Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25–27 d. vykusį JT aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą baigiamąjį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, ypač į jame nustatytą 17-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT), kuriuo JT valstybės narės įpareigojamos stiprinti darbotvarkės įgyvendinimo priemones ir atgaivinti visuotinę darnaus vystymosi partnerystę(1),

–  atsižvelgdamas į Adis Abebos veiksmų darbotvarkę – 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje, Etiopijoje, vykusios Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos metu priimtą baigiamąjį dokumentą, kurį JT Generalinė Asamblėja patvirtino savo 2015 m. liepos 27 d. rezoliucijoje Nr. 69/313,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. JT tarpžinybinės darbo grupės vystymosi finansavimo klausimais ataskaitą dėl darnaus vystymosi finansavimo(2),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo, priimtą per 2005 m. vykusį antrąjį Aukšto lygio forumą pagalbos veiksmingumo klausimais, Akros veiksmų darbotvarkę, priimtą per 2008 m. Akroje (Gana) vykusį trečiąjį Aukšto lygio forumą pagalbos veiksmingumo klausimais, ir į ketvirtojo Aukšto lygio forumo pagalbos veiksmingumo klausimais, vykusio 2011 m. gruodžio mėn. Pusane (Korėjos Respublika), išvadas, kuriomis pradėta įgyvendinti Visuotinę veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę (VVVBP),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Nairobyje vykusio VVVBP antrojo aukšto lygio susitikimo Nairobio baigiamąjį dokumentą(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 13–14 d. vykusį VVVBP aukšto lygio susitikimą, surengtą Niujorke vykusio JT aukšto lygio politinio forumo darnaus vystymosi srityje metu,

–  atsižvelgdamas į 17-ąjį iniciatyvinio komiteto posėdį rengiantis 2019 m. pasaulinės partnerystės aukšto lygio susitikimui 2019 m. kovo 26–27 d., Kampaloje (Uganda),

–  atsižvelgdamas į VVVBP 2019 m. ataskaitą „Siekiant veiksmingesnio vystomojo bendradarbiavimo“(4),

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją (VTK),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį, kuriame apibrėžiama, kad ES vystymosi politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti ir panaikinti skurdą, ir reikalaujama, kad Sąjunga ir jos valstybės narės laikytųsi įsipareigojimų, kuriems jos pritarė Jungtinėse Tautose ir kitose kompetentingose organizacijose, ir atsižvelgtų į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

–  atsižvelgdamas į naująjį 2017 m. birželio 30 d. Europos konsensusą dėl vystymosi(5),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. Lisabonoje vykusiame antrajame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą Afrikos ir ES strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29–30 d. vykusį penktąjį Afrikos Sąjungos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimą ir į šio aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją „Investicijos į jaunimą siekiant spartesnio įtraukaus ekonomikos augimo ir tvaraus vystymosi“(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą Visuotinę ES užsienio ir saugumo politikos strategiją „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl bendro programavimo intensyvinimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 16 d. Tarybos išvadas dėl 2019 m. metinės ataskaitos Europos Vadovų Tarybai dėl ES paramos vystymuisi tikslų(7),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio mėn. Kompetentingų asmenų aukšto lygio grupės ataskaitą „Europa pasaulyje. Europos vystymosi finansinės struktūros ateitis“(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi rezultatų sistemos įgyvendinimo pradžia“(SWD(2015)0080) ir į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl šios rezultatų sistemos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016–2020 m. Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi strateginį planą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą dėl naujo Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljanso (COM(2018)0643),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo mėn. Komisijos Afrikos kaimo vietovių klausimų darbo grupės galutinę ataskaitą „Afrikos ir Europos darbotvarkė kaimo vietovių pertvarkai užtikrinti“(9),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos mėn. atliktą veiksmingumo principų taikymo tyrimą „Veiksmingumas siekiant daryti poveikį“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl tolesnių 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo įgyvendinimo priemonių(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl būsimos ES paramos besivystančių šalių biudžetams(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ketvirtojo aukšto lygio forumo paramos veiksmingumo klausimais(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl vietos valdžios institucijų vaidmens vykdant vystomąjį bendradarbiavimą besivystančiose šalyse(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją „ES ir Afrikos strategija: paspirtis vystymuisi“(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės, humanitarinės pagalbos priemonės ir Europos plėtros fondo įgyvendinimo(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl būsimų derybų dėl naujo Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir vykdymo metinės strateginės ataskaitos(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 27 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl vykstančių derybų dėl naujo Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo(26);

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25)(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(28),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 26 d. Tarybos išvadas dėl 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų plano(29),

–  atsižvelgdama į bendrą Europos Komisijos darbo dokumentą: Lyčių lygybė ir moterys plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m. (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012)0492);

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Veiksmingas vystomasis bendradarbiavimas. Ar ES duoda rezultatų? Išsami ES veiklos rezultatų analizė“, kurį užsakė Komisija ir kuris paskelbtas 2020 m. gegužės mėn.(30);

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės mėn. tyrimą dėl mišraus finansavimo veiksmingumo, pavadintą „Vystymosi fondų naudojimas privačių investicijų rizikai mažinti. Kiek jis veiksmingas siekiant vystymosi rezultatų?“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Didesnė šalių partnerių vietos valdžios institucijų autonomija siekiant geresnio valdymo ir konkretesnių vystymosi rezultatų“ (COM(2013)0280),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. EBPO vystomojo bendradarbiavimo tarpusavio vertinimo ataskaitą dėl Europos Sąjungos,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 22 d. EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) rekomendaciją dėl humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos sąsajos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 24 d. EBPO ataskaitą „Koronaviruso (COVID-19) krizės poveikis vystymosi finansavimui“(31);

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 25 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui (SROCC);

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A9-0212/2020),

A.  kadangi vystomojo bendradarbiavimo aplinkybės bėgant metams pasikeitė ir iškilo naujų pasaulinių problemų, pvz., klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo, migracijos, maisto stygiaus, vidaus konfliktų, terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, infekcinių ligų protrūkių, taip pat dažnų ir didelių gaivalinių nelaimių, visų pirma besivystančiose šalyse, nuo kurių nukenčia pažeidžiamiausi asmenys; kadangi pasaulinė aplinka tampa sudėtingesnė ir nepastovesnė: daugėja konfliktų, didėja geopolitinė konkurencija, kadangi iš to matyti, kad būtina stiprinti daugiašališkumo principą ir nuolat stengtis didinti Europos pagalbos veiksmingumą ir poveikį;

B.  kadangi pasaulį sukrėtė COVID-19 pandemija; kadangi šios pandemijos poveikis besivystančioms šalims ir paramą gaunančioms šalims vis dar neaiškus ir yra didelė našta tiek pagalbą teikiančių šalių, tiek privačių investuotojų pagalbos pajėgumams;

C.  kadangi COVID-19 pandemija, kuri palietė visas šalis nepriklausomai nuo jų išsivystymo, daro poveikį ne tik sveikatai, bet ir ekonominį ir socialinį poveikį; kadangi ši pandemija daro poveikį vystomajam bendradarbiavimui ir dėl jos turi būti didinamas efektyvumas;

