Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2020 m. liepos 8 d. - Briuselis
Elektroninė krovinių vežimo informacija ***II
 Helgos Berger skyrimas Audito Rūmų nare
 Europos bankininkystės institucijos (EBI) vykdomojo direktoriaus skyrimas
 Dalinis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 keitimas dėl specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai lėšų ***I
 Reglamento (ES) 2017/2454 dalinis keitimas, kiek tai susiję su taikymo datomis, dėl COVID-19 krizės protrūkio *
 Tarptautinis ir vidaus tėvų vykdomas vaikų iš ES grobimas Japonijoje
 Intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisės COVID-19 krizės metu

Elektroninė krovinių vežimo informacija ***II
PDF 121kWORD 41k
2020 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (05142/1/2020 – C9-0103/2020 – 2018/0140(COD))
P9_TA(2020)0177A9-0119/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05142/1/2020 – C9-0103/2020),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0279),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 ir 40 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9‑0119/2020),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 265.
(2) 2019 3 12 priimti tekstai, P8_TA(2019)0139.


Helgos Berger skyrimas Audito Rūmų nare
PDF 113kWORD 41k
2020 m. liepos 8 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Helgą Berger Audito Rūmų nare (C9-0129/2020 – 2020/0802(NLE))
P9_TA(2020)0178A9-0126/2020

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0129/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 129 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0126/2020),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2020 m. birželio 25 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidatės, kurią Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nare, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Helgą Berger Audito Rūmų nare;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.


Europos bankininkystės institucijos (EBI) vykdomojo direktoriaus skyrimas
PDF 118kWORD 38k
2020 m. liepos 8 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Europos bankininkystės institucijos vykdomojo direktoriaus skyrimo (C9-0080/2020 – 2020/0905(NLE))
P9_TA(2020)0179A9-0132/2020

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos Priežiūros tarybos 2020 m. kovo 5 d. pasiūlymą (C9-0080/2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB(1), 51 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą dėl pasiūlymo dėl Europos bankininkystės institucijos vykdomojo direktoriaus skyrimo(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0132/2020),

A.  kadangi ankstesnis Europos bankininkystės institucijos vykdomasis direktorius atsistatydino iš pareigų 2020 m. sausio 31 d.;

B.  kadangi 2020 m. kovo 5 d. Europos bankininkystės institucijos Priežiūros taryba, surengus atvirą atrankos procedūrą, pasiūlė vykdomuoju direktoriumi penkerių metų kadencijai skirti François’ą-Louis’ą Michaud’ą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 51 straipsnio 2 ir 3 dalimis;

C.  kadangi 2020 m. birželio 29 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su François’u-Louis’u Michaud’u, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria François’o-Louis’o Michaud’o skyrimui Europos bankininkystės institucijos vykdomuoju direktoriumi;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos bankininkystės institucijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0211.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0017.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0023.


Dalinis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 keitimas dėl specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai lėšų ***I
PDF 129kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2020 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai lėšų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (COM(2020)0206 – C9-0145/2020 – 2020/0086(COD))
P9_TA(2020)0180A9-0111/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0206),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 77 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0145/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti minėtai pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laiškus,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0111/2020),

A.  kadangi dėl skubos priežasčių yra pateisinama balsuoti prieš pasibaigiant Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje numatytam aštuonių savaičių terminui;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2020 m. liepos 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai lėšomis

P9_TC1-COD(2020)0086


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2020/1041.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Reglamento (ES) 2017/2454 dalinis keitimas, kiek tai susiję su taikymo datomis, dėl COVID-19 krizės protrūkio *
PDF 154kWORD 45k
2020 m. liepos 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo dėl COVID-19 krizės protrūkio keičiamos Reglamento (ES) 2017/2454 taikymo datos (COM(2020)0201 – C9-0136/2020 – 2020/0084(CNS))
P9_TA(2020)0181A9-0123/2020

