Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2020 m. gruodžio 16 d. - Briuselis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 2021 m. ir 2022 m. paramos iš EŽŪFKP ir EŽŪGF ***I
 Papildomi ištekliai COVID-19 pandemijos kontekste (REACT-EU) ***I
 Reglamentas dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ***II
 Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ***
 Tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires siekiant nustatyti naujus nuosavus išteklius
 Nauja Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirta strategija

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 2021 m. ir 2022 m. paramos iš EŽŪFKP ir EŽŪGF ***I
PDF 146kWORD 55k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 2021 m. paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl 2021 m. išteklių ir jų skirstymo ir iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013 nuostatos dėl 2021 m. išteklių ir taikymo (COM(2019)0581 – C9-0162/2019 – 2019/0254(COD))
P9_TA(2020)0354A9-0101/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0581),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0162/2019),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 26 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 7 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į iš Tarybos gautą informaciją dėl pritarimo Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0101/2020),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria savo pareiškimams, pridėtiems prie šios rezoliucijos;

3.  pritaria Europos Parlamento ir Tarybos bendriems pareiškimams, pridėtiems prie šios rezoliucijos;

4.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

5.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2020 m. gruodžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/..., kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 2021 m. ir 2022 m. paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, kiek tai susiję su 2021 m. ir 2022 m. ištekliais ir taikymu, ir Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kiek tai susiję su 2021 m. ir 2022 m. ištekliais ir tokios paramos skirstymu

P9_TC1-COD(2019)0254


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2020/2220.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas dėl BŽŪP pereinamojo laikotarpio priemonių ir daugiametės finansinės programos

Krizių rezervo fondas

Nuo to laiko, kai 2014 m. nustatytas žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas, jis nė karto nepanaudotas. To priežastis – finansinės drausmės mechanizmas, numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 25 straipsnyje, pagal kurį to rezervo finansavimas kiekvienų metų pradžioje imamas iš bendros tiesioginių išmokų sumos. Nepanaudotos lėšos metų pabaigoje grąžinamos į tiesioginių išmokų fondą. Todėl, siekiant išvengti ūkininkams skirtų lėšų užlaikymo, rezervas nė karto nepanaudotas.

Tas faktas, kad rezervas nė karto nepanaudotas, nors yra nustatytas siekiant padėti ūkininkams, kai esama kainų ar rinkos nestabilumo, įrodo, kad rezervo finansinė struktūra ir veikimas turi trūkumų. Vis dažniau susidarančios ekonominės aplinkybės, taip pat nepalankios klimato ir sanitarinės sąlygos, dėl kurių labai sutrikdoma rinka, rodo, kad skubiai reikia visapusiškai veikiančio krizių rezervo fondo, kuris galėtų būti operatyviai ir veiksmingai panaudotas ir prieinamas.

Europos Parlamentas pabrėžia, kad 100 proc. finansuojamas krizių rezervo fondas, iš pradžių nustatomas kaip 400 mln. EUR suma, papildomai skiriama prie EŽŪGF ir EŽŪFKP biudžetų, sykiu su nuostatomis dėl nepanaudotų lėšų perkėlimo ir jų pridėjimo kitais programavimo laikotarpio metais, veiktų veiksmingiau ir turėtų didesnį poveikį siekiant laiku teikti pagalbą krizės atveju ir finansuoti tikslines priemones nukentėjusiems sektoriams.

POSEI ir Egėjo jūros salos

Dėl savo geografinės padėties, ypač atokumo, izoliuotumo, mažumo, sudėtingų topografinių ir klimato sąlygų, atokiausi regionai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, susiduria su specifinėmis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, susijusiomis su maisto ir žemės ūkio produktų, kurie yra būtini vartojimui arba žemės ūkio gamybai, tiekimu. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 228/2013 nustatytos specialios žemės ūkio sektoriaus priemonės, skirtos tos specifinės padėties sukeliamiems sunkumams pašalinti, kaip numatyta tame SESV straipsnyje. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 229/2013 numatyta specialių mažosioms Egėjo jūros saloms skirtų žemės ūkio priemonių programa taip pat sprendžiamos tokios pačios problemos, tik kitoje geografinėje vietoje.

Specialių priemonių ir galimybių šiuose regionuose ir salose svarba pateisina atitinkamo lygio specialią paramą, nes ji yra itin svarbi siekiant sėkmingai įgyvendinti tas priemones. Todėl, atsižvelgdamas į Komisijos anksčiau prisiimtus viešuosius įsipareigojimus šiems regionams ir saloms, Europos Parlamentas ragina netrikdomai tęsti pagal reglamentus (ES) Nr. 228/2013 ir (ES) Nr. 229/2013 vykdomas labai sėkmingas programas ir išlaikyti bent jau dabartinio lygio paramą šiems regionams ir saloms. Tokiu būdu Sąjunga parodytų solidarumą ir valią padėti tiems regionams ir saloms, kurie susiduria su specifiniais sunkumais.

Europos Parlamento pareiškimas dėl atokiausių regionų tarpšakinių organizacijų

Kadangi atokiausių regionų vietinės rinkos yra labai mažos ir izoliuotos, jos yra ypač pažeidžiamos kainų svyravimų, susijusių su importo srautais iš likusios Sąjungos dalies ar trečiųjų valstybių, atvejais. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsniu pripažįstami ypatingi atokiausių regionų poreikiai ir nustatomas teisinis pagrindas siekiant padėti jiems įveikti specifinius sunkumus. Tai išsamiau aptariama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 228/2013. Visų pirma, kadangi naudojantis tarpšakinėmis organizacijomis atsirado galimybių patenkinti specifinius atokiausių regionų žemės ūkio gamybos sektorių poreikius, jau turėtų būti leidžiama tuose regionuose lanksčiai įgyvendinti atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatas, kad pagal šį pereinamojo laikotarpio reglamentą šiems regionams skirti ištekliai būtų visapusiškai panaudoti.

Todėl tarpšakinės organizacijos, pripažintos pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 157 straipsnį ir laikomos atstovaujančiomis, turėtų turėti galimybę imtis būtinų kolektyvinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad vietinė gamyba išliktų konkurencinga atitinkamose vietinėse rinkose ir būtų darni.

Tuo tikslu, nepaisant SESV 28, 29 ir 110 straipsnių ir Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 165 straipsnio, nedarant poveikio to reglamento 164 straipsniui ir remiantis SESV 349 straipsniu, kaip išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose C-132/14 – C-136/14, Europos Parlamentas pabrėžia, kad svarbu toliau nagrinėti visas tinkamas priemones, kad atitinkamos valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, išplėstinių tarpšakinių susitarimų atveju galėtų užtikrinti, kad atskiri veiklos vykdytojai ar ekonominės veiklos vykdytojų grupės, kurie nėra atitinkamos tarpšakinės organizacijos nariai, bet veikia atitinkamoje vietinėje rinkoje, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies mokėtų tai organizacijai visus ar dalį finansinių įnašų, kuriuos moka tos organizacijos nariai, įskaitant tuos atvejus, kai pajamomis iš tų įnašų finansuojamos tik vietinės gamybos išlaikymo priemonės arba kai įnašai renkami kitu prekybos proceso etapu.

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas dėl atokiausių regionų ir mažųjų Egėjo jūros salų

Europos Parlamentas ir Taryba primena, kad:

–  specialios atokiausiems regionams skirtos priemonės pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 228/2013, siekiant atsižvelgti į šių regionų ypatumus, yra labai svarbios,

–  specialios mažosioms Egėjo jūros saloms skirtos žemės ūkio priemonės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 229/2013 yra labai svarbios ir

–  šie abu atvejai pateisina specialią paramą tiems regionams ir saloms, kad būtų įgyvendintos atitinkamos priemonės.

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas dėl POSEI ir mažosioms Egėjo jūros saloms skirtų ES finansavimo priemonių

Europos Parlamentas ir Taryba pabrėžia, kad POSEI ir mažosioms Egėjo jūros saloms skirtos ES finansavimo priemonės, įtrauktos į šį 2021 ir 2022 m. pereinamojo laikotarpio reglamentą, yra išimtinės ir priimtos atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, ir kad jas priimant nesukuriamas precedentas, kuriuo būtų galima remtis ateityje numatant BŽŪP finansavimą atokiausiems regionams ar mažosioms Egėjo jūros saloms ar skiriant tiesiogines išmokas.

Komisijos pareiškimas dėl alyvuogių aliejaus sektoriaus

Komisija atkreipia dėmesį į Parlamento ir Tarybos politinį susitarimą dėl Parlamento 106 pakeitimo, kuriuo į bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (BRO) reglamentą įtraukiamas naujas 167a straipsnis dėl alyvuogių aliejaus sektoriaus. Komisija pažymi, kad šis Parlamento ir Tarybos sutartas pakeitimas neatitinka dabartinių Pereinamojo laikotarpio reglamentą reglamentuojančių taisyklių tęstinumo principo, yra materialinio pobūdžio ir jį teisėkūros institucijos įtraukė neatlikusios poveikio vertinimo, kurio reikalaujama pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 15 punktą. Komisija primena savo įsipareigojimą palaikyti veiksmingą konkurenciją žemės ūkio sektoriuje ir įgyvendinti visus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus.

Komisijos Pareiškimas dėl išmokų už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių

Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų susitarimą, pagal kurį į EŽŪFKP įtrauktas Europos ekonomikos gaivinimo priemonės lėšas būtų galima naudoti išmokoms už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, finansuoti.

Komisija jau išreiškė susirūpinimą dėl to, kad išmokomis už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, ribotai prisidedama prie aplinkos ir klimato tikslų, nes, norėdami gauti išmoką, ūkininkai neprivalo vykdyti jokios konkrečios veiklos. Dėl šios priežasties išmokų už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, įtraukimas į dalį Europos ekonomikos gaivinimo priemonės lėšų, skirtų aplinkos ir klimato tikslams pasiekti, neturėtų būti laikomas precedentu derybose dėl būsimos BŽŪP.

(1) OL C 109, 2020 4 1, p. 1.
(2) OL C 232, 2020 7 14, p. 29.


Papildomi ištekliai COVID-19 pandemijos kontekste (REACT-EU) ***I
PDF 129kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl išskirtinių papildomų išteklių ir įgyvendinimo taisyklių pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (COM(2020)0451 – C9-0149/2020 – 2020/0101(COD))
P9_TA(2020)0355A9-0150/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0451),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 177 straipsnį bei 322 straipsnio 1 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0149/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 13 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į iš Tarybos gautą informaciją dėl pritarimo Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0150/2020),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2020 m. gruodžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su papildomais ištekliais ir įgyvendinimo taisyklėmis, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU)

P9_TC1-COD(2020)0101


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2020/2221.)

(1) OL C 272, 2020 8 17, p. 1.
(2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Reglamentas dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ***II
PDF 128kWORD 42k
Rezoliucija
Priedas
2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (09980/1/2020 – C9-0407/2020 – 2018/0136(COD))
P9_TA(2020)0356A9-0262/2020
KLAIDŲ IŠTAISYMAI

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (09980/1/2020 – C9-0407/2020),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 17 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2020)0843),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0324) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9-0262/2020),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

4.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

5.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

6.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas

Nedarant poveikio Komisijos iniciatyvos teisei, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria apsvarstyti galimybę šio reglamento turinį įtraukti į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (Finansinį reglamentą) atliekant kitą jo peržiūrą.

Komisijos pareiškimas

Komisija sutinka apsvarstyti galimybę prireikus kartu su šio reglamento taikymo ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti atitinkamus pasiūlymus.

(1) OL C 291, 2018 8 17, p. 1.
(2) 2019 4 4 priimti tekstai, P8_TA(2019)0349.


Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ***
PDF 236kWORD 77k
Rezoliucija
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto (09970/2020 – C9-0409/2020 – 2018/0166(APP))
P9_TA(2020)0357A9-0260/2020

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (09970/2020),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 312 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį (C9-0409/2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 92 straipsnį bei į 105 straipsnio 1 ir 4 dalis,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto laiškus,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto rekomendaciją (A9-0260/2020),

1.  pritaria Tarybos reglamento projektui, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, kaip išdėstyta šios rezoliucijos priede;

2.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamiems bendriems Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimams;

3.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam savo pareiškimui;

4.  atkreipia dėmesį į kartu su šia rezoliucija pateikiamus Komisijos pareiškimus;

5.  paveda Pirmininkui su Tarybos pirmininku ir Komisijos pirmininke pasirašyti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujų pasiūlymų, grindžiamų SESV 122 straipsniu, kurie gali daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, biudžetinio tikrinimo;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

1 PRIEDAS. TARYBOS REGLAMENTO, KURIUO NUSTATOMA 2021–2027 M. DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA, PROJEKTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (ES, Euratomas) 2020/ …

… m. … … d.

kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 312 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą(4),

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

pasikonsultavusi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

pasikonsultavusi su Regionų komitetu,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas prognozavimo galimybes rengiant ir įgyvendinant vidutinės trukmės laikotarpio investicijas, turėtų būti nustatyta septynerių metų trukmės daugiametė finansinė programa (toliau – DFP), kuri būtų taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(2)  dėl COVID-19 krizės ekonominio poveikio Sąjunga turi parengti ilgalaikę finansinę programą, kuri sudarytų sąlygas sąžiningam ir įtraukiam perėjimui prie ekologiškos ir skaitmeninės ateities, kuria būtų remiamas ilgalaikis strateginis Sąjungos savarankiškumas ir užtikrinama, kad ateityje ji būtų atspari sukrėtimams;

(3)  šiuo reglamentu nustatytos įsipareigojimų asignavimų pagal išlaidų kategoriją metinės viršutinės ribos ir mokėjimų asignavimų metinės viršutinės ribos turi atitikti taikomas įsipareigojimų ir nuosavų išteklių viršutines ribas, nustatytas pagal galiojantį Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, priimtą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsnio trečią pastraipą (toliau – Nuosavų išteklių sprendimas);

(4)  jei būtina mobilizuoti pagal Sąjungos bendrąjį biudžetą suteiktas garantijas finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046(5) (toliau – Finansinis reglamentas) 220 straipsnio 1 dalį, būtina suma turėtų būti mobilizuota viršijant DFP numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas, bet laikantis viršutinės nuosavų išteklių ribos;

(5)  DFP nereikėtų atsižvelgti į biudžeto punktus, kurie finansuojami asignuotosiomis pajamomis, kaip tai suprantama Finansiniame reglamente;

(6)  DFP turėtų būti nustatyta 2018 m. kainomis. Be to, turėtų būti nustatytos DFP kasmetinių techninių patikslinimų taisyklės siekiant perskaičiuoti numatytas viršutines ribas ir maržas;

(7)  reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas kitais atvejais, dėl kurių galėtų prireikti pakoreguoti DFP. Tokie patikslinimai galėtų būti susiję su naujų taisyklių arba programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, uždelstu priėmimu, su priemonėmis, siejamomis su patikimu ekonomikos valdymu arba priemonėmis, kurias priima Europos Parlamentas ir Taryba pagal reglamentą dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo. Taip pat turėtų būti nustatytos su konkrečia programa susijusio patikslinimo mechanizmo taisyklės;

(8)  siekiant, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal SESV 323 straipsnį, turėtų būti įgyvendinamas specialus ir didžiausias galimas lankstumas;

(9)  toliau išvardytos teminės specialios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečiai nurodytas nenumatytas aplinkybes arba padarinius ir taip būtų sudarytos sąlygos sklandžiam biudžeto procedūros įgyvendinimui: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas ir Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas. Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas nėra skirtas su rinka susijusių krizių, darančių poveikį žemės ūkio gamybai arba paskirstymui, padariniams šalinti;

(10)  toliau išvardytos neteminės specialios priemonės yra būtinos siekiant dar labiau padidinti lankstumą: Bendros maržos priemonė ir Lankstumo priemonė. Bendros maržos priemone turėtų būti sudarytos sąlygos perkelti maržas, turimas nepasiekus įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutinių ribų, atitinkamai tarp finansinių metų, o įsipareigojimų asignavimų atveju – tarp DFP išlaidų kategorijų, neviršijant įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų DFP viršutinių ribų bendrų sumų visu DFP laikotarpiu. Lankstumo priemone turėtų būti sudarytos sąlygos finansuoti konkrečių finansinių metų konkrečias nenumatytas išlaidas;

(11)  turėtų būti nustatyta konkreti nuostata siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, įtraukti į biudžetą įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimus, viršijančius DFP nustatytas viršutines ribas;

(12)  būtina numatyti DFP peržiūrą Sutarčių peržiūros, darančios poveikį biudžetui, Kipro susivienijimo arba Sąjungos plėtros atvejais, taip pat atsižvelgiant į biudžeto vykdymą;

(13)  šį reglamentą taip pat galėtų prireikti peržiūrėti dėl nenumatytų aplinkybių, kurių negalima išspręsti neviršijant DFP nustatytų ribų. Todėl tokiais atvejais būtina numatyti DFP peržiūrą;

(14)  be to, būtina nustatyti specialias taisykles, taikytinas didelio masto projektams, kurie vykdomi daug ilgiau nei DFP nustatytas laikotarpis. Būtina nustatyti didžiausias galimas Sąjungos bendrojo biudžeto įnašų į tuos projektus sumas, taip užtikrinant, kad jie nedarytų jokio poveikio kitiems iš to biudžeto finansuojamiems projektams;

(15)  būtina nustatyti bendras tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto procedūros metu taisykles, tuo pat metu atsižvelgiant į Sutartyse nustatytus Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos (toliau – institucijos) biudžetinius įgaliojimus ir į skaidrumo reikalavimus;

(16)  Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d., kad institucijos galėtų ją priimti pakankamai anksčiau nei prasideda kita daugiametė finansinė programa. Pagal SESV 312 straipsnio 4 dalį šiame reglamente paskutiniams DFP metams nustatytos viršutinės ribos turi būti toliau taikomos tuo atveju, jei nauja daugiametė finansinė programa nepriimama iki šiame reglamente nustatyto DFP laikotarpio pabaigos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Daugiametė finansinė programa

Šiuo reglamentu nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (DFP).

2 straipsnis

DFP nustatytų viršutinių ribų laikymasis

1.  Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija (toliau – institucijos) per kiekvieną biudžeto procedūrą ir vykdydami atitinkamų metų biudžetą laikosi I priede nustatytų išlaidų metinių viršutinių ribų (toliau – DFP viršutinės ribos).

I priede nurodyta 3 išlaidų kategorijos tarpinė viršutinė riba nustatoma nedarant poveikio lankstaus lėšų perkėlimo tarp dviejų bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramsčių galimybei. Pakoreguota viršutinė riba, taikytina BŽŪP I ramsčiui po atliktų perkėlimų tarp Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų, nustatoma atitinkamame teisės akte, o DFP atitinkamai tikslinama šio reglamento 4 straipsnyje numatyto techninio patikslinimo metu.

2.  Tais atvejais, kai būtina panaudoti 8, 9, 10 ir 12 straipsniuose numatytų specialių priemonių išteklius, įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimai įtraukiami į biudžetą viršijant atitinkamas DFP viršutines ribas.

Tais atvejais, kai būtina panaudoti Bendros maržos priemonės išteklius, kaip nustatyta 11 straipsnyje, įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimai įtraukiami į biudžetą viršijant atitinkamų metų atitinkamas DFP viršutines ribas.

3.  Tais atvejais, kai būtina mobilizuoti garantiją finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Finansinio reglamento 220 straipsnio 1 dalį, reikiama suma mobilizuojama viršijant DFP viršutines ribas.

3 straipsnis

Nuosavų išteklių viršutinės ribos laikymasis

1.  Kiekvienais DFP metais dėl visų mokėjimams reikalingų asignavimų, atlikus metinį patikslinimą ir atsižvelgiant į visus kitus tikslinimus bei peržiūras, taip pat į 2 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, neturi susidaryti toks nuosavų išteklių poreikis, kuris viršytų nuosavų išteklių viršutinę ribą, nustatytą galiojančiu Tarybos sprendimu dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, priimtu pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą (toliau – Nuosavų išteklių sprendimas).

2.  Prireikus DFP viršutinės ribos sumažinamos, kad būtų užtikrintas nuosavų išteklių viršutinės ribos, nustatytos Nuosavų išteklių sprendime, laikymasis.

2 skyrius

DFP tikslinimai

4 straipsnis

Techniniai patikslinimai

1.  Kiekvienais metais Komisija, prieš pradedant n+1 metų biudžeto procedūrą, atlieka tokius DFP techninius patikslinimus:

a)  n+1 metų kainomis iš naujo įvertina asignavimų įsipareigojimams ir asignavimų mokėjimams viršutines ribas ir bendras sumas;

b)  apskaičiuoja maržą, turimą iki nuosavų išteklių viršutinės ribos, nustatytos Nuosavų išteklių sprendime;

c)  apskaičiuoja įsipareigojimų asignavimų, kuriuos galima naudoti pagal Bendros maržos priemonę, kaip nurodyta 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte, sumą, taip pat bendrą didžiausią sumą, nurodytą 11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte;

d)  apskaičiuoja mokėjimų asignavimų viršutinės ribos patikslinimą pagal Bendros maržos priemonę, kaip nurodyta 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, taip pat didžiausią sumą, nurodytą 11 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte;

e)  apskaičiuoja papildomus asignavimus konkrečioms programoms, nurodytus 5 straipsnio 1 dalyje, ir metinio patikslinimo, nurodyto 5 straipsnio 2 dalyje, rezultatą.

2.  Komisija 1 dalyje nurodytus techninius patikslinimus atlieka remdamasi fiksuotu 2 % metiniu defliatoriumi.

3.  1 dalyje nurodytų techninių patikslinimų rezultatus ir ekonomines prognozes, kuriomis jie grindžiami, Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.  Nedarant poveikio 6 ir 7 straipsniams, neatliekami jokie tolesni atitinkamų metų techniniai patikslinimai nei tais pačiais metais, nei kaip ex post pataisos vėlesniais metais.

5 straipsnis

Su konkrečia programa susijęs tikslinimas

1.  Suma, kuri lygiavertė pajamoms, gautoms iš baudų, Sąjungos institucijų skirtų pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1/2003(6) ir (EB) Nr. 139/2004(7), ir kuri įtraukiama į n-1 metų biudžetą pagal Finansinio reglamento 107 straipsnį, atėmus sumą n-1 metams, nurodytą Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos(8) 141 straipsnio 1 dalyje, suteikiama siekiant papildomai skirti:

a)  įsipareigojimų asignavimus n+1 metams, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais, II priede išvardytoms programoms, atsižvelgiant į toms programoms II priedo lentelės stulpelyje „Paskirstymo raktas“ nustatytas procentines dalis, ir

b)  mokėjimų asignavimus n+1 metams, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais.

Bendra papildomų asignavimų atitinkamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams suma 2022–2027 m. laikotarpiu yra 11 000 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienais 2022–2026 m. laikotarpio metais metinė papildomų asignavimų atitinkamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams suma turi būti ne mažesnė kaip 1 500 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir negali viršyti 2 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).

