2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos Europos pramonės strategijos (2020/2076(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9, 151 ir 152 straipsnius bei į 153 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat į 173 straipsnį dėl ES pramonės politikos, kuriame, be kita ko, paminėtas Sąjungos pramonės konkurencingumas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 27 ir 30 straipsnius,
– atsižvelgdamas į SESV ir į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir prie jos pridedamą Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje pateikiama nuoroda į rinką, darnų vystymąsi ir socialinę rinkos ekonomiką,
– atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,
– atsižvelgdamas į 2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso išvadas, paskelbtas 2020 m. birželio 11 d.,
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 2 d. Komisijos dokumentą dėl farmacijos strategijos veiksmų gairių „Pacientų galimybė laiku gauti įperkamus vaistus“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą dėl patikslintos 2020 m. Komisijos darbo programos (COM(2020)0440),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos Baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos ataskaitą dėl dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir robotikos poveikio saugai ir atsakomybei (COM(2020)0064),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano(1),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. pavasario Europos ekonominę prognozę,
– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko išvadas po vaizdo konferencijos su Europos Vadovų Tarybos nariais,
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(2),
– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį (JOIN(2020)0011),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 17 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko išvadas dėl COVID-19 po vaizdo konferencijos su Europos Vadovų Tarybos nariais,
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikatą „Suderintas ekonominis atsakas į COVID-19 protrūkį“ (COM(2020)0112),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098), į Tarybos išvadas „Didesnis žiediškumas. Perėjimas prie tvarios visuomenės“, kurias Taryba priėmė 2019 m. spalio 4 d. įvykusiame 3716-ame posėdyje (12791/19), ir į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 4 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (COM(2020)0080),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),
– atsižvelgdamas į 2020 m. Komisijos darbo programą „Daugiau siekianti Sąjunga“ (COM(2020)0037),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(3),
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikatą dėl Tvarios Europos investicijų plano (COM(2020)0021),
– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos ataskaitą „Konkurencingos ES energiją intensyviai vartojančių pramonės sektorių pagrindinis planas iki 2050 m. siekiant sukurti neutralaus poveikio klimatui žiedinę ekonomiką“ (aukšto lygio darbo grupės intensyviai energiją vartojančių pramonės sektorių klausimais parengta ataskaita),
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją „Sąžiningas apmokestinimas skaitmenizuotoje ir globalizuotoje ekonomikoje. BEPS 2.0“(4),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 29/19),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl „Naujos 2019–2024 m. ES strateginės darbotvarkės“ (EUCO 9/19),
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl būsimos ES pramonės politikos strategijos, kurias Taryba priėmė 2018 m. lapkričio 29 d. įvykusiame 3655-ame posėdyje (14832/2018),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (COM(2018)0267),
– atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į pažangią, novatorišką ir tvarią pramonę. Atnaujinta ES pramonės politikos strategija“ (COM(2017)0479),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl plataus užmojo ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti(5),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo(6),
– atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, dėl ES pramonės strategijos parengimo kaip strateginio prioriteto augimui, užimtumui ir naujovių diegimui Europoje užtikrinti (O-000047/2017),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rengimas“(7),
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180),
– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento ratifikuotą Paryžiaus susitarimą,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos politikos poreikio atsižvelgiant į pastarojo meto bendrovių „Caterpillar“ ir „Alstom“ atvejus(8),
– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos(9),
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl pramonės konkurencingumo darbotvarkės, dėl Europos pramonės skaitmeninės pertvarkos ir dėl dokumentų rinkinio „Bendrosios skaitmeninės rinkos technologijos ir viešųjų paslaugų modernizavimas“,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą(10),
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014)0014),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. ir 2019 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 1/19),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto laišką,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0197/2020),
A. kadangi Europos Sąjungai reikia naujos pramonės strategijos, atitinkančios tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, kuri sudarytų sąlygas kurti novatorišką, įtraukią, atsparią, skaitmeninę visuomenę ir svariai prisidėtų prie pasaulinio Europos pramonės konkurencingumo; kadangi šioje strategijoje turėtų būti išlaikytas aukštas užimtumo lygis ir aukštos kokybės darbo vietos, nieko nepaliekant nuošalyje; kadangi tokia strategija turi užtikrinti dvejopą pertvarką siekiant modernios, suskaitmenintos Europos pramonės bazės, išnaudojant visą atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą, itin efektyviai naudojant energiją ir išteklius ir nedarant poveikio klimatui; kadangi strategija taip pat turėtų sustiprinti Europos pirmavimą pasaulyje ir sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo kitų pasaulio dalių strateginėse vertės grandinėse įvairinant jas ir padarant jas tvaresnes, vengiant Europos pramonės perkėlimo ir kartu išsaugant atvirą rinką;
B. kadangi COVID-19 pandemija ir jos pasekmės sukėlė precedento neturintį ekonomikos nuosmukį Europoje, dėl kurio kyla rizika, kad dar labiau padidės nelygybė ir socialinė įtampa Sąjungoje, ypač tarp pažeidžiamiausių piliečių;
C. kadangi pramonės konkurencingumas ir klimato politika vienas kitą papildo ir kadangi novatoriška ir neutralaus poveikio klimatui reindustrializacija padės sukurti darbo vietas vietos lygmeniu ir užtikrinti Europos ekonomikos konkurencingumą; kadangi tokį požiūrį reikėtų taikyti įgyvendinant visas su žaliąja ir skaitmenine pertvarka susijusias politikos sritis;
D. kadangi Sąjunga turi išnaudoti neišnaudotą tam tikrų socialinių grupių, įskaitant jaunimą, migrantus, vyresnio amžiaus žmones ir moteris, verslumo potencialą; kadangi Sąjungos pramonės strategija galėtų suteikti galimybę skatinti menkai atstovaujamų arba socialiai pažeidžiamų grupių verslumo kultūrą ir sudaryti joms sąlygas visapusiškai prisidėti prie skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos;
E. kadangi COVID-19 pandemija ir jos sukeltas precedento neturintis ekonomikos nuosmukis paveikė visus ekonomikos sektorius, ypač MVĮ, o kai kurie sektoriai netgi visiškai sustojo; kadangi šiomis aplinkybėmis spartus ir teisingas atsigavimas nebus pasiektas pagal įprastinės veiklos scenarijų, o bet kokia į ateitį orientuota pramonės strategija turėtų būti pradėta nuo pramonės atsigavimo klausimo sprendimo ir ilgalaikio pasaulinio konkurencingumo, ypač augimo sektoriuose ir labiausiai nuo COVID-19 izoliavimo priemonių nukentėjusiuose sektoriuose;
F. kadangi tikėtina, kad dėl naujų skolų, akumuliuotų siekiant išgyventi ekonomikos nuosmukį, įmonių finansinė struktūra taps trapesne, o tai trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu lems lėtą augimą, be to, trūks investavimo pajėgumų į dvejopą pertvarką siekiant skaitmeninės ir neutralaus poveikio klimatui bei efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos;
G. kadangi šiomis aplinkybėmis Sąjungai reikia pramonės strategijos, kurią sudarytų du atskiri etapai: vienas skirtas ekonomikos gaivinimui, o kitas – atkūrimui ir atsparumui; kadangi ekonomikos gaivinimas turėtų būti grindžiamas tvirtu socialiniu ir aplinkos aspektu tvariu požiūriu ir juo turėtų būti remiamas pramonės atkūrimas siekiant sėkmingos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, šią pertvarką turi lydėti kvalifikuota darbo jėga, taip pat užtikrinant sąžiningą ir teisingą pertvarką;
H. kadangi Europos pramonės sektorius yra labai persipynęs viduje ir esama tvirtų valstybių narių tarpusavio ryšių bei skirtingų požiūrių į skirtingo dydžio įmones; kadangi dėl šios priežasties koordinuota Europos politika, kuria užtikrinama, kad iš jos gautų naudos visa gamybos grandinė – tiek didelės įmonės, tiek MVĮ – bus sėkmingesnė didinant Europos konkurencingumą ir tvarumą pasaulyje;
I. kadangi Sąjunga turėtų toliau siekti sudaryti plataus užmojo daugiašalius ir dvišalius susitarimus; kadangi prieš COVID-19 krizę Europos pramonė, nors ir būdama Sąjungos ekonomikos ramsčiu ir įdarbindama apie 32 mln. žmonių, jau buvo kryžkelėje, o jos indėlis į ES BVP per pastaruosius 20 metų sumažėjo nuo 23 proc. iki 19 proc.; kadangi šiuo metu ji susiduria su intensyvia tarptautine konkurencija ir ją dažnai veikia vis labiau protekcionistinės prekybos priemonės, taikomos trečiosiose šalyse, kuriose netaikomi aukšti aplinkos apsaugos ir socialiniai standartai;
J. kadangi naujoje Europos pramonės strategijoje turi būti užtikrinta dvejopa pertvarka siekiant konkurencingos ir tvarios Europos pramonės bazės; kadangi ši pertvarka atveria galimybę Europai atnaujinti savo pramonės pagrindus, išlaikyti ir sugrąžinti perkeltas darbo vietas ir svarbiausią pramoninę gamybą, taip pat gerinti įgūdžius ir gebėjimus, kurie turi esminę reikšmę visuotinėms pastangoms siekti klimato srities teisės aktuose nustatytų tikslų ir darnaus vystymosi tikslų (DVT);
K. kadangi strategijoje turi būti nustatyta būtina reguliavimo sistema, kad būtų sudarytos sąlygos dvejopai pertvarkai, taip pat reikalinga infrastruktūra ir finansiniai ištekliai, taip pat didžiausias dėmesys turi būti skiriamas principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, energijos ir išteklių taupymui, atsinaujinančiųjų išteklių, mažaanglės ir nulinio išskyrimo energijos technologijoms, žiediškumui ir nekenksmingumui;
L. kadangi po COVID-19 krizės klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas išliks tarp didžiausių iššūkių, kuriems išspręsti reikia išsamaus bendro požiūrio; kadangi ES pramoniniai išmetamieji teršalai prisideda prie bendro Europos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio; kadangi daug energijos naudojančios pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas tebėra vienas iš didžiausių iššūkių siekiant ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui; kadangi visi sektoriai turėtų prisidėti siekiant Sąjungos klimato tikslų;
