Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2020 m. lapkričio 24 d. - Briuselis
Julios Laffranque skyrimas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsniu įsteigto komiteto nare
 Franko Eldersono skyrimas Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu
 Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas. Pagalba Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir avansai Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos
 2020 m. bendrojo biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projektas: pagalba Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Lenkijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai
 Benamystės lygio mažinimas Europos Sąjungoje
 Šengeno sistema ir priemonės, kurių imtasi per COVID-19 krizę
 Atstovaujamieji ieškiniai siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ***II

Julios Laffranque skyrimas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsniu įsteigto komiteto nare
PDF 113kWORD 40k
2020 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Julią Laffranque Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsniu įsteigto komiteto nare (2020/2238(INS))
P9_TA(2020)0310B9-0368/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnio antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pasiūlymą (B9-0368/2020),

A.  kadangi Julia Laffranque atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnio antrojoje pastraipoje nustatytus reikalavimus;

1.  siūlo paskirti Julią Laffranque minėto komiteto nare;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Teisingumo Teismo pirmininkui.


Franko Eldersono skyrimas Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu
PDF 120kWORD 42k
2020 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario skyrimo (N9-0055/2020 – C9-0331/2020 – 2020/0805(NLE))
P9_TA(2020)0311A9-0218/2020

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 9 d. Tarybos rekomendaciją (N9-0055/2020)(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0331/2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos Centrinio Banko pirmininko skyrimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą dėl Tarybos rekomendacijų dėl dviejų Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narių skyrimo(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 130 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0218/2020),

A.  kadangi 2020 m. spalio 14 d. raštu Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu dėl Franko Eldersono skyrimo Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų kadencijai nuo 2020 m. gruodžio 15 d.;

B.  kadangi Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir į visiško Europos Centrinio Banko nepriklausomumo reikalavimą pagal Sutarties 130 straipsnį; kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo kandidato gyvenimo aprašymą ir jo atsakymus į jam raštu pateiktus klausimus;

C.  kadangi vėliau, 2020 m. lapkričio 9 d., komitetas surengė kandidato klausymą, kurio metu kandidatas pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių užduotus klausimus;

D.  kadangi Europos Centrinio Banko valdančioji taryba susideda iš Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narių ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, devyniolikos nacionalinių centrinių bankų valdytojų; kadangi iki šiol visi valdytojai buvo vyrai;

E.  kadangi Parlamentas ne kartą reiškė nepasitenkinimą dėl Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos narių skyrimo procedūros ir ragino patobulinti su tuo susijusias procedūras; kadangi Parlamentas prašė, kad jam būtų laiku pateikiamas lyčių požiūriu proporcingas trumpasis sąrašas, kuriame būtų ne mažiau nei du asmenys;

F.  kadangi 2019 m. rugsėjo 17 d. Parlamentas pateikė palankią nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos pirmą kartą į Europos Centrinio Banko pirmininko pareigas paskirti moterį, Christine Lagarde;

G.  kadangi 2019 m. gruodžio 17 d. Parlamentas pateikė palankias nuomones dėl Tarybos rekomendacijų Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariais paskirti Fabio Panettą ir Isabel Schnabel;

H.  kadangi Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje moterų ir toliau yra mažai; kadangi Parlamentas apgailestauja dėl to, kad valstybės narės rimtai neatsižvelgė į šį prašymą, ir ragina nacionalines ir ES institucijas aktyviai siekti lyčių pusiausvyros iškeliant kitus kandidatus;

I.  kadangi visos ES ir nacionalinės institucijos ir įstaigos turėtų įgyvendinti konkrečias priemones lyčių pusiausvyrai užtikrinti;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Franką Eldersoną Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 338, 2020 10 12, p. 2.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0211.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0008.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0093 ir Priimti tekstai, P9_TA(2019)0094.


Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas. Pagalba Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir avansai Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos
PDF 131kWORD 44k
Rezoliucija
Priedas
2020 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir numatyti išteklių avansams Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos mokėti (COM(2020)0960 – C9-0318/2020 – 2020/0299(BUD))
P9_TA(2020)0312A9-0221/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0960 – C9‑0318/2020),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 11 punktą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0221/2020),

1.  palankiai vertina šį sprendimą kaip Sąjungos solidarumo su Sąjungos piliečiais ir regionais, nukentėjusiais nuo gaivalinių nelaimių ir didelio masto ekstremalios visuomenės sveikatai situacijos, kurią 2020 m. pradžioje sukėlė COVID-19 pandemija, ženklą;

2.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant leisti pasinaudoti iš Europos Sąjungos solidarumo fondo teikiama finansine parama nukentėjusiems regionams;

3.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

4.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir numatyti išteklių avansams Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos mokėti

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2021/75.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.


2020 m. bendrojo biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projektas: pagalba Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Lenkijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai
PDF 130kWORD 40k
2020 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projekto, pridedamo prie pasiūlymo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir numatyti išteklių avansams mokėti Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos (12522/2020 – C9-0341/2020 – 2020/0297(BUD))
P9_TA(2020)0313A9-0223/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(1), ypač į jo 44 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2020 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2019 m. lapkričio 27 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projektą, kurį Komisija priėmė 2020 m. spalio 9 d. (COM(2020)0961),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 30 d. priimtą ir 2020 m. lapkričio 3 d. Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projekto (12522/2020 – C9-0341/2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir numatyti išteklių avansams mokėti Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos (COM(2020)0960),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 ir 96 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9‑0223/2020),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projektas susijęs su pasiūlymu mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai po gaivalinių nelaimių, kurios šiose valstybėse narėse įvyko 2020 m., ir numatyti išteklių avansams septynioms valstybėms narėms, t. y. Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai, mokėti reaguojant į didelio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją, kurią 2020 m. pradžioje sukėlė COVID-19 protrūkis;

B.  kadangi dėl to Komisija siūlo iš dalies pakeisti 2020 m. biudžetą ir padidinti pagal biudžeto eilutę 13 06 01 „Pagalba valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika“ skiriamus ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimus 823 548 633 EUR suma;

C.  kadangi Kroatija paprašė sumokėti avansą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2012/2002(6) 4a straipsnyje, o 2020 m. rugpjūčio 10 d. Komisija skyrė 88 951 877 EUR avansą nuo numatomo Sąjungos finansinio įnašo; kadangi avanso mokėjimams skirti asignavimai, kurie iš pradžių buvo numatyti 2020 m. biudžete, jau visiškai panaudoti, Komisija siūlo mobilizuoti būtinus papildomus išteklius neviršijant Europos Sąjungos solidarumo fondui nustatytos metinės viršutinės ribos;

D.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projekte siūloma į 2020 m. bendrąjį biudžetą įrašyti 734 596 756 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų, atskaičius Kroatijai jau išmokėtą 88 951 877 EUR avansą;

E.  kadangi Europos Sąjungos solidarumo fondas yra speciali DFP reglamente nustatyta priemonė ir atitinkami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai turi būti įtraukti į biudžetą viršijant DFP viršutines ribas;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projektą;

2.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projekto;

3.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 8/2020 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(2) OL L 57, 2020 2 27.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
(4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(6) 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 311, 2002 11 14, p. 3).


Benamystės lygio mažinimas Europos Sąjungoje
PDF 134kWORD 43k
2020 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl benamystės lygio mažinimo ES (2020/2802(RSP))
P9_TA(2020)0314B9-0363/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4, 9 ir 151 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjį pasaulio lyderių priimtus Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), kuriems pritarė Taryba, ypač į 1, 3, 8 ir 11 tikslus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21 straipsnį dėl nediskriminavimo, 26 straipsnį dėl neįgaliųjų integravimo ir 34 straipsnio 3 dalį dėl to, kad Sąjunga pripažįsta ir gerbia teisę į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu,

–  atsižvelgdamas į 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytą Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 19 principą dėl būsto ir paramos benamiams,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 25 d. ES lygmeniu nustatytas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl būsto visose 28 valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į Ženevos JT tvaraus būsto chartiją ir jos tikslą visiems užtikrinti galimybę gauti deramą, tinkamą, įperkamą ir sveiką būstą,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 4 d. Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+)(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Peticijų komitetas gavo peticiją Nr. 0546/2020 ir keletą kitų peticijų, kuriose išreikštas susirūpinimas dėl daugiau kaip 4 milijonų benamių ES piliečių situacijos, ir kadangi teigiama, jog benamių skaičius ES per pastaruosius 10 metų išaugo daugiau kaip 70 procentų;

B.  kadangi benamystė yra tiesiogiai susijusi su sunkumais naudojantis kitomis pagrindinėmis teisėmis, tokiomis kaip prieiga prie sveikatos priežiūros, ir benamiai dažnai tampa neapykantos nusikaltimų ir smurto, įskaitant socialinį stigmatizavimą, aukomis;

C.  kadangi šiose peticijose raginama, kad Europos Sąjunga nieko nepaliktų nuošalyje ir patvirtintų skubius suderintus veiksmus, kuriais būtų imamasi prevencinių priemonių siekiant tvariai mažinti benamystės riziką ir mastą;

D.  kadangi žmogaus poreikių hierarchijoje būstas yra jo gyvenimo erdvė, suteikianti galimybę tenkinti kitus pagrindinius ir aukštesnius poreikius;

E.  kadangi Europos Sąjunga turėtų kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą;

F.  kadangi Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, socialinio būsto politika, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;

G.  kadangi ES nėra vienos, plačiai priimtos sąvokų „benamystė“ ir „atskirtis dėl būsto“ apibrėžties ir dėl to yra sudėtinga įvertinti benamystės mastą visose ES valstybėse narėse;

H.  kadangi per paskutinį dešimtmetį įvairiose ES valstybėse narėse išaugo benamystės lygis; kadangi tokį benamystės lygio išaugimą lemia didėjančios išlaidos būstui, ekonomikos krizės padariniai, socialinės apsaugos sumažinimas ir nepakankama prieš benamystę nukreipta politika daugelyje valstybių narių; kadangi antrąjį 2020 m. ketvirtį būsto kainos euro zonoje (19 euro zonos narių) išaugo 5 proc., o visose 27 ES valstybėse narėse – 5,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu;

I.  kadangi būsto politika nepriskirta tiesioginei ES kompetencijai, tačiau ES gali daryti netiesioginį poveikį būsto sąlygoms valstybėse narėse reglamentais, pavyzdžiui, valstybės pagalbos taisyklių, mokesčių ir konkurencijos teisės srityse, taip pat rekomendacijomis, gairėmis ir panašiomis priemonėmis;

J.  kadangi Europos socialinis fondas buvo įsteigtas siekiant pagerinti darbuotojų įsidarbinimo galimybes vidaus rinkoje ir taip prisidėti prie gyvenimo lygio gerinimo ir padėti benamiams apsigyventi socialiniame būste;

K.  kadangi kitų Europos struktūrinių ir investicijų fondų, pavyzdžiui, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), lėšos naudojamos būsto projektams rengti ir skurstančių bendruomenių poreikiams tenkinti;

L.  kadangi Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas remia valstybių narių veiksmus teikiant pagalbą maistu ir (arba) pagrindinę materialinę pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims;

M.  kadangi benamystės klausimas vis dažniau minimas naujausiose Europos semestrų ataskaitose;

N.  kadangi nesėkmingai kovojant su benamyste patiriami socialiniai nuostoliai ypač dideli teisingumo ir sveikatos srityse;

O.  kadangi gerovės politika, kuri grindžiama plačiomis universaliomis nuostatomis kartu su tinkamomis tikslinėmis priemonėmis, atlieka labai svarbų vaidmenį užkertant kelią benamystei;

P.  kadangi apie COVID-19 krizės poveikį būsto įperkamumui ES surinkti duomenys rodo, kad vidutiniu laikotarpiu ekonomikos nuosmukis ir darbo vietų ir pajamų praradimas gali Europoje dar labiau padidinti per didelių išlaidų būstui ir benamystės rodiklius;

Q.  kadangi benamystės profilis keičiasi ir šiuo metu apima daugiau jaunimo ir vaikų, vyresnio amžiaus asmenų, migrantų, romų ir kitoms nepalankioje padėtyje esančioms mažumų grupėms priklausančių asmenų, o moterys ir šeimos vis dažniau susiduria su benamystės rizika;

R.  kadangi galimybė turėti deramą būstą ir buvimas visuomenės dalimi yra labai svarbios sąlygos žmonėms siekiant išnaudoti visą savo potencialą ir prisidėti prie visuomenės gerovės;

S.  kadangi benamystę paprastai lemia sudėtinga struktūrinių, institucinių ir asmeninių veiksnių sąveika;

T.  kadangi benamystė ir atskirtis dėl būsto yra socialinė problema, kuriai reikėtų rasti nuolatinį sprendimą;

U.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse benamystė ir su benamyste siejamas elgesys yra kriminalizuojami;

V.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse benamiai pastogę nuolat gali gauti tik žiemos metu, bet ne nuolat visus metus;

W.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse vietos socialinės apsaugos tarnybos atlieka tik pasyvų vaidmenį padedant benamiams reintegruotis į visuomenę;

1.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl daugiau negu 4 milijonų benamių Europos Sąjungos piliečių padėties, nes dėl šiuo metu besitęsiančios sveikatos ir ekonomikos krizės daugiau žmonių netenka darbo ir tampa priklausomi nuo socialinės apsaugos;

2.  primena, kad galimybė turėti būstą yra pagrindinė žmogaus teisė, taikoma visiems žmonėms, ir ragina ES ir jos valstybes nares iki 2030 m. panaikinti benamystę Sąjungoje ir nustatyti šį tikslą ES lygmeniu; ragina Komisiją imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant padėti valstybėms narėms mažinti ir panaikinti benamystę, nes tai yra vienas iš prioritetinių veiksmų įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą ir laikantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

3.  pabrėžia, kad nustatyta, jog benamystė yra viena iš sunkiausių skurdo ir nepritekliaus formų, ir kad ją reikia panaikinti vykdant tvarią tikslinę ir integruotą politiką, atsižvelgiant į individualius rizikos veiksnius (tokius kaip asmens pažeidžiamumas) ir struktūrinės rizikos veiksnius (tokius kaip būstas ir nedarbas);

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti bendrą pagrindinę benamystės ES apibrėžtį ir suderintus rodiklius, kurie padėtų vienodai suprasti, sistemingai palyginti ir įvertinti benamystės mastą skirtingose ES valstybėse narėse;

5.  primena, kad per COVID-19 krizę Europos Parlamentas savo patalpose suteikė pastogę 100 benamių moterų;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu stiprinti duomenų rinkimo mechanizmus, nes benamystės rodikliai galėtų būti sistemingai stebimi ES lygmeniu pasitelkiant tokias tarnybas kaip Eurostatas;

7.  palankiai vertina Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi plano, kuris yra viena iš pavyzdinių Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ iniciatyvų, rezultatus teikiant paramą ir sprendžiant šią padėtį;

8.  ragina Komisiją pasiūlyti ES nacionalinių benamystės strategijų sistemą ir taip pat ragina valstybes nares, remiantis kai kurių valstybių narių gerąja patirtimi, taikyti principą „svarbiausia – būstas“, kuris padeda gerokai sumažinti benamystės mastą, nustatant ryžtingus veiksmų planus ir novatoriškus metodus; teigia, kad tokie novatoriški metodai yra grindžiami namų, kaip pagrindinės žmogaus teisės, samprata ir vėliau jais plėtojami platesni socialinės ir darbo integracijos būdai;

9.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą toliau siekti mažinti benamystę, įtraukiant šį tikslą į atitinkamas ES sektorių politikos sritis, visų pirma (bet ne tik) regionų vystymosi, sveikatos, žmogaus teisių, jaunimo, lyčių, migracijos ir integracijos sritis;

10.  ragina valstybes nares prisiimti pagrindinę atsakomybę kovojant su benamyste, imtis prevencijos ir ankstyvosios intervencijos veiksmų, kurie daugeliu atvejų yra ekonomiškai efektyviausia ir mažiausiai žalinga politika kovojant su benamyste, taip pat skirti svarbesnį vaidmenį regioninėms ir vietos socialinės apsaugos tarnyboms, kad jos padėtų benamiams reintegruotis į visuomenę;

11.  pabrėžia, kad rengiant ir įgyvendinant tokias strategijas būtinas tarpžinybinis ir tarpvyriausybinis bendradarbiavimas, taip pat pagrindinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, ir ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi;

12.  ragina valstybes nares ir Komisiją gerinti aktualių ir palyginamų duomenų rinkimą, įtraukiant akredituotas nevyriausybines organizacijas ir vietos valdžios institucijas, dirbančias skurdo ir socialinės atskirties mažinimo srityje ir teikiančias paslaugas asmenims, kuriems gresia benamystė, ir benamiams;

13.  remia Socialinės apsaugos komiteto (SPC), kuriame valstybės narės kartu su Komisija sprendžia su benamyste susijusius klausimus taikydamos atvirąjį koordinavimo metodą, vykdomas užduotis;

14.  prašo Komisijos gerinti stebėseną ir valdymą ir toliau telkti finansavimą bei tęsti ES politiką, susijusią su benamyste; ragina Komisiją užtikrinti, kad regionai ir vietos valdžios institucijos naudotų ERPF lėšas socialiniam būstui;

15.  ragina valstybes nares sudaryti vienodas galimybes naudotis viešosiomis paslaugomis, pvz., sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinėmis paslaugomis;

16.  ragina valstybes nares remti benamių integraciją į darbo rinką teikiant specializuotą ir individualizuotą paramą ir derinimo priemones, integruotas užimtumo programas ir mokymą, taip pat kitas pritaikytas ir tikslines programas, siekiant palengvinti benamių reintegraciją į darbo rinką; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad persvarstyta Jaunimo garantijų iniciatyva padėtų kovoti su jaunimo benamyste;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, kuriame būtų atsižvelgiama į pastabas, gautas konsultuojantis dėl 19 principo „Būstas ir parama benamiams“, įtraukiant jį į 2021 m. veiksmų planą, ir primygtinai ragina geriau pasinaudoti Europos semestru siekiant užtikrinti pažangą sprendžiant benamystės lygio ir atskirties dėl būsto problemas;

18.  pabrėžia, kad benamiams ir kitiems asmenims, kurių būsto padėtis nesaugi, dėl COVID-19 krizės kyla ypač didelis pavojus; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares įgyvendinti tikslines benamių apsaugos priemones, teikti finansinę paramą akredituotoms nevyriausybinėms organizacijoms ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, taip pat remti vietos valdžios institucijas siekiant užtikrinti saugias erdves ir užkirsti kelią iškeldinimams;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudotis esamomis priemonėmis, taip pat priemonėmis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, siekiant pagerinti namų ūkių, kuriuose nė vienas narys neturi darbo, užimtumo galimybes ir socialinę integraciją;

20.  ragina valstybes nares skubiai spręsti benamystės problemą priimant ilgalaikes, bendruomenines, aprūpinimu būstu grindžiamas, integruotas nacionalines benamystės naikinimo strategijas, kaip skatinama ES socialinių investicijų dokumentų rinkinyje;

21.  ragina Tarybą reguliariai teikti informaciją apie šioje srityje pasiektus rezultatus;

22.  ragina valstybes nares skatinti visų suinteresuotųjų subjektų socialinį dalyvavimą integruotose benamystės naikinimo strategijose, taip pat skatinti socialinį verslumą ir vidaus inovacijų veiklą, kad būtų pagerinta aktyvi benamių įtrauktis;

23.  ragina valstybes nares dekriminalizuoti benamystę;

24.  ragina valstybes nares užtikrinti nuolatinę prieigą prie skubios pastogės visoje Sąjungoje; tačiau pabrėžia, kad tai turėtų būti tik laikina priemonė ir kad tai nėra alternatyva struktūriniams sprendimams, pavyzdžiui, prevencijai ir tinkamo būsto bei socialinės paramos teikimui reaguojant į benamystę;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0194.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0033.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0350.


Šengeno sistema ir priemonės, kurių imtasi per COVID-19 krizę
PDF 129kWORD 41k
2020 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Šengeno sistemos ir priemonių, kurių imtasi per COVID-19 krizę (2020/2801(RSP))
P9_TA(2020)0315B9-0362/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į peticiją Nr. 0653/2020,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio 1 dalį ir 67 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į prie Amsterdamo sutarties pridėtą protokolą, kuriuo Šengeno acquis integruojama į Europos Sąjungos sistemą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas)(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Komisijos komunikatą „Darbuotojų naudojimosi laisvo judėjimo teise COVID-19 protrūkio metu gairės“ (C(2020)2051),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Gairės dėl sezoninių darbuotojų darbo ES atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį“ (C(2020)4813),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „COVID-19. Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas“ (C(2020)3250),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(3) ir į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl padėties Šengeno erdvėje po COVID-19 protrūkio(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją „COVID-19: ES koordinavimas atliekant sveikatos būklės vertinimus ir rizikos klasifikaciją bei poveikis Šengeno erdvei ir bendrajai rinkai(6)“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją(7),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 2 d. Peticijų komiteto posėdyje vykusius svarstymus dėl peticijos Nr. 0653/2020,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Peticijų komitetas gavo Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo pasienio regionų atstovų peticiją Nr. 0653/2020, kurioje reiškiamas susirūpinimas dėl staigaus ES vidaus sienų uždarymo reaguojant į COVID-19 pandemiją ir dėl įvairių valstybių narių nustatytų priemonių pasekmių ES gyventojams, ypač gyvenantiems pasienio regionuose;

B.  kadangi pasienio regionai sudaro 40 proc. Europos Sąjungos teritorijos, o juose gyvena 30 proc. ES gyventojų;

C.  kadangi Šengeno acquis yra itin svarbus siekiant, kad pasienio regionai taptų ekonominių ir socialinių mainų vietomis, taip pat pavyzdiniais teritorinio bendradarbiavimo ir institucinių inovacijų regionais;

D.  kadangi COVID-19 pandemija kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai ir daro poveikį visų ES gyvenančių asmenų sveikatai ir gyvybei bei valstybių narių sveikatos ir priežiūros sistemoms;

E.  kadangi reaguodamos į COVID-19 pandemiją dauguma valstybių narių atnaujino vidaus sienų kontrolę arba jas uždarė; kadangi nustatyti ir toliau taikomi laikinieji kelionių apribojimai ne tik kelionėms iš trečiųjų šalių, bet ir iš ES valstybių narių Šengeno erdvėje; kadangi šios priemonės tarp valstybių narių ir su ES institucijomis nebuvo koordinuojamos;

F.  kadangi daugiau kaip 17 mln. ES piliečių gyvena ir dirba ES šalyje, kurios pilietybės jie neturi (3,9 proc. visos darbo jėgos 2018 m.);

G.  kadangi pagal Šengeno sienų kodeksą išimties tvarka valstybės narės gali taikyti vidaus sienų kontrolę kaip kraštutinę priemonę, jeigu kyla didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui ir laikydamosi proporcingumo principo; kadangi tokiu atveju kitoms valstybėms narėms ir Komisijai būtina apie tai išsiųsti pranešimą;

1.  pabrėžia, kad erdvė be vidaus sienų yra svarbus Europos bendrosios rinkos elementas; pakartoja, kad tokios krizės kaip COVID-19 pandemija Europos žemyne nebuvo nuo Šengeno erdvės sukūrimo;

2.  pabrėžia, kad laisvas asmenų judėjimas yra vienas iš Europos Sąjungos veikimo kertinių akmenų ir vienas iš didžiausių pasiekimų; primena, kad visoje ES didėja judumas gyvenimo, darbo, studijų ar verslo tikslais;

3.  pabrėžia, kad judėjimo laisvei labai pakenkė tai, jog COVID-19 pandemijos metu valstybės narės visiškai ar iš dalies uždarė sienas; apgailestauja, kad dėl skuboto ir nekoordinuoto staigaus sienų uždarymo ir papildomų priemonių įstrigo taikymo tranzitu vykę asmenys ir padarytas didelis poveikis pasienio regionuose gyvenantiems asmenims, nes apribotos jų galimybės kirsti sieną darbo tikslais, norint teikti ir gauti paslaugas arba lankyti draugus ar šeimos narius; pabrėžia itin neigiamą vidaus ir išorės sienų uždarymo poveikį tarptautinio verslo, mokslo ir turizmo sektoriams; pabrėžia, kad užuot įvedusios sienų kontrolę, valstybės narės turėtų stengtis imtis būtinų priemonių, siekdamos sudaryti sąlygas kirsti sienas, kartu užtikrinant kuo didesnę saugą ir sveikatos apsaugą;

4.  pabrėžia, kad reikia laikytis Šengeno acquis taisyklių geriau koordinuojant atitinkamas priemones Šengeno erdvėje, visų pirma pasienio regionuose, ir vengiant fragmentiško požiūrio valstybėse narėse; pabrėžia, kad laisvą judėjimą ribojančios priemonės turėtų būti išimtis; pabrėžia, kad laisvo judėjimo apribojimai turėtų būti pakeisti tikslinėmis priemonėmis, laikantis proporcingumo ir nediskriminavimo principų; ragina valstybes nares sumažinti apribojimus; primena, kad svarbu kuo greičiau atkurti Šengeno erdvę be vidaus sienų kontrolės;

5.  pažymi, kad nuo pandemijos labiausiai nukentėjusios teritorijos ne visada sutampa su nacionalinėmis teritorijomis, todėl judėjimo apribojimai turėtų būti grindžiami visuomenės sveikatos padėtimi regionuose ir turėtų būti lankstūs bei vietos masto;

6.  palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių pastangas remti vykdomus ir suderintus ES veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, kartu gerbiant judėjimo laisvę; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares sustiprinti ir visiškai įgyvendinti bendro veiksmų koordinavimo pastangas remiantis geriausiais turimais mokslo duomenimis, visų pirma karantino taisyklių, tarpvalstybinio kontaktų atsekimo, testavimo strategijų, bendro testavimo metodų vertinimo, testų abipusio pripažinimo ir laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo srityje; mano, kad siekiant išvengti vidaus sienų atkūrimo, vidaus sienas kertantiems asmenims turėtų būti taikomos visapusiškos, tinkamos ir aiškios visuomenės sveikatos apsaugos priemonės;

7.  palankiai vertina nuolat Komisijos teikiamas gaires, kurios yra vykdomo bendro ES atsako į COVID-19 protrūkį koordinavimo dalis, ypač kalbant apie vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo įgyvendinimą, taip pat apie laisvą ir sąžiningą darbuotojų bei paslaugų judėjimą;

8.  ragina Komisiją toliau dėti pastangas siekiant pandemijos metu gerinti ir remti bendradarbiavimą ir koordinavimą ES mastu tarp valstybių narių ir su jomis;

9.  mano, kad tokios priemonės kaip COVID-19 atsekimo taikomosios programos turėtų būti suderintos tarpvalstybiniu mastu siekiant užtikrinti jų veiksmingumą ir sudaryti galimybes atsekti infekcijas keliaujant; pabrėžia, kad ES gyventojai turėtų galėti lengvai gauti patikimą, išsamią ir tikralaikę informaciją apie kelionių apribojimus ir sveikatos bei saugos priemones, susijusius su pandemija visoje ES; dar kartą pabrėžia daugiakalbės komunikacijos apie pandemiją svarbą, ypatingą dėmesį skiriant pasienio regionuose vartojamoms kalboms; ragina Komisiją atitinkamai atnaujinti interneto svetainę „Re-open EU“, kad būtų sukurta tikra vieno langelio sistema, kuri palengvintų laisvą judėjimą pandemijos metu ir labai padėtų gyventojams grįžti prie įprasto gyvenimo būdo;

10.  reiškia susirūpinimą dėl daugybės kliūčių, su kuriomis dėl sienų uždarymo arba kelionių apribojimų susiduria daug tarpvalstybinių darbuotojų, studentų ir ilgalaikiuose santykiuose esančių asmenų, turinčių skirtingas pilietybes, porų; ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pasienio regionų, kuriuose dažnai važinėjama iš vienos valstybės į kitą, ypatumams; atsižvelgdamas į tai, siūlo pasienio regionų gyventojams ir tarpvalstybiniams darbuotojams netaikyti su pandemija susijusių priemonių ir apribojimų, kartu reikalaujant laikytis atitinkamų valstybių narių sveikatos priežiūros institucijų patarimų ir priemonių, paskelbtų siekiant užkirsti kelią viruso plitimui;

11.  mano, kad greitas visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės atkūrimas yra labai svarbus ir priklauso nuo valstybių narių politinės valios ir jų įsipareigojimo koordinuoti priemones laikantis Šengeno acquis; primena, kad reikėtų vengti bet kokių nekoordinuotų dvišalių veiksmų, kuriais galėtų būti be reikalo ribojamas judumas ir laisvas judėjimas; pažymi, kad Šengeno ateities strategija yra viena iš pagrindinių Komisijos iniciatyvų 2021 m.; primena, kad siekiant užtikrinti, kad visi ES piliečiai galėtų vienodai naudotis ES acquis, Šengeno erdvės sukūrimas itin pageidautinas; pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms kuo greičiau parengti nenumatytų atvejų planus, jeigu COVID-19 plitimas itin išaugtų, kad vidutinės trukmės laikotarpiu laikinoji vidaus sienų kontrolė netaptų beveik nuolatine;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 340, 1997 11 10, p. 93.
(2) OL L 77, 2016 3 23, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0175.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0176.
(6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0240.
(7) OL L 337, 2020 10 14, p. 3.


Atstovaujamieji ieškiniai siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ***II
PDF 122kWORD 42k
2020 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (09573/1/2020 – C9-0355/2020 – 2018/0089(COD))
P9_TA(2020)0316A9-0224/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (09573/1/2020 – C9-0355/2020),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0184) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9‑0224/2020),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 66.
(2) OL C 461, 2018 12 21, p. 232.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0222.

Teisinė informacija - Privatumo politika