Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2020 m. spalio 21 d. - Briuselis
Pasiūlymas dėl rekomendacijos Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl santykių su Baltarusija
 Rekomendacija Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) 10-osios peržiūros proceso parengimo, branduolinių ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo galimybių

Pasiūlymas dėl rekomendacijos Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl santykių su Baltarusija
PDF 211kWORD 67k
2020 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl santykių su Baltarusija (2020/2081(INI))
P9_TA(2020)0280A9-0167/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3 ir 8 straipsnius ir V antraštinę dalį, ypač 21, 22, 36 ir 37 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Tarybos išvadas dėl Baltarusijos,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje bendromis ES ir jos šešių Rytų Europos partnerių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Sakartvelo, Moldovos Respublikos ir Ukrainos pastangomis pradėta Rytų partnerystė,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Prahoje, 2011 m. Varšuvoje, 2013 m. Vilniuje, 2015 m. Rygoje ir 2017 m. Briuselyje įvykusių Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas ir į 2020 m. vykusią Rytų partnerystės vadovų vaizdo konferenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Baltarusijos Respublikos susitarimą dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos(1), kuris įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Baltarusijos Respublikos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo(2), kuris įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 18 d. Briuselyje vykusį 6-ąjį ES ir Baltarusijos dvišalio dialogo žmogaus teisių klausimais raundą,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo Josepo Borrellio ir už kaimynystės politiką ir plėtrą atsakingo Komisijos nario Olivério Várhelyi 2020 m. rugpjūčio 10 d. bendrą pareiškimą, taip pat į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio 2020 m. rugpjūčio 11 d. deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl prezidento rinkimų Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į EIVT atstovo spaudai 2020 m. birželio 19 d. pareiškimą dėl pastarojo meto įvykių Baltarusijoje ir į vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo Josepo Borrellio 2020 m. liepos 14 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. pareiškimus dėl rinkimų Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į EIVT atstovo spaudai pareiškimus dėl mirties bausmės taikymo Baltarusijoje, ypač į 2019 m. liepos 30 d., 2019 m. spalio 28 d., 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. sausio 11 d. ir 2020 m. kovo 7 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į savo rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2020 m. birželio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo 2020 m. liepos 10 d. pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į JT pareiškimus dėl padėties Baltarusijoje, visų pirma į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimą, JT specialiųjų pranešėjų žmogaus teisių klausimais 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimą ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai 2020 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento pirmininko 2020 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimą, kuriame raginama nutraukti smurtą Baltarusijoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento PPE, S&D, „Renew Europe“, Verts/ALE ir ECR frakcijų politinių lyderių 2020 m. rugpjūčio 17 d. bendrą pareiškimą dėl Baltarusijos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 14 d. neeilinio Užsienio reikalų tarybos posėdžio pagrindinius rezultatus, į 2020 m. rugpjūčio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl padėties Baltarusijoje po 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų ir į 2020 m. spalio 1 d. Europos Vadovų Tarybos bei 2020 m. spalio 12 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl ribojamųjų priemonių nustatymo asmenims, kurie, kaip nustatyta, yra atsakingi už taikių demonstrantų, opozicijos narių ir žurnalistų represijas ir bauginimus po 2020 m. prezidento rinkimų Baltarusijoje, taip pat už rinkimų pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į atvirą laišką dėl diplomatinio stebėjimo veiklos per 2020 m. prezidento rinkimus Baltarusijoje (Minskas, 2020 m. rugpjūčio 13 d.),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę ES strategiją ir persvarstytą Europos kaimynystės politiką,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Baltarusijos, ypač į 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje(3), 2017 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje(4), 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl Baltarusijos(5) ir 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl žiniasklaidos laisvės Baltarusijoje pablogėjimo, ypač svetainės „Chartija 97“ atvejo(6), ir į 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0167/2020),

A.  kadangi A. Lukašenkos režimo veiksmai yra nusikalstami ir prieštarauja Europos vertybėms, demokratijos principams ir Baltarusijos žmonių valiai; kadangi, nepaisant to, kad Baltarusijoje vis dar esama esminių pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių apribojimų, ES kritišku požiūriu paremto bendradarbiavimo su Baltarusija politika davė tam tikrų rezultatų pasirašant susitarimus ir vykdant aktyvesnį bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip antai aplinka ir junglumas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir sienų valdymas, tačiau nedavė pakankamų rezultatų režimo pagrindinių Rytų partnerystės vertybių laikymosi srityje; kadangi neteisėti Baltarusijos režimo veiksmai kelia grėsmę šiems rezultatams, tad ES ir Baltarusijos santykiai turi būti nuodugniai peržiūrėti atsižvelgiant į tai, kad režimas nesilaiko savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir savo susitarimų su ES; kadangi būsimi ES ir Baltarusijos santykiai bus apibrėžti partnerystės prioritetuose, dėl kurių turi susitarti ES ir nauja teisėta, demokratiškai išrinkta Baltarusijos valdžia, ir tokių santykių pagrindas turėtų būti bendros vertybės, kuriomis paremta ES, – demokratija, teisinė valstybė, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinės laisvės;

B.  kadangi Baltarusijos gyventojų paveldas ir kultūra yra europiniai, o jų šalis tiesiogiai ribojasi su trimis ES valstybėmis narėmis; kadangi padėtis Baltarusijoje gali tiesiogiai paveikti ES;

C.  kadangi nė vieni nuo 1994 m. Baltarusijoje vykusių parlamento ar prezidento rinkimų iki šiol nebuvo laisvi ir sąžiningi, tačiau Baltarusijos žmonės po daugiau kaip du dešimtmečius trukusios priespaudos, nepaisydami šių atšiaurių nedemokratinių sąlygų, aiškiai balsavo už pokyčius; kadangi paskutiniai prezidento rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi ir netgi, lyginant su ankstesniais rinkimais, per juos buvo dar labiau nepaisoma susirinkimų, asociacijų ir saviraiškos pagrindinių laisvių, ir jie vyko po riboto kampanijų laiko ir itin suvaržytoje represinėje aplinkoje, kurioje apskritai nebuvo sudarytos sąlygos prasmingai ar konkurencinei politinei kovai;

D.  kadangi Baltarusijos valdžios institucijos nesilaikė būtiniausių tarptautinių patikimo, skaidraus, laisvo ir sąžiningo prezidento rinkimų proceso standartų;

E.  kadangi prezidento rinkimų kampaniją trikdė plačiai įsigalėjęs biurokratinis kišimasis, sudarant palankias sąlygas kandidatui senbuviui, vykdant kitų kandidatų, jų šeimų ir rėmėjų bauginimą ir represijas, atsisakoma registruoti pakankamai parašų surinkusius kandidatus, vykdomi daugkartiniai suėmimai, bandymas nutildyti nepriklausomus žurnalistus ir tinklaraštininkus ir uždaryti disidentų interneto svetaines;

F.  kadangi dėl ribojamojo ir savavališko registracijos proceso daugumai kandidatų buvo užkirstas kelias dalyvauti rinkimuose, be kita ko, buvo suimti pagrindinis prezidento konkurentas Viktaras Babaryka ir Siarhejus Cichanouski, kitos svarbios kandidatės –Sviatlanos Cichanouskajos – vyras, taip pat Centrinė rinkimų komisija atsisakė registruoti pagrindinį opozicijos kandidatą Valeryjų Capkalą dėl nepakankamo skaičiaus galiojančių parašų, kuriais suteikiama teisė balsuoti, ir nebuvo galimybės apskųsti sprendimą, kad atsisakymas registruoti būtų peržiūrėtas; kadangi tai išryškina neproporcingą ir nepagrįstą kliūčių kandidatuoti pobūdį, prieštaraujantį ESBO įsipareigojimams ir kitiems tarptautiniams standartams; kadangi toks kandidatų pašalinimas apribojo Baltarusijos žmonių galimybę pasirinkti savo kandidatus;

G.  kadangi, remiantis rinkimų stebėjimo grupės „Žmogaus teisių gynėjai už laisvus rinkimus“ pranešimais, opozicijos kandidatams buvo trukdoma ir kitomis priemonėmis, pvz., buvo ribojamos vietos, kuriose teisėtai gali vykti rinkimų veikla, sulaikomi kandidatų kampanijų grupių nariai ir blokuojami beveik visi opozicijos kandidatai į rinkiminių apylinkių komisijas, todėl į jas pateko iš viso 1,1 proc. opozicinių partijų nominuotų kandidatų ir 96,7 proc. vyriausybei palankių partijų kandidatų;

H.  kadangi Baltarusijos vyriausybė laiku nepakvietė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėti 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, todėl per šiuos rinkimus nepriklausomų tarptautinių stebėtojų nebuvo;

I.  kadangi dėl Centrinės rinkimų komisijos nustatytų apribojimų, susijusių su koronaviruso pandemija, vietos rinkimų stebėtojai negalėjo visapusiškai vykdyti savo pareigų visais balsavimo etapais, t. y. išankstinio balsavimo, balsavimo rinkimų dieną ir balsavimo namuose etapais; kadangi Baltarusijos režimas pasinaudojo išankstiniu balsavimu, kad kelis kartus padidintų rinkėjų aktyvumo rodiklį, be to, buvo užfiksuota daug tam tikrų kategorijų rinkėjų, pvz., karinio personalo, valstybės tarnautojų, valstybės valdomų įmonių darbuotojų ir visuomeniniame būste gyvenančių piliečių, priverstinio balsavimo atvejų; kadangi rinkimų dieną vietos rinkimų stebėtojai negalėjo stebėti balsavimo biuletenių skaičiavimo, o rinkiminių apylinkių bei Centrinės rinkimų komisijos paskelbtas rinkėjų skaičius ir rinkimų rezultatai labai skyrėsi nuo to, kas buvo jų pastebėta;

J.  kadangi Baltarusijos pilietinės visuomenės organizacijų (pvz., „Golos-Belarus2020.org“) įsteigtos nepriklausomos platformos atliko nepriklausomas balsavusiųjų apklausas ir išanalizavo daugiau kaip 200 rinkiminių apylinkių komisijų protokolų, kurie atskleidė tikruosius rezultatus ir aiškiai rodė, kad Sviatlana Cichanouskaja surinko absoliučią balsų daugumą (nuo 71,1 proc. iki 97,6 proc. balsų);

K.  kadangi Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad rinkimus laimėjo Aliaksandras Lukašenka, esą surinkęs 80,10 proc. balsų, o jo pagrindinė oponentė Sviatlana Cichanouskaja surinkusi 10,12 proc. balsų; kadangi rinkimų dienomis buvo nuolat pranešama apie pažeidimus, žmonėms dažnai nebuvo suteikiama teisė balsuoti, o rinkiminių apylinkių komisijų protokolai buvo suklastoti;

L.  kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, labai abejodamos dėl rinkimų sąžiningumo, nepripažino prezidento rinkimų rezultatų, pasmerkė neproporcingą ir nepriimtiną jėgos naudojimą prieš taikius protestuotojus ir rėmė Baltarusijos žmonių teisę apsispręsti dėl savo ateities;

M.  kadangi Sviatlana Cichanouskaja, kuri, Baltarusijos gyventojų teigimu, buvo išrinkta prezidente, buvo bauginama ir priversta išvykti iš Baltarusijos praėjus dviem dienoms po prezidento rinkimų; kadangi kiti pilietiniai ir politiniai aktyvistai ir dirbančiųjų lyderiai taip pat išvyko iš Baltarusijos dėl grasinimų jų ar jų šeimos narių saugumui;

N.  kadangi Baltarusijos režimas atsisako pradėti nacionalinį dialogą su gyventojais ir nepripažįsta Koordinavimo tarybos, kurią įsteigė Sviatlana Cichanouskaja ir kurios vienintelis tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas taikiam ir tvarkingam valdžios perdavimui vykdant dialogą, ir siekia tarybą įbauginti ir išsklaidyti, persekiodamas jos narius ir keldamas jiems baudžiamąsias bylas; kadangi tik vienas Koordinavimo tarybos prezidiumo narys – Sviatlana Aleksijevič – nėra Baltarusijos valdžios institucijų sulaikyta ar prievarta išsiųsta iš šalies;

O.  kadangi Baltarusijoje po 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykusių prezidento rinkimų ir po to, kai buvo paskelbti suklastoti rezultatai, pagal kuriuos nugalėtojas yra dabartinis prezidentas, visoje šalyje prasidėjo precedento neturintys taikūs protestai, per kuriuos raginama surengti naujus laisvus ir sąžiningus rinkimus; kadangi prasidėjus protestams buvo pradėtas taikyti smurtinis susidorojimas – tūkstančiai baltarusių buvo sulaikyti, šimtai paguldyti į ligoninę, mažiausiai šeši patvirtinti mirę ir dešimtys vis dar yra dingę be žinios;

P.  kadangi Europos Parlamentas reiškia paramą Baltarusijos žmonių reikalavimams dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų ir dėl galimybės laisvai priimti sprendimus dėl savo šalies ateities;

Q.  kadangi Europos Parlamentas palankiai vertina ir skatina taikų protestų organizavimą visoje šalyje ir džiaugiasi Baltarusijos moterų atliekamu vaidmeniu ir tvirtu jų vadovavimu;

R.  kadangi gaunama Baltarusijos protestuotojų liudijimų apie nežmoniškas sąlygas ir elgesį, kuriuos jie patyrė neteisėto savo sulaikymo metu, įskaitant pranešimus apie nuolatinį mušimą, žaginimus, žeminantį elgesį, nežmoniškas kalinimo sąlygas perpildytose kamerose, neturint galimybių gauti geriamojo vandens, maisto, sanitarinių priemonių ar medicinos pagalbos; kadangi Baltarusijos opozicijos lyderis ir politinis kalinys Pavielas Sieviaryniecas protestuodamas prieš kankinimus ir nežmoniškas kalinimo sąlygas persipjovė riešus; kadangi po paleidimo daug žmonių buvo paguldyti į ligonines, kai kurie iš jų į intensyvios priežiūros skyrius, su tokiais sužalojimais, kaip antai sulaužytos galūnės, įskilusi kaukolė, pažeista rega ir klausa, ir kai kurių sužalojimų ir kartu patirtos psichologinės traumos padariniai, įskaitant nevaisingumą, tęsis visą gyvenimą;

S.  kadangi pastaraisiais mėnesiais režimo oponentų, rinkimų stebėtojų, žurnalistų, tinklaraštininkų, pilietinės visuomenės aktyvistų ir žmogaus teisių gynėjų represalijos, be kita ko, fizinis smurtas, nepažįstamų žmonių be atpažinimo ženklų vykdomi grobimai, administracinės baudos, grasinimai atimti vaiko globą, baudžiamieji procesai, taip pat fiziniai ir psichologiniai kankinimai tapo įprasta praktika Baltarusijoje;