D.  kadangi dabartinė pandemija labai sutrikdė ir gali turėti ilgalaikį poveikį turizmui, jūrų transportui ir kitiems vandenynų sektoriams, kas neigiamai veikia daugelio besivystančių šalių, įskaitant pažeidžiamiausias šalis, mažas besivystančias salų valstybes ir mažiausiai išsivysčiusias šalis, ekonomiką;

E.  kadangi pagalbos veiksmingumas priklauso nuo to, kaip įgyvendinamas politikos suderinamumo vystymosi labui principas; kadangi vis dar reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principų, ypač ES migracijos, prekybos, klimato ir žemės ūkio politikos srityse;

F.  kadangi ES ir valstybių narių vidaus bei išorės politika neturėtų daryti neigiamo poveikio besivystančioms šalims, atsižvelgiant į politikos suderinamumą vystymosi labui; kadangi vis daugiau dėmesio skiriama ES išorės politikos interesų propagavimui; kadangi ES išorės pagalbos esminis uždavinys ir toliau turėtų būti vystymosi veiksmingumas ir efektyvumas bei šalių partnerių poreikiai pagal SESV 208 straipsnį, nustatantį, kad pagrindinis vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas yra skurdo mažinimas ir panaikinimas;

G.  kadangi vystymosi veiksmingumo principai ir visi vystymosi finansavimo šaltiniai turėtų būti aiškiai apibrėžti norint, kad būtų pasiekti Paryžiaus klimato susitarime nustatyti tikslai;

H.  kadangi pasaulio gyventojų skaičius didėja sparčiau negu bendrosios nacionalinės pajamos (BNP), visų pirma Užsachario Afrikoje, kur per kitus 30 metų gyventojų skaičius turėtų padidėti du kartus ir 2050 m. pasiekti 2,1 mlrd., o šimtmečio pabaigoje – 3,8 mlrd.; kadangi, nepaisant spartaus ekonomikos augimo, dėl to padaugės skurdą patiriančių ir darbo neturinčių žmonių – iš to matyti neatidėliotina būtinybė veiksmingai remti besivystančių šalių pastangas pasiekti darnaus vystymosi tikslus (DVT);

I.  kadangi ES ir Afrikos strategija, paremta lygiateise partneryste reiškia, kad reikia atsižvelgti į konkrečius Afrikos šalims rūpimus klausimus, susijusius su ekonomikos įvairinimu, industrializacija, vyriausybės pajamų praradimu ir regionine integracija;

J.  kadangi šalių nelygybė vis dar labai didelė, o nelygybė daro neigiamą poveikį pagalbos veiksmingumui ir efektyvumui;

K.  kadangi svarbu nustatyti priemones, kuriomis būtų siekiama kurti ir didinti bendruomenių atsparumą, ypač nestabiliose šalyse partnerėse, konfliktų ar gaivalinių nelaimių paveiktose šalyse ir pabėgėlius priimančiose šalyse;

L.  kadangi vaikų sveikata ir gerovė yra labai svarbus vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas;

M.  kadangi ES, kartu su jos valstybėmis narėmis, kaip didžiausia pasaulyje oficialios paramos vystymuisi (OPV) teikėja, kurios skirta parama 2018 m. siekė 74,4 mlrd. EUR, sudarydama beveik 57 proc. visos OPV visame pasaulyje, yra įsipareigojusi skatinti veiksmingą vystomąjį bendradarbiavimą, kuriuo siekiama panaikinti visų formų skurdą ir nelygybę, ir padėti vystymosi srities partneriams įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.; kadangi 2019 m. EBPO Paramos vystymuisi komiteto nariai kartu OPV tikslams išleido tik 0,3 % BNP ir tik penki nariai pasiekė arba viršijo išlaidų tikslą (Jungtinė Karalystė, Švedija, Danija, Liuksemburgas ir Norvegija);

N.  kadangi visų rūšių vystomasis bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas šalies bei demokratinės atsakomybės ir derinimo principais, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams, įtraukiai partnerystei, skaidrumui ir atskaitomybei, siekiant užtikrinti, kad vystymosi fondai būtų naudojami veiksmingai ir efektyviai, siekiant tinkamai įgyvendinti DVT;

O.  kadangi Visuotinės veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės (VVVBP) vaidmuo – skatinti pagalbos veiksmingumo principus; kadangi ji turi tris strateginius prioritetus, kuriais remsis pradėdama įgyvendinti „veiksmų dešimtmetį“, ir kurie yra tokie: vystymosi efektyvumas siekiant paspartinti 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimą, geresnių partnerysčių kūrimas, ir naudojimasis stebėsena, kad būtų galima reaguoti;

P.  kadangi tyrime „Veiksmingas vystomasis bendradarbiavimas. Ar ES duoda rezultatų? Išsami ES veiklos rezultatų analizė“ nurodoma, kad ES valstybės narės ir ES institucijos mažiau derina savo veiksmus su veiksmingumo principais ir susijusiais rodikliais, visų pirma nuspėjamumu, rodiklių, nustatytų pagal šalių partnerių rezultatų sistemas naudojimu, šalių partnerių viešųjų finansų valdymo sistemų naudojimu ir įsipareigojimais įtraukti šalių partnerių vyriausybes į projektų vertinimus bei skaidrias ataskaitas;

Q.  kadangi ES vystymosi politika ir partnerystės turi būti grindžiamos tvariu politiniu ir ekonominiu bendradarbiavimu su partneriais vienodomis sąlygomis ir visų pirma pagarba žmogaus teisėms; kadangi įgyvendinant jos vystymosi politiką turi būti atsižvelgiama į priverstinai perkeltų asmenų, pažeidžiamų gyventojų, migrantų ir prieglobsčio prašytojų padėtį;

R.  kadangi, atsižvelgiant į užsitęsusių krizių didėjimą ir siekdama ilgalaikių rezultatų ES turėtų toliau dėti pastangas, kad pradėtų veikti humanitarinės pagalbos ir vystymosi sąsaja;

S.  kadangi pagalbos suskaidymas išlieka nuolatine problema, kuri kyla dėl pagalbos teikėjų ir agentūrų gausos bei jų veiklos ir projektų koordinavimo stokos;

T.  kadangi programavimo proceso metu labai svarbu užtikrinti, kad šalyse partnerėse būtų plačiai konsultuojamasi su visais susijusiais subjektais: vietos valdžios institucijomis, nacionaliniais parlamentais, pilietine visuomene, vietos NVO, moterų asociacijomis, marginalizuotomis grupėmis, JT ir jų agentūromis, MVĮ bei privačiu sektoriumi;

U.  kadangi be principo „iš apačios į viršų“ neįmanoma pasiekti geresnių vystymosi rezultatų; kadangi geresnis dalijimasis konkrečiais pavyzdžiais ir patarimais dėl sėkmingų projektų šalyse partnerėse padės veiksmingai įgyvendinti principus ir sėkmingai pasiekti numatytų rezultatų;

