Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2020 m. rugsėjo 15 d. - Briuselis
EVPRI pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas. Pirmininko skyrimas
 EVPRI pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas. Nepriklausomo nario skyrimas
 EVPRI pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas. Nepriklausomo nario skyrimas
 Lengvatinis akcizo tarifas tam tikriems autonominiuose Madeiros ir Azorų salų regionuose gaminamiems alkoholio gaminiams *
 Veiksmingos programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonės

EVPRI pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas. Pirmininko skyrimas
PDF 124kWORD 42k
2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininko skyrimo (N9-0041/2020 – C9-0276/2020 – 2020/0906(NLE))
P9_TA(2020)0207A9-0152/2020

(Tvirtinimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos Priežiūros tarybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. pasiūlymą (C9‑0276/2020),

—  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(1), 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(2) 24a straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijų ir įstaigų: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0152/2020),

A.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 27 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Priežiūros taryba, surengus atvirą atrankos procedūrą, pasiūlė Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininku skirti Klausą Löberį, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 24a straipsnio 5 dalimi;

B.  kadangi 2020 m. rugsėjo 2 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Klausu Löberiu, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir po to atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria tam, kad Klaus Löber būtų paskirtas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininku;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(2) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0211.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0017.


EVPRI pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas. Nepriklausomo nario skyrimas
PDF 119kWORD 42k
2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl nepriklausomo nario skyrimo į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetą (N9-0042/2020 – C9-0277/2020 – 2020/0907(NLE))
P9_TA(2020)0208A9-0151/2020

(Tvirtinimas)

Europos Parlamentas

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos Priežiūros tarybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. pasiūlymą (C9‑0277/2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(1), 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(2) 24a straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijų ir įstaigų: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0151/2020),

A.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 27 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Priežiūros taryba, surengus atvirą atrankos procedūrą, pasiūlė Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto nepriklausoma nare skirti Nicolettą Giusto, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 24a straipsnio 5 dalimi;

B.  kadangi 2020 m. rugsėjo 2 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Nicoletta Giusto, per kurį ji pasakė įžanginę kalbą ir po to atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria tam, kad Nicoletta Giusto būtų paskirta nepriklausoma nare į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetą;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(2) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0211.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0017.


EVPRI pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas. Nepriklausomo nario skyrimas
PDF 119kWORD 42k
2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto nepriklausomo nario skyrimo (N9-0042/2020 – C9-0278/2020 – 2020/0908(NLE))
P9_TA(2020)0209A9-0153/2020

(Tvirtinimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Priežiūros tarybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. pasiūlymą (C9‑0278/2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(1), 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(2) 24a straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijų ir įstaigų: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0153/2020),

A.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 27 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Priežiūros taryba, surengus atvirą atrankos procedūrą, pasiūlė Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto nepriklausoma nare skirti Froukelien Wendt, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 648/2012 24a straipsnio 5 dalimi;

B.  kadangi 2020 m. rugsėjo 2 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Froukelien Wendt, per kurį ji pasakė įžanginę kalbą ir po to atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria tam, kad Froukelien Wendt būtų paskirta nepriklausoma nare į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetą;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(2) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0211.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0017.


Lengvatinis akcizo tarifas tam tikriems autonominiuose Madeiros ir Azorų salų regionuose gaminamiems alkoholio gaminiams *
PDF 115kWORD 41k
2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Portugalijai leidžiama taikyti lengvatinį akcizo tarifą tam tikriems autonominiuose Madeiros ir Azorų salų regionuose gaminamiems alkoholio gaminiams (COM(2020)0240 – C9-0190/2020 – 2020/0118(CNS))
P9_TA(2020)0210A9-0140/2020

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2020)0240),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0190/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0140/2020),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


Veiksmingos programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonės
PDF 171kWORD 53k
2020 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmingų programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonių (2019/2195(INI))
P9_TA(2020)0211A9-0141/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11, 165, 166, 167, 191 ir 193 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą vadovaujantis Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 ir jos padariniais(3),

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų 2019 m. birželio 5 d. rezoliuciją, kuria remiantis nustatomos ES jaunimo dialogo valdymo gairės (2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Jaunimo, švietimo ir kultūros politikos vaidmuo kuriant stipresnę Europą“ (COM(2018)0268),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 28 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ (COM(2018)0367),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Programos „Erasmus+“ (2014−2020 m.) laikotarpio vidurio vertinimas“ (COM(2018)0050),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“, įgyvendinimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos solidarumo korpuso programos(7),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 11 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos solidarumo korpuso programos (COM(2018)0440),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1475, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso teisinė sistema(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 28 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“(9),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“ (COM(2018)0366),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.)(10),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 30 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2014–2020 m. programos „Kūrybiška Europa“ laikotarpio vidurio įvertinimas“ (COM(2018)0248),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.)(11),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS)(12) taikymo,