T.  kadangi Baltarusijos žmonėms skubiai reikia tarptautinės bendruomenės pagalbos ir paramos;

U.  kadangi dėl padėties Baltarusijoje reikia skubiai atlikti tarptautinį taikių protestuotojų žmogaus teisių pažeidimų ir Baltarusijos režimo perviršinės jėgos naudojimo tyrimą;

V.  kadangi žmogaus teisių gynėjų, opozicijos atstovų, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos darbo aplinka nuolat blogėja, taikomi sistemingi bauginimai, persekiojimas ir ribojamos pagrindinės laisvės; kadangi sistemingai atsisakoma registruoti žmogaus teisių organizacijas ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas, o narystė neregistruotose grupėse ir lėšų gavimas iš užsienio kriminalizuojami; kadangi žmogaus teisių srities teisininkams draudžiama ginti sulaikytus pilietinius ir politinius aktyvistus, kurie negali tikėtis, kad jų byla bus nagrinėjama teisingai;

W.  kadangi plačiai paplitęs teisėsaugos pareigūnų nebaudžiamumas dar labiau prisideda prie žmogaus teisių pažeidimų ir žmogaus teisių gynėjų ir nekaltų žmonių represijų;

X.  kadangi specialiojo pranešėjo 2020 m. liepos mėn. žmogaus teisių padėties Baltarusijoje ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijoje žmogaus teisių teisinė ir reguliavimo apsauga iš esmės nepagerėjo, ir, be pirmiau minėtų problemų, atkreipiamas dėmesys į nuolatinį mirties bausmės taikymą, paplitusią pažeidžiamų grupių, įskaitant moteris, neįgaliuosius, etnines ir religines mažumas ir LGBTQI asmenis, diskriminaciją, nuolatinę priverstinio darbo praktiką, kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį su sulaikytais asmenimis arba jų baudimą, taip pat baltarusių kalba kalbančiųjų diskriminaciją;

Y.  kadangi, remiantis Baltarusijos žmogaus teisių organizacijų duomenimis, Baltarusijoje dėl politinių priežasčių sulaikyta apie 100 asmenų; kadangi tarp įkalintų Baltarusijos opozicijos narių yra demokratinis varžovas 2010 m. prezidento rinkimuose ir sąžinės kalinys nuo 2011 m. iki 2017 m. Mikalajus Statkevičius, kitas buvęs sąžinės kalinys Anatolijus Liabedzka, Baltarusijos Koordinavimo tarybos prezidiumo nariai Maryja Kalesnikava, Lilija Ulasava ir Maksimas Znakas, pagrindinis varžovas prezidento rinkimuose Viktaras Babaryka ir vaizdo tinklaraštininkas Siarhejus Cichanouski;

Z.  kadangi Europos Parlamentas reiškia gilią užuojautą dėl Aliaksandro Taraikouskio, Aliaksandro Vichoro, Arciomo Parukovo, Henadzio Šutavo ir Kanstancino Šyšmakovo mirčių jų šeimoms ir visai Baltarusijos tautai;

AA.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 14 d. Baltarusijos režimas neleido dviem Europos Parlamento nariams, t. y. Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Baltarusija pirmininkui Robertui Biedrońui ir nuolatiniam Parlamento pranešėjui Baltarusijos klausimais Petrui Auštrevičiui atvykti į Baltarusiją Baltarusijos pilietinės visuomenės kvietimu;

AB.  kadangi nuo 2014 m. 18 000 Baltarusijos nepilnamečių už nesmurtinius su narkotikais susijusius nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso 328 straipsnį buvo nuteisti neproporcingai ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis – nuo 8 iki 15 metų; kadangi sulaikymo ir įkalinimo metu Baltarusijos nepilnamečiai patiria daugybę savo teisių pažeidimų, įskaitant fizinį smurtą ir kankinimus, ir dirba pavojingomis sveikatai darbo sąlygomis;

AC.  kadangi 2016 m. ES panaikino daugumą sankcijų Baltarusijai, išskyrus ginklų embargą ir sankcijas keturiems asmenims, tačiau tai padaryta ne dėl to, kad Baltarusija įvykdė visas sąlygas, bet tikintis, kad ji ir toliau sieks gerinti politinio ir pilietinio dalyvavimo aplinką ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves; kadangi demokratinio valdymo ir žmogaus teisių srityse nepadaryta jokios pažangos, nes padaugėjo administracinių, finansinių ir fizinių represijų prieš demokratinę opoziciją, pilietinės visuomenės organizacijas, žurnalistus, tinklaraštininkus ir net eilinius žmones;

AD.  kadangi 2020 m. Europos Vadovų Taryba nusprendė nemažam skaičiui už smurtą, represijas ir Baltarusijos rinkimų rezultatų klastojimą atsakingų asmenų nustatyti sankcijas, uždrausti jiems atvykti į ES ir užšaldyti ES esantį jų finansinį turtą;

AE.  kadangi nepriimtina situacija, kai valstybė narė vienareikšmiškai nepasmerkia rinkimų klastojimo, smurto ir represijų ir laiko A. Lukašenkos Baltarusiją šalimi partnere, nors dėl padėties Baltarusijoje būtina laikytis tvirtos ir principingos pozicijos ir susitarti dėl bendrų ES veiksmų;

AF.  kadangi Baltarusijos valdžios institucijos neigė, kad šalyje išplito COVID-19, todėl buvo švaistomas labai brangus laikas, kurį būtų buvę galima panaudoti šalies gyventojams ir ypač jos medicinos darbuotojams, parengti ir apsaugoti, neatšaukė masinių renginių, visų pirma 2020 m. gegužės 9 d. karinio parado, kuriame dalyvavo tūkstančiai žmonių, ir kasmetinės talkos dienos, kurioje dalyvavo ketvirtadalis Baltarusijos gyventojų, o, priešingai, baugino žurnalistus, tinklaraštininkus, demokratinės opozicijos, pilietinės visuomenės organizacijų narius ir paprastus žmones, kurie dalijosi svarbiausia informacija apie pandemiją ir reikiamas atsargumo priemones, todėl Baltarusijoje yra didžiausias Europoje COVID-19 infekcijos vienam gyventojui rodiklis ir ji kelia grėsmę sveikatai regione; kadangi Baltarusijos vyriausybė ir prezidentas nepateikė faktų apie pandemiją ir laiku į ją nereagavo ir užuot tai padarę aktyviai skleidė klaidingą informaciją, keldami pavojų savo šalies piliečių sveikatai;

AG.  kadangi prasidėjus COVID-19 pandemijai ES solidarizavosi su Baltarusijos gyventojais ir skyrė šaliai 60 mln. EUR skubiam ir tiesioginiam protrūkio poveikiui sušvelninti, o vėliau, reaguodama į padėtį po rinkimų Baltarusijoje, skyrė papildomus 53 mln. EUR Baltarusijos tautai paremti; kadangi Baltarusija nagrinėja galimybę prašyti ES makrofinansinės pagalbos;

AH.  kadangi COVID-19 pandemija parodė Baltarusijos visuomenės atsparumą, tvirtą ryžtą ir precedento neturinčią saviorganizaciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad valdžios institucijos vangiai reagavo ir net neigė pandemiją bei jos poveikį;

AI.  kadangi šalyje nėra nepriklausomų Baltarusijos naujienų agentūrų, o spaudos laisvė Baltarusijoje nuo 2015 m. labai pablogėjo, kaip kasmet patvirtinama Pasaulio spaudos laisvės indekse, ir padėtis dar pablogėjo po 2020 m. rugpjūčio mėn. vykusių prezidento rinkimų; kadangi prie nedaugelio nepriklausomų žurnalistų, tinklaraštininkų, fotografų ar žiniasklaidos priemonių, galinčių veikti šalyje ir pranešančių apie žmogaus teisių pažeidimus, sistemingai priekabiaujama ir jiems taikomos baudžiamosios priemonės, pvz., areštai ar pradedami nusikalstamų veikų tyrimai dėl, be kita ko, kaltinimų neteisėta informacijos gamyba ir platinimu, ekstremizmu, prezidento diskreditavimu ir įžeidimu ar chuliganizmu, taip pat padaugėjo baudžiamojo persekiojimo atvejų už pareiškimus internete; kadangi 2000 m. ir 2016 m. buvo nužudyti du žmogaus teisių žurnalistai, aktyviai pranešinėję apie žmogaus teisių pažeidimus ir kritikavę Baltarusijos autoritarinės vyriausybės represinę politiką;

AJ.  kadangi po prezidento rinkimų Baltarusijos režimas dar labiau suvaržė žiniasklaidos laisvę ir žmonių teisę gauti informaciją ir ja dalytis, blokuodamas prieigą prie interneto, sutrikdydamas laikraščių spausdinimą, taip pat suimdamas vietos žurnalistus ir užsienio korespondentus, kurie stebėjo demonstracijas ar apie jas pranešė, taip pat asmenis, kurie kritikavo valstybės aplinkos politiką ar pateikė pastabų dėl COVID-19 pandemijos Baltarusijoje, juos kankindamas ir nežmoniškai su jais elgdamasis; kadangi ypatingų veiksmų imtasi prieš žurnalistus ir keli jų buvo sužeisti tuo metu, kai rinko informaciją apie Baltarusijos režimo sankcionuotą susidorojimą su taikiais protestuotojais; kadangi valstybės valdomos televizijos stotys nepraneša apie vykstančius protestus ar žiaurius A. Lukašenkos režimo veiksmus ir yra naudojamos dezinformacijai skleisti, išpuoliams prieš Sviatlaną Cichanouskają, politinius aktyvistus ir taikius protestuotojus ir jų diskreditacijai vykdyti; kadangi žurnalistams atsistatydinus iš valstybinių televizijos stočių, juos pakeitė propagandos ekspertai iš Rusijos;

AK.  kadangi nepriklausomi žurnalistai, bendradarbiaujantys su užsienio žiniasklaida ir jai dirbantys, traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Administracinių nusikaltimų kodekso 22 straipsnio 9 dalį ir tampa neteisėta gauti finansinį atlygį iš žiniasklaidos priemonių, kurios nėra tinkamai įregistruotos ir akredituotos Baltarusijoje; kadangi Lenkijoje oficialiai registruotas televizijos kanalas „Belsat TV“ yra neregistruotas Baltarusijoje ir jo veiklai nuolat daromas spaudimas ir vykdomi puolimai, įskaitant žiaurų jo žurnalistų sulaikymą ir jo rėmėjams skirtas baudas, kurių bendra suma 2020 m. birželio 18 d. sudarė 101 791 JAV dolerių;

AL.  kadangi Baltarusija patiria precedento neturintį Rusijos spaudimą užtikrinti glaudesnę valstybės integraciją sąjungoje su Rusija darant žalą Baltarusijos suverenitetui, ir tai daroma, be kita ko, toliau stabdant naftos ir dujų importą iš Rusijos;

AM.  kadangi 26 metus trukęs A. Lukašenkos buvimo valdžioje laikotarpis pasižymėjo šalies suvereniteto ir nepriklausomumo menkinimu ir Baltarusijos identiteto, paveldo ir kultūros silpninimu;

AN.  kadangi saugumo požiūriu Baltarusija yra glaudžiai susijusi su Rusija ir nuo jos priklausoma bei dalyvauja veiksmuose, keliančiuose grėsmę ES valstybėms narėms, pvz., neskaidriose bendrose karinėse pratybose „Zapad 2017“, planuojamose bendrose karinėse pratybose „Zapad 2021“, ir stato nesaugius branduolinius įrenginius;

AO.  kadangi prasiveržus masiniams protestams Aliaksandras Lukašenka susisiekė su Rusija ir paprašė jos padėti užtikrinti Baltarusijos režimo išsaugojimą, jis taip pat bando išsaugoti savo įvaizdį ir visuomenės paramą kurdamas melagingus naratyvus apie užsienio Vakarų subjektų keliamas išorines grėsmes Baltarusijai ir jais remdamasis pateisina Baltarusijos karinių pajėgų veiklos intensyvinimą ir judėjimą Gardino regione prie sienos su Lenkija ir Lietuva, o tai kelia tiesioginę grėsmę ES ir jos valstybėms narėms;

AP.  kadangi Baltarusija, bendradarbiaudama su Rusijos bendrove ROSATOM, stato Astravo atominę elektrinę nepagrįstoje vietoje tik 20 km atstumu nuo ES išorės sienos ir 45 km atstumu nuo Lietuvos sostinės; kadangi Astravo atominė elektrinė ne tik statoma, bet joje nesilaikoma tarptautinių branduolinės saugos standartų, padaryta rimtų saugos pažeidimų ir įvyko rimtų incidentų, įskaitant tai, kad šioje elektrinėje nuolat vykdomi statybos darbai, nepaisant COVID-19 protrūkio; kadangi pirmąjį Astravo AE reaktorių buvo planuojama paleisti prieš 2020 m. rugpjūčio mėn. vykusius prezidento rinkimus ir dar visapusiškai neįgyvendinus ES branduolinės saugos institucijų atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijų;

AQ.  kadangi sunki ekonominė padėtis, kuri tik blogės dėl visos šalies darbuotojų streikų ir Baltarusijos režimo atsisakymo pradėti nacionalinį dialogą su Baltarusijos žmonėmis, rodo, kad Baltarusijos ekonominis modelis pasiekė savo ribas ir šalyje galbūt prasidės pereinamasis laikotarpis, per kurį ES gali atlikti pagrindinį pusiausvyros užtikrinimo vaidmenį;

AR.  kadangi gerokai suaktyvėjo bendradarbiavimas su Baltarusijos pilietine visuomene, be kita ko, ES remiant jos veiklą ir stiprinant žmonių tarpusavio ryšius;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:

  

