Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10 ir 19 straipsnius, taip pat į 153 straipsnio 1 dalies i punktą, 157 ir 236 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Tarybos darbo tvarkos taisyklių 2 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (Kovos su diskriminacija direktyva) (COM(2008)0426),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų valdybose) (COM(2012)0614),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), kuri įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 4 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (COM(2016)0109),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 30 d. rezoliuciją dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl antirasistinių protestų po George’o Floydo mirties(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 28 d. paskelbtą Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2020 m. lyčių lygybės indeksą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. EIGE ataskaitą dėl lyčių nelygybės priežiūros sektoriuje ir mokant darbo užmokestį ES,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Tarybos išvadas „Kova su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu“,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 2, 3, 9 ir 15 principus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sutartus JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 5 ir 8 tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–  atsižvelgdamas į bendrą 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (JOIN(2020)0017),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (COM(2020)0620),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi lyčių lygybė yra pagrindinė ES vertybė ir svarbiausias tikslas; kadangi teisė į vienodas sąlygas ir nediskriminavimą yra pamatinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir ji turėtų būti visiškai užtikrinama;

B.  kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas, pagal kurį Sąjunga visuose savo veiksmuose turėtų siekti pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę;

C.  kadangi diskriminacija dėl asmens lyties ir lytinės tapatybės dažnai prisideda prie diskriminacijos dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, ir tai lemia dvigubą arba daugialypę diskriminaciją; kadangi, norint pasiekti lyčių lygybę ir lygybę apskritai, būtina horizontalioji ir tarpsektorinė perspektyva bei lyčių aspekto integravimas į ES politiką;

D.  kadangi horizontalioji ir tarpsektorinė perspektyva yra būtina įgyvendinant bet kokią lyčių lygybės politiką, siekiant atpažinti šias daugialypės diskriminacijos grėsmes ir jas pašalinti; kadangi ES politikoje iki šiol nebuvo taikomas tarpsektorinis požiūris ir daugiausia dėmesio buvo skiriama individualiam diskriminacijos aspektui, o taip neatsižvelgiama į šios problemos institucinius, struktūrinius ir istorinius aspektus; kadangi tarpsektorinė analizė ne tik leidžia suvokti struktūrines kliūtis, bet ir pateikia įrodymų, kuriais remiantis būtų galima parengti gaires ir sukurti strateginės bei veiksmingos kovos su sistemine diskriminacija, atskirtimi ir socialine nelygybe politiką;

E.  kadangi, remiantis EIGE 2020 m. lyčių lygybės indeksu, nė viena ES šalis dar iki galo nepasiekė lyčių lygybės; kadangi ES pažanga lyčių lygybės srityje vis dar lėta ir indekso balas kas dvejus metus vidutiniškai gerėja vienu tašku; kadangi tokiu tempu ES prireiks daugiau nei 60 metų, kol bus pasiekta lyčių lygybė;

F.  kadangi visų formų smurtas dėl lyties yra diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimas, įsitvirtinęs dėl lyčių nelygybės, o tai padeda jį išlaikyti ir sustiprinti; kadangi smurtas dėl lyties yra viena didžiausių kliūčių siekiant lyčių lygybės; kadangi 2014 m. Pagrindinių teisių agentūros (FRA) apklausa parodė, kad kas trečia moteris nuo 15 metų amžiaus patyrė fizinį ar seksualinį smurtą, kad 55 proc. moterų susidūrė su viena ar daugiau seksualinio priekabiavimo formų ir kad vidutiniškai viena moteris kas dvi su puse dienos miršta dėl smurto šeimoje; kadangi gyvenimas be smurto yra būtina lygybės sąlyga; kadangi kasmet ES įvykdoma apie 3 500 moterų žudymų dėl lyties, susijusių su smurtu šeimoje;(6) kadangi suskirstyti pagal lytį ir lyčiai atžvalgūs duomenys, kuriuos galima lyginti, yra būtini siekiant parodyti visą smurto dėl lyties mastą, atkreipti dėmesį į nelygybę ir formuoti tikslinę politiką; kadangi skirtingose ES ir valstybių narių politikos srityse vis dar trūksta suskirstytų pagal lytį ir lyčiai atžvalgių duomenų;