–  atsižvelgdamas į įsipareigojimus, kuriuos per 2019 m. rugsėjo 30 d. Parlamente vykusį klausymą prisiėmė paskirtoji Komisijos narė, atsakinga už inovacijų, mokslinių tyrimų, kultūros, švietimo ir jaunimo klausimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0141/2020),

A.  kadangi pagal Europos žaliąjį kursą nustatomas tikslas iki 2050 m. užtikrinti neutralų Europos Sąjungos poveikį klimatui, taigi pagrindinis dėmesys įgyvendinant visas Sąjungos programas ir politiką teikiamas kritinei klimato padėčiai; kadangi Europos žaliuoju kursu, parengiant išsamią Europos darbotvarkę, taip pat siekiama didinti visuomenės informuotumą ir įtraukti piliečius į kovos su klimato kaita veiksmus; kadangi kuriant tokią sistemą reikėtų persvarstyti švietimo ir mokymo, kultūros ir jaunimo programas; kadangi aplinkos apsauga, tvarumas ir kova su klimato kaita turėtų būti integruoti į visas programas ir propaguojami kaip universalieji įgūdžiai;

B.  kadangi 13 darnaus vystymosi tikslu (DVT) raginama imtis veiksmų kovai su klimato kaita ir jos poveikiu ir kadangi 13 DVT tikslai apima švietimo gerinimą, informuotumo didinimą ir institucinius gebėjimus, susijusius su klimato kaitos švelninimu, prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos poveikio mažinimu;

C.  kadangi COVID-19 krizė daro milžinišką poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui, visų pirma judumui, švietimui ir fizinei prieigai prie kultūros, meno ir sporto; kadangi šios trys programos taip pat labai nukentėjo nuo krizės; kadangi svarbu po pandemijos išsaugoti Sąjungos kultūrines vertybes ir atkurti Europos įvaizdį ateities kartoms; kadangi kultūriniai mainai ir sąveika, skatinami taikant šias tris programas, padės Europai išeiti iš šios krizės, kuri tapo ne vien sveikatos srities krize;

D.  kadangi pereinant prie žaliosios ekonomikos fundamentalų vaidmenį sąmoningumo, mokymosi, komunikacijos ir dalijimosi žiniomis bei gerąja patirtimi požiūriais atlieka švietimas, sportas, savanoriška veikla ir kultūra ir kadangi visą kitą programavimo laikotarpį galima naudoti jų potencialą šiuose sektoriuose vystant inovatyvius kovos su aplinkos iššūkiais sprendimus;

E.  kadangi programos „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“ bei Europos solidarumo korpusas daro poveikį kasdieniam milijonų europiečių gyvenimui ir yra pagrindas didesnei sanglaudai ir kultūriniam supratimui visoje Sąjungoje, šalyse kandidatėse ir narystės siekiančiose šalyse, taip pat kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje, nes programose dalyvauja trečiosios šalys;

F.  kadangi net jei aplinkos apsauga ir nėra pirmaeilis šių programų tikslas, jos vis tiek padeda skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos savo esme ir taikymo sritimi, formuodamos aplinką tausojantį ir į klimatą atsižvelgiantį mąstymą ir kurdamos abipusiu supratimu ir pagarba grindžiamą visuomenę; kadangi dėl šių priežasčių turėtų būti išsaugotas jų esminis pobūdis;

G.  kadangi masiniai sporto ir kultūros renginiai yra vienijančio pobūdžio;

H.  kadangi programa „Erasmus+“ turi potencialo prisidėti prie darnaus vystymosi klausimų sprendimo; kadangi pagal šią programą skatinamas mokymasis visą gyvenimą;

I.  kadangi vadovaudamiesi Europos solidarumo korpuso tikslais ir atsižvelgdami į jo esmę jaunuoliai gali dalytis žiniomis ir imtis konkrečių aplinkos apsaugos veiksmų;

J.  kadangi minėtosiomis programomis siūloma judumo patirtis gali tapti dalyvių požiūrį keičiančia patirtimi ir daryti įtaką jų kasdienei elgsenai, taip pat kadangi dėlto turėtų būti skatinamas tokio pobūdžio judumas;

K.  kadangi programa „Kūrybiška Europa“ yra labai svarbi propaguojant meną, kultūrą ir audiovizualinį turinį ir remiant aukštos kokybės žiniasklaidą; kadangi tai pagrindiniai darnaus vystymosi ramsčiai, padedantys kurti atsparesnę visuomenę; kadangi bendradarbiaujant šiose srityse galima sukurti priemones, kuriomis būtų didinamas žmonių informuotumas aplinkos, klimato ir tvarumo klausimais, ir todėl tai gali būti unikalus kūrybiškų sprendimų šaltinis visoje Europoje ir pasaulyje, programoje dalyvaujant trečiosioms šalims;

