Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2020 m. rugsėjo 17 d. - Briuselis
Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimas (realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis) ***I
 Teisingos pertvarkos fondas ***I
 Ginklų eksportas. bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas
 Aiškaus pavojaus, kad Lenkija gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymas
 Strateginis požiūris į vaistus aplinkoje
 ES pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo potencialo didinimas
 Vaistų stygius: kaip spręsti kylančią problemą
 Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimas: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje
 Pasirengimas specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, atsižvelgiant į pavojingai padidėjusią įtampą ir Turkijos vaidmenį rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje
 Padėtis Baltarusijoje
 Padėtis Rusijoje, A. Navalno apnuodijimas
 Padėtis Filipinuose, taip pat Marijos Resa (Maria Ressa) byla
 Gydytojo Deniso Mukwege atvejis Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR)
 Humanitarinė padėtis Mozambike
 Tvari geležinkelių rinka atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį ***I
 Taisomojo biudžeto Nr. 8 projektas. Mokėjimų asignavimų padidinimas skubios paramos priemonei siekiant finansuoti COVID-19 vakcinų strategiją ir Išplėstinės atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos poveikį
 Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: didžiausios leidžiamosios kai kurių medžiagų, įskaitant flonikamidą, haloksifopą ir mandestrobiną, liekanų koncentracijos
 Europos kultūros gaivinimas
 Covid-19: ES koordinavimas atliekant sveikatos būklės vertinimus ir rizikos klasifikaciją bei poveikis Šengeno erdvei ir bendrajai rinkai
 Miesto ir žaliosios infrastruktūros svarba. 2022-ieji – Europos žalesnių miestų metai

Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimas (realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis) ***I
PDF 195kWORD 50k
2020 m. rugsėjo 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (COM(2019)0208 – C9-0009/2019 – 2019/0101(COD))(1)
P9_TA(2020)0222A9-0139/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  Reglamentu (EB) Nr. 715/2007 reikalaujama, kad naujos lengvosios transporto priemonės atitiktų tam tikras išmetamųjų teršalų ribines vertes (Euro 5 ir Euro 6 standartus), ir nustatomi papildomi reikalavimai dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos. Minėtam reglamentui įgyvendinti reikalingos konkrečios techninės nuostatos buvo nustatytos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 692/20084, o vėliau – Komisijos reglamentu (ES) 2017/11515;
(2)  Reglamentu (EB) Nr. 715/2007 reikalaujama, kad naujos lengvosios transporto priemonės atitiktų tam tikras išmetamųjų teršalų ribines vertes (Euro 5 ir Euro 6 standartus), ir nustatomi papildomi reikalavimai dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, kurie buvo pakeisti ir sustiprinti Reglamentu (ES) 2018/8583a, kuris bus taikomas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Reglamentui (EB) Nr. 715/2007 įgyvendinti reikalingos konkrečios techninės nuostatos buvo nustatytos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 692/20084, o vėliau – Komisijos reglamentu (ES) 2017/11515;
__________________
__________________
3a 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).
4 2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008, įgyvendinantis ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 199, 2008 7 28, p. 1).
4 2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008, įgyvendinantis ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 199, 2008 7 28, p. 1).
5 2017 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (OL L 175, 2017 7 7, p. 1).
5 2017 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (OL L 175, 2017 7 7, p. 1).
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į motorinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, reikalavimai buvo palaipsniui reikšmingai sugriežtinti įdiegtais ir vėliau peržiūrėtais „Euro“ standartais. Nors transporto priemonių išmetamas tam tikrų reglamentuojamų išmetamųjų teršalų kiekis apskritai buvo reikšmingai sumažintas, to negalima pasakyti apie dyzelinių variklių išmetamą NOx kiekį arba tiesioginio benzino įpurškimo variklių, visų pirma įrengtų lengvosiose transporto priemonėse, išmetamą kietųjų dalelių kiekį. Todėl būtina imtis veiksmų šiai padėčiai ištaisyti;
(3)  tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į motorinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, reikalavimai buvo palaipsniui reikšmingai sugriežtinti įdiegtais ir vėliau peržiūrėtais „Euro“ standartais. Nors transporto priemonių išmetamas tam tikrų reglamentuojamų išmetamųjų teršalų kiekis apskritai buvo reikšmingai sumažintas, to negalima pasakyti apie dyzelinių variklių išmetamą NOx kiekį arba tiesioginio benzino įpurškimo variklių, visų pirma įrengtų lengvosiose transporto priemonėse, išmetamą kietųjų dalelių kiekį. Todėl būtina imtis veiksmų siekiant ištaisyti šią padėtį;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  Europos aplinkos agentūros (EAA) paskelbtoje 2019 m. oro kokybės ataskaitoje1a nurodoma, kad 2016 m. dėl ilgalaikio oro taršos poveikio 28 ES valstybėse narėse pirma laiko mirė daugiau kaip 506 000 žmonių. Ataskaitoje taip pat patvirtinta, kad 2017 m. 28 ES valstybėse narėse kelių transportas ir toliau buvo pagrindinis išmetamų NOx šaltinis, sudarantis apie 40 proc. viso ES išmetamo NOx kiekio, ir kad apie 80 proc. viso kelių transporto išmetamo NOx kiekio išmeta dyzelinu varomos transporto priemonės;
__________________
1a EAA ataskaita „Oro kokybė Europoje 2019 m.“.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b)  nepriklausomų veiklos vykdytojų galimybė susipažinti su transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija yra nepaprastai svarbi siekiant atkurti vartotojų pasitikėjimą;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
3 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(3c)  naujausi atvejai, susiję su gamintojų padarytais galiojančios teisinės sistemos pažeidimais, įskaitant teisinių įsipareigojimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 pažeidimus, parodė, kad kontrolė yra per menka, o vykdymo užtikrinimo mechanizmai nepakankami. Vartotojams nesuteikta pakankama kompensacija, nes net ir tais atvejais, kai kompensacija buvo skirta, dažnai ji buvo nepakankama, kad būtų užtikrinta transporto priemonių atitiktis Euro 5 ir Euro 6 standartams. Kadangi vis daugiau Europos miestų nustato draudimą naudoti dyzelinu varomus automobilius ir kadangi tai turi įtakos kasdieniam piliečių gyvenimui, tinkamos kompensavimo priemonės galėtų būti pritaikytos išmetamųjų teršalų apdorojimo technologijos įdiegimas reikalavimų neatitinkančiose transporto priemonėse (aparatinės įrangos keitimas) arba, jei vartotojas nori pakeisti įsigytą transporto priemonę į švaresnį modelį, pakeitimo priemokos suteikimas;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  šiuo tikslu Komisija parengė naują metodiką dėl transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio nustatymo realiomis važiavimo sąlygomis – realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūrą (RDE). Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūra buvo nustatyta Komisijos reglamentais (ES) 2016/4276 ir (ES) 2016/6467, vėliau ji buvo perkelta į Reglamentą (ES) 2017/1151 ir patobulinta Komisijos reglamentu (ES) 2017/11548;
(5)  šiuo tikslu Komisija parengė naują metodiką dėl transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio nustatymo realiomis važiavimo sąlygomis – realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūrą (RDE). Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūra buvo nustatyta Komisijos reglamentais (ES) 2016/4276 ir (ES) 2016/6467, vėliau ji buvo perkelta į Reglamentą (ES) 2017/1151 ir patobulinta Komisijos reglamentais (ES) 2017/11548 ir (ES) 2018/18328a;
__________________
__________________
6 2016 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/427, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (OL L 82, 2016 3 31, p. 1).
6 2016 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/427, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (OL L 82, 2016 3 31, p. 1).
7 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 6) (OL L 109, 2016 4 26, p. 1).
7 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 6) (OL L 109, 2016 4 26, p. 1).
8 2017 m. birželio 7 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1154, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1151, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB dėl lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio (euro 6) (OL L 175, 2017 7 7, p. 708).
8 2017 m. birželio 7 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1154, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1151, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB dėl lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio (euro 6) (OL L 175, 2017 7 7, p. 708).
8a 2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1832, kuriuo, siekiant patobulinti tipo patvirtinimo atsižvelgiant į lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį bandymus ir procedūras, įskaitant skirtus eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai patikrinti ir realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekiui nustatyti, ir nustatyti degalų ir elektros energijos sąnaudų stebėsenos įtaisus, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 ir Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151 (OL L 301, 2018 11 27, p. 1).
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Reglamentu (ES) 2016/6469 nustatytos realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūros taikymo datos ir šios procedūros atitikties kriterijai. Šiuo tikslu buvo taikomi konkretiems teršalams nustatyti atitikties koeficientai, kad būtų atsižvelgta į nešiojamosiomis išmetamųjų teršalų matavimo sistemomis (PEMS) atliktų matavimų statistinius ir techninius netikslumus;
(6)  Reglamentu (ES) 2016/6469 nustatytos realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūros taikymo datos ir šios procedūros atitikties kriterijai. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienos transporto priemonių grupės gamintojai galėtų laiku planuoti, buvo pasirinkta taikymo datas keleivinėms ir lengvosioms transporto priemonėms nustatyti laikantis metinės eilės tvarkos. Šiuo tikslu konkretiems teršalams buvo nustatyti atitikties koeficientai, kad būtų atsižvelgta į nešiojamosiomis išmetamųjų teršalų matavimo sistemomis (PEMS) atliktų matavimų statistinius ir techninius netikslumus;
9 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 6) (OL L 109, 2016 4 26, p. 1).
9 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 6) (OL L 109, 2016 4 26, p. 1).
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  pagal 2016 m. EAA ataskaitą atotrūkį tarp realaus ir laboratorijoje išmetamo teršalų kiekio daugiausia lėmė trys veiksniai: pasenusi bandymo procedūra, dabartinės procedūros lankstumas ir nuo vairuotojo priklausomi eksploataciniai veiksniai. Kad būtų nustatyta paklaida, atsirandanti dėl važiavimo stiliaus ir lauko temperatūros, reikia atlikti tyrimą. Reikėtų aiškiai atskirti atitikties koeficientą, su prietaisu susijusią paklaidą ir eksploatacinio veiksnio paklaidą, kuri priklauso nuo vairuotojo ir temperatūros;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  2018 m. gruodžio 13 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimus sujungtose bylose T-339/16, T-352/16 ir T-391/1622, kuriose buvo pateiktas ieškinys dėl Reglamento (ES) 2016/646 panaikinimo. Bendrasis Teismas panaikino tą Reglamento (ES) 2016/646 dalį, kurioje nustatomi atitikties koeficientai, taikomi vertinant rezultatų, gautų taikant realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūrą, atitiktį Reglamente (ES) Nr. 715/2007 nustatytoms išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms. Teismas nustatė, kad tik teisės aktų leidėjas gali nustatyti tuos atitikties koeficientus, nes jie susiję su esmine Reglamento (EB) Nr. 715/2007 nuostata;
(7)  2018 m. gruodžio 13 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimus sujungtose bylose T-339/16, T-352/16 ir T-391/16, kuriose buvo pateiktas ieškinys dėl Reglamento (ES) 2016/646 panaikinimo. Bendrasis Teismas panaikino tą Reglamento (ES) 2016/646 dalį, kurioje buvo nustatyti atitikties koeficientai, taikomi vertinant rezultatų, gautų taikant realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūrą, atitiktį Reglamente (EB) Nr. 715/2007 nustatytoms išmetamųjų teršalų ribinėms vertėms. Teismas nustatė, kad tik teisės aktų leidėjas gali nustatyti tuos atitikties koeficientus, nes jie susiję su esmine Reglamento (EB) Nr. 715/2007 nuostata ir de facto keičia išmetamo azoto oksidų kiekio ribas, nustatytas Euro 6 standartams, net jei tos ribos turi būti taikomos tiems bandymams;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Bendrasis Teismas nekėlė klausimo dėl atitikties koeficientų techninio pagrindimo. Dėl šios priežasties, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad esant dabartinei technologinei pažangai realiomis važiavimo sąlygomis matuojamas ir laboratorijoje matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis vis dar nesutampa, atitikties koeficientus tikslinga įtraukti į Reglamentą (EB) Nr. 715/2007;
(8)  Bendrasis Teismas suabejojo, ar Komisijos pasikliovimas galimomis statistinėmis klaidomis yra pagrįstas, visų pirma dėl laikino atitikties koeficiento 2,1, ir pareiškė, kad statistiniai neaiškumai ištaisomi pagal imties ar testų reprezentatyvumą arba testų apimtį. Be to, dėl nustatytos techninių netikslumų paklaidos Teismas patvirtino, kad atlikus realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo bandymą neįmanoma nustatyti, ar išbandomos transporto priemonės išmetamas teršalų kiekis atitinka teisės aktuose nustatytas ribines vertes ir netgi ar yra arti jų. Bet kokiai matavimo įrangai būdinga techninių netikslumų paklaida, o PEMS įrangos, atsižvelgiant į jos naudojimą įvairesnėmis sąlygomis, paklaida yra šiek tiek didesnė, palyginti su nemobiliąja laboratorine įranga, tačiau iš tiesų tai gali reikšti ir per didelį, ir per mažą išmatuojamą išmetamųjų teršalų kiekį. Dėl šios priežasties, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad esant dabartinei technologinei pažangai realiomis važiavimo sąlygomis matuojamas ir laboratorijoje matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis vis dar nesutampa, atitikties koeficientus tikslinga laikinai įtraukti į Reglamentą (EB) Nr. 715/2007;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl naujausių pokyčių, susijusių su „Dyzelgeito“ skandalu, buvo palankiai įvertintas Bendrojo Teismo sprendimas ir aiškiai paprašyta Komisijos nenustatyti jokio naujo atitikties koeficiento, siekiant užtikrinti, kad Euro 6 standartai nebūtų dar labiau susilpninti, bet vietoj to jų būtų laikomasi įprastomis naudojimo sąlygomis, kaip iš pradžių buvo numatyta Reglamente (EB) Nr. 715/2007;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūros atitikties kriterijai turėtų būti nustatyti dviem etapais siekiant sudaryti sąlygas gamintojams laikytis Euro 6 išmetamųjų teršalų ribinių verčių, kai taikoma ši procedūra. Visų pirma, gamintojo prašymu turėtų būti taikomas laikinas atitikties koeficientas, o paskui turėtų būti naudojamas galutinis atitikties koeficientas. Komisija turėtų nuolat peržiūrėti galutinius atitikties koeficientus atsižvelgdama į technikos pažangą;
(9)  realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūros atitikties kriterijai turėtų būti nustatyti dviem etapais siekiant sudaryti sąlygas gamintojams laikytis Euro 6 išmetamųjų teršalų ribinių verčių, kai taikoma ši procedūra. Visų pirma, gamintojo prašymu turėtų būti taikomas laikinas atitikties koeficientas, o paskui turėtų būti naudojamas galutinis atitikties koeficientas. Galutinis atitikties koeficientas turėtų būti taikomas pereinamuoju laikotarpiu ir į jį turėtų būti įtraukta paklaida, kuria išreiškiama papildoma matavimo neapibrėžtis, susijusi su PEMS įvedimu. Komisija turėtų nuolat vertinti tą atitikties koeficientą atsižvelgdama į technikos pažangą ir kasmet jį koreguoti sumažinant remdamasi moksliniais įrodymais, didesniu matavimo procedūros tikslumu ir PEMS technine pažanga. Atitikties koeficientas turėtų būti laipsniškai mažinamas ir nustoti galioti iki 2022 m. rugsėjo 30 d.;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   Komisija turėtų ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio mėn. nustatyti griežtesnius reikalavimus, taikomus PEMS matavimo įrangos, kuri galėtų būti naudojama realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymams. Nustatytais standartais, kai įmanoma, turėtų būti atsižvelgiama į visus atitinkamus standartizacijos elementus, kuriuos parengė CEN, remdamasis geriausia turima PEMS įranga;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(9b)  svarbu pabrėžti, kad nors šis pasiūlymas susijęs su atitikties koeficientu, išmetamųjų teršalų ribinių verčių standartų klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į būsimą pasiūlymą dėl Euro 6 standarto tęsinio. Siekiant užtikrinti sparčią pažangą nustatant būsimas (Euro 6 standarto tęsinio) išmetamųjų teršalų ribines vertes ir gerinant oro kokybę Sąjungos piliečiams, labai svarbu, kad Komisija, kai tinkama, kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn. tuo tikslu pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kaip paskelbta jos 2019 m. gruodžio 11 d. komunikate „Europos žaliasis kursas“, kuriame pabrėžiamas poreikis pereiti prie tvaraus ir pažangaus judumo ir užtikrinti, kad būtų siekiama netaršaus judumo. Įgyvendinant Euro 6 standarto tęsinį neturėtų būti naudojami atitikties koeficientai;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
9 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(9c)  siekiant paskatinti gamintojus laikytis aktyvaus ir aplinką tausojančio požiūrio, vėliau persvarstant Euro standartus turėtų būti išbandytos, kiekybiškai įvertintos ir apsvarstytos naujos technologinės inovacijos, kuriomis siekiama absorbuoti NOx;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Lisabonos sutartimi teisės aktų leidėjui suteikta galimybė Komisijai deleguoti įgaliojimą priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus, kuriais būtų papildomos ar iš dalies keičiamos tam tikros neesminės įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatos; Priemonės, kurias priimti gali būti suteikiami įgaliojimai, kaip nurodyta SESV 290 straipsnio 1 dalyje, iš esmės atitinka priemones, kurioms taikoma Tarybos sprendimo 1999/468/EB11 5a straipsnyje nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu. Todėl Reglamento (EB) Nr. 715/2007 nuostatas, kuriomis numatyta naudoti reguliavimo procedūrą su tikrinimu, būtina suderinti su SESV 290 straipsniu;
(10)  Lisabonos sutartimi teisės aktų leidėjui suteikta galimybė Komisijai deleguoti įgaliojimą priimti bendro pobūdžio įstatymo galios neturinčius teisės aktus, kuriais būtų papildomos ar iš dalies keičiamos tam tikros neesminės įstatymo galią turinčio teisės akto nuostatos; Priemonės, kurias priimti gali būti suteikiami įgaliojimai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnio 1 dalyje, iš esmės atitinka priemones, kurioms taikoma Tarybos sprendimo 1999/468/EB11 5a straipsnyje nustatyta reguliavimo procedūra su tikrinimu. Todėl Reglamento (EB) Nr. 715/2007 nuostatas, kuriomis numatyta naudoti reguliavimo procedūrą su tikrinimu, būtina suderinti su SESV 290 straipsniu;
_________________
_________________
11 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas Nr. 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23).
11 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas Nr. 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23).
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  siekiant įgyvendinti Sąjungos oro kokybės užtikrinimo tikslus ir sumažinti transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išsamių taisyklių dėl specialių tipo tvirtinimo procedūrų, bandymų ir reikalavimų. Kartu turėtų būti deleguoti įgaliojimai papildyti Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 peržiūrėtų minėtų taisyklių ir bandymų ciklų, taikomų matuojant išmetamuosius teršalus, nuostatomis, draudimo naudoti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą mažinančius valdiklius įgyvendinimo reikalavimais, priemonėmis, būtinomis siekiant užtikrinti, kad gamintojas laikytųsi prievolės suteikti neribotą standartinio formato prieigą prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos; nuostatomis dėl peržiūrėtos kietųjų dalelių matavimo procedūros. Kartu turėtų būti deleguoti įgaliojimai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 siekiant peržiūrėti galutinius atitikties koeficientus, juos sumažinant, kad būtų atsižvelgta į nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų (PEMS) pažangą, nustatyti naujas kietųjų dalelių mase pagrįstas ribines vertes ir įtraukti dalelių skaičiumi grindžiamas ribines vertes. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai turėtų būti suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(11)  siekiant įgyvendinti Sąjungos oro kokybės užtikrinimo tikslus ir sumažinti transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išsamių taisyklių dėl specialių tipo tvirtinimo procedūrų, bandymų ir reikalavimų. Kartu turėtų būti deleguoti įgaliojimai papildyti Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 peržiūrėtų minėtų taisyklių ir bandymų ciklų, taikomų matuojant išmetamuosius teršalus, nuostatomis, draudimo naudoti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą mažinančius valdiklius įgyvendinimo reikalavimais ir nuostatomis dėl peržiūrėtos kietųjų dalelių matavimo procedūros. Nepaisant trumpo intervalo tarp šio reglamento įsigaliojimo ir nuostatų dėl remonto ir techninės priežiūros informacijos panaikinimo Reglamentu (ES) 2018/858, siekiant teisinio tikrumo ir norint užtikrinti, kad teisės aktų leidėjui būtų prieinamos visos galimybės, taip pat turėtų būti deleguoti įgaliojimai nustatyti priemones, būtinas siekiant užtikrinti, kad gamintojas laikytųsi prievolės suteikti neribotą standartinio formato prieigą prie transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos. Kartu turėtų būti deleguoti įgaliojimai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 siekiant peržiūrėti atitikties koeficientus juos sumažinant, kad būtų atsižvelgta į pagerintą matavimo procedūros kokybę arba nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų (PEMS) pažangą, nustatyti naujas kietųjų dalelių mase pagrįstas ribines vertes ir įtraukti dalelių skaičiumi grindžiamas ribines vertes. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais1a. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
_________________
1a OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 715/2007
4 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Šie įsipareigojimai apima I priede nustatytų išmetamųjų teršalų kiekio ribinių verčių taikymą. Siekiant nustatyti, ar paisoma I priedo 2 lentelėje nustatytų Euro 6 išmetamųjų teršalų ribinių verčių, atliekant bet kokią galiojančią realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūrą nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės padalijamos iš I priedo 2a lentelėje nustatyto taikytino atitikties koeficiento. Gautas rezultatas turi būti mažesnis nei to priedo 2 lentelėje nustatytos Euro 6 išmetamųjų teršalų ribinės vertės.
Šie įsipareigojimai apima I priede nustatytų išmetamųjų teršalų kiekio ribinių verčių laikymąsi. Siekiant nustatyti, ar paisoma I priedo 2 lentelėje nustatytų Euro 6 išmetamųjų teršalų ribinių verčių, atliekant bet kokią galiojančią realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūrą nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės padalijamos iš taikytino atitikties koeficiento, kaip nustatyta I priedo 2a lentelėje. Gautas rezultatas turi būti mažesnis nei to priedo 2 lentelėje nustatytos Euro 6 išmetamųjų teršalų ribinės vertės. Atitikties koeficientas palaipsniui mažinamas kasmet jį peržiūrint remiantis Jungtinio tyrimų centro vertinimais. Atitikties koeficientas nustoja galioti 2022 m. rugsėjo 30 d.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 715/2007
5 straipsnio 1 dalis
1.  Gamintojai įrengia transporto priemones taip, kad visos sudedamosios dalys, kurios gali turėti įtakos teršalų išmetimui, būtų suprojektuotos, sukonstruotos ir sumontuotos taip, kad įprastai naudojama transporto priemonė atitiktų šį reglamentą.“;
1.  Gamintojai įrengia transporto priemones taip, kad visos sudedamosios dalys, kurios gali turėti įtakos teršalų išmetimui, būtų suprojektuotos, sukonstruotos ir sumontuotos taip, kad įprastai naudojama transporto priemonė atitiktų šį reglamentą. Gamintojas taip pat užtikrina taršos kontrolės įtaisų patikimumą ir siekia sumažinti šių įtaisų vagystės ar rodmenų klastojimo riziką.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 715/2007
8 straipsnio 1 pastraipa
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14a straipsnį, siekiant papildyti 6 ir 7 straipsnius. Jie turi aprėpti techninius reikalavimus ir jų atnaujinimą, atsižvelgiant į TPID bei transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos pateikimo būdą, ypatingą dėmesį kreipiant į konkrečius MVĮ poreikius.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14a straipsnį, siekiant papildyti 6 ir 7 straipsnius. Jie turi aprėpti techninius reikalavimus ir jų atnaujinimą, atsižvelgiant į TPID bei transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos pateikimo būdą, ypatingą dėmesį kreipiant į konkrečius MVĮ, labai mažų įmonių ir savarankiškai dirbančių veiklos vykdytojų poreikius.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 715/2007
10 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Siekiant nustatyti, ar paisoma Euro 6 ribinių verčių, pagal 4 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatas atliekama galiojanti realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūra taikant I priedo 2a lentelėje konkretiems išmetamiesiems teršalams nustatytą atitikties koeficientą.
Siekiant nustatyti, ar paisoma Euro 6 ribinių verčių, pagal 4 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatas atliekama galiojanti realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūra taikant I priedo 2a lentelėje konkretiems išmetamiesiems teršalams nustatytą atitikties koeficientą. Atitikties koeficientas palaipsniui mažinamas kasmet jį peržiūrint remiantis Jungtinio tyrimų centro vertinimais. Atitikties koeficientas nustoja galioti 2022 m. rugsėjo 30 d.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 7 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 715/2007
10 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa
Siekiant nustatyti, ar paisoma Euro 6 ribinių verčių, pagal 4 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatas atliekama galiojanti realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūra taikant I priedo 2a lentelėje konkretiems išmetamiesiems teršalams nustatytą atitikties koeficientą.
Siekiant nustatyti, ar paisoma Euro 6 ribinių verčių, pagal 4 straipsnio 1 dalies antros pastraipos nuostatas atliekama galiojanti realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio nustatymo procedūra taikant I priedo 2a lentelėje konkretiems išmetamiesiems teršalams nustatytą atitikties koeficientą. Atitikties koeficientas palaipsniui mažinamas kasmet jį peržiūrint remiantis Jungtinio tyrimų centro vertinimais. Atitikties koeficientas nustoja galioti 2022 m. rugsėjo 30 d.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 10 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 715/2007
14 straipsnio 3 dalis ir 3 a dalis (nauja)
3.  Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:
3.  Komisija ne vėliau kaip 2021 m. birželio 1 d. pagal 14a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas siekiant pritaikyti procedūras, bandymus ir reikalavimus, taip pat bandymų ciklus, naudojamus išmetamųjų teršalų kiekiui matuoti, kad būtų tinkamai atspindėtas realiomis važiavimo ir įprastomis naudojimo sąlygomis išmetamas teršalų kiekis, įskaitant, inter alia, temperatūros ir ribines sąlygas, nulinio atsako poslinkio mažinimą ir pavojingai padidėjusio išmetamų kietųjų dalelių, susidarančių valant filtrus, kiekio problemos sprendimą, atsižvelgiant į visus atitinkamus CEN parengtus standartizacijos elementus ir remiantis geriausia turima įranga.
a)  šis reglamentas papildomas siekiant pakeisti išmetamųjų teršalų matavimo procedūras, bandymus ir reikalavimus bei bandymų ciklus ir taip tinkamai atsižvelgti į realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį;
b)  šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant priderinti prie technikos pažangos I priedo 2a lentelėje konkretiems teršalams nustatytus galutinius atitikties koeficientus.
3a.  Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, siekiant jį priderinti prie technikos pažangos ir peržiūrėti su tarša susijusius atitikties koeficientus, nustatytus I priedo 2a lentelėje, juos mažinant.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
Priedo 1 pastraipa
Reglamentas (EB) Nr. 715/2007
I priedo 2a lentelės 2 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

CF pollutant-final (2)

1,43

1,5

(2)   CF pollutant-final – atitikties koeficientas, taikomas siekiant nustatyti, ar paisoma Euro 6 išmetamųjų teršalų ribinių verčių, atsižvelgiant į nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų (PEMS) naudojimo techninius netikslumus.

Pakeitimas

CF pollutant-final (2)

1 + paklaida (paklaida = 0,32*)

1 + paklaida (paklaida = 0,5*)

* turi būti peržiūrima ir mažinama bent kartą per metus, remiantis reguliariais Jungtinio tyrimų centro vertinimais

(2)   CF pollutant-final – atitikties koeficientas, taikomas siekiant nustatyti, ar paisoma Euro 6 išmetamųjų teršalų ribinių verčių pereinamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į papildomus techninius matavimo netikslumus, susijusius su nešiojamųjų išmetamųjų teršalų matavimo sistemų (PEMS) įdiegimu. Jis išreiškiamas kaip „1 + matavimo neapibrėžties paklaida“. Ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 30 d. nustatoma nulinė paklaida, o atitikties koeficientas nebetaikomas.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0139/2020).


Teisingos pertvarkos fondas ***I
PDF 225kWORD 64k
2020 m. rugsėjo 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (COM(2020)0022 – C9-0007/2020 – 2020/0006(COD))(1)
P9_TA(2020)0223A9-0135/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Sąjungos sanglaudos politikos 2021–2027 m. reglamentavimo sistema, atsižvelgiant į kitą daugiametę finansinę programą, prisidedama prie Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus vykdymo, nes Sąjungos finansavimas sutelkiamas ekologijos tikslams. Šis reglamentas, kuriuo įgyvendinamas vienas iš Komunikate dėl Europos žaliojo kurso (toliau – Europos žaliasis kursas)11 nustatytų prioritetų, yra dalis Tvarios Europos investicijų plano12, kuriuo teikiamas specialus finansavimas pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą įgyvendinant sanglaudos politiką, kad būtų padengtos ekonominės ir socialinės perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos sąnaudos, kuomet bet koks likęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kompensuojamas lygiaverčiu absorbavimu;
(1)  Sąjungos sanglaudos politikos 2021–2027 m. reglamentavimo sistema, atsižvelgiant į kitą daugiametę finansinę programą, prisidedama prie Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, užtikrinti, kad pasaulinė temperatūra padidėtų mažiau kaip 1,5 °C, pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį vykdymo, nes Sąjungos finansavimas sutelkiamas ekologijos tikslams. Šis reglamentas, kuriuo įgyvendinamas vienas iš Komunikate dėl Europos žaliojo kurso (toliau – Europos žaliasis kursas)11 nustatytų prioritetų, yra dalis Tvarios Europos investicijų plano12, kuriuo, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos poveikį, teikiamas specialus finansavimas pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą įgyvendinant sanglaudos politiką, kad būtų padengtos ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos sąnaudos, kuomet bet koks likęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kompensuojamas lygiaverčiu absorbavimu;
__________________
__________________
11 COM(2019)0640, 2019 12 11.
11 COM(2019)0640, 2019 12 11.
12 COM(2020)0021, 2020 1 14.
12 COM(2020)0021, 2020 1 14.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos yra vienas svarbiausių Sąjungos politikos tikslų. 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą pasiekti, kad iki 2050 m. Sąjungos poveikis klimatui būtų neutralus, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus. Nors kova su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu ilguoju laikotarpiu bus naudinga visiems ir vidutinės trukmės laikotarpiu suteikia galimybių bei iššūkių visiems, ne visi regionai ir valstybės narės pradeda pertvarką nuo to paties taško, jų pajėgumai veikti irgi nevienodi. Vienų pažanga yra didesnė, kitų mažesnė, o pertvarka daro platesnio masto socialinį ir ekonominį poveikį regionams, kurie labai priklausomi nuo iškastinio kuro, ypač nuo anglių, lignito, durpių ir degiųjų skalūnų, arba šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršios pramonės. Todėl ne tik kyla rizika, kad klimato politikos srityje pertvarka Sąjungoje vyks skirtingu greičiu, bet ir gali didėti skirtumai tarp regionų, o tai neigiamai paveiks socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslus;
(2)  perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos yra vienas svarbiausių Sąjungos politikos tikslų. 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino tikslą pasiekti, kad iki 2050 m. Sąjungos poveikis klimatui būtų neutralus, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus. Nors kova su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu ilguoju laikotarpiu bus naudinga visiems ir vidutinės trukmės laikotarpiu suteikia galimybių bei iššūkių visiems, ne visi regionai ir valstybės narės pradeda pertvarką nuo to paties taško, jų pajėgumai veikti irgi nevienodi. Vienų pažanga yra didesnė, kitų mažesnė, o pertvarka daro platesnio masto socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį poveikį regionams, kurie labai priklausomi nuo iškastinio kuro, ypač nuo energijos reikmėms naudojamų anglių, lignito, durpių ir degiųjų skalūnų, arba šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršios pramonės. Todėl ne tik kyla rizika, kad klimato politikos srityje pertvarka Sąjungoje vyks skirtingu greičiu, bet ir gali didėti skirtumai tarp regionų, ypač atokiausių regionų, atokių vietovių, salų ir nepalankių geografinių sąlygų vietovių, taip pat su gyventojų skaičiaus mažėjimo problemomis susiduriančių regionų atveju, o tai neigiamai paveiks socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslus;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  norint, kad pertvarka būtų sėkminga, ji turi būti teisinga ir socialiai priimtina visiems. Todėl tiek Sąjunga, tiek valstybės narės turi nuo pat pradžių atsižvelgti į jos ekonominį ir socialinį poveikį ir taikyti visas galimas priemones neigiamiems padariniams sušvelninti. Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka Sąjungos biudžetui;
(3)  norint, kad pertvarka būtų sėkminga, ji turi būti teisinga, įtrauki ir socialiai priimtina visiems. Todėl tiek Sąjunga, tiek valstybės narės ir jų regionai turi nuo pat pradžių atsižvelgti į jos ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį ir taikyti visas galimas priemones neigiamiems padariniams sušvelninti. Šiuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka Sąjungos biudžetui, siekiant užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  kaip nustatyta Europos žaliajame kurse ir Tvarios Europos investicijų plane, Teisingos pertvarkos mechanizmas turėtų papildyti kitus 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos veiksmus. Jis turėtų padėti šalinti socialines ir ekonomines perėjimo prie Sąjungos neutralaus poveikio klimatui pasekmes, sutelkiant Sąjungos biudžeto išlaidas klimato kaitos ir socialinių tikslų srityje regioniniu lygmeniu;
(4)  kaip nustatyta Europos žaliajame kurse ir Tvarios Europos investicijų plane, Teisingos pertvarkos mechanizmas turėtų papildyti kitus 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos veiksmus. Jis turėtų padėti šalinti socialines, ekonomines ir aplinkosaugines pasekmes, ypač pasekmes darbuotojams, kuriems poveikį turi perėjimo prie Sąjungos neutralaus poveikio klimatui ne vėliau kaip 2050 m. procesas, sutelkiant Sąjungos biudžeto išlaidas klimato kaitos ir socialinių tikslų srityje regioniniu lygmeniu, skatinant tvarią ekonomiką, žaliąsias darbo vietas ir visuomenės sveikatą;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  šiuo reglamentu įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (toliau – TPF), kuris yra vienas iš pagal sanglaudos politiką įgyvendinamo Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčių. TPF tikslas – sušvelninti neigiamą su klimato kaita susijusios pertvarkos poveikį, remiant labiausiai paveiktas teritorijas ir susijusius darbuotojus. Atsižvelgiant į konkretų TPF tikslą, TPF remiamais veiksmais turėtų būti tiesiogiai prisidedama prie pertvarkos poveikio mažinimo finansuojant vietos ekonomikos įvairinimą ir modernizavimą bei švelninant neigiamą poveikį užimtumui. Tai matyti iš konkretaus TPF tikslo, kuris nustatytas tuo pačiu lygmeniu ir nurodytas kartu su Reglamento (ES) [naujasis BNR] [4] straipsnyje nustatytais politikos tikslais;
(5)  šiuo reglamentu įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (toliau – TPF), kuris yra vienas iš pagal sanglaudos politiką įgyvendinamo Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčių. TPF tikslas – sušvelninti ir kompensuoti neigiamą su klimato kaita susijusios pertvarkos poveikį, remiant labiausiai paveiktas teritorijas ir susijusius darbuotojus, taip pat skatinti subalansuotą socialinę ir ekonominę pertvarką, kurią vykdant kovojama su socialiniu nesaugumu ir nestabilia verslo aplinka. Atsižvelgiant į konkretų TPF tikslą, TPF remiamais veiksmais turėtų būti tiesiogiai prisidedama prie pertvarkos poveikio mažinimo finansuojant vietos ekonomikos įvairinimą ir modernizavimą – atkuriant natūralius išteklius ir švelninant neigiamą poveikį užimtumui ir gyvenimo standartams. Tai matyti iš konkretaus TPF tikslo, kuris nustatytas tuo pačiu lygmeniu ir nurodytas kartu su Reglamento (ES) [naujasis BNR] [4] straipsnyje nustatytais politikos tikslais;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, įsipareigojimu siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir didesniais Europos žaliajame kurse siūlomais Sąjungos užmojais, TPF turėtų svariai prisidėti prie klimato aspekto integravimo. TPF nuosavo paketo ištekliai yra papildomi ir prisideda prie investicijų, kurių reikia bendrai siektinai reikšmei – 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams – pasiekti. Iš ERPF ir ESF+ perkeltais ištekliais bus visapusiškai prisidėta prie šios siektinos reikšmės įgyvendinimo;
(6)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, įsipareigojimu siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir didesniais Europos žaliajame kurse siūlomais Sąjungos užmojais, TPF turėtų svariai prisidėti prie klimato aspekto ir aplinkos veiksmų integravimo. TPF nuosavo paketo ištekliai yra papildomi ir prisideda prie investicijų, kurių reikia bendrai siektinai reikšmei – 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams – pasiekti. Iš ERPF ir ESF+ savanoriškai perkeltais ištekliais būtų galima visapusiškai prisidėti prie šios siektinos reikšmės įgyvendinimo;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  TPF ištekliai turėtų papildyti pagal sanglaudos politiką turimus išteklius;
(7)  TPF ištekliai turėtų papildyti pagal sanglaudos politiką turimus išteklius. Dėl to, kad bus įsteigtas TPF, neturėtų būti mažinami kitų sanglaudos fondų ištekliai arba iš tų fondų privalomai perkeliamos lėšos;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos yra iššūkis visoms valstybėms narėms. Valstybėms narėms, kurios labai priklauso nuo iškastinio kuro arba šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršios pramonės, kurių turės būti laipsniškai atsisakyta, arba kurioms reikės prisitaikyti dėl perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo ir kurios neturi finansinių priemonių, bus ypač sunku. Todėl TPF turėtų aprėpti visas valstybes nares, bet jo finansinių išteklių paskirstymas turėtų atitikti valstybių narių pajėgumą finansuoti būtinas investicijas, reikalingas perėjimui prie poveikio klimatui neutralumo pasiekti;
(8)  perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos yra iššūkis visoms valstybėms narėms. Valstybėms narėms, kurios labai priklauso arba dar neseniai priklausė nuo iškastinio kuro arba šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršios pramonės, kurių turės būti laipsniškai atsisakyta, arba kurioms reikės prisitaikyti dėl perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo ir kurios neturi finansinių priemonių, bus ypač sunku. Todėl TPF turėtų aprėpti visas valstybes nares, bet skirstant jo finansinius išteklius daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama labiausiai paveiktoms teritorijoms ir tas paskirstymas turėtų atitikti valstybių narių pajėgumą finansuoti būtinas investicijas, reikalingas perėjimui prie poveikio klimatui neutralumo pasiekti, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai išsivysčiusiems regionams, atokiausiems regionams, kalnuotoms, salų, retai apgyvendintoms, kaimo, atokioms ir nepalankių geografinių sąlygų vietovėms, kuriose dėl mažo gyventojų skaičiaus sunkiau įgyvendinti energetikos perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, ir atsižvelgiant į pradinę kiekvienos valstybės narės padėtį;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  siekdama nustatyti tinkamą TPF finansinę programą, Komisija turėtų nustatyti turimų asignavimų metinį paskirstymą kiekvienai valstybei narei pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, remdamasi objektyviais kriterijais;
(9)  siekdama nustatyti tinkamą TPF finansinę programą, Komisija turėtų nustatyti turimų asignavimų metinį paskirstymą kiekvienai valstybei narei pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, remdamasi objektyviais kriterijais. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad savivaldybės ir miestai turėtų tiesioginę prieigą prie TPF išteklių, kuriuos jie gali gauti atsižvelgiant į jų objektyvius poreikius;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  šiame reglamente nustatomos investicijų, kurių išlaidas gali remti TPF, rūšys. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus. Į investicijų sąrašą turėtų būti įtrauktos investicijos, kuriomis remiama vietos ekonomika ir kurios yra tvarios ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į visus Žaliojo kurso tikslus. Finansuojami projektai turėtų padėti pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos. Nuosmukį patiriantiems sektoriams, pavyzdžiui, energijos gamybos iš anglių, lignito, durpių ir degiųjų skalūnų arba šio kietojo iškastinio kuro gavybos sektoriams, parama turėtų būti susieta su laipsnišku tokios veiklos nutraukimu ir dėl to mažėjančiu užimtumu. Kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršių sektorių pertvarkymą, parama turėtų būti skatinama nauja veikla diegiant naujas technologijas, naujus procesus ar produktus, kurie padėtų žymiai sumažinti išmetamą teršalų kiekį, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2030“ klimato tikslus ir ES poveikio klimatui neutralumui iki 2050 m. tikslą13, kartu išlaikant ir didinant užimtumo lygį ir išvengiant aplinkos būklės blogėjimo. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas veiklai, kuria skatinamos inovacijos ir moksliniai tyrimai pažangių ir tvarių technologijų srityje, taip pat skaitmeninimo ir junglumo srityse, jei tokios priemonės padeda mažinti neigiamą perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos poveikį ir prie tokio perėjimo prisideda;
(10)  šiame reglamente nustatomos investicijų, kurių išlaidas gali remti TPF, rūšys. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato, aplinkos apsaugos ir socialinius įsipareigojimus ir prioritetus. Į investicijų sąrašą turėtų būti įtrauktos investicijos, kuriomis remiami žmonės, bendruomenės ir vietos ekonomika ir kurios yra tvarios ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į visus Europos žaliojo kurso ir Europos socialinių teisių ramsčio tikslus. Finansuojami projektai turėtų padėti palaipsniui ir visiškai pereiti prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui, netaršios ir žiedinės ekonomikos. Nuosmukį patiriantiems sektoriams, pavyzdžiui, energijos gamybos iš anglių, lignito, durpių ir degiųjų skalūnų arba šio kietojo iškastinio kuro gavybos sektoriams, parama turėtų būti susieta su laipsnišku tokios veiklos nutraukimu ir dėl to mažėjančiu užimtumu. Kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršių sektorių pertvarkymą, parama turėtų būti skatinama nauja veikla diegiant naujas technologijas, naujus procesus ar produktus, kurie padėtų žymiai sumažinti išmetamą teršalų kiekį, atsižvelgiant į strategijos „Europa 2030“ klimato tikslus ir ES poveikio klimatui neutralumui iki 2050 m. tikslą13, kartu išlaikant ir didinant kvalifikuoto užimtumo lygį ir išvengiant aplinkos būklės blogėjimo. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas veiklai, kuria skatinamos inovacijos ir moksliniai tyrimai pažangių ir tvarių technologijų srityje, taip pat skaitmeninimo, junglumo, pažangaus ir darnaus judumo srityse, jei tokios priemonės padeda mažinti neigiamą perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos poveikį ir prie tokio perėjimo prisideda, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ekonomines, socialines ir energetikos ypatybes. Svarbi kultūros, švietimo ir bendruomenių kūrimo veikla vykdant pereinamojo laikotarpio procesą turėtų būti remiama atitinkamais veiksmais, kuriuos vykdant panaudojamas kasybos paveldas;
__________________
__________________
13 Kaip išdėstyta Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773).
13 Kaip išdėstyta Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773).
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  siekiant apsaugoti piliečius, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl su klimato kaita susijusios pertvarkos, TPF taip pat turėtų apimti paveiktų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, siekiant padėti jiems prisitaikyti prie naujų užimtumo galimybių, taip pat pagalbą darbo ieškantiems asmenims ieškant darbo ir aktyviai integruojantis į darbo rinką;
(11)  siekiant apsaugoti piliečius, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl su klimato kaita susijusios pertvarkos, TPF taip pat turėtų apimti paveiktų darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų, ypač moterų, kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą ir mokymą, siekiant padėti jiems prisitaikyti prie naujų užimtumo galimybių ir įgyti naujų kvalifikacijų, tinkamų žaliajai ekonomikai, taip pat turėtų apimti pagalbą darbo ieškantiems asmenims ieškant darbo ir aktyviai integruojantis į darbo rinką. Socialinės sanglaudos skatinimas turėtų būti pagrindinis principas teikiant TPF paramą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  siekiant padidinti pertvarkos paveiktų teritorijų ekonomikos įvairinimą, TPF turėtų remti gamybines investicijas į MVĮ. Gamybinės investicijos – tai investicijos į įmonių pagrindinį kapitalą arba nematerialųjį turtą, siekiant gaminti prekes ir teikti paslaugas, taip prisidedant prie bendrojo kapitalo formavimo ir užimtumo. Gamybinės investicijos į kitas nei MVĮ įmones gali būti remiamos tik tuo atveju, jei jos būtinos siekiant sumažinti dėl pertvarkos prarastų darbo vietų skaičių sukuriant arba apsaugant daug darbo vietų ir jei jos nelemia perkėlimo arba nėra perkėlimo pasekmė. Investicijos į esamus pramonės įrenginius, įskaitant įrenginius, kuriems taikoma Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, turėtų būti leidžiamos, jei jomis prisidedama prie perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m., atitinkamų santykinių taršos rodiklių, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams suteikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB14, sumažinimo ir jei jomis apsaugoma daug darbo vietų. Visos tokios investicijos turėtų būti atitinkamai pagrįstos atitinkamame teritoriniame teisingos pertvarkos plane. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir sanglaudos politiką, parama įmonėms turėtų atitikti SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytas Sąjungos valstybės pagalbos taisykles ir visų pirma parama kitų nei MVĮ įmonių gamybinėms investicijoms turėtų būti teikiama tik įmonėms, esančioms vietovėse, kurios pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus nurodomos kaip remiamos vietovės;
(12)  siekiant padidinti pertvarkos paveiktų teritorijų ekonomikos įvairinimą, TPF turėtų remti gamybines investicijas į MVĮ. Gamybinės investicijos – tai investicijos į įmonių pagrindinį kapitalą arba nematerialųjį turtą, siekiant gaminti prekes ir teikti paslaugas, taip prisidedant prie bendrojo kapitalo formavimo ir užimtumo. Gamybinės investicijos į kitas nei MVĮ įmones gali būti remiamos tik tuo atveju, jei jos būtinos siekiant sumažinti dėl pertvarkos prarastų darbo vietų skaičių sukuriant arba apsaugant daug darbo vietų ir jei jos nelemia perkėlimo arba nėra perkėlimo pasekmė. Investicijos į esamus pramonės įrenginius, įskaitant įrenginius, kuriems taikoma Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, turėtų būti leidžiamos, jei jomis prisidedama prie perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m., atitinkamų santykinių taršos rodiklių, nustatytus nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams suteikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB14, sumažinimo ir jei jomis sukuriama ir išlaikoma daug darbo vietų. Visos tokios investicijos turėtų būti atitinkamai pagrįstos atitinkamame teritoriniame teisingos pertvarkos plane, turėtų būti tvarios ir, kai taikytina, turėtų derėti su principais „teršėjas moka“ ir „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir sanglaudos politiką, parama įmonėms turėtų atitikti SESV 107 ir 108 straipsniuose nustatytas Sąjungos valstybės pagalbos taisykles;
__________________
__________________
14 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
14 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  TPF parama gamybinėms investicijoms įmonėse, kurios nėra MVĮ, turėtų apsiriboti mažiau išsivysčiusiais ir pertvarkos regionais, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 102 straipsnio 2 dalyje;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  siekiant suteikti lankstumo TPF išteklių pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą programavimui, turėtų egzistuoti galimybė parengti atskirą TPF programą arba programuoti TPF išteklius pagal vieną ar kelis specialius programos, remiamos Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF +) arba Sanglaudos fondo, prioritetus. Pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 21a straipsnį TPF ištekliai turėtų būti padidinti papildomu finansavimu iš ERPF ir ESF+. Atitinkamos iš ERPF ir ESF+ perkeltos sumos turėtų atitikti veiksmų rūšį, nustatytą teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose;
(13)  siekiant suteikti lankstumo TPF išteklių pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą programavimui, turėtų egzistuoti galimybė parengti atskirą TPF programą arba programuoti TPF išteklius pagal vieną ar kelis specialius programos, remiamos Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF +) arba Sanglaudos fondo, prioritetus. Pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 21a straipsnį TPF ištekliai galėtų būti savanoriškai padidinti papildomu finansavimu iš ERPF ir ESF+. Atitinkamos iš ERPF ir ESF+ perkeltos sumos turėtų atitikti veiksmų rūšį, nustatytą teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  TPF parama turėtų priklausyti nuo veiksmingo pertvarkos įgyvendinimo konkrečioje teritorijoje, siekiant neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Todėl valstybės narės, bendradarbiaudamos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir remiamos Komisijos, turėtų parengti teritorinius teisingos pertvarkos planus, kuriuose būtų išsamiai aprašytas pertvarkos procesas, laikydamosi savo nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų. Šiuo tikslu Komisija turėtų sukurti esama pertvarkomiems anglių pramonės regionams skirta platforma grindžiamą Teisingos pertvarkos platformą, kad būtų sudarytos sąlygos dvišaliam ir daugiašaliam keitimuisi įgyta patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais visuose susijusiuose sektoriuose;
(14)  TPF parama turėtų priklausyti nuo veiksmingo ir išmatuojamo pertvarkos įgyvendinimo konkrečioje teritorijoje, siekiant neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Todėl valstybės narės, palaikydamos socialinį dialogą ir bendradarbiaudamos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais pagal Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 6 straipsnyje nustatytą partnerystės principą, ir remiamos Komisijos, turėtų parengti teritorinius teisingos pertvarkos planus, kuriuose būtų išsamiai aprašytas pertvarkos procesas, laikydamosi savo nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ir netgi galbūt viršydamos juose nustatytus tikslus. Šiuo tikslu Komisija turėtų sukurti esama pertvarkomiems anglių pramonės regionams skirta platforma grindžiamą Teisingos pertvarkos platformą, kad būtų sudarytos sąlygos dvišaliam ir daugiašaliam keitimuisi įgyta patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais visuose susijusiuose sektoriuose;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose turėtų būti nustatytos labiausiai neigiamai paveiktos labiausiai neigiamą poveikį patiriančios teritorijos, kuriose turėtų būti sutelkta TPF parama, ir aprašyti konkretūs veiksmai, kurių reikia imtis siekiant neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, visų pirma dėl su iškastinio kuro gamyba ar kita šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršia veikla susijusių įrenginių pertvarkymo ar uždarymo. Šios teritorijos turėtų būti tiksliai nustatytos ir atitikti NUTS 3 lygio regionus arba turėtų būti jų dalys. Planuose turėtų būti išsamiai aprašyti tų teritorijų uždaviniai bei poreikiai ir nustatyta, kokio tipo veiksmai reikalingi, kad būtų užtikrintas nuoseklus klimato kaitos poveikiui atsparios ekonominės veiklos, kuri taip pat atitiktų perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo ir Žaliojo kurso tikslus, vystymas. TPF finansinę paramą turėtų teikti tik pagal pertvarkos planus vykdomoms investicijoms. Teritoriniai teisingos pertvarkos planai turėtų būti Komisijos patvirtintų programų (remiamų ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo arba TPF lėšomis) dalis;
(15)  teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose turėtų būti nustatytos labiausiai neigiamai paveiktos labiausiai neigiamą poveikį patiriančios teritorijos, kuriose turėtų būti sutelkta TPF parama, ir aprašyti konkretūs veiksmai, kurių reikia imtis siekiant 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslų ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ne vėliau kaip 2050 m., visų pirma dėl su iškastinio kuro gamyba ar kita šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršia veikla susijusių įrenginių pertvarkymo ar uždarymo, sykiu išlaikant ir plečiant užimtumo galimybes paveiktose teritorijose, kad būtų išvengta socialinės atskirties. Reikėtų atsižvelgti į tokius sunkinančius veiksnius kaip nedarbo lygis ir gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos. Šios teritorijos turėtų būti tiksliai nustatytos ir atitikti NUTS 3 lygio regionus arba turėtų būti jų dalys. Planuose turėtų būti išsamiai aprašyti tų teritorijų uždaviniai, poreikiai ir galimybės ir nustatyta, kokio tipo veiksmai reikalingi, kad būtų užtikrintas nuoseklus klimato kaitos poveikiui atsparios ekonominės veiklos, kuri taip pat atitiktų perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo ir Europos žaliojo kurso tikslus, vystymas. TPF finansinę paramą turėtų teikti tik pagal pertvarkos planus vykdomoms investicijoms. Teritoriniai teisingos pertvarkos planai turėtų būti Komisijos patvirtintų programų (remiamų ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo arba TPF lėšomis) dalis;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  šio reglamento tikslų, t. y. remti teritorijas, kurios susiduria su ekonominiais ir socialiniais pokyčiais dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti. Pagrindinės to priežastys yra, viena vertus, įvairių teritorijų išsivystymo lygio skirtumai ir nepalankiausias sąlygas turinčių teritorijų atsilikimas, taip pat valstybių narių ir teritorijų finansinių išteklių apribojimai ir, kita vertus, nuoseklios įgyvendinimo sistemos, apimančios kelis Sąjungos fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, poreikis. Kadangi šių tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
(19)  šio reglamento tikslų, t. y. remti žmones, ekonomiką ir aplinką teritorijose, kurios susiduria su ekonominiais ir socialiniais pokyčiais dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti. Pagrindinės to priežastys yra, viena vertus, įvairių teritorijų išsivystymo lygio skirtumai ir nepalankiausias sąlygas turinčių teritorijų atsilikimas, taip pat valstybių narių ir teritorijų finansinių išteklių apribojimai ir, kita vertus, nuoseklios įgyvendinimo sistemos, apimančios kelis Sąjungos fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, poreikis, taip pat poreikis užtikrinti aukštų socialinių ir aplinkosauginių standartų laikymąsi ir skatinti darbuotojų dalyvavimą. Kadangi šių tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šiuo reglamentu įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (toliau – TPF), kurio paskirtis – teikti paramą teritorijoms, kurioms kyla didelių socialinių ir ekonomių uždavinių dėl Sąjungos perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m.
1.  Šiuo reglamentu įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (toliau – TPF), kurio paskirtis – teikti paramą žmonėms, ekonomikai ir aplinkai teritorijose, kurioms kyla didelių socialinių ir ekonomių uždavinių dėl 2030 m. Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslų įgyvendinimo ir Sąjungos perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalis
Pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [4 straipsnio 1 dalies] antrą pastraipą TPF padeda siekti vieno konkretaus tikslo – sudaryti sąlygas regionams ir žmonėms spręsti dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius socialinius, ekonominius ir poveikio aplinkai uždavinius.
Pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [4 straipsnio 1 dalies] antrą pastraipą TPF padeda siekti vieno konkretaus tikslo – sudaryti sąlygas regionams, žmonėms, įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams spręsti dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ne vėliau kaip 2050 m. ir tarpinių 2030 m. tikslų, laikantis Paryžiaus susitarimo siekių, kylančius socialinius, užimtumo, ekonominius ir poveikio aplinkai uždavinius.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
2.  TPF ištekliai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, numatyti 2021–2027 m. biudžetiniams įsipareigojimams, yra 11 270 459 000 EUR dabartinėmis kainomis ir atitinkamais atvejais gali būti padidinti papildomai skirtais Sąjungos biudžeto ištekliais ir kitais ištekliais pagal taikomą pagrindinį teisės aktą.
2.  TPF ištekliai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, numatyti 2021–2027 m. biudžetiniams įsipareigojimams, yra 25 358 532 750 EUR 2018 m. kainomis (pagrindinė suma) ir negali būti perkelti iš kitų fondų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) .../... [naujasis BNR], išteklių. Pagrindinė suma atitinkamais atvejais gali būti padidinta papildomai skirtais Sąjungos biudžeto ištekliais ir kitais ištekliais pagal taikomą pagrindinį teisės aktą.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
3a straipsnio 3 dalis
3.  1 dalyje nurodytos sumos metinis paskirstymas valstybėms narėms įtraukiamas į 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą pagal I priede nustatytą metodiką.
3.   Valstybės narės prašymu šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta suma taip pat skiriama 2025–2027 m. laikotarpiui. Kiekvienam laikotarpiui nustatomas atitinkamas 1 dalyje nurodytos sumos metinis paskirstymas valstybėms narėms įtraukiamas į 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą pagal I priede nustatytą metodiką.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
3 b straipsnis (naujas)
3b straipsnis
Žalumo atlygio mechanizmas
18 proc. visų 3 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje ir 3a straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų sumų paskirstoma atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai valstybės narės mažina savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, padalijus iš jų naujausių vidutinių BNP.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
3 c straipsnis (naujas)
3c straipsnis
Specialūs asignavimai atokiausiems regionams ir saloms
1 proc. visų 3 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje ir 3a straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų sumų yra specialus asignavimas saloms, ir 1 proc. – specialus asignavimas atokiausiems regionams, kaip nurodyta SESV 349 straipsnyje, skiriamas atitinkamoms valstybėms narėms.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
3 d straipsnis (naujas)
3d straipsnis
Galimybė naudotis TPF
Galimybė naudotis TPF priklauso nuo to, ar patvirtintas nacionalinis tikslas siekti užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ne vėliau kaip 2050 m.
Valstybėms narėms, kurios dar nėra įsipareigojusios siekti nacionalinio tikslo poveikio klimatui neutralumo srityje, skiriama tik 50 proc. joms numatytų nacionalinių asignavimų, o likę 50 proc. asignavimų tampa prieinami joms patvirtinus tą tikslą.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  gamybines investicijas į MVĮ, įskaitant startuolius, kuriomis skatinamas ekonomikos įvairinimas ir pertvarkymas;
a)  gamybines ir tvarias investicijas į labai mažas įmones ir MVĮ, įskaitant startuolius ir darnų turizmą, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas, modernizavimas, ekonomikos įvairinimas ir pertvarkymas;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  investicijas į naujų įmonių kūrimą, be kita ko, pasitelkiant verslo inkubatorius ir konsultavimo paslaugas;
b)  investicijas į naujų įmonių kūrimą ir esamų plėtrą, be kita ko, pasitelkiant verslo inkubatorius ir konsultavimo paslaugas, siekiant kurti darbo vietas;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  investicijas į socialines infrastruktūras, siekiant kurti darbo vietas ir įvairinti ekonomiką;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  investicijas į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir pažangių technologijų perdavimo skatinimą;
c)  investicijas į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, be kita ko, universitetuose ir viešosiose mokslinių tyrimų įstaigose, ir pažangių rinkai parengtų technologijų perdavimo skatinimą;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos d punktas
d)  investicijas į įperkamai švariai energijai skirtos technologijos ir infrastruktūros diegimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją;
d)  investicijas į įperkamai švariai energijai ir jos sistemoms skirtos technologijos ir infrastruktūros diegimą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą, energijos kaupimo technologijas ir tvarią atsinaujinančiąją energiją, jeigu tos investicijos daromos siekiant pakankamai dideliu mastu kurti naujas ir išsaugoti esamas tvarias darbo vietas;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos d a punktas (naujas)
da)  investicijas į pažangų ir darnų judumą ir aplinką tausojančią transporto infrastruktūrą;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos d b punktas (naujas)
db)  investicijas į projektus, kuriuos vykdant kovojama su energijos nepritekliumi, visų pirma socialinio būsto sektoriuje, ir skatinamas energijos vartojimo efektyvumas, neutralaus poveikio klimatui požiūris ir mažataršis centralizuotas šildymas labiausiai paveiktuose regionuose;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos e punktas
e)  investicijas į skaitmeninimą ir skaitmeninį junglumą;
e)  investicijas į skaitmeninimą, skaitmenines inovacijas ir skaitmeninį junglumą, įskaitant skaitmeninį ir tikslųjį ūkininkavimą;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos f punktas
f)  investicijas į teritorijų atkūrimą ir išvalymą, dirvos atkūrimą ir paskirties keitimo projektus;
f)  investicijas į žaliąją infrastruktūrą, taip pat teritorijų ir urbanistinių dykrų atkūrimą ir išvalymą ir žemės paskirties keitimo projektus tais atvejais, kai neįmanoma taikyti principo „teršėjas moka“;
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos g punktas
g)  investicijas į žiedinės ekonomikos stiprinimą, įskaitant atliekų prevenciją, mažinimą, veiksmingą išteklių naudojimą, pakartotinį naudojimą, taisymą ir perdirbimą;
g)  investicijas į žiedinės ekonomikos stiprinimą, vykdant atliekų prevenciją, mažinimą, veiksmingą išteklių naudojimą, pakartotinį naudojimą, taisymą ir perdirbimą;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos g a punktas (naujas)
ga)  visuotinės svarbos socialinių ir viešųjų paslaugų kūrimą ir plėtojimą;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos g b punktas (naujas)
gb)  investicijas į kultūrą, švietimą ir bendruomenės kūrimą, įskaitant vertingą materialaus ir nematerialaus kasybos paveldo ir bendruomenės centrų panaudojimą;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos h punktas
h)  darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;
h)  darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą ir mokymą;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos i punktas
i)  darbo paieškos pagalbą darbo ieškantiems asmenims;
i)  darbo paieškos pagalbą darbo ieškantiems asmenims, vyresnių žmonių aktyvumo paramą ir pajamų paramą darbuotojams, kai pereinama nuo vieno darbo prie kito;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos j punktas
j)  aktyvią darbo ieškančių asmenų įtrauktį;
j)  aktyvią darbo ieškančių asmenų, ypač moterų, neįgaliųjų ir pažeidžiamų grupių, įtrauktį;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Be to, TPF gali remti gamybines investicijas į įmones, kurios nėra MVĮ, vietovėse, nurodytose kaip remtinos vietovės pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus, jei tokios investicijos buvo patvirtintos kaip teritorinio teisingos pertvarkos plano dalis remiantis informacija, kurios reikalaujama pagal 7 straipsnio 2 dalies h punktą. Tokios investicijos atitinka reikalavimus tik tuo atveju, jei jos būtinos teritoriniam teisingos pertvarkos planui įgyvendinti.
Be to, mažiau išsivysčiusiuose ir pertvarkos regionuose, kaip nustatyta Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 102 straipsnio 2 dalyje, TPF gali remti gamybines investicijas į įmones, kurios nėra MVĮ, jei tokios investicijos buvo patvirtintos kaip teritorinio teisingos pertvarkos plano dalis remiantis informacija, kurios reikalaujama pagal 7 straipsnio 2 dalies h punktą. Tokios investicijos atitinka reikalavimus tik tuo atveju, jei jos būtinos teritoriniam teisingos pertvarkos planui įgyvendinti, naujoms darbo vietoms kurti, jei jos atitinka socialinius darbo vietų kūrimo, lyčių lygybės ir vienodo užmokesčio tikslus ir aplinkos tikslus ir jei jomis prisidedama prie perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos neskatinant veiklos perkėlimo, kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. .../... [naujasis BNR) 60 straipsnio 1 dalyje.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa
TPF taip pat gali remti investicijas, kuriomis siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą, kiekį, jei tokios investicijos buvo patvirtintos kaip teritorinio teisingos pertvarkos plano dalis remiantis informacija, kurios reikalaujama pagal 7 straipsnio 2 dalies i punktą. Tokios investicijos atitinka reikalavimus tik tuo atveju, jei jos būtinos teritoriniam teisingos pertvarkos planui įgyvendinti.
TPF taip pat gali remti investicijas, kuriomis siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytą veiklą, kiekį, jei tokios investicijos buvo patvirtintos kaip teritorinio teisingos pertvarkos plano dalis remiantis informacija, kurios reikalaujama pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies i punktą, ir jei jos atitinka kitas sąlygas, nustatytas šios dalies antroje pastraipoje. Tokios investicijos atitinka reikalavimus tik tuo atveju, jei jos būtinos teritoriniam teisingos pertvarkos planui įgyvendinti.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/201416 2 straipsnio 18 punkte;
c)  sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/201416 2 straipsnio 18 punkte, išskyrus atvejus, kai tie sunkumai kyla dėl energetikos pertvarkymo proceso arba kai tie sunkumai prasidėjo po 2020 m. vasario 15 d. ir kilo dėl COVID-19 krizės;
__________________
__________________
16 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).
16 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, platinimu, sandėliavimu ar deginimu;
d)  investicijos, susijusios su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, transportavimu, platinimu, sandėliavimu ar deginimu;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūras vietovėse, kuriose yra bent du tos pačios kategorijos plačiajuosčio ryšio tinklai.
e)  investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose konkurencinėmis sąlygomis rinka vartotojams teikia lygiaverčius sprendimus;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea)  gamybinės investicijos į įmones (išskyrus MVĮ), kurių darbo vietos ir gamybos procesai perkeliami iš vienos valstybės narės į kitą arba į trečiąją valstybę;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies e b punktas (naujas)
eb)  veiksmai NUTS 2 regione, kuriame programos laikotarpiu numatyta atidaryti naują anglių, lignito ar naftingųjų skalūnų kasyklą arba durpių gavybos lauką arba atnaujinti laikinai uždarytos anglių, lignito ar naftingųjų skalūnų kasyklos arba durpių gavybos lauko veiklą.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Nukrypstant nuo šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies d punkto, regionams, kurie labai priklauso nuo anglių, lignito, naftingųjų skalūnų ar durpių gavybos ir deginimo, Komisija gali patvirtinti teritorinius teisingos pertvarkos planus, kuriuose numatytos investicijos į veiklą, susijusią su gamtinėmis dujomis, jei tokia veikla laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria pagal Reglamento (ES) 2020/85216a 3 straipsnį ir atitinka visas šias sąlygas:
a)  naudojama kaip jungiamoji technologija, pakeičianti anglis, lignitą, durpes ar naftinguosius skalūnus;
b)  neviršija tvaraus prieinamumo ribų arba yra suderinama su švaraus vandenilio, biodujų ir biometano naudojimu;
c)  prisideda prie Sąjungos aplinkos tikslų, susijusių su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, spartinant laipsnišką anglių, lignito, durpių ar naftingųjų skalūnų naudojimo nutraukimą;
d)  gerokai sumažina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir oro taršą ir padidina energijos vartojimo efektyvumą;
e)  padeda kovoti su energijos nepritekliumi;
f)  nekliudo atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai atitinkamose teritorijose ir yra suderinama bei sąveikauja su tolesniu atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimu.
Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija taip pat gali patvirtinti investicijas į reikalavimų neatitinkančią veiklą pagal Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnį, jei jos atitinka visas kitas šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas, o valstybė narė, rengdama teritorinį teisingos pertvarkos planą, gali pagrįsti poreikį remti tą veiklą ir įrodo, kad ta veikla atitinka Sąjungos energetikos ir klimato srities tikslus ir teisės aktus, taip pat nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą.
___________________
16a 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
TPF ištekliai programuojami regionų, kuriuose yra atitinkamos teritorijos, kategorijoms remiantis pagal 7 straipsnį parengtais teritoriniais teisingos pertvarkos planais, Komisijos patvirtintais kaip programos arba programos pakeitimo dalis. Ištekliai programuojami vienos ar kelių konkrečių programų forma arba vieno ar kelių programos prioritetų forma.
TPF ištekliai programuojami regionų, kuriuose yra atitinkamos teritorijos arba vykdoma atitinkama ekonominė veikla, kategorijoms remiantis pagal 7 straipsnį parengtais teritoriniais teisingos pertvarkos planais, Komisijos patvirtintais kaip programos arba programos pakeitimo dalis. Ištekliai programuojami vienos ar kelių konkrečių programų forma arba vieno ar kelių programos prioritetų forma.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Komisija patvirtina programą tik tuo atveju, jei labiausiai neigiamai pertvarkos paveiktų teritorijų, įtrauktų į atitinkamą teritorinį teisingos pertvarkos planą, nustatymas yra tinkamai pagrįstas ir atitinkamas teritorinis teisingos pertvarkos planas atitinka susijusios valstybės narės nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą.
Išskyrus atvejus, kai Komisija tinkamai pagrindžia tvirtinimo atidėjimą, ji patvirtina programą, jei labiausiai neigiamai pertvarkos paveiktos teritorijos, įtrauktos į atitinkamą teritorinį teisingos pertvarkos planą, yra tinkamai nustatytos ir atitinkamas teritorinis teisingos pertvarkos planas atitinka susijusios valstybės narės nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, poveikio klimatui neutralumo tikslą 2050 m., jo tarpinius tikslus 2030 m. ir Europos socialinių teisių ramstį.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  TPF prioritetas ar prioritetai apima TPF išteklius, kuriuos sudaro visi ar dalis TPF asignavimo valstybėms narėms ir ištekliai, pervesti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [21a] straipsnį. Bendra į TPF perkeltų ERPF ir ESF+ išteklių suma yra bent pusantro karto, bet ne daugiau kaip tris kartus didesnė už TPF paramos tam prioritetui sumą, išskyrus išteklius, nurodytus 3a straipsnio 1 dalyje.
2.  TPF prioritetas ar prioritetai apima TPF išteklius, kuriuos sudaro visi TPF asignavimai valstybėms narėms ar jų dalis. Šie ištekliai gali būti papildyti savanoriškai perkeliamais ištekliais pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [21a] straipsnį. Bendra TPF prioritetui perkeltinų ERPF ir ESF+ išteklių suma yra ne daugiau kaip pusantro karto didesnė už TPF paramos tam prioritetui sumą. Iš ERPF ir ESF+ perkelti ištekliai išlaiko savo pradinius tikslus ir turi būti įtraukti nustatant ERPF ir ESF+ paramos telkimo pagal temas lygius.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  TPF yra skirtas pažeidžiamiausioms kiekvieno regiono bendruomenėms, todėl TPF finansuojamiems reikalavimus atitinkantiems projektams, kuriais prisidedama prie 2 straipsnyje nurodyto konkretaus tikslo, skiriamas iki 85 proc. atitinkamų išlaidų bendras finansavimas.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės kartu su atitinkamomis susijusių teritorijų valdžios institucijomis pagal II priede pateiktą pavyzdį parengia vieną ar daugiau teritorinių teisingos pertvarkos planų, apimančių vieną ar daugiau paveiktų teritorijų, atitinkančių bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus 3 lygį (NUTS 3 lygio regionai), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 868/201417, arba jų dalį. Tai yra tos teritorijos, kurioms dėl pertvarkos daromas didžiausias neigiamas ekonominis ir socialinis poveikis, visų pirma dėl numatomo darbo vietų sumažėjimo iškastinio kuro gamybos ir naudojimo sektoriuje ir poreikio pertvarkyti šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršiausių pramonės įrenginių gamybos procesus.
1.  Valstybės narės kartu su atitinkamomis susijusių teritorijų vietos ir regioninės valdžios institucijomis, laikydamosi partnerystės principo, nustatyto Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 6 straipsnyje, ir, kai tikslinga, padedant EIB ir EIF, pagal II priede pateiktą pavyzdį parengia vieną ar daugiau teritorinių teisingos pertvarkos planų, apimančių vieną ar daugiau paveiktų teritorijų, atitinkančių bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus 3 lygį (NUTS 3 lygio regionai), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) 2016/206617, arba jų dalį. Tai yra tos teritorijos, kurioms dėl pertvarkos daromas didžiausias neigiamas ekonominis ir socialinis poveikis, visų pirma dėl numatomo darbo vietų sumažėjimo iškastinio kuro gamybos ir naudojimo sektoriuje ir poreikio pertvarkyti šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršiausių pramonės įrenginių gamybos procesus.
__________________
__________________
17 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
17 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos proceso nacionaliniu lygmeniu aprašymas, įskaitant pagrindinių naujausią nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau – NEKSVP) versiją atitinkančių tokios pertvarkos etapų tvarkaraštį;
a)  2030 m. Sąjungos klimato srities tikslų įgyvendinimo ir perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ne vėliau kaip 2050 m. proceso nacionaliniu lygmeniu aprašymas, įskaitant pagrindinių naujausią nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (toliau – NEKSVP) versiją atitinkančių tokios pertvarkos etapų tvarkaraštį;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  labiausiai neigiamai a punkte nurodytos pertvarkos proceso paveiktų ir pagal 1 dalį TPF remtinų teritorijų nustatymo pagrindimas;
b)  labiausiai neigiamai a punkte nurodytos pertvarkos proceso paveiktų ir pagal 1 dalį TPF remtinų teritorijų nustatymo pagrindimas, įskaitant tokius rodiklius kaip nedarbo lygis ir gyventojų skaičiaus mažėjimo sparta;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  pertvarkos uždavinių, kylančių labiausiai neigiamai paveiktose teritorijose, įskaitant dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius socialinio, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai uždavinius, vertinimas, nustatant galimą paveiktų ir prarastų darbo vietų skaičių, vystymosi poreikius ir tikslus iki 2030 m., susijusius su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršios veiklos pertvarkymu arba nutraukimu tose teritorijose;
c)  pertvarkos uždavinių, kylančių labiausiai neigiamai paveiktose teritorijose, įskaitant dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius socialinio, ekonominio poveikio ir poveikio aplinkai uždavinius, poveikio vertinimas, nustatant galimą paveiktų ir prarastų darbo vietų skaičių, galimą poveikį valdžios sektoriaus pajamoms, vystymosi poreikius ir tikslus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis taršios veiklos pertvarkymu arba nutraukimu tose teritorijose, ir iššūkius, susijusius su energijos nepritekliumi;
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  numatomo TPF paramos indėlio sprendžiant dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius socialinius, ekonominius ir poveikio aplinkai uždavinius aprašymas;
d)  numatomo TPF paramos indėlio sprendžiant dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius socialinius, demografinius, ekonominius, sveikatos ir poveikio aplinkai uždavinius aprašymas;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalies e punktas
e)  jo derėjimo su kitomis nacionalinėmis, regioninėmis ar teritorinėmis strategijomis ir planais vertinimas;
e)  jo derėjimo su kitomis nacionalinėmis, regioninėmis ar teritorinėmis strategijomis ir planais vertinimas, kai tikslinga;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalies h punktas
h)  jei parama teikiama gamybinėms investicijoms į kitas nei MVĮ įmones, išsamus tokių veiksmų ir įmonių sąrašas ir tokios paramos būtinumo pagrindimas pateikiant trūkumų analizę, iš kurios matyti, kad tikėtinas darbo vietų praradimas viršytų numatomą be investicijų sukurtų darbo vietų skaičių;
h)  jei parama teikiama gamybinėms investicijoms į kitas nei MVĮ įmones, orientacinis tokių veiksmų ir įmonių sąrašas ir tokios paramos būtinumo pagrindimas pateikiant trūkumų analizę, iš kurios matyti, kad tikėtinas darbo vietų praradimas viršytų numatomą be investicijų sukurtų darbo vietų skaičių;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
3.  Rengiant ir įgyvendinant teritorinius teisingos pertvarkos planus dalyvauja atitinkami partneriai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [6] straipsnį.
3.  Rengiant ir įgyvendinant teritorinius teisingos pertvarkos planus dalyvauja atitinkami partneriai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [6] straipsnį ir, kai tikslinga, EIB ir EIF.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024-iesiems metams nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029-iesiems metams nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos. Po to, kai Komisija patvirtina pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [14 straipsnio 2 dalį] pateiktą prašymą iš dalies pakeisti programą, siektinos reikšmės neperžiūrimos.
2.  Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024-iesiems metams nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029-iesiems metams nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
Jeigu Komisija, išnagrinėjusi galutinę programos veiklos rezultatų ataskaitą, padaro išvadą, kad nepavyko pasiekti bent 65 proc. TPF išteklių vienam ar keliems produkto ar rezultato rodikliams nustatytos siektinos reikšmės, ji gali atlikti finansines pataisas pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [98] straipsnį proporcingai pasiektiems rezultatams sumažindama TPF paramą atitinkamam prioritetui.
Komisija, remdamasi galutine programos veiklos rezultatų ataskaita, gali atlikti finansines pataisas pagal Reglamentą (ES) [naujasis BNR].
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Valstybėms narėms iki ... [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] nustatomas pereinamasis laikotarpis teritoriniams teisingos pertvarkos planams parengti ir priimti. Tuo pereinamuoju laikotarpiu visos valstybės narės turi visiškai atitikti finansavimo reikalavimus pagal šį reglamentą; į tą laikotarpį Komisija neatsižvelgia svarstydama sprendimą dėl įsipareigojimų panaikinimo arba finansavimo praradimo.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
10 b straipsnis (naujas)
10b straipsnis
Peržiūra
Ne vėliau kaip iki kitos daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros pabaigos Komisija atlieka TPF įgyvendinimo vertinimą ir įvertina, ar tikslinga iš dalies pakeisti jo aprėptį atsižvelgiant į galimus Reglamento (ES) 2020/852 pakeitimus, Reglamente (ES) 2020/... [Europos klimato teisės aktas] nustatytus Sąjungos klimato srities tikslus ir į Tvaraus finansavimo veiksmų plano įgyvendinimo raidą. Remdamasi tuo vertinimu, Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kartu su ja gali būti pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0135/2020).


