2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl glaudesnių sąsajų ir ES ir Azijos santykių (2020/2115(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ JOIN(2018)0031),
– atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 27 d. sukurtą ES ir Japonijos partnerystę tvaraus sujungiamumo ir kokybiškos infrastruktūros srityje,
– atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 12 d. bendrą ES ir JAV pareiškimą dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija,
– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 15 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Vidurinė Azija. Naujos galimybės užmegzti tvirtesnę partnerystę“ (JOIN(2019)0009),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),
– atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 16 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Sąjunga, Lotynų Amerika ir Karibai: bendros ateities kūrimo pastangos“ (JOIN(2019)0006),
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Integruota Europos Sąjungos Arkties politika“ (JOIN(2016)0021),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 18 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Rytų partnerystės politika po 2020 m. Atsparumo didinimas. Visiems naudinga Rytų partnerystė“ (JOIN(2020)007),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. bendrą komunikatą dėl ekonomikos ir investicijų plano Vakarų Balkanams (COM(2020)0641),
– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos. Komisijos indėlis rengiantis 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų šalių vadovų susitikimui“ (COM(2020)0315),
– atsižvelgdamas į 2015 m. priimtą Vakarų Balkanų sujungiamumo darbotvarkę,
– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Strateginis požiūris į atsparumą“ (JOIN(2017)0021),
– atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (2015 m.) ir Adis Abebos vystymosi finansavimo veiksmų darbotvarkę (2015 m.),
– atsižvelgdamas į G 20 kokybiškų investicijų į infrastruktūrą principus (2019 m.) ir Infrastruktūros kaip turto klasės veiksmų planą (2018 m.),
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „Saugaus 5G ryšio diegimas ES. ES priemonių rinkinio įgyvendinimas“(COM(2020)0050),
– atsižvelgdamas į Pirmininko pareiškimą ir 2017 m. lapkričio 20–21 d. įvykusio trečiojo ASEM užsienio reikalų ministrų susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0269/2020),
A. kadangi siekiant įgyvendinti išplėstą visuotinę ES glaudesnių sąsajų strategiją būtina užtikrinti veiksmingą valdymą ir plataus masto valstybių narių bei ekonominių ir visuomeninių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, kad būtų veiksmingai atstovaujama ES pagrindinėms vertybėms ir bendriems interesams;
B. kadangi vis labiau tarpusavyje susijusiame ir globalizuotame pasaulyje ES turi įgyvendinti ir demonstruoti glaudesnių sąsajų strategijas, kad paskatintų savo interesus, vertybes ir pozicijas bei sustiprintų bendradarbiavimą su savo partneriais sprendžiant klausimus skaitmeninėje, sveikatos, saugumo, perėjimo prie žaliosios ekonomikos, transporto, energetikos ir, visų pirma, žmonių tinklų srityse; kadangi didelis ekonominis Europos, Azijos ir kitų žemynų potencialas tebėra neišnaudotas dėl fizinės ir skaitmeninės infrastruktūros trūkumo;
C. kadangi veiksmingos ES junglumo strategijos svarbą dar labiau sustiprino COVID-19 pandemija, dėl kurios aiškiai matyti Europos ir pasaulinių jungčių tinklų trūkumai ir privalumai; kadangi ekonominės paskatos po COVID-19 suteikia naują galimybę ir gali būti naudojamos kaip lemiamas momentas, siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų tvaresnės, skaitmeniškesnės ir žalesnės, kartu skatinant mūsų glaudesnių sąsajų darbotvarkes siekiant didesnio atsparumo;
D. kadangi visuotinė glaudesnių sąsajų strategija turėtų būti paremta tvariu ir taisyklėmis pagrįstu požiūriu ir padėti siekti pagrindinių ES politikos krypčių, pvz., ekonomikos gaivinimo, Europos žaliojo kurso, skaitmeninės transformacijos ir žmogaus teisių propagavimo pasaulyje ir veiksmingo daugiašališkumo, tikslų; kadangi regioninės ir pasaulinės saugumo sistemos turėtų padėti sukurti saugią aplinką geram valstybių tarpusavio santykių veikimui; kadangi šios sistemos turėtų būti grindžiamos Europos prekybos politikos ir diplomatijos stiprybėmis, o jomis turėtų būti sprendžiami nauji neatidėliotini uždaviniai, pvz., pasaulinė sveikata ir saugumas, hibridinės grėsmės, terorizmas ir skurdas;
E. kadangi glaudesnės sąsajos jau yra esminis daugelio ES strategijų aspektas; kadangi turėtų būti pagerinta visos glaudesnių sąsajų politikos darna ir matomumas; kadangi pasaulinis susisiekimas daro poveikį Europos ir trečiųjų šalių konkurencingumui, nes suteikia komercinių galimybių Europos ir kitoms įmonėms, visų pirma MVĮ, siekti bendros gerovės;
F. kadangi tvari glaudesnių sąsajų strategija turėtų padėti pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus;
G. kadangi įgyvendinant ES glaudesnių sąsajų strategiją 2021-2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) reikės specialių viešųjų finansinių išteklių, žmogiškųjų išteklių paskirstymo ir atnaujintų pastangų sudaryti palankesnes sąlygas privačiojo sektoriaus dalyvavimui, kaip aiškiai nurodyta 2018 m. bendrame komunikate dėl glaudesnių Europos ir Azijos sąsajų; kadangi daugeliui besivystančių regionų reikia daug taisyklėmis grindžiamų investicijų, kad būtų užtikrinta nauja ekonomikos dinamika, visų pirma po COVID-19 pandemijos;
H. kadangi Europos Sąjungai, kaip vienai didžiausių pasaulyje ekonomikų ir pradininkei regioninio bendradarbiavimo srityje bei suvienijančiai žmones, visuotinė glaudesnių sąsajų strategija gali suteikti pridėtinės vertės įgyvendinant ir skatinant jos visuotinę darbotvarkę, įskaitant Europos komandos požiūrį ir regionines darbotvarkes, pvz., darbą dėl europietiškos Indijos ir Ramiojo vandenyno strategijos ir bendradarbiavimą su ASEM, pasitelkiant pagrindinių ES politikos krypčių sąveiką ir taip padidinant ES, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį;
I. kadangi ES laisvosios prekybos susitarimai su Japonija ir Pietų Korėja sukurs didesnę Azijos ir Europos prekybą ir reikės tobulinti transporto infrastruktūrą;
J. kadangi 2019 m. sukurta ES ir Japonijos partnerystė sujungiamumo srityje suteikė papildomos svarbos šiai strategijai; kadangi reikia sukurti partnerystes su kitomis Azijos partnerėmis, įskaitant Indiją, kaip naują pasaulinio masto veikėją; kadangi Afrika ir Europos kaimyninės šalys, turėtų būti laikomos prioritetiniais glaudesnių sąsajų regionais;
K. kadangi į strategiją taip pat turėtų būti įtrauktas bendras komunikatas dėl ES, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių santykių;
L. kadangi visuotinė glaudesnių sąsajų strategija turėtų būti įtraukta į 2021 m. Komisijos darbo programą;
M. kadangi yra labai svarbu išlaikyti esamą aplinkai palankių transporto rūšių infrastruktūrą Europoje ir už jos ribų; kadangi Europa turi daugiau investuoti į infrastruktūrą, pvz., į modernų Europos greitųjų traukinių tinklą, kuris galėtų pakeisti kai kuriuos oro transporto maršrutus Europoje; kadangi patirtis parodė, kad netvarūs projektai lemia didelę skolą ir išteklių švaistymą, mažina investicijų į infrastruktūrą naudą vietos bendruomenėms, didina taršą ir kenkia aplinkai;
N. kadangi dideli rinkos dalyviai pastaraisiais metais pripažino transporto jungčių teikiamą potencialą ir ėmėsi iniciatyvos strategiškai plėtoti pasaulinę infrastruktūrą; kadangi atsiranda naujų galimybių ES ir Azijos transporto tinklams, ypač geležinkelių ir jūrų sektoriuose; kadangi per COVID-19 krizę paaiškėjo, kad transporto su Azija nenutrūkstamumas yra labai svarbus veiksnys siekiant užtikrinti visų rūšių prekių tiekimo grandinę; kadangi ES ir Azijos transporto apimtis ir nuvažiuoti atstumai pasauliniu mastu yra didžiausi; kadangi būtina užtikrinti visų transporto rūšių, naudojamų tarp ES ir Azijos, saugą, saugumą ir ekologinį tvarumą, ypač atsižvelgiant į išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;
Glaudesnių sąsajų strategijos principai
1. pabrėžia esminį glaudesnių sąsajų vaidmenį ES ir jos valstybių narių geopolitiniuose santykiuose ir tai, kad glaudesnės sąsajos, kaip pagrindinis Europos Sąjungos siekis, yra įtvirtintos ES požiūryje į vidaus ir tarptautinius iššūkius; pažymi, kad glaudesnių sąsajų politika buvo sėkmingai įgyvendinta ES ir kad veiksmai glaudesnių sąsajų srityje vis labiau įtraukiami į daugelį ES išorės santykių;
2. ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) parengti visuotinę ES glaudesnių sąsajų strategiją (toliau – strategija), kuria būtų išplėsta dabartinė strategija dėl ES ir Azijos glaudesnių sąsajų, siekiant suderinti mūsų glaudesnių sąsajų koncepciją ir glaudesnių sąsajų politikos priemones, kad būtų sustiprintas ES atliekamas tikros ir nepakeičiamos geopolitinės ir geoekonominės veikėjos ir kultūrų sąveikos skatintojos vaidmuo bei stiprinti partnerystę su viso pasaulio demokratinėmis šalimis, kurios palaiko mūsų pagrindines vertybes; kadangi konkretūs regioniniai prioritetai ir politika, pvz., Rytų partnerystė, Europos kaimynystės politika, bendras komunikatas dėl santykių su Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionu bei būsima Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategija, turėtų būti suderinti su Strategija;
3. primygtinai tvirtina, kad pasauliniai uždaviniai pasunkėtų, jei pasaulis virstų tarpusavyje rungtyniaujančiomis stovyklomis arba visiškai susiskaldytų; mano, kad todėl reikia skatinti glaudesnes sąsajas kaip principą, kuriuo siekiama bendradarbiavimo, kai to reikia ir kai tai įmanoma;
4. pabrėžia, kad glaudesnės sąsajos turėtų būti pagrindinis ES darbo prioritetas siekiant patvirtinti Europos užmojus, siekti aktyvesnės Europos pozicijos pasaulinėje politikoje ir sudaryti sąlygas Europai dvišaliu ir daugiašaliuose forumuose bendradarbiauti su kitomis šalimis skatinant fiskalinį, ekonominį, socialinį ir aplinkos požiūriu tvarias sąsajas;
5. tikisi, kad strategija bus prisidedama įgyvendinant pagrindines ES bendrosios politikos kryptis – kurti tvirtą ir sąžiningą Sąjungą, investuoti į taikius ir pagarbius tarptautinius santykius, prisidedant prie tvarios ekonominės ir socialinės pažangos, įskaitant ambicingus prekybos susitarimu, skatinančius Europos žaliąjį kursą ir skaitmeninę transformaciją, taip pat skatinant teisingumą pasaulyje;
6. mano, kad skatinant tvarios formos globalizaciją reikės dirbti su trečiosiomis šalimis įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir darnaus vystymosi tikslus, kurie yra strategijos pagrindinės sudedamosios dalys;
7. mano, kad strategijoje turi būti visapusiškai atsižvelgiama į platų politinių, ekonominių, kultūrinių, tvarumo ir saugumo aspektų spektrą, grindžiamą pagrindinėmis ES vertybėmis ir jos bendrais interesais, turi būti įgyvendinami pavyzdiniai projektai, kuriais pademonstruojamos mūsų laisvės, žmogaus teisių, teisinės valstybės, demokratijos, solidarumo nuo diskriminacijos, tvarumo, įtraukumo, socialinio teisingumo skaidrumo, vienodų sąlygų, abipusiškumo ir taisyklėmis grindžiamo daugiašališkumo laikymosi vertybės, ir turi būti stiprinamas tarptautinis ES, kaip normų formuotojos, vaidmuo; supranta, kad jos įgyvendinimui reikia skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių;
8. ragina ekonominius ir visuomeninius suinteresuotuosius subjektus bei atitinkamus šios srities ekspertus ES lygmeniu ir valstybėse narėse dalyvauti rengiant ir įgyvendinant strategiją; ragina Komisiją sukurti tinkamus forumus tokiai įtraukčiai užtikrinti; primygtinai reikalauja, kad parlamentai aktyviai dalyvautų veikloje, susijusioje su glaudesnių ryšių politikos formavimu ir priežiūra;
9. primena, kad, siekiant skatinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, būtinos investicijos į glaudesnes sąsajas; pabrėžia, kad tomis investicijomis į glaudesnes sąsajas reikėtų atsižvelgti į viešąsias gėrybes, skaidrumą, rinkos veiksmingumą, vienodas sąlygas, įskaitant sąžiningas galimybes patekti į viešųjų pirkimų rinkas ir fiskalinį gyvybingumą, kartu išvengiant skolų spąstų; pabrėžia, kad tokiomis investicijomis turi būti remiamas ekonomikos atsparumas, su Paryžiaus susitarimu suderinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, darbuotojų naujų įgūdžių ugdymas, taip pat suderinamumas su aukštais aplinkos ir biologinės įvairovės standartais; be to, pabrėžia, kad reikia laikytis griežtų ES socialinių ir darbo teisių, skaidrumo, žmogaus teisių, išsamaus patikrinimo, sąveikumo ir gero valdymo standartų ir suteikti galimybę išreikšti savo nuomonę žmonėms, kuriems projektai daro poveikį, remiantis tinkamomis, įtraukiomis ir viešomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais ir atvira prieiga, įskaitant vietos suinteresuotuosius subjektus, pvz., MVĮ;
10. ragina visas Europos šalis prisijungti prie ES strategijos dėl glaudesnių sąsajų skaitant Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis, Vakarų Balkanus ir Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančias šalis ir funkciniu požiūriu integruoti įvairius besivystančius regionus; ragina JK suvienyti jėgas su ES strateginių tarptautinių glaudesnių sąsajų skatinimo srityje, ypač atsižvelgiant į neseniai Bendruomenių Rūmų pateiktą pranešimą apie JK tarptautinės politikos ateitį; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kuriuo prižiūri keletas Europos šalių;
11. pabrėžia, kad būtina sąžiningai bendradarbiauti su mūsų partneriais ir kitomis atitinkamomis šalimis bei regionais, kartu naudojantis švelniosiomis galiomis Europos vertybėms propaguoti ir tvirtoms bei tvarioms partnerystėms užtikrinti; mano, kad strategija turi duoti bendros naudos, užtikrinti abipusį patekimą į rinką ir užkirsti kelią vienpusei priklausomybei ar skolų spąstams, kurie kelia pavojų dalyvaujančių šalių savarankiškumui, ir turėtų būti įgyvendinama gerbiant abi puses;
12. pabrėžia lemiamą Vakarų Balkanų svarbą kaip strategijos prioritetą; mano, kad strategija galima sukurti teigiamą sąveiką su kitais politiniais ir ekonominiais procesais regione, visų pirma pabrėžiant regioninę integraciją; mano, kad esamus Vakarų Balkanų šalių infrastruktūros planus, pvz., ES Vakarų Balkanų sujungiamumo darbotvarkę, reikėtų suderinti su strategija; teigiamai vertina postūmį investuoti į sujungiamumą Vakarų Balkanuose, atsižvelgiant į regionui skirtą ekonominį ir investicijų planą; be to, pabrėžia, kokia svarbi Rytų partnerystė ir kaip svarbu skirti dėmesį sujungiamumui, kas pabrėžiama 2020 m. kovo 18 d. bendrame komunikate;
Strategijos valdymas
13. pabrėžia, kad strategija turi būti stebima ir derinama su glaudesnių sąsajų ES viduje ir tarp ES ir būsimų jos narių siekimu, pvz., per Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) arba trijų jūrų iniciatyvą, stiprinant bendras vertybes, standartus ir interesus ir užtikrinant bendrą ES institucijų ir valstybių narių atsakomybę už strategiją; mano, kad be aktyvios valstybių narių nuosavybės strategija bus kaip automobilis be ratų;
14. pabrėžia daugiaaspektį strategijos pobūdį, dėl kurio reikės veiksmingai koordinuoti įgyvendinamas strategijas, politikos priemones ir glaudesnių tarptautinių sąsajų ir sąveikumo projektus; tikisi, kad šiuo atžvilgiu bus sustiprintas ir supaprastintas EIVT ir Komisijos generalinių direktoratų veiklos koordinavimas;
15. pabrėžia, kad strategijoje turi būti aiškesnė lyderystė ir kompetencijos pasidalijimas Komisijoje visais atitinkamais lygmenimis, įskaitant aukščiausius; todėl siūlo, kad dėl strategijos įgyvendinimo būtų reguliariai diskutuojama Komisijos narių grupėje pasaulyje stipresnės Europos klausimams, veikiančioje kaip glaudesnių sąsajų koordinavimo organas, kuriam bendrai pirmininkautų Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojas bei Komisijos koordinatorius glaudesnių sąsajų klausimu, idealiu atveju – vykdomasis pirmininko pavaduotojas;
16. rekomenduoja, kad EIVT įsteigtų glaudesnių sąsajų koordinavimo organo sekretoriatą ir kad atitinkamu darbo lygmeniu dalyvautų visi atitinkami generaliniai direktoriai, o jam kartu pirmininkautų Komisijos ir EIVT generaliniai sekretoriai, kuo būtų siekiama padidinti sinergiją ir veiksmingumą;
17. pabrėžia, kad svarbu įtraukti Parlamentą, Tarybą, valstybes nares ir nacionalinius parlamentus į strategijos įgyvendinimą; primygtinai reikalauja, kad Komisija reguliariai teiktų ataskaitas, kuriose būtų išdėstyti strategijos įgyvendinimo laimėjimai, kad Parlamentas ir Taryba galėtų organizuoti išsamius jų aptarimus; ragina valstybių narių vyriausybėse paskirti nacionalinius už glaudesnes sąsajas atsakingus koordinatorius; laikosi nuomonės, kad sukūrus specialią Tarybos darbo grupę galėtų būti padidintas valstybių narių veiksmų glaudesnių sąsajų srityje nuoseklumas, užtikrinimas ir atsakomybė; siūlo, kad sprendžiant dėl glaudesnių sąsajų būtų taikoma kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė, išskyrus nacionaliniam saugumui svarbiose arba su juo susijusiose srityse;
18. mano, kad tam, kad strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, būtina keistis informacija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir aktyviai įtraukti tuos subjektus, įskaitant finansavimo įstaigas, atsižvelgiant į esamą investicijų deficitą šioje srityje; rekomenduoja sukurti aukšto lygio ekspertų grupę tarptautinių glaudžių sąsajų klausimais, kaip Komisijos patariamąjį organą, į kurį būtų įtraukti verslo atstovai, kaip numatyta 2018 m. rugsėjo 19 d. bendrame komunikate išdėstytame pasiūlyme dėl įmonių patariamosios grupės, taip pat pilietinės visuomenės atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai, be kita ko, dirbantys žmogaus teisių, aplinkos ir darbo teisių srityse, ir tarptautinių finansų įstaigų atstovai, ypatingą dėmesį skiriant Europos investicijų bankui (EIB), kaip ES bankui, ir laikantis lyčių lygybės kriterijaus;
19. yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos ir valstybių narių plėtros bankai, investicijų agentūros ir eksporto kreditų agentūros turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį valdant investicijas į glaudesnių tarptautinių sąsajų projektus, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas privačiojo sektoriaus dalyvavimo finansuojant ir įgyvendinant projektus mobilizavimui ir konsultacijų dėl investavimo poreikių ar esamų investicijų sistemų (atsižvelgiant į šalies išsivystymo lygį) teikimui; pritaria vieno langelio principu grindžiamos sąsajos, skirtos privačiajam sektoriui, sukūrimui;
20. numato EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui atliktinų funkcijų šioje srityje; yra tvirtai įsitikinęs, kad aktyvus privačiojo sektoriaus dalyvavimo skatinimas įgyvendinant bankams patrauklius glaudesnių tarptautinių sąsajų projektus turi būti strategijos kertinis elementas; prašo paspartinti darbą, šiuo metu vykdomą stiprinant Europos plėtros finansavimo struktūrą, kad būtų galima sukurti visavertį Europos plėtros banką; pritaria Europos vertybėmis ir strateginiais interesais grindžiamam bendradarbiavimui su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis;
21. pabrėžia, kad tam, kad strategija būtų patikima, būtina numatyti reikalingas priemones ir įrankius, kad būtų galima tinkamai, atsižvelgiant į užmojus, įgyvendinti jos tikslus; palankiai vertina tai, kad ES skiria dideles finansavimo sumas tarptautiniam bendradarbiavimui, visų pirma, dideles dotacijas, palyginti su kitomis įtakingomis pasaulio valstybėmis lyderėmis, šios sumos 2014–2018 m. siekė 345 mlrd. EUR;
22. kritikuoja tai, kad visuomenės informuotumas apie ES tarptautinius įnašus į glaudesnių sąsajų politikos priemonių skatinimą ir finansavimą ir jų matomumas yra nepakankami, ir ragina nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų situacijai pakeisti; be to, pabrėžia, kad reikia parengti atitinkamą strategijai skirtą komunikacijos politiką, ir ragina aiškiau ir veiksmingiau informuoti apie jos pranašumus, laimėjimus ir tikslus, kad būtų užtikrinta reikiama parama sėkmingam jos įgyvendinimui; atkreipia dėmesį į pavyzdinių projektų potencialą šioje srityje;
23. mano, kad, norint pasiekti strategijos tikslus, pagal 2021–2027 m. DFP reikėtų skirti atitinkamus viešuosius išteklius; ragina strategiją įtvirtinti būsimuose reglamentuose dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės ir Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III), kad ES galėtų veiksmingai pasiekti strategijos tikslus, naudodamasi ES finansinėmis programomis, pvz., „InvestEU“ ir, visų pirma, „Europos darnaus vystymosi fondu +“, išorės veiksmų garantija ir geografinėmis investicinėmis priemonėmis, pvz., Kaimynystės investicine priemone, Vidurinės Azijos investicine priemone ir Azijos investicine priemone; be to, atkreipia dėmesį į galimybę padėti šalims partnerėms kurti vietinius finansavimo mechanizmus;
24. mano, kad vykdant strategiją turėtų būti ne tik laikomasi daugialypio požiūrio, bet ir tikslingai orientuojamasi į atitinkamą prioritetų rinkinį; palankiai vertina tai, kad ES glaudesnių sąsajų darbotvarkė aiškiai įtraukta į 18 mėnesių programą Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu; pabrėžia, kad svarbu atitinkamuose sektoriuose nustatyti pavyzdinius projektus, kurie turėtų turėti didelę Europos pridėtinę vertę, būtų strategiškai svarbūs viešajam interesui ir iliustruotų unikalų vertybėmis grindžiamą ES požiūrį; ragina Komisiją ir EIVT pasiūlyti tokių projektų nustatymo kriterijus;
25. palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip antai, G 20 kokybiškų investicijų į infrastruktūrą principus ir Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos rezoliuciją dėl tvarios infrastruktūros; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares skatinti ES strateginį požiūrį į glaudesnes tarptautines sąsajas visuose daugiašaliuose ir keliakalbiuose forumuose, pavyzdžiui, JT Generalinėje Asamblėjoje, ASEM arba G 7;
Strategijos prioritetai
Žalioji pertvarka
26. atkreipia dėmesį į ES vaidmenį, atliekamą įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, skatinant žiedinę ekonomiką ir klimato kaitai atsparias investicijas, be kitų iniciatyvų; mano, kad strategijos visa apimantis prioritetas turėtų būti kova su klimato kaita, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir biologinės įvairovės bei aplinkos išsaugojimas, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kokybiškos infrastruktūros plėtrai; pabrėžia, kad labai svarbu išlaikyti esamą aplinkai palankių transporto rūšių infrastruktūrą Europoje ir už jos ribų; ragina užtikrinti sistemingą atitinkamų investicijų į glaudesnes sąsajas žalinimą; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja numatyti skaidrius konkurso kriterijus, susijusius su produktų ar paslaugų gyvavimo ciklo sąnaudomis ir ES standartų ir reglamentų laikymusi; mano, kad didelis prioritetas tiektinas socialiniu požiūriu teisingam ir tvariam vystomojo bendradarbiavimo žalinimui, investicijoms į infrastruktūrą visose srityse ir ypač energetikos aspektui; mano, kad bendradarbiavimas alternatyviųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje yra labai svarbus kelrodis projektas; siūlo bendradarbiavimą atsinaujinančiosios energijos išteklių srityje laikyti ES ir Afrikos glaudesnių sąsajų ramsčiu; mano, kad gebėjimų stiprinimas tvarumo labui yra itin svarbus aspektas; palankiai vertina plačių užmojų mokslinį bendradarbiavimą siekiant paspartinti klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, apsaugoti biologinę įvairovę, skatinti ekonomikos žiediškumą, tvarų augimą ir teisingą pertvarką;
Transportas
27. primygtinai ragina nustatyti bendrą koordinuotą požiūrį glaudžiai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, kad būtų galima atkurti ir išlaikyti jungtis, atsparią transporto infrastruktūrą ir pramonę ir taip remti pasaulinę tiekimo grandinę; palankiai vertina bendradarbiavimą įgyvendinant įvairias ES ir Azijos iniciatyvas, pvz., transporto koridoriaus Europa–Kaukazas–Azija programą, ir tai, kad skatinamos naujos iniciatyvos tvaraus transporto srityje su tokiais svarbiais Azijos partneriais, kaip antai, Indija ir Vidurinės Azijos šalimis;
28. pabrėžia, kad ES turėtų sujungti gerai išplėtotą TEN-T sistemą su Azijos tinklais ir užbaigti savo TEN-T projektus Europos Sąjungoje, pvz., „Rail Baltica“, ir kitus; palankiai vertina tai, kad buvo priimtas Vakarų Balkanams skirtas ES ekonomikos ir investicijų planas ir kad Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės šalyse nuolat plečiamas ES transeuropinio transporto tinklas (TEN-T), kuris, atsižvelgiant į geografinę padėtį, turėtų būti laikomas itin svarbiu glaudesnių sąsajų strategijos elementu; yra įsitikinęs, kad reikėtų paskirti specialųjį TEN-T koordinatorių plėtros ir Rytų partnerystės šalims;
29. pabrėžia geležinkelių jungčių svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti vienodą teisinę prekių gabenimo geležinkeliais Eurazijos žemyne tvarką; ragina išplėsti ES techninių specifikacijų, ir, visų pirma, pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais saugos standartų taikymą ir užtikrinti atitinkamų Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF)(1) gairių laikymąsi pagal Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS)(2) 2 priedą, taip pat kurti naujas ekonomines perspektyvas atveriant rinkas ir skatinant investavimo galimybes;
30. pabrėžia vykstančių derybų dėl išsamių oro susisiekimo susitarimų su Azijos šalimis partnerėmis svarbą, visų pirma, dėl ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitarimo, kuriuo būtų sudarytos sąžiningos ir skaidrios rinkos sąlygos, grindžiamos aiškia reguliavimo sistema ir, visų pirma, aukštų Europos Sąjungos standartų laikymusi; pabrėžia ES paramos Azijos šalims svarbą mažinant civilinės aviacijos poveikį klimato kaitai;
31. ragina Komisiją toliau daryti pažangą įgyvendinant savo jūrų transporto iniciatyvas, kuriomis siekiama suskaitmeninti ir supaprastinti administracinius formalumus ir sustiprinti laivybos saugumą Azijos uostuose pasitelkiant Tarptautinę jūrų organizaciją ir jūrų transporto susitarimus; pabrėžia, kad svarbu toliau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis Azijoje sudarant atitinkamus jūrų transporto susitarimus, kuriais būtų galima lengviau reguliuoti jūrų eismą, sudaryti jam palankesnes sąlygas ir užtikrinti, kad jis taptų tvaresnis;
32. pabrėžia, kad pagal strategiją reikia užtikrinti, kad vežėjai iš Azijos laikytųsi ES kelių transporto sektoriaus standartų; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti užtikrinant šio sektoriaus ES ir nacionalinės teisės aktų vykdymą;
Skaitmeninė transformacija
33. ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad skaitmeninimas yra itin svarbi 21-ojo amžiaus realija, ir pabrėžia jo poveikį kasdieniam kiekvieno žmogaus gyvenimui visame pasaulyje; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant skaitmeninės transformacijos; tikisi, kad ES taps tokia pati konkurencinga pasaulinė veikėja skaitmeninimo srityje, kaip JAV ir Kinija; atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, kad skaitmeninio junglumo ir skaitmeninės prieigos galimybių skatinimas, pasinaudojant itin didelio pralaidumo tinklais, pagrįstais skaidulomis ir 5G, yra svarbus ES prioritetas; mano, kad atviros strateginės autonomijos plėtojimas šiame sektoriuje turi apimti įrangos gamintojų tiekimo grandinės įvairinimą skatinant atviro ir sąveikaus tinklo struktūras ir skaitmeninimo partnerystes su trečiosiomis šalimis ir regionais, kurie vadovaujasi tokiomis pat vertybėmis kaip mes ir taiko technologijas visapusiškai gerbdami pagrindines teises; primygtinai ragina Komisiją kaip griežtą sujungiamumo projektų su trečiosiomis šalimis sąlygą numatyti etišką technologijų naudojimą tiek šalies viduje, tiek užsienyje; kartu pabrėžia didžiulę saugumo aspekto svarbą;
34. pabrėžia, kad ES, kaip normintoja, turėtų siekti būti viena iš lyderių nustatant, apsaugant ir skatinant tarptautines normas, tarptautinius standartus ir praktiką, skirtus užtikrinti taikią, saugią, teisine valstybe pagrįstą ir atvirą IRT aplinką ir tvarų bei atsakingą skaitmeninimą, taip pat šalinant kibernetinio saugumo grėsmes, saugant žmogaus teises bei laisves internete ir, be kita ko, užtikrinant asmens duomenų apsaugą;
35. rekomenduoja gerokai sustiprinti bendradarbiavimą duomenų apsaugos srityje su ASEAN šalimis ir Indija, Japonija, JAV, Australija, Kanada, Pietų Korėja, Naująja Zelandija ir kitomis šalimis, kad būtų daroma pažanga priimant sprendimus dėl duomenų srautų tinkamumo; mano, kad prekybos susitarimų nuostatos dėl e. prekybos ir skaitmeninės prekybos turėtų padėti siekti strategijos skaitmeninio ramsčio tikslų; pažymi, kad, kalbant apie duomenų srautus, ES jau pateikė pasiūlymų keliose derybose, laikydamasi duomenų apsaugos ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento(3) nuostatų; pažymi, kad sprendimas dėl tinkamumo Japonijos atveju yra skaitmeninės integracijos skatinimo pavyzdys; siūlo susieti skaitmeninio junglumo darbotvarkę su būsima ES visuotine skaitmeninio bendradarbiavimo strategija;
36. pabrėžia, kad 5G infrastruktūra yra Europos strateginio atsparumo elementas; ragina Komisiją parengti Europos 5G plėtros planą ir laipsniškai atsisakyti 5G technologijos, kurią sukūrė trečiosios šalys, nepaisančios Europos vertybių ir etikos standartų; primygtinai ragina Komisiją kaip griežtą sujungiamumo projektų su trečiosiomis šalimis sąlygą numatyti etišką technologijų naudojimą tiek šalies viduje, tiek užsienyje; palankiai vertina Skaitmeninės Europos programoje numatytas su konkurso procesu susijusias nuostatas dėl kibernetinio saugumo; pritaria tam, kad 5G priemonių rinkinio metodas įtraukiamas skatinant skaitmeninį junglumą, atsižvelgiant į eksteritorialaus taikymo galimybes; ragina Komisiją stengtis atkartoti ES tarptautinio tarptinklinio ryšio susitarimus su partneriais glaudesnių sąsajų srityje; palankiai vertina naujos kartos interneto iniciatyvą ir investicijas į skaitmeninės infrastruktūros projektus, pvz., povandeninio kabelio „Building Europe Link to Latin America“ tiesimą; rekomenduoja Komisijai nustatyti realius tikslinės oficialios skaitmeninės paramos vystymuisi poreikius; siūlo Komisijai skatinti 6G vystomąjį bendradarbiavimą su panašiai mąstančiomis šalimis kaip pavyzdinį projektą;
Žmonių tarpusavio ryšiai
37. laikosi nuomonės, kad žmonių tarpusavio ryšių aspektas yra nepaprastai svarbus strategijos ramstis, ir jam turėtų būti toliau teikiamas prioritetas; atsižvelgdamas į tai, ragina sudaryti abipusio judamo tarp Europos ir Azijos galimybes; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamą viešosios diplomatijos finansavimą;
38. atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad svarbu skatinti studentų, profesinį išsilavinimą įgijusių stažuotojų, jaunų specialistų, akademinės ir pilietinės visuomenės, NVO ir mokslininkų tarpusavio ryšius, nes jie labai svarbūs siekiant tarpusavio supratimo ir pagarbos; pritaria tokiam įtraukomo, abipusiškumo ir lyčių lygybės principais grindžiamam bendradarbiavimui; aktyviai ragina stiprinti jaunimo aspektą pasitelkiant jaunimo forumus, kad būtų abipusiškai skatinamas užsienio kalbų mokėjimas, studentų ir akademinės visuomenės mainai ir abipusis diplomų pripažinimas; atsižvelgdamas į tai, pritaria „eTwinning“ platformos atvėrimui šalims partnerėms glaudesnių sąsajų srityje; primena regioninių mainų galimybes, pvz., tarp novatorių, ir miestų tarpusavio bendradarbiavimo galimybes; pabrėžia, kad tokios glaudesnės sąsajos atveria galimybes Europai būti mokslinių tyrimų, inovacijų ir investicijų sankirtos centre; mano, kad įgyvendinant šį ramstį ypatingą dėmesį reikėtų skirti mažumų klausimams;
39. palankiai vertina Vakarų Balkanams skirtas patvirtintas iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti jaunimo bendradarbiavimą ir mainus, taip pat profesinį rengimą ir mokymą, ir ragina pasiūlyti panašias programas kitiems strategijos partneriams, pradedant Rytų partnerystės šalimis; pažymi, kad glaudesnės ES ir Vakarų Balkanų sąsajos yra neatsiejama strategijos dalis, atsižvelgiant į tai, kad regiono šalys ateityje gali tapti ES narėmis;
40. palankiai vertina 2018 m. vasario mėn. surengtą ES ir ASEAN jaunųjų lyderių forumą ir strateginių mąstytojų forumą, taip pat Azijos ir Europos fondo jaunųjų lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį kartu su ASEM aukščiausiojo lygio susitikimais; siūlo, kad šie susitikimai būtų rengiami reguliariai ir kad panašūs metiniai forumai taip pat būtų organizuojami palaikant ES ir Afrikos Sąjungos santykius;
41. ragina Komisiją suderinti strategiją ir būsimą ES bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir investicijų srityje strategiją; ragina Komisiją laikytis savo strateginio požiūrio į bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir tuo tikslu plėtoti santykius su panašiai mąstančiais partneriais, taip pat, be kita ko, apsvarstyti asocijuotojo partnerio statuso galimybę, o bendradarbiavimą grįsti tokiais visuotiniais principais, kaip antai, akademinė laisvė, atvira prieiga, intelektinės nuosavybės apsauga, vienodos sąlygos, mokslinių tyrimų etika ir asmens duomenų apsauga; ragina patvirtinti konkrečioms šalims skirtą bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje politiką; pabrėžia, jog svarbu suformuluoti kriterijus, kad būtų galima nustatyti jautrius sektorius mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, taip pat dvejopo naudojimo technologijų srityje;
Prekyba, investicijos, konkurencingumas ir standartai
42. pažymi, kad ES turėtų stiprinti ryšius su priimančiosiomis šalimis ir pateikti joms patikimą ir tvarų alternatyvų pasiūlymą dėl glaudesnių sąsajų finansavimo;
43. mano, kad žmonių tarpusavio ryšių aspektas taip pat yra labai svarbus siekiant konkurencingumą grįsti ES vertybėmis ir užtikrinti veiksmingą Europos ekonominę diplomatiją;
44. mano, kad prekybos politika turėtų padėti siekti Strategijos tikslų skatinant sąžiningą ir tvarią prekybą ir investicijas; pabrėžia, kad svarbu didinti ekonomikos atsparumą įvairinant tiekimo grandines ir stiprinti regioninę integraciją; pabrėžia, kad Strategija turėtų būti derinama su pastangomis didinti galimybes patekti į atitinkamas rinkas, įskaitant viešuosius pirkimus, ir skatinti atvirą ir skaidrią investavimo aplinką, atveriant galimybes ir prisidedant prie konkurencingumo pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti išsamaus patikrinimo, intelektinės nuosavybės ir geografinių nuorodų srityse;
45. atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad prekybos ir investicijų susitarimuose labai svarbų vaidmenį atlieka tarptautiniai aplinkos apsaugos, tvarumo ir socialiniai standartai; primena Komisijos atliktą 15 punktų veiksmų plano peržiūrą ir Taryboje vykusias diskusijas prekybos ir darnaus vystymosi klausimais; ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti prekybos teisių gynimo priemones siekiant užtikrinti, kad Europos įmonės nepatirtų nesąžiningos prekybos praktikos, ir veiksmingai įgyvendinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, laikantis Paryžiaus susitarimo, darnaus vystymosi tikslų ir TDO konvencijų, siekiant plėtoti Strategiją ir siekti tvarios integracijos; laikosi nuomonės, kad Komisija ir EIVT turėtų laikytis labiau strateginio požiūrio į bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą, be kita ko, imdamosi aktyvesnių veiksmų aukščiausiu politiniu lygmeniu siekiant padidinti jos veiksmingumą atsižvelgiant į žmogaus teisių, tarptautinius darbo, aplinkos apsaugos ir gero valdymo standartus;
46. pabrėžia ES strateginių santykių ir sisteminio varžymosi su Kinija svarbą ir ragina valstybes nares bei ES institucijas kreiptis į Kiniją vieningai ir laikytis suderinto požiūrio; dar kartą ragina Kiniją toliau vykdyti plataus užmojo Pasaulio prekybos organizacijos reformą, be kita ko, nustatyti išsamias pramonės subsidijų taisykles, ir pripažįsta susirūpinimą keliančius klausimus dėl rinką iškraipančios Kinijos valstybinių įmonių praktikos, priverstinio technologijų perdavimo ir duomenų lokalizavimo, perteklinių pajėgumų ir susijusio eksporto dempingo kaina, taip pat kitos nesąžiningos prekybos praktikos; mano, kad vienodų sąlygų taikymas trečiųjų šalių rinkose yra itin svarbus ilgalaikėms Europos įmonių galimybėms;
47. pabrėžia tarptautinių prekybos susitarimų, dėl kurių derasi ES, vaidmenį ir jų tinkamo įgyvendinimo svarbą; mano, kad į Komisijos komunikatą dėl prekybos politikos peržiūros turėtų būti įtrauktos glaudesnės sąsajos; pabrėžia tarptautinių normų ir skaidrių standartų svarbą skatinant kokybišką infrastruktūrą ir tinklų sąveiką; ragina Komisiją užtikrinti, kad esami susitarimai būtų platesnio užmojo, sistemingai įtraukiant standartizacijos politiką į dvišalius partnerystes ir prekybos susitarimus, kad būtų skatinamas daugiašalių standartų nustatymas ir platus tarptautiniu mastu sutartų standartų taikymas bei skaidrus bendradarbiavimas reguliavimo srityje visapusiškai laikantis teisės reguliuoti;
48. laikosi nuomonės, kad tai, jog ES standartizavimo politikos modelis yra novatoriškas, atviras ir įtraukus, yra jo privalumas, todėl turi būti sudarytos galimybės jį taikant toliau atremti pasaulinės konkurencijos iššūkius, kylančius dėl skirtingų standartizavimo paradigmų; tikisi, kad Komisija atliks aktyvų vaidmenį skatinant standartizacijos politiką; todėl rekomenduoja, kad koordinavimo atsakomybė už ES standartizacijos politiką būtų suteikta aukšto rango Komisijos pareigūnui, idealiu atveju – už vidaus rinką atsakingam Komisijos nariui; ragina Komisiją ir EIVT glaudžiau bendradarbiauti su panašiai mąstančiais demokratiniais partneriais tarptautiniuose standartų nustatymo forumuose, siekiant skatinti tarptautinius standartus, kuriais remiama demokratija, teisinė valstybė ir pagrindinės teisės;
Sveikata
49. laikosi nuomonės, kad įvykus COVID-19 pandemijai paaiškėjo, jog būtina skubiai teikti pirmenybę sveikatos sektoriui – naujai nepaprastai svarbiai bendradarbiavimo sričiai, visų pirma siekiant sveikatos sistemų atsparumo ir užtikrinant vaistų, medicinos reikmenų bei vakcinų įsigijimo galimybes, stiprinant strateginį ES savarankiškumą sveikatos srityje, išvengiant vienašališkos priklausomybės, užtikrinant saugias ir įvairias vaistų ir su sveikata susijusios pramonės tiekimo grandines, keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais krizių valdymo ir pandemijos prevencijos politikos srityse ir abipusiškumą valdant keliones ir atviras sienas; siūlo susieti ES sveikatos sąjungos pastangas su Strategija ir bendradarbiauti su kitais regioniniais mechanizmais, pvz., ASEAN infekcinių ligų kontrolės centru; pabrėžia, kad ES turėtų išnaudoti glaudesnes sąsajas sveikatos srityje, kad galėtų įgyti sėkmingo pandemijos valdymo patirties iš panašiai mąstančių partnerių, pvz., Naujosios Zelandijos, Korėjos Respublikos ir Taivano;
50. pabrėžia COVID-19 pandemijos metu įgytos patirties svarbą derinant veiksmus siekiant užtikrinti, kad pasauliniai transporto maršrutai ir tiekimo grandinės toliau būtų atviri ir saugūs;
Saugumas
51. yra įsitikinęs, kad nedelsiant turi būti parengtas Strategijos saugumo aspektas, atsižvelgiant į riziką, kad glaudesnės sąsajos gali būti naudojamos kaip ginklas; pabrėžia, kad reikia geopolitinio požiūrio į pasaulinį bendradarbiavimą, kad ES galėtų sėkmingai reaguoti į naujus saugumo iššūkius, įskaitant kibernetinį saugumą, skaitmeninį junglumą, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir galimą dvejopą technologijų naudojimą; pabrėžia, kokios rimtos yra terorizmo grėsmės; atkreipia dėmesį į didėjančias saugumo problemas Europos kaimyninėse šalyse; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares atlikti aktyvesnį vaidmenį sprendžiant šias problemas;
52. pabrėžia, kad vykdant partnerystę su Afrikos žemynu reikia plėtoti tvirtesnį saugumo aspektą; primena 2018 m. Tarybos išvadas dėl sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija; atkreipia dėmesį į tai, kad saugumo problemos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione yra vis labiau aktualios ES, kaip nurodoma valstybių narių Indijos ir Ramiojo vandenyno strategijose; pritaria iniciatyvai sukurti bendrą ES Indijos ir Ramiojo vandenyno strategiją ir užmegzti bendradarbiavimą su partneriais Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, įskaitant karinius tarpusavio mainus; mano, kad atvirumas, klestėjimas, įtraukumas, tvarumas, skaidrumas, abipusiškumas ir perspektyvumas turėtų būti pagrindiniai bendradarbiavimo su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu principai;
Glaudesnių sąsajų partnerystės
53. labai palankiai vertina ES ir Japonijos partnerystės tvaraus sujungiamumo ir kokybiškos infrastruktūros srityje sukūrimą ir tai, kad ja daug dėmesio skiriama tvarioms glaudesnėms sąsajoms su Vakarų Balkanais, Rytų Europa, Vidurine Azija, Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu bei Afrika; tikisi, kad ES ir Japonija aktyviai skatins atitinkamų tikslinių grupių glaudesnių sąsajų partnerystę ir pradės įgyvendinti šią partnerystę 2021 m. pirmąjį pusmetį;
54. palankiai vertina 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusį Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą ir didesnį EIB, Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banko veiklos koordinavimą, visų pirma finansuojant glaudesnes žaliąsias sąsajas; mano, kad Vakarų Balkanai ir Pietryčių Azija suteikia labai gerų galimybių bendradarbiauti su trečiųjų šalių partneriais Japonijos ir ES glaudesnių sąsajų srityje; įžvelgia didelį privačiojo sektoriaus, įskaitant MVĮ, dalyvavimo potencialą; be to, pritaria tam, kad būtų išnagrinėti Japonijos ir ES bendradarbiavimo glaudesnių sąsajų srityje aspektai, įskaitant jūrų saugumą;
55. labai teigiamai vertina vykstančias derybas dėl glaudesnių sąsajų partnerystės su Indija kūrimo; tikisi, kad rotacijos tvarka Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir netrukus G 20 pirmininkausiančios Italija ir Indija pasinaudos savo įtaka siekdamos daryti pažangą; atkreipia dėmesį į Pietų Azijos šalių regioninę infrastruktūros jungčių iniciatyvą; atkreipia dėmesį į Indijos dalyvavimą Bengalijos įlankos daugiašalio techninio ir ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvoje ir tarptautiniame Šiaurės–Pietų krypties transporto koridoriuje (INSTC); atsižvelgdamas į dabartines aplinkybes mano, kad Indija turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį ir kad reikia siekti glaudesnio ES ir Pietų Azijos valstybių bendradarbiavimo; pasisako už tai, kad būtų padedama koordinuoti įvairias glaudesnių sąsajų strategijas Azijoje, kurių, pasak Pasaulio banko, yra 16;
56. primena, kad tiek Rusijos Federacija, tiek Turkija taip pat yra suinteresuotos tapti suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant ES ir Azijos glaudesnes sąsajas; kai įmanoma, nori su jomis bendradarbiauti; pripažįsta, kad per pastaruosius du dešimtmečius Vidurinės Azijos šalims buvo labai naudinga didesnė integracija į pasaulio ekonomiką; mano, kad ES turėtų atlikti daug svarbesnį vaidmenį ir tapti viena iš pagrindinių regiono veikėjų, kuri naudotųsi prekyba ir investicijomis kaip bendros gerovės varomąja jėga; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinijos finansuojamiems projektams Vidurinėje Azijoje trūksta skaidrumo; primygtinai tvirtina, kad reikia teikti pirmenybę aukštiems darbo ir aplinkos apsaugos standartams ir užtikrinti skolos tvarumą;
57. teigiamai vertina ES ir Korėjos tiriamuosius mainus glaudesnių sąsajų partnerystės srityje ir tikisi, kad 2021 m. bus padaryta didelė pažanga šiuo klausimu; ragina, inter alia, sukurti ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) partnerystę glaudesnių sąsajų srityje, kuria būtų siekiama prisijungti prie ASEAN jau įgyvendinamo pagrindinio glaudesnių sąsajų plano ir projektų bazės; pripažįsta, kad ASEAN regionas yra trečias pagal dydį ES prekybos partneris (po JAV ir Kinijos) ir ES eksportuotojams bus sukurta didelė nauda užtikrinant geresnes galimybes patekti į šią rinką ir stiprinant bendradarbiavimą pasitelkiant visapusiškus partnerystės susitarimus; pritaria regioniniam ES ir ASEAN laisvosios prekybos susitarimui; ragina naudoti investicijas miškų naikinimui mažinti ir tvariam žemės ūkiui įvairinti;
58. palankiai vertina 2020 m. gruodžio 1 d. ES ir ASEAN bendro ministrų pareiškimo glaudesnių sąsajų srityje pažangą ir ragina ES nedelsiant pradėti kurti ir įgyvendinti bendradarbiavimo su ASEAN glaudesnių sąsajų srityje priemones ir sistemas;
59. atkreipia dėmesį į Australijos regionines glaudesnių sąsajų politikos iniciatyvas ir ES konsultacijas su Australija dėl glaudesnių sąsajų svarbiose geografinėse srityse; ragina glaudžiau bendradarbiauti su Australija siekiant parodyti demokratinių valstybių solidarumą; įžvelgia galimybes bendradarbiauti su partneriais Mekongo upės baseine;
60. pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti su Taivanu siekiant pasimokyti iš jo geriausios patirties kovojant su COVID-19 pandemija, stiprinant žmonių tarpusavio ryšius, mažinant skaitmeninį atotrūkį Pietryčių Azijos regione ir nagrinėjant galimybę sudaryti ES ir Taivano investicijų susitarimą;
61. ragina Komisiją įvertinti Regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimą ir Kinijos vaidmenį, kurį ji atlieka įgyvendinant šį susitarimą;
62. yra tvirtai įsitikinęs, kad ES turėtų stiprinti bendradarbiavimą su JAV; teigiamai vertina JAV parengtos „Blue Dot Network“ (BDN) koncepciją; ragina Komisiją ir EIVT bendradarbiauti su JAV dėl BDN siekiant stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą taisyklėmis grindžiamo ir tvarių glaudesnių sąsajų srityje, kartu atkreipiant dėmesį į susirūpinimą dėl pastarojo; tikisi, kad ateityje bus bendradarbiaujama, visų pirma laikantis aukštų glaudesnių sąsajų projektų kokybės standartų ir skatinant privačiojo sektoriaus dalyvavimą;
63. patvirtina įsipareigojimus stiprinti ES, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių partnerystę, kaip pabrėžta 2019 m. bendrame komunikate, be kita ko, dėl skaitmeninės ekonomikos ir glaudesnių sąsajų; pabrėžia, kad svarbu stiprinti partnerystę su Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionu, kurie visapusiškai vadovaujasi pagrindinėmis Europos vertybėmis ir interesais;
64. atkreipia dėmesį į tai, kad ES bendradarbiavo su Kinija įgyvendinant ES ir Kinijos jungčių platformą, tačiau pasiekta tik vidutinių rezultatų; mano, kad Sausumos ir jūrų kelių iniciatyva yra Kinijos ryžtingos užsienio politikos pagrindas; yra pasirengęs apsvarstyti partnerystės su Sausumos ir jūrų kelių iniciatyva galimybę konkrečiais atvejais, kai nepažeidžiami pagrindiniai ES principai, kai iniciatyva atitinka tarptautinius standartus ir kai Komisija nagrinėja susijusius projektus, siekdama užtikrinti, kad jie atitiktų ES normas ir standartus, pvz., socialinius, aplinkos ir fiskalinius standartus ir tvarumą, skaidrumą, įtraukumą, teisinės valstybės principą, pagarbą žmogaus teisėms ir abipusiškumą, kad nebūtų didinamas tarptautinis svertas stiprioms trečiosioms šalims ir būtų užtikrintas ES bendros politinės sanglaudos vientisumas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikėtų sutelkti dėmesį į Eurazijos transporto infrastruktūros gerinimą, visų pirma daugiarūšio vežimo ir tvaraus transporto srityse;
65. pabrėžia ES ir Kinijos jungčių platformos vykdomo darbo svarbą siekiant išnagrinėti bendradarbiavimo galimybes transporto srityje tarp išplėsto ES TEN-T tinklo ir Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvos; pabrėžia, kad būtina laikytis visuotinio ir visapusiško požiūrio siekiant užtikrinti įmonėms laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto infrastruktūros plėtros su Kinija srityje, įskaitant visišką skaidrumą ir vienodas sąlygas; todėl pabrėžia, kad šios srities sutarčių sąlygos turi būti kuo skaidresnės ir jomis turi būti užtikrinta esminių ES interesų apsauga;
66. pažymi, kad vykdant glaudesnių sąsajų politiką reikėtų mažinti neigiamą išorinį poveikį, pvz., poveikį aplinkai ir taršą; pabrėžia, kad visais Strategijos etapais būtina užtikrinti tvarumą; todėl ragina ES bendradarbiauti su Azijos šalimis partnerėmis, kad transporto jungtys su Azija taptų saugesnės ir patikimesnės, ypač duomenų srautų, judumo ir kibernetinio saugumo srityse;
67. pabrėžia atokiausių Europos regionų, ypač esančių arčiau Azijos, svarbą ir atkreipia dėmesį į tai, kad jie turi didelį ekonominį potencialą; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms tose teritorijose siekiant sustiprinti jų glaudesnes sąsajas ir paskatinti jų ekonomiką;
68. ragina Komisiją ir EIVT plėtoti tvirtus stebėsenos pajėgumus kitų šalių ir regionų glaudesnių sąsajų strategijose, įskaitant faktiškai panaudotų finansinių išteklių stebėseną, poveikį finansiniam stabilumui, darniam vystymuisi, žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo ir daugiašališkumo principų laikymuisi; pabrėžia Europos komandos potencialą rasti sąveikos galimybių ES ir valstybėms narėms dedant glaudesnių sąsajų pastangas; ragina bendradarbiauti su šalimis partnerėmis siekiant stebėti ilgalaikį poveikį struktūrinei politikai, pramonei ir ekonomikos gerėjimui ir skurdo mažinimui;
Pasaulinės glaudesnės sąsajos
69. ypač pabrėžia, kad Strategijoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas glaudesnėms sąsajoms su kaimyninėmis Europos šalimis ir kaimyniniu Afrikos žemynu, atsižvelgiant į tai, kad jis vis labiau geopolitiškai svarbus keliems pasaulinio masto veikėjams; tikisi, kad šios pastangos atspindi ES patirtį, įgytą Afrikoje įgyvendinant politiką, kuria skatinamos glaudesnės sąsajos, pasitelkiant vystomąjį bendradarbiavimą; ragina aptarti šį tikslą aukštu lygmeniu su Afrikos Sąjunga ir pasiekti, kad iki 2021 m. pabaigos būtų užmegzta ES ir Afrikos glaudesnių sąsajų partnerystė;
70. giria Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai už jų pasiryžimą 2021 m. pateikti Arkties strategiją ir ragina ES aktyviai dalyvauti Arkties regione; yra susirūpinęs dėl klimato kaitos poveikio šiam pažeidžiamam regionui; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tirpstančio jūros ledo gali būti atvertas naujas laivybos maršrutas į Aziją, kuris taip pat galėtų būti naudojamas skaitmeninėms jungtims, tokioms kaip optiniai skaiduliniai kabeliai, ir atkreipia dėmesį į Kinijos Arkties šilko kelio iniciatyvą; tikisi, kad šių pastangų pagrindas bus tvarios glaudesnės sąsajos;
71. atkreipia dėmesį į sėkmingus 2019 m. surengto pirmojo Europos sujungiamumo forumo rezultatus; apgailestauja dėl to, kad forumas 2020 m. buvo atšauktas dėl COVID-19; tikisi, kad kitas forumas įvyks 2021 m., jeigu tam nesutrukdys pandemija; mano, kad būsimi forumai turėtų būti rengiami siekiant įtraukti visus Eurazijos glaudesnių sąsajų partnerius, įskaitant Rusiją ir Kiniją, į daugiašales diskusijas apie jų atitinkamas būsimos ekonominės, politinės ir saugumo tvarkos Eurazijoje vizijas;
72. tikisi, kad Komisija pateiks naują komunikacijos metodą ir nustatys aiškų naratyvą, kad būtų užtikrintas tinkamas ES glaudesnių sąsajų politikos ir jos rezultatų matomumas ir pakankama atskaitomybė; primygtinai ragina iš naujo suformuluoti ES glaudesnių sąsajų strategiją aiškia ir patrauklia kalba ir terminais, kuriais išreiškiamas konkretus vertybėmis pagrįstas Europos požiūris į glaudesnes sąsajas ir pateikiamas aiškus veiksmų planas, siekiant įgyvendinti Strategiją ir pasiekti jos tikslus;
o o o
73. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms ir ES partnerėms glaudesnių sąsajų srityje.
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).