V.  kadangi veiksmingas privačiojo sektoriaus dalyvavimas turėtų būti grindžiamas penkiais Kampalos principais, būtent: įtraukia šalių atsakomybe, rezultatais ir tiksliniu poveikiu, įtraukia partneryste, skaidrumu ir atskaitomybe, taip pat tuo, kad niekas neturėtų būti paliekamas nuošalyje;

W.  kadangi šalyse partnerėse yra keletas kitų veikėjų ir paramos teikėjų, teikiančių humanitarinę pagalbą bei paramą vystymuisi;

X.  kadangi, nors ES institucijos ir valstybės narės, vietos ir regioninės valdžios institucijos, tarptautinės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) turi sukaupusios daug duomenų ir praktinės patirties, šiais ištekliais vis dar dalijamasi nepakankamai; kadangi tie duomenys turėtų būti prieinamesni ir jais turėtų būti naudojamasi formuojant politiką;

Y.  kadangi trišalis bendradarbiavimas yra ypač veiksmingas gerinant bendradarbiavimą reagavimo į bendrus iššūkius srityje, pavyzdžiui, užkertant kelią gaivalinėms nelaimėms, dėl kurių lėtėja ir nutraukiamas vystymasis, jas valdant ir atsigaunant po jų, sprendžiant saugumo problemas platesniame regione, arba pritaikant mažųjų įmonių modelius prie naujų ekonominių iššūkių, kurie iškilo per koronaviruso krizę;

Z.  kadangi kuriant ir įgyvendinant veiksmingą pagalbos politiką reikia geriau suprasti pagalbos poveikį ir bendrą aplinką, kurioje teikiama pagalba vystymuisi;

AA.  kadangi, turint prieinamų ir patikimų duomenų apie pagalbą, didinamas pagalbos srautų skaidrumas ir visiems vystymosi srities partneriams padedama planuoti ir koordinuoti veiksmus; kadangi taikant tarptautinius standartus, kurie populiarinami įgyvendinant Tarptautinę paramos skaidrumo iniciatyvą (angl. IATI), šiuos duomenis galima palyginti; kadangi siekiant vystymosi rezultatų ir siekiant DVT reikia išsamių duomenų apie vietos aplinkybes, sutartų tikslinių rezultatų rinkinį, bendrus su jais susijusius veiksmus ir greitą visuomenės grįžtamąją informaciją, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atskaitomybei;

AB.  kadangi lyčių lygybė yra pagrindinis ES paramos vystymuisi principas; kadangi vystymosi politikos poveikis moterims ir mergaitėms yra skirtingas; kadangi vystymosi srityje trūksta pagal lytį suskirstytų duomenų;

AC.  kadangi įrodyta, kad lygybę skatinanti pagalbos politika yra veiksmingesnė siekiant DVT tikslų, visų pirma kovojant su skurdu ir skatinant švietimą;

AD.  kadangi kyla tikras pavojus, kad paramos vystymuisi ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) bei humanitarinės pagalbos teikiama nauda gali naudotis tik politikos ir ekonomikos elitas; kadangi iš to matyti, kad būtina palaikyti tokį vystomąjį bendradarbiavimą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti esminius politinės ekonomikos pokyčius, ypač tokiose srityse kaip valdymas, galios paskirstymas, socialinė atskirtis, socialinė apsauga ir galimybės naudotis ištekliais, taip pat sąveika su pasaulio ekonomika; kadangi iš to matyti, kad būtina pasitelkiant vystomąjį bendradarbiavimą remti ir skatinti gero valdymo, teisės viršenybės, galių atskyrimo ir žmogaus teisių skatinimo principus;

AE.  kadangi Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) apskaičiuota, kad besivystančioms šalims reikia 1 trln. JAV dolerių skolai sumažinti po COVID-19; kadangi Pasaulio bankas, TVF, G20 ir G7 ėmėsi valstybės skolos mažinimo priemonių, skirtų neturtingiausioms pasaulio šalims; kadangi šios priemonės turėtų būti papildytos, kad teikiant paramą vystymuisi būtų galima veiksmingai pasiekti DVT, galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, gero valdymo ir pagrindinių žmogaus teisių besivystančiose šalyse srityse;

AF.  kadangi Europos Sąjunga dėl savo užjūrio teritorijų, tiek atokiausių regionų, tiek užjūrio šalių ir teritorijų, fiziškai yra visuose vandenynuose ir kadangi labai svarbu, kad ji parengtų integruotas regionines strategijas, kurios kuo labiau atitiktų vietos poreikius;

AG.  kadangi įgyvendinant DVD vietos valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo ir kadangi decentralizuotas bendradarbiavimas turi tapti Sąjungos vystymosi strategijos pagrindu;

AH.  kadangi vystymosi politikoje turi būti atsižvelgiama į prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių pažeidžiamų gyventojų perkėlimo ir socialinės nelygybės didėjimo aspektais, siekiant panaikinti skurdą;

AI.  kadangi dėl neteisėtų finansinių srautų, įskaitant mokesčių slėpimą, besivystančios šalys praranda daugiau nei dvigubai daugiau pajamų nei jos gauna iš oficialių išorės šaltinių, įskaitant paramą vystymuisi;

AJ.  kadangi ES institucijos vis rečiau naudoja šalims priklausančias rezultatų sistemas ir planavimo priemones (viešųjų finansų valdymą, VFV), nors jos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant veiksmingą vystomąjį bendradarbiavimą, siekiant darnaus vystymosi tikslų ir siekiant lyčių lygybės, nes teigiamai veikia lyčių aspekto integravimą; kadangi reikia prisiimti didesnius įsipareigojimus šioje srityje;

1.  pabrėžia, kad užtikrinti veiksmingumą reiškia daryti didesnį ir geresnį poveikį, pasiekti DVT ir nė vieno asmens nepalikti nuošalyje mano, kad didesnį, greitesnį ir tvaresnį poveikį galima daryti tuomet, kai Europos vystomasis bendradarbiavimas derinamas su pačių šalių partnerių pastangomis ir vietos poreikiais, koordinuojamas su kitų paramos teikėjų pastangomis ir teikiamas pasitelkiant jų partnerių institucijas ir sistemas, o taip pat vietos veikėjus ir pilietinę visuomenę, ir kai jis remia prioritetus, dėl kurių buvo susitarta palaikant įtraukius ir teisingus politikos procesus, užtikrinant demokratinę šalių atsakomybę ir visų suinteresuotųjų subjektų įtraukimą;

2.  pabrėžia, kad ES, kaip didžiausia pasaulyje paramos teikėja ir svarbi tarptautinė veikėja taisyklėmis grindžiamo daugiašališkumo ir demokratijos srityje, turėtų suderintai naudotis savo veiksmingų priemonių ir pagalbos teikimo būdų rinkinius, sudarant sąlygas dalintis užduotimis ir išvengti pagalbos susiskaidymo, ir nustatyti prioritetus, kuriuose ji gali veiksmingai užtikrinti didžiausią pridėtinę vertę;