Bendra papildomų asignavimų įsipareigojimų asignavimams suma programoms 2022–2027 m. laikotarpiu nurodyta II priedo lentelės stulpelyje „Visi pagal 5 straipsnį papildomai skirti įsipareigojimų asignavimai“.

2.  n+1 metų, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais, atitinkamų išlaidų kategorijų įsipareigojimų asignavimų viršutinės ribos koreguojamos jas padidinant sumomis, atitinkančiomis 1 dalyje nurodytus papildomus asignavimus, vadovaujantis toms išlaidų kategorijoms II priedo lentelės stulpelyje „Paskirstymo raktas“ nustatytomis procentinėmis dalimis. Mokėjimų asignavimų n+1 metams, pradedant 2022 metais ir baigiant 2027 metais, viršutinė riba automatiškai koreguojama ją padidinant sumomis, atitinkančiomis 1 dalyje nurodytus papildomus asignavimus.

6 straipsnis

Patikslinimai, susiję su priemonėmis, siejamomis su patikimu ekonomikos valdymu arba su bendru Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimu

1.  Tuo atveju, jei pagal atitinkamus pagrindinius aktus panaikinamas su Sąjungos fondais susijusių biudžetinių įsipareigojimų sustabdymas, kiek tai susiję su priemonėmis, susijusiomis su patikimu ekonomikos valdymu arba priemonėmis, kurias priima Europos Parlamentas ir Taryba pagal reglamentą dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo, sustabdytus įsipareigojimus atitinkančios sumos perkeliamos į tolesnius metus, o atitinkamos DFP viršutinės ribos atitinkamai patikslinamos.

2.  Pagal 1 dalį atliktų patikslinimų rezultatus Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.  Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti įtraukti į Sąjungos bendrąjį biudžetą vėlesniais nei n+2 metais.

7 straipsnis

Patikslinimas priėmus naujas taisykles arba programas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas

1.  Jei po 2021 m. sausio 1 d. priimamos pagal pasidalijamąjį valdymą įgyvendinamų struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Integruoto sienų valdymo fondo Sienų valdymo ir vizų priemonės naujos taisyklės arba programos, 2021 m. nepanaudotus asignavimus atitinkančios sumos lygiomis dalimis perkeliamos į kiekvienus 2022–2025 m. laikotarpio metus, o atitinkamos DFP viršutinės ribos atitinkamai patikslinamos.

2.  Pagal 1 dalį atliktų patikslinimų rezultatus Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

3 skyrius

Specialios priemonės

1 skirsnis

Specialios teminės priemonės

8 straipsnis

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

1.  Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, didžiausia metinė suma neviršija 186 mln. EUR (2018 m. kainomis).

2.  Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui skirti asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

9 straipsnis

Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas

1.  Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas gali būti naudojamas finansuoti:

a)  paramą reaguojant į ekstremaliąsias situacijas, susidariusias dėl didelių nelaimių, kurioms taikomas Europos Sąjungos solidarumo fondas, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002(9); ir

b)  skubaus reagavimo į konkrečius neatidėliotinus poreikius Sąjungoje arba trečiosiose valstybėse dėl įvykių, kurie negalėjo būti numatyti sudarant biudžetą, veiksmus, visų pirma skiriant lėšas neatidėliotinos pagalbos veiksmams ir paramos operacijoms reaguojant į gaivalines nelaimes, kurioms netaikomas a punktas, žmogaus sukeltas nelaimes, humanitarines krizes kilus didelio masto visuomenės sveikatos, veterinarijos ar fitosanitarijos grėsmėms, taip pat situacijas, kuomet dėl migrantų srautų prie Sąjungos išorės sienų susidaro itin didelis spaudimas, kai to reikalauja aplinkybės.

2.  Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo didžiausia metinė suma neviršija 1 200 mln. EUR (2018 m. kainomis). Bet kokia n metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti naudojama iki n+1 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. Bet kokia n metų metinės sumos dalis, kuri n+1 metais nebuvo panaudota, panaikinama.

3.  Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui skirti asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

4.  Kiekvienų metų spalio 1 d. rezerve turi likti ne mažiau kaip ketvirtadalis 2 dalyje nurodytos metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d. gali būti mobilizuotos ne didesnės kaip toliau nurodytos bendros sumos procentinės dalys:

–  50 % – paramai pagal 1 dalies a punktą; taip apskaičiuota suma sumažinama suma, kuri buvo mobilizuota praėjusiais metais taikant 5 dalį;

–  35 % – paramai trečiosioms valstybėms pagal 1 dalies b punktą;

–  15 % – paramai Sąjungoje pagal 1 dalies b punktą.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, nuo kiekvienų metų rugsėjo 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti panaudota bet kokiai antroje pastraipoje nurodytai paramai, siekiant patenkinti iki tų metų pabaigos atsiradusius poreikius.

5.  Išimtiniais atvejais ir jei likusių turimų Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo finansinių išteklių nepakanka sumoms, kurios laikomos būtinomis paramai pagal 1 dalies a punktą suteikti, padengti tais metais, kuriais įvyko tame punkte nurodyta nelaimė, Komisija gali pasiūlyti, kad skirtumas būtų finansuojamas iš Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervui kitiems metams skirtų metinių sumų, neviršijant didžiausios galimos 400 mln. EUR sumos (2018 m. kainomis).

10 straipsnis

Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas

1.  Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo lėšomis teikiama parama siekiant kovoti su nenumatytais ir neigiamais padariniais valstybėse narėse ir sektoriuose, kuriems Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos daro didžiausią neigiamą poveikį, atsižvelgiant į atitinkamoje priemonėje nustatytas sąlygas ir jų laikantis.

2.  Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo suma neviršija 5 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).

3.  Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervui skirti asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.

2 skirsnis

Neteminės specialios priemonės

11 straipsnis

Bendros maržos priemonė

1.  Bendros maržos priemonę sudaro:

a)  nuo 2022 m. – sumos, atitinkančios maržas, liekančias nepasiekus n−1 metų DFP viršutinių įsipareigojimų asignavimų ribų, kurias turi būti galima panaudoti viršijant 2022–2027 m. DFP viršutines įsipareigojimų asignavimų ribas;

b)  nuo 2022 m. – sumos, lygios skirtumui tarp n-1 metų įvykdytų mokėjimų ir DFP mokėjimų asignavimų viršutinės ribos, skirtos 2022–2027 m. DFP viršutinei mokėjimų asignavimų ribai patikslinti ją padidinant, ir

c)  papildomos sumos, kurios konkrečiais metais gali būti skiriamos viršijant įsipareigojimų arba mokėjimų asignavimų, arba, priklausomai nuo konkretaus atvejo, ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimų DFP viršutines ribas, su sąlyga, kad jos visiškai kompensuojamos iš maržų, numatytų einamųjų ar būsimų finansinių metų vienoje ar keliose DFP išlaidų kategorijose, kiek tai susiję su įsipareigojimų asignavimais, ir visiškai kompensuojamos iš maržų, nesiekiančių būsimų finansinių metų mokėjimų viršutinės ribos, kiek tai susiję su mokėjimų asignavimais.

Sumas pagal pirmos pastraipos c punktą galima mobilizuoti tik tuo atveju, jei sumos, kurias galima panaudoti atitinkamai pagal tos pastraipos a ir b punktus, yra nepakankamos, ir bet kuriuo atveju kaip kraštutinę priemonę reaguojant į nenumatytas aplinkybes.

Taikant pirmos pastraipos c punktą negali būti viršijamos einamųjų finansinių metų ir būsimų finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų DFP viršutinių ribų bendros sumos. Todėl visos sumos, kompensuojančios pagal tą punktą jau mobilizuotas sumas, DFP kontekste toliau nebemobilizuojamos.

2.  Lėšos, naudotinos iš Bendros maržos priemonės pagal 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktus, bet kuriais konkrečiais metais neturi viršyti iš viso:

a)  įsipareigojimų asignavimų atveju – 0,04 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kaip apskaičiuota atlikus 4 straipsnyje nurodytą DFP metinį techninį patikslinimą;

b)  mokėjimų asignavimų atveju – 0,03 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kaip apskaičiuota atlikus 4 straipsnyje nurodytą DFP metinį techninį patikslinimą.

Bet kuriais konkrečiais metais iš Bendros maržos priemonės naudotinos lėšos turi atitikti viršutines nuosavų išteklių ribas, nustatytas Nuosavų išteklių sprendime.

3.  1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodyti metiniai patikslinimai negali viršyti toliau nurodytų didžiausių sumų (2018 m. kainomis) 2025–2027 m. laikotarpiui, palyginti su pirmine atitinkamų metų mokėjimų asignavimų viršutine riba:

–  2025 m. – 8 000 mln. EUR;

–  2026 m. – 13 000 mln. EUR;

–  2027 m. – 15 000 mln. EUR.

5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytos sumos papildo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas didžiausias galimas sumas.

Kiekvienas patikslinimas padidinant sumą turi būti visiškai kompensuotas atitinkamai sumažinta n−1 metų mokėjimų viršutine riba.

4.  Šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytas sumas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami SESV 314 straipsnyje numatytą biudžeto procedūrą, kad būtų galima finansuoti išlaidas, kurių nėra galimybės finansuoti laikantis atitinkamų DFP viršutinių ribų, numatytų konkrečiais metais.

Šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą patikslinimą padidinant sumą, pradedant 2022 m. atlieka Komisija, vykdydama 4 straipsnyje nurodytą techninį patikslinimą.

12 straipsnis

Lankstumo priemonė

1.  Lankstumo priemonė gali būti naudojama konkrečiais finansiniais metais finansuoti konkrečias nenumatytas išlaidas, numatant įsipareigojimų asignavimus ir atitinkamus mokėjimų asignavimus, kuomet tokių išlaidų negalima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų. Lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 915 mln. EUR (2018 m. kainomis).

2.  Nepanaudota lankstumo priemonės metinės sumos dalis gali būti naudojama iki n+2 metų. Pirmiausia naudojama bet kuri iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis pagal perkėlimo seką. Bet kuri n metų metinės sumos dalis, nepanaudota iki n+2 metų pabaigos, panaikinama.

4 skyrius

DFP peržiūra

13 straipsnis

DFP peržiūra

1.  Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai ir 14–17 straipsniams, iškilus nenumatytoms aplinkybėms, DFP gali būti peržiūrima laikantis Nuosavų išteklių sprendime nustatytos viršutinės nuosavų išteklių ribos.

2.  Paprastai pasiūlymas dėl DFP peržiūros pagal 1 dalį pateikiamas ir priimamas prieš pradedant einamųjų metų arba pirmųjų iš kelerių su peržiūra susijusių metų biudžeto procedūrą.

3.  Pagal 1 dalį pateiktame pasiūlyme dėl DFP peržiūros išnagrinėjama galimybė perskirstyti išlaidas tarp peržiūrimoje išlaidų kategorijoje numatytų programų, visų pirma atsižvelgiant į visus numatomus nepilno asignavimų panaudojimo atvejus.

4.  Atliekant bet kokią DFP peržiūrą pagal 1 dalį atsižvelgiama į galimybę padidinti vienos išlaidų kategorijos viršutinę ribą, tokį padidinimą kompensuojant kitos išlaidų kategorijos viršutinės ribos sumažinimu.

5.  Atliekant bet kokią DFP peržiūrą pagal 1 dalį turi būti išlaikomas tinkamas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų santykis.

14 straipsnis

Su vykdymu susijusi peržiūra

Komisija, pranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai apie DFP techninių patikslinimų rezultatus, kai tikslinga, pateikia siūlymus dėl asignavimų mokėjimams bendrų sumų peržiūros, kuriuos ji, atsižvelgdama į vykdymą, laiko būtinais, kad būtų užtikrintas patikimas kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų valdymas ir visų pirma jų tinkama raida asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu.

15 straipsnis

Peržiūra Sutarčių peržiūros atveju

Sutarčių peržiūros, darančios poveikį biudžetui, atveju atitinkamai peržiūrima DFP.

16 straipsnis

Peržiūra Sąjungos plėtros atveju

Jei į Sąjungą įstoja nauja (-os) valstybė (-ės) narė (-ės), DFP peržiūrima, kad būtų atsižvelgta į dėl to atsiradusius išlaidų poreikius.

17 straipsnis

Peržiūra Kipro susivienijimo atveju

Jei Kipras susivienija, DFP peržiūrima, kad būtų atsižvelgta į visapusišką Kipro problemos sprendimą ir papildomus finansinius poreikius, atsiradusius dėl susivienijimo.

5 skyrius

Įnašas į didelio masto projektų finansavimą

18 straipsnis

Įnašas į didelio masto projektų finansavimą

1.  Iš Sąjungos bendrojo biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama didžiausia galima 13 202 mln. EUR suma (2018 m. kainomis) didelio masto projektams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Sąjungos kosmoso programa ir įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra.

2.  Iš Sąjungos bendrojo biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama didžiausia galima 5 000 mln. EUR suma (2018 m. kainomis) Tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) projektui.

6 skyrius

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

19 straipsnis

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu

1.  Institucijos imasi priemonių metinei biudžeto procedūrai palengvinti.

2.  Institucijos sąžiningai bendradarbiauja visos biudžeto procedūros metu, kad suderintų savo pozicijas. Visais procedūros etapais Institucijos bendradarbiauja palaikydamos tinkamus tarpinstitucinius ryšius, kad stebėtų darbo pažangą ir analizuotų konvergencijos lygį.

3.  Institucijos užtikrina, kad jų atitinkami darbo kalendoriai būtų kuo labiau suderinti, siekiant, kad procedūras būtų galima vykdyti darniai ir suderintai ir būtų galutinai patvirtintas Sąjungos bendrasis biudžetas.

4.  Trilogai gali būti vykdomi visais procedūros etapais ir dalyvaujant įvairaus lygmens atstovams, atsižvelgiant į numatomų diskusijų pobūdį. Kiekviena institucija, laikydamasi savo darbo tvarkos taisyklių, skiria savo atstovus į kiekvieną posėdį, nustato savo įgaliojimus derybose ir laiku praneša kitoms institucijoms apie pasirengimą posėdžiams.

20 straipsnis

Biudžeto vieningumas

Visos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos išlaidos ir pajamos įtraukiamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą pagal Finansinio reglamento 7 straipsnį, įskaitant išlaidas, susijusias su atitinkamais sprendimais, kuriuos, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priima Taryba pagal SESV 332 straipsnį.

7 skyrius

Baigiamosios nuostatos

21 straipsnis

Perėjimas prie kitos daugiametės finansinės programos

Anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

DAUGIAMETĖ FINANSINĖ PROGRAMA (ES 27)

(mln. EUR, 2018 m. kainomis)

Įsipareigojimų asignavimai

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

Iš viso

2021–2027 m.

1.  Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeniniai klausimai

19 712

19 666

19 133

18 633

18 518

18 646

18 473

132 781

2.  Sanglauda, atsparumas ir vertybės

49 741

51 101

52 194

53 954

55 182

56 787

58 809

377 768

2a.  Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

45 411

45 951

46 493

47 130

47 770

48 414

49 066

330 235

2b.  Atsparumas ir vertybės

4 330

5 150

5 701

6 824

7 412

8 373

9 743

47 533

3.  Gamtos ištekliai ir aplinka

55 242

52 214

51 489

50 617

49 719

48 932

48 161

356 374

iš kurių: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos

38 564

38 115

37 604

36 983

36 373

35 772

35 183

258 594

4.  Migracija ir sienų valdymas

2 324

2 811

3 164

3 282

3 672

3 682

3 736

22 671

5.  Saugumas ir gynyba

1 700

1 725

1 737

1 754

1 928

2 078

2 263

13 185

6.  Kaimyninės šalys ir pasaulis

15 309

15 522

14 789

14 056

13 323

12 592

12 828

98 419

7.  Europos viešasis administravimas

10 021

10 215

10 342

10 454

10 554

10 673

10 843

73 102

iš kurių: institucijų administracinės išlaidos

7 742

7 878

7 945

7 997

8 025

8 077

8 188

55 852

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ

154 049

153 254

152 848

152 750

152 896

153 390

155 113

1 074 300

IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ

156 557

154 822

149 936

149 936

149 936

149 936

149 936

1 061 058

II PRIEDAS

SU KONKREČIA PROGRAMA SUSIJĘ PATIKSLINIMAI: PROGRAMŲ SĄRAŠAS, PASKIRSTYMO RAKTAS IR

VISI PAPILDOMAI SKIRTI ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMAI

 

 

mln. EUR (2018 m. kainomis)

 

Paskirstymo raktas

Visi pagal 5 straipsnį papildomai skirti įsipareigojimų asignavimai

1.  Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeniniai klausimai

36,36 %

4 000

„Europos horizontas“

27,27 %

3 000

„InvestEU“ fondas

9,09 %

1 000

2b.  Atsparumas ir vertybės

54,55 %

6 000

„ES – sveikatos labui“

26,37 %

2 900

„Erasmus+“

15,46 %

1 700

„Kūrybiška Europa“

5,45 %

600

Teisės ir vertybės

7,27 %

800

4.  Migracija ir sienų valdymas

9,09 %

1 000

Integruoto sienų valdymo fondas

9,09 %

1 000

IŠ VISO

100,00 %

11 000

2 PRIEDAS. DEKLARACIJOS

1.  Prioritetinių programų finansiniai paketai, NGEU išlaidos ir lankstumas

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl konkrečių programų sustiprinimo ir pagrindinių aktų pritaikymo

Nedarant poveikio teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijų įgaliojimams, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria 2,5 mlrd. EUR suma 2018 m. kainomis atitinkamai padidinti pagrindiniuose aktuose arba finansiniu programavimu nustatytus Europos Parlamento nurodytų programų finansinius paketus. Tai bus padaryta atitinkamai sumažinant turimas maržas iki DFP viršutinių ribų, nedarant poveikio galimam lankstumo priemonės panaudojimui 2021 m.

Nedarant poveikio institucijų teisėkūros įgaliojimams, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria į DFP reglamento II priede išvardytų programų pagrindinius aktus įtraukti nuostatą dėl finansinių paketų padidinimo tuose aktuose nurodytomis sumomis. Programoms, kuriomis nustatomos biudžeto garantijos, skirtą papildomą sumą atspindės papildomas suteiktų garantijų lygis.

Europos Parlamento deklaracija dėl konkrečių programų sustiprinimo iš nepaskirstytų maržų

2,5 mlrd. EUR suma 2018 m. kainomis, nurodyta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendroje deklaracijoje dėl konkrečių programų sustiprinimo ir pagrindinių aktų pritaikymo, bus paskirstyta taip:

—  „Europos horizontas“: +0,5 mlrd. EUR;

—  „Erasmus+“: +0,5 mlrd. EUR, iš kurių 165 mln. EUR 2021 m.;

—  „ES – sveikatos labui“: +0,5 mlrd. EUR, iš kurių 70 mln. EUR 2021 m.;

—  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra: +0,5 mlrd. EUR;

—  Humanitarinė pagalba +0,5 mlrd. EUR.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl grįžtamųjų lėšų iš AKR investicinės priemonės panaudojimo Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei

Taryba sutinka, kad 1 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) neviršijanti suma, susidariusi iš grįžtamųjų lėšų pagal AKR investicinę priemonę veiklai pagal 9-ąjį, 10-ąjį ir 11-ąjį Europos plėtros fondus, 2021–2027 m. laikotarpiu bus panaudota Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei. Visos trys institucijos susitaria, kad Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė turėtų sudaryti sąlygas tų lėšų gavimui.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl panaikintų lėšų pakartotinio panaudojimo mokslinių tyrimų programoje

Nedarant poveikio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos institucinėms prerogatyvoms, visos trys institucijos susitaria 2021–2027 m. laikotarpiu mokslinių tyrimų programai vėl suteikti įsipareigojimų asignavimus, kurių suma sudaro iki 0,5 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) panaikintų įsipareigojimų, susidariusių dėl visiško arba dalinio tai programai arba ankstesnei programai priklausančių projektų neįgyvendinimo, kaip nustatyta Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalyje.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl požiūrio į NGEU palūkanų išlaidas ir lėšų grąžinimą 2021–2027 m. DFP

Visos trys institucijos susitaria, kad išlaidomis, kurios padengia priemonės „Next Generation EU“ finansavimo išlaidas, nesiekiama sumažinti ES programų ir fondų.

Visos trys institucijos susitaria, kad požiūris į NGEU palūkanų išlaidas ir lėšų grąžinimą 2021–2027 m. DFP (dabartinė septynių metų prognozė – 12,9 mlrd. EUR) neturi poveikio tam, kaip šis klausimas bus sprendžiamas būsimose DFP nuo 2028 m.

Visos trys institucijos susitaria dirbti siekdamos nustatyti pakankamus naujus nuosavus išteklius, kad būtų padengta suma, atitinkanti numatomas išlaidas, susijusias su lėšų grąžinimu ir palūkanomis.

2.  Nuosavi ištekliai

Komisijos deklaracija dėl nuosavų išteklių, pagrįstų skaitmeniniu mokesčiu, nustatymo

Atsižvelgdama į pokyčius tarptautiniu lygmeniu, Komisija paspartins darbą, kad pateiktų reikiamus pasiūlymus dėl skaitmeninio mokesčio nustatymo Sąjungoje ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn. pateiks pasiūlymą dėl pagrindinio akto. Šiuo pagrindu ji pasiūlys, kad iš skaitmeninimo mokesčio gaunamos pajamos ne vėliau kaip 2023 m. sausio mėn. taptų nuosavais ištekliais.

Komisijos deklaracija dėl nuosavų išteklių, pagrįstų finansinių sandorių mokesčiu, nustatymo

Vykstančias tvirtesnio bendradarbiavimo diskusijas dėl finansinių sandorių mokesčio numatoma užbaigti iki 2022 m. pabaigos. Jei dėl šio finansinių sandorių mokesčio būtų susitarta, Komisija pateiks pasiūlymą, kad pajamas iš šio finansinių sandorių mokesčio būtų galima į ES biudžetą pervesti kaip nuosavus išteklius.

Jei iki 2022 m. susitarti nepavyks, Komisija, remdamasi poveikio vertinimais, pasiūlys naujos rūšies nuosavus išteklius, pagrįstus nauju finansinių sandorių mokesčiu. Komisija stengsis tuos pasiūlymus pateikti ne vėliau kaip 2024 m. birželio mėn., kad naujos rūšies išteklius būtų galima nustatyti ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 1 d.

3.  Biudžeto valdymo institucijų vaidmuo

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl naujų pasiūlymų, grindžiamų SESV 122 straipsniu, kurie gali daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, biudžetinio tikrinimo

kadangi:

(1)  Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija (toliau – visos trys institucijos) pripažįsta, kad SESV 122 straipsnis yra teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamos konkrečioms krizinėms situacijoms spręsti skirtos priemonės, kurios gali apimti galimą poveikį biudžetui, kuris gali paveikti Sąjungos išlaidų raidą laikantis jos nuosavų išlaidų ribų;

(2)  atsižvelgiant į biudžetinius įgaliojimus pagal Sutartis tikslinga, kad abi biudžeto valdymo institucijos svarstytų tokių numatomų aktų poveikį biudžetui, kai tikėtina, kad toks poveikis bus apčiuopiamas. Šiuo tikslu Komisija turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją, būtiną siekiant per svarstymus padėti Europos Parlamentui ir Tarybai,

SUSITARĖ:

1.  Šioje deklaracijoje nustatomos taisyklės, taikomos Europos Parlamento ir Tarybos, kurims aktyviai padeda Komisija, biudžetinio tikrinimo procedūrai (toliau – procedūra).

2.  Šios procedūros gali būti laikomasi Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos akto, grindžiamo SESV 122 straipsniu, kuris gali daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, atžvilgiu.

3.  Komisija prie bet kurio tokio pasiūlymo pridės siūlomo teisės akto poveikio biudžetui vertinimą ir nurodys, ar, jos nuomone, atitinkamas aktas gali daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui. Šiuo pagrindu Europos Parlamentas ir Taryba gali prašyti inicijuoti procedūrą.

4.  Procedūra bus vykdoma jungtiniame komitete, kurį sudarys Europos Parlamento ir Tarybos atitinkamo lygmens atstovai. Komisija dalyvaus jungtinio komiteto darbe.

5.  Nedarant poveikio Tarybos įgaliojimams pagal SESV 122 straipsnį, Europos Parlamentas ir Taryba, deramai atsižvelgdami į klausimo skubumą, dalyvaus konstruktyviame dialoge siekdami bendro sutarimo dėl numatomo teisės akto poveikio biudžetui.

6.  Procedūra turėtų būti vykdoma ne ilgiau kaip dviejų mėnesių laikotarpį, nebent atitinkamas aktas turi būti priimtas anksčiau nei konkreti data arba, jei to reikia dėl klausimo skubumo, per trumpesnį Tarybos nustatytą terminą.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl Finansinio reglamento nuostatų dėl išorės asignuotųjų pajamų ir skolinimosi bei skolinimo pakartotinio vertinimo

Atsižvelgdami į NGEU kontekstą, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria, kad atliekant kitą Finansinio reglamento peržiūrą bus vertinami ir atitinkamai peržiūrimi šie klausimai:

—  nuostatos dėl išorės asignuotųjų pajamų, visų pirma kaip nurodyta Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalyje;

—  nuostatos dėl ataskaitų dėl skolinimosi ir skolinimo operacijų teikimo.

Visos trys institucijos pripažįsta, kad asignuotosioms pajamoms taikomos galiojančios taisyklės dėl auditų ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros.

4.  Horizontalieji klausimai. Klimatas, biologinė įvairovė, vyrų ir moterų lygybė ir darnaus vystymosi tikslai

Komisijos deklaracija dėl veiksmų klimato srityje stebėjimo metodikos ir Europos Parlamento bei Tarybos dalyvavimo

Komisija užtikrins, kad veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika būtų suprantama, skaidri ir viešai prieinama. Komisija pasikeis su Europos Parlamentu ir Taryba nuomonėmis dėl veiksmų klimato srityje stebėjimo metodikos. Vienas iš svarbiausių veiksmų klimato srityje stebėjimo principų bus skaidrumas ir keitimasis informacija apie pažangą siekiant klimato srities tikslų su Parlamentu ir Taryba.

Komisijos deklaracija dėl kiekvienos programos indėlio klimatui

Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros įgaliojimams, susijusiems su atitinkamais sektoriniais pagrindiniais aktais, 2021–2027 m. indėliai klimatui, kad būtų pasiektas bendras tikslas šiai sričiai skirti bent 30 % visos Sąjungos biudžeto ir NGEU išlaidų sumos, pagal atitinkamas programas ir fondus yra:

Programos

Numatomas mažiausias indėlis

„Europos horizontas“

35 %

ITER

100 %

„InvestEU“ fondas

30 %

Europos infrastruktūros tinklų priemonė

60 %

ERPF

30 %

Sanglaudos fondas

37 %

REACT EU

25 %

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

37 %

2021–2022 m. BŽŪP

26 %

2023–2027 m. BŽŪP

40 %

EJRŽF

30 %

LIFE

61 %

Teisingos pertvarkos fondas

100 %

KVTBP

25 %

UŠT

25 %

Pasirengimo narystei parama

16 %

Šiais indėliais klimatui Komisija naudosis kaip atskaitos tašku, kad įvertintų nukrypimus ir nepakankamos pažangos atveju pasiūlytų priemones.

Komisijos deklaracija dėl biologinės įvairovės stebėjimo metodikos ir Europos Parlamento bei Tarybos dalyvavimo

Komisija užtikrins, kad biologinės įvairovės stebėjimo metodika būtų suprantama, skaidri ir viešai prieinama. Komisija, užbaigusi neseniai pradėtą metodikos tyrimą, pasikeis nuomonėmis apie šią metodiką su Europos Parlamentu ir Taryba. Vienas iš svarbiausių stebėjimo aspektų bus skaidrumas ir keitimasis informacija su Parlamentu ir Taryba apie pažangą siekiant biologinės įvairovės srities tikslų.

5.  Kitos deklaracijos

Komisijos deklaracija dėl laikotarpio vidurio peržiūros

Komisija ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. pateiks DFP veikimo peržiūrą.

Kartu su peržiūra prireikus gali būti pateikiama atitinkamų pasiūlymų dėl DFP reglamento peržiūros laikantis SESV išdėstytų procedūrų.

(1) OL C 363, 2020 10 28, p. 179.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206.
(4)… m. … … d. pritarimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(5)2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(6)2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).
(7)2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).
(8)OL L 29, 2020 1 31, p. 7.
(9)2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 311, 2002 11 14, p. 3).


Tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires siekiant nustatyti naujus nuosavus išteklius
PDF 234kWORD 79k
Sprendimas
Priedas
Priedas
Priedas
2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, sudarymo (2018/2070(ACI))
P9_TA(2020)0358A9-0261/2020

Europos Parlamentas

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (COM(2018)0323) ir į iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2020)0444),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, projektą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 295, 310, 311, 312, 323 ir 324 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą per 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vykusią 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 21 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 148 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0261/2020),

A.  kadangi, atsižvelgiant į daugiametę finansinę programą (DFP), dera priimti tarpinstitucinį susitarimą, kuriame būtų nustatytos jos įgyvendinimo nuostatos;

B.  kadangi 2020 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai pasiekė politinį susitarimą dėl 2021–2027 m. DFP, nuosavų išteklių ir Europos ekonomikos gaivinimo priemonės („Next Generation EU“, NGEU);

C.  kadangi tas politinis susitarimas apima atnaujintą tarpinstitucinį susitarimą (toliau – TIS) dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo;

D.  kadangi 2020 m. lapkričio 5 d. taip pat pasiektas politinis susitarimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų;

E.  kadangi šis naujas susitarimas pakeis 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(7);

F.  kadangi, norint įgyvendinti biudžetinę drausmę ir institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo srityje, reikia, kad Taryba dalytųsi būtina informacija su Parlamentu vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, susijusią su Europos Vadovų Taryba ir Taryba, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas turėtų būtinos informacijos apie tai, kaip Taryba vykdo savo biudžetą tiesiogiai arba per Komisiją;

G.  kadangi naujame susitarime numatyti svarbūs nauji elementai, visų pirma veiksmų gairės dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo per kitus septynerius metus, nuostatos dėl didesnės biudžeto kontrolės, susijusios su priemonės NGEU lėšų panaudojimu, ir išlaidų, siekiant klimato ir biologinės įvairovės tikslų ir lyčių lygybės bei lyčių aspekto integravimo, stebėsenos priemonės;

H.  kadangi TIS pirmą kartą pateikiamos nuostatos dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių, t. y. naujas priedas, kuriame išdėstomos naujų nuosavų išteklių nustatymo 2021–2027 m. DFP laikotarpiu veiksmų gairės, kurių pakaks Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (NGEU) palūkanoms ir įsiskolinimo grąžinimo išlaidoms padengti; kadangi veiksmų gairės padidina nuosavų išteklių sprendimo pakeitimų patikimumą ir tvarumą, nes užtikrinama, kad nuosavų išteklių viršutinės ribos būtų pakankamai didelės, kad būtų galima įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus, laikantis biudžetinės drausmės principo, kaip apibrėžta SESV 310 straipsnio 4 dalyje; kadangi pajamos iš nuosavų išteklių, viršijančios įsiskolinimo grąžinimo poreikius, toliau bus naudojamos Sąjungos biudžetui finansuoti kaip bendrosios pajamos, laikantis universalumo principo; kadangi veiksmų gairės neužkerta kelio tolesniems pasiūlymams dėl naujų nuosavų išteklių 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu;

I.  kadangi TIS yra nauja dalis dėl bendradarbiavimo, susijusio su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemone (NGEU), kuria siekiama užtikrinti tinkamą biudžeto valdymo institucijos dalyvavimą valdant išorės asignuotąsias pajamas pagal NGEU; kadangi toje dalyje yra nuoroda į bendrą pareiškimą dėl naujų pasiūlymų, kurie yra grindžiami SESV 122 straipsniu ir gali daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, biudžetinio tikrinimo;

J.  kadangi susitarime numatyta stebėti Sąjungos programų, skirtų klimato ir biologinės įvairovės tikslams, lyčių lygybei ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslams, išlaidas; kadangi TIS esama didelių patobulinimų, susijusių su tuo, kaip rengiamos ir įgyvendinamos metodikos, kurias taikant stebimas tikslas 30 proc. bendro Sąjungos biudžeto skirti klimato srities išlaidoms ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidos, naujo DFP tikslo kasmet biologinei įvairovei nuo 2024 m. skirti 7,5 proc. biudžeto, o 2026 ir 2027 m. tam skirti 10 proc., plėtotė, kiekybiškai įvertinamos išlaidos lyčių lygybei, įskaitant išlaidas, patiriamas skatinant integruoti lyčių aspektą;

K.  kadangi TIS yra nauja dalis dėl duomenų apie finansavimo gavėjus kokybės ir palyginamumo, siekiant įvesti standartizuotas priemones informacijai ir statistikai apie galutinius Sąjungos finansavimo gavėjus rinkti, palyginti ir apibendrinti;

L.  kadangi TIS laikomas horizontalaus taikymo susitarimu ir jis netrukdo teisės aktų leidėjams konkretaus reglamento srityje susitarti dėl tolesnių priemonių, skirtų duomenų kokybei ir palyginamumui gerinti, visų pirma kiek tai susiję su tiesioginio valdymo programomis, arba toliau gerinti biudžeto valdymo institucijos dalyvavimo išorės asignuotųjų pajamų valdyme;

M.  kadangi į TIS pirmą kartą įtrauktos nuostatos, susijusios su bendradarbiavimu ir institucijų dialogu derybų dėl DFP metu, ir jomis siekiama sudaryti sąlygas įgyvendinti Sutartyje nustatytus reikalavimus, pagal kuriuos institucijos turi imtis visų būtinų priemonių siekdamos palengvinti DFP priėmimą ir skatinti konsultacijas ir savo pozicijų suderinimą biudžeto klausimais;

N.  kadangi TIS išlaikomos jau esamos nuostatos ir į jį įtrauktos naujos nuostatos dėl specialių priemonių, t. y. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo, prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo, bendros maržos priemonės ir lankstumo priemonės, panaudojimo;

O.  kadangi TIS numatytos tolesnės tikslinės programavimo ir prognozių skaidrumo korekcijos;

P.  kadangi Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė apima naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę; kadangi, atsižvelgiant į pasiektą politinį susitarimą dėl Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės ir biudžeto valdymo institucijos dalyvavimą išorės asignuotųjų pajamų, gaunamų pagal tą priemonę, valdyme, derėtų priminti, kad reikalinga objektyvi, teisinga ir skaidri projektų, kurie bus finansuojami pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, atrankos teisinė tvarka, ir reikėtų pabrėžti regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį padedant užtikrinti ekonomikos atsigavimą, kuris būtų simetriškas ne tik valstybių narių mastu, bet ir regionų mastu;

1.  pritaria priede pateikiamo susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui pasirašyti susitarimą su Tarybos pirmininku ir Komisijos pirmininke ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS IR EUROPOS KOMISIJOS TARPINSTITUCINIS SUSITARIMAS DĖL BIUDŽETINĖS DRAUSMĖS, BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETO KLAUSIMAIS IR PATIKIMO FINANSŲ VALDYMO, TAIP PAT DĖL NAUJŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ, ĮSKAITANT VEIKSMŲ GAIRES DĖL NAUJŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ NUSTATYMO

EUROPOS PARLAMENTAS, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR EUROPOS KOMISIJA

(toliau – Institucijos),

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 295 straipsnį,

SUSITARĖ:

1.  Šio Susitarimo tikslas – užtikrinti biudžetinę drausmę, pagerinti metinės biudžeto procedūros veikimą bei Institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais, užtikrinti patikimą finansų valdymą, įgyvendinti bendradarbiavimą ir nustatyti veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (toliau – 2021–2027 m. DFP) laikotarpiui, kad jų užtektų paskolai pagal Tarybos reglamentu (ES) 2020/…(8)(9) (toliau – EURI reglamentas) įsteigtą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę grąžinti.

2.  Biudžetinė drausmė, kaip nurodyta šiame Susitarime, taikoma visoms išlaidoms. Savo galiojimo laikotarpiu Institucijoms šis Susitarimas privalomas. Šio Susitarimo priedai yra jo sudedamoji dalis.

3.  Šiuo Susitarimu nekeičiami Sutartyse, Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/…(10)(11) (toliau – DFP reglamentas), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046(12) (toliau – Finansinis reglamentas) ir Tarybos sprendime (ES, Euratomas) 2020/…(13)(14) (toliau – Sprendimas dėl nuosavų išteklių) nustatyti atitinkami Institucijų biudžetiniai ir teisėkūros įgaliojimai ir juo nedaromas poveikis nacionalinių parlamentų įgaliojimams dėl nuosavų išteklių.

4.  Bet kokiems šio Susitarimo pakeitimams būtinas bendras Institucijų susitarimas.

5.  Šį Susitarimą sudaro keturios dalys:

–  I dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su daugiamete finansine programa (DFP) ir teminėmis ir neteminėmis specialiomis priemonėmis,

–  II dalis yra susijusi su tarpinstituciniu bendradarbiavimu biudžeto klausimais,

–  III dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su Sąjungos lėšų patikimu finansiniu valdymu,

–  IV dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su duomenų apie naudos gavėjus kokybe ir palyginamumu Sąjungos biudžeto apsaugos kontekste.

6.  Šis Susitarimas įsigalioja … m. … … d.(15) ir pakeičia 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(16).

I DALIS

DFP IR SPECIALIOS PRIEMONĖS

A.  SU DFP SUSIJUSIOS NUOSTATOS

7.  Patikimo finansų valdymo tikslais Institucijos biudžeto procedūros ir Sąjungos bendrojo biudžeto priėmimo metu kuo labiau užtikrina, kad iki įvairioms DFP išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų būtų paliktos pakankamos maržos, išskyrus išlaidų pakategorę „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“.

Mokėjimų asignavimų prognozių atnaujinimas

8.  Bent iki 2027 m. Komisija kiekvienais metais atnaujina mokėjimų asignavimų prognozes. Tose atnaujintose prognozėse atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, įskaitant biudžeto asignavimų įsipareigojimams ir biudžeto asignavimų mokėjimams realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat atsižvelgiama į taisykles, kurios skirtos užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai būtų tinkamai vykdomi pagal įsipareigojimų asignavimus ir Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) augimo prognozes.

B.  SU TEMINĖMIS IR NETEMINĖMIS SPECIALIOMIS PRIEMONĖMIS SUSIJUSIOS NUOSTATOS

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

9.  Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Sprendimą mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu.

Pateikdama pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, Komisija tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Su Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas

10.  Kai Komisija mano, kad yra įvykdytos Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo lėšų mobilizavimo sąlygos, ji Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl lėšų perkėlimo iš to rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes pagal Finansinį reglamentą.

Sprendimą mobilizuoti sumas pagal DFP reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punktą Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu, remdamiesi Komisijos pasiūlymu pagal atitinkamą pagrindinį teisės aktą.

Prieš pateikdama pasiūlymą dėl lėšų perkėlimo iš Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo pagal DFP reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktą, Komisija išnagrinėja galimybės perskirstyti asignavimus apimtį.

Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas

11.  Kai įvykdomos atitinkamame teisės akte nustatytos Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo lėšų mobilizavimo sąlygos, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl lėšų perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Su Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervu susiję lėšų perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.

Bendros maržos priemonė

12.  Komisija dėl biudžeto projekto arba taisomojo biudžeto projekto gali pasiūlyti mobilizuoti sumas, atitinkančias visas DFP reglamento 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytas maržas arba jų dalį. Sumas, nurodytas to reglamento 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte, Komisija siūlo mobilizuoti prieš tai nuodugniai išanalizavusi visas kitas finansines galimybes.

Tas sumas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnyje nustatytą biudžeto procedūrą.

Lankstumo priemonė

13.  Pasiūlymą mobilizuoti Lankstumo priemonės lėšas Komisija pateikia išnagrinėjusi visas galimybes perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje yra reikalingos papildomos išlaidos.

Tame pasiūlyme nurodomi finansuotini poreikiai ir suma. Toks pasiūlymas gali būti pateiktas dėl biudžeto projekto arba taisomojo biudžeto projekto.

Lankstumo priemonės lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami SESV 314 straipsnyje nustatytą biudžeto procedūrą.

II DALIS

TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETO KLAUSIMAIS TOBULINIMAS

A.  TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO PROCEDŪRA

14.  Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu išsamiai apibūdintas I priede.

15.  Atsižvelgdamos į SESV 312 straipsnio 5 dalį, Institucijos imasi priemonių, kurių reikia siekiant palengvinti naujos DFP priėmimą arba jos peržiūrą pagal SESV 312 straipsnio 2 dalyje nurodytą specialią teisėkūros procedūrą. Tokios priemonės apims Europos Parlamento ir Tarybos reguliarius susitikimus ir keitimąsi informacija, ir Institucijų pirmininkų susitikimus Komisijos iniciatyva, kaip nustatyta SESV 324 straipsnyje, siekiant skatinti Institucijų konsultacijas ir pozicijų suderinimą. Kai pateikiamas pasiūlymas dėl naujos DFP arba jos esminės peržiūros, Institucijos sieks nustatyti konkrečią jų bendradarbiavimo ir dialogo tvarką, taikytiną visos procedūros metu iki jos priėmimo.

Biudžeto skaidrumas

16.  Komisija parengia metinę ataskaitą, pridedamą prie Sąjungos bendrojo biudžeto, kurioje pateikiama visa turima nekonfidenciali informacija, susijusi su:

a)  Sąjungos turtu ir įsipareigojimais, be kita ko, atsirandančiais dėl Sąjungos, laikantis jai Sutartimis suteiktų įgaliojimų, vykdomų skolinimosi ir skolinimo operacijų;

b)  Europos plėtros fondo(17), Europos finansinio stabilumo fondo, Europos stabilumo mechanizmo ir kitų galimų būsimų mechanizmų pajamomis, išlaidomis, turtu ir įsipareigojimais;

c)  valstybių narių vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą patirtomis išlaidomis, jei jos neįtrauktos į Sąjungos bendrąjį biudžetą;

d)  klimato srities išlaidomis, remiantis Komisijos nustatyta veiksminga metodika ir, kai taikoma, vadovaujantis sektoriniais teisės aktais dėl klimatui skirtų išlaidų ir jų panaudojimo rezultatų stebėsenos, siekiant įgyvendinti bendrąjį tikslą – bent 30 % Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų bendros sumos skirti klimato srities tikslams įgyvendinti, atsižvelgiant į finansavimo pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę laipsniško nutraukimo poveikį ir, jei įmanoma, atskiriant klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos.

Jei įgyvendinant vieną ar daugiau atitinkamų programų daroma pažanga siekiant klimatui skirtų išlaidų tikslo yra nepakankama, Institucijos, atsižvelgdamos į savo pareigas ir atitinkamus teisės aktus, konsultuosis tarpusavyje dėl tinkamų priemonių, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad Sąjungos klimato srities tikslams skirtos išlaidos per visą 2021–2027 m. DFP laikotarpį atitiktų bent 30 % Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų bendros sumos;

e)  išlaidomis, kuriomis prisidedama prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir apgręžimo remiantis veiksminga, skaidria ir išsamia metodika, Komisijos nustatyta bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir Taryba ir, kai taikoma, vadovaujantis sektoriniais teisės aktais, siekiant dirbti, kad būtų įgyvendintas užmojis biologinės įvairovės tikslams 2024 m. skirti 7,5 %, o 2026 m. ir 2027 m. – po 10 % metinių išlaidų pagal DFP, taip pat atsižvelgiant į esamų klimato ir biologinės įvairovės tikslų sutapimus;

f)  moterų ir vyrų lygybės, taip pat teisių ir lygių galimybių visiems skatinimu įgyvendinant ir stebint atitinkamas programas ir tų tikslų integravimu, taip pat lyčių aspekto integravimu, be kita ko, sustiprinant poveikio lytims vertinimą poveikio vertinimuose ir vertinimuose pagal geresnio reglamentavimo sistemą. Komisija išnagrinės, kaip parengti metodiką atitinkamoms išlaidoms programos lygmeniu įvertinti 2021–2027 m. DFP. Komisija tą metodiką pradės naudoti iš karto, kai ji bus parengta. Ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d. Komisija išbandys tos metodikos įgyvendinamumą ją taikydama tam tikroms centralizuotai valdomoms programoms. Laikotarpio viduryje bus išnagrinėta, ar likusiu 2021–2027 m. DFP laikotarpiu tą metodiką galima taikyti ir kitoms programoms;

g)   Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas visose atitinkamose Sąjungos programose pagal 2021–2027 m. DFP.

Pirmos pastraipos d ir e punktuose nurodytose veiksmingose metodikose, jei įmanoma, bus pateikta nuoroda į Sąjungos biudžeto įnašą į Europos žaliąjį kursą, kuriame numatytas ir žalos nedarymo principas.

Pirmos pastraipos d punkte nurodyta veiksminga metodika bus skaidri, išsami, orientuota į rezultatus ir grindžiama veiklos rezultatais, apims kasmetines Komisijos konsultacijas su Europos Parlamentu ir Taryba, ir joje bus nurodytos atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis, jei pažanga siekiant taikytinų tikslų yra nepakankama.

Nė viena iš šiame punkte nurodytų metodikų neturėtų užkrauti pernelyg didelės administracinės naštos projektų vykdytojams ar naudos gavėjams.