G.  kadangi, remiantis naujausiais Komisijos duomenimis, ES vyrų ir moterų valandinis darbo užmokestis skiriasi 16 proc., nors įvairiose valstybėse narėse jis labai nevienodas; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išauga iki 40 proc., jei atsižvelgiama į užimtumo lygį ir bendrą dalyvavimą darbo rinkoje; kadangi padėtis būna dar blogesnė, kai moterys išeina į pensiją, nes jų pensijos yra apie 37 proc. mažesnės nei vyrų, be kita ko, dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo; kadangi užimtumo lygis ES, kuris valstybėse narėse labai skiriasi, 2018 m. vis dar buvo didesnis vyrų (79 proc.) nei moterų (67,4 proc.); kadangi 2018 m. 31,3 proc. 20–64 metų amžiaus dirbančių moterų ES dirbo ne visą darbo dieną, palyginti su 8,7 proc. vyrų; kadangi labai didelė dalis moterų dalyvauja neoficialioje ekonomikoje, priverstinai dirba ne visą darbo dieną ir dirba nesaugius ir mažai apmokamos darbus;

H.  kadangi neapmokamus priežiūros ir namų ruošos darbus daugiausia atlieka moterys, o tai daro įtaką užimtumui ir karjeros galimybėms ir dėl to didėja lyčių užimtumo, darbo užmokesčio bei vyrų ir moterų pensijų skirtumas; kadangi iš skaičiavimų matyti, kad priežiūros sektoriuje 80 proc. paslaugų teikia neformalieji slaugytojai, daugiausia moterys (75 proc.), įskaitant moteris migrantes;

I.  kadangi todėl darbo rinkoje vis dar nėra pakankamai moterų ir jos kenčia nuo įvairių formų diskriminacijos darbo rinkoje, ir kadangi tikslas yra suteikti joms tas pačias galimybes darbo vietoje kaip vyrams, kad būtų sumažinti šie skirtumai;

J.  kadangi 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (COM(2020)0014) nurodoma, kad geresnės vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugos yra būdas užtikrinti, kad moterys ir vyrai lygiau dalytųsi priežiūros pareigomis, taip siekiant sudaryti palankesnes galimybes moterims dalyvauti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis su vyrais;

K.  kadangi lyčių nelygybė ir struktūrinės kliūtys išlieka daugelyje sričių, taip išlaikant moterų ir vyrų tradicinius vaidmenis ir ribojant moterų galimybes visapusiškai pasinaudoti pagrindine jų teise dėl užimtumo, darbo ir darbo užmokesčio lygybės;

L.  kadangi nepakankamai moterų užima su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, įskaitant ekonomikos sektoriuje, o lyčių lygybė išrinktose institucijose dar tikrai nėra pasiekta; kadangi, remiantis EIGE duomenimis, mažiau nei trečdalis visų parlamentarų ES yra moterys; kadangi daugumai sprendimus priimančių institucijų trūksta kompetencijos lyčių lygybės srityje;

M.  kadangi stereotipiniai požiūriai į lyčių vaidmenis skatina lyčių nelygybę ir padeda tęsti smurtą dėl lyties; kadangi visai visuomenei naudinga kovoti su lyčių nelygybe ir kadangi vyrų dalyvavimas kovojant su lyčių nelygybe ir smurtu dėl lyties yra labai svarbus;

N.  kadangi norint pasiekti lyčių lygybę būtina užtikrinti galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir teisėmis; kadangi atsisakymas teikti lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugas yra smurto dėl lyties forma; kadangi Parlamentas atkreipė dėmesį į lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisės paslaugas savo naujai priimtoje programoje „EU4Health“, siekdamas užtikrinti galimybę laiku gauti prekes, reikalingas saugiam lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugų suteikimui;

O.  kadangi Europos Sąjungoje padaryta pažanga, tačiau vis dar yra ką tobulinti, nes matome stiprią priešišką reakciją į lyčių lygybę ir moterų teises, be kita ko, lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje; kadangi privaloma kovoti su šia regresija ir ginti lyčių lygybę bei moterų teises aukščiausiu politiniu lygmeniu;

P.  kadangi COVID-19 pandemija turėjo neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms dėl esamos nelygybės, dėl kurios, be kitų problemų, eksponentiškai padidėjo smurtas dėl lyties ir dažniau paliekama darbo rinka; kadangi lyčių aspektu grindžiamą požiūrį būtina įtraukti į visus reagavimo į COVID-19 krizę etapus;

Q.  kadangi moterys, užsiimdamos nesaugiausiais mūsų visuomenės darbais, COVID-19 pandemijos metu labiausiai nukentėjo nuo sutrumpinto darbo laiko, rizikos prarasti darbą ir priverstinio nuotolinio darbo, nes trūko vaikų priežiūros paslaugų; kadangi penktadaliui moterų ES jau grėsė skurdas ar socialinė atskirtis(7); kadangi moterys taip pat sudaro 85 proc. nepilnų šeimų, kurioms dar labiau gresia mažos garantijos ir padidėjęs skurdas; kadangi manoma, jog artimiausiais mėnesiais 500 mln. žmonių(8) pasaulyje pasieks skurdo ribą, o dauguma jų bus moterys; kadangi skurdą ir socialinę atskirtį lemia struktūrinės priežastys, kurias reikia panaikinti ir pakeisti į priešingas, visų pirma įgyvendinant užimtumo, būsto, judumo ir galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis politiką;