L.  kadangi reikia koordinuoti bendrą iniciatyvą siekiant plėtoti tvarią praktiką kultūros ir kūrybos sektoriuose; kadangi tokiai iniciatyvai įgyvendinti reikia, kad išlaidos, susijusios su žalinimo veikla, būtų tinkamos finansuoti pagal projektams teikiamos paramos reikalavimus;

M.  kadangi saviraiškos ir meninės kūrybos laisvė yra neatskiriamas programos „Kūrybiška Europa“ aspektas, todėl pagal programą dedant žalinimo pastangas reikia gerbti šią laisvę; kadangi žaliąjį mąstymą projektų įgyvendinimo etapu galima skatinti įtraukiant aplinkosaugos aspektus į projektų vertinimą;

N.  kadangi 2014–2020 m. laikotarpiu vykdoma didelė dalis su aplinka susijusių projektų;

O.  kadangi programos turėtų būti prieinamos ir nediskriminuojančios; kadangi labai svarbu įgyvendinti konkrečias priemones, kad programos būtų įtraukesnės mažiau galimybių turintiems asmenims, ypač neįgaliesiems;

P.  kadangi Europos Parlamentas yra raginęs ateinančiu programavimo laikotarpiu visoms trims programoms skirti plataus užmojo biudžetą – pirmiausia, kad jos taptų įtraukesnės ir prieinamesnės – ir kadangi numačius nepakankamą biudžetą pasiekti šio tikslo ir imtis veiksmingų aplinkosaugos, klimato ir tvarumo priemonių nepakenkiant kitiems pamatiniams programų elementams nepavyks;

Q.  kadangi dabartinės daugiametės finansinės programos tikslas 20 proc. išlaidų skirti klimato politikos veiksmams negali būti pasiektas neturint duomenų ir priemonių, būtinų įvertinti programų indėlį, tad būtina skubiai juos parengti;

R.  kadangi fizinis judumas sudaro sąlygas pasinerti į kitas kultūras ir optimaliai su jomis sąveikauti; kadangi virtualūs mainai ir mokymasis yra vertingas fizinio judumo papildymas, tačiau nesuteikia tokios pat patirties;

S.  kadangi skaitmeninės technologijos irgi palieka aplinkosauginį pėdsaką;

T.  kadangi šiuo metu esama vos keleto paskatų – pirmiausia finansinių – kurias taikant visų trijų programų dalyviai galėtų būti skatinami rinktis ekologiškesnių rūšių transportą ir elgesį; kadangi ekologiškesnės transporto priemonės paprastai būna mažiau prieinamos ir įperkamos;

Bendri visų trijų programų tikslai

1.  pažymi, kad klimato ir aplinkos, ar net judumo sąvokos apima tik dalį tikslų, kurių siekiama Žaliajame kurse; mano, kad tikslas yra neapsiriboti vien aplinkos apsaugos klausimais ir kurti teisingesnę visuomenę visiems, remiantis racionaliu ir papildomu išteklių naudojimu, atsakingu vartojimu, gyvenant kartu, gerbiant vienas kito skirtumus ir atsižvelgiant į regioninį ir nacionalinį papildomumą; pabrėžia, kad pedagogai, menininkai ir kūrėjai taip pat labai svarbūs siekiant šių visuomenės pokyčių ir kad programos „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpusas atlieka svarbų vaidmenį siekiant platesnių Europos žaliojo kurso tikslų;

2.  todėl palankiai vertina jaunuolių ryžtą prisidėti prie ES pastangų siekti tvarumo įgyvendinimo, pasirenkant Tvarią žaliąją Europą kaip vieną iš Europos jaunimo tikslų;

3.  pabrėžia trijų programų svarbą skatinant bendradarbiavimą ir inovacijas Europos švietimo, kultūros ir jaunimo politikos srityse ir teigiamą socialinį ir ekonominį judumo poveikį; pabrėžia, kad programos gali padėti rasti kūrybiškus ir novatoriškus sprendimus, kurie krizės, pvz., COVID-19, atveju leistų užtikrinti veiksmingą švietimo ir kultūrinės veiklos tęstinumą; ragina Komisiją, nacionalines agentūras ir biurus veikti kuo lanksčiau ir teikti paramą dalyviams ir projektų plėtotojams, kad jie galėtų tvariai atnaujinti savo veiklą po pandemijos;