3.  pabrėžia, kad ES turėtų imtis iniciatyvos taikyti pagalbos veiksmingumo ir pagalbos efektyvumo principus, kad šalyse partnerėse galėtų užtikrinti tikrą poveikį ir pasiekti DVT, nieko nepaliekant nuošalyje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia poveikį, kurį ES paramos vystymuisi ir tiesioginių užsienio investicijų naudojimas galėtų turėti pagrindinių migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežasčių šalinimui;

4.  pabrėžia būtinybę kiekvienoje šalyje partnerėje strategiškiau ir tikslingiau įgyvendinti naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi nustatytus politikos tikslus, taip taikant humanitarinės pagalbos ir vystymosi sąsajos metodą ir laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo; pabrėžia, kad pagalbos programos turėtų būti derinamos su skolos tvarumo analize ir joje turėtų būti atsižvelgiama į parlamentinės priežiūros stiprinimo poreikį šalyje partnerėje;

5.  pabrėžia, kad ES turi ir toliau atidžiai stebėti, kaip naudojamos lėšos, ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta netinkamo paramos lėšų panaudojimo, užtikrinant, kad vykdant vystomąjį bendradarbiavimą būtų laikomasi ES politikos tikslų ir vertybių; ragina įdiegti veiksmingus mechanizmus, kad būtų galima nuodugniai kontroliuoti galutinę šių lėšų paskirtį ir įvertinti projektus, kuriems skirtas finansavimas;

6.  pabrėžia, kad geras valdymas yra pagrindinis sąžiningo ir teisingo pagalbos paskirstymo veiksnys, ir atkreipia dėmesį į tai, kad DVT įgyvendinimas, taigi ir fondų veiksmingumas, didele dalimi priklauso nuo šalių partnerių gebėjimo sąžiningai ir skaidriai naudoti lėšas;

7.  ragina ES tiesiogiai bendradarbiauti su migracijos kilmės ir tranzito šalimis ir kurti su jomis įtraukias tvarias partnerystes, grindžiamas konkrečiais kiekvienos šalies poreikiais ir individualiomis migrantų aplinkybėmis;

8.  pabrėžia, kad Visuotinės veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės (VVVBP) principai grindžiami svarbia ir ilgalaike patirtimi, sukaupta įgyvendinant ankstesnes vystymosi strategijas ir praktiką, įskaitant ir sėkmės, ir nesėkmės atvejus, ir kad šie principai tebėra svarbi daugiašalio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo, kuriuos ES yra įsipareigojusi palaikyti, išraiška; ragina Komisiją pasinaudoti savo naryste VVVBP ir EBPO Paramos vystymuisi komitete, taip pat savo balsu tarptautiniuose forumuose ir tarptautinių finansų įstaigų valdymo struktūrose, siekiant toliau stiprinti veiksmingumo principus ir skatinti jų laikytis bei juos įgyvendinti vykdant visų formų vystomąjį bendradarbiavimą ir dalyvaujant visiems susijusiems veikėjams;

9.  pripažįsta, kad veiksmingas vystomasis bendradarbiavimas negali būti užtikrintas vien tik ES bendradarbiavimu ir gali būti tikrai veiksmingas tik tuo atveju, jei visi vystymosi proceso dalyviai bendradarbiaus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kai kiti veikėjai nesilaiko savo bendradarbiavimo programose nustatytų veiksmingumo principų ir jų neįgyvendina, dėl to atsirandantis šalių partnerių sistemų susiskaidymas ir jų nepaisymas mažina paramos, kaip papildomos priemonės, įskaitant ES paramą, veiksmingumą ir poveikį;

10.  ragina Komisiją bent du kartus per metus skelbti pagalbos veiksmingumo pažangos ataskaitą, apimančią bendrą planavimą, bendrą įgyvendinimą ir bendras rezultatų sistemas, taip pat ES institucijų, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų veiksmus; pabrėžia, kad ši ataskaita turėtų būti grindžiama bendrai sutartais tikslais ir politikos tikslais, visų pirma DVT ir konsensusu; ragina Komisiją rengiant šią ataskaitą konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais ir pateikti ataskaitą Parlamentui;

11.  ragina Komisiją ir Tarybą laipsniškai didinti ES ir jos valstybių narių vykdomą bendrą programavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad šalių lygmeniu ES ir valstybės narės turi ne tik konsoliduoti esamus dvišalius vystymosi prioritetus ir veiksmus, bet ir suformuoti vieningą bendrą Europos poziciją strateginiais klausimais vedant politinį dialogą ir dialogą politikos klausimais su šalimis partnerėmis, kuriame prireikus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į regioninės integracijos institucijas kaip į ES partnerius, taip pat į naujoviškus finansavimo metodus, pvz., derinimą ir garantijas, kai jie veiksmingi; ragina prisiimti aiškius ir įgyvendinamus įsipareigojimus, atsižvelgiant į ankstesnes strategijas ir praktiką;

12.  ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamose šalyse partnerėse būtų rengiami reguliarūs ES susitikimai su valstybių narių atstovais, įgyvendinančiosiomis agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis, vietos ir regionų valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant nustatyti problemas ir galimybes ir kad tolesni bendri veiksmai ir įgyvendinimas atitiktų nustatytus poreikius; atkreipia dėmesį į tai, kad bendras programavimas, kuriam vadovauja misijų vadovai, pasirodė esąs sėkmingas politikos suderinamumo su politikos, prekybos, vystymosi ir saugumo strategijomis požiūriu; taip pat ragina ES ir jos valstybes nares įsitraukti į bendrą įgyvendinimą ir vertinimą, ir sukurti bendrus atskaitomybės piliečiams užtikrinimo mechanizmus; ragina ES bendradarbiauti su netradiciniais paramos teikėjais, kurie gali įrodyti, kad laikosi pagalbos veiksmingumo principų;

13.  palankiai vertina 2020 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas, kuriose pabrėžiama, kad „svarbu, jog visi „Team Europe“ veikloje dalyvaujantys subjektai koordinuotų veiksmus ir keistųsi informacija bei komunikacijos pastangomis šalies lygmeniu, ES viduje, šalyse partnerėse ir pasauliniuose bei daugiašaliuose forumuose“; prašo Komisijos ir valstybių narių ateityje laikytis šio požiūrio atsižvelgiant į visas su vystymusi susijusias priemones, programavimą ir įgyvendinimą; pakartoja savo 2013 m. prašymą(32) ir 2017 m. prašymą(33) ir prašo Komisijos, remiantis SESV 209 ir 210 straipsniais, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl ES paramos vystymuisi teikėjų koordinavimo reguliavimo aspektų;

14.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į būsimą Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) įgyvendinimą, ES, jos valstybių narių ir ES vystymosi finansavimo partnerių vykdomas bendras programavimas ir įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas pagalbos veiksmingumo principais; pažymi, kad svarbu pasirengimo programavimui etapu bendrai nustatyti strateginius prioritetus ir investicijų poreikius ir sritis, kuriose trūksta investicijų, ir vėliau ieškoti būdų, kaip kuo tinkamiau pasinaudoti įvairiais į ES institucijų priemonių rinkinį įtrauktais paramos teikimo būdais, įskaitant dotacijas, paramą biudžetui ir EIB paskolas, taip pat ES valstybių narių skiriamą finansavimą; atsižvelgdamas į tai, yra susirūpinęs dėl to, kad mažiausiai išsivysčiusiose šalyse didėja sąlygotoji pagalba pakartoja, kad pagalbos atsiejimas gali sumažinti išlaidas nuo 15 iki 30 proc.;