Ginklų eksportas. bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas
PDF 190kWORD 57k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“ (2020/2003(INI))
P9_TA(2020)0224A9-0137/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į principus, įtvirtintus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 346 straipsnio 1 dalies b punkte dėl ginklų gamybos ir prekybos jais, Europos Sąjungos (ES) sutarties 42 straipsnio 3 dalyje „Europos pajėgumų ir ginkluotės politikos nustatymas“ ir ES sutarties 21 straipsnyje, visų pirma demokratijos ir teisinės valstybės propagavimo, taikos saugojimo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo principus,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 16 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/1560, iš dalies keičiantį Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP (toliau – Bendroji pozicija), nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(1), ir į 2019 m. rugsėjo 16 d. Tarybos išvadas, kuriose pateikiama Tarybos atlikta Bendrosios pozicijos peržiūra,

–  atsižvelgdamas į Dvidešimtąją metinę ataskaitą, parengtą vadovaujantis Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalimi(2),

–  atsižvelgdamas į Dvidešimt pirmąją metinę ataskaitą, parengtą vadovaujantis Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalimi(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/101 dėl veiksmingos ginklų eksporto kontrolės skatinimo(4) ir 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/915 dėl Sąjungos informavimo veiklos remiant Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimą(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/2191, kuriuo remiamas visuotinis ataskaitų dėl neteisėtų įprastinių ginklų ir jų šaudmenų teikimo mechanizmas siekiant sumažinti ginklų nukreipimo ir neteisėtos prekybos jais riziką („iTrace IV“)(6),

–  atsižvelgdamas į atnaujintą Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kurį 2020 m. vasario 17 d. patvirtino Taryba(7),

–  atsižvelgdamas į Bendrosios pozicijos naudojimo vadovą,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 12 d. Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės ir į 2019 m. gruodžio mėn. atnaujintus šių prekių, technologijų ir šaudmenų sąrašus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 2 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG)(8), kuri įsigaliojo 2014 m. gruodžio 24 d.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(9) ir į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB(10),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(11), iš dalies pakeistą 2016 m. rugsėjo 12 d. Reglamentu (ES) 2016/1969(12), ir atsižvelgdamas į dvejopo naudojimo prekių sąrašą, nustatytą jo I priede (toliau – Dvejopo naudojimo prekių reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1092, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti(13),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (EGF) (COM(2018)0476),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė (ETP) (HR(2018)94),

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 16-tą tikslą skatinti teisingas, taikias ir įtraukias visuomenes siekiant darnaus vystymosi,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2216 (2015) dėl ginklų embargo Jemenui ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą A/HRC/39/43 dėl žmogaus teisių padėties Jemene, įskaitant nuo 2014 m. rugsėjo mėn. fiksuojamus pažeidimus ir smurto atvejus,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/472 dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Viduržemio jūroje (EUNAVFOR MED IRINI)(14),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 10 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2473 (2019), kuria atnaujinamos priemonės, skirtos ginklų embargui Libijai įgyvendinti, ir į 2020 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje pareiškimą dėl toliau vykdomų ginklų embargo pažeidimų Libijoje,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1970 (2011), kuria Libijai paskelbiamas ginklų embargas, ir į visas vėlesnes Saugumo Tarybos rezoliucijas šiuo klausimu, taip pat į rezoliucijas 2292 (2016), 2357 (2017), 2420 (2018) ir 2473 (2019) dėl griežto ginklų embargo įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. JT paskelbtą nusiginklavimo darbotvarkę „Mūsų bendros ateities užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/125 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui(15),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Turkijos, kuriomis patvirtinamos 2019 m. spalio 14 d. Užsienio reikalų tarybos išvados dėl neteisėtų Turkijos veiksmų šiaurinėje Sirijos dalyje ir rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje,

–  atsižvelgdamas į 16-tą JT darnaus vystymosi tikslą skatinti taikias ir įtraukias visuomenes siekiant darnaus vystymosi(16),

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą Žmogaus teisių tarybai dėl ginklų perdavimo poveikio žmogaus teisėms(17),

–  atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl ginklų eksporto ir dėl Bendrosios pozicijos įgyvendinimo, ypač į 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją(18), 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją(19) ir 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją(20),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymo Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d.(22), 2017 m. birželio 15 d.(23) ir 2017 m. lapkričio 30 d.(24) rezoliucijas dėl humanitarinės padėties Jemene,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. EP rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(25),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 12 d. Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdyje surengtą praktinį seminarą „ES ginklų eksporto kontrolės sistemos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į Saugumo ir gynybos pakomitečio užsakytą tyrimą „Rekomendacijos dėl skaidrios ir išsamios ataskaitų apie ginklų eksportą ES ir į trečiąsias šalis teikimo sistemos“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 22 d. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos sutartį dėl Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo ir integracijos (Prancūzijos ir Vokietijos Acheno sutartis),

–  atsižvelgdamas į ES Užsienio reikalų tarybos 2013 m. rugpjūčio 21 d. išvadas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0137/2020),

A.  kadangi iš Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) naujausių duomenų(26) matyti, kad ginklų eksportas iš 28 ES valstybių narių 2015–2019 m. laikotarpiu sudarė daugiau nei 26 proc. viso pasaulinio eksporto ir dėl to 28 ES valstybės narės drauge yra antras pagal dydį ginklų tiekėjas pasaulyje po JAV (36 proc.) ir prieš Rusiją (21 proc.); kadangi pagal ES sutarties 346 straipsnį dėl ginklų gamybos arba prekybos jais sprendžia valstybės narės;

B.  kadangi iš Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) naujausių duomenų matyti, kad 28 ES valstybės narės drauge yra antras pagal dydį ginklų eksportuotojas tiek Saudo Arabijai, tiek Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE); kadangi, JT žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupės teigimu, Jemeno ginkluotojo konflikto šalys vykdė ir toliau vykdo pažeidimus ir nusikaltimus, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė;

C.  kadangi ginklų ir įrangos eksportas stiprina gynybos pramonės pajėgumus efektyviai vykdyti gynybos technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą ir taip užtikrina ES valstybių narių galimybes apsiginti ir apsaugoti savo piliečius;

D.  kadangi pasaulyje aktyvėja naujos ginklavimosi varžybos ir pagrindinės karinės jėgos nebetiki, kad ginklų kontrolės ir nusiginklavimo sutartimis pavyks sumažinti tarptautinę įtampą ir sustiprinti saugumą pasaulyje;

E.  kadangi 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija yra būtina priemonė bendradarbiavimui stiprinti ir valstybių narių eksporto politikos konvergencijai skatinti;

F.  kadangi valstybės narės pripažįsta ypatingą atsakomybę, kurią gali tekti prisiimti dėl įtakos esamai įtampai ir konfliktams arba jų kurstymo į trečiąsias valstybes eksportuojant karines technologijas ir įrangą;

G.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos kilusi pasaulinė krizė gali turėti reikšmingų geostrateginių padarinių ir todėl papildomai pabrėžia, kad reikia užtikrinti realų Europos strateginį savarankiškumą;

H.  kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. ES Užsienio reikalų tarybos išvadose teigiama, kad „valstybės narės taip pat susitarė laikinai sustabdyti Egiptui suteiktų eksporto licencijų, išduotų įrangai, kuri galėtų būti panaudota vidaus represijoms, galiojimą ir iš naujo įvertinti įrangai, kuriai taikoma Bendroji pozicija 2008/944/BUSP, išduotas licencijas bei peržiūrėti savo paramą Egiptui saugumo srityje“; kadangi keliose ES valstybėse narėse veikiančios įmonės toliau eksportavo į Egiptą ginklus, sekimo technologiją ir kitą saugumo įrangą, tokiu būdu padėdamos vykdyti neteisėtą prieigą ir kurti kenkimo programinę įrangą, taip pat kitais būdais vykdyti išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės aktyvistus tiek fiziškai, tiek internete; kadangi ši veikla lėmė represijas prieš žodžio laisvę internete;

I.  kadangi vis nestabilesniame, daug galio centrų turinčiame pasaulyje, kuriame stiprėja nacionalistinės, ksenofobinės ir antidemokratinės jėgos, gyvybiškai svarbu, kad Europos Sąjunga taptų įtakinga jėga pasaulio arenoje ir išlaikytų savo pirmaujantį vaidmenį kaip pasaulinė „švelnioji galia“, įsipareigojusi vykdyti įprastinės ir branduolinės ginkluotės mažinimą ir, prieš svarstydama galimus karinius veiksmus, investuojanti į konfliktų prevenciją, krizių valdymą ir tarpininkavimą;

J.  kadangi ginklų eksportas yra būtinas Europos gynybos pramoninei ir technologinei bazei stiprinti ir kadangi gynybos pramone pirmiausia siekiama užtikrinti Sąjungos valstybių narių gynybą ir saugumą, kartu padedant įgyvendinti BUSP;

K.  kadangi skirtingas valstybių narių elgesys ginklų eksporto atžvilgiu kartais silpnina ES galimybes įgyvendinti savo užsienio politikos tikslus ir mažina jos, kaip vienbalsiai tarptautinėje arenoje pasisakančios organizacijos, patikimumą;

L.  kadangi dramatiškai pasikeitė pasaulinė ir regioninė saugumo aplinka, visų pirma Sąjungos pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse;

M.  kadangi karinės skaidrumo priemonės, pvz., ataskaitos apie ginklų eksportą, padeda stiprinti tarpvalstybinį pasitikėjimą;

20-oji ir 21-oji ES metinės ginklų eksporto ataskaitos

1.  pabrėžia, kad palaikant gynybos pramonę stiprinami Sąjungos savigynos pajėgumai ir tai yra sudėtinė jos strateginio savarankiškumo dalis; pažymi, kad tai yra įmanoma tik tuo atveju, jei valstybės narės savo įrangos programose pirmenybę teikia Europos Sąjungos gaminiams; pabrėžia, kad esant gyvybingai Europos rinkai sumažėtų priklausomybė nuo ginklų eksporto į trečiąsias šalis;

2.  primena, kad Bendrojoje pozicijoje numatyta skaidrumo procedūra, pagal kurią skelbiamos Europos Sąjungos metinės ginklų eksporto ataskaitos; palankiai vertina tai, kad paskelbtos 20-oji ir 21-oji ES ataskaitos pagal Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP 8 straipsnio 2 dalį, kurias parengė Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė (COARM) ir kurios buvo paskelbtos ES oficialiajame leidinyje; mano, kad, siekiant bendros ES pozicijos ginklų eksporto srityje ir atsižvelgiant į vis sudėtingesnę tarptautinę padėtį, kai vis labiau auga eksporto mastai, o skaidrumo lygis mažėja, abiejų šių ataskaitų paskelbimas yra žingsnis teigiama linkme; mano, kad abi šios ataskaitos prasmingai papildo JT ataskaitas dėl pasaulinio ir regioninio ginklų eksporto skaidrumo;

3.  atkreipia dėmesį į valstybių narių pastangas laikytis SESV 346 straipsnio 1 dalies b punkto dėl ginklų gamybos ir prekybos jais;

4.  pažymi, kad 19 valstybių narių pateikė išsamius duomenis 20-ajai metinei ataskaitai ir 19 – 21-ajai ataskaitai; primygtinai ragina visas valstybes nares visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų, nustatytų Bendrojoje pozicijoje, kai pasaulyje mažėja ginklų prekybos skaidrumas, visų pirma keliose pagrindinėse ginklus eksportuojančiose šalyse; pažymi, kad 20-ajai metinei ataskaitai 27 valstybės narės, išskyrus Graikiją, pateikė bent dalinius duomenis, o 21-ajai metinei ataskaitai duomenis pateikė visos 28 valstybės narės, nors maždaug trečdalio šalių pateikti duomenys nebuvo išsamūs; vis dėlto palankiai vertina papildomą informaciją, kurią vyriausybės pateikė nacionalinėse ataskaitose; pakartoja savo prašymą, kad visos valstybės narės, kurios nėra pateikusios išsamios informacijos, kitai metinei ataskaitai pateiktų papildomą informaciją dėl eksporto praeityje;

5.  yra susirūpinęs, kad valstybės narės naudoja labai skirtingą informaciją, siekdamos gauti duomenis apie licencijų vertę, todėl tampa sunkiau nuosekliai ir efektyviai panaudoti lyginamuosius duomenis; pabrėžia, kad svarbu pateikti faktinio ginklų eksporto pagal visuotines ir bendrąsias licencijas ataskaitas, įskaitant šio eksporto visą kiekį bei vertę, išskaidant šiuos duomenis pagal karinės įrangos sąrašo kategorijas ir paskirties šalis;

6.  ragina valstybes nares stiprinti tarpusavio koordinavimą ir nustatyti bendrą geriausią informacijos ir duomenų rinkimo ir tvarkymo patirtį, kad būtų galima parengti labiau suderintas metines ataskaitas ir padidinti tokių ataskaitų skaidrumą bei panaudojimo galimybes;

7.  pažymi, kad, remiantis paskutinėmis dviem metinėmis ataskaitomis, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalys, regionai, kuriuose vyksta keli ginkluoti konfliktai, išlieka svarbiausiais regionais, į kuriuos eksportuojami ginklai; pažymi, kad šie regionai patiria dideles ir besitęsiančias saugumo problemas ir kad kiekvieną tokį eksporto atvejį būtina atskirai įvertinti pagal aštuonis Bendrosios pozicijos kriterijus;

8.  remia Tarybos įsipareigojimą stiprinti karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę; pažymi valstybių narių norą įgyvendinant BUSP stiprinti bendradarbiavimą ir skatinti konvergenciją šioje srityje; palankiai vertina šias pastangas, nes jos atitinka bendrus ES sutarties 21 straipsnyje nustatytus bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) tikslus ir visuotinėje ES strategijoje (2016 m.) nustatytus regioninius prioritetus; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares plėtoti bei įgyvendinti bendrus karinių technologijų ir įrangos perdavimo valdymo standartus ir jų laikytis;

9.  primena, kad ES, vadovaudamasi BUSP tikslais, įgyvendina keletą ginklų embargų, įskaitant visus JT embargus, tokioms šalims kaip Baltarusija, Centrinės Afrikos Respublika, Kinija, Iranas, Libija, Mianmaras, Šiaurės Korėja, Rusijos Federacija, Somalis, Pietų Sudanas, Sudanas, Sirija, Venesuela, Jemenas ir Zimbabvė; pažymi, kad nors dėl šių embargų tam tikros šalys gali likti be karinių išteklių, tam tikrais atvejais jais prisidedama prie taikos ir stabilumo; pažymi, jog tokie embargai užtikrina, kad ES neprisidėtų prie humanitarinių krizių, žmogaus teisių pažeidimų ir žiaurumų; ragina ES padėti stiprinti valstybių narių pajėgumus įgyvendinti griežtas procedūras, skirtas stebėti, kaip visos valstybės narės laikosi ES ginklų embargo, ir susijusias išvadas skelbti viešai(27);

10.  primena savo 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl padėties Jemene; primygtinai ragina visas ES valstybes nares į tai atsižvelgiant neparduoti ginklų ir kitos gynybos įrangos Saudo Arabijai, JAE ir bet kokioms šios tarptautinės koalicijos narėms, taip pat Jemeno vyriausybei ir kitoms konflikto šalims;

11.  palankiai vertina Belgijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos ir Nyderlandų vyriausybių sprendimus, kuriais ribojamas jų šalių ginklų eksportas į šalis Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos nares, dalyvaujančias Jemeno kare; pažymi, kad kai kuriais atvejais, kaip pranešė NVO, į šias šalis eksportuojami ginklai buvo panaudoti Jemene, kur 22 mln. žmonių reikalinga humanitarinė pagalba ir apsauga; primena, kad toks eksportas akivaizdžiai pažeidžia Bendrąją poziciją; atkreipia dėmesį į tai, kad Vokietija iki 2020 m. vėl pratęsė ginklų eksporto moratoriumą Saudo Arabijai, taip pat į kelių valstybių narių sprendimus užtikrinti visapusiškus ribojimus; primena, kad nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2019 m. vasario 14 d. Parlamento plenarinėse sesijose bent dešimt kartų buvo prašoma, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pradėtų procesą dėl ES ginklų embargo įvedimo Saudo Arabijai, be to, 2018 m. – ir kitoms Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos Jemene narėms; dar kartą pakartoja šį raginimą;

12.  ragina valstybes nares sekti Vokietijos, Suomijos ir Danijos pavyzdžiu, nes šios šalys po žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo nustatė apribojimus savo ginklų eksportui į Saudo Arabiją;

13.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms laikytis 2013 m. rugpjūčio 21 d. Tarybos išvadų dėl Egipto, paskelbiant, kad laikinai sustabdomas Egiptui suteiktų eksporto licencijų, išduotų įrangai, kuri galėtų būti panaudota vidaus represijoms, galiojimas pagal Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, ir smerkia tai, kad ES valstybės narės nuolat nesilaiko šių įsipareigojimų; todėl ragina valstybes nares sustabdyti ginklų, sekimo technologijų ir kitos saugumo įrangos eksportą į Egiptą, nes tai gali palengvinti išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės aktyvistus, be kita ko, socialinėje žiniasklaidoje, o taip pat vykdant bet kokias kitas represijas viduje; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pateikti valstybių narių bendradarbiavimo su Egipto režimu karinėje ir saugumo srityse dabartinės padėties ataskaitą; ragina ES visapusiškai įgyvendinti savo eksporto kontrolės priemones Egipto atžvilgiu dėl prekių, kurios gali būti naudojamos represijoms, kankinimui ar mirties bausmei vykdyti;

14.  pakartoja savo naujausius raginimus nutraukti sekimo technologijų ir kitos įrangos, kuri gali prisidėti prie vidaus represijų, eksportą į kelias šalis, įskaitant Egiptą, Bahreiną, Saudo Arabiją, JAE ir Vietnamą;

15.  pažymi, kad įgyvendindama BSGP ES vykdo misijas, įskaitant misiją, kuria užtikrinamas ginklų eksporto embargas Libijoje, kad būtų sustiprinta taika ir stabilumas šiame regione; labai apgailestauja dėl tebesitęsiančių akivaizdžių ginklų embargo pažeidimų Libijoje, net po to, kai 2020 m. sausio 19 d. Berlyne surengtoje Tarptautinėje konferencijoje dėl Libijos atitinkamos šalys įsipareigojo jo laikytis; ragina visas valstybes nares sustabdyti ginklų, sekimo ir žvalgybos įrangos bei medžiagų siuntimą visoms Libijos konflikte dalyvaujančioms šalims;

16.  palankiai vertina Europos Sąjungos karinės operacijos Viduržemio jūroje (EUNAVFOR MED IRINI) tikslą griežtai įgyvendinti JT ginklų embargą, panaudojant oro, palydovinius ir jūrų išteklius ir vykdant atviroje jūroje prie Libijos krantų plaukiančių laivų, įtariamų gabenant ginklus ar susijusią medžiagą iš Libijos ir į ją, patikras pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 2292 (2016), 2357 (2017), 2420 (2018) ir 2473 (2019);

17.  griežtai smerkia du Turkijos ir Libijos pasirašytus susitarimo memorandumus dėl jūrų sienos nustatymo ir visapusiško saugumo srities ir karinio bendradarbiavimo, kurie yra tarpusavyje susiję ir akivaizdžiai pažeidžia ir tarptautinę teisę, ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, pagal kurią Libijai nustatomas ginklų embargas; primena, kad kai kurios valstybės narės nusprendė sustabdyti licencijų išdavimą ginklų eksportui į Turkiją; primena, kad valstybės narės, remdamosi Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP nuostatomis, įsipareigojo laikytis tvirtų nacionalinių pozicijų dėl savo ginklų eksporto į Turkiją politikos, be kita ko, griežtai taikyti 4 kriterijų dėl regioninio stabilumo; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį Taryboje pateikti iniciatyvą, kad tol, kol Turkija tęs dabartinius neteisėtus vienašalius veiksmus rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, kurie prieštarauja visų ES valstybių narių (visų pirma Graikijos ir Kipro) suverenitetui ir tarptautinei teisei, ir nepradės tarptautinės teisės aktais grindžiamo dialogo, visos ES valstybės narės sustabdytų licencijų išdavimą ginklų eksportui į Turkiją pagal Bendrąją poziciją; ragina atitinkamus NATO forumus, ypač Įprastinės ginkluotės kontrolės aukšto lygio darbo grupę, skubiai aptarti ginklų kontrolę rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje;

18.  ragina valstybes nares eksporto kontrolės srityje skirti didesnį dėmesį prekėms, kurios gali būti naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais;

19.  pažymi, kad nėra nustatyto sankcijų mechanizmo, kuris būtų taikomas akivaizdžiai su aštuoniais kriterijais nesuderinamą eksportą vykdančiai valstybei narei;

Tarybos atliekama Bendrosios pozicijos peržiūra

20.  palankiai vertina Tarybos ketinimą didinti konvergenciją ir skaidrumą – tai pagrindini jos paskutinės Bendrosios pozicijos peržiūros tikslai, taip pat Tarybos išvadas dėl Bendrosios pozicijos peržiūros ir Tarybos pareiškimą, kad Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės stiprinimas turėtų vykti glaudžiau bendradarbiaujant ir vykdant konvergenciją karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolės srityje(28);

21.  palankai vertina atnaujintą valstybių narių įsipareigojimą laikytis teisiškai privalomos Bendrosios pozicijos, kuri iš dalies pakeista Tarybos sprendimu (BUSP) 2019/1560, ir pabrėžia, kad svarbu pagal joje nurodytus kriterijus kruopščiai vertinti eksporto licencijų paraiškas dėl karinių technologijų ir įrangos; atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/1560 ir atitinkamos 2019 m. rugsėjo 16 d. išvados atspindi stiprėjantį valstybių narių suvokimą, kad būtinas didesnis nacionalinis ir visos ES skaidrumas bei konvergencija ginklų eksporto srityje ir kad būtina stiprinti viešąją priežiūrą šioje jautrioje nacionalinio saugumo srityje; pabrėžia, jog pagal šiuos sprendimus galima užtikrinti, kad nacionalinės priežiūros institucijos, parlamentai ir ES piliečiai būtų geriau informuojami apie jų vyriausybių strateginius sprendimus srityje, kuri turi tiesioginės įtakos jų saugumui, ir apie tai, kaip jų šalys laikosi vertybių ir normų;

22.  yra sunerimęs dėl pasaulyje stiprėjančių ginklavimosi varžybų; primena ES užmojus visame pasaulyje siekti taikos; todėl ragina ES aktyviau veikti ginklų neplatinimo ir pasaulinio nusiginklavimo srityse; palankiai vertina tai, kad pagal atnaujintą Bendrąją poziciją atsižvelgiama į susijusius naujausius įvykius, pvz., į priimtą Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG), kurios šalys yra visos valstybės narės; palankiai vertina ES veiksmus, kuriais siekiama remti universalų Sutarties dėl prekybos ginklais (SPG) taikymą, visų pirma pagal Bendrąją poziciją padedant trečiosioms šalims tobulinti ir įgyvendinti veiksmingas ginkluotės kontrolės sistemas; ragina pagrindines ginklus eksportuojančias šalis, pvz., JAV, Kiniją ir Rusiją, pasirašyti ir ratifikuoti SPG;

23.  remia Tarybos dar kartą patvirtintą poziciją, kad prekyba karine įranga ir technologijomis turėtų vykti atsakingai ir atskaitingai; palankiai vertina atnaujintą Tarybos įsipareigojimą toliau skatinti bendradarbiavimą ir konvergenciją valstybių narių politikoje, kad būtų užkirstas kelias karinių technologijų ir įrangos, kurios galėtų būti panaudotos vidaus represijoms arba tarptautinei agresijai arba padidintų regioninį nestabilumą, eksportui;

24.  susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad dėl valstybių narių ginklų eksporto politikos ir praktikos skirtumų lėtėja konvergencija siekiant griežtai taikyti ES taisykles šioje srityje; pažymi, kad šiuo atžvilgiu reikia įdiegti griežtas priemones; pažymi, kad būsimi veiksmai, finansuojami Europos gynybos fondo lėšomis, padės kurti naujas karines technologijas ir įrangą;

25.  su pasitenkinimu pažymi, kad Taryba pripažįsta nuoseklios eksporto kontrolės politikos su gynyba susijusių medžiagų ir dvejopo naudojimo prekių atžvilgiu svarbą; mano, kad ES turėtų nustatyti aiškius tokių prekių eksporto kriterijus ir gaires;

26.  palankiai vertina nustatytas konkrečias priemones, kuriomis siekiama palengvinti teisingų ir suderintų valstybių narių ginklų eksporto ataskaitų pateikimą laiku; visų pirma pritaria Tarybos sprendimui nustatyti aiškų nacionalinių duomenų pateikimo terminą, aiškius standartus dėl ataskaitos formato ir papildomas gaires dėl ataskaitų turinio ir jų teikimo proceso; ragina valstybes nares pasistengti pateikti duomenis kuo anksčiau ir ne vėliau kaip gegužės mėnesį po ataskaitinių metų, kad būtų laiko viešoms diskusijoms; palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant taikyti teikimo internetu metodą, ir ragina jį plėtoti toliau; taip pat palankiai vertina Tarybos paramą aiškioms gairėms dėl valstybių narių dalijimosi informacija apie savo ginklų eksporto politiką; palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi dėl skaitmeninio požiūrio naudojant COARM internetinę sistemą, ir ragina ją toliau plėsti;

Didėjantis valstybių narių bendradarbiavimas ginklų gamybos srityje

27.  pažymi, kad nuo tada, kai 2008 m. buvo priimta teisiškai privaloma Bendroji pozicija, valstybės narės sugriežtino savo ginklų eksporto stebėseną; taip pat pažymi, kad vis daugiau Europoje gaminamų ginklų sistemų sudaro komponentai iš daugelio ES valstybių narių ir yra susijusios su dvišaliu arba daugiašaliu bendradarbiavimu dėl technologinių, pramoninių ir politinių priežasčių; pabrėžia teigiamą šių rūšių bendradarbiavimo vaidmenį stiprinant valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpusavio pasitikėjimą;

28.  pabrėžia, kad užmojis didinti Europos gynybos sektoriaus konkurencingumą turi netrukdyti taikyti aštuonių Bendrosios pozicijos kriterijų, nes jie yra svarbesni už bet kokius valstybių narių ekonominius, socialinius, komercinius ar pramoninius interesus;

29.  atkreipia dėmesį į išaugusį žinių ir technologijų perdavimą, dėl kurio trečiosios šalys gali vykdyti licencijuotą Europos karinių technologijų gamybą; mano, kad šis procesas neturi riboti ES pajėgumų kontroliuoti ginklų ir karinės įrangos gamybą, o turėtų kaip tik skatinti viešosios priežiūros ir skaidrumo standartų suderinimą gynybos produktų gamybos srityje ir paspartinti tarptautiniu mastu pripažintų ir įgyvendinamų taisyklių dėl ginklų gamybos ir eksporto kūrimą;

30.  atkreipia dėmesį, kad vis daugiau komponentų ginklų sistemose sudaro civilinės paskirties arba dvejopos paskirties elementai; todėl mano, kad būtina sukurti visoms valstybėms narėms aiškią šių komponentų siuntimo kontrolės sistemą;

31.  pažymi, kad valstybės narės neparengė bendros ginklų komponentų siuntimą į kitą valstybę narę reglamentuojančios politikos, kuri užtikrintų, kad bet koks jų eksportas iš surinkimo valstybės narės į trečiąsias šalis atitiktų komponentus tiekiančios valstybės narės eksporto politiką; pažymi, kad kai kurios iš valstybių narių ir toliau laiko ES viduje vykdomą ginklų ir su gynyba susijusių produktų siuntimą tokia pat operacija, kaip eksportas į trečiąsias šalis; mano, kad tai ypač problematiška atsižvelgiant į didėjančius licencijavimo praktikos skirtumus visoje ES; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinės redakcijos Direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje nėra sukurta taip, kad būtų pasiekti aukščiausi bendri eksporto į trečiąsias šalis kontrolės standartai kartu lengvinant siuntimą Europos ginkluotės rinkoje;

32.  pažymi, kad pirmasis mėginimas reglamentuoti siuntimą Europos viduje buvo Prancūzijos ir Vokietijos Schmidt-Debré derinimo susitarimas su „de minimis“ taisykle; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Prancūzijos ir Vokietijos susitarimą dėl gynybos eksporto kontrolės;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienos valstybės narės nacionalinė ginklų eksporto politika gali būti kliūtis bendradarbiavimo projektams; pažymi, kad tokie skirtumai gali paskatinti sudaryti daugiau dvišalių ir specialių susitarimų dėl ginklų sistemų, kai kuriais atvejais sudarančių sąlygas eksportui į trečiąsias šalis remiantis mažiausiai ribojančiais standartais, o ne bendru ES masto požiūriu; primena, kad Tarybos bendrąja pozicija dėl ginklų eksporto buvo ir yra siekiama išvengti tokių skirtumų ir sukurti suderintą bendrą ginklų eksporto politiką; atkreipia dėmesį į ryšį tarp skirtingos eksporto politikos ir ES valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo sunkumų, nuolatinio su gynyba susijusių produktų vidaus rinkos susiskaidymo ir dubliuojamų pramonės procesų; todėl ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares skirti tinkamą finansavimą, kad būtų galima sumažinti rinkos susiskaidymą ir konsoliduoti pramonę, kartu užtikrinant, kad ES ir valstybės narės turės reikiamų karinių pajėgumų; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą Direktyvos 2009/81/EB ir Direktyvos 2009/43/EB įgyvendinimą, įskaitant įgyvendinimo užtikrinimo veiksmus, susijusius su viešaisiais pirkimais;

34.  pažymi, kad valstybių narių dvišalis bendradarbiavimas su gynyba susijusiuose pramonės projektuose lemia eksporto kontrolės susitarimus, kurie gali tapti pagrindu visai Europos Sąjungai;

35.  pabrėžia, kad dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai turėtų sudaryti sąlygas geresnei eksporto politikos konvergencijai ir suderinimui ES lygmeniu, nes dėl nepakankamos sprendimų dėl eksporto į trečiąsias šalis konvergencijos ir skaidrumo gali būti daromas neigiamas poveikis ES gebėjimui laikytis vieningos pozicijos ir daryti įtaką tarptautinėje arenoje žmogaus teisių, tarptautinės teisės ir regioninės taikos bei stabilumo skatinimo srityse; pažymi, kad šie skirtumai gali lemti rinkos iškraipymą ir trukdyti pramonės strateginiam planavimui, masto ekonomijai ir vienodoms veiklos sąlygoms;

Auganti ES lygmens svarba ginklų gamybos srityje

36.  pažymi, kad tinkamos įrangos kūrimas yra svarbi priemonė stiprinant Europos gynybos sektoriaus pramoninę ir technologinę bazę; pažymi, kad ES iniciatyvos, pvz., gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamieji veiksmai, Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP) ir Europos gynybos fondas (EGF), tokios iniciatyvos kaip nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), suderinta metinė peržiūra gynybos srityje (angl. CARD) ir Europos taikos priemonė (ETP), teisės aktai, pvz., 2009 m. direktyvos dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje ir dėl viešųjų pirkimų, vykdomų gynybos srityje, taip pat administracinių pajėgumų, pvz., Komisijos Gynybos pramonės ir kosmoso generalinio direktorato (DEFIS GD), sukūrimas padeda stiprinti Europos bendradarbiavimą ginklų gamybos srityje ir plėtoti pajėgumus Europos lygmeniu; mano, kad Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės stiprinimas turėtų vykti glaudžiau bendradarbiaujant ir vykdant konvergenciją karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolės srityje, siekiant padidinti BUSP ir ypač BSGP efektyvumą;

37.  ragina valstybes nares pašalinti trūkumus, susijusius su neefektyviomis gynybos išlaidomis, kurių atsiranda dėl veiksmų dubliavimo, susiskaidymo ir sąveikumo stokos, ir siekti, kad ES taptų saugumo užtikrintoja, be kita ko, geriau kontroliuodama ginklų eksportą;

38.  pažymi, kad kelios valstybės narės yra išreiškusios ketinimus kartu kurti pagrindines ginkluotės sistemas, pvz., kovinius tankus, naikintuvus ir ginkluotuosius bepiločius orlaivius;

39.  pabrėžia, kad negalutiniame tarpinstituciniame susitarime dėl Europos gynybos fondo (EGF) įsteigimo Komisija įgaliojama vertinti, ar nuosavybės perdavimas arba EGF bendrai finansuojamų karinių technologijų išimtinės licencijos suteikimas prieštarauja ES ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos interesams ir fondo tikslams, nustatytiems siūlomo reglamento 3 straipsnyje; pažymi, kad šiuo nauju teisės aktu, be kita ko, Komisijai nustatoma pilietinės priežiūros užduotis, susijusi su konkrečia karinių technologijų eksporto į trečiąsias šalis kategorija, tokiu būdu toliau didinant skaidrumą ir mažinant riziką, kad bus netinkamai panaudotos ES lėšos, tačiau nepažeidžiant Sąjungos valstybių narių eksporto kontrolės institucijų kompetencijos išduoti šios srities licencijas;

40.  pabrėžia, kad Europos partneriai, vykdydami savo tarptautinius įsipareigojimus, perduoda informaciją apie savo nacionalines kontrolės sistemas ir duomenis apie ginklų siuntimą; pažymi, kad pagal Europos taikos priemonę (ETP) valstybės narės ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi galimybę aprūpinti trečiąsias šalis karine įranga ir tai turės būti stebima ES lygmeniu; pabrėžia, kad ETP atžvilgiu pagal naują ES lygmens priemonę būtų potencialiai pateiktas bendras rizikos vertinimas prieš bet kokį sprendimą siųsti ginklus ir amuniciją trečiosioms šalims pagal ETP karinių pajėgumų stiprinimo ramstį, atskiros priemonės būtų įvertintos pagal aštuonis Bendrosios pozicijos kriterijus ir galutinio naudotojo atžvilgiu būtų nustatytos garantijos bei galimos sankcijos;

41.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamą Parlamento informavimą apie ES lėšų naudojimą visiems mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams, susijusiems su bepiločių orlaivių gamyba; primygtinai ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kuriais galima vykdyti puolimus be žmogaus įsikišimo;

42.  pažymi, kad ginklų ir gynybos įrangos moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra yra svarbūs užtikrinant priemones valstybėms narėms apsiginti ir gynybos pramonei siekti technologinės pažangos;

Bendrosios pozicijos įgyvendinimas atsižvelgiant į augančią ES lygmens svarbą ginklų gamybos srityje

43.  pažymi, kad, atsižvelgiant į augančią ES lygmens svarbą ginklų gamybos srityje ir paskelbtus siekius bei planus toliau plėtoti šią tendenciją, pastebima nacionalinės ginklų eksporto politikos ir sprendimų priėmimo konvergencijos stoka; pažymi, kad dėl nepakankamos nacionalinių ginklų eksporto konvergencijos gali atsirasti papildomų rinkos iškraipymų ir susijusių kliūčių atitinkamų įmonių ir ginkluotųjų pajėgų strateginiam planavimui ir reikės palaipsniui suderinti nacionalinę ginklų eksporto politiką ir sprendimų priėmimo procesus; primena, koks svarbus valstybių narių dalyvavimas tokiame procese; apgailestauja dėl dabartinių valstybių narių nacionalinės ginklų eksporto politikos ir sprendimų priėmimo procesų skirtumų; ragina Tarybą toliau dėti pastangas siekiant ginklų eksporto politikos ir sprendimų priėmimo konvergencijos;

44.  siūlo, kad duomenys apie pagal EGPPP ir (arba) Europos gynybos fondą (EGF) finansuotų produktų eksportą būtų pateikiami atskirai grupei COARM pateikiamuose duomenyse, kad būtų užtikrinta atidi šių iš Europos biudžeto finansuojamų produktų stebėsena ir kad būtų užtikrintas griežtas Bendrosios pozicijos kriterijų taikymas pagal EGPPP ir EGF finansuojamiems produktams;

45.  palankiai vertina stiprėjantį ES bendradarbiavimą gynybos srityje pagal BSGP; mano, kad ES lygmens svarbos ginklų gamybos srityje augimas turi vykti kartu užtikrinant didesnį skaidrumą; mano, kad šioje srityje dar yra ką tobulinti, ypač turint mintyje valstybių narių teikiamų duomenų kokybę ir vienodumą; mano, kad „Europos pajėgumų ir ginkluotės politikos“ nustatymas, numatytas ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje, turi būti suderintas su Bendrąja pozicija 2008/944/BUSP; mano, kad didesnė bendrų taisyklių ir ginklų bei technologijų eksporto skaidrumo standartų konvergenciją stiprina valstybių narių ir trečiųjų šalių partnerių tarpusavio pasitikėjimą; palankiai vertina COARM pastangas, visų pirma gaires, nurodančias, kaip valstybės narės turi taikyti Bendrąją poziciją, kai tai susiję su bendradarbiavimu, koordinavimu ir konvergencija; pažymi, kad COARM informacijos mainų sistema ir Bendrosios pozicijos įgyvendinimo gairės yra naudingos kasdienės priemonės kontrolės institucijoms; primena valstybių narių pastangas prisidėti prie COARM veiklos skatinant keitimąsi gerąja patirtimi; siūlo Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupei (COARM):

   a) siekiant įgyvendinti 2019 m. rugsėjo mėn. Tarybos išvadas ir vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais standartais, į patikslintą ataskaitos šabloną įtraukti šias papildomas kategorijas: tiksli ginklo rūšis ir eksportuotas kiekis, šaudmenų pavadinimas, partijos dydis ir konkretus galutinis naudotojas, atšauktos licencijos, sutarčių dėl paslaugų po pristatymo, pavyzdžiui, mokymo ir techninės priežiūros, vertė ir trukmė; suderinti ES šaulių ginklų apibrėžtį su platesne JT apibrėžtimi;
   b) sukurti ES ir tarptautiniu mastu pripažįstamas tokias apibrėžtis kaip licencijuota vertė ir faktinis eksportas, kad būtų lengviau palyginti valstybių narių duomenis;

46.  palankiai vertina sprendimą metinę ataskaitą paversti interaktyvia, patikima internetine duomenų baze, kurioje būtų galima atlikti paiešką, ir tikisi, kad ji bus parengta ir pradės veikti prieš paskelbiant 2019 m. eksporto duomenis; ragina EIVT informuoti Parlamentą apie tikslią datą, kada ši duomenų bazė pradės veikti internete; primygtinai ragina COARM taikyti sprendimą, kuris būtų patogus ir lengvai pasiekiamas Europos piliečiams ir pilietinei visuomenei ir pagal kurį duomenis būtų galima eksportuoti saugiu ir struktūriškai apibrėžtu formatu;

47.  ragina COARM toliau stengtis sukurti mainų forumą, kuriame valstybės narės bendrautų ir dalytųsi informacija apie savo eksporto į ES nepriklausančias šalis politiką ir sprendimus atmesti prašymus išduoti eksporto į ES nepriklausančias šalis licencijas; ragina COARM, kaip nurodyta Bendrosios pozicijos 7 straipsnyje, siekti geresnio keitimosi atitinkama informacija, įskaitant informaciją apie pranešimus apie atsisakymą išduoti licenciją ir informaciją apie ginklų eksporto politiką, taip pat siekti nustatyti kitas priemones, kuriomis siekiama toliau didinti konvergenciją; šiuo tikslu siūlo pagal BUSP ir konsultuojantis su išorės suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Parlamentą, keistis nacionaliniais padėties šalyje arba galimų eksporto gavėjų vertinimais ir siekti tokio bendro ES lygmens vertinimo, vadovaujantis Bendrosios pozicijos principais ir kriterijais; ragina reguliariai atnaujinti trečiųjų šalių, kurios laikosi Bendrojoje pozicijoje nustatytų kriterijų, sąrašą;

48.  mano, kad ES institucijos turėtų siūlyti tarpusavio vertinimus, siekdamos paskatinti nacionalines valdžios institucijas dalytis geriausia duomenų rinkimo ir tvarkymo patirtimi, padėti geriau suprasti skirtingus nacionalinius metodus, nustatyti aštuonių kriterijų aiškinimo skirtumus ir aptarti derinimo, nuoseklumo ir konvergencijos tarp valstybių narių gerinimo būdus ir priemones;

49.  yra tvirtai įsitikinęs, kad nuoseklesnis ES bendrosios pozicijos įgyvendinimas yra būtinas ES, kaip vertybėmis pagrįstos pasaulinės jėgos, patikimumui ir kad didesnė visapusiško kriterijų taikymo konvergencija veiksmingiau užtikrins visų prekyboje ginklais dalyvaujančių šalių pagarbą žmogaus teisėms ir tarptautinei teisei bei padės skatinti taiką ir stabilumą, taip pat sustiprins ES strateginius saugumo interesus ir strateginį savarankiškumą; mano, kad tai sustiprins BUSP įgyvendinimą;

50.  mano, kad licencijos gamybai trečiosiose šalyse nebeturėtų būti suteikiamos, jeigu tai sudarytų sąlygas apeiti aštuonis Bendrosios pozicijos kriterijus ar kitas ES ginklų eksporto direktyvas;

51.  pabrėžia, kad veiksminga galutinio naudojimo kontrolė padeda sukurti atsakingesnę eksporto politiką ir visų pirma galėtų sumažinti nukreipimo riziką; šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES finansuojamą projektą „iTrace“ ir pritaria jo tęsimui, taip pat rekomenduoja naudoti panašią priemonę teisėtam ginklų eksportui iš ES valstybių narių į trečiąsias šalis atsekti; ragina Tarybą, valstybes nares ir EIVT parengti išsamią mokymo ir gebėjimų stiprinimo programą, skirtą ginklų eksporto kontrolės srities nacionaliniams ir ES pareigūnams, ypatingą dėmesį skiriant abipusiam aštuonių kriterijų supratimui, bendriems rizikos vertinimams, apsaugos priemonių nustatymui ir patikrinimui prieš licencijavimą bei po jo; ragina valstybių narių vyriausybes imtis veiksmų siekiant užtikrinti geresnę atitiktį savo galutinio naudojimo reglamentams, įskaitant kontrolės po nusiuntimo įgyvendinimą; pabrėžia, kad reikia teikti pakankamą ES finansavimą siekiant užtikrinti, kad nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat delegacijose ir ambasadose importuojančiose šalyse būtų skirti būtini personalo ištekliai perspektyviems rizikos vertinimams, galutinio naudojimo kontrolei ir patikrinimams po siuntimo įgyvendinti; ragina EIVT ir COARM, naudojant visuotinį ataskaitų dėl neteisėtų šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų neteisėtų įprastinių ginklų ir šaudmenų teikimo mechanizmą („iTrace“), metinėje ataskaitoje pranešti apie bet kokį nustatytą ES kilmės prekių nukreipimą;

52.  mano, kad auganti ES lygmens svarba ginklų gamybos srityje, naujausios Tarybos išvados dėl ginklų eksporto konvergencijos ir Europos taikos priemonės (ETP) sukūrimas turėtų būti papildyti ES lygmens stebėsenos ir kontrolės mechanizmu, grindžiamu aštuonių kriterijų laikymusi; primena „Europos pajėgumų ir ginkluotės politikos“ nustatymą, numatytą ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje; mano, kad pajėgumų telkimas ir dalijimasis jais bei stipresnis bendradarbiavimas ginklų politikos ir viešųjų pirkimų politikos srityse yra galimas tik jeigu nustatytas privalomos griežtos eksporto kontrolės priemonės, abipusio informavimo tvarka ir nuolatinė parlamentinė kontrolė, taip pat jeigu taikomi griežti sankcijų mechanizmai bendrųjų taisyklių nesilaikymo atveju, kai tai susiję su ES finansuojamais projektais; taip pat reikalauja, kad Europos Parlamentas, kartu su nacionaliniais parlamentais, galėtų užtikrinti ES bendros Europos saugumo ir gynybos politikos ir jos biudžeto parlamentinę kontrolę;

53.  ragina COARM išnagrinėti ginklų eksporto skaidrumo problemą kartu su dvejopo naudojimo prekių licencijavimo skaidrumo problema ir apsvarstyti galimybę abiejose priemonėse taikyti bendrą požiūrį į skaidrumą; mano, kad siekiant užtikrinti atskaitomybę, taikant Komisijos stiprinama dvejopo naudojimo prekių kontrolė taikant peržiūrėtą ES dvejopo naudojimo prekių reglamentą turėtų būti subalansuota užtikrinant didesnį Parlamento ir pilietinės visuomenės dalyvavimą ir priežiūrą;

54.  pabrėžia, kad nekontroliuojamas ES įmonių kibernetinio stebėjimo technologijų eksportas gali daryti žalingą poveikį ES skaitmeninės infrastruktūros saugumui ir žmogaus teisėms; reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dažniau naudojamos tam tikros kibernetinio stebėjimo dvejopo naudojimo technologijos, nukreiptos prieš politikus, aktyvistus ir žurnalistus; griežtai smerkia tai, kad vis daugiau žmogaus teisių gynėjų susiduria su skaitmeninėmis grėsmėmis, įskaitant neteisėtą duomenų atskleidimą konfiskuojant įrangą, vykdant nuotolinį stebėjimą ir nutekinant duomenis; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu skubiai, veiksmingai ir visapusiškai atnaujinti ES reglamentą dėl dvejopo naudojimo prekių; pakartoja Parlamento poziciją dėl Dvejopo naudojimo prekių reglamento, kuriuo siekiama užkirsti kelią kibernetinio saugumo įrangos, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms (įskaitant internetines sekimo technologijas), eksportui, pardavimui ir atnaujinimui, išdėstymo nauja redakcija; šiuo atžvilgiu palankiai vertina vykstant tarpinstitucinėms deryboms dedamas nuolatines ES institucijų pastangas siekiant atnaujinti ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės reglamentą;

55.  mano, kad, siekiant reikšmingo skaidrumo, itin naudingos yra reguliarios konsultacijos su Europos Parlamentu, nacionaliniais parlamentais, ginklų eksporto kontrolės institucijomis, pramonės asociacijomis ir pilietine visuomene; ragina nacionalinius parlamentus dalytis geriausia ataskaitų teikimo ir priežiūros patirtimi, kad būtų sustiprintas visų nacionalinių parlamentų kruopštaus tikrinimo vaidmuo priimant sprendimus dėl ginklų eksporto kontrolės; ragina Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupę (COARM) tęsti dialogą su pilietine visuomene ir susijusiais pramonės sektoriais, taip pat konsultacijas su Parlamentu ir ginklų eksporto kontrolės institucijomis; ragina pilietinę ir akademinę bendruomenę intensyviau dalyvauti ir plėtoti dialogą su COARM ir vykdyti nepriklausomą gynybos technologijų ir įrangos eksporto tikrinimą; ragina valstybes nares ir EIVT remti tokią veiklą, be kita ko, skiriant tam didesnius finansinius išteklius;

56.  pabrėžia, kad vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 16 d. Tarybos išvadomis, reikalinga prasminga parlamentinė priežiūra, taip pat reikia kasmet reaguoti į COARM metinę ataskaitą, parengiant Europos Parlamento pranešimą, kad būtų užtikrinta būtinoji parlamentinė priežiūra;

57.  ragina valstybes nares padėti trečiosioms šalims kurti, tobulinti ir taikyti ginklų tikrinimo sistemas laikantis Bendrosios pozicijos nuostatų;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL L 239, 2019 9 17, p. 16.
(2) OL C 453, 2018 12 14, p. 1.
(3) OL C 437, 2019 12 30, p. 1.
(4) OL L 17, 2018 1 23, p. 40.
(5) OL L 139, 2017 5 30, p. 38.
(6) OL L 330, 2019 12 20, p. 53.
(7) OL C 85, 2020 3 13, p. 1.
(8) Sutartis dėl prekybos ginklais, JT, 13-27217.
(9) OL L 146, 2009 6 10, p. 1.
(10) OL L 216, 2009 8 20, p. 76.
(11) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.
(12) OL L 307, 2016 11 15, p. 1.
(13) OL L 200, 2018 8 7, p. 30.
(14) OL L 101, 2020 4 1, p. 4.
(15) OL L 30, 2019 1 31, p. 1.
(16) https://sustainabledevelopment.un.org/sdg16
(17) Dok. A/HRC/35/8.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0451.
(19) OL C 337, 2018 9 20, p. 63.
(20) OL C 399, 2017 11 24, p. 178.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0330.
(22) OL C 35, 2018 1 31, p. 142.
(23) OL C 331, 2018 9 18, p. 146.
(24) OL C 356, 2018 10 4, p. 104.
(25) OL C 285, 2017 8 29, p. 110.
(26) Tarptautinio ginklų perdavimo tendencijos, 2019 m. (Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) faktų suvestinė, 2020 m. kovo mėn.).
(27) https://www.sanctionsmap.eu/#/main?checked=
(28) Tarybos išvadų dėl 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP dėl ginklų eksporto kontrolės, kurias priėmė Taryba („Bendrieji reikalai“), 11 išvada. Europos Sąjungos Taryba, 12195/19, COARM 154, Briuselis, 2019 m. rugsėjo 16 d.


Aiškaus pavojaus, kad Lenkija gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymas
PDF 248kWORD 75k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo (COM(2017)08352017/0360R(NLE))
P9_TA(2020)0225A9-0138/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2017)0835),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 straipsnį ir 7 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į tarptautines Jungtinių Tautų žmogaus teisių sutartis, tokias kaip Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 20 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis. Pagrindinių Sąjungos vertybių apsauga ir stiprinimas“(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 15 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis. Pagrindinių Sąjungos vertybių apsauga ir stiprinimas“(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Lenkijoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl pastarojo meto įvykių Lenkijoje ir jų poveikio Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytoms pagrindinėms teisėms(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės ir demokratijos padėties Lenkijoje(6),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. sausio mėn. Komisija pagal teisinės valstybės priemones pradėjo struktūrinį dialogą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 27 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2016/1374 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2017/146 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, kuria papildoma Rekomendacija (ES) 2016/1374(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 26 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2017/1520 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, kuria papildomos rekomendacijos (ES) 2016/1374 ir (ES) 2017/146(9),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/103 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, kuria papildomos rekomendacijos (ES) 2016/1374, (ES) 2017/146 ir (ES) 2017/1520(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi dėl padėties Lenkijoje(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl lytinio švietimo kriminalizavimo Lenkijoje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės Europos Sąjungoje(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančių klausymų dėl Lenkijos ir Vengrijos(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. balandžio 4 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. balandžio 17 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisių ir vertybių programos(22),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pradėtas keturias pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Lenkiją, susijusias su Lenkijos teismų sistemos reforma: dvi pirmosios procedūros baigėsi Teisingumo Teismui priėmus sprendimus(23), kuriuose nustatyti Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, kurioje įtvirtintas veiksmingos teisminės apsaugos principas, pažeidimai, o kitos dvi procedūros dar nebaigtos,

–  atsižvelgdamas į tris klausymus dėl Lenkijos, kuriuos Bendrųjų reikalų taryba surengė 2018 m. pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 3 d. komandiruotės ataskaitą, parengtą po Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narių vizito Varšuvoje 2018 m. rugsėjo 19–21 d., ir į 2018 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. balandžio 23 d. šio komiteto surengtus klausymus dėl teisinės valstybės padėties Lenkijoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į PSO 2018 m. rekomendacijas dėl paauglių lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 24 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Al Nashiri / Lenkija (ieškinys Nr. 28761/11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 89 straipsnį ir 105 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A9-0138/2020),

A.  kadangi Sąjunga grindžiama tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises – taip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir atspindėta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje bei įtvirtinta tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse;

B.  kadangi, skirtingai nuo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnio, Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio taikymo sritis neapsiriboja sritimis, kurioms taikoma Sąjungos teisė, kaip nurodyta 2003 m. spalio 15 d. Komisijos komunikate, todėl Sąjunga gali įvertinti, ar esama aiškaus pavojaus, kad gali būti šiurkščiai pažeistos Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos bendros vertybės ne tik pažeidimo minėtoje ribotoje taikymo srityje atveju, bet ir pažeidimo srityje, kurioje valstybės narės veikia autonomiškai, atveju;

C.  kadangi bet koks aiškus pavojus, kad valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes, nėra susijęs vien su konkrečia valstybe nare, kurioje minėtasis pavojus kyla, bet ir daro neigiamą įtaką kitoms valstybėms narėms, valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui ir pačiai Sąjungos esmei;

D.  kadangi valstybės narės, vadovaudamosi Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu, laisvai ir savanoriškai įsipareigojo laikytis bendrųjų vertybių, nurodytų šios Sutarties 2 straipsnyje;

1.  pažymi, kad susirūpinimą Parlamentui kelia šie klausimai:

   teisėkūros ir rinkimų sistemos veikimas,
   teisminių institucijų nepriklausomumas ir teisėjų teisės,
   pagrindinių teisių apsauga;

2.  pakartoja savo poziciją, išsakytą keliose savo rezoliucijose dėl teisinės valstybės ir demokratijos padėties Lenkijoje, kad šioje rezoliucijoje išdėstyti faktai ir tendencijos kartu kelia sisteminę grėsmę Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje nurodytoms vertybėms ir aiškų šiurkštaus šių vertybių pažeidimo pavojų;

3.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant Taryboje surengtų trijų klausymų, kurių metu buvo išklausytos Lenkijos valdžios institucijos, ne kartą vykusio keitimosi nuomonėmis Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete dalyvaujant Lenkijos valdžios institucijoms, nerimą keliančių Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos ataskaitų ir keturių Komisijos pradėtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, teisinės valstybės padėties Lenkijoje klausimas ne tik nebuvo išspręstas, bet ši padėtis labai pablogėjo pradėjus taikyti pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį numatytą procedūrą; mano, kad diskusijos Taryboje taikant ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą nebuvo nei reguliarios, nei struktūruotos, jų metu nebuvo tinkamai sprendžiami esminiai klausimai, dėl kurių ši procedūra buvo aktyvuota, taip pat nebuvo deramai nustatyta, kokį poveikį Lenkijos vyriausybės veiksmai daro visiems ES sutarties 2 straipsnio principams;

4.  pažymi, kad 2017 m. gruodžio 20 d. pagrįsto Komisijos pasiūlymo, teikiamo pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį, dėl teisinės valstybės principo Lenkijoje (pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo)(24) taikymo sritis ribota – jis taikomas tik teisinei padėčiai Lenkijoje, susijusiai su teisminių institucijų nepriklausomumu siaurąja prasme; mano, kad būtina skubiai išplėsti pagrįsto pasiūlymo taikymo sritį įtraukiant aiškų pavojų, kad gali būti šiurkščiai pažeistos kitos pagrindinės Sąjungos vertybės, tokios kaip demokratija ir pagarba žmogaus teisėms;

5.  mano, kad naujausi pokyčiai pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį vykstančiuose klausymuose dar kartą aiškiai parodo būtinybę nedelsiant sukurti papildomą ir prevencinį Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kaip nurodyta 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje;

6.  pakartoja savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, įskaitant būtinybę apsaugoti gavėjų teises, ir ragina Tarybą kuo greičiau pradėti tarpinstitucines derybas;

7.  pakartoja savo poziciją dėl naujos Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos biudžeto paketo kitoje daugiametėje finansinėje programoje ir ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad būtų skiriamas pakankamas finansavimas nacionalinėms ir vietos pilietinės visuomenės organizacijoms, kad būtų galima piliečių lygmeniu plačiau remti demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises valstybėse narėse, įskaitant Lenkiją;

****

Teisėkūros ir rinkimų sistemos veikimas Lenkijoje

Lenkijos parlamento naudojimasis konstitucinės peržiūros įgaliojimais

8.  smerkia tai, kad Lenkijos parlamentas, priimdamas 2015 m. gruodžio 22 d. Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl Konstitucinio Teismo(25), ir 2016 m. liepos 22 d. Įstatymą dėl Konstitucinio Teismo(26), prisiėmė konstitucinės peržiūros įgaliojimus, kurių jis, veikdamas kaip eilinis teisės aktų leidėjas, neturėjo, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas savo 2016 m. kovo 9 d.(27), rugpjūčio 11 d.(28) ir lapkričio 7 d., sprendimuose(29),(30);

9.  be to, nepritaria tam, kad tuo metu, kai nebebuvo galima veiksmingai užtikrinti nepriklausomos konstitucinės įstatymų peržiūros, Lenkijos parlamentas priėmė nemažai itin opių teisės aktų, pvz., 2015 m. gruodžio 30 d. Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Valstybės tarnybos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai(31), 2016 m. sausio 15 d. Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Policijos įstatymas ir kiti įstatymai(32), 2016 m. sausio 28 d. Prokuratūros įstatymą(33) ir 2016 m. sausio 28 d. Įstatymą – Teisės akto įgyvendinimo nuostatus – Prokuratūros įstatymą(34), 2016 m. kovo 18 d. Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Ombudsmeno įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai(35), 2016 m. birželio 22 d. Nacionalinės žiniasklaidos tarybos įstatymą(36), 2016 m. birželio 10 d. Kovos su terorizmu įstatymą(37) ir kai kuriuos kitus įstatymus, kuriais iš esmės reorganizuojama teismų sistema(38);

Pagreitintų teisėkūros procedūrų taikymas

10.  nepritaria tam, kad Lenkijos parlamentas dažnai taiko pagreitintas teisėkūros procedūras priimdamas itin svarbius teisės aktus, kuriais pertvarkoma teismų struktūra ir veikimas, be tinkamų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant teisminę bendruomenę(39);

Rinkimų teisė ir rinkimų organizavimas

11.  susirūpinęs pažymi, kad ESBO padarė išvadą, jog žiniasklaidos šališkumas ir netolerantiška retorika 2019 m. spalio mėn. parlamento rinkimų kampanijos metu kelia didelį susirūpinimą(40) ir kad, nors visi kandidatai galėjo laisvai vykdyti kampaniją, vyresnieji valstybės pareigūnai kampanijos metu naudojosi viešosiomis lėšomis finansuojamais renginiais; be to, pažymi, kad valdančiosios partijos dominavimas viešojoje žiniasklaidoje dar labiau padidino jos pranašumą(41); apgailestauja dėl to, kad priešiškumas, grasinimai žiniasklaidai, netolerantiška retorika ir netinkamo valstybės išteklių naudojimo atvejai pakenkė 2020 m. birželio ir liepos mėn. vykusių Lenkijos prezidento rinkimų procesui(42);

12.  yra susirūpinęs dėl to, kad naujoji Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija (toliau – Išimtinės kontrolės kolegija), kurios narių daugumą sudaro naujosios Nacionalinės teisėjų tarybos paskirti asmenys ir kurios atveju, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vertinimu (toliau – Teisingumo Teismas), esama nepripažinimo nepriklausomu teismu rizikos, turės nustatyti visuotinių rinkimų teisėtumą ir nagrinėti su rinkimais susijusius ginčus; tai kelia didelį susirūpinimą dėl valdžių padalijimo ir Lenkijos demokratijos veikimo, nes dėl to su rinkimais susijusių ginčų teisminė peržiūra tampa neapsaugota nuo politinės įtakos ir tai gali sukurti teisinį netikrumą dėl tokios peržiūros teisėtumo(43);

13.  pažymi, kad Venecijos komisija savo 2002 m. Gerosios rinkimų praktikos kodekse(44) pateikia aiškias gaires dėl visuotinių rinkimų rengimo visuomenės ekstremaliųjų situacijų, įskaitant epidemijas, metu; pažymi, kad nors šiame kodekse numatyta galimybė balsuoti laikantis išimtinės tvarkos, bet kokie pakeitimai, kuriais nustatoma tokia tvarka, gali būti laikomi atitinkančiais geriausią Europos patirtį tik tuo atveju, „jei užtikrinamas laisvų rinkimų principas“; mano, kad taip nėra turint omenyje prezidento rinkimų, kurie turėjo įvykti 2020 m. gegužės 10 d., sistemos pakeitimus, nes šie pakeitimai galėjo sutrukdyti surengti sąžiningus, slaptus ir lygius rinkimus, kuriais būtų visapusiškai paisoma teisės į privatumą(45) ir laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(46); be to, pažymi, kad šie pakeitimai prieštarauja Lenkijos Konstitucinio Teismo praktikai, kuri buvo suformuota, kai konstitucinė peržiūra vis dar buvo veiksminga, ir kurioje teigiama, kad rinkimų kodeksas negali būti keičiamas likus 6 mėnesiams iki rinkimų; susirūpinęs pažymi, kad pranešimas apie prezidento rinkimų atidėjimą buvo paskelbtas likus tik 4 dienoms iki numatytos datos;

Teisminių ir kitų institucijų nepriklausomumas bei teisėjų teisės Lenkijoje

Teisingumo sistemos reforma: bendrosios įžvalgos

14.  pripažįsta, kad nors teisingumo organizavimas valstybėse narėse priklauso jų kompetencijai, valstybės narės, naudodamosi šia kompetencija, privalo laikytis savo įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, kaip ne kartą yra nurodęs Teisingumo Teismas; pakartoja, kad nacionaliniai teisėjai taip pat yra Europos teisėjai, taikantys Sąjungos teisę, todėl jų nepriklausomumas yra bendras Sąjungos rūpestis, įskaitant Teisingumo Teismą, kuris turi užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi Sąjungos teisės taikymo srityje, kaip nustatyta ES sutarties 19 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje; ragina Lenkijos valdžios institucijas išlaikyti ir saugoti Lenkijos teismų nepriklausomumą;

Konstitucinio Teismo sudėtis ir veikimas

15.  primena, kad 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. liepos 22 d. priimti įstatymai dėl Konstitucinio Teismo, taip pat trijų dokumentų, priimtų 2016 m. pabaigoje(47), rinkinys labai pakenkė Konstitucinio Teismo nepriklausomumui ir veiklos teisėtumui, ir kad Konstitucinis Teismas atitinkamais 2016 m. kovo 9 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimais pripažino 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2016 m. liepos 22 d. įstatymus nekonstituciniais; primena, kad šie sprendimai tuo metu nebuvo paskelbti ir Lenkijos valdžios institucijos jų neįgyvendino; labai apgailestauja dėl to, kad įsigaliojus pirmiau minėtų įstatymų pakeitimams Lenkijoje nebeįmanoma užtikrinti šios šalies įstatymų konstitucingumo(48); ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl įstatymų dėl Konstitucinio Teismo, neteisėtos jo sudėties ir vaidmens užkertant kelią 2019 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo laikymuisi(49);

Aukščiausiojo Teismo teisėjų išėjimo į pensiją, skyrimo ir drausminė tvarka

16.  primena, kad 2017 m. pakeitus kandidatų skyrimo į Aukščiausiojo Teismo pirmojo pirmininko (toliau – pirmasis pirmininkas) pareigas metodą Aukščiausiojo Teismo teisėjų dalyvavimas atrankos procedūroje iš esmės tapo nereikšmingas; smerkia tai, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Įstatymu, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų organizavimo, Įstatymas dėl Aukščiausiojo Teismo ir tam tikri kiti įstatymai(50) (toliau – 2019 m. gruodžio 20 d. Įstatymas) dar labiau sumažintas teisėjų dalyvavimas pirmojo pirmininko atrankos procedūroje, nes sukuriama Lenkijos Respublikos Prezidento skiriamo Aukščiausiojo Teismo laikinai einančio pareigas pirmojo pirmininko pareigybė (toliau – l. e. p. pirmasis pirmininkas) ir sumažinamas kvorumas trečiajame ture tik iki 32 iš 125 teisėjų, taip faktiškai atsisakant Lenkijos Konstitucijos 183 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto valdžios pasidalijimo tarp Lenkijos Respublikos Prezidento ir teisminės bendruomenės modelio(51);

17.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į pažeidimus, susijusius su l. e. p. pirmojo pirmininko paskyrimu ir jo tolesniais veiksmais; yra labai susirūpinęs dėl to, kad kandidatų pirmojo pirmininko pareigoms eiti atrankos procesas neatitiko Lenkijos Konstitucijos 183 straipsnio ir Aukščiausiojo Teismo darbo tvarkos taisyklių ir buvo pažeisti pagrindiniai Aukščiausiojo Teismo Teisėjų generalinės asamblėjos (toliau – Generalinė asamblėja) narių svarstymo standartai; apgailestaudamas pažymi, kad abejonės dėl rinkimų proceso Generalinėje asamblėjoje teisėtumo, taip pat dėl laikinai einančių pareigas pirmųjų pirmininkų nešališkumo ir nepriklausomumo rinkimų proceso metu galėtų dar labiau pakenkti valdžių atskyrimui ir naujojo Aukščiausiojo Teismo pirmojo pirmininko, kurį 2020 m. gegužės 25 d. paskyrė Lenkijos Respublikos prezidentas, veiklos teisėtumui, todėl gali būti abejojama Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumu; primena, kad panašius įstatymų pažeidimus Lenkijos Respublikos prezidentas padarė paskirdamas Konstitucinio Teismo pirmininką;

18.  kaip ir Komisija, yra susirūpinęs dėl to, kad Respublikos prezidento (o tam tikrais atvejais ir teisingumo ministro) galios daryti įtaką Aukščiausiojo Teismo teisėjams taikomoms drausminėms procedūroms paskiriant drausmines bylas nagrinėjantį pareigūną, kuris tirs bylą, nuo nagrinėjamos bylos nušalinant Aukščiausiojo Teismo drausmines bylas nagrinėjantį pareigūną, kelia susirūpinimą dėl valdžių padalijimo principo ir gali paveikti teismų nepriklausomumą(52);

19.  primena, kad Teisingumo Teismas savo 2019 m. birželio 24 d. sprendime(53) konstatavo, jog Aukščiausiojo Teismo teisėjų pensinio amžiaus sutrumpinimas prieštarauja Sąjungos teisei ir juo pažeidžiamas teisėjų nepašalinamumo principas, taigi ir teismų nepriklausomumo principas, po to, kai 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi(54) jis anksčiau patenkino Komisijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo klausimu; pažymi, kad Lenkijos valdžios institucijos priėmė 2018 m. lapkričio 21 d. Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl Aukščiausiojo Teismo(55), siekdamos įvykdyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nutartį – kol kas tai vienintelis atvejis, kai jos, atsižvelgdamos į Teisingumo Teismo sprendimą, atšaukė teisingumo sistemos pokyčius;

Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų ir Išimtinės kontrolės kolegijų sudėtis ir veikimas

20.  primena, kad 2018 m. Aukščiausiajame Teisme buvo įsteigtos dvi naujos kolegijos, t. y. Drausmės bylų kolegija ir Išimtinės kontrolės kolegija, sudarytos iš naujai paskirtų teisėjų, kuriuos atrinko naujoji Nacionalinė teisėjų taryba ir kuriems buvo suteikti specialūs įgaliojimai, įskaitant Išimtinės kontrolės kolegijos įgaliojimus panaikinti žemesnės instancijos teismų arba paties Aukščiausiojo Teismo priimtus galutinius sprendimus atliekant nepaprastąją peržiūrą ir Drausmės bylų kolegijos įgaliojimus skirti drausmines nuobaudas kitiems Aukščiausiojo Teismo ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjams, taip de facto įsteigiant „Aukščiausiąjį Teismą Aukščiausiajame Teisme“(56);

21.  primena, kad savo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendime(57) Teisingumo Teismas, atsakydamas į Aukščiausiojo Teismo (Darbo ir socialinio draudimo bylų kolegijos, toliau – Darbo bylų kolegija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Drausmės bylų kolegijos, nusprendė, kad nacionaliniai teismai privalo netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias jurisdikcija nagrinėti bylą, kurioje gali būti taikoma Sąjungos teisė, suteikiama institucijai, neatitinkančiai nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų;

22.  pažymi, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs Aukščiausiasis Teismas (Darbo bylų kolegija) paskui 2019 m. gruodžio 5 d. sprendime(58) padarė išvadą, kad Drausmės bylų kolegija neatitinka nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimų pagal Lenkijos ir Sąjungos teisę, o Aukščiausiasis Teismas (Civilinių, Baudžiamųjų ir Darbo bylų kolegijos) 2020 m. sausio 23 d. priėmė rezoliuciją(59), kurioje pakartojo, kad Drausmės bylų kolegija nėra teismas dėl nepakankamo nepriklausomumo ir todėl jos sprendimai negali būti laikomi tinkamai paskirto teismo priimtais sprendimais; su dideliu susirūpinimu pažymi, kad Lenkijos valdžios institucijos pareiškė, jog šie sprendimai neturi teisinės reikšmės tolesniam Drausmės bylų kolegijos ir naujosios Nacionalinės teisėjų tarybos veikimui, ir kad Konstitucinis Teismas 2020 m. balandžio 20 d. paskelbė Aukščiausiojo Teismo rezoliuciją nekonstitucine(60), – taip sukuriamas pavojingas teisminių institucijų dvilypumas Lenkijoje ir atvirai pažeidžiama Sąjungos teisės viršenybė, visų pirma ES sutarties 19 straipsnio 1 dalis, kaip ją yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, nes tokiu būdu užkertamas kelias Teisingumo Teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo(61) veiksmingumui ir taikymui Lenkijos teismuose(62);

23.  atkreipia dėmesį į 2020 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo nutartį(63), kurioje Lenkijai nurodoma nedelsiant sustabdyti nacionalinių nuostatų dėl Drausmės bylų kolegijos įgaliojimų taikymą, ir ragina Lenkijos valdžios institucijas skubiai įgyvendinti šią nutartį; ragina Lenkijos valdžios institucijas visapusiškai laikytis šios nutarties ir ragina Komisiją pateikti Teisingumo Teismui papildomą prašymą skirti baudą, jei minėtos nutarties ir toliau bus nesilaikoma; ragina Komisiją skubiai pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, susijusias su nacionalinėmis nuostatomis dėl Išimtinės kontrolės kolegijos įgaliojimų, nes jos sudėtis turi tokių pačių trūkumų kaip ir Drausmės bylų kolegija;

Naujosios Nacionalinės teisėjų tarybos sudėtis ir veikimas

24.  primena, kad teisėjų tarybas steigia pačios valstybės narės, tačiau, jas įsteigus, jų nepriklausomumas turi būti užtikrintas pagal Europos standartus ir atitinkamos valstybės narės Konstituciją; primena, kad po Nacionalinės teisėjų tarybos – institucijos, atsakingos už teismų ir teisėjų nepriklausomumo užtikrinimą pagal Lenkijos Konstitucijos 186 straipsnio 1 dalį – reformos pagal 2017 m. gruodžio 8 d. Įstatymą, kuriuo iš dalies pakeičiamas Įstatymas dėl Nacionalinės teisėjų tarybos ir tam tikri kiti įstatymai(64) iš Lenkijos teisminės bendruomenės buvo atimti įgaliojimai deleguoti atstovus į Nacionalinę teisėjų tarybą, taigi ir įtaka įdarbinant ir paaukštinant teisėjus; primena, kad prieš įvykdant šią reformą 15 iš 25 Nacionalinės teisėjų tarybos narių buvo jų kolegų renkami teisėjai, o po 2017 m. reformos šiuos teisėjus renka Lenkijos parlamentas; labai apgailestauja dėl to, kad dėl šios priemonės, kurią taikant buvo tuo pačiu metu 2018 m. pradžioje iš anksto nutraukti visų pagal senąsias taisykles paskirtų narių įgaliojimai, buvo smarkiai politizuota Nacionalinė teisėjų taryba(65);

25.  primena, kad Aukščiausiasis Teismas, taikydamas 2019 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo sprendime nustatytus kriterijus, savo 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. sausio 15 d.(66) sprendimuose bei 2020 m. sausio 23 d. rezoliucijoje konstatavo, kad lemiamas naujosios Nacionalinės teisėjų tarybos vaidmuo atrenkant naujai įsteigtos Drausmės bylų kolegijos teisėjus kenkia pastarosios nepriklausomumui ir nešališkumui(67); yra susirūpinęs dėl teisėjų, kuriuos paskyrė ar paaukštino naujoji Nacionalinė teisėjų taryba, teisinio statuso ir dėl to, kokį poveikį jų dalyvavimas priimant sprendimus gali turėti proceso pagrįstumui ir teisėtumui;

26.  primena, kad Europos teismų tarybų tinklas 2018 m. rugsėjo 17 d. sustabdė naujosios Nacionalinės teisėjų tarybos narystę, nes ji nebeatitinka nepriklausomumo nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios reikalavimų, ir 2020 m. balandžio mėn. pradėjo jos narystės panaikinimo procedūrą(68);

27.  ragina Komisiją pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl 2011 m. gegužės 12 d. Įstatymo dėl Nacionalinės teisėjų tarybos(69), iš dalies pakeisto 2017 m. gruodžio 8 d., ir prašyti Teisingumo Teismo pritaikant laikinąsias apsaugos priemones siekiant sustabdyti naujosios Nacionalinės teisėjų tarybos veiklą;

Bendrosios kompetencijos teismų organizavimo ir teismų pirmininkų skyrimo taisyklės bendrosios kompetencijos teismų teisėjų išėjimo į pensiją tvarka

28.  smerkia tai, kad teisingumo ministrui, kuris Lenkijos sistemoje taip pat yra generalinis prokuroras, buvo suteikti įgaliojimai savo nuožiūra 6 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu skirti ir iš pareigų atleisti žemesnės instancijos teismų pirmininkus ir kad 2017–2018 m. teisingumo ministras pakeitė daugiau kaip 150 teismų pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų; pažymi, kad po šio laikotarpio teismų pirmininkų nušalinimas liko teisingumo ministro kompetencija ir beveik nebuvo jokios faktiškos šių įgaliojimų kontrolės; be to, pažymi, kad teisingumo ministrui taip pat buvo suteikti kiti drausminiai įgaliojimai dėl teismų pirmininkų ir aukštesniųjų teismų pirmininkų, kurie savo ruožtu dabar turi didelius administracinius įgaliojimus žemesniųjų teismų pirmininkų atžvilgiu(70); apgailestauja dėl šio didelio regreso teisinės valstybės principo ir teismų nepriklausomumo Lenkijoje klausimu(71);

29.  apgailestauja dėl to, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Įstatymu, įsigaliojusiu 2020 m. vasario 14 d., buvo pakeista teisėjų kolegijų sudėtis ir kai kurie šių teisminės savivaldos organų įgaliojimai perduoti teisingumo ministro paskirtoms teismų pirmininkų kolegijoms(72);

30.  primena, jog Teisingumo Teismas savo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendime(73) nustatė, kad 2017 m. liepos 12 d. Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų organizavimo ir tam tikri kiti įstatymai(74), nuostatos, kuriomis sumažintas bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pensinis amžius, kartu suteikiant galimybę teisingumo ministrui nuspręsti dėl jų aktyvios tarnybos pratęsimo, ir kuriomis nustatomas skirtingas pensinis amžius atsižvelgiant į jų lytį, prieštarauja Sąjungos teisei;

Teisėjų teisės ir nepriklausomumas, įskaitant naują teisėjų drausminę tvarką

31.  nepritaria naujoms nuostatoms, kuriomis nustatomi papildomi drausminiai pažeidimai ir nuobaudos teisėjams ir teismų pirmininkams, nes šios nuostatos kelia didelį pavojų teismų nepriklausomumui(75); nepritaria naujoms nuostatoms, kuriomis draudžiama bet kokia politinė teisėjų veikla, teisėjai įpareigojami viešai atskleisti informaciją apie savo narystę asociacijose ir iš esmės apribojami teismų savivaldos organų pasitarimai, nes šiomis nuostatomis viršijami teisinio tikrumo, būtinumo ir proporcingumo principai apribojant teisėjų saviraiškos laisvę(76);

32.  reiškia didelį susirūpinimą dėl drausminių procedūrų, pradėtų prieš teisėjus ir prokurorus Lenkijoje dėl jų priimtų teismo sprendimų taikant Sąjungos teisę ar viešų pareiškimų ginant teismų nepriklausomybę ir teisinę valstybę Lenkijoje; ypač smerkia tai, kad drausminės procedūros(77) gresia daugiau nei 10 proc. teisėjų, kurie pasirašė raštą ESBO dėl tinkamo prezidento rinkimų vykdymo ir teikė paramą represijas patyrusiems teisėjams; smerkia šmeižto kampaniją prieš Lenkijos teisėjus ir valstybės pareigūnų dalyvavimą joje; ragina Lenkijos valdžios institucijas susilaikyti nuo piktnaudžiavimo drausminėmis procedūromis ir kitos veiklos, kuria kenkiama teismų autoritetui;

33.  ragina Lenkijos valdžios institucijas panaikinti naujas nuostatas (dėl drausminių pažeidimų ir kt.), kurios užkerta kelią teismams nagrinėti kitų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo klausimus Sąjungos teisės ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) požiūriu, taip atimant iš teisėjų galimybę vykdyti savo pareigas pagal Sąjungos teisę, kad būtų atsisakyta Sąjungos teisei prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų(78);

34.  palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl minėtųjų naujų nuostatų; apgailestauja, kad nuo 2020 m. balandžio 29 d. nepasiekta jokios pažangos; ragina Komisiją spręsti šį atvejį pirmumo tvarka ir prašyti Teisingumo Teismo taikyti pagreitintą procedūrą ir laikinąsias apsaugos priemones, kai byla bus perduota Teisingumo Teismui;

Generalinio prokuroro statusas ir prokuratūrų darbo organizavimas

35.  smerkia teisingumo ministro ir generalinio prokuroro pareigų sujungimą, padidintus generalinio prokuroro įgaliojimus baudžiamojo persekiojimo sistemos atžvilgiu, padidintus teisingumo ministro įgaliojimus teismų atžvilgiu (iš dalies pakeistas 2001 m. liepos 27 d. Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų organizavimo(79)) ir silpną šių įgaliojimų kontrolę (Nacionalinė prokurorų taryba) – atsižvelgiant į tai, vienam asmeniui suteikiama per daug įgaliojimų ir daromas tiesioginis neigiamas poveikis baudžiamojo persekiojimo sistemos nepriklausomumui nuo politinės erdvės, kaip nurodė Venecijos komisija(80);

36.  primena, jog Teisingumo Teismas savo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendime nustatė, kad prokurorų pensinio amžiaus mažinimas prieštarauja Sąjungos teisei, nes juo nustatomas skirtingas vyrų ir moterų, kurie Lenkijoje dirba prokurorais, pensinis amžius;

Bendras teisinės valstybės padėties Lenkijoje įvertinimas

37.  sutinka su Komisija, Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja, Kovos su korupcija valstybių grupe (GRECO) ir Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais, kad pirmiau minėti atskiri teismų sistemą reglamentuojančių teisės aktų pokyčiai, atsižvelgiant į jų sąveiką ir bendrą poveikį, prilygsta šiurkščiam, nuolatiniam ir sistemingam teisinės valstybės principo pažeidimui, leidžiančiam įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai daryti poveikį visai teismų sistemai ir jos veiklos rezultatams, o tai nesuderinama su valdžių atskyrimo ir teisinės valstybės principais ir dėl to gerokai susilpninamas Lenkijos teisminių institucijų nepriklausomumas(81); smerkia destabilizuojantį nuo 2016 m. Lenkijos valdžios institucijų taikytų priemonių ir paskyrimų poveikį Lenkijos teisinei tvarkai;

Pagrindinių teisių apsauga Lenkijoje

Lenkijos žmogaus teisių komisaras

38.  reiškia susirūpinimą dėl politinių išpuolių prieš Žmogaus teisių komisaro biuro nepriklausomumą(82); pabrėžia, kad Žmogaus teisių komisaras savo atsakomybės srityje viešai kritikavo įvairias priemones, kurių ėmėsi dabartinė vyriausybė; primena, kad Žmogaus teisių komisaro statutas yra įtvirtintas Lenkijos Konstitucijoje ir kad dabartinio Žmogaus teisių komisaro kadencija baigiasi 2020 m. rugsėjo mėn.; primena, kad pagal Lenkijos Konstituciją komisarą Senatui pritarus turėtų rinkti Seimas;

Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą

39.  yra susirūpinęs dėl pranešimų, kuriuose teigiama, kad teismo procesai yra nepagrįstai vilkinami, kyla sunkumų siekiant gauti teisinę pagalbą suėmimo metu ir nepakankamai paisoma advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo(83); ragina Komisiją atidžiai stebėti teisininkų padėtį Lenkijoje; primena visų piliečių teisę gauti teisinę pagalbą, būti ginamiems ir atstovaujamiems nepriklausomo advokato pagal Chartijos 47 ir 48 straipsnius;

40.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2020 m. vasario 14 d. įsigaliojus 2019 m. gruodžio 20 d. Įstatymui, tik Išimtinės kontrolės kolegija, kurios pačios nepriklausomumu ir nešališkumu abejojama, gali nuspręsti, ar teisėjas, tribunolas arba teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, taigi piliečiai netenka svarbaus teisminės peržiūros elemento visose kitose instancijose(84); primena, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisė į teisingą bylos nagrinėjimą įpareigoja kiekvieną teismą savo iniciatyva patikrinti, ar jis atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo kriterijus(85);

Teisė į informaciją ir saviraiškos laisvė, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą

41.  pakartoja, kad žiniasklaidos laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra neatsiejami nuo demokratijos ir teisinės valstybės principų ir kad teisė gauti informaciją ir teisė būti informuotam yra pagrindinių demokratinių vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, dalis; primena, kad 2020 m. sausio 16 d. savo rezoliucijoje Parlamentas paragino Tarybą pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį surengtuose klausymuose atsižvelgti į visus naujus pokyčius saviraiškos laisvės, įskaitant žiniasklaidos laisvę, srityje;

42.  primena, kad savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijoje Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl anksčiau priimtų ir naujai pasiūlytų Lenkijos žiniasklaidos įstatymo pakeitimų; dar kartą ragina Komisiją įvertinti priimtų teisės aktų suderinamumą su Sąjungos teise, ypač su Chartijos 11 straipsniu ir su Sąjungos teisės aktais dėl visuomeninės žiniasklaidos;

43.  yra labai susirūpinęs dėl pastaraisiais metais Lenkijos valdžios institucijų vykdytų veiksmų, susijusių su viešuoju transliuotoju, įskaitant viešojo transliuotojo pertvarkymą į vyriausybę palaikantį transliuotoją, trukdant visuomeninės žiniasklaidos priemonėms ir jų valdymo organams skleisti nepriklausomas ar priešingas nuomones bei kontroliuojant transliuojamą turinį(86); primena, kad Lenkijos Konstitucijos 54 straipsnyje garantuojama saviraiškos laisvė ir draudžiama cenzūra;

44.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kurie politikai prieš žurnalistus pernelyg dažnai naudoja bylas dėl šmeižto, be kita ko, pasiekdami, kad teismai jiems skirtų baudžiamąsias baudas ir sustabdytų teisę dirbti žurnalisto darbą; nuogąstauja dėl atgrasomojo poveikio, daromo žurnalistų profesijos ir žurnalistų bei žiniasklaidos nepriklausomumo atžvilgiu(87); ragina Lenkijos valdžios institucijas užtikrinti žurnalistams ir jų šeimoms, tapusiems ieškinių, kuriais siekiama nutildyti nepriklausomą žiniasklaidą, taikiniais, galimybę pasinaudoti atitinkamomis teisių gynimo priemonėmis; ragina Lenkijos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti 2016 m. balandžio 13 d. Europos Tarybos rekomendaciją dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos veiklos vykdytojų saugumo(88); apgailestauja, kad Komisija iki šiol neparengė kovos su strateginiu bylinėjimusi prieš visuomenės dalyvavimą teisės aktų, kuriais Lenkijos žurnalistai ir žiniasklaida taip pat būtų apsaugoti nuo nepagrįstų ieškinių;

45.  yra susirūpinęs dėl atvejų, kai pranešama apie žurnalistų sulaikymą už tai, kad COVID-19 epidemijos metu jie atliko savo darbą, pranešdami apie protestus prieš izoliavimo priemones(89);

Akademinė laisvė

46.  reiškia susirūpinimą dėl naudojimosi šmeižto bylomis, nukreiptomis prieš akademikus, ir grasinimo jomis; ragina Lenkijos valdžios institucijas laikantis tarptautinių standartų gerbti žodžio laisvę ir akademinę laisvę(90);

47.  ragina Lenkijos parlamentą panaikinti 1998 m. gruodžio 18 d. Įstatymo dėl Lenkijos Tautos atminties instituto – Baudžiamojo persekiojimo už nusikaltimus lenkų tautai komisijos(91) 6c skyrių, kuris kelia grėsmę žodžio laisvei ir nepriklausomiems moksliniams tyrimams, pripažindamas juos civiliniais teisės pažeidimais, dėl kurių civiliniuose teismuose galima pareikšti ieškinį dėl kenkimo Lenkijos ir jos gyventojų reputacijai, pvz., kaltinant Lenkiją ar lenkus bendrininkavimu vykdant Holokaustą(92);

Susirinkimų laisvė

48.  pakartoja savo raginimą Lenkijos vyriausybei gerbti susirinkimų laisvę ir iš dabartinio 2015 m. liepos 24 d. Įstatymo dėl viešųjų susibūrimų(93) su 2016 m. gruodžio 13 d. pakeitimais(94) išbraukti nuostatas, pagal kurias pirmenybė teikiama vyriausybės patvirtintiems vadinamiesiems cikliniams susirinkimams(95); ragina Lenkijos valdžios institucijas susilaikyti nuo baudžiamųjų sankcijų taikymo asmenims, kurie dalyvauja taikiuose susirinkimuose arba atsakomosiose demonstracijose, ir panaikinti taikiems protestuotojams pateiktus baudžiamuosius kaltinimus; be to, primygtinai ragina Lenkijos valdžios institucijas tinkamai saugoti taikius susirinkimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie smurtauja prieš taikiuose susirinkimuose dalyvaujančius žmones;

49.  yra susirūpinęs dėl labai griežto viešųjų susirinkimų draudimo(96), nustatyto COVID-19 pandemijos metu, neįvedus gaivalinių nelaimių padėties, kaip numatyta pagal Lenkijos Konstitucijos 232 straipsnį, ir primygtinai reikalauja, kad apribojant teisę į susirinkimus būtų laikomasi proporcingumo principo;

Asociacijų laisvė

50.  ragina Lenkijos valdžios institucijas iš dalies pakeisti 2017 m. rugsėjo 15 d. Įstatymą dėl Nacionalinio laisvės instituto – Pilietinės visuomenės raidos centro(97),(98), kad kritiškas nuomones reiškiančioms vietos, regionų ar nacionalinio lygmens pilietinės visuomenės grupėms būtų užtikrinta galimybė gauti valstybės finansavimą ir garantuojamas teisingas, nešališkas ir skaidrus viešųjų lėšų paskirstymas pilietinei visuomenei, užtikrinant pliuralistinį atstovavimą(99); pakartotinai ragina atitinkamoms organizacijoms skirti pakankamą finansavimą pasitelkiant įvairias Sąjungos lygmens finansavimo priemones, pvz., Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos Sąjungos vertybių paprogramę ir Sąjungos bandomuosius projektus; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai iš Lenkijos patiria politinį spaudimą dėl veiksmų, kurių jie imasi vykdydami savo įgaliojimus(100);

51.  yra susirūpinęs dėl teisingumo ministro ir aplinkos ministro pareiškimo spaudai dėl tam tikrų nevyriausybinių organizacijų, kuriuo siekiama stigmatizuoti jas kaip veikiančias užsienio subjektų labui; yra labai susirūpinęs dėl planuojamo projekto, susijusio su įstatymo dėl viešojo registro dėl nevyriausybinių organizacijų finansavimo sukūrimo projektu, pagal kurį jos būtų įpareigotos deklaruoti bet kokius užsienio finansavimo šaltinius(101);

Privatumo ir duomenų apsauga

52.  pakartoja savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijoje pateiktą išvadą, kad 2016 m. birželio 10 d. Kovos su terorizmu įstatyme ir 1990 m. balandžio 6 d. Policijos įstatyme(102) su pakeitimais nustatytos procesinės apsaugos priemonės ir esminės sąlygos, susijusios su slapto stebėjimo vykdymu, nėra pakankamos siekiant apsisaugoti nuo per dažno šio stebėjimo taikymo arba nuo nepagrįsto kišimosi į asmenų, įskaitant opozicijos ir pilietinės visuomenės lyderius, privatumą ir jų duomenų apsaugą(103); pakartoja savo raginimą Komisijai įvertinti tų teisės aktų suderinamumą su Sąjungos teise ir primygtinai ragina Lenkijos valdžios institucijas visapusiškai gerbti visų piliečių privatumą;

53.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad 2020 m. balandžio 22 d. Lenkijos skaitmeninių reikalų ministerija perdavė asmens duomenis iš Visuotinės elektroninės gyventojų registravimo sistemos (PESEL registro) pašto paslaugų operatoriui, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas 2020 m. gegužės 10 d. vykusių prezidento rinkimų organizavimui balsuojant paštu, nepaisant to, kad tam nebuvo tinkamo teisinio pagrindo, nes nutarimą, kuriuo leidžiama visus rinkimus organizuoti paštu, Lenkijos parlamentas priėmė tik 2020 m. gegužės 7 d.; be to, pažymi, kad PESEL registras nėra tapatus rinkėjų sąrašui ir jame taip pat yra kitų valstybių narių piliečių asmens duomenų, taigi pirmiau minėtas perdavimas galėtų būti vertinamas kaip galimas Reglamento (ES) 2016/679 pažeidimas; primena, kad Europos duomenų apsaugos valdyba pabrėžė, kad valdžios institucijos gali atskleisti informaciją apie asmenis, įtrauktus į rinkėjų sąrašus, tačiau tik tuo atveju, kai tai konkrečiai leidžiama pagal nacionalinę teisę(104); pažymi, kad Lenkijos žmogaus teisių komisaras Varšuvos vaivadijos administraciniam teismui pateikė skundą dėl galimo Lenkijos skaitmeninių reikalų ministerijos padaryto Lenkijos Konstitucijos 7 ir 51 straipsnių pažeidimo;

Išsamus lytinis švietimas

54.  pakartoja savo didelį susirūpinimą, išreikštą 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje, kuriai taip pat pritarė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras(105), dėl Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Lenkijos baudžiamojo kodekso 200b straipsnis, projekto, kurį Lenkijos parlamentui pateikė iniciatyvos „Stop pedofilijai“ atstovai, atsižvelgiant į nepaprastai miglotas, plačias ir neproporcingas nuostatas šiame įstatymo projekte, kuriuo de facto siekiama kriminalizuoti nepilnamečių lytinį švietimą ir kurio taikymo sritis yra tokia, kad už mokymą apie žmogaus seksualumą, sveikatą ir intymius santykius potencialiai gresia įkalinimas iki trejų metų visiems asmenims, visų pirma tėvams, mokytojams ir lytinio švietimo pedagogams;

55.  pabrėžia, kad tinkamas amžiui ir įrodymais pagrįstas išsamus švietimas lytiškumo ir santykių temomis yra labai svarbus ugdant jaunų žmonių įgūdžius užmegzti sveikus, lygiaverčius, palaikančius ir saugius santykius be diskriminacijos, prievartos ir smurto; yra įsitikinęs, jog išsamus lytinis švietimas teigiamai veikia ir rezultatus lyčių lygybės srityje, įskaitant tai, kad pasikeičia žalingos lyčių normos ir požiūris į smurtą dėl lyties, padedama užkirsti kelią artimo partnerio smurtui ir seksualinei prievartai, homofobijai ir transfobijai, nutraukiama tyla seksualinio smurto, seksualinio išnaudojimo ar prievartos atvejais, o jaunuoliai įgalinami ieškoti pagalbos; ragina Lenkijos parlamentą nepriimti siūlomo Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Lenkijos baudžiamojo kodekso 200b straipsnis, projekto ir primygtinai ragina Lenkijos valdžios institucijas užtikrinti, kad visi mokyklas lankantys vaikai turėtų prieigą prie moksliškai tikslaus ir išsamaus lytinio švietimo, atitinkančio tarptautinius standartus, ir kad asmenų, kurie teikia tokį švietimą ir informaciją, veikla būtų faktiškai ir objektyviai remiama;

Lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės

56.  primena, kad pagal Chartiją, EŽTK ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata yra susijusi su daugialypėmis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę ir orumą, laisvę nuo nežmoniško ir žeminančio elgesio, teisę į sveikatos priežiūrą, teisę į privatumą, teisę į mokslą ir diskriminacijos draudimą, kaip atsispindi ir Lenkijos Konstitucijoje; primena, kad Parlamentas savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliucijoje griežtai kritikavo bet kokį pasiūlymą dėl įstatymo, kuriuo draudžiamas abortas tais atvejais, kai vaisius būna sunkiai arba mirtinai pažeistas, tokiu būdu drastiškai apribojant ir beveik uždraudžiant galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis nėštumo nutraukimo atveju Lenkijoje, nes dauguma teisėtų abortų atliekama remiantis šiuo pagrindu(106), pabrėždamas, kad visuotinė prieiga prie sveikatos priežiūros, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą, ir su ja susijusios teisės yra pagrindinė žmogaus teisė(107); apgailestauja dėl pakeitimų(108), kurie siūlomi siekiant iš dalies pakeisti 1996 m. gruodžio 5 d. Įstatymą dėl gydytojų ir odontologų profesijų(109) ir kuriuos priėmus gydytojai nebebūtų teisiškai įpareigoti nurodyti alternatyvią įstaigą ar specialistą tuo atveju, kai dėl asmeninių įsitikinimų atsisakoma teikti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas; reiškia susirūpinimą dėl vidinių įsitikinimų išlygos naudojimo, įskaitant patikimų nukreipimo mechanizmų nebuvimą ir galimybės laiku užginčyti atsisakymą suteikti tokias paslaugas neužtikrinimą moterims; ragina Lenkijos parlamentą nebebandyti apriboti moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros bei teisių; tvirtai nurodo, kad atsisakymas teikti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrinti šias teises yra viena iš smurto prieš moteris ir mergaites formų; ragina Lenkijos valdžios institucijas imtis priemonių, kad būtų visiškai įgyvendinti bylose prieš Lenkiją Europos Žmogaus Teisių Teismo priimti sprendimai, kuriuose ne kartą nurodyta, kad griežti nėštumo nutraukimą reglamentuojantys teisės aktai ir nepakankamas įgyvendinimas pažeidžia žmogaus teises(110);

