2020 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos švietimo ateities atsižvelgiant į COVID-19 (2020/2760(RSP))

P9_TA(2020)0282 B9-0338/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl tarpinstitucinės deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (COM(2020)0625),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas skaitmeniniam amžiui“ (COM(2020)0624),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė siekiant konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (COM(2017)0673),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Švietimas skaitmeniniame amžiuje: ES politikos formavimo iššūkiai, galimybės ir pamokos“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl švietimo modernizavimo ES(4),

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl Europos švietimo ateities atsižvelgiant į COVID-19 (O-000052/2020 – B9-0020/2020 ir O-000053/2020 – B9-0021/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi pagal Europos socialinių teisių ramstį galimybė naudotis kokybiško ir įtraukaus švietimo paslaugomis ir mokytis visą gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, kuri labai svarbi norint įgyti įgūdžių ir juos išlaikyti, taip pat visapusiškai ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir veiksmingai patekti į besikeičiančią darbo rinką;

B.  kadangi, UNESCO duomenimis, COVID-19 krizės įkarštyje švietimo ir mokymo įstaigų uždarymas paveikė beveik 1,6 mlrd. besimokančiųjų daugiau kaip 190 šalių, t. y. 94 proc. pasaulio besimokančiųjų; kadangi daugiau kaip 60 proc. besimokančiųjų visame pasaulyje vis dar patiria šį poveikį; kadangi mažiau nei 25 proc. mažas pajamas gaunančių šalių suteikė tam tikrą nuotolinio mokymosi galimybę; kadangi labiausiai išsivysčiusiose šalyse prieigą prie skaitmeninio švietimo turėjo apie 90 proc. moksleivių, o tai reiškia, kad 10 proc. jų tokios galimybės neturėjo(5);

C.  kadangi ES lygmeniu vis dar esama didelių neatitikimų – kai kuriose valstybėse narėse iki 32 proc. moksleivių kelis mėnesius neturi galimybės mokytis; kadangi daugelis besimokančiųjų neturi šios galimybės dėl to, kad nėra skaitmeninės įrangos, dėl nepakankamų skaitmeninių įgūdžių ir anksčiau buvusių nepalankių sąlygų; kadangi net tais atvejais, kai besimokantieji turėjo galimybę gauti skaitmeninio švietimo paslaugas, dažnai jie vis tiek turėjo mokytis be mokytojų, bendraamžių ar namiškių pagalbos, o kartais nestabilioje namų aplinkoje;

D.  kadangi COVID-19 pandemija lėmė ko gero didžiausią pasaulio švietimo ir mokymo sistemų sutrikdymą istorijoje ir kelia grėsmę, kad visa studentų karta turės mažesnes mokymosi galimybes, ir gali ištrinti per dešimtmečius pasiektą pažangą; kadangi tikėtina, jog dėl sumažėjusių mokymosi galimybių nukentėjusi karta ateityje gaus mažesnes pajamas, ir tai taip pat gali padaryti neigiamą poveikį darbo našumo augimui ir visos Sąjungos konkurencingumui; kadangi šiai kartai teks išbandymas įsilieti į darbo rinką, kurią stipriai paveikė COVID-19 sukelta ekonomikos krizė;

E.  kadangi švietimo įstaigos atlieka daug platesnį socialinį ir švietėjišką vaidmenį ir prisideda prie besimokančiųjų fizinės bei psichikos sveikatos; kadangi pastebėta, kad tiesioginio mokytojų ir mokinių bendravimo stoka dažnai turi įtakos besimokančiųjų gerovei ir psichikos sveikatai; kadangi pandemija parodė, kokį svarbų vaidmenį švietime ir visuomenėje atlieka mokytojai; kadangi mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų darbo krūvis dažnai buvo pernelyg didelis, todėl jiems reikia daugiau paramos ir didesnio jų darbo pripažinimo;

F.  kadangi dėl šios krizės buvo paspartintas perėjimas prie skaitmeninio mokymosi ir paskatintos inovacijos švietimo srityje, pavyzdžiui, pagerintos e. mokymosi galimybės; kadangi pastaraisiais metais investuojant į mokymosi technologijų bendroves buvo pagerintos švietimo ir e. mokymosi galimybės; kadangi įmonių ir švietimo įstaigų partnerystė atlieka svarbų vaidmenį skatinant inovacijas švietimo sektoriuje; kadangi švietimo įstaigos ir toliau turėtų priimti galutinius sprendimus dėl ugdymo turinio;

G.  kadangi krizės paskatintas staigus perėjimas prie masinio internetinio ir nuotolinio mokymosi taip pat atskleidė didžiules skaitmeninio švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo spragas Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse; kadangi krizė taip pat parodė, kad reikia glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo švietimo ir mokymo politikos srityje;

H.  kadangi tuo metu, kai staiga pereita prie skaitmeninių technologijų, 43 proc. europiečių neturėjo pagrindinių skaitmeninių įgūdžių(6); kadangi esama tiesioginio ryšio tarp, pirma, valstybės narės, kurioje žmonės gyvena, taip pat konkrečios kiekvienos valstybės narės vietovės, kurioje jie gyvena, jų socialinės ir ekonominės padėties, amžiaus, pajamų, išsilavinimo lygio bei darbo ir, antra, jų skaitmeninių įgūdžių; kadangi skaitmeninė transformacija ir naujų technologijų naudojimas daro poveikį darbo rinkai, nes reikalingas aukštesnis skaitmeninio raštingumo lygis;

I.  kadangi ši pandemija suteikė galimybę persvarstyti švietimo ateitį;

J.  kadangi Komisija siekia iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę;

K.  kadangi pagal Europos Vadovų Tarybos pasiektą politinį susitarimą dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) būtų smarkiai sumažintos lėšos pavyzdinėms švietimo programoms, pavyzdžiui, „Erasmus+“; kadangi Parlamentas ne kartą ragino skirti plataus užmojo biudžetą švietimo programoms; kadangi dėl dabartinės ekonomikos krizės neturėtų būti mažinamos viešosios išlaidos švietimui;

L.  kadangi, remiantis subsidiarumo principu, švietimo politika priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai, o Sąjunga atlieka paramos ir koordinavimo funkcijas;

1.  palankiai vertina švietimo ir mokymo įstaigų, ypač jų mokymo ir švietimo darbuotojų, taip pat studentų ir tėvų kūrybiškumą ir išradingumą prisitaikant prie internetinio ir nuotolinio mokymosi, ypač atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančias aplinkybes ir neaiškius laikus; taip pat palankiai vertina teigiamus pavyzdžius, kuriuos rodo gyventojai, pilietinė visuomenė ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai pritaikydami savo švietimo praktiką ir kurdami iniciatyvas, kurios suteikė galimybę mokytis toliau; ragina dėti daugiau pastangų, siekiant plėtoti veiksmingas iniciatyvas ir padidinti jų matomumą, taip pat skatinti geriausią praktiką visuose švietimo sektoriuose; ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms platformą, kurioje jos galėtų keistis geriausia patirtimi, ir šiuo atžvilgiu išnagrinėti galimybes kurti naujas iniciatyvas, pavyzdžiui, sukurti Europos internetinį universitetą;

2.  tačiau pabrėžia, kad staigus perėjimas prie skaitmeninių technologijų švietimo ir mokymo srityje taip pat atskleidė skaitmeninę atskirtį, susijusią su prieiga prie skaitmeninės infrastruktūros ir įrangos, mokymo internetu kokybe ir studentų, mokytojų bei profesijos mokytojų įgūdžiais;

3.  apgailestauja dėl to, kad Europoje vis dar turime mokinių ir studentų, kurie neturi prieigos prie skaitmeninio švietimo; pakartoja, kad reikia gerinti junglumą Europos lygmeniu, ypač kaimo ir atokiose vietovėse, ir gerinti galimybes naudotis skaitmenine įranga; atkreipia dėmesį į pažangiąsias švietimui skirtų kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir programinės įrangos inovacijas Europoje;

4.  yra susirūpinęs dėl mokytojų ir mokinių skaitmeninių įgūdžių stokos, kuri trukdo veiksmingam skaitmeniniam švietimui; todėl primena, kad reikia investuoti į mokytojų ir instruktorių įgūdžių tobulinimo bei profesinio tobulėjimo galimybes visoje Europoje, siekiant užtikrinti, kad jie ne tik turėtų skaitmeninių įgūdžių, bet ir galėtų juos ugdyti; atkreipia dėmesį į mokytojų judumo ir dalijimosi žiniomis kaip pagrindinės priemonės naudą šiuo atžvilgiu ir ragina Komisiją toliau remti šią veiklą;

5.  pažymi, kad ši krizė skirtingai paveikė įvairius švietimo ir mokymo sektorius, o aukštojo mokslo įstaigoms sekasi geriau dėl turimos infrastruktūros, išteklių ir patirties naudojant skaitmenines priemones; pabrėžia, kad ikimokyklinio ugdymo, mokyklinio ugdymo, profesinio rengimo ir mokymo, taip pat suaugusiųjų švietimo ir neformaliojo švietimo nutraukimo padariniai buvo didesni, ir ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas veiksmingas nuotolinis mokymasis tuose sektoriuose; primena, kad šiuo atžvilgiu reikia teikti tinkamą finansinę paramą;

6.  ragina Komisiją rinkti, vertinti ir skelbti visų valstybių narių duomenis apie pandemijos poveikį besimokančiųjų dalyvavimui nuotolinio švietimo veikloje, ypatingą dėmesį skiriant veiklai, kurioje jie negalėjo dalyvauti dėl skaitmeninių priemonių trūkumo; be to, ragina Komisiją rinkti duomenis apie mokytojų skaitmeninius įgūdžius visose valstybėse narėse;

7.  susirūpinęs pažymi, kad spragos skaitmeninio švietimo srityje padidino esamą nelygybę tiek tarp valstybių narių, tiek jų viduje ir neproporcingai paveikė tuos, kurie jau ir taip yra nepalankioje socialinėje, ekonominėje ar kitokioje padėtyje, tuos, kurie turi mokymosi sunkumų ar negalią, taip pat pažeidžiamoms ar mažumų grupėms priklausančius asmenis; pabrėžia, kad ši skaitmeninė atskirtis turi būti nedelsiant panaikinta;

8.  taip pat primena labai svarbų socialinį mokyklų ir kitų švietimo įstaigų vaidmenį, pavyzdžiui, teikiant reguliaraus maitinimo paslaugas ir papildomą paramą; atkreipia dėmesį į neigiamą izoliavimo priemonių poveikį besimokančiųjų psichikos sveikatai ir gerovei, taip pat į įtampą, susijusią su vertinimu ir izoliacija nuo bendraamžių;

9.  todėl palankiai vertina švietimo specialistų ir valstybių narių pastangas užtikrinti, kad būtų atnaujintas mokymasis gyvai COVID-19 atžvilgiu saugioje aplinkoje; ragina valstybes nares daryti tai, ko reikia, kad visiems būtų užtikrintas mokymasis gyvai; pripažįsta problemą, susijusią su švietimo įstaigų atidarymu, ir apgailestauja, dėl nepakankamo veiksmų koordinavimo ar keitimosi geriausia patirtimi Europos lygmeniu; ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti siekiant sumažinti pavojų darbuotojų ir besimokančiųjų sveikatai ir padidinti galimybes tęsti švietimo procesą gyvai; taip pat mano, kad tuo atveju, jei būtų vėl taikomos izoliavimo priemonės, švietimo įstaigos turi būti aprūpintos priemonėmis, kad galėtų užtikrinti kokybišką skaitmeninį mokymąsi visiems besimokantiems ir spręsti psichikos sveikatos bei gerovės problemą bendradarbiaudamos su tėvais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

10.  pabrėžia, kad socialinė ir švietimo nelygybė dažnai atsiranda ankstyvoje vaikystėje ir didėja per pilnametystę, nes žemesnis išsilavinimas paprastai lemia prastesnes užimtumo perspektyvas, o tai savo ruožtu mažina galimybes mokytis darbo vietoje ir tobulėti;

11.  yra susirūpinęs dėl nevienodo skaitmeninio neraštingumo lygio, kuris išryškėjo krizės metu, nes daugelis žmonių susiduria su problemomis, susijusiomis su pagrindine duomenų apsauga internete, kibernetiniu saugumu ir informaciniu raštingumu; todėl atkreipia dėmesį į itin didelę dezinformacijos ir melagingų naujienų problemą; pabrėžia, kad svarbu ugdyti skaitmeninius ir informacinio raštingumo įgūdžius laikantis tikro mokymosi visą gyvenimą požiūrio, ir pažymi, kad reikia gerinti vyresnių asmenų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų galimybes įgyti skaitmeninių įgūdžių; ragina į peržiūrėtą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą įtraukti plataus masto Europos skaitmeninio raštingumo iniciatyvas;

12.  mano, kad pagrindinė krizės pamoka yra ta, kad įtrauktis ir lygios galimybės, kiek tai susiję su prieiga ir kokybe, turi būti būsimos Sąjungos švietimo ir mokymo politikos pagrindas;

13.  pabrėžia, kad krizė parodė, jog rengiant ir įgyvendinant švietimo politiką reikia įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant mokytojus ir instruktorius, besimokančius asmenis, neformaliojo švietimo paslaugų teikėjus, tėvus, įmones, pilietinę visuomenę, profesines sąjungas ir vietos valdžios institucijas, ir laikytis bendro kūrimo požiūrio; primena, kad mokymasis vyksta formaliojo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos aplinkoje ir kad politikos formavimas turi būti orientuotas į šį daugialypį požiūrį;

14.  yra įsitikinęs, kad krizė suteikia galimybę išsamiai apsvarstyti būsimą švietimo ir mokymo politikos orientavimą bei jos vietą platesnėje atsigavimo po pandemijos darbotvarkėje; pabrėžia, kad švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį pereinant prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninių technologijų; primena, kad Europos žaliajame kurse pripažįstamas svarbus mokyklų, mokymo įstaigų ir universitetų vaidmuo skatinant pokyčius;

15.  taip pat mano, kad dabar yra tinkamiausias laikas persvarstyti ir modernizuoti mokymo programas ir mokymosi metodus, taip pat paspartinti pokyčių tempą; ragina valstybes nares pažangiu ir į besimokantįjį orientuotu būdu įtraukti skaitmeninimą bei inovacijas ir integruoti naujas ir besiformuojančias technologijas, kaip antai dirbtinį intelektą, blokų grandinės technologiją, pritaikomus mokymosi sprendimus ir žaidimizaciją, į savo švietimo ir mokymo sistemas; pabrėžia, kad reikia ištirti novatoriškų technologijų poveikį švietimo srityje ir populiarinti geriausios praktikos pavyzdžius Europos lygmeniu; primena teisės ir etikos principų, kuriais grindžiama intelektinė nuosavybė, svarbą, atsižvelgiant į skaitmeninio švietimo turinį; pabrėžia, kad skaitmeninių technologijų naudojimas turėtų būti įtrauktas į švietimą nuo ankstyvo amžiaus, tinkamai prižiūrint suaugusiesiems ir specialistams ir taikant aukščiausius duomenų ir autorių teisių apsaugos standartus;

16.  pabrėžia, kad neįmanoma pakeisti tiesioginio mokytojų ir besimokančiųjų bendravimo ir kad tik mokymasis gyvai gali veiksmingai užtikrinti socialinių ir bendravimo įgūdžių formavimą; todėl mano, kad nors tikėtina, jog pandemija paskatins perėjimą prie mišraus švietimo modelio, kuriame mokymasis gyvai klasėje bus derinamas su e. mokymosi sprendimais, mokymasis gyvai turi išlikti švietimo ir mokymo pagrindu; primena humanitarinių mokslų studijų svarbą ir mano, kad jos būtinos norint papildyti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus, derinamus su menais (angl. STEAM), ir verslumo įgūdžius;

17.  mano, kad geresnis valstybių narių bendradarbiavimas ir koordinavimas bei platesnio užmojo Sąjungos švietimo ir mokymo politika būtų padėję veiksmingiau reaguoti į COVID-19 krizę, ir ragina Sąjungą ateityje imtis aktyvesnio koordinavimo vaidmens;

18.  todėl ragina Komisiją pasiūlyti drąsią būsimos Europos švietimo politikos sistemą, pagal kurią Europos švietimo erdvė būtų pakeista iš neaiškios bendraisiais principais grindžiamos vizijos į konkrečią darbo programą, kurioje būtų nustatyti išmatuojami tikslai, be kita ko, ne vėliau kaip iki 2025 m. Sąjungoje įdiegiant automatinį abipusį kvalifikacijų, diplomų ir mokymosi laikotarpių užsienyje pripažinimą; primygtinai ragina Komisiją laikytis panašaus drąsaus požiūrio į atnaujintą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, pereinant nuo atskirų veiksmų rinkinio prie visavertės skaitmeninių įgūdžių ir švietimo strategijos; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti aktyvų Parlamento dalyvavimą visais politikos formavimo etapais;

19.  primygtinai reikalauja, kad Europos švietimo politika būtų grindžiama bendrai parengta politikos programa, užtikrinančia, kad atitinkamomis politinėmis iniciatyvomis, kaip antai Europos įgūdžių darbotvarke, Europos švietimo erdve, Skaitmeninio švietimo veiksmų planu, Jaunimo garantijų iniciatyva ir vaiko garantijų sistema, būtų papildomi ir remiami aiškūs bendrieji politikos tikslai; mano, kad švietimo aspektas turi būti įtrauktas į dialogą su piliečiais, pavyzdžiui, per konferenciją dėl Europos ateities;

20.  pažymi, kad pažanga kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę yra gerokai didesnė nei vykdant panašius procesus kituose švietimo sektoriuose; todėl ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti kitiems švietimo sektoriams, ypač ikimokykliniam ugdymui, mokykliniam ugdymui, suaugusiųjų švietimui ir profesiniam rengimui bei mokymui, laikantis mokymosi visą gyvenimą požiūrio;

21.  primena, kad programa „Erasmus +“ yra pirminė finansavimo priemonė Europos švietimo erdvės kūrimui remti; pabrėžia su programos „Erasmus +“ parama sukurtų priemonių vertę, kuriant mokymo išteklius ir jais dalijantis, pavyzdžiui, pasitelkiant iniciatyvą „e. Twinning“, ir rengiant mokytojų rengimo modulius, pavyzdžiui, pasitelkiant programą „School Education Gateway“; mano, kad tokios priemonės turėtų būti išplėstos, geriau finansuojamos ir aktyviau propaguojamos švietimo bendruomenėje, kad būtų galima iš tikrųjų pakeisti mokymą ir mokymąsi internetu; primena, kad remia programą „Erasmus+“, kurioje judumas papildomas virtualaus mokymosi ir bendradarbiavimo priemonėmis, bet ne pakeičiamas jomis; atkreipia dėmesį į vertingą įvairių Parlamento pasiūlytų su švietimu susijusių bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų indėlį ir ragina įtraukti sėkmingus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus rengiant politiką ir programas;

22.  be to, pabrėžia galimą profesinio meistriškumo centrų, „DiscoverEU“ ir Europos universitetų iniciatyvų indėlį į Europos švietimo erdvę; vis dėlto apgailestauja, kad 2020 m. gegužės mėn. Komisijos persvarstytame pasiūlyme dėl DFP, kurį 2020 m. liepos mėn. dar labiau sumažino Europos Vadovų Taryba, numatytas nepakankamas programos „Erasmus +“ finansavimas, reikalingas šioms pavyzdinėms iniciatyvoms įgyvendinti, nedarant poveikio pagrindinėms programos dalims, visų pirma judumo mokymosi tikslais galimybių didinimui ir programos įtraukumo didinimui;

23.  pažymi, kad švietimo politika gali būti remiama įgyvendinant įvairias Sąjungos finansavimo programas; ragina Komisiją pirmenybę teikti tikslinėms investicijoms į švietimo įstaigoms ir besimokantiems asmenims skirtą skaitmeninę infrastruktūrą bei įrangą, kad būtų sudarytos sąlygos nuotoliniam ir internetiniam mokymuisi, ypač atsižvelgiant į skaitmeninius įtaisus ir prieigą prie interneto kaimo vietovėse; pabrėžia, kad šiuo tikslu turėtų būti naudojama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir Europos regioninės plėtros fondas;

24.  pabrėžia, kad aukštos kokybės švietimo sistemos yra ES konkurencingumo pasaulyje pagrindas, ir primena, kad gerai veikiančioms šveitimo ir mokymo sistemoms reikia didelių viešųjų investicijų; todėl pažymi, kad plataus užmojo politika be atitinkamo finansavimo nėra patikima; labai apgailestauja, kad tarp programų, kurioms skirtas biudžetas buvo sumažintas, yra ir būtent tos programos, kuriomis remiama švietimo ir mokymo politika, visų pirma „Erasmus +“, „Europos horizontas“ ir „Europos socialinis fondas +“; pakartoja savo raginimą patrigubinti programos „Erasmus +“ biudžetą, palyginti su 2014–2020 m. DFP nustatytu biudžetu; ragina valstybes nares aktyviai naudoti ekonomikos gaivinimo plane numatytas lėšas, skirtas investicijoms į švietimą skatinti; ragina valstybes nares smarkiai padidinti viešąsias išlaidas švietimui;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 428, 2017 12 13, p. 10. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0485 (4) OL C 28, 2020 1 27, p. 8. (5) Brookings Institution, 2020 m. balandžio mėn. (6) Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas, 2019 m.

2020 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įsipareigojimų taikyti abipusiškumo principą vizų klausimu pagal Reglamento (ES) 2018/1806 7 straipsnį (2020/2605(RSP))

P9_TA(2020)0283 B9-0339/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1806, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus(1) ypač į jo 7 straipsnį (abipusiškumo mechanizmas),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl Komisijos įsipareigojimų taikyti abipusiškumo principą vizų klausimu pagal Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio 4 dalį(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus dėl abipusiškumo principo nesilaikymo, t. y. 2016 m. balandžio 12 d. komunikatą (COM(2016)0221), 2016 m. liepos 13 d. komunikatą (COM(2016)0481), 2016 m. gruodžio 21 d. komunikatą (COM(2016)0816), 2017 m. gegužės 2 d. komunikatą (COM(2017)0227), 2017 m. gruodžio 20 d. komunikatą (COM(2017)0813), 2018 m. gruodžio 19 d. komunikatą (COM(2018)0855) ir naujausią 2020 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą „Abipusiškumo santykių trūkumas vizų politikos srityje“ (COM(2020)0119),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80, 265 ir 290 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 19 d. Strasbūre vykusius debatus dėl įsipareigojimų taikyti abipusiškumo principą vizų klausimu,

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl Komisijos įsipareigojimų taikyti abipusiškumo principą vizų klausimu pagal Reglamento (ES) 2018/1806 7 straipsnį (O-000049/2020 – B9-0022/2020),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi paprastai suprantama, kad vizų abipusiškumo kriterijus, kaip vienas pagrindinių ES vizų politikos kriterijų, reiškia, kad ES piliečiams, keliaujantiems į trečiąją šalį, turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos kaip tos trečiosios šalies piliečiams, keliaujantiems į ES;

B.  kadangi vizų abipusiškumo mechanizmo tikslas yra pasiekti tokį vizų abipusiškumą; kadangi pagal ES vizų politiką atskiroms valstybėms narėms draudžiama nustatyti vizos reikalavimą trečiosios šalies piliečiams, jei ši šalis nurodyta Reglamento (ES) 2018/1806 II priede (šalys, kurių piliečiams netaikomas trumpalaikės vizos reikalavimas);

C.  kadangi Parlamentui dalyvaujant kaip vienai iš teisėkūros institucijų abipusiškumo mechanizmas buvo peržiūrėtas 2013 m., nes jį reikėjo pritaikyti atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis, ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką dėl antrinio teisinio pagrindo, taip pat „kad Sąjunga galėtų solidariai pateikti atsaką, jei trečioji šalis, įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedo sąrašą, taiko vizos reikalavimą bent vienos valstybės narės piliečiams“ (Reglamento (ES) Nr. 1289/2013 1 konstatuojamoji dalis);

D.  kadangi abipusiškumo mechanizmu nustatoma procedūra, kuri prasideda nuo abipusiškumo principo nesilaikymo padėties, nurodant tikslius laikotarpius ir veiksmus, kurių reikia imtis siekiant panaikinti abipusiškumo principo nesilaikymo padėtį; kadangi pagal mechanizmo vidaus logiką jis apima priemones, kuriomis griežtinamos atitinkamai trečiajai šaliai taikomos sąlygos, be kita ko, galiausiai sustabdant vizos reikalavimo netaikymą visiems atitinkamos trečiosios šalies piliečiams (antras abipusiškumo mechanizmo taikymo etapas);

E.  kadangi „siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba tinkamai dalyvautų antrame abipusiškumo mechanizmo taikymo etape, atsižvelgiant į tai, kad vizos reikalavimo netaikymo sustabdymas visiems trečiosios šalies, įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priede pateiktą sąrašą, piliečiams yra ypač opus politinis klausimas ir į jo horizontalaus pobūdžio pasekmes valstybėms narėms, asocijuotosioms Šengeno šalims ir pačiai Sąjungai, visų pirma jų išorės santykiams ir bendram Šengeno erdvės veikimui, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų abipusiškumo mechanizmo elementų“, įskaitant vizos reikalavimo netaikymo sustabdymą visiems atitinkamos trečiosios šalies piliečiams;

F.  kadangi „Europos Parlamentas arba Taryba gali nuspręsti atšaukti delegavimą“ (SESV 290 straipsnio 2 dalies a punktas);

G.  kadangi „deleguotasis teisės aktas gali įsigalioti tik tada, jei per teisėkūros procedūra priimto akto nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba nepareiškia prieštaravimo“ (SESV 290 straipsnio 2 dalies b punktas);

H.  kadangi Komisija Europos Sąjungos Teisingumo Teismui užginčijo deleguotųjų aktų pasirinkimą antrame abipusiškumo mechanizmo taikymo etape, o Teisingumo Teismas vis dėlto laikėsi nuomonės, kad teisės aktų leidėjo pasirinkimas buvo teisingas (byla C-88/14);

I.  kadangi pagal šį mechanizmą įpareigojimai ir atsakomybė Parlamentui ir Tarybai bei Komisijai aiškiai priskiriami skirtingais abipusiškumo mechanizmo etapais;

J.  kadangi šis klausimas susijęs su ES valstybių narių solidarumu ir instituciniu solidarumu, tačiau Parlamentas ir Taryba šiuo metu negali pasinaudoti savo prerogatyva, kuria siekiama užtikrinti, kad šios institucijos „tinkamai dalyvautų antrajame abipusiškumo mechanizmo taikymo etape“;

K.  kadangi Komisija neturėtų būti palikta tokioje padėtyje, kai jos delsimas ir atsisakymas įgyvendinti ES teisės aktus galėtų susilpninti jos, kaip Sutarčių sergėtojos, patikimumą, bet jai turėtų būti priminta apie jos institucinius ir teisinius įsipareigojimus;

1.  pakartoja savo nuomonę, kad Komisija yra teisiškai įpareigota priimti deleguotąjį aktą, kuriuo laikinai sustabdomas vizos reikalavimo netaikymas vizos reikalavimo tam tikrų ES valstybių narių piliečiams nepanaikinusių trečiųjų valstybių piliečiams, o tai atliekama per 24 mėnesių laikotarpį nuo pranešimo šiuo klausimu paskelbimo datos (šis laikotarpis baigėsi 2016 m. balandžio 12 d.);

2.  ragina Komisiją, remiantis SESV 265 straipsniu, priimti reikiamą deleguotąjį aktą per du mėnesius nuo šios rezoliucijos priėmimo datos;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 303, 2018 11 28, p. 39. (2) OL C 263, 2018 7 25, p. 2.