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2020)0201),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0136/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0123/2020),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  nors dėl COVID-19 protrūkio nacionalinėms administracijoms kyla didelių sunkumų, juo neturėtų būti naudojamasi kaip dingstimi siekiant toliau vilkinti bendrai sutartų taisyklių įgyvendinimą. Prieš protrūkį kai kurios valstybės narės pranešė, kad pavėluos įgyvendinti naująją sistemą. Nepaisydamos tiesioginių su COVID-19 susijusių sunkumų vyriausybės turėtų dėti visas pastangas, kad tą naująją sistemą įgyvendintų. Valstybės narės, kurioms kyla sunkumų, dėl kurių gali būti vėluojama visapusiškai įgyvendinti taisykles, turėtų pasinaudoti Komisijos teikiama technine pagalba, kad užtikrintų tinkamą ir visapusišką e. prekybos dokumentų rinkinio įgyvendinimą. E. prekybos dokumentų rinkinio tikslai – sudaryti palankesnes sąlygas Europos MVĮ konkurencingumui pasaulyje, sumažinti administracinį spaudimą Sąjungos prekiautojams ir užtikrinti, kad interneto platformos prisidėtų prie teisingesnės PVM surinkimo sistemos, kartu kovojant su mokestiniu sukčiavimu – yra pagrindiniai vienodų sąlygų visoms įmonėms užtikrinimo aspektai, o tai ypač svarbu ekonomikai atsigaunant po COVID-19 krizės;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės siekdamos įveikti COVID-19 krizę, ir į tai, kad naujosios nuostatos grindžiamos principu, kad visos valstybės narės turi atnaujinti savo IT sistemas, kad galėtų taikyti Reglamente (ES) 2017/2454 nustatytas nuostatas ir taip užtikrinti informacijos ir mokėjimų surinkimą ir perdavimą pagal pakeistas schemas, būtina atidėti šio reglamento taikymo datas šešiais mėnesiais. Atidėti terminą šešiais mėnesiais yra tinkama, nes atidėjimas turėtų būti kuo trumpesnis, kad papildomi valstybių narių biudžeto nuostoliai būtų kuo mažesni;
(5)  atsižvelgiant į naujus sunkumus, su kuriais valstybės narės susidūrė kilus COVID-19 protrūkiui, ir į tai, kad naujosios nuostatos grindžiamos principu, kad visos valstybės narės turi atnaujinti savo IT sistemas, kad galėtų taikyti Reglamente (ES) 2017/2454 nustatytas nuostatas ir taip užtikrinti informacijos ir mokėjimų surinkimą ir perdavimą pagal pakeistas schemas, gali tekti atidėti šio reglamento taikymo datas trimis mėnesiais. Atidėjimas nėra pageidautinas, nes dėl jo bus prarasta pajamų ir padidės PVM atotrūkis, taip pat ES nepriklausantys prekiautojai ir Sąjungos prekiautojai turės toliau vykdyti veiklą nesąžiningos konkurencijos sąlygomis. Tačiau trijų mėnesių atidėjimas gali būti tinkamas, nes jis atitinka daugelio valstybių narių taikomą izoliavimo priemonių laikotarpį. Ilgesnis atidėjimas padidintų sukčiavimo PVM riziką laikotarpiu, kai reikia stiprinti viešuosius finansus siekiant kovoti su pandemija ir jos ekonominėmis bei socialinėmis pasekmėmis. Prailginus atidėjimo laikotarpį iki šešių mėnesių valstybės narės prarastų nuo 2,5 iki 3,5 mlrd. EUR pajamų. Turint omenyje COVID-19 protrūkio sukeltą krizę labai svarbu išvengti bet kokio papildomo pajamų praradimo;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
Reglamentas (ES) 2017/2454
1 straipsnio 7 punkto a papunkčio antraštės 2 skirsnis
Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. taikomos nuostatos
Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. taikomos nuostatos
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio i punktas
Reglamentas (ES) 2017/2454
1 straipsnio 7 punkto b papunkčio antraštės 3 skirsnis
Nuo 2021 m. liepos 1 d. taikomos nuostatos
Nuo 2021 m. balandžio 1 d. taikomos nuostatos
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Reglamentas (ES) 2017/2454
2 straipsnio 2 pastraipa
Jis taikomas nuo 2021 m. liepos 1 d.
Jis taikomas nuo 2021 m. balandžio 1 d.

Tarptautinis ir vidaus tėvų vykdomas vaikų iš ES grobimas Japonijoje
PDF 141kWORD 46k
2020 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarptautinio ir vidaus tėvų vykdomo ES vaikų grobimo Japonijoje (2020/2621(RSP))
P9_TA(2020)0182B9-0205/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (JT VTK) 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 1, 5 ir 6 dalis,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių,

–  atsižvelgdamas į principus, pabrėžiamus 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl vaiko interesų apsaugos visoje ES, grindžiamos Europos Parlamentui pateiktomis peticijomis(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento koordinatorės vaikų teisių klausimais vaidmenį ir veiklą sprendžiant tėvų vykdomo vaikų grobimo klausimus ir ginčus dėl globos ir bendravimo teisių, susijusius su ES pilietybę turinčiais vaikais Japonijoje,