17.  Komisija parengia metinę Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės įgyvendinimo ataskaitą. Toje metinėje ataskaitoje pateikiama turima nekonfidenciali informacija, susijusi su:

–  turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais dėl skolinimosi ir skolinimo operacijų, vykdomų pagal Sprendimo dėl nuosavų išteklių 5 straipsnį,

–  bendra pajamų, praėjusiais metais asignuotų Sąjungos programoms įgyvendinant Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, suma, suskirstyta pagal programas ir biudžeto eilutes,

–  pasiskolintų lėšų įnašu siekiant Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės ir konkrečių Sąjungos programų tikslų.

B.  FINANSINIŲ NUOSTATŲ ĮTRAUKIMAS Į TEISĖKŪROS PROCEDŪRA PRIIMAMUS AKTUS

18.  Kiekviename pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtame ir su daugiamete programa susijusiame teisės akte pateikiama nuostata, kurioje teisės aktų leidėjas nustato programos finansinį paketą.

Ta suma yra svarbiausia orientacinė suma Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu.

DFP reglamento II priede nurodytų programų svarbiausia orientacinė suma automatiškai padidinama papildomais asignavimais, nurodytais DFP reglamento 5 straipsnio 1 dalyje.

Europos Parlamentas ir Taryba bei Komisija, rengdama biudžeto projektą, įsipareigoja visą atitinkamos programos trukmės laikotarpį nenukrypti nuo tos sumos daugiau kaip 15 %, išskyrus atvejus, kai atsiranda naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių, kurios pagrindžiamos aiškiomis ir tiksliai apibrėžtomis priežastimis, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo rezultatus, visų pirma remiantis įvertinimais. Bet koks dėl tokio nuokrypio atsiradęs padidėjimas neviršija atitinkamai išlaidų kategorijai nustatytos viršutinės ribos, nedarant poveikio DFP reglamente ir šiame Susitarime nurodytų priemonių naudojimui.

Ketvirta pastraipa netaikoma papildomiems asignavimams, nurodytiems trečioje pastraipoje.

Šis punktas netaikomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtintiems ir iš anksto kiekvienai valstybei narei paskirstytiems sanglaudai skirtiems asignavimams, turintiems viso programos trukmės laikotarpio finansinį paketą, ir didelio masto projektams, nurodytiems DFP reglamento 18 straipsnyje.

19.  Teisiškai privalomuose Sąjungos aktuose, susijusiuose su daugiametėmis programomis, kurie priimti ne pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nenurodoma „reikalinga laikoma suma“.

Jei Taryba nori įtraukti finansinę orientacinę sumą, ta suma laikoma teisės aktų leidėjo valios išraiška ir neturi įtakos SESV nustatytiems Europos Parlamento ir Tarybos biudžetiniams įgaliojimams. Nuostata šiuo tikslu įtraukiama į visus teisiškai privalomus Sąjungos aktus, kuriuose nurodyta tokia finansinė orientacinė suma.

C.  SU ŽUVININKYSTĖS SUSITARIMAIS SUSIJUSIOS IŠLAIDOS

20.  Su žuvininkystės susitarimais susijusioms išlaidoms taikomos toliau pateikiamos specialios taisyklės.

Komisija įsipareigoja nuolat pranešti Europos Parlamentui apie pasirengimą deryboms dėl žuvininkystės susitarimų ir jų eigą, įskaitant tų susitarimų poveikį biudžetui.

Su žuvininkystės susitarimais susijusios teisėkūros procedūros metu Institucijos įsipareigoja visapusiškai stengtis užtikrinti, kad visos procedūros būtų vykdomos kuo greičiau.

Biudžete numatytos sumos, skirtos naujiems žuvininkystės susitarimams arba atnaujintiems žuvininkystės susitarimams, kurie įsigalioja po atitinkamų finansinių metų sausio 1 d., įrašomos į rezervą.

Jei paaiškėja, kad su žuvininkystės susitarimais susijusių asignavimų, įskaitant rezervą, nepakanka, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai reikiamą informaciją apie tokią padėtį lėmusias priežastis ir priemones, kurias būtų galima priimti laikantis nustatytų procedūrų. Prireikus Komisija siūlo atitinkamas priemones.

Kas ketvirtį Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią informaciją apie galiojančių žuvininkystės susitarimų įgyvendinimą ir finansines prognozes likusiai metų daliai.

21.  Nedarant poveikio atitinkamai procedūrai, kuria reglamentuojamos derybos dėl žuvininkystės susitarimų, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja, laikydamiesi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, laiku pasiekti susitarimą dėl tinkamo žuvininkystės susitarimų finansavimo.

D.  BENDROS UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS (BUSP) FINANSAVIMAS

22.  Visa BUSP veiklos išlaidų suma įtraukiama į vieną biudžeto skyrių, pavadintą BUSP. Ta suma padengiamos realios numatomos reikmės, įvertintos rengiant biudžeto projektą pagal Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) kasmet sudaromas prognozes. Nenumatytiems veiksmams padengti paliekama pagrįsta marža. Į rezervą negali būti įtraukiamos jokios lėšos.

23.  Kalbant apie BUSP išlaidas, kurios pagal Europos Sąjungos sutarties 41 straipsnį įtrauktos į Sąjungos biudžetą, Institucijos Taikinimo komitete, kaip nurodyta SESV 314 straipsnio 5 dalyje, ir vadovaudamosi Komisijos parengtu biudžeto projektu kiekvienais metais stengiasi pasiekti susitarimą dėl veiklos išlaidų sumos ir dėl tos sumos paskirstymo BUSP biudžeto skyriaus straipsniams. Nepasiekus susitarimo, laikoma, kad Europos Parlamentas ir Taryba įtraukia į biudžetą ankstesniame biudžete buvusią sumą arba biudžeto projekte pasiūlytą sumą, priklausomai nuo to, kuri iš šių sumų yra mažesnė.

Visa BUSP veiklos išlaidų suma paskirstoma BUSP biudžeto skyriaus straipsniams, kaip siūloma trečioje pastraipoje. Į kiekvieną straipsnį įtraukiami jau patvirtinti veiksmai, taip pat numatyti, bet dar nepatvirtinti veiksmai ir sumos būsimiems, t. y. dar nenumatytiems, veiksmams, kuriuos Taryba patvirtins atitinkamais finansiniais metais.

BUSP biudžeto skyriaus straipsniai, į kuriuos įrašytini BUSP veiksmai, galėtų būti tokie:

–  svarbiausios atskiros misijos, kaip nurodyta Finansinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies g punkte,

–  kitos misijos (krizių valdymo operacijos, konfliktų prevencija, sprendimas ir stabilizavimas bei taikos ir saugumo procesų stebėjimas ir įgyvendinimas),

–  ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas,

–  neatidėliotinos priemonės,

–  parengiamosios ir tolesnės priemonės,

–  Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai.

Kadangi Komisija pagal Finansinį reglamentą turi įgaliojimus savarankiškai perkelti asignavimus iš vieno BUSP biudžeto skyriaus straipsnio į kitą, atitinkamai užtikrinamas sparčiam BUSP veiksmų įgyvendinimui reikalingas lankstumas. Jeigu per finansinius metus BUSP biudžeto skyriaus sumos nepakanka reikalingoms išlaidoms padengti, Europos Parlamentas ir Taryba stengiasi skubos tvarka rasti sprendimą, remdamiesi Komisijos pasiūlymu.

24.  Kiekvienais metais vyriausiasis įgaliotinis konsultuojasi su Europos Parlamentu dėl perspektyvų dokumento, kuris perduodamas ne vėliau kaip atitinkamų metų birželio 15 d. ir kuriame išdėstomi pagrindiniai BUSP aspektai ir esminės pasirinkimo galimybės, įskaitant finansinį poveikį Sąjungos biudžetui, n-1 metais pradėtų priemonių vertinimą ir BUSP koordinavimo ir papildomumo su kitomis Sąjungos išorės finansinėmis priemonėmis įvertinimą. Be to, vyriausiasis įgaliotinis reguliariai teikia informaciją Europos Parlamentui, ne rečiau kaip penkis kartus per metus surengdamas bendrus konsultacijų posėdžius, kurie yra įprasto politinio dialogo BUSP klausimais dalis ir dėl kurių turi būti susitarta ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d. Dėl dalyvavimo tuose posėdžiuose atitinkamai sprendžia Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į informacijos, kuria keičiamasi tuose posėdžiuose, tikslą ir pobūdį.

Komisija kviečiama dalyvauti tuose posėdžiuose.

Jei Taryba priima su išlaidomis susijusį sprendimą BUSP srityje, vyriausiasis įgaliotinis nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po priėmimo Europos Parlamentui siunčia numatytų išlaidų, visų pirma susijusių su tvarkaraščiu, įdarbintu personalu, patalpų ir kitos infrastruktūros naudojimu, transporto priemonėmis, mokymo poreikiais ir saugumo priemonėmis, sąmatą (toliau – finansinė pažyma).

Kas ketvirtį Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie BUSP veiksmų įgyvendinimą ir finansines prognozes likusiam finansinių metų laikotarpiui.

E.  INSTITUCIJŲ DALYVAVIMAS SPRENDŽIANT

VYSTYMOSI POLITIKOS KLAUSIMUS

25.  Komisija užmezga neformalų dialogą su Europos Parlamentu vystymosi politikos klausimais.

III DALIS

PATIKIMAS SĄJUNGOS LĖŠŲ FINANSINIS VALDYMAS

A.  FINANSINIS PROGRAMAVIMAS

26.  Komisija du kartus per metus, pirmą kartą – kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu, o antrą kartą – priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą, pateikia išsamų DFP 1, 2 išlaidų kategorijų (išskyrus išlaidų pakategorę „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“), 3 išlaidų kategorijos („Aplinka ir klimato politika“ ir „Jūrų politika ir žuvininkystė“), 4, 5 ir 6 išlaidų kategorijų finansinio programavimo dokumentą. Tame pagal išlaidų kategorijas, politikos sritis ir biudžeto eilutes suskirstytame programavimo dokumente turėtų būti nurodyta:

a)  galiojantys teisės aktai, atskiriant daugiametes programas ir metinius veiksmus:

i)  daugiamečių programų atveju Komisija turėtų nurodyti procedūrą, pagal kurią jos buvo priimtos (įprasta ar speciali teisėkūros procedūra), jų trukmę, visą finansinį paketą ir administracinėms išlaidoms skirtą dalį,

ii)  DFP reglamento II priede nurodytų daugiamečių programų atveju Komisija turėtų skaidriai nurodyti papildomus asignavimus pagal DFP reglamento 5 straipsnį,

iii)  metinių veiksmų (susijusių su bandomaisiais projektais, parengiamaisiais veiksmais ir agentūromis) ir veiksmų, finansuojamų pagal Komisijos prerogatyvas, atveju Komisija turėtų pateikti daugiametes sąmatas;

b)  dar nepriimti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų: tebesvarstomi Komisijos pasiūlymai, nurodant paskutinius atnaujinimus.

Komisija turėtų apsvarstyti, kaip būtų galima kryžminėmis nuorodomis susieti finansinio programavimo dokumentą ir teisėkūros programų sudarymo dokumentą, kad būtų galima pateikti tikslesnių ir patikimesnių prognozių. Kiekvieną kartą teikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Komisija turėtų nurodyti, ar jis įtrauktas į programavimo dokumentą, perduodamą biudžeto projekto pateikimo metu arba galutinai priėmus biudžetą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pranešti visų pirma apie:

a)  visus naujus teisėkūros procedūra priimtus aktus ir visus rengiamus pasiūlymus, kurie buvo pateikti, tačiau nebuvo įtraukti į programavimo dokumentą, perduodamą kartu su biudžeto projektu arba galutinai priėmus biudžetą (nurodant atitinkamas sumas);

b)  Komisijos metinėje teisėkūros darbo programoje numatytus teisės aktus, nurodant, ar veiksmai gali turėti finansinių pasekmių.

Prireikus Komisija turėtų nurodyti, ar dėl naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų gali reikėti perprogramavimo.

B.  AGENTŪROS IR EUROPOS MOKYKLOS

27.  Prieš pateikdama pasiūlymą dėl naujos agentūros steigimo, Komisija turėtų parengti patikimą, išsamų ir objektyvų poveikio vertinimą atsižvelgdama, inter alia, į būtiniausią darbuotojų skaičių ir gebėjimų poreikius, ekonominės naudos aspektus, subsidiarumą ir proporcingumą, poveikį nacionalinei ir Sąjungos veiklai ir poveikį atitinkamos išlaidų kategorijos biudžetui. Remdamiesi ta informacija ir nedarydami poveikio teisėkūros procedūroms, kuriomis reglamentuojamas agentūros įsteigimas, Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, įsipareigoja laiku pasiekti susitarimą dėl siūlomos agentūros finansavimo.

Taikomi tokie procedūriniai etapai:

–  pirma, Komisija sistemingai pateikia bet kokį pasiūlymą dėl naujos agentūros įsteigimo per pirmąjį trilogą po jos pasiūlymo priėmimo, pateikia finansinę pažymą, pridedamą prie pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siūloma įsteigti agentūrą, ir nurodo jo pasekmes likusiu finansinio programavimo laikotarpiu,

–  antra, teisėkūros proceso metu Komisija padeda teisės aktų leidėjui įvertinti finansines pasiūlytų pakeitimų pasekmes. Tos finansinės pasekmės turėtų būti svarstomos atitinkamų trilogų teisėkūros klausimais metu,

–  trečia, iki teisėkūros proceso pabaigos Komisija pateikia atnaujintą finansinę pažymą, kurioje atsižvelgiama į galimus teisės aktų leidėjo pakeitimus; ta galutinė finansinė pažyma įtraukiama į baigiamojo trilogo teisėkūros klausimais darbotvarkę ir ją oficialiai patvirtina teisės aktų leidėjas. Ji taip pat įtraukiama į tolesnio trilogo biudžeto klausimais, kuris skubiais atvejais gali būti rengiamas supaprastintos formos, darbotvarkę siekiant susitarti dėl finansavimo,

–  ketvirta, trilogo metu pasiektas susitarimas, kuriame atsižvelgiama į Komisijos biudžeto vertinimą, susijusį su teisėkūros proceso turiniu, patvirtinamas bendroje deklaracijoje. Tam susitarimui pagal savo darbo tvarkos taisykles turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryba.

Tokia pat procedūra būtų taikoma visiems teisės akto dėl agentūros pakeitimams, kurie turėtų įtakos atitinkamos agentūros ištekliams.

Jei agentūros užduotys būtų gerokai pakeistos nepakeitus teisės akto, kuriuo įsteigiama atitinkama agentūra, Komisija apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai pateikdama patikslintą finansinę pažymą, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų laiku pasiekti susitarimą dėl agentūros finansavimo.

28.  Biudžeto procedūros metu turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į atitinkamas bendro požiūrio, pateikiamo 2012 m. liepos 19 d. pasirašyto Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos bendro pareiškimo dėl decentralizuotų agentūrų priede, nuostatas.

29.  Kai Valdytojų taryba numato įsteigti naują Europos mokyklą, panaši procedūra turi būti taikoma mutatis mutandis siekiant įvertinti poveikį Sąjungos biudžetui.

IV DALIS

SĄJUNGOS BIUDŽETO APSAUGA: DUOMENŲ APIE NAUDOS GAVĖJUS KOKYBĖ IR PALYGINAMUMAS

30.  Atsižvelgiant į Europos Parlamento prašymus ir atsakant į 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų 24 punktą, siekiant sustiprinti Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės apsaugą nuo sukčiavimo ir pažeidimų, Institucijos susitaria kontrolės ir audito tikslais nustatyti standartizuotas priemones informacijai ir duomenims apie galutinius Sąjungos finansavimo gavėjus ir naudos gavėjus rinkti, palyginti ir apibendrinti.

31.  Siekiant užtikrinti veiksmingą kontrolę ir auditą, būtina rinkti duomenis apie tuos, kurie galiausiai gauna tiesioginę arba netiesioginę naudą iš Sąjungos finansavimo, kuriam taikomas pasidalijamasis valdymas, ir iš projektų bei reformų, remiamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, įskaitant duomenis apie finansavimo gavėjų tikruosius savininkus. Su tokių duomenų rinkimu ir tvarkymu susijusios taisyklės turės atitikti taikytinas duomenų apsaugos taisykles.

32.  Siekiant sustiprinti Sąjungos biudžeto apsaugą, Komisija suteiks galimybę naudotis integruota ir sąveikia informacine ir stebėsenos sistema, apimančia bendrąją duomenų gavybos ir rizikos įvertinimo priemonę, kad būtų galima turėti prieigą prie 31 punkte nurodytų duomenų ir juos analizuoti siekiant užtikrinti bendrą taikymą valstybėse narėse. Ta sistema būtų užtikrinami veiksmingi patikrinimai, ar nėra interesų konfliktų, pažeidimų, dvigubo finansavimo problemų ir bet kokio netinkamo lėšų panaudojimo. Komisija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir kitos Sąjungos tyrimų ir kontrolės įstaigos turėtų turėti būtiną prieigą prie tų duomenų, kad jos galėtų vykdyti savo priežiūros funkcijas, susijusias su kontrole ir auditu, kuriuos visų pirma turi vykdyti valstybės narės, kad nustatytų pažeidimus ir atliktų administracinius tyrimus dėl atitinkamo Sąjungos finansavimo netinkamo naudojimo ir galėtų susidaryti tikslų vaizdą apie jo paplitimą.

33.  Nedarant poveikio Institucijų prerogatyvoms pagal Sutartis, Institucijos įsipareigoja su atitinkamais pagrindiniais teisės aktais susijusios teisėkūros procedūros metu lojaliai bendradarbiauti, kad užtikrintų tolesnę veiklą, susijusią su 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, laikantis šioje dalyje apibūdinto požiūrio.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Komisijos vardu

Pirmininkas Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS BIUDŽETO PROCEDŪROS METU

A dalis. Biudžeto procedūros tvarkaraštis

1.  Kasmet, iki biudžeto procedūros pradžios likus pakankamai laiko, Institucijos, laikydamosi esamos praktikos, susitaria dėl pragmatiško tvarkaraščio.

2.  Siekiant užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų veiksmingai vykdyti savo prerogatyvas biudžeto srityje, pozicijos dėl biudžeto, perkėlimai ar kiti pranešimai, kuriuos pateikus pradedami skaičiuoti terminai, pateikiami deramai atsižvelgiant į visus darbo pertraukų laikotarpius, apie kurių datas tos institucijos yra tinkamu laiku viena kitą informavusios per atitinkamas savo tarnybas.

B dalis. Biudžeto procedūros prioritetai

3.  Tinkamu laiku prieš Komisijai priimant biudžeto projektą sušaukiamas trilogas, kuriame, remiantis Komisijos pagal 37 punktą pateikta informacija, aptariami galimi ateinančių finansinių metų biudžeto prioritetai ir visi vykdant einamųjų finansinių metų biudžetą kylantys klausimai.

C dalis. Biudžeto projekto parengimas ir sąmatų atnaujinimas

4.  Institucijų, išskyrus Komisiją, prašoma iki kovo mėn. pabaigos patvirtinti savo sąmatas.

5.  Komisija kasmet pateikia biudžeto projektą, kuriame nurodomi faktiniai Sąjungos finansavimo poreikiai.

Jame atsižvelgiama į:

a)  valstybių narių pateiktas prognozes dėl struktūrinių fondų;

b)  gebėjimus panaudoti asignavimus kartu siekiant išlaikyti griežtą asignavimų įsipareigojimams ir asignavimų mokėjimams santykį;

c)  galimybes pradėti naują politiką vykdant bandomuosius projektus, naujus parengiamuosius veiksmus, ar juos abu, arba tęsiant besibaigiančius daugiamečius veiksmus, įvertinus, ar įmanoma užtikrinti, kad bus priimtas pagrindinis teisės aktas, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente (pagrindinio teisės akto apibrėžtis, pagrindinio teisės akto būtinybė vykdymui ir išimtys);

d)  būtinybę užtikrinti, kad visi išlaidų pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais, atitiktų biudžetinės drausmės apribojimus.

6.  Institucijos kiek įmanoma stengiasi į biudžetą neįtraukti punktų, pagal kuriuos veiklai skiriamos nereikšmingos išlaidų sumos.

7.  Europos Parlamentas ir Taryba taip pat įsipareigoja atsižvelgti į galimybių vykdyti Komisijos projektuose pateiktą biudžetą ir galimybių, susijusių su einamųjų finansinių metų biudžeto vykdymu, vertinimą.

8.  Siekdami patikimai valdyti finansus ir dėl esminių pokyčių biudžeto nomenklatūros antraštinėse dalyse ir skyriuose, susijusiuose su Komisijos tarnybų įsipareigojimais teikti valdymo ataskaitas, poveikio Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja taikinimo procedūros metu su Komisija aptarti visus esminius pokyčius.

9.  Siekdami lojalaus ir patikimo institucijų bendradarbiavimo, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja visos biudžeto procedūros metu ir visų pirma visą taikinimo laikotarpį visais lygiais per savo atitinkamus derybininkus reguliariai ir aktyviai palaikyti ryšius siekiant susitarti. Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja užtikrinti, kad oficialiu ir neoficialiu lygiais būtų laiku ir nuolat abipusiai keičiamasi susijusia informacija ir dokumentais, taip pat prireikus taikinimo laikotarpiu bendradarbiaujant su Komisija rengti techninius arba neformalius posėdžius. Komisija užtikrina, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas galimybes laiku susipažinti su informacija ir dokumentais.

10.  Kol bus sušauktas Taikinimo komitetas, Komisija prireikus pagal SESV 314 straipsnio 2 dalį gali pateikti biudžeto projekto taisomuosius raštus, įskaitant taisomąjį raštą, kuriuo visų pirma atnaujinamos išlaidų žemės ūkiui sąmatos. Gavusi informacijos apie atnaujinimus, Komisija ją iš karto pateikia svarstyti Europos Parlamentui ir Tarybai. Ji nurodo Europos Parlamentui ir Tarybai visas tinkamai pagrįstas priežastis, kurių jie gali paprašyti.

D dalis. Biudžeto procedūra iki taikinimo procedūros

11.  Trilogas sušaukiamas likus pakankamai laiko iki svarstymo Taryboje, kad Institucijos galėtų pasikeisti nuomonėmis dėl biudžeto projekto.

12.  Kad Komisija galėtų laiku įvertinti Europos Parlamento ir Tarybos numatytų pakeitimų, kuriais sukuriami nauji arba tęsiami esami parengiamieji veiksmai ar bandomieji projektai, įgyvendinamumą, Europos Parlamentas ir Taryba praneša Komisijai apie savo ketinimus tuo klausimu, kad pirmoji diskusija galėtų vykti jau to trilogo metu.

13.  Trilogas gali būti sušaukiamas prieš balsavimą Europos Parlamento plenariniame posėdyje.

E dalis. Taikinimo procedūra

14.  Jeigu Europos Parlamentas priima Tarybos pozicijos pakeitimus, Tarybos pirmininkas per tą patį plenarinį posėdį atkreipia dėmesį į abiejų institucijų pozicijų skirtumus ir duoda savo sutikimą Europos Parlamento pirmininkui nedelsiant sušaukti Taikinimo komitetą. Raštas, kuriuo šaukiamas Taikinimo komitetas, išsiunčiamas ne vėliau kaip pirmąją savaitės po parlamentinės mėnesinės sesijos, per kurią buvo balsuojama plenariniame posėdyje, darbo dieną, o taikinimo procedūros laikotarpis prasideda kitą dieną. Dvidešimt vienos dienos laikotarpis skaičiuojamas pagal Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71(18).

15.  Jei Taryba negali pritarti visiems Europos Parlamento priimtiems pakeitimams, ji savo poziciją turėtų patvirtinti raštu, kuris išsiunčiamas iki pirmojo taikinimo procedūros laikotarpiu numatyto posėdžio. Tokiu atveju Taikinimo komitetas tęsia darbą tolesniuose punktuose nustatytomis sąlygomis.

16.  Taikinimo komitetui kartu pirmininkauja Europos Parlamento ir Tarybos atstovai. Taikinimo komiteto posėdžiams pirmininkauja posėdį rengiančios institucijos bendrapirmininkis. Vadovaudamasi savo darbo tvarkos taisyklėmis, kiekviena institucija paskiria savo dalyvius kiekvienam posėdžiui ir nustato derybų įgaliojimus. Taikinimo komitete Europos Parlamentui ir Tarybai atstovaujama atitinkamu lygiu, kad kiekviena delegacija galėtų prisiimti politinius įsipareigojimus savo atitinkamos institucijos vardu ir kad galėtų būti padaryta faktinė pažanga siekiant galutinio susitarimo.

17.  Pagal SESV 314 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visų reikiamų iniciatyvų, kad Europos Parlamento ir Tarybos pozicijos būtų suderintos.

18.  Visos taikinimo procedūros metu vyksta trilogai įvairiais atstovavimo lygiais siekiant išspręsti likusius klausimus ir sudaryti sąlygas susitarimui Taikinimo komitete pasiekti.

19.  Taikinimo komiteto ir trilogo posėdžiai pakaitomis vyksta Europos Parlamento ir Tarybos patalpose, kad būtų vienodai dalijamasi priemonėmis, įskaitant vertimo žodžiu priemones.

20.  Taikinimo komiteto ir trilogo posėdžių datos iš anksto nustatomos Institucijų sutarimu.

21.  Taikinimo komitetui pateikiamas bendras dokumentų rinkinys (informaciniai dokumentai), kuriame palyginami įvairūs biudžeto procedūros etapai(19). Tuose dokumentuose pateikiamos sumos pagal kiekvieną eilutę, DFP išlaidų kategorijų bendros sumos ir suvestinis dokumentas, kuriame nurodomos sumos ir pastabos dėl visų techniniu požiūriu diskutuotinomis laikomų biudžeto eilučių. Nedarant poveikio galutiniam Taikinimo komiteto sprendimui, specialiame dokumente išvardijamos visos biudžeto eilutės, kurios techniniu požiūriu laikomos nebediskutuotinomis(20). Tie dokumentai klasifikuojami pagal biudžeto nomenklatūrą.

Prie Taikinimo komitetui skirtų informacinių dokumentų taip pat pridedami ir kiti dokumentai, įskaitant Komisijos raštą dėl Tarybos pozicijos ir Europos Parlamento pakeitimų įgyvendinamumo, ir visi kitų institucijų raštai dėl Tarybos pozicijos arba dėl Europos Parlamento pakeitimų.

22.  Siekiant pasiekti susitarimą iki taikinimo procedūros laikotarpio pabaigos, trilogo metu:

a)  apibrėžiama derybų dėl spręstinų biudžeto klausimų sritis,

b)  patvirtinamas techniniu požiūriu nebediskutuotinomis laikomų biudžeto eilučių sąrašas, atsižvelgiant į galutinį susitarimą dėl viso finansinių metų biudžeto,

c)  aptariami a punkte nurodyti klausimai siekiant galimų susitarimų, kuriuos turi patvirtinti Taikinimo komitetas,

d)  sprendžiami teminiai klausimai, be kita ko, pagal DFP išlaidų kategorijas.

Preliminarios išvados daromos bendrai kiekvieno trilogo metu arba iš karto po jo, ir kartu susitariama dėl kito posėdžio darbotvarkės. Tas išvadas užregistruoja trilogą rengianti institucija ir, nedarant poveikio galutiniam Taikinimo komiteto sprendimui, po 24 valandų jos laikomos preliminariai patvirtintomis.

23.  Taikinimo komitetui jo posėdžiuose pateikiamos trilogų išvados ir dokumentas galimam patvirtinimui, kartu pateikiamos biudžeto eilutės, dėl kurių buvo preliminariai sutarta trilogų metu.

24.  SESV 314 straipsnio 5 dalyje numatytą bendrą projektą parengia Europos Parlamento ir Tarybos sekretoriatai, kuriems padeda Komisija. Jį sudaro perdavimo raštas, abiejų delegacijų pirmininkų adresuotas Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkams, kuriame nurodoma Taikinimo komitete pasiekto susitarimo data, ir priedai, kuriuose pateikiama:

a)  pagal kiekvieną eilutę nurodomos visų biudžeto punktų sumos ir DFP išlaidų kategorijų sumų suvestinė,

b)  suvestinis dokumentas, kuriame nurodomos visų eilučių, pakeistų per taikinimo procedūrą, sumos ir galutinis tekstas,

c)  eilučių, kurios nebuvo pakeistos biudžeto projekto arba Tarybos pozicijos dėl jo atžvilgiu, sąrašas.

Taikinimo komitetas taip pat gali patvirtinti su biudžetu susijusias išvadas ir galimus bendrus pareiškimus.

25.  Bendras projektas išverčiamas į oficialiąsias Sąjungos institucijų kalbas (tą atlieka Europos Parlamento tarnybos) ir pateikiamas Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtinti per keturiolika dienų nuo susitarimo dėl 24 punkte nurodyto bendro projekto dienos.

Priėmus bendrą projektą, parengiama biudžeto redakcija atlikus teisinę lingvistinę peržiūrą, į ją įtraukiant bendro projekto priedus, kuriuose pateikiamos taikinimo procedūros metu nepakeistos biudžeto eilutės.

26.  Trilogo ar taikinimo posėdį rengianti institucija Taikinimo komiteto posėdžiuose teikia vertimo žodžiu paslaugas vadovaudamasi tokiems posėdžiams taikoma visų kalbų vartojimo tvarka, o trilogo metu – ad hoc kalbų vartojimo tvarka.

Posėdį rengianti institucija užtikrina posėdžio dokumentų dauginimą ir platinimą.

Institucijų tarnybos bendradarbiauja, kad derybų rezultatai būtų registruojami siekiant parengti galutinę bendro projekto redakciją.

F dalis. Taisomieji biudžetai

Bendrieji principai

27.  Atsižvelgdamos į tai, kad taisomieji biudžetai dažnai yra skirti specialiems, o kartais – skubiems klausimams spręsti, Institucijos susitaria dėl toliau išdėstytų principų, kad užtikrintų tinkamą tarpinstitucinį bendradarbiavimą siekiant sklandaus ir greito sprendimų dėl taisomųjų biudžetų priėmimo, kiek įmanoma vengiant poreikio sušaukti taikinimo posėdį dėl taisomųjų biudžetų.

28.  Kiek įmanoma, Institucijos siekia riboti taisomųjų biudžetų skaičių.

Tvarkaraštis

29.  Nedarant poveikio galutinei priėmimo datai, Komisija iš anksto praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie galimas taisomųjų biudžetų projektų priėmimo datas.

30.  Laikydamiesi savo vidaus darbo tvarkos taisyklių, Europos Parlamentas ir Taryba siekia išnagrinėti Komisijos pasiūlytą taisomojo biudžeto projektą kuo greičiau po to, kai jį priima Komisija.

31.  Siekdami paspartinti procedūrą, Europos Parlamentas ir Taryba užtikrina, kad atitinkami jų darbo tvarkaraščiai būtų kuo labiau suderinti, kad procedūros galėtų būti vykdomos nuosekliai ir suderintai. Todėl jie stengiasi kuo greičiau sudaryti orientacinį įvairių etapų, susijusių su galutiniu taisomojo biudžeto priėmimu, tvarkaraštį.

Europos Parlamentas ir Taryba atsižvelgia į santykinį taisomojo biudžeto skubumą ir poreikį jį laiku patvirtinti, kad juo būtų galima vadovautis atitinkamais finansiniais metais.

Bendradarbiavimas svarstymų metu

32.  Visos procedūros metu Institucijos sąžiningai bendradarbiauja, kad liktų kuo mažiau kliūčių taisomuosius biudžetus priimti kuo ankstesniu procedūros etapu.

Kai tinkama, ir esant tikimybei, kad pozicijos išsiskirs, Europos Parlamentas ar Taryba (prieš kiekvienai iš šių institucijų priimant savo galutinę poziciją dėl taisomojo biudžeto) arba Komisija (bet kuriuo metu) gali pasiūlyti sušaukti specialų trilogą skirtingoms pozicijoms aptarti ir pabandyti pasiekti kompromisą.

33.  Visi Komisijos pasiūlyti ir dar galutinai nepatvirtinti taisomųjų biudžetų projektai sistemingai įtraukiami į trilogų, kurie planuojami metinės biudžeto procedūros metu, darbotvarkę. Komisija pateikia taisomųjų biudžetų projektus, o Europos Parlamentas ir Taryba kuo anksčiau iki trilogo praneša apie atitinkamas savo pozicijas.

34.  Jei per trilogą pasiekiamas kompromisas, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja atsižvelgti į to trilogo rezultatus svarstydami taisomąjį biudžetą pagal SESV ir savo darbo tvarkos taisykles.

Bendradarbiavimas po svarstymų

35.  Jei Europos Parlamentas patvirtina Tarybos poziciją be pakeitimų, taisomasis biudžetas priimamas laikantis SESV.

36.  Jei Europos Parlamentas priima pakeitimus jį sudarančių narių balsų dauguma, taikomas SESV 314 straipsnio 4 dalies c punktas. Tačiau iki Taikinimo komiteto posėdžio turi būti sušauktas trilogas:

a)  jei per tą trilogą pasiekiamas susitarimas ir jei Europos Parlamentas ir Taryba pritaria trilogo rezultatams, taikinimo procedūra baigiama pasikeičiant raštais ir Taikinimo komiteto posėdis nerengiamas,

b)  jei per tą trilogą susitarimas nepasiekiamas, surengiamas Taikinimo komiteto posėdis ir jo darbas organizuojamas pagal aplinkybes, siekiant kuo labiau priartėti prie sprendimo priėmimo proceso pabaigos iki SESV 314 straipsnio 5 dalyje nurodyto dvidešimt vienos dienos termino pabaigos. Taikinimo komitetas gali baigti darbą pasikeisdamas raštais.

G dalis. Biudžeto vykdymas, mokėjimai ir dar neįvykdyti įsipareigojimai (RAL)

37.  Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad visi asignavimai mokėjimams būtų tinkamai vykdomi pagal asignavimus įsipareigojimams ir būtų išvengta bet kokių neįprastų RAL perkėlimo iš metų į metus, Institucijos susitaria atidžiai stebėti mokėjimų prognozes ir RAL lygį, kad būtų sumažinta rizika, kad DFP pabaigoje dėl mokėjimų asignavimų stokos bus apsunkintas Sąjungos programų įgyvendinimas.

Siekiant užtikrinti visose išlaidų kategorijose numatytų mokėjimų valdomą lygį ir profilį, visose išlaidų kategorijose griežtai taikomos įsipareigojimų panaikinimo taisyklės, visų pirma automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklės.

Biudžeto procedūros metu Institucijos reguliariai rengia posėdžius, kad kartu įvertintų esamą padėtį ir biudžeto įvykdymo perspektyvas einamaisiais ir būsimais finansiniais metais. Tas įvertinimas atliekamas specialiai tam skirtuose atitinkamo lygmens tarpinstituciniuose posėdžiuose, prieš kuriuos Komisija pateikia išsamią pagal fondus ir valstybes nares suskirstytą informaciją apie esamą padėtį, susijusią su mokėjimų vykdymu, perkėlimais, gautais prašymais dėl išlaidų atlyginimo ir patikslintomis prognozėmis, įskaitant, kai taikytina, ilgalaikes prognozes. Visų pirma, siekdami užtikrinti, kad 2021–2027 m. laikotarpiu pagal SESV 323 straipsnį Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl esamų ir būsimų įsipareigojimų, Europos Parlamentas ir Taryba išanalizuoja ir aptaria Komisijos sąmatas, kad nustatytų, ar jose nurodytas reikiamas mokėjimų asignavimų lygis.

H dalis. Su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemone susijęs bendradarbiavimas(21)(22)

38.  Siekiant vienintelio tikslo – reaguoti į COVID-19 krizės padarinius, Komisijai bus suteikti įgaliojimai Sąjungos vardu skolintis lėšų kapitalo rinkose neviršijant 750 000 mln. EUR sumos 2018 m. kainomis, iš kurios ne didesnė kaip 390 000 mln. EUR suma 2018 m. kainomis gali būti naudojama išlaidoms, ir iki 360 000 mln. EUR suma 2018 m. kainomis gali būti naudojama paskoloms teikti, vadovaujantis Sprendimo dėl nuosavų išteklių 5 straipsnio 1 dalimi. Kaip numatyta EURI reglamente, išlaidoms naudotina suma – tai išorės asignuotosios pajamos Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalies tikslais.

39.  Institucijos sutaria, kad Europos Parlamento ir Tarybos, veikiančių kaip biudžeto valdymo institucijos, vaidmenį, susijusį su išorės asignuotosiomis pajamomis pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, reikia sustiprinti siekiant užtikrinti tinkamą tokių pajamų naudojimo priežiūrą ir tinkamą dalyvavimą naudojant tas pajamas laikantis EURI reglamente ir, atitinkamai, susijusiuose sektoriniuose teisės aktuose nustatytų ribų. Be to, Institucijos sutaria, kad reikia užtikrinti visišką visų lėšų pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skaidrumą ir matomumą.

Išorės asignuotosios pajamos pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę

40.  Atsižvelgiant į tai, kad reikia užtikrinti tinkamą Europos Parlamento ir Tarybos dalyvavimą išorės asignuotųjų pajamų pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę valdyme, Institucijos susitaria dėl 41–46 punktuose išdėstytos procedūros.

41.  Komisija biudžeto procedūros kontekste pateiks išsamią informaciją, kartu pateikdama sąmatų projektus. Tokia informacija apima išsamias įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų, taip pat teisinių įsipareigojimų sąmatas, suskirstytas pagal išlaidų kategorijas ir programas, gaunančias asignuotąsias pajamas pagal EURI reglamentą. Komisija pateiks visą papildomą atitinkamą informaciją, kurios paprašys Europos Parlamentas ar Taryba. Komisija prie biudžeto projekto pridės dokumentą, kuriame pateikiama visa atitinkama informacija apie Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, įskaitant apibendrinamąsias lenteles, kuriose apibendrintai pateikiami biudžeto asignavimai ir asignuotosios pajamos pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę. Tas dokumentas bus 44 punkte numatyto Sąjungos bendrojo biudžeto priedo dėl išorės asignuotųjų pajamų dalis.

42.  Komisija reguliariai teiks 41 punkte nurodytos informacijos atnaujinimus per visus finansinius metus ir bent jau prieš kiekvieną 45 punkte nurodytą specialų posėdį. Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamą informaciją laiku, kad būtų galima surengti prasmingas diskusijas ir pasitarimus dėl atitinkamų planavimo dokumentų, be kita ko, prieš Komisijai priimant atitinkamus sprendimus.

43.  Institucijos reguliariai susitiks biudžeto procedūros kontekste, siekdamos bendrai įvertinti išorės asignuotųjų pajamų pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę įgyvendinimą, visų pirma esamą padėtį ir perspektyvą, ir aptarti metines sąmatas, pateikiamas kartu su atitinkamais biudžeto projektais, ir jų paskirstymą, tinkamai atsižvelgiant į EURI reglamente ir, kai tinkama, susijusiuose sektoriniuose teisės aktuose išdėstytus apribojimus ir sąlygas.

44.  Europos Parlamentas ir Taryba prie Sąjungos bendrojo biudžeto kaip priedą pridės dokumentą, kuriame pateikiamos visos biudžeto eilutės, į kurias įrašomos asignuotosios pajamos pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę. Be to, jie pasinaudos biudžeto struktūra, kad įtrauktų asignuotąsias pajamas pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, ir visų pirma biudžeto pastabas, siekiant deramai kontroliuoti tų pajamų naudojimą. Pagal Finansinio reglamento 22 straipsnį, Europos Parlamentas ir Taryba į išlaidų suvestinę įtrauks pastabas, įskaitant bendras pastabas, kuriose nurodoma, į kurias biudžeto eilutes galima įrašyti asignavimus, atitinkančius remiantis EURI reglamentu skirtas pajamas, ir nurodomos atitinkamos sumos. Komisija, vykdydama savo pareigas dėl asignuotųjų pajamų įgyvendinimo, įsipareigoja deramai atsižvelgti į tokias pastabas.

45.  Institucijos susitaria rengti specialius tarpinstitucinius posėdžius atitinkamu lygmeniu, siekiant įvertinti išorės asignuotųjų pajamų pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę esamą padėtį ir perspektyvą. Tie posėdžiai bus rengiami ne rečiau kaip tris kartus per finansinius metus prieš pat trilogus biudžeto klausimais ar iškart po jų. Be to, vienai institucijai pateikus pagrįstą prašymą, Institucijos susitinka ad hoc pagrindu. Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kuriuo metu raštu pateikti pastabų dėl išorės asignuotųjų pajamų vykdymo. Komisija įsipareigoja deramai atsižvelgti į visas Europos Parlamento ir Tarybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Tuose posėdžiuose gali būti svarstomi dideli Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų nukrypimai, laikantis 46 punkto.

46.  Komisija pateikia išsamią informaciją apie bet kokį nukrypimą nuo jos pradinių prognozių prieš specialų tarpinstitucinį posėdį, kaip nurodyta 45 punkte, ir ad hoc pagrindu – didelio nukrypimo atveju. Nukrypimas nuo prognozuojamų Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų yra laikomas dideliu, jei konkrečiais finansiniais metais ir pagal konkrečią programą išlaidos nukrypsta nuo prognozių daugiau kaip 10 %. Didelių nukrypimų nuo pradinių prognozių atveju Institucijos aptars šį klausimą, jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia tokį pageidavimą per dvi savaites nuo pranešimo apie tokį didelį nukrypimą. Institucijos kartu įvertins atitinkamą klausimą, kad per tris savaites nuo prašymo surengti posėdį būtų rastas bendras sutarimas. Komisija kuo atidžiausiai atsižvelgs į visas gautas pastabas. Komisija įsipareigoja nepriimti jokio sprendimo, kol nebus užbaigti svarstymai arba pasibaigs trijų savaičių laikotarpis. Pastaruoju atveju Komisija tinkamai pagrindžia savo sprendimą. Skubos atveju Institucijos gali susitarti sutrumpinti terminus viena savaite.

Pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę suteiktos paskolos

47.  Kad būtų užtikrintas visapusiškas informavimas, skaidrumas ir matomumas, susiję su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės paskolų komponentu, Komisija pateiks išsamią informaciją apie valstybėms narėms pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę suteiktas paskolas, kartu pateikdama sąmatų projektus, ypatingą dėmesį skirdama neskelbtinai informacijai, kuri yra saugoma.

48.  Informacija apie pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę suteiktas paskolas bus nurodyta biudžete laikantis Finansinio reglamento 52 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų reikalavimų, ir į jį taip pat bus įtrauktas to punkto iii papunktyje nurodytas priedas.

II PRIEDAS

TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS RENGIANT VEIKSMŲ GAIRES DĖL NAUJŲ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ NUSTATYMO

Preambulė

A.  Institucijos yra įsipareigojusios sąžiningai ir skaidriai bendradarbiauti ir dirbti įgyvendindamos veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo 2021–2027 m. DFP laikotarpiu.

B.  Institucijos pripažįsta Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės konteksto, kuriame turėtų būti nustatyti nauji nuosavi ištekliai, svarbą.

C.  Siekiant vienintelio tikslo – reaguoti į COVID-19 krizės padarinius, Komisijai pagal Sprendimo dėl nuosavų išteklių 5 straipsnio 1 dalį bus suteikti įgaliojimai Sąjungos vardu skolintis lėšas kapitalo rinkose neviršijant 750 000 mln. EUR 2018 m. kainomis, iš kurių ne daugiau kaip 390 000 mln. EUR 2018 m. kainomis gali būti panaudota išlaidoms pagal to sprendimo 5 straipsnio 1 dalies b punktą.

D.  Tokių lėšų, panaudotinų išlaidoms pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, pagrindinės sumos grąžinimas ir susijusios mokėtinos palūkanos turės būti finansuojamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto, be kita ko, naudojant pakankamas pajamas iš naujų nuosavų išteklių, nustatytų po 2021 m. Visi susiję įsipareigojimai bus visiškai įvykdyti ne vėliau kaip iki 2058 m. gruodžio 31 d., kaip nustatyta Sprendimo dėl nuosavų išteklių 5 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje. Mokėtinos metinės sumos priklausys nuo išleistų obligacijų išpirkimo terminų ir skolos grąžinimo strategijos, laikantis tos dalies trečioje pastraipoje nurodytos pagrindinės lėšų sumos grąžinimo ribos – 7,5 % didžiausios sumos, naudotinos to sprendimo 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms išlaidoms padengti.

E.  Su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės lėšų grąžinimu susijusios Sąjungos biudžeto išlaidos neturėtų sąlygoti nepagrįsto programų išlaidų arba investicinių priemonių pagal DFP sumažinimo. Taip pat pageidautina sušvelninti valstybėms narėms nustatytų BNP pagrįstų nuosavų išteklių padidėjimą.

F.  Dėl šios priežasties ir siekdamos padidinti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės grąžinimo plano patikimumą ir tvarumą, Institucijos stengsis nustatyti pakankamus naujus nuosavus išteklius, kad būtų padengta suma, atitinkanti numatomas išlaidas, susijusias su grąžinimu. Laikantis universalumo principo tai nereikštų, kad konkretūs nuosavi ištekliai bus skiriami arba asignuojami konkrečios rūšies išlaidoms padengti.

G.  Institucijos pripažįsta, kad nustatant naujų nuosavų išteklių krepšelį DFP turėtų būti remiamas tinkamas Sąjungos išlaidų finansavimas, kartu sumažinant nacionalinių BNP pagrįstų įnašų dalį Sąjungos metinio biudžeto finansavime. Pajamų šaltinių įvairinimas savo ruožtu galėtų padėti siekti išlaidas Sąjungos lygmeniu geriau nukreipti į prioritetines sritis ir bendras viešąsias gėrybes, pasiekiant didelį išlaidų efektyvumą palyginti su nacionalinėmis išlaidomis.

H.  Todėl nauji nuosavi ištekliai turėtų būti suderinti su Sąjungos politikos tikslais ir jais turėtų būti remiami tokie Sąjungos prioritetai kaip Europos žaliasis kursas ir prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa, taip pat jais turėtų būti prisidedama prie sąžiningo apmokestinimo ir kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinimo.

I.  Institucijos sutaria, kad geriausia būtų naujus nuosavus išteklius sukurti tokiu būdu, kad būtų galima gauti „naujų pinigų“. Be to, jos siekia mažinti biurokratiją ir naštą įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir piliečiams.

J.  Nauji nuosavi ištekliai turėtų atitikti paprastumo, skaidrumo, nuspėjamumo ir teisingumo kriterijus. Naujų nuosavų išteklių apskaičiavimas, perkėlimas ir kontrolė neturėtų užkrauti pernelyg didelės administracinės naštos Sąjungos institucijoms ir nacionalinėms administracijoms.

K.  Atsižvelgdamos į griežtus procedūrinius reikalavimus, taikomus naujų nuosavų išteklių nustatymui, institucijos sutaria, kad būtina nuosavų išteklių sistemos reforma turėtų būti įvykdyta atlikus nedaug Sprendimo dėl nuosavų išteklių peržiūrų.

L.  Todėl Institucijos susitaria bendradarbiauti 2021–2027 m. laikotarpiu remdamosi šiame priede išdėstytais principais, siekdamos nustatyti naujus nuosavus išteklius pagal B dalyje pateiktas veiksmų gaires ir jose nustatytas datas.

M.  Institucijos taip pat pripažįsta 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(23) nustatytų geresnės teisėkūros priemonių, visų pirma poveikio vertinimo, svarbą.

A dalis. Įgyvendinimo principai

1.  Komisija pateiks reikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujų nuosavų išteklių ir galimų kitų naujų nuosavų išteklių, kaip nurodyta 10 punkte, laikydamasi geresnės teisėkūros principų. Šiame kontekste ji deramai atsižvelgs į Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymus. Tie pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų bus teikiami kartu su atitinkamais teisės aktais dėl nuosavų išteklių įgyvendinimo.

2.  Institucijos susitaria dėl šių pagrindinių naujų nuosavų išteklių krepšelio nustatymo principų:

a)  surinkti sumą pasitelkiant naujus nuosavus išteklius, kurios pakaktų visoms numatomoms lėšų, pasiskolintų naudoti Sprendimo dėl nuosavų išteklių 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoms išlaidoms – pagrindinės sumos grąžinimo išlaidoms ir palūkanų išlaidoms – padengti, kartu laikantis universalumo principo. Pajamos iš nuosavų išteklių, viršijančios grąžinimo poreikį, toliau naudojamos Sąjungos biudžetui finansuoti kaip bendrosios pajamos pagal universalumo principą;

b)  siekti, kad dėl išlaidų, kurios padengia Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės finansavimo išlaidas, nesumažėtų išlaidos Sąjungos programoms ir fondams;

c)  suderinti nuosavus išteklius su Sąjungos prioritetais, pavyzdžiui, kova su klimato kaita, žiedine ekonomika, prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusia Europa, ir prisidėti prie sąžiningo apmokestinimo bei kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinimo;

d)  laikytis paprastumo, skaidrumo ir sąžiningumo kriterijų;

e)  užtikrinti pajamų srauto stabilumą ir nuspėjamumą;

f)  neužkrauti pernelyg didelės administracinės naštos Sąjungos institucijoms ir nacionaliniams administratoriams;

g)  pageidautina gauti papildomų „naujų“ pajamų;

h)  be to, siekti mažinti biurokratiją ir naštą įmonėms, visų pirma MVĮ, ir piliečiams.

3.  Europos Parlamentas ir Taryba, nepagrįstai nedelsdami ir laikydamiesi savo vidaus procedūrų, išnagrinės bei aptars 1 punkte nurodytus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir imsis tolesnių veiksmų dėl jų, kad būtų lengviau greitai priimti sprendimą. Komisijai pateikus pasiūlymus, Europos Parlamento nariai ir Tarybos atstovai svarstymų metu susitiks dalyvaujant Komisijos atstovams, kad informuotų vieni kitus apie atitinkamą padėtį. Be to, Institucijos pradės nuolatinį dialogą, kad įvertintų pažangą, padarytą įgyvendinant veiksmų gaires.

B dalis. Veiksmų gairės dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo

Pirmas etapas: 2021 m.

4.  Visų pirma bus nustatyta ir nuo 2021 m. sausio 1 d. pradėta taikyti nauja nuosavų išteklių rūšis, sudaryta iš dalies pajamų, gautų iš nacionalinių įnašų, apskaičiuotų remiantis neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų svoriu, kaip nustatyta Sprendime dėl nuosavų išteklių. Planuojama, kad tas sprendimas įsigalios 2021 m. sausio mėn., jei jį patvirtins valstybės narės, vadovaudamosi atitinkamomis jų konstitucinėmis nuostatomis.

5.  Komisija paspartins darbą ir, atsižvelgdama į 2020 m. pradėtus poveikio vertinimus, ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn. šiuo pagrindu pateiks pasiūlymus dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo ir dėl skaitmeninio mokesčio, kartu pateikdama pasiūlymą nustatyti naujus nuosavus išteklius, kad juos būtų galima nustatyti ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d.

6.  2021 m. pavasarį Komisija peržiūrės ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, įskaitant galimą jos išplėtimą apimant aviaciją ir jūrų transportą. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn. ji pasiūlys nuosavus išteklius, pagrįstus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

7.  Institucijos sutaria, kad pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra tarpusavyje susiję teminiu požiūriu ir todėl būtų pagrįsta juos aptarti vadovaujantis tais pačiais principais.

Antras etapas: 2022 m. ir 2023 m.

8.  Laikantis pagal Sutartis taikytinų procedūrų, jei valstybės narės patvirtins vadovaudamosi jų atitinkamomis konstitucinėmis nuostatomis, šiuos naujus nuosavus išteklius numatoma nustatyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d.

9.  Taryba apsvarstys šių naujų nuosavų išteklių klausimą ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima nustatyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d.

Trečias etapas: 2024–2026 m.

10.  Komisija, remdamasi poveikio vertinimais, pasiūlys papildomų naujų nuosavų išteklių, kurie galėtų apimti finansinių sandorių mokestį ir finansinį įnašą, susijusį su įmonių sektoriumi, arba naują bendrą pelno mokesčio bazę. Komisija turi stengtis pateikti pasiūlymą ne vėliau kaip 2024 m. birželio mėn.

11.  Laikantis pagal Sutartis taikytinų procedūrų, jei valstybės narės patvirtins vadovaudamosi jų atitinkamomis konstitucinėmis nuostatomis, tokie papildomi nauji nuosavi ištekliai turėtų būti nustatyti ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d.

12.  Taryba apsvarstys šių naujų nuosavų išteklių klausimą ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima nustatyti ne vėliau kaip 2026 m. sausio 1 d.

(1) OL C 363, 2020 10 28, p. 179.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0124.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206.
(6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0220.
(7) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(8) … m. … … d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/…, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L …, …, p. …).
(9)+ OL: prašom tekste įrašyti dokumente ST 9971/20 (2020/0111(NLE)) esančio reglamento numerį, o atitinkamoje išnašoje – jo priėmimo datą, numerį ir OL nuorodą.
(10) … m. … … d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/…, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L […], p. […]).
(11)+ OL: prašom tekste įrašyti dokumente ST 9970/20 (2018/0166(APP)) esančio reglamento numerį, o atitinkamoje išnašoje – jo priėmimo datą, numerį ir OL nuorodą.
(12) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(13) … m. … … d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/… dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L…, …, p. …).
(14)++ OL: prašom tekste įrašyti dokumente ST 10046/20 (2018/0135(CNS)) esančio sprendimo numerį, o atitinkamoje išnašoje – jo priėmimo datą, numerį ir OL nuorodą.
(15)+ OL: prašom įrašyti šio Susitarimo paskutinio pasirašymo datą.
(16) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(17) Kaip išdėstyta Taryboje posėdžiavusių Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių atstovų vidaus susitarime dėl Europos Sąjungos pagalbos finansavimo pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą vadovaujantis AKR ir ES partnerystės susitarimu ir dėl finansinės paramos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ketvirtoji dalis (OL L 210, 2013 8 6, p. 1), ir ankstesniuose vidaus susitarimuose.
(18) 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1).
(19) Įvairius etapus sudaro: einamųjų finansinių metų biudžetas (įskaitant priimtus taisomuosius biudžetus), pradinis biudžeto projektas, Tarybos pozicija dėl biudžeto projekto, Europos Parlamento pakeitimai dėl Tarybos pozicijos ir Komisijos pateikti taisomieji raštai (jeigu jų dar visiškai nepatvirtino Institucijos).
(20) Techniniu požiūriu nebediskutuotina laikoma biudžeto eilutė – eilutė, dėl kurios nekyla Europos Parlamento ir Tarybos tarpusavio nesutarimų ir dėl kurios nebuvo pateiktas taisomasis raštas.
(21) Kai Komisija pateikia pasiūlymą dėl Tarybos akto pagal SESV 122 straipsnį, kuris gali daryti apčiuopiamą poveikį biudžetui, taikoma procedūra, nustatyta … m. … … d. bendroje Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijoje dėl naujų pasiūlymų, grindžiamų SESV 122 straipsniu ir galinčių daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, biudžetinio tikrinimo (OL …).
(22)+ OL: prašom išnašoje įrašyti dokumente SN 3633/3/20/REV3 ADD1 pateiktos bendros deklaracijos priėmimo datą ir užpildyti OL nuorodą.
(23) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).


Nauja Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirta strategija
PDF 205kWORD 59k
2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos Europos mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtos strategijos (2020/2131(INI))
P9_TA(2020)0359A9-0237/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje pateikiama nuoroda į vidaus rinką, darnų vystymąsi ir socialinę rinkos ekonomiką,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius(2) (Pavėluotų mokėjimų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl šeimos verslo įmonių Europoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga“ (COM(2011)0078) ir 2011 m. gegužės 12 d. Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011)0870),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 7 d. Komisijos komunikatą „Pažangus reglamentavimas – atsižvelgti į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius“ (COM(2013)0122),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“ (COM(2016)0733),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Patikslinta 2020 m. Komisijos darbo programa“ (COM(2020)0440),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. parengtą 2018–2019 m. metinę ataskaitą dėl Europos MVĮ,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. pavasario ekonominę prognozę,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 22 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 02/2020 „Veikianti MVĮ priemonė: veiksminga ir novatoriška programa, kurią įgyvendinant susiduriama su sunkumais“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 11 d. paskelbto 2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. paskelbtą Pasaulio banko ataskaitą „Pasaulio ekonomikos perspektyvos“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. EBPO ataskaitą „Trūkstami verslininkai 2019 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0237/2020),

A.  kadangi 2020 m. kovo 10 d. paskelbtas Komisijos komunikatas „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“, o 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė COVID-19 pandemijos pavojų(10), kuris padarė reikšmingą poveikį ekonominei, socialinei ir politinei aplinkai, kurioje veikia MVĮ, ir dėl kurio tapo būtina strategijos peržiūra, atsižvelgiant į daugelį pasikeitusių ekonominių, socialinių ir politinių sąlygų; kadangi 2020 m. kovo mėn. pateiktoje Komisijos strategijoje vis dar siūlomi būdai, kaip spręsti struktūrinius ekonominius, socialinius ir su aplinka susijusius uždavinius, su kuriais MVĮ susidūrė prieš COVID-19 krizę, taip pat kitus su skaitmenine ir žaliąja pertvarka susijusius būsimus uždavinius; kadangi Komisija turėtų pateikti atnaujintą komunikato dėl naujos MVĮ strategijos versiją, kurioje atsispindėtų šioje rezoliucijoje iškelti klausimai; kadangi Europos konkurencingumas atsilieka nuo kitų išsivysčiusios ekonomikos šalių, o tai kelia grėsmę Europos galimybėms užtikrinti gerovę ir klestėjimą;

B.  kadangi 24 milijonai MVĮ sudaro 27 ES valstybių narių ekonomikos pagrindą ir iki pandemijos jose buvo sukuriama daugiau kaip pusė ES BVP, o jose dirbo apie 100 mln. darbuotojų; kadangi 98,9 % ES nefinansinės ekonomikos įmonių yra mažosios įmonės, turinčios mažiau nei 49 darbuotojus(11); kadangi labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu yra labai kompleksinės ir nevienalytės, kalbant apie jų dydį ir labai įvairius veiklos sektorius, kuriuose jos dalyvauja; kadangi MVĮ yra gyvybiškai svarbios Europos pramonės vertės grandinių plėtrai ir atsparumui ir labai prisideda prie vietos, regioninės ir nacionalinės ekonomikos;

C.  kadangi MVĮ turėtų būti Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės strategijos pagrindas ir turėtų būti tinkamai remiamos joms pritaikytomis finansinėmis priemonėmis ir MVĮ palankia teisėkūros aplinka, kad jos galėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant Europos ekonomikos augimą ir įgyvendinant platesnio masto Sąjungos strateginius tikslus, įskaitant aplinkos apsaugos tikslus iki 2050 m.; kadangi Parlamentas savo rezoliucijoje „Suderinti ES veiksmai kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais“ pabrėžė, kad Europos žaliasis kursas ir skaitmeninė pertvarka turėtų palengvinti ekonomikos atgaivinimą ir atstatymą po COVID-19 krizės; kadangi MVĮ turi aktyviai dalyvauti ir remti ES skaitmeninę strategiją ir Europos žaliąjį kursą, kad padidintų savo konkurencingumą ir atskleistų savo skaitmeninimo, novatoriškų sprendimų diegimo ir neatidėliotinų aplinkos ir visuomenės problemų sprendimo potencialą; kadangi MVĮ indėlis bus labai svarbus sėkmingam šių strategijų įgyvendinimui;

D.  kadangi dėl pandemijos sukeltos ekonomikos krizės ir pablogėjusių ekonominių perspektyvų didelis ir neapibrėžtas skaičius MVĮ ir startuolių atsidūrė ties nemokumo riba; kadangi 2018 m. tik su 40 % bendrovių buvo atsiskaityta laiku; kadangi likvidumo krizė, nuo kurios kenčia daugelis MVĮ, ne tik turi neigiamą įtaką jų kasdieniam veikimui, bet ir turės poveikį būsimoms jų augimo perspektyvoms, nes bus užkertamas kelias tinkamai planuoti ilgalaikes investicijas;

E.  kadangi Europos Centrinio Banko (ECB) reaguojant į pandemijos sukeltą krizę sukurta specialioji pirkimo programa daugiausiai padeda stambioms bendrovėms, kurios yra labiau priklausomos nuo komercinių skolų rinkos, tačiau negerina finansinių sąlygų MVĮ; kadangi ES ir valstybių narių veiksmai turėtų būti ryžtingi ir neatidėliotini, siekiant kuo labiau sumažinti ekonominę, socialinę ir strateginę riziką, susijusią su šių bendrovių skaičiaus mažėjimu; pripažįsta, kad Sąjungoje bankų skolinimas tradiciškai yra pagrindinis MVĮ išorės finansavimo šaltinis, sudarantis daugiau nei tris ketvirtadalius MVĮ finansavimo, todėl MVĮ ypač jautriai reaguoja į bankų skolinimo sąlygų griežtinimą; kadangi MVĮ neturi priemonių, kad galėtų įveikti užsitęsusią krizę, o nacionalinės priemonės neturėtų neigiamai paveikti ES vidaus rinkos;

F.  kadangi dėl COVID-19 krizės susidariusio kapitalo trūkumo poveikis skirtinguose sektoriuose, įvairių tipų bendrovėse ir valstybėse narėse bus skirtingas, o tai lems skirtumus vidaus rinkoje; kadangi svarbu išlaikyti vienodas sąlygas siekiant kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus vidaus rinkoje, o skirtingi valstybių narių augimo rezultatai yra viena iš nevienodo ekonominio vystymosi ES priežasčių; kadangi MVĮ dar labiau kenčia nuo didelės ir dažnai nereguliuojamos pasaulinės konkurencijos;

G.  kadangi EBPO paskelbtame ekonomikos perspektyvų dokumente neatmetama galimybė, kad kitos rimtos COVID-19 bangos atveju iki 2021 m. pabaigos bus prarasta daugiau pajamų nei per bet kurią ankstesnę pastarųjų 100 metų recesiją(12); kadangi po COVID-19 protrūkio teikiama valstybės pagalba neturėtų iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje tarp skirtingų šalių MVĮ; kadangi pandemija parodė, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų yra itin svarbus, ir atkreipė dėmesį į būtinybę skaitmeninti ekonomiką, kad ateityje būtų užtikrintas didesnis atsparumas, tačiau aplinkos apsaugos problemos išlieka ir jas reikia spręsti; kadangi ES susiduria su didele pasaulinio lygmens veikėjų konkurencija; kadangi inovacijos yra veiksmingas būdas MVĮ užtikrinti ilgalaikį ir tvarų augimą;

H.  kadangi tikimasi, jog diegiant aplinkosaugos požiūriu tvarią praktiką, inovacijas ir technologijas bus sukurta naujų darbo vietų ir verslo galimybių MVĮ, kartu stiprinant jų konkurencingumą ir mažinant išlaidas, jei tik sudaromos tinkamos administracinės, reglamentavimo ir techninės sąlygos; kadangi daugelis MVĮ nori pagerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą, išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, skaitmeninių technologijų naudojimą ir novatoriškų sprendimų diegimą, o visa tai bus itin svarbu remiant jų ilgalaikį ir tvarų augimą ir konkurencingumą, taip pat suteikiant joms galimybę atlikti pagrindinį vaidmenį tiesiogiai diegiant ekologines inovacijas; kadangi šiuo tikslu turėtų būti sudarytos geresnės galimybės gauti finansavimą ir techninę paramą;

I.  kadangi pagal Komisijos 2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą(13) daugelis MVĮ vis dar negali visapusiškai pasinaudoti skaitmeninimo galimybėmis ir atsilieka nuo didelių bendrovių tiek skaitmeniniais įgūdžiais, tiek savo veiklos skaitmeninimu, iš dalies dėl nesąžiningos tarptautinių bendrovių konkurencijos; kadangi tos pačios taisyklės turėtų būti taikomos tiek skaitmeninėse, tiek neskaitmeninėse bendrosiose rinkose, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir išvengta neigiamo poveikio darbo ir socialinėms teisėms; kadangi duomenų naudojimas gali suteikti konkurencinį pranašumą ir sudaryti sąlygas MVĮ pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos teikiamais privalumais, o dėmesys skaitmeniniam raštingumui ir įgūdžiams turėtų būti derinamas su didesnėmis ES investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą, taip pat MVĮ prieigos prie duomenų gerinimu ir sąžiningomis komercinėmis ir reguliavimo sistemomis esant bet kokiems rinkos santykiams, t. y. verslo tarpusavio, verslo su vartotojais ir verslo su valdžios sektoriumi;

J.  kadangi vienas iš pagrindinių iššūkių, trukdančių pasinaudoti skaitmeninimo galimybėmis, yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas; kadangi Komisija, valstybės narės ir vietos valdžios institucijos turėtų imtis veiksmų verslo aplinkai gerinti, kad būtų užtikrintas MVĮ konkurencingumas ir tvarus bei ilgalaikis Sąjungos ekonomikos augimas; kadangi Sąjungos MVĮ strategija – tai galimybė skatinti menkai atstovaujamų grupių verslumo kultūrą ir sudaryti joms sąlygas visapusiškai išnaudoti galimybes, atsirandančias dėl skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos;

K.  kadangi verslumo kultūros stiprinimas gali sudaryti sąlygas MVĮ visapusiškai prisidėti prie dvejopos pertvarkos ir ja pasinaudoti, taip pat didinti kuriamų darbo vietų skaičių, taigi ir MVĮ poveikį darbo rinkai; kadangi moterys sudaro 52 % visų ES gyventojų, bet tik 34,4 % visų savarankiškai dirbančių asmenų ir 30 % visų pradedančiųjų verslininkų ES(14); kadangi moterų kūrybingumo ir verslumo potencialas lieka neišnaudotas ir turėtų būti labiau plėtojamas;

L.  kadangi reikėtų sumažinti reguliavimo naštą, pavyzdžiui finansines ir nereikalingas reikalavimų laikymosi išlaidas, atsirandančias dėl pernelyg didelio reguliavimo ir pernelyg sudėtingų administracinių procedūrų, įskaitant problemas, susijusias su patentų ginčų nagrinėjimu, pvz., intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, taip pat finansavimo galimybių požiūriu; kadangi inovacijos nėra susijusios su reguliavimu, bet jas skatina bendradarbiavimo pastangos, kai įmonės sąveikauja siekdamos keistis žiniomis ir informacija bei derinti idėjas ir finansavimą su partneriais platesnių inovacijų sistemų pagrindu; kadangi subsidijos, o ne mokesčių kreditai paprastai lengviau pasiekia MVĮ arba veiklą, kurią galbūt dažniau pasirenka MVĮ;

M.  kadangi ES MVĮ apibrėžtis yra pateikiama daugiau kaip 100 ES teisės aktų, apimančių įvairiausias ES politikos sritis; kadangi Komisija toliau nagrinės dabartinę apibrėžtį ir teiks ataskaitas apie naujausiose viešose konsultacijose kilusius klausimus, pvz., sudėtingas nuosavybės struktūras arba galimą blokavimo poveikį (angl. lock-in effects); kadangi Komisija vis dar turi įgyvendinti 2016 m. rugsėjo 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame reikalaujama išaiškinti „nepriklausomumo“ ir „savarankiškumo“ kriterijus;

N.  kadangi labai mažos įmonės sudaro reikšmingą Europos MVĮ dalį ir dažnai susiduria su sunkumais gauti finansavimą, taip pat įgyjant žinių apie Europos ir nacionaliniu lygmeniu prieinamas galimybes; kadangi šios kategorijos įmonės taip pat labai nukentėjo per COVID-19 krizę ir, nepažeidžiant dabartinės MVĮ apibrėžties, jos turėtų gauti daugiau paramos ir būti labiau skatinamos;

O.  kadangi vidutinės kapitalizacijos įmonės labai prisideda siekiant užimtumo ir augimo, ypač kai kuriose valstybėse narėse; kadangi Komisija, įgyvendindama REFIT iniciatyvą, turėtų įvertinti poreikį nustatyti atskirą vidutinės kapitalizacijos įmonių apibrėžtį, kad būtų galima taikyti tikslines priemones, kartu užtikrinant, kad dėl to nebūtų išplėsta esama MVĮ apibrėžtis ir jokiu būdu nebūtų pakenkta MVĮ paramai;

Struktūrinės problemos prieš COVID-19 krizę

1.  palankiai vertina Komisijos MVĮ strategiją ir pritaria jos nuomonei, kad MVĮ yra labai svarbios Europos ekonomikai; pabrėžia poreikį atnaujinti MVĮ strategiją atsižvelgiant į COVID-19 krizę, kartu sutelkiant dėmesį į pažangą pereinant prie socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu atsparios visuomenės ir konkurencingos ekonomikos, todėl ragina MVĮ strategiją suderinti su pramonės strategija, Europos duomenų strategija(15) ir Europos žaliuoju kursu, kad vykdant dvejopą pertvarką būtų aktyviai įtrauktos ir remiamos visos MVĮ, siekiant didesnio konkurencingumo, ilgalaikio augimo ir didesnio atsparumo;

2.  be to, ragina imtis priemonių, kuriomis būtų gerinama verslo kūrimo aplinka ir stiprinama verslumo dvasia, be kita ko, mažinant MVĮ tenkančią administracinę naštą; atsižvelgdamas į tai, ragina priimti MVĮ veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti aiškūs tikslai, etapai ir tvarkaraštis, kartu vykdant reguliarią stebėseną, rengiant ataskaitas ir vertinimus; šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia stiprinti verslumo dvasią Sąjungoje ir sudaryti sąlygas naujoms įmonėms ir esamoms MVĮ klestėti ir diegti inovacijas, taip prisidedant prie Sąjungos ekonominio, socialinio bei aplinkos tvarumo ir ekonominio konkurencingumo;

3.  pripažįsta, kad per didelė administracinė ir reguliavimo našta gali varžyti MVĮ galimybes klestėti, nes jos neturi reikiamų išteklių, kad galėtų laikytis sudėtingų biurokratinių reikalavimų;

4.  todėl palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pradėti vadovautis principu „kiek plius, tiek minus“, tačiau primena, kad taip tik išlaikomas status quo teisės aktuose, o toks užmojis nėra pakankamas; taip pat pabrėžia, kad valstybės narės turi vengti perteklinio reglamentavimo – tai būtų pirmas žingsnis siekiant suvaldyti naują reglamentavimo bangą; primena, kad viešasis administravimas tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu yra labai svarbus užtikrinant palankias sąlygas verslui ir, pavyzdžiui, skatinant investicijas, kuriomis siekiama didinti ekonomikos konkurencingumą, kartu išlaikant aukščiausius skaidrumo, darbuotojų sveikatos, teisių ir saugos bei aplinkos apsaugos standartus;

5.  todėl ragina valstybes nares ir Komisiją pripažinti geresnio reglamentavimo ir supaprastinimo poreikį ir priimti veiksmų gaires, kuriose būtų numatyti konkretūs ir privalomi tikslai bei rodikliai, nes tai yra būtina sąlyga, kad ekonomika galėtų atsigauti, būtų galima diegti inovacijas ir išsaugoti ES įmonių konkurencingumą; pažymi, kad kelios valstybės narės yra nustačiusios kiekybinius tikslus – iki 30 %(16) sumažinti administracinę naštą, ir ragina Komisiją nustatyti plataus užmojo ir privalomus kiekybinius ir kokybinius administracinės naštos mažinimo tikslus ES lygmeniu, kuo greičiau atlikus poveikio vertinimą ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2021 m. birželio mėn., prieš Komisijai parengiant komunikatą;

6.  pažymi, kad šiose veiksmų gairėse turėtų būti nustatytos sritys, kuriose reikėtų gerokai sumažinti MVĮ tenkančią administracinę ir reguliavimo naštą, siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas, įskaitant biurokratiją, ir padėti valstybėms narėms sparčiai sumažinti taisyklių skaičių, kartu užtikrinant darbuotojų teises, socialinius ir sveikatos standartus bei aplinkos apsaugą; pabrėžia, kad siekiant stebėti biurokratijos mažinimo veiksmingumą svarbu atlikti ir tokių priemonių ex post vertinimą, atsižvelgiant į MVĮ perspektyvą ir nekenkiant darbuotojų teisėms;

7.  ragina gerinti reglamentavimo suderinamą, kartu užtikrinant pažangų skaitmeninimą, didesnį patogumą naudotojams, paprastesnes procedūras ir saugesnes bei privatumą užtikrinančias duomenų tvarkymo procedūras; atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti didesnę ir tikslingesnę nacionalinio ir ES lygmens techninę ir administracinę pagalbą, keitimąsi geriausia patirtimi ir mokymo galimybes MVĮ; ragina Komisiją sukurti vieną bendrą skaitmeninę prieigą, kurioje būtų teikiamos visos užklausos dėl MVĮ galimybių gauti ES finansavimą, ir užtikrinti, kad į ES paramos sistemas, be kita ko, skirtas COVID-19 padariniams šalinti, būtų įtrauktas stiprus MVĮ komponentas;

8.  palankiai vertina laimėjimus geresnio reglamentavimo principų taikymo srityje; pabrėžia, kad reikia siekti tolesnės pažangos, visų pirma formų ir procedūrų supaprastinimo ir standartizavimo srityje, nuosekliai įgyvendinant vienkartinio duomenų pateikimo ir standartinio paslaugų skaitmeninimo principus tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu ir apskritai mažinant administracinę naštą;

9.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti COVID-19 krizės ekonominį ir socialinį poveikį MVĮ ir atsižvelgti į MVĮ dėl COVID-19 krizės kylančius sunkumus, kai bus atliekami poveikio vertinimai prieš teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų;

10.  todėl ragina atlikti privalomą tyrimą, kuris leistų MVĮ aspektu įvertinti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų sąnaudas ir naudą, įskaitant jų ekonominį poveikį ir poveikį MVĮ darbuotojams; tikisi, kad visuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų bus visapusiškai atsižvelgta į poveikio MVĮ tyrimo rezultatus ir bus aiškiai parodyta, kaip būtų pasiektas supaprastinimas, ir, jei įmanoma, parengtos papildomos rekomendacijos, kad būtų išvengta nereikalingos administracinės ar reguliavimo naštos MVĮ; primena, kad ES teisėkūros proceso metu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama poveikio vertinimų kokybei, o ne kuo greitesniam iniciatyvų užbaigimui; ragina valstybes nares kaupti ir skatinti geriausią patirtį ir parengti gaires dėl sisteminio MVĮ tyrimų vykdymo, taip pat ir nacionaliniu lygmeniu;

11.  ragina Komisiją užtikrinti Reglamentavimo patikros valdybos (RPV) veiksmingumą ir tinkamą veikimą užtikrinant, kad jos daugumą sudarytų išorės ekspertai ir ji turėtų Jungtinio tyrimų centro paramą; pakartoja, kad turi būti užtikrintas RPV ir jos darbo nepriklausomumas, skaidrumas ir objektyvumas ir kad valdybos nariams neturėtų būti taikoma jokia politinė kontrolė, interesų konfliktai ar šališkumas; ragina Komisiją užtikrinti subalansuotą atstovavimą didelėms ir mažoms įmonėms visose atitinkamose su ES politikos formavimu susijusiose institucijose ir komitetuose, įskaitant RPV; mano, kad dabartinis reikalavimas turėti RPV tik vieną MVĮ atstovą, atstovaujantį visoms MVĮ visuose sektoriuose, yra nepakankamas, atsižvelgiant į didelę MVĮ įvairovę Europoje;

12.  ragina atnaujinti iniciatyvos „Small Business Act“ (SBA) įgyvendinimą; pabrėžia, kad reikia nuosekliai taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir stiprinti principą „svarbiems klausimams skirti daug dėmesio, o nesvarbiems – mažai“, kad ES ir nacionalinės teisės aktuose būtų užtikrintas tinkamas dėmesys MVĮ ir kad tai taptų pagrindu naujam tarpinstituciniam įsipareigojimui mažinti administracinę naštą;

13.  atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą paskirti specialųjį ES MVĮ atstovą siekiant suteikti daugiau matomumo MVĮ problemoms; be to, ragina Komisiją paskirti MVĮ atstovą į centrinį padalinį prie Komisijos Pirmininko būstinės, kad jis galėtų stebėti visuose generaliniuose direktoratuose svarstomus su MVĮ susijusius klausimus; ragina Komisiją remtis dabartiniu MVĮ veiklos peržiūros procesu ir dalyvauti kasmet rengiamose diskusijose dėl „MVĮ Sąjungos padėties“, kurios vyks Parlamento plenariniame posėdyje; pabrėžia galimybę stiprinti MVĮ atstovo tinklo ir MVĮ atstovaujančių nacionalinių ir vietos organizacijų bendradarbiavimą;

14.  mano, kad ES tikslai tvarumo ir skaitmeninimo srityse turėtų visapusiškai atitikti finansinius ir kitus išteklius, kad valstybės narės galėtų skatinti MVĮ pertvarką šiose srityse, nes tai ypač svarbu mažiau išsivysčiusiems regionams; pabrėžia, kad šie tikslai negali prieštarauti vieni kitiems, o priešingai – turi vienas kitą papildyti ir būti įgyvendinami kartu su priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti darbo vietas užtikrinant darbuotojų teises ir gerinant darbo sąlygas;

15.  apgailestauja dėl to, kad MVĮ susiduria su didesniais sunkumais gauti finansavimą, nei didesnės įmonės, be kita ko, dėl įvairių piniginių priemonių ir reglamentavimo sistemos; atsižvelgdamas į tai, siūlo imtis veiksmų, kad MVĮ, įskaitant labai mažas įmones ir startuolius, turėtų daugiau galimybių gauti kreditą; primena, kad MVĮ paprastai neturi pakankamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų vienodomis sąlygomis su kitais suinteresuotaisiais subjektais, ypač tarptautinėmis bendrovėmis, dalyvauti prieigos prie finansinių priemonių procese;

16.  reiškia susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais susiduria dauguma MVĮ, ypač tos, kurių kapitalizacija ribota, norėdamos pasinaudoti EIB finansavimo linijomis, ir ragina nustatant prieigos sąlygas atsižvelgti į poreikį užtikrinti aktyvesnį MVĮ dalyvavimą; apgailestauja dėl to, kad daugelis MVĮ, įskaitant labai mažas įmones ir startuolius, negali pasinaudoti ES finansavimu dėl to, kad jiems trūksta informacijos apie esamas galimybes, taip pat dėl lėtų ir pernelyg sudėtingų susijusių procedūrų ir tinkamumo kriterijų; ragina Komisiją pašalinti tokias kliūtis supaprastinant procedūras, užtikrinant internetinę prieigą prie informacijos ir toliau remiant MVĮ ir labai mažoms įmonėms specialiai pritaikytas paskatas;

17.  šiuo atžvilgiu primena valstybėms narėms ir Komisijai, kad reikia nedelsiant atkurti MVĮ likvidumą, siekiant užtikrinti jų veikimo pagrindą, ir įspėja, kad MVĮ, ypač labai mažų įmonių, – turint omenyje jų struktūrines problemas, palyginti su didesnėmis įmonėmis, – išlikimas po COVID-19 priklausys nuo spartaus sprendimų priėmimo, tinkamo finansavimo ir greito likvidumo užtikrinimo;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares kuo geriau pasinaudoti būsimomis ES priemonėmis pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP), atsižvelgiant į konkrečius vietos bendruomenių poreikius ir, kai įmanoma, į esamus sektorių ir nacionalinius ypatumus; primena, jog tikimasi, kad jos, be kita ko, nukreips investicijas į MVĮ;

19.  apgailestaudamas pažymi, kad Ekonomikos gaivinimo plane MVĮ skiriama nedaug dėmesio, ir ragina numatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta supaprastinta MVĮ prieiga;

20.  primygtinai ragina Komisiją geriau pritaikyti ES finansavimą, kad būtų pritraukta daugiau neskaitmeninių, aukštųjų technologijų ir novatoriškų MVĮ, ir taip pat ragina kuriant naujas ES priemones atsižvelgti į tai, ar MVĮ galės pagrįstai pasinaudoti tokiu finansavimu ir ar jis atitinka jų poreikius, ir užtikrinti, kad MVĮ galėtų gauti tiek pat naudos, kiek ir visi kiti vertės grandinėje dalyvaujantys partneriai, kad būtų užtikrintas Europos konkurencingumas pasaulyje; primena, kad, siekiant padėti startuoliams klestėti, labai svarbu užtikrinti „ilgalaikio kapitalo“, kuriuo siekiama gauti ilgalaikėms investicijoms būdingos naudos ir kurio teikėjai gali išlaikyti savo investicijas net ir esant trumpalaikėms nepalankioms sąlygoms, pasiūlą;

21.  pabrėžia, jog būtina, kad ES įstaigos aktyviai bendrautų su MVĮ tinklais ir organizacijomis vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų galima laiku teikti informaciją ir gaires, kaip pasinaudoti esamomis ir planuojamomis ES finansavimo galimybėmis; primena Komisijai, kad ji pasinaudotų visomis turimomis ryšių palaikymo priemonėmis, taip pat rengtų konkursus studentams ir jauniems verslininkams;

22.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti nediskriminacines galimybes gauti bankų paskolas MVĮ, be kita ko, toms, kurių verslo modeliai orientuoti į nematerialųjį turtą; primena, kad galimybė gauti finansavimą yra pagrindinis augimą, tvarią pertvarką ir inovacijas skatinantis veiksnys, ir ragina toliau remti novatoriškus verslo modelius; apgailestauja dėl skirtingose ES šalyse įsikūrusioms MVĮ taikomų skirtingų kredito teikimo sąlygų ir ragina valstybes nares bendradarbiauti su finansų ir bankų sektoriais, atsižvelgiant į jų įsipareigojimą užtikrinti visapusiškas ir sąžiningas MVĮ galimybes gauti banko paskolas;

23.  pabrėžia, kad vien tik kapitalo rinkų skiriamo finansavimo nepakaks siekiant pateikti MVĮ tinkamus sprendimus, ir mano, kad finansinių paslaugų sektorius turi būti stabilus ir pasiūlyti MVĮ, labai mažoms įmonėms ir savarankiškai dirbantiems verslininkams įvairias ir ekonomiškai efektyvias specialiai pritaikyto finansavimo galimybes; todėl pabrėžia, kokie svarbūs yra tradiciniai bankininkystės modeliai, įskaitant mažus regioninius bankus ir taupymo kooperatyvus; ragina EIB glaudžiau bendradarbiauti su valstybėse narėse veikiančiais finansų tarpininkais, skleidžiant MVĮ svarbią informaciją, siekiant pagerinti jų galimybes gauti finansavimą;

Nauji dėl COVID-19 pandemijos kylantys iššūkiai

24.  primena, kad turi būti skubiai užtikrintas MVĮ likvidumas, taip pat turi būti sustiprintos MVĮ rekapitalizavimo priemonės; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją spręsti vėluojančių mokėjimų problemą, dėl kurios MVĮ ir toliau susiduria su dideliais likvidumo uždaviniais, ir primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, įgyvendinti Pavėluotų mokėjimų direktyvą, ypač kiek tai susiję su viešojo administravimo institucijomis ir įmonių tarpusavio santykiais;

25.  primygtinai ragina Komisiją stiprinti Pavėluotų mokėjimų direktyvos stebėseną ir vykdymo užtikrinimą ir įvertinti poreikį ją persvarstyti siekiant užtikrinti, kad vidaus rinkoje būtų užtikrinti skubūs mokėjimai kaip norma, tiek vykdant įmonių tarpusavio sandorius, visų pirma iš didesnių įmonių – mažesnėms, tiek sandorius tarp valdžios sektoriaus ir verslo subjektų; ragina Europos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens valdžios institucijas rodyti tinkamą pavyzdį visada laiku mokant MVĮ ir, atsižvelgdamas į tai, ragina aktyviai taikyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras tais atvejais, kai direktyva nėra tinkamai įgyvendinama;

26.  pripažįsta, kad reikia laikinai sušvelninti valstybės pagalbos taisykles ir pripažinti, kad jos lėmė netolygų priemonių įgyvendinimą visoje Sąjungoje; ragina Komisiją ir Tarybą skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas tarp valstybių narių;

27.  pažymi, kad ateityje vertinant ir persvarstant valstybės pagalbos taisykles turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į ypatumus ir geografiniu požiūriu nepalankias sąlygas, su kuriomis susiduria atokiausiose teritorijose įsikūrusios MVĮ, įskaitant esančias salose, atokiausiuose regionuose ir kalnuotose vietovėse, taip pat kitose vietovėse, įskaitant neperiferines vietoves, kurioms poveikį daro precedento neturinčios gaivalinės nelaimės;

28.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad COVID-19 krizė labiausiai paveikė turizmo, apgyvendinimo paslaugų, kultūros, kūrybos pramonės, transporto, prekybos mugių ir renginių sektorius, kurių didelę dalį sudaro MVĮ; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti nuolatines skubias priemones, kuriomis siekiama atkurti ir išlaikyti keliautojų ir paslaugų teikėjų tarpusavio pasitikėjimą; pabrėžia, kad šiems sektoriams reikia sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas lemiantį reglamentavimą, nustatyti geriausius sektoriaus gaivinimo būdus ir užtikrinti nukentėjusių sektorių darbuotojų teisių apsaugą; primena, kad svarbu pagerinti kultūros ir kūrybos sektoriuje veikiančių MVĮ galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir paramos programomis, nes COVID-19 krizė parodė, kokios jos yra svarbios mūsų ekonomikai ir socialiniam gyvenimui;

29.  primygtinai ragina valstybes nares užimtumo apsaugą ir MVĮ bei startuolių išlikimą pripažinti svarbiausiais politiniais prioritetais, pateikiant konkrečias priemones siekiant remti ekonomiškai perspektyvias MVĮ ir startuolius, kuriems gresia nemokumas, visų pirma atsižvelgiant Europos Vadovų Tarybos pasiūlymą panaikinti Mokumo palaikymo priemonę; atkreipia dėmesį į iniciatyvą „Paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti“ (SURE), kuria siekiama padengti su nacionalinėmis sutrumpinto darbo laiko sistemomis susijusias išlaidas; ragina Komisiją aktyviai remti valstybes nares į nacionalinę teisę perkeliant Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvą(17), siekiant užtikrinti, kad sunkumų patiriančioms MVĮ būtų suteikta tikra antroji galimybė;

30.  pažymi, kad dėl COVID-19 krizės MVĮ buvo paskatintos diegti novatoriškas technologijas, naujus darbo organizavimo būdus ir skaitmeninius verslo modelius, pvz., e. prekybos, bendradarbiaujamosios ekonomikos ir nuotolinio darbo; atkreipia dėmesį į tai, kad daugeliui MVĮ buvo sunku prisitaikyti prie naujų aplinkybių, ir šiuo atžvilgiu ragina Komisiją užtikrinti, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas būtų nukreiptos į MVĮ dalyvavimą, kartu užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių gynimo ir inovacijų skatinimo pusiausvyrą; be to, ragina užtikrinti pagarbą darbuotojų teisėms per visą šį procesą;

31.  primena, kad MVĮ inovacijos yra pagrindinis našumo ir tvaraus augimo veiksnys, nes jos gali padėti kovoti su pasauliniais ir visuomenės uždaviniais bei užtikrinti geresnes darbo sąlygas; primena, kad technologinė plėtra ir skaitmeninimas didina MVĮ galimybes diegti inovacijas ir klestėti, spartina žinių plitimą bei naujų verslo modelių kūrimą ir didina jų galimybes sparčiau plėsti veiklą;

32.  pabrėžia, kad investuojant į inovacijas pirmenybę reikėtų teikti ekologinėms sistemoms, kurias įgyvendinant įtraukiamos MVĮ ir kurios stiprina pažangiųjų technologijų bendrą kūrimą, brandinimą ir perdavimą pramonei, taip pat naujų technologijų įsisavinimą; todėl pabrėžia tikslinės viešosios politikos svarbą siekiant remti su skaitmeninės pertvarkos procesais susijusius labai mažų įmonių ir MVĮ horizontaliuosius poreikius, pvz., ataskaitų teikimo prievolių supaprastinimą, ir ragina valstybes nares parengti bandomąsias iniciatyvas, kuriomis būtų paspartintas MVĮ naudojimasis e. prekybos sprendimais, pvz., vykdant mokymo ir konsultavimo veiklą, teikiant techninę pagalbą, geriausią praktiką arba integruojant žinių trikampį (švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos) ir įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus bei vietos valdžios institucijas;

33.  palankiai vertina tai, kad MVĮ yra įtrauktos į Europos kosmoso programą, taip pat į daugelio vartotojų grandies paslaugų ir programų rengimą; pripažįsta, kad MVĮ atlieka labai svarbų vaidmenį Europos gynybos tiekimo grandinėse;

34.  palankiai vertina Komisijos pažadą įgyvendinti spartesnes mokymo programas pasitelkiant intensyvius skaitmeninius kursus, kad labai mažų įmonių ir MVĮ darbuotojai galėtų įgyti žinių tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir paskirstytojo registro technologijos; pabrėžia, kad prieš MVĮ skirtus pagal skaitmeninės Europos programą rengiamus intensyvius skaitmeninius kursus turėtų būti įgyvendinamos subsidijuojamos programos, kuriose MVĮ savininkai ir direktoriai galėtų nustatyti savo skaitmeninius poreikius ir galimybes; pažymi, kad kvalifikuota darbo jėga nepaprastai svarbi norint, kad MVĮ klestėtų ir būtų pajėgios sėkmingai atremti ne tik su ekologine ir skaitmenine pertvarka susijusius, bet ir tradicinius iššūkius, su kuriais šios įmonės susiduria;

35.  apgailestauja dėl to, kad iki šiol tik 17 % MVĮ sėkmingai integravo skaitmenines technologijas į savo verslo veiklą; ragina stiprinti veiksmus, kuriais siekiama spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ir trūkumo problemą ir suteikti MVĮ skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius, taip pat gerinti su viešaisiais pirkimais ir finansiniu švietimu susijusius įgūdžius, kaip ir kreditų bei tiekimo grandinės valdymo įgūdžius, kurie reikalingi sparčiai besikeičiančiose darbo rinkose, be kita ko, atsižvelgiant į COVID-19 krizės sukeltą pagreitį;

36.  pabrėžia, kad reikia skatinti investicijas į tolesnes MVĮ profesinio mokymo ir pameistrystės programas; atsižvelgdamas į tai, ragina nustatyti pritaikytą požiūrį į labai mažų įmonių skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia vaidmenį, kurį šiuo tikslu gali atlikti Komisijos įgūdžių darbotvarkė, ir pažymi, kad norint panaikinti atskirtį skaitmeninėje ir inovacijų srityse, būtina didinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių programų absolventų skaičių ir spręsti atskirties problemą, su kuria susiduria moterys šioje srityje; šiuo požiūriu teigiamai vertina Europos įgūdžių darbotvarkę;

37.  atkreipia dėmesį į Komisijos baltąją knygą dėl dirbtinio intelekto (COM(2020)0065) ir į jos nuomonę, kad kiekviena valstybė narė turėtų turėti bent vieną skaitmeninių inovacijų centrą, turintį aukštą specializacijos lygį dirbtinio intelekto srityje;

38.  ragina Komisiją remti MVĮ pastangas, be kita ko, atnaujinti pasenusią įrangą, gerinti žinių perdavimą ir nustatyti veiksmingiausius technologijų, pvz., pramoninio dirbtinio intelekto, naudojimo būdus, taip pat kelti darbuotojų kvalifikaciją suteikiant skubiai reikalingus įgūdžius, kad būtų galima vykdyti nuotolinę turto kontrolę, gamybos stebėseną, darbuotojų bendradarbiavimą, taip pat taikyti aplinkos atžvilgiu tvarius verslo modelius, žiedinės ekonomikos metodus, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, kur skaitmeninė kompetencija dažnai yra itin svarbi ir leidžia MVĮ išlikti konkurencingoms; ragina Komisiją taip pat apsvarstyti galimybę sukurti MVĮ kuponų programą, kuria būtų remiami minėtieji tikslai;

39.  primygtinai ragina imtis veiksmų siekiant šalinti MVĮ žinių ir įgūdžių spragas, susijusias su aplinkos atžvilgiu tvariomis technologijomis, praktika ir verslo modeliais, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose reikia esminių pokyčių siekiant ES tvarios energetikos ir aplinkosaugos tikslų;

40.  primena, kokios svarbios yra priemonės, kaip antai Europos įmonių tinklas ir Europos skaitmeninių inovacijų centrai, kurie gali skatinti MVĮ tarptautinimą, skaitmeninimą ir inovacijų diegimą vietos lygmeniu, be kita ko, aplinkosaugos srityje, ir padėti užtikrinti, kad jos būtų tinkamos iškeltiems tikslams pasiekti; ragina Komisiją atlikti išsamų šių priemonių laikotarpio vidurio ir ex post vertinimą konsultuojantis su MVĮ atstovais viso vertinimo proceso metu, siekiant užtikrinti, kad šie tinklai veiksmingai pasiektų MVĮ;

41.  akcentuoja itin svarbų ne asmens duomenų ir technologijų perdavimo iš akademinės bendruomenės į MVĮ vaidmenį ir pabrėžia, kad svarbu sukurti Europos duomenų erdves nediskriminaciniam, patikimam ir saugiam dalijimuisi ne asmens duomenimis, siekiant padidinti duomenų srautus tarp įmonių ir su vyriausybėmis, naudojant atvirųjų duomenų modelį;

42.  ragina priimti lygiagrečią ir griežtesnę politiką, siekiant pagerinti interneto infrastruktūrą ir junglumo sąlygas, kurios būtų naudingos atokiose vietovėse veikiančioms MVĮ, nes tai yra pagrindinė sąlyga skaitmeninimui pagerinti ir veiksmingai pertvarkai užtikrinti; ragina Komisiją apsvarstyti privalomus junglumo srities tikslus;

Ekonomikos gaivinimo strategija

43.  tvirtina, kad programa „Europos horizontas“ yra prioritetinė ir jai reikia skirti pakankamą bendrą finansavimą; ragina didelę jo dalį skirti MVĮ, įskaitant Europos inovacijų tarybos MVĮ komponentus, taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad, kai įmanoma, taikant mokslinių tyrimų ir inovacijų priemones, pvz., Europos inovacijų tarybos programą „Accelerator“, būtų sparčiau teikiama parama novatoriškas technologijas plėtojančioms MVĮ ir startuoliams;

44.  ragina užtikrinti, kad ES mokslinių tyrimų ir inovacijų politika ir priemonės būtų kuo neutralesnės sektorių atžvilgiu ir teikti didesnę paramą ne tik toms MVĮ ir labai mažoms įmonėms, kurios jau aktyviai dalyvauja inovacijų diegimo veikloje, bet ir, atsižvelgiant į poreikius, atsiliekančioms MVĮ, ypač tradicinės gamybos srityje; ragina didesnę Europos lygmens mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo dalį skirti neskaitmeninėms MVĮ ir MVĮ, kurios nori pagerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą ir išteklių naudojimo efektyvumą;

45.  pabrėžia, kad bendradarbiavimas ir ryšių palaikymas yra būtini siekiant pagerinti MVĮ veiklos rezultatus; šiuo tikslu pažymi, kad grupės ir partnerystės su visais žinių trikampio dalyviais (švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos) turi būti labiau remiamos ir skatinamos mažinant administracinę naštą, supaprastinant procedūras ir sukuriant bendrų paslaugų infrastruktūrą, skirtą MVĮ dalyvavimui grupėse; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad programos „Europos horizontas“ partnerystės ir misijos nuo pat jų įgyvendinimo pradžios būtų skaidrios ir įtraukios, visų pirma atsižvelgiant į MVĮ dalyvavimą ir jų strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės bei metinių darbo programų rengimą; taip pat, pabrėžia, kad reikia užtikrinti sąžiningą dalijimosi išvadomis ir galutiniais rezultatais tvarką, laikantis principo, kad reikia būti „atviriems – kiek įmanoma, uždariems – kiek būtina“;

46.  taip pat pabrėžia Europos inovacijos ir technologijos instituto ir jo žinių ir inovacijų bendrijų teikiamas galimybes, nes jie gali veiksmingai sustiprinti MVĮ, mokslinių centrų ir universitetų bendradarbiavimą, siekiant skatinti vietinę verslininkystę ir spręsti pačius svarbiausius mūsų amžiaus visuomeninius uždavinius;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti, be kita ko, į duomenų ekonomiką, dirbtinį intelektą, pažangią gamybą, daiktų internetą ir kvantinę kompiuteriją, taip pat užtikrinti stiprų MVĮ komponentą šiose srityse; apgailestauja dėl to, kad dauguma MVĮ neturi prieigos prie savo kuriamų duomenų; todėl palankiai vertina Europos duomenų strategiją, kuria siekiama sukurti tikrą duomenų rinką, kurioje MVĮ galėtų lengvai susipažinti su duomenimis ir jais naudotis esant bet kokiems rinkos santykiams, t. y. verslo su vartotojais, verslo tarpusavio ir verslo su valdžios sektoriumi;

48.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad MVĮ būtų remiamos joms reikalingos inovacijų galimybės, ir savo nacionalinėse inovacijų strategijose kuo labiau padidinti sąveiką su ES programomis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia novatoriškų MVĮ, kurios specializuojasi naujų technologijų srityje, vaidmenį;

49.  pabrėžia, kad būtina didinti MVĮ savininkų ir vadovų, MVĮ asociacijų ir paramos organizacijų informuotumą apie aplinkosaugos požiūriu veiksmingesnių technologijų finansavimo galimybes, apie su ekologiniu projektavimu ir efektyviu išteklių naudojimu ir valdymu susijusias rangos paslaugas (pvz., konsultavimą, konsultuojamąjį ugdymą ir mokymus) ir apie žaliąjį verslumą bei žaliąsias technologijas, produktus ir paslaugas;

50.  pabrėžia, kad investicijos į naujas ir aplinką tausojančias technologijas gali paversti Europos žaliąjį kursą nauja augimo strategija, kurią įgyvendinant MVĮ galėtų gauti naudos ir padidinti savo inovacijų potencialą;

51.  pripažįsta, kad, nors daugelis MVĮ norėtų investuoti į efektyviai energiją naudojančius, žiedinius ir aplinkai palankius procesus, produktus ir paslaugas, tam yra didelių kliūčių, visų pirma finansinių kliūčių, trukdančių joms tai daryti; ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti reguliavimo naštą ir pašalinti tokias kliūtis sukuriant palankią reguliavimo sistemą ir techninės bei finansinės paramos sistemas, be kita ko, pasitelkiant privačias investicijas, kad MVĮ galėtų sėkmingai ir sparčiai įsisavinti ekologišką praktiką, produktus, procesus ir paslaugas; laikosi nuomonės, kad didesnė tikslinė techninė ir finansinė pagalba bus labai svarbi skatinant žaliąsias galimybes tose MVĮ, įskaitant labai mažas įmones; pabrėžia, kad tokia pagalba turėtų padėti MVĮ ir labai mažoms įmonėms visapusiškai pasinaudoti žaliojo kurso teikiamomis galimybėmis, atsižvelgiant į jų struktūrą, verslo modelį ir apskritai į jų poreikius, nes nėra vieno visiems tinkančio modelio; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia aktyviai įtraukti MVĮ organizacijų atstovus;

52.  palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis MVĮ suteikiamos geriausios užimtumo ir konkurencingumo galimybės, pvz., žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimą, vietos lygmens darbo vietų kūrimą ir MVĮ suteikiamas dideles verslo ir inovacijų galimybes; atkreipia dėmesį į galimybes, kurias suteikia vadinamosios „renovacijos bangos“ iniciatyvos, įskaitant miestų atnaujinimo projektus; pažymi, kad teisė į remontą yra ne tik naudinga vartotojams, bet ir gali paskatinti MVĮ patekti į remonto rinkos segmentą, o politika, kuria siekiama didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, padeda ne tik statybų sektoriuje veikiančioms MVĮ, bet ir visoms MVĮ skatinti energijos vartojimo efektyvumą, taip prisidedant prie jų veiklos sąnaudų mažinimo; ragina plėtoti konkurencingesnę energetinių paslaugų bendrovių (ESCO) rinką;

53.  pabrėžia, kad viešieji pirkimai yra strateginė priemonė tvarios gamybos ir vartojimo modeliams skatinti; mano, kad ši priemonė, teikiant jai tinkamą paramą ir pagalbą, taip pat gali suteikti daug galimybių novatoriškoms vietos MVĮ; atkreipia dėmesį į panašų žaliųjų ir žiedinių viešųjų pirkimų vaidmenį ir šiuo atžvilgiu primena, kad juos įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu turėtų būti rengiami mokymai ir teikiama parama viešosioms įstaigoms ir MVĮ;

54.  pažymi, kad jau seniai žinoma, jog subalansuota intelektinės nuosavybės teisių sistema yra svarbus žingsnis gerinant vidaus rinkos veikimą; todėl ragina Komisiją teikti pirmenybę paskelbtam intelektinės nuosavybės veiksmų planui, kad būtų užtikrinta ES lygmens autorių teisėmis saugomų prekių ir patentuotų išradimų apsauga ir stiprinamas Europos įmonių, ypač MVĮ, gebėjimas diegti inovacijas remiantis tvirta ir subalansuota intelektinės nuosavybės tvarka, kuri bus naudinga novatoriškų MVĮ pasauliniam konkurencingumui, taip pat mažinant administracinių procedūrų išlaidas ir sudėtingumą, kartu sprendžiant su patentų ginčų nagrinėjimu susijusias problemas ir kuriant atvirojo kodo ir atvirųjų duomenų modelius būsimoms inovacijoms;

55.  primena profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą vaidmenį, nes tai nepaprastai svarbu sprendžiant kvalifikuotos darbo jėgos paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą, ragina ankstyvaisiais švietimo etapais integruoti verslumo įgūdžius ir skatinti bedarbių perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, kad jie galėtų integruotis į darbo rinką ir užtikrinti, kad MVĮ galėtų tikėtis įdarbinti tinkamai apmokytus darbuotojus;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti ir išplėsti iniciatyvas, kuriomis siekiama nustatyti reikalingus įgūdžius ir spręsti spragų darbo rinkoje problemą įgyvendinant MVĮ skirtas švietimo, profesinio mokymo strategijas ir įgūdžių ugdymo programas, ir apgailestauja dėl to, kad moterų vadovaujamos labai mažos įmonės ir MVĮ vis dar patiria atotrūkį verslumo ir galimybių gauti finansavimą srityse; ragina valstybes nares įvertinti kliūtis, kurios vis dar trukdo moterims tapti įmonių steigėjomis ir vadovėmis; pabrėžia, kad pagal lytis suskirstytų duomenų naudojimas padės kruopščiau atlikti šį vertinimą ir visapusiškai pagerins sprendimų priėmimo proceso kokybę; ragina įgyvendinti moterų švietimo ir kvalifikacijos kėlimo iniciatyvas siekiant padėti joms gerinti savo verslumo įgūdžius ir pasitikėjimą savimi; be to, mano, kad reikėtų skatinti e. valdžios priemones ir skaitmeninius įgūdžius viešajame sektoriuje, kad viešasis administravimas būtų palankesnis verslui ir piliečiams, ir ragina valstybes nares užtikrinti keitimąsi geriausia nacionaline ir regionine patirtimi šioje srityje, taip pat atsižvelgiant į viešojo administravimo institucijų ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą, siekiant sustiprinti ekonomikos konkurencingumą;

57.  primena, kad MVĮ strategija turi apimti skirtingų dydžių ir rūšių MVĮ, nepriklausomai nuo to, ar jos veikia tradiciniuose, socialiniuose, ar aukštųjų technologijų sektoriuose; mano, kad tradicinių amatų, turizmo, kultūros ir kūrybos sektoriuose bei socialinės ekonomikos srityje veikiančios MVĮ yra ypač pažeidžiama MVĮ tinklo dalis; pripažįsta jų istorinę, kultūrinę, ekonominę ir socialinę vertę ir ragina valstybes nares užtikrinti šių sektorių konkurencingumą, be kita ko, skatinant perdavimą iš kartos į kartą ir savarankišką verslumą, skatinant prieigą prie informacijos apie inovacijų galimybes ir remiant šių sektorių apsaugą ir stiprinimą;

58.  ragina Komisiją įgyvendinant ES paramos MVĮ programas, visų pirma bendrosios rinkos programą, taip pat ypatingą dėmesį skirti socialinės ekonomikos įmonėms, kurios yra įsitvirtinusios vietos lygmeniu, teikia įvairius produktus ir paslaugas visoje ES bendrojoje rinkoje, kuria kokybiškas darbo vietas ir skatina socialines inovacijas;

59.  ragina Komisiją pateikti ir įsipareigoti įgyvendinti gaires dėl administracinės naštos mažinimo, įskaitant veiksmų ir laikotarpio vidurio patikrinimų tvarkaraštį, ir dėl MVĮ strategijos įgyvendinimo, kurios turėtų būti pristatytos per kasmetines plenarinio posėdžio diskusijas dėl „MVĮ Sąjungos padėties“; pažymi, kad PSO paskelbus pandemijos pavojų ir įgyvendinus priemones, kuriomis siekiama suvaldyti COVID-19 plitimą, daugelis Europos įmonių buvo priverstos sustabdyti arba sulėtinti gamybą dėl prekybos apribojimų, tiekimo grandinės sutrikimų ir žaliavų bei komponentų iš trečiųjų šalių trūkumo, o tai dar kartą parodė, kad Europos pramonė turi įgyti strateginį savarankiškumą ir sumažinti savo priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių, taip pat užtikrinti, kad pagrindinės strateginių vertės grandinių dalys, įskaitant gamybos pramonę, geriau būtų išsidėsčiusios jos teritorijoje; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad medicinos priemones tiekiančios bendrovės nesusidurtų vėl su tais pačiais sunkumais, kokie iškilo vidaus rinkoje, ir ragina pasimokyti iš problemų, kilusių ankstyvaisiais COVID-19 krizės etapais;

60.  ragina sugriežtinti konkurencijos taisykles, kad būtų padidintas MVĮ konkurencingumas ir jos būtų apsaugotos nuo nesąžiningos praktikos, kuri galėtų lemti socialinį dempingą ir darbo rinkos reguliavimo panaikinimą; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą Sąjungos konkurencijos teisės aktų vykdymą nepažeidžiant darbuotojų teisių; atsižvelgdamas į tai primena, kad rengiant ir įgyvendinant MVĮ politiką svarbu skatinti socialinį dialogą ir užtikrinti vienodas sąlygas MVĮ, siekiant užtikrinti, kad jos sąžiningai naudotųsi vidaus rinkos teikiamais privalumais ir galėtų pasinaudoti plėtros galimybėmis;

61.  ragina Komisiją užtikrinti, kad MVĮ klestėtų kuriant ekosistemas, kuriose užtikrinamas įtraukus požiūris ir sutelkiami visi vertės grandinėje veikiantys subjektai, siekiant skatinti Europos lyderystę strateginiuose sektoriuose ir konkurencingumą pasauliniu lygmeniu;

62.  mano, kad ES mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtoje strategijoje turi būti nuolat visapusiškai atsižvelgiama į nacionalinius MVĮ ypatumus ir taip užtikrinamas didelis valstybių narių nacionalinis savarankiškumas bendroje Sąjungos sistemoje;

63.  apgailestauja dėl to, kad ne daugiau kaip 600 000 MVĮ šiuo metu eksportuoja už ES ribų; primena, kad tos MVĮ, kurios nori patekti į pasaulines rinkas, savo konkurencingumą pagerins tik tuo atveju, jei jos bus remiamos tiek vietos, tiek tarptautiniu lygmeniu sukuriant struktūrinę ir nuspėjamą palankias sąlygas sukuriančią reguliavimo sistemą, struktūrinius tinklus, patikimus informacijos išteklius ir prieigą prie investavimo galimybių bei kvalifikuotos darbo jėgos; pabrėžia, kad svarbu didinti MVĮ informuotumą apie bendrąją ir tarptautinę rinką ir jų taisykles bei priemones, be kita ko, supaprastinant orientacinę sistemą ir gerinant komunikaciją apie joms pritaikytas galimybes; šiuo atžvilgiu primena MVĮ skėtinių organizacijų ir tinklų bei prekybos rūmų vaidmenį valstybėse narėse ir tarptautiniu mastu, taip pat ES delegacijų vaidmenį;

64.  todėl ragina Komisiją diegti priemones, pvz., vieną bendrą skaitmeninę prieigą, kad būtų galima nesunkiai nustatyti MVĮ galimybes, susijusias su tarptautiniais prekybos susitarimais; šiuo atžvilgiu palankiai vertina pradėjusį veikti naują Komisijos portalą „Access2Markets“, skirtą muitinės procedūroms ir formalumams, ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti daugiakalbę prieigą prie šios priemonės;

65.  primena, kad reikia aktyviai įtraukti MVĮ į tarptautinius prekybos susitarimus ir siekti abipusiškumo, kad jos galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose trečiosiose šalyse; todėl ragina į prekybos susitarimus įtraukti atskirą MVĮ skirtą skyrių, kuriame būtų pateikiamos nuorodos į labai mažoms įmonėms ir MVĮ palankias nuostatas kituose skyriuose ir labai mažų įmonių ir MVĮ savininkams būtų sudaryta galimybė skubiai atpažinti svarbius ir naudingus sutarties aspektus;

66.  primygtinai ragina Komisiją siekti vienodų sąlygų ir reglamentavimo aplinkos, kurioje MVĮ galėtų klestėti ir konkuruoti pasauliniu mastu, ir apsvarstyti galimybę taikyti prekybos apsaugos priemones, kad būtų sumažinta nesąžininga konkurencija, atsirandanti dėl neteisėtos ar nesąžiningos trečiųjų šalių prekybos praktikos, įskaitant prekybos apsaugos priemones, kuriomis ES įmonėms nesąžiningai užkertamas kelias laisvai patekti į jų rinkas;

67.  mano, kad nacionalinės ir Europos viešojo administravimo institucijos turėtų rodyti pavyzdį ir palengvinti bei padidinti MVĮ ir labai mažų įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, supaprastindamos prieigą prie informacijos apie kvietimus teikti pasiūlymus ir procedūras, kartu vengdamos neproporcingų reikalavimų ir diskriminacinės praktikos, kaip antai konkursų kriterijų, kuriais nustatomi reikalavimai ar kvalifikacijos, viršijantys pagrindinius perkamos paslaugos ar prekių elementus, ir taip prisidėti prie tiekimo grandinių sutrumpinimo ir įvairinimo;

68.  ragina teikti daugiau gairių valdžios institucijoms ir MVĮ ir atkreipti dėmesį į esamas lankstumo galimybes bei viešojo pirkimo taisyklių pritaikymą šiam tikslui;

69.  pažymi, kad didesnių sutarčių padalijimas į mažesnes dalis galėtų padėti sutrumpinti ir įvairinti tiekimo grandines, suteikiant daugiau paskatų vietos MVĮ, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas MVĮ dalyvauti su inovacijų diegimu susijusiuose viešuosiuose pirkimuose ir ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose, kurie paprastai yra prieinami tik didesnėms grupėms;

70.  ragina įvertinti „0 km sutartis“, taikant vietos įmonėms privilegijuotus kriterijus, atsižvelgiant į ES teisės aktuose dėl žemės ūkio ir trumpesnių tiekimo grandinių įtvirtintą požiūrį; ragina viešosios politikos formuotojams suteikti galimybę tam tikru mastu pirmenybę teikti sutartims su vietos MVĮ;

71.  pabrėžia, kokia svarbi yra partnerystė su nacionalinėmis administravimo institucijomis kuriant Europos viešųjų pirkimų rinką, grindžiamą vidutinio dydžio kvietimais teikti pasiūlymus, kurie suteikia galimybę MVĮ dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, be kita ko, padalijant didesnes sutartis į mažesnes dalis, ir kurioje gali vykti tikra ir sąžininga rinkos dalyvių konkurencija, taip pat pabrėžia poreikį užtikrinti, kad Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas (EBVPD) būtų labiau prieinamas MVĮ;

o
o   o

72.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 124, 2003 5 20, p. 36.
(2) OL L 48, 2011 2 23, p. 1.
(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 33.
(4) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 40.
(5) OL C 316, 2017 9 22, p. 57.
(6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0124.
(8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206.
(9) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 102.
(10) PSO generalinio direktoriaus įžanginės pastabos spaudos konferencijoje dėl COVID-19, 2020 m. kovo 11 d.
(11) https://ec.europa.eu/growth/smes_en
(12) OECD Economic Outlook, Volume 2020, Issue I.
(13) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/digital-economy-and-society-index-desi-2020
(14) Ataskaita, kurią Europos Komisijai ir Europos investicijų bankui parengė Inovacijų finansavimo konsultacinių paslaugų tarnyba: „Moterų verslininkių finansavimas. Kaip užtikrinti ekonomikos augimą“ (angl. Funding women entrepreneurs - How to empower growth), 2020 m. birželio mėn.
(15) 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatas „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066).
(16) Ataskaita, kurią Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministerijai pateikė Europos politikos studijų centras: „Galimybių studija: principo „kiek plius, tiek minus“ įdiegimas Europos Komisijoje“ (angl. Feasibility Study: Introducing ‘one-in-one-out’ in the European Commission), 2019 m. gruodžio 5 d.
(17) 2019 m. birželio 20 d. Direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (OL L 172, 2019 6 26, p. 18).

Teisinė informacija - Privatumo politika