4.  pabrėžia, kad būtina atlikti programų indėlio siekiant aplinkosaugos ir klimato tikslų bazinio lygio scenarijaus vertinimą, kad būtų gauta informacijos rengiantis jų būsimam įgyvendinimui; apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė jokių aplinkosaugos, klimato ir tvarumo rodiklių naujosioms programoms; todėl ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktų leidėjams konkrečius rodiklius, kurie turėtų būti įtraukti į reglamentus, kuriais reglamentuojamos naujos kartos programos; mano, kad tokius rodiklius reikia apibrėžti kruopščiai ir remiantis patikimais moksliniais tyrimais ir bendra metodika, jie turėtų sudaryti galimybes atlikti išsamią programų indėlio siekiant aplinkos ir klimato tikslų (pvz., nustatant jų tikslus ir skelbiant kvietimus teikti projektus) ir tų programų poveikio aplinkai (pvz., naudojantis remiamomis kelionių formomis) analizę; pabrėžia, kad nustatant tokius rodiklius turi būti atsižvelgiama į atitinkamos programos naudos gavėjų ypatumus, siekiant išvengti pernelyg didelės naštos; ragina kasmet Parlamentui pateikti ataskaitą su surinktais duomenimis ir ją paskelbti;

5.  ragina Komisiją sistemingai registruoti ir apskaičiuoti atskirų dalyvių su transportu susijusį anglies pėdsaką; laikosi nuomonės, kad šiuo tikslu būtų tinkama taikyti Judumo priemonę ir jos taikymą išplėsti apimant visus programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso sektorius; ragina Komisiją išanalizuoti galimybę sukurti panašią skaičiuoklę, kuri būtų taikoma kelionėms, susijusioms su programa „Kūrybiška Europa“; ragina Komisiją užtikrinti, kad surinkti atitinkami duomenys, kartu su jos programų ataskaitomis, būtų lengvai prieinami visuomenei, atkreipiant dėmesį į gerąją patirtį; primena, kad visos skaitmeninės priemonės ir taikomosios programos visada turi atitikti duomenų apsaugos teisės aktus;

6.  pabrėžia, kad įgyvendinančios institucijos atlieka tinkamą aktyvų vaidmenį siūlydamos, kaip būsimomis programomis būtų galima geriausiai spręsti aplinkos problemas ir kaip nukreipti paramos gavėjus, kad jie labiau atsižvelgtų į aplinką; laikosi nuomonės, kad būtina registruoti, koordinuoti ir vertinti gerą praktiką, kurią jau įgyvendina nacionalinės agentūros ir biurai bei projektų plėtotojai; ragina Komisiją bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais siekiant parengti ir išplatinti gerosios patirties analize grindžiamų rekomendacijų sąrašą; rekomenduoja sukurti ženklą, kad būtų sudarytos sąlygos sertifikuoti aplinkosaugos praktiką bei užtikrinti jos matomumą ir apdovanoti aplinkos požiūriu novatoriškus ir perspektyvius projektus pagal kiekvieną programą;

7.  pažymi, kad stinga informacijos apie aplinkai, klimatui ir tvarumui skirtų projektų finansavimo galimybes pagal tris programas; ragina Komisiją, nacionalines agentūras ir biurus gerinti komunikaciją šiuo klausimu ir užtikrinti didesnį aplinkos klausimų matomumą projektų aplinkoje ir tarp priimančiųjų organizacijų ir dalyvių;

8.  ragina pagrindinius programų subjektus pasirūpinti, kad dalyviai būtų informuojami apie dalyvavimo programoje metu kasdienėje jų veikloje taikytinos geros aplinkosaugos ir vartojimo praktikos pavyzdžius ir aktyviai juos propaguoti, taip pat informuoti dalyvius apie jų veiksmų poveikį aplinkai; mano, kad gali būti veiksmingai taikomos įvairios skaitmeninės priemonės, įskaitant kursus internetu iki dalyvavimo judumo programoje ir galbūt skaitmeninę programėlę;

9.  pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka dalyvius priimančios organizacijos, įskaitant „ekologiškus biurus“ ir esamus tinklus, esančius paskirties miesteliuose ir miestuose, taip pat pabrėžia esamų tinklų, pvz., „Erasmus+“ absolventų tinklo, svarbą skatinant tvarų gyvenimo būdą dalijantis praktinėmis rekomendacijomis ir naudingais patarimais vietos lygmeniu mieste, regione ar šalyje, kurioje jie įsikūrę;