2020 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2020 m. euro zonos užimtumo ir socialinės politikos (2020/2079(INI))

P9_TA(2020)0284 A9-0183/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3 ir 5 straipsnius, ir 6 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV)4, 6, 9, 145, 148, 149, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 158, 165, 166, 168, 174 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas) ir Rasinės lygybės direktyvą (Direktyva 2000/43/EB),

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ypač 1, 3, 4, 5, 8, 10 ir 13 tikslus,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/672 dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/559, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014, kiek tai susiję su konkrečių kovos su COVID-19 protrūkiu priemonių nustatymu(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Atsakas į koronaviruso grėsmę. Kiekvieną laisvą eurą panaudoti gyvybėms ir pragyvenimo šaltiniams saugoti“ (COM(2020)0143),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva)(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikatą „Suderintas ekonominis atsakas į COVID-19 protrūkį“ (COM(2020)0112),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. paskelbtą Jungtinio tyrimo centro techninę ataskaitą „COVID izoliavimo priemonės ir ES darbo rinkos“, ypač į jo atliktą naujausių prieinamų įrodymų, susijusių su nuotolinio darbo Europos Sąjungoje modeliais, analizę,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas: per ketverius metus nuo penkių pirmininkų pranešimo padaryta pažanga. Europos Komisijos medžiaga 2019 m. birželio 21 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimui“ (COM(2019)0279),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2020)0500),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo (COM(2020)0123) ir vėlesnį 2020 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimą šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2020)0070),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (COM(2017)0677) ir į 2018 m. balandžio 19 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 8 d. Tarybos sprendimą (ES) 2019/1181 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(6),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą dėl 2020 m. metinės tvaraus augimo strategijos (COM(2019)0650),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos ir Tarybos parengtą pasiūlymą dėl bendros užimtumo ataskaitos, pridedamą prie komunikato „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“ (COM(2019)0653),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2019)0652),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos ataskaitą „2020 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2019)0651),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2020 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2019)0900),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatytas 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politines gaires „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimo „Daugiau siekianti Sąjunga: mano Europos darbotvarkė. Kitos kadencijos Europos Komisijos (2019–2024 m.) politinės gaires“ pareiškimą: „kad kiekvienas vaikas, kuriam reikia pagalbos, ją gautų, remdamasi Europos Parlamento pasiūlyta idėja sukursiu Europos vaiko garantijų sistemą“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimas“ (COM(2017)0250), ypač į 11 principą, kuriuo sustiprinama vaiko teisių skatinimo svarba,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas „Demografiniai iššūkiai. Tolesni veiksmai“(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl profesinio ir šeimos gyvenimo suderinimo atsižvelgiant į demografinius pokyčius (11841/11),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 480/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (COM(2018)0132),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. socialinių investicijų dokumentų rinkinį, detaliai aprašytą jos komunikate „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į vėlesnes jo įgyvendinimo bei vertinimo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(9),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES(10),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2013 m. rekomendacijos „Investicijos į vaikus: padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (SWD(2017)0258),

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą ir susijusias 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadas(11), ir 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos ataskaitą „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“ (COM(2013)0322),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje, t. y. iki 2010 m. užtikrinti bent 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus priežiūrą ir bent 33 proc. jaunesnių kaip trejų metų amžiaus vaikų priežiūrą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos investicijų, skirtų darbo vietoms kurti ir ekonomikos augimui užtikrinti, didinimas. Antrasis Europos strateginių investicijų fondo etapas ir naujasis Europos išorės investicijų planas“ (COM(2016)0581),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

–  atsižvelgdamas į Žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinį (direktyvas (ES) 2018/849(12), (ES) 2018/850(13), (ES) 2018/851(14) ir (ES) 2018/852(15)),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Europa vėl investuoja. Investicijų plano Europai rezultatų apžvalga ir tolesni veiksmai“ (COM(2016)0359),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 16 d. Komisijos baltąją knygą „Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkė“ (COM(2012)0055),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas „Socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimas“ (15071/15),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje“(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Švietimas skaitmeniniame amžiuje: iššūkiai, galimybės ir įgyta patirtis formuojant ES politiką“(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl politikos, kuria užtikrinamos minimalios pajamos kaip kovos su skurdu priemonė(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 2 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos(26),

–  atsižvelgdamas į EBPO ir Europos Komisijos iniciatyvą „Sveikatos būklė ES“ ir į susijusią ataskaitą „Apie sveikatą glaustai. Europa 2018 m.“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „2018 m pensijų adekvatumo ataskaitą. Dabartinių ir būsimų pajamų adekvatumas senatvėje ES“, paskelbtą 2018 m. balandžio 26 d.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „2018 m. ataskaita dėl senėjimo. Ekonominės ir biudžeto prognozės ES valstybėms narėms (2016–2070 m.)“, paskelbtą 2018 m. gegužės 28 d.,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Europos socialinę chartiją ir 2014 m. pradėtą Turino procesą, kuriuo siekiama stiprinti Europos socialinės chartijos sutarčių sistemą Europos Taryboje ir jos sąsajas su Europos Sąjungos teise,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES(27),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19(28),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl 2014 m. birželio mėn. pradinės Europos Sąjungos ataskaitos komitetui,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (Vienodo požiūrio direktyva)(29) ir į Europos bendrijos steigimo sutarties (1992) 141 straipsnį dėl vienodo užmokesčio abiejų lyčių darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą principo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės,

–  atsižvelgdamas į 2019–2027 m. ES jaunimo strategiją, pagrįstą 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rezoliucija, ir į strategijos „Europa 2020“ tikslą sumažinti švietimo ir mokymo nebaigusių asmenų skaičių iki mažiau nei 10 proc.,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2020 m. kovo mėn. galutinę ataskaitą dėl galimybių studijos dėl vaiko garantijų iniciatyvos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo užimtumo rėmimas. Tiltas jaunai kartai į darbo rinką“ (COM(2020)0276),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (Europos prieinamumo aktas)(30),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. pavasario Europos ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinės politikos tinklo 2019 m. gegužės mėn. paskelbtą tyrimą „Dirbančiųjų skurdas Europoje. Nacionalinės politikos tyrimas“ (angl. In-work poverty in Europe: a study of national policies),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (14582/18),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje(31),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu(32),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. vasaros ekonomines prognozes,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos ekonomikos gaivinimo poreikių nustatymas (SWD(2020)0098),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 18 d. Tarybos išvadas dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo (6129/20),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0183/2020),

A.  kadangi ES prasidėjo giliausias ekonomikos nuosmukis per jos istoriją ir ekonominė veikla Europoje silpnėja neįprastai sparčiai; kadangi, remiantis 2020 m. vasaros ekonomikos prognozėmis, prognozuojama, kad ES BVP 2020 m. susitrauks maždaug 8,3 proc., o euro zonos BVP – 8,7 proc.;

B.  kadangi COVID-19 krizė yra simetrinis sukrėtimas, darantis poveikį visoms valstybėms narėms, nors krizės poveikis ir bus nevienodas ir turės didesnį poveikį daugiau nei 109 milijonams piliečių, kuriems skurdas grėsė jau iki pandemijos; kadangi socialinės apsaugos sistemos dėl krizės susiduria su didele įtampa, siekdamos sušvelninti socialinį krizės poveikį ir visiems užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas bei galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, tokiomis kaip sveikatos priežiūra, švietimas ir būstas; kadangi COVID-19 krizė gali padidinti esamą nelygybę ir, siekiant užtikrinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, reikalingas koordinuotas Europos atsakas;

C.  kadangi dėl dabartinės krizės taip pat kyla didesnių regioninių ir teritorinių skirtumų tarp valstybių narių ir valstybėse narėse rizika;

D.  kadangi veiksmingas Europos ekonominės, socialinės ir sveikatos politikos koordinavimas su Europos semestru ir Europos socialinių teisių ramsčiu yra labai svarbus siekiant sušvelninti krizės padarinius ir užtikrinti novatorišką, socialiai teisingą ir aplinką tausojantį ekonomikos atgaivinimą; kadangi aktyvesnis Parlamento dalyvavimas sustiprina demokratinę semestro priežiūrą;

E.  kadangi 2020 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimu buvo aktyvinta Stabilumo ir augimo pakto bendroji nukrypti leidžianti išlyga, pagal kurią užtikrinamas reikalingas lankstumas imantis visų būtinų priemonių, skirtų šalių ekonomikai ir sveikatos sistemoms remti; kadangi socialinės investicijos yra būtinos siekiant užtikrinti darnų vystymąsi, panaikinti skurdą ir sukurti įtraukias visuomenes;

F.  kadangi sumažintos investicijos ir tam tikri politiniai sprendimai, priimti dėl finansų ir ekonomikos krizės, turėjo apmaudžių padarinių kartais nepakankamai finansuojamų socialinės ir sveikatos priežiūros sistemų teikiamai apsaugai, ir jos nesugebėjo sumažinti skurdo ir nelygybės, o tai padidino pandemijos poveikį kai kuriose valstybėse narėse;

G.  kadangi norint užtikrinti greitą ekonomikos gaivinimą reikalingos ryžtingos priemonės ir investicijos, kurios yra orientuotos į pandemijos ekonominių ir socialinių padarinių švelninimą, ekonominės veiklos atnaujinimą, darnaus vystymosi skatinimą, perėjimą prie žaliosios ekonomikos, skaitmeninę transformaciją, taip pat reikia įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), Žaliojo kurso bei Paryžiaus susitarimo tikslus ir Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) principus, kad būtų sukurtos veiksmingesnės ir tvirtesnės gerovės valstybės;

H.  kadangi valstybės narės, norinčios pasinaudoti pasiūlyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, atsižvelgdamos į Europos semestro išvadas, taip pat nacionalinius energetikos ir klimato planus ir teisingos pertvarkos planus, turėtų parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurie bus pridėti prie jų nacionalinių reformų programų, ir per Europos semestrą praneš apie planų įgyvendinimo srityje padarytą pažangą; kadangi valstybės narės turėtų parengti konkrečius socialinės pažangos planus su aiškiais tikslais, kuriuose būtų nurodyta, į ką bus nukreiptos socialinės investicijos ir kaip Europos socialinių teisių ramsčio principai bus įgyvendinami priėmus Europos Komisijos pirmininkės paskelbtą Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą;

I.  kadangi socialiai tvarios reformos yra grindžiamos solidarumu, integracija, socialiniu teisingumu, sąžiningu turto padalijimu, lyčių lygybe, kokybiška visiems prieinama valstybine švietimo sistema, kokybišku darbu ir tvariu augimu, t. y. modeliu, kuriuo užtikrinama lygybė ir socialinė apsauga, įgalinamos pažeidžiamos grupės, didinamas dalyvavimas ir stiprinama pilietybė, taip pat gerinamos visų žmonių gyvenimo sąlygos; kadangi sustiprintos socialinės apsaugos sistemos turi esminę reikšmę kovojant su skurdu ir nelygybe bei remiant integracinį ir tvarų augimą;

J.  kadangi pridedamame Tarnybų darbiniame dokumente dėl Europos ekonomikos gaivinimo poreikių nustatymo nurodyta, kad skubiausias socialinis poreikis yra susijęs su nedarbo mažinimu; kadangi, remiantis šiame dokumente pateiktais Komisijos skaičiavimais, socialinei infrastruktūrai reikės 192 mlrd. EUR investicijų;

K.  kadangi prognozuojama, kad euro zonos nedarbo lygis nuo 7,5 proc. 2019 m. išaugs iki maždaug 9,5 proc. 2020 m., bet tarp valstybių narių bus didelių skirtumų; kadangi nedarbas įvairiuose sektoriuose, lyčių, amžiaus ir socialinėse bei ekonominėse grupėse turėtų didėti netolygiai; kadangi Europos priemonėmis grindžiamos nacionalinės sutrumpinto darbo laiko sistemos, darbo užmokesčio subsidijos ir parama įmonėms leidžia išsaugoti darbo vietas ir daugeliu atveju išsaugoti nepakitusį darbo užmokestį; kadangi vidutinės trukmės laikotarpiu daugeliui darbo vietų vis dar kyla rimta grėsmė ir kovojant su nedarbu prireiks didelių pastangų; kadangi ateityje Europos nedarbo draudimo išmokų perdraudimo sistema galėtų padėti apriboti tokius skirtumus, nes padėtų valstybėms narėms padengti tiesiogiai su nacionalinių trumpalaikio darbo sistemų sukūrimu arba praplėtimu susijusias išlaidas;

L.  kadangi per pirmąjį 2020 m. pusmetį padėtis euro zonos darbo rinkoje dėl COVID-19 pandemijos ir jai sustabdyti taikytų priemonių masiškai pablogėjo; kadangi už 2020 m. apytiksliai 4 proc. padidėjusio nedarbo rodiklio slypi iš esmės suprastėjusi padėtis, susijusi su dirbtų valandų skaičiumi, nes pagal trumpalaikio darbo sistemas dirbantys darbuotojai de facto yra bedarbiai, tačiau statistiniu požiūriu laikomi dirbančiais asmenimis; kadangi tam, kad asmuo būtų priskirtas prie bedarbių, jis turi būti prieinamas darbo rinkoje, o tai per griežtą izoliavimo laikotarpį buvo įmanoma ne visur, ir dauguma asmenų, kurių ryšiai su darbo rinka buvo silpni, taip pat buvo atgrasyti nuo aktyvios darbo paieškos, todėl nebuvo priskirti prie bedarbių;

M.  kadangi su šiuo padėties darbo rinkoje blogėjimu susijusi našta darbo rinkos kategorijoms pasiskirstė nevienodai; kadangi pirmieji darbą prarado mažų garantijų sąlygomis ir pagal mažų garantijų sutartis dirbantys darbuotojai bei per laikino įdarbinimo agentūras pagal sutartis įdarbinti darbuotojai; kadangi dažnai jie negali užtikrinti savo teisių įgyvendinimo, turi mažai arba apskritai neturi darbo vietos garantijų ir tą patį galima pasakyti apie socialinio draudimo apsaugą, be to, jie susiduria su didesne rizika darbuotojų saugai ir sveikatai; kadangi jaunimo nedarbo lygis padidėjo daugiau, palyginti su bendru nedarbo lygiu, o savarankiškai dirbantys asmenys taip pat masiškai nukentėjo dėl veiklos sustabdymo;

N.  kadangi pagrindinė atsakomybė už jaunimo nedarbo mažinimą tenka valstybėms narėms, nes jos turėtų kurti ir įgyvendinti darbo rinkos reglamentavimo sistemas, švietimo ir mokymo sistemas ir aktyvią darbo rinkos politiką;

O.  kadangi, remiantis 2020 m. vasaros prognoze, tikėtina, kad dėl kelių veiksnių darbo rinkos sugrįžimas į lygį prieš pandemiją, sulėtės, pvz., tai pasakytina apie ribotos trukmės trumpalaikio darbo subsidijų sistemas; kadangi dėl ilgesnio silpnos ekonominės veiklos laikotarpio ir didėjančio įmonių, kurios, kaip tikimasi, sumažins savo veiklos mastą arba pasitrauks iš verslo, skaičiaus sistemos negali padėti visiškai užkirsti kelio nedarbo didėjimui; kadangi tikėtiną nedarbo lygio didėjimą ES gali būti ypač sudėtinga sumažinti tose valstybėse narėse, kuriose santykinis nedarbas jau buvo didelis prieš prasidedant pandemijai, kuriose tikėtinas ekonomikos atsigavimas bus lėtas arba kurių darbo rinkos ir socialinės apsaugos tinklai yra ne tokie efektyvūs ir veiksmingi;

P.  kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, 2018 m. ES 28 buvo 8,3 mln. ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų, 7,6 mln. asmenų galėjo dirbti, tačiau neieškojo darbo ir dar 2,2 mln. asmenų ieškojo darbo, tačiau negalėjo pradėti dirbti per trumpą darbo laiką; kadangi iš viso 18,1 mln. asmenų 2018 m. 28 ES valstybėse narėse susidūrė su tam tikros rūšies nedarbu;

Q.  kadangi 2002–2018 m. ES darbo vietų, kuriose mokamas vidutinis darbo užmokestis, dalis sumažėjo 13 procentinių punktų;

R.  kadangi valstybės narės susiduria su struktūrinėmis darbo rinkos problemomis, pvz., mažu dalyvavimu ir įgūdžių bei kvalifikacijos pasiūlos neatitiktimi paklausai; kadangi didėja poreikis imtis konkrečių priemonių dėl neaktyvios darbo jėgos integravimo ar reintegracijos, kad būtų patenkinti darbo rinkos poreikiai;

S.  kadangi numatoma, jog dėl padėties darbo rinkoje pablogėjimo bus ribojamas darbo užmokesčio didėjimas, be to, dėl to susilpnėjo darbuotojų derybinės galios; kadangi socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra pagrindinės priemonės darbdaviams ir profesinėms sąjungoms siekiant nustatyti teisingą darbo užmokestį ir darbo sąlygas, taip pat mano, kad tvirta kolektyvinių derybų sistema padidina valstybių narių atsparumą ekonomikos krizės metu;

T.  kadangi teisė rengti kolektyvines derybas – klausimas, susijęs su visais Europos darbuotojais, turintis lemiamą reikšmę demokratijai ir teisinės valstybės principams, įskaitant pagarbą pagrindinėms socialinėms teisėms ir teisei į kolektyvines derybas; kadangi teisė į kolektyvines derybas Europoje yra pagrindinė teisė, kurią Europos institucijos yra įsipareigojusios gerbti pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnį; kadangi šiomis aplinkybėmis esminį vaidmenį atlieka politika, kuria remiamos ir sutvirtinamos kolektyvinės derybos ir darbuotojų padėtis darbo užmokesčio nustatymo sistemose, siekiant užtikrinti aukštos kokybės darbo sąlygas;

U.  kadangi nuo 2000 m. kolektyvinių derybų mastas sumažėjo 22 iš 27 valstybių narių; kadangi narystės profesinėse sąjungose vidurkis Europos Sąjungoje yra apytiksliai 23 proc. ir šis rodiklis valstybėse narėse labai svyruoja – nuo 74 proc. iki 8 proc.;

V.  kadangi darbo užmokestis, kuriuo užtikrinamas deramas gyvenimo lygis, tvirtos kolektyvinių derybų sistemos, demokratija darbe, darbo užmokesčio skaidrumas, nuspėjamos darbo valandos, lanksčios darbo sąlygos, tinkama socialinė apsauga ir investicijos į viešąsias paslaugas gali padėti sumažinti dirbančiųjų skurdą, sumažinti sveikatos ir socialinę nelygybę, sukurti paklausą ir pagerinti sveikatą bei gerovę;

W.  kadangi 1948 m. Jungtinių Tautų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir 1919 m. Tarptautinės darbo organizacijos konstitucijoje pripažįstama, kad darbuotojai turi gauti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį; kadangi, remiantis EUROFOUND apibrėžtimi, pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis yra pajamų suma, reikalinga norint suteikti darbuotojui bazines ir socialiai priimtinas gyvenimo sąlygas; kadangi minimalusis darbo užmokestis daugumoje šalių neviršija skurdo ribos;

X.  kadangi krizė turės didelį poveikį socialinėms sąlygoms, visų pirma moterų, mažas pajamas gaunančių namų ūkių ir šeimų, vyresnio amžiaus žmonių, mažumų ir kitų pažeidžiamų grupių, ir dėl to padidės nelygybė, pažeidžiamumas, skurdas, nedarbas ir socialiniai skirtumai, taip pat bus pakenkta socialiniams ir užimtumo standartams Europoje; kadangi, be kita ko, jaunimui, darbuotojams, dirbantiems mažų garantijų darbą pagal nestandartines ir laikinas darbo sutartis, žemos kvalifikacijos asmenims, ne savo noru dirbantiems ne visą darbo dieną ir savarankiškai dirbantiems asmenims, platformų darbuotojams ir darbuotojams migrantams kyla didžiausias pavojus prarasti darbą ir patirti skurdą; kadangi šioms pažeidžiamoms grupėms priklauso dauguma darbuotojų, kurių profesijos yra labai svarbios pirmosiose gretose reaguojant į COVID-19 pandemiją;

Y.  kadangi krizė parodė, jog kiekvienas darbuotojas yra labai svarbus ir kad, jeigu mūsų visuomenė veiks izoliuotai, būtiną indėlį įneš ne tik sveikatos priežiūros darbuotojai, tyrėjai ir saugumo pajėgos, bet ir dideliu mastu valytojai, transporto darbuotojai, prekybos centrų kasininkai, priežiūros darbuotojai, siuntas pristatantys darbuotojai, namų ūkio darbuotojai, platformų darbuotojai, skambučių centrų darbuotojai, maisto ir žemės ūkio darbuotojai, žvejai ir dauguma kitų; kadangi šie darbuotojai per dažnai dirba prastomis sąlygomis, gauna mažą darbo užmokestį ir daugumoje sektorių didžioji jų dalis yra moterys;

Z.  kadangi ir toliau pastebimi moterų ir vyrų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai ir dėl COVID-19 krizės jie gali didėti; kadangi visoje Sąjungoje moterys vis dar uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau nei vyrai, o skirtumas tarp vyrų ir moterų pensijos Sąjungoje siekia beveik 37,2 proc.;

AA.  kadangi Europos Sąjungoje diskriminacija darbo vietoje dėl amžiaus, lyties, negalios, etninės arba rasinės kilmės, religijos arba įsitikinimų ar lytinės orientacijos yra draudžiama ir kiekvienas turi teisę į vienodą požiūrį įsidarbinant, į vienodas darbo sąlygas, karjerą, darbo užmokestį, teisę į mokymą ir profesinę pensiją;

AB.  kadangi tikėtina, kad per kitą dešimtmetį darbo poliarizacija dar labiau didės, taip pat tikimasi, kad didės aukštesnės ir žemesnės kvalifikacijos darbo vietų spektras; kadangi tikėtina, kad ši tendencija dėl pandemijos dar labiau sustiprės; kadangi progresyvus apmokestinimas yra būtina sąlyga siekiant sumažinti bendrus skirtumus ir finansuoti gerai veikiančias gerovės valstybes;

AC.  kadangi darbo pasaulyje vyksta esminiai pokyčiai, kuriuos lemia technologinės inovacijos, skaitmeninimas, demografiniai pokyčiai, klimato kaita ir globalizacija; kadangi, be to, dabartinė krizė padarė didžiulį poveikį mūsų darbo įpročiams; kadangi skaitmeninių technologijų naudojimas ir jų skatinimas įtraukiu būdu ilguoju laikotarpiu yra ekonomiškai ir socialiai naudingas, gali padidinti konkurencingumą ir sukurti naujų darbo vietų, tačiau dėl jų taip pat kyla tokių iššūkių kaip socialinė izoliacija, skaitmeninė atskirtis, didesnė nelygybė, duomenų apsauga, blogėjančios darbuotojų sveikatos ir darbo sąlygos, taip pat jų teisių apsauga; kadangi investavimas į skaitmeninius įgūdžius, kvalifikaciją ir formalųjį mokymą padeda stiprinti darbuotojų galimybes įsidarbinti, darbo užmokesčio didinimą ir įmonių konkurencingumą; kadangi minėtoms pasaulinėms problemoms spręsti reikia teisingo perėjimo, užtikrinančio, kad niekas neliktų nuošalyje;

AD.  kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas, būtinas tinkamam vidaus rinkos veikimui;

AE.  kadangi 2013 m. ES rekomendacijos dėl investavimo į vaikus įgyvendinimas nedavė tokių rezultatų, kokių tikėtasi; kadangi Europos semestro metu nepakankamai dėmesio skirta kovai su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi, o ES lėšos nebuvo panaudotos tokiu plačiu mastu arba taip strategiškai, kaip tai galėjo būti padaryta; kadangi ES vaiko garantijų įvedimas su konkrečiais tikslais būtų veiksmingas būdas užtikrinti, kad valstybės narės prisiimtų aukšto lygio politinį įsipareigojimą užtikrinti vaikų, ypač esančių pažeidžiamoje padėtyje, socialines teises ir kovoti su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi;