R.  kadangi COVID-19 krizė parodė ES integracijos ir valstybių narių bendradarbiavimo bei dialogo stiprinimo, sprendimų mainų, ES lygmens veiksmų ir koordinuotų atsakų, įskaitant lyčių lygybės srityje, svarbą;

S.  kadangi pirmą kartą lyčių aspekto integravimas bus horizontalusis prioritetas 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje po to, kai susitars Parlamentas ir Taryba, ir prie jo turėtų būti pridedami kiekvieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir politikos pasiūlymo poveikio vertinimai, taip pat vykdoma į lyčių aspektą orientuota stebėsena bei programų vertinimas, be kita ko, stebint, kaip panaudojamos lyčių lygybei pasiekti skirtos lėšos; kadangi biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą įgyvendinimas taip pat turėtų būti stebimas aukščiausiu politiniu lygmeniu, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir pagrindines ES finansavimo programas; kadangi lyčių lygybė ir moterų bei mergaičių teisių įgyvendinimas yra išankstinės ekonomikos atgaivinimo ir įtraukaus darnaus vystymosi sąlygos;

T.  kadangi po aštuonerių metų nuo Stambulo konvencijos patvirtinimo jos dar neratifikavo visos valstybės narės ir pati ES; kadangi Stambulo konvencija yra svarbiausia galiojanti tarptautinė priemonė siekiant užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir kovoti su juo;

U.  kadangi keliose rezoliucijose, pavyzdžiui, 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių, Parlamentas ragino Tarybą pasinaudoti SESV 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl pereigos ir smurtą dėl lyties įtraukti į ES pripažįstamų nusikaltimų sąrašą; kadangi Parlamentas daug kartų yra raginęs priimti direktyvą, skirtą užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir kovoti su juo;

V.  kadangi praėjus septyneriems metams po to, kai Komisija pateikė savo pasiūlymą, o Parlamentas priėmė poziciją per pirmąjį svarstymą, dar nėra pasiektas susitarimas dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų valdybose), o pasiūlymas nuo tada buvo blokuojamas Taryboje;

W.  kadangi praėjus dvylikai metų nuo Komisijos pasiūlymo dar nėra pasiektas susitarimas dėl Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, principo įgyvendinimo, o pasiūlymas nuo tada buvo blokuojamas Taryboje;

X.  kadangi savo 2019 m. gruodžio 10 d. išvadose „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“ Taryba pabrėžė, kad „nors įveikti ne visi seni iššūkiai, jau atsiranda naujų. Lyčių lygybės srityje nustatyti tikslai pasiekti ne visiškai“ ir ragino Komisiją ir valstybes nares „stiprinti lyčių lygybę [...] aktyviai skatinant aukšto lygio politinį dialogą lyčių lygybės klausimais ES lygmeniu ir aukščiausiu politiniu lygmeniu“;

Y.  kadangi aukšto lygmens politinis dialogas ir dialogas ES lygmeniu pasirodė veiksmingi mažinant valstybių narių skirtumus ir skatinant Europos integraciją daugumoje politikos sričių; kadangi siekiant apsaugoti ir skatinti moterų teises ir lyčių lygybę priimant Sąjungos teisės aktus, kuriuose atsižvelgiama į lyčių aspektą, būtinas struktūrinis dialogas aukščiausiu politiniu lygmeniu;

Z.  kadangi Tarybos, kaip vienos iš ES teisėkūros institucijų, vaidmuo yra labai svarbus; kadangi Tarybos sudėtis privalo būti sudaryta taip, kad ji reaguotų į dabartines politines problemas ir prioritetus; kadangi dėl to, kad nėra specialios Tarybos sudėties, skirtos lyčių lygybės klausimams, padidėja rizika priimti teisės aktus, trumparegiškus lyties atžvilgiu;

AA.  kadangi dabartinė Komisija savo Pirmininkės politinėmis gairėmis ir vykdydama tolesnius veiksmus parodė tvirtą įsipareigojimą skatinti lyčių lygybę;

AB.  kadangi lyčių lygybės klausimai šiuo metu sprendžiami Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos lygmeniu, o dėl to tinkamai neapsvarstomi visi aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti;

AC.  kadangi Parlamentas jau paragino įsteigti naują Tarybos ministrų ir valstybės sekretorių, atsakingų už lyčių lygybę, sudėtį;

AD.  kadangi kelios Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusios valstybės narės dėjo pastangų organizuoti neoficialius ministrų ir valstybės sekretorių, atsakingų už lyčių lygybę, susitikimus ir įtraukti lyčių lygybės klausimus į programos darbotvarkes; kadangi ši praktika privalo būti įtvirtinta per nuolatinį specialų forumą;

AE.  kadangi vieningi veiksmai yra būtini siekiant aukštesnio lygio moterų teisių Europoje sujungimo ir suderinimo pagal tvirtą valstybių narių paktą, dalijantis plačiausio užmojo Sąjungos teisės aktais ir juos įgyvendinant bei įgyvendinant šiuo metu ES galiojančią geriausią praktiką;

AF.  kadangi yra išimtinai už lygybę atsakingas Komisijos narys, o Europos Parlamentas turi komitetą, atsakingą už moterų teisių ir lyčių lygybės klausimus, tačiau nėra konkrečios Tarybos sudėties, skirtos lyčių lygybės klausimams, o už lyčių lygybę atsakingi ministrai ir valstybės sekretoriai neturi specialaus ir įteisinto diskusijų forumo;

AG.  kadangi Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma turi teisę nustatyti (arba iš dalies pakeisti) kitų Tarybos sudėčių, išskyrus Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos, sąrašą;

1.  apgailestauja dėl to, kad ministrai ir valstybės sekretoriai, atsakingi už lyčių lygybę, neturi specialaus institucinio forumo užtikrinti, kad valstybių narių atstovai reguliariai susitiktų, diskutuotų, priimtų teisės aktus, priimtų politinius sprendimus ir keistųsi gerąja patirtimi; pabrėžia, kad subūrus už lyčių lygybę atsakingus ministrus ir valstybės sekretorius bus sukurtas tikslingesnis ir veiksmingesnis bendradarbiavimo forumas, taip užtikrinant didesnį lyčių lygybės integravimą į ES strategijas ir politikos procesus, nuoseklų požiūrį ir visų susijusių politikos sričių koordinavimą;

2.  pabrėžia, kad svarbu suburti ministrus ir valstybės sekretorius, atsakingus už lyčių lygybę, į vieną specialų oficialų forumą, kad būtų rengiamos bendros ir konkrečios priemonės bei teisės aktai, skirti spręsti moterų teisių ir lyčių lygybės sričių problemas, ir užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimais būtų diskutuojama aukščiausiu politiniu lygmeniu, atsižvelgiant į skirtingas diskriminacijos formas, nuo kurių kenčia rasiškai skirstomos moterys, moterys, priklausančios etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, vyresnio amžiaus moterys, neįgalios moterys, romų tautybės moterys, LBTI moterys, moterys pabėgėlės ir migrantės bei moterys, kurioms gresia socialinė atskirtis;

3.  pabrėžia, koks svarbus politinis signalas, kuris būtų duotas sukūrus Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams; patvirtina, kad įsteigus specialią Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams ir sudarančią sąlygas už lyčių lygybę atsakingiems ministrams ir valstybės sekretoriams reguliariai susitikti ir diskutuoti, bus sustiprintas lyčių aspekto integravimas į Sąjungos teisės aktus, taip pat valstybių narių dialogas ir bendradarbiavimas, keitimasis gerąja patirtimi ir teisės aktais, ir gebėjimas bendrai reaguoti į ES masto problemas, taip pat bus padedama sumažinti valstybių narių atotrūkį ir suderinti moterų teisių apsaugą ir lyčių lygybę Europoje taikant tarpsektorinį požiūrį;

4.  pabrėžia, kad speciali Tarybos sudėtis, skirta lyčių lygybės klausimams, būtų pagrindinis elementas atnaujinant derybas dėl pagrindinių su lyčių lygybe susijusių dokumentų, būtent Stambulo konvencijos ratifikavimo, direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų valdybose) ir Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, principo įgyvendinimo (Kovos su diskriminacija direktyva), priėmimo, ir skatinant spręsti kitus lyčių lygybės, pavyzdžiui, smurto dėl lyties įtraukimo į ES pripažįstamų nusikaltimų sąrašą ir būsimos direktyvos dėl smurto dėl lyties priėmimo, klausimus, kurių reikėtų imtis ateinančiais metais;

5.  ragina Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą sukurti Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams, kad būtų lengviau integruoti lyčių aspektą į visas ES politikos sritis ir teisės aktus;

6.  ragina Europos Vadovų Tarybą pagal SESV 236 straipsnį ir Tarybos darbo tvarkos taisyklių 2 straipsnio 1 dalį kvalifikuota balsų dauguma iš dalies pakeisti kitų Tarybos sudėčių sąrašą;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0080. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0025. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0286. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0173. (6) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2018/630296/EPRS_BRI(2018)630296_EN.pdf (7) Eurostato duomenys, 2018 m. (8) Nevyriausybinių organizacijų (OXFAM) ir JT duomenimis.