10.  ragina Komisiją skatinti nacionalines agentūras, nacionalinius biurus ir projektus plėtojančias institucijas registruotis Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS), kad galėtų vertinti ir didinti savo aplinkosauginį veiksmingumą, teikti apie jį informaciją ir didinti savo pačių veiklos tvarumą; ragina Komisiją skatinti ir koordinuoti nacionalinių agentūrų ir biurų iniciatyvas, vykdomas siekiant mažinti savo aplinkosauginį pėdsaką, pirmiausia naudojant tvarią reklaminę medžiagą, racionaliai valdant keliones, rengiant daugiau vaizdo konferencijų ir mažinant savo atliekų kiekį; mano, kad tvari nacionalinių agentūrų ir biurų praktika paskatins dalyvius įgyti tvaresnių vartojimo įpročių;

11.  ragina Komisiją ir nacionalines agentūras bei biurus nustatyti kriterijus, pagal kuriuos, vertinant projektus, būtų galima atsižvelgti į projektų aplinkosaugos aspektus, taip skatinant ekologiškesnę praktiką, kartu nuosekliai laikantis kūrybinės laisvės principo ir vertinant kiekvieną projektą pagal programos tikslus;

12.  pabrėžia virtualiojo mokymosi ir mainų potencialą ir vertę, nes tai sudaro sąlygas tęsti judumo programas išskirtinėmis COVID-19 krizės aplinkybėmis; ragina Komisiją skatinti naudoti virtualius formatus, kurie prireikus papildytų fizinį judumą, siekiant sumažinti nereikalingų kelionių skaičių ir užtikrinti, kad tais atvejais, kai dalyviai negali keliauti, jie vis tiek galėtų pasinaudoti programomis;

13.  ragina Komisiją skatinti dalyvius ir sudaryti jiems sąlygas rinktis netaršiausių rūšių transportą, pvz., traukinius, bet tuo pat metu negalima stigmatizuoti, diskriminuoti arba atmesti dalyvių, kuriems kelionė lėktuvu yra vienintelė tinkama alternatyva; ragina šiuo požiūriu ypatingą dėmesį skirti atokiausiems regionams, kaimo vietovėms ir atokiems regionams;

14.  ragina Komisiją persvarstyti dabartines finansines taisykles, kad būtų visiškai kompensuojamos papildomos išlaidos ir papildomas kelionės laikas, sugaištamas naudojantis ekologiškesnių rūšių transportu, ir kad būtų atsižvelgiama į papildomą kelionės laiką skiriant dotacijas; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti veiksmingas finansinės paramos sistemas siekiant užtikrinti, kad asmenys, kuriems reikalingos programos, galėtų jomis naudotis;

15.  ragina Komisiją – pirmiausia atsižvelgiant į planuojamą 2021-ųjų, Europos geležinkelių metų, projektą – megzti partnerystes su Europos geležinkelius valdančiomis įmonėmis, kad dalyviai galėtų naudotis lengvatiniais tarifais; pažymi, kad autobusų įmonės, ypač vykdančios veiklą atokiose ir kaimo vietovėse, arba tokiuose regionuose, su kuriais nėra susisiekimo geležinkelių transportu, taip pat gali būti įtrauktos į panašias iniciatyvas;

16.  pripažįsta, kad programų dalyviai keliauja po juos priimančiąją šalį ir už jos ribų, norėdami susipažinti su vietos kultūra; ragina nacionalines agentūras, biurus ir projekto darbuotojus skatinti „lėtąjį keliavimą“, ekologinį turizmą ir aplinkos atžvilgiu tvarias keliavimo galimybes leidžiantis į ilgas keliones ir keliaujant vietoje;

17.  pažymi, kad pažangus skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto ir robotikos naudojimas gali padidinti socialinę įtrauktį ir sumažinti programų paliekamą anglies pėdsaką; pabrėžia, kad reikia spręsti skaitmeninės atskirties problemą užtikrinant prieigą prie skaitmeninės infrastruktūros ir įrangos ir galimybes įgyti skaitmeninių įgūdžių, nes tai yra būtina pažangios skaitmeninės pertvarkos sąlyga; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu parengti platesnio užmojo Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, remiamą visų pirma pagal programą „Erasmus+“;

18.  kartu nurodo, kad skaitmeninimo plėtra gali daryti poveikį aplinkai; primena, kad visoms trims programoms, visų pirma programai „Kūrybiška Europa“, būdingas skaitmeninių priemonių naudojimas, ir ragina Komisiją atsižvelgti į trijų programų skaitmeninį poveikį aplinkai; ragina Komisiją ieškoti galimybių sumažinti programose naudojamų skaitmeninių priemonių, įskaitant interneto svetaines ir programinę įrangą, ekologinį pėdsaką; ragina pagrindinius programos suinteresuotuosius subjektus skatinti naudoti ekologiškesnes skaitmenines priemones; pabrėžia, kad reikia bendrai formuoti būsimos skaitmeninės darbotvarkės ir Europos žaliojo kurso politiką, kad skaitmeninė transformacija būtų derinama su aplinkos politika;

