Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2013(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0001/2021

Pateikti tekstai :

A9-0001/2021

Debatai :

Balsavimas :

PV 20/01/2021 - 17

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0009

Priimti tekstai
PDF 199kWORD 60k
Trečiadienis, 2021 m. sausio 20 d. - Briuselis
Dirbtinis intelektas: klausimai, susiję su tarptautinės teisės aiškinimu ir taikymu
P9_TA(2021)0009A9-0001/2021

2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija „Dirbtinis intelektas: klausimai, susiję su ES taikytinos tarptautinės teisės aiškinimu ir taikymu naudojant dirbtinį intelektą civilinėms ir karinėms reikmėms ir su valstybės galiomis, nepatenkančiomis į baudžiamosios justicijos sritį“ (2020/2013(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties preambulę ir į jos 2, 3, 10, 19, 20, 21, 114,167, 218, 225 ir 227  straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 ir 227 straipsniuose įtvirtintą teisę teikti peticijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1) (Rasinės lygybės direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2) (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(3) (BDAR) ir į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje(10),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio mėn. Komisijos sudarytos Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais 2019 m. balandžio 8 d. ataskaitą „Patikimo dirbtinio intelekto etikos gairės“,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 12 ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos dirbtinio intelekto naudojimo teismų sistemose ir jų aplinkoje etikos chartiją, kurią 2018 m. gruodžio mėn. priėmė Europos Tarybos darbo grupė teisingumo kokybės klausimais (CEPEJ-GT-QUAL),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 22 d. priimtą EBPO tarybos rekomendaciją dėl dirbtinio intelekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, Transporto ir turizmo bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų nuomones,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0001/2021),

Įvadas

A.  kadangi dirbtinis intelektas (DI), robotika ir susijusios technologijos vystosi labai greitai ir turi tiesioginį poveikį visiems mūsų visuomenės aspektams, įskaitant pagrindinius socialinius ir ekonominius principus ir vertybes;

B.  kadangi dirbtinis intelektas kelia karinės doktrinos ir įrangos revoliuciją iš esmės pakeisdamas armijų veikimo būdą, visų pirma dėl naujų technologijų ir autonominių pajėgumų integravimo ir naudojimo;

C.  kadangi vadinamąjį dirbtinį intelektą, robotiką ir susijusias technologijas kuria ir projektuoja žmonės ir jų sprendimai lemia technologijos naudos visuomenei potencialą;

D.  kadangi DI, robotikos ir susijusių technologijų diegimas ir naudojimas turi būti reglamentuojamas pagal bendrą Sąjungos sistemą ir turi užtikrinti pagarbą žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

E.  kadangi Sąjungai ir jos valstybėms narėms tenka ypatinga atsakomybė užtikrinti, kad DI, robotika ir susijusios technologijos – kadangi gali būti naudojamos tarpvalstybiniu mastu – būtų orientuotos į žmogų, t. y. iš esmės skirtos tarnauti žmonijai ir bendram gėriui, siekiant prisidėti prie piliečių gerovės ir bendrų interesų; kadangi Sąjunga turėtų padėti valstybėms narėms tai pasiekti, ypač toms, kurios pradėjo svarstyti apie galimą teisinių standartų parengimą arba teisės aktų pakeitimus šioje srityje;

F.  kadangi ES piliečiams galėtų būti naudinga tinkama, veiksminga, skaidri ir nuosekli Sąjungos lygmens reglamentavimo strategija, pagal kurią įmonėms būtų apibrėžtos pakankamai aiškios sąlygos taikomosioms programoms vystyti ir savo verslo modeliams planuoti, sykiu užtikrinant, kad Sąjunga ir jos valstybės narės išlaikytų reglamentavimo nuostatų, kurias reikės nustatyti, kontrolę ir nebūtų verčiamos taikyti kitų nustatytų standartų ar tiems standartams pritarti;

G.  kadangi etinės gairės, pavyzdžiui, Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais priimti principai, yra tinkamas pradinis taškas, tačiau to nepakanka norint užtikrinti, kad įmonės elgtųsi sąžiningai ir garantuotų veiksmingą asmenų apsaugą;

H.  kadangi šį konkreti atsakomybė reiškia, kad būtina nagrinėti tarptautinės teisės nuostatų, susijusių su aktyviu ES dalyvavimu tarptautinėse derybose, aiškinimo ir taikymo klausimus, kiek ES susijusi su šio pobūdžio DI, robotikos ir susijusių technologijų naudojimu civilinėms ir karinėms reikmėms, ir su valstybės galiomis spręsti dėl šių technologijų, nepatenkančiomis į baudžiamosios justicijos sritį;

I.  kadangi itin svarbu parengti tinkamą ir išsamią teisinę su šiomis technologijomis susijusių etinių aspektų bei atsakomybės, skaidrumo ir atskaitomybės sistemą (pirmiausia skirtą su didele rizika siejamoms DI, robotikai ir susijusioms technologijoms); kadangi ši sistema turi atspindėti iš esmės europines ir visuotines žmogiškąsias vertybes bei būti taikoma visai DI vystymo, įgyvendinimo ir naudojimo grandinei; kadangi vystant, diegiant ir naudojant dirbtinį intelektą (įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą) ši etikos sistema turi būti taikoma visapusiškai laikantis Sąjungos teisės ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje išdėstytų vertybių;

J.  kadangi šio nagrinėjimo tikslas – išsiaiškinti, kiek viešosios ar privačios tarptautinės teisės normos yra pritaikytos šioms technologijoms, ir atkreipti dėmesį į iššūkius ir pavojus, kuriuos šios technologijos kelia valstybės galioms, kad būtų galima tinkamai ir proporcingai jas valdyti;

K.  kadangi Europos Komisijos baltojoje knygoje nėra keliamas karinių dirbtinio intelekto naudojimo aspektų klausimas;

L.  kadangi siekiant nuoseklaus požiūrio į šias problemas reikia priimti bendrą DI apibrėžtį ir nustatyti veiksmus, kuriais būtų užtikrinamas kertinių Europos Sąjungos vertybių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje bei tarptautiniuose žmogaus teisių srities teisės aktuose nustatytų principų paisymas;

M.  kadangi DI suteikia precedento neturinčių galimybių pagerinti transporto sektoriaus veiksmingumą ir išspręsti didėjančio susisiekimo poreikio keliamus iššūkius ir saugos bei aplinkosaugos klausimus, visų rūšių transportą padarant pažangesnį, veiksmingesnį ir patogesnį;

N.  kadangi siekiant plėtoti ES pajėgumus šiame sektoriuje būtina ES lygmeniu nagrinėti DI gynybos srityje klausimą;

Dirbtinio intelekto apibrėžtis

1.  mano, kad būtina nustatyti bendrą Europos teisinę sistemą, kuri apimtų suderintas apibrėžtis ir bendrus etikos principus, įskaitant susijusius su dirbtinio intelekto naudojimu kariniais tikslais; ragina Europos Komisiją patvirtinti šias apibrėžtis:

   DI sistema – programine įranga grindžiama arba į techninius įtaisus diegiama sistema, kurios elgseną apibūdina intelekto imitavimas, inter alia, renkant ir apdorojant duomenis, analizuojant ir aiškinant savo aplinką bei imantis tam tikro savarankiškumo laipsnio veiksmų konkretiems tikslams pasiekti;
   autonominė – DI sistema, kurios veikimas grindžiamas tam tikrų įvesties duomenų aiškinimu ir naudojimusi iš anksto apibrėžtomis instrukcijomis, tačiau šiomis instrukcijomis neapsiribojant, net jei sistemos elgseną riboja ir nukreipia jai iškelto tikslo įgyvendinimas bei kitos susijusios integruotosios parinktys, sprendimą dėl kurių priima jos vystytojas;

2.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos politika grindžiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir JT Chartijoje įtvirtintais principais – pastarojoje visos valstybės raginamos susilaikyti nuo grasinimų ar jėgos naudojimo tarpusavio santykiuose – ir tarptautinės teisės principais, žmogaus teisių ir pagarbos žmogaus orumui principais ir bendru pritarimu visuotinėms vertybėms – neliečiamoms ir neatimamoms žmogaus teisėms, laisvės, demokratijos, lygybės ir teisinės valstybės principams; pabrėžia, kad vykdant visus su gynyba susijusius Sąjungos veiksmus turi būti paisoma šių visuotinių vertybių, kartu skatinant taiką, stabilumą, saugumą ir pažangą Europoje ir pasaulyje;

Tarptautinė viešoji teisė ir dirbtinio intelekto naudojimas karinėms reikmėms

3.  mano, kad karinėms ir civilinėms reikmėms naudojamam DI turi būti taikoma reikšminga žmogaus kontrolė, kad trečiųjų šalių, naudojančių DI grindžiamas technologijas, nenumatyto elgesio, atsitiktinės intervencijos, kibernetinės atakos ar įsikišimo atveju arba trečiosioms šalims įsigijus tokias technologijas žmogus galėtų bet kuriuo metu DI veiksmus ištaisyti, sustabdyti ar deaktyvuoti;

4.  mano, kad pagarba tarptautinei viešajai teisei, visų pirma humanitarinei teisei, kuri vienareikšmiškai taikoma visoms ginklų sistemoms ir jų operatoriams, yra vienas iš pagrindinių reikalavimų, kurio turi laikytis valstybės narės, ypač kai tai susiję su civilių gyventojų apsauga arba atsargumo priemonių taikymu išpuolio, pvz., karinės agresijos ar kibernetinio karo, atveju;

5.  pabrėžia, kad DI ir susijusios technologijos taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį nenuspėjamo ar netradicinio karo atveju; siūlo, kad moksliniams DI tyrimams, jo vystymui ir naudojimui tokiais atvejais būtų taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir naudojimui per įprastus konfliktus;

6.  pabrėžia, kad DI naudojimas – tai galimybė sustiprinti Europos Sąjungos ir jos piliečių saugumą ir kad labai svarbu, kad ES laikytųsi integruoto požiūrio būsimose tarptautinėse diskusijose šioje srityje;

7.  ragina DI mokslinių tyrimų bendruomenę integruoti šį principą į visas pirmiau minėtas DI grindžiamas sistemas, skirtas karinėms reikmėms; mano, kad nė viena institucija negali nustatyti šių principų laikymosi išimčių ar sertifikuoti tokios sistemos;

8.  pakartoja, kad autonomiškas sprendimų priėmimas neturėtų atleisti žmonių nuo atsakomybės ir kad žmonės visada turi prisiimti galutinę atsakomybę už sprendimų priėmimo procesus, kad būtų galima nustatyti už sprendimą atsakingą žmogų;

9.  pabrėžia, kad, kai DI naudojamas kariniame kontekste, valstybės narės, konflikto šalys ir asmenys visada privalo visada laikytis savo įsipareigojimų pagal taikytiną tarptautinę teisę ir atsakyti už veiksmus, susijusius su tokių sistemų naudojimu; pabrėžia, kad visomis aplinkybėmis atsakingomis už nenumatytus, atsitiktinius ar nepageidautinus DI grindžiamų sistemų veiksmus bei poveikį turi būti laikomos valstybės narės, konflikto šalys ir asmenys;

10.  teigiamai vertina galimybes dirbtinio intelekto sistemas naudoti mokymams ir pratyboms, kurių potencialas neturėtų būti nuvertinamas, ypač turint galvoje tai, kad ES rengia dvejopo – civilinio ir karinio – pobūdžio pratybas;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad DI grindžiamos sistemos projektavimo, kūrimo, bandymo, diegimo ir naudojimo etapais reikia tinkamai atsižvelgti į bet kuriuo metu galimą riziką, ypač susijusią su nenumatytais civilių gyventojų mirties ir sužalojimų atvejais, atsitiktinėmis žūtimis ir žala civilinei infrastruktūrai, taip pat į riziką, susijusią su atsitiktiniais trečiųjų šalių, naudojančių DI grindžiamas technologijas, veiksmais, manipuliavimu, platinimu, kibernetiniu išpuoliu ar įsikišimu, arba riziką, kylančią trečiosioms šalims įsigijus tokias technologijas;

12.  primena, kad pagal 1996 m. liepos 8 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamąją nuomonę naujumo principu negalima remtis norint pagrįsti nukrypimą nuo galiojančių tarptautinės humanitarinės teisės normų taikymo;

13.  mano, kad DI bus naudingas ne tik vykdant pagalbos operacijas, bet ir tarnaujančiam ginkluotųjų pajėgų personalui, nes masiškai apdorodamas jų sveikatos duomenis ir plėsdamos sveikatos stebėseną DI identifikuos rizikos veiksnius, susijusius su ginkluotųjų pajėgų aplinka ir darbo sąlygomis, ir siūlys reikiamas apsaugos priemones, kad būtų apribotas poveikis tarnaujančio personalo sveikatai;

14.  pakartoja, kad reguliavimo pastangos turi būti paremtos reikšmingomis sertifikavimo ir priežiūros sistemomis, taip pat aiškiais patikrinamumo, paaiškinamumo, atskaitomybės ir atsekamumo mechanizmais, kad reguliavimo sistema netaptų pasenusi dėl technologinės plėtros;

15.  pabrėžia, kad itin glaudžiai susisaisčiusiame pasaulyje svarbu, kad Europos Sąjunga dalyvautų kuriant tarptautinę dirbtinio intelekto naudojimo teisinę sistemą; ragina ES imtis vadovaujamojo vaidmens ir, kartu su Jungtinėmis Tautomis ir tarptautine bendruomene, būti aktyviai propaguojant šią pasaulinę DI naudojimo kariniais bei kitais tikslais sistemą ir užtikrinti, kad šis naudojimas neviršytų griežtų apribojimų, nustatytų tarptautinėje teisėje ir tarptautinėje humanitarinėje teisėje, ypač 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijose; pabrėžia, kad, kaip teigiama Martenso sąlygoje, šia sistema niekada neturi būti pažeidžiami visuomenės sąžinės ir žmogiškumo principai ar leidžiama juos pažeisti, ir ji turi atitikti saugos taisykles ir vartotojų apsaugos reikalavimus; primygtinai ragina ES ir valstybes nares nustatyti patikimas stebėjimo ir vertinimo sistemas, kurios būtų taikomos DI technologijų, ypač naudojamų kariniais tikslais autoritarinėse šalyse, plėtrai;

16.  pabrėžia, kad naudojantis robotika karinis personalas ne tik galės vykdyti veiklą per atstumą, bet ir geriau apsisaugoti, pvz., per operacijas užterštoje aplinkoje, gesinant gaisrus, išminuojant žemę ar jūrą bei ginantis nuo bepiločių orlaivių spiečių;

17.  pabrėžia, kad plėtojant, diegiant, naudojant ir valdant DI privaloma gerbti pagrindines ES sutartyse įtvirtintas teises, vertybes ir laisves, ir ragina valstybes nares nediegti didelės rizikos DI sistemų, kurios kelia grėsmę pagrindinėms žmogaus teisėms; atkreipia dėmesį į Komisijos paskelbtą baltąją knygą dėl dirbtinio intelekto ir ragina valstybines institucijas ir Europos Sąjungos agentūras, įstaigas ir institucijas išsamiau ištirti pavojų, kurį pagrindinėms teisėms gali kelti DI naudojimas;

18.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas moksliniams tyrimams ir diskusijoms apie DI naudojimo galimybes teikiant pagalbą nelaimės atveju, užkertant kelią krizėms ir palaikant taiką;

19.  palankiai vertina tai, kad sukurta JT Vyriausybių ekspertų grupė dėl atsakingo valstybių elgesio kibernetinėje erdvėje gerinimo tarptautinio saugumo kontekste ir ragina ES visapusiškai dalyvauti jos veikloje;

20.  ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją sudaryti sąlygas visuotinėms deryboms siekiant nustatyti DI grindžiamų ginklų kontrolės tvarką ir atnaujinti visas esamas Sutartyje numatytas priemones, skirtas ginklų kontrolei, nusiginklavimui ir ginklų neplatinimui, kad būtų atsižvelgta į kariniams tikslas skirtas DI grindžiamas sistemas; ragina Tarybos bendrojoje pozicijoje, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, visapusiškai atsižvelgti į DI grindžiamas ginklų sistemas ir įtraukti jas į šias taisykles;

21.  pakartoja, kad šios taisyklės visada privalo atitikti 1998 m. liepos 17 d. Romos konvencijoje dėl genocido nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų uždraudimo nurodytus principus;

22.  atkreipia dėmesį į akivaizdžią riziką, kylančią žmonėms priimant sprendimus, jei remiamasi tik mašinų generuojamais duomenimis, profiliais ir rekomendacijomis; atkreipia dėmesį į tai, kad į bendrą DI sistemų struktūrą taip pat reikėtų įtraukti.. aiškios žmogaus vykdomos stebėsenos ir priežiūros gairės; ragina nustatyti su DI taikomosiomis programomis susijusio skaidrumo ir paaiškinamumo reikalavimus ir apibrėžti žmogaus įsikišimo būtinybę, taip pat imtis kitų priemonių, pavyzdžiui, nepriklausomo audito ir specialaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laikytis reikalavimų ir užtikrinti jų vykdymą; pabrėžia, kad, siekiant prižiūrėti, kaip valstybės institucijos arba kariuomenė naudojasi didelės rizikos DI taikomosiomis programomis, tokius auditus periodiškai turėtų atlikti nepriklausoma institucija;

23.  pabrėžia, kad svarbu tikrinti, kaip didelės rizikos DI technologijos priima sprendimus; primena, kad būtina paisyti nediskriminavimo ir proporcingumo principų bei išaiškinti priežastingumo, atsakomybės ir pareigų, taip pat skaidrumo, atskaitomybės ir gebėjimo paaiškinti klausimus, siekiant nustatyti, ar ir kokiu mastu valstybė – ne tik kaip tarptautinės viešosios teisės subjektas, bet ir naudodamasi savo pačios galiomis – gali veikti padedama DI grindžiamų sistemų, kurioms būdingas tam tikras savarankiškumas, nepažeisdama tarptautine teise grindžiamų įsipareigojimų, pvz., užtikrinti tinkamą procesą;

24.  primygtinai pabrėžia, jog svarbu investuoti į žmogiškuosius įgūdžius, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, kad būtų prisitaikoma prie mokslo pažangos, susijusios su DI grindžiamais sprendimais asmenims, kurie verčiasi reglamentuojamosiomis profesijomis, įskaitant veiklą, susijusią su valdžios funkcijų vykdymu, pvz., teisingumo administravimu; ragina valstybes nares ir Komisiją tinkamai į tai atsižvelgti įgyvendinant Direktyvą 2005/36/EB(11);

25.  primygtinai ragina užtikrinti, kad naudojant DI sistemas visada būtų laikomasi atsakomybės, teisingumo, valdymo, atsargumo, atskaitomybės, priskyrimo, nuspėjamumo, atsekamumo, tikrumo, patikimumo, skaidrumo, paaiškinamumo, gebėjimo nustatyti galimus aplinkybių ir operacinės aplinkos pokyčius, kovotojų ir nekovotojų atskyrimo ir proporcingumo principų; pabrėžia, kad pagal paskutinįjį principą karinių veiksmų teisėtumas priklauso nuo siekiamo tikslo ir naudojamų priemonių pusiausvyros, ir kad proporcingumo vertinimą visada turi atlikti žmogus;

26.  pabrėžia, kad naudojant DI grindžiamas saugumo ir gynybos sistemas reikia užtikrinti, kad žmogus operatorius visapusiškai suprastų padėtį, garantuoti DI grindžiamos sistemos nuspėjamumą, patikimumą ir atsparumą, taip pat žmogaus operatoriaus gebėjimą nustatyti galimus aplinkybių ir operacinės aplinkos pokyčius ir užtikrinti jiems galimybę įsikišti arba nutraukti ataką, siekiant užtikrinti, kad tarptautinės humanitarinės teisės principai, visų pirma atskyrimas, proporcingumas ir atsargumas atakuojant, būtų visapusiškai taikomi visoje vadovavimo ir valdymo grandinėje; pabrėžia, kad DI grindžiamos sistemos turi sudaryti sąlygas atsakingiems žmonėms vykdyti reikšmingą kontrolę, prisiimti visą atsakomybę ir atsakyti už bet kokį jų naudojimą; ragina Komisiją skatinti valstybių narių, tyrėjų, akademinės bendruomenės atstovų, pilietinės visuomenės veikėjų, privačiojo sektoriaus, visų pirma pirmaujančių įmonių, ir karinių subjektų dialogą, glaudesnį bendradarbiavimą ir sinergiją, siekiant užtikrinti, kad politikos formavimo procesai, susiję su gynybos srities DI reglamentavimu, būtų įtraukūs;

27.  pabrėžia, kad Parlamentas ragino parengti ir skubiai priimti bendrąją poziciją dėl autonominių mirtinų ginklų sistemų (angl. Lethal Autonomous weapons Systems, LAWS), kuria būtų užkirstas kelias mirtinų ginklų sistemų, galinčių vykdyti puolimą be reikšmingos žmogaus kontrolės, kūrimui, gamybai ir naudojimui, taip pat pradėti veiksmingas derybas dėl jų uždraudimo; atsižvelgdamas į tai, primena savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų; primena, kad sąvoka „autonominių mirtinų ginklų sistemos“ apima ginklų sistemas, kurių ypatingos svarbos funkcijų, susijusių su atskirų taikinių pasirinkimu ir puolimu, žmogus negali reikšmingai kontroliuoti; pabrėžia, kad sprendimą pasirinkti taikinį ir atlikti mirtį sukeliantį veiksmą naudojant tam tikru autonomiškumu pasižyminčias ginklų sistemas visuomet privalo priimti žmogus, gebantis reikšmingai kontroliuoti, prižiūrėti jų naudojimą ir įvertinti padėtį laikydamasis proporcingumo ir būtinumo principų; pabrėžia, kad DI grindžiamos sistemos jokiomis aplinkybėmis negali pakeisti žmogaus priimamų sprendimų šioje srityje;

28.  be to, pažymi, kad autonominės ginklų sistemos, kaip specifinė karinėje srityje naudojama dirbtinio intelekto kategorija, turėtų būti aptartos ir suderintos tarptautiniu mastu, visų pirma JT Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų forume; atkreipia dėmesį į vykstančias tarptautines diskusijas dėl autonominių mirtinų ginklų sistemų siekiant reglamentuoti besiformuojančias karines technologijas, kuriose susitarimas iki šiol nepasiektas; pažymi, kad ES tik neseniai susitarė aptarti DI plėtros ir skaitmeninimo poveikį gynybos sektoriui; mano, kad ES gali atlikti esminį vaidmenį padedant valstybėms narėms suderinti požiūrį į dirbtinį intelektą kariniame sektoriuje siekiant vadovauti tarptautinėms diskusijoms;

29.  primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina ES masto strategija, nukreipta prieš autonomines mirtinų ginklų sistemas, o vadinamieji robotai žudikai turi būti uždrausti;

30.  pabrėžia, kad karinėms reikmėms naudojamas dirbtinis intelektas turi atitikti minimalius reikalavimus, t. y. turi būti pajėgus atskirti kovotojus nuo nekovotojų ir nuo kovotojų mūšio lauke, suprasti, kada kovotojas pasiduoda arba išeina iš rikiuotės, neturi veikti be atrankos, neturi sukelti bereikalingų kančių žmonėms, neturi būti šališkas ar apmokytas specialiai naudojant neišsamius duomenis ir turi atitikti tarptautinės humanitarinės teisės, proporcingo jėgos naudojimo bei atsargumo prieš imantis intervencinių veiksmų principus;

31.  mano, kad naudojant autonomines mirtinų ginklų sistemas kyla esminių etinių ir teisinių klausimų dėl žmonių gebėjimo kontroliuoti šias sistemas, ir reikalauja, kad DI grindžiamos technologijos negalėtų priimti savarankiškų sprendimų, susijusių su teisiniais atskyrimo, proporcingumo ir atsargumo principais;

32.  ragina tarptautiniu lygmeniu taikyti skaidrias riziką mažinančias priemones karinių DI technologijų kūrimo ir naudojimo srityje, ypatingą dėmesį skiriant teritorinio vientisumo, nesikišimo ir jėgos naudojimo principams; pabrėžia, kad ES DI sistemoje sprendžiant teisinius ir etinius klausimus svarbu atsižvelgti į karinius aspektus; primena savo poziciją dėl draudimo kurti, gaminti ir naudoti autonomines mirtinų ginklų sistemas; apgailestauja, kad nėra aiškių pasaulinių konvencijų dėl tokių ginklų naudojimo;

33.  pripažįsta, kad šiuolaikinės sparčios ginklavimosi lenktynės, vykstančios dėl svarbiausių karinių valstybių kuriamų autonominių mirtinų ginklų sistemų, pralenkia pažangą ir veiksmingą, universalų bendrų taisyklių ir teisinių sistemų taikymą ir įgyvendinimą, nes informacija apie šių sistemų kūrimą ir diegimą yra įslaptinta, o valstybės turi neatsiejamą interesą sukurti greičiausius ir veiksmingiausius puolimo pajėgumus, nepaisant dabartinių ir galimai būsimų teisinių sistemų ar principų;

34.  mano, kad autonominės mirtinų ginklų sistemos turėtų būti naudojamos tik kaip kraštutinė priemonė ir jos yra teisėtos tik tuo atveju, jei jas griežtai kontroliuoja žmogus ir jei žmogus gali bet kuriuo metu perimti valdymą, nes priimant su mirtimi susijusius sprendimus labai svarbus reikšmingas žmogaus įsikišimas ir priežiūra ir žmonės visada turėtų būti atsakingi sprendžiant gyvybės ir mirties klausimus; mano, kad sistemos, kurių žmogus visiškai nekontroliuoja (angl. human off the loop) ir neprižiūri, turi būti uždraustos be jokių išimčių ir bet kokiomis aplinkybėmis;

35.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybą skubiai parengti ir priimti bendrąją poziciją dėl autonominių ginklų sistemų, kuri užtikrintų reikšmingą žmogaus vykdomą ginklų sistemų ypatingos svarbos funkcijų kontrolę, taip pat ir operacijos vykdymo metu, laikytis vieningos pozicijos atitinkamuose forumuose ir atitinkamai veikti; šiuo atžvilgiu ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybes nares ir Tarybą dalytis geriausia patirtimi ir įsiklausyti į ekspertų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovų nuomonę, kaip nurodyta 2018 m. rugsėjo 12 d. pozicijoje dėl autonominių ginklų sistemų, kurioje teigiama, kad atakos visada turėtų būti vykdomos aktyviai dalyvaujant žmonėms;

36.  ragina visas valstybes įvertinti, ar autonominiai kariniai prietaisai prisidėjo prie nacionalinio saugumo ir kaip prie jo prisidėjo, taip pat kokią naudą nacionaliniam saugumui galėtų duoti DI grindžiamos ginklų sistemos, visų pirma, kiek tai susiję su tokių technologijų galimybėmis padėti žmogui priimti sprendimus ir juos tobulinti, laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir jos principų; primena, kad bet kokios autonominės mirtinų ginklų sistemos ar didesniu autonomiškumu pasižymintis ginklas gali netinkamai veikti dėl blogai užrašyto kodo arba dėl priešiškos valstybės ar nevalstybinio subjekto įvykdyto kibernetinio išpuolio;

37.  pabrėžia, kad autonominės mirtinų ginklų sistemos turėtų būti naudojamos tik konkrečiais atvejais ir laikantis leidimų išdavimo tvarkos, kuri turi būti iš anksto išsamiai išdėstyta dokumentuose, kuriuos atitinkama valstybė – nepriklausomai nuo to, ar ji yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narė – turi pateikti susipažinti visuomenei arba bent jau savo nacionaliniam parlamentui;

38.  mano, kad autonominės mirtinų ginklų sistemos turi atitikti 1980 m. spalio 10 d. Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų nuostatas, įskaitant draudimą sukelti pernelyg didelius sužalojimus;

39.  siekiant užkirsti kelią nekontroliuojamam autonominių mirtinų ginklų sistemų platinimui, siūlo, kad jos būtų įtrauktos į ginklų, kuriems taikomos 2013 m. balandžio 2 d. Sutarties dėl prekybos ginklais nuostatos ir kurie išvardyti tos sutarties 2 straipsnyje, sąrašą;

40.  ragina uždrausti autonominėse mirtinų ginklų sistemose naudoti robotus humanoidus, siekiant užtikrinti, kad žmogus nebūtų supainiotas su robotu;

41.  palankiai vertina Tarybos ir Parlamento susitarimą iš Europos gynybos fondo (EGF) lėšų nefinansuoti veiksmų, kuriais siekiama kurti mirtinus autonominius ginklus „be galimybės žmonėms reikšmingai kontroliuoti atrankos ir jėgos panaudojimo sprendimus, priimamus vykdant atakas“; primena savo poziciją, kad mirtinų autonominių ginklų naudojimas, kūrimas ar gamyba be reikšmingos kontrolės neatitinka finansavimo pagal EGF reikalavimų;

42.  ragina Komisiją remti dirbtinio intelekto mokslinius tyrimus, plėtrą, diegimą ir naudojimą siekiant išsaugoti taiką ir užkirsti kelią konfliktams;

43.  pažymi, kad pasaulinėje DI ekosistemoje dominuoja amerikiečių ir kinų skaitmeniniai gigantai, kurie plėtoja vidaus pajėgumus ir perka daug perspektyvių įmonių; todėl tvirtai laikosi nuomonės, kad, siekiant išvengti atsilikimo dirbtinio intelekto technologijų srityje, ES turi siekti geresnės pagrindinių mokslinių tyrimų ir pramonės prietaikų pusiausvyros ir kartu plėtoti lyginamuosius strateginius pranašumus toliau stiprinant savo potencialą ir išteklius;

44.  pabrėžia, kad tol, kol robotai patenka į Direktyvoje 2006/42/EB(12) pateikiamą mašinų apibrėžtį, jie turėtų būti projektuojami ir surenkami laikantis joje nustatytų standartų ir saugos priemonių;

45.  primena ES užmojus visame pasaulyje siekti taikos ir ragina išplėsti savo vaidmenį pasaulinėje nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo veikloje ir savo veikla ir politika siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, užtikrinti tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės laikymąsi ir civilių gyventojų bei civilinės infrastruktūros apsaugą;

46.  pabrėžia, kad reikia išnagrinėti galimą dirbtinio intelekto, kaip strateginio ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) veiksnio, poveikį, ypač vykdant karines ir civilines misijas bei operacijas ir ES pajėgumų plėtojimui;

47.  primena, kad mūsų sąjungininkai nacionaliniu, NATO ar ES lygmeniu patys vykdo DI integravimo į savo karines sistemas procesą; mano, kad sąveikumas su mūsų sąjungininkais turi būti išsaugotas taikant bendrus standartus, kurie yra būtini vykdant koalicijos operacijas; primena, kad bendradarbiavimas DI srityje vis dėlto turėtų būti vykdomas pagal Europos sistemą, kuri yra vienintelė tinkama sistema siekiant iš tiesų sukurti stiprią sinergiją, kaip siūloma ES DI strategijoje;

48.  mano, kad ES turi atidžiai stebėti ir apsvarstyti pažangos DI srityje poveikį gynybai ir karui, įskaitant galimus destabilizuojančius pokyčius ir pritaikymą, ir vadovauti etiškiems moksliniams tyrimams ir projektavimui, užtikrinant asmens duomenų vientisumą ir asmens prieigą bei kontrolę, taip pat atsižvelgiant į ekonominius ir humanitarinius klausimus;

49.  primena Europos Parlamento 2018 m. rugsėjo 12 d. poziciją dėl autonominių ginklų sistemų, kurioje tvirtinama, kad atakos negali būti vykdomos be reikšmingo žmogaus įsikišimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybą priimti bendrąją poziciją dėl autonominių ginklų sistemų, kuri užtikrintų reikšmingą žmogaus vykdomą ginklų sistemų ypatingos svarbos funkcijų kontrolę, taip pat ir operacijos vykdymo metu; dar kartą patvirtina, kad remia Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų aukštųjų susitariančiųjų šalių JT vyriausybių ekspertų grupės veiklą autonominių mirtinų ginklų sistemų srityje – ši grupė išlieka svarbus tarptautinis diskusijų ir derybų dėl autonominių ginklų sistemų forumas; ragina paspartinti visas dabartines daugiašales pastangas, kad normatyvinės ir reguliavimo sistemos neatsiliktų nuo karo technologijų plėtros ir naujų metodų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl tarptautinio autonominių mirtinų ginklų sistemų reguliavimo, toliau sekti įvykius ir padėti nedelsiant aktyvinti pastangas kurti naują visuotinę reguliavimo sistemą ir rengti teisiškai privalomas priemones, dėmesį skiriant autonominių mirtinų ginklų srityje naudojamų besiformuojančių technologijų apibrėžtims, sąvokoms ir charakteristikoms, žmogaus vykdomos kontrolės etiniams ir teisiniams aspektams, ypač susijusiems su tokiomis ypatingos svarbos funkcijomis, kaip taikinio parinkimas ir atakavimas, žmogaus atsakomybės išlaikymas ir atskaitomybė, taip pat reikalingas žmogaus ir mašinos sąveikos laipsnis, įskaitant žmogaus kontrolės ir sprendimų priėmimo sampratą; ragina dėti šias pastangas siekiant užtikrinti tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės laikymąsi įvairiais DI grindžiamų ginklų gyvavimo ciklo etapais, siekiant susitarti dėl konkrečių rekomendacijų dėl autonominių mirtinų ginklų sistemų srityje naudojamų besiformuojančių technologijų normatyvinės sistemos aspektų aiškinimo, svarstymo ir plėtojimo;

50.  mano, kad siekiant užtikrinti pasaulinį saugumą labai svarbu turėti veiksmingai veikiantį mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinamas taisyklių dėl autonominės mirtinų ginklų sistemos ir bet kokių būsimų puolamųjų DI grindžiamų technologijų neplatinimo vykdymas;

Valstybės galios. Civilinių sričių, įskaitant sveikatos priežiūrą ir teisingumą, pavyzdžiai

51.  pabrėžia, kad valstybės narės turi imtis efektyvių veiksmų savo priklausomybei nuo užsienio duomenų sumažinti ir, labai neiškraipydamos rinkos, turi užtikrinti, kad galingų privačių grupių rankose esančios pažangiausios DI technologijos netaptų iššūkiu viešajai valdžiai ar juo labiau nebūtų perimtos privačių subjektų, ypač jei šios privačios grupės priklauso trečiosioms, ne Europos Sąjungos, valstybėms;

52.  pabrėžia, kad DI sistemų naudojimas valdžios institucijų sprendimų priėmimo procese gali lemti šališkus sprendimus, darančius neigiamą poveikį piliečiams, todėl jiems turėtų būti taikomi griežti kontrolės kriterijai, be kita ko, susiję su jų saugumu, skaidrumu, atskaitomybe, nediskriminavimu, socialine atsakomybe ir atsakomybe už aplinką; primygtinai ragina valstybes nares įvertinti DI grindžiamų sprendimų, susijusių su valstybės valstybės galių vykdymu, keliamą riziką ir numatyti apsaugos priemones, pvz., reikšmingą žmogaus priežiūrą, skaidrumo reikalavimus ir galimybę ginčyti tokius sprendimus;

53.  ragina valstybes nares prieš automatizuojant veiklą, susijusią su valstybės galių vykdymu, pvz., teisingumo vykdymu, įvertinti su DI grindžiamomis technologijomis susijusią riziką; ragina valstybes nares apsvarstyti poreikį nustatyti apsaugos priemones, pvz., nuostatas dėl kvalifikuoto specialisto priežiūros, ir griežtas profesinės etikos taisykles;

54.  pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų Europos lygmeniu siekiant padėti skatinti labai reikalingas investicijas, duomenų infrastruktūrą, mokslinius tyrimus, įskaitant viešosios valdžios institucijų dirbtinio intelekto naudojimo mokslinius tyrimus, ir bendrą etikos sistemą;

55.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi stengtis užsitikrinti strateginį atsparumą, kad ji daugiau niekada nebūtų nepasirengusi krizės atveju, ir pabrėžia, kad tai ypač svarbu visų pirma kalbant apie dirbtinį intelektą ir jo naudojimą kariniais tikslais; pabrėžia, kad reikėtų peržiūrėti kariniais tikslais naudojamų DI sistemų tiekimo grandines, dėl kurių gali atsirasti technologinė priklausomybė, ir laipsniškai mažinti tokią priklausomybę; ragina daugiau investuoti į Europos gynybos srityje naudojamą DI ir į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, skirtus jam palaikyti;

56.  ragina Komisiją įvertini veido atpažinimo sistemų naudojimo moratoriumo pasekmes ir, priklausomai nuo šio įvertinimo rezultatų, apsvarstyti galimybę paskelbti viešųjų institucijų pasitelkiamo tokių sistemų naudojimo viešosiose erdvėse ir švietimui bei sveikatos priežiūrai skirtose patalpose moratoriumą, taip pat teisėsaugos institucijų pasitelkiamų veido atpažinimo sistemų naudojimo pusiau viešose erdvėse, pavyzdžiui, oro uostuose, moratoriumą iki tol, kol bus galima laikyti, kad techniniai standartai visiškai atitinka pagrindines teises, gauti rezultatai yra nešališki ir nediskriminaciniai ir yra taikomos griežtos apsaugos nuo netinkamo naudojimo priemonės, užtikrinančios, kad tokios technologijos būtų naudojamos laikantis būtinumo ir proporcingumo principų;

57.  akcentuoja kibernetinio saugumo svarbą dirbtiniam intelektui, tiek puolimo, tiek gynybos atvejais; todėl pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir skelbti informaciją apie IT saugumo spragas ir jų šalinimą ir tokia informacija dalytis; ragina vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, kad DI būtų naudojamas ir diegiamas veiksmingai, taip pat nustatyti apsaugos nuo netinkamo DI ir kibernetinių išpuolių naudojimo priemones; be to, atkreipia dėmesį į dvejopą IT sistemų (t. y. civilinėms ir karinėms reikmėms) ir DI naudojimo pobūdį ir ragina šių technologijų naudojimą veiksmingai reglamentuoti;

58.  mano, kad valstybės narės turėtų skatinti DI technologijas, kurios tarnautų žmogui, ir kad asmenys, dėl kurių valdžios institucija priėmė sprendimą, pagrįstą DI sistemos informacija, turėtų būti apie tai informuoti, nedelsiant gauti ankstesnėje dalyje nurodytą informaciją, jiems turėtų būti suteikta galimybė ginčyti tą sprendimą ir rinktis galimybę šį ginčą spręsti nenaudojant DI sistemos; ragina valstybes nares apsvarstyti, ar būtina nustatyti Direktyvoje (ES) 2018/958(13) numatytas apsaugos priemones, pvz., nuostatas dėl kvalifikuotų specialistų priežiūros ir profesinės etikos taisykles;

59.  pabrėžia, kad prognozių teikimas remiantis duomenų dalijimusi, prieiga prie duomenų ar jų naudojimu turi būti reglamentuojamas taikant kokybės, sąžiningumo, skaidrumo, saugumo, privatumo ir kontrolės reikalavimus; pabrėžia, kad plėtojant, diegiant ir naudojant DI, robotiką ir susijusias technologijas reikia laikytis ES duomenų apsaugos ir privatumo teisinės sistemos, taip siekiant padidinti piliečių saugumą ir pasitikėjimą šiomis technologijomis;

60.  mato, kad DI taikomosios programos sparčiai plėtojamos unikalių savybių, pavyzdžiui, veido bruožų, judesių ir elgesio atpažinimo srityje; įspėja dėl problemų, susijusių su privatumo, nediskriminavimo ir asmens duomenų apsaugos pažeidimais, padaromais naudojant automatinio atpažinimo taikomąsias programas;

61.  pabrėžia, kad pagal BDAR draudžiama dėl fizinio asmens priimti sprendimus, kurie grindžiami tik automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, ir kurie turi neigiamą teisinį poveikį duomenų subjektui arba šiam asmeniui daro didelį poveikį, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę, kurioje nustatytos tinkamos duomenų subjekto teisių, laisvių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės;

62.  ragina taikyti paaiškinamus algoritmus, užtikrinti skaidrumą ir reguliavimo priežiūrą tais atvejais, kai valdžios institucijos naudoja DI, ir, prieš valdžios institucijoms pradedant diegti DI technologijas naudojančias priemones, atlikti poveikio vertinimus; ragina Komisiją ir Europos duomenų apsaugos valdybą paskelbti gaires ir rekomendacijas ir parengti geriausios praktikos pavyzdžius, siekiant tiksliau apibrėžti profiliavimu ir DI naudojimu grindžiamų sprendimų, kuriuos priima valdžios institucijos, kriterijus ir sąlygas;

63.  pažymi, kad dirbtinis intelektas atliks vis svarbesnį vaidmenį sveikatos priežiūros srityje – tai ir algoritmai, padedantys nustatyti diagnozę, robotų atliekamos operacijos, išmanieji protezai, individualizuotas gydymas, grindžiamas kiekvieno paciento kūno modeliavimu trimis dimensijomis, socialiniai robotai, padedantys vyresnio amžiaus žmonėms, skaitmeninė terapija, kuria siekiama padidinti tam tikrų psichikos sutrikimų turinčių asmenų nepriklausomumą, prognozuojamoji medicina ir reagavimo į epidemijas programos;

64.  tačiau primygtinai reikalauja, kad visais DI naudojimo visuomenės sveikatos srityje atvejais būtų užtikrinama pacientų asmens duomenų apsauga ir užkertamas kelias tų duomenų nekontroliuojamam platinimui;

65.  ragina visais DI naudojimo visuomenės sveikatos srityje atvejais pacientams užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, apsaugoti paciento ir gydytojo santykius ir visada laikytis Hipokrato priesaikos, kad gydytojas visada turėtų galimybę nepaisyti dirbtinio intelekto pasiūlyto sprendimo ir taip išlaikyti atsakomybę už bet kurį sprendimą;

66.  pažymi, kad DI naudojimas kovojant su nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais galėtų atverti daug galimybių; tuo pačiu pažymi, kad turėtų būti toliau taikomas principas „kas neteisėta ne internete, yra neteisėta ir internete“;

67.  pažymi, kad dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas teisingumo srityje, siekiant greičiau ir racionaliau priimti sprendimus ir geriau laikytis galiojančių teisės aktų; palankiai vertina tai, kad naudojant DI turėtų pagreitėti teismo procesai;

68.  mano, kad būtina išsiaiškinti, ar tikslinga teisėsaugos sprendimus iš dalies perduoti dirbtiniam intelektui, išlaikant žmogaus vykdomą galutinio sprendimo kontrolę;

69.  pabrėžia, kad DI naudojimas teisingumo sistemoje galėtų pagerinti duomenų analizės ir rinkimo procesą ir nukentėjusiųjų apsaugą ir kad tokios galimybės galėtų būti nagrinėjamos vykdant mokslinius tyrimus ir plėtrą, kartu atliekant poveikio vertinimus, visų pirma susijusius su tinkamo proceso apsaugos priemonėmis ir kovos su šališkumu bei diskriminacija priemonėmis, taikant atsargumo principą; primena, kad DI nėra žmogaus dalyvavimo pakaitalas skiriant bausmę ar priimant sprendimus;

70.  primena, kad naudojant DI baudžiamosios justicijos srityje svarbu laikytis valdymo, skaidrumo, nešališkumo, atskaitomybės, teisingumo ir intelektinio sąžiningumo principų;

71.  ragina valstybes nares įvertinti su DI grindžiamomis technologijomis susijusią riziką prieš automatizuojant veiklą, susijusią su valstybės galių naudojimu, ypač teisingumo srityje; ragina valstybes nares apsvarstyti būtinybę numatyti apsaugos priemones, pvz., nuostatas dėl kvalifikuotų specialistų vykdomos priežiūros ir profesinės etikos taisykles;

72.  pažymi, kad tam tikros DI technologijos suteikia galimybę precedento neturinčiu mastu automatizuoti informacijos apdorojimą ir veiksmus, pvz., masinį sekimą civilinėje ir karinėje srityje, o tai kelia grėsmę pagrindinėms teisėms ir sudaro sąlygas neteisėtam kišimuisi į šalių suverenitetą; ragina vykdyti masinio sekimo veiklos tikrinimą taikant tarptautinę teisę, be kita ko, jurisdikcijos ir vykdymo užtikrinimo klausimais; reiškia rimtą susirūpinimą dėl kai kurių kuriamų asmens privatumą itin pažeidžiančių socialinio reitingavimo taikomųjų programų, nes jos kelia didelę grėsmę pagrindinių teisių laikymosi požiūriu; ragina vienareikšmiškai uždrausti masinį socialinį reitingavimą, kurį valdžios institucijos taiko kaip būdą apriboti piliečių teises; atsižvelgdamas į tam tikrų privačių subjektų sprendimų priėmimo hegemoniją ir kontrolę plėtojant tokias technologijas, ragina didinti privačių subjektų atskaitomybę pagal tarptautinę teisę; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares derybose dėl tarptautinių susitarimų, susijusių su tarpvalstybinėmis šeimos bylomis, pvz., tarptautiniu vaikų grobimu, juos sudarant ir ratifikuojant būti labai atsargioms ir užtikrinti, kad šiame kontekste DI sistemos visada būtų naudojamos taikant veiksmingą žmogaus atliekamą patikrinimą ir laikantis tinkamo proceso ES ir šiuos susitarimus pasirašiusiose šalyse;

73.  prašo informuoti visuomenę apie DI naudojimą teisingumo srityje ir užtikrinti, kad toks naudojimas nenulemtų diskriminacijos dėl programavimo šališkumo; pabrėžia, kad turi būti gerbiama kiekvieno asmens teisė kreiptis į valstybės pareigūną, taip pat kiekvieno valstybės pareigūno teisė asmeniškai priimti sprendimą ir neatsižvelgti į informaciją, gautą naudojant DI, kai jis mano, kad tai būtina atsižvelgiant į išsamią su atitinkamu klausimu susijusią informaciją; atkreipia dėmesį į atsakovo teisę skųsti sprendimą pagal nacionalinę teisę, jokiu atveju nepanaikinant galutinės atsakomybės, tenkančios teisminėms institucijoms;

74.  todėl ragina visus šiuos naudojimo būdus viešojoje ir administracinėje srityse laikyti informacija viešojoje erdvėje ir vengti diskriminacijos dėl programavimo šališkumo;

75.  pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas tinkamam DI diegimui ir naudojimui; ragina valstybes nares suteikti savo civiliniam ir kariniam personalui tinkamus mokymus siekiant, kad šis personalas galėtų tiksliai nustatyti diskriminacijos ir šališkumo atvejus duomenų rinkiniuose ir tokių atvejų išvengti;

76.  yra labai susirūpinęs dėl sintetinės vaizdo sankaitos technologijų, kurios leidžia sukurti vis realistiškesnes nuotraukų, garso ir vaizdo įrašų klastotes, kurios gali būti naudojamos šantažui, melagingų naujienų pranešimams kurti arba visuomenės pasitikėjimui mažinti ir daryti įtaką visuomenės diskursui; mano, kad dėl tokių praktikų gali būti destabilizuojamos šalys, skleidžiama dezinformacija ir daroma įtaka rinkimams, todėl ragina įpareigoti kūrėjus nurodyti, kad bet kokia sintetinė vaizdo sankaitos medžiaga ar bet kokie kiti realistiškai atrodantys sintetiniai vaizdo įrašai nėra originalūs vaizdo įrašai, ir nustatyti griežtus ribojimus, kai jie naudojami rinkimų tikslais, ir griežtas vykdymo užtikrinimo priemones; ragina atlikti tinkamus šios srities mokslinius tyrimus siekiant užtikrinti, kad kovos su piktavališku DI naudojimu technologijos neatsiliktų nuo tokio naudojimo spartos;

Transportas

77.  atkreipia dėmesį į didelį ekonominį DI taikomųjų programų potencialą, be kita ko, siekiant optimizuoti ilgalaikį transporto infrastruktūros ir pastatų eksploatavimą, priežiūrą, gedimų prognozavimą ir statybų planavimą, taip pat su sauga, energijos vartojimo efektyvumu ir sąnaudomis susijusį potencialą, todėl ragina Komisiją toliau skatinti DI mokslinius tyrimus ir keitimąsi gerąja patirtimi transporto srityje;

78.  pabrėžia, kad reikia skatinti dirbtinį intelektą siekiant skatinti visų transporto rūšių daugiarūšiškumą, sąveikumą ir energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis prekių ir keleivių srautų organizavimas ir valdymas, pagerintas infrastruktūros ir išteklių naudojimas visame transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T) ir pašalintos tikros bendros Europos transporto erdvės kūrimo kliūtys;

79.  primena Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) – vientisos automatinės traukinių apsaugos sistemos – naudą ir remia traukinių eksploatavimo automatizavimo plėtrą ir tarptautinį standartizavimą;

80.  palankiai vertina darbą, susijusį su Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (SESAR) bepiločių orlaivių sistemų ir oro eismo valdymo sistemų, tiek civilinių, tiek karinių, srityje;

81.  primena, kad autonominės transporto priemonės gali labai pagerinti judumą, padidinti saugą ir suteikti naudos aplinkai, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti reguliavimo institucijų ir visų suinteresuotųjų subjektų, susijusių su automatizuotų transporto priemonių diegimu kelių eisme ES, bendradarbiavimą;

82.  pabrėžia, kad per pastaruosius metus pasaulinė laivybos pramonė labai pasikeitė dėl DI integravimo; primena šiuo metu Tarptautinėje jūrų organizacijoje vykstančias išsamias diskusijas dėl veiksmingo naujų ir besiformuojančių technologijų, pvz., autonominių laivų, integravimo į reguliavimo sistemą;

83.  pabrėžia, kad pažangiosios transporto sistemos gali sumažinti eismo spūstis, padidinti saugą ir prieinamumą ir padėti gerinti transporto srautų valdymą, efektyvumą bei judumo sprendimus; atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciniams transporto tinklams vis dažniau kyla kibernetinių grėsmių; primena pakankamų išteklių ir tolesnių mokslinių tyrimų, susijusių su grėsmėmis saugumui, svarbą užtikrinant automatizuotų sistemų ir jų duomenų saugą; palankiai vertina Komisijos ketinimą kibernetinio saugumo klausimą nuolat įtraukti į su transportu susijusių tarptautinių organizacijų diskusijų darbotvarkę;

84.  palankiai vertina pastangas įdiegti DI sistemas viešajame sektoriuje ir rems tolesnes diskusijas dėl DI diegimo transporto srityje; ragina Komisiją atlikti DI ir panašių technologijų naudojimo transporto sektoriuje vertinimą ir sudaryti nebaigtinį didelės rizikos segmentų, susijusių su DI sistemomis, kurie pakeistų pagal valdžios institucijų prerogatyvas šioje srityje priimamus sprendimus, sąrašą;

85.  pabrėžia, kad Europos gynybos fondas ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas turėtų skatinti valstybių narių ir Europos gynybos pramonės atstovų bendradarbiavimą siekiant plėtoti naujus Europos gynybos pajėgumus DI srityje ir užtikrinti tiekimo saugumą atsižvelgiant į etinius aspektus; pabrėžia, kad būtina vengti susiskaidymo ir stiprinti ryšius tarp įvairių subjektų ir taikymo sričių skatinant suderinamumą ir sąveikumą visais lygmenimis ir sutelkiant dėmesį į bendrą darbą prie struktūros ir platformų sprendimų; be to, primena, kad pagal kitą Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kuria taip pat skatinama pažangi infrastruktūra, bus numatytas civilinės arba karinės dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T) pritaikymo ir plėtros fondas, siekiant didinti civilinių ir gynybos reikmių sinergiją ir pagerinti karinį mobilumą Sąjungoje; todėl pabrėžia, kad reikia daugiau Europos investicijų, mokslinių tyrimų ir vadovavimo technologijų srityje, kuri turi didelį poveikį ekonomikos augimui ir didelį dvejopo naudojimo potencialą;

86.  pabrėžia, kad rinka veikia daugelį investicijų į naujas technologijas transporto ir judumo srityje, tačiau dvejopos paskirties standartinės komercinės technologijos ir produktai dažnai novatoriškai naudojami kariniams tikslams, todėl pažymi, kad rengiant DI naudojimo įvairiose prekybos ir karinio sektorių srityse standartus reikia atsižvelgti į DI grindžiamų sprendimų dvejopo naudojimo galimybes; ragina kuriant gynybos technologijas, produktus ir veikimo principus vadovautis aukštais etikos standartais ir normomis;

87.  pažymi, kad veiksmingas prekių, šaudmenų, ginkluotės ir kariuomenės vežimas yra esminis sėkmingų karinių operacijų elementas; pabrėžia, kad numatoma, jog DI atliks esminį vaidmenį ir suteiks daug galimybių karinės logistikos ir transporto srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad visame pasaulyje šalys, įskaitant ES valstybes nares, montuoja DI ginklus ir kitas sistemas į sausumoje, kariniuose laivynuose ir ore naudojamas platformas; primena, kad DI naudojimas transporto sektoriuje galėtų atverti naujų galimybių ir leisti taikyti naują taktiką, pavyzdžiui, vykdant nepriklausomas ir koordinuotas operacijas derinti įvairias sistemas, kaip antai dronus, bepiločius laivus ar tankus;

Tarptautinė privatinė teisė

88.  pažymi, kad žmogaus veiklai internete arba realiame pasaulyje tampant vis labiau tarptautine kyla vis daugiau ginčų, kuriems taikoma tarptautinė privatinė teisė, todėl DI gali padėti juos išspręsti sukuriant modelius, pagal kuriuos ne tik būtų galima nustatyti kompetentingą jurisdikciją ir taikytiną teisę kiekvienos bylos atveju, bet ir nustatyti opiausias teisės aktų kolizijas ir siūlyti jų sprendimo būdus;

89.  vis dėlto mano, kad visuomenė turi būti tinkamai informuojama apie DI naudojimą tarptautinėje privatinėje teisėje ir kad toks naudojimas neturi nulemti diskriminacijos dėl programavimo, nes priešingu atveju vienos šalies teisė būtų sistemingai viršesnė už kitų šalių teisę, ir turi būti gerbiamos teisės aktuose iš anksto nustatytos teismo teisės, leidžiama skųsti pagal taikytiną teisę ir bet kuriam teisėjui leidžiama nepaisyti DI pasiūlyto sprendimo;

90.  pažymi, kad autonominių transporto priemonių judėjimas Europos Sąjungoje, dėl kurio gali kilti ypač daug ginčų pagal tarptautinę privatinę teisę, turi būti reglamentuojamas specialiomis Europos taisyklėmis, kuriomis nustatoma tarpvalstybinei žalai taikytina teisinė tvarka;

91.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didėjančios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros privačiajame sektoriuje svarbos ir didžiulių trečiųjų šalių investicijų ES susiduria su didele konkurencija, todėl remia ES pastangas toliau plėtoti savo konkurencinį pranašumą ir mano, jog ES turėtų stengtis atlikti DI normintojos vaidmenį itin glaudžiai susisaisčiusiame pasaulyje, t. y. laikytis veiksmingos strategijos savo išorės partnerių atžvilgiu ir dėti daugiau pastangų, kad būtų nustatytos visuotinės tarptautinio lygmens etikos normos DI srityje, kurios atitiktų saugos taisykles ir vartotojų apsaugos reikalavimus bei Europos vertybes ir pagrindines teises; mano, kad tai nepaprastai svarbu ir Europos įmonių konkurencingumui bei tvarumui; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, pvz., JT, EPBO, G 7 ir G 20, ir įsitraukti į platesnį dialogą, siekiant atremti iššūkius, kurie kyla vystantis šiai sparčiai kintančiai technologijai; mano, kad visų pirma turėtų būti siekiama nustatyti bendrus standartus ir pagerinti DI grindžiamų sistemų sąveikumą; ragina Komisiją skatinti valstybių narių, tyrėjų, akademinės bendruomenės atstovų, pilietinės visuomenės veikėjų ir privačiojo sektoriaus, visų pirma pirmaujančių įmonių, ir karinių subjektų dialogą, glaudesnį bendradarbiavimą ir sąveiką, siekiant užtikrinti, kad politikos formavimo procesai, susiję su gynybos srities DI reglamentavimu, būtų įtraukūs;

Pagrindiniai principai

92.  mano, kad DI technologijomis ir tinklų sistemomis turėtų būti siekiama užtikrinti teisinį tikrumą piliečiams, todėl pabrėžia, kad turėtų būti toliau taikomos teisės kolizijos ir jurisdikcijos kolizijos normos, kartu atsižvelgiant į piliečių interesus, ir poreikį sumažinti palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo riziką; primena, kad DI teisminiame procese negali pakeisti žmogaus priimant teismo sprendimus ar bet kokius kitus galutinius sprendimus, nes tokius sprendimus visada turi priimti žmogus ir jiems turi būti taikomas griežtas žmogaus vykdomas patikrinimas ir tinkamas procesas; primygtinai teigia, kad tais atvejais, kai teisminės institucijos naudoja DI grindžiamų technologijų pateiktus įrodymus, joms turėtų būti taikomas įpareigojimas pagrįsti savo sprendimus;

93.  primena, kad dirbtinis intelektas yra mokslo pažangos apraiška, tačiau dėl jo neturi sumažėti teisės aktų galia, priešingai, jis visada turi būti reglamentuojamas Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių teisės aktais, ir kad DI, robotika ir susijusios technologijos niekada neturi pažeisti pagrindinių teisių, demokratijos, teisinės valstybės principų;

94.  pabrėžia, kad gynybos tikslais naudojamas DI turėtų būti atsakingas, nešališkas, atsekamas, patikimas ir valdomas;

95.  mano, kad dirbtinis intelektas, robotika ir susijusios technologijos, įskaitant programinę įrangą, algoritmus ir duomenis, kurie naudojami ar kuriami taikant tokias technologijas, neatsižvelgiant į jų naudojimo sritį, būtų kuriami užtikrinant saugą ir techninį atidumą;

o
o   o

96.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(3) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(4) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(5) OL L 252, 2018 10 8, p. 1.
(6) OL C 252, 2018 7 18, p. 239.
(7) OL C 307, 2018 8 30, p. 163.
(8) OL C 433, 2019 12 23, p. 86.
(9) OL C 433, 2019 12 23, p. 42.
(10) OL C 449, 2020 12 23, p. 37.
(11) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).
(12) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (OL L 157, 2006 6 9, p. 24).
(13) 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25).

Atnaujinta: 2021 m. balandžio 22 d.Teisinė informacija - Privatumo politika