Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2863(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B9-0052/2021

Pateikti tekstai :

B9-0052/2021

Debatai :

PV 20/01/2021 - 16
CRE 20/01/2021 - 16

Balsavimas :

PV 21/01/2021 - 2
PV 21/01/2021 - 13

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0022

Priimti tekstai
PDF 216kWORD 52k
Ketvirtadienis, 2021 m. sausio 21 d. - Briuselis
ES mokesčių rojų sąrašo pertvarkymas
P9_TA(2021)0022B9-0052/2021

2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES mokesčių rojų sąrašo peržiūros (2020/2863(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtą rezoliuciją dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso(1) siekiant pažaboti žalingą mokesčių konkurenciją Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“ (COM(2015)0302),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016)0024),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Tarybos išvadas dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą dėl papildomų priemonių siekiant didesnio skaidrumo ir ryžtingesnės kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu (COM(2016)0451), kuriame pateikiamas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES įtraukimo į sąrašą proceso paaiškinimas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadas dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo sudarymo kriterijų ir proceso,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 5 d. įvykusio ECOFIN tarybos posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į neseniai 2020 m. spalio 6 d. Tarybos atliktus mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo atnaujinimus(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planas, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija“ (COM(2020)0312),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą dėl gero mokesčių srities valdymo Europos Sąjungoje ir už jos ribų (COM(2020)0313),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(4), 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(5) ir 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 13 d. PANA komiteto rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tolesnius veiksmus, susijusius su pirmiau minėtomis Europos Parlamento rezoliucijomis ir rekomendacijomis(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo (pCBCR)(10), taip pat į savo 2019 m. kovo 27 d. teisėkūros rezoliuciją(11) dėl šio pasiūlymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimą „Mokesčių planavimo poveikis perspektyviems efektyviesiems mokesčių tarifams“ (angl. The Impact of Tax Planning on Forward-Looking Effective Tax Rates)(12),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimą „Agresyvaus mokesčių planavimo rodikliai“ (angl. Aggressive tax planning indicators)(13),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „Priedangos įmonių apžvalga Europos Sąjungoje“ (angl. An overview of shell companies in the European Union)(14),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitas pagal šalis, parengtas kaip jos Europos semestro dalis,

–  atsižvelgdamas į JT aukšto lygio grupės tarptautinės finansinės atskaitomybės, skaidrumo ir sąžiningumo klausimais darbą,

–  atsižvelgdamas į vykstantį EBPO / G 20 kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu įtraukios sistemos darbą sprendžiant su skaitmeninimu susijusias mokesčių problemas,

–  atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos(15),

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl ES mokesčių rojų sąrašo peržiūros (O-000082/2020 – B9-0002/2021 ir O-000081/2020 – B9-0001/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, parengtą padedant Mokesčių pakomitečiui,

A.  kadangi dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ir žalingų mokesčių schemų, taip pat ES valstybėse narėse, ES valstybės narės patiria didžiulių finansinių nuostolių, todėl eikvojami nacionalinių biudžetų ištekliai ir kenkiama vyriausybių pajėgumams; kadangi šiuo metu apskaičiuota, kad pelno mokesčio vengimas sudaro 500 mlrd. USD per metus(16); kadangi toks pelno mokesčio sumažėjimas yra ypač problemiškas siekiant atsigauti po sanitarinės, socialinės ir ekonomikos krizės, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, ir finansuojant žaliąją pertvarką;

B.  kadangi pagal 2016 m. rudens „Eurobarometro“ apklausą 86 proc. ES piliečių pritaria griežtesnėms taisyklėms dėl mokesčių vengimo ir mokesčių rojų(17);

C.  kadangi 2017 m. gruodžio 5 d. Sąjunga patvirtino savo pirmąjį mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą (toliau – sąrašas); kadangi į tą sąrašą buvo įtraukta 17 ES nepriklausančių šalių ar teritorijų; kadangi Sąjunga peržiūrėjo sąrašą 12 kartų;

D.  kadangi pagal 2019 m. pelno mokesčio rojaus indeksą pirmaujančias pozicijas pelno mokesčio rojų reitinguose užima šios jurisdikcijos: 1) Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, 2) Bermuda, 3) Kaimanų Salos, 4) Nyderlandai, 5) Šveicarija, 6) Liuksemburgas, 7) Džersis, 8) Singapūras, 9) Bahamos, 10) Honkongas ir 11) Airija;

E.  kadangi 95 jurisdikcijos buvo įvertintos pagal tris 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose išdėstytus kriterijus, t. y. mokesčių skaidrumą, sąžiningą apmokestinimą ir EBPO BEPS minimalių standartų įgyvendinimą;

F.  kadangi daugiau nei 135 šalys ir jurisdikcijos bendradarbiauja įgyvendindamos BEPS veiksmų planą, iš dalies motyvuojamos rizikos, kad bus įtrauktos į ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą; kadangi įtraukiant į sąrašą beveik 40 šalių buvo paprašyta reformuoti daugiau nei 120 žalingų mokesčių priemonių;

G.  kadangi 2020 m. teisingumo mokesčių srityje būklės ataskaitoje nustatyta, kad tik 2 proc. pasaulio mastu prarastų mokestinių pajamų lėmė ES sąraše esantys jurisdikciją turintys subjektai; kadangi nustatyta, kad Kaimanų salos yra jurisdikcija, kurioje pasaulio mastu prarandama daugiausia mokestinių pajamų, dėl to kitos šalys patiria daugiau kaip 70 mlrd. USD nuostolių per metus arba tai sudaro 16,5 proc. visų prarastų mokestinių pajamų;

H.  kadangi Taryba paskutinį kartą peržiūrėjo sąrašą 2020 m. spalio 6 d., išbraukdama Kaimanų salas ir Omaną bei įtraukdama Barbadosą ir Angiliją; kadangi Kaimanų salose vis dar nėra pelno mokesčio, ir jos yra viena iš dešimties geriausių fiktyvių investicijų vietų pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis(18), dėl to kyla abejonių dėl skaidrumo ir galimo preferencinio požiūrio į kai kurias šalis;

I.  kadangi į ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą šiuo metu įtraukta Amerikos Samoa, Angilija, Barbadosas, Fidžis, Guamas, Palau, Panama, Samoa, Seišeliai, Trinidadas ir Tobagas, Mergelių Salos (JAV) ir Vanuatu;

J.  kadangi keli kiti jurisdikciją turintys subjektai įsipareigojo įgyvendinti gero mokesčių valdymo principus, susijusius su skaidrumo ar sąžiningo apmokestinimo kriterijais;

K.  kadangi visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais ir Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės darbu tebėra ribotos, visų pirma atsižvelgiant į ES įtraukimo į sąrašą procesą; kadangi Europos ombudsmenas turi įgaliojimus nagrinėti, kaip ES institucijos taiko ES taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais(19), visų pirma įgaliojimą tikrinti visus konfidencialius ir nekonfidencialius ES dokumentus, ir gali teikti rekomendacijas, ar jie turėtų būti skelbiami;

L.  kadangi savo komunikate dėl gero mokesčių srities valdymo Europos Sąjungoje ir už jos ribų Komisija pabrėžė, kad būtina persvarstyti Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą ir peržiūrėti sąrašą;

M.  kadangi naudojant konservatyviausią paskirstymo formulę ES patiria didžiausius nuostolius visame pasaulyje dėl pelno perkėlimo į mokesčių rojus ir manoma, kad kiekvienais metais ji neteks apie 20 proc. pelno mokesčio pajamų(20);

1.  pripažįsta teigiamą poveikį, kurį jau padarė sąrašas, tačiau apgailestauja dėl to, kad dar nėra išnaudotos visos jo teikiamos galimybės, nes šiuo metu sąraše esantys jurisdikciją turintys subjektai yra susiję su mažiau nei 2 proc. pasaulio mastu prarastų mokestinių pajamų, todėl sąrašas yra painus ir neveiksmingas(21); siekia sustiprinti sąrašą užtikrinant didesnį skaidrumą ir nuoseklumą, griežtesnius ir nešališkesnius įtraukimo į sąrašą kriterijus ir griežtesnes apsaugos priemones, kad būtų išvengta mokesčių vengimo; apgailestauja dėl to, kad šalys, kuriose yra aiškių duomenų apie BEPS skatinimą, pvz., Kaimanų salos, išbraukiamos iš sąrašo; apgailestauja dėl nepakankamų plačiajai visuomenei teikiamų paaiškinimų, nepaisant to, kad Europos viešosios nuomonės atstovai pritaria griežtesnėms taisyklėms dėl mokesčių rojų;

Mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo valdymas ir skaidrumas

2.  pažymi, kad pirminį įtraukimo į sąrašą procesą Komisija pasiūlė savo komunikate dėl veiksmingo apmokestinimo išorės strategijos ir komunikate dėl papildomų priemonių siekiant didesnio skaidrumo ir ryžtingesnės kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu; pažymi, kad Elgesio kodekso grupei, daugiausia per jos trečiųjų šalių pogrupį, pavesta atlikti parengiamąjį darbą sudarant sąrašą, nepaisant to, kad iš pradžių tai nepateko į grupės įgaliojimus; abejoja tokios neformalios grupės gebėjimais ir tinkamumu atlikti šią misiją;

3.  mano, kad ES sąrašą reikia persvarstyti ES lygmeniu; rekomenduoja įteisinti jo procesą, visų pirma pasitelkiant teisiškai privalomą dokumentą; mano, kad ši reforma turėtų būti įgyvendinta iki 2021 m. pabaigos siekiant apsaugoti ES nuo bet kokio kito pajamų praradimo atsigaunant po COVID-19; reikalauja, kad Taryba, padedama valstybių narių ir tinkamai dalyvaujant Europos Parlamentui, įgaliotų Komisiją įvertinti trečiuosius jurisdikciją turinčius subjektus remiantis aiškiais ir skaidriais kriterijais, taip pat pateikti pasiūlymą dėl sąrašo sudarymo Tarybai, kuris turėtų būti viešai paskelbtas prieš Tarybai oficialiai patvirtinant sąrašą ir jo pataisas; ragina Tarybą suteikti Parlamentui stebėtojo vaidmenį Elgesio kodekso grupės diskusijose; mano, kad tokie pakeitimai užtikrintų įtraukimo į sąrašą proceso nešališkumą, objektyvumą ir atskaitomybę;

4.  pabrėžia, koks svarbus įtraukimo į sąrašą proceso skaidrumas, kad būtų galima užtikrinti visuomenės kontrolę ir padidinti politikos formuotojų demokratinę atskaitomybę; siekia visiško skaidrumo, susijusio su valstybių narių pozicija; todėl ragina Elgesio kodekso grupę atskleisti dalyvaujančias valdžios institucijas, diskusijų temas, techninius vertinimus, protokolus ar santraukas ir priimtas išvadas; mano, kad siekiant pagerinti atskaitomybę ir skaidrumą, duomenų šaltiniai tikrinant jurisdikciją turinčius subjektus turėtų būti lengvai prieinami, jei jie yra prieinami visuomenei; mano, kad trečiųjų šalių režimų vertinimo metodika turėtų būti patobulinta ir visiškai atskleista; ragina Elgesio kodekso grupę sistemingai skelbti išsamią savo sąveikos su trečiosiomis šalimis, aptariamo dalyko ir įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė trečiosios šalys kiekvienu vertinimo proceso etapu, santrauką;

5.  pažymi, kad dėl skaidrumo trūkumo gali būti neteisingai aiškinami sprendimai ir tai gali pakenkti visuomenės pasitikėjimui įtraukimo į sąrašą procesu, ypač kai ES sąrašo rezultatai skiriasi nuo trečiųjų šalių skaidriai sudarytų mokesčių rojų sąrašų; primena pirminį sąrašą, sudarytą iš valstybių narių sąrašų, kaip Komisija nurodė savo komunikate „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“ ir kuriame buvo 30 jurisdikciją turinčių subjektų, kuriuos išvardijo dešimt ar daugiau valstybių narių;

6.  palankiai vertina veiksmus, kurių jau imtasi skaidrumo srityje, pvz., pusmečio pažangos ataskaitų ir tam tikrų laiškų, išsiųstų trečiųjų šalių jurisdikciją turintiems subjektams, paskelbimą; ragina Tarybos laiškuose, išsiųstuose trečiųjų šalių jurisdikciją turintiems subjektams, kurie dar neatitinka ES įtraukimo į sąrašą kriterijų, įtraukti reikalavimą skelbti visą korespondenciją su ES ir bet kokį neigiamą atsakymą laikyti atitinkamo jurisdikciją turinčio subjekto nebendradarbiavimu; apgailestauja dėl to, kad su šiais dokumentais galima susipažinti tik baigus vertinimo procesą; ragina viešai paskelbti visus trečiųjų šalių jurisdikciją turinčių subjektų laiškus ir prisiimtus įsipareigojimus, kai tik jie bus gauti; ragina skelbti viešąją informaciją vartotojams patogioje platformoje;

7.  ragina Elgesio kodekso grupės pirmininką reguliariai keistis informacija su Parlamentu, taip pat bent vieną kartą per metus oficialiai dalyvauti viešajame klausyme;

8.  pabrėžia, kad Parlamento vaidmuo, susijęs su Elgesio kodekso grupe, turėtų būti oficialiai įformintas, be kita ko, atsižvelgiant į valdymą ir įtraukimo į sąrašą kriterijus, pvz., vykdant nuomonės pateikimo procesą;

9.  pažymi, kad ES įtraukimo į sąrašą procesas yra susijęs tik su trečiosiomis šalimis; pažymi, kad Sąjungos įtaka kovojant su mokesčių vengimu ir žalinga mokesčių praktika visame pasaulyje priklauso nuo pavyzdžio, kurį ji rodo savo šalyse; pabrėžia, kad būtina užtikrinti įtraukimo į sąrašą kriterijų ir žalingos mokesčių praktikos kriterijų ES nuoseklumą; primena Elgesio kodekso grupės pirmininko 2018 m. spalio 10 d. TAX3 komiteto posėdyje pateiktą pareiškimą apie galimybę tikrinti valstybes nares pagal tuos pačius kriterijus, kurie nustatyti ES sąrašui, persvarstant Elgesio kodekso grupės įgaliojimus; pažymi, kad viena valstybė narė tik iš dalies atitiko tarptautinio standarto dėl skaidrumo ir keitimosi informacija pagal prašymą laikymosi įvertinimą, kurį nustatė Pasaulinis forumas skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais (Pasaulinis forumas)(22), ir pažymi, kad, esant tokiam įvertinimui, trečiosios šalys yra Tarybos įtraukiamos į sąrašą(23); todėl pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės reguliariai gavo konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl būtinybės spręsti agresyvaus mokesčių planavimo klausimą(24); pabrėžia, jog Komisija pripažįsta, kad kai kurios iš pirmiau minėtų valstybių narių ėmėsi priemonių savo mokesčių sistemoms patobulinti, kad būtų atsižvelgta į Komisijos kritiką, tačiau pažymi, jog Komisija vis dar nurodo, kad mokesčių taisyklės šiuo metu yra palankios agresyviam mokesčių planavimui tose valstybėse narėse; pakartoja savo TAX3 rezoliucijoje pateiktą raginimą Komisijai ir Tarybai imtis tolesnių veiksmų dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų atitinkamoms valstybėms narėms, kol nebus įgyvendintos esminės mokesčių reformos, ir prireikus pasiūlyti veiksmus atitinkamose srityse, tačiau bent kol kas laikyti tas valstybes nares ES mokesčių rojais; tikisi, kad šios vyriausybės išspręs problemas ir sumažins mokesčių vengimą visose savo jurisdikcijose; įsipareigoja reguliariai vertinti visas vyriausybių iniciatyvas laikytis tokių rekomendacijų ir prireikus pasiūlyti veiksmus atitinkamose srityse;

10.  primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsnyje nustatyta procedūra, pagal kurią Parlamentas ir Taryba veikia pagal įprastą teisėkūros procedūrą, turėtų būti taikoma tuo atveju, kai dėl žalingos mokesčių praktikos iškreipiama rinka Sąjunga;

11.  ragina Elgesio kodekso grupę padidinti proceso įtraukumą ir išorinį pritarimą konsultuojantis su besivystančiomis šalimis ir pilietinės visuomenės organizacijomis; siūlo sudaryti darbo grupę arba įsteigti patariamąjį organą, įtraukiant ne ES šalis, visų pirma besivystančias šalis, pilietinės visuomenės narius ir ekspertus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dialogui dėl priimtų sprendimų;

ES įtraukimo į sąrašą kriterijų atnaujinimas, siekiant juos pritaikyti prie dabartinių ir būsimų uždavinių

12.  pakartoja, koks svarbus sąrašo skaidrumo kriterijus; ragina paaiškinti būsimą skaidrumo kriterijų, susijusį su galutiniais tikraisiais savininkais, atsižvelgiant į Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą; atkreipia dėmesį į nevienodas sąlygas tarp valstybių narių, kurios laikosi EBPO bendro duomenų teikimo standarto ir JAV Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (FATCA); todėl mano, kad JAV FATCA abipusiškumo trūkumas turėtų būti nagrinėjamas taikant skaidrumo kriterijų;

13.  mano, kad sąžiningo apmokestinimo kriterijus neturėtų apsiriboti vien lengvatiniu mokesčių priemonių pobūdžiu, bet turėtų būti atsižvelgiama į plačias mokesčių lengvatas ir sandorių kainodaros neatitikimus; primena, kad dabartiniame trečiųjų šalių įtraukimo į sąrašą procese nėra numatytas atskiras 0 proc. arba labai žemų mokesčių tarifų kriterijus; ragina Komisiją ir Elgesio kodekso grupę į vertinimą įtraukti mokesčių priemones, dėl kurių sumažėja apmokestinimas, atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl EBPO / G 20 įtraukiosios sistemos II ramsčio, visų pirma minimalaus apmokestinimo klausimu; ragina Komisiją ir Tarybą pasiūlyti minimalų faktinį apmokestinimo lygį, kuris būtų atskiras įtraukimo į ES sąrašą kriterijus; rekomenduoja, kad bet koks nustatytas minimalus efektyvusis mokesčio tarifas turėtų būti teisingas ir pakankamas, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į teisės aktais nustatytą įmonių pelno mokesčio tarifo ES vidurkį(25), kad būtų išvengta pelno perkėlimo ir žalingos konkurencijos mokesčių srityje;

14.  ragina Komisiją apsvarstyti iniciatyvos, panašios į Įtraukiosios sistemos II ramstį, priėmimo naudą sprendžiant ES įtraukimo į sąrašą kriterijų klausimą tuo atveju, jei EBPO lygmeniu nebūtų pasiektas politinis sutarimas dėl šių priemonių įgyvendinimo iki 2021 m. pabaigos;

15.  pažymi, kad kai kurie žalingiausi trečiųjų šalių jurisdikciją turintys subjektai, įskaitant Kaimanų salas ir Bermudus, buvo išbraukti iš sąrašo nustačius labai minimalius turinio kriterijus ir silpnas vykdymo užtikrinimo priemones; pabrėžia, kad dėl tokių sprendimų gali kilti klausimų dėl konkrečios veiklos autentiškumo ir sprendimų priėmimo nešališkumo bei pakenkta visuomenės pasitikėjimui; ragina sugriežtinti atrankos kriterijus, įskaitant turinio reikalavimus, pagrįstus standartiniu požiūriu, taip pat proporcingumo reikalavimus ir jų stebėseną, siekiant padidinti sąrašo veiksmingumą ir užtikrinti, kad jis padėtų spręsti naujus ekonomikos skaitmeninimo keliamus uždavinius; ragina Tarybą kaip atskirą kriterijų nustatyti automatinį trečiųjų šalių jurisdikciją turinčių subjektų, kuriuose taikoma 0 proc. pelno mokesčio norma arba įmonių pelnas nėra apmokestinamas, įtraukimą į sąrašą; susirūpinęs pažymi, kad trečiosios šalys gali panaikinti reikalavimų neatitinkančias mokesčio sistemas, tačiau pakeisti jas naujomis sistemomis, galinčiomis pakenkti ES; primena viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo svarbą siekiant stebėti turinio reikalavimus;

16.  pabrėžia, kokie svarbūs minimalūs BEPS standartai atliekant trečiųjų šalių atrankinę patikrą, ypač 5, 6, 13 ir 14 veiksmai; pabrėžia, kad svarbu nustatyti kitus BEPS standartus, kurie turėtų būti taikomi kaip įtraukimo į sąrašą kriterijai;

17.  pritaria ES sąrašo geografinės taikymo srities išplėtimui, kartu atsižvelgiant į mažiausiai išsivysčiusių šalių padėtį; pabrėžia, kad ateityje atliekant vertinimus reikėtų nuolat atsižvelgti į tai, kad kai kurioms besivystančioms šalims gali trūkti išteklių sparčiai įgyvendinti naujai sutartus mokesčių standartus; todėl primygtinai ragina Tarybą nenumatyti galimybės mažinti paramą vystymuisi kaip atsakomosios priemonės, nes tai turėtų tiesioginį poveikį galutiniams pagalbos gavėjams; vis dėlto pažymi, kad neturėtų būti panašiai elgiamasi su šalimis, kuriose yra reikšmingo dydžio finansų centrai;

18.  pažymi, kad ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašas ir jo nacionaliniai atitikmenys labai skiriasi; atkreipia dėmesį į Komisijos siekį geriau suderinti nacionalinius sąrašus su ES sąrašu; ragina taikyti aukštynkryptę kriterijų konvergenciją ir suderinimą siekiant užtikrinti aukštesnius standartus ir darną;

19.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą tikrinant mokesčių jurisdikcijas atsižvelgti į didelės rizikos trečiųjų šalių nustatymo metodiką, kuria siekiama kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, siekiant užtikrinti, kad abu įtraukimo į sąrašą procesai būtų vienas kitą stiprinantys;

20.  atkreipia dėmesį į pastangas sudaryti vienodas sąlygas po Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos; ragina nuodugniai įvertinti minėtus jurisdikciją turinčius subjektus, įskaitant tolesnį JK užjūrio teritorijų ir karalysčių savivaldos sričių vertinimą pagal Elgesio kodekso grupės nustatytus standartus; pabrėžia, kad būsimi ES ir JK santykiai turėtų būti grindžiami abipusėmis vertybėmis ir nukreipti į bendrą klestėjimą, dėl kurio automatiškai pašalinama agresyvi mokesčių konkurencija; apgailestauja, kad ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nenumatyta galimų perbalansavimo priemonių, jei ateityje Jungtinė Karalystė nuspręs laikytis kitokios pozicijos klausimais, susijusiais su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu;

21.  ragina vienodai ir nešališkai vertinti pagrindinius ES prekybos partnerius; ypač ragina aiškiai įvertinti JAV, remiantis skaidrumo kriterijais;

Apsaugos priemonių koordinavimas

22.  pripažįsta įtraukimo į sąrašą su reputacija susijusį poveikį kaip paskatą jurisdikciją turintiems subjektams dalyvauti tikrinimo procese; pabrėžia, kad to nepakanka siekiant veiksmingai kovoti su neigiamu tokių jurisdikciją turinčių subjektų poveikiu valstybėms narėms ir vidaus rinkai, nes poveikį tam tikrų jurisdikcijų reputacijai dėl įtraukimo į sąrašą sustiprina pirmiau apibūdinti įtraukimo į sąrašą proceso trūkumai, ypač skaidrumo trūkumas, neįpareigojantys kriterijai ir ribota geografinė taikymo sritis;

23.  palankiai vertina ryšį tarp gero mokesčių srities valdymo standartų ir ES lėšų naudojimo, kaip nustatyta Finansiniame reglamente(26), Europos darnaus vystymosi fondo reglamente(27), Europos strateginių investicijų fondo reglamente(28) ir Sprendime dėl išorės skolinimo įgaliojimų(29), ir pripažįsta, kad šie standartai turi būti išankstinė ES teikiamos paramos sąlyga; tačiau perspėja dėl bet kokio žalingo dabartinio ar galimo poveikio besivystančių šalių piliečiams; pabrėžia, kad svarbu sudaryti lygiavertes sąlygas, kurios turi būti taikomos korporacijoms ir agresyvaus mokesčių planavimo įgalintojams bei tarpininkams vykdant viešųjų pirkimų procedūras;

24.  ragina užtikrinti, kad pagal valstybės pagalbos taisykles ir valstybių narių nacionalines paramos programas įmonės, turinčios ekonominių ryšių su nebendradarbiaujančiais jurisdikciją turinčiais subjektais, pvz., įmonės, įsisteigusios tokiose jurisdikcijose mokesčių tikslais, negalėtų gauti paramos; pabrėžia, kad tai itin svarbu atsižvelgiant į Europos vidaus solidarumą ir valstybių narių pasitikėjimo kūrimą; primena, kad siekiant tai užtikrinti, reikalingas skaidrumas teikiant viešąsias ataskaitas pagal šalis visuose sektoriuose; ragina Tarybą skubiai užbaigti diskusijas ir priimti savo bendrą požiūrį į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

25.  remia ir ragina sugriežtinti papildomo audito ir išsamaus patikrinimo reikalavimus įmonėms ir investuotojams, įsisteigusiems nebendradarbiaujančiose jurisdikcijose; mano, kad apsaugos priemonės yra labai svarbios, kad sąrašas galėtų daryti poveikį;

26.  pažymi, kad griežtos atsakomosios priemonės sumažintų paskatas vengti mokesčių; pabrėžia, kad ES apsaugos priemonių rinkinio taikymui neigiamą įtaką daro tai, kad atskiros valstybės narės jį taiko savo nuožiūra; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl suderintų apsaugos priemonių siekiant išvengti mokesčių vengimo ir slėpimo, atsižvelgiant į derybas dėl Įtraukiosios sistemos II ramsčio arba dėl minimaliojo efektyviojo mokesčio tarifo ES lygmeniu, kuris galėtų apimti toliau nurodytus aspektus:

   a) išlaidų neatskaitymą;
   b) sugriežtintas kontroliuojamų užsienio įmonių taisykles;
   c) išskaičiuojamojo mokesčio priemones;
   d) dalyvavimui taikomo atleidimo nuo mokesčių apribojimą;
   e) pakeitimo sąlygą;
   f) poveikį viešiesiems pirkimams ir valstybės pagalbai;
   g) specialius dokumentacijos reikalavimus;
   h) laikiną dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatų netaikymą;

pažymi, kad bet kokioms įmonėms taikomoms mokesčių priemonėms turėtų būti taikoma sąlyga susieti nurodytas taisykles, kai sandoris ar atitinkamas mokesčių mokėtojas atitinka konkrečius žalingus kriterijus; mano, kad šios priemonės turėtų būti vienodai taikomos santykiuose tarp valstybės narės ir trečiosios šalies bei santykiuose tarp valstybių narių;

27.  atkreipia dėmesį į jurisdikcijų, kurios neatitinka reikalavimų, tačiau yra įsipareigojusios siekti pokyčių, pilkąjį sąrašą; ragina Tarybą ir valstybes nares nustatyti konkrečias priemones, pvz., dažnesnius auditus ar patobulintą politiką „pažink savo klientą“, taikomą sandoriams, ir išsamų patikrinimą tuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose;

28.  ragina Komisiją išvardyti, į kuriuos ES ir trečiųjų šalių ar regionų susitarimus neįtraukta „gero valdymo sąlyga“, kaip reikalaujama Komisijos komunikato dėl veiksmingo apmokestinimo išorės strategijos 3.1 punkte ir išdėstyta 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos išvadose, kuriomis patvirtintos standartinės nuostatos, kurias susitarta taikyti sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis(30); ragina Komisiją ir Tarybą paaiškinti, kodėl trūksta tokios sąlygos;

o
o   o

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sekretoriui, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) 1997 m. gruodžio 1 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžio dėl mokesčių politikos išvadų I priedas – 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimta rezoliucija dėl verslo apmokestinimo elgesio kodekso (OL C 2, 1998 1 6, p. 1).
(2) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/03/08/ecofin-conclusions-code-conduct-business-taxation/
(3) OL C 331, 2020 10 7, p. 3.
(4) OL C 366, 2017 10 27, p. 51.
(5) OL C 101, 2018 3 16, p. 79.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0240.
(7) OL C 399, 2017 11 24, p. 74.
(8) OL C 369, 2018 10 11, p. 132.
(9) Tolesnių veiksmų planas dėl Europos Parlamento (ECON) rezoliucijos su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir dėl Europos Parlamento (TAXE) rezoliucijos dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurį Komisija priėmė 2016 m. kovo 16 d.; tolesnių veiksmų planas dėl Europos Parlamento (TAX2) rezoliucijos dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurį Komisija priėmė 2016 m. lapkričio 16 d.; tolesnių veiksmų planas dėl 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento (PANA) ne teisėkūros rezoliucijos dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo projekto, kurį Komisija priėmė 2018 m. balandžio mėn., ir tolesnių veiksmų planas dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. (TAX3) rezoliucijos dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo.
(10) 2016 m. balandžio 12 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (COM(2016)0198).
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0309.
(12) Europos Komisija, The Impact of Tax Planning on Forward-Looking Effective Tax Rates, Taxation paper Nr. 64, 2016 m. spalio 25 d.
(13) Europos Komisija, Aggressive tax planning indicators – Final Report, Taxation paper Nr. 71, 2018 m. kovo 7 d.
(14) I. Kiendl Krišto ir E. Thirion, An overview of shell companies in the European Union, Europos Parlamento tyrimų tarnyba, 2018 m. spalio mėn.
(15) OL C 384 I, 2019 11 12, p. 1.
(16) A. Cobham ir P. Janský (2018 m.); https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/jid.3348
(17) https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/51abaf14-6b6e-11e7-b2f2-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF
(18) https://www.imf.org/external/pubs/ft/fandd/2019/09/the-rise-of-phantom-FDI-in-tax-havens-damgaard.htm
(19) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(20) T. R. Tørsløv, L. S. Wier ir G. Zucman (2020 m.); http://gabriel-zucman.eu/files/TWZ2020.pdf
(21) https://www.taxjustice.net/reports/the-state-of-tax-justice-2020/
(22) https://www.oecd.org/tax/exchange-of-tax-information/global-forum-reveals-compliance-ratings-from-new-peer-review-assessments-for-anguilla-chile-china-gibraltar-greece-korea-malta-papua-new-guinea-and-uruguay.htm
(23) OL C 331, 2020 10 7, p. 3.
(24) https://ec.europa.eu/info/publications/2020-european-semester-country-specific-recommendations-commission-recommendations_lt
(25) „Mokesčių politika Europos Sąjungoje, 2020 m. tyrimas“, Europos Komisija, Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas, p. 100.
(26) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(27) 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas (OL L 249, 2017 9 27, p. 1).
(28) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 2015 m. birželio 25 d. dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).
(29) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (OL L 135, 2014 5 8, p. 1).
(30) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2018/05/25/tax-fraud-standard-provision-agreed-for-agreements-with-third-countries/

Atnaujinta: 2021 m. balandžio 22 d.Teisinė informacija - Privatumo politika