19.  pabrėžia, kad veiksmingos programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpuso žalinimo priemonės pareikalaus lėšų, ir primygtinai reikalauja, kad dėl naujų priemonių nebūtų toliau mažinami jau ir taip labai riboti programų biudžetai; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į tai, kad verta skatinti veiksmingą sąveiką ir papildomumą su kitomis atitinkamomis finansavimo programomis, pvz., struktūriniais fondais, Teisingos pertvarkos fondu, programomis LIFE, „InvestEU“, „Europos horizontas“, ypač pagal II veiklos srities veiksmų grupę „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“, pasitelkiant dabartinę žinių ir inovacijų bendruomenę klimato srityje ir Europos inovacijos ir technologijos institutą, ypač atsižvelgiant į jam pateiktą pasiūlymą globoti kultūros ir kūrybos sektoriui skirtą žinių ir inovacijų bendriją;

20.  primena, kad daugelis visų trijų programų naudos gavėjų yra maži ir jiems sunku vykdyti sudėtingus administracinius reikalavimus; todėl ragina Komisiją teikti gaires nacionalinėms agentūroms ir biurams, taip pat remti ir skatinti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais siekiant užtikrinti, kad sąveika būtų realiai taikoma praktikoje;

„Erasmus+“

21.  ragina Komisiją imtis veiksmų, kad pagarbos aplinkai, gerosios aplinkosaugos praktikos ir aplinkos apsaugos principai būtų įtraukti į „Erasmus+“ aukštojo mokslo chartiją; primygtinai ragina Komisiją taikyti tokį požiūrį visiems sektoriams, kuriems taikoma programa, ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi; ragina nacionalines agentūras, universitetus partnerius ir studentų asociacijas bendradarbiauti siekiant informaciją ir patarimus apie tvarumą ir aplinką tausojančią praktiką įtraukti į priėmimo ir kitą integracijos veiklą;

22.  atkreipia dėmesį į Europos universitetų ir profesinės kompetencijos centrų potencialą – jie galėtų įvairiems suinteresuotiesiems subjektams ir besimokantiesiems rengti kompetencijos ugdymo programas, skirtas šviesti ir mokyti aplinkos, klimato ir tvarumo klausimais, ir remti šios srities mokslinių tyrimų projektus; pabrėžia, kad šiuos tikslus pagal naujas iniciatyvas bus galima pasiekti tik 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje skiriant pakankamai lėšų programai „Erasmus+“;

23.  atkreipia dėmesį, kad būsimojo Europos studento pažymėjimo įdiegimas gali būti reikšmingas žingsnis siekiant, kad programos „Erasmus+“ dalyvių viešnagė būtų palankesnė aplinkai, nes bus pereita nuo popierinio prie supaprastinto skaitmeninio proceso, kuris privalo būti ne tik įtraukus ir prieinamas, bet ir labai kokybiškas, taip, be kita ko, supaprastinant judumo ciklo valdymą; pažymi, kad Europos studento pažymėjimas gali būti parengtas taip, kad suteiktų galimybę naudotis paslaugomis, kuriomis skatinama rinktis ekologiškesnį gyvenimą; ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant paspartinti Europos studento pažymėjimo diegimą;

24.  primena, kad su programa susijusios internetinės paramos aukštesnės pakopos mokymosi ir mokymo galimybėms (SALTO) platformos yra puikus informacijos ir patarimų projektų plėtotojams šaltinis; ragina Komisiją sukurti platformą SALTO, kuri būtų skirta žalinimui;

25.  akcentuoja mokytojams skirto tinklo „eTwinning“ svarbą, nes jį naudodami jie gali kurti mokymo modulius – pirmiausia susijusius su tokiomis 2020 metų temomis, kaip tvarumas ir klimato kaita – bei jais dalytis; ragina Komisiją kuo didesnei auditorijai išplatinti kasmetinę ataskaitą, susijusią su šiuo prioritetu, bei mokytojams skirtų priemonių rinkinį; ta proga primena, jog svarbu Europos lygmeniu plėtoti e. mokymosi platformas, kurios, tokios krizės kaip COVID-19 atveju, leistų užtikrinti mokymosi tęstinumą;

26.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant remti pradinio ir vidurinio ugdymo mokyklų programų, susijusių su klimato kaita ir tvarumu, rengimą; mano, kad programos „Erasmus+“ 2 ir 3 pagrindiniai veiksmai gali padėti remti tokias pastangas rengiant tikslinius kvietimus teikti pasiūlymus aplinkosauginio švietimo ir mokyklų bei mokytojų keitimosi geriausia patirtimi srityje;