15.  ragina Komisiją užtikrinti, kad šių sąlygų programavimas ir įgyvendinimas būtų koordinuojamas, strategiškai derinamas su šalių partnerių prioritetais ir procesais bei sutelkiamas į rezultatus ir poveikį, kurie yra transformaciniai siekiant DVT konkrečiomis sąlygomis kiekvienoje šalyje partnerėje; pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas kurti savarankiškas rinkas ir užtikrinti, kad pasirengimo programavimui etape būtų atsižvelgiama į gerąją pasitraukimo patirtį; ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti pastangas atsiejant savo OPV, laikantis konsensuso įsipareigojimų, ir skatinti visus vystomojo bendradarbiavimo teikėjus, įskaitant besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, daryti tą patį; skatina vietos viešuosius pirkimus ir atsakomybę;

16.  pabrėžia, kad Parlamento įgaliojimuose dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) raginama numatyti nuostatas, kuriomis būtų gerinamas finansų subjektų žmogaus teisių, aplinkos ir socialinių reikalavimų laikymasis naudojant derinimo garantijų mechanizmus pagal EDVF+ Išorės veiksmų garantiją; primena, kad vadovaujantis Parlamento pozicija, 45 % finansavimo iš EDVF+ ir valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių turi būti skiriama investicijoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai, aplinkos valdymas ir apsauga, biologinė įvairovė ir kova su dykumėjimu, o 30 % viso finansinio paketo lėšų skiriama klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jo;

17.  primena, kad ES nusistatė plataus užmojo aplinkos ir klimato tikslus, ir ragina ją glaudžiai bendradarbiauti su šalimis partnerėmis siekiant padėti joms įgyvendinti savo klimato ir aplinkos apsaugos tikslus bei strategijas, tiek privalomas pagal sutartis, tiek savo prisiimtas, nes tvarus nuosavų išteklių naudojimas yra daugelio šalių partnerių ekonomikos pagrindas ir yra labai svarbus siekiant įgyvendinti DVT;

18.  ragina ES institucijas, valstybes nares ir kitas vystomajame bendradarbiavime dalyvaujančias viešąsias ir nevyriausybines organizacijas dalintis duomenimis ir patirtimi, apie tai, kokių rūšių intervenciniai veiksmai vystymosi srityje paprastai būna sėkmingi ir kurie nepasiteisino, paaiškėjo esantys sudėtingai įgyvendinami arba nepadarė numatyto poveikio;

19.  palankiai vertina nepriklausomą aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitą dėl Europos vystymosi finansinės struktūros ir ragina įsteigti Europos investicijų ir darnaus vystymosi banką;

20.  pabrėžia, kad tiek Europoje, tiek šalyse partnerėse labai svarbu užtikrinti atskaitomybę už visas viešąsias išlaidas, įskaitant OPV; mano, kad atskaitomybei užtikrinti reikalingos stiprios institucijos ir kad, norint užsitikrinti nuolatinę visuomenės paramą ES pastangoms stiprinti vystomąjį bendradarbiavimą, būtina nustatyti aiškius ir suderintus Europos OPV tikslus; primena, kad partnerystė ir bendradarbiavimas su pilietine visuomene ir NVO gali pagerinti atskaitomybę už viešąsias oficialios paramos vystymuisi išlaidas; primena vaidmenį, kurį mobilizuojant DVT įgyvendinimui reikalingas lėšas vaidina pilietinės visuomenės organizacijos;

21.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti atskaitomybę, reikia nustatyti skaidrias ir patikimas procedūras, taip pat stengtis didinti efektyvumą ir pasiekti įrodomus rezultatus, atlikti išsamų ex ante ir ex post vertinimą bei kritinę nesėkmių analizę, taip pat mokytis, kaip pasiekti veiksmingus ir tvarius rezultatus; todėl ragina Komisiją koordinuoti poveikio rodiklių standartizavimą Europos mastu, kad būtų galima palyginti valstybių narių projektų veiksmingumą ir efektyvumą;

22.  ragina paramą gaunančių šalių parlamentus patvirtinti nacionalinę paramos vystymuisi politiką siekiant pagerinti paramos teikėjų atskaitomybę ir paramą gaunančių vyriausybių, įskaitant vietos valdžios institucijas, atsakomybę, panaikinti korupciją ir visų formų paramos švaistymą bei pagerinti paramos biudžetui gavimo sąlygas, o taip pat ilgainiui sumažinti priklausomybę nuo paramos;

23.  pabrėžia, kad svarbu, jog ES OPV dar daugiau dėmesio būtų skiriama nelygybės mažinimui, siekiams panaikinti skurdą ir nė vieno nepalikti nuošalyje;

24.  pabrėžia, kad veiksminga ir efektyvi pagalba, skirta konkrečioms šalims skirtoms strategijoms ir gebėjimų ugdymui, prisideda mažinant vaikų mirtingumą, o investicijos į vaikų gerovę yra labai svarbios siekiant nutraukti skurdo ciklą, įskaitant kovą su priverstiniu ir nepilnamečių darbu;

25.  mano, jog ES šalims partnerėms labai svarbu, kad būtų taikomi rezultatais grindžiami metodai, ir kad tai yra vienas iš esminių jų gebėjimų įgyvendinti DVT savo piliečių labui aspektų; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu atsižvelgti į šalių partnerių, ypač mažiausiai išsivysčiusių šalių ir nestabilių šalių, konkrečios padėties ir iššūkių įvairovę; ragina ES ir jos valstybes nares remti šalių partnerių nacionalines rezultatų vertinimo, stebėsenos ir statistikos sistemas ir jomis naudotis, taip pat visuose etapuose įtraukti visus atitinkamus subjektus: vietos valdžios institucijas, nacionalinius parlamentus, pilietinę visuomenę, įskaitant moterų asociacijas ir marginalizuotas grupes, bei privatųjį sektorių, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ; pabrėžia, kad investicijos į vietos pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) gebėjimų stiprinimą yra būtina veiksmingos pagalbos sąlyga;

26.  pažymi, kad kai kuriose srityse sunku įvertinti paramos vystymuisi veiksmingumą ir efektyvumą, tačiau ragina Komisiją išnagrinėti tinkamus vertinimo rodiklius ir naudoti rezultatus, kad būtų galima parengti konkrečiai šaliai skirtą informaciją apie paramos vystymuisi veiksmingumą ir efektyvumą bei parengti geriausios praktikos metodus;