AF.  kadangi nelygybė sveikatos srityje yra susijusi su socialine nelygybe ir yra visų pirma susijusi su lytimi, švietimo standartais, užimtumu, pajamomis, būsto sąlygomis ir nevienodomis galimybėmis gauti medicinos pagalbą, ligų prevencija ir sveikatingumo skatinimo paslaugomis;

AG.  kadangi apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą, užtikrinamas aukštas žmonių sveikatos apsaugos lygis;

AH.  kadangi daugumoje valstybių narių galioja įvairios minimalių pajamų schemos, kuriomis siekiama sukurti apsaugos tinklą asmenims, kuriems gresia skurdas;

AI.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį daugumoje valstybių narių nuosekliai didėjo benamių skaičius; kadangi ne mažiau kaip 700 000 žmonių bet kurią naktį ES neturi kur nakvoti, t. y. 70 proc. daugiau, palyginti su ankstesniu dešimtmečiu; kadangi COVID-19 parodė, jog benamių problema yra socialinė ir visuomenės sveikatos krizė;

1.  ragina Komisiją parengti politinę strategiją, kuri pakeistų strategiją „Europa 2020“ ir kuria būtų siekiama panaikinti skurdą, sujungti pagrindines priemones, pvz., Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir Europos semestrą, numatant ilgesnio laikotarpio ekonominės gerovės viziją ir mūsų aplinkos ir socialinių modelių tvarumą laikantis JT DVT;

2.  atkreipia dėmesį į Komisijos 2020 m. konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybės narės padarė ribotą pažangą arba jos visai nepadarė įgyvendindamos šešias iš dešimties konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurios joms buvo pateiktos 2019 m., ir kad valstybėse narėse ir politikos srityse daroma nevienoda pažanga, o pažanga mokesčių bazės plėtimo, taip pat sveikatos ir ilgalaikės priežiūros srityse buvo ypač lėta; pabrėžia, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turėtų derėti su ES ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos tikslais; pabrėžia, kad konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas yra labai svarbus skatinant socialinę įtrauktį ir gerinant socialines teises, taip pat siekiant visiško ir kokybiško užimtumo ir socialiai teisingo perėjimo; todėl ragina valstybes nares, neatsižvelgiant į jų narystę euro zonoje, geriau įgyvendinti rekomendacijas, ypač susijusias su užimtumu ir socialiniais klausimais; pabrėžia, kad atsižvelgiant į patirtį, įgytą per ankstesnę krizę, ir reaguojant į COVID-19 ekonomikos ir socialinę krizę, konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis turėtų būti skatinamas darbo rinkos reguliavimas, stiprinamas mūsų ekonominės politikos atsparumas ir remiamos mūsų viešosios paslaugos;

3.  yra susirūpinęs dėl pražūtingų socialinių COVID-19 krizės padarinių, ypač moterims, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir šeimoms bei pažeidžiamoms grupėms, pvz., pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, mažumoms priklausantiems asmenims, pabėgėliams ir migrantams, taip pat darbuotojams, kurie yra kovos su krize priešakinėse linijose – dėl šių padarinių toliau didėja anksčiau egzistavusi nelygybė ir atsiranda naujų skirtumų, taip pat gali kilti grėsmė socialiniams ir užimtumo standartams Europoje; pabrėžia, kad tik ryžtingas ir koordinuotas Europos atsakas padės kompensuoti dabartinės krizės padarinius ir tai patvirtins, kad ES yra būtinas projektas, pagrįstas socialiniu teisingumu, solidarumu ir integracija; ragina valstybes nares visapusiškai apsaugoti žmonių socialines teises ir pabrėžia, kad sanglaudos ir sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtos ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvos (REACT-EU) paketas turi atlikti pagrindinį vaidmenį padedant nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims, užtikrinant tinkamą finansavimą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), remiant užimtumą, ypač jaunimo užimtumą, per Europos socialinį fondą (ESF), taip pat skatinant ES sanglaudą, be kita ko, atokiausiuose regionuose;

4.  palankiai vertina valstybių narių sprendimą pradėti taikyti bendrą atsakomybę ribojančią išlygą siekiant suteikti daugiau lankstumo imtis būtinų priemonių Europos piliečių sveikatai ir civilinės saugos sistemoms remti, darbo vietoms išsaugoti, tvirtam ekonomikos atsigavimui remti ir Europos socialinei rinkos ekonomikai stabilizuoti; ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti šį fiskalinį lankstumą, siekiant užkirsti kelią krizės socialiniams padariniams ir juos sušvelninti, finansuoti kokybiškas darbo vietas, viešąsias paslaugas, kovą su skurdu ir perėjimą prie žaliosios ekonomikos; palankiai vertina Komisijos pranešimą pradėti plačias viešas konsultacijas su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų išnagrinėtos galimos ES fiskalinių taisyklių tobulinimo kryptys; ragina valstybes nares dalyvauti diskusijose siekiant skatinti tvarias augimą skatinančias socialines investicijas, kartu išlaikant fiskalinį tvarumą;

5.  pabrėžia patikimos ir atsakingos biudžeto procedūros svarbą ir ragina valstybes nares ir Komisiją didinti investicijas reaguojant į sveikatos krizę, ypač investicijas į švietimo, socialines ir sveikatos priežiūros sistemas; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos semestrui vis dar trūksta darbotvarkės, pagal kurią būtų galima stebėti ir spręsti didėjančios nelygybės Europoje problemą; todėl primygtinai ragina Komisiją geriau įvertinti paskirstomąjį viešosios politikos poveikį ir pajamų bei turto paskirstymo neatitikimus, be kita ko, parengiant individualios išsamios peržiūros (IIP) ataskaitas, jeigu nustatomi tokie neatitikimai, nes tai padėtų susieti ekonomikos koordinavimą su užimtumo ir socialinės srities rezultatais; ragina Komisiją ištirti, kurie turėtų būti tiksliausi ekonominės nelygybės rodikliai, ir stebėti nelygybės raidą;

6.  palankiai vertina ES ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“; ragina suderinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninių technologijų su švietimo, socialinės ir sveikatos priežiūros infrastruktūra; primygtinai reikalauja, kad ekonomikos gaivinimo planas visiškai atitiktų Europos socialinių teisių ramstį ir padėtų siekti JT DVT ir Europos žaliojo kurso tikslų; ragina valstybes nares pasinaudoti bendrąja nukrypti leidžiančia išlyga ir investuoti į žmones ir socialinės gerovės sistemas bei remti sunkumų patiriančias gyvybingas įmones, kad būtų galima išsaugoti darbo vietas ir atlyginimus; ragina parengti konkrečius socialinės pažangos planus siekiant užtikrinti veiksmingesnes, teisingesnes ir stipresnes gerovės valstybes; reikalauja parengti plataus užmojo daugiametę finansinę programą (DFP), kuri būtų sustiprinta naujais nuosavais ištekliais, ir nepritaria bet kokiam į sanglaudą orientuotų programų, pvz., ESF +, finansavimo sumažinimui;

7.  pabrėžia Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo ir JT DVT pasiekimo įgyvendinant Europos ekonomikos gaivinimo planą svarbą, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą, socialinę sanglaudą ir visuotinę gerovę; nerimauja, kad per dabartinę krizę gerovės sistemoms daromas precedento neturintis spaudimas ir kad susijusios viešosios išlaidos didės eksponentiškai; pabrėžia, kad norint paskatinti ekonomikos atsigavimą, ES investicijų pastangomis pagal ekonomikos gaivinimo planą ir DFP turėtų būti skatinamas ekonomikos augimas, turintis tvirtą socialinį aspektą, visų pirma stiprinant gerovės sistemas ir investuojant į stabilias socialinės apsaugos sistemas, sveikatos priežiūrą, švietimą, būstą, užimtumą, kultūrą, teisingumą ir tinkamas bei prieinamas viešąsias socialines paslaugas siekiant kovoti su krizės sukeltais socialiniais padariniais ir panaikinti skurdą;

8.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl SURE, kaip neatidėliotinos priemonės siekiant paremti valstybių narių sutrumpinto darbo laiko tvarką dėl COVID-19 krizės, ir ragina valstybes nares greitai pasiekti susitarimą, kad būtų galima jį skubiai įgyvendinti ir taip padidinti įmonių likvidumo galimybes, būtinas ekonominei veiklai atnaujinti ir užimtumui išsaugoti; atkreipia dėmesį į laikiną priemonės pobūdį; todėl ragina Komisiją išnagrinėti galimybę prasidėjus bet kokiai netikėtai krizei, dėl kurios stabiliai didėtų išlaidos trumpalaikio darbo sistemoms, valstybių narių prašymu aktyvuoti nuolatinę specialią priemonę ir kitas panašias priemones;

9.  pabrėžia Europos Komisijos įsipareigojimą sutelkti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, reaguojant į COVID-19 krizės padarinius užimtumui; todėl ragina valstybes nares skubiai pateikti Komisijai finansavimo prašymus, kad būtų suteikta parama dėl COVID-19 darbo netekusiems Europos darbuotojams, naudojama jiems mokyti, perkvalifikuoti ir reintegruoti į darbo rinką;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad finansinė parama būtų teikiama tik Tarybos išvadų dėl persvarstyto nebendradarbiaujančių jurisdikcijų mokesčių tikslais ES sąrašo 1 priede išvardytose šalyse neregistruotoms įmonėms; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad naudos gavėjai laikytųsi Sutartyse įtvirtintų pagrindinių vertybių ir kad įmonės, gaunančios viešąją finansinę paramą, saugotų darbuotojus, užtikrintų deramas darbo sąlygas, gerbtų profesines sąjungas ir taikomas kolektyvines sutartis, mokėtų savo mokesčių dalį ir nepirktų akcijų arba nemokėtų premijų vadovybei ar dividendų akcininkams;

11.  pabrėžia esminį socialinių rodiklių suvestinės vaidmenį Europos semestre; ragina Komisiją patobulinti rezultatų suvestinę, atspindinčią visus 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų, ir nustatyti privalomus socialinius tikslus, įskaitant skurdo panaikinimą, taip pat metodą, kuris apimtų aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius; pabrėžia, kad svarbu atlikti nacionalinių reformų programų ex ante ir ex post vertinimus;

12.  yra susirūpinęs dėl COVID-19 krizės poveikio Europos darbo rinkai ir dėl precedento neturinčio darbo vietų praradimo, ypač strateginiuose sektoriuose, taip pat dėl su tuo susijusio skurdo didėjimo ir gyvenimo lygio skirtumų, kurie ypač paveiks jaunimą, moteris ir žemos kvalifikacijos darbuotojus, neoficialią ekonomiką ir mažų garantijų darbą; primena Komisijos pirmininkės pranešimą, kad bus pristatyta ES bedarbio pašalpų perdraudimo sistema; ragina valstybes nares įgyvendinti užimtumo išlaikymo priemones ir skatinti lanksčias darbo sąlygas, kad būtų išsaugotos darbo vietos; ragina valstybes nares tinkamai investuoti į veiksmingą aktyvią darbo rinkos politiką, švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą ir visapusiškai išnaudoti dabartines ir naujas ES finansavimo priemones siekiant užkirsti kelią ilgalaikiam nedarbui, ypač demografinių trūkumų turinčiuose regionuose, pvz., kaimo vietovėse; primygtinai ragina valstybes nares taip pat kurti naujas užimtumo galimybes, be kita ko, pasitelkiant viešąsias investicijas ir užimtumo programas, ir stiprinti valstybinių užimtumo tarnybų vaidmenį, ypatingą dėmesį skiriant pagalbai jaunimui, neįgaliesiems ir diskriminuojamiems asmenims patekti į darbo rinką;

13.  su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į didelį jaunimo nedarbą įvairiose valstybėse narėse ir jaunų darbuotojų darbo sutarčių pažeidžiamumą, ypač nuo COVID-19 nukentėjusiuose sektoriuose; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis tinkamų kovos su jaunimo nedarbu priemonių, visapusiškai pasinaudojant esamomis ir naujomis finansinėmis priemonėmis, pvz., Jaunimo garantijų iniciatyva ir programa „Erasmus +“; ragina sukurti veiksmingesnę ir įtraukesnę Jaunimo garantijų iniciatyvą, ypatingą dėmesį skiriant kokybiškam užimtumui ir deramam darbo užmokesčiui, visų pirma labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiems asmenims;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad dėl COVID-19 pandemijos nepablogėtų šių labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių grupių padėtis, pvz., neformalių globėjų, ilgalaikėmis ligomis sergančių asmenų, neįgaliųjų, sveikatos problemų turinčių arba sunkiomis lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, migrantų ir pabėgėlių ir žmonių iš etninių ir religinių mažumų;

15.  pabrėžia, kad mažosios ir vidutinės įmonės yra labai svarbios siekiant tvaraus ir integracinio vystymosi, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo paramą MVĮ ir jų darbuotojams, jiems vėl imantis ekonominės veiklos ir pereinant prie labiau skaitmeninės ir žalesnės ekonomikos;

16.  ragina valstybes nares aktyviai skatinti žiedinės ir socialinės ekonominę plėtrą, remti socialines inovacijas, socialiai atsakingas įmones ir stiprinti jų tvarumą, taip pat skatinti darbo formas, kuriomis sukuriamos kokybiško darbo galimybės;

17.  mano, kad tam, kad būtų išlaikytas ir padidintas bendras konkurencingumas, valstybių narių darbo rinkos reguliavimo sistemos turi būti aiškios, paprastos ir lanksčios, tuo pat metu išsaugant aukštus darbo standartus;

18.  pabrėžia, kad norint sėkmingai įgyvendinti ES ekonomikos gaivinimo planą reikia tinkamo socialinio dialogo visais lygmenimis ir veiksmingo socialinių partnerių dalyvavimo, darbuotojų ir profesinių sąjungų teisių stiprinimo, taip pat kolektyvinių derybų ir darbuotojų dalyvavimo, nes visa tai yra pagrindinės demokratijos ir įtraukties priemonės; ragina Komisiją ir valstybes nares remti socialinių partnerių gebėjimų stiprinimą, be kita ko, pasitelkiant ESF +, siekiant stiprinti profesinių sąjungų tankumą, socialinį dialogą, kolektyvines derybas ir darbuotojų dalyvavimą sprendžiant su įmonėmis susijusius klausimus, taip pat laikytis kolektyvinių sutarčių vykdant viešuosius pirkimus; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat užtikrinti, kad socialiniai partneriai visapusiškai dalyvautų formuojant politiką, įskaitant Europos semestrą;

19.  palankiai vertina Komisijos pradėtą antrąjį konsultacijų su socialiniais partneriais dėl ES minimaliojo darbo užmokesčio sistemos etapą; pažymi, kad darbo užmokestis yra svarbus atsižvelgiant į deramas darbo sąlygas ir siekiant klestinčios socialinės rinkos ekonomikos; ragina valstybes nares kolektyvinėmis sutartimis arba nacionaliniais teisės aktais garantuoti visiems darbuotojams deramą pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį virš skurdo ribos; mano, kad tvirtesnės kolektyvinės derybos yra vienas iš geriausių būdų skatinti deramą darbo užmokestį Europos Sąjungoje; ragina Komisiją nustatyti, kokios kliūtys trukdo socialiniam dialogui Europos Sąjungoje, ir parengti Europos minimaliojo darbo užmokesčio sistemą, kad būtų panaikintas dirbančiųjų skurdas, laikantis nacionalinių tradicijų ir teisės aktų, ir tinkamai paisant nacionalinių socialinių partnerių savarankiškumo bei gerai veikiančių kolektyvinių derybų modelių; pabrėžia, kad jokia iniciatyva neturi kenkti socialinių partnerių autonomijai ir darbo užmokesčio nustatymui taikant kolektyvinėmis derybomis grindžiamas sistemas; ragina laikytis koordinuoto požiūrio ES lygmeniu, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos darbo sąnaudų srityje ir padidinta visų subjektų aukštynkryptė socialinė konvergencija; be to, pabrėžia, kad darbo užmokestis turėtų padėti darbuotojams patenkinti savo pačių ir savo šeimos poreikius ir kad kiekvienas Sąjungos darbuotojas turėtų gauti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos išnagrinėti, kaip nustatyti, ką galėtų apimti pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis ir kaip jį reikėtų vertinti – tai galėtų būti orientacinė priemonė socialiniams partneriams;

20.  ragina visiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, viršijantiems skurdo ribą, suteikti galimybę gauti valstybines, solidarias ir adekvačias senatvės pensijas; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jose galiojančios pensijų sistemos būtų patikimos ir stabilios; mano, kad pensijų sistemos reformos, be kitų aspektų, turėtų būti sutelktos į tikrąjį pensinį amžių ir atitikti darbo rinkos pokyčius, gimstamumo lygį, sveikatos ir gerovės padėtį, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės lygį ir turėtų apimti vyresnių žmonių aktyvumo strategijas; mano, kad vykdant šias reformas taip pat reikia atsižvelgti į milijonų Europos darbuotojų, ypač moterų, jaunimo ir savarankiškai dirbančių asmenų, kurių darbas neužtikrintas ir mažų garantijų, kurie patiria priverstinį nedarbą ir ne savo noru dirba ne pilną darbo dieną, padėtį; mano, kad valstybės narės turėtų užmegzti konstruktyvų dialogą su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir sudaryti sąlygas laipsniškai pradėti vykdyti reformas;

21.  ragina Komisiją atlikti išsamų priešakinių linijų ir pagrindinių darbuotojų, platformų darbuotojų, nestandartinių darbuotojų ir mažų garantijų darbą dirbančių darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygų vertinimą, nustatyti jų nesaugios padėties priežastis, pateikti Europos reglamentavimo sistemą su aiškiomis ir paprastomis gairėmis, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo laikas, deramos darbo sąlygos visiems darbuotojams, teisės ir visuotinė galimybė naudotis socialine apsauga, taip pat stiprinti kolektyvinių derybų aprėptį, kovoti su mažų garantijų sutartimis, fiktyviu savarankišku darbu, nefiksuoto darbo laiko sutartimis ir netinkamu naudojimusi standartinėmis sutartimis; ragina Komisiją nustatyti griežtus subrangos praktikos apribojimus ir pagerinti socialinės apsaugos standartus; taip pat parengti nepriklausomų rangovų užimtumo statuso tikrinimo gaires siekiant kovoti su fiktyviu savarankišku darbu; pabrėžia, kad darbuotojams, kuriems taikomos laikinos ar lanksčios sutarties sąlygos, būtų iš tikrųjų suteikta tokio paties lygio apsauga kaip ir visiems kitiems darbuotojams;

22.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad netipinių darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų galimybės naudotis socialinės apsaugos sistemomis yra nepakankamos arba tokių sistemų trūksta; ragina valstybes nares įgyvendinti priemones šiems klausimams spręsti, ypač atsižvelgiant į 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl samdomųjų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visuotinę prieigą prie socialinės apsaugos, ypač esant dabartinei sudėtingai padėčiai;

23.  pabrėžia, kad pastarojo meto pandemija parodė skaitmeninių sprendimų, ypač nuotolinio darbo, svarbą ir būtinybę Europos lygmeniu nustatyti gaires ir taisykles; mano, kad tinkamai reguliuojamos lanksčios darbo sąlygos, nuotolinis darbas ir nuo vietos nepriklausančios darbo vietos sudaro galimybių, pvz., geriau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, mažinti su kasdieniu važinėjimu į darbą susijusį išmetamo CO2 kiekį ir didinti neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes, be to, tai gali padėti kovoti su gyventojų mažėjimu kaimo vietovėse; ragina Komisiją parengti ES nuotolinio darbo darbotvarkę, įskaitant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užtikrintos deramos darbo sąlygos, be kita ko, darbo valandų laikymasis, atostogos, galimybė derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą ir teisė atsijungti; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vaikų turinčių darbuotojų, vienišų tėvų (motinų) ir neformalių globėjų, nuolat besirūpinančių išlaikomais giminaičiais, padėčiai, nes per COVID-19 pandemiją paaiškėjo, kad šioms grupėms buvo sudėtingiausia suderinti darbą ir šeimos gyvenimą dirbant nuotoliniu būdu; todėl pabrėžia tinkamų vaikų priežiūros sprendimų svarbą;

24.  nerimauja dėl sezoninių darbuotojų ir kitų tarpvalstybinių darbuotojų, ypač dirbančių mažo darbo užmokesčio sektoriuje, darbo ir gyvenimo sąlygų; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti teisių perkeliamumą ir užtikrinti teisingas ir sąžiningas darbo sąlygas mobiliesiems, tarpvalstybiniams ir sezoniniams darbuotojams Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti skaitmeninti viešąsias paslaugas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningam darbuotojų judumui, visų pirma socialinės apsaugos sistemų koordinavimo srityje; todėl prašo Komisijos, atlikus tinkamą poveikio vertinimą, pateikti pasiūlymą dėl skaitmeninio ES socialinio draudimo numerio, kuris taip pat galėtų padėti sukurti kontrolės mechanizmą tiek asmenims, tiek atitinkamoms valdžios institucijoms, siekiant užtikrinti, kad socialinio draudimo įmokos būtų mokamos laikantis įsipareigojimų; be to, mano, kad kiekvienas darbuotojas turi turėti galimybę išsamiai susipažinti su savo darbdaviais ir savo darbo užmokesčio ir darbo teisėmis, remiantis sektoriaus kolektyvinėmis sutartimis arba, kai taikytina, nacionalinės teisės aktais; be to, ragina ES mastu užtikrinti subrangovų atsakomybę tam tikruose sektoriuose, pvz., žemės ūkio ir mėsos pramonėje, ypač tais atvejais, kai dirbama pagal vietoje sudaromas darbo sutartis, ir apskritai nustatyti aiškias subrangos praktikos taisykles;

25.  teigia, kad dėl COVID-19 pandemijos padidėjo rizika milijonų darbuotojų sveikatai ir saugai; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą skubiai persvarstyti Biologinių veiksnių direktyvą 2000/54/EB, siekiant pritaikyti ją prie pasaulinės pandemijos ir kitų išimtinių aplinkybių, ir darbuotojus visapusiškai apsaugoti nuo poveikio rizikos veiksnių; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti naują strateginę sveikatos ir saugos programą, direktyvą dėl streso darbe ir raumenų bei kaulų sistemos sutrikimų, direktyvą dėl psichinės gerovės darbo vietoje ir ES psichikos sveikatos strategiją, kad darbo vietoje būtų apsaugoti visi darbuotojai; ragina sustiprinti EU-OSHA vaidmenį skatinant visoje Sąjungoje užtikrinti saugias ir sveikas darbo vietas; pabrėžia, kad investicijos į darbuotojų saugą ir sveikatą padeda gerinti darbo vietų kokybę ir darbuotojų gerovę ir prisideda prie Europos ekonomikos našumo ir konkurencingumo;

26.  yra susirūpinęs dėl riboto skirtingų kartų atstovų socialinio judumo ir didėjančios pajamų nelygybės; pabrėžia, kad didelė nelygybė mažina ekonominius rezultatus ir tvaraus vystymosi potencialą; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti nelygybės klausimą ir kovoti su diskriminacija; pabrėžia, kad valstybės narės savo nacionalines mokesčių ir išmokų sistemas turėtų kurti taip, kad būtų mažinama nelygybė, skatinamas teisingumas, apsaugomi namų ūkiai ir šeimos, taip pat būtų teikiamos švietimo ir dalyvavimo darbo rinkoje paskatos, kartu užtikrinant visišką suderinamumą su Jungtinių Tautų DVT ir Europos žaliajame kurse nustatytais klimato ir aplinkos apsaugos tikslais; pabrėžia, kad investicijos į švietimą ir įgūdžius, taip pat geriau sukurtos mokesčių ir išmokų sistemos yra pagrindinės politinės priemonės, siekiant mažinti nelygybę ir skatinti vienodas galimybes;

27.  ragina Komisiją laikytis tarptautinių teisinių įsipareigojimų, susijusių su vaiko teisėmis, kurių valstybės narės (taip pat visa ES dėl kai kurių teisių) įsipareigojo laikytis; ragina Komisiją 2020 m. pateikti ES vaiko garantiją; ragina pasinaudoti 2021–2027 m. DFP nustatytomis investavimo į vaikus galimybėmis ir lėšas panaudoti siekiant plėtoti ES vaiko garantijų iniciatyvos potencialią pridėtinę vertę kovojant su skurdu, taip pat žalingomis neigiamomis tendencijomis, susijusiomis su demografiniais pokyčiais Europoje; reikalauja, kad valstybės narės parengtų Europos ir nacionalinius veiksmų planus, kuriais užtikrinama vaikų galimybė naudotis pagrindinėmis penkiomis teisėmis: galimybė naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti nemokamą išsilavinimą, nemokamas vaiko priežiūros paslaugas, deramą būstą ir tinkamą mitybą;

28.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti ES vaiko garantijų sistemą, grindžiamą 2013 m. Tarybos rekomendacijoje dėl investavimo į vaikus išdėstytu trijų ramsčių požiūriu, taip pat teisėmis grindžiamą, išsamią ir integruotą kovos su skurdu strategiją, kurioje būtų nustatytas skurdo mažinimo tikslas, ir ES programą dėl nacionalinių benamystės strategijų, laikantis principo „svarbiausia – būstas“, taip pat laikotarpio po 2020 m. ES romų strateginę programą su konkrečiais tikslais ir nacionaliniu finansavimu; ragina Komisiją taip pat atlikti įvairių minimalių pajamų sistemų valstybėse narėse lyginamąjį tyrimą, kuriame būtų aptartas socialinės apsaugos pagrindas ir saugumo tinklas asmenims, kuriems reikalinga apsauga, ir atkreipti dėmesį į geriausios praktikos pavyzdžius, siekiant parengti šios srities sistemą;