27.  ragina Komisiją į savo Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos švietimo erdvės koordinavimo iniciatyvas įtraukti regionų ir nacionalinėms švietimo institucijoms skirtų žaliųjų kriterijų, susijusių su mokymui skirtomis infrastruktūromis, įstaigų įtraukimu į viešojo transporto tinklą ir aplinkos apsaugos bei tausaus energijos išteklių naudojimo užtikrinimu, sąrašą;

28.  pabrėžia, kad programa „Erasmus+“, kuria remiamas formalusis ir neformalusis švietimas bei mokymas ir jaunimo dalyvavimo veikla, yra labai svarbi siekiant didinti europiečių, ypač jaunosios kartos, sąmoningumą, skatinti juos užimti aktyvią ir informacija pagrįstą poziciją tvarumo ir su juo susijusios politikos klausimais ir ateityje tapti aktyviais bei sąmoningais piliečiais; šiuo atžvilgiu pažymi svarbų jaunimo ir pilietinės visuomenės organizacijų atliekamą vaidmenį dalijantis geriausia patirtimi ir įgyvendinant projektus, kuriais didinamas jaunosios kartos informuotumas tvarumo klausimais; mano, kad „Erasmus+“ taip pat turėtų padėti stiprinti jaunų darbuotojų žinias apie klimato kaitą ir aplinką;

29.  ragina užtikrinti, kad, vykdant sporto paprogramės veiklą, būtų skatinama kartu su sporto asociacijomis vykdyti bendrus projektus aplinkos ir gamtos apsaugos, sveikos ir tvarios gyvensenos, inovacijų, kuriomis būtų skatinama ekologiškesnė sporto praktika, ir tvarių mėgėjiško sporto renginių organizavimo srityse; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad sporto renginiai būtų ekologiškesni, ir mano, kad programa „Erasmus+“ gali padėti plėtoti ir skatinti geriausią patirtį šioje srityje; mano, kad ESK savanoriai galėtų remti tvarių mėgėjiško sporto renginių organizavimą;

30.  laikosi nuomonės, kad, vietos lygmeniu įgyvendinant ilgalaikes programas ir skatinant vietos sporto organizacijų darbuotojų judumą, jie galėtų įgyti žinių apie aplinkai mažiau kenksmingus sporto renginių organizavimo būdus; ragina užtikrinti, kad Europos sporto savaitės metu ypatingas dėmesys būtų skiriamas aplinkos, klimato ir tvarumo iššūkiams;

31.  pabrėžia, kad svarbu tvariai įtraukti dalyvius į vietos bendruomenę, skatinant aktyvų pilietiškumą ir kultūrinius mainus – tai pagrindiniai programos „Erasmus+“ elementai; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti, kokie programos veiksmai gali būti plėtojami skurdžiose kaimo vietovėse, kuriose aktyvus bendruomenės dalyvavimas gali padėti, pavyzdžiui, skatinti saugoti gamtą ir puoselėti kultūros paveldą;

32.  nurodo galimybę sukurti ryšį su Europos Parlamento ambasadorių mokyklos programa, siekiant praturtinti abi programas, skatinant programų dalyvius dalyvauti vietos bendruomenės veikloje bei stiprinant vietos moksleivių žinias apie tai, ką reiškia Europos pilietiškumas;

Europos solidarumo korpusas

33.  primena, kad Europos solidarumo korpuso programoje aplinkos apsauga yra laikoma svarbia solidarumo veikla, atitinkančia dabartinį teisinį pagrindą, Komisijos pasiūlymą dėl naujos programos po 2020 m. ir Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją;

34.  laikosi nuomonės, kad kokybės ženklas, kurį kiekviena savanorius siunčianti ar priimanti organizacija turi būti įgijusi prieš dalyvaudama Europos solidarumo korpuso veikloje, ilgainiui turėtų apimti gerąją aplinkosaugos praktiką; primena, kad Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančios organizacijos dažnai yra mažos asociacijos; todėl primygtinai tvirtina, kad joms reikia tikslinės paramos, kad jos galėtų taikyti tvaresnę praktiką;

35.  pažymi, kad Komisija gali inicijuoti kvietimus dalyvauti teminiuose projektuose; ragina Komisiją dar labiau remti Europos solidarumo korpuso aplinkosaugos, klimato ir tvarumo aspektus užtikrinant didesnį šių projektų matomumą Savanorystės administravimo ir rėmimo sistemos platformoje;