M. kadangi COVID-19 krizė parodė, kad esminį vaidmenį atlieka skaitmeninis turtas, įskaitant junglumą ir tinklus, taip pat skaitmeniniai įgūdžiai, kaip priemonės, sudarančios sąlygas darbuotojams ir įmonėms savo atliekamas užduotis ir operacijas pritaikyti prie ekstremaliosios situacijos; kadangi skaitmeninės infrastruktūros atsparumas ir darbuotojų skaitmeninių įgūdžių stiprinimas yra prioritetinės sritys, siekiant skatinti Europos įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą;
N. kadangi naujoje Sąjungos pramonės strategijoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama geresniam sujungiamumui, tobulesniems skaitmeniniams sluoksniams, pramoniniam daiktų internetui (angl. IIoT), dirbtiniam intelektui, skaitmeninėms registro technologijoms, itin našaus skaičiavimo ir kvantinei kompiuterijai; kadangi skaitmeninis sektorius taip pat prisidės prie Europos žaliojo kurso ir pramonės perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui kaip technologinių sprendimų ir pramonės procesų optimizavimo šaltinis, taip pat gerinant paties skaitmeninio sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą ir žiedinės ekonomikos rezultatus;
O. kadangi Sąjungos suverenumui ir strateginiam savarankiškumui būtina savarankiška ir konkurencinga pramoninė bazė ir didelės investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant plėtoti lyderystę bazinių didelio poveikio technologijų ir inovacinių sprendimų srityje ir užtikrinti konkurencingumą pasaulyje; kadangi į Sąjungos pramonės strategiją turėtų būti įtrauktas veiksmų planas, kuriuo siekiama stiprinti, trumpinti, padaryti tvaresnes ir įvairinti Europos pramonės tiekimo grandines, kad būtų sumažinta pernelyg didelė priklausomybė nuo nedidelio rinkų skaičiaus ir padidintas jų atsparumas; kadangi taip pat turėtų būti parengta pažangaus į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimo strategija, kad būtų galima perskirstyti Europos pramonę, taip pat padidinti gamybą ir investicijas ir grąžinti pramoninę gamybą Sąjungai strategiškai svarbiuose sektoriuose;
1. mano, kad perėjimas prie socialiniu, ekonominiu ir aplinkos požiūriu atsparios visuomenės, strateginio vadovavimo ir savarankiškumo bei gerai veikiančios bendrosios rinkos turėtų būti visų Sąjungos strategijų pagrindas; todėl mano, kad būtina sukurti visapusiškai veikiančią ir į ateitį orientuotą teisėkūros ir politikos sistemą, pagrįstą ekonomikos gaivinimo plano, mūsų klimato ir skaitmeninių užmojų dinamikos supratimu ir veiksminga pramonės strategija, kuria būtų racionalizuojami skirtingi požiūriai, tikslai ir uždaviniai; ragina Komisiją parengti išsamią persvarstytą pramonės strategiją, kuri suteiktų aiškią politikos sistemą ir reguliavimo tikrumą, ir, inter alia:
a)
sudarytų sąlygas ilgalaikiam augimui, didintų Sąjungos inovacijomis grindžiamą klestėjimą ir konkurencingumą pasaulyje ir pasiektų neutralaus poveikio klimatui;
b)
sutelktų tinkamus finansinius išteklius, įskaitant atkūrimo priemones;
c)
remtų ir valdytų dvejopą – žaliąją ir skaitmeninę – pertvarką, išsaugant ir kuriant aukštos kokybės darbo vietas;
d)
įgyvendintų Europos žaliąjį kursą;
e)
apsaugotų, padarytų tvaresnes, įvairintų ir skaitmenintų strategines vertės grandines, be kita ko, skatinant ir remiant taisyklėmis grindžiamą tarptautinę prekybą;
f)
stiprintų verslumo dvasią, sukurtų verslui palankią aplinką, remtų MVĮ ir skatintų steigti ir plėsti įmones, įskaitant startuolius;
g)
didintų Sąjungos strateginį atsparumą ir savarankiškumą, be kita ko, kalbant apie žaliavas, ir stiprintų lyderystę technologijų srityje;
h)
sudarytų sąlygas lygiaverčiam vystymuisi ir jį skatintų visuose Sąjungos regionuose, nieko nepaliekant nuošalyje;
2. ragina parengti įtraukią pramonės strategiją, kurios tobulinimas ir įgyvendinimas vyktų dalyvaujant visoms pramonės ekosistemoms, MVĮ, regionams, bendruomenėms ir darbuotojams; laikosi nuomonės, kad tvirta pramonės strategija gali padėti įveikti galimus lūžius ir sudaryti sąlygas pasinaudoti galimybėmis, kurias atveria dvejopa pertvarka; yra įsitikinęs, kad Sąjungos pramonės strategija turi būti grindžiama tvirtu socialiniu ramsčiu ir laiku įveikti struktūrinių pokyčių socialinius padarinius;
3. mano, kad labai svarbu investuoti į aktyvias darbo rinkas ir teikti švietimo ir mokymo programas, kuriomis būtų siekiama patenkinti ekonomikos poreikius; ragina Komisiją įgyvendinti Sąjungos politiką, kuri suderintų darbo vietų, kurios gali būti prarastos tradiciniuose pramonės sektoriuose, skaičių ir darbo jėgos paklausą skaitmeninės ir žaliosios transformacijos sektoriuose; kadangi mažai tikėtina, kad šios naujos darbo vietos bus sukurtos tuose pačiuose regionuose, kurie prarastų tradicines pramonės šakas, arba kad jas perims tie patys darbuotojai, ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas ekonominiam ir socialiniam teritorijų, kurioms gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas ir nuskurdimas, atgaivinimui, ypatingą dėmesį skiriant lyčių nelygybei;
4. mano, kad ši dvejopa pertvarka suteikia vietovėse, kuriose vyrauja iškastinis kuras, galimybę pereiti prie naujausių inovacijų ir gamybos sistemos, kuri yra suderinama su neutralaus poveikio klimatui tikslais; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad šia pertvarka būtų skatinamos darbo vietų, kurios būtų sąžiningos ir socialiniu požiūriu teisingos, kūrimo sąlygos, laikantis principo, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, kartu visapusiškai įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, gerinant socialinius standartus ir gyvenimo lygį ir užtikrinant geras darbo sąlygas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad visus veiksmus, kuriais spartinama dvejopa pertvarka, reikia papildyti atitinkama politika ir konkrečiais veiksmais, kuriais siekiama kovoti su neigiamu poveikiu tiek regionams, tiek pažeidžiamiausiems asmenims;
5. pabrėžia, kad šiuo tikslu daugiausia dėmesio reikia skirti regioninei ir socialinei sanglaudai, restruktūrizacijos numatymui ir valdymui, pritaikytiems prie vietos darbo rinkos ypatumų ir poreikių, siekiant atgaivinti nukentėjusių regionų ekonomiką, taip pat siekiant kovoti su nedarbu ir skatinti naudoti viešąsias investicijas, taip pat svarbiausiuose sektoriuose, kuriuos ypač paveikė pandemija, siekiant remti aukštos kokybės darbo vietas visoje Sąjungoje; pabrėžia darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme ir vadovavime joms svarbą;
6. primygtinai ragina nustatyti būsimus įgūdžių rinkinius ir daugiau investuoti į žmogiškuosius išteklius, švietimą, tikslinį mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir mokymąsi visą gyvenimą, siekiant suteikti žmonėms ir regionams ateities perspektyvų ir pajamų, taip pat aprūpinti pramonę kvalifikuotais darbuotojais; pažymi, kad konkurencinga pramonė labai priklauso nuo kvalifikuotos darbo jėgos, turinčios itin svarbių įgūdžių įmonių tvarumo ir skaitmeninės transformacijos srityje, įdarbinimo ir išlaikymo ir kad tai turėtų būti remiama skiriant tinkamą finansavimą pagal Skaitmeninės Europos programą ir Bendrosios rinkos programą;
7. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant sustiprinti švietimo politikos koordinavimą, visoje Europoje tam skiriant didžiules viešąsias investicijas; be to, ragina Komisiją įsteigti suinteresuotųjų subjektų ekspertų grupę, kuriai būtų pavesta užduotis numatyti, kokių pramoninių įgūdžių gali pritrūkti ateityje ir kokie poreikiai turės būti tenkinami, pasinaudojant dirbtiniu intelektu ir skaitmeniniais ištekliais, visų pirma didelės apimties duomenų suteikiamomis galimybėmis;
8. mano, kad nauja ilgalaikė Europos pramonės ateities strategija turėtų prisidėti kovojant su vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumu, kurie vis dar daro poveikį Europos darbo rinkai ir Europos visuomenei; ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į lyčių aspektą įgyvendinant Europos pramonės strategiją, tiek ekonomikos gaivinimo, tiek rekonstrukcijos ir pertvarkos etapais, įskaitant biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą priemonių naudojimą apibrėžiant finansines priemones, kuriomis remiamas Sąjungos pramonės ir ekonomikos augimas;
9. pabrėžia esminį vaidmenį, kurį Europos pramonė gali atlikti aktyviai dalyvaujant siekiant plačių užmojų aplinkos apsaugos, socialinių ir ekonominių tikslų, taip pat ir žmogaus teisių srityje; mano, kad tam pasiekti Sąjunga turi sukurti visa apimančią pramonei skirtą išsamaus patikrinimo sistemą, kad būtų galima nustatyti, sekti, išvengti, sušvelninti ir atsižvelgti į aplinkos ir socialinę riziką, poveikį, piktnaudžiavimą ir žalą vykdant veiklą jos viduje ir pasauliniu mastu bei visoje tiekimo grandinėje, siekiant užtikrinti minimaliuosius standartus ir sukurti vienodas sąlygas;
10. mano, kad Sąjungai reikia pramonės strategijos, kuria būtų prisidedama prie pramonės atsigavimo po dabartinės ekonomikos krizės, pritraukiamos investicijos, sudaromos palankesnės sąlygos gauti kapitalo ir skatinama veiksminga konkurencija; todėl mano, kad atnaujintoje strategijoje reikėtų atsižvelgti į du pagrindinius ir tarpusavyje susijusius etapus: vienas būtų skirtas darbo vietų konsolidavimui, gamybos atnaujinimui ir jos pritaikymui prie „naujų įprastų“ sąlygų po COVID, o antrasis – rekonstrukcijai ir pertvarkai;
11. atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją remti atitinkamus esamus ir būsimus teisės aktus, kad pirmenybė būtų teikiama žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, kartu stiprinant ilgalaikį konkurencingumą ir socialinį bei ekonominį atsparumą abiem etapais; be to, ragina Komisiją skatinti Sąjungos vidaus paklausą ir ilgalaikį augimą pritraukiant daugiau viešųjų ir privačiųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas, į naujų tvarių ir skaitmeninių technologijų plėtrą, įskaitant darbui imliose pramonės šakose, į naujus infrastruktūros tinklus ir projektus, suderinamus su Europos žaliojo kurso tikslais, į energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir į žiedinę ekonomiką;
12. ragina Komisiją parengti išsamią ataskaitą, kurioje būtų įvertinta Sąjungos ekonomikos padėtis ir dvejopos pertvarkos įgyvendinamumas, atsižvelgiant į pramonės, įskaitant MVĮ, galimybes pasinaudoti sinergija ir kuo labiau sumažinti riziką, kurią jos gali kelti viena kitai, taip pat kuo labiau padidinti naudą; ragina Komisiją, remiantis jos išvadomis, pritaikyti 2020 m. kovo mėn. paskelbtą strategiją prie dabartinės padėties ir aptarti abiejų etapų klausimus, dėmesio centre išlaikant žaliąją, skaitmeninę, teisingą ir sąžiningą pertvarką, kuri stiprina Sąjungos suverenitetą ir jos strateginį savarankiškumą;
13. pabrėžia, kad Sąjungos pramonės strategija turi būti siekiama aiškiai apibrėžtų tikslų ir, siekiant visiško skaidrumo, ragina Komisiją nustatyti aiškias, suprantamas ir konkrečias „strateginio“, „savarankiškumo“, „strateginio savarankiškumo“, „atsparumo“, „strateginio atsparumo“ ir kitų susijusių koncepcijų apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad veiksmai, kurių imamasi remiantis šiomis koncepcijomis, būtų konkretūs ir jais būtų siekiama ES prioritetų ir tikslų;