–  atsižvelgdamas į2020 m. vasario 19–20 d. Peticijų komiteto posėdyje vykusius svarstymus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Peticijų komitetas savo 2020 m. vasario 19 d. posėdyje aptarė peticijas Nr. 0594/2019, 0841/2019, 0842/2019 ir 0843/2019 dėl tėvų vykdomo vaikų grobimo ir lankymo teisių, susijusių su skirtingų pilietybių poromis, kai vienas partneris yra ES pilietis, o kitas – Japonijos;

B.  kadangi šiose peticijose išreikštas susirūpinimas dėl to, kad Japonija prastai vykdo teismo sprendimus, reikalaujančius grąžinti vaikus pagal 1980 m. Hagos konvencijos procedūrą, o taip pat dėl to, kad nėra priemonių, skirtų užtikrinti bendravimo ir lankymo teisių laikymąsi, taip užkertant kelią tėvams iš ES palaikyti prasmingus santykius su savo vaikais, gyvenančiais Japonijoje;

C.  kadangi didelis neišnagrinėtų atvejų dėl tėvų vykdomų vaikų grobimų, kai vienas iš tėvų yra ES pilietis, o kitas – Japonijos, skaičius kelia nerimą;

D.  kadangi Japonijos įstatymuose nėra įtvirtinta kaitomos gyvenamosios vietos ir (arba) bendros globos galimybė; kadangi, anot įvairių šaltinių, vaikų grobimas yra sunki smurto prieš vaikus forma;

E.  kadangi paliktų nuošalyje tėvų bendravimo su vaikais arba jų lankymo teisės Japonijoje yra labai ribotos arba jų visai nėra;

F.  kadangi visos valstybės narės yra 1980 m. Hagos konvencijos ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (JT VTK) šalys (toliau –Šalys);

G.  kadangi Japonija prisijungė prie 1980 m. Hagos konvencijos 2014 m. ir nuo 1994 m. yra JT VTK šalis;

H.  kadangi vaikai, kurie yra ES piliečiai ir gyvena Japonijoje, turi naudotis teise į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą; kadangi jie gali laisvai reikšti savo nuomonę; kadangi, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, į jų nuomonę turi būti atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandą;

I.  kadangi tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi, kadangi Šalys yra įpareigotos dėti visas pastangas, kad būtų pripažintas bendros abiejų tėvų atsakomybės už savo vaiko auklėjimą ir vystymąsi principas;

J.  kadangi imantis bet kokių su ES vaikais Japonijoje susijusių veiksmų pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko interesus;

K.  kadangi kiekvienas ES vaikas Japonijoje turi turėti teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams;

L.  kadangi Šalys yra įpareigotos užtikrinti, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo savo tėvų prieš jų valią, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos, kurių sprendimams taikoma teisminė peržiūra, pagal galiojančius įstatymus ir laikydamosi procedūrų nusprendžia, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams užtikrinti; kadangi toks sprendimas gali būti būtinas konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai smurtauja prieš vaiką ar juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai, ir turi būti priimtas sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos;

M.  kadangi Šalys yra įpareigotos gerbti nuo vieno ar abiejų tėvų atskirto vaiko teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams;

N.  kadangi, siekiant užtikrinti, kad vaikas būtų laiku grąžintas, visos 1980 m. Hagos konvencijos šalys turi įsipareigoti įgyvendinti vidaus priemones ir teisės aktus, atitinkančius šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir pareigas;

O.  kadangi vaikas, kurio tėvai gyvena skirtingose valstybėse, turi turėti teisę, išskyrus išimtines aplinkybes, reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais;

P.  kadangi Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron, Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalbėjo su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe Prancūzijos, Italijos ir Vokietijos tėvų vardu, o Europos šalių ambasadoriai Japonijoje nusiuntė bendrą laišką Japonijos teisingumo ministrui dėl tėvų vykdomo vaikų grobimo;

Q.  kadangi 2019 m. rugpjūčio mėn. tėvai, kurių vaiką pagrobė antrasis iš tėvų, JT žmogaus teisių tarybai pateikė oficialų skundą;

R.  kadangi Parlamento koordinatorė vaikų teisių klausimais nuo 2018 m. padeda atskiriems tėvams ir kelia konkrečius klausimus Japonijos institucijoms, įskaitant Japonijos teisingumo ministrą 2018 m. spalio mėn. ir Japonijos ambasadorių ES 2019 m. gegužės mėn., dėl su ES piliečiais susijusių tėvų vykdomų vaikų grobimų ir ginčų dėl globos ir bendravimo teisių;