29.  pabrėžia, koks socialinės paramos sistemoms svarbus automatinio stabilizavimo aspektas, kad būtų galima reaguoti į išorės veiksnių, pvz., nuosmukių, poveikio sukeltas socialinio sukrėtimo bangas; todėl ragina valstybes nares įgyvendinti naują politiką, kuria būtų siekiama atkurti užimtumo saugumą teikiant apsaugą visų tipų darbuotojams, įskaitant apsaugą atleidimo iš darbo atvejais; taip pat ragina valstybes nares atsižvelgiant į TDO rekomendaciją Nr. 202, kurioje nustatyta minimali socialinės apsaugos riba, užtikrinti ir padidinti investicijas į socialinės apsaugos sistemas, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą naikinant skurdą ir nelygybę, užkertant šiems reiškiniams kelią ir užtikrinant apsaugos sistemų tvarumą;

30.  palankiai vertina tai, kad per COVID-19 pandemiją dauguma valstybių narių ėmėsi išimtinių priemonių siekdamos užkirsti kelią benamystei ir spręsti šią problemą stabdydamos priverstinius iškeldinimus ir suteikdamos būstą būtinais atvejais; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti galimybes gauti būstą ir parengti tvarius, aktyvius ir reagavimu į susidariusias aplinkybes grindžiamus sprendimo būdus, kad iki 2030 m. būtų išspręsta benamystės problema; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares geriau ir labiau suderintai rinkti duomenis apie benamius ir įtraukti benamystės aspektą į visas atitinkamas politikos sritis;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti konkrečius pasiūlymus, kad būtų užtikrinta teisinga pertvarka, turint omenyje būsto energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir tinkamai spręsti energijos nepritekliaus problemą, atsižvelgiant į Žaliojo kurso tikslus ir principus;

32.  pabrėžia, kad, kovojant su nesąžiningais darbo užmokesčio skirtumais ir diskriminacija, labai svarbus darbo užmokesčio skaidrumas; taigi palankiai vertina Komisijos ketinimą nustatyti privalomas darbo užmokesčio skaidrumo priemones, kurios turėtų apimti vienodą moterų ir vyrų darbo užmokesčio indeksą ir kurias taikant būtų visapusiškai paisoma nacionalinių socialinių partnerių savarankiškumo; primygtinai ragina skubiai patvirtinti šias priemones siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus ir išvengti tolesnės nelygybės dėl lyties ir diskriminacijos darbo rinkoje; pakartoja, kad lyčių aspektą reikia integruoti į visas biudžeto ir politikos sritis; ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti moterų verslumą ir sudaryti joms palankesnes sąlygas gauti finansavimą; ragina valstybes nares Taryboje atnaujinti užstrigusias derybas dėl Direktyvos dėl moterų valdybose; ragina labiau įtraukti motinystės ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpius į teises į pensiją;

33.  nerimauja dėl didėjančios diskriminacijos ir rasizmo Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti kovos su diskriminacija teisės aktų, politikos ir praktikos įgyvendinimą ir panaikinti struktūrinę mažumų diskriminaciją įsidarbinimo srityje ir darbo vietoje; ragina Komisiją pateikti komunikatą dėl gairių siekiant užkirsti kelią mažumų, įskaitant tautines mažumas, segregacijai darbo rinkoje, taip pat dėl valstybėms narėms ir darbdaviams skiriamų įdarbinimo be diskriminacijos politikos gairių ir standartų, įskaitant rekomendacijas dėl lygybės planų priėmimo įmonių lygmeniu ir sektorių kolektyvinėse sutartyse bei įvairovės darbo grupių steigimo darbo vietoje, kurios kovotų su stereotipais, išankstiniu nusistatymu ir neigiamu požiūriu, ir vykdytų diskriminacijos prevenciją įdarbinant, paaukštinant pareigose, nustatant darbo užmokestį ir suteikiant galimybes mokytis; pabrėžia, kad šie lygybės veiksmų planai taip pat turėtų būti naudojami skatinant etninę ir kultūrinę įvairovę darbo vietoje, rengiant vidaus taisykles, kuriomis kovojama su rasizmu, susijusia diskriminacija ir priekabiavimu darbo vietoje, stebint ir peržiūrint įdarbinimo sąlygas, pažangą ir darbuotojų išlaikymą lygybės požiūriu, kad būtų galima nustatyti tiesioginę ar netiesioginę diskriminacinę praktiką ir priimti taisomąsias priemones, siekiant mažinti nelygybę kiekvienoje iš šių sričių; ragina į šiuos lygybės veiksmų planus įtraukti lygybės duomenų rinkimą laikantis privatumo ir pagrindinių teisių standartų šiais tikslais;

34.  atkreipia dėmesį į būtinybę kovoti su diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkose, be kita ko, didinant informuotumą apie Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ir užtikrinant galimybes naudotis mokymosi visą gyvenimą galimybėmis šiuo tikslu rengiant individualiai pritaikytus kursus ir mokymus;

35.  ragina valstybes nares teikti prieinamas ir įperkamas kokybiškas vaikų priežiūros ir ankstyvojo ugdymo paslaugas, taip pat trumpalaikės ir ilgalaikės priežiūros ir socialines paslaugas, be kita ko, vyresnio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems, siekiant palengvinti moterų savarankiškumą ir dalyvavimą darbo rinkoje; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares visapusiškai ir greitai įgyvendinti direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros; ragina parengti ES priežiūros paslaugų sistemą, pagal kurią būtų nustatyti būtiniausi standartai ir kokybės gairės;

36.  pripažįsta esminį Europos slaugytojų vaidmenį pandemijos metu; ragina parengti Europos slaugytojų strategiją, siekiant užtikrinti sąžiningą darbuotojų judumą šiame sektoriuje ir pagerinti slaugytojų darbo sąlygas;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos kilusi krizė pablogino neįgaliųjų gyvenimo lygį; ragina Komisiją pateikti visapusišką ir ilgalaikę ES strategiją dėl negalios po 2020 m., pagrįstą konsultacijomis su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiais šeimos nariais arba organizacijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis krizės švelninimo priemonių pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją, kad būtų užtikrinta neįgaliųjų teisių apsauga, visapusiškas ir veiksmingas jų dalyvavimas ir įtrauktis į visuomenę, lygios jų galimybės ir nediskriminacinė prieiga prie prekių, paslaugų ir laisvalaikio veiklos; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat sustiprinti pastangas siekiant užtikrinti neįgaliųjų įtrauktį į darbo rinką pašalinant kliūtis, puoselėjant skaitmeninio darbo teikiamas galimybes ir sukuriant paskatų jų įdarbinimui;

38.  yra susirūpinęs dėl nekintančios mokyklos nebaigusių asmenų dalies, ypač tarp marginalizuotų grupių, ir didėjančios prastai besimokančių mokinių dalies; pabrėžia, kad pagrindinių skaičiavimo, raštingumo ir skaitmeninių žinių spragos labai trukdo prasmingai dalyvauti visuomenėje ir darbo rinkoje; ragina valstybes nares užtikrinti, kad kokybiškas, prieinamas ir įtraukus švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą būtų kiekvieno asmens teisė; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti kuo daugiau pastangų investuojant į prieinamą ir aukštos kokybės švietimą ir profesinį mokymą, teikiant poreikiams pritaikytą paramą, stiprinant įgūdžių tobulinimo ir persikvalifikavimo priemones, visų pirma ugdant skaitmeninius įgūdžius, ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą siekiant pritaikyti darbo jėgą prie kintančių darbo rinkų reikalavimų; pabrėžia, kad švietimo rezultatams neigiamą poveikį daro socialinė atskirtis, diskriminacija, stereotipai, skurdas bei segregacija ir kad šias problemas taip pat reikia spręsti; ragina Komisiją atlikti visapusišką nebaigti mokyklos skatinančių veiksnių, įskaitant socialinius aspektus, analizę ir ja remiantis pateikti pasiūlymą šiai problemai spręsti;

39.  pabrėžia, kad kvalifikacijų derinimas su įgūdžiais ir darbo galimybėmis, taip pat greitas profesinių kvalifikacijų pripažinimas ir geresnis sertifikavimas ES gali padėti sukurti gerai veikiančią ir įtraukią Europos darbo rinką ir kad glaudesnis švietimo sistemų ir įmonių bendradarbiavimas galėtų padėti siekti šio tikslo; ragina valstybes nares švietimo srityje diegti kuo daugiau skaitmeninių sprendimo būdų ir atsižvelgti į sparčią technologijų plėtrą bei darbo rinkos poreikius ateityje;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad kvalifikacija ir sertifikuota kompetencija suteikia pridėtinę vertę darbuotojams, pagerina jų padėtį darbo rinkoje ir gali būti perduodami pertvarkant darbo rinką; ragina parengti viešąją politiką įgūdžių klausimais, kuri būtų orientuota į kvalifikacijos ir kompetencijos sertifikavimą ir patvirtinimą; pabrėžia, kad įmonėse, kurios naudojasi darbuotojų kvalifikacijos kėlimui skirtomis lėšomis, reikėtų nustatyti įgūdžiais pagrįstas kompensavimo sistemas, ir tai reikėtų daryti susitarus su darbuotojų atstovais, nes ši sistema padėtų užtikrinti viešųjų investicijų grąžą;

41.  palankiai vertina atnaujintą Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama patenkinti ES darbo rinkos ir perėjimo prie ekologijos ir skaitmeninių technologijų įgūdžių ir su būsimais uždaviniais susijusius poreikius; pažymi, kad tinkamų įgūdžių rėmimas ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams pagerins darbo našumą, o tai palengvins perėjimą prie ekologijos ir skaitmeninių technologijų siekiant žalesnės ir išmanesnės ekonomikos; ragina valstybes nares spręsti skaitmeninimo, automatizavimo, įgūdžių trūkumo, neatitikties ir skaitmeninės atskirties problemas; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimui, ilgalaikiams bedarbiams, smurto dėl lyties aukoms, neįgaliesiems, romams ir kitoms grupėms, kurioms gresia diskriminacija; pabrėžia, jog, siekiant Europos gyventojams suteikti geras kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, reikia remiantis jaunimo garantijų iniciatyvos principais skubiai sukurti įgūdžių garantijų sistemą;

42.  atkreipia dėmesį į poreikį sveikatos srityje atsižvelgti į socialinius, ekonominius ir aplinkos veiksnius; ragina sukurti Europos sveikatos sąjungą, atlikti ES sveikatos priežiūros sistemų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, nustatyti būtiniausius kokybiškos sveikatos priežiūros standartus, sukurti Europos reagavimo į sveikatos krizes mechanizmą, taip pat sustiprinti ES sveikatos priežiūros agentūrų ir civilinės saugos pajėgumus, kurie būtų grindžiami solidarumo, nediskriminavimo, strateginio savarankiškumo ir bendradarbiavimo principais, sveikatos klausimams skirti didžiausią dėmesį nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, kaip įtvirtinta Sutartyje, sistemingai vertinti visų susijusių politikos sričių poveikį sveikatai ir ypatingą dėmesį skirti vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūrai ir gydymui; ragina valstybes nares visiems užtikrinti galimybę naudotis kokybiškomis, į žmones orientuotomis ir prieinamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant veiksmingą ir gerai finansuojamą visuotinę prevencinę priežiūrą ir sveikatos ugdymą; palankiai vertina tai, kad Europos semestre pereita nuo išlaidų taupymo prie orientavimosi į veiklos rezultatus ir į sveikatos priežiūros paslaugų poveikį sveikatai; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su nelygybe sveikatos srityje tarp ES valstybių narių ir jų viduje, parengti bendrus sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų veiklos stebėsenos rodiklius ir metodikas, siekiant sumažinti nelygybę, nustatyti sritis, kurias reikia tobulinti ir kurioms reikia skirti daugiau lėšų, ir nustatyti jų prioritetus; mano, kad Komisija turėtų įvertinti priemonių veiksmingumą, siekdama sumažinti nelygybę sveikatos srityje, kurią lemia su socialiniais, ekonominiais ir aplinkos rizikos veiksniais susijusi politika;

43.  dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kokia svarbi teisinė valstybė, įskaitant nepriklausomas ir veiksmingas teisingumo sistemas, kokybiškas viešojo administravimo institucijas ir viešųjų pirkimų procedūras, taip pat tvirtos kovos su korupcija sistemas, ir kad ji yra patikimos verslo aplinkos, veikiančių darbo rinkų ir tinkamo ES lėšų naudojimo pagrindas; pabrėžia, kad teisinės valstybės principo ir teisingumo sistemos veiksmingumo vertinimas ir toliau turėtų būti įtraukiamas į Europos semestrą; ragina valstybes nares ratifikuoti persvarstytą Europos socialinę chartiją;

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (2) OL L 159, 2020 5 20, p. 1. (3) OL L 130, 2020 4 24, p. 7. (4) OL L 99, 2020 3 31, p. 5. (5) OL C 390, 2019 11 18, p. 196. (6) OL L 185, 2019 7 11, p. 44. (7) OL C 205, 2020 6 19, p. 3. (8) OL L 138, 2014 5 13, p. 5. (9) OL L 307, 2008 11 18, p. 11. (10) OL L 188, 2019 7 12, p. 79. (11) OL C 155, 2011 5 25, p. 10. (12) OL L 150, 2018 6 14, p. 93. (13) OL L 150, 2018 6 14, p. 100. (14) OL L 150, 2018 6 14, p. 109. (15) OL L 150, 2018 6 14, p. 141. (16) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0033. (17) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0202. (18) OL C 134, 2020 4 24, p. 16. (19) OL C 433, 2019 12 23, p. 9. (20) OL C 356, 2018 10 4, p. 89. (21) OL C 346, 2018 9 27, p. 156. (22) OL C 337, 2018 9 20, p. 135. (23) OL C 242, 2018 7 10, p. 24. (24) OL C 76, 2018 2 28, p. 93. (25) OL C 35, 2018 1 31, p. 157. (26) OL C 366, 2017 10 27, p. 117. (27) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 25. (28) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0205. (29) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (30) OL L 151, 2019 6 7, p. 70. (31) OL L 186, 2019 7 11, p. 105. (32) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0176.

2020 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti (2020/2006(INL))

P9_TA(2020)0285 A9-0179/2020

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį,

—  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikatą „Miškų teisės aktų vykdymas, miškų valdymas ir prekyba mediena (FLEGT). Europos Sąjungos veiksmų plano pasiūlymas“ (COM(2003)0251),

—  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (ES medienos reglamentas)(1),

—  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo(2),

—  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1905/2006, nustatantį vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę(3),

—  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 12 tikslą, susijusį su atsakingu vartojimu ir gamyba, ir 15 tikslą – saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakeisti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės praradimą,

—  atsižvelgdamas į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) pasiektą Paryžiaus susitarimą,

—  atsižvelgdamas į Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato užsakytą tyrimą dėl išsamių patikrinimų reikalavimų tiekimo grandinėje (2020 m.),

—  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) tyrimą „An EU legal framework to halt and reverse EU-driven global deforestation - European added value assessment“ („ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti, Europos pridėtinės vertės vertinimas“)(4),

—  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių 2019 m. gruodžio 16 d. išvadas dėl komunikato „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“,

—  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Amsterdamo deklaraciją „Siekiant pašalinti miškų naikinimą iš žemės ūkio prekių grandinių su Europos šalimis“,

—  atsižvelgdamas į JT dėl miškų naikinimo ir alinimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo programos (REDD+) mechanizmą,

—  atsižvelgdamas į 2017–2030 m. JT strateginį miškų planą (angl. UNSPF), kuriame nustatyti šeši visuotiniai tikslai miškų srityje ir 26 susiję tikslai, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 m.,

—  atsižvelgdamas į 1994 m. birželio 17 d. priimtą JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu,

—  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vystymosi programos (UNDP) sukurtas nacionalines tvarių prekių platformas,

—  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją(5),

—  atsižvelgdamas į 1969 m. Amerikos žmogaus teisių konvenciją,

—  atsižvelgdamas į 1987 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—  atsižvelgdamas į 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų,

—  atsižvelgdamas į 2007 m. JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,

—  atsižvelgdamas į EBPO / FAO gaires dėl atsakingų žemės ūkio tiekimo grandinių,

—  atsižvelgdamas į FAO pranešimą „Pasaulio miškų padėtis 2020 m.“ (angl. „The State of the World's Forests 2020“),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. FAO publikaciją apie pasaulio miškų būklę. Žingsniai darnaus vystymosi link siekiant apsaugoti miškus, FAO (2018 m.),

—  atsižvelgdamas į 2015 m. FAO pasaulio miškų išteklių vertinimą. 2015 m. FRA duomenų registras,

—  atsižvelgdamas į 1973 m. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (angl. CITES),

—  atsižvelgdamas į 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją, jos 2000 m. Kartachenos biosaugos protokolą ir 2010 m. Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo,

—  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 6 d. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos parengtą 2019 m. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,

—  atsižvelgdamas į 2006 m. JT atsakingo investavimo principus,

—  atsižvelgdamas į 2011 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos patvirtintus verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir 2011 m. atnaujintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

—  atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 8 d. Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės,

—  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) Visuotinę kovos su nusikaltimais laukinei gamtai ir miškams programą,

—  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtą Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais,

—  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių(6),

—  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(7),

—  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl alyvpalmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo(8),

—  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(9),

—  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą(10),

—  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją „Skaidrus ir atsakingas gamtos išteklių valdymas besivystančiose šalyse. Miškai“(11),

—  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(12),

—  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15)(13),

—  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimo(14),

—  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 21 d. priimtą „Įsipareigojimą miškams“ (angl. „Forest pledge“), kuriuo daugelis Europos Parlamento narių pažadėjo visame pasaulyje skatinti miškų apsaugos ir atkūrimo politikos kryptis ir pripažinti bei užtikrinti miškuose gyvenančių žmonių teritorijas ir jų teises,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Tarybos išvadas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena,

—  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio mėn. Komisijos atliktą ES veiksmų, kuriais siekiama kovoti su miškų naikinimu, stiprinimo galimybių studiją,

—  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Europos žaliojo kurso (COM(2019)0640),

—  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

—  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. pilietinės visuomenės atstovų pareiškimą dėl ES vaidmens apsaugant miškus ir teises,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto, Vystymosi komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0179/2020),

A.  kadangi biologiniu požiūriu įvairūs miškai, kurie yra natūralūs anglies dioksido absorbentai, yra būtini kovojant su klimato kaita, laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūros kilimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kad, remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, sumažinus temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnio būtų gerokai sumažinta žala žmonėms ir natūralioms ekosistemoms, palyginti su 2 laipsnių scenarijumi(15), taip pat siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos ir išsaugoti biologinę įvairovę; kadangi ne tik iškirsti miškų plotai, bet ir vykdant žmonių veiklą nuniokoti miškai gali tapti anglies dioksido šaltiniu;

B.  kadangi miškuose gyvena 80 proc. Žemės biologinės įvairovės rūšių ir jie užima 30 proc. jos ploto(16); kadangi tam tikrose didžiausia gyvybės įvairove, trapumu ir gausa pasižyminčiose planetos vietovėse miškai užtikrina gyvybiškai svarbią ekologinę infrastruktūrą; kadangi miškų naikinimas kelia didžiausią pavojų 85 proc. rūšių, kurioms gresia išnykimas arba kurios yra nykstančios, ir kadangi nuo 1970 iki 2012 m. dėl miškų naikinimo pasaulyje išnyko net 58 proc. stuburinių gyvūnų(17);

C.  kadangi miškai yra pragyvenimo ir pajamų šaltinis maždaug 25 proc. pasaulio gyventojų(18) ir jų naikinimas turi skaudžių pasekmių pažeidžiamiausių žmonių, įskaitant nuo miškų ekosistemų labai priklausančius čiabuvius, pragyvenimo šaltiniams;

D.  kadangi dėl žemės paskirties keitimo, kuris dažniausiai susijęs su miškų naikinimu, išmetamieji teršalai sudaro apytiksliai 12 proc. visame pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio ir tai yra antra pagal dydį klimato kaitos priežastis po anglies, naftos ir dujų deginimo(19);

E.  kadangi pirmykščiai miškai ypač nukentėjo nuo miškų naikinimo; kadangi pirmykščiuose miškuose yra labai didelės anglies sankaupos ir jiems būdinga didelė biologinė įvairovė ir išskirtinės ekologinės savybės, ir todėl jų negali pakeisti naujai pasodinti miškai; kadangi miško įveisimas, atliekamas su vietos ekosistemų apsauga ir stiprinimu suderinamu būdu, gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita;

F.  kadangi siekiant padėti įveikti biologinės įvairovės nykimo ir klimato krizes, labai svarbu, kad miškai būtų apsaugoti ir atkurti, kad būtų kuo labiau padidinti jų pajėgumai saugoti anglį ir apsaugoti biologinę įvairovę; kadangi tai duoda įvairios naudos, nes sudaromos palankios sąlygos esamų miškų augimui iki didžiausio jų anglies dioksido saugojimo potencialo, kartu atkuriant anksčiau nualintas ekosistemas ir sudarant sąlygas organinėms medžiagoms suirti, taip pat apsaugant biologinę įvairovę bei dirvožemį, orą, žemę ir vandenį;

G.  kadangi visame pasaulyje didėja visuomenės spaudimas vykdyti negamybines miško funkcijas, dėl ko dažnai akivaizdžiai yra nesutariama, atsižvelgiant į blogėjančią miškų būklę;

H.  kadangi miškai teikia svarbias ekosistemines paslaugas visuomenei, pvz., švaraus oro, vandens srauto reguliavimo, anglies dioksido kiekio mažinimo, apsaugos nuo vandens ir vėjo erozijos, gyvūnų ir augalų buveinių, nualintos žemės atkūrimo, atsparumo klimato kaitai; vien apskaičiuota natūralaus vandens srautų reguliavimo miškuose vertė siekia nuo 1 360 iki 5 235 JAV dolerių (2007 m. apskaičiuota vertė)(20) už hektarą per metus, ir šiai „gamtinei paslaugai“ didelį poveikį turi miškų naikinimas; nors miškų ir biologinės įvairovės esminė vertė taip pat viršija naudą žmonėms, įkaitant anglies sankaupas, kurių negalime įvertinti pinigais ar kiekybiškai įvertinti;

I.  kadangi daugeliui žmonių ir tautų miškai turi kultūrinę, socialinę ir dvasinę vertę;

J.  kadangi, nors Sąjungos miškų plotai pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo, per pastaruosius 18 metų visame pasaulyje nyksta vis daugiau medžiais apaugusių plotų, o vien 2019 m. sunaikinta 3,8 mln. hektarų pirmykščių atogrąžų miškų(21);

K.  kadangi pasaulio miškų naikinimas, nykimas ir pertvarkymas didina grėsmę čiabuvių tautoms ir vietos bendruomenėms, kurios, reaguodamos į pastangas apsaugoti savo miškus, žemę ir aplinką, susiduria su žmogaus teisių pažeidimais, išpuoliais ir žudymais, ir 2018 m. kiekvieną savaitę buvo nužudyta vidutiniškai daugiau kaip po tris žemės ir aplinkos gynėjus, o per pastarąjį dešimtmetį vien tik Amazonės regione per išteklių ir žemės naudojimo konfliktus žuvo daugiau kaip 300 žmonių(22);

L.  kadangi klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas visame pasaulyje, taip pat natūralių ekosistemų, įskaitant miškus, naikinimas ir keitimas daro didelį poveikį laukinės gamtos buveinėms ir lemia glaudesnį laukinių gyvūnų, žmonių ir naminių gyvūnų kontaktą, dėl kurio didėja laukinėje gamtoje prasidėjusių naujų epidemijų ir pandemijų protrūkių grėsmė; kadangi Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) patvirtina, kad naujų infekcinių ligų plitimas sutampa su vis spartėjančiu atogrąžų miškų naikinimu, visų pirma dėl alyvpalmių ir sojų auginimo(23); kadangi daugiau kaip du trečdaliai naujų užkrečiamųjų ligų perduodamos gyvūnų – daugiausia laukinių gyvūnų; kadangi, norint padidinti mūsų atsparumą ir ateityje neleisti atsirasti bei plisti ligoms, be galo svarbu saugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir gerai veikiančias ekosistemas;

M.  kadangi vanduo yra brangus išteklius; kadangi nesant vandens išteklių apsaugos teisinės sistemos arba netinkamai ją įgyvendinant neįmanoma kontroliuoti šių išteklių naudojimo ir atsiranda pernelyg didelės vandens gavybos, taršos ir vandens užgrobimo galimybė; kadangi tai kenkia ekosistemų veikimui ir vietos bendruomenėms; kadangi susidurta su vandens užgrobimo atvejais jį panaudojant miškams ir ekologinėms sistemoms pavojų keliančių žaliavų gamybai(24);

N.  kadangi tvarus miškų išteklių ir atsinaujinančiųjų žaliavų valdymas, taip pat miško žemės naudojimas tokiu būdu ir tokiu mastu, kad būtų palaikoma jų biologinė įvairovė, gebėjimas atsikurti, gyvybingumas ir jų pajėgumas dabar ir ateityje atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis ir kad nebūtų daroma žala kitoms ekosistemoms, yra svarbus bendros politikos siekiant sustabdyti miškų naikinimą tiek Sąjungos, tiek pasauliniu lygmenimis elementas;

O.  kadangi apskaičiuota, kad vartojimas Sąjungoje bent 10 proc. prisideda prie pasaulinio miškų naikinimo;

P.  kadangi svarbu skatinti tvarią mitybą didinant vartotojų informuotumą apie vartojimo įpročių poveikį ir teikiant informaciją apie mitybą, kuri yra naudingesnė žmonių sveikatai ir kurios aplinkosauginis pėdsakas yra mažesnis;

Bendrosios pastabos

1.  pabrėžia, kad pasaulyje apie 80 proc. miškų sunaikinama plečiant žemės ūkio paskirties žemės plotus(25); atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad 2019 m. liepos mėn. Komisijos komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ pripažįstama, kad tokių produktų kaip alyvpalmių aliejus, mėsa, sojos, kakava, kukurūzai, mediena, kaučiukas, įskaitant perdirbtus produktus ir susijusias paslaugas, paklausa Sąjungoje labai prisideda prie miškų ir ekosistemų naikinimo ir su tuo susijusių žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje ir kad dėl bendro galutinio šių produktų suvartojimo ES poveikio sunaikinama apie 10 proc. visų pasaulio miškų(26); be to, pažymi, kad dėl ES suvartojamų kitų prekių, pvz., medvilnės, kavos, cukranendrių, rapsų ir žmogaus auginamų krevečių, taip pat prisidedama prie pasaulinio miškų naikinimo;