14. mano, kad tradicinių draudimo priemonių nepakanka, kad būtų galima padengti nuostolius, patirtus dėl įmonių pertrauktos veiklos pandemijos metu, ir kad reikia plačių užmojų sprendimo ES lygmeniu, kad būsimos pandemijos ar sisteminės krizės atveju būtų iš anksto numatytas ir valdomas neigiamas jos poveikis žmonėms, įmonėms ir ekonomikai; ragina Komisiją imtis darbo kuriant sistemą, apimančią institucinius investuotojus, valstybes nares ir ES, kad būtų galima padengti per būsimas pandemijas dėl pertrauktos verslo veiklos patiriamus nuostolius;
15. teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti naują 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo priemonę – „Next Generation EU“; apgailestauja dėl to, kad 2020 m. liepos mėn. Europos Vadovų Taryba pasiūlė sumažinti į ateitį orientuotoms programoms skiriamas lėšas tiek pagal 2021–2027 m. DFP, tiek pagal priemonę „Next Generation EU“, ir ragina ES biudžeto išlaidas kovai su klimato kaita padidinti bent iki 30 proc. biudžeto; mano, kad šis lėšų sumažinimas pakenks tvaraus ir atsparaus Sąjungos pramonės atsigavimo pagrindui ir turės neigiamą šalutinį poveikį Sąjungos 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslų įvykdymui, taip pat socialiniam teisingumui ir pasauliniam konkurencingumui; todėl ragina parengti plataus užmojo ir tvirtesnį ilgalaikį 2021–2027 m. ES biudžetą, kuris nebūtų mažesnis už Komisijos siūlomą biudžetą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Parlamento poziciją dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos, įskaitant naujų išteklių, kurie būtų geriau suderinti su pagrindiniais ES politikos prioritetais ir skatintų pažangą juos įgyvendinant, įvedimą;
16. palankiai vertina priemones, kurių Sąjunga ėmėsi, siekdama įveikti COVID-19 krizę, ECB likvidumo injekciją, didesnį EIB kapitalą MVĮ ir SURE iniciatyvą, ir taip padėti valstybėms narėms finansuoti trumpalaikius darbo susitarimus, išlaikyti užimtumą ir apsaugoti darbuotojus; taip pat palankiai vertina specialius finansinius išteklius pagal valstybės pagalbos sistemą, siekiant remti įmones, kurios kitu atveju būtų mokios, ir darbuotojus, kovojant su pašaliniais pandemijos padariniais; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad nepaprastosios padėties etapu teikiama pagalba būtų pateisinama atsižvelgiant į pandemijos pasekmes, nesukeltų trikdžių veiksmingai konkurencijai bendrojoje rinkoje ir kad nė vienas strateginis sektorius neliktų nuošalyje; be to, tikisi, kad laiku bus peržiūrėtos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, siekiant suteikti valstybėms narėms reikiamą lankstumą tikslinei paramai, kuria skatinamas pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir skaitmeninimas, ir ypač Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad bet kokia valstybės pagalbos taisyklių peržiūra turėtų būti grindžiama poveikio Europos pramonės konkurencingumui vertinimu, joje turėtų būti atsižvelgiama į galimus iškraipymus pasauliniu lygmeniu ir ji turėtų visiškai atitikti ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą ir aplinkos apsaugos tikslus, dėl kurių susitarta ES klimato teisės aktuose;
17. pabrėžia, kad valstybės pagalba turėtų būti teikiama tik toms įmonėms, kurios patiria tiesioginį COVID-19 poveikį, ir kad valstybės pagalbos taisyklių sušvelninimas galiotų ribotą laikotarpį; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją pasiūlyti konkrečią valstybės pagalbos sistemą, kuria būtų siekiama remti sektorius, kurie labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 neatidėliotinų priemonių, pvz., automobilių gamybos, turizmo, aviacijos, plieno ir metalo pramonės sektorius; ragina Komisiją taikyti bendrus minimalius reikalavimus finansinę paramą gaunančioms įmonėms, siekiant išvengti skirtingų nacionalinių kriterijų, kurie lemtų papildomus neatitikimus; pabrėžia, kad gauta viešoji pagalba turėtų išsaugoti darbo vietas ir turėtų būti naudojama siekiant suderinti atitinkamų įmonių veiklą su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu ir aplinkos apsaugos tikslais;
18. pabrėžia, kad teikiant pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju svarbu teikti paramą įmonėms, kurios laikosi galiojančių kolektyvinių sutarčių ir nėra registruotos mokesčių rojuose;
19. be to, pabrėžia, kad bet kokia valstybės pagalba, suteikta pagal pramonės arba bet kurią kitą politiką, turėtų atitikti bendrą „pusiausvyros“ principą, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir išvengti visų rūšių fiskalinio dempingo ir konkurencijos iškraipymų;
20. ragina Komisiją nustatyti aiškų, nuoseklų ir prieinamą požiūrį į rinkos apibrėžimą konkurencijos bylose įvairiose pramonės šakose; be to, pažymi, kad reikia užtikrinti pakankamą ES konkurencijos procedūrų, o ypač ES susijungimų kontrolės procedūrų, administracinės ir procedūrinės sistemos spartą, skaidrumą ir proporcingumą;
21. ragina Komisiją nustatyti pranešimų apie tai, kokiais būdais užsienio protekcionizmas daro poveikį ES pramonei, teikimo sistemą ir reguliariai įvertinti skirtingų ES pramonės sektorių konkurencingumą, palyginti su jos pagrindiniais konkurentais, taip pat skubiai imtis veiksmų, jei būtina patikslinti Sąjungos taisykles;
22. ragina Komisiją, atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią pasaulinę ekonominę padėtį, peržiūrėti Sąjungos antimonopolines taisykles, siekiant pusiausvyros tarp poreikio kovoti su pasauline konkurencija ir tiekimo grandinės bei vartotojų apsaugos nuo galimų neigiamų labiau koncentruotos vidaus rinkos padarinių;
23. mano, kad atskirų valstybių narių sukurtos ekonominės sistemos, skirtos padėti MVĮ ir įmonėms įveikti trumpalaikę grynųjų pinigų krizę, yra naudingos, tačiau tam tikrais atvejais gali padidinti jų įsiskolinimo lygį; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją remti ES ir nacionalines programas, kuriomis skatinamas kapitalo didinimas, ir sudaryti palankesnes sąlygas ekonomikos gaivinimui;
24. ragina Komisiją atnaujinti ir atgaivinti Smulkiojo verslo akto dvasią, įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis pirmiausia siekiama remti labai mažas ir mažąsias įmones, nes universalaus sprendimo principu grindžiamos priemonės dažnai netinka labai mažoms verslo įmonėms ir MVĮ; mano, kad MVĮ labiausiai tinka ad hoc paramos priemonės, kurios leidžia išvengti biurokratinių kliūčių ir užtikrina, kad būtinas likvidumas pasiektų įmones naudojant veiksmingas ir prieinamas priemones bei greitas, lanksčias ir MVĮ palankias procedūras; pabrėžia, kad dauguma MVĮ neturės lėšų, kurias galėtų investuoti į tvarią skaitmeninę transformaciją;
25. pabrėžia, kad ES finansavimo programos daro poveikį įmonių paramos gavėjų ilgalaikio augimo lygio didinimui, tačiau taip pat pabrėžia, kad įmonės, ypač MVĮ, susiduria su dideliais sunkumais norėdamos gauti ES finansavimą; todėl prašo Komisijos taip pat sekti jau taikytų nacionalinių laikinų mokesčių kreditų schemų, kuriomis siekiama skatinti investicijas į skaitmenines ir aplinkosaugos technologijas, pavyzdžiu jas bendrai finansuojant;
26. pakartoja, kaip svarbu MVĮ skirti ad hoc paramos priemones kitoje DFP numatant tinkamą finansinę paramą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti MVĮ kuponų programą, pagal kurią būtų remiamos MVĮ pastangos, įskaitant pastangas atnaujinti pasenusią įrangą, gerinti žinių perdavimą ir nustatyti veiksmingiausią technologijų, pvz., pramoninio dirbtinio intelekto, naudojimą, taip pat suteikti darbuotojams galimybių įgyti reikiamų įgūdžių, kad būtų galima vykdyti nuotolinę turto kontrolę, gamybos stebėseną, darbuotojų bendradarbiavimą, taip pat taikyti aplinkos atžvilgiu tvarius verslo modelius, žiedinės ekonomikos metodus, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, sritis, kuriose skaitmeninė kompetencija dažnai yra itin svarbi ir leidžia MVĮ išlikti konkurencingoms;
27. apgailestauja, kad tebėra didelis atotrūkis tarp to, kaip didelės ir mažosios bei vidutinės įmonės į savo veiklą integruoja skaitmenines technologijas, taip pat atotrūkis tarp pirmaujančių ir atsiliekančių įmonių inovacijų srityje; pabrėžia, kad reikia padidinti MVĮ galimybes naudotis inovatyviomis technologijomis ir sumažinti skaitmeninį disbalansą plėtojant mažesnių miestų ir kaimo bei atokių vietovių infrastruktūrą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją toliau remti Europos skaitmeninių inovacijų centrus, kurie dėl savo vietos ekosistemų žinių gali efektyviai prisidėti mažinant skaitmeninę atskirtį;
28. mano, kad socialinės ekonomikos įmonės turėtų visapusiškai dalyvauti naudojantis pramonės strategijos įgyvendinimo rezultatais, nes jos kuria visuomeninę vertę ir prisideda prie vietos bendruomenių, kuriose vykdo savo veiklą, plėtros; šiuo požiūriu ragina Komisiją atsižvelgti į šios kategorijos įmonių specifiką rengiant finansines priemones ir darbo programas, kad būtų remiamos jų galimybės gauti finansavimą;
29. pažymi, kad esama konkrečių požymių, dėl kurių ekonominiu požiūriu tvarus perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir visiškai skaitmeninės ekonomikos yra ypač tinkama atgaivinimo priemonė, kuria siekiama greitai padidinti vartojimo paklausą ir užimtumą; atkreipia dėmesį į tai, kad iš įrodymų matyti, jog žalieji ir skaitmeniniai projektai padeda sukurti daugiau darbo vietų, suteikia didesnę trumpalaikę grąžą, tenkančią vienam išleistam eurui, o ilguoju laikotarpiu padeda sutaupyti daugiau lėšų, palyginti su tradicinėmis fiskalinio skatinimo priemonėmis, nes jų mastą galima greitai padidinti, kadangi technologija jau yra prieinama (pvz., atsinaujinantieji ištekliai), juose dažnai dalyvauja MVĮ ir skatinama vietos ekonomika dėl didelio poveikio užimtumui, greitai padidinamų vartotojų pajamų (pvz., energijos vartojimo efektyvumas), be to, jie yra mažiau paveikūs išorės sukrėtimams, todėl labiau prisidės prie atsparesnio socialinio ir ekonominio atgaivinimo;
30. pažymi, kad siekiant padėti nustatyti investicijas, turinčias didelį teigiamą poveikį aplinkai ir socialinį poveikį, pagal ES taksonomiją, jei ji taikoma, yra nustatyta sistema siekiant išsiaiškinti, kokiu mastu investicija yra tvari aplinkos atžvilgiu, ir užtikrinti, kad nebūtų daroma didelė žala aplinkos ir socialiniams tikslams;
31. mano, kad Sąjungai reikia parengti novatorišką pramonės strategiją, kuri paspartintų mūsų pramonės šakų ir MVĮ, įskaitant tradicines MVĮ, skaitmeninimą, padidintų ES pramonės pajėgumus ypatingos svarbos skaitmeninėse infrastruktūrose ir sustiprintų bendrąją skaitmeninę ir duomenų rinką; laikosi nuomonės, kad Sąjunga turi remti įmones automatizuojant ir skaitmeninant jų praktinę patirtį ir rengiant mokymus bei investuojant į įmonių skaitmeninę įrangą (techninę ir programinę įrangą), ypatingą dėmesį skiriant moterų dalyvavimui skaitmeninimo procese ir švietimo ir mokymo sistemų modernizavimui bei tobulinimui; pabrėžia Skaitmeninės Europos programos svarbą ir poreikį paspartinti didelio poveikio ir naujausių technologijų pritaikymą pramonės šakose; ragina visoje ES kurti skaitmeninių inovacijų centrus;
32. ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti, be kita ko, į duomenų ekonomiką, į žmogų orientuotą dirbtinį intelektą, pažangiąją gamybą, daiktų internetą (DI), judumą, superkompiuterius, programinės įrangos kūrimą ir technologijas, debesijos ir kvantines technologijas, atsparius, įperkamus ir saugius labai didelės spartos 5G ir 6G tinklus, paskirstytojo registro technologijas (PRT), robotiką, baterijas ir palydovinį internetą; todėl atsižvelgiant į tai ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti atitinkamų pagrindinių priemonių, rekomenduojamų 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkinyje, įgyvendinimą laiku, ir ypač taikyti, kai aktualu, atitinkamus apribojimus pagrindinių objektų, kurie Sąjungos koordinuotuose rizikos vertinimuose laikomi ypatingos svarbos ir slaptais objektais, didele rizika pasižymintiems tiekėjams;
33. pabrėžia, koks svarbus skaitmeninio sektoriaus vaidmuo prisidedant prie pramonės sektoriaus pertvarkos, tiek siūlant švarių technologijų sprendimus, tiek optimizuojant pramonės procesus ir mažinant jų poveikį aplinkai; atsižvelgiant į tai, kad IRT srityje suvartojama daug energijos ir išteklių, prašo Komisijos įvertinti galimą didelės apimties skaitmeninių sprendimų įgyvendinimo poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad Europa išlaikytų lyderės poziciją labai efektyviai energiją vartojančių žiedinių skaitmeninių technologijų ir duomenų centrų srityje; ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių būdų, kaip panaudoti skaitmeninius sprendimus ekologinei pertvarkai, ir sukurti metodiką, skirtą vis didėjančiam skaitmeninių technologijų poveikiui aplinkai stebėti ir kiekybiškai įvertinti;
34. pabrėžia, kad duomenys atlieka esminį vaidmenį pertvarkant Europos pramonę, ir atkreipia dėmesį į pažangaus gamybos augimo ir skaitmeninimo svarbą; ragina Komisiją sukurti bendrą Europos skaitmeninę ir duomenų rinką ir užtikrinti bei skatinti sąveiką, taip pat prieigą prie saugių duomenų ir programinės įrangos bei jų sklaidą Sąjungoje ir tarp sektorių, bet kokio dydžio įmonių ir viešųjų institucijų; be to, ragina Komisiją užtikrinti Europos kaip lyderės vaidmenį nustatant į ateitį orientuotus standartus ir kuriant į ateitį orientuotas priemones bei infrastruktūrą, kad būtų galima saugoti, apdoroti ir apjungti Europos duomenis pagrindiniuose sektoriuose, kuriant bendras ir sąveikias Sąjungos masto duomenų erdves; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti projektams, kurie skirti duomenims tvarkyti ir ženklinti, duomenų formatui standartizuoti ir duomenų saugumui užtikrinti, rengti ir tvarkyti duomenis, visų pirma viešųjų įstaigų duomenis, Europos teritorijoje, sukurti geresnes skaitmeninio apmokestinimo sistemas, pagal kurias pelnas būtų apmokestinamas ten, kur vyksta reikšminga įmonių sąveika su naudotojais, ir toliau plėtoti Europos kibernetinio saugumo ir perversminių technologijų standartus bei sertifikavimą, taip užtikrinant didesnį konkurencingumą, diegiant perversmines technologijas, visų pirma ypatingos svarbos infrastruktūroje, be kita ko, persvarstant Tinklų ir informacijos saugumo (TIS) direktyvą ir sukuriant kibernetinio saugumo kompetencijos centrų tinklą; taip pat ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą verslo ryšių platformą, kuri suteiktų galimybę Europos Sąjungos įmonėms, ypač MVĮ, veiksmingai naudoti platformose sugeneruotus duomenis;
35. pripažįsta skaidraus, patikimo, sąveikaus ir į žmogų orientuoto Europos požiūrio į duomenų ekonomiką svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares laipsniškai mažinti susiskaidymą rengiant įvairių sričių nacionalines strategijas ir spręsti įtakos rinkoje disbalanso problemas, turint tikslą remti duomenų srautus visoje Sąjungoje, jų sąveikumą, duomenų valdymą, apsaugą ir (pakartotinį) naudojimą;
36. pabrėžia, kad reikalinga Europos teisinė sistema, skirta dirbtiniam intelektui, robotikai ir susijusioms technologijoms, kurioje būtų atsižvelgiama į etinius principus ir pagrindines teises plėtojant, diegiant ir naudojant minėtas technologijas, taip pat sprendžiant saugos ir atsakomybės klausimus; pabrėžia, kad norint vykdyti inovacijas ir užtikrinti Europos pramonės konkurencingumą reikės taikyti horizontaliąją sistemą, kurioje atsispindėtų Sąjungos vertybės ir principai, siekiant pateikti konkrečių rekomendacijų ir suteikti teisinį tikrumą piliečiams ir įmonėms, įskaitant tuos, kurie yra už Sąjungos ribų;
37. laikosi nuomonės, kad bet kokie teisėkūros veiksmai persvarstant šiuo metu galiojančią intelektinės nuosavybės teisių sistemą turi būti kruopščiai apsvarstyti, nes tai galėtų turėti didelį poveikį vis dar trapiai ir besivystančiai ES duomenų ekonomikai; mano, kad nuosavybės teisės į ne asmens duomenis, naudojamus ir gaunamus taikant tokias technologijas, kaip dirbtinis intelektas, neturėtų būti grindžiamos intelektine nuosavybe;
38. ragina Komisiją į ekonomikos gaivinimo planą įtraukti konkrečių pramonės pritraukimo į Europą priemonių, padidinti, sustiprinti ir skatinti Europos pramonės perkėlimą ir įvairinimą atsižvelgiant į jos strateginę svarbą, o neutralumo klimatui požiūriu trumpinti ir įvairinti tiekimo grandines; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad Sąjunga gamintų pakankamai strateginių prekių, pvz., medicinos ir sveikatos priežiūros įrangos arba atsinaujinančiųjų išteklių energijos, kad krizės metu būtų savarankiška, ir ragina numatyti paskatų šiam tikslui pasiekti, pvz., reikalavimą pirkti daugiau vietos (ES/EEE) produktų iš sektorių, kuriems teikiama laikina pagalba;
39. pripažįsta, kad dėl COVID-19 krizės gali padidėti ekonominis nacionalizmas ir protekcionizmas ir kilti didelių iššūkių taisyklėmis pagrįstai laisvai prekybai ir pasaulinėms vertės grandinėms, jei bus vykdomas gamybos renacionalizavimas ir suardomos tos vertės grandinės; šiuo tikslu ragina suinteresuotuosius subjektus įvairinti ir trumpinti savo tiekimo grandines, kad jos būtų tvaresnės ir atitinkamai mažiau pažeidžiamos;
40. atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją remti atvirą ir taisyklėmis grindžiamą daugiašalę prekybos sistemą, kuri atitiktų pasaulines pastangas sustabdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą ir būtų suderinama su aukštais ES aplinkos ir socialiniais standartais, padėtų gerinti ES įmonių galimybes patekti į tarptautines rinkas ir užkirstų kelią stambiems tarptautiniams veikėjams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje; mano, kad šiomis aplinkybėmis Sąjunga prireikus turėtų tinkamai vykdyti konkurencijos politiką trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu, drąsiau taikyti prekybos apsaugos priemones, kad būtų sistemingai kovojama su nesąžiningo dempingo ir subsidijavimo praktika, ir stiprinti esamą prekybos apsaugos priemonių sistemą;
41. ragina Komisiją nedelsiant pasiūlyti laikinai uždrausti užsienio valstybinėms įmonėms arba su vyriausybėmis susijusioms bendrovėms iš trečiųjų šalių perimti Europos įmones strateginiuose sektoriuose; taip pat ragina Komisiją svarstyti abipusiškumo patenkant į rinką klausimą, stiprinti ir sistemingai tikrinti tiesioginių užsienio investicijų kontrolės sistemą siekiant apsaugoti prieigą prie strateginių pramonės šakų, infrastruktūros, bazinių didelio poveikio technologijų ir kito saugumui ir kibernetiniam saugumui svarbaus turto, taip pat neleisti agresyvaus įmonių perėmimo siekiant apsaugoti konkurencingumą ir sumažinti rinkos iškraipymus bendrojoje rinkoje; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos baltąją knygą dėl sąlygų, susijusių su užsienio subsidijomis, suvienodinimo; ragina gerokai sustiprinti ir nedelsiant priimti Reglamentą (ES) Nr. 654/2014 (Vykdymo užtikrinimo reglamentas); pabrėžia, kad tai svarbi priemonė, galinti apsaugoti Sąjungos interesus tais atvejais, kai trečiosios šalys taiko neteisėtas priemones, kurios daro neigiamą poveikį ES įmonėms;
42. ragina Tarybą toliau daryti pažangą derantis dėl tarptautinių viešojo pirkimo priemonių, kuriose nustatyti abipusiškumo ir tarpusavio standartai; ragina Komisiją pasiūlyti tinkamų teisinių priemonių, kuriomis būtų šalinamas bendrojoje rinkoje sukelto iškraipymo poveikis, įskaitant viešojo pirkimo procedūras; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pirmenybę teikti įmonėms, kurios savo būstinę, gamybą ir darbo vietas išlaiko Sąjungoje; atsižvelgdamas į tai, kad nėra tvirtos tarptautinių viešųjų pirkimų priemonės (TVPP) ir veiksmingų visuotinių taisyklių dėl galimybės dalyvauti viešajame pirkime, prašo Komisijos išnagrinėti galimybę nustatyti priemones, kuriomis būtų remiami Europos gamintojai, ypač MVĮ, susiduriantys su vis didesne konkurencija iš besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, kurios nesilaiko bendrų tarptautinės prekybos taisyklių ir socialinių aplinkos apsaugos standartų;
43. laikosi nuomonės, kad visapusiškas požiūris į pramonės strategiją, apimantis visas ES politikos sritis, gali atlikti svarbų vaidmenį ekonomikos ir pramonės diplomatijoje; ragina Komisiją aktyviai naudotis ES prekybos rūmų trečiosiose šalyse tinklu kuriant naujas verslo partnerystes;
44. palankiai vertina užmojus kurti pirmaujančias aplinkos atžvilgiu tvarių ir skaitmeninių technologijų bei novatoriškų sprendimų rinkas; mano, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas yra labai svarbus vykdant novatoriškus pramonės projektus ir didinant skaitmeninius gebėjimus, taip pat mano, kad jis turėtų būti derinamas su Komisijos šiuo metu atliekama bendriems Europos interesams svarbių projektų gairių analize; laikosi nuomonės, kad atsparumas ir strateginis savarankiškumas turėtų būti laikomi svarbiausiais kriterijais ir kad bendriems Europos interesams svarbūs projektai turėtų būti vykdomi atsižvelgiant į Sąjungos poveikio klimatui neutralumo ir skaitmeninius tikslus; ragina Komisiją padidinti skaidrumą Europos interesams svarbių projektų įgyvendinimo srityje ir užtikrinti MVĮ dalyvavimą; taip pat ragina Komisiją paskatinti Europos įmonių ir (arba) ekosistemų lyderystę strateginiuose sektoriuose, jei jos pajėgios konkuruoti pasauliniu mastu ir prisidėti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos sukūrimo ir skaitmeninės lyderystės nesukuriant Sąjungos konkurencijos iškraipymų ir nesumažinant pasitikėjimo rinkos atvirumu ir galimybių į ją patekti;
45. ragina Komisiją tęsti su vertės grandinėmis susijusį darbą užtikrinant tinkamą veiksmų, pasiūlytų dėl šešių strateginių vertės grandinių, kurias nustatė Europos interesams svarbių projektų strateginis forumas, kontrolę, ir sukurti skaidrias Europos interesams svarbiems bendriems projektams taikomas sąlygas, kurios būtų vienodos visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti, kad tie projektai būtų naudingi visai Sąjungai; ragina Komisiją per dabartinę krizę investuoti į projektus, turinčius aiškią Europos pridėtinę vertę, ir supaprastinti administracinius procesus, išplėsti išlaidų tinkamumo kriterijus ir padidinti finansavimą;
46. mano, kad iniciatyva NGEU turėtų būti pirmojo ES pramonės gaivinimo po COVID-19 krizės etapo ramstis; ragina Komisiją užtikrinti, kad šis fondas būtų skubiai įgyvendintas, ir reikalauja visapusiškai įtraukti Parlamentą į rengimo, sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesus, užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir kiek galima padidinti skaidrumą ir parlamentinę kontrolę; reikalauja, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti 750 mlrd. EUR vertės Europos ekonomikos gaivinimo priemonę, būtų:
a)