S.  kadangi 2020 m. kovo 6 d. Peticijų komitetas, o 2020 m. vasario 5 d. Parlamento koordinatorė vaikų teisių klausimais nusiuntė laišką Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepui Borrelliui, prašydami, kad Japonijos tarptautiniai įsipareigojimai pagal 1980 m. Hagos konvenciją ir JT VTK būtų įtraukti į kito bendro posėdžio, rengiamo pagal ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą, darbotvarkę;

T.  kadangi 2020 m. sausio 31 d. įvykusiame antrame jungtinio komiteto posėdyje pagal ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą ES paragino Japoniją tobulinti savo vidaus teisės sistemą ir veiksmingai ją įgyvendinti siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi teismo sprendimų ir Japonijos tarptautinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, Vaiko teisių konvencijos ir 1980 m. Hagos konvencijos; kadangi ES taip pat pabrėžė, kad būtina užtikrinti vaiko interesų paisymą ir gerbti tėvams suteiktas lankymo teises;

U.  kadangi Peticijų komitetas, atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 19–20 d. posėdžio rezultatus, išsiuntė laišką Japonijos diplomatinei atstovybei Europos Sąjungoje, kuriame primygtinai ragino Japonijos valdžios institucijas laikytis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, susijusių su vaiko teisėmis ir tarptautinio vaiko pagrobimo civiliniais aspektais;

1.  išreiškia susirūpinimą dėl vaikų, kurie kenčia dėl tėvų vykdomo vaikų grobimo Japonijoje, ir dėl to, kad atitinkami įstatymai ir teismo sprendimai nėra vykdomi visur; primena, kad ES vaikai Japonijoje turi naudotis apsauga, numatyta tarptautiniuose susitarimuose, užtikrinančiuose jų teises;

2.  apgailestaudamas pažymi, kad Japonija, kaip strateginė ES partnerė, vaikų grobimo atvejais, atrodo, nesilaiko tarptautinių taisyklių; primena, kad šalies teisinė sistema turėtų būtų patobulinta siekiant, pavyzdžiui, kad Japonijoje būtų veiksmingai vykdomi Japonijos ir kitų atitinkamų šalių teismų paskelbti sprendimai, priimti taikant procedūras pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl vaiko grąžinimo;

3.  pabrėžia, kad žmogaus teisių principų taikymas vaikams priklauso nuo nacionalinių Japonijos vyriausybės veiksmų; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, be kita ko, vaiko teisę turėti abu tėvus, reikia įvairių teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių; primygtinai ragina Japonijos valdžios institucijas veiksmingai įgyvendinti teismo sprendimus dėl bendravimo ir lankymo teisių suteikimo nuošalyje likusiems tėvams ir dėl tų tėvų teisių palaikyti prasmingą ryšį su savo vaikais, gyvenančiais Japonijoje; pabrėžia, kad šie sprendimai visada turi būti priimami atsižvelgiant į vaiko interesus;

4.  pabrėžia, kad vaikų grobimo atvejais reikia imtis skubių veiksmų, nes praėjęs laikas gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių vaikui ir būsimiems vaiko ir palikto nuošalyje vieno iš tėvų santykiams;

5.  pažymi, kad tėvų vykdomas vaikų grobimas gali pakenkti vaiko gerovei ir turėti ilgalaikių žalingų pasekmių; pabrėžia, kad vaiko pagrobimas gali sukelti psichikos sveikatos problemų tiek vaikui, tiek nuošalyje paliktam vienam iš tėvų;

6.  pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių 1980 m. Hagos konvencijos tikslų yra apsaugoti vaikus nuo žalingo tėvų vykdomo vaikų grobimo poveikio nustatant procedūras, kuriomis būtų užtikrintas greitas vaiko grąžinimas į prieš pat jo pagrobimą įprastinę gyvenamosios vietos valstybę;

7.  palankiai vertina Europos Parlamento koordinatorės vaiko teisių klausimais paramą ir dalyvavimą sprendžiant šios padėties problemas ir prašo jos toliau bendradarbiauti su Peticijų komitetu siekiant spręsti klausimus, kuriuos iškėlė peticijų pateikėjai;

8.  primygtinai ragina, kad visose vaikų apsaugos sistemose turėtų būti tarptautiniai ir tarpvalstybiniai mechanizmai, kuriais būtų atsižvelgiama į tarpvalstybinių konfliktų ypatumus;

9.  siūlo kartu su Hagos konferencija sukurti Europos piliečiams pritaikytą informacinės paramos platformą, kad būtų teikiama pagalba tėvams tarpvalstybiniuose šeimos ginčuose (pvz., baigti kurti e. teisingumo portalą, kuriame būtų pateikiama informacija apie tėvų vykdomą vaikų grobimą į trečiąsias šalis, taip pat apie kitas vaikų teises);

