Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2021/2504(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B9-0057/2021

Debatai :

PV 21/01/2021 - 3
CRE 21/01/2021 - 3

Balsavimas :

PV 21/01/2021 - 13

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0023

Priimti tekstai
PDF 142kWORD 46k
Ketvirtadienis, 2021 m. sausio 21 d. - Briuselis
Žemės drebėjimų Kroatijoje padarinių mažinimas
P9_TA(2021)0023RC-B9-0057/2021

2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žemės drebėjimų Kroatijoje padarinių mažinimo (2021/2504(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį, 175 straipsnio trečią pastraipą ir 212 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 661/2014(2) ir Reglamentu (ES) 2020/461(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo(4) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/1475(5) ir Sprendimu (ES) 2019/420(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 29 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (COM(2020)0023), ir vėlesnę naują šio pasiūlymo 2020 m. sausio 14 d. redakciją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(7), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2015/1839(8), Reglamentu (ES) 2016/2135(9), Reglamentu (ES) 2017/825(10), Reglamentu (ES) 2017/1199(11), Reglamentu (ES) 2017/2305(12), Reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046(13), Reglamentu (ES) 2018/1719(14), Reglamentu (ES) 2019/711(15), Reglamentu (ES) 2020/460(16), Reglamentu (ES) 2020/558(17), Reglamentu (ES) 2020/1041(18) ir Reglamentu (ES) 2020/1542(19),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje(20) su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (ES) 2020/521(21),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 375/2014, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva)(22), pataisytą 2014 m. balandžio 24 d. paskelbus klaidų ištaisymą(23),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos(24) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003(25), Reglamentu (EB) Nr. 219/2009(26) ir Reglamentu (ES) 2019/1243(27),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(28), ypač į jo 11 punktą, ir į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(29),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir numatyti išteklių avansams Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos mokėti (COM(2020)0960),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 30 d. Tarybos sprendimą, kuriuo priimama Tarybos pozicija dėl 2020 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 9 projekto(30),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projekto, pridedamo prie pasiūlymo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir numatyti išteklių avansams mokėti Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos(31),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadas, kuriomis raginama stiprinti civilinės saugos pajėgumus pasitelkiant Europos savitarpio pagalbos sistemą, grindžiamą civilinės saugos modulių metodu,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimų poveikio regionams(32),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes gerinimo(33),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi per praėjusius metus Kroatiją nuniokojo dideli žemės drebėjimai: vienas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 5,5 balo, 2020 m. kovo 22 d. sukrėtė Zagrebo miestą ir Zagrebo bei Krapinos-Zagorės apskritį, kiti du žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė atitinkamai 5,2 balo ir 6,4 balo, 2020 m. gruodžio 28 ir 29 d. supurtė Sisako-Moslavinos apskritį ir galiausiai dar vienas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 5,0 balo, tą pačią apskritį vėl supurtė 2021 m. sausio 6 d.;

B.  kadangi 2020 m. kovo mėn. žemės drebėjimas buvo stipriausias nuo 1880 m. Zagrebo rajoną supurtęs žemės drebėjimas, jis apgadino daugiau kaip 26 000 pastatų, iš kurių 1 900 buvo pripažinti nenaudotinais, ir padarė daugiau kaip 11,5 mlrd. EUR žalos;

C.  kadangi Zagrebo miestas ir Zagrebo bei Krapinos-Zagorės apskritys vis dar neatsigavusios nuo to žemės drebėjimo, per kurį vienas žmogus žuvo, 26 buvo sužeisti, kilo didžiulių socialinių bei ekonominių padarinių ir padarinių kultūrai bei infrastruktūrai, taip pat ilgalaikių psichologinių pasekmių;

D.  kadangi 2020 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas patvirtino 683,7 mln. EUR asignavimą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo 2020 m. kovo mėn. Zagrebo žemės drebėjimo padariniams likviduoti;

E.  kadangi naujausias žemės drebėjimas centrinėje Kroatijoje praktiškai sunaikino Petrinios miestelį ir padarė didelę žalą netoli esantiems Glinos, Sisako, Hrvatska Kostainicos ir Maiske Polianės miestams ir kitiems Sisako-Moslavinos apskrities kaimams, taip pat Zagrebo ir Karlovaco apskritims;

F.  kadangi dėl smūgių žuvo aštuoni žmonės ir buvo sužaloti 36 žmones, o 30 žmonių buvo išgelbėti iš griuvėsių; kadangi buvo apgadinta daugiau kaip 45 000 pastatų(34) ir tiesiogiai nukentėjo daugiau kaip 70 000 žmonių, o žemės drebėjimas taip pat buvo juntamas Slovėnijoje, Austrijoje, Italijoje, Vengrijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje ir – kiek mažiau – Vokietijoje, Slovakijoje ir Čekijoje;

G.  kadangi 2020 m. kovo 22 d. ir gruodžio 29 d. Kroatija suaktyvino Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir paprašė žieminių palapinių, apšvietimo sistemų ir apšvietimo stulpų, elektrinių šildytuvų, sulankstomų lovų, miegmaišių ir gyvenamųjų konteinerių;

H.  kadangi 2021 m. sausio 4 d. Kroatijos vyriausybė labiausiai nukentėjusiose apskrityse, konkrečiai Sisako-Moslavinos apskrityje ir tam tikrose Zagrebo ir Karlovaco apskričių dalyse, paskelbė katastrofos padėtį;

I.  kadangi tolesnėmis savaitėmis buvo juntami pakartotiniai smūgiai ir jie vis dar juntami nukentėjusiose teritorijose ir gerokai už smūgio epicentro ribų; kadangi žmonės patiria nuolatinę kančią – netikrumą ir galimų naujų smūgių baimę, o smūgiai ir toliau pasireiškia kasdien ir kyla pavojus, kad nuo kitų žemės drebėjimų sugrius dar daugiau pastatų; kadangi visa tai vyksta per COVID-19 pandemijos įkarštį ir tai gali ateinančiu laikotarpiu sukelti psichikos sveikatos problemų ir potrauminių sutrikimų;

J.  kadangi nukentėję regionai ir miestai patyrė didžiulę materialinę ir socialinę bei ekonominę žalą, nematytą nuo XX a. paskutiniajame dešimtmetyje vykusio Tėvynės karo laikų, ir juos reikia skubiai ir sparčiai atstatyti, imantis papildomų priemonių prie ilgalaikės atsigavimo programos; kadangi dėl požeminių smūgių daug nukentėjusių teritorijų gyventojų atsidūrė ant nevilties ribos ir šie smūgiai padarė įvairios netiesioginės žalos aplinkinėse teritorijose; kadangi atitinkamų teritorijų socialinė padėtis jau ir taip buvo itin nepalanki, o ekonominė padėtis – prasta, ir kadangi pastarieji žemės drebėjimai turės dar daugiau neigiamų finansinių ir socialinių bei psichologinių padarinių minėtų teritorijų gyventojams ir visam regionui;

K.  kadangi, remiantis apytikriais vertinimais, Petrinioje reikia nugriauti apie 90 proc. namų; kadangi mažesnės teritorijos ir kaimai aplink Gliną, pvz., Maiske Polianė, iš dalies neturėjo elektros energijos ir vandens net ir iki žemės drebėjimo, o dabar gyventojai liko dar labiau atkirsti nuo būtinosios infrastruktūros ir paslaugų;

L.  kadangi esama požymių, kad žemės drebėjimai padarė didelę žalą pylimams ir apsaugos nuo potvynių sistemoms, todėl jau ir taip nuniokotoms teritorijoms per šį didesnių liūčių ir potvynių sezoną gali būti padaryta dar didesnė žala;

M.  kadangi vietos ir regiono infrastruktūra buvo labai apgadinta, istorinis ir kultūros paveldas – sugriautas, o ekonominė veikla, ypač žemės ūkis ir gyvulininkystė bei naminių gyvūnų ūkis, nuo kurių vietos gyventojai