Padėtis Baltarusijoje po rinkimų

   a) tvirtai remti ES ir jos valstybių narių sprendimą nepripažinti suklastotų rinkimų rezultatų, kuriuos paskelbė Baltarusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) ir, kilus didelėms abejonėms dėl rinkimų sąžiningumo, nepripažinti Aliaksandro Lukašenkos teisėtu šalies prezidentu nuo to laiko, kai jo dabartinė kadencija baigsis 2020 m. lapkričio 5 d.; pasmerkti Aliaksandro Lukašenkos pasiskelbimą Baltarusijos prezidentu per 2020 m. rugsėjo 23 d. slapta surengtą neteisėtą inauguracijos ceremoniją; paraginti jį gerbti Baltarusijos žmonių valią ir taikiai atsistatydinti; raginti visas valstybes nares pasmerkti rinkimų klastojimą, opozicijos ir pilietinės visuomenės slopinimą, žmogaus teisių, saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos laisvės apribojimus ir pagrindinių demokratinių vertybių bei teisinės valstybės principų pažeidimus;
   b) primygtinai pabrėžti, kad šie pokyčiai turės neigiamą poveikį ES ir Baltarusijos santykiams;
   c) nedviprasmiškai remti Baltarusijos žmonių teisėtus reikalavimus dėl naujų laisvų ir sąžiningų rinkimų, kurie turi būti surengti kuo greičiau, prižiūrint ESBO ir nepriklausomiems tarptautiniams stebėtojams; pabrėžti, kad reikia rasti taikų ir demokratinį dabartinės krizės sprendimą, kurį remtų nepriklausoma ir laisva žiniasklaida ir stipri pilietinė visuomenė;
   d) primygtinai reikalauti, kad rinkimų procesai Baltarusijoje visiškai atitiktų tarptautinius standartus, ESBO rekomendacijas ir Venecijos komisijos nuomones, ir raginti iš dalies pakeisti Baltarusijos Respublikos rinkimų teisės aktus, kad į juos būtų įtrauktos esminės procedūrinės ir teisinės apsaugos priemonės, kuriomis būtų didinama įtrauktis, sąžiningumas ir skaidrumas visais rinkimų proceso etapais, ir, visų pirma, nustatyti aiškius ir pagrįstus kandidatų registracijos ir parašų tikrinimo kriterijus ir mechanizmus, užtikrinti, kad visų rinkimų proceso dalyvių atstovai būtų įtraukti į rinkimų komisijas, ir suteikti visiems dalyviams vienodas galimybes naudotis žiniasklaidos priemonėmis;
   e) raginti surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus prieš pradedant skaidrų ir įtraukų konstitucinės reformos procesą, dėl kurio būtų viešai konsultuojamasi su visais atitinkamais Baltarusijos visuomenės suinteresuotaisiais subjektais, – tai būtų labai svarbi galimybė įgyvendinti tikrus pokyčius, įskaitant pagrindines pilietines teises ir laisves, kuriais būtų šalinami dabartinės politinės sistemos trūkumai, užtikrinamas skaidrus ir pliuralistinis rinkimų procesas ir sudaromos sąlygos Baltarusijos žmonėms būti atstovaujamiems demokratiškai išrinktame parlamente ir aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime ir procesuose;
   f) raginti valdžios institucijas didinti skaidrumą, pašalinti savavališkai sukurtas kliūtis, dėl kurių Baltarusijoje nuo 2000 m. nebuvo įregistruota jokia nauja politinė partija, ir sudaryti sąlygas registruoti politines partijas, religines ir pilietinės visuomenės organizacijas bei nepriklausomas profesines sąjungas, taip pat panaikinti įsteigtoms organizacijoms taikomus apribojimus ir nebepersekioti politinių režimo oponentų;
   g) pažymėti, kad Sviatlana Cichanouskaja, kuri, remiantis nepriklausomais sociologiniais tyrimais, 2020 m. prezidento rinkimuose surinko daugiau kaip pusę balsų, Baltarusijos gyventojų akimis yra jų išrinktasis prezidentas;
   h) pripažinti Sviatlanos Cichanouskajos inicijuotą Koordinavimo tarybą kaip teisėtą Baltarusijos gyventojų, reikalaujančių demokratinių pokyčių ir laisvės, atstovą ir primygtinai reikalauti, kad Baltarusijos režimas pradėtų su ja dialogą; pasmerkti Koordinavimo tarybos narių persekiojimą ir reikalauti, kad būtų nutraukti visi teisiniai veiksmai, kurių prieš juos ėmėsi valdžios institucijos, o visi sulaikyti ir suimti asmenys būtų paleisti;
   i) remti Koordinavimo tarybos pastangas siekiant taikaus ir demokratinio valdžios perdavimo, kuris būtų Baltarusijos vyriausybės ir opozicijos, pilietinės visuomenės bei Koordinavimo tarybos, įskaitant bažnyčių atstovus kaip gerbiamus ir neutralius tarpininkus, įtraukaus nacionalinio dialogo rezultatas; teikti bet kokią pagalbą, reikalingą Koordinavimo tarybos organizavimui ir veikimui sustiprinti;
   j) skatinti steigti ir remti nepriklausomą demokratinės Baltarusijos centrą Briuselyje, kaip ir kitų valstybių sostinėse, siekiant skleisti informaciją apie demokratinius procesus Baltarusijoje ir vykdyti su jais susijusią veiklą;
   k) primygtinai reikalauti, kad Aliaksandras Lukašenka priimtų dabartinių ir būsimų ESBO pirmininkų pasiūlymą sudaryti palankesnes sąlygas nacionaliniam dialogui, kad būtų išspręsta politinė krizė ir sureguliuota įtempta padėtis šalyje, ir užtikrinti, kad ES teiktų konkrečią pagalbą ESBO vykdant jos pasiūlymą imtis tarpininkavimo vaidmens;
   l) reikalauti nedelsiant nutraukti smurtą, žiaurias represijas, kankinimus ir susidorojimą su taikiais protestuotojais; pasmerkti Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 12 d. paskelbtus pareiškimus, kuriais grasinama naudoti specialią įrangą ir mirtinus ginklus prieš taikius protestuotojus; raginti atlikti visapusišką ES ir (arba) tarptautinį A. Lukašenkos režimo teisėsaugos institucijų įvykdytų nusikaltimų prieš Baltarusijos gyventojus tyrimą ir raginti valdžios institucijas visoms žmogaus teisių pažeidimų aukoms suteikti teisę kreiptis į teismą ir užtikrinti jų teisę į veiksmingą teisinę gynybą;
   m) peržiūrėti ir atnaujinti 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006(8) dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių III priedą, kuriame pateiktas įrangos, kuri gali būti naudojama vidinėms represijoms Baltarusijoje, sąrašas, į tą sąrašą taip pat įtraukiant sekimui skirtus bepiločius orlaivius;
   n) pasmerkti Baltarusijos režimo taktiką išsklaidyti Koordinavimo tarybą bauginant jo narius, taip pat opozicijos politikus ir aktyvistus, ir išsiunčiant juos iš Baltarusijos, kad jie būtų nutolinti nuo vidaus politinių procesų;
   o) raginti Baltarusiją nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius ir visus pilietinės visuomenės narius, žurnalistus ir visus kitus asmenis, savavališkai sulaikytus prieš rinkimų kampaniją, jos metu ir po jos, ir panaikinti visus jiems pateikiamus kaltinimus; reikalauti, kad Baltarusijoje būtų visiškai atkurtos ir gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės, įskaitant spaudos laisvę, susirinkimų laisvę ir kitas politines ir pilietines laisves;
   p) palankiai įvertinti veiksmus, kurių ėmėsi įvairių šalies gamyklų ir institucijų darbuotojai, įvairiais būdais prisijungdami prie protestų, įskaitant streikus, ir teikti reikiamą paramą tiems iš jų, kurie buvo režimo nubausti už naudojimąsi savo demokratinėmis teisėmis;
   q) spręsti problemas, su kuriomis susiduria nepriklausomos profesinės sąjungos, įskaitant atsisakymo registruoti, politiškai motyvuoto jų lyderių persekiojimo ir priverstinės naujų samdomų darbuotojų narystės valstybės kontroliuojamose profesinėse sąjungose problemas;
   r) toliau budriai stebėti kandidatų, protestuotojų, aktyvistų ir nepriklausomų žurnalistų suėmimus, dingimus ir priekabiavimą prie jų ir kartu su Baltarusijos valdžios institucijomis imtis tolesnių veiksmų tokiais atvejais;
   s) toliau atidžiai stebėti suėmimo ir dingimo Baltarusijoje atvejus, atkreipti Baltarusijos valdžios institucijų dėmesį į šiuos atvejus ir reikalauti, kad jos nedelsdamos imtųsi tinkamų veiksmų; pradėti įgyvendinti tikslinę ES pagalbos programą siekiant padėti politinių represijų ir policijos smurto aukoms, visų pirma sudaryti galimybę gauti teisinę paramą, materialinę ir medicininę pagalbą bei reabilitaciją;
   t) primygtinai reikalauti, kad būtų atliktas nepriklausomas ir veiksmingas su protestais susijusių Aliaksandro Taraikouskio, Aliaksandro Vichoro, Arciomo Parukovo, Henadzio Šutavo ir Kanstancino Šyšmakovo mirčių, 1999 m. įvykdytų politinės opozicijos veikėjų Juro Zacharankos, Anatolio Krasouskio ir Viktaro Hančaro nužudymų, taip pat 2000 m. dingusio žurnalisto Dzmitryjaus Zavadskio likimo ir jo buvimo vietos nustatymo tyrimas;
   u) paraginti Baltarusiją į savo Baudžiamąjį kodeksą įtraukti konkrečią kankinimo apibrėžtį, atitinkančią tarptautinius žmogaus teisių standartus, ir užtikrinti, kad už kankinimą būtų baudžiama sankcijomis, taip pat priimti teisės aktų pakeitimus, kad priverstiniai dingimai būtų laikomi nusikaltimu;
   v) raginti valdžios institucijas gerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis sulaikymo vietose, jų prieinamumą ir kokybę, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, taip pat gerinti medicinos darbuotojų darbo sąlygas, nes pranešama, kad policija trukdo suteikti pagalbą sužeistiems protestuotojams ir sulaiko medicinos darbuotojus;
   w) nedelsiant įgyvendinti sankcijas, dėl kurių susitarė ES užsienio reikalų ministrai ir Europos Vadovų Taryba, prasmingai koordinuojant veiksmus su tarptautiniais partneriais;
   x) išplėsti sankcijų taikymą išplečiant asmenų grupę ir į ją įtraukiant Aliaksandrą Lukašenką ir daug aukšto ir vidurinio rango pareigūnų, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, kurie yra atsakingi už prezidento rinkimų Baltarusijoje rezultatų klastojimą arba prisidėjo prie jų klastojimo ir kurie yra atsakingi už pilietinių ir žmogaus teisių pažeidimus arba prisidėjo prie jų; šį sąrašą turėtų taikyti visa ES ir jis turėtų būti nuolat atnaujinamas ir plečiamas atsižvelgiant į A. Lukašenkos režimo padarytų nusikaltimų mastą;
   y) nustatyti draudimą išduoti vizą ir finansines sankcijas, įskaitant turto įšaldymą, režimo atstovams, asmenims, kuriems taikomos sankcijos, ir jų šeimos nariams;
   z) greitai pradėti taikyti ir įgyvendinti ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmą, pagal kurį asmenims ir įmonėms, susijusiems su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais ir atsakingiems už kitus nusikaltimus, būtų galima taikyti sankcijas, panašias į tas, kurios nustatytos JAV S. Magnitskio akte, ir taikyti jas Baltarusijos pareigūnams, įskaitant tyrėjus ir teisėjus, nagrinėjančius baudžiamąsias bylas prieš politinius kalinius, ir kitiems asmenims bei įmonėms, dalyvaujantiems smurtiniame taikių parašų rinkimo kampanijų ir protestų malšinime Baltarusijoje, taikant tokias priemones, kaip, pvz., sulaikytųjų ir politinių kalinių kankinimas ir netinkamas elgesys su jais;
   aa) apsvarstyti galimybę Baltarusijai taikyti sektorines sankcijas, kurios galėtų padidinti spaudimą režimui, tačiau neturėtų turėti ilgalaikio neigiamo poveikio gyventojams;
   ab) įsipareigoti remti Baltarusijos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą; griežtai nepritarti bet kokiam slaptam ar atviram bet kokios trečiosios valstybės, įskaitant Rusijos Federaciją, išorės kišimuisi, visų pirma atsižvelgiant į Baltarusijos valstybinę žiniasklaidą ir saugumo pajėgas; pabrėžti, kad per Baltarusijos protestus pasisakoma už demokratiją ir jie nėra geopolitinio pobūdžio; pakartoti, kad Europos Sąjunga būtų pasirengusi toliau plėtoti santykius su šia šalimi tiek dvišaliu pagrindu, tiek pagal Rytų partnerystės sistemą tik tuo atveju, jei Baltarusija įvykdys visas anksčiau sutartas sąlygas, susijusias su demokratija, teisine valstybe, laisvais ir sąžiningais rinkimais, tarptautine teise ir žmogaus teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis;
   ac) primygtinai raginti Rusijos Federaciją nesiimti jokių veiksmų, kurie keltų grėsmę Baltarusijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui; pareikšti susirūpinimą dėl to, kad ji derybas dėl nuolatinio naftos ir dujų tiekimo Baltarusijai naudoja kaip politinio spaudimo metodą; viešai įvardyti ir pasmerkti Rusijos Federacijos vykdomą hibridinį kišimąsi, pavyzdžiui, vadinamųjų žiniasklaidos ekspertų delegavimą į Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos priemones ir patarėjų delegavimą į karines ir teisėsaugos tarnybas, ir atgrasyti nuo tolesnio tokių veiksmų vykdymo; įspėti dėl bet kokių bandymų militarizuoti padėtį ir sukelti įtampą su kaimyninėmis šalimis;
   ad) pasmerkti tai, kad Baltarusija apkaltino Sviatlaną Cichanouskąją tariamais viešais raginimais kenkti šalies saugumui ir užgrobti valdžią, ir pasmerkti Rusijos Federacijos sprendimą įtraukti ją į tarpvalstybinį ieškomų asmenų sąrašą;
   ae) atkreipti dėmesį į tai, kad dėl 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje prie Lietuvos ir Lenkijos sienos surengtų Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų karinių pratybų, po kurių buvo vykdoma priešiška ir klaidinanti informavimo kampanija, bereikalingai išaugo įtampa ir nepasitikėjimas;
   af) pripažinti, kad, nors kritiško bendradarbiavimo politika, kurios buvo laikomasi iki nesąžiningų 2020 m. rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, lėmė tam tikrus dvišalių santykių pokyčius, pažanga tokiose pagrindinėse srityse, kaip demokratija, teisinė valstybė, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant žodžio ir saviraiškos laisvę, žiniasklaidos laisvę bei darbo teises, ir pilietinė visuomenė, per minėtus rinkimus ir po jų buvo sustabdyta, socialinei ir ekonomei padėčiai būdingos mažos namų ūkių pajamos ir aukštas nedarbo lygis, ekonomika stagnuoja ir jai didelį poveikį daro valstybės valdomos įmonės bei korupcija; ES pradedant laikytis labiau pritaikyto požiūrio į Rytų partnerystę ir visapusiškai persvarstant ES ir Baltarusijos santykius, apsvarstyti galimybę taikyti principą „mažiau paramos už mažesnę pažangą“ tuo atveju, jei toliau blogės padėtis žmogaus teisių srityje, nedarant poveikio bendradarbiavimui su pilietine visuomene, žmogaus teisių gynėjais, nepriklausoma žiniasklaida ir Baltarusijos žmonėmis ir jiems teikiamai paramai, nes politinė, finansinė, technologinė ir informacinė parama, priešingai, turi būti toliau didinama, laikantis principo „daugiau paramos už didesnę pažangą“ ir turi būti skatinamas pilietinės visuomenės dalyvavimas Baltarusijoje įgyvendinant iniciatyvas ir projektus, kuriuos remia ES, kitos tarptautinės organizacijos ir atskiros valstybės;
   ag) parengti išsamią savo politikos Baltarusijos atžvilgiu peržiūrą, ypač daug dėmesio skiriant ES paramai Baltarusijos pilietinei visuomenei ir žmonėms, atsižvelgiant į įvairius šalies raidos scenarijus, ir nutraukti derybas dėl ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų, kol Baltarusijoje neįvyks laisvi ir sąžiningi prezidento rinkimai; primygtinai reikalauti, kad ES būtų vieninga ir nuolat reaguotų į padėtį Baltarusijoje po prezidento rinkimų;
   ah) palankiai įvertinti 2020 m. spalio 12 d. Užsienio reikalų tarybos pareiškimą, kuriame išreiškiamas ES pasirengimas remti taikų perėjimą prie demokratijos ir naudoti įvairias Rytų partnerystę atitinkančias priemones, be kita ko, pradėti įgyvendinti visapusišką ekonominės paramos planą;
   ai) remti iniciatyvą įsteigti Baltarusijai skirtą aukšto lygio misiją, kurią sudarytų buvę valstybių ar vyriausybių vadovai ir kurios užduotis būtų padėti nutraukti smurtą, pagelbėti išlaisvinant politinius kalinius ir sulaikytuosius, taip pat nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu išnagrinėti visas galimybes sukurti įtraukiam politiniam dialogui Baltarusijoje palankią aplinką;
   aj) pasmerkti veiksmus, kurių Baltarusijos valdžios institucijos ėmėsi prieš Lietuvos ir Lenkijos ambasadas Minske, t. y. jų reikalavimus atšaukti Lietuvos ir Lenkijos ambasadorius ir sumažinti jų ambasadų diplomatinių darbuotojų skaičių; užtikrinti koordinuotą ir vieningą ES valstybių narių atsaką; atsižvelgiant į tai, palankiai įvertinti solidarumo veiksmus, kuriuos parodė tos valstybės narės, kurios nusprendė atšaukti savo ambasadorius konsultacijoms;
   ak) pasiūlyti sustiprinto ir daug glaudesnio bendradarbiavimo su Baltarusija alternatyvą, kuri taip pat apimtų gerokai didesnę finansinę ir techninę ES pagalbą, jeigu šalyje įvyktų demokratinių permainų, tarp jų – būtų surengti nauji rinkimai;
   al) parengti išsamią Baltarusijai skirtą programą po to, kai įvyks nauji prezidento rinkimai, ir surengti paramos teikėjų konferenciją, skirtą demokratinei Baltarusijai, kurioje dalyvautų tarptautinės finansų institucijos, G 7 šalys, ES valstybės narės ir institucijos, taip pat kitos šalys, norinčios įsipareigoti prisidėti prie milijardų eurų finansinio paketo, kad būtų remiamos būsimos reformos ir ekonomikos restruktūrizavimas;
   am) nedelsiant nutraukti bet kokios ES finansinės paramos mokėjimą neteisėtoms Baltarusijos valdžios institucijoms ir neteikti jokio finansavimo vyriausybės ir valstybės kontroliuojamiems projektams, įskaitant porinius ar tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus, ir paramos ar finansavimo, numatyto pilietinei visuomenei, skyrimą per šiuos subjektus; nustatyti aiškias sąlygas siekiant užtikrinti, kad ES finansinė parama Baltarusijai nepatektų į režimo atstovų rankas ir nepadėtų įteisinti jų veiksmų, nebent režimas nutrauktų visas represijas, pradėtų dialogą su piliečiais ir sudarytų sąlygas naujiems laisviems ir sąžiningiems rinkimams;
   an) užtikrinti, kad papildoma 53 mln. EUR parama atitiktų Baltarusijos žmonių poreikius, taigi, teikti ne tik su COVID-19 susijusią pagalbą, bet ir padengti dėl žiauraus susidorojimo su protestuotojais sužeistų ir traumuotų Baltarusijos žmonių medicininį gydymą ir sunkiausiais atvejais sudaryti palankesnes galimybes gauti ir remti gydymą bei reabilitaciją ES valstybėse narėse; pareikšti, kad remia pilietinės visuomenės organizacijas ir aktyvistus, įskaitant tuos, kurie veikia tremtyje, sąlygų organizacijoms ir teisininkams, teikiantiems teisines paslaugas Baltarusijos režimo aukoms, sudarymą, žmogaus teisių pažeidimų pagrindimą dokumentais ir tyrimą, taip pat streikuojančius Baltarusijos darbuotojus ir nepriklausomas profesines sąjungas, nepriklausomą žiniasklaidą ir tiriamąją žurnalistiką;
   ao) parengti ES lėšų paskirstymo strategiją bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir Baltarusijos žmonių demokratiniais atstovais, ES ir tarptautinėmis pilietinės visuomenės organizacijomis bei institucijomis, turinčiomis darbo su Baltarusija patirties;
   ap) primygtinai reikalauti, kad paramos programos, įgyvendinamos pasitelkiant EIB, ERPB, Pasaulio banką, JT ir kitas tarptautines organizacijas, taip pat priklausytų nuo žmogaus teisių ir demokratijos padėties gerinimo ir tarptautinių branduolinės saugos standartų laikymosi; atkreipti dėmesį į padėtį, kad šiuo metu, kai bendradarbiaujant šioms tarptautinėms organizacijoms ir Baltarusijos valstybinėms struktūroms įgyvendinamos programos, į jų valdymo organus paprastai neįtraukiami nepriklausomi suinteresuotieji subjektai, o tai ne tik lemia abejotinus tokių programų pasiekimus, bet ir prisidedama prie to, kad valstybinės viešosios organizacijos (vyriausybės kuriamos nevyriausybinės organizacijos) išstumia pilietinės visuomenės organizacijas iš bendradarbiavimo su ES struktūros, ir spręsti šį klausimą;
   aq) palankiai vertinti įvairius solidarumo su Baltarusijos žmonėmis veiksmus, įskaitant lėšų rinkimą, labdarą ir humanitarinę pagalbą; šiuo atžvilgiu pasmerkti tai, kad buvo sustabdytas profesinės sąjungos „NSZZ Solidarnosc“ organizuotas humanitarinės pagalbos transportas;
   ar) remti Europos politinių fondų darbą stiprinant piliečių tobulėjimą ir vaidmenį formuojant viešuosius reikalus ir suteikiant galių būsimiems Baltarusijos politiniams lyderiams;
   as) priminti Baltarusijos valdžios institucijoms, kad ES greitai reagavo į skubius šalies poreikius per COVID-19 pandemiją, mobilizuodama daugiau kaip 60 mln. EUR lėšų siekiant padėti patenkinti neatidėliotinus poreikius, pvz., suteikti paramą sveikatos sektoriui ir pažeidžiamoms bendruomenėms, taip pat trumpalaikius poreikius remiant socialinį ir ekonomikos atgaivinimą;
   at) primygtinai reikalauti, kad bet kokia būsima ES makrofinansinė parama, skirta COVID-19 pandemijos ekonominiams padariniams švelninti, priklausytų nuo griežtų politinių ir ekonominių kriterijų, visų pirma susijusių su demokratija ir žmogaus teisėmis, ypač politinių represijų nutraukimu ir visų politinių kalinių paleidimu; atkreipti dėmesį į kai kurių ES valstybių narių pareikštą susirūpinimą dėl branduolinės saugos ir į Baltarusijos bei Rusijos karinio bendradarbiavimo keliamas grėsmes ir primygtinai reikalauti, kad būtų imtasi tinkamų priemonių siekiant kovoti su virusu ir apsaugoti gyventojus;
   au) reikalauti, kad tokia parama būtų atidžiai stebima siekiant užkirsti kelią bet kokiam netinkamam ES lėšų naudojimui, pvz., finansuojant eksperimentinius vaistus ar vakcinas;
   av) pabrėžti, kad reikia atremti Baltarusijos režimo pastangas skleisti dezinformaciją ES paramą pristatant kaip paramą režimui; pareikšti susirūpinimą dėl melagingų naujienų ir dezinformacijos sklaidos Baltarusijoje per COVID-19 pandemiją ir skatinti Baltarusijos valdžios institucijas ir ES parengti konkrečias programas, kuriomis būtų kovojama su dezinformacija ir propaganda;
   aw) raginti Baltarusijos valdžios institucijas viešai pripažinti COVID-19 pandemijos keliamą grėsmę, stiprinti sveikatos priežiūros sistemą, skaidriai ir užtikrinant visų įtrauktį teikti piliečiams aktualią ir gyvybiškai svarbią informaciją bei statistinius duomenis apie pandemiją, įgyvendinti 2020 m. balandžio mėn. PSO ekspertų misijos Baltarusijoje rekomendacijas, gerinti medicinos darbuotojų darbo sąlygas ir tobulinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, jų prieinamumą ir kokybę, be kita ko, sulaikymo vietose;
   ax) branduolinės saugos klausimą ir toliau laikyti pagrindiniu ES klausimu dėl galimų katastrofiškų avarijos padarinių visam regionui; kuo skubiau spręsti Astravo atominės elektrinės (AE) klausimą, nes artėja jos veiklos pradžia – gauta pirma branduolinio kuro siunta iš Rusijos, branduolinis kuras jau pakrautas į pirmąjį reaktorių ir vykdomi tolesni techniniai parengiamieji darbai siekiant pradėti elektros energijos gamybą 2020 m. lapkričio mėn.;
   ay) reikalauti atidėti planuojamą Astravo AE perdavimą eksploatuoti, kol bus įvykdyti tarptautiniai branduolinės saugos standartai, surengti privalomi viešieji klausymai ir stabilizuota politinė padėtis Baltarusijoje, atsižvelgiant į tai, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatyta daug neišspręstų branduolinės saugos problemų, nėra galutinės išvados dėl atominės elektrinės saugos ir nepakankami panaudoto branduolinio kuro ir energijos atsargų saugojimo pajėgumai, ir į šiuo metu nestabilią padėtį Baltarusijoje, kuri apsunkina reagavimo priemones avarijos atveju, nes reaktoriaus veiklos pradžios etapu kyla didesnė jos rizika;
   az) pareikšti susirūpinimą dėl to, kad Baltarusija prieš pradėdama eksploatuoti pirmąjį Astravo AE reaktorių visapusiškai neįgyvendins ES branduolinės saugos institucijų atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijų, ir, be to, pažymėti, kad ši AE statoma neužtikrinant atsarginio kontrolės rezervo, būtino saugiam AE veikimui;
   ba) primygtinai reikalauti, kad būtų visapusiškai laikomasi tarptautinių branduolinės ir aplinkos saugos standartų, skaidriai, įtraukiai ir konstruktyviai bendradarbiaujama su tarptautinėmis institucijomis ir nepriklausomoms Baltarusijos aplinkos apsaugos organizacijoms būtų suteikiamos galimybės patekti į Astravo AE ir jos stebėsenos pajėgumai, taip pat susieti šių dalykų įgyvendinimą su ES finansinės paramos išmokėjimu; remti pastangas užtikrinti Europos solidarumą energijos importo iš Astravo AE į ES rinką uždraudimo klausimu;
  

Žmogaus teisės ir žiniasklaidos laisvė

   bb) pagirti Baltarusijos žmones už jų drąsą ir ryžtą ir tvirtai remti jų norą siekti demokratinių pokyčių, socialinio teisingumo ir laisvės bei savo šalies ateitį grįsti demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principais, kad būtų užtikrinta Baltarusijos Respublikos laisvė, nepriklausomybė, suverenitetas ir klestėjimas;
   bc) primygtinai tvirtinti, kad reikia iš dalies pakeisti Baltarusijos Respublikos nacionalinės teisės aktus siekiant užtikrinti tokias pagrindines pilietines teises ir laisves, kaip susirinkimų ir asociacijų laisvė, saviraiškos ir nuomonės laisvė, taip pat žiniasklaidos laisvė, ir tarptautinių susitarimų bei ESBO gairių taikių susirinkimų laisvės klausimu laikymąsi; raginti Baltarusiją visapusiškai bendradarbiauti su JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių padėties šalyje klausimais, įskaitant vizitus į Baltarusiją, taip pat su JT komitetu prieš kankinimą ir JT žmogaus teisių komitetu, kad būtų galima įgyvendinti gerokai vėluojančias reformas siekiant apsaugoti žmogaus teises, stiprinti demokratiją ir spręsti sulaikytų asmenų kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio su jais ar jų baudimo problemą Baltarusijoje;
   bd) pasmerkti šiuo metu Baltarusijoje taikomą mirties bausmę ir toliau bendradarbiauti su Baltarusijos valdžios institucijomis siekiant moratoriumo, kuris būtų pirmas žingsnis galutinio panaikinimo link, taip pat, kol nepanaikinta mirties bausmė, siekti užtikrinti teisę veiksmingai apskųsti mirties nuosprendį; skatinti intensyvesnes viešas diskusijas dėl mirties bausmės panaikinimo, sudarant sąlygas galimam būsimam referendumui šiuo klausimu;
   be) pasmerkti tebesitęsiantį žmogaus teisių gynėjų, opozicijos veikėjų, įskaitant pretendentus į prezidento postą, jų rėmėjus ir šeimos narius, taikių protestuotojų, pilietinės visuomenės aktyvistų, rinkimų stebėtojų, aplinkos apsaugos teisių gynėjų, religinių vadovų, sportininkų, studentų ir mokslininkų, taip pat nepriklausomų žurnalistų bei tinklaraštininkų bauginimą ir persekiojimą, visų pirma valdžios institucijų taikomą asmenų dingimo ir didelių baudų taktiką; ragina Baltarusiją nutraukti šias represijas ir užtikrinti galimybes šiems asmenims be jokių apribojimų vykdyti savo veiklą nesibaiminant represalijų; apgailestauti dėl gydytojų, medicinos darbuotojų ir kitų asmenų, atvirai kalbėjusių ir įspėjusių apie COVID-19 plitimą Baltarusijoje, tildymo ir bauginimo;
   bf) atkreipti dėmesį į bandymus nutraukti ir apriboti žmogaus teisių centro „Viasna“ narių, visų pirma Aliaksandro Burakovo, Alesio Burakovo, Ramano Kisliako, Vladzimiro Vialičkino, Alenos Masliukovos, Andrejaus Miadvedzevo ir Siarhejaus Lacinskio veiklą bei neleisti jiems skelbti pranešimų ir reikalauti nutraukti šių asmenų sulaikymą, baudžiamąjį persekiojimą ir jų bei jų šeimos narių bauginimą;
   bg) pripažinti atgrasomąjį represijų poveikį pilietinei visuomenei ir svarbų žmogaus teisių gynėjų vaidmenį užtikrinant nepriklausomą stebėseną, visų pirma rinkimų metu;
   bh) pasmerkti Baltarusijos režimo pastangas neleisti jį kritikuojantiems Baltarusijos gyventojams, pavyzdžiui, Baltarusijos Katalikų Bažnyčios vadovui arkivyskupui Tadeušui Kondrusevičiui, taip pat nepriklausomiems žurnalistams, žmogaus teisių srities darbuotojams ir tarptautinės bendruomenės atstovams, įskaitant Europos Parlamento narius, atvykti į šalį;
   bi) sukurti aiškią procedūrą ir didinti ES valstybių narių pajėgumus skubos tvarka svarstyti prašymus ir išduoti Šengeno vizas bei užtikrinti humanitarinį koridorių Baltarusijos piliečiams tais atvejais, kai jiems neatidėliotinai reikia medicininės pagalbos arba jie prašo prieglobsčio dėl politinių priežasčių;
   bj) pasmerkti nuolatinę neįgaliųjų, ŽIV užsikrėtusių asmenų, mažumų atstovų, LGBTQI asmenų ir sulaikytųjų šeimų narių diskriminaciją ir stigmatizaciją visoje Baltarusijoje ir raginti įsteigti nepriklausomą nacionalinę žmogaus teisių instituciją, parengti naują veiksmų planą dėl žmogaus teisių ir priimti išsamius kovos su diskriminacija teisės aktus;
   bk) priminti, kad Baltarusija ratifikavo Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, pagal kurį nacionalinės teisės aktais visiems asmenims turi būti užtikrinta vienoda ir veiksminga apsauga nuo bet kokių formų diskriminacijos, pvz., dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitų įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turtinės padėties, gimimo ar kitų aplinkybių; pareikšti susirūpinimą dėl to, kad vyriausybės pareigūnų, teisėjų, prokurorų ir advokatų informuotumas ir žinios apie šį paktą tebėra riboti; raginti Baltarusijos valdžios institucijas gerinti švietimo sistemą ir skleisti informaciją žiniasklaidoje, kad būtų puoselėjamas tolerantiškas požiūris į pažeidžiamas grupes;
   bl) raginti imtis veiksmų siekiant veiksmingai kovoti su nuolat naudojamais stereotipais ir diskriminacija, kurie daro poveikį moterims, be kita ko, gerinant jų darbo aplinką, suteikiant moterims galimybę įsidarbinti visuose sektoriuose, mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir skatinant moterų politinį dalyvavimą; integruoti lyčių lygybės aspektą į ES santykius su Baltarusija;
   bm) kelti baltarusių kalbos vartotojų diskriminacijos Baltarusijoje klausimą ir remti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinama plačiau vartoti baltarusių kalbą švietimo, viešojoje ir kultūros srityje, taip pat žiniasklaidoje;
   bn) apgailestauti dėl priverčiamojo darbo paplitimo ir dėl to, kad jį neproporcingai dažnai dirba pažeidžiami asmenys, įskaitant valstybės valdomų įmonių ir administracijų darbuotojus, studentus, asmenis, laikomus vadinamuosiuose darbo centruose, kalinius ir kariuomenės šauktinius; raginti Baltarusiją panaikinti visus teisės aktus, pagal kuriuos leidžiamas priverčiamasis darbas, ir neversti Baltarusijos žmonių dalyvauti metinėje bendruomenės darbo dienoje;
   bo) spręsti neproporcingų bausmių Baltarusijos teisinėje sistemoje klausimą, visų pirma atsižvelgiant į baudžiamojo kodekso 328 straipsnį, pagal kurį nepilnamečiai už nesmurtinius su narkotikais susijusius nusikaltimus baudžiami neproporcingai ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis;
   bp) skatinti tęsti ES ir Baltarusijos dialogą žmogaus teisių klausimais, tačiau primygtinai reikalauti, kad jis būtų iš tiesų naudingas ne tik dėl institucijų ryšių, bet ir dėl išmatuojamos pažangos, kuri, anot dalyvaujančių Baltarusijos pilietinės visuomenės organizacijų, šiuo metu nedaroma;
   bq) stebėti žiniasklaidos laisvės padėtį Baltarusijoje ir remti nepriklausomas žiniasklaidos priemones, tinklaraštininkus ir žurnalistus, įskaitant tuos, kurie yra laisvai samdomi neregistruotų užsienio žiniasklaidos priemonių darbuotojai, taip pat Lenkijoje įsisteigusias žiniasklaidos priemones, pvz., televiziją „Belsat TV“, radijo stotis „Europos radijas Baltarusijai“ ir „Radio Racja“, ir sukurti jiems saugią darbo aplinką, nes jie – tai svarbus informacijos šaltinis Baltarusijai ir apie Baltarusiją ir labai reikalingas alternatyvios nuomonės kanalas;
   br) griežtai pasmerkti interneto ir žiniasklaidos slopinimą, kelių blokadas ir žurnalistų bauginimą bei masinį akreditacijos panaikinimą siekiant sustabdyti informacijos apie padėtį šalyje srautą, taip pat tai, kad į Baltarusiją neleidžiama atvykti tarptautinės žiniasklaidos atstovams ir demokratinės bendruomenės parlamentų ar vyriausybių nariams;
   bs) pasmerkti Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos sprendimą panaikinti visas žurnalistų, dirbančių užsienio žiniasklaidos organizacijose ir informuojančių apie šalyje vykstančius protestus, akreditacijas, sprendime nurodant atnaujintą akreditavimo tvarką;
   bt) pagirti žurnalistų ir visuomeninės žiniasklaidos priemonių darbuotojų, kurie, nepaisydami represijų ir grasinimų jiems, išliko ištikimi žurnalistų principams ir toliau rėmė demokratinę opoziciją, o vėliau buvo atleisti, veiksmus; pripažinti nepriklausomos žiniasklaidos, įskaitant organizacijos „Chartija 97“, televizijos „Belsat TV,“ radijo stoties „Radio Svoboda“ ir kt., darbą; naudoti Europos demokratijos fondą ir kitas priemones siekiant remti šias žiniasklaidos priemones ir žurnalistus, patiriančius režimo represijas;
   bu) budriai kovoti su Baltarusijos valstybinės žiniasklaidos platinamais propagandiniais naratyvais ir dezinformacija, kuriais ES ir jos valstybės narės kaltinamos kišimusi į Baltarusijoje vykstančius procesus ir tariamos saugumo grėsmės šalies teritoriniam vientisumui kėlimu, taip pat bet kokiomis trečiųjų šalių subjektų keliamomis hibridinėmis grėsmėmis; raginti pašalinti Rusijos atsiųstus tariamus žurnalistus, kuriais siekiama pakeisti atsistatydinusius Baltarusijos valstybinių televizijos stočių darbuotojus;
  

Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas

   bv) priminti Baltarusijai, kad ES yra antra pagal dydį jos prekybos partnerė ir kad intensyvesni ekonominiai santykiai galėtų užtikrinti labai reikalingą Baltarusijos išorės prekybos, kuri ir toliau yra labai priklausoma nuo Rusijos ir Eurazijos ekonominės sąjungos, pusiausvyrą;
   bw) pabrėžti, kaip svarbu tęsti Baltarusijos prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) procesą, nes tai paskatins ekonomikos modernizavimą ir įvairinimą, padės šalyje sukurti stabilesnę verslo aplinką ir palengvins taisyklėmis grindžiamą prekybą su ES;
   bx) atkreipti dėmesį į tai, kad Kinijos prezidentas pirmasis pasveikino A. Lukašenką po rinkimų; pareikšti susirūpinimą dėl didėjančių Kinijos investicijų į strateginę infrastruktūrą ir įspėti, kad Baltarusija gali tapti nuo jos priklausoma;
   by) pažymėti, kad Baltarusijos ekonomika stagnuoja ir daugiau nei penktadalis jos gyventojų gyvena visiško skurdo sąlygomis, o šis skaičius dar didės dėl COVID-19 sukeltos krizės; atkreipti dėmesį į tai, kad minimalus darbo užmokestis Baltarusijoje yra 375 Baltarusijos rubliai, arba 137 EUR, per mėnesį ir kad šalis patiria demografinę krizę – mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir vyksta masinė darbo jėgos migracija iš Baltarusijos;
   bz) atkreipti dėmesį į žalingą poveikį Baltarusijos ekonomikai, kurį sukėlė režimo atsisakymas pradėti dialogą su žmonėmis, visų pirma į visoje šalyje vykstančius streikus valstybės valdomose įmonėse ir mokytojų ir socialinių bei kultūros darbuotojų streikus; taip pat atkreipia dėmesį į žalingą poveikį IT sektoriui, kuris gali neatsigauti iki ankstesnio lygio;
   ca) pareikšti apgailestavimą dėl Baltarusijos valdžios institucijų nenoro laikytis tarptautinių finansų įstaigų, pvz., Pasaulio banko ir TVF, rekomendacijų arba įgyvendinti reformas, kad būtų sumažintas labai didelis valstybės valdomų įmonių skaičius, pertvarkytas verslo sektorius, skatinamas verslumas, remiamos MVĮ, mažinama valstybės skola, gyventojams perkeliamos realistinės pragyvenimo išlaidos ir gerinamos darbo rinkos sąlygos;
   cb) pareikšti susirūpinimą dėl valstybės nustatytų taisyklių, kuriomis daroma žala privačiajam sektoriui, visų pirma reikalavimo mokėti minimalų darbo užmokestį, kuris būtų ne mažesnis kaip vidutinis 10 sėkmingiausių valstybės valdomų įmonių darbo užmokestis;
   cc) pareikšti susirūpinimą dėl paplitusios didelio masto sisteminės korupcijos Baltarusijos viešosiose institucijose ir valstybės valdomose įmonėse, skatinti ir remti kovos su korupcija tyrimus ir informacines kampanijas, reikšti susirūpinimą dėl žurnalistų, pranešančių apie korupcijos atvejus, bauginimo ir persekiojimo ir primygtinai reikalauti, kad tiriantiesiems žurnalistams ir informatoriams būtų užtikrinta saugi aplinka;
   cd) primygtinai raginti atlikti išsamų Aliaksandro Lukašenkos šeimos ir jo bendrininkų finansinių srautų, įskaitant Baltarusijos valstybinių įmonių veiklą lengvatinio apmokestinimo zonose ir Baltarusijos įmonių korupcijos schemas, tyrimą;
   ce) palankiai vertinti ir skatinti Baltarusijos energijos šaltinių įvairinimą ir mažinti jos priklausomybę nuo Rusijos importuojant naftą ir dujas iš naujų tiekėjų, be kita ko, per ES teritoriją; taip pat skatinti didinti aplinkos tvarumą ir plėtoti alternatyvius energijos šaltinius;
   cf) pabrėžti svarbą, kurią ES teikia kovai su klimato kaita, visų pirma įgyvendindama Europos žaliąjį kursą ir 2015 m. Paryžiaus susitarimą, ir skatinti Baltarusiją stiprinti bendradarbiavimą su ES aplinkosaugos klausimais, siekiant žaliosios transformacijos, energijos vartojimo efektyvumo, tvarumo ir poveikio klimatui neutralumo, ir pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia Rytų Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos partnerystė, kartu pabrėžti, kad turi būti nutrauktas aplinkos apsaugos aktyvistų bauginimas; raginti Baltarusiją dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su klimato kaita ir įgyvendinti klimato kaitos aspekto integravimą į visas politikos formavimo sritis;
   cg) atkreipti dėmesį į iniciatyvas pagal Šiaurės dimensijos aplinkos partnerystę, kuriomis siekiama spręsti aktualiausias regiono aplinkosaugos problemas;
  