2.  pažymi, kad pasaulio miškų išsaugojimas ir miškų alinimo prevencija yra vieni iš didžiausių su tvarumu susijusių mūsų laikų uždavinių, be kurių neįmanoma pasiekti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus susitarimo ir žaliojo kurso tikslų; pabrėžia, kad vykdant dabartinę politiką neįmanoma užtikrinti tvaraus miškų ir ekosistemų naudojimo daugelyje pasaulio vietų;

3.  labai susirūpinęs pažymi, kad 2014–2018 m. laikotarpiu 43 proc. išaugo medžiais apaugusių plotų praradimas ir vidutiniškai per metus buvo prarandamas 26,1 mln. hektarų plotas, palyginti su 2002–2013 m. prarastais 18,3 mln. hektarų per metus; yra ypač susirūpinęs dėl pirminių miškų nykimo, nes per paskutinius trejus metus, kuriais pateikti duomenys (2016, 2017 ir 2018 m.), buvo užregistruoti aukščiausi šio amžiaus miškų naikinimo rodikliai, o vien tik Brazilijos Amazonės regione 2019 m. birželio mėn. miškų naikinimo lygis buvo 88 proc. didesnis, palyginti su 2018 m. birželio mėn.; pabrėžia, kad natūralių miškų naikinimas ir nykimas vyksta ne tik atogrąžų teritorijose, bet ir visame pasaulyje, taip pat Sąjungoje ir tiesioginės kaimynystės šalyse;

4.  apgailestauja, kad pasaulio miškų plotas šiuo metu sudaro tik 68 proc. nustatyto ikipramoninio laikotarpio lygio, kad 1990–2015 m. dėl žemės kasybos ir medienos gamybos miškų plotas sumažėjo 290 mln. hektarų, o nepaliestų miškų plotas (didesni kaip 500 km2 plotai, kuriuose palydovai neaptiko jokio žmogaus daromo spaudimo) 2000–2013 m. sumažėjo 7 proc.(27);

5.  taip pat pažymi, kad buveinių keitimas ir naikinimas, kišimasis į natūralius miško plotus turi rimtų pasekmių žmonių ir gyvūnų sveikatai visame pasaulyje ir daro poveikį biologinei įvairovei – visų pirma padidėjo zoonozių skaičius (per pastaruosius 30 metų jos sukėlė 50 pandemijų, paskutinį kartą – COVID-19 pandemiją);

6.  susirūpinęs pažymi, kad po drastiško COVID-19 pandemijos protrūkio moksliniai tyrimai ir toliau patvirtina nerimą keliantį zoonozių ir miškų naikinimo, klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo ryšį;

7.  pažymi, kad pirmykščių miškų negalima pakeisti, o jų praradimo negalima kompensuoti jokiu nauju požiūriu į miškus; pažymi, kad sustabdžius miškų naikinimą ir nykimą ir kartu užtikrinus esamų miškų apsaugą, tvarų atkūrimą, miško įveisimą ir miško atsodinimą tokiu būdu, kad būtų kuo labiau padidinti jų anglies dioksido saugojimo ir biologinės įvairovės apsaugos pajėgumai, galima užtikrinti pragyvenimo šaltinius, padidinti vietos bendruomenių pajamas ir suteikti ekonominio vystymosi galimybių; todėl pabrėžia, kad svarbu skatinti agroekologiją ir tvarią žemės ūkio gamybą pasauliniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, užkirsti kelią netvaraus žemės naudojimo ir valdymo praktikai, kovoti su natūraliais trikdžiais ir švelninti klimato kaitą;

8.  pabrėžia, kad dideli miškais apaugę žemės plotai padeda užkirsti kelią žemyninių regionų dykumėjimui; siūlo užtikrinti, kad įgyvendinant vystymosi ir prekybos politikos kryptis būtų daug dėmesio skiriama miškų, kurie taip pat yra drėgmės šaltinis, apsaugai; pabrėžia, kad, pvz., 40 proc. bendro kritulių kiekio Etiopijos aukštumose, kurios yra pagrindinis Nilo šaltinis, sudaro Kongo baseino miškuose besikaupianti drėgmė ir kad sustabdyti miškų naikinimą šiame regione taip pat svarbu sprendžiant pabėgėlių dėl klimato kaitos problemą;

9.  pabrėžia, kad miškų naikinimą skatinantys veiksniai yra susiję ne tik su miškų sektoriumi, bet ir su įvairiais kitais klausimais, pvz., naudojimusi žeme, silpna valdžia ir teisėsauga, čiabuvių teisių apsauga, klimato kaita, demokratija, žmogaus teisėmis ir politinėmis laisvėmis, prekių vartojimo lygiu, didele priklausomybe nuo pašarų importo, žemės ūkio politika, taip pat viešosios politikos, kuria būtų skatinama tvariai ir teisėtai gaminti prekes, stoka; primena, kad čiabuvių tautų moterys ir moterys ūkininkės atlieka itin svarbų vaidmenį apsaugant miškų ekosistemas; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad miškų naikinimo problema būtų sprendžiama holistiškai, taikant nuoseklią ir teisiškai privalomą politikos sistemą ir kartu užtikrinant ekosistemų išsaugojimą; mano, kad lyčių lygybė miškininkystės mokymo programų srityje yra itin svarbus tvarios miškotvarkos aspektas, kuris turėtų atsispindėti Sąjungos politikoje;

10.  pažymi, kad daugelyje šalių miškų naikinimas susijęs su tinkamos politikos (pvz., žemės naudojimo planavimo) trūkumu, neaiškiais nuosavybės santykiais ir kitomis teisėmis į žemę, prastu valdymu ir teisės aktų vykdymo užtikrinimu, neteisėta veikla ir nepakankamomis investicijomis į tvarią miškotvarką;

11.  pažymi, kad nuo 2015 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas priėmė 40 prieštaravimų dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų importo, iš kurių 11 – dėl genetiškai modifikuotų sojų importo; primena, kad viena iš prieštaravimo tokiam importui priežasčių buvo miškų naikinimas, susijęs su žemės dirbimu tokiose šalyse kaip Brazilija ir Argentina, kur sojos yra beveik išimtinai genetiškai modifikuotos ir auginamos naudojant pesticidus; pažymi, kad neseniai Sąjungos tyrėjų atliktame tarpusavio vertinimu pagrįstame moksliniame tyrime nustatyta, kad Sąjunga turi didžiausią anglies pėdsaką pasaulyje dėl sojų importo iš Brazilijos, kuris yra 13,8 proc. didesnis nei importas į didžiausią sojų importuotoją Kiniją; pažymi, kad šis didelis Sąjungos anglies pėdsakas susidaro dėl išmetamųjų teršalų, susijusių su vartojimo poveikiu miškų naikinimui, dalies(28); be to, pažymi, kad, Komisijos teigimu, Sąjungoje sojos istoriškai labiausiai prisidėjo prie pasaulinio miškų naikinimo ir su tuo susijusio išmetamųjų teršalų kiekio, nes jos sudaro beveik pusę viso Sąjungos importo, dėl kurio naikinami miškai(29);

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimas yra pagrindinė miškų naikinimo priežastis, visų pirma Brazilijoje ir Argentinoje, ir mano, kad reikėtų nutraukti GMO importą į ES; primena, kad mėsos suvartojimu, netgi Europos Sąjungoje, prisidedama prie miškų naikinimo už Sąjungos ribų, nes didėja pigių, GMO turinčių gyvūnų pašarų poreikis, visų pirma genetiškai modifikuotų sojų importas;

13.  pažymi, kad ganyklų ir žemės ūkio paskirties žemės, iš pradžių naudojamos maisto ir pašarų gamybai, pavertimas biomasės kuro gamybai skirta žeme (netiesioginis žemės naudojimo keitimas) taip pat gali neigiamai paveikti miškus;

Savanoriškas trečiųjų subjektų sertifikavimas ir ženklinimas

14.  palankiai vertina tai, kad įmonės vis geriau suvokia pasaulinio miškų naikinimo ir alinimo bei ekosistemų naikinimo problemą, įmonių veiksmų ir atitinkamų įsipareigojimų poreikį, taip pat tai, kad vis dažniau raginama nustatyti skaidrius, nuoseklius, vienodus, racionalius ir vykdytinus reikalavimus, užtikrinant tiekimo grandinių tvarumą, įskaitant mažesnę miškams pavojų keliančių žaliavų paklausą; pažymi, kad kai kurie veiklos vykdytojai pritarė 2014 m. Niujorko deklaracijai dėl miškų ir ėmėsi veiksmų miškų naikinimo problemai spręsti, tačiau, deja, jiems dažnai trūksta užmojo, jie apima tik tam tikras tiekimo grandinės dalis ir nėra skirti kovai su daugybe tarpusavyje susijusių miškų naikinimo veiksnių(30), todėl jie neatitinka savo teiginių dėl tvarumo ir nevykdo paskelbtų įsipareigojimų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad įmonių savanoriški kovos su miškų naikinimu įsipareigojimai dar nėra pakankami siekiant sustabdyti pasaulinį miškų naikinimą;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų subjektų sertifikavimo sistemos atliko svarbų vaidmenį suburiant įmones ir pilietinę visuomenę siekiant plėtoti bendrą miškų naikinimo problemos supratimą; vis dėlto pažymi, kad, nors savanoriškos trečiųjų subjektų sertifikavimo sistemos padėjo plėtoti gerą praktiką, šių sistemų nepakanka norint sustabdyti pasaulinį miškų naikinimą ir ekosistemų alinimą bei pakeisti šių procesų kryptį, todėl tokios sistemos turėtų tik papildyti privalomas priemones; pažymi, kad savanoriškas trečiųjų subjektų sertifikavimas gali būti pagalbinė priemonė vertinant ir švelninant miškų naikinimo riziką, kai jis suplanuotas ir visapusiškai įgyvendinamas atsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus, išmatuojamus ir plataus užmojo tvarumo kriterijus, kuriais jis grindžiamas, sertifikavimo ir akreditavimo proceso patikimumą, nepriklausomą stebėseną ir atitikties mechanizmus, tiekimo grandinės stebėsenos galimybes, patikimus pirminių ir kitų natūralių miškų apsaugos ir tvarios miškotvarkos skatinimo reikalavimus;

16.  pažymi, kad, norint veiksmingai užkirsti kelią miškams ir ekosistemoms pavojų keliančių žaliavų ir produktų patekimui į Sąjungos vidaus rinką, trečiųjų subjektų atliekamo sertifikavimo ir ženklinimo nepakanka; todėl pabrėžia, kad trečiųjų subjektų sertifikavimas gali tik papildyti veiklos vykdytojams privalomus kruopštaus išsamaus patikrinimo procesus, kuriais taip pat užtikrinama veiklos vykdytojų atsakomybė už jų socialinį ir ekologinį poveikį pagal SESV 191 straipsnyje įtvirtintą principą „teršėjas moka“, tačiau negali tų procesų pakeisti;

17.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl daugybės galiojančių sertifikavimo ir ženklinimo sistemų vartotojams kyla painiava, o tai trukdo jiems priimti pakankamai informacija pagrįstus sprendimus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad turėtų būti apsvarstyta galimybė suderinti prievolę teikti informaciją;

18.  pabrėžia, kad tik nuo vartotojo pasirinkimo priklausanti politikos priemonė nepagrįstai perkelia atsakomybę už su miškų naikinimu nesusijusių produktų pirkimą vartotojui, o šių priemonių veiksmingumas nepakankamas tvaresnei gamybai skatinti; mano, kad vartotojų informavimas apie su miškų naikinimu nesusijusius produktus gali būti veiksminga priemonė, kuria papildoma išsamaus patikrinimo teisinė sistema ir sprendžiami su paklausa susiję šios problemos klausimai; primygtinai ragina Komisiją rengiant visapusišką veiksmų ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti, kad tiekimo grandinės neturėtų įtakos miškų naikinimui, labiau integruoti aspektus, susijusius su kova su miškų naikinimu, į tokias priemones kaip ES ekologinis ženklas, žalieji viešieji pirkimai (ŽVP) ir kitos žiedinės ekonomikos srities iniciatyvos; be to, ragina Komisiją priskirti miškų naikinimo ir ekosistemų alinimo riziką ekologiškumo teiginių kriterijams, nustatytiems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/29/EB(31), ir sukurti ES išankstinio patvirtinimo sistemą, pagal kurią būtų leidžiama naudoti ekologiškumo teiginius;

19.  pažymi, kad iki šiol nėra jokių galiojančių taisyklių, pagal kurias būtų draudžiama pateikti Sąjungos rinkai produktus, kuriais prisidedama prie miškų naikinimo; nurodo, kad net ir dėl teisėtai pagal kilmės šalies teisę paruošiamos medienos gali būti naikinami miškai, tačiau tokia mediena vis tiek gali laisvai patekti į Sąjungos rinką; todėl pažymi, jog Sąjungoje įvairių miškams ir ekosistemai pavojingų žaliavų pirkėjai negali būti tikri, kad šiais produktais nebuvo prisidėta prie miškų naikinimo, todėl vartotojai ne dėl savo kaltės, to nenorėdami ir apie tai nežinodami, skatina miškų naikinimą;

20.  pažymi, kad kriterijai, pagal kuriuos apibrėžiamos su miškų naikinimu nesusijusios žaliavos ar produktai ir kuriais grindžiamos sertifikavimo sistemos, ne visada yra pakankamai išsamūs, nes kartais apima tik tam tikras aktualias produkto sudedamąsias dalis, tam tikrus produkto naudojimo ciklo laikotarpius arba naudojamas nepakankamai išsamus su miškų naikinimu nesusijusios žaliavos ar produkto apibrėžimas, todėl bendrovės gali tiesiog įsigyti ženklinimą ir iš esmės sumenkinti sertifikavimo užmojus;

Privalomosios taisyklės, grindžiamos išsamiu patikrinimu

21.  šiuo atžvilgiu palankiai vertina kai kurių įmonių raginimus nustatyti Sąjungos taisykles dėl privalomo išsamaus patikrinimo miškams pavojų keliančių žaliavų tiekimo grandinėse;

22.  primena savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso ir raginimą Komisijai nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl išsamiu patikrinimu grindžiamos ES teisinės sistemos, užtikrinančios, kad Sąjungos rinkai pateikiamų produktų tiekimo grandinės būtų tvarios ir neprisidėtų prie miškų naikinimo, didžiausią dėmesį skiriant pagrindinių su miškų naikinimu susijusio importo veiksnių problemoms spręsti ir skatinant importą, dėl kurio nevyksta miškų naikinimas užsienyje, atsižvelgiant į ekonominę žaliavų eksporto svarbą besivystančioms šalims, ypač jų smulkiesiems ūkininkams, taip pat į visų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma MVĮ, atsiliepimus;

23.  primena, kad 2008 m. komunikate dėl miškų naikinimo Komisija nustatė tikslą ne vėliau kaip iki 2030 m. sustabdyti visuotinį miškų plotų nykimą, o iki 2020 m. sumažinti bendrą atogrąžų miškų kirtimą bent 50 proc., tačiau perspėja, kad antrasis tikslas beveik tikrai nebus pasiektas;

24.  palankiai vertina Komisijos ketinimą spręsti pasaulinio miškų naikinimo ir alinimo problemą, tačiau prašo imtis platesnio užmojo politikos priemonių; ragina Komisiją kartu su atitinkamu poveikio vertinimu pateikti pasiūlymą dėl ES teisinės sistemos, grindžiamos privalomais išsamaus patikrinimo, ataskaitų teikimo, informacijos atskleidimo ir trečiųjų subjektų dalyvavimo reikalavimais, taip pat atsakomybe ir sankcijomis už prievolių pažeidimus, taikomomis visoms įmonėms, pirmą kartą pateikiančioms Sąjungos rinkai žaliavas, kurios kelia pavojų miškams ir ekosistemoms, ir iš tų žaliavų pagamintus produktus, bei nuo tų prievolių pažeidimo nukentėjusių subjektų teise kreiptis į teismą ir naudotis teisių gynimo priemonėmis; prekiautojams Sąjungos rinkoje turėtų būti taikomos atsekamumo prievolės, ypač dėl žaliavų ir iš jų pagamintų produktų kilmės nustatymo tuo metu, kai jie pateikiami Sąjungos vidaus rinkai, siekiant užtikrinti, kad vertės grandinės būtų tvarios ir neprisidėtų prie miškų naikinimo, kaip nustatyta šios rezoliucijos priede; pabrėžia, kad tokia pati teisinė sistema turėtų būti taikoma visoms finansų įstaigoms, kurioms leidžiama veikti Sąjungoje ir kurios teikia lėšas įmonėms, kurios surenka, išgauna, gamina ar perdirba miškams ir ekosistemoms pavojų keliančias žaliavas ir išvestinius produktus arba jais prekiauja;

25.  mano, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad teiktų paramą tik toms pasaulinėms tiekimo grandinėms ir finansiniams srautams, kurie yra tvarūs bei nesukelia miškų naikinimo ir žmogaus teisių pažeidimų; yra įsitikinęs, kad Sąjungoje ar panašioje didelėje rinkoje patvirtintos privalomos tvarumo taisyklės gali paskatinti perėjimą prie tvaresnių pasaulinės gamybos procesų;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad miškams ir ekosistemoms pavojų keliančios žaliavos, kurioms taikoma ši ES teisinė sistema, turėtų būti nustatytos remiantis objektyviais, skaidriais ir moksliškai pagrįstais argumentais, kad tokios žaliavos yra susijusios su miškų ir didelių anglies sankaupų turinčių bei biologine įvairove pasižyminčių ekosistemų naikinimu ir alinimu, taip pat čiabuvių teisėmis ir apskritai žmogaus teisėmis;

27.  pabrėžia, kad tokia ES teisine sistema turėtų būti užtikrintas ne tik miškams ir ekosistemoms pavojų keliančių žaliavų ir išvestinių produktų surinkimo, gamybos, išgavimo ir perdirbimo teisėtumas kilmės šalyje, bet ir jų surinkimo, gamybos, gavybos ir perdirbimo tvarumas;

28.  pabrėžia, kad, remiantis keletu tyrimų(32), teisinė sistema, kurią taikant į Sąjungos vidaus rinką nebus leidžiama patekti su miškų naikinimu susijusiems produktams, neturės įtakos Sąjungoje parduodamų ir šios rezoliucijos priede nurodytų žaliavų kiekiui ir kainai, o veiklos vykdytojams teksiančios papildomos sąnaudos, susijusios su šių teisinių prievolių įgyvendinimu, bus minimalios;

29.  pabrėžia nevyriausybinių organizacijų, aplinkosaugos aktyvistų, pramonės asociacijų ir informatorių indėlį kovojant su neteisėtu medienos kirtimu, dėl kurio naikinami miškai, nyksta biologinė įvairovė ir išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

30.  pažymi, kad tokia ES teisinė sistema taip pat turėtų būti taikoma dideles anglies sankaupas turinčioms ir biologine įvairove pasižyminčioms kitoms nei miškai ekosistemoms, pavyzdžiui, jūrų ir pakrančių ekosistemoms, šlapynėms, durpynams arba savanoms, kad būtų išvengta spaudimo perkėlimo šiems kraštovaizdžiams;

31.  mano, kad šios prievolės turėtų būti taikomos visiems veiklos vykdytojams, teikiantiems Sąjungos rinkai miškams ir ekosistemoms pavojų keliančias žaliavas, nepriklausomai nuo tų veiklos vykdytojų dydžio ar registracijos vietos, kai atlikus kruopštų vertinimą padaroma išvada, kad jos veiksmingos ir gali būti taikomos visiems rinkos dalyviams, įskaitant MVĮ; pripažindamas, kad veiksmai, kurių imamasi po veiklos vykdytojo atlikto rizikos vertinimo, turi būti proporcingi su konkrečia žaliava susijusios rizikos lygiui, mano, kad, norint užtikrinti tiek didelį bendrą poveikį, tiek vartotojų pasitikėjimą, dėl galutinės rinkos susiskaidymo itin svarbu prievoles taikyti ir mažesnėms, ir didesnėms įmonėms; pabrėžia, kad dėl reguliavimo sistemos neturi atsirasti nereikalingos naštos smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams, įskaitant smulkiuosius žemės savininkus, ir neturi būti trukdoma jiems dėl mažo pajėgumo patekti į rinkas ir tarptautinę prekybą; todėl pabrėžia, kad ES lygmeniu reikia koordinuotos paramos MVĮ mechanizmo, kad būtų užtikrintas MVĮ supratimas, pasirengimas ir pajėgumas gaminti laikantis aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių reikalavimų;

32.  pabrėžia, kad daug Sąjungos įmonių tiekimo grandinėje yra MVĮ, todėl ragina užtikrinti veiksmingas MVĮ palankias įgyvendinimo priemones, kuriomis administracinė našta sumažinama iki neišvengiamo minimumo; mano, kad turėtų būti sukurtas įmonių ankstyvo perspėjimo mechanizmas, pagal kurį įmonės būtų perspėjamos tais atvejais, kai jos importuoja prekes iš regionų, kuriuose galbūt vyksta miškų naikinimas;

33.  mano, kad visoje Sąjungoje taikomi privalomi išsamaus patikrinimo reikalavimai būtų naudingi verslui, nes taikant tuos pačius standartus konkurentams būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, ir tai suteiktų teisinio tikrumo, palyginti su šiuo metu nacionaliniu lygmeniu taikomomis įvairiausiomis priemonėmis;

34.  primena apie Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato atlikto išsamaus patikrinimo reikalavimų visoje tiekimo grandinėje tyrimo išvadas, kuriose nurodyta, jog dauguma verslo sektoriaus respondentų sutinka, kad privalomas išsamus patikrinimas turėtų teigiamą poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai;

35.  pabrėžia, kad skaitmeninimas ir naujomis technologijomis paremtos priemonės gali suteikti bendrovėms precedento neturinčių sprendimų, kaip nustatyti poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai, užkirsti jam kelią, jį sušvelninti ir atsižvelgti į jį;

36.  mano, kad rengiant būsimą miškui pavojų keliančioms žaliavoms taikomą teisinę sistemą turėtų būti remiamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant FLEGT veiksmų planą, ES medienos reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821(33) (Konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų reglamentą), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES(34) (Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą), teisės aktus dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos ir kitų ES iniciatyvų, skirtų tiekimo grandinėms reguliuoti;

37.  palankiai vertina šiuo metu atliekamą Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos persvarstymą ir ragina Komisijai pagerinti nefinansinės informacijos atskleidimo kokybę ir padidinti jo apimtį, ypač finansų įstaigų ataskaitų dėl aplinkosaugos aspektų atžvilgiu, taip pat skatinti įtraukti su miškais susijusius aspektus į įmonių socialinę atsakomybę;

ES medienos reglamentas ir FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimai

38.  yra įsitikinęs, kad ES medienos reglamentas, ypač jo išsamaus patikrinimo reikalavimai, yra tinkamas modelis, kuriuo galima remtis kuriant būsimą ES teisinę sistemą, skirtą ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti, tačiau tai, kad ES medienos reglamentas taikomas ribotam medienos produktų skaičiui, nepakankamai įgyvendinamas ir nepakankamai užtikrinamas jo vykdymas, reiškia, kad jis nepakankamai atlieka savo vaidmenį; todėl mano, kad būtų galima pasimokyti iš ES medienos reglamento patirties siekiant patobulinti būsimos ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo taisykles; primena, kad miško produktų ruošos ir prekybos jais teisėtumas šiuo metu nustatomas pagal ES medienos reglamentą, todėl pabrėžia, kad būsimoje ES teisinėje sistemoje reikėtų vengti dvigubo reglamentavimo ir suderinti priemones, kuriomis reglamentuojama teisėta ir neteisėta miško produktų ruoša ir prekyba jais;

39.  ragina Komisiją įvertinti galimybę įtraukti žaliavas, kurioms taikomas ES medienos reglamentas, į pasiūlymo dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti, taikymo sritį, atsižvelgiant į būsimą ES medienos reglamento tinkamumo patikrą ir užtikrinant, kad būtų įgyvendinami FLEGT veiksmų plane numatyti tikslai; mano, kad tai darydama Komisija taip pat turėtų įvertinti galimą poveikį dabartiniams savanoriškos partnerystės susitarimams, o Sąjungos partnerės, kuriose gaminama mediena, turėtų būti glaudžiai susijusios su šia veikla;

40.  palankiai vertina gerus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis pagal ES FLEGT veiksmų planą ir savanoriškus partnerystės susitarimus rezultatus sprendžiant su pasiūla susijusias neteisėtos medienos ruošos problemas, taip pat pabrėžia, kad šis darbas turėtų būti sustiprintas, be kita ko, vykdant stebėseną, patikras ir kontrolę bei siūlant stiprinti pajėgumus; pabrėžia, kad savanoriškos partnerystės susitarimai yra labai veiksminga priemonė geriems partnerystės su tomis valstybėmis santykiams užmegzti ir kad reikėtų skatinti sudaryti naujus savanoriškos partnerystės susitarimus su kitomis partnerėmis; ragina ES padidinti FLEGT finansavimą;

41.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendintas 2018–2022 m. ES FLEGT darbo planas;

42.  palankiai vertina būsimą Komisijos FLEGT reglamento ir ES medienos reglamento tinkamumo patikrą kaip galimybę sustiprinti jų vykdymo užtikrinimą ir dar labiau pagerinti jų įgyvendinimą bei išplėsti jų taikymo sritį, kad jie apimtų, pvz., spaudos ir medžio gaminius, medieną iš konflikto zonų, taip pat sustiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį;