57.  primena, kad ankstesni bandymai dar labiau apriboti teisę į abortą, kuri Lenkijoje jau yra viena iš labiausiai apribotų Sąjungoje, buvo sustabdyti 2016 m. ir 2018 m. dėl masinės Lenkijos piliečių opozicijos, išreikštos per vadinamąsias Juodojo penktadienio eitynes; ragina Lenkijos valdžios institucijas panaikinti įstatymą, kuriuo ribojamos moterų ir mergaičių galimybės gauti skubiosios kontracepcijos tablečių;

Neapykantą kurstančios kalbos, vieša diskriminacija, smurtas prieš moteris, smurtas šeimoje ir netolerantiškas elgesys, nukreiptas prieš mažumas ir kitas pažeidžiamas grupes, įskaitant LGBTI asmenis

58.  primygtinai ragina Lenkijos valdžios institucijas imtis visų būtinų priemonių siekiant griežtai kovoti su rasistinėmis neapykantą kurstančiomis kalbomis ir smurto kurstymu, tiek internete, tiek realiame gyvenime, ir viešai pasmerkti visuomenės veikėjus, įskaitant politikus ir žiniasklaidos atstovus(111), skleidžiančius rasistines neapykantą kurstančias kalbas, bei atsiriboti nuo jų, siekiant panaikinti išankstines nuostatas ir neigiamą požiūrį į nacionalines ir etnines mažumas (įskaitant romus), migrantus, pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus, taip pat užtikrinti veiksmingą teisės aktų, kuriais partijų ar organizacijų, skatinančių ar kurstančių rasinę diskriminaciją, veikla yra paskelbiama neteisėta, vykdymo užtikrinimą(112); ragina Lenkijos valdžios institucijas laikytis Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto 2019 m. rekomendacijų(113);

59.  yra labai susirūpinęs dėl neseniai Lenkijos teisingumo ministro priimto sprendimo(114) oficialiai pradėti Lenkijos pasitraukimą iš Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijos); ragina Lenkijos valdžios institucijas praktiškai ir veiksmingai taikyti šią Konvenciją, be kita ko, užtikrinant galiojančių teisės aktų taikymą visoje šalyje, taip pat pasirūpinti, kad būtų pakankamas skaičius kokybiškų prieglaudų smurto aukomis tapusioms moterims ir jų vaikams; baiminasi, kad tai galėtų būti didelis žingsnis atgal lyčių lygybės ir moterų teisių srityje;

60.  atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2020 m. gegužės mėn. atliktą antrąjį LGBTI tyrimą, kuris rodo, kad Lenkijoje didėja netolerancija ir smurtas prieš LGBTI asmenis arba asmenis, kurie laikomi LGBTI asmenimis, Lenkijos LGBTI respondentai visiškai nepasitiki vyriausybės pastangomis kovoti su išankstiniu nusistatymu ir netolerancija, nes užfiksuotas žemiausias tokio pasitikėjimo procentas visoje Sąjungoje (tik 4 proc.) ir kartu didžiausia procentinė dalis respondentų, kurie vengia vykti į tam tikras vietas, nes bijo būti užpulti, prie jų gali būti priekabiaujama arba jiems grasinama (79 proc.);

61.  primena – taip pat atsižvelgdamas ir į 2020 m. prezidento rinkimų kampaniją – savo poziciją, išreikštą 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje, kurioje jis griežtai pasmerkė bet kokią valdžios institucijų vykdomą LGBTI asmenų diskriminaciją ir jų pagrindinių teisių pažeidimus, įskaitant valdžios institucijų ir išrinktų pareigūnų neapykantą kurstančias kalbas, „Pride“ eitynių ir informuotumo didinimo programų draudimą ir nepakankamą apsaugą nuo prieš jas nukreiptų išpuolių, Lenkijoje paskelbtas zonas be vadinamosios LGBT ideologijos ir vadinamųjų regioninių šeimos teisių chartijų, kuriomis visų pirma diskriminuojami vieniši tėvai ir LGBTI šeimos, priėmimą; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo minėtos rezoliucijos priėmimo LGBTI asmenų padėtis Lenkijoje nepagerėjo ir kad Lenkijos LGBTI asmenų psichikos sveikatai ir fiziniam saugumui kyla ypač didelis pavojus; primena, kad tokius veiksmus pasmerkė ne tik Komisija ir tarptautinės organizacijos, bet ir Lenkijos žmogaus teisių komisaras, kuris administraciniams teismams pateikė devynis skundus, kuriuose teigiama, kad zonos be LGBT pažeidžia Sąjungos teisę; primena, kad sanglaudos fondų lėšos neturi būti naudojamos siekiant diskriminuoti dėl seksualinės orientacijos ir kad savivaldybės, veikiančios kaip darbdaviai, privalo laikytis Tarybos direktyvos 2000/78/EB(115), kuria draudžiama diskriminacija ir priekabiavimas dėl seksualinės orientacijos užimtumo srityje(116); atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad teisingumo ministras suteikė finansinę paramą į Europos porinės veiklos programą neįtrauktoms savivaldybėms, nes jos priėmė deklaracijas dėl zonų be LGBTI asmenų; be to, yra labai susirūpinęs dėl to, kad ši finansinė parama bus teikiama iš ministerijos Teisingumo fondo, kuris buvo įsteigtas siekiant remti nusikaltimų aukas; ragina Komisiją ir toliau atmesti tokias rezoliucijas priėmusių valdžios institucijų paraiškas dėl Sąjungos finansavimo; ragina Lenkijos valdžios institucijas įgyvendinti atitinkamą Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir atitinkamai spręsti tos pačios lyties sutuoktinių ir tėvų padėties klausimą, siekiant užtikrinti, kad jie teisiškai ir faktiškai galėtų naudotis teise į nediskriminavimą(117); smerkia tai, kad pilietinės visuomenės aktyvistams, kurie paskelbė vadinamąjį „Neapykantos atlasą“, kuriame apžvelgiami homofobijos atvejai Lenkijoje, iškeltos bylos; primygtinai ragina Lenkijos vyriausybę užtikrinti teisinę LGBTI asmenų apsaugą nuo visų formų neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų;

62.  griežtai smerkia lenkiškąjį „Stonewall“ – 2020 m. rugpjūčio 7 d. įvykdytą masinį 48 LGBTI aktyvistų suėmimą, nes tai nerimą dėl žodžio ir susirinkimų laisvės Lenkijoje keliantis ženklas; smerkia tai, kaip buvo elgiamasi su sulaikytaisiais, kaip pranešė Nacionalinio kankinimų prevencijos mechanizmo atstovai(118); ragina visas ES institucijas nedelsiant pasmerkti policijos vykdomą smurtą prieš LGBTI asmenis Lenkijoje;

63.  labai apgailestauja dėl oficialios Lenkijos vyskupų konferencijos pozicijos(119), kuria raginama LGBTI asmenims taikyti vadinamąją atvertimo terapiją; pakartoja Parlamento poziciją(120), kuria valstybės narės skatinamos kriminalizuoti tokią praktiką, ir primena 2020 m. gegužės mėn. JT nepriklausomo eksperto apsaugos nuo smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais ataskaitą, kurioje valstybės narės raginamos uždrausti vadinamosios atvertimo terapijos praktiką(121);

****

64.  pažymi, kad Lenkijos teismų nepriklausomumo stoka jau pradėjo daryti poveikį Lenkijos ir kitų valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui, visų pirma teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, atsižvelgiant į tai, kad dėl didelių abejonių Lenkijos teismų nepriklausomumu nacionaliniai teismai atsisakė arba dvejojo perduoti įtariamus lenkus pagal Europos arešto orderio procedūrą; mano, kad teisinės valstybės padėties blogėjimas Lenkijoje kelia ypač didelę grėsmę Sąjungos teisinės tvarkos vienodumui; pažymi, kad valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas gali būti atkurtas tik tada, kai bus užtikrinta, kad paisoma ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių;

65.  ragina Lenkijos vyriausybę laikytis visų su teisinės valstybės principu susijusių nuostatų ir Sutartyse, Chartijoje, EŽTK ir tarptautiniuose žmogaus teisių standartuose įtvirtintų pagrindinių teisių ir pradėti sąžiningą dialogą su Komisija; pabrėžia, kad toks dialogas turi vykti nešališkai, būti pagrįstas įrodymais ir bendradarbiavimu; ragina Lenkijos vyriausybę bendradarbiauti su Komisija pagal ES sutartyje nustatytą lojalaus bendradarbiavimo principą; ragina Lenkijos vyriausybę skubiai ir visapusiškai įgyvendinti Teisingumo Teismo sprendimus ir paisyti Sąjungos teisės viršenybės; primygtinai ragina Lenkijos vyriausybę visapusiškai atsižvelgti į Venecijos komisijos rekomendacijas dėl teisingumo sistemos organizavimo, be kita ko, vykdant tolesnes Aukščiausiojo Teismo reformas;

66.  ragina Tarybą ir Komisiją susilaikyti nuo siauro teisinės valstybės principo aiškinimo ir visapusiškai pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje numatyta procedūra sprendžiant Lenkijos vyriausybės veiksmų poveikio visiems ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintiems principams, įskaitant demokratiją ir pagrindines teises, kaip nurodyta šiame pranešime, klausimą;

67.  ragina Tarybą kuo greičiau atnaujinti oficialius klausymus, kurių paskutinis įvyko 2018 m. gruodžio mėn., ir per šiuos klausymus atsižvelgti į visus naujausius ir svarbius neigiamus pokyčius teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių teisių srityse; primygtinai ragina Tarybą pagaliau imtis veiksmų pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą ir nustatyti, jog yra aiškus pavojus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes, atsižvelgiant į gausybę įrodymų, pateiktų šioje rezoliucijoje ir daugybėje tarptautinių ir Europos organizacijų ataskaitų, Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir pilietinės visuomenės organizacijų pranešimuose; primygtinai rekomenduoja Tarybai po klausymų pateikti konkrečias rekomendacijas Lenkijai, kaip įtvirtinta ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje, ir nurodyti šių rekomendacijų įgyvendinimo terminus; be to, ragina Tarybą įsipareigoti laiku įvertinti šių rekomendacijų įgyvendinimą; ragina Tarybą nuolat informuoti Parlamentą ir užtikrinti aktyvų jo dalyvavimą, taip pat dirbti skaidriai, kad visos Europos Sąjungos institucijos ir įstaigos bei pilietinės visuomenės organizacijos galėtų prasmingai dalyvauti ir vykdyti priežiūrą;

68.  ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti turimomis priemonėmis siekiant panaikinti aiškų pavojų, kad Lenkija gali šiurkščiai pažeisti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga, visų pirma naudojantis pagreitintomis pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, Teisingumo Teismui teikiamais prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir biudžetinėmis priemonėmis; ragina Komisiją ir toliau nuolat informuoti Parlamentą ir užtikrinti aktyvų jo dalyvavimą;

o
o   o

69.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Lenkijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 408.
(2) COM(2003)0606.
(3) COM(2014)0158.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0123.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0344.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0442.
(7) OL L 217, 2016 8 12, p. 53.
(8) OL L 22, 2017 1 27, p. 65.
(9) OL L 228, 2017 9 2, p. 19.
(10) OL L 17, 2018 1 23, p. 50.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0055.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0058.
(13) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0101.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0032.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0204.
(16) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0014.
(17) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(18) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.
(19) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0111.
(20) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0080.
(21) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0349.
(22) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0407.
(23) 2019 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Lenkija, C-619/18, ECLI:EU:C:2019:531; 2019 m. lapkričio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Lenkija, C-192/18, ECLI:EU:C:2019:924.
(24) COM(2017)0835.
(25) Ustawa z dnia 22 grudnia 2015 r. o zmianie ustawy o Trybunale Konstytucyjnym (Dz.U. 2015 poz. 2217).
(26) Ustawa z dnia 22 lipca 2016 r. o Trybunale Konstytucyjnym (Dz.U. 2016 poz. 1157).
(27) 2016 m. kovo 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimas, K 47/15.
(28) 2016 m. rugpjūčio 11 d. Konstitucinio Teismo sprendimas, K 39/16.
(29) 2016 m. lapkričio 7 d. Konstitucinio Teismo sprendimas, K 44/16.
(30) Žr. 2016 m. spalio 14 d. Venecijos komisijos nuomonės dėl 2016 m. liepos 22 d. Įstatymo dėl Konstitucinio Teismo (Nuomonė Nr. 860/2016) 127 punktą; 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos pagrįsto pasiūlymo 91 ir tolesnius punktus.
(31) Ustawa z dnia 30 grudnia 2015 r. o zmianie ustawy o służbie cywilnej oraz niektórych innych ustaw (Dz.U. 2016 poz. 34).
(32) Ustawa z dnia 15 stycznia 2016 r. o zmianie ustawy o Policji oraz niektórych innych ustaw (Dz.U. 2016 poz. 147).
(33) Ustawa z dnia 28 stycznia 2016 r. Prawo o prokuraturze (Dz.U. 2016 poz. 177).
(34) Ustawa z dnia 28 stycznia 2016 r. Przepisy wprowadzające ustawę - Prawo o prokuraturze (Dz.U. 2016 poz. 178).
(35) Ustawa z dnia 18 marca 2016 r. o zmianie ustawy o Rzeczniku Praw Obywatelskich oraz niektórych innych ustaw (Dz.U. 2016 poz. 677).
(36) Ustawa z dnia 22 czerwca 2016 r. o Radzie Mediów Narodowych (Dz.U. 2016 poz. 929).
(37) Ustawa z dnia 10 czerwca 2016 r. o działaniach antyterrorystycznych (Dz.U. 2016 poz. 904).
(38) Žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos pagrįsto pasiūlymo 112–113 punktus.
(39) Europos teismų tarybų tinklas, 2016 m. birželio 3 d. Varšuvos deklaracija.
(40) ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2019 m. spalio 14 d. pareiškimas dėl išankstinių duomenų ir išvadų po ribotus įgaliojimus turinčios rinkimų stebėjimo misijos.
(41) ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinčios rinkimų stebėjimo misijos galutinė ataskaita dėl 2019 m. spalio 13 d. parlamento rinkimų, Varšuva, 2020 m. vasario 14 d.
(42) ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, specialioji rinkimų vertinimo misija, pareiškimas dėl išankstinių duomenų ir išvadų dėl 2020 m. liepos 12 d. įvykusio prezidento rinkimų antrojo turo, Varšuva, 2020 m. liepos 13 d.
(43) 2017 m. gruodžio 8–9 d. Venecijos komisijos nuomonė, CDL-AD(2017)031, 43 punktas; 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2018/103 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, kuria papildomos rekomendacijos (ES) 2016/1374, (ES) 2017/146 ir (ES) 2017/1520 (OL L 17, 2018 1 23, p. 50), 25 dalis.
(44) Venecijos komisija, CDL-AD (2002) 23, Nuomonė Nr. 190/2002, Gerosios rinkimų praktikos kodeksas. Gairės ir aiškinamoji ataskaita, 2002 m. spalio 30 d.; taip pat žr.: Venecijos komisija, CDL-PI(2020)005rev-e „Ataskaita dėl demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi ekstremaliųjų situacijų atveju. Svarstymai“ (angl. „Report on Respect for Democracy Human Rights and Rule of Law during States of Emergency - Reflections“), p. 23.
(45) Taip pat žr. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro nuomonę dėl įstatymo projekto, kuriuo nustatomos specialiosios taisyklės dėl visuotinių Lenkijos Respublikos prezidento rinkimų vykdymo (angl. „Opinion on the draft act on special rules for conducting the general election of the President of the Republic of Poland“), (Senato dokumentas Nr. 99), 2020 m. balandžio 27 d.
(46) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(47) Ustawa z dnia 30 listopada 2016 r. o organizacji i trybie postępowania przed Trybunałem Konstytucyjnym (Dz.U. 2016 poz. 2072); ustawa z dnia 30 listopada 2016 r. o statusie sędziów Trybunału Konstytucyjnego (Dz.U. 2016 poz. 2073); Ustawa z dnia 13 grudnia 2016 r. - Przepisy wprowadzające ustawę o organizacji i trybie postępowania przed Trybunałem Konstytucyjnym oraz ustawę o statusie sędziów Trybunału Konstytucyjnego (Dz.U. 2016 poz. 2074).
(48) 2016 m. spalio 14–15 d. Venecijos komisijos nuomonės 128 punktas; Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas, Baigiamosios pastabos dėl septintosios periodinės ataskaitos dėl Lenkijos, 2016 m. spalio 31 d., 7–8 dalys; Komisijos rekomendacija (ES) 2017/1520.
(49) 2019 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas A. K. ir kt. / Sąd Najwyższy C-585/18, C-624/18 ir C-625/18, ECLI:EU:C:2019:982.
(50) Ustawa z dnia 20 grudnia 2019 r. o zmianie ustawy - Prawo o ustroju sądów powszechnych, ustawy o Sądzie Najwyższym oraz niektórych innych ustaw (Dz.U. 2020 poz. 190).
(51) 2020 m. sausio 16 d. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės GD skubos tvarka priimta bendra nuomonė, CDL-PI(2020)002, 51–55 dalys.
(52) Žr. 2017 m. gruodžio 20 d. pagrįsto Komisijos pasiūlymo COM(2017)0835 133 punktą. Taip pat žr. 2017 m. lapkričio 13 d. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro nuomonę dėl tam tikrų įstatymo dėl Lenkijos Aukščiausiojo Teismo projekto (2017 m. rugsėjo 26 d.) nuostatų, p. 33.
(53) 2019 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Lenkija, C-619/18, ECLI:EU:C:2019:531.
(54) 2018 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Lenkija, C-619/18 R, ECLI:EU:C:2018:1021.
(55) Ustawa z dnia 21 listopada 2018 r. o zmianie ustawy o Sądzie Najwyższym (Dz.U. 2018 poz. 2507).
(56) 2017 m. lapkričio 13 d. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro nuomonė, p. 7–20; Venecijos komisija, 2017 m. gruodžio 8–9 d. nuomonė, 43 dalis; Komisijos rekomendacija (ES) 2018/103, 25 dalis; GRECO, 2018 m. birželio 18–22 d. ketvirtojo vertinimo etapo ataskaitos dėl Lenkijos priedas (34 taisyklė), 31 dalis; 2020 m. sausio 16 d. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės GD skubos tvarka priimta bendra nuomonė, 8 dalis.
(57) 2019 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas A. K. ir kt. / Sąd Najwyższy C-585/18, C-624/18 ir C-625/18, ECLI:EU:C:2019:982.
(58) 2019 m. gruodžio 5 d. Aukščiausiojo Teismo sprendimas, III PO 7/19.
(59) 2020 m. sausio 23 d. Aukščiausiojo Teismo jungtinių Civilinių, Baudžiamųjų ir Darbo bylų kolegijų rezoliucija, BSA I-4110–1/2020.
(60) 2020 m. balandžio 20 d. Konstitucinio Teismo sprendimas, U 2/20.
(61) 2020 m. sausio 16 d. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės GD skubos tvarka priimta bendra nuomonė, 38 dalis.
(62) 2020 m. sausio 16 d. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės GD skubos tvarka priimta bendra nuomonė, 38 dalis.
(63) 2020 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo nutartis Komisija / Lenkija, C-791/19 R, ECLI:EU:C:2020:277.
(64) Ustawa z dnia 8 grudnia 2017 r. o zmianie ustawy o Krajowej Radzie Sądownictwa oraz niektórych innych ustaw (Dz.U. 2018 poz. 3).
(65) Konsultacinė Europos teisėjų taryba, 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. spalio 12 d. Biuro nuomonės; ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro galutinė nuomonė dėl Įstatymo dėl Nacionalinės teisėjų tarybos pakeitimų projekto, 2017 m. gegužės 5 d.; Venecijos komisija, 2017 m. gruodžio 8–9 d. nuomonė, p. 5–7; GRECO, 2018 m. kovo 19–23 d. „Ad hoc ataskaita dėl Lenkijos“ (34 taisyklė) ir 2018 m. birželio 18–22 d. jos priedas; 2020 m. sausio 16 d. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės GD skubos tvarka priimta bendra nuomonė, 42 ir 61 dalys.
(66) 2020 m. sausio 15 d. Aukščiausiojo Teismo sprendimas, III PO 8/18. 2020 m. sausio 15 d. Aukščiausiojo Teismo sprendimas, III PO 9/18.
(67) Šiuo klausimu taip pat žr. šias Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjamas bylas: Reczkowicz ir du kiti ieškovai / Lenkija (ieškiniai Nr. 43447/19, 49868/19 ir 57511/19), Grzęda / Lenkija (Nr. 43572/18), Xero Flor w Polsce sp. z o.o. / Lenkija (Nr. 4907/18), Broda / Lenkija ir Bojara / Lenkija (Nr. 26691/18 ir 27367/18), Żurek / Lenkija (Nr. 39650/18) ir Sobczyńska ir kt. / Lenkija (Nr. 62765/14, 62769/14, 62772/14 ir 11708/18).
(68) Europos teismų tarybų tinklas (ETTT), ETTT vykdomosios valdybos 2020 m. vasario 21 d. raštas. Taip pat žr. Europos teisėjų asociacijos 2020 m. gegužės 4 d. raštą, kuriame išreiškiama parama ETTT veiksmams.
(69) Ustawa z dnia 12 maja 2011 r. o Krajowej Radzie Sądownictwa (Dz.U. 2011 nr 126 poz. 714).
(70) 2020 m. sausio 16 d. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės GD skubos tvarka priimta bendra nuomonė, 45 dalis.
(71) Taip pat žr:. Europos Taryba, Konsultacinės Europos teisėjų tarybos biuras (CCJE-BU), CCJE-BU(2018)6REV, 2018 m. birželio 18 d.
(72) 2020 m. sausio 16 d. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės GD skubos tvarka priimta bendra nuomonė, 46–50 dalys.
(73) 2019 m. lapkričio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Lenkija, C-192/18, ECLI:EU:C:2019:924.
(74) Ustawa z dnia 12 lipca 2017 r. o zmianie ustawy - Prawo o ustroju sądów powszechnych oraz niektórych innych ustaw (Dz.U. 2017 poz. 1452).
(75) 2020 m. sausio 14 d. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro skubi preliminari nuomonė dėl Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl bendrosios kompetencijos teismų organizavimo, Įstatymas dėl Aukščiausiojo Teismo ir tam tikri kiti Lenkijos aktai (2019 m. gruodžio 20 d.), p. 23–26; 2020 m. sausio 16 d. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės GD skubos tvarka priimta bendra nuomonė, 44–45 dalys.
(76) 2020 m. sausio 14 d. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro skubi preliminari nuomonė, p. 18–21; 2020 m. sausio 16 d. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės GD skubos tvarka priimta bendra nuomonė, 24–30 dalys.
(77) Bendrosios kompetencijos teismų teisėjų drausminių bylų prokuroro pavaduotojo pranešimas, 2020 m. liepos mėn., http://rzecznik.gov.pl/wp-content/uploads/2020/07/KomunikatFWS.pdf.
(78) 2020 m. sausio 14 d. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro skubi preliminari nuomonė, p. 13–17; 2020 m. sausio 16 d. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės GD skubos tvarka priimta bendra nuomonė, 31–43 dalys.
(79) Ustawa z dnia 27 lipca 2001 r. Prawo o ustroju sądów powszechnych (Dz.U. 2001 nr 98 poz. 1070).
(80) Venecijos komisijos 2017 m. gruodžio 8–9 d. nuomonė dėl Prokuratūros įstatymo su pakeitimais, CDL-AD(2017)028, 115 punktas.
(81) Komisijos rekomendacija (ES) 2018/103; Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais, 2018 m. birželio 25 d. pareiškimas; Europos Komisija, „2019 m. Europos semestras. Ataskaita dėl Lenkijos“, 2019 m. vasario 27 d., SWD(2019)1020 final, p. 42; Europos teismų tarybų tinklo, ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklo ir Europos teisėjų asociacijos pirmininkų 2019 m. rugsėjo 20 d. laiškas; GRECO, Pažangos stebėjimas įgyvendinant 2019 m. gruodžio 6 d. Ketvirtojo vertinimo etapo ataskaitos dėl Lenkijos priedą (34 taisyklė), 65 dalis; Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2020 m. sausio 28 d. rezoliucija Nr. 2316 (2020) dėl demokratinių institucijų veikimo Lenkijoje, 4 dalis.
(82) Taip pat žr. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2018 m. sausio 19 d. laišką Lenkijos ministrui pirmininkui; Bendrą pareiškimą dėl paramos Lenkijos žmogaus teisių komisarui, pasirašytą Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo (ENNHRI), Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo (EQUINET), Pasaulinio nacionalinių žmogaus teisių institucijų aljanso (GANHRI), Tarptautinio ombudsmenų instituto (IOI), JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro padalinio, atsakingo už Europą (OHCHR Europe), 2019 m. birželio mėn.
(83) JT Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), Baigiamosios pastabos dėl septintosios periodinės ataskaitos dėl Lenkijos, 2016 m. lapkričio 23 d., 33 dalis.
(84) 2020 m. sausio 16 d. Venecijos komisijos ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės GD skubos tvarka priimta bendra nuomonė, 59 dalis.
(85) 2020 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas bylose Simpson ir HG / Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija, sujungtos bylos C-542/18 RX-II ir C-543/18 RX-II, ECLI:EU:C:2020:232, 57 dalis.
(86) Taip pat žr. Pasaulio spaudos laisvės indeksą, pagal kurį Lenkijos vieta reitinge nuo 2015 m. pasikeitė iš 18 vietos į 62 vietą.
(87) Europos Tarybos platforma, skirta žurnalistikos ir žurnalistų saugumui skatinti, 2020 m. metinė ataskaita, 2020 m. kovo mėn., p. 42.
(88) Europos Taryba, 2016 m. balandžio 13 d. Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2016)4 valstybėms narėms dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos veiklos vykdytojų saugumo.
(89) Tarptautinis spaudos institutas (IPI) „Spaudos laisvės pažeidimų, susijusių su pranešimais apie COVID-19, stebėjimas“ („Tracker on Press Freedom Violations Linked to COVID-19 Coverage“), https://ipi.media/covid19-media-freedom-monitoring/.
(90) Europos Taryba, Amerikos valstybių organizacija ir kt., 2019 m. birželio 21 d. Pasaulinio forumo deklaracija dėl akademinės laisvės, institucinės autonomijos ir demokratijos ateities.
(91) Ustawa z dnia 18 grudnia 1998 r. o Instytucie Pamięci Narodowej - Komisji Ścigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu (Dz.U. 1998 nr 155 poz. 1016).
(92) Taip pat žr. ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais 2018 m. birželio 28 d. pareiškimą.
(93) Ustawa z dnia 24 lipca 2015 r. - Prawo o zgromadzeniach (Dz.U. 2015 poz. 1485).
(94) Ustawa z dnia 13 grudnia 2016 r. o zmianie ustawy - Prawo o zgromadzeniach (Dz.U. 2017 poz. 579).
(95) Taip pat žr. JT ekspertų 2018 m. balandžio 23 d. komunikatą, kuriame Lenkija primygtinai raginama užtikrinti laisvą ir visapusišką dalyvavimą derybose dėl klimato.
(96) Lenkijos žmogaus teisių komisaro 2020 m. gegužės 6 d. raštas Vidaus reikalų ir administracijos ministerijai.
(97) Ustawa z dnia 15 września 2017 r. o Narodowym Instytucie Wolności - Centrum Rozwoju Społeczeństwa Obywatelskiego (Dz.U. 2017 poz. 1909).
(98) ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro nuomonė dėl Lenkijos įstatymo dėl Nacionalinio laisvės instituto – Pilietinės visuomenės raidos centro projekto, Varšuva, 2017 m. rugpjūčio 22 d.
(99) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, „Ataskaita dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės: nacionaliniai pokyčiai pilietinės visuomenės aspektu 2018–2019 m.“ („Report on Fundamental rights and the rule of law: national developments from a civil society perspective 2018-2019“), 2020 m. birželio mėn., p. 41–42.
(100) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pranešimas spaudai „Nerimą keliantis spaudimas pilietinei visuomenei: prieš Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narį nukreipti vyriausybės atsakomieji veiksmai ir iš NVO atimta galimybė pasirinkti savo kandidatus“ („Alarming pressure on civil society: Polish EESC member becomes a target of government retaliation and NGOs no longer able to choose their own candidates“), 2020 m. birželio 23 d.
(101) Aplinkos ministro pranešimas spaudai, parengtas bendradarbiaujant su teisingumo ministru, 2020 m. rugpjūčio 7 d., https://www.gov.pl/web/srodowisko/nowe-prawo-wzmocni--przejrzystosc-finansowania-organizacji-pozarzadowych.
(102) Ustawa z dnia 6 kwietnia 1990 r. o Policji (Dz.U. 1990 nr 30 poz. 179).
(103) Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), Baigiamosios pastabos dėl septintosios periodinės ataskaitos dėl Lenkijos, 2016 m. lapkričio 23 d., 39–40 dalys. Taip pat žr. JT ekspertų 2018 m. balandžio 23 d. komunikatą, kuriame Lenkija primygtinai raginama užtikrinti laisvą ir visapusišką dalyvavimą derybose dėl klimato.
(104) Europos duomenų apsaugos valdybos 2020 m. gegužės 5 d. raštas dėl Lenkijos prezidento rinkimų duomenų atskleidimo.
(105) 2020 m. balandžio 14 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro pareiškimas.
(106) 2017 m. abortas dėl vaisiaus defektų sudarė 97,9 proc. visų tokių procedūrų atvejų: Sveikatos informacinių sistemų centras, Viešosios statistikos statistinių tyrimų programos MZ-29 ataskaitos, paskelbtos Lenkijos Seimo interneto svetainėje. Sprawozdanie Rady Ministrów z wykonywania oraz o skutkach stosowania w 2016 r. ustawy z dnia 7 stycznia 1993 r. o planowaniu rodziny, ochronie płodu ludzkiego i warunkach dopuszczalności przerywania ciąży (Dz. U. poz. 78, z późnn. zm.).
(107) Taip pat žr. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2017 m. gruodžio mėn. teminį dokumentą dėl moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių Europoje; JT darbo grupę moterų diskriminacijos klausimais konsultuojančių JT ekspertų 2018 m. kovo 22 d. pareiškimą ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2020 m. balandžio 14 d. pareiškimą.
(108) Ustawa z dnia 16 lipca 2020 r. o zmianie ustawy o zawodach lekarza i lekarza dentysty oraz niektórych innych ustaw (not yet published in the Official Journal).
(109) Ustawa z dnia 5 grudnia 1996 r. o zawodach lekarza i lekarza dentysty (Dz.U. 1997 nr 28 poz. 152).
(110) 2007 m. kovo 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Tysiąc / Poland (ieškinys Nr. 5410/03); 2007 m. kovo 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą R. R. / Lenkija (ieškinys Nr. 27617/04); 2012 m. spalio 30 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą P. ir S. / Lenkija (ieškinys Nr. 57375/08).
(111) 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija, 18 dalis; Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2020 m. sausio 28 d. rezoliucija Nr. 2316 (2020) dėl demokratinių institucijų veikimo Lenkijoje, 14 dalis; 2016 m. lapkričio 23 d. JT Žmogaus teisių komiteto baigiamosios pastabos dėl septintosios periodinės ataskaitos dėl Lenkijos (angl. „Concluding observations on the seventh periodic report of Poland“), CCPR/C/POL/CO/7, 15–18 dalys.
(112) Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamosios pastabos dėl jungtinių periodinių ataskaitų Nr. 22–24 dėl Lenkijos, 2019 m. rugpjūčio mėn.
(113) Ten pat.
(114) Teisingumo ministerija, pranešimas spaudai „Pasiūlymas dėl Stambulo konvencijos denonsavimo“, 2020 m. liepos 25 d., https://www.gov.pl/web/sprawiedliwosc/ministerstwo-sprawiedliwosci-konwencja-stambulska-powinna-zostac-wypowiedziana-poniewaz-jest-sprzeczna-z-prawami-konstytucyjnymi.
(115) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16).
(116) Europos Komisija, Regioninės ir miestų politikos GD, 2020 m. gegužės 27 d. raštas Lenkijos Liublino, Lodzės, Mažosios Lenkijos, Pakarpatės ir Švento Kryžiaus vaivadijų valdžios institucijoms. Taip pat žr. 2020 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimą Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI, C-507/18, ECLI:EU:C:2020:289.
(117) 2018 m. birželio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Coman, C-673/16, ECLI:EU:C:2018:385; 2010 m. kovo 2 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Kozak / Lenkija (ieškinys Nr. 13102/02); 2008 m. sausio 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas E. B. / Prancūzija (ieškinys Nr. 43546/02); 2013 m. vasario 19 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas X ir kt. / Austrija (ieškinys Nr. 19010/07); 2016 m. birželio 30 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Taddeucci ir McCall / Italija (ieškinys Nr. 51362/09); 2015 m. liepos 21 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Oliari ir kt. / Italija (ieškinys Nr. 36030/11); 2017 m. gruodžio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Orlandi ir kt. / Italija (ieškiniai Nr. 26431/12, 26742/12, 44057/12 ir 60088/12); 2020 m. sausio 14 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Beizaras ir Levickas / Lietuva (ieškinys Nr. 41288/15).
(118) Lenkijos žmogaus teisių komisaras, pranešimas spaudai „Nacionalinio kankinimų prevencijos mechanizmo (KMPT) atstovų apsilankymas policijos sulaikymo vietose po naktinių sulaikymų Varšuvoje“, 2020 m. rugpjūčio 11 d., https://www.rpo.gov.pl/en/content/national-preventive-mechanism-prevention-torture-kmpt-visits-police-places-detention-after-overnight.
(119) Lenkijos vyskupų konferencijos pozicija su LGBT+ asmenimis susijusiais klausimais, 2020 m. rugpjūčio mėn., https://episkopat.pl/wp-content/uploads/2020/08/Stanowisko-Konferencji-Episkopatu-Polski-w-kwestii-LGBT.pdf.
(120) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0032.
(121) JT nepriklausomas ekspertas apsaugos nuo smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais, Ataskaita dėl atvertimo terapijos, 2020 m. gegužės mėn., https://undocs.org/A/HRC/44/53.


Strateginis požiūris į vaistus aplinkoje
PDF 165kWORD 48k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje (2019/2816(RSP))
P9_TA(2020)0226B9-0242/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač jos 11 straipsnį, 168 straipsnį ir 191 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje(4),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus(5),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(6),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą)(7),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, vertinimo, autorizacijos ir apribojimo (REACH), pagal kurį įsteigiama Europos cheminių medžiagų agentūra, iš dalies keičiama Direktyva 1999/45/EB ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 793/93 bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1488/94, taip pat Tarybos direktyva 76/769/EEB ir Komisijos direktyvos 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB ir 2000/21/EB (toliau – REACH reglamentas)(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (7-oji AVP)(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (COM(2017)0753),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų (COM(2018)0337),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl tolesnių veiksmų siekiant, kad ES taptų geriausios praktikos regionu kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 26 d. Tarybos išvadas „Siekiant Sąjungos tvarios cheminių medžiagų politikos strategijos“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos strateginis požiūris į vaistus aplinkoje“ (COM(2019)0128),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 7 d. Komisijos komunikatą „Visapusiškos ES politikos dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų kūrimas“ (COM(2018)0734),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikatą „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planas“(COM(2017)0339),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planas“ (COM(2011)0748),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 10 d. Komisijos komunikatą „Saugūs, naujoviški ir prieinami vaistai. Atnaujinta farmacijos sektoriaus vizija“ (COM(2008)0666),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų plano(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(11),

–  atsižvelgdamas į kelių valstybių narių programas, kuriomis siekiama sumažinti vaistų likučių kiekį vandenyje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 1 d. Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) parengtą bendrą mokslinę nuomonę dėl priemonių, skirtų mažinti būtinybę naudoti antimikrobines medžiagas gyvulininkystės sektoriuje Europos Sąjungoje, ir jų poveikio maisto saugai (RONAFA nuomonė),

–  atsižvelgdamas į paeiliui teikiamas Europos veterinarinių antimikrobinių medžiagų vartojimo priežiūros (ESVAC) metines ataskaitas (nuo 2011 m.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. gegužės mėn. leidinį apie aplinkos srities mokslo naujienas (angl. Science for Environment Policy - Future brief) „Darni akvakultūra“ (angl. „Sustainable aquaculture“, publikacija Nr. 11),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“ (COM(2019)0022),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 13 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimą „Vaistų likučiai gėlame vandenyje. Pavojai ir politinės reagavimo priemonės“,

–  atsižvelgdamas į politinį pareiškimą dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, padarytą 2016 m. rugsėjo 22 d. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikime,

–  atsižvelgdamas į JT bendradarbiavimo geriamojo vandens parametrų srityje projektą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo mėn. Pasaulio banko ataskaitą „Vaistams atsparios infekcijos. Grėsmė mūsų ekonomikos ateičiai“ (angl. „Drug-resistant infections: a threat to our economic future“),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos mėn. Komisijos ataskaitą dėl galimybių taikyti strateginį požiūrį į vaistus aplinkoje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros ataskaitą dėl vaistų keliamos rizikos aplinkai,

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje (O-000040/2020 – B9‑0015/2020 ir O-000041/2020 – B9‑0016/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi vaistams tenka esminis vaidmuo užtikrinant aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos lygį; kadangi šiuo metu Europos rinkoje yra daugiau kaip 3 000 vaistų veikliųjų medžiagų;

B.  kadangi plačiai naudojant žmonėms skirtus vaistus ir veterinarinius vaistus, įskaitant antimikrobines medžiagas, per pastaruosius 20 metų padidėjo jų koncentracija daugelyje aplinkos kaupiklių, pvz., dirvožemyje, nuosėdose ir vandens telkiniuose; kadangi tikėtina, jog koncentracija aplinkoje toliau didės, nes visuomenė senėja, o gyventojų skaičius didėja; kadangi klimato kaita taip pat turės įtakos vandens išteklių kiekiui ir kokybei, nes sausros metu koncentracija bus didesnė, o tai taip pat turės grandininį poveikį vandens valymui; kadangi reikia plačiu mastu rinkti duomenis siekiant įvertinti šią problemą pasaulio mastu; kadangi daugiausia vaistų į aplinką patenka juos naudojant ir šalinant;

C.  kadangi vaistai patenka į aplinką išleidžiant nuotekas iš miesto nuotekų valymo įrenginių, skleidžiant mėšlą, dėl akvakultūros, išleidžiant nuotekas iš gamyklų, skleidžiant nuotekų dumblą, ganant gyvulius, gydant gyvūnus augintinius, netinkamai šalinant nepanaudotus vaistus ir užterštas atliekas į sąvartyną;

D.  kadangi dėl netinkamo antibiotikų vartojimo, ypač gyvulininkystėje, ir apskritai dėl prastos žmonių medicinos ir veterinarijos praktikos atsparumas antimikrobinėms medžiagoms palaipsniui ėmė kelti didelę grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai;

E.  kadangi EBPO savo naujausioje ataskaitoje dėl vaistų likučių gėlame vandenyje nurodė, kad dabartinis vaistų likučių valdymo politikos požiūris yra neadekvatus siekiant išsaugoti vandens kokybę ir gėlo vandens ekosistemas, nuo kurių priklauso sveikas gyvenimas;

F.  kadangi tam tikrų vaistų cheminis ir (arba) metabolinis stabilumas reiškia, kad iki 90 proc. jų veikliųjų medžiagų po naudojimo patenka į aplinką nepakitusios;

G.  kadangi vykdant iki 2006 m. rinkai pateiktų žmonėms skirtų vaistų autorizacijos procedūrą nebuvo atliekamas jų keliamos rizikos aplinkai vertinimas, todėl gali būti, kad tokio vertinimo vis dar nėra;

H.  kadangi į rizikos aplinkai vertinimą atsižvelgiama atliekant veterinarinių, bet ne žmonėms skirtų vaistų naudos ir rizikos įvertinimą;

I.  kadangi savo 2019 m. kovo 11 d. komunikate Komisija pripažįsta, jog trūksta žinių apie tam tikrų vaistų koncentraciją aplinkoje ir su tuo susijusios rizikos lygį;

J.  kadangi turima pakankamai įrodymų, kad reikėtų imtis veiksmų siekiant sumažinti riziką aplinkai galinčių kelti vaistų poveikį aplinkoje, visų pirma siekiant užtikrinti vandens išteklių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui išgauti, apsaugą;

K.  kadangi daug tarptautinių organizacijų, trečiųjų valstybių, Europos institucijų, pramonės asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų pripažino, kad vaistų poveikis aplinkai yra susirūpinimą kelianti problema; kadangi kai kurios ES valstybės narės, kaip antai Nyderlandai, Vokietija ir Švedija, jau ėmėsi veiksmų vis didėjančio vaistų kiekio aplinkoje problemai spręsti;

L.  kadangi Komisija 2008 m. įsipareigojo pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų mažinamas galimas žalingas vaistų poveikis aplinkai(12);

M.  kadangi pagal Direktyvos 2013/39/ES 8c straipsnį Komisija privalėjo iki 2015 m. rugsėjo 13 d. parengti strateginį požiūrį į vandens taršą vaistais ir iki 2017 m. rugsėjo 14 d. pasiūlyti atitinkamų priemonių;

N.  kadangi savo 2019 m. birželio mėn. išvadose Taryba paragino Komisiją įvertinti ir apibrėžti veiksmingiausias priemones, įskaitant teisėkūros priemones, skirtas aplinkoje esančių vaistų poveikiui sušvelninti, ir kovoti su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymusi bei šiuo atžvilgiu stiprinti sąsają su sveikatos apsaugos sektoriumi; kadangi Taryba pripažino, jog reikalingi išsamesni moksliniai tyrimai, kad būtų galima geriau suprasti kylantį vaistų ir jų likučių poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;

O.  kadangi Įgyto atsparumo antimikrobinėms medžiagoms pramonės aljansas parengė į pramonę orientuotus bendros antibiotikų gamybos sistemos principus ir nustatė pašalintų antibiotikų koncentracijos tikslines vertes, kad būtų galima apsaugoti ekologiškus išteklius ir sumažinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms didėjimo riziką aplinkoje;

P.  kadangi sveikatos srities suinteresuotieji subjektai ir darbuotojai, pacientai, pramonė, atliekų tvarkymo ir nuotekų valymo įmonės bei kiti subjektai taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį mažinant vaistų poveikį aplinkai;

Q.  kadangi EBPO rekomenduoja keturias pažangias strategijas, pagal kurias esminis dėmesys būtų skiriamas prevencinėms priemonėms ankstyvuoju vaistų gyvavimo ciklo laikotarpiu, kad vaistai aplinkoje būtų tvarkomi ekonomiškai efektyviu būdu ir kad būtų pasiekta didžiausia ilgalaikė nauda aplinkai;

R.  kadangi iniciatyvą pradėjo keletas suinteresuotųjų subjektų, turėdami tikslą padidinti informuotumą, kaip vykdant Vaistų šalinimo iniciatyvą tinkamai šalinti nepanaudotus ar pasibaigusio galiojimo vaistus;

S.  kadangi bet kokia priemonė, susijusi su vaistų poveikiu aplinkai, turi būti vykdoma pirmiausia laikantis principo, kad pacientams turi būti užtikrinta teisė greitai įsigyti vaistų, kurie laikomi saugiais ir veiksmingais pagal dabartinius rizikos ir naudos vertinimo kriterijus;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina tai, kad Komisija pagaliau priėmė savo 2019 m. kovo 11 d. komunikatą; apgailestauja, kad buvo labai vėluojama pristatyti strateginį požiūrį ir siūlomus veiksmus;

2.  pritaria keturiems pagrindiniams Komisijos pateikto strateginio požiūrio tikslams;

3.  vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad į komunikatą įtrauktos priemonės yra švelnaus pobūdžio; mano, kad norint sumažinti neigiamą vaistų poveikį aplinkai reikalingos veiksmingos priemonės;

4.  dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad visos būsimos iniciatyvos vaistų poveikio aplinkai srityje turėtų būti paremtos mokslu ir tikslais ir technologiškai neutralios, siekiant užtikrinti, kad saugumas ir veiksmingumas ir toliau būtų pagrindiniai prioritetai siekiant užtikrinti pacientų galimybes gauti gydymą vaistais;

5.  mano, kad siekiant kovoti su tarša vaistais reikia taikyti holistinį požiūrį, įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus ir atsižvelgiant į visą vaistų gyvavimo ciklą; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti reguliavimo veiksmų veiksmingumą itin svarbu jų imtis laikantis atsargumo principo ir principo, kad žala aplinkai pirmiausia turi būti šalinama kilmės vietoje; atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti taikomas principas „teršėjas moka“; jis visų pirma turėtų būti taikomas gamybos procesui, tačiau pagal jį taip pat turėtų būti skatinama geresnė vaistų skyrimo praktika ir atsakingas vartotojų elgesys; susirūpinęs atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka vaistai prisidėdami prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms didinimo, kai jie patenka į aplinką per šalinamą gyvulių mėšlą, užterštą vandenį ir netinkamai šalinant; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti didesnę gamintojo atsakomybę siekiant sumažinti neigiamą vaistų poveikį aplinkai;

6.  mano, kad bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis reikėtų rengti informavimo kampanijas siekiant informuoti ir šviesti visuomenę apie pernelyg didelio be recepto parduodamų vaistų naudojimo keliamus pavojus; atkreipia dėmesį į vaistų pardavimo neturint gydytojo recepto apimties prekybos centruose ir internete didėjimą ir apie pavojus, kurių kyla žiniasklaidos kanalais reklamuojant pardavimo vietas, kurios nėra vaistinės ar tinkamai reglamentuotos įstaigos;

7.  pabrėžia, kad į aplinką pašalinami vaistai gali pakenkti ne tik ekosistemoms ir laukinei gyvūnijai, bet ir pačių vaistų veiksmingumui (tai ypač aktualu antibiotikų atveju), nes dėl jų atsiranda atsparumas antibiotikams;

8.  primena, kad vaistai įvairiais būdais veikia vandens ir jūrų ekosistemas ir laukinę gyvūniją, įskaitant elgsenos pakitimus, vislumo sumažėjimą, dydžio pakitimus ir lytinius arba reprodukcinius sutrikimus; todėl ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių atsižvelgiant į kaupiamąjį užterštumo vaistais poveikį vandens ir jūrų gyvūnams;

9.  primena, jog iš tyrimų matyti, kad ypač daug vaistų ir jų likučių aptinkama vandens telkiniuose ir kad įprastiniuose nuotekų valymo įrenginiuose jie pašalinami nevisiškai, nes tokie įrenginiai šiuo metu negali veiksmingai išfiltruoti visų vaistų; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl užteršto gėlo vandens ir upių baseinų užteršiami vandenynai;

10.  pažymi, kad dėl paprastai mažos koncentracijos rizika žmonių sveikatai yra labiau susijusi su galimu kaupiamuoju poveikiu, galinčiu atsirasti dėl ilgalaikio mažų dozių poveikio, o ne su staigiu ar tiesioginiu poveikiu sveikatai; yra ypač susirūpinęs dėl endokrininę sistemą ardančių savybių, kuriomis pasižymi tam tikri į aplinką patenkantys vaistai;

11.  atkreipia dėmesį į būtinybę reglamentuoti vaistų likučių lygį pagal vandens srities teisės aktus;

12.  prašo ypatingą dėmesį skirti toms vietoms, kuriose į aplinką pašalinama daugiausia teršalų, pvz., vaistų gamykloms, ligoninėms ir nuotekų valymo įrenginiams;

13.  ragina Komisiją taip pat atsižvelgti į vaistų poveikį oro, vandens ir dirvožemio nulinės taršos veiksmų plano, kurį Komisija paskelbė 2021 metams, kontekste;

14.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas keistis turima geriausia patirtimi tarp valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų, siekiant mažinti vaistų gamybos, naudojimo ir šalinimo poveikį aplinkai;

15.  mano, kad reikėtų išanalizuoti vykdomas ir savireguliacines iniciatyvas ir tinkamais atvejais naudoti būsimose ES iniciatyvose, susijusiose su vaistų patekimu į aplinką;

Informuotumo didinimas ir prevencinių priemonių bei racionalaus vaistų naudojimo skatinimas

16.  ragina valstybes nares dalytis geriausia patirtimi naudojant antibiotikus profilaktiniais tikslais ir visapusiškai įgyvendinti bei prireikus sustiprinti Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą; patvirtina savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl Bendros sveikatos koncepcija grindžiamo Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų plano išdėstytas pozicijas;

17.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant veterinarijos gydytojus, gydytojus terapeutus ir vaistininkus, mokymus ir pacientams skirtas informuotumo didinimo kampanijas racionalaus vaistų, pvz., antimikrobinių medžiagų, antidepresantų ir kontrastinių skysčių, naudojimo klausimais; ragina vaistų tiekimo grandinės dalyvius padėti suteikti pacientams ir gyvulių augintojams pakankamai ir aiškios informacijos apie tai, kaip neteisingai pašalinti vaistai gali neigiamai paveikti aplinką; ragina ženklinti pakuotes tinkama piktograma siekiant informuoti vartotojus, kaip tinkamai pašalinti nepanaudotus vaistus;

18.  pabrėžia, kad sveikatos priežiūros specialistai turi nuolat atnaujinti žinias ir būti susipažinę su naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais ir gerosios patirties pavyzdžiais, kiek tai susiję su įgyto atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimo prevencija;

19.  ragina valstybes nares įtraukti vaistų patekimo į aplinką klausimą vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą upių baseinuose, ir koordinuoti priemones, jei jos laikomos naudingomis;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vakcinavimą kaip ligų prevencijos priemonę, kad būtų kiek galima labiau sumažintas vaistų poreikis;

Parama iš principo mažiau kenksmingų aplinkai vaistų kūrimui ir aplinkai palankesnės gamybos skatinimas

21.  pabrėžia greitesnių, platesnio užmojo ir tikslinių veiksmų svarbą siekiant sumažinti vaistų keliamą riziką aplinkai, sykiu pripažįstant, kad reikia tolesnių mokslinių tyrimų šioje srityje, kad būtų galima geriau suprasti dabartinį vaistų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, ir tai, kad dėl to neturėtų didėti vaistų kaina;

22.  pažymi, kad, kiek tai susiję su sveikatos priežiūros sektoriumi, perteklinio darbo krūvio gydytojams terapeutams problemos sprendimas yra būtina sąlyga, kad sveikatos priežiūros specialistai galėtų užtikrinti tinkamą antimikrobinių vaistų skyrimą; taip pat pažymi, kad sveikatos priežiūros specialistams galėtų padėti aiškios, įrodymais pagrįstos vaistų skyrimo gairės, kuriose būtų pateikta nuoseklių patarimų įvairių klinikinių indikacijų atvejais;

23.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti iš esmės mažiau kenksmingų aplinkai, tačiau turinčių tokį patį veiksmingą poveikį pacientams vaistų mokslinius tyrimus, kūrimą ir inovacijas šioje srityje, turint omenyje tai, kad aplinkai mažiau kenksmingi vaistai nėra toksiški aplinkai, nevyksta jų bioakumuliacija ir (arba) nuotekų valymo įrenginiuose ir aplinkoje jie greičiau suyra į nekenksmingas medžiagas, sykiu atsižvelgiant į tai, kad didesnis biologinis skaidumas potencialiai galėtų pakenkti veiksmingumui;

24.  ragina valstybes nares ir visus susijusius suinteresuotuosius subjektus pasinaudoti ES programomis ir investuoti į technologijas, kuriomis siekiama pagerinti vaistų ir antimikrobinėms medžiagoms atsparių genų šalinimo veiksmingumą, sykiu užtikrinant jų lygiavertį veiksmingumą pacientų poreikių tenkinimo aspektu;

25.  mano, kad vaistų poveikis aplinkai turėtų būti įtrauktas atliekant žmonėms skirtų vaistų naudos ir rizikos įvertinimą, kaip jau yra veterinarinių vaistų atveju, su sąlyga, kad rinkodaros leidimų nebūtų vilkinama arba atsisakoma išduoti vien dėl neigiamo poveikio aplinkai priežasčių;

26.  mano, kad vaistų poveikio aplinkai vertinimas turėtų apimti jų skilimo produktus ir metabolitus;

27.  ragina Komisiją atitinkamais atvejais atsižvelgti į jau dedamas suinteresuotųjų subjektų pastangas siekiant plėtoti būsimas iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti riziką aplinkai, skatinti aplinką tausojančią praktiką ir tinkamą vaistų naudojimą ir grąžinimą;

28.  ragina naudoti Vandens pagrindų direktyvos stebėsenos duomenis atliekant vertinimą po pateikimo rinkai;

29.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant atitinkamiems sektoriams skirtų geriausių prieinamų gamybos būdų informacinių dokumentų peržiūrą pagal Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą vaistų pašalinimas į vandenį būtų laikomas galima pagrindine aplinkosaugos problema;

30.  atkreipia dėmesį į svarbų viešųjų pirkimų politikos vaidmenį propaguojant aplinkai mažiau kenksmingus vaistus; ragina Komisiją parengti aiškias gaires šiuo klausimu;

31.  ragina Komisiją imtis visų veiksmų, reikalingų siekiant užtikrinti, kad importuojamų vaistų gamyba atitiktų tuos pačius aukštus aplinkosaugos standartus, kurie taikomi ir Sąjungoje gaminamiems vaistams;

32.  ragina Europos vaistų agentūrą (EMA) suteikti daugiau galimybių atlikti bendrus gamybos proceso atliekų užsienio valstybėse esančiuose vaistų fabrikuose, iš kurių produktai tiekiami ES rinkai, patikrinimus;

Rizikos aplinkai vertinimo gerinimas ir jo peržiūra

33.  mano, kad būtina parengti aiškų rizikos aplinkai vertinimo atlikimo veiksmų planą tuo atveju, jeigu tokių vertinimų nėra;

34.  ragina valstybes nares ir EMA užtikrinti, kad paraiškų teikėjai pateiktų užbaigtą vertinimą iki žmonėms skirtų vaistų rinkodaros leidimo suteikimo, kad būtų galima nustatyti ir paskelbti tinkamas rizikos valdymo priemones;

35.  mano, jog būtų tikslinga, kad farmacijos įmonės pateiktų bendrą kiekvienos veikliosios medžiagos rizikos aplinkai vertinimą, kad būtų galima turėti nuoseklią informaciją, išvengti darbo dubliavimo ir sumažinti bandymų su gyvūnais skaičių;

36.  pabrėžia, jog būtina visiškai įgyvendinti reglamentus dėl veterinarinių vaistų ir vaistinių pašarų siekiant sumažinti antibiotikų naudojimą, be kita ko, ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 28 d. įvertinant galimybes nustatyti ES masto veikliosiomis medžiagomis pagrįstą peržiūros sistemą ir kitas galimas rizikos aplinkai vertinimo alternatyvas;

37.  ragina Komisiją remti mokslinius tyrimus mišinių poveikio, ilgalaikio mažų dozių poveikio ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms išsivystymo vertinimo srityje, visų pirma kiek tai susiję su pažeidžiamomis grupėmis;

Švaistymo mažinimas ir atliekų tvarkymo gerinimas

38.  pabrėžia, kad priemonės turi būti pagrįstos moksliniais įrodymais, ir ragina visus susijusius suinteresuotuosius subjektus užtikrinti, kad jokie vykdomi veiksmai nekeltų pavojaus galimybei žmones ir gyvūnus saugiai ir veiksmingai gydyti vaistais; atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos ketinimui mažinti atliekų kiekį sudarant sąlygas tam, kad vaistų dozavimas geriau atitiktų pacientų poreikius ir kad sykiu būtų užtikrinta atitiktis galiojantiems teisės aktams dėl atsekamumo, be kita ko, optimizuojant vaistų pakuočių dydžius, ir išnagrinėti galimybę pratęsti vaistų galiojimo terminą, kad nebūtų be reikalo išmetami vaistai, kuriuos dar galima saugiai naudoti;

39.  ragina atnaujinti reikalavimus, susijusius su rizikos aplinkai vertinimu, kad būtų galima užtikrinti tinkamą patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų medžiagų ir mišinių poveikio vertinimą ir atsižvelgti į atsparumo antimikrobinėms medžiagoms vystymosi aplinkoje pavojų;

40.  mano, kad turėtų būti sumažintas bendras vienam gyventojui tenkantis suvartojamų vaistų kiekis nemažinant galimybės įsigyti vaistų ir gydymo veiksmingumo; mano, kad bendras vienam gyvūnui tenkantis veterinarinių vaistų suvartojimas taip pat turėtų sumažėti, tačiau dėl to neturėtų suprastėti gyvūnų sveikata ir gerovė, be to, turėtų būti rastos geresnės alternatyvos;

41.  mano, kad jau seniai vėluojama atlikti Direktyvos 86/278/EEB dėl nuotekų dumblo peržiūrą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant persvarstyti ir atnaujinti Direktyvą 86/278/EEB ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos, kad būtų galima atnaujinti kokybės standartus atsižvelgiant į naujausius mokslinius įrodymus ir skatinti žiedinę ekonomiką, nedaranti žalos žmonių sveikatai ir aplinkai;

42.  mano, kad vaistų gamyklos turėtų atlikti pradinį savo nuotekų vandens apdorojimą, taikydamos geriausius prieinamus gamybos būdus;

43.  ragina valstybes nares patvirtinti, plačiu mastu propaguoti ir visapusiškai įgyvendinti nuostatas, susijusias su nepanaudotų vaistų grąžinimo programomis;

44.  ragina Komisiją koordinuoti bendradarbiavimą, susijusį su programomis, kuriomis siekiama išvengti netinkamo vaistų šalinimo;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinius tyrimus, inovacijas ir plėtrą pažangesnių vandens nuotekų valymo technologijų, kurios galėtų aptikti vaistų likučius ir pagerinti jų šalinimą, srityje;

Aplinkos stebėjimo plėtra

46.  yra susirūpinęs dėl to, kad vaistų aplinkoje, įskaitant dirvožemį, stebėjimas vis dar labai ribotas; pabrėžia, kad reikia stiprinti priežiūros po pateikimo rinkai mechanizmus, taip pat atsižvelgiant į poveikį aplinkai, kad būtų tinkamai ir sistemingai šalinamas aplinkos duomenų trūkumas;

47.  ragina Komisiją atsižvelgti į galimą vaistų, įtrauktų į pagal Vandens pagrindų direktyvą nustatytą stebėjimo sąrašą, poveikį ir įvertinti, ar šį sąrašą reikėtų atnaujinti;

48.  ragina Komisiją į prioritetinį sąrašą įtraukti vaistus, pagal Vandens pagrindų direktyvą laikomus keliančiais reikšmingą pavojų aplinkai, ir pagal Aplinkos kokybės standartų (AKS) direktyvą nustatyti aplinkos kokybės standartus ir koncentracijos ribas;

49.  pabrėžia, kad žemės ūkio sektoriuje buvo nustatytas visapusiškas antibiotikų naudojimo stebėjimas; ragina Komisiją taip pat sukurti žmogui skirtų antibiotikų stebėjimo sistemą;

Žinių spragų šalinimas

50.  pabrėžia būtinybę remti tolesnius mokslinius tyrimus, ypač pagal kitą daugiametę finansinę programą, susijusius su tiesioginio vaistų ir jų likučių aplinkoje poveikiu žmonių sveikatai bei ekologijai ir geresniu supratimu, kaip vaistai patenka į aplinką (įskaitant vandens ir jūrų ekosistemas) ir joje išlieka;

51.  mano, kad turėtų būti patobulinti analizės metodai, kuriais nustatomas aplinkoje esančių vaistų kiekis, ir pagerintas tokių metodų kūrimas, o analitinių tyrimų metodai turėtų būti skelbiami viešai;

Skaidrumo didinimas

52.  primena, kad informacija apie vaistus aplinkoje, kaip antai apie poveikį vandeniui, aplinkosaugos įpročius, skaidumą ir galimą kokteilio efektą, atlieka pagrindinį vaidmenį valdant riziką ir kad šios rūšies informacija turėtų būti skaidri ir prieinama atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams; todėl ragina Komisiją ir susijusias valdžios institucijas sukurti saugią centralizuotą duomenų bazę, kad visi susiję suinteresuotieji subjektai galėtų susipažinti su produktų rizikos aplinkai vertinimų rezultatais;

53.  mano, kad, siekiant padidinti skaidrumą visoje tiekimo grandinėje, turėtų būti sukurta tvirta teisės aktų sistema, nes tai leistų vykdyti tinkamą kontrolę ir užtikrinti, kad įmonės būtų traukiamos atsakomybėn už vaistų išleidimą į aplinką;

54.  ragina vaistų pramonės subjektus suteikti daugiau skaidrumo tiekimo grandinėse atskleidžiant vaistų kilmę ir vaistų veikliąsias medžiagas žaliavų gamybos etapu, kad būtų galima užtikrinti visišką visų farmacinių preparatų atsekamumą;

o
o   o

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 4, 2019 1 7, p. 43.
(2) OL L 4, 2019 1 7, p. 1.
(3) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(4) OL L 226, 2013 8 24, p. 1.
(5) OL L 311, 2001 1 28, p. 67.
(6) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
(7) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.
(8) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(9) OL L 354, 2013 12 28, p. 171.
(10) OL C 433, 2019 12 23, p. 153.
(11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(12) 2008 m. gruodžio 10 d. Komisijos komunikatas „Saugūs, naujoviški ir prieinami vaistai. Atnaujinta farmacijos sektoriaus vizija“ (COM(2008)0666).


ES pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo potencialo didinimas
PDF 226kWORD 63k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo potencialo didinimo (2020/2070(INI))
P9_TA(2020)0227A9-0134/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 194 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, kurį Parlamentas, Taryba ir Komisija paskelbė 2017 m. lapkričio 17 d. Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

—  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą“ (COM(2011)0571)ir jame paskelbtą „produkto aplinkosauginį pėdsaką“,

—  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 28 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2020 „Pastatų energijos vartojimo efektyvumas: vis dar reikia daugiau dėmesio skirti ekonominiam veiksmingumui“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl energetikos sąjungos energetikos sistemų ateities siekiant užtikrinti energetikos pertvarką ir laikotarpio iki 2030 m. bei vėlesnio laikotarpio tikslų energetikos ir klimato srityse įgyvendinimą,

—  atsižvelgdamas į Amsterdamo paktą, kuriuo nustatoma ES miestų darbotvarkė, dėl kurio susitarta 2016 m. gegužės 30 d. vykusiame neoficialiame ES valstybių narių ministrų, atsakingų už miestų klausimus, susitikime,

—  atsižvelgdamas į Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartiją, priimtą 2007 m. gegužės 24 –25 d. vykusiame neoficialiame už miestų plėtrą atsakingų ES ministrų susitikime,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo su pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo su pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją(3),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013(4),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011 2011 m. kovo 9 d. kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB(7),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą(8),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(9),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(10),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(11),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(12),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“(13),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją „Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje: laikas veikti!“(14),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo(15),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl naujo energijos rinkos modelio kūrimo(16),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES šildymo ir vėsinimo strategijos(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0134/2020),

A.  kadangi pastatai suvartoja 40 proc. viso ES suvartojamo energijos kiekio ir išmeta 36 proc. ES išmetamo CO2 kiekio, todėl svarbu juos iš esmės renovuoti, įskaitant etapais vykdomas esmines renovacijas, kad būtų pasiektas 2050 m. ES tikslas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti iki nulio;

B.  kadangi pastatų sektorius suvartoja daugiausiai energijos visoje ES ir 97 proc. ES pastatų energija vartojama neefektyviai ir kasmet tik 0,2 proc. ES gyvenamųjų pastatų yra iš esmės renovuojami, įskaitant etapais vykdomą esminę renovaciją, ir kadangi daugiau kaip 94 proc. dabartinių namų bus naudojami 2050 m., ir dauguma namų, mokyklų ir biurų, kuriuos mes naudosime, jau yra pastatyti;

C.  kadangi patalpų ir vandens šildymas sudaro maždaug 80 proc. namų ūkių suvartojamos energijos, nes pusė ES pastatų turi atskirus katilus, įrengtus iki 1992 m., kurių efektyvumas siekia iki 60 proc. ar mažiau, ir kadangi 22 proc. atskirų dujų katilų, 34 proc. tiesioginių elektrinių šildytuvų, 47 proc. mazuto katilų ir 58 proc. anglių katilų yra senesni nei jų techninė eksploatacijos trukmė;

D.  kadangi padidinus renovacijos mastą iki beveik 3 proc. ir renovavus 210 mln. esamų pastatų būtų galima sukurti iki 2 mln. darbo vietų(18) statybos sektoriuje, kuris sudaro apie 9 proc. Sąjungos BVP ir yra svarbi ekonomikos atgaivinimo strategijos po COVID-19 krizės dalis, ir galėtų prisidėti prie švarios ekonomikos kaip dalis Europos žaliojo kurso;

E.  kadangi ES „Building Stock Observatory“ (BSO) atlieka svarbų vaidmenį stebint ir tobulinant bendrą pastatų energinį naudingumą Europos Sąjungoje, naudojant duomenis, kurie yra patikimi, nuoseklūs ir lengvai palyginami;

F.  kadangi visų piliečių gyvenimo kokybę galima gerinti, taikant priemones ES pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumui didinti ir todėl pagrindinis iššūkis yra sumažinti naštą maždaug 50 mln. namų ūkių, kurie Europos Sąjungoje patiria energijos nepriteklių, sumažinti jų sąskaitas už energiją, kiekvienam suteikti patogų, įperkamą ir efektyviai energiją vartojantį būstą;

G.  kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, žmonės maždaug 90 proc. laiko praleidžia gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų patalpose ir kasmet dėl prastos patalpų oro kokybės daugiau kaip pusė milijono europiečių miršta pirma laiko(19), ir kadangi tinkamas vėdinimas atidarant langus pagerina oro kokybę žmonių namuose ir taip pat natūrali dienos šviesa prisideda prie jų sveikatos gerinimo, o dabartinės COVID-19 krizės metu tai yra ypač svarbu;

H.  kadangi jis ragino „ persvarstyti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Pastatų energijos vartojimo efektyvumo direktyvą atsižvelgiant į didesnį ES užmojį klimato srityje ir sustiprinti jų įgyvendinimą taikant privalomus nacionalinius tikslus(20);

I.  kadangi būtina investuoti daugiau kaip 282 mlrd. EUR į Europos pastatų ūkio renovaciją ir išmaniai suderinti ryžtingą esamų politikos priemonių įgyvendinimą, naujas politines iniciatyvas dėl laipsniško neefektyviausiai energiją vartojančių pastatų atsisakymo bei atitinkamas finansavimo priemones ir investicijas į novatoriškus sprendimus, siekiant iki 2030 m. įgyvendinti Sąjungos efektyvaus energijos vartojimo tikslą ir efektyviai energiją vartojančių pastatų ūkį;

J.  kadangi siekiama, kad integruotos renovacijos programos būtų holistinės, kad jose svarbiausia būtų energijos vartojimo efektyvumas ir būtų orientuojamasi į platesnes rajonų ekosistemas, jas sudarytų dideli atskirų pastatų energijos suvartojimo mažinimo tikslai ir jos būtų grindžiamos geriausia patirtimi ir suvokiamos, kaip sudarytos iš trijų pagrindinių ramsčių:

   a) statybų tipologija ir statybinės medžiagos, kai reikalaujama gilių žinių apie pastatų amžių, naudojimą ir statybos metodą bei turimą energijos taupymo potencialą, taip pat renovacijos metu naudojamų medžiagų tipų aprašą, įskaitant jų gyvavimo ciklo poveikį;
   b) tvarių energijos išteklių, visų pirma vietoje ir netoliese esančių atsinaujinančiųjų išteklių tiekimas ir prieiga, įskaitant centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo sistemas arba pastatų šilumos kaupimo pajėgumų naudojimą, automobilio ryšio su visais galimais įrenginiais (V2X) paslaugas ir kitus lankstumo variantus, suteikiančius galimybę sektorių integracijai;
   c) nauda bendruomenei (visuomenei), t. y. vietos bendruomenių įtraukimas į visus energetikos renovacijos projektus ir programas, siekiant spręsti tokias problemas kaip energijos nepriteklius, techninių ir (arba) finansinių išteklių stoka ir informacijos spragos;

K.  kadangi įgyvendinant šį trijų ramsčių požiūrį užtikrinama, kad IRP bus suprojektuotos ir įgyvendintos taip, kad būtų orientuotos į platesnio masto naudą, kurią energetikos renovacija gali suteikti žmonėms ir bendruomenėms, pvz., efektyvaus energijos vartojimo, atsparumo klimato kaitai, pramonės konkurencingumo, tvarumo, socialinės įtraukties ir prieinamumo;

Rajonai ir bendruomenės

1.  pabrėžia rajonų ir bendruomenių, taip pat kitų dalyvių, kaip antai vietos ir regionų valdžios institucijų ir MVĮ vaidmenį integruotose renovacijos programose (IRP) vadovaujantis holistiniu požiūriu į renovaciją pagal Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, siekiant iki 2050 m. sukurti labai efektyviai energiją vartojantį ir neutralaus poveikio klimatui pastatų sektorių;

2.  reikalauja, kad pastatų ir renovacijos politika būtų holistinė ir įtrauki, prisidėtų prie ES klimato tikslų, apimtų IRP, kurios apimtų vietos vertės grandines, socialines paslaugas ir įperkamumą, išmanų parengtumą, sveiką patalpų klimatą ir aplinkos kokybę, judumą, technines, pramonines ir efektyviai energiją vartojančias pastatų funkcijas ir sudarytų sąlygas vietoje arba netoliese gaminti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir užtikrinti su paklausa susijusį lankstumą, taip pat panaudoti perteklinę šilumą arba šaltį iš šalimais esančių pramonės įrengimų, vietos transporto sistemų ar vandens kelių, kai tai yra tvaru;

3.  atkreipia dėmesį į svarbų gyventojų vaidmenį renovuojant gyvenamųjų pastatų ūkį ir kaip svarbu sukurti veiksmingas priemones, geriausią praktiką ir pasirūpinti, kad vietos lygmeniu būtų prieinama visa galima informacija ir žinios, taip pat su technologijomis susijusios galimybės (pvz., išmanieji skaitikliai); be to pripažįsta postūmį, kurį suteikė energetikos bendruomenės suburiant gyventojus, informuojant ir skatinant pradėti savo renovacijas ir (arba) atsinaujinančiosios energijos gamybą, ir ragina parengti visapusišką politikos priemonių rinkinį šiems metodams plėsti;

4.  ragina Komisiją įvertinti rajonų gentrifikacijos (angl. gentrification)) ir priverstinio gyventojų iškeldinimo dėl renovacijos poveikį ir taip pat lyčių nelygybę ir pažeidžiamų piliečių padėtį; mano, kad taikant į bendruomenę orientuotą požiūrį su apsaugos priemonių reguliavimo lygmeniu būtų galima išsaugoti esamas bendruomenes, taip pat sukurti paskatas, kurios yra būtinos siekiant kuo labiau padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pritraukti būtinas privačias ir viešąsias investicijas; pabrėžia, kad būtina remti pažeidžiamiausius piliečius suteikiant jiems galimybes turėti orias gyvenimo sąlygas, komfortą ir sveikatą, ir pabrėžia svarbų socialinio būsto vaidmenį;

5.  pabrėžia, kad įvairiose valstybėse narėse skiriasi pastatų nuosavybė, nuomos teisės aktai, taip pat namų savininkų bei nuomininkų skaičiai ir investicijų galimybės bei būsto paramos programos, oro sąlygos ir energetikos sistemos; mano, kad strategijoje („Renovacijos banga“), būtina atsižvelgti į skirtingas kiekvienai valstybei narei aplinkybes, taip pat pagal integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus; visų pirma pabrėžia, kad šios renovacijos neturėtų nuomininkams lemti nepakeliamos nuomos išlaidų naštos;

6.  atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus mastą visoje Sąjungoje, jį, apytikriais skaičiavimais, patiria 50 mln. namų ūkių(21); mano, kad renovacijos bangos ir būsimų susijusių iniciatyvų vienas iš pagrindinių tikslų – padaryti galą energijos nepritekliui ir užtikrinti sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas visiems; teigiamai vertina Komisijos ketinimą ypatingą dėmesį skirti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių renovacijai ir pabrėžia, kaip svarbu patvirtinti energijos taupymo priemones, kuriomis skatinami efektyvaus energijos vartojimo įpročiai ir elgsenos pokyčiai; pabrėžia, kad viešasis sektorius turi būti lyderis šioje srityje;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastatų energetiniam renovavimui skirtos vieno langelio principu veikiančios tarnybos, kaip skaidri ir prieinama konsultacinė priemonė, klientų požiūriu stiprinanti projektų ir atkartotinų modelių kaupimą, teikianti informaciją apie trečiųjų šalių finansavimą, koordinuojanti ir lydinti renovacijas, taip pat užtikrinanti savivaldybių pajėgumų stiprinimą, ir aktyvus vietos subjektų, pvz., energetikos bendruomenių, vartotojų organizacijų, vietos verslo asociacijų, įskaitant ir statybos pramonės, ir būsto kooperatyvų, įtraukimas pasirodė esą sėkmingi;

8.  primena, kad siekiant konkrečių rezultatų dėl dabartinio pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo, būtinos tiek viešųjų, tiek ir privačiųjų subjektų pastangos; pabrėžia, kad reikia ne tik kurti, bet ir palaikyti vieno langelio principu veikiančių tarnybų teikiamas konsultacines paslaugas, kad rinka nuolat gautų projektų, įskaitant mažesnės apimties projektus; mano, kad sukūrus vieno langelio principu regiono ar vietos lygmeniu veikiančias tarnybas, bus užtikrintos geresnės galimybės pasinaudoti finansavimo priemonėmis;

9.  palankiai vertina Europos žaliojo kurso pasiūlymą dėl „atvirųjų“ platformų; pabrėžia, kad jos turi būti skaidresnės, daugiapakopės ir įtraukios, kad būtų galima įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus ir įveikti pastatų sektoriaus susiskaidymą; primena, kad platformos turi būti naudojamos tikslui iki 2050 m. pasiekti labai efektyviai energiją vartojančius ir nuo iškastinio kuro nepriklausomus pastatus, ir tiki, kad jos turėtų būti priemonė spręsti renovacijos kliūtis ir įtraukti gyventojus, siekiant bendro sutarimo atsižvelgiant į bendruomenės poreikius;

10.  pabrėžia, kad regioninėms platformoms turėtų būti nustatyti išmatuojami tikslai, jose turėtų būti dirbama pagal veiksmų planą ir nuolat keičiamasi informacija su esamomis Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo ir Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvos(22) suderintų veiksmų platformomis, taip pat su esamomis valstybių narių agentūromis ir institucijomis jų poveikiui padidinti; yra įsitikinęs, kad platformos yra svarbi įgyvendinimo priemonė, skirta integruotoms pastatų renovacijos programoms, ir turėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti savo ilgalaikes renovacijos strategijas;

11.  atkreipia dėmesį į Naująją Leipcigo chartiją, kuri turi būti priimta kai Tarybai pirmininkaus Vokietija, ir išreiškia nuomonę, kad miestai atlieka svarbų vaidmenį reikšmingai mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir didinant energijos vartojimo efektyvumą; mano, kad pastatų renovacija turės didelės įtakos šiems tikslams, remiant teisingus, žalius ir produktyvius miestus per atsparius jų rajonus; ragina ES Tarybai pirmininkaujančią Vokietiją, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad miestai turėtų visų būtinų ir tiesiogiai pasiekiamų finansavimo išteklių renovacijos priemonėms, visų pirma atsižvelgiant į būtinybę atgaivinti ekonomiką;

12.  ragina parengti politiką, kuria būtų sudarytos palankesnės sąlygos IRP valstybių narių bendruomenės ir regionų lygmeniu, numatant įtraukiai ir sąveikiai vykdomas esmines renovacijas, įskaitant etapais vykdomas esmines renovacijas, ir atsižvelgiant į pastatų poreikius; pabrėžia, kad galimybę užtikrinti daugiau „vietoje“ arba „netoliese“ esančių atsinaujinančiosios energijos sprendimų ar paklausos reguliavimo mechanizmų per IPR; ragina Komisiją paspartinti darbą, susijusį su Merų paktu dėl klimato ir energetikos ir ES programa City Facility; be to, šiuo atžvilgiu taip pat pabrėžia didelę Miestų darbotvarkės ir Miestų partnerystės svarbą;

13.  ragina valstybes nares įgalioti savo vietos administracijas vykdyti IRP rajonų ir bendruomenės lygmeniu, pagrindinį dėmesį skiriant gyventojams ir tinkamai suderinant renovacijas su Europos istorinio paveldo (paminklų ir pastatų) išsaugojimu, reikalaujant, kad vietos valdžios institucijos pateiktų atsiliepimus apie pasiektus rezultatus ir apie geriausią patirtį, kuriais būtų galima pasinaudoti rengiant nacionalinio lygmens politiką;

14.  ragina valstybes nares sukurti sistemą skirtingoms paskatoms įveikti, pavyzdžiui, teikiant tikslią informaciją, tinkamas paskatas ir veiksmingai užtikrinant vykdymą(23), ir tinkamai atsižvelgti į energijos nepriteklių patiriančias šeimas ir bendruomenes, taikant reguliavimo sistemą, kad būtų išvengta priverstinio iškeldinimo dėl renovacijų, pavyzdžiui, reikalaujant, kad šioms grupėms būtų palikta tinkama ūš esmės renovuotų pastatų patalpų ploto dalis, arba teikiant pirmenybę pastatams, kuriuose suvartojama daugiau energijos arba susidaro daugiau energijos, kai kuriamos integruotos renovacijos programos, ir nustatant nuomos mokesčio didinimo apribojimus, su sąlyga, kad tai neapribos energijos vartojimo efektyvumo didinimo pajėgumų;

15.  ragina Komisiją sukurti palaikymo tarnybą gyventojų inicijuotiems renovacijos projektams, taip pat išleisti įgyvendinimo gaires valstybėms narėms dėl įgalinančios sistemos ir vienodų sąlygų energetikos bendruomenėms koncepcijų, kurios buvo įvestos Elektros energijos rinkos direktyvoje(24) ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje, kad būtų užtikrintas sėkmingas jų įgyvendinimas ir būtų visapusiškai pripažįstama piliečių inicijuotų energetikos projektų nauda;

16.  ragina Komisiją nedelsiant pradėti taikyti platformas, kaip nurodyta jos komunikate dėl Europos žaliojo kurso, ir įtraukti šias platformas kaip pagrindinį prioritetą į IRP; pabrėžia, kad IRP turėtų būti taikomos kartu su ES iniciatyvomis, kuriomis būtų skleidžiama geriausia patirtis, susijusi su programų atkartojamumu, pajėgumų sklaida, sektorių integracija ir energijos nepriteklių patiriančių bendruomenių apsaugos priemonėmis, laikantis įsipareigojimų pagal Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo;

Finansai

17.  pabrėžia, kad pradinės investicijų išlaidos, sudėtingos finansavimo schemos, skirtingos paskatos (nuomininkų-savininkų dilema), vidutinės trukmės ir (arba) ilgo atsipirkimo laikotarpiai, reguliavimo ir administravimo kliūtys, įskaitant pastatų, kurie priklauso keliems savininkams, dabartinės paramos modelis, taip pat prognozuojamos bei ilgalaikės politikos sistemos nebuvimas yra didelės kliūtys investicijoms;

18.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į atsigavimą po COVID-19 krizę ir jos poveikį viešiesiems ir privatiesiems finansams, finansavimo schemomis turėtų būti skiriama pirmenybė ir skatinama esminė renovacija, įskaitant etapais vykdomas esmines renovacijas, kuriomis siekiama 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslų, numatant tinkamas paskatas ir tikslus, kad būtų pasiektas labai efektyviai energiją vartojantis ir nuo iškastinio kuro nepriklausantis pastatų ūkis; mano, kad tai yra būtina sąlyga siekiant pastatų renovacijas vertinti kaip tvarias ilgalaikes investicijas; pabrėžia ekonominio efektyvumo rodiklių, įskaitant papildomą naudą, vaidmenį šiuo atžvilgiu;

19.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų pateikti aiškias gaires ir apibrėžti išmatuojamus, tikslinius veiksmus, taip pat skatinti vienodas galimybes gauti finansavimą, be kita ko, blogiausiai veikiantiems nacionalinio pastatų ūkio segmentams, energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams, socialiniams būstams ir namų ūkiams, kuriems taikomi skirtingų paskatų sprendimai, kartu atsižvelgiant į įperkamumą;

20.  pabrėžia, kad būstų savininkai, ypač mažas pajamas gaunantys ir energijos nepriteklių patiriantys būstų savininkai, būsto asociacijos ir kooperatyvai, viešojo būsto teikėjai ir vietos valdžios institucijos turėtų būti remiami, kad būtų užtikrintas jų būstų ūkio ir apstatytos aplinkos atsparumas klimato kaitos poveikiui, pvz., teikiant dotacijas arba finansines priemones, grindžiamas daugiametės finansinės programos (DFP) lėšų, nacionalinių biudžetų ir privačiojo sektoriaus finansinių išteklių papildomumu;

21.  mano, kad, siekiant užtikrinti lėšų įsisavinimą laiku, kiekviename atitinkamame Europos fonde reikia nustatyti energijos vartojimo efektyvumo renovacijų finansavimo prioritetus, taip pat užtikrinti griežtą koordinavimą, kad būtų rasta sąveika, sukurtos palankios sąlygos derinimui, projektų sujungimui ir projektų programų apjungimui; ragina finansų institucijas skirti daug išteklių gebėjimų stiprinimui ir techninei paramai; pabrėžia, kad, siekiant iki 2050 m. užtikrinti esmines renovacijas siekiant sukurti efektyviai energiją vartojančių ir nuo iškastinio kuro nepriklausančių pastatų ūkį, kasmet reikia skirti bent 75 mlrd. EUR ES paskatų, neskaitant tęstinio ir stabilaus finansavimo Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, bei privačių investicijų; ragina teisėkūros institucijas užtikrinti reikiamą finansavimą pagal Europos ekonomikos gaivinimo planą, ypač siekiant padėti tiems visuomenės nariams, kuriems renovacija būtų naudingiausia;

22.  palankiai vertina išvadas, įrodančias, kad efektyviai energiją vartojančių pastatų kaina yra didesnė(25), nes tai užtikrina pastatų savininkams jų investicijų grąžą, tačiau apskritai pripažįsta būtinybę sumažinti būsto, statybų ir renovacijos kainas;

23.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti atitinkamą ir nesudėtingą prieigą prie kredito ir finansavimo, kad būtų galima padėti MVĮ, bendruomenėms ir šeimoms įgyvendinti būtinas esamo pastatų ūkio renovacijas;

24.  palankiai vertina prieinamas finansavimo galimybes, skirtas pastatų renovacijoms, pvz., žaliąsias subsidijas, mokestines ir paskolų paskatas; pripažįsta Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) vaidmenį finansuojant efektyvaus energijos vartojimo projektus ir nustatant energijos vartojimo efektyvumą kaip konkretų 2021–2027 m. regioninės plėtros tikslą; pabrėžia Europos investicijų banko grupės vaidmenį teikiant paskolas, garantijas ir finansines priemones, pvz., Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemones (EVEPFP) ir Pažangiąją išmaniųjų pastatų garantijų priemonę ir „InvestEU“ fondą, taip pat suteikiant galimybes finansuoti socialinio būsto renovacijos projektus;

25.  atkreipia dėmesį į valstybių narių gerąją patirtį, naudojant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) pajamas, derinant, užtikrinant, kad mažas pajamas turinčių namų ūkių poreikiai yra pripažįstami, ir į ES regioninių fondų naudojimą kaip garantijas ir apyvartinius fondus; pabrėžia, kad mokymą galima finansuoti iš Teisingos pertvarkos fondo atsinaujinančiosios energijos, taip pat efektyvaus energijos ir išteklių naudojimo srityse;

26.  pabrėžia, kad reikia didinti lėšų įsisavinimo lygį šalinant kliūtis, ypač teikiant techninę pagalbą, nustatant ne tokius sudėtingus kriterijus ir supaprastinti derinimą su kitais fondais; apgailestauja, kad pagal Europos pagalbos vietinei energetikai programą (ELENA) vykdomi projektai vis dar yra dideli ir kad mažesniems projektams ir su bendruomene susijusiems projektams reikia papildomos paramos ir kaupimo; mano, kad ES miestų programa gali būti labai galingas paramos mechanizmas IRP plėtojantiems miestams, todėl ji turėtų būti tęsiama ir taip pat teikti paramą ir mažesniems projektams;