Žmonių tarpusavio ryšiai

   ch) laikytis pozicijos, kad ES siekia užtikrinti kuo platesnius žmonių tarpusavio ryšius, nes tai geriausias būdas suartinti ES ir Baltarusiją, taip pat skatinti tarpusavio supratimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais; skatinti įgyvendinti pasiteisinusias mainų programas, pavyzdžiui, judumo programą siekiant tikslinių žmonių tarpusavio ryšių (MOST), ir pakartoti, kad vizų režimo supaprastinimo susitarimas – tai apčiuopiama šios politikos išraiška;
   ci) teigiamai vertinti pažangą įgyvendinant partnerystę judumo srityje ir vizų režimo supaprastinimo bei readmisijos susitarimus, nes jie yra saugios ir gerai valdomos judumo tarp ES ir Baltarusijos aplinkos dalis;
   cj) pripažinti faktą, kad dėl augančio judumo tarp ES ir Baltarusijos didėja piliečių patirtis, susijusi su Europos vertybėmis, ir parama demokratiniams pokyčiams, ir tuo pasinaudoti;
   ck) išnagrinėti galimybes taikyti bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, kad žmonių tarpusavio ryšiai nenukentėtų dėl nedemokratinių principų, kuriais vadovaujasi Baltarusijos valdžios institucijos;
   cl) remti Baltarusijos ir kaimyninių ES valstybių narių tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir judėjimą, visų pirma raginti Baltarusijos valdžios institucijas įgyvendinti vietinio eismo per sieną režimą su Lietuva, nes jis būtų naudingas asmenims, gyvenantiems 50 kilometrų spinduliu abiejose sienos pusėse;
   cm) pripažinti Baltarusijos diasporos vaidmenį Baltarusijos demokratinio pabudimo procese ir įtraukti jos narius į veiklą ES valstybėse narėse, nes jie yra svarbūs nacionalinio dialogo Baltarusijoje dalyviai;
   cn) remti bendradarbiavimą kultūros srityje įgyvendinant tokias programas kaip „Kūrybiška Europa“ ir ypač projektus, kuriais siekiama skatinti kūrybiškumą, įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas ir iniciatyvas vietos lygmeniu; skatinti ir telkti Europos solidarumą su Baltarusijos visuomene pasitelkiant kultūrinę raišką;
   co) dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad Baltarusijos jaunimas galėtų naudotis kokybiškesniu švietimu darant pažangą įgyvendinant Bolonijos procesą ir didinant akademinį judumą bei galimybes studijuoti ES pagal programą „Erasmus+“ – taip gali būti realiai ir ilguoju laikotarpiu prisidedama prie Baltarusijos žmonių mąstysenos pokyčių, natūralaus Europos vertybių perteikimo šiai šaliai ir jos demokratizacijos;
   cp) remti Baltarusijos jaunimą, kuris dėl dalyvavimo visoje šalyje vykstančiuose protestuose negalės mokytis Baltarusijoje, ir skirti jiems stipendijas, kad jie galėtų studijuoti ES valstybių narių švietimo įstaigose;
   cq) toliau teikti ES finansinę paramą Europos humanitariniam universitetui – Vilniuje tremtyje veikiančiam baltarusiškam universitetui;
   cr) suteikti stipendijas akademikams, kurie dėl dalyvavimo protestuose prarado savo mokymo ir mokslinių tyrimų darbo vietas;
   cs) teikti skubią humanitarinę pagalbą, įskaitant Šengeno vizas ir stipendijas, sportininkams ir jų šeimos nariams, iš kurių dėl jų politinių pažiūrų buvo atimtos pajamos ir kurie patyrė A. Lukašenkos režimo vykdomas fizines ir psichologines represijas;
   ct) remti profesinio perorientavimo švietimo programas, skirtas Baltarusijos valstybės tarnautojams, kurie buvo atleisti arba savanoriškai paliko valstybės tarnybą;
   cu) remti švietimo skaitmeninimą pasibaigus COVID-19 protrūkiui Baltarusijoje;
   cv) pripažinti, kad daugelis Baltarusijoje vykstančios demokratinės revoliucijos balsų yra ES valstybių narių universitetų absolventai arba įvairių ES remiamų programų, kuriomis siekiama kelti jų profesinę kvalifikaciją ir sudaryti sąlygas profesinei veiklai, dalyviai;
   cw) skatinti Baltarusijos mokslo bendruomenę aktyviau bendradarbiauti su kolegomis iš Europos ir visapusiškai pasinaudoti programa „Europos horizontas“;
   cx) stiprinti paramos demokratijai programas ir strateginę komunikaciją ir remti aktyvesnį vietos bendruomenių, nepriklausančių tradicinėms proeuropietiškoms grupėms, informavimą;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1)OL L 181, 2020 6 9, p. 3.
(2)OL L 180, 2020 6 9, p. 3.
(3) OL C 224, 2018 6 27, p. 135.
(4) OL C 298, 2018 8 23, p. 60.
(5) OL C 390, 2019 11 18, p. 100.
(6) OL C 11, 2020 1 13, p. 18.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0231.
(8) OL L 134, 2006 5 20, p. 1.


Rekomendacija Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) 10-osios peržiūros proceso parengimo, branduolinių ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo galimybių
PDF 161kWORD 52k
2020 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) 10-osios peržiūros proceso parengimo, branduolinių ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo galimybių (2020/2004(INI))
P9_TA(2020)0281A9-0020/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ateities ir jos poveikio Europos Sąjungai(1),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. balandžio 13 d. Tarybos bendrąją poziciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) šalių 2000 m. peržiūros konferencijos(2) ir 2005 m. balandžio 25 d. Tarybos bendrąją poziciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo Šalių 2005 m. peržiūros konferencijos(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. Tarybos sprendimą 2010/212/BUSP dėl Europos Sąjungos pozicijos Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos išvadas dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių devintosios peržiūros konferencijos,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. priimtą ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2019 m. vasario 4 d. išvadas dėl Irano,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 15 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/615 dėl Sąjungos paramos veiklai, rengiantis 2020 m. Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių peržiūros konferencijai(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 6 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/938, kuriuo remiamas pasitikėjimo stiprinimo procesas siekiant sukurti teritoriją be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų Artimuosiuose Rytuose(6),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 14 d. metinę pažangos ataskaitą dėl Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimo (2018 m.),

–  atsižvelgdamas į Branduolinio ginklo neplatinimo sutartyje numatytas prievoles, pagal kurias visos sutarties šalys įsipareigoja gera valia siekti branduolinio nusiginklavimo ir nutraukti branduolinio ginklavimosi varžybas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2017 m. liepos 7 d. priimtą Branduolinio ginklo uždraudimo sutartį (TPNW), kuri buvo pateikta pasirašyti 2017 m. rugsėjo 20 d.,

–  atsižvelgdamas į komunikatą, priimtą per 2016 m. Varšuvoje vykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškimą dėl Sutarties dėl branduolinių ginklų draudimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 2 d. NATO generalinio sekretoriaus pareiškimą dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties,

–  atsižvelgdamas į naująją strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, kurią pasirašė Jungtinės Valstijos ir Rusijos Federacija ir kuri įsigaliojo 2011 m. vasario 5 d.,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2000 m. peržiūros konferencijoje priimtą galutinį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo šalių 2010 m. peržiūros konferencijoje priimtą galutinį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. JT generalinio sekretoriaus neoficialų dokumentą „Mūsų bendros ateities užtikrinimas: nusiginklavimo darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į NPT 10-osios peržiūros konferencijos Parengiamajam komitetui Švedijos pateiktą darbo dokumentą „Diplomatinės veiklos vykdymas nusiginklavimo srityje taikant „tarpinių priemonių“ principą“,

–  atsižvelgdamas į NPT 10-osios peržiūros konferencijos Parengiamajam komitetui JAV pateiktą darbo dokumentą „Sąlygų branduoliniam nusiginklavimui kūrimo iniciatyvos įgyvendinimas“,

–  atsižvelgdamas į NPT 10-osios peržiūros konferencijos Parengiamajam komitetui Europos Sąjungos pateiktą darbo dokumentą „50 metų po Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo priėmimo. Glaustas Europos Sąjungos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į NPT 10-osios peržiūros konferencijos Parengiamajam komitetui Neplatinimo ir nusiginklavimo iniciatyvos narių (Australijos, Kanados, Čilės, Vokietijos, Japonijos, Meksikos, Nyderlandų, Nigerijos, Filipinų, Lenkijos, Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų) pateiktą darbo dokumentą „Neplatinimo ir nusiginklavimo iniciatyvos pasiūlymai dėl skaidrumo didinimo, siekiant stiprinti Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūros procesą“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio 26 d. Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus ir Irano Islamo Respublikos viceprezidento bei Irano atominės energijos organizacijos (AEOI) vadovo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. TATENA ataskaitas dėl apsaugos priemonių taikymo Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 22 d. pranešimą apie JAV priimtą sprendimą pasitraukti iš atviros oro erdvės sutarties,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0020/2020),

A.  kadangi Sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) pastaruosius 50 metų, be abejonės, buvo svarbiausia tarptautinė branduolinio režimo reguliavimo priemonė; kadangi ji – pasaulinio strateginio stabilumo užtikrinimo kertinis akmuo ir nepakeičiamas ramstis siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimo rizikai; kadangi sutartis labai padėjo sumažinti branduolinių ginklų atsargas ir sudaryti palankesnes sąlygas taikiam branduolinės energijos naudojimui; kadangi tai brandi pragmatiška ir beveik visuotinė sutartis, kurios labai plačiai laikomasi; kadangi 1995 m. NPT šalys susitarė neribotam laikui pratęsti sutarties galiojimą; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. nepavyko susitarti dėl esminio galutinio dokumento, nepaprastai svarbu, kad 10-oji peržiūros konferencija būtų sėkminga;

B.  kadangi nuo 1968 m. NPT paskatino keletą valstybių Europoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione atsisakyti branduolinių ginklų; kadangi ji sudarė sąlygas taikiai plėtoti branduolinę energiją; kadangi nuo Šaltojo karo laikui bėgant branduolinių ginklų atsargos itin sumažėjo; kadangi tik kelios valstybės sukūrė atsargas, kurios viršija ribas, nustatytas pagal NPT;

C.  kadangi trys NPT ramsčiai – neplatinimas, nusiginklavimas ir branduolinės energijos naudojimas taikiems tikslams – vienas kitą papildo, stiprina ir yra neatsiejami; kadangi ateityje norint pasiekti bet kokios pažangos nusiginklavimo ir visiško branduolinių ginklų panaikinimo srityje, būtina išsaugoti šiuo metu taikomas kovos su tokių ginklų platinimu normas; kadangi NPT suteikta galimybė sukurti tarptautinę apsaugos sistemą;

D.  kadangi periodinėmis NPT peržiūros konferencijomis siekiama įvertinti NPT įgyvendinimą ir sudaryti veiksmų gaires, kad taikant laipsnišką metodą būtų padaryta pažanga; kadangi peržiūros procesas sutarties šalims suteikia galimybę išsaugoti ir kas penkerius metus sustiprinti branduolinio ginklo neplatinimo režimą;

E.  kadangi 2010 m. peržiūros konferencijoje buvo pakartotas pagrindinis tikslas stiprinti pasaulinį neplatinimo režimą ir NPT šalys iš naujo įsipareigojo laikytis pagrindinių NPT nuostatų bei priėmė 64 punktų veiksmų planą, į kurį, be kita ko, įtraukti konkretūs neplatinimo, nusiginklavimo ir branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams veiksmų planai, pagrįsti konkrečiais ir išmatuojamais veiksmais, kurių sutarties šalys imsis, kad būtų remiami trys ramsčiai;

F.  kadangi skirsnyje dėl branduolinio nusiginklavimo sutarties šalys, įskaitant pripažintas branduolinį ginklą turinčias valstybes, pirmą kartą įsipareigojo sparčiau siekti pažangos nusiginkluojant ir galiausiai visiškai panaikinti savo dislokuotą ir nedislokuotą branduolinių ginklų arsenalą; kadangi veiksmai, kurių sutarta imtis pagal neplatinimo ramstį, apima įvairius klausimus, pvz., apsaugos priemonių stiprinimą, paramą Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), branduolinių medžiagų fizinę apsaugą, papildomų protokolų sudarymą ir įsigaliojimą, su branduoliniais ginklais susijusio eksporto apsaugos priemones, branduolinės technologijos perdavimą ir branduolinį terorizmą;

G.  kadangi skaidrumo principas – neatsiejamas branduolinio nusiginklavimo aspektas, nes užtikrinus skaidrumą padedama suteikti aiškumo apie turimą arsenalą, taip pat šiuo principu grindžiamas tikrinimo procesas; kadangi skaidrumas padeda didinti pasitikėjimą ir sukurti bendrą pagrindą dialogui, o tai yra išankstinė branduolinio ginklo atsargų mažinimo ir visiško panaikinimo sąlyga; kadangi ataskaitų teikimas TATENA valdytojų tarybai yra svarbi priemonė, kuria užtikrinamas skaidrumas branduolinio ginklo neturinčioms valstybėms įgyvendinant neplatinimo įsipareigojimus;

H.  kadangi NPT nuostatomis užtikrinama sutarties šalių teisė branduolinę energiją naudoti taikiems tikslams ir dalyvauti keičiantis įranga, medžiagomis ir moksline bei technologine informacija apie branduolinės energijos naudojimą taikiems tikslams, kartu taikant lengvatinį režimą branduolinio ginklo neturinčioms valstybėms ir deramai atsižvelgiant į besivystančių šalių poreikius;

I.  kadangi taikant bandymų uždraudimo principą remiamas tiek neplatinimo, tiek nusiginklavimo ramsčiai ir taip, be kita ko, padedama užkirsti kelią siekti sukurti ir įsigyti branduolinį ginklą tai padaryti galinčioms valstybėms; kadangi sutarties šalys yra įsipareigojusios nevykdyti jokių branduolinių sprogdinimų ir nenaudoti naujų branduolinių ginklų technologijų, laukiant kol įsigalios Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartis (CTBT); kadangi visos branduolinį ginklą turinčios valstybės įsipareigojo nedelsiant ratifikuoti CTBT; kadangi visos valstybės taip pat sutarė, kad turėtų būti nedelsiant pradėtos derybos dėl sutarties, kuria būtų draudžiama gaminti branduoliniuose ginkluose naudojamą daliąją medžiagą;

J.  kadangi NPT sudarė sąlygas visame pasaulyje sukurti teritorijas be branduolinių ginklų; kadangi vienas iš ilgalaikių ES tikslų – Artimuosiuose Rytuose sukurti teritoriją be branduolinių ginklų; kadangi ES neseniai skyrė biudžeto lėšų veiksmams, kuriais siekiama skatinti įtraukų ekspertų ir politikos formuotojų dialogą, kad būtų vykdomas įsipareigojimas Artimuosiuose Rytuose sukurti teritoriją be branduolinių ginklų;

K.  kadangi per 2019 m. lapkričio mėn. Niujorke vykusios Konferencijos dėl teritorijos be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų (MNG) sukūrimo Artimuosiuose Rytuose pirmąją sesiją susilaikius 28 ES valstybėms narėms priimtoje politinėje deklaracijoje likę dalyviai įsipareigojo siekti parengti teisiškai privalomą sutartį, pagal kurią Artimuosiuose Rytuose būtų sukurta teritorija be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų;

L.  kadangi nuo to laiko, kai 1970 m. įsigaliojo NPT, pusėje iš vykusių peržiūros konferencijų nepasiektas konsensusas dėl esminės galutinės deklaracijos, o paskutinė galutinė deklaracija priimta 2010 m. peržiūros konferencijoje;

M.  kadangi 10-oji peržiūros konferencija vyks itin sudėtingomis tarptautinio saugumo sąlygomis, susidariusiomis dėl nepakankamos pažangos atsisakant branduolinio ginklo Korėjos pusiasalyje, JAV pasitraukimo iš Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP) su Iranu, tariamų Irano pažeidimų ir į tai reaguojant pateiktų oficialių Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos skundų, dėl kurių pradėtas taikyti BVVP ginčų sprendimo mechanizmas, Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties žlugimo ir aklavietės derybose dėl Rusijos ir JAV naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) pratęsimo; kadangi tai, kad 191 NPT branduolinį ginklą turinti ir jo neturinti valstybė šiuo metu nesutaria ir yra susiskaldžiusi dėl tinkamiausio požiūrio į branduolinių ginklų atsargų mažinimą ir panaikinimą, dar labiau apsunkins diskusijas;