36.  ragina už Europos solidarumo korpuso veiklą atsakingas nacionalines agentūras remti ir aktyviai konsultuoti organizacijas, kurios rūpinasi dalyvių siuntimu ir priėmimu; pabrėžia, kad jos taip pat geba identifikuoti ir padėti rengti aplinkosaugos projektus vietoje ir užtikrinti savanorių informavimą apie gerosios aplinkosaugos praktikos taikymą jų darbe ir kasdieniame gyvenime; ragina sukurti skaitmenines priemones, palengvinančias gerosios praktikos ir dalyvių patirties sklaidą ir mainus;

37.  ragina Komisiją ir nacionalines agentūras remti projektus mažiau populiariose paskirties vietose, kad paskatintų vietos ekonomikos vystymąsi ir tvarumą bei paragintų susipažinti su naujomis paskirties vietomis;

„Kūrybiška Europa“

38.  pabrėžia milžinišką kultūros ir kūrybos sektorių potencialą raginant piliečius elgtis tvariai; pažymi, kad muziejų, kultūros ir bendruomenių centrų, scenos meno, literatūros, vizualinio meno, skirtingų meno šakų iniciatyvomis galėtų būti skatinamas tvarumas ir padedama keisti klimato kaitos tendenciją, jeigu tik joms bus užtikrintas pakankamas finansavimas; pabrėžia tvarumo ir geros aplinkosaugos praktikos svarbą saugant materialų ir nematerialų kultūros paveldą;

39.  ragina Komisiją ir nacionalinius biurus konsultuotis su kultūros ir kūrybos sektorių suinteresuotaisiais subjektais ir rinkti informaciją apie įvairiose meninės veiklos srityse galiojančias chartijas, siekiant parengti chartiją, kurioje būtų nustatyti aplinkosaugos principai, kurių turėtų laikytis kiekvienas programos dalyvis; mano, kad teisingų principų nustatymo procesui turėtų vadovauti sektoriai, toks procesas turėtų sudaryti sąlygas abipusiam mokymuisi ir plačiam požiūriui į spręstinus klausimus, kurie turėtų apimti perdirbimą, žiedinę ekonomiką ir tiek kultūros kūrėjų, tiek vartotojų elgsenos pokyčius;

40.  ragina Komisiją pradėti išsamius tyrimus ir konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, parengti specialią sektoriaus strategiją ir geros aplinkosaugos praktikos vadovą audiovizualinio ir kultūrinio turinio gamybos, platinimo ir renginių organizavimo klausimais, ypatingą dėmesį skiriant transportui, energijai, efektyviam išteklių naudojimui ir atliekų tvarkymui, kad atitinkama praktika taptų norma įgyvendinant pagal šią programą finansuojamus projektus; primena, kad tokia norminė praktika negali būti vykdoma kokybiškų kultūros ir audiovizalinių projektų ir renginių sąskaita;

41.  pabrėžia žaliųjų viešųjų pirkimų svarbą, kad per kultūros renginius būtų užtikrintas tvarių paslaugų bei ilgalaikio vartojimo ir ekologiškų prekių tiekimas; ragina Komisiją nustatyti bendrus žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus kultūros sektoriui ir parengti kultūros renginių poveikio aplinkai vertinimo priemonę; be to, pabrėžia audiovizualinio turinio gamybos poveikį aplinkai ir ragina Komisiją pasinaudoti programos „Kūrybiška Europa“ paprograme MEDIA siekiant audiovizualiniame sektoriuje skatinti geriausią praktiką, susijusią su tvarumu, energijos vartojimo efektyvumu ir aplinkos apsauga;

42.  ragina Komisiją įtraukti tvarumą ir aplinkos apsaugą į Europos kultūros sostinių atrankos ir vertinimo kriterijus; primygtinai teigia, kad Europos kultūros sostinės taip pat turėtų laikytis chartijos, kurioje būtų nustatyti pirmiau minėti aplinkosaugos principai;

43.  ragina Komisiją tarpsektorinės paprogramės pagrindu sudaryti sąlygas įsteigti Europos konsultantų aplinkosaugos, klimato ir tvarumo klausimais, kurie patartų projektų vykdytojams ir programos „Kūrybiška Europa“ centrams, tinklą; mano, kad turėtų būti dalijamasi geriausia praktika ir ji turėtų būti skelbiama viešai;

o
o   o

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybėms narėms ir nacionalinėms agentūroms bei valdžios institucijoms, atsakingoms už trijų minėtųjų programų įgyvendinimą.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0324.
(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 5.
(6) OL C 252, 2018 7 18, p. 31.
(7) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0150.
(8) OL L 250, 2018 10 4, p. 1.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0323.
(10) OL L 347, 2013 12 20, p. 221.
(11) OL C 263, 2018 7 25, p. 19.
(12) OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika