2020 m. lapkričio 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (programa „ES – sveikatos labui“) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 282/2014 (COM(2020)0405 – C9-0152/2020 – 2020/0102(COD))(1)

P9_TA(2020)0304 A9-0196/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsniu, visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę, taigi nustatomas lyčių aspekto integravimo principas; Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 2 konstatuojamoji dalis (2)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 9 ir 168 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį (toliau – Chartija) nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turi būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga; (2)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 9, 114, 168 ir 191 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnį (toliau – Chartija) nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis turi būti užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis (3)  SESV 168 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turi papildyti ir remti nacionalinę sveikatos politiką, skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir jų programų tarpusavio koordinavimą, visapusiškai atsižvelgiant į valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos nustatymą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą; (3)  SESV 168 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turi papildyti ir remti nacionalinę sveikatos politiką, skatinti valstybių narių bendradarbiavimą, ypač pasienio regionuose, ir jų programų tarpusavio koordinavimą, visapusiškai atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės atsakomybę apibrėžti savo sveikatos politiką ir organizuoti, teikti bei valdyti sveikatos paslaugas ir sveikatos priežiūrą; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis (5)  2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad naujo koronaviruso (COVID-19) protrūkis yra pasaulinė pandemija. Ši pandemija sukėlė beprecedentę sveikatos krizę visame pasaulyje, atnešusią sunkių socialinių ir ekonominių padarinių ir žmonių kančių; (5)  2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl proporcingai didėjančio atvejų skaičiaus paskelbė, kad COVID-19 (ligos, kurią sukelia naujas koronavirusas SARS-CoV2) ir susijusios kvėpavimo takų ligos protrūkis yra pasaulinė pandemija. Dėl COVID-19 pandemijos ir, konkrečiau, vidutinio sunkumo ar sunkių ligos atvejų, kuriais reikalinga tarpinė ir intensyvi medicininė priežiūra, kelios Sąjungos ir ne Sąjungos sveikatos priežiūros sistemos pasiekė savo pajėgumų ribas, ir tai sukėlė beprecedentę sveikatos krizę visame pasaulyje, atnešusią sunkių socialinių ir ekonominių padarinių ir žmonių kančių, visų pirma lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, sukeldama ankstyvą mirtį ir lėtines ligas, labiausiai nukentėjo pažeidžiamiausi asmenys, pacientai, moterys, vaikai, slaugytojai ir vyresnio amžiaus asmenys. Krizės sudėtingumas taip pat rodo Sąjungos veiksmų svarbą ir tinkamą atsaką į infekcinių ligų keliamą grėsmę, taip pat kaip apskritai svarbu stiprinti Sąjungos veiksmus siekiant papildyti nacionalinę politiką visuomenės sveikatos srityje; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)  sveikatos priežiūros darbuotojai, kurie per COVID-19 krizę atliko nepaprastai svarbų vaidmenį, daugiausia yra moterys, ir joms krizės metu kilo didesnis pavojus sveikatai; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 5 b konstatuojamoji dalis (nauja) (5b)  atsižvelgiant į tai, kad ligų poveikis vyrams ir moterims gali būti skirtingas, kaip tai matyti ir COVID-19 atveju (vyrų mirtingumas nuo šios infekcijos yra didesnis), programoje reikėtų ištirti šios ligos priežastis, kad būtų daroma pažanga patologijos, gydymo ir priežiūros srityse; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis (6)  nors valstybės narės yra atsakingos už savo sveikatos politiką, tikimasi, kad jos užtikrins visuomenės sveikatos apsaugą parodydamos Europos solidarumą8. Tebesitęsiančios COVID-19 krizės metu įgyta patirtis parodė, kad reikia imtis tolesnių ryžtingų veiksmų Sąjungos lygmeniu siekiant remti valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, kad būtų pagerinta sunkių žmonių ligų plitimo tarpvalstybiniu mastu prevencija ir kontrolė, kovojama su kitomis didelėmis tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai ir užtikrinama Sąjungos žmonių sveikata ir gerovė; (6)  nors valstybės narės yra atsakingos už savo sveikatos politiką, tikimasi, kad jos užtikrins visuomenės sveikatos apsaugą parodydamos Europos solidarumą8. Tebesitęsiančios COVID-19 krizės metu įgyta patirtis parodė, kad reikia imtis tolesnių ryžtingų veiksmų Sąjungos lygmeniu siekiant remti valstybių narių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, ypač kaimyninių regionų ir taip pat valdžios institucijų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų. Šiuo bendradarbiavimu turėtų būti pagerintas pasirengimas sunkių infekcinių žmonių ligų plitimui tarpvalstybiniu mastu, jų prevencijai ir kontrolei, sukuriami ir naudojami ligų prevencijos ir gydymo produktai, kovojama su kitomis didelėmis tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai ir užtikrinama ir pagerinta Sąjungos žmonių sveikata ir gerovė. Pasirengimas yra labai svarbus didinant atsparumą būsimoms grėsmėms ir valstybės narės, atsižvelgdamos į savo atsakomybę už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, turėtų atlikti savo sveikatos priežiūros sistemų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad nustatytų trūkumus ir patikrintų, ar jos yra pasirengusios galimai būsimai sveikatos krizei; __________________ __________________ 8 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos investicijų bankui ir Euro grupei „Suderintas ekonominis atsakas į COVID-19 protrūkį“, COM(2020)0112, 2020 03 13. 8 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos investicijų bankui ir Euro grupei „Suderintas ekonominis atsakas į COVID-19 protrūkį“, COM(2020)0112, 2020 03 13. Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)  nors Sąjungos veiksmai sveikatos srityje yra riboti, Sąjunga turėtų laikytis nuoseklios visuomenės sveikatos strategijos, kad galėtų reaguoti į esamas epidemijas atsižvelgdama į regioninius ir nacionalinius ypatumus ir būtų pajėgi ateityje kovoti su nerimą keliančiomis realijomis ir grėsmėmis sveikatai, pavyzdžiui, pandemijomis ir tarpvalstybinėmis grėsmėmis, įskaitant atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, aplinkos higieną ir klimato kaitos poveikį sveikatai. Sąjunga turėtų padėti valstybėms narėms mažinti sveikatos priežiūros sistemos skirtumus ir užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų teikimą, spręsti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų problemą, spręsti pažeidžiamų grupių, kaip antai vaikų, kūdikių ir motinų priežiūros, senėjančios visuomenės, lėtinių ligų ir ligų prevencijos problemas ir skatinti sveiką gyvenimo būdą, teikti prevencijos paslaugas ir parengti sveikatos sistemas besiformuojančioms technologijoms, kad jos galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmenine revoliucija ir kartu siekti sąveikos su kitomis atitinkamomis Sąjungos programomis, pvz., „Europos horizontu“, Skaitmeninės Europos programa, Europos infrastruktūros tinklų priemone arba Sąjungos kosmoso programa; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis (7)  todėl tikslinga nustatyti naują 2021–2027 m. Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą „ES – sveikatos labui“ (toliau – Programa). Atsižvelgiant į Sąjungos veiksmų tikslus ir jos kompetenciją visuomenės sveikatos srityje, Programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendradarbiavimo veiksmams, kurių ėmusis ES lygmeniu jie būtų naudingesni ir veiksmingesni, ir veiksmams, darantiems poveikio vidaus rinkai; (7)  todėl tikslinga nustatyti naują 2021–2027 m. Sąjungos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą „ES – sveikatos labui“ (toliau – Programa). Atsižvelgiant į Sąjungos veiksmų tikslus ir jos kompetenciją visuomenės sveikatos srityje, Programoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendradarbiavimo veiksmams, kurių ėmusis ES lygmeniu ir plėtojant tarpvalstybinį bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu šie veiksmai būtų naudingesni ir veiksmingesni, taip pat veiksmams, darantiems poveikio vidaus rinkai; Siekiant pagerinti poveikio sveikatai rezultatus reikalingas visapusiškas požiūris ir ES politikos formuotojai turėtų užtikrinti, kad per visą politikos formavimo procesą būtų taikomas sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką principas; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis (10)  atsižvelgiant į tai, kad tarpvalstybinės grėsmės sveikatai yra didelės, pagal Programą turėtų būti remiamos koordinuotos Sąjungos lygmens visuomenės sveikatos priemonės, skirtos įvairiems tokių grėsmių aspektams šalinti. Siekiant didinti Sąjungos pajėgumus pasirengti sveikatos krizėms, į jas reaguoti ir jas valdyti, pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kurių imamasi pasitelkiant Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 1082/2013/ES10 nustatytus mechanizmus ir struktūras, ir kitus susijusius Sąjungos lygmeniu sukurtus mechanizmus ir struktūras. Tai galėtų būti strateginiame rezerve kaupiami būtiniausi medicinos reikmenys arba didinami reagavimo į krizes pajėgumai, taikomos su skiepijimu ir imunizacija susijusios prevencinės priemonės ir griežtesnės priežiūros programos. Atsižvelgiant į tai, pagal Programą turėtų būti didinami Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens subjektų pajėgumai užkirsti kelią Sąjungos masto ir tarpsektorinėms krizėms, joms pasirengti, stebėti, valdyti ir reaguoti į jas, įskaitant nenumatytų atvejų planavimą ir pasirengimo veiklą, laikantis bendros sveikatos koncepcijos. Programa turėtų padėti sukurti integruotą kompleksinę pranešimo apie riziką sistemą, veikiančią visais sveikatos krizės etapais – prevencijos, pasirengimo ir reagavimo; (10)  atsižvelgiant į tai, kad tarpvalstybinės grėsmės sveikatai yra didelės, pagal Programą turėtų būti remiamos koordinuotos Sąjungos lygmens visuomenės sveikatos priemonės, taip pat ir tarp kaimyninių regionų, skirtos įvairiems tokių grėsmių aspektams šalinti. Siekiant didinti Sąjungos pajėgumus pasirengti visoms ateities sveikatos krizėms, į jas reaguoti ir jas valdyti, pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kurių imamasi pasitelkiant Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 1082/2013/ES nustatytus mechanizmus ir struktūras, ir kitus susijusius Sąjungos lygmeniu sukurtus mechanizmus ir struktūras. Tai galėtų apimti reagavimo į krizes pajėgumų didinimą, su skiepijimu ir imunizacija susijusias prevencines priemones, griežtesnes priežiūros programas, informaciją apie sveikatą ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais platformas. Atsižvelgiant į tai, pagal Programą turėtų būti didinami Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens subjektų pajėgumai užkirsti kelią Sąjungos masto ir tarpsektorinėms krizėms, joms pasirengti, stebėti, valdyti ir reaguoti į jas, įskaitant nenumatytų atvejų planavimą ir pasirengimo veiklą, laikantis bendros sveikatos ir sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką koncepcijų. Programa turėtų padėti sukurti integruotą kompleksinę pranešimo apie riziką sistemą, veikiančią visais sveikatos krizės etapais – prevencijos, pasirengimo ir reagavimo; __________________ __________________ 10 2013 m. spalio 22 d. Europos parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (OL L 293, 2013 11 5, p. 1). 10 2013 m. spalio 22 d. Europos parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (OL L 293, 2013 11 5, p. 1). Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis (11)  kadangi kilus sveikatos krizei neatidėliotinas sveikatos technologijų vertinimas ir klinikiniai tyrimai gali padėti greitai imtis medicininių reagavimo priemonių, pagal Programą turėtų būti teikiama parama tokiems veiksmams vykdyti. Komisija priėmė pasiūlymą11 dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo remiamas bendradarbiavimas sveikatos technologijų vertinimo srityje Sąjungos lygmeniu; (11)  visuomenės sveikatos krizės aplinkybėmis sveikatos technologijų vertinimas (STV) ir klinikiniai tyrimai gali padėti greitai parengti medicinines reagavimo priemones, jas nustatyti ir užtikrinti jų prieinamumą. Komisija priėmė pasiūlymą11 dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo remiamas bendradarbiavimas sveikatos technologijų vertinimo srityje Sąjungos lygmeniu. Pagal Programą turėtų būti teikiama parama sukurti palankias sąlygas tokiems veiksmams vykdyti. __________________ __________________ 11 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2011/24/ES, COM(2018)0051, 2018 01 31. 11 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2011/24/ES, COM(2018)0051, 2018 01 31. Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis (12)  siekiant apsaugoti pažeidžiamus asmenis, įskaitant psichikos ir lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, pagal Programą taip pat turėtų būti skatinama imtis veiksmų, kuriais būtų švelninamas sveikatos krizės šalutinis poveikis tokioms pažeidžiamoms grupėms priklausantiems asmenims; (12)  siekiant apsaugoti pažeidžiamus asmenis, įskaitant psichikos, kenčiančius nuo užkrečiamų ir neužkrečiamų ligų, ir tokiomis lėtinėmis ligomis, kaip nutukimas, vėžys, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei neurologiniai sutrikimai, sergančius asmenis, pagal Programą taip pat turėtų būti skatinama imtis veiksmų, kuriais būtų švelninamas sveikatos krizės šalutinis poveikis tokioms pažeidžiamoms grupėms priklausantiems asmenims. Siekiant užtikrinti, kad būtiniausios sveikatos priežiūros, įskaitant profilaktiką, paslaugos ir toliau atitiktų aukštus standartus, pagal Programą turėtų būti skatinamas – pirmiausia krizės ir pandemijos metu – perėjimas prie prieinamos ir įperkamos telemedicinos, vaistų vartojimas namuose bei, kai įmanoma ir tinkama, profilaktinės ir asmeninės priežiūros planų įgyvendinimas, sykiu pasirūpinant, kad sveikatos priežiūros ir profilaktikos paslaugos būtų prieinamos lėtinėmis ligomis sergantiems ir rizikos grupėms priklausantiems pacientams; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 13 konstatuojamoji dalis (13)  per COVID-19 krizę išryškėjo daug sunkumų užtikrinti vaistų, medicinos priemonių ir asmeninių apsaugos priemonių, kurių reikia Sąjungoje pandemijų metu, tiekimą. Todėl pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais skatinama su krize susijusių produktų gamyba, viešieji pirkimai ir valdymas, užtikrinant, kad šie veiksmai papildytų kitas Sąjungos priemones; (13)  per COVID-19 krizę išryškėjo daug sunkumų, įskaitant Sąjungos priklausomybę nuo trečiųjų šalių, užtikrinti cheminių žaliavų ir pradinių medžiagų, veikliųjų vaistinių medžiagų, vaistų, medicinos priemonių ir asmeninių apsaugos priemonių, kurių reikia Sąjungoje pandemijų metu, tiekimą. Todėl pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais būtų didinamas vaistų ir medicinos įrangos gamybos, tiekimo, administravimo ir paskirstymo saugumas Sąjungoje ir mažinama priklausomybė nuo trečiųjų šalių, skatinant įvairinti tiekimo grandines ir su krize susijusių produktų gamybą Sąjungoje, taip pat bendrus viešuosius pirkimus ir valdymą, bei užtikrinant, kad šie veiksmai papildytų kitas Sąjungos priemones, siekiant sumažinti trūkumo riziką, ypač sveikatos krizių metu; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 14 konstatuojamoji dalis (14)  siekiant kuo labiau sušvelninti didelių tarpvalstybinių grėsmių poveikį visuomenės sveikatai, pagal Programą remiamais veiksmais turėtų būti galima koordinuoti veiklą, kuria stiprinamas valstybių narių sveikatos sistemų sąveikumas ir suderinamumas atliekant lyginamąją analizę, bendradarbiaujant ir keičiantis geriausia praktika, ir užtikrinti jų gebėjimą reaguoti į ekstremalias situacijas sveikatos srityje, įskaitant nenumatytų atvejų planavimą, pasirengimo veiklą ir sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, taip pat mechanizmų, skirtų veiksmingai stebėti ir platinti ar paskirstyti krizės metu reikalingas prekes ir paslaugas, sukūrimą; (14)  siekiant kuo labiau sušvelninti didelių tarpvalstybinių grėsmių poveikį visuomenės sveikatai, pagal Programą remiamais veiksmais turėtų būti galima koordinuoti veiklą, kuria stiprinamas valstybių narių sveikatos sistemų sąveikumas ir suderinamumas atliekant lyginamąją analizę, bendradarbiaujant ir keičiantis geriausia praktika, taip pat naudojant daugiau bendrųjų veiksmų ir užtikrinti jų gebėjimą reaguoti į ekstremalias situacijas sveikatos srityje, įskaitant nenumatytų atvejų planavimą, pasirengimo veiklą ir sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, taip pat mechanizmų, skirtų veiksmingai stebėti ir platinti ar paskirstyti krizės metu reikalingas prekes ir paslaugas, kurie būtų ypač naudingi tarpvalstybiniu mastu, sukūrimą; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 14 a konstatuojamoji dalis (nauja) (14a)  sukūrus visuomenei skirtą komunikacijos portalą, Sąjunga galėtų dalintis patvirtinta informacija, siųsti perspėjimus ES piliečiams ir kovoti su dezinformacija. Jis galėtų apimti įvairiausią informaciją, prevencijos kampanijas ir jaunimo švietimo programas. Bendradarbiaujant su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), šis portalas galėtų būti naudojamas ir tvirtai imunizacijai ES lygmeniu propaguoti; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis (15)  COVID-19 krizės metu įgyta patirtis parodė, kad apskritai reikia remti struktūrinę sveikatos sistemų pertvarką ir sistemines reformas visoje Sąjungoje, kad jos būtų veiksmingesnės, prieinamesnės ir atsparesnės. Atsižvelgiant į tokią pertvarką ir reformas, pagal šią Programą ir Skaitmeninės Europos programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais skatinama skaitmeninė sveikatos paslaugų pertvarka ir didesnis jų sąveikumas, prisidedama prie sveikatos sistemų pajėgumų didinimo siekiant skatinti ligų prevenciją ir sveikatinimą, pasiūlyti naujus priežiūros modelius ir teikti integruotas paslaugas, pradedant bendruomeninės priežiūros ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis ir baigiant labai specializuotomis į žmonių poreikius orientuotomis paslaugomis, ir užtikrinama, kad visuomenės sveikatos sektoriaus darbuotojai turėtų tinkamų įgūdžių, įskaitant skaitmeninius įgūdžius. Sukūrus Europos sveikatos duomenų erdvę, sveikatos priežiūros sistemoms, mokslininkams ir valdžios institucijoms būtų sudarytos galimybės padidinti sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę. Atsižvelgiant į pagrindinę teisę į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir medicininį gydymą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnyje, ir į bendras Europos Sąjungos sveikatos sistemų vertybes ir principus, išdėstytus 2006 m. birželio 2 d. Tarybos išvadose12, pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais užtikrinamas sveikatos priežiūros visuotinumas ir įtraukumas, kai niekam nekliudoma naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir veiksmai, kuriais užtikrinama, kad būtų tinkamai gerbiamos pacientų teisės, įskaitant teises į jų duomenų privatumą; (15)  COVID-19 krizės metu įgyta patirtis parodė, kad apskritai reikia remti struktūrinę sveikatos sistemų pertvarką ir sistemines reformas visoje Sąjungoje, kad jos būtų veiksmingesnės, prieinamesnės, tvaresnės ir atsparesnės. Atsižvelgiant į tokią pertvarką ir reformas, pagal šią Programą ir Skaitmeninės Europos programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais būtų skatinama skaitmeninė sveikatos paslaugų pertvarka ir didesnis jų sąveikumas, prisidedama prie sveikatos sistemų pajėgumų didinimo siekiant skatinti ankstyvąją, pirminę, antrinę, tretinę ir ketvirtinę)ligų prevenciją ir sveikatinimą, pasiūlyti naujus rezultatais grindžiamus priežiūros modelius ir teikti integruotas paslaugas, pradedant bendruomeninės priežiūros ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis ir baigiant labai specializuotomis į žmonių poreikius orientuotomis paslaugomis, stiprinant piliečių sveikatos raštingumo ir skaitmeninio raštingumo sveikatos srityje lygį, bei užtikrinama, kad visuomenės sveikatos sektoriaus darbuotojai turėtų tinkamų įgūdžių, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, kurie būtų reguliariai atnaujinami atsižvelgiant į mokslo ir technologijų pažangą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB11a. Europos sveikatos programos ir Skaitmeninės programos sąveika turėtų būti naudinga įgyvendinant ir plečiant e. sveikatą, ribojant bereikalingas keliones ir atvejų, kai sveikatos priežiūros poreikiai neužtikrinami, skaičių. Sukūrus Europos sveikatos duomenų erdvę ir Europos elektroninės sveikatos registrą, sveikatos priežiūros sistemoms, mokslininkams ir valdžios institucijoms būtų sudarytos galimybės padidinti sveikatos priežiūros pasiekiamumą, įperkamumą, prieinamumą ir kokybę, užtikrinant, kad pacientams ir sveikatos personalui būtų prieinama daugiau duomenų, bei taip gerinant sveikatos priežiūros kokybę ir galimybę pacientams naudotis judėjimo Sąjungoje laisve. Atsižvelgiant į pagrindinę teisę į profilaktinę sveikatos priežiūrą ir medicininį gydymą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnyje, ir į bendras Europos Sąjungos sveikatos sistemų vertybes ir principus, išdėstytus 2006 m. birželio 2 d. Tarybos išvadose12, pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais užtikrinamas sveikatos priežiūros visuotinumas ir įtraukumas, kai niekam nekliudoma naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir veiksmai, kuriais užtikrinama, kad būtų tinkamai gerbiamos pacientų teisės, įskaitant teises į jų duomenų privatumą; Pagal Programą turėtų būti remiama prieiga prie asmeninių sveikatos duomenų, nepažeidžiant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo bei gerinant pacientų skaitmeninius įgūdžius; __________________ __________________ 11a 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22). 12 Tarybos išvados dėl Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sistemų bendrų vertybių ir principų (OL C 146, 2006 6 22, p. 1). 12 Tarybos išvados dėl Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sistemų bendrų vertybių ir principų (OL C 146, 2006 6 22, p. 1). Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 15 a konstatuojamoji dalis (nauja) (15a)  sveikatos priežiūros specialistų rengimas, moksliniai tyrimai, diagnostika, gydymas bei vaistų ir terapijos poveikio analizė turi apimti didesnį atžvalgumą lyčiai ir žinių šioje srityje gilinimą, siekiant gerinti supratimą apie abi lytis ir požiūrį į jas; Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 15 b konstatuojamoji dalis (nauja) (15b)  pagal SESV 153 straipsnį Sąjunga turi remti ir papildyti valstybių narių veiklą darbo aplinkos gerinimo ir darbuotojų sveikatos apsaugos, saugos ir darbo sąlygų srityse. Svarbu atsižvelgti į tai, kad darbuotojai savo darbo vietose praleidžia daug laiko ir jiems gali kilti potenciali rizika sveikatai, pavyzdžiui, pajusti pavojų sveikatai keliančių cheminių medžiagų, kancerogenų ir pakartotinių judesių poveikį, atsiranda didelė našta, susijusi su nedarbingumu, ir prarandama daug darbo dienų, o tai turi pasekmių asmeniui, šeimai ir visuomenei. Programoje taip pat turėtų būti atspindėta profesinės sveikatos svarba ir jos poveikis sveikatos priežiūros darbuotojams ir visuomenei. Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų parengti naujus teisės aktus, kuriais būtų gerinamos darbuotojų sveikatos sąlygos, jų darbo sąlygos, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, skatinama gerovė ir geresnė psichikos sveikata, užkertamas kelias ankstyvam išėjimui į pensiją dėl blogos sveikatos ir prasto sveikatos valdymo; Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 15 c konstatuojamoji dalis (nauja) (15c)  Programa turėtų padėti peržiūrėti EU-OSHA įgaliojimus skatinti sveikas ir saugias darbo vietas visoje Sąjungoje ir remti agentūros veiklą ir darbuotojų saugos ir sveikatos tyrimus. Komisija turėtų pasiūlyti naują 2021–2027 m. Sąjungos darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą ir tęsti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/37/EB12a atnaujinimą. Pagal Programą taip pat turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama palengvinti žmonių grįžimą į darbo vietą po ilgalaikių laikinojo nedarbingumo atostogų ir geriau į darbo rinką įtraukti lėtinėmis ligomis sergančius ar negalią turinčius asmenis; ____________________ 12a 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (šeštoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 158, 2004 4 30, p. 50). Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis (16)  jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą, tai turės teigiamą poveikį sveikatai, nelygybės sveikatos priežiūros srityje mažinimui, gyvenimo kokybei, darbo našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus mažesnė. Komisija įsipareigojo padėti valstybėms narėms pasiekti JT darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 3-ąjį darnaus vystymosi tikslą „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“13. Todėl Programa turėtų prisidėti prie veiksmų, kurių imtasi siekiant šių tikslų; (16)  sveikata yra investicija, ir ši koncepcija turėtų būti Programos kertinis akmuo. jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką ir jiems bus suteikta galimybė aktyviai kontroliuoti savo sveikatą gerinant savo sveikatos raštingumą, tai turės teigiamą poveikį sveikatai, nelygybės ir netolygumų sveikatos priežiūros srityje mažinimui, gyvenimo kokybei, darbo našumui, konkurencingumui ir įtraukumui, o našta nacionalinėms sveikatos sistemoms ir biudžetams bus mažesnė. Programa turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama mažinti nelygybę, susijusią su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu kaimo ir atokiose vietovėse, norint užtikrinti įtraukų augimą. Komisija įsipareigojo padėti valstybėms narėms pasiekti JT darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 3-ąjį darnaus vystymosi tikslą „Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę“13. Todėl Programa turėtų prisidėti prie veiksmų, kurių imtasi siekiant DVT tikslų, o tai, savo ruožtu, padės pagerinti sveikatą lemiančius socialinius veiksnius bei sustiprins Sąjungos piliečių sveikatą; __________________ __________________ 13 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“, COM(2016)0739, 2016 11 22. 13 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“, COM(2016)0739, 2016 11 22. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis (17)  neužkrečiamąsias ligas nulemia genetinių, fiziologinių, aplinkos ir elgsenos veiksnių derinys. Neužkrečiamosios ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos ir diabetas, Europos Sąjungoje yra vienos iš pagrindinių negalios, įvairių sveikatos problemų, išėjimo į pensiją dėl sveikatos ir ankstyvos mirties priežasčių; tai sukelia rimtų socialinių ir ekonominių padarinių. Siekiant sumažinti neužkrečiamųjų ligų poveikį asmenims ir visuomenei Sąjungoje ir pasiekti darnaus vystymosi tikslą Nr. 3 (tikslas 3.4) – iki 2030 m. trečdaliu sumažinti ankstyvą mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų, labai svarbu užtikrinti integruotą atsaką, daugiausia dėmesio skiriant prevencijai visuose sektoriuose ir politikos srityse, kartu dedant pastangas stiprinti sveikatos sistemas; (17)  neužkrečiamąsias ligas nulemia genetinių ir sveikatos veiksnių (fiziologinių, elgsenos ir aplinkos) derinys. Neužkrečiamosios ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, nutukimas, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, diabetas, psichikos sveikatos ligos ir neurologiniai sutrikimai, Sąjungoje yra vienos iš pagrindinių negalios, įvairių sveikatos problemų, išėjimo į pensiją dėl sveikatos ir ankstyvos mirties priežasčių: 2017 m. Sąjungoje neužkrečiamosios ligos buvo priežastimi 87 proc. atvejų dėl sveikatos sutrikimų prarastų sveiko gyvenimo metų; tai sukelia rimtų emocinių, socialinių ir ekonominių padarinių. Siekiant sumažinti neužkrečiamųjų ligų poveikį asmenims ir visuomenei Sąjungoje ir pirmiausia, tačiau ne tik pasiekti darnaus vystymosi tikslą Nr. 3 (tikslas 3.4) – iki 2030 m. trečdaliu sumažinti ankstyvą mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų – labai svarbu užtikrinti integruotą atsaką, daugiausia dėmesio skiriant sveikatingumo skatinimui ir prevencijai visuose sektoriuose, specializacijos ir politikos srityse, atsižvelgiant į tai, kad dauguma neužkrečiamųjų ligų tarpusavyje susijusios, kartu dedant pastangas stiprinti sveikatos sistemas ir tiekti tinkamus vaistus ir griežtinti PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimą, nes tai nepaprastai svarbu norint užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir tvariai mažinamas neužkrečiamųjų ligų, kurių galima išvengti, atvejų skaičius; Pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais psichikos sveikatos aspektas būtų integruotas į visas sritis, darbo sritis ir mokyklas, ir skatinami kovos su depresija ir savižudybėmis veiksmai bei įgyvendinama integracinė psichikos sveikatos priežiūra; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis (18)  todėl Programa turėtų padėti užkirsti kelią ligoms per visą asmens gyvenimą ir skatinti sveikatinimą šalinant rizikos sveikatai veiksnius, pavyzdžiui, tabako ir susijusių gaminių vartojimą ir dėl jų susidarančių teršalų poveikį, žalingą alkoholio vartojimą, neteisėtų narkotikų vartojimą; Programa taip pat turėtų padėti sumažinti su narkotikais susijusią žalą sveikatai, nesveikos mitybos įpročius ir fizinį neaktyvumą ir aplinkos taršos poveikį, ir skatinti sveikam gyvenimo būdui palankias sąlygas, kad šiose srityse būtų papildyti valstybių narių veiksmai. Programa taip pat turėtų padėti siekti Europos žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos tikslų; (18)  skatinti sveikatingumą ir vykdyti sveikatos prevenciją yra daug ekonomiškiau nei gydyti – tiek pinigų, tiek pagal gyvenimo kokybę pakoreguotų gyvenimo metų atžvilgiu, todėl Programa turėtų padėti užkirsti kelią ligoms per visą asmens gyvenimą ir skatinti sveikatinimą sprendžiant sveikatą nulemiančius veiksnius, pavyzdžiui, tabako ir susijusių gaminių vartojimą ir dėl jų susidarančių teršalų poveikį, žalingą alkoholio vartojimą, nesveiką mitybą, neteisėtų narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Norint pasiekti, kad sveikatos būklė būtų kuo geresnė, Programoje turėtų atsispindėti visi sveikatą lemiantys veiksniai. Vieni pagrindinių Programos uždavinių turėtų būti sveikatinimas, sveikatos apsauga ir ligų prevencija per visą asmens gyvenimą šalinant rizikos sveikatai ir psichikai veiksnius, pavyzdžiui, tabako ir susijusių gaminių vartojimą ir dėl jų susidarančių teršalų poveikį, žalingą alkoholio vartojimą, narkotikų vartojimą ir kitas priklausomybes. Programa taip pat turėtų padėti sumažinti su narkotikais susijusią žalą sveikatai, nutukimą ir nesveikos mitybos įpročius, fizinį neaktyvumą ir aplinkos taršos poveikį, ir skatinti sveikam gyvenimo būdui palankias sąlygas, kad šiose srityse būtų papildyti valstybių narių veiksmai. Todėl Programa turėtų padėti užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą ir prevenciją per visą asmens gyvenimą, be kita ko, skatinant fizinį aktyvumą, prižiūrint mitybą ir remiant švietimą sveikatos klausimais. Programa taip pat turėtų būti stiprinamas ir remiamas su sveikata susiję Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas, įskaitant aplinkos sveikatos sritį, ir skatinamas sveikatos aspektų integravimas į visų sričių politiką požiūris. Programa taip pat turėtų padėti siekti Europos žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos bei cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti tikslų; Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 18 a konstatuojamoji dalis (nauja) (18a)  pagal Programą turėtų būti toliau remiami veiksmai alkoholio daromos žalos mažinimo ir prevencijos srityje tikintis Sąjungos strategijos dėl alkoholio persvarstymo. Vienas iš Programos prioritetų turėtų būti vaikų apsauga nuo alkoholio; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 18 b konstatuojamoji dalis (nauja) (18b)  lėtinių ligų našta Sąjungoje vis dar yra didelė. lėtinės ligos vystosi lėtai, yra ilgalaikės, dažnai nepagydomos. Daugeliu atvejų lėtinės ligos yra susijusios su daugiau kaip viena gretutine liga, todėl jas dar sunkiau gydyti ir valdyti. Jos sukelia dideles žmonių kančias ir taip pat užkrauna milžinišką naštą sveikatos sistemoms. Tačiau daugelio lėtinių ligų, pvz., širdies ir kraujagyslių ligų ir II tipo cukrinio diabeto, būtų galima išvengti pasirinkus sveikos gyvensenos būdą, o kitų ligų atveju, pvz., nervų, anksti jas diagnozavus, galima būtų sulėtinti jų vystymąsi arba padėti pacientams jaustis geriau ir būti ilgiau aktyviems. Todėl Sąjunga ir valstybės narės gali labai sumažinti valstybių narių naštą bendradarbiaudamos, kad būtų užtikrintas geresnis ir veiksmingesnis ligų valdymas, ir pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai šioje srityje. Programa turėtų padėti parengti konkrečias Europos ligų prevencijos ir valdymo gaires, susijusias su užkrečiamosiomis ir neužkrečiamosiomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligomis, neurodegeneracinėmis ligomis, kvėpavimo takų ligomis ir diabetu; Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis (19)  vėžys yra antra pagrindinė mirčių priežastis valstybėse narėse po širdies ir kraujagyslių ligų. Tai taip pat viena iš neužkrečiamųjų ligų, kurią nulemia bendri rizikos veiksniai ir kurios prevencija bei kontrolė būtų naudinga daugumai piliečių. 2020 m. Komisija paskelbė Europos kovos su vėžiu planą, apimantį visą ligos ciklą, pradedant prevencija ir ankstyva diagnostika ir baigiant vėžiu sergančių pacientų ir vėžį įveikusių asmenų gydymu ir gyvenimo kokybe. Šios priemonės bus remiamos pagal šią Programą ir programos „Europos horizontas“ mokslinių vėžio tyrimų misiją; (19)  vėžys yra antra pagrindinė mirčių priežastis valstybėse narėse po širdies ir kraujagyslių ligų. Vėžį sukelia daug veiksnių ir todėl reikia naujos prevencijos paradigmos, kuri padėtų kovoti su individualiais sveikatą lemiančiais veiksniais (genetika, gyvenimo būdas) ir platesniais sveikatą lemiančiais veiksniais (populiacija), susijusiais su profesijos, aplinkos ir socialinio poveikio veiksniais. Tai taip pat viena iš neužkrečiamųjų ligų, kurią nulemia bendri rizikos veiksniai kartu su kitais ir kurios prevencija bei kontrolė būtų naudinga daugumai piliečių. Prasta mityba, fizinis neaktyvumas, nutukimas, tabako ir alkoholio vartojimas yra rizikos veiksniai, sukeliantys ir kitas lėtines ligas, pvz., širdies ir kraujagyslių ligas, todėl ir vėžio prevencijos programos turėtų būti įgyvendinamos pagal integruotą lėtinių ligų prevencijos programą. 2020 m. Komisija paskelbė Europos kovos su vėžiu planą, apimantį visas pagrindines ligos stadijas: prevenciją, diagnostiką, gydymą, gyvenimą išgydžius vėžį, reintegraciją ir palaikomąją slaugą ir skausmo valdymą. Programa turėtų būti skatinami veiksmus, kuriais būtų papildytas Europos kovos su vėžiu planas ir taip pagerinta vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybė. Šios priemonės turėtų būti remiamos pagal šią Programą ir programos „Europos horizontas“ mokslinių vėžio tyrimų misiją, ypač pagal iniciatyvas, kuriomis būtų remiami vidutinės trukmės ir ilgalaikiai šio plano tikslai, ir atsižvelgiama į bendrus rizikos veiksnius ir sąveiką su kitomis svarbiomis neužkrečiamosiomis ligomis; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 20 konstatuojamoji dalis (20)  Programa „ES – sveikatos labui“ bus vykdoma užtikrinant sinergiją ir papildomumą su kitomis ES politikos sritimis ir fondais, pavyzdžiui, veiksmais, įgyvendinamais pagal Skaitmeninės Europos programą, programą „Europos horizontas“, rezervą „rescEU“ pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, Skubios paramos priemonę, Europos socialinį fondą + (ESF +, taip pat sinergiją siekiant geriau apsaugoti milijonų ES darbuotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą), įskaitant Užimtumo ir socialinių inovacijų kryptį (EaSI), „InvestEU“ fondą, Bendrosios rinkos programą, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, įskaitant Reformų įgyvendinimo priemonę, „Erasmus“, Europos solidarumo korpusą, Paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), taip pat ES išorės veiksmų priemones, kaip antai Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę III. Tam tikrais atvejais bus nustatytos bendros taisyklės, kad būtų užtikrintas fondų nuoseklumas ir papildomumas siekiant, kad būtų paisoma šių politikos sričių ir būtų suderinti šių politikos sričių, programų ir fondų strateginiai reikalavimai (pvz., reikiamos sąlygos pagal ERPF ir ESF+); (20)  Programa bus vykdoma užtikrinant sinergiją ir papildomumą su kitomis ES politikos sritimis ir fondais, pavyzdžiui, veiksmais, įgyvendinamais pagal Skaitmeninės Europos programą, programą „Europos horizontas“, rezervą „rescEU“ pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, Skubios paramos priemonę, Europos socialinį fondą + (ESF +, taip pat sinergiją siekiant geriau apsaugoti milijonų ES darbuotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą), įskaitant Užimtumo ir socialinių inovacijų kryptį (EaSI), „InvestEU“ fondą, Bendrosios rinkos programą, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), įskaitant Europos teritorinis bendradarbiavimą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, įskaitant Reformų įgyvendinimo priemonę, „Erasmus“, Europos solidarumo korpusą, Paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), taip pat ES išorės veiksmų priemones, kaip antai Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę III. Tam tikrais atvejais bus nustatytos bendros taisyklės, kad būtų užtikrintas fondų nuoseklumas ir papildomumas, vengiant bet kokio finansavimo sutapimo ar dubliavimosi, kartu užtikrinant, kad būtų paisoma šių politikos sričių ypatumų ir būtų suderinti šių politikos sričių, programų ir fondų strateginiai reikalavimai (pvz., reikiamos sąlygos pagal ERPF ir ESF+); Pakeitimas 249 Pasiūlymas dėl reglamento 20 a konstatuojamoji dalis (nauja) (20a)   Programa turėtų padėti sukurti su sveikatos krize susijusių produktų, pavyzdžiui, pagrindinių vaistų, vakcinų ir medicinos prietaisų, rezervą, užtikrinant sinergiją ir papildomumą su „rescEU“, Skubios paramos priemone, Atsparumo didinimo priemone ir kitomis Sąjungos politikos sritimis, programomis ir fondais; Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 21 konstatuojamoji dalis (21)  pagal SESV 114 straipsnį aukštas sveikatos apsaugos lygis turėtų būti užtikrintas Sąjungos priimamais teisės aktais, skirtais vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui. Remiantis SESV 114 straipsniu ir 168 straipsnio 4 dalies c punktu, buvo parengta plačios apimties Sąjungos acquis, kuria garantuojami aukšti vaistų ir medicinos priemonių kokybės ir saugos standartai. Didėjant sveikatos priežiūros paslaugų paklausai, valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms tampa problemiška įsigyti ir įpirkti vaistų ir medicinos priemonių. Siekiant užtikrinti geresnę visuomenės sveikatos apsaugą, pacientų saugą ir įgalinimą Sąjungoje, labai svarbu, kad pacientai ir sveikatos sistemos galėtų gauti kokybiškų sveikatos priežiūros produktų ir galėtų jais visapusiškai naudotis; (21)  pagal SESV 114 straipsnį aukštas sveikatos apsaugos lygis turėtų būti užtikrintas Sąjungos priimamais teisės aktais, skirtais vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui. Remiantis SESV 114 straipsniu ir 168 straipsnio 4 dalies c punktu, buvo parengta plačios apimties Sąjungos acquis, kuria garantuojami aukšti vaistų ir medicinos priemonių kokybės ir saugos standartai. Didėjant sveikatos priežiūros paslaugų paklausai, valstybių narių sveikatos priežiūros sistemoms tampa problemiška įsigyti ir įpirkti vaistų ir medicinos priemonių. Siekiant užtikrinti geresnę visuomenės sveikatos apsaugą, pacientų saugą ir įgalinimą Sąjungoje, labai svarbu, kad pacientai ir sveikatos sistemos galėtų gauti tvarių, veiksmingų, lygiaverčių, prieinamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros produktų, įskaitant ir tarpvalstybinį mastu, ir galėtų jais visapusiškai naudotis, remdamiesi skaidria, nuoseklia, į pacientą orientuota medicinine informacija; Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 22 konstatuojamoji dalis (22)  todėl pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais stebimas vaistų, medicinos priemonių ir kitų sveikatos priežiūros produktų stygius ir užtikrinamas didesnis tų produktų prieinamumas ir įperkamumas ir apribota jų tiekimo grandinių priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Visų pirma, siekiant spręsti nepatenkintų medicininių poreikių problemą pagal Programą turėtų būti remiami klinikiniai tyrimai, kad būtų sparčiau kuriami naujoviški veiksmingi vaistai, išduodami jų leidimai ir sudaromos galimybės jų gauti, skatinamos iniciatyvos kurti tokius vaistus, kaip antai antimikrobines medžiagas, ir skatinama skaitmeninė sveikatos priežiūros produktų pertvarka ir skatinama kurti informacijos apie vaistus stebėsenos ir rinkimo platformas; (22)  pagal Programą turėtų būti remiamas Europos vaistų, medicinos priemonių, vakcinų, diagnostikos priemonių ir kitų sveikatos priežiūros produktų stygiaus stebėjimo, ataskaitų teikimo ir pranešimo apie jį sistemos sukūrimas, kad būtų išvengta vidaus rinkos susiskaidymo ir užtikrinamas didesnis tų produktų prieinamumas ir įperkamumas ir apribota jų tiekimo grandinių priklausomybė nuo trečiųjų šalių. Todėl programa turėtų būti skatinama medicinos priemonių ir vaistų gamyba Sąjungos viduje. Visų pirma, siekiant spręsti nepatenkintų medicininių poreikių problemą pagal Programą turėtų būti remiami klinikiniai tyrimai ir realių įrodymų rinkimas, kad būtų kuriami veiksmingi vaistai, išduodami jų leidimai, jie vertinami ir sudaromos galimybės jų gauti, įskaitant generinius ir biologiškai panašius vaistus, medicinos prietaisus ir gydymą, skatinti mokslinius tyrimus ir naujų vaistų kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant antimikrobinėms medžiagoms ir vakcinoms, siekiant kovoti su įgytu atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir ligomis, kurių galima išvengti skiepijant, skatinti paskatas didinti antimikrobinių medžiagų gamybos pajėgumus , individualiems poreikiams pritaikytą gydymą ir skiepijimą ir skatinti skaitmeninę sveikatos priežiūros produktų ir platformų, kuriose stebima ir renkama informacija apie vaistus, pertvarką. Programa taip pat turėtų pagerinti sprendimų dėl vaistų priėmimą, suteikiant galimybę reguliavimo institucijoms ir sveikatos technologijų vertinimo įstaigoms gauti realių sveikatos priežiūros duomenų ir juos analizuoti. Programa turėtų padėti užtikrinti geriausią mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą ir sudaryti palankesnes sąlygas sveikatos srities inovacijoms sveikatos priežiūros sistemose ir klinikinėje praktikoje įsisavinti; Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 22 a konstatuojamoji dalis (nauja) (22a)   Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatyta suderinta sąvokų „stygius“, „sunkumai“, „tiekimo sutrikimai“, „pasibaigusių atsargų“ ir „perteklinių atsargų kaupimas“ apibrėžtys. Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pacientų organizacijas, ir siekti suderinti šias apibrėžtis. Be to, Komisija visų pirma turėtų išplėsti „stygiaus“ sąvokos apibrėžtį, kurią 2019 m. pasiūlė Europos vaistų agentūros (EMA) ir vaistų agentūrų direktorių (HMA) jungtinė darbo grupė; Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 23 konstatuojamoji dalis (23)  kadangi optimaliai naudojant vaistus ir antimikrobines medžiagas naudos gauna visų pirma atskiri asmenys ir sveikatos sistemos, pagal Programą turėtų būti skatinama juos naudoti apdairiai ir veiksmingai. Atsižvelgiant į bendros sveikatos koncepcija grindžiamą Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms14 veiksmų planą, priimtą 2017 m. birželio mėn. valstybių narių prašymu, ir atsižvelgiant į patirtį kovojant su antrinėmis bakterinėmis infekcijomis, susijusiomis su COVID 19, labai svarbu, kad pagal Programą būtų remiami veiksmai, kuriais siekiama apdairiai naudoti antimikrobines medžiagas žmonėms, gyvūnams gydyti ir kultūriniams augalams apsaugoti, įgyvendinant integruotą pacientų saugos ir medikų klaidų prevencijos politiką; (23)  kadangi optimaliai naudojant vaistus ir antimikrobines medžiagas naudos gauna visų pirma atskiri asmenys ir sveikatos sistemos, pagal Programą turėtų būti skatinama juos naudoti apdairiai ir veiksmingai. Atsižvelgiant į bendros sveikatos koncepcija grindžiamą Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą14, priimtą 2017 m. birželio mėn., ir kadangi infekcijos ir sepsis, kurį sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, Sąjungoje nulemia didelį skaičių mirčių, todėl labai svarbu, kad pagal Programą būtų remiami veiksmai, kuriais siekiama apdairiai naudoti antimikrobines medžiagas žmonėms, gyvūnams gydyti ir kultūriniams augalams apsaugoti, ir veiksmai, apimantys neantibiotinio integracinio gydymo taikymą, įgyvendinant integruotą pacientų saugos ir medikų klaidų prevencijos politiką; Pagal Programą turėtų būti remiamos stebėsenos ir priežiūros programos, susijusios su antimikrobinių medžiagų naudojimu ir AAM, ir parama vietos, regioninių ir nacionalinių kovos su AAM planų įgyvendinimui, remiantis įrodymais pagrįstomis strategijomis ir dalijantis gerąja patirtimi Sąjungoje; __________________ __________________ 14 Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“, COM(2017)0339, 2017 06 29. 14 Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“, COM(2017)0339, 2017 06 29. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 24 konstatuojamoji dalis (24)  kadangi žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistinių medžiagų keliama aplinkos tarša yra nauja aplinkos problema, galinti daryti poveikį visuomenės sveikatai, pagal Programą turėtų būti skatinama imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamas rizikos aplinkai, susijusios su vaistų gamyba, naudojimu ir šalinimu, vertinimas ir tinkamas valdymas, laikantis Europos Sąjungos strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje15; (24)  kadangi žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistinių medžiagų keliama tarša yra nauja aplinkos problema, galinti daryti poveikį visuomenės sveikatai, pagal Programą turėtų būti skatinama imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamas rizikos aplinkai, susijusios su vaistų gamyba, naudojimu ir šalinimu, vertinimas ir tinkamas valdymas, laikantis Europos Sąjungos strateginio požiūrio į vaistus aplinkoje; __________________ __________________ 15 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos Sąjungos strateginis požiūris į vaistus aplinkoje“, COM(2019)0128, 2019 03 11. 15 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Europos Sąjungos strateginis požiūris į vaistus aplinkoje“, COM(2019)0128, 2019 03 11. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 25 konstatuojamoji dalis (25)  Sąjungos sveikatos srities teisės aktai daro tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai, piliečių gyvenimui, sveikatos sistemų veiksmingumui bei tvarumui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui. Sveikatos apsaugai Sąjungoje užtikrinti itin svarbi medicinos reikmenų ir technologijų (vaistų, medicinos priemonių ir medžiagų, gautų iš žmogaus) reguliavimo sistema, taip pat tabako teisės aktų, pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai reglamentavimo sistema. Todėl pagal Programą turėtų būti remiamas Sąjungos sveikatos teisės aktų rengimas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas ir generuojami aukštos kokybės, palyginami ir patikimi duomenys, kuriais būtų grindžiama formuojama politika ir stebėsena; (25)  Sąjungos sveikatos srities teisės aktai daro tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai ir saugai, piliečių gyvenimui, sveikatos sistemų veiksmingumui bei tvarumui ir tinkamam vidaus rinkos veikimui. Sveikatos apsaugai Sąjungoje užtikrinti itin svarbi medicinos reikmenų ir technologijų (vaistų, medicinos priemonių ir medžiagų, gautų iš žmogaus) reguliavimo sistema, taip pat tabako teisės aktų, pacientų teisių į tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai reglamentavimo sistema. Todėl pagal Programą turėtų būti remiamas Sąjungos sveikatos teisės aktų rengimas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas kartu su pagrindiniais partneriais, pvz., Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC), ir generuojami aukštos kokybės, nešališki, palyginami ir patikimi duomenys, įskaitant visoje Europoje surinktus realius sveikatos priežiūros duomenis, taikant aiškiai apibrėžtą vienodą metodiką, kuria būtų grindžiamas politikos ir stebėsenos formavimas, nustatomi tikslai ir kuriamos pažangos vertinimo priemonės; Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 26 konstatuojamoji dalis (26)  tarpvalstybinis bendradarbiavimas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, judantiems iš vienos valstybės narės į kitą, bendradarbiavimas sveikatos technologijų vertinimo srityje ir Europos referencijos centrų tinklai (ERCT) yra pavyzdinės sritys, kuriose integruotas valstybių narių darbas atneša didelės pridėtinės vertės ir leidžia smarkiai pagerinti sveikatos sistemų veiksmingumą, taigi ir sveikatą apskritai. Todėl pagal Programą turėtų būti remiama veikla, kuria sudaromos sąlygos tokiam integruotam ir koordinuotam darbui, kuris taip pat padeda skatinti įgyvendinti didelio poveikio praktiką, kuria siekiama turimus išteklius kuo veiksmingiau paskirstyti atitinkamiems gyventojams ir teritorijoms, kad jų poveikis būtų kuo didesnis; (26)  tarpvalstybinis bendradarbiavimas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, judantiems iš vienos valstybės narės į kitą arba gyvenantiems pasienio regionuose, bendradarbiavimas sveikatos technologijų vertinimo srityje ir Europos referencijos centrų tinklai (ERCT) yra pavyzdinės sritys, kuriose integruotas valstybių narių darbas atneša didelės pridėtinės vertės ir leidžia smarkiai pagerinti sveikatos sistemų veiksmingumą, taigi ir sveikatą apskritai. Todėl Programa turėtų būti siekiama užtikrinti, kad toks integruotas ir suderintas darbas būtų plėtojamas ir visapusiškai įgyvendinamas tokiose srityse kaip sveikatos technologijų vertinimas ir ERCT. Toks darbas padės geriau įgyvendinti didelio poveikio praktiką, kuria siekiama turimus išteklius kuo veiksmingiau paskirstyti atitinkamų gyventojų grupėms ir teritorijoms, kad jų poveikis būtų kuo didesnis; Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 26 a konstatuojamoji dalis (nauja) (26a)  Solidarumas ir vienybė yra Sąjungos principai ir Programa turėtų būti užtikrinama, kad Sąjunga laikytųsi nuoseklaus požiūrio į kovą su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai. Siekiant reaguoti į grėsmes visuomenės sveikatai, pagal SESV 168 straipsnį pagal Programą turėtų būti remiamas Europos reagavimo į sveikatos krizes mechanizmo, kurį koordinuotų ECDC ir kuriam vadovautų už sveikatos sritį atsakingas Komisijos narys ir už krizių valdymą atsakingas Komisijos narys ir kuris būtų visapusiškai suderintas su kitomis ES sveikatos srities agentūromis, sukūrimas. Pagal šį mechanizmą, aprūpintą nuosavais medicininiais ištekliais pagal sustiprintą Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, turėtų būti parengtas pandemijos ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, kad, remiantis standartizuota informacija, būtų galima koordinuotai reaguoti į būsimas sveikatos krizes ir pajėgti greitai padidinti reagavimo į jas mastą; Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 27 konstatuojamoji dalis (27)  Europos referencijos centrų tinklai, įsteigti pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2011/24/ES16, yra virtualūs tinklai, apimantys sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus visoje Europoje. Jais siekiama paskatinti diskusijas apie sudėtingas arba retąsias ligas ir sutrikimus, kuriems reikia labai specializuoto gydymo, sutelktų žinių ir išteklių. Kadangi tinklai gali sudaryti daugiau galimybių nustatyti diagnozę ir teikti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas retosiomis ligomis sergantiems pacientams ir gali veikti kaip medicinos mokymo, mokslinių tyrimų ir informacijos sklaidos centrai, Programa turėtų padėti plačiau bendradarbiauti Europos referencijos centrų tinkluose ir kituose tarpvalstybiniuose tinkluose. Pagal Programą turėtų būti apsvarstyta galimybė į Europos referencijos centrų tinklus įtraukti ne tik retąsias ligas, bet ir užkrečiamąsias ir neužkrečiamąsias ligas, pavyzdžiui, vėžį; (27)  Europos referencijos centrų tinklai, įsteigti pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2011/24/ES16, yra virtualūs tinklai, apimantys sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus visoje Europoje. Jais siekiama paskatinti diskusijas apie sudėtingas arba retąsias ligas ir sutrikimus, kuriems reikia labai specializuoto gydymo, sutelktų žinių ir išteklių. ERCT yra novatoriška platforma, kuri suteikia unikalią galimybę ir kuria, remiantis novatorišku žinių ir sveikatos duomenų naudojimu ir keitimusi jais tarpvalstybiniu mastu, siekiama pagerinti retųjų ar sudėtingų ligų diagnostiką ir sergančių žmonių priežiūrą. Todėl pagal Programą turėtų būti numatytas atitinkamas finansavimas veikiančių ir būsimų ERCT koordinavimo ir bendradarbiavimo veiklai remti skiriant dotacijas arba taikant kitas paskirtį atitinkančias priemones; Programa turėtų būti padidintas dabartinis finansavimą, siekiant užtikrinti, kad ERCT įgyvendintų nustatytus savo misijos tikslus. Kadangi tinklai gali sudaryti daugiau galimybių nustatyti diagnozę ir teikti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas retosiomis ligomis sergantiems pacientams ir gali veikti kaip medicinos mokymo, mokslinių tyrimų ir informacijos sklaidos centrai, Programa turėtų taip pat padėti plačiau bendradarbiauti Europos referencijos centrų tinkluose ir kituose tarpvalstybiniuose tinkluose. Pagal Programą turėtų būti apsvarstyta galimybė stiprinti Europos referencijos centrų tinklus, remti naujų Europos referencijos centrų tinklų, kurie apimtų infekcines ligas, sudėtingą nėštumą ir retąsias bei sudėtingas psichikos sveikatos ligas, kūrimą. ERCT stiprinimas gali atlikti svarbų vaidmenį remiant bendros naujai sukurtos sveikatos tikrinimo sistemos priėmimą Sąjungos lygmeniu, pradedant nuo ligų atrankos kriterijų ir mechanizmų, siekiant panaikinti skirtumus, susijusius su tyrimų aprėptimi valstybėse narėse. Programoje taip pat turėtų būti apsvarstyta galimybė plėtoti kompetencijos tinklus užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų srityje, įskaitant vėžį ir vaikų vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas, lėtines kvėpavimo takų ligas, diabetą, psichikos sveikatos sutrikimus, neurodegeneracines ligas ir kitas pagrindines lėtines ligas, taip pat sveikatos krizių valdymo srityje; __________________ __________________ 16 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45). 16 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45). Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 27 a konstatuojamoji dalis (nauja) (27a)  Europos referencijos centrų tinklams kyla didelių sunkumų siekiant užtikrinti savo finansinį tvarumą ir gebėjimą veiksmingai veikti nacionalinėse ir tarpvalstybinėse sveikatos priežiūros sistemose, kaip pabrėžta Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 07/2019 „ES veiksmai tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje“16a; ________________ 16a OL C 192, 2019 6 7, p. 5. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 30 konstatuojamoji dalis (30)  siekiant optimizuoti investicijų, kurios visiškai arba iš dalies finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, pridėtinę vertę, ypač turėtų būti siekiama Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programos ir kitų Sąjungos programų, įskaitant programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, sinergijos. Siekiant kuo labiau padidinti šią sinergiją, turėtų būti užtikrintos pagrindinės didelio poveikio priemonės, įskaitant kaupiamąjį finansavimą pagal Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programos ir kitos Sąjungos programos vieną veiksmą, kol toks kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai pagal Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą ir kitą Sąjungos programą; (30)  siekiant optimizuoti investicijų, kurios visiškai arba iš dalies finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, pridėtinę vertę, ypač turėtų būti siekiama Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programos ir kitų Sąjungos programų, įskaitant programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, sinergijos, ypač INTERREG programos, kuria jau sprendžiamas tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos srityje klausimas ir padedama sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų judumui, taip pat plėtoti galimybes teikti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas naudojantis bendra įranga, bendromis paslaugomis ir bendromis priemonėmis pasienio teritorijose; Siekiant kuo labiau padidinti šią sinergiją ir išvengti dubliavimosi, turėtų būti užtikrintos pagrindinės didelio poveikio priemonės, įskaitant kaupiamąjį finansavimą pagal Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programos ir kitos Sąjungos programos vieną veiksmą, kol toks kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai pagal Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programą ir kitą Sąjungos programą, ir turėtų būti užtikrintas išsamus ir skaidrus atsiskaitymas; Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 31 konstatuojamoji dalis (31)  atsižvelgiant į specifinį Programos tikslų ir veiksmų pobūdį, atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos kai kuriais atvejais gali geriausiai įgyvendinti susijusią veiklą. Šios pačių valstybių narių paskirtos institucijos turėtų būti laikomos paramos gavėjais pagal Finansinio reglamento 195 straipsnį, o dotacijos tokioms institucijoms turėtų būti skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus; (31)  atsižvelgiant į specifinį Programos tikslų ir veiksmų pobūdį, atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos kai kuriais atvejais gali geriausiai įgyvendinti susijusią veiklą. Šios pačių valstybių narių paskirtos institucijos turėtų būti laikomos paramos gavėjais pagal Finansinio reglamento 195 straipsnį, o dotacijos tokioms institucijoms turėtų būti skiriamos neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus. Investicijos pagal Programą turėtų būti įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, ypač nacionalinės kompetencijos srityse; Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 31 a konstatuojamoji dalis (nauja) (31a)  siekdama užtikrinti, kad visi šie tikslai būtų įgyvendinami Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų padidinti biudžetą ir pateikti pasiūlymą sustiprinti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Europos vaistų agentūros, kurios jau siekia kai kurių strategijos „ES – sveikatos labui“ tikslų savo lygmeniu, įgaliojimus ir užtikrinti, kad jų vaidmuo įgyvendinant Programą būtų didesnis; Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 33 konstatuojamoji dalis (33)  atsižvelgiant į bendrai sutartas solidarumo vertybes siekiant teisingos ir visuotinės kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų aprėpties, sudarančios šios srities Sąjungos politikos pagrindą, ir į tai, kad Sąjungai tenka pagrindinis vaidmuo spartinant pasaulinių sveikatos problemų sprendimą19, pagal Programą turėtų būti remiamas Sąjungos indėlis į tarptautines ir pasaulines sveikatos srities iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti sveikatą, mažinti nelygybę ir didinti apsaugą nuo pasaulinių grėsmių sveikatai; (33)  atsižvelgiant į bendrai sutartas solidarumo vertybes siekiant prieinamos, teisingos ir visuotinės kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant tarpvalstybiniu mastu, aprėpties, sudarančios šios srities Sąjungos politikos pagrindą, ir į tai, kad Sąjungai tenka pagrindinis vaidmuo spartinant pasaulinių sveikatos problemų sprendimą19, pagal Programą turėtų būti remiamas Sąjungos indėlis į tarptautines ir pasaulines sveikatos srities iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti sveikatą, mažinti nelygybę ir didinti apsaugą nuo pasaulinių grėsmių sveikatai; __________________ __________________ 19 Tarybos išvados dėl ES vaidmens visuotinės sveikatos srityje, 3011-asis Užsienio reikalų tarybos posėdis, Briuselis, 2010 m. gegužės 10 d. 19 Tarybos išvados dėl ES vaidmens visuotinės sveikatos srityje, 3011-asis Užsienio reikalų tarybos posėdis, Briuselis, 2010 m. gegužės 10 d. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 34 konstatuojamoji dalis (34)  siekiant kuo labiau padidinti veiksmų Sąjungos ir tarptautiniu lygiu rezultatyvumą bei veiksmingumą ir įgyvendinti Programą, turėtų būti plėtojamas bendradarbiavimas su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir jų specializuotomis agentūromis, visų pirma PSO, Pasaulio banku, Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES 94 straipsnį20 užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi; (34)  siekiant kuo labiau padidinti veiksmų Sąjungos ir tarptautiniu lygiu rezultatyvumą bei veiksmingumą ir įgyvendinti Programą, turėtų būti plėtojamas bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir jų specializuotomis agentūromis, visų pirma PSO, Pasaulio banku, Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES 94 straipsnį20 užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi; __________________ __________________ 20 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1). 20 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1). Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 34 a konstatuojamoji dalis (nauja) (34a)  Programa turėtų užtikrinti aktyvų pilietinės visuomenės, ypač pacientų asociacijų ir akademinės bendruomenės (ypač sveikatos priežiūros specialistų) dalyvavimą, kad būtų užtikrintas proporcingas atstovavimas ir dalyvavimas siekiant visuomenės sveikatos tikslų. Europos sveikatos organizacijos turėtų prisidėti prie Programos įgyvendinimo ir vertinimo; Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 34 b konstatuojamoji dalis (nauja) (34b)  siekiant darniai įgyvendinti į Programą įtrauktus veiksmus, turėtų būti įsteigta „ES – sveikatos labui“ iniciatyvinė grupė; Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 39 a konstatuojamoji dalis (nauja) (39a)  Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, klimato kaita neigiamai veikia sveikatos būklę lemiančius socialinius ir aplinkos veiksnius – švarų orą, saugų geriamąjį vandenį, apsirūpinimą maistu ir saugią pastogę – ir kad 2030–2050 m. numatoma 250 000 papildomų mirties atvejų per metus dėl netinkamos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir karščio sukeliamo streso, nes ekstremaliai aukšta oro temperatūra tiesiogiai prisideda prie mirties, pirmiausia tarp vyresnio amžiaus žmonių. Klimato kaita, pasireiškianti kaip potvyniai, kaitros laikotarpiai, sausros ir gaisrai, labai veikia žmonių sveikatą, be kita ko, lemia neprievalgį, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligas ir pernešėjų platinamas infekcijas; Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 40 konstatuojamoji dalis (40)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant laikotarpio vidurio vertinimą; (40)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio skirti 30 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant laikotarpio vidurio vertinimą; Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 40 a konstatuojamoji dalis (nauja) (40a)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu pasiekti lyčių lygybę, ši Programa turėtų prisidėti integruojant lyčių lygybės aspektą į Sąjungos politiką. Turėtų būti naudojamasi lyčių aspekto integravimo ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą priemonėmis siekiant užtikrinti, kad į sveikatos krizes būtų reaguojama atsižvelgiant į lyčių aspektą ir pokyčius skatinančiu būdu, o specialūs moterų ir mergaičių sveikatos poreikiai būtų tenkinami ir per sveikatos krizę, ir po jos; Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 43 konstatuojamoji dalis (43)  atsižvelgiant į tarpvalstybinių grėsmių žmonių sveikatai pobūdį ir galimą mastą, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti tikslo apsaugoti Sąjungos žmones nuo tokių grėsmių ir padidinti pasirengimą krizėms. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą taip pat gali būti imamasi Sąjungos lygmens veiksmų paremti valstybių narių pastangas siekiant aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugos, gerinti vaistų, medicinos priemonių ir kitų su krize susijusių produktų prieinamumą ir įperkamumą Sąjungoje, remti inovacijas ir remti integruotą bei koordinuotą valstybių narių darbą ir geriausios praktikos diegimą, taip pat visoje ES mažinti nelygybę sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo srityje tokiu būdu, kad būtų padidintas našumas ir pridėtinė vertė, kurios nebūtų įmanoma sukurti nacionalinio lygmens veiksmais, tuo pačiu paisant valstybių narių kompetencijos ir atsakomybės Programos veiksmų srityse. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; (43)  atsižvelgiant į tarpvalstybinių grėsmių žmonių sveikatai pobūdį ir galimą mastą, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti tikslo apsaugoti Sąjungos žmones nuo tokių grėsmių ir padidinti pasirengimą krizėms. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą taip pat turėtų būti imamasi Sąjungos lygmens veiksmų paremti valstybių narių pastangas siekiant aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugos, gerinti vaistų, medicinos priemonių ir kitų su sveikatos krize susijusių produktų ir paslaugų prieinamumą, tvarumą, priimtinumą, galimybes gauti, saugumą ir įperkamumą Sąjungoje, remti inovacijas ir remti integruotą bei koordinuotą valstybių narių ir jų regionų darbą ir geriausios praktikos diegimą, taip pat visoje ES mažinti nelygybę ir netolygumus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo srityje tokiu būdu, kad būtų padidintas našumas ir pridėtinė vertė, kurios nebūtų įmanoma sukurti nacionalinio lygmens veiksmais, tuo pačiu paisant valstybių narių kompetencijos ir atsakomybės Programos veiksmų srityse. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas 3)  sveikatos krizė – dėl žmogaus, gyvūnų, augalų, maisto arba aplinkos keliamos grėsmės sveikatai, dėl kurios institucijos turi imtis skubių veiksmų, kilusi krizė arba rimtas incidentas; 3)  sveikatos krizė – dėl žmogaus, gyvūnų, augalų, maisto, cheminės, biologinės, radiologinės, branduolinės, aplinkos arba nežinomos kilmės grėsmės sveikatai, dėl kurios institucijos turi imtis skubių veiksmų, kilusi krizė arba rimtas incidentas; Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas 4)  su krize susiję produktai – ligos ir jos padarinių prevencijai, diagnostikai arba gydymui per sveikatos krizę reikalingi produktai ir medžiagos, įskaitant (tačiau jais neapsiribojant): vaistus (įskaitant skiepus) ir jų tarpines medžiagas, veikliąsias vaistines medžiagas ir žaliavas, medicinos priemones, ligoninių ir medicinos reikmenis (pvz., plaučių ventiliacijos aparatus, apsauginius drabužius bei priemones, taip pat diagnostikos medžiagas bei priemones), asmenines apsaugos priemones, dezinfekavimo priemones ir jų tarpinius produktus bei jų gamybai būtinas žaliavas; 4)  su krize susiję produktai – ligos ir jos padarinių prevencijai, diagnostikai arba gydymui ir ligų bei infekcijų stebėsenai ir epidemiologinei priežiūrai per sveikatos krizę reikalingi produktai, įrankiai ir medžiagos, įskaitant (tačiau jais neapsiribojant): vaistus (įskaitant skiepus) ir jų tarpines medžiagas, veikliąsias vaistines medžiagas ir žaliavas, medicinos priemones, ligoninių ir medicinos reikmenys, pvz., plaučių ventiliacijos aparatai, apsauginiai drabužiai bei priemonės, taip pat diagnostikos medžiagos bei priemonės; asmeninės apsaugos priemonės; dezinfekavimo priemones ir jų tarpinius produktus bei jų gamybai būtinas žaliavas; Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas 5)  bendros sveikatos koncepcija – koncepcija, kuria pripažįstama, kad esama žmonių ir gyvūnų sveikatos tarpusavio ryšio, kad žmonės ir gyvūnai gali vieni nuo kitų užsikrėsti, todėl reikia gydyti ir vienus, ir kitus, ir kad aplinka susieja žmones ir gyvūnus; 5)  bendros sveikatos koncepcija – koncepcija, kuria pripažįstama, kad esama žmonių, gyvūnų ir aplinkos tarpusavio ryšio, kad vieni nuo kitų gali užsikrėsti, todėl reikia gydyti laikantis holistinio požiūrio; Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas 9)  didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai – biologinės, cheminės, susijusios su aplinka ar nežinomos kilmės keliantis pavojų gyvybei ar kitais atžvilgiais didelis pavojus sveikatai, kuris plinta per valstybių narių nacionalines sienas arba kurio atveju yra didelė tokio plitimo rizika ir dėl kurio gali būti būtina koordinuoti veiksmus Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį; 9)  didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai – biologinės, cheminės, radiologinės, branduolinės, susijusios su aplinka ar nežinomos kilmės keliantis pavojų gyvybei ar kitais atžvilgiais didelis pavojus sveikatai, kuris plinta per valstybių narių nacionalines sienas arba kurio atveju yra didelė tokio plitimo rizika ir dėl kurio gali būti būtina koordinuoti veiksmus Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį; Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 9 a punktas (naujas) 9a)  sveikatos aspektų integravimas į visų sričių politiką – požiūris į viešosios politikos plėtojimą, įgyvendinimą ir peržiūrą, neatsižvelgiant į sektorių, pagal kurį atsižvelgiama į sprendimų poveikį sveikatai ir siekiama sąveikos bei išvengti žalingo tokios politikos poveikio sveikatai, siekiant pagerinti gyventojų sveikatą ir lygybę sveikatos priežiūros srityje; Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 pastraipos 9 b punktas (naujas) 9b)  sveikatą lemiantys veiksniai – tai įvairūs veiksniai, pvz., susiję su elgesiu, biologiniai, socialiniai ir ekonominiai ir aplinkos veiksniai, turintys įtakos asmens sveikatos būklei; Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis Programa siekiama toliau nurodytų bendrųjų tikslų, jei reikia, taikant bendros sveikatos koncepciją: Programa siekiama toliau nurodytų bendrųjų tikslų taikant sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką principą, kai taikytina, ir bendros sveikatos koncepciją: Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas 1)  apsaugoti Sąjungos žmones nuo didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, 1)  gerinti ir puoselėti sveikatą Sąjungoje, remiant sveikatingumo skatinimą ir ligų prevenciją, mažinant sveikatos netolygumus ir užtikrinant vienodą ir visapusišką prieigą prie sveikatos priežiūros; Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas) 1a)   apsaugoti Sąjungos žmones nuo bet kokių didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, remti geresnės parengties ir veiksmų koordinavimo valstybėse narėse ir tarp jų parengimą ir įgyvendinimą esant ekstremaliosioms sveikatos situacijoms; Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas 2)  pagerinti galimybes Sąjungoje gauti vaistų, medicinos priemonių ir kitų su krize susijusių produktų, prisidėti prie jų įperkamumo ir remti inovacijas; 2)  remti esamus ir būsimus Sąjungos teisės aktus ir politiką, siekiant, inter alia, atkurti farmacijos nepriklausomumą ir spręsti stygiaus problemą, gerinti sveikatos priežiūros ir paslaugų prieinamumą, pasiekiamumą ir įperkamumą Sąjungoje ir remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat sveikatos ir sveikatos priežiūros srities plėtrą nedubliuojant pastangų pagal kitas programas, įskaitant programą „Europos horizontas“ ; Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas 3)  stiprinti sveikatos sistemas ir sveikatos priežiūros darbuotojus, be kita ko, vykdant skaitmeninę transformaciją ir stiprinant integruotą ir koordinuotą valstybių narių darbą, tvariai įgyvendinant geriausią praktiką ir dalijantis duomenimis, siekiant pagerinti bendrą visuomenės sveikatos lygį. 3)  stiprinti sveikatos sistemas ir jų tvarumą, taip pat sveikatos priežiūros darbuotojus, be kita ko, vykdant skaitmeninę transformaciją ir stiprinant integruotą ir koordinuotą valstybių narių darbą, įskaitant nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, tvariai įgyvendinant geriausią praktiką ir dalijantis palyginamais ir sąveikiais duomenimis, siekiant pagerinti bendrą visuomenės sveikatos lygį, taip pat bei sveikatos raštingumo lygį ir padaryti sveikatos priežiūros sistemas atsparesnėmis ir labiau reaguojančiomis. Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis 3 straipsnyje nurodytų bendrųjų tikslų siekiama įgyvendinant toliau išvardytus konkrečius tikslus, jei reikia, taikant bendros sveikatos koncepciją: 3 straipsnyje nurodytų bendrųjų tikslų siekiama įgyvendinant toliau išvardytus konkrečius tikslus, taikant sveikatos aspektų integravimo į visų sričių politiką principą, kai taikytina, ir bendros sveikatos koncepciją: Pakeitimas 226 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas 1)  stiprinti Sąjungos didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas, taip pat sveikatos krizių valdymo pajėgumus, be kita ko, koordinuojant, teikiant ir dislokuojant skubios sveikatos priežiūros pajėgumus, renkant duomenis ir vykdant stebėseną; 1)  stiprinti Sąjungos didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai prevencijos, pasirengimo joms ir greito reagavimo į jas, taip pat sveikatos krizių valdymo pajėgumus, be kita ko, koordinuojant, teikiant ir dislokuojant skubios sveikatos priežiūros pajėgumus, renkant duomenis ir vykdant stebėseną ir koordinuojant nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų testavimą nepalankiomis sąlygomis bei kuriant aukštos kokybės sveikatos priežiūros standartus; Pakeitimas 250 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 2 punktas 2)  užtikrinti, kad Sąjungoje būtų su krize susijusių produktų atsargų arba rezervų, taip pat medicinos, sveikatos priežiūros ir pagalbinio personalo rezervas, kurį būtų galima mobilizuoti krizės atveju; 2)  Užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos priemonėmis, programomis ir fondais, remiami veiksmai, kuriais sudaromos sąlygos krizės atveju mobilizuoti medicinos, sveikatos priežiūros ir pagalbinio personalo darbuotojus, pavyzdžiui, Europos medicinos korpuso darbuotojus, be kita ko, gerinant darbuotojų mokymą ir atnaujinant jų žinias, taip pat remiami veiksmai, kuriais siekiama krizės metu padėti Sąjungoje gauti su sveikatos krize susijusių produktų, pavyzdžiui, būtiniausių vaistų, vakcinų ir medicinos prietaisų; Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas 3)  remti veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą su krize susijusių produktų ir kitų būtinų sveikatos priežiūros reikmenų prieinamumą, pasiekiamumą ir įperkamumą; 3)  stiprinti Europos vaistų rinką, siekiant tvariai užtikrinti vaistų , e. sveikatos sprendimų, medicinos prietaisų ir kitų būtinų sveikatos priežiūros reikmenų bei krizių atveju svarbių medicinos produktų prieinamumą, pasiekiamumą ir įperkamumą; Pakeitimas 222 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas 4)  didinti sveikatos sistemų veiksmingumą, prieinamumą, tvarumą ir atsparumą, be kita ko, remiant skaitmeninę transformaciją, skaitmeninių priemonių ir paslaugų įsisavinimą, sistemines reformas, naujų priežiūros modelių įgyvendinimą ir visuotinę sveikatos priežiūros aprėptį, ir spręsti nelygybės sveikatos srityje problemą; 4)  didinti sveikatos sistemų veiksmingumą, prieinamumą, tvarumą ir atsparumą, be kita ko, remiant skaitmeninę transformaciją, be kita ko, kuriant ir įgyvendinant Europos sveikatos duomenų erdvę, sistemines reformas, naujų priežiūros modelių, kuriais didinamos galimybės vienodai ir laiku naudotis kokybiškomis, tvariomis, įperkamomis, į asmenį orientuotomis, rezultatais grindžiamomis sveikatos priežiūros ir susijusiomis priežiūros paslaugomis įgyvendinimą, taip pat pasiekti visuotinę sveikatos priežiūros aprėptį, apimant prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros bei teisių ir mažinti nelygybę bei netolygumus sveikatos srityje; Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 4 a punktas (naujas) 4a)  stiprinti Sąjungos inovacijas, siekiant užtikrinti naujos kartos vaistų, vakcinų ir medicinos prietaisų kūrimą ir įsisavinimą, kad būtų susidorota su didėjančiais sveikatos priežiūros iššūkiais ir pateisinti lūkesčiai; Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas 5)  remti veiksmus, kuriais siekiama stiprinti sveikatos sistemų gebėjimą gerinti ligų prevenciją ir sveikatinimą, pacientų teises ir tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat skatinti medicinos ir sveikatos priežiūros specialistų kompetenciją; 5)  remti veiksmus, kuriais siekiama stiprinti sveikatos sistemų gebėjimą gerinti ligų prevenciją, atrankinę patikrą ir ankstyvą diagnostiką ir tyrimus, ir įgyvendinti sveikatinimo skatinimą, spręsti sveikatą lemiančių veiksnių klausimus, didinti sveikatos raštingumą, pacientų teises ir saugą bei tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas; Pakeitimas 245 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas 6)  remti neužkrečiamųjų ligų, ypač vėžio, priežiūros, prevencijos, diagnostikos, gydymo ir priežiūros veiksmus; 6)  remti neužkrečiamųjų ligų priežiūros, prevencijos, diagnostikos, gydymo ir priežiūros veiksmus, ankstyvą neurodegeneracinių ligų ir kitų smegenų ligų, ypač vėžio, diagnostiką; Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 6 a punktas (naujas) 6a)  stiprinti Sąjungos kovą su vėžiu užtikrinant sąveiką su Europos kovos su vėžiu planu, be kita ko, remiant vėžio, įskaitant vaikų vėžį, priežiūros, prevencijos, ankstyvos diagnostikos, gydymo ir priežiūros veiksmus ir remiant Europos vėžio instituto įsteigimą; Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 6 b punktas (naujas) 6b)  stiprinti kovą su užkrečiamosiomis ligomis ir grėsmėmis sveikatai; Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 6 c punktas (naujas) 6c)  spręsti nepasitikėjimo vakcinomis problemą ir remti veiksmus, kuriais siekiama panaikinti ligas, kurių galima išvengti skiepijant, įskaitant vėžį; Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas 7)  skatinti ir remti racionalų ir veiksmingą vaistų, visų pirma antimikrobinių medžiagų, naudojimą ir aplinkai palankesnę vaistų ir medicinos priemonių gamybą bei šalinimą; 7)  skatinti ir remti informuotą, racionalų ir veiksmingą vaistų, visų pirma antimikrobinių medžiagų, naudojimą, kuriant vaistus, kurie iš esmės mažiau kenksmingi aplinkai, ir aplinkai palankesnę vaistų ir medicinos priemonių gamybą bei aplinkai nekenksmingą jų šalinimą; Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas 8)  remti Sąjungos sveikatos teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, teikti aukštos kokybės palyginamus ir patikimus duomenis, kuriais būtų grindžiamas politikos formavimas ir stebėsena, ir skatinti atlikti atitinkamų politikos sričių poveikio sveikatai vertinimus; 8)  remti Sąjungos sveikatos teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, taip pat, kai būtina, peržiūrą, ir teikti aukštos kokybės palyginamus ir patikimus duomenis, kuriais būtų grindžiamas politikos formavimas ir stebėsena, remiamas priežiūros teikimas ir patenkinami nepatenkinti medicininiai poreikiai, ir skatinti atlikti kitų atitinkamų Sąjungos politikos sričių poveikio sveikatai vertinimus; Pakeitimai 246 ir 71 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas 9)  remti integruotą valstybių narių, visų pirma jų sveikatos sistemų, veiklą, įskaitant didelį poveikį turinčios prevencijos praktikos įgyvendinimą, ir Europos referencijos centrų tinklų bei kitų tarpvalstybinių tinklų veiklos stiprinimą; 9)  remti integruotą valstybių narių, visų pirma jų sveikatos sistemų, veiklą, įskaitant didelį poveikį turinčios prevencijos praktikos įgyvendinimą, remti sveikatos technologijų, kurias reikia įvertinti Sąjungos mastu, nustatymą ir stiprinti bei plėsti tinklų kūrimą, pasinaudojant Europos referencijos centrų tinklais, plėtoti ir įgyvendinti aukšto lygio užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų kompetencijos tinklus ir kitus tarptautinius tinklus, įskaitant Orphanet tinklą, visapusiškai užtikrinant sąveiką su programa „Europos horizontas“ ir jos paskirtimi bei partnerystėmis, ir siekti, kad pacientų aprėptis ir reagavimas į ligas bei sveikatos problemas būtų didesnis; Pakeitimas 223 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipos 10 punktas 10)  remti Sąjungos indėlį į tarptautines ir pasaulines sveikatos iniciatyvas. 10)  remti Sąjungos indėlį į tarptautinius ir pasaulinius įsipareigojimus bei iniciatyvas sveikatos priežiūros srityje, įskaitant galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra ir teisėmis; Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis 1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 1 946 614 000 EUR dabartinėmis kainomis. 1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 10 398 000 000 EUR dabartinėmis kainomis (9 370 000 000 EUR palyginamosiomis kainomis). Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 dalis 2.  1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas. 2.  1 dalyje nurodyta suma taip pat gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę pagalbą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas. Administracinės išlaidos, susijusios su netiesioginiais veiksmais, neviršija 5 proc. visos Programai skirtos sumos. Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnis 6 straipsnis Išbraukta. Europos Sąjungos gaivinimo priemonės ištekliai Reglamento [Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė] 2 straipsnyje nurodytos priemonės pagal Programą įgyvendinamos skiriant ne didesnę kaip 8 451 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) sumą, nurodytą to reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktyje, laikantis jo 5 straipsnio 4 ir 8 dalių. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 5 dalį šios sumos sudaro išorės asignuotąsias pajamas. Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas) 1a)  visų asocijuotųjų šalių įnašai įtraukiami į atitinkamas Programos dalis. Komisija metinės biudžeto procedūros metu pateikia ataskaitą Tarybai ir Parlamentui apie bendrą kiekvienos Programos dalies biudžetą, nurodydama kiekvienos asocijuotosios šalies atskiro įnašo dydį ir jų finansinį balansą. Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 dalis 1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 arba taikant netiesioginį valdymą kartu su Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis. 1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginį valdymą pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 arba taikant netiesioginį valdymą kartu su Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, siekiant užtikrinti, kad ji nesutaptų arba nesidubliuotų su kitomis Sąjungos lygmens finansavimo programomis. Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalis 2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. 2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Komisija siekia užtikrinti veiksmingą ir subalansuotą geografinę aprėptį visoje Sąjungoje, be kita ko, stiprindama valstybių narių gebėjimus ir taip padėdama joms gerinti projektų kokybę. Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Komisija padeda nuosekliai įgyvendinti Programą, kartu siekdama kuo didesnio administracinio supaprastinimo. Komisija ir valstybės narės, atsižvelgdamos į savo atitinkamą atsakomybę, skatina sinergiją ir užtikrina veiksmingą programos ir kitų Sąjungos programų bei fondų koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų: a)  užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą, sinergiją, suderinamumą ir nuoseklumą Sąjungos, nacionaliniu ir, kai tikslinga, regionų lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant; b)  optimizuoja koordinavimo mechanizmus, kad būtų išvengta pastangų dubliavimo; c)  užtikrina, kad už įgyvendinimą Sąjungos, nacionaliniu ir, kai tikslinga, regionų lygmenimis atsakingi asmenys glaudžiai bendradarbiautų ir kad paramos veiksmai pagal priemonę būtų darnūs ir sklandūs. Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 b dalis (nauja) 4b.   Įgyvendinant Programą, Komisija plėtoja bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir jų specializuotomis agentūromis, visų pirma Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), taip pat su Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kad būtų kuo labiau padidintas veiksmų Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis rezultatyvumas bei veiksmingumas. Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 c dalis (nauja) 4c.   Komisija visais Programos įgyvendinimo etapais konsultuojasi su valstybių narių sveikatos institucijomis Sveikatos ugdymo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinėje grupėje arba kitose atitinkamose Komisijos ekspertų grupėse, taip pat su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma sveikatos sektoriaus profesinėmis organizacijomis ir šioje srityje veikiančiomis NVO. Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a straipsnis (naujas) 9a straipsnis Skyrimo kriterijai Skyrimo kriterijai nustatomi 18 straipsnyje nurodytose darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus, kiek įmanoma atsižvelgiant į šiuos elementus: a)  suderinamumą su 4 straipsnyje pateiktais konkrečiais tikslais; b)  indėlį siekiant sveikatos sistemos pasiekiamumo ir įperkamumo; c)  tarpvalstybinį aspektą; d)  indėlį į skaitmeninę transformaciją; e)  socialinį poveikį (naudą ir sąnaudas); f)  suderinamumą su 1 priedo nuostatomis; g)  indėlį į ligų, ypač vėžio, prevenciją; h)  indėlį užtikrinant galimybę gauti vaistų; i)  veiksmo parengtumo lygį rengiant projektą; j)  siūlomo įgyvendinimo plano perspektyvumą. Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 3 a pastraipa (nauja) Sukuriamas patikimas ir veiksmingas mechanizmas, kad būtų išvengta bet kokio finansavimo dubliavimosi ir būtų užtikrinta skirtingų Sąjungos programų ir politikos, kuriomis siekiama sveikatos tikslų sinergija. Visi duomenys apie finansavimo operacijas ir veiksmus, finansuojamus pagal įvairias Sąjungos programas ir fondus, centralizuojami šiame mechanizme. Šiuo mechanizmu laikomasi skaidrumo r atskaitomybės principų ir suteikiama galimybė patikimiau stebėti ir vertinti veiksmus, kuriais siekiama sveikatos tikslų. Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 1 dalies b punktas b)  bet kuris teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri tarptautinė organizacija. b)  bet kuris teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, arba bet kuri atitinkama tarptautinė organizacija, pvz., valdžios institucijos, viešojo sektoriaus įstaigos, sveikatos priežiūros įstaigos, mokslinių tyrimų institutai, universitetai, aukštojo mokslo įstaigos, pacientų organizacijos. Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 3 dalis 3.  Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai iš esmės turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas. 3.  Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę teisės subjektai turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas. Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 5 dalis 5.  Pagal Programą tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus gali būti skiriamos aiškios Sąjungos pridėtinės vertės turintiems veiksmams, kuriuos bendrai finansuoja kompetentingos už sveikatą valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, kurios yra Programos asocijuotosios šalys, atsakingos valdžios institucijos, atitinkamos tarptautinės sveikatos organizacijos arba tų kompetentingų valdžios institucijų įgaliotos viešosios įstaigos ir nevyriausybinės įstaigos, veikiančios pavieniui arba tinklo principu. 5.  Pagal Programą tiesioginės dotacijos veiksmams finansuoti išimties tvarka gali būti skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, jei tokios dotacijos tinkamai pagrindžiamos, jei jos turi aiškią Sąjungos pridėtinę vertę ir jos bendrai finansuojamos vietos, regiono ar nacionalinės kompetentingos už sveikatą valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, kurios yra Programos asocijuotosios šalys, atsakingos valdžios institucijos, atitinkamos tarptautinės sveikatos organizacijos arba pagal INTERREG programas, tų kompetentingų valdžios institucijų įgaliotos viešosios įstaigos ir nevyriausybinės įstaigos, veikiančios pavieniui arba tinklo principu. Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 6 dalis 6.  Pagal Programą tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus gali būti skiriamos Europos referencijos centrų tinklams. Tiesioginės dotacijos taip pat gali būti skiriamos kitiems tarptautiniams tinklams, sukurtiems pagal ES taisykles. 6.  Pagal Programą tiesioginės dotacijos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus ir taikant supaprastintą finansinių ir techninių ataskaitų teikimo sistemą skiriamos Europos referencijos centrų tinklams. Tiesioginės dotacijos taip pat gali būti skiriamos kitiems tarptautiniams tinklams, įskaitant INTERREG programas, sukurtiems pagal Sąjungos teisę. Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 6 a dalis (nauja) 6a.  Užtikrinamas tinkamas finansavimas, kad būtų konsoliduotas ir išplėstas tarpvalstybinės sveikatos priežiūros ERCT modelis, užtikrinant įvairių klinikinių paslaugų teikimą įvairiais kanalais, įskaitant internetu teikiamą antrą nuomonę ir specialistų patarimus gydomiems pacientams dėl gydymo ir valdymo bei „internetines ambulatorinio gydymo“ klinikas. Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 pastraipa Komisija konsultuojasi su valstybių narių sveikatos priežiūros institucijomis Sveikatos ugdymo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinėje grupėje dėl Programai nustatytų darbo planų, jos prioritetų, strateginio orientavimo ir įgyvendinimo. Komisija konsultuojasi su valstybių narių sveikatos priežiūros institucijomis Sveikatos ugdymo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinėje grupėje dėl Programai nustatytų metinių darbo planų, jos prioritetų, strateginio orientavimo ir įgyvendinimo ir galimos sąveikos su valstybių narių nuosavais ištekliais, siekiant užtikrinti ilgalaikį veiksmų veiksmingumą ir tvarumą. Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) Komisija konsultuojasi su programos „ES – sveikatos labui“ iniciatyvine grupe dėl programos metinių darbo planų ir dėl programos prioritetų, strateginių gairių ir įgyvendinimo, taip pat dėl galimos sąveikos su Europos fondais, kad būtų užtikrintas ilgalaikis veiksmų veiksmingumas ir tvarumas. Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 b pastraipa (nauja) Komisija taip pat konsultuojasi su atitinkamomis Sąjungos decentralizuotomis agentūromis ir suinteresuotaisias subjektais, pvz., pilietinės visuomenės organizacijų, o ypač pacientų organizacijų, atstovais, dėl metinių programai nustatytų darbo planų, jos prioritetų, strateginio orientavimo ir įgyvendinimo. Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 c pastraipa (nauja) Komisija patvirtina metinius darbo planus, priimdama deleguotuosius aktus. Šie deleguotieji aktai priimami pagal šio reglamento 24 straipsnį. Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl reglamento 16 a straipsnis (naujas) 16a straipsnis „ES – sveikatos labui“ iniciatyvinės grupės steigimas 1.  Komisija įsteigia „ES – sveikatos labui“ iniciatyvinę grupę (toliau – iniciatyvinė grupė). 2.  Iniciatyvinė grupė: i)  teikia savo indėlį visapusiškos strategijos forma, siekdama prisidėti prie programos metinių darbo planų rengimo; ii)  rengia Programos ir kitų sveikatos aspektą apimančių programų koordinavimo, bendradarbiavimo ir sąveikos valdymo planą; iii)  užtikrina į vertę orientuotus sveikatos srities veiksmus, tvarumą, geresnius sveikatos srities sprendimus, skatina galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir mažinti sveikatos priežiūros netolygumus, skatina pacientų ir visuomenės dalyvavimą; 3.  iniciatyvinė grupė yra nepriklausoma suinteresuotųjų subjektų grupė, kurią sudaro visuomenės sveikatos srities subjektai, pavyzdžiui, Europos Parlamento atstovai, nepriklausomi sveikatos ekspertai ir pacientų atstovai; 4.  iniciatyvinę grupę sudaro 20 aukšto lygio asmenų, atrinktų laikantis geografinės ir lyčių pusiausvyros principo, ir atstovaujančių įvairioms sritims ir veiklai, nurodytai 3 dalyje; 5.  iniciatyvinės tarybos narius skiria Komisija, pasikonsultavusi su Parlamentu ir paskelbusi atvirą kvietimą teikti kandidatūras arba pareikšti susidomėjimą. Nariai skiriami 1 straipsnio 2 dalyje nurodytam laikotarpiui. Komisija iš jos narių taip pat paskiria pirmininką; 6.  iniciatyvinė grupė posėdžiauja bent tris kartus per metus, kad būtų galima reguliariai ir skaidriai keistis nuomonėmis. Koordinavimo, bendradarbiavimo ir sąveikos valdymo planu sukuriamos palankesnės sąlygos užtikrinti, kad visi esami su sveikata susiję finansiniai mechanizmai būtų matomi ir koordinuojami, ir padeda valdyti koordinavimą ir bendradarbiavimą. Komisija gali konsultuotis su iniciatyvine grupe ir kitais 2 dalyje nenurodytais klausimais. Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 1 dalis Programa įgyvendinama vykdant Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. Programa įgyvendinama vykdant Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 110 straipsnyje nurodytas metines darbo programas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) Darbo programos rengiamos remiantis poveikio lytims vertinimo išvadomis. Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 1 dalis 1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 ir 4 straipsniuose nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti II priede. 1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 ir 4 straipsniuose nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, įskaitant specifinius Programos ir veiksmų rodiklius, pateikti II priede. Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Komisija nuolat stebi Programos valdymą ir įgyvendinimą. Siekiant padidinti skaidrumą, valdymo ir įgyvendinimo duomenys nuolat atnaujinami ir skelbiami viešai bei lengvai prieinamai Komisijos interneto svetainėje. Duomenys apie finansuojamus projektus įtraukiami į tą pačią duomenų bazę. Tie duomenys apima: a)  informaciją apie finansavimo rūšis ir paramos gavėjų tipus, kad būtų galima skaidriai atsekti finansinius asignavimus; išsamią sinergijos su kitomis Sąjungos programomis, įskaitant Sąjungos agentūrų vykdomą veiklą, apžvalgą, kad būtų galima tinkamai išanalizuoti įvairios vykdytinos veiklos papildomumą; b)  išlaidų lygius, suskirstytus pagal projektus, kad būtų galima atlikti konkrečią analizę, taip pat pagal intervencines sritis, kaip apibrėžta 13 straipsnyje ir I priede. Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 2 dalis 2.  Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl II priedo pakeitimų, kad reikiamais atvejais rodikliai būtų pakeisti ir papildyti. 2.  Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl II priedo pakeitimų, kad reikiamais atvejais rodikliai, įskaitant specifinius Programos ir veiksmų rodiklius, būtų pakeisti ir papildyti. Pakeitimas 99 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Tam tikrais atvejais renkami rodikliai bus suskirstyti pagal lytį. Pakeitimas 100 Pasiūlymas dėl reglamento 19 straipsnio 3 dalis 3.  Veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir (jei reikia) valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. 3.  Veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku, nedidinant administracinės naštos paramos gavėjams. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir (jei reikia) valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Pakeitimas 101 Pasiūlymas dėl reglamento 20 straipsnio 4 dalis 4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. 4.  Tarpinių ir galutinių vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija paskelbia, praneša ir pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Pakeitimas 102 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) Programos audito sistema užtikrinama tinkama pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyra, atsižvelgiant į administracines ir kitas kontrolės išlaidas, patiriamas visais, ypač paramos gavėjų, lygmenimis. Visai Programai taikomos aiškios, nuoseklios ir darnios audito taisyklės. Pakeitimas 103 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 b pastraipa (nauja) Programos audito strategija grindžiama finansiniu visos Programos reprezentatyviosios išlaidų imties auditu. Reprezentatyvioji imtis gali būti papildoma imtimi, sudaryta remiantis su išlaidomis susijusios rizikos vertinimu. Iš skirtingų Sąjungos programų bendrai finansuojamų veiksmų auditas atliekamas tik kartą ir apima visas susijusias programas bei atitinkamas joms taikytinas taisykles. Pakeitimas 104 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 c pastraipa (nauja) Komisija ar finansavimo įstaiga gali kliautis paramos gavėjų lygmens mišriosiomis sistemų peržiūromis. Tokios mišriosios peržiūros tam tikrų rūšių paramos gavėjams nėra privalomos ir jas sudaro sistemų ir procesų auditas, papildytas sandorių auditu, kurį atlieka kompetentingas nepriklausomas auditorius, turintis reikiamą kvalifikaciją atlikti teisės aktų nustatytą apskaitos dokumentų auditą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB1a. Šias peržiūras gali naudoti Komisija arba finansavimo įstaiga, kad patikrintų bendrą patikinimą dėl patikimo finansinio išlaidų valdymo ir persvarstytų ex post auditų ir finansinių ataskaitų sertifikatų lygį. __________________ 1a 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87). Pakeitimas 105 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 d pastraipa (nauja) Auditai gali būti atliekami ne vėliau kaip per dvejus metus po galutinio mokėjimo. Pakeitimas 106 Pasiūlymas dėl reglamento 21 straipsnio 1 e pastraipa (nauja) Komisija skelbia audito gaires, siekdama užtikrinti, kad per visą Programos laikotarpį audito procedūros ir taisyklės būtų patikimai ir vienodai taikomos ir aiškinamos. Pakeitimas 107 Pasiūlymas dėl reglamento 24 straipsnio 2 dalis 2.  19 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. 2.  19 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo datos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. Pakeitimas 108 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo a punkto ii papunktis ii)  ypatingos svarbos sveikatos infrastruktūrą, susijusią su sveikatos krizėmis, priemones, struktūras, procesus, gamybą ir laboratorijų pajėgumus, įskaitant ligų protrūkių priežiūros, modeliavimo, prognozavimo, prevencijos ir valdymo priemones. ii)  koordinuota veiklą, susijusią su sveikatos krizėmis, priemones, mechanizmus, struktūras, procesus, gamybą ir laboratorijų pajėgumus, įskaitant ligų protrūkių priežiūros, modeliavimo, prognozavimo, prevencijos ir valdymo priemones. Pakeitimas 109 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo b punktas b)  Gerosios praktikos ir inovacinių sprendimų, turinčių nustatytą pridėtinę vertę Sąjungos lygmeniu, sklaida, pritaikymas ir diegimas valstybėse narėse, taip pat skiriama konkrečioms šalims ar šalių grupėms, kurių poreikiai didžiausi, pritaikyta parama, finansuojant konkrečius projektus, įskaitant porinius projektus, ekspertų konsultacijas ir tarpusavio paramą b)  Gerosios praktikos ir inovacinių sprendimų, turinčių nustatytą pridėtinę vertę Sąjungos lygmeniu, sklaida, pritaikymas ir diegimas valstybėse narėse ar regionuose, taip pat skiriama konkretiems regionams, šalims ar regionų arba šalių grupėms, kurių poreikiai didžiausi, pritaikyta parama, finansuojant konkrečius projektus, įskaitant porinius projektus, ekspertų konsultacijas ir tarpusavio paramą Pakeitimas 110 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo c punkto i papunktis i)  apklausoms, tyrimams atlikti, duomenims ir statistikai rinkti, metodikoms, klasifikacijoms, rodikliams rengti, mikromodeliavimui, žinioms skleisti ir lyginamiesiems tyrimams; i)  apklausoms, tyrimams atlikti, palyginamiems duomenims ir statistikai rinkti, prireikus įskaitant pagal lytį ir amžių suskirstytus duomenis metodikoms, klasifikacijoms, rodikliams rengti, mikromodeliavimui, bandomiesiems projektams, žinioms skleisti ir lyginamiesiems tyrimams; Pakeitimas 111 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo c punkto iii papunktis iii)  ekspertų grupėms ir grupėms, teikiančioms konsultacijas, duomenis ir informaciją sveikatos politikos formavimui ir įgyvendinimui pagrįsti; iii)  ekspertų grupėms ir grupėms, įskaitant, kai tinkama, atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovus, teikiančioms konsultacijas, vertinimą, duomenis ir informaciją sveikatos politikos formavimui ir įgyvendinimui pagrįsti, įskaitant tolesnį sveikatos politikos įgyvendinimo vertinimą; Pakeitimas 112 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo c punkto iv papunktis iv)  tyrimams, analizei ir mokslinėms rekomendacijoms politikos formavimui remti, taip pat parama Vartotojų saugos moksliniam komitetui ir Sveikatos, aplinkos ir atsirandančių pavojų moksliniam komitetui. iv)  tyrimams, analizei, kitų Sąjungos politikos veiksmų sisteminio poveikio sveikatai vertinimui ir mokslinėms rekomendacijoms įrodymais grindžiamos politikos formavimui remti, taip pat parama Vartotojų saugos moksliniam komitetui ir Sveikatos, aplinkos ir atsirandančių pavojų moksliniam komitetui bei ekspertų grupei, atliekančiai sveikatos sistemų rezultatų vertinimą; Pakeitimas 113 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo d punkto įžanginė dalis d)  Sąjungos sveikatos teisės aktų ir veiksmų rengimas ir įgyvendinimas, visų pirma remiant: d)  Sąjungos sveikatos teisės aktų ir veiksmų rengimas, įgyvendinimas ir vertinimas, visų pirma remiant: Pakeitimas 114 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo d punkto i papunktis i)  Sąjungos sveikatos teisės aktų ir veiksmų įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir stebėseną ir techninę pagalbą teisiniams reikalavimams įgyvendinti; i)  Sąjungos sveikatos teisės aktų ir veiksmų įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir stebėseną, įskaitant sveikatinimo skatinimą; ir techninę pagalbą teisiniams ir veiklos reikalavimams visapusiškai įgyvendinti visose valstybėse narėse; Pakeitimas 115 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo d punkto iv papunktis iv)  duomenų bazių ir skaitmeninių priemonių kūrimą ir naudojimą bei jų sąveikumą, be kita ko, kai tinkama, su kitomis stebėjimo technologijomis, pavyzdžiui, kosmoso technologijomis; iv)  duomenų bazių ir skaitmeninių priemonių kūrimą, naudojimą ir priežiūrą bei jų sąveikumą, be kita ko, apimant jau vykdomus projektus, kai tinkama, su kitomis stebėjimo technologijomis, pavyzdžiui, kosmoso technologijomis ir dirbtiniu intelektu; Pakeitimas 116 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo d punkto v papunktis v)  audito ir vertinimo veiklą pagal Sąjungos teisės aktus; v)  audito, vertinimo ir tikrinimo veiklą pagal Sąjungos teisės aktus; Pakeitimas 117 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo d punkto x papunktis x)  nacionalinius informacijos centrus, kurie teikia gaires, informaciją ir pagalbą, susijusią su Sąjungos sveikatos teisės aktų ir Programos įgyvendinimu; x)  nacionalinius informacijos centrus, kurie teikia gaires, informaciją ir pagalbą, susijusią su Sąjungos sveikatos teisės aktų ir Programos skatinimu ir įgyvendinimu; Pakeitimas 118 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo d punkto xi papunktis xi)  suinteresuotųjų šalių tarptautinio bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimą. xi)  suinteresuotųjų šalių tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimą. Pakeitimas 119 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo e punktas e)  Struktūrinis atsargų rezervas ir pasirengimas krizėms Išbraukta. i)  su krize susijusių produktų kūrimo, pirkimo ir valdymo mechanizmo sukūrimas ir rėmimas; ii)  su krize susijusių produktų ES rezervų ir atsargų kaupimas ir valdymas papildant kitas Sąjungos priemones; iii)  mechanizmų, skirtų veiksmingai stebėti ir paskirstyti turimus sveikatos priežiūros įstaigų pajėgumus (pvz., ligoninių lovas ir vietas intensyvios terapijos skyriuose), platinti ar skirstyti prekes ir paslaugas, kurių reikia kilus sveikatos krizei, ir siekiant užtikrinti vaistų, tiriamųjų vaistų ir medicinos priemonių tiekimą ir saugų naudojimą, kūrimas ir rėmimas; iv)  prekių ir paslaugų, būtinų sveikatos krizių prevencijai ir valdymui, viešieji pirkimai ir veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti prieigą prie tų pagrindinių prekių ir paslaugų; v)  medicinos ir sveikatos priežiūros darbuotojų ir ekspertų Sąjungos rezervo sukūrimas ir naudojimas, taip pat tokių darbuotojų ir ekspertų siuntimo, kai to reikia siekiant užkirsti kelią sveikatos krizei arba į ją reaguoti visoje Sąjungoje, mechanizmo sukūrimas ir veikimas; Sąjungos ekstremalių sveikatai situacijų grupės, kuri Komisijos prašymu teiktų ekspertų konsultacijas ir techninę pagalbą kilus sveikatos krizei, sudarymas ir veikla. Pakeitimas 227 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo f punkto i papunktis i)  veiksmai, kuriais siekiama skatinti Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens subjektų Sąjungos masto tarpsektorinius sveikatos krizių prevencijos, pasirengimo joms, valdymo ir reagavimo pajėgumus, įskaitant nenumatytų atvejų planavimą ir pasirengimo veiklą, taip pat medicinos, sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą; i)  veiksmai, kuriais siekiama skatinti Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens subjektų Sąjungos masto tarpsektorinius sveikatos krizių prevencijos, pasirengimo joms, valdymo ir reagavimo pajėgumus, įskaitant testavimą nepalankiomis sąlygomis, nenumatytų atvejų planavimą ir pasirengimo veiklą, aukštos kokybės sveikatos priežiūros standartų kūrimą, o taip pat medicinos, sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą; Pakeitimas 121 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo f punkto i a papunktis (naujas) ia)  Europos reagavimo į sveikatos problemas mechanizmo įsteigimas, kad būtų galima reaguoti į visų rūšių sveikatos problemas ir krizes ir stiprinti veiklos koordinavimą Europos lygmeniu, kurį, padedant atitinkamoms agentūroms, koordinuotų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras; Pakeitimas 251 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo f punkto i b papunktis (naujas) ib)   prisidėti kuriant su sveikatos krize susijusių produktų rezervą, papildant „rescEU“, Skubios paramos priemonę, Atsparumo didinimo priemonę ir kitas Sąjungos priemones, programas ir fondus, ir užtikrinti tokių produktų prieinamumą krizės metu; Pakeitimas 122 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo f punkto iii papunktis iii)  parama skubių medicininių reagavimo priemonių, įskaitant būtiniausias chemines medžiagas ir veikliąsias medžiagas, gamybai ir (arba) tokios produkcijos įsigijimas ir bendradarbiavimo atliekant skubius sveikatos technologijų vertinimus ir klinikinius tyrimus finansavimas; Išbraukta. Pakeitimas 123 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo f punkto iv papunktis iv)  prevenciniai veiksmai, kuriais pažeidžiamos grupės apsaugomos nuo grėsmių sveikatai, ir veiksmai, kuriais reagavimas į krizes ir jų valdymas pritaikomi prie tų pažeidžiamų grupių poreikių; iv)  prevenciniai veiksmai, kuriais visi piliečiai, ypač pažeidžiamos grupės, apsaugomi nuo grėsmių sveikatai, ir veiksmai, kuriais reagavimas į krizes ir jų valdymas pritaikomi prie tų pažeidžiamų grupių poreikių, pvz., pagrindinių priežiūros paslaugų lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems reikia palaikomosios slaugos, užtikrinimas ir skausmo kontrolės priežiūra; Pakeitimas 124 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo f punkto iv a papunktis (naujas) iva)  veiksmai, kuriais remiama e. sveikata, pvz., perėjimas prie nuotolinės medicinos, vaistų skyrimas namuose ir prevencinių ir savikontrolės planų įgyvendinimas, jei įmanoma ir tinkama; Pakeitimas 125 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo f punkto iv b papunktis (naujas) ivb)  veiksmai, kuriais remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad visi pacientai visoje Sąjungoje, ypač retosiomis ligomis sergantys pacientai, galėtų greitai gauti gydymą; Pakeitimas 126 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo f punkto v papunktis v)  veiksmai, kuriais siekiama šalinti šalutinius sveikatos krizės padarinius sveikatai, visų pirma psichikos sveikatai, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ir kitoms pažeidžiamoms grupėms; v)  veiksmai, kuriais siekiama šalinti ir valdyti šalutinius sveikatos krizės padarinius sveikatai, visų pirma psichikos sveikatai, lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ir esantiems kitoje pažeidžiamoje padėtyje, įskaitant priklausomybę turintiems asmenims, ŽIV / AIDS ar tuberkulioze sergantiems asmenims; Pakeitimas 127 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo f punkto viii a papunktis (naujas) viiia)  parama veiksmams, susijusiems su epidemiologine stebėsena, kuriais daugiausia dėmesio skiriama nacionaliniams sveikatos subjektams ir taip prisidedama prie veiksnių, kurie daro įtaką piliečių sveikatai arba ją lemia, vertinimo; Pakeitimas 128 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo f punkto viii b papunktis (naujas) viiib)  veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad nebūtų trikdoma prieiga prie vaistų ir kad būtų užtikrintas priežiūros ir gydymo tęstinumas, visų pirma lėtinėmis ligomis sergančių pacientų atveju; Pakeitimas 129 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto įžanginė dalis g)  Nacionalinių sveikatos sistemų stiprinimas: g)  Nacionalinių sveikatos sistemų stiprinimas, sveikatinimo skatinimas ir sveikatos apsauga ir ligų prevencija: Pakeitimas 130 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto i papunktis i)  parama žinių perdavimo veiksmams ir Sąjungos lygmens bendradarbiavimui siekiant padėti vykdyti nacionalines reformas, kad būtų padidintas sveikatos sistemų veiksmingumas, prieinamumas, tvarumas ir atsparumas, visų pirma siekiant spręsti Europos semestre nustatytas problemas ir stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, stiprinti integruotą sveikatos priežiūrą ir siekti visuotinės sveikatos apsaugos ir vienodų galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; i)  parama žinių perdavimo veiksmams ir Sąjungos lygmens bendradarbiavimui siekiant padėti vykdyti nacionalines reformas, kad būtų padidintas sveikatos sistemų veiksmingumas, prieinamumas, tvarumas ir atsparumas, tuo pat metu susiejant prieinamą Sąjungos finansavimą, visų pirma siekiant spręsti Europos semestre ir konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose sveikatos klausimu nustatytas problemas ir stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, stiprinti integruotą sveikatos priežiūrą, siekti visuotinės sveikatos apsaugos ir vienodų galimybių naudotis geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis; Pakeitimas 131 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto i a papunktis (naujas) ia)  parama politikos ir veiksmų, kuriais siekiama sumažinti sveikatos srities nelygybę ir netolygumus sveikatos priežiūros atžvilgiu, įgyvendinimui; Pakeitimas 132 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto ii papunktis ii)  medicinos ir sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo programos ir laikinųjų darbuotojų mainų programos; ii)  parama, sąveikaujant su kitomis programomis, medicinos ir sveikatos priežiūros darbuotojų mokymo, švietimo ir mobilumo programoms, įskaitant internetines programas, ir laikinųjų darbuotojų mainų programoms, visų pirma siekiant pagerinti jų studijų programas ir skaitmeninius įgūdžius; Pakeitimas 133 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto iii papunktis iii)  parama veiksmams sveikatos priežiūros darbuotojų geografiniam pasiskirstymui gerinti ir medicinos darbuotojų trūkumui atskirose vietose išvengti; iii)  parama, sąveikaujant su kitomis programomis, siekiant pagerinti sveikatos priežiūros darbuotojų geografinį pasiskirstymą kartu užtikrinant, kad toks darbuotojų pasiskirstymas taip pat būtų proporcingas atitinkamos vietovės ar regiono gyventojų skaičiui, taip išvengiant medicinos darbuotojų trūkumo ir skatinant bei įgyvendinant jų išlaikymo politiką; Pakeitimas 134 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto iv papunktis iv)  parama Sąjungos etaloninių laboratorijų ir centrų bei kompetencijos centrų steigimui ir veiklos koordinavimui; iv)  parama Sąjungos etaloninių laboratorijų ir centrų, kompetencijos centrų ir ES konkrečioms ligoms skirtų platformų, kuriose būtų keičiamasi gerosios patirties pavyzdžiais, jie būtų lyginami ir gretinami, steigimui, veiklos koordinavimui ir diegimui; Pakeitimas 135 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto v papunktis v)  valstybių narių pasirengimo ir reagavimo priemonių (pvz., krizių valdymo, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, vakcinacijos) auditas; v)  valstybių narių pasirengimo ir reagavimo priemonių (pvz., krizių valdymo, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms, vakcinacijos) auditas ir jų sveikatos ugdymo ir ligų prevencijos nacionalinių strategijų ar programų įgyvendinimas; Pakeitimas 136 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto viii a papunktis (naujas) viiia)  parama Sąjungos sistemai ir susijusioms sąveikioms skaitmeninėms priemonėms, skirtoms valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimui sveikatos technologijų vertinimo srityje ir jų bendrai veiklai tinkluose, įskaitant tinklus, kurių reikia, kad valstybės narės galėtų laiku atlikti patikimus ir aukštos kokybės klinikinius vertinimus ir vykdyti bendras mokslines konsultacijas ir kitą atitinkamą veiklą, siekiant padėti sprendimų priėmėjams keistis sveikatos technologijų srities bendradarbiavimo rezultatais. Pakeitimas 137 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto ix papunktis ix)  parama programų, padedančių valstybėms narėms gerinti sveikatinimą ir ligų prevenciją (užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų atveju), kūrimui ir įgyvendinimui; ix)  parama nacionalinių ir Europos lygmens programų, įskaitant skaitmeninių ir įrodymais pagrįstų programų, padedančių valstybėms narėms gerinti sveikatinimą, raštingumą sveikatos srityje ir ligų prevenciją (užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų atveju) sveikatos priežiūros skyriuose ir bendruomenėse ir mažinti lėtinių ligų rizikos veiksnius, kūrimui ir įgyvendinimui; Pakeitimas 138 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto ix a papunktis (naujas) ixa)  parama konkrečioms ligoms skirtų Sąjungos platformų, kurių tikslas leisti valstybėms narėms keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, ją lyginti ir atlikti pagyvinamąją analizę, kūrimui, pasitelkiant kompetencijos tinklus užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų srityje, visų pirma lėtinių ligų srityje; Pakeitimas 139 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto ix b papunktis (naujas) ixb)  parama gairių, skirtų ligų prevencijai ir valdymui tiek užkrečiamųjų, tiek ir neužkrečiamųjų ligų srityje, parengimui; Pakeitimas 140 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto x papunktis x)  parama valstybių narių veiksmams, kuriais siekiama sukurti sveiką ir saugią miesto, darbo ir mokyklos aplinką, sudaryti sąlygas rinktis sveiką gyvenseną ir skatinti sveiką mitybą, atsižvelgiant į pažeidžiamų grupių poreikius; x)  parama valstybių narių veiksmams, kuriais siekiama sukurti sveiką ir saugią miesto, darbo ir mokyklos aplinką, skatinti psichikos sveikatą, sveikatos mokymą, sudaryti sąlygas rinktis sveiką gyvenseną ir skatinti reguliarią fizinę veiklą ir sveiką mitybą, atsižvelgiant į žmonių visuose gyvenimo etapuose poreikius, siekiant skatinti sveikatą visą gyvenimą; Pakeitimas 141 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto x a papunktis (naujas) xa)  parama valstybių narių veiksmams, kuriais siekiama spręsti sveiką lemiančius veiksnius, įskaitant alkoholio daromą žalą ir tabako vartojimą; Pakeitimas 142 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto x b papunktis (naujas) xb)  parama valstybių narių veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų ir susijusių vaistų, ir remiamas integracinis ir tarpsektorinis požiūris prevencijos, diagnostikos, gydymo ir priežiūros atžvilgiu; Pakeitimas 143 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto x c papunktis (naujas) xc)  veiksmai, kuriais skatinama aukų, nukentėjusių nuo smurto dėl lyties, priežiūra ir parama; Pakeitimas 144 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto x d papunktis (naujas) xd)  veiksmai, kuriais skatinama vienoda neįgaliųjų prieiga prie sveikatos paslaugų ir susijusių priemonių bei priežiūros; Pakeitimas 145 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto xi a papunktis (naujas) xia)  parama valstybėms narėms peržiūrėti retųjų ligų srities nacionalinius planus, kad būtų nustatytos būtinos finansinės ir organizacinės priemonės, būtinos siekiant veiksmingai integruoti Europos referencijos centrų tinklų sistemą į nacionalines sveikatos priežiūros sistemas, taip pat remiant politikos krypčių, taisyklių ir procedūrų, reikalingų Europos referencijos centrų tinklų sistemai įtvirtinti nacionaliniu lygmeniu, rinkinio rengimą ir įgyvendinimą; Pakeitimas 146 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto xi b papunktis (naujas) xib)  parama tam, kad būtų įgyvendinta Europos referencijos centrų tinklų sistema, skirta tęstiniam vertinimui, stebėsenai, galutiniam įvertinimui ir kokybės gerinimui; Pakeitimas 147 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto xi c papunktis (naujas) xic)  finansavimo siekiant sukurti veiksmingus ir nuolatinius Europos referencijos centrų tinklų bendradarbiavimo mechanizmus, kad būtų patenkinti daugiasisteminiai poreikiai, atsirandantys dėl nedidelio paplitimo ligų ir retųjų ligų, nustatymas ir palankesnių sąlygų įstrižiniam skirtingų specialybių ir disciplinų tinklui sukūrimas; Pakeitimas 148 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto xi d papunktis (naujas) xid)  parama valstybėms narėms stiprinant jų retųjų ligų kompetencijos centrus, kad būtų stiprinama nacionalinių sveikatos sistemų kompetencija diagnozuoti, gydyti ir valdyti tokias ligas, tarpvalstybinį bendradarbiavimą dėl kodifikavimo, informacijos ir žinių retųjų ligų srityje, ypač dėl duomenų bazės „Orphanet“; Pakeitimas 149 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo g punkto xii a papunktis (naujas) xiia)  parama valstybių narių bendradarbiavimui ir koordinavimui kuriant Europos ligoninių kompetencijos tinklą, kad būtų gerinamas tarpvalstybinis retųjų ligų gydymas ir didinamas gydymo prieinamumas visiems Sąjungos piliečiams; Pakeitimas 150 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto įžanginė dalis h)  Kovos su vėžiu veiksmai: h)  Kovos su vėžiu veiksmai, įskaitant vaikų vėžį: Pakeitimas 151 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto i papunktis i)  parama valstybėms narėms ir NVO propaguojant ir įgyvendinant Europos kovos su vėžiu kodekso rekomendacijas; i)  parama valstybėms narėms, IARC ir NVO propaguojant ir įgyvendinant Europos kovos su vėžiu kodekso rekomendacijas; parama persvarstant ir nuolat atnaujinant dabartinį Europos kovos su vėžiu kodekso leidimą; Pakeitimas 152 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto i a papunktis (naujas) ia)  parama Europos vėžio instituto, kaip Europos vėžio referencijos tinklų platformos, klinikiniams duomenims rinkti tarp centrų iš visų Sąjungos dalyvaujančių šalių ir kuris teiktų pirmenybę akademinės ir klinikinėms mokslinių tyrimų kompetencijos programoms vėžio, įskaitant vaikų vėžio, srityje, įsteigimui. Pakeitimas 153 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto iii papunktis iii)  parama pagrindinių vėžio rizikos veiksnių prevencijos programoms; iii)  parama pagrindinių vėžio rizikos veiksnių prevencijos programoms, kurių veiksmingumas įrodytas ir kurios pagrįstos nustatytais įrodymais; Pakeitimas 154 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto iv a papunktis (naujas) iva)  veiksmai, kuriais siekiama remti vėžio registrų įgyvendinimą visose valstybėse narėse; Pakeitimas 155 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto v papunktis v)  veiksmai, kuriais gerinamas onkologinių paslaugų ir inovatyvių vaistų nuo vėžio prieinamumas; v)  veiksmai, kuriais remiamas politikos, nacionalinių programų ir gairių įgyvendinimas, laikantis Europos kovos su vėžiu plano, siekiant sumažinti nelygybę ir suteikti galimybę naudotis onkologinėmis paslaugomis, pagalbine ir palaikomąja priežiūra, taip pat novatoriška, prieinama ir veiksminga atrankine patikra, gydymu ir vaistais nuo vėžio visose valstybėse narėse, užtikrinant visapusišką sąveiką su programa „Europos horizontas“ ir jos paskirtimi bei partnerystėmis; Pakeitimas 156 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto v a papunktis (naujas) va)  veiksmai, kuriais visoje Europoje remiamos vienodos galimybės laiku gauti naujoviškų vaistų ir gydymo būdų, įskaitant pagalbinę ir palaikomąją slaugą, vaikų piktybinių susirgimų atveju, ir tokių vaistų ir gydymo būdų prieinamumo ir įperkamumo vaikams pritaikytomis dozėmis ir preparatais skatinimas; Pakeitimas 157 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto v b papunktis (naujas) vb)  veiksmai, kuriais patenkinami nepatenkintui vėžiu sergančių vaikų ir paauglių bei vėžį įveikusių asmenų poreikius vykdant specialias programas ir planus vaikų vėžio srityje, sudarant galimybes Europos referencijos centrų tinklui (ERCT), įskaitant vaikų vėžio; Pakeitimas 158 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto vii papunktis vii)  veiksmai, kuriais remiamas vėžio prevencijos ir sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūros, įskaitant diagnostiką ir gydymą, kokybės užtikrinimas; vii)  veiksmai, kuriais remiamas vėžio prevencijos ir sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūros, įskaitant diagnostiką, gydymą, tolesnius veiksmus ir pagalbinę ir palaikomąją slaugą, kokybės užtikrinimas; Pakeitimas 159 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto viii papunktis viii)  veiksmai, kuriais remiama vėžį įveikusių asmenų ir juos prižiūrinčių asmenų gyvenimo kokybė; viii)  veiksmai, kuriais remiama vėžį įveikusių asmenų ir juos prižiūrinčių asmenų gyvenimo kokybė, įskaitant psichologinės pagalbos teikimą, skausmo kontrolę ir profesinę reintegraciją; Pakeitimas 160 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto ix papunktis ix)  parama įgyvendinant Sąjungos tabako kontrolės politiką ir teisės aktus; ix)  parama įgyvendinant Sąjungos tabako kontrolės politiką bei teisės aktus ir kitus susijusius teisės aktus prevencijos ir sveikatinimo skatinimo srityje, įskaitant skirtus sumažinti alkoholio sukeltą žalą; Pakeitimas 161 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto x papunktis x)  mechanizmų, skirtų tarpspecialybiniams gebėjimams stiprinti ir tęstiniam švietimui onkologijos srityje, sukūrimas ir rėmimas x)  mechanizmų, skirtų tarpspecialybiniams gebėjimams stiprinti ir tęstiniam sveikatos priežiūros specialistų ir neformaliųjų slaugytojų švietimui onkologijos, atrankinės patikros ir ankstyvos diagnostikos, ypač vaikų vėžio srityje, siekiant pagerinti priežiūros kokybę, sukūrimas ir rėmimas; Pakeitimas 162 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo h punkto x a papunktis (naujas) xa)  veiksmai, kuriais remiamas integruojamasis, koordinuotas, daugiadalykis ir į pacientą orientuotas požiūris į vėžiu sergančius pacientus ir jį įveikusius asmenis; Pakeitimas 163 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto ii papunktis ii)  parama kovos su nepasitikėjimu skiepais veiksmams; ii)  parama kovos su nepasitikėjimu skiepais ir dezinformacija veiksmams ir imunizacijos visais žmogaus gyvenimo etapais skatinimas; Pakeitimas 164 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto ii a papunktis (naujas) iia)  parama priemonėms ir platformoms, kuriose renkami realūs įrodymai apie panaudotų vakcinų saugumą, veiksmingumą ir jų poveikį, nedarant poveikio tvirtų įrodymų rengimui tuo etapu, po kurio suteikiamas patvirtinimas; Pakeitimas 165 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto ii b papunktis (naujas) iib)  remti veiksmus, kuriais siekiama panaikinti ligas, kurių galima išvengti skiepijant; Pakeitimas 166 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto iii papunktis iii)  parama klinikiniams tyrimams siekiant paspartinti inovatyvių, saugių ir veiksmingų vaistų ir vakcinų kūrimą, leidimų suteikimą ir gerinti tų vaistų bei vakcinų; prieinamumą; iii)  parama klinikiniams tyrimams ir realių duomenų naudojimui, įskaitant tyrimus, susijusius su didesnio masto koordinavimu Sąjungos lygmeniu ir su EMA, siekiant paspartinti inovatyvių, saugių ir veiksmingų vaistų ir vakcinų kūrimą, leidimų suteikimą ir gerinti tų vaistų bei vakcinų prieinamumą; Pakeitimas 167 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto iii a papunktis (naujas) iiia)  remti veiksmus, kuriais siekiama kurti ir vystyti Europos skaitmeninį mechanizmą, siekiant patikimiau teikti ataskaitas, pranešti ir stebėti galimą stygių, t. y., naudotis Sąjungos vaistų, skiepų ir medicinos prietaisų stygiaus platforma, pagrįsta suderintu duomenų rinkimo modeliu ir nacionalinių pranešimų apie stygių teikimo sistemų sąveikumu, įskaitant visapusišką veiksmingos Sąjungos telematikos infrastruktūros, kuria bus susieti duomenys apie vaistus ir tiekimo grandinės duomenis, įgyvendinimą; Pakeitimas 168 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto iii b papunktis (naujas) iiib)  remti veiksmus, kuriais siekiama skatinti didinti pagrindinių veikliųjų vaistinių medžiagų ir vaistų gamybą Sąjungoje, be kita ko, įvairinant veikliųjų medžiagų ir generinių vaistų gamybą tiekimo grandinėje Sąjungoje, kad būtų sumažinta valstybių narių priklausomybė nuo tam tikrų trečiųjų šalių; Pakeitimas 169 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto iv papunktis iv)  parama veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti didesnį vaistų ir medicinos priemonių prieinamumą Sąjungoje ir prisidėti prie jų įperkamumo pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms; iv)  parama veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti didesnį vaistinių preparatų ir medicinos priemonių prieinamumą Sąjungoje ir prisidėti prie jų įperkamumo pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms; Pakeitimas 170 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto v papunktis v)  parama veiksmams, kuriais siekiama skatinti inovatyvių produktų ir mažiau komerciškai patrauklių produktų, pavyzdžiui, antimikrobinių medžiagų, kūrimą; v)  parama veiksmams, kuriais skatinama rasti ir kurti naujoviškus vaistus ir skiepus, siekiant spręsti didėjančias sveikatos priežiūros problemas ir pacientų poreikius; Pakeitimas 171 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto v a papunktis (naujas) va)  parama veiksmams, kuriais būtų skatinamos inovacijomis keičiant vaistų, kuriems netaikomi patentai, tikslą, jų sudėtį ir juos derinant, kad būtų pagerinta susijusi pacientų, sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos priežiūros sistemų padėtis; Pakeitimas 172 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto v b papunktis (naujas) vb)  veiksmai, kuriais siekiama spręsti rinkos nepakankamumo problemas, susijusias su antibiotikais, ir skatinti tvarias investicijas į naujų antimikrobinių medžiagų, retųjų ligų vaistų ir vaistų, skirtų kovoti su užkrečiamosiomis ligomis, atradimą ir kūrimą, kartu užtikrinant vienodas galimybes jais naudotis; Pakeitimas 173 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto vi papunktis vi)  parama veiksmams, kuriais siekiama stebėti vaistų ir medicinos priemonių stygių ligoninėse ir bendruomenių vaistinėse, spręsti tokio trūkumo problemą ir didinti tiekimo saugumą; vi)  parama veiksmams, kuriais siekiama stebėti vaistų ir medicinos priemonių stygių ligoninėse ir bendruomenių vaistinėse, užkirsti tam kelią, jį valdyti, apie jį pranešti ir informuoti, centralizuotoje duomenų bazėje, kuri būtų suderinta su duomenų bazėmis, kuriose saugomi reguliavimo duomenys apie vaistus, rinkti informaciją apie stygių, apie kurį pranešta, spręsti tokio trūkumo problemą ir didinti tiekimo saugumą; Pakeitimas 174 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto viii papunktis viii)  veiksmai, kuriais stiprinamas vaistų rizikos aplinkai vertinimas; viii)  veiksmai, kuriais stiprinamas vaistų ir medicinos priemonių rizikos aplinkai vertinimas; Pakeitimas 175 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto ix papunktis ix)  veiksmai, kuriais skatinamas racionalus antimikrobinių medžiagų naudojimas ir šalinimas; ix)  veiksmai, kuriais skatinamas racionalus vaistų, ypač antimikrobinių medžiagų, naudojimas ir šalinimas ir bendras vaistų naudojimo mažinimas, veikla, skirta paremti antimikrobinių medžiagų naudojimo stebėseną, ir parama kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms; Pakeitimas 176 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo i punkto x papunktis x)  parama veiksmams, kuriais siekiama skatinti tarptautinio vaistų ir medicinos priemonių reglamentavimo konvergenciją. x)  parama veiksmams, kuriais siekiama skatinti tarptautinio vaistų ir medicinos priemonių reglamentavimo konvergenciją bei kliovimąsi jomis ir gerinti Sąjungos vykdomą reglamentavimo priežiūrą. Pakeitimas 177 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo j punkto i papunktis i)  parama brandžios sąveikios skaitmeninių paslaugų infrastruktūros diegimui, eksploatavimui ir priežiūrai ir duomenų kokybės užtikrinimo procesams, skirtiems keitimuisi duomenimis, prieigai, naudojimui ir pakartotiniam naudojimui; parama tarpvalstybiniams tinklams kurti, be kita ko, naudojant elektroninius medicinos dokumentus, registrus ir kitas duomenų bazes; i)  parama brandžios sąveikios skaitmeninių paslaugų infrastruktūros diegimui, eksploatavimui ir priežiūrai ir duomenų saugumo ir kokybės užtikrinimo procesams, skirtiems keitimuisi duomenimis, prieigai, naudojimui ir pakartotiniam naudojimui; parama tarpvalstybiniams tinklams kurti, be kita ko, patikimiau ir geriau naudojant elektroninius medicinos dokumentus, registrus ir kitas duomenų bazes; Pakeitimas 178 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo j punkto i a papunktis (naujas) ia)  Europos elektroninio sveikatos registro sukūrimas ir parama jo įdiegimui valstybėse narėse, siekiant padidinti e. sveikatos naudojimą ir pagerinti sveikatos priežiūros sistemų tvarumą ir atsparumą; Pakeitimas 179 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo j punkto i b papunktis (naujas) ib)  parama valstybėms narėms tobulinant ir toliau plėtojant bei įgyvendinant Europos referencijos centrų tinklų registrus; Pakeitimas 180 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo j punkto ii papunktis ii)  parama skaitmeninei sveikatos priežiūros ir sveikatos sistemų transformacijai, be kita ko, atliekant lyginamąją analizę ir stiprinant inovacinių priemonių ir technologijų įsisavinimo gebėjimus; sveikatos priežiūros specialistų skaitmeninių įgūdžių gerinimas; ii)  parama skaitmeninei sveikatos priežiūros ir sveikatos sistemų transformacijai, be kita ko, atliekant lyginamąją analizę ir stiprinant inovacinių priemonių ir technologijų įsisavinimo gebėjimus, ir stiprinant saugų sveikatos duomenų naudojimą ir pakartotinį naudojimą, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento; parama sveikatos priežiūros specialistų ir piliečių skaitmeninių įgūdžių gerinimui taikant geresnio švietimo, mokymo ir skaitmeninio raštingumo sveikatos srityje priemones ir to įgyvendinimas; Pakeitimas 181 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo j punkto iii papunktis iii)  parama skaitmeninėms priemonėms ir infrastruktūrai diegti ir sąveikumui užtikrinti valstybėse narėse ir tarp jų, taip pat su Sąjungos institucijomis ir įstaigomis; tinkamų valdymo struktūrų ir tvarių, sąveikių Sąjungos sveikatos informacinių sistemų, sudarančių Europos sveikatos duomenų erdvę, kūrimas ir piliečių prieigos prie savo sveikatos duomenų ir jų kontrolės gerinimas; iii)  parama skaitmeninėms priemonėms ir infrastruktūrai diegti ir sąveikumui užtikrinti valstybėse narėse ir tarp jų, taip pat su Sąjungos institucijomis, agentūromis ir įstaigomis; tinkamų valdymo struktūrų ir tvarių, sąveikių Sąjungos sveikatos informacinių sistemų, sudarančių Europos sveikatos duomenų erdvę, kūrimas, atsižvelgiant į saugų ir veiksmingą dirbtinio intelekto diegimą sveikatos priežiūros srityje, siekiant ją sustiprinti ir sudaryti palankesnes sąlygas piliečių prieigai prie jų sveikatos duomenų ir jų kontrolės; parama dabartinių sėkmingų į asmenį sutelktų skaitmeninių sveikatos ir sveikatos duomenų iniciatyvų ir projektų naudojimui ir įgyvendinimui platesniu mastu; Pakeitimas 182 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo j punkto iv papunktis iv)  parama siekiant optimaliai naudoti nuotolinės medicinos ir (arba) nuotolines sveikatos paslaugas, be kita ko, pasitelkiant atokioms vietovėms skirtą palydovinį ryšį, skatinti skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas organizacines inovacijas sveikatos priežiūros įstaigose ir propaguoti skaitmenines priemones, kuriomis remiamas piliečių įgalinimas ir personalizuota sveikatos priežiūra. iv)  parama siekiant optimaliai naudoti nuotolinės medicinos ir (arba) nuotolines sveikatos paslaugas, be kita ko, pasitelkiant atokioms vietovėms skirtą palydovinį ryšį, skatinti skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas organizacines inovacijas sveikatos priežiūros įstaigose ir propaguoti skaitmenines priemones, kuriomis remiamas piliečių įgalinimas ir personalizuota sveikatos priežiūra; skatinamas pacientų ir priežiūros specialistų dalyvavimas bendrai projektuojant ir kuriant vartotojams palankius, pasiekiamus, saugius ir veiksmingus nuotolinių medicinos paslaugų ir (arba) nuotolinės sveikatos priežiūros paslaugų sprendimus ir kitus skaitmeninius sprendimus; Pakeitimas 183 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo k punkto iii papunktis iii)  komunikacija ligų prevencijai ir sveikai gyvensenai skatinti, bendradarbiaujant su visais susijusiais subjektais tarptautiniu, Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis. iii)  komunikacija skatinti sveikatinimą, sveiką gyvenseną ir ligų prevenciją bendradarbiaujant su visais susijusiais subjektais tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; Pakeitimas 184 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo k punkto iii a papunktis (naujas) iiia)  visuomenės informavimo kampanijos, skirtos plačiajai visuomenei, taip pat tikslinėms grupėms ir suinteresuotųjų subjektų vadovaujamiems projektams, įskaitant dezinformacijos prevenciją ir kovą su ja; Pakeitimas 185 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo k punkto iii b papunktis (naujas) iiib)  komunikacijos veikla, kuria siekiama kovoti su neteisinga informacija ir dezinformacija, pvz., melagingomis naujienomis, susijusiomis su vaistais, vakcinomis, sveikatos priežiūros reikmenimis, ligų priežastimis ir gydymo metodais; Pakeitimas 186 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo k punkto iii c papunktis (naujas) iiic)  pranešimas piliečiams apie riziką sveikatai ir sveikatą lemiančius veiksnius; Pakeitimas 187 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo k punkto iii d papunktis (naujas) iiid)  komunikacijos, informavimo ir informuotumo didinimo kampanijos, susijusios su kraujo komponentų, organų, audinių ir ląstelių donoryste, kuriomis visuomenei pranešama apie tai, kokia svarbi tokia donorystė, kalbant apie solidarumą, sveikatos politiką ir terapinę naudą; Pakeitimas 188 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo A dalies I punktas I.  ES ir valstybių narių pasirengimo didelėms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai ir reagavimo į jas planavimo kokybė ir išsamumas I.  Sąjungos ir valstybių narių pasirengimo didelėms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai ir reagavimo į jas planavimo kokybė ir išsamumas, įskaitant atsparumo vertinimo rodiklius visoje Sąjungoje Pakeitimas 189 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo A dalies II punktas II.  Prieiga prie centralizuotai registruojamų trūkstamų vaistų, pvz., retųjų vaistų, pažangiosios terapijos vaistų, pediatrinių vaistų ar skiepų leidimų skaičius II.  Prieiga prie centralizuotai registruojamų trūkstamų vaistų ir medicinos priemonių, pvz., naudojamų ir naujų retųjų vaistų, pažangiosios terapijos vaistų, pediatrinių vaistų ar skiepų leidimų skaičius Pakeitimas 190 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo A dalies III punktas III.  Veiksmų ir gerosios praktikos pavyzdžių, kuriais tiesiogiai prisidedama siekiant darnaus vystymosi tikslo Nr. 3.4, skaičius (vienai valstybei narei) III.  Veiksmų ir gerosios praktikos pavyzdžių, kuriais tiesiogiai prisidedama siekiant visuotinės sveikatos apsaugos (vienai valstybei narei) Pakeitimas 191 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo A dalies IV punktas IV.  Gerosios praktikos taikymas valstybėse narėse IV.  Sveikatos programų, kuriomis skatinamas sveikatinimas, užkertamas kelias ligoms ir sprendžiami sveikatos srities netolygumų klausimai, įgyvendinimas ES valstybėse narėse Pakeitimas 192 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo A dalies IV a punktas (naujas) IVa.  Europos sveikatos duomenų erdvės įgyvendinimas Pakeitimas 193 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 1 a punktas (naujas) 1a.  Naujų spartesnio svarbiausiems visuomenės sveikatos poreikiams skirtų vaistų kūrimo ir vertinimo procedūrų skaičius, kai aktualu, atsižvelgiant į naujas technologijas Pakeitimas 194 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 1 b punktas (naujas) 1b.  Valstybių narių, turinčių tinkamo lygio skaitmeninę sveikatos priežiūros infrastruktūrą, skaičius Pakeitimas 195 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 1 c punktas (naujas) 1c.  Valstybių narių, kurios įgyvendino elektroninį Europos sveikatos registrą, skaičius Pakeitimas 196 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 1 d punktas (naujas) 1d.  Valstybių narių piliečių, galinčių prieiti prie savo duomenų, esančių Europos sveikatos duomenų erdvėje, santykis kiekvienoje valstybėje narėje Pakeitimas 197 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 3 punktas 3.  Išplatintų vakcinos dozių skaičius 3.  Prieinamų vakcinos dozių skaičius pagal tipą ir pagal valstybę narę Pakeitimas 198 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 3 a punktas (naujas) 3a.  Vakcinuotų žmonių skaičius pagal ligą, kurios galima išvengti vakcinomis, ir amžių Pakeitimas 199 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 6 punktas 6.  Pagal amžių standartizuotas grynasis penkerių metų sergančiųjų gimdos kaklelio, krūties ir kolorektaliniu vėžiu išgyvenamumas 6.  Pagal amžių standartizuotas grynasis penkerių metų sergančiųjų vėžiu išgyvenamumas pagal vėžio tipą, lytį ir amžių ir pagal valstybes nares Pakeitimas 200 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 6 a punktas (naujas) 6a.  Pagal amžių standartizuotas grynasis penkerių metų sergančiųjų vaikų vėžiu išgyvenamumas pagal vėžio tipą, lytį ir amžių ir pagal valstybes nares Pakeitimas 201 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 6 b punktas (naujas) 6b.  Krūties, gimdos kaklelio ir kolorektalinio vėžio arankinės patikros programų aprėptis pagal vėžio tipą, amžių, lytį ir pagal valstybę narę Pakeitimas 202 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 7 punktas 7.  Vėžio registrų ir valstybių narių, teikiančių informaciją apie gimdos kaklelio, krūties ir kolorektalinio vėžio stadiją diagnozavimo metu, skaičiaus santykis 7.  Vėžio registrų ir valstybių narių, teikiančių informaciją apie vėžio stadiją diagnozavimo metu, skaičiaus santykis Pakeitimas 203 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 7 a punktas (naujas) 7a.  Užregistruotų palaikomosios slaugos paslaugų ir su vėžiu ir vaikų vėžiu susijusių rezultatų santykis pagal vėžio tipą, lytį ir amžių ir pagal valstybes nares Pakeitimas 204 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 7 b punktas (naujas) 7b.  Vaikų vėžio registrų valstybėse narėse ir valstybių narių, teikiančių informaciją apie vaikų vėžio stadiją diagnozavimo metu, skaičiaus santykis Pakeitimas 205 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 7 c punktas (naujas) 7c.  Pagrindinių lėtinių ligų paplitimas kiekvienoje valstybėje narėje pagal ligą, lytį ir amžių Pakeitimas 206 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 7 d punktas (naujas) 7d.  Pagal amžių standartizuotas neužkrečiamųjų ligų mirtingumas (100 000 žmonių) pagal ligą Pakeitimas 207 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 7 e punktas (naujas) 7e.  ŽIV / AIDS sergančių pacientų, turinčių galimybę gauti tinkamą gydymą, procentinė dalis pagal valstybę narę, lytį ir amžių Pakeitimas 208 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 7 f punktas (naujas) 7f.  Tuberkulioze sergančių pacientų, turinčių galimybę gauti tinkamą gydymą, dalis pagal valstybę narę, lytį ir amžių Pakeitimas 209 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 8 punktas 8.  Rūkymo paplitimas 8.  Pagal amžių standartizuotas tabako vartojimo paplitimas pagal lytį Pakeitimas 228 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 8 a punktas (naujas) 8a.  Pagal amžių standartizuotas žalingas alkoholio vartojimas pagal lytį ir amžių Pakeitimas 210 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 9 punktas 9.  Vaistų trūkumo atvejų viename kontaktiniame tinklo centre skaičius 9.  Vaistų trūkumo atvejų valstybėse narėse skaičius Pakeitimas 211 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 9 a punktas (naujas) 9a.  Veiksmai, kuriais siekiama skatinti pagrindinių veikliųjų vaistinių medžiagų ir vaistų gamybą ES Pakeitimas 212 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 12 a punktas (naujas) 12a.  Antimikrobinių medžiagų naudojimas pagal anatominės terapinės cheminės klasifikacijos tipą ir pagal valstybes nares Pakeitimas 213 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 12 b punktas (naujas) 12b.  su sveikatos priežiūra susijusioms infekcijoms priskirtinas mirtingumas pagal amžių, lytį ir valstybę narę Pakeitimas 214 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 12 c punktas (naujas) 12c.  jaunesnių kaip 75 metų amžiaus asmenų mirčių, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligoms, vėžiui, diabetui, neužkrečiamosioms ligoms priskirtiniems dėl sveikatos sutrikimų prarastiems metams ir pagal gyvenimo kokybę pakoreguotiems gyvenimo metams, lėtinėms kvėpavimo takų ligoms, skaičius pagal lytį ir pagal valstybę narę Pakeitimas 215 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 13 punktas 13.  Ligoninių skyrių, dalyvaujančių ERCT, ir pacientų, kurių ligos diagnozė nustatyta ir kurie gydyti naudojant ERCT tinklus, skaičius 13.  Sveikatos priežiūros skyrių, dalyvaujančių ERCT, ir pacientų, kurių ligos diagnozė nustatyta ir kurie gydyti naudojant ERCT tinklus, skaičius Pakeitimas 216 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 14 a punktas (naujas) 14a.  Sąjungos politikos poveikio sveikatai vertinimų skaičius Pakeitimas 217 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 14 b punktas (naujas) 14b.  Pagal amžių standartizuotas nutukimo paplitimas pagal lytį, amžių ir valstybę narę Pakeitimas 218 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 14 c punktas (naujas) 14c.  Gimdyvių mirtingumo rodiklis pagal amžių ir pagal valstybę narę Pakeitimas 219 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 14 d punktas (naujas) 14d.  Kūdikių mirtingumo rodiklis pagal valstybę narę Pakeitimas 229 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo B dalies 14 e punktas (naujas) 14e.  Pagal amžių standartizuotas mirčių, priskirtinų aplinkos taršai, skaičius (100 000 žmonių) pagal lytį ir amžių

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0196/2020).

2020 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tvarios Europos investicijų plano. Žaliojo kurso finansavimas (2020/2058(INI))

P9_TA(2020)0305 A9-0198/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikatą „Tvarios Europos investicijų planas – Europos žaliojo kurso investicijų planas“ (COM(2020)0021),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Žaliojo kurso(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2018)0322), ir į 2020 m. gegužės 28 d. iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2020)0443), kartu su 2020 m. gegužės 28 d. iš dalies pakeistu pasiūlymu dėl sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2020)0445),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. tarpinį pranešimą „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano(4),

–  atsižvelgdamas į Aukšto lygio darbo grupės nuosavų išteklių klausimais 2016 m. gruodžio mėn. galutinę ataskaitą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456) ir prie jo pridedamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) 2015/1814, ir į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją „Sąžiningas apmokestinimas skaitmenizuotoje ir globalizuotoje ekonomikoje. BEPS 2.0“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(7),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. aukšto lygio ekspertų grupės (HLEG) tvarių finansų klausimais galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“ (COM(2018)0097),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 29 d. rezoliuciją dėl tvarių finansų(8),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų(9),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, ir į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ketvirtinę Europos ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Kioto protokolą ir Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų remiamus atsakingo investavimo principus, atsakingos bankininkystės principus ir tvaraus draudimo principus,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, Tarptautinę žmogaus teisių chartiją, EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, JT Darnaus vystymosi tikslus ir Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo principų ir teisių deklaraciją bei aštuonias TDO pagrindines konvencijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko (ECB) statutą,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal EP Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0198/2020),

A.  kadangi investicijos, būtinos norint prisitaikyti prie klimato kaitos, dar nėra įvertintos ir įtrauktos į DFP klimato duomenis;

B.  kadangi poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m. veiksmai padidins Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir užtikrins daugiau tvarių, kokybiškų darbo vietų;

C.  kadangi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2019 m. specialiojoje ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad iki šiol patvirtintos politikos nepakanka, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, būtų išvengta biologinės įvairovės nykimo ir biogeocheminės apytakos sutrikdymo;

D.  kadangi ES klimato teisės aktuose bus pabrėžiamas ES įsipareigojimas iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, įskaitant plačių užmojų tarpinius veiksmus, kurių reikia šiam tikslui pasiekti;

E.  kadangi Komisija apskaičiavo, kad, norint pasiekti šiuo metu nustatytus 2030 m. klimato srities tikslus, ES lygmeniu reikia investuoti 240 mlrd. EUR per metus(10) ir papildomai 130 mlrd. EUR per metus aplinkosaugos tikslams, 192 mlrd. EUR per metus socialinei infrastruktūrai ir 100 mlrd. EUR per metus platesnei Europos transporto infrastruktūrai; kadangi dėl to kasmet iš viso reikia ne mažiau kaip 662 mlrd. EUR investicijų; kadangi šie skaičiai grindžiami 2030 m. klimato tikslu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 40 proc.; kadangi Parlamentas susitarė dėl platesnio užmojo tikslų, investicijų deficitas dar labiau išauga; kadangi, siekiant panaikinti investicijų deficitą, būtina sutelkti visas turimas lėšas;

F.  kadangi Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje raginama užtikrinti, kad finansavimo srautai atitiktų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi trajektoriją;

G.  kadangi Europos žaliasis kursas yra nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, turinčią modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas bus neutralizuotas, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo ir tai turėtų padėti užtikrinti strateginį ES savarankiškumą;

H.  kadangi COVID-19 pandemija rodo, kokios yra svarbios investicijos į socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu tvarią ekonomiką, visų pirma investicijos, kuriomis skatinami pažangieji moksliniai tyrimai ir plėtra, konkurencinga pramonė, bendrosios rinkos gilinimas ir stiprinimas, stiprios MVĮ, sveikatos apsauga, tvirta socialinė sistema ir socialinė gerovė;

I.  kadangi patiriant išlaidas, kurių reikia Europos ekonomikai remti, kyla klausimas, kaip bus grąžintos susidariusios skolos; kadangi svarbu užkirsti kelią nelygybės didėjimui, kaip tai įvyko po ankstesnės krizės;

J.  kadangi tvarios ekonomikos sistemos sukūrimas yra labai svarbus plėtojant ilgalaikę ES strateginę autonomiją ir didinant ES atsparumą;

K.  kadangi prekybos politika daro poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiui;

L.  kadangi transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis sudaro 27 proc. viso ES išmetamo ŠESD kiekio ir tai yra vienintelė sritis, kurioje šis kiekis didėja; kadangi transporto sektorius taip pat turi technologiniu požiūriu neutraliu būdu prisidėti įgyvendinant su išmetamo teršalų kiekio mažinimu susijusį ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, kartu užtikrinant, kad transporto sektorius ir toliau būtų prieinamas ir konkurencingas; kadangi galima greičiau sumažinti transporto sektoriaus – tiek infrastruktūros, tiek ir automobilių parko – išmetamų teršalų kiekį kuriant ir stiprinant sąveiką su kitais sektoriais, pvz., skaitmeniniais ar energetikos sektoriais;

M.  kadangi atleidimas nuo mokesčių aviacijos ir jūrų sektoriuose taip pat gali iškreipti konkurenciją tarp pramonės sektorių ir paskatinti neveiksmingas ir taršias transporto rūšis;

N.  kadangi ECB statuto 2 straipsnyje nustatyta, kad, jei kainų stabilumo tikslas bus pasiektas ir nekvestionuojamas, ECB pinigų politika turi būti vykdoma siekiant įgyvendinti ES tikslus, nustatytus Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnyje, kuriame, be kitų tikslų, numatyti tikslai apsaugoti aplinkos kokybę;

O.  kadangi peržiūrėdamas savo pinigų politikos strategiją ECB įvertins, ar, veikdamas pagal savo įgaliojimus, jis gali atsižvelgti į tvarumo aspektus, ypač į riziką, susijusią su aplinkos tvarumu, ir kaip jis gali taip padaryti;

P.  kadangi taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą siekiama sudaryti sąlygas valstybėms narėms vykdyti fiskalinę politiką, kuri palengvintų visų priemonių, būtinų norint tinkamai įveikti krizę, įgyvendinimą, kartu nenukrypstant nuo taisyklėmis grindžiamos Stabilumo ir augimo pakto (SAP) sistemos; kadangi bendroje nukrypti leidžiančioje išlygoje nustatyta, kad jos taikymas neturėtų kelti pavojaus fiskaliniam tvarumui;

1.  palankiai vertina Tvarios Europos investicijų planą (angl. SEIP), kuris yra labai svarbus užtikrinant Žaliojo kurso sėkmę ir perėjimą prie tvaresnės, konkurencingos, žiedinės ir atsparesnės ekonomikos, laikantis Sąjungos aplinkosaugos įsipareigojimų, įskaitant klimato srities įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir ES klimato teisę; pabrėžia, kad šis planas turėtų būti suderinto ir įtraukaus Sąjungos reagavimo, kuriant atsparesnę ekonomiką ir visuomenę po COVID-19 pandemijos, pagrindas ir juo turėtų skatinama teritorinė, socialinė ir ekonominė sanglauda; atkreipia dėmesį į tai, kad tvarumo reikia siekti laikantis finansinio stabilumo reikalavimų;

2.  palankiai vertina Komisijos Europos ekonomikos gaivinimo planą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Europos žaliajam kursui ir skaitmeninimo strategijai; pritaria pagrindiniam principui, pagal kurį viešosios investicijos turi atitikti principą „nedaryti reikšmingos žalos“, ir pabrėžia, kad šis principas galioja ir socialiniams, ir aplinkos apsaugos tikslams; pabrėžia, kad nacionaliniai gaivinimo ir atsparumo didinimo planai turėtų padėti ES iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, kaip įtvirtinta ES klimato teisėje, įskaitant nustatytus 2030 m. tarpinius tikslus, taip užtikrinant valstybių narių perėjimą prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, paremtos moksliškai pagrįstais ir per nustatytą laiką pasiektinais tiksliniais rodikliais;

3.  primena, kad investuojant pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę būtina laikytis principo „nedaryti žalos“; pabrėžia, kad su klimatu susijusios investicijos turėtų atitikti ES taksonomiją ir kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo planai turėtų būti suderinti su nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais;

4.  mano, kad užtikrinti teisingą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui yra pagrindinė ES atsakomybė; ragina įgyvendinti tinkamas priemones ir politiką, kad ši pertvarka būtų sėkminga, įtraukiant viešąjį ir privatųjį sektorius, regionus, miestus ir valstybes nares; ragina įgyvendinti nuoseklią pramonės strategiją ir teikti pirmenybę investicijoms, kuriomis būtų remiamas tvarus perėjimas, skaitmeninė darbotvarkė ir Europos nepriklausomumas strateginiuose sektoriuose; mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių skaitmeninimas padės pasiekti neutralų poveikį klimatui;

5.  pabrėžia, kad ES tikslo neutralizuoti poveikį klimatui ir sukurti žiedinę ekonomiką ne vėliau kaip iki 2050 m. įvykdymo sėkmė priklausys, be kitų veiksnių, nuo tinkamo finansavimo ir nuo to, kaip darniai tvarumas bus integruotas į viešuosius ir privačiuosius finansus; pabrėžia, kad vien tik viešojo finansavimo nepakaks norint pasiekti minėtus tikslus ir padėti įvykdyti perėjimą; pabrėžia, kad reikės didelių papildomų tvarių viešųjų ir privačiųjų investicijų sumų; todėl ragina Komisiją skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas plėtojant SEIP; pabrėžia, kad net turint plačių užmojų finansavimą, turimos lėšos nebus neribotos; mano, jog labai svarbu, kad SEIP būtų numatytos ir sudarytos sąlygos papildomoms investicijoms, turinčioms tikrą pridėtinę vertę, ir nebūtų išstumiamas rinkos finansavimas; ragina Komisiją sukurti tvirtą ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistemą siekiant užtikrinti, kad išlaidos būtų susijusios su realiu poveikiu; primygtinai tvirtina, kad įgyvendinant Žaliąjį kursą bus labai svarbus išlaidų ir pajamų ryšys, ypač kuriant naujus nuosavus išteklius;

6.  pažymi, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos turės įtakos visiems ES ekonomikos sektoriams, ir primygtinai reikalauja, kad siekiant neutralaus poveikio klimatui būtų skatinamas Europos ekonomikos konkurencingumas ir sudaromos sąlygos didinti tvarių, kokybiškų darbo vietų kūrimą Sąjungoje; pabrėžia, kad žalioji pertvarka turėtų būti įtrauki ir atitikti ekonomikos, socialinio ir aplinkos tvarumo principus; todėl mano, kad įgyvendinant SEIP niekas neturėtų būti paliktas nuošalyje ir prireikus turėtų būti sutelktas dėmesys į valstybių narių ir regionų skirtumų, susijusių su neutralaus poveikio klimatui tikslais, mažinimą; primena, kad darbo vietų išsaugojimas ir kūrimas, taip pat papildomas mokymas ir perkvalifikavimas yra nepaprastai svarbūs vykdant tvarią energetikos pertvarką;

7.  be to, pabrėžia, kad norint, jog Europos žaliasis kursas būtų sėkmingai vykdomas, Europos tvarių produktų gamintojai ir tvarių paslaugų teikėjai turi suvokti jo privalumus;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad SEIP būtų tinkamai finansuojamas siekiant užtikrinti, kad būsimos programos, pvz., renovacijos bangos strategija, darytų pakankamą poveikį kiekvienam ES pastatui, būtų priimtinos visiems Sąjungos piliečiams ir kad jie joms geranoriškai pritartų;

9.  abejoja, ar dabartinis Tvarios Europos investicijų planas (SEIP) leis iki 2030 m. mobilizuoti 1 trln. EUR, atsižvelgiant į neigiamas ekonomines perspektyvas po COVID-19 pandemijos; prašo Komisijos užtikrinti visišką finansavimo klausimų, pvz., optimistinio sverto poveikio, potencialaus dvigubo tam tikrų rūšių finansavimo arba tam tikrų sumų ekstrapoliacijos aiškumo trūkumo, skaidrumą; be to, abejoja, kaip Komisijos pasiūlyta naujoji DFP, kuriai pritarta Europos Vadovų Tarybos išvadose, galėtų sudaryti sąlygas įvykdyti SEIP tikslus; yra susirūpinęs dėl to, kad sutelkus asignavimus ES programoms pradiniame etape, kitos DFP laikotarpio pabaigoje gali atsirasti ekologiškų investicijų trūkumas; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti planus, kuriuose būtų paaiškinta, kaip jos sumažins didelį investicijų trūkumą pasitelkdamos privačias ir viešąsias investicijas, taip pat įvertindamos naujas ekonomines perspektyvas, susidariusias dėl dabartinės krizės, ir numatomus didesnius klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos tikslų užmojus iki 2030 m.; pabrėžia, kad SEIP yra ilgalaikis ES tikslas ir ateityje jis neturi nukentėti nuo mažesnės apimties DFP, kurioje didelė lėšų dalis būtų skirta skolų grąžinimui;

10.  pažymi, kad Komisija savo 2020 m. sausio 14 d. komunikate dėl Tvarios Europos investicijų plano apskaičiavo, jog investicijų ES lygmeniu poreikis dabartiniams 2030 m. klimato tikslams pasiekti yra ne mažiau kaip 662 mlrd. EUR per metus; ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos naujus duomenis persvarstytoje Tvarios Europos investicijų plano struktūroje;

11.  ragina Komisiją atskleisti lėšų, teikiamų pagal visas DFP ir priemonę „Next Generation EU“, poveikį įvairiems ES taksonomijos tikslams ir kategorijoms;

12.  norėtų, jog būtų užtikrinta, kad Tvarios Europos investicijų plano finansavimas ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis būtų skiriamas tų sričių politikai ir toms programoms, kurios turi didžiausią potencialą prisidėti prie kovos su klimato kaita ir prie kitų aplinkos tikslų įgyvendinimo, įskaitant ES įmonių, ypač MVĮ, perėjimą prie konkurencingesnės Sąjungos ir darbo vietų kūrimą, kartu prisitaikant prie skirtingų nacionalinių, regioninių ir vietos poreikių; nekantriai laukia, kol Komisija iki būsimos DFP pradžios paskelbs veiksmų klimato srityje, biologinės įvairovės ir kitų tvarių išlaidų stebėjimo teisės aktą, prireikus taikydama Taksonomijos reglamente nustatytus kriterijus; ragina į šį aktą, be kita ko, įtraukti stebėsenos metodus kartu su atitinkamomis taisomosiomis priemonėmis ir tvarumo patikros ir stebėjimo mechanizmą, kad būtų galima nustatyti žalingą poveikį pagal principą „nedaryti reikšmingos žalos“ ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą;

13.  pabrėžia, kad Tvarios Europos investicijų plano sėkmė priklauso nuo viešojo ir privačiojo finansavimo pakankamumo ir ES įvairių sričių politikos nuoseklumo; todėl pabrėžia, kad reikalingi suderinti tvarumo rodikliai ir poveikio vertinimo metodai; primygtinai pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Tvarios Europos investicijų planą, turėtų būti inicijuojami poveikio vertinimai, susiję su kitais teisės aktais, nesvarbu, ar jie dar teisėkūros etape, ar jau priimti, siekiant įvertinti esamų ES teisės aktų suderinamumą su ES aplinkos tikslais;

14.  pabrėžia, kad vienas iš Tvarios Europos investicijų plano tikslų turėtų būti užtikrinti, kad nuo netvarios ekonominės veiklos būtų pereita prie tvarios veiklos;

15.  mano, kad viešaisiais ir privačiaisiais finansais turėtų būti atsižvelgiama į ES taksonomijos reglamentą ir jie turi atitikti principą „nedaryti reikšmingos žalos“, siekiant užtikrinti, kad ES įvairių sričių politika ir finansavimas, įskaitant ES biudžetą, programas, finansuojamas pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU), Europos semestrą ir Europos investicijų banko (EIB) finansavimą, neprisidėtų prie projektų ir veiklos, kurie daro reikšmingą žalą socialiniams ar aplinkos tikslams, ir nekenktų ekonomikos konkurencingumui arba dėl jų nebūtų naikinamos darbo vietos; pabrėžia, kad valstybių biudžetai ir valstybiniai bankai patys vieni neįstengs panaikinti investicijų deficito; primena, kad dešimt didžiųjų Europos bankų kasmet vis dar investuoja daugiau kaip 100 mlrd. EUR į iškastinį kurą; primena, kad pagal Taksonomijos reglamentą Komisija iki 2020 m. pabaigos turi priimti deleguotąjį aktą, kuriame būtų nurodyti veiklos rūšių, kuriomis labai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, techniniai vertinimo kriterijai;

16.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal naująją DFP nebūtų remiama veikla, skatinanti susaistymą su turtu, kuris kenkia Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos tikslams, ar nebūtų į ją investuojama, atsižvelgiant į turto naudojimo trukmę;

17.  ragina Komisiją įvertinti galimybes išplėsti ES taksonomijos naudojimą su klimatu ir aplinkosauga susijusioms išlaidoms sekti visose ES viešojo finansavimo priemonėse, įskaitant naująją DFP, „InvestEU“, priemonę „Next Generation EU“, Mokumo palaikymo priemonę, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir Europos investicijų banko (EIB) fondus;

18.  ragina atitinkamuose ES finansavimo reglamentuose įtvirtinti principo „nedaryti reikšmingos žalos“ įgyvendinimą, pvz., atliekant poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimą; primena, kad iš anksto nepasitarus su vietos ir regionų valdžios institucijomis, pramonės šakoms ir MVĮ neturėtų būti nustatomos griežtos investavimo taisyklės;

19.  ragina Komisiją įvertinti ir nustatyti veiklą, kuri daro didelę žalą aplinkos tvarumui, laikantis Reglamento (ES) 2020/852 26 straipsnio 2 dalies a punkto ir atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko ir Finansų sistemos žalinimo tinklo centrinių bankų bei reguliavimo institucijų rekomendacijas;

20.  ragina realistiškai laipsniškai nutraukti viešąsias ir privačiąsias investicijas į taršią ir žalą darančią ekonominę veiklą, kuriai esama ekonomiškai pagrįstų alternatyvų, visapusiškai paisant valstybių narių teisių pasirinkti savo energijos rūšių derinį, siekiant įdiegti atsinaujinančiosios energijos ištekliais paremtą energetikos sistemą ir energetikos tinklą, kuris derėtų su Paryžiaus susitarimu; pabrėžia, kad reikia kuo skubiau rasti šias alternatyvas pasitelkiant masines investicijas į technologines inovacijas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą; primygtinai pabrėžia, kad pagal Tvarios Europos investicijų planą finansuojama veikla neturėtų dar labiau didinti ES socialinės nelygybės ir ekonominio bei socialinio pasidalijimo tarp rytų ir vakarų šalių; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2014–2016 m. 11 šalių ir Europos Sąjunga iškastiniam kurui subsidijuoti išleido 112 mlrd. EUR per metus; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas, kaip palaipsniui atsisakyti visų aplinkai kenksmingų subsidijų, siekiant padidinti ES nuoseklumą ir patikimumą išsaugant biologinę įvairovę bei natūralias ekologines sistemas ir paskatinti perėjimą prie švarios energijos sistemų bei neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos;

21.  mano, kad pereinant prie neutralaus poveikio klimatui turėtų būti išsaugotos vienodos sąlygos ES įmonėms ir jų konkurencingumui, ypač nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos atveju; mano, jog tam, kad būtų pasiekti Tvarios Europos investicijų plano tikslai, jis taip pat turėtų prisidėti prie tvarios Europos gamybos ir, įgyvendinant prekybos politiką, sumažinti pasaulyje išmetamų teršalų kiekį; ragina prekybos susitarimais neužtikrinti investuotojų apsaugos aplinkos, socialinių ar sveikatos apsaugos standartų sąskaita; pabrėžia, kad svarbu į ES su trečiosiomis šalimis sudaromus prekybos susitarimus įtraukti privalomus klimato ir kitus aplinkos apsaugos standartus, taip pat siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Europos įmonėms; ragina užtikrinti, kad trečiosios šalys būtų laikomos tinkamomis dalyvauti tarpvalstybiniuose projektuose, kuriais prisidedama prie Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo;

22.  pabrėžia, kad programos „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas ir „Kūrybiška Europa“, kaip pagrindinės ES švietimo, savanoriškos veiklos ir kultūros programos, yra itin svarbios priemonės reaguojant į klimato kaitą visame pasaulyje ir atlieka esminį vaidmenį skatinant įgūdžių, reikalingų pereinant prie žaliosios ekonomikos, ugdymą, didinant informuotumą aplinkos ir klimato kaitos klausimais, visų pirma jaunų žmonių, kurie vykdo savanorišką veiklą siekdami apsaugoti aplinką, ir kuriant kūrybiškus, įtraukius ir prieinamus aplinkos apsaugos problemų sprendimo būdus; pabrėžia, kad šios programos padeda siekti ES darnaus vystymosi tikslų; pabrėžia pagal programą „Erasmus+“ remiamų stažuočių žemės ūkio srityje svarbą;

ES biudžetas: finansinių išteklių tikslinis skyrimas, sutelkimas ir katalizavimas

23.  pabrėžia pagrindinį ES biudžeto vaidmenį įgyvendinant Tvarios Europos investicijų planą; pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujoms iniciatyvoms visada turėtų būti taikomas tvarumo vertinimas ir tvarumo patikra, jos turėtų būti finansuojamos skiriant papildomus asignavimus ir neturėtų daryti neigiamo poveikio kitų sričių politikai; pabrėžia ilgalaikės ES įvairių sričių politikos, pvz., sanglaudos ar žemės ūkio, svarbą kartu su kitų pagrindinių sričių politika, pvz., mokslinių tyrimų, inovacijų ar prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo; ragina Komisiją ir valstybes nares prisiimti politinius įsipareigojimus ir parengti Sąjungai į ateitį orientuotą DFP, kuri gebėtų patenkinti piliečių lūkesčius;

24.  pabrėžia tvarių privačių investicijų svarbą ir jų vaidmenį siekiant Tvarios Europos investicijų plano tikslų ir mano, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas privačiam finansavimui; be to, pabrėžia, kad reikėtų sustiprinti techninę paramą per vietos ir nacionalinio lygmens inkubatorius ir projektų inkubatorius, kurie padeda sutelkti finansuotojus ir projektų vykdytojus;

25.  palankiai vertina tai, kad Europos Vadovų Taryba pripažino Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skubia priemone investicijoms ir reformoms remti; vis dėlto apgailestauja dėl pasiūlymo gerokai sumažinti kelių ES programų papildomas lėšas ir visiškai panaikinti kitų programų papildomas lėšas; mano, kad siūlomas asignavimų programoms, kuriomis remiama nuo anglies priklausomų regionų pertvarka, sumažinimas prieštarauja ES žaliojo kurso darbotvarkei ir galiausiai taip pat turės įtakos Tvarios Europos investicijų plano finansavimui;

26.  pabrėžia, kad, norint įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, ES indėlis siekiant klimato tikslų turėtų būti paremtas didele su klimatu ir biologine įvairove susijusių išlaidų dalimi ES biudžete; todėl siekia, kad kuo greičiau būtų pasiektas privalomas tikslas 30 proc. išlaidų skirti klimato aspekto integravimo išlaidoms ir 10 proc. biologinei įvairovei; pabrėžia, kad su klimatu susijusių išlaidų tikslas turėtų būti taikomas visai DFP; pažymi, kad tikslas skirti 37 proc. išlaidų klimatui taip pat turėtų būti taikomas NGES išlaidoms; primygtinai ragina Komisiją nustatyti reikšmingą ir skaidrią ES biudžeto su klimatu susijusių išlaidų stebėjimo ir kontrolės sistemą; pabrėžia esminį naujų nuosavų išteklių vaidmenį sudarant sąlygas ES biudžetui ateityje pasiekti didesnį klimato veiksmų finansavimo lygį;

27.  palankiai vertina pasiūlymą papildyti Teisingos pertvarkos fondą (TPF) papildomomis lėšomis iš NGEU, tačiau apgailestauja dėl Tarybos pasiūlymo sumažinti šias papildomas lėšas ir pabrėžia, jog reikės papildomos paramos siekiant užtikrinti, kad tiesiogiai ir netiesiogiai nuo pertvarkos nukentėję darbuotojai gautų tinkamą pagalbą; pakartoja, kad TPF ištekliai gali papildyti pagal sanglaudos politiką turimus išteklius, ir atkreipia dėmesį į tai, kad naujuoju pasiūlymu neturėtų būti kenkiama sanglaudos politikai dėl privalomų perkėlimų iš valstybių narių nacionalinių paketų ir dėl jo rastis konkurencijos iškraipymų;

28.  mano, kad teisingos pertvarkos principas turėtų būti integruotas į visą žaliąjį kursą ir kad TPF turėtų ypatingą dėmesį skirti labiausiai nuo iškastinio kuro priklausantiems regionams; pabrėžia, kad projektai, kuriems skiriamos lėšos, turi būti aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarūs ir perspektyvūs ilguoju laikotarpiu; todėl ragina parengti išsamią ES strategiją, skirtą regionų, gaunančių TPF finansavimą, vystymuisi ir modernizavimui;

29.  pabrėžia, kad rengiant teisingos pertvarkos planus turėtų dalyvauti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai; mano, kad teisingos pertvarkos planuose turėtų būti atsižvelgiama į skirtingą valstybių narių ir regionų pradinę padėtį pereinant prie neutralaus poveikio klimatui; pažymi, kad turėtų būti aiškiau apibrėžti tinkamumo finansuoti kriterijai; mano, kad TPF finansuojamos programos taip pat turėtų būti vertinamos taikant veiksmų klimato srityje stebėjimo, gamtinio kapitalo apskaitos ir gyvavimo ciklo metodus;

30.  palankiai vertina du papildomus Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčius, t. y. specialią schemą pagal programą „InvestEU“ ir viešojo sektoriaus paskolų priemonę, kurie kartu su TPF sudarys naujų ekonominių galimybių ir padės sušvelninti socialinius bei ekonominius perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos įgyvendinimo ES padarinius pažeidžiamiausiuose ir daug anglies dioksido išmetančiuose regionuose ir miestuose, taip pat padės spręsti problemas, susijusias su energijos įperkamumu, su kuriomis piliečiai susiduria pertvarkos proceso metu; mano, jog norint, kad šie ramsčiai būtų sėkmingai įgyvendinti, labai svarbu valstybėms narėms, regionams ir miestams užtikrinti pakankamą techninę pagalbą;

31.  pabrėžia, kad socialiai teisinga pertvarka nebus įmanoma be didelio metropolinių zonų indėlio; todėl mano, kad Teisingos pertvarkos mechanizmo 2-ojo ir 3-iojo ramsčių ištekliai turėtų būti lengvai pasiekiami miestams, kad būtų sukurtas didelės apimties finansinis mechanizmas, skirtas miesto lygmens klimato srities ir socialinėms pastangoms paremti; pabrėžia, kad tai gali apimti tiesiogiai prieinamas lėšas, be kita ko, skiriamas būsto politikos sričių, pastatų renovacijos, modernizavimo ir izoliavimo programoms, viešojo transporto projektams, miestų žaliosios infrastruktūros gerinimui, žiedinės ekonomikos priemonių diegimui ar tvaraus vandens išteklių valdymo projektams;

32.  palankiai vertina programos „InvestEU“ vaidmenį įgyvendinant ir vykdant Tvarios Europos investicijų planą ir mano, kad ji turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Sąjungos ekologiško, teisingo ir atsparaus atsigavimo procese; apgailestauja dėl to, kad pasiūlytas programos „InvestEU“ finansavimas ir pagal DFP, ir pagal NGEU buvo gerokai sumažintas, palyginti su naujausiu Komisijos pasiūlymu; palankiai vertina pasiūlymą pagal programą „InvestEU“ sukurti strateginę investicijų priemonę, ypač įtraukti penktąją liniją – strateginę Europos investicijų liniją, siekiant skatinti tvarias investicijas į svarbiausias technologijas ir vertės grandines; pabrėžia, kad pagal programą „InvestEU“ finansuojami projektai turėtų atitikti Sąjungos 2030 m. klimato srities ir aplinkosaugos įsipareigojimus;

33.  pabrėžia, kad į persvarstytą Komisijos pasiūlymą jau įtrauktas 2019 m. gegužės mėn. Parlamento ir Tarybos pasiektas preliminarus susitarimas dėl programos „InvestEU“; primena, kad šiame susitarime ne tik numatyta privilegijuota EIB grupės padėtis, bet ir svarbus kitų įgyvendinančiųjų partnerių, pvz., nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų tarptautinių finansų įstaigų, vaidmuo; be to, primena, kad programa „InvestEU“ yra paklausa grindžiama priemonė ir kad dėl šios priežasties reikėtų vengti pernelyg didelės sektorinės ar geografinės koncentracijos; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad vietoje būtų prieinama reikiama techninė pagalba, taip garantuojant, kad projektai būtų finansuoti ten, kur jų labiausiai reikia, ir taip, kad jie teiktų tikrą papildomumą; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia labai svarbų konsultacijų centro, kuriam reikia užtikrinti reikiamus finansinius asignavimus, indėlį;

34.  dar kartą patvirtina ES, kaip pasaulinės lyderės kovoje su klimato kaita, atsakomybę skatinti tarptautinius partnerius laikytis panašaus požiūrio; mano, kad iš ES biudžeto trečiosioms šalims skiriami ištekliai neturėtų būti naudojami tokiu būdu, kuris prieštarautų žaliojo kurso tikslams, ir jais turėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pasiekti šiuos tikslus, atsižvelgiant į skirtingą kiekvienos šalies išsivystymo lygį ir skirtingus investicijų poreikius; mano, jog pandemijos metu įgyta patirtis parodė, kad aplinkos apsaugos ir biologinės įvairovės saugojimo veiksmai už Sąjungos ribų yra neatskiriamai susiję su vidine šalies gerove, ir tokie veiksmai yra ekonomiškai efektyvūs, palyginti su pandemijos poveikiu;

35.  pažymi, kad Inovacijų fondas ir Modernizavimo fondas turėtų svariai prisidėti prie tvarios pertvarkos siekiant iki 2020 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį, ir ypač palankiai vertina tai, kad Modernizavimo fondas skirtas investicijoms į energijos vartojimo efektyvumo didinimą 10 mažesnes pajamas gaunančių valstybių narių remti, todėl jis yra svarbi priemonė siekiant užtikrinti teisingą pertvarką; vis dėlto pabrėžia, kad reikia griežčiau prižiūrėti fondą, nes investicijos į veiklą, kuria daroma reikšminga žala socialiniams ir aplinkos tikslams, neturėtų būti laikoma tinkama gauti paramą iš Modernizavimo fondo;

36.  mano, kad reikia vengti iš Sąjungos biudžeto finansuojamų susijusių veiklos rūšių sutapimo, ir laikosi nuomonės, kad Sąjungos biudžetui nepriklausančių fondų buvimas galėtų apsunkinti biudžeto priežiūrą; ragina Komisiją tinkamai informuoti biudžeto valdymo instituciją apie fondų įgyvendinimą;

37.  palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) peržiūrėti Modernizavimo fondą ir Inovacijų fondą; pakartoja jau seniau išreikštą reikalavimą, kad didelė ATLPS pajamų dalis būtų priskirta nuosaviems ištekliams;

38.  pabrėžia, kad bendrai žemės ūkio politikai (BŽŪP) ir bendrai žuvininkystės politikai teks svarbus vaidmuo siekiant Tvarios Europos investicijų plano tikslų; pažymi, kad, siekiant ES žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose tvaresnio gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, reikėtų išlaikyti BŽŪP tikslus remti aukštos kokybės maisto tiekimą, užtikrinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą europiečiams, prisidėti prie stabilių ir priimtinų pajamų ūkininkams ir žvejams ir prie tvarios kaimo vietovių plėtros; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad BŽŪP padėtų siekti ES klimato ir tvarumo tikslų, kaip pabrėžiama 2018 m. lapkričio 7 d. Europos Audito Rūmų ataskaitoje;

39.  pabrėžia, kad svarbu palengvinti prieigą prie viešųjų ir privačiųjų finansų, siekiant remti didesnes žaliąsias investicijas, skaitmeninimo priemonių plėtrą ir galimybes jomis naudotis, modernizaciją ir inovacijas: taip žemės ūkio sektorius, žuvininkystės sektorius ir kaimo vietovės galės atremti žaliojo kurso tikslų ir užmojų įgyvendinimo iššūkius bei pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis;

40.  pabrėžia, kad sanglaudos politika kaip pagrindinė ES investicijų politika bus labai svarbi remiant perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui; atkreipia dėmesį į tai, kad po COVID-19 pandemijos sanglaudos politika bus viena iš svarbiausių tvarų ekonomikos atsigavimą skatinančių priemonių ir ji turėtų išsaugoti savo ilgalaikį vaidmenį, kurio esmė – prisidėti prie socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos skatinimo, kaip nustatyta ES sutartyse; pabrėžia, jog reikėtų sustiprinti sanglaudos politiką siekiant sudaryti galimybes, kad būtų įgyvendinti jos pagrindiniai tikslai ir ji padėtų sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą;

41.  pritaria Komisijos naujoviškam požiūriui, išreikštam jos pareiškime, pagal kurį ES biudžetas padės siekti klimato ir aplinkos tikslų, be kita ko, savo pajamomis; primena Parlamento poziciją, pagal kurią pritariama tam, kad būtų nustatyti nauji nuosavi ištekliai, kurie galėtų sukurti pridėtinę vertę ir iš esmės paremti Europos žaliąjį kursą;

42.  dar kartą patvirtina preliminariame pranešime dėl DFP išdėstytą savo ankstesnę poziciją dėl galimų naujų nuosavų išteklių sąrašo, kuris turėtų atitikti pagrindinius ES tikslus, įskaitant kovą su klimato kaita ir aplinkos apsaugą; todėl prašo, nesukuriant papildomos naštos piliečiams, nustatyti naujus nuosavus išteklius, kurie galėtų apimti, pvz., išteklius, apie kuriuos Komisija 2018 m. pateikė duomenis ir kurie grindžiami:

atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą visoms valstybėms narėms prisijungti prie tvirtesnio bendradarbiavimo sistemos FSM srityje; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti išsamią informaciją apie nuosavus išteklius, pristatytus 2020 m. gegužės 27 d. komunikate dėl ekonomikos gaivinimo plano, įskaitant rinkliavą, pagrįstą didelių įmonių veikla, ir galimą ATLPS išplėtimą į ją įtraukiant jūrų ir aviacijos sektorius;

43.  primygtinai pabrėžia, kad naujų nuosavų išteklių krepšelis į ES biudžetą turėtų būti įtrauktas nuo 2021 m. ir turėtų būti nustatytas teisiškai privalomas tvarkaraštis, pagal kurį būsimos DFP laikotarpiu būtų siūlomi ir nustatomi nauji nuosavi ištekliai; ragina, kad pajamos iš naujų nuosavų išteklių būtų pakankamos bent jau lėšų grąžinimo įsipareigojimams pagal ekonomikos gaivinimo priemonę padengti; tikisi, kad visos šį lygį viršijančios pajamos bus pervedamos į ES biudžetą, siekiant, be kita ko, panaikinti žaliojo kurso finansavimo trūkumą, nedarant poveikio universalumo principui;

44.  pabrėžia tai, kad abi pajamų rūšys, tiek konkrečiai su aplinka susijusios, tiek nesusijusios pajamos, bus būtinos kuriant patikimą tikrų nuosavų išteklių krepšelį, kadangi su aplinka susijusios pajamos laikui bėgant galėtų proporcingai mažėti, ES siekiant neutralaus poveikio aplinkai;

Finansų įstaigos: sąlygų įgyvendinti žaliąjį kursą sudarymas

45.  palankiai vertina EIB sprendimą persvarstyti savo skolinimo energetikos srityje politiką ir klimato strategiją ir nuo 2025 m. 50 proc. savo operacijų skirti kovai su klimato kaita ir aplinkos tvarumui, kad būtų įvykdyti ES įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą; ragina EIB taip pat persvarstyti savo skolinimo transporto srityje politiką ir įsipareigoti tvariam perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ir žiedinės ekonomikos, kartu atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių energijos rūšių derinius ir ypatingą dėmesį skiriant sektoriams ir regionams, kuriems pertvarka daro didžiausią poveikį; ypač ragina įgyvendinti naują politiką daug anglies dioksido išmetančiuose pramonės sektoriuose, kuriems EIB teikia paramą, siekiant paremti šių sektorių pertvarką, kad būtų suvienodintos visos naujos sektorių paskolos tam, kad vėliausiai iki 2050 m. būtų užtikrintas neutralus poveikis klimatui; palankiai vertina EIB įsipareigojimą iki 2021 m. nutraukti iškastinio kuro energijos projektų finansavimą; reikalauja patvirtinti ir paskelbti patikrinamus pertvarkos planus, kaip pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslus;

46.  pabrėžia, kad EIB atsakas į COVID-19 pandemiją turėtų būti suderintas su Tvarios Europos investicijų plano tikslais; tačiau pažymi, kad ne visi finansuojami projektai gali būti naudingi siekiant ES klimato srities tikslų, ir primygtinai reikalauja, kad tai neužkirstų kelio jų finansavimui; vis dėlto laikosi nuomonės, kad EIB portfelis turi būti suderintas su ES tvarumo tikslais ir principu „nedaryti reikšmingos žalos“; ragina EIB parengti konkrečias veiksmų gaires, kaip iki 2025 m. pasiekti išsamiai apibrėžtą 50 proc. tikslą, ir kasmet nurodyti savo turto, kuriuo finansuojama veikla, kuri pagal ES taksonomiją laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, dalį; primena, kad šis bankas, reaguodamas į COVID-19 pandemiją, turėtų skirti 240 mlrd. EUR investicijų, ir tai buvo pasiekta per keletą savaičių;

47.  mano, jog siekiant, kad EIB atliktų sėkmingą vaidmenį finansuojant žaliąjį kursą, būtina laikytis principu „iš apačios į viršų“ ir dalyvavimu grindžiamo požiūrio, ir jog EIB turėtų skatinti konkrečius viešojo ir privačiojo sektorių dialogus ir geriau derinti veiksmus su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais; be to, pabrėžia EIB nepriklausomumą ir kartu pažymi, kad svarbu užtikrinti demokratinę investicijų kontrolę;

48.  primena, kad EIB yra didžiausias pasaulyje žaliųjų obligacijų emitentas, per 11 metų surinkęs daugiau kaip 23 mlrd. EUR; pažymi, kad labai didelis iššūkis buvo nustatyti bendrus standartus siekiant išvengti ekologinio manipuliavimo; palankiai vertina naujas EIB 2018 m. išleistas informuotumo apie tvarumą obligacijas, skirtas investicijoms į JT darnaus vystymosi tikslus paremti; pabrėžia, kad svarbu nustatyti su šiomis naujomis obligacijomis susijusius bendrus standartus siekiant užtikrinti, kad projektai būtų skaidrūs, juos būtų galima patikrinti ir kiekybiškai įvertinti; ragina EIB tęsti šią veiklą ir plėsti žaliąsias obligacijas ir informuotumo apie tvarumą obligacijas, nes tai gali palengvinti Tvarios Europos investicijų plano įgyvendinimą ir padėti plėtoti socialinio ir aplinkos tvarumo obligacijų rinką, remiantis pagal ES tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą ir ES taksonomiją vykdoma veikla;

49.  ragina EIB imtis aktyvių veiksmų remiant projektus, kuriais prisidedama prie teisingos pertvarkos, pvz., mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą, MVĮ prieigą prie finansavimo, socialines investicijas ir įgūdžius;

50.  pažymi, kad EIB pirmininkas Werner Hoyer pabrėžė, jog reikia didinti EIB kapitalo bazę, kad jis galėtų toliau remti plataus užmojo projektus, kuriais grindžiamas perėjimas prie tvarios ekonomikos;

51.  pripažįsta svarbų nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų bei tarptautinių finansų įstaigų, įskaitant Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką ir Pasaulio banką, vaidmenį finansuojant tvarius projektus ir taip prisidedant prie Paryžiaus susitarimo tikslų įvykdymo; pabrėžia, kad nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos, atsižvelgiant į jų patirtį ir pajėgumus nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, gali prisidėti prie viešojo finansavimo poveikio didinimo, be kita ko, plėtodami partnerystę pagal programą „InvestEU“, ir taip padėti siekti Sąjungos klimato srities tikslų; pabrėžia tai, kad norint sėkmingai įgyvendinti Tvarios Europos investicijų planą labai svarbu finansuoti MVĮ;

52.  taip pat pabrėžia, kad nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos puikiai išmano, kaip rengti, valdyti ir finansuoti santykinai mažus projektus, dėl šioje srityje sukauptos patirties; todėl palankiai vertina jų įsitraukimą įgyvendinant įvairius Tvarios Europos investicijų plano aspektus, nes tai yra tinkamiausios institucijos Europos investicijoms nukreipti į realiąją ekonomiką vietos lygmeniu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vietinę techninę paramą projektų rengėjams ir inovacijoms, ir akcentuoja projektų inkubatorių vaidmenį padedant pasiekti, kad šie projektų pasiūlymai galėtų pakankamai subręsti ir gauti finansavimą; ragina įgyvendinti valstybės pagalbos reformas, kurios leis nacionaliniams skatinamojo investavimo bankams ir įstaigoms teikti lengvatines paskolas, taip skatinant tvarumą;

53.  pažymi, kad viešosios ir privačios investicijos gali padėti tvariai atgaivinti ekonomiką ir padidinti atsparumą, kai lėšos tiesiogiai skiriamos žaliosioms investicijoms, pvz., elektros tinklų, supertinklų ir pažangiųjų tinklų, geležinkelių tinklų, energijos naudojimo efektyvumo ir žiedinės ekonomikos projektams;

54.  pabrėžia, kad dėl aplinkosaugos ir klimato katastrofų kyla vis didesnė rizika finansiniam stabilumui, todėl reikėtų geriau įtraukti tokią ilgalaikę riziką į prudencinio reguliavimo ir priežiūros vertinimus; mano, kad ECB politikoje turėtų būti labiau atsižvelgiama į kovą su klimato kaita ir tvarumo skatinimą, kartu visapusiškai paisant jo įgaliojimų ir nepriklausomumo ir nepakenkiant jo, kaip finansinio ir pinigų stabilumo sergėtojo, vaidmeniui; primena ECB pirmininko pareiškimą, kad ECB remia taksonomijos kūrimą kaip būdą palengvinti aplinkos aspektų įtraukimą į centrinių bankų portfelius; atkreipia dėmesį į užmojį, kuris atsispindi naujausiame Eurosistemos atsake į Europos Komisijos viešas konsultacijas dėl atnaujintos tvaraus finansavimo strategijos ir Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos persvarstymo, kuriame teigiama, kad rinkos jėgos gali ir turėtų būti pagrindinė finansinių srautų nukreipimo į tvarią ekonominę veiklą varomoji jėga; palankiai vertina ECB ir centrinių bankų ir reguliavimo institucijų finansų sistemos žalinimo tinklo raginimus, kad finansų reguliavimo institucijos geriau vertintų su tvarumu susijusią finansinę riziką;

55.  ragina ECB toliau vykdyti savo pinigų politikos strategiją visapusiškai laikantis SESV įtvirtintų ECB įgaliojimų kainų stabilumo srityje; pažymi, kad, persvarstydamas savo pinigų politikos strategiją, pagal Paryžiaus susitarimą ECB įvertins, ar ir kaip jis, laikymasis savo įgaliojimų, gali atsižvelgti į tvarumo aspektus, ypač į riziką, susijusią su aplinkos tvarumu, savo įkaito sistemoje ir kasmetiniame testavime nepalankiausiomis sąlygomis, kartu atskiriant pinigų politikos ir prudencinės priežiūros funkcijas; be to, ragina ECB pateikti informaciją apie pinigų politikos suderinimo su Paryžiaus susitarimu lygį, kartu parengiant veiksmų gaires dėl būsimo suderinimo tinkamai naudojant ES taksonomiją šiems veiksmams; ragina ECB ieškoti kitų būdų EIB paremti siekiant padidinti EIB finansavimo pajėgumus nesukuriant rinkos iškraipymų;

56.  siūlo ECB įvertinti galimybę pertvarkyti savo obligacijų portfelį, susijusį su dideliu anglies dioksido kiekiu, pagal Bendrovių sektoriaus pirkimo programą (BSPP) ir atsižvelgiant į EIB įsipareigojimus klimato srityje;

57.  ragina Europos priežiūros institucijas (EPI) kartu su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis parengti metinį prižiūrimų finansinių institucijų klimato aspekto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, dėl kurio šiuo metu visų pirma diskutuoja finansų sistemos žalinimo tinklo atstovai, siekiant suvokti atitinkamų ES finansinių institucijų portfelių keliamą su klimatu susijusią finansinę riziką;

58.  mano, kad viešasis transportas yra labai svarbus norint pasiekti tvaraus judumo mieste; pabrėžia, kad reikia didinti paramą vietos ir regiono lygmens visuomeninio transporto tinklams ir automobilių parkams, nes tai būtų veiksminga priemonė pereinant prie mažataršio judumo, kartu skatinant perėjimą prie kitų transporto rūšių, visų pirma metropoliniuose centruose, ir gerinti susisiekimą kaimo vietovėse, siekiant skatinti teritorinę sanglaudą; mano, kad norint paskatinti judumo mieste pertvarką labai svarbu glaudžiau susieti miesto transporto finansavimą su tvaraus judumo mieste planais (angl. SUMPS); ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis parengiant tvarius judumo mieste planus ir politiką, įskaitant paramą efektyvioms viešojo transporto sistemoms ir aktyviems judumo sprendimams, pvz., vaikščiojimui ir važiavimui dviračiu, ir skirtingų transporto priemonių rūšių prieinamumo ir daugiarūšiškumo skatinimui;

Privačių investicijų sutelkimas tvariam atsigavimui užtikrinti

59.  remia atnaujintą tvarių finansų strategiją; pabrėžia, kad reikalingas patobulintas finansinių produktų ES ekologinis ženklas, ES žaliųjų obligacijų standartas (ES ŽOS) ir patikimesni, palyginami ir prieinami duomenys apie tvarumą, gauti suderinus tvarumo rodiklius; primena apie tai, kad žalieji finansai turės didelę įtaką tarptautiniam ES ir euro vaidmeniui kitą dešimtmetį; pabrėžia supaprastintų ataskaitų teikimo standartų svarbą MVĮ, padedant joms visapusiškai dalyvauti kapitalo rinkose;

60.  tvirtina, kad patikimesni, palyginami ir prieinami tvarumo duomenys yra nepakeičiami siekiant, kad ES tvarių finansų sistema būtų praktiškai veiksminga; palankiai vertina aukšto lygio forumo idėją sukurti Europos bendros prieigos tašką (angl. ESAP), kuriame būtų kaupiama informacija apie ES įmones, susiejant esamus nacionalinius ir ES registrus ir bendrovių duomenų bazes, kaip būdą padėti bendrovėms, visų pirma mažesnėse valstybėse narėse, pritraukti investuotojų; pabrėžia, kad įmonės taip pat turėtų galėti kontroliuoti savo duomenų prieinamumą Europos bendros prieigos taške; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos bendros prieigos prie finansinės ir nefinansinės informacijos apie biržines ir nebiržines ES įmones taško, prireikus taip pat laikantis proporcingumo principo; ragina Komisiją supaprastinti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos skaidrumo reikalavimus, atsižvelgiant į Taksonomijos reglamentą ir Tvarios finansinės informacijos atskleidimo reglamentą; ragina taikyti skaidrią duomenų rinkimo ir skelbimo metodiką; ragina Komisiją įdiegti veiksmingą Tvarios Europos investicijų plano įgyvendinimo duomenų stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemą, kuri būtų viešai prieinama, taip užtikrinant visišką ES žaliosios pertvarkos išlaidų skaidrumą; mano, kad dauguma ES obligacijų, numatytų išleisti pagal ekonomikos gaivinimo planą, turėtų būti išleistos remiantis ES ŽOS, kaip siūlo Komisija;

61.  palankiai vertina pasiektą pažangą įgyvendinant 2018 m. Tvaraus finansavimo veiksmų plane nurodytas iniciatyvas; ragina atsižvelgiant į įvairius tvarumo kriterijus ir rodiklius priimti Taxonomijos reglamente numatytus deleguotuosius aktus; ypač ragina sparčiai įgyvendinti principą „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip nurodyta Tvarios finansų sistemos ir atskleidimo bei Taksonomijos reglamentuose; pabrėžia, kad svarbu visiems finansiniams produktams ir subjektams taikyti vienodus plačių užmojų informacijos atskleidimo reikalavimus;

62.  mano, kad būsima atnaujinta ES tvarių finansų strategija – puiki galimybė paspartinti perėjimą prie tvarių mažmeninių investicijų; ragina Komisiją pasiūlyti priemones, būtinas norint skatinti tvarias mažmenines investicijas;

63.  atkreipia dėmesį į Taksonomijos reglamento 26 straipsnio 2 dalį, kurioje reikalaujama, kad Komisija įgaliojama iki 2021 m. gruodžio 31 d. paskelbti ataskaitą, kurioje būtų apibūdintos nuostatos, reikalingos siekiant išplėsti reglamento taikymo sritį, norint įtraukti ne tik aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos, bet ir kitus tvarumo tikslus, pavyzdžiui socialinius tikslus;

64.  pritaria aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais raginimui nustatyti naujas priemones, kurios skatintų žmonėms ir planetai naudingą ilgalaikiškumą; ragina Komisiją išnagrinėti, kaip geriau įtraukti ilgalaikę perspektyvą į įmonių valdymo tvarką ir taisykles, ir pateikti pasiūlymus; palankiai vertina, kad parengta tvaraus įmonių valdymo iniciatyva;

65.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę persvarstyti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą, į kurią galėtų būti įtrauktas įmonių veiklos poveikio aplinkos, socialiniam ir valdymo tvarumui atskleidimas;

66.  primygtinai reikalauja, kad viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijos papildytų viena kitą, kai tai įmanoma, sutelkiant žaliojo kurso įgyvendinimui reikalingą finansavimą; pabrėžia, kad privačiojo sektoriaus investicijos neturėtų būti išstumiamos, siekiant kuo labiau padidinti Tvarios Europos investicijų plano finansavimą;

67.  primena, kad investicijos į netvarią ekonominę veiklą ir skolinimas gali lemti neišnaudojamo turto atsiradimą arba tokias investicijas su blokavimo poveikiu (angl. lock-in effects); atkreipia dėmesį į tai, kad ši rizika turi būti pakankamai integruota į kredito reitingus ir rizikos ribojimo sistemas, įskaitant sistemą „Bazelis“; todėl ragina Komisiją išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriau įtraukti tvarumo riziką ir ilgalaikių investicijų ir skolinimosi prudencinę tvarką, be kita ko, ES bankininkystės taisyklių sąvadą, nes tai taip pat paskatins bendrą finansinį sistemos stabilumą, ir toliau siekti skatinti tvarumo veiksnių patikimumą, palyginamumą ir skaidrumą kredito reitingų srityje; mano, kad šis klausimas galėtų būti sprendžiamas atliekant būsimas Kredito reitingų agentūrų reglamento, Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Mokumo sistemų peržiūras;

68.  primena, kad tvarios investicijos nebūtinai turi mažesnės rizikos profilį nei kitų rūšių investicijos;

69.  mano, kad MVĮ turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti pagal Tvarios Europos investicijų planą teikiamu viešojo ir privačiojo sektoriaus finansavimu; pabrėžia, kad reikalingos papildomos pastangos informuojant MVĮ apie naujas finansavimo galimybes pagal Tvarios Europos investicijų planą;

Tvarių viešųjų investicijų skatinimas krizės laikotarpiu

70.  ragina parengti tvarių investicijų priemonę, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti Europos žaliajame kurse nustatytų tikslų, tačiau pabrėžia, kad koks bebūtų pasirinktas finansavimo modelis, didesnis viešųjų investicijų kiekis turi prisidėti didinant ES viešųjų finansų tvarumą; mano, kad atliekant galimą ES ekonomikos valdymo sistemos peržiūrą reikėtų atsižvelgti į nepriklausomos Europos fiskalinės valdybos rekomendacijas ir reikėtų skatinti valstybes nares savo ekonomiką bei viešąsias išlaidas suderinti su Europos žaliojo kurso tikslais; pritaria Komisijos įsipareigojimui išnagrinėti kitas palankias sistemas, pvz., žaliųjų obligacijų standartus, ir ragina Komisiją nustatyti geriausią žaliojo biudžeto sudarymo praktiką;

71.  ragina tvariai ir veiksmingai naudoti valstybės paramą transporto sektoriui, visų pirma oro transporto bendrovėms, turizmo ir automobilių sektoriams; ragina Taksonomijos reglamente apibrėžtą pereinamojo laikotarpio veiklą laikyti atitinkančia reikalavimus gauti finansavimą pagal Tvarios Europos investicijų planą ir ragina ypatingą dėmesį skirti galimybėms gauti finansavimą ir kitų formų paramą labai mažoms įmonėms ir MVĮ;

72.  ragina integruoti tvarius viešuosius pirkimus ir konkursus ir to siekiant stiprinti koordinavimą Europos lygmeniu;

73.  teigiamai vertina, kad atgaivinimo ir atsparumo didinimo planai bus grindžiami bendrais ES prioritetais; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į Europos žaliąjį kursą ir Europos socialinių teisių ramstį, taip pat į skaitmeninę darbotvarkę ir strateginį tikslą siekti Europos suverenumo strateginiuose sektoriuose užtikrinant tvarią pramonės bazę; primena, kad reikia investuoti į ekologišką ekonomikos atgaivinimą ir didinti valstybių narių konvergenciją įgyvendinant Tvarios Europos investicijų planą, nes jis galėtų padėti paspartinti ekonomikos atgaivinimą; ragina įtraukti prioritetus tokiose srityse kaip užimtumas, įgūdžiai, švietimas, skaitmeninis verslumas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, sveikata, taip pat su verslo ir ne pelno aplinka susijusiose srityse, įskaitant viešąjį administravimą ir finansų sektorių; ragina Komisiją teikti techninę pagalbą valdžios institucijoms rengiant pereinamojo laikotarpio planus, kad būtų išvengta neišnaudojamo turto atsiradimo; ragina Komisiją stebėti atgaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad rimtų pažeidimų atvejais būtų susigrąžintos išmokėtos sumos; pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės, rengdamos planus, gerbtų teisinės valstybės principą ir mūsų demokratines vertybes;

74.  primygtinai reikalauja, kad Europos žaliojo kurso principas „nedaryti žalos“ būtų taikomas visiems ekonomikos gaivinimo planams;

75.  apgailestauja dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo išbraukti Mokumo paramos priemonę iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės; mano, kad ši priemonė yra svarbi siekiant sudaryti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje;

76.  ragina valstybės paramą gaunančias įmones įsipareigoti skelbti ataskaitas pagal šalis, išsaugant galimybę laikinai pasinaudoti nukrypti leidžiančia nuostata, kad būtų apsaugota neskelbtina komercinė informacija; ragina šias įmones taip pat užtikrinti sąžiningą konkurenciją, sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, laikytis nefinansinės informacijos atskleidimo įsipareigojimų bei išlaikyti darbo vietas ir pranešti apie suteiktą lengvatinį režimą ir griežtai susilaikyti nuo bet kokių mokesčių vengimo strategijų taikymo per patronuojamąsias įmones nebendradarbiaujančiose šalyse ir teritorijose, kuriose nevykdoma didelio masto ekonominė veikla; primygtinai ragina tokias įmones sąžiningai prisidėti prie ekonomikos gaivinimo mokant joms tenkančią sąžiningą mokesčių dalį; todėl siekia sudaryti naują įmonėms skirtą socialinį susitarimą, kuriame būtų derinamas pelno siekimas ir atsakomybė už žmones ir planetą;

77.  ragina Komisiją prireikus persvarstyti valstybės pagalbos taisykles, įskaitant laikinąją sistemą, nustatytą reaguojant į COVID-19 pandemiją, siekiant sudaryti sąlygas teikti didesnę viešąją paramą Europos žaliajam kursui ir užtikrinti, kad valstybės pagalba būtų teikiama su sąlyga, jog bus pasiekti Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos tikslai; pažymi, jog reikėtų atidžiai parengti bet kokią valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą, kad būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymui vidaus rinkoje ir būtų užtikrintas jos vientisumas bei vienodos sąlygos atliekant bet kokią būsimą peržiūrą;

78.  ragina Komisiją, tvirtinant valstybės narės prašymą skirti valstybės pagalbą, remiantis SESV 108 straipsniu, į savo sprendimą įtraukti nuostatas, kad daug anglies dioksido išskiriančiuose sektoriuose naudos gavėjai turi patvirtinti klimato srities tikslus ir žaliosios pertvarkos veiksmų gaires ir įrodyti, kad jų verslo modelis ir veikla atitinka Reglamento (ES) 2018/1999 2 skyriuje nustatytus tikslus;

79.  palankiai vertina tai, kad 2021 m. planuojama persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą, ir ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais PVM tarifai būtų suderinti su aplinkos apsaugos aspektais, būtų nustatytas vienkartinis plastiko mokestis ir padidinti atitinkami minimalūs akcizai, kurie prarado savo poveikį dėl infliacijos; nori šias reformas susieti su pastangomis išlaikyti mažiausią pajamų lygį Europos Sąjungoje turinčių asmenų perkamąją galią;

80.  primena, kad vis labiau reikia investuoti į ekologišką ekonomikos atgaivinimą ir kad dėl įmonių mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo į nacionalinius ir ES biudžetus galimai nesurenkama nuo 50–70 mlrd. EUR iki 160–190 mlrd. EUR, kurie galėtų būti panaudoti Tvarios Europos investicijų plano investicijoms; ragina valstybes nares sutelkti išteklius tvariam ir teisingam perėjimui finansuoti įgyvendinant bet kokį galimą EBPO įtraukų pagrindų susitarimą, įskaitant jo antrą ramstį; siekia aktyviau kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu; ragina ES lygmeniu koordinuoti veiksmus, kad būtų nustatytas ir ištirtas asmenų bei įmonių vykdomas agresyvus mokesčių planavimas ir jo išvengta; ragina parengti plataus užmojo 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo strategiją; ragina Tarybą Verslo apmokestinimo elgesio kodekse atnaujinti žalingų mokesčių režimų apibrėžties kriterijus ir pakartoja savo 2019 m. kovo 26 d. poziciją dėl valstybių narių, kurios sudaro palankesnes sąlygas agresyviam mokesčių planavimui; ragina Komisiją nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama valstybių narių mokesčių praktika; primena Komisijai, kad kalbant apie su mokesčiais susijusių dokumentų rinkinius reikia nepamiršti SESV 116 straipsnio, ir ragina Komisiją juo pasinaudoti siekiant išvengti konkurencijos sąlygų iškraipymo bendrojoje rinkoje;

81.  pageidauja, kad būtų užtikrinta, jog visi sąžiningai prisidėtų prie gaivinimo po COVID-19 krizės ir perėjimo prie konkurencingos ir tvarios ekonomikos, kartu atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių pajėgumus; mano, kad, kaip 2020 m. liepos 7 d. pabrėžė ECB pirmininkė Christine Lagarde, COVID-19 pandemija dažnai labiausiai paveikia pažeidžiamus asmenis, o turto kainos per visą krizę išaugo; ragina valstybes nares ir Komisiją ieškoti naujų išteklių finansuoti ekonomikos atgaivinimui, kurį vykdant būtų į tai atsižvelgta;

82.  pabrėžia, kad didesnis žaliojo kurso finansavimas reikš didesnę biudžetinę drausmę ir didesnę kontrolę, siekiant išvengti sukčiavimo ir lėšų nukreipimo; pažymi, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) neturi pajėgumų pati užkirsti kelią finansiniam sukčiavimui; todėl ragina visas valstybes nares prisijungti prie Europos prokuratūros;

83.  mano, kad sujungus visus šiame pranešime išdėstytus finansavimo pasiūlymus būtų galima sutelkti bent 660 mlrd. EUR per metus ir laimėti mūšį dėl klimato ir darbo vietų;

o
o   o

84.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0124. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0220. (6) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0102. (7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054. (8) OL C 76, 2020 3 9, p. 23. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206. (10) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/assessment_of_economic_and_investment_needs.pdf

2020 m. lapkričio 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ (COM(2020)0403 – C9-0158/2020 – 2020/0108(COD))(1)

P9_TA(2020)0306 A9-0203/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Pakeitimas 1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)

P9_TA(2020)0306 A9-0203/2020

Komisijos pasiūlymui dėl

P9_TA(2020)0306 A9-0203/2020

---------------------------------------------------------

P9_TA(2020)0306 A9-0203/2020

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatoma programa „InvestEU“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnį ir 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  COVID-19 pandemija yra didžiulis simetrinis sukrėtimas pasaulio ir Sąjungos ekonomikai, turintis didelį asimetrinį socialinį ir ekonominį poveikį visose valstybėse narėse ir regionuose. Dėl būtinų koronaviruso plitimo stabdymo priemonių ekonominė veikla ES labai sumažėjo. Pagal Komisijos 2020 m. vasaros Europos ekonominę prognozę numatoma, kad ES BVP sumažėjimas 2020 m. sieks maždaug 8,3 % – daugiau nei numatyta Komisijos 2020 m. pavasario Europos ekonominėje prognozėje ir daug daugiau nei per 2009 m. finansų krizę, o kai kuriuose sektoriuose sumažėjimas bus dar didesnis. Pandemijos protrūkis parodė, kaip susijusios tarpusavyje yra pasaulinės tiekimo grandinės, ir atskleidė tam tikras silpnąsias vietas, pvz., pernelyg didelę strateginių pramonės šakų priklausomybę nuo nediversifikuotų išorės tiekimo šaltinių ir ypatingos svarbos infrastruktūros trūkumą. Šias silpnąsias vietas reikia taisyti, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įskaitant labai mažas įmones, kad Sąjunga galėtų tinkamiau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, taip pat kad padidėtų visos ekonomikos atsparumas ir sykiu, laikantis jos taisyklių, būtų išlaikomas atvirumas sąžiningai konkurencijai ir sąžiningai prekybai. Manoma, kad investicinė veikla gerokai sumažėjo. Net ir prieš pandemiją, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėjo, jis vis dar buvo mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis per tvirtą atsigavimą, ir nepakankamas, kad kompensuotų po 2009 m. krizės ne vienus metus trukusį investicijų deficitą. Dar svarbiau tai, kad dabartiniai investicijų lygiai ir prognozės neaprėpia visų struktūrinių investicijų, Sąjungai reikalingų, kad būtų vėl užkurtas ir išlaikytas ilgalaikis augimas atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, inovacijų, įgūdžių, infrastruktūros, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) srityse, ir į būtinybę spręsti tokius esminius visuomenės uždavinius kaip tvarumas ar visuomenės senėjimas. Todėl, siekiant įgyvendinti Sąjungos politikos tikslus, įskaitant 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Europos žaliojo kurso, 2020 m. sausio 14 d. komunikatą dėl Tvarios Europos investicijų plano, 2020 m. kovo 10 d. komunikatą dėl naujos Europos pramonės strategijos ir 2020 m. kovo 10 d. komunikatą dėl tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategijos, ir remti greitą, tvarų, įtraukų, patvarų ir tinkamai vykdomą ekonomikos atgaivinimą, būtina teikti paramą, kuri padėtų spręsti rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir mažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose;

(2)  atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro jų taikymo srities dubliavimosi. Dėl šios įvairovės taip pat kilo painiavos tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jie susidūrė su skirtingomis atitikties reikalavimams ir ataskaitų teikimo taisyklėmis. Dėl to, kad nėra suderintų taisyklių, nebuvo galimybių derinti kelis Sąjungos fondus, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas įgyvendinant tokius paramos projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, remiantis pagal Investicijų planą Europai įsteigto Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) patirtimi, turėtų būti įsteigtas vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas, – kuris teiktų veiksmingesnę paramą integruodamas ir supaprastindamas pagal bendrą biudžeto garantijų sistemą siūlomą finansavimą, taip sustiprinant Sąjungos paramos poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

(3)  per kelerius pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų ir dokumentų, kuriais siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir skatinti tvarų integracinį augimą bei darbo vietų kūrimą, pvz., 2010 m. kovo 3 d. Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, 2015 m. rugsėjo 30 d. Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą, 2018 m. gegužės 22 d. Naująją Europos kultūros darbotvarkę, 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą, 2016 m. lapkričio 30 d. dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, 2015 m. gruodžio 2 d. iniciatyvą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“, 2016 m. liepos 20 d. komunikatą „Europos mažataršio judumo strategija“, 2016 m. lapkričio 30 d. Europos gynybos veiksmų planą, 2017 m. birželio 7 d. komunikatą „Pradeda veikti Europos gynybos fondas“, 2016 m. spalio 26 d. Europos kosmoso strategiją, 2017 m. gruodžio 13 d. Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio, 2018 m. lapkričio 28 d. 2050 m. ilgalaikę strategiją „Švari mūsų visų planeta“, 2019 m. gruodžio 11 d. Europos žaliąjį kursą, 2020 m. sausio 14 d. Europos žaliojo kurso investicijų planą, 2020 m. sausio 14 d. iniciatyvą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“, 2020 m. vasario 19 d. Europos skaitmeninės ateities kūrimo strategiją, duomenų strategiją ir komunikatą dėl dirbtinio intelekto, [Reglamentą, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)], 2020 m. kovo 10 d. Naująją Europos pramonės strategiją ir 2020 m. kovo 10 d. Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategiją, 2020 m. gegužės 20 d. 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, 2020 m. birželio 18 d. Reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 2020 m. liepos 8 d. Energetikos sistemos integracijos strategiją ir ES vandenilio strategiją. „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sustiprinti šių viena kitą papildančių strategijų sinergiją, teikdamas paramą investicijoms ir galimybes gauti finansavimą;

(4)  Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, kuriuo remiantis nustatomi nacionalinių reformų prioritetai ir stebimas jų įgyvendinimas. Valstybės narės, prireikus bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, parengia nacionalines daugiametes investicijų strategijas tiems reformų prioritetams įgyvendinti. Šios strategijos turėtų būti pristatomos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus remiami nacionalinėmis, Sąjungos arba abejomis lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė. Šios strategijos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudotis Sąjungos finansavimu ir maksimaliai padidinti finansinės paramos, kuri bus gaunama iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, taip pat pagal Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir programą „InvestEU“, pridėtinę vertę;

(5)  „InvestEU“ fondas turėtų prisidėti prie Sąjungos konkurencingumo ir socialinės bei ekonominės konvergencijos bei sanglaudos didinimo, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityse, prie išteklių naudojimo efektyvumo didinimo pagal žiedinės ekonomikos principus, prie Sąjungos ekonomikos augimo tvarumo ir įtraukumo, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų socialinio atsparumo ir integruotumo, be kita ko, taikant tokius sprendimus, kuriais siekiama mažinti tokių rinkų susiskaidymą ir diversifikuoti Sąjungos įmonėms skiriamo finansavimo šaltinius. Šiuo tikslu iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos naudojimo, rizikos pasidalijimo ir nuosavo bei kvazinuosavo kapitalo priemonių (pvz., mišrios skolos, subordinuotosios skolos ar kapitalo konvertavimo), pagrįstų atitinkamai Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių finansiniais įnašais, sistemą. „InvestEU“ fondas turėtų būti orientuotas į paklausą ir sykiu jo veikla turėtų būti siekiama užtikrinti strateginę ilgalaikę naudą pagrindinėse Sąjungos politikos srityse, kurios kitu atveju nebūtų finansuojamos ar būtų finansuojamos nepakankamai, taip prisidedant prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo. Parama iš „InvestEU“ fondo turėtų apimti įvairiausius sektorius ir regionus, tačiau reikėtų vengti per didelės sektorinės ar geografinės koncentracijos, taip pat turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti projektus, kuriuose dalyvauja partneriai ir projektai, skatinantys tinklų, branduolių ir skaitmeninių inovacijų centrų plėtrą ES regionuose;

(6)  kultūra ir kūryba yra svarbūs ir greitai augantys Sąjungos sektoriai, galintys atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant tvarų ekonomikos gaivinimą, kuriuose iš intelektinės nuosavybės ir individualaus kūrybiškumo kuriama ekonominė ir kultūrinė vertė. Tačiau ▌COVID-19 krizės pradžioje įvesti socialinių ryšių ir renginių organizavimo apribojimai toliau griežtėja ir jau yra padarę didelį neigiamą ekonominį poveikį šiems sektoriams ir juose dirbantiems asmenims, todėl gali būti padaryta ilgalaikė struktūrinė žala, susijusi su galimybe naudotis kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemone, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1295/2013(5), arba kompleksinėmis finansinėmis priemonėmis. Be to, nematerialus šių sektorių turto pobūdis riboja šių sektorių MVĮ ir organizacijų galimybes gauti privatų finansavimą, kuris yra būtinas norint investuoti, plėsti veiklą ir konkuruoti tarptautiniu lygmeniu. Įgyvendinant programą „InvestEU“ turėtų būti ir toliau palengvinamos kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių MVĮ ir organizacijų galimybės gauti finansavimą; Kultūros ir kūrybos, garso ir vaizdo bei žiniasklaidos sektoriai skaitmeniniame amžiuje yra labai svarbūs mūsų kultūrinei įvairovei bei demokratinei ir darniai visuomenei kurti ir neatsiejama mūsų suverenumo ir autonomijos dalis, todėl nuo strateginių investicijų į audiovizualinį ir žiniasklaidos turinį bei technologijas priklauso šių sektorių konkurencingumas ir jų ilgalaikis pajėgumas kokybišką turinį kurti ir skleisti plačiai auditorijai tarpvalstybiniu mastu, laikantis pliuralizmo ir žodžio laisvės principų;

(7)  siekiant skatinti tvarų integracinį augimą, investicijas ir užimtumą ir taip prisidėti prie gerovės didinimo, teisingesnio pajamų paskirstymo ir didesnės ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje, „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant kultūros paveldą; „InvestEU“ fondo finansuojami projektai turėtų atitikti Sąjungos aplinkos ir socialinius standartus, įskaitant darbuotojų teisių standartus. Per „InvestEU“ fondą taikomos intervencinės priemonės turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijomis;

(8)  Sąjunga patvirtino tikslus, nustatytus Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime, priimtame pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją(6) (toliau – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos), taip pat Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje (2015–2030 m.). Norint pasiekti tuos tikslus, taip pat tikslus, kurie nustatyti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia smarkiai suintensyvinti veiksmus darnaus vystymosi srityje. Todėl „InvestEU“ fondo struktūroje turėtų aiškiai atsispindėti tvaraus vystymosi principai;

(9)  programa „InvestEU“ turėtų padėti kurti Sąjungoje tvarią finansų sistemą, kuri remtų privačiojo kapitalo perorientavimą į tvarias investicijas, atsižvelgiant į 2018 m. kovo 8 d. Komisijos komunikate „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“, 2020 m. kovo 10 d. komunikate dėl naujos Europos pramonės strategijos, 2020 m. kovo 10 d. komunikate dėl tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategijos ir 2020 m. sausio 14 d. ▌ komunikate dėl Europos žaliojo kurso investicijų plano, išdėstytus tikslus;

(10)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita, vykdoma laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir darnaus vystymosi tikslus, svarbą, programa „InvestEU“ bus prisidedama prie klimato politikos veiksmų integravimo ir prie bendro tikslo – ne mažiau kaip 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais ne mažiau kaip 30 % bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus nustatyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais ir pakartotinai įvertinti vykdant atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus;

(11)  „InvestEU“ fondo įnašas siekiant klimato tikslo bus stebimas naudojantis ES klimato stebėjimo sistema, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai naudodama [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti(7)] nustatytus kriterijus, skirtus įvertinti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti padedama įgyvendinti kitus darnaus vystymosi tikslų aspektus;

(12)  Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai pusė yra susijusios su aplinka. Šios grėsmės – oro, dirvožemio, vidaus vandenų ir vandenynų tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondu, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. Sąjunga taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo prievoles pagal Biologinės įvairovės konvenciją(8) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284(9). Todėl aplinkos tvarumo tikslams skirtos investicijos turėtų būti stebimos naudojant bendras metodikas, atitinkančias pagal kitas Sąjungos programas parengtas metodikas, taikomas klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymo srityse, kad būtų galima įvertinti individualų ir bendrą investicijų poveikį pagrindiniams gamtinio kapitalo, įskaitant orą, vandenį, žemę ir biologinę įvairovę, komponentams;

(13)  investicinius projektus, kuriems teikiama didelė Sąjungos parama, visų pirma infrastruktūros srityje, turėtų patikrinti įgyvendinantysis partneris, kad nustatytų, ar jie daro poveikį aplinkai ar klimatui arba socialinį poveikį. Tokį poveikį turintiems investiciniams projektams turėtų būti taikomas tvarumo patikrinimas pagal gaires, kurias turėtų parengti Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su galimais įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“. Rengiant tas gaires turėtų būti tinkamai naudojami [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti] nustatyti kriterijai, skirti įvertinti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu ir atitinka kitoms Sąjungos programoms parengtas gaires. Vadovaujantis proporcingumo principu į tokias gaires turėtų būti įtrauktos tinkamos nuostatos, padedančios vengti bereikalingos administracinės naštos, o projektams, kurie nesiekia tam tikros gairėse nustatytos apimties, neturėtų būti taikomas tvarumo patikrinimas. Tais atvejais, kai įgyvendinantysis partneris nusprendžia, kad tvarumo patikrinimo atlikti nereikia, jis turi tai pagrįsti „InvestEU“ fondo tikslais įsteigtam Investicijų komitetui. Su klimato tikslų siekimu nesuderinamos operacijos turėtų būti laikomos neatitinkančiomis pagal šį reglamentą teikiamos paramos reikalavimų;

(14)  žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje, vyravę per finansų krizę ir dabar per COVID-19 krizę, pakenkė Sąjungos galimybėms skatinti tvarų augimą, pastangoms siekiant poveikio klimatui neutralumo, konkurencingumui, gyvenimo sąlygų Sąjungoje konvergencijai ir darbo vietų kūrimui. Be to, tai kelia vis didesnių skirtumų ir nelygybės valstybėse narėse ir tarp jų riziką ir daro ilgalaikį poveikį regionų plėtrai ir Sąjungos konvergencijai ir sanglaudai, kuris ypač pastebimas skaitmeninės infrastruktūros srityje. Labai svarbu teikti paramą spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio užtikrinimui visuose Sąjungos kaimo ir miesto regionuose, teikti paramą skaitmeninėms pradedančiosioms įmonėms ir novatoriškoms MVĮ, kad jos galėtų geriau konkuruoti ir plėstis, ir spartinti visos ekonomikos skaitmeninę pertvarką, siekiant padidinti tiek ilgalaikį konkurencingumą, tiek Sąjungos ekonomikos atsparumą. Didelės investicijos į Sąjungos infrastruktūrą, ypač susijusios su jungtimis, energijos vartojimo efektyvumu ir Europos bendros transporto erdvės sukūrimu, yra ypač svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant su darnaus vystymosi tikslais susijusius Sąjungos įsipareigojimus, ir 2030 m. energetikos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius bei kitus saugius ir tvarius mažataršius energijos išteklius, aplinkos infrastruktūrą, su klimato politikos veiksmais susijusią infrastruktūrą ir skaitmeninę infrastruktūrą. Vykdant programą „InvestEU“ pirmenybę reikėtų teikti sritims, kuriose investuojama nepakankamai ir kuriose reikia papildomų investicijų. Siekiant kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti supaprastintą investavimo procesą, kuris užtikrintų projektų bazės matomumą ir kuo labiau padidintų sinergiją su atitinkamomis Sąjungos programomis tokiose srityse kaip transportas, energetika ir skaitmeninimas. Atsižvelgiant į grėsmes saugai ir saugumui, investiciniai projektai, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų apimti infrastruktūros atsparumo didinimo priemones, įskaitant jos techninę priežiūrą ir saugą, ir jais turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kurie teikia paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus saugumo komponentams, pvz., Europos regioninės plėtros fondo, pastangas;

(15)  atitinkamais atvejais programa „InvestEU“ turėtų padėti siekti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001(10) ir Valdymo reglamento(11) tikslų, taip pat atkreipti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumo aspektą priimant sprendimus dėl investicijų;

(16)  reali daugiarūšio transporto sistema – tai galimybė sukurti veiksmingą ir aplinką tausojantį transporto tinklą, kuriame būtų optimaliai išnaudojamos visų transporto priemonių galimybės ir kuriama jų tarpusavio sinergija. Programa „InvestEU“ turėtų būti remiamos investicijos į daugiarūšio transporto mazgus, kurie turi didelį ekonominį potencialą ir yra naudingi verslui, tačiau kelia didelę riziką privatiems investuotojams. programa „InvestEU“ taip pat turėtų prisidėti prie intelektinių transporto sistemų (ITS) kūrimo ir diegimo. Ji turėtų padėti didinti pastangas kurti ir taikyti transporto priemonių saugumo ir kelių infrastruktūros gerinimo technologijas;

(17)  programa „InvestEU“ turėtų padėti vykdyti ES jūrų ir vandenynų politiką plėtojant projektus ir plečiant įmones mėlynosios ekonomikos srityje ir kuriant tvarios mėlynosios ekonomikos finansavimo principus. Tai galėtų apimti intervencines priemones jūrų verslininkystės ir pramonės, novatoriškos ir konkurencingos jūrų pramonės, taip pat atsinaujinančiosios jūrų energijos ir žiedinės ekonomikos srityse;

(18)  nors prieš COVID-19 krizę bendras investicijų lygis Sąjungoje didėjo, investicijos į rizikingesnę veiklą, pvz., mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar buvo nepakankamos ir manoma, kad šiuo metu dėl krizės jų lygis visai nukrito. Moksliniai tyrimai ir inovacijos atliks svarbų vaidmenį įveikiant krizę, stiprinant Sąjungos atsparumą, kad ji galėtų spręsti būsimus uždavinius, ir kuriant Sąjungos politikai įgyvendinti ir tikslams pasiekti būtinas technologijas. Todėl būtina pasiekti tikslą investuoti bent 3 % Sąjungos BVP į mokslinius tyrimus ir inovacijas, dėl kurio valstybės narės susitarė įgyvendindamos strategiją „Europa 2020“. „InvestEU“ fondas turėtų padėti įveikti nepakankamų investicijų problemą ir didinti viešąsias ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas valstybėse narėse, taip padedant pasiekti bendrą bent 3 % Sąjungos BVP investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas lygį. Kad šis tikslas būtų pasiektas, valstybės narės ir privatusis sektorius turi papildyti „InvestEU“ fondą savo sustiprintais investiciniais veiksmais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityse, kad išvengtų nepakankamo investavimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kas kenkia Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui bei jos piliečių gyvenimo kokybei. „InvestEU“ fondas turėtų teikti tinkamus finansinius produktus, kurie apimtų įvairius inovacijų ciklo etapus ir būtų skirti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas plėtoti ir diegti komercinio lygmens sprendimus Sąjungoje, kad tokie sprendimai taptų konkurencingi pasaulio rinkose ir pasaulio mastu būtų propaguojama Sąjungos kompetencija tvarių technologijų srityje, užtikrinant sinergiją su programa „Europos horizontas“, įskaitant Europos inovacijų tarybą. Tvirtas šios tikslinės paramos teikimo pagrindas turėtų būti patirtis, įgyta įgyvendinant finansines priemones pagal programą „Horizontas 2020“, pvz., ES finansavimo novatoriams iniciatyvą „InnovFin“, kuriomis siekiama palengvinti ir paspartinti galimybes gauti finansavimą novatoriškoms įmonėms;

(19)  turizmas, įskaitant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių, kuris yra Sąjungos ekonomikai strategiškai svarbi sritis, dėl COVID-19 pandemijos ir nustatytų socialinių ryšių apribojimų bei sienų uždarymo patiria ypač didelį susitraukimą. Šis susitraukimas yra ypač žalingas MVĮ ir šeimos verslo įmonėms ir sukėlė didelio masto nedarbą, visų pirma moterų, jaunimo, sezoninių darbuotojų ir asmenų, esančių pažeidžiamoje padėtyje, nedarbą, o daugelis įmonių prarado daug pajamų. Programa „InvestEU“ turėtų būti prisidedama prie ilgalaikio sektoriaus ir jo vertės grandinių konkurencingumo ir tvarumo stiprinimo remiant operacijas, skatinančias tvarų, novatorišką ir skaitmeninį turizmą, įskaitant novatoriškas sektoriaus poveikio klimatui ir aplinkai mažinimo priemones, nes ja reaguojama į COVID-19 krizę. Tvariai gaivinant turizmą turėtų būti prisidedama prie daugybės nuolatinių, vietinių, kokybiškų darbo vietų kūrimo sudarant labai nuo turizmo priklausantiems ir su specifiniais sunkumais, susijusiais su jų ekonomine plėtra, susiduriantiems regionams galimybes pritraukti investicijų, kurios būtų neįmanomos be „InvestEU“ programos pajėgumo ir gebėjimo dėl ES garantijos pritraukti privačius investuotojus ir jos sukelto pritraukimo poveikio;

(20)  reikia skubiai dėti daugiau pastangų, kad būtų investuojama į skaitmeninę transformaciją ir skatinamas jos įgyvendinimas, taip pat siekti, kad ji būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams ir įmonėms. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai skirta tvirta politikos sistema dabar turėtų būti derinama su panašaus užmojo investicijomis, be kita ko, į dirbtinį intelektą, kaip numatyta Skaitmeninės Europos programoje;

(21)  daugiau kaip 99 % įmonių Sąjungoje yra MVĮ, jų ekonominė vertė didelė ir ypač svarbi. Tačiau šios įmonės susiduria su sunkumais gauti finansavimą, nes yra laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių. Iššūkių kyla ir dėl būtinybės MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms išlikti konkurencingomis – įsitraukti į skaitmeninimo, tarptautinimo, persitvarkymo pagal žiedinės ekonomikos logiką bei inovacijų veiklą ir tobulinti savo darbo jėgos įgūdžius. Nuo COVID-19 krizės ypač nukentėjo MVĮ, visų pirma paslaugų, gamybos, statybos, turizmo, kultūros ir kūrybos sektoriuose. Be to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra labiau ribotas, nes jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi tik ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ir pritraukti stambių institucinių investuotojų. MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėse taip pat vis dažniau priimami novatoriški sprendimai, kaip verslo įsigijimas ar darbuotojų dalyvavimas versle. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje MVĮ yra itin priklausomos nuo bankų ir skolos finansavimo, teikiamo banko sąskaitos kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos forma. Siekiant sustiprinti MVĮ gebėjimus finansuoti savo įsisteigimą, augimą, inovacijas bei darnų vystymąsi, užtikrinti savo konkurencingumą ir galimybes atlaikyti ekonominius sukrėtimus, kad ekonomika ir finansų sistema taptų atsparesnės ekonomikos nuosmūkiams, taip pat išlaikyti jų galimybes kurti darbo vietas ir visuomenės gerovę, būtina remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ, palengvinant jų galimybes gauti finansavimą ir suteikiant įvairesnių finansavimo šaltinių. Šis reglamentas taip pat papildo iniciatyvas, kurių jau imtasi kuriant kapitalo rinkų sąjungą. Todėl „InvestEU“ fondas turėtų remtis sėkmingo Sąjungos programų, pvz., Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos (COSME), įgyvendinimo pavyzdžiais ir suteikti apyvartinio kapitalo ir investicijų per visą įmonės gyvavimo ciklą, taip pat finansavimą išperkamosios nuomos sandoriams ir galimybę sutelkti dėmesį į konkrečius, geriau orientuotus finansinius produktus. Jis taip pat turėtų kuo labiau padidinti viešųjų ir (arba) privačių fondų, pvz., MVĮ skirto pradinio viešo akcijų platinimo fondo, pajėgumą, kad MVĮ, visų pirma strategines įmones, būtų galima remti nukreipiant daugiau privataus ir viešojo kapitalo;

(22)  kaip išdėstyta 2017 m. balandžio 26 d. diskusijoms skirtame Komisijos dokumente dėl socialinio Europos aspekto, Komunikate dėl Europos socialinių teisių ramsčio, Sąjungos sistemoje dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir 2020 m. sausio 14 d. Komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“, įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma pažeidžia teises į išsilavinimą, mokymą, kultūrą, užimtumą, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. COVID-19 krizė parodė, kad tokios investicijos padeda didinti visuomenės atsparumą krizėms, ir atskleidė didelį poreikį investuoti į socialinę infrastruktūrą ir projektus socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų, švietimo, priežiūros ir socialinio būsto srityse. „InvestEU“ fondas turėtų būti naudojamas investicijoms į švietimą ir mokymą, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, remti, inter alia, regionuose, kurie priklauso nuo daug anglies dioksido išskiriančios ekonomikos ir kuriuose pasijus struktūrinio perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pasekmės. Šiuo fondu turėtų būti naudojamasi remiant projektus, kurie daro teigiamą socialinį poveikį ir gerina socialinę įtrauktį padėdami visuose regionuose didinti užimtumą, visų pirma nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių, taip pat gerinti padėtį tokiose srityse kaip lyčių lygybė, lygios galimybės, nediskriminavimas, prieinamumas, kartų solidarumas, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektorius, aprūpinimas socialiniu būstu, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių vystymasis, jaunimo vaidmuo ir vieta visuomenėje ir pažeidžiamos grupės, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius. Pagal programą „InvestEU“ taip pat turėtų būti remiama Europos kultūra ir socialinį tikslą turintis kūrybiškumas;

(22a)  COVID-19 krizė turėjo neproporcingą poveikį moterims tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu, be kita ko, dėl prarastų darbo vietų ir neapmokamos priežiūros naštos, taip pat padaugėjo smurto šeimoje atvejų. Turint tai mintyje ir visapusiškai atsižvelgiant į Sutarties 8 straipsnį, programa „InvestEU“ turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos lyčių lygybės politiką ir skatinti moteris bei suteikti joms galių, inter alia, šalinant lyčių skaitmeninę nelygybę, padedant skatinti moterų kūrybiškumą ir verslumo potencialą ir remiant smurto aukų priežiūros infrastruktūros ir infrastruktūros plėtojimą;

(23)  siekiant įveikti neigiamą esminių transformacijų, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinka, poveikį, reikalingos investicijos į žmogiškąjį kapitalą, socialinę infrastruktūrą, mikrofinansavimą, etiškų ir socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų stiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, siekiant didinti finansavimo pasiūlą ir galimybes jį gauti labai mažoms ir socialinėms įmonėms bei socialinio solidarumo įstaigoms, kad būtų patenkinti poreikiai tų subjektų, kuriems to labiausiai reikia. Investavimo į Europos socialinę infrastruktūrą klausimų aukšto lygio darbo grupės 2018 m. sausio mėn. ataskaitoje „Investicijų į Europos socialinę infrastruktūrą skatinimas“, nustatyta, kad 2018–2030 m. laikotarpiu bendras investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas, įskaitant švietimą, mokymą, sveikatos priežiūrą ir būstą, deficitas sudarys ne mažiau kaip 1,5 trln. EUR. Tai signalizuoja, kad reikalinga parama, taip pat ir Sąjungos lygmeniu. Todėl, siekiant remti socialinės rinkos vertės grandinės plėtojimą ir Sąjungos atsparumo didinimą, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė viešojo, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat fondų ir alternatyvaus finansavimo teikėjų, pvz., etiškų, socialinių ir tvarių subjektų, parama;

(24)  COVID-19 pandemijos sukeltos ekonominės krizės sąlygomis išteklių paskirstymas rinkoje nėra iki galo veiksmingas, o numanoma rizika labai kenkia privačių investicijų srautui. Tokiomis aplinkybėmis svarbi programos „InvestEU“ funkcija – mažinti projektų riziką siekiant pritraukti privačių lėšų – yra ypač vertinga ir turėtų būti sustiprinta, inter alia, siekiant šalinti asimetriško atsigavimo riziką ir sumažinti skirtumus tarp valstybių narių. Pagal programą „InvestEU“ turėtų būti galima atsigavimo etape atsižvelgiant į principą „nedaryti reikšmingos žalos“ teikti be galo reikalingą paramą įmonėms, ypač MVĮ, ir kartu užtikrinti, kad investuotojai didelį dėmesį skirtų Sąjungos vidutinės trukmės ir ilgalaikiams politikos ir teisėkūros prioritetams, pvz., Europos žaliajam kursui, Europos žaliojo kurso investicijų planui, [Europos klimato teisės aktui], Europos skaitmeninės ateities kūrimo strategijai, naujajai Europos pramonės strategijai, programos „Europos Horizontas“ užmojams, iniciatyvai „Renovacijos banga“, Europos socialinių teisių ramsčiui ir iniciatyvai „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“. Dėl to turėtų smarkiai padidėti Europos investicijų banko grupės, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir kitų įgyvendinančiųjų partnerių rizikos prisiėmimo pajėgumai, padedantys remti projektus, kurie kitaip taptų neišnaudotomis galimybėmis, ir tokiu būdu padedantys gaivinti ekonomiką;

(25)  COVID-19 pandemija yra didžiulis sukrėtimas pasaulio ir Sąjungos ekonomikai. Numatoma, kad ES BVP sumažėjimas bus daug didesnis nei per 2009 m. finansų krizę ir tai neišvengiamai turės neigiamų socialinių padarinių. Pandemijos protrūkis parodė, kad reikia nedelsiant ir veiksmingai spręsti strateginio pažeidžiamumo problemas siekiant pagerinti Sąjungos reagavimą į ekstremaliąsias situacijas ir visos ekonomikos atsparumą ir tvarumą. Tik atspari, tvari, įtrauki ir integracinė Europos ekonomika gali išsaugoti bendrosios rinkos vientisumą ir vienodas sąlygas atsižvelgiant ir į labiausiai nukentėjusių valstybių narių ir regionų interesus;

(26)  „InvestEU“ fondas turėtų veikti pagal šešias politikos linijas, atspindinčias pagrindinius Sąjungos politikos prioritetus, konkrečiai: tvarios infrastruktūros; mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo; MVĮ; socialinių investicijų ir įgūdžių; strateginių Europos investicijų ir mokumo palaikymo;

(27)  nors pagal MVĮ politikos liniją daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pirmiausia MVĮ interesams, šios linijos reikalavimus atitinka ir mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės. Paramą vidutinės kapitalizacijos įmonėms turėtų būti galima teikti ir pagal kitas penkias politikos linijas;

(28)  strateginių Europos investicijų linijos svarbiausias prioritetas turėtų būti parama tiems galutiniams gavėjams, kurie yra įsisteigę valstybėje narėje ir veikia Sąjungoje ir kurių veikla yra strategiškai svarbi Sąjungai, vadovaujantis naujoje Europos pramonės strategijoje, kuria siekiama pasauliniu mastu konkurencingos, žalios ir skaitmeninės Europos, aprašytais prioritetais ir pramonės ekosistemomis grindžiamu vystymosi modeliu. Šia linija taip pat turėtų būti didinamas Sąjungos ekonomikos konkurencingumas, įskaitant poreikį atkurti valstybių narių gamybos pajėgumus ir vykdyti į ateitį orientuotas investicijas, skatinančias verslumą ir darbo vietų kūrimą, taip pat didinamas atsparumas, įskaitant priklausomybės nuo pažeidžiamų tiekimo grandinių mažinimą. Projektai turėtų suteikti Sąjungai pridėtinės vertės ir turėtų būti arba tarpvalstybinio pobūdžio, arba sukurti realią pridėtinę vertę daugiau nei vienoje valstybėje narėje ar regione dėl šalutinio poveikio. Parama neturėtų būti tiesiogiai teikiama nacionaliniams biudžetams ir neturėtų padengti nacionalinio biudžeto išlaidų, pavyzdžiui, socialinių išmokų. Strateginės svarbos sritys yra šios: i) ypatingos svarbos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, vaistų, įskaitant vakcinas, ir jų tarpinių produktų, veikliųjų vaistų sudedamųjų dalių ir žaliavų, medicinos priemonių, ligoninių ir medicinos reikmenų, pvz., plaučių ventiliacijos aparatų, apsauginių drabužių bei priemonių, taip pat diagnostikos medžiagų bei priemonių, asmeninių apsaugos priemonių, dezinfekavimo priemonių ir jų tarpinių produktų bei jų gamybai būtinų žaliavų gamyba ir kaupimas; sveikatos priežiūros ir sveikatos apsaugos sistemų atsparumo didinimas rengiantis būsimoms krizėms (reagavimo į ▌krizes pajėgumai), įskaitant nacionalinių ir regioninių sveikatos priežiūros sistemų ir civilinės saugos sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, remiantis plataus produktų, kurie yra gyvybiškai svarbūs ekstremalių sveikatai situacijų atveju, prieinamumo ir įperkamumo principais; ii) ypatingos svarbos fizinė, analoginė arba skaitmeninė infrastruktūra, įskaitant infrastruktūros elementus ir kilnojamąjį turtą, kurie laikomi ypač svarbiais energetikos, transporto, įskaitant viešąjį transportą ir aktyvų judumą, logistikos, aplinkos, vandens, sveikatos, saugių skaitmeninių ryšių ir tinklų, 5G ir labai didelės spartos elektroninių ryšių tinklų, daiktų interneto, internetinių paslaugų platformų, saugios tinklo paribio ir debesijos kompiuterijos, duomenų apdorojimo ar saugojimo, mokėjimų ir finansų infrastruktūros, aviacijos ir kosmoso, saugumo ir gynybos, ryšių, žiniasklaidos, garso ir vaizdo, kultūros ir kūrybos, švietimo ir mokymo, rinkimų infrastruktūros ir didesnės rizikos objektų, viešojo administravimo, saugumo ir būsto srityse, taip pat ypatingos svarbos infrastruktūros naudojimui būtina žemė ir nekilnojamasis turtas; iii) tos infrastruktūros ir kilnojamojo turto eksploatavimui ir techninei priežiūrai būtinos praktinės patirties, prekių ir technologijų tiekimas ir tokių pačių paslaugų teikimas; iv) bazinės didelio poveikio, transformatyviosios, žaliosios ir skaitmeninės technologijos, padėtį iš esmės keičiančios inovacijos, į kurias investuoti yra strategiškai svarbu Sąjungos ekonomikai ir tvarios ir inovatyvios Sąjungos pramonės ateičiai, įskaitant dirbtinį intelektą, blokų grandinės ir paskirstytojo registro technologijas, programinę įrangą, robotiką, puslaidininkius, mikroprocesorius, tinklo paribio technologijas, našiąją kompiuteriją, kibernetinį saugumą, kvantines technologijas, fotoniką, pramonines biotechnologijas, technologijas, skirtas visų transporto rūšių tvariam, pažangiam ir automatizuotam judumui ir logistikai, atsinaujinančių išteklių ir kitokios energijos technologijas, padedančias iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, energijos kaupimo technologijas, įskaitant tvarias baterijas, darniojo transporto technologijas, švaraus vandenilio ir kuro elementų prietaikas, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijas, pvz., plieno gamybą neišmetant anglies dioksido, per pramoninius procesus susidarančio anglies dioksido surinkimo ir saugojimo infrastruktūrą, bioenergijos gamyklas ir gamybos įrenginius, padedančius vykdyti energetikos pertvarką, žiedinės ekonomikos technologijas ir tiekimo grandines, biomediciną, nanotechnologijas, vaistus ir pažangiąsias, atsinaujinančiąsias ir žiedines medžiagas, kosmoso sistemas ir technologijas, įskaitant ypatingos svarbos kosmoso komponentus, taip pat kosmoso paslaugas ir taikomąsias programas, ir turizmas; v) masinės informacinių ir ryšių technologijų komponentų ir prietaisų gamybos ir perdirbimo objektai Sąjungoje, įskaitant energiją ir žaliavas, išskyrus tuos, kuriems jau taikomi teisės aktų reikalavimai, arba apsirūpinimo maistu saugumą, atsižvelgiant į efektyvų išteklių naudojimą ir strateginių vertės grandinių žiediškumą bei strategines ekosistemas; vi) ypač svarbių išteklių tiekimas viešojo sektoriaus subjektams, įmonėms ir vartotojams Sąjungoje; vii) Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui ypač svarbių technologijų, išteklių ir prietaikų (pvz., saugumo ir gynybos bei kosmoso sektorių, kibernetinio saugumo technologijų, įskaitant 5G tinklo saugumą) ir dvejopo naudojimo prekių, apibrėžtų Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009 2 straipsnio 1 punkte; viia) investicijos ir techninė pagalba įmonėms, visų pirma MVĮ, pradedančiosioms įmonėms ir šeimos verslo įmonėms, siekiant padidinti jų vertės grandinių ir verslo modelių atsparumą, gerinti verslumo įgūdžius, taip pat verslumo skatinimo sąlygų rėmimas, be kita ko, plėtojant branduolių tinklus ir skaitmeninių inovacijų centrus, taip pat technologinė ir tvari sektorių plėtra; viib) itin svarbūs ankstyvo nustatymo ir koordinuoto institucinio ir ekonominio atsako pajėgumai siekiant reaguoti į krizių pavojų, taip pat verslo ir paslaugų tęstinumo sprendimų, skirtų svarbiausioms viešosioms ir privačiosioms institucijoms bei sektoriams, tobulinimas; viic) investicijos į naujojo kosmoso veiklą, tiek vykdant pradinės, tiek galutinės grandies veiklą, siekiant pateikti rinkai perspektyviausias technologijas ir taikomąsias programas ir taip užtikrinti Sąjungos kosmoso pramonės konkurencingumą; viid) strateginės investicijos į atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektus, įskaitant pastatų renovaciją, kuriais galima svariai prisidėti siekiant direktyvose (ES) 2018/2001, (ES) 2018/2002 ir (ES) 2018/844 nustatytų tikslų ir padėti sukurti neutralaus poveikio klimatui ir efektyvaus energiją vartojantį pastatų sektorių pagal Europos žaliąjį kursą, kaip nustatyta [strategijoje „Renovacijos banga“], arba veiksmai pagal Sąjungos atsinaujinančiosios energijos finansavimo mechanizmą. Galutinių gavėjų registruota buveinė turėtų būti valstybėje narėje ir jie turėtų vykdyti veiklą Sąjungoje, t. y. didžioji dalis jų veiklos, susijusios su darbuotojais, gamyba, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra arba kita verslo veikla, turėtų būti vykdoma Sąjungoje. Joks galutinis gavėjas neturėtų turėti patronuojamosios įmonės, kuri vykdytų veiklą be realaus ekonominio pagrindo šalyje, įtrauktoje į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų Sąjungos sąrašą. Paramą turėtų būti galima teikti ir tiems projektams, kurių operacijomis, vykdomomis daugelyje Sąjungos vietų, prisidedama prie strateginių tiekimo grandinių diversifikavimo;

(29)  strateginių Europos investicijų linija taip pat turėtų būti skirta Sąjungoje įsisteigusiems ir veikiantiems tiekėjams, kurių veikla yra strategiškai svarbi Sąjungai ir kuriems reikėtų ilgalaikių investicijų arba kuriems taikomas tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmas. Be to, pagal strateginių Europos investicijų liniją visų pirma turėtų būti galima remti bendriems Europos interesams svarbius projektus. Pagal šią liniją taip pat turėtų būti remiamas strateginis pramonės partnerių ir mokslinių tyrimų dalyvių bendradarbiavimas, taip stiprinant „InvestEU“ ir programos „Europos horizontas“ sinergiją;

(29a)  Mokumo palaikymo linijos tikslas – padėti įmonėms įveikti šį sudėtingą laikotarpį, kad jos galėtų atsigauti, išsaugoti užimtumo lygį ir atsverti tikėtinus bendrosios rinkos iškraipymus, atsižvelgiant į tai, kad ne visos įmonės turi vienodas galimybes gauti rinkos finansavimą, o tam tikros valstybės narės gali neturėti pakankamai biudžeto lėšų, kad galėtų teikti tinkamą paramą įmonėms, kurioms jos reikia. Todėl valstybių narių galimybės taikyti įmonėms nacionalines mokumo palaikymo priemones gali labai skirtis ir nulemti nevienodas sąlygas. Be to, kadangi yra didelė rizika, kad COVID-19 protrūkio poveikis bus ilgalaikis, šis pajėgumo padėti gyvybingoms įmonėms trūkumas gali sukelti sisteminių iškraipymų, sukelti naujų neatitikimų arba įtvirtinti esamus. Atsižvelgiant į stiprias Sąjungos ekonomikos sąsajas, ekonomikos nuosmukis vienoje Sąjungos dalyje turėtų neigiamą šalutinį poveikį tarpvalstybinėms tiekimo grandinėms ir Sąjungos ekonomikai kaip visumai. Ir atvirkščiai – dėl tos pačios priežasties parama vienoje Sąjungos dalyje taip pat turėtų teigiamą šalutinį poveikį tarpvalstybinėms tiekimo grandinėms ir Sąjungos ekonomikai kaip visumai;

(29b)  siekiant užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama, ir kuo labiau padidinti poveikį realiajai ekonomikai ir užimtumui, įmonėms, kurios gauna 30 mln. EUR ar didesnį finansavimą pagal mokumo palaikymo liniją, garantijos laikotarpiu turėtų būti taikomi laikini išmokėjimo apribojimai, kaip antai dividendų išmokėjimų, vadovybės atlyginimų ir akcijų atpirkimo apribojimai;

(30)  kaip siūloma Europos žaliajame kurse ir Europos žaliojo kurso investicijų plane, reikėtų sukurti Teisingos pertvarkos mechanizmą, kad būtų sprendžiami ES 2030 m. klimato tikslo ir Sąjungos poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m. tikslo įgyvendinimo socialiniai, ekonominiai ir aplinkosauginiai uždaviniai. Šis mechanizmas, kurį sudaro trys ramsčiai: Teisingos pertvarkos fondas (1 ramstis), speciali teisingos pertvarkos sistema pagal programą „InvestEU“ (2 ramstis) ir viešojo sektoriaus paskolų priemonė (3 ramstis), turėtų būti taikomas regionams, patiriantiems didžiausią žaliosios pertvarkos poveikį ir turintiems mažiausiai galimybių finansuoti būtinas investicijas. Todėl pagal programą „InvestEU“ taip pat turėtų būti teikiama parama teisingos pertvarkos regionams naudingų investicijų skatinimui finansuoti, o taip pat galimybė atitinkamiems regionams pasinaudoti tiksline technine pagalba per „InvestEU“ konsultacijų centrą;

(30a)   kada būtų įgyvendintas Teisingos pertvarkos mechanizmo2 ramstis, reikėtų pagal „InvestEU“ sukurti horizontaliąją specialiąją visų politikos linijų teisingos pertvarkos sistemą. Pagal šią sistemą finansavimas turėtų būti teikiamas papildomiems investiciniams poreikiams remti regionus, kurie nustatyti pagal Reglamento [TPF reglamentas] valstybių narių parengtuose ir Komisijos patvirtintuose teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose;

(31)  kiekvieną politikos liniją turėtų sudaryti du skyriai, t. y. ES skyrius ir valstybių narių skyrius. ES skyrius turėtų padėti proporcingai spręsti Sąjungos masto arba valstybei narei būdingas rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas. Remiamos operacijos turėtų turėti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę. Laikantis susitarimo dėl įnašo, valstybių narių skyriuje valstybėms narėms ir jose veikiančioms regionų valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų išteklių arba pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę nustatytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įnašų dalį skirti ES garantijos atidėjiniams ir naudoti ES garantiją finansavimo ar investavimo operacijoms, siekiant spręsti konkrečias rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas jų pačių teritorijoje, įskaitant pažeidžiamus ir atokius regionus, tokius kaip atokiausi Sąjungos regionai, kad būtų pasiekti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų tikslai. Be to, į atgaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę galėtų būti įtraukti įnašai į valstybių narių skyrių. Tokiu būdu, be kita ko, galėtų būti sudarytos sąlygos teikti paramą įmonių, įsisteigusių atitinkamose valstybėse narėse, mokumui. „InvestEU“ fondo lėšomis per ES arba valstybių narių skyrius remiamos operacijos neturėtų dubliuoti ar išstumti privačiojo finansavimo arba iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje;

(32)  valstybių narių skyrius turėtų būti sudarytas taip, kad Sąjungos teikiamos garantijos atidėjiniams suformuoti būtų galima naudoti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšas arba pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę nustatytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įnašus. Tokia galimybė padidintų Sąjungos garantijos pridėtinę vertę, nes ja teikiama parama būtų skiriama platesniam finansavimo gavėjų ratui bei didesniam projektų skaičiui ir būtų taikomos įvairesnės priemones, kuriomis siekiama pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų tikslų, kartu užtikrinant nuoseklų neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizikos valdymą įgyvendinant ES garantiją taikant netiesioginio valdymo principą. Sąjunga turėtų teikti garantijas finansavimo ir investavimo operacijoms, numatytoms Komisijos ir įgyvendinančiųjų partnerių sudarytais valstybių narių skyriaus susitarimais dėl garantijų. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai arba pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę nustatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įnašai turėtų suteikti garantijos atidėjinius, taikant atidėjinių normą, nustatytą Komisijos ir nurodytą su valstybe nare pasirašytame susitarime dėl įnašo, atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir atitinkamus tikėtinus nuostolius. Valstybė narė prisiimtų nuostolius, kurie viršytų tikėtinus nuostolius, Sąjungai suteikdama kompensacinę garantiją. Dėl tokios tvarkos su kiekviena valstybe nare, savanoriškai pasirinkusia tokį variantą, turėtų būti susitarta bendruoju susitarimu dėl įnašo. Susitarimas dėl įnašo turėtų apimti vieną arba daugiau konkrečių susitarimų dėl garantijų, kurie turės būti įgyvendinti atitinkamoje valstybėje narėje remiantis „InvestEU“ fondo taisyklėmis, taip pat visus regioninius rezervavimus. Kad atidėjinių normą būtų galima nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, reikia nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046(12) (Finansinio reglamento) 211 straipsnio 1 dalies. Laikantis šios tvarkos taip pat nustatomos bendros taisyklės dėl biudžeto garantijų, remiamų centralizuotai arba pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę nustatytais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įnašais; taip būtų palengvinamas jų derinimas;

(33)  turėtų būti sudaryta Komisijos ir EIB grupės partnerystė, grindžiama atitinkamomis kiekvieno partnerio stipriosiomis pusėmis, kad būtų užtikrintas didžiausias politikos poveikis, diegimo veiksmingumas, tinkama biudžeto ir rizikos valdymo priežiūra; ja turėtų būti remiama veiksminga ir įtrauki tiesioginė prieiga prie ES garantijos;

(34)  kad per Europos investicijų fondą (EIF) galėtų nukreipti paramą Europos ekonomikai, Komisijai reikėtų suteikti galimybę prisidėti prie fondo kapitalo galimo didinimo (vieną ar kelis kartus), kad fondas galėtų toliau remti Europos ekonomiką ir jos atsigavimą. Sąjunga turėtų būti pajėgi išlaikyti jai tenkančią bendrą EIF kapitalo dalį, tinkamai atsižvelgiant į finansines pasekmes. Tuo tikslu 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje būtina numatyti pakankamą finansinį paketą;

(35)  siekdama užtikrinti įtraukumą ir veiksmingumą, kol bus įsteigti valdymo organai, Komisija turėtų teirautis EIB grupės ir kitų potencialių įgyvendinančiųjų partnerių nuomonių atitinkamai dėl investavimo gairių, klimato stebėjimo sistemos, tvarumo patikros gairių dokumentų bei bendrų metodikų; vėliau įgyvendinantieji partneriai turėtų dalyvauti programos „InvestEU“ patariamosios ir valdančiosios tarybų veikloje;

(36)  „InvestEU“ fondas turėtų būti atviras įnašams iš trečiųjų valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, kurioms taikoma kaimynystės politika, ir kitos šalys, remiantis Sąjungos ir tų šalių nustatytomis sąlygomis. Tai turėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui, kai tikslinga, su atitinkamomis šalimis, visų pirma, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse;

(37)  šiame reglamente nustatomas kitų programos „InvestEU“ priemonių, kurios nėra ES garantijos atidėjiniai, finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [nuoroda prireikus turi būti atnaujinta pagal toliau nurodytų institucijų priimtą naująjį tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 16 punktas (13)];

(38)  numatoma, kad ES garantija, kuri Sąjungos lygmeniu sudaro 91 773 320 000 EUR (dabartinėmis kainomis), visoje Sąjungoje sutelks daugiau kaip 1 200 000 000 000 EUR papildomų investicijų ir turėtų būti preliminariai paskirstyta pagal politikos linijas. Tačiau strateginių Europos investicijų linijai turėtų būti numatyta atskira ES garantijos dalis;

(39)  2019 m. balandžio 18 d. Komisija paskelbė, kad „[n]epažeidžiant Tarybos prerogatyvų įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą (SAP), vienkartiniai valstybių narių įnašai, kuriuos valstybės narės arba nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, priskiriami valdžios sektoriui arba veikiantys valstybės narės vardu, moka į temines ar daugiašales investavimo platformas, turėtų būti iš esmės laikomi vienkartinėmis priemonėmis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97(14) 5 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97(15) 3 straipsnio 4 dalį. Be to, nedarant poveikio Tarybos prerogatyvoms įgyvendinant SAP, Komisija apsvarstys, kokiu mastu programai „InvestEU“, kaip ESIF pakeitusiai priemonei, Komisijos komunikato dėl lankstumo kontekste galima taikyti tokį vertinimą, koks buvo taikomas ESIF, dėl valstybių narių vienkartinių grynųjų pinigų įnašų, kuriais finansuojama papildoma ES garantijos, skirtos valstybių narių skyriaus tikslams, suma;“

(40)  ES garantiją, kuria grindžiamas „InvestEU“ fondas, turėtų netiesiogiai įgyvendinti Komisija, pasitelkdama įgyvendinančiuosius partnerius, kurie, kai taikytina, bendradarbiauja su finansų tarpininkais ir galutiniais gavėjais. Įgyvendinančiųjų partnerių atranka turėtų vykti skaidriai ir užtikrinant, kad nebūtų interesų konflikto. Susitarimą dėl garantijos, kuriuo paskirstomi „InvestEU“ fondo garantijos teikimo pajėgumai, Komisija turėtų sudaryti su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu, kad paremtų jo finansavimo ir investavimo operacijas, atitinkančias „InvestEU“ fondo tinkamumo kriterijus ir tikslus. Su ES garantija susijusios rizikos valdymas neturėtų varžyti įgyvendinančiųjų partnerių galimybių tiesiogiai naudotis ES garantija. Kai ES skyriaus garantija suteikiama įgyvendinantiesiems partneriams, jie turėtų būti visapusiškai atsakingi už visą investavimo procesą ir už finansavimo ar investavimo operacijų išsamų patikrinimą. Iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami projektai, kurių rizikos profilis paprastai yra didesnis nei projektų, remiamų vykdant įprastas įgyvendinančiųjų partnerių operacijas, ir kurių nebūtų buvę galima vykdyti tuo laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti ES garantija, arba kurių nebūtų buvę galima vykdyti tokiu pačiu mastu naudojant kitų viešųjų ar privačiųjų šaltinių lėšas be „InvestEU“ fondo paramos. Tačiau papildomumo kriterijui, susijusiam su finansavimo ir investavimo operacijomis, vykdomomis pagal strateginių Europos investicijų liniją, gali būti taikomos specialios sąlygos, kylančios iš jos tikslo;

(41)  turėtų būti nustatyta „InvestEU“ fondo valdymo struktūra, kurios funkcija turėtų atitikti vienintelį tikslą – užtikrinti tinkamą ES garantijos naudojimą, kartu garantuojant investicinių sprendimų politinį nepriklausomumą. Tą valdymo struktūrą turėtų sudaryti patariamoji taryba, valdančioji taryba ir visiškai nepriklausomas Investicijų komitetas. Visa valdymo struktūra turėtų būti formuojama siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Valdymo struktūra neturėtų perimti EIB grupės ar kitų įgyvendinančiųjų partnerių sprendimų priėmimo įgaliojimų ar jiems trukdyti, arba pakeisti atitinkamų jų valdymo organų;

(42)  turėtų būti įsteigta patariamoji taryba, kurią sudarytų įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir valstybių narių atstovai, vienas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtas ekspertas ir vienas Regionų komiteto paskirtas ekspertas, siekiant keistis informacija ir nuomonėmis apie „InvestEU“ fondo teikiamų finansinių produktų panaudojimą ir aptarti kintančius poreikius bei naujus produktus, įskaitant konkrečias teritorines rinkos spragas;

(43)  kad patariamąją tarybą būtų galima suformuoti nuo pat pradžių, Komisija laikinam vienų metų laikotarpiui turėtų paskirti potencialių įgyvendinančiųjų partnerių atstovus, o vėliau šią atsakomybę perimtų susitarimus dėl garantijų pasirašę įgyvendinantieji partneriai;

(44)  valdančioji taryba, kurią sudaro Komisijos, įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir vienas balso teisės neturintis Europos Parlamento paskirtas ekspertas, turėtų nustatyti „InvestEU“ fondo strategines ir veiklos gaires;

(45)  Komisija turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytų investavimo ir finansavimo operacijų suderinamumą su visa Sąjungos teise ir politika. Sprendimus dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų galiausiai priimti įgyvendinantysis partneris;

(46)  Investicijų komitetas, kurį sudaro nepriklausomi ekspertai, turėtų priimti sprendimą dėl paramos suteikimo naudojant ES garantiją tinkamumo kriterijus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms, taip pasinaudodamas išorės ekspertinėmis žiniomis atliekant su projektais susijusių investicijų vertinimą. Siekiant kuo geriau apimti įvairių sričių politiką ir įvairius sektorius, Investicijų komitetas turėtų posėdžiauti skirtingomis sudėtimis;

(47)  siekiant išvengti lygiagretaus pasiūlymų dėl ES garantijos panaudojimo svarstymo panašiose struktūrose, Investicijų komitetas nuo pat jo sudarymo taip pat turėtų būti atsakingas už ES garantijos teikimą finansavimo ir investavimo operacijoms pagal Reglamentą (ES) 2015/1017;

(48)  Investicijų komitetui turėtų padėti nepriklausomas Komisijos prižiūrimas ir komiteto pirmininkui atskaitingas sekretoriatas;

(49)  atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti, Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti nuosavais ištekliais, kad būtų užtikrinta tinkama geografinė aprėptis ir įvairinimas, sutelkti privatieji investuotojai ir užtikrintas pakankamas rizikos diversifikavimas, taip pat pasiūlyta rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemų sprendimų. Atsižvelgiant į Europos investicijų banko (EIB) grupės vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir turimą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, ji turėtų išlikti privilegijuotu „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinančiuoju partneriu. Be EIB grupės, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos turėtų pajėgti pasiūlyti įvairių papildomų finansinių produktų, atsižvelgiant į tai, kad jų patirtis ir pajėgumai nacionaliniu ir regionų lygmeniu galėtų būti naudingi siekiant kuo labiau padidinti viešųjų lėšų poveikį visoje Sąjungos teritorijoje, ir užtikrinti deramą geografinę projektų pusiausvyrą. Programa „InvestEU“ turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų skatinamos vienodos sąlygos mažesniems ir neseniai veiklą pradėjusiems skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms tapti įgyvendinančiaisiais partneriais, ypač jei jos turi lyginamąjį pranašumą konkrečių ekspertinių žinių ir patirties tam tikrose valstybėse narėse atžvilgiu ir jei didžioji jų akcijų paketo dalis priklauso ES subjektams. Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai;

(50)  siekiant skatinti geresnę geografinę diversifikaciją, gali būti kuriamos investicijų platformos, kuriose būtų sujungiamos įgyvendinančiųjų partnerių ir kitų nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų, turinčių ribotą patirtį finansinių priemonių naudojimo srityje, pastangos ir ekspertinės žinios. Tokios struktūros turėtų būti skatinamos, be kita ko, pasinaudojant turima „InvestEU“ konsultacijų centro parama. Tikslinga sutelkti bendrus investuotojus, valdžios institucijas, ekspertus, švietimo, mokymo ir mokslo tiriamąsias institucijas, atitinkamus socialinius partnerius, pilietinės visuomenės atstovus ir kitus atitinkamus Sąjungos, nacionalinio ir regionų lygmens subjektus, siekiant skatinti naudojimąsi investavimo platformomis atitinkamuose sektoriuose;

(51)  ES garantija naudojant valstybių narių skyrių turėtų būti skiriama visiems įgyvendinantiesiems partneriams, atitinkantiems Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitas tarptautines finansų įstaigas. Atrinkdama valstybių narių skyriaus įgyvendinančiuosius partnerius Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus, kaip numatyta susitarime dėl įnašo. Pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

(52)  galiausiai priimti sprendimą dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų įgyvendinantysis partneris savo vardu, jos turėtų būti vykdomos pagal jo vidaus taisykles, politiką ir procedūras ir už jas jis turėtų atsiskaityti pateikdamas finansines ataskaitas arba, kai taikytina, informaciją finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose. Todėl Komisija turėtų atsiskaityti tik už visus finansinius įsipareigojimus, kylančius naudojant ES garantiją, ir atskleisti didžiausią garantijos sumą, įskaitant visą su suteikta garantija susijusią informaciją;

(53)  vykdant „InvestEU“ fondo veiklą, kai tinkama, turėtų būti numatyta galimybė sklandžiai, nuosekliai ir veiksmingai derinti dotacijas, finansines priemones arba abiejų rūšių priemones, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto arba kitų fondų, pavyzdžiui, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo lėšomis, su ES garantija tais atvejais, kai tai būtina, kad būtų kuo labiau remiamos investicijos, skirtos konkrečioms rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemoms spręsti;

(54)  įgyvendinančiųjų partnerių pateikti projektai siekiant gauti paramą pagal programą „InvestEU“, kuriuos įgyvendinant parama būtų derinama su parama iš kitų Sąjungos programų, turėtų kaip visuma derėti ir su atitinkamų Sąjungos programų taisyklėse nustatytais tikslais ir tinkamumo kriterijais. Dėl ES garantijos panaudojimo turėtų būti sprendžiama pagal programos „InvestEU“ taisykles;

(55)  „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų remti tvirtos investicinių projektų bazės pagal kiekvieną politikos liniją sukūrimą numatant konsultacijų iniciatyvas, kurias įgyvendintų EIB grupė, kiti patariamieji partneriai arba tiesiogiai Komisija. „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų skatinti geografinę diversifikaciją, kad būtų prisidedama prie Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų ir mažinami regionų skirtumai. „InvestEU“ konsultacijų centras ypač daug dėmesio turėtų skirti tam, kad mažos apimties projektai būtų sujungiami į didesnius portfelius. Komisija, EIB grupė ir kiti patariamieji partneriai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas paramos veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė aprėptis visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į vietos įgyvendinančiųjų partnerių, taip pat į Europos investavimo konsultacijų centro, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017(16), ekspertines žinias ir vietos pajėgumus. Be to, valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams skirta „InvestEU“ konsultacijų centro projektų plėtojimo pagalba turėtų būti teikiama per bendrą prieigos prie „InvestEU“ konsultacijų centro tašką.

(56)  Komisija turėtų įsteigti „InvestEU“ konsultacijų centrą su EIB grupe, kaip pagrindine partnere, visų pirma remdamasi Europos investavimo konsultacijų centro įgyta patirtimi. Komisija turėtų būti atsakinga už „InvestEU“ konsultacijų centro politikos ir už bendro prieigos taško valdymą. EIB grupė turėtų vykdyti konsultacijų iniciatyvas pagal politikos linijas. Be to, EIB grupė turėtų teikti Komisijai veiklos paslaugas, be kita ko, padėti rengti konsultacijų iniciatyvų strategines ir politikos gaires, identifikuoti vykdomas ir naujas konsultacijų iniciatyvas, įvertinti konsultavimo poreikius ir konsultuoti Komisiją, kaip optimaliai patenkinti šiuos poreikius pasitelkiant vykdomas arba naujas konsultacijų iniciatyvas;

(57)  siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacijų paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, atsižvelgiant į esamas paramos programas ir vietos partnerius, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi ir prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje. Siekiant palengvinti konsultavimo paramos teikimą vietos lygmeniu ir užtikrinti paramos veiksmingumą, sinergiją ir veiksmingą geografinę aprėptį visoje Sąjungoje, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais arba įstaigomis, taip pat remtis ir naudotis jų ekspertinėmis žiniomis;

(58)  „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų teikti konsultavimo paramą mažos apimties projektams ir startuolių projektams, ypač tais atvejais, kai startuoliai siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas įsigydami intelektinės nuosavybės (IN) teises, pavyzdžiui, patentus, ir tai daryti atsižvelgdamas į tai, ar esama kitų tarnybų, galinčių vykdyti tokius veiksmus, taip pat siekdamas sinergijos su jomis;

(59)  vykdant „InvestEU“ fondo veiklą reikia teikti paramą projektų plėtojimui ir gebėjimų stiprinimui, kad būtų ugdomi organizaciniai gebėjimai ir rinkos plėtros veikla, būtina siekiant užtikrinti projektų kokybę. Tokia parama taip pat turėtų būti skirta finansų tarpininkams, kuriems tenka svarbus vaidmuo padėti MVĮ ir kitiems subjektams gauti finansavimą ir išnaudoti visą savo potencialą, ir turėtų apimti techninę pagalbą. Be to, konsultavimo parama siekiama sukurti sąlygas, kad būtų didinamas potencialus reikalavimus atitinkančių gavėjų besiformuojančiuose rinkos segmentuose skaičius, ypač tais atvejais, kai dėl mažo individualių projektų masto projektų lygmeniu labai išauga sandorių sąnaudos, pavyzdžiui, socialinio finansavimo ekosistemos, įskaitant filantropines organizacijas, ir kultūros bei kūrybos sektorių atveju. Parama gebėjimams ugdyti turėtų papildyti veiksmus, kurių imamasi pagal kitas konkrečiai politikos sričiai skirtas Sąjungos programas. Taip pat reikėtų dėti pastangas paremti potencialių projektų rengėjų, visų pirma vietos organizacijų ir valdžios institucijų, gebėjimų ugdymą;

(60)  turėtų būti sukurtas „InvestEU“ portalas, kuris suteiktų paprastą prieigą prie patogios naudoti projektų duomenų bazės, siekiant didinti investicinių projektų, kuriems ieškoma finansavimo, matomumą, daugiausia dėmesio skiriant įgyvendinantiesiems partneriams skirtos galimos su Sąjungos teise ir politika suderinamų investicinių projektų bazės sukūrimui;

(61)  remiantis reglamentu [Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė] ir neviršijant juo skirtų išteklių, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal ▌„InvestEU“ turėtų būti taikomos siekiant šalinti precedento neturintį COVID-19 krizės poveikį ir stiprinti Sąjungos ekonomiką ilguoju laikotarpiu. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente [EURI] numatytų terminų laikymasis. Šis reikalavimas įvykdomas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. su įgyvendinančiaisiais partneriais sudarant atitinkamus susitarimus dėl garantijų;

(62)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(17) 22 ir 23 punktais, programą „InvestEU“ reikia įvertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Šie reikalavimai, kai tinkama, gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas programos „InvestEU“ poveikis vietoje;

(63)  kad būtų galima stebėti, kokia pažanga daroma siekiant Sąjungos tikslų, turėtų būti įdiegta tvirta produkto, rezultatų ir poveikio rodikliais grindžiama stebėsenos sistema. Kad būtų užtikrinta atskaitomybė Sąjungos piliečiams, Komisija kasmet turėtų teikti programos „InvestEU“ pažangos, poveikio ir operacijų ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai;

(64)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra būtina išankstinė patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(65)  programai „ InvestEU“ taikomas Finansinis reglamentas. Juo nustatomos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles dėl biudžeto garantijų;

(66)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(18), Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95(19), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(20) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(21) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas(22). Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai, kiek tai susiję su tvirtesnį bendradarbiavimą pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 vykdančiomis valstybėmis narėmis, bei Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios Sąjungos lėšų naudojimo procese, suteiktų lygiavertes teises;

(67)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Sąjungos programose gali dalyvauti bendradarbiaudamos pagal EEE susitarimą, kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti kitų teisinių priemonių pagrindu. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata dėl reikiamų teisių ir prieigos suteikimo atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(68)  remiantis [pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos ir Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių (Užjūrio asociacijos sprendimas)](23) 83 straipsniu, užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą laikantis programos „InvestEU“ taisyklių ir tikslų bei galimų priemonių, taikytinų valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi;

(69)  siekiant papildyti šio reglamento neesmines nuostatas investavimo gairėmis ir rezultatų suvestine, sudaryti palankesnes sąlygas greitai ir lanksčiai pritaikyti veiklos rezultatų rodiklius ir pakoreguoti atidėjinių normą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl , rodiklių, kuriais remdamasi Valdančioji taryba nustato valstybes nares ir sektorius, kuriuos ekonomiškai labiausiai paveikė COVID-19 pandemija, ir valstybes nares, kuriose valstybės paramos mokumui galimybės yra labiau ribotos, nustatymo ir tų rodiklių taikymo metodikos bei investavimo gairių, skirtų finansavimo ir investavimo operacijoms pagal skirtingas politikos linijas, rengimo, rezultatų suvestinės, šio reglamento III priedo keitimo, siekiant peržiūrėti ar papildyti rodiklius, ir dėl atidėjinių normos koregavimo. Laikantis proporcingumo principo į tokias investavimo gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos, kad būtų išvengta nereikalingos administracinės naštos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(69a)  būtina užtikrinti, kad programa „InvestEU“ būtų įgyvendinama kuo greičiau po jos įsigaliojimo. Todėl būtų tikslinga leisti įgyvendinantiesiems partneriams pateikti Komisijai finansavimo ir investavimo operacijas iki Investicijų komiteto įsteigimo ir veiklos pradžios arba prieš sudarant atitinkamą garantijos susitarimą. Tokiais atvejais Komisija turėtų būti atsakinga už operacijų patvirtinimą. Turėtų taip pat būti galima sujungti pagal šio reglamento IV priede nurodytas programas priimtas finansines priemones ir pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 sukurtą ES garantiją su šiuo reglamentu sukurtomis finansinėmis priemonėmis, jei taikytina ir jeigu atliktas ankstesnis vertinimas;

(70)  programa „InvestEU“ turėtų padėti spręsti Sąjungos masto ir (arba) valstybei narei būdingas rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir sudaryti sąlygas Sąjungos mastu atlikti novatoriškų finansinių produktų, taip pat sistemų, per kurias jie būtų platinami, rinkos tyrimus, sprendžiant naujas ar sudėtingas rinkos nepakankamumo problemas. Todėl veiksmai Sąjungos lygmeniu yra pagrįsti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu sukuriamas „InvestEU“ fondas, kuriuo suteikiama ES garantija remti finansavimo ir investavimo operacijoms, kurias vykdo įgyvendinantieji partneriai ir kurios padeda siekti Sąjungos vidaus politikos tikslų.

2.  Šiuo reglamentu taip pat nustatomas konsultacinės paramos mechanizmas, kuriuo siekiama remti projektų, kuriems reikalingos investicijos, rengimą ir galimybes gauti finansavimą, taip pat užtikrinti susijusią gebėjimų stiprinimo paramą (toliau – „InvestEU“ konsultacijų centras). Juo taip pat sukuriama duomenų bazė, kuria užtikrinamas projektų, kuriems projektų vykdytojai siekia gauti finansavimą, matomumas ir kuria investuotojams teikiama informacija apie investavimo galimybes (toliau – „InvestEU“ portalas).

3.  Šiame reglamente nustatomi programos „InvestEU“ tikslai, 2021–2027 m. biudžetas ir ES garantijos suma, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  programa „InvestEU“ – „InvestEU“ fondas, „InvestEU“ konsultacijų centras, „InvestEU“ portalas ir derinimo operacijos kartu;

2)  ES garantija – iš Sąjungos biudžeto teikiama bendra neatšaukiama, besąlyginė ir pagal pareikalavimą išmokama biudžeto garantija, pagal kurią biudžeto garantijos pagal Finansinio reglamento 219 straipsnio 1 dalį įsigalioja įsigaliojus individualiems susitarimams dėl garantijos su įgyvendinančiaisiais partneriais;

3)  politikos linija – tikslinė 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta ES garantija remiama sritis;

4)  skyrius – ES garantijos dalis, nustatyta pagal jai užtikrinti naudojamų išteklių kilmę;

5)  derinimo operacija – iš Sąjungos biudžeto remiama operacija, kuria visų formų negrąžintina arba grąžintina parama, arba abiejų rūšių parama iš Sąjungos biudžeto derinama su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų arba su komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiama visų formų grąžintina parama. Pagal šią apibrėžtį Sąjungos programos, finansuojamos ne iš Sąjungos biudžeto, o iš kitų šaltinių, kaip antai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo, gali būti prilyginamos Sąjungos programoms, finansuojamoms iš Sąjungos biudžeto;

6)  EIB – Europos investicijų bankas;

7)  EIB grupė – EIB, jo patronuojamosios įmonės ir kiti subjektai, įsteigti pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 5 dėl Europos investicijų banko statuto (toliau – EIB statutas) 28 straipsnio 1 dalį;

8)  finansinis įnašas – įgyvendinančiojo partnerio įnašas jo paties prisiimamos rizikos forma, teikiamas pari passu pagrindu su ES garantija arba kita forma, kuris sudaro sąlygas veiksmingai įgyvendinti programą „InvestEU“, kartu užtikrinant tinkamą interesų suderinimą;

9)  susitarimas dėl įnašo – teisinė priemonė, kuria Komisija ir viena arba kelios valstybės narės nustato ES garantijos valstybių narių skyriuje sąlygas, kaip nustatyta 9 straipsnyje;

10)  finansinis produktas – finansinis mechanizmas arba susitarimas, kurio sąlygomis įgyvendinantysis partneris tiesiogiai arba per tarpininkus teikia bet kurios15 straipsnyje nurodytos rūšies finansavimą galutiniams gavėjams;

11)  finansavimo ir (arba) investavimo operacijos – tiesioginio arba netiesioginio lėšų teikimo galutiniams gavėjams finansinių produktų forma operacijos, kurias savo vardu ir pagal savo vidaus taisykles, politiką ir procedūras vykdo įgyvendinantysis partneris ir kurios įtraukiamos į įgyvendinančiojo partnerio finansines ataskaitas arba apie kurias, kai tikslinga, informacija pateikiama tų finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose;

12)  pagal JTF valdymo principą valdomi fondai – fondai, iš kurių numatoma galimybė dalį lėšų skirti biudžeto garantijos atidėjiniams „InvestEU“ fondo valstybių narių skyriuje suformuoti, t. y. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), Sanglaudos fondas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF), Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir [Teisingos pertvarkos fondas (TPF)](24);

13)  susitarimas dėl garantijos – teisinė priemonė, kuria Komisija ir įgyvendinantysis partneris nustato finansavimo arba investavimo operacijų, kurioms turi būti suteikta ES garantija, siūlymo sąlygas, ES garantijos suteikimo toms operacijos sąlygas ir jų įgyvendinimo pagal šio reglamento nuostatas sąlygas;

14)  įgyvendinantysis partneris – reikalavimus atitinkanti garantijos šalis, kaip antai finansų įstaiga ar kitas finansų tarpininkas, su kuriuo Komisija sudaro susitarimą dėl garantijos;

15)  bendriems Europos interesams svarbus projektas – projektas, atitinkantis visus kriterijus, nustatytus Komisijos komunikate „Valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijai“ (OL C 188, 2014 6 20, p. 4) ar vėliau peržiūrėtus;

16)  „InvestEU“ konsultacijų centras – 24 straipsnyje apibrėžtos techninės paramos centras;

17)  susitarimas dėl konsultacijų – teisinė priemonė, kuria Komisija ir patariamasis partneris nustato „InvestEU“ konsultacijų centro veiklos sąlygas;

18)  konsultacijų iniciatyva – techninės paramos ir konsultacijų paslaugos, kuriomis remiamos investicijos, įskaitant gebėjimų stiprinimo veiklą, ir kurias teikia patariamieji partneriai, išorės paslaugų teikėjai, su kuriais Komisija yra sudariusi sutartis, arba vykdomosios įstaigos;

19)  patariamasis partneris – reikalavimus atitinkanti garantijos šalis, pvz., finansų įstaiga arba kitas subjektas, su kuriuo Komisija yra sudariusi susitarimą dėl konsultacijų, pagal kurį įgyvendinama viena ar daugiau konsultacijų iniciatyvų, išskyrus konsultacijų iniciatyvas, kurias įgyvendina išorės paslaugų teikėjai, su kuriais Komisija yra sudariusi sutartis, arba vykdomosios įstaigos;

20)  „InvestEU“ portalas – 25 straipsnyje apibrėžta duomenų bazė;

21)  investavimo gairės – 7 straipsnio 7 dalyje nurodytu deleguotuoju aktu nustatytos gairės;

22)  investavimo platforma – specialiosios paskirties vienetas, valdoma sąskaita, sutartimi grindžiamas bendro finansavimo arba rizikos pasidalijimo susitarimas arba kitomis priemonėmis nustatytas susitarimas; per tą platformą subjektai skiria finansinius įnašus tam tikriems investiciniams projektams finansuoti ir ji gali būti:

a)  nacionalinė arba subnacionalinė platforma, kurioje sutelkiami keli tam tikros valstybės narės teritorijoje vykdomi investiciniai projektai;

b)  tarpvalstybinė, daugiašalė, regioninė arba makroregioninė platforma, kurioje sutelkiami tam tikroje geografinėje teritorijoje vykdomais projektais besidomintys partneriai iš kelių valstybių narių, regionų arba trečiųjų valstybių;

c)  teminė platforma, kurioje sutelkiami tam tikro sektoriaus investiciniai projektai;

23)  mikrofinansavimas – mikrofinansavimas, apibrėžtas Reglamento [[ESF+] numeris] 2 straipsnio 11 punkte;

24)  nacionalinis skatinamojo finansavimo bankas ar įstaiga – juridinis asmuo, vykdantis profesinę finansinę veiklą, kuriam valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio arba vietos lygmens subjektas yra suteikę įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą;

25)  mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB(25) priede;

26)  maža vidutinės kapitalizacijos įmonė – subjektas, kuris nėra MVĮ ir kuriame dirba iki 499 darbuotojų;

26a)  įmonės – kalbant apie mokumo palaikymo liniją, įmonės, projektų įmonės, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir kitos teisinės struktūros;

27)  socialinė įmonė – socialinė įmonė, apibrėžta Reglamento [[ESF+] numeris] 2 straipsnio 15 punkte;

28)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos valstybė narė.

3 straipsnis

Programos „InvestEU“ tikslai

1.  Bendrasis programos „InvestEU“ tikslas – remti Sąjungos politikos tikslus pasitelkiant finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis prisidedama prie:

a)  Sąjungos konkurencingumo, įskaitant mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą;

b)  Sąjungos ekonomikos augimo ir užimtumo, Sąjungos ekonomikos tvarumo ir su aplinka ir klimatu susijusių jos aspektų, padedančių siekti DVT ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslų ir kurti aukštos kokybės darbo vietas;

c)  Sąjungos socialinio atsparumo, įtraukumo ir inovatyvumo;

d)  mokslinės ir technologinės pažangos, kultūros, švietimo ir mokymo skatinimo;

e)  Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir bendrosios rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas;

f)  ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos arba

g)  tvaraus ir įtraukaus Sąjungos ekonomikos, ypač MVĮ, atsigavimo po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, išlaikant ir stiprinant esamas strategines materialiojo ar nematerialiojo turto vertės grandines, taip pat kuriant tokias naujas vertės grandines ir Sąjungai strategiškai svarbią veiklą, susijusią su ypatingos svarbos fizine ar virtualia arba intelektine nuosavybe grindžiama infrastruktūra, transformatyviosiomis technologijomis, padėtį iš esmės keičiančiomis inovacijomis ir ištekliais įmonėms ir vartotojams, ir remiant tvarią pertvarką, vadovaujantis Sąjungos 2030 m. ir 2050 m. klimato tikslais bei atsižvelgiant į principą „nedaryti reikšmingos žalos“;

2.  Konkretūs programos „InvestEU“ tikslai:

a)  remti su tvaria infrastruktūra susijusias finansavimo ir investavimo operacijas 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytose srityse;

b)  remti su moksliniais tyrimais, inovacijomis ir skaitmeninimu susijusias finansavimo ir investavimo operacijas, įskaitant paramą novatoriškų įmonių veiklai plėsti ir technologijoms diegti rinkoje, 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytose srityse;

c)  didinti MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą bei tokio finansavimo teikimą ir didinti jų konkurencingumą pasaulyje;

d)  didinti socialinių įmonių galimybes gauti mikrofinansavimą ir finansavimą ir tokio finansavimo teikimą ir taip remti su socialinėmis investicijomis, kompetencijomis ir įgūdžiais susijusias finansavimo ir investavimo operacijas ir plėtoti bei stiprinti socialinių investicijų rinkas 7 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytose srityse;

e)  remti finansavimo ir investavimo operacijas 7 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytuose sektoriuose, siekiant išlaikyti ir didinti Sąjungos strateginį savarankiškumą ir tvarumą ir jos ekonomikos įtraukumą ir konvergenciją, taip pat stiprinti atsparumą ekonomikos sukrėtimams;

ea)  remti valstybėje narėje įsisteigusių ir Sąjungoje veikiančių įmonių mokumą.

4 straipsnis

ES garantijos biudžetas ir suma

1.  ES garantija 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms – 91 773 320 000 EUR (einamosiomis kainomis). Jos atidėjinių norma – 40 proc. Pagal šią atidėjinių normą apskaičiuojant atidėjinių sumą taip pat atsižvelgiama į 34 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą sumą.

8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto valstybių narių skyriaus reikmėms gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybės narės pagal Reglamento [[BNR] numeris](26) ▌ [10 straipsnio 1 dalį], Reglamento [[BŽŪP strateginis planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį](27)ir atsižvelgdamos į atitinkamų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priemonių įgyvendinimą pagal Reglamentą [Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] skiria atitinkamas sumas.

Valstybės narės papildomą ES garantijos sumą valstybių narių skyriaus reikmėms taip pat gali skirti grynaisiais pinigais. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalies antrą sakinį tokia suma yra išorės asignuotosios pajamos.

Pirmoje pastraipoje nurodyta ES garantija taip pat gali būti padidinta 5 straipsnyje nurodytų trečiųjų valstybių įnašais, jei jos skiria visą atidėjinio sumą grynaisiais pinigais pagal Finansinio reglamento 218 straipsnio 2 dalį.

2.  Iš 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos 31 153 850 000 EUR (einamosiomis kainomis) skiriama operacijoms, kuriomis įgyvendinamos Reglamento [EURI] 2 straipsnyje nurodytos priemonės, siekiant 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytų tikslų.

Iš 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos 19 850 000 000 EUR (einamosiomis kainomis) skiriama operacijoms, kuriomis įgyvendinamos Reglamento [EURI] 2 straipsnyje nurodytos priemonės, siekiant a punkte ir 3 straipsnio 2 dalyje ea) nurodytų tikslų.

Iš 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos 40 769 470 000 EUR (einamosiomis kainomis) skiriama 3 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytiems tikslams.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytos sumos skiriamos tik nuo Reglamento [EURI] 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos datos.

Preliminarus ES garantijos ES skyriaus reikmėms paskirstymas nustatytas šio reglamento I priede. Kai tikslinga, Komisija gali nukrypti nuo I priede nurodytų sumų ▌ ne daugiau kaip 15 proc. kiekvieno tikslo atveju. Komisija apie tokį nukrypimą informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

3.  VI ir VII skyriuose nustatytoms priemonėms įgyvendinti skirtas finansinis paketas – 824 733 000 EUR (einamosiomis kainomis).

4.  3 dalyje nurodyta suma taip pat gali būti panaudota techninei ir administracinei paramai, skirtai programai „InvestEU“ įgyvendinti, pavyzdžiui, parengiamajai, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

4a.  Kai iki 2023 m. gruodžio 31 d. nebus išnaudotos visos Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos dotacijos arba kai paskolos, nurodytos Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies b punkte, valstybėms narėms nebus suteiktos iki 2023 m. gruodžio 31 d., nepanaudotos sumos dalis ar nepaskirstyta manevringumo marža (ne daugiau kaip 16 000 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) bus automatiškai teikiama „InvestEU“ fondui ES garantijai teikti 2024–2027 m. laikotarpiu, laikantis Reglamento [EURI] x straipsnio. Reikėtų atitinkamai padidinti šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos ES garantijos sumą ir pakoreguoti šio Reglamento I priede numatytą ES garantijos paskirstymą.

5 straipsnis

„InvestEU“ fondo asocijuotosios trečiosios valstybės

Įnašus „InvestEU“ fondo ES skyriui, nurodytam 8 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kiekvienai politikos linijai, nurodytai 7 straipsnio 1 dalyje, išskyrus strateginių Europos investicijų liniją, pagal Finansinio reglamento 218 straipsnio 2 dalį gali skirti toliau išvardytos trečiosios valstybės, kad galėtų dalyvauti teikiant tam tikrus finansinius produktus:

a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal jų dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos bei tų trečiųjų valstybių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

c)  trečiosios valstybės, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų valstybių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų trečiųjų valstybių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

d)  trečiosios valstybės pagal konkrečiame susitarime nustatytas sąlygas, apimančias trečiosios valstybės dalyvavimą bet kurioje Sąjungos programoje, su sąlyga, kad tuo susitarimu:

i)  užtikrinama sąžininga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

ii)  nustatomos dalyvavimo Sąjungos programose sąlygos, įskaitant finansinių įnašų į įvairias individualias programas ir jų administracinių išlaidų apskaičiavimą. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalies antrą sakinį šie įnašai yra išorės asignuotosios pajamos;

iii)  trečiajai valstybei nesuteikiami sprendimų priėmimo įgaliojimai Sąjungos programos atžvilgiu;

iv)  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

Sąjungos finansavimo įgyvendinimas ir jo formos

1.  ES garantija įgyvendinama taikant netiesioginio valdymo principą su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii, v ir vi papunkčiuose nurodytomis įstaigomis. Kitų formų Sąjungos finansavimas pagal šį reglamentą įgyvendinamas taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą pagal Finansinį reglamentą, įskaitant pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį įgyvendinamas dotacijas ir pagal šį straipsnį kuo sklandžiau ir užtikrinant veiksmingą bei nuoseklų Sąjungos politikos rėmimą įgyvendinamas derinimo operacijas.

2.  Finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms taikoma ES garantija ir kurios yra dalis derinimo operacija, kuria parama pagal šį reglamentą derinama su parama, teikiama pagal vieną ar daugiau kitų Sąjungos programų, arba su parama iš ES ATLPS inovacijų fondo:

a)  turi atitikti politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus, nustatytus Sąjungos programos, pagal kurią nusprendžiama teikti paramą, taisyklėse;

b)  turi atitikti šį reglamentą.

3.  Derinimo operacijos, įskaitant finansinę priemonę, kuri visa finansuojama pagal kitas Sąjungos programas arba iš ATLPS inovacijų fondo nenaudojant ES garantijos pagal šį reglamentą, turi atitikti politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus, nustatytus Sąjungos programos, pagal kurią teikiama parama, taisyklėse.

4.  Pagal 6 straipsnio 2 dalį sprendimai dėl visų formų negrąžintinos paramos ir finansinių priemonių iš Sąjungos biudžeto, kurios yra šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos derinimo operacijos dalis, priimami pagal atitinkamos Sąjungos programos taisykles ir įgyvendinami vykdant derinimo operaciją pagal šį reglamentą ir Finansinio reglamento X antraštinę dalį.

Tokių derinimo operacijų ataskaitose taip pat pateikiama informacija apie jų suderinamumą su politikos tikslais ir tinkamumo kriterijais, nustatytais Sąjungos programos, pagal kurią nusprendžiama teikti paramą, taisyklėse, taip pat apie jų atitiktį šiam reglamentui.

II SKYRIUS

„InvestEU“ fondas

7 straipsnis

Politikos linijos

1.  „InvestEU“ fondas veikia pagal šias šešias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su jų konkrečia taikymo sritimi:

a)  tvarios infrastruktūros politikos linija apima tvarias investicijas transporto, įskaitant daugiarūšį transportą, kelių eismo saugumo, be kita ko, siekiant Sąjungos tikslo iki 2050 m. iki nulio sumažinti kelių eismo įvykiuose žuvusių ir sunkiai sužalotų asmenų skaičių, geležinkelių ir kelių infrastruktūros atnaujinimo ir techninės priežiūros, energetikos, visų pirma atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo laikantis 2030 m. energetikos strategijos, pastatų renovacijos projektų, kuriuose daug dėmesio skiriama energijos taupymui ir pastatų integravimui į susietas energetikos, energijos kaupimo, skaitmeninių tinklų ir transporto sistemas, tinklų sujungiamumo lygių gerinimo, skaitmeninio junglumo ir skaitmeninės prieigos, be kita ko, kaimo vietovėse, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens, įskaitant vidaus vandenų kelius, atliekų tvarkymo laikantis atliekų hierarchijos ir žiedinės ekonomikos principų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, kultūros paveldo, turizmo, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkosaugos, atsparumo klimato kaitai arba socialinio tvarumo tikslų ir kurios atitinka Sąjungos aplinkosaugos arba socialinio tvarumo standartus;

b)  mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos linija apima mokslinių tyrimų, produktų kūrimo ir inovacijų veiklą, technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų perkėlimą į rinką rinkos varomosioms jėgoms ir įmonių bendradarbiavimui paremti, novatoriškų sprendimų demonstravimą bei diegimą ir paramą novatoriškų įmonių veiklai plėsti, taip pat Sąjungos pramonės skaitmeninimą;

c)  MVĮ politikos linija apima visų pirma MVĮ, įskaitant novatoriškas MVĮ ir kultūros bei kūrybos sektoriuose veikiančias MVĮ, taip pat mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą ir tokio finansavimo teikimą;

d)  socialinių investicijų ir įgūdžių politikos linija apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką bei priemones, kuriomis skatinama lyčių lygybė, įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas, socialinę infrastruktūrą, įskaitant sveikatos priežiūros ir švietimo infrastruktūrą ir socialinį būstą bei besimokančiųjų apgyvendinimą, socialines inovacijas, sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą, įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę veiklą, pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją;

e)  strateginių Europos investicijų politikos linija apima strategines į ateitį orientuotas investicijas, kuriomis remiami valstybėje narėje įsisteigę ir Sąjungoje veikiantys galutiniai gavėjai, įskaitant MVĮ ir startuolius, kurie vykdo Sąjungai strategiškai svarbią, visų pirma su klimato kaita susijusiai ir skaitmeninei pertvarkai remti, veiklą laikantis naujoje Europos pramonės strategijoje nurodytų prioritetų, kuriais siekiama pasauliniu mastu konkurencingos, žaliosios ir skaitmeninės Europos, kartu su pramonės ekosistemomis pagrįstu plėtros modeliu, Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, įtvirtintą Europos klimato teisės akte, ir 2030 m. tikslo. Pagal šią liniją remiami projektai, kuriais didinamas Sąjungos ekonomikos konkurencingumas, atkuriami gamybos pajėgumai, mažinama priklausomybė nuo pažeidžiamų tiekimo grandinių ir skatinamas verslumas darbo vietų kūrimas ir didesnis atsparumas vienoje iš šių sričių:

i)  ypatingos svarbos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, vaistų, įskaitant vakcinas, ir jų tarpinių produktų, veikliųjų vaistų sudedamųjų dalių ir žaliavų gamyba ir kaupimas; medicinos priemones; ligoninių ir medicinos reikmenys, pvz., plaučių ventiliacijos aparatai, apsauginiai drabužiai bei priemonės, taip pat diagnostikos medžiagos bei priemonės; asmeninės apsaugos priemonės; dezinfekavimo priemonės ir jų tarpiniai produktai bei jų gamybai būtinos žaliavos; sveikatos priežiūros ir sveikatos apsaugos sistemų atsparumo didinimas rengiantis būsimoms krizėms (reagavimo į krizes pajėgumai), įskaitant nacionalinių ir regioninių sveikatos priežiūros sistemų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir civilinės saugos sistemos testavimą; remiantis produktų, kurie yra gyvybiškai svarbūs susiklosčius ekstremaliajai sveikatos situacijai, prieinamumo ir įperkamumo principu;

ii)  ypatingos svarbos fizinė, analoginė arba skaitmeninė infrastruktūra, įskaitant infrastruktūros elementus ir kilnojamąjį turtą, kurie laikomi ypač svarbiais energetikos, transporto, įskaitant viešąjį transportą ir aktyvų judumą, logistikos, aplinkos, vandens, sveikatos, saugių skaitmeninių ryšių ir tinklų, 5G ir labai didelės spartos elektroninių ryšių tinklų, daiktų interneto, internetinių paslaugų platformų, saugios tinklo paribio ir debesijos kompiuterijos, duomenų apdorojimo ar saugojimo, mokėjimų ir finansų infrastruktūros, aviacijos ir kosmoso, saugumo ir gynybos, ryšių, žiniasklaidos, garso ir vaizdo, kultūros ir kūrybos, švietimo ir mokymo, rinkimų infrastruktūros ir didesnės rizikos objektų, viešojo administravimo, saugumo ir būsto srityse, taip pat ypatingos svarbos infrastruktūros naudojimui būtina žemė ir nekilnojamasis turtas;

iii)  ii punkte nurodytos ypatingos svarbos infrastruktūros ir kilnojamo turto eksploatavimui ir techninei priežiūrai būtinos praktinės patirties, prekių ir technologijų tiekimas ir paslaugų teikimas;

iv)  bazinės didelio poveikio, transformatyviosios, žaliosios ir skaitmeninės technologijos, padėtį iš esmės keičiančios inovacijos, į kurias investuoti yra strategiškai svarbu Sąjungos ekonomikai bei tvarios ir novatoriškos pramonės ateičiai, be kita ko, reindustrializaciją, atsižvelgiant į teisingos pertvarkos principą ir didelę naudą visuomenei, įskaitant:

a)  dirbtinį intelektą, blokų grandinės ir paskirstytojo registro technologijas, programinę įrangą, robotiką, puslaidininkius, mikroprocesorius, tinklo paribio debesijos technologijas, našiąją kompiuteriją, kibernetinį saugumą, kvantines technologijas, fotoniką, pramonines biotechnologijas, technologijas, skirtas visų transporto rūšių tvariam, pažangiam ir automatizuotam judumui ir logistikai,

b)  atsinaujinančių išteklių energijos ir kitų rūšių energijos technologijas, padedančias iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, energijos kaupimo technologijas, įskaitant tvarias baterijas, darniojo transporto technologijas, netaršaus vandenilio ir kuro elementų prietaikas, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijas, per pramoninius procesus susidarančio anglies dioksido surinkimo ir saugojimo infrastruktūrą, bioenergijos gamyklas ir gamybos įrenginius, padedančius vykdyti energetikos pertvarką, žiedinės ekonomikos technologijas ir tiekimo grandines,

ba)  kosmoso sistemas ir technologijas, įskaitant ypatingos svarbos kosmoso komponentus, taip pat kosmoso paslaugas ir taikomąsias programas,

c)  biomediciną, nanotechnologijas, biotechnologijas, vaistus ir pažangiąsias, atsinaujinančiąsias ir žiedines medžiagas,

ca)  turizmu;

v)  masinės informacinių ir ryšių technologijų komponentų ir prietaisų perdirbimo ir gamybos objektai Sąjungoje;

vi)  ypač svarbių išteklių, įskaitant energiją, žaliavas ar maistą, tiekimas viešojo sektoriaus subjektams, įmonėms ar vartotojams Sąjungoje ir jų atsargų kaupimas, išskyrus tuos, kuriems jau taikomi teisės aktų reikalavimai, atsižvelgiant į efektyvų išteklių naudojimą ir strateginių vertės grandinių žiediškumą bei strategines ekosistemas;

vii)  Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui ypač svarbios technologijos, ištekliai ir prietaikos, pvz., saugumo ir gynybos bei kosmoso sektorių, kibernetinio saugumo technologijos ir dvejopo naudojimo prekės, apibrėžtos Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009 2 straipsnio 1 punkte ir susijusiuose teisės aktuose. Be to, galutiniai gavėjai negali eksportuoti su gynyba susijusių technologijų į trečiąsias šalis, kurios kelia grėsmę valstybių narių teritoriniam vientisumui, sistemingai pažeidžia tarptautinę teisę ar kenkia regioniniam ar pasauliniam saugumui ir stabilumui;

viia)   investicijos ir techninė pagalba įmonėms, visų pirma MVĮ, pradedančiosioms įmonėms, šeimos verslo įmonėms ir bendruomenėms, siekiant padidinti jų vertės grandinių ir verslo modelių atsparumą, gerinti verslumo įgūdžius, taip pat verslumo skatinimo sąlygų rėmimas, be kita ko, plėtojant branduolių tinklus ir skaitmeninių inovacijų centrus, taip pat technologinė ir tvari sektorių plėtra;

viib)   itin svarbūs ankstyvo nustatymo ir koordinuoto institucinio ir ekonominio atsako pajėgumai siekiant reaguoti į krizių pavojų, taip pat verslo ir paslaugų tęstinumo sprendimų, skirtų svarbiausioms viešosioms ir privačiosioms institucijoms bei sektoriams, tobulinimas;

viic)   investicijos į naujos kosmoso erdvės veiklą, tiek vykdant pradinės, tiek galutinės grandies veiklą, siekiant pateikti rinkai perspektyviausias technologijas ir taikomąsias programas ir taip užtikrinti Sąjungos kosmoso pramonės konkurencingumą;

viid)   strateginės investicijos į atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektus, įskaitant pastatų renovaciją, kuriais galima svariai prisidėti siekiant direktyvose (ES) 2018/2001, (ES) 2018/2002 ir (ES) 2018/844 nustatytų tikslų ir padėti sukurti neutralaus poveikio klimatui ir efektyvaus energiją vartojantį pastatų sektorių pagal Europos žaliąjį kursą, kaip nustatyta [strategijoje „Renovacijos banga“], arba veiksmai pagal Sąjungos atsinaujinančiosios energijos finansavimo mechanizmą, tinkami finansuoti pagal programą „InvestEU“.