27.  ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti įsipareigojimus užtikrinti skaidrius duomenų srautus nuolat investuojant į tokius procesus kaip duomenų vizualizavimas, statistinių ataskaitų teikimas, atvirųjų duomenų skelbimas ir tarptautinių standartų, pavyzdžiui, Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos (angl. IATI) standartų, taikymas ir nuolat atnaujinant bei vystant taikomąją programą „EU Aid Explorer“; ragina dėti daugiau pastangų ES lygmeniu siekiant užtikrinti visuomenės prieigą prie duomenų ir jų sklaidą bei ataskaitų apie ES paramos vystymuisi išlaidas teikimą; atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad Komisija, prieš pradėdama atitinkamų metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, turėtų paskelbti metinę Europos Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo ataskaitą;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad lyčių lygybė yra labai svarbi tvariam vystymuisi ir kad pažanga, padaryta kovojant su moterų ir mergaičių diskriminacija ir smurtu prieš jas šalyse partnerėse, turėtų būti laikoma esminiu pagalbos veiksmingumo aspektu; primena, kad vystomasis bendradarbiavimas gali turėti skirtingą poveikį mergaitėms ir berniukams, taip pat moterims ir vyrams;

29.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, taip pat visus vystymosi partnerius, teikti pirmenybę lyčių lygybei, labiau pasinaudojant lyčių aspekto integravimu, biudžeto sudarymu atsižvelgiant į lyčių aspektą ir lyčių aspekto nustatymu; be to, pabrėžia, kad reikia rinkti palyginamus ir pagal lytį suskirstytus duomenis, siekiant skatinti visapusišką ir suderintą požiūrį į ES ataskaitų dėl lyčių lygybės tikslų teikimą, ir remti moteris, kad jos savo bendruomenėse ir už jų ribų taptų įgalintomis vystymosi veikėjomis;

30.  ragina ES ir jos valstybes nares aktyviau derinti savo pagalbą su veiksmingumo principais ir susijusiais rodikliais, visų pirma nuspėjamumu, naudotis rodikliais, nustatytais pagal šalių partnerių rezultatų sistemas, naudotis šalių partnerių viešųjų finansų valdymo sistemomis ir įsipareigoti įtraukti šalių partnerių vyriausybes į projektų vertinimus bei skaidrias ataskaitas;

31.  ragina valstybes nares labiau racionalizuoti savo paramą siekiant bendrų Europos pagalbos tikslų, kad būtų pagerintas visos ES vystymosi politikos veiksmingumas;

32.  palaiko skatinamąjį ir kompleksinį požiūrį, grindžiamą decentralizuotais ir pagal principą „iš apačios į viršų“ atliekamais poreikių vertinimais ir programavimu, kuriuo skatinama atsakomybė vietos lygmeniu ir kuris grindžiamas išsamia padėties analize ir konsultacijomis su kiekvienos šalies partnerės pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, glaudžiai bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ir organizacijomis;

33.  ragina stiprinti Pietų šalių tarpusavio ir trišalį bendradarbiavimą, įskaitant projektus, kuriais siekiama veiksmingesnio regioninio bendradarbiavimo ir integracijos, taip pat veiksmingesnio atokiausių regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų dalyvavimo įgyvendinant Europos vystomąjį bendradarbiavimą jų atitinkamose geografinėse teritorijose visais valdymo lygmenimis, siekiant remti DVT įgyvendinimą ir atsigavimą po COVID-19 pandemijos; pabrėžia, kad, kai tinkama, turėtų būti panaudoti vidutines pajamas gaunančių šalių, įskaitant šalis, kurios neseniai buvo išbrauktos iš EBPO Paramos vystymuisi komiteto OPV gavėjų sąrašo, pajėgumai;

34.  pabrėžia, kad siekiant padidinti paramos vystymuisi veiksmingumą, pasiekti ilgalaikių rezultatų ir patenkinti vietos poreikius, ypač užsitęsusių krizių metu ir po jų, būtina gerinti humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi koordinavimą ir stiprinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi ryšį bei jo sąsajas su veiksmais, susijusiais su taika ir saugumu besivystančiose šalyse; ragina ES toliau plėtoti tokį požiūrį;

35.  pripažįsta nuspėjamo ir lankstaus finansavimo, įskaitant daugiametį humanitarinės pagalbos finansavimą užsitęsusioms krizėms ir paramos vystymuisi programas, kurios gali prisitaikyti prie nenumatytų humanitarinių krizių, vertę;

36.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti PVO, kaip nepriklausomų vystymosi srities veikėjų, vaidmenį; pabrėžia, kad palanki ir atvira aplinka PVO atitinka tarptautiniu mastu sutartas teises ir didina PVO indėlį į vystymąsi; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelyje šalių partnerių mažėja erdvės PVO; ragina Komisiją pagerinti PVO galimybes gauti finansavimą, be kita ko, šalyse partnerėse;

37.  pabrėžia, kad svarbu, jog ES ir kiti subjektai, pvz., JT ir jos agentūros, kurios teikia pagalbą šalyse partnerėse, keistųsi geriausia patirtimi ir koordinuotų politiką bei veiksmus ir bendradarbiautų tarpusavyje; pabrėžia, kad tai dar svarbiau nestabiliose šalyse partnerėse, konfliktų ar gaivalinių nelaimių paveiktose šalyse ir pabėgėlius priimančiose šalyse; mano, kad šiomis aplinkybėmis itin svarbu didžiausią dėmesį skirti bendruomenės atsparumui ir remti veiksmus, kuriais siekiama parengti rizika pagrįstas programas, mokymo programas ekstremaliųjų situacijų atvejais, įtraukti bendruomenės dalyvavimą ir skatinti partnerystes;

38.  prašo Komisijos ir valstybių narių stiprinti bendradarbiavimą su šalių partnerių ir Sąjungos vietos valdžios institucijomis; ragina užtikrinti, kad parama biudžetui, kaip vienu iš pagalbos teikimo būdų, taip pat būtų galima naudotis subnacionaliniu lygmeniu, ir kad, siekiant pagrindinio tikslo mažinti šalių vidaus skirtumus ir nelygybę bei užtikrinti, kad nė vienas asmuo nebūtų paliekamas nuošalyje, būtų sukurti paramos perskirstymo ir teritorinio koregavimo įvairiais valdžios lygmenimis ir įvairiuose regionuose mechanizmai;

39.  pabrėžia bažnyčios ir misijų organizacijų vaidmenį teikiant humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi bei jų svarbą vietoje, nes jos yra vienos didžiausių NVO, veikiančių vystymosi ir pagalbos srityse. pabrėžia, kad darbas su religiniais lyderiais daugelyje besivystančių šalių vietos bendruomenių dažnai yra veiksmingiausias būdas pasiekti vietos gyventojus, kuriems reikia pagalbos;

40.  pripažįsta esminį pilietinės visuomenės, kaip partnerės, vaidmenį tiek konsultavimosi procese, tiek teikiant paslaugas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti bei stiprinti savo vaidmenį siekiant įtraukios vystymosi partnerystės;

41.  ragina daugiau dėmesio skirti vietos MVĮ, smulkiesiems ūkininkams ir moterų įgalėjimui, nes šis požiūris pasirodė esąs ypač veiksmingas mažinant skurdą ir nelygybę bei stiprinant pilietinę visuomenę ir bendruomenes;

42.  pripažįsta, kad siekiant DVT, sutelkiant papildomą vystymosi finansavimą ir pereinant prie tvaraus ekonominio vystymosi, augimo ir gerovės, privataus sektoriaus dalyvavimas vietos, nacionaliniu, dvišaliu ir tarptautiniu lygmenimis yra svarbus;

43.  ragina dėti pastangas siekiant užtikrinti privačiojo sektoriaus suderinimą su besivystančių šalių nacionalinių vyriausybių ir pilietinės visuomenės vystymosi prioritetais ir vietos gyventojų, ypač marginalizuotų ir pažeidžiamų grupių, poreikiais, taip pat suderinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą vystomajame bendradarbiavime su veiksmingumo principais ir Kampalos principais, kartu didinant tiesioginių užsienio investicijų (TUI) ir pasaulinių vertės grandinių skaidrumą, stebėseną, vertinimą ir atskaitomybę, taip pat pagarbą žmogaus teisėms ir išsamaus patikrinimo principams;

44.  ragina Europos institucijas ir įstaigas parengti aiškią, struktūriškai apibrėžtą, skaidrią ir atskaitingumu grįstą sistemą, taikomą partnerystėms ir sąjungoms su privačiuoju sektoriumi besivystančiose šalyse, ir pabrėžia, kad, kartu su didesniu privačiojo sektoriaus vaidmeniu, svarbu plėtoti institucinius pajėgumus;

45.  pabrėžia, kad visi veikėjai, įskaitant privatųjį sektorių, turi prisidėti prie veiksmingumo darbotvarkės dalyvaudami, planuodami ir įgyvendindami, užtikrindami tarpusavio atskaitomybę ir skaidrumą, stebėseną bei vertinimą; pabrėžia, kad paramos teikėjai, bendradarbiaudami su šiais veikėjais kaip įgyvendinimo partneriais ir pagrindinių paslaugų teikimo partneriais, turėtų didinti savo nuspėjamumą ir spartumą, kad iš tikrųjų pasiektų pažeidžiamiausius gyventojų sluoksnius;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad privačiojo sektoriaus subjektai, dalyvaujantys vystymosi partnerystėse, laikytųsi įmonių atskaitomybės žmogaus teisių ir aplinkos klausimais per visą projektų gyvavimo ciklą principo, laikantis JT pasaulinio susitarimo dėl žmogaus teisių, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, pagrindinių TDO darbo standartų ir JT konvencijos prieš korupciją; pakartoja savo raginimą sukurti ES teisinę sistemą, pagal kurią būtų remiamas privalomas išsamus įmonių tikrinimas, siekiant užtikrinti, kad ES investuotojai veiktų atsakingai tarptautiniu ir vietos lygmenimis bei prisidėtų prie vietos plėtros besivystančiose šalyse;

47.  pakartoja, kad teikiant privačią paramą vystymuisi turi būti laikomasi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, TDO standartų ir EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms; taip pat pabrėžia, kad reikia įsipareigoti užtikrinti gerą valdymą, mažinti skurdą ir kurti gerovę tvariomis investicijomis, taip pat mažinti nelygybę, propaguoti žmogaus teises ir aplinkos apsaugos standartus bei suteikti galių vietos ekonomikai;

48.  pabrėžia, kad siekiant nutolti nuo paramos teikėjo ir gavėjo dinamikos ir įgalėti šalis partneres pasiekti atsakomybės už vystymosi prioritetus, siekiant darnaus vystymosi, ES vystymosi strategijos pagrinduose turi būti numatyti konkretūs veiksmai, kuriais būtų remiamas didesnis vidaus išteklių sutelkimas šalyse partnerėse, pvz., parama kovai su korupcija ir pažangių mokesčių sistemų kūrimui bei kova su mokesčių vengimu ir slėpimu;

49.  palankiai vertina tai, kad ES naudoja įvairias vystymosi finansavimo priemones, skirtas skurdui panaikinti ir DVT pasiekti; pabrėžia, kad paramos teikėjai pirmenybę turi teikti dotacijomis grindžiamam finansavimui, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, atsižvelgiant į tai, kad prieš COVID 19 pandemijos protrūkį skurdesnės šalys jau buvo išleidusios daugiau lėšų skolos aptarnavimo mokėjimams nei sveikatos priežiūros paslaugoms;

50.  pažymi, kad Komisija numato vis svarbesnį vaidmenį ES vystymosi politikos derinimo garantijų mechanizmams kitų pagalbos būdų sąskaita; pabrėžia, kad, nors mišrus finansavimas sparčiai augo, nėra įrodymų apie jo poveikį vystymuisi, nes šiuo metu didžioji dalis skiriama vidutines pajamas gaunančioms šalims, o tik nedidelė dalis skiriama mažiausiai išsivysčiusioms šalims; pabrėžia kritinę Europos Audito Rūmų nuomonę dėl Komisijos vykdomo Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) įgyvendinimo valdymo ir veiksmingumo; todėl ragina ES ir jos valstybes nares laikytis atsargaus požiūrio į mišrų finansavimą ir užtikrinti, kad visas derinant lėšas sutelktas finansavimas atitiktų vystymosi veiksmingumo principus;

51.  ragina ES toliau dėti pastangas siekiant padėti šalims partnerėms įgyvendinti pažangią, tikslinę ir pritaikomą politiką, kuri gali padėti kuo veiksmingiau pasiekti DVT; šiuo atžvilgiu primena itin svarbų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros vaidmenį skatinant inovacijas ir verslumą, turinčius teigiamą šalutinį poveikį visiems vietos ekonomikos sektoriams; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje ir didinti investicijas į strateginius vietos gamybos pajėgumus, ypač susijusius su sveikata ir įskaitant naujausių biologinių vaistų gamybą, taip, kad būtų padidintas savarankiškumas nuo pasaulinių tiekimo grandinių;

52.  pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) vaidmenį nustatant poreikius ir teikiant paramą vystymuisi tiesiogiai neturtingiems, nepalankioje padėtyje esantiems ir pažeidžiamiems asmenims; vis dėlto ragina geriau koordinuoti NVO ir kitiems paramos teikėjams paskirstytą paramą, kad būtų užtikrintas pagalbos nuspėjamumas ir išvengta pagalbos susiskaidymo, sutampančių veiksmų bei vadinamųjų pagalbos našlaičių – šalių, kurias vystymosi bendruomenė užmiršo;

53.  ragina Komisiją iš naujo įvertinti, ar administraciniai įsipareigojimai dėl prieigos prie ES finansavimo yra proporcingi; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad dėl reikalavimų riboti paramos išlaidas, taip pat dėl didėjančios administracinės ir audito naštos ES dotacijos tampa vis labiau netinkamos ir nepatrauklesnės NVO;

54.  ragina Komisiją sukurti patikimų nevyriausybinių partnerių, kaip vietos pilietinės organizacijos, bažnyčios, religinės organizacijos ir specializuotos valstybių narių agentūros, tinklą ir bendradarbiauti su jais įgyvendinant mažesnio masto projektus;

55.  dar kartą patvirtina, kad investicijos į įvairaus masto vietos ir nacionalinę infrastruktūrą pagrindiniams vietos ir nacionaliniams projektams yra veiksmingiausias būdas padėti skatinti ir stiprinti visų gyventojų ekonominį ir socialinį vystymąsi;