10.  rekomenduoja, kad valstybės narės teiktų savo piliečiams patikimą informaciją apie šeimos teisę ir vaiko teises trečiosiose šalyse, įtraukiant perspėjimus apie sunkumus, su kuriais jie gali susidurti tokiose šalyse kaip Japonija skyrybų ar gyvenimo skyrium atvejais;

11.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą kelti šį klausimą visuose galimuose forumuose, įskaitant ir pagal ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą įsteigtame jungtiniame komitete;

12.  ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai įtraukti šį klausimą į kito posėdžio, kuris rengiamas pagal ES ir Japonijos strateginės partnerystės susitarimą, darbotvarkę; ragina Japonijos valdžios institucijas taikyti savo baudžiamąjį ir civilinį kodeksus;

13.  primena, kad pagal 1980 m. Hagos konvenciją Japonijos valdžios institucijos yra įpareigotos užtikrinti, kad centrinės valdžios institucijos vykdytų savo įsipareigojimus, nustatytus šios konvencijos 6 ir 7 straipsniuose, įskaitant pagalbą nuošalyje paliktam vienam iš tėvų palaikyti ryšius su savo vaikais;

14.  primena, kad Japonijos valdžios institucijos yra įpareigotos laikytis Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių siekiant, kad ES valstybių narių atstovai galėtų vykdyti savo konsulines pareigas, visų pirma atvejais, kai reikia užtikrinti vaikų interesus ir jų tėvų (t. y. ES piliečių) teises;

15.  pabrėžia, kad tėvų bendravimo su vaikais ir lankymo teisių apribojimas arba visiškas atsisakymas jas suteikti prieštarauja JT VTK 9 straipsniui;

16.  prašo Komisijos ir Tarybos Šalims pabrėžti įsipareigojimus pagal JT VTK, ypač dėl vaikų teisių reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams;

17.  atsižvelgdamas į tai, ragina Japonijos valdžios institucijas laikytis tarptautinių rekomendacijų atlikti reikalingus šalies teisinės sistemos pakeitimus ir numatyti galimybę po tėvų santykių nutraukimo taikyti kaitomą gyvenamąją vietą ir (arba) bendrą globą siekiant suderinti Japonijos vidaus teisės aktus su institucijų tarptautiniais įsipareigojimais ir užtikrinti, kad lankymo ir bendravimo su vaikais teisės atitiktų institucijų įsipareigojimus pagal JT VTK; ragina Japonijos valdžios institucijas laikytis savo įsipareigojimų pagal JT VTK, kurią jos ratifikavo;

18.  ragina Japonijos valdžios institucijas geriau bendradarbiauti su ES ir sudaryti sąlygas veiksmingai įgyvendinti teismo sprendimais paliktiems nuošalyje tėvams suteiktas lankymo teises;

19.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti iš visų suinteresuotųjų subjektų nacionaliniu ir ES lygmenimis gautoms rekomendacijoms dėl tarpvalstybinio tarpininkavimo;

20.  ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje ir su trečiomis šalimis siekiant įgyvendinti visus tarptautinius teisės aktus, susijusius su vaikų apsauga, ypač 1980 m. Hagos konvenciją;

21.  pabrėžia, kad svarbiausias dalykas yra tinkama padėties po teismo sprendimo stebėsena, be kita ko, tais atvejais, kai tai susiję su ryšiais su tėvais; ragina valstybes nares per savo užsienio reikalų ministerijas ir ambasadų svetaines Japonijoje informuoti apie vaikų grobimo riziką šalyje ir apie Japonijos valdžios institucijų elgesį šiuo klausimu;

22.  ragina Tarybą sustiprinti valstybėse narėse įkurtų perspėjimų dėl vaikų grobimo sistemų, turinčių tarpvalstybinį poveikį, bendradarbiavimą, bendradarbiauti su Komisija kuriant perspėjimų dėl vaikų grobimo mechanizmus, kur jų trūksta, ir pranešti apie sudarytus atitinkamus bendradarbiavimo susitarimus, pagal kuriuos sprendžiamos tarpvalstybinio vaikų grobimo bylos, remiantis Komisijos gairėmis dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos;

23.  ragina valstybes nares dėti bendras pastangas siekiant įtraukti šį klausimą į visų dvišalių ar daugiašalių susitikimų su Japonija darbotvarkę, siekiant daryti spaudimą Japonijos valdžios institucijoms, kad jos visapusiškai įgyvendintų savo įsipareigojimus pagal tarptautinius vaiko apsaugos teisės aktus;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Japonijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 66, 2018 2 21, p. 2.


Intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisės COVID-19 krizės metu
PDF 130kWORD 46k
2020 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu (2020/2680(RSP))
P9_TA(2020)0183B9-0204/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2, 9, 10, 19, 165, 166, 168 straipsnius ir 216 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 3, 14, 20, 21, 26 ir 35 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį, 11, 24, 25 ir 28 straipsnius, pagal 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimą 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(1),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 17 principą dėl neįgaliųjų įtraukties, 3 principą dėl lygių galimybių ir 10 principą dėl sveikos, saugios ir gerai pritaikytos darbo aplinkos ir duomenų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus (DVT), kuriuos ES yra įsipareigojusi įgyvendinti,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Peticijų komitetas gavo peticiją Nr. 0470/2020, kurioje išreikštas susirūpinimas dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu ir ES paraginta užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi dėl COVID-19 krizės ir jos padarinių, būtų suderinamos su JT NTK ir su Pagrindinių teisių chartija;

B.  kadangi JT NTK, kuri yra pirmoji ES ir jos 28 valstybių narių ratifikuota tarptautinė sutartis dėl žmogaus teisių, 11 straipsnyje nustatyta, kad valstybės, kurios yra šios konvencijos šalys, turi imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų neįgaliųjų apsaugą ir saugumą esant pavojingoms situacijoms ir humanitarinėms krizėms;

C.  kadangi, vyriausybėms imantis priemonių išskirtinėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip didelės sveikatos krizės, humanitarinės krizės ir gaivalinės nelaimės, visuomet turėtų būti gerbiamos kiekvieno asmens pagrindinės teisės ir negalima diskriminuoti kai kurių grupių, tokių kaip neįgalieji;

D.  kadangi intelekto sutrikimų turintys asmenys dažniau suserga COVID-19, nes negali lengvai gauti informacijos apie profilaktiką ir laikytis higienos, yra priklausomi nuo fizinio sąlyčio su jiems padedančiais asmenimis, labai dažnai gyvena globos įstaigose ir naudojasi bendruomeninėmis paslaugomis, taip pat patiria kitų sveikatos sutrikimų, susijusių su tam tikrų rūšių negalia;‑

E.  kadangi griežtos izoliavimo priemonės daro ypač didelį poveikį asmenims, turintiems intelekto sutrikimų;

F.  kadangi COVID-19 krizė ir taikomos susijusios izoliavimo priemonės atskleidė, jog intelekto sutrikimų turinčių asmenų socialinė segregacija ir diskriminavimas nėra panaikinti ir toliau egzistuoja;

G.  kadangi trūksta išskaidytų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti pandemijos poveikį intelekto sutrikimų turintiems asmenims;

H.  kadangi pranešama, jog kai kuriose valstybėse narėse intelekto sutrikimų turintys asmenys negauna reikiamo gydymo, uždaromi globos įstaigose ir patiria socialinę izoliaciją, nes negali būti lankomi šeimos narių ar grįžti pas savo artimuosius, ir yra nustatytos diskriminacinės medicininio rūšiavimo gairės;

I.  kadangi yra laikinai sustabdyta intelekto sutrikimų turintiems asmenims skirtų sistemų, kaip antai dienos priežiūros centrų ar mokyklų, veikla ir ekstremaliais atvejais šeimoms tenka pačioms rūpintis savo artimaisiais, turinčiais intelekto sutrikimų;

J.  kadangi COVID-19 krizė parodė, kad įtraukaus švietimo koncepcija dar nėra įgyvendinta realybėje; kadangi besimokantys asmenys, turintys intelekto sutrikimų, daugelyje valstybių narių negali toliau mokytis izoliavimo laikotarpiu; kadangi šeimoms nepakanka besimokančių jų narių, turinčių intelekto sutrikimų, švietimui skirtos paramos ir ypač galimybių naudotis skaitmeninėmis ir inovacinėmis technologijomis ir nuotolinio mokymosi programomis;

K.  kadangi technologijos gali atlikti itin svarbią funkciją teikiant kokybišką paramą neįgaliesiems, jų tėvams, mokytojams ir globėjams;

L.  kadangi pranešama, jog neįgaliesiems, ypač gyvenantiems globos įstaigose, ir jų globėjams ir globos įstaigų darbuotojams labai trūksta apsaugos priemonių;