numatyti socialinių, tvarių ir skaitmeninių investicijų tikslai, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamus ir kuo labiau padidinti teigiamus poveikio klimatui, aplinkai ir socialinio poveikio aspektus;
b)
skiriamas konkretus dėmesys MVĮ, kurios labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 krizės, ir remiamos jų galimybės gauti finansavimą;
c)
kai įmanoma, numatomas tiesioginis Komisijos valdymas glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir pagal Europos programas, siekiant toliau vykdyti darbą labiau koordinuotu būdu, kad daromas didesnis poveikis pasaulinei rinkai ir padidintas skaidrumas bei parlamentinė kontrolė ir išvengta bendrosios rinkos vidaus ir išorės iškraipymo ir sutrikdymo;
d)
atsižvelgiama į skirtingai nuo krizės nukentėjusių valstybių narių ypatumus;
e)
paskirstoma finansinė parama skirtingoms pramonės ekosistemoms, įskaitant labai mažas įmones ir MVĮ, pagal patirtą žalą, socialinį poveikį, sunkumus, kuriuos teko įveikti, pagal nacionalines pagalbos programas jau gautos nacionalinės finansinės paramos apimtį ir atsižvelgiant į struktūrinį įvairių vertės grandinių tarpusavio priklausomumą; atsižvelgiama į patirtį, įgytą įgyvendinant ankstesnes viešosios paramos priemones reaguojant į 2008–2009 m. ekonomikos ir finansų krizę ir jos poveikį atsparumui ir ilgalaikiam ekonominiam ir socialiniam atgaivinimui; atsižvelgiama į tai, kad finansavimas turi būti susietas su kriterijais, kuriais užtikrinama, kad jis nebūtų panaudojamas senoms skoloms grąžinti arba pasenusioms technologijoms išlaikyti ir kad būtų remiamos įmonės, kurios prisideda prie ilgalaikio augimo ir turi didelį potencialą atgaivinti ekonomiką; atsižvelgiama į tai, jog atgaivinimo finansavimas turėtų būti nukreiptas į didelio poveikio, klimatui ir inovacijoms palankius sektorius, kurie prisidės prie ES ekonomikos atsparumo ateityje;
f)
remiamos nacionalinės fiskalinės sistemos, kuriomis skatinamos privačiojo sektoriaus investicijos į nuosavą kapitalą ir įmonėms suteikiama galimybė dalį Fondo suteiktų paskolų konvertuoti į nuosavą kapitalą;
g)
skiriamas specialus finansavimas įmonėms, visų pirma MVĮ, labai mažoms įmonėms ir startuoliams, kurie į savo verslo planus yra įtraukę veiklą, susijusią su pagrindinėmis inovacijomis, technologijomis ir paslaugomis, įskaitant skaitmeninės ir žaliosios transformacijos pažangą, arba kurių veikla yra reikalinga strateginiam Sąjungos savarankiškumui svarbiausiuose sektoriuose užtikrinti, ypatingą dėmesį skiriant didesniam žiediškumui, išteklių ir energijos vartojimo efektyvumui bei taupymui ir perėjimui prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių; padedama užtikrinti, kad mūsų tiekimo grandinės būtų atsparesnės ir mažiau priklausomos, jas sugrąžinant iš kitų šalių, įvairinant ir stiprinant, sykiu nediskriminuojant ekstremalioje padėtyje esančių įmonių, kurioms reikia padėti atlikti pertvarką;
h)
skiriamas finansavimas didelėms įmonėms, turinčioms patikimus neutralaus poveikio klimatui verslo modelio planus;
i)
stiprinama EIB garantijų programa ir ja papildomos nacionalinės programos, kad EIB garantijų programa būtų vertingas papildomas įrankis ir sustiprintų programų poveikį vietoje;
j)
teikiama pirmenybė įmonėms, kurios įsipareigojo užtikrinti skaidrumą, ES finansavimo matomumą, įdiegė darbuotojų dalyvavimo sprendžiant įmonės klausimus sistemas ir laikosi savo nefinansinių ataskaitų teikimo pareigų;
47. pabrėžia, kad reikia remti tvarų ir sąžiningą atsigavimą, užtikrinantį piliečių gerovę po COVID-19 krizės; laikosi nuomonės, kad fondas turėtų skatinti Europos pramonės tvarumą ir konkurencingumą, taip pat užtikrinti sąžiningą ir teisingą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką;
48. mano, kad kovodama su dabartine krize Sąjunga sykiu turėtų rengtis antrajam pramonės strategijos etapui, kad būtų užtikrintas pramonės konkurencingumas, aplinkos tvarumas ir pramonės skaitmeninimas, kas savo ruožtu užtikrintų ilgalaikį atsparumą, paremtą socialine atsakomybe; primena, kad valstybių narių vaidmuo siekiant sėkmingai atgaivinti ekonomiką bus ypač svarbus sutelkiant ribotus ES išteklius, o pramonės politika turėtų tapti kompleksine Komisijos užduotimi;
49. laikosi nuomonės, kad Sąjungai reikia pramonės strategijos, kuri apimtų aplinkos sveikatos ir biologinės įvairovės apsaugą, ir primygtinai pabrėžia, kad būtina paspartinti pramonės pertvarką, kad jos poveikis klimatui taptų neutralus; pabrėžia, kad investicijos turi būti suderinamos su 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslais, nes priešingu atveju kyla rizika, kad bus sukaupta neišnaudojamo turto ir pasireikš susisaistymo su iškastiniu kuru paremtomis ir aplinkai kenksmingomis technologijomis poveikis;
50. pabrėžia, kad iš tikrųjų veiksminga Europos pramonės strategija ir su ja susijusi politika turi būti grindžiamos plačių užmojų klimato veiksmais ir tikslais, nustatytais Klimato teisės aktu, pateikiant ateities pramonės formavimo veiksmų planą, pagal kurį visi sektoriai prisidėtų siekiant neutralaus poveikio klimatui tikslo kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip 2050 m.;
51. pabrėžia, kad reikia suderinti naująją pramonės strategiją su neutralaus poveikio klimatui ekonomikos tikslu iki 2050 m., kartu pabrėžiant, kad Europos klimato politika turi būti pagrįsta įrodymais;
52. pabrėžia, kad vidaus ir pasaulio rinkose yra didelis nulinės taršos ir mažataršių technologijų, atsinaujinančiųjų išteklių ir tvarių produktų, procesų ir paslaugų potencialas visoje vertės grandinėje – nuo žaliavų iki daug energijos suvartojančių pramonės šakų, gamybos ir pramoninių paslaugų sektorių; be to, laikosi nuomonės, kad Klimato teisės aktas reikšmingai prisidės racionalizuojant pastangas, kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas neutralus poveikis klimatui, o 2030 m. ir 2050 m. klimato tikslai turi būti įtraukti į Sąjungos teisės aktus; mano, kad taip pat reikalinga kompleksiškesnė ir sistemingesnė politikos sistema, kad būtų galima užtikrinti politikos suderinamumą visose Sąjungos politikos srityse, ilgalaikį tikrumą investuotojams ir reglamentavimo nuspėjamumą, taip pat nuoseklų, skaidrų ir įtraukų valdymo požiūrį visose politikos srityse, taip sudarant sąlygas sukurti aiškią ir nuspėjamą Europos pramonės strategiją;
53. palankiai vertina siūlomą Pramonės forumą; ragina Komisiją užbaigti jo kūrimą ir pasitelkiant šį forumą pradėti dialogą, kuriame būtų proporcingai atstovaujama visiems susijusiems mokslo ekspertams, organizacijoms ir suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę, vartotojų organizacijas ir profesines sąjungas, nuolat stebėti atskirų pramonės sektorių pažangą ES lygmeniu siekiant neutralaus poveikio klimatui tikslų, kurie turi būti pasiekti ne vėliau kaip 2050 m., ir teikti pasiektos pažangos ataskaitas, taip pat konsultuoti Komisiją investicijų indėlio ir suderinamumo su ES aplinkos ir klimato tikslais klausimais, laikantis Energetikos sąjungos valdymo reglamento;
54. mano, kad visi sektoriai turėtų prisidėti siekiant Sąjungos klimato tikslų, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija parengtų konkretiems sektoriams skirtas strategijas, kuriose būtų nurodyta, kokių veiksmų reikia imtis siekiant šių tikslų ir užtikrinant politikos suderinamumą; primygtinai ragina skubiai laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro ir pabrėžia būtinybę sukurti itin efektyvią klimato atžvilgiu neutralią energetikos sistemą, kad energija pramonės įmonėms būtų tiekiama pasauliniu mastu konkurencingomis kainomis; pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį pereinant prie itin efektyviai energiją naudojančios ir klimato atžvilgiu neutralios ekonomikos atlieka švari, tvari ir įperkama energija ir žaliavos; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad tokie energijos ištekliai, kaip gamtinės dujos, būtų naudojami tik pereinamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui; pabrėžia, kad tolesnė ES energijos rinkos integracija atliks svarbų vaidmenį didinant energijos tiekimo įperkamumą ir saugumą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų plėtrą ir integravimą į energijos rūšių derinį ir sudaryti palankesnes sąlygas atsinaujinančiąja energija paremtai vandenilio gamybai kaip galimai proveržio technologijai sektoriuose, kuriuose sunku įgyvendinti pertvarką; palankiai vertina Švaraus vandenilio aljanso ir Mažo anglies dioksido kiekio pramonės šakų aljanso įsteigimą; pabrėžia, kad būtina paspartinti mokslinius tyrimus tokiose srityse, kaip didelio masto vandenilio ir žaliojo kuro gamyba, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijos, kaip antai per pramoninius procesus susidarančio anglies dioksido surinkimo ir saugojimo infrastruktūra, bioenergijos gamyklos ir gamybos įrenginiai, padedantys vykdyti energetikos pertvarką, taip pat ištirti geoterminių energijos išteklių panaudojimo galimybes; pakartoja, kad tam reikia turėti didelės apimties įperkamos ir švarios energijos ir pagalbinę infrastruktūrą, atitinkančią daug energijos suvartojančių pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poreikius;
55. ragina ES institucijas, valstybes nares, regionus, pramonės šakų atstovus ir kitus susijusius dalyvius kartu dirbti siekiant pagerinti Europos energijos vartojimo efektyvumą, sukurti pirmaujančias Sąjungos švarių technologijų rinkas su klimatu susijusių technologijų ir inovacijų srityje ir teikti pirmenybę investicijoms į energetikos infrastruktūrą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų geriau naudojamasi EIB kaip Sąjungos „klimato banku“, siekiant padidinti tvarų finansavimą viešajam ir privačiajam sektoriams ir padėti įmonėms jų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procese;
56. pabrėžia, kad visuose ekonomikos sektoriuose reikia plėtoti plataus masto konkurencingos sąnaudų atžvilgiu iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamos energijos pajėgumus; atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulio lygmeniu Sąjungai priklauso 40 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos patentų, ir pabrėžia, kad ji turėtų išlikti transformatyviųjų atsinaujinančiųjų išteklių technologijų lydere; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad norint užtikrinti ilgalaikį Europos energijos tiekimo saugumą, pirmavimą technologijų srityje ir strateginę autonomiją būtina parengti tvirtą atsinaujinančiųjų išteklių pramonės politiką, kuri apimtų ir tiekimo, ir paklausos politikos sritis ir suteiktų galimybių integruoti atsinaujinančiųjų išteklių sektorių; primygtinai ragina Komisiją atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas laikyti pagrindine strategine vertės grandine ir pramonės ekosistema, kuriai būtų teikiamas finansavimas pagal strateginių investicijų priemonę ir kuri būtų tinkamai pristatyta artėjančiame Pramonės forume; pabrėžia, kad reikia numatyti atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų vystymo Europoje paramos priemonių ir užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos ir ne Sąjungos gamintojams;
57. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos pramonė galės būti konkurencinga tik tuo atveju, jei ji bus paremta veiksmingais, tvariais ir visapusiškai sujungtais transporto, skaitmeniniais ir energetikos infrastruktūros tinklais; ragina parengti ilgalaikę infrastruktūros gerinimo ir atnaujinimo investicijų politiką ir mažinti administracinę naštą, kuri trukdo sparčiai transeuropinių tinklų plėtrai; ragina skirti daugiau lėšų Europos infrastruktūros tinklų priemonei jos trijuose sektoriuose, kad būtų galima padidinti investicijas į infrastruktūrą, jungtis, skaitmeninimą ir pažangiuosius tinklus, suderinamus su Europos žaliojo kurso tikslais; taip pat pabrėžia, kad būtina paspartinti bendro intereso projektus ir kuo greičiau persvarstyti Transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) reglamentą;
58. atkreipia dėmesį į žiedinės ir netaršios ekonomikos potencialą modernizuojant Sąjungos ekonomiką, mažinant jos energijos ir išteklių vartojimą, pirmenybę teikiant atliekų prevencijai, siūlant paskatas kuriantiems inovacijas ir pertvarkant ištisus pramonės sektorius ir jų vertės grandines, produktus, gamybos procesus ir verslo modelius, taip skatinant Sąjungos ekonomikos dematerializavimą ir detoksikaciją bei mažinant Europos priklausomybę nuo grynųjų medžiagų, sykiu skatinant inovacijas, įskaitant netaršių, mažataršių ir atsinaujinančiųjų išteklių sprendimų, kurie galėtų pakeisti iškastiniu kuru grindžiamus produktus ir medžiagas, rinkų kūrimą, ir naujų ekologiškų technologijų bei sprendimų, kurie sumažintų poveikį aplinkai, kūrimą; atkreipia dėmesį į tvirtą klimato politikos veiksmų ir žiedinės ekonomikos sąveiką, ypač daug energijos ir išteklių naudojančiose pramonės šakose ir renovacijos sektoriuje, ir pabrėžia kad įvairių sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planai ir atskaitos taškai skiriasi; pabrėžia žiedinės bioekonomikos ir su miškų ūkiu susijusios pramonės teikiamas galimybes skatinant konkurencingą ir tvarią pramonę;
59. primena, kad įgyvendinant Europos klimato ir energetikos politiką ir plėtojant jos strategines technologijas reikės didelio metalų ir mineralų kiekio; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europa yra ypač priklausoma nuo kitų pasaulio šalių, tiekiančių daugybę šių metalų ir mineralų, ir kad jos pasaulinė dalis pamažu mažėja net ir tiekiant medžiagas, kurias galima pramoniniu būdu išgauti Europoje; pažymi, kad Europos savarankiškumas strateginiuose sektoriuose negali būti pasiektas neturint konkurencingos ir tvarios ES bazinių, brangiųjų ir ypač svarbių medžiagų, gaunamų iš pirminių ir antrinių šaltinių, ekosistemos; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, koks svarbus žiedinės ekonomikos veiksmų planas, tačiau pažymi, kad Europai reikia stiprinti savo pajėgumus visuose žaliavų vertės grandinės etapuose, būtent kasybos, perdirbimo ir lydymo, rafinavimo ir transformacijos; laikosi nuomonės, kad svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planas ir aljansas neturėtų apimti tik svarbiausiųjų žaliavų ir kad jais turėtų būti siekiama kurti integruotą viso spektro medžiagų, metalų ir mineralų, reikalingų pramonės pertvarkai, ekosistemą;
60. ragina Komisiją parengti Europos eksporto ir importo strategiją, skirtą atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir efektyviai išteklius bei energiją vartojančioms technologijoms;
61. pabrėžia sektorių integravimo ir daug energijos suvartojančių sektorių, pvz., pastatų ir transporto, tarpusavio susiejimo potencialą ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl energetikos sistemos integravimo;
62. ragina skirti didelės apimties finansavimą pastatų renovacijai ir jų energiniam naudingumui didinti, kad panaudojant reikiamas Ekonomikos gaivinimo plano finansines priemones būtų paspartinta planuojama pastatų renovacijos banga; pabrėžia, kad rengiamame pasiūlyme dėl pastatų renovacijos bangos ir valstybių narių įsipareigojimo parengti ilgalaikes strategijas, kaip sukurti taupiai energiją naudojantį ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį pastatų ūkį, visais atvejais pirmenybę reikėtų teikti efektyvaus energijos vartojimo principui ir taip paspartinti esminę renovaciją bei pakeisti neefektyvias iškastiniu kuru paremtas šildymo ir vėsinimo sistemas; pabrėžia, kad ištisas savivaldybes ar rajonus apimančios integruotos esminės renovacijos programos gali būti įgyvendintos pigiau ir greičiau, o tai būtų naudinga vartotojams ir būtų sumažintos sąnaudos energijai;
63. pažymi, kad šildymo ir vėsinimo procesas pramonės sektoriuje tebėra tarp daugiausiai energijos sunaudojančių procesų; todėl pabrėžia, kad siekiant pramonėje paspartinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo procesą reikia visapusiškai išnaudoti pramoninio šildymo ir vėsinimo galimybes, plačiau naudojant atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais paremtą elektrifikaciją, šilumos siurblius, taip pat geriau išnaudoti pramonės grupių ir simbiozės teikiamą didžiulį mažinimo potencialą daugelyje sektorių;
64. atkreipia dėmesį į žaliojo judumo potencialą kuriant naujas darbo vietas, skatinant Europos pramonės augimą ir remiant investicijas, skirtas tvaraus transporto infrastruktūrai plėsti; tai sudarytų sąlygas padaryti didinamąjį poveikį teikiant užsakymus įvairiems subjektams – rangovams, subrangovams, tiekėjams ir jų subrangovams – ir sumažinti transporto sektoriuje išmetamų dujų kiekį; pabrėžia, kad reikia paspartinti Europos baterijų aljanso įgyvendinimą, kad būtų galima išnaudoti jo strateginės vertės grandinės potencialą, padidinti galimybes vietoje gaminti novatoriškas baterijas ir perdirbti metalus Europoje, kurti Sąjungos pridėtinę vertę, prisidėti prie Sąjungos automobilių pramonės sektoriaus konkurencingumo ir palengvinti perėjimą prie iškastinio kuro nenaudojančios elektros sistemos; ragina daugiau investuoti į greituosius traukinius ir miesto geležinkelių tinklo atnaujinimą, taip pat daugiau investicijų skirti netaršiam ir mažataršiam visuomeniniam transportui; pabrėžia, kad reikia skatinti žaliąjį judumą investuojant į geresnės infrastruktūros kūrimą, pvz., į platesnį automobilių įkrovimo stočių tinklą; laikosi nuomonės, kad esant tankesniam automobilių įkrovimo stočių tinklui elektrinių transporto priemonių rinka galės reikšmingai plėstis daug sparčiau, o tai turės teigiamą poveikį mūsų aplinkosauginiam ir anglies pėdsakui; todėl ragina Komisiją parengti plataus masto strategiją dėl greitojo elektrifikuotų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros, siekiant paskatinti vartotojus naudoti elektrifikuotas transporto priemones, suteikiant jiems daugiau aiškumo dėl technologijos galimybių ir prieigą prie tankaus suderinamos įkrovimo infrastruktūros tinklo bei remiant automobilių gamybą Europoje;
65. mano, jog norint, kad būtų sėkmingai įvykdyta energetikos pertvarka, Europai reikės labai daug įperkamos anglies dioksido neišskiriančios arba mažai išskiriančios energijos ir atsinaujinančiosios energijos, kuri būtų pagaminta ir trečiosiose šalyse ir kuriai būtų naudojama pagalbinė infrastruktūra; ragina strateginėse iniciatyvose ES ir energetikos politikoje dėmesį atkreipti į Sąjungos užsienio ir kaimynystės politiką, be kita ko, finansinę paramą vandeniliui iš atsinaujinančių energijos išteklių ir žaliosios energijos aljansams; mano, kad šiuos aljansus reikėtų įtraukti į prekybos susitarimus; pabrėžia, kad stiprūs aljansai yra svarbūs sprendžiant išteklių ir žaliavų trūkumo ir tausios gavybos klausimą;
66. primena 2019 m. Pagrindinį ES konkurencingos energijai imlių pramonės šakų pertvarkos planą, kuriuo valdoma pertvarka ir kartu išsaugomas ES pramonės šakų konkurencingumas, ir ragina Komisiją įgyvendinti savo rekomendaciją padėti pakeisti aplinkosaugos standartus nepakankamai atitinkantį importą iš trečiųjų šalių ir sustiprinti ES pasaulinių prekybos partnerių užmojus klimato srityje;
67. ragina, vadovaujantis klimato srities tikslais, persvarstyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) ir nustatyti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, taip siekiant padėti užtikrinti pažangų į kitas šalis perkeltos gamybos sugrąžinimą ir trumpesnių vertės grandinių kūrimą; pabrėžia, kad pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo;
68. atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau nei pusė viso pasaulio BVP priklauso nuo gamtos ir jos teikiamų privalumų, nes kai kurių sektorių priklausomybė nuo gamtos yra labai didelė; pažymi, kad daugiau kaip 90 proc. biologinės įvairovės nykimo ir vandens trūkumo sukelia išteklių gavyba ir perdirbimas; pabrėžia, kad ES pramonės politika turėtų atitikti 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslus;
69. pabrėžia, kad, remiantis metodu „viena sveikata“, natūralių ekosistemų išsaugojimas yra esminis dalykas užtikrinant būtinus žmonijos poreikius, pvz., geriamąjį vandenį, švarų orą ir derlingą dirvožemį; ragina sparčiai sukurti patikimus rodiklius, kuriais naudojantis būtų galima įvertinti poveikį biologinei įvairovei ir užtikrinti laipsnišką taršos mažinimą, kaip nurodyta ES biologinės įvairovės strategijoje;
70. pabrėžia, kad pramonė, teršalus išmesdama į orą, dirvožemį ar išleisdama juos į vandenį, vis dar sukelia didelę aplinkos taršą; atkreipia dėmesį į Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos vaidmenį nustatant įpareigojimus dideliems įrenginiams, taip siekiant kuo labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį; laukia, kol bus parengtas veiksmų planas dėl nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos ir persvarstyta Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva, nes tai padėtų gerokai sumažinti pramoninę taršą;
71. pabrėžia, koks svarbus yra pramonės politikos regioninis aspektas, nes regionų ekonominiai skirtumai nenyksta ir dėl koronaviruso krizės poveikio netgi kyla jų didėjimo pavojus; pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią regionų nuosmukiui ir jį sumažinti, į regionų plėtros planus reikia įtraukti tvarios pertvarkos strategijas, o ekonomikos gaivinimo programas derinti su aktyviomis darbo rinkos programomis; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų galima parengti vidutinio ir ilgojo laikotarpio prognozes dėl darbo rinkai reikalingų įgūdžių;
72. šiuo atveju atkreipia dėmesį į Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) svarbą remiant kokybiškų darbo, už kurį mokamas orus atlyginimas, vietų kūrimą, verslo konkurencingumą, tvarų ekonominį vystymąsi, taip pat švietimo ir mokymo bei sveikatos priežiūros sistemų atnaujinimą ir tobulinimą;
73. pabrėžia, kad būtina remti sąžiningą, įtraukią ir teisingą pertvarką, būtina mažinti socialinę ir ekonominę nelygybę, be kita ko, perkvalifikuojant darbuotojus ir kuriant naujas darbo vietas naujuose ūkio sektoriuose, ir taip užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje ir nė vienas darbuotojas nebūtų išmestas iš darbo rinkos; mano, kad gerai parengtas Teisingos pertvarkos mechanizmas, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą, bus svarbi priemonė siekiant palengvinti šią dvejopą pertvarką ir pasiekti plataus užmojo poveikio klimatui neutralumo tikslus; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti įtraukesnę pertvarką ir spręsti jos socialinio poveikio klausimus, visus vietos suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinę visuomenę ir bendruomenės atstovus, reikėtų įtraukti į teritorinių teisingos pertvarkos planų rengimą ir įgyvendinimą; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu investicijos į tvarias technologijas yra labai svarbios, nes jomis remiamas ilgalaikis ekonominis regioninės ekonomikos vystymasis; pabrėžia, kad patikimas šio Teisingos pertvarkos mechanizmo finansavimas skiriant didelių papildomų biudžeto išteklių bus vienas iš pagrindinių sėkmingo Europos žaliojo kurso įgyvendinimo elementų;
74. mano, kad, siekiant skatinti regionines ekosistemas, reikia stiprinti regionų bendradarbiavimą, kuriuo siekiama tvarių ir skaitmeninių pokyčių, kaip numatyta pažangiosios specializacijos strategijose; todėl prašo Komisijos teikti paramą vystant priemones, kuriomis naudojantis, laikantis konkrečiu atveju tinkamo požiūrio, būtų galima parengti aiškų veiksmų planą regionams, taip siekiant užtikrinti pramonės lyderiavimą;
75. mano, kad siekiant pertvarkyti pramonę reikia daug intensyvesnių veiksmų mokslinių tyrimų ir plėtros srityse, taip pat į esamas rinkas integruoti naujas žinias ir inovacijas bei jas naudoti kuriant naujas rinkas; pabrėžia, kad inovacijos yra viena iš pirmaujančių pramonės ekosistemų varomųjų jėgų ir kad tai turėtų būtų atspindėta didinant paramą inovacijų ir verslumo pajėgumams visais inovacijų ciklo etapais; pabrėžia, kad reikia didinti išlaidas moksliniams tyrimams, ypač kokybiškiems valstybiniams moksliniams tyrimams, ir plėtrai bei inovacijoms, nes tai yra svarbiausi veiksniai siekiant dvejopos pertvarkos, didinant strateginį Sąjungos savarankiškumą ir ilgalaikį konkurencingumą; šiuo atveju ragina valstybes nares vykdyti savo pažadą į mokslinius tyrimus ir plėtrą investuoti 3 proc. savo BVP, taip siekiant išlaikyti Sąjungos, kaip lyderės, vaidmenį tarp pasauliniu mastu konkuruojančių subjektų; apgailestauja, kad dėl išlaidų, administracinių procedūrų sudėtingumo ir reikalingo rizikos kapitalo stygiaus, taip pat dėl deramų įgūdžių ir galimybių gauti informaciją nebuvimo šiuo metu tarp MVĮ jaučiamas inovacinių pajėgumų trūkumas;
76. pabrėžia, kad reikia didinti programoms, kuriomis grindžiama Sąjungos pramonės pertvarka, skirtą biudžetą, todėl primena Parlamento poziciją 120 mlrd. EUR didinti programos „Europos horizontas“ biudžetą ir užtikrinti, jog ši programa atitiktų Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslus ir pagal ją, taikant atitinkamus transformatyviųjų technologijų ir inovacijų rinkos plėtrai skirtus finansavimo instrumentus, būtų remiamos programa „InvestEU“ ir Skaitmeninės Europos programa, taip pat stiprinama regioninių, nacionalinių, europinių ir privačiųjų finansinių išteklių sinergija; ragina faktiškai remti Europos inovacijų tarybą (EIC) ir Europos inovacijos ir technologijos institutą (EIT) ir stiprinti jų misijas; primygtinai ragina didelę MVĮ pagal programą „Europos horizontas“ skirtų lėšų dalį paskirstyti per EIC ir šios programos bendradarbiavimui skirtas dalis, taip siekiant surasti naujų problemų sprendimo būdų ir stiprinti tiek palaipsnes, tiek perversmines inovacijas; pritaria idėjai pagal programą „Europos horizontas“ kurti Europos partnerystes, kad būtų galima pritraukti privataus sektoriaus investicijų siekiant skatinti mokslinių tyrimų centrus ir universitetus perduoti žinias, technologijas ir inovacijas pramonei, pasinaudojant pramonės ekosistemų sistema ir skatinti paramą atsigavimui ir žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai; be to, ragina Komisiją užtikrinti šių partnerysčių skaidrumą ir įtraukumą visais jų egzistavimo etapais, tai ypač pasakytina kalbant apie jų strategines mokslinių tyrimų darbotvarkes ir metines darbo programas; pabrėžia, jog reikėtų užtikrinti, kad jose nebūtų jokio interesų konflikto ir jos turėtų garantuoti tikrą pridėtinę vertę visuomenei;
77. taip pat mano, kad šiuo atveju geriau pasirengusi ir atsparesnė visuomenė yra itin svarbus veiksnys sprendžiant perversminių įvykių Europoje ar pasaulyje keliamus iššūkius ir visapusiškai reaguojant politiniu lygmeniu, šiuo požiūriu taip pat svarbios koordinuotos mokslinių tyrimų ir plėtros investicijos; todėl ragina Komisiją remti specialios pasirengimui pandemijoms ir visuomenės atsparumo didinimui skirtos priemonės kūrimą, nes pasitelkus tokią priemonę būtų sudarytos sąlygos geresniam koordinavimui ES lygmeniu, nustatytos prioritetinės sritys ir pradėti veiksmai, kuriems reikia kokybiškų medicininių mokslinių tyrimų ir koordinuotų mokslinių tyrimų ir plėtos investicijų;
78. atkreipia dėmesį į moksliniais tyrimais grįstos farmacijos pramonės, kaip pagrindinio subjekto, užtikrinančio įperkamų vaistų kokybišką gamybą ir tiekimą, svarbą, kad šie vaistai pasiektų visus pacientus, kuriems to reikia, stiprinant Sąjungos inovacijas, atsparumą, prieinamumą ir reagavimą, taip pat padedant spręsti būsimus iššūkius; pakartoja, kad būtina parengti vaistų trūkumo rizikos mažinimo planą, kuriuo vadovaujantis būtų valdomos visos sudėtingos situacijos ir rizikos, susijusios su esminės svarbos vaistų tiekimo grandine, užtikrinamos būsimos inovacijos imantis veiksmų dėl likusių nepatenkintų poreikių, taip pat remiant sveikatos priežiūros sistemų atsparumą, reagavimą ir pasirengimą sprendžiant būsimus, be kita ko, ir pandeminius, iššūkius;
79. pabrėžia, kokios yra svarbios didelio poveikio technologijos stiprinant technologinius ir inovacinius pajėgumus visoje Sąjungoje; ragina Komisiją programą „Europos horizontas“ ir jos pramonės strategiją pritaikyti prie perversminių technologijų ir inovacijų vystymo, plėtros ir komercializacijos Sąjungoje, taip siekiant panaikinti atotrūkį tarp inovacijų ir diegimo rinkoje, teikiant rizikos finansavimą ankstyvųjų technologijų ir demonstraciniams projektams ir plėtojant ankstyvąsias vertės grandines, taip siekiant remti pirmojo komercinio masto, paplitimo rinkoje, netaršius ar mažai taršius, atsinaujinančiąja energija grįstus, energijos ir išteklių požiūriu efektyvius ir žiedinės ekonomikos principus atitinkančius technologijas ir produktus, procesus, paslaugas ir verslo modelius bei remiamas mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtojimas, taip pat siekiant sumažinti dabartinius atotrūkius tarp valstybių narių; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti vieną bendrą prieigą, kurioje būtų teikiama supaprastinta informacija apie perversminių technologijų pramoninių demonstracinių projektų finansavimo galimybes;
80. ragina Komisiją išnagrinėti priemones, kuriomis kovojama su galimu žinių ir inovacijų praradimu per dabartinę krizę, įskaitant paramos priemones įmonėms, kurios vadinamaisiais žinių darbuotojais laikinai dalinasi su valstybinėmis mokslinių tyrimų institucijomis ir universitetais, kad būtų galima vykdyti viešojo ir privačiojo sektorių mokslinius tyrimus, susijusius su viešaisiais prioritetais, taip pat išsaugoti užimtumą ir inovacijų pajėgumą krizės metu;
81. ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis sukurti galimas mokesčių paskatas investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą, kurios smarkiai sumažėjo dėl COVID-19 krizės, paskatinti;
82. ragina Komisiją nenutrūkstamai remti ES įmonių gebėjimus kurti investicijas remiantis visapusiška intelektinės nuosavybės tvarka, didinti lankstumą licencijų suteikimo srityje, taip siekiant išlaikyti tikrą savo investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą apsaugą, užsitikrinti teisingą grąžą ir sykiu toliau plėtoti atviruosius technologijų standartus, kuriuos taikant būtų remiama konkurencija ir galimybė rinktis, taip pat ES pramonės dalyvavimas kuriant esmines technologijas;
83. pripažįsta, kad tvirta ir suderinta intelektinės nuosavybės teisių sistema yra esminis veiksnys, kuriuo grindžiamas ES konkurencingumas, siekiant kovoti su pramoniniu šnipinėjimu ir klastojimu, todėl ragina Komisiją išsaugoti ir stiprinti šią sistemą; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad veikla su gyvybės mokslais susijusių intelektinės nuosavybės paskatų srityje būtų tokio pat lygio, kaip JAV ir Kinijoje, jei norima, kad Europa liktų investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir pramonės vystymosi požiūriais patrauklia vieta; ragina Komisiją išsaugoti ir plėtoti Europos pasaulinio lygio intelektinės nuosavybės sistemą, remiant stiprią intelektinės nuosavybės apsaugą, paskatas ir atlygio mechanizmus, kad moksliniai tyrimai ir plėtra pritrauktų investicijų ateities inovacijoms, kuriomis galėtų naudotis visuomenė, vystyti; palankiai vertina pranešimą apie Intelektinės nuosavybės veiksmų planą, kuris galėtų padėti Europos Sąjungai prisidėti kuriant standartus; pritaria tvariai gamybai ir darbo vietoms, taip pat ES kokybiškos produkcijos patrauklumo didinimui ir reputacijos gerinimui visame pasaulyje; ragina Komisiją, suteikiant atvirąsias itin svarbių aplinkos ir klimato technologijų licencijas, skatinti tokių technologijų perdavimą besivystančioms šalims;
84. ragina Komisiją kuo greičiau įgyvendinti bendro galiojimo Europos patentą, kaip numatyta 2013 m. vasario 19 d. susitarime dėl bendros jurisdikcijos su patentais susijusiems ginčams spręsti;
85. pažymi, kad svarbu parengti išsamią ir veiksmingą bendrą pramonės transformacijos valdymo sistemą, kuri užtikrintų derėjimą su atitinkamais ES teisės aktais ir strategijomis, ypač su Europos žaliojo kurso tikslais, nes tai yra labai svarbu siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą; palankiai vertina tai, kad Komisija nustatė 14 ekosistemų ir integruotą požiūrį, kurio laikantis suburiami visi vertės grandinėje veikiantys subjektai, siekiant populiarinti ES lyderiavimą strateginiuose sektoriuose ir konkurencingumą pasauliniu lygmeniu; pažymi, jog reikia užtikrinti, kad MVĮ klestėtų kiekvienoje ekosistemoje; atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti nustatytų pramonės ekosistemų skaidrumą, visų pirma atsižvelgiant į kriterijus, kurie laikomi sudedamąja ekosistemos dalimi, tikslų pasiskirstymą pagal subjekto rūšį kiekvienoje nustatytoje ekosistemoje, ir informaciją apie rezultatus ir aptartas temas, taip pat primenant pramonės forumo ir aljansų vaidmenį šiose ekosistemose; pabrėžia, kad pilietinė visuomenė, vartotojų organizacijos ir profesinės sąjungos turėtų deramai dalyvauti nustatant tiek bendrus, tiek sektorinius pramoninius strategijas ir prioritetus; pabrėžia, kad ekosistemos turėtų apimti visas sąsajas su vertės grandinėmis, įskaitant MVĮ, ir pažymi, kad MVĮ atlieka neatsiejamą vaidmenį kuriant pramonės aljansus ir jų gamybos grandines; pabrėžia, kad aljansams būtinos tinkamos finansinės priemonės;
86. laikosi nuomonės, kad ekosistemos bus pagrindinės kitos pramonės revoliucijos sudedamosios dalys, darančios įtaką pažangiajai ir išmaniajai gamybai ir užtikrinančios įperkamą, švarią, tvarią ir saugią energiją, taip pat būtiną energetikos infrastruktūrą, transformatyviuosius gamybos ir paslaugų teikimo metodus; ragina analizuoti ekosistemas, siekiant įvertinti kiekvieno sektoriaus poreikius, susijusius su jo pertvarka, ir padėti parengti pertvarkos planą; be to, mano, kad parama pramonės, akademinės bendruomenės, MVĮ, startuolių ir veiklą plečiančių įmonių, profesinių sąjungų, pilietinės visuomenės, galutinių vartotojų organizacijų ir visų kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimui bus labai svarbi sprendžiant rinkos nepakankamumo problemas ir panaikinant atotrūkį tarp idėjos ir jos įgyvendinimo, sykiu užtikrinant darbuotojų apsaugą, be kita ko, srityse, kuriose dar nėra pramonės interesų, bet kurios teikia didelę pridėtinę vertę visuomenei; ragina užtikrinti šių ekosistemų valdymą, įtraukiant visus atitinkamus pramonės sektorių, kurie itin svarbūs siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, suinteresuotuosius subjektus; mano, kad ekosistemos turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį apibrėžiant sprendimus ir priemones, kurie bus priimami įgyvendinant Europos pramonės strategiją ir kuriais būtų remiamos patikimos ES vertės grandinės, kurios itin svarbios dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai;
87. pabrėžia, kad investicijos į pagrindines vertės grandines bus labai svarbios siekiant išsaugoti mūsų būsimą strateginį savarankiškumą; mano, kad pirmenybę būtina teikti investicijoms į pramonės sektorius, kurie yra gyvybiškai svarbūs mūsų strateginiam savarankiškumui, pvz., saugumui, gynybai, su klimatu susijusioms technologijoms, apsirūpinimo maistu savarankiškumui ir sveikatai; ypač pakartoja, kad farmacijos pramonė yra svarbi užtikrinant būsimas inovacijas, kuriomis tenkinami likę nepatenkinti poreikiai, ir remiant sveikatos priežiūros sistemų atsparumą, reagavimą ir pasirengimą įveikti būsimus iššūkius, įskaitant pandemijas;
88. pabrėžia, kad atsinaujinančiosios energijos pramonė yra svarbi, nes yra strateginis sektorius siekiant stiprinti ES konkurencinį pranašumą, užtikrinti ilgalaikį atsparumą ir energetinį saugumą, sykiu stiprinant pramonę; be to, atkreipia dėmesį į atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriaus indėlį kuriant naujas darbo vietas ir teikiant verslo galimybes vietos lygmeniu, taip pat skatinant įrangos gamybą ir mažinant energijos sąnaudas bei gerinant sąnaudų konkurencingumą;
89. pabrėžia, kad automobilių pramonės sektorius, patirdamas vykstantį pertvarkos procesą, kuris jau buvo prasidėjęs prieš pandemiją, labai nukentėjo nuo COVID-19 krizės, nes bendrovės ir darbuotojai buvo priversti sparčiai prisitaikyti prie tiekimo pokyčių ir naujų sveikatos ir saugos reikalavimų; mano, kad perėjimas prie pažangaus ir švaraus judumo yra itin svarbus, nes siekiame sukurti klimato požiūriu neutralią, skaitmeninę atsparesnę ekonomiką, ir kad į tai reikėtų žiūrėti kaip į galimybę skatinti žaliąjį augimą ir kurti švarias darbo vietas, grindžiamas pasauliniu konkurenciniu ES pramonės pranašumu mašinų technologijų srityje; ragina Komisiją nustatyti prioritetus, kurie būtų susiję su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, skaitmeninimu, parama startuoliams, labai mažoms, mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms, įskaitant automobilių pramonės sektorių;
90. pabrėžia, kad turizmo sektorius taip pat smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 krizės, ir ragina Komisiją nustatyti prioritetus, susijusius su pagalba šiam sektoriui atsigauti ir tokio atsigavimo skatinimu, atsižvelgiant į šio sektoriaus sukuriamą ES BVP dalį ir indėlį užtikrinant Sąjungos konkurencingumą; ragina Komisiją skatinti valstybes nares ir regionus bendradarbiauti ir sudaryti galimybių naujoms investicijoms ir tolesnėms inovacijoms, taip siekiant sukurti tokią ES turizmo ekosistemą, kuri būtų tvari, inovatyvi ir atspari ir kurioje būtų saugomos darbuotojų ir vartotojų teisės;
91. pabrėžia kultūros ir kūrybos sektorių teikiamas galimybes skatinant inovacijas ir tai, kad jie veikia kaip vystymosi veiksnys kituose sektoriuose, taip pat skatina išradimus ir pažangą; pažymi, kad novatoriški ekonomikos sektoriai vis labiau priklauso nuo kūrybiškumo, kad galėtų išlaikyti savo konkurencinį pranašumą; be to, pabrėžia, kad atsirandant vis sudėtingesniems, kūrybiškesniems ir tarpusavyje labiau susijusiems verslo modeliams, kultūros ir kūrybos sektoriai tampa lemiama beveik kiekvieno produkto ir paslaugos sudėtine dalimi; todėl mano, kad Europa turėtų remtis savo kūrybinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis, ir ragina Komisiją ir valstybes nares pakankamai dėmesio skirti kultūros ir kūrybos sektoriams bei parengti visapusišką, nuoseklią ir ilgalaikę pramonės politikos sistemą, įskaitant galimybę naudotis skiriamomis lėšomis ir finansavimo programomis;
92. pabrėžia Sąjungos kosmoso politikos svarbą, visų pirma, gerinant ES kosmoso pramonės pajėgumus ir išnaudojant sąveikos su kitais svarbiais sektoriais ir politikos kryptimis teikiamas galimybes, ypač plėtojant pažangiąsias technologijas ir prisidedant prie pramonės pertvarkos;
93. atkreipia dėmesį į chemijos pramonės indėlį į daugelį strateginių vertės grandinių ir anglies atžvilgiu neutralių, efektyviai išteklius naudojančių ir žiedinės ekonomikos principus atitinkančių technologijų bei sprendimų kūrimą; ragina sukurti tvarią cheminių medžiagų politiką, suderintą su Pramonės strategija;
94. ragina Europos aplinkos agentūrą kartu su Europos cheminių medžiagų agentūra parengti ataskaitą apie Europos aplinkoje esančias chemines medžiagas; mano, kad šioje ataskaitoje reikėtų įvertinti pavojingų cheminių medžiagų sisteminį pobūdį Europos gamybos ir vartojimo sistemose, jų naudojimą gaminiuose, jų buvimą Europos aplinkoje ir žmonių sveikatai ir ekosistemoms keliamą žalą;
95. pabrėžia, koks yra svarbus gerai veikiantis ir konkurencingas farmacijos produktų ir medicinos priemonių sektorius siekiant ES pacientams užtikrinti nuolatinę galimybę gauti vaistų ir garantuoti aukšto sveikatos priežiūros paslaugų lygį; mano, kad Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas dialogui su valstybėmis narėmis ir visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir sukurti Europos vaistų agentūros (EMA) prižiūrimą farmacijos forumą, kad būtų galima vesti išsamias diskusijas klausimais, inter alia, susijusiais su tvarumu farmacijos sektoriuje ir naujų technologijų diegimu sveikatos priežiūros sistemose; pabrėžia, kad šiame forume turėtų būti atsižvelgiama į skirtingus nacionalinius požiūrius, susijusius su kainų apskaičiavimu ir kompensavimu, taip pat su investicijomis ir organizavimu sveikatos priežiūros srityje;
96. mano, kad viešieji pirkimai yra labai svarbi pramonės pertvarkos varomoji jėga; ragina Komisiją ištirti, kaip visapusiškai panaudoti viešąsias išlaidas ir investicijas siekiant politikos tikslų, be kita ko, didinant tvarumą ir viešuosius pirkimus paverčiant itin svarbiais Sąjungos ekonomikos gaivinimo plane, pirmenybę teikiant ekologiškai inovatyvių, ekonomiškai efektyvių ir tvarių prekių ir paslaugų paklausai ir ją skatinant, taip pat sudarant galimybę svarbių strateginių sektorių, pvz., su sveikata susijusių produktų, žemės ūkio produktų ir atsinaujinančiųjų išteklių technologijų, perkėlimui, skatinant trumpesnes ir tvaresnes tiekimo grandines; ragina Komisiją ir valdžios institucijas išnagrinėti sąlygas, kurioms esant būtų galima nustatyti tvarumo užtikrinimo reikalavimą viešuosiuose pirkimuose, vadovaujantis aplinkosauginiais, socialiniais ir etiniais kriterijais, įskaitant anglies pėdsaką, turinio perdirbimą ir darbo sąlygas visu gyvavimo ciklu, taip pat ugdyti sąmoningumą ir geriau išnaudoti dabartines žaliųjų paslaugų populiarinimo sistemas; primygtinai ragina MVĮ suteikti teisingą galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; ragina perkančiąsias organizacijas sistemingai taikyti metodą, pagrįstą geriausiu kainos ir kokybės santykiu per visą produktų ir paslaugų gyvavimo laikotarpį; ragina perkančiąsias organizacijas pasinaudoti nuostata (Komunalinių paslaugų direktyvos 85 straipsnis), pagal kurią galima atmesti pasiūlymus, jei iš trečiųjų šalių kilusių produktų dalis viršija 50 proc. bendros produktų, sudarančių pirkimą, vertės;
97. pripažįsta standartizacijos indėlį į Europos bendrąją rinką ir padidėjusią ekonominę, visuomeninę ir aplinkosauginę gerovę, įskaitant vartotojų ir darbuotojų sveikatą ir saugą; pabrėžia, kad reikia parengti, įvertinti ir naudoti suderintus standartus siekiant remti pramonės šakas, gaminančias produktus veiksmingais, saugiais, žiedinės ekonomikos principais pagrįstais, tvariais ir pakartojamais būdais užtikrinant aukštą kokybę;
98. ragina Komisiją priimti tvirtą pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR) sistemą, kad būtų galima analizuoti Sąjungos reglamentų, priemonių ir galimų investicijų ex ante poveikį ir stebėti pažangą ir rezultatus, atsižvelgiant į MVĮ matmenį; pabrėžia, kad PVRR sistema turėtų būti grindžiama konkrečiais, išmatuojamais, pasiekiamais, aktualiais ir į laiką orientuotais tikslais;
99. ragina Komisiją sustiprinti poveikio vertinimo praktiką ir užtikrinti, kad, prieš pateikiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų arba priimant naujas priemones, Komisija atliktų išsamų reikalavimų laikymosi galimų sąnaudų poveikio, poveikio užimtumui ir naštos ir galimos naudos ES piliečiams, sektoriams ir bendrovėms, įskaitant MVĮ, poveikio vertinimą; mano, kad vertinant Sąjungos teisės aktus ir priemones daugiau dėmesio reikėtų skirti įgyvendinimui valstybėse narėse ir reikėtų ištirti, kas atsitinka, jei Sąjungos teisės aktai yra įgyvendinami ir aiškinami tokiu būdu, kuriuo sukuriamos nereikalingos ir netikėtos reguliavimo kliūtys MVĮ ir panašioms didesnėms bendrovėms; ragina Komisiją remti reglamentavimo nuoseklumą ir pripažinti pažangiojo reglamentavimo veiksnį, kuriuo siekiama sumažinti biurokratines kliūtis nemažinant teisės aktų poveikio ar nežeminant socialinių ir aplinkosauginių standartų, ypač tuomet, kai tradicinė pramonė turi prisitaikyti dėl reglamentavimo sprendimų; mano, jog skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemones reikėtų kurti taip, kad jos teiktų galimybių bendrovėms, įskaitant MVĮ, ir mažintų naštą susijusiam sektoriui;
100. tikisi, kad pramonės strategija nesukurs nereikalingos reglamentavimo naštos bendrovėms, ypač MVĮ, ir bus laikomasi principo „kiek plius, tiek minus“, kuriuo siekiama nustatyti, ar dėl naujų nuostatų patiriamos reikalavimų laikymosi išlaidos, taip pat išsiaiškinti, kurias galiojančias nuostatas reikia panaikinti arba persvarstyti, taip užtikrinant, jog reikalavimų laikymosi išlaidos tam tikrame sektoriuje nedidėtų, tačiau nebūtų daromas poveikis teisės aktų leidėjų prerogatyvoms; mano, kad tokį pasiūlymą reikia grįsti įrodymais, dėl jo reikia plačiai konsultuotis, užtikrinti teisės akto ir socialinių ir aplinkosauginių standartų poveikį, taip pat parodyti aiškią ES veiksmų naudą; mano, kad ES, siekdama geriau užtikrinti proporcingumą, turi labiau įtvirtinti savo principus „svarbiems klausimams skirti daug dėmesio, o nesvarbiems – mažai“;
101. pabrėžia, kad viešojo administravimo subjektai turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant verslui palankią ekonominę aplinką ir mažinant administracinę naštą įmonėms, sykiu užtikrinant visapusišką Sąjungos etinių, socialinių, aplinkosauginių ir su skaidrumu susijusių standartų ir darbuotojų saugos taisyklių laikymąsi; mano, kad viešajame sektoriuje ir tarp jo darbuotojų turėtų būti skatinamos e. valdžios priemonės, skaitmeninių inovacijų politika ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas; ragina Komisiją užtikrinti keitimąsi geriausia nacionaline ir regionine patirtimi šioje srityje, ypatingą dėmesį skiriant viešajam ekonomikos konkurencingumo valdymui;
102. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.