56.  todėl pabrėžia, kad reikia susieti skolos mažinimo priemones su papildomu oficialios paramos vystymuisi (OPV) sutelkimu; ragina į Didžiojo dvidešimtuko (G20) skolos tvarkymo sustabdymo iniciatyvą (DSSI) įtraukti daugiašales ir komercines skolas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visų kreditorių, įskaitant Pasaulio banką ir kitus daugiašalius plėtros bankus, taip pat privačių kreditorių dalyvavimą DSI ir bet kokiuose kituose skolos mažinimo pasiūlymuose; ragina sukurti daugiašalį skolos pertvarkymo mechanizmą siekiant spręsti tiek COVID-19 krizės poveikio, tiek Darbotvarkės iki 2030 m. finansavimo reikalavimų klausimus;

57.  atkreipia dėmesį į itin svarbų vietos darbuotojų ir vietos veiklos vykdytojų mokymo programų vaidmenį siekiant užtikrinti ES remiamų projektų tęstinumą šalyse partnerėse, taip didinant atsakomybę ir atskaitomybę;

58.  pabrėžia pagrindinį OPV vaidmenį įgyvendinant vystymosi veiksmingumo darbotvarkę; pabrėžia, kad OPV yra lankstesnė, labiau nuspėjama ir atskaitinga nei kiti srautai, kurie potencialiai prisideda prie vystymosi; įspėja, kad bandoma sumažinti OPV kriterijus siekiant padengti kitas, su tvariu vystymusi besivystančiose šalyse tiesiogiai nesusijusias, išlaidas;

59.  dar kartą prašo Tarybos ir valstybių narių nustatyti aiškų terminą, per kurį bus pasiektas tikslas OPV biudžetą padidinti iki 0,7 proc. BNP, įskaitant tarptautinį įsipareigojimą 0,15–0,2 proc. BNP skirti OPV mažiausiai išsivysčiusioms šalims, o Komisijos – pateikti konkretų veiksmų planą, kuriame būtų nustatyta, kaip papildomi ištekliai bus naudojami siekiant DVT; pabrėžia, kad pagalbos veiksmingumas nepakeičia adekvataus pagalbos dydžio ir kad labai svarbu išlaikyti ar viršyti 0,7 proc. OPV tikslą; pakartoja, kad ES biudžetas turėtų svariai prisidėti prie bendro ES OPV didinimo;

60.  pakartoja, kad pritaria tam, jog į KVTBP būtų įtraukti šie tikslai: 20 proc. socialinei įtraukčiai ir žmogaus socialinei raidai ir bent 85 proc. OPV finansuojamų projektų, kurių pagrindinis arba svarbus tikslas yra lyčių lygybė ir moterų bei mergaičių teisės ir įgalėjimas, kaip apibrėžta EBPO Paramos vystymuisi komiteto.

61.  ragina užtikrinti didesnį politikos suderinamumą vystymosi labui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad jokia ES ar valstybių narių politika neturėtų neigiamo poveikio besivystančioms šalims ar prieštaringų tikslų;

62.  mano, kad teikiant Europos paramą vystymuisi ir investuojant viešąsias lėšas turėtų būti skatinami bendri prioritetai ir politikos tikslai, kurie, be kita ko, apima skurdo panaikinimą, klimato politikos ir aplinkosaugos veiksmus, ekonomikos ir prekybos politiką ir migracijos valdymą, taip pat turėtų būti visapusiškai laikomasi pagrindinių žmogaus teisių, demokratijos ir gero valdymo principų;

63.  pabrėžia, kad humanitarinės pagalbos ir pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju skyrimo atsižvelgiant į bendradarbiavimą su ES migracijos arba saugumo klausimais sąlyga yra nesuderinama su sutartais vystymosi veiksmingumo principais;

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EBPO valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos investicijų bankui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, Pasaulio banko grupei, Afrikos Sąjungai, Visuotinės veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės, JT vystymosi programos ir JT ekonomikos ir socialinių reikalų departamento pirmininkams, EBPO ir Tarpparlamentinei sąjungai.

(1) 2015 m. rugsėjo 25 d. Generalinės Asamblėjos priimta JT rezoliucija, https://www.unfpa.org/sites/default/files/resource-pdf/Resolution_A_RES_70_1_EN.pdf (2) 2019 m. Darnaus vystymosi finansavimo ataskaita, https://developmentfinance.un.org/sites/developmentfinance.un.org/files/FSDR2019.pdf (3) 2016 m. VVVBP aukšto lygio susitikimo Nairobio baigiamasis dokumentas, http://effectivecooperation.org/wp-content/uploads/2016/12/OutcomeDocumentEnglish.pdf (4) 2019 m. birželio 17 d. Visuotinės partnerystės pažangos ataskaita, http://effectivecooperation.org/blogs-news-resources/resource-library/ (5) OL C 210, 2017 6 30, p. 1. (6) https://www.africa-eu-partnership.org/sites/default/files/33454-pr-final_declaration_au_eu_summit1.pdf (7) 2019 m. metinė ataskaita dėl ES paramos vystymuisi tikslų, https://www.consilium.europa.eu/media/39336/annual-report-2019-on-development-aid-targets.pdf (8) 2019 m. Tarybos ataskaita dėl Europos vystymosi finansinės struktūros, https://www.consilium.europa.eu/media/40967/efad-report_final.pdf (9) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/food-farming-fisheries/farming/documents/report-tfra_mar2019_en.pdf (10) Europos Komisijos užsakytas (projekto Nr. 2018/403300/1), A. Benfieldo ir N. Como konsultacinės įmonės „AECOM International Development Europe“ 2019 m. atliktas veiksmingumo principų taikymo tyrimas, https://knowledge.effectivecooperation.org/system/files/2019-07/2019_07_Impact_study_final.pdf (11) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 100. (12) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 38. (13) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 80. (14) OL C 349, 2017 10 17, p. 11. (15) OL C 353, 2016 9 27, p. 2. (16) OL C 58, 2018 2 15, p. 209. (17) OL C 86, 2018 3 6, p. 2. (18) OL C 204, 2018 6 13, p. 68. (19) OL C 224, 2018 6 27, p. 36. (20) OL C 252, 2018 7 18, p. 62. (21) OL C 356, 2018 10 4, p. 66. (22) OL C 390, 2019 11 18, p. 33. (23) OL C 28, 2020 1 27, p. 101. (24) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0220. (25) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0298. (26) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0084. (27) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0079. (28) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005. (29) https://www.consilium.europa.eu/media/24467/st13201-en15.pdf (30) https://ec.europa.eu/international-partnerships/system/files/eu-development-effectiveness-monitoring-report-2020_en.pdf (31) http://www.oecd.org/coronavirus/policy-responses/the-impact-of-the-coronavirus-covid-19-crisis-on-development-finance-9de00b3b/ (32) 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES paramos vystymuisi teikėjų koordinavimo (OL C 468, 2016 12 15, p. 73). (33) 2017 m. vasario 14 d. rezoliucija dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros (OL C 252, 2018 7 18, p. 62).