M.  kadangi JT NTK 4 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad valstybės, kurios yra šios konvencijos šalys, glaudžiai bendradarbiautų su neįgaliaisiais, įskaitant neįgalius vaikus, ir per jiems atstovaujančias organizacijas aktyviai juos įtrauktų į visus su jais susijusius sprendimų priėmimo procesus;

N.  kadangi ES ir jos valstybės narės turėtų konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis ir aktyviai jas įtraukti reaguodamos į COVID-19 pandemiją, kad nebūtų imamasi priemonių, pažeidžiančių pagrindines neįgaliųjų teises;

O.  kadangi Europos ombudsmenas ėmėsi Europos Komisijai skirtos iniciatyvos, kuria siekiama rinkti informaciją apie tai, kaip COVID-19 krizė paveikė neįgalius jos darbuotojus, ir apie priemones, kurių imtasi siekiant sudaryti tinkamas sąlygas jų poreikiams tenkinti, taip pat siekiama nustatyti, ar kurios nors iš atrastų ir numatomų taikyti priemonių galėtų būti panaudotos lengvesniems ES administravimo institucijų ryšiams su neįgaliais visuomenės nariais skatinti;

1.  yra labai susirūpinęs dėl neproporcingai didelio COVID-19 krizės poveikio intelekto sutrikimų ir kitų psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims bei jų šeimoms, dėl kurio tenka didesnė našta tais asmenimis besirūpinantiems šeimos nariams, kurių daugelis yra moterys; pabrėžia, kad neįgaliųjų izoliacija neturėtų dar labiau padidėti po dabartinio izoliavimo laikotarpio ir kad jų poreikiai šiame etape turėtų būti laikomi prioritetu;

2.  primena, kad dėl izoliavimo didelių problemų kyla ne tik tiems asmenims, kurie turi intelekto sutrikimų, bet ir visiems psichikos ligomis sergantiems asmenims, nes patiriama izoliacija gali dar labiau paaštrinti jų problemas;

3.  mano, kad griežtų izoliavimo priemonių neigiamas poveikis neįgaliesiems yra ypač didelis ir kad institucijoms reikia turėti daugiau lankstumo;

4.  griežtai smerkia bet kokį intelekto sutrikimų turinčių asmenų diskriminavimą medicinoje; primena, kad atitinkamos priemonės, kurių imasi valstybės narės, turi atitikti JT NTK nuostatas ir užtikrinti lygias galimybes be diskriminavimo naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis; pabrėžia, kad intelekto sutrikimų turintys arba psichikos ligomis sergantys asmenys nusipelno tokio paties gydymo, įskaitant intensyviąją terapiją, kaip ir bet kuris kitas COVID-19 susirgęs asmuo;

5.  primena, kad medicinos gairės turi būti nediskriminacinės ir turi atitikti tarptautinę teisę bei esamas etikos gaires dėl pacientų medicininės priežiūros esant ekstremaliosioms situacijoms, sveikatos krizėms ir gaivalinėms nelaimėms;

6.  primena, kad intelekto sutrikimų turintiems asmenims izoliavimo laikotarpiu turi būti teikiamos paramos paslaugos, asmeninė pagalba, fizinio prieinamumo ir bendravimo galimybės, tuo tikslu diegiant inovacinius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metodus;

7.  ragina kiekvienoje valstybėje narėje rinkti duomenis apie tai, kaip su intelekto sutrikimų turinčiais asmenimis elgiamasi ligoninėse, įstaigose ir teikiant bendruomenines paslaugas, ir apie neįgaliųjų mirtingumą, kad būtų galima įvertinti, ar neįgaliesiems teikiama pakankama apsauga, sveikatos priežiūra ir parama COVID-19 krizės metu;

8.  pabrėžia, kad izoliavimo priemonės daro labai didelį poveikį intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų artimųjų psichikos sveikatos būklei ir kad susijusias priemones reikėtų derinti prie intelekto sutrikimų turinčių asmenų poreikių, užtikrinant jų gerovę ir galimybę gyventi savarankiškai;

9.  pabrėžia, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi savarankiškai ir teisę būti nedelsiant, tiksliai ir jam prieinama forma informuojamas apie pandemiją ir apie priemones, kurios turi poveikį jam ir jo šeimai; reikalauja, kad visi su visuomenės sveikata susiję pranešimai būtų prieinami neįgaliesiems, būtų aiškiai ir paprastai suformuluoti ir pateikiami įvairiais įprastiniais ir skaitmeniniais formatais, taip pat nacionalinėmis gestų kalbomis;

10.  pripažįsta, kad COVID-19 krizės metu susiklosčiusi padėtis tapo perspėjimu, jog būtina skirti daugiau dėmesio šiai visuomenės grupei; pripažįsta, kad jai turi būti skiriama dėmesio teikiant kokybiškas visuomenės sveikatos paslaugas; ragina svarstyti galimybes, kai tinka ir kai įmanoma, gerinti šias paslaugas ES lygmens finansavimu; pabrėžia tinkamos sveikatos politikos valstybėse narėse svarbą;

11.  pabrėžia, kad svarbu šalinti kliūtis intelekto sutrikimų turintiems asmenims naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti higienos produktų, taip pat svarbu apsvarstyti galimas priemones siekiant sudaryti jiems tinkamas sąlygas dirbti nuotoliniu būdu;

12.  pabrėžia, kad kilus COVID-19 pandemijai išryškėjo dideli kai kurioms visuomenės rizikos grupėms skirtų paramos sistemų trūkumai; pabrėžia, kad prioritetu turėtų būti investavimas siekiant pamažu pereiti nuo institucinės intelekto sutrikimų turinčių asmenų globos prie jiems teikiamų bendruomeninių paslaugų; pabrėžia, kad investiciniai fondai turėtų remti asmeniniams poreikiams pritaikytų paramos paslaugų teikimą, nes daugelis šių paslaugų teikėjų dėl pandemijos ir jos padarinių patyrė didelių nuostolių ir kilo grėsmė, kad jiems gali tekti visam laikui nutraukti veiklą;

13.  ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, kad būtų telkiamos būtinos investicijos ir ištekliai, garantuosiantys tolesnį priežiūros ir paramos paslaugų teikimą, laikantis JT NTK ir Europos socialinių teisių ramsčio principų;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad, remiantis per COVID-19 krizę įgyta patirtimi, būtų nustatomi bendri protokolai dėl galimų pavojingų situacijų ateityje ar dėl humanitarinių krizių ir gaivalinių nelaimių, įskaitant būtinų apsaugos priemonių ir informacinės medžiagos suteikimą ir mokymą sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos darbuotojams bei priežiūros institucijoms, visuomet atsižvelgiant į konkrečius neįgaliųjų poreikius ir aplinkybes;

15.  primygtinai ragina, kad Komisija ir valstybės narės, nustatydamos reagavimo į būsimą krizę priemones, nuo pat pradžių konsultuotųsi su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir įtrauktų juos į šį procesą;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti, ar sveikatos ir socialinės paslaugos yra tvarios ir ar jas galima adaptuoti prie naujų paslaugų teikimo formų; ragina skatinti tikrą socialinę įtrauktį skiriant šioms paslaugoms ES finansavimą, pirmenybę teikiant toms iš jų, kurios teikia galimybę vietoj apgyvendinimo specialiose įstaigose rinktis gyvenimą bendruomenėse; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad nebūtų finansinių kliūčių naudotis sveikatos priežiūra;

17.  ragina Komisiją parengti visapusišką, didelio užmojo ir ilgalaikę laikotarpio po 2020 m. Europos strategiją dėl negalios, įtraukiant per COVID-19 krizę įgytą patirtį;

18.  akcentuoja poreikį laikytis tinkamumo visiems principų, atsižvelgiant į skaitmeninių ir inovacinių technologijų bei taikomųjų programų teikiamas galimybes kuriant išteklius, prieinamus besimokantiems asmenims, turintiems intelekto sutrikimų, taip pat didinti nuotolinio mokymosi veiklos pasiūlą;

19.  primena Komisijai apie dar neišnaudotas skaitmeninių technologijų ir taikomųjų programų teikiamas galimybes skatinti neįgaliuosius gyventi savarankiškai; ragina geriau naudotis šiomis technologijomis ir programomis ateityje, galimų pavojingų situacijų ar humanitarinių krizių ir gaivalinių nelaimių atvejais; pabrėžia, kad svarbu turėti internetu pagal atvirąsias licencijas prieinamų išteklių ir tobulinti mokytojų įgūdžius naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis;

20.  ragina valstybes nares teikti psichologinę paramą intelekto sutrikimų turintiems asmenims, kad būtų sumažintas izoliavimo priemonių poveikis jiems;

21.  ragina valstybes nares užtikrinti intelekto sutrikimų turinčių asmenų teisę kreiptis į teismą, ypač stengiantis aktyviai nustatyti atvejus, kai teisiškai neveiksnūs intelekto sutrikimų turintys asmenys negali ar neturi pakankamai galimybių kreiptis į savo teisėtą globėją siekdami, kad būtų užtikrintos jų teisės;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.

Teisinė informacija - Privatumo politika