2020 m. spalio 8 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (COM(2020)0080 – COM(2020)0563 – C9-0077/2020 – 2020/0036(COD))(1)
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Teisėkūros rezoliucijos projektas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Teisėkūros rezoliucijos projektas 5 a nurodomoji dalis (nauja)
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT), įskaitant 3-iąjį DVT „Visuotinė sveikata ir gerovė“,
Pakeitimas 2 Teisėkūros rezoliucijos projektas 5 b nurodomoji dalis (nauja)
– atsižvelgdamas į labai sunkias oro taršos pasekmes žmonių sveikatai, nes ji, Europos aplinkos agentūros duomenimis, per metus sukelia 400 000 pirmalaikių mirčių,
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento -1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1) dėl klimato kaitos keliamos egzistencinės grėsmės reikia imtis platesnių užmojų ir aktyvesnių Sąjungos ir valstybių narių klimato srities veiksmų. Sąjunga yra įsipareigojusi dėti daugiau pastangų kovojant su klimato kaita ir, remdamasi lygybės principu ir patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis, rezultatyviai įgyvendinti po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos priimtą 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos1a (toliau – Paryžiaus susitarimas), sąžiningai prisidėdama prie pasaulinių pastangų užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų ne daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
_________________
1a OL L 282, 2016 10 19, p. 4.
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis
(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;
(1) 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“19 nustatyta nauja tvaraus augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų sveikesnė, teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų tvaria, modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir tarptautiniu mastu konkurencinga ekonomika ir kokybiškomis darbo vietomis, kuriose 2050 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Ja taip pat siekiama apsaugoti, atkurti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą, jūrų ir sausumos ekosistemas ir biologinę įvairovę ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ta pertvarka turi būti grindžiama naujausiais nepriklausomais moksliniais įrodymais. Be to, ji turi būti socialiai teisinga ir įtrauki, grindžiama solidarumu ir bendradarbiavimo pastangomis Sąjungos lygmeniu, užtikrinant, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, kartu siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, kurti kokybiškas darbo vietas ir nuspėjamą aplinką investicijoms, taip pat laikantis principo „nepakenk“;
_________________
_________________
19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).
19 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 2 konstatuojamoji dalis
(2) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų20 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Joje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų tikimybė. Iš Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. visuotinio vertinimo ataskaitos21 matyti, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita;
(2) Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialioji ataskaita dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų20 suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia sparčiai imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų siekiant pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Joje patvirtinama, kad reikia skubiai mažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kad vykstant klimato kaitai temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 °C, visų pirma tam, kad būtų sumažinta ekstremalių oro sąlygų ir lūžio taškų pasiekimo tikimybė. Iš Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) 2019 m. visuotinio vertinimo ataskaitos21 matyti, kad biologinė įvairovė nyksta visame pasaulyje ir kad trečias pagal svarbą biologinės įvairovės nykimo veiksnys – klimato kaita22.Joje taip pat parodyta, kad iki 2030 m. gamtiniai sprendimai, kaip numatoma, užtikrins 37 proc. klimato kaitos sušvelninimą. Klimato kaita daro didelį poveikį jūrų ir sausumos ekosistemoms, kurios yra pagrindiniai dėl žmogaus veiklos išmetamo anglies dioksido absorbentai, bendrai absorbuojantys apie 60 proc. viso per metus dėl žmogaus veiklos išmetamo teršalų kiekio;
_________________
_________________
20 An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, ir T. Waterfield (red.)].
20 An IPCC Special Report on the impacts of global warming of 1.5°C above pre-industrial levels and related global greenhouse gas emission pathways, in the context of strengthening the global response to the threat of climate change, sustainable development, and efforts to eradicate poverty [Masson-Delmotte, V., P. Zhai, H.-O. Pörtner, D. Roberts, J. Skea, P.R. Shukla, A. Pirani, W. Moufouma-Okia, C. Péan, R. Pidcock, S. Connors, J.B.R. Matthews, Y. Chen, X. Zhou, M.I. Gomis, E. Lonnoy, T. Maycock, M. Tignor, ir T. Waterfield (red.)].
21 IPBES, 2019 m., Global Assessment on Biodiversity and Ecosystem Services.
21 IPBES, 2019 m., Global Assessment on Biodiversity and Ecosystem Services.
22 Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.).
22 Europos aplinkos agentūra, „Europos aplinkos būklė ir perspektyvos 2020 m.“ (Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2019 m.).
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
(3) norint prisidėti prie ekonominių ir visuomeninių pokyčių, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sąžiningai bei ekonomiškai efektyviai siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;
(3) norint prisidėti prie teisingų ekonominių ir visuomeninių pokyčių, kokybiškų darbo vietų kūrimo, socialinės gerovės, tvaraus ekonomikos augimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir sparčiai, sąžiningai, veiksmingai, ekonomiškai efektyviai ir socialiniu požiūriu teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje, siekti 2015 m. Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos, priimtame po 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (toliau – Paryžiaus susitarimas), nustatyto temperatūros tikslo, labai svarbu nustatyti ilgalaikį tikslą;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a) mokslas jau įrodė sveikatos, aplinkos ir klimato krizės tarpusavio ryšį, visų pirma susijusį su klimato kaitos padariniais ir biologinės įvairovės bei ekosistemų nykimu. Tokių sveikatos ir sanitarijos krizių, kaip COVID-19, ateinančiais dešimtmečiais gali padaugėti, todėl Sąjunga, kaip pasaulinio masto veikėja, turės įgyvendinti visuotinę strategiją, pagrįstą darnaus vystymosi tikslais, kad būtų išvengta tokių įvykių, sprendžiant juos lemiančias problemas ir skatinant integruotą požiūrį;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b) Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad klimato kaita neigiamai veikia sveikatos būklę lemiančius socialinius ir aplinkos veiksnius – švarų orą, saugų geriamąjį vandenį, apsirūpinimą maistu ir saugią pastogę – ir kad 2030–2050 m. numatoma 250 000 papildomų mirties atvejų per metus dėl netinkamos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir kaitros sukeliamo streso, nes ekstremaliai aukšta oro temperatūra tiesiogiai prisideda prie mirties, pirmiausia vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų žmonių. Klimato kaita, pasireiškianti potvyniais, kaitros laikotarpiais, sausromis ir gaisrais, labai veikia žmonių sveikatą, be kita ko, lemia neprievalgį, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligas ir pernešėjų platinamas infekcijas;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 3 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(3c) Paryžiaus susitarimo preambulėje teisė į sveikatą pripažįstama kaip pagrindinė teisė. Kaip nurodyta Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje, visos jos šalys turi taikyti atitinkamus metodus, tokius kaip poveikio įvertinimas, parengtus ir reglamentuotus nacionaliniu mastu, siekiant iki minimumo sumažinti neigiamą projektų ir priemonių, kurių jos imasi siekdamos sušvelninti klimato kaitą ar prisitaikyti prie jos, poveikį ekonomikai, visuomenės sveikatai ir aplinkos kokybei;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 3 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(3d) šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos piliečių neatskiriamų teisių į gyvybę ir saugią aplinką, kurios pripažįstamos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, apsaugos ir reikalaujama, kad atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės imtųsi atitinkamai Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu būtinų priemonių, kad panaikintų dėl pasaulinės klimato kritinės padėties kylančią realią ir neišvengiamą riziką žmonių gyvybei ir gerovei, taip pat gamtos pasauliui, nuo kurio jie priklauso. Reglamentas turėtų būti orientuotas į žmones ir juo turėtų būti siekiama apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio;
Pakeitimas 153 Pasiūlymas dėl reglamento 3 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(3e) klimato apsauga turėtų būti galimybė Europos ekonomikai ir turėtų padėti išlaikyti ES pirmavimą pramonės srityje kuriant pasaulines inovacijas. Tvarios gamybos inovacijos gali paskatinti tvirtą Europos pramonę pagrindiniuose rinkos segmentuose ir taip apsaugoti bei kurti darbo vietas. Norint, kad būtų pasiektas teisiškai privalomas 2030 m. klimato politikos tikslas ir 2050 m. neutralizuoto poveikio klimatui tikslas, vėliausiai iki 2050 m. sumažinus iki nulio grynąjį šių išmetamųjų teršalų kiekį, Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas konkretiems sektoriams skirtoms „partnerystėms klimato srityje“ Sąjungos lygmeniu, suburiant pagrindinius suinteresuotuosius subjektus (pvz., pramonės, NVO, mokslinių tyrimų institutų, MVĮ, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovus). Klimato srities partnerystės turėtų veikti kaip konkretiems sektoriams skirtas dialogas ir sudaryti palankesnes sąlygas Europos „pradininkams mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro“ keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat veikti kaip centrinis konsultacinis organas Komisijai priimant būsimus teisėkūros pasiūlymus, susijusius su klimatu;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis
(4) Paryžiaus susitarime nustatytas ilgalaikis tikslas užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu23, dedant pastangas, kad jos didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir pabrėžiama, kad svarbu prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio24 ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų ŠESD mažinimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą25;
(4) Paryžiaus susitarime nustatytas ilgalaikis tikslas dėti pastangas užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu23, didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio24 ir užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų ŠESD mažinimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą25.Kaip bendras pagrindas Sąjungos indėliui siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, šis reglamentas turėtų užtikrinti, kad ir Sąjunga, ir valstybės narės visapusiškai prisidėtų prie tų trijų Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo;
_________________
_________________
23 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas.
23 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies a punktas.
24 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies b punktas.
24 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies b punktas.
25 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktas.
25 Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktas.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis
(5) Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos;
(5) Sąjungos ir valstybių narių klimato politikos veiksmais įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų norima apsaugoti žmones ir planetą, gerovę, klestėjimą, ekonomiką, sveikatą, maisto sistemas, ekosistemų ir biologinės įvairovės vientisumą nuo klimato kaitos keliamo pavojaus, taip pat kuo labiau didinti klestėjimą neviršijant planetos galimybių, didinti atsparumą ir mažinti visuomenės pažeidžiamumą dėl klimato kaitos.Atsižvelgiant į tai, Sąjunga ir valstybės narės savo veiksmuose turėtų vadovautis atsargumo principu, principu „teršėjas moka“, principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir principu „nepakenk“;
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a) dėl Sąjungos nustatytos reguliavimo sistemos postūmio ir Europos pramonės įdėtų pastangų Sąjungos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuo 1990 iki 2018 m. sumažėjo 23 proc., o ekonomika tuo pačiu laikotarpiu išaugo 61 proc., vadinasi, ekonomikos augimą galima atsieti nuo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis
(6) prie poveikio klimatui neutralizavimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu pereiti prie tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra;
(6) siekiant neutralizuoti poveikį klimatui, reikia, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant aviaciją ir jūrų transportą, savo išmetamą teršalų kiekį sparčiai sumažintų beveik iki nulio. Šiuo atžvilgiu pagrindinis veiksnys turėtų būti principas „teršėjas moka“. Kadangi gaminant ir vartojant energiją išmetamas didelis ŠESD kiekis, labai svarbu, sykiu mažinant energijos nepriteklių, pereiti prie labai efektyvaus vartojimo ir atsinaujinančiais ištekliais grindžiamos, tvarios, įperkamos ir saugios energijos sistemos, grindžiamos gerai veikiančia energijos vidaus rinka. Reikėtų padidinti žiedinės ekonomikos indėlį, kuriuo ji prisideda prie poveikio klimatui neutralizavimo, gerinant išteklių vartojimo efektyvumą, naudojant daugiau mažo anglies dioksido kiekio medžiagų ir sykiu skatinant atliekų prevenciją ir perdirbimą. Be to, svarbūs poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo veiksniai – skaitmeninė transformacija, technologinės inovacijos, tyrimai ir plėtra, o tam reikės papildomo finansavimo.Sąjunga ir valstybės narės turės priimti plačių užmojų ir suderintas reglamentavimo sistemas, kad užtikrintų visų ekonomikos sektorių indėlį siekiant Sąjungos klimato srities tikslų;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a) bendras visas dėl žmogaus veiklos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per tam tikrą laiką ir atitinkama šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje yra ypač svarbūs klimato sistemai ir kylant temperatūrai. IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl 1,5 °C pasaulinio atšilimo ir ją pagrindžiančių scenarijų duomenų bazėje pateikiami patikimiausi turimi ir naujausi moksliniai duomenys apie likusį pasaulinį ŠESD biudžetą, kurio neviršijant galima užtikrinti, kad XXI a. temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Siekiant suderinamumo su Sąjungos įsipareigojimais toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, būtina nustatyti teisingą Sąjungos dalį likusiame pasauliniame šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžete. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetas taip pat yra svarbi priemonė siekiant padidinti Sąjungos klimato politikos skaidrumą ir atskaitomybę. Išsamioje analizėje, kuria grindžiamas 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatas „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, Komisija nurodo, kad su 1,5 °C scenarijumi suderinamas 2018–2050 m. ES 28 šalių anglies dioksido biudžetas būtų 48 Gt CO2. Komisija, remdamasi naujausiais IPCC atliktais moksliniais skaičiavimais, turėtų nustatyti 27 ES valstybių narių grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, išreikštą CO2 ekvivalentu, kuris būtų teisinga Sąjungai tenkanti likusio pasaulinio galimo išmesti teršalų kiekio dalis, laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų. Nustatant Sąjungos grynojo nulinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio užtikrinimo ne vėliau kaip 2050 m. trajektoriją, visų pirma jos būsimus 2030 ir 2040 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, turėtų būti vadovaujamasi Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetu;
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis
(7) Sąjunga įgyvendina plataus užmojo klimato politiką ir yra nustačiusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo. Šis tikslas įgyvendinamas, inter alia, šiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB26, kuria nustatoma Sąjungos ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/84227, kuriuo nustatyti išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. nacionaliniai tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/84128, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio balansą;
(7) Sąjunga yra nustačiusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti dabartinio 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo, kuris buvo priimtas prieš įsigaliojant Paryžiaus susitarimui. Šis tikslas įgyvendinamas, inter alia, šiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB26, kuria nustatoma Sąjungos ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/84227, kuriuo nustatyti išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2030 m. nacionaliniai tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/84128, kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio balansą;
__________________
__________________
26 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
26 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
27 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).
27 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).
28 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).
28 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a) apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra Sąjungos klimato politikos pagrindas ir jos pagrindinė priemonė siekiant ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamą teršalų kiekį;
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis
(9) įgyvendindama dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“29, Sąjunga vykdo plataus užmojo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, visų pirma kurdama patikimą energetikos sąjungą, kuriai, be kita ko, keliami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2012/27/ES30 ir (ES) 2018/200131 nustatyti 2030 m. efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslai, ir griežtindama atitinkamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES32;
(9) įgyvendindama dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“29, Sąjunga vykdo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, visų pirma kurdama patikimą energetikos sąjungą, kuriai, be kita ko, keliami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2012/27/ES30 ir (ES) 2018/200131 nustatyti 2030 m. efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslai, ir griežtindama atitinkamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES32;
30 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
30 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
31 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
31 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).
32 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).
32 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a) Komisija parengė ir patvirtino kelias energetikos sektoriaus politikos iniciatyvas, visų pirma susijusias su atsinaujinančiųjų išteklių energija, energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant pastatų energinį naudingumą. Šios iniciatyvos sudaro dokumentų rinkinį bendra tema, susijusia su principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir Sąjungos pasauliniu pirmavimu atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje. Į šias iniciatyvas reikėtų atsižvelgti nacionaliniu mastu ilgainiui siekiant 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, kad būtų užtikrinta itin efektyviai energiją vartojanti, atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiama energetikos sistema ir atsinaujinančiųjų išteklių plėtra Sąjungoje;
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(9b) perėjus prie švarios energijos bus sukurta energetikos sistema, kurios pagrindinis energijos tiekimo šaltinis bus atsinaujinantieji energijos ištekliai – taip bus labai padidintas energijos tiekimo saugumas, sumažinta energetinė priklausomybė ir remiamos vietinės darbo vietos;
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 9 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(9c) energetikos pertvarka gerina energijos vartojimo efektyvumą ir mažina Sąjungos ir valstybių narių energetinę priklausomybę. Ši struktūrinė permaina siekiant efektyvesnės atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamos ekonomikos visuose sektoriuose bus ne tik naudinga prekybos balansui, bet ir sustiprins energetinį saugumą ir padės kovoti su energijos nepritekliumi;
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 9 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(9d) siekiant užtikrinti solidarumą ir sudaryti sąlygas efektyviai energetikos pertvarkai, Sąjungos klimato politikoje turi būti nustatyta aiški trajektorija siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ne vėliau kaip 2050 m. Sąjunga turėtų realistiškai vertinti ekonominį efektyvumą ir techninius iššūkius ir užtikrinti, kad būtų galimų panaudoti įperkamos energijos šaltinių, pvz., vandenilio technologijų, piko ir mažiausios paklausos balansavimui energetikos sistemoje;
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 9 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(9e) klimato apsauga suteikia progą Sąjungos ekonomikai imtis aktyvesnių veiksmų ir pasinaudoti pradininko privalumais pirmaujant švarių technologijų srityje. Tai galėtų padėti užtikrinti Sąjungos pramonės pirmavimą pasaulinių inovacijų srityje. Darnios gamybos inovacijos gali paskatinti tvirtą Sąjungos pramonę pagrindiniuose rinkos segmentuose ir taip apsaugoti bei kurti darbo vietas;
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 9 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(9f) reikia numatyti paramą būtinoms investicijoms į naujas darnias technologijas, kurios yra būtinos norint pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Šiuo atžvilgiu svarbu laikytis neutralumo technologijų atžvilgiu ir vengti bet kokio susaistymo efekto. Kaip nurodyta 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikate „Vandenilio strategija neutralizuoto poveikio klimatui Europai“, vandenilis taip pat gali būti svarbus remiant Sąjungos įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį, ypač daug energijos suvartojančiuose sektoriuose;
Pakeitimas 154 Pasiūlymas dėl reglamento 9 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(9g) Komisija turėtų dėti daugiau pastangų kuriant Europos aljansus, ypač baterijų ir vandenilio sektoriuose, nes jie yra itin svarbūs. Koordinuojant jų veiklą Europos lygmeniu regionams suteikiamos didelės galimybės atsigauti ir imtis sėkmingų struktūrinių pokyčių po COVID-19. Teisės aktuose nustatant reikalavimus turėtų būti sukurta klimatui palankių judumo ir energijos gamybos inovacijų sistema. Tiems aljansams reikėtų skirti tinkamą paramą, o jų finansavimą reikėtų įtraukti formuojant būsimą užsienio ir kaimynystės politiką bei sudarant prekybos susitarimus;
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis
(10) Sąjunga pirmauja pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją;
(10) Sąjunga turi tiek atsakomybę, tiek priemonių toliau pirmauti pasaulyje pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir yra pasiryžusi šį tikslą pasiekti teisingai, socialiniu požiūriu sąžiningai ir įtraukiai, padėti didinti pasaulinius tikslus ir stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą, naudodama visas turimas priemones, įskaitant klimato diplomatiją, prekybą, investicijų ir pramonės politiką.Sąjunga turėtų stiprinti savo aplinkotausos diplomatiją visuose tarptautiniuose forumuose, susijusiuose su tarptautinių klimato srities tikslų siekimu, laikantis Paryžiaus susitarimo;
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis
(11) Europos Parlamentas paragino, kad būtinas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės įvyktų ne vėliau kaip 2050 m. ir tai taptų Europos sėkmės istorija33, ir paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė34. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose35 Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, o kartu pripažino, kad reikia sukurti galimybių atveriančią sistemą ir kad pertvarkai reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją kuo anksčiau 2020 m. parengti Sąjungos ilgalaikės strategijos pasiūlymą, kad Taryba jį priimtų ir jis būtų pateiktas Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai;
(11) Europos Parlamentas yra raginęs Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvesnių klimato srities veiksmų, kad būtų skatinamas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės, kuris turėtų įvykti kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2050 m. ir taptų Europos sėkmės istorija33, ir paskelbė, kad klimato ir aplinkos padėtis yra kritinė34. Jis taip pat ne kartą ragino Sąjungą padidinti savo 2030 m. klimato srities tikslą ir įtraukti šį padidintą tikslą į Europos klimato teisės aktą34a. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose35 Europos Vadovų Taryba pritarė tikslui, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, iki 2050 m. neutralizuoti Sąjungos poveikį klimatui, remiantis sąžiningumo ir teisingos pertvarkos principais ir atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių pradines padėtis, ir pripažino, kad reikia sukurti galimybių atveriančią sistemą ir kad pertvarkai reikės didelių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją kuo anksčiau 2020 m. parengti Sąjungos ilgalaikės strategijos pasiūlymą, kad Taryba jį priimtų ir jis būtų pateiktas Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai;
_________________
_________________
33 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP)).
33 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (2019/2956(RSP)).
34 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP)).
34 2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (2019/2930(RSP)).
34a2019 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride (Ispanija) (COP 25) (2019/2712(RSP)).
35 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 29/19, CO EUR 31, CONCL 9).
35 2019 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados (EUCO 29/19, CO EUR 31, CONCL 9).
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis
(12) Sąjunga turėtų siekti, kad iki 2050 m. jos viduje būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo turėtų bendrai siekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės;
(12) Sąjunga ir valstybės narės turėtų siekti, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje ir valstybių narių lygmeniu būtų užtikrintas visuose ekonomikos sektoriuose išmetamo ir taikant natūralius ir technologinius sprendimus absorbuojamo antropogeninės kilmės ŠESD kiekio balansas. 2050 m. Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą turėtų bendrai pasiekti visos valstybės narės ir jos, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų imtis reikiamų priemonių, kad sudarytų sąlygas jį įgyvendinti. Svarbią tikslui įgyvendinti būtinų priemonių dalį sudarys Sąjungos lygmens priemonės.Po 2050 m. Sąjunga ir visos valstybės narės turėtų toliau mažinti išmetamą teršalų kiekį, siekdamos užtikrinti, kad absorbuojamas ŠESD kiekis viršytų dėl žmogaus veiklos išmetamą teršalų kiekį;
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a) kiekviena valstybė narė privalo nacionaliniu lygmeniu ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Siekiant teisingumo ir solidarumo ir siekiant padėti valstybėms narėms, kurių pradinė padėtis skirtinga, pertvarkyti energetiką, reikalingi pakankami Sąjungos paramos mechanizmai ir finansavimas, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES).../... 1a numatytas Teisingos pertvarkos fondas ir kiti atitinkami finansavimo mechanizmai;
__________________
1a Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../..., kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (OL ...).
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 12 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(12b) Paryžiaus susitarimo preambulėje pripažįstama, kad svarbu užtikrinti visų ekosistemų, įskaitant vandenynus, vientisumą. Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje pabrėžiama, kad jos šalys turi skatinti tvarų visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentų ir kaupviečių, įskaitant biomasę, miškus ir vandenynus, taip pat kitas sausumos, pakrančių ir jūrų ekosistemas, valdymą, išsaugojimą ir gausinimą. Jeigu Paryžiaus susitarimo tikslų pasiekti nepavyktų, temperatūra galėtų viršyti lūžio tašką, po kurio vandenynai nebegalėtų absorbuoti tiek daug anglies dioksido ir padėti švelninti klimato kaitos;
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 12 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(12c) gamtiniai anglies dioksido absorbentai atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės. Komisija nagrinėja galimybę parengti reglamentavimo sistemą anglies dioksido šalinimui sertifikuoti pagal savo Žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir strategiją „nuo lauko iki stalo“. 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir jos iniciatyvos atliks svarbų vaidmenį atkuriant nualintas ekosistemas, visų pirma tas, kurios turi daugiausiai potencialo rinkti ir kaupti anglies dioksidą ir užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms bei sumažinti jų poveikį.Ekosistemų atkūrimas padėtų išlaikyti, valdyti ir gerinti gamtinius absorbentus ir skatinti biologinę įvairovę kovojant su klimato kaita;
Pakeitimas 144 Pasiūlymas dėl reglamento 12 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(12d) Komisija turėtų išnagrinėti galimybę įdiegti anglies dioksido kreditų sistemas, įskaitant žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų pašalinimo (vykdant CO2 sekvestraciją naudojant žemę, dirvožemyje ir biomasėje) sertifikavimą, kad iki 2050 m. būtų pasiektas Sąjungos tikslas neutralizuoti poveikį klimatui, ir galimybę sukurti atskirą anglies dioksido šalinimo rinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų sekvestracijai žemėje. Tokia sistema turėtų būti grindžiama geriausiais turimais moksliniais duomenimis ir Komisijos vertinimo ir patvirtinimo sistema, kartu užtikrinant, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai, visų pirma biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai arba socialiniams ar ekonominiams tikslams. Komisija šio vertinimo rezultatus turėtų pristatyti ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d.;
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 12 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(12e) siekiant daugiau aiškumo, Komisija turėtų pateikti gamtinių ir kitų absorbentų apibrėžtį;
Pakeitimas 156 Pasiūlymas dėl reglamento 12 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(12f) pereidama prie neutralaus poveikio klimatui, Sąjunga turėtų išsaugoti savo pramonės, ypač daug energijos vartojančių sektorių, konkurencingumą, be kita ko, nepažeisdama PPO taisyklių, plėtoti veiksmingas kovos su anglies dioksido nutekėjimu priemones ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas Sąjungai ir trečiosioms valstybėms, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos, kylančios dėl Paryžiaus susitarimą atitinkančios klimato politikos neįgyvendinimo;
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 13 konstatuojamoji dalis
(13) Sąjunga, siekdama Paryžiaus susitarime nustatytų temperatūros tikslų ir vadovaudamasi IPCC mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų po 2050 m. tęsti klimato politikos veiksmus ir toliau tarptautiniu lygmeniu pirmauti klimato srityje, kad apsaugotų žmones ir planetą nuo pavojingos klimato kaitos keliamos grėsmės;
(13) Sąjunga, siekdama Paryžiaus susitarime nustatytų temperatūros tikslų ir vadovaudamasi IPCC, Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ir Europos klimato kaitos tarybos (ECCC) mokslinėmis rekomendacijomis, turėtų po 2050 m. tęsti klimato politikos veiksmus ir toliau tarptautiniu lygmeniu pirmauti klimato srityje, visų pirma savo išorės veiksmais ir vystymosi politika padėdama pažeidžiamiausiems gyventojams, kad apsaugotų žmones ir planetą nuo pavojingos klimato kaitos keliamos grėsmės;
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a) ekosistemos, žmonės ir ekonomika Sąjungoje patirs sunkius klimato kaitos padarinius, jeigu nebus skubiai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba nebus prisitaikyta prie klimato kaitos. Prisitaikymas prie klimato kaitos padėtų papildomai ekonomiškai efektyviu būdu sumažinti neišvengiamą poveikį ir būtų gauta didelės papildomos naudos naudojantis gamtiniais sprendimais;
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b) neigiamas klimato kaitos poveikis gali viršyti valstybių narių prisitaikymo pajėgumus. Todėl valstybės narės ir Sąjunga turėtų kartu stengtis išvengti nuostolių ir žalos, juos sumažinti ir juos šalinti, kaip nurodyta Paryžiaus susitarimo 8 straipsnyje, be kita ko, taikant Varšuvos tarptautinį mechanizmą;
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 14 konstatuojamoji dalis
(14) prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus;
(14) prisitaikymas yra viena iš pagrindinių ilgalaikio visuotinio atsako į klimato kaitą sudedamųjų dalių. Todėl, kaip numatyta Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje, valstybės narės ir Sąjunga turėtų didinti savo gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, taip pat siekti kuo didesnės bendros naudos, gaunamos įgyvendinant kitas aplinkos politikos strategijas ir teisės aktus. Valstybės narės turėtų priimti išsamias nacionalines prisitaikymo strategijas ir planus, o Komisija, parengusi rodiklius, turėtų padėti stebėti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą;
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a) priimdamos prisitaikymo strategijas ir planus, valstybės narės ypatingą dėmesį turėtų skirti labiausiai paveiktoms vietovėms. Be to, siekiant išnaudoti visas klimato kaitos reguliavimo ir prisitaikymo prie jos galimybes, būtina skatinti, išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę. Prisitaikymo strategijose ir planuose turėtų būti skatinami gamtiniai sprendimai ir ekosistemomis grindžiamas prisitaikymas, kuriuo prisidedama prie biologinės įvairovės atkūrimo ir išsaugojimo, ir deramai atsižvelgiama į teritorijų specifiką ir vietos žinias, taip pat turėtų būti nustatytos konkrečios priemonės jūrų ir pakrančių ekosistemoms apsaugoti. Be to, reikėtų panaikinti veiklą, kuri trukdo ekosistemoms prisitaikyti prie klimato kaitos, kad būtų užtikrintas biologinės įvairovės ir ekosistemos funkcijų atsparumas;
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b) prisitaikymo strategijomis taip pat turėtų būti skatinama keisti paveiktų vietovių modelį, taikant aplinkai palankius ir gamtinius sprendimus.Jomis turėtų būti užtikrinamas darnus pragyvenimas, siekiant užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas, be kita ko, darnus ir vietinis žemės ūkis, darni vandentvarka, atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagal darnaus vystymosi tikslus, kad būtų stiprinamas jų atsparumas ir jų ekosistemų apsauga;
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis
(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių gerovės, visuomenės klestėjimo ir ekonomikos konkurencingumo; energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumo ir jų įperkamumo; sąžiningumo ir solidarumo principų taikymo tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos;poreikio užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką patenkinimo;geriausių turimų mokslinių įrodymų, visų pirma IPCC pateiktų išvadų, taikymo;poreikio su klimato kaita susijusią riziką įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus patenkinimo; išlaidų efektyvumo ir technologinio neutralumo siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą; ilgainiui siekiamo vis didesnio aplinkosauginio naudingumo ir užmojų masto;
(15) Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imdamiesi atitinkamų priemonių poveikio klimatui neutralumo tikslui įgyvendinti, valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kiek pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, prisidedama prie piliečių sveikatos, gyvenimo kokybės ir gerovės, socialinio teisingumo, visuomenės klestėjimo ir ekonomikos konkurencingumo, be kita ko, sąžiningos konkurencijos ir vienodų sąlygų pasauliniu lygmeniu.Valstybės narės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į bet kokią biurokratiją ar kitas teisines kliūtis, kurios gali trukdyti ekonominės veiklos vykdytojams ar sektoriams siekti klimato tikslų,socialines, ekonomines ir aplinkos išlaidas, susidarančias dėl neveikimo arba nepakankamų veiksmų,faktą, kad moterys patiria neproporcingą klimato kaitos poveikį, ir poreikį stiprinti lyčių lygybę, poreikį skatinti darnius gyvenimo būdus,kuo didesnio energijos ir išteklių naudojimo efektyvumo užtikrinimą, energijos tiekimo ir aprūpinimo maistu saugumą ir jų įperkamumą, ypač atsižvelgiant į poreikį kovoti su energijos nepritekliumi, sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą ir vienodas sąlygas tarp valstybių narių ir jų viduje, atsižvelgiant į jų ekonominį pajėgumą, nacionalines aplinkybes, skirtingą pradinę padėtį ir poreikį ilgainiui siekti konvergencijos,poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką, vadovaujantis 2015 m. Tarptautinės darbo organizacijos gairėmis dėl teisingo perėjimo prie ekologiškai tvarios ekonomikos ir visuomenės visiems,patikimiausius turimus mokslinius įrodymus, visų pirma IPCC ir IPBES pateiktas išvadas, poreikį su klimato kaita susijusią riziką ir pažeidžiamumą dėl klimato kaitos bei prisitaikymo vertinimus įtraukti į investicinius ir planavimo sprendimus, sykiu užtikrinant, kad Sąjungos politikos priemonės derėtų su klimato srities tikslais, išlaidų efektyvumą ir neutralumą technologijų atžvilgiu, siekiant mažinti išmetamą ŠESD kiekį, absorbuoti ŠESD ir didinti atsparumą lygiomis sąlygomis,poreikį valdyti, išsaugoti ir atkurti jūrų ir sausumos ekosistemas ir biologinę įvairovę,dabartinės infrastruktūros būklę ir galimą poreikį atnaujinti Sąjungos infrastruktūrą ir į ją investuoti, ilgainiui siekiamą vis didesnį aplinkosauginį naudingumą ir užmojų mastą, įvairių ekonominės veiklos vykdytojų gebėjimą ekonomiškai ir socialiai perspektyviai investuoti į pertvarką, taip pat galimą anglies dioksido nutekėjimo riziką ir jo prevencijos priemones;
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis
(16) Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingi pokyčiai visose politikos srityse ir bendros visų ekonomikos sektorių ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles;
(16) Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ nurodoma, kad pertvarkai, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, reikalingas revoliucinis pokytis visose politikos srityse, plačių užmojų ir tvarus finansavimas ir bendros visų ekonomikos sektorių, įskaitant aviaciją ir jūrų transportą, ir visuomenės pastangos. 2019 m. gruodžio 12 d. išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad su poveikio klimatui neutralumo tikslu turi būti suderinami ir jį įgyvendinti turi padėti visi atitinkami Sąjungos teisės aktai ir politika, kartu laikantis vienodų sąlygų principo, ir paprašė Komisijos išnagrinėti, ar dėl to reikia koreguoti dabartines taisykles;
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a) visi pagrindiniai ekonomikos sektoriai, konkrečiai energetikos, pramonės, transporto, šilumos ir vėsumos bei pastatų, žemės ūkio, atliekų ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF), turės dirbti kartu, siekdami įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą. Visi sektoriai, neatsižvelgiant į tai, ar jiems taikoma Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), turėtų dėti panašias pastangas, kad įgyvendintų Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą. Siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, ir užtikrinti jų visų dalyvavimą, Komisija turėtų parengti rekomendacijas tiems ekonomikos sektoriams, kurie galėtų daugiausiai prisidėti siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo. Rekomendacijos turėtų apimti tų sektorių Sąjungos lygmens išmetamo ŠESD kiekio mažinimo orientacines trajektorijas. Tai suteiktų jiems tikrumo imtis atitinkamų priemonių, planuoti būtinas investicijas ir atitinkamai padėtų jiems neišklysti iš pertvarkos kelio. Taip pat tai veiktų kaip mechanizmas, padedantis sektoriams dalyvauti ieškant neutralaus poveikio klimatui sprendimų;
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b) pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos būtinas visų sektorių dalyvavimas. Sąjunga turėtų toliau stengtis stiprinti ir skatinti žiedinę ekonomiką ir remti atsinaujinančiųjų išteklių sprendimus ir alternatyvas, kuriais galima pakeisti iškastiniu kuru pagrįstus produktus ir medžiagas.Tolesnis atsinaujinančiųjų produktų ir medžiagų naudojimas bus labai naudingas švelninant klimato poveikį ir bus naudingas daugeliui skirtingų sektorių;
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 16 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(16c) atsižvelgiant į anglies dioksido nutekėjimo riziką, perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir tolesnės pastangos ją palaikyti turėtų būti tikra žalioji pertvarka, kuri lemtų išties sumažėjusį išmetamųjų teršalų kiekį, o ne klaidingą tik Sąjungos rezultatą, nors gamyba ir tarša bus perkeltos už Sąjungos ribų. To siekiant Sąjungos politika turi būti kuriama taip, kad būtų kuo labiau sumažinta anglies dioksido nutekėjimo rizika ir būtų ieškoma technologinių sprendimų;
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 16 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(16d) pereinant prie neutralaus poveikio klimatui negalima neatsižvelgti į žemės ūkio sektorių – vienintelį gamybos sektorių, kuriame gali būti kaupiamas anglies dioksidas. Ypač miškininkystės sektorius, ilgalaikės ganyklos ir apskritai daugiametės kultūros užtikrina ilgalaikį anglies dioksido kaupimą;
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 16 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(16e) siekiant poveikio klimatui neutralumo, būtina atsižvelgti į ypatingą žemės ūkio ir miškininkystės vaidmenį, nes tik gyvybingas ir produktyvus žemės ūkis ir miškininkystė gali užtikrinti kokybiškų ir saugių maisto produktų tiekimą gyventojams pakankamais kiekiais ir už prieinamą kainą, taip pat atsinaujinančiųjų žaliavų tiekimą visoms bioekonomikos reikmėms;
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 16 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(16f) miškai yra labai svarbūs pereinant prie neutralaus poveikio klimatui. Darni ir gamtai artima miškotvarka yra nepaprastai svarbi, norint nuolat iš atmosferos absorbuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, taip pat suteikia galimybę gauti atsinaujinančiųjų ir klimatui nekenksmingų žaliavų medienos gaminiams, kurie kaupia anglį ir gali būti iškastinių medžiagų ir kuro pakaitalas. Trejopas miškų vaidmuo (absorbentas, kaupiklis ir pakaitalas) padeda mažinti į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį ir užtikrinti, kad miškai toliau augtų ir atliktų daugybę kitų funkcijų;
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 16 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(16g) Sąjungos teise turėtų būti siekiama remti miško įveisimą ir darnią miškotvarką valstybėse narėse, kuriose nėra didelių miškų išteklių, dalijantis geriausia patirtimi ir sektoriaus praktinėmis žiniomis;
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis
(17) kaip nurodyta komunikate „Europos žaliasis kursas“, Komisija Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą įvertino komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“, remdamasi išsamiu poveikio vertinimu ir atsižvelgdama į savo atliktos integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kurie jai teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, analizės rezultatus. Atsižvelgiant į 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą,iki 2030 m. turėtų būtitiek sumažintas išmetamas ir tiek padidintas absorbuojamas ŠESD kiekis, kad iki tų metų ES viduje visuose ekonomikos sektoriuose grynasis išmetamas ŠESD kiekis, t. y. atėmus absorbentais pašalintą kiekį likęs išmetamas kiekis, būtų sumažintas bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Reglamento (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 punkto taikymo tikslais šis naujasis Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas nustatomas kaip vėlesnis tikslas ir todėl pakeičia tame punkte nustatytą Sąjungos lygmens 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio tikslą. Be to, Komisija iki 2021 m. birželio 30 d. turėtų įvertinti, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti atitinkami Sąjungos teisės aktai, kuriais įgyvendinamas 2030 m. klimato politikos tikslas, kad būtų pasiektas toks grynojo išmetamo ŠESD kiekio sumažinimas.
(17) komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pranešė ketinanti įvertinti poreikį nustatyti aukštesnį Sąjungos 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir dėl jo pateikti pasiūlymų, kad jis derėtų su 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu.Tame komunikate Komisija pabrėžė, kad siekti poveikio klimatui neutralumui tikslo turėtų padėti visų sričių ES politika ir savo vaidmenį turėtų atlikti visi sektoriai.Atsižvelgiant į Sąjungos tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, labai svarbu toliau stiprintiklimato srities veiksmus irvisų pirma padidintiSąjungos 2030 m. klimato srities tikslą – sumažinti išmetamų teršalų kiekį 60 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Todėl iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų įvertinti, kokius pakeitimusatitinkamai reikėtų atlikti Sąjungos teisės aktuose, kuriais tasdidesnis tikslas įgyvendinamas, ir kituose Sąjungos teisės aktuose, kuriais padedama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir remiama žiedinė ekonomika;
10 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a) Komisija, siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir visos valstybės narės toliau siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo, ir užtikrinti nuspėjamumą ir visų ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant įmones, darbuotojus ir profesines sąjungas, investuotojus ir vartotojus, pasitikėjimą, turėtų išnagrinėti galimybes nustatyti Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslą ir atitinkamai Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(17b) ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų peržiūrėti ir prireikus pasiūlyti peržiūrėti visą politiką ir priemones, kurios svarbios siekiant Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslo ir siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo. Šiuo atžvilgiu siekiant didesnių Sąjungos tikslų, ES ATLPS turi atitikti paskirtį. Todėl Komisija turėtų sparčiai peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB1a ir jos nuostatomis sustiprinti Inovacijų fondą, kad būtų toliau kuriamos finansinės paskatos naujoms technologijoms, skatinamas augimas, konkurencingumas, remiamos švarios technologijos, sykiu užtikrinant, kad stiprinant Inovacijų fondą būtų prisidedama prie teisingos pertvarkos;
_____________________
1a 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 17 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(17c) siekiant parodyti klimato politikos svarbą ir svorį ir suteikti politikos veikėjams būtinos informacijos teisėkūros procese, Komisija turėtų visus būsimus teisės aktus vertinti per naują prizmę, įtraukdama į vertinimą klimatą ir pasekmes klimatui ir nustatydama, kokį poveikį bet koks siūlomas teisės aktas turės klimatui ir aplinkai, lygiai taip, kaip Komisija vertina teisinį pagrindą, subsidiarumą ir proporcingumą;
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento 17 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(17d) Komisija taip pat turėtų pasirūpinti, kad pramonė turėtų pakankamai galimybių įvykdyti didelę pertvarką siekiant poveikio klimatui neutralumo ir itin plačių užmojų 2030 ir 2040 m. tikslų, parengdama nuodugnią reglamentavimo sistemą ir skirdama uždavinių mastą atitinkančius finansinius išteklius. Ta reglamentavimo ir finansavimo sistema turėtų būti reguliariai vertinama ir prireikus pritaikoma, kad būtų išvengta anglies dioksido nutekėjimo, įmonių uždarymo, darbo vietų praradimo ir nesąžiningos tarptautinės konkurencijos;
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento 17 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(17e) Komisija turėtų įvertinti užimtumo poreikius, įskaitant švietimo ir mokymo reikalavimus, ekonomikos raidą ir sąžiningos ir teisingos pertvarkos diegimą;
Pakeitimas 157 Pasiūlymas dėl reglamento 17 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(17f) kad Sąjunga ne vėliau kaip 2050 m. pasiektų poveikio klimatui neutralumo tikslą ir tarpinius 2030 m. ir 2040 m. klimato srities tikslus, Sąjungos institucijos ir visos valstybės narės turėtų kuo anksčiau ir ne vėliau kaip iki 2025 m. laipsniškai panaikinti visas tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui. Laipsniškas šių subsidijų panaikinimas neturėtų daryti poveikio pastangoms, kuriomis siekiama kovoti su energijos nepritekliumi, ir turėtų būti atsižvelgta į jungiamąjį gamtinių dujų vaidmenį pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos;
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis
(18) siekdama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės kryptingai siektų poveikio klimatui neutralumo tikslo ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su poveikio klimatui neutralumo tikslu arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas;
(18) siekiant užtikrinti, kad Sąjunga ir visos valstybės narės kryptingai siektų Sąjungos klimato srities tikslų ir darytų pažangą prisitaikymo prie klimato kaitos srityje, Komisija turėtų reguliariai vertinti pažangą. Jei kiekvienos valstybės narės padaryta pažanga ir bendra valstybių narių pažanga, daroma įgyvendinant Sąjungos klimato srities tikslus ar prisitaikant prie klimato kaitos, būtų nepakankama arba jei kurios nors Sąjungos priemonės būtų nesuderinamos su Sąjungos klimato srities tikslais ar netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą arba mažinant pažeidžiamumą, Komisija pagal Sutartis turėtų imtis reikiamų veiksmų. Be to, Komisija turėtų reguliariai vertinti atitinkamas nacionalines priemones ir nustačiusi, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su Sąjungos klimato srities tikslais arba netinkamos didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, turėtų teikti rekomendacijas.Komisija turėtų viešai paskelbti tą vertinimą ir jo rezultatus, kai tik jį patvirtina;
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl reglamento 18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(18a) poveikio klimatui neutralumo užtikrinimas įmanomas tik tuo atveju, jei visos valstybės narės dalijasi našta ir visapusiškai įsipareigoja pereiti prie neutralaus poveikio klimatui. Kiekviena valstybė narė privalo pasiekti tarpinius ir galutinius tikslus, o jei Komisija mano, kad šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis priemonių prieš valstybes nares. Šios priemonės turėtų būti proporcingos, tinkamos ir atitikti Sutartis;
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento 18 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(18b) mokslinė patirtis ir patikimiausi prieinami naujausi duomenys kartu su faktine ir skaidria informacija apie klimato kaitą yra būtini ir turi pagrįsti Sąjungos veiksmus klimato srityje ir pastangas ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Tose valstybėse narėse, kuriose jos yra, nacionalinės nepriklausomos klimato srities patariamosios įstaigos atlieka svarbų vaidmenį informuodamos visuomenę ir prisidėdamos prie politinių debatų klimato kaitos tema. Todėl valstybės narės, kurios to dar nepadarė, raginamos įsteigti nacionalinę klimato srities patariamąją įstaigą, kurią sudarytų mokslininkai, atrinkti remiantis jų žiniomis klimato kaitos srityje ir kitose srityse, svarbiose siekiant šio reglamento tikslų. Bendradarbiaudama su šiomis nacionalinėmis klimato srities patariamosiomis įstaigomis, Komisija turėtų įsteigti nepriklausomą mokslinę patariamąją grupę klimato kaitos klausimais, Europos klimato kaitos tarybą (ECCC), kuri turėtų papildyti Europos aplinkos agentūros (EAA) ir esamų Sąjungos mokslinių tyrimų institucijų ir agentūrų darbą. Jos užduotys turėtų nesutapti su Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos užduotimi tarptautiniu lygiu. ECCC turėtų sudaryti mokslinis komitetas, kurį sudarytų atrinkti vyresnieji ekspertai, ir jai turėtų padėti du kartus per metus posėdžiaujanti valdyba. ECCC tikslas – kasmet pateikti Sąjungos institucijoms Sąjungos priemonių, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atitikties Sąjungos klimato srities tikslams ir jos tarptautiniams įsipareigojimams klimato srityje vertinimus. ECCC taip pat turėtų įvertinti veiksmus ir būdus, kaip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir nustatyti anglies dioksido sekvestracijos potencialą;
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis
(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC ataskaitas. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;
(19) Komisija turėtų užtikrinti, kad vertinimas būtų patikimas, objektyvus, grindžiamas naujausiais moksliniais, techniniais ir socialiniais bei ekonominiais duomenimis ir jame būtų atsižvelgta į įvairiapuses nepriklausomų ekspertų žinias, ir savo vertinimą grįsti atitinkama informacija (įskaitant valstybių narių pateiktą ir į ataskaitas įtrauktą informaciją), Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitomis ir geriausiais turimais moksliniais įrodymais, įskaitant IPCC, UNEP, IPBES, ECCC ir, kai įmanoma, valstybių narių nacionalinių nepriklausomų klimato srities patariamųjų įstaigų ataskaitas. Komisija įsipareigojo išnagrinėti, kaip įgyvendinant Europos žaliojo kurso politiką viešasis sektorius galėtų pasinaudoti ES taksonomija, todėl minėta informacija turėtų apimti informaciją apie aplinkos požiūriu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus, kai tokia informacija tampa prieinama. Komisija turėtų naudotis turima Europos statistika bei duomenimis ir prašyti ekspertų atlikti patikras. Komisijai, kai tinkama, turėtų padėti EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa;
Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl reglamento 20 konstatuojamoji dalis
(20) piliečiai ir bendruomenės turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus. Todėl Komisija turėtų bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;
(20) piliečiai, bendruomenės ir regionai turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant pertvarką, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, todėl turėtų būti vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu skatinama ir sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei dalyvauti ir aktyviai įsitraukti į klimato politikos veiksmus vietos, regioniniu ir nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų visiškai skaidriai bendradarbiauti su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti socialiai teisingą, lyčių pusiausvyra grindžiamą, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, paskelbdama Europos klimato paktą;
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl reglamento 21 konstatuojamoji dalis
(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, darbuotojus, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektorija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros37 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(21) siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir patikimumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams, įskaitant įmones, MVĮ, darbuotojus ir profesines sąjungas, investuotojus ir vartotojus, užtikrinti, kad pertvarka, kuria siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, būtų negrįžtamas procesas ir laikui bėgant išmetamas ŠESD kiekis būtų palaipsniui mažinamas, taip pat padėti vertinti priemonių suderinamumą ir pažangą, daromą įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, Komisija turėtų įvertinti galimybes priimti aktus, kuriais būtų nustatyta nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio užtikrinimo Sąjungoje iki 2050 m. trajektorija, ir, jei tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;
Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl reglamento 22 konstatuojamoji dalis
(22) atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą vadovautis geresnio reglamentavimo principais, reikėtų siekti Sąjungos priemonių, kuriomis mažinamas išmetamas ŠESD kiekis, suderinamumo. Pažangos, daromos įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir tuo tikslu taikomų priemonių suderinamumo vertinimo sistema turėtų būti grindžiama Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta valdymo sistema ir būti su ja suderinama. Visų pirma reguliaraus ataskaitų teikimo ir Komisijos vertinimo bei ataskaitomis grindžiamų veiksmų eiliškumo sistema turėtų būti suderinta su Reglamente (ES) 2018/1999 valstybėms narėms nustatytais informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimais. Todėl, siekiant į atitinkamas Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatas įtraukti poveikio klimatui neutralumo tikslą, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;
(22) atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą vadovautis geresnio reglamentavimo principais, reikėtų siekti Sąjungos priemonių, kuriomis mažinamas išmetamas ŠESD kiekis, suderinamumo. Pažangos, daromos įgyvendinant Sąjungos klimato srities tikslus, ir tuo tikslu taikomų priemonių suderinamumo vertinimo sistema turėtų būti grindžiama Reglamente (ES) 2018/1999 nustatyta valdymo sistema ir būti su ja suderinama. Visų pirma reguliaraus ataskaitų teikimo ir Komisijos vertinimo bei ataskaitomis grindžiamų veiksmų eiliškumo sistema turėtų būti suderinta su Reglamente (ES) 2018/1999 valstybėms narėms nustatytais informacijos ir ataskaitų teikimo reikalavimais. Todėl, siekiant į atitinkamas Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatas įtraukti poveikio klimatui neutralumo tikslą, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas;
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl reglamento 23 konstatuojamoji dalis
(23) klimato kaita iš esmės yra tarpvalstybinio masto problema, todėl norint veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinę politiką reikalingi koordinuoti Sąjungos lygmens veiksmai. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. iki 2050 m. Sąjungoje neutralizuoti poveikį klimatui, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
(23) klimato kaita iš esmės yra tarpvalstybinio masto problema, todėl norint veiksmingai papildyti ir sustiprinti nacionalinę politiką reikalingi koordinuoti Sąjungos lygmens veiksmai. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje ir visose valstybėse narėse neutralizuoti poveikį klimatui, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl reglamento 23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a) šiuo metu Sąjungoje išmetama 10 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Įgyvendinant poveikio klimatui neutralumo tikslą apsiribojama Sąjungos gamybos išmetamais teršalais. Nuosekli klimato politika taip pat apima su vartojimu ir energetika bei išteklių importu susijusio išmetamo teršalų kiekio kontrolę;
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl reglamento 23 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(23b) Sąjungos vartojimo poveikis klimatui yra labai svarbi priemonė, kurią būtina plėtoti siekiant gerinti bendrą Sąjungos klimato srities tikslų nuoseklumą;
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl reglamento 23 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(23c) visapusiškai veiksmingoje Sąjungos klimato politikoje turėtų būti sprendžiama anglies dioksido nutekėjimo problema ir plėtojamos atitinkamos priemonės, pvz., su importu susijusio anglies dioksido kainų reguliavimo mechanizmas, kad būtų kovojama su šia problema ir kad būtų saugomi Sąjungos standartai ir pramonės lyderiai;
Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl reglamento 23 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(23d) pastaraisiais metais nuolat augo žemės ūkio produktų ir maisto produktų importas iš trečiųjų šalių. Ši tendencija parodo, kad reikėtų įvertinti, kuriems iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams taikomi reikalavimai prilygsta Sąjungos ūkininkams taikomiems reikalavimams, kurie nustatyti siekiant Sąjungos politikos tikslų mažinti klimato kaitos poveikį. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir komunikatą ta tema;
Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl reglamento 23 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(23e) savo komunikate „Europos žaliasis kursas“ Komisija pabrėžia poreikį paspartinti perėjimą prie darniojo ir išmaniojo judumo kaip prioritetinės politikos siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Siekdama užtikrinti perėjimą prie darniojo ir išmaniojo judumo, Komisija nurodė, kad 2020 m. ji priims išsamią darniojo ir išmaniojo judumo strategiją, kurioje bus numatytos plataus užmojo priemonės, kuriomis siekiama gerokai sumažinti visų rūšių transporto išmetamą CO2 ir teršalų kiekį, be kita ko, skatinant naudoti netaršias transporto priemones ir alternatyviuosius kelių, jūrų ir aviacijos degalus, didinant darnesnių transporto rūšių, tokių kaip geležinkeliai ir vidaus vandenys, dalį ir gerinant visos transporto sistemos veiksmingumą, skatinant vartotojus rinktis darnesnius sprendimus ir mažataršes praktikas, taip pat investuojant į mažataršę ir netaršią infrastruktūrą;
Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl reglamento 23 f konstatuojamoji dalis (nauja)
(23f) transporto infrastruktūra galėtų atlikti svarbų vaidmenį spartinant perėjimą prie darniojo ir išmaniojo judumo, užtikrinant perėjimą prie darnesnių transporto rūšių, visų pirma krovinių vežimo srityje. Tuo pat metu su klimato kaita susiję įvykiai, kaip antai vandens lygio kilimas, ekstremalios oro sąlygos, sausra ir kylančios temperatūros, gali padaryti žalos infrastruktūrai, sukelti veiklos sutrikimų, viršyti tiekimo grandinės pajėgumą ir našumą ir atitinkamai neigiamai paveikti judumą Europoje. Todėl nepaprastai svarbu iki 2030 m. užbaigti kurti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinį tinklą ir iki 2040 m. baigti kurti papildomą TEN-T tinklą, sykiu atsižvelgiant į įpareigojimus, nustatytus Sąjungos teisėje dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susijusio su projektais, mažinimo per visą tų projektų ciklą. Be to, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti teisės aktų sistemą, siekiant gerinti transporto infrastruktūros rizikos valdymą ir didinti jos atsparumą ir prisitaikymą prie klimato kaitos;
Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl reglamento 23 g konstatuojamoji dalis (nauja)
(23g) Sąjungos teisėkūros veiksmai turėtų būti iš esmės orientuojami į Europos geležinkelių tinklo, visų pirma, tarptautinių jungčių, junglumą, kad vidutinio ir tolimojo susisiekimo keleivių kelionės geležinkelių transportu būtų patrauklesnės, ir į krovinių vežimo geležinkelių ir vidaus vandenų kelių transportu pajėgumų didinimą;
Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl reglamento 23 h konstatuojamoji dalis (nauja)
(23h) svarbu užtikrinti pakankamas investicijas į tinkamos visiškai netaršaus judumo infrastruktūros, įskaitant įvairiarūšio vežimo platformas, plėtrą, kartu sustiprinant Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vaidmenį, kurį ji atlieka remiant perėjimą prie išmaniojo, darniojo ir saugaus judumo Sąjungoje;
Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl reglamento 23 i konstatuojamoji dalis (nauja)
(23i) atsižvelgiant į Sąjungos pastangas kelių transportą pakeisti geležinkelių transportu, kad pirmautų išmetamo CO2 kiekio požiūriu veiksmingiausios rūšies transportas, ir į tai, kad 2021 m. bus Europos geležinkelių metai, teisėkūros srityje ypatingą dėmesį reikėtų skirti tikros bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimui iki 2024 m. pašalinant visą administracinę naštą ir panaikinant protekcionistinius nacionalinės teisės aktus;
Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl reglamento 23 j konstatuojamoji dalis (nauja)
(23j) siekdama iki 2050 m. įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą Komisija taip pat turėtų sugriežtinti konkrečius teisės aktus dėl veiksmingumo, susijusio su išmetamu CO2 kiekiu, standartų, taikomų automobiliams, furgonams ir sunkvežimiams, numatyti konkrečias priemones siekiant skatinti kelių transporto elektrifikavimą ir imtis iniciatyvos plėsti darnaus alternatyvaus kuro gamybą ir diegimą;
Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl reglamento 23 k konstatuojamoji dalis (nauja)
(23k) 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Madride, Ispanijoje (COP 25), Europos Parlamentas pastebėjo, kad dabartiniai pasauliniai tikslai ir priemonės, numatyti Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos, net jeigu būtų visiškai įgyvendinti, neatitiktų būtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų ir kad reikia Europos ir pasaulio lygmenimis imtis reikšmingų tolesnių veiksmų, atitinkančių visą ekonomiką apimantį tikslą, kad būtų užtikrinta, kad grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų nulinis1a;
Pakeitimas 158 Pasiūlymas dėl reglamento 23 l konstatuojamoji dalis (nauja)
(23l) Komisija turėtų dėti daugiau pastangų siekiant gerai veikiančios vidaus energijos rinkos, nes tai yra svarbus energetikos pertvarkos komponentas, kuris padės užtikrinti finansiškai perspektyvią pertvarką. Todėl svarbiausią prioritetą daugiametėje finansinėje programoje (DFP) reikėtų teikti pažangių ir skaitmeninių elektros ir dujų tinklų plėtrai. Ekonomikos gaivinimo po COVID-19 programomis taip pat turėtų būti remiama tarpvalstybinių energijos tinklų plėtra. Siekiant paremti tarpvalstybinių energijos tinklų, ypač į ateitį orientuotos ir su vandenilio naudojimu suderinamos dujų infrastruktūros plėtrą, reikia veiksmingų ir operatyvaus sprendimų priėmimo procedūrų;
Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnis
1 straipsnis
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Dalykas ir taikymo sritis
Šiuo reglamentu nustatoma negrįžtamo laipsniško išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio didinimo Sąjungoje sistema.
Šiuo reglamentu nustatoma negrįžtamo, nuspėjamo ir spartaus išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio didinimo Sąjungoje sistema, laikantis Sąjungos klimato ir aplinkos tikslų.
Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas iki 2050 m. Sąjungoje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo. Juo taip pat nustatomas privalomas Sąjungos 2030 m. grynojo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslas.
Šiuo reglamentu, siekiant Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, nustatomas ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje įgyvendintinas privalomas poveikio klimatui neutralumo tikslas ir sistema, padėsianti daryti pažangą siekiant Paryžiaus susitarimo 7 straipsnyje nustatyto visuotinio prisitaikymo tikslo.
Šis reglamentas taikomas antropogeninės kilmės išmetamoms ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamoms ŠESD, išvardytoms Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 2 dalyje.
Šis reglamentas taikomas antropogeninės kilmės išmetamoms ir natūraliais ar kitais absorbentais pašalinamoms ŠESD, išvardytoms Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 2 dalyje.
Pakeitimai 75 ir 159 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnis
2 straipsnis
2 straipsnis
Poveikio klimatui neutralumo tikslas
Poveikio klimatui neutralumo tikslas
1. Ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje išmetamo ir absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas – taigi iki tos datos išmetamas ŠESD kiekis sumažinamas iki nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio.
1. Ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinamas visoje Sąjungoje įvairių šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentų absorbuojamo Sąjungos teisės aktais reglamentuojamų ŠESD kiekio balansas Sąjungoje – taigi iki tos datos užtikrinama, kad grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų nulinis.Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2050 m. turi užtikrinti, kad grynasis išmetamas teršalų kiekis būtų nulinis.
2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis imasi būtinų priemonių, kad sudarytų sąlygas bendrai įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą.
2. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, remdamosi patikimiausiomis turimomis naujausiomis mokslo žiniomis, imasi būtinų priemonių ir teikia paramą atitinkamais Sąjungos ir nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad sudarytų sąlygas Sąjungoje ir visose valstybėse narėse įgyvendinti 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, atsižvelgdamos į tai, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio sąžiningumą ir solidarumą, teisingą pertvarką, socialinę ir ekonominę sanglaudą, pažeidžiamų Sąjungos piliečių apsaugą, taip pat, kad svarbu valdyti, atkurti ir stiprinti jūrų ir sausumos biologinę įvairovę, ekosistemas ir anglies dioksido absorbentus.
2a. Nuo 2051 m. sausio 1 d. Sąjungoje ir visose valstybėse narėse absorbentų pašalinamas ŠESD kiekis turi viršyti dėl žmogaus veiklos išmetamą teršalų kiekį.
2b. Ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 31 d. Komisija, atlikusi išsamų poveikio vertinimą ir atsižvelgdama į 3 straipsnio 2a dalyje nurodytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, išnagrinėja galimybes nustatyti 2040 m. Sąjungos tikslą sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., ir atitinkamai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
Komisija, nagrinėdama galimybes nustatyti 2040 m. klimato srities tikslą, konsultuojasi su ECCC ir atsižvelgia į kriterijus, nustatytus 3 straipsnio 3 dalyje.
2c. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo 2040 m. klimato srities tikslo priėmimo dienos Komisija įvertina, kaip reikėtų iš dalies pakeisti visus Sąjungos teisės aktus, aktualius siekiant įgyvendinti tą tikslą, ir vadovaudamasi Sutartimis apsvarsto galimybę imtis būtinų priemonių, įskaitant pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų priėmimą.
2d. Iki 2020 m. gruodžio mėn. Komisija parengia planą, kuriame išdėstomos priemonės, kurių reikia imtis Sąjungos lygmeniu norint užtikrinti, kad būtų sutelkti tinkami ištekliai siekiant sudaryti sąlygas investicijoms, būtinoms neutralaus poveikio klimatui Sąjungos ekonomikai sukurti. Plane peržiūrimi dabartiniai kompensavimo mechanizmai, taikomi mažesnes pajamas gaunančioms valstybėms narėms, atsižvelgiant į padidėjusią naštą, susijusią su didesniais užmojais klimato srityje, parama pagal Ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo priemonę, programas „InvestEU“ ir Teisingos pertvarkos fondą.
Pakeitimai 100, 148 ir 150 Pasiūlymas dėl reglamento 2 a straipsnis
2a straipsnis
2a straipsnis
2030 m. klimato politikos tikslas
2030 m. klimato politikos tikslas
1. Kad būtų pasiektas 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas poveikio klimatui neutralumo tikslas, privalomas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas yra iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį(išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.
1. 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslas – išmetamą teršalų kiekį sumažinti 60 proc., palyginti su 1990 m.
2. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija, siekdama sudaryti sąlygas įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslą ir 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, peržiūri atitinkamus Sąjungosteisės aktus ir apsvarsto galimybę pagal Sutartis imtis reikiamų priemonių – be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
2. Iki 2021 m. birželio 30 d. Komisija įvertina, kaip turėtų būti iš dalies pakeisti visi Sąjungos teisėsaktai,aktualūs siekiant įgyvendinti 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslą, ir kiti susiję Sąjungos teisės aktai, kuriais skatinama žiedinė ekonomika ir prisidedama prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą ir įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių– be kita ko, priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Komisija visų pirma įvertina galimybes suderinti visų sektorių, įskaitant aviaciją ir jūrų transportą, išmetamą teršalų kiekį su 2030 m. klimato srities tikslu ir 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslu, kad ne vėliau kaip iki 2050 m. grynasis išmetamas šių teršalų kiekis būtų sumažintas iki nulio, ir atitinkamai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Komisija sutelkia pakankamus išteklius visoms investicijoms, būtinoms šioje dalyje nurodytiems tikslams pasiekti.
2a. Komisija 2 dalyje nurodytus pasiūlymus grindžia išsamiu poveikio vertinimu, kuris apima poveikį aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį, atspindi ekonominę padėtį po COVID-19 ir ypatingą dėmesį skiria ŠESD kiekio mažinimo ir absorbavimo galimybėms sektoriuose ir „Brexit’o“ poveikiui Sąjungoje išmetamiesiems teršalams. Komisija įvertina bendrą Sąjungos teisės aktų, kuriais įgyvendinamas 1 dalyje nustatytas Sąjungos 2030 m. tikslas, keitimo poveikį įvairiems pramonės sektoriams.
2b. Teikdama 2 dalyje nurodytus pasiūlymus dėl atitinkamų 2030 m. klimato ir energetikos teisės aktų keitimo, Komisija užtikrina ekonomiškai efektyvią ir teisingą pusiausvyrą tarp apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir pastangų pasidalijimo sektoriaus, taip pat tarp nacionalinių tikslų pastangų pasidalijimo sektoriuje ir jokiais atvejais nenustato vien tik papildomas pastangas kiekvienai valstybei narei, kurios atitiktų 15 proc. didesnį užmojį. Komisija įvertina naujų Europos priemonių, kurios galėtų papildyti esamas priemones, pavyzdžiui, rinkos priemonių, apimančių tvirtą solidarumo mechanizmą, nustatymo poveikį.
Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl reglamento 2 b straipsnis (naujas)
2b straipsnis
Valstybių narių klimato srities patariamosios įstaigos ir Europos klimato kaitos taryba
1. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. visos valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalinę nepriklausomą klimato srities patariamąją įstaigą, atsakingą už ekspertų mokslinių rekomendacijų dėl nacionalinės klimato politikos teikimą ir kt. Jei tokios įstaigos nėra, valstybės narės skatinamos įsteigti tokią įstaigą.
Siekiant remti nacionalinės nepriklausomos klimato srities patariamosios įstaigos mokslinį nepriklausomumą ir savarankiškumą, valstybės narės skatinamos imtis tinkamų priemonių, kad ši įstaiga galėtų veikti visiškai skaidriai, o jos išvados būtų skelbiamos viešai, ir pranešti apie šias priemones Komisijai.
2. Ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 30 d. Komisija, bendradarbiaudama su šiomis nacionalinėmis klimato srities patariamosiomis įstaigomis, įsteigia Europos klimato kaitos tarybą (ECCC) kaip nuolatinę, nepriklausomą tarpdalykinę mokslinę patariamąją klimato kaitos klausimais grupę, kuri vadovaujasi naujausiomis IPCC pateiktomis mokslinėmis išvadomis. ECCC veikla papildo Europos aplinkos agentūros (EAA) ir esamų Sąjungos mokslo tiriamųjų įstaigų ir agentūrų darbą. Siekiant išvengti darbo dubliavimo, EAA atlieka ECCC sekretoriato funkcijas, sykiu išsaugant ECCC biudžetinį ir administracinį nepriklausomumą.
3. ECCC nariai pareigas eina penkerių metų kadenciją ir gali jas eiti dar vieną kadenciją. ECCC sudaro mokslinis komitetas, kurį sudaro ne daugiau kaip 15 vyresniųjų ekspertų, užtikrinančių visą ekspertinių žinių spektrą, reikalingą 4 dalyje nurodytai veiklai vykdyti. Mokslinis komitetas yra nepriklausomai atsakingas už ECCC mokslinių rekomendacijų rengimą.
4. Mokslinio komiteto veikla yra, be kita ko:
a) vertinti esamų ir siūlomų Sąjungos trajektorijų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto ir klimato srities tikslų suderinamumą su Sąjungos ir tarptautiniais klimato srities įsipareigojimais;
b) vertinti tikimybę neviršyti Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžeto ir užtikrinti poveikio klimatui neutralumą taikant esamas ir planuojamas priemones;
c) vertinti, ar Sąjungos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atitinka 2 straipsnyje nustatytus tikslus;
d) nustatyti veiksmus ir būdus, kaip sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti anglies dioksido sekvestracijos potencialą, ir
e) nustatyti neveikimo arba nepakankamų veiksmų pasekmes.
5. Vykdydama 4 dalyje nurodytą veiklą, ECCC užtikrina, kad būtų tinkamai konsultuojamasi su nacionalinėmis nepriklausomomis klimato srities patariamosiomis įstaigomis.
6. Moksliniam komitetui dirbti padeda valdyba. Į valdybos sudėtį įeina po vieną narį iš kiekvienos nacionalinės nepriklausomos klimato srities patariamosios įstaigos, apie kurią Komisijai pranešta, kaip nurodyta 1 dalyje, du Komisijos atrinkti atstovai, du Europos Parlamento atrinkti atstovai ir sekretoriato pirmininkas, kurį skiria EAA.
Valdyba susitinka du kartus per metus ir yra atsakinga už ECCC veiklos organizavimą ir stebėseną. Europos Parlamentas ir Taryba bendru sutarimu skiria valdybą remdamiesi Komisijos pasiūlymu. Valdybos pirmininkas renkamas iš jos narių.
Valdybos pareigos yra:
a) priimti metinę darbo programą remiantis Mokslinio komiteto pasiūlymu ir užtikrinti, kad ji atitiktų ECCC įgaliojimus;
b) skirti Mokslinio komiteto narius užtikrinant, kad Mokslinio komiteto sudėtis užtikrintų veiklai pagal darbo programą reikalingą ekspertinių žinių spektrą;
c) tvirtinti ECCC biudžetą ir
d) koordinuoti veiklą su nacionalinėmis klimato srities patariamosiomis įstaigomis.
7. Mokslinio komiteto narius kiekvieną atskirai skiria valdyba. Mokslinio komiteto pirmininkas renkamas iš jo narių. Mokslinis komitetas dviejų trečdalių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles, kuriomis užtikrinamas visiškas jo mokslinis nepriklausomumas ir savarankiškumas.
Kandidatai į Mokslinio komiteto narius nustatomi vykdant atvirą vertinimo procedūrą. Kandidatų į Mokslinio komiteto narius profesinė patirtis, atitinkanti konkurse nustatytus tinkamumo reikalavimus, vertinama lyginant ir remiantis šiais atrankos kriterijais:
a) moksline kompetencija;
b) patirtimi atliekant mokslinius vertinimus ir (arba) teikiant mokslines rekomendacijas kompetencijos srityse;
c) plačias ekspertines žinias klimato ir aplinkos mokslų srityje arba kitose mokslo srityse, kurios svarbios siekiant Sąjungos klimato srities tikslų;
Mokslinio komiteto sudėtis užtikrina lyčių, dalykinių ir sektorių ekspertinių žinių pusiausvyrą, taip pat regioninį pasiskirstymą.
8. ECCC kasmet pateikia savo išvadas pagal 4 dalį Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus ECCC teikia rekomendacijas Komisijai, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai. ECCC užtikrina, kad ji vykdytų visiškai skaidrų procesą ir kad jos ataskaitos būtų viešai skelbiamos. Komisija apsvarsto ataskaitas ir rekomendacijas ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų gavimo dienos pateikia oficialų atsakymą ECCC. Atsakymas į ataskaitas ir rekomendacijas skelbiamas viešai.
Pakeitimai 77, 123 ir 145 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnis
3 straipsnis
3 straipsnis
Poveikio klimatui neutralizavimo trajektorija
Poveikio klimatui neutralizavimo trajektorija
1. Komisijai pagal 9 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo iki 2050 m. Sąjungos lygmens trajektoriją.Komisija trajektoriją peržiūri ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo.
1. Ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 31 d. Komisija įvertina galimybes Sąjungos lygmeniu nustatyti orientacinę trajektoriją, kad būtų pasiektas 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas, pradedant nuo 2a straipsnio 1 dalyje nurodyto 2030 m. Sąjungos klimato srities tikslo ir atsižvelgiant į 2 straipsnio 2b dalyje nurodytą tarpinį privalomą 2040 m. klimato srities tikslą, ir atitinkamai šiuo tikslu pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
1a. Nustačius 1 dalyje nurodytą trajektoriją, Komisija ją peržiūri ne vėliau kaip per šešis mėnesius po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo, pradedant nuo 2028 m. bendro įvertinimo.Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl trajektorijos koregavimo, jei, jos nuomone, toks koregavimas tikslingas atsižvelgiant į peržiūros rezultatus.
2. Trajektorijos pradžia – 2a straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos 2030 m. klimato politikos tikslas..
2. Teikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl trajektorijos nustatymo pagal 1 dalį, Komisija atsižvelgia į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą ir nustato bendrą likusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išreikštą CO2ekvivalentu, kurį būtų galima išmesti iki 2050 m., nekeliant pavojaus Sąjungos įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą.
2a. Komisija nustato Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą ataskaitoje ir ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. pateikia šią ataskaitą Parlamentui ir Tarybai. Komisija viešai paskelbia tą ataskaitą ir ją pagrindžiančią metodiką.
3. Pagal 1 dalį nustatydama trajektoriją Komisija atsižvelgia į šiuos aspektus:
3. Pagal 1 dalį teikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad būtų nustatyta ar pakoreguota trajektorija atitinkamai pagal 1 ir 1a dalis, Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus:
-a) patikimiausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC, IPBES, ECCC ir, kai įmanoma, valstybių narių klimato srities patariamųjų įstaigų ataskaitas;
-aa) socialines, ekonomines ir aplinkos išlaidas, susidarančias dėl neveikimo arba nepakankamų veiksmų;
-ab) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiniu požiūriu sąžiningą pertvarką visiems;
a) išlaidų ir ekonominį efektyvumą;
b) Sąjungos ekonomikos konkurencingumą;
b) Sąjungos ekonomikos, visų pirma MVĮ ir didžiausią anglies dioksido ir investicijų nutekėjimą patiriančių sektorių, konkurencingumą;
ba) galutinių produktų ir vartojimo Sąjungoje anglies pėdsaką;
c) geriausias turimas technologijas;
c) geriausias turimas, ekonomiškai efektyvias, saugias ir išplečiamas technologijas, laikantis neutralumo technologijų atžvilgiu principo ir vengiant galimo susaistymo efekto;
d) energijos vartojimo efektyvumą, įperkamumą ir tiekimo saugumą;
d) energijos vartojimo efektyvumą ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, energijos įperkamumą, energijos nepritekliaus mažinimą ir tiekimo saugumą;
da) poreikį palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro ir užtikrinti, kad jį pakeistų tvariai pagaminta atsinaujinančiųjų išteklių energija, medžiagos ir produktai;
e) sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių ir jų viduje;
e) sąžiningumo ir solidarumo principų taikymą tarp valstybių narių bei regionų ir jų viduje;
f) poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą;
f) poreikį užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą;
fa) poreikį užtikrinti aplinkosauginį tvarumą, įskaitant poreikį kovoti su biologinės įvairovės krize atkuriant nualintas ekosistemas ir užkirsti kelią ekosistemoms daromai žalai įgyvendinant Sąjungos biologinės įvairovės tikslus;
fb) ilgainiui stabilių, ilgalaikių ir klimato atžvilgiu efektyvių gamtinių absorbentų užtikrinimą;
g) investicijų poreikį ir galimybes;
g) investicijų poreikį ir galimybes, susijusius su inovacijomis, atitinkančiomis Reglamentą (ES) 2020/... [Taxonomijos reglamentas], sykiu atsižvelgiant į neišnaudojamo turto riziką;
h) poreikį užtikrinti teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką;
i) tarptautinius pokyčius ir pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslo;
j) geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas.
3a. Ne vėliau kaip ... [vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo] Komisija, po išsamaus dialogo su visais susijusiais atitinkamo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais, parengia sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų gaires, kuriomis siekiama ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui tame sektoriuje.
Pakeitimai 78 ir 146 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnis
4 straipsnis
4 straipsnis
Prisitaikymas prie klimato kaitos
Prisitaikymas prie klimato kaitos
-1a. Iki 2021 m. sausio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija priima atnaujintą ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Atnaujintos ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos tikslas – užtikrinti pirmenybę prisitaikymo politikai, ją integruoti ir įgyvendinti nuosekliai visose Sąjungos politikos srityse, įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus, prekybos susitarimus ir tarptautines partnerystes.
1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga.
1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės, vadovaudamosi Paryžiaus susitarimo 7 straipsniu, deda pastangas įgyvendinti Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus, išdėstytus ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje, užtikrina, kad didinant gebėjimą prisitaikyti bei atsparumą ir mažinant pažeidžiamumą, be kita ko, tiek jūrų, tiek sausumos ekosistemų, dėl klimato kaitos būtų daroma nuolatinė pažanga, ir integruoja prisitaikymą prie klimato kaitos į atitinkamą socialinę, ekonominę ir aplinkos politiką ir veiksmus.Jos skiria dėmesį visų pirma pažeidžiamiausiems ir didžiausią poveikį patiriantiems gyventojams ir ekonomikos sektoriams, konsultuodamosi su pilietine visuomene nustato su tuo susijusius trūkumus ir įgyvendina taisomąsias priemones.
2. Valstybės narės parengia ir įgyvendina prisitaikymo strategijas ir planus, kurie apima išsamias rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais ir pažangos vertinimais.
2. Ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus valstybės narės patvirtina ir įgyvendina nacionalinio ir regioninio lygmens prisitaikymo strategijas ir planus, kurie, atsižvelgiant į vietos poreikius ir ypatybes, apima išsamias vietos rizikos valdymo sistemas, grindžiamas patikimais klimato ir pažeidžiamumo atskaitos scenarijais, rodikliais ir pažangos vertinimais, atsižvelgiant į patikimiausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus. Tose strategijose ir planuose numatomos priemonės, atitinkančios nacionalinius ir Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus. Visų pirma tose strategijose atsižvelgiama į pažeidžiamas ir paveiktas grupes, bendruomenes ir ekosistemas ir į jas įtraukiamos jūrų ir sausumos ekosistemų valdymo, atkūrimo ir apsaugos priemonės, skirtos jų atsparumui didinti.Savo strategijose valstybės narės atsižvelgia į ypatingą žemės ūkio ir maisto sistemų pažeidžiamumą, apsirūpinimo maistu saugumą ir propaguoja gamtinius sprendimus ir ekosistemomis grindžiamą prisitaikymą.
2a. Komisija prašo, kad Sąjungos finansinių priemonių paramos gavėjai, įskaitant Europos investicijų banko remiamus projektus, atliktų projektų, kurie laikomi ypač neatspariais klimato kaitos poveikiui, prisitaikymo prie klimato kaitos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Ne vėliau kaip ... [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo] Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas ir nustatomi išsamūs testavimo nepalankiausiomis sąlygomis kriterijai, įskaitant atitinkamų sektorių, projektų ir regionų sąrašą ir paramos gavėjų apyvartos ribą, kartu užtikrinant, kad nebūtų užkraunama pernelyg didelė administracinė našta. Komisija, vadovaudamasi ES strategija dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir Europos aplinkos agentūros duomenimis, pateikia gaires paramos gavėjams, kaip pritaikyti investicinį projektą pagal prisitaikymo prie klimato kaitos reikalavimus.
Pakeitimas 161 Pasiūlymas dėl reglamento 4 a straipsnis (naujas)
4a straipsnis
Finansinių srautų suderinimas su trajektorija, kuria siekiama sukurti neutralaus poveikio klimatui ir atsparią visuomenę
1. Atitinkamos Sąjungos institucijos ir valstybės narės užtikrina nuolatinę pažangą derinant viešąjį ir privatųjį finansavimą su trajektorija, kuria pagal Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktą siekiama sukurti neutralaus poveikio klimatui ir atsparią visuomenę, atsižvelgiant į šio reglamento 2 straipsnyje nustatytus Sąjungos klimato srities tikslus.
2. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 1 d. ir po to reguliariais intervalais Komisija, atlikdama 5 straipsnyje nurodytus vertinimus, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama, kaip reikėtų iš dalies pakeisti visus atitinkamus Sąjungos teisės aktus, įskaitant Sąjungos daugiametes finansines programas ir visus konkrečius reglamentus, susijusius su lėšomis ir priemonėmis pagal Sąjungos biudžetą, siekiant įtraukti privalomas ir vykdytinas nuostatas, kad būtų užtikrintas viešųjų ir privačiųjų finansų srautų suderinamumas su šio reglamento 2 straipsnyje nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais. Prie to vertinimo, kai tikslinga, pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
3. Komisija kasmet atskleidžia, kuri Sąjungos išlaidų dalis atitinka taksonomijos kategorijas, nustatytas Reglamente (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamentas].
4. Siekdamos 2 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų, Sąjungos institucijos ir visos valstybės narės palaipsniui nutraukia visas tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui ir atitinkamai sutelkia tvarias investicijas. Laipsniškas šių subsidijų panaikinimas nedaro poveikio pastangoms, kuriomis siekiama kovoti su energijos nepritekliumi.
Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnis
5 straipsnis
5 straipsnis
Sąjungos pažangos ir priemonių vertinimas
Sąjungos pažangos ir priemonių vertinimas
1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija, atlikdama Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnio 5 dalyje numatytą vertinimą, kartu įvertina:
1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija, atlikdama Reglamento (ES) 2018/1999 29 straipsnio 5 dalyje numatytą vertinimą, kartu įvertina:
a) bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;
a) kiekvienos valstybės narės pažangą ir bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą siekiant 2 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų, kurių įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, kuri bus nustatyta; jei trajektorijos nėra, vertinimas atliekamas remiantis 3 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais ir 2030 m. klimato srities tikslu;
b) bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.
b) kiekvienos valstybės narės pažangą ir bendrą visų valstybių narių pažangą, daromą prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje.
Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Komisija tuos vertinimus ir jų išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir juos viešai paskelbia.
2. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija peržiūri:
2. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija peržiūri:
a) Sąjungos priemonių suderinamumą su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;
a) Sąjungos priemonių ir politikos, įskaitant sektorių teisės aktus, Sąjungos išorės veiksmus ir Sąjungos biudžetą, suderinamumą su 2 straipsnyje nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais, kurių įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, kuri bus nustatyta; jei trajektorijos nėra, vertinimas atliekamas remiantis 3 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais ir 2030 m. klimato srities tikslu;
b) Sąjungos priemonių tinkamumą, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje.
b) Sąjungos priemonių ir politikos, įskaitant sektorių teisės aktus, Sąjungos išorės veiksmus ir Sąjungos biudžetą, tinkamumą, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje.
3. Jei, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytu vertinimu, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės yra nesuderinamos su 2 straipsnio 1 dalyje nustatytu poveikio klimatui neutralumo tikslu ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo arba prisitaikant prie klimato kaitos, nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji peržiūri 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir kartu pagal Sutartis imasi reikiamų priemonių.
3. Jei, remdamasi 1 ir 2 dalyse nurodytu vertinimu, Komisija nustato, kad Sąjungos priemonės ir politika yra nesuderinamos su 2 straipsnyje nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais ar netinkamos tam, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, arba kad pažanga, daroma siekiant 2 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų arba prisitaikant prie klimato kaitos, kaip nurodyta 4 straipsnyje, yra nepakankama, ji imasi visų reikiamų priemonių pagal Sutartis, kad panaikintų nederėjimą, kuo greičiau, bet ne vėliau nei peržiūri 3 straipsnio 1a dalyje nurodytą trajektoriją.
4. Komisija, prieš priimdama bet kokį priemonių projektą arba pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, juos įvertina atsižvelgdama į 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, ir tą vertinimą įtraukia į visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus, o priėmimo metu to vertinimo rezultatus paskelbia viešai.
4. Komisija įvertina bet kurio priemonės projekto, įskaitant visus teisėkūros ir biudžeto pasiūlymus ir ne tik juos, derėjimą su 2 straipsnyje nustatytais Sąjungos klimato srities tikslais ir prieš priimdama priemonės projektą suderina jį su tais tikslais.Tokia analizė įtraukiama visus prie tų priemonių ar pasiūlymų pridedamus poveikio vertinimus.Nustačius 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą trajektoriją ir 3 straipsnio 2a dalyje nurodytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, jais grindžiamas vertinimas. Komisija užtikrina, kad tas vertinimas ir jo rezultatai būtų tiesiogiai prieinami visuomenei, kai tik baigiamas vertinimas ir bet kuriuo atveju prieš priimant su juo susijusią priemonę ar pasiūlymą.
4a. Komisija naudoja 4 dalyje nurodytą vertinimą, kad paskatintų dalytis geriausia patirtimi ir nustatytų veiksmus, kuriais prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo.
Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnis
6 straipsnis
6 straipsnis
Nacionalinių priemonių vertinimas
Nacionalinių priemonių vertinimas
1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas 5 metus Komisija įvertina:
1. Iki 2023 m. rugsėjo 30 d., o vėliau kas dvejus metus Komisija įvertina:
a) remdamasi pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 teikiamais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais arba kas dvejus metus teikiamomis pažangos ataskaitomis tiek, kiek jie susiję su 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimu, – nustatytų nacionalinių priemonių suderinamumą su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija;
a) remdamasi pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 teikiamais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, nacionalinėmis ilgalaikėmis strategijomis arba kas dvejus metus teikiamomis pažangos ataskaitomis tiek, kiek jie susiję su 2 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų įgyvendinimu,– nustatytų nacionalinių priemonių suderinamumą su tais tikslais, kurių įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, kuri bus nustatyta; jei trajektorijos nėra, vertinimas atliekamas remiantis 3 straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais ir 2030 m. klimato srities tikslu;
b) atitinkamų nacionalinių priemonių tinkamumą užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, nurodytą 4 straipsnyje.
b) atitinkamų nacionalinių priemonių tinkamumą ir efektyvumą užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, nurodytą 4 straipsnyje.
Komisija to vertinimo išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Komisija tuos vertinimus ir jų išvadas kartu su atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (ES) 2018/1999 35 straipsnį parengta Energetikos sąjungos būklės ataskaita pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir juos viešai paskelbia.
2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į bendrą pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su tuo tikslu, kurio įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei gali pateikti rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.
2. Jei Komisija, tinkamai atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės padarytą pažangą ir bendrą pažangą, įvertintą pagal 5 straipsnio 1 dalį, nustato, kad valstybės narės priemonės yra nesuderinamos su Sąjungos klimato srities tikslais, kurių įgyvendinimas išreikštas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta trajektorija, kai tik ji nustatoma, arba netinkamos, kad būtų užtikrinta prisitaikymo prie klimato kaitos pažanga, nurodyta 4 straipsnyje, ji tai valstybei narei pateikia rekomendacijų. Komisija tokias rekomendacijas skelbia viešai.
2b. Komisija į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą rekomendaciją įtraukia pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tie pasiūlymai prireikus gali apimti galimą papildomą techninę, su inovacijomis ar praktinėmis žiniomis susijusią, finansinę ar kitą būtiną paramą.
3. Jei rekomendacija teikiama pagal 2 dalį, laikomasi šių principų:
3. Jei rekomendacija teikiama pagal 2 dalį, laikomasi šių principų:
a) atitinkama valstybė narė deramai atsižvelgia į rekomendaciją, laikydamasi valstybių narių ir Sąjungos solidarumo, taip pat valstybių narių tarpusavio solidarumo principo;
a) atitinkama valstybė narė per šešis mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos praneša Komisijai apie priemones, kurias ji ketina priimti, kad deramai atsižvelgtų į rekomendaciją, laikydamasi valstybių narių ir Sąjungos solidarumo, taip pat valstybių narių tarpusavio solidarumo principo ir vadovaudamasi lojalaus bendradarbiavimo principu;
b) atitinkama valstybė narė savo pirmoje pažangos ataskaitoje, teikiamoje pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį kitais metais po metų, kuriais buvo pateikta rekomendacija, išdėsto, kaip ji tinkamai atsižvelgė į rekomendaciją. Jeigu atitinkama valstybė narė nusprendžia į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį neatsižvelgti, ji pateikia Komisijai argumentus;
b) atitinkama valstybė narė per 18 mėnesių nuo rekomendacijos gavimo dienos išdėsto, kaip ji tinkamai atsižvelgė į rekomendaciją ir kokių priemonių ji ėmėsi reaguodama į ją;ši informacija įtraukiama į pažangos ataskaitą, tais metais teikiamą pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį;
c) rekomendacijos turėtų papildyti naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą.
c) rekomendacijos turėtų papildyti naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, pateiktas per Europos semestrą.
3a. Per tris mėnesius nuo 3 dalies b punkte nurodytos pažangos ataskaitos pateikimo dienos Komisija įvertina, ar atitinkamos valstybės narės priimtomis priemonėmis tinkamai sprendžiami rekomendacijoje iškelti klausimai. Tas vertinimas ir jo rezultatas viešai paskelbiami jo priėmimo metu.
Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
Bendrosios nuostatos dėl Komisijos vertinimo
Bendrosios nuostatos dėl Komisijos vertinimo
1. Komisija, atlikdama 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą, remiasi ne tik 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis nacionalinėmis priemonėmis, bet ir bent šiais elementais:
1. Komisija, atlikdama 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą, remiasi ne tik 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis nacionalinėmis priemonėmis, bet ir bent šiais elementais:
a) pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 pateikta ir į ataskaitas įtraukta informacija;
a) pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 pateikta ir į ataskaitas įtraukta informacija;
b) EAA ataskaitomis;
b) Europos aplinkos agentūros (EAA) ir Jungtinio tyrimų centro (JRC) ataskaitomis;
c) Europos statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir
c) Europos ir pasaulio statistika ir duomenimis, įskaitant, jei turima, užregistruotus ir prognozuojamus duomenis apie nuostolius, patirtus dėl neigiamo klimato poveikio, ir apskaičiuotas išlaidas dėl neveikimo arba uždelstų veiksmų,ir
d) geriausiais turimais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC ataskaitas, ir
d) patikimiausiais turimais ir naujausiais moksliniais duomenimis, įskaitant naujausias IPCC, UNEP, IPBES, ECCC ir, kai įmanoma, valstybių narių klimato srities patariamųjų įstaigų ataskaitas, ir
e) visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus.
e) visa papildoma informacija apie aplinkos atžvilgiu tvarias Sąjungos ir valstybių narių investicijas, įskaitant, kai turima, informaciją apie investicijas, atitinkančias Reglamento (ES) 2020/... [Taksonomijos reglamento] reikalavimus.
2. Rengti 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą Komisijai padeda EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa.
2. Rengti 5 ir 6 straipsniuose nurodytą vertinimą Komisijai padeda EAA, vadovaudamasi savo metine darbo programa.
Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnis
8 straipsnis
8 straipsnis
Visuomenės dalyvavimas
Visuomenės dalyvavimas ir skaidrumas
Komisija bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę. Komisija sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų ir visiems socialiniams partneriams, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.
1. Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja su visomis visuomenės grupėmis, įskaitant vietos ir regioninės valdžios institucijas, kad sudarytų joms sąlygas ir jas įgalintų imtis veiksmų, kuriais siekiama kurti socialiniu požiūriu teisingą, neutralaus poveikio klimatui ir klimato kaitos poveikiui atsparią visuomenę, be kita ko, laikantis Europos klimato pakto, nurodyto 2 dalyje. Komisija ir valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, vykdyti įtraukų, visiems socialiniams partneriams, akademinei bendruomenei, piliečiams ir pilietinei visuomenei prieinamą ir skaidrų procesą, per kurį būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir nustatomi veiksmai, kuriais būtų prisidedama prie šio reglamento tikslų įgyvendinimo. Be to, Komisija gali pasinaudoti valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2018/1999 11 straipsnį užmegztais daugiapakopiais dialogais klimato ir energetikos klausimais.
2. Komisija sudaro Europos klimato paktą, kurio tikslas – įtraukti piliečius, socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus į Sąjungos lygmens klimato politikos rengimą, skatinti dialogą ir mokslinės informacijos apie klimato kaitą ir jos socialinius bei lyčių lygybės aspektus sklaidą, taip pat dalytis geriausia klimato iniciatyvų patirtimi.
3. Valstybės narės užtikrina, kad imantis priemonių įgyvendinti 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, visos teisėkūros procedūros metu piliečiai, pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai būtų informuojami ir su jais būtų konsultuojamasi. Šiuo atžvilgiu valstybės narės veikia skaidriai.
Pakeitimas 143 Pasiūlymas dėl reglamento 8 a straipsnis (naujas)
8a straipsnis Sąjunga nutraukia investicijų į iškastinį kurą apsaugą, atlikdama Energetikos chartijos sutarties modernizavimą.
Pakeitimai 84 ir 175/rev Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnis
9 straipsnis
Išbraukta.
Įgaliojimų delegavimas
1. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [Leidinių biuras: šio reglamento įsigaliojimo data].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a straipsnis (naujas)
9a straipsnis
Peržiūra
Praėjus šešiems mėnesiams po kiekvieno Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodyto bendros pažangos įvertinimo, Komisija atlieka visų šio reglamento elementų peržiūrą, atsižvelgdama į patikimiausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias IPCC ir ECCC išvadas ir rekomendacijas, tarptautinius pokyčius ir pastangas, siekiant užtikrinti, kad temperatūra pakiltų ne daugiau kaip 1,5 °C, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, jei tikslinga, sykiu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas Reglamentas (ES) 2018/1999 1 straipsnio 1 dalies a punktas
a) įgyvendinti strategijas ir priemones, skirtas tam, kad būtų pasiektas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, energetikos sąjungos tikslai ir įvykdyti jos uždaviniai, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu nuo 2021 iki 2030 m. visų pirma būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai;
a) įgyvendinti strategijas ir priemones, skirtas tam, kad būtų pasiekti energetikos sąjungos tikslai ir įvykdyti jos uždaviniai, įvykdyti ilgalaikiai Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įsipareigojimai, atitinkantys Paryžiaus susitarimą, visų pirma Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje nustatyti Sąjungos klimato srities tikslai, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu nuo 2021 iki 2030 m. visų pirma būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai;
Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas) Reglamentas (ES) 2018/1999 2 straipsnio 11 punktas
2a) 2 straipsnio 11 punktas pakeičiamas taip:
11) Sąjungos 2030m. energetikos ir klimato politikos tikslai– Sąjungos lygmens privalomas tikslas iki 2030m. visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. kiekiu, sumažinti bent 40 %, Sąjungos lygmens privalomas tikslas užtikrinti, kad 2030m. bent 32 % Sąjungoje suvartojamos energijos būtų gauta iš atsinaujinančiųjų išteklių, Sąjungos lygmens pagrindinis tikslas iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 32,5 %, tikslas iki 2030m. sujungti 15 % elektros energijos tinklų ir kiti vėlesni tokio pobūdžio tikslai, kuriuos pasiekti iki 2030m. susitarė Europos Vadovų Taryba arba Europos Parlamentas ir Taryba;
11) Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai – Sąjungos lygmens privalomas tikslas, kuris turi būti pasiektas iki 2030 m., susijęs su visuose ekonomikos sektoriuose išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, vadovaujantis Reglamento .../... [Klimato teisės aktas] 2 straipsnio 3 dalimi, Sąjungos lygmens privalomas tikslas, susijęs su 2030 m. Sąjungoje suvartojamos energijos dalimi iš atsinaujinančiųjų išteklių, vadovaujantis Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalimi, Sąjungos lygmens pagrindinis tikslas iki 2030 m. padidinti energijos efektyvumą pagal Direktyvos 2012/27/ES 1 straipsnio 1 dalį ir 2030 m. įgyvendinti tikslą sujungti 15 % elektros tinklų;
Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 2 b punktas (naujas) Reglamentas (ES) 2018/1999 2 straipsnio 62 a punktas (naujas)
2b) 2 straipsnis papildomas šiuo punktu:
62a) suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai turėjo ar gali turėti poveikio 2 ir 3 skyriuose nurodyta sprendimų aplinkos klausimais priėmimo tvarka arba kuri yra suinteresuota ta tvarka; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios reikalavimus pagal nacionalinę teisę, yra laikomos suinteresuotomis;
Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas Reglamentas (ES) 2018/1999 3 straipsnio 2 dalies f punktas
f) planuojamos politikos ir priemonių, taikomų siekiant įvykdyti šios dalies b punkte nurodytus uždavinius, poveikio vertinimas, įskaitant jų derėjimą su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu, nustatytu Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ilgalaikiais išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais pagal Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis 15 straipsnyje;
f) planuojamos politikos ir priemonių, taikomų siekiant įvykdyti šios dalies b punkte nurodytus uždavinius, poveikio vertinimas, įskaitant jų derėjimą su Sąjungos klimato srities tikslais, nustatytais Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ilgalaikiais išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais pagal Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis 15 straipsnyje;
Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas) Reglamentas (ES) 2018/1999 4 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunkčio įžanginė dalis
(3a) 4 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunkčio įžanginė dalis pakeičiama taip:
1) susijusius su išmetamu ir pašalinamu ŠESD kiekiu, padedant siekti Sąjungos klimato politikos tikslų, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, įgyvendinimo;
1) susijusius su išmetamu ir pašalinamu ŠESD kiekiu, padedant siekti Sąjungos klimato srities tikslų, nustatytų Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, įgyvendinimo;
Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas Reglamentas (ES) 2018/1999 8 straipsnio 2 dalies e punktas
e) būdą, kuriuo esama politika ir priemonėmis ir planuojama politika ir priemonėmis bus prisidėta prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, įgyvendinimo.
e) būdą, kuriuo esama politika ir priemonėmis ir planuojama politika ir priemonėmis bus prisidėta prie Sąjungos klimato srities tikslų, nustatytų Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, įgyvendinimo.
Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas) Reglamentas (ES) 2018/1999 11 a straipsnis (naujas)
5a) įterpiamas šis straipsnis:
11a straipsnis
Teisė kreiptis į teismą
1. Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų nacionalinės teisės aktus suinteresuotos visuomenės nariai, kurie turi pakankamą interesą arba teigia, kad buvo pažeista teisė, kai pagal valstybės narės administracinio proceso teisę tokia teisė turi būti išankstinė sąlyga, galėtų kreiptis dėl peržiūros teisme arba kitoje pagal įstatymą įsteigtoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje, siekiant užginčyti sprendimų, veikimo ar neveikimo, kuriems taikomas Reglamento (ES) 2018/1999 10 straipsnis, materialinį ar procesinį teisėtumą.
2. Valstybės narės nustato etapą, kuriuo sprendimai, veikimas ar neveikimas gali būti ginčijami.
3. Valstybės narės nustato, kas yra pakankamas interesas ir teisės pažeidimas, deramai atsižvelgdamos į tikslą suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismą. Tuo tikslu nevyriausybinė organizacija, patenkanti į 2 straipsnio 62a punkte pateiktą apibrėžtį, laikoma turinčia pakankamą interesą arba teises, kurie gali būti pažeisti, pagal šio straipsnio 1 dalį.
4. Šiuo straipsniu neužkertamas kelias preliminariai peržiūrai administracinėje institucijoje ir netrukdoma taikyti reikalavimo išnaudoti administracinės peržiūros procedūrų galimybes prieš imantis teisminės peržiūros procedūrų, jei toks reikalavimas numatytas nacionalinėje teisėje. Bet kuri tokia procedūra turi būti teisinga, nešališka, savalaikė ir ne pernelyg brangi.
5. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų suteikta teisė gauti praktinio pobūdžio informaciją apie teisę pateikti administracinį skundą ir pareikšti ieškinį teisme.
Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 5 b punktas (naujas) Reglamentas (ES) 2018/1999 15 straipsnio 1 dalis
(5b) 15 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
1. Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d., po to ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. ir po to kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikę bent 30 metų perspektyvos strategiją. Tas strategijas valstybės narės turėtų atnaujinti, jei reikia, kas penkerius metus.
1. Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d., po to ne vėliau kaip 2029 m. sausio 1 d. ir po to kas dešimt metų kiekviena valstybė narė parengia ir Komisijai pateikia savo ilgalaikę 2050 m. ir 30 metų perspektyvos strategiją. Tas strategijas valstybės narės turėtų atnaujinti, jei reikia, kas penkerius metus.
Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas Reglamentas (ES) 2018/1999 15 straipsnio 3 dalies c punktas
c) siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;
c) siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį visuose ekonomikos sektoriuose ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį, atsižvelgiant į būtinybę, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenimis, sumažinti Sąjungos išmetamą ŠESD kiekį ekonomišku būdu ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį, siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų su temperatūra susijusių tikslų, kad Sąjungoje ne vėliau kaip iki 2050 m. būtų užtikrintas įvairių šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo teršalų kiekio ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio balansas, o vėliau būtų pašalinama daugiau teršalų negu išmetama, kaip nurodyta Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;
Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis Reglamentas (ES) 2018/1999 I priedo I dalies A skyriaus 3.1.1 punkto i papunktis
i) Politika ir priemonės, kuriomis siekiama Reglamentu (ES) 2018/842 nustatyto tikslo, nurodyto 2.1.1 punkte, taip pat politika ir priemonės, kuriomis laikomasi Reglamento (ES) 2018/841 reikalavimų, apimančios visus pagrindinius sektorius, kuriuose išmetamos ŠESD, ir sektorius, kuriuose turi būti didinamas šalinimas, atsižvelgiant į poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;
i) Politika ir priemonės, kuriomis siekiama Reglamentu (ES) 2018/842 nustatyto tikslo, nurodyto 2.1.1 punkte, taip pat politika ir priemonės, kuriomis laikomasi Reglamento (ES) 2018/841 reikalavimų, apimančios visus pagrindinius sektorius, kuriuose išmetamos ŠESD, ir sektorius, kuriuose turi būti didinamas šalinimas, atsižvelgiant į Sąjungos klimato srities tikslus, nustatytus Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;
Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis Reglamentas (ES) 2018/1999 I priedo I dalies B skyriaus 5.5 punktas
5.5. Planuojamos politikos ir priemonių indėlis įgyvendinant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;
5.5. Planuojamos politikos ir priemonių indėlis įgyvendinant Sąjungos klimato srities tikslus, nustatytus Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje;
Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas) Reglamentas (ES) 2018/1999 IV priedo 2.1.1 punktas
7a) IV priedo 2.1.1 punktas pakeičiamas taip:
2.1.1 Planuojamas išmetamo teršalų kiekio sumažinimas ir pašalinamo kiekio padidinimas iki 2050 m.
2.1.1. Planuojamas suminis išmetamas teršalų kiekis 2021–2050 m. laikotarpiu, siekiant prisidėti prie Sąjungos ŠESD biudžeto, nurodyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 3 straipsnio 2a dalyje, įgyvendinimo
Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas Reglamentas (ES) 2018/1999 VI priedo c punkto viii papunktis
viii) vertinimą, kaip politika arba priemonėmis prisidedama prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ir ilgalaikės strategijos, nurodytos 15 straipsnyje, įgyvendinimo;
viii) vertinimą, kaip politika arba priemonėmis prisidedama prie Sąjungos klimato srities tikslų, nustatytų Reglamento …/… [Klimato teisės akto] 2 straipsnyje, ir ilgalaikės strategijos, nurodytos 15 straipsnyje, įgyvendinimo;
Pakeitimas 99 Pasiūlymas dėl reglamento 10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Reglamento (ES) 2018/842 daliniai pakeitimai
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/8421a 5 straipsnis papildomas šiomis dalimis:
5a. Bet kokiose operacijose, vykdomose pagal 5 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatoma 100 eurų metinės išmetamųjų teršalų kvotos minimali kaina už kiekvieną CO2 ekvivalento toną.
5b. Valstybės narės informuoja Komisija apie bet kokius pagal šią dalį atliktus veiksmus ir ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 31 d. informuoja apie savo ketinimą pasinaudoti 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
5c. Ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 30 d. Komisija įvertina visų valstybių narių ketinimus pasinaudoti 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir viešai paskelbia informaciją apie tokių nuostatų naudojimo poveikį biudžetui.
____________________
1a 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 56, 2018 6 19, p. 26).
Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0162/2020).
2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl Ukrainoje atliekamo javų sėklinių pasėlių aprobavimo lygiavertiškumo ir dėl Ukrainoje užaugintos javų sėklos lygiavertiškumo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2003/17/EB (COM(2020)0137 – C9-0100/2020 – 2020/0053(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0137),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0100/2020),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0164/2020),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2020 m. spalio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2020/..., kuriuo dėl Ukrainoje atliekamo javų sėklinių pasėlių aprobavimo lygiavertiškumo ir dėl Ukrainoje užaugintos javų sėklos lygiavertiškumo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2003/17/EB
Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: titano dioksido (E 171) specifikacijos
172k
45k
2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos reglamento, kuriuo dėl titano dioksido (E 171) specifikacijų iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 231/2012, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos, priedas, projekto (D066794/04 – 2020/2795(RPS))
– atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo dėl titano dioksido (E 171) specifikacijų iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 231/2012, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos, priedas, projektą (D066794/04),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų(1), ypač į jo 14 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1331/2008, nustatantį maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą(2), ypač į jo 7 straipsnio 5 dalį,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 13 d. pateiktą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto apibendrinamąją ataskaitą(3),
– atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2019 m. gegužės 10 d. priimtą pareiškimą, kuris paskelbtas 2019 m. birželio 12 d.(4),
– atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(5), 5a straipsnio 3 dalies b punktą ir 5a straipsnio 5 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,
A. kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1333/2008 nustatomos taisyklės dėl maisto produktuose naudojamų maisto priedų, siekiant užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą, tuo pat metu užtikrinant aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį ir vartotojų apsaugos lygį, įskaitant vartotojų interesų apsaugą ir sąžiningą prekybos maisto produktais praktiką, prireikus atsižvelgiant į aplinkos apsaugą;
B. kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1331/2008 nustatoma bendra maisto priedų ir kt. įvertinimo ir leidimų suteikimo tvarka, kuria prisidedama prie laisvo maisto judėjimo Sąjungoje, aukšto žmonių sveikatos apsaugos lygio ir aukšto vartotojų apsaugos lygio, įskaitant vartotojų interesų apsaugą;
Titano dioksido (E 171) naudojimas maisto produktuose
C. kadangi titano dioksidas (E 171) yra maisto priedas, kurį iš dalies sudaro nanodalelės ir kurio daugiausia randama tokiuose maisto produktuose kaip konditerijos gaminiai, pyragai, desertai, ledai, sausainiai, šokoladiniai batonėliai, grūdiniai gaminiai ir kepiniai; kadangi pagrindinė jo funkcija – suteikti produktams baltą spalvą arba neskaidrumą;
D. kadangi titano dioksidas (E 171) daugiausia naudojamas maisto produktuose, kurie yra ypač populiarūs tarp vaikų, pvz., kramtomojoje gumoje, saldainiuose, šokoladuose ir leduose, o tai kelia susirūpinimą dėl galimo didelio poveikio šiai pažeidžiamai gyventojų daliai;
Saugumo rizikos vertinimas
E. kadangi 2016 m. birželio 28 d. EFSA mokslinėje nuomonėje(6) dėl titano dioksido (E 171) jau buvo nurodyta, kad trūksta duomenų, dėl kurių negalima atlikti išsamaus šio maisto priedo rizikos vertinimo; kadangi netikrumą dėl titano dioksido (E 171) saugumo iš dalies lemia tai, kad gamintojai nepateikė rizikos vertinimui atlikti būtinų duomenų;
F. kadangi nemažai naujausių mokslinių publikacijų(7) suabejojo titano dioksido (E 171) saugumu ir atkreipė dėmesį į galimą riziką, susijusią su jo naudojimu;
G. kadangi Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos bei saugos agentūros (ANSES) 2019 m. balandžio 12 d. nuomonėje(8), be kitų neigiamų padarinių buvo nurodytas galimas titano dioksido (E 171) kancerogeninis poveikis ir padaryta išvada, kad išlieka mokslinių neaiškumų dėl titano dioksido (E 171) saugumo ir duomenų spragų, o tai reiškia, kad negalima išsklaidyti susirūpinimo dėl galimo titano dioksido (E 171) toksiškumo vartotojams; kadangi Nyderlandų rizikos vertinimo ir mokslinių tyrimų biuras (BuRO)(9) taip pat atkreipė dėmesį į duomenų spragas ir neaiškumus;
H. kadangi naujausiame EFSA pareiškime dėl titano dioksido (E 171) maisto produktuose(10) remiamasi ANSES nuomone ir taip pat pripažįstama, jog esama neaiškumų dėl jo naudojimo saugumo;
I. kadangi 2016 m. vasario mėn. Lione (Prancūzija) įsisteigusioje Tarptautinėje vėžio tyrimų agentūroje (IARC) susitiko 19 mokslininkų iš aštuonių šalių, kad iš naujo įvertintų titano dioksido (E 171) kancerogeniškumą, ir padarė išvadą, kad jis turėtų būti priskiriamas prie potencialiai kancerogeniškų žmonėms medžiagų (t. y. 2B grupė)(11);
J. kadangi JAV nacionalinis darbuotojų saugos ir sveikatos institutas (NIOSH) nustatė, kad ultrasmulkiojo titano dioksido (E 171) poveikis turėtų būti laikomas galimu profesiniu kancerogenu(12);
Rizikos valdymo sprendimai
K. kadangi, remdamasi ANSES nuomone ir po jos pateiktu EFSA pareiškimu, kurie negalėjo išsklaidyti išreikšto susirūpinimo, Prancūzijos vyriausybė, kaip atsargumo priemonę vartotojų sveikatai apsaugoti, priėmė nutarimą, kuriuo nuo 2020 m. sausio 1 d. draudžiama prekiauti maisto produktais, kurių sudėtyje yra titano dioksido (E 171);
L. kadangi, nepaisydama šių aplinkybių, Komisija, užuot pasiūliusi palaipsniui atsisakyti titano dioksido (E 171) naudojimo maisto produktuose, pateikė reglamento, kuriuo keičiama šio maisto priedo apibrėžtis ir specifikacijos ir pagal kurį ir toliau leidžiama titano dioksidą (E 171) teisėtai pateikti rinkai ir išlaikyti rinkoje, projektą;
M. kadangi bet koks sprendimas neuždrausti titano dioksido (E 171) pateikti rinkai yra nepalankus įmonėms, kurios nusprendė taikyti atsargumo principą ir iš savo produktų pašalino titano dioksidą (E 171) arba jį pakeitė kitkuo;
Atsargumo principas ir kiti veiksniai
N. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje atsargumo principas įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių Sąjungos principų;
O. kadangi SESV 168 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“;
P. kadangi daugiau kaip 85 000 piliečių visoje Europoje jau pasirašė peticiją(13), kuria siekiama paremti Prancūzijos draudimą naudoti titano dioksidą (E 171), ir paprašė taikyti atsargumo principą, atsižvelgiant į neaiškumus dėl maisto priedų, kurie neturi jokios maistinės vertės ir gali kelti pavojų vartotojams;
Q. kadangi, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1331/2008, tvirtinant maisto priedus taip pat gali būti atsižvelgiama į kitus su svarstomu klausimu susijusius veiksnius, įskaitant visuomeninius, ekonominius, tradicinius, etinius ir aplinkos veiksnius, atsargumo principą ir kontrolės priemonių tinkamumą;
Leidimų suteikimo sąlygos ir alternatyvos
R. kadangi Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 6 straipsnyje nustatyta, kad maisto priedą galima leisti naudoti tik tuo atveju, jei jis yra saugus, technologiškai pagrįstas ir jei jo naudojimas vartotojo neklaidina, o, priešingai, yra jam naudingas;
S. kadangi titano dioksidas (E 171) naudojamas tik estetiniais tikslais ir neturi maistinės vertės, taip pat neatlieka jokios naudingos technologinės funkcijos maiste;
T. kadangi nėra įtikinamos technologinės būtinybės naudoti titano dioksidą (E 171) ir daugeliui Prancūzijos rinkoje veikiančių maisto gamintojų ir mažmenininkų pavyko pašalinti titano dioksidą (E 171) iš savo produktų, kad būtų laikomasi Prancūzijos dekreto dėl maisto produktų, kurių sudėtyje yra šio priedo, pateikimo į rinką sustabdymo(14); kadangi kai kurios tarptautinės bendrovės įsipareigojo pašalinti titano dioksidą (E 171) iš savo maisto produktų sąrašo(15);
U. kadangi dauguma valstybių narių iki šiol stengėsi užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimo ženklinti maisto produktuose esančias nanodaleles; kadangi Ispanijoje, Belgijoje, Italijoje ir Vokietijoje atliktuose vartotojų grupių bandymuose nustatyta, kad titano diokside (E 171) esančių nanodalelių proporcija buvo didesnė nei 50 %, o priedas nebuvo paženklintas „nano“ ženklu(16), įskaitant tokius maisto produktus kaip saldainiai, kramtomosios gumos ir pyragaičiai, kuriuos dažnai vartoja vaikai ir kitos pažeidžiamos gyventojų grupės;
1. prieštarauja Komisijos reglamento projekto priėmimui;
2. mano, kad Komisijos reglamento projektas nesuderinamas su reglamentų (EB) Nr. 1333/2008 ir (EB) Nr. 1331/2008 tikslu ir turiniu;
3. mano, kad leidimas toliau kaip maisto priedą pateikti į rinką ir joje parduoti titano dioksidą (E 171) prieštarauja Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 6 straipsnio nuostatoms ir gali turėti neigiamą poveikį Europos vartotojų sveikatai;
4. prašo Komisijos atsiimti savo reglamento projektą;
5. ragina Komisiją taikyti atsargumo principą ir išbraukti titano dioksidą (E 171) iš Sąjungos leidžiamų naudoti maisto priedų sąrašo;
6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
EFSA pareiškimas dėl Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos bei saugos agentūros (ANSES) atliktos rizikos, susijusios su maisto priedo titano dioksido (E 171) poveikiu, apžvalgos, EFSA leidinys, 2019 m.; 17(6):5714, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5714.
Titano dioksido (E 171) kaip maisto priedo pakartotinis vertinimas, EFSA leidinys, 2016 m.; 14(9):4545, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4545.
Žr. asociacijos „Avicenn“ parengtą sąrašą „Naujausi akademiniai leidiniai apie neigiamą E171 ir (arba) TiO2 nanodalelių poveikį per burną“, skelbiamą adresu http://veillenanos.fr/wakka.php?wiki=RisQIngestionNpTiO2/download&file=20190911AvicennE171recentpublications.pdf; M. Skocaj, M. Filipic, J. Petkovic, ir S. Novak „Titanium dioxide in our everyday life; is it safe?“, „Radiology and Oncology“, 2011 m. gruodžio mėn.; 45(4): 227–247, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3423755/, ir G. Pinget ir kt. „Impact of the Food Additive Titanium Dioxide (E171) on Gut Microbiota-Host Interaction“. „Frontiers in Nutrition“, 2019 m. gegužės 14 d., https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fnut.2019.00057/full.
Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos bei saugos agentūros (ANSES) nuomonė dėl rizikos, susijusios su maisto priedo E171 vartojimo, skelbiama adresu https://www.anses.fr/en/system/files/ERCA2019SA0036EN.pdf.
EFSA pareiškimas dėl Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų sveikatos bei saugos agentūros (ANSES) atliktos rizikos, susijusios su maisto priedo titano dioksido (E 171) poveikiu, apžvalgos, EFSA leidinys, 2019 m.; 17(6): 5714, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2019.5714.
„IARC Monographs on the Evaluation of Carcinogenic Risks to Humans’, Volume 93, ‘Carbon Black, Titanium Dioxide, and Talc“, https://publications.iarc.fr/Book-And-Report-Series/Iarc-Monographs-On-The-Identification-Of-Carcinogenic-Hazards-To-Humans/Carbon-Black-Titanium-Dioxide-And-Talc-2010.
kadangi, remiantis (nebaigtiniu) Agir pour l’Environnement internetiniu inventoriumi (https://infonano.agirpourlenvironnement.org/liste-verte/), per labai trumpą laiką buvo pakeista ne mažiau kaip 340 maisto produktų, kuriuose buvo titano dioksido (E 171), sudėtis ir jie tapo produktais „be E 171“; kadangi, remiantis 2018 m. Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministerijos pranešimu spaudai (https://www.economie.gouv.fr/files/files/directions_services/dgccrf/presse/communique/2018/CP_Nanoparticules201804.pdf), profesinės organizacijos pasiūlė paramą mažesniems gamintojams, – kurie, be abejonės, gali susidurti su didesnėmis technologinėmis kliūtimis nei didesni veiklos vykdytojai, – kad jie pašalintų iš savo produktų titano dioksidą (E 171).
įskaitant Altroconsumo Italijoje, OCU Ispanijoje, Test-Achats Belgijoje ir UFC – Que Choisir Prancūzijoje.
Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: didžiausios leidžiamosios akrilamido koncentracijos tam tikruose kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose
184k
52k
2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos reglamento, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios akrilamido koncentracijos tam tikruose kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, projekto (D067815/03 – 2020/2735(RPS))
– atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios akrilamido koncentracijos tam tikruose kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, projektą (D06715/03),
– atsižvelgdamas į 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 315/93, nustatantį Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų(1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentą (ES) 2017/2158, kuriuo dėl akrilamido kiekio maisto produktuose mažinimo nustatomos akrilamido pavojaus mažinimo priemonės ir akrilamido kiekio atskaitos lygiai(2),
– atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos Teršalų maisto grandinėje reikalų mokslinė grupė (toliau – CONTAM grupė) 2015 m. balandžio 30 d. priimtą mokslinę nuomonę dėl akrilamido maisto produktuose, kuri paskelbta 2015 m. birželio 4 d.(3),
– atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(4), 5a straipsnio 3 dalies b punktą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,
Bendroji informacija
A. kadangi akrilamidas yra maisto produktuose esantis cheminis junginys, susidarantis iš gamtinės kilmės medžiagų laisvųjų asparagino ir cukrų, kai jie apdorojami aukštoje temperatūroje, pvz., gruzdinant, skrudinant ir kepant;
B. kadangi vartotojai patiria akrilamido poveikį, kai jie vartoja pramoniniu būdu pagamintus maisto produktus, tokius kaip traškučiai, duona, sausainiai ir kava, ir kai gamina namie, pvz., skrudina duoną arba gruzdina bulvytes;
C. kadangi didžiausią poveikį patirianti amžiaus grupė yra kūdikiai, mažamečiai ir kiti vaikai, nes jų kūno svoris yra mažesnis ir todėl jie yra ypač pažeidžiami; kadangi yra žinoma, jog vaikų medžiagų apykaita yra greitesnė dėl didesnio kepenų ir kūno masės santykio, todėl esama didesnės tikimybės, kad pas vaikus glicidamidas (akrilamido metabolitas, kuris susiformuoja vykstant biologinei transformacijai) gali susidaryti didesniu greičiu, o tai padidina akrilamido toksiškumo galimybę pas vaikus(5);
Susirūpinimą keliantys klausimai dėl saugumo
D. kadangi pagal Sąjungos patvirtintą suderintą klasifikavimą ir ženklinimą (CLP00) akrilamidas yra toksiškas prarijus, gali sukelti genetinius defektus, gali sukelti vėžį, kenkia organams, jeigu jis veikia ilgai arba kartotinai, yra kenksmingas susilietus su oda, sukelia smarkų akių dirginimą, yra kenksmingas įkvėpus, įtariama, kad kenkia vaisingumui, dirgina odą ir gali sukelti alerginę odos reakciją; kadangi, be to, iš įmonių Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) REACH registracijos dokumentuose pateikiamos klasifikacijos matyti, kad įtariama, jog ši medžiaga kenkia vaisingumui arba negimusiam vaikui(6);
E. kadangi taip pat pastebėta periferinių nervų ir nervų galūnių degeneracija kai kuriose smegenų srityse, atsakingose už atmintį, mokymąsi ir kognityvines funkcijas(7);
F. kadangi 2015 m. balandžio 30 d. CONTAM grupės mokslinėje nuomonėje dėl akrilamido maisto produktuose(8), remiantis visais turimais duomenimis, nustatyti keturi galimi esminiai akrilamido toksiškumo rodikliai, t. y. neurotoksiškumas, poveikis vyrų reprodukcijai, toksinis poveikis vystymuisi ir kancerogeniškumas; kadangi CONTAM grupė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad akrilamidas yra lytinių ląstelių mutagenas ir kad šiuo metu nėra nustatytos rizikos vertinimo naudojant šį rodiklį procedūros; kadangi CONTAM grupė konkrečiai patvirtino ankstesnius vertinimus, kad akrilamidas maisto produktuose gali didinti visų amžiaus grupių vartotojų riziką susirgti vėžiu;
G. kadangi akrilamido toksiškumas jau buvo pripažintas 2002 m. bendroje FAO ir PSO ataskaitoje(9); kadangi Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra (IARC)(10) akrilamidą klasifikavo kaip „tikriausiai žmonėms kancerogeninę medžiagą“, JAV Nacionalinė toksikologijos programa (NTP)(11) – „pagrįstai numatoma, kad jis yra žmonėms kancerogeninė medžiaga“ , o JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA)(12) – kaip „galbūt žmonėms kancerogeninę medžiagą“;
H. kadangi keliuose moksliniuose tyrimuose(13) aptariamos akrilamido savybės, ardančios endokrininę sistemą, ir kadangi jas reikia skubiai išnagrinėti;
Atsargumo principas
I. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje atsargumo principas įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių Sąjungos principų;
J. kadangi SESV 168 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“;
Specialieji teisės aktuose numatyti reikalavimai
K. kadangi Reglamento (EEB) Nr. 315/93 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad maistas, kuriame teršalų kiekis visuomenės sveikatos ir ypač toksikologiniu požiūriu viršija leistinas ribas, neturi būti pateikiamas rinkai ir kad teršalų kiekis maiste turi būti kiek įmanoma mažesnis, kiek to galima realiai pasiekti, taikant gerą darbo praktiką įvairiose maisto gamybos stadijose;
L. kadangi Reglamente (ES) 2017/2158 reikalaujama, kad maisto tvarkymo subjektai taikytų pavojaus mažinimo priemones ir vykdytų atitinkamą veiklą, skirtą akrilamido koncentracijai tam tikruose maisto produktuose sumažinti, siekdami užtikrinti, kad akrilamido koncentracija jų produktuose neviršytų atskaitos lygių, pagal kuriuos tikrinamas pavojaus mažinimo priemonių veiksmingumas atliekant mėginių ėmimą ir analizę;
M. kadangi Reglamente (ES) 2017/2158 nustatyti atskaitos lygiai taikomi nuo 2018 m. balandžio mėn. ir kadangi Komisija juos turi peržiūrėti kas trejus metus, pirmą kartą – per trejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios, siekdama nustatyti mažesnius lygius(14);
N. kadangi nėra nustatyti kai kurių produktų kategorijų, kurių sudėtyje, kaip įrodyta, esama didelės akrilamido koncentracijos, pvz., daržovių traškučių, kroketų ar ryžių trapučių, atskaitos lygiai; kadangi Komisijos rekomendacijoje (ES) 2019/1888(15) pateiktas nebaigtinis reguliariai dėl akrilamido kiekio stebėtinų maisto produktų kategorijų sąrašas;
O. kadangi pagal Reglamento (EEB) Nr. 315/93 2 straipsnio 3 dalį Komisija, siekdama apsaugoti visuomenės sveikatą, prireikus gali nustatyti didžiausias leidžiamas ribas konkretiems teršalams; kadangi dar nėra nustatytas didžiausia leidžiamoji akrilamido koncentracija maisto produktuose; kadangi Reglamento (ES) 2017/2158 15 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad be pavojaus mažinimo priemonių reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti didžiausią leidžiamąją akrilamido koncentraciją tam tikruose maisto produktuose;
Komisijos reglamento projektas
P. kadangi Komisijos reglamento projekte pripažįstama, jog svarbu, kad akrilamido koncentracija maisto produktuose būtų kuo mažesnė, kiek tai protingai įmanoma;
Q. kadangi Komisijos reglamento projekte siūloma nustatyti didžiausią leidžiamąją koncentraciją tik dviem labai specifinėms maisto produktų kategorijoms, t. y. kategorijai „kūdikiams ir mažiems vaikams skirti sausainiai ir džiūvėsėliai“ (150 µg/kg, tai atitinka dabartinį atskaitos lygį) ir kategorijai „kūdikiams skirti maisto produktai, perdirbti grūdiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams, išskyrus sausainius ir džiūvėsėlius“ (50 µg/kg, o tokia koncentracija yra net 10 µg/kg didesnė už dabartinį atskaitos lygį – 40 µg/kg);
R. kadangi duomenys apie paplitimą, kuriais Komisija pagrindė savo reglamento projektą, susiję su 2015–2018 m. laikotarpiu; kadangi norint, kad Reglamentas (ES) 2017/2158 darytų poveikį akrilamido koncentracijai maisto produktuose, galima pagrįstai tikėtis, kad maisto produktų gamintojai šiuo metu bent jau pajėgūs užtikrinti, kad nebūtų viršijamas prieš trejus metus nustatytas santykinis atskaitos lygis;
Padėtis rinkoje ir Komisijos reglamento projekto vertinimas
S. kadangi 2018 m. rudenį dešimties Europos vartotojų organizacijų atlikti tyrimai(16) parodė, kad kai kuriuos produktus, kurie nepatenka į dvi Komisijos reglamento projekte reglamentuojamas kategorijas, pvz., sausainius ir vaflius, dažnai vartoja jaunesni nei trejų metų vaikai; kadangi akivaizdu, kad kai kurie iš šių gaminių parduodami orientuojantis į vaikus (t. y. pakuotės dizainas su vaikams patraukliais animaciniais personažais); kadangi galima daryti prielaidą, kad panaši padėtis yra ir kalbant apie tokius produktus, kaip traškučiai arba pusryčių javainiai;
T. kadangi kategorijai „sausainiai ir vafliai“ taikomas atskaitos lygis (350 μg/kg) ir kategorijai „kūdikiams ir mažiems vaikams skirti sausainiai ir džiūvėsėliai“ taikomas atskaitos lygis (150 μg/kg) labai skiriasi, o tėvai neinformuojami apie siektinos didžiausios akrilamido koncentracijos skirtumą;
U. kadangi taip pat nustatyta, kad trečdalis tirtų sausainių ir vaflių produktų siekia atskaitos lygį arba jį viršija, o kalbant apie sausainius ir vaflius, apibrėžiamus kaip produktai, kuriuos „dažnai vartoja vaikai iki trejų metų“, beveik du trečdaliai nesiekia atskaitos lygio, nustatyto kategorijai „kūdikiams ir mažiems vaikams skirti sausainiai ir džiūvėsėliai“;
V. kadangi neginčijama, kad akrilamido koncentraciją maisto produktuose galima kuo labiau sumažinti taikant atitinkamas poveikio mažinimo priemones(17); kadangi įrodyta, kad visose maisto produktų kategorijose įmanoma gaminti produktus, kuriuose yra mažai akrilamido(18);
W. kadangi, kiek tai susiję Komisijos reglamento projektu, 2018 m. vartotojų tyrimų duomenys(19) ir 2015–2018 m. EFSA duomenų bazės duomenys apie paplitimą rodo, kad labai didelė dauguma abiejų maisto produktų kategorijų gamintojų nesunkiai užtikrina žemesnę koncentraciją, nei siūlomi 150 μg/kg ir 50 μg/kg koncentracijos lygiai; kadangi galima daryti prielaidą, kad beveik visuose produktuose šiuo metu galima užtikrinti, kad šie koncentracijos lygiai nebūtų viršyti; kadangi dėl to, siekiant paskatinti tolesnį mažinimą, būtina nustatyti griežtesnius koncentracijos lygius;
X. kadangi didžiausios leidžiamosios koncentracijos nustatymas aiškiai palengvina taisyklių dėl akrilamido vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse; kadangi didžiausia leidžiamoji koncentracija vis dėlto turi būti nustatyta laikantis ALARA (kiek tai protingai įmanoma, kuo mažesnis) principo, numatyto Reglamento (EEB) Nr. 315/93 2 straipsnyje;
Y. kadangi, apibendrinant, daugumos rinkoje esančių produktų atveju jau galima lengvai užtikrinti, kad nebūtų viršijami Komisijos reglamento projekte siūlomi koncentracijos lygiai, ir įrodyta, kad žemesnius koncentracijos lygius galima užtikrinti be didelių pastangų;
Kiti aspektai
Z. kadangi daugiau mokslinių tyrimų galėtų padėti suprasti, kodėl akrilamido koncentracija maisto produktų kategorijose labai skiriasi, ir nustatyti strategijas, kuriomis būtų siekiama kuo labiau sumažinti akrilamido susidarymą;
AA. kadangi labai svarbu stebėti su akrilamidu susijusių taisyklių veiksmingumą; kadangi tai reiškia, kad valstybės narės turi vykdyti veiksmingą ir pakankamai dažną kontrolę ir rinkti duomenis apie akrilamido paplitimą;
AB. kadangi visuomenės informavimo kampanijos gali padėti didinti vartotojų informuotumą apie produktus, kuriuose yra potencialiai didesnis akrilamido kiekis, ir informuoti juos, kaip sumažinti akrilamido poveikį gaminant maistą;
1. prieštarauja Komisijos reglamento projekto priėmimui;
2. mano, kad šis Komisijos reglamento projektas nesuderinamas su Reglamento (EEB) Nr. 315/93 tikslu ir turiniu;
3. mano, kad ir toliau leidžiant didelę akrilamido koncentraciją maisto produktuose gali būti daromas neigiamas poveikis Europos vartotojų sveikatai; todėl mano, kad itin svarbu sumažinti akrilamido koncentraciją maisto produktuose;
4. mano, kad siūloma didžiausia leidžiamoji akrilamido koncentracija maisto produktų kategorijoje „kūdikiams skirti maisto produktai, perdirbti grūdiniai maisto produktai kūdikiams ir mažiems vaikams, išskyrus sausainius ir džiūvėsėlius“ turėtų būti mažesnė už dabartinį 40 µg/kg atskaitos lygį ir bet kokiu atveju ne didesnė už jį;
5. mano, kad siūloma didžiausia leidžiamoji akrilamido koncentracija maisto produktų kategorijoje „kūdikiams ir mažiems vaikams skirti sausainiai ir džiūvėsėliai“ turėtų būti gerokai mažesnė už dabartinį 150 µg/kg atskaitos lygį;
6. prašo Komisijos nustatyti griežtus didžiausios leidžiamosios koncentracijos lygius ne tik dviem Komisijos reglamento projekte pasiūlytoms produktų kategorijoms, bet ir kitoms produktų kategorijoms, o skubiausiai – sausainiams ir džiūvėsėliams, kurie nepatenka į specialią kategoriją „kūdikiams ir mažiems vaikams skirti sausainiai ir džiūvėsėliai“;
7. tikisi, kad iki 2021 m. balandžio mėn. bus peržiūrėti atskaitos lygiai, siekiant juos sumažinti; primygtinai reikalauja, kad atskaitos lygiai atspindėtų nuolatinį akrilamido koncentracijos maisto produktuose mažinimą ir būtų orientuoti į geriausius pasiektus rezultatus, norint paskatinti gamintojus dėti daugiau pastangų;
8. palankiai vertina 2019 m. lapkričio 7 d. Reglamentą (ES) 2019/1888 dėl akrilamido tam tikruose maisto produktuose stebėsenos; primygtinai reikalauja, kad tų kategorijų produktams, kuriuose esama didelės akrilamido koncentracijos, būtų greitai nustatyti atskaitos lygiai (ir galbūt vėliau – didžiausia leidžiamoji koncentracija);
9. prašo Komisijos ir valstybių narių intensyviau vykdyti akrilamido susidarymo proceso maisto produktuose mokslinius tyrimus siekiant nustatyti strategijas, kuriomis būtų siekiama kuo labiau sumažinti šios medžiagos susidarymą; prašo Komisijos ir valstybių narių skatinti mokslinius tyrimus dėl galimų endokrininę sistemą ardančių akrilamido ir glicidamido savybių;
10. ragina valstybes nares stiprinti savo maisto kontrolės pajėgumus siekiant stebėti su akrilamidu susijusių taisyklių veiksmingumą ir rinkti, skelbti ir perduoti EFSA duomenis apie akrilamido paplitimą;
11. prašo Komisijos ir valstybių narių informuoti visuomenę apie produktų, kuriuose gali būti daugiau akrilamido, kategorijas ir apie strategijas, kaip apriboti akrilamido poveikį gaminant maistą;
12. prašo Komisijos atsiimti savo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą;
13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
Žr. P. Erkekoğlu, T. Baydar „Toxicity of acrylamide and evaluation of its exposure in baby foods“, „Nutrition Research Reviews“, 23 tomas, 2 leidimas, 2010 m. gruodžio mėn., p. 323–333, https://doi.org/10.1017/S0954422410000211.
ECHA Akrilamido informacinė kortelė, https://echa.europa.eu/de/substance-information/-/substanceinfo/100.001.067?_disssubsinfo_WAR_disssubsinfoportlet_backURL=https%3A%2F%2Fecha.europa.eu%2Fhome%3Fp_p_id%3Ddisssimplesearchhomepage_WAR_disssearchportlet%26p_p_lifecycle%3D0%26p_p_state%3Dnormal%26p_p_mode%3Dview%26p_p_col_id%3Dcolumn-1%26p_p_col_count%3D2%26_disssimplesearchhomepage_WAR_disssearchportlet_sessionCriteriaId%3D. Taip pat žr. ECHA klasifikavimo ir ženklinimo santrauką, https://echa.europa.eu/de/information-on-chemicals/cl-inventory-database/-/discli/details/104230: 1B kategorijos kancerogeninė medžiaga (laikoma tokia), 1B kategorijos mutageninė medžiaga (laikoma tokia), 2 kategorijos toksiškai veikianti reprodukcijai medžiaga (įtariama), 1 kategorijos odą jautrinanti medžiaga ir 1 kategorijos STOT (specifinis toksiškumas konkrečiam organui – veikia nervų sistemą esant pakartotiniam poveikiui).
Jungtinio FAO ir PSO maisto priedų ekspertų komiteto (JECFA) 2005 m. vasario 8–17 d. vykusio 64-ojo susitikimo santrauka ir išvados, http://www.fao.org/3/a-at877e.pdf. Taip pat žr. V. Matoso, P. Bargi-Souza, F. Ivanski, M. A. Romano, R. M. Romano „Acrylamide: A review about its toxic effects in the light of Developmental Origin of Health and Disease (DOHaD) concept“, „Food Chemistry“, 2019 m. birželio 15d; 283:422-430, https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30722893/
Bendrų FAO ir PSO konsultacijų ataskaita „Maisto produktuose esančio akrilamido poveikis sveikatai“, 2002 m. birželio 25–27 d., https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/42563/9241562188.pdf?sequence=1.
„IARC Monographs on the Evaluation of Carcinogenic Risks to Humans“, „Some Industrial Chemicals“, IARC, Lionas, Prancūzija, 1994 m., https://publications.iarc.fr/Book-And-Report-Series/Iarc-Monographs-On-The-Identification-Of-Carcinogenic-Hazards-To-Humans/Some-Industrial-Chemicals-1994. Taip pat žr. M. Zhivagui, Ng, A.W.T., M. Ardin ir kt. „Experimental and pan-cancer genome analyses reveal widespread contribution of acrylamide exposure to carcinogenesis in humans“, „Genome Research“, 2019 m.; 29(4): 521–531, https://www.iarc.fr/wp-content/uploads/2019/03/pr267_E.pdf.
Ataskaita dėl karcerogenų: akrilamido, Nacionalinė toksikologijos programa, Sveikatos ir socialinių reikalų departamentas, 14-asis leidimas, 2016, https://ntp.niehs.nih.gov/ntp/roc/content/profiles/acrylamide.pdf
Toksikologinė akrilamido apžvalga (CAS Nr. 79-06-1), 2010 m. kovo mėn., JAV Aplinkos apsaugos agentūra, Vašingtonas, https://nepis.epa.gov/Exe/ZyPDF.cgi/P1006QL0.PDF?Dockey=P1006QL0.PDF
V. Matoso, P. Bargi-Souza, F. Ivanski, M. A. Roman, R. M. Romana „Acrylamide: A review about its toxic effects in the light of Developmental Origin of Health and Disease (DOHaD) concept“, „Food Chemistry“ 283 (2019), 422–430, https://www2.unicentro.br/ppgvet/files/2019/11/3-Acrylamide-A-review-about-its-toxic-effects-in-the-light-of-Developmental-Origin-of-Health-and-Disease-DOHaD-concept.pdf?x26325, C. D. Kassotis ir kt. „Endocrine-Disrupting Activity of Hydraulic Fracturing Chemicals and Adverse Health Outcomes After Prenatal Exposure in Male Mice“, „Endocrinology“, 2015 m. gruodžio mėn., 156(12):4458–4473, https://academic.oup.com/endo/article/156/12/4458/2422671, S. M. Hamdy, H. M. Bakeer, E. F Eskander, O.N. Sayed „Effect of acrylamide on some hormones and endocrine tissues in male rats“, „Human & Experimental Toxicology“, 2012 m., 31(5):, 483–91, https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/0960327111417267.
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640), 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą dėl 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos (COM(2020)0380) ir į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(1) ir 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 15)(2),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 m. birželio 23 d. ratifikuotą Niujorko deklaraciją dėl miškų,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 7 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reiklų komitetui ir Regionų komitetui „ES miškų strategijos „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ įgyvendinimo pažanga“ (COM(2018)0811),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“(3),
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352),
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 15 d. Tarybos išvadas dėl pažangos įgyvendinant ES miškų strategiją ir dėl naujos strateginės miškų programos (08609/2019),
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo(4) ir paskesnius įgyvendinimo reglamentus, kuriais atnaujinamas invazinių rūšių, tarp kurių yra ir medžių rūšys, sąrašas,
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl 2018 m. gruodžio 7 d. Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reiklų komitetui ir Regionų komitetui „ES miškų strategijos „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ įgyvendinimo pažanga“,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 31 d. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) paskelbtą visuotinį biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. paskelbtą Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“,
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 10–11 d. Regionų komiteto nuomonę dėl ES miškų strategijos įgyvendinimo,
– atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą,
– atsižvelgdamas į atnaujintą Europos bioekonomikos strategiją,
– atsižvelgdamas į 2050 m. Klimato strategiją,
– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 29 d. Tarybos išvadas dėl atnaujintos ES bioekonomikos strategijos(5),
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 11 d. Regionų komiteto nuomonę dėl ES miškų strategijos laikotarpio vidurio peržiūros(6),
– atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, įskaitant iniciatyvas „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“,
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0154/2020),
– atsižvelgdamas į ES valstybių narių atsakomybę pagal Biologinės įvairovės konvenciją, Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu,
A. kadangi be miškų ir su mišku susijusio sektoriaus teikiamos naudos klimatui ir kitų ekosisteminių paslaugų bus neįmanoma vykdyti ES vidaus ir tarptautinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, Europos žaliojo kurso, JT darnaus vystymosi tikslų (DVT), Kioto protokolo, Paryžiaus susitarimo ir netaršios visuomenės sukūrimo;
B. kadangi Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nėra jokios nuorodos į bendrą ES miškų politiką, o atsakomybė už miškus tenka valstybėms narėms; kadangi ES, įgyvendindama savo politiką ir gaires, įskaitant SESV 4 straipsnį dėl energetikos, aplinkos ir žemės ūkio, jau seniai prisideda prie tvarios miškotvarkos ir valstybių narių sprendimų dėl miškų;
C. kadangi miškai ir visa su mišku susijusi vertės grandinė yra labai svarbūs siekiant toliau plėtoti žiedinę bioekonomiką, nes jie kuria darbo vietas, užtikrina ekonominę gerovę kaimo ir miesto vietovėse, padeda švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, teikia su sveikata susijusią naudą, saugo biologinę įvairovę ir kalnuotų, salų bei kaimo regionų perspektyvas ir kovoja su dykumėjimu;
D. kadangi tinkamai finansuojami aukštos kokybės moksliniai tyrimai, inovacijos, informacijos rinkimas, duomenų bazių priežiūra ir plėtojimas, geriausia praktika ir dalijimasis žiniomis yra itin svarbūs ES daugiafunkcių miškų ateičiai ir visai su mišku susijusiai vertės grandinei, atsižvelgiant į didėjančius jiems keliamus reikalavimus ir poreikį pasinaudoti įvairiomis galimybėmis ir įveikti daugybę iššūkių, su kuriais susiduria visuomenė;
E. kadangi miškai yra mūsų gamtos paveldo, kurį turime išsaugoti ir išlaikyti, dalis ir kadangi norint, kad šis paveldas klestėtų ir būtų biologinės įvairovės ir ekonominių, turizmo ir socialinių išteklių šaltinis, būtina, kad jis būtų gerai tvarkomas;
F. kadangi pagal BŽŪP Kaimo plėtros fondas suteikė priemonių ir išteklių miškininkystės sektoriui remti ir turėtų toliau tai daryti įgyvendinant BŽŪP po 2020 m., daug dėmesio skiriant tvariai miškotvarkai;
G. kadangi ES yra 16 mln. privačių miškų savininkų, kuriems priklauso apie 60 proc. ES miškų; kadangi vidutinis privataus miško plotas yra 13 ha, o apie dviem trečdaliams privačių miškų savininkų priklauso po mažiau nei 3 ha miško ploto;
H. kadangi tvariai tvarkomi miškai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant darbo vietas kaimo vietovėse, gerinant žmonių sveikatą ir kartu reikšmingai prisideda prie aplinkos ir biologinės įvairovės puoselėjimo;
I. kadangi klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės miškuose yra tarpusavyje susijusios, nes turi būti suderinti aspektai ir skatinama jų sąveiką, ypač valstybių narių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose ir planuose;
J. kadangi Europos miškai ir jų padėtis skiriasi, todėl juos reikia tvarkyti skirtingai, tačiau visada reikia gerinti jų ekonomines, socialines ir aplinkosaugines funkcijas;
K. kadangi atokiausiuose regionuose yra labai turtingų biologinės įvairovės rezervuarų ir juos išsaugoti yra labai svarbu;
L. kadangi biologinės įvairovės nykimas miškuose daro didelį poveikį aplinkai, ekonomikai ir visuomenei;
M. kadangi dirvožemio kokybė atlieka svarbų vaidmenį teikiant tokias ekosistemines paslaugas, kaip vandens filtravimas ir saugojimas, taigi ir apsauga nuo potvynių ir sausrų, CO2 sekvestracija, biologinė įvairovė ir biomasės augimas; kadangi dirvožemio kokybės gerinimas, pvz., kai kuriuose regionuose paverčiant spygliuočių miškus nuolatiniais lapuočių miškais, yra ekonominiu požiūriu sudėtingas procesas, kuris trunka dešimtmečius;
N. kadangi Europos visuomenėje, kuri vis labiau atsiejama nuo miškų ir miškininkystės, turėtų būti propaguojamas itin svarbus tvarios miškotvarkos vaidmuo, pabrėžiant daugialypę naudą, kurią miškai teikia ekonominiu, socialiniu ir aplinkos bei kultūriniu ir istoriniu požiūriais;
O. kadangi, be anglies dioksido sekvestracijos, miškai daro teigiamą poveikį klimatui, atmosferai, biologinės įvairovės išsaugojimui ir upių bei vandens kelių valdymui, saugo dirvožemį nuo erozijos dėl vandens ir vėjo ir turi kitų naudingų gamtinių savybių;
P. kadangi beveik 23 proc. Europos miškų yra „Natura 2000“ teritorijose, kai kuriose valstybėse narėse jų dalis viršija 50 proc., o beveik pusė „Natura 2000“ teritorijose esančių natūralių buveinių yra miškai;
Q. kadangi miškai gali būti ir pirminių miško produktų, pvz., medienos, šaltinis, ir teikia vertingus antrinius produktus, pvz., grybus, trumus, prieskonines žoles, medų ir uogas, kurie yra labai svarbūs ekonominei veiklai kai kuriuose Sąjungos regionuose;
R. kadangi Europos miškai atlieka svarbų vaidmenį gerinant aplinką, vystant ekonomiką, patenkinant valstybių narių medienos produktų poreikius ir didinant gyventojų gerovę;
S. kadangi agrarinė miškininkystė, apibrėžiama kaip žemės naudojimo sistemos, kuriose tame pačiame žemės vienete auginami medžiai ir plėtojamas žemės ūkis, yra žemėtvarkos sistemų, kurios didina bendrą produktyvumą, sukuria daugiau biomasės, palaiko ir atkuria dirvožemį ir teikia keletą vertingų ekosisteminių paslaugų, visuma;
T. kadangi dėl daugiafunkcio miškų pobūdžio, dėl to, kad reikia daug laiko miškams užauginti, ir dėl to, kad svarbu užtikrinti tinkamą rūšių įvairovę, tvarus miškų išteklių naudojimas ir išsaugojimas bei gausinimas yra svarbi Europos užduotis;
U. kadangi socialiniu ir aplinkos požiūriu atsakinga medžioklė taip pat atlieka svarbų vaidmenį miškuose ir pusiau miškų regionuose, nes ja kontroliuojami medžiojamųjų gyvūnų skaičiai arba susijusių ligų, pvz., afrikinio kiaulių maro, plitimas;
V. kadangi miškai atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su dirvožemio erozija ir sausumos teritorijų dykumėjimu; kadangi tyrimai rodo, kad parkuose augantys medžiai ir miesto aplinka turi teigiamą poveikį išlaikant žemesnę temperatūrą, palyginti su vietovėmis be medžių;
W. kadangi dabartiniu programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.) BŽŪP apima priemones, kuriomis siekiama padėti ekonominės veiklos vykdytojams stiprinti su miškotvarka susijusius gebėjimus;
X. kadangi kai kuriuose miškininkystės regionuose labai paplitę kenkėjai ir vabzdžiai, pvz., medgręžiai ir įvairūs grybai; kadangi Cryphonectria parasitica plačiu mastu įsiveržė į natūralias kaštainių miškų populiacijas, o tai kelia rimtą grėsmę šių populiacijų išlikimui, tačiau ilguoju laikotarpiu taip pat kelia grėsmę susijusiai žmogaus vadovaujamai veiklai, pvz., kaštainių auginimui ir rinkimui;
Y. kadangi ES lygmeniu turimi duomenys apie miškus yra neišsamūs ir nevienodos kokybės, o tai trukdo ES lygmeniu koordinuoti miškotvarką;
Z. kadangi neteisėta medienos ruoša toliau vykdoma ir ES;
Praeitis – pastarojo meto įgyvendinimo laimėjimų ir iššūkių apžvalga
1. palankiai vertina paskelbtą Komisijos ataskaitą „ES miškų strategijos „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ įgyvendinimo pažanga“(COM(2018)0811);
2. palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės ir Komisija, kad būtų pasiekti ES miškų strategijos tikslai, ir Miškininkystės nuolatinio komiteto, Pilietinio dialogo miškininkystės ir kamštienos klausimais grupės, Miškų gaisrų ekspertų grupės, Miškų pramonės ir su mišku susijusių klausimų ekspertų grupės ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą įgyvendinant daugiametį miškų planą;
3. pripažįsta, kad Komisijos 2018 m. ataskaitoje dėl dabartinės ES miškų strategijos įgyvendinimo pažangos teigiama, kad strategija buvo naudinga kaip koordinavimo priemonė ir kad apskritai „aštuonios ir viena papildoma“ strategijos prioritetinės sritys buvo įgyvendintos su palyginti nedidelėmis kliūtimis, išskyrus esmines problemas, kurios turi būti sprendžiamos vykdant biologinės įvairovės politiką, ir nuolatinius iššūkius srityse „Kokie yra mūsų miškai ir kaip jie keičiasi?“, visų pirma susijusius su visuomenės suvokimu ir informavimu apie miškininkystės sektorių, ir „Koordinavimo ir komunikacijos skatinimas“, ypač su miškais susijusios politikos srityje;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tvarios miškotvarkos apibrėžties tarptautiniu mastu buvo susitarta vykdant visos Europos procesą FOREST EUROPE; pažymi, kad ši apibrėžtis įtraukta į nacionalinius teisės aktus ir valstybėse narėse taikomas savanoriškas sistemas, pvz., miškų sertifikavimo sistemas;
5. pabrėžia, kad tvarios miškotvarkos skatinimas ES įgyvendinant ES miškų strategiją ir kaimo plėtros priemones pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) iš esmės padarė teigiamą poveikį miškams ir jų būklei bei pragyvenimo šaltiniams kaimo vietovėse, taip pat ES miškų biologinei įvairovei ir padidino su mišku susijusio sektoriaus teikiamą naudą klimatui; vis dėlto pažymi, kad vis dar reikia subalansuotai stiprinti tvarią miškotvarką siekiant užtikrinti, kad būtų gerinama miškų ekologinė būklė, ekosistemų sveikata ir atsparumas ir užtikrinama, kad miškai galėtų geriau prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų, sumažinti natūralių trikdžių keliamą riziką ir poveikį ir sudaryti sąlygas dabartinėms ir būsimoms kartoms valdyti miškus, pavyzdžiui, įgyvendinat miškų savininkų ir MVĮ tikslus, taip pat gerinti esamų miškų ir miškingų vietovių kokybę; mano, kad į ES miškų strategiją reikėtų įtraukti tam tinkamas priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės privalo pavyzdingai vykdyti tvarią miškotvarką; mano, kad miškotvarkos modeliai turėtų įtraukti ekologinį, socialinį ir ekonominį tvarumą – šis tvarumas apibrėžiamas kaip miškų ir miškų žemių priežiūra ir naudojimas tokiu būdu ir tokia sparta, kad būtų išsaugoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, atkūrimo ištekliai, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje užtikrinti atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmeniu, nedarant žalos kitoms ekosistemoms; pabrėžia, kad nuosavybės teisių pripažinimas ir apsauga yra labai svarbūs siekiant ilgalaikio įsipareigojimo vykdyti tvarią miškotvarką; atkreipia dėmesį į tai, kad mūsų miškų išsaugojimas ir tvari miškotvarka yra ypatingai svarbu bendrai mūsų gerovei, nes jais užtikrinamos viešosios poilsio, sveikatos ir švietimo paslaugos, ir pripažįsta, kad tvari miškotvarka skatina Europos miškų biologinės įvairovės apsaugą; ragina apsaugoti neliestus miškus, pasižyminčius išlaikyta struktūra ir rūšių gausa, ir atitinkamas teritorijas, kuriose tokie miškai dar išlikę; pažymi, kad ES nėra sengirių apibrėžties, ir ragina Komisiją rengiant būsimą ES miškų strategiją įtraukti apibrėžtį, kurią turėtų parengti Miškininkystės nuolatinis komitetas; pabrėžia, kad nuomonės dėl įvairių rūšių miškų pajėgumų sugerti CO2 gali būti skirtingos, todėl mano, kad naująja ES miškų strategija turėtų būti skatinama tvari miškotvarka; apgailestauja dėl netvarios praktikos ir neteisėtos medienos ruošos kai kuriose valstybėse narėse, nepaisant ES medienos reglamento, ir taip pat ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant ją panaikinti, taip pat prireikus patobulinti arba sugriežtinti savo nacionalinės teisės aktus; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų šiais klausimais, vykdant atidžią stebėseną ir užtikrinant galiojančių ES teisės aktų vykdymą, taip pat ragina Komisiją nedelsiant pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras tais atvejais, kai padaromi pažeidimai, ir imtis tolesnių veiksmų neteisėtos medienos ruošos atvejais pasitelkiant visas kompetentingas tarnybas; ragina Komisiją nedelsiant užbaigti ES kovos su neteisėta medienos ruoša taisyklių tinkamumo patikrą;
6. daro išvadą, kad valstybių narių skirtumai, taip pat valstybių narių regionų skirtumai yra svarbus veiksnys svarstant priemones ES lygmeniu;
7. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose Sąjungos vietose neįgyvendinami galiojantys ES teisės aktai ir įtariama korupcija lėmė neteisėtą medienos ruošą ir netvarią miškininkystės veiklą; ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su korupcija ir visapusiškai įgyvendinti galiojančius teisės aktus;
Dabartis – ES miškų padėtis
8. pabrėžia, kad ES miškai, taip pat esantys užjūrio teritorijose ir atokiausiuose regionuose, yra daugiafunkciai ir pasižymi didele nuosavybės modelių, dydžio, struktūros, biologinės įvairovės, atsparumo ir iššūkių įvairove; atkreipia dėmesį į tai, kad miškai, visų pirma mišrūs miškai, teikia visuomenei įvairias ekosistemines paslaugas, įskaitant įvairioms gyvūnų rūšims tinkamas buveines, anglies dioksido sekvestraciją, žaliavas, atsinaujinančiąją energiją, geresnę oro kokybę, švarų vandenį, gruntinio vandens papildymą, erozijos kontrolę ir apsaugą nuo sausrų, potvynių ir griūčių, teikia sudedamąsias dalis vaistiniams preparatams, taip pat yra svarbi kultūrinė ir rekreacinė vertybė; kadangi atrodo, jog visa tai nebėra visiškai apsaugota, nes miškų savininkai nebegali reinvestuoti į miškus dėl sunkios ekonominės padėties, susidariusios dėl klimato kaitos ir kitų prie to prisidedančių veiksnių; pažymi, kad, remiantis naujausiais vertinimais, tik 26 proc. miško rūšių ir 15 proc. miško buveinių apsaugos būklė buvo gera; ragina valstybes nares užtikrinti ekosistemų apsaugą ir prireikus parengti bei patobulinti gaires dėl nemedieninių miško produktų;
9. atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą vertinant ekosistemines paslaugas pagal Ekosistemų ir jų paslaugų kartografavimo (MAES) iniciatyvą; vis dėlto pabrėžia, kad šiuo metu nemokamas tinkamas atlygis už ekosisteminių paslaugų teikimą, pvz., CO2 sekvestraciją, biologinės įvairovės puoselėjimą ar dirvožemio būklės gerinimą, ir kad miškininkai, kurie daugiausia dėmesio skiria tam, kad miškų paskirtis būtų atitinkamai pakeista, šiuo metu tikriausiai nuostolingai tvarko savo miškus, nepaisant teikiamų svarbių ekosisteminių paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybes atitinkamai skatinti klimato, biologinės įvairovės ir kitas ekosistemines paslaugas ir už jas atlyginti, kad būtų galima vykdyti ekonomiškai perspektyvų miško paskirties keitimą;
10. pažymi, kad per pastaruosius dešimtmečius ES miškų išteklių plotas ir apimtis didėjo ir kad šiuo metu miškai ir kitos miškingos vietovės dėl miško įveisimo ir natūralaus atkūrimo užima apie 43 proc. ES ploto, siekiančio ne mažiau kaip 182 mln. hektarų ir sudarančio 5 proc. visų pasaulio miškų; pažymi, kad miškų plotai sudaro pusę tinklo „Natura 2000“ ploto (t. y. 37,5 mln. hektarų) ir kad 23 proc. visų Europos miškų yra tinklo „Natura 2000“ teritorijose, o kai kuriose valstybėse narėse miškai užima daugiau kaip pusę jų teritorijos ir jos yra priklausomos nuo miškininkystės; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu gerinti žinias apie tinklą „Natura 2000“ ir jo poveikį biologinei įvairovei, miškotvarkai ir kitokiam žemės naudojimui visoje ES; pažymi, kad 60 proc. ES miškų priklauso privatiems subjektams, didelę dalį sudaro mažos miško valdos (mažiau nei 3 ha), o 40 proc. miškų priklauso valstybei; atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau kaip 60 proc. produktyvių miškų ES ir daugiau kaip 20 proc. pasaulio miškų yra sertifikuoti pagal savanoriškai taikomus tvarios miškotvarkos standartus; taip pat pažymi, kad apvaliosios medienos, gaunamos iš sertifikuotų miškų, perdirbamų visame pasaulyje medienos pramonės šakose, dalis yra didesnė nei 20 proc., o ši dalis ES siekia 50 proc.; atkreipia dėmesį į tai, kad šiame sektoriuje ES tiesiogiai dirba ne mažiau kaip 500 000 žmonių(7), o netiesiogiai – 2,6 mln. žmonių(8), ir kad norint išlaikyti šį užimtumo lygį ir užtikrinti ilgalaikį sektoriaus konkurencingumą reikia nuolat dėti pastangas, kad į šį sektorių būtų pritraukti kvalifikuoti ir parengti darbuotojai, ir užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamas galimybes gauti socialinę ir medicininę pagalbą; pažymi, kad šios darbo vietos ilguoju laikotarpiu priklauso nuo atsparių ir tinkamai valdomų miškų ekosistemų; pabrėžia esminį miškų savininkų vaidmenį įgyvendinant tvarią miškotvarką ir svarbų miškų vaidmenį kuriant žaliąsias darbo vietas ir skatinant augimą kaimo vietovėse; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ES miškų savininkai ir valdytojai puoselėja ilgas daugiafunkcių miškų tradicijas ir turi patirties jų tvarkymo srityje; ragina Komisiją į naująją ES miškų strategiją įtraukti būtinybę remti miškų savininkus, taip pat teikiant finansinę paramą; mano, kad tokia parama turėtų būti susieta su tvarios miškotvarkos taikymu, siekiant užtikrinti nuolatines investicijas į šiuolaikines technologijas ir aplinkos bei klimato priemones, kuriomis stiprinamas daugiafunkcis miškų vaidmuo, taikant specialią finansinę priemonę tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymui ir deramų darbo sąlygų sudarymui; mano, kad tokia finansinė parama turėtų būti tvirto finansinių priemonių, nacionalinio finansavimo ir privačiojo sektoriaus finansavimo derinimo rezultatas; pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią gyventojų išvykimui iš kaimo vietovių, ir mano, kad labai svarbu investuoti į ekosistemas; palankiai vertina miško įveisimą ir atželdinimą, kaip tinkamas priemonės miško dangai didinti, ypač apleistoje žemėje, kuri nėra tinkama maisto gamybai, netoli miestų ir priemiesčių, taip pat, kai tinkama, kalnuotose vietovėse; ragina imtis finansinės paramos veiksmų siekiant naudoti paruoštą medieną proporcingai tvariems miškininkystės ištekliams ir, jei reikia, padidinti miško dangą ir kitą miškingą žemę, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose miško danga yra nedidelė, kartu skatinant kitose valstybėse narėse išsaugoti miško dangą vietovėse, kurios atlieka daugiau ekologinių funkcijų; pažymi, kad miškuose gyvena didžioji dalis Europos sausumos biologinės įvairovės;
11. pažymi, kad Sąjungos miškų plotai didėja, be kita ko, dėl miško įveisimo, ir kad tvarkomi komerciniai miškai ne tik geriau absorbuoja anglies dioksidą nei netvarkomi miškai, bet ir mažina išmetamųjų teršalų kiekį ir problemas, kylančias dėl miškų būklės blogėjimo; pažymi, kad tvari komercinė miškotvarka teigiamai veikia klimatą ir kad šalims, kurios gerai tvarko savo miškus, už tai turėtų būti atlyginta;
12. pripažįsta, kad ilgalaikės viešosios ir privačiosios investicijos į sustiprintą tvarią moškotvarką, pagal kurią vienodas dėmesys skiriamas socialinei, aplinkosauginei ir ekonominei miškų naudai ir pakankamam finansavimui bei kompensavimo mechanizmams, gali padėti užtikrinti miškų atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti ir padėti miškų sektoriui išlikti ekonomiškai perspektyviu ir ekologišku, o taip pat padėtų siekti daugelio ES tikslų, įskaitant sėkmingą Europos žaliojo kurso įgyvendinimą, perėjimą prie žiedinės bioekonomikos ir biologinės įvairovės skatinimą; taip pat pabrėžia, kad reikia kitų lengvai prieinamų, gerai koordinuojamų ir tinkamų ES finansavimo mechanizmų, pvz., finansinių priemonių arba Europos investicijų banko paramos remiant investicijas į miškininkystės projektus, orientuotus į tvarią miškotvarką ir miško gaisrų prevenciją bei švelninimą, taip pat struktūrinių fondų ir programų „Horizontas“, „Erasmus +“ ir „LIFE +“ fondų, kurie galėtų teikti esminę paramą investicijoms ir paslaugoms, kuriomis skatinamas anglies dioksido saugojimas ir sekvestracija, kaip tvarios miškotvarkos dalis, kartu užtikrinant suderinamumą su Žaliuoju kursu;
13. pripažįsta didžiulę miškų ir su mišku susijusio sektoriaus naudą klimatui; pakartoja, kad reikia subalansuotai skatinti miškų ir miškotvarkos aplinkos, ekonominius ir socialinius aspektus, kartu siekiant didinti bendrą naudą klimatui, gaunamą iš miškų ir mišku grindžiamos vertės grandinės, t. y. paskatintą CO2 sekvestraciją, anglies dioksido saugojimą medienos produktuose ir žaliavų pakeitimą alternatyviomis žaliavomis; pabrėžia, kad reikia išlaikyti, toliau skatinti ir, jei įmanoma, didinti CO2 sekvestraciją miškuose iki tokio lygio, kad būtų galima tvariai valdyti visas miško funkcijas, anglies dioksido saugojimą in situ, be kita ko, agrariniuose miškuose, negyvoje medienoje ir miško dirvožemyje bei medienos produktuose, pasitelkiant aktyvią tvarią miškotvarką; atkreipia dėmesį į tai, kad miškai sugeria daugiau kaip 10 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; pabrėžia būtinybę skatinti medienos, kaip tvarios statybos medžiagos, naudojimą, nes tai suteikia mums galimybę pereiti prie tvaresnės ekonomikos; ragina Komisiją išnagrinėti įvairius rinka grindžiamus mechanizmus siekiant skatinti iškastinio kuro pakeitimą atsinaujinančiosiomis žaliavomis, nes tai naudinga klimatui; pabrėžia esminį medienos medžiagų vaidmenį pakeičiant iškastiniu kuru grindžiamas alternatyvas ir gilesnį aplinkosauginį pėdsaką paliekančias alternatyvas tokiuose pramonės sektoriuose kaip statybos, tekstilės, chemijos ir pakavimo, taip pat poreikį visapusiškai atsižvelgti į šio medžiagų pakeitimo naudą klimatui ir aplinkai; be to, pabrėžia, kad iki šiol nepakankamai išnaudojami vienkartinius gaminius, visų pirma plastikinius gaminius, pakeičiančių tvarių medienos gaminių pranašumai; pabrėžia, kad taip pat turėtų būti didinamas žiedinis medienos produktų naudojimas, kad būtų geriau panaudojami mūsų tvarūs ištekliai, skatinamas efektyvus išteklių naudojimas, mažinamas atliekų kiekis ir pailginamas anglies dioksido gyvavimo ciklas siekiant sukurti tvarią ir vietos lygmens žiedinę bioekonomiką;
14. palankiai vertina iškastinių žaliavų ir energijos pakeitimo srityje tęsiamą darbą skatinant efektyviausią medienos naudojimą laikantis pakopinio principo; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau įgyvendinti biomasės tvarumo kriterijus pagal naujos redakcijos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir, pakeitus daug CO2 išskiriančias iškastines medžiagas ir energiją, kuo geriau pasinaudoti pakeitimo poveikiu; vis dėlto pažymi, kad svarbu vengti nereikalingų iš medienos gaunamų žaliavų rinkos iškraipymų, susijusių su paramos bioenergijai schemomis; atkreipia dėmesį į tai, kad numatomas medienos ir biomasės paklausos didėjimas turi būti derinamas su tvaria miškotvarka; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia didinti mokslinių tyrimų, susijusių su iškastinio kuro ir iškastinio kuro medžiagų pakeitimu, finansavimą; pažymi, kad likučiai medienos vertės grandinės pabaigoje gali būti palankiai naudojami kaip biomasė siekiant pakeisti iškastiniu kuru grindžiamą šilumą, tačiau, kai įmanoma, mediena turėtų būti toliau naudojama ilgesniu gyvavimo ciklu, siekiant padidinti anglies dioksido saugojimo apimtis pasauliniu mastu;
15. atkreipia dėmesį į miškų apsauginių juostų teigiamą poveikį tiek žemės ūkio paskirties žemės apsaugai, tiek žemės ūkio produkcijos didinimui; tvirtai pritaria metodams, kuriais ūkininkai skatinami kurti miško apsaugines juostas;
16. pabrėžia, kad natūraliose ekosistemose žydintys medžiai ir krūmai yra itin svarbūs bitininkystės sektoriui ir padeda natūraliam apdulkinimo procesui bei stiprina nualintos ir (arba) skurdžios žemės konsolidavimą ir apsaugą; primygtinai ragina įtraukti tokius medžius ir krūmus į ES paramos programas, atsižvelgiant į regioninius ypatumus;
17. apgailestauja, kad, nors miškai ES tvarkomi pagal bendrai sutartą tvarios miškotvarkos principą ir miško danga ES pastaraisiais dešimtmečiais didėjo, rengiant 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088(9), dėl kurio neseniai susitarta, buvo išplėtotas kitoks požiūris į tvarią miškotvarką;
18. pabrėžia atsparių ir sveikų miškų ekosistemų, įskaitant gyvūniją ir augaliją, svarbą, siekiant išlaikyti ir gerinti įvairių ekosisteminių paslaugų, kurias teikia miškai, pavyzdžiui, biologinės įvairovės, švaraus oro, vandens, sveiko dirvožemio ir medienos bei ne medienos žaliavų, teikimą; pabrėžia, kad taikomos savanoriškos priemonės ir teisės aktai, pvz., ES Paukščių ir Buveinių direktyvos, daro poveikį sprendimams dėl žemės tvarkymo, o jų turi būti laikomasi ir jie turi būti tinkamai įgyvendinami;
19. atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkai ir miškų savininkai kaimo vietovėse yra pagrindiniai subjektai; palankiai vertina miškininkystės, agrarinės miškininkystės ir su mišku susijusių pramonės šakų vaidmens pripažinimą 2014–2020 m. BŽŪP kaimo plėtros programoje ir „Omnibus“ reglamentu nustatytus patobulinimus; ragina užtikrinti šį pripažinimą 2021–2027 m. laikotarpio BŽŪP ir įgyvendinant Europos žaliąjį kursą;
20. atkreipia dėmesį į dviejų etapų metodo, pagal kurį tikrinamas miško biomasės tvarumas, tinkamumą ir įgyvendinamumą, kaip susitarta naujoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos redakcijoje; pažymi, kad tai turėtų būti pasiekta Miškininkystės nuolatiniam komitetui ir Komisijai tęsiant sustabdytą negalutiniam naudojimui taikomų konkrečių tvarumo kriterijų kūrimą;
21. pripažįsta miškų vaidmenį suteikiant rekreacinę vertę ir su mišku susijusios veiklos vaidmenį, kaip antai galimybę gauti kitų nei mediena miško produktų, pvz., grybų ir uogų; atkreipia dėmesį į galimybes ganant gyvulius intensyviau šalinti biomasę, tuo siekiant miškų gaisrų prevencijos, tačiau taip pat pažymi, kad laukinių gyvūnų ganymas daro neigiamą poveikį sodinukams, todėl atkreipia dėmesį į poreikį tvariai valdyti ganomą gyvūniją;
Ateitis – esminis ES miškų strategijos po 2020 m. ir Europos žaliojo kurso vaidmuo siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų ir JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.
22. palankiai vertina neseniai paskelbtą Komisijos Europos žaliąjį kursą ir laukia būsimos ES miškų strategijos po 2020 m., kuri turėtų būti suderinta su Europos žaliuoju kursu ir ES biologinės įvairovės strategija; be to, mano, kad žiedinės bioekonomikos stiprinimas yra svarbus aspektas siekiant sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę įgyvendinant Žaliąjį kursą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu toliau didinti miškų potencialą, kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai, ir plėtoti žiedinę bioekonomiką, kartu užtikrinant kitas ekosistemines paslaugas, įskaitant biologinę įvairovę;
23. palankiai vertina Komisijos 2020 m. darbo programą, ypač naujosios ES miškų strategijos indėlio į 26-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 26) pripažinimą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ateityje miškai neturėtų būti laikomi vienintele CO2 absorbento rūšimi, nes tokiu būdu kiti sektoriai mažiau skatinami mažinti išmetamų teršalų kiekį; be to, pabrėžia, kad prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose ir planuose reikia imtis konkrečių ir efektyvių veiksmų, apimančių klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos sinergiją, nes tai bus itin svarbu siekiant sumažinti žalingą klimato kaitos poveikį trikdžiams, pvz., miškų gaisrams ir jų neigiamam poveikiui kaimo ekonomikai, biologinei įvairovei ir ekosisteminių paslaugų teikimui; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau išteklių ir plėtoti moksliškai pagrįstą gaisrų valdymą siekiant kovoti su klimato kaitos poveikiu miškuose; pažymi, kad, siekiant išsaugoti miškų biologinę įvairovę ir funkcionalumą, taip pat atsižvelgiant į poreikį švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti ir, kaip sykiu pripažįstama Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamente, negyva mediena miške yra mikrobuveinės, nuo kurių priklauso rūšių skaičius;
24. pakartoja, kad miškai ir su mišku susijęs sektorius labai prisideda prie vietos ir žiedinės biožaliavomis pagrįstos ekonomikos plėtros ES; pabrėžia esminį miškų, su mišku susijusio sektoriaus ir bioekonomikos vaidmenį siekiant Europos žaliojo kurso tikslų ir poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m.; pabrėžia, kad 2015 m. bioekonomikos rinka buvo įvertinta daugiau nei 2,3 trln. EUR, joje buvo sukurta 20 mln. darbo vietų ir tai sudarė 8,2 proc. visų darbo vietų ES; pažymi, kad kiekvienu į bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas pagal programą „Horizontas 2020“ investuotu euru bus sukuriama apie 10 EUR pridėtinės vertės; atkreipia dėmesį į tai, kad be daugiafunkcių, sveikų ir vadovaujantis ilgalaike perspektyva tvariai tvarkomų miškų, taip pat gyvybingų su mišku susijusių pramonės šakų niekada nebus įmanoma pasiekti ES tikslų aplinkos apsaugos, klimato ir biologinės įvairovės srityse; pabrėžia, kad tam tikromis aplinkybėmis bioekonomikos sektoriuje ir ypač miškininkystės srityje pasitaiko kompromisų klimato apsaugos ir biologinės įvairovės apsaugos atžvilgiu, ir tai atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos; reiškia susirūpinimą, kad neseniai vykusiose politinėse diskusijose nepakankamai daug dėmesio skirta šio kompromiso klausimui; atkreipia dėmesį į poreikį parengti nuoseklią viziją, siekiant suderinti biologinės įvairovės apsaugą ir klimato apsaugą klestinčiame su mišku susijusiame sektoriuje ir bioekonomikoje; pabrėžia, kad svarbu plėtoti ir užtikrinti rinka grindžiamą bioekonomiką ES, pvz., skatinant inovacijas ir kuriant naujus biologinius produktus, tiekimo grandinėje veiksmingai naudojant biomasės medžiagas; mano, kad ES turėtų skatinti naudoti medieną, nukirsto medžio produktus ar miško biomasę, kad būtų skatinama tvari gamyba ir darbo vietų kūrimas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti biologinės kilmės medžiagų, įskaitant medienos atliekas, grąžinimą į vertės grandinę, skatinant ekologinį projektavimą, toliau didinant perdirbimo pajėgumus ir skatinant antrinių žaliavų, apimančių medieną, naudojimą produktams prieš galimai jas sudeginant pasibaigus jų gyvavimo ciklui;
25. pabrėžia, kad miškininkystės sektoriui reikia suteikti visapusišką ir realią politinę paramą, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad laikotarpiui po 2020 m. reikalinga plataus užmojo, nepriklausoma ir savarankiška ES miškų strategija, kartu su kitomis atitinkamomis sektorių strategijomis; pažymi, kad agrarinė miškininkystė gali turėti tiek žemės ūkio, tiek ir miškininkystės savybių, todėl ES miškų strategija turi būti derinama su strategija „Nuo ūkio iki stalo“; ragina parengti naują ES miškų strategiją, kuri būtų grindžiama holistiniu požiūriu į tvarią miškotvarką, atsižvelgiant į visus su mišku susijusios vertės grandinės ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus ir užtikrinant miškų daugiafunkcės ir daugialypės funkcijos tęstinumą; pabrėžia, kad reikia plėtoti suderintą, subalansuotą ir nuoseklią ES miškų strategiją, kuri būtų geriau integruota į atitinkamus ES teisės aktus, susijusius su miškais, miškų sektoriumi, įskaitant tiesiogiai ar netiesiogiai miškuose dirbančius ir gyvenančius žmones bei miškininkystės sektorių, taip pat įvairias jų teikiamas paslaugas, atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau nacionalinės ir ES politikos sričių daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį miškams ir jų valdymui ES;
26. ragina Komisiją dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant Regioninės plėtros fondą visų pirma būtų skatinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, skatinti mišrių ir vietinių rūšių sodinimą ir gerinti miškotvarką, taip pat kad būtų įgyvendinami projektai ir tikslingai skiriamas finansavimas;
27. laikosi nuomonės, kad ES miškų strategija turėtų būti sąsaja tarp nacionalinės miškų ir agrarinių miškų politikos ir su miškais ir agrariniais miškais susijusių ES tikslų, pripažįstant, kad reikia gerbti nacionalinę kompetenciją ir būtinybę prisidėti prie platesnių ES tikslų, kartu nuosekliai atsižvelgiant tiek į privačių, tiek ir į valstybei priklausančių miškų ypatumus; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir nuspėjamumą miškininkystės sektoriuje ir visoje bioekonomikoje;
28. pabrėžia, kad svarbu priimti įrodymais pagrįstus sprendimus dėl ES politikos strategijų miškų, su mišku susijusio sektoriaus ir jo vertės grandinių srityse; ragina visus su miškais susijusius Europos žaliojo kurso ir Biologinės įvairovės strategijos aspektus suderinti su ES miškų strategija po 2020 m., visų pirma siekiant užtikrinti, kad tvari miškotvarka darytų teigiamą poveikį visuomenei, įskaitant miškų ekosistemų sujungiamumą ir atstovaujamumą ir ilgalaikės bei stabilios naudos klimatui ir aplinkai užtikrinimą, kartu taip pat prisidedant prie DVT įgyvendinimo; pabrėžia, kad visos galimos ES gairės, susijusios su tvaria miškotvarka, turėtų būti parengtos atsižvelgiant į ES miškų strategiją po 2020 m.;
29. pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į su mišku susijusio sektoriaus ir kitų sektorių, pvz., žemės ūkio, sąsajas ir jų koordinavimą žiedinėje bioekonomikoje, taip pat į skaitmeninimo ir investavimo į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas bei biologinės įvairovės išsaugojimą svarbą, nes tai gali teigiamai prisidėti prie tolesnių sprendimų klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir darbo vietų kūrimo srityse; pažymi, kad miškai yra neatsiejama darnaus vystymosi dalis;
30. pabrėžia agrarinės miškininkystės sistemų svarbą kaimui; jų miško tankis itin mažas, jų ekonominės perspektyvos mažos, iš jų gaunamos metinės pajamos papildomos vykdant kitą veiklą, pvz., gyvulininkystės, turizmo ar medžioklės, ir joms reikia pakankamo finansavimo, kad būtų išvengta dykumėjimo ar pernelyg intensyvaus eksploatavimo;
31. pabrėžia, kad dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos poveikio jau dabar pasitaiko natūralių trikdžių, pvz., gaisrų, sausrų, potvynių, audrų, kenkėjų antpuolių, ligų ir erozijos, o ateityje jie bus dar dažnesni ir intensyvesni, ir tai padarys žalos ES miškams, todėl reikės pagal atitinkamus scenarijus parengto rizikos ir krizių valdymo; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia parengti tvirtą ES miškų strategiją po 2020 m., taip pat rizikos valdymo priemones, pvz., stiprinti Europos atsparumą nelaimėms ir ankstyvojo perspėjimo priemones, siekiant geriau pasirengti tokiems įvykiams ir užkirsti jiems kelią, didinti miškų atsparumą ir padaryti juos atsparesnius klimato kaitai, pavyzdžiui, stiprinant tvarios ir aktyvios miškotvarkos įgyvendinimą ir vykdant mokslinius tyrimus ir diegiant inovacijas, kurios padės optimizuoti mūsų miškų gebėjimą prisitaikyti; primena, kad, remiantis Europos aplinkos agentūra, pagrindiniai ES miškams kylantys sunkumai, be kita ko, yra miestų teritorijų plėtra ir klimato kaita; taip pat pabrėžia, kad reikia pasiūlyti geresnius paramos mechanizmus ir finansinius išteklius bei priemones miškų savininkams, kad jie galėtų taikyti prevencines priemones, taip pat atkurti nukentėjusias teritorijas, pvz., atželdinti nualintą žemę, kuri nėra tinkama žemės ūkiui, ir pasinaudoti specialiais stichinių nelaimių fondais, įskaitant nepaprastosios padėties mechanizmus, pvz., Europos Sąjungos solidarumo fondą; ragina užtikrinti ES miškų strategijos ir Europos civilinės saugos mechanizmo suderinamumą; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmą ir mano, kad į agrarinės miškininkystės priemonę svarbu įtraukti paramą miškų ganykloms (ganymui miške) ir skatinti valstybes nares ją įgyvendinti kitoje kaimo plėtros programoje; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau išteklių ir plėtoti moksliškai pagrįstą gaisrų valdymą ir rizika pagrįstą sprendimų priėmimą, atsižvelgiant į miškų gaisrų socialines ir ekonomines, klimato ir ekologines priežastis; ragina įtraukti reagavimo į bendrus iššūkius, kylančius dėl klimato kaitos, komponentą;
32. ragina valstybes nares parengti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama išsaugoti ir prireikus nustatyti didelės gamtosauginės vertės miškus, taikant reikiamus mechanizmus ir priemones, kuriais būtų teikiamos paskatos ir, kai taikytina, kompensacijos miškų savininkams, kad žinios ir mokslas galėtų būti tobulinami šių miškų atžvilgiu, kartu išsaugant natūralias buveines;
33. pripažįsta biologinės įvairovės vaidmenį užtikrinant, kad miškų ekosistemos išliktų sveikos ir atsparios; pabrėžia tinklo „Natura 2000“ teritorijų, kuriose yra galimybė teikti visuomenei įvairias ekosistemines paslaugas, įskaitant žaliavas, svarbą; vis dėlto pažymi, kad tokioms teritorijoms tvarkyti reikia techninių konsultacijų ir naujų pakankamų finansinių išteklių; pabrėžia, kad dėl apsaugos priemonių patirti ekonominiai nuostoliai turėtų būti sąžiningai kompensuojami; pabrėžia, kad svarbu pragmatiškai integruoti gamtos apsaugą į tvarią miškotvarką, nebūtinai plečiant saugomas teritorijas ir vengiant papildomos administracinės ir finansinės naštos; pritaria tinklų, kuriamų remiantis valstybių narių šiuo tikslu įgyvendinamomis iniciatyvomis, steigimui; ragina valstybės ar regionų subjektus derėtis dėl upių pakrančių miškų populiacijų atkūrimo, jei reikia, kartu su konkrečių specializacijų suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų sukurtos biologinės įvairovės buveinės, kurias sukūrus bus teikiamos ekologinės paslaugos, pvz., per gruntinius vandenis cirkuliuojančių kenksmingų medžiagų sugertis; atkreipia dėmesį į BŽŪP poveikio vertinimo tyrimo rezultatus, iš kurių matyti, kuriose srityse BŽŪP priemonėmis ir veiksmais būtų galima labiau prisidėti prie biologinės įvairovės tikslų, ir ragina ieškoti būdų, kaip pagerinti esamas priemones; taip pat ragina toliau tirti biologinės įvairovės ir atsparumo ryšį;
34. pažymi, kad beveik 25 proc. viso ES miškų ploto priklauso tinklui „Natura 2000“;
35. pažymi, kad Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos vedamos ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos remiamos derybos sužlugo svarstant klausimą dėl teisiškai privalomo visos Europos susitarimo dėl miškų, dėl to, kad Rusijos Federacija pasitraukė iš derybų proceso; tačiau ir toliau remia tvirtas priemones tvariai miškotvarkai Europoje ir pasaulyje skatinti;
36. pabrėžia, kad vis daugiau ES politikos priemonių sprendžia miškų problemas iš skirtingų perspektyvų; ragina užbaigti tebevykstantį procesą, nustatytą pagal dabartinę ES miškų strategiją, siekiant sukurti tvarumo metodą, kuris nebūtų grindžiamas galutiniu naudojimu, aktyviai dalyvaujant Miškininkystės nuolatiniam komitetui ir valstybėms narėms, remiantis naujos redakcijos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nurodytu dviejų etapų metodu; mano, kad dviejų etapų metodas galėtų būti taikomas kitose politikos srityse, siekiant užtikrinti miško biomasės tvarumo kriterijus ir tarpsektorinį ES politikos suderinamumą, taip pat atlyginti už pasiekimus, susijusius su ekosistema, visų pirma už socialiniu požiūriu svarbią su klimatu susijusią miškų teikiamą naudą; kartu pripažįsta, kad ES miškininkystė jau atitinka aukščiausius tvarumo standartus; pažymi, kad taikant miško biomasės tvarumo metodą turi būti atsižvelgiama į medienos konkurencingumo, palyginti su kitomis žaliavomis, poreikį; pabrėžia, kad svarbu naudoti rinkoje sukurtas priemones, pvz., galiojančias miškų sertifikavimo sistemas, kaip tinkamas įrodinėjimo priemones miškų išteklių tvarumui patikrinti, ir ragina jas naudoti;
37. pabrėžia miškų ir agrarinės miškininkystės priemonių pagal BŽŪP ir kitų miškininkystės priemonių, taip pat sąžiningų ir konkurencingų rinkos sąlygų užtikrinimo ES svarbą siekiant sėkmingai plėtoti tvarią žiedinę bioekonomiką, kartu įgyvendinant ES miškų strategiją; primena, jog būtina užtikrinti tęstinumą ir taikyti tikslias ir patobulintas miškininkystės priemones pagal 2021–2027 m. BŽŪP; atkreipia dėmesį į tai, kad tolesnis BŽŪP biudžeto mažinimas turėtų neigiamą poveikį investicijoms į tvarią miškotvarką ir ES miškų sektoriaus tikslų įgyvendinimui; mano, kad tvarios miškotvarkos klausimas turėtų būti aiškiai įtrauktas į naujus BŽŪP strateginius planus; pabrėžia, kad reikia mažinti administracinę naštą, susijusią su ES miškininkystės priemonėmis ir valstybės pagalba apskritai, pavyzdžiui, siekiant skatinti miškingos augalijos propagavimą ir išsaugojimą, atsižvelgiant į kraštovaizdžio ypatumus ir politikos priemones, susijusias su I ir II ramsčių išmokomis, ir leidžiant taikyti bendrąsias išimtis, kad būtų galima greitai reaguoti į miškams kylančius iššūkius; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad horizontaliosios kaimo plėtros programos (KPP) priemonės, pvz., „Jaunieji ūkininkai“, neapima miškininkystės veiklos, bent jau kai kuriose valstybėse narėse;
38. atkreipia dėmesį į ganyklų ir miškotvarkos susiejimo naudą, visų pirma dėl gaisro rizikos mažinimo ir mažesnių miško priežiūros išlaidų; mano, kad moksliniai tyrimai ir žinių perdavimas specialistams šioje srityje yra labai svarbūs; pabrėžia tradicinių ekstensyvios agrarinės miškininkystės sistemų ir jų teikiamų ekosisteminių paslaugų vertę; ragina Komisiją suderinti ES miškų strategiją su strategija „Nuo ūkio iki stalo“, kad būtų pasiekti šie tikslai, ir skatinti ES masto specializuotas mokymo programas, siekiant informuoti ūkininkus apie sumedėjusios augalijos integravimo į žemės ūkį naudą ir praktiką; atkreipia dėmesį į tai, kad mažai naudojamasi įvairiomis 2014–2020 m. Kaimo plėtros reglamente numatytomis priemonėmis, sukurtomis siekiant remti apgalvotas pastangas integruoti miškingą augaliją į ūkininkavimo veiklą; pripažįsta agrarinės miškininkystės pajėgumą didinti bendrą biomasės produktyvumą konkrečiose vietovėse ir pabrėžia, kad mišrios ekosistemos sukuria daugiau biomasės ir absorbuoja daugiau anglies dioksido atmosferoje;
39. pabrėžia, kad Sąjunga turėtų skirti pakankamai lėšų priemonėms, skirtoms su mišku susijusiam sektoriui, ir atitinkančioms naujus šio sektoriaus lūkesčius, įskaitant investicijas į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo didinimą, miško kelių tinklų išlaikymą, miškininkystės technologijas, inovacijas ir miško produktų perdirbimą bei naudojimą;
40. ragina valstybes nares suderinti savo įvairias miškininkystės valdymo strategijas ir planus, kad būtų galima laikytis atitinkamų tikslų ir juos reikiamu metu atitinkamai pakoreguoti, užuot kūrus administracines mozaikas, dėl kurių kyla grėsmė, kad nebus pasiekti jų strateginiuose dokumentuose nustatyti tikslai;
41. apgailestauja dėl to, kad į pasiūlymą dėl BŽŪP 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui neįtraukta su agrarine miškininkyste susijusi nuostata; mano, kad būsimame BŽŪP reglamente būtinai reikėtų pripažinti agrarinės miškininkystės naudą ir toliau skatinti ir remti agrarinės miškininkystės sistemų kūrimą, atkūrimą, atnaujinimą ir priežiūrą; ragina Komisiją skatinti valstybes nares savo strateginiuose planuose taikyti agrarinės miškininkystės paramos priemones;
42. palankiai vertina Komisijos paskelbtą iniciatyvą „Farm Carbon Forest“, kuria siekiama atlyginti ūkininkams, įsipareigojusiems įgyvendinti projektus, kuriais siekiama sumažinti išmetamą CO2 kiekį arba padidinti jo saugojimą, kad būtų prisidėta prie „nulinio anglies dioksido kiekio“ iki 2050 m. tikslo, atsižvelgiant į naują Žaliąjį kursą;
43. pabrėžia esminį aukšto lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmenį skatinant miškų, agrarinės miškininkystės ir su mišku susijusio sektoriaus indėlį įveikiant mūsų laikų iššūkius; pabrėžia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų po 2020 m. svarbą, pripažįsta Žemės ūkio tyrimų nuolatinio komiteto vaidmenį ir pažymi, kad nuo tada, kai 2013 m. buvo pradėta įgyvendinti miškų strategija, moksliniai tyrimai ir technologijos toli pažengė; pabrėžia, kad svarbu skatinti tolesnius mokslinius tyrimus, inter alia, miškų ekosistemų, biologinės įvairovės, iškastinio kuro žaliavų ir energijos tvaraus pakeitimo, anglies dioksido saugojimo, medienos produktų ir tvarios miškotvarkos praktikos srityse; ragina toliau finansuoti mokslinius tyrimus apie dirvožemį ir jo vaidmenį didinant miškų atsparumą klimato kaitai ir prisitaikymą prie jos, biologinės įvairovės apsaugą ir gerinimą, taip pat kitų ekosisteminių paslaugų teikimą ir pakeitimo poveikį, taip pat ragina rinkti duomenis apie naujoviškus miškų apsaugos ir atsparumo didinimo metodus; susirūpinęs pažymi, kad duomenys apie neliestus miškus tebėra neišsamūs; pabrėžia, kad daugiau mokslinių tyrimų ir didesnis finansavimas teigiamai prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo, miško ekosistemų išsaugojimo, biologinės įvairovės skatinimo, tvaraus ekonomikos augimo ir užimtumo, ypač kaimo vietovėse; atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją, kad tvirtas inovacijų kapitalizavimas vertės grandinėje padėtų remti su mišku susijusio sektoriaus konkurencingumą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina naują EIB klimato srities užmojį finansuoti projektus, galinčius suteikti daugiau galimybių su mišku susijusiam sektoriui, kuris atlieka svarbų vaidmenį pakeičiant iškastines medžiagas ir energiją; palankiai vertina jau vykdomus su miškais susijusius mokslinius tyrimus ir įgyvendinamas inovacijas, ypač pagal programas „Horizontas 2020“ ir LIFE +; palankiai vertina tuos atvejus, kai rezultatai padeda plėtoti tvarią bioekonomiką, siekiant įvairių tvarios miškotvarkos aspektų pusiausvyros ir pabrėžiant daugiafunkcį miškų vaidmenį; ragina Komisiją investuoti į mokslinius tyrimus ir prireikus juos intensyvinti, kad būtų rastas sprendimas dėl kenksmingųjų organizmų ir ligų plitimo miškuose;
44. ragina Komisiją kartu su miškų ūkio mašinų gamintojais imtis iniciatyvų siekiant pagerinti tų mašinų aplinkosauginį projektavimą, kad būtų suderintas aukštas darbuotojų apsaugos lygis ir minimalus poveikis miškų dirvožemiui ir vandeniui;
45. yra susirūpinęs dėl to, kad nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio bendras miškų plotas pasauliniu mastu labai sumažėjo; pabrėžia, kad miškų naikinimas ir nykimas pasaulyje yra rimtos problemos; pabrėžia, kad ES miškų strategija turėtų daryti įtaką pasauliniam politiniam kontekstui ir apimti ES išorės tikslus ir veiksmus, susijusius su tvarios miškotvarkos skatinimu visame pasaulyje, tiek dvišaliu pagrindu, tiek vykdant daugiašalius su miškais susijusius procesus, ypatingą dėmesį skiriant priemonėms, kuriomis siekiama sustabdyti miškų naikinimą visame pasaulyje, įskaitant paramą teisėtai, tvariai ir miškų nykimo nesukeliančiai gamybai ir tiekimo grandinėms, kurios neskatina žmogaus teisių pažeidimų, taip pat užtikrinti tvarų miškų išteklių valdymą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų parengti politikos iniciatyvas siekiant spręsti problemas už ES ribų, daugiausia dėmesio skiriant atogrąžoms, kartu atsižvelgiant į skirtingo masto aplinkos politikos užmojus įvairiose atogrąžų šalyse, ir netvarios praktikos miškuose varomosioms jėgoms, kurios nepriklauso miškų sektoriui; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti importo atsekamumo priemones, ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiant įtvirtinti aukštesnius tvarumo standartus; pabrėžia, kad reikia skatinti įgyvendinti ES medienos reglamentą ir FLEGT (miškų teisės aktų vykdymas, miškų valdymas ir prekybos mediena) veiksmų planą, siekiant padėti užtikrinti geresnę neteisėtai nukirstos arba gautos medienos patekimo į rinką prevenciją, nes tai sukuria nesąžiningą konkurenciją Europos miškininkystės sektoriui ir ES rinkai; pakartoja, kad reikia sukurti sertifikavimo sistemas ir į prekybos susitarimus įtraukti konkrečias tvarios miškotvarkos nuostatas; ragina užtikrinti nuoseklų ir sistemingą ES medienos reglamento išsamaus patikrinimo sistemos aiškinimą;
46. pabrėžia švietimo ir kvalifikuotos, gerai apmokytos darbo jėgos svarbą siekiant sėkmingai praktikoje įgyvendinti tvarią miškotvarką; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau įgyvendinti priemones ir naudotis esamomis Europos priemonėmis, pvz., Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF) ir Europos mokymo programomis („ET 2020“), siekiant remti kartų atsinaujinimą ir kompensuoti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą šiame sektoriuje;
47. ragina į prekybos susitarimus įtraukti neteisėtai įsigytos medienos importą, o pažeidimų atveju taikyti sankcijas;
48. ragina valstybes nares ir medienos pramonę svariai prisidėti siekiant užtikrinti, kad visos iškirstos miškų zonos būtų atsodintos;
49. pabrėžia, kad reikia toliau plėsti ES masto Europos miškų informacinę sistemą (FISE) atsižvelgiant į šiuo metu veikiančias sistemas, už kurią būtų bendrai atsakingi visi atitinkami Komisijos generaliniai direktoratai, dirbantys įvairiose FISE apimamose srityse; mano, kad ši priemonė turėtų būti koordinuojama pagal ES miškų strategiją; pabrėžia, kad svarbu realiuoju laiku teikti lyginamąją, moksliškai pagrįstą ir subalansuotą informaciją apie Europos miškų išteklius, kartu stebint, ar miškai ir gamtiniai ištekliai yra tinkamai valdomi ir, jei reikia, išsaugomi, ir siekiant prognozuoti dėl klimato kaitos kylančių natūralių trikdžių poveikį ir jų pasekmes, pasitelkiant aplinkos ir socialinius bei ekonominius rodiklius bet kokiai su miškais susijusiai ES politikai plėtoti; pažymi, kad nacionaliniai miškų inventoriai yra išsami stebėsenos priemonė siekiant įvertinti miškininkystės atsargas ir atsižvelgti į regioninius aspektus; ragina ES sukurti Europos miškų stebėsenos tinklą, siekiant rinkti informaciją vietos lygmeniu, kuris būtų susietas su „Copernicus“ žemės stebėjimo programomis
50. palankiai vertina šio sektoriaus skaitmeninimo tendenciją ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įdiegti ES masto skaitmeninį medienos atsekamumo mechanizmą, skirtą duomenims rinkti, nuosekliam skaidrumui ir vienodoms veiklos sąlygoms užtikrinti, taip pat nekonkurencingam elgesiui ir tyčiniams neteisėtiems veiksmams prekybos mediena srityje mažinti tiek ES viduje, tiek už jos ribų, taikant patikros sistemą; be to, mano, kad tokia patikros sistema leistų pagerinti taisyklių laikymąsi, apriboti finansinį sukčiavimą ir su juo kovoti, taip pat trukdytų taikyti kartelių praktiką ir nutrauktų neteisėtas medienos ruošos logistines operacijas ir judėjimą; toliau skatina keistis gerąja patirtimi su valstybėmis narėmis, kurios jau įgyvendino tokias reformas nacionaliniu lygmeniu;
51. pabrėžia, kad valstybės narės turi kompetenciją ir atlieka pagrindinį vaidmenį rengiant ir įgyvendinant ES miškų strategiją po 2020 m.; ragina Komisijos Miškininkystės nuolatinį komitetą padėti valstybėms narėms vykdyti šią užduotį; pabrėžia, kad svarbu keistis informacija ir tuo pačiu metu įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, pvz., miškų savininkus ir valdytojus, į pilietinio dialogo dėl miškininkystės ir kamštienos grupę, taip pat rengti jos reguliarius posėdžius ir didinti koordinavimą bei sinergiją su Miškininkystės nuolatiniu komitetu; primygtinai ragina Komisiją bent kartą per metus įtraukti Parlamentą į ES miškų strategijos įgyvendinimą; ragina stiprinti Miškininkystės nuolatinio komiteto vaidmenį siekiant užtikrinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir politikos koordinavimą ES lygmeniu; be to, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo stiprinant tvarų miškų naudojimą ir ypač kaimo ekonomiką; pabrėžia glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo svarbą siekiant padidinti naujosios ES miškų strategijos naudą; be to, ragina Komisiją ir jos generalinius direktoratus, turinčius su miškais susijusią kompetenciją, strategiškai dirbti siekiant užtikrinti bet kokios su miškininkyste susijusios veiklos nuoseklumą ir stiprinti tvarią miškotvarką;
52. primygtinai ragina valstybes nares teikti pirmenybę nuolatiniam aukštos kokybės profesiniam su mediena susijusių profesijų mokymui ir mokymui ekologiškos statybos srityje, taip pat užtikrinti būtinas viešąsias išlaidas ir investicijas šioje srityje, kad būtų galima pasirengti būsimiems ES medienos pramonės poreikiams;
53. primena Komisijos įsipareigojimą visiškai netoleruoti reikalavimų nesilaikymo; pabrėžia, kad šiuo metu prieš valstybes nares pradėta keletas pažeidimo nagrinėjimo bylų, susijusių su nepakeičiamomis Europos miškų ekosistemų vertybėmis, ir primygtinai ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų šiais atvejais;
54. ragina Komisiją, derinant veiksmus su valstybių narių darbo inspekcijos tarnybomis, patikrinti, ar į rinką pateiktos ir medienos pramonės naudojamos mašinos atitinka Direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų ir ar jose įrengta pjuvenų išgavimo ir surinkimo sistema;
55. yra įsitikinęs, kad ES miškų strategija turėtų skatinti ir remti dalijimąsi geriausia praktika, susijusia su tvarios miškotvarkos įgyvendinimu, miškų sektoriaus darbuotojų ir valdytojų profesiniu mokymu, miškininkystės sektoriaus rezultatais ir geresniu valstybių narių bendradarbiavimu vykdant tarpvalstybinius veiksmus ir dalijantis informacija, siekiant užtikrinti sveikų Europos miškų augimą; tai pat pabrėžia, kad visais atitinkamais ES lygmenimis reikia užtikrinti geresnį informavimą apie tvarios miškotvarkos svarbą, taip pat sudaryti galimybes plėsti, įgyvendinti ir koordinuoti informuotumo didinimo kampanijas apie miško daugiafunkciškumą ir daugeriopą naudą, kurią tvari miškotvarka teikia ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu, siekiant informuoti visus piliečius apie šio paveldo turtingumą ir būtinybę valdyti, prižiūrėti ir tausiai naudoti mūsų išteklius, kad būtų išvengta konfliktų visuomenėje;
56. skatina valstybes nares primygtinai raginti savo atitinkamus miškininkystės srities suinteresuotuosius subjektus pasiekti platesnį gyventojų sluoksnį pasitelkiant švietimo priemones ir programas, skirtas tiek moksleiviams, tiek kitų amžiaus grupių žmonėms, pabrėžiant miškų svarbą tiek žmogaus vadovaujamai veiklai, tiek biologinės įvairovės ir įvairių ekosistemų išsaugojimui;
57. pažymi, kad skaitmeninimas ir tvarios technologijos atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant pridėtinę vertę toliau plėtojant su mišku susijusį sektorių; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti žinių ir technologijų perdavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi, pvz., tvarios ir aktyvios miškotvarkos srityje;
o o o
58. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Eritrėjos, ypač į 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją(1),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 11 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais pranešimą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 30 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais pareiškimą per 44-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją,
– atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Eritrėjoje,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2444, kuria nedelsiant nutraukiamos visos JT sankcijos Eritrėjai (ginklų embargas, turto įšaldymas ir draudimas keliauti),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/1944, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/127/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Eritrėjai(2),
– atsižvelgdamas į bylą Nr. 428/12 (2012), pateiktą Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijai Dawito Isaako ir kitų politinių kalinių vardu,
– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 22 d. 66-osios Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos sesijos baigiamąją deklaraciją,
– atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,
– atsižvelgdamas į 1997 m. priimtą Eritrėjos Konstituciją, kuria užtikrinamos pilietinės laisvės, įskaitant religijos laisvę,
– atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),
– atsižvelgdamas į AKR ir ES partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimą)(3) su pakeitimais, padarytais 2005 m. ir 2010 m., kurį Eritrėja yra pasirašiusi,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi Dawit Isaak, kuris yra Eritrėjos ir Švedijos pilietis, taigi ir Europos Sąjungos pilietis, žurnalistas ir pirmojo nepriklausomo Eritrėjos laikraščio „Setit“ bendrasavininkis, 2001 m. rugsėjo 23 d. buvo suimtas Eritrėjos valdžios institucijų, kartu su dar 21 asmeniu; kadangi Eritrėjos valdžia Dawitą Isaaką laiko išdaviku, nors jam niekada nebuvo pateikti kaltinimai ir jis nebuvo teisiamas; kadangi 1992 m. Eritrėjai tapus nepriklausoma Dawit Isaak sugrįžo iš Švedijos, siekdamas prisidėti prie savo šalies jaunos demokratijos įtvirtinimo;
B. kadangi paskelbus atvirą laišką, kuriame buvo smerkiamas režimas, o prezidentas Isaias Afwerki raginamas vykdyti demokratines reformas, prasidėjo areštai; kadangi suėmimo dieną vyriausybė paskelbė visos nepriklausomos žiniasklaidos draudimą; kadangi sulaikytieji nebuvo apkaltinti jokiais nusikaltimais;
C. kadangi Dawit Isaak 2005 m. lapkričio 19 d. buvo paleistas iš kalėjimo po to, kai Švedijos ir kitų šalių vyriausybės dėl jo ėmėsi svarbių veiksmų; kadangi po dviejų dienų pakeliui į ligoninę jis vėl buvo suimtas, o Eritrėjos valdžios institucijos teigė, kad jis buvo tik laikinai paleistas, kad gautų medicininį gydymą; kadangi nuo to laiko Dawitui Isaakui Eritrėjos valdžios institucijos neleidžia su niekuo susisiekti, atsisako nurodyti jo tikslią buvimo vietą ir neteikia informacijos apie jo sveikatą ir savijautą;
D. kadangi 2008 m. gruodžio mėn. pasirodė nepatvirtintų pranešimų, jog Dawit Isaak buvo perkeltas į didžiausio saugumo kalėjimą Embatkaloje ir kad netrukus po to, 2009 m. sausio 11 d., jis buvo paguldytas į oro pajėgų ligoninę Asmaroje, kaip manoma, sunkiai sergantis; kadangi jo ligos pobūdis ir sunkumas tebėra nežinomas, o Eritrėjos vyriausybė atsisako patvirtinti hospitalizavimo faktą;
E. kadangi Dawito Isaako šeima ir jo trys vaikai patiria didžiulį stresą ir nežinomybę nuo pat jo dingimo ir turi labai mažai žinių apie savo artimojo būklę, buvimo vietą ar ateities perspektyvas; kadangi Dawito Isaako duktė Betlehem Isaak ir toliau kovoja už tėvo išlaisvinimą; kadangi 2020 m. Betlehem Isaak patvirtino, kad jos tėvas gyvas;
F. kadangi Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija nusprendė, kad 2001 m. rugsėjo mėn. Eritrėjoje suimti žurnalistai, įskaitant Dawitą Isaaką, kalinami savavališkai ir neteisėtai, ir primygtinai paragino Eritrėjos valdžios institucijas juos paleisti arba bent jau surengti teisingą bylos nagrinėjimą;
G. kadangi padėtis Eritrėjos perpildytuose sulaikymo centruose su prastomis sanitarinėmis sąlygomis prilygsta žiauriam ir nežmoniškam elgesiui; kadangi tokiomis sąlygomis laikomi kaliniai patiria didesnę riziką užsikrėsti COVID-19; kadangi galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, maistą ir sanitarines paslaugas yra labai ribotos arba jų visai nėra, todėl sulaikytieji yra priklausomi nuo lankytojų, kad gautų pagrindinių atsargų; kadangi kalėjimų izoliavimas kovojant su pandemija dar labiau paaštrino nepakankamos mitybos problemą ir dėl jos kylančius psichikos ir fizinius negalavimus; kadangi daug daugiau kalinių laikomi transporto konteineriuose, kuriuose sąlygos temperatūros aspektu yra itin sunkios;
H. kadangi po nepriklausomybės atgavimo Eritrėja, vadovaujant Isaiasui Afwerki, vykdė sistemingą tūkstančių žmonių kalinimą už jų politines pažiūras, žurnalisto darbą arba už tai, kad jie praktikavo savo religiją; kadangi priverstinis dingimas vykdomas struktūruotai; kadangi sulaikytieji paprastai yra savavališkai ir neteisėtai suimami ir laikomi nepateikus kaltinimų, jiems neleidžiama kreiptis į advokatus, o šeimos nariai negali jų lankyti;
I. kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vystymosi programos 2019 m. žmogaus socialinės raidos ataskaita, 2019 m. pagal žmogaus socialinės raidos indeksą Eritrėja iš 189 šalių užėmė 182-ą vietą; kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ sudarytame pasaulio spaudos laisvės indekse 2020 m. Eritrėja užima 178 vietą ir 180 vertintų šalių; kadangi 2019 m. Žurnalistų gynimo komitetas pripažino Eritrėją labiausiai cenzūros varžoma valstybe pasaulyje;
J. kadangi 2016 m. gegužės 9 d. paskelbtoje JT žmogaus teisių Eritrėjoje tyrimo komisijos ataskaitoje pažymėta, kad per pastaruosius 25 metus visoje šalyje sulaikymo centruose, karinių mokymų stovyklose ir kitose vietose buvo sistemingai vykdomi nusikaltimai žmoniškumui;
K. kadangi, remiantis 2019 m. gegužės 16 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Eritrėjoje klausimais ataskaita, teigiami pokyčiai siekiant taikos ir saugumo regione Eritrėjoje ir tarptautinėje bendruomenėje suteikė vilčių, kad Eritrėjos vyriausybė imsis politinių ir institucinių reformų, tačiau Eritrėjos valdžios institucijos kol kas nepradėjo vidaus reformų proceso, o žmogaus teisių padėtis išlieka nepakitusi; kadangi JT specialiajam pranešėjui nuo 2009 m. neleidžiama įvažiuoti į Eritrėją apsilankyti šalyje;
L. kadangi 2019 m. gegužės mėn. Eritrėjos valdžios institucijos ėmėsi represinių priemonių prieš nepripažintas krikščionių kongregacijas ir užėmė katalikiškas mokyklas ir sveikatos priežiūros įstaigas, tokiu būdu darydamos neigiamą poveikį gyventojų sveikatos ir švietimo teisėms;
M. kadangi Eritrėjos prezidentas ir toliau atsisako surengti rinkimus ir įgyvendinti šalies konstituciją, nepaisant to, kad ji buvo ratifikuota 1997 m., o Eritrėjos rinkimų įstatymas – 2002 m.; kadangi laikinasis parlamentas neposėdžiauja nuo 2002 m., o teismus kontroliuoja vyriausybė;
N. kadangi buvo tikimasi, jog naujausi pokyčiai regione taikos ir saugumo srityje lems reformų pradžią, t. y. kad bus reformuota nacionalinė kariuomenė ir kad šauktiniai Eritrėjoje bus demobilizuoti; kadangi kol kas nebuvo jokių oficialių pranešimų apie karinės tarnybos trukmės sutrumpinimą ar demobilizacijos planus; kadangi karinė tarnyba tebėra nesavanoriško pobūdžio, o jos trukmė neterminuota; kadangi dėl karinės tarnybos daugelis piliečių, įskaitant moteris ir mergaites, atsiduria vergovėje, kai visą jų gyvenimą kontroliuoja kiti asmenys, be to, jie patiria fizinę, seksualinę ir žodinę prievartą ir gali būti priversti tarnauti kitų namuose;
O. kadangi 2018 m. liepos mėn. Eritrėja ir Etiopija pasirašė istorinį taikos susitarimą, kuriuo baigiamas dvidešimties metų konfliktas; kadangi 2018 m. liepos mėn. taikos susitarimas atvėrė naujas šalies socialinio ir ekonominio vystymosi perspektyvas, susijusias su regioninės ekonominės integracijos pažanga Somalio pusiasalyje;
P. kadangi po Eritrėjos ir Etiopijos taikos susitarimo ES pakeitė savo požiūrį į Eritrėją, grindžiamą „bendradarbiavimo principais“ - pagal kuriuos anksčiau nei politinis dialogas, nei ES vystomasis bendradarbiavimas su Eritrėja nebuvo leidžiamas - į vadinamąjį dvejopą požiūrį;
Q. kadangi ES partnerystė su Eritrėja reglamentuojama Kotonu susitarimu ir kadangi šio susitarimo šalys privalo laikytis pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui, bei jas įgyvendinti;
R. kadangi nepaisant rimtų ir reguliarių esminių ir pagrindinių Kotonu susitarimo elementų pažeidimų, kuriuos daro Eritrėja žmogaus teisių srityje, ES nėra pradėjusi konsultacijų pagal 96 straipsnį, nors Europos Parlamentas ragina tai padaryti;
S. kadangi ES yra Eritrėjai svarbi paramos vystymuisi teikėja; kadangi po 2018 m. Eritrėjos ir Etiopijos taikos susitarimo ES ir Eritrėja susitarė dėl naujos 2019–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo strategijos, pagal kurią ES skyrė 180 mln. EUR;
T. kadangi autokratinė vyriausybė bando kontroliuoti Eritrėjos diasporą taikydama 2 % ekspatriacijos pajamų mokestį ir šnipinėdama ją, bei darydama poveikį Eritrėjoje likusiems giminaičiams;
1. reikalauja nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti visus sąžinės kalinius Eritrėjoje, visų pirma ES pilietį Dawitą Isaaką ir kitus žurnalistus, kurie kalinami nuo 2001 m. rugsėjo mėn.; reikalauja nedelsiant pateikti informaciją apie Dawito Isaako buvimo vietą ir jo būklę; primygtinai ragina Eritrėjos valdžios institucijas suteikti jam galimybę susisiekti su ES, valstybių narių ir Švedijos atstovais, kad būtų nustatyti jo sveikatos būklės poreikiai ir suteikta bet kokia kita reikalinga parama;
2. kuo griežčiausiai smerkia Eritrėjoje paplitusius sistemiškus šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus; ragina Eritrėjos vyriausybę liautis kalinus opozicijos narius, žurnalistus, religinius vadovus ir nekaltus civilius gyventojus;
3. kreipiasi į Afrikos Sąjungą kaip ES partnerį, kuris yra aiškiai įsipareigojęs laikytis visuotinių demokratijos ir žmogaus teisių vertybių, aktyviau veikti taisant apgailėtiną padėtį Eritrėjoje ir dirbti kartu su ES užtikrinant Dawito Isaako ir kitų politinių kalinių paleidimą;
4. reikalauja, kad, atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 sveikatos krizę, prastas sanitarines sąlygas Eritrėjos kalėjimuose ir didelę infekcijos riziką sulaikytiesiems, būtų nedelsiant suteiktas tinkamas maistas, vanduo ir medicininė priežiūra; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl COVID-19 pandemijos tam tikrose šalies dalyse didėja badas ir stiprėja nepakankamos mitybos padėtis, o tai prisideda prie maisto trūkumo;
5. reikalauja, kad Eritrėjos vyriausybė pateiktų išsamią informaciją apie visų asmenų, kurių fizinė laisvė buvo apribota, likimą ir buvimo vietą bei įrodymą, kad jie vis dar gyvi; ragina užtikrinti teisingą kaltinamųjų teismo procesą, nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus kalinius, kurie nebuvo apkaltinti jokiu nusikaltimu, ir panaikinti kankinimus ir kitokį žeminantį elgesį, pvz., maisto, vandens ir medicininės priežiūros apribojimus; primena Eritrėjos vyriausybei jos pareigą kovoti su visais žmogaus teisių pažeidimais, be kita ko, tiriant neteismines egzekucijas ir priverstinius dingimus, taip pat spręsti problemą su mirties bausme, kuri turėtų būti panaikinta atsižvelgiant į JT Žmogaus teisių tarybos 2020 m. metinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;
6. apgailestauja dėl to, kad Eritrėjoje nėra vietos nepriklausomiems žmogaus teisių gynėjams, politinės opozicijos nariams ar nepriklausomiems žurnalistams; todėl ragina Eritrėjos vyriausybę atverti pilietinę erdvę nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms ir leisti šalyje kurti kitas politines partijas; primena Eritrėjai jos įsipareigojimus, prisiimtus pagal TDO konvencijas, ypač susijusius su pilietinės visuomenės organizacijų ir profesinių sąjungų teise burtis, rengti taikias demonstracijas, dalyvauti aptariant viešuosius reikalus ir rengti kampanijas už geresnes darbuotojų teises;
7. reikalauja, kad Eritrėjos vyriausybė nustotų naudoti savo piliečius priverstiniam darbui per neterminuotą karo tarnybą ir nutrauktų privalomą praktiką visiems vaikams paskutinius mokslo metus praleisti kariuomenės mokymo stovykloje;
8. ragina Komisiją patikrinti, ar laikomasi ES pagalbos teikimo sąlygų, ir užtikrinti, kad Eritrėjoje vykdomiems projektams, ypač tiems, kurie vykdomi naudojantis kariuomenės darbo jėga, nebūtų skiriamas joks finansavimas, kuris būtų naudingas Eritrėjos vyriausybei; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Komisija toliau finansuoja projektą „Roads“, ir ragina ją griežtai reaguoti į Eritrėjos žmonių vystymosi, demokratijos, žmogaus teisių, gero valdymo, saugumo ir žodžio, spaudos ir susirinkimų laisvės poreikius bei įvertinti apčiuopiamus rezultatus, susijusius su žmogaus teisėmis, kuriuos lėmė ES ir Eritrėjos strategija bei vadinamasis dvejopas požiūris;
9. ragina nedelsiant įgyvendinti Eritrėjos 1997 m. Konstituciją, kuri buvo parengta visapusiškai konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene bei buvo tinkamai patvirtinta;
10. smerkia tai, kad Eritrėjos vyriausybė taiko ekstrateritorinį diasporos mokestį; primygtinai ragina vyriausybę gerbti judėjimo laisvę ir nutraukti vadinamąją „kaltės“ politiką, taikomą šeimos nariams asmenų, vengiančių karinės tarnybos, siekiančių palikti Eritrėją arba nesumokėjusių 2 % pajamų mokesčio, kurį vyriausybė taiko iš Eritrėjos išvykstantiems asmenims, įskaitant ES piliečius;
11. ragina Eritrėją panaikinti nepriklausomos žiniasklaidos draudimą ir leisti kurti politines partijas, kaip pagrindinę demokratijos skatinimo šalyje priemonę; ragina leisti žmogaus teisių organizacijoms laisvai veikti šalyje;
12. reikalauja iš Eritrėjos valdžios institucijų liautis kalinus opozicijos narius, žurnalistus, religinius vadovus, pilietinės visuomenės atstovus ir nekaltus civilius gyventojus; primygtinai ragina Eritrėją visapusiškai gerbti ir saugoti religijos laisvę bei nutraukti vykdomą persekiojimą dėl religijos;
13. pakartoja savo skubų prašymą sukurti pasaulinį ES žmogaus teisių mechanizmą, vadinamąjį Europos „Magnitskio aktą“; ragina Tarybą patvirtinti šį mechanizmą priimant sprendimą, susijusį su Sąjungos strateginiais interesais ir tikslais pagal Europos Sąjungos sutarties 22 straipsnio 1 dalį;
14. reikalauja, kad Eritrėja visapusiškai laikytųsi JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir nedelsiant ją įgyvendintų bei visapusiškai vykdytų įsipareigojimus, prisiimtus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją – kankinimas draudžiamas abiem šiais dokumentais;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungai, Eritrėjos prezidentui, JT žmogaus teisių tarybai bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2018 m. gegužės 31 d.(1), 2019 m. kovo 14 d.(2) ir 2019 m. gruodžio 19 d.(3) rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 29 d. susitarimą, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija(4),
– atsižvelgdamas į Nikaragvai skirtą ES šalies strategijos dokumentą ir 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą,
– atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Nikaragvos,
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) 2019/1716 dėl tikslinių sankcijų sistemos Nikaragvai sukūrimo(5) ir į 2020 m. gegužės 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/606, kuriuo į tikslinių sankcijų sąrašą įtraukiami šeši Nikaragvos pareigūnai, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą keliauti(6),
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus Europos Sąjungos vardu dėl Nikaragvos, ypač į 2019 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. gegužės 4 d. pareiškimus,
– atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pranešimą, perskaitytą per 2020 m. rugsėjo 14 d. vykusią 45-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją, ir JT žmogaus teisių tarybos 2020 m. birželio 19 d. ataskaitą dėl Nikaragvos,
– atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos įsteigto Specialiojo Nikaragvos stebėsenos mechanizmo (MESENI) paskelbtus naujienlaiškius,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir į ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,
– atsižvelgdamas į Nikaragvos Konstituciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2020 m. rugsėjo 22 d. Nikaragvos Nacionalinės Asamblėjos nariai, priklausantys valdančiajai Nacionalinio sandinistų išsivadavimo fronto (Alianza Frente Sandinista de Liberación Nacional) partijai, pateikė pasiūlymą dėl 2012 m. Rusijos įstatymo dėl „užsienio agentų“ pavyzdžiu parengto dėl užsienio agentų veiklos reglamentavimo, kurį priėmus kiekvienas asmuo, organizacija ar institucija, įskaitant žiniasklaidos priemones ir nevyriausybines organizacijas, gaunantys finansavimą iš užsienio, turėtų užsiregistruoti Vidaus reikalų ministerijoje (Migob) ir jų finansinė veikla turėtų būti stebima Finansinės analizės skyriaus (UAF);
B. kadangi bet kuris Vidaus reikalų ministerijoje „užsienio agento“ statusu užsiregistravęs asmuo ar subjektas būtų atidžiai stebimas ir, kaip nustatyta 12 straipsnyje, „neturėtų dalyvauti sprendžiant vidaus politinius reikalus ar klausimus“, taigi būtų varžomos jų pilietinės ir politinės teisės bei leidžiama juos sekti, bauginti ir persekioti baudžiamąja tvarka; kadangi priėmus šį įstatymą būtų pakirsta teisė į lygiateisį dalyvavimą politinėje ir visuomeninėje veikloje, – taip pat ir opozicijos, – vadinasi, būtų dar labiau iškreipta Nikaragvos politinė sistema; kadangi tai gali sukelti pavojingus neteisėto pilietinės visuomenės organizacijų, aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų veiklos kriminalizavimo atvejus;
C. kadangi, pritarus Įstatymui dėl užsienio agentų veiklos reglamentavimo, juo būtų naudojamasi kaip priemone imtis represijų prieš asmenis ir žmogaus teisių organizacijas, kurios remiamos tarptautinio bendradarbiavimo Nikaragvoje ištekliais; kadangi šio įstatymo priėmimas gali tiesiogiai paveikti bendradarbiavimą su ES šalyje ir asmenis, susijusius su Europos interesais;
D. kadangi keletas valdančiajai partijai priklausančių Nacionalinės Asamblėjos narių pasiūlė ir specialų įstatymą dėl kibernetinių nusikaltimų, kuriuo siekiama cenzūruoti skaitmeninę žiniasklaidą, bei naują įstatymą dėl neapykantos nusikaltimų, kuriuo būtų reformuotas baudžiamasis kodeksas, kad būtų galima skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už politinį nepaklusnumą, aiškiai neapibrėžus, kokio elgesio pagrindu būtų skiriamas toks griežtas nuosprendis, ir kuriuo galėtų būti naudojamasi siekiant bausti tuos, kurie nepritaria represyviai valdžios politikai;
E. kadangi šiais siūlomais įstatymais akivaizdžiai siekiama varžyti tokias pagrindines teises, kaip saviraiškos internete ir realiame gyvenime laisvė, asociacijų laisvė ir religijos laisvė, dar labiau riboti Nikaragvos piliečių pilietinę erdvę ir vykdyti Nikaragvos piliečių, žiniasklaidos priemonių ir pilietinės visuomenės bei žmogaus teisių organizacijų totalitarinę kontrolę netaikant jokios stabdžių ir atsvarų sistemos bei numatant didelę jų įgyvendinimo laisvę, t. y. stebint visus jų veiksmus, o ypatingą dėmesį skiriant politinei, darbo ir ekonominei sferoms; kadangi, priėmus šiuos įstatymus, būtų pažeistos įvairios teisės ir pagrindinės laisvės, įtvirtintos Nikaragvos Konstitucijoje, – jos visos pripažįstamos tarptautiniais susitarimais, paktais ir sutartimis, kurių šalis yra Nikaragva;
F. kadangi šios iniciatyvos yra naujausi šių pažeidimų pavyzdžiai ir patvirtina plačiau įsigalėjusią represijų ir žmogaus teisių bei pagrindinių teisių pažeidinėjimo tendenciją; kadangi pilietinės visuomenės veikėjai, aplinkos aktyvistai, žurnalistai, politinės opozicijos atstovai, religinių bendruomenių, pirmiausia Katalikų bažnyčios, nariai, studentai, buvę politiniai kaliniai ir jų šeimos – visi jie tebėra saugumo pajėgų ir valdžią remiančių karinių grupuočių taikiniai: jie suiminėjami, jų veikla kriminalizuojama, jų atžvilgiu naudojama perteklinė jėga, jų namuose rengiami reidai, jie yra bauginami policijos, prieš moteris aktyvistes vykdomi seksualiniai išpuoliai, griebiamasi vis didesnės prievartos ir bauginimų, jiems grasinama mirtimi, jie tampa vandalizmo, viešo įžeidinėjimo ir internetinių šmeižto kampanijų aukomis;
G. kadangi, pasak JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet, „pažanga sprendžiant žmogaus teisių padėties klausimą nepadaryta, o ženklų, kad valdžia konstruktyviai spręstų įtampos ir struktūrines problemas, išprovokavusias 2018 m. balandžio mėn. sociopolitinę krizę, nėra“; kadangi, remiantis pilietinės visuomenės organizacijų pranešimais, 94 asmenys, laikomi valdžios oponentais, iki šiol yra savavališkai sulaikyti, dažniausiai pateikus suklastotus kaltinimus su niekuo nesusijusiais nusikaltimais;
1. smerkia bandymus priimti Konstitucijai prieštaraujantį Įstatymą dėl užsienio agentų veiklos reglamentavimo, Specialųjį įstatymą dėl kibernetinių nusikaltimų ir Įstatymą dėl neapykantos nusikaltimų ir ragina Nacionalinę Asamblėją juos atmesti, taip pat atmesti bet kokį kitą įstatymą, kuriuo būtų apribotos Nikaragvos gyventojų pagrindinės laisvės; pabrėžia, kad tuo atveju, jei šie įstatymai bus patvirtinti, Danielio Ortegos vyriausybei bus suteikta nauja represinė priemonė, skirta nutildyti ne tik kritikus, bet ir bet kurį kitą užsienio finansavimą gaunantį asmenį ar organizaciją, todėl padidės nukentėjusiųjų nuo tokių represijų skaičius ir dar labiau išplis bauginimo ir grasinimų atmosfera, dėl kurios Nikaragvoje bus daromi nepriimtini žmogaus teisių pažeidimai;
2. reiškia solidarumą su Nikaragvos gyventojais ir smerkia visus Nikaragvos vyriausybės represinius veiksmus, ypač sukeltus mirties atvejus; smerkia represijas, nukreiptas prieš pilietinės visuomenės aktyvistus, politinės opozicijos veikėjus, studentus, žurnalistus, čiabuvių grupes, religinių bendruomenių, ypač katalikų bažnyčios, narius ir žmogaus teisių gynėjus; ragina nedelsiant paleisti visus savavališkai sulaikytus politinius kalinius, panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus ir leisti jiems naudotis pagrindinėmis teisinės apsaugos priemonėmis;
3. primygtinai ragina Nikaragvos vyriausybę liautis kriminalizavus laisvą nuomonę reiškiančius asmenis ir atsisakyti bet kokio tikslo kontroliuoti ir riboti pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių organizacijų, politinės opozicijos veikėjų, žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų veiklą; primygtinai ragina Nikaragvos vyriausybę grąžinti naujienų kanalams konfiskuotą turtą, vėl išduoti jiems veiklos licencijas ir atkurti nevyriausybinių organizacijų juridinio asmens statusą; ragina ją visapusiškai bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis ir sudaryti joms sąlygas grįžti į šalį, įskaitant Amerikos šalių žmogaus teisių komisiją, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, specialųjį Nikaragvos stebėsenos mechanizmą (MESENI) ir Amerikos valstybių organizacijos tarptautinę nepriklausomų ekspertų grupę; palankiai vertina 2020 m. birželio mėn. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją, kuria Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras įpareigojamas vykdyti griežtesnę padėties Nikaragvoje stebėseną, ir ES paramą priimant šią rezoliuciją;
4. pabrėžia, kad bet kokie naudojimosi nuomonės ir saviraiškos laisve internete ir realiame gyvenime, taikių susirinkimų ir asociacijų laisve ir teise ginti žmogaus teises apribojimai yra nesuderinami su Nikaragvos Konstitucija ir jos tarptautiniais įsipareigojimais pagal žmogaus teisių susitarimus;
5. nepritaria tam, kad Nikaragvos autoritarinė vyriausybė politiniais ir neteisėtais tikslais netinkamai naudojasi institucijomis ir įstatymais, siekdama kriminalizuoti pilietinės visuomenės organizacijas ir politinius oponentus; atsižvelgdamas į tai, ragina Nikaragvos vyriausybę laikytis visų įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė 2019 m. kovo mėn. susitarimuose su opozicijos grupėmis ir Pilietiniu aljansu, kuris dabar įtrauktas į Nacionalinę koaliciją, kad būtų rastas demokratinis, taikus ir derybomis pagrįstas politinės krizės Nikaragvoje sprendimas;
6. primena Nikaragvos vyriausybei, kad rinkimai gali būti laisvi, patikimi, įtraukūs ir skaidrūs tik tuo atveju, jei nebus vykdomos represijos, bus atkurta teisinė valstybė ir gerbiamos visų Nikaragvos gyventojų konstitucinės teisės, įskaitant teisę į saviraiškos, susirinkimų, tikėjimo ir taikių protestų laisves; ragina Nikaragvos vyriausybę demokratinėmis ir taikiomis derybų priemonėmis pasiekti susitarimą su opozicijos grupėmis, įskaitant Nacionalinę koaliciją, dėl rinkimų ir institucinių reformų, būtinų siekiant užtikrinti patikimus, įtraukius ir skaidrius rinkimus, kuriuos šiuo metu numatyta surengti 2021 m. lapkričio mėn., visapusiškai laikantis tarptautinių standartų, taip pat įgyvendinant 2011 m. ES rinkimų stebėjimo misijos ir Amerikos valstybių organizacijos rekomendacijas; mano, kad šiuo tikslu rinkimus turi stebėti tinkamai akredituoti nacionaliniai ir tarptautiniai stebėtojai;
7. reiškia didelį susirūpinimą dėl naujausių Nikaragvos organizacijų pranešimų, kad valdžios institucijos nurodė nacionalinei policijai vykdyti žmogaus teisių pažeidimus ir kad vykdant šias represijas policijai padeda vyriausybę palaikančios civilinės grupuotės ir valdančiosios partijos teritorinės organizacijos, iš kurių kai kurios yra ginkluotos ir organizuotos kaip sukarintos grupuotės; ragina vyriausybę nuginkluoti šias sukarintas grupuotes ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus ir demokratijos bei teisinės valstybės principų pažeidimus, taip pat ragina persvarstyti prieštaringai vertinamą amnestijos įstatymą, nes juo galėtų būti užkirstas kelias asmenų, atsakingų už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, baudžiamajam persekiojimui;
8. atsižvelgdamas į tolesnius sunkius piktnaudžiavimo atvejus ir besitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus, jei bus priimtas siūlomas Įstatymas dėl užsienio agentų veiklos reglamentavimo, Specialusis įstatymas dėl kibernetinių nusikaltimų ir Įstatymas dėl neapykantos nusikaltimų ir jei Nikaragvos vyriausybė ir toliau rodys nenorą pradėti nacionalinį dialogą dėl tinkamos rinkimų reformos ir bus toliau vykdomos prieš Nikaragvos pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją nukreiptos represijos, prašo Tarybos skubiai išplėsti sankcijų sąrašą, į jį įtraukiant daugiau asmenų ir subjektų, įskaitant prezidentą ir viceprezidentą, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų išvengta neigiamo poveikio Nikaragvos žmonėms; pakartoja savo skubų prašymą sukurti pasaulinį ES žmogaus teisių mechanizmą; ragina Tarybą patvirtinti šį mechanizmą priimant sprendimą, susijusį su Sąjungos strateginiais interesais ir tikslais pagal Europos Sąjungos sutarties 22 straipsnio 1 dalį;
9. ragina kuo greičiau nusiųsti Parlamento delegaciją į Nikaragvą, kad būtų galima vėl pradėti stebėti padėtį šalyje, ir primygtinai ragina Nikaragvos valdžios institucijas leisti šiai delegacijai nekliudomai atvykti į šalį ir susitikti su visais atitinkamais asmenimis bei naudotis infrastruktūra;
10. primena savo raginimą, išdėstytą 2019 m. kovo 14 d. rezoliucijoje, nedelsiant užtikrinti Alessio Casimirri, kuris toliau gyvena Managvoje ir naudojasi Nikaragvos vyriausybės apsauga, į Italiją, kur jis turi atlikti šešių galutinių laisvės atėmimo iki gyvos galvos nuosprendžių bausmę už įrodytą dalyvavimą pagrobiant ir nužudant buvusį ministrą pirmininką ir Krikščionių demokratų partijos lyderį Aldo Moro bei už jo apsaugininkų nužudymą 1978 m. kovo 16 d. Romoje;
11. ragina Europos išorės veiksmų tarnybą kartu su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais toliau teikti ir didinti materialinę ir techninę paramą žmogaus teisių gynėjams ir nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms Nikaragvoje; ragina Europos Sąjungos delegaciją Nikaragvoje ir valstybes nares, turinčias diplomatines atstovybes vietoje, visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų;
12. primena, kad, atsižvelgiant į ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą, Nikaragva turi gerbti ir įtvirtinti teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principus, ir pakartoja savo prašymą, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, pradėti taikyti asociacijos susitarime įtvirtintą sąlygą dėl demokratijos;
13. pabrėžia, kad ES parama pilietinės visuomenės organizacijoms turėtų būti toliau teikiama ir stiprinama siekiant sumažinti COVID-19 poveikį;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Saudo Arabijos, ypač į 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Saudo Arabijos, jos santykių su ES ir jos vaidmens Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje(1), 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Raifo Badawi atvejo(2), 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Ali Mohammedo al-Nimro atvejo(3), 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją dėl moterų teisių gynėjų padėties Saudo Arabijoje(4) ir 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule(5), taip pat į 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene(6) ir 2017 m. lapkričio 30 d.(7) ir 2018 m. spalio 4 d.(8) rezoliucijas dėl padėties Jemene,
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl vaikų migrantų apsaugos (2018/2666(RSP))(9),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją „Pabėgėlių ir migrantų srautų klausimo sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“ (2015/2342(INI))(10),
– atsižvelgdamas į Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) 2020 m. rugsėjo 15 d. pareiškimą „Būtini skubūs veiksmai spręsti Saudo Arabijos Karalystės sulaikymo centrų sąlygų klausimą. TMO generalinis direktorius“,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Pasaulinis susitarimas dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos“,
– atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų migruojančiųjų darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi, remiantis organizacijos „Human Rights Watch“ pranešimais, nuo 2020 m. balandžio mėn. apie 30 000 Etiopijos migrantų, įskaitant nėščias moteris ir vaikus, siaubingomis sąlygomis nepagrįstai kalinami Saudo Arabijoje po to, kai husių grupuotės vadovybė juos prievarta išvarė iš Šiaurės Jemeno; kadangi, kaip pranešama, daugelis šių migrantų kirto sieną kilus Saudo Arabijos ir husių pajėgų susišaudymui; kadangi pranešta, kad 2 000 migrantų, kurie tebėra įstrigę Jemeno sienos pusėje pasibaisėtinomis sąlygomis, kurias dar labiau pablogino COVID-19 protrūkis, neturi galimybės patenkinti pagrindinių poreikių;
B. kadangi dirbantys migrantai buvo prievarta sulaikyti Saudo Arabijos pajėgų ir patalpinti Al-Dayero sulaikymo centre, prieš juos perkeliant į dešimt kitų sulaikymo centrų, visų pirma Shmeisi kalėjimą tarp Džidos ir Mekos miestų ir Džizano centrinį kalėjimą, kuriame, kaip įtariama, yra tūkstančiai Etiopijos kalinių; kadangi, pasak Etiopijos konsulinių įstaigų, sulaikytiesiems migrantams trūksta maisto ir vandens, nėra tinkamų sanitarinių sąlygų ir sveikatos priežiūros, o šautinės žaizdos nebuvo gydomos; kadangi pranešama apie keletą mirčių, įskaitant vaikų, o keletas sulaikytųjų mėgino nusižudyti; kadangi, kaip pranešama, Saudo Arabijos saugumo pajėgos žiauriai kankino asmenis, kurie mėgino skųstis sargybiniams dėl sąlygų;
C. kadangi dirbantys migrantai, įskaitant darbininkus iš Afrikos ir Azijos šalių, sudaro apie 20 proc. Saudo Arabijos gyventojų, atlieka labai svarbų vaidmenį Saudo Arabijos ir kitų regiono šalių ekonomikoje, dauguma jų dirba mažai apmokamus ir dažnai fiziškai sunkius darbus; kadangi jų, kaip mažai apmokamų darbuotojų, turinčių mažai arba visai neturinčių galimybių naudotis teisėmis, išnaudojimas ir prievarta yra gerai dokumentuoti daugybėje JT ir kitų tarptautinių organizacijų ataskaitų;
D. kadangi pagal kafala sistemą, piktavališką vizų rėmimo sistemą, kurią žmogaus teisių organizacijos vadina šiuolaikine vergija, dirbantys migrantai negali atvykti į šalį, iš jos išvykti arba pakeisti darbo be rėmėjo sutikimo, jiems trūksta teisinės apsaugos ir jiems dažnai nemokama arba mokama nepakankamai; kadangi pranešama, kad Saudo Arabija svarsto galimybę panaikinti kafalos sistemą;
E. kadangi dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos didėja spaudimas pažeidžiamoms grupėms, ypač dirbantiems migrantams, Saudo Arabijoje ir kitose regiono šalyse, dėl to didėja jų diskriminacija ir priešiškumas jiems; kadangi migrantai dažnai stigmatizuojami kaip galbūt perduodantys COVID-19 virusą, todėl jie dažnai praranda darbą ir atsiduria labai keblioje padėtyje be jokio būsto ar atlyginimo, todėl jie beveik neturi galimybių įteisinti savo statusą arba apsimokėti galimą kelionę atgal į gimtąją šalį;
F. kadangi 2017 m. lapkričio mėn. Saudo Arabija pradėjo kampaniją, nukreiptą prieš migrantus, kaltinamus gyvenamosios vietos, sienų apsaugos ir darbo taisyklių bei įstatymų pažeidimu; kadangi 2019 m. rugsėjo mėn. valdžios institucijos paskelbė, kad vykdant kampaniją buvo sulaikyta daugiau kaip 3,8 mln. asmenų ir kad daugiau kaip 962 000 asmenų buvo perduoti deportuoti; kadangi, TMO duomenimis, nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. apie 380 000 Etiopijos piliečių buvo deportuoti iš Saudo Arabijos į Etiopiją;
G. kadangi Etiopijos vyriausybė žino apie pasibaisėtinas sąlygas, kuriomis Saudo Arabijoje laikomi jos piliečiai; kadangi užsienyje gyvenančių Etiopijos piliečių perlaidos yra svarbi Etiopijos ekonomikos dalis ir yra labai svarbios daugeliui šeimų;
H. kadangi Saudo Arabijos valdžios institucijos neatliko jokio veiksmingo tyrimo, nors teigė, kad 2020 m. rugsėjo mėn. pradžioje ištirs šį klausimą; kadangi sulaikymo sąlygos pablogėjo, nes kaliniai buvo mušami ir iš jų atimami mobilieji telefonai;
I. kadangi Saudo Arabijoje netinkamas elgesys su migrantais atitinka bendrą plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų modelį; kadangi Saudo Arabijos valdžios institucijos, pasinaudojo apribojimais, susijusiais su būtinybe kovoti su COVID 19, kad dar labiau pažeistų politinių kalinių, pvz., moterų teisių gynėjos Loujain al-Hathloul, ir nepritariančių valdančiosios šeimos narių, pvz., princesės Basmah bint Saud ir princo Salman bin Abdulaziz bin Salman, žmogaus teises ir laikė juos įkalintus be teisės susisiekti; kadangi šių ir kitų politinių aktyvistų suėmimai yra dalis brutalių Saudo Arabijos valdžios institucijų susidorojimų su kitą nuomonę turinčiais asmenimis, įskaitant žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymą Saudo Arabijos konsulate Stambule 2018 m., už kurį dar niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn;
J. kadangi, pasak JT specialiojo pranešėjo neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais, Saudo Arabijos valdžios institucijos vykdo pažeidimus naudodamos elektroninio stebėjimo technologijas; kadangi Saudo Arabija tebėra viena iš penkių šalių, kuriose įvykdoma daugiausia mirties bausmių pasaulyje;
K. kadangi Saudo Arabijos Karalystė yra mažiausiai pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių sutarčių ratifikavusi šalis ir neratifikavo pagrindinių dokumentų, susijusių su apsauga nuo savavališko sulaikymo ir imigrantų sulaikymo, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvų protokolą (kuriame nustatomi nacionaliniai prevencijos mechanizmai ir sulaikymo stebėsenos vizitai), Konvenciją dėl darbuotojų migrantų, Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir Konvenciją dėl asmenų be pilietybės;
L. kadangi Briuselyje vykusiame 2020 m. rugsėjo 29 d. susitikime su Saudo Arabijos užsienio reikalų ministru Faisaliu Bin Farhanu Al Saudu vyriausiasis įgaliotinis Josep Borrell pakartojo, kad ES ketina intensyvinti dialogą žmogaus teisių klausimais;
1. griežtai smerkia netinkamą elgesį su Etiopijos migrantais ir jų žmogaus teisių pažeidimus, visų pirma vykdomus Saudo Arabijos sulaikymo centruose; ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus sulaikytuosius ir pirmenybę teikti pažeidžiamiausioje padėtyje esantiems asmenims, įskaitant moteris ir vaikus;
2. ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas užtikrinti, kad kiekvienas iš Jemeno į Saudo Arabiją atvykstantis asmuo galėtų tai daryti saugiai ir būtų perkeltas į tinkamą priėmimo centrą, atitinkantį tarptautinius standartus, susijusius su maistu, medicinos ir sveikatos priežiūros paslaugomis, sanitariniais įrenginiais, asmens higiena, langais ir šviesa, drabužiais, grindų plotu, temperatūra, ventiliacija ir pasivaikščiojimais gryname ore, taip pat imtis visų reikiamų atsargumo priemonių siekiant apriboti COVID-19, tuberkuliozės ir kitų ligų plitimą; ragina ieškoti su laisvės atėmimu nesusijusių alternatyvų migrantų ir pabėgėlių sulaikymui ir šiuo požiūriu nepritaria bet kokiam nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui su migrantais;
3. primygtinai ragina Saudo Arabiją nedelsiant nutraukti kankinimus ir kitokį netinkamą elgesį sulaikymo įstaigose ir suteikti tinkamą psichinę ir fizinę priežiūrą visiems asmenims, visų pirma išžaginimų aukoms; primena, kad, kaip paaiškino JT Vaiko teisių komitetas, vaikai niekada neturėtų būti sulaikomi dėl su imigracija susijusių priežasčių ir kad sulaikymas niekada negali būti pateisinamas vaiko interesais; ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti vaikus ir jų šeimos narius ir suteikti saugias su laisvės atėmimu nesusijusias alternatyvas sulaikymui, prie kurių nuolat prieigą turėtų humanitarinės pagalbos agentūros;
4. primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas atlikti nepriklausomą ir nešališką visų tariamų žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant šaudymą į migrantus prie sienos ir neteisėtą žudymą, kankinimą bei kitą netinkamą elgesį sulaikymo metu, tyrimą, patraukti visus kaltininkus atsakomybėn vykdant teisingą bylos nagrinėjimą, kuris atitiktų tarptautinius standartus, neskiriant mirties bausmės ar fizinių bausmių, ir suteikti tinkamą psichinę ir fizinę priežiūrą tiems asmenims, kurie nukentėjo nuo siaubingų sąlygų;
5. primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nedelsiant leisti nepriklausomiems tarptautiniams stebėtojams, įskaitant ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, atvykti į šalį, reguliariai stebėti kalėjimus ir sulaikymo įstaigas, atlikti nešališkus tariamų kankinimo atvejų ir įtartinų mirčių sulaikymo įstaigose tyrimus ir privačiai bei reguliariai lankyti kalinius;
6. pakartoja JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro raginimą paleisti visus be pakankamo teisinio pagrindo sulaikytus asmenis, tuo pačiu metu užtikrinant tinkamas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir sudarant sąlygas tinkamai įgyvendinti pandemijos padarinių švelninimo priemones, įskaitant saugaus atstumo laikymąsi;
7. dar kartą primena Saudo Arabijos valdžios institucijoms apie jų tarptautinius įsipareigojimus pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą;
8. primena, kad dalį Saudo Arabijos ekonomikos gerovės ir klestėjimo sukūrė maždaug 13 mln. šalyje esančių užsienio darbuotojų ir migrantų, ir todėl pažymi, kad į vykstantį šalies modernizavimo procesą reikia įtraukti darbo ir imigracijos politikos reformą, siekiant sudaryti tinkamas užsienio darbuotojų darbo sąlygas ir užkirsti kelią jų stigmatizacijai ir išnaudojimui;
9. ragina Saudo Arabijos vyriausybę bendradarbiauti su Tarptautine darbo organizacija (TDO) siekiant visiškai panaikinti rėmimo (kafala) sistemą ir suteikti tinkamas teisines apsaugos priemones visiems darbuotojams migrantams šalyje, be kita ko, atliekant struktūrinius jų darbo sąlygų patikrinimus; reiškia susirūpinimą dėl didelio neigiamo sisteminės moterų migrančių diskriminacijos poveikio, ypač atsižvelgiant į namų ūkio darbuotojas migrantes, kurios dažniau patiria fizinį smurtą, dirba itin ilgas darbo valandas ir stokoja judėjimo laisvės ir kurios dažnai kenčia dėl to, kad jų darbdaviai kontroliuoja jų galimybes keisti darbą ar išvykti iš šalies; ragina Saudo Arabijos vyriausybę ratifikuoti pagrindines TDO konvencijas, pvz., Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87) ir Konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas (Nr. 98);
10. reikalauja suteikti garantijas, kad nebus vykdomas masinis grąžinimas ir kad prieglobsčio prašymai bus nagrinėjami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį;
11. ragina Etiopijos vyriausybę, be kita ko, bendradarbiaujant su TMO sudaryti palankesnes sąlygas kuo greičiau savanoriškai, saugiai ir oriai repatrijuoti visus Etiopijos migrantus, visų pirma moteris, vaikus ir pažeidžiamus asmenis; reikalauja, kad visiems Saudo Arabijoje sulaikytiems piliečiams būtų sudaryta galimybė gauti konsulinę pagalbą ir vizitus, ir ragina Etiopijos vyriausybę laiku ir veiksmingai reaguoti į prašymus suteikti paramą;
12. pakartoja, kad remia JT pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, nes juo skatinami standartai, pagal kuriuos priimančiosios šalys gali geriau apsaugoti pažeidžiamų grupių, pvz., Saudo Arabijoje ir Jemene įstrigusių ekonominių migrantų iš Etiopijos, pagrindines žmogaus teises;
13. pripažįsta, kad Saudo Arabija ir Etiopija yra abipusiai suinteresuotos sukurti bendradarbiavimo judumo srityje mechanizmą, kuriuo būtų siekiama palengvinti jų darbo rinkų papildomumą, ir primena, kad pagal JT Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos teikiamos konsultacijos ir stiprinami pajėgumai šioje srityje;
14. reiškia susirūpinimą dėl Saudo Arabijoje vis dažniau vykdomų represijų prieš žmogaus teisių gynėjus ir dėl labai nesąžiningų teismo procesų, kuriuose teisiami migrantai ir šalies šiitų mažumos nariai; atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą pranešimą, kad daugeliu atvejų plakimas kaip bausmės forma bus pakeistas laisvės atėmimu; primygtinai ragina Saudo Arabijos vyriausybę nedelsiant paskelbti mirties bausmės ir bet kokios formos fizinių bausmių, įskaitant amputaciją ir plakimą, moratoriumą siekiant jas visiškai panaikinti;
15. ragina EIVT ir valstybes nares reikalauti, kad Saudo Arabija nedelsdama paleistų visus neteisėtai už naudojimąsi savo pagrindinėmis teisėmis sulaikytus asmenis, įskaitant moterų teisių gynėjus, politinius aktyvistus ir kitus asmenis; reiškia susirūpinimą dėl neteisėtai sulaikyto 2015 m. Sacharovo premijos laureato Raifo Badawi, į kurio gyvybę, kaip pranešama, kalėjime buvo pasikėsinta, padėties ir reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai jį paleisti;
16. ragina Saudo Arabijos Karalystę susilaikyti nuo bet kokios sisteminės moterų, migrantų, įskaitant migrantes, ir mažumų, įskaitant religines mažumas, diskriminacijos; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant 2019 m. pradėtų moterims palankių reformų, moterų atžvilgiu vis dar galioja diskriminaciniai įstatymai, be kita ko, susiję su jų asmeniniu statusu, o vyrų globos sistema dar nėra visiškai panaikinta;
17. ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas besąlygiškai paleisti visus moterų teisių gynėjus, ypač moterų judėjimo „Women to Drive“ aktyvistes Loujain al-Hathloul ir Fahad Albutairi, Samar Badawi, Nassima al-Sada, Nouf Abdulaziz ir Maya’a al-Zahrani, ir panaikinti visus joms ir Amal al-Harbi, Ruqayyah al-Mharib, Shadan al-Anezi, Abir Namankni ir Hatoon al-Fassi iškeltus kaltinimus; griežtai smerkia visus kankinimus, seksualinę prievartą ir kitų formų netinkamą elgesį su jomis; prašo atlikti nešališką jų žmogaus teisių pažeidimo tyrimą ir reikalauja, kad visi pažeidėjai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
18. ragina Saudo Arabijos vyriausybę iš dalies pakeisti 1992 m. Pagrindinio įstatymo 39 straipsnį ir Kovos su elektroniniais nusikaltimais įstatymą, kad būtų užtikrinta spaudos ir saviraiškos laisvė tiek internete, tiek realiame gyvenime; ragina Saudo Arabijos vyriausybę pagal tarptautinę teisę iš dalies pakeisti savo asociacijų įstatymą, kad būtų sudarytos galimybės steigti nepriklausomas žmogaus teisių organizacijas ir joms veikti;
19. primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas leisti JT specialiajam pranešėjui migrantų žmogaus teisių klausimais ir JT specialiajai pranešėjai žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais nevaržomiems patekti į šalį, kad jie galėtų vykdyti savo įgaliojimus;
20. ragina ES delegaciją ir ES valstybių narių diplomatines atstovybes Saudo Arabijoje nedelsiant prašyti leidimo apsilankyti migrantų sulaikymo centruose; primygtinai tvirtina, kad žmogaus teisių rėmimas turi būti ES išorės politikos pagrindas;
21. primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, EIVT ir valstybes nares, kartu su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais, pradėti rengti bendrą požiūrį siekiant Saudo Arabijoje veiksmingai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį prieš pradedant dialogą žmogaus teisių klausimais su Saudo Arabija nustatyti konkrečius kriterijus ir praktinius tikslus;
22. ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, panaikinti Konvencijai dėl visų rūšių moterų diskriminacijos panaikinimo (toliau – CEDAW) padarytas išlygas, ratifikuoti CEDAW papildomą protokolą ir ratifikuoti JT konvenciją dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimų narių teisių apsaugos, JT konvencija prieš kankinimą papildomą protokolą, 1951 m. Ženevos konvenciją ir Konvencija dėl asmenų be pilietybės; primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas išduoti nuolatinį kvietimą apsilankyti pagal visas JT Žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras; ragina paskirti JT specialųjį pranešėją Saudo Arabijos klausimais, laikantis kitų Žmogaus teisių tarybos specialiųjų procedūrų, skirtų sudėtingiausioms žmogaus teisių padėtims visame pasaulyje;
23. pakartoja raginimą nutraukti sekimo technologijų ir kitos įrangos, kuri gali prisidėti prie vidaus represijų, eksportą Saudo Arabijai;
24. dar kartą primygtinai ragina Tarybą patvirtinti ES žmogaus teisių sankcijų mechanizmą kaip sprendimą, susijusį su Sąjungos strateginiais interesais ir tikslais pagal ES sutarties 22 straipsnio 1 dalį, ir užtikrinti, kad priėmus šį mechanizmą už žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymą atsakingiems asmenims nedelsiant būtų taikomos ES masto tikslinės sankcijos;
25. primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybos pirmininką, Europos Komisijos pirmininką ir valstybes nares būsimame G20 vadovų aukščiausiojo lygio susitikime sumažinti ES institucinio ir diplomatinio atstovavimo lygį, kad nebūtų įteisinimas nebaudžiamumas už žmogaus teisių pažeidimus ir vykdomus neteisėtus ir savavališkus sulaikymus Saudo Arabijoje;
26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, JT Generaliniam Sekretoriui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Etiopijos vyriausybei, Jo Didenybei Karaliui Salmanui bin Abdulazizui, sosto įpėdiniui princui Mohammadui Bin Salmanui Al Saudui, Saudo Arabijos Karalystės vyriausybei ir Saudo Arabijos Karalystės nacionalinio dialogo centro generaliniam sekretoriui; ragina išversti šią rezoliuciją į arabų kalbą.
2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo siekiant, kad geležinkelių saugos ir sąveikos taisyklės būtų taikomos Lamanšo sąsiaurio nuolatinei transporto jungčiai, iš dalies keičiamos Direktyvos (ES) 2016/798 nuostatos (COM(2020)0623 – C9-0212/2020 – 2020/0161(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0623),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0212/2020),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 9 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2020 m. spalio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/..., kuriuo siekiant, kad geležinkelių saugos ir sąveikos taisyklės būtų taikomos Lamanšo sąsiaurio nuolatinei transporto jungčiai, iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/798
2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Prancūzijai suteikiami įgaliojimai derėtis dėl susitarimo, kuriuo papildoma galiojanti dvišalė jos sutartis su Jungtine Karalyste dėl privačių koncesininkų vykdomos Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties statybos ir eksploatavimo COM(2020)0622(COR1) – C9-0211/2020 – 2020/0160(COD)
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0622(COR1),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 2 straipsnio 1 dalį bei 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0211/2020),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 9 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59, 40 ir 163 straipsnius,
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2020 m. spalio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2020/..., kuriuo Prancūzijai suteikiami įgaliojimai derėtis, pasirašyti ir sudaryti tarptautinį susitarimą, kuriuo papildoma Prancūzijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės sutartis dėl privačių koncesininkų vykdomos Lamanšo sąsiaurio nuolatinės transporto jungties statybos ir eksploatavimo
2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos nuostatos dėl taikymo pradžios datos ir tam tikrų kitų tame reglamente nurodytų datų (COM(2020)0483 – C9-0286/2020 – 2020/0231(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0483),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0286/2020),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– pasikonsultavęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 28 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2020 m. spalio 8 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/..., kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo nuostatos dėl taikymo pradžios datos ir tam tikrų kitų tame reglamente nurodytų datų
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutarties) 2, 3, 4, 6, 7, 9 ir 10 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (toliau – EŽTK) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimą, nustatantį bendradarbiavimo su Bulgarija ir jos pažangos siekiant orientacinių tikslų teismų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse patikrinimo mechanizmą(1), taip pat atsižvelgdamas į atitinkamas 2007–2019 m. laikotarpio metines ataskaitas ir į 2019 m. spalio 22 d. Komisijos ataskaitą dėl Bulgarijos pažangos pagal BTM (COM(2019)0498),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. paskelbtas per Europos semestrą pateiktas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas – rekomendacijas dėl Bulgarijos (COM(2020)0502),
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 5 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Kolevi prieš Bulgariją(2),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 1 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Dimitrov ir kt. prieš Bulgariją(3),
– atsižvelgdamas į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) 2019 m. ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 9 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl Bulgarijos baudžiamojo proceso kodekso ir Teismų sistemos įstatymo pakeitimų projekto, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į aukščiausiosios grandies teisėjų atžvilgiu pradėtus baudžiamuosius tyrimus,
– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 06/2019 „Sukčiavimo panaikinimas ES sanglaudos politikos srityje. Vadovaujančiosios institucijos turi stiprinti aptikimą, atsaką ir koordinavimą“,
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl Bulgarijos teismų sistemos įstatymo,
– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. bendrą Venecijos komisijos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (toliau – ODIHR) nuomonę dėl Bulgarijos rinkimų kodekso pakeitimų,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 23 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl Bulgarijos Respublikos Konstitucijos pakeitimo ir papildymo (teismų srityje) įstatymo projekto,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto sprendimą dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, priimtų bylose S. Z prieš Bulgariją ir Kolevi prieš Bulgariją, vykdymo,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos platformos, skirtos žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti, organizacijų partnerių 2020 m. metinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 27 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2296 (2019) dėl dialogo su Bulgarija po vykdytos stebėsenos,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija iniciatyvą,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 6 d. Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupės (toliau – GRECO) antrąją rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą dėl Bulgarijos,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės pareiškimą dėl Bulgarijos policijos smurto prieš žurnalistus ir į jos ataskaitą, parengtą po 2019 m. lapkričio 25–29 d. vykusio vizito Bulgarijoje,
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 18 d. ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais pareiškimą dėl brutalaus išpuolio prieš Bulgarijos žurnalistą Slavį Angelovą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 9 d. Europos Tarybos TNVO konferencijos pirmininko pareiškimą dėl siūlomų Bulgarijos ne pelno juridinių asmenų įstatymo pakeitimų,
– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. JT specialiojo pranešėjo bendrą pareiškimą rasizmo ir mažumų klausimais,
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 21 d. JT specialiojo pranešėjo pareiškimą dėl smurto prieš moteris, jo priežasčių ir padarinių,
– atsižvelgdamas į naujausias baigiamąsias JT sutarties institucijų pastabas dėl Bulgarijos,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateiktą pasiūlymą dėl naujos Bulgarijos Respublikos Konstitucijos,
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės Europos Sąjungoje(4),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 5 d. debatus dėl teisinės valstybės principo taikymo ir pagrindinių teisių padėties Bulgarijoje,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 10 d. Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete vykusias diskusijas dėl BTM padėties,
– atsižvelgdamas į Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės pasikeitimus nuomonėmis nuo 2019 m. rugsėjo 5 d., t. y. šios grupės įsteigimo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto iniciatyva dienos, ypač į 2020 m. rugpjūčio 28 d. įvykusį pasikeitimą nuomonėmis dėl padėties Bulgarijoje,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2020)0580) ir pridedamą dokumentą „Šalies skyrius dėl teisinės valstybės principo laikymosi padėties Bulgarijoje“ (SWD(2020)0301),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Sąjunga grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, ir kadangi šios vertybės yra bendros valstybių narių visuomenės, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė, vertybės (Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis);
B. kadangi teisinės valstybės principas, pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat vertybėms bei principams, įtvirtintiems ES sutartyse ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, yra įsipareigojimai, kuriuos prisiėmė Sąjunga ir jos valstybės narės, ir jų turi būti laikomasi;
C. kadangi ES sutarties 6 straipsnio 3 dalyje patvirtinama, kad pagrindinės teisės, kurios garantuojamos EŽTK ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus;
D. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir joje įtvirtinti principai sudaro Sąjungos pirminės teisės dalį;
E. kadangi saviraiškos laisvė ir žiniasklaidos laisvė bei pliuralizmas įtvirtinti Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje ir EŽTK 10 straipsnyje;
F. kadangi teismų nepriklausomumas yra vienas svarbiausių reikalavimų, nustatytų pagal demokratinį valdžios padalijimo principą ir įtvirtintų ES sutarties 19 straipsnio 1 dalyje, Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir ETK 6 straipsnyje;
G. kadangi Sąjunga veikia remdamasi tarpusavio pasitikėjimu grindžiama prielaida, kad valstybės narės laikosi demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, įtvirtintų EŽTK ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;
H. kadangi teisinės valstybės principas yra viena iš bendrų vertybių, sudarančių Sąjungos pagrindą, ir būtina sąlyga tam, kad visa Sąjunga efektyviai veiktų, taip pat kadangi Komisija – kartu su Parlamentu ir Taryba – pagal Sutartis yra atsakinga už tai, kad būtų garantuota pagarba teisinės valstybės principui – vienai iš pagrindinių vertybių, ir būtų užtikrinta, kad Sąjungos teisės normų, vertybių ir principų būtų laikomasi;
I. kadangi sistemingas vienos valstybės narės atsisakymas laikytis pagrindinių Europos Sąjungos vertybių ir Sutarčių, prie kurių ji prisijungė laisva valia, kenkia ir kelia grėsmę visai Sąjungai; kadangi tuo atveju, jeigu į tokią padėtį bus reaguojama nepakankamai, bus pakirstas pasitikėjimas Sąjunga;
J. kadangi Venecijos komisija ir ESBO ODIHR konstatavo, kad pagal Bulgarijos rinkimų kodeksą ribojama Bulgarijos kalbinė įvairovė ir užsienyje gyvenančių piliečių balsavimo teisės(5);
K. kadangi per pastaruosius metus ne kartą buvo pranešta apie neapykantą mažumoms kurstančias kalbas, o tarp neapykantą kursčiusių asmenų buvo vyriausybės ministrų; kadangi Parlamento narių neliečiamumu yra sistemiškai naudojamasi siekiant, kad Bulgarijos Nacionalinės Asamblėjos nariai išvengtų atsakomybės už neapykantą kurstančias kalbas(6);
L. kadangi paskutiniaisiais metais daugėjo pranešimų, kad Bulgarija netinkamai naudoja Sąjungos lėšas, ir tokie atvejai turėtų būti nuodugniai ištirti; kadangi per paskutiniuosius mėnesius Bulgarijos piliečiai sužinojo apie daugybę kaltinimų aukšto rango pareigūnams dėl korupcijos, o dalis kaltinimų buvo tiesiogiai susiję su Ministru Pirmininku; kadangi tarptautinėje žiniasklaidoje per paskutiniuosius mėnesius ne kartą pranešta apie galimus nusikalstamų grupuočių ir Bulgarijos valdžios institucijų tarpusavio ryšius;
M. kadangi prokuratūra pateikė kaltinimus buvusiam aplinkos ir vandens ministrui, buvusiam aplinkos ir vandens ministro pavaduotojui ir buvusiam ekonomikos ministro pavaduotojui – visi šie asmenys vyriausybės buvo nedelsiant atstatydinti;
N. kadangi, paaiškėjus tokiems faktams, Bulgarijoje ilgiau negu tris mėnesius tęsėsi didelės demonstracijos ir pilietinės visuomenės protestai, o jų dalyviai reikalavo teisingumo, pagarbos teisinės valstybės principui, teismų nepriklausomumo, protestavo prieš demokratijos ardymą ir šalyje plintančią korupciją; kadangi protestų dalyviai taip pat reikalavo, kad vyriausybė ir generalinis prokuroras atsistatydintų ir būtų nedelsiant surengti Parlamento rinkimai; kadangi buvo pranešta, kad per šiuos protestus buvo panaudotas neproporcingas teisėsaugos institucijų pajėgų smurtas;
O. kadangi teisė protestuoti yra pagrindinė teisė, kuriai bendrai ir absoliučiai negali būti taikomos draudimo ar kontrolės priemonės ir kuri gali būti ribojama tik teisėtomis, proporcingomis ir būtinomis policijos priemonėmis ir išskirtinėmis aplinkybėmis; kadangi turėtų būti laikoma, kad visos demonstracijos yra ginamos šia teise; kadangi teisėsaugos institucijos pirmenybę turi teikti savanoriškam išsiskirstymui nenaudojant jėgos; kadangi susirinkimų laisvė yra tiesiogiai susijusi su saviraiškos laisve, pagal kurią kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, įskaitant laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų;
P. kadangi 2020 m. liepos 15 d. atsistatydino vidaus reikalų ministras, finansų ministras, ekonomikos ministras ir turizmo ministras, o 2020 m. rugpjūčio 26 d. – teisingumo ministras;
Q. kadangi Ministras Pirmininkas paskelbė, kad atsistatydins tada, kai Nacionalinė Asamblėja nuspręs surengti Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos rinkimus(7);
R. kadangi kova su korupcija Bulgarijoje vis dar kelia didelį susirūpinimą; kadangi dėl to kyla grėsmė, kad bus pakirstas piliečių pasitikėjimas valstybės institucijomis;
S. kadangi, remiantis 2020 m. birželio mėn. paskelbto specialiojo „Eurobarometro“ tyrimo apie Europos piliečių požiūrį į korupciją duomenimis, 80 proc. apklausoje dalyvavusių Bulgarijos piliečių mano, kad korupcija jų šalyje yra plačiai paplitusi, o 51 proc. nurodė, kad korupcija per paskutiniuosius trejus metus padidėjo;
T. kadangi pagal 2020 m. organizacijos „World Justice Project“ sudarytą teisinės valstybės principo taikymo indeksą Bulgarija iš 128 šalių užima 53-ią vietą, o Sąjungoje yra priešpaskutinė; kadangi, remiantis organizacijos „Transparency International“ 2019 m. sudarytu ir šių metų pradžioje paskelbtu korupcijos suvokimo indeksu, tarp Sąjungos regiono šalių Bulgarija užima paskutinę vietą, o pasaulyje – 74-ą vietą;
U. kadangi dinamiška pilietinė visuomenė ir pliuralistinė žiniasklaida atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį skatinant atvirą ir pliuralistinę visuomenę bei visuomenės dalyvavimą demokratiniame procese ir stiprinant vyriausybių atskaitomybę; kadangi žiniasklaidos laisvės padėtis Bulgarijoje vis prastėja, o tai rodo organizacijos „Žurnalistai be sienų“ ataskaitose pateiktas šalies reitingas; kadangi pagal 2020 m. balandžio mėn. paskelbtą 2020 m. Pasaulio spaudos laisvės indeksą Bulgarija pasaulyje užima 111-ą vietą, o tarp ES valstybių narių trejus metus iš eilės yra paskutinė; kadangi Europos Tarybos platforma, skirta žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti, yra pareiškusi tris 1 lygio perspėjimus dėl šiurkščių ir žalą darančių žiniasklaidos laisvės pažeidimų, o atsakymas iš Bulgarijos institucijų vis dar negautas; reiškia susirūpinimą dėl trečiųjų valstybių įtakos žiniasklaidai, kuri yra platesnės prieš ES nukreiptos propagandos ir dezinformacijos sklaidos strategijos dalis;
V. kadangi Bulgarijoje vis dar yra daug institucinių trūkumų, ypač susijusių su teismų nepriklausomumu – šias spragas kelerius metus savo ataskaitose, rengtose pagal Bendradarbiavimo ir tvirtinimo mechanizmą (BTM), nurodė ir Europos Komisija; tačiau, kadangi paskutiniojoje BTM ataskaitoje, kuri buvo paskelbta 2019 m. spalio 22 d., Komisija konstatavo, kad pažangos, kurią Bulgarija padarė pagal BTM, pakanka pripažinti, kad Bulgarija įvykdė stojant į Sąjungą prisiimtus įsipareigojimus, ir rekomendavo nutraukti priežiūros mechanizmo taikymą; kadangi Komisija dar turi atsižvelgti į Parlamento ir Tarybos pastabas ir tada priimti galutinį sprendimą, ar nutraukti BTM taikymą; kadangi Pirmininko D. Sassolio rašte išreikštas pritarimas tam, kad BTM taikymas būtų nutrauktas, tačiau pabrėžta būtinybė įgyvendinti ir stiprinti įsipareigojimus ir reformas, taip pat pabrėžta teismų nepriklausomumo padėtis, korupcijos ir žiniasklaidos laisvės aspektai;
W. kadangi Rumunijoje ir Bulgarijoje vietoj BTM turėtų būti pradėtas taikyti naujasis Parlamento siūlomas demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas, pagal kurį bus vykdomas metinis stebėsenos ciklas ir kuris bus vienodai taikomas visoms valstybėms narėms ir apims visas ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes;
X. kadangi neseniai paskelbtoje 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pripažįstama, kad Bulgarija tebeturi sunkumų, susijusių su vykdomosios valdžios atžvilgiu vykdomo persekiojimo sistemos nepriklausomumu, ir atkreipiamas dėmesys į nesugebėjimą sukurti veikiančios generalinio prokuroro atskaitomybės tvarkos; kadangi šioje ataskaitoje taip pat minimi susirūpinimą keliantys klausimai dėl korupcijos atvejų tyrimo, persekiojimo ir sprendimų priėmimo veiksmingumo Bulgarijoje; kadangi kalbant apie žiniasklaidos laisvę ataskaitoje iškeliami keletas susirūpinti verčiančių aspektų, pradedant nuo nacionalinės žiniasklaidos institucijų veiksmingumo Bulgarijoje, žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo trūkumo ir baigiant grasinimais žurnalistams ir išpuoliais prieš juos;
1. labai apgailestauja, kad dėl įvykių Bulgarijoje reikšmingai pablogėjo teisinės valstybės principo taikymo, demokratijos, pagrindinių teisių, taip pat teismų nepriklausomumo, valdžios padalijimo, kovos su korupcija ir žiniasklaidos laisvės padėtis; išreiškia solidarumą su Bulgarijos žmonėmis, kurie teisėtai reikalauja ir tikisi teisingumo, skaidrumo, atskaitomybės ir demokratijos;
2. pabrėžia, jog labai svarbu garantuoti, kad būtų visapusiškai laikomasi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių ir kad būtų garantuojamos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės; ragina Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką ir besąlyginę pagarbą šioms vertybėms ir teisėms;
3. atkreipia dėmesį į pasiūlymą sušaukti Didžiąją Nacionalinę Asamblėją, kad ji priimtų naują konstituciją; pabrėžia, kad dėl bet kokios konstitucijos reformos turėtų būti surengti nuodugnūs ir įtraukūs debatai, tinkamai konsultuojamasi su visais suinteresuotaisiais subjektais, ypač pilietine visuomene, ir kad tvirtinamoms reformoms turėtų būti pritarta kuo plačiau; atkreipia dėmesį į 2020 m. rugsėjo 18 d. Nacionalinės Asamblėjos pirmininko raštą Venecijos komisijos pirmininkui su oficialiu prašymu suteikti ekspertinę pagalbą ir parengti Venecijos komisijos nuomonę dėl naujo Bulgarijos Respublikos Konstitucijos projekto; ragina Bulgarijos valdžios institucijas iniciatyviai siekti, kad, prieš patvirtinant svarstomas priemones, jas įvertintų Venecijos komisija ir kitos atitinkamos tarptautinių organizacijų tarnybos;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad buvo patvirtinti antrojo Bulgarijos rinkimų kodekso pakeitimų svarstymo rezultatai; su nerimu pažymi, kad Bulgarijos Parlamentas šiuo metu rengiasi priimti naują rinkimų įstatymą, o iki eilinių Parlamento rinkimų liko vos septyni mėnesiai; ragina Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi rinkimų teisės aktų ir visų Venecijos komisijos bei ESBO ODIHR pateiktų rekomendacijų, ypač kalbant apie pagrindinių rinkimų teisės normų pastovumą, nes jos neturėtų būti keičiamos likus mažiau nei metams iki rinkimų;
5. yra tvirtai įsitikinęs, kad Bulgarijos Parlamentui turėtų tekti pagrindinis vaidmuo užtikrinant vykdomosios valdžios atskaitomybę ir kad Parlamentas yra būtina stabdžių ir atsvarų sistemos dalis, garantuojanti teisinės valstybės principo įgyvendinimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad valdančioji dauguma teisės aktus priima paskubomis, dažnai nesurengusi tinkamų debatų ir nepasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais; atkreipia dėmesį į labai mažą visuomenės pasitikėjimą Bulgarijos Parlamentu(8); apgailestauja dėl Nacionalinės Asamblėjos patalpose neseniai nustatytų žurnalistams taikomų apribojimų, dėl kurių apribota žurnalistų prieiga prie Parlamento narių, taigi apribotos galimybės žiniasklaidos atstovams tikrinti įstatymų leidžiamosios valdžios darbą;
6. yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kurios Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Venecijos komisijos pažymėtos sisteminės teismų sistemos problemos, ypač susijusios su nuostatomis dėl Aukščiausiosios teismų tarybos ir generalinio prokuroro ir su tuo, kad nėra veiksmingo atskaitomybės už jų darbą mechanizmo arba kad stabdžių ir atsvarų mechanizmas jų darbo atžvilgiu neveikia, tebėra neišspręstos; primygtinai reikalauja, kad Bulgarijos valdžios institucijos visapusiškai laikytųsi ankstesnių Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų ir Venecijos komisijos bei GRECO rekomendacijų dėl teismų, ypač dėl Aukščiausiosios teismų tarybos ir dėl generalinio prokuroro statuso, ir būtų užtikrintas teismų nepriklausomumas; pažymi, kad 2019 m. spalio 22 d. Komisijos ataskaitoje dėl Bulgarijos pažangos pagal BTM yra paminėta, jog žiniasklaidoje vyko plataus masto diskusijos, o kai kurie suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą dėl generalinio prokuroro kandidatūros teikimo procedūros ir dėl pagrindinio kandidato į šias pareigas, o pilietinės visuomenės organizacijos gatvėse surengė protestus;
7. yra susirūpinęs dėl to, kad vis dar atliekama nepakankamai aukšto lygio korupcijos tyrimų, kuriuose būtų pasiekta kokių nors apčiuopiamų rezultatų; pažymi, kad korupcijos, neveiksmingumo, nepakankamos atskaitomybės problemos teismų sistemoje neišnyko, visuomenė teismų sistema pasitiki labai menkai, nes vyrauja nuomonė, jog teisėjams yra daromas politinis spaudimas ir dėl to ne visi vienodai sulaukia teisingumo; pažymi, kad prieš aukšto rango pareigūnus ir žinomus viešus asmenis pradėta daugiau aukšto lygio korupcijos tyrimų, įskaitant atvejus, susijusius su tarpvalstybiniais aspektais; susirūpinęs pažymi, kad žemesnės ir aukštesnės instancijų teismų sprendimai vieni kitų neatitinka, o tai irgi prisideda prie to, kad įsiteisėjusių ir veiksmingų apkaltinamųjų nuosprendžių nėra priimama pakankamai; pažymi, jog būtina vykdyti rimtus, nepriklausomus ir aktyvius tyrimus bei pasiekti rezultatų kovoje su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu, taip pat reikia atidžiai ištirti kaltinimus dėl aukšto lygio korupcijos, užfiksuotos 2020 m. vasarą paviešintuose garso įrašuose, taip pat ištirti apartamentų įsigijimo, svečių namų statybos skandalus, incidentą dėl tanklaivio, incidentą Rosenets paplūdimyje ir skandalą, kilusį dėl įtarimų neteisėtai pervedus pinigus iš Bulgarijos plėtros banko – visi šie įvykiai rodo, kad teisinės valstybės principo taikymo ir kovos su korupcija priemonių įgyvendinimo srityje Bulgarijoje yra gilių ir sisteminių spragų; taip pat reiškia susirūpinimą dėl Bulgarijoje pastebimų mažesnio atgarsio susilaukusių teisinės valstybės principo taikymo spragų, pavyzdžiui, dėl Pomorijės komplekso „Sunset Resort“ apartamentų savininkams taikomos tvarkos; palankiai vertina tai, kad Bulgarijoje įsteigta nauja suvienyta kovos su korupcija agentūra; ragina Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti, kad ši agentūra galėtų veiksmingai valdyti plačią savo atsakomybės sritį ir, be kita ko, vykdyti prevencinę, tiriamąją veiklą ir konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą;
8. reiškia didelį susirūpinimą dėl per pastarąjį dešimtmetį Bulgarijoje labai suprastėjusios žiniasklaidos laisvės padėties; ragina Bulgarijos valdžios institucijas puoselėti palankią aplinką saviraiškos laisvei, ypač didinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, neleisti susidaryti pernelyg didelei žiniasklaidos priemonių ir platinimo tinklų nuosavybės koncentracijai, o to siekti, be kita ko, tinkamai taikant esamą teisinę bazę ir panaikinant nuostatas dėl garbės ir orumo įžeidimų kriminalizavimo; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad Elektroninės žiniasklaidos taryba pagal sudėtį ir įgaliojimus būtų labiau nepriklausoma ir veiktų efektyviau; yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad žiniasklaidai tebėra daroma įtaka tuo, kad Sąjungos lėšos yra pirmiau skiriamos gerus ryšius su vyriausybe palaikančioms žiniasklaidos priemonėms;
9. pažymi, kad žurnalistų apsauga yra itin svarbi visuomenės interesų sritis; ragina Bulgarijos valdžios institucijas visais atvejais užtikrinti žurnalistų apsaugą, taigi ir jų nepriklausomumą; griežtai smerkia atvejus, kai prieš vyriausybę kritikavusius žurnalistus buvo surengtos šmeižto kampanijos, ir ragina Bulgarijos valdžios institucijas sustabdyti tokią nedemokratinę praktiką; apgailestauja dėl smurto prieš žurnalistus ir jų techninės įrangos sugadinimo incidentų; ragina Bulgarijos valdžios institucijas nuodugniai ištirti visus atvejus, kai prieš žurnalistus, teikusius informaciją apie protestus, buvo panaudotas smurtas; ragina Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti, kad policijos ir kiti pareigūnai gerbtų spaudos laisvę ir leistų žurnalistams bei žiniasklaidos specialistams saugiai teikti informaciją apie demonstracijas; pabrėžia, kad valstybės agentų rankomis vykdomas smurtas pažeidžia valstybių narių pareigą garantuoti spaudos laisvę ir užtikrinti žurnalistų saugumą(9);
10. ragina Bulgarijos valdžios institucijas iki galo ir išsamiai išnagrinėti visus Europos Tarybos platformos, skirtos žurnalistikos apsaugai ir žurnalistų saugumui skatinti, pateiktus perspėjimus ir visapusiškai įgyvendinti Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės rekomendacijas Bulgarijoje žurnalistams užtikrinti saugią aplinką;
11. reiškia besąlyginę paramą Bulgarijos žmonėms, kurie reikalauja ir tikisi teisingumo, skaidrumo, atskaitomybės ir demokratijos; yra tvirtai įsitikinęs, kad galimybė rengti taikias demonstracijas yra viena iš pagrindinių kiekvienos demokratinės šalies piliečių teisių, ir remia šią žmonių teisę rengti taikius protestus; smerkia bet kokios formos smurtą prieš taikius demonstracijų dalyvius; pabrėžia, kad saviraiškos laisvės ir informacijos laisvės principai turi būti gerbiami visais atvejais; pabrėžia, kad smurto ir neproporcingos jėgos panaudojimas yra nepriimtinas; išreiškia ypač didelį nerimą dėl kaltimų jėgos naudojimu prieš moteris ir vaikus, įskaitant vaikus su negalia; yra susirūpinęs dėl neteisėtų ir perteklinių auditų, vykdytų privačių verslo subjektų, atvirai reiškusių palaikymą protestams, organizacijose; smerkia žiaurius ir neproporcingus policijos veiksmus per 2020 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. vykusius protestus; ragina Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką, skaidrų, nešališką ir veiksmingą policijos veiksmų tyrimą;
12. smerkia nežmoniškas sąlygas Bulgarijos kalėjimuose, į kurias dėmesį atkreipė Europos Žmogaus Teisių Teismas, įskaitant tai, kad kalėjimai yra perpildyti, jų sanitarinės ir materialinės sąlygos yra prastos, sukurtos ribotos galimybės užsiimti kokia nors veikla ne kamerose, suteikiama nepakankama medicininė priežiūra ir pernelyg ilgai taikomas ribojantis bausmių vykdymo režimas(10);
13. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad daugiau kaip pagal 45 sprendimus, kuriuos Europos Žmogaus Teisių Teismas yra priėmęs bylose prieš Bulgariją, valdžios institucijos neįvykdė savo prievolės atlikti veiksmingus tyrimus; mano, kad šie pasikartojantys trūkumai yra sisteminės problemos požymis(11); pabrėžia, kad, remiantis Europos Tarybos 2019 m. metine ataskaita dėl teismų sprendimų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymo priežiūros vis dar neįvykdyti 79 svarbiausi bylose prieš Bulgariją priimti sprendimai;
14. yra susirūpinęs, kad nepaisant keleto ES direktyvų dėl įtariamų ir apkaltintų asmenų procesinių teisių, nurodytų 2009 m. veiksmų plane, Bulgarijoje procesinės teisės nėra pakankamai užtikrinamos; yra įsitikinęs, kad tai daro didžiulį poveikį pagrindinėms teisėms(12);
15. smerkia bet kokias neapykantą kurstančias kalbas, romų kilmės asmenų, LGBTI asmenų, kitoms mažumų grupėms priklausančių asmenų diskriminavimą ir jiems reiškiamą priešiškumą ir pažymi, kad tai tebėra opi problema; ragina valdžios institucijas ryžtingai reaguoti į neapykantą kurstančias kalbas, kurias skelbia ir aukšto rango politikai, stiprinti teisinę apsaugą nuo diskriminavimo ir nusikaltimų dėl neapykantos, o jei tokie nusikaltimai padaromi – veiksmingai juos ištirti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą; palankiai vertina, kad teismai uždraudė rengti kasmetines neonacių rengiamas „Lukovo eitynes“, taip pat tai, kad pradėtas jas rengiančios organizacijos BNU veiklos tyrimas; ragina Bulgarijos vyriausybę stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis ir vietos žmogaus teisių stebėsenos institucijomis ir imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų veiksmingai ginamos mažumų teisės, ypač saviraiškos laisvė ir asociacijų laisvė, o tai būtų vykdoma, be kita ko, įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus(13); ragina Bulgarijos valdžios institucijas ir pareigūnus griežtai pasmerkti visus smurto atvejus ir visas neapykantą kurstančias kalbas, nukreiptas prieš mažumas;
16. smerkia priešiškumą romų kilmės asmenims, kuris pasireiškė kai kuriose jų gyvenamose bendruomenėse, ypač priešiškumą asmenims, kurie turėjo palikti savo namus dėl prieš jų bendruomenes nukreiptų mitingų; smerkia romų tautybės asmenų bauginimą ir jų iškeldinimą jėga iš Voivodinovo kaimo; ragina valdžios institucijas skubiai spręsti nukentėjusių asmenų padėties klausimą; yra įsitikinęs, kad ryžtingos priemonės siekiant pagerinti romų tautybės asmenų aprūpinimo būstu padėtį turėtų būti tęsiamos; yra įsitikinęs, kad būtina visiškai panaikinti romų kilmės vaikų atskirtį švietimo srityje; ragina valdžios institucijas sustabdyti neapykantą kurstančias kalbas ir nutraukti romų mažumos diskriminaciją, kuri pasireiškia imantis atsakomųjų priemonių dėl COVID-19 pandemijos, taip pat ragina sustabdyti policijos operacijas, kurios per pandemiją vykdomos romų gyvenamose vietovėse;
17. atkreipia dėmesį į 2018 m. liepos 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimą, kad Stambulo konvencija neatitinka Bulgarijos Konstitucijos; apgailestauja, kad dėl šio sprendimo Bulgarija negali ratifikuoti Konvencijos; yra labai susirūpinęs dėl tebesitęsiančių klaidinančiais faktais pagrįstų viešų diskusijų dėl Konvencijos, kurios kilo po keleto žiniasklaidos priemonių, įtariamų ryšiais su vyriausybe ir opozicinėmis partijomis, šia tema transliuotų neigiamų reportažų ir po jų plačiai pasklidus dezinformacijai ir šmeižto kampanijai, o dar didesnį nerimą kelia tai, kad visame tame dalyvavo Bulgarijos Parlamentui atstovaujantys politikai ir partijos; yra susirūpinęs, kad tebesitęsiantis neigiamas požiūris į Konvenciją prisideda prie dar didesnės pažeidžiamų grupių asmenų, patiriančių smurto dėl lyties riziką (šių asmenų padėtis per COVID-19 pandemiją ir visoje Europoje, įskaitant Bulgariją, skelbtą karantiną ypač pablogėjo), stigmatizacijos, o nusikaltimų dėl lyties vykdytojai įgyja dar daugiau drąsos ir jaučiasi nebaudžiami; apgailestauja, kad, kaip paaiškėjo, neseniai atlikti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais įtvirtintos griežtesnės bausmės už smurtą dėl lyties, buvo nepakankami, kad šis sudėtingas klausimas būtų išspręstas ir, visų pirma, kad tokiems nusikaltimams būtų užkirstas kelias; todėl ragina Bulgarijos valdžios institucijas stiprinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir kovoti su tokiu smurtu, imtis visų reikalingų priemonių Stambulo konvencijai ratifikuoti, įgyvendinti kuo daugiau Konvencijoje įtvirtintų ir šalies konstitucinę tvarką atitinkančių priemonių, o dėl likusių aspektų ieškoti bendresnės išeities, taip pat padidinti laikino apgyvendinimo įstaigų skaičių ir teikti kitas paslaugas, kurios yra reikalingos siekiant padėti nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims;
18. mano, jog būtina visose srityse panaikinti teisinį ir faktinį asmenų diskriminavimą dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės; ragina Bulgarijos valdžios institucijas iš dalies pakeisti Apsaugos nuo diskriminavimo įstatymą ir konkrečiai kaip vieną iš diskriminavimo pagrindų įtraukti lytinę tapatybę; ragina Bulgarijos valdžios institucijas iš dalies pakeisti dabartinį Baudžiamąjį kodeksą ir į jį įtraukti nusikaltimus dėl neapykantos ir neapykantą dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir saviraiškos bei lyties ypatybių kurstančias kalbas; ragina Bulgarijos valdžios institucijas vykdyti atitinkamus Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, šiuo atžvilgiu imtis priemonių dėl tos pačios lyties sutuoktinių ir tėvų padėties, užtikrinti, kad jie galėtų naudotis teise į teisinį ir faktinį nediskriminavimą, ir sukurti reikiamą teisinę bazę, kad visoms poroms būtų užtikrintos vienodos teisės;
19. yra susirūpinęs, kad asmenims, kuriems gali prireikti tarptautinės apsaugos, neleista atvykti į Bulgarijos teritoriją arba jie buvo išvaryti – kai kuriais atvejais jėga – nesuteikus galimybės kreiptis dėl prieglobsčio arba individualaus vertinimo(14); yra ypač susirūpinęs dėl nerimą keliančio Turkijos opozicijos narių deportavimo pažeidžiant tarptautines sutartis ir kompetentingų Bulgarijos teismų priimtas galiojančias teismo nutartis(15); ragina Bulgarijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi prieglobsčio teisės aktų, prieglobsčio acquis įgyvendinimo praktikos ir Pagrindinių teisių chartijos; ragina Komisiją prioritetine tvarka vykdyti dėl Bulgarijos pradėtą pažeidimų nagrinėjimo procedūrą;
20. reiškia didelį susirūpinimą dėl pasiūlytų Ne pelno juridinių asmenų įstatymo pakeitimų, nes dėl jų pilietinės visuomenės organizacijos, kurios gauna valstybės išmokas ir finansavimą iš užsienio, atsidurs labai nepalankioje padėtyje ir iškils pavojus, kad gali būti pažeistas asociacijų laisvės ir teisės į privatumą principas(16); ragina Bulgarijos valdžios institucijas atidžiai išnagrinėti šioje srityje suformuotą Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją;
21. pažymi, kad pagal BTM Bulgarija padarė tam tikrą pažangą; ragina Bulgarijos vyriausybę bendradarbiauti su Komisija, laikantis ES sutartyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo, ir toliau vykdyti savo įsipareigojimus; ragina Bulgarijos valdžios institucijas susilaikyti nuo visų vienašalių reformų, kurios keltų pavojų teisinės valstybės principo taikymui, ypač teismų nepriklausomumui ir valdžios padalijimui; pažymi Komisijos pastabą, kad ji kol kas nenutrauks BTM taikymo Bulgarijai; ragina Komisiją toliau pagal BTM stebėti, kaip Bulgarijoje vykdoma teismų reforma, kovojama su korupcija tol, kol pagarbos demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms mechanizmas dar nėra visapusiškai taikomas visose valstybėse narėse; taip pat ragina Komisiją prireikus naudotis ir kitomis galimomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras, teisinės valstybės ir biudžeto priemones, kai galimybė jas taikyti atsiras;
22. palankiai vertina tai, kad paskelbta pirmoji ES metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita, kurioje aptariamos visos valstybės narės; atkreipia dėmesį į susirūpinti verčiančius atvejus, kuriuos Komisija nustatė įvairiose su Bulgarija susijusiose srityse; ragina Bulgarijos valdžios institucijas greitai imtis veiksmų šiems trūkumams pašalinti;
23. pabrėžia, kad Bulgarijos vyriausybė, bendradarbiaudama su Komisija, turi užtikrinti griežtesnę Sąjungos fondų panaudojimo kontrolę ir nedelsdama imtis priemonių dėl susirūpinimą keliančių atvejų, kai mokesčių mokėtojų pinigai yra panaudojami su valdančiąja partija susijusių asmenų turtėjimui;
24. palankiai vertina tai, kad Bulgarija priimta į Europos prokuratūrą, ir yra įsitikinęs, kad šis dalyvavimas prokuratūros veikloje savaime užtikrins griežtesnę atitinkamą ES lėšų panaudojimo kontrolę;
25. pakartoja savo poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų(17), įskaitant būtinybę apsaugoti gavėjų teises, ir ragina Tarybą kuo greičiau pradėti tarpinstitucines derybas;
26. ragina Bulgarijos valdžios institucijas ištirti atskleistus atvejus, nurodytus JAV kovos su finansiniais nusikaltimais tinklo (FinCEN) bylose, – sužinota, kad trys Bulgarijos bankai dalyvavo tvarkant mokėjimus, kurie, kaip buvo nustatyta, priskirti aukštos pinigų plovimo rizikos grupei ir susiję su organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo finansavimu; mano, kad Bulgarijai reikia imtis ryžtingų veiksmų siekiant pagerinti bankų sektoriaus priežiūrą ir paspartinti kovos su pinigų plovimu priemonių vykdymą, be kita ko, stiprinant šiuos atvejus tiriančias institucijas; pabrėžia, jog FinCEN bylos atskleidė globalios sistemos trūkumus ir jos pažeidžiamumą, kuriuo naudojasi nusikaltėliai ir kuris išnaudojamas korupcijai, ir pažymėjo, kad skubiai būtina gerinti bankų priežiūrą visame pasaulyje ir priimti geresnius mechanizmus, kurie būtų taikomi tarptautiniams sandoriams; ragina Komisiją ir valstybes nares sparčiau dirbti šiuo klausimu, be kita ko, sukurti Europos priežiūros instituciją, kurią sukurti Parlamentas jau yra raginęs;
27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Jungtinėms Tautoms.
Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės 2020 m. rugsėjo 3 d. Strasbūre paskelbtas pareiškimas „Bulgarija privalo ištirti policijos pareigūnų prieš žurnalistus panaudoto smurto atvejus“ (angl. Bulgaria must investigate police violence against journalists).
Žr. 2015 m. sausio 27 d. sprendimus Neshkov ir kt. prieš Bulgariją (skundai Nr. 36925/10, 21487/12, 72893/12, 73196/12, 77718/12 ir 9717/13); 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Simeonovi prieš Bulgariją (skundas Nr. 21980/04); 2016 m. sausio 21 d. sprendimą Boris Kostadinov prieš Bulgariją (skundas Nr. 61701/11); 2017 m. birželio 29 d. sprendimą Dimcho Dimov prieš Bulgariją (Nr. 2) (skundas Nr. 77248/12); 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą Dimitrov ir Ridov prieš Bulgariją (skundas Nr. 34846/08) ir 2017 m. spalio 5 d. sprendimą Kormev prieš Bulgariją (skundas Nr. 39014/12).
2006 m. sausio 19 d. sprendimas The United Macedonian Organisation Ilinden ir kt. prieš Bulgariją (skundas Nr. 59491/00); 2011 m. spalio 18 d. sprendimas The United Macedonian Organisation Ilinden ir kt. prieš Bulgariją(Nr. 2) (skundas Nr. 34960/04); 2018 m. sausio 11 d. sprendimas The United Macedonian Organisation Ilinden ir kt. prieš Bulgariją(Nr. 3) (skundas Nr. 29496/16) ir 2018 m. sausio 11 d. sprendimas Yordan Ivanov ir kt. prieš Bulgariją (skundas Nr. 70502/13).
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 2018 m. lapkričio 15 d. Baigiamosios pastabos dėl ketvirtosios periodinės ataskaitos dėl Bulgarijos, 29 ir 30 punktai.
Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėjama peticija byloje Abdullah Büyük prieš Bulgariją (skundas Nr. 23843/17); Jungtinių Valstijų valstybės departamento Demokratijos, žmogaus teisių ir darbo biuro (Bulgarija) 2016 m. ataskaita dėl žmogaus teisių, p. 16.
2020 m. liepos 9 d. Europos Tarybos pirmininko pareiškimas INGO konferencijoje „Siūlomi Bulgarijos ne pelno juridinių asmenų įstatymo pakeitimai kelia susirūpinimą“ (angl. The proposed amendments to the Non-Profit Legal Entities Act in Bulgaria give rise for concern).
2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeniniai finansai: dėl kriptoturto kylanti rizika. Reguliavimo ir priežiūros iššūkiai finansinių paslaugų, įstaigų ir rinkų srityje“ (2020/2034(INL))
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(1),
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB(2),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB(3),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),
– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „„FinTech“ srities veiksmų planas: konkurencingesnis ir novatoriškesnis Europos finansų sektorius“ (COM(2018)0109),
– atsižvelgdamas į Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2016 m. balandžio 6 d. bendrą komunikatą „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“ (JOIN(2016)0018),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“(4),
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 10 d. atsakymą, kurį Komisijos vardu pateikė pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis atsakydamas į klausimą E-001130/2017,
– atsižvelgdamas į Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato 2019 m. spalio mėn. galutinę ataskaitą „Paskirstytojo registro technologijomis ir blokų grandinėmis pagrįstas Europos elektroninės prieigos punkto (EEPP) valdymas“ (angl. „Governance for a DLT/Blockchain enabled European electronic Access Point (EEAP)“(5),
– atsižvelgdamas į Komisijos tyrimą dėl reglamento dėl tarpbankinių mokesčių taikymo(6),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 17 d. Komisijos viešas konsultacijas dėl investicinių įmonių ir rinkos operatorių reglamentavimo sistemos peržiūros,
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. Komisijos Kapitalo rinkų sąjungos aukšto lygio forumo galutinę ataskaitą „Nauja Europos kapitalo rinkų vizija“(7),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 13 d. Komisijos ekspertų grupės, nagrinėjančios reguliavimo kliūtis finansinėms inovacijoms, galutinę ataskaitą: 30 rekomendacijų dėl reguliavimo, inovacijų ir finansų,
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 10 d. bendras Europos priežiūros institucijų (EPI) rekomendacijas Europos Komisijai dėl būtinybės sustiprinti teisinius ES finansų sektoriaus IRT rizikos valdymo reikalavimus,
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 10 d. bendras Europos priežiūros institucijų rekomendacijas Europos Komisijai dėl nuoseklios kibernetinio atsparumo testavimo sistemos, skirtos svarbiems rinkos dalyviams ir didelei infrastruktūrai visame ES finansų sektoriuje, kūrimo sąnaudų ir naudos,
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 7 d. bendrą Europos priežiūros institucijų ataskaitą „Finansinės technologijos. Reglamentavimo bandomoji aplinka ir inovacijų centrai“(8),
– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 29 d. Europos bankininkystės institucijos IRT ir saugumo rizikos valdymo gaires,
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 9 d. Europos bankininkystės institucijos ataskaitą su rekomendacijomis Europos Komisijai dėl kriptoturto,
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 9 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos rekomendaciją Komisijai dėl pirminio virtualiosios valiutos siūlymo ir kriptoturto,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos konsultacijų dokumentą dėl ES kriptoturto rinkų sistemos,
— atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų (9),
— atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 3 d. rezoliuciją „Išsklaidytosios operacijų knygos technologijos ir blokų grandinės: pasitikėjimo įtvirtinimas atsisakant tarpininkavimo“(10),
— atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 17 d. rezoliuciją „FinTech“: technologijų įtaka ateities finansų sektoriui(11),
— atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų(12),
— atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio mėn. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto užsakytą tyrimą „Kriptoturtas. Pagrindiniai pokyčiai, reglamentavimo problemos ir atsakymai“ (angl. „Crypto-assets: Key developments, regulatory concerns and responses“),
— atsižvelgdamas į 2014 m. vasario mėn. Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą tyrimą „Finansinių paslaugų vartotojų apsaugos aspektai“ (angl. „Consumer Protection: Aspects of Financial Services“),
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos mėn. Europos Centrinio Banko ataskaitą dėl poveikio, kurį mažmeninių mokėjimų skaitmeninimas daro Eurosistemos kaip skatintojo vaidmeniui,
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 31 d. Benoît Coeure pagrindinę kalbą „Finansinės technologijos žmonėms“,
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 26 d. Yves Merscho pagrindinę kalbą trečiojoje metinėje konferencijoje finansinių technologijų ir skaitmeninių inovacijų klausimais „Skolinimo ir mokėjimo sistemų neramumų laikotarpis. Finansinių technologijų iššūkis“ (angl. „Lending and payment systems in upheaval: the FinTech challenge“),
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 6 d. Finansinio stabilumo tarybos ataskaitą „Decentralizuotos finansinės technologijos. Ataskaita dėl poveikio finansiniam stabilumui, reguliavimui ir valdymui“ (angl. „Decentralized financial technologies. Report on financial stability, regulatory and governance implications“),
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 14 d. Finansinio stabilumo tarybos ataskaitą dėl finansinių technologijų ir rinkos struktūros teikiant finansines paslaugas, rinkos plėtros ir potencialaus poveikio finansiniam stabilumui,
– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16 d. Finansinio stabilumo tarybos ataskaitą „Kriptoturtas: ataskaita G 20 dėl Finansinio stabilumo tarybos ir standartus nustatančių institucijų atliekamo darbo“ (angl. „Crypto-assets: Report to the G20 on work by the FSB and standard-setting bodies“),
– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 27 d. Finansinio stabilumo tarybos ataskaitą „Finansinių technologijų, priežiūros ir reglamentavimo problemų, į kurias taryba turi atkreipti dėmesį, poveikis finansiniam stabilumui“ (angl. „Financial Stability Implications from FinTech, Supervisory and Regulatory Issues that Merit Authorities’ Attention“),
– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 14 d. Finansinio stabilumo tarybos parengtą konsultacijoms skirtą dokumentą „Reglamentavimo, priežiūros ir stebėsenos problemų, kurių kilo sudarius „pasaulinės stabilizuotosios virtualiosios valiutos“ susitarimus, sprendimas“ (angl. „Addressing the regulatory, supervisory and oversight challenges raised by “global stablecoin” arrangements“),
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio mėn. G7 darbo grupės stabiliųjų kriptovaliutų klausimu paskelbtą tyrimą dėl pasaulinių stabiliųjų kriptovaliutų poveikio,
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio mėn. priimtas Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas dėl rizika grindžiamo požiūrio į virtualųjį turtą ir su virtualiuoju turtu susijusių paslaugų teikėjus (angl. „Guidance for a Risk-Based Approach to Virtual Assets and Virtual Asset Service Providers“),
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio mėn. atnaujintas Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas, ypač į 16 rekomendaciją dėl elektroninių pervedimų,
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko analizę „Politikos atsakas į finansines technologijas. Tarpvalstybinė apžvalga“ (angl. „Policy responses to FinTech: a cross-country overview“),
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 16 d. Fernando Restoy pareiškimą „Finansinių technologijų reguliavimas. Kas vyksta, ir kokių kyla iššūkių?“ (angl. „Regulating FinTech: what is going on, and where are the challenges?“) per ASBA-BID-FELABAN XVI bankų ir privačiojo sektoriaus regioninės politikos dialogą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0161/2020),
A. kadangi skaitmeniniai finansai yra greitai kintanti finansų sektoriaus sritis, kurią reikia nuolat stebėti ir nagrinėti tiek sektoriaus, tiek reguliavimo lygmeniu;
B. kadangi Sąjungos vidaus rinkai yra būdinga atvira konkurencija ir joje siekiama sudaryti vienodas sąlygas taikant suderintą reglamentavimo sistemą, remiantis tarptautiniais standartais ir priežiūros institucijoms bendradarbiaujant tarpusavyje; kadangi dėl šių priežasčių Sąjungos skaitmeninių finansų strategija turėtų būti grindžiama tais pačiais principais;
C. kadangi reikia siekti bendro požiūrio finansinių technologijų reglamentavimo srityje, kad būtų skatinamos inovacijos ir užtikrinamas aukštas investuotojų apsaugos ir finansinio stabilumo lygis;
D. kadangi terminas „kriptoturtas“ vartojamas kalbant apie labai įvairaus pobūdžio skaitmeninį turtą, įskaitant virtualiąsias valiutas ir žetonus, bet jais neapsiribojant, tačiau kartais neapima tam tikrų stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų ar žetonų, pvz., vertybinių popierių pobūdžio žetonų;
E. kadangi du dažniausiai pasitaikantys kriptoturto komponentai yra i) su pagrindiniu turtu, reikalavimu ar nuosavybe susijusios teisės privatus pobūdis ir ii) kriptografijos ir paskirstytojo registro technologijos (PRT) arba panašios technologijos naudojimas turto ir jam būdingos ar numanomos vertės mainams vykdyti;
F. kadangi šiuo metu Sąjungoje kriptoturtas nėra nei leidžiamas, nei garantuojamas centrinio banko ar valdžios institucijų, ir kadangi yra įvairių kriptoturto naudojimo būdų, įskaitant jo naudojimą mainams, investavimo tikslais arba įsigyjant prekes ar gaunant paslaugas;
G. kadangi stabilizuotosios virtualiosios valiutos pasižymi panašiomis ypatybėmis, kaip kriptoturtas, ir neturi jokios konkrečios valiutos savybių, bet yra paremtos priemonių, kuriomis siekiama kiek galima sumažinti jų kainos (išreikštos kita valiuta) svyravimus, rinkiniu; kadangi kai kurios kriptoturto rūšys, įskaitant stabilizuotąsias virtualiąsias valiutas ir su jomis susijusias technologijas, gali padidinti veiksmingumą, konkurenciją ir skaidrumą ir suteikti visuomenei didelių galimybių bei naudos, nes kai kurių rūšių mokėjimai yra pigesni bei spartesni ir gali tapti naujais mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansavimo šaltiniais; kadangi kainų svyravimą mažinančios priemonės nebuvo patikrintos tokiomis aplinkybėmis, kai labai daug sandorių sudaroma naudojant stabilizuotąją virtualiąją valiutą;
H. kadangi viešieji debatai dėl privačiai leidžiamų stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų gali būti siejami su tam tikrais Sąjungos mokėjimų aplinkos trūkumais;
I. kadangi stabilizuotosios virtualiosios valiutos gali tapti plačiai naudojama mokėjimo priemone, o tai turėtų paskatinti imtis atitinkamų reguliavimo ir priežiūros veiksmų;
J. kadangi centrinių bankų skaitmeninės valiutos (CBSV) yra paremtos stabilaus turto koncepcija, yra leidžiamos valstybių ir todėl skiriasi nuo kriptoturto; kadangi Kinijos Liaudies bankas eksperimento tvarka leidžia centrinio banko skaitmeninę valiutą –elektroninį mokėjimą skaitmenine valiuta (DCEP); pabrėžia, kad galimas DCEP naudojimas pasaulio mastu galėtų turėti įtakos tarptautinei prekybai ir vartotojų apsaugai;
K. kadangi tiek Sąjungos, tiek pasauliniu mastu svarstomos iniciatyvos naudoti CBSV;
L. kadangi skaitmeniniams finansams būdingas stiprus tarpvalstybinis aspektas, peržengiantis Sąjungos lygmens ribas, todėl tarptautinis bendradarbiavimas ir standartų nustatymas, taip pat efektyvi ir veiksminga Sąjungos priežiūra šioje srityje yra labai svarbūs;
M. kadangi daugėjant skaitmeninių finansų priemonių gali susidaryti dideli kapitalo srautai, o tai traukia tarpvalstybines investicijas; pabrėžia, kad dėl šios priežasties skaitmeniniai finansai gali padidinti Sąjungos konkurencingumą pasaulinėse rinkose;
N. kadangi, remiantis rinkos duomenimis(13), 2020 m. birželio mėn. pasaulyje buvo daugiau kaip 5 600 rūšių kriptoturto, kurio bendra rinkos kapitalizacija viršijo 260 mlrd. JAV dolerių(14), o bitkoinas sudarė 65 proc. šio turto;
O. kadangi, remiantis rinkos duomenimis, stabilizuotosios virtualiosios valiutos 2020 m. birželio mėn. pasiekė 10 mlrd. EUR bendrą rinkos kapitalizaciją, palyginti su 1,5 mlrd. EUR 2018 m. sausio mėn., ir, nors kol kas naudojamos nedaug, palyginti su kitomis kriptovaliutomis, jos turi potencialo išplisti pasauliniu mastu ir būti prieinamos plačiam vartotojų ratui, ypač jeigu jas pradės naudoti didžiosios finansinių technologijų bendrovės, pasinaudodamos savo tinklais;
P. kadangi Europos Centrinio Banko (ECB) ekspertai savo 2019 m. paskelbtoje publikacijoje(15) pažymėjo, kad, nepaisant to, jog kriptoturtas yra labai rizikingas, jis nekelia tiesioginės grėsmės finansiniam stabilumui; kadangi šiai nuomonei pritarė tiek Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA)(16), tiek Europos bankininkystės institucija (EBI)(17); kadangi tokias pat išvadas savo 2018 m. pasaulinio finansinio stabilumo ataskaitoje padarė Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir savo 2018 m. liepos mėn. ataskaitoje Finansinio stabilumo taryba (FST), nors pastaroji mano, kad, atsižvelgiant į tai, kaip greitai šios rinkos kinta, padėtį reikia stebėti;
Q. kadangi, kaip pažymėta EBI ataskaitoje, finansų įstaigos šiuo metu palyginti nedideliu mastu vykdo su kriptoturtu susijusią veiklą, tačiau tikėtina, kad vis populiarėjant paskirstytojo registro technologijomis grindžiamiems sprendimams jų susidomėjimas didės; kadangi tokia veikla apima kriptoturto turėjimą ar įsigijimą, pirminio virtualiosios valiutos siūlymo (ICO) garantą arba su kriptoturtu susijusių paslaugų, pvz., depozitinės piniginės ar mainų, teikimą; kadangi šiuo metu taikomos prudencinės taisyklės nėra tinkamos norint užfiksuoti didelius kriptoturto svyravimus ir didelę riziką;
R. kadangi, remiantis naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, kriptoturtas dažniausiai naudojamas kaip spekuliacinis investicinis produktas, o ne atsiskaitymo už teisėto verslininko siūlomas prekes ar paslaugas priemonė; kadangi EPI pabrėžė, jog kriptoturtas, kuris Sąjungos finansiniame reglamente nėra įvardijamas kaip finansinė priemonė, kelia specifinę riziką, visų pirma investuotojų ir vartotojų apsaugos, taip pat rinkos vientisumo aspektais; kadangi kriptoturtas gali didinti pinigų plovimo, nesąžiningos veiklos, mokesčių vengimo ir išorės išpuolių riziką;
S. kadangi pradėjus naudoti naujausias technologijas finansinių paslaugų įmonėms gali būti daug lengviau vykdyti esamus priežiūros ir atitikties įsipareigojimus;
T. kadangi kriptoturto, kuris įvardijamas kaip finansinės priemonės Sąjungos teisės aktuose, klasifikavimas priklauso nuo to, kaip nacionalinės kompetentingos institucijos nacionaliniu lygmeniu įgyvendina Sąjungos teisės aktus, o tai lemia neatitikimus priežiūros ir reglamentavimo srityje, kenkia nuoseklumui ir trukdo sudaryti vienodas sąlygas visoje Sąjungoje; kadangi toks klasifikavimas ir integravimas į Sąjungos teisės aktų sistemą kelia sunkumų, nes skirtingas kriptoturtas pasižymi skirtingomis savybėmis, o jos bėgant laikui gali kisti;
U. kadangi ICO galėtų tapti alternatyviu pažangių įmonių ir startuolių finansavimo šaltiniu jų ankstyvuoju vystymosi etapu, tačiau jis taip pat kelia didelę nuostolių riziką investuotojams dėl itin spekuliatyvaus pobūdžio ir pažeidžiamumo sukčiavimo požiūriu; kadangi Tarptautinių atsiskaitymų bankas 2018 m. metinėje ekonomikos ataskaitoje nurodė, jog ne mažiau kaip 22,5 proc. ICO buvo Ponzi sukčiavimo schemos;
V. kadangi nustačius griežtą, paskirtį atitinkančią ir rizika grindžiamą reglamentavimo tvarką naudojant kriptoturtą galėtų būti saugiai sumažintos sandorių kainos šiame vis labiau skaitmeniniame pasaulyje;
W. kadangi skaitmeniniai finansai gali įvairiais būdais prisidėti prie COVID-19 pandemijos ekonominio poveikio piliečiams, MVĮ ir kitoms įmonėms bei finansinėms paslaugoms šalinimo; kadangi COVID-19 protrūkis visose valstybėse narėse, nors ir skirtingu mastu, parodė skaitmeninių finansų vartotojams ir ekonomikai teikiamą potencialą;
X. kadangi didelės technologijų įmonės ir pasaulinės skaitmeninės platformos vis dažniau siūlo finansines paslaugas; kadangi tie stambūs veiklos vykdytojai naudojasi tokiais konkurenciniais pranašumais, kaip masto ekonomija, didžiuliai tarpvalstybiniai vartotojų tinklai, lengva prieiga prie finansavimo ir galimybė sutelkti didelius duomenų srautus, kai vartotojai naudojasi duomenų apdorojimo technologijomis, pavyzdžiui, „didžiųjų duomenų analize“, kurios įvairiais būdais teikia didžiulę pridėtinę vertę; kadangi finansinių technologijų rinkose veikiančios didžiosios technologijų įmonės gali trukdyti sąžiningai konkurencijai ir inovacijoms;
Y. kadangi neseniai atskleidus nesąžiningos veiklos atvejų finansinių technologijų sektoriaus įmonėse pabrėžiamas holistinio požiūrio į vartotojų ir investuotojų apsaugos riziką, susijusią su finansinių ataskaitų teikimo, sukčiavimo ir nemokumo procedūrų trūkumais, poreikis;
Z. kadangi per pastaruosius metus labai išaugo negrynaisiais pinigais atliekamų mokėjimų dalis; kadangi tobulinant sandorių be grynųjų pinigų sistemą neturėtų būti mažinamos galimybės naudotis grynaisiais pinigais kaip mokėjimo priemone;
AA. kadangi finansų sektorius yra didžiausias informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudotojas pasaulyje (jo išlaidos sudaro apie penktadalį visų IRT išlaidų);
AB. kadangi naujų technologijų taikymas finansų sektoriuje gali kelti naujo pobūdžio riziką, kurią reikia reguliuoti ir stebėti, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, vidaus rinkos vientisumą ir vartotojų apsaugą;
AC. kadangi plačiau naudojant dirbtinį intelektą finansinių paslaugų srityje reikės užtikrinti didesnį veiklos atsparumą, deramą atitinkamą priežiūrą ir vartotojų duomenų apsaugą, kaip numatyta Sąjungos teisėje;
AD. kadangi naujos veiklos problemos, ypač IRT ir saugumo rizika, gali kelti sisteminę riziką finansų sektoriui; tokia nauja rizika turėtų būti mažinama tinkamomis priemonėmis, kaip nurodė Europos sisteminės rizikos valdyba(18);
AE. kadangi dabartiniame ES finansinių paslaugų taisyklių sąvade taikomas nenuoseklus požiūris į nuostatas dėl veiklos rizikos;
AF. kadangi dėl IRT ir saugumo rizikos, su kuria susiduria finansų sektorius, ir jo integracijos Sąjungos lygmeniu lygio reikia imtis konkrečių ir pažangesnių veiksmų, kurie būtų grindžiami 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti(19), bet ja neapsiribotų;
AG. kadangi kibernetinis atsparumas yra neatsiejama valdžios institucijų pasauliniu lygmeniu atliekamo darbo, susijusio su finansų įstaigų veiklos atsparumu, dalis;
AH. kadangi veikianti, tvari ir atspari Sąjungos finansų rinka turėtų pasižymėti dideliu kapitalo ir rizikos paskirstymo veiksmingumu ir kuo labiau finansiškai įtraukti piliečius į finansinių paslaugų sistemą;
AI. kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų naudojimas finansinių paslaugų teikėjams gali suteikti reikšmingų pranašumų veiklos atsparumo ir efektyvumo srityje, palyginti su esamais vietoje naudojamais sprendimais, tačiau jis kelia ir papildomų problemų, susijusių su duomenų ir procesų saugumu, verslo tęstinumu po veiklos sustabdymo ir bendru pažeidžiamumu dėl kibernetinių nusikaltimų;
AJ. kadangi siekiant užtikrinti, kad visos finansinių paslaugų ir technologijų įmonės galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis, joms reikia sudaryti vienodas sąlygas laikantis principo „tokia pati rizika, tokia pati veikla, toks pats reglamentavimas“;
AK. kadangi skaitmeninių finansinių paslaugų diegimas neturėtų būti nei reglamentavimo arbitražo, nei mažesnės vartotojų apsaugos, mažesnio saugumo ar pavojaus finansiniam stabilumui priežastis;
AL. kadangi daugelis didelių Sąjungos finansinių institucijų yra priklausomos nuo trečiųjų šalių debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų;
AM. kadangi Europos duomenų apsaugos valdyba atlieka svarbų vaidmenį padedant bendrovėms suprasti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento laikymosi įsipareigojimus;
AN. kadangi paprastai kriptoturto iniciatorius nėra žinomas ir jis nesukuria finansinio reikalavimo į pagrindinį turtą, priešingai nei stabilizuotosios virtualiosios valiutos, vertybinių popierių pobūdžio žetonai ir prekių žetonai, kurių visų iniciatorius yra žinomas;
AO. kadangi, nors galima įvairiai klasifikuoti verslininkų išleistus žetonus, kurie pateikiami kaip pinigų srauto reikalavimas, nuosavybės vertybinių popierių reikalavimas ar būsimo produkto / paslaugos reikalavimas, klasifikavimas pagal Sąjungos teisę turėtų suteikti Europos rinkoms reglamentavimo nuspėjamumą ir vienodumą; kadangi užtikrinant technologiškai aktualų ir funkcinį žetonų reglamentavimą reikėtų atsižvelgti į galimą mišrių schemų naudojimą ir pateikti tokias apibrėžtis, kurios padėtų sustiprinti vartotojo ir investuotojo apsaugą, padidinti teisinį tikrumą ir išnaudoti šių priemonių galimybes finansuojant rizikingus verslo projektus; kadangi pagrindinė ekonominė žetonų funkcija yra svarbus klasifikavimo rodiklis;
AP. kadangi Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) patvirtino plačią virtualiosios valiutos apibrėžtį ir rekomendavo į kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu įpareigojimų taikymo sritį įtraukti fizinius ir juridinius asmenis, kurių veikla yra susijusi su kriptoturto mainais, kriptoturto perdavimu ir dalyvavimu teikiant finansines paslaugas, susijusias su pirminiais virtualiųjų valiutų siūlymais, ar šių paslaugų teikimu;
AQ. kadangi pinigų plovimas kelia didžiulių pavojų, jam skaitmeninėje finansų aplinkoje būtina užkirsti kelią; kadangi nepaisant to, jog skaitmeniniai finansai gali pagerinti finansinę įtrauktį, vis tiek turėtų būti visapusiškai laikomasi principo „pažink savo klientą“ ir kovos su pinigų plovimu taisyklių, kaip numatyta Sąjungos teisėje; kadangi, nors kriptoturtas gali būti naudojamas neteisėtai veiklai, jam suteikus mokėjimo, o ne vien mainų priemonės statusą būtų galima pagerinti finansinių nusikaltimų stebėseną ir prevenciją;
AR. kadangi dėl didesnio junglumo, daiktų interneto ir žmonių bei mašinų sąveikos galima įvairiapusiškai pagerinti finansines paslaugas, bet taip pat gali kilti naujų su privatumu ir asmens duomenų apsauga, sąveikos kokybe, veiklos rizikos valdymu ir kibernetinio saugumo uždaviniais susijusių pavojų;
Rekomendacijos:
Bendrosios pastabos
1. palankiai vertina tai, kad Komisija priėmė Skaitmeninių finansų dokumentų rinkinį, įskaitant du pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl kriptoturto ir veiklos atsparumo; mano, kad Komisijos pasiūlymas dėl kriptoturto ir operacinio ir kibernetinio atsparumo yra teikiamas laiku ir yra būtinas, turint omenyje naujausius pokyčius Sąjungos ir pasaulio rinkose, ir yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir parengti naują reglamentavimo tvarką; vis dėlto apgailestauja, kad Komisija tinkamai nesprendė pinigų plovimo, terorizmo finansavimo ir nusikalstamos veiklos, susijusios su kriptoturtu, problemų, kurios iš esmės tebėra neišspręstos; prašo, kad Komisija, atsižvelgdama į priede pateiktas rekomendacijas, skubiai imtųsi veiksmų šioje srityje;
2. mano, kad skaitmeniniai finansai, kurių vaidmuo plėtojant finansinę veiklą yra labai svarbus, turės lemiamą reikšmę kapitalo rinkų sąjungos (KRS) sėkmingam įgyvendinimui, nes įmonėms ir piliečiams bus suteikiama daugiau finansavimo galimybių, taip pat investavimo galimybių, ir ragina Komisiją apsvarstyti, kaip įgalinti novatorius ir taip pasinaudoti skaitmeninių finansų teikiama nauda skatinant kapitalo rinkų integraciją ir mažmeninių investuotojų dalyvavimą Sąjungoje ir didinant jų apimtį pasauliniu mastu;
3. pabrėžia, kad vis didėja skaitmeninių finansų reguliavimo stebėsenos ir peržiūros priemonių svarba, ypač dėl nuolat augančios šio sektoriaus svarbos pasaulyje sprendžiant su COVID-19 pandemija susijusias problemas; taip pat pabrėžia, kad reikia spręsti specifinės rizikos, kurią skaitmeniniai finansai kelia reguliavimo ir priežiūros lygmenimis, klausimą taikant tinkamą teisės aktų sistemą ir vartotojų apsaugos nuostatas;
4. pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisija, rengdama tarptautinius standartus, glaudžiai bendradarbiautų su tarptautiniais forumais ir reguliavimo institucijomis, turint omenyje tai, kad skaitmeniniai finansai turi kelioms jurisdikcijoms priklausančios veiklos pobūdį, nepakenkiant Sąjungos prerogatyvai priimti Sąjungos aplinkybes atitinkančių reglamentavimo ir priežiūros nuostatų; visų pirma primena, kad reikia užtikrinti Sąjungos reglamentavimo sistemos suderinamumą su tarptautiniu lygmeniu sutartais principais;
5. pažymi, kad daugelio technologijų, susijusių su skaitmeniniais finansais, kūrimas dar tik prasideda; pabrėžia, kad dėl šios priežasties visoms naujoms teisėkūros priemonėms turi būti taikomas išsamus ir perspektyvus rizikos ir naudos vartotojams ir finansiniam stabilumui vertinimas; ragina Komisiją savo darbe, susijusiame su skaitmeniniais finansais, taikyti proporcingą, rizika pagrįstą, įvairius sektorius apimantį, holistinį ir į rezultatus orientuotą požiūrį;
6. ragina Komisiją pasinaudoti Europos inovacijų tarpininkų forumo sukauptomis žiniomis ir patirtimi ir veikti kaip iniciatorei siekiant sukurti palankią ir tvarią aplinką Europos finansinių technologijų centrams ir įmonėms, taip pat įsitvirtinusiai finansų pramonei, naudojančiai skaitmeninius finansus, kad būtų galima pritraukti ir didinti užsienio investicijas ir Sąjungos dalyvavimą pasaulio rinkose;
7. todėl mano, kad skaitmeniniai finansai Europos MVĮ turėtų tapti svarbia ir veiksminga priemone, galinčia realiu laiku pasiūlyti greitus jų finansavimo poreikius atitinkančius sprendimus; mano, kad skaitmeniniai finansai gali padėti panaikinti MVĮ finansavimo trūkumą;
8. pabrėžia, kad visomis priemonėmis, kurių imamasi, turėtų būti užtikrinama, kad tiek dideli, tiek maži rinkos dalyviai turėtų reguliavimo erdvės, kad galėtų diegti inovacijas, ir kad visų naujų ar iš dalies pakeistų teisės aktų ir priežiūros taisyklių skaitmeninių finansų srityje pagrindą sudarytų šie principai:
a)
vienodai veiklai ir vienodoms paslaugoms ir su jomis susijusiai panašiai rizikai taikomos vienodos taisyklės;
b)
proporcingumas ir technologinis neutralumas;
c)
rizika, skaidrumu ir atskaitomybe pagrįstas požiūris;
d)
pagrindinių teisių paisymas, visų pirma dėl privatumo ir asmens duomenų apsaugos, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose;
e)
aukšto lygio vartotojų ir investuotojų apsauga;
f)
vienodos sąlygos;
g)
inovacijoms palankus požiūris;
9. pabrėžia, kad visos naujos ar iš dalies pakeistos Sąjungos lygmens priemonės turėtų būti rengiamos atsižvelgiant į sparčią raidą besiplečiančiose kriptoturto ir ICO rinkose; pažymi, kad visoje vidaus rinkoje turi būti užtikrintos vienodos sąlygos, kad būtų galima išvengti parankios jurisdikcijos paieškų ir reglamentavimo arbitražo; įspėja, kad tokiomis priemonėmis neturėtų būti varžomos įmonių, visų pirma MVĮ, galimybės augti, ir kad jomis būtų užtikrinta tvari skaitmeninių finansų ekosistema, leidžianti jiems plėtotis vidaus rinkoje, sykiu užtikrinant finansinį stabilumą, rinkos vientisumą ir investuotojų bei vartotojų apsaugą;
10. pažymi, kad bandomoji finansinių inovacijų aplinka ir inovacijų centrai turi potencialo tapti naudingomis skaitmeninių finansų įmonių priemonėmis, kai kontroliuojamoje aplinkoje reikia patikrinti novatoriškus finansinius produktus, finansines paslaugas ar verslo modelius, kad kompetentingos institucijos galėtų geriau suprasti tokią veiklą ir kaupti besiformuojančių technologijų reglamentavimo patirtį, tokiu būdu sudarant palankesnes sąlygas įmonių ir reguliavimo institucijų dialogui; vis dėlto pabrėžia, kad jie taip pat gali kelti reikšmingą riziką vartotojų ir investuotojų apsaugai ir sudaryti sąlygas finansiniam sukčiavimui, sykiu sukeldamos skirtingos priežiūros tvarkos ir reglamentavimo arbitražo riziką;
11. pabrėžia, kad bet kokioje bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje, įskaitant visos Europos bandomąją aplinką, turėtų būti siekiama pusiausvyros tarp inovacijų skatinimo, finansinio stabilumo ir investuotojų ir vartotojų apsaugos tikslų, sykiu atsižvelgiant į susijusių įmonių dydį, sisteminę svarbą ir tarpvalstybinę veiklą; ragina Komisiją sukurti bendrą visos Europos bandomosios finansinių inovacijų aplinkos Sąjungos sistemą, nes tai suteiktų papildomos naudos finansinėms inovacijoms ir stabilumui ir sumažintų skirtingos priežiūros tvarkos taikymą;
12. pabrėžia pasitikėjimo, tapatybės kontrolės ir duomenų trejeto svarbą siekiant užtikrinti, kad veiklos vykdytojai, investuotojai, vartotojai ir priežiūros institucijos galėtų pasitikėti skaitmeniniais finansais;
13. mano, kad tikslinga toliau analizuoti CBSV diegimo iniciatyvas tiek Sąjungos, tiek pasaulio lygmenimis; ragina ECB apsvarstyti galimybę atlikti išsamų poveikio vertinimą siekiant pateikti CBSV būsimas alternatyvas, įskaitant skaitmeninio euro sukūrimo galimybių ir rizikos analizę; mano, kad atliekant šį vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į pagrindinių technologijų vaidmenį; taip pat ragina Sąjungos priežiūros institucijas skatinti tolesnius mokslinius tyrimus šioje srityje ir ragina Komisiją bei ECB pradėti dialogą tarptautiniu lygmeniu, įvertinant galimą platesnio CBSV naudojimo visame pasaulyje naudą ir poveikį;
14. mano, kad poveikio vertinimo ir vėlesnės analizės parametrai ir principai turėtų būti paremti CBSV vaidmeniu prisidedant prie grynųjų pinigų naudojimo mažėjimo, užtikrinant pasitikėjimą finansų sistema, didinant finansinę įtrauktį ir galimybę naudotis viešosiomis mokėjimo priemonėmis, sykiu užtikrinant finansinį ir piniginį stabilumą;
15. pabrėžia, kad siekiant sukurti bendrą Sąjungos sistemą reikia didesnės reguliavimo ir priežiūros konvergencijos; atkreipia dėmesį į itin svarbų Europos priežiūros institucijų (EPI) vaidmenį sudarant tam palankesnes sąlygas; ragina EPI ir nacionalines kompetentingas institucijas (NKI) pradėti struktūrinį dialogą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama dabartiniams priežiūros uždaviniams ir patirties konvergencijai siekiant sklandžios priežiūros visais lygmenimis, visų pirma kalbant apie skaitmeninius finansus, kovą su pinigų plovimu, privatumo ir duomenų apsaugą, taip pat kibernetinio saugumo iššūkius ir galimybes; mano, kad vykdant šį struktūrinį dialogą skaitmeninių finansų srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama arbitražo ir priežiūros konkurencijos mažinimui ir kitų esamų tarpvalstybinės veiklos kliūčių šalinimui;
16. siūlo, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis EPI ir nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, paskirti bendrą Europos priežiūros instituciją, kuri, remdamasi bendru taisyklių sąvadu ir su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais, prižiūrėtų su kriptoturtu susijusią veiklą šiose srityse: virtualiųjų valiutų ir dekretinių valiutų keitimo paslaugų teikėjai, taip pat piniginės paslaugų teikėjai ir visi kiti virtualiųjų turto paslaugų teikėjai, kuriems taikomi FATF standartai; kartu pažymi, kad reikia užtikrinti tos Europos priežiūros institucijos atskaitomybę ir numatyti Europos priežiūros institucijos veiksmų teisminės peržiūros procesą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl kriptoturto rinkų; pabrėžia, kad bendra priežiūros institucija, bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis Sąjungos lygmens priežiūros institucijomis, turėtų prižiūrėti su kriptoturtu susijusią veiklą, kuriai būdingas reikšmingas tarpvalstybinis aspektas Sąjungoje, ir turėtų sukurti tinkamas vidaus struktūras, kad būtų užtikrinta veiksminga ir efektyvi Sąjungos lygmens kriptoturto priežiūra;
17. išreiškia pritarimą ECB pozicijai, kad fiziniai pinigai yra svarbūs kaip teisėta mokėjimo priemonė; pabrėžia, kad pažanga virtualiųjų valiutų ir skaitmeninių mokėjimų srityje negali būti mažmeninių mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimų arba visiško atsiskaitymų grynaisiais panaikinimo priežastis;
18. yra susirūpinęs dėl didelio poveikio aplinkai, kurį daro kriptokasyba; pabrėžia, kad reikia rasti naujų sprendimų, kaip sušvelninti ekologinį įprastinio kriptoturto pėdsaką; ragina Komisiją, rengiant bet kokią būsimą reglamentavimo iniciatyvą, atsižvelgti į šį klausimą, turint omenyje ES įsipareigojimą siekti darnaus vystymosi tikslų ir ne vėliau kaip 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės;
Kriptoturto sistemos nustatymas
19. mano, kad išsamios naujų produktų, tokių kaip kriptoturtas, visos Europos taksonomijos sukūrimas yra būtinas žingsnis siekiant skatinti bendrą supratimą, palengvinti jurisdikcijų tarpusavio bendradarbiavimą ir užtikrinti didesnį reguliavimo tikrumą tarpvalstybinę veiklą vykdantiems rinkos dalyviams; rekomenduoja atsižvelgti į esamas nacionalines reglamentavimo ir priežiūros sistemas; pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo ir pasaulinių iniciatyvų, susijusių su Sąjungos kriptoturto sistema, svarbą, ypač turint omenyje jų tarpvalstybinį pobūdį;
20. mano, kad atsižvelgiant į tai, jog šis rinkos segmentas nuolat kinta, galbūt būtų tinkama parengti negalutinį Sąjungos lygmens taksonomijos modelį, ir šia taksonomija būtų galima remtis imantis atitinkamų teisėkūros ir reglamentavimo veiksmų; vis dėlto mano, kad teisinės kriptoturto kvalifikacijos atveju nėra vieno visiems tinkamo sprendimo, todėl svarbu sukurti tokią sistemą, kuri priežiūros institucijoms suteiktų galimybę stebėti ir atitinkamai priderinti savo veiksmus;
21. pabrėžia, kad į vartotojus orientuoti startuoliai dažnai kuria Sąjungos piliečiams ir įmonėms naudingas pažangias finansines paslaugas, ir teisės aktų sistema turėtų būti rengiama taip, kad suteiktų daugiau galimybių įgyvendinti inovacijas ir kad vartotojai galėtų pasirinkti teikiamas finansines paslaugas;
22. pažymi, kad nesant bendros ES kriptoturto reguliavimo sistemos valstybės narės jau pradėjo priimti vienašališkus teisės aktus ir priežiūros veiksmus ir jaučia vis didesnį spaudimą imtis veiksmų bei užtikrinti vartotojų apsaugą; pabrėžia, kad dėl valstybėse narėse taikomų skirtingų aiškinimų ir nekoordinuoto požiūrio gali atsirasti rinkos susiskaidymas, išaugti teisinis netikrumas, gali būti pakenkta vienodoms sąlygoms ir suteiktos galimybės reglamentavimo arbitražui;
23. todėl mano, kad bet koks tolesnis skirstymas į kategorijas turėtų būti subalansuotas ir lankstus, siekiant prisitaikyti prie kintančių verslo modelių ir rizikos, suteikti erdvės inovacijoms ir konkurencingumui šiame sektoriuje ir kartu užtikrinti, kad riziką būtų galima pastebėti ir šalinti ankstyvuoju etapu;
24. taip pat pabrėžia, kad reikia patikslinti galiojančių reguliavimo ir prudencinių procesų gaires, kad būtų užtikrintas reguliavimo tikrumas ir nustatyta tinkama kriptoturto priežiūros ir prudencinė tvarka; pritaria Bazelio komiteto ir EBI nuomonei, kad kriptoturtą įsigyjantys bankai turėtų taikyti jam konservatyvią prudencinę tvarką, ypač kai įsigyjamas labai rizikingas kriptoturtas;
25. mano, kad reguliuojamoms finansų įstaigoms, ypač kredito įstaigoms, mokėjimo įstaigoms ir pensijų fondams, turi būti taikomos konkrečios didžiausių pozicijų ribos, atsižvelgiant į galimą riziką vartotojų ir investuotojų apsaugai ir finansiniam stabilumui, susijusią su didelio masto veikla naudojant kriptoturtą; be to, pritaria nuomonei, kad kruopščiai atliekamas išsamus patikrinimas, patikimas valdymas ir rizikos valdymas, visiškas informacijos apie pozicijas atskleidimas ir patikimas dialogas su priežiūros institucijomis yra labai svarbūs; mano, kad atliekant būsimą kapitalo reikalavimų sistemos persvarstymą turėtų būti įtraukti su tuo susiję pakeitimai;
26. mano, kad visiems tarpininkams ir dalyviams, vykdantiems su kriptoturtu susijusią veiklą, turėtų būti atitinkamai taikomi esamos finansų reguliavimo sistemos standartai; taip pat pabrėžia, kad reikia nustatyti teisines nuostatas ir mechanizmus siekiant užtikrinti, kad su kriptoturtu susijusios veiklos reglamentavimo standartų, visų pirma susijusių su vartotojų apsauga ir kova su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu, būtų laikomasi ir tuo atveju, kai veikla vykdoma ar paslaugos teikiamos už Sąjungos ribų; taip pat pabrėžia, kad reikia konkrečių rinkos skaidrumo ir vientisumo taisyklių, bent jau lygiaverčių 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES(20) (FPRD II), taisyklėms, kurios būtų taikomos visiems kriptoturto emitentams ir rėmėjams ir pagal kurias būtų nustatytos griežtos potencialių klientų informavimo taisyklės, kurios turėtų būti aiškios ir neklaidinančios, ir tinkamumo vertinimo reikalavimai;
27. mano, kad tam tikras kriptoturtas, plačiai naudojamas neteisėtuose kanaluose, neturėtų būti įteisintas taikant jam esamą reguliavimo tvarką; pabrėžia, kad bet koks nepageidaujamas įteisinimas keltų pavojų vartotojų apsaugai ir pakenktų rinkos vientisumui; todėl ragina Komisiją nustatyti griežtas potencialių klientų perspėjimo taisykles ir užtikrinti, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikti intervencijos įgaliojimai, reikalingi siekiant apriboti ar uždrausti operacijas ir veiklą su tokiu kriptoturtu, kuris daugiausia naudojamas neteisėtais tikslais;
28. pabrėžia, kad į riziką, susijusią su turimu kriptoturtu ir jo pozicijomis, turėtų būti visapusiškai atsižvelgta vykdant priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą iš karto po to, kai bus galima taikyti taksonomiją; todėl pabrėžia, kad būtina taikyti tinkamus ir standartizuotus atskleidimo reikalavimus su kriptoturtu susijusioms pozicijoms ar paslaugoms;
29. pažymi, kad esamos Sąjungos teisės spragas reikės šalinti atliekant tikslinius pakeitimus, taip pat reikės sukurti specialiai naujai ir plėtojamai su kriptoturtu susijusiai veiklai, pvz., pirminiam virtualiosios valiutos siūlymui (angl. initial coin offering, ICO) ar pirminiam virtualiosios valiutos siūlymui biržoje (angl. initial exchange offerings, IEO), skirtą reguliavimo tvarką; pabrėžia, kad tam tikrų rūšių kriptoturtui galėtų būti taikoma esama reglamentavimo sistema, pvz., priskyrus juos prie perleidžiamųjų vertybinių popierių, kaip apibrėžta FPRD II; mano, kad į FPRD II taikymo sritį patekti galintis kriptoturtas turėtų būti traktuojamas taip pat kaip ir kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir jam, kaip tokiam, reikėtų ne specialios teisės aktų sistemos, o veikiau tikslinių atitinkamų FPRD II nuostatų pakeitimų;
30. pabrėžia, kad būtina suderintai Sąjungos lygmeniu reglamentuoti tam tikrą kriptoturtą, kuriam nebūtų taikomos FPRD II nuostatos;
31. pažymi, kad stabilizuotoji virtualioji valiuta yra ypatingos kategorijos kriptoturtas; pažymi, kad šiuo etapu stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų naudojimas Sąjungoje vis dar nėra reikšmingas; vis dėlto pabrėžia, kad plačiai jas taikant galėtų kilti didelė grėsmė finansiniam stabilumui ir pinigų politikos poveikiui, taip pat demokratinei kontrolei; todėl palankiai vertina Komisijos parengtą teisės aktų sistemą, kuria, be kita ko, siekiama užtikrinti stabilų stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų konvertavimo į nepadengtus pinigus kursą ir galimybę atitinkamą stabilizuotąją virtualiąją valiutą bet kuriuo metu vėl konvertuoti į nepadengtus pinigus nominaliąja verte; tačiau pabrėžia, jog būtina, kad visi stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų emitentai būtų teisiškai įpareigoti užtikrinti šių valiutų turėtojams teisę pateikti tiesioginį reikalavimą ir bet kuriuo metu vėl jas konvertuoti į nepadengtus pinigus nominaliąja verte ir šiuo tikslu įdiegti tinkamus mechanizmus stabilizavimo rezervams apsaugoti ir atskirti;
32. pabrėžia, kad ICO ir IEO turi potencialą padidinti MVĮ, novatoriškų startuolių ir veiklą plečiančių įmonių galimybes gauti finansavimą, gali paspartinti technologijų perdavimą ir būti esminė KRS dalis; vis dėlto pažymi, kad įvairios priežiūros institucijos įspėjo dėl ICO, nes trūksta su jais susijusio skaidrumo ir atskleidimo reikalavimų, todėl tai gali kelti riziką investuotojams ir vartotojams;
33. taigi prašo Komisijos įvertinti pasiūlymo dėl ICO ir IEO taikytinos teisinės sistemos pranašumus siekiant didinti skaidrumą, teisinį tikrumą, investuotojų ir vartotojų apsaugą ir mažinti dėl asimetriškos informacijos, nesąžiningo elgesio ir neteisėtos veiklos kylančią riziką; primygtinai ragina šios sistemos priežiūrą ir stebėseną koordinuoti Sąjungos lygmeniu;
34. pabrėžia, kad bendra Sąjungos kriptoturto sistema turėtų padėti užtikrinti aukštą vartotojų ir investuotojų apsaugos lygį, rinkos vientisumą ir finansinį stabilumą, užtikrinti kovos su pinigų plovimu nuostatų, tokių kaip tarpininkams, vykdantiems su kriptoturtu susijusius sandorius, taikomi įpareigojimai „pažink savo klientą“, vykdymą, išimtis taikant tik nenuolatiniams minimalios ribos nesiekiantiems sandoriams, ir pagerinti pagrindinės technologijos priežiūrą siekiant užtikrinti, kad nusikaltimus tiriančios institucijos galėtų patikimai ir nedėdamos daug pastangų nustatyti galutinius mokėjimo operacijų naudos gavėjus;
35. yra susirūpinęs dėl naujausio tyrimo išvadų(21), kuriose patvirtinta, kad pusė kriptoturto sandorių yra susiję su neteisėta veikla, pvz., neteisėtų prekių ar paslaugų pirkimu ar pardavimu, pinigų plovimu ir mokėjimais, susijusiais su atakomis naudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą; atkreipia dėmesį į naujausias išvadas, kad neteisėta su bitkoinais susijusi veikla per metus sudaro 76 mlrd. dolerių;
36. pakartoja, kad reikia veiksmingai spręsti kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu kylančias grėsmes, kurios kyla dėl tarpvalstybinės veiklos ir naujų technologijų, visų pirma kriptoturto keliamas grėsmes;
37. pabrėžia, kad dėl esamų su kriptoturtu susijusios kovos su pinigų plovimu sistemos spragų, pvz., taikant principą „pažink savo klientą“, skirtingų rūšių finansinei veiklai sudaromos nevienodos sąlygos; mano, kad su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjams taikomų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu nuostatos taip pat turėtų būti taikomos savo paslaugas Sąjungoje siūlantiems užsienio paslaugų teikėjams; pabrėžia, kad reikalinga išsami virtualiojo turto apibrėžtis, siekiant geriau atspindėti kriptoturto pobūdį ir funkcijas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo tikslais; pabrėžia, kad taip pat reikia atnaujinti teroristų finansavimo apibrėžtį, siekiant užtikrinti, kad kriptoturtas būtų tinkamai aprėptas;
38. atkreipia dėmesį į tai, kad buvo atnaujinta Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacija Nr. 16 dėl virtualiojo turto paslaugų teikėjų kelionių taisyklių, ir ragina Komisiją išnagrinėti atnaujinimo poveikį kriptovaliutos ir elektroninės piniginės paslaugų teikėjams atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB(22);
39. be to, ragina Komisiją, laikantis FATF ir ESMA rekomendacijų, padidinti įpareigotųjų subjektų, kuriems taikoma kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistema, aprėptį siekiant užtikrinti, kad visai su kriptoturtu susijusiai veiklai, taip pat virtualiųjų mainų paslaugų teikėjams, kitų kategorijų piniginės paslaugų teikėjams ir pirminiam virtualiosios valiutos siūlymui (ICO) būtų taikomi tokie patys kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu įpareigojimai;
40. be to, mano, kad plintant skaitmeniniams finansams niekas neturėtų būti paliktas nuošalyje, o skaitmeninių finansų sprendimų vartotojams ir neprofesionaliesiems investuotojams prieinamumas turi būti neatsiejamas nuo didesnių pastangų užtikrinti skaidrumą, visuomenės informuotumą ir prieigą prie informacijos; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į programas, kuriomis skatinamas skaitmeninis ir finansinis raštingumas;
41. pažymi, kad bet kokios centrinio banko sukurtos skaitmeninės valiutos įvedimas yra susijęs su dideliais uždaviniais ir rizika (pvz., su finansinio stabilumo rizika, indėlių apsauga, pinigų politikos poveikiu, poveikiu kredito tarpininkavimui, kitų mokėjimo būdų pakeitimu, privačių rinkų dalyvių išstūmimu ir pan.), kurie galėtų lengvai viršyti CBSV teikiamą naudą;
42. pažymi, kad kai kuriuos pastebėtus Europos mokėjimų sistemos trūkumus būtų galima pašalinti laipsniškai tobulinant esamą tvarką, pvz., plačiau diegiant ekonomiškai efektyvius momentinius mokėjimus;
Bendras požiūris į finansų sektoriaus kibernetinį atsparumą
43. atkreipia dėmesį į tai, kad vis labiau skaitmeninant finansines paslaugas ir vis dažniau perduodant IT sprendimų ar priežiūros paslaugų teikimą išorės teikėjams, pvz., debesijos paslaugų teikėjams, galima padėti, visų pirma startuoliams, diegti inovacijas ir turėti prieigą prie technologijų, kurių jos kitaip neturėtų; tačiau perspėja, kad vidaus sutrikimų, išorės atakų ar finansinių sunkumų padarinių nulemtas poveikis finansų įstaigoms ir rinkoms vis didėja, todėl reikia atidžiai įvertinti operacinę riziką atsižvelgiant į šią kintančią padėtį; todėl mano, kad bet kokio siūlomo teisės akto pagrindiniai tikslai turėtų būti saugumas, atsparumas ir veiksmingumas;
44. atkreipia dėmesį į tai, kad nepaprastai sunku apskaičiuoti bendras kibernetinių incidentų išlaidas, tačiau sektoriuje skaičiuojama, kad 2018 m. pasaulinė ekonomika patyrė nuo 45 mlrd. iki 654 mlrd. USD išlaidų;
45. pabrėžia, kad finansų sektorius tradiciškai yra pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių, siekiančių finansinės naudos, taikinys;
46. yra susirūpinęs dėl ESRV atliktos analizės, kurioje nurodyta, kad iš tikrųjų tikėtina, jog kibernetiniai incidentai galėtų išaugti į sisteminę kibernetinę krizę, kuri kelia grėsmę finansiniam stabilumui(23);
47. atkreipia dėmesį į tai, kad į kai kuriuos sektorinius Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus jau yra įtraukti konkretūs reikalavimai dėl informacijos saugumo valdymo, tačiau taip nėra kitų sričių Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktuose; primena, kad priežiūros institucijos įspėjo vartotojus dėl pirminio virtualiosios valiutos siūlymo (ICO), nes dėl to, kad nėra tinkamų skaidrumo ir informacijos atskleidimo reikalavimų, investuotojams gali kilti didelė rizika;
48. ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktų pakeitimų Sąjungos finansų sektoriui taikomų IRT ir kibernetinio saugumo reikalavimų srityje, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, kad būtų pašalinti nustatyti atitinkamų teisės aktų neatitikimai, trūkumai ir spragos; todėl ragina Komisiją apsvarstyti, ar reikia vykdyti IRT paslaugų teikėjų priežiūrą, atkreipiant dėmesį į koncentracijos ir plintančio neigiamo poveikio riziką, kuri gali kilti dėl didelės finansinių paslaugų sektoriaus priklausomybės nuo nedidelio skaičiaus IRT ir debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų;
49. mano, kad šie pakeitimai turėtų apimti keturias pagrindines sritis:
a)
IRT valdymo ir rizikos valdymo modernizavimą ir tarptautinių standartų laikymąsi;
b)
pranešimų apie IRT incidentus taisyklių suvienodinimą;
c)
bendrą visų finansų sektorių įsiskverbimų ir veiklos kibernetinio atsparumo testavimo sistemą;
d)
ypatingos svarbos IRT paslaugas teikiančių trečiųjų šalių priežiūrą ir minimaliuosius standartus;
50. pabrėžia, kad reikia aktyviau keistis informacija, visų pirma apie incidentus, ir stiprinti atitinkamų reguliavimo ir priežiūros institucijų veiklos koordinavimą, atsižvelgiant į tai, kad stiprinant atsparumą ir pasirengimą įveikti labai didelio masto kibernetinius ir operacinius incidentus reikia ne tik veiksmingo tarpvalstybinio, bet ir skirtingų sektorių bendradarbiavimo; mano, kad tai turėtų būti daroma suteikiant tam tikrus įgaliojimus priežiūros institucijoms, kad jos galėtų veiksmingiau prižiūrėti trečiųjų šalių vykdomą veiklą, pvz., daugiau tikrinimo teisių, audito teisių ir sankcijų taikymo teisių;
51. ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą tarptautiniuose forumuose, kad būtų lengviau parengti su debesijos kompiuterija ir užsakomosiomis paslaugomis susijusius tarptautinius standartus; taip pat ragina atlikti analizę siekiant nustatyti, ar reikia konkrečių Sąjungos priemonių siekiant prilyginti debesijos kompiuterijos ir užsakomųjų paslaugų priežiūrą senosiose sistemose numatytam priežiūros lygiui; pažymi, kad šiose srityse taip pat reikia parengti tarptautinius standartus; mano, kad, nors atsakomybė už reikalavimų laikymąsi tenka finansų veiklos vykdytojams, atliekant ypatingos svarbos trečiųjų šalių paslaugų teikėjų priežiūrą reikėtų stebėti koncentracijos riziką, finansinio stabilumo riziką ir užtikrinti bendradarbiavimą su atitinkamomis institucijomis; mano, kad tai turėtų būti daroma suteikiant tam tikrus įgaliojimus priežiūros institucijoms, kad jos galėtų veiksmingiau prižiūrėti trečiųjų šalių vykdomą veiklą, pvz., daugiau tikrinimo teisių, audito teisių ir sankcijų taikymo teisių;
52. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti finansų sistemos atsparumą reikia stiprios technologijų sistemos, kuri būtų skirta finansinių paslaugų pažangių technologinių taikomųjų programų priežiūrai; pabrėžia, kad reikia sukurti konkrečią strategiją, kuria būtų skatinamas reguliavimo technologijos (RegTech) ir priežiūros technologijos (SupTech) naudojimas;
53. ragina Komisiją ir priežiūros institucijas imtis su teisėkūra nesusijusių veiksmų, kad būtų sustiprintas finansų sektoriaus operatyvinis pasirengimas šalinti didelio masto kibernetinius ir operatyvinius incidentus vykdant bendras pratybas, pildant operatyvinius protokolus (vadovus), diegiant saugias bendradarbiavimo priemones ir investuojant į ypatingos svarbos infrastruktūrų bei Europos dubliavimo pajėgumų stiprinimą; pabrėžia, kad priežiūros institucijos turi turėti vidaus ekspertinių žinių ir pakankamai išteklių, kad galėtų vykdyti tokias pratybas ir priežiūros veiksmus;
54. ragina Komisiją įvertinti ir kontroliuoti riziką, susijusią su galimybėmis prekiauti besiformuojančioje vadinamojoje juodojoje rinkoje, pinigų plovimu, teroristų finansavimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu bei kita nusikalstama veikla;
Duomenys
55. primena, kad duomenų rinkimas ir analizė skaitmeninių finansų srityje atlieka labai svarbų vaidmenį, todėl pabrėžia, kad reikia nuosekliai ir technologiniu požiūriu neutraliai taikyti esamus duomenų teisės aktus; pabrėžia, kad dirbtinis intelektas yra viena iš pagrindinių technologijų, kuri sustiprintų Sąjungos konkurencingumą pasauliniu lygmeniu;
56. pažymi, kad asmens duomenų apsaugos srityje pasaulinius standartus nustato Sąjunga; pabrėžia, kad asmens ir ne asmens duomenų perdavimas ir naudojimas finansinių paslaugų sektoriuje turi būti atliekamas laikantis visų atitinkamų Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių susitarimų, sykiu sudarant sąlygas teisėtam ir saugiam duomenų srautui, kuris reikalingas plėtojant novatoriškas finansines iniciatyvas;
57. pabrėžia, kad siekiant padidinti novatoriško finansavimo mastą reikalingas laisvas duomenų judėjimas Sąjungoje; pažymi, kad tarpvalstybiniai duomenų srautai, įskaitant srautus į trečiąsias šalis ir iš jų, turi būti stebimi ir valdomi laikantis Sąjungos teisės aktų privatumo ir duomenų apsaugos srityje;
58. atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos užtikrinti, kad skaitmeninių finansų įmonės galėtų vienodomis sąlygomis gauti aktualius, patikimus ir naudingus duomenis, kaip nurodyta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, sukuriant didesnę vertę vartotojams, plėtojant skaitmeninių finansų potencialą ir sudarant galimybes novatoriškoms finansinių technologijų įmonėms augti Sąjungoje ir už jos ribų; pabrėžia, jog vidaus rinkoje svarbu laikytis konkurencijos taisyklių ir užtikrinti, kad nebūtų kenkiama vartotojų interesams ir inovacijoms; ragina Komisiją stebėti didžiųjų technologijų įmonių siūlomas finansines paslaugas ir tai, kaip šių operatorių turimas konkurencinis pranašumas gali iškraipyti konkurenciją rinkoje, pakenkti vartotojų interesams ir inovacijoms;
59. pabrėžia, kad Komisija turi rasti pusiausvyrą tarp duomenų saugumo bei vartotojų apsaugos užtikrinimo ir vartotojų patirties bei paslaugų veiksmingumo išlaikymo;
60. prašo Komisijos remiantis esamu Sąjungos standartu, nustatytu pagal 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB(24), apsvarstyti galimybę sukurti skaitmeninio prisijungimo ir skaitmeninių finansinių tapatybių naudojimo infrastruktūrą, kuria būtų siekiama tiek, kiek būtina, suderinti galiojančius reguliavimo reikalavimus visoje Sąjungoje ir palengvinti jų naudojimą, kad būtų sudarytos sąlygos mažiau suskaidytoms operacijoms vidaus rinkoje ir būtų laikomasi atitinkamų kovos su pinigų plovimu nuostatų; pabrėžia skaitmeninės finansinės tapatybės naudojimo visuose sektoriuose ir valstybėse narėse svarbą ir galimą naudą, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos ir privatumo normų ir taikomos tinkamos ir proporcingos priemonės siekiant išvengti su duomenimis ar tapatybe susijusių incidentų;
61. pabrėžia, kad finansų įstaigų mažmeniniam prisijungimui taikomų procesų „pažink savo klientą“ teisiniai reikalavimai kiekvienoje valstybėje narėje yra skirtingi, todėl tarpvalstybinis prisijungimas turint esamus duomenų rinkinius dažnai neįmanomas, tas pats pasakytina apie verslo klientų prisijungimą ir su juo susijusius procesus „pažink savo klientą“ arba „pažink savo verslą“; ragina Komisiją spręsti šią problemą ir skatinti suderinti duomenis, kuriuos valstybės narės reikalauja pateikti pagal principą „pažink savo klientą“;
62. pripažįsta, kad skaitmeninių subjektų sąveikumas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis yra labai svarbus norint pasiekti pageidaujamą pripažinimą rinkoje;
63. pažymi, kad finansų įstaigos vis dažniau naudoja klientų duomenis arba didžiuosius duomenis, kurie yra itin svarbūs siekiant sukurti papildomą vertę klientams ir išlaikyti konkurencingumą; pakartoja savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliucijoje dėl didelių duomenų poveikio pagrindinėms teisėms pateiktas išvadas ir rekomendacijas; primena Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu nustatytą asmens duomenų tvarkymo teisės aktų sistemą ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti jame įtvirtintas teises; atkreipia ypatingą dėmesį į principą, susijusį su asmenų teise į savo duomenų nuosavybę ir jų kontrolę, ir teisę į duomenų perkeliamumą;
64. mano, kad paskirstytojo registro technologijomis pagrįsta nepriklausoma tapatybė gali būti labai svarbi kuriant įvairias naujas skaitmeninės bendrosios rinkos paslaugas ir platformas, nepriklausančias nuo duomenų kaupėjų ir apsieinančias be tarpininkų, kartu užtikrinant aukštus saugumo ir duomenų apsaugos standartus pavieniams ES piliečiams;
65. mano, kad prieinamų ir patikimų duomenų ir informacijos apie skaitmeninių finansų veiklą trūkumas gali pakenkti ekonomikos augimui, vartotojų apsaugai, rinkos vientisumui ir finansiniam stabilumui, taip pat kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu; ragina padidinti skaitmeninių finansų veiklos skaidrumą ir teikti išsamesnes su ja susijusias ataskaitas siekiant sumažinti asimetriją ir riziką, visų pirma susijusią su įsitvirtinusiais didžiųjų duomenų operatoriais, kurie gali gauti neproporcingai didelę naudą dėl platesnės prieigos prie duomenų; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas tarpvalstybinės prieigos prie duomenų sąlygas, kaip užtikrinama Bendruoju asmens duomenų apsaugos reglamentu asmens duomenų atveju;
66. pažymi, kad šiomis aplinkybėmis standartai yra labai svarbūs toliau skatinant duomenų valdymą, dalijimąsi ir keitimąsi jais, įskaitant duomenų sąveikumą ir perkeliamumą; be to, reikalinga patikima ir teisiniu požiūriu saugi infrastruktūra ir patikima duomenų kaupimo ir dalijimosi jais teisinė sistema, kad įmonės įgytų pasitikėjimą bendradarbiavimu duomenų srityje įvairių įmonių ar netgi įvairių pramonės šakų lygmenimis;
67. ragina vykdyti veiksmingą didžiųjų duomenų analizės priežiūrą taip, kad būtų sprendžiamas modelių neskaidrumo klausimas, kartu užtikrinant pakankamą prieigą prie aktualių ir kokybiškų duomenų; pabrėžia, kad algoritmų, duomenų tvarkymo ir analizavimo srityje reikia daugiau atskaitomybės, paaiškinamumo ir skaidrumo, nes tai esminė priemonė siekiant užtikrinti, kad asmenys būtų tinkamai informuojami apie jų asmens duomenų tvarkymą;
68. pabrėžia atvirosios bankininkystės svarbą mokėjimo paslaugų kokybės gerinimui įtraukiant naujus rinkos dalyvius, kurie vartotojams siūlo didesnį veiklos ir kainos efektyvumą; pabrėžia, kad perėjimas nuo atvirosios bankininkystės prie atvirųjų finansų, t. y. kai įtraukiamos kitos finansinės paslaugos nei mokėjimai, yra strateginis prioritetas, pasižymintis galimybėmis padidinti veiksmingumą, sumažinti koncentracijos riziką ir padidinti finansinę įtrauktį;
69. mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių;
o o o
70. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.
REZOLIUCIJOS PRIEDAS.
REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO
A. PASIŪLYMO PRINCIPAI IR TIKSLAI
1. Padėti pagrindą perspektyviam požiūriui į taisykles, susijusias su skaitmeniniais finansais Sąjungoje.
2. Užtikrinti, kad skaitmeniniai finansai ir toliau galėtų būti novatoriška ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga visoje bendrojoje rinkoje.
3. Skatinti bendrą pagrindinių su skaitmeniniais finansais susijusių klausimų supratimą ir skatinti susijusių nuostatų derinimą, nes tai paskatins aktyvesnę tarpvalstybinę veiklą.
4. Didinti dalijimosi duomenimis mastą laikantis Sąjungos principų, kad būtų skatinamos inovacijos. Tikslas turėtų būti palengvinti prieigą prie viešųjų duomenų visoje Sąjungoje. Tai būtų naudinga ne tik skaitmeninių finansų bendrovėms, bet ir daugeliui kitų Sąjungos politikos sričių, ir padidintų rinkos skaidrumą.
5. Apsvarstyti tris sritis, kuriose Sąjunga turėtų imtis pradinių veiksmų, konkrečiai – sukurti kriptoturtui taikomą sistemą, parengti kibernetinio ir veiklos atsparumo sistemą ir siekti suderinti skaitmeninio prisijungimo prie bendrosios rinkos koncepciją.
B. SIŪLYTINI VEIKSMAI
1. Pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kriptoturto, kuriuo būtų užtikrintas teisinis tikrumas dėl kriptoturto tvarkymo, kartu užtikrinant aukštus vartotojų ir investuotojų apsaugos standartus, rinkos vientisumą ir finansinį stabilumą. Tokioje sistemoje reikėtų apsvarstyti neribotos ir visapusiškos visos Sąjungos lygmens taksonomijos galimybę ir siekti priimti teisės aktus vadovaujantis principu, kad tokiai pačiai veiklai ir tokiai pačiai rizikai turi būti taikomos tokios pačios taisyklės ir proporcingumo principas, taip sumažinant reglamentavimo arbitražą ir užtikrinant vienodas sąlygas.
Tame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti:
a) nustatytos taikytinų reguliavimo, priežiūros ir prudencinių procedūrų ir kriptoturto traktavimo gairės; priimtos konkrečios kriptoturto emitentams ar sponsoriams taikomos rinkos skaidrumo ir vientisumo taisyklės, bent jau lygiavertės nustatytosioms FPRD II;
b) šalinamos su kriptoturtu susijusios esamų Sąjungos teisės aktų reguliavimo spragos, pvz., tam tikrą kriptoturtą pagal FPRD II priskiriant perleidžiamųjų vertybinių popierių kategorijai siekiant užtikrinti, kad su juo būtų elgiamasi kaip su kitais perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais;
c) sukurti reglamentavimo tvarką, skirtą specialiai naujai ir plėtojamai su kriptoturtu vykdomai veiklai, pvz., ICO ir IEO, ir bet kuriam kitam kriptoturtui, kuris nepatenka į esamos reglamentavimo sistemos taikymo sritį, užtikrinant, kad jis būtų suderintai reglamentuojamas Sąjungos lygmeniu;
d) spręsti kriptoturto gavybos (angl. crypto-mining) poveikio klausimą ir ieškoti naujų sprendimų, kaip sušvelninti ekologinį įprastinio kriptoturto pėdsaką.
2. Siekti didesnės reguliavimo ir priežiūros konvergencijos siekiant sukurti bendrą Sąjungos sistemą; ragina vykdyti struktūrinį Europos priežiūros institucijų ir nacionalinių kompetentingų institucijų dialogą, kuriame dėmesys turėtų būti skiriamas esamoms priežiūros problemoms ir praktikos konvergencijai siekiant užtikrinti nenutrūkstamą skaitmeninių finansų srities priežiūrą visais lygmenimis.
3. Parengti stabilizuotajai virtualiajai valiutai skirtą teisinę sistemą ir užtikrinti, kad ji atitiktų bent 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančioje Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB bei panaikinančioje Direktyvą 2000/46/EB(25), nustatytus standartus, įskaitant pastovų konvertavimo kursą, galimybę išpirkti nominaliąja verte ir nepadengtais pinigais.
4. Remiantis vertinimu pateikti pasiūlymą dėl bendros Sąjungos sistemos, skirtos skaitmeninių finansinių paslaugų bandomajai aplinkai sukurti.
5. Sustiprinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos taikymą kriptoturtui ir panaikinti esamas spragas, visų pirma taikant 33–38 dalyse išdėstytas priemones.
6. Užtikrinti, kad plintant skaitmeniniams finansams niekas neliktų nuošalyje. Ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant padidinti skaitmeninį ir finansinį raštingumą.
7. Pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kibernetinio atsparumo, kuriuo būtų užtikrinti nuoseklūs IRT ir kibernetinio saugumo standartai visame Sąjungos finansų sektoriuje ir atsižvelgta į tarptautinius standartus. Tokia sistema turėtų būti perspektyvi ir daug dėmesio turėtų būti skiriama dabartinių kibernetinio atsparumo taisyklių modernizavimui, kartu pašalinant visas reglamentavimo spragas ir trūkumus, dėl kurių gali kilti pavojus įmonėms, investuotojams ir vartotojams.
8. bendradarbiaujant su kitomis Sąjungos lygmens priežiūros institucijomis paskirti vieną bendrą Europos priežiūros instituciją, kuri būtų atsakinga už visos svarbios su kriptoturtu susijusios veiklos, kuriai būdingas reikšmingas tarpvalstybinis aspektas Sąjungoje, priežiūrą ir registraciją, remiantis bendru taisyklių sąvadu;
9. Ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti finansinių paslaugų srities IRT teikėjų, teikiančių paslaugas Sąjungoje, priežiūrinį tikrinimą, kaip nurodyta 47 dalyje.
10. Ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktų pakeitimų su Sąjungos finansų sektoriumi susijusių IRT ir kibernetinio saugumo reikalavimų srityje. Šiais pakeitimais daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama 48 dalyje nurodytoms keturioms pagrindinėms sritims.
11. Siekti parengti Sąjungos standartus debesijos kompiuterijos ir užsakomųjų paslaugų srityje ir tuo pačiu metu bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekiant parengti tarptautinius standartus, kaip nurodyta 50 dalyje.
Duomenys
12. Pasiūlyti skaitmeninio prisijungimo sistemą. Tokia sistema turėtų atitikti atitinkamus Sąjungos teisės aktus, pvz., kovos su pinigų plovimu nuostatas, duomenų ir privatumo apsaugos normas, ir ja turėtų būti siekiama užtikrinti bendrą skaitmeninės finansinės tapatybės supratimą visoje bendrojoje rinkoje sykiu skatinant suderinti tarpvalstybinį prisijungimą.
13. Siekti padidinti su algoritmais, duomenų tvarkymu ir analizavimu susijusią atskaitomybę, paaiškinamumą ir skaidrumą, kaip nurodyta 66 dalyje.
ESMA rekomendacijos „Pradinis kriptomonetų platinimas ir kriptoturtas“ (angl. „Initial Coin Offerings and Crypto-Assets“) (https://www.esma.europa.eu/sites/default/files/library/esma50-157-1391_crypto_advice.pdf).
EBI ataskaita su rekomendacijomis Europos Komisijai dėl kriptoturto (https://eba.europa.eu/sites/default/documents/files/documents/10180/2545547/67493daa-85a8-4429-aa91-e9a5ed880684/EBA%20Report%20on%20crypto%20assets.pdf).
ESRV paskelbė ataskaitą dėl sisteminių kibernetinių išpuolių 2020 m. vasario mėn. (https://www.esrb.europa.eu/news/pr/date/2020/html/esrb.pr200219~61abad5f20.en.html).
Tolesnis kapitalo rinkų sąjungos plėtojimas: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionalių investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas
204k
59k
2020 m. spalio 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tolesnio kapitalo rinkų sąjungos plėtojimo: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionalių investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas (2020/2036(INI))
– atsižvelgdamas į naujosios kapitalo rinkų sąjungos aukšto lygio grupės 2019 m. spalio mėn. pranešimą,
– atsižvelgdamas į aukšto lygio forumo kapitalo rinkų sąjungos klausimu 2020 m. birželio 10 d. pranešimą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 9 d. Komisijos komunikatą „Pasirengimas pokyčiams. Komunikatas dėl pasirengimo Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių pereinamojo laikotarpio pasibaigimo momentu“ (COM(2020)0324),
– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „FinTech“ srities veiksmų planas: konkurencingesnis ir novatoriškesnis Europos finansų sektorius“ (COM(2018)0109),
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 24 d. Komisijos pasiūlytą kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkinį,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo(1),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“(2),
– atsižvelgdamas į ECB reguliaraus tyrimo dėl įmonių galimybių gauti finansavimą rezultatus,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. vasaros ekonominę prognozę,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0155/2020),
A. kadangi visais veiksmais, kurių imamasi siekiant sukurti kapitalo rinkų sąjungą, turėtų būti siekiama didinti patrauklesnių, stabilesnių ir tvaresnių įmonėms ir privatiems asmenims siūlomų finansavimo galimybių įvairovę, užtikrinant ekonomikos stabilumą, mažinant finansinę riziką ir tinkamai saugant neprofesionaliųjų investuotojų, pensininkų bei vartotojų interesus, siekiant skatinti finansinį dalyvavimą ir paversti taupytojus investuotojais; kadangi, siekiant atgaivinti ekonomiką po COVID-19 krizės, MVĮ, verslininkams ir socialinei ekonomikai tapo dar svarbiau turėti galimybių gauti kapitalo finansavimą;
B. kadangi ES vidaus rinkai yra būdinga atvira konkurencija, reglamentavimo sistema, rėmimasis tarptautiniais standartais ir priežiūros institucijų bendradarbiavimas; kadangi dėl šių priežasčių kapitalo rinkų sąjungos strategija turėtų būti grindžiama tais pačiais principais;
C. kadangi dėl ES ekonomikos gaivinimui reikalingo finansavimo lygio būtina pagrįstai ir tvariai investuoti atsižvelgiant į būsimas kartas; kadangi, laikantis ES žaliojo kurso, kapitalo rinkų sąjunga turėtų daug prisidėti pereinant prie tvarios, konkurencingos ir atsparios ekonomikos, papildančios viešąsias investicijas; kadangi šiuo metu kuriama sistema, kuri sudarys palankesnes sąlygas tvarioms investicijoms; kadangi ši sistema bus neatskiriama ES veiksmų kapitalo rinkų sąjungoje dalis, siekiant susieti finansavimą su ekonominiais poreikiais ir Sąjungos darnaus vystymosi darbotvarke;
D. kadangi ES kapitalo rinkos galėtų būti naudingos ekonomikai ir labai reikalingam ekonomikos gaivinimui tuo atveju, kai jos yra skaidrios, konkurencingos, atsparios, pagrįstos centralizuota tarpuskaita ir remiamos įgyvendinant teisingą reglamentavimą;
E. kadangi kai kuriems investuotojams yra priimtina aukštesnė rizikos riba nei kitiems investuotojams ir kadangi ne visos įmonės gali gauti kapitalo rinkos finansavimą ir juo pasinaudoti;
F. kadangi saugaus euro zonos turto sukūrimas yra labai svarbus siekiant finansinės integracijos ir kapitalo rinkų sąjungos plėtros; kadangi kuriant integruotą, gilią ir likvidžią Europos obligacijų rinką kaip pagrindinę kapitalo rinkų sąjungos dalį ES reikia turėti saugaus turto, kuris galėtų būti naudojamas kaip euro zonos kainų apskaičiavimo gairės vertinant obligacijas, nuosavybės vertybinius popierius ir kitą turtą, taip pat būtų naudojamas kaip įkaitas euro zonoje;
G. kadangi dauguma veiksmų, kurių imtasi iki šiol siekiant sukurti kapitalo rinkų sąjungą, yra tinkami, nors ir įvairūs tikslai nebuvo įgyvendinti ir bankų skolinimo svarba pastaraisiais metais iš tikrųjų išaugo, palyginti su nuosavybės vertybiniais popieriais; kadangi dar reikia daug ką nuveikti, kad priimtos priemonės būtų konvergencinės, tikslios, veiksmingos ir paprastos; kadangi būtina plačių užmojų kapitalo rinkų sąjungos projekto vizija siekiant spręsti opius šalių vidaus klausimus ir suteikti postūmį kapitalo rinkų sąjungos užbaigimui, kad ES taptų patrauklia rinka užsienio kapitalo investicijoms ir būtų padidintas jos konkurencingumas pasaulinėse rinkose;
H. kadangi kapitalo rinkų sąjungos plėtra yra neišvengiamai susijusi su ekonominės ir pinigų sąjungos gilinimu, ir visų pirma su baigimu kurti bankų sąjungą; kadangi savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliucijoje „Bankų sąjunga. 2019 m. metinė ataskaita“(3) Parlamentas primygtinai ragina baigti kurti bankų sąjungą sukuriant visiškai įgyvendinamą Europos indėlių draudimo sistemą; kadangi bankų sąjunga taip pat liks nebaigta kurti tol, kol joje nebus patikimos Bendram pertvarkymo fondo stabilumą užtikrinančios priemonės; taip pat ragina apsvarstyti poreikį sukurti ir sukurti visos euro zonos fiskalinio stabilizavimo mechanizmą; kadangi kapitalo rinkų sąjunga turi būti papildyta anticiklinėmis politikos priemonėmis, siekiant užtikrinti vienodas galimybes gauti finansavimą ir investuoti visoje ES;
I. kadangi reaguojant į COVID-19 krizę neseniai buvo pakeistos finansinės taisyklės, visų pirma bankininkystės ir audito srityse; kadangi kapitalo rinkos finansavimas reikalingas tam, kad ES padidintų bendrus finansinius pajėgumus ir sumažintų priklausomybę nuo banko paskolų; kadangi gerai kapitalizuotas banko sektorius ir toliau atliks svarbų vaidmenį finansuojant įmones, visų pirma MVĮ;
J. kadangi centralizuoto mechanizmo, kuriame būtų pateikiama lengvai prieinama, patikima, suprantama ir palyginama vieša informacija, nebuvimas yra viena iš priežasčių, kodėl įmonėms sunku surasti investuotojus; kadangi investuotojams sunku įvertinti jaunas ir mažas įmones, turinčias trumpą verslo istoriją, o tai trukdo inovacijų diegimui, visų pirma jaunų verslininkų atveju;
K. kadangi, remiantis didžiojo nuosmukio patirtimi, pavyko pasiekti susitarimą, kad reikia reformuoti euro zonos institucinę struktūrą, sustiprinant jos pajėgumus įveikti didelius ekonominius sukrėtimus; kadangi šiuo atveju ekonominėje literatūroje paprastai nurodoma, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pasižymi didesniu atsparumu sukrėtimams dėl veiksmingesnio privačios rizikos pasidalijimo kredito ir kapitalo rinkose;
L. kadangi MVĮ sudarė 99,8 proc. visų ES 28 valstybių narių ne finansų srities įmonių, šiame sektoriuje sukūrė 56,4 proc. pridėtinės vertės ir 66,6 proc. darbo vietų; kadangi labai mažos įmonės sudarė 93 proc. šio sektoriaus įmonių, mažosios įmonės – 5,9 proc., o vidutinio dydžio įmonės – tik 0,9 proc.(4);
M. kadangi dėl COVID-19 ir izoliavimo priemonių kilusi socialinė ir ekonominė krizė turės ypač neigiamą poveikį MVĮ ir gali panašų poveikį daryti neprofesionaliems santaupų turėtojams; kadangi kaip atsakas į COVID-19 ES įgyvendinamas Europos ekonomikos gaivinimo planas turėtų suteikti didelę kapitalo injekciją ir gali būti papildytas paskatomis skatinti rinka pagrįstą finansavimą ir mažinti priklausomybę nuo banko paskolų, kad būtų padidintos Europos įmonių galimybės gauti finansavimą ir kuriama atspari ES ekonomika, išsaugomos darbo vietos ir valstybių narių gamybos pajėgumai;
N. kadangi dėl sudėtingo skandalo, kuris susijęs su Vokietijos mokėjimo paslaugų tiekėja „Wirecard“ – DAX30 bendrove, kuri 2020 m. birželio 24 d. pateikė prašymą paskelbti įmonę nemokia ir kuris atskleidė Europos reglamentavimo sistemos trūkumus, reikia nuodugniai įvertinti ir nustatyti, kokios klaidos buvo padarytos, kad tokį ilgą laiką buvo nepastebėtas didelio masto sukčiavimas; kadangi, atsižvelgiant į šį naujausią skandalą, dar kartą buvo pabrėžta, kad būtina nedelsiant pritaikyti Europos finansinės atskaitomybės, finansinių naujovių, mokėjimų ir susijusių sričių, įskaitant auditą ir kovos su pinigų plovimu bei kovos su terorizmo finansavimu, priežiūros struktūrą;
O. kadangi kapitalo rinkų sąjunga turi sutelkti mažmeninę paklausą; kadangi neprofesionalieji investuotojai, norėdami pasiekti šį tikslą, susiduria su investavimo kultūros pokyčiais; kadangi tokie pokyčiai bus įmanomi tik tuo atveju, kai neprofesionalieji investuotojai įsitikins, kad investicijos į kapitalo rinkas yra pageidautinos, kartu toleruojant priimtiną ir aiškiai apibrėžtą riziką; kadangi Komisija turėtų išnagrinėti kitas galimybes, kaip skleisti informaciją apie kapitalo rinkų sąjungos projekto teikiamą naudą, pvz., pakeisti jo pavadinimą, kad jis atspindėtų tiesioginę sąsają su ES piliečių santaupomis ir investicijomis, kuriomis skatinamas ekonomikos augimas ir jos gaivinimas po COVID-19 krizės, kaip pasiūlė naujosios kapitalo rinkų sąjungos aukšto lygio grupė;
P. kadangi pagal naujausias ataskaitas ir į vartotojus orientuotus tyrimus(5), dauguma Europos neprofesionaliųjų investuotojų pirmenybę teikia tvarumui ir, priimdami sprendimus dėl investavimo, siekia atsižvelgti į aplinkosaugos, socialinius ar valdymo veiksnius bei riziką, bet jiems retai pasiūlomi palyginami produktai;
Q. kadangi dėl COVID-19 įvykę rinkos pokyčiai tapo visos finansų ekosistemos patikimumo testavimu nepalankiausiomis realaus gyvenimo sąlygomis ir reikėtų atlikti išsamų dabartinių ES finansinio stabilumo ir finansinės priežiūros taisyklių rinkinio naudingumo ir trūkumų vertinimą;
R. kadangi Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos lemia struktūrinius pokyčius ES finansinėje sistemoje; kadangi po „Brexit’o“ ES kapitalo rinkos taps policentrinėmis ir kils didesnis susiskaidymo pavojus ES; pabrėžia, kad svarbu skatinti politiką ir priemones, įskaitant tvirtą požiūrį į trečiųjų šalių patekimą į ES rinką ir dinamišką lygiavertiškumo režimų stebėsenos sistemą, kuriomis būtų užtikrinamas ES finansų rinkų atsparumas, junglumas ir konkurencingumas, taip pat jų stabilumas ir vienodos sąlygos; kadangi, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, lygiavertiškumas gali būti užtikrintas tik tada, jei atitinkamos trečiosios šalies reglamentavimo ir priežiūros režimas ir standartai yra įvertinami kaip visiškai atitinkantys atitinkamus ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
S. kadangi finansinės technologijos („FinTech“) turi potencialą patenkinti tam tikrus MVĮ ir neprofesionaliųjų investuotojų poreikius, suteikiant galimybę decentralizuotai vykdyti veiklą ir didinti veiksmingumą;
Finansavimo veikla
1. atkreipia dėmesį į 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikatą „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (COM(2020)0590); primygtinai tvirtina, kad reikia baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą siekiant prisidėti prie ekonominio ir socialinio atsigavimo po COVID-19 pandemijos; prašo Komisijos tvirčiau įsipareigoti siekti realios pažangos tokiais klausimais kaip priežiūra, apmokestinimas ar nemokumo teisės aktai, kurie vis dar yra pagrindinės kliūtys tikrai ES kapitalo rinkų integracijai;
2. ragina, kai tinkama, pašalinti kliūtis ir biurokratine naštą, be kita ko, prireikus ir kai tuo didinamas finansinis stabilumas, supaprastinti ir proporcingiau taikyti teisės aktus, siekiant įvairinti Europos bendrovių finansavimo šaltinius, ypatingą dėmesį skiriant MV, įskaitant startuolius ir vidutinės kapitalizacijos įmones, kad būtų gerinamos jų galimybės patekti į nuosavybės vertybinių popierių rinkas ir skatinti įvairesnes, ilgalaikes ir konkurencingesnes investavimo galimybes neprofesionaliesiems ir stambiems investuotojams; pabrėžia, kad būtina sumažinti esamą įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą; pažymi, kad dabartinėje situacijoje Europos bendrovės ir ypač MVĮ yra trapios ir pažeidžiamos; ragina nustatyti poveikio MVĮ tyrimą, kuris būtų vykdomas atliekant kiekvienos kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvos poveikio vertinimą;
3. pažymi, kad būtinos priemonės, kuriomis būtų užtikrinama kad MVĮ, įskaitant startuolius ir vidutinės kapitalizacijos įmones, galėtų patekti į finansų rinkas, apima investicijų į mokslinius tyrimus palengvinimą, MVĮ apibrėžties supaprastinimą visuose atitinkamuose ES teisės aktuose ir emisijos reikalavimų supaprastinimą, ragina valstybes nares iš naujo subalansuoti įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą; pritaria tam, kad būtų persvarstyta Finansinių priemonių rinkų direktyvos (FPRD II) tvarka, pagal kurią skatinami MVĮ investavimo tyrimai;
4. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos užtikrintųjų vekselių (ESN) kaip naujos bankams skirtos dvejopų išteklių finansavimo priemonės, kuri padėtų visoje ES pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; primena, kad ESN galėtų būti skirti konkretiems tikslams, pvz., remti MVĮ pereinant prie konkurencingesnės ir tvaresnės ekonomikos ir nukreipti finansavimą į realiąją ekonomiką;
5. ragina Komisiją sustiprinti privalomą bankų grįžtamąjį ryšį po MVĮ kredito paraiškų atmetimo, nes dėl išsamesnio grįžtamojo ryšio MVĮ, kurių prašymai buvo atmesti, įgytų galimybę pritaikyti savo verslo modelį ir mokytis;
6. ragina vykdyti tolesnę Europos kapitalo rinkų integraciją ir jas tobulinti, kad jos taptų kuo patrauklesnės, konkurencingos ir atsparios, visų pirma tokiomis aplinkybėmis, kai Jungtinė Karalystė pasitraukia iš ES;
7. pabrėžia, kad būtina padidinti euro zonos rizikos išlaikymo pajėgumus;
8. pabrėžia, kad euro zonai priklausančios šalys gali padidinti savo vidinius pajėgumus įveikti makroekonominius sukrėtimus, visų pirma veiksmingai mažindamos savo ekonomikos, banko sektorių ir valstybės finansų pažeidžiamumą; be to, mano, kad ekonominį atsparumą reikia didinti įgyvendinant tokias struktūrines reformas, kurios padeda palaikyti ekonomikos augimo galimybes ir didina lankstumą;
9. pabrėžia, kad efektyvios ir integruotos finansų rinkos yra esminė veiksmingo privačios rizikos pasidalijimo euro zonoje sąlyga; mano, kad tikra kapitalo rinkų sąjunga galėtų būti labai naudinga įvairinant ir mažinant riziką;
10. atkreipia dėmesį į mažėjančias ES pradinio viešo akcijų platinimo (PAVP) rinkas, nes tai rodo, kad jų patrauklumas, visų pirma mažesnėms įmonėms, yra ribotas; todėl pabrėžia, kad vykdydamos įtraukimo į sąrašą reikalavimus MVĮ susiduria su neproporcinga administracine našta ir reikalavimų laikymosi išlaidomis; mano, kad reikėtų pagerinti finansų rinkų veiksmingumą ir stabilumą ir palengvinti įmonių įtraukimą į biržos sąrašus; ragina sukurti didelį privatųjį visos Europos fondą, MVĮ finansavimui skirtą PVAP fondą, ir teikti jam prioritetą; pažymi, kad reikia užtikrinti MVĮ patrauklią aplinką prieš ir po PVAP;
11. palankiai vertina aukšto lygio forumo idėją sukurti Europos bendros prieigos tašką (angl. ESAP), kuriame būtų kaupiama informacija apie ES įmones, susiejant esamus nacionalinius ir ES registrus ir bendrovių duomenų bazes, kaip būdą padėti bendrovėms, visų pirma mažesnėse valstybėse narėse, pritraukti investuotojų; pabrėžia, kad įmonės taip pat turėtų galėti kontroliuoti savo duomenų prieinamumą Europos bendros prieigos taške; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos bendros prieigos prie finansinės ir nefinansinės informacijos apie biržines ir nebiržines ES įmones taško, prireikus taip pat laikantis proporcingumo principo; ragina Komisiją supaprastinti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos skaidrumo reikalavimus, atsižvelgiant į Taksonomijos reglamentą ir Tvarios finansinės informacijos atskleidimo reglamentą;
12. ragina apsvarstyti, ar Kapitalo reikalavimų reglamente (KRR) nustatyta patronuojamųjų įmonių mažumos daliai taikoma tvarka gali atgrasyti jas įtraukti į akcijų rinkas, atsižvelgiant į finansinio stabilumo problemas ir galimą finansavimo pridėtinę vertę realiajai ekonomikai;
13. ragina paspartinti ES rizikos kapitalo ir privataus kapitalo rinkų plėtrą didinant galimybes gauti finansavimą investicijoms į rizikos kapitalą pagal bendrą ir skaidrią sistemą, taikomą Europos rizikos kapitalo fondams (EuVECA)(6), kuriant didesnius ankstyvojo ir vėlyvojo etapo rizikos kapitalo fondus, mokesčių paskatų schemas investicijoms į rizikos kapitalą ir neformalių investuotojų investicijoms, taip pat aktyvias PVAP rinkas įmonėms, remiamoms rizikos kapitalo lėšomis; pabrėžia, kad šias mokesčių lengvatų sistemas reiktų kurti taip, kad jos būtų ekonomiškai ir socialiai perspektyvios ir atsakingos ir kad būtų vykdoma sisteminga stebėsena ir atliekamas vertinimas;
14. pažymi, kad būtina padidinti Europos rizikos kapitalo rinkų skaidrumą ir sumažinti susiskaidymą; pabrėžia, kad reikia padidinti finansavimą iš Europos ilgalaikių investicijų fondų (ELTIF), Europos rizikos kapitalo fondų (EuVECA) ir Europos socialinio verslumo fondų (EuSEF), kad būtų sukurtos visoje Europos naudojamos privataus akcinio kapitalo priemonės; pritaria Reglamento (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų(7) peržiūrai, įskaitant galimo tikslinio susijusių bankų ir draudimo reguliavimo sektorių rizikos ribojimo standartų koregavimo analizę, kartu apsaugant finansinį stabilumą, kaip būdą sudaryti sąlygas neprofesionaliesiems investuotojams vykdyti ilgalaikį nebiržinių bendrovių, infrastruktūros projektų ir tvarių investicijų finansavimą, siekiant visapusiškai išnaudoti Europos ilgalaikių investicijų fondų potencialą;
15. ragina įdiegti priemones, kuriomis būtų atgaivintos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos Europoje, paverčiant jas patraukliomis emitentams ir investuotojams; prašo Europos priežiūros institucijų (EPI) ir Komisijos baigti kurti visus techninio reguliavimo standartus; ragina supaprastinti ir modernizuoti paprastų, skaidrių ir standartizuotų (PSS) kriterijų atskleidimo reguliavimo reikalavimus, PSS patikrą, ir pateikti paprastus rizikos parametrus, skirtus reikšmingos rizikos perleidimui vertinti;
16. atkreipia dėmesį į 2020 m. liepos 24 d. Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkinyje pateiktus pasiūlymus dėl pakeitimo vertybiniais popieriais; prašo Komisijos įvertinti, kaip tiksliniai reglamento dėl pakeitimo vertybiniais popieriais pakeitimai galėtų padėti išlaisvinti finansavimo pajėgumus, kad būtų išvengta Europos bankų skolinimo sumažėjimo, kartu sprendžiant finansinio stabilumo problemas, atsižvelgiant į tai, kad dėl kai kurių sintetinių pakeitimų vertybiniais popieriais pobūdžio gali kilti tam tikra prudencinė ir sisteminė rizika; mano, kad toks tikslinis vertinimas galėtų būti apimti piniginio ir balansinio sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais tvarkos, reguliuojamojo kapitalo ir likvidumo tvarkos suderinimą su padengtųjų obligacijų ir paskolų tvarka, taip pat trečiųjų šalių pakeitimo vertybiniais popieriais, padengtųjų obligacijų ir paprasto, skaidraus ir standartizuoto (PSS) pakeitimo vertybiniais popieriais informacijos atskleidimo ir išsamaus patikrinimo reikalavimų peržiūrą;
17. ragina Komisiją įvertinti galimų tikslinių priemonių, kuriomis suderinami ir supaprastinami vertybinių popierių rinkos teisės aktai, poveikį finansiniam stabilumui, palengvinti greitą atsigavimą po COVID-19 krizės, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į realiąją ekonomiką, visų pirma į MVĮ, ir sudaryti sąlygas naujiems dalyviams ir naujiems produktams patekti į rinkas, išsaugant vartotojų apsaugą ir rinkos vientisumą, kartu skatinant tarpvalstybines investicijas į nuosavą kapitalą ir prekybą; be to, ragina Komisiją įvertinti, ar reikia iš dalies pakeisti Finansinių priemonių rinkų reglamentą (FPRR), įskaitant prekybos akcijomis prievolę (angl. STO) ir prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prievolę (angl. DTO), kad būtų pašalinti galimi nesklandumai, kurie šiuo metu gali turėti įtakos ES bendrovių galimybėms padidinti kapitalą, ypač atsižvelgiant į ES ir Jungtinės Karalystės santykių pereinamojo laikotarpio pabaigą;
18. apgailestauja dėl to, kad, palyginti su kitomis didžiosiomis valstybėmis, ES sutelktinio finansavimo rinka yra pernelyg menkai išvystyta; palankiai vertina 2019 m. gruodžio mėn priimtą vienodą ES mastu taikomų taisyklių kriterijų rinkinį 2018/0048(COD), kuris turėtų padėti ištaisyti šią padėtį ir paskatinti tarpvalstybinio verslo finansavimą; ragina Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA) ir Komisiją atidžiai stebėti naujų taisyklių įgyvendinimą, kad būtų galima reaguoti ir pasiūlytų pakeitimus, jei nebus pastebėta reikšmingos pažangos sutelktinio finansavimo kaip alternatyvos finansuojant MVĮ srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai teikti informaciją MVĮ apie joms prieinamas alternatyvias finansavimo priemones ;
19. ragina Komisiją išnagrinėti iniciatyvas, kuriomis, siekiant paskatinti tiesioginį neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimą finansuojant ekonomiką, skatinamas akcijų nuosavybės suteikimas darbuotojams, kuris taip pat būtų priemonė, padedanti gerinti įmonių valdymą ir tvarumą ir kurti nuosavo kapitalo tradicijas;
20. ragina Komisiją skatinti tiesioginį neprofesionaliųjų taupytojų įsitraukimą į ekonomikos finansavimą, aptariant galimybę neprofesionaliesiems investuotojams grąžinti investicijas;
21. ragina Komisiją persvarstyti Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamente (CVPDR) nustatytą atsiskaitymo drausmės tvarką, atsižvelgiant į COVID-19 krizę ir „Brexit’ą“;
Ilgalaikių ir tarpvalstybinių investicijų ir finansinių produktų skatinimas
22. prašo valstybes nares iš dalies pakeisti savo nacionalines mokesčių sistemas, kad būtų sumažintos mokestinės kliūtys tarpvalstybinėms investicijoms, be kita ko, išskaičiuojamojo dividendų mokesčio tarpvalstybinio grąžinimo investuotojams, įskaitant neprofesionaliuosius investuotojus, tais atvejais, kai esama dvigubo apmokestinimo pavojaus, procedūras; mano, kad tokios procedūros turėtų būti skaidriai vykdomos visos Europos skaitmeninėje platformoje ir turėtų suteikti galimybę investuotojams tikruoju laiku nustatyti savo investicijų grąžą; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su EBPO ir jos mokesčių lengvatų ir reikalavimų laikymosi didinimo projektu (TRACE), iš naujo subalansuoti įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą, kuris kenkia inovacijų finansavimui privačiojo sektoriaus investicijomis, ir skatinti ilgalaikio investavimo galimybes investuotojams, siekiant padėti ES piliečiams gauti didesnę ilgalaikio taupymo grąžą;
23. mano, kad vienašališkai iš dalies pakeitus ES nacionalines mokesčių sistemas, siekiant sumažinti mokestines kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms, būtų dar labiau įtvirtintos nenuoseklios mokesčių taisyklės, kurių bendrovės turi laikytis vykdydamos tarpvalstybinę veiklą, ir sudarytos sąlygos mokesčių vengimui; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms susitarti dėl pasiūlymų, susijusių su bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze (BKPMB), priėmimo, kartu atsižvelgiant į Parlamento nuomonę, į kurią jau yra įtraukta virtualios nuolatinės buveinės sąvoka ir paskirstymo formulės; ragina valstybes nares atsisakyti skirtingų nuomonių dėl BKPMB ir atsižvelgti į šios priemonės svarbą kuriant sistemą, kurioje būtų skatinamas tikrumas, užkertamas kelias dvigubam apmokestinimui, mažinamos administracinės sąnaudos ir taip plečiamas tarpvalstybinis finansavimas;
24. pabrėžia, kad svarbu didinti tarpvalstybinių investicijų teisinį tikrumą užtikrinant didesnį nacionalinių nemokumo procedūrų veiksmingumą ir efektyvumą ir toliau derinant bendrovių valdymo taisykles, įskaitant bendrą akcininko apibrėžtį, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos akcininko teisėms įgyvendinti ir dalyvauti bendrovėse, į kurias investuojama, visoje ES; pabrėžia, kad nutraukus ES vidaus dvišales investicijų sutartis svarbu užtikrinti patikimą teisinės apsaugos sistemą tarpvalstybinėms investicijoms ES; ragina Komisiją atitinkamai pasiūlyti teisėkūros iniciatyvų ir (arba) pateikti rekomendacijas valstybėms narėms;
25. pabrėžia, kokios yra svarbios finansų rinkos dalyvių ilgalaikės investicijos į kapitalą remiant nepriklausomas Europos įmones Sąjungoje, stiprius ir atsparius strateginius sektorius, tvarų ekonomikos augimą ir klestėjimą, kad būtų užtikrinta ES piliečių gerovė;
26. pabrėžia, kad būtina toliau daryti pažangą įgyvendinant iš tikrųjų bendrą finansinių paslaugų vidaus rinkoje taisyklių sąvadą, be kita ko, bendrų apibrėžčių ir tvarių finansų standartų srityje; ragina Komisiją ir Europos priežiūros institucijas sutelkti dėmesį į priežiūros konvergencijos priemonių naudojimą ir didinti jų veiksmingumą;
27. pabrėžia, kad reikia skatinti pensijų kaupimą, ypač turint omenyje antrosios ir trečiosios pakopų pensijas, atsižvelgiant į didžiulius demografinius pokyčius, su kuriais susiduria Sąjunga; palankiai vertina visos Europos asmeninės pensijos produktą (PEPP); pažymi, kad PEPP yra papildomas ir savanoriškas produktas, papildantis nacionalines valstybės pensijas; primena, kad ateityje įgyvendinant PEPP apmokestinimas bus pagrindinis aspektas; primena 2017 m. birželio 26 d. Komisijos rekomendaciją, kurioje valstybės narės raginamos užtikrinti, kad PEPP būtų taikoma tokia pati apmokestinimo tvarka, kaip ir nacionaliniams pensijų produktams, kad santaupų turintiems asmenims jis būtų patraukli alternatyva; ragina prieš būsimą PEPP reglamento teisėkūros pervarstymą atlikti nuodugnų įrodymais pagrįstą PEPP rinkos ir vienodų sąlygų buvimo vertinimą;
28. ragina valstybes nares skatinti investicinio pensijų kaupimo sistemas, kaip būdą didinti Europos kapitalo šaltinius ilgalaikėms investicijoms, ir gerinti rinkos dinamiką bei paskatas investuoti; mano, kad reikėtų atnaujinti investicinio pensijų kaupimo sistemas ir padaryti jas patrauklesnes; ragina imtis veiksmų, kad būtų pašalintos valstybinių ir privačių pensijų sistemų sambūvio kliūtys; ragina skatinti investuotojus dalyvauti kuriant ilgalaikius produktus taikant mokesčių lengvatų politiką, parengtą taip, kad ji darytų teigiamą ekonominį ir socialinį poveikį ir skatintų vienodas sąlygas paslaugų teikėjams ir produktų rūšims;
29. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę direktyvoje dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) nustatyti paskirstymo profesionaliems ir (arba) pusiau profesionaliems investuotojams ES „de minimis“ apmokestinimo arba neapmokestinimo režimą;
30. primena, kad direktyvą „Mokumas II“ reikia persvarstyti iki 2020 m. pabaigos ir kad Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), pasikonsultavusi su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, teiks Komisijai technines konsultacijas, įskaitant per COVID-19 protrūkį įgytą patirtį, visų pirma dėl su pandemija susijusios rizikos draudimo; ragina Komisiją ir EIOPA, remiantis tiksliniu poveikio vertinimu, įvertinti kapitalo reikalavimų investicijoms į nuosavą kapitalą ir privačiojo sektoriaus skolą, visų pirma MVĮ, koregavimo, taip pat taikant vidaus modelio metodą, galimą naudą ir prudencinį pagrindimą, siekiant užtikrinti, kad kapitalo reikalavimai neatgrasytų draudimo įmonių ir pensijų fondų investuoti ilguoju laikotarpiu; ragina kuo skubiau atsisakyti nacionalinių išimčių ir sumažinti perteklinį reglamentavimą nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant sistemą „Mokumas II“;
31. pabrėžia, kad būtina sukurti ir skatinti tinkamo tvaraus turto prieinamumą; ragina Komisiją pateikti teisėkūros iniciatyvą dėl ES žaliųjų obligacijų standarto; ragina toliau diskutuoti dėl Europos saugaus turto sukūrimo, remiantis vertinimu, kurį turi atlikti Komisija dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių pasiūlymo ir galimų pokyčių siekiant sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį, stabilizuoti finansų rinkas ir sudaryti sąlygas bankams diversifikuoti savo portfelius;
32. pabrėžia, kad tinkamos prudencinės taisyklės, kuriomis užtikrinami nuostolių padengimo pajėgumai, yra labai svarbios finansiniam stabilumui išsaugoti, tačiau reikia siekti pusiausvyros, siekiant užtikrinti kad būtų pagerinti finansų įstaigų pajėgumai investuoti ir skolinti realiajai ekonomikai ir padidintas ES konkurencingumas pasaulyje; ragina Komisiją įgyvendinant galutinius susitarimo „Bazelis III“ standartus deramai atsižvelgti į rizikos koeficientus, taikomus bankų investicijoms į kapitalą, visų pirma ilgalaikį MVĮ kapitalą;
33. pabrėžia, kad kapitalo rinkų sąjunga turėtų atitikti Europos žaliąjį kursą, visų pirma Tvarios Europos investicijų planą ir ES tvarios veiklos taksonomiją, ir su jais derėti; mano, kad kapitalo rinkų sąjunga turėtų skatinti tiesiogines investicijas į aplinkai palankius ir konkurencingus projektus, taip prisidedant prie ES darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo;
Rinkos struktūra
34. pabrėžia, kad Europos ir nacionalinės priežiūros institucijos turi veiksmingai ir efektyviai bendradarbiauti, kad išspręstų tarpusavio nesutarimus, ir dirbti kartu siekdamos užtikrinti tikrą priežiūros konvergenciją ir skatinti bendrą Europos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo modelį, kuriam vadovautų Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), siekiant sumažinti esamas tarpvalstybinių finansinių operacijų kliūtis; pažymi, kokios yra svarbios ESMA, EIOPA ir Europos bankininkystės institucija (EBI) šiame procese, taip pat atkreipia dėmesį į nacionalinių kompetentingų institucijų vaidmenį, kuris nurodytas neseniai sutartoje Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūroje; be to, pabrėžia, kad būtina reformuoti Europos priežiūros institucijų valdymo struktūrą, kad jos taptų labiau nepriklausomomis nuo nacionalinių priežiūros institucijų;
35. ragina Komisiją siekiant galimo didesnio veiksmingumo apsvarstyti galimybę ESMA palaipsniui suteikti tiesioginės priežiūros įgaliojimus, įskaitant tiesioginę tam tikrų rinkos segmentų, pvz., ES pagrindinių sandorio šalių ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD), ir Europos bendros prieigos taško priežiūrą, taip pat didesnius su produktais susijusius intervencinių priemonių taikymo įgaliojimus; taip pat pabrėžia, kad reikia, bendradarbiaujant su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, paskirti vieną Europos priežiūros instituciją, kad ji, remdamasi bendru taisyklių sąvadu ir su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais, prižiūrėtų su kriptoturtu susijusią veiklą, kuriai būdingas reikšmingas tarpvalstybinis aspektas ES;
36. yra susirūpinęs dėl nesenai kilusio skandalo, susijusio su Vokietijos finansinių technologijų bendrove „Wirecard“; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos ir ES kompetentingų institucijų įvertinti, kokiu mastu šio skandalo priežastis galėjo būti ES reglamentavimo sistemos trūkumai audito ir priežiūros srityje ir ar nacionalinės ir ES priežiūros institucijos yra pakankamai pasirengusios veiksmingai prižiūrėti dideles tarpvalstybines finansų įstaigas, turinčias sudėtingus verslo modelius, apimančius skirtingas trečiųjų šalių jurisdikcijas ir kelis įmonės lygmenis; ragina iš šio atvejo padaryti išvadas dėl tolesnio ES reglamentavimo ir priežiūros sistemos plėtojimo, ypač dėl kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano plėtojimo; mano, kad šiose išvadose turėtų būti išnagrinėta, ar tiesioginė Europos lygmens priežiūra konkrečiose srityse būtų galėjusi užkirsti kelią šiai nesėkmei ir ar būtų pagrįsta imtis plataus užmojo Europos priežiūros institucijų valdymo reformos, numatant svarbesnį vaidmenį esamų kliūčių tarpvalstybinėms finansinėms operacijoms mažinimui; visų pirma dar karą ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip pagerinti apskaitos sektoriaus veikimą, be kita ko, pasitelkiant bendrus auditus;
37. pabrėžia, kad ES lygmens konkurencija, pasirinkimas ir laisva prieiga prie rinkos infrastruktūrų visoje vykdymo vertės grandinėje yra pagrindiniai kapitalo rinkų sąjungos prekybos mechanizmų įvairovės principai, išskyrus atvejus, kai tokia prieiga galėtų sukelti pavojų finansiniam stabilumui; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais vis didesnė prekybos srautų dalis perkeliama į riboto skaidrumo reikalavimų prekybos vietas, ir pabrėžia, kad tokia prekyba reikšmingai neprisideda prie kainos susidarymo; pažymi, kad dvišalės prekybos ne prekybos vietose lygis išlieka aukštas; pritaria tikram perėjimui prie Europos akcijų ir išvestinių finansinių priemonių rinkose vykstančios konkurencingos ir biržinės prekybos, užtikrinant, kad skirtingoms prekybos vietoms būtų sudarytos vienodos sąlygos;
38. mano, kad gerai finansuojami pilietinės visuomenės subjektai ir vartotojų atstovai finansinių paslaugų srityje gali politikos formuotojams ir reguliavimo institucijoms pasiūlyti neįkainojamų įžvalgų;
39. pabrėžia, kad siekiant sumažinti dėl nacionalinių pasirinkimo galimybių ir veiksmų laisvės atsirandančią susiskaidymo riziką, reikia siekti pažangos įgyvendinant bendruosius Europos standartus;
40. pabrėžia, kad finansinių paslaugų reguliavimas yra labai sudėtingas uždavinys, vykdomas tarptautiniu, Europos ir nacionaliniu lygmenimis; ragina visus susijusius subjektus spręsti šio sudėtingumo problemą siekiant užtikrinti finansų reguliavimo proporcingumą ir pašalinti nereikalingą administracinę naštą; taip pat pažymi, kad dėl finansinio reguliavimo proporcingumo kartais gali padidėti sudėtingumo lygis, ir ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti dėti dideles pastangas siekiant racionalizuoti ir suderinti esamas ir būsimas taisykles, palaipsniui panaikinant nacionalines išimtis ir užkertant kelią pertekliniam ES teisės taikymui nacionaliniu lygmeniu; pabrėžia, kad reguliavimas nustačius aiškius pertvarkos ir esamų sistemų laipsniško atsisakymo tvarkaraščius gali padėti sklandžiai ir stabiliai pasiekti reguliavimo konvergenciją;
41. pakartoja savo 2016 m. sausio 19 d. Parlamento rezoliucijoje „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“ išreikštą raginimą Komisijai, bendradarbiaujant su Europos priežiūros institucijomis, Bendru priežiūros mechanizmu (BPM) ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), kas penkerius metus atlikti išsamų kiekybinį ir kokybinį ES finansinių paslaugų reguliavimo bendro poveikio finansų rinkoms ir jų subjektams ES ir valstybių narių lygmeniu vertinimą, siekiant nustatyti trūkumus ir spragas, įvertinti finansinių paslaugų reguliavimo rezultatus, veiksmingumą ir efektyvumą, taip pat užtikrinti, kad juo nebūtų trukdoma sąžiningai konkurencijai ir ekonomikos vystymuisi, ir informuoti apie tai Parlamentą; apgailestauja dėl to, kad iki šiol toks vertinimas dar neatliktas;
42. ragina Komisiją pateikti išsamias gaires, kaip sustiprinti finansų ekosistemos patikimumą, pasinaudojant dabartinio ES finansinio stabilumo ir finansinės priežiūros taisyklių rinkinio naudingumu ir trūkumais, nustatytais COVID-19 krizės metu; atkreipia dėmesį į naujausias ESRV rekomendacijas, ypač dėl likvidumo rizikos, susijusios su užstato vertės išlaikymo prievole, ir investicinių fondų likvidumo rizikos;
Mažmeniniai investuotojai
43. pabrėžia, kad patikima rinka negali būti sukurta neturint plačios investuotojų bazės; yra susirūpinęs dėl to, kad mažmeniniai investuotojai vis dar menkai dalyvauja finansų rinkose; teigia, kad būtina padidinti neprofesionaliesiems investuotojams tinkamų investavimo galimybių portfelį; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamos mažmeninės investicijos, atsižvelgiant į demografinius iššūkius, su kuriais susiduria ES, didinant mažmeninių investuotojų dalyvavimą kapitalo rinkose siūlant patrauklesnius, skaidrius ir tinkamus asmeninės pensijos produktus; ragina kurti konkrečiai neprofesionaliesiems investuotojams skirtas iniciatyvas, apimančias nepriklausomų internetinių ES palyginimo įrankių kūrimo palengvinimą, kad neprofesionalieji investuotojai galėtų lengviau nustatyti tinkamiausius produktus pagal jų riziką, investicijų grąžą ir konkrečius poreikius ir prioritetus atitinkančią vertę, bei skatinti naudoti konkurencingus aplinkos, socialinius ir valdymo ASV produktus ir produktus, kurie paprastai siejami su ekonomiškai naudingesniais pasiūlymais;
44. su susirūpinimu apgailestauja dėl to, kad kai kuriuose sektoriniuose ES finansinių paslaugų teisės aktuose vartotojų ir investuotojų apsaugos nuostatos yra prastai suderintos, todėl finansiniai tarpininkai ir mažmeniniai klientai susiduria su perdėtu sudėtingumu; ragina Komisiją ES finansinių paslaugų teisės aktuose laikytis horizontalesnio ir labiau suderinto požiūrio į vartotojų ir investuotojų apsaugą, pritaikyto prie žaliosios ir skaitmeninės transformacijos, siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų visų finansinių produktų ir paslaugų teikėjų apsaugos lygį;
45. pabrėžia, kad svarbu didinti investuotojo pasitikėjimą kapitalo rinkomis, užtikrinant patikimesnę investuotojo apsaugą ir remiant finansiškai raštingus rinkos dalyvius;
46. pabrėžia, kad, kol dar netaikomas universalaus sprendimo principas, reikia užtikrinti vienodas sąlygas finansinių paslaugų įmonėms ir skaitmeninių technologijų įmonėms; pabrėžia, kad visos įmonės turėtų turėti galimybę patekti į finansų rinkas pagal principą „toks pat verslas, tokios pačios taisyklės“; pažymi, kad šis principas yra ypač aktualus finansinių technologijų ir finansinių inovacijų srityse, o abipusė prieiga prie finansinių duomenų turėtų būti derinama su būtinybe užtikrinti vienodas sąlygas visiems paslaugų teikėjams ir produktų tipams;
47. pabrėžia, kad mažmeninių finansinių paslaugų bendroji rinka yra pernelyg menkai išvystyta; pažymi, kad mažmeninių finansinių paslaugų produktų, pvz., hipotekos paskolų ar draudimo produktų, pirkimas tarptautiniu mastu yra labai retas, ir šioje srityje susiduriama su kliūtimis; mano, kad mažmeninės rinkos dalyviams turėtų būti suteikta galimybė lengvai pasinaudoti visomis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, kad būtų galima gauti mažmeninių finansinių paslaugų produktus tarpvalstybiniu mastu, siekiant užtikrinti didesnį pasirinkimą ir geresnius produktus; ragina Komisiją įgyvendinti naująjį mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų planą, į kurį įtraukta plačių užmojų strategija dėl kliūčių tarpvalstybinėms mažmeninėms finansinėms paslaugoms pašalinimo ir nereikalingų bei pernelyg didelių tokių paslaugų mokesčių panaikinimo;
48. ragina teisės aktuose dėl mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų patobulinti pagrindinės informacijos atskleidimą ir palyginamumą ir klaidinančios informacijos panaikinimą, ir šie klausimai turėtų būti išspręsti atliekant kitą peržiūrą; tikisi, kad 2 lygio mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų teisės aktai dėl pagrindinės informacijos dokumento atitiks 1 lygio teisės aktus, ypač jų nuostatas dėl tikslios, teisingos, aiškios ir neklaidinančios informacijos teikimo prieš sudarant sutartis, metodikos, susijusios su veiklos rezultatų scenarijais, ir skirtingų investicinių produktų palyginamumo užtikrinimo; pažymi, jog svarbu užtikrinti, kad investuotojai galėtų naudotis informacija apie ankstesnės veiklos rezultatus ir kad ankstesnės veiklos rezultatai negalėtų būti naudojami kaip rodiklis nuspėjant būsimąją grąžą; apgailestauja, kad vėluojama priimti 2 lygio mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų teisės aktus, nes jie dubliuosis su pirmąja šių teisės aktų peržiūra ir dėl to padidins teisinį netikrumą ir suinteresuotųjų subjektų išlaidas; primygtinai reikalauja, kad būsimoje peržiūroje būtų numatyta atskleisti standartizuotus ir automatizuotai nuskaitomus dokumentus, sudarant sąlygas palyginti juos skaitmeniniu būdu; ragina Komisiją ir Europos priežiūros institucijas derinti savo pasiūlymus dėl atitinkamų 1 ir 2 lygio pakeitimų, kad tiek tarpininkams, tiek mažmeniniams klientams būtų užtikrintas aukštas nuspėjamumo lygis;
49. primygtinai ragina Komisiją išaiškinti, kaip atskiriami profesionalieji ir neprofesionalieji investuotojai visais FPRD lygmenimis, kad būtų galima pasiūlyti paslaugas klientams atsižvelgiant į jų žinias ir patirtį rinkose; mano, kad svarbu gavus prašymą leisti taikant aiškius kriterijus neprofesionaliuosius investuotojus laikyti profesionaliaisiais investuotojais; prašo Komisijos apsvarstyti, ar nustačius pusiau profesionalių investuotojų kategoriją, būtų geriau reaguojama į realų dalyvavimą finansų rinkose, ir, remiantis savo išvadomis, įvertinti, ar reikėtų nustatyti tokią kategoriją; jei ne, prašo Komisijos apsvarstyti galimybę suteikti daugiau lankstumo skirstant klientus į kategorijas, t. y. tam tikriems klientams suteikiant galimybę atsisakyti tam tikrų įsipareigojimų ir savanoriško sutikimo galimybių arba padidinti šiuo metu profesionaliesiems investuotojams taikomų kriterijų veiksmingumą;
50. yra informuotas, kad dabartinė ataskaitų teikimo sistema pagal FPRD II ir Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (ERIR) yra labai brangi ir sudėtinga, o tai daro sistemą neveiksmingą; todėl yra įsitikinęs, kad turėtų būti apsvarstyta galimybė ją supaprastinti, kartu visapusiškai atsižvelgiant į sukauptą patirtį, išnagrinėjant supaprastinimo galimybes skirtinguose teisės aktuose ir užtikrinant, kad nebūtų kliudoma siekti FPRD II ir ERIR numatytų tikslų ir nebūtų neprieštaraujama rinkos vientisumo, skaidrumo, vartotojų apaugos ir finansinio stabilumo taisyklėms;
51. ragina, kad iš dalies pakeitus teisės aktus būtų užtikrinta galimybė gauti finansų tarpininkų teikiamas nepriklausomas konsultacijas be netinkamos „įmonės viduje“ pagamintų finansinių produktų reklamos ir atlikus nuodugnų kitų gamintojų produktų vertinimą, ir užtikrinti sąžiningą finansinių produktų rinkodarą; pažymi, kad ESMA priėmė sąlyginį požiūrį į galimą paskatų draudimą, ir ragina Komisiją išnagrinėti alternatyvius, panašų poveikį turinčius metodus dėl interesų suderinimo visoje platinimo grandinėje; sutinka, kad ir toliau reikia tirti paskatų vaidmenį tarpininkavimo ir platinimo srityse ir užtikrinti, kad nekiltų jokių interesų konfliktų, o finansinės konsultacijos investuotojams būtų teikiamos sąžiningai, sklandžiai ir tinkamai;
52. pabrėžia, kad kontrolinis pirkimas yra svarbi priežiūros priemonė, kurią naudojant visoje ES galime labai pagerinti vartotojų apsaugos nuoseklumą ir veiksmingumą; ragina ESMA visapusiškai išnaudoti naujus koordinavimo įgaliojimus ir paskatinti visoje ES atlikti kontrolinius pirkimus, kad būtų nustatyta neteisėta pardavimo praktika ir užtikrinta, jog nustačius vartotojų apsaugos ir veiklos vykdymo taisyklių pažeidimus būtų imtasi atitinkamų priemonių;
53. siūlo Komisijai apsvarstyti galimybę nustatyti ES individualią taupomąją sąskaitą kaip nacionalinių režimų papildymą, kuri padėtų pašalinti nacionalinių rinkų susiskaidymą užtikrinant vienodą jos veikimą visose nevienalytėse rinkose ir santaupų perkeliamumą bei saugumą;
54. nurodo, kad neprofesionalieji investuotojai bus neatsiejama tvarių finansų darbotvarkės ir ES darnaus vystymosi darbotvarkės dalis; ragina Komisiją užtikrinti, kad taksonomijos ženklinimo metodika būtų aiški ir suprantama neprofesionaliesiems investuotojams;
Finansinis švietimas
55. pažymi, kad finansinio raštingumo ir galimybės naudotis viešai prieinama informacija apie finansų rinkas stoka yra viena iš priežasčių, kuria galima paaiškinti akcinio kapitalo tradicijų nebuvimą ES; pabrėžia, kad švietimas finansų srityje reikalingas tam, kad vartotojai žinotų savo teises ir suprastų riziką, susijusią su dalyvavimu finansų rinkoje, kad būtų galima paskatinti mažmeninių investuotojų dalyvavimą finansų rinkose, paremtą išsamesnėmis žiniomis, pasitikėjimu ir rizikos supratimu; primygtinai ragina Komisiją valstybėse narėse vykdyti ir remti finansinį ir skaitmeninį raštingumą stiprinančias programas, pasitelkiant įvairių priemonių, įskaitant skaitmeninę ir socialinę žiniasklaidą, taip siekiant per tam skirtas viešąsias agentūras užmegzti ryšius su piliečiais ir įmonėmis; ragina finansinių paslaugų teikėjus sudaryti geresnes sąlygas mažmeniniams investuotojams dalyvauti kapitalo rinkose ir padėti atsisakyti jų polinkio taupyti formuojant nuosavo kapitalo kultūrą, paremtą jų rizikos profiliu;
56. pabrėžia, kad švietimas finansų srityje yra vidutinės trukmės priemonė, kurios poveikis yra ribotas dėl neišvengiamo kognityvinio polinkio, finansų rinkų pokyčių spartos ir pačių rinkų sudėtingumo; pabrėžia, kad finansinis švietimas negali pakeisti galimybės pasinaudoti patikimomis ir nešališkomis finansinėmis konsultacijomis; pažymi, kad programos, kurias įgyvendinant darbuotojams suteikiama akcijų nuosavybė, yra tarp veiksmingiausių ES suaugusių piliečių finansinio sąmoningumo ir raštingumo didinimo priemonių;
57. mano, kad geriau finansiniais klausimais informuoti ir labiau išsilavinę piliečiai yra naudingi demokratinėms sistemoms, prisideda prie finansų sistemų stabilumo ir skatina finansų įstaigų skaidrumą bei informavimo pareigų vykdymą; ragina Komisiją pasiūlyti atlikti Tarybos rekomendacijos dėl „Bendrosios mokymosi visą gyvenimą kompetencijos“ peržiūrą ir įtraukti finansinį raštingumą kaip atskirus bendruosius gebėjimus; taip pat ragina finansų įstaigas parengti ir įgyvendinti programas, kuriomis siekiama stiprinti finansinį raštingumą ir gebėjimus bei suteikti galimybių visų piliečių finansinei įtraukčiai;
58. primygtinai ragina valstybes nares ir, kai tikslinga, kompetentingas regionines, vietos arba kitas valdžios institucijas apsvarstyti galimybę į visas mokyklų ir universitetų mokymo programas įtraukti (arba išplėsti) finansinio raštingumo kursą, rengiant prie moksleivių ir studentų poreikių pritaikytas programas, kuriomis būtų ugdomas jaunuolių savarankiškumas finansų srityje; siūlo, kad tokios programos apimtų bent tokias pagrindines finansines sąvokas, kaip sudėtinės palūkanos, grąža ir anuitetai, taip pat kad būtų paaiškinti obligacijų ir akcijų skirtumai; siūlo įtraukti finansinį raštingumą į Tarptautinio moksleivių vertinimo programą (PISA);
Skaitmeninimas ir duomenys
59. laikosi nuomonės, kad finansinių paslaugų skaitmeninimas gali būti kapitalo mobilizavimo katalizatorius, padedantis įveikti ES finansų rinkų susiskaidymą, sykiu šalinant kliūtis ir didinant priežiūros veiksmingumą; pabrėžia, kad skaitmeninimas neturėtų lemti nei reglamentavimo arbitražo, nei mažesnės vartotojų apsaugos, mažesnio saugumo ar pavojaus finansiniam stabilumui; pabrėžia, kad ES sistema, pasižyminti aukštais kibernetinio saugumo standartais ir asmens duomenų apsaugos bei privatumo apsaugos standartais, galėtų padėti kurti kapitalo rinkų sąjungą; pažymi, kad skaitmeniniams finansams yra būdingas stiprus kapitalo srautų aspektas, o tai pritraukia tarpvalstybines investicijas; pažymi, kad tokia ES sistema visų pirma turėtų atitikti skaitmeninio amžiaus realijas ir būti technologiškai neutrali;
60. ragina Komisiją dėti pastangas įgyvendinant skaitmeninių finansų veiksmų planą, kad būtų suteikta geresnė prieiga prie finansinių paslaugų, pasiūlytas platesnis pasirinkimas ir padidintas operacijų veiksmingumas;
61. ragina Komisiją pasinaudoti būsimomis finansinių paslaugų reglamentų peržiūromis, kad naudojant skaitmenines priemones būtų skatinamas investuotojų ir akcininkų dalyvavimas;
62. pabrėžia, kad Europos rinkoms svarbu galėti konkuruoti pasaulio lygmeniu; ragina Komisiją sukurti palankią aplinką novatoriškiems ir konkurencingiems visuotinės aprėpties ES finansiniams produktams, kad būtų galima pritraukti užsienio kapitalo ir investicijų ir skatinti ES konkurencingumą pasaulio rinkose, sykiu išlaikant aukštą prudencinio reguliavimo ir finansinio stabilumo lygį; pakartoja, kad atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje(8) reikia labiau suderinto ir sistemingo ES atstovavimo daugiašalėse organizacijose ir institucijose;
63. pabrėžia, kad kriptoturtas vis labiau populiarėja kaip netradicinis MVĮ finansavimo šaltinis, būtent pirminis virtualiosios valiutos siūlymas, turintis potencialo finansuoti novatoriškus startuolius ir veiklą plečiančias įmones; todėl primygtinai reikalauja, kad būtų pateiktos aiškios ir nuoseklios ES lygmens gairės dėl esamų reglamentavimo ir prudencinių procesų taikymo kriptoturtui, kuris pagal ES teisės aktus yra laikomas finansine priemone, kad būtų užtikrintas reguliavimo tikrumas ir vidaus rinkoje išvengta nevienodų sąlygų, parankios jurisdikcijos paieškų ir reglamentavimo arbitražo;
64. pažymi, kad finansinių paslaugų srityje susiformavo tam tikrų oligopolinių struktūrų, o kad kai kurios didelės technologijų įmonės tapo svarbiomis finansinių paslaugų rinkos dalyvėmis; ragina Komisiją stebėti ir tirti, kaip šių operatorių turimas konkurencinis pranašumas gali iškraipyti konkurenciją rinkoje ir pakenkti vartotojų interesams bei inovacijoms; pabrėžia, kad visų pirma neturėtų būti sudaryta paskatų neteikti rinkos duomenų ir kad turėtų būti atlikta išsami rinkos duomenų gavimo sąnaudų ir prieinamumo visiems rinkos dalyviams apžvalga;
65. pažymi, kad duomenų bandomoji aplinka gali būti tinkama priemonė finansinių paslaugų sektoriaus inovacijoms ir konkurencingumui stiprinti; pabrėžia, kad bet kokioje finansinių paslaugų duomenų bandomojoje aplinkoje, įskaitant visos Europos duomenų bandomąją aplinką, turėtų būti siekiama pusiausvyros tarp inovacijų skatinimo tikslo ir finansinio stabilumo ir investuotojų ir vartotojų apsaugos, sykiu atsižvelgiant į susijusių įmonių dydį, sisteminę svarbą ir tarpvalstybinę veiklą; prašo, kad Komisija, remdamasi Europos inovacijų tarpininkų forumo (EFIF) patirtimi, įvertintų, ar bendra visos Europos finansinių paslaugų duomenų bandomosios aplinkos sistema suteiktų papildomos naudos įgyvendinant finansines naujoves;
66. ragina stengtis išlaikyti vienodas sąlygas naudotis tarpvalstybiniais duomenimis, aukštą vartotojų duomenų apsaugos ir privatumo lygį, kad ES sistema būtų paremta aukštais kibernetinio saugumo standartais ir tai būtų palanku kuriant kapitalo rinkų sąjungą;
ES vaidmuo pasaulio rinkose
67. atkreipia dėmesį į tai, kad Europa konkuruoja dėl kapitalo pasaulinėje rinkoje ir kad dėl to gilesnės, labiau integruotos, tinkamai reguliuojamos, stabilios, veiksmingos ir atsparios Europos kapitalo rinkos yra itin svarbios siekiant apsaugoti Europos ekonominį suverenumą, skatinant naudoti eurą trečiosiose šalyse ir pritraukti užsienio investuotojus; mano, kad dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES šis tikslas tampa dar svarbesnis ir kad jo turėtų būti siekiama laikantis skaidrių, taisyklėmis paremtų kriterijų, o ne atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį;
68. pakartoja, kad ES teisės aktuose numatyta galimybė remiantis technine, proporcinga ir rizika pagrįsta analize laikyti trečiųjų šalių taisykles lygiavertėmis ir kad tokie sprendimai priimami deleguotaisiais aktais; primena, kad ES gali vienašališkai atšaukti bet kurį sprendimą dėl lygiavertiškumo ir kad reikėtų atidžiai stebėti bet kokį nukrypimą nuo ES reguliavimo standartų; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su EPI ir prireikus su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, sukurti dinamišką lygiaverčių režimų stebėsenos sistemą, jei atsirastų trečiųjų šalių reglamentavimo ir priežiūros skirtumų, kurie galėtų kelti galimą grėsmę ES finansiniam stabilumui, rinkos skaidrumui, rinkos vientisumui, investuotojų ir vartotojų apsaugai bei vienodoms sąlygoms; pabrėžia, kad Komisija turėtų turėti galiojančias skubos procedūras, pagal kurias prireikus būtų galima skubiai veikti ir panaikinti priimtus sprendimus dėl lygiavertiškumo, atsižvelgiant į galimas skubos tvarka panaikinto sprendimo dėl lygiavertiškumo pasekmes; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES priežiūros institucijos turėtų tiesioginės priežiūros įgaliojimus tuo atveju, kai tam tikrų trečiųjų šalių pagal ES lygiavertiškumo sistemą pripažinta įmonių veikla galėtų daryti poveikį finansiniam stabilumui, tvarkingai veikiančioms rinkoms ar investuotojų apsaugai;
69. primena, kad reikia užtikrinti ES reglamentavimo sistemos suderinamumą su tarptautiniu lygmeniu sutartais Bazelio bankų priežiūros komiteto ir Finansinio stabilumo tarybos principais;
70. ragina imtis veiksmų siekiant stiprinti tarptautinį euro vaidmenį ir jo naudojimą, visų pirma baigiant kurti ekonominę ir pinigų sąjungą, kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą, remiant biržos prekių rinkoms skirtų euro lyginamųjų indeksų kūrimą ir stiprinant euro, kaip referencinės valiutos, vaidmenį;
71. mano, kad po pereinamojo laikotarpio ateityje palaikant santykius su Jungtine Karalyste turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos, taip skatinant ES finansų rinkų stabilumą;
72. ragina ES finansų sektorių būti pasirengusį daugybei techninių iššūkių, susijusių su sandorių perkėlimu iš Londono į ES; primena, kad ECB, ESRV, EPI ir Komisija padarė išvadą, kad rinkos dalyviams reikėtų bent 18 mėnesių, kad jie galėtų prasmingai sumažinti savo riziką Jungtinės Karalystės PSŠ atžvilgiu; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą 18 mėnesių suteikti Jungtinei Karalystei lygiavertį statusą „Brexit’o“ be susitarimo atveju; primena, kad Komisija gali bet kuriuo metu vienašališkai atšaukti sprendimus dėl lygiavertiškumo, ypač jei skiriasi trečiųjų šalių sistemos ir nebetenkinamos lygiavertiškumo sąlygos;
o o o
73. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos priežiūros institucijoms ir Europos centriniam bankui.
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 145, 147 ir 149 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 4 principą „Aktyvus užimtumo rėmimas“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(1),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/779, kuriuo dėl papildomos pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013(2),
– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimą (ES) 2019/1181 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(3),
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(4),
– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas Nr. 3/2015 „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“, Nr. 17/2015 „Komisijos parama jaunimo veiksmų grupėms: ESF finansavimo fondo perorientavimas pavyko, tačiau nepakanka dėmesio rezultatams“ ir Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio darbo biuro darbinį dokumentą Nr. 4/2015 „Jaunimo garantijų iniciatyvos programa Europoje. Ypatumai, įgyvendinimas ir iššūkiai“ ir į 2015 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ataskaitą „Jaunimo socialinė įtrauktis“ (angl. Social inclusion of young people),
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo užimtumo rėmimas. Tiltas jaunai kartai į darbo rinką“ (COM(2020)0276),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (COM(2020)0277), ir į pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2020)0124),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“ (COM(2018)0269) ir į 2018 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos(5),
– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646) ir į pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0323),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų(6),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo valstybėse narėse(7),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl ES jaunimo garantijų iniciatyvų išlaidų kontrolės ir ekonominio veiksmingumo stebėsenos(8),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Jaunimo garantijos“(9),
– atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos stiprinimo (O-000058/2020 – B9-0018/2020 ir O-000059/2020 – B9‑0019/2020),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,
A. kadangi nuo 2013 m., kai buvo sukurta Jaunimo garantijų iniciatyva, ją įgyvendinant daugiau kaip 24 mln. jaunuolių suteikta galimybių ir padėta įsidarbinti arba dalyvauti tęstinio švietimo, pameistrystės arba stažuočių programose; kadangi prieš COVID-19 krizę jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis vidutiniškai siekė 14,9 proc., o 2013 m., kai buvo pasiektas aukščiausias jaunimo nedarbo lygis, – 24,4 proc.; kadangi šis lygis vis dar daugiau kaip du kartus didesnis už bendrą nedarbo lygį (6,5 proc.); kadangi labai daug jaunuolių dirba nestandartinį darbą – 43,8 proc. jaunimo Europos Sąjungoje dirba laikiną darbą; kadangi už vidutinio jaunimo nedarbo lygio slypi dideli valstybių narių tarpusavio skirtumai: asmenų iki 25 metų nedarbo lygis Ispanijoje 2020 m. birželio mėn. siekė 40,8 proc., o Graikijoje 2020 m. balandžio mėn. – 33,6 proc.; kadangi labai daug jaunuolių dirba mažų garantijų darbą ir turi išvykti iš savo regiono ar šalies, kad rastų deramą darbą;
B. kadangi pripažįstama, kad Jaunimo garantijų iniciatyva buvo postūmis valstybėse narėse įgyvendinti valstybinių užimtumo tarnybų ir švietimo sistemų struktūrines reformas; kadangi vis dėlto ankstyvuoju etapu valstybėse narėse ši iniciatyva buvo įgyvendinama gana lėtai ir nevienodai, o suinteresuotieji subjektai ir jaunuoliai atkreipė dėmesį į keletą su jos modeliu ir praktiniu veikimu susijusių trūkumų; kadangi savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017 Europos Audito Rūmai kritiškai įvertino ribotą pažangą, padarytą įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, ir padarė išvadą, kad audito metu penkiose aplankytose valstybėse narėse Jaunimo užimtumo iniciatyvos indėlis siekiant Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų buvo labai nedidelis ir kad, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo Tarybos rekomendacijos priėmimo, padėtis neatitiko pradinių lūkesčių, išreikštų pradedant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kurios tikslas buvo per keturis mėnesius visiems nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems (toliau – NEET) jaunuoliams pateikti geros kokybės pasiūlymą; kadangi Komisija ir valstybės narės laipsniškai koreguoja šią programą ir tobulina jos gaires, kad Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva taptų pagrindinėmis kovos su jaunimo nedarbu ES priemonėmis;
C. kadangi kova su jaunimo nedarbu yra bendras Parlamento, Komisijos ir valstybių narių politinis prioritetas, padedantis siekti Sąjungos tikslo užtikrinti tvarų augimą ir kurti aukštos kokybės darbo vietas, taip pat atitinkantis Europos socialinių teisių ramsčio principus;
D. kadangi pristatydama savo politinius prioritetus Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad Jaunimo garantijų iniciatyvą pavers nuolatine kovos su jaunimo nedarbu priemone ir kad siekiant užtikrinti, jog kiekvienoje valstybėje narėje būtų pasiekti šiai priemonei iškelti tikslai, šiai iniciatyvai turėtų būti skirtas didesnis biudžetas ir kad turėtų būti reguliariai teikiamos jos įgyvendinimo ataskaitos;
E. kadangi dėl COVID-19 pandemijos prasidėjo precedento neturinti ekonomikos ir socialinė krizė, dėl kurios ES didėja nedarbo lygis ir milijonams žmonių kyla pavojus prarasti darbą; kadangi 2020 m. birželio mėn. jaunimo nedarbo lygis visoje ES siekė 16,8 proc. ir šis skaičius vis dar turėtų gerokai padidėti, nes jaunimui kyla pavojus labiausiai nukentėti, kaip buvo per 2008 m. krizę; kadangi aukštas jaunimo nedarbo lygis yra žalingas susijusiems asmenims ir dažnai daro vadinamąjį stigmatizuojantį poveikį; kadangi šį žalingą poveikį visų pirma patirs vis daugiau jaunuolių, kurie yra ilgalaikiai bedarbiai, ir visa visuomenė, todėl reikia imtis ryžtingų ir tikslingų politinių veiksmų; kadangi investicijos į jaunų europiečių žmogiškąjį kapitalą padės stiprinti Europos šalių ekonomiką ir visuomenę bei didinti jų įtraukumą ir atsparumą; kadangi kvalifikuota, kūrybinga ir novatoriška darbo jėga yra viena iš būtinų konkurencingos Europos sąlygų;
F. kadangi ekonomikos krizė jaunimui daro neproporcingai didelį poveikį(10); kadangi, norint išvengti aukšto jaunimo nedarbo lygio, bus labai svarbu kovoti su ekonomikos krize, prasidėjusia dėl COVID-19 pandemijos; kadangi kas šeštas jaunuolis, kuris dirbo prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, neteko darbo arba buvo atleistas iš darbo; kadangi dirbančio jaunimo darbo laikas sutrumpėjo beveik ketvirtadaliu ir du iš penkių jaunuolių pranešė, kad sumažėjo jų pajamos, o nuo tokių reiškinių kaip darbo laiko sutrumpinimas ir pajamų sumažėjimas labiausiai nukentėjo jaunimas iš mažesnes pajamas gaunančių šalių;
G. kadangi, pradėjus taikyti izoliavimo priemones, buvo staiga sutrikdyta jaunuolių formaliojo ir neformaliojo švietimo sistema, stažuočių, mokomosios praktikos ir pameistrystės programos ir darbinė veikla, o tai turėjo įtakos jų pajamoms, galimybėms užsidirbti ir gerovei, įskaitant sveikatą, visų pirma psichikos sveikatą; kadangi taikant kovos su jaunimo nedarbu priemones turėtų būti atsižvelgiama į daugialypį šios problemos pobūdį;
H. kadangi neįgalūs jaunuoliai itin smarkiai nukentėjo nuo pandemijos padarinių ir dabar jiems kyla dar didesnė socialinės ir ekonominės atskirties rizika; kadangi būtina imtis tikslinių priemonių jų integracijai į darbo rinką palengvinti ir užtikrinti jų galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis, kartu garantuojant, kad jie nepatirtų diskriminacijos ir nesusidurtų su jokiomis kliūtimis, įskaitant finansines kliūtis;
I. kadangi jaunuoliai dažniau atleidžiami iš darbo, nes jie dažniau dirba neoficialios ekonomikos struktūrose, nestandartinį darbą, darbą, kai suteikiama nedidelė socialinė apsauga arba nesuteikiama jokios socialinės apsaugos, ir neturi profesinės patirties;
J. kadangi labai daug jaunuolių dirba nestandartinį darbą, pavyzdžiui, skaitmeninėse platformose arba trumpuose projektuose, o dirbant nestandartinį darbą suteikiama mažiau darbo vietos garantijų ir mažiau galimybių naudotis socialine apsauga arba socialinė apsauga iš viso nesuteikiama, todėl per tokią krizę kaip COVID-19 krizė jaunuoliai dažniau atleidžiami iš darbo, kartu apribojant jų galimybes naudotis socialine apsauga;
K. kadangi, norint geriau suprasti krizės poveikį jaunimui, labai svarbu pabrėžti skirtumą tarp nedarbo ir neaktyvumo lygių, nes, padidėjus neaktyvių gyventojų skaičiui, taip pat gali sumažėti statistinis nedarbo lygis; kadangi keliose valstybėse narėse neaktyvių gyventojų skaičius padidėjo labiau negu bedarbių skaičius, ir tokį reiškinį nulėmė tai, kad per krizę žmonės liovėsi ieškoję darbo, taip pat pradėtos taikyti viešosios darbo rinkos priemonės, pavyzdžiui, sutrumpinto darbo laiko tvarka ir draudimai atleisti iš darbo nesant darbo;
L. kadangi darbas gaunant mažas pajamas ir mažų garantijų darbas, fiktyvus savarankiškas darbas, pagrindinės socialinės apsaugos trūkumas ir diskriminacija dėl amžiaus yra darbo sąlygos, kuriomis dirba milijonai jaunuolių; kadangi daugumoje valstybių narių padidėjo neaktyvių jaunuolių skaičius ir kadangi šiuo laikotarpiu NEET jaunimo grupėje taip pat padidėjo lyčių nelygybė; kadangi šiuo metu daug jaunuolių pereina nuo dirbančio asmens prie bedarbio ar neaktyvaus asmens statuso arba įstringa mažų garantijų nestandartinio darbo spąstuose; kadangi jaunuoliams kyla didesnis pavojus, kad jie dėl automatizavimo praras darbą;
M. kadangi dėl susirūpinimą keliančio darbo rinkos pusiausvyros sutrikimo moterys, ypač jaunos moterys, patiria dvejopą diskriminaciją: dėl to, kad yra jaunos, ir dėl to, kad yra moterys;
N. kadangi per pandemiją gali padidėti visuomenės nelygybė, įskaitant skaitmeninę atskirtį, kuri tebėra didelė problema visoje ES ir valstybėse narėse; kadangi, jaunimui stokojant reikiamos prieigos prie plačiajuosčio ryšio ir tinkamos IT įrangos apskritai, taip pat nuotolinio mokymo bei nuotolinio darbo sąlygomis, gali dar labiau padidėti nelygybė, atskirtis ir diskriminacija;
O. kadangi per ankstesnę krizę paaiškėjo, kad, jei jaunuoliai neturės galimybių atlikti kokybiškų stažuočių ir dirbti aukštos kokybės darbo, kai sudaromi rašytiniai susitarimai ir užtikrinamos deramos darbo sąlygos, įskaitant pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, profesinį orientavimą ir konsultavimą ir tolesnį mokymą, vėl kils didelė rizika, kad jie, netgi ieškodami tikro darbo, bus priversti sutikti dirbti mažų garantijų darbą, išvykti iš savo šalies, kad galėtų susirasti darbą, arba dalyvauti švietimo ar mokymo programose;
P. kadangi vienas iš didžiausių Jaunimo garantijų iniciatyvos trūkumų yra žema jos pasiūlymų kokybė; kadangi pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą organizuojamos stažuotės turi būti ne tik apmokamos, bet ir ribotos trukmės bei gana retos, kad jaunuoliai neįstrigtų dažnų nesibaigiančių stažuočių spąstuose ir nebūtų išnaudojami kaip pigi ar netgi nemokama darbo jėga, kuriai nesuteikiama socialinė apsauga ir teisės į pensiją; kadangi iš tyrimų matyti, kad dabartinė jaunų žmonių karta pirmąjį tikrą darbą susiranda suėjus trisdešimtmečiui;
Q. kadangi dabartinė jaunų žmonių karta yra aukštos kvalifikacijos; kadangi įgūdžių ugdymas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas yra vienintelis būdas spręsti jaunimui skirtų darbo vietų trūkumo problemą; kadangi, kita vertus, norint užtikrinti darbo vietų stabilumą, labai svarbu kurti kokybiškas ir tvarias darbo vietas;
R. kadangi užimtumo programos gali daryti poveikį nedarbui, tačiau jomis negalima pakeisti platesnio masto pastangų skatinti lankstesnes darbo rinkas; kadangi darbo rinkos kliūtys jaunimui daro itin žalingą poveikį, nes dėl jų didėja nedarbo lygis ir naujos kartos tampa pažeidžiamos; kadangi iš atlikto tyrimo(11) matyti, kad būtina ir įgyvendinti aktyvią darbo rinkos politiką, ir diegti socialinės apsaugos sistemas, grindžiamas skurdo rizikos riba, kad būtų išvengta padėties, kai taikant atitinkamas priemones paprasčiausiai perskirstomos užimtumo galimybės ir vieni pažeidžiamų asmenų pogrupiai laimi tiek, kiek pralaimi kiti;
S. kadangi 2019 m. valstybių narių užimtumo politikos gairėse valstybės narės raginamos toliau spręsti jaunimo nedarbo ir NEET jaunimo problemas neleidžiant jaunimui nebaigti mokyklos ir struktūriškai tobulinant perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą;
T. kadangi pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos stiprinimo grindžiamas patirtimi, įgyta nuo 2013 m. įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, ir juo siekiama užmegzti ryšius su daugiau jaunuolių, išplečiant amžiaus grupę ir į ją įtraukiant visus jaunesnius nei 30 metų asmenis, padedant jiems ugdytis įgūdžius ir įgyti darbo patirties modernizuotoje profesinio rengimo ir mokymo sistemoje;
U. kadangi kitu (2021–2027 m.) programavimo laikotarpiu Jaunimo garantijų iniciatyva bus finansuojama „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) lėšomis, kuris šiuo metu apima Jaunimo užimtumo iniciatyvą – pagrindinę Jaunimo garantijų iniciatyvos finansavimo programą; kadangi pagal priemonę „Next Generation EU“, pasitelkiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir iniciatyvą REACT-EU, jaunimo užimtumo priemonėms bus teikiama papildoma parama; kadangi Europos regioninės plėtros fondo lėšomis bus finansuojamos su dvejopa skaitmenine ir ekologine pertvarka suderintos investicijos į švietimą ir mokymą; kadangi valstybės narės, pateikusios prašymą ir atitinkančios iš anksto nustatytus kriterijus, gali gauti techninės paramos priemonės lėšų, be kita ko, struktūrinių reformų švietimo ir mokymo bei darbo rinkos politikos srityse rengimo ir įgyvendinimo etapams finansuoti;
1. palankiai vertina pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos stiprinimo ir Komisijos ketinimą imtis struktūrinių patobulinimų remiantis per 2008 m. finansų krizę ir įgyvendinant šią priemonę įgyta patirtimi; primena, kad Tarybos rekomendacija valstybėms narėms nėra privaloma; atkreipia dėmesį į tai, kad ne visos valstybės narės laikosi Tarybos rekomendacijos, todėl jaunimas paliekamas nuošalyje; mano, kad atėjo laikas užtikrinti, kad Jaunimo garantijų iniciatyva būtų ne savanoriška, o privaloma priemonė; dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tokios Jaunimo garantijų iniciatyvos, kuri būtų privaloma visoms valstybėms narėms;
2. pabrėžia, kad norint užtikrinti šių veiksmų kokybę ir tvarumą, reikalingas daug aspektų aprėpiantis požiūris į kovą su jaunimo nedarbu, apimantis aktyvią ir pasyvią darbo rinkos politiką ir veiksmingas jaunimo galimybes naudotis socialinės įtraukties priemonėmis ir socialinėmis, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu paslaugomis;
3. pabrėžia, kad įgyvendinant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą turėtų būti siekiama pašalinti ankstesnio požiūrio, kuris buvo grindžiamas įsidarbinamumu, trūkumus ir kad ji turi būti suvokiama kaip kelias, kuriuo siekiama visiems įgyvendinant šią iniciatyvą dalyvaujantiems jaunuoliams per pagrįstą laikotarpį užtikrinti kokybiško ir nuolatinio darbo vietas; pakartoja, kad įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą jaunuoliai neturėtų įstrigti mažų garantijų darbo spąstuose, visų pirma jiems suteikiant netipinį statusą, dėl kurio mokamas itin mažas darbo užmokestis, neužtikrinama pakankama socialinė apsauga ir užimtumo garantijos, pradedama dirbti fiktyvų savarankišką darbą ir tikras samdomas darbas pakeičiamas mažų garantijų darbu;
4. palankiai vertina tai, kad sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva apims platesnę amžiaus grupę, kurią sudaro 15–29 metų jaunuoliai, ir tai, kad tiek laikinai, tiek ilgiau nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui bus taikomas labiau individualizuotas ir tikslingesnis požiūris; taip pat palankiai vertina pastangas didinti Jaunimo garantijų iniciatyvos įtraukumą ir vengti visų rūšių diskriminacijos, be kita ko, kiek tai sietina su palankių sąlygų neturinčių ir pažeidžiamų asmenų grupėmis, rasinėmis ir etninėmis mažumomis, migrantais ir pabėgėliais, jaunais neįgaliaisiais ir atokiose, kaimo ar palankių sąlygų neturinčiose miesto vietovėse arba užjūrio teritorijose ir salų regionuose gyvenančiais asmenimis; reiškia susirūpinimą dėl sutrikusios pusiausvyros darbo rinkoje, kai moterys apskritai, ypač jaunos moterys, patiria dvejopą diskriminaciją: dėl to, kad yra jaunos, ir dėl to, kad yra moterys; pabrėžia, kad Komisija, spręsdama lyčių nelygybės problemą, turi atsižvelgti į jaunų moterų poreikius;
5. palankiai vertina tai, kad į Jaunimo garantijų iniciatyvą įtrauktas lyčių aspektas; vis dėlto pažymi, kad pastaraisiais metais NEET jaunuolių grupėje padidėjo lyčių nelygybė ir kad sukurta šeima tebėra viena iš kliūčių, trukdančių jaunoms moterims įsidarbinti; ragina valstybes nares įgyvendinti privalomas priemones, kad įdarbinant nebūtų diskriminuojama dėl kandidato lyties arba šeiminės padėties;
6. pabrėžia, kad NEET jaunimo kategoriją sudaro įvairių pogrupių asmenys, pavyzdžiui, jauni neįgalieji, benamiai jaunuoliai, jauni romai ir jauni migrantai ir pabėgėliai, ir kad jie turi įvairių poreikių, kurie turėtų būti tenkinami teikiant specialiai pritaikytas paslaugas, pavyzdžiui, neįgaliesiems turėtų būti sudaromos tinkamos sąlygos ir užtikrinamos darbo pajamos, kurias būtų galima derinti su nuolatinėmis neįgalumo išmokomis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu turėti tikslių duomenų ir tinkamų metodų šiems pogrupiams nustatyti ir vadovautis diferencijuotu požiūriu į ilgiau nesimokančius, nedirbančius ir mokymuose nedalyvaujančius jaunuolius, kurie dažnai yra kilę iš palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturinčių šeimų ir švietimo bei užimtumo srityje, taip pat kitose gyvenimo srityse, susiduria su tarpsektorine diskriminacija, ir kuriems reikia pradėti veiksmingas informavimo programas; pabrėžia, kad, norint užmegzti ryšius su šiomis tikslinėmis grupėmis, Jaunimo garantijų iniciatyva turėtų būti įtraukta į nuoseklias socialinės ir gerovės politikos priemones, kuriomis užtikrinamos, pavyzdžiui, galimybės gauti socialinę apsaugą, įskaitant bedarbio pašalpas ir minimalias pajamas, naudotis vaikų priežiūros ir sveikatos priežiūros paslaugomis, apsirūpinti tinkamu, įperkamu ir prieinamu būstu ir gauti psichologinę paramą, siekiant užtikrinti, kad visi jaunuoliai galėtų pasinaudoti šia iniciatyva; primygtinai reikalauja, kad įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą būtų aktyviai kovojama su visų rūšių jaunimo patiriama diskriminacija;
7. palankiai vertina valstybėms narėms skirtą rekomendaciją stiprinti ankstyvojo perspėjimo sistemas, siekiant nustatyti jaunuolius, kuriems kyla pavojus tapti NEET jaunuoliais; yra įsitikinęs, kad tinkamai įgyvendinami prevenciniai veiksmai, pavyzdžiui, įgūdžių vertinimas ir profesinis orientavimas, daugiausia dėmesio skiriant pastangoms padėti mokyklos nebaigusiems asmenims įsidarbinti arba grįžti į švietimo sistemą, kol jie netampa bedarbiais, ir įtrauki bei nediskriminacinė bendrojo švietimo sistema galėtų padėti ilgainiui sumažinti NEET jaunuolių skaičių;
8. palankiai vertina sumanymą vertinti visų NEET jaunuolių, kurie registruojasi dalyvauti įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, įgūdžius, visų pirma jų skaitmeninius įgūdžius, ir pasiūlymą skaitmeninius, kalbų mokėjimo ir socialinius emocinius įgūdžius stiprinti pasitelkiant parengiamojo mokymo priemones, taip pat suteikti daugiau galimybių kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti orientuojantis į žaliuosius įgūdžius, verslumo įgūdžius ir finansinius bei karjeros valdymo įgūdžius teikiant individualizuotas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia savaiminio ir neformaliojo mokymosi metu įgytų įgūdžių svarbą; taip pat ragina, atliekant visų NEET jaunuolių skaitmeninių įgūdžių vertinimą, įvertinti jų turimą skaitmeninę įrangą ir sujungiamumo galimybes; be to, mano, kad jaunuoliams, kurie registruojasi dalyvauti įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, turėtų būti padedama ugdytis socialinius ir universaliuosius įgūdžius, sudarant sąlygas geriau valdyti perėjimo procesus ir atremti sparčiai kintančios darbo rinkos keliamus sunkumus; mano, kad organizuojant tokį pritaikytą mokymą turėtų būti siekiama šalinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis darbo rinkoje; mano, kad šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti pameistrystės programos, nes jų metu jaunuoliai paruošiami dirbti itin paklausiose darbo vietose, taigi jos gali padėti užtikrinti tvarią jų integraciją į darbo rinką;
9. primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunuoliams, kurie registruojasi dalyvauti įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, būtų teikiami geros kokybės, įvairūs ir pritaikyti darbo, mokymo, pameistrystės arba mokomosios praktikos pasiūlymai, įskaitant teisingą atlyginimą, ir kad užimtumo pasiūlymai būtų suderinti su atitinkamais Europos socialinių teisių ramsčio principais, užtikrinant teisę į teisingą ir vienodą požiūrį darbo sąlygų atžvilgiu, įskaitant neįgaliųjų poreikiams pritaikytos darbo aplinkos užtikrinimą, galimybes naudotis socialine apsauga ir mokytis, pagrįstos trukmės bandomuosius laikotarpius ir draudimą piktnaudžiauti netipinėmis darbo sutartimis; pabrėžia, kad teikiant pasiūlymus pagal sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti skatinamas socialinis dempingas, darbo užmokesčio dempingas, dirbančiųjų skurdas ar nesaugi jaunuolių padėtis; pakartoja, kad mokomoji praktika galėtų būti svarbi profesinio mokymo dalis; primena, kad mokomosios praktikos sutartys turėtų būti sudaromos kaip rašytiniai teisiškai privalomi susitarimai, juose nurodant praktikanto užduotis, įskaitant deramą atlyginimą; mano, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas turi būti skatinti įsidarbinti ir kad darbas niekada neturėtų būti pakeičiamas mokomąja praktika;
10. ragina nustatyti kokybės garantiją užtikrinant, kad asmenys, kurie mokymo ir (arba) švietimo programą baigė per COVID-19 krizę, galėtų (iš naujo) lankyti į stažuotės arba pameistrystės programą įtrauktus kursus net ir įgiję laipsnį ir (arba) užbaigę savo stažuotės ir (arba) pameistrystės programą, kuri tuo metu, kai buvo taikomos kovos su COVID-19 priemonės, galbūt turėjo būti atšaukta, sutrumpinta ar kitaip apribota, kad būtų galima užpildyti visas tokių asmenų mokymo spragas;
11. pabrėžia, kad Tarybos rekomendacijoje reikia apibrėžti aiškius ir privalomus pasiūlymų kokybės kriterijus ir standartus, ir ragina Komisiją sukurti Jaunimo garantijų iniciatyvos kokybės sistemą; yra įsitikinęs, kad tokia sistema padėtų sustiprinti šią programą ir paversti ją veiksmingesne sėkmingo perėjimo į darbo rinką priemone; ragina Komisiją peržiūrėti esamas Europos priemones, pavyzdžiui, stažuočių kokybės sistemą ir kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinę sistemą, ir įtraukti jaunimui teikiamų pasiūlymų kokybės kriterijus, įskaitant teisingo atlyginimo stažuotojams ir praktikantams principą ir tokius aspektus kaip galimybė naudotis socialine apsauga, tvarus užimtumas ir socialinės teisės; pabrėžia, kad taikant tokius kriterijus būtų užtikrinamas veiksmingas šios programos indėlis padedant jaunuoliams pereiti prie stabilaus ir kokybiško užimtumo ir jiems visuose sektoriuose suteikiant lyčių požiūriu suderintų galimybių, kuriomis užtikrinamas ilgalaikis saugumas, socialinė apsauga, lygios ir deramos darbo sąlygos ir neskatinama kurti mažų garantijų darbo vietų; ragina valstybes nares ir Komisiją kurti programas, kuriomis būtų remiamas verslumas, ypač tose teritorijose, kuriose nėra tvirtos pramoninės bazės;
12. ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant skatinti įtraukesnę visuomenę ir atkurti ekonominės ir socialinės pažangos pusiausvyrą, skleisti su socialinėmis investicijomis susijusią gerąją patirtį; pabrėžia tiek aktyvios darbo rinkos politikos, tiek socialinės apsaugos sistemų svarbą siekiant išvengti padėties, kai užimtumo galimybės tarp įvairių pažeidžiamų asmenų, ypač NEET jaunimo, pogrupių perskirstomos taip, kad vieni pogrupiai laimi tiek, kiek pralaimi kiti; primygtinai ragina Komisiją atlikti tyrimą ir išnagrinėti socialinės apsaugos neturinčių jaunuolių ir mažų garantijų darbo tarpusavio ryšį;
13. tvirtai tiki, kad reikia siekti tikslo gerinti jaunimo socialines ir ekonomines sąlygas tinkamai įgyvendinant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą; dar kartą patvirtina savo poziciją, kad atlyginimas turėtų būti proporcingas atliekamam darbui, atitikti konkretaus asmens įgūdžius ir patirtį ir patenkinti praktikantų, stažuotojų ir pameistrių poreikį dalyvauti darbo rinkoje už mokymo programos ribų, kad būtų galima sudurti galą su galu; ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Parlamentu ir laikantis subsidiarumo principo, pasiūlyti būdų, kaip būtų galima nustatyti bendrą teisinę priemonę, skirtą teisingam atlyginimui už mokomąją praktiką, stažuotes ir pameistrystę ES darbo rinkoje mokėti ir tokiai praktikai užtikrinti; smerkia nemokamos mokomosios praktikos, stažuočių ir pameistrystės praktiką, nes tai yra viena iš jaunimo darbo išnaudojimo formų ir jų teisių pažeidimas;
14. primygtinai reikalauja 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu didinti Jaunimo garantijų iniciatyvos finansavimą skiriant daugiau ESF+ lėšų ir atitinkamą paramą labiau sutelkiant pagal temas; atkreipia dėmesį į tai, kad į 2020 m. gegužės 28 d. iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl ESF+ įtrauktas reikalavimas, kad valstybės narės, kurių NEET jaunimo rodikliai 2019 m. viršijo ES vidurkį, bent 15 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, skirtų tiksliniams veiksmams ir struktūrinėms reformoms, kuriais remiamas jaunimo užimtumas, profesinis rengimas ir mokymas, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą; apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba savo 2020 m. liepos 21 d. išvadose gerokai sumažino šią sumą iki 10 proc., o tai visiškai prieštarauja Sąjungos siekiui investuoti į jaunimą;
15. primena savo 2019 m. balandžio 4 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją, į kurią įtrauktas papildomas reikalavimas, kad 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu ne tik tos valstybės narės, kurių NEET jaunimo rodiklis viršija Sąjungos vidurkį, bet visos valstybės narės bent 3 proc. savo ESF+ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, skirtų kovai su jaunimo nedarbu, visų pirma įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą;
16. ragina valstybes nares ir Komisiją pagalvoti apie tai, kad vienintelis veiksnys priimant sprendimus dėl lėšų paskirstymo yra NEET jaunimo rodiklis; mano, kad, nors šis rodiklis atspindi nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių asmenų skaičių, jį skaičiuojant visiškai neatsižvelgiama į daug jaunuolių, kurie priverstinai dirba ne visą darbo laiką, yra išvykę iš šalies, kad susirastų deramą darbą, dirba nedeklaruojamą darbą arba dirba, tačiau vis tiek gyvena skurde;
17. primygtinai ragina valstybes nares tvirtai įsipareigoti visapusiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą; pabrėžia, kad Sąjungos finansavimu ne pakeičiamos, o papildomos nacionalinių biudžetų lėšos;
18. primena, kad sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva gali atlikti svarbų vaidmenį padedant valstybėms narėms pagal Europos žaliąjį kursą investuoti į užimtumo galimybes neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus energijos vartojimo ir žiedinės ekonomikos sektoriuose ir apsirūpinti kvalifikuota darbo jėga šioms darbo vietoms užpildyti užtikrinant, kad, pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, nė vienas iš jaunuolių, ypač priklausančių palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, nebūtų paliktas nuošalyje;
19. pakartoja, kad būtina veiksmingiau naudoti finansavimą; tikisi, kad supaprastinus ESF+ programavimą ir įgyvendinimo taisykles, įskaitant supaprastintą ataskaitų teikimo tvarką, sumažės paramos gavėjų administracinės išlaidos; tikisi, kad valstybės narės aktyviai skirs lėšas jaunimo programoms, kurias įgyvendinant jaunimui bus padedama įsidarbinti;
20. pabrėžia, kad svarbu kuo labiau padidinti galimą Jaunimo garantijų iniciatyvos ir kitų atitinkamų ES fondų ir priemonių, įskaitant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Europos vaiko garantijų sistemą, programą „Erasmus+“, programą „InvestEU“, programą „Europos horizontas“ ir Teisingos pertvarkos fondą, sąveiką, be kita ko, įgyvendinant iniciatyvą REACT-EU ir nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares, įgyvendinant šiuos planus ir savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, taip pat iniciatyvą REACT-EU, pirmenybę teikti jaunimo užimtumo rėmimui; ragina valstybes nares, siekiant remti jauniems stažuotojams ir praktikantams skirtas priemones, pavyzdžiui, pajamų rėmimo programas ir sutrumpinto darbo laiko tvarką, naudotis priemonės SURE ištekliais;
21. primygtinai ragina Komisiją stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėseną ir teikti išsamesnes rezultatų ataskaitas, įskaitant Jaunimo garantijų iniciatyvos paramos gavėjų ir pasiūlymų pobūdžio stebėseną, siekiant užtikrinti jų atitiktį naujos sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos kokybės standartų sistemos reikalavimams ir ilgalaikę Jaunimo garantijų iniciatyvos paramos gavėjų integraciją į užimtumo sistemą;
22. pabrėžia, kad, norint užtikrinti tvarią paramos gavėjų integraciją į darbo rinką ir veiksmingai naudotis Jaunimo garantijų iniciatyva, labai svarbu geriau rinkti duomenis; ragina Europos Audito Rūmus parengti tolesnes Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ataskaitas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad Komisija turėtų atlikti tyrimą, kuriame būtų nagrinėjamas jaunuolių, dirbančių be socialinės apsaugos, ir mažų garantijų darbo tarpusavio ryšys;
23. pabrėžia, kad, norint veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir suteikti daugiau galimybių susirasti stabilų ir tvarų darbą, reikia stiprinti partnerystę ir užtikrinti veiksmingą Jaunimo garantijų iniciatyvos paslaugų teikėjų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, regioninių ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių (darbdavių ir profesinių sąjungų), švietimo ir mokymo įstaigų, su jaunimu dirbančių asmenų, solidarumo ir pilietinių iniciatyvų rengėjų, prekybos rūmų ir amatų rūmų, jaunimo organizacijų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant su palankių sąlygų neturinčiais asmenimis dirbančias NVO, veiksmų koordinavimą, ypač valstybėms narėms tarpusavyje keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais; ragina įtraukti šiuos suinteresuotuosius subjektus į Jaunimo garantijų iniciatyvos rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapus, kad būtų galima užtikrinti jos veiksmingumą; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti aktyvesnį šių partnerių, ypač jaunimo organizacijų, dalyvavimą visais Jaunimo garantijų iniciatyvos ir susijusių ES finansavimo priemonių valdymo Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis etapais; laikosi nuomonės, kad užmezgant partnerystės ryšius turėtų būti aiškiai apibrėžiamos prasmingo dalyvavimo priimant sprendimus, įskaitant skaidrų dalijimąsi informacija, struktūros ir mechanizmai;
24. yra įsitikinęs, kad, užmezgant ryšius su jaunuoliais ir jaunimo organizacijomis ir didinant šios iniciatyvos žinomumą, labai svarbų vaidmenį galėtų atlikti prieinamais būdais rengiamos tikslinės informuotumo didinimo kampanijos, be kita ko, skirtos neįgaliesiems, ir jaunimui patogūs naudoti ryšių palaikymo kanalai ir kad būtų itin naudinga sutelkti dėmesį į mokyklos nebaigusius asmenis; pabrėžia, kad kuo daugiau lėšų turėtų būti skiriama tiesiogiai jaunimui; pabrėžia, kad, norint įgyvendinti veiksmingą informavimo politiką, reikalingas pakankamas finansavimas ir atitinkami personalo pajėgumai, visų pirma valstybinėse užimtumo tarnybose (VUT), kurios atlieka labai svarbų vaidmenį veiksmingai užmezgant ryšius su NEET jaunimu, tačiau vis dar jaučia neigiamą griežtų taupymo priemonių, nustatytų po pastarosios finansų krizės, poveikį; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares investuoti į savo VUT ir šiuo tikslu skirti pakankamai žmogiškųjų išteklių ir finansinę paramą personalo mokymui organizuoti ir įrangai įsigyti;
25. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti konkrečiai stažuotėms ir pameistrystei Europos Sąjungoje skirtą ES interneto portalą, gerai matomame, prieinamame ir patogiame naudoti portale sutelkiant informaciją apie visas esamas ES iniciatyvas; mano, kad apie šį portalą turėtų būti tinkamai informuojama pasitelkiant atitinkamus kanalus tikslinėms grupėms pasiekti, siekiant į jį atkreipti jaunų europiečių, švietimo įstaigų ir įmonių visoje ES dėmesį; laikosi nuomonės, kad šis portalas turėtų padėti nukreipti talentingus jaunuolius ten, kur jų labiausiai reikia, atkreipti jaunimo dėmesį į konkrečius darbo rinkos poreikius, skatinti naudotis susijusiomis mokymosi galimybėmis, didinti bendrą būsimo įsidarbinamumo ES lygį, kovoti su jaunimo nedarbu ir šalinti įgūdžių spragas;
26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
„Ekonomikos krizės poveikis euro zonos darbo rinkoms“ (angl. The impact of the economic crisis on euro area labour markets), 2014 m. spalio mėn. Europos Centrinio Banko mėnesinis biuletenis, p. 49–68.
Projektas „Re-inVEST Europe“, informacinis politikos dokumentas „Įtraukesnės socialinės apsaugos ir aktyvios darbo rinkos politikos kūrimas ES. Socialinių investicijų perspektyva“ (angl. Towards more inclusive social protection and active labour market policies in the EU: a social investment perspective), 2019 m.