43.  pakartoja savo raginimą, kad Sąjungos pasienyje reikėtų kruopščiau tikrinti medienos ir jos produktų importą, siekiant užtikrinti, kad importuojami produktai tikrai atitiktų patekimo į Sąjungą kriterijus; ragina laiku ir veiksmingai įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą ir sustiprinti nacionalinių muitinių pajėgumus užtikrinti geresnį Sąjungos muitinės kodekso suderinimą ir įgyvendinimą; pabrėžia, jog Komisija turi užtikrinti, kad muitinis tikrinimas visoje Sąjungoje būtų vykdomas laikantis tų pačių standartų ir tuo tikslu būtų taikomas tiesioginis bendras muitinio tikrinimo mechanizmas, derinant veiksmus su valstybėmis narėmis ir visapusiškai laikantis subsidiarumo principo;

44.  laikosi nuomonės, kad prekyba grindžiami partnerystės susitarimai su daugiausiai miškams ir ekosistemoms pavojų keliančių žaliavų gaminančiomis šalimis galėtų būti naudingi sprendžiant su pasiūla susijusių miškų naikinimo veiksnių problemą, ir pažymi, kad FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimų modelis yra viena iš galimybių;

45.  šiuo pasiūlymu visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti užtikrintas teisinis tikrumas dėl bet kokios naujos Sąjungos masto priemonės ir sistemos, susijusios su dabartiniu FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimų ir licencijų naudojimu, siekiant užtikrinti suinteresuotumą investuoti į miškų naikinimo nesukeliantį eksportą į Sąjungą; be to, ragina Komisiją sudaryti prekyba grindžiamus partnerystės susitarimus su daugiausiai žemės ūkio žaliavų gaminančiomis šalimis, siekiant kovoti su miškų naikinimui įtakos turinčiais pasiūlos veiksniais;

Prekyba ir tarptautinis bendradarbiavimas

46.  pabrėžia, kad, siekiant veiksmingiau spręsti pasauliniam miškų naikinimo problemą, reikia peržiūrėti prekybos ir investicijų politiką ir pasauliniu mastu sukurti vienodas veiklos sąlygas bei atsižvelgti į prekybos susitarimų ir pasaulio biologinės įvairovės bei miškų ekosistemų sąsają;

47.  pakartoja, kad Sąjungos prekybos ir investicijų politika, įskaitant laisvosios prekybos susitarimą su MERCOSUR šalimis, turėtų apimti privalomus ir vykdytinus darnaus vystymosi skyrius, pagal kuriuos būtų visapusiškai laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Paryžiaus susitarimo ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., ir kurie atitiktų Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles ir žmogaus teisių nuostatas; ragina Komisiją užtikrinti, kad į visus būsimus prekybos ir investicijų susitarimus būtų įtrauktos privalomos ir vykdytinos nuostatos, įskaitant nuostatas dėl neteisėtos medienos ruošos ir kovos su korupcija, kad būtų užkirstas kelias miškų alinimui ir ekosistemų naikinimui ir alinimui;

48.  atsižvelgdamas į principą „nepakenkti“, į kurį buvo atkreiptas dėmesys komunikate dėl Europos žaliojo kurso, rekomenduoja Komisijai geriau ir reguliariai įvertinti galiojančių prekybos ir investicijų susitarimų poveikį miškų naikinimui, miškų ir ekosistemų alinimui, žemės grobimui bei žmogaus teisėms, taip pat užtikrinti, kad į visų laisvosios prekybos ir investicijų susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrius būtų įtrauktos privalomos ir vykdytinos platesnio užmojo nuostatos dėl miškų ir ekosistemų apsaugos, biologinės įvairovės, žemės grobimo nutraukimo bei tvarios miškininkystės;

49.  pažymi, kad, siekiant išvengti kainų dempingo ir užtikrinti tvarų medienos naudojimą, užkirsti kelią dvišalių susitarimų, grindžiamų medienos kainų dempingu, plitimui ir papildomai medienos ruošai, reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti taisomąsias priemones, įskaitant bendros medienos aukcionų sistemos sukūrimą, kad būtų galima atsekti, iš kur gaunamos žaliavos, ir į kainą įtraukti klimato, biologinės įvairovės ir žmogaus teisių aspektus;

50.  mano, kad prekyba ir tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbios priemonės siekiant įtvirtinti aukštesnius tvarumo standartus, ypač su miškais ir jais paremtomis vertės grandinėmis susijusiuose sektoriuose; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis teikiant techninę pagalbą, keičiantis informacija ir gerąją patirtimi miškų apsaugos, išsaugojimo ir tvaraus naudojimo srityje, ypatingą dėmesį skiriant organizuoto nusikalstamumo ir su miškų naikinimu susijusių žaliavų sąsajoms, skatinti ir palengvinti mokslinį ir akademinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, taip pat skatinti mokslinių tyrimų programas, kuriomis siekiama plėtoti žinias ir inovacijas biologinės įvairovės, „žaliojo verslo“ ir žiedinės ekonomikos srityse; pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į šių priemonių poveikį užimtumui ir ekonomikos augimui mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kurios priklauso nuo miškams ir ekosistemoms pavojų keliančių žaliavų gamybos; ragina Sąjungą remti trečiųjų šalių vyriausybių ir pilietinės visuomenės kovą su miškų naikinimu ir su jomis bendradarbiauti šioje srityje, ypač taikant BLS+ sistemą; ragina Komisiją įvertinti, ar reikėtų parengti naują specialią pagalbos prekybai priemonę, siekiant palengvinti prekybą, mažinant riziką, susijusią su miškams ir ekosistemoms pavojų keliančių žaliavų gamyba;

51.  prašo Komisijos, kad priemonės, kurias reikia priimti, būtų grindžiamos visapusišku ir diferencijuotu požiūriu į miškų naikinimą, atsižvelgiant į įvairius šio reiškinio aspektus ir sąsajas tiek su tvarių įmonių kūrimu, tiek su kova su nusikalstama ekonomine veikla; šiuo tikslu ragina pradėti dialogą su trečiosiomis šalimis siekiant kiekvienu konkrečiu atveju atskirai išnagrinėti pagrindines miškų dangos nykimo priežastis ir įgyvendintinų priemonių aktualumą;

52.  pabrėžia, kad, laisvosios prekybos susitarimų nuostatose dėl viešųjų pirkimų turėtų būti numatyta, kad skiriant sutartis derėtų atsižvelgti į socialinius, aplinkosaugos ir atsakingo įmonių elgesio kriterijus;

53.  tvirtina, kad Sąjungos lygmeniu nustatytus privalomus reikalavimus būtinai turi papildyti platesnis ir tvirtesnis pasaulinio masto bendradarbiavimas, stipresnis pasaulinis aplinkos valdymas ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis teikiant techninę pagalbą, keičiantis informacija ir gerąja patirtimi miškų apsaugos, išsaugojimo ir tvaraus naudojimo srityje, ypatingą dėmesį skiriant privačiojo sektoriaus vykdomoms tvarumo iniciatyvoms; mano, kad taip pat turi būti dedama daugiau pastangų pagrindiniuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant PPO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) veiklą, siekiant sustabdyti miškų naikinimą ir alinimą, atkurti miškus bei išvengti priešingo poveikio, kurį turėtų nepageidaujamų su miškų naikinimu susijusių tiekimo grandinių perkėlimas į kitus pasaulio regionus;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant prekybą ir tarptautinį bendradarbiavimą skatinti investicijas, kurių reikia, kad būtų įtvirtinti aukštesni miškininkystės sektorių ir jų vertės grandinių tvarumo standartai, skatinant žiedinę bioekonomiką, ekologišką turizmą, atsinaujinančiųjų išteklių energetiką, pažangų žemės ūkį ir kitas susijusias sritis, be kita ko, trečiosiose šalyse;

55.  šiuo pasiūlymu visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti užtikrintas teisinis tikrumas dėl bet kokios naujos Sąjungos masto priemonės ir sistemos, susijusios su dabartiniu FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimų ir licencijų naudojimu, siekiant užtikrinti suinteresuotumą investuoti į miškų naikinimo nesukeliantį eksportą į Sąjungą; be to, ragina Komisiją sudaryti prekyba grindžiamus partnerystės susitarimus su daugiausiai žemės ūkio žaliavų gaminančiomis šalimis, siekiant kovoti su miškų naikinimui įtakos turinčiais pasiūlos veiksniais;

56.  pažymi, jog svarbu užtikrinti, kad miškų naikinimo klausimas būtų įtrauktas į valstybių lygmens politinius dialogus, ir padėti valstybėms partnerėms kurti ir įgyvendinti nacionalines miškininkystės ir darnios miškininkystės programas; pabrėžia, kad rengiant tas nacionalines programas turi būti atsižvelgiama į atitinkamos šalies vidaus poreikius ir pasaulinius įsipareigojimus; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti mechanizmus, kuriais smulkieji ūkininkai būtų skatinami išlaikyti ir gerinti tvarios miškininkystės ir žemės ūkio tiekiamus produktus ir jų užtikrinamą ekosistemą;

57.  mano, kad Sąjungos vidaus rinkoje taikomos ryžtingos priemonės turi būti suderintos su ryžtingomis tarptautinėmis priemonėmis; todėl mano, kad į ES išorės veiksmų nacionalines orientacines programas reikėtų įtraukti nuostatas dėl pagalbos teikimo trečiųjų šalių įmonėms ir smulkiesiems ūkininkams, bendradarbiaujantiems su veiklos vykdytojais, Sąjungos vidaus rinkai tiekiančiais miškams ir ekosistemoms pavojų keliančias žaliavas, kad jie savo veiklą vykdytų nekenkdami miškams ir ekosistemoms;

58.  mano, kad šios rezoliucijos priede pasiūlytą reglamentą derėtų ir galima parengti taip, kad jis atitiktų PPO taisykles, ir reikėtų papildyti prekyba grindžiamais partnerystės susitarimais su daugiausiai žemės ūkio žaliavų gaminančiomis šalimis, siekiant kovoti su miškų naikinimui įtakos turinčiais pasiūlos veiksniais;

59.  siūlo, kad, derėdamasi dėl nacionalinių orientacinių programų (NOP) su trečiosiomis šalimis, Komisija teiktų pirmenybę nuostatoms dėl pagalbos teikimo trečiųjų šalių įmonėms ir smulkiesiems ūkininkams, bendradarbiaujantiems su veiklos vykdytojais, Sąjungos vidaus rinkai tiekiančiais miškams ir ekosistemoms pavojų keliančias žaliavas, kad jie vykdytų veiklą, nekenkiančią miškams, ekosistemoms ir žmogaus teisėms;

60.  nurodo, kad miškų naikinimui taikomos ES teisinės sistemos stiprinimas gali turėti ženklią įtaką žemės kainoms trečiosiose šalyse ir, siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms, galutinis terminas neturėtų būti vėlesnis nei šios rezoliucijos priede aprašyto Komisijos pasiūlymo paskelbimo data;

Miškų naikinimas ir žmogaus teisės

61.  pabrėžia, kad pakeitus reglamentavimo sistemą, siekiant įteisinti tam tikrų teritorijų naudojimą ir pakeisti nuosavybės teises, neišnyks dėl šių pakeitimų įgyvendinimo atsiradęs neigiamas poveikis žmogaus teisėms ir aplinkai; todėl pabrėžia, kad į išsamaus patikrinimo kriterijus turi būti įtraukti ir kiti su šių veiksmų teisėtumu nesusiję aspektai;

62.  pažymi, kad dėl miškams ir ekosistemoms pavojingų prekių gamybos vietos bendruomenės patiria neigiamą poveikį ne tik dėl tiesioginio miškų naikinimo, ekosistemų nykimo bei žemės užgrobimo, bet ir dėl vandens užgrobimo, o tai gali turėti neigiamą poveikį miškams ir kitoms ekosistemoms;

63.  pabrėžia, kad vietos bendruomenės, čiabuvių tautos, žemės ir aplinkos gynėjai dažnai yra kovos už ekosistemų išsaugojimą priešakyje; pažymi, kad kai kuriuose regionuose konfliktai dėl žemės ir išteklių naudojimo yra pagrindinė smurto prieš čiabuvius priežastis(35), ir yra susirūpinęs dėl to, kad miškų ir kitų vertingų ekosistemų alinimas ir naikinimas dažnai siejamas su žmogaus teisių pažeidimais arba iš jų kyla; smerkia bet kokias bausmes, priekabiavimą ir persekiojimą už dalyvavimą veikloje, kuria siekiama apsaugoti aplinką; todėl primygtinai ragina į būsimą ES teisinę sistemą įtraukti žmogaus teisių, ypač žemės naudojimo, žemės ir darbo teisių, apsaugą, ypatingą dėmesį skiriant čiabuvių ir vietos bendruomenių teisėms; ragina Komisiją skatinti teisinių reformų procesą gamintojų šalyse, veiksmingai ir prasmingai dalyvaujant visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę, čiabuvius ir vietos bendruomenes; ragina Sąjungą ir valstybes nares kitoje JT Generalinėje Asamblėjoje remti visuotinį teisės į sveiką aplinką pripažinimą;

64.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti greitojo reagavimo mechanizmą Sąjungos lygmeniu, siekiant remti aplinkos ir miškų gynėjus Sąjungoje ir visame pasaulyje;

65.  pabrėžia, kad tokios teisinės sistemos dalis turi būti galimybė veiksmingai siekti teisingumo ir žalos atlyginimo asmenims, kurie nukentėjo dėl to, kad įmonės negerbia žmogaus teisių ir keliama žala aplinkai;

66.  pabrėžia, kad Sąjunga turi ne tik sukurti ES teisinę sistemą dėl miškų naikinimą skatinančių žaliavų, bet ir kartu su atitinkamomis šalimis ir kitomis svarbiomis importuojančiomis šalimis ryžtingiau spręsti žmogaus teisių užtikrinimo, atsakomybės už aplinką ir teisinės valstybės principo įgyvendinimo problemas kaip horizontaliuosius klausimus;

67.  pažymi, kad tokia teisinė sistema turi būti suderinta su Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims ir jos turi būti paisoma atsižvelgiant į Kotonu susitarimą pakeisiančio susitarimo užmojus;

68.  primena, kad svarbu laikytis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; remia vykstančias derybas siekiant sukurti privalomą JT priemonę, skirtą tarptautinėms korporacijoms ir kitoms verslo įmonėms ir susijusią su žmogaus teisėmis, bei pabrėžia aktyvaus Sąjungos dalyvavimo šiame procese svarbą;

ES priemonės ir politikos suderinamumas

69.  pabrėžia, kad įgyvendinant bet kokius tolesnius reguliavimo ar ne reguliavimo veiksmus ir priemones, susijusias su ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m., strategija „Nuo ūkio iki stalo“, taip pat Reglamentą dėl BŽŪP strateginių planų, įskaitant valstybių narių nacionalinius strateginius planus, turi būti tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos miškams ir ekosistemoms pavojų keliančių žaliavų vartojimo poveikį;

70.  pabrėžia, kad svarbu skatinti darnią mitybą didinant vartotojų informuotumą apie vartojimo įpročių poveikį ir teikiant informaciją apie mitybą, kuri yra naudingesnė žmonių sveikatai ir kurios aplinkosauginis pėdsakas yra mažesnis; mano, kad būtina įtraukti veiksmingas priemones, kuriomis didinama parama agroekologiniams ūkininkavimo metodams ir mažinamas maisto švaistymas visoje tiekimo grandinėje; pabrėžia, kad svarbu numatyti tikslines vartotojų informuotumo didinimo priemones siekiant padidinti vartotojų suvokimą apie vartojimo modelius, susijusius su miškais, biologine įvairove ir klimatu, teikiant paramą ir skatinant rinktis augalinės kilmės produktus;

71.  mano, kad siekdama kuo labiau sumažinti anglies pėdsaką, atsirandantį dėl importuojamų prekių transportavimo iš trečiųjų šalių, ir skatinti tvarią vietos gamybą ir darbo vietų kūrimą, Sąjunga turėtų skatinti naudoti tvarią vietinę medieną, medienos produktus arba miško biomasę;

72.  pabrėžia būtinybę mažinti priklausomybę nuo miškams ir ekosistemoms pavojų keliančių žaliavų importo propaguojant vietinės kilmės augalinius baltymus, ganymą ganyklose, teisėtus ir tvariai pagamintus pašarus, visų pirma įgyvendinant Sąjungos baltymų strategiją;

73.  tvirtai remia azotą kaupiančių / ankštinių / baltyminių augalų skatinimą pagal naujus BŽŪP strateginius planus, kuriuose, be kita ko, numatyta taikyti sėjomainą, sąlygų nustatymą, ekologines sistemas, agroekologines priemones, naujas sektorines intervencines priemones ir susietąją paramą, siekiant padidinti Sąjungos apsirūpinimą baltyminiais augalais ir kartu padėti siekti biologinės įvairovės strategijos ir strategijos „Nuo lauko iki stalo“ tikslų; taip pat pažymi, kad gyvulininkystės ūkių pajamos ir pelningumas turėtų būti suderinti su gamybos lygiais, kuriuos galima išlaikyti ganant ganyklose arba auginant naminius pašarinius augalus; ragina toliau vykdyti mokslinius tyrimus ir skatinti naujoviškas gamybos sistemas ir metodus, kuriuos taikant būtų galima sumažinti išorės išteklius ir sąnaudas, pvz., pašarinių ganyklų sistemas, kaip antai rotacinį ganymą, net jei gamybos apimtis gali būti mažesnė;

74.  pabrėžia, kad svarbu vystyti tvarią bioekonomiką, kuri tvariai pagamintiems produktams suteikia didelę ekonominę vertę;

75.  pabrėžia, kad Sąjungos bioenergetikos politika turėtų atitikti griežtus socialinius ir aplinkosaugos kriterijus;

76.  primena, kad Sąjunga miškų naikinimo rizikos klausimą sprendžia pagal ES medienos reglamentą, ES FLEGT veiksmų planą, savanoriškos partnerystės susitarimus, kuriais skatinami daugiašaliai suinteresuotųjų subjektų procesai gamintojų šalyse, ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (RED II)(36), į kuriuos įtraukta daug taisyklių ir kurie galėtų būti vertingas pagrindas siekiant sumažinti miškų naikinimo ir neteisėto kirtimo riziką; pažymi, kad II atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva išplečiamas įpareigojimas, pagal kurį Sąjungos tvarumo kriterijus turi atitikti ne tik biokuras, bet ir visas galutinis bioenergijos naudojimas, įskaitant šildymą ir vėsinimą bei elektros energiją, tačiau, kadangi direktyva taikoma tik bioenergijos gamybai naudojamoms žaliavoms, šiuo metu ją taikant negalima užtikrinti, kad nebūtų leidžiama naudoti su miškų naikinimu susijusių prekių ne energetikos reikmėms ar pertvarkyti ekosistemų biodegalams gaminti;

77.  pabrėžia, kad metodai, naudojami siekiant dokumentų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ nustatytų tikslų, neturi prisidėti prie miškų naikinimo ir alinimo kitose pasaulio dalyse; todėl ragina Komisiją iki 2021 m. peržiūrėti atitinkamus prie Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/807(37) pridėtos ataskaitos aspektus ir prireikus nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki 2023 m. persvarstyti šį reglamentą, remiantis mokslo žiniomis ir laikantis atsargumo principo; prašo Komisijos kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2030 m. iš naujo įvertinti duomenis apie sojas ir palaipsniui nustoti gaminti didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo (ILUC) riziką keliančius biodegalus;

78.  mano, kad plačiai naudojant biodegalus Sąjungoje kartu turi būti taikomi pakankami tvarumo kriterijai, kad būtų išvengta tiesioginio ir netiesioginio žemės paskirties keitimo, įskaitant miškų naikinimą; taip pat pažymi, kad dabartiniais kriterijais nepakankamai atsižvelgiama į biodegalų gamybai naudojamas iškastines žaliavas; todėl ragina stebėti ir vertinti persvarstytos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos poveikį ją įgyvendinant, įskaitant bioenergijos tvarumo kriterijų veiksmingumą; pažymi vietinių žaliavų tiekimo grandinių svarbą siekiant ilgalaikio tvarumo;

79.  mano, kad seni ir neliesti miškai turėtų būti laikomi bendrais pasauliniais ištekliais ir kad jų ekosistemoms turėtų būti suteiktas teisinis statusas;

Komunikacija ir informuotumo didinimas

80.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad Sąjungoje būtų vartojami produktai iš įtakos miškų naikinimui neturinčių tiekimo grandinių, ir nuolat vertinti tokių produktų vartojimo Sąjungoje poveikį; ragina Komisiją ir valstybes nares rengti informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas apie importuojamas žaliavas ir produktus, jų poveikį pasaulio miškams ir biologine įvairove pasižyminčioms ekosistemoms, taip pat miškų naikinimo ir ekosistemų būklės blogėjimo bei su miškais susijusių nusikaltimų Sąjungoje ir trečiosiose šalyse socialines ir ekonomines pasekmes;

81.  pabrėžia, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti įtraukti pirminius miškus į UNESCO paveldo vietų sąrašą, siekiant juos apsaugoti nuo miškų naikinimo ir padidinti galimybę, kad visuomenė skirtų daugiau dėmesio jų apsaugai; jei tai neįmanoma, reikėtų įvertinti kitas teisines galimybes, kurios padėtų pasiekti šiuos tikslus;

Apibrėžtys, miškų duomenys ir stebėsena

82.  pažymi, kad dabartinė miško apibrėžtis, jo skirstymas į kategorijas ir daugybė kitų sąvokų bei principų, susijusių su miškų naikinimu vykdant tvarią miškotvarką, kuriuos patvirtino atitinkamos institucijos, pvz., Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), yra iš esmės techniniai, todėl tinkamai neatskiriamos natūralaus miško ir įvesto miško funkcijos, nes miško ekonominė funkcija smarkiai pranoksta kitas jo funkcijas, ir pabrėžia, kad tai gali iškreipti duomenis apie pasaulio miškų plotą ir būklę; ragina atitinkamus suinteresuotuosius subjektus suvienodinti terminijos vartojimą pagal formuluotę, pateiktą rezoliucijos projekto priede, ir pabrėžia šio paaiškinimo svarbą siekiant veiksmingai naudoti susijusias priemones;

83.  pabrėžia, kad visų pirma reikia nepriklausomos su miškų naikinimu susijusios prekių gamybos ir prekybos stebėsenos; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų šiais klausimais pasinaudojant programa „Europos horizontas“ ir remti nepriklausomą stebėseną šalyse gamintojose, taip pat jų keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir įgyta patirtimi, siekiant pagerinti naudojamą metodiką ir informacijos išsamumą;

84.  pabrėžia, kad labai svarbu tobulinti mechanizmus, kurie padėtų nustatyti vidaus rinkai pateikiamos medienos šaltinį arba kilmę;

85.  pažymi, kad sudarius daugiau galimybių susipažinti su į Sąjungą importuojamų prekių muitinės duomenimis padidėtų pasaulinės vertės grandinės skaidrumas ir atskaitomybė; ragina Komisiją sukurti muitinės partnerystę Sąjungos viduje ir išplėsti muitinės duomenų reikalavimus, visų pirma, įtraukiant eksportuotoją ir gamintoją kaip privalomus muitinės duomenų elementus ir taip padidinant pasaulinių vertės grandinių skaidrumą ir atsekamumą;

86.  pažymi, kad prieinami ir tikslūs duomenys, naudojami nustatant miško naikinimo ir (arba) žemės paskirties pakeitimo datą, turi būti patikimi, siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą;

87.  ragina Sąjungą ir toliau vystyti tokias mokslinių tyrimų ir stebėsenos programas kaip „Copernicus“, Europos žemės stebėjimo ir kitas stebėsenos programas, kad prižiūrėtų prekių tiekimo grandinę ir galėtų nustatyti ir iš anksto įspėti apie produktus, kurių gamyba lėmė miškų naikinimą ar aplinkos nykimą;

88.  prašo Komisijos išnagrinėti galimybę intensyviau naudoti palydovinę sistemą „Copernicus“ miškų stebėsenai ir miškų gaisrų bei žalos miškams prevencijai, įskaitant gaisrų ir žalos miškams priežasčių, miškų naikinimo ir ekosistemos pertvarkymo stebėseną ir identifikavimą, sudarant daugiau prieigos galimybių kiekvienos valstybės kompetentingoms institucijoms ir suteikiant MVĮ ir startuoliams tiesioginį atvirųjų duomenų šaltinį;

89.  palankiai vertina miškų observatorijos, kurioje būtų renkami duomenys ir informacija apie Europoje ir pasaulyje vykstantį miškų naikinimą, sukūrimą ir ragina, kad šioje observatorijoje būtų nustatytas miškų gynėjų apsaugos mechanizmas;

90.  ragina sukurti išankstinio perspėjimo mechanizmus, kuriais valdžios institucijos, įmonės, įskaitant trečiųjų šalių sistemas, ir vartotojai būtų informuojami apie prekes, atvežtas iš vietovių, kuriose kyla ekosistemų kitimo rizika, susijusi su miškų ir savanų nykimu ir būklės blogėjimu, taip pat vietovių, kuriose buvo pažeistos žmogaus teisės, ir padėti spręsti šiuos klausimus stiprinant dialogą ir dalijantis duomenimis su atitinkamomis trečiosiomis šalimis;

91.  ragina Komisiją sukurti Europos duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami duomenys apie įgyvendinamus ir jau įgyvendintus Sąjungos ir trečiųjų šalių projektus, taip pat apie dvišalius valstybių narių ir trečiųjų šalių projektus, kad būtų galima įvertinti šių projektų poveikį pasaulio miškams; pabrėžia, koks yra svarbus vietos ir regioninės valdžios institucijų vaidmuo įgyvendinant šiuos projektus;

Miškotvarka, moksliniai tyrimai ir inovacijos

92.  pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į su miškų ūkiu susijusio sektoriaus ir kitų sektorių sąsajas, taip pat į skaitmeninimo ir investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas svarbą siekiant stebėti miškų naikinimą;