27.  pripažįsta, kad labai svarbios dotacijos moksliniams tyrimams ir inovacijoms; mano, kad IRP reikia skirti nepertraukiamą ir stabilų finansavimą tiek iš Europos, tiek ir iš nacionalinių šaltinių, kuris nebūtų trikdomas dėl skirtingų biudžeto planavimo priemonių;

28.  mano, kad visos IRP turėtų būti privaloma atidėti dalį lėšų, skirtų spręsti energijos nepritekliaus problemai, pažeidžiamų ir mažas pajamas gaunančių namų ūkių prieigos ir techninėms bei infrastruktūros kliūtims šalinti, kad jie galėtų gauti tinkamą, sveiką ir efektyviai energiją vartojantį būstą ir dalyvauti rajonų renovacijos programose; prašo įgyti su novatoriškomis finansavimo priemonėmis, pvz., konstrukcijos (angl. „on-built“) finansavimo, ir programomis, įskaitant efektyvaus energijos vartojimo kreditavimo hipotekos paskolas, „EuroPACE“ paskolas ir „REnOnBill“ paskolas, susijusios geriausios patirties ir ja dalytis;

29.  atkreipia dėmesį į regionų valdžios institucijų ir Europos investicijų banko vaidmenį teikiant finansinę paramą viešojo sektoriaus paskolomis, kurios paskatins komercinius bankus, pensijų fondus ir privatųjį sektorių, ypač MVĮ, toliau investuoti į pastatų renovaciją, pavyzdžiui, teikiant valstybės kredito garantijas ir taikant naujoviškus finansavimo metodus;

30.  pripažįsta vaidmenį, kurį renovacijos srityje gali atlikti nauji verslo modeliai, pvz., sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo, gyventojų inicijuojamos renovacijos, energetikos bendruomenės ir energetinių paslaugų įmonės, ypač dėl nebalansinio finansavimo skyrimo socialiniam būstui, būsto kooperatyvams ir verslo parkams; pabrėžia, kad būtina susieti finansavimo intensyvumą su pasiektu energijos vartojimo efektyvumo lygiu, kaip reikalaujama Direktyvoje dėl pastatų energinio naudingumo, ir siūlo pridėti priemoką pozityvios energijos namams; primygtinai ragina Komisiją paskelbti įgyvendinimo gaires dėl susijusių nuostatų dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“, ypač sukurti įgalinančią sistemą, reikalaujant nuolatinių konsultacijų rinkos poreikiams suprasti, skatinant derinti viešąsias ir privačiąsias lėšas, parengiant aiškius sutarčių šablonus ir konkrečias viešųjų pirkimų procedūras ir papildomai paaiškinant, kaip tinkamai apskaičiuoti su pastatų efektyvumu susijusias valstybės investicijas;

31.  ragina Komisiją persvarstyti energijos vartojimo efektyvumo tikslus juos didinant, kaip reikalaujama Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje, pradedant nuo pagrindinio 2030 m. tikslo didinimo, remiantis tinkamu poveikio vertinimu ir nuspėjamu būdu, ir pasiūlyti privalomus minimalius metinius pastatų renovacijos rodiklius ir politikos priemones, kuriomis būtų užtikrinta esminė renovacija, įskaitant etapais vykdomą esminę renovaciją, kuri sukurtų finansinių paskatų ir būtų užtikrintas investicijų stabilumas;

32.  ragina Europos institucijas užtikrinti, kad skiriant atitinkamas naujos daugiametės finansinės programos (DFP) lėšas pirmenybė būtų skiriama energijos vartojimo efektyvumui ir pastatų renovacijai skirtoms sumoms, aiškiai nustatant sąlygas ir laikotarpius, taip pat techninę paramą, kad būtų užtikrintas deramas įsisavinimo lygis; pabrėžia ES garantijų investicijoms, finansavimo išteklių sujungimo ir dotacijų komponentų svarbą siekiant paskatinti gyvenamosios paskirties pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtas renovacijas; pripažįsta Europos strateginių investicijų fondo vaidmenį ir sėkmingą modelį (jį pakeis „InvestEU“ fondas); ragina pagal „InvestEU“ tvarios infrastruktūros liniją pirmenybę skirti pastatų energijos vartojimo efektyvumo finansavimui ir skirti pastatų renovacijai sumas, numatytas energijos vartojimo efektyvumui kaip konkrečiam regioninės plėtros tikslui, kuris turi būti atspindėtas atitinkamuose su Komisija pasirašytuose valstybių narių partnerystės susitarimuose;

33.  ragina Komisiją panaikinti finansines ir nefinansines kliūtis didesniam regioninių lėšų, atidėtų integruotai pastatų renovacijai iki 2021 m., įsisavinimui;

34.  ragina stiprinti Europos pagalbos vietinei energetikai priemonės (ELENA) pajėgumus ir Europos investicijų banką teikti tikslinę ir tiesioginę finansinę ir techninę pagalbą vietos valdžios institucijoms, taip pat valstybėms narėms teikti konkrečias gaires, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo planus po COVID-19 krizės;

35.  ragina Komisiją ištirti, ar įmanoma nukreipti ATLPS pajamas energijos vartojimo efektyvumo veiksmams, pvz., pastatų renovacijai, įskaitant apsaugos nuo svyravimų mechanizmams, ir ar įmanoma paskirti dalį aukciono pajamų ES lygmeniu; ragina Europos investicijų banką ir nacionalines finansų institucijas teikti paramą projektų plėtotojams viso projekto ciklo metu ir nustatyti fiksuotą dotacijos dalį, kad renovacijos būtų patrauklios ir įperkamos gyventojams;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti lanksčius modelius skirtingų finansinių programų ir pastatų energinio naudingumo finansavimo priemonių sinergijai; be to, prašo, atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų ataskaitą(26), taikyti išlaidų efektyvumo metodą pastatų renovacijai, susijusiai su energijos vartojimo efektyvumu; ragina kruopščiai stebėti veiksmų programų ekonominį efektyvumą pagal išlaidas sutaupytam CO2 vienetui; taip pat mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad nacionalinės administracijos, skirdamos ES lėšas renovacijos projektams, laikytųsi ekonominio efektyvumo ir veiksmingumo energijos taupymo atžvilgiu;

37.  ragina Komisiją toliau sudaryti palankias sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės naudojimui, pvz., Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonės, susijusios su išmaniu ir tvariu finansavimu, ir nustatyti galimas vietinio investavimo sąvokas;

38.  ragina Komisiją persvarstyti ES valstybės pagalbos taisykles, įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) investicijas, siekiant sukurti įgalinančią energijos vartojimo efektyvumo priemonių sistemą ir skatinti IRP, įskaitant centralizuoto šilumos tiekimo sistemų įrengimą arba rekonstravimą, taikant supaprastintas procedūras ir tinkamas ribines vertes, taip pat atliekų surinkimo programas, skirtas iškastiniu kuru varomiems šildymo įrenginiams ir neefektyviems įrenginiams, kai jie pakeičiami į atskirus ar kolektyvinius atsinaujinančiaisiais ištekliais varomus šildymo įrenginius, arba perteklinės šilumos įrenginiais; tačiau pabrėžia, kad persvarstant ES valstybės pagalbos taisykles visų pirma turi būti stiprinamas vienodas požiūris ir didinama konkurencija;

Statybos technologijos ir statybinės medžiagos

39.  pabrėžia, kad reikia sumažinti sąnaudas, paspartinti trukmę, didinti veiksmingumą, patikimumą ir integraciją, siekiant padidinti IRP sukuriant atviras ir konkurencingas renovacijos rinkas, pramoniniu būdu pagamintus, surenkamuosius elementus ir pripažinti turimų technologijų potencialą integruojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius į statybines medžiagas, kurias galima panaudoti kaip daugiafunkcius dangos elementus esamam pastatų ūkiui rekonstruoti ir pradėti serijinę ir kvartalinę renovaciją; pabrėžia kitose vietose gaminamų surenkamųjų elementų svarbą spartinimui, mastui ir ekonominiam efektyvumui; pažymi, kad valstybės narės turi geriausios pastatų renovavimo patirties įvairiuose pastatų sektoriuose, ir siekiant rezultatų dabar reikėtų šią patirtį atkartoti ir išplėsti jos mastus; pabrėžia intensyvesnių mokslinių tyrimų šioje srityje naudą;

40.  pabrėžia, kad renkantis renovacijai ir statybai naudojamas technologijas svarbus lankstumas; mano, kad visos turimos technologijos turėtų būti taikomos laikantis į tikslą orientuoto požiūrio, kad būtų paspartintas pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas; pabrėžia, kad atsinaujinančiosios energijos vartojimas yra labai svarbus siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; pabrėžia nuo iškastinio kuro nepriklausomo centralizuoto šildymo ir vėsinimo su integruotomis saugyklomis svarbą labiau sujungtoms ir integruotoms bendruomenėms; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti ir skatinti visišką atsinaujinančiosios energijos integraciją pastatų sektoriuje;

41.  ragina Komisiją remti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas dėl energijos vartojimo efektyvumą užtikrinančių statybinių medžiagų, ir, atsižvelgdamas į socialinę padėtį, ragina kaimo ir atokiose regionuose įgyvendinti nebrangias atsinaujinančiąją energija pagrįstas šildymo sistemas; atkreipia dėmesį į Danijos geriausią patirtį, susijusią su šildymo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu per bendruomenei priklausančius centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, varomus saulės šiluma, šilumos siurbliais ir biomase;

42.  pabrėžia būtinybę informuoti vartotojus ir skatinti juos pakeisti senas, neefektyvias šildymo ir vėsinimo technologijas moderniais, itin efektyviais ir atsinaujinančiais sprendimais, visų pirma kai sprendžiama kuo jas pakeisti, tuo pat metu pripažįstant, kad iškastinis kuras, ypač gamtinės dujos, yra šiuo metu svarbios pastatų šildymo sistemose; ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti žiedinę ekonomiką atitinkančias atidavimo į metalo laužą programas ir naudoti efektyvumo ženklinimą ir teikti patarimus atliekant įprastines patikras, kad būtų paspartintas įrangos atnaujinimas; ragina valstybes nares parengti veiksmų planą dėl palaipsniško atsisakymo iškastiniu kuru pagrįstų šildymo technologijų įgyvendinant savo energetikos ir klimato srities planus (NEKSVP);

43.  atkreipia dėmesį į Europos lyderystę kuriant integruotas fotovoltines technologijas; siūlo atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas apskritai pripažinti pagrindine strategine vertės grandine ir taip pat siūlo Europos saulės energijos stogų programą, skirtą būsimai renovacijos bangai;

44.  pabrėžia principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ įtvirtinimo visose politikos srityse ir priemonėse svarbą mažinant reikalingos energijos kiekį šildymui, vėsinimui ir karštam vandeniui, bei energijos vartojimą apšvietimui ir vėdinimui, tuo pat metu elektrifikuojant likutinę paklausą naudojant atsinaujinančiąją energiją kartu su šilumos siurbliais arba veiksmingomis centralizuoto šilumos tiekimo ir vėsinimo sistemomis, naudojančioms atsinaujinančią energiją, taip pat valdant apkrovą ir užtikrinant lankstumą;

45.  atkreipia dėmesį į būtinybę pašalinti kliūtis, pagerinti prieigą prie tinklo, įskaitant, inter alia, būtinybę suderinti ir supaprastinti leidimus MVĮ, ir pabrėžia, kad siekiant sinergijos reikia planuoti IRP, pavyzdžiui, dėl pastatų prieinamumo, priešgaisrinės saugos, elektromobilumo (įskaitant išankstinį laidų įrengimą elektromobiliams įkrauti ir įkrovimo punktus), pastatų atsparumo klimato kaitai stiprinimo, be kita ko, kuriant žaliąsias erdves, stogus ir sienas, kurie padeda valdyti vandens išteklius ir padidinti miestų biologinę įvairovę;

46.  primena, kad vykdant pastatų projektavimą, medžiagų pasirinkimą, statybas, renovaciją ir naudojimą, turi būti atsižvelgta į priešgaisrinės saugos aspektus, siekiant pagerinti galimybes užkirsti kelią gaisrui, jį aptikti, kuo anksčiau nuslopinti, evakuoti žmonės, apriboti ugnies plitimą, užtikrinti struktūrinį atsparumą ir gaisro gesinimą, taip pat tobulinti atitinkamus specialistų, kurie projektuoja, stato arba renovuoja, įgūdžius;

47.  mano, kad efektyviai energiją vartojantys pastatai turėtų būti sveiki, įperkami, saugūs ir tvarūs; pabrėžia įkūnytosios energijos, tvarumo pastatuose, efektyvaus išteklių naudojimo, šiluminio komforto, geresnės oro kokybės ir taip pat gyvavimo ciklo metodų, atitinkančių žiedinės ekonomikos principus, svarbą ir būtinybę parengti strategiją dėl tvarios apstatytos aplinkos, kurioje būtų laikomasi holistinio ir integruoto požiūrio; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu į pastatų projektą įtraukti pasyviuosius ir gamtinius elementus ir, kad pastatų paviršinės dangos panaudojimas suteikia didelių galimybių paversti apstatytą aplinką decentralizuotu atsinaujinančios energijos gaminimo įrenginiu, tuo pat metu nenaudojant žemės ir kraštovaizdžio teritorijų;

48.  pabrėžia poreikį tinkamai tvarkyti ir mažinti statybos ir griovimo atliekas; pažymi, kad, siekiant užtikrinti saugų visų statybos atliekų tvarkymą, turėtų būti sukurtos surinkimo ir grąžinimo sistemos ir statomi rūšiavimo objektai, taip pat atliekų srautuose turi būti vykdomas statybinių medžiagų perdirbimas ar pakartotinis naudojimas, saugus pavojingų medžiagų tvarkymas, šalinimas ir pakeitimas, kad būtų apsaugota gyventojų ir darbuotojų sveikata ir aplinka; mano, kad turėtų būti sukurta žiedinės ekonomikos ženklinimo sistema, pagrįsta aplinkosaugos standartais ir medžiagų kriterijais, susijusiais su galimybėmis jas lengvai ir mažomis energijos sąnaudomis vėl įtraukti į vertės grandinę, ypač atsižvelgiant į antrinių žaliavų vaidmenį; pažymi, kad galiojantis aplinkosauginės gaminio deklaracijos modelis turėtų būti išplėstas ir naudojamas vertinant pastatus, pvz., lygių sistema; ragina Komisiją šiais klausimais žiedinės ekonomikos veiksmų plane ir darniai apstatytos aplinkos strategijoje pasiūlyti konkrečių priemonių;

49.  pabrėžia, kad dėl klimato kaitos vasarą miestuose vis dažniau bus aukšta temperatūra; be to, atkreipia dėmesį į įvairialypę žaliosios infrastruktūros sprendimų naudą oro kokybės gerinimui, komfortui ir atsparumui klimato kaitai, itin mažinant energijos poreikį, padedant atkurti vandens ciklą ir paremti miestų biologinę įvairovę drauge padėdami taikyti žiediškumo principus; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti gamtinės kilmės ir mažo anglies dioksido kiekio statybines medžiagas ir diegti žaliųjų stogų ir sienų, vėsiųjų paviršių ir kitus pasyviuosius metodus atliekant didelę pastatų renovaciją ir statant naujus pastatus; ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos aspektus ir įgyvendinant renovacijos bangos iniciatyvą skatinti žaliosios infrastruktūros sprendimus ir biologinės įvairovės ypatumus;

50.  primena, kad tvarios statybinės medžiagos, pvz., sertifikuota mediena, yra būtinos siekiant mažo anglies dioksido kiekio ir ilgaamžio pastatų ūkio, taip pat, kad statybos sudaro galimybę kaupti anglies dioksidą biologiniuose statybų produktuose, neviršijant tvarus prieinamumo ribų;

51.  pabrėžia, kad svarbu peržiūrėti esamus darniuosius standartus, kad būtų įtraukti statybos produktų tvarumo rezultatai, kurie turi atitikti bendrą Europos požiūrį dėl pastatų gyvavimo ir esamus Europos standartus, pvz., EN 15978, taikomą pastatams, ir EN 15804 – statybos produktams; pabrėžia, kad projektuojant renovacijas turi būti optimizuotas viso pastato gyvavimo ciklo energijos ir klimato poveikis, vadovaujantis žiedinės ekonomikos tikslais ir atsižvelgiant į gamybos poveikį, naudojimą ir projektavimą siekiant antrinio perdirbamumo, statybos produktus ir atliekų antrinį perdirbimą ir remontui reikalingą įrangą; ragina Komisiją spręsti minėtus klausimus žiedinės ekonomikos strategijoje ir iki 2021 m. persvarstyti Reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos(27), siekiant, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamam šių produktų vidaus rinkos veikimui ir atlyginta už technologinius mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriomis remiama renovacija ir itin efektyviai energiją vartojančių pastatų statybos;

52.  ragina Komisiją toliau plėtoti geriausios praktikos, susijusios su IRP, apibrėžtį, kad į ją taip pat būtų įtraukti istoriniai ir paveldo pastatai pripažįsta paveldo pastatų specifiškumą ir trapumą ir mano, kad daugeliu atvejų, pastatų išsaugojimas ir didesnis energinis naudingumas gali būti suderinti, pabrėžiant, kad paveldo pastatų renovacija turėtų būti visada vykdoma laikantis nacionalinių išsaugojimo taisyklių, 1964 m. Venecijos paminklų ir vietovių apsaugos ir restauravimo chartijos bei pirminės architektūros;

53.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti energijos taupymą vykdant sertifikuotų ekspertų patikrinimus ir po renovacijos kontroliuojant energinį naudingumą, nes taip bus užtikrinta aukšta renovacijų kokybė, geresnės investicinės galimybės ir didesnis ekonominis efektyvumas(28);

54.  ragina valstybes nares, be kita ko, savo viešųjų pirkimų strategijose ir valstybės lėšomis finansuojamuose renovacijos ir statybų projektuose, kuo labiau padidinti ir skatinti pakartotinį medžiagų naudojimą, perdirbimą ir rekuperavimą, pvz., peržiūrint savo žaliųjų viešųjų pirkimų(29) tikslus ir supaprastinant energijos vartojimo efektyvumo, aplinkos ir socialinius kriterijus pastatų renovacijoms, kartu užtikrinant vienodas sąlygas viešųjų pirkimų konkursuose; primena statybinių medžiagų iš vietos išteklių svarbą, siekiant išsaugoti statybų tradicijas, užtikrinti, kad medžiagos geriausiai tinka kiekvieno regiono klimato sąlygomis ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį bei transportavimo išlaidas;

Standartai, įgūdžiai ir sveikatai nekenksmingi pastatai

55.  pabrėžia teigiamo šalutinio poveikio svarbą kalbant apie renovacijos reikalavimus inicijavimo momentais, nes tokie reikalavimai ne tik padeda sutaupyti energijos, bet ir padidina nekilnojamojo turto vertę bei padeda įveikti kliūtis, pvz., dėl skirtingų interesų; mano, kad pirmenybę reikėtų suteikti mažiausio energinio efektyvumo pastatų esminei renovacijai, įskaitant etapais vykdomą esminę renovaciją, visų pirma nustatant minimalius energinio naudingumo standartus, kurie yra būtini investavimui į renovaciją ir turėtų būti taikomi horizontaliai, remiantis esamomis nacionalinėmis energijos vartojimo efektyvumo etiketėmis; mano, kad tokios priemonės yra naudingos gyventojams ir galėtų padėti piliečiams išsivaduoti iš energijos nepritekliaus(30); pažymi žemus esminių renovacijų lygius, kurių numatomas lygis siekia 0,2 proc.; siūlo išnagrinėti ir nustatyti minimalius pastatų renovacijos rodiklius, kad būtų pasiekti 2050 m. neutralaus poveikio klimatui tikslai;

56.  pabrėžia, kad palaipsniui griežtinami minimalūs energinio naudingumo standartai padeda įtvirtinti ilgalaikes renovacijos strategijas, kai jos yra tinkamai suplanuotos ir palaipsniui integruojamos, sukuria investicinį saugumą rinkoje, ypač, jei kartu stiprinami pajėgumai, teikiamos individualios konsultacijos, techninė ir piniginė parama;

57.  ragina taikyti stipresnį įrodymais pagrįstą metodą, kuris, naudojant patikimus ir labiau pagrįstus duomenis, suteiks galimybę tiksliai įvertinti pastatų energinį naudingumą ir ekonomiškai efektyvias priemones, sustiprindamas vienodas sąlygas geriausiai patirčiai ekonomiškai efektyviuose sprendimuose Europos Sąjungoje;

58.  yra įsitikinęs, kad pastato renovacijos paso įvedimas, siekiant puoselėti, koordinuoti ir stebėti nuolatinį tobulinimą ir stebėti renovacijos mastą bei energinį naudingumą, yra naudingas namų savininkams ir pastatų operatoriams ir nuomininkams, kurie turėtų turėti galimybes susipažinti su renovacijos pasu; pabrėžia, kad šis renovacijos pasas turtų būti bendra ES priemonė, pritaikyta prie nacionalinės ir regionų specifikos, kad būtų galima išspręsti pastatų ūkio įvairumo keliamus uždavinius ir suderinti su esamu pastatų energinio naudingumo sertifikavimu;

59.  pabrėžia, kad svarbu sutelkti informaciją apie pastatus vienoje skaitmeninėje priemonėje; mano, kad informacija turėtų apimti medžiagų žiediškumo potencialą, patalpų oro kokybės veiksnių vertinimą, įskaitant sveikatos ir saugos požiūriu, ir patikimus rodiklius, grindžiamus esamomis aplinkosaugos priemonėmis ir standartais;

60.  pabrėžia Teisingos pertvarkos fondo svarbą ir potencialą ekonomikos gaivinimo plano po COVID-19 krizės atžvilgiu mokant ir suteikiant kvalifikaciją statybų ir renovacijos sektorių darbuotojams ir pakelti darbuotojų kvalifikaciją arba juos perkvalifikuoti poveikį patiriančiuose regionuose, įskaitant įmonių skaitmeninimą, vykstant perėjimui prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos;

61.  pažymi, kad pastatų renovavimo projektai visada turėtų padėti sukurti sveikatai nekenksmingus, be pelėsio pastatus, atsižvelgiant į patalpų aplinkos kokybę; pabrėžia, kad oro kokybės standartų, šiluminių sąlygų ir kitus su patalpomis susijusius sveikatos ir komforto aspektų, įskaitant pakankamos dienos šviesos ir mechaninio vėdinimo, peržiūra prisideda prie pastatų naudotojų sveikatos ir našumo ir didina jų darbo ir mokymosi našumą, taip pat ženkliai sutaupo lėšų socialinės gerovės srityje, taip sumažinant valstybių narių viešąsias išlaidas ir prisidedant prie ES ekonomikos ir visų jos piliečių gerovės;

62.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą pastatų nuomininkų ir specialistų praktinių žinių apie pastatų priežiūrą ir naudojimą lygį, įskaitant elgsenos pokyčius, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti nauda, susijusia su didesniu energiniu naudingumu;

63.  ragina Komisiją pradėti ES įgūdžių ir informacijos iniciatyvą renovacijos ir pastatų sektoriuje, kuri apimtų lyčių aspektą, siekiant bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir gebėjimų stiprinimo srityse, daugiausia dėmesio skiriant užimtumui, visų pirma siekiant pritraukti jaunus žmones dirbti renovacijos sektoriuje; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti kokybę, atitiktį ir saugą, būtinos atitinkamos projektuojant ir statant ir (arba) renovuojant etapais dalyvaujančių specialistų kompetencijos ir įgūdžiai ir kad tai taikoma ir tarpininkams, pvz., montuotojams, architektams ar rangovams; ragina valstybes nares parengti nacionalinę strategiją gebėjimams statybos sektoriuje tobulinti, didžiausią dėmesį skiriant energijos vartojimo efektyvumui, medžiagų tvarumui ir žiediškumui, pasyviųjų metodų ir atsinaujinančiųjų išteklių integravimui, įskaitant pasigamintos energijos vartojimo ir skaitmeninius sprendimus, bei skirti specialiąją paramą labai mažų ir MVĮ darbuotojams;

64.  ragina Komisiją remti IRP reikalingus įgūdžius ir inovacijas per tikslinę programą Teisingos pertvarkos fondą, programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir programą „Erasmus+“, taip pat sukurti programos „Europos horizontas“ misiją dėl bendruomenių ir rajonų renovacijos bei ragina Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomąją įstaigą, kuri remtų ir įgyvendintų strateginių gebėjimų aljansą statybų sektoriui, siekiant parengti ir pristatyti bendrą mokomąjį turinį esamam gebėjimų trūkumui panaikinti; taip pat ragina asmenis, įmones ir organizacijas pasinaudoti bandomuoju gebėjimų ir švietimo projektu bei panašiomis programomis, skirtomis mokyti, kelti kvalifikaciją ir šviesti renovacijos sektoriuose;

65.  ragina Komisiją iki 2022 m. paskelbti išsamius pastatų, nuomininkų ir pastatų naudojimo tipologijų poveikio vertinimus ir sukurti teisinę sistemą, kad būtų galima pradėti taikyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus esantiems pastatams, kuriuos palaipsniui reikės sugriežtinti, vadovaujantis 2050 m. tikslu; pabrėžia, kad tokie standartai padėtų įtvirtinti efektyviai energiją vartojančių ir nuo iškastinio kuro nepriklausančių pastatų ūkio ne vėliau kaip iki 2050 m. scenarijų ir gali suteikti rinkai matomumo ir saugumo dėl esamo pastatų ūkio pertvarkos; pabrėžia, kad minimalius energinio naudingumo reikalavimus nacionaliniu lygmeniu turi lydėti visapusiškas politikos priemonių rinkinys, apimantis bent informaciją ir individualių konsultacijų teikimą gyventojams bei atitinkamą finansinę paramą;

66.  ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2025 m. įvesti pagreitintus skaitmeninius pastato renovacijos pasus, įskaitant skyrių, kuriame būtų pateikiama informacija apie pagerintą patalpų oro kokybę ir sveikatai nekenksmingus pastatus;

67.  ragina Komisiją kaip dalį savo renovacijos bangos, parengti „ES klimato skaičiuotuvą“, kuriuo būtų užtikrinamas tikslus ir lengvai suprantamas statybinių medžiagų, produktų ir paslaugų, susijusių su ES pastatų ūkio renovacija, ženklinimas artėjant 2050 m.; pabrėžia, kad ES klimato skaičiuotuvas turėtų užtikrinti vienodas sąlygas pagrindiniams subjektams, kurie sudaro dalį IRP šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) pėdsako ES pastatų ūkyje arba yra su juo susiję, ir kad toks holistinis požiūris paskatintų teigiamą poveikį ES piliečių, pramonės sektorių ir MVĮ elgsenai; pabrėžia, kad ši sąvoka turi būti pagrįsta žiedinės ir gyvavimo ciklo ekonomikos principais, kad skatintų paklausą klimatui nekenkiančioms „Europoje pagamintoms“ prekėms, stiprinant ES statybų sektoriaus konkurencingumą; siūlo vertinant išmetamą ŠESD kiekį Komisijai naudoti jau žinomus mokslinius metodus, pvz., pasisemiant įkvėpimo iš savo „produkto aplinkosauginio pėdsako“;

68.  ragina į būsimos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos redakcijos 3, 5 ir 18 straipsnius įtraukti persvarstytus platesnius užmojus ir parengti naują požiūrį į pastatų standartų apibrėžimą, atitinkantį ES energetikos ir klimato srities tikslus, kai bus peržiūrima Direktyva dėl pastatų energinio naudingumo;

69.  ragina Komisiją persvarstyti energinio naudingumo sertifikatų poveikį visose valstybėse narėse ir sugriežtinti esamas nuostatas; pažymi, kad visoje ES būtina sustiprinti energinio naudingumo sertifikatų patikimumą, nuoseklumą ir palyginamumą, kad jie taptų patikima rinkos priemone pastatų energiniam naudingumui ir kokybei įvertinti, visų pirma finansų sektoriui;

Skaitmeninimas ir patikimi duomenys

70.  mano, kad skaitmeninimas sudaro sąlygas aktyviam gyventojų dalyvavimui energetikos sistemoje per paskirstytą gamybą, kaupimą, lankstumą ir sektorių integraciją bei susiejimą; pabrėžia skaitmeninimo ir duomenų vaidmenį spartinant renovacijos planų rezultatų planavimą, įgyvendinimą kontrolę ir stebėseną, taip pat efektyvesniam energijos planavimui ir valdymui;

71.  ragina Komisiją išnagrinėti su pastatais susijusių duomenų patikimumą ir jų stokos klausimą ir pagalvoti apie tai, kaip tolesnis skaitmeninimas gali padėti užtikrinti stiprų įrodymais pagrįstą metodą priimant su energijos vartojimo efektyvumu ir renovacija susijusią politiką; pripažįsta, kad būtina suskaitmeninti nacionalinių energinio naudingumo sertifikatų duomenų bazes, pastatų duomenis ir kitą statybų informaciją, kad būtų galima ja naudotis taikant skaitmeninį pastatų pasą ir kitas išmaniųjų pastatų programas;

72.  mano, kad „daiktų internetas“ suteikia būdą įvertinti realų renovacijos poveikį pastatų energiniam naudingumui ir galimybę vykdyti didelio masto ekonomiškai efektyvias renovacijos strategijas; pabrėžia potencialų vaidmenį, kurį galėtų turėti integruotas dirbtinis intelektas analizuojant duomenis ir stebint, valdant ir koreguojant energijos suvartojimą pastatuose;

73.  mano, kad pastatų skaitmeninimas ir statybų technologijos yra pagrindiniai didesnio energinio efektyvumo veiksniai; ragina visus susijusius vietos, regionų, nacionalinius ir Europos subjektus imtis aktyvaus vaidmens remiant skaitmeninimą;

74.  pabrėžia labai didelių pajėgumų tinklų naudą ryšių infrastruktūrai, puoselėjant išmaniuosius namus, kurie suprantami kaip esantys integruoti į platesnę skaitmeninę ekosistemą, kurie sudaro galimybę panaudoti pastatams išmaniąsias funkcijas ir jas teikti, ir sudaro sąlygas energijos integracijai ir taupymui įvairiuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant reguliavimą apkrova ir energijos vartojimo optimizavimą pastato viduje, pvz., išmaniaisiais įrenginiais, namų automatizavimo prietaisais, elektriniais šilumos siurbliais, akumuliatorių saugyklomis, įkrovimo punktais elektromobiliams ir išmaniaisiais skaitikliais, neskaitant kitų skaitmeninių technologijų; palankiai vertina peržiūrėtos Direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo siekį toliau remti išmaniųjų pastatų technologijas taikant pažangiojo parengtumo rodiklį kaip pagalbinę priemonę pastatų pažangiajam parengtumui vertinti ir pastatų savininkų bei gyventojų informuotumui apie pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemų vertę bendram pastatų energiniam naudingumui didinti; jų naudojimas pagal 14 ir 15 straipsnius turėtų būti išplėstas;

75.  pabrėžia, kad pažangieji elektros energijos tinklai yra svarbūs, nes sudaro sąlygas veiksmingai atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracijai į elektros tinklus ir naujų galimybių paieškai su perdavimo sistemos operatorių (PSO) ir skirstomųjų tinklų operatorių (STO) sąsajomis, kad būtų užtikrintas didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir geresnės elektros energijos tiekimo paslaugos; pabrėžia, kad prie nanotinklų ar mikrotinklų prijungti išmanieji pastatai gali padidinti elektros energijos tiekimo stabilumą ir šildymo ar vėsinimo sistemų prieinamumą;

76.  pabrėžia, kad būstui ir vartotojų teisėms reikalingos socialinės apsaugos priemonės, duomenų apsauga, pagarba privatumui ir sutikimas pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą; pabrėžia, kad renovacijų metu įdiegti skaitmeniniai sprendimai turėtų būti intuityvūs, paprasti ir sąveikūs, o jų įrengimą privalo lydėti visi būtini mokymai, informacija ir pagalba gyventojams; šiuo atžvilgiu pabrėžia neinvazinių skaitmeninių technologijų potencialą;

77.  ragina Komisiją įvertinti poreikį peržiūrėti įkrovimo infrastruktūros reikalavimus Direktyvoje dėl pastatų energinio naudingumo; pabrėžia, kad pažangi įkrovimo infrastruktūra yra būtina sąlyga siekiant padidinti švarų elektromobilumą;

Renovacijos banga

78.  renovacijos bangą laiko galimybe iki 2050 m. sukurti efektyviai energiją vartojančių ir neutralaus poveikio klimatui pastatų ūkį įgyvendinant IRP veiksmų planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama bendruomenėms, ypač toms, kurios patiria energijos nepriteklių, ir užtikrinti sveikatai nekenksmingus, deramus, įperkamus ir efektyviai energiją vartojančius pastatus, kuriuose žmonės galėtų išnaudoti visą savo potencialą, vadovaujantis Europos žaliuoju kursu, ir iki 2050 m. pasiekti neutralizuotą ŠESD poveikio tikslą, kurį galima įgyvendinti visiškai suderinus su naująja Europos pramonės strategija, Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija, Teisingos pertvarkos mechanizmu ir ekonomikos gaivinimo priemonėmis, taip pat su strategijomis, kurios padės Europą pasirengti skaitmeniniam amžiui;

79.  pabrėžia, kad renovacijos banga gali sušvelninti COVID-19 krizės poveikį stimuliuodama nacionalinę ir vietos ekonomiką, pvz., skatinant aukštos kokybės ir būtinąsias darbo vietas statybos ir atsinaujinančiosios energijos sektoriuose ir remiant labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) darbuotojus, kurie sudaro 97 proc. šio sektoriaus, ir galiausiai duodama impulsą daugialypėms galimybėms ir įvairiems pranašumams, kuriuos gali suteikti didesnis Europos pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumas, įskaitant papildomą socialinę ir aplinkosauginę naudą; pabrėžia, kad renovacijos banga gali atlikti svarbų vaidmenį vykdant tvarų ekonomikos atsigavimą ir gali būti svarbus elementas visuose ekonomikos gaivinimo po COVID epidemijos planuose; todėl pabrėžia, kad Komisija turėtų neatidėlioti šio pasiūlymo ir pateikti visas prieinamas finansavimo galimybes;

80.  reikalauja plataus užmojo Švarios energijos dokumentų rinkinio įgyvendinimo; pabrėžia nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vaidmenį didinant galimybes statybų sektoriuje; patvirtina savo pasiryžimą atidžiai stebėti, kaip įgyvendinama ši ir visos kitos nuostatos, ir ragina Komisiją užtikrinti priemonių, įtrauktų į peržiūrėtą Pastatų energinio naudingumo direktyvą, vykdymą;

81.  ragina Komisiją nustatyti, kad principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ būtų svarbiausias vykdant ES pastatų ūkio renovaciją pagal Energetikos sąjungos valdymo reglamentą;

82.  palankiai vertina valstybių narių ilgalaikes renovacijos strategijas, kuriose nustatyti 2030 m. ir 2040 m. orientyrai siekiant neutralaus poveikio klimatui tikslo; reiškia susirūpinimą dėl reikšmingų vėlavimų daugeliui valstybių narių pateikiant savo ilgalaikes renovacijos strategijas; ragina šias valstybes nares pasinaudoti galimybe laikytis savo teisinių įsipareigojimų pagal Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo ir pateikti vėluojančias ilgalaikes renovacijos strategijas; ragina vyriausybes įgyvendinti novatorišką politiką, siekiant aktyviai įtraukti gyventojus į energijos vartojimo efektyvumo didinimo programas; mano, kad ilgalaikės renovacijos strategijos turėtų būti pripažintos kaip svarbi efektyvaus energijos vartojimo tikslų planavimo, pažangos matavimo ir laimėjimų vertinimo priemonė;

83.  pabrėžia, kad norint pereiti prie labai efektyviai energiją vartojančių ir nuo iškastinio kuro nepriklausančių pastatų ūkio, reikėtų reikšmingai sumažinti energijos suvartojimą, įgyvendinant stiprią ir energijos vartojimo efektyvumą užtikrinančią politiką, kompensuojant likutinius poreikius atsinaujinančiąja energija; pabrėžia, kad pastatų renovacijos turėtų būti integruota į platesnes pastangas panaikinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir turėtų vykti kartu su investicijomis į, pavyzdžiui, efektyvius centralizuoto energijos tiekimo tinklus ir šilumos siurblius, taikant sistemos ir (arba) rajono požiūrį, kai integruojamos visos potencialios efektyvumo didinimo priemonės, pvz., perteklinės šilumos atgavimo; pabrėžia, kad būtina apsibrėžti konkrečius veiksmus, kad būtų galima realizuoti nustatytą potencialą didelio naudingumo kogeneracijai ir centralizuotam šilumos tiekimui; pabrėžia, kad siekiant pereiti prie labai efektyviai energiją vartojančios, visiškai atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamos ekonomikos būtina taikyti sisteminį požiūrį ir užtikrinti suderinamumą su tikslu, kad pasaulinis atšilimas būtų mažesnis nei 1,5 °C;

84.  palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė skatinsianti renovaciją mokyklose, ligoninėse ir skurstantiems asmenims skirtuose būstuose, visų pirma viešųjų pastatų, kurių būklė dažnai yra prasčiausia; vis dėlto pabrėžia, kad reikia spręsti didelių gyvenamųjų pastatų fondo problemą, nes šie pastatai Europos Sąjungoje sudaro 75 proc. statinių grindų ploto;

85.  sutinka su analize, kad yra daug pranašumų, susijusių su pastatų energinio naudingumo didinimo renovacijomis, pvz., sudaromos geresnės sąlygos mokytis, vyksta spartesnis rekuperavimas ir žmonės ištraukiami iš energijos nepritekliaus; atkreipia dėmesį į geresnę patalpų ir lauko oro kokybę, išmetamų teršalų kiekio mažėjimą, padidėjusį energijos vartojimo efektyvumą, didesnį šiluminį komfortą ir sumažėjusią priklausomybę nuo importo; ragina sistemingai įtraukti šiuos pranašumus į IRP;

86.  ragina valstybes nares pradėti tarpsektorines, konkrečioms šalims pritaikytas ir individualiai parengtas komunikacijos kampanijas dėl daugialypių galimybių ir įvairių pranašumų, kurių gali suteikti didesnis pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumas, taip pat teikti informaciją apie vieno langelio principu veikiančias tarnybas ir prieinamas finansavimo galimybes, įskaitant ES lygmeniu;

87.  ragina Komisiją į ES naujus ir peržiūrėtus teisės aktus įtraukti renovacijos bangos priemones ir peržiūrėti 2030 m. klimato ir energetikos tikslus, visiškai laikantis subsidiarumo ir ekonominio efektyvumo principo, siekiant sudaryti sąlygas skirtingų teisės aktų dalių sinergijai, ir kad būtų pasirengta siekti poveikio klimatui neutralizavimo tikslo, kartu užtikrinant, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonės, įskaitant pastatų renovaciją, būtų integruotos kaip pagrindinė politika siekiant užpildyti 2030 m. tikslų spragą; pabrėžia, kad reikia finansinės paramos siekiant užtikrinti būsto įperkamumą savininkams ir nuomininkams;

88.  ragina Komisiją ragina įvertinti valstybių narių ilgalaikes renovacijos strategijas ir valstybėms narėms pateikti valstybėms narėms rekomendacijas, pabrėžiant tiek esamas spragas, tiek ir geriausią patirtį; ragina valstybes nares stebėti ir kas 5 metus peržiūrėti savo ilgalaikes renovacijos strategijas pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos rezultatų įvertinimo ciklą ir jos kylančiąją struktūrą, siekiant užtikrinti, kad bus pasiektas tikslas sukurti itin efektyviai energiją vartojantį ir klimatui poveikio nedarantį pastatų ūkį; ragina valstybes nares naudoti ilgalaikes renovacijos strategijas kaip priemonę ekonomikos skatinimo ir gaivinimo scenarijui nustatyti, reikalaudamas, kad jos būtų plačių užmojų, išsamios ir skubiai užbaigtos; ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, skubiai pateikti savo ilgalaikes renovacijos strategijas;

89.  ragina į ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinius įtraukti statybos ir renovacijų sektorius, ypač labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones; ragina ekonomikos skatinimo plane teikti pirmenybę investicijoms į pastatų renovaciją siekiant itin efektyviai energiją vartojančių ir atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstų pastatų ūkio;

o
o   o

90.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją visoms ES institucijoms ir valstybėms narėms.

(1) OL L 328, 2018 12 21, p. 210.
(2) OL L 156, 2018 6 19, p. 75.
(3) OL L 328, 2018 12 21, p. 82.
(4) OL L 328, 2018 12 21, p. 1.
(5) OL L 158, 2019 6 14, p. 125.
(6) OL L 158, 2019 6 14, p. 54.
(7) OL L 88, 2011 4 4, p. 5.
(8) OL L 283, 2003 10 31, p. 51.
(9) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
(10) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
(11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0217.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0438.
(15) OL C 463, 2018 12 21, p. 10.
(16) OL C 204, 2018 6 13, p. 23.
(17) OL C 204, 2018 6 13, p. 35.
(18) Ürge-Vorsatz, Diana, Tirado-Herrero, Sergio, Fegyverneky, Sándor, Arena, Daniele, Butcher, Andrew and Telegdy, Almos, Employment Impacts of a Large-Scale Deep Building Energy Retrofit Programme in Hungary, 2010; Janssen, Rod and Staniaszek, Dan, How Many Jobs? A Survey of the Employment Effects of Investment in Energy Efficiency of Buildings, The Energy Efficiency Industrial Forum, 2012.
(19) Pasaulio sveikatos organizacija. 2018 m. „Europos regione daugiau kaip pusė milijono pirmalaikių mirčių lemia namų ūkių ir aplinkos oro tarša“ (angl. „Over half a million premature deaths annually in the European Region attributable to household and ambient air pollution“).
(20) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso, Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(21) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640).
(22) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 328, 2018 12 21, p. 210); 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 156, 2018 6 19, p. 75); 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
(23) Castellazzi, L., Bertoldi, P., Economidou, M., Overcoming the split incentive barrier in the building sectors: unlocking the energy efficiency potential in the rental & multifamily sectors, Luxembourg, Publications Office of the European Union, 2017, https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC101251/ldna28058enn.pdf
(24) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).
(25) Hyland, Marie, Lyons, Ronan, Lyons, Sean, The value of domestic building energy efficiency - evidence from Ireland, Energy Economics, Vol. 40, 2012; Mangold, Mikael, Österbring, Magnus, Wallbaum, Holger, Thuvander, Liane, Femenias, Paula, Socio-economic impact of renovation and retrofitting of the Gothenburg building stock, Energy and Buildings, Vol. 123, 2016.
(26) 2020 m. balandžio 28 d. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2020 „Pastatų energijos vartojimo efektyvumas: vis dar reikia daugiau dėmesio skirti ekonominiam veiksmingumui“, https://www.eca.europa.eu/en/Pages/DocItem.aspx?did=53483
(27) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
(28) Europos Audito Rūmais, o. c.
(29) 2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatas „Viešieji pirkimai geresnei aplinkai užtikrinti“ (COM(2008)0400).
(30) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimas, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo“ (SWD(2016)0414).


Vaistų stygius: kaip spręsti kylančią problemą
PDF 236kWORD 72k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „Vaistų stygius: kaip spręsti kylančią problemą“ (2020/2071(INI))
P9_TA(2020)0228A9-0142/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 6 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį dėl visų Europos piliečių teisės į sveikatos apsaugą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 101 ir 102 straipsnius ir Protokolą Nr. 27 dėl vidaus rinkos ir konkurencijos,

–  atsižvelgdamas į SESV 107 ir 108 straipsnius dėl valstybių teikiamos pagalbos,

–  atsižvelgdamas į SESV 168 straipsnį, kuriame teigiama, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga turi būti užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus(1), į prievoles, išdėstytas jos 81 straipsnyje dėl pakankamo ir nuolatinio vaistų tiekimo užtikrinimo, ir į jos 23a straipsnį dėl pranešimo kompetentingai institucijai, jei gaminio tiekimas rinkai laikinai ar visiškai nutraukiamas,

–   atsižvelgdamas į Komisijos vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, (COM(2017)0135) 59 straipsnio 4 dalimi,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas „Teisingumo ir sveikatos aspektai visų krypčių politikoje: solidarumas sveikatos srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB(2),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1589, nustatantį išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/161, kuriuo nustatomos išsamios apsaugos priemonių ant žmonėms skirtų vaistų pakuotės naudojimo taisyklės ir taip papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB(6),

–   atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/561, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kiek tai susiję su tam tikrų jo nuostatų taikymo pradžios datomis(7),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/5, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą, Reglamentas (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių preparatų ir Direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus(8),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2011/24/ES (COM(2018)0051), ir į Parlamento 2019 m. vasario 14 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl minėto pasiūlymo,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartį), ir į Dohos deklaraciją dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą „Optimalaus ir racionalaus vaistų tiekimo, siekiant išvengti jų stygiaus COVID-19 protrūkio metu, gairės“ (C(2020)2272),

–   atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

–   atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ (COM(2020)0442),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

–   atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų siekiant kovoti su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl sąlygų skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje sudarymo, galių piliečiams suteikimo ir sveikesnės visuomenės kūrimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų(11),

–  atsižvelgdamas į Europos vaistų agentūros (EMA) ir vaistų agentūrų direktorių darbo grupės gaires dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų, kuriuos leista pateikti į rinką, prieinamumo, visų pirma į 2019 m. liepos 1 d. gaires pavadinimu „Vaistų stygiaus nustatymo ir pranešimo apie jį rekomendacijos rinkodaros leidimų turėtojams Sąjungoje (EEE)“ (angl. Guidance on detection and notification of shortages of medicinal products for Marketing Authorisation Holders (MAHs) in the Union (EEA)) (EMA/674304/2018) ir į 2019 m. liepos 4 d. gaires pavadinimu „Visuomenės informavimo apie vaistus gerosios praktikos gairės: prieinamumo klausimai“ (angl. Good practice guidance for communication to the public on medicines: availability issues) (EMA/632473/2018),

–   atsižvelgdamas į naujai sukurtas platformas atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 krizę, tokias kaip EMA Pramonės sektoriaus bendro kontaktinio punkto (I-SPOC) sistema, kuri supaprastina pranešimo apie galimą vaistų stygių procesą, siekiant užkirsti kelią šiam stygiui ir kuo anksčiau apie jį pranešti; atsižvelgdamas į tai, kad šios platformos įgalino ir supaprastino dialogą dėl vaistų stygiaus tarp vaistų tiekimo grandinės dalyvių ir reguliavimo institucijų,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitą „Pagrindinių vaistų atranka. PSO ekspertų komiteto [posėdžiavusio 1977 m. spalio 17–21 d. Ženevoje] ataskaita“ (PSO techninių ataskaitų serija, Nr. 615), į PSO sekretoriato 2001 m. gruodžio 7 d. ataskaitą „PSO vaistų strategija. Peržiūrėta PSO pagrindinių vaistų pavyzdinio sąrašo atnaujinimo procedūra“ (EB109/8), į 2015 m. kovo mėn. PSO ataskaitą „Galimybės gauti naujų vaistų Europoje“ (angl. Access to New Medicines in Europe) ir 2013 m. liepos 9 d. PSO ataskaitą „Prioritetiniai vaistai Europai ir pasauliui“ (angl. Priority Medicines for Europe and the World),

–  atsižvelgdamas į PSO koncepciją „Vienas pasaulis, viena sveikata“,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslą Nr. 3 „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato 2018 m. rugsėjo 27 d. pranešimą Nr. 737 „Vaistų ir vakcinų stygius: didesnis dėmesys visuomenės sveikatos klausimams vaistų tiekimo grandinėje“, kurį parengė Jean’o-Pierre’o Decool Senato tyrimo grupės vaistų ir vakcinų stygiaus klausimu vardu,

–   atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl tiesioginių užsienio investicijų ir laisvo kapitalo judėjimo iš trečiųjų šalių ir Europos strateginio turto apsaugos, atsižvelgiant į COVID-19 ekstremaliąją situaciją, prieš pradedant taikyti Reglamentą (ES) 2019/452 (TUI tikrinimo reglamentas), kuris visapusiškai įsigalios nuo 2020 m. spalio 11 d.,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos 2019 m. gruodžio 9–10 d. posėdžio išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2016 m. Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus aukšto lygio darbo grupės dėl prieigos prie vaistų ataskaitą „Naujovių ir galimybių naudotis sveikatos technologijomis skatinimas“ (angl. „Promoting innovation and access to health technologies“),

–   atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–   atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0142/2020),

A.  kadangi ilgalaikė vaistų stygiaus ES problema pastaraisiais metais eksponentiškai išaugo; kadangi dėl pasaulyje išaugusios vaistų paklausos ir COVID-19 pandemijos dar labiau padidėjo vaistų stygius ir susilpnėjo valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos, todėl taip pat iškilo didelių pavojų pacientų sveikatai ir priežiūrai, įskaitant ligų progresavimą ir (arba) pablogėjusius simptomus, dažniau atidedamas ar nutraukiamas sveikatos priežiūros ar gydymo paslaugas, ilgesnę hospitalizaciją, didesnę falsifikuotų vaistų įsigijimo, su vaistais susijusių klaidų ar nepageidaujamų reakcijų, kurios pasireiškia, kai trūkstami vaistai pakeičiami kitais vaistais, tikimybę, galimų išvengti infekcinių ligų plitimą, didelę psichologinę įtampą, taip pat didesnes sveikatos priežiūros sistemos išlaidas; kadangi valstybėms narėms tenka užduotis rasti greitus ir veiksmingus sprendimus, taip pat pasitelkiant bendrą Europos koordinavimą ir veiksmus;

B.  kadangi Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodyta, kad visi turi turėti galimybę naudotis profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir turi teisę gauti medicininį gydymą nacionalinės teisės aktuose ir praktikoje nustatytomis sąlygomis; kadangi ši teisė turėtų būti užtikrinta visiems piliečiams, įskaitant gyvenančius mažesnėse valstybėse narėse ir atokiausiose Sąjungos vietovėse; kadangi vaistų stygius kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai ir daro didelį poveikį sveikatos priežiūros sistemoms, taip pat kiekvieno paciento teisei į tinkamą gydymą ES;

C.  kadangi vienas iš pagrindinių ES ir PSO tikslų ir 3-iasis darnaus vystymosi tikslas – užtikrinti pacientui galimybę gauti pagrindinių vaistų; kadangi visuotinė prieiga prie vaistų priklauso nuo to, ar jie prieinami laiku ir įperkami kiekvienam asmeniui, be jokios geografinės diskriminacijos;

D.  kadangi pacientai turėtų turėti galimybę naudotis sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugomis pagal savo pasirinkimą ir pageidavimus;

E.  kadangi prieiga prie tinkamų ir įperkamų diagnostinių tyrimų ir vakcinų yra tokia pat svarbi kaip galimybė gauti saugių, veiksmingų ir įperkamų vaistų;

F.  kadangi vaistų stygiaus priežastys yra daugialypės ir sudėtingos; kadangi kai kurie farmacijos pramonės priimami sprendimai, pvz., nutraukti produktų tiekimą ir pašalinti juos iš mažiau pelningų valstybių narių rinkų, taip pat dažnai tampa vaistų stygiaus priežastimi;

G.  kadangi būtina užkirsti kelią vaistų stygiui ir sušvelninti jo poveikį, jeigu jis atsirastų;

H.  kadangi į veiksmingą strategiją reikėtų įtraukti vaistų stygiaus švelninimo priemones, taip pat užkirsti jam kelią, atsižvelgiant į daugialypes pagrindines stygiaus priežastis;

I.  kadangi valstybėse narėse nėra suderintos sąvokų „stygius“, „sunkumai“, „tiekimo sutrikimai“, „pasibaigusių atsargų“ ir „perteklinių atsargų kaupimas“ apibrėžčių; kadangi būtina atskirti „gydymui labai svarbius vaistus“ ir „strateginės svarbos sveikatai vaistus“;

J.  kadangi dėl vaistų stygiaus tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai patiria didelių išlaidų sveikatos priežiūros srityje;

K.  kadangi vaistai yra vienas iš pagrindinių sveikatos priežiūros ramsčių ir kadangi nepakankamos galimybės gauti pagrindinių vaistų ir didelės vaistų kainos kelia rimtą grėsmę gyventojų sveikatai ir nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų tvarumui;

L.  kadangi daugeliu atvejų naujų vaistų, visų pirma skirtų vėžiui gydyti, kainos per pastaruosius keletą dešimtmečių išaugo tiek, kad daugelis ES piliečių jų nebegali įpirkti;

M.  kadangi generinių ir biologiškai panašių vaistų pramonė aprūpina ES pacientus didžiąja dalimi vaistų (beveik 70 proc. visų parduodamų vaistų);

N.  kadangi generinių ir biologiškai panašių vaistų patekimas į rinką yra svarbi priemonė siekiant didinti konkurenciją, mažinti kainas ir užtikrinti sveikatos priežiūros sistemų tvarumą; kadangi neturėtų būti vėluojama pateikti juos rinkai;

O.  kadangi ES įsisteigę generinių vaistų gamintojai atlieka svarbų vaidmenį tenkinant augančią įperkamų vaistų paklausą valstybėse narėse;

P.  kadangi daugiau nei pusę trūkstamų vaistų sudaro vaistai nuo vėžio, diabeto, infekcijų ir nervų sistemos sutrikimų; kadangi švirkščiamųjų vaistų atveju kyla didžiausia stygiaus rizika dėl jų gamybos proceso sudėtingumo;

Q.  kadangi vaistų stygius gali kelti pavojų sėkmingam Sąjungos ir valstybių narių sveikatos srities iniciatyvų, pvz., Europos kovos su vėžiu plano gyvendinimui;

R.  kadangi mažas rinkas turinčiose valstybėse narėse vaistų, skirtų retoms ligoms gydyti, dažnai nėra arba juos galima įsigyti žymiai didesnėmis sąnaudomis nei didesnėse rinkose;

S.  kadangi COVID-19 pandemija parodė, kokia svarbi yra gerai veikianti vidaus rinka ir patikimos vaistų ir medicinos įrangos tiekimo grandinės; kadangi reikalingas Europos masto dialogas dėl jų užtikrinimo būdų;

T.  kadangi nekoordinuotos iniciatyvos nacionaliniu lygmeniu, pvz., atsargų kaupimas ir sankcijos, nėra tinkamas sprendimas ir gali padidinti vaistų stygiaus riziką;

U.  kadangi Europos nepriklausomybės sveikatos srityje praradimas yra susijęs su gamybos perkėlimu – 40 proc. gatavų vaistų, kuriais šiuo metu prekiaujama ES, įvežama iš trečiųjų šalių; kadangi, nors Europa turi stiprų gamybos pagrindą, tiekimo grandinės vis dar labai priklauso nuo subrangovų samdymo žaliavoms gaminti už ES ribų, kur mažesnės darbo sąnaudos ir dažnai ne tokie griežti aplinkos apsaugos standartai, taigi 60–80 proc. cheminių vaistų veikliųjų medžiagų gaminama už ES ribų, daugiausia Kinijoje ir Indijoje; kadangi prieš 30 metų ši dalis sudarė 20 proc.; kadangi, kaip pranešama, šiose dviejose šalyse pagaminama 60 proc. viso pasaulio paracetamolio, 90 proc. penicilino ir 50 proc. ibuprofeno; kadangi iki šiol nereikalaujama, kad vaistai ir veikliosios vaistinės medžiagos būtų pacientams ir vartotojams matomu būdu ženklinami ar žymimi nurodant jų kilmę ir gamybos šalį; kadangi ribota prieiga prie generiniams vaistams gaminti skirtų veikliųjų vaistinių medžiagų yra ypač opi problema; kadangi dėl COVID-19 pandemijos sutrikus pasaulinei tiekimo grandinei dar labiau išryškėjo ES priklausomybė nuo trečiųjų šalių sveikatos priežiūros sektoriuje; kadangi naujoji koronaviruso pandemija taip pat atskleidė medicinos priemonių, medicinos reikmenų ir apsaugos priemonių stygių;

V.  kadangi ES tebėra stiprus vaistų gamybos sektorius, ypač inovacijų srityje, ir didžiausia vaistų eksportuotoja pasaulyje, dalyvaujanti pasaulinėje prekybos vaistais; kadangi generinių vaistų tiekimas mažesnėmis sąnaudomis, apimantis gamybą už ES ribų, suteikia galimybę užtikrinti vaistų įperkamumą, o tai daro įtaką valstybių narių sveikatos priežiūros biudžetams ir pacientų galimybėms naudotis paslaugomis;

W.  kadangi dėl COVID-19 sveikatos krizės ES susidurs su ekonomikos krize, kuri turės įtakos vaistų stygiui ir ES farmacijos pramonės konkurencingumui;

X.  kadangi ne mažiau svarbu apsaugoti ir plėtoti esamas ES gamybos vietas ir stiprinti Europos mokslinių tyrimų aplinką;

Y.  kadangi didėjančios paklausos ir spaudimo mažinti kainas pasekmės apima veikliųjų vaistinių medžiagų pasiūlos koncentraciją, cheminių medžiagų gamintojų skaičiaus mažėjimą ir alternatyvių sprendimų trūkumą, kai iškyla problemų, tokių kaip dabartinė COVID-19 krizė;

Z.  kadangi nepakanka gydymui labai svarbių vaistų ir strateginės svarbos sveikatai vaistų atsargų, o labiausiai trūksta pigių ir lengvai pagaminamų veikliųjų vaistinių medžiagų ir brandžių, visuomenės sveikatai užtikrinti būtinų vaistų; kadangi farmacijos įmonės dirba pagal tiekimo tiksliai laiku principą, todėl gamintojai gali būti neapsaugoti nuo tiekimo sukrėtimų, kai yra nenumatyti gamybos ir tiekimo grandinės pertrūkiai ir rinkos paklausos svyravimai;

AA.  kadangi diferencijuotas kainų nustatymas tarp valstybių narių sudaro palankesnes sąlygas „lygiagrečiam eksportui“ į šalis, kuriose vaistai parduodami brangiau; kadangi kai kuriais atvejais lygiagretus eksportas gali sukelti nenumatytus tiekimo sutrikdymų visose valstybėse narėse padarinius ir prisidėti prie rinkos disbalanso; kadangi savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliucijoje Parlamentas paragino Komisiją ir Tarybą įvertinti lygiagrečios prekybos ir tiekimo kvotų poveikį;

AB.  kadangi, nesant veiksmingo koordinavimo ES lygmeniu, tam tikros valstybės narės nederamai kaupia perteklines atsargas ir dėl to atsiranda rinkos disbalansas, dar labiau padidėja vaistų stygius ir visoje ES sumažėja pacientų galimybės gauti gydymą;

AC.  kadangi nacionaliniu lygmeniu nesuderintos priemonės pasirodė esančios neveiksmingos kovojant su COVID-19 krize ir tam reikia Europos lygmeniu vykdomo koordinavimo ir dialogo;

AD.  kadangi COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kad ES institucijų, reguliavimo institucijų ir vaistų tiekimo grandinės ekspertų veiklos koordinavimas yra labai svarbus siekiant reaguoti į sveikatos krizes ir tiekimo sutrikimus, kaip antai vaistų stygių; kadangi ši pandemija taip pat parodė, kaip svarbu koordinuoti ES politikos sritis ir tarnybų veiklą, kad būtų galima greitai ir veiksmingai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, taip pat užkirsti kelią vaistų stygiui ir jį sumažinti, jei toks stygius atsirastų;

AE.  kadangi vis daugiau valstybių narių siekia sukurti nacionalines medicininių atsargų kaupyklas ir dėl to padidėjusi paklausa viršytų dabartines paklausos prognozes, pagrįstas epidemiologiniu poreikiu; kadangi dėl staigaus didelio paklausos padidėjimo tiekėjai gali būti labai apkrauti ir dėl to gali kilti sunkumų tenkinant paklausą kitose šalyse;

AF.  kadangi dėl 2009 m. finansų krizės Europos šalys buvo priverstos įgyvendinti netvarias išlaidų mažinimo priemones, tokias kaip lėšų susigrąžinimo ir neveiksmingų viešųjų pirkimų mechanizmai, kad sumažintų išlaidas farmacijos srityje, o tai lėmė tam tikrų produktų ir įmonių pasitraukimą iš rinkos;

AG.  kadangi vaistų apyvartai bendrojoje rinkoje trukdo apribojimai, susiję su tuo, kad nesama suderintų taisyklių tarp valstybių narių;

AH.  kadangi dėl COVID-19 susiklosčiusios kritinės padėties išryškėjo mėginimų įsigyti sveikatos priežiūros priemones naudojant tiesiogines užsienio investicijas pavojus ir būtinybė išlaikyti ir stiprinti dalijimąsi šiais gyvybiškai svarbiais pajėgumais bendrojoje rinkoje;

AI.  kadangi stipri, novatoriška ir konkurencinga farmacijos pramonė Europoje yra gyvybiškai svarbi ES ir valstybėms narėms;

AJ.  kadangi farmacijos pramonei reikia tinkamos teisinės sistemos, pagal kurią ES būtų tiriami, kuriami ir gaminami vaistai;

AK.  kadangi patentinė apsauga sukuria teisinę sistemą, kuri yra svarbi farmacijos inovacijoms, nes ji suteikia įmonėms finansinių paskatų padengti naujų vaistų mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas;

AL.  kadangi valstybės narės gali savo nuožiūra nustatyti papildomus privalomų licencijų išdavimo pagrindus ir apibrėžti, kas yra nacionalinė ekstremalioji situacija;

AM.  kadangi valstybių narių pranešimo apie vaistų stygių tiekimo grandinės ūkio subjektams ir ypač vaistininkams mechanizmai šiuo metu yra labai fragmentiški; kadangi tai gali užkirsti kelią tinkamai stebėsenai ir valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimui vaistų stygiaus klausimu;

AN.  kadangi Direktyvos 2001/83/EB 81 straipsnyje raginama imtis priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias vaistų stygiui ar su jų platinimu susijusiems sunkumams valstybės narėse; kadangi Komisija paskelbė optimalaus ir racionalaus vaistų tiekimo gaires, kad būtų išvengta vaistų stygiaus per COVID-19 pandemiją; kadangi šiose gairėse Komisija pripažįsta, kad jokia šalis neturi pakankamai žaliavų ar veikliųjų vaistinių medžiagų, tarpinių produktų ar gatavų vaistų, kurių reikia, kad sveikatos sistema tinkamai veiktų;

AO.  kadangi, kaip pareiškė Komisija, valstybėms narėms reaguojant į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę reikėjo gerokai padidinti tiek veikliųjų vaistinių medžiagų, tiek vaistų gamybą ES, ir todėl reikėjo pertvarkyti tiekimo grandines ir gamybos linijas; kadangi Komisijos narė Stella Kyriakides per 2020 m. balandžio 22 d. vykusį susitikimą su Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) nariais savo pareiškimuose pabrėžė, kad ES reikia didinti vaistų gamybą ir inovacijų lygį; kadangi visos mažosios ir vidutinės farmacijos laboratorijos yra turtas, kurį reikia išsaugoti, ir mokslinių tyrimų bei atradimų terpė, kurią reikia remti, nes tokios laboratorijos gali padėti vykdyti vaistų stygiaus prevenciją;

AP.  kadangi Europos Parlamentas savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliucijoje(13) ir Taryba savo 2010 m. rugsėjo 13 d. išvadose pabrėžė, kad reikia pradėti taikyti bendrą medicininių atsako priemonių, visų pirma pandeminių ligų vakcinų, viešųjų pirkimų procedūrą; kadangi Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1082/2013/ES(14) valstybės narės skatinamos naudotis bendro pirkimo procedūromis, jeigu prieš vykdant tas procedūras dalyvaujančios valstybės narės sudaro bendro pirkimo susitarimą;

AQ.  kadangi Komisija pranešė iki 2020 m. pabaigos ketinanti paskelbti rekomendacijas dėl būsimos ES vaistų strategijos;

AR.  kadangi transporto ir logistikos valdymas yra itin svarbus tiekiant vaistus, farmacijos produktus, medicinos reikmenis, asmenines apsaugos ir kitas medicinos priemones bei žaliavas, ypač atsižvelgiant į didėjantį transporto grandinės sudėtingumą; kadangi, siekiant užtikrinti netrukdomą vaistų srautą, svarbu turėti efektyviai veikiančius sienos kirtimo žaliuoju koridoriumi punktus su paspartintomis juostomis, sumažinant administracines kliūtis ir sudarant geresnes galimybes naudotis transporto paslaugomis;

AS.  kadangi turėtų būti užtikrinti aukšti saugos standartai ir deramų darbo sąlygų darbuotojams išsaugojimas; kadangi farmacijos srities reglamentavimu turėtų būti užtikrinti vaistų tiekimo tarp valstybių narių kokybė, apimtis, saugumas ir veiksmingumas;

AT.  kadangi pacientai kliaujasi lygiomis ir efektyviomis galimybėmis gauti vaistų, kurias užtikrina tvari, konkurencinga, iš įvairių šaltinių aprūpinama ir gerai veikianti bendroji rinka, kuri apima ir bendrą Europos transporto erdvę;

AU.  kadangi COVID-19 protrūkis parodė, kad vaistų apyvarta ES viduje ir už ES ribų yra labai svarbi siekiant įveikti esamus apribojimus ir teikti pirmenybę pagrindinių prekių judėjimui;

AV.  kadangi būtina užtikrinti, kad COVID-19 protrūkis nepablogintų pažeidžiamų piliečių socialinės ir ekonominės padėties ir gyvenimo sąlygų;

AW.  kadangi klimato kaita kartu su globalizacija, urbanizacija ir didesnėmis kelionių apimtimis yra vienas iš veiksnių, lemiančių dažnesnes epidemijas, jų geografinį išplitimą ir didesnį ligos atvejų skaičių; kadangi Europoje buvo sustiprinta pernešėjų platinamų ligų, kaip maliarija, dengės karštinė, čikungunijos, zikos ir Vakarų Nilo virusai, stebėsena;

AX.  kadangi esama vis glaudesnio ryšio tarp biologinės įvairovės nykimo, neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais, žmonių sukurtų dirbtinių buveinių ar nualintų gamtinių zonų, kurios tankiai apgyvendintos žmonių, bei netvarių maisto gamybos metodų ir zoonozių paplitimo, t. y. gyvūninės kilmės patogenų perdavimo žmonėms ir spartaus plitimo; kadangi biologinė įvairovė yra svarbus esamų vaistų ir galimas vaistų, kurie bus kuriami ateityje, šaltinis;

1.  pabrėžia geostrateginę būtinybę, kad Europos Sąjunga atgautų suverenumą ir nepriklausomybę sveikatos priežiūros srityje ir sparčiai ir veiksmingai užsitikrintų įperkamų vaistų, medicininės įrangos, medicinos priemonių, veikliųjų medžiagų, diagnostinių priemonių ir vakcinų tiekimą ir užkirstų kelią jų stygiui, pirmenybę teikdama pacientų interesams ir saugumui; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog visos valstybės narės turėtų vienodas galimybes patekti į tiekimo grandinę; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Sąjungos farmacijos pramonė turi įvairinti savo tiekimo grandinę ir parengti vaistų stygiaus rizikos mažinimo planą, kad būtų galima pašalinti bet kokias tiekimo grandinės spragas ir riziką;

2.  pažymi, kad, nors valstybės narės yra atsakingos už savo sveikatos politikos nustatymą ir organizavimą, Europos Sąjunga yra atsakinga už farmacijos srities teisės aktus ir įvairias visuomenės sveikatos politikos stritis ir jai priklausytų koordinuoti ir papildyti nacionalines priemones, kad visiems ES piliečiams ir gyventojams būtų užtikrintos įperkamos ir kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos;

3.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad svarbiausias sveikatos politikos tikslas būtų rūpintis pacientų interesais ir saugumu draudžiant bet kokią diskriminaciją vaistų prieinamumo ir gydymo srityse, taip pat būtinybę stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis gerąją patirtimi; pabrėžia, kokią galimą žalą pacientams gali daryti vaistų ir medicinos priemonių stygius; ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti, siekiant apsaugoti sveikatos priežiūros tiekimo grandinės atsparumą ir tvarumą ir užtikrinti nuolatinį vaistų prieinamumą;

4.  pabrėžia, kad vaistų stygius yra rimta grėsmė ES pacientų teisei gauti būtinąjį medicininį gydymą ir lemia pacientų nelygybę priklausomai nuo jų gyvenamosios šalies, taip pat gali sutrikdyti bendrąją rinką;

5.  kadangi valstybėse narėse nėra suderintos sąvokų „stygius“, „sunkumai“, „tiekimo sutrikimai“, „pasibaigusių atsargų“ ir „perteklinių atsargų kaupimas“ apibrėžtys; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pacientų organizacijas, imtis suderinti šias apibrėžtis; ragina Komisiją visų pirma išplėsti „stygiaus“ sąvokos apibrėžtį, kurią 2019 m. pasiūlė Europos vaistų agentūros (EMA) ir vaistų agentūrų direktorių (HMA) jungtinė darbo grupė; ragina Komisiją aiškiai atskirti „gydymui labai svarbius vaistus“, t. y. vaistus, kurių vartojimo nutraukimas gali paveikti numatomas pacientų išgyvenimo prognozes trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu arba labai sumažinti paciento galimybes išgyventi dėl galimo ligos progresavimo, arba vaistus, kuriems nėra pakankamai tinkamų terapinių alternatyvų, ir „strateginės svarbos sveikatai vaistus“, kurių vartojimo nutraukimas kelia tiesioginę grėsmę paciento gyvybei;

6.  mano, kad labai svarbu įvertinti ir pašalinti pagrindines iš daugelio veiksnių susidedančias vaistų stygiaus priežastis; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos paskelbtą konkursą dėl vaistų stygiaus Sąjungoje priežasčių tyrimo atlikimo ir ragina paskelbti tą tyrimą iki metų pabaigos; tačiau ragina atlikti dar vieną tyrimą dėl vaistų stygiaus poveikio pacientų priežiūrai, gydymui ir sveikatai;

7.  ragina Komisiją planuojamoje vaistų strategijoje pasiūlyti plataus užmojo ir konkrečius šių klausimų sprendimo veiksmus; ragina Komisiją į pasiūlymą dėl 2021 m. teisės akto dėl išsamaus įmonių patikrinimo įtraukti farmacijos sektoriui skirtas priemones;

8.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujos Europos sveikatos programos („EU4Health“) ir tai, kad vienas iš jos tikslų yra skatinti vaistų ir medicinos įrangos pasiūlą ir prieinamumą; ragina imtis bendrų veiksmų vaistų stygiaus prevencijos srityje, kurie būtų finansuojami iš būsimos sveikatos programos;

9.  primena, kad vaistų stygius yra pasaulinis uždavinys; pabrėžia, kad šį vaistų stygių labiausiai patiria besivystančios šalys, pvz., nemažai Afrikos šalių; ragina spręsti besivystančių šalių prieigos prie vaistų klausimą platesniame kontekste, pasitelkiant PSO; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti paramą besivystančioms šalims, visų pirma naudojant strateginį pagalbos rezervą „RescEU“;

10.  pabrėžia visų asmenų pagrindinę teisę į gyvenimo lygį, kuris būtų pakankamas jų pačių ir jų šeimos narių sveikatai ir gerovei užtikrinti, kaip įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje; atsižvelgdamas į tai primena, kad, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsniu ir politikos suderinamumo vystymosi labui principu, įgyvendindama visų sričių savo politiką ir veiklą, ES yra įsipareigojusi užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą, visapusiškai laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų, pirmiausia Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir 3-iojo darnaus vystymosi tikslo „užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“;

Tiekimo užtikrinimas pacientų naudai, galimybių gauti medicininį gydymą užtikrinimas visiems pacientams ES ir ES nepriklausomumo sveikatos srityje atkūrimas

11.  primena, kad vaistų stygius turi tiesioginę įtaką pacientų sveikatai, saugumui ir jų gydymo tęstinumui; pabrėžia, kad vaistų stygiaus pasekmės pacientams apima: ligos progresavimą ir (arba) pablogėjusius simptomus dėl gydymo laukimo, infekcinių ligų plitimą, kurio galima išvengti, didesnę falsifikuotų vaistų vartojimo tikimybę, taip pat didžiulę pacientų ir jų šeimos narių psichologinę įtampą; primena, kad nei viena valstybė narė negali savarankiškai apsirūpinti žaliavomis, tarpinėmis medžiagomis, veikliosiomis vaistinėmis medžiagomis ir gatavais vaistais, kurių reikia norint užtikrinti tinkamą sveikatos sistemos veikimą;

12.  pažymi, kad ypač gali nukentėti labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės, kaip antai vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, besilaukiančios moterys, neįgalieji, lėtinėmis ligomis ar vėžiu sergantys pacientai ar intensyvios terapijos skyriuose besigydantys pacientai;

13.  atkreipia dėmesį į kontracepcijai ir hormoninei pakaitinei terapijai (angl. HRT) naudojamų moterims skirtų hormoninių vaistų stygių; reiškia susirūpinimą dėl grėsmių, kurias šių vaistų stygius kelia moterų ir mergaičių seksualinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms; pabrėžia, kad svarbu sustiprinti tų vaistų gamybos, kaupimo ir prekybos kontrolę ir valdymą, taip užtikrinant tiekimo grandinių tęstinumą, sąžiningą kainodarą ir prieinamumą moterims;

14.  pabrėžia, kad dėl didesnės pacientams siūlomų pakaitinių vaistų kainos, mažesnio kompensavimo lygio ar iš viso netaikomo kompensavimo kai kuriose valstybėse narėse nedideles pajamas gaunantys gyventojai ar lėtinėmis ligomis sergantys pacientai susiduria su didelėmis kliūtimis, kad galėtų gauti vaistų; ragina valstybes nares užtikrinti galimybę pakaitinius vaistus gauti lygiaverte kaina arba, atsiradus tiekimo stygiui, taikyti panašų kompensavimo lygį;

15.  ragina Komisiją į ES pajamų ir gyvenimo sąlygų statistiką (ES SPGS) įtraukti pačių asmenų pateiktus duomenis apie nepatenkintas reikmes siekiant gauti vaistų, nes kol kas ES SPGS nerenkami duomenys apie vaistų prieinamumą;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti vaistų tiekimo saugumą, sumažinti ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir remti gydymui labai svarbių vaistų gamybą vietos lygmeniu, pirmenybę teikiant strateginės svarbos sveikatai svarbiems vaistams, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares, padedant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, parengti ES gamybos vietų trečiosiose šalyse žemėlapį ir kintantį ES esamų ir galimų gamybos vietų žemėlapį, kuriuo būtų remiamasi, kad prireikus būtų galima išlaikyti, modernizuoti ir stiprinti jų pajėgumus, jei tai būtina, įmanoma ir perspektyvu; pabrėžia, jog svarbu, kad farmacijos pramonė turėtų pajėgumų reaguoti į staigų paklausos didėjimą kritinėse situacijose;

17.  ragina Komisiją savo būsimose farmacijos ir pramonės sektorių strategijose spręsti su vaistų pasiūla, prieinamumu ir įperkamumu, su nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimu ir su ES priklausomybe nuo trečiųjų šalių gamybos pajėgumų, veikliųjų vaistinių medžiagų ir pradinių vaistinių medžiagų požiūriu susijusius klausimus; mano, kad šios strategijos turi apimti reguliavimo priemones ir skatinti pagrindinių veikliųjų vaistinių medžiagų ir vaistų gamybą Europoje, siekiant užtikrinti vaistų pasiūlą ir tai, kad jie būtų įperkami, tvarūs ir vienodai prieinami;

18.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vaistų stygius būtų vienas iš būsimos farmacijos strategijos ramsčių, ir sukurti EMA prižiūrimą farmacijos forumą, kuriame dalyvautų politikos formuotojai, reguliavimo institucijos, mokėtojai, pacientų ir vartotojų organizacijos, pramonės atstovai ir kiti atitinkami sveikatos priežiūros tiekimo grandinės suinteresuotieji subjektai, siekiant užkirsti kelią vaistų stygiui, spręsti vaistų tvarumo klausimus ir užtikrinti Europos farmacijos pramonės konkurencingumą; ypač ragina Komisiją toliau stiprinti dialogą su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, tarptautiniais dalyviais, siekiant įvertinti gydymo būdus ir vakcinas, taip pat su EMA, siekiant rasti būdų, kaip greitai suderinti nacionalinių agentūrų mokslinius vertinimus, įskaitant vertinimus dėl bendradarbiavimo preliminaraus vertinimo etape iki to laiko, kai bus prieinami esminiai klinikiniai duomenys, dėl po patvirtinimo gaunamų duomenų suderinimo ir dėl lankstaus požiūrio į gydymo būdų ir vakcinų gamybos didinimą;

19.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jos farmacijos strategija būtinai padėtų kovoti su nepriimtina verslo praktika bet kuriame vaistų cirkuliavimo etape, kuri galėtų pakenkti skaidrumui ir suderintiems įvairių viešųjų ir privačiųjų subjektų, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja teikiant esminę viešąją vaistų prieinamumo užtikrinimo paslaugą, ryšiams;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares, jei to reikia dėl viešojo intereso, apsvarstyti galimybę nustatyti priemones ir finansines paskatas, atitinkančias valstybės pagalbos taisykles ir tvarią politiką mainais už įsipareigojimus, siekiant apsaugoti stiprią Europos farmacijos pramoninę bazę ir skatinti pramonę vykdyti savo veiklą ES – nuo veikliųjų vaistinių medžiagų iki vaistų gamybos, pakavimo ir platinimo; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti esamas operacijas, pavyzdžiui, atlyginti už investicijas į vaistų kokybę ir tiekimo saugumą; primena strateginę šio sektoriaus reikšmę ir investicijų į Europos įmones svarbą, siekiant įvairinti išteklius ir paskatinti kurti naujoviškas gamybos technologijas, kurios galėtų sustiprinti ištisų gamybos liniją atsaką į paklausą; primena, kad skiriant bet kokį viešąjį finansavimą turi būti reikalaujama visiško investicijų skaidrumo ir atsekamumo, tiekimo Europos rinkoje įsipareigojimų ir sąlygų sudarymo pacientams siekti palankiausių rezultatų, įskaitant pagamintų vaistų prieinamumą ir įperkamumą;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tinkamą ekonominę sistemą, siekiant Europoje apsaugoti ir modernizuoti dabartinius vaistų gamybos pajėgumus, technologijas ir veikliąsias vaistines medžiagas, pvz., atlyginant už investicijas į vaistų kokybę ir tiekimo saugumą;

22.  pažymi, kad farmacijos sektorius išlieka svarbiu pramonės ramsčiu ir darbo vietų kūrimo varomąja jėga;

23.  mano, kad Europos žaliasis kursas yra pagrindinė galimybė paskatinti vaistų gamintojus gamybos procese laikytis aplinkosaugos ir ekologinių standartų ir taip padėti įgyvendinti ekologiško atkūrimo planą;

24.  pažymi, kad globalios ekonomikos sąlygomis gali būti neįmanoma visiškai repatrijuoti medicinos reikmenų tiekimo grandinių; ragina Komisiją, valstybes nares ir ES daugiašalius partnerius, visų pirma PSO ir PPO, sukurti tarptautinę sistemą, kuri padėtų užtikrinti pasaulinių tiekimo grandinių kokybę ir vientisumą, kad būtų apribotas žalingų protekcionistinių priemonių naudojimas, kartu gamybos srityje laikantis aukščiausių darbo ir aplinkos standartų visame pasaulyje; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją į naująją vaistų strategiją įtraukti priemones, kuriomis būtų sprendžiamos pasaulinių vertės grandinių sutrikimų problemos; ragina Komisiją spręsti su vaistų tiekimu susijusius klausimus, be kita ko, atsižvelgiant į būsimą prekybos politikos peržiūrą;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrų biologinių vaistų, pvz., gaminamų iš kraujo ir plazmos, atveju Europos gebėjimas padidinti kraujo ir plazmos surinkimo apimtis bus labai svarbus siekiant sumažinti jos priklausomybę nuo plazmos importo iš trečiųjų šalių; ragina Komisiją paspartinti Kraujo, audinių ir ląstelių teisės aktų (Direktyva 2002/98/EB(15) ir Direktyva 2004/23/EB(16)) persvarstymą, siekiant sumažinti šių esminių gyvybei gelbėti skirtų vaistų stygiaus riziką;

26.  primena, kad Direktyvos 2001/83/EB 81 ir 23a straipsniuose nustatytos bendrosios prievolės, susijusios su vaistų tiekimu, kurias privalo įvykdyti leidimo prekiauti turėtojai ir platintojai, taip pat leidimo prekiauti turėtojų prievolė pranešti laikinai arba visam laikui sutrikus tiekimui; tačiau apgailestauja dėl Komisijos pastebėtų skirtumų, susijusių su nevienodu šių prievolių perkėlimu į nacionalinės teisės aktus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad leidimo prekiauti turėtojai ir didmeniniai platintojai laikytųsi Direktyvos 2001/83/EB reikalavimų, siekiant užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą vaistų tiekimą; ragina Komisiją išsamiau paaiškinti leidimo prekiauti turėtojų prievoles pagal Direktyvą 2001/83/EB ir atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad leidimo prekiauti turėtojai per nustatytus terminus praneštų apie vaistų stygiaus atvejus; pabrėžia, kad tais atvejais, kai nesilaikoma šių teisinių įsipareigojimų, reikia taikyti atgrasomąsias ir proporcingas sankcijas pagal galiojančius teisės aktus;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti suderintus vaistų stygiaus prevencijos ir valdymo planus, kuriais pramonininkai būtų įpareigoti nurodyti gydymui labai svarbius vaistus, dėl kurių reikėtų nustatyti prevencines ir taisomąsias priemones, siekiant išvengti bet kokių tiekimo sutrikimų arba juos sumažinti; atkreipia dėmesį, kad į tokius planus reikėtų įtraukti strateginio vaistų sandėliavimo sprendimus, kad tam tikrą laiką būtų užtikrintas tiekimas, ir skaidrius nuolatinius komunikacijos mechanizmus, kuriais pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai galėtų pranešti apie vaistų stygių ir jį numatyti; primygtinai prašo Komisijos parengti gaires, kurios padėtų užtikrinti, kad nacionalinės atsargų kaupimo iniciatyvos būtų proporcingos poreikiams ir nesukeltų nepageidaujamų pasekmių kitose valstybėse narėse;

28.  pažymi, kad tiekimo saugumas yra esminis elementas kovojant su vaistų stygiumi ir turi būti naudojamas kaip kokybinis kriterijus sudarant viešąsias sutartis su vaistinėmis ir skelbiant su vaistų tiekimu susijusius konkursus, kaip rekomenduojama Direktyvos 2014/24/ES 67 straipsnyje; atkreipia dėmesį į tiekimo įvairinimo ir tvarios vaistų viešųjų pirkimų praktikos svarbą; ragina Komisiją, atsižvelgiant į Direktyvą 2014/24/ES, nedelsiant pasiūlyti valstybėms narėms gaires, visų pirma nurodant, kaip kuo geriau įgyvendinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus ir nesiremti vien mažiausios kainos kriterijumi; siūlo kaip kriterijų nustatyti ir investicijas į veikliųjų medžiagų ir gatavų vaistų gamybą ES viduje, taip pat gamybos vietas ir jų skaičių, tiekimo patikimumą ir pelno reinvestavimą į mokslinius tyrimus bei plėtrą bei taikomus socialinius, aplinkosaugos, etikos ir kokybės standartus;

29.  pažymi, kad viešųjų pirkimų konkursai su vieninteliu laimėtoju ir (arba) tik viena pagrindinės medžiagos gamybos vieta gali lemti didesnį pažeidžiamumą, jeigu nutrūktų tiekimas; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti viešųjų pirkimų procedūras, pagal kurias sutartys galėtų būti skirtos keliems laimėtojams, įskaitant bendrus konkurso dalyvius, orientuojantis į gamybą ES viduje ir garantuojant bent dvi skirtingas pagrindinės medžiagos gamybos vietas, nes taip būtų išlaikoma konkurencija rinkoje ir sumažinta vaistų stygiaus rizika, o kartu užtikrinamas kokybiškas pacientų gydymas; prašo Komisijos tuo tikslu išnagrinėti, ar įmanoma sukurti teisės aktų sistemą, kurioje būtų sudarytos paskatos ir sąlygos sveikatos priežiūros sistemose vykdyti konkursus, kuriuose laimėtų farmacijos įmonės, garantuojančios vaistų tiekimą sudėtingomis aplinkybėmis;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybę įsteigti vieną ar daugiau pelno nesiekiančių Europos farmacijos įmonių, kurios veiktų visuomenės interesų labui ir galėtų gaminti strateginės svarbos sveikatai vaistus nutrūkus pramoninei gamybai, ir taip papildyti tiekimą ir užtikrinti jo saugumą bei išvengti galimo vaistų stygiaus ekstremaliosios padėties atveju; primena, kad naujos technologijos, skaitmeninimas ir dirbtinis intelektas gali atlikti esminį vaidmenį sudarant sąlygas Europos laboratorijų tyrėjams kurti tinklus ir dalytis savo uždaviniais ir išvadomis kartu laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento;

31.  ragina Komisiją atidžiai įvertinti teigiamą dirbtinio intelekto panaudojimo indėlį į greitą ir patikimą medicinos prekių tiekimą;