Be to, galutinių gavėjų, gaunančių finansavimą pagal šią liniją, neturi kontroliuoti trečioji valstybė arba trečiosios valstybės subjektai ir jų vykdomasis valdymas turi būti vykdomas Sąjungoje, kad būtų užtikrintas Sąjungos ir jos valstybių narių saugumas.

Valdančioji taryba nustato visus reikiamus reikalavimus, susijusius su kitose strateginių Europos investicijų linijos srityse veikiančių galutinių gavėjų kontrole ir vykdomuoju valdymu ir su veiklą pagal tą liniją vykdančių tarpininkų kontrole, atsižvelgdama į taikytinus viešosios tvarkos arba saugumo reikalavimus.

ea)  parama pagal mokumo palaikymo liniją, kurią sudaro mokumo palaikymas įmonėms, kurios, vertinant pagal valstybės pagalbos nuostatas, 2019 m. pabaigoje dar nebuvo susidūrusios su sunkumais, tačiau paskui dėl COVID-19 krizės, patyrė didelę mokumo riziką, arba įmonėms, įsteigtoms 2020 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau, kurios įsigijo arba valdo įmonę, kuri jau 2019 m. pabaigoje buvo susidūrusi su sunkumais pagal valstybės pagalbos sąlygas, turtą arba filialus, jeigu jų valdymas nėra toks pats kaip susidūrusios su sunkumais įmonės pagal valstybės pagalbos apibrėžtis valdymas.

Mokumo palaikymo linija gali naudotis visos valstybės narės ir ji taikoma II priede nurodytoms sritims. Didžioji dalis „InvestEU“ finansavimo pagal mokumo palaikymo liniją naudojama siekiant remti:

a)  reikalavimus atitinkančioms bendrovėms valstybėse narėse ir labiausiai nuo Covid-19 krizės ekonomiškai nukentėjusiuose sektoriuose;

b)  reikalavimus atitinkančioms bendrovėms valstybėse narėse, kuriose valstybės paramos mokumui palaikyti galimybės yra labiau ribotos.

Komisija deleguotaisiais aktais pagal 33 straipsnį nustato rodiklius, kuriais remdamasi Valdančioji taryba nustato valstybes nares ir sektorius, kuriuos ekonomiškai labiausiai paveikė COVID-19 krizė, ir valstybes nares, kuriose valstybės paramos mokumui galimybės yra labiau ribotos, ir tų rodiklių taikymo metodiką.

Įmonės, gaunančios paramą pagal mokumo palaikymo liniją, kiek įmanoma laikosi būtinųjų aukšto lygio socialinių ir aplinkos apsaugos principų pagal valdančiosios tarybos parengtas gaires. Į tas gaires turi būti įtrauktos atitinkamos nuostatos, kuriomis, atsižvelgiant į įmonių dydį ir įtraukiant paprastesnes MVĮ skirtas nuostatas, būtų padedama išvengti nereikalingos administracinės naštos. Tokios bendrovės skatinamos įgyvendinti žaliosios pertvarkos planus, daryti pažangą skaitmeninės transformacijos srityje ir apsaugoti užimtumą. Siekiančioms minėtų tikslų įmonėms turėtų būti siūloma techninė pagalba.

Pagal mokumo palaikymo liniją veikiantys įgyvendinantieji partneriai ir finansiniai tarpininkai yra įsisteigę kurioje nors valstybėje narėje ir veikia Sąjungoje. valdančioji taryba nustatyto visus būtinus reikalavimus, susijusius su tų tarpininkų kontrole, atsižvelgdama į visus aktualius viešosios tvarkos ar saugumo klausimus;

1a.  Teisinga pertvarkos sistema, antrasis Teisingos pertvarkos mechanizmo ramstis, horizontaliai priimama visose politikos linijose. Teisingos pertvarkos sistema apima investicijas, kuriomis sprendžiamos socialinės, ekonominės ar aplinkosauginės problemos, kylančios dėl pertvarkos proceso, kuriuo siekiama Sąjungos 2030 m. klimato tikslo ir jos siekio – poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m.

2.  Jeigu 23 straipsnyje nurodytam Investicijų komitetui pasiūlyta finansavimo arba investavimo operacija priklauso daugiau nei vienai politikos linijai, ji priskiriama tai politikos linijai, kuriai priklauso jos arba daugumos jos paprojekčių pagrindinis tikslas, išskyrus atvejus, kai investavimo gairėse nustatyta kitaip.

3.  Finansavimo ir investavimo operacijos tikrinamos siekiant nustatyti, ar jos turi poveikį aplinkai, klimatui arba visuomenei. Jei tos operacijos tokį poveikį turi, atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis žalingas poveikis ir kuo didesnė nauda klimatui, aplinkai ir socialiniam aspektui. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi 4 dalyje nurodytomis gairėmis. Projektams, kurių vertė mažesnė už tam tikrą gairėse nustatytą dydį, patikrinimas netaikomas. Projektai, kurie yra nesuderinami su klimato politikos tikslais, laikomi netinkamais gauti paramą pagal šį reglamentą. Tais atvejais, kai įgyvendinantysis partneris nusprendžia, kad tvarumo patikrinimas nebus atliekamas, jis turi tai pagrįsti Investicijų komitetui.

4.  Komisija parengia tvarumo gaires, kurios, laikantis Sąjungos aplinkosaugos ir socialinės politikos tikslų ir standartų, suteikia galimybę:

a)  kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos – užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, taip pat taikant atitinkamas prisitaikymo priemones, o kalbant apie klimato kaitos švelninimą – į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas, susijusias su išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, ir teigiamo klimato kaitos švelninimo priemonių poveikio naudą;

b)  įtraukti bendrą projektų poveikį pagrindiniams gamtinio kapitalo komponentams, susijusiems su oru, vandeniu, dirvožemiu ir biologine įvairove;

c)  įvertinti socialinį projektų poveikį, įskaitant poveikį lyčių lygybei, tam tikrų vietovių ar gyventojų socialinei įtraukčiai ir sričių bei sektorių, kuriems poveikį daro struktūrinės problemos, pvz., poreikis mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, ekonominiam vystymuisi;

d)  nustatyti projektus, kurie yra nesuderinami su siekiamais klimato politikos tikslais;

e)  pateikti įgyvendinantiesiems partneriams gaires, pagal kurias būtų atliekamas 3 dalyje numatytas tikrinimas.

5.  Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti Sąjungos klimato ir aplinkos politikos tikslų siekti padedančias investicijas, remdamiesi gairėmis, kurias turės parengti Komisija.

6.  Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad bent 60 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją prisidėtų prie Sąjungos klimato ir aplinkos politikos tikslų įgyvendinimo.

Komisija kartu su įgyvendinančiaisiais partneriais siekia užtikrinti, kad tvarios infrastruktūros politikos linijai naudojama ES garantijos dalis būtų paskirstoma siekiant įvairių 1 dalies a punkte nurodytų sričių pusiausvyros.

7.  Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant kiekvienai politikos linijai skirtas investavimo gaires. Investavimo gairėse taip pat nustatoma teisingos pertvarkos sistemos įgyvendinimo tvarka, kaip nurodyta 1a dalyje. Investavimo gairės rengiamos vykdant glaudų dialogą su EIB grupe ir kitais potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais.

8.  Finansavimo ir investavimo operacijoms, vykdomoms pagal strateginių Europos investicijų liniją saugumo ir kosmoso sektoriuose ir kibernetinio saugumo ir gynybos srityje, investavimo gairėse gali būti nustatyti apribojimai, susiję su intelektinės nuosavybės teisių į ypatingos svarbos technologijas ir į Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui užtikrinti būtinas technologijas perdavimu ir licencijavimu.

9.  Komisija teikia informaciją apie investavimo gairių taikymą ir aiškinimą įgyvendinantiesiems partneriams, Investicijų komitetui ir patariamiesiems partneriams.

8 straipsnis

Skyriai

1.  7 straipsnio 1 dalyje nurodytos politikos linijos sudarytos iš ES skyriaus ir valstybių narių skyriaus. Tų skyrių lėšomis rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos sprendžiamos taip:

a)  ES skyriaus lėšomis sprendžiamos bet kurios iš šių problemų:

i)  rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su Sąjungos politikos prioritetais;

ii)  Sąjungos masto arba valstybei narei būdingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos arba

iii)  rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, visų pirma naujos ar sudėtingos problemos, kurioms spręsti reikia sukurti novatoriškus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras;

b)  valstybių narių skyriaus lėšomis sprendžiamos konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos viename ar keliuose regionuose arba valstybėse narėse, siekiant politikos tikslų, kuriems įgyvendinti skiriami įnašai iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba valstybė narė pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skiria papildomą sumą, visų pirma stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Sąjungoje šalinant jos regionų skirtumus.

2.  1 dalyje nurodyti skyriai, kai tinkama, naudojami kaip papildoma tam tikros finansavimo arba investavimo operacijos rėmimo priemonė, be kita ko, derinant paramą abiejų skyrių lėšomis.

9 straipsnis

Valstybių narių skyriui taikomos konkrečios nuostatos

1.  Sumos, kurias valstybė narė savanoriškai skiria pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP strateginis planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį] arba įgyvendinant pagal Reglamentą [ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] parengtuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas susijusias priemones, naudojamos ES garantijos dalies, kuria dengiamos finansavimo ir investavimo operacijos atitinkamoje valstybėje narėje, atidėjiniams valstybių narių skyriuje suformuoti arba galimam įnašui iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba įnašų, atitinkančių pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę priimtuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytų susijusių priemonių įgyvendinimą, „InvestEU“ konsultacijų centrui. Šiomis sumomis padedama siekti politikos tikslų, nustatytų Reglamento [[BNR] numeris] 7 straipsnyje nurodytame partnerystės susitarime, programose arba BŽŪP strateginiame plane ar atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, kuriais prisidedama prie programos „InvestEU“.

Pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą valstybės narės skirta papildoma suma naudojama ES garantijos dalies atidėjiniams valstybių narių skyriuje suformuoti.

2.  Valstybių narių skyriaus ES garantijos dalis nustatoma valstybei narei ir Komisijai sudarant susitarimą dėl įnašo.

Šios dalies ketvirta pastraipa ir šio straipsnio 5 dalis netaikomos papildomai sumai, kurią valstybė narė skiria pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

Šio straipsnio nuostatos dėl sumų, skiriamų pagal Reglamento [BNR numeris] 10 straipsnio 1 dalį arba Reglamento [BŽŪP strateginis planas] 75 straipsnio 1 dalį, arba įgyvendinant pagal Reglamentą [ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] parengtuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas susijusias priemones, netaikomos susitarimui dėl įnašo, susijusiam su papildoma 4 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyta valstybės narės skirta suma.

Valstybė narė ir Komisija sudaro susitarimą dėl įnašo arba jį iš dalies pakeičia per keturis mėnesius nuo Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinamas partnerystės susitarimas pagal Reglamento [BNR] 9 straipsnio 4 dalį arba BŽŪP strateginis planas pagal Reglamentą [BŽŪP], arba pagal Reglamentą [ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] parengtas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, priėmimo arba tuo pačiu metu, kai priimamas Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa pagal Reglamento [BNR] 10 straipsnį arba BŽŪP strateginis planas pagal Reglamento [BŽŪP] 107 straipsnį ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pagal Reglamento [ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] 18 straipsnį.

Dvi ar daugiau valstybių narių su Komisija gali sudaryti bendrą susitarimą dėl įnašo.

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 1 dalies, valstybių narių skyriaus ES garantijos atidėjinių norma yra 40 proc. ir kiekviename susitarime dėl įnašo ji gali būti sumažinta arba padidinta, siekiant atsižvelgti į riziką, susijusią su numatomais naudoti finansiniais produktais.

3.  Į susitarimą dėl įnašo įtraukiami bent šie elementai:

a)  su valstybe nare susijusi atitinkamos valstybių narių skyriaus ES garantijos dalies bendra suma, jos atidėjinių norma, įnašo iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba įnašų iš pagal Reglamentą [ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų lėšų suma, atidėjinių sudarymo etapas pagal metinį finansinį planą ir susijusio neapibrėžtojo įsipareigojimo suma, kuri turi būti padengta atitinkamos valstybės narės suteikta kompensacine garantija;

b)  valstybės narės strategija, kurią sudaro finansiniai produktai ir jų minimalus svertas, geografinė aprėptis, kai reikia, įskaitant regioninę aprėptį, projektų rūšys, investavimo laikotarpis ir, kai taikoma, galutinių gavėjų ir reikalavimus atitinkančių tarpininkų kategorijos;

c)  potencialus įgyvendinantysis partneris arba partneriai, pasiūlyti pagal 14 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, ir Komisijos pareiga informuoti atitinkamą valstybę narę apie pasirinktą įgyvendinantįjį partnerį arba partnerius;

d)  įnašas iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba įnašai iš pagal Reglamentą [ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų lėšų „InvestEU“ konsultacijų centrui;

e)  pareigos valstybei narei teikti metines ataskaitas, įskaitant ataskaitas dėl atitinkamų rodiklių, susijusių su partnerystės susitarime, programoje, BŽŪP strateginiame plane arba gaivinimo ir atsparumo plane nustatytais politikos tikslais ir nurodytų susitarime dėl įnašo;

f)  nuostatos dėl valstybių narių skyriaus ES garantijos dalies kompensavimo;

g)  derinimas su ES skyriaus ištekliais pagal 8 straipsnio 2 dalį, įskaitant daugiasluoksnę struktūrą, kad būtų užtikrintas geresnis rizikos padengimas.

4.  Susitarimus dėl įnašo Komisija įgyvendina pagal 16 straipsnį su įgyvendinančiaisiais partneriais sudarydama susitarimus dėl garantijos, o su patariamaisiais partneriais – susitarimus dėl konsultacijų pagal 24 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

Jeigu per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo sudarymo susitarimas dėl garantijos nesudaromas, susitarimas dėl įnašo bendru sutarimu nutraukiamas arba pratęsiamas. Jeigu per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo sudarymo vienu ar daugiau susitarimų dėl garantijos neprisiimami įsipareigojimai dėl visos susitarimo dėl įnašo sumos, ta suma atitinkamai keičiama. Nepanaudota atidėjinio suma, priskirtina valstybių narių pagal Reglamento [[BNR] 10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP] 75 straipsnio 1 dalį], arba įgyvendinant pagal Reglamentą [ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] parengtuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas susijusias priemones skirtoms sumoms, pakartotinai panaudojama pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 5 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP strateginis planas] numeris] [75 straipsnio 5 dalį], taip pat Reglamento [ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] [X straipsnį]. Nepanaudota atidėjinio suma, priskirtina valstybės narės pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skirtoms sumoms, grąžinama tai valstybei narei.

Jeigu susitarimas dėl garantijos nebuvo tinkamai įgyvendintas per Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 6 dalyje] arba Reglamento [[BŽŪP strateginis planas] numeris] [75 straipsnio 6 dalyje] ar Reglamento [ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] [X straipsnyje] nustatytą laikotarpį, susitarimas dėl įnašo iš dalies pakeičiamas. Nepanaudota atidėjinio suma, priskiriama valstybių narių pagal Reglamento [[BNR] 10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP] 75 straipsnio 1 dalį] ar Reglamento [ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] [X straipsnį] skirtoms sumoms, pakartotinai panaudojama pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 6 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP strateginis planas] numeris] [75 straipsnio 6 dalį], taip pat Reglamento [ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] [X straipsnį]. Nepanaudota atidėjinio suma, priskirtina valstybės narės pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skirtoms sumoms, grąžinama tai valstybei narei.

5.  Valstybių narių skyriaus ES garantijos dalies atidėjiniams, nustatytiems susitarime dėl įnašo, taikomos šios taisyklės:

a)  pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, metinis atidėjinių perteklius, apskaičiuotas palyginant atidėjinių sumą, reikalingą pagal atidėjinių normą, nustatytą susitarime dėl įnašo, ir faktinę atidėjinių sumą, pakartotinai panaudojamas pagal Reglamento [BNR] [10 straipsnio 7 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP strateginis planas] numeris] [75 straipsnio 7 dalį], taip pat Reglamento [ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė] [X straipsnį];

b)  nukrypstant nuo Finansinio reglamento 213 straipsnio 4 dalies, pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, atidėjiniai kasmet nepildomi, kol nepanaudojama ta valstybių narių skyriaus ES garantijos dalis;

c)  Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę, jeigu tos ES garantijos dalies atidėjinių lygis sumažėja iki mažiau nei 20 proc. pradinio atidėjinių lygio dėl reikalavimų mokėti pagal tą valstybių narių skyriaus ES garantijos dalį;

d)  jeigu tos valstybių narių skyriaus ES garantijos dalies atidėjinių lygis pasiekia 10 proc. pradinio atidėjinių lygio, atitinkama valstybė narė Komisijos prašymu į bendrąjį atidėjinių fondą, nurodytą Finansinio reglamento 212 straipsnyje, skiria ne daugiau kaip 5 proc. pradinio atidėjinių lygio.

III SKYRIUS

KOMISIJOS IR EIB GRUPĖS PARTNERYSTĖ

10 straipsnis

Partnerystės taikymo sritis

1.  Komisija ir EIB grupė pagal šį reglamentą sudaro partnerystę, kurios tikslas – remti programos „InvestEU“ įgyvendinimą ir didinti nuoseklumą, įtraukumą, papildomumą ir rezultatų diegimo efektyvumą. Laikydamasi šio reglamento ir sąlygų, išsamiau nustatytų 3 dalyje nurodytuose susitarimuose, EIB grupė:

a)  įgyvendina ES garantijos dalį, nurodytą 12 straipsnio 4 dalyje;

b)  remia „InvestEU“ fondo ES skyriaus ir, kai taikytina, valstybių narių skyriaus lėšų įgyvendinimą, visų pirma:

i)  kartu su potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais prisideda prie investavimo gairių rengimo pagal 7 straipsnio 7 dalį, prisideda sudarant suvestinę pagal 21 straipsnį ir rengiant kitus dokumentus, kuriuose nustatomos „InvestEU“ fondo veiklos gairės;

ii)  kartu su Komisija ir potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais nustato rizikos metodiką ir rizikos kartografavimo sistemą, susijusias su įgyvendinančiųjų partnerių finansavimo ir investavimo operacijomis, siekiant sudaryti galimybes tokias operacijas vertinti pagal bendrą reitingų skalę;

iii)  Komisijai paprašius ir susitarus su atitinkamu potencialiu įgyvendinančiuoju partneriu, atlieka to potencialaus įgyvendinančiojo partnerio sistemų vertinimą ir teikia tikslines technines konsultacijas dėl tų sistemų, jei ir kiek tai yra būtina atsižvelgiant į ramsčio vertinimo audito išvadas, siekiant įgyvendinti to galimo įgyvendinančiojo partnerio numatytus finansinius produktus;

iv)  teikia neprivalomą nuomonę dėl su bankais susijusių aspektų, visų pirma dėl finansinės rizikos ir finansinių sąlygų, susijusių su kitam nei EIB grupė įgyvendinančiajam partneriui skiriama ES garantijos dalimi, nustatoma su tuo įgyvendinančiuoju partneriu sudarytiname susitarime dėl garantijos;

v)  atlieka finansinės rizikos ir atlyginimo už bendrą portfelį modeliavimą ir prognozes, remdamasi prielaidomis, dėl kurių susitarė su Komisija;

vi)  įvertina finansinę riziką ir teikia finansines ataskaitas dėl bendro portfelio;

vii)  Komisijai paprašius ir susitarus su įgyvendinančiuoju partneriu, teikia Komisijai restruktūrizavimo ir išieškojimo paslaugas, nustatytas 3 dalies b punkte nurodytame susitarime, laikantis 16 straipsnio 2 dalies g punkto, jei tas įgyvendinantysis partneris nebėra atsakingas už restruktūrizavimo ir išieškojimo veiklos vykdymą pagal atitinkamą susitarimą dėl garantijos;

c)  nacionalinio skatinamojo finansavimo banko ar įstaigos prašymu gali tam nacionaliniam skatinamojo finansavimo bankui ar įstaigai teikti 24 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytas gebėjimų stiprinimo paslaugas ir kitas paslaugas, susijusias su ES garantija remiamų finansinių produktų įgyvendinimu;

d)  dėl „InvestEU“ konsultacijų centro:

i)  iš 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansinio paketo gauna iki 525 000 000 EUR sumą 24 straipsnyje nurodytoms konsultacijų iniciatyvoms ir šio d punkto ii papunktyje nurodytoms veiklos užduotims finansuoti;

ii)  konsultuoja Komisiją ir vykdo veiklos užduotis, nustatytas 3 dalies c punkte nurodytame susitarime:

–  remia Komisiją kuriant ir steigiant „InvestEU“ konsultacijų centrą ir vykdant jo veiklą;

–  vertina prašymus teikti konsultacinę paramą, kurios Komisija nelaiko patenkančia į esamų konsultacijų iniciatyvų sritį, kad padėtų Komisijai priimti sprendimą dėl konsultacinės paramos prašymų, gautų per 24 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą bendrą prieigos tašką, skirstymo;

–  nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms jų prašymu teikia paramą gebėjimams stiprinti, kaip nurodyta 24 straipsnio 2 dalies h punkte, kad jie plėtotų savo patariamuosius gebėjimus ir galėtų dalyvauti konsultacijų iniciatyvose;

–  Komisijos ir potencialaus patariamojo partnerio prašymu, jei EIB grupė pritaria, Komisijos vardu sudaro sutartis su patariamaisiais partneriais dėl konsultacijų iniciatyvų įgyvendinimo.

EIB grupė užtikrina, kad jos užduotys, nurodytos pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje, būtų vykdomos visiškai nepriklausomai nuo jos kaip patariamojo partnerio funkcijos.

Prireikus Komisija bendradarbiauja su įgyvendinančiuoju partneriu remdamasi šios dalies pirmos pastraipos b punkto iv papunktyje nurodytos EIB grupės nuomonės išvadomis. Komisija apie savo priimtą sprendimą praneša EIB grupei,

2.  Su bankais susijusi informacija, kurią EIB grupei perduoda Komisija pagal 1 dalies b punkto ii, iv, v ir vi papunkčius, apima tik tą informaciją, kurios būtinai reikia EIB grupei vykdyti jos įsipareigojimams pagal tuos punktus. Komisija, palaikydama glaudų dialogą su EIB grupe ir potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais, apibrėžia tos su bankais susijusios informacijos pobūdį ir taikymo sritį, atsižvelgdama į ES garantijos patikimo finansų valdymo reikalavimus, teisėtus įgyvendinančiojo partnerio interesus, susijusius su neskelbtina komercine informacija, ir EIB grupės poreikius vykdyti savo įsipareigojimus pagal tuos punktus.

3.  Partnerystės sąlygos nustatomos susitarimuose, įskaitant:

a)  susitarimą dėl ES garantijos dalies, nurodytos 12 straipsnio 4 dalyje, suteikimo ir įgyvendinimo:

i)  Komisijos ir EIB grupės susitarimą dėl garantijos arba

ii)  atskirus Komisijos ir EIB bei jo patronuojamųjų įmonių ar kitų subjektų, nustatytų EIB statuto 28 straipsnio 1 dalyje, susitarimus dėl garantijos;

b)  Komisijos ir EIB grupės susitarimą, susijusį su 1 dalies b ir c punktais;

c)  Komisijos ir EIB grupės susitarimą, susijusį su „InvestEU“ konsultacijų centru;

d)  EIB grupės ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų bei įstaigų susitarimus dėl gebėjimų stiprinimo ir kitų paslaugų pagal 1 dalies c punktą.

4.  Nedarant poveikio šio reglamento 17 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 4 dalies nuostatoms, EIB grupės sąnaudos, patirtos vykdant šio straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytas užduotis, turi atitikti šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto susitarimo sąlygas ir gali būti padengtos iš ES garantijai priskirtinų grąžinamų sumų ar pajamų arba iš atidėjinių, laikantis Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 ir 5 dalių, arba gali būti apmokėtos iš šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansinio paketo, jei EIB grupė pateikia tų sąnaudų pagrindimą ir neviršijama bendra viršutinė riba – 10 000 000 EUR.

5.  EIB grupės sąnaudos, patirtos vykdant 1 dalies d punkto ii papunktyje nurodytas veiklos užduotis, visiškai padengiamos ir apmokamos iš 1 dalies d punkto i papunktyje nurodytos sumos, jei EIB grupei pateikia tų sąnaudų pagrindimą ir neviršijama bendra viršutinė riba – 15 000 000 EUR.

11 straipsnis

Interesų konfliktai

1.  Pagal 10 straipsnyje nurodytą partnerystę EIB grupė imasi visų būtinų priemonių ir atsargumo priemonių, kad išvengtų interesų konfliktų su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, be kita ko, sudarydama specialią nepriklausomą grupę 10 straipsnio 1 dalies b punkto iii–vi papunkčiuose nurodytoms užduotims vykdyti. Tai grupei taikomos griežtos konfidencialumo taisyklės, jos ir toliau taikomos grupę palikusiems nariams.

2.  EIB grupė ir kiti įgyvendinantieji partneriai nedelsdami informuoja Komisiją apie kiekvieną interesų konflikto atvejį arba interesų konfliktą lemti galintį atvejį. Jei kyla abejonių, Komisija nustato, ar yra interesų konfliktas, ir savo išvadą praneša EIB grupei. Interesų konflikto atveju EIB grupė imasi atitinkamų priemonių. Apie tas priemones ir jų rezultatus informuojama valdančioji taryba.

3.  EIB grupė imasi būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta interesų konflikto atvejų vykdant „InvestEU“ konsultacijų centro veiklą, visų pirma susijusią su 10 straipsnio 1 dalies d punkto ii papunktyje nurodytomis jo veiklos užduotimis remiant Komisiją. Interesų konflikto atveju EIB grupė imasi atitinkamų priemonių.

IV SKYRIUS

ES GARANTIJA

12 straipsnis

ES garantija

1.  ES garantija – neatšaukiama, besąlyginė ir pagal reikalavimą išmokama garantija – įgyvendinantiesiems partneriams suteikiama pagal Finansinio reglamento 219 straipsnio 1 dalį ir įgyvendinama taikant netiesioginio valdymo principus pagal to reglamento X antraštinę dalį.

2.  Atlyginimas už ES garantiją susiejamas su finansinių produktų ypatybėmis ir rizikos profiliu, atsižvelgiant į tų finansavimo ir investavimo operacijų pobūdį ir numatytų politikos tikslų, kurių siekiama finansiniais produktais, įgyvendinimą.

Tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su politikos tikslų, kurių siekiama finansiniu produktu, pobūdžiu ir būtinybe, kad finansiniai produktai būtų finansiškai prieinami tiksliniams galutiniams gavėjams, galutiniam gavėjui teikiamo finansavimo sąnaudos gali būti sumažintos arba to finansavimo sąlygos pagerintos patikslinant atlyginimą už ES garantiją arba prireikus ES biudžeto lėšomis padengiant neapmokėtas administracines išlaidas, kurias patyrė įgyvendinantysis partneris, visų pirma:

a)  kai dėl nepalankių finansų rinkos sąlygų kiltų kliūčių vykdyti finansavimo arba investavimo operaciją rinka pagrįstomis kainomis arba

b)  kai būtina paskatinti finansavimo ir investavimo operacijas tuose sektoriuose ar srityse, kuriuose yra didelis rinkos nepakankamumas arba neoptimali investavimo aplinka, arba kai būtina palengvinti investavimo platformų steigimą,

ba)  mokumo palaikymo linijos atveju valstybėse narėse ir sektoriuose, kurių ekonomika nukentėjo labiausiai, ir valstybėse narėse, valstybės galimybės palaikyti mokumą yra mažesnės;

tokiu mastu, kad atlyginimo už ES garantiją sumažinimas arba neapmokėtų administracinių išlaidų, kurias patyrė įgyvendinantysis partneris, apmokėjimas nedarytų reikšmingo poveikio ES garantijos atidėjiniams.

Atlyginimo už ES garantiją sumažinimas yra visapusiškai naudingas galutiniams gavėjams.

3.  Finansinio reglamento 219 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga taikoma kiekvienam įgyvendinančiajam partneriui atsižvelgiant į portfelį.

4.  75 proc. ES skyriaus ES garantijos, nurodytos 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje – 68 829 990 000 EUR – skiriami EIB grupei. EIB grupė suteikia bendrą finansinį įnašą, kuris siekia 11 494 608 330 EUR. Tas įnašas skiriamas tokiu būdu ir tokia forma, kad būtų lengviau įgyvendinti „InvestEU“ fondą ir pasiekti 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus.

5.  Likę 25 proc. ES skyriaus ES garantijos skiriami kitiems įgyvendinantiesiems partneriams, kurie taip pat turi pateikti finansinį įnašą, kuris turi būti nustatytas susitarimuose dėl garantijos.

6.  Dedamos visos įmanomos pastangos siekiant užtikrinti, kad pasibaigus investavimo laikotarpiui investicijos būtų paskirstytos įvairiems sektoriams ir regionams ir kad būtų išvengta per didelės sektorinės arba geografinės koncentracijos. Tos pastangos apima paskatas mažesniems ar mažiau išplėtotiems nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms, kurie turi lyginamąjį pranašumą dėl savo buvimo vietos, žinių ir investavimo kompetencijos. Komisija šioms pastangoms remti suformuoja nuoseklų požiūrį.

7.  4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodyta parama suteikiant ES garantiją gali būti skiriama įgyvendinančiojo partnerio vykdomoms finansavimo ir investavimo operacijoms su sąlyga, kad Komisija ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. su tuo įgyvendinančiuoju partneriu sudaro susitarimą dėl garantijos, taip laikydamasi Reglamento [EURI] 4 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų. Kitais atvejais parama suteikiant ES garantiją gali būti skiriama finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, investavimo laikotarpiu, kuris baigiasi 2027 m. gruodžio 31 d.

Įgyvendinančiojo partnerio ir galutinio gavėjo, finansų tarpininko ar bet kurio kito subjekto, nurodyto 15 straipsnio 1 dalies a punkte, ▌sudaromos sutartys pasirašomos iki 2028 m. gruodžio 31 d.

13 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios finansavimo ir investavimo operacijos

1.  „InvestEU“ fondas remia tik tas finansavimo ir investavimo operacijas, kurios

a)  atitinka Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nustatytas sąlygas, visų pirma susijusias su rinkos nepakankamumu, neoptimalia investavimo aplinka ir papildomumu, kaip nustatyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir šio reglamento V priede, ir tam tikrais atvejais didina privačiojo sektoriaus investicijas pagal Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies d punktą;

b)  padeda siekti Sąjungos politikos tikslų ir yra priskiriamos prie šio reglamento II priede išvardytų sričių, kuriose pagal atitinkamą politikos liniją galima vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas;

c)  neteikia finansinės paramos neįtrauktai veiklai, nurodytai šio reglamento V priedo B punkte, ir

d)  atitinka investavimo gaires.

2.  Be Sąjungoje arba su valstybe nare susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje, nurodytoje SESV II priede, vykdomų projektų, „InvestEU“ fondas, vykdydamas finansavimo ir investavimo operacijas pagal kitas linijas nei strateginių Europos investicijų linija arba mokumo palaikymo linija, gali remti šiuos projektus ir operacijas:

a)  projektus, kuriuose dalyvauja vienoje ar daugiau valstybių narių esantys arba įsisteigę subjektai, apimančius vieną ar daugiau trečiųjų valstybių, įskaitant stojančiąsias valstybes, šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, šalis, kurios patenka į Europos kaimynystės politikos taikymo sritį, taip pat EEE ar ELPA šalis arba užjūrio šalis ir teritorijas, nurodytas SESV II priede, arba asocijuotąsias trečiąsias valstybes, neatsižvelgiant į tai, ar esama partnerių tose trečiosiose valstybėse arba užjūrio šalyse ar teritorijose;

b)  finansavimo ir investavimo operacijas 5 straipsnyje nurodytose trečiosiose valstybėse, kurios prisidėjo prie konkretaus finansinio produkto.

3.  „InvestEU“ fondas gali remti finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis teikiamos lėšos galutiniams gavėjams, kurie yra teisės subjektai, įsteigti bet kurioje iš toliau nurodytų valstybių ar teritorijų:

a)  valstybėje narėje arba su valstybe nare susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje, nurodytoje SESV II priede;

b)  trečiojoje valstybėje, kuri yra asocijuotoji programos „InvestEU“ valstybė pagal 5 straipsnį;

c)  kai taikytina, trečiojoje valstybėje, nurodytoje 2 dalies a punkte;

d)  kitose trečiosiose valstybėse, jei reikia finansuoti projektą valstybėje arba teritorijoje, nurodytoje a, b ir c punktuose.

Nepaisant pirmos pastraipos, pagal strateginių Europos investicijų liniją remiami galutiniai gavėjai ir tarpininkai turi būti teisės subjektai, atitinkantys 7 straipsnio 1 dalies e punkto įvadiniame sakinyje ir antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus ir reikalavimus, nustatytus pagal to punkto trečią pastraipą.

Nepaisant pirmos pastraipos, finansavimo ir investavimo operacijomis pagal mokumo palaikymo liniją gali būti remiamos tik valstybėje narėje įsisteigusios ir Sąjungoje veikiančios įmonės.

Nepaisant pirmos pastraipos, galutiniai gavėjai, pagal mokumo palaikymo liniją gaunantys 30 mln. EUR arba daugiau, nemoka dividendų, neatlieka neprivalomų atkarpų mokėjimų arba neatperka akcijų. Bet kurio paramos gavėjo, pagal mokumo palaikymo liniją gaunančio 30 mln. EUR arba didesnį finansavimą, vadovybės nario atlygis negali viršyti nustatytos to nario 2019 m. gruodžio 31 d. atlygio dalies. Asmenims, kurie tampa vadovybės nariais „InvestEU“ finansavimo pagal mokumo palaikymo liniją gavimo metu arba po jo, taikoma riba yra mažiausia bet kurio iš vadovybės narių atlyginimo fiksuotoji dalis 2019 m. gruodžio 31 d. Premijos ar kiti kintamieji ar palyginami atlygio elementai jokiomis aplinkybėmis nemokami.

14 straipsnis

Įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, atranka

1.  Komisija įgyvendinančiuosius partnerius, išskyrus EIB grupę, atrenka pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį.

Įgyvendinantieji partneriai gali sudaryti grupę. Įgyvendinantysis partneris gali būti vienos ar kelių grupių narys.

ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą dėl ES garantijos dalies, nurodytos 12 straipsnio 5 dalyje. Valstybių narių skyriaus atveju atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau garantijos šalių iš tų garantijos šalių, kurios išreiškė susidomėjimą. Atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu taip pat gali pasiūlyti EIB grupę ir savo pačios lėšomis gali sudaryti sutartį su EIB grupe dėl 10 straipsnyje išvardytų paslaugų teikimo.

Jeigu atitinkama valstybė narė nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies trečią pastraipą atrenka įgyvendinantįjį partnerį iš reikalavimus atitinkančių garantijos šalių, galinčių vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.

2.  Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija užtikrina, kad „InvestEU“ fondo lėšomis finansuojamu finansinių produktų portfeliu būtų siekiama šių tikslų:

a)  maksimaliai padidinti 3 straipsnyje nustatytų tikslų aprėptį;

b)  maksimaliai padidinti ES garantijos poveikį, naudojant įgyvendinančiojo partnerio skirtus nuosavus išteklius;

c)  tam tikrais atvejais maksimaliai padidinti privačiojo sektoriaus investicijas;

d)  skatinti diegti novatoriškus finansinius ir rizikos sprendimus, kad būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

e)  užtikrinti geografinę diversifikaciją laipsniškai skiriant ES garantiją ir sudaryti galimybę finansuoti mažesnius projektus;

f)  užtikrinti pakankamą rizikos diversifikaciją.

3.  Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija taip pat atsižvelgia į:

a)  galimas išlaidas ir atlyginimą į Sąjungos biudžetą;

b)  įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą visapusiškai vykdyti Finansinio reglamento 155 straipsnio 2 dalies ir 3 dalių reikalavimus, susijusius su mokesčių vengimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir nebendradarbiaujančiais jurisdikciją turinčiais subjektais.

4.  Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos gali būti pasirinkti kaip įgyvendinantieji partneriai, jei atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

15 straipsnis

Reikalavimus atitinkančio finansavimo rūšys

1.  ES garantija gali būti naudojama su šių rūšių finansavimu, kurį teikia įgyvendinantieji partneriai, susijusiai rizikai padengti:

a)  tiesiogiai arba netiesiogiai per finansų tarpininkus, fondus, investavimo platformas ar kitas priemones galutiniams gavėjams teikiamų paskolų, garantijų, priešpriešinių garantijų, kapitalo rinkos priemonių, bet kokių kitų finansavimo formų ar kredito vertės didinimo priemonių, įskaitant subordinuotąją skolą arba investicijas į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą;

b)  įgyvendinančiojo partnerio teikiamo finansavimo arba garantijų kitai finansų įstaigai, kad pastaroji galėtų teikti a punkte nurodytą finansavimą.

Kad būtų suteikta ES garantija, šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos finansavimo priemonės suteikiamos, įsigyjamos ar išleidžiamos 13 straipsnio 1 dalyje nurodytoms finansavimo arba investavimo operacijoms vykdyti, jeigu įgyvendinančiojo partnerio finansavimas suteiktas pagal finansavimo susitarimą arba sandorį, kurį įgyvendinantysis partneris pasirašė arba sudarė po to, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl garantijos, ir kurio galiojimas nesibaigė ar kuris nebuvo nutrauktas.

2.  Finansavimo ir investavimo operacijos, vykdomos per fondus ar kitas tarpines struktūras, remiamos ES garantija pagal nuostatas, kurios turi būti išdėstytos investavimo gairėse, net jei tokios struktūros investuoja tik nedidelę dalį savo investicijų ne Sąjungoje arba 13 straipsnio 2 dalyje nurodytose trečiosiose valstybėse arba į turtą, kuris nėra šio reglamento reikalavimus atitinkantis turtas.

Investavimo gairėse gali būti nustatyta daugiau apribojimų, susijusių su ne Sąjungoje į finansavimo ir investavimo operacijas, vykdomas per fondus ar kitas tarpines struktūras pagal strateginių Europos investicijų liniją, investuojamų sumų dalimi, įskaitant galimas išlygas dėl tokių investicijų nutraukimo.

2a.  Mokumo palaikymo linijos reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis, per įgyvendinančiuosius partnerius, 3 straipsnio 2 dalies ea punkte nurodytoms įmonėms suteikiamas nuosavas arba kvazinuosavas kapitalas. Gali būti naudojamos mišrios priemonės, jei jos atitinka linijos tikslą.

16 straipsnis

Susitarimai dėl garantijos

1.  Komisija su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu sudaro susitarimą dėl garantijos, pagal kurį suteikiama ES garantija, o šios garantijos suma turi neviršyti sumos, kurią turi nustatyti Komisija.

Jeigu įgyvendinantieji partneriai suformuoja grupę, Komisija ir kiekvienas grupei priklausantis įgyvendinantysis partneris arba vienas įgyvendinantysis partneris grupės vardu sudaro vieną susitarimą dėl garantijos.

2.  Į susitarimą dėl garantijos įtraukiamos:

a)  nuostatos dėl finansinio įnašo, kurį turi pateikti įgyvendinantysis partneris, sumos ir sąlygų;

b)  finansavimo arba garantijų, kurias įgyvendinantysis partneris turi suteikti kitam įgyvendinimo procese dalyvaujančiam teisės subjektui, jei toks yra, sąlygos;

c)  išsamios ES garantijos suteikimo taisyklės, laikantis 18 straipsnio, įskaitant jos aprėpties taikymą specialių rūšių priemonių portfeliams ir atitinkamus įvykius, dėl kurių gali būti reikalaujama taikyti ES garantiją;

d)  nuostatos dėl atlyginimo už rizikos prisiėmimą, kuris turi būti paskirstytas proporcingai Sąjungos ir įgyvendinančiojo partnerio atitinkamai prisiimtos rizikos daliai arba pritaikytas tinkamai pagrįstais atvejais pagal 12 straipsnio 2 dalį;

e)  mokėjimo sąlygos;

f)  nuostatos dėl įgyvendinančiojo partnerio įsipareigojimo sutikti su Komisijos ir Investicijų komiteto sprendimais dėl ES garantijos naudojimo siūlomai finansavimo ar investavimo operacijai vykdyti, nepažeidžiant įgyvendinančiojo partnerio teisės priimti sprendimą dėl siūlomos operacijos be ES garantijos;

g)  nuostatos ir procedūros, susijusios su išmokėtų sumų išieškojimu, kuris turi būti pavestas įgyvendinančiajam partneriui;

h)  nuostatos dėl finansinių ir veiklos ataskaitų teikimo ir pagal ES garantiją vykdomų finansavimo ir investavimo operacijų stebėsenos;

i)  nuostatos dėl pagrindinių veiklos rodiklių, visų pirma susijusių su ES garantijos naudojimu, atitiktimi 3, 7 ir 13 straipsniuose nustatytiems tikslams ir kriterijams ir privataus kapitalo sutelkimu;

j)  kai taikytina, nuostatos ir procedūros, susijusios su derinimo operacijomis;

k)  kitos atitinkamos nuostatos, atitinkančios Finansinio reglamento 155 straipsnio 2 dalies ir X antraštinės dalies reikalavimus;

l)  nuostatos dėl tinkamų mechanizmų, skirtų privačiųjų investuotojų galimiems susirūpinimą keliantiems klausimams, taikymo.

3.  Susitarime dėl garantijos taip pat numatoma, kad Sąjungai priskirtinas atlyginimas dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo turi būti pateikiamas atskaičius mokėjimus pagal reikalavimą taikyti ES garantiją.

4.  Be to, susitarime dėl garantijos numatoma, kad bet kokia įgyvendinančiajam partneriui mokėtina su ES garantija susijusi suma atskaitoma iš bendros įgyvendinančiojo partnerio Sąjungai dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo mokėtinos atlyginimo, pajamų ir grąžinimų sumos. Jeigu tos sumos nepakanka įgyvendinančiajam partneriui pagal 17 straipsnio 3 dalį mokėtinai sumai padengti, likusi suma imama iš ES garantijos atidėjinių.

5.  Jei susitarimas dėl garantijos sudaromas valstybių narių skyriuje, susitarime gali būti numatyta, kad valstybės narės arba atitinkamų regionų atstovai dalyvauja stebint, kaip įgyvendinamas tas susitarimas dėl garantijos.

17 straipsnis

ES garantijos naudojimo reikalavimai

1.  ES garantija suteikiama įsigaliojus su atitinkamu įgyvendinančiuoju partneriu sudarytam susitarimui dėl garantijos.

2.  Finansavimo ir investavimo operacijoms ES garantija suteikiama tik jei jos atitinka šiame reglamente ir atitinkamose investavimo gairėse nustatytus kriterijus ir jei Investicijų komitetas padarė išvadą, kad tos operacijos atitinka ES garantijos suteikimo reikalavimus. Įgyvendinantieji partneriai išlieka atsakingi už tai, kad būtų užtikrinta, jog finansavimo ir investavimo operacijos atitiktų šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires.

3.  Komisija įgyvendinančiajam partneriui nedengia jokių administracinių išlaidų ar mokesčių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijų pagal ES garantiją įgyvendinimu, nebent dėl politikos tikslų, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, pobūdžio ir finansinio prieinamumo tiksliniams galutiniams gavėjams arba suteikto finansavimo pobūdžio įgyvendinantysis partneris gali tinkamai pagrįsti Komisijai, kad reikia taikyti išimtį. Tokios išlaidos padengiamos iš Sąjungos biudžeto apsiribojant suma, kurios būtinai reikia atitinkamoms finansavimo ir investavimo operacijoms įgyvendinti, ir tik tokiu mastu, kai padengiamos išlaidos, kurios nebuvo padengtos iš įgyvendinančiųjų partnerių gautų pajamų, susijusių su atitinkamomis finansavimo ir investavimo operacijomis. Su mokesčiais susijusi tvarka nustatoma susitarime dėl garantijos ir atitinka 16 straipsnio 4 dalies sąlygas ir Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies g punktą.

4.  Be to, įgyvendinantysis partneris gali naudoti ES garantiją atitinkamai daliai išieškojimo išlaidų pagal 16 straipsnio 4 dalį, nebent tos išlaidos būtų išskaičiuotos iš pajamų, gautų iš išieškojimo.

18 straipsnis

ES garantijos aprėptis ir sąlygos

1.  Atlyginimas už prisiimamą riziką paskirstomas Sąjungai ir įgyvendinančiajam partneriui proporcingai jų atitinkamai prisiimtos finansavimo ir investavimo operacijų portfelio arba, kai taikoma, atskirų finansavimo ir investavimo operacijų rizikos daliai. Atlyginimas už ES garantiją gali būti sumažintas tinkamai pagrįstais atvejais, kaip nurodyta 12 straipsnio 2 dalyje.

Įgyvendinantysis partneris prisiima atitinkamą riziką, susijusią su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms suteikta ES garantija, nebent išimtiniu atveju, kai politikos tikslai, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, yra tokio pobūdžio, kad įgyvendinantysis partneris pagrįstai negalėjo prisidėti savo pajėgumu prisiimti riziką.

2.  ES garantija padengia:

a)  15 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų skolos produktų atveju:

i)  pagrindinę sumą ir visas laikantis finansavimo operacijų sąlygų iki įsipareigojimų neįvykdymo momento įgyvendinančiajam partneriui mokėtinas, bet nesumokėtas palūkanas ir sumas;

ii)  restruktūrizavimo nuostolius;

iii)  nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų rinkose, kuriose ilgalaikio apsidraudimo galimybės yra ribotos;

b)  15 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų investicijų į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą atveju – investuotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas bei nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų

c)  pagal 15 straipsnio 1 dalies b punktą įgyvendinančiojo partnerio kitai finansų įstaigai teikiamo finansavimo arba garantijų atveju – panaudotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas.

Taikant pirmos pastraipos a punkto i papunktį, subordinuotosios skolos atveju įsipareigojimų neįvykdymo įvykiu laikomas atidėjimas, sumažinimas arba reikalaujamas investavimo nutraukimas.

3.  Jeigu Sąjunga įgyvendinančiajam partneriui pareikalavus išmoka sumą pagal ES garantiją, Sąjungai perleidžiamos visos atitinkamos likusios galioti įgyvendinančiojo partnerio teisės, susijusios su jo finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms taikyta ES garantija.

Įgyvendinantysis partneris Sąjungos naudai vykdo perleistų sumų išieškojimą ir atlygina Sąjungai iš susigrąžintų lėšų.

V SKYRIUS

VALDYMAS

19 straipsnis

Patariamoji taryba

1.  Komisijai ir valdančiajai tarybai, įsteigtai pagal 20 straipsnį, pataria patariamoji taryba.

2.  Patariamoji taryba siekia užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir ją sudaro:

a)  vienas kiekvieno įgyvendinančiojo partnerio atstovas;

b)  vienas kiekvienos valstybės narės atstovas;

c)  vienas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtas ekspertas;

d)  vienas Regionų komiteto paskirtas ekspertas.

3.  Patariamajai tarybai pirmininkauja Komisijos atstovas. Pirmininko pavaduotojas yra EIB grupės paskirtas atstovas.

Patariamoji taryba posėdžiauja reguliariai, ne rečiau kaip du kartus per metus; į posėdžius ji renkasi pirmininko prašymu.

4.  Patariamoji taryba:

a)  teikia konsultacijas Komisijai ir valdančiajai tarybai apie finansinių produktų, naudojamų pagal šį reglamentą, kūrimą;

b)  Komisijai ir valdančiajai tarybai teikia konsultacijas rinkos pokyčių, rinkos sąlygų, rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos klausimais;

c)  keičiasi nuomonėmis apie rinkos pokyčius ir dalijasi geriausia patirtimi.

5.  Komisija, pasikonsultavusi su potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais, paskiria pirmuosius patariamosios tarybos narius, atstovaujančius įgyvendinantiesiems partneriams, išskyrus EIB grupę. Jų kadencija yra vieni metai.

6.  Taip pat ne rečiau kaip du kartus per metus atskirai organizuojami valstybių narių atstovų susitikimai, kuriems pirmininkauja Komisija.

7.  Patariamoji taryba ir į 6 dalyje nurodytus susitikimus susirinkę valstybių narių atstovai, gali teikti valdančiajai tarybai svarstyti rekomendacijas dėl programos „InvestEU“ įgyvendinimo ir veikimo.

8.  Išsamūs patariamosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai kuo greičiau po to, kai patariamoji taryba juos patvirtina.

Komisija nustato patariamosios tarybos veiklos taisykles ir procedūras ir vadovauja patariamosios tarybos sekretoriatui. Patariamajai tarybai pateikiami visi reikalingi dokumentai ir informacija, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis.

9.  Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų atstovai patariamojoje taryboje iš savo tarpo renka įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, atstovus valdančiojoje taryboje, nurodytoje 20 straipsnio 1 dalyje. Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos siekia užtikrinti pagal dydį ir geografinę vietą proporcingą atstovavimą valdančiojoje taryboje. Atrinkti atstovai atstovauja visų įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, sutartai bendrai pozicijai.

20 straipsnis

Valdančioji taryba

1.  Įsteigiama „InvestEU“ programos valdančioji taryba. Ją sudaro keturi Komisijos atstovai, trys EIB grupės atstovai, du kitų (ne EIB grupės) įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir vienas Europos Parlamento paskirtas balsavimo teisės neturintis ekspertas. Tas Europos Parlamento paskirtas balsavimo teisės neturintis ekspertas nesiekia gauti nurodymų iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų, nesivadovauja jų nurodymais ir veiklą vykdo visiškai nepriklausomai. Tas ekspertas savo pareigas vykdo nešališkai ir atsižvelgdamas į „InvestEU“ fondo interesus.

Valdančiosios tarybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, išskyrus kitus (ne EIB grupė) įgyvendinančiuosius partnerius, kurie skiriami dvejų metų kadencijai.

2.  Valdančioji taryba iš Komisijos atstovų renka pirmininką ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą. Pirmininkas valstybių narių atstovams patariamojoje taryboje du kartus per metus teikia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą.

Išsamūs valdančiosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai iš karto po to, kai valdančioji taryba juos patvirtina.

3.  Valdančioji taryba:

a)  įgyvendinantiesiems partneriams teikia strategines ir veiklos gaires, įskaitant finansinių produktų kūrimo ir su kitomis „InvestEU“ fondo veikimui būtinomis politikos priemonėmis ir procedūromis susijusias gaires;

b)  patvirtina rizikos vertinimo metodikos sistemą, kurią parengia Komisija bendradarbiaudama su EIB grupe ir kitais įgyvendinančiaisiais partneriais;

c)  prižiūri, kaip įgyvendinama programa „InvestEU“;

d)  konsultuoja, atsižvelgdama į visų savo narių nuomones, dėl galutinio kandidatų į Investicijų komitetą sąrašo prieš išrinkimą pagal 23 straipsnio 2 dalį;

e)  priima 23 straipsnio 4 dalyje nurodytas Investicijų komiteto sekretoriato darbo tvarkos taisykles;

f)  priima operacijoms su investavimo platformomis taikytinas taisykles;

fa)  nustato valstybes nares ir sektorius, kurių ekonomika nuo COVID-19 krizės nukentėjo labiausiai, ir valstybes nares, kuriose valstybės galimybės palaikyti mokumą yra mažesnės, remdamasi Komisijos pagal 7 straipsnio 1 dalies ea punktą nustatytais rodikliais.

4.  Vykstant diskusijoms valdančiojoje taryboje taikomas bendru sutarimu grindžiamas požiūris, todėl kuo labiau atsižvelgiama į visų narių pozicijas. Jei nariai nepasiekia bendro sutarimo, valdančioji taryba sprendimus priima kvalifikuota jos balsuojančių narių balsų dauguma, kurią turi sudaryti ne mažiau nei 7 balsai.

21 straipsnis

Suvestinė

1.  Kad Investicijų komitetas galėtų atlikti nepriklausomą, skaidrų ir suderintą prašymų suteikti ES garantiją įgyvendinančiųjų partnerių siūlomoms finansavimo ar investavimo operacijoms vertinimą, sudaroma rodiklių suvestinė (toliau – suvestinė).

2.  Įgyvendinantieji partneriai pildo savo pasiūlymų dėl finansavimo ir investicijų operacijų suvestinę.

3.  Suvestinėje pateikiami šie elementai:

a)  siūlomos finansavimo ir investavimo operacijos aprašas;

b)  kaip siūloma operacija padeda siekti ES politikos tikslų;

c)  papildomumo aprašas;

d)  rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos aprašas;

e)  finansinis ir techninis įgyvendinančiojo partnerio indėlis;

f)  investicijos poveikis;

g)  finansavimo ir investavimo operacijos finansinis profilis;

h)  papildomumo rodikliai.

4.  Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant papildomus suvestinės elementus, įskaitant išsamias suvestinės, kurią turi naudoti įgyvendinantieji partneriai, taisykles.

22 straipsnis

Politikos patikra

1.  Komisija atlieka patikrą, kad patvirtintų, jog įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB, siūlomos finansavimo ir investavimo operacijos atitinka Sąjungos teisę ir politiką.

2.  Jei vykdomos EIB finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms taikomas šis reglamentas, ES garantija joms netaikoma tuo atveju, jei Komisija pateikia nepalankią nuomonę EIB statuto 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

23 straipsnis

Investicijų komitetas

1.  Įsteigiamas visiškai nepriklausomas investicijų komitetas „InvestEU“ fondo reikmėms (toliau – Investicijų komitetas). Investicijų komitetas:

a)  nagrinėja įgyvendinančiųjų partnerių pateiktus pasiūlymus suteikti ES garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms, kurios buvo patvirtintos atlikus 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą politikos patikrą arba dėl kurių pateikta palanki nuomonė EIB statuto 19 straipsnyje nustatyta tvarka;

b)  patikrina, ar jie atitinka šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires;

c)  ypatingą dėmesį skiria papildomumo reikalavimui, nustatytam Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte ir šio reglamento V priede, ir privačiojo sektoriaus investicijų didinimo reikalavimui, nustatytam Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies d punkte; ir

d)  tikrina, ar finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms būtų skiriama parama suteikiant ES garantiją, atitinka visus atitinkamus reikalavimus.

2.  Investicijų komitetas į posėdžius renkasi šešių skirtingų sudėčių, atitinkančių 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas šešias politikos linijas.

Kiekvienos sudėties Investicijų komitetą sudaro šeši atlyginimą gaunantys išorės ekspertai. Ekspertus atrenka ir skiria Komisija, remdamasi valdančiosios tarybos rekomendacija. Ekspertai skiriami ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą. Atlyginimą jiems moka Sąjunga. Komisija, remdamasi valdančiosios tarybos rekomendacija, gali nuspręsti pratęsti einančio pareigas Investicijų komiteto nario kadenciją, nesilaikydama šioje dalyje nustatytos tvarkos.

Ekspertai turi turėti aukšto lygio atitinkamos rinkos patirties, susijusios su projektų struktūros formavimu ir finansavimu arba MVĮ ar bendrovių finansavimu.

Investicijų komitetas yra tokios sudėties, kad būtų užtikrinta, kad jis turėtų plačių žinių apie sektorius, kuriems taikomos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, ir apie geografines rinkas Sąjungoje, ir kad jame būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

Keturi Investicijų komiteto nariai turi būti kiekvienos iš šešių sudėčių Investicijų komiteto nuolatiniai nariai. Bent vienas iš nuolatinių narių turi turėti praktinės patirties tvarių investicijų srityje. Be to, kiekvienoje iš šešių sudėčių turi būti po du ekspertus, turinčius investavimo į sektorius, kuriems taikoma atitinkama politikos linija, patirties. Valdančioji taryba paskiria atitinkamos sudėties Investicijų komiteto narius. Iš savo nuolatinių narių Investicijų komitetas išsirenka pirmininką.

3.  Investicijų komiteto nariai, dalyvaudami šio komiteto veikloje, vykdo savo pareigas nešališkai ir vadovaudamiesi tik „InvestEU“ fondo interesais. Jie nesiekia gauti nurodymų iš įgyvendinančiųjų partnerių, Sąjungos institucijų, valstybių narių arba kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja.

Kiekvieno Investicijų komiteto nario gyvenimo aprašymas ir interesų deklaracija skelbiami viešai ir nuolat atnaujinami. Kiekvienas Investicijų komiteto narys nedelsdamas perduoda Komisijai ir valdančiajai tarybai visą informaciją, kurios reikia reguliariai patvirtinant, kad nėra interesų konfliktų.

Valdančioji taryba gali rekomenduoti Komisijai pašalinti narį iš pareigų, jeigu tas narys nesilaiko šioje dalyje nustatytų reikalavimų arba dėl kitų tinkamai pagrįstų priežasčių.

4.  Veikdamas pagal šį straipsnį, Investicijų komitetas naudojasi sekretoriato paslaugomis. Sekretoriatas yra nepriklausomas ir atskaitingas Investicijų komiteto pirmininkui. Administraciniu požiūriu sekretoriatas priklauso Komisijai. Sekretoriato darbo tvarkos taisyklėmis užtikrinamas įgyvendinančiųjų partnerių ir atitinkamų valdymo organų keitimosi informacija ir dokumentais konfidencialumas. EIB grupė gali teikti pasiūlymus dėl finansavimo ir investavimo operacijų tiesiogiai Investicijų komitetui ir apie tai praneša sekretoriatui.

Įgyvendinančiųjų partnerių pateikiami dokumentai apima standartinę prašymo formą, 21 straipsnyje nurodytą suvestinę ir bet kokį kitą dokumentą, kurį Investicijų komitetas laiko svarbiu, visų pirma, rinkos nepakankamumo pobūdžio arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos aprašą, kuriame taip pat išdėstoma, kaip tokia padėtis bus sušvelninta vykdant finansavimo arba investavimo operaciją, taip pat patikimą operacijos vertinimą, kuriuo patvirtinamas finansavimo arba investavimo operacijos papildomumas. Sekretoriatas tikrina įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, pateiktų dokumentų išsamumą. Investicijų komitetas gali prašyti atitinkamo įgyvendinančiojo partnerio pateikti paaiškinimus, susijusius su investavimo arba finansavimo operacijos pasiūlymu, be kita ko, pakviesdamas atitinkamo įgyvendinančiojo partnerio atstovą tiesiogiai dalyvauti diskusijose dėl minėtos operacijos. Bet koks įgyvendinančiojo partnerio atliktas projekto vertinimas, susijęs su finansavimo ar investavimo operacija, kuriai taikoma ES garantija, Investicijų komitetui nėra privalomas.

Investicijų komitetas, vertindamas ir tikrindamas siūlomas finansavimo ir investavimo operacijas, naudojasi 21 straipsnyje nurodyta suvestine.

5.  Investicijų komiteto išvados priimamos visų narių paprasta balsų dauguma, jei į tą paprastą daugumą įeina bent vienas iš nenuolatinių tam tikros sudėties, susijusios su politikos linija, pagal kurią teikiamas pasiūlymas, komiteto narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, Investicijų komiteto pirmininko balsas yra lemiamas.

Investicijų komiteto išvados pritarti ES garantijos suteikimui finansavimo ir investavimo operacijoms yra viešai prieinamos ir jose, be kita ko, pateikiamas pritarimo pagrindimas ir informacija apie operaciją, visų pirma jos aprašymas, vykdytojo arba finansų tarpininko tapatybė ir operacijos tikslai. Išvadose taip pat nurodomas bendras įvertinimas, atliktas remiantis suvestine.

Atitinkama suvestinė viešai skelbiama po to, kai pasirašoma finansavimo arba investavimo operacija arba paprojektis, jei toks yra.

Pagal antrą ir trečią pastraipas viešai skelbtinoje informacijoje neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos ar asmens duomenų, kurie pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles neturi būti atskleisti. Investicijų komiteto išvadų dalis, kuriose esama neskelbtinos komercinės informacijos, Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai jų prašymu, laikydamasi griežtų konfidencialumo reikalavimų.

Investicijų komitetas du kartus per metus perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai visų per pastaruosius šešis mėnesius Investicijų komiteto parengtų išvadų sąrašą ir su jomis susijusias paskelbtas suvestines. Kartu, laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų, pateikiami sprendimai nepritarti ES garantijos naudojimui.

Investicijų komiteto išvadas Investicijų komiteto sekretoriatas laiku pateikia atitinkamam įgyvendinančiajam partneriui.

Investicijų komiteto sekretoriatas visą Investicijų komitetui pateiktą informaciją, susijusią su finansavimo ir investavimo operacijų pasiūlymais, ir Investicijų komiteto išvadas dėl tų pasiūlymų užregistruoja centrinėje saugykloje.

6.  Kai Investicijų komiteto prašoma patvirtinti ES garantijos naudojimą finansavimo arba investavimo operacijai, kuri yra priemonė, programa arba struktūra, kurią sudaro pagrindiniai paprojekčiai, tas patvirtinimas apima tuos pagrindinius paprojekčius, išskyrus atvejus, kai Investicijų komitetas nusprendžia pasilikti teisę juos patvirtinti atskirai. Investicijų komitetas neturi teisės atskirai tvirtinti paprojekčių, kurių vertė yra mažesnė nei 3 000 000 EUR.

7.  Investicijų komitetas, jei mano, kad tai būtina, gali pateikti Komisijai apsvarstyti bet kokį operacijų srities klausimą, susijusį su investavimo gairių taikymu ar aiškinimu.

8.  Investicijų komitetas nuo jo įsteigimo dienos taip pat yra atsakingas už ES garantijos naudojimo pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 tvirtinimą likusią tame reglamente nustatyto investavimo laikotarpio dalį. Pasiūlymai vertinami pagal tame reglamente nustatytus kriterijus. ▌ 22 straipsnis tokiems pasiūlymams netaikomas.

VI SKYRIUS

„InvestEU“ konsultacijų centras

24 straipsnis

„InvestEU“ konsultacijų centras

1.  Komisija įsteigia „InvestEU“ konsultacijų centrą. „InvestEU“ konsultacijų centras teikia konsultacinę paramą, susijusią su investicinių projektų nustatymu, rengimu, plėtojimu, struktūros formavimu, viešaisiais pirkimais ir įgyvendinimu ir su projektų vykdytojų ir finansų tarpininkų gebėjimų įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas stiprinimu. Parama gali būti teikiama bet kuriuo projekto gyvavimo ciklo arba remiamo subjekto finansavimo etapu.

Komisija sudaro susitarimus dėl konsultacijų su EIB grupe ir kitais potencialiais patariamaisiais partneriais ir paveda jiems teikti pirmoje pastraipoje nurodytą konsultacinę paramą ir 2 dalyje nurodytas paslaugas. Komisija taip pat gali įgyvendinti konsultacijų iniciatyvas, be kita ko, sudarydama sutartis su išorės paslaugų teikėjais. Komisija įsteigia bendrą prieigos prie „InvestEU“ konsultacijų centro tašką ir paveda tvarkyti konsultacinės paramos prašymus, nagrinėtinus pagal atitinkamą konsultacijų iniciatyvą. Komisija, EIB grupė ir kiti patariamieji partneriai glaudžiai bendradarbiauja, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė paramos aprėptis visoje Sąjungoje, tinkamai atsižvelgiant į esamas struktūras ir veiklą.

Konsultacijų iniciatyvos yra kiekvienos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, komponentas, apimantis tą liniją sudarančius sektorius. Be to, konsultacijų iniciatyvos vykdomos įgyvendinant įvairius sektorius apimantį komponentą.

2.  „InvestEU“ konsultacijų centras visų pirma:

a)  yra Komisijos valdomas ir Komisijoje įsikūręs bendras prieigos taškas kreipiantis dėl projektų plėtojimo pagalbos, kurią „InvestEU“ konsultacijų centras teikia valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams;

b)  skleidžia visą turimą papildomą informaciją apie Komisijos pateiktas investavimo gaires, be kita ko, apie šių gairių aiškinimą ir taikymą, valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams;

c)  prireikus padeda projektų vykdytojams plėtoti jų projektus, kad jie atitiktų 3 ir 7 straipsniuose nustatytus tikslus ir 13 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus, taip pat sudaro palankesnes sąlygas plėtoti bendriems Europos interesams svarbius projektus ir sujungti nedidelio masto projektus, be kita ko, pasinaudojant šios dalies f punkte nurodytomis platformomis, su sąlyga, kad tokia pagalba nedaro įtakos Investicijų komiteto išvadoms dėl ES garantija tokiems projektams teikiamos paramos aprėpties;

d)  remia veiksmus ir vietos žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo, remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;

e)  sudaro palankesnes sąlygas kurti bendradarbiavimo platformas, skirtas keistis ir dalytis tarpusavyje duomenimis, praktine patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, siekiant remti projektų bazę ir sektorių plėtrą;

f)  savo iniciatyva teikia konsultacinę paramą kuriant investavimo platformas, įskaitant tarpvalstybines bei makroregionines investavimo platformas ir investavimo platformas, kuriose maži ir vidutinio dydžio projektai vienoje ar daugiau valstybių narių sujungiami pagal temą arba regioną;

g)  remia derinimo su dotacijomis ar finansinėmis priemonėmis, kurios finansuojamos iš Sąjungos biudžeto ar iš kitų šaltinių, naudojimą, siekiant sustiprinti Sąjungos priemonių sinergiją ir papildomumą ir kuo labiau padidinti programos „InvestEU“ poveikį ir įtaką;

h)  remia gebėjimų stiprinimo veiksmus, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai, įgūdžiai ir procesai ir paspartintas organizacijų pasirengimas investicijoms, kad valdžios institucijos ir projektų vykdytojai galėtų kurti investicinių projektų bazes, plėtoti finansinius mechanizmus ir investavimo platformas ir valdyti projektus, o finansų tarpininkai įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas, padėdami subjektams, patiriantiems sunkumų gauti finansavimą, be kita ko, padedant ugdyti rizikos vertinimo gebėjimus ar įgyti su konkrečiu sektoriumi susijusių žinių;

i)  teikia konsultacinę paramą startuoliams, ypač tais atvejais, kai jie siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įsigydami intelektinės nuosavybės teises, pavyzdžiui, patentus;

ia)  teikia paramą finansavimo ir investavimo operacijoms pagal mokumo palaikymo liniją, kompensuodamas išlaidas, konsultavimo paslaugas ir techninę bei administracinę pagalbą, susijusias su investavimo platformų steigimu ir valdymu, ir ypatingą dėmesį skiria valstybėms narėms, kurių akcijų rinkos yra menkiau išvystytos. Taip pat suteikiama galimybė pasinaudoti technine pagalba, skirta pagal šią liniją finansuojamų įmonių žaliajai pertvarkai ir skaitmeninei transformacijai remti.

3.  „InvestEU“ konsultacijų centro paslaugomis gali naudotis viešųjų ir privačių projektų vykdytojai, įskaitant MVĮ ir startuolius, taip pat valdžios institucijos, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos, finansų bei kitų sričių tarpininkai.

4.  Komisija sudaro susitarimą dėl konsultacijų su kiekvienu patariamuoju partneriu dėl vienos ar daugiau konsultacijų iniciatyvų įgyvendinimo. 2 dalyje nurodytoms paslaugoms gali būti taikomi mokesčiai daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti, išskyrus viešiesiems projektų vykdytojams ir ne pelno organizacijoms teikiamas paslaugas, kurios yra nemokamos, jei tai pagrindžiama. MVĮ už 2 dalyje nurodytas paslaugas mokami mokesčiai neviršija trečdalio tų paslaugų teikimo išlaidų.

5.  Siekiant 1 dalyje nurodyto tikslo ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti konsultacinę paramą, „InvestEU“ konsultacijų centras remiasi Komisijos, EIB grupės ir kitų patariančiųjų partnerių praktine patirtimi.

6.  Į kiekviena konsultacijų iniciatyvą įtraukiamas Komisijos ir patariamojo partnerio sąnaudų pasidalijimo mechanizmas, išskyrus atvejus, kai Komisija tinkamai pagrįstais atvejais, kai to reikia dėl konsultacijų iniciatyvos specifikos ir užtikrinamos aiškios ir vienodos sąlygos visiems patariamiesiems partneriams, sutinka padengti visas konsultacijų iniciatyvos išlaidas.

7.  Prireikus „InvestEU“ konsultacijų centras veikia vietos lygmeniu. Vietos padaliniai steigiami pirmiausia tose valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus. „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenims siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, reikalingus 1 dalyje nurodytai konsultacinei paramai, įskaitant paramą įgyvendinti ir įtraukti mažus projektus, teikti.

8.  Siekiant teikti 1 dalyje nurodytą konsultacinę paramą ir sudaryti palankesnes sąlygas ją teikti vietos lygmeniu, „InvestEU“ konsultacijų centras bendradarbiauja, kai įmanoma, su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais arba įstaigomis ir naudojasi jų ekspertinėmis žiniomis. Pasitelkiant „InvestEU“ konsultacijų centrą, prireikus sudaromi bendradarbiavimo susitarimai su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ar įstaigomis – su bent vienu kiekvienos valstybės narės nacionaliniu skatinamojo finansavimo banku ar įstaiga.

9.  Finansavimo prašantiems projektų, visų pirma nedidelių projektų, vykdytojams įgyvendinantieji partneriai atitinkamai pasiūlo prašyti „InvestEU“ konsultacijų centro paramos jų projektams, kad, kai tinkama, būtų galima patobulinti jų projektų rengimą ir įvertinti galimybę sujungti projektus.

Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai taip pat informuoja projektų vykdytojus apie galimybę įtraukti jų projektus į sąrašą 25 straipsnyje nurodytame „InvestEU“ portale.

VII SKYRIUS

„InvestEU“ portalas

25 straipsnis

„InvestEU“ portalas

1.  Komisija sukuria „InvestEU“ portalą. „InvestEU“ portalas turi būti lengvai prieinama ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

2.  „InvestEU“ portalas turi būti vieta, kurioje projektų vykdytojai investuotojams gali pristatyti savo projektus, kuriems siekia gauti finansavimą. Projektų įtraukimas į „InvestEU“ portalą nedaro poveikio sprendimams dėl galutinių projektų, atrenkamų paramai pagal šį reglamentą ar bet kokią kitą Sąjungos priemonę teikti arba sprendimams dėl viešojo finansavimo.

3.  „InvestEU“ portale pateikiami tik Sąjungos teisę ir politiką atitinkantys projektai.

4.  3 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančius projektus Komisija perduoda atitinkamiems įgyvendinantiesiems partneriams. Atitinkamais atvejais, kai vykdoma konsultacijų iniciatyva, Komisija tokius projektus perduoda ir „InvestEU“ konsultacijų centrui.

5.  Įgyvendinantieji partneriai nagrinėja projektus, patenkančius į jų geografinę ir veiklos sritį.

VIII SKYRIUS

ATSKAITOMYBĖ, stebėsena ir ataskaitų teikimas, vertinimas ir kontrolė

26 straipsnis

Atskaitomybė

1.  Europos Parlamento ar Tarybos prašymu valdančiosios tarybos pirmininkas prašančiajai institucijai pateikia „InvestEU“ fondo veiklos rezultatų ataskaitą ir, be kita ko, dalyvauja klausyme Europos Parlamente.

2.  Valdančiosios tarybos pirmininkas žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos dėl „InvestEU“ fondo pateiktus klausimus ne vėliau kaip per penkias savaites nuo jų gavimo dienos.

27 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama programos „InvestEU“ įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti III priede.

2.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku ir kad remiantis tais duomenimis būtų galima vykdyti deramą rizikos ir garantijų portfelio stebėseną. Todėl įgyvendinantiesiems partneriams, patariamiesiems partneriams ir, kai tinkama, kitiems Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

3.  Komisija pagal Finansinio reglamento 241 ir 250 straipsnius parengia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ataskaitą. Pagal Finansavimo reglamento 41 straipsnio 5 dalį metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie programos įgyvendinimo lygį pagal jos tikslus ir veiklos rodiklius. Tuo tikslu kiekvienas įgyvendinantysis partneris kasmet teikia informaciją, kuri yra būtina, kad Komisija galėtų vykdyti savo ataskaitų teikimo pareigas, įskaitant informaciją apie ES garantijos naudojimą.

4.  Kiekvienas įgyvendinantysis partneris kas šešis mėnesius Komisijai pateikia ataskaitą dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, suskirstytą atitinkamai pagal ES skyrių ir valstybių narių skyrių. Kiekvienas įgyvendinantysis partneris taip pat pateikia informaciją apie valstybės narės skyrių valstybei narei, kurios skyriui jis teikia paslaugas. Ataskaitoje įvertinama atitiktis ES garantijos naudojimo reikalavimams ir pagrindiniams veiklos rezultatų rodikliams, nustatytiems šio reglamento III priede. Ataskaitoje taip pat pateikiami veiklos, statistiniai, finansiniai ir apskaitos duomenys, susiję su kiekviena finansavimo ir investavimo operacija, ir numatomų pinigų srautų įvertinimas skyriaus, politikos linijos ir „InvestEU“ fondo lygmeniu. Į kartą per metus EIB grupės ir prireikus kitų įgyvendinančių partnerių teikiamą ataskaitą taip pat įtraukiama informacija apie investavimo kliūtis, su kuriomis susidurta vykdant finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas. Ataskaitose pateikiama informacija, kurią įgyvendinantieji partneriai turi pateikti pagal Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies a punktą.

5.  Siekiant veiksmingai įvertinti „InvestEU“ programos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas peržiūrinti ar papildant III priede nustatytus rodiklius, kai manoma, kad to reikia, ir nuostatas dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

28 straipsnis

Vertinimas

1.  Programos „InvestEU“ vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  Ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nepriklausomą tarpinį programos „InvestEU“ vertinimą, kuriame visų pirma įvertinamas ES garantijos panaudojimas, 10 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatytų EIB grupės pareigų vykdymas, 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos ES garantijos skyrimas, „InvestEU“ konsultacijų centro veikimas, 10 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktyje numatytų biudžeto lėšų skyrimas ir 7 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas. Visų pirma vertinime parodoma, kaip į programos „InvestEU“ įgyvendinimą įtraukiant įgyvendinančiuosius partnerius ir patariamuosius partnerius prisidėta siekiant programos „InvestEU“ tikslų, taip pat ES politikos tikslų, ypač siekiant užtikrinti remiamų finansavimo ir investavimo operacijų pridėtinę vertę, geografinę ir sektorinę pusiausvyrą. Taip pat įvertinamas tvarumo patikrinimo taikymas pagal 7 straipsnio 3 dalį ir tai, koks dėmesys skirtas MVĮ pagal MVĮ politikos liniją, nurodytą 7 straipsnio 1 dalies c punkte.

3.  Baigiant įgyvendinti programą „InvestEU“, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnio 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nepriklausomo galutinio programos „InvestEU“ vertinimo ataskaitą, kurioje visų pirma įvertinamas ES garantijos panaudojimas.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

5.  Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai prisideda prie 2 ir 3 dalyse nurodytų vertinimų ir teikia Komisijai informaciją, kurios reikia tiems vertinimams atlikti.

6.  Pagal Finansinio reglamento 211 straipsnio 1 dalį Komisija kas trejus metus į Finansinio reglamento 250 straipsnyje nurodytą metinę ataskaitą įtraukia šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos atidėjinių normos tinkamumo peržiūrą, kurioje įvertina faktinį finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma ES garantija, rizikos profilį. Komisijai pagal šio reglamento 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas pakoreguojant jo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą atidėjinių normą ne daugiau kaip 15 proc., remiantis ta peržiūra.

29 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos finansavimo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

30 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja programoje „InvestEU“, kaip nustatyta sprendimu, priimtu pagal tarptautinį susitarimą, arba kita teisine priemone, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

IX SKYRIUS

SKAIDRUMAS IR MATOMUMAS

31 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

Pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai gynybos ir kosmoso sektorių projektams taikomi laikantis įsipareigojimų užtikrinti konfidencialumą ir saugoti paslaptį.

2.  Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai informuoja arba įpareigoja kitus finansų tarpininkus informuoti galutinius gavėjus, įskaitant MVĮ, apie programos „InvestEU“ paramą, užtikrindami, kad ta informacija būtų aiškiai matoma, ypač MVĮ atveju, atitinkamame su programos „InvestEU“ paramos teikimu susijusiame susitarime, taip didinant visuomenės informuotumą ir gerinant matomumą.

3.  Komisija vykdo su programa „InvestEU“ ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai „InvestEU“ skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus tiek, kiek jie susiję su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

X SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Dalyvavimas didinant Europos investicijų fondo kapitalą

Sąjunga pasirašo akcijas, susijusias su būsimu Europos investicijų fondo kapitalo didinimu, kad jos santykinė kapitalo dalis išliktų dabartinio lygio. Akcijos pasirašomos ir ne daugiau kaip 900 000 000 EUR už apmokėtiną akcijų dalį sumokama laikantis Fondo visuotinio susirinkimo patvirtintų sąlygų.

33 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Jeigu deleguotieji aktai susiję su EIB grupės ir kitų įgyvendinančiųjų partnerių vykdoma ar su jais susijusia veikla, Komisija, prieš rengdama tuos deleguotuosius aktus, konsultuojasi su EIB grupe ir potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais.

2.  7 straipsnio 1 dalies ea punkte ir 7 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 5 dalyje ir 28 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių-metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 1 dalies ea punkte ir 7 dalyje, 21 straipsnio 4 dalyje, 27 straipsnio 5 dalyje ir 28 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 7 straipsnio 1 dalies ea punktą ir 7 dalį, 21 straipsnio 4 dalį, 27 straipsnio 5 dalį ir 28 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

34 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio 3 dalies pirmos ir ketvirtos pastraipų, iš šio reglamento IV priede nurodytose programose nustatytų finansinių priemonių gautos bet kokios pajamos, grąžintos ir išieškotos sumos yra naudojamos ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą ▌.

2.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 213 straipsnio 4 dalies a punkto, Reglamentu (ES) 2015/1017 nustatytos ES garantijos atidėjinių perteklius ▌naudojamas ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą ▌.

3.   XXX EUR suma (einamosiomis kainomis), nurodyta Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje, naudojama taip:

a)  XXX EUR (einamosiomis kainomis), papildomai prie Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų išteklių, – ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą;

b)  200 440 000 EUR suma (einamosiomis kainomis) – įgyvendinti V ir VI skyriuose nustatytoms priemonėms ir Reglamento [EURI] 2 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nurodytoms priemonėms, laikantis to reglamento 4 straipsnio 4 ir 8 dalių.

Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį ši suma yra išorės asignuotosios pajamos.

3a.  Įgyvendinantieji partneriai gali pateikti Komisijai finansavimo ir investavimo operacijas, kurias jie patvirtino laikotarpiu nuo atitinkamo susitarimo dėl garantijos sudarymo dienos ir visų Investicijų komiteto narių pirmojo paskyrimo.

3b.  Komisija vertina operacijas, kurios nurodytos 3a dalyje, ir nusprendžia, ar joms suteikti ES garantiją.

3c.  Įgyvendinantieji partneriai gali pateikti Komisijai finansavimo ir investavimo operacijas, kurias jie patvirtino laikotarpiu nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena] iki atitinkamo susitarimo dėl garantijos sudarymo dienos.

3d.  Komisija vertina operacijas, kurios nurodytos 3c dalyje, ir nusprendžia, ar joms suteikti ES garantiją. Jeigu Komisija nusprendžia suteikti ES garantiją, ši garantija taikoma nuo atitinkamo susitarimo dėl garantijos sudarymo dienos, po kurios įgyvendinantieji partneriai gali pasirašyti finansavimo ir investavimo operacijas.

3e.  Visos pagal šias programas priimtos finansinės priemonės, nurodytos šio reglamento IV priede, ir pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 nustatyta ES garantija, jei taikytina ir jeigu atliktas ankstesnis vertinimas, gali būti sujungtos su šiame reglamente nustatytomis finansinėmis priemonėmis.

3f.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio 3 dalies antros ir trečios pastraipų, iš šio reglamento IV priede nurodytose programose nustatytų finansinių priemonių ir pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 nustatytos biudžeto garantijos, kurios buvo sujungtos su pagal šį reglamentą nustatyta ES garantija laikantis šio straipsnio 3e dalies, gautos bet kokios pajamos ir grąžintos sumos atitinkamai yra vidaus asignuotosios pajamos, remiantis Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalimi, šiuo reglamentu nustatytai ES garantijai ir grąžintinos sumos šiuo reglamentu nustatytai ES garantijai.

35 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

ES garantijos sumos pagal konkrečius tikslus

4 straipsnio 2 dalies penktoje pastraipoje nurodytas orientacinis sumos paskirstymas finansavimo ir investavimo operacijoms yra toks:

a)  iki 20 051 970 000 EUR – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytiems tikslams;

b)  iki 11 250 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems tikslams;

c)  iki 12 500 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems tikslams;

d)  iki 5 567 500 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies d punkte;

e)  iki 31 153 850 000 EUR – 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytiems tikslams;

ea)  iki 11 250 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies ea punkte nurodytiems tikslams.

II PRIEDAS

Sritys, kuriose gali būti vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos

Finansavimo ir investavimo operacijos ne pagal strateginių Europos investicijų, o kitas linijas gali būti vykdomos vienoje ar keliose iš toliau nurodytų sričių.

Finansavimo ir investavimo operacijos pagal strateginių Europos investicijų liniją gali būti vykdomos 7 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytose srityse. Jos visų pirma gali būti susijusios su bendriems Europos interesams svarbiais projektais.

1.  Energetikos sektoriaus vystymas pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą, perėjimą prie švarios energijos ir įsipareigojimus, prisiimtus pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, visų pirma:

a)  švarių ir tvarių atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir saugių bei tvarių kitų netaršių ir mažataršių energijos išteklių ir sprendimų gamybos, tiekimo ar naudojimo masto didinimas;

b)  energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos taupymas (daugiausia dėmesio skiriant paklausos mažinimui paklausos valdymo ir pastatų renovacijos priemonėmis);

c)  tvarios energetikos infrastruktūros (visų pirma, bet ne tik, perdavimo ir paskirstymo lygmens, kaupimo technologijų, valstybių narių elektros tinklų sujungimo ir pažangiųjų tinklų) vystymas, pažanginimas ir modernizavimas;

d)  novatoriškų netaršių ir mažataršių šilumos tiekimo sistemų kūrimas ir bendra elektros energijos ir šilumos gamyba;

e)  tvarių sintetinių degalų, gaunamų iš atsinaujinančiųjų arba neutralaus anglies dioksido poveikio šaltinių ir iš kitų saugių ir tvarių netaršių ir mažataršių šaltinių, taip pat biodegalų, biomasės ir alternatyviųjų degalų, įskaitant visų rūšių transportui skirtus degalus, gamyba ir tiekimas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001(28) tikslais;

f)  per pramoninius procesus susidarančio anglies dioksido surinkimo ir saugojimo infrastruktūra, bioenergijos gamyklos ir gamybos įrenginiai, padedantys vykdyti energetikos pertvarką.

2.  Tvarios ir saugios transporto infrastruktūros ir judumo sprendimų, įrangos ir novatoriškų technologijų vystymas atsižvelgiant į Sąjungos transporto srities prioritetus ir įsipareigojimus, prisiimtus pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, visų pirma:

a)  projektai, padedantys vystyti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) infrastruktūrą, teikiant pirmenybę projektams, susijusiems su infrastruktūros technine priežiūra ir sauga, TEN-T miestų transporto mazgais, jūrų ir vidaus vandenų uostais, daugiarūšio transporto terminalais ir tokių terminalų prijungimu prie TEN-T tinklų, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013(29) nurodytomis telematikos priemonėmis;

b)  TEN-T infrastruktūros projektai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas naudoti bent dviejų skirtingų rūšių transporto priemones, visų pirma projektai, susiję su krovinių vežimo daugiarūšiu transportu terminalais ir daugiarūšio keleivinio transporto mazgais;

c)  į mažataršes miesto transporto priemones orientuoti pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektai, įskaitant projektus, susijusius su vidaus vandenų kelių ir novatoriškais judumo sprendimais, nediskriminaciniu prieinamumu, oro taršos ir triukšmo mažinimu, energijos suvartojimu, pažangiųjų miestų tinklais, technine priežiūra, saugumo didinimu ir susidūrimų, be kita ko, su dviratininkais ir pėsčiaisiais, skaičiaus mažinimu;

d)  transporto sektoriaus kilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizavimo rėmimas siekiant diegti mažataršio ir netaršaus judumo sprendimus, įskaitant alternatyviųjų degalų naudojimą visų rūšių transporto priemonėse;

e)  geležinkelių infrastruktūros ir kiti geležinkelių projektai, vidaus vandenų infrastruktūros, visuomeninio transporto projektai, taip pat jūrų uostų ir jūrų greitkelių projektai;

f)  visų rūšių transporto priemonėms skirta alternatyviųjų degalų infrastruktūra, įskaitant įkrovimo elektros energija infrastruktūrą;

g)  kiti pažangaus ir tvaraus judumo projektai, susiję su:

i)  kelių eismo saugumu;

ii)  prieinamumu;

iii)  išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu; arba

iv)  naujų transporto technologijų bei paslaugų, pavyzdžiui, paslaugų, susijusių su susietuoju ir autonominiu transportu arba integruotuoju bilietų pardavimu, kūrimas ir diegimas; ir

h)  projektai, kuriais siekiama prižiūrėti arba atnaujinti esamą transporto infrastruktūrą, įskaitant TEN-T tinklui priklausančius greitkelius, prireikus modernizuoti, išlaikyti arba pagerinti kelių eismo saugumo priemones, plėtoti intelektinių transporto sistemų (ITS) paslaugas arba užtikrinti infrastruktūros vientisumą ir standartus, įrengti saugias stovėjimo aikšteles ir infrastruktūrą, taip pat įkrovimo ir papildymo alternatyviaisiais degalais punktus.

3.  Aplinka ir ištekliai, visų pirma veikla, susijusi su:

a)  vandens, įskaitant geriamąjį vandenį, tiekimu ir sanitarija, vandentiekio tinklo efektyvumu, nuotėkių mažinimu, nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūra, pakrančių infrastruktūra ir kita su vandeniu susijusia žaliąja infrastruktūra;

b)  atliekų tvarkymo infrastruktūra;

c)  aplinkos išteklių valdymo ir tvarių technologijų projektais ir iniciatyvomis;

d)  ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų stiprinimu ir atkūrimu, be kita ko, gamtos ir biologinės įvairovės puoselėjimu įgyvendinant žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros projektus;

e)  tvaria miestų, kaimo vietovių ir pakrančių plėtra;

f)  kovos su klimato kaita veiksmais, prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, įskaitant su gamtiniais pavojais susijusios nelaimių rizikos mažinimą;

g)  projektais ir iniciatyvomis, kuriais įgyvendinama žiedinė ekonomika, t. y. į produktų gamybos ir gyvavimo ciklą integruojami išteklių naudojimo efektyvumo aspektai, be kita ko, užtikrinamas tvarus pirminių ir antrinių žaliavų tiekimas;

h)  energijai imlių pramonės sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir siekiu iš esmės sumažinti tuose sektoriuose išmetamų teršalų kiekį, įskaitant novatoriškų mažataršių technologijų parodomąją veiklą ir diegimą;

i)  energijos gamybos ir paskirstymo grandinės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, laipsniškai atsisakant anglies ir naftos naudojimo; ir

j)  projektais, kuriais skatinama kurti tvarų kultūros paveldą.

4.  Skaitmeninio ryšio infrastruktūros vystymas, visų pirma įgyvendinant projektus, padedančius diegti itin didelio pralaidumo skaitmeninius tinklus, užtikrinti 5G junglumą arba gerinti skaitmeninį ryšį ir jo prieigą, visų pirma kaimo vietovėse ir periferiniuose regionuose.

5.  Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos, visų pirma:

a)  mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, kuriais prisidedama prie „Europos horizonto“ tikslų, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūros ir paramos akademinei bendruomenei projektus;

b)  verslo projektai, įskaitant mokymo projektus ir projektus, kuriais skatinama kurti klasterius ir verslo tinklus;

c)  parodomieji projektai ir programos, taip pat susijusios infrastruktūros, technologijų ir procesų diegimas;

d)  bendradarbiavimu grindžiami mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, kuriuose dalyvauja akademinės įstaigos, mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijos, pramonės subjektai, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir pilietinės visuomenės organizacijos;

e)  žinių ir technologijų perdavimas;

f)  bazinių didelio poveikio technologijų ir jų taikymo pramonėje moksliniai tyrimai, įskaitant naujų ir pažangiųjų medžiagų mokslinius tyrimus;

g)  nauji veiksmingi ir prieinami sveikatos priežiūros produktai, įskaitant vaistus, medicinos priemones, diagnostiką ir pažangiosios terapijos vaistus, naujas antimikrobines medžiagas ir novatorišką kūrimo procesą neatliekant bandymų su gyvūnais.

6.  Skaitmeninių technologijų ir paslaugų, ypač tokių, kurios padeda siekti Skaitmeninės Europos programos tikslų, kūrimas, diegimas ir plėtra, visų pirma šiose srityse:

a)  dirbtinio intelekto;

b)  kvantinių technologijų;

c)  kibernetinio saugumo ir tinklų apsaugos infrastruktūros;

d)  daiktų interneto;

e)  blokų grandinės ir kitų paskirstytojo registro technologijų;

f)  aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių;

g)  robotikos ir automatizavimo;

h)  fotonikos;

i)  kitų pažangiųjų skaitmeninių technologijų ir paslaugų, padedančių skaitmeninti Sąjungos pramonę ir integruoti skaitmenines technologijas, paslaugas ir įgūdžius į Sąjungos transporto sektorių.

7.  Finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 499 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, visų pirma:

a)  suteikiant apyvartinio kapitalo ir atliekant investicijas;

b)  nuo parengiamojo iki plėtros etapo teikiant rizikos finansavimą, siekiant užtikrinti technologinį pirmavimą novatoriškuose ir tvariuose sektoriuose, be kita ko, labiau juos skaitmeninant ir didinant jų inovacinį pajėgumą, taip pat užtikrinti jų konkurencingumą pasaulyje;

c)  teikiant finansavimą, padedantį darbuotojams įsigyti verslą arba dalyvauti jį valdant.

8.  Kultūros ir kūrybos sektoriai, kultūros paveldas, žiniasklaida, audiovizualinis sektorius, žurnalistika ir spauda, visų pirma, bet ne tik, naujų technologijų kūrimas, skaitmeninių technologijų naudojimas ir technologinis intelektinės nuosavybės teisių valdymas.

9.  Turizmas.

10.  Pramoninių objektų (įskaitant užterštus objektus) atkūrimas ir restauravimas siekiant juos tvariai naudoti.

11.  Darnus žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, akvakultūra ir kiti platesnės tvarios bioekonomikos elementai.

12.  Socialinės investicijos, įskaitant tas, kuriomis prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, visų pirma investicijos, susijusios su:

a)  mikrofinansavimu, etiškų, socialinių iniciatyvų finansavimu ir socialine ekonomika;

b)  įgūdžių paklausa ir pasiūla;

c)  švietimu, mokymu ir susijusiomis paslaugomis, be kita ko, skirtais suaugusiesiems;

d)  socialine infrastruktūra, visų pirma:

i)  visiems prieinamu įtraukiu švietimu ir mokymu, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, ir su tuo susijusia švietimo infrastruktūra ir priemonėmis, alternatyvia vaikų priežiūra, besimokančiųjų apgyvendinimu ir skaitmenine įranga;

ii)  įperkamu socialiniu būstu(30);

iii)  sveikatos ir ilgalaike priežiūra, įskaitant klinikas, ligonines, pirminę sveikatos priežiūrą, priežiūrą namuose ir bendruomeninę globą;

e)  socialinėmis inovacijomis, įskaitant novatoriškus socialinius sprendimus ir programas, kuriais siekiama didinti socialinį poveikį ir propaguoti socialinius rezultatus 12 punkte nurodytose srityse;

f)  socialinį tikslą turinčia kultūrine veikla;

g)  priemonėmis, kuriomis skatinama užtikrinti lyčių lygybę;

h)  pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, integracija;

i)  novatoriškais sveikatos priežiūros sprendimais, įskaitant e. sveikatą, sveikatos paslaugas ir naujus priežiūros modelius;

j)  neįgaliųjų įtrauktimi ir prieinamumu neįgaliesiems.

13.  Gynybos pramonės vystymas siekiant padėti stiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, visų pirma teikiant paramą:

a)  Sąjungos gynybos pramonės tiekimo grandinei, ypač finansinę paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

b)  bendrovėms, dalyvaujančioms gynybos sektoriaus perversminių inovacijų projektuose, ir su tuo glaudžiai susijusioms dvejopo naudojimo technologijoms;

c)  gynybos sektoriaus tiekimo grandinei, kai dalyvaujama bendradarbiavimu grindžiamuose gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros projektuose, įskaitant tuos, kuriems teikiama Europos gynybos fondo parama;

d)  gynybos srities mokslinių tyrimų ir mokymo infrastruktūrai.

14.  Kosmosas, visų pirma kosmoso sektoriaus vystymas pagal Kosmoso strategijos tikslus siekiant:

a)  užtikrinti kuo didesnę naudą Sąjungos visuomenei ir ekonomikai;

b)  didinti kosminių sistemų ir technologijų konkurencingumą, visų pirma sprendžiant tiekimo grandinių pažeidžiamumo problemas;

c)  remti kosmoso sektoriaus verslumo iniciatyvas, be kita ko, galutinės grandies sektoriaus vystymą;

d)  stiprinti Sąjungos savarankiškumą, kad ji turėtų saugią ir patikimą prieigą prie kosmoso, įskaitant dvejopo naudojimo aspektus.

15.  Jūros ir vandenynai, t. y. mėlynosios ekonomikos srities projektų ir iniciatyvų vykdymas, ir Tvaraus mėlynosios ekonomikos finansavimo principai, visų pirma jūrų verslininkystė ir pramonė, atsinaujinančioji jūrų energija ir žiedinė ekonomika.

III PRIEDAS

Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai

1.  „InvestEU“ fondo remiamo finansavimo apimtis (pagal politikos linijas)

1.1.  Pasirašytų operacijų apimtis

1.2.  Sutelktos investicijos

1.3.  Sutelkto privačiojo finansavimo suma

1.4.  Pasiektas sverto ir didinamasis poveikis

2.  „InvestEU“ fondo remiamo finansavimo geografinė aprėptis (pagal politikos linijas, šalis ir regionus, nurodytus bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygmeniu)

2.1.  Šalių (valstybių narių ir trečiųjų valstybių), kuriose vykdomos operacijos, skaičius

2.2.  Regionų, kuriuose vykdomos operacijos, skaičius

2.3.  Operacijų apimtis pagal šalis (valstybes nares ir trečiąsias valstybes) ir regionus

3.  „InvestEU“ fondo teikiamo finansavimo poveikis

3.1.  Sukurtų arba paremtų darbo vietų skaičius

3.2.  Investicijos, padedančios įgyvendinti klimato srities tikslus, jei taikytina, suskirstytos pagal politikos linijas

3.3.  Investicijos, padedančios vykdyti skaitmeninimą

3.4.  Investicijos, padedančios vykdyti pramonės pertvarką

4.  Tvari infrastruktūra

4.1.  Energetika: įrengti papildomi energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų ir kitų saugių bei tvarių netaršių ir mažataršių išteklių pajėgumai (megavatais (MW))

4.2.  Energetika: namų ūkių ir viešosios bei komercinės paskirties patalpų, priskirtų prie geresnės energijos vartojimo efektyvumo klasės, skaičius

4.3.  Energetika: apskaičiuotas įgyvendinant projektus sutaupytos energijos kiekis (kilovatvalandėmis (kWh))

4.4.  Energetika: kiekis, kuriuo sumažintas per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išvengtas kiekis), CO2 ekvivalento tonomis

4.5.  Energetika: investicijų į tvarios energetikos infrastruktūros vystymą, pažanginimą ir modernizavimą apimtis

4.6.  Skaitmeninis sektorius: papildomi namų ūkiai, įmonės arba viešieji pastatai, kuriuose užtikrinta plačiajuosčio ryšio, kurio sparta ne mažesnė kaip 100 Mbps ir gali būti padidinta iki gigabitinės, prieiga, arba įrengtų viešųjų belaidžio interneto (WIFI) zonų skaičius

4.7.  Transportas: sutelktos investicijos, visų pirma į TEN-T

–  Tarpvalstybinių ir trūkstamų jungčių projektų (be kita ko, projektų, susijusių su TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo miestų transporto mazgais, regioninėmis tarpvalstybinėmis geležinkelių jungtimis, daugiarūšio transporto platformomis, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, jungtimis su oro uostais ir kelių bei geležinkelių terminalais) skaičius

–  Projektų, padedančių skaitmeninti transporto sektorių, visų pirma diegiant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), Upių informacijos paslaugų sistemą (RIS), intelektinę transporto sistemą (ITS), laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (VTMIS) ir (arba) e. jūrų laivybos paslaugas ir Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programą (SESAR), skaičius

–  Pastatytų ar atnaujintų alternatyviųjų degalų tiekimo punktų skaičius

–  Projektų, padedančių didinti transporto saugumą, skaičius

4.8.  Aplinka: investicijos, padedančios įgyvendinti planus ir programas, kurie yra būtini pagal Sąjungos aplinkos acquis, susijusia su oro kokybe, vandeniu, atliekomis ir gamta

5.  Moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas

5.1.  Prisidėjimas prie tikslo 3 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) investuoti į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas

5.2.  Mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus vykdančių įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal dydį

6.  Mažosios ir vidutinės įmonės

6.1.  Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal dydį (labai mažos, mažosios, vidutinės ir mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės)

6.2.  Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal etapą (ankstyvasis, augimo / plėtros)

6.3.  Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal valstybes nares ir NUTS 2 lygmens regionus

6.4.  Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal sektorius, nurodytus naudojant Europos Sąjungos ekonominės veiklos rūšių statistinio klasifikatoriaus (NACE) kodus

6.5.  Pagal MVĮ politikos liniją MVĮ skirtų investicijų apimties procentinė dalis

7.  Socialinės investicijos ir įgūdžiai

7.1.  Socialinė infrastruktūra: socialinės infrastruktūros, kuriai suteikta parama, pajėgumas ir prieiga prie jos pagal sektorius (būstai, švietimas, sveikata, kt.)

7.2.  Mikrofinansavimas ir socialinių įmonių finansavimas:  mikrofinansavimo gavėjų ir socialinių įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius

7.3.  Įgūdžiai: asmenų, kurie įgyja naujų įgūdžių arba kurių įgūdžiai pripažįstami ir sertifikuojami, skaičius (formaliojo švietimo ir mokymo kvalifikacija)

8.  Strateginės Europos investicijos

8.1.  Operacijų, padedančių kurti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, skaičius ir apimtis pagal fizinę ir virtualią infrastruktūrą ir, jei taikytina, susijusias prekes ir paslaugas

8.2.  Papildomi ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pajėgumai, jei taikytina, suskirstyti pagal sritis

8.3.  Operacijų, padedančių vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti ypatingos svarbos technologijas ir išteklius, kurių reikia Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui užtikrinti, taip pat dvejopo naudojimo prekes, skaičius ir apimtis

8.4.  Ypatingos svarbos technologijas ir išteklius, kurių reikia Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui užtikrinti, taip pat dvejopo naudojimo prekes kuriančių ir gaminančių įmonių, kurioms skirta parama, skaičius pagal dydį

8.4a.  Branduolių ir skaitmeninių inovacijų centrų, skirtų bendrovių sąveikai kurti, skaičius

8.5.  Operacijų, padedančių tiekti ir gaminti ypatingos svarbos išteklius, įskaitant ypatingos svarbos sveikatos priežiūros priemones (jei tai nėra daroma laikantis esamų teisinių reikalavimų), ir kaupti jų atsargas, skaičius ir apimtis

8.6.  Papildomi ypatingos svarbos ištekliai, įskaitant ypatingos svarbos sveikatos priežiūros priemones, kuriems tiekti, gaminti ir kurių atsargoms kaupti skirta parama, jei taikytina, suskirstyti pagal rūšis

8.7.  Operacijų, kuriomis remiamos Sąjungos pramonės ateičiai strategiškai svarbios bazinės didelio poveikio technologijos ir skaitmeninės technologijos, skaičius ir apimtis

8.7a.   Operacijų, kuriomis siekiama padėti įmonėms, visų pirma MVĮ, skaitmeninti savo verslą ir padidinti savo vertės grandinių ir verslo modelių atsparumą, skaičius ir apimtis

8.7b.   Startuolių, kuriems buvo suteikta parama pagal „InvestEU“ fondą, skaičius ir operacijų, kuriomis siekiama skatinti verslumą, skaičius ir apimtis

8.7c.   Operacijų, kuriomis prisidedama prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo pagal Sąjungos klimato tikslus, skaičius ir mastas

8.7d.   Europos investavimo konsultacijų centrų veiksmų regionuose ir valstybėse narėse, neturinčiose didelės patirties projektų inicijavimo ir plėtojimo srityje, ir pramonės sektoriuose, kuriuose investuojama nepakankamai ir kuriems praeityje nebuvo teikiama parama iš Sąjungos investicijų programų, skaičius

8.7e.   Privataus kapitalo ir rizikos kapitalo investicijų į susijusius projektus apimties padidėjimas

8.7f.   Regioninis ir nacionalinis mastas, rodantis, kad naudą gavusios valstybės narės ir regionai yra tolygiai pasiskirstę visoje Sąjungos teritorijoje ir kad išmokos nėra sutelktos tik keliose valstybėse narėse ar regionuose

IV PRIEDAS

Programa „InvestEU“. Ankstesnės priemonės

A.  Nuosavo kapitalo priemonės

—  Europos technologijų priemonė (ETF98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

—  Technologijų perdavimo bandomasis projektas (TTP): Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinamas Įmonių ir pramonės generalinio direktorato papildomo finansavimo sprendimas dėl veiklos krypties „Prekių vidaus rinka ir sektorių politika“ veiksmų finansavimo 2007 m. ir Įmonių ir pramonės generalinio direktorato pamatinis sprendimas dėl parengiamųjų veiksmų „ES vaidmuo globalėjančiame pasaulyje“ ir keturių bandomųjų projektų „„Erasmus“ jauniems verslininkams“, „Priemonės mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimui ir partnerystei skatinti“, „Technologijų perdavimas“ ir „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ finansavimo 2007 m.

—  Europos technologijų priemonė (ETF01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

—  Konkurencingumo ir inovacijų programos MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė (GIF): 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

—  Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129), su pakeitimais, padarytais 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).

—  COSME augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė (COSME EFG): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

—  „InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonė:

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81).

–  2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

—  EaSI gebėjimų stiprinimo investicijų linija: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

B.  Garantijų priemonės

—  MVĮ garantijų priemonė 98 (SMEG98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

—  MVĮ garantijų priemonė 01 (SMEG01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

—  Konkurencingumo ir inovacijų programos MVĮ garantijų priemonė 07 (SMEG07): 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

—  Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (garantijos) (EPMF-G): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

—  Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės rizikos pasidalijimo priemonė (RSI):

–  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

–  2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 86).

–  2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/974/EB dėl specialiosios programos „Pajėgumai“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 299).

—  EaSI garantijų priemonė: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

—  COSME paskolų garantijų priemonė (COSME LGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

—  „InnovFin“ skolos priemonė:

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81).

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

–  2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

—  Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (CCS GF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 221).

—  Studentų paskolų garantijų sistema (SLGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus +“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

—  Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (PF4EE): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

C.  Rizikos pasidalijimo priemonės

—  Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP): 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

—  „InnovFin“:

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81).

—  Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonė (EITP DI): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

—  Gamtos turtų finansavimo priemonė (NCFF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

D.  Specialios paskirties investavimo priemonės

—  Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ – savitarpio fondai – specialūs investicijų fondai (EPMF FCP-FIS): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

—  „Marguerite“:

–  2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (OL L 162, 2007 6 22, p. 1).

–  2010 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas dėl Europos Sąjungos dalyvavimo 2020 m. Europos energetikos, kovos su klimato kaita ir infrastruktūros fonde (fonde „Marguerite“).

—  Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas (EEEF): 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (OL L 346, 2010 12 30, p. 5).

V PRIEDAS

Rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos, papildomumas ir nefinansuojama veikla

A.  Rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos ir papildomumas

Pagal Finansinio reglamento 209 straipsnį ES garantijos priemonėmis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos (209 straipsnio 2 dalies a punktas) ir siekiama papildomumo užtikrinant, kad jomis nebūtų pakeičiama galima parama ir investicijos iš kitų viešųjų arba privačiųjų šaltinių (209 straipsnio 2 dalies b punktas).

Siekiant laikytis Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a ir b punktų, finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms suteikiama ES garantija, turi atitikti toliau pateiktuose 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus.

1.  Rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos

Siekiant spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a punkte, investicijoms, į kurias yra nukreiptos finansavimo ir investavimo operacijos, turi būti būdinga viena iš šių savybių:

a)  viešosios gėrybės aspektas, dėl kurio veiklos vykdytojas arba įmonė negali gauti pakankamos finansinės naudos (pavyzdžiui, investicijos į švietimą ir įgūdžius, sveikatos priežiūrą ir prieinamumą, saugumą ir gynybą, infrastruktūrą, kuria galima naudotis nemokamai arba už nedidelį mokestį);

b)  išorės veiksniai, kurių veiklos vykdytojui arba įmonei iš esmės nepavyksta paversti vidiniais, kaip antai investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, energijos vartojimo efektyvumas, klimato kaita ar aplinkos apsauga;

c)  informacijos asimetrija, visų pirma MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių atveju, įskaitant aukštesnį rizikos, susijusios su pradinio etapo įmonėmis, įmonėmis, kurių turtas daugiausia nematerialusis arba kurios neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, arba įmonėmis, kurios daugiausia vykdo didesnės rizikos veiklą, lygį;

d)  tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai ir susijusios paslaugos arba fondai, iš kurių atliekamomis tarpvalstybinėmis investicijomis siekiama spręsti vidaus rinkos susiskaidymo problemą ir stiprinti koordinaciją vidaus rinkoje;

e)  tam tikruose sektoriuose, šalyse arba regionuose patiriama aukštesnio lygio rizika, kuri yra per didelė, kad ją galėtų ar norėtų prisiimti privatūs finansų subjektai, įskaitant atvejus, kuriais dėl novatoriškumo arba rizikos, susijusios su inovacijomis arba nepatvirtinta technologija, atitinkamos investicijos nebūtų atliktos arba būtų atliktos ne tokiu pat mastu;

f)  paramos finansavimo ir investavimo operacijoms pagal strateginių Europos investicijų liniją atveju – jei finansavimą rinkos sąlygomis teiktų Sąjungoje įsisteigę ir veiklą vykdantys subjektai, atitinkamos investicijos nebūtų atliktos arba būtų atliktos ne tokiu pat mastu dėl Europos strateginiams interesams teikiamos naudos internalizacijos sunkumų;

g)  naujos arba sudėtingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, nurodytos šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje.

2.  Papildomumas

Finansavimo ir investavimo operacijos turi atitikti abu Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytus papildomumo aspektus. Tai reiškia, kad be „InvestEU“ fondo paramos kiti viešieji ar privatieji šaltiniai atitinkamų operacijų nebūtų vykdę arba jas būtų vykdę ne tokiu pat mastu. Šiame reglamente finansavimo ir investavimo operacijomis laikomos operacijos, kurios atitinka šiuos du kriterijus:

1)  kad būtų laikomas papildančiu privačiuosius šaltinius, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte, „InvestEU“ fondas įgyvendinančiųjų partnerių finansavimo ir investavimo operacijoms skirtą paramą nukreipia į investicijas, kurios dėl savo savybių (viešosios gėrybės aspekto, išorės veiksnių, informacijos asimetrijos, socialinės ir ekonominės sanglaudos aspektų ar kitų savybių) negali duoti pakankamos finansinės grąžos rinkos lygmeniu arba yra laikomos pernelyg rizikingomis (palyginti su rizikos, kurią atitinkami privatieji subjektai sutiktų prisiimti, lygiu). Dėl šių savybių tokioms finansavimo ir investavimo operacijoms rinkoje neįmanoma gauti finansavimo priimtinomis sąlygomis, turint omenyje kainą, užstato reikalavimus, finansavimo rūšį, teikiamo finansavimo grąžinimo terminą ir kitas sąlygas, ir be viešosios paramos jos Sąjungoje nebūtų vykdomos visai arba būtų vykdomos ne tokiu pat mastu;

2)  kad būtų laikomas papildančiu paramą, gaunamą iš kitų viešųjų šaltinių, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte, „InvestEU“ fondas remia tik tas finansavimo ir investavimo operacijas, kurios atitinka šias sąlygas:

a)  be „InvestEU“ fondo paramos įgyvendinantysis partneris tų finansavimo ar investavimo operacijų nebūtų vykdęs arba jas būtų vykdęs ne tokiu pat mastu;

b)  pagal kitas esamas viešąsias priemones, kaip antai regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis taikomas pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomas finansines priemones, tos finansavimo ar investavimo operacijos Sąjungoje nebūtų vykdomos arba būtų vykdomos ne tokiu pat mastu; tačiau turi būti galima „InvestEU“ lėšomis papildyti kitus viešuosius šaltinius, visų pirma tais atvejais, kai gali būti sukurta Sąjungos pridėtinė vertė ir kai galima optimizuoti viešųjų išteklių naudojimą, kad būtų veiksmingai pasiekti politikos tikslai.

3)  Pagal strateginių Europos investicijų liniją vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos taip pat gali būti laikomos papildomomis, kai be „InvestEU“ fondo paramos kiti Sąjungoje įsisteigę ir veiklą vykdantys privatieji ir viešieji subjektai šių operacijų nebūtų vykdę arba jas būtų vykdę ne tokiu pat mastu.

Siekdami įrodyti, kad finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms suteikiama ES garantija, papildo esamą rinkos subjektų teikiamą ar kitą viešąją paramą, įgyvendinantieji partneriai pateikia informaciją, įrodančią bent vieną iš šių savybių:

a)  teikiamai paramai kitų viešųjų arba privačiųjų skolintojų atžvilgiu arba finansavimo struktūroje tenka antraeilė pozicija;

b)  parama teikiama nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo arba paskolų priemonėmis, nustatant ilgus grąžinimo terminus ir tokias kainas, užstato reikalavimus arba kitas sąlygas, kokių pakankamai nesiūlo rinkos subjektai arba kiti viešieji šaltiniai;

c)  parama operacijoms, su kuriomis susijusi rizika yra didesnė nei rizika, kurią paprastai prisiima įgyvendinantysis partneris vykdydamas savo įprastą veiklą, arba parama įgyvendinantiesiems partneriams, kuri viršija nuosavus pajėgumus teikti paramą tokioms operacijoms;

d)  dalyvavimas rizikos pasidalijimo mechanizmuose, skirtuose politikos sritims, kuriose įgyvendinantysis partneris patiria didesnę riziką nei ta, kurią paprastai prisiima jis pats arba kurią galėtų ar norėtų prisiimti privatūs finansų subjektai;

e)  parama, kuri dėl „InvestEU“ fondo teikiamos paramos nulemto signalo efekto paskatina ir (arba) sutelkia papildomą privatųjį arba viešąjį finansavimą ir papildo kitus privačiuosius ir komercinius šaltinius, ypač jei tą finansavimą suteikia tradiciškai rizikos vengiantys investuotojai arba instituciniai investuotojai;

f)  parama teikiama pasitelkus finansinius produktus, kurių nėra arba kurių nepakankamai siūloma tikslinėse šalyse arba regionuose dėl to, kad ten nėra rinkos, ji menkai išvystyta arba nepakankama.

Per tarpininkus vykdomų finansavimo ir investavimo operacijų, visų pirma skirtų MVĮ remti, atveju papildomumas tikrinamas tarpininko, o ne galutinio gavėjo lygmeniu. Papildomumo sąlyga laikoma tenkinama, jei „InvestEU“ fondas finansų tarpininkui teikia paramą naujam didesnės rizikos paskolų portfeliui formuoti arba veiklai, kuri jau yra labai rizikinga, palyginti su rizika, kurią šiuo metu tikslinėse šalyse arba regionuose galėtų arba norėtų prisiimti privatieji ir viešieji finansų subjektai, plėsti.

ES garantija neteikiama refinansavimo operacijoms (kuriomis, pavyzdžiui, pakeičiami esami paskolų susitarimai arba kitų formų finansinė parama projektams, kurie jau iš dalies arba visiškai įgyvendinti) remti, išskyrus konkrečias išimtines ir gerai pagrįstas aplinkybes, kuriomis įrodoma, kad operacija, kuriai prašoma suteikti ES garantiją, sudarys sąlygas naujoms investicijoms kurioje nors iš II priede nurodytų sričių, kuriose gali būti vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos, ir tų investicijų suma, papildanti įgyvendinančiojo partnerio arba finansų tarpininko įprastą veiklos apimtį, bus ne mažesnė už operacijos, kuri atitinka šiame reglamente nustatytus tinkamumo gauti finansavimą kriterijus, sumą. Tokios refinansavimo operacijos turi atitikti šio priedo A skirsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemomis ir papildomumu.

B.  Nefinansuojama veikla

„InvestEU“ fondo lėšomis neremiama:

1)  veikla, kuria ribojamos asmens teisės ir laisvės arba pažeidžiamos žmogaus teisės;

2)  su gynyba susijusios veiklos srityje – pagal taikytiną tarptautinę teisę draudžiamų gaminių ir technologijų naudojimas, kūrimas arba gamyba;

3)  su tabaku susiję gaminiai ir veikla (gamyba, platinimas, apdorojimas ir prekyba);

4)  veikla, nefinansuojama pagal [„Europos horizonto“] reglamento(31) [X] straipsnį: žmonių klonavimo reprodukcijos tikslais moksliniai tyrimai; veikla, kuria siekiama keisti žmogaus genetinį paveldą, jei tokie pakeitimai gali tapti paveldimi; veikla, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą;

5)  lošimų veikla (atitinkama gamybos, statybos, platinimo, apdorojimo, prekybos arba su programine įranga susijusi veikla);

6)  prekyba sekso paslaugomis ir susijusi infrastruktūra, paslaugos ir žiniasklaida;

7)  veikla, susijusi su gyvų gyvūnų naudojimu eksperimentiniais ir mokslo tikslais, jei negali būti užtikrinta atitiktis Europos konvencijai dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos(32);

8)  nekilnojamojo turto plėtojimo veikla (pavyzdžiui, veikla, kuria siekiama tik renovuoti ir pernuomoti arba perparduoti esamus pastatus, taip pat statyba pagal naujus projektus); tačiau su konkrečiais 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais programos „InvestEU“ tikslais ir su II priede nurodytomis sritimis, kuriose gali būti vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos, susijusi nekilnojamojo turto sektoriuje vykdoma veikla, kaip antai investicijos į energijos vartojimo efektyvumo projektus arba socialinį būstą, yra tinkama finansuoti;

9)  finansinė veikla, pavyzdžiui, finansinių priemonių pirkimas arba prekyba jomis. Visų pirma nefinansuojami intervenciniai veiksmai, susiję su išparduodamo turto išpirkimu arba pakeitimo kapitalu, skirtu išparduodamam turtui išpirkti;

10)  veikla, kuri draudžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus;

11)  atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas, eksploatacija, pritaikymas arba statyba;

12)  investicijos, susijusios su kietojo iškastinio kuro ir naftos kasyba arba gavyba, perdirbimu, skirstymu, saugojimu ar deginimu, taip pat investicijos, susijusios su dujų gavyba. Ši nefinansavimo nuostata netaikoma:

a)  projektams, kurių atveju nesama perspektyvios alternatyvios technologijos;

b)  b) projektams, susijusiems su taršos prevencija ir kontrole;

c)  projektams, kuriuos vykdant įrengiami anglies dioksido surinkimo ir saugojimo arba anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo įrenginiai; pramonės ir mokslinių tyrimų projektams, kurie padeda labai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su taikytinais ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos lyginamaisiais rodikliais;

13)  investicijos į infrastruktūrą, skirtą atliekoms šalinti į sąvartynus. Ši nefinansavimo nuostata netaikoma investicijoms į:

a)  objekto vietoje įrengiamą sąvartyno infrastruktūrą, kuri yra pramonės ar kasybos investicinio projekto papildomas elementas, jei įrodoma, kad sąvartynas yra vienintelė perspektyvi pasirinktis siekiant tvarkyti pramonines ar kasybos atliekas, susidarančias vykdant pačią atitinkamą veiklą;

b)  esamą sąvartyno infrastruktūrą, siekiant užtikrinti sąvartyno dujų naudojimą ir skatinti sąvartynų kasybą ir kasybos atliekų perdirbimą;

14)  investicijos į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Ši nefinansavimo nuostata netaikoma investicijoms, kuriomis siekiama modifikuoti esamus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius energijos gavimo iš atliekų tikslais arba rūšiuotų atliekų perdirbimo, pavyzdžiui, kompostavimo ir anaerobinio skaidymo, tikslais;

15)  investicijos į deginimo įrenginius, skirtus atliekoms tvarkyti. Ši nefinansavimo nuostata netaikoma investicijoms į:

a)  įrenginius, išimtinai skirtus neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti;

b)  esamus įrenginius, jei tomis investicijomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas siekiant jas saugoti ar panaudoti arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių investicijų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai.

Įgyvendinantieji partneriai atsako už tai, kad pasirašymo metu finansavimo ir investavimo operacijos nebūtų netinkamos finansuoti pagal šiame priede nustatytus nefinansavimo kriterijus, taip pat už šios sąlygos vykdymo stebėseną projekto įgyvendinimo metu ir už tai, kad prireikus būtų imtasi tinkamų taisomųjų priemonių.

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingiems komitetams, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0203/2020). (2) * Pakeitimas: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌. (3) OL C […], […], p. […]. (4) OL C […], […], p. […]. (5) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 221). (6) OL L 282, 2016 10 19, p. 4. (7) COM(2018)0353. (8) OL L 309, 1993 12 13, p. 3. (9) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1). (10) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82). (11) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1). (12) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1). (13) COM(2018)0323 final. (14) 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1). (15) 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6). (16) 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1). (17) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (18) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1.) (19) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1.) (20) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2). (21) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1.) (22) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29.) (23) SEC(2018)0310; SWD(2018)0337. (24) COM(2020)0022 final. (25) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36). (26) (27) (28) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82). (29) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1). (30) Įperkamas socialinis būstas yra būstas, skirtas palankių sąlygų neturintiems arba socialiai pažeidžiamiems asmenims, kurie dėl lėšų stygiaus gyvena labai prastomis būsto sąlygomis arba negali įsigyti būsto rinkos sąlygomis. (31) Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ ir su ja susijusių dalyvavimo ir sklaidos taisyklių 14 straipsnis (2018/0224(COD)). (32) OL L 222, 1999 8 24, p. 31.

2020 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl COVID-19 priemonių poveikio demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms (2020/2790(RSP))

P9_TA(2020)0307 B9-0343/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (UDHR) ir kitas JT žmogaus teisių sutartis ir priemones, ypač į Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos pacientų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro, JT specialiųjų pranešėjų, JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) ir kitų JT įstaigų deklaracijas dėl COVID-19 priemonių poveikio demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos, visų pirma jos generalinio sekretoriaus, Parlamentinės Asamblėjos (PACE) pirmininko ir pranešėjų, Žmogaus teisių komisaro, Veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ), Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT), Vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso ir Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) parengtas deklaracijas ir dokumentus dėl COVID-19 priemonių poveikio demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2020 m. balandžio 7 d. leidinį „Demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymasis ir žmogaus teisių paisymas COVID-19 sveikatos krizės metu – priemonių rinkinys valstybėms narėms“,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Venecijos komisijos atitinkamus dokumentus, įskaitant Venecijos komisijos nuomonių ir ataskaitų dėl nepaprastosios padėties rinkinį(1), paskelbtą 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. gegužės 26 d. ataskaitą „Svarstymai pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui nepaprastosios padėties atveju klausimais“(2), nepaprastosios padėties Venecijos komisijos valstybėse narėse stebėsenos centrą(3), Venecijos komisijos 2011 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą(4) ir jos 2016 m. parengtą teisinės valstybės principo taikymo kontrolinį sąrašą(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Venecijos komisijos pirmininko prašymą, gautą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui (LIBE) pateikus pasiūlymą, ir vėlesnę 2020 m. spalio 8 d. tarpinę ataskaitą dėl priemonių, kurių valstybėse narėse buvo imtasi reaguojant į COVID-19 krizę ir jos poveikį demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. PACE rezoliucijas dėl demokratijos COVID-19 pandemijos akivaizdoje(7) ir dėl COVID-19 pandemijos poveikio žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui(8),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 27 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuomonę dėl Specialiųjų taisyklių, kuriomis reglamentuojami visuotiniai Lenkijos Respublikos prezidento rinkimai, taikymo 2020 m. įstatymo projekto (Senato dokumentas Nr. 99) ir į ESBO atstovo žiniasklaidos laisvės klausimais deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 27 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai Ruperto Colville’io pareiškimą dėl Vengrijos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. JT specialiųjų pranešėjų šiuolaikinių rasizmo formų ir mažumų klausimais bendrą pareiškimą dėl Bulgarijos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 11 d. Tarptautinio demokratijos ir rinkimų paramos instituto („International IDEA“) leidinį „Parlamentai krizėje: problemos ir nauji veikimo būdai“(9) ir 2020 m. kovo 26 d. leidinį „Rinkimai ir COVID-19“(10),

–  atsižvelgdamas į įvykusias plataus masto diskusijas dėl COVID-19 priemonių poveikio demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms, kuriose dalyvavo piliečiai, mokslininkų bendruomenė, pilietinė visuomenė ir plačioji visuomenė(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos veiksmus dėl COVID-19, kurių ji ėmėsi visose savo kompetencijos srityse, ir jos pastangas koordinuoti Europos atsaką į pandemiją įvairiose srityse, pradedant Šengeno erdve ir dezinformavimu apie virusą, baigiant duomenų apsauga ir prieglobsčiui, grąžinimui ir perkėlimo procedūroms skirtomis programėlėmis,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(12),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(13),

–  atsižvelgdamas į Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) Gaires 04/2020 dėl buvimo vietos duomenų ir sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo priemonių naudojimo COVID-19 protrūkio aplinkybėmis ir Gaires 03/2020 dėl sveikatos duomenų tvarkymo su COVID-19 protrūkiu susijusių mokslinių tyrimų tikslais,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 16 d. Komisijos komunikatą „Duomenų apsaugos gairės dėl kovai su COVID-19 pandemija naudojamų programėlių“ (C(2020)2523),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2020)0580) ir prie jos pridėtus šalių skyrius dėl teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse (SWD(2020)0300–0326), kuriuose aptariamas COVID-19 priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, poveikis demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 1 d. 19 valstybių narių pareiškimą, kuriame jos išreiškė gilų susirūpinimą „dėl teisinės valstybės principo, demokratijos ir pagrindinių teisių pažeidimų, kuriuos sukelia tam tikros su nepaprastąja padėtimi susijusios priemonės“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID-19 protrūkio(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją „COVID-19: ES koordinavimas atliekant sveikatos būklės vertinimus ir rizikos klasifikaciją bei poveikis Šengeno erdvei ir bendrajai rinkai“(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės principo taikymo ir pagrindinių teisių padėties Bulgarijoje(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 23 d. Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų politikos departamento paskelbtą informacinį dokumentą „COVID-19 priemonių poveikis demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms ES“(23), kuriame apibendrinamos pagrindinės stebėjimo veiklos, pradėtos kas savaitę apžvelgiant valstybių narių taikomas COVID-19 priemones, išvados,

–  atsižvelgdamas į Europos parlamentinių tyrimų ir dokumentų centro informacinius pranešimus apie parlamento veiklą per COVID-19 protrūkį(24),

–  atsižvelgdamas į Europos parlamentinių tyrimų tarnybos (EPRS) informacinius dokumentus, susijusius su nepaprastosios padėties paskelbimu reaguojant į koronaviruso krizę keliose valstybėse narėse, ir kitus susijusius informacinius dokumentus šia tema(25),

–  atsižvelgdamas į ES Pagrindinių teisių agentūros (FRA) penkis biuletenius dėl koronaviruso pandemijos poveikio pagrindinėms teisėms ES(26),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio pareiškimą dėl kovos su dezinformacija apie COVID-19 ir poveikiu žodžio laisvei,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 5 d. paskelbtą Europolo 2020 m. organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimo ataskaitą (IOCTA),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. Europolo ataskaitą „Izoliacijos išnaudojimas: seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltėliai ir aukos COVID-19 metu“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 30 d. Europolo ataskaitą „Kaip ES pasikeis sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo situacija po COVID-19 pandemijos“,

–  atsižvelgdamas į su šia rezoliucija susijusį parengiamąjį darbą, kurį atliko Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupė (DRFMG), įskaitant jos 2020 m. liepos 10 d. pranešimą LIBE komitetui(27),

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl COVID-19 priemonių poveikio demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms (O-000065/2020 – B9-0023/2020),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi COVID-19 pandemija tapo didele nelaime visai ES ir turėjo stiprų poveikį gyventojams; kadangi dauguma pasaulio vietų, įskaitant ES, susiduria su antrąja COVID-19 atvejų banga ir vyriausybės priima naujas ribojamąsias priemones, siekdamos spręsti didėjančio atvejų skaičiaus problemą, įskaitant pakartotinį izoliavimo ir sanitarinių priemonių nustatymą, kaukių dėvėjimą ir griežtesnes baudas už reikalavimų nesilaikymą;

B.  kadangi vyriausybės nustatytos nepaprastosios padėties priemonės, kuriomis paisoma teisinės valstybės principo, pagrindinių teisių ir demokratinės atskaitomybės principų, yra reikalingos kovojant su pandemija ir jos turėtų būti kertinis visų kovos su COVID-19 plitimu pagrindas; kadangi su nepaprastąja padėtimi susiję įgaliojimai turi būti papildomai tikrinami siekiant užtikrinti, kad jie nebūtų naudojami kaip pretekstas ilgam laikui pakeisti įgaliojimų pusiausvyrą; kadangi vyriausybių taikomos priemonės turėtų būti būtinos, proporcingos ir laikinos; kadangi dėl su nepaprastąja padėtimi susijusių įgaliojimų kyla vykdomosios valdžios piktnaudžiavimo valdžia pavojus, kuris gali išlikti teisinėje sistemoje pasibaigus nepaprastajai padėčiai, todėl, siekiant sumažinti šį pavojų, būtina užtikrinti tinkamą vidaus ir išorės parlamentinę ir teisminę priežiūrą bei nustatyti atsvaros priemones;

C.  kadangi COVID-19 krizė neturi precedento; kadangi ateityje mums reikės persvarstyti savo krizės valdymo ir valstybės narės, ir ES lygmenimis metodus;

D.  kadangi daugumoje ES šalių paskelbta nepaprastoji padėtis(28), remiantis jų konstitucijomis(29), ir dėl šios priežasties kai kuriais atvejais kilo teisinių problemų, o kitose šalyse su nepaprastąja padėtimi susiję įgaliojimai numatyti įprastoje teisėje(30) arba paprastuose teisės aktuose(31) ir jais pasinaudota siekiant skubiai nustatyti kovos su COVID-19 epidemija ribojamąsias priemones; kadangi šios priemonės daro poveikį demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms, nes jos daro įtaką žmogaus teisėms ir laisvėms, pvz., judėjimo laisvei, susirinkimų ir asociacijų laisvei, žodžio ir informacijos laisvei, religijos laisvei, teisei į šeimos gyvenimą, prieglobsčio teisei, lygybės ir nediskriminavimo principui, teisei į privatumą ir duomenų apsaugą, teisei į išsilavinimą ir teisei į darbą; kadangi šios priemonės taip pat daro poveikį valstybių narių ekonomikai;

E.  kadangi demokratijos ir joje taikomos stabdžių ir atsvarų sistemos veikimui daroma įtaka, kai dėl nepaprastosios padėties sveikatos srityje pasikeičia valdžios pusiausvyra, pvz., leidžiant vykdomajai valdžiai įgyti naujų įgaliojimų, kuriais ribojamos individualios teisės, ir įgyvendinti kompetenciją, kuri paprastai priklauso teisėkūros institucijai ir vietos valdžios institucijoms, kartu nustatant parlamentų, teisminių institucijų, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos, taip pat piliečių dalyvavimo veiklos apribojimus; kadangi daugumoje valstybių narių nėra jokių konkrečių teisminių institucijų apribojimų, tačiau dėl izoliacijos priemonių teismams beveik tapo neįmanoma veikti įprastai;

F.  kadangi vidaus teisminių institucijų priežiūra, kurią papildo išorės priežiūra, išlieka labai svarbi, nes teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą toliau taikomos nepaprastosios padėties atveju, kad nuo nepaprastosios padėties priemonių nukentėjusiems asmenims būtų užtikrinta veiksminga galimybė ginti teises, jeigu valdžios institucijos riboja jų pagrindines teises, ir garantuoti, kad vykdomoji valdžia neviršytų savo įgaliojimų;

G.  kadangi Venecijos komisija veikiau remia konstitucinę de jure nepaprastąją padėtį, o ne de facto nepaprastąją padėtį, pagrįstą įprastais teisės aktais, nes „konstituciniai de jure įgaliojimai, susiję su nepaprastąja padėtimi, gali padėti geriau garantuoti pagrindines teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą, ir jie labiau dera su iš šių principų kildinamu teisinio tikrumo principu“(32);

H.  kadangi COVID-19 krizė buvo ir tebėra demokratijos ir nacionalinių teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių apsaugos priemonių atsparumo išbandymas nepalankiausiomis sąlygomis;

I.  kadangi pasitikėjimas vyriausybių ir valstybių veiksmais yra labai svarbus užtikrinant pritarimą nustatytoms nepaprastosios padėties priemonėms ir jų įgyvendinimą; kadangi siekiant užtikrinti tokį demokratinį pasitikėjimą labai svarbu priimti skaidrius, moksliniais įrodymais pagrįstus ir demokratinius sprendimus, taip pat palaikyti dialogą su opozicija, pilietine visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais, kartu užtikrinant jų dalyvavimą;

J.  kadangi Komisija stebėjo nepaprastosios padėties priemones, kurių per visą krizę ėmėsi valstybių narių vyriausybės; kadangi Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2020 m. kovo 31 d. pareiškė, kad „bet kokios nepaprastosios padėties priemonės turi būti susijusios su tuo, kas yra būtina, ir griežtai proporcingos. Jos negali būti nustatomos visam laikui. Be to, vyriausybės privalo užtikrinti, kad tokios priemonės būtų nuolat tikrinamos. Europos Komisija bendradarbiaudama atidžiai stebės, kaip visose valstybėse narėse taikomos nepaprastosios padėties priemonės“(33), ir kadangi Komisijos narys Didier Reynders panašų pareiškimą padarė 2020 m. kovo 26 d.;

K.  kadangi „beveik visos ES valstybės narės nustatė laikinas (t. y. terminuotas) nepaprastosios padėties priemones, kuriomis siekiama kovoti su COVID-19 krize,(34) ˂..˃ ir tai iš esmės padarė priimdamos įprastus teisės aktus“; kadangi „pirmosios nepaprastosios padėties priemonės visose ES valstybėse narėse iš esmės buvo nustatytos laikotarpiui nuo 15 dienų iki vidutiniškai vieno mėnesio“ ir paskui buvo pratęstos ne mažiau kaip vieną kartą; kadangi, pasak Venecijos komisijos, „tik keletas ES valstybių narių nenustatė nepaprastosios padėties priemonių taikymo termino“(35);

L.  kadangi Venecijos komisija rekomenduoja, kad „konkretaus termino neturinčios deklaracijos arba priemonės, įskaitant priemones, kurių sustabdymas priklauso nuo to, ar pasibaigia išimtinė padėtis, neturėtų būti laikomos teisėtomis, jeigu situacija nėra peržiūrima reguliariai“(36);

M.  kadangi nepaprastosios padėties priemonės turi būti nediskriminacinės ir vyriausybės negali naudotis nepaprastąją padėtį reglamentuojančiais teisės aktais, kad nustatytų pagrindinių teisių apribojimus; kadangi vyriausybės taip pat privalo įsipareigoti imtis įvairių papildomų priemonių, kad sumažintų galimą neigiam poveikį, kurį tokios priemonės gali sukelti žmonių gyvenimui;

N.  kadangi nepaprastoji padėtis pratęsta ne mažiau kaip vieną kartą beveik visose valstybėse narėse, kuriose ji buvo paskelbta; kadangi Venecijos komisija pažymėjo, kad nepaprastosios padėties paskelbimo ir pratęsimo peržiūra, taip pat su nepaprastąja padėtimi susijusių įgaliojimų aktyvavimas ir taikymas yra gyvybiškai svarbus ir kad turėtų būti įmanoma atlikti parlamentinę ir teisminę kontrolę(37);

O.  kadangi daugumoje valstybių narių, atsižvelgiant išimtinių vykdomosios valdžios įgaliojimų panaudojimą, parlamento tikrinimo įgaliojimai yra apriboti, o kai kuriose valstybėse narėse parlamentams suteiktas antraeilis vaidmuo, taip sudarant sąlygas vyriausybėms greitai nustatyti nepaprastosios padėties priemones neatliekant pakankamo patikrinimo;

P.  kadangi Europos Parlamentas, visų pirma LIBE komitetas ir jo Demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių stebėsenos grupė nuo 2020 m. kovo mėn. nuolat stebi padėtį ES ir reguliariai keičiasi patirtimi su suinteresuotaisiais subjektais, kaip aprašyta DRFMG darbo dokumente dėl COVID-19 poveikio demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms(38);

Q.  kadangi ombudsmeno institucijos ir nacionalinės žmogaus teisių institucijos atlieka svarbų vaidmenį nustatant žmogaus teisių problemas ir atliekant tikrinimą, priežiūrą bei ginant teises, ir taip apsaugant piliečius nuo nepaprastosios padėties priemonių;

R.  kadangi judėjimo laisvė apribota visose valstybėse narėse nustatant privalomą arba rekomenduojamą saviizoliaciją ir draudimus neesminiam judėjimui; kadangi reaguojant į COVID-19 pandemiją dauguma Šengeno erdvės valstybių atnaujino vidaus sienų kontrolę arba iš dalies ar visiškai uždarė šias sienas, arba uždarė jas tam tikrų rūšių keliautojams, įskaitant ES piliečius bei jų šeimų narius ir trečiųjų šalių piliečius, gyvenančius jų ar kitos valstybės narės teritorijoje; kadangi valstybių narių veiksmai akivaizdžiai nebuvo koordinuojami, be to, nustatydamos šias priemones, valstybės narės nekoordinavo savo veiksmų su Sąjungos institucijoms(39); kadangi kai kurios valstybės narės nustatė neteisėtus ir diskriminacinio pobūdžio ribojimus neleisdamos kitos ES valstybės pilietybę turintiems gyventojams atvykti į jų teritoriją;

S.  kadangi susirinkimų ir asociacijų laisvė yra svarbūs demokratijos pagrindai; kadangi gebėjimas pasinaudoti šiomis teisėmis apribotas dėl daugumoje valstybių narių taikomų būtinų saugaus atstumo laikymosi taisyklių ir visuomenės sveikatos apsaugos priemonių; kadangi kai kurios valstybės narės nusprendė leisti susirinkimus laikantis saugaus atstumo taisyklių, o kitos juos apskritai uždraudė; kadangi kai kuriose valstybėse narėse buvo svarstomi prieštaringi įstatymai ir priemonės, nesusijusios su nepaprastąja padėtimi, ir piliečiams nebuvo suteikta galimybė laisvai pareikšti savo nuomonę;

T.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse apribota žodžio laisvė, remiantis kovos su dezinformacija pretekstu; kadangi socialiniuose tinkluose paskelbus kritiką imtasi areštuoti asmenis dėl „baimės kurstymo“ arba „pavojaus visuomenei kėlimo“; kadangi koronaviruso pandemiją lydi melagingos ir klaidinančios informacijos, melagingų žinių, vartotojų apgaudinėjimo, kibernetinių nusikaltimų ir konspiracijos teorijų banga, taip pat užsienio subjektų arba net valstybių narių valdžios institucijų vykdomos tikslingos dezinformavimo kampanijos, kurios gali kelti įvairias grėsmes ES piliečiams, jų sveikatai ir pasitikėjimui valdžios institucijomis;

U.  kadangi teisėsaugos institucijose pastaraisiais mėnesiais pasauliniu mastu padaugėjo bylų dėl dalijimosi internete seksualinio vaikų išnaudojimo medžiaga;

V.  kadangi sunkiam ir organizuotam nusikalstamumui yra naudingas aplinkybių pasikeitimas, kurį nulėmė pandemija; kadangi būtina pripažinti svarbų vaidmenį, kurį nuo pandemijos pradžios atlieka Europolas, atlikdamas COVID-19 pandemijos poveikio sunkiam ir organizuotam nusikalstamumui ir terorizmui ES stebėseną;

W.  kadangi žiniasklaida atlieka esminį vaidmenį tikrinimo ir priežiūros srityje, ir ji taip pat yra pagrindinis piliečių informacijos šaltinis; kadangi žiniasklaidos laisvei daromas spaudimas dėl atšauktų tiesioginių spaudos konferencijų nenumatant alternatyvų, be to, kadangi kai kurios valstybės narės apribojo galimybę gauti informaciją apie visuomenės sveikatą ir apribojo laisvę skelbti informaciją apie visuomenės sveikatos politiką; kadangi pasitaikė nemažai atvejų, kai vyriausybės atmetė arba nepaisė žiniasklaidos priemonių užduotų klausimų; kadangi būtina užtikrinti demonstracijas ir protestus nušviečiančių žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsaugą; kadangi kai kurios valstybės narės, pratęsdamos arba sustabdydamos terminus, per kuriuos valdžios institucijos turi atsakyti į su informacijos laisve susijusius prašymus, apribojo galimybę gauti informaciją;

X.  kadangi valstybės narės per COVID-19 krizę ir jai pasibaigus turėtų užtikrinti pranešėjų apsaugą, nes paaiškėjo, kad tai yra galingas kovos su viešąjį interesą pažeidžiančiais veiksmais ir tokių veiksmų prevencijos įrankis(40);

Y.  kadangi kai kurios valstybės narės, siekdamos užtikrinti apribojimus, ėmėsi neproporcingų represinių priemonių, pvz., izoliacijos ir karantino taisyklių pažeidimų kriminalizavimo numatant dideles baudas ir ilgai saugomą informaciją apie teistumą(41);

Z.  kadangi teisingumo sistemoms poveikį daro bendrieji apribojimai, įskaitant laikiną daugumos teismų uždarymą arba jų veiklos mažinimą, o tai kartais lemia neišnagrinėtų bylų skaičiaus didėjimą ir ilgesnį laiką iki posėdžių; kadangi dėl bendrų apribojimų tapo sunkiau pasisamdyti advokatą ir kadangi teismai vis dažniau posėdžius rengia internetu, todėl daromas spaudimas įtariamųjų procesinėms teisėms ir teisei į sąžiningą bylos nagrinėjimą;

AA.  kadangi kovos su pandemija priemonės, kuriomis ribojama teisė į privatumą ir duomenų apsaugą, visada turėtų būti būtinos, proporcingos ir laikino pobūdžio, įskaitant tai, kad jos turi turėti patikimą teisinį pagrindą; kadangi naujos technologijos atliko svarbų vaidmenį kovojant su pandemija, tačiau tuo pat metu dėl jų atsiranda rimtų naujų problemų, be to, dėl jų kilo tam tikrų abejonių; kadangi kai kurios valstybės narės ėmėsi nepaprastųjų priemonių savo piliečiams stebėti, naudodamos bepiločius orlaivius, policijos patruliavimo automobilius su kameromis, sekdamos asmenis, remdamosi telekomunikacijos paslaugų teikėjų suteiktais vietos nustatymo duomenimis, taip pat pasitelkdamos policijos ir kariuomenės patrulius, stebėdamos, kaip laikomasi privalomo karantino taisyklių, šiuo tikslu policijos pareigūnams skambinant į namus arba nustatant privalomą pranešimo per programėlę tvarką; kadangi kai kurios valstybės narės sukūrė kontaktų atsekimo programėles, nepaisant to, kad nėra bendro sutarimo dėl jų veiksmingumo, be to, ne visada naudojama privatumą užtikrinanti, decentralizuota sistema; kadangi kai kuriose valstybėse narėse atvėrus viešąsias erdves pradėti rinkti duomenys privaloma tvarka matuojant temperatūrą ir pildant klausimynus, taip pat nustatant įpareigojimą dalytis kontaktiniais duomenimis, kartais tinkamai neatsižvelgiant į Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytas prievoles;

AB.  kadangi izoliavimo priemonės ir uždarytos sienos turėjo didelį poveikį galimybei pasinaudoti prieglobsčio procedūromis; kadangi dauguma valstybių narių laikinai apribojo arba net sustabdė prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, o dauguma valstybių narių sustabdė perdavimo, grąžinimo ir perkėlimo į ES procedūras pagal Dublino reglamentą; kadangi kai kurios valstybės narės paskelbė, kad jų uostai yra nesaugūs, arba neleido išlaipinti per paieškos ir gelbėjimo operacijas išgelbėtų migrantų, paliekant juos neribotam laikui jūroje ir keliant pavojų jų gyvybei; kadangi dauguma valstybių narių dabar atnaujino šią veiklą; kadangi keliuose prieglobsčio priėmimo centruose pranešta apie COVID-19 protrūkius, dėl kurių pažeidžiamoms grupėms kilo tiesioginis pavojus, ir kadangi perpildytose stovyklose prie ES išorės sienų išlieka konkretus masinio protrūkio pavojus, nes negalima laikytis saugaus atstumo, o galimybė gauti pastogę, maisto, vandens, sanitarijos priemonių ir psichinės ir fizinės sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant COVID-19 užsikrėtusius asmenis, yra labai ribota;

AC.  kadangi kalėjimuose kyla ypač didelis COVID-19 protrūkių pavojus, nes dažnai neįmanoma užtikrinti saugaus atstumo laikymosi ir sanitarijos taisyklių, o dėl sanitarijos priemonių buvo apribotas buvimo atvirame lauke laikas, taip pat uždrausta atvykti lankytojams, taip pažeidžiant kalinių teisę bendrauti su savo šeimomis; kadangi kalėjimo pareigūnų sveikatai per šią pandemiją kyla ypač didelis pavojus; kadangi kai kuriose valstybėse narėse kai kurių konkrečių kategorijų kaliniai buvo išleisti į laisvę siekiant sumažinti per pandemiją sveikatai kylančius pavojus;

AD.  kadangi COVID-19 apribojimų užtikrinimas turėtų būti proporcingas ir nediskriminuojantis siekiant išvengti jų tikslingo taikymo etninėms mažumoms ir marginalizuotoms grupėms priklausantiems asmenims; kadangi dėl pandemijos neproporcingai kenčia romai, įskaitant moteris ir vaikus, kurie dažnai priklauso pažeidžiamiausioms grupėms, ypač gyvenantys socialiai atskirtoje ir marginalizuotoje aplinkoje, kurioje nėra galimybės gauti geriamojo vandens arba pasinaudoti sanitarinėmis paslaugomis ir kurioje beveik neįmanoma laikytis saugaus atstumo taisyklių arba griežtų higienos priemonių; kadangi keliose valstybėse narėse pranešta apie rasizmo ir ksenofobijos incidentus, susijusius su žmonių diskriminacija dėl jų kilmės arba pilietybės; kadangi Azijos kilmės asmenys ir romų tautos žmonės tapo neapykantą kurstančių kalbų ir išpuolių taikiniais; kadangi tam tikri politikai kai kuriose valstybėse narėse pasinaudojo žiniasklaidos pranešimais apie masinį romų migrantų darbuotojų sugrįžimą iš šalių, kuriose yra didelis užsikrėtimų COVID-19 skaičius, siekdami kurstyti baimę dėl viruso plitimo, taip sustiprindami neigiamą požiūrį ir stereotipus;

AE.  kadangi vaikams dėl izoliacijos priemonių kyla neproporcingas socialinės ir ekonominės atskirties pavojus, be to, dėl prievartos, smurto, išnaudojimo ir skurdo jie susiduria su didesne jų pagrindinių teisių pažeidimo rizika; kadangi daugumoje valstybių narių dėl izoliacijos priemonių padidėjo smurto šeimoje atvejų; kadangi moterims ir mergaitėms(42), vaikams ir LGBTI+ asmenims per izoliaciją kyla neproporcingas pavojus, nes jie ilgą laikotarpį gali būti išnaudojami ir atskirti nuo socialinės ir institucinės paramos; kadangi bendruomenės parama šioms pažeidžiamoms grupėms yra stipriai apribota dėl priemonių, kurių buvo imtasi reaguojant į pandemiją;

AF.  kadangi vienodai galimybei pasinaudoti sveikatos priežiūra, t. y. Pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnyje nustatytai teisei, gali kilti pavojus dėl COVID-19 plitimo stabdymo priemonių, visų pirma tai pasakytina apie pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis, pvz., vyresnio amžiaus asmenis arba lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, neįgaliuosius, LGBTI+ asmenis, vaikus, tėvus, nėščiąsias, benamius, visus migrantus, įskaitant dokumentų neturinčius migrantus, prieglobsčio prašytojus, pabėgėlius ir tautines bei kitokias mažumas; kadangi per sveikatos krizę nukentėjo seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių tarnybos; kadangi kai kuriose valstybėse narėse galimybės naudotis reprodukcine sveikata ir teisėmis, įskaitant teisę į abortą, buvo labai apribotos ir dėl to buvo de facto uždraustos, kas paskatino demonstrantus pandemijos viduryje išeiti į gatves; kadangi dėl vaistų trūkumo, išteklių atitraukimo nuo kitų sveikatos problemų ir staigaus tam tikrų gydymo būdų atšaukimo, įskaitant dirbtinį apvaisinimą in vitro ir pereinamojo gydymo būdus, gali kilti pavojai kitomis ligomis sergantiems pacientams(43); kadangi dėl artimųjų netekties, izoliacijos, papildomos įtampos tėvams ir pirminės grandies specialistams stengiantis suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, pajamų netekimo ir baimės atsiranda nauji arba sustiprėja esami psichinės sveikatos simptomai, todėl didėja psichinės sveikatos paslaugų paklausa ir atsiranda skubus poreikis skirti didesnį finansavimą šioms paslaugoms;

AG.  kadangi dauguma valstybių narių, atsižvelgdamos į per pirmąjį sveikatos krizės etapą įvestą izoliaciją, atidėjo rinkimus(44), o viena valstybė narė atidėjo referendumą(45); kadangi rinkimai vėl buvo rengiami per antrąjį pandemijos etapą; kadangi rinkimų rengimo arba atidėjimo klausimas yra opus su valdžių pusiausvyros išlaikymu susijęs klausimas, kuriuo Venecijos komisija parengė svarstymus ir gaires(46); kadangi visuotinis, laisvas, slaptas ir tiesioginis balsavimas yra įmanomas tik garantuojant atvirą ir sąžiningą rinkimų kampaniją, žodžio laisvę, žiniasklaidos laisvę ir susirinkimų bei asociacijų laisvę politiniais tikslais;

AH.  kadangi Sutarčių nuostatos, galiojančios laisvės, saugumo ir teisingumo srityse, negali daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su teisės ir tvarkos palaikymu ir vidaus saugumo užtikrinimu paisant Sąjungos demokratijos vertybių, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje;

AI.  kadangi, remiantis Sutartimis, Sąjungos kompetencijos ribos reglamentuojamos pagal suteikimo principą, o Sąjungos kompetencijos naudojimas reglamentuojamas pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus;

1.  primena, kad valstybėje paskelbus nepaprastąją padėtį, pirmenybė turi būti teikiama pagrindiniams teisinės valstybės, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principams, ir kad visos nepaprastosios padėties priemonės, išimtys ir apribojimai turi atitikti tris bendrąsias būtinumo, proporcingumo siaurąja prasme ir laikinumo sąlygas, kurias savo jurisprudencijoje nuolat taikė ir aiškino Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), ES Teisingumo Teismas (ESTT) ir įvairūs valstybių narių konstituciniai (ir kiti) teismai(47);

2.  mano, kad reakcija į krizę iš esmės parodė nacionalinių demokratinių sistemų tvirtumą ir atsparumą; pažymi, kad išimtines priemones turėtų lydėti intensyvesnė vyriausybių ir parlamentų komunikacija; ragina užmegzti intensyvesnį dialogą su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant piliečius, pilietinę visuomenę ir politinę opoziciją, siekiant užtikrinti plataus masto paramą ypatingoms priemonėms ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos kuo veiksmingiau, kartu vengiant represinių priemonių ir užtikrinant žurnalistams galimybę nekliudomai susipažinti su informacija;

3.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad priimant, vertinant arba peržiūrint priemones, kuriomis galėtų būti ribojamas demokratinių institucijų veikimas, teisinės valstybės principas arba pagrindinės teisės, būtų paisoma tarptautinių organizacijų, pvz., JT ir Europos Tarybos, įskaitant Venecijos komisiją, ir Komisijos ataskaitoje dėl teisinės valstybės padėties ES pateiktų rekomendacijų; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms nepiktnaudžiauti su nepaprastąja padėtimi susijusiais įgaliojimais siekiant priimti teisės aktus, kuriais nesiekiama COVID-19 nepaprastosios padėties sveikatos srityje tikslų, ir išvengti parlamento priežiūros;

4.  ragina valstybes nares:

5.  ragina valstybes nares užtikrinti su COVID-19 susijusių priemonių įgyvendinimą tinkamai atsižvelgiant į vykdymo priemonių proporcingumą; patvirtina, kad su COVID-19 susijusios priemonės turi būti įgyvendinamos gerbiant ES pagrindines teises ir teisinės valstybės principą, ir mano, kad šiuo atžvilgiu labai svarbu užtikrinti vienodą elgesį su asmenimis;

6.  ragina valstybes nares įvertinti savo įgyvendintas priemones, kuriomis buvo apribota judėjimo laisvė, ir veikti kuo santūriau, taip pat užtikrinti visapusišką ES teisės, ypač Šengeno sienų kodekso ir Laisvo judėjimo direktyvos laikymąsi tais atvejais, kai svarstoma nustatyti naujus judėjimo laisvės apribojimus; primena, kad pagal Šengeno sienų kodeksą būtinybės nustatyti vidaus sienų kontrolę ir tokios kontrolės pratęsimo, kai tai daroma skubiai, vertinimas turėtų būti stebimas Sąjungos lygmeniu; tuo atžvilgiu ragina Komisiją tinkamai tikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis, visų pirma įvertinti priemones, kurių valstybės narės jau ėmėsi, taip pat tai, ar valstybės narės laiku pateikė kokybiškus pranešimus, siekiant atidžiai stebėti pokyčius ir prireikus priminti valstybėms narėms jų teisines prievoles bei priimti nuomones; ragina Komisiją pasinaudoti savo prerogatyvos teisėmis prašyti, kad valstybės narės pateiktų papildomos informacijos; ragina Komisija dažniau teikti Parlamentui ataskaitas apie tai, kaip ji naudojasi jai Sutartimis nustatytomis prerogatyvos teisėmis; primena, kad, remiantis Komisijos vertinimais ir rekomendacijomis, svarbu toliau integruoti Šengeno erdvę;

7.  ragina valstybes nares gerbti teisę į šeimos gyvenimą, ypač tai pasakytina apie skirtingose valstybėse narėse ir užsienyje gyvenančias ir dirbančias šeimas, ir apribojimus nustatyti tik kai tai yra griežtai būtina ir proporcinga; ragina valstybes nares sudaryti sąlygas porų ir šeimų, kurios buvo atskirtos dėl COVID-19 priemonių, susijungimui, nepaisant jų civilinės būklės, ir susilaikyti nuo nebūtinų aukštų santykių įrodinėjimo standartų taikymo;

8.  ragina valstybes nares apriboti susirinkimų laisvę tik jei tai griežtai būtina ir pateisinama atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį vietoje ir kai tai yra proporcinga, ir nenaudoti draudimų rengti demonstracijas siekiant priimti prieštaringas priemones, net ir nesusijusias su COVID-19, dėl kurių verta rengti tinkamas viešas ir demokratines diskusijas;

9.  primygtinai reikalauja, kad valstybės narės susilaikytų nuo priemonių, kurios turi didelį poveikį pagrindinėms teisėms, pvz., moterų lytinėms ir reprodukcinėms teisėms, priėmimo, ypač tais atvejais, kai dėl visuomenės sveikatos problemų negalima surengti deramų demokratinių diskusijų ir saugaus protesto, kas kelia pavojų protestuotojų sveikatai ir gyvybei, jiems siekiant apginti savo teises;

10.  ragina valstybes nares imtis priemonių, skirtų teisei į išsilavinimą per šią pandemiją užtikrinti; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į pasikartojančias pandemijos bangas, numatyti saugios sistemos priemones ir pačią saugią sistemą, kurioje būtų garantuojamas pamokų ir paskaitų tęstinumas, ir užtikrinti, kad kiekvienas mokinys ir studentas turėtų galimybę dalyvauti pamokose ir paskaitose;

11.  ragina valstybes nares gerbti teisę į privatumą ir duomenų apsaugą ir užtikrinti, kad visos naujos stebėjimo arba sekimo priemonės, priimtos visapusiškai konsultuojantis su duomenų apsaugos institucijomis, būtų griežtai būtinos ir proporcingos, turėtų patikimą teisinį pagrindą, būtų susijusios tik su joms nustatytais tikslais ir būtų laikino pobūdžio; ragina Komisiją stebėti šias priemones, visų pirma atsižvelgiant į savo pačios 2020 m. balandžio 8 d. Rekomendaciją (ES) 2020/518 dėl bendro Sąjungos priemonių rinkinio technologijoms ir duomenims, visų pirma mobiliosioms programėlėms ir anonimintiems judumo duomenims, naudoti kovojant su COVID-19 krize ir siekiant ją įveikti(52);

12.  primena, kad geriausias būdas kovoti su dezinformacija yra apsaugoti ir užtikrinti teisę į informaciją ir žodžio laisvę, teikiant paramą žiniasklaidos pliuralizmui ir nepriklausomai žurnalistikai užtikrinti; šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares užtikrinti skaidrumą priimant priemones ir suteikti savo piliečiams išsamią, naujausią, tikslią ir objektyvią informaciją bei duomenis, susijusius su visuomenės sveikatos padėtimi ir priemonėmis, kurių buvo imtasi siekiant kontroliuoti šią padėtį, kovoti su dezinformacija, kuria siekiama diskredituoti arba iškraipyti mokslines žinias apie pavojus sveikatai ir kuri yra susijusi su vyriausybės priemonėmis, kuriomis grindžiama kova su COVID-19 plitimu, ir tai daryti subalansuotai bei rūpestingai, kad, kriminalizuojant veikas arba nustatant neproporcingas sankcijas, nebūtų sukeltas atgrasomasis poveikis žodžio laisvei ir žurnalistams, sveikatos priežiūros darbuotojams ir kitiems asmenims; pažymi, kad dėl pandemijos sustiprėjo migrantų stigmatizacija ir padažnėjo atvejų, kai jie susiduria su diskriminacija, kurią dar labiau sustiprino klaidinga informacija ir melagingos naujienos(53), ypač rasistiniai ir ksenofobiniai išpuoliai prieš etninėms mažumoms priklausančius žmones, taip pat neapykantą prieš neįgaliuosius ir pabėgėlius kurstančios kalbos(54); pažymi, kad dezinformacija yra kintanti problema, kuri gali daryti neigiamą poveikį demokratiniams procesams ir visuomenės diskusijoms, turinčioms įtakos visoms politikos sritims, pakenkti piliečių pasitikėjimui demokratija ir susilpninti Europos bendradarbiavimą ir solidarumą; primena, kad Parlamentas savo Specialiajame komitete užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais jau dirba rengdamas galimų priemonių rinkinį;

13.  ragina toliau daug investuoti į ES strateginės komunikacijos gebėjimus laikantis Kovos su dezinformacija veiksmų plano, siekiant pradėti bendradarbiavimo ir koordinavimo veiksmus su valstybėmis narėmis ir visapusiškai išnaudoti esamus mechanizmus siekiant palengvinti konkretų bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais strateginės komunikacijos srityje;

14.  mano, kad žurnalistų darbas dėl su COVID-19 pandemija susijusių priemonių tapo sudėtingesnis atsižvelgiant, pvz., į ribotas fizines galimybes dalyvauti spaudos konferencijose, valdžios institucijų nepateikiamus arba nepakankamai išsamius atsakymus į klausimus ir panaikintus terminus, taikomus laisvės į informaciją prašymams arba galimybei susipažinti su dokumentais, arba tokių terminų nesilaikymą; apgailestauja, kad kaip niekad anksčiau būtina užtikrinti žurnalistikos kokybę, ypač atsižvelgiant į jos vaidmenį kovojant su vis platesnio masto dezinformaciją, tačiau šios krizės ekonominiai padariniai taip pat daro poveikį žiniasklaidos priemonių, visų pirma nepriklausomos žiniasklaidos ir žurnalistų, finansiniam gyvybingumui, taip dar labiau pažeisdami žiniasklaidos pliuralizmą ES; nerimauja, kad kai kuriose valstybėse narėse trūksta skaidrumo skelbiant reklamas ir paskirstant subsidijas žiniasklaidai, taip pat nerimauja dėl didėjančios žiniasklaidos savininkų koncentracijos kai kuriose valstybėse narėse; pažymi, kad per de facto arba de jure nepaprastąją padėtį nereikėtų daryti esminių pokyčių žiniasklaidos sektoriuje;

15.  ragina valstybes nares garantuoti kaltinamųjų teises, įskaitant jų nekliudomą galimybę pasisamdyti advokatą, ir įvertinti galimybę rengti internetinius posėdžius, kurie būtų naudojami kaip sprendimo būdas ir alternatyva posėdžiams teisme, arba perduoti įtariamuosius į kitas ES valstybes nares remiantis Europos arešto orderiu; ragina valstybes nares užtikrinti visų teismo bylų nagrinėjimą reglamentuojančių principų, įskaitant teisę į sąžiningą bylos nagrinėjimą, laikymąsi; ragina valstybes nares apsaugoti visų kalėjimuose esančių asmenų teises ir sveikatą, visų pirma tai pasakytina apie teisę į medicininę pagalbą, teisę į lankymą, teisę į laiką atvirame ore ir teisę į švietimo, profesinę arba laisvalaikio veiklą;

16.   pripažįsta, kad dauguma valstybių narių atnaujino savo prieglobsčio procedūras ir kad kai kurios valstybės pasinaudojo pastaruoju laikotarpiu, kai buvo gauta mažiau naujų prašymų, kad sumažintų neišnagrinėtų prašymų skaičių; ragina valstybes nares visapusiškai užtikrinti galimybę pasinaudoti prieglobsčio procedūra ir išlaikyti asmens teisę į prieglobstį, kaip numatyta Pagrindinių teisių chartijoje bei atlikti perkėlimo į ES ir orias grąžinimo procedūras, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės; taip pat ragina kuo greičiau prieglobsčio prašytojams sudaryti arba atkurti galimybes naudotis vertėjų raštu paslaugomis; primygtinai ragina valstybes nares, atsižvelgiant į prastas sanitarines sąlygas, ypač pavojingą aplinką ir pabėgėlių gyventojų pažeidžiamumą COVID-19 pandemijos metu, priėmimo centruose užtikrinti tinkamą fizinės ir psichinės sveikatos infrastruktūrą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti veiksmingą planą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama visuomenės sveikatai, siekiant visapusiškai atsižvelgti į jų padėtį, įskaitant prie išorės sienų, užtikrinant teisę į prieglobstį ir sudarant tinkamas priėmimo sąlygas pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams; primena, kad COVID-19 priemonės niekada neturėtų baigtis sulaikymu; ragina skubiai susijungti šeimoms, nedelsiant evakuoti Graikijos salose esančias stovyklas ir perkelti prieglobsčio prašytojus į kitas valstybes nares, pirmenybę teikiant pažeidžiamiausiems asmenims, nelydimiems nepilnamečiams ir šeimoms su vaikais; ragina valstybes nares sudaryti sąlygas išlaipinimui ir užtikrinti, kad išlaipinimas vyktų tik saugioje vietoje, laikantis atitinkamos tarptautinės ir Sąjungos teisės, ir kuo greičiau;

17.  mano, kad per pandemiją padaugėjo diskriminacijos atvejų ir kad tam tikros grupės tapo neapykantą kurstančių kalbų ir diskriminacinių priemonių taikiniais; ragina valstybes nares kovoti su tokiomis neapykantą kurstančiomis kalbomis ir atšaukti bei ištaisyti tokias diskriminacines priemones; ragina nacionalines, ypač vietos valdžios institucijas dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant kovoti su priešiškumu čigonams, dekonstruoti neigiamus stereotipus ir, nustatant bei įgyvendinant kovos su pandemija priemones, užtikrinti pačių romų kilmės žmonių dalyvavimą; be to, ragina valstybes nares toliau stengtis kovoti su homofobija ir transfobija, nes dėl pandemijos dar labiau sustiprėjo diskriminacija ir nelygybė, nuo kurių nukenčia LGBTI+ asmenys;

18.  ragina valstybes nares per COVID-19 pandemiją veiksmingai užtikrinti, kad visos moterys ir mergaitės saugiai ir laiku galėtų naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis bei būtinomis sveikatos priežiūros paslaugomis, visų pirma galimybe naudotis kontracepcija, įskaitant skubios kontracepcijos priemones, ir nėštumo nutraukimo priežiūra; pabrėžia, kad svarbu toliau taikyti geriausią praktiką ir rasti naujoviškų būdų, kaip teikti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros bei teisių paslaugas, įskaitant nuotolinę mediciną, konsultacijas internetu ir prieigą prie ankstyvo medicininio aborto namuose; ragina Komisiją organizuoti forumus, kuriuose valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai keistųsi geriausia patirtimi šioje srityje, ir remti veiksmus, kuriais valstybėse narėse užtikrinama galimybė naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos užtikrinimo paslaugomis bei teisėmis;

19.  ragina valstybes nares visais atvejais, kai tai būtina, į sprendimų priėmimo procesą įtraukti nepriklausomus demokratijos, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių srities ekspertus; ragina valstybes nares nustatant naujas priemones remtis įvairių ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant nacionalines žmogaus teisių institucijas, ombudsmeno institucijas ir pilietinę visuomenę, patirtimi ir aktyviai su jais konsultuotis;

20.  ragina valstybes nares išsaugoti teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus; primena Venecijos komisijos rekomendaciją, kad reformų dėl rinkimų kodeksų priėmimas šiuo laikotarpiu turėtų vykti tik surengus plataus masto diskusijas ir pasiekus esminį bendrą sutarimą, taip garantuojant apsaugą nuo piktnaudžiavimo ir pasitikėjimą rinkimų procesu ir jo teisėtumu; pažymi, kad dėl balsuotojų paramos kovojančios šalys turi turėti vienodas teises į kampaniją ir kad per nepaprastąją padėtį surengtų rinkimų sąžiningumu galima abejoti(55); ragina valstybes nares išnagrinėti bet kurio sprendimo atidėti rinkimus institucines pasekmes; pažymi, kad, pasak Venecijos komisijos, konkrečių rinkimų atidėjimo taisyklių neturėtų priimti vykdomoji valdžia arba parlamentas paprasta balsų dauguma, tokias taisykles reikėtų nustatyti konstituciniame arba pagrindiniame įstatyme, ir kad sprendimus atidėti rinkimus vis dėlto turėtų priimti parlamentas, likus pakankamai laiko iki rinkimų, jeigu įmanoma tai reikėtų padaryti iki oficialios kampanijos pradžios(56);

21.  ragina Komisiją kuo skubiau užsakyti nepriklausomą ir išsamų priemonių, kurių buvo imtasi per pirmąją COVID-19 bangą, vertinimą, siekiant apibendrinti išmoktas pamokas, pasidalyti geriausia patirtimi ir skatinti bendradarbiavimą, taip pat užtikrinti, kad priemonės, kurių buvo imtasi per paskesnes pandemijos bangas, būtų veiksmingos, tinkamai pagrįstos konkrečia epidemiologine situacija, griežtai būtinos ir proporcingos, ir riboti jų poveikį demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms; palankiai vertina tai, kad Komisijos pirmojoje metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje numatytas toks valstybių narių COVID-19 priemonių vertinimas; ragina Komisiją ir Tarybą, atsižvelgiant į 2020 m. spalio 7 d. Parlamento rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo pateiktą raginimą, pradėti derybas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl veiksmingos teisinės valstybės principo, demokratijos ir pagrindinių teisių stebėsenos mechanizmo, kuris padėtų atidžiai ir sąžiningai įvertinti padėtį visose valstybėse narėse, taip pat prisidėtų prie geresnės teisinės valstybės principo ir Sąjungos vertybių apsaugos tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis kaip antai dabartinė pandemija;

22.  pakartoja savo raginimą ES institucijoms ir valstybėms narėms padaryti teisingas išvadas dėl COVID-19 krizės ir daug tvirčiau bendradarbiauti sveikatos srityje, atsižvelgiant į didelę naštą piliečiams, su kuria jie susidūrė bandydami valdyti savo fizinę ir psichinę sveikatą per šią pandemiją, įskaitant Europos sveikatos sąjungos sukūrimą, kaip nustatyta 2020 m. liepos 10 d. rezoliucijoje dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19(57);

23.  ragina Komisiją toliau stebėti taikomų priemonių stebėseną, imtis koordinuoti valstybių narių veiksmus, aktyviai padėti valdžios institucijoms valdyti pandemiją paisant demokratinio teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, imtis teisinių veiksmų ir pasinaudoti kitomis turimomis priemonėmis, kai tai būtina, taip pat išnagrinėti prieinamas galimybes, kaip apsaugoti Sąjungos pagrindines vertybes, bei rodyti pavyzdį užtikrinant, kad ribojamosios priemonės būtų kuo greičiau panaikintos; ragina FRA toliau teikti ataskaitas apie COVID-19 priemonių poveikį pagrindinėms teisėms;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Jungtinėms Tautoms.

(1) Venecijos komisijos nuomonių ir ataskaitų dėl nepaprastosios padėties rinkinys, 2020 m. balandžio 16 d., CDL-PI(2020)003. (2) Svarstymai pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui nepaprastosios padėties atveju klausimais (CDL-PI(2020)005rev). (3) Nepaprastosios padėties Venecijos komisijos valstybėse narėse stebėsenos centras. (4) Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita (CDL-AD(2011)003rev). (5) Teisinės valstybės principo taikymo kontrolinis sąrašas (CDL-AD(2016)007). (6) Venecijos komisijos tarpinė ataskaita dėl priemonių, kurių valstybėse narėse buvo imtasi reaguojant į COVID-19 krizę ir jos poveikį demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms, 2020 m. spalio 8 d. (CDL-AD(2020)018). (7) PACE, Rezoliucija 2337 (2020). (8) PACE, Rezoliucija 2338 (2020). (9) „International IDEA“, Parliamentary Primer Nr. 1, 2020 m. gegužės 11 d., https://www.idea.int/publications/catalogue/parliaments-and-crisis-challenges-and-innovations. (10) „International IDEA“, techninis dokumentas 1/2020, 2020 m. kovo 26 d., https://www.idea.int/publications/catalogue/elections-and-covid-19. (11) Žr., pvz., Verfassungsblog mokslinius straipsnius dėl COVID-19 ir nepaprastosios padėties, Michael Meyer-Resende, The Rule of Law Stress Test: EU Member States’ Responses to COVID-19, įskaitant lentelę ir žemėlapį, Joelle Grogan, States of emergency; Roberto Šumano fondas Le contrôle parlementaire dans la crise sanitaire, Impacts of COVID-19 – The Global Access to Justice Survey: https://verfassungsblog.de/impacts-of-covid-19-the-global-access-to-justice-survey/; Oksfordo sukurtą vyriausybės reakcijos į COVID-19 stebėjimo programėlę (OxCGRT), kurią naudojant vertinamas ribojamųjų priemonių griežtumas; ICNL COVID-19 piliečių laisvės sekimo programėlę; Grogan, Joelle & Weinberg, Nyasha (2020 m. rugpjūčio mėn.) Principles to Uphold the Rule of Law and Good Governance in Public Health Emergencies. RECONNECT politinis informacinis pranešimas; tarptautinis kreipimasis atviro laiško forma raginant apginti demokratiją. (12) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (13) OL L 201, 2002 7 31, p. 37. (14) Airija, Belgija, Bulgarija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Švedija, Vokietija: https://www.government.nl/documents/diplomatic-statements/2020/04/01/statement-by-belgium-denmark-finland-france-germany-greece-ireland-italy-luxembourg-the-netherlands-portugal-spain-sweden. (15) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054. (16) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0175. (17) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0176. (18) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0205. (19) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0240. (20) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0225. (21) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0251. (22) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0264. (23) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2020/651343/IPOL_BRI(2020)651343_EN.pdf (24) 2020 m. kovo mėn. informacinis pranešimas Nr. 27 „Parlamento veiklos pritaikymas atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį ir galimybės rengti sesijas ir balsavimą nuotoliniu būdu“; 2020 m. kovo mėn. informacinis pranešimas Nr. 28 „Prevencinės ir sanitarinės priemonės parlamentuose“; 2020 m. liepos mėn. informacinis pranešimas Nr. 29 „Nepaprastosios padėties teisės aktai ir kovos su COVID-19 teisinės priemonės“. (25) EPRS, „Nepaprastoji padėtis reaguojant į koronaviruso krizę: padėtis tam tikrose valstybėse narėse (Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Vokietijoje), 2020 m. gegužės 4 d. EPRS, „Nepaprastoji padėtis reaguojant į koronaviruso krizę: padėtis tam tikrose valstybėse narėse (Austrijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Maltoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje), 2020 m. gegužės 13 d. EPRS, „Mobiliųjų prietaisų sekimas kovojant su koronavirusu“, 2020 m. balandžio 2 d. EPRS, „Kova su koronaviruso protrūkiu: poveikis prieglobsčio prašytojams ES“, 2020 m. balandžio 22 d. EPRS, „Koronaviruso poveikis Šengeno erdvės sienoms“, 2020 m. balandžio 27 d. EPRS, „Koronaviruso poveikis Šengeno erdvės sienoms“, 2020 m. gegužės 8 d. EPRS, „Koronavirusas ir rinkimai pasirinktose valstybėse narėse“, 2020 m. birželio 17 d.; EPRS, „Nepaprastoji padėtis reaguojant į koronaviruso krizę: situacija tam tikrose valstybėse narėse IV“, 2020 m. liepos 7 d. EPRS, „Koronavirusas ir kalėjimai ES: valstybių narių priemonės, skirtos viruso plitimui sumažinti“, 2020 m. birželio 22 d. EPRS, „Nepaprastoji padėtis reaguojant į koronaviruso krizę: situacija tam tikrose valstybėse narėse IV“, 2020 m. liepos 7 d. (26) FRA, Koronaviruso pandemija ES ir poveikis pagrindinėms teisėms, 1 biuletenis ir šalies tyrimas, 2020 m. balandžio 7 d.; FRA, Koronaviruso pandemija ES ir poveikis pagrindinėms teisėms, 2 biuletenis, kuriame aptariamos kontaktų atsekimo programėlės, ir šalies tyrimas, 2020 m. gegužės 28 d.; FRA, Koronaviruso pandemija ES ir poveikis pagrindinėms teisėms, 3 biuletenis, kuriame aptariamos kontaktų atsekimo programėlės, ir šalies tyrimas, 2020 m. birželio 30 d.; FRA, Koronaviruso pandemija ES ir poveikis pagrindinėms teisėms, 4 biuletenis, kuriame aptariami rasizmo, prieglobsčio ir migracijos, dezinformacijos, privatumo ir duomenų apsaugos klausimai, 2020 m. liepos 30 d.; FRA, Koronaviruso pandemija ES ir poveikis pagrindinėms teisėms, 5 biuletenis, 2020 m. rugsėjo 29 d. (27) 2020 m. liepos 10 d. pranešimas LIBE/9/02808. (28) Venecijos komisijos nuomonių ir ataskaitų dėl nepaprastosios padėties rinkinys, CDL-PI(2020)003. (29) De jure konstitucinė nepaprastoji padėtis, 2020 m. pavasaris: Bulgarija, Čekija, Estija, Ispanija, Latvija, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija, Suomija ir Vengrija. (30) Italija, Latvija, Prancūzija, Slovakija ir Vokietija. (31) De facto nepaprastoji padėtis, pagrįsta įprastais teisės aktais: 13 valstybių narių dar nepaskelbė de jure nepaprastosios padėties per COVID-19 krizę, t. y. Airija, Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Lenkija, Lietuva, Kipras, Kroatija, Malta, Nyderlandai, Slovėnija ir Švedija, taip pat Jungtinė Karalystė. (32) Venecijos komisijos tarpinė ataskaita dėl priemonių, kurių valstybėse narėse buvo imtasi reaguojant į COVID-19 krizę ir jos poveikį demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms, 2020 m. spalio 8 d. (CDL-AD(2020)018), 57 punktas. (33) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/statement_20_567 (34) Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Vokietija. Venecijos komisijos nuomonė, tarpinė ataskaita dėl priemonių, kurių valstybėse narėse buvo imtasi reaguojant į COVID-19 krizę ir jos poveikį demokratijai, teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms, nuomonės Nr. 995/2020 (CDL-AD(2020)018) 46 punktas. (35) Kroatija, Vengrija; Venecijos komisijos tarpinės ataskaitos 47 punktas. (36) Venecijos komisijos tarpinės ataskaitos 48 punktas. (37) Venecijos komisijos tarpinės ataskaitos 49 punktas. (38) 2020 m. liepos 10 d. LIBE/9/02808 pranešimas. (39) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0175. (40) https://www.ecpmf.eu/coalition-to-make-whistleblowing-safe-during-covid-19/ (41) 2020 m. liepos 10 d. pranešimas LIBE/9/02808. (42) https://www.ohchr.org/en/NewsEvents/Pages/DisplayNews.aspx?NewsID=26083&LangID=E (43) https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2020-coronavirus-pandemic-eu-bulletin_en.pdf, 1 biuletenio p. 26. (44) Austrija, Čekija, Ispanija, Italija, Latvija (išimtiniai Rygos miesto tarybos rinkimai), Lenkija, Prancūzija ir Vokietija. (45) Italija. (46) Venecijos komisijos nuomonių ir ataskaitų dėl nepaprastosios padėties rinkinys, CDL-PI(2020)003. (47) 2020 m. spalio 8 d. Venecijos komisijos tarpinės ataskaitos (CDL-AD(2020)018) 19 ir 21 punktai. (48) 2020 m. spalio 8 d. Venecijos komisijos tarpinės ataskaitos (CDL-AD(2020)018) 29–31 punktai. (49) 2020 m. spalio 8 d. Venecijos komisijos tarpinės ataskaitos (CDL-AD(2020)018) 59–62 punktai. (50) 2020 m. spalio 8 d. Venecijos komisijos tarpinės ataskaitos (CDL-AD(2020)018) 63 punktas. (51) 2020 m. spalio 8 d. Venecijos komisijos tarpinės ataskaitos (CDL-AD(2020)018) 75 punktas. (52) OL L 114, 2020 4 14, p. 7. (53) Tarptautinė migracijos organizacija, „Analitinė COVID-19 padėties apžvalga Nr. 19: klaidinga informacija apie migraciją ir migrantus, 2020 m. balandžio 20 d. (54) FRA, Koronaviruso pandemija ES ir poveikis pagrindinėms teisėms, 1 biuletenis, 2020 m. balandžio 8 d. (55) Venecijos komisijos „Ataskaita dėl pagarbos demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui nepaprastosios padėties atveju: svarstymai“, 2020 m. birželio 19 d. (CDL-AD(2020)014), 96 punktas. (56) 2020 m. spalio 8 d. Venecijos komisijos tarpinės ataskaitos (CDL-AD(2020)018) 101, 114, 119, 122, 123 punktai. (57) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0205.