93.  pažymi, kad miškininkystės sektorius tiesiogiai įdarbina ne mažiau kaip 500 000 žmonių(38) Europos Sąjungoje ir 13 mln. žmonių visame pasaulyje(39) ir kad šios darbo vietos pirmiausia yra kaimo vietovėse;

94.  pažymi, kad Sąjungos lygmeniu kai kurių valstybių narių politikos priemonėse atsispindi fragmentiška ir nenuosekli miškų ir miškotvarkos politikos sistema, todėl, siekiant skatinti tvarumą, ją reikia geriau ir daugiau koordinuoti;

95.  reikalauja, kad vyriausybės, įmonės, gamintojai ir pilietinė visuomenė glaudžiau bendradarbiautų siekdamos priimti politines priemones ir nustatyti bendrąsias privačiojo sektoriaus projektų rėmimo sąlygas;

96.  pabrėžia esminį mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmenį skatinant miškotvarkos ir su mišku susijusio sektoriaus indėlį įveikiant miškų naikinimo ir klimato kaitos iššūkius;

97.  ragina teikti abipusę paramą nepageidaujamų reiškinių atveju atliekant tyrimus ir keičiantis informacija, kad būtų rastos prie geografinių sąlygų pritaikytos priemonės, kuriomis būtų galima apsisaugoti nuo didelio masto gaisrų arba užkirsti kelią kenkėjų antplūdžiui;

98.  palankiai vertina priemones, skirtas medžiais ir kitais augalais užsodintų plotų pritaikymui prie klimato kaitos; palankiai vertina tai, kad daugelyje šalių jau rekomenduojama ir bandoma didinti atsparių vietinių medžių rūšių skaičių sveikuose ir biologine įvairove pasižyminčiuose miškuose;

99.  pabrėžia mokymo tvarios miškotvarkos, plantacijų ir agrarinės miškininkystės, įskaitant nenutrūkstamą augmenijos dangą, klausimais Sąjungoje ir trečiosiose šalyse svarbą; mano, kad tai yra esminis veiksnys užtikrinant biologinę įvairovę ir miškų savininkų bei agrarine miškininkyste užsiimančių ūkininkų pajamas;

100.  pabrėžia švietimo ir kvalifikuotos, gerai apmokytos darbo jėgos svarbą siekiant sėkmingai praktikoje įgyvendinti tvarią miškotvarką; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones ir pasinaudoti esamomis partnerystėmis siekiant palengvinti keitimąsi geriausia patirtimi toje srityje;

101.  ragina stiprinti pasaulinio lygmens bendradarbiavimą, kad būtų galima geriau dalytis žiniomis ir patirtimi, susijusiomis su daugiafunkcių miškų valdymo tvarumo didinimu;

102.  todėl ragina Sąjungą plėtoti tarptautinius aljansus su trečiosiomis šalimis siekiant apsaugoti miškus, vykdyti patikimą politiką, kuria būtų siekiama sustabdyti miškų naikinimą, vykdyti integruotą žemės planavimą, užtikrinti žemės naudojimo skaidrumą ir užkirsti kelią miškų pavertimui žemės ūkio paskirties žeme; tuo tikslu užtikrinti tarptautinį miškų finansavimą pagal pasaulinius miškų apsaugos susitarimus, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos šalių vyriausybėmis ir tarptautiniais subjektais;

103.  ragina kurti tvarios miškų ateities visame pasaulyje koncepcijas, kuriomis būtų suderinami ir ekonominiai, ir aplinkos apsaugos interesai, atsižvelgiant į tai, kad miškai yra svarbus daugelio šalių išteklius ir kad jos nenori savanoriškai atsisakyti šio ištekliaus;

104.  ragina Sąjungoje laikytis labiau holistinio požiūrio, pagal kurį Sąjunga teiktų tiesioginę paramą vietos valdžios institucijoms miško įveisimo ir tvarios miškotvarkos srityse; ypač ragina stiprinti Sąjungos vaidmenį padedant vietos ir regioninėms valdžios institucijoms užtikrinti galiojančių miškų apsaugos teisės aktų vykdymą;

105.  ragina teikti tvirtą finansinę paramą ir nustatyti paskatų programas priemonėms, pagal kurias būtų atkuriamas miškas nualintoje žemėje ir žemės ūkiui netinkančioje žemėje.

Finansavimas

106.   ragina Komisiją patvirtinti klimato ir aplinkos pokyčiams atsparią daugiametę finansinę programą; ypač daug dėmesio skiriant išorės veiksmų fondų, kuriais gali būti prisidedama prie kovos su miškų naikinimu ir ekosistemų alinimu, taip pat tam tikrų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros fondų, poveikiui; ragina patikrinti DFP ir visos Europos biudžetų suderinamumą su Žaliuoju kursu;

107.  mano, kad ES žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijuose, be kitų nuostatų, turi būti numatytas miškų naikinimas ir pasiūlymo dėl išsamaus patikrinimo laikymasis; persvarstant Direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų(40) į sutarties skyrimo kriterijus turėtų būti įtraukti išsamaus patikrinimo reikalavimai;

108.  ragina visas ES institucijas ir agentūras rodyti pavyzdį ir pakeisti savo elgesį, viešuosius pirkimus ir preliminariąsias sutartis, siekiant naudoti tik įtakos miškų naikinimui neturinčius produktus;

109.  visų pirma, ragina Komisiją imtis iniciatyvos uždrausti pagal viešųjų pirkimų procedūras įsigyti importuojamus produktus, kuriems pagaminti naikinami miškai, remiantis PPO daugiašale sutartimi dėl viešųjų pirkimų (GPA) ir Direktyva 2014/24/ES;

110.  ragina Sąjungą teikti reikiamą paramą dabartinių saugomų vietovių ir naujų bei tinkamai atrinktų saugomų vietovių apsaugai, visų pirma šalyse, kurios yra pagrindinės medienos gamintojos;

111.  ragina Sąjungą reikalauti, kad finansinė pagalba būtų teikiama šalims partnerėms su sąlyga, kad bus įdiegta funkcinė privalomų konceptualių priemonių, kuriomis prisidedama prie tvarios miškotvarkos (pvz., miškotvarkos planai), sistema; pabrėžia, kad jos yra veiksmingos tik tuo atveju, kai yra parengtos turint pakankamai žinių, ir ragina Sąjungą nustatyti ir įgyvendinti aiškias jų laikymosi taisykles;

112.  ragina aiškiai įtraukti miškininkystės sektorių į kuriamą Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) ir išnaudoti visą išorės investicijų plano ir regioninių derinimo priemonių potencialą siekiant nukreipti privatųjį finansavimą tvariai miškotvarkai; ragina sugriežtinti jau galiojančius standartus ir sertifikavimo sistemas užuot kuriant naujus ir pabrėžia, kad tokie standartai ir sertifikavimo sistemos turi atitikti PPO taisykles;

113.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą nuo miškų priklausomų bendruomenių ir čiabuvių paprotinių žemės valdymo teisių pripažinimą ir pagarbą joms laikantis FAO neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių, siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu (VGGT), JT deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP) ir TDO konvencijos Nr. 169; ragina Komisiją remti VGGT sklaidą, naudojimą ir įgyvendinimą pasaulio, regioniniu ir šalių lygmenimis, be kita ko, įgyvendinant Išorės investicijų planą;

114.  ragina sustiprinti ES ir AKR bendradarbiavimą siekiant išspręsti vis didėjančią miškų nykimo ir dykumėjimo problemą AKP šalyse rengiant veiksmų planus, kuriuos vykdant būtų gerinama miškotvarka ir miškų išsaugojimas bei nustatomos stebėsenos sistemos; ragina Sąjungą užtikrina, kad miškų naikinimas būtų įtraukiamas į politinius dialogus nacionaliniu lygmeniu, ir padeda šalims partnerėms kurti ir įgyvendinti nacionalines miškų ir tvarių tiekimo grandinių sistemas, kartu remiant veiksmingą šalių partnerių nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (NDC) įgyvendinimą pagal Paryžiaus susitarimą;

115.  prašo Komisijos, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalimi, pateikti pasiūlymą dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti, laikantis priede pateiktų rekomendacijų;

o
o   o

116.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

1.  Tikslas

Pasiūlymas dėl reglamento (toliau – pasiūlymas) turėtų būti pagrindas užtikrinti aukštą gamtos išteklių, pavyzdžiui, natūralių miškų, biologinės įvairovės ir natūralių ekosistemų, apsaugos lygį, taip pat prisidėti prie geresnės jų tvaraus valdymo sistemos, kad būtų išvengta alinimo ir pertvarkymo, užtikrinant, kad Sąjungos rinka ir vartojimo įpročiai nedarytų neigiamo poveikio. Pasiūlymas taip pat turėtų apimti čiabuvių ir vietos bendruomenių žmogaus teisių ir oficialių bei paprotinių teisių į žemę, teritorijas ir išteklius, kuriems poveikį daro derliaus nuėmimas, produktų gavyba ir gamyba, apsaugą.

Jis turėtų suteikti skaidrumo ir tikrumo dėl:

a)  pasiūlyme nurodytų žaliavų ir jų išvestinių produktų, kuriais prekiaujama Sąjungos vidaus rinkoje,

b)  visų Sąjungos vidaus rinkoje veikiančių veiklos vykdytojų tiekimo praktikos ir finansavimo,

c)  veiklos vykdytojų, Sąjungos vidaus rinkoje surenkančių, išgaunančių, tiekiančių ir perdirbančių miškams ir ekosistemoms pavojų keliančias žaliavas (angl. FERC) arba gaminančių jų išvestinius produktus, gamybos praktikos, įskaitant vandens gavybą, taip pat jų finansuotojų praktikos.

Jis turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos ir jos valstybių narių prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus aplinkos ir žmogaus teisių srityje, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą, darnaus vystymosi tikslus ir žmogaus teisių srities įsipareigojimus, nustatytus tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse, ir nustatyti teisiškai privalomus tvarumo kriterijus, susijusius su žmogaus teisėmis, ir apsaugoti natūralius miškus ir natūralias ekosistemas nuo pertvarkymo ir alinimo, kaip nustatyta pasiūlyme. Pasiūlymas turėtų būti pagrįstas rizika, proporcingas ir įgyvendinamas.

2.  Taikymo sritis

Pasiūlymas turėtų būti taikomas visiems veiklos vykdytojams, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, dydžio ar jų vertės grandinių sudėtingumo, t. y. bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui (išskyrus nekomercinius vartotojus), kuris Sąjungos vidaus rinkai pirmą kartą pateikia žaliavas, kurioms taikomas šis pasiūlymas, ir jų išvestinius produktus, arba kuris teikia finansavimą šią veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Tai turėtų būti taikoma tiek Sąjungos, tiek ne Sąjungoje įsisteigusiems veiklos vykdytojams. Ne Sąjungoje įsisteigę veiklos vykdytojai turėtų paskirti įgaliotąjį atstovą šioms užduotims atlikti (pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 2019/1020(41)).

Visi veiklos vykdytojai turėtų turėti teisę teisėtai pateikti Sąjungos rinkai miškams ir ekosistemoms pavojų keliančias žaliavas arba jų išvestinius produktus, laikantis šio priedo 4 skirsnio nuostatų, tik tada, kai jie gali įrodyti, kad vykdant veiklą ir palaikant visų rūšių verslo santykius su verslo partneriais ir subjektais visoje vertės grandinėje (t. y. transporto įmonėmis, tiekėjais, prekiautojais, franšizės gavėjais, licencijos savininkais, bendromis įmonėmis, investuotojais, klientais, rangovais, verslo klientais, konsultantais, finansų, teisės ir kt. sričių patarėjais), būta nebent nereikšmingos rizikos, kad Sąjungos rinkai pateiktos prekės:

–  yra kilusios iš žemės, gautos pertvarkant natūralius miškus ar kitas natūralias ekosistemas,

–  yra kilusios iš natūralių miškų ir natūralių ekosistemų, kurios yra alinamos, ir

–  yra pagamintos pažeidžiant žmogaus teises ar susijusios su tokiais pažeidimais.

Finansų įstaigos, kurios žaliavų tiekimo grandinėje dalyvaujantiems veiklos vykdytojams teikia finansavimo, investavimo, draudimo ar kitas paslaugas, taip turi atlikti išsamų patikrinimą ir užtikrinti, kad tiekimo grandinei priklausančios bendrovės laikytųsi visų šiame pasiūlyme nurodytų įsipareigojimų.

Veiklos vykdytojai turėtų imtis tinkamų ir skaidrių priemonių siekdami užtikrinti, kad šių standartų būtų laikomasi visoje jų tiekimo grandinėje.

Pasiūlymas turėtų apimti visas žaliavas, kurios dėl žmonių veiklos dažniausiai siejamos su miškų naikinimu, natūralių miškų alinimu, natūralių ekosistemų pertvarkymu bei alinimu. Šių žaliavų sąrašas turėtų būti parengtas remiantis nepriklausomu ekspertų vertinimu, atsižvelgiant į atsargumo principą, ir turėtų būti pateiktas šio pasiūlymo priede ir apimti bent alyvpalmių aliejų, soją, mėsą, odą, kakavą, kavą, kaučiuką ir kukurūzus, taip pat visus tarpinius ar galutinius produktus, gautus iš šių žaliavų, ir produktus, kurių sudėtyje yra šių žaliavų. Jeigu išvestinių produktų sudėtyje yra daugiau nei viena žaliava, kuriai taikomas šis pasiūlymas, turėtų būti atliekamas išsamus kiekvienos iš šių žaliavų patikrinimas. Žaliavos, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 995/20102(42) (toliau – ES medienos reglamentas), Komisijai atlikus vertinimą, pagrįstą nepriklausomu ekspertų įvertinimu, ir atsižvelgus į atsargumo principą, turėtų būti įtrauktos į pasiūlymo taikymo sritį per trejus metus nuo pasiūlymo įsigaliojimo dienos.

Komisija, remdamasi nepriklausomu ekspertų įvertinimu ir atsižvelgdama į atsargumo principą, turėtų laiku priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas žaliavų ir jų išvestinių produktų, kuriems taikomas pasiūlymas, sąrašas, jei atsiranda įrodymų arba reikšmingų požymių, kad dėl jų surinkimo, išgavimo ar gamybos daromas neigiamas poveikis natūraliems miškams, natūralioms ekosistemoms ar oficialioms ir paprotinėms čiabuvių ir vietos bendruomenių teisėms į žemę, teritorijas ir išteklius. Siekdama nustatyti kylančią riziką, Komisija turėtų veikti budriai ir aktyviai, taip pat turėtų aktyviai konsultuotis su įvairiais atitinkamą patirtį turinčiais suinteresuotaisiais subjektais, kad parengtų žaliavų sąrašą, kuriame atsispindėtų žinios apie žmogaus teises ir atitinkamuose sektoriuose aplinkai kylantis pavojus.

Pasiūlymas taip pat turėtų būti taikomas visoms finansų įstaigoms, kurioms leidžiama veikti Sąjungoje ir kurios teikia finansavimo, investavimo, draudimo ar kitas paslaugas veiklos vykdytojams, kurie surenka, išgauna, gamina, perdirba arba parduoda miškams ir ekosistemoms pavojų keliančias žaliavas ir jų išvestinius produktus, siekiant užtikrinti, kad pačios finansų įstaigos ir jų tiekimo grandinės bendrovės laikytųsi įsipareigojimų dėl aplinkos ir žmogaus teisių, kaip numatyta šiame pasiūlyme.

Pasiūlymas turėtų būti taikomas prekiautojui, t. y. bet kuriam fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuris, vykdydamas komercinę veiklą, veiklos vykdytojui Sąjungos vidaus rinkoje parduoda arba iš jo perka bet kurią žaliavą, kuriai taikomas pasiūlymas, arba išvestinį produktą, kuris jau buvo pateiktas Sąjungos vidaus rinkai. Sąjungos vidaus rinkoje dalyvaujantiems veiklos vykdytojams neturėtų būti leidžiama bendradarbiauti su prekiautojais, išskyrus tuos atvejus, kai prekiautojai gali:

–  nustatyti veiklos vykdytojus arba prekiautojus, kurie tiekė žaliavas, kurioms taikomas reglamentas, ir jų išvestinius produktus, ir

–  kai taikoma, nustatyti prekiautojus, kuriems jie tiekė žaliavas, kurioms taikomas pasiūlymas, ir jų išvestinius produktus, ir

–  užtikrinti savo produktų atsekamumą, siekiant nustatyti į Europos Sąjungos vidaus rinką patekusių produktų kilmę.

3.  Bendrosios prievolės

3.1.  Miškų naikinimas ir natūralių ekosistemų pertvarkymas

Į pasiūlymą įtrauktos žaliavos ir jų išvestiniai produktai, kurie pateikiami Sąjungos rinkai, neturėtų būti miškų naikinimo arba natūralių ekosistemų pertvarkymo priežastis ar rezultatas.

Tuo tikslu Sąjungos rinkai pateiktos miškams ir ekosistemoms pavojų keliančios žaliavos neapdorota forma arba kaip produktai, gauti iš tokių žaliavų arba kurių sudėtyje yra tokių žaliavų, neturėtų būti surenkamos, išgaunamos arba gaminamos naudojant žemę, kuri pagal praeityje, bet ne vėliau kaip 2015 m., nustatytą galutinę datą, kuri yra moksliškai įrodyta, pagrįsta, praktiškai įgyvendinama ir atitinka ES tarptautinius įsipareigojimus, turėjo natūralaus miško arba natūralios ekosistemos statusą pagal 3.3 skirsnyje „Apibrėžtys“ pateiktą apibrėžtį, tačiau vėliau dėl miško naikinimo arba pertvarkymo tą statusą prarado.

3.2.  Natūralių miškų ir natūralių ekosistemų alinimas

Į pasiūlymą įtrauktos žaliavos ir jų išvestiniai produktai, kurie pateikiami Sąjungos rinkai, neturėtų būti natūralių miškų ar natūralių ekosistemų alinimo priežastis ar rezultatas, susijęs su žmonių veikla.

Tuo tikslu Sąjungos rinkai pateiktos miškams ir ekosistemoms pavojų keliančias žaliavos neapdorota forma arba kaip produktai, gauti iš tokių žaliavų arba kurių sudėtyje yra tokių žaliavų, neturėtų būti surenkamos, išgaunamos arba gaminamos naudojant žemę, kuri pagal nustatytą galutinę datą turėjo natūralaus miško arba natūralios ekosistemos statusą pagal 3.3 skirsnyje pateiktą apibrėžtį. Galutinė data turi būti nustatyta praeityje, bet ne vėliau kaip 2015 m., ji taip pat turi būti moksliškai įrodyta, pagrįsta, įgyvendinama praktikoje ir turi atitikti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. Turėtų būti teisiškai įmanoma Sąjungos rinkai pateikti tik tokią žaliavą, kuri buvo surinkta, išgauta arba pagaminta laikantis išsaugojimo tikslų ir dėl kurios nebuvo prarastos ir neblogėjo ekosistemos funkcijos žemėje, kurioje ji buvo surinkta, išgauta arba pagaminta, arba greta jos.

3.3.  Terminų apibrėžtys

Komisijos pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti pateiktos apibrėžtys, kas yra „miškas“, „natūralus miškas“, turintis daug ar didžiąją dalį tam tikrai vietovei būdingo miško savybių, net jei jame vykdoma žmogaus veikla, „miškų naikinimas“, „miškų alinimas“, „natūrali ekosistema“, „ekosistemų būklės blogėjimas“ ir „ekosistemų pertvarkymas“. Tos apibrėžtys turėtų būti grindžiamos objektyviais ir moksliniais argumentais ir jas pateikiant turėtų būti atsižvelgiama į atitinkamus tarptautinės teisės šaltinius ir tarptautines organizacijas, taip pat į kitas iniciatyvas, kurios pateikia tinkamas apibrėžtis, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizaciją, Europos aplinkos agentūrą, Atskaitomybės sistemos iniciatyvą arba Didelių anglies sankaupų metodo iniciatyvą.

Apibrėžtys turėtų būti grindžiamas šiais principais:

–  jomis turėtų būti sudarytos sąlygas pasiekti aukščiausią aplinkos, visų pirma miškų ir kitų natūralių ekosistemų, apsaugos lygį ir jos turėtų atitikti Sąjungos tarptautinius ir vidaus įsipareigojimus dėl miškų, biologinės įvairovės ir klimato apsaugos;

–  jomis turėtų būti remiamas Sąjungos tikslas išsaugoti natūralius miškus ir ekosistemas, įskaitant visų pirma pirmykščius ir atkurtus miškus, ir neleisti jų pakeisti miškais ir ekosistemomis, suskurtais vykdant žmogaus veiklą, pavyzdžiui, medžių plantacijomis;

–  jos turėtų būti pakankamai išsamios, kad apibrėžtų kitas natūralias ekosistemas, kurios, kaip miškai, yra svarbios biologinės įvairovės išsaugojimui arba Paryžiaus susitarimuose nustatytų klimato tikslų įgyvendinimui;

–  jomis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad patvirtinus Sąjungos priemones pasaulio miškams apsaugoti, perėjimas prie kitų natūralių ekosistemų nereikštų pertvarkymo ir alinimo problemų perkėlimo joms, nes jų biologinė įvairovė, klimato ir žmogaus teisių apsauga yra tokia pat svarbi kaip ir natūralių miškų.

3.4.  Žmogaus teisių pažeidimai

Miškams ir ekosistemoms pavojų keliančios žaliavos, pateiktos Sąjungos rinkai kaip neapdorotos žaliavos arba produktai, pagaminti iš tokių žaliavų arba kurių sudėtyje yra tokių žaliavų, neturėtų būti renkamos, išgaunamos ar gaminamos iš žemės, įsigytos arba naudojamos pažeidžiant žmogaus teises, įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose, ar bent jau ES pagrindinių teisių chartijoje ar tarptautiniuose susitarimuose išdėstytas teises, pavyzdžiui, čiabuvių ir vietos bendruomenių teises, įskaitant žemės naudojimo teises ir procesinę teisę duoti laisvą išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą arba jį atšaukti, kaip nustatyta, pvz., JT Nuolatinio forumo čiabuvių klausimais ir JT ir regioninių sutarčių įgyvendinimo stebėjimo institucijų, teisę į vandenį, teisę į aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi, teisę ginti žmogaus teises, teisę gyventi aplinkoje be jokio persekiojimo ir priekabiavimo, darbo teises, įtvirtintas TDO pagrindinėse konvencijose, ir kitas tarptautiniu mastu pripažintas su žemės naudojimu, prieiga prie jos ar nuosavybe susijusias žmogaus teises, taip pat žmogaus teisę į sveiką aplinką, kuri apibrėžta pagal pagrindinius žmogaus teisių ir aplinkos principus ir JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir aplinkos klausimais nustatytuose standartuose bei gerosios patirties pavyzdžiuose.

Ypač daug dėmesio reikėtų skirti vaikų darbui siekiant jį panaikinti.

Visais žaliavų, kurioms taikomas šis pasiūlymas, rinkimo, išgavimo arba gamybos etapais turėtų būti gerbiamos vietos ir čiabuvių bendruomenės ir visų formų žemės naudojimo teisės, nesvarbu, ar tai viešosios, privačios, bendruomeninės, kolektyvinės, čiabuvių, moterų ar paprotinės teisės. Turėtų būti nustatytos ir gerbiamos čiabuvių ir vietos bendruomenių oficialios ir paprotinės teisės į žemes, teritorijas ir išteklius, taip pat jų gebėjimas ginti savo teises be atsakomųjų veiksmų. Šios teisės apima teisę turėti, užimti, naudoti ir administruoti šias žemes, teritorijas ir išteklius.

Žaliavos, kurioms taikomas šis pasiūlymas, neturėtų būti įsigyjamos iš žemės, kurios įsigijimas ir naudojimas turi įtakos bendruomenės ir žemės naudojimo teisėms. Visų pirma, Sąjungos rinkai pateiktos žaliavos neturėtų būti renkamos, išgaunamos ar gaminamos čiabuvių ir vietos bendruomenių žemėje, ar tai būtų oficialiais nuosavybės teisės dokumentais įteisinta žemė, ar papročius atitinkančios nuosavybės teise priklausanti žemė, be jų laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo.

4.  Pareiga nustatyti žalą vertės grandinėse, užkirsti jai kelią ir ją mažinti

4.1.  Išsamaus patikrinimo pareiga

Veiklos vykdytojai turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad visoje savo vertės grandinėje gerbtų ir užtikrintų žmogaus teisių, natūralių miškų ir natūralių ekosistemų apsaugą, kaip nurodyta pasiūlyme. Tai turėtų apimti visų rūšių įmonės verslo santykius su verslo partneriais ir subjektais visoje vertės grandinėje (pvz., tiekėjais, prekiautojais, franšizės gavėjais, licencijų gavėjais, bendrosiomis įmonėmis, investuotojais, klientais, rangovais, verslo klientais, transporto įmonėmis, konsultantais, finansiniais ir teisiniais bei kitais konsultantais) ir bet kokiu kitu valstybiniu ar nevalstybiniu subjektu, tiesiogiai susijusiu su įmonės verslo veikla, produktais ar paslaugomis.

Tai atlikdami veiklos vykdytojai turėtų laikytis rizika grindžiamo požiūrio į išsamų patikrinimą, kai išsamaus patikrinimo pobūdis ir mastas atitinka neigiamo poveikio rizikos rūšį ir lygį. Didesnės rizikos sritims turėtų būti taikomas griežtesnis išsamus patikrinimas.