32.  pabrėžia viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių, pvz., Europos naujoviškų vaistų iniciatyvos (NVI), svarbą įgyvendinant mokslinių tyrimų ir inovacijų programas; mano, kad Komisija taip pat turėtų apsvarstyti galimybę sukurti JAV biomedicininių pažangiųjų mokslinių tyrimų ir plėtros institucijos europinį modelį;

33.  pabrėžia, kad vien dėlto, kad vaistų ir medicinos įrangos reikia skubiai, neturi būti aukojama žmonėms vartoti skirtų vaistų ir sveikatos produktų, kokybė, sauga, veiksmingumas ir išlaidų efektyvumas;

34.  ragina Komisiją imtis veiksmų, siekiant kovoti su neteisėtose svetainėse ir neteisėtų pardavėjų platinamais suklastotais vaistais, kurie dabar kelia didelį susirūpinimą; mano, kad ši praktika gali pridaryti didelės žalos ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų arba pabloginti ES piliečių sveikatos būklę; pabrėžia, jog labai svarbu, kad ES koordinuotų suklastotų vaistų aptikimą ir kovą su jais;

35.  ragina stiprinti ryšius tarp farmacijos pramonės ir kitų gamybos sektorių, pvz., žemės ūkio gamybos, sodininkystės ir miškininkystės, siekiant plėtoti veikliųjų medžiagų gamybą ES; ragina kovoti su pernelyg didele tam tikrų sektorių specializacija ir daug investuoti į mokslinius tyrimus, bioekonomiką ir biotechnologijas siekiant įvairinti išteklius; mano, kad atkuriant Europos pramonę pirmenybę reikia teikti dvejopai mūsų visuomenės skaitmeninei ir ekologinei pertvarkai ir atsparumo išorės sukrėtimams didinimui;

36.  pabrėžia aukštos kokybės medicinos mokslinių tyrimų ir inovacijų, įskaitant nepatentuotų vaistų segmentą, svarbą; ragina sukurti tikrą europinį tinklą terapijos ir medicinos moksliniams tyrimams remti ir pabrėžia, kad dėl perkėlimo išlaidų neturi suprastėti medicinos mokslinių tyrimų kokybė; pabrėžia, kad stabili mokslinių tyrimų ir plėtros sistema gali turėti teigiamą poveikį gamybos pajėgumams ir tiekimo stabilumui;

37.  pripažįsta, kad moksliniais tyrimais grindžiama farmacijos pramonė yra labai svarbus sektorius, kuris prisideda užtikrinant kokybišką vaistų gamybą ir tiekimą, inovacijų diegimą siekiant patenkinti naujus, dar nepatenkintus poreikius, ir sveikatos priežiūros sistemų atsparumo didinimą, reagavimą ir pasirengimą spręsti būsimus uždavinius, įskaitant pandemijas;

38.  ragina Komisiją sudaryti sąlygas, kuriomis moksliniais tyrimais besiremiančiai farmacijos pramonei būtų teikiamos paskatos parengti įperkamus sprendimus, kaip patenkinti medicininius poreikius, pvz., kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms; ragina Komisiją pagal būsimą ES vaistų strategiją išsaugoti tvirtą Europos intelektinės nuosavybės sistemą, siekiant skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą bei gamybą Europoje ir užtikrinti, kad Europa toliau atliktų novatorės ir pasaulio lyderės vaidmenį, ir, galiausiai, apsaugoti Europos strateginį savarankiškumą visuomenės sveikatos srityje;

39.  primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti ir priemonių, kuriomis būtų skatinama į vaistų tiekimo grandinę labiau įtraukti ES mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), atsižvelgiant į svarbią jų funkciją mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir į tai, kad jos geba greitai pritaikyti savo gamybos sritį, siekdamos geriau susidoroti su netikėtais pokyčiais;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti aplinką, kurioje būtų užtikrinta, kad Europa ir toliau būtų patraukli vieta investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą, siekiant išsaugoti aktyvią ir konkurencingą moksliniais tyrimais pagrįstą farmacijos pramonę bei paremti ją didesnėmis investicijomis į mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumus ir infrastruktūrą, atsižvelgiant į tai, kad ES išlieka labiausiai pasaulyje pirmaujančiu patentuotų vaistų veikliųjų medžiagų gamybos regionu; ragina Komisiją teikti reikiamus finansinius išteklius pagal programą „Europos horizontas“ ir kitas ES programas, kad būtų stiprinama Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, kuria remiama gamyba svarbiuose pramonės sektoriuose, pvz., farmacijos pramonės sektoriuje, tuo pat metu užtikrinant geografinę pusiausvyrą ir mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekusių valstybių narių dalyvavimą bendradarbiavimo projektuose, laikantis pažangumo principo;

41.  pabrėžia, kad pagal programą „Horizontas 2020“ jau finansuota daug su sveikatos sritimi susijusios mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos; pabrėžia, kad su koronavirusu susijusių mokslinių tyrimų finansavimas neturėtų daryti įtakos kitiems programos „Horizontas 2020“ prioritetams sveikatos priežiūros srityje; ragina daugiau lėšų skirti pagal programą „Europos horizontas“, kad būtų kuriamos ir remiamos medicinos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos, kurios yra orientuotos į mediciną, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir paramą viešiesiems moksliniams tyrimams didelės pridėtinės vertės ir inovaciniuose sektoriuose; pabrėžia, kad pirmaujančiai medicinos mokslinių tyrimų ekosistemai reikalingi įgūdžiai, tinklai ir akademiniai ryšiai, sveikatos priežiūros duomenų infrastruktūra, veikianti reguliavimo sistema ir intelektinės nuosavybės politika, kuria skatinamos inovacijos; ragina peržiūrėti teikiamas paskatas, kuriomis siekiama skatinti retųjų vaistų mokslinius tyrimus, siekiant nustatyti, ar jie sėkmingi; priešingu atveju – ragina kurti naujas paskatas; pabrėžia, kad programa „Europos horizontas“ ir kitomis ES programomis reikia remti retas ligas ir suteikti visų valstybių narių piliečiams galimybę naudotis tais moksliniais tyrimais, geriausia patirtimi, klinikiniais bandymais ir gauti su retomis ligomis susijusių vaistų; primena, kad neišimtinė licencija gali turėti reikšmės mažinant vaistų trūkumą ir stabilizuojant vaistų kainas, ypač ekstremalios sveikatos situacijos metu;

42.  ragina Komisiją atsižvelgti į koronaviruso poveikį pramonei ir MVĮ ir pateikti persvarstytą ES pramonės strategiją, kurioje pirmenybė būtų teikiama dvejopai mūsų visuomenės skaitmeninei ir ekologinei pertvarkai ir atsparumo išorės sukrėtimams didinimui; primygtinai ragina Komisiją sudaryti galimybes valstybėms narėms kuo labiau stengtis užtikrinti, kad mažosios ir vidutinės farmacijos įmonės toliau vykdytų savo mokslinių tyrimų veiklą arba ją atnaujintų, ir padėti užtikrinti mūsų gamybos įvairovę ir išsaugoti su tuo susijusias darbo vietas, taip pat pabrėžiant, kokia svarbi tvari, etiška ir kokybiška gamyba darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir konkurencingumui;

43.  pabrėžia, kad pacientų asociacijos turėtų aktyviau dalyvauti nustatant viešojo ir privačiojo sektorių klinikinių tyrimų vykdymo strategijas, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų nepatenkintus ES pacientų poreikius;

44.  ragina Komisiją skatinti su vaistų mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudomis susijusių viešųjų investicijų skaidrumą, kad tos investicijos atsispindėtų užtikrinant vaistų pasiūlą ir nustatant jų kainas plačiajai visuomenei; primena savo poziciją dėl Direktyvos 89/105/EB(17) ir prašo Komisijos būsimoje farmacijos strategijoje imtis atitinkamų priemonių šiuo klausimu ir, be kita ko, apsvarstyti galimybę persvarstyti direktyvą;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares tikrinti tiesiogines užsienio investicijas į vaistų gamyklas, kurios sudaro Europos ypatingos svarbos sveikatos priežiūros infrastruktūros dalį;

46.  pažymi, jog reikia užtikrinti, kad sveikatos specialistai ir plačioji visuomenė turėtų prieigą prie saugių, veiksmingų ir kokybiškų vaistų ir sveikatos gaminių, stebint bei kontroliuojant, ar visuomet laikomasi gerosios klinikinės praktikos, susijusios su klinikinių bandymų autorizavimu ir jų atlikimu pagal aukščiausius sveikatos apsaugos standartus;

47.  ragina stiprinti Europos vaistų rinką, siekiant užtikrinti greitesnę pacientų prieigą prie vaistų, suteikti didesnes priežiūros galimybes, sutaupyti kuo daugiau nacionalinio sveikatos biudžeto lėšų ir vengti užkrauti administracinę naštą farmacijos įmonėms;

48.  pažymi, kad generiniai ir biologiškai panašūs vaistai gali padėti padidinti konkurenciją, sumažinti vaistų kainas, sutaupyti sveikatos priežiūros sistemų lėšų ir taip pagerinti pacientų galimybes gauti vaistų;

49.  pabrėžia, kad reikėtų išanalizuoti biologiškai panašių vaistų pridėtinę vertę ir ekonominį poveikį sveikatos priežiūros sistemų tvarumui, neturėtų būti vėluojama juos teikti rinkai ir prireikus turėtų būti išnagrinėtos priemonės, kuriomis skatinama pateikti juos rinkai;

50.  apgailestauja dėl ginčų nagrinėjimo bylų siekiant užvilkinti generinių vaistų registraciją; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laikomasi inovacijų kūrėjams taikomo komercinio išimtinių teisių galiojimo termino;

51.  yra susirūpinęs dėl galimo neigiamo Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikio vaistų tiekimui, ypač Airijoje; ragina į būsimą susitarimą dėl santykių su Jungtine Karalyste įtraukti tikslines nuostatas , pvz., abipusio pripažinimo susitarimus, pagal kuriuos abi šalys galėtų reaguoti į kylančias grėsmes sveikatai ir užtikrinti nuolatinę ir greitą prieigą prie saugių vaistų ir medicinos prietaisų pacientams, taip pat parengti nenumatytų atvejų planus tuo atveju, jei nebūtų pasiekta susitarimo;

Europos veiksmų stiprinimas siekiant geriau koordinuoti ir papildyti valstybių narių sveikatos politiką

52.  rekomenduoja Komisijai, valstybėms narėms ir pramonės atstovams, vadovaujant EMA, bendradarbiauti siekiant užtikrinti didesnį vaistų gamybos ir platinimo grandinės skaidrumą ir sukurti Europos vaistų stygiaus prevencijos ir valdymo padalinį;

53.  ragina valstybes nares, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir kitais paveiktais suinteresuotaisiais subjektais, tuo pat metu nagrinėti alternatyvius metodus tinkamoms atsargoms užtikrinti, pvz., veiksmingai įgyvendinti dabartinius reguliavimo reikalavimus, taikomus visiems nacionalinio lygmens tiekimo grandinės dalyviams, kartu su priemonėms, kuriomis siekiama didinti skaidrumą tiekimo grandinėje;

54.  ragina Europos Komisiją parengti Europos lygmens sveikatos strategijas nustatant bendrą vaistų nuo vėžio, infekcinių, retų ligų ir kitų sričių, kurioms vaistų stygius daro didelį poveikį, vaistų krepšelį, siekiant užtikrinti, kad pacientai turėtų galimybę gauti gydymą, atsižvelgiant į klinikinių metodų skirtumus valstybėse narėse; ragina Komisiją, atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą visose valstybėse narėse, taip pat išnagrinėti galimybę nustatyti suderintus kainodaros kriterijus, kad šie vaistai būtų įperkami siekiant kovoti su pasikartojančiais trūkumais;

55.  ragina Komisiją būsimo Europos kovos su vėžiu plano dalyje apie gydymą didžiausią dėmesį skirti onkologinių vaistų stygiaus problemai;

56.  ragina nustatyti konkretų tam tikrų brandžių vaistų statutą, kuriame būtų numatytos paskatos gamintojams toliau prekiauti Europos rinkoje ir užtikrinti gamybos Europoje įvairinimą;

57.  Ragina Komisiją, vadovaujantis „rescEU“ mechanizmu, sukurti Europos rezervą nenumatytiems atvejams, skirtą strateginės svarbos sveikatai vaistams, kuriems gresia didelis trūkumas, siekiant sumažinti pasikartojantį jų trūkumą ir sukurti Europos skubios pagalbos vaistinę; primygtinai tvirtina, kad šis rezervas turi būti proporcingas jo tikslui ir turėtų būti naudojamas skaidriai, atskaitingai ir sąžiningai visoms valstybėms narėms; pabrėžia, kad toks mechanizmas turėtų būti kruopščiai valdomas, ypač atsižvelgiant į laikymo terminą ir atliekų vengimą;

58.  ragina paskirti Europos reguliavimo instituciją, kuri kartu su Komisija atliktų užduotį nustatyti teisingo vaistų paskirstymo iš Europos rezervo nenumatytiems atvejams toms valstybėms narėms, kurios nukentėjo nuo tiekimo sutrikimo ar trūkumo, mechanizmą; ragina šią paskirtąją Europos reguliavimo instituciją planuoti nepriklausomas ir skaidrias peržiūras siekiant užtikrinti, kad su visomis valstybėmis narėmis būtų elgiamasi vienodai;

59.  ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti novatoriškas ir suderintas strategijas ir stiprinti keitimąsi gerąja patirtimi išteklių valdymo srityje; mano, kad Europos vaistų agentūra (EMA) yra tinkamiausia įstaiga, kuri būtų paskirta kaip reguliavimo institucija ir kuriai būtų pavesta užkirsti kelią vaistų stygiui ES lygmeniu susidarius ekstremalioms situacijoms ir vėliau ir turėtų būti suteikti platesni įgaliojimai bei didesni ištekliai; todėl ragina Komisiją iš dalies pakeisti dabartinius teisės aktus, siekiant padidinti EMA pajėgumus; pabrėžia, kad ilguoju laikotarpiu EMA turėtų turėti galimybę išduoti rinkodaros leidimus su sąlyga, kad gamintojai įvykdys tiekimo ir prieinamumo reikalavimus, ir kad dėl tokių reikalavimų nesusidarys vaistų trūkumas; tikisi, kad padidinus EMA išteklius bus galima išlaikyti dabartinę trečiosiose šalyse įsteigtų gamybos vietų tikrinimo sistemą koordinuojant nacionalinius inspektorius;

60.  ragina persvarstyti ES reglamentą (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų(18) , siekiant perkelti „prievolę įrodyti“ dešimties metų išimtinės teisės į rinką sąlygą, kad leidimo prekiauti turėtojui būtų nustatyta prievolė įrodyti, jog gaminys nėra pakankamai pelningas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidoms padengti;

61.  ragina Komisiją atlikti tyrimą ir sukurti retųjų vaistų fondą, kurį finansuotų valstybės narė, siekiant valstybių narių vardu viešųjų pirkimų būdu įsigyti retųjų vaistų visai ES;

62.  ragina toliau skelbti Europos lygmens bendras viešųjų pirkimų procedūras, siekiant kovoti su vaistų stygiumi, ypač sveikatos krizės metu, kaip tai buvo padaryta COVID-19 atveju, supaprastinant procedūras, kad būtų greičiau reaguojama, kartu užtikrinant tokių procedūrų skaidrumą; ypač ragina nustatyti ES bendras vaistų viešųjų pirkimų procedūras, siekiant gydyti retas ligas ir užtikrinti, kad šie vaistai būtų prieinami visose valstybėse narėse; ragina Komisiją skubiai įvertinti ir galbūt persvarstyti Sprendimą Nr. 1082/2013/ES dėl tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, kuriuo, laikantis Sutarčių, sukuriamas bendrų viešųjų pirkimų mechanizmas;

63.  ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti grynųjų kainų nustatymo ir įvairių vaistų kompensavimo skaidrumo idėją, siekiant valstybėms narėms sudaryti vienodas sąlygas derėtis su farmacijos įmonėmis dėl vaistų, kurie nėra perkami bendrai;

64.  ragina Komisiją aktyviau dalyvauti remiant ypatingos svarbos sveikatos infrastruktūros objektų apsaugą valstybėse narėse ir pradėti įgyvendinti Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos sveikatos infrastruktūros sektoriuje;

65.  ragina visapusiškai ir skubiai taikyti reglamentą (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų; mano, kad šis reglamentas galėtų palengvinti didelės apimties suderintų ir ES lygmeniu koordinuojamų klinikinių tyrimų pradžią;

66.  ragina Komisiją ir EMA dirbti su pramonės sektoriumi, siekiant užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje prieinami vaistai būtų prieinami visose kitose, ypač mažesnėse valstybėse narėse;

67.  ragina Komisiją įvertinti lygiagrečios prekybos poveikį vaistų trūkumui valstybėse narėse ir tinkamai spręsti problemas imantis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad vaistai laiku pasiektų visus ES pacientus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia įtraukti pacientų, vartotojų grupių ir sveikatos priežiūros specialistų patirtį;

68.  pabrėžia pacientų įgalėjimo ir į pacientą orientuoto požiūrio svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti pacientų atstovavimą ir didinti jų indėlį į su galimų vaistų tiekimo jose problemų sprendimų priėmimo procesą;

69.  ragina valstybes nares priimti bendrą poziciją ir pradėti derybas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2011/24/ES, pasiūlymo;

Glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas

70.  ragina Komisiją sukurti naujovišką, patogią naudoti, skaidrią ir centralizuotą skaitmeninę platformą, skirtą nacionalinių agentūrų ir visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant gamintojus, didmenininkus ir vaistininkus, teikiamai suderintai informacijai apie turimas vaistų ir medicinos įrangos atsargas ir jų trūkumą teikti ir pranešti, taip pat siekiant išvengti dubliavimosi; palankiai vertina bendros EMA-HMA darbo grupės vaistų prieinamumo klausimais darbą ir tai, kad EMA įdiegė vieno bendro informacinio punkto (SPOC) ir pramonės vieno bendro informacinio punkto (i-SPOC) sistemas; ragina įvertinti ir patobulinti esamas informacines sistemas, kad būtų galima sudaryti aiškų sunkumų, stygiaus ir poreikių kiekvienoje valstybėje narėje žemėlapį ir išvengti perteklinių atsargų kaupimo praktikos; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją Europos lygmeniu panaudoti ir įgyvendinti skaitmenines ir telematikos priemones, o taip pat apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti Sąlygų keitimo reglamentą(19) ir Sąlygų keitimo klasifikacijos gaires; ragina Komisiją ir valstybes nares ir nacionaliniu, ir Europos lygmeniu sukurti išankstinio perspėjimo sistemą, siekiant griežtinti farmacijos bendrovių įpareigojimą pranešti apie bet kokius vaistų tiekimo sutrikimus arba su tuo susijusią įtampą;

71.  mano, kad labai svarbu gerinti ankstyvą sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų informavimą apie vaistų prieinamumą naudojant naujoviškas skaitmenines priemones, kurios leistų tikruoju laiku nustatyti aktualią konkretaus vaisto buvimo vietą, kiekį ir kainą, laikantis duomenų apsaugos teisės aktų; primena, kad sveikatos priežiūros specialistai privalo turėti galimybę susipažinti su naujausia informacija, kad galėtų tinkamai reaguoti į atsirandantį ir esamą stygių; pabrėžia, kad ankstyvas informuotumas apie tiekimo problemą ir ankstyvas galimų gydymo alternatyvų nustatymas gali sustiprinti pacientų saugumą; todėl rekomenduoja įtraukti sveikatos priežiūros specialistams skirtą informaciją apie galimas alternatyvas;

72.  mano, kad valstybės narės turėtų dalytis su visais susijusiais subjektais informacija, pvz., epidemiologinėmis prognozėmis, kad padėtų jiems geriau planuoti savo veiklą didėjant paklausai ir geriau reaguoti į poreikius esant stygiui;

73.  primena, kad klaidinga informacija gali paskatinti netinkamą vaistų vartojimą ir nereikalingą atsargų kaupimą;

74.  pažymi, jog baimindamiesi, kad vaistų gali pritrūkti, žmonės juos kaupia; ragina vyriausybes išsklaidyti šias baimes švietimo priemonėmis ir nuraminant žmones, kad būtų užkirstas kelias pertekliniam išteklių naudojimui;

75.  pagina prie popierinio informacinio pranešimo pridėti elektroninį informacinį lapelį, kuris būtų parengtas visomis kalbomis visose šalyse, kuriose prekiaujama šiuo vaistu, siekiant palengvinti vaistų judėjimą ir pardavimą bendrojoje rinkoje ir taip sumažinti jų trūkumą; ragina Komisiją įvertinti galimybę leisti gamintojams savanoriškai ir nesudarant jiems papildomos naštos įdiegti ženklinimo sistemą, susijusią su vaistų ir veikliųjų medžiagų kilme bei gamybos vieta, kuri turėtų būti matoma ir atpažįstama pacientams bei klientams;

76.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą, kad būtų pašalintos visiems piliečiams, visų pirma gyvenantiems valstybėse narėse, kurios dėl savo nedidelio dydžio arba atokumo yra labai priklausomos nuo importo ir kurioms tiekimo grandinė nėra lengvai prieinama, kylančios kliūtys, susijusios su galimybėmis gauti vaistų, medicinos prietaisų ir apsauginės įrangos;

77.  rekomenduoja parengti stygiaus visose valstybėse narėse katalogą, kuris sudarytų sąlygas EMA lengvai atnaujinti savo viešą stygiaus katalogą, kurį įvertino Žmonėms skirtų vaistų komitetas (angl. CHMP) ir (arba) EMA Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas (angl. PRAC);

78.  pabrėžia, jog svarbu, kad Europos Komisija imtųsi visų būtinų priemonių siekdama kovoti su spekuliacija, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu kainomis prekiaujant būtiniausiomis vaistinėmis medžiagomis.

79.  smerkia tai, kad stygiumi naudojamasi nusikalstamais tikslais; primena, kad vaistų ir medicinos reikmenų padirbinėjimas ar klastojimas didina tiekimo įtampą; ragina stiprinti kovos su šia praktika priemones kontroliuojant interneto platformas, kuriose siūlomi vaistai, stiprinant atitinkamų ES ir nacionalinių agentūrų bendradarbiavimą ir užtikrinant, kad būtų gerbiamos nukentėjusių asmenų teisės;

Stygiaus prevencija ir atsakas jam kilus sveikatos krizei

80.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tam tikrų vaistų stygių, atsiradusį per COVID-19 krizę, įskaitant intensyviai priežiūrai skirtų vaistų stygių; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti Europos vaistų agentūros koordinuojamą kokybiškų vaistų gamybą, tiekimą, platinimą, kūrimą ir vienodas galimybes jų gauti; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tam tikriems vaistams visame pasaulyje taikomus eksporto draudimus ir palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti vaistų tiekimą; pabrėžia, kad dėl eksperimentinio vaistų naudojimo COVID-19 gydyti negali stigti vaistų kitomis ligomis sergantiems pacientams, kurie priklausomi nuo šių vaistų;

81.  ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, priimti Europos pasirengimo pandemijai planą, kad būtų užtikrintas suderintas ir veiksmingas atsakas pandemijai; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad Komisija įsteigė COVID-19 medicinos reikmenų pasiūlos ir paklausos koordinavimo mechanizmą; pakartoja savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliucijoje išsakytą raginimą sukurti Europos reagavimo į sveikatos krizes mechanizmą, kad būtų galima reaguoti į visų rūšių sveikatos krizes;

82.  pabrėžia, kad į Europos pasirengimo pandemijai planą reikėtų įtraukti informacijos apie vaistų platinimą ir vartojimą valstybėse narėse koordinavimą ir tinkamą reguliavimo lankstumo apibrėžtį, kad būtų panaikinta su tiekimu susijusi įtampa; mano, kad į tokį planą taip pat reikėtų įtraukti plataus masto naudojimąsi ES lygmens krizės mechanizmais, orientuotais į dideles tarpvalstybines grėsmes sveikatai, pvz., „rescEU“ mechanizmu ir bendru viešųjų pirkimų susitarimu, kad būtų veiksmingai padedama valstybių narių reagavimo pajėgumams;

83.  pabrėžia, kad atvira, laisva, sąžininga, skaidri ir įgyvendinama taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema yra itin svarbi siekiant užtikrinti visuotinį medicinos reikmenų prieinamumą ir mažinti mūsų pažeidžiamumą ekstremaliųjų situacijų atvejais ateityje;

84.  palankiai vertina lankstesnių taisyklių nustatymą per šią krizę siekiant sumažinti trūkumą ir palengvinti vaistų apyvartą tarp valstybių narių, įskaitant įvairių formatų pakuočių priėmimą, pakartotinio naudojimo procedūrą, kad rinkodaros leidimų turėtojai galėtų gauti patvirtinimą kitoje valstybėje narėje, geros gamybos praktikos sertifikatų galiojimo pratęsimą, ilgesnius galiojimo laikotarpius, veterinarinių vaistų naudojimą ir t. t. ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip naudojami tie sprendimai, siekiant užtikrinti, kad nebūtų kenkiama pacientų saugumui, ir juos pritaikyti sunkumų ar stygiaus atveju; šiuo atžvilgiu palankiai vertina ir laikiną reglamento (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių taikymo pratęsimą; šiuo tikslu, prašo priimti konkretų požiūrį į retuosius vaistus;

85.  pažymi, kad patentinė apsauga yra pagrindinė paskata įmonėms investuoti į inovacijas ir gaminti naujus vaistus; taip pat pažymi, kad dėl patentų lemiamo išstūmimo iš rinkos poveikio gali sumažėti pasiūla rinkoje ir vaistų bei farmacijos produktų prieinamumas; pabrėžia, kad reikėtų rasti pusiausvyrą tarp inovacijų skatinimo, pasitelkiant patentų lemiamą išstūmimo iš rinkos poveikį, ir galimybės gauti vaistų ir visuomenės sveikatos apsaugos užtikrinimo; primena, kad vaistais prekiaujanti įmonė aštuonerius metus nuo pirmojo leidimo prekiauti išdavimo dienos gali naudotis duomenų išimtinumu, remiantis Reglamento (EB) Nr. 726/2004 14 straipsnio 11 dalimi; ragina Komisiją pasiūlyti persvarstyti šį reglamentą, kad, kilus sveikatos krizei, būtų laikinai leidžiama išduoti privalomas licencijas, siekiant sudaryti galimybę gaminti generinius gyvybę gelbstinčius vaistus; primena, kad tai yra viena iš visuomenės sveikatos lankstumo sąlygų, galiojančių patentų apsaugos srityje, kuri jau įtraukta į PPO susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) ir kuriai dar kartą buvo pritarta 2001 m. Dohos deklaracijoje; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES laisvosios prekybos susitarimais (LPS) nebūtų ribojamos galimybės remtis TRIPS susitarime nustatytomis lanksčiomis sąlygomis, ir pateikti valstybėms narėms rekomendacijas, ir taip, vietoje skubaus privalomo licencijų išdavimo, paskatinti savanoriškai išduoti licencijas;

86.  primena, kad Reglamentu (EB) Nr. 816/2006(20) nustatoma suderinta procedūra, pagal kurią suteikiamos priverstinės licencijos patentams ir papildomos apsaugos liudijimams, susijusiems su farmacijos produktų gamyba ir prekyba jais, kai šie produktai yra skirti eksportui į nustatytus kriterijus atitinkančias importuojančias šalis, kurioms tų produktų reikia visuomenės sveikatos problemoms spręsti; ragina Komisiją, atsižvelgiant į būsimą vaistų strategiją, apsvarstyti galimybę nustatyti suderintas priverstinio vaistų, pvz., vakcinų, licencijavimo taisykles, kad valstybės narės galėtų greičiau ir veiksmingiau reaguoti į būsimas Europos visuomenės sveikatos krizes;

87.  pabrėžia, kad priverstinio licencijavimo sistemos turi būti platesnio masto ES veiksmų, kuriais siekiama spręsti vaistų prieinamumo klausimą, dalis; ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti pasiūlymą dėl Europos veiksmų plano.

88.  pabrėžia, kad patentų apsauga ir įgyvendinimas turėtų būti vykdomi atsižvelgiant į visuomenės interesus, būtent į žmogaus teisių apsaugą ir visuomenės sveikatos prioritetus; taip pat primena, kad patentų apsauga neturi būti susijusi su teise į sveikatą ir neturėtų padidinti atotrūkio tarp turtingesnių ir skurdesnių piliečių, turint omenyje jų galimybes gauti vaistų; mano, kad šiuo klausimu Sąjungos požiūris turėtų užtikrinti valstybių narių turimų skirtingų priemonių suderinamumą ir nuoseklumą;

89.  pabrėžia, kad platus sąžiningų ir tinkamai įgyvendintų LPS, pagal kurias subalansuotos intelektinės nuosavybės teisės ir reguliavimo srities bendradarbiavimo nuostatos, tinklas ir visiškai veikianti daugiašalė prekybos sistema, kartu su Pasaulio prekybos organizacija ir jos veikiančiu Apeliaciniu komitetu, yra geriausias būdas užtikrinti, kad būtų galima naudotis įvairiais svarbiausių vaistų gamybos šaltiniais ir kad pasaulio mastu būtų suderinti reguliavimo standartai, užtikrinant tvirtą pasaulinę inovacijų sistemą, papildančią Europos gamybą; pabrėžia, kaip svarbu yra turėti galimybių užsitikrinti tinkamą reikiamų vaistų prieinamumą, be kita ko, būnant pasirengus, jei prireikia, leisti importuoti užsienyje pagamintus vaistus pagal privalomas licencijas; primena, kad vaistų reguliavimo sistemų ir standartų skirtumai gali sudaryti nereikalingų kliūčių prekybai; pabrėžia Europos kokybės ir saugos standartų svarbą; ragina priimti tarptautinius standartus ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visi Europos rinkai skirti galutiniai ir tarpiniai vaistiniai preparatai atitiktų taikomus Europos kokybės ir saugos standartus ir nebūtų suklastoti; pažymi, kad kitas būdas užtikrinti ES strateginį savarankiškumą sveikatos srityje – tam tikrų vaistinių preparatų gamybą įtraukti į bendriems Europos interesams svarbių projektų (angl. IPCEI) programą;

90.  primygtinai ragina visas šalis prisijungti prie PPO susitarimo dėl vaistinių preparatų tarifų panaikinimo; primygtinai ragina išplėsti šio susitarimo taikymą visiems vaistams ir vaistiniams preparatams, kartu paisant visų valstybių politinės erdvės ir užtikrinant jų piliečių galimybes gauti vaistų; pabrėžia, kad prekybos ginčuose medicinos reikmenims, vaistams ir jų tarpiniams produktams visada neturėtų būti taikomi atsakomieji veiksmai ir šie reikmenys bei produktai turėtų būti lengvai prieinami; taip pat ragina nedelsiant, vienašališkai ir laikinai panaikinti tarifus vaistams ir vaistiniams preparatams, siekiant palengvinti šių prekių importą; pabrėžia, kad medicinos reikmenų kūrimas turi atitikti tarptautinius žmogaus teisių standartus, laikantis Paryžiaus susitarimo, ir kad darbuotojų teisės turi atitikti pagrindines TDO konvencijas; atkreipia dėmesį į Komisijos darbą išsamaus patikrinimo teisės aktų srityje;

91.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti greitą ir visapusišką TUI tikrinimo reglamento, į kurį sveikatos priežiūra turėtų būti įtraukta kaip strateginis sektorius, įgyvendinimą, o prireikus ir jo peržiūrą;

92.  primena, kad COVID-19 krizė išbandė visuomenės sveikatos sistemų atsparumą; mano, kad testavimo nepalankiomis sąlygomis (angl. stress test), kuriuo būtų vertinamas sveikatos priežiūros sistemų atsparumas ištikus krizei, galėtų padėti nustatyti struktūrinės rizikos veiksnius ir veiksmingai reaguoti į priemonių stygių kilus pandemijai; ragina Komisiją ir Tarybą, remiantis šių testavimų rezultatais, parengti rekomendacijas valstybėms narėms siekiant sustiprinti jų sveikatos priežiūros sistemas ir patenkinti visus būtinus poreikius, kurie galėtų kilti susidarius ekstremaliajai situacijai sveikatos priežiūros srityje;

93.  mano, kad ES sveikatos priežiūros sistemoms reikia daugiau bendrų standartų ir didesnės sąveikos norint išvengti vaistų stygiaus ir visai visuomenei teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; todėl ragina Komisiją pasiūlyti direktyvą, kuria būtų nustatyti minimalūs kokybiškos sveikatos priežiūros standartai, pagrįsti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis išvadomis;

94.  mano, kad kilus sveikatos krizei ir uždarius sienas bei vykdant muitinį tikrinimą negali būti sudarytos kliūtys tarpvalstybiniam itin svarbių vaistų judėjimui Sąjungoje; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti saugias ir greitas produktų tikrinimo pasienyje procedūras, taikomas kilus sveikatos krizei ir laikantis ES teisės aktų;

95.  pažymi, kad dėl COVID-19 protrūkio valstybių narių bendradarbiavimo ir solidarumo, taip pat vaistų pristatymo laiku skubiomis ir išimtinėmis aplinkybėmis, kurios gali pasikartoti ateityje, svarba padidėjo; be to, pabrėžia, kad nauja pramonės ir transporto politika ir investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad farmacijos pramonė galėtų patenkinti būsimus poreikius;

96.  pabrėžia, kad reikia sukurti veiksmingesnį ir tvaresnį transporto ir logistikos tinklą ir sumažinti transporto maršrutų ilgį, nes taip būtų sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis, sušvelnintas poveikis aplinkai ir klimatui, pagerintas vidaus rinkos veikimas ir sumažintos administracinės kliūtys;

97.  ragina valstybes nares įgyvendinti sienos kirtimo žaliuoju koridoriumi punktus, kuriuos Komisija pasiūlė savo „Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gairėse“ siekiant užtikrinti sklandų ne tik vaistų, bet ir žaliavų, tarpinių produktų ar susijusių medžiagų, įskaitant pakuotes, transportavimą; pabrėžia, kad būtina išlaikyti atvirą sienos kirtimą žaliuoju koridoriumi, kad juo būtų galima naudotis ateityje reaguojant į netikėtus įvykius;

98.  mano, kad būtina pašalinti trukdžius ir reaguoti į esamas kliūtis visiškai integruotos ir gerai veikiančios bendro Europos transporto erdvės visų rūšių transportui kūrimui; pabrėžia, kad reikia skatinti įvairiarūšį transportą (teikiant pirmenybę perėjimui prie geležinkelių), finansuoti pagrindinius transporto mazgus ir užtikrinti nenutrūkstamą įvairių rūšių prekių, įskaitant pavojingų ir itin svarbių chemijos ir vaistų pramonei, tiekimą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad medicinos įstaigos ir medicinos personalas būtų stiprinami rengiantis dėl apribojimų panaikinimo didėjančiam eismo intensyvumui;

99.  pabrėžia IT sistemų svarbą sudarant sąlygas vaistų atsekamumui, priežiūrai ir pristatymui laiku, taip pat keitimuisi informacija tarp įvairių transporto logistikos grandinėje dalyvaujančių subjektų, įskaitant muitines;

100.  ragina Komisiją, koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis, parengti mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas greitas ir saugus vežimas ir geresnė vežimo priežiūra bei vaistų kaupimas, t. y. parengti nenumatytų atvejų planą, kuriuo būtų užtikrintas nevaržomas vaistų vežimas sutrikus transporto sektoriui, ir netradicinius platinimo planus, pvz., skubų vaistų pristatymą pagal grafiką veikiančio mišraus eismo būdu;

101.  atkreipia dėmesį į aukštų transporto infrastruktūros ir darbuotojų saugos standartų užtikrinimo svarbą, nes tai leidžia be sutrikimų valdyti didelius kiekius tiekimo grandinėje, tuo metu kompetentingos institucijos gali imtis proporcingų ir tinkamų priemonių siekiant kuo labiau sumažinti riziką sveikatai; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti geras vairuotojų darbo sąlygas;

102.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad sveikatos priežiūros darbuotojams būtų leidžiama kirsti vidaus sienas, jei jie dirba kaimyninėje šalyje;

103.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu rūpestingai valdyti aplinkos temperatūrą palaikančius ir šaldymo grandinės sandėliavimo pajėgumus atvykstamojo ir išvykstamojo transporto infrastruktūros objektuose;

104.  pabrėžia būtinybę visiems piliečiams, visų pirma gyvenantiems valstybėse narėse, kurios dėl savo nedidelio dydžio arba atokumo yra labai priklausomos nuo importo ir kurioms tiekimo grandinė nėra lengvai prieinama, pašalinti kliūtis, susijusias su galimybėmis gauti vaistų, medicinos prietaisų ir apsauginės įrangos;

105.  pabrėžia konkrečių transporto poreikių tenkinimo svarbą vietos ir regionų lygmenimis, ypač pakraščio, kaimo, kalnuotuose ir retai apgyvendintose vietovėse ir salose, bei atokiuose regionuose, į kuriuos sunkiau patekti ir kuriuose pristatymo išlaidos yra didesnės; mano, kad į strateginius infrastruktūros atnaujinimo valstybėse narėse planus turėtų būti įtraukti konkretūs šiems regionams skirti veiksmai; atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu užtikrinti, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų pasiektų šias vietoves, ir į tai, kad reikia sparčiau diegti prie jų poreikių pritaikytus naujus sprendimus, gerinant junglumą, prieinamumą ir įperkamumą; pabrėžia, kad jokiu būdu neturėtų būti varžomos galimybės gauti vaistų šiose vietovėse;

106.  ragina Komisiją susidarius ekstremalioms situacijoms, pvz., pandemijoms, teikti valstybėms narėms ir vežėjams organizacinę ir finansinę paramą, be kita ko, pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą priimtas darbo programas, ir teikti pirmenybę pagrindinių prekių, pvz., vaistų, veikliųjų vaistų sudedamųjų dalių ir medicinos įrangos pristatymui bei užtikrinti, kad visose krovinių siuntose būtų rezervuojama vieta minėtoms pagrindinėms prekėms.

107.  ragina įgyvendinti paspartintus ir novatoriškus sprendimus siekiant laiku sušvelninti vaistų stygiaus problemą ir sudaryti sąlygas saugiai vežti vaistus, kuriems reikalinga tam tikra temperatūra, užtikrinti produktų atsekamumą nuolat vykdant nuotolinę stebėseną; ragina Komisiją išplėsti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) kompetenciją visuomenės sveikatos srityje ir skatinti keitimąsi geriausia patirtimi;

108.  ragina ECDC paskelbti modeliavimo duomenis apie tikėtiną COVID-19 pandemijos raidą kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat duomenis apie pacientų poreikius ir ligoninių pajėgumų duomenis valstybėse narėse siekiant geriau planuoti poreikį ir tiekti reikiamus vaistus; mano, kad EMA turėtų bendradarbiauti su ECDC taip siekdamos užkirsti kelią vaistų ir visuotinai naudojamų vaistų stygiui atsižvelgiant į galimas epidemijas ir pandemijas ateityje;

109.  ragina Komisiją, EMA ir nacionalines reguliavimo valdžios institucijas, remiantis visomis pragmatiškomis priemonėmis, kurių imtasi per COVID-19 krizę, toliau leisti rinkodaros leidimų turėtojams vykdyti lankstų reguliavimą, pvz., įtraukiant vaistų veiksliųjų medžiagų tiekėjų pasikeitimo procedūras, naujų gamybos vietų paskyrimą, spartesnį importo leidimų išdavimą, taip siekiant vaistų stygiaus mažinimo;

110.  pripažįsta, kad rinkodaros leidimų turėtojų taikomos sveikatos priežiūros produktų tiekimo kvotos nustatomos remiantis keletu parametrų, įskaitant apskaičiuotus nacionalinius pacientų poreikius; ragina Komisiją kartu su farmacijos pramonės suinteresuotaisiais subjektais įvertinti prieinamų vaistų atsargų dydį; šiuo atžvilgiu primena, kad platintojų nustatytos atsargų dydžio kvotos dažnai nėra didelės ir skatina sulėtėjimą ir trūkumą, taip pat tam tikruose paskirstymo grandinės etapuose pastebimas atsargų skaidrumo stygius;

111.  pabrėžia, kad vykdant farmacijos kainų nustatymo politiką, kuria ribojamos išlaidos, nesudaromos sąlygos koreguoti kainų, kad jos atspindėtų prekių, gamybos, reguliavimo procedūrų ir platinimo išlaidų pokyčius, ir daroma neigiama įtaka tiekimo patikimumui; susirūpinęs pažymi, kad dėl didesnės produktų paklausos esant vaistų stygiui galėtų kilti nesąžiningos kainos nustatymo praktikos pavojus; toks pavojus kiltų stygiaus paveiktuose regionuose, taip pat tais atvejais, kai stygiaus paveiktus produktus galima pakeisti alternatyviais farmacijos produktais;

112.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūkumo pavyzdžiai siejami su laiku, kurio reikia reguliavimo reikalavimams įgyvendinti, įskaitant reguliavimo laiko tarpą ir nacionalinius reikalavimus, bet taip pat pabrėžia, kad vaistų ir medicinos įrangos poreikis negali reikšti, jog dėl to bus aukojama žmonėms vartoti skirtų vaistų ir medicininės rangos, įskaitant medicinos prietaisus, kokybė, sauga, veiksmingumas ir išlaidų efektyvumas; primena, kad vaistų klinikinių bandymų leidimams taikomų taisyklių laikymasis, taip pat geros klinikinės praktikos laikymasis juos vykdant, turi būti toliau reguliuojami ir prižiūrimi, vadovaujantis aukščiausiais visuomenės sveikatos apsaugos standartais; taip pat primena, kad pirmenybę būtina skirti reguliavimo procesų optimizavimui, kartu išsaugant aukštus mokslinius standartus, kad būtų galima vykdyti supaprastintas administracines užduotis, susijusias su vaistų išlaikymu rinkoje, iš dalies pakeičiant reglamentą dėl sąlygų keitimo, geresnėmis pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų galimybėmis gauti informacijos ir supaprastintu vaistų srautu iš vienos valstybės narės į kitą esant stygiui; ragina Komisiją kuo geriau pasinaudoti informacinėmis technologijomis reguliavimo procesuose, įskaitant skaitmenines ir telematikos priemones, siekiant padidinti reguliavimo veiksmingumą visoje ES, kartu laikantis duomenų privatumo standartų, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/679 (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente )(21);

113.  primygtinai ragina Komisiją, atsižvelgiant į Europos duomenų strategiją ir skaitmeninę sveikatos priežiūros pertvarką ir į dideles sveikatos duomenų galimybes pagerinti sveikatos priežiūros kokybę ir poveikį pacientams, skatinti tarpusavyje suderintų technologijų įgyvendinimą valstybių narių sveikatos priežiūros sektoriuje, kurios padės įgyvendinti novatoriškus pacientų sveikatos priežiūros sprendimus; skatina sukurti visapusiškai bendradarbiaujančią ir veikiančią Europos sveikatos duomenų erdvę su valdymo sistema, kuria skatinamas novatoriškos duomenimis grindžiamos ekosistemos kūrimas, pagrįstas saugiu ir kontroliuojamu dalijimusi informacija bei svarbiais duomenimis tarp valstybių narių; prašo Komisijos skatinti kitos kartos standartus, priemones ir infrastruktūrą, skirtą moksliniams tyrimams ir novatoriškiems produktams ir paslaugoms kurti tinkamų duomenų saugojimą ir tvarkymą; pabrėžia, kad asmens sveikatos duomenys gali būti renkami ir tvarkomi tik remiantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatytais teisiniais pagrindais ir to paties reglamento 9 straipsnyje numatytomis sąlygomis; mano, kad šiomis aplinkybėmis tolesnis asmens sveikatos duomenų tvarkymas turėtų būti uždraustas; primena duomenų valdytojams apie duomenų apsaugos skaidrumo principą ir su juo susijusias jų pareigas pacientams ir kitiems duomenų subjektams;

114.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visuotinę prieigą prie vakcinų ir medicininio gydymo, ypač skubiais atvejais ir naujų ligų, kurių gydymo nėra, kaip antai COVID-19, atveju; primygtinai ragina PSO ir PPO glaudžiai bendradarbiauti siekiant, kad, kai bus sukurta atitinkama vakcina, būtų užtikrintas jos tiekimas; kartu ragina Komisiją stiprinti bendro vaistų pirkimo mechanizmus, kad visiems piliečiams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, būtų užtikrinta visuotinė galimybė gauti gydymą;

115.  pabrėžia, kad rengiantis sukurti saugią ir veiksmingą vakciną arba COVID-19 gydymą ir gaunant leidimą juos naudoti, turi būti imtasi visų priemonių siekiant užtikrinti, kad Europoje ir pasaulyje būtų įmanoma sparti jų gamyba ir platinimas, užtikrinant teisingą ir vienodą vakcinos ar gydymo prieinamumą;

116.  pripažįsta, kad COVID-19 epidemija pagilino įsisenėjusią vaistų ir apsaugos priemonių trūkumo ES problemą, ir sykiu pabrėžia, kad prieiga prie vaistų ir apsaugos priemonių yra visuotinės svarbos klausimas, turintis rimtų pasekmių ir besivystančiose šalyse, kur plinta su skurdu susijusios ligos, o galimybės gauti vaistų yra menkos; pabrėžia, jog ES turi rūpintis savo politikos – pirmiausia vystymosi, prekybos, sveikatos, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse – nuoseklumu, kad padėtų užtikrinti nenutrūkstamą prieigą prie būtiniausių vaistų labiausiai skurstančiose, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse;

117.  atkreipia dėmesį į tai, kad, neturėdami galimybės gauti vaistų, nepaprastai nukenčia pažeidžiamiausių ir užribio grupių atstovai, įskaitant moteris ir vaikus, ŽIV infekuotus ir kitomis lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, migrantus, pabėgėlius ir šalies viduje perkeltus asmenis, vyresnio amžiaus asmenis ir neįgaliuosius;

118.  ragina Komisiją imtis vadovaujamo vaidmens pasaulio lygmeniu siekiant užtikrinti, kad besivystančios šalys turėtų garantuotą prieigą prie būtiniausių vaistų ir joms būtų užtikrintas jų tiekimas, ypač ekstremaliųjų situacijų atveju;

119.  pabrėžia, jog COVID-19 epidemija parodo, kad būtina kuo labiau trumpinti esamas tiekimo grandines, visų pirma siekiant išvengti būtinybės pasikliauti ilgomis ir trapiomis pasaulinėmis gyvybiškai svarbių medicinos reikmenų ir vaistų tiekimo grandinėmis; ragina ES padėti besivystančioms pasaulio šalims vystyti vietos apdirbimo, gamybos ir platinimo pajėgumus teikiant techninę paramą, svarbiausias žinias ir informaciją bei daryti tai skatinant technologijų perdavimą ir puoselėjant reglamentavimo rekomendacijų, stebėsenos sistemų ir sveikatos srities specialistų mokymų nuoseklumą; pabrėžia, kad būtina kurti tvirtesnes sveikatos sistemas ir gerai veikiančias tiekimo grandines; atkreipia dėmesį į tai, kad besivystančios, ypač mažiausiai išsivysčiusios šalys, labai priklauso nuo tarptautinių tiekimo grandinių, o išaugus pasaulinei paklausai ir esant ribotai pasiūlai tai gali lemti rimtą prekių trūkumą;

120.  ragina užtikrinti visuotinį kolektyvinį atsaką ir teigiamai vertina 2020 m. gegužės 4 d. vykusio lėšų pasauliniam atsakui į koronaviruso grėsmę rinkimo renginio rezultatus: jo metu paramos teikėjai iš viso pasaulio surinko 7,4 mlrd. EUR darbui diagnostikos, gydymo ir vakcinos kūrimo srityse paspartinti; pabrėžia, kad medicininės kovos su COVID-19 priemonės turi būti įperkamos, saugios, veiksmingos, lengvai teikiamos ir visuotinai prieinamos visur ir kiekvienam bei laikomos visuotinėmis viešosiomis gėrybėmis; todėl mano, kad prieiga ir prieinama kaina laikytinos neatsiejamomis nuo viso mokslinių tyrimų ir plėtros bei gamybos proceso; šiuo požiūriu yra įsitikinęs, kad viešajam finansavimui turėtų būti taikomos griežtos sąlygos, pirmiausia susijusios su kolektyviniu valdymu, skaidrumu, dalijimusi technologijomis, technine praktine patirtimi bei klinikiniais rezultatais ir t. t.; pabrėžia, kad šios sąlygos turi būti viešinamos, nes viešas finansavimas negali būti grindžiamas visiška veiksmų laisve;

121.  pabrėžia, kad keitimasis patogenų pavyzdžiais ir informacija apie genetinę seką nepaprastai svarbi norint greitai kurti diagnostikos ir gydymo būdus bei vakcinas; primena pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Nagojos protokolą prisiimtus privalomus tarptautinius įsipareigojimus sąžiningai ir teisingai dalintis nauda, susijusia su genetine medžiaga;

o
o   o

122.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių parlamentams.

(1) OL L 311, 2001 11 28, p. 67.
(2) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(3) OL L 158, 2014 5 27, p. 1.
(4) OL L 248, 2015 9 24, p. 9.
(5) OL L 32, 2016 2 9, p. 1.
(6) OL L 117, 2017 5 5, p. 1.
(7) OL L 130, 2020 4 24, p. 18.
(8) OL L 4, 2019 1 7, p. 24.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0105.
(11) OL C 263, 2018 7 25, p. 4.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(13) 2011 m. kovo 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl gripo H1N1 valdymo 2009–2010 m. Europos Sąjungoje vertinimo (OL C 199 E, 2012 7 7, p. 7).
(14) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (OL L 293, 2013 11 5, p. 1).
(15) 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/98/EB, nustatanti žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus bei iš dalies keičianti Direktyvą 2001/83/EB (OL L 33, 2003 2 8, p. 30).
(16) 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus (OL L 102, 2004 4 7, p. 48).
(17) Europos Parlamento 2013 m. vasario 6 d. pozicija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, susijusios su priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų vaistų kainas ir šių vaistų įtraukimą į valstybinių sveikatos draudimo sistemų taikymo sritį, skaidrumu (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0039).
(18) 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų (OL L 18, 2000 1 22, p. 1);
(19) 2008 m. lapkričio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1234/2008 dėl žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo nagrinėjimo (OL L 334, 2008 12 12, p. 7).
(20) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 816/2006 dėl patentų, susijusių su farmacijos produktų, eksportuojamų į šalis, turinčias problemų visuomenės sveikatos srityje, gamyba, priverstinio licencijavimo (OL L 157, 2006 6 9, p. 1).
(21) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).


Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimas: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje
PDF 208kWORD 60k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje (2020/2011(INI))
P9_TA(2020)0229A9-0147/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos socialinę chartiją, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, taip pat į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro, Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) pranešimus ir rekomendacijas ir kitus Europos Tarybos dokumentus,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių sutartis, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos nuostatų dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“ (COM(2011)0173) ir į vėlesnes įgyvendinimo bei vertinimo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse(5), į 2016 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas dėl romų integracijos proceso paspartinimo ir į 2016 m. spalio 13 d. Tarybos išvadas dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 14/2016,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Europos Parlamento pranešimus dėl ES strategijos dėl romų įtraukties ir 2013 m. pranešimą dėl Europos romų integracijos nacionalinių strategijų plano lyčių aspektų,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Tarptautinės romų dienos proga dėl priešiškumo romams Europoje bei romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimo ES“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 25 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl poreikio sustiprinti Europos strateginę programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų po 2020 m. ir aktyviau kovoti su priešiškumu romams(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl mažumų ES valstybėse narėse apsaugos ir nediskriminavimo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl mažiau išsivysčiusių regionų ES(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl didėjančio neofašistinio smurto Europoje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl ES mažumoms taikomų minimaliųjų standartų(13),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą „Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimo 2019 m. ataskaita“ (COM(2019)0406)(14),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą „Ataskaita dėl patirties, įgytos atlikus ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano laikotarpio vidurio peržiūrą“ (COM(2018)0785)(15),

–  atsižvelgdamas į pažeidimo tyrimo procedūras „Direktyvos 2000/43/EB dėl rasinės lygybės nesilaikymas. Romų vaikų diskriminacija švietimo srityje“ (pažeidimo tyrimo procedūros Nr. 20142174, 20152025 ir 20152206),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl romų moterų padėties (SOC/585-EESC-2018),

–  atsižvelgdamas į Vakarų Balkanų partnerių Poznanės deklaraciją dėl romų integracijos į ES plėtros procesą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) antrąją apklausą apie mažumas ir diskriminaciją Europos Sąjungoje (EU-MIDIS II),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) bendrąją politikos rekomendaciją Nr. 13,

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Pasaulio banko skurdo žemėlapį, kuriame aiškiai nurodomi labiausiai atsilikę Europos regionai,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas mokslinių tyrimų institucijų ir romų kilmės žmonių bei juos palaikančių pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant visuomenines romų kilmės žmonių NVO, ataskaitas ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į ES piliečių iniciatyvas „Minority Safepack“ ir „Sanglaudos politika, skirta regionų lygiateisiškumui ir regionų kultūrai išsaugoti“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Moterų teisės ir lyčių lygybė komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0147/2020),

A.  kadangi romų kilmės žmonės yra didžiausia Europos etninė mažuma;

B.  kadangi dabartinėje programoje pabrėžiama įvairovė, kurią apima platus terminas „romai“; kadangi joje nėra pripažįstama romų kilmės žmonių įvairovė; kadangi terminas „romai“ arba dvigubas terminas „sintai ir romai“ buvo vartojamas tuo metu, kai sprendimus priimantys asmenys priėmė dėl romų politikos priimdavo romų bendruomenėms iš tiesų nedalyvaujant, todėl šios bendruomenės jaučiasi juo atstumiamos, ir kadangi ši ES politikoje ir diskusijose vartojama apibrėžtis neatspindi romų kilmės žmonių bendruomenės nevienalytiškumo ir todėl dažnai yra jų kritikuojama;

C.  kadangi romų kilmės žmonių įvairovė bus daug geriau atspindėta pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl romų kilmės žmonių lygybės, įtraukties ir dalyvavimo po 2020 m.; kadangi sąvoka „romų kilmės žmonės“ apima romų, kalų, manušų, lovarių, rissende, bojašų, domų, kaldešarų, romanišeliių ir sintų kilmės žmones; kadangi į naująją apibrėžtį „romų kilmės žmonės“ geriau įtraukti net tie žmonės, stigmatizuojami kaip čigonai, tačiau neturintys atitinkamos etninės kilmės, pvz., egiptiečiai, aškaliai ar klajokliai (angl. Travelers);

D.  kadangi didelė dalis romų kilmės žmonių Europoje tiek kaimo, tiek miesto vietovėse gyvena labai nesaugiomis ir prastomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis(16); kadangi daugelis romų kilmės žmonių visose gyvenimo srityse negali naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis;

E.  kadangi antroji apklausa apie mažumas ir diskriminaciją Europos Sąjungoje (EU-MIDIS II) rodo, kad 61 proc. ES piliečių mano, kad romų diskriminacija yra plačiai paplitusi jų šalyje; kadangi giliai įsišaknijęs, nuolatinis ir struktūrinis bei dažnai institucinis ir valstybinio sektoriaus priešiškumas romams, įvardijamas kaip viena iš pagrindinių kliūčių romų kilmės žmonėms visapusiškai pasinaudoti savo kaip ES piliečių galimybėmis ir naudotis visomis pagrindinėmis teisėmis, socialine įtrauktimi ir lygybe, išlieka visais Europos visuomenės lygmenimis ir pasireiškia kasdien visose gyvenimo srityse, įskaitant aprūpinimą būstu, švietimą, sveikatos priežiūrą ir užimtumą;

F.  kadangi romų kilmės žmonės ir toliau kenčia nuo vis dažnesnių neapykantą kurstančių kalbų, išsakomų visų pirma viešojoje erdvėje, socialinėje žiniasklaidoje ir visuomeninių veikėjų, politikų ir pareigūnų; kadangi jie taip pat patiria policijos smurtą, įskaitant kolektyvines bausmes, rasinį profiliavimą ir segregaciją gyvenamosios vietos atžvilgiu ir mokykloje; kadangi kovojant su šiuo reiškiniu reikia imtis specialių priemonių; kadangi dėl neveiksmingos teisės viršenybės baudžiamojo teisingumo srityje policijos smurto aukų apsaugos ir teisės kreiptis į teismą lygis yra nepakankamas, ir jas dažnai persekioja valstybės institucijos;

G.  kadangi kovai su priešiškumu romams esamų kovos su diskriminacija teisės aktų nepakanka; kadangi ES valstybės narės turėtų parodyti ryžtą nutraukti užburtą priešiškumo romams ratą, ypač romų kilmės žmonėms bendraujant su vietos, regionų ir nacionalinėmis administracinėmis institucijomis, kad būtų užtikrinta jų romų kilmės piliečių lygybė ir nediskriminavimas ir kad jiems būtų suteikta galimybė visapusiškai naudotis savo pagrindinėmis žmogaus teisėmis;

H.  kadangi rasizmas prieš romų kilmės žmones lemia smurtą ir žudynes; kadangi neapykantos skatinamas priekabiavimo ir neapykantos nusikaltimų lygis išlieka labai aukštas tarp romų kilmės žmonių ir kadangi apie daugumą neapykantos sukeltų incidentų nepranešama;

I.  kadangi, 2016 m. EU MIDIS II duomenimis, 80 proc. romų kilmės žmonių gyvena devyniose ES valstybėse narėse, ir didžioji dalis romų kilmės gyventojų gyvena žemiau savo šalies kurdo ribos; kadangi skurdas yra ir priešiškumo romams ir atskirties švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityje pasekmė, ir skatinamasis veiksnys; kadangi 2020 m. ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos pagrindinis tikslas buvo išvaduoti 20 mln. žmonių iš skurdo, įskaitant romų kilmės žmones; kadangi žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius nuo 2008 iki 2017 m. sumažėjo 3,1 mln., tačiau ES vis dar toli nuo strategijos „Europa 2020“ tikslo iki 2020 m. šį skaičių sumažinti 20 mln.;

J.  kas trečias romų kilmės asmuo gyvena būste, kuriame nėra vandentiekio vandens, o vienas iš dešimties gyvena būste, kuriame nėra elektros; kadangi tik šiek tiek daugiau nei pusė romų kilmės žmonių turi vidaus tualetą arba dušą, o 78 proc. jų gyvena perpildytuose būstuose; kadangi daug romų kilmės žmonių vis dar gyvena apgailėtinomis sąlygomis neoficialiose, nehigieniškose ir nenuolatinėse gyvenvietėse; kadangi daug jų neturi tapatybės nustatymo dokumentų ir medicininio draudimo(17);

K.  kadangi 43 proc. romų kilmės žmonių yra diskriminuojami mėginant įsigyti arba išsinuomoti būstą ir nepakankamai supranta savo teises lygių galimybių srityje; kadangi, kai įmanoma, turėtų būti sustiprintas nuosavybės teisių įteisinimas, ypač neoficialioje aplinkoje; kadangi kartu su neoficialios aplinkos panaikinimu (iškeldinimu) turėtų būti taikomos tinkamos papildomos priemonės, įskaitant alternatyvaus būsto pasiūlymą; kadangi nebuvo imtasi teisinių ar politinių priemonių prieš valstybes nares, kad būtų nutraukta segregacija gyvenamosios vietos atžvilgiu, priverstinis iškeldinimas ir būtų užtikrinta galimybė gauti kokybišką būstą; kadangi prastos galimybės gauti būstą ir naudotis komunalinėmis paslaugomis, švariu vandeniu ir sanitarinėmis sąlygomis, daro neigiamą poveikį švietimo, užimtumo ir sveikatos sričių rezultatams ir apskritai neigiamai veikia socialinę įtrauktį;

L.  kadangi romų kilmės žmonių tikėtina gyvenimo trukmė ir sveikatos būklė visose Europos šalyse išlieka daug žemesnė nei ne romų kilmės žmonių; kadangi ES tikėtina vyrų gyvenimo trukmė nuo gimimo yra 76 m., o moterų – 82 m., tačiau romų kilmės žmonių tikėtina gyvenimo trukmė yra 10 m. trumpesnė; kadangi kūdikių mirtingumas ES siekia 4,3 vienam tūkstančiui gyvų gimusių kūdikių ir kadangi turima duomenų, kad šis rodiklis romų bendruomenėse yra daug didesnis;

M.  kadangi daugelis romų kilmės žmonių kenčia dėl labai didelio neraštingumo lygio ir nebaigia mokyklos; kadangi tik vienas iš dviejų romų kilmės vaikų lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas ar vaikų darželį, ir tik labai maža dalis jų tęsia mokslą po privalomojo mokslo etapo; kadangi 50 proc. 6–24 metų amžiaus romų kilmės asmenų nelanko mokyklos; kadangi tik 21 proc. 16–24 m. amžiaus romų kilmės moterų ir 25 proc. to paties amžiaus romų kilmės vyrų yra įgiję vidurinį (ISCED3) ar aukštesnį išsilavinimą; kadangi 2019 m. 68 proc. romų vaikų nebaigė mokyklos, nepaisant to, kad ankstesniame ES romų strategijų plane ir strategijoje „Europa 2020“ buvo nustatytas 10 proc. tikslas; kadangi tik 18 proc. romų kilmės vaikų perėjo mokytis į aukštesnius švietimo lygius, o romų kilmės vaikų mokyklos nelankymo ir nebaigimo rodikliai yra gerokai didesni nei kitų kategorijų mokinių; kadangi dėl to, kad vis dar taikoma įprasta diskriminacinė praktika klaidingai nustatyti, kad romų kilmės vaikai turi specialiųjų ugdymo poreikių, neproporcingai daug romų kilmės vaikų lanko neįgaliems vaikams skirtas mokyklas, taip jie atskiriami nuo įprastų mokyklų sistemos, ir dažnai įgyja prastesnės kokybės išsilavinimą; kadangi valstybėse narėse vis dar egzistuoja tiesioginės ir netiesioginės romų kilmės vaikų segregacijos reiškinys;

N.  kadangi romų kilmės žmonės susiduria su diskriminacija norėdami pasinaudoti tokiomis užimtumo iniciatyvomis kaip Jaunimo garantijų iniciatyva; kadangi valstybinėms užimtumo tarnyboms dažnai trūksta išteklių, kad jos pasiektų romų kilmės žmones, arba jos taiko netiesioginės diskriminacijos praktiką; kadangi 20–64 m. romų kilmės žmonių apmokamo darbo tarifas 2015 m. buvo 43 proc., t. y. gerokai mažesnis už ES vidurkį – 70 proc.; kadangi jaunų žmonių padėtis yra žymiai blogesnė, nes vidutiniškai 63 proc. 16–24 m. romų kilmės žmonių nedirbo, nesimokė ir nedalyvavo mokymuose (NEET), palyginti su 12 proc. ES vidurkiu; kadangi rezultatai rodo nemažą skirtumą lyčių požiūriu – 72 proc. jaunų romų kilmės moterų nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose, palyginti su 55 proc. jaunų romų kilmės vyrų; kadangi 43 proc. romų kilmės vyrų ir 22 proc. romų kilmės moterų turi tam tikrą apmokamą darbą; kadangi priėmus Europos socialinių teisių ramstį buvo pabrėžiama kiekvieno žmogaus pagrindinė teisė dirbti ir socialinių teisių stiprinimas siekiant daryti teigiamą poveikį žmonių, priklausančių marginalizuotoms grupėms, pvz., romų kilmės žmonių, gyvenimui; kadangi daug romų kilmės žmonių, gyvenančių ypač dideliame skurde, yra priversti dirbti už darbo užmokestį, kuris yra mažesnis už minimalųjį darbo užmokestį, o kiti yra priversti užsiimti neoficialia veikla, pvz., metalo laužo ar plastikinių butelių rinkimo, o tai labai padidina šių žmonių išnaudojimo tikimybę;

O.  kadangi ekspertų ataskaitose ir 2019 m. Europos Komisijos ataskaitoje dėl nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo nurodyta, kad sėkmės veiksniai apima tarpsektorinius, įvairių sektorių ir integruotus metodus, kaip kovoti su daugialype diskriminacija ir atskirtimi, ir kad romų kilmės moterys, romų kilmės LGBT ir romų kilmės neįgalieji susiduria su tarpsektorine diskriminacija; kadangi ataskaitose, bet prioritetinių tikslų, nurodoma, kad būtina remti romų kilmės žmonių teisę kreiptis į teismą, daugiausia dėmesio skiriant tarpsektorinės diskriminacijos aukoms, ir didinti lygybės institucijų galimybes kovoti su romų kilmės žmonių diskriminacija;

P.  kadangi ypač pažeidžiamos romų kilmės moterų teisės ir šios moterys dažnai patiria didesnį žodinį, fizinį, psichologinį ir rasinį priekabiavimą ir etninę segregaciją gimdymo priežiūros įstaigose; kadangi romų kilmės moterys paguldomos į atskiras palatas su atskirais vonios kambariais ir valgymui skirtomis patalpomis; kadangi kai kuriose valstybėse narėse romų kilmės moterys yra nukentėjusios nuo sistemingos priverstinės ir prievartinės sterilizacijos ir negali gauti tinkamo žalos atlyginimo, įskaitant kompensaciją už atitinkamus šių jų žmogaus teisių pažeidimus;

Q.  kadangi neteisybė aplinkosaugos srityje yra nuolat susijusi su pavojumi sveikatai ir neigiamais padariniais romų kilmės žmonėms ir kadangi jiems neproporcingą poveikį daro su aplinkosauga susijusi našta, jie turi mažiau galimybių naudotis aplinkos ištekliais ir paslaugomis ir yra diskriminuojami dėl jų teisės į informaciją, dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais;

R.  kadangi pirmojo ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano sukūrimas buvo didžiulis laimėjimas, nes į Europos politikos darbotvarkę buvo įtrauktas būtinybės pagerinti romų kilmės žmonių padėtį klausimas, buvo sukurtos labai svarbios institucinės struktūros ir tinklai ir buvo daromas spaudimas valstybėms narėms, kad jos rengtų nacionalines strategijas, kuriomis būtų šalimai jų trūkumai; kadangi, remiantis dabartinio ES plano vertinimo rezultatais, nustatyta, kad labai svarbu, kad romų kilmės asmenų įtraukties nacionalinės strategijos, kuriose vadovaujamasi bendruoju pasiūlymu laikotarpiui po 2020 m., būtų tęsiamos ir stiprinamos, reikalaujant valstybių narių griežčiau jų laikytis, skatinant nustatyti labiau saistančius tikslus, kad būtų padidinti įsipareigojimai ir atskaitomybė; kadangi norint geriau įgyvendinti nacionalines strategijas reikia tokias strategijas integruoti į nacionalinę, regioninę ir vietos sektorių politiką, taip pat efektyviau naudoti ES finansavimą, visų pirmą jį naudoti ilgalaikės integracijos projektams;

S.  kadangi reikia pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl romų kilmės žmonių lygybės, įtraukties, dalyvavimo ir kovos su priešiškumu romams ir jis turėtų būti parengtas remiantis realistiškesniais kiekybiškai ir kokybiškai suskirstytais duomenimis, surinktais padedant romų pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant vietos lygmens organizacijas;

T.  kadangi romų tautų kultūra yra neatsiejama Europos kultūros ir vertybių dalis ir kadangi romų kilmės žmonės prisidėjo prie ES kultūrinio turtingumo, įvairovės, ekonomikos ir bendros istorijos; kadangi nacionalinių mažumų kultūros paveldo apsauga ir stiprinimas valstybėse narėse yra labai svarbus socialinės sanglaudos veiksnys;

U.  kadangi valstybės narės yra atsakingos už romų kilmės žmonių integracijos nacionalinių strategijų rengimą ir veiksmingą įgyvendinimą laikantis subsidiarumo principo; kadangi iš valstybių narių vietos, regionų ir nacionalinių biudžetų turėtų būti skiriamas pakankamas finansavimas romų kilmės asmenų įtraukties nacionalinių strategijų įgyvendinimui po 2020 m., kurį papildytų ES finansavimas; kadangi turėtų būti parengti veiksmingi ir sustiprinti stebėsenos ir sankcijų mechanizmai; kadangi ES ir valstybės narės turi užtikrinti, kad lėšos būtų skirtos tikslams ir projektams, kurie darytų didžiausią galimą ilgalaikį poveikį romų kilmės žmonių padėčiai, būtų tinkamai panaudotos ir jomis nebūtų piktnaudžiaujama;

V.  kadangi maždaug pusė Europos romų kilmės žmonių gyvena už Europos Sąjungos ribų; kadangi jų padėtis daugelyje šalių kandidačių, potencialių kandidačių ir kaimyninių šalių išlieka ypač problemiška; kadangi Europos Sąjunga per stojimo derybas, taip pat taikydama finansinės pagalbos nuostatas, gali daryti didelę įtaką jų padėčiai;

W.  kadangi turėtų būti užtikrintos lygios galimybės dalyvauti romų kilmės žmonėms ir jų įgalinimas visais politikos formavimo lygmenimis: kadangi vietiniai, regioniniai, nacionaliniai ir Europos suinteresuotieji subjektai (NVO, aktyvistai, ekspertai, bendruomenės nariai ir kt.) turėtų būti aktyviai įtraukiami rengiant, įgyvendinant ir stebint viešąją politiką romų kilmės asmenų atžvilgiu laikotarpiu po 2020 m.;

X.  kadangi dauguma nepalankioje padėtyje esančių romų kilmės žmonių bendruomenių dažnai yra paliekamos nuošalyje ir dėl ribotų priskyrimo metodikų, kurios naudojamos nustatant bendruomenes, kurioms labiausiai reikia pagalbos, negali pasinaudoti nacionalinių įtraukties programų teikiama nauda; kadangi nustatant programos taikymo sritį analizė turėtų būti nukreipta į tikslią geografinę sritį ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu atskirtų šeimų ir asmenų skaičių;

Y.  kadangi romų kilmės žmonių įtraukties tikslai turėtų būti suderinti su horizontaliaisiais Europos Sąjungos tikslais, ypač su ekonomikos gaivinimo planu, naująja 2021–2027 m. daugiamete finansine programa, Europos žaliuoju kursu, Europos socialinių teisių ramsčiu, Europos semestru, JT 2030 darnaus vystymosi tikslais, naująja bendra žemės ūkio politika, Teisingos pertvarkos fondu, Nauja Europos įgūdžių darbotvarke, Europos skaitmenine strategija ir Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija; kadangi ypač svarbus romų kilmės žmonių įtraukties aspektas yra politinė parama; kadangi siekiant užtikrinti valstybių narių politinį įsipareigojimą ir atskaitomybę reikia sutelkti daug pagrindinių visų lygių suinteresuotųjų subjektų;

Z.  kadangi mūsų visuomenėse ištisus šimtmečius vyrauja priešiškumas romams, žiauriausią formą įgijęs per holokaustą, kai buvo išžudyta apie 500 000 romų kilmės žmonių; kadangi priešiškumas romams Rumunijoje beveik 500 metų pasireiškė romų kilmės žmonių vergovės forma; kadangi dėl šimtmečius trukusios diskriminacijos ir socialinės atskirties romų kilmės žmonės negalėjo veiksmingai ir reikšmingai pasinaudoti nuolatiniu mūsų visuomenių socialiniu ir ekonominiu vystymusi; kadangi jie buvo palikti nuošalyje, todėl padidėjo romų ir visų kitų gyventojų nelygybė;

AA.  kadangi dėl COVID-19 krizės pablogėjo marginalizuotų romų kilmės žmonių bendruomenių padėtis perpildytose stovyklose ir gyvenvietėse, padaugėjo rasizmo, diskriminacijos, atskirties ir policijos smurto prieš romų kilmės žmones ir priešiškumo romams atvejų, kaltinant juos viruso platinimu, ir kadangi dėl ribotų galimybių gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, geriamojo vandens, sanitarines sąlygas ir maisto romų kilmės žmonėms kyla didesnis pavojus susirgti COVID-19; kadangi dėl to COVID-19 krizė itin aiškiai parodė, kad ES ir jos valstybės narės turi skubiai spręsti romų kilmės žmonių įtraukties klausimą; kadangi valstybės narės turėtų teikti skubią paramą ir medicininę priežiūrą, kad būtų apribotas viruso plitimas, kadangi ekonominiai ir socialiniai COVID-19 krizės padariniai gali skaudžiausiai paveikti romų kilmės žmonių gyventojus ir padidinti esamą nelygybę visose prioritetinėse romų kilmės žmonių įtraukties srityse;

ES pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl romų kilmės žmonių lygybės, įtraukties, dalyvavimo ir kovos su priešiškumu romams; ES strateginis pasiūlymas dėl laikotarpio po 2020 m., prioritetai ir tinkamas finansavimas

1.  pažymi, kad romų kilmės žmonės nuolat susiduria su priešiškumu romams – specifine rasizmo forma, lemiančia didžiausią skurdo ir socialinės atskirties lygį; apgailestaudamas pažymi, kad, nepaisant nuolatinio socialinio ir ekonominio vystymosi ES ir pastangų užtikrinti romų įtrauktį ES ir nacionaliniu lygmenimis, bendra romų kilmės žmonių padėtis ES nepagerėjo, dažnai dėl nuolatinio priešiškumo romams ir politinės valios trūkumo; todėl ragina Komisiją rodyti pavyzdį ir pradėti vykdyti „romų kilmės žmonių integracijos politiką“ siekiant integruoti romų kilmės žmonių perspektyvą visais pagrindinių politikos krypčių, programų ir projektų etapais ir lygmenimis, tačiau neatmetant tikslinio požiūrio, užkirsti kelią diskriminacijai ES politikoje apskritai ir sudaryti palankesnes sąlygas pozityviems veiksmams ir aktyviam romų kilmės žmonių informavimui; ragina valstybes nares taip pat laikytis šios krypties ir formuoti politiką, kuri padėtų aktyviai įtraukti romų kilmės žmonės į mūsų visuomenę;

2.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl romų kilmės žmonių lygybės, įtraukties, dalyvavimo ir kovos su priešiškumu romams, paremtą išsamiu poveikio vertinimu ir sisteminėmis konsultacijomis su romų kilmės žmonėmis, romų kilmės žmonių ekspertais (už romų kilmės žmones pasisakančiais ekspertais) ir nacionalinio, regioninio ir ypač visuomeninio lygmens NVO, taip pat su kitais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., Europos Taryba ir FRA; mano, kad šis pasiūlymas galėtų būti grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnio 2 dalimi kaip tinkama kovos su romų kilmės žmonių diskriminacija priemone; mano, kad anksčiau naudota Tarybos rekomendacija nėra pakankama teisės akto forma, nes ji nebuvo teisiškai privaloma ir nepadarė didelio teigiamo poveikio romų kilmės žmonėms; ragina Komisiją atsižvelgti į bendruomenės vidinį nevienalytiškumą prioritetinėse pasiūlymo dėl laikotarpio po 2020 m. srityse, užtikrinant, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, ir labai ragina vartoti pavadinimą „romų kilmės žmonės“ tada, kai ES politikoje ir diskusijose, skirtose laikotarpiui po 2020 m., kalbama apie romų kilmės žmonių grupes; pažymi, kad lygiateisis romų kilmės žmonių dalyvavimas visų visuomeninio gyvenimo, politinio dalyvavimo ir kalbos, meno, kultūros ir istorijos sričių veikloje turėtų būti aiškiai paminėtas ES pasiūlyme dėl romų kilmės žmonių po 2020 m., kaip priemonės, papildančios veiksmus keturiose pagrindinėse prioritetinėse srityse – švietimo, užimtumo, būsto ir sveikatos priežiūros;

3.  laikosi nuomonės, kad pasiūlyme pirmenybė turi būti teikiama tam, kad būtų pasiektas didelis teigiamas poveikis; jame socialiniai ir ekonominiai aspektai turėti būti derinami su teisėmis grindžiamu metodu, įskaitant nelygybės būsto ir sveikatos klausimais bei socialinės ir ekonominės nelygybės panaikinimo planą, į jį turėtų būti įtraukti konkretūs, palyginami, pasiekiami, privalomi ir per nustatytą laiką pasiektini tikslai apsaugoti romų kilmės žmones ir pagerinti šių žmonių, įskaitant žmones, priklausančius daugialypę diskriminaciją patiriančioms grupėms, pavyzdžiui, jaunimą, moteris ir mergaites, LGBTI asmenis ir neįgaliuosius, įtrauktį, skatinti įtraukų švietimą, ikimokyklinį ugdymą ir kovoti su diskriminacija ir segregacija; jame, atsižvelgiant į kolektyvinį ir struktūrinį romų kilmės asmenų diskriminacijos pobūdį, turėtų būti teikiama pirmenybė teisingumo principui; pabrėžia, kad Europos Komisijos pasiūlyme dėl laikotarpio po 2020 m. daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kovai su skurdu ir priešiškumu romams, gyvenimo ir sveikatos sąlygų gerinimui ir tikslinio bei visuotinio požiūrio derinimui;

4.  pažymi, kad siekiant, kad būsimas ES romų įtraukties procesas būtų sėkmingas ir kad juo būtų pasitikima, reikia iš esmės pakeisti požiūrį, pereinant nuo paternalistinio prie nepaternalistinio požiūrio rengiant politiką dėl romų kilmės žmonių; pabrėžia, kad siekiant romų kilmės žmonių įtraukties visose ES valstybėse narėse reikėtų paspartinti nacionalinius veiksmus; tačiau pabrėžia, kad daugiausia dėmesio turėtų būtų skiriama toms daug romų kilmės gyventojų turinčioms šalims, kuriose neveiksmingas romų kilmės žmonių įtraukties procesas lemia makroekonominius sunkumus, gilėja regioniniai skirtumai ir taip trukdoma pasiekti ES socialinę sanglaudą; pabrėžia, kad ES parama toms šalims turėtų būti matuojama pagal uždavinius, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama politikos sričių ir priemonių veiksmingumui šiose šalyse ir mano, kad į pasiūlymą dėl laikotarpio po 2020 m. turėtų būti įtrauktas išorės aspektas, susijęs su šalimis kandidatėmis, potencialiomis šalimis kandidatėmis, taip pat su kaimyninėmis šalimis, kurio pagalba ES galėtų šias šalis paremti vystant visapusiškas, ilgalaikes romų kilmės žmonių įtraukties strategijas ir pasiūlyti finansinę paramą tokiose srityse kaip švietimas, sveikatos priežiūra, būstas bei užimtumas;

5.  ragina Komisiją stiprinti ryšį tarp pagrindinių ES finansinių ir politikos priemonių ir tikslų, susijusių su socialiniu ir ekonominiu romų kilmės žmonių vystymusi ir įtrauktimi, nustatytų teisiškai privalomame Komisijos pasiūlyme; ragina Komisiją sutelkti finansavimą, skirtą romų kilmės žmonių lygybei, įtraukčiai ir dalyvavimui pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir ES ekonomikos gaivinimo planą; todėl primygtinai reikalauja, kad romų kilmės žmonių atžvilgiu diskriminacinę praktiką vykdantys arba tokius sprendimus priimantys ar priemones įgyvendinantys subjektai neturėtų būti laikomi tinkamais gauti finansavimą iš Sąjungos biudžeto; ragina Komisiją, valstybes nares ir plėtros šalis pritaikyti turimus pagrindinius finansinius mechanizmus ir suteikti jiems lankstumo, kad romų kilmės žmonių bendruomenėse lėšas būtų galima panaudoti įvairiai, suteikiant galimybes gauti informacijos, naudotis informavimo priemonėmis, stiprinti gebėjimus, gauti techninę pagalbą ir garantijas teikiant paraišką dėl finansavimo; mano, kad lėšas vietos lygmeniu dažnai veiksmingiausiai panaudoja vietos vyriausybės ir NVO, todėl ragina Komisiją padidinti tiesiogiai joms skiriamą finansavimą ir į įgyvendinimą įtraukti romų kilmės žmonių atstovus; mano, kad siekiant remti romų ir romams palankias pilietinės visuomenės organizacijas, reikėtų atsižvelgti į lankstesnius bendro finansavimo reikalavimus, kadangi daugelis NVO, ypač vietos lygmens NVO, neturi galimybių užsitikrinti finansinių įnašų, o tai yra kliūtis vietos NVO gauti ES lėšų; ragina Komisiją veiksmingai reaguoti į susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse vis labiau mažėja erdvės nepriklausomai pilietinei visuomenei; yra susirūpinęs dėl to, kad koronaviruso protrūkis gali lemti programoms „Teisės ir vertybės“ skiriamų lėšų sumažinimą 2021–2027 m. DFP, darant neigiamą poveikį PVO, kurios remia romų kilmės žmonių bendruomenes, ir taip neigiamai paveikti romų kilmės žmonių bendruomenių informavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai pašalinti šią riziką;

6.  ragina valstybes nares papildyti ES skiriamą finansinę paramą, siekiant pagerinti romų kilmės žmonių padėtį; ragina valstybes nares nurodyti, kokio dydžio finansavimas būtų reikalingas siūlomoms romų kilmės žmonių įtraukties priemonėms įgyvendinti, ir kiek lėšų tokioms priemonėms galima skirti iš nacionalinių ir ES biudžetų;

7.  ragina valstybes nares įtraukti geresnes marginalizuotų romų kilmės žmonių bendruomenių nustatymo metodikas ir sustiprintus finansavimo mechanizmus į savo regionines ir vietines plėtros struktūras, kad būtų galima tikslingiau investuoti į marginalizuotas romų bendruomenes ir geriau įtraukti romų kilmės žmonių bendruomenes į šių lėšų panaudojimą, siekiant užtikrinti, kad jos būtų tinkamai panaudotos ir jomis nebūtų piktnaudžiaujama;

Suskirstytų duomenų rinkimas

8.  pabrėžia, kad būtina sistemingai rinkti patikimus duomenis, suskirstytus pagal etninę kilmę ir lytį, kad būtų galima analizuoti poreikius ir aplinkybes, padėti nustatyti tikslus ir poveikio rodiklius, taip užtikrinant geriausius rezultatus, atsižvelgiant į poreikių derinimą su planavimu ir biudžeto sudarymu tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis; pabrėžia, kad yra svarbūs priešingų prognozių poveikio vertinimo metodai, siekiant sumažinti atotrūkį tarp politikos programų ir jų įgyvendinimo vietoje; primena, kad esminis apribojimas vykdant kai kuriuos intervencinius veiksmus yra atotrūkis tarp esamos struktūros užmojų ir galimybių pasiekti rezultatų, nes trūksta duomenimis pagrįsto planavimo, nepakanka biudžeto lėšų ir iškyla naujų nenumatytų poreikių;

9.  primena, kad 2016 m. Europos Audito Rūmai padarė išvadą, kad visos aplankytos valstybės, stebėdamos ir vertindamos nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo pažangą, susidūrė su dideliais sunkumais; ragina Komisiją sukurti novatoriškus, į poveikį orientuotus ir duomenimis pagrįstus metodus kaip tiesioginį indėlį į naujos kartos programas;

10.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis rengiant bendrą pagal etninę kilmę suskirstytų duomenų apie lygybę rinkimo ir skelbimo metodiką, kaip apibrėžta ES Rasinės lygybės direktyvoje, kuri būtų savanoriška, anoniminė ir užtikrintų asmens duomenų apsaugą, tapatybės pasirinkimą ir konsultacijas su atitinkamomis bendruomenėmis, siekiant laikantis atitinkamų nacionalinių teisės aktų ir ES duomenų apsaugos teisės aktų gauti patikimus ir palyginamus duomenis, kurie padėtų rengti įrodomais grindžiamą politiką, didinti strategijų ir priemonių, kurių imtasi, veiksmingumą ir nustatyti struktūrines problemas;

11.  ragina valstybes nares naudoti visus turimus duomenis rengiant lyginamuosius indeksus ir plėtojant politikos programą; pabrėžia, kad labai svarbu sukurti tikslesnį romų kilmės žmonių ir jų poreikių profilį, be kita ko, šalyse kandidatėse; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtų labai svarbios Pagrindinių teisių agentūros gairės;

Lygiateisis romų kilmės žmonių dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose, nacionalinės įtraukties strategijos

12.  ragina Komisiją sukurti įtraukų mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinamas lygiateisis romų kilmės žmonių ir juo palaikančių pilietinės visuomenės organizacijų, ekspertų ir bendruomenės narių visais lygmenimis, įskaitant tuos, kurie aktyviai veikia vietos ir regionų lygmeniu, dalyvavimą, pereinant nuo paternalistinio prie nepaternalistinio požiūrio, atsižvelgiant į lyčių aspektą politinėse diskusijose ir priimant sprendimus; ragina valstybes nares skatinti romų kilmės rinkėjų švietimą ir balsavimo aktyvumą;

13.  ragina Komisiją sukurti ES lygmens romų kilmės žmonių darbo grupę, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas romų kilmės žmonių integracijai į įvairias politikos sritis ir suteiktų jiems galių, iš esmės, oriai, nešališkai, įtraukiai ir skaidriai remiant visų dalyvių, susijusių su ES ir nacionalinės romų kilmės žmonių politikos valdymu ir įgyvendinimu, gebėjimų stiprinimą; ragina valstybes nares taip pat elgtis rengiant romų kilmės asmenų įtraukties nacionalines strategijas po 2020 m.; pabrėžia, kad vietiniai ir regioniniai suinteresuotieji subjektai, įskaitant NVO, aktyvistus, vietos ekspertus, regioninius ekspertus, bendruomenės narius ir priešiškumą romams patyrusius žmones, turi būti aktyviai įtraukiami rengiant, įgyvendinant ir stebint nacionalines įtraukties strategijas ir kitas su romų kilmės asmenimis susijusias viešosios politikos kryptis ir nustatyti romų kilmės žmonių dalyvavimą kaip privalomą bendrą būsimos strateginės programos ir nacionalinių strategijų kokybės standartą;

14.  ragina valstybes nares laikotarpiui po 2020 m. parengti nacionalines romų kilmės asmenų įtraukties strategijas, papildytas visapusiška bendro vertinimo sistema ir tinkamu iš anksto numatytu biudžetu, įtrauktu į nacionalinius, regioninius ir vietos biudžetus, reguliariai peržiūrimu ir įvertinamu ir atspindinčiu romų kilmės asmenų socialinės įtraukties poreikių mastą; pabrėžia, kad rengiant vietos, regioninius ir nacionalinius biudžetus, romų kilmės asmenų įtrauktis turi būti vienas iš prioritetų; ragina valstybes nares įtraukti kovą su priešiškumu romams į savo nacionalines įtraukties strategijas kaip horizontalųjį aspektą visose viešojo gyvenimo srityse; ragina Komisiją į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas įtraukti pažangos, padarytos siekiant nacionalinių įtraukties strategijų tikslų, vertinimą;

Priešiškumas romams ir tarpsektorinė diskriminacija

15.  pakartoja savo poziciją ir rekomendacijas, pateiktas jo 2017 m. spalio 25 d. rezoliucijoje „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“; kadangi iki šiol buvo imtasi ribotų veiksmų, ragina Komisiją įtraukti tas rekomendacijas į savo ES pasiūlymą dėl romų kilmės žmonių lygybės, įtraukties, dalyvavimo ir kovos su priešiškumu romams laikotarpiu po 2020 m., ypač rekomendacijas, susijusias su priešiškumu čigonams, tiesa ir susitaikymu, nes tai yra stiprios ir įtraukios visuomenės kūrimo pagrindas; griežtai nepritaria politiniam naratyvui ir populizmui, kuriuo vadovaujantis rengiama vyriausybės politika, kuria keliamas priešiškumas romams, nepagrįstai suverčiama kaltės romų kilmės žmonėms ir skatinama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija ir segregacija; mano, kad tokie politiniai veiksmai prieštarauja ne tik nacionalinėms konstitucijoms, bet ir ES sutartyse įtvirtintoms pagrindinėms teisėms ir vertybėms; todėl ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai kyla pavojus, kad bus pažeista ES teisė;

16.  ragina valstybes nares oficialiai pripažinti priešiškumą romams kaip konkrečią rasizmo, nukreipto prieš romų kilmės žmones, formą;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su priešiškumu romams visose pagrindinėse pasiūlymo dėl romų kilmės žmonių laikotarpiu po 2020 m. srityse ir prašo priimti veiksmingas Europos ir nacionalines teisėkūros ir politikos priemones, kad su šiuo reiškiniu būtų kovojama tiek valstybėse narėse, tiek plėtros šalyse; mano, kad kova su priešiškumu romams yra horizontalusis klausimas ir kad reikėtų atsižvelgti į visas Sąjungos politikos sritis, įskaitant naujų technologijų sritis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad dėl naujų technologijų, kurias kuria ir naudoja teisėsaugos institucijos, nekiltų rasinių ir etninių mažumų diskriminacijos rizikos; ragina Komisiją ir toliau integruoti nacionalinių lygybės institucijų darbą į būsimos politikos programos vystymą ir įgyvendinimą; be to, prašo Komisijos sukurti tvirtesnius ryšius tarp nacionalinių lygybės institucijų ir nacionalinių romų integracijos informacijos centrų (NRIC), siekiant kovoti su priešiškumu romams; ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą lygybės institucijų nepriklausomumą, įgaliojimus ir reikalingus išteklius, kad jos galėtų vykdyti savo užduotis skatinant ir ginant romų kilmės asmenų pagrindines teises; mano, kad lygybės institucijos yra tinkamos institucijos duomenims rinkti ir gali daryti išvadas apie priešiškumo romams tendencijas bei sutelkti juos Europos lygmeniu;

18.  ragina valstybes nares užtikrinti romų kilmės žmonėms lygias galimybes kreiptis į teismą ir jų lygybę prieš įstatymą; ragina valstybes nares apsaugoti romų kilmės žmones nuo kraštutinių dešiniųjų grupuočių grasinimų, ištirti policijos piktnaudžiavimo atvejus ir užtikrinti romų kilmės žmonių dalyvavimą teisėsaugos ir saugumo pajėgose;

19.  ragina valstybes nare priimti gaires ir parengti policijos pajėgoms skirtus mokymus apie neproporcingą romų kilmės žmonių kriminalizavimą, etninį profiliavimą, perteklines kratas, nepagrįstus reidus romų gyvenvietėse, savavališką turto areštą ir sunaikinimą, per didelį jėgos naudojimą arešto metu, užpuolimus, grasinimus, žeminantį elgesį, fizinį išnaudojimą, teisių paneigimą policijos tardymo ir kardomojo kalinimo metu ir nepakankamą policijos darbą nagrinėjant prieš romų kilmės asmenis įvykdytus nusikaltimus, teikiant mažai arba beveik neteikiant jokios pagalbos, apsaugos (pvz., prekybos žmonėmis ir šeiminio smurto atvejais), arba tiriant nusikaltimus, apie kuriuos pranešė romų kilmės žmonės (ypač dėl neapykantos nusikaltimų); ragina valstybes nares užtikrinti, kad kompetentingos institucijos nuodugniai tirtų tokius atvejus; ragina valstybes nares numatyti tinkamas taisomąsias priemones;

20.  palankiai vertina Europos Tarybos pareiškimus, kad reikia diskutuoti dėl neapykantą kurstančių kalbų internetinėje erdvėje ir imtis daugiau reglamentavimo veiksmų ir naujų būdų kovoti su šiomis kalbomis, pvz., taikant alternatyvias informacinių pranešimų ir faktų patikrinimo technologijas;

21.  ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą praktinį Rasinės lygybės direktyvos įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ir užtikrinti veiksmingą Pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir ksenofobijos įgyvendinimo užtikrinimą siekiant kovoti su tebesitęsiančiu priešiškumu romams; pakartotinai ragina Tarybą atnaujinti derybas dėl horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos, nes tai yra būtina sąlyga siekiant lygybės ES;

22.  be to, ragina valstybes nares nacionalinės ir ES kovos su diskriminacija teisės aktuose sustiprinti kovos su diskriminacija, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais priemones, siekiant stebėti nukentėjusius romų kilmės žmones ir jiems teikti teisinę pagalbą;

23.  primena valstybių narių įsipareigojimą pagal Rasinės lygybės direktyvą paskirti specializuotą instituciją, skatinančią vienodo požiūrio principo taikymą visiems asmenims nediskriminuojant jų dėl rasinės ir etninės kilmės;

24.  mano, kad ES ir valstybės narės turėtų imtis veiksmų dėl asmenų, kurių diskriminacijos pagrindai susikerta, visų pirma moterų, migrantų, LGBTI asmenų, fizinę ir neįgaliųjų, sąlygų ir teisių;

25.  primena, kad žiniasklaida vaidina labai svarbų vaidmenį mažinant priešiškumą romams, teikiant nediskriminacinę informaciją apie mažumas;

Sveikata

26.  ragina valstybes nares sukurti priemones, kurios padėtų romų kilmės žmonėms – ypač moterims, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems – gauti geros kokybės ir prieinamas prevencines ir gydomąsias sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatos priežiūrą; pakartoja, kad šiuo atžvilgiu svarbiausia yra pagerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, tiek gerinant fizinę prieigą, tiek šalinant nematerialias išankstinio nusistatymo ir rasizmo kliūtis;

27.  ragina valstybes nares skirti pakankamą finansavimą romų kilmės žmonių bendruomenių bendros sveikatos būklės gerinimui pasitelkiant sveikatos ugdymą ir lytinį švietimą, atliekant mobilią sveikatos tikrinimo veiklą segreguotose vietovėse, vykdant sveikatos švietimo kampanijas prevencijos srityje ir teikiant mokymus sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams apie įvairovę, kurie padėtų pritaikyti ES sveikatos sistemas prie tokios įvairovės;

28.  griežtai smerkia romų kilmės moterų etninę segregaciją gimdymo įstaigose; ragina valstybes nares nedelsiant uždrausti visų formų etninę segregaciją sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant gimdymo priežiūros įstaigas;

29.  ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingas ir laiku taikomas teisių gynimo priemones visiems priverstinę ir prievartinę sterilizaciją išgyvenusiems asmenims, be kita ko, sukuriant veiksmingas kompensavimo sistemas;

Vienodos ir teisingos sąlygos gauti išsilavinimą, romų tautų menas, kalba ir kultūra

30.  ragina Komisiją parengti naujas finansavimo priemones arba paprogrames, kurios papildytų valstybių narių priemones, skirtas tikslinei ir pritaikytai paramai nuo 3 metų amžiaus suteikiant kokybišką švietimą romų kilmės mokiniams, kurie patiria ypač didelį skurdą ir neturi galimybės pasinaudoti esamomis ir būsimomis ES švietimo ir socialinės įtraukties finansavimo iniciatyvomis, pvz., „Erasmus +“, Europos vaiko garantijų sistema arba „Europos socialiniu fondu +“;

31.  pažymi, jog kai kuriose valstybėse narėse ankstesniais metais padaryta tik ribota pažanga socialiai remtinų romų kilmės vaikų švietimo srityje – pirmiausia dėl politinės valios stokos ir priešiškumo romams – o tai lemia tai, kad mokymosi rezultatų atotrūkis tarp romų ir ne romų kilmės moksleivių ir studentų lieka didelis; primena, kad lygiaverčių gyvenimo pradžios galimybių užtikrinimas romų kilmės vaikams yra nepaprastai svarbus norint išardyti skurdo perdavimo iš kartos į kartą ciklą; primygtinai ragina valstybes nares laikytis holistinio požiūrio visose politikos srityse ir romų kilmės vaikų švietimą įtraukti į vyriausybių darbotvarkes;

32.  rekomenduoja užtikrinti, kad pažeidžiamų romų kilmės moksleivių švietimas būtų pradedamas kuo anksčiau, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės specifines sąlygas, įtraukiant juos į vienodas sąlygas užtikrinančias, prieinamas ir įtraukias ikimokyklinio ugdymo ir vaikų priežiūros paslaugas už prieinamą kainą; ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti strategijas ir programas, kuriomis būtų siekiama padėti romų kilmės vaikams būti priimtiems į vaiko priežiūros įstaigas, mokyklas ir universitetus, nes tai yra asmeninio ir profesinio tobulėjimo prielaida, bei primena, kad puikūs įtraukties būdai yra tokie užklasiniai užsiėmimai, kaip sportas ar meninė veikla;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti tinkamą finansavimą NVO, kurios organizuoja tokią veiklą, nes ši veikla yra labai svarbi kuriant aplinką ir sudarant sąlygas, kad visi skirtingos kilmės vaikai turėtų lygias galimybes; mano, kad valstybėms narėms taip pat yra būtina keistis geriausia patirtimi šioje srityje;

34.  yra labai susirūpinęs dėl didelės romų kilmės vaikų segregacijos mokyklose ir dėl diskriminacinės romų kilmės vaikų perkėlimo į protiškai neįgaliems vaikams skirtas mokyklas praktikos, kuri ir toliau išlieka kai kuriose valstybėse narėse; primygtinai ragina susijusias valstybes nares nutraukti tokią praktiką, laikantis galiojančių kovos su diskriminacija teisės aktų; ragina ES valstybes nares teikti pirmenybę priemonėms, kuriomis panaikinama visų formų romų kilmės mokinių segregacija mokykloje ar klasėse laikantis 2013 m. Tarybos rekomendacijos, įgyvendinant įvairias priemones, kuriomis aktyviai įtraukiami vietos suinteresuotieji subjektai, visų pirma romų kilmės tėvai ir vaikai, taip pat bendruomenės organizacijos, ir plėtojant informuotumo didinimo veiksmus;

35.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos mokyklos ir inspekcijos iš tikrųjų vykdytų savo teisinius įsipareigojimus panaikinti segregaciją mokyklose, taip pat įsipareigotų kasmet rinkti informaciją apie segregaciją visais švietimo lygmenimis ir ją skelbtų, be kita ko, skiriant sankcijas įsipareigojimų nesilaikančioms įstaigoms; ragina valstybes nares keistis gerąja patirtimi, pvz., įsteigti, įgalinti ir aprūpinti už segregacijos panaikinimą atsakingą ministrų komisiją, kuri remtų mokyklas, norinčias panaikinti segregaciją, ir taikytų sankcijas toms mokyklos, kurios nesilaiko šio įpareigojimo; primena, kad Komisija pradėjo tris pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl romų kilmės vaikų segregacijos; mano, kad, nepaisant Komisijos pastangų, padėtis pastaraisiais metais nepagerėjo; todėl ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ir prireikus perduoti šias bylas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui;

36.  primena, kad nepaprastai svarbus romų kilmės tėvų dalyvavimas kiekvienu jų vaikų mokymosi etapu; primygtinai ragina valstybes nares parengti programas, kuriomis būtų siekiama įtraukti romų kilmės tėvus į jų vaikų mokymosi ir švietimo bei asmeninio tobulėjimo procesą; pabrėžia, kad valstybių narių pajėgumas užtikrinti romų kilmės tėvų dalyvavimą nepaprastai priklauso nuo daugybės veiksnių – tiek visuomeninių, tiek ekonominių – ir prašo teikti specialią pagalbą, susijusią su sveikatos priežiūra, maitinimu mokykloje ir aprūpinimu drabužiais, romų kilmės žmonių šeimoms, turinčioms ekonominių, socialinių, taip pat su medicinine priežiūra ar būstu susijusių sunkumų; mano, kad mokyklos nebaigusiems ir (arba) neraštingiems ir pagrindinių įgūdžių neturintiems vaikams reikėtų suteikti naujas galimybes, kad jie galėtų toliau mokytis; ragina valstybes nares šiuo atžvilgiu visapusiškai pasinaudoti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu;

37.  ragina ES valstybes nares užtikrinti romų kilmės vaikams vienodas galimybes gauti aukštos kokybės išsilavinimą, įskaitant mokymosi teikiant paslaugas bendruomenei ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi galimybes; ragina valstybes nares rengiant įprastas mokymo programas ir mokymo priemones struktūriškai atsižvelgti į pagarbą įvairovei, kultūrų tarpusavio supratimą ir žmogaus teises ir į savo mokymo programas įtraukti žmogaus teisių, lyderystės ir demokratinio pilietiškumo mokymus, taip pat romų kilmės žmonių istoriją, taip pat skleisti ir plėsti romų kilmės žmonėms skirtas universitetų programas Europos lygmeniu;

38.  ragina valstybes nares parengti teisės aktus ir politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti kompensacijas visiems romų kilmės vaikams, kuriems dėl etninės kilmės buvo nustatyta klaidinga diagnozė ir dėl to jie buvo išsiųsti į specialiąsias mokyklas ar vien tik romų kilmės vaikų klases ir mokyklas, todėl buvo neužtikrintos jų pagrindinės teisės ir nesuteiktos galimybės gauti kokybišką išsilavinimą ir įsidarbinti gerose darbo vietose;

39.  mano, kad COVID-19 privertė aktyviai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) ir metodais; tačiau pabrėžia, kad pandemija atskleidė nepakankamą pasirengimą skaitmeninei transformacijai, nes daug romų kilmės šeimų ir jų mokyklų neturi tinkamų IRT priemonių ir įgūdžių ir dažnai negali įpirkti elektros energijos ir skaitmeninių ryšių; mano, kad IRT prietaisų turėjimas yra svarbiausias skaitmeninio švietimo aspektas, todėl primygtinai ragina Komisiją sukurti IRT priemonių fondą ir paskirstyti jas pažeidžiamiausioms šeimoms ir vaikams, kad jie turėtų pagrindines nuotolinio mokymosi priemones ir būtų pasirengę skaitmeniniam amžiui; mano, kad artėjant skaitmeniniam amžiui prieiga prie interneto ir IRT įgūdžiai yra labai svarbūs kiekvienam piliečiui, todėl būtina įgalinti ir romų kilmės asmenis; todėl ragina Komisiją į pasiūlymą dėl laikotarpio po 2020 m. įtraukti nuostatas dėl interneto prieigos; ragina valstybes nares įtraukti IRT įgūdžius į savo mokymo programas nuo ankstyvo amžiaus ir investuoti į skaitmeninio raštingumo programas, kurios gali padėti romų kilmės vaikams;

40.  ragina valstybes nares skleisti romų tautų kalbą, kultūrą ir istoriją, įtraukiant šias temas į mokymo programas, muziejus ir kitas kultūros ir istorijos raiškos formas bei pripažinti romų tautų kultūros indėlį kaip Europos paveldo dalį; ragina valstybes nares parengti suderintas ir nuoseklias priemones ir skirti joms pakankamai biudžeto lėšų, siekiant skatinti, remti ir skleisti romų tautų meną ir kultūrą, tyrinėti ir išsaugoti materialųjį ir nematerialųjį tradicinį romų tautų kultūros paveldą bei atgaivinti ir skatinti tradicinius romų tautų amatus;

Kokybiškas ir įperkamas būstas, aplinkosauginis teisingumas

41.  pabrėžia, kad būstas nėra prabanga, o būtinybė, be jo žmonės negali visapusiškai dalyvauti visuomenės veikloje ir naudotis pagrindinėmis teisėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo politiką įtraukti Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro pranešimo „Europos socialinių teisių komitetas (ESTK). Teisė į įperkamą būstą. Apleista Europos pareiga“ (angl. ECSR The Right to affordable housing, Europe's neglected duty) rekomendacijas, visų pirma siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės kuo skubiau patvirtintų persvarstytos Europos socialinės chartijos 31 skyriaus įpareigojimus, kurie susiję su teise į būstą, ir paspartintų investicijas į socialinį ir įperkamą būstą, taip siekiant panaikinti per didelės būsto kainos naštą, ypač marginalizuotoms grupėms;

42.  labai ragina valstybes nares užtikrinti, kad romų kilmės žmonės būtų tinkamai registruojami išduodant tapatybės dokumentus ir gimimo liudijimus, vienodomis sąlygomis registruoti jų nuosavybę (žemė ir būstas) ir ateityje užtikrinti lankstesnes teisines ir administracines procedūras;

43.  ragina valstybes nares kuo labiau sumažinti COVID-19 pandemijos padarinius perpildytuose būstuose ir nežmoniškomis sąlygomis gyvenantiems romų kilmės žmonėms, įteisinant neoficialias romų kilmės žmonių gyvenvietes, investuojant į naujai įteisintų neoficialių gyvenviečių infrastruktūrą ir būsto gerinimą;

44.  ragina valstybes nares patvirtinti visapusišką mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias romų kilmės žmonių diskriminacijai ir piktnaudžiavimui jų padėtimi būsto srityje ir už tai būtų taikomos sankcijos, spręsti benamystės problemą ir suteikti pakankamai tinkamų apsistojimo vietų nesėsliems romų kilmės žmonėms; ragina valstybes nares užkirsti kelią tolesniam priverstiniam romų kilmės žmonių iškeldinimui užtikrinant, kad tokia praktika visada būtų vykdoma visapusiškai laikantis tarptautinės, Europos ir nacionalinės teisės; ragina valstybes nares užtikrinti, kad atitinkamiems asmenis apie tai būtų pranešama pakankamai anksti ir jiems būtų teikiama tinkama informacija, ir atkreipia dėmesį į tai, kad iškeldinimai neturėtų būti vykdomi nesuteikiant pakaitinio standartinio, įperkamo ir kokybiško būsto nesegreguotoje aplinkoje, kurioje esama galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis; pabrėžia, kad siekiant įveikti segregaciją skubiai reikalingos viešosios investicijos; ragina valstybes nares skatinti teritorinę desegregaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl geografinės izoliacijos ir segregacijos būsto srityje etninių mažumų nariai negali turėti deramo darbo, nepaisant jų kvalifikacijos lygio; pažymi, kad labai svarbu rasti su iškeldinimu susijusius sprendimus bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis, o veiksmus, susijusius su romų kilmės žmonių būstu, reikėtų integruoti į platesnę nacionalinę veiklą ir teisėkūros iniciatyvas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama socialinio būsto ar pagalbos programoms;

45.  primena, kad su COVID-19 protrūkio pasekmėmis labiausiai susidūrė patys skurdžiausi ES žmonės, įskaitant romų kilmės žmonių bendruomenes, ir apgailestauja dėl to, kad romų kilmės žmonių bendruomenės toliau diskriminuojamos ir marginalizuojamos dėl koronaviruso pandemijos; ragina valstybes nares COVID-19 krizės metu imtis skubių priemonių sprendžiant vandens, tinkamų sanitarinių sąlygų, elektros energijos ir reikalingos infrastruktūros trūkumo problemą skurdžiose romų kilmės žmonių bendruomenėse; ragina valstybes nares visapusiškai įtraukti romų kilmės žmonių gyvenvietes į dezinfekavimo priemonių taikymą, uždrausti nutraukti pagrindinių komunalinių paslaugų teikimą pandemijos metu, apsvarstyti galimybę subsidijuoti vartojimo išlaidas pažeidžiamiausiems ir pajamų netekusiems asmenims arba įšaldyti mokėjimus iki ekonomikos atkūrimo plano laikotarpio pabaigos, teikti finansinę paramą vienišiems tėvams ir (arba) vienišoms motinoms už vaikų priežiūrą, nuomą ir kitas namų ūkio išlaidas, siekiant sumažinti finansinius sunkumus, ypač atsižvelgiant į prarastas darbo vietas;

46.  ragina ES mastu įgyvendinti Orhuso konvenciją, kuria susiejamos aplinkos apsaugos ir žmogaus teisės; rekomenduoja įtraukti neteisybės aplinkos srityje klausimą į pasiūlymą dėl laikotarpio po 2020 m. ir ragina Komisiją spręsti įvairių formų diskriminacijos aplinkos srityje problemą;

Romų kilmės moterys ir mergaitės

47.  pabrėžia, kad lyčių aspektui ir politikai, kurioje atsižvelgiama į lyčių aspektą, taip pat kovai su smurtu (įskaitant prekybą žmonėmis) reikia teikti pirmenybę; primygtinai ragina visas Stambulo konvencijos dar neratifikavusias valstybes nares tai padaryti nedelsiant; pažymi, kad būsimose politikos srityse bus atsižvelgta į šiuos skirtumus, ir šis klausimas turi būti sprendžiamas romų kilmės moterims taikant specialias intervencines priemones bei teikiant ypatingų rūšių paramą; pabrėžia, kad dėl dažnai patiriamos daugialypės diskriminacijos turėtų būti numatytos specialios romų kilmės moterų ir mergaičių įgalinimui skirtos priemonės;

48.  ragina valstybių narių vyriausybes, vietos valdžios institucijas ir atitinkamais atvejais ES institucijas pasitelkiant moterų organizacijas ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus įtraukti romų kilmės moteris į romų integracijos nacionalinių strategijų rengimą, įgyvendinimą, vertinimą ir stebėseną ir sukurti sąsajas tarp lyčių lygybės įstaigų, moterų teisių organizacijų ir socialinės įtraukties strategijų siekiant sukurti pasitikėjimo aplinką bendruomenėse ir užtikrinti, kad bus atsižvelgiama į vietos sąlygas;

49.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad į nacionalines įtraukties strategijas būtų įtrauktas konkretus skyrius apie moterų teises ir lyčių lygybę, ir kad kiekviename jų skyriuje būtų numatytos lyčių aspekto integravimo priemonės, kuriomis siekiama skatinti moterų teises ir lyčių lygybę, visų pirma skiriant lėšas, taip atsižvelgiant į Tarybos išvadas dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano, kuriose pabrėžiama, kad „lyčių aspektą reikia taikyti visose romų įtraukčiai didinti skirtose politikos srityse ir veiksmuose“; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, ar įgyvendinant politikos kryptis pasiekta norimos pažangos romų kilmės moterų ir mergaičių atžvilgiu, ir imtis veiksmų, jeigu pažanga nepakankama;

50.  ragina valstybes nares parengti priemones, kuriomis būtų remiamos romų kilmės moterys, kad jos galėtų visapusiškai išnaudoti savo potencialą ir galimybes gyventi kaip nepriklausomos, savimi pasitikinčios ir emancipuotos aktyvios pilietės; ragina valstybes nares išplėsti romų kilmės žmonių sveikatos ir švietimo tarpininkavimo sistemas, kurios būtų privalomos visose romų kilmės žmonių bendruomenėse, paskiriant vieną tarpininką kiekvienai 500 žmonių grupei, skiriant tinkamą finansavimą ir remiant sistemą, taip pat suteikiant tarpininkams didesnį vaidmenį įtraukties procese;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares aiškiau įtraukti romų kilmės mergaites ir moteris į aktyvią darbo rinkos politiką, įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvą;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų paisoma romų kilmės moterų ir vaikų pagrindinių teisių, pasitelkiant įvairias priemones, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas, užtikrinti, kad romų kilmės moterys ir mergaitės būtų informuojamos apie savo teises pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus dėl lyčių lygybės ir diskriminacijos, ir toliau kovoti su patriarchalinėmis ir seksistinėmis tradicijomis;

Kokybiškos užimtumo paslaugos

53.  ragina valstybes nares užtikrinti kokybiškas užimtumo paslaugas romų kilmės jaunimui, įskaitant nedirbantį, nesimokantį ir mokymuose nedalyvaujantį ir ypač didelį skurdą patiriantį jaunimą;

54.  ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl įdarbinimo be diskriminacijos politikos gairių ir standartų, siūlomų valstybėms narėms ir darbdaviams, įskaitant rekomendacijas dėl lygybės planų priėmimo įmonių lygmeniu ir sektorių kolektyvinėse sutartyse bei įvairovės darbo grupių steigimo darbo vietoje, įskaitant kovą su stereotipais, išankstiniu nusistatymu ir neigiamu požiūriu, diskriminacijos prevenciją įdarbinant, paaukštinant, nustatant darbo užmokestį ir suteikiant galimybę mokytis; pabrėžia, kad šie lygybės veiksmų planai taip pat turėtų būti naudojami skatinant etninę ir kultūrinę įvairovę darbo vietoje, rengiant vidaus taisykles, kuriomis kovojama su rasizmu ir su rasizmu susijusia diskriminacija ir priekabiavimu darbo vietoje, stebint ir peržiūrint įdarbinimo sąlygas, pažangą ir darbuotojų išlaikymą lygybės požiūriu, kad būtų galima nustatyti tiesioginę ar netiesioginę diskriminacinę praktiką ir priimti taisomąsias priemones, siekiant mažinti nelygybę kiekvienoje iš šių sričių, taip pat šiuo tikslu rinkti duomenis apie lygybę, atsižvelgiant į privatumo ir pagrindinių teisių standartus;

55.  pabrėžia, kad svarbiausi klausimai, kuriuos reikia spręsti romų kilmės žmonių užimtumo srityje, yra veiksmingas perėjimas iš švietimo sistemos į atvirą darbo rinką; pabrėžia, kad svarbu kovoti su įvairių formų nedeklaruojamu darbu, darbdavių vykdoma diskriminacija ir derinti darbo jėgos paklausą ir pasiūlą;

56.  ragina Komisiją įvykdyti savo įsipareigojimą priimti veiksmų planą siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir į socialinių rodiklių suvestinę kaip rodiklį įtraukti romų kilmės žmonių integraciją; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares romų kilmės žmonėms užtikrinti kokybišką užimtumą, galimybę gauti deramą darbą, teisingą atlyginimą ir tinkamas darbo sąlygas, taip pat užtikrinti, kad socialinės apsaugos sistemos ir socialinės paslaugos būtų tinkamos, prieinamos visiems potencialiems naudos gavėjams ir jų naudojamos ir apimtų visuotinės sveikatos apsaugą be diskriminacijos, minimalių pajamų sistemas ir teises į pensiją;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, valstybių narių ir šalių kandidačių subnacionaliniams parlamentams ir taryboms, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Europos regionų komitetui, Europos Tarybai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(3) OL L 328, 2008 12 6, p. 55.
(4) OL L 264, 2006 9 25, p. 13.
(5) OL C 378, 2013 12 24, p. 1.
(6) OL C 328, 2016 9 6, p. 4.
(7) OL C 346, 2018 9 27, p. 171.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0032.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0075.
(10) OL C 463, 2018 12 21, p. 21.
(11) OL C 162, 2019 5 10, p. 24.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0428.
(13) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0447.
(14) Europos Komisija. Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimo 2019 m. ataskaita.
(15) Europos Komisija. ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra.
(16) FRA, Antroji apklausa apie mažumas ir diskriminaciją Europos Sąjungoje. Romai. Atrinkti rezultatai, 2016 m.
(17) FRA, Antroji apklausa apie mažumas ir diskriminaciją Europos Sąjungoje. Romai. Atrinkti rezultatai, 2016 m.


Pasirengimas specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, atsižvelgiant į pavojingai padidėjusią įtampą ir Turkijos vaidmenį rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje
PDF 145kWORD 46k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo specialiajam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, atsižvelgiant į pavojingai padidėjusią įtampą ir Turkijos vaidmenį rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje (2020/2774(RSP))
P9_TA(2020)0230RC-B9-0260/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES ir Turkijos santykių(1), 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl žurnalistų padėties Turkijoje(2), 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje(3), 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos(4), 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje nuo pareigų nušalinus išrinktus merus(5) ir 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Turkijos veiksmų, dėl kurių kyla įtampa Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 9 d. diskusijas dėl stabilumo ir saugumo rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir neigiamo Turkijos vaidmens,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2019)0260) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2019)0220),

–  atsižvelgdamas į ankstesnius Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Turkijos vykdomos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, ypač į 2020 m. rugpjūčio 16 d. pareiškimą dėl atnaujintos Turkijos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje; atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio spaudos konferencijoje po jo 2020 m. liepos 6 d. susitikimo su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlut Çavuşoğlu padarytas pastabas, po jo 2020 m. birželio 25 d. susitikimo su Graikijos gynybos ministru Nikolaosu Panagiotopoulosu padarytas pastabas ir po jo 2020 m. birželio 26 d. susitikimo su Kipro užsienio reikalų ministru Nikosu Christodoulidesu padarytas pastabas,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Turkijos, ypač į 2020 m. rugpjūčio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl rytinės Viduržemio jūros regiono dalies, į 2020 m. vasario 27 d. Tarybos išvadas dėl Turkijos vykdomos neteisėtos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir į 2019 m. spalio 17–18 d. Tarybos išvadas dėl Turkijos vykdomos neteisėtos gręžimo veiklos Kipro išskirtinėje ekonominėje zonoje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. ES užsienio reikalų ministrų pareiškimus dėl padėties rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 28 d. neformalaus užsienio reikalų ministrų (Gymnich) posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. NATO sutartį ir 2020 m. rugsėjo 3 d. NATO generalinio sekretoriaus pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Ajačo deklaraciją po 2020 m. rugsėjo 10 d. vykusio septintojo Sąjungos pietinių šalių (MED7) aukščiausiojo lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į atitinkamą paprotinę tarptautinę teisę, 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), kurios šalys yra Graikija, Kipras ir Europos Sąjunga, ir JT Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Romos statutą ir Tarptautinio Teisingumo Teismo steigimo dokumentus, taip pat į jo jurisprudencijoje nustatytus precedentus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi rytinė Viduržemio jūros regiono dalis – Europos Sąjungai strategiškai svarbi zona ir taikai ir stabilumui visuose Viduržemio jūros ir Artimųjų Rytų regionuose svarbi zona – jau ilgą laiką sekinama daugiasluoksnių politinių, ekonominių ir geostrateginių ginčų; kadangi augančią įtampą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje didina vienašaliai Turkijos veiksmai, įskaitant karinius veiksmus, įtraukaus diplomatinio dialogo stoka ir, deja, nepavykusios pastangos tarpininkauti sprendžiant konfliktą;

B.  kadangi nuo tada, kai XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje buvo aptikta gamtinių dujų atsargų jūroje, Turkija reiškia pretenzijas kaimyninėms šalims dėl tarptautinės teisės ir jų išskirtinių ekonominių zonų ribų nustatymo; kadangi atradus dideles dujų atsargas Viduržemio jūroje, įskaitant Leviatano telkinį 2010 m., paskui – Zohro dujų telkinį (2015 m. tai buvo didžiausias gamtinių dujų atradimas Viduržemio jūroje prie Egipto krantų), kilo susidomėjimas šiuo regionu ir imta vykdyti tolesnį žvalgymą ir gręžimą 2018 ir 2019 m.;

C.  kadangi dėl tebesitęsiančio jūrinio ginčo dėl išskirtinės ekonominės zonos ribų nustatymo Turkija nėra pasirašiusi UNCLOS, kurios šalys yra Graikija ir Kipras; kadangi Graikija ir Turkija jūrų teisę, kuri nuolat kuriama ir savaime yra sudėtinga, aiškina skirtingai; kadangi šalys kaltina viena kitą tuo, kad tai, kaip kita šalis aiškina jūrų teisę, prieštarauja tarptautinei teisei ir kad kitos šalies vykdoma veikla yra neteisėta; kadangi minėtas Turkijos ir Graikijos ginčas dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų nustatymo nuo 1973 m. lapkričio mėn. vis dar neišspręstas;

D.  kadangi Turkija yra šalis kandidatė ir svarbi ES partnerė, taigi, tikimasi, kad, kaip šalis kandidatė, ji laikysis aukščiausių demokratijos standartų, paisys žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo, be kita ko, laikysis tarptautinių konvencijų; kadangi ES veikia aiškiai ir ryžtingai gindama Europos Sąjungos interesus, demonstruodama tvirtą paramą ir solidarumą su Graikija ir Kipru ir laikydamasi tarptautinės teisės;

E.  kadangi dėl Turkijos vykdomos neteisėtos žvalgymo ir gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje vyksta intensyvus ir pavojingas rytinės Viduržemio jūros regiono dalies militarizavimas, todėl kyla didelė grėsmė viso regiono taikai ir saugumui; kadangi, siekdama paremti Graikiją ir Kiprą, Prancūzija 2020 m. rugpjūčio 12 d. šioje teritorijoje dislokavo du karinius laivus ir kovinius lėktuvus, o 2020 m. rugpjūčio 26 d. kartu su Graikija, Kipru ir Italija dalyvavo karinėse pratybose;

F.  kadangi 2020 m. birželio 10 d. Prancūzijos jūrų laivynas susidūrė su itin priešiška Turkijos karo laivų reakcija, kai per NATO misiją „Sea Guardian“ jis prašė patikrinti Turkijos laivą, įtariamą pažeidus JT ginklų embargą Libijai; kadangi nuo 2020 m. sausio mėn. Graikija užregistravo daugiau kaip 600 savo oro erdvės pažeidimų, kuriuos įvykdė Turkijos oro pajėgos; kadangi šią Turkijos vykdomą veiklą lydi vis labiau priešiška prieš Graikiją ir Kiprą, kitas ES valstybes nares ir pačią ES nukreipta retorika;

G.  kadangi tiriamosios derybos tarp Graikijos ir Turkijos užstrigo nuo 2016 m. kovo mėn.; kadangi ir Graikijos ministras pirmininkas, ir Turkijos prezidentas po 2019 m. rugsėjo mėn. įvykusio susitikimo JT Generalinėje Asamblėjoje pasiryžo gerinti dvišalius santykius ir gruodžio mėn. atnaujinti politinį dialogą, po kurio 2020 m. sausio mėn. Ankaroje susitiko aukšto rango pareigūnai, o 2020 m. vasario mėn. Atėnuose buvo aptartos pasitikėjimo stiprinimo priemonės;

H.  kadangi 2019 m. sausio mėn. Kipro, Egipto, Graikijos, Izraelio, Italijos, Jordanijos vyriausybės ir Palestinos Administracija sukūrė rytinės Viduržemio jūros regiono dalies forumą dujų klausimais – daugiašalį organą, kuriam pavesta plėtoti regioninę dujų rinką ir sukurti išteklių gavybos plėtros mechanizmą; kadangi šio forumo sukūrimą sukritikavo Turkijos užsienio reikalų ministerija, pareiškusi, kad tuo siekiama neleisti Ankarai dalyvauti regioniniame bendradarbiavime ir dujų rinkos koordinavime;

I.  kadangi Turkija ir Libijos nacionalinės vienybės vyriausybė 2019 m. lapkričio mėn. pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo nustatomos naujos jūrų sienos tarp abiejų šalių, nors jos ir neturi gretimų ar priešais esančių pakrančių; kadangi Turkijos ir Libijos susitarimo memorandumas dėl jurisdikcijos jūroje ribų nustatymo Viduržemio jūroje pažeidžia trečiųjų valstybių suverenias teises, neatitinka jūrų teisės ir negali turėti jokių teisinių pasekmių trečiosioms valstybėms; kadangi, jei šis susitarimo memorandumas būtų taikomas, praktiškai Viduržemio jūros regionas būtų padalytas į rytinę ir vakarinę dalis ir tai keltų grėsmę jūrų saugumui;

J.  kadangi 2020 m. balandžio 20 d. Turkija į Kipro išskirtinę ekonominę zoną išsiuntė gręžimo laivą „Yavuz“ kartu su Turkijos laivyno laivu; kadangi 2020 m. liepos 30 d. Turkija į Kipro išskirtinę ekonominę zoną išsiuntė seisminių tyrimų laivą „Barbaros“ kartu su Turkijos karo laivu ir antruoju paramos laivu; kadangi 2020 m. rugpjūčio 10 d. Turkija į Graikijos vandenis išsiuntė tyrimų laivą „Oruç Reis“ kartu su 17 karinio jūrų laivyno laivų, kad jie sudarytų jūros teritorijos žemėlapį galimam naftos ir dujų gręžimui zonoje, kurioje Turkija taip pat tvirtina turinti jurisdikciją; kadangi Graikija į tai sureagavo išsiųsdama savo karo laivus, kad galėtų sekti Turkijos laivus (vienas iš Turkijos laivų susidūrė su Graikijos laivu); kadangi 2020 m. rugpjūčio 31 d. Turkija pratęsė iki 2020 m. rugsėjo 12 d. savo žvalgymo veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, kurią vykdė laivas „Oruç Reis“; kadangi Turkijos jūrų laivyno perspėjimas (NAVTEX) yra susijęs su Graikijos kontinentiniame šelfe esančia zona; kadangi dėl šios Turkijos vykdomos veiklos labai suprastėjo Graikijos ir Turkijos tarpusavio santykiai;

K.  kadangi, pasibaigus 2020 m. rugpjūčio 10 d. paskelbto NAVTEX dėl vandenų tarp Turkijos, Kipro ir Kretos galiojimo laikui, Turkijos seisminių tyrimų laivas „Oruç Reis“ 2020 m. rugsėjo 13 d. po daugkartinių derybų sugrįžo į vandenis netoli pietinės Antalijos provincijos, o tai galėtų padėti sumažinti įtampą tarp Ankaros ir Atėnų;

L.  kadangi ribojamųjų priemonių sistema atsižvelgiant į neteisėtą Turkijos vykdomą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros dalyje buvo sukurta 2019 m. lapkričio mėn. po to, kai Taryba ne kartą išreiškė susirūpinimą ir griežtai pasmerkė gręžimo veiklą įvairiose išvadose, įskaitant 2018 m. kovo 22 d. ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas; kadangi 2020 m. vasario 27 d. Taryba įtraukė du Turkijos naftos korporacijos (TPAO) vadovus į ES sankcijų sąrašą ir nustatė draudimą keliauti ir turto įšaldymą po to, kai Turkija vykdė neteisėtą gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje; kadangi 2020 m. rugpjūčio 28 d. neformaliame Tarybos (Gymnich) posėdyje buvo paraginta toliau taikyti tikslines sankcijas Turkijai, jei ji nesumažins įtampos regione; kadangi šios ribojamosios priemonės bus aptariamos specialiajame Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime, vyksiančiame 2020 m. rugsėjo 24 ir 25 d.; kadangi 2020 m. rugsėjo 10 d. šalių vadovai Viduržemio jūros regiono valstybių (MED7) aukščiausiojo lygio susitikime išreiškė visapusišką paramą Graikijai ir solidarumą su ja ir apgailestavo, kad Turkija nereagavo į pakartotinius ES raginimus nutraukti vienašalius ir neteisėtus veiksmus rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Egėjo jūroje;

M.  kadangi Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai J. Borrell, kuris aktyviai vykdė veiklą regione, kartu su Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančia Vokietija, ieškojo sprendimų vesdamas Turkijos, Graikijos ir Kipro dialogą; kadangi norint, kad dialogas vyktų toliau, Turkija turi susilaikyti nuo vienašalių veiksmų; kadangi Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos bandymai tarpininkauti liepos ir rugpjūčio mėnesiais, deja, buvo nesėkmingi; kadangi, vykstant deryboms, Egiptas ir Graikija 2020 m. rugpjūčio 6 d. sudarė dvišalį jūrų susitarimą, kuriuo nustatoma naftos ir dujų gręžimo teisių išskirtinė ekonominė zona; susitarimas sudarytas po 15 metų šiuo klausimu trukusių derybų su Turkija ir Kipru;

N.  kadangi NATO taip pat siūlė ne vieną Graikijos ir Turkijos dialogo iniciatyvą ir tarpininkavo jų tarpusavio derybose; kadangi NATO sutarties 1 straipsnyje numatyta, kad šalys „įsipareigoja bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu taip, kad tarptautinei taikai, saugumui bei teisingumui neiškiltų pavojus, ir savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jėgos panaudojimo bet kuriuo būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais“;

O.  kadangi Jungtinių Tautų Chartijoje nustatyta, kad jos šalys įsipareigoja visus galinčius kilti tarptautinius ginčus spręsti taikiomis priemonėmis, kad nekiltų pavojus tarptautinei taikai, saugumui ir teisingumui, ir savo tarptautiniuose santykiuose įsipareigoja susilaikyti nuo grasinimų ar jėgos panaudojimo jokiu siekiant Jungtinių Tautų užsibrėžtų tikslų netinkamu būdu;

1.  yra labai susirūpinęs dėl tebesitęsiančio ginčo ir susijusios toliau aštrėjančios karo grėsmės rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje tarp ES valstybių narių ir ES šalies kandidatės; yra tvirtai įsitikinęs, kad tvaraus konfliktų sprendimo galima pasiekti tik palaikant dialogą, vykdant diplomatiją ir vedant derybas vadovaujantis geros valios dvasia ir laikantis tarptautinės teisės;

2.  smerkia neteisėtą Turkijos veiklą Graikijos ir Kipro kontinentiniame šelfe / išskirtinėje ekonominėje zonoje (toliau – IEZ), kuria pažeidžiamos ES valstybių narių suverenios teisės, ir reiškia visišką solidarumą su Graikija ir Kipru; primygtinai ragina Turkiją dalyvauti taikiai sprendžiant ginčus ir susilaikyti nuo bet kokių vienašalių ir neteisėtų veiksmų ar grasinimų, nes jie gali turėti neigiamą poveikį geriems kaimyniniams santykiams;

3.  palankiai vertina 2020 m. rugsėjo 12 d. Turkijos sprendimą atšaukti savo seisminių tyrimų laivą „ Oruç Reis“ ir taip žengti pirmą žingsnį, kad būtų sumažinta įtampą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje; smerkia 2020 m. rugsėjo 15 d. Turkijos sprendimą paskelbti naują direktyvą dėl navigacinių įspėjimų (Navtex) ir pratęsti gręžimo laivo Yavuz įgaliojimų terminą iki 2020 m. spalio 12 d.; primygtinai ragina Turkiją elgtis santūriai ir aktyviai prisidėti sušvelninant padėtį, be kita ko, gerbiant visų kaimyninių šalių teritorinį vientisumą ir suverenumą, nedelsiant nutraukiant bet kokią tolesnę neteisėtą žvalgymo ir gręžimo veiklą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, nepažeidinėjant Graikijos oro erdvės ir Graikijos bei Kipro teritorinių vandenų, taip pat atsiribojant nuo nacionalistinės karo retorikos; atmeta grasinimus ir užgaulios kalbos vartojimą valstybių narių ir ES atžvilgiu, nes iš ES šalies kandidatės jis nepriimtinas ir netoleruotinas;

4.  pareiškia, kad sprendimo reikia ieškoti diplomatinėmis priemonėmis, tarpininkavimu ir pagal tarptautinę teisę, ir tvirtai pritaria tam, kad šalys vėl pradėtų dialogą; ragina visus susijusius veikėjus, ypač Turkiją, įsipareigoti skubiai švelninti padėtį ir atšaukti savo karines pajėgas regione siekiant sudaryti sąlygas dialogui ir veiksmingam bendradarbiavimui;

5.  ragina Turkiją, kuri yra ES šalis kandidatė, visiškai laikytis jūsų teisės ir gerbti ES valstybių narių Graikijos ir Kipro suverenumą jų teritoriniuose vandenyse, taip pat visas jų suverenias teises joms priklausančiose jūrų zonose; pakartoja raginimą Turkijos vyriausybei pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir primena, kad nors Turkija ir nėra jos pasirašiusi, pagal paprotinę teisę IEZ prisiskiriamos net ir negyvenamoms saloms;

6.  apgailestauja dėl to, kad didėjanti įtampa kenkia galimybėms atnaujinti tiesiogines derybas dėl visapusiško Kipro klausimo sprendimo, nors jis tebėra veiksmingiausias būdas kalbant apie Kipro ir Turkijos IEZ ribų nustatymo galimybes; primygtinai ragina visas susijusias šalis aktyviai remti derybas siekiant teisingo, visapusiško ir perspektyvaus Kipro klausimo sprendimo JT sistemoje, kaip apibrėžta atitinkamose JT Saugumo Tarybos rezoliucijose, laikantis tarptautinės teisės, ES acquis ir gerbiant principus, kuriais grindžiama Sąjunga;

7.  palankiai vertina Kipro ir Graikijos vyriausybių kvietimą Turkijai gera valia derėtis dėl jūros ribų tarp šių šalių pakrančių nustatymo; primygtinai ragina šalis susijusius ginčus perduoti Tarptautiniam Teisingumo Teismui Hagoje arba kreiptis į tarptautinį arbitražą tuo atveju, jei nepavyktų ginčo išspręsti naudojantis tarpininkavimu;

8.  teigiamai vertina ES, visų pirma Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai J. Borrellio ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos, bei kitų tarptautinių institucijų, pvz., NATO, pastangas ieškant sprendimo pasitelkiant dialogą ir diplomatiją; ragina visas šalis tikrai kartu dalyvauti derybose siekiant sąžiningai, visiškai laikantis tarptautinės teisės ir gerų kaimyninių santykių apibrėžti IEZ ir kontinentinio šelfo ribas; pritaria pasiūlymui surengti daugiašalę konferenciją rytinės Viduržemio jūros regiono dalies klausimu, kurioje dalyvautų visi susiję subjektai ir kuri suteiktų platformą siekiant ginčus išspręsti dialogu;

9.  ragina Komisiją ir visas valstybes nares siekti platesnio integracinio dialogo su Turkija ir visapusiškos strateginio saugumo sistemos bei energetinio bendradarbiavimo Viduržemio jūros regione; ragina Komisiją ir valstybes nares šiame dialoge ir toliau tvirtai laikytis Sąjungos pagrindinių vertybių ir principų, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės bei solidarumo principams;

10.  ragina nedelsiant atlikti išsamų bet kokios gręžimo veiklos rizikos aplinkai vertinimą, atsižvelgiant į tai, kad dujų žvalgyba jūroje susijusi su didele rizika aplinkai, darbo jėgai ir vietos gyventojams; ragina visas susijusias šalis investuoti į atsinaujinančiąją energiją ir tvarią klimatui palankią ateitį, taip pat ragina ES remti tokio Žaliojo susitarimo dėl Viduržemio jūros regiono kūrimą, į kurį būtų įtraukti investicijų į atsinaujinančiąją energiją platesniame regione planai, siekiant išvengti ginčų dėl ribotų iškastinių išteklių, kurie kenkia mūsų klimatui ir aplinkai;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl dabartinės ES ir Turkijos santykių padėties, visų pirma dėl prastos žmogaus teisių padėties Turkijoje ir prastėjančios demokratijos bei teisinės valstybės padėties; atkreipia dėmesį į ankstesnį ir dabartinį Turkijos vienašalių užsienio politikos iniciatyvų platesniame regione neigiamą poveikį ir į tai, kad Turkijos neteisėta žvalgymo ir gręžimo veikla rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje apskritai dar labiau kenkia ES ir Turkijos santykiams; ragina Turkiją ir ES valstybes nares kartu remti taikų konflikto sprendimą ir siekti politinio dialogo Libijoje, taip pat laikytis JT Saugumo Tarybos nustatyto ginklų embargo; apgailestauja dėl dabartinės Turkijos užsienio politikos ir kitų veiksmų Viduržemio jūros regione neigiamo poveikio regiono stabilumui; pakartoja savo 2019 m. spalio 24 d. rezoliucijoje dėl Turkijos karinės operacijos šiaurės rytų Sirijoje ir jos pasekmių išdėstytą poziciją(7);

12.  ragina atitinkamus NATO forumus, ypač Įprastinės ginkluotės kontrolės aukšto lygio darbo grupę, skubiai aptarti ginklų kontrolės rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje klausimą;

13.  pakartoja, kad ES ir Turkijos parlamentinis dialogas yra svarbi dialogo ir padėties švelninimo pastangų dalis; labai apgailestauja dėl to, kad Turkijos Didžioji Asamblėja nuolat atsisako atnaujinti dvišalius ES ir Turkijos jungtinio parlamentinio komiteto (JPK) posėdžius; ragina nedelsiant atnaujinti šiuos posėdžius;

14.  primygtinai teigia, kad tolesnių sankcijų būtų galima išvengti tik vedant dialogą, lojaliai bendradarbiaujant ir darant konkrečią pažangą vietoje; ragina Tarybą būti pasirengusią parengti papildomų ribojamųjų priemonių sąrašą, jeigu nebus pasiekta pakankamos pažangos bendradarbiaujant su Turkija; siūlo, kad šios priemonės būtų sektorinės ir tikslinės; tvirtai laikosi nuostatos, kad šios sankcijos neturėtų daryti neigiamo poveikio Turkijos žmonėms, mūsų paramai nepriklausomai Turkijos pilietinei visuomenei ar Turkijoje gyvenantiems pabėgėliams;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, NATO parlamentinei asamblėjai ir generaliniam sekretoriui, Turkijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir ES valstybėms narėms.

(1) OL C 224, 2018 6 27, p. 93.
(2) OL C 215, 2018 6 19, p. 199.
(3) OL C 463, 2018 12 21, p. 56.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0200.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0017.
(6) OL C 285, 2016 8 5, p. 11.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0049.


Padėtis Baltarusijoje
PDF 142kWORD 47k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Baltarusijoje (2020/2779(RSP))
P9_TA(2020)0231RC-B9-0271/2020

Europos Parlamentas

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Baltarusijos, ypač į 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos laisvės Baltarusijoje pablogėjimo, ypač svetainės „Chartija 97“ atvejo(1), 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl Baltarusijos(2), 2017 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje(3), 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje(4) ir 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės Baltarusijoje(5),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje bendromis ES ir jos šešių Rytų Europos partnerių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Sakartvelo, Moldovos Respublikos ir Ukrainos pastangomis pradėta įgyvendinti Rytų partnerystė,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Prahoje, 2011 m. Varšuvoje, 2013 m. Vilniuje, 2015 m. Rygoje ir 2017 m. Briuselyje įvykusių Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje surengtus prezidento rinkimus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaracijas Europos Sąjungos vardu dėl prezidento rinkimų, visų pirma 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pareiškimus, visų pirma 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą artėjant prezidento rinkimams ir 2020 m. liepos 14 d. pareiškimą dėl kandidatų į prezidentus neregistravimo, 2020 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ir Kanados užsienio reikalų ministro bendrą pareiškimą ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir 2020m. rugpjūčio 10 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ir už kaimynystę ir plėtrą atsakingo Komisijos nario pareiškimą dėl prezidento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 13 d. Europos Parlamento pirmininko pareiškimą ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. penkių frakcijų vadovų pareiškimą dėl padėties Baltarusijoje po 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykusių vadinamųjų prezidento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 14 d. neeilinio Užsienio reikalų tarybos posėdžio pagrindinius rezultatus ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko išvadas dėl padėties Baltarusijoje po 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 7 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pareiškimą dėl savavališkų ir nepaaiškintų suėmimų ir sulaikymų dėl politinių priežasčių ir 2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą dėl didėjančio smurto prieš Koordinavimo tarybos narius ir jų bauginimo,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę ES strategiją ir persvarstytą Europos kaimynystės politiką,

–  atsižvelgdamas į EIVT atstovo spaudai pareiškimus, ypač į 2020 m. birželio 19 d. pareiškimą dėl naujausių įvykių prieš prezidento rinkimus ir 2019 m. lapkričio 18 d. pareiškimą dėl parlamento rinkimų Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą pratęsti 2004 m. Baltarusijai nustatytą ES ginklų ir įrangos, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms, embargą(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro pareiškimą dėl rinkimų stebėjimo misijos nesiuntimo į Baltarusiją dėl to, kad nebuvo gautas kvietimas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas žmogaus teisių konvencijas, kurias Baltarusija yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 10 d. Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) 2020 m. liepos 17 d. pareiškimą ir į ankstesnes ESBO ODIHR ataskaitas dėl rinkimų Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2020 m. rugpjūčio 10 ir 14 d. pareiškimus dėl įvykių po rinkimų Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi nuo 2000 m. Baltarusijoje nebuvo įregistruota jokia nauja politinė partija, nors tai ne kartą bandyta padaryti; kadangi Baltarusijos centrinė rinkimų komisija neleido režimą kritikuojantiems politikams užregistruoti kandidatūrų 2020 m. prezidento rinkimuose, nors jie, kaip pranešama, surinko daugiau kaip 100 000 parašų, reikalaujamų nacionalinės teisės aktuose, pabrėždama neproporcingas ir nepagrįstas kliūtis, taikomas kandidatūrų pateikimui, nepaisant įsipareigojimų ESBO ir nesilaikant kitų tarptautinių standartų;

B.  kadangi per prezidento rinkimų kampanija jau nuo 2020 m. gegužės mėn. pradžios buvo pažymėta visoje šalyje vykusiomis represijomis prieš taikius protestuotojus, pilietinės visuomenės aktyvistus, tinklaraštininkus ir žurnalistus, taip pat dideliu politinių aktyvistų, jų šeimų ir rėmėjų bauginimu; kadangi visoje šalyje dėl protestų prieš režimą sulaikyta daugiau kaip 650 taikių protestuotojų, žurnalistų ir piliečių aktyvistų;

C.  kadangi nepaisant to, kad Baltarusija yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) veikloje dalyvaujanti valstybė, Baltarusijos rinkimų procesai neatitiko ESBO gairių, kuriose raginama užtikrinti pagrindines laisves, lygybę, visuotinumą, politinį pliuralizmą, pasitikėjimą, skaidrumą ir atskaitomybę;

D.  kadangi ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misija negalėjo stebėti rinkimų proceso, nes Baltarusijos valdžios institucijos tyčia laiku neatsiuntė kvietimo;

E.  kadangi rinkimų metu buvo pranešama apie sistemingus pažeidimus ir tarptautinių rinkimų standartų pažeidimus, įskaitant rinkėjų bauginimą, jų teisės balsuoti nesuteikimą ir masinį balsavimo apylinkių protokolų klastojimą; kadangi nepriklausomi vietos stebėtojai, įskaitant tuos, kurie stebėjo išankstinį balsavimą Baltarusijos prezidento rinkimuose, visoje šalyje buvo sulaikomi po to, kai užfiksavo daugybę rinkimų teisės pažeidimų;

F.  kadangi Baltarusijos centrinė rinkimų komisija dabartinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką paskelbė vadinamųjų rinkimų laimėtoju;

G.  kadangi patikimi pranešimai iš visos šalies ir visuomeninės socialinės žiniasklaidos iniciatyvos rodo, kad rinkimai buvo klastojami dideliu mastu dabartinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos naudai ir kad daugelis baltarusių mano, kad nugalėtoja yra Sviatlana Cichanouskaja;

H.  kadangi iš karto po to, kai buvo paskelbti vadinamųjų rinkimų rezultatai, prasidėjo precedento neturintys taikūs protestai, kuriais išreiškiamas noras siekti demokratinių pokyčių ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms, jie tęsiasi iki šiol ir šimtai tūkstančių žmonių buriasi Baltarusijos gatvėse, o šie susibūrimai piką pasiekia savaitgaliais per Vienybės eitynes ir rodo Baltarusijos visuomenės nepasitenkinimo ir mobilizavimo lygį;

I.  kadangi kartu su protestais visoje šalyje vyksta daug streikų pramonės gamyklose, įskaitant dideles valstybės įmones įvairiuose ekonomikos sektoriuose, įmonėse, mokyklose, universitetuose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose;

J.  kadangi dėl didelių abejonių dėl rinkimų sąžiningumo ir didelio skaičiaus pranešimų apie klastojimą Europos Sąjunga ir jos valstybės narės prezidento rinkimų rezultatų nepripažino; kadangi dabartinio prezidento A. Lukašenkos dabartinė kadencija baigiasi 2020 m. lapkričio 5 d.;

K.  kadangi protestai Baltarusijoje yra anksčiau nematyto masto, vyksta visoje šalyje, juose dalyvauja įvairių kartų žmonės ir jiems akivaizdžiai vadovauja moterys;

L.  kadangi Baltarusijos valdžios institucijos į teisėtus ir taikius protestus reagavo neproporcingai dideliu smurtu; kadangi saugumo pajėgos į taikius protestus reagavo labai griežtai ir dažnai naudojo pernelyg didelę, nereikalingą ir beatodairišką jėgą, pvz., intensyviai naudojo ašarines dujas, lazdas, blyksnines granatas ir vandens patrankas; kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras praneša, kad pastarosiomis savaitėmis buvo sulaikyta beveik 6 700 asmenų, kurie naudojosi savo teise laisvai rinktis į taikius susirinkimus; kadangi ekspertai gavo pranešimų apie bent 450 atvejų, kai sulaikyti asmenys patyrė kankinimus, seksualinį smurtą, išžaginimus ir netinkamą elgesį su jais, o nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. keli asmenys, įskaitant Aliaksandrą Taraikouskį, Kanstanciną Šyšmakovą, Aliaksandrą Vichorą ir Henadzį Šutavą, dingo ir buvo rasti negyvi;

M.  kadangi buvo įsteigta Koordinavimo taryba, kurios tikslas yra būti laikina institucine partnere nacionalinio dialogo procesui, kuriuo siekiama organizuoti naujus rinkimus, kurie būtų rengiami laikantis tarptautinių standartų ir kuriuos stebėtų Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras; kadangi nuo to laiko keli tūkstančiai žmonių išreiškė paramą jos raginimams surengti naujus rinkimus ir visi pagrindiniai Koordinavimo tarybos nariai buvo persekiojami, apklausti arba suimti (Lilija Ulasava, Maksimas Znakas, Siarhejus Dyleuskis, Maryja Kalesnikava); kadangi dėl nuolatinio persekiojimo ir grasinimų pagrindiniai opozicijos nariai Sviatlana Cichanouskaja, Veranika Capkala, Pavelas Latuška ir Volha Kavalkova turėjo ieškoti prieglobsčio Europos Sąjungoje; kadangi 2020 m. rugsėjo 7 d. kitą jos pagrindinę narę Maryją Kalesnikavą vidury dienos Minsko gatvėje pagrobė kaukes dėvintys vyrai nežymėtame furgone; kadangi Nobelio premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič yra vienintelė Koordinavimo tarybos prezidiumo narė, kuri Baltarusijoje dar yra laisva; kadangi, nepaisant išskirtinės paramos, kurią jai suteikė Europos diplomatai, ir toliau kyla didelis susirūpinimas dėl jos saugumo;

N.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 19 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė nemažam skaičiui už smurtą, represijas ir Baltarusijos rinkimų rezultatų klastojimą atsakingų asmenų nustatyti sankcijas, uždrausti jiems atvykti į ES ir užšaldyti ES esantį jų finansinį turtą;

O.  kadangi rinkimų kampanija ir prezidento rinkimai vyko per COVID-19 m. pandemiją, kurios poveikį Baltarusijos politiniai vadovai ir valdžios institucijos nuolat neigė, todėl žurnalistai, medicinos darbuotojai ir eiliniai žmonės pradėjo dalintis esmine informacija apie pandemiją ir būtinas atsargumo priemones, taip parodydami žmonių visuomeniškumą ir Baltarusijos pilietinės visuomenės gyvybingumą;

P.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 27 d. Rusijos Federacijos prezidentas pareiškė, kad palaiko Baltarusijos valdžios institucijas, malšinančias teisėtą pilietinį nepasitenkinimą, ir pasiūlė dislokuoti specialias policijos pajėgas; kadangi 2020 m. rugpjūčio 21 d. A. Lukašenka paskelbė, kad streikuojantys ir atsistatydinę valstybinės žiniasklaidos žurnalistai bus pakeisti vadinamaisiais Rusijos žiniasklaidos specialistais; kadangi Rusija, Kinija ir Turkija buvo vienos iš pirmųjų valstybių, pasveikinusių A. Lukašenką su jo apgaulinga pergale rinkimuose;

Q.  kadangi Baltarusijos valdžios institucijos ir toliau vykdo smurtines represijas prieš nepriklausomus Baltarusijos žurnalistus ir piliečių žurnalistikos atstovus ir tikslingai bando trukdyti teikti objektyvius pranešimus, siekdamos nuslopinti vidaus ir tarptautinį susirūpinimą, ir, be kita ko, 2020 m. rugpjūčio 29 d. panaikino keliolikos tarptautinių žurnalistų spaudos akreditacijas;

R.  kadangi per rinkimų kampaniją ir po rinkimų žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje ir toliau blogėjo; kadangi žmogaus teisių gynėjų darbo aplinka nuolat blogėja ir jie sistemingai bauginami, persekiojami ir ribojamos jų pagrindinės laisvės; kadangi Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, kurioje vykdoma mirties bausmė;

1.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos poziciją, atmeta 2020 m. rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje įvykusių vadinamųjų prezidento rinkimų rezultatus, nes jie vyko šiurkščiai pažeidžiant visus tarptautiniu mastu pripažintus standartus; nepripažins Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijos prezidentu pasibaigus jo dabartinei kadencijai;

2.  kuo griežčiausiai smerkia Baltarusijos valdžios institucijas už smurtines represijas prieš taikius protestus už teisingumą, laisvę ir demokratiją po apgaulingų 2020 m. rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų; ragina nedelsiant nutraukti smurtą, nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus prieš vadinamuosius 2020 m. rugpjūčio 9-osios rinkimus ir po jų sulaikytus asmenis ir panaikinti visus jiems iškeltus kaltinimus dėl politinių priežasčių, įskaitant visus asmenis, sulaikytus už dalyvavimą protestuose prieš rinkimų rezultatus arba prieš valdžios institucijų naudojamą smurtą arba už paramą šiems protestams;

3.  smerkia besitęsiantį streikų dalyvių, Koordinavimo tarybos narių ir kitų opozicijos veikėjų, pilietinės visuomenės aktyvistų, nepriklausomų žurnalistų ir tinklaraštininkų bauginimą, persekiojimą ir neproporcingą jėgos naudojimą prieš juos; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus prieš suklastotus 2020 m. rugpjūčio 9 d. rinkimus ir po jų savavališkai sulaikytus asmenis, įskaitant Pavelą Seviarynecą, Mikalajų Statkevičių, Maryją Kalesnikavą, Andrejų Jahoravą, Antoną Radniankovą ir Ivaną Kraucovą; reikalauja nutraukti bet kokį baudžiamąjį persekiojimą dėl politinių priežasčių;

4.  palankiai vertina Koordinavimo tarybą kaip laikiną žmonių, kurie reikalauja demokratinių pokyčių Baltarusijoje, atstovybę, atvirą visiems politiniams ir socialiniams suinteresuotiesiems subjektams;

5.  remia taikų ir demokratinį valdžios pasikeitimą, surengus įtraukų nacionalinį dialogą, visapusiškai gerbiant Baltarusijos gyventojų demokratines ir pagrindines teises; šiuo klausimu pakartoja Baltarusijos žmonių raginimus kuo greičiau surengti naujus, laisvus ir sąžiningus rinkimus, kuriuos stebėtų tarptautiniai stebėtojai, vadovaujami ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, ir kurie atitiktų tarptautiniu mastu pripažintus standartus;

6.  reiškia tvirtą paramą Baltarusijos žmonėms, teikiantiems teisėtus reikalavimus ir ginantiems siekius, susijusius su laisvais ir sąžiningais rinkimais, pagrindinėmis laisvėmis ir žmogaus teisėmis, demokratiniu atstovavimu, politiniu dalyvavimu, orumu ir teise spręsti dėl savo ateities; pripažįsta, kad dabartinis protestų judėjimas Baltarusijoje grindžiamas bendru ir plačiu reikalavimu demokratizuoti Baltarusiją, nes jos gyventojai turi turėti tokias pačias pagrindines demokratijos teises ir laisvę, kaip ir visi kiti Europos žemyno gyventojai;

7.  ragina Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bei Tarybą teikti pagalbą Baltarusijos demokratinei opozicijai, įskaitant Sviatlanos Cichanouskajos vadovaujamą Koordinavimo tarybą;

8.  dėkoja už svarbų drąsių Baltarusijos moterų, kurioms vadovauja Sviatlana Cichanouskaja, Veranika Capkala ir Maryja Kalesnikava, ir jų rėmėjų indėlį išreiškiant ir pateikiant teisėtus Baltarusijos žmonių reikalavimus; pažymi, kad daugelis Baltarusijos gyventojų mano, jog Sviatlana Cichanouskaja yra prezidento rinkimų nugalėtoja ir Baltarusijos išrinktoji prezidentė;

9.  reikalauja nedelsiant paleisti sulaikytus Koordinavimo tarybos narius Liliją Ulasavą, Maksimą Znaką, Siarhejų Dyleuskį ir Maryją Kalesnikavą; primygtinai reikalauja, kad bet koks nacionalinis dialogas vyktų visapusiškai ir netrukdomai dalyvaujant Koordinavimo tarybai; palankiai vertina tai, kad ES valstybių narių ir kitų panašių pažiūrų šalių atstovai suteikė apsaugą Sviatlanai Aleksijevič;

10.  kuo griežčiausiai smerkia pasibaisėtinus smurto veiksmus prieš taikius protestuotojus ir sulaikytuosius, žiaurias represijas ir kankinimus; ragina atlikti nepriklausomą ir veiksmingą su protestais susijusių Aliaksandro Taraikouskio, Aliaksandro Vichoro, Arciomo Parukovo, Henadzio Šutavo ir Kanstantino Šyšmakovo mirčių tyrimą;

11.  ragina nutraukti bet kokį netinkamą elgesį ir kankinimus, Baltarusijos baudžiamajame kodekse nustatyti konkrečią kankinimo apibrėžtį, atitinkančią tarptautinius žmogaus teisių standartus, ir pakeisti teisės aktus, kad priverstinis dingimas būtų kriminalizuotas;

12.  primygtinai tvirtina, kad būtina užtikrinti piliečių teises į susirinkimų, asociacijų, žodžio ir nuomonės laisvę, taip pat žiniasklaidos laisvę ir panaikinti visus teisinius ir praktinius apribojimus, kurie trukdo naudotis šiomis laisvėmis; griežtai smerkia vis dar taikomą mirties bausmę ir ragina nedelsiant ir visam laikui ją panaikinti, taip pat, kol nepanaikinta mirties bausmė, ragina užtikrinti veiksmingą teisę apskųsti mirties nuosprendį;

13.  visapusiškai remia Baltarusijos darbuotojus ir nepriklausomas profesines sąjungas ir ragina Baltarusijos valdžios institucijas ir darbdavius gerbti pagrindines Baltarusijos darbuotojų teises streikuoti pagal TDO konvencijas Nr. 87 ir Nr. 98 nerizikuojant būti atleistiems iš darbo, sulaikytiems ar kitaip nubaustiems; remia Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos raginimą Tarptautinei darbo organizacijai skubiai imtis veiksmų prieš streikų komitetų vadovų ir nepriklausomų profesinių sąjungų aktyvistų sulaikymą ir nuteisimą, siekiant apsaugoti jų susirinkimų ir asociacijų laisvę; reiškia paramą Baltarusijos demokratinių profesinių sąjungų kongreso atliekamam koordinavimo vaidmeniui;

14.  tvirtai remia ES sankcijas asmenims, atsakingiems už rinkimų rezultatų klastojimą ir represijas Baltarusijoje, įskaitant Aliaksandrą Lukašenką; ragina Tarybą, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, nedelsiant įgyvendinti plataus masto ir veiksmingas sankcijas visiems Baltarusijos rinkimų klastojimo, smurto ir represijų veiksmų vykdytojams Baltarusijoje; ragina Tarybą sekti Baltijos valstybių, kurios įtraukė A. Lukašenką į savo sankcijų sąrašą, pavyzdžiu ir išplėsti iš pradžių pasiūlytą asmenų, kuriems taikomos sankcijos, grupę, kad į ją būtų įtraukta daug aukšto ir vidutinio rango pareigūnų, taip pat verslininkų, kurie, kaip žinoma, remia režimą arba atleidžia savo darbuotojus už dalyvavimą streikuose; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Tarybą išnagrinėti galimybę įtraukti į sankcijų sąrašą Rusijos piliečius, kurie tiesiogiai dalyvauja remiant A. Lukašenkos režimą Baltarusijoje;

15.  labai palankiai vertina ESBO pirmininko ir jo pareigų perėmėjo pasiūlymą padėti Baltarusijai organizuoti dialogo procesą; primygtinai ragina, kad Baltarusijos valdžios institucijos priimtų pasiūlymą, kurį joms pateikė dabartinis ir būsimas ESBO pirmininkai;

16.  primygtinai ragina EIVT ir Komisiją parengti išsamią ES politikos Baltarusijos atžvilgiu peržiūrą, siekiant remti Baltarusijos žmones ir jų demokratinius siekius, taip pat pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomas sąjungas ir nepriklausomą žiniasklaidą; ragina padidinti ES finansavimą Baltarusijos pilietinei visuomenei, sykiu įšaldyti bet kokius ES lėšų pervedimus dabartinei Baltarusijos vyriausybei ir valstybės kontroliuojamiems projektams ir sustabdyti EIB, ERPB ir kitas paskolas dabartiniam režimui; primygtinai paraginti ES surengti paramos demokratinei Baltarusijai teikėjų konferenciją, kurioje dalyvautų tarptautinės finansų įstaigos, G 7 šalys, ES valstybės narės ir institucijos, taip pat kitos šalys, norinčios įsipareigoti skirti milijardų eurų finansinį paketą, kad būtų remiamos būsimos reformos ir ekonomikos restruktūrizavimas;

17.  ragina EIVT sustabdyti derybas dėl ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų, kol įvyks laisvi ir sąžiningi prezidento rinkimai;

18.  primygtinai ragina vyriausybę stiprinti sveikatos priežiūros sistemą ir skaidriai, užtikrinant visų įtrauktį, teikti Baltarusijos gyventojams visą aktualią ir gyvybiškai svarbią informaciją apie pandemiją; pabrėžia, kad reikia gerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis sulaikymo vietose, jų prieinamumą ir kokybę, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, taip pat gerinti medicinos darbuotojų darbo sąlygas, nes pranešama, kad policija trukdo suteikti pagalbą sužeistiems protestuotojams ir sulaiko medicinos darbuotojus;

19.  ragina ES valstybes nares supaprastinti ir paspartinti humanitarinio koridoriaus sukūrimą ir vizų išdavimo procedūrą asmenims, bėgantiems iš Baltarusijos dėl politinių priežasčių, ir asmenims, kuriems dėl smurto prieš juos reikia medicininio gydymo, ir suteikti jiems bei jų šeimoms visą reikiamą paramą ir pagalbą; ragina Komisiją sparčiai pradėti veiksmingai naudoti ES finansinę paramą, skirtą pilietinei visuomenei ir nukentėjusiems nuo represijų remti, ir sutelkti daugiau išteklių jų fizinei, psichologinei ir materialinei paramai;

20.  ragina ES toliau stiprinti žmonių tarpusavio ryšius remiant nepriklausomas Baltarusijos NVO, PVO, žmogaus teisių gynėjus, žiniasklaidos atstovus ir nepriklausomus žurnalistus, suteikiant papildomas galimybes jauniems baltarusiams studijuoti ES ir toliau remiant Europos humanitarinį universitetą; prašo Komisijos skubiai sudaryti stipendijų programą studentams ir mokslininkams, išmestiems iš Baltarusijos universitetų už demokratines pažiūras;

21.  pabrėžia, kad reikia išsamiai ištirti režimo įvykdytus nusikaltimus Baltarusijos žmonėms, ir pabrėžia esąs pasiryžęs prisidėti prie tokių tyrimų;

22.  smerkia žiniasklaidos ir interneto ribojimą, taip pat žurnalistų ir tinklaraštininkų bauginimą, siekiant sustabdyti informacijos apie padėtį šalyje srautą; pabrėžia Baltarusijos žmonių teisę nekliudomai gauti informaciją; ragina ES naudoti Europos demokratijos fondą ir kitas priemones, siekiant remti šias žiniasklaidos priemones ir žurnalistus, patiriančius režimo represijas;

23.  ragina Komisiją, valstybes nares ir EIVT visapusiškai remti Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pastangas ir ESBO Maskvos mechanizmo naudojimą, kad būtų apsaugota tarptautinių organizacijų dokumentacija ir pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus ir vėliau būtų galima reikalauti atsakomybės ir teisingumo nukentėjusiems;

24.  pabrėžia, kad labai svarbu kovoti su dezinformacijos apie ES, jos valstybes nares ir institucijas sklaida Baltarusijoje, taip pat su ES plintančia dezinformacija apie padėtį Baltarusijoje ir kitų formų hibridinėmis grėsmėmis, kurias kelia trečiosios šalys; įspėja režimą dėl bet kokių bandymų naudoti nacionalines, religines, etnines ir kitas mažumas kaip pakaitinį taikinį, nukreipiantį visuomenės dėmesį nuo rinkimų klastojimo ir su tuo susijusių masinių protestų ir represijų; smerkia atsisakymą duoti leidimą sugrįžti į šalį Baltarusijos katalikų bažnyčios vadovui arkivyskupui Tadeuszui Kondrusiewiczui;

25.  smerkia Rusijos Federacijos hibridinį kišimąsi Baltarusijoje, visų pirma vadinamųjų žiniasklaidos ekspertų delegavimą į Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos priemones ir patarėjų delegavimą į karines ir teisėsaugos tarnybas, ir ragina Rusijos Federacijos vyriausybę nutraukti bet kokį slaptą ar atvirą kišimąsi į Baltarusijos vidaus procesus; primygtinai ragina Rusijos Federaciją gerbti tarptautinę teisę ir Baltarusijos suverenitetą; įspėja, kad Aliaksandras Lukašenka neturi politinių ar moralinių įgaliojimų Baltarusijos vardu užmegzti kokius nors tolesnius sutartinius santykius, be kita ko, su Rusijos valdžios institucijomis, kurie galėtų kelti grėsmę Baltarusijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui;

26.  pabrėžia, jog svarbu, kad įvykiai Baltarusijoje išliktų ES prioritetu; primena, kad ES turi būti vieninga ir nuosekliai reaguoti į padėtį Baltarusijoje;

27.  apgailestauja dėl to, kad Baltarusija jau atgabeno branduolinį kurą į pirmąjį Astravo branduolinės elektrinės reaktorių ir planuoja pradėti gaminti energiją 2020 m. lapkričio mėn., neįgyvendinusi visų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijų, nes tai dar labiau aktualu šiais didelio politinio nestabilumo laikais;

28.  ragina ES valstybių narių ir visų kitų demokratinių šalių nacionalines ledo ritulio federacijas primygtinai raginti Tarptautinę ledo ritulio federaciją (IIHF) atšaukti savo sprendimą iš dalies surengti 2021 m. pasaulio ledo ritulio čempionatą Baltarusijoje, kol padėtis ir ypač žmogaus teisių padėtis šalyje pagerės;

29.  dar kartą ragina ES Tarybą nedelsiant sukurti visapusišką, veiksmingą ir savalaikį ES masto ribojamųjų priemonių mechanizmą (vadinamasis S. Magnitskio sąrašas), pagal kurį būtų galima taikyti priemones bet kokiems asmenims, valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams bei kitiems subjektams, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus arba su jais susijusiems;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Baltarusijos Respublikos bei Rusijos Federacijos valdžios institucijoms.

(1) OL C 11, 2020 1 13, p. 18.
(2) OL C 390, 2019 11 18, p. 100.
(3) OL C 298, 2018 8 23, p. 60.
(4) OL C 224, 2018 6 27, p. 135.
(5) OL C 349, 2017 10 17, p. 41.
(6) OL L 45, 2020 2 18, p. 3.


Padėtis Rusijoje, A. Navalno apnuodijimas
PDF 139kWORD 44k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „Padėtis Rusijoje: Aleksejaus Navalno apnuodijimas“ (2020/2777(RSP))
P9_TA(2020)0232RC-B9-0280/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją, ypač į jos 2 skirsnio 29 straipsnį, kuriuo saugoma žodžio laisvė, ir į tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos Rusija prisiėmė kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir JT narė,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2020 m. rugsėjo 3 d. deklaraciją ES vardu dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir rugsėjo 2 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 8 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą, kuriame ji ragina atlikti nepriklausomą Aleksejaus Navalno apnuodijimo tyrimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 8 d. G 7 valstybių užsienio reikalų ministrų pareiškimą dėl Aleksejaus Navalno apnuodijimo,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (Cheminio ginklo uždraudimo konvencija), kuria draudžiama naudoti, kurti, gaminti, kaupti ir perduoti cheminius ginklus,

–  atsižvelgdamas į Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos šalių konferencijos 24-ojoje sesijoje 2019 m. lapkričio 27 d. vienbalsiai priimtus sprendimus C-24/DEC.4 ir C-24/DEC.5, kuriais paralyžiuojamoji fosforo organinė medžiaga „Novičiok“ įtraukiama į Konvencijos Cheminių medžiagų priedo 1-ąjį sąrašą, ir į minėtų sprendimų įsigaliojimą 2020 m. birželio 7 d.,

–  atsižvelgdamas į Berlyno ligoninės „Charité – Universitätsmedizin Berlin“ 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimą, kuriame teigiama, kad Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas panaudojant cheminę paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą,

–  atsižvelgdamas į Vokietijos federalinės vyriausybės 2020 m. rugsėjo 2 d. pareiškimą, kuriame Rusijos vyriausybė raginama skubiai pateikti pareiškimą dėl incidento ir kuo griežčiausiai smerkiamas šis išpuolis,

–  atsižvelgdamas į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) generalinio direktoriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškimą dėl kaltinimų dėl cheminio ginklo panaudojimo prieš Aleksejų Navalną, kuriame pabrėžiama, kad pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją bet koks asmens apnuodijimas naudojant paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą laikomas cheminio ginklo naudojimu,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, kuriuose abiejuose pažymima, kad nė vienas asmuo neturi būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba baudimo, ir kurių šalis yra Rusijos Federacija,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą Deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi pagrindinis Rusijos opozicijos politikas, teisininkas, tinklaraštininkas ir su korupcija kovojantis aktyvistas Aleksejus Navalnas atskleidė daug korupcijos atvejų, susijusių su verslo įmonėmis ir Rusijos politikais, vadovavo keletui viešųjų protestų visoje Rusijoje ir tapo vienu iš nedaugelio sėkmingų Rusijos opozicijos lyderių; kadangi prieš tai jis buvo sulaikytas, suimtas ir nuteistas, taip mėginant nutraukti jo politinę ir visuomeninę veiklą; kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad nemažai šių procedūrų buvo piktnaudžiaujamojo pobūdžio ir vykdomos pažeidžiant teisingo bylos nagrinėjimo principą; kadangi 2017 m., panaudojant medicininę dezinfekavimo priemonę, buvo įvykdytas fizinis išpuolis prieš Aleksejų Navalną ir dėl to šis asmuo beveik apako, o 2019 m., jam esant sulaikymo įstaigoje, jis buvo galimai apnuodytas; kadangi nei vieno šių atvejų nusikaltimų vykdytojai nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

B.  kadangi pranešama, jog 2020 m. rugpjūčio 20 d. vidaus skrydžio Rusijoje metu Aleksejus Navalnas atsidūrė komos būsenoje, jis buvo nugabentas į ligoninę Rusijos Omsko mieste ir, jo šeimos prašymu, nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. yra gydomas Berlyno ligoninėje „Charité“;

C.  kadangi Aleksejų Navalną mėginta nužudyti artėjant 2020 m. rugsėjo 13 d. Rusijoje vyksiantiems vietos ir regioniniams rinkimams, kai jis ir jo komanda aktyviai dalyvavo taikydami pažangaus balsavimo strategiją, kuria buvo siekiama nugalėti V. Putino režimo kandidatus; kadangi tai kelia ypač didelį nerimą dėl demokratijos, pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių padėties šioje šalyje;

D.  kadangi prieš pat bandymą apnuodyti Aleksejus Navalnas lankėsi Novosibirske ir Tomske, kur jis tyrė vietos gubernatorių korupcijos atvejus; kadangi Aleksejus Navalnas, vykdydamas savo kovos su korupcija veiklą regionuose, padidino vietos visuomenės informuotumą apie tokius atvejus ir dėl to padidėjo rinkėjų aktyvumas regioniniuose rinkimuose, taip sutelkiant opozicijos balsus; kadangi Aleksejus Navalnas visoje šalyje sukūrė 40 regioninių biurų, nuolat tikrinančių vietos valdžios institucijų veiklą, sistemą, tačiau Rusijos valdžios institucijos jų narius baugina ir persekioja;

E.  kadangi Aleksejus Navalnas pareiškė tvirtai remiąs protestuotojus Chabarovske ir Baltarusijoje ir pokyčius Baltarusijoje laikė įkvėpimo šaltiniu Rusijos žmonėms;

F.  kadangi politiniai nužudymai ir nuodijimai Rusijoje yra pasitelkiami kaip sisteminės režimo priemonės, sąmoningai nukreiptos prieš opoziciją; kadangi padėtį dar labiau apsunkina tai, kad valdžios institucijos nenori nuodugniai ištirti politiškai motyvuotų nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti, kaip tai buvo Anos Politkovskajos, Boriso Nemcovo, Sergejaus Protazanovo, Vladimiro Kara-Murzos ir kitų asmenų atvejais; kadangi opozicijos atstovai sistemingai patiria vyriausybės arba vyriausybę palaikančios žiniasklaidos žodinių išpuolių, ad hominem kampanijų ir nužmoginančio puolimo;

G.  kadangi pastarasis pasikėsinimas nužudyti – tai tik dar vienas pavyzdys, kad Rusijos Federacijoje labai pablogėjo padėtis žmogaus teisių apsaugos ir pagarbos bendrai sutartiems demokratiniams principams bei teisinės valstybės principui srityje;

H.  kadangi tokį visuomeninio nepritarimo slopinimą dar labiau skatina policijos ir saugumo pajėgų nebaudžiamumas ir teismų nenoras baudžiamojon atsakomybėn traukti tikruosius šių nusikaltimų vykdytojus, kurie ne tik lieka nenubausti, bet yra net apdovanojami Kremliaus;

I.  kadangi, remiantis žinomos Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ duomenimis, Rusijos Federacijoje yra daugiau kaip 300 politinių ir religinių kalinių; kadangi ES solidarizuojasi su visais disidentais ir Rusijos žmonėmis, kurie, nepaisydami grėsmės jų laisvei ir gyvybei ir Kremliaus bei Rusijos valdžios institucijų daromo spaudimo, toliau kovoja už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją;

J.  kadangi Rusijos slaptosios tarnybos rengiamos politiškai motyvuotos žmogžudystės ir pasikėsinimai nužudyti daro tiesioginį poveikį ES vidaus saugumui;

K.  kadangi Berlyno ligoninė „Charité – Universitätsmedizin Berlin“ padarė išvadą, kad Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas paralyžiuojamąja nuodingąja medžiaga, priskiriama grupei „Novičiok“, kuri yra Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos sukurta karinė paralyžiuojamųjų nuodingųjų medžiagų rūšis; kadangi šią išvadą patvirtino specializuota Vokietijos ginkluotųjų pajėgų laboratorija ir daug savarankiškai dirbančių laboratorijų; kadangi paralyžiuojamoji nuodingoji medžiaga „Novičiok“ neseniai, 2018 m. kovo mėn., panaudota ES teritorijoje per išpuolį prieš buvusį Rusijos žvalgybos pareigūną Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją Skripal Solsberyje (Jungtinė Karalystė) ir po šio išpuolio netikėtai mirė Eimsberio gyventoja Dawn Sturgess;

L.  kadangi Rusijos gydytojai pirmieji gydė Aleksejų Navalną dėl apnuodijimo ir vėliau teigė, kad jo kūne nebuvo rasta jokių nuodų pėdsakų, bei mėgino neleisti jo išvežti iš šalies ir kadangi Rusijos valdžios institucijos neigia esančios kaip nors susijusios su šiuo incidentu;

M.  kadangi paralyžiuojamoji nuodingoji medžiaga „Novičiok“ yra priemonė, sukurta ir prieinama tik Rusijos karinėms struktūroms ir slaptosioms tarnyboms; kadangi tokias medžiagas reglamentuoja Rusijos teisė; kadangi paralyžiuojamoji nuodingoji medžiaga „Novičiok“ yra cheminis ginklas, kurį galima sukurti tik valstybinėse karinėse laboratorijose ir kurio privatūs asmenys negali įsigyti; kadangi, jei vis dėlto taip atsitiktų, tai būtų Rusijos tarptautinių teisinių įsipareigojimų pažeidimas;

N.  kadangi Taryba paragino Rusijos valdžios institucijas atlikti išsamų pasikėsinimo nužudyti Aleksejų Navalną tyrimą, paragino imtis bendro tarptautinio atsako ir pasiliko teisę imtis atitinkamų veiksmų, įskaitant ribojamąsias priemones;

O.  kadangi pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją kiekvienas asmens apnuodijimas naudojant paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą laikomas cheminio ginklo panaudojimu ir kadangi bet koks cheminio ginklo panaudojimas visomis aplinkybėmis laikomas šiurkščiu tarptautinės teisės ir tarptautinių žmogaus teisių standartų pažeidimu; kadangi vienbalsiai priėmus du pasiūlymus, įskaitant vieną, pateiktą Rusijos Federacijos, „Novičiok“ buvo įtraukta į Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos kontroliuojamų medžiagų sąrašą, ir todėl jai pagal Konvenciją taikomos griežčiausios kontrolės gairės;

P.  kadangi teisė į minties ir žodžio laisvę, teisė jungtis į asociacijas ir teisė laisvai rinktis į taikius susirinkimus yra įtvirtintos Rusijos Federacijos Konstitucijoje;

Q.  kadangi Rusijos valstybės kontroliuojamos informavimo priemonės, skleisdamos dezinformaciją ir nukreipdamos dėmesį nuo nuolatinių demokratijos ir teisinės valstybės principo ir pagrindinių laisvių bei žmogaus teisių pažeidimų Rusijos Federacijoje, mėgina paneigti tai, kad Rusijos valdžios institucijos yra atsakingos už pasikėsinimą į Aleksejaus Navalno gyvybę;

R.  kadangi po 2020 m. rugsėjo 13 d. įvykusių regioninių rinkimų Rusijoje gauta rekordiškai daug skundų dėl rezultatų klastojimo; kadangi miestuose (Novosibirske ir Tomske), kuriuose Aleksejus Navalnas lankėsi prieš pasikėsinimą jį nunuodyti, jo išmaniojo balsavimo sistema pasirodė esanti veiksminga ir padėjo nugalėti V. Putino kandidatus;

S.  kadangi Europos Parlamentas padarė oficialią išvadą, kad Rusijos nebegalima laikyti strategine partnere, taip pat atsižvelgiant į šios šalies antagonistinę užsienio politiką, įskaitant karines intervencijas ir neteisėtą trečiųjų šalių teritorijų okupaciją;

1.  griežtai smerkia pasikėsinimą nužudyti Aleksejų Navalną ir reiškia didžiausią susirūpinimą dėl pakartotinio paralyžiuojamosios nuodingosios medžiagos naudojimo prieš Rusijos piliečius;

2.  primena, kad cheminio ginklo naudojimas bet kokiomis aplinkybėmis yra smerktinas nusikaltimas pagal tarptautinę teisę, visų pirma pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją;

3.  pabrėžia, kad pasikėsinimas nužudyti Aleksejų Navalną buvo dar vienas bandymas nutildyti jį ir kitus opozicijos veikėjus bei atgrasyti juos nuo tolesnio su režimu susijusių sunkių korupcijos atvejų viešinimo, ir bendrai atgrasyti šalies politinę opoziciją, visų pirma kalbant apie siekį daryti įtaką 2020 m. rugsėjo 11–13 d. vietos ir regioniniams papildomiems rinkimams;

4.  pakartoja, kad Aleksejaus Navalno atvejis yra vienas iš elementų, sudarančių platesnę Rusijos politiką, kurią vykdant daugiausia dėmesio skiriama represinei vidaus politikai ir agresyviems veiksmams visame pasaulyje, nestabilumo ir chaoso skleidimui, savo įtakos ir dominavimo sferos stabilizavimui ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos pažeidimui;

5.  prašo nedelsiant pradėti tarptautinį tyrimą (dalyvaujant ES, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai, jų sąjungininkams ir Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai) ir pabrėžia savo pasiryžimą prisidėti prie tokio tyrimo; ragina Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją atlikti išsamų Rusijos tarptautinių įsipareigojimų cheminių ginklų srityje pažeidimų tyrimą; ragina Rusijos valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su Cheminio ginklo uždraudimo organizacija siekiant užtikrinti nešališką tarptautinį tyrimą ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimą prieš Aleksejų Navalną;

6.  ragina Užsienio reikalų tarybą jos 2020 m. rugsėjo 21 d. posėdyje užimti aktyvią poziciją šiuo klausimu; reikalauja, kad ES kuo greičiau sudarytų Rusijai taikytinų plataus užmojo ribojamųjų priemonių sąrašą ir sugriežtintų jau taikomas ES sankcijas Rusijai; primygtinai ragina nustatyti tokį sankcijų mechanizmą, kuris leistų remiantis Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondo turima informacija paimti ir įšaldyti korumpuotų asmenų turimą turtą ES;

7.  ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti persekiojimą, bauginimą, smurtą ir represijas savo politinių oponentų atžvilgiu, pašalinant vyraujančią nebaudžiamumo aplinką, dėl kurios jau žuvo daug žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos politikų; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad tokie asmenys galėtų netrukdomi vykdyti savo teisėtą ir naudingą nesibaimindami dėl savo arba savo šeimos narių ir draugų gyvybės;

8.  ragina ES nuolat reikalauti, kad Rusija panaikintų arba iš dalies pakeistų visus su tarptautiniais standartais nesuderinamus teisės aktus, įskaitant neseniai neteisėtai priimtus Rusijos konstitucijos ir jos rinkimų teisinės sistemos pakeitimus, taip pat teisės aktus dėl užsienio agentų ir nepageidaujamų organizacijų, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pliuralizmui bei laisviems ir sąžiningiems rinkimams ir sukurti vienodas veiklos sąlygas opozicijos kandidatams;

9.  pareiškia, kad yra solidarus su Rusijos demokratinėmis jėgomis, pasiryžusiomis kurti atvirą ir laisvą visuomenę, taip pat pareiškia, kad remia visus asmenis ir organizacijas, nukentėjusius nuo išpuolių ir represijų;

10.  pabrėžia Rusijos Federacijos kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės pareigą gerbti tarptautinę teisę, atitinkamus susitarimus ir konvencijas, taip pat visa apimtimi vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą bendradarbiauti su Cheminio ginklo uždraudimo organizacija tiriant bet kokį Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos pažeidimą;

11.  ragina Rusijos Federaciją skubiai reaguoti į tarptautinės bendruomenės iškeltus klausimus ir nedelsiant pateikti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijai visą išsamią informaciją apie savo programa „Novičiok“;

12.  pabrėžia, kad Rusijos Federacija, būdama Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos nare, yra įsipareigojusi gerbti pagrindines laisves, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą, kurie yra įtvirtinti Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

13.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą bei Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį užtikrinti, kad, atnaujinus ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais, jų metu būtų aptarti visų dėl politinių priežasčių persekiojamų asmenų atvejai, ir oficialiai prašyti, kad Rusijos atstovai per šias konsultacijas dėl kiekvieno atvejo pateiktų atsakymą; ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus, taip pat Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį toliau atidžiai stebėti tokius atvejus, kelti šiuos klausimus įvairiais formatais ir susitinkant su Rusijos atstovais bei informuoti Parlamentą apie dialogą su Rusijos valdžios institucijomis;

14.  ragina valstybes nares derinti savo pozicijas Rusijos atžvilgiu ir laikytis vieningos pozicijos dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose su Rusijos valdžios institucijų atstovais;

15.  pakartoja, kad itin svarbu skubiai pradėti naują išsamų ir strateginį ES santykių su Rusija vertinimą, kuris turėtų apimti šiuos principus:

   a) Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis raginamas atlikti ES politikos Rusijos atžvilgiu ir penkių principų, kuriais ES vadovaujasi palaikydama santykius su Rusija, vertinimą ir parengti naują išsamią strategiją, kuri priklausytų nuo tolesnių Rusijos vadovybės bei valdžios institucijų veiksmų demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms srityse;
   b) valstybės narės raginamos toliau izoliuoti Rusiją tarptautiniuose forumuose (pavyzdžiui, G 7 ir kitokios sudėties forumuose) ir kritiškai peržiūrėti ES bendradarbiavimą su Rusija pasitelkiant įvairias užsienio politikos platformas;
   c) Taryba raginama teikti pirmenybę tam, kad būtų patvirtintas ir artimiausioje ateityje įgyvendintas vadinamojo S. Magnitskio akto tipo ES sankcijų žmogaus teisių srityje mechanizmas, į kurį būtų įtrauktas asmenų sąrašas ir galėtų būti įtrauktos Rusijos režimui skirtos sankcijos, nukreiptos į konkrečius sektorius;
   d) atsižvelgdamas į A. Navalno atvejį, pakartoja savo ankstesnę poziciją, kad reikia sustabdyti projektą „Nord Stream 2“;
   e) Taryba raginama priimti ES strategiją, skirtą Rusijos disidentams, nevyriausybinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, taip pat nepriklausomai žiniasklaidai ir (arba) žurnalistams remti, visapusiškai pasinaudojant mechanizmais, taikomais žmogaus teisių gynėjams, sukuriant papildomas galimybes jauniems rusams studijuoti ES ir padedant vienoje iš valstybių narių įsteigti už Rusijos teritorijos ribų veikiantį rusų universitetą;
   f) Taryba raginama nedelsiant pradėti pasirengimą būsimiems santykiams su demokratine Rusija ir priimti tam skirtą ES strategiją, įskaitant platų paskatų ir sąlygų pasiūlymą siekiant stiprinti laisvei ir demokratijai palankias vidaus tendencijas;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.


Padėtis Filipinuose, taip pat Marijos Resa (Maria Ressa) byla
PDF 140kWORD 49k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Filipinuose, taip pat Marijos Ressa (Maria Ressa) bylos (2020/2782(RSP))
P9_TA(2020)0233RC-B9-0290/2020

Europos Parlamentas

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Filipinuose, ypač į 2016 m. rugsėjo 15 d.(1), 2017 m. kovo 16 d.(2) ir 2018 m. balandžio 19 d.(3) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 1964 m. gegužės 12 d. nustatytus Filipinų ir ES (tuo metu Europos ekonominės bendrijos (EEB)) diplomatinius santykius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ir Filipinų Respublikos pagrindų susitarimą dėl partnerystės ir bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į Filipinų kaip Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalies steigėjos statusą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 10 d. bendrą tarnybų darbo dokumentą dėl padėties Filipinuose įvertinimo 2018–2019 m. laikotarpiu pagal ES specialios darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (BLS+) (SWD(2020)0024),

–  atsižvelgdamas į EIVT atstovo spaudai 2020 m. birželio 16 d. pareiškimą dėl Marijos Ressos ir Reynaldo Santoso nuteisimo,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 11 d. priimtą JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos Filipinuose,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 30 d. paskelbtą JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Filipinuose,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 3 d. Filipinų Respublikos aktą Nr. 11479, taip pat vadinamą Kovos su terorizmu aktu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Filipinus ir ES sieja ilgalaikiai diplomatiniai, ekonominiai, kultūriniai ir politiniai santykiai; kadangi ratifikuodami Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą Filipinai ir Europos Sąjunga patvirtino bendrą įsipareigojimą laikytis gero valdymo, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių principų, skatinti socialinius ir ekonominius pokyčius, taiką ir saugumą regione;

B.  kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2020 m. birželio 30 d. ataskaitoje dėl žmogaus teisių padėties Filipinuose nustatyta, kad su vyriausybės kovos su narkotikais kampanija susijusios žudynės buvo „plačiai paplitusios ir sistemingos“ ir kad, remiantis vyriausybės duomenimis, buvo nužudyti ne mažiau kaip 8 663 žmonės; kadangi kai kuriais skaičiavimais šis skaičius gali būti trigubai didesnis; kadangi prezidentas R. Duterte aiškiai paragino policiją vykdyti neteismines egzekucijas ir pažadėjo jiems suteikti imunitetą, o tokioje veikloje dalyvaujantys policijos pareigūnai buvo paaukštinti; kadangi prezidentas R. Duterte pažadėjo tęsti savo kampaniją prieš narkotikus iki pat savo prezidento kadencijos pabaigos 2022 m.; kadangi dauguma aukų yra iš neturtingų ir marginalizuotų bendruomenių;

C.  kadangi vis labiau mažėja galimybių pilietinei visuomenei; kadangi žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams ir aktyvistams nuolat grasinama, jie patiria priekabiavimą, bauginimą ir smurtą dėl to, kad siekia atskleisti įtarimus dėl šalyje be teismo sprendimo vykdomų egzekucijų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų; kadangi, pasak Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR), „žmogaus teisių gynimas nuolat prilyginamas sukilimui“; kadangi, OHCHR duomenimis, nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. buvo nužudyti mažiausiai 208 žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir profesinių sąjungų nariai, tarp kurių buvo 30 moterų;

D.  kadangi Filipinų žurnalistė ir viena iš naujienų svetainės „Rappler“ steigėjų ir generalinė direktorė Marija Ressa jau seniai persekiojama dėl kritikos vyriausybės „karui su narkotikais“ ir kritiško „Rappler“ informavimo apie neteismines egzekucijas; kadangi Marija Ressa ir „Rappler“ tyrėjas Reynaldo Santos Jr buvo apkaltinti „kibernetiniu šmeižtu“ ir 2020 m. birželio 15 d. Manilos regioninis teisminis juos teismas nuteisė neterminuotu nuosprendžiu, numatant įkalinimo iki šešerių metų galimybę; kadangi M. Ressai ir „Rappler“ pateikti mažiausiai dar šeši kiti kaltinimai;

E.  kadangi 2020 m. liepos mėn. pradžioje Filipinų Kongresas balsavo už tai, kad būtų neleista atnaujinti ABS-CBN – didžiausio šalies televizijos ir radijo tinklo – transliacijos frančizės; kadangi Prezidento R. Duterte atsisakymas pratęsti transliavimo licenciją laikomas atsakomuoju veiksmu už tai, kad žiniasklaida nušvietė kovos su narkotikais kampaniją ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus;

F.  kadangi 2016 m. rugsėjo 19 d. viena iš pagrindinių prezidento Dutertės kovos su narkotikais kampanijos oponentų senatorė Leila de Lima, buvo pašalinta iš Senato Teisingumo ir žmogaus teisių komiteto pirmininkės pareigų, ir nuo jos arešto 2017 m. vasario 24 d. vis dar yra sulaikyta, kol laukia teismo; kadangi yra rimtų įtarimų, jog praktiškai visi kaltinimai senatorei L. de Limai yra suklastoti ir politiškai motyvuoti;

G.  kadangi, remiantis organizacijos „Global Witness“ duomenimis, 2019 m. buvo nužudyti mažiausiai 43 naudojimosi žeme teisių gynėjai; kadangi dauguma jų buvo bendruomenių lyderiai ir aktyvūs kampanijų, nukreiptų prieš kasybos projektus ir žemės ūkio verslą, dalyviai;

H.  kadangi čiabuviai Filipinuose sudaro 10–20 proc. visų gyventojų; kadangi 2018 m. JT specialusis pranešėjas čiabuvių tautų teisių klausimais nurodė, kad Filipinai yra viena iš šalių, kuriose visame pasaulyje čiabuvių žmogaus teisių gynėjai labiausiai kriminalizuojami ir prieš juos įvykdoma daugiausia išpuolių; kadangi JT įspėjo, kad didėja čiabuvių teritorijų militarizavimas ir daugėja susirinkimų bei saviraiškos laisvės apribojimų ir kad šie pokyčiai yra glaudžiai susiję su verslo interesais; kadangi augumo ir ekonominio vystymosi trūkumas Mindanao saloje, pranešimai apie tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, ir nepakankama pažanga pereinamojo laikotarpio teisingumo ir susitaikymo srityje tebekelia didelį susirūpinimą;

I.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 17 d. buvo nušauta žmogaus teisių grupės „Karapatan“ teisininkė Zara Alvarez; kadangi Z. Alvarez buvo nuolat grasinama, ji buvo persekiojama dėl savo darbo žmogaus teisių srityje ir buvo jau 13-oji šios organizacijos narė, nužudyta nuo 2016 m. vidurio; kadangi 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo kankinamas ir nužudytas aktyvistas už taiką ir naudojimosi žeme teises ir „Karapatan“ narys Randall'as „Randy“ Echanis; kadangi, pasak OHCHR, tiek R. Echanis, tiek Z. Alvarez buvo ne kartą „paženklinti“ (pavadinti teroristais arba komunistais) ir jų pavardės buvo sąraše, į kurį buvo įtraukta mažiausiai 600 žmonių, kuriuos Filipinų Teisingumo departamentas 2018 m. paprašė teismo paskelbti „teroristais“;

J.  kadangi OHCHR ir JT specialieji pranešėjai išreiškė susirūpinimą dėl praktikos, kuri atrodo kaip nepriklausomų naujienų šaltinių „bauginimo modelis“; kadangi 2019 m. organizacijos „Žurnalistai be sienų“ kasmet skelbiamame pasaulinio korupcijos sąraše Filipinai užėmė 136 vietą iš 180 valstybių; kadangi nuo tada, kai A. Duterte atėjo valdžią, buvo nužudyta 16 žurnalistų;

K.  kadangi 2018 m. kovo mėn. Filipinai pasitraukė iš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) po to, kai TBT pradėjo preliminarų skundo, pateikto prieš R. Duterte dėl didelio nužudymų skaičiaus vykdant kovos su narkotikais kampaniją, nagrinėjimą;

L.  kadangi 2017 m. Filipinų Atstovų Rūmai priėmė sprendimą dėl mirties bausmės grąžinimo; kadangi, kad šį sprendimą prezidentas R. Duterte, kuris aktyviai kovoja už mirties bausmės grąžinimą, galėtų paversti įstatymu, iš pradžių jį turi patvirtinti Senatas; kadangi mirties bausmės grąžinimas būtų aiškus Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) Antrojo neprivalomo protokolo, prie kurio yra prisijungę Filipinai, pažeidimas;

M.  kadangi Filipinų valdžios institucijos 2020 m. liepos 3 d. priėmė naują Kovos su terorizmu aktą; kadangi, pasak vietos pilietinės visuomenės grupių, šiuo įstatymu žmogaus teisių apsaugos priemonės silpninamos iki nerimą keliančio lygio, išplečiama terorizmo apibrėžtis ir sulaikymo neturint arešto orderio laikotarpis pailginamas nuo 3 iki 14 dienų, taip ištrinant svarbaus kritikos, nusikalstamumo ir terorizmo atskyrimo ribas, ir to kyla teisėtumo klausimų ir dar labiau padidėja žmogaus teisių pažeidimų rizika;

N.  kadangi prezidentas R. Duterte ne kartą vartojo seksistinę ir moteris žeminančią kalba ir demonstravo tokį elgesį; kadangi, pasak vietos NVO, per R. Duterte valdymo laikotarpį padaugėjo smurto ir seksualinės prievartos prieš moteris, įskaitant žmogaus teisių gynėjas, atvejų; kadangi žmogaus teisių gynėjos susiduria su žeminančiais veiksmais ir seksualiniais komentarais, grasinimais išžaginimu ir išpuoliais;

O.  kadangi 2020 m. Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) ataskaitoje Filipinai priskiriami 10-čiai darbuotojams pavojingiausių pasaulio šalių; kadangi Filipinų profesinių sąjungų judėjimas skundžiasi dėl represijų, nukreiptų prieš darbuotojų teises, be kita ko, atvejų kai „paženklinus“ pradingsta ir būna nužudomi profesinių sąjungų vadovai ir nariai;

P.  kadangi LGBTQI bendruomenė susiduria su nuolatiniu persekiojamu; kadangi prezidentas R. Duterte ne kartą nurodė politinių oponentų seksualinę orientaciją kaip prieš juos nukreiptą šmeižtą ir 2019 m. gegužės mėn. viešai paskelbė pareiškimų, kuriuose teigiama, kad homoseksualumas yra liga; kadangi 2020 m. birželio mėn. policija ėmėsi griežtų priemonių prieš LGBTQI renginį ir, kaip pranešama, suėmė 20 žmonių;

Q.  kadangi manoma, kad Filipinuose nuo 60 000 iki 100 000 vaikų yra įtraukti į prostitucijos tinklus; kadangi nenustatytas vaikų skaičius yra priverstas dirbti išnaudotojiškomis darbo sąlygomis; kadangi UNICEF išreiškė didelį susirūpinimą dėl baudžiamosios atsakomybės amžiaus sumažinimo;

R.  kadangi 2019 m. Filipinai užėmė 113 vietą iš „Transparency International“ kasmet skelbiamo180 valstybių pasaulinio korupcijos sąrašo;

S.  kadangi nuo 2014 m. gruodžio 25 d. Filipinams taikomos didesnės prekybos lengvatos pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS +); kadangi šis statusas priklauso nuo to, ar Filipinai ratifikuos ir įgyvendins 27 tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių, darbo teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo; kadangi 2019 m. pagal šią sistemą 25 % viso Filipinų eksporto į ES (beveik 2 mlrd. EUR) buvo taikomas lengvatinis režimas; kadangi, nepaisant to, kad šalyje padėtis žmogaus teisių srityje labai pablogėjo, ES iki šiol nepradėjo taikyti mechanizmo, kuriuo būtų galima sustabdyti šių prekybos lengvatų taikymą;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl sparčiai blogėjančios žmogaus teisių padėties Filipinuose vadovaujant prezidentui R. Duterte; Pripažįsta 2020 m. birželio mėn. paskelbtą JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą ir ragina Filipinų vyriausybę priimti ir įgyvendinti visas joje išvardytas rekomendacijas;

2.  griežtai smerkia tūkstančius neteisminių egzekucijų ir kitų sunkių žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su vadinamąja „kova su narkotikais“; ragina Filipinų vyriausybę nedelsiant nutraukti bet kokį smurtą prieš su narkotikais susijusius nusikaltimus galimai padariusius asmenis ir išardyti privačias bei valstybės remiamas sukarintas grupuotes; primygtinai reikalauja, kad kova su neteisėtais narkotikais būtų vykdoma visapusiškai laikantis tinkamo teisinio proceso, laikantis nacionalinės ir tarptautinės teisės ir teikiant dėmesį visuomenės sveikatai;

3.  smerkia bet kokį grasinimą, priekabiavimą, bauginimą, žaginimą ir smurtą prieš asmenis, kurie siekia atskleisti įtarimus dėl neteisminių egzekucijų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų šalyje, įskaitant žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos aktyvistus, profesinių sąjungų narius ir žurnalistus; smerkia piktnaudžiavimą teise ir teismų sistemomis kaip priemone nutildyti kritišką nuomonę;

4.  ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant atlikti nešališkus, skaidrius, nepriklausomus ir prasmingus visų neteisminių egzekucijų, įskaitant Jory Porquia, Randall „Randy“ Echanis ir Zara Alvarez mirtis, taip pat kitų galimų pažeidimų tyrimus;

5.  yra sunerimęs dėl mažėjančios spaudos laisvės Filipinuose; smerkia visus grasinimus žurnalistams, jų persekiojimą, bauginimą, nesąžiningą baudžiamąjį persekiojimą ir smurtą prieš juos, įskaitant Maria Ressa atvejį; ragina panaikinti visus politiškai motyvuotus kaltinimus jai ir jos kolegoms; primena, kad spaudos laisvė ir saviraiškos laisvė yra pagrindinės demokratijos sudedamosios dalys; ragina Filipinų valdžios institucijas atnaujinti pagrindinės garso ir vaizdo žiniasklaidos grupės ABS-CBN transliavimo licenciją; ragina ES delegaciją ir ES valstybių narių atstovybes Maniloje atidžiai stebėti prieš Maria Ressa ir Reynaldo Santos Jr iškeltas bylas ir teikti visą būtiną pagalbą;

6.  pakartoja savo raginimą Filipinų valdžios institucijoms panaikinti visus politiniais motyvais pagrįstus kaltinimus senatorei Leila de Lima, paleisti ją, kol ji laukia teismo proceso, leisti jai laisvai naudotis savo, kaip išrinktos atstovės, teisėmis ir pareigomis, o taip pat sudaryti jai tinkamas saugumo ir sanitarines sąlygas sulaikymo metu; ragina ES toliau atidžiai stebėti jos atvejį;

7.  primena, kad tvirtai remia visus žmogaus teisių ir aplinkos gynėjus Filipinuose ir jų darbą; ragina ES delegaciją ir valstybių narių atstovybes šalyje stiprinti savo paramą pilietinei visuomenei palaikant ryšius su Filipinų valdžios institucijomis ir pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad sustiprintų savo paramą žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos gynėjų darbui, ir prireikus supaprastinti trumpalaikių vizų išdavimą bei suteikti laikiną pastogę ES valstybėse narėse;

8.  primygtinai ragina Filipinų valdžios institucijas pripažinti, kad žmogaus teisių gynėjai atlieka teisėtą vaidmenį užtikrinant taiką, teisingumą ir demokratiją; ragina Filipinų valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti visų žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų fizinei bei psichinę sveikatą ir užtikrinti, kad jie galėtų atlikti savo darbą palankioje aplinkoje ir nebijodami atsakomųjų veiksmų; palankiai vertina tai, kad Filipinų Atstovų Rūmai vieningai priėmė Žmogaus teisių gynėjų apsaugos įstatymą, ir ragina Senatą bei Prezidentą skubiai jį priimti;

9.  reiškia didelį susirūpinimą dėl neseniai priimto Kovos su terorizmu akto ir primena, kad jokiomis aplinkybėmis pasisakymai, protestai, priešiškumas, streikai ir kitoks panašus pilietinių ir politinių teisių įgyvendinimas negali būti laikomi teroro aktais;

10.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares šiuo metu vykstančioje JT Žmogaus teisių tarybos 45-ojoje sesijoje pritarti rezoliucijos priėmimui, siekiant pradėti nepriklausomą tarptautinį žmogaus teisių pažeidimų, padarytų Filipinuose nuo 2016 m., tyrimą;

11.  labai apgailestauja dėl Filipinų vyriausybės sprendimo pasitraukti iš Romos statuto; ragina vyriausybę pakeisti šį sprendimą; ragina Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir toliau tirti įtarimus dėl nusikaltimų žmoniškumui vykdant žudymus, susijusius su „kova su narkotikais“; ragina Filipinų vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūros tarnyba atliekant preliminarų tyrimą dėl padėties Filipinuose;

12.  dar kartą ragina Filipinų valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti visas su mirties bausmės grąžinimu susijusias procedūras; primena, kad ES laiko mirties bausmę žiauria ir nehumaniška bausme, kuri neatgraso nuo nusikalstamo elgesio;

13.  ragina Filipinus laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę – apsaugoti čiabuvių žmogaus teises, be kita ko, vykstant ginkluotiems konfliktams; ragina vyriausybę gerbti jų teises, suteikti jiems galių ir patvirtinti veiksmingą jų gyvenimo sąlygų gerinimo politiką;

14.  smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir primena, kad toks smurtas yra šiurkštus moterų ir mergaičių žmogaus teisių ir orumo pažeidimas; griežtai smerkia pakartotinius prezidento R. Duterte neapykantos pilnus pareiškimus moterų atžvilgiu; ragina Prezidentą pagarbiai elgtis su moterimis ir susilaikyti nuo smurto prieš moteris skatinimo;

15.  smerkia visų formų smurtą prieš LGBTQI ir primena, kad toks smurtas yra šiurkštus moterų ir mergaičių žmogaus teisių ir orumo pažeidimas; griežtai smerkia prezidento R. Duterte nusivylimą ir seksistinius pareiškimus apie asmenis, kurie save laiko priklausančiais LGBTQI bendruomenei;

16.  yra susirūpinęs dėl vis augančios korupcijos, vadovaujant dabartinei Filipinų administracijai; ragina Filipinų valdžios institucijas veiksmingiau kovoti su korupcija; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbu laikytis pagrindinių demokratijos ir teisinės valstybės principų;

17.  primena, kad reaguojant į pandemiją vyriausybių priimtos priemonės turėtų apsaugoti piliečių žmogaus teises, o ne jas pažeisti; pabrėžia, kad šios priemonės turėtų būti reikalingos, proporcingos ir nediskriminacinės, atitikti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir nacionalinės teisės aktus bei turėtų būti taikomos tik tol, kol jų griežtai reikalaujama, o jomis neturėtų būti naudojamasi kaip dingstimi apriboti demokratinę ir pilietinę erdvę, pagrindines laisves ir teisinės valstybės principo laikymąsi;

18.  yra pasibaisėjęs prekybos žmonėmis, karinio verbavimo ir vaikų dalyvavimo konfliktuose šalyje praktika ir ragina Filipinų vyriausybę nutraukti tokią praktiką; ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti visus vaikus nuo prievartos ir užtikrinti jų teises, įskaitant čiabuvių vaikų teisę į švietimą; griežtai prieštarauja bet kokiam pasiūlymui dar labiau sumažinti baudžiamosios atsakomybės amžių;

19.  smerkia grasinimus, bauginimus ir asmeninius išpuolius, nukreiptus prieš JT specialiųjų procedūrų įgaliojimus turinčius asmenis; primygtinai ragina Filipinų valdžios institucijas bendradarbiauti su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir visais JT žmogaus teisių mechanizmais, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas vizitams į šalis ir susilaikyti nuo prieš juos nukreiptų bauginimų ar keršto veiksmų;

20.  atsižvelgiant į žmogaus teisių pažeidimų rimtumą šalyje, kadangi Filipinų valdžios institucijos nepadarė jokio esminio pagerėjimo ir nenorėjo bendradarbiauti, ragina Europos Komisiją nedelsiant pradėti procedūrą, pagal kurią būtų galima laikinai panaikinti BLS + lengvatas;

21.  ragina Filipinų valdžios institucijas remti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą ir užtikrinti veiksmingus žmogaus teisių išsamaus patikrinimo procesus, susijusius su investicijomis, vystymu ir verslo projektais, ypač susijusiais su didelio masto žemės ūkio verslo įsigijimais, gavybos pramone, infrastruktūros projektais ir bendradarbiavimu saugumo sektoriuje; ragina ES įsisteigusias arba joje veikiančias įmones griežtai laikytis JT verslo principų ir tarptautinės bei nacionalinės žmogaus teisių teisės, taip pat vykdyti kruopštų ir visapusišką išsamaus patikrinimo procesą, susijusį su visomis jų verslo operacijomis ir santykiais šalyje;

22.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai atidžiai stebėti padėtį Filipinuose ir reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms, Filipinų prezidentui, vyriausybei ir Kongresui, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybių narių vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 204, 2018 6 13, p. 123.
(2) OL C 263, 2018 7 25, p. 113.
(3) OL C 390, 2019 11 18, p. 104.


Gydytojo Deniso Mukwege atvejis Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR)
PDF 138kWORD 47k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl gydytojo Deniso Mukwege atvejo Kongo Demokratinėje Respublikoje (2020/2783(RSP))
P9_TA(2020)0234RC-B9-0287/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos, ypač į 2018 m. sausio 18 d. rezoliuciją(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio deklaraciją ES vardu dėl saugumo padėties Itūrio provincijoje,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 9 d. Tarybos išvadas dėl Kongo Demokratinės Respublikos,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, ypač į 2020 m. birželio 25 d. rezoliuciją Nr. 2528 dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje ir 2019 m. kovo 29 d. rezoliuciją Nr. 2463 dėl JT Organizacijos stabilizavimo misijos Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUSCO) įgaliojimų pratęsimo;

–  atsižvelgdamas į priemones, nustatytas JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2528, kuria iki 2021 m. liepos mėn. atnaujinamos įvairios sankcijos, tokios kaip ginklų embargas Kongo Demokratinės Respublikos ginkluotoms grupuotėms, draudimas asmenims keliauti ir Sankcijų komiteto nurodytų asmenų ir subjektų turto įšaldymas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio mėn. JT parengtą padėties analizės ataskaitą, kurioje dokumentuojami sunkiausi žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, padaryti Kongo Demokratinės Respublikos teritorijoje nuo 1993 m. kovo mėn. iki 2003 m. birželio mėn.,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę paskirta Denisui Mukwegei,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. Nobelio taikos premija paskirta Denisui Mukwegei,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet 2020 m. rugpjūčio 28 d. padarytą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. bendrą Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio ir JT specialiosios seksualinio smurto konfliktų metu klausimais Pramilos Patten pareiškimą dėl Tarptautinės seksualinio smurto konfliktų metu panaikinimo dienos,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(2),

–  atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą),

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio 27 d. priimtą Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, įsigaliojusią 1986 m. spalio 21 d.,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 31 d. vienbalsiai priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 18 d. priimtą Kongo Demokratinės Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Kongo Demokratinėje Respublikoje ir toliau patiriamas smurtas, išpuoliai, žudymai ir plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos vykdo vietos ir užsienio ginkluotos grupuotės, visų pirma šalies rytinėje dalyje; kadangi per paskutiniąsias savaites tokių išpuolių padaugėjo, ypač prie Itūrio ir Šiaurės Kivu provincijų sienos;

B.  kadangi Denis Mukwege, kuris yra žymus Kongo Demokratinės Respublikos ginekologas, didžiausią savo gyvenimo dalį skyrė kovai su seksualiniu smurtu, kaip karo ir ginkluotų konfliktų ginklu, siekiant jį panaikinti; kadangi 1999 m. Bukavu mieste D. Mukwege įsteigė Panzi ligoninę nukentėjusiesiems nuo seksualinio smurto ir smurto dėl lyties rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje gydyti; kadangi Panzi ligoninėje nuo jos įsteigimo iki 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo gydyta beveik 55 000 smurtą išgyvenusių asmenų;

C.  kadangi D. Mukwege jau seniai atvirai pasisako už žmogaus teisių gynimą, atskaitomybės būtinybę ir JT žmogaus teisių ataskaitoje, kurioje apžvelgiami pažeidimai šiame regione 1993–2003 m., pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą; kadangi 2012 m. spalio mėn. D. Mukwege vos išvengė mirties per pasikėsinimą jį nužudyti, kai civilius drabužius vilkintys šauliai įsiveržė į jo namus Bukavu mieste ir žuvo jo asmens sargybinis;

D.  kadangi D. Mukwege yra sulaukęs rimtų ir nuolatinių grasinimų, įskaitant grasinimus mirtimi jam pačiam, jo šeimai ir Panzi ligoninės medicinos darbuotojams; kadangi pastaraisiais mėnesiais šių grasinimų dar padaugėjo, reaguojant į D. Mukwege 2020 m. liepos mėn. ne kartą išsakytus raginimus panaikinti seksualinių nusikaltimų ir žudynių Kipupu, Sange ir Ituri provincijoje vykdytojų nebaudžiamumą;

E.  kadangi D. Mukwege 2018 m. buvo skirta Nobelio taikos premija, o 2014 m. – Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę, nes jis savo gyvenimą atidavė nukentėjusiųjų nuo seksualinio smurto priežiūrai Kongo Demokratinėje Respublikoje; kadangi, kaip Sacharovo premijos laureatas, D. Mukwege turi teisę gauti visapusišką Europos Parlamento paramą; kadangi D. Mukwege dėl savo laimėjimų ir tarptautinio pripažinimo tapo žinomu visuomenės veikėju ir tarptautiniu simboliu ir jam reikalinga speciali apsauga nuo grėsmių;

F.  kadangi 2020 m. rugpjūčio mėn. Kongo Demokratinės Respublikos prezidentas Félix Tshisekedi pasmerkė grasinimus mirtimi ir įsipareigojo imtis priemonių D. Mukwege saugumui užtikrinti;

G.  kadangi D. Mukwege ir Panzi ligoninės saugumą užtikrino Jungtinės Tautos padedant MONUSCO; kadangi 2020 m. gegužės mėn. ši apsauga buvo panaikinta, tačiau 2020 m. rugsėjo 9 d. vėl pradėta taikyti kilus tarptautiniam pasipiktinimui dėl D. Mukwege saugumo, įskaitant ir Europos Parlamento raginimus; kadangi tebėra neaišku dėl D. Mukwege ilgalaikės apsaugos, kuri turi būti užtikrinta;

H.  kadangi, norėdami išreikšti paramą Denisui Mukwege, į Kongo Demokratinės Respublikos sostinės Kinšasos gatves išėjo protestuotojai, ragindami suteikti jam apsaugą;

I.  kadangi 2017 m. kovo 12 d. ginkluoti vyrai nužudė du JT tyrėjus – švedę Zaidą Catalán ir amerikietį Michaelį Sharpą, kai jie dokumentavo žmogaus teisių pažeidimus Kongo Demokratinės Respublikos centrinėje Kasajaus regiono dalyje;

J.  kadangi 2020 m. liepos 22 d. Kalehėje (Pietų Kivu) buvo savavališkai suimti keli žmogaus teisių gynėjai ir piliečių judėjimo „Lutte pour le Changement“ (LUCHA) nariai, nes pranešė apie viešojo gatvių apšvietimo įrenginių, kurie buvo instaliuoti siekiant pagerinti saugumą, vagystę; kadangi Kalehėje buvo savavališkai suimtas žmogaus teisių gynėjas ir judėjimo LUCHA narys Lucien Byamungu Munganga, kai jis taikiai protestavo dėl suimtųjų paleidimo, ir jis šiuo metu kalinamas Kalehės centriniame kalėjime; kadangi buvo išreikštas susirūpinimas dėl žmogaus teisių gynėjo Josué Aruna, kuris yra Bukavu mieste įsikūręs „Société Civile Environnementale et Agro-Rurale du Congo“ Kivu provincijoje prezidentas;

K.  kadangi Kongo Demokratinė Respublika nuo 2018 m. kovo mėn. yra pasirašiusi Maputo protokolą;

L.  kadangi 2020 m. rugsėjo 3 d. 20 Kongo Demokratinės Respublikos karių ir policijos pareigūnų buvo skirtos 5–20 metų laisvės atėmimo bausmės už išžaginimą rytinėje Kongo dalyje;

M.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamentas, 2020 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, 2020 m. rugpjūčio 28 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, taip pat kai kurios nacionalinės ir tarptautinės institucijos ir organizacijos ne kartą viešai ragino Kongo Demokratinės Respublikos valdžios institucijas pradėti nusikalstamų veikų tyrimus dėl tebesitęsiančių grasinimų D. Mukwege ir atkurti JT taikdarių apsaugą;

N.  kadangi Jungtinės Tautos išreiškė įsipareigojimą toliau mokyti kolegas iš KDR siekiant ieškoti stabilaus ir ilgalaikio sprendimo saugumo klausimu;

1.  yra labai susirūpinęs dėl didelio pavojaus, kurį patyrė gydytojas D. Mukwege. smerkia grasinimus jo gyvybei ir jo šeimai bei darbuotojams; reiškia visišką solidarumą su gydytoju D. Mukwege ir paramą jam;

2.  teigiamai vertina gydytoją D. Mukwege už jo drąsą ir viso gyvenimo įsipareigojimą kovoti su seksualiniu smurtu kaip karo ir ginkluotų konfliktų ginklu; pabrėžia, kad labai svarbi gydytojo D. Mukwege vieša pozicija pasmerkti KDR padarytus žmogaus teisių pažeidimus, kurios jis laikosi keletą dešimtmečių,

3.  teigiamai vertina JT sprendimą grąžinti MONUSCO saugumo apsaugą gydytojui D. Mukwege; pakartoja, kad jo asmeninė apsauga itin svarbi ir neatidėliotina; primygtinai ragina JT užtikrinti stabilią ir ilgalaikę jo apsaugą, ypač atsižvelgiant į rimtus grasinimus jo gyvybei;

4.  primygtinai ragina KDR vyriausybę nedelsiant išsamiai ištirti grasinimus, pareikštus socialinėje žiniasklaidoje, telefonu ir tiesioginėmis žinutėmis, skirtomis ne tik gydytojui D. Mukwege, bet ir į jo šeimai bei Panzio ligoninės darbuotojams, kaip pažadėjo Prezidentas Félix Tshisekedi;

5.  pabrėžia, kad Sacharovo premija už minties laisvę yra ne tik apdovanojimas, bet ir Europos Parlamento narių įsipareigojimas kartu su Sacharovo premijos laureatais remti žmogaus teises ir dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad premijos laureatai galėtų laisvai ir saugiai toliau ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves;

6.  teigiamai vertina gydytojo D. Mukwege atvirai išreikštą įsipareigojimą tęsti darbą pagal 2010 m. JT parengtą DRK žmogaus teisių pažeidimų nustatymo ataskaitą; smerkia, kad tarptautinė bendruomenė padarė nepakankamą pažangą, įgyvendindama ataskaitos rekomendacijas; ragina KDR valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią tolesniems žmogaus teisių pažeidimams rytinėje KDR dalyje ir imtis veiksmų, kad būtų sukurti mechanizmai, pagal kuriuos būsimų konfliktų aukoms būtų užtikrintos jų teisės į teisingumą ir žalos atlyginimą;

7.  todėl remia pasiūlymus KDR teismuose įsteigti specializuotas mišrias kolegijas, kad KDR teismai ir tarptautinė bendruomenė galėtų bendradarbiauti ir vykdyti persekiojimą už žmogaus teisių pažeidimus;

8.  ragina KDR vyriausybę peržiūrėti savo ankstesnės Tiesos ir susitaikymo komisijos darbą; visiškai pritaria Prezidento F. Tshisekedi prašymui savo vyriausybei parengti pereinamojo laikotarpio teisingumo mechanizmą, pagal kurį būtų baudžiama už sunkiausius nusikaltimus, ir labai tikisi, kad Ministrų Taryba laiku priims du, keletą mėnesių svarstomų, dekretų projektus;

9.  ragina JT Saugumo Tarybos valstybes nares paraginti įsteigti tarptautinį baudžiamąjį teismą, kuris toliau nagrinėtų dokumentais pagrįstų, iki 2002 m. padarytų žmogaus teisių pažeidimų atvejus;

10.  griežtai smerkia nepagrįstus Lucien Byamungu Munganga ir organizacijos LUCHA narių suėmimus ir ragina juos besąlygiškai ir nedelsiant paleisti; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti žmogaus teisių gynėjus, pavyzdžiui, Josué Aruna;

11.  mano, jog tai, kad rytinėje KDR dalyje išžaginimus padarę kareiviai 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo nuteisti, yra žingsnis į priekį; mano, kad būtina stiprinti kovą su karinių grupuočių ir ginkluotųjų pajėgų nebaudžiamumu šalyje, siekiant užtikrinti taiką ir saugumą susijusiems gyventojams;

12.  labai teigiamai vertina visus žmogaus teisių gynėjus KDR, kurie vis dar atlieka savo darbą nepaisydami iššūkių, su kuriais susiduria, ir džiaugiasi, kad šiuos įvykius atvirai pasmerkė kelios nacionalinės ir tarptautinės organizacijos;

13.  ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, ES delegaciją KDR ir ES misijas KDR, naudojant visas turimas priemones (t. y. politines, diplomatines ir finansines), didinti pastebimą paramą žmogaus teisių gynėjams, kuriems KDR gresia pavojus, kaip apsaugos priemonę pripažinti jų darbą žmogaus teisių srityje ir svarbų žmogaus teisių gynėjų vaidmenį kovojant už stabilumą ir taiką regione;

14.  ragina ES ir toliau taikyti sankcijas asmenims, kurie KDR smurtavo ir darė žmogaus teisių pažeidimus, ir ragina šias sankcijas taip pat taikyti asmenims, padariusiems JT parengtoje DRK žmogaus teisių pažeidimų nustatymo ataskaitoje nurodytus pažeidimus;

15.  smerkia seksualinį smurtą prieš moteris konfliktų metu ir ragina tarptautinę bendruomenę dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti seksualinio smurto ir smurto dėl lyties per ginkluotus konfliktus ir karus problemą, apsaugoti aukas, panaikinti nusikaltėlių nebaudžiamumą ir užtikrinti išgyvenusiems asmenims teisę kreiptis į teismą ir gauti žalos atlyginimą;

16.  palankiai vertina pažangą, padarytą ratifikavus Maputo protokolą dėl moterų teisių; pabrėžia, kad itin svarbu šį protokolą įgyvendinti;

17.  primena, kad rytinėje KDR dalyje smurtauja ginkluotos vietos ir užsienio sukilėlių grupuotės, finansuojamos iš prekybos naudingosiomis iškasenomis ir besivaržančios dėl galimybės jomis naudotis; pabrėžia, kad bet kuri įmonė, asmuo, valstybė ar su valstybe susijęs subjektas, prisidedantis prie tokių nusikaltimų darymo, turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn; palankiai vertina tai, kad numatyta, jog 2021 m. sausio mėn. ES įsigalios Reglamentas dėl konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų – pirma iš daugelio priemonių, kurių turi imtis tarptautinė bendruomenė, siekdama spręsti šią giliai įsišaknijusią problemą; pabrėžia, kad reikia nedelsiant imtis tolesnių veiksmų dėl įmonių, veikiančių konfliktų zonose, privalomo išsamaus patikrinimo ir atsakomybės;

18.  primygtinai ragina Afrikos Didžiųjų ežerų regione bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu ir kaimyninėms šalims parengti regioninę strategiją, skirtą smurto ir žmogaus teisių pažeidimų KDR problemai spręsti;

19.  apgailestauja dėl to, kad nenumatant kitos datos atidėtas Gomos trumpas aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris iš pradžių buvo numatytas 2020 m. rugsėjo 13 d., KDR kvietimu, siekiant sušaukti penkis Afrikos Didžiųjų ežerų regiono valstybių vadovus ir aptarti taikos užtikrinimo regione būdus; labai tikisi, kad bus galima kuo greičiau numatyti kitą šio aukščiausiojo lygio susitikimo datą ir sumažinti įtampą tarp kaimyninių šalių;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, AKR ir ES ministrų tarybai ir jungtinei parlamentinei asamblėjai, Norvegijos Nobelio komitetui, Kongo Demokratinės Respublikos prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamentui ir Afrikos Sąjungai bei jos institucijoms.

(1) OL C 458, 2018 12 19, p. 52.
(2) OL L 130, 2017 5 19, p. 1.


Humanitarinė padėtis Mozambike
PDF 151kWORD 51k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl humanitarinės padėties Mozambike (2020/2784(RSP))
P9_TA(2020)0235RC-B9-0300/2020

Europos Parlamentas

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į tarptautines konvencijas ir protokolus, skirtus kovai su terorizmu,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 10 d. JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) ataskaitą apie padėtį Mozambike(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 29 d. OCHA ataskaitą apie padėtį Mozambike,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 1 d. JT darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais (UNWGAD) 87-ojoje sesijoje priimtą nuomonę dėl Mozambiko,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaitas dėl Mozambiko,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 12 d. JT Visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kurią JT Generalinė Asamblėja priėmė 1984 m. gruodžio 10 d., ir į jos fakultatyvų protokolą, kurį JT Generalinė Asamblėja priėmė 2002 m. gruodžio 18 d.,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 22 d. Tarybos išvadas dėl Mozambiko,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),

–  atsižvelgdamas į ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2019 m. ataskaitą apie Mozambiką,

–  atsižvelgdamas į Mozambikui skirtą ES nacionalinę orientacinę programą ir 11-ąjį Europos plėtros fondą (2014–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos Mozambike galutinę ataskaitą apie 2019 m. spalio 15 d. Generalinės Asamblėjos ir provincijų asamblėjos rinkimus,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. vykusį 28-ąjį ES ir Mozambiko politinį dialogą,

–  atsižvelgdamas į Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) ir ES ekonominės partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Mozambiko ir PAVB regiono,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 29 d. vieno iš AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos vienybės organizacijos konvenciją dėl terorizmo prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į pagrindinius PAVB principus,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 17 d. PAVB išvadas dėl Mozambiko,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. Taikos ir nacionalinio susitaikymo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo 2017 m. spalio mėn. vadinamoji „al-Shabaab“ teroristinė grupuotė, tariamai susijusi su ginkluota grupuote, pasiskelbusia „Centrinės Afrikos provincijos islamo valstybė“, šiaurinėje Kabo Delgado provincijoje įvykdė daugiau kaip 500 smurtinių išpuolių prieš vietos gyventojus, per kuriuos žuvo daugiau kaip 1 500 žmonių ir dėl kurių buvo perkelta daugiau kaip 250 000 žmonių, o daugiau kaip 700 000 žmonių reikia pagalbos;

B.  kadangi teroristiniai išpuoliai tapo vis žiauresni ir daugybė kaimų buvo užpulti, o daugiau kaip 1 000 namų buvo sudeginta arba sugriauta; kadangi yra pranešimų, kad kovotojai pradėjo grobti moteris ir mergaites;

C.  kadangi rugpjūčio mėn. džihadistų grupuotės užėmė strateginį Mosimbua da Prajos uostą, kuris yra labai svarbus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas eksploatuoti naftą ir suskystintas gamtines dujas (SGD); kadangi tai, kad grupuotė „al-Shabaab“ ir toliau kontroliuoja miestą, rodo, kad ši teroristinė grupuotė tampa stipresnė ir rafinuotesnė;

D.  kadangi islamistų sukilėliai vis dažniau naudojasi neteisėta prekyba narkotikais kaip finansavimo šaltiniu;

E.  kadangi Mozambike nebūta islamistų karinės agresijos atvejų; kadangi apie 30 proc. iš 31 mln. Mozambiko gyventojų yra Romos katalikai, o 18 proc. – musulmonai ir tik dviejose provincijose – Kabo Delgado ir Njasos – musulmonai sudaro daugumą;

F.  kadangi Mozambiko valdžios institucijų kariniais veiksmais nepavyko užkirsti kelio išpuoliams ir valdyti šią bauginančiu tempu prastėjančią ekstremaliąją humanitarinę situaciją;

G.  kadangi Mozambiko vyriausybės saugumo pajėgos reagavo neproporcingai dideliu smurtu, kartais pažeisdamos tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje; kadangi Mozambiko prezidentas Filipe Nyusi pripažino, kad Kabo Delgado valdžios institucijos ne savo noru pažeidžia žmogaus teises; kadangi pranešta apie represijų prieš saviraiškos laisvę atvejus, taip pat apie žurnalistų persekiojimą;

H.  kadangi Mozambiko kariuomenė neturi pakankamai priemonių kovoti su terorizmo protrūkiu regione; kadangi tebėra teisėtų nuogąstavimų, kad sukilimas išplis į kaimynines šalis ir destabilizuos regioną;

I.  kadangi daugiau kaip pusė nuo smurto nukentėjusių žmonių Kabo Delgado yra vaikai; kadangi pateikta skundų dėl vaikų verbavimo į ginkluotas grupuotes, žmonių grobimo, taip pat seksualinio smurto ir smurto dėl lyties prieš moteris ir mergaites; kadangi vykstant ginkluotų grupuočių ir valstybinių karinių pajėgų kovoms gyventojai dažnai paimami įkaitais;

J.  kadangi Mozambike, ypač sulaikymo centruose, privaloma laikytis pagrindinių žmogaus teisių standartų pagal tarptautines konvencijas, kurias Mozambikas yra ratifikavęs; kadangi Mozambiko saugumo pajėgos, reaguodamos į grupuotės „al-Shabaab“ vykdomus barbariškus veiksmus, neturėtų toliau pažeidinėti žmogaus teisių;

K.  kadangi 2020 m. kovo mėn. įsteigta Šiaurės Mozambiko integruoto vystymosi agentūra (ADIN, Agencia de desenvolvimento integrado do norte), kurios konkretus tikslas – šalinti socialinius ir ekonominius šiaurės regiono trūkumus;

L.  kadangi 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo pasirašytas Taikos ir nacionalinio susitaikymo susitarimas siekiant užtikrinti taiką šalyje, užkirsti kelią smurtui, užtikrinti demokratinę įtrauktį ir pagerinti žmogaus ir pilietinių teisių padėtį;

M.  kadangi Mozambiko padėtis tebėra labai nestabili ir jam sunku įveikti daugybę saugumo, ekonominių ir socialinių problemų; kadangi Mozambikas yra viena iš skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių ir pagal žmogaus socialinės raidos indeksą užima 180-ąją vietą iš 189, o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuo gimimo yra tik 58 metai; kadangi daugiau kaip 10 mln. Mozambiko gyventojų gyvena itin skurdžiai ir neturi pakankamai maisto; kadangi dėl šios padėties ypač nukenčia moterys ir pažeidžiamos grupės, kurios susiduria su didžiausiais sunkumais;

N.  kadangi COVID-19 dar labiau atskleidė regiono ekonomikos pažeidžiamumą, dėl kurio, nesant tinkamos socialinės apsaugos, milijonai neoficialios ekonomikos sektoriuje dirbančių ir darbą praradusių žmonių susiduria su badu bei skurdu ir atsidūrė pažeidžiamoje padėtyje, įskaitant kai kuriais atvejais pagrindinius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi Mozambike, 11 šalies provincijų, 2020 m. rugsėjo 9 d. iš viso užregistruota daugiau kaip 4 500 patvirtintų COVID-19 atvejų ir 27 mirties atvejai;

O.  kadangi pastaraisiais metais Mozambikas patyrė pražūtingas su klimatu susijusias gaivalines nelaimes, įskaitant du itin stiprius ciklonus 2019 m., dėl kurių padidėjo jau ir taip didelis skurdas ir nesaugumas; kadangi dėl tokių nelaimių kai kuriose šalies dalyse plačiai paplitęs maisto stygius ir nuolatinė prasta mityba – daugiau kaip 43 proc. vaikų iki penkerių metų yra sutrikusio vystymosi; kadangi apskaičiuota, kad 2020 m. skubios humanitarinės pagalbos iš viso prireiks 7,9 mln. žmonių;

P.  kadangi didėja Mozambiko solidarumas, ypatingą dėmesį skiriant sunkiai Kabo Delgado gyventojų padėčiai, o tai paskatino Mozambiko jaunimą visų pirma pradėti nacionalinę Kabo Delgado solidarumo kampaniją naudojant saitažodį #CaboDelgadoTambénÉMocambique (Kabo Delgado taip pat yra Mozambikas), siekiant didinti informuotumą apie tragišką padėtį regione;

Q.  kadangi 2010 m. ir 2013 m. Mozambike rasta didžiulių dujų atsargų; kadangi šie rezervai sudaro maždaug 5 000 mlrd. kubinių metrų, t. y. yra devinti pagal dydį pasaulyje dujų rezervai; kadangi dėl to Mozambikas gali būti vienas iš keturių didžiausių SGD gamintojų pasaulyje; kadangi tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus, siekiant išnaudoti šiuos rezervus, bus investuota ne mažiau kaip 60 mlrd. JAV dolerių – tai didžiausios investicijos į Užsachario Afriką;

R.  kadangi Europos ir visi kiti užsienio pramonės ir ekonominiai interesai Mozambike turėtų būti grindžiami JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais; kadangi Komisija nagrinėja privalomo išsamaus patikrinimo įsipareigojimus, siekdama užtikrinti, kad ES investuotojai ir gavybos pramonės subjektai veiktų atsakingai ir prisidėtų prie vietos plėtros tokiose šalyse kaip Mozambikas;

S.  kadangi Mozambike, ypač Kabo Delgado regione, kuriam nors ir būdingi didžiausi šalies neraštingumo, nelygybės ir netinkamos vaikų mitybos rodikliai, gausu gamtos išteklių ir žaliavų, o tai pritraukė daug tarptautinių ir ES įmonių, konkuruojančių dėl galimybės patekti į gamtos išteklių rinką, investicijų; kadangi, remiantis kai kuriomis ataskaitomis, pajamos iš gamtos išteklių Mozambike paskirstytos netolygiai;

T.  kadangi 2020 m. balandžio 13 d. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino sprendimą nedelsiant atleisti 25 valstybes nares nuo skolos tvarkymo, įskaitant apie 309 mln. JAV dolerių Mozambikui pagal Nelaimių valdymo ir atleidimo nuo skolos tvarkymo patikos fondą (CCRT, Catastrophe Containment and Relief Trust), siekiant padėti spręsti COVID-19 pandemijos poveikio problemą;

U.  kadangi 2020 m. birželio 4 d. JT humanitarinės pagalbos Mozambikui koordinatorė Myrta Kaulard paragino tarptautinę bendruomenę padidinti savo paramą Mozambikui;

V.  kadangi Europos Sąjunga įsipareigojo skirti 200 mln. EUR paramą Mozambiko ekonomikai gaivinti po 2019 m. ciklonų, o vėliau – 110 mln. EUR kaip Europos Sąjungos paramą COVID-19 krizės padariniams šalinti;

W.  kadangi Pietų Afrikos vystymosi bendrijos 2015 m. regioninėje kovos su terorizmu strategijoje, parengtoje laikantis JT pasaulinės kovos su terorizmu strategijos, numatyta parama, siekiant užkirsti kelią jaunimo radikalėjimui, užtikrinti sienų saugumą, humanitarinės pagalbos teikimą ir pašalinti pagrindines terorizmo priežastis;

X.  kadangi Mozambikas šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja Pietų Afrikos vystymosi bendrijai; kadangi 2020 m. rugpjūčio 17 d. vykusiame 40-ajame aukščiausiojo lygio susitikime regioninė organizacija pagyrė šalį už jos nuolatines pastangas, dedamas kovojant su terorizmu ir smurtiniais išpuoliais, išreiškė Pietų Afrikos vystymosi bendrijos solidarumą su Mozambiku ir įsipareigojo remti Mozambiką kovojant su terorizmu ir smurtiniais išpuoliais, taip pat pasmerkė visus teroro aktus ir ginkluotus išpuolius;

Y.  kadangi 2020 m. balandžio mėn. ES delegacija Mozambike ir Taryba išreiškė didelį susirūpinimą dėl išpuolių Kabo Delgado provincijoje ir sustiprėjusio smurto prieš civilius gyventojus;

Z.  kadangi, nepaisant žiaurumų ir siaubingų mirčių, padėtis Kabo Delgado provincijoje nesulaukė tarptautinio dėmesio, o tai reiškia, kad prarastas brangus laikas, per kurį būtų buvę galima veiksmingai spręsti šią problemą ankstesniu etapu;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančios saugumo padėties šiaurinėje Mozambiko dalyje, visų pirma Kabo Delgado provincijoje, ir reiškia užuojautą smurto aukoms, kurių yra daugiau kaip 1 500; reiškia solidarumą su gyventojais, visų pirma daugiau kaip 250 000 žmonių, kurie turėjo palikti savo namus, ir paramą jiems;

2.  pabrėžia, kad dabartinės saugumo problemos dar labiau pablogina jau ir taip labai nestabilią humanitarinę padėtį, susidariusią dėl didelio nepakankamo išsivystymo lygio, klimato kaitos sukrėtimų ir konfliktų;

3.  ragina Mozambiko valdžios institucijas imtis veiksmingų ir ryžtingų veiksmų kovojant su islamistų sukilėliais ir apsaugoti visus Kabo Delgado piliečius; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad sukilėliai gauna vis didesnę regioninių ir tarptautinių teroristinių organizacijų paramą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į liūdną panašumą su kitais regionais, pvz., Saheliu ir Somalio pusiasaliu;

4.  pabrėžia, kad, jei sukilėliai nebus sustabdyti, šis judėjimas gali augti ir plisti į kaimynines šalis, o tai kelia grėsmę regiono stabilumui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikalinga veiksminga ir tvari nacionalinės vyriausybės ir regioninių bei tarptautinių subjektų politika;

5.  primena Mozambiko vyriausybei jos pareigą užtikrinti, kad visi įtariami teroristine veikla asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn taikant sąžiningo teismo procesą; ragina Mozambiko vyriausybę pradėti nepriklausomą ir nešališką kankinimų ir kitų sunkių pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė jos saugumo pajėgos Kabo Delgado provincijoje, tyrimą; primena, kad Mozambikas yra Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos ir JT konvencijos prieš kankinimą, kuriais draudžiamas kankinimas ir kitoks netinkamas elgesys bei savavališkas gyvybės atėmimas, šalis;

6.  pabrėžia, kad svarbu apsaugoti žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų ir visų asmenų, kurie tiesiog naudojasi žmogaus teisėmis ir išreiškia savo nuomonę visuomenei rūpimais klausimais, teises; ragina Mozambiko valdžios institucijas atlikti nešališką visų įtariamų prieš naujienų kanalus nukreiptų vandalizmo ir žodžio laisvės suvaržymo, taip pat kaltinimų, susijusių su žurnalistų persekiojimu ir bauginimu, tyrimą;

7.  ragina Mozambiko valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų skatinami demokratija, žmogaus teisės, veiksmingas vietos valdymas ir veiksmingas teisinės valstybės atkūrimas šiaurinėje Mozambiko dalyje; primena, kad tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis ir pagarba demokratinėms laisvėms taip pat yra labai svarbūs siekiant sėkmingai įgyvendinti galutinį taikos susitarimą, kurį 2019 m. pasirašė Mozambiko išlaisvinimo frontas (Frelimo) ir Mozambiko nacionalinis pasipriešinimas (Renamo);

8.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti būtinas reformas siekiant tinkamai reaguoti į Mozambiko žmonių poreikius ir neleisti jiems tapti pažeidžiamais radikalėjimo taikiniais; ypač pabrėžia, kad būtina skubiai kurti darbo vietas ir galimybes Kabo Delgado gyventojams, ypač jaunimui; taip pat pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų, kad būtų pašalintos kai kurios pagrindinės terorizmo priežastys, kaip antai, nesaugumas, skurdas, žmogaus teisių pažeidimai, nelygybė, atskirtis, nedarbas, aplinkos būklės blogėjimas, korupcija ir netinkamas viešųjų lėšų naudojimas, nebaudžiamumas, nes tai labai padės išnaikinti teroristines organizacijas;

9.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad vykdant bet kokią karinę intervenciją regione būtų saugomos, gerbiamos ir skatinamos žmogaus teisės, ragina Mozambiko valdžios institucijas remti regionines ir tarptautines organizacijas, taip pat pilietinės visuomenės organizacijas ir bendruomenines grupes ir bendradarbiauti su jomis, kad būtų sukurtos taikos stiprinimo iniciatyvų platformos, kuriomis būtų skatinamas taikus visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, dialogas, susitaikymas ir sambūvis; apgailestauja dėl to, kad šiame konflikte pasitelkiamos privačios saugumo pajėgos, dėl kurių dar labiau didėja šalies piniginės išlaidos ir kurios veikia be jokios tarptautinės priežiūros;

10.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į blogėjančią šalies viduje perkeltų asmenų padėtį Mozambike; ragina ES ir jos valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Pietų Afrikos vystymosi bendrija ir jos valstybėmis narėmis siekiant išspręsti gilėjančią humanitarinę krizę regione ir parengti veiksmingą veiksmų planą;

11.  ragina Mozambiko vyriausybę atvirai bendradarbiauti su tarptautinėmis institucijomis, pvz., JT specialiaisiais pranešėjais, ir leisti nepriklausomiems žmogaus teisių tyrėjams ir stebėtojams atvykti į šalį, taip pat tinkamai išanalizuoti humanitarinius Kabo Delgado gyventojų poreikius, kad jiems būtų suteikta reikiama pagalba; taip pat mano, kad smurto aukos turi būti apsaugotos pagal pagalbos planą, kad galėtų toliau gyventi normalų gyvenimą;

12.  mano, kad reikia labiau koordinuotų regioninių ir tarptautinių veiksmų siekiant reaguoti į gresiančias saugumo ir humanitarines krizes Kabo Delgado provincijoje, įskaitant būtinybę kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis, pvz., teroristų sukilimu, spręsti problemas, susijusias su aprūpinimu maistu ir šalies viduje perkeltais asmenimis, taip pat kovoti kontrabanda; todėl ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) teikti papildomą paramą Pietų Afrikos vystymosi bendrijai (SADC) ir Afrikos Sąjungai (AS), kad būtų pasiektas ilgalaikis ir taikus sprendimas;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad Pietų Afrikos vystymosi bendrijos Politikos, gynybos ir saugumo bendradarbiavimo organas (OPDS), turintis daugiašalį padalinį, kuris imasi veiksmų susidarius rimtoms kovos su sukilėliais situacijoms, turėtų būti svarbus aktyvus veikėjas valdant šį konfliktą ir trumpuoju laikotarpiu jį pasmerkti, taip pat skatinti ir remti Mozambiko valdžios institucijas, kad jos ilguoju laikotarpiu įgyvendintų tolesnes reformas, kuriomis siekiama skatinti demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę, nes tai yra būtina stabilumo, taikos ir vystymosi sąlyga;

14.  pakartoja, kad ES yra pasirengusi pradėti dialogą su Mozambiku siekiant nustatyti veiksmingas ES paramos įgyvendinimo galimybes, atsižvelgiant į sudėtingą ir regioninį padėties pobūdį, ir ragina Mozambiko vyriausybę aktyviau įsijungti į tokį dialogą ir bendradarbiauti su ES ir Pietų Afrikos vystymosi bendrija; atsižvelgdamas į tai, ragina Mozambiko valdžios institucijas ir visų lygmenų pilietinę visuomenę bendradarbiauti siekiant rasti įtraukų sprendimą ir skubiai patenkinti pažeidžiamiausių asmenų poreikius;

15.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį ir ES valstybes nares toliau atidžiai stebėti padėtį ir didinti paramą nacionalinėms ir regioninėms valdžios institucijoms; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 2020 m. birželio 22 d. Tarybos išvadas, tačiau primygtinai ragina imtis tolesnių diplomatinių veiksmų, visų pirma tas valstybes nares, kurios turi bendrų istorinių ir draugiškų ryšių su šalimi, kad būtų galima pabrėžti, kad reikia skubiai imtis veiksmų šiuo klausimu, atsižvelgiant į regiono saugumo ir humanitarinius aspektus, ir atkreipti vyriausybės dėmesį į geopolitines pasekmes, kurios atsirastų, jei nebūtų koordinuoto regioninio ir tarptautinio atsako;

16.  tikisi, kad ES naujoji Afrikos strategija, kai ji bus veiksmingai įgyvendinta, padės stiprinti ES ir Afrikos bendradarbiavimą, grindžiamą lygiateise partneryste visame žemyne, ir kad abi šalys bendradarbiaus siekdamos pagerinti ekonominę, socialinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį tokiose šalyse kaip Mozambikas;

17.  mano, kad į dabartinius pokyčius Mozambike ir jų socialines bei ekonomines pasekmes bus tinkamai atsižvelgta ES politikoje Afrikos atžvilgiu pagal kitą 2021 m. daugiametę finansinę programą (DFP); pabrėžia, kad Mozambiko gyventojams, kurie nukenčia nuo dažnų potvynių ir kitų gaivalinių nelaimių, turėtų būti teikiama visa turima parama ir humanitarinė pagalba;

18.  mano, kad būsimas ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas yra puiki galimybė geriau spręsti šios humanitarinės tragedijos klausimą ir kad ES gali padidinti savo paramą regioninėms ir žemyno organizacijoms;

19.  primena su tarptautine pagalba susijusiu įsipareigojimus, prisiimtus 2019 m. gegužės 30 d. ir birželio 1 d. Beiroje vykusioje tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje, kurioje Europos Sąjunga įsipareigojo skirti 200 mln. EUR paramą ekonomikai gaivinti; ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai vykdyti šiuos įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kad ilgalaikį atsigavimą galima pasiekti tik užtikrinus tvarų ir integracinį ekonomikos vystymąsi; todėl ragina ES teikti paramą Mozambikui dedant pastangas stabilizuoti ekonomiką, kurti darbo vietas ir skatinti kaimo konkurencingumą, kartu užtikrinant įtraukumą ir aplinkos išsaugojimą;

20.  palankiai vertina Tarptautinio valiutos fondo (TVF) katastrofų padarinių švelninimui ir pagalbai sukurtą patikos fondą (angl. Catastrophe Containment and Relief Trust) kaip žingsnį teisinga linkme padedant Mozambikui kovoti su COVID-19 ekonominėmis pasekmėmis; ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti paramą TVF, o TVF – ieškoti kitų alternatyvų, kaip padidinti minėto patikos fondo turimus išteklius, pvz., naudoti savo turimus rezervus; primena, kad įnašai į fondą jokiu būdu neturi pakeisti oficialios paramos vystymuisi (OPV);

21.  mano, jog itin svarbu, kad vietos gyventojai, ypač skurdžiausiose šalies provincijose, gautų naudos vykdant jų gamtos išteklių eksploatavimą; ragina vyriausybę sąžiningai paskirstyti pajamas iš eksploatavimo projektų vietos plėtros projektams, kartu laikantis aukštų aplinkos ir socialinių standartų;

22.  primena, kad Mozambiko žmonės, tiek krikščionys, tiek musulmonai, ilgą laiką taikiai gyvena, ir nurodo, jog yra įsitikinęs, kad šis tolerancijos ir solidarumo modelis vyraus nepaisant islamistų teroristų išpuolių;

23.  pabrėžia, kad, siekiant kovoti su radikalėjimu, visų pirma jaunimo radikalėjimu ir radikalėjimu kaimo vietovėse, reikia teikti pirmenybę švietimui ir skatinti kaimo plėtrą;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Mozambiko vyriausybei ir parlamentui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos ir Afrikos Sąjungos nariams ir vadovams.

(1) https://reliefweb.int/report/mozambique/mozambique-situation-report-10-september-2020.


Tvari geležinkelių rinka atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį ***I
PDF 126kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, nustatomos tvarios geležinkelių rinkos užtikrinimo priemonės (COM(2020)0260 – C9-0186/2020 – 2020/0127(COD))
P9_TA(2020)0236

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0260),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0186/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 9 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2020 m. rugsėjo 17 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/..., kuriuo, atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį, nustatomos tvarios geležinkelių rinkos užtikrinimo priemonės

P9_TC1-COD(2020)0127


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą(ES) 2020/1429.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Taisomojo biudžeto Nr. 8 projektas. Mokėjimų asignavimų padidinimas skubios paramos priemonei siekiant finansuoti COVID-19 vakcinų strategiją ir Išplėstinės atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos poveikį
PDF 124kWORD 43k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2020 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 8 projekto. Mokėjimų asignavimų padidinimas skubios paramos priemonei siekiant finansuoti COVID-19 vakcinų strategiją ir Išplėstinės atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos poveikį (10696/2020 – C9-0290/2020 – 2020/1997(BUD))
P9_TA(2020)0237

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(1), ypač į jo 44 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2020-ųjų finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2019 m. lapkričio 27 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. Taisomojo biudžeto Nr. 8 projektą, kurį Komisija priėmė 2020 m. rugpjūčio 28 d. (COM(2020)0900),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 11 d. priimtą ir tą pačią dieną Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl 2020 m. Taisomojo biudžeto Nr. 8 projekto (10696/2020 – C9-0290/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94, 96 ir 163 straipsnius,

1.  patvirtina Tarybos poziciją dėl 2020 m. Taisomojo biudžeto Nr. 8 projekto;

2.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad 2020 m. Taisomasis biudžetas Nr. 6 yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(2) OL L 57, 2020 2 27.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: didžiausios leidžiamosios kai kurių medžiagų, įskaitant flonikamidą, haloksifopą ir mandestrobiną, liekanų koncentracijos
PDF 147kWORD 48k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos reglamento, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios cikloksidimo, flonikamido, haloksifopo, mandestrobino, mepikvato, Metschnikowia fructicola (padermė NRRL Y-27328) ir proheksadiono koncentracijos tam tikruose produktuose ar ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II, III ir IV priedai, projekto (D063880/06 – 2020/2734(RPS))
P9_TA(2020)0238B9-0245/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios cikloksidimo, flonikamido, haloksifopo, mandestrobino, mepikvato, Metschnikowia fructicola (padermė NRRL Y-27328) ir proheksadiono koncentracijos tam tikruose produktuose ar ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II, III ir IV priedai, projektą (D063880/06),

–  atsižvelgdama į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB(1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies a punktą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 17-18 d. pateiktą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2019 m. gegužės 27 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. rugpjūčio 2 d.(3),

–  atsižvelgdamas į EFSA 2009 m. gruodžio 18 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2010 m. gegužės 7 d.(4),

–  atsižvelgdamas į EFSA 2018 m. spalio 18 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. lapkričio 2 d.(5),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5a straipsnio 3 dalies b punktą ir 5a straipsnio 5 dalį(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi flonikamidas yra selektyvus insekticidas, naudojamas auginant, be kita ko, bulves, kviečius, obuolius, kriaušes, persikus ir paprikas;

B.  kadangi flonikamido, kaip veikliosios medžiagos, patvirtinimo galiojimo laikotarpis buvo pratęstas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2069(7);

C.  kadangi 2013 m. birželio 5 d. Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) Rizikos vertinimo komiteto nuomonėje(8), kurioje siūloma suderinti flonikamido klasifikavimą ir ženklinimą, Danijos valstybės narės kompetentinga institucija nurodė, kad medžiaga turi „aiškų poveikį triušių vidaus organų anomalijoms, kurios pasireiškia medžiagos gaunant tokiais kiekiais, kurie nėra toksiški motinoms“;

D.  kadangi Jungtinėse Amerikos Valstijose flonikamidas tikrinamas dėl to, kad jis gali kelti didesnę riziką apdulkintojams nei manyta anksčiau, nes flonikamido gamintojo „ISK Biosciences“ pateikti nauji tyrimai rodo, kad bičių gaunamas flonikamido kiekis iki 51 kartų viršija ribą, nuo kurios jos patiria didelę žalą(9);

E.  kadangi haloksifopas-P yra herbicidas, naudojamas auginant, be kita ko, morkas, pašarinius ankštinius augalus, rapsus, sojas ir cukrinius runkelius;

F.  kadangi haloksifopas-P yra kenksmingas jį prarijus ir kenksmingas vandens organizmams bei turi ilgalaikį poveikį pagal ECHA klasifikaciją; kadangi haloksifopas-P sukelia hepatotoksiškumą, nefrotoksiškumą ir oksidacinį stresą žiurkėms, joms patyrus haloksifopo-P-metilo poveikį(10);

G.  kadangi nuo 2007 m. rugsėjo 4 d. Prancūzijoje draudžiama gaminti, platinti ir naudoti haloksifopą-P visais žemės ūkio ir ne žemės ūkio tikslais(11); kadangi haloksifopas-P buvo uždraustas ketverius metus visoje Sąjungoje pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1376/2007(12);

H.  kadangi haloksifopas-P patvirtintas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 540/2011(13) kaip veiklioji medžiaga, taikant labai ribotą naudojimą(14) ir griežtus reikalavimus valstybėms narėms, susijusius su požeminio vandens apsauga, vandens organizmų apsauga ir veiklos vykdytojų sauga;

I.  kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2233(15) dėl veikliosios medžiagos haloksifopo-P naudojimo Komisija padarė išvadą, kad „nepateikta visa reikalaujama papildoma patvirtinamoji informacija ir kad negalima atmesti nepriimtinos rizikos požeminiam vandeniui galimybės, išskyrus atvejus, kai nustatomi papildomi apribojimai“;

J.  kadangi Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/2233 Komisija taip pat padarė išvadą, kad „tikslinga iš dalies pakeisti šios veikliosios medžiagos naudojimo sąlygas, visų pirma nustatant jos naudojimo normų ir dažnumo ribas“;

K.  kadangi Komisija 2018 m. balandžio 30 d. nusprendė pratęsti veikliosios medžiagos haloksifopo-P patvirtinimo galiojimą iki 2023 m. gruodžio 31 d.(16);

L.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje atsargumo principas įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių Sąjungos principų;

M.  kadangi SESV 168 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“;

N.  kadangi Direktyvoje 2009/128/EB siekiama tausiojo pesticidų naudojimo Sąjungoje sumažinant pesticidų naudojimo keliamus pavojus ir poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, skatinant naudoti integruotąją kenkėjų kontrolę ir alternatyvias koncepcijas ar metodus, pvz., nechemines pesticidų alternatyvas;

O.  kadangi nustatant didžiausias leidžiamąsias liekanų koncentracijas (toliau – DLK) reikia atsižvelgti į kumuliacinį ir sinerginį poveikį ir itin svarbu skubiai parengti tinkamus šio vertinimo metodus;

P.  kadangi haloksifopo-P DLK linų sėmenyse ir mandestrobino DLK braškėse ir vynuogėse didinamos remiantis trečiųjų šalių prašymais dėl norminių teisės aktų suderinimo;

Q.  kadangi pareiškėjai teigia, kad dėl leidimo naudoti haloksifopą-P ir mandestrobiną tokiems kultūriniams augalams apsaugoti Australijoje ir Kanadoje jų DLK yra didesnės negu nustatytosios Reglamente (EB) Nr. 396/2005 ir kad, siekiant išvengti prekybos kliūčių tų kultūrinių augalų importui, būtina nustatyti didesnes DLK;

1.  prieštarauja Komisijos reglamento projekto priėmimui;

2.  mano, kad šis Komisijos reglamento projektas nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 396/2005 tikslu ir turiniu;

3.  mano, kad Sąjunga ir Komisija turėtų laikytis atsakomybės už aplinkos apsaugą principo ir neturėtų skatinti trečiosiose šalyse naudoti produktų, kuriuos kai kurios valstybės narės savo teritorijoje draudžia naudoti ir kurių naudojimą Sąjunga stengiasi apriboti;

4.  mano, kad dėl laisvosios prekybos taisyklių niekada neturėtų būti mažinami Sąjungos apsaugos standartai;

5.  pripažįsta, kad EFSA kuria kaupiamosios rizikos vertinimo metodus, tačiau taip pat pažymi, kad pesticidų ir liekanų kaupiamojo poveikio vertinimo problema žinoma jau dešimtmečius; todėl prašo EFSA ir Komisijos spręsti šią problemą ypatingos skubos tvarka;

6.  pažymi, kad pagal reglamento projektą flonikamido DLK braškėse padidėtų nuo 0,03 iki 0,5 mg/kg, gervuogėse ir avietėse – nuo 0,03 iki 1 mg/kg, kituose mažuose vaisiuose ir uogose – nuo 0,3 iki 0,7 mg/kg, kituose šakniavaisiuose ir gumbavaisiuose – nuo 0,03 iki 0,3 mg/kg, ridikuose – nuo 0,03 iki 0,6 mg/kg, salotose – nuo 0,03 iki 0,07 mg/kg ir ankštiniuose augaluose – nuo 0,03 iki 0,8 mg/kg;

7.  mano, kad flonikamido DLK ir toliau turėtų būti 0,03 mg/kg;

8.  pažymi, kad pagal reglamento projektą haloksifopo-P DLK linų sėmenyse padidėtų nuo 0,01 iki 0,05 mg/kg;

9.  mano, kad haloksifopo-P DLK ir toliau turėtų būti 0,01 mg/kg;

10.  pažymi, kad pagal reglamento projektą mandestrobino DLK vynuogėse padidėtų nuo 0,01 iki 5 mg/kg, o braškėse – nuo 0,01 iki 3 mg/kg;

11.  mano, kad mandestrobino DLK ir toliau turėtų būti 0,01 mg/kg;

12.  prašo Komisijos atsiimti savo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.
(2) OL L 309, 2009 11 24, p. 71.
(3) EFSA pagrįsta nuomonė dėl nustatytos didžiausios leidžiamosios flonikamido koncentracijos braškėse ir kitose uogose keitimo, EFSA Journal, 2019, 17(7): 5745, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5745
(4) EFSA išvada dėl veikliosios medžiagos flonikamido rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros, EFSA Journal, 2010; 8(5):1445, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/1445
(5) ESFA pagrįsta nuomonė dėl haloksifopo-P leistinų importo nuokrypių nustatymo linų sėmenyse ir rapsų sėklose, EFSA Journal, 2018, 16(11):5470, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5470
(6) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(7) 2017 m. lapkričio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2069, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų flonikamido (IKI-220), metalaksilo, penoksulamo ir prokvinazido patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 295, 2017 11 14, p. 51).
(8) 2013 m. birželio 5 d. Rizikos vertinimo komiteto nuomonė, kurioje siūloma ES lygmeniu suderinti flonikamido klasifikavimą ir ženklinimą, https://echa.europa.eu/documents/10162/0916c5b3-fa52-9cdf-4603-2cc40356ed95
(9) https://oag.ca.gov/news/press-releases/attorney-general-becerra-warns-against-expanded-use-pesticide-found-harm-bees
(10) Olayinka, E.T, ir Ore, A., „Hepatotoxicity, Nephrotoxicity and Oxidative Stress in Rat Testis Following Exposure to Haloxyfop-p-methyl Ester, an Aryloxyphenoxypropionate Herbicide“, Toxics., 2015 m. gruodžio mėn., 3(4), p. 373–389, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5606644/
(11) https://www.legifrance.gouv.fr/affichTexte.do;jsessionid=235653D01B24A4B694A6C342E7323D6F .tplgfr38s_1?cidTexte=JORFTEXT000000464899&dateTexte=&oldAction=rechJO&categorieLien=id&idJO=JORFCONT000000005119
(12) 2007 m. lapkričio 23 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 1376/2007, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 304/2003 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo I priedą (OL L 307, 2007 11 24, p. 14).
(13) 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).
(14) Leidžiama naudoti kaip herbicidą, jeigu jo kiekis neviršija 0,052 kg veikliosios medžiagos vienam hektarui vienam kartui, ir leidžiama naudoti tik vieną kartą per trejus metus.
(15) 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2233, kuriuo dėl veikliosios medžiagos haloksifopo-P patvirtinimo sąlygų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 317, 2015 12 3, p. 26).
(16) 2018 m. balandžio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/670, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų bromukonazolo, buprofezino, haloksifopo-P ir napropamido patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 113, 2018 5 3, p. 1).


Europos kultūros gaivinimas
PDF 156kWORD 53k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kultūros gaivinimo (2020/2708(RSP))
P9_TA(2020)0239RC-B9-0246/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) preambulę bei 3 ir 4 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 ir 167 straipsnius, taip pat į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 19 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 22 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo, švietimo ir kultūros politikos vaidmuo kuriant stipresnę Europą“ (COM(2018)0268),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (COM(2018)0267),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (COM(2017)0673),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 ir jos padariniais(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl transporto ir turizmo 2020 m. ir vėliau(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB(4) (toliau – reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 17, 18, 19, 20 ir 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. Tarybos išvadas dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje (2018/C 460/10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos ekonomikos gaivinimo poreikių nustatymas“, pridėtą prie 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikato „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. ataskaitą „Kultūros paveldo svarba Europai“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi kultūra yra strateginis Europos Sąjungos sektorius, kuris ne tik sudaro svarbią mūsų ekonomikos dalį, bet ir prisideda prie demokratinės, tvarios, laisvos ir įtraukios visuomenės kūrimo bei atspindi mūsų Europos įvairovę, vertybes, istoriją ir gyvenimo būdą;

B.  kadangi kultūra ir menų laisvė reikšmingai prisideda prie visuomenės gyvybingumo ir suteikia galimybę visoms visuomenės grupėms išreikšti savo tapatybę, prisideda prie socialinės sanglaudos ir kultūrų dialogo, o tai sudaro sąlygas vis glaudesnei Europos Sąjungai;

C.  kadangi kultūra savaime yra vertinga kaip žmoniškumo, demokratijos ir pilietinio dalyvavimo išraiška, kuri gali būti labai svarbi skatinant tvarų vystymąsi;

D.  kadangi kultūra stiprina visuomenių socialinį kapitalą, sudaro palankesnes sąlygas demokratiniam pilietiškumui, puoselėja kūrybiškumą, gerovę ir kritinį mąstymą, skatina integraciją ir sanglaudą, taip pat įvairovę, lygybę ir pliuralizmą;

E.  kadangi kultūrinis dalyvavimas pripažintas viena iš pagrindinių socialinių pokyčių ir įtraukios, atsparios visuomenės kūrimo varomųjų jėgų;

F.  kadangi kultūra ir kultūros bei kūrybos sektoriai ir pramonė yra svarbi kovos su visų formų diskriminacija, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją, priemonė ir saviraiškos laisvės platforma;

G.  kadangi pandemija atskleidė tikrąją kultūros ir kūrybos sektorių ir pramonės socialinę vertę Europos visuomenei, taip pat ekonominę svarbą; kadangi ekonominė kultūros dalis yra strateginis Europos Sąjungos ir jos ekonomikos sektorius, užtikrinantis prasmingus darbus milijonams Europos gyventojų bei tvarų Europos įvairovės finansavimą ir kartu atspindintis mūsų Europos įvairovę, vertybes, istoriją ir gyvenimo būdą;

H.  kadangi Europos kultūrinės ir kūrybinės veiklos vykdytojai užsiima kultūrų ir kalbų įvairovės Europoje išsaugojimu ir skatinimu bei dalyvauja stiprinant Europos tapatybę visais lygmenimis; kadangi šie veiklos vykdytojai yra neįkainojama socialinės sanglaudos bei darnaus vystymosi ir ekonomikos augimo Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse jėga bei svarbus pasaulinio konkurencingumo šaltinis;

I.  kadangi Europos kultūros ir kūrybos sektoriai ir pramonė sudaro apie 4 proc. Europos BVP – panašiai kaip ir IRT bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos; kadangi 2019 m. kultūros sektoriuje 27-iose ES valstybėse narėse dirbo 7,4 mln. žmonių, o tai sudarė 3,7 proc. bendro užimtumo 27-iose ES valstybėse narėse; kadangi 2019 m. savarankiškai kultūros srityje dirbusių asmenų skaičius 27-iose ES valstybėse narėse daugiau nei dvigubai viršijo visos ekonomikos vidurkį(5);

J.  kadangi, remiantis Komisijos vertinimu, kultūros ir kūrybos sektoriuose ir pramonėje, kurių pridėtinė vertė BVP siekia 509 mlrd. EUR, dėl COVID-19 krizės ir plitimo valdymo priemonių 2020 m. antrąjį ketvirtį, ko gero, prarasta 80 % apyvartos;

K.  kadangi daugiau kaip 300 000 Europos žmonių dirba kultūros paveldo sektoriuje, o 7,8 mln. darbo vietų Europoje yra netiesiogiai su juo susijusios; kadangi Europos kūrybinė darbo jėga kultūros ir kūrybos sektoriuose ir pramonėje šiuo metu nepakankamai atspindima statistikos sistemose;

L.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai ir pramonė yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir įrodyta, kad jie naudingi kitiems sektoriams, pvz., turizmo ir transporto; kadangi, remiantis Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, keturi iš dešimties turistų renkasi savo kelionės tikslo vietą remdamiesi kultūrine pasiūla, o du trečdaliai europiečių mano, kad kultūros paveldas turi įtakos jų atostogų vietos pasirinkimui; kadangi Europa tebėra populiariausia kultūrinio turizmo vieta pasaulyje;

M.  kadangi ES kultūrų įvairovė labai kenčia nuo COVID-19 pandemijos ir daugeliui kultūros ir kūrybos sektorių ir pramonės veikėjų be viešųjų investicijų ir pagalbos gresia pražūtis; kadangi šio sektoriaus veiklos sustabdymas padarė šalutinį poveikį kitiems, pvz., transporto, turizmo ir švietimo, sektoriams;

N.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai ir pramonė yra netipinis sektorius, grindžiamas specifiniu ekonomikos modeliu, poreikiais ir dydžiu, tačiau juos daugiausia sudaro mažos struktūros (MVĮ, labai mažos organizacijos ir savarankiškai dirbantys asmenys), kurios turi nedaug arba visai neturi galimybių patekti į finansų rinkas, ir kurių pajamos dažnai yra nereguliarios ir mišrios, gaunamos iš viešųjų subsidijų, privataus finansavimo, su auditorija susijusių pajamų ir autorių teisių;

O.  kadangi COVID-19 pandemijos krizė taip pat išryškino jau anksčiau egzistavusį kultūros ir kūrybos sektorių ir pramonės pažeidžiamumą, įskaitant menininkų ir kultūros darbuotojų pragyvenimo šaltinių neužtikrintumą, taip pat daugelio kultūros institucijų biudžeto ribotumą;

P.  kadangi visos COVID-19 pandemijos pasekmės kultūros ir kūrybos sektoriams ir pramonei tik pradeda ryškėti, o bendras vidutinės trukmės ir ilgalaikis poveikis vis dar nežinomas; kadangi tai daro poveikį menininkų ir kultūros srities specialistų, kurie turi teisę gauti teisingą finansinį atlygį už savo darbą, socialinėms teisėms ir kultūros raiškos įvairovės apsaugai;

Q.  kadangi COVID-19 krizė jau daro ir toliau darys ilgalaikį poveikį kultūros ir kūrybos produktų gamybai, jų platinimui ir jų gaunamoms pajamoms, taigi ir Europos kultūros įvairovei;

R.  kadangi, pradėjus taikyti plitimo valdymo priemones, teatrai, operos teatrai, kino teatrai, koncertų salės, muziejai, paveldo vietos ir kitos meno erdvės veiklą nutraukė vieni pirmųjų, o ją atnaujina vieni paskutiniųjų; kadangi daugelis kultūros ir meno renginių, pvz., mugės, festivaliai, koncertai ir pasirodymai, buvo atšaukti arba atidėti ilgam laikui; kadangi sveikatos ir saugos priemonės, pradėtos taikyti siekiant išvengti naujo protrūkio, artimiausioje ateityje neleis renginiams veikti visu pajėgumu;

S.  kadangi pandemijos metu daugelis europiečių buvo užsidarę namuose, todėl dalijimasis kultūriniu ir kūrybiniu turiniu daugeliui piliečių tapo paguoda; kadangi atsirado daugiau galimybių susipažinti su kultūriniu turiniu internete ir kultūrinis turinys tapo prieinamesnis ir dažnai nemokamas autorių, menininkų, atlikėjų ir kitų kūrėjų dėka; kadangi tai dar labiau sumažina kūrėjų pajamas; kadangi kultūrinio turinio prieinamumas internete nepadidino teisių turėtojų ir atlikėjų pajamų;

T.  kadangi nevienodos galimybės naudotis skaitmenine infrastruktūra apribojo pagrindines teises į prieigą prie kultūros, teisę dalyvauti kultūriniame gyvenime ir teisę į meninę išraišką;

U.  kadangi keletas iš eilės pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP) pateiktų biudžeto pasiūlymų dėl programos „Kūrybiška Europa“ net ir prieš COVID-19 krizę akivaizdžiai neatitiko nei sektoriaus, nei Parlamento, kuris akcentavo būtinybę padvigubinti jos finansavimą palyginti su 2014–2020 m. DFP, lūkesčių;

V.  kadangi peržiūrėtame Komisijos pasiūlyme dėl DFP, palyginti su 2018 m. Komisijos pasiūlymu dėl DFP, numatyta 20 proc. sumažinti Europos solidarumo korpuso finansavimą, 13 proc. – programos „Kūrybiška Europa“ ir 7 proc. – programos „Erasmus +“ finansavimą; kadangi 2020 m. liepos 17 d. Europos Vadovų Tarybos pozicija atitinka tik 2018 m. Komisijos pasiūlymą; kadangi programa „Kūrybiška Europa“ yra vienintelė ES programa, pagal kurią teikiama tiesioginė parama kultūros ir kūrybos sektoriams ir pramonei visoje Europoje; kadangi nei iniciatyvos, kurias turėtų apimti programa „Kūrybiška Europa“, nei jos biudžetas neužtikrina reikiamo finansavimo programai, pagal kurią pateiktų paraiškų mastas jau viršija finansavimo galimybes ir kuri yra nepakankamai finansuojama;

W.  kadangi pandemija suteikia galimybę iš naujo apmąstyti kultūros ateitį ir kadangi norint sukurti atsparesnę kultūros ekosistemą reikalingi platesni svarstymai apie planetos ateitį ir būtinybę skubiai reaguoti į klimato krizę;

X.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai ir pramonė yra gyvybiškai svarbūs siekiant užtikrinti aplinkos tvarumą; kadangi jie ir toliau turės būti tinkamai finansuojami ir juose turės būti sukurta saugių investicijų aplinka, kad jie būtų parengti perėjimui prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, kaip numatyta Europos žaliajame kurse ir darnaus vystymosi tiksluose;

1.  reiškia nuoširdų solidarumą su menininkais, kūrėjais, autoriais, leidėjais, jų įmonėmis ir visais kitais kultūros kūrėjais ir darbuotojais, įskaitant mėgėjus, kurie visi ypač smarkiai nukentėjo nuo pasaulinės COVID-19 pandemijos, ir reiškia pagarbą jų veiklai ir solidarumui šiais milijonams europiečių nelengvais laikais;

2.  pabrėžia, kad atsigavimas po pandemijos ir Europos kultūros politikos atgaivinimas yra glaudžiai susiję su kitais iššūkiais, su kuriais susiduria Europos Sąjunga ir pasaulis, pradedant klimato krize; yra įsitikinęs, kad būsima kultūros politika turi būti glaudžiai susijusi su socialiniais iššūkiais, taip pat su žaliąja ir skaitmenine pertvarka;

3.  mano, kad labai svarbu kultūros ir kūrybos sektoriams ir pramonei skirti didelę dalį Europos institucijų planuojamų ekonomikos atgaivinimo priemonių ir jas derinti su plataus masto ir skubiais veiksmais Europos kultūros ir kūrybos pajėgoms remti, suteikiant joms galimybę tęsti savo darbą ateinančiais mėnesiais ir išgyventi šį krizės laikotarpį, taip pat užtikrinant sektoriaus atsparumą; ragina valstybes nares ir Komisiją koordinuoti savo veiksmus remiant kultūros ir kūrybos sektorius ir pramonę;

4.  palankiai vertina Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pastangas rengiant ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, tačiau nerimauja dėl to, kad nėra aiškiai paskirta jokia konkreti suma, kuria kultūros ir kūrybos sektoriai galėtų naudotis tiesiogiai; atsižvelgdamas į tai primygtinai laikosi nuomonės, kad valstybių narių tiksliniai veiksmai turėtų būti aiškiai sutelkti į kultūrinės ir kūrybinės veiklos vykdytojus ir kad jiems turėtų būti suteikta galimybė plačiai ir nedelsiant pasinaudoti visomis gaivinimo lėšomis;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares kultūros ir kūrybos sektoriams ir pramonei, atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius, skirti ne mažiau kaip 2 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų; pabrėžia, kad ši procentinė dalis turėtų atspindėti kultūros ir kūrybos sektorių ir pramonės svarbą ES BVP, atsižvelgiant į tai, kad jie sukuria 7,8 mln. darbo vietų ir 4 proc. BVP; pakartoja, kad reikia tikslių programavimo ir finansinių planų, skirtų užtikrinti veiklos tęstinumą kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje ir nuspėjamumą šioje srityje dirbantiems žmonėms;

6.  palankiai vertina REACT-EU, kaip tiesioginio veiksmų plano, kuriuo siekiama teikti papildomą finansavimą labai nukentėjusiems regionams ir ekonomikos sektoriams, sukūrimą; palankiai vertina tai, kad kultūra pripažinta svarbiu ir nukentėjusiu sektoriumi; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad nebuvo imtasi jokių priemonių siekiant užtikrinti, kad kultūros ir kūrybos sektoriai ir pramonė galėtų gauti naudos iš šios iniciatyvos; primygtinai ragina valstybes nares kultūros ir kūrybos sektorius ir pramonę laikyti strateginiais sektoriais ir ES ekonomikos gaivinimo plano prioritetu ir nustatyti aiškų biudžetą, susietą su skubiais ir konkrečiais veiksmais, skirtais šių veiklos vykdytojų atsigavimui, kuris turėtų būti naudingas visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant nepriklausomus menininkus, ir kuriuo būtų siekiama ne tik jų ekonomikos atsigavimo, bet ir kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje dirbančių žmonių darbo sąlygų gerinimo;

7.  kritiškai vertina tai, kad programa „Kūrybiška Europa“ negavo jokio papildomo finansavimo pagal priemonę „Next Generation EU“, ir ragina bendrą programos „Kūrybiška Europa“ biudžetą padidinti iki 2,8 mlrd. EUR;

8.  prašo valstybių narių užtikrinti, kad krizės metu ir jai pasibaigus būtų galima išplėsti paprastai kultūros ir kūrybos sektorių dalyviams taikomų specialių vidaus socialinių, fiskalinių ir ekonominių taisyklių taikymą; prašo, kad valstybės narės įtrauktų kultūros ir kūrybos sektoriuose ir pramonėje veikiančias MVĮ į savo konkrečius |jau įgyvendinamus MVĮ gaivinimo planus; prašo valstybes nares įgyvendinant naujas sveikatos ir saugos priemones apsvarstyti galimybę teikti finansinę paramą kultūros erdvėms ir renginiams;

9.  ragina užtikrinti didesnį koordinavimą, siekiant įvardyti geriausią praktiką ir konkrečius sprendimus, kuriuos taikant būtų galima remti kultūros ir kūrybos sektorius bei pramonę esamos padėties sąlygomis ir imantis gaivinimo veiksmų ateityje; teigiamai vertina sektoriaus kampanijas #saveEUculture ir #double4culture bei Komisijos pastangas skatinti kultūros ir kūrybos sektorius bei pramonę įgyvendinant kampaniją #CreativeEuropeAtHome;

10.  su susirūpinimu pažymi, kad socialinės apsaugos sistemos dažnai neprieinamos profesionaliems kūrėjams, kurių darbas priskiriamas nestandartiniam užimtumui; ragina valstybes nares užtikrinti galimybes gauti socialines išmokas visiems profesionaliems kūrėjams, įskaitant tuos, kurių darbas priskiriamas nestandartiniam užimtumui;

11.  ragina Komisiją parengti Europos sistemą, kuri apimtų darbo sąlygas kultūros ir kūrybos sektoriuose bei pramonėje ES lygmeniu: ji turėtų atspindėti sektoriaus specifiką, remiantis ja turėtų būti taikomos gairės ir principai, kuriais vadovaujantis būtų siekiama gerinti darbo sąlygas, o ypatingas dėmesys būtų skiriamas tarpvalstybiniam užimtumui;

12.  pažymi, kad dėl kelionių apribojimų toliau varžomas Europos kultūrinis bendradarbiavimas ir daromas didelis poveikis tarptautiniam judumui bei kelionėms, o tai yra svarbus kultūros veikėjų pajamų šaltinis; pažymi, kad tarptautiniam bendradarbiavimui, kelionėms ir bendrai gamybai skirtos lėšos dažnai mažinamos ir perskiriamos su pandemija susijusiam sunkmečiui finansuoti; reiškia susirūpinimą dėl neigiamo šių priemonių poveikio Europos kultūriniam bendradarbiavimui; ragina valstybes nares riboti nepagrįstus judėjimo Šengeno erdvėje suvaržymus, o Komisiją – parengti valstybėms narėms skirtas saugių tarpvalstybinių kelionių, tiesioginių kultūrinių renginių ir kultūrinės veiklos gaires;

13.  ragina Komisiją remti menininkų judumą, kad jie galėtų keistis praktine patirtimi ir žiniomis apie technikas, bei aktyviai skatinti jų integraciją į darbo rinką; tvirtai remia su tuo susijusį meninių kompetencijų tarpusavio pripažinimą;

14.  teigiamai vertina tai, kad sukurta ES laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), kurią taikant ketinama remti valstybių narių taikomas trumpalaikes darbo priemones, pirmiausia susijusias su MVĮ ir savarankiškai dirbančiais asmenimis; mano, jog taikant šią priemonę, kuri turėtų apimti kuo daugiau kultūros veikėjų, įskaitant laisvai samdomus autorius, atlikėjus, menininkus ir kitus kūrėjus, kultūros ir kūrybos sektorių veikėjams gali būti sudaryta galimybė pasilikti savo veiklos srityje atlyginant jiems prarastas pajamas bei užtikrinant, kad nebūtų prarastos ekspertinės žinios; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares pasirūpinti deramomis garantijomis, kad priemonė SURE galėtų būti nedelsiant pradėta taikyti ir prieinama visiems juridiniams asmenims, įskaitant neformaliuosius kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės subjektus;

15.  laikosi nuomonės, kad dabartine pandemija ir jos poveikiu mūsų ekonomikai neturėtų būti naudojamasi kaip dingstimi dar labiau mažinti nacionalines ar Europos viešąsias lėšas kultūrai; akcentuoja nepaprastai svarbų programos „Kūrybiška Europa“ ir jos paprogramių MEDIA, „Kultūra“ bei tarpsektorinių paprogramių vaidmenį užtikrinant Europos bendradarbiavimą ir deramo laipsnio stabilumą sektoriuje: suteikiant prieigą prie Europos finansavimo, įgyvendinamų projektų pagrindu kuriamos ilgalaikės partnerystės; ragina Komisiją integruoti kultūros ir kūrybos sektorius bei pramonę į visą DFP; atsižvelgdamas į tai primena, kad Parlamentas akcentavo būtinybę padvigubinti programai „Kūrybiška Europa“ skirtą biudžetą kitoje DFP, ir ryžtingai pakartoja, kad laikosi pozicijos remti kultūros ir kūrybos sektorius bei pramonę ir jų darbuotojus; mano, jog nepaprastai svarbu, kad programos būtų kuo greičiau užbaigiamos ir patvirtinamos, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo jų pirmtakių; pabrėžia, jog, pavėlinus naujojo finansavimo laikotarpio pradžią, Komisija turi užtikrinti pereinamojo laikotarpio priemones, kad būtų užpildyta spraga tarp dabartinės ir naujosios programos „Kūrybiška Europa“;

16.  ragina Komisiją įvardyti įvairius mišraus finansavimo šaltinius, kuriais galėtų naudotis kultūros ir kūrybos sektoriai bei pramonė, ir iš anksto apie juos pranešti; primygtinai laikosi nuomonės, kad pagrindinį vaidmenį šiame kontekste turėtų atlikti Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijos bendrija, skirta kultūros ir kūrybos sektoriams; ragina Komisiją įtraukti programos „Europos horizontas“ finansavimą kultūros ir kūrybos sektorių veikėjams, užsiimantiems kultūriniu eksperimentavimu, inovacijomis bei moksliniais tyrimais meno srityje; pakartoja, kad būtina didinti sąveiką Europos lygmeniu, sykiu skatinant naujus inovatyvius ir skaitmeninius sprendimus, kurie gali būti naudingi sektoriui šiais ir kitais laikais;

17.  pripažįsta skaitmeninimo svarbą kuriant, gaminant, platinant kultūrinius ir kūrybinius darbus bei užtikrinant jų prieinamumą ir ragina Komisiją toliau ieškoti finansavimo Europos kultūros kūriniams skaitmeninti bei MVĮ ir organizacijų prieigai prie skaitmeninių įgūdžių ir infrastruktūros palengvinti;

18.  pažymi, kad dauguma iki šiol parengtų paramos priemonių grindžiamos skolinimu, o toks variantas ilgainiui tinkamas ne visoms kultūros ekosistemos suinteresuotosioms šalims; ragina teikti didelę ir visų pirma dotacijomis grindžiamą paramą kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei, siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinius vietos bendruomenėms;

19.  teigiamai vertina naujus paramos būdus, numatytus pagal kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę, kuri buvo parengta siekiant pagerinti kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės MVĮ prieigą prie skolos finansavimo už prieinamą kainą; pabrėžia, kad ji turi būti prieinama plačiau, siekiant apimti visas valstybes nares ir regionus bei visų dydžių MVĮ; ragina užtikrinti kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės įgyvendinimą pagal programą „InvestEU“, numatant didesnį lankstumą kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei;

20.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ galėtų naudotis skolos finansavimo požiūriu didesne parama, taikant pagal 2021–2027 m. programą „InvestEU“ numatytus būsimus garantijų priemonės mechanizmus;

21.  apgailestauja, kad daugiau neįvyko jokių permainų, kad finansiniai ištekliai taptų prieinami MVĮ ir smulkesnėms organizacijoms; todėl prašo valstybių narių ir Komisijos peržiūrėti savo dabartinius kriterijus ir politiką garantijų požiūriu, ypač ryšium su didesnės rizikos profilio MVĮ, kurių prieiga prie finansų rinka menka arba jos tokios prieigos neturi ir kurios generuoja nematerialųjį turtą;

22.  ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant švelninti vis didesnį krizės poveikį kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei dabar, kai, nenutrūkstamai atšaukiant didžiuosius festivalius ir kultūros renginius, susiduriama su pirmiausia muzikos ir scenos menų sektoriui ir nepriklausomiems menininkams katastrofiškomis finansinėmis pasekmėmis; mano, kad turėtų būti kuriamos scenos menams skirtos Europos skaitmeninės platformos, siekiant kuo labiau dalintis Europos kultūriniu turiniu ir kūrybiniais produktais; prašo užtikrinti, kad tokios platformos būtų kuriamos vadovaujantis siekiu teisingai atlyginti menininkams, kūrėjams ir įmonėms; prašo aktyviau dalyvauti, kad kartu su susijusiais veikėjais būtų rasti sprendimai, kaip paremti veiklą, o ypač menininkus ir kūrėjus, nukenčiančius dėl didžiųjų festivalių ir kultūros renginių atšaukimo;

23.  ragina Komisiją nustatyti, ar nacionaliniai finansinio lėšų kultūrai paskirstymo metodai prieinami visiems kūrėjams, taip pat ar lėšos skirstomos nepriklausomai, laisvai ir sąžiningai; ragina Komisiją imtis darbo siekiant parengti geresnius kokybinius ir kiekybinius rodiklius bei užtikrinti patikimą ir pastovų duomenų, susijusių su kultūros ir kūrybos sektoriais bei pramone, srautą;

24.  primena valstybėms narėms, kad, siekiant padėti kultūros ir kūrybos sektoriams bei pramonei atsigauti po krizės, galima taikyti kitas priemones, pvz., lengvatinius PVM tarifus visoms kultūros prekėms ir paslaugoms, geresnį nematerialiojo turto vertinimą bei mokesčių kreditus kultūros produkcijai;

25.  pažymi, kad turizmas sudaro 10,3 proc. Europos Sąjungos BVP, o daugiau nei 40 proc. šio rodiklio siejama su kultūros pasiūla; mano, kad laipsniškas turizmo atsigavimas – tai proga aktyviai reklamuoti Europos kultūrą ir paveldą, sykiu paklojant pagrindą tvariam Europos turizmui; atsižvelgdamas į tai ragina inicijuoti kasmetinę Europos kultūros ir paveldo vertės kūrimo programą, kuri atspindėtų Europos kultūros įvairovę; prašo užtikrinti, kad į struktūrinių fondų lėšomis remiamus projektus būtų kuo labiau įtraukiamas kultūros išsaugojimas ir meninė kūryba; akcentuoja istorinio ir kultūrinio turizmo pridėtinės vertės svarbą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti integruotą politiką, siekiant padėti atgaivinti šį sektorių;

26.  mano, kad turėtume pasinaudoti šia proga reklamuoti Europos kultūros turinį visame pasaulyje, populiarinant Europos produkciją ir plėtojant Europos transliacijos tinklus; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad į nacionalinę teisę būtų kuo sklandžiau perkelti atitinkami teisės aktai, pvz., peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva(6), Direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje(7) ir Palydovinio transliavimo ir kabelinio perdavimo direktyva(8); atkreipia ypatingą dėmesį į kino ir vaizdo pramonės potencialą bei ragina kurti Europos masto partnerystę, kuri būtų skirta šios srities Europos kūrėjams remti; pabrėžia, kad, įgyvendinant šias direktyvas ir rengiant būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, būtina išsaugoti ir remti kolektyvinius mechanizmus, skirtus deramai atskirų kūrėjų apsaugai užtikrinti;

27.  pripažįsta, kad žiniasklaidos ekosistemos būklė yra nusilpusi, taip pat kad vietos ir regioninių bei mažesnėse rinkose veikiančių naujienų sklaidos kanalų padėtis yra žūtbūtinė; mano, kad laisva, nepriklausoma ir pakankamai finansuojama žiniasklaida taip pat yra priešnuodis dezinformacijos sklaidai bei veiksmingumui, todėl atsižvelgdama į tai Komisija turėtų pateikti vidutinės trukmės ir ilgalaikę strategijas, įskaitant konkrečias iniciatyvas vietos ir regioniniams bei mažose rinkose veikiantiems žiniasklaidos kanalams paremti; laikosi nuomonės, kad turėtų būti svarstoma galimybė sukurti naujienų sklaidos kanalų fondą, kurio veikla būtų grindžiama ištiestosios rankos principu; palaiko būsimuosius Komisijos pasiūlymus dėl skaitmeninių paslaugų akto duomenų rinkinio, ypač naujas ir peržiūrėtas jo taisykles, susijusias su internetinėmis platformomis bei reklama internete; laikosi nuomonės, kad būtinas dėmesys žiniasklaidos nuosavybės koncentracijai, dėl kurios neretai nukenčia pliuralizmas ir naujienų įvairovė, be to, ji gali neigiamai paveikti informacijos rinką; pritaria planuojamam Žiniasklaidos ir audiovizualinio sektoriaus veiksmų planui bei jame išdėstytiems tikslams didinti konkurencingumą ir remti sektoriaus skaitmeninę transformaciją;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir skatinti meninės raiškos laisvę, kuri yra gyvybiškai svarbi demokratijai puoselėti ir sveikam visuomenių atsitiesimui po beprecedentės krizės skatinti; akcentuoja Europos finansavimo svarbą siekiant remti ir išsaugoti kultūros ir žiniasklaidos laisves bei įvairovę; mano, kad kultūros ir kūrybos sektoriai bei pramonė yra vieni dinamiškiausių ekonomikos sektorių, kad juose turėtų būti skatinama lyčių lygybė ir kad jie galėtų būti stiprus darnaus vystymosi ir teisingos pertvarkos katalizatorius;

29.  atkreipia dėmesį į kultūros įvairovės potencialą atverti Europos kultūros ir kūrybos sektoriams nei pramonei duris į pasaulį bei ragina vadovautis pusiausvyra grindžiamu požiūriu integruojant įvairiausius skirtingų regionų ir skirtingo masto veikėjus; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją tinkamai įvertinti tokias esamas programas ir ES veiksmus, kaip Europos paveldo ženklas, bei įtraukti finansinį vertinimą, siekiant geriau informuoti apie paveldo ir kultūros maršrutus, kad piliečiai galėtų įgyti geresnį supratimą apie ES veiksmus; taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl plataus užmojo įtraukios Europos kultūrai skirtos komunikacijos ir skatinimo politikos, kurią įgyvendinant Europos kultūros turinys, renginiai ir jų vietos taptų matomos visos Europos ir pasaulio mastu;

30.  laikosi nuomonės, kad priemonėmis, kurių valstybės narės ir Komisija ėmėsi siekdamos padėti kultūros ir kūrybos sektorių veikėjams Europoje, turėtų būti remiami veikėjai ir iniciatyvos, atspindinčios kultūros ir kalbų, įskaitant mažumų ir mažąsias kalbas, įvairovę Europoje;

31.  ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos kultūros sostinėmis ieškant praktinių sprendimų ir padėti joms kuo labiau suvaldyti dėl pandemijos pasikeitusius planus, o pirmiausia su miestais, kuriems šis titulas suteiktas 2020 ir 2021 m., užmezgant išsamų dialogą su organizatoriais; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu labiau remti šiems miestams prieinamus mechanizmus ir finansinius sprendimus; pakartoja, kad dėl šiuo metu susidariusių aplinkybių pasikeitė Europos kultūros sostinių kalendorius, ir ragina sprendimų priėmėjus įvertinti galimybę pratęsti laikotarpį renginius ateityje organizuosiantiems miestams;

32.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant pasinaudoti Europos kultūros paveldo metų laikotarpiu atsivėrusiomis galimybėmis, kad jos taptų ilgalaikiu politikos paveldu; ragina Komisiją laikytis labiau integruoto požiūrio į kultūros paveldą, o materialųjį, nematerialųjį, gamtos ir skaitmeninį paveldą laikyti tarpusavyje susijusiu ir neatsiejamu; pabrėžia, kad būtina sukurti nuolatinę ES lygmens bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo kultūros paveldo politikos srityje platformą, kurios kertinis akmuo būtų organizuota pilietinė visuomenė; taip pat ragina sukurti visapusišką skaitmeninio kultūros paveldo sistemą, kurią taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama būtent esamo paveldo skaitmeninimo veiklai ir plačiam suskaitmenintos kultūrinės medžiagos prieinamumui; atsižvelgdamas į tai akcentuoja sąveikumo ir standartų svarbą; ragina nuodugniai peržiūrėti 2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendaciją dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo(9);

33.  pabrėžia, kad izoliavimo laikotarpiu daug kultūros paveldo vietovių buvo paliktos be priežiūros ir jomis nebuvo tinkamai rūpinamasi, taigi šioms vietovėms, kurios ir taip yra pažeidžiamos dėl aplinkos būklės blogėjimo, gaivalinių nelaimių ir klimato kaitos, buvo padaryta žala, be to, jose vyko neteisėti kasinėjimai arba iš jų buvo neteisėtai išvežami objektai; akcentuoja būtinybę apsaugoti užimtumą kultūros paveldo sektoriuje, remti profesionalius restauratorius ir paveldo ekspertus bei aprūpinti juos priemonėmis, reikalingomis Europos paveldo vietovėms apsaugoti;

34.  mano, kad kultūros aspektas turi būti įtrauktas į dialogą su piliečiais, pirmiausia per artėjančią Konferenciją dėl Europos ateities;

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 238, 2018 7 6, p. 28.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0169.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 221.
(5) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Culture_statistics_-_cultural_employment#Self-employment
(6) OL L 303, 2018 11 28, p. 69.
(7) OL L 130, 2019 5 17, p. 92.
(8) OL L 248, 1993 10 6, p. 15.
(9) OL L 283, 2011 10 29, p. 39.


Covid-19: ES koordinavimas atliekant sveikatos būklės vertinimus ir rizikos klasifikaciją bei poveikis Šengeno erdvei ir bendrajai rinkai
PDF 154kWORD 49k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija „COVID-19: ES koordinavimas atliekant sveikatos būklės vertinimus ir rizikos klasifikaciją bei poveikis Šengeno erdvei ir bendrajai rinkai“ (2020/2780(RSP))
P9_TA(2020)0240RC-B9-0257/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnį bei jos 4, 6, 9, 21, 67, 114, 153, 169 ir 191 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 35 ir 45 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(2) (Laisvo judėjimo direktyva) bei joje įtvirtintą nediskriminavimo principą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos Sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires(3) bei Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gaires(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas. COVID-19“(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo taikymo įvertinimo (COM(2020)0399),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID-19 protrūkio(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19(8),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Laikinoji ES sveikatos sistemos parengtis COVID-19 protrūkiams“ (COM(2020)0318),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 4 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl suderinto metodo, pagal kurį reaguojant į COVID-19 pandemiją nustatomi laisvo judėjimo apribojimai (COM(2020)0499),

–  atsižvelgdamas į naujausią Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) užkrečiamųjų ligų grėsmių ataskaitą ir į ECDC visuomenės sveikatos gaires bei duomenų teikimo protokolus, susijusius su COVID-19,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 295/91(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi pereita nuo COVID-19 pandemijos ūminės prie lėtinės rizikos valdymo etapo; kadangi atrodo tikėtina, kad virusas liks aktyvus tol, kol nebus sukurta ir pakankamai dideliais kiekiais tiekiama veiksminga ir saugi vakcina, skirta labai dideliam skaičiui pasaulio gyventojų tinkamai apsaugoti; kadangi tai reiškia, kad mažiausiai dar keletą mėnesių toliau gyvensime sudėtingomis sąlygomis;

B.  kadangi COVID-19 paplitimas, šią ligą sukeliančio viruso cirkuliavimo aktyvumas ir cirkuliavimo trukmė skirtingose valstybėse narėse bei skirtinguose tos pačios valstybės narės regionuose labai skiriasi;

C.  kadangi ne viena vakcina yra pasiekusi tolimuosius bandymų etapus, tačiau nėra baigta nė vienos vakcinos ES rinkodaros leidimo procedūra;

D.  kadangi prasidėjus įprastam gripo sezonui greičiausiai padaugės žmonių, kuriems pasireikš lengvi simptomai ir kurie turės būti testuojami;

E.  kadangi testavimo pajėgumai kai kuriose valstybėse narėse iki šiol nepakankami; kadangi kartais žmonėms tenka dienų dienas laukti savo COVID-19 testo rezultatų; kadangi tai daro didžiulį poveikį jų galimybėms dirbti ir keliauti;

F.  kadangi kai kurios valstybės narės atsisako pripažinti COVID-19 testus, atliktus kitoje valstybėje narėje; kadangi toks nepasitikėjimas nepaprastai komplikuoja žmonių gyvenimą;

G.  kadangi dėl visoje ES taikomų skirtingų požiūrių į duomenų, susijusių su COVID-19, rinkimą šiuos duomenis palyginti sunku;

H.  kadangi iki šiol nėra nei suderintos duomenų apie užsikrėtusių asmenų skaičių rinkimo ir vertinimo metodikos, nei suderintos vadinamųjų COVID-19 šviesoforų metodikos; kadangi dėl nesuderintų veiksmų duomenys apie užsikrėtusius asmenis valstybėse narėse dažnai aiškinami labai skirtingai, o dėl to piliečiai iš kitų valstybių narių gali pasijausti nederamai diskriminuojami;

I.  kadangi ligšiolinis ES atsakas į COVID-19 pandemiją parodė, kad valstybių narių tarpusavio veiksmai ir bendradarbiavimas su ES institucijomis visuomenės sveikatos priemonių klausimais, įskaitant žmonių judėjimo apribojimus viduje ir užsienyje, stokoja koordinavimo;

J.  kadangi, pastaruoju metu visoje ES augant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, valstybės narės ir vėl imasi skirtingų ir nesuderintų priemonių, susijusių su laisvu asmenų, atvykstančių iš kitų ES šalių, judėjimu, o kai kuriais atvejais uždaro sienas; kadangi kiekviena valstybė narė taiko savo nacionalines priemones, nederindama jų ES lygmeniu, įskaitant privalomą ar rekomenduojamą karantiną (ir skirtingą reikalaujamą karantino trukmę), neigiamą polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimo rezultatą atvykus (taikant skirtingą maksimalaus galiojimo laikotarpį), skirtingų nacionalinių keleivio buvimo vietos nustatymo formų pildymą, skirtingus kriterijus apibrėžiant rizikos zonas ir skirtingus kaukių dėvėjimo reikalavimus;

K.  kadangi daugeliui europiečių teko laikytis skirtingų taisyklių priklausomai ne tik nuo savo pilietybės ar gyvenamosios vietos, bet ir nuo savo kelionės krypties; kadangi nekoordinuoti veiksmai vasaros laikotarpiu lėmė chaotišką kontrolę ir priemonių taikymą pasienyje, oro uostuose bei traukinių stotyse;

L.  kadangi COVID-19 krizė sudavė didelį smūgį sveikatai ir daugeliu atvejų labai neigiamai paveikė pagrindines teises ir ekonominius, mokslinius, turistinius bei kultūrinius mainus;

M.  kadangi sveikatos priežiūros užtikrinimas visų pirma priskirtinas nacionalinei kompetencijai, tačiau visuomenės sveikata yra kompetencija, kuria valstybės narės dalijasi su Sąjunga;

N.  kadangi Europos Sąjunga vis dar turi galimybių pagerinti visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimą vadovaudamasi Sutartyse įtvirtintais kriterijais; kadangi Sutarčių nuostatos dėl visuomenės sveikatos iki šiol taikomos nepakankamai, turint galvoje įsipareigojimus, kuriems įvykdyti jomis galėtų būti remiamasi; kadangi Parlamentas dar kartą apie tai užsiminė savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliucijoje, kurioje jis ragino sukurti Europos sveikatos sąjungą;

O.  kadangi tarpvalstybinės grėsmės gali būti įveiktos tik kartu, o tam būtinas bendradarbiavimas ir solidarumas Sąjungoje bei vadovavimasis bendru Europos požiūriu;

P.  kadangi nuo tada, kai COVID-19 pradėjo plačiau plisti ES, Parlamentas ne kartą ragino Komisiją ir valstybes nares priimti suderintas laisvo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo vidaus rinkoje priemones; kadangi laisvas asmenų, prekių ir paslaugų judėjimas yra trys esminiai keturių laisvių ramsčiai, kuriais grindžiamas tinkamas vidaus rinkos veikimas;

Q.  kadangi valstybių narių taikomos priemonės, įskaitant vidaus sienų kontrolės atnaujinimą, neigiamai veikia Sąjungos teisėje įtvirtintas asmenų teises ir laisves; kadangi valstybėms narėms ar Sąjungai imantis priemonių, visuomet turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės; kadangi šios priemonės turėtų būti būtinos, proporcingos, laikinos ir ribotos apimties;

R.  kadangi valstybių narių solidarumas yra ne pasirinkimas, o Sutartimi apibrėžta pareiga ir viena iš mūsų europietiškų vertybių;

S.  kadangi nekoordinuoti laisvo asmenų judėjimo ES varžymai labai skaldo vidaus rinką;

T.  kadangi Komisija jau ėmėsi įvairių iniciatyvų koordinavimui gerinti, pvz., ji priėmė gaires, parengė keletą komunikatų, administracinių raštų ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl suderinto metodo, pagal kurį reaguojant į COVID-19 pandemiją nustatomi laisvo judėjimo apribojimai;

U.  kadangi Taryba turėtų pritarti šiai rekomendacijai ir nustatyti būtinas priemones bei užtikrinti, kad valstybės narės, dėdamos pastangas sustabdyti ar apriboti viruso plitimą, koordinuotų savo sprendimus ir veiksmus;

V.  kadangi sugrįžimas prie visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės nepaprastai svarbus norint apsaugoti judėjimo laisvės principą ir vidaus rinkos veikimą, o tai yra du iš pagrindinių Europos integracijos laimėjimų bei esminė ES ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos prielaida;

W.  kadangi dėl skirtingų kelionių apribojimų daugeliui piliečių teko atšaukti savo skrydžius, už kuriuos jiems iki šiol neatlyginta;

X.  kadangi Parlamentas – viena iš teisėkūros institucijų ir vienintelė ES piliečių tiesiogiai renkama institucija – turi būti neatsiejama ir esminė visų diskusijų dėl ES koordinuojamų kovos su šia sveikatos krize veiksmų dalis;

Y.  kadangi nepanašu, kad valstybės narės būtų išmokusios nuo krizės pradžios gautas pamokas; kadangi bendros Europos sveikatos politikos nėra – yra tik skirtingos nacionalinės politikos;

Z.  kadangi norėdama būti pasirengusi stoti akistaton su galimai užsitęsiančia COVID-19 pandemija ir (arba) kitomis galimomis panašaus pobūdžio krizėmis, ES turi planuoti iš anksto;

1.  reiškia susirūpinimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio ir jo ilgalaikių pasekmių viso pasaulio žmonių – visų pirma, pažeidžiamiausioms grupėms priklausančių ir pažeidžiamoje padėtyje esančių, pvz., vyresnio amžiaus ir rimtų sveikatos problemų jau turinčių, asmenų – gerovei;

2.  reiškia susirūpinimą dėl nuo birželio mėn. ne vienoje valstybėje narėje išaugusio COVID-19 atvejų skaičiaus ir tvirtai akcentuoja bendro ir koordinuoto sveikatos politikos valdymo būtinybę siekiant veiksmingai kovoti su šia pandemija;

3.  atkreipia dėmesį į tai, jog piliečiams svarbu paaiškinti, kad skirtingose valstybėse narėse taikomos priemonės yra nuoseklios, o tai padės juos įtikinti paisyti šių priemonių;

4.  primena, kad Sąjungos piliečių judėjimo laisvė yra ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta pagrindinė teisė;

5.  pabrėžia, kad ši teisė gali būti ribojama tik dėl konkrečių ir ribotų su viešuoju interesu – o būtent su viešosios tvarkos apsauga ir visuomenės saugumu – susijusių priežasčių; primygtinai laikosi nuomonės, kad šie apribojimai turi būti taikomi laikantis Šengeno sienų kodekso ir bendrųjų ES teisės principų, pirmiausia proporcingumo ir nediskriminavimo;

6.  pažymi, kad vidaus sienų kontrolė yra kraštutinė priemonė, ir primena, kad valstybės narės turėtų įsitikinti, ar kitos priemonės negalėtų būti lygiai tokios pat tinkamos ar tinkamesnės tam pačiam tikslui pasiekti; primygtinai ragina valstybes nares pripažinti galimybę taikyti būtiniausius sveikatos patikrinimus ir (arba) proporcingus policijos patikrinimus kaip geresnę vidaus sienų kontrolės įvedimo alternatyvą ir imtis tik tų priemonių, kurios yra griežtai būtinos, suderintos ir proporcingos;

7.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad ES vidaus sienos liktų atviros prekėms ir paslaugoms ES bei Europos ekonominėje erdvėje, nes vidaus sienų uždarymas gali neigiamai paveikti vidaus rinką; pažymi, kad nepaprastai svarbu prisiimti įsipareigojimą taikyti bendras priemones, kuriomis būtų atkurtas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, o vidaus rinkoje atsinaujintų laisvas prekių ir paslaugų judėjimas;

8.  dar kartą primygtinai kreipiasi į Komisiją ir valstybes nares su raginimu siekti nuoširdaus, sistemingo ir veiksmingo bendradarbiavimo šiame kontekste bei apibrėžti ir prognozuoti su bendromis priemonėmis susijusius poreikius;

9.  pažymi, kad ECDC toliau atkreipia dėmesį į valstybių narių duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo skirtumus; apgailestauja dėl to, kad nederinant veiksmų neįmanoma susidaryti aiškaus ir išsamaus vaizdo apie tai, kaip Europoje bet kuriuo metu plinta virusas;

10.  pabrėžia, kad ECDC atlieka neįkainojamą darbą ir jam nedelsiant turėtų būti skirta daugiau išteklių, įskaitant daugiau nuolatinių darbuotojų, kad galėtų tęsti su COVID-19 susijusį darbą bei tęsti ir atnaujinti su kitomis ligomis susijusį darbą; ragina Komisiją pasiūlyti peržiūrėtus ECDC įgaliojimus, dėl kurių būtų gerokai padidintas jo ilgalaikis biudžetas, darbuotojų skaičius ir kompetencija, kad jis galėtų tiek epidemijų laikotarpiais, tiek bet kokiu kitu metu užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, kuri būtų pasaulinio lygio;

11.  pažymi, kad kiekviena valstybė narė laikėsi savo mokslo tarybos rekomendacijų ir tik ribotai derino veiksmus su kitomis valstybėmis narėmis arba Komisija;

12.  mano, kad ECDC turėtų turėti galimybę tinkamai ir veiksmingai įvertinti viruso plitimo riziką ir kas savaitę skelbti atnaujintą rizikos žemėlapį, parengtą remiantis valstybių narių surinkta ir pateikta informacija ir naudojant bendrą spalvinį kodą;

13.  pritaria Komisijos naujausiame pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos pasiūlytam spalviniam kodui; mano, kad suskirsčius teritoriją į kategorijas (žalia, oranžinė, raudona ir pilka), kaip siūloma, bus sudarytos palankesnės sąlygos judėti ES viduje ir piliečiams bus teikiama skaidresnė informacija;

14.  todėl ragina Tarybą skubiai patvirtinti Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl suderinto metodo, pagal kurį reaguojant į COVID-19 pandemiją nustatomi laisvo judėjimo apribojimai, ir jį įgyvendinti; primygtinai tvirtina, kad tokia bendra sistema yra itin svarbi siekiant išvengti bet kokių vidaus rinkos sutrikimų, visų pirma todėl, kad joje būtų nustatytos aiškios taisyklės ne tik keliaujantiems asmenims, kurie atlieka esmines funkcijas, pavyzdžiui, transporto darbuotojams, tarpvalstybinių paslaugų (sveikatos ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros) teikėjams, bet ir sezoniniams darbuotojams;

15.  pažymi, kad ECDC patvirtinta bendra metodika bei kriterijai ir parengti žemėlapiai turėtų skatinti taikyti suderintą požiūrį į valstybių narių sprendimų priėmimo procesus ir užtikrinti, kad visi valstybių narių priimti sprendimai būtų nuoseklūs ir tinkamai suderinti;

16.  pripažįsta bendrų sergamumo ir teigiamų testavimo rezultatų rodiklių svarbą vertinant viruso plitimą, tačiau mano, kad reikia atsižvelgti ir į kitus kriterijus, pvz., hospitalizavimo rodiklį ir intensyviosios terapijos skyrių užimtumo rodiklį;

17.  ragina Komisiją propaguoti bendrą sveikatos duomenų rinkimo ir mirčių skaičiavimo bei informacijos apie jas pateikimo metodiką;

18.  ragina valstybes nares patvirtinti bendrą teigiamo COVID-19 testo rezultato apibrėžtį, mirties dėl COVID-19 apibrėžtį ir išgijimo nuo infekcijos sukeltos ligos apibrėžtį;

19.  pabrėžia, kad bendros apibrėžtys, sveikatos kriterijai ir metodika leis valstybėms narėms ir Komisijai atlikti bendrą ES lygmens epidemiologinės rizikos analizę;

20.  ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlytą regioninį požiūrį; mano, kad ECDC rizikos žemėlapį turėtų kurti ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu lygmeniu; todėl ragina valstybes nares perduoti ECDC regioninių valdžios institucijų surinktus duomenis;

21.  primena, kad ECDC rekomendavo valstybėms narėms taikyti minimalias bazines priemones, kurios padėtų išvengti viruso plitimo, pvz., higienos priemones, nustatyti reikalavimus dėl fizinio atstumo laikymosi ir sambūrių ribojimo, veido kaukių dėvėjimo tam tikrose vietose, nuotolinio darbo tvarkos, plačiu mastu atliekamo testavimo, sergančiųjų izoliavimo, karantino artimą sąlytį turėjusiems asmenims taikymo ir pažeidžiamų gyventojų apsaugos;

22.  ragina valstybes nares laikytis pirmiau minėtų ECDC rekomendacijų ir apibrėžti bendrą sveikatos priemonių sistemą, kurią paveiktose vietovėse turėtų taikyti valdžios institucijos, kad sustabdytų pandemijos plitimą;

23.  pripažįsta, kad atvejų skaičiui išaugus valdžios institucijos turėtų svarstyti ir taikyti papildomas priemones, įskaitant intervencines priemones, kuriomis būtų ribojamas gyventojų judėjimas, mažinamas vienam asmeniui tenkančių kontaktų skaičius, draudžiami masiniai renginiai, ypatingą dėmesį skiriant didelės rizikos vietovėms;

24.  mano, kad tokia sistema padėtų sustiprinti valstybių narių ir paveiktų vietovių tarpusavio pasitikėjimą ir išvengti ribojamųjų atsakomųjų priemonių;

25.  pažymi, kad sienų uždarymas padarė neigiamą įtaką pasienio regionų ekonomikai ir juose gyvenančių žmonių kasdieniam gyvenimui ir kad daugelis valstybių narių šiuose regionuose taikė tam tikras išimtis ir pakoregavo taisykles; todėl ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pasienio regionų, kuriuose įprasta, kad darbuotojas gyvena vienoje valstybėje, o dirba kitoje, ypatumams ir primygtinai reikalauti bendradarbiauti vietos ir regionų lygmeniu šiose teritorijose, kartu parengti sveikatos priežiūros mechanizmus, skirtus koordinavimui ir informacijos mainams realiuoju laiku, ir nustatyti vadinamuosius žaliuosius koridorius pagrindiniams darbuotojams;

26.  ragina priimti ir įgyvendinti bendrą testavimo strategiją, pagal kurią testų rezultatai būtų pripažįstami visose valstybėse narėse ir būtų užtikrinti tinkami testavimo pajėgumai siekiant suteikti visiems, kuriems reikia pasidaryti testą, galimybę tai padaryti ir kad testo nereikėtų neproporcingai ilgai laukti; mano, jog pageidautina, kad testavimas kelionių tikslais, kai reikalaujama, būtų vykdomas kilmės šalyje; taip pat mano, kad valstybės narės ir Komisija turėtų sudaryti valdžios institucijų, turinčių teisę šiais tikslais išrašyti pažymą apie tyrimą, sąrašą, kad šiuo procesu nebūtų piktnaudžiaujama;

27.  ragina Komisiją ir ECDC įvertinti galimybę naudoti patikimus, bet nebrangius 15 minučių testus;

28.  primena, kad dauguma valstybių narių sukūrė sąlytį su COVID-19 turėjusių asmenų atsekimo programėles, naudodamos tą pačią decentralizuotą struktūrą; tikisi, kad iki spalio mėn. bus pasiektas šių programėlių suderinamumas ES lygmeniu, kad būtų galima atsekti kontaktus su užsikrėtusiais COVID-19 visoje ES; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti piliečius naudotis šiomis programėlėmis, ir tai daryti visapusiškai užtikrinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą;

29.  ragina valstybes nares ir Komisiją, atsižvelgiant į ECDC nuomonę, susitarti dėl bendro karantino laikotarpio, kuris būtų taikomas asmenims po būtinos arba nebūtinos kelionės ES viduje ir būtinos arba nebūtinos kelionės į ES iš trečiųjų šalių;

30.  ragina valstybes nares patvirtinti bendrą besimptomių pacientų stebėsenos protokolą ir priemones, susijusias su pacientų, kuriems nustatytas COVID-19, izoliavimu, taip pat su šiais pacientais sąlytį turėjusių asmenų izoliavimu;

31.  palankiai vertina tai, kad piliečiai naudoja keleivio buvimo vietos anketas; mano, kad prioritetas turėtų būti teikiamas suderintai skaitmeninei keleivių buvimo vietos anketos versijai, siekiant supaprastinti duomenų tvarkymą, tačiau ji turėtų būti prieinama ir analoginiu formatu, kad būtų prieinama visiems; ragina Komisiją parengti suderintą keleivio buvimo vietos anketą, kad būtų padidintas pasitikėjimas ES lygmens stebėsenos sistema;

32.  primygtinai reikalauja, kad bet kokios priemonės, kuriomis ribojamas mūsų privatumas ir duomenų apsauga, privalo būti teisėtos, veiksmingos šalinant pavojų gyvybei ir visuomenės sveikatai, griežtai proporcingos ir taikomos tik visuomenės sveikatos tikslais bei laikantis griežtų terminų; pabrėžia, kad ekstremaliosios situacijos iniciatyvos neturi sudaryti sąlygų masiniam sekimui pasibaigus krizei, ir ragina numatyti tam skirtas garantijas;

33.  primygtinai reikalauja, kad keleivio buvimo vietos anketa ir jos naudojimas visapusiškai atitiktų duomenų apsaugos, ypač jų vientisumo ir konfidencialumo, taisykles; primygtinai reikalauja, kad užregistruoti duomenys būtų naudojami tik asmenims, kontaktavusiems su COVID-19 sergančiu asmeniu, atsekti, bet ne kitiems tikslams, laikantis tikslo apribojimo principo; ragina valstybes nares atitinkamai pakoreguoti susijusius teisės aktus;

34.  primena savo rezoliucijoje dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19 Komisijai pateiktą raginimą pasiūlyti sukurti Europos priemonių ekstremaliose sveikatai situacijose mechanizmą (EHRM), kuris padėtų reaguoti į visų rūšių sveikatos krizes, siekiant stiprinti veiksmų koordinavimą ES lygmeniu, taip pat stebėti strateginio vaistų ir medicinos reikmenų rezervo sandarą ir naudojimo sąlygas ir užtikrinti jo tinkamą veikimą; mano, kad EHRM turėtų būtų oficialiai įteisinti per COVID-19 sveikatos krizę nustatyti darbo metodai, remiantis Direktyvoje dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros priemonių, Sprendime dėl tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai(10) nustatytomis priemonėmis ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmu;

35.  siūlo vadovaujantis EHRM įsteigti specialiosios paskirties darbo grupę COVID-19 klausimais, kuriai vadovautų Komisija; mano, kad šioje specialiosios paskirties darbo grupėje turėtų būti atstovaujama visoms valstybėms narėms ir kiekvienoje iš jų reikėtų paskirti nacionalinį vykdomosios valdžios atstovą kaip kontaktinį asmenį; siūlo, kad tokios specialiosios paskirties darbo grupės pagrindinis tikslas būtų reguliariai teikti rekomendacijas Europos ir nacionaliniu lygmenimis; mano, kad Parlamentui turėtų būti suteikti nuolatiniai įgaliojimai vertinti šios darbo grupės darbą;

36.  primena, kad labai svarbu visuomenei laiku teikti aiškią ir išsamią informaciją, siekiant sumažinti neigiamą visų nustatytų laisvo judėjimo apribojimų poveikį ir užtikrinti nuspėjamumą, teisinį tikrumą ir piliečių reikalavimų laikymąsi;

37.  pabrėžia aiškios, prieinamos ir suprantamos informacijos apie užsikrėtusių asmenų skaičių Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, sveikatos priežiūros sistemas, taikomas priemones ir kelionių apribojimus svarbą; pabrėžia, kad ši svarbi informacija turi būti prieinama visomis oficialiosiomis kalbomis ir kalbomis, kurias vartoja didelė gyventojų dalis, kad ja galėtų naudotis ir migrantų kilmės asmenys;

38.  pabrėžia, kad visa informacija turi būti lengvai suprantama visiems gyventojams, įskaitant asmenis, kurių raštingumo lygis žemas, ją pateikiant rekomenduojama naudoti aiškias, suderintas spalvas ir suprantamus simbolius, ir pabrėžia, kad ši informacija taip pat turėtų būti teikiama analoginiu formatu prieinamose vietose, kad su ja galėtų susipažinti asmenys, neturintys prieigos prie interneto arba kurių prieiga yra ribota;

39.  ragina oro transporto bendroves kuo greičiau grąžinti pinigus keleiviams, kurių skrydžiai buvo atšaukti dėl pandemijos, ir įvykdyti savo įsipareigojimus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 261/2004; prašo Komisijos ištirti per šią pandemiją įvykdytus keleivių teisių pažeidimus;

40.  primena, kad per COVID-19 pandemiją keli itin svarbūs sektoriai, pvz., maisto, farmacijos ir sveikatos sektoriai bei jų tiekimo grandinės, patyrė didelių trikdžių;

41.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą, atsparią ir į ateitį orientuotą vidaus rinką, kurioje nenutrūktų esminių produktų tiekimas ir paslaugų teikimas piliečiams visoje ES ir kad jie būtų prieinami visiems;

42.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis atlikti išsamią ir įvairius sektorius apimančią ES ekonomikos analizę, kad būtų galima suprasti COVID-19 pandemijos poveikio mastą ir įvertinti trikdžių apimtį tarpvalstybinėse vertės grandinėse; mano, kad tai yra esminė įrodymų bazė, kad Komisija galėtų pateikti atnaujintas rekomendacijas ir apibrėžti pagrindinę politiką, kurią įgyvendinant bus siekiama stiprinti kolektyvinį ilgalaikį atsigavimą bendrojoje rinkoje, nieko nepaliekant nuošalyje;

43.  pakartoja, jog žmonių kasdieniam gyvenimui labai svarbu, kad būtinosios prekės, pvz., maisto produktai, medicinos reikmenys ar apsaugos priemonės, būtų visada tiekiamos visoje ES; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl atnaujintos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų Direktyvos, siekiant užtikrinti nuolatinį laisvą būtinųjų prekių ir paslaugų judėjimą vidaus rinkoje krizių atvejais, pavyzdžiui, per pandemiją;

44.  mano, kad šiomis aplinkybėmis turėtų būti parengta išsami strategija siekiant bet kuriuo metu užtikrinti laisvą prekių judėjimą ir išvengti vienašališkų ribojamųjų priemonių, kartu atsižvelgiant į visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos priemones, taip pat skatinti ekonomikos atsigavimą, kad būtų sustiprintas vidaus rinkos atsparumas ir pasirengta naujai krizei;

45.  tvirtai remia Komisijos raginimą valstybėms narėms nenustatyti tokių nacionalinių priemonių, kuriomis draudžiama ES viduje eksportuoti asmenines apsaugos priemones ar kitas svarbias medicinos priemones arba vaistus;

46.  pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybės narės turėtų galimybę sutelkti išteklius, įskaitant gamybos pajėgumus, kad ES būtų galima patenkinti padidėjusią AAP, ventiliatorių ir kitos medicinos įrangos, laboratorijos reikmenų ir dezinfekcinių priemonių paklausą; tai, be kita ko, padėtų papildyti strategines „rescEU“ atsargas;

47.  ragina valstybes nares pasinaudoti dabartine viešojo pirkimo teisės aktų sistema siekiant maksimaliai išnaudoti esamų lankstumo nuostatų potencialą, kad būtų sudarytos sąlygos dalyvauti paprastesniame, spartesniame ir lankstesniame viešajame pirkime, ir atkreipia dėmesį į vaistų, medicinos įrangos ir asmeninės apsaugos priemonių bendro viešojo pirkimo svarbą siekiant užtikrinti šių prekių prieinamumą visuose regionuose, įskaitant kaimo ir periferines bei atokias vietoves;

48.  primena, kad COVID-19 krizė atskleidė vartotojų apsaugos trūkumus, atsiradusius dėl suklastotų ir nesaugių produktų platinimo, visų pirma internete; pabrėžia, kad reikia šalinti šiuos trūkumus ir būsimu Skaitmeninių paslaugų aktu užtikrinti, kad bendroji skaitmeninė rinka būtų teisinga ir saugi visiems, įpareigojant skaitmenines platformas imtis tinkamų veiksmų dėl tokių produktų;

49.  pažymi, kad vartotojus reikia tinkamai informuoti apie jų teises ir galimybes, kuriomis jie gali pasinaudoti pirkdami prekes arba paslaugas, ypač krizės laikotarpiu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, kad būtų teikiama patikima ir tinkama informacija ir kad tai būtų daroma vartotojams lengvai prieinamu būdu visoje Sąjungoje;

50.  ragina valstybes nares ir Komisiją kuo greičiau visapusiškai įgyvendinti priemonę „Next Generation EU“ ir užtikrinti, kad būtinos nacionalinės procedūros būtų kuo paprastesnės ir kuo mažiau biurokratiškos, kad ES ekonomikos atsigavimas būtų veiksmingas kovojant su didžiausia iki šiol ES ištikusia krize; pažymi, kad COVID-19 krize neturėtų būti naudojamasi kaip pretekstu siekiant atidėti, apriboti arba nutraukti įvairių produktų ir pramonės standartų įgyvendinimą, įskaitant standartus, kuriais siekiama skatinti tvarumą; priešingai – šia krize reikia pasinaudoti kaip galimybe pagerinti bendrąją rinką, kurioje būtų skatinama tvari gamyba ir vartojimas;

51.  mano, kad labai svarbu greitai atkurti visapusiškai veikiančią Šengeno erdvę, ir ragina valstybes nares kartu su Parlamentu, Taryba ir Komisija skubiai aptarti Šengeno erdvės atkūrimo planą, įskaitant būdus ir priemones, kaip kuo greičiau sugrįžti prie visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės be vidaus sienų kontrolės ir be nenumatytų atvejų planų, kad vidutinės trukmės laikotarpiu laikinoji vidaus sienų kontrolė netaptų pusiau nuolatine;

52.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų užbaigta visų valstybių narių integracija į Šengeno erdvę ir kad koordinuojamos ir suderintos priemonės būtų vienodai taikomos visoje Sąjungoje ir teiktų vienodą naudą visiems joje gyvenantiems piliečiams;

53.  primena, kad buvo nustatyti laikini kelionių apribojimai visoms nebūtinoms kelionėms iš trečiųjų šalių į Šengeno erdvę; pažymi, kad visi prie išorės sienų priimti sprendimai dėl atsisakymo leisti atvykti turi atitikti Šengeno sienų kodekso nuostatas, įskaitant nuostatas, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, visų pirma nustatytomis kodekso 4 straipsnyje;

54.  ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas aktyviai stebėti rinką per krizę ir jai pasibaigus, kad vartotojams nereikėtų patirti žalos dėl su COVID-19 susijusios padėties, ir padėti vartotojams pasinaudoti savo teisėmis, įtvirtintomis ES teisėje;

55.  pabrėžia, kad visos ribojamosios priemonės, kurias dėl COVID-19 pandemijos nustato nacionalinės valdžios institucijos, savaime turėtų būti ribotos trukmės, nes jų vienintelis pagrindas yra kova su pandemija; tikisi, jog Komisija įdėmiai rūpinsis tuo, kad laikinos priemonės netaptų nepagrįstomis ilgalaikėmis kliūtimis laisvam prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui vidaus rinkoje;

56.  ragina Komisiją parengti atsparios Europos strategiją, į kurią būtų įtrauktos rizikos vertinimo gairės ir galimybės užtikrinti patikimą valdymą bei investicijas į sveikatos priežiūros sistemas ir Europos lygmens atsaką į pandemiją, įskaitant atsparias tiekimo grandines ES, taip užtikrinant pagrindinių produktų, pavyzdžiui, vaistinių medžiagų, vaistų ir medicinos įrangos, gamybą;

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 77, 2016 3 23, p. 1.
(2) OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
(3) OL C 86 I, 2020 3 16, p. 1.
(4) OL C 102 I, 2020 3 30, p. 12.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(6) OL C 169, 2020 5 15, p. 30.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0175.
(8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0205.
(9) OL L 46, 2004 2 17, p. 1.
(10) OL L 293, 2013 11 5, p. 1.


Miesto ir žaliosios infrastruktūros svarba. 2022-ieji – Europos žalesnių miestų metai
PDF 152kWORD 47k
2020 m. rugsėjo 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2022-ųjų – Europos žalesnių miestų metų (2019/2805(RSP))
P9_TA(2020)0241B9-0243/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos(1),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(2),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“(4),

–  atsižvelgdamas į Septintąją aplinkosaugos veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į ES žaliosios infrastruktūros strategiją(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 24 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES žaliosios infrastruktūros strategijos įgyvendinimo pažangos apžvalga“ (COM(2019)0236),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013)0249),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 19 d. klausimą Komisijai dėl ES žaliosios infrastruktūros politikos vystymo (O-000094/2013 – B7-0525/2013),

–  atsižvelgdamas į Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais,

–  atsižvelgdamas į Europos žaliosios sostinės apdovanojimą(8),

–  atsižvelgdamas į Merų paktą dėl klimato ir energetikos(9),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Miesto ir žaliosios infrastruktūros svarba. 2022-ieji – Europos žalesnių miestų metai“ (O-000039/2020 – B9‑0014/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi žalioji infrastruktūra suprantama kaip strategiškai suplanuotas gamtinių ir pusiau gamtinių teritorijų tinklas, įskaitant kitus aplinkos objektus, suprojektuotus ir valdomus siekiant teikti įvairiausias ekosistemos paslaugas, ir apimantis žaliąsias zonas (arba mėlynąsias, jei tai jūrinės ekosistemos) ir kitus fizinius sausumos (įskaitant pakrantes) ir jūrinius objektus kaimuose ir miestuose;

B.  kadangi 72 proc. ES gyventojų gyvena miestuose, miesteliuose ir priemiesčiuose, o miesto gyventojų skaičius toliau auga ir 2020 m. gali pasiekti 80 proc.(10); kadangi šie skaičiai rodo, jog žalieji miestai tampa vis svarbesni sprendžiant pagrindines mūsų planetos problemas ir kad jie turi vis didesnį potencialą tapti esminiais pasaulinių darbotvarkių ir piliečių dalyvavimo priimant politinius sprendimus centrais;

C.  kadangi miestai susiduria su įvairiais iššūkiais – pradedant klimato kaitos poveikiu gyventojų sveikatai, baigiant susirūpinimą dėl aplinkos keliančiais klausimais, ir kadangi žaliosios infrastruktūros turi didelį potencialą pasiūlyti gamtinius ekologinius, ekonominius ir socialinius daugelio iš šių problemų sprendimus, nes šie sprendimai paprastai yra pigūs, tvarūs ir padeda kurti darbo vietas;

D.  kadangi svarbu didinti informuotumą apie žaliąją infrastruktūrą, jos plataus masto teigiamą poveikį ekosistemoms ir paslaugoms gyventojams, siekiant labiau skatinti priimti gamtinius sprendimus žemės ir teritorijų planavimo srityje ir kurti bei atkurti žaliąsias erdves, paspartinti perėjimą nuo pilkosios prie žaliosios infrastruktūros standartų miestų planavimo ir teritorinės plėtros srityse ir sudaryti sąlygas miestams geriau prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio;

E.  kadangi žalioji infrastruktūra teikia ekosistemines paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios mūsų gerovei, maisto teikimui miestuose, vandens apytakai ir sulaikymui, natūraliais procesais pagerina vandens infiltraciją ir mažina taršą, reguliuoja aplinkos temperatūrą, skatina biologinę įvairovę (įskaitant apdulkintojus), gerina maisto medžiagų ciklą, didina gyvenamųjų rajonų patrauklumą, sudaro palankesnes sąlygas gyventojams užsiimti sportu ir didina jų gerovę;

F.  kadangi žalioji infrastruktūra padeda plėtoti tinklus „Natura 2000“ miesto teritorijose ir gerina ryšį tarp ekologinio žaliojo ir mėlynojo koridorių bei skatina saugoti ekosistemai itin svarbias rūšis ir buveines ir išlaikyti ekosistemos teikiamas paslaugas miesto teritorijose; kadangi metinė tinklo „Natura 2000“ ekosistemos paslaugų nauda visoje ES įvertinta 300 mlrd. eurų, o žaliosios infrastruktūros nauda ją dar daugiau lenkia;

G.  kadangi miestų žalinimas neapsiriboja įgyvendinimu iniciatyvų, kuriomis siekiama miestus padaryti labiau žaliuojančiais, atsižvelgiant į švaraus oro, vandens ir dirvožemio svarbą, ir miesto kraštovaizdžiu, skatinančiu biologinę įvairovę, siekiant užtikrinti žaliųjų erdvių tvarumą;

H.  kadangi žalioji infrastruktūra yra svarbi 2020 m. biologinės įvairovės strategijos ir 2030 m. Biologinės įvairovės strategijos dalis;

I.  kadangi žalioji infrastruktūra prisideda prie klimato kaitos švelninimo, nes ji stiprina ekosistemos atsparumą klimato kaitai ir padeda mažinti į atmosferą išmetamo CO2 kiekį vykstant tiesioginei anglies dioksido sekvestracijai, ypač durpynuose, vandenynuose ir miškuose; kadangi ji taip pat padeda sumažinti vandens ir nuotekų siurbimą bei valymą ir tam reikiamos energijos suvartojimą, taip pat pastatų suvartojamą energiją ir jų išmetamą teršalų kiekį dėl išmaniųjų pastatų, turinčių žaliųjų elementų, tokių kaip stogai, sienos, ir kuriuose naudojamos naujos išteklių naudojimo efektyvumą didinančios medžiagos; kadangi žalioji infrastruktūra taip pat padeda mažinti energijos paklausą ir su transportu susijusią taršą, nes padeda taikyti alternatyvias, švarias transporto rūšis, pvz., važiavimą dviračiu, vaikščiojimą pėsčiomis ir švarų viešąjį transportą, įskaitant vandens transportą;

J.  kadangi žaliąja infrastruktūra prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos apsaugant gamtinį kapitalą, išsaugant natūralias buveines ir rūšis, gerinant ekologinę būklę, vandentvarką ir maisto saugą; kadangi jos plėtra yra viena iš veiksmingiausių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, kurios galima imtis miestuose, nes ja sušvelninamas neigiamas poveikis, patiriamas dėl klimato kaitos ir vis dažnesnių ekstremalių meteorologinių reiškinių – karščio bangų, miško gaisrų, ekstremalių liūčių, potvynių ir sausrų, sušvelninamas ekstremalus temperatūros svyravimas ir pagerinama miestų teritorijose gyvenančių ES gyventojų gyvenimo kokybė;

K.  kadangi, remiantis IUCN raudonosios nykstančių rūšių knygos duomenimis, daugiau nei 22 proc. Europos rūšių gresia išnykimas; kadangi miestų žalinimas padeda skatinti biologinę įvairovę ir gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant biologinės įvairovės krizę; kadangi miestų biologinės įvairovės skatinimas gali duoti papildomos naudos, nes padidina ekosistemų atsparumą ir anglies sekvestracijos galimybes;

L.  kadangi geras miestų planavimas, apsodintas dirvožemis ir pralaidi danga padeda geriau nei asfaltas ir betonas sulaikyti vandenį, valdyti protėkį, užkirsti kelią dirvožemio erozijai ir kovoti su miesto vandens nuotėkiu; kadangi aukštos kokybės žalioji infrastruktūra mažina potvynių riziką;

M.  kadangi gerai suprojektuota žalioji infrastruktūra yra vienas geriausių būdų padidinti ekologinių žaliųjų ir mėlynųjų koridorių skaičių ir taip apsaugoti biologinę įvairovę;

N.  kadangi filtruodami smulkiąsias daleles ir gamindami deguonį augalai valo orą; kadangi mūsų miestų oro kokybė tapo vienu didžiausių iššūkių sveikatai, su kuriuo šiandien susiduria ES; kadangi švaresnis oras pagerintų milijonų žmonių – įskaitant sergančiuosius astma ir kvėpavimo takų ligomis – gyvenimo kokybę; kadangi dėl kvėpavimo užterštu oru ES kasmet per anksti numiršta 430 000 žmonių; kadangi oro kokybės gerinimas turėtų būti ES, valstybių narių, regionų ir savivaldybių prioritetas, siekiant apsaugoti žmones ir ekosistemas nuo oro taršos poveikio; kadangi pagerinus oro kokybę galėtų būti gerokai sumažintas ankstyvų mirčių skaičius;

O.  kadangi medžiai ir augalija gali padėti sumažinti akustinę taršą miestų teritorijose; kadangi po oro kokybės, triukšmas yra antra pagal dydį su aplinka susijusių sveikatos problemų priežastis; kadangi įgyvendinant ES finansuojamą mokslinių tyrimų projektą HOSANNA sužinota, kad natūralūs augalų garso skydai geriau apsaugo gyventojus nuo eismo triukšmo negu plačiai naudojamos tiesiasienės užtvaros nuo triukšmo; kadangi biologinę įvairovę ir gamtą neigiamai veikia akustinė tarša, todėl pastangos kurti žaliuosius miestus turėtų apimti triukšmo taršos mažinimo iniciatyvas;

P.  kadangi žaliąją infrastruktūrą reikėtų skatinti pakrančių miestuose, kurie paprastai ribojasi su šlapynėmis, siekiant išsaugoti jūrų ir pakrančių biologinę įvairovę ir ekosistemas, stiprinti tvarią pakrančių ekonomikos, turizmo ir kraštovaizdžio plėtrą, nes šie teigiami pokyčiai savo ruožtu užtikrina didesnį atsparumą klimato kaitos poveikiui šiose pažeidžiamose vietovėse, kurias ypač paveikė jūros lygio kilimas;

Q.  kadangi uostų teritorijose turėtų būti skatinama žalioji infrastruktūra, nes jos yra svarbi pakrančių miestų dalis ir paprastai apima dideles sausumos teritorijas, kurios taip pat yra tinklo „Natura 2000“ dalis; kadangi taip bus geriau sprendžiamos aplinkos problemos, pvz., taršos ir biologinės įvairovės nykimo, ir bus padedama skatinti naujų infrastruktūros projektų, pvz., uostų elektrifikavimo, kūrimą;

R.  kadangi žalioji infrastruktūra suteikia galimybę pabūti gamtoje tiems, kurie kitu atveju turi mažai kontaktų su gamta, pvz., vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems, ir prisideda prie jų švietimo ir informuotumo apie gamtos ir ekologinius iššūkius;

S.  kadangi žalesni miestai gali būti labai naudingi sveikatai, nes oro kokybė juose yra geresnė, gyventojai juose noriau juda ir mankštinasi, jie padeda apsisaugoti nuo depresijos ir ją gydo, padeda stiprinti imuninę sistemą ir galiausiai mėgautis didesne laime ir gerove(11);

T.  kadangi daugiau miesto parkų ir sodų, žalesnių gatvių, žaliųjų pastatų stogų, augmenija apsuptų autobusų stotelių ir žalesnių žaidimų aikštelių kartu su kitomis priemonėmis gyvenamuosius rajonus ir miestus daro patrauklesnius ir patogesnius; kadangi jie taip pat stiprina socialinius gyventojų ryšius, skatina teigiamus elgsenos pokyčius bei kuria tvirtesnį bendruomenės jausmą; kadangi valstybei priklausančios žaliosios erdvės miestų gyventojams gali duoti neišmatuojamos naudos;

U.  kadangi įrodyta, jog žalesniuose gyvenamuosiuose rajonuose ekonominė nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, nes tokios vietovės būsimiems pirkėjams yra patrauklesnės, todėl būtina imtis priemonių siekiant mažinti socialinę gyventojų kaitą ir užtikrinti lygiavertes galimybes gyventi žalesniuose rajonuose;

V.  kadangi žalinant miestus gali būti skatinama tvaresnė nedidelio masto maisto produktų gamyba ir, stiprinant trumpąsias teikimo grandines, mažinamas maisto gamybos ekologinis pėdsakas, o tai leistų kurtis naujoms labai mažoms įmonėms ir paskatinti gyventojus tapti aktyviais šioje srityje bei geriau perprasti maisto grandinę, ypač ekologinį ir aplinkos požiūriu tvarų ūkininkavimą;

W.  kadangi 80 proc. jūroje randamų atliekų patenka iš miestų, įskaitant atliekas iš upių baseinų, susidarančias pradiniame gamybos etape; kadangi svarbu tobulinti atliekų tvarkymo sistemas miestų teritorijose, ypač pasklidosios taršos, šiukšlių ir makroatliekų tvarkymą, pvz., gerinant filtravimą nuotekų valymo įrenginiuose, kad miestai taptų ekologiškesni ir būtų sprendžiama vandenynų taršos problema;

X.  kadangi piliečiai turi būti įtraukti į miestų planavimą ir žaliosios infrastruktūros kūrimą (ir jaustis įgalinti tai daryti), atsižvelgiant į vietos aplinkos, socialines, ekonomines ir technines sąlygas;

Y.  kadangi žaliosios infrastruktūros plėtra glaudžiai susijusi su jos, ypač vandens išteklių, tvariu valdymu; kadangi svarbu aplinkos požiūriu atsakingai susieti žaliąją ir mėlynąją infrastruktūras, be kita ko, pakartotinai naudojant vandenį ir lietaus vandenį ir vykdant veiksmingą vandentvarką;

Z.  kadangi medžių teikiamos ekosisteminės paslaugos yra tuo pastebimesnės, kuo jie senesni; kadangi labai svarbu tinkamai ir integruotai valdyti ir planuoti miestų teritorijas, kad būtų sudarytos sąlygos didinti jų plėtros potencialą ir kad piliečiai galėtų išnaudoti žaliosios infrastruktūros potencialą ir teikiamas paslaugas;

1.  pripažįsta žalesnių miestų indėlį siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų, stiprinant ES atsparumą klimato kaitai ir gebėjimą prie jos prisitaikyti; pabrėžia, kad žalesni miestai gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant JT darnaus vystymosi tikslų ir įgyvendinant įsipareigojimas pagal naująją miestų darbotvarkę, ypač susijusių su geresniu vandens išteklių naudojimu ir biologinės įvairovės miestuose didinimu;

2.  ragina Komisiją parengti naują ES žalesnių miestų ir žaliosios infrastruktūros strategiją, kuri padėtų miestams ne tik atlikti jiems skirtą vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos, bet ir užtikrinti miestuose gyvenančių žmonių gerovę;

3.  ragina Komisiją pasiūlyti Europos žaliojo kurso susitarimo priemonių, kuriomis būtų konkrečiai nustatytas miestų vaidmuo, ir skatinti investuoti į žaliąją infrastruktūrą;

4.  pabrėžia, kad svarbu veiksmingai integruoti klimato ir aplinkosauginę perspektyvas į miestų politikos formavimą vietos, regioniniu, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis;

5.  pabrėžia, kad reikia priimti miestų, kuriems klimato kaita daro poveikį, prisitaikymo strategiją, grindžiamą nauju novatorišku ekosisteminiu požiūriu į rizikos prevenciją ir valdymą, visų pirma numatant vietoves, iš kurių vanduo atsitrauks, užtvindomas vietoves, natūralios apsaugos vietoves ir, kai būtina, vietoves, kurioms reikalinga dirbtinė apsauga;

6.  ragina valstybes nares, vietos ir regionines valdžios institucijas parengti veiksmų planus ir aktyviai dalyvauti veikloje, skirtoje plėtoti ir išsaugoti žaliąsias miesto erdves, bendradarbiaujant su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę;

7.  pripažįsta didelę viešųjų žaliųjų erdvių svarbą fizinei ir psichinei miesto gyventojų gerovei, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją; ragina vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijas saugoti ir skatinti žaliąsias miesto erdves, gerinti jų kokybę ir užtikrinti, kad jų gyventojai galėtų lengvai patekti į viešąsias žaliąsias erdves savo vietovėse;

8.  tvirtina, kad miestų potencialas padėti apsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas yra nepakankamai įvertintas; primena, kad didinant biologinę įvairovę, ekosistemines paslaugas ir miestų žaliąją infrastruktūrą miestuose ir priemiesčiuose pagerėja žmonių sveikata; primena, kad gamtinių sprendimų kūrimas ir įgyvendinimas siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir įtraukti bei toliau integruoti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas vykdant miestų projektavimą, planavimą ir su miestais susijusią politiką gali atlikti svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti šią praktiką;

9.  palankiai vertina tai, kad 2030 m. Biologinės įvairovės strategijoje, kuri yra Europos žaliojo kurso dalis, daug dėmesio skiriama miestų ir priemiesčių zonų žalinimui ir biologinės įvairovės miestuose didinimui; ypač palankiai vertina naujus miestų žalinimo planus ir ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos miestai, rengdami šiuos planus, siektų didelių užmojų ir kad jie būtų veiksmingai įgyvendinami; ragina valstybes nares taip pat skatinti žalinimą miestų teritorijose, kuriose gyvena mažiau kaip 20 000 gyventojų;

10.  siūlo 2022-uosius paskelbti Europos žalesnių miestų metais;

11.  siūlo šiuos Europos žalesnių miestų metų (2022 m.) tikslus:

   a. didinti informuotumą apie žaliųjų erdvių naudą apstatytoje aplinkoje; imtis iniciatyvų didinti žaliųjų erdvių, taip pat šalia gyvenamųjų rajonų, skaičių;
   b. atlikti daugiau ir kokybiškesnių mokslinių tyrimų ir plėtros projektų, susijusių su naujomis inovacijomis įvairiose ekspertinių žinių srityse, siekiant kurti žalesnę pridėtinę vertę ir gerinti gyvenimo miestuose kokybę; teikti tikslinę paramą tvariam skaitmeninimui ES, taigi ir startuoliams ir skaitmeninėms inovacijoms; aktyviau plėtoti žaliosios infrastruktūros projektus;
   c. skatinti vietos valdžios institucijas ir piliečius imtis veiksmų ir gerinti savo gyvenamuosius rajonus ir aplinką, susitelkiant kaip bendruomenei, kad didintų atsparumą ir kurtų miestų ateitį iš naujo; didinti piliečių dalyvavimą kituose veiksmuose ir priimant sprendimus dėl aplinkos ir bendro miesto gyvenimo;
   d. kurti žaliųjų erdvių ir mėlynosios ir žaliosios infrastruktūros vertinimo kultūrą; skatinti miestų plėtrą atsižvelgiant į žaliųjų erdvių poreikį, nes tai yra svarbus gyvenimo kokybės miestuose aspektas;
   e. skatinti naudoti klimatui nekenkiančias medžiagas ir paslaugas vykdant viešuosius pirkimus;
   f. didinti žaliosios infrastruktūros projektų skaičių; toliau skirti išteklių ES žaliosios infrastruktūros strategijai ir juos papildyti;
   g. apjungti esamas iniciatyvas ir dalytis geriausia valstybių narių praktika, kaip numatyta įvairiose iniciatyvose ir strategijose, inter alia, miestų planavimo, darnaus miestų planavimo ir infrastruktūrų, gamtinių sprendimų, žaliosios architektūros, švaresnės energijos, pėsčiųjų ir dviračių judumo, veiksmingo vandens išteklių naudojimo, tvaraus žiedinio atliekų tvarkymo atsižvelgiant į atliekų hierarchiją srityse, taip siekiant tikslo, kad atliekų nesusidarytų arba jų susidarytų kuo mažiau stengiantis kiek įmanoma daugiau jų perdirbti;
   h. iki 2030 m. sukurti ES miestų žalinimo ir žaliųjų erdvių išsaugojimo veiksmų gaires perteikiant ekologiško miestų augimo, kaip būdo harmoningam kaimo ir miesto aplinkos ryšiui paskatinti, principą, siekiant pripažinti jų tarpusavio priklausomumą ir dvikrypčių santykių būtinybę;
   i. vykdyti įvairiai auditorijai skirtą edukacinę veiklą, kurios turinys būtų pritaikytas tikslinei grupei, ypač vaikams;
   j. skatinti triukšmo mažinimo iniciatyvas miestuose ir skatinti bei vykdyti investicijas į viešąjį transportą;
   k. palaipsniui nutraukti pesticidų ir herbicidų naudojimą miestų teritorijose, siekiant apsaugoti gyventojus ir miestų biologinę įvairovę;
   l. užtikrinti, kad aplinkos apsaugos ir švietimo veikloje dalyvautų kuo daugiau nevyriausybinių aplinkos apsaugos organizacijų;
   m. gerokai padidinti miestų stogų ir fasadų žalinimo mastą, siekiant pagerinti miesto klimatą, oro kokybę ir izoliaciją;
   n. teikti paramą miesto sodininkystei ir mažų sodininkystės plotų bei miesto mokyklų sodininkystės, kaip svarbaus vaikų aplinkosauginio švietimo elemento, išsaugojimui ir plėtrai;

12.  ragina Komisiją skubiai imtis priemonių siekiant pagerinti miestų oro kokybę, visų pirma mažinant išmetamųjų teršalų kiekį taikant naujus judumo mieste sprendimus, pagal kuriuos būtų labiau vertinami veiksmingesni ir aplinką tausojantys viešojo transporto būdai;

13.  pabrėžia, kad, siekiant priimti tvaraus miestų planavimo sprendimus, didinti atsakomybę už atitinkamus veiksmus ir kurti socialiai įtraukius, atsparius ir mažataršius miestus, kurie būtų patrauklūs piliečiams, svarbu skatinti piliečius ir suteikti jiems galimybių dalyvauti miesto erdvių žalinimo ir žaliųjų erdvių priežiūros procese, prireikus įtraukiant juos į tvaraus miestų planavimo ir įgyvendinimo etapus; mano, kad svarbu užtikrinti visuomenės informuotumą apie tai, kaip piliečiai gali prisidėti prie savo miestų žalinimo, žaliųjų zonų išsaugojimo ir jų padarymo sveikesniais; ragina savivaldybes ir regionus kuo labiau remti piliečių pateiktas žaliąsias iniciatyvas ir plėtoti atvirųjų erdvių globos projektus; ragina savivaldybes ir regionus priimti ir įgyvendinti plataus užmojo miestų žalinimo iniciatyvas;

14.  primygtinai ragina Komisiją toliau remti plataus užmojo efektyvaus energijos ir išteklių vartojimo priemones; primygtinai ragina Komisiją padėti užtikrinti pakankamą veiksmų, kuriais prisidedama prie darnios miestų plėtros ir žaliųjų infrastruktūrų, pvz., ES miestų partnerysčių inovacijų srityje ir bendrų viešųjų pirkimų schemų, finansavimą; primygtinai ragina Komisiją padėti stiprinti kolektyvinę miestų galią, kad būtų greitai plačiu mastu priimami veiksmingi sprendimai; primygtinai ragina Komisiją remti privačiojo sektoriaus dalyvavimą pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, platesnio užmojo Europos investicijų banko programą ir paskatas MVĮ, kurios gali atlikti esminį vaidmenį formuojant novatoriškus tvarius sprendimus;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 20, 2010 1 26, p. 7.
(2) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
(3) OL L 288, 2007 11 6, p. 27.
(4) OL C 468, 2016 12 15, p. 190.
(5) nurodytą Komisijos ES žaliosios infrastruktūros strategijoje: http://ec.europa.eu/environment/nature/ecosystems/strategy/index_en.htm.
(6) OL C 356, 2013 12 5, p. 43.
(7) OL C 67, 2014 3 6, p. 153.
(8) https://ec.europa.eu/environment/europeangreencapital/index_en.htm
(9) https://www.merupaktas.eu/
(10) Europos aplinkos agentūra, Analysing and managing urban growth (Miestų augimo analizė ir valdymas), Europos aplinkos agentūra, Kopenhaga, 2019 m., https://www.eea.europa.eu/articles/analysing-and-managing-urban-growth.
(11) Europos Komisija, Urban Green Spaces Increase Happiness (Miestų žaliosios erdvės didina laimės pojūtį), Europos Komisija, Briuselis, http://ec.europa.eu/environment/europeangreencapital/space-increase-happiness/.

Teisinė informacija - Privatumo politika