N.  kadangi kelios branduolinį ginklą turinčios valstybės planuoja modernizuoti arba šiuo metu modernizuoja savo branduolinius ginklus arba jų siuntimo į taikinį priemones ir kadangi kai kurios iš jų savo nacionalinėse karinėse doktrinose mažina šių ginklų naudojimo ribas;

O.  kadangi 1994 m. Budapešto memorandumu, kurį pasirašė Ukraina, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, mainais už branduolinio arsenalo atsisakymą ir prisijungimą prie Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo Ukrainai buvo suteiktos saugumo garantijos, kad jos teritoriniam vientisumui ar politinei nepriklausomybei nekils grėsmė ir nebus naudojama jėga; kadangi tai, kad Rusija visiškai nesilaikė jos Budapešto memorandumu Ukrainai suteiktų saugumo garantijų ir nepaisė tarptautinės teisės, smarkiai pakenkė derybų dėl branduolinio nusiginklavimo ir neplatinimo nuotaikai;

P.  kadangi prastėjančias pasaulines saugumo sąlygas dar labiau apsunkina didėjantis valstybių tarpusavio nepasitikėjimas, o naujos technologijos, kurių naudojimas kelia didesnę grėsmę pasauliniam saugumui, ypač susijusią su galimais kibernetiniais išpuoliais, nukreiptais prieš branduolinius ginklus, jų valdymą, kontrolę ir išankstinio įspėjimo sistemas, taip pat didėjantis branduolinio ginklo vaidmuo nacionalinėje politikoje, strategijose ir doktrinose, skatina atnaujinti arsenalą ir dėl to kyla naujų pasaulinių branduolinio ginklavimosi varžybų rizika; kadangi vis daugiau šalių siekia sukurti branduolinį ginklą, kurį būtų galima naudoti mūšio lauke;

Q.  kadangi kyla didelė rizika, kad galingosios karinės jėgos, siekdamos numalšinti tarptautinę įtampą ir pagerinti pasaulines saugumo sąlygas, nebus linkusios vykdyti ginklų kontrolės ir nusiginklavimo, todėl strateginiame balanse branduoliniams ginklams vėl bus skirta didelė reikšmė ir taip visame pasaulyje didės branduolinė grėsmė;

R.  kadangi pasaulinį branduolinių ginklų arsenalą sudaro beveik 14 000 branduolinių kovinių galvučių, o JAV ir Rusijai priklauso daugiau kaip 90 proc. arsenalo; kadangi net ribotas branduolinių ginklų naudojimas turėtų pražūtingų humanitarinių padarinių ir jokia valstybė ar tarptautinė organizacija neturi pajėgumų pašalinti tiesioginių tokio išpuolio padarinių ir suteikti reikiamos pagalbos nukentėjusiesiems;

S.  kadangi naujosios dvišalės JAV ir Rusijos Federacijos START sutarties, kurios pagrindinis tikslas turi būti toliau patikrinamai mažinti branduolinių ginklų atsargas, sukauptas vykstant ginklavimosi varžyboms Šaltojo karo metu, ir pagal kurią iki jos galiojimo pabaigos 2021 m. vasario mėn. abiejų šalių dislokuotų strateginių branduolinių kovinių galvučių skaičius apribotas iki 1 550, pratęsimas būtų pagrindinis elementas siekiant užtikrinti strateginį stabilumą ir suvaldyti naujas ginklavimosi varžybas;

T.  kadangi JAV paskelbė, kad nuo 2020 m. lapkričio 22 d. pasitraukia atviros oro erdvės sutarties; kadangi atviros oro erdvės sutartis yra pagrindinė ginklų kontrolės priemonė, prisidedanti prie pasitikėjimo stiprinimo;

U.  kadangi NATO pareiškė tvirtą paramą visapusiškam NPT įgyvendinimui ir įsipareigojo sukurti sąlygas pasauliui be branduolinių ginklų, taikant laipsnišką metodą ir visapusiškai vadovaujantis NPT nuostatomis;

V.  kadangi įgyvendinant JAV vadovaujamą iniciatyvą „Sąlygų branduoliniam nusiginklavimui kūrimas“, kuria nustatytos atliktinos užduotys, kad būtų sukurtos sąlygos nusiginklavimui, siekiama neapsiriboti vien įprastu laipsnišku metodu siekiant spręsti dabartinės saugumo padėties blogėjimo problemą;

W.  kadangi pagal Švedijos pasiūlytą „tarpinių priemonių“ principą nustatomi palaipsniai, lengviau įgyvendinami veiksmai keturiose pagrindinėse srityse, kuriais siekiama kurti bendradarbiavimo įpročius, mažinti branduolinių ginklų svarbą, didinti skaidrumą ir mažinti branduolines grėsmes ir kurie suteiktų galimybę įgyvendinti dabartinius nusiginklavimo tikslus;

X.  kadangi kibernetinių išpuolių metodai, pvz., manipuliavimas duomenimis, skaitmeninis trukdymas ir kibernetinis klaidinimas, gali kelti pavojų komunikacijos patikimumui ir lemti didesnį netikrumą priimant sprendimus; kadangi krizės metu tokie kibernetiniai išpuoliai prieš branduolinių ginklų sistemas galėtų lemti eskalaciją, įskaitant netyčinį branduolinių ginklų paleidimą;

Y.  kadangi įsitikinta, kad daugiašalis dialogas ir diplomatija – veiksmingos priemonės, kuriomis užkertamas kelias platinimo krizei ir konfliktų aštrinimui, kaip matyti iš BVVP, kuris laikomas istoriniu pasiekimu ir kuriuo svariai prisidedama prie pasaulinio neplatinimo režimo;

Z.  kadangi Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR), kuri 2003 m. pasitraukė iš Sutarties ir, nepaisydama griežtų tarptautinių sankcijų, įgijo gebėjimą gaminti branduolinius ginklus, statusas masinio naikinimo ginklų aspektu tebėra nepakitęs; kadangi, remiantis 2018 ir 2019 m. TATENA metinėmis ataskaitomis, Pchenjanas vis dar vykdo branduolinę veiklą; kadangi 2020 m. pranešta apie požymius, kad KLDR vykdo veiklą branduolinių objektų vietose; kadangi įtariama, kad 2019 m. gruodžio 7 d. KLDR atliko didelio skystojo kuro raketų variklio antžeminį bandymą; kadangi 2020 m. sausio 1 d. KLDR paskelbė apie savo ketinimą nutraukti tarpkontinentinių balistinių raketų paleidimo ir branduolinių bandymų moratoriumą; kadangi perspektyvos, kad šioje teritorijoje greitu metu bus imtasi konkrečių veiksmų, kuriais bus siekiama atsisakyti branduolinio ginklo, yra mažos; kadangi Šiaurės Korėja vis dar kelia branduolinę ir balistinę grėsmę regionui ir pasauliui;

AA.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį Šiaurės poliaratyje labai išaugo branduoline energija varomų laivų skaičius; kadangi radioaktyvios ir branduolinės medžiagos Arktyje kelia pavojingų incidentų ar avarijų pavojų;

AB.  kadangi 2020 m. NPT peržiūros konferencija, kurią iš pradžių buvo numatyta surengti 2020 m. balandžio 27 d. – gegužės 22 d., turėjo būti atidėta dėl koronaviruso pandemijos;

1.  rekomenduoja Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:

   a) pakartoti, kad veiksmingas daugiašališkumas ir taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka yra išankstinė kovos su branduolinio ginklo platinimo ir branduolinio nusiginklavimo skatinimo sąlyga; dar kartą patvirtinti, kad NPT yra branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo režimo kertinis akmuo, gyvybiškai svarbus ramstis priešinantis branduolinių ginklų platinimo rizikai ir nepakeičiama taikos ir saugumo palaikymo bei stiprinimo visame pasaulyje sistema;
   b) dar kartą patvirtinti, kad ES ir jos valstybės narės visapusiškai remia NPT ir jos tris vienas kitą stiprinančius neplatinimo, nusiginklavimo ir branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams ramsčius, ir patvirtinti ankstesnio laipsniško metodo, pagrįsto įsipareigojimais, kurie nustatyti vykdant ankstesnius peržiūros procesus, visų pirma 1995, 2000 ir 2010 m., tinkamumą; pabrėžti, kad, siekiant palankių 10-osios peržiūros konferencijos rezultatų ir priimant konkrečias, veiksmingas ir bendru sutarimu grindžiamas priemones, kuriomis būtų sudarytos sąlygos papildyti ankstesnius įsipareigojimus, būtina taikyti suderintą požiūrį, siejantį tris ramsčius; pabrėžti svarbų ES vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas į taiką orientuotai politikai ir skatinant tarptautinį stabilumą;
   c) nedelsiant užtikrinti, kad būtų priimtas Tarybos sprendimas, kuriuo būtų oficialiai įtvirtinama ES bendroji pozicija dėl NPT peržiūros konferencijos;
   d) pabrėžti, kad penkis dešimtmečius NPT buvo nepaprastai svarbi priemonė siekiant taikos ir saugumo pasaulyje;
   e) toliau teikti paramą veiklai, rengiantis NPT 10-ajai peržiūros konferencijai, suteikiant 1,3 mln. EUR dydžio finansinę paramą informavimo veiklai, apimančiai tris teminius seminarus nusiginklavimo, neplatinimo ir branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams ramsčių klausimais, keturis regioninius susitikimus ir du papildomus renginius; toliau laikytis pagrindinių ES veiklos tikslų, ypač susijusių su pasitikėjimo didinimu, informuotumo apie kliūtis ir galimas konvergencijos sritis didinimu, ir prisidėti rengiant veiksmų gaires, kuriomis siekiama palankių 2020 m. peržiūros proceso rezultatų;
   f) toliau akcentuoti, kad bet kokie didėjantys skirtumai tarp valstybių laipsniškai diskredituotų NPT, kaip patikimą pasaulinio masto teisinę priemonę, ir paskatintų pasaulinio nusiginklavimo režimo padėties blogėjimą, taip didinant riziką, kad toliau pasaulio mastu bus platinami branduoliniai ginklai; įspėti sutarties šalis, kad dėl to, jog 2015 m. peržiūros konferencijoje ir parengiamuosiuose komitetuose nepasiektas bendras sutarimas, NPT ateitis nebegali būti laikoma savaime suprantamu dalyku ir sutarties šalys turi prisiimti aiškius įsipareigojimus;
   g) priminti sutarties šalims, kad 50-osios Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo metinės, sutampančios su 10-ąją peržiūros konferencija, galėtų suteikti impulsą pradėti nuoširdų ir į rezultatus orientuotą dialogą siekiant atkurti abipusį pasitikėjimą, išplėsti sutampančias sritis ir nustatyti bendrą pagrindą siekiant pažangos diskusijose, o galutinis tikslas būtų priimti sutartą dokumentą, pagal kurį branduolinis nusiginklavimas ir visiškas branduolinių ginklų sunaikinimas būtų pripažįstami bendru tikslu pagal NPT VI straipsnį;
   h) raginti imtis tvirto politinio vadovavimo ir remti NPT peržiūros konferenciją; perduoti NPT šalims žinią, kad valstybių ir vyriausybių vadovų dalyvavimas konferencijoje parodytų, kokią svarbą valstybės teikia NPT ir peržiūros procesui; raginti sutarties šalių atstovus pasinaudoti 10-ąja peržiūros konferencija, kad dar kartą patvirtintų, jog „branduolinio karo neįmanoma laimėti, todėl jo niekada nereikia pradėti“;
   i) pabrėžti, kad kai kurių sutarties šalių selektyvus sutarties taikymas ar su NPT susijusių memorandumų nesilaikymas griauna pasitikėjimą visa NPT sistema; raginti visas NPT pasirašiusias šalis užtikrinti pasirašytų įsipareigojimų laikymąsi;
   j) palankiai vertina tai, kad branduoliniai ginklai nebuvo naudojami 72 metus; įspėti NPT šalis, kad bet kaip išplėtus sąlygas, kuriomis būtų galima panaudoti branduolinius ginklus, būtų smarkiai pakenkta pasauliniam strateginiam stabilumui ir nenaudojimo praktikai;
   k) raginti visas valstybes pripažinti, kad branduolinių ginklų ir susijusių siuntimo į taikinį technologijų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo režimas – labai svarbi priemonė, kuria stiprinamas pasitikėjimas ir smarkiai prisidedama prie tarptautinių saugumo sąlygų blogėjimo stabdymo, taip užkertant kelią didžiuliam tarpvalstybiniam karui ir išsaugant taiką ir saugumą;
   l) pabrėžti, jog, siekiant sukurti pasaulį be branduolinių ginklų, būtina vykdyti veiksmingą branduolinio nusiginklavimo tikrinimą; dėti ir intensyvinti pastangas, be kita ko, bendradarbiaujant su tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis ir pilietine visuomene, kad būtų sprendžiamos tikrinimo problemos, susijusios su saugos, saugumo ir neplatinimo reikalavimais; dar kartą patvirtinti, kad tik realistiškas ginklų ribojimo ir pasitikėjimo stiprinimo procesas padės užtikrinti strateginį stabilumą ir bendrą saugumą;
   m) primygtinai raginti sutarties šalis imtis visų priemonių, kad būtų padaryta didesnė pažanga vykdant ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo procesus, visų pirma mažinant bendras pasaulines branduolinių ginklų atsargas, ir užtikrinti, kad nepasikeistų nuo 1986 m. branduolinių ginklų piko vyraujanti branduolinių ginklų arsenalo mažinimo tendencija; perduoti žinią, kad šiuo klausimu NPT turėtų būti naudojama kaip visų diplomatinių priemonių platforma;
   n) primygtinai raginti JAV ir Rusiją didinti tarpusavio pasitikėjimą, siekiant atnaujinti dialogą dėl galimų būdų plėtoti naujus santykius ginklų kontrolės srityje; pabrėžti, kad, rengiantis NPT 10-ajai peržiūros konferencijai, aiškus Rusijos ir JAV įsipareigojimas dar prieš 2021 m. vasario mėn. pratęsti naująją START sutartį būtų labai svarbus indėlis į peržiūros konferenciją; ryžtingai skatinti abi šalis vesti derybas dėl naujos priemonės, kuri apimtų dislokuotus ir nedislokuotus ginklus, taip pat strateginius ir nestrateginius ginklus, ir į kurią būtų įtraukta Kinija dėl jos masiškai telkiamų raketų; reikšti susirūpinimą dėl to, kad Rusija neseniai Orenburgo regione dislokavo hipergarsines raketas „Avangard“; primena Rusijai, kad visoms dislokuotoms hipergarsinėms raketoms „Avangard“ bus taikoma naujojoje START sutartyje numatyta bendra 1 550 kovinių galvučių riba ir susijusios tikrinimo nuostatos;
   o) pakartoti, kad ES labai apgailestauja dėl neseniai žlugusios Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, nes Rusija dislokavo branduolines galvutes nešti galinčią, mobilią ir sunkiai aptinkamą raketų sistemą SSC-8, dėl kurios sumažinama branduolinių ginklų panaudojimo ginkluotuose konfliktuose riba, ir pabrėžti, kokios didelės neigiamos įtakos tai turės Europos saugumui ir strateginei branduolinių ginklų kontrolės struktūrai; raginti abi Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį pasirašiusias šalis atnaujinti dialogą dėl galimų būdų priimti naują teisiškai privalomą priemonę, skirtą trumpojo ir vidutinio nuotolio raketoms; remti pastangas užtikrinti tokios priemonės daugiašališkumą aprėpiant visas kitas valstybes, turinčias tokios rūšies ginklų, įskaitant Kiniją;
   p) pareikšti susirūpinimą dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties žlugimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vidutinio nuotolio raketos gali ypač padidinti eskaluojamos branduolinės veiklos riziką Europos žemyne;
   q) skatinti diskusijas dėl galimybės sudaryti daugiašalę sutartį dėl balistinių raketų, kuri būtų platesnio užmojo nei JAV ir Rusijos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis ir apimtų kitas šalis;
   r) raginti JAV ir Rusiją, kad jos kiekviena atskirai visoms kitoms NPT šalims ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiktų deklaraciją, kurioje būtų nurodyta, kokių priemonių jos imasi po pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, kad užtikrintų NPT VI straipsnyje numatytų įsipareigojimų vykdymą; tuo tikslu Sąjungos vardu imtis reikiamų veiksmų;
   s) raginti Rusiją laikytis Budapešto memorandume įtvirtinto jos įsipareigojimo ir paisyti Ukrainai suteiktų saugumo garantijų;
   t) pasitraukimą iš branduolinių ginklų kontrolės režimų arba jų žlugimą laikyti NPT pavojų keliančiu precedentu; atsižvelgti į tai, kad NPT šalys tokius įvykius galėtų laikyti grėsme jų nacionaliniam saugumui ir kad to padariniai galėtų destabilizuoti visą NPT;
   u) iškelti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus NPT 10-ojoje peržiūros konferencijoje; imtis reikiamų diplomatinių ir politinių priemonių siekiant pašalinti tiesioginę vidutinio nuotolio branduolinių ginklų grėsmę, keliamą Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms;
   v) atkreipti dėmesį į NATO valstybių indėlį vykdant savo įsipareigojimus pagal NPT, susijusius su branduolinių ginklų atsargų sumažinimu 95 proc. nuo Šaltojo karo pabaigos, jų nukreipimu nuo taikinio, parengties statuso sumažinimu ir jų vaidmens mažinimu gynybos srityje; raginti NATO ir kitas NPT pasirašiusias šalis siekti toliau mažinti branduolinių ginklų skaičių visapusiškai laikantis NPT, taikant laipsnišką metodą, kuriuo skatinamas tarptautinis stabilumas ir saugumas;
   w) pažymėti, kad tai, jog 122 valstybės patvirtino Sutartį dėl branduolinių ginklų draudimo ir ją iki šiol pasirašė 84 valstybės, o ratifikavo 47 valstybės, yra įrodymas, kad trokštama įgyvendinti tikslą gyventi pasaulyje be branduolinių ginklų; pabrėžti, kad branduolinis nusiginklavimas negali būti traktuojamas atskirai nuo kolektyvinio saugumo ir gali būti užtikrintas tik atsižvelgiant į strateginį kontekstą ir kad jis turi būti laipsniško proceso, kuriuo visiems užtikrinamas nesumažėjęs saugumo lygis ir tuo pačiu užkertamas kelias naujoms ginklavimosi varžyboms, dalis; priminti, kad Daliųjų medžiagų gamybos nutraukimo sutartis, kaip priemonė užkirsti kelią branduolinių ginklų atsargų didinimui, yra gyvybiškai svarbus ir nepakeičiamas etapas siekiant pasaulio be branduolinių ginklų;
   x) patvirtinti NPT šalių teisę branduolinę energiją naudoti taikiems tikslams, kad būtų patenkinti jų ilgalaikiai energijos poreikiai, laikantis NPT nuostatų; bendradarbiauti su valstybėmis, pageidaujančiomis didinti pajėgumus šioje srityje, siekiant atsakingai naudoti branduolinę energiją tik taikiems tikslams, jeigu bus įgyvendintos visos saugos, saugumo ir neplatinimo sąlygos; apsvarstyti atitinkamas priemones tais atvejais, kai šios valstybės nebendradarbiauja ir nesilaiko visų saugos, saugumo ir neplatinimo sąlygų; teikti pagalbą ir tuo pačiu metu įpareigoti valstybes, norinčias plėtoti branduolinės energijos naudojimo taikiems tikslams pajėgumus, kurti tvirtą branduolinės saugos kultūrą ir pripažinti TATENA bei jos apsaugos sistemos vaidmenį ir vertę įgyvendinant NPT ir stiprinat branduolinio saugumo sistemą;
   y) apriboti ginklų platinimo požiūriu reikšmingų branduolinių technologijų perdavimą ir jį vykdyti tik valstybėms, kurios yra NPT šalys ir kurios yra sudariusios susitarimus dėl visų TATENA saugos garantijų ir jas visas įgyvendina, taip remiant 1995 m. NPT peržiūros konferencijos sprendimą, kad pagal naujus tiekimo susitarimus dėl didesnės rizikos branduolinės technologijos perdavimo turėtų būti nustatyta būtina išankstinė sąlyga pritarti visų TATENA saugos garantijų taikymui ir tarptautinių teisiškai privalomų įsipareigojimų neįsigyti branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų vykdymui;
   z) toliau stengtis Artimuosiuose Rytuose sukurti teritoriją be branduolinių ir visų kitų masinio naikinimo ginklų, laikantis 1995 m. rezoliucijos; toliau įgyvendinti iniciatyvas, siekiant stiprinti pasitikėjimą vykdant veiksmus, kuriais skatinamas įtraukus ekspertų ir politikos formuotojų dialogas, projektų įgyvendinimui skiriant 2,86 mln. EUR finansinį paketą;
   aa) remti regioninį požiūrį kaip vieną iš svarbių nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo skatinimo būdų; atsižvelgti į Konferencijos dėl teritorijos be branduolinių ginklų sukūrimo Artimuosiuose Rytuose pirmosios sesijos išvadas; skatinti visas dalyvaujančias šalis kuo labiau stengtis, kad per antrąją konferencijos sesiją būtų pasiekta pažangos šioje srityje;
   ab) siekiant stiprinti politinę paramą pragmatiškiems, trumpalaikiams ir įgyvendinamiems pasaulinio nusiginklavimo režimo įsipareigojimams, laikytis Švedijos pasiūlymo dėl „tarpinių priemonių“ metodo, kurio bendrieji tikslai yra atkurti pasitikėjimą, remti priemones, kuriomis siekiama mažinti branduolinių ginklų svarbą, stiprinti valstybių bendradarbiavimo įpročius, mažinti branduolines grėsmes ir didinti skaidrumą – tai būtų tarpiniai veiksmai, kurie sudarytų palankesnes sąlygas sutarties šalims įgyvendinti dabartines prievoles;
   ac) raginti sutarties šalis parengti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama sušvelninti netyčinio ar atsitiktinio branduolinių ginklų panaudojimo grėsmes; į šias priemones būtų galima įtraukti komunikacijos kanalų ir protokolų tobulinimą, kibernetinį saugumą ir aiškų tradicinio turto ir branduolinio turto atskyrimą, taip pat atsparumo hibridinėms grėsmėms bei kibernetiniams išpuoliams didinimą ir sprendimams priimti skirto laiko pratęsimą kilus krizei;
   ad) remti įsipareigojimą didinti branduolinį ginklą turinčių valstybių skaidrumą, laikantis NPT 10-ojoje peržiūros konferencijoje priimtų 13-os nusiginklavimo žingsnių; priminti, kad toliau tobulinant pranešimų teikimo mechanizmą sisteminant branduolinį ginklą turinčių valstybių pranešimų teikimo sistemas, šiose valstybėse būtų padedama pasiekti vienodą skaidrumo lygį; atsižvelgiant į tai, ypatingą dėmesį skirti Neplatinimo ir nusiginklavimo iniciatyvos pasiūlymams siekiant didinti skaidrumą, kad būtų sustiprintas NPT peržiūros procesas;
   ae) atsižvelgti į 2020 m. NPT peržiūros konferencijos Parengiamajam komitetui JAV pateiktą pasiūlymą „Sąlygų branduoliniam nusiginklavimui kūrimo iniciatyvos įgyvendinimas“, kuriuo siekiama nustatyti ir spręsti tarptautinių saugumo sąlygų klausimus, kurie truko siekti tolesnės pažangos nusiginklavimo srityje, ir formuoti pragmatiškesnį požiūrį į nusiginklavimą bei teigiamai prisidėti prie sėkmingų 2020 m. peržiūros konferencijos rezultatų; dalyvauti tolesnėse diskusijose dėl pasiūlymo vykstant 2020 m. ir paskesnėms peržiūros konferencijoms;
   af) raginti visas valstybes nedelsiant pradėti diskusijas dėl to, kaip pradėti vykdyti ir užbaigti vieną iš neįgyvendintų prioritetų – sutartį, kuria būtų draudžiama gaminti branduoliniuose ginkluose naudojamą daliąją medžiagą, nes tai būtina priemonė siekiant išvengti branduolinio ginklavimosi varžybų atsinaujinimo pavojaus ir gyvybiškai svarbus žingsnis siekiant panaikinti branduolinius ginklus;
   ag) užtikrinti, kad ES toliau tvirtai remtų Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT) ir Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizaciją (CTBTO); taip pat priminti, kaip svarbu, kad CTBT nedelsiant įsigaliotų, siekiant užkirsti kelią naujų ginklų kūrimui;
   ah) pakartoti, kad ES vis dar įsipareigojusi vykdyti BVVP, nes tai – geriausia priemonė gauti patikinimą, kad Iranas branduolinę energiją naudos tik taikiems tikslams, taip pat labai svarbi stabilumo ir saugumo didinimo Artimuosiuose Rytuose priemonė; toliau pabrėžti svarbų ES vaidmenį ieškant būdų, kaip daryti pažangą siekiant užtikrinti branduolinį susitarimą; pakartoti, kad ES apgailestauja dėl to, kad JAV pasitraukė iš BVVP ir kad vėl taikomos sankcijos; palankiai įvertinti Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės (E3) Jungtinėse Tautose pareikštą prieštaravimą JAV pasiūlymui vėl taikyti sankcijas Iranui pagal JT ST rezoliuciją Nr. 2231, nes JAV nebėra BVVP šalis; palankiai įvertinti 2020 m. rugpjūčio 26 d. AEOI ir TATENA bendrą pareiškimą dėl geranoriško TATENA nurodytų apsaugos priemonių įgyvendinimo klausimų išsprendimo, pagal kurį Iranas suteikia TATENA prieigą prie dviejų šios agentūros nurodytų vietų ir sudaro palankesnes sąlygas TATENA patikros veiklai; priminti esminį TATENA, kaip vienintelės nepriklausomos tarptautinės organizacijos, atsakingos už stebėseną ir tikrinimą, kaip laikomasi branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų, vaidmenį; raginti Iraną užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi su branduoliniais ginklais susijusių jo įsipareigojimų pagal BVVP ir NPT;
   ai) pareikšti apgailestavimą dėl to, kad Iranas remia smurtą naudojančius nevalstybinius subjektus ir plėtoja bei naudoja balistinių raketų pajėgumus, destabilizuojančius platesnį Artimųjų Rytų regioną;
   aj) pakartoti, kad ES visapusiškai remia visiško, patikrinamo ir negrįžtamo KLDR branduolinio ginklo atsisakymo tikslą, laikantis visų atitinkamų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų; primygtinai raginti KLDR nutraukti savo branduolinių ginklų programą ir vėl laikytis NPT ir TATENA apsaugos priemonių; toliau remti vykstantį dialogo procesą ir kartu siekti aktyviau dalyvauti derybose pasinaudojant ES diplomatine patirtimi; primena, kad KLDR ir toliau kelia regioninę ir tarptautinę branduolinę ir balistinę grėsmę;
   ak) toliau laikytis NPT ir ją išsaugoti, kaip pagrindinę daugiašalę priemonę, kuria siekiama užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, skatinti ją taikyti visuotinai ir stiprinti jos įgyvendinimą trijuose vienodai svarbiuose ir vienas kitą stiprinančiuose ramsčiuose; skatinti visas NPT šalis atnaujinti savo pastangas bendradarbiauti ir ryžtingai iš naujo įsipareigoti visapusiškai, iki galo ir suderintai įgyvendinti NPT;
   al) raginti visas to dar nepadariusias valstybes pasirašyti ir ratifikuoti NPT, kaip branduolinio ginklo neturinčias valstybes, ir, kol jos prisijungs, raginti laikytis sutarties sąlygų ir įsipareigoti siekti neplatinimo ir nusiginklavimo tikslų, be kita ko, pateikiant įrodymus, kad jos nevykdo branduolinės technologijos perdavimo, ir stiprinant Branduolinių medžiagų fizinės saugos konvenciją;
   am) priminti, kad branduolinis nusiginklavimas turi būti vykdomas realistiškai ir laipsniškai, tinkamai atsižvelgiant į visų asmenų saugumo interesus, ir kad strateginės rizikos, susijusios su branduoliniais ginklais, mažinimas iš esmės susijęs su branduolinių doktrinų skaidrumu, politinėje ir karinėje srityse atsakingų asmenų dialogu, komunikacijos priemonėmis krizės atveju ir nuraminimo priemonėmis;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0130.
(2) OL L 97, 2000 4 19, p. 1.
(3) OL L 106, 2005 4 27, p. 32.
(4) OL L 90, 2010 4 10, p. 8.
(5) OL L 105, 2019 4 16, p. 25.
(6) OL L 149, 2019 6 7, p. 63.

Teisinė informacija - Privatumo politika