Turėtų būti tinkamai ir veiksmingai įtrauktos šios priemonės:

a)  Visos vertės grandinės apžvalgos parengimas

Veiklos vykdytojai, gavę ir įvertinę informaciją apie tikslų (-ius) žaliavų kilmės žemės plotą (-us), turėtų nustatyti, ar visos jų tiekimo grandinės žaliavos ir produktai atitinka pasiūlyme apibrėžtus tvarumo ir žmogaus teisių kriterijus. Be aplinkosaugos kriterijų, veiklos vykdytojai, gavę informaciją, turi galėti padaryti išvadą, kad toje žemėje miškams ir ekosistemoms pavojų keliančias žaliavas gaminantys subjektai turi tokią teisę ir yra gavę laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą iš teises į šiuos žemės plotus turinčių asmenų ir kad jie nepažeidžia ar anksčiau nepažeidė šiame pasiūlyme nurodytų žmogaus teisių.

Visų pirma, veiklos vykdytojų reikalaujama turėti ir pateikti informaciją apie:

i)  tikslią žaliavų surinkimo, išgavimo ar gamybos teritoriją ar teritorijas. Galvijų, jautienos ir odos atvejais veiklos vykdytojai turi galėti gauti informaciją apie įvairias ganyklas, kuriose buvo ganomi galvijai, o jei galvijai buvo auginami naudojant pašarus – informaciją apie naudotų pašarų kilmę;

ii)  esamą žaliavų surinkimo, išgavimo ar gamybos teritorijos ekologinę būklę;

iii)  ekologinę teritorijos būklę šiame pasiūlyme nurodytą galutinio termino dieną;

iv)  žemės teisinį statusą (nuosavybės teisę, įskaitant oficialias ir paprotines čiabuvių ir vietos gyventojų teises į žemes, teritorijas ir išteklius) ir laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo įrodymą;

v)  aptariamų žaliavų tiekimo grandinės elementus, siekiant surinkti informaciją apie užkrėtimo pavojaus tikimybę, jei tai yra nežinomos kilmės produktai, arba iškirstų miškų teritorijos produktai, arba produktai iš teritorijų, kuriose vyko natūralaus miško, miško ir ekosistemos pertvarkymas ir alinimas, ir informaciją apie tai kur, kieno ir kokiomis sąlygomis žaliavos buvo surenkamos, išgaunamos ar perdirbamos, siekiant nustatyti suderinamumą su šiame pasiūlyme apibrėžtais įsipareigojimais užtikrinti žmogaus teises.

Įsigaliojus pasiūlymui, kaip išdėstyta šio priedo 4.1 skirsnyje, veiklos vykdytojai turėtų turėti prieigą prie visos informacijos, susijusios su į Sąjungos vidaus rinką patenkančių produktų kilme, ir sistemingai deklaruoti šių žaliavų GPS koordinates.

b)  Tikrosios ir potencialios rizikos miškams ir ekosistemoms vertės grandinėse nustatymas ir vertinimas, remiantis pasiūlyme nustatytais kriterijais

Kai veiklos vykdytojas pradeda vykdyti naujas operacijas arba įtraukia naujus verslo partnerius, jis turėtų identifikuoti naujose tiekimo ir investicijų grandinėse dalyvaujančius subjektus ir įvertinti jų politiką ir praktiką, taip pat jų rinkimo, gamybos, išgavimo ir perdirbimo vietas. Esamų operacijų atveju turėtų būti nustatytas ir įvertintas dabartinis neigiamas poveikis ir žala, taip pat galima rizika. Rizikos analizė turėtų būti atliekama atsižvelgiant į riziką, kylančią dėl veiklos vykdytojo veiklos natūraliems miškams bei natūralioms ekosistemoms, paveiktoms čiabuvių ir vietos bendruomenėms ir asmenims, arba darančią jiems poveikį, o ne į reikšmingą riziką įmonių akcininkams. Kai veiklos vykdytojai turi daug tiekėjų, jie turėtų nustatyti bendras sritis, kuriose neigiamo poveikio rizika yra didžiausia, ir, remdamiesi šiuo rizikos vertinimu, pirmenybę teikti tiekėjams tose srityse, kuriose labiausiai reikia išsamaus patikrinimo.

Kai veiklos vykdytojai turi daug tiekėjų, jie turėtų nustatyti bendras sritis, kuriose neigiamo poveikio rizika yra didžiausia, ir, remdamiesi šiuo rizikos vertinimu, pirmenybę teikti tiekėjams tose srityse, kuriose labiausiai reikia išsamaus patikrinimo.

c)  Rizikos prevencija ir jos sumažinimas iki nereikšmingo lygio

Veiklos vykdytojai turėtų patvirtinti rizikos mažinimo procedūras, išskyrus atvejus, kai atliekant b punkte nurodytas rizikos nustatymo ir vertinimo procedūras nustatyta rizika yra nežymi, todėl veiklos vykdytojas neturi jokių priežasčių nerimauti, kad žaliavos ir produktai gali neatitikti šioje sistemoje numatytų kriterijų. Šias procedūras turėtų sudaryti atitinkamų ir proporcingų priemonių, kuriomis veiksmingai ir akivaizdžiai sumažinama visa nustatyta rizika iki nereikšmingo lygio, rinkinys, pvz., sutarčių su tiekėjais keitimas, tiekėjų rėmimas, kad jie pakeistų savo praktiką, pirkimo ir investavimo praktikos keitimas, siekiant ir atsižvelgiant į teisėtą į taikymo sritį įtrauktų žaliavų ir produktų pateikimą vidaus rinkai.

d)  Aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių pažeidimų nutraukimas

Jei, atidžiai laikydamiesi a, b ir c punktuose nurodytų reikalavimų, veiklos vykdytojai padaro išvadą, kad veiksmais ar jų dalimis daromas arba gali būti daromas neigiamas poveikis, kurio negalima išvengti ar sušvelninti, arba prisidedama ar galimai prisidedama prie tokio neigiamo poveikio žmogaus teisėms, natūraliems miškams ir natūralioms ekosistemoms, kaip nurodyta pasiūlyme, jie turėtų nutraukti visus tokius veiksmus ar jų dalis.

e)  Stebėsena ir nuolatinis išsamaus patikrinimo sistemos ir jos įgyvendinimo veiksmingumo didinimas

Veiklos vykdytojai turėtų periodiškai tikrinti, ar jų išsamaus patikrinimo sistema yra tinkama siekiant užkirsti kelią žalai ir užtikrinti žaliavų bei produktų atitiktį sistemai, o jei ne, ją koreguoti arba plėtoti kitus veiksmus. Išsamaus patikrinimo sistemos vertinimas turėtų būti grindžiamas kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais, vidaus ir išorės atsiliepimais ir aiškiais atskaitomybės procesais.

f)  Trečiųjų šalių sertifikavimo schemų integravimas

Trečiųjų šalių sertifikavimo sistemos gali papildyti ir užtikrinti produktų kilmės nustatymą, rizikos vertinimą ir išsamaus patikrinimo sistemų rizikos mažinimo komponentus, jei šios sistemos yra tinkamos pagal tvarumo kriterijų, kurie skirti apsaugoti natūralius miškus ir natūralias ekosistemas nuo pertvarkymo ir alinimo, kaip nustatyta pasiūlyme, taikymo sritį ir tvirtumą, taip pat jei jomis galima stebėti tiekimo grandinę ir jos atitinka reikiamą skaidrumo, nešališkumo ir patikimumo lygį. Deleguotuoju aktu Komisija turėtų nustatyti minimalius kriterijus ir gaires veiklos vykdytojams, kad būtų galima įvertinti trečiųjų šalių sertifikavimo sistemų patikimumą ir tvirtumą. Minimaliais kriterijais visų pirma turėtų būti užtikrintas nepriklausomumas nuo pramonės, socialinių ir aplinkos apsaugos interesų įtraukimas į standartų nustatymą, nepriklausomas trečiųjų šalių auditas, viešas audito ataskaitų atskleidimas, skaidrumas visais etapais ir atvirumas. Pagal sertifikavimo schemas sertifikatas turėtų būti suteiktas tik tokiems produktams, kurie 100 proc. atitinka sertifikuotą sudėtį. Veiklos vykdytojai savo išsamaus patikrinimo sistemoms gali naudoti tik kriterijus atitinkančias sertifikavimo schemas. Trečiųjų šalių sertifikavimas neturėtų pažeisti veiklos vykdytojo atsakomybės principo.

g)  Savanoriškos partnerystės susitarimų vaidmuo

Sąjunga gali derėtis dėl savanoriškos partnerystės susitarimų su miškams ir ekosistemoms pavojų keliančias žaliavas (FERC) gaminančiomis šalimis (toliau – šalys partnerės), kuriais šalims nustatomas teisiškai privalomas įpareigojimas taikyti licencijavimo schemą ir reguliuoti prekybą miškams ir ekosistemoms pavojų keliančiomis žaliavomis pagal tokias žaliavas gaminančios šalies nacionalinę teisę ir pasiūlyme nustatytus aplinkos ir žmogaus teisių kriterijus. Pagal pasiūlymo taikymo sritį miškams ir ekosistemoms pavojų keliančių žaliavų iš šalių partnerių, sudariusių savanoriškos partnerystės susitarimus dėl miškams ir ekosistemoms pavojų keliančių žaliavų (FERC), keliama rizika turėtų būti laikoma nereikšminga, kol vykdomas partnerystės susitarimas. Tokie susitarimai turėtų būti grindžiami nacionaliniais daugiašaliais suinteresuotųjų subjektų dialogais, kuriuose veiksmingai ir prasmingai dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę, čiabuvių ir vietos bendruomenes.

4.2.  Konsultavimo pareiga

Veiklos vykdytojai turėtų:

a)  tinkamai, laiku ir tiesiogiai konsultuoti paveiktus ir galimai paveiktus suinteresuotuosius subjektus;

b)  tinkamai atsižvelgti į suinteresuotųjų subjektų požiūrį apibrėžiant ir įgyvendinant išsamaus patikrinimo priemones;

c)  užtikrinti, kad atstovaujamosios profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai dalyvautų nustatant ir įgyvendinant išsamaus patikrinimo priemones;

d)  nustatyti išankstinio perspėjimo mechanizmą, kuriuo naudodamiesi darbuotojai ir suinteresuotosios šalys, turintys pagrįstų abejonių, galėtų informuoti veiklos vykdytoją apie žalos natūraliems miškams, natūralioms ekosistemoms ir žmogaus teisėms riziką visoje vertės grandinėje. Atlikdamas išsamų patikrinimą, veiklos vykdytojas turėtų atsižvelgti į šią informaciją;

e)  tinkamai atsižvelgti į čiabuvių ir vietos gyventojų išmintį ir vietos bendruomenių, čiabuvių, žemės ir aplinkos gynėjų išreikštą susirūpinimą.

4.3.  Skaidrumo užtikrinimo ir ataskaitų teikimo pareiga

Veiklos vykdytojai turėtų kasmet viešai ir prieinamu bei tinkamu būdu pranešti kompetentingai institucijai apie savo išsamaus patikrinimo ir konsultacijų teikimo procesus, nustatytą riziką, rizikos analizės, mažinimo ir ištaisymo procedūras, jų įgyvendinimą ir rezultatus, visų pirma nekeliant neproporcingos naštos mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Komisija turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyta ataskaitų forma ir elementai. Visų pirma veiklos vykdytojai turėtų, inter alia, pranešti apie sistemą, kurią jie naudoja, ir apie tai, kaip jie ją taiko atitinkamoms prekėms, nustatytą riziką ir poveikį; veiksmus, kurių imtasi siekiant nutraukti ir ištaisyti esamus pažeidimų atvejus, užkirsti kelią pažeidimų rizikai ir ją sumažinti, taip pat jų rezultatus, tokių veiksmų įgyvendinimo ir veiksmingumo stebėsenos priemones ir rezultatus, įspėjimus, gautus taikant išankstinio perspėjimo mechanizmą, ir tai, kaip veiklos vykdytojas atsižvelgė į juos atlikdamas išsamų patikrinimą, taip pat visų patronuojamųjų įmonių, subrangovų ir tiekėjų, produktų ir jų kiekio bei kilmės sąrašą. Laiku nepaskelbus išsamių ataskaitų turėtų būti baudžiama ir galiausiai sustabdomas leidimo pateikti produktus Sąjungos vidaus rinkai galiojimas.

4.4.  Dokumentų teikimo pareiga

Veiklos vykdytojai turėtų saugoti rašytinius visų išsamaus patikrinimo veiksmų ir jų rezultatų įrašus ir paprašius pateikti juos kompetentingoms institucijoms.

4.5.  Komisijos gairės

Komisija turėtų parengti rekomendacijas ir gaires, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos laikytis pasiūlyme nustatytų teisinių įpareigojimų, visų pirma siekiant paaiškinti išsamaus patikrinimo lūkesčius, susijusius su konkrečiomis aplinkybėmis, sektoriais arba tam tikrų tipų veiklos vykdytojais. Tai darydama Komisija turėtų remtis esamų aplinkosaugos vadybos sistemų gerąja patirtimi ir ją plėsti.

Siekdama padėti ekonominės veiklos vykdytojams vykdyti išsamaus patikrinimo įpareigojimus, Komisija turėtų paskelbti regionų, kuriuos labiausiai paveikė miškams ir ekosistemoms pavojų keliančios žaliavos, analizes.

5.  Kontrolė, stebėsena, vykdymas, sankcijos ir teisė kreiptis į teismą

5.1.  Viešasis vykdymo užtikrinimas

Valstybės narės, laikydamosi savo nacionalinės teisės ir praktikos, turėtų užtikrinti, kad 4 skirsnyje minėtos pareigos būtų vykdomos:

a)  nustatant proporcingas, veiksmingas ir atgrasomąsias baudas ir sankcijas už bet kurio iš paskelbtų įpareigojimų nevykdymą ir tais atvejais, kai kurio nors iš tų įpareigojimų nevykdymas sukelia pažeidimus arba žalos natūraliems miškams bei natūralioms ekosistemoms ar žmogaus teisių pažeidimo riziką, prie jų prisideda, yra su jais susijęs arba juos pasunkina. Tai turėtų būti:

i.  veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios piniginės baudos, proporcingos natūraliems miškams, natūralioms ekosistemoms ar žmogaus teisėms padarytai žalai, kaip nustatyta pasiūlyme, natūralių miškų ir natūralių ekosistemų atkūrimo ir žmogaus teisių atstatymo sąnaudoms, taip pat dėl pažeidimo paveiktų bendruomenių patirtiems mokesčių nuostoliams ir ekonominei žalai;

ii.  galutinis atitinkamų žaliavų ir išvestinių produktų, kuriems taikomas šis pasiūlymas, konfiskavimas;

iii.  nedelsiant sustabdomas leidimo pateikti produktus Sąjungos vidaus rinkai galiojimas;

iv.  atimama teisė dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose;

v.  baudžiamosios sankcijos fiziniams asmenims ir, jei leidžiama, juridiniams asmenims už sunkiausius pažeidimus;

b)  paskiriant kompetentingas nacionalines tyrimo ir vykdymo užtikrinimo institucijas (toliau – kompetentingos institucijos). Kompetentingos institucijos turėtų stebėti, ar veiklos vykdytojai veiksmingai vykdo šiame pasiūlyme nustatytus įpareigojimus. Tuo tikslu kompetentingos institucijos pagal planą prireikus turėtų atlikti oficialias patikras, kurios gali apimti patikras veiklos vykdytojų patalpose ir vietoje atliekamus auditus, ir turėtų galimybes priimti laikinuosius įsakymus ir, taikydamos sankcijas bei nepažeisdamos jų taikymo tvarkos, jos turėtų turėti įgaliojimus reikalauti, kad veiklos vykdytojai imtųsi taisomųjų veiksmų. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų laiku atlikti nuodugnius patikrinimus, kai turi atitinkamos informacijos, įskaitant pagrįstas trečiųjų šalių abejones, ir tvarkyti su jų veikla susijusią informaciją pagal Direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką;

c)  užtikrinant, kad visuomenės nariai turėtų teisę ginčyti reikalavimų nesilaikymą teisminėse arba administracinėse institucijose, tai turėtų apimti asmenis ar grupes, kurių teisėms ir pareigoms ar interesams tiesioginį ar netiesioginį poveikį daro visiškas ar dalinis įmonės pareigų nevykdymas, įskaitant darbuotojus, klientus, vartotojus ir galutinius naudotojus, profesines sąjungas, tarptautines profesinių sąjungų federacijas, vietos bendruomenes, nacionalinę ar vietos valdžią ar institucijas, žurnalistus, NVO ir vietos pilietinės visuomenės organizacijas.

Komisija turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikomi teisiškai privalomi standartai ir gairės, siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą pasiūlymo įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą visoje Sąjungoje, visų pirma susijusius su:

—  veiklos vykdytojų, patenkančių į pasiūlymo taikymo sritį, įtraukimu į viešąjį registrą ir viešu paskelbimu;

—  nacionalinių kompetentingų institucijų atliekamų atitikties patikrų kokybės ir kiekybės standartų nustatymu;

—  papildomomis rekomendacijomis, kaip atlikti atitikties patikras, pavyzdžiui, gairėmis nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kuriose nurodomi patikrų kriterijai, kad būtų galima geriau analizuoti ir įvertinti produktų rizikos lygį, ir pakankamu naudojamų išsamaus patikrinimo sistemų dokumentavimu;

—  gairėmis dėl trečiųjų šalių susirūpinimą keliančių klausimų siekiant nustatyti Sąjungos masto kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama, ar klausimas yra pakankamai rimtas ir pagrįstas, kad jį būtų galima nagrinėti, ir nustatyti aiškius procesinius standartus, kuriuos taikydamos nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų laiku, nešališkai, veiksmingai ir skaidriai atsakyti į trečiųjų šalių susirūpinimą keliančius klausimus;

—  Sąjungos lygmens kriterijais, padedančiais nustatyti, kada veiklos vykdytojui turėtų būti pateiktas pranešimas apie taisomuosius veiksmus, paskirta nuobauda arba kada turėtų būti taikomos kitos nuobaudos; ir

—  kompetentingų institucijų įpareigojimais viešai pranešti apie kontrolės ir vykdymo užtikrinimo veiklą, nustatytus pažeidimus ir atsakomuosius veiksmus į svarbius susirūpinimą keliančius klausimus.

5.2.  Civilinė atsakomybė ir galimybė pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis

a)  Civilinė atsakomybė

Veiklos vykdytojai turėtų:

i)  būti solidariai atsakingi už kontroliuojamų ar ekonomiškai priklausomų subjektų padarytą, padidintą arba su jais susijusią žalą, patirtą dėl pasiūlyme nurodytų žmogaus teisių pažeidimų, arba žalą natūraliems miškams ir natūralioms ekosistemoms;

ii)  būti atsakingi už žalą, atsiradusią dėl žmogaus teisių ar natūralių miškų bei natūralių ekosistemų pažeidimų, nurodytų pasiūlyme ir tiesiogiai susijusių su jų produktais, paslaugomis ar veikla palaikant verslo santykius, išskyrus atvejus, kai jie gali įrodyti, kad elgėsi deramai bei rūpestingai ir atsižvelgdami į aplinkybes ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kurios galėjo užkirsti kelią žalai. Todėl veiklos vykdytojai gali būti atleisti nuo atsakomybės, jei gali įrodyti, kad jie ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad nustatytų žalą ir jos išvengtų.

b)  Įrodymų atskleidimas

Jeigu ieškovas pateikė pagrįstai turimus faktus ir įrodymus, kurių pakanka jo ieškiniui pagrįsti, atsakovui turėtų tekti prievolė įrodyti:

i)  savo santykių su subjektais, susijusiais su žala, pobūdį;

ii)  ar jis veikė deramai bei rūpestingai ir ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų žalos.

c)  Galimybės naudotis teisių gynimo priemonėmis

Šalys, kurių teisės yra pažeistos, turėtų turėti galimybę naudotis prieinamomis ir veiksmingomis apskundimo teismine tvarka priemonėmis, kad galėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš veiklos vykdytojų, kurie sukelia, padidina neigiamą poveikį jų teisėms arba yra su juo susiję. Nevalstybiniai skundų teikimo mechanizmai turėtų papildyti teisminius žalos atlyginimo mechanizmus siekiant pagerinti atskaitomybę ir galimybes kreiptis į teismą.

6.  Baigiamosios nuostatos

6.1.  Esamo apsaugos lygio išsaugojimas

Pasiūlymo įgyvendinimas jokiu būdu neturėtų būti pagrindas pateisinti bendro žmogaus teisių, tiek oficialių, tiek paprotinių čiabuvių ir vietos bendruomenių teisių į žemę, teritorijas ir išteklius, ar aplinkos apsaugos lygio mažinimą. Visų pirma jis neturėtų daryti poveikio kitoms esamoms subrangos ar tiekimo grandinės atsakomybės sistemoms.

6.2.  Palankesnės nuostatos

Valstybės narės gali nustatyti arba toliau taikyti nuostatas, kuriomis viršijamos pasiūlyme išdėstytos nuostatos, susijusios su žmogaus teisių apsauga ir aplinkos apsaugos standartais visoje miškams ir ekosistemoms pavojų keliančių žaliavų tiekimo grandinėje.

(1) OL L 295, 2010 11 12, p. 23. (2) OL L 198, 2020 6 22, p. 13. (3) OL L 378, 2006 12 27, p. 41. (4) EPRS, "An EU legal framework to halt and reverse EU-driven global deforestation - European added value assessment", PE 654.174, 2020 m. rugsėjo mėn. (5) OL L 364, 2000 12 18, p. 1. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0226. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0405. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0098. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0330. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0279. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0333. (12) Priimti tekstai,P9_TA(2020)0005. (13) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015. (14) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0212. (15) IPCC specialioji ataskaita apie pasaulio klimato atšilimo 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, padarinius ir atitinkamus visuotinius išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinius, stiprinant pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmę, darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą. (16) Komunikatas „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“, Europos Komisija, 2019 m. (17) „Gyvoji planeta 2016 m.“ (angl. „Living planet 2016“), Pasaulio gamtos fondas, Londono zoologų bendruomenė, Stokholmo atsparumo centras. (18) Komunikatas „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“, Europos Komisija, 2019 m. (19) Smith P et al. (2014) Agriculture, Forestry and Other Land Use (AFOLU). In: Climate Change 2014: Mitigation of Climate Change. Contribution of Working Group III to the Fifth Assessment Report of the Intergovernmental Panel on Climate Change [Edenhofer O et al (eds.)]. Cambridge University Press, Cambridge, UK and New York, NY, USA. (20) Cook, NASA Goddard Institute for Space Studies, 2005. (21) We Lost a Football Pitch of Primary Rainforest Every 6 Seconds in 2019 (2019 m. kas šešias sekundes prarasdavome futbolo stadiono dydžio pirmykščių atogrąžų miškų), World Resoruces Institute, online, 2020 m. birželio 2 d. (22) Rainforest Mafias: How Violence and Impunity Fuel Deforestation in Brazil’s Amazon (Atogrąžų miškų mafija: kaip smurtas ir nebaudžiamumas skatina miškų nykimą Brazilijos Amazonės regione), Human Rights Watch, online, 2019 m. rugsėjo 17 d.. (23) Bruce A. Wilcox ir Brett Ellis, Infekcinių ligų ekologijos centras, Azijos ir Ramiojo vandenyno atogrąžų medicinos ir infekcinių ligų institutas, Havajai, Manoa, JAV, 2006 m. (24) Kaip pranešta, pvz., Aplinkosaugos teisingumo atlase (angl. „Environmental Justice Atlas“): https://ejatlas.org/conflict/water-grabbing-and-agribusiness-in-the-south-coast-of-guatemala – Gvatemalos atveju (cukranendrės, alyvpalmių aliejus ir bananai). (25) FAO. 2016. State of the World’s Forests 2016. Forests and agriculture: land-use challenges and opportunities. Rome. http://www.fao.org/3/a-i5588e.pdf (26) 2013 m. Europos Komisijos galutinė ataskaita „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui. Išsami ES vartojimo poveikio miškų naikinimui analizė“, kurią finansavo Europos Komisija ir atliko VITO, IIASA, HIVA ir IUCN NL. (27) 2019 m. IPBES ataskaita. (28) Escobar, N., Tizado, E.J., zu Ermgassen, E.K.,Löfgren, P., Börner, J., & Godar, J. (2020). „Spatially-explicit footprints of agricultural commodities: Mapping carbon emissions embodied in Brazil's soy exports“. Global Environmental Change, 62, 102067 https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0959378019308623. (29) 2013 m. Komisijos techninė ataskaita Nr. 063 „ES vartojimo poveikis miškų naikinimui. Išsami ES vartojimo poveikio miškų naikinimui analizė“ (angl. The impact of EU consumption on deforestation: Comprehensive analysis of the impact of EU consumption on deforestation), kurią finansavo Europos Komisijos Aplinkos GD ir atliko VITO, IIASA, HIVA ir IUCN NL, http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/1.%20Report%20analysis%20of%20impact.pdf, p. 23–24. (30) Niujorko deklaracijos penkerių metų vertinimo ataskaita „Miškų apsauga ir atkūrimas. Dideli įsipareigojimai, maži pasiekimai“ (angl. „Protecting and restoring forests. A Story of Large Commitments yet Limited Progress“), 2019 m. rugsėjo mėn. https://forestdeclaration.org/images/uploads/resource/2019NYDFReport.pdf. (31) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22). (32) https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0959378014001046. (33) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo (OL L 130, 2017 5 19, p. 1). (34) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1). (35) Brazilijos generalinio prokuroro biuro ataskaita: http://www.mpf.mp.br/pgr/noticiaspgr/conflitos-associados-a-terra-saoprincipal-causa-de-violencia-contraindigenas-e-comunidades-tradicionaisno-brasil-segundo-mpf. (36) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82). (37) 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (OL L 133, 2019 5 21, p. 1). (38) Eurostato miškininkystės duomenų bazė: https://ec.europa.eu/eurostat/web/forestry/data/database. (39) http://www.fao.org/rural-employment/agricultural-sub-sectors/forestry/en. (40) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65). (41) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1). (42) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (Tekstas svarbus EEE) (OL L 295, 2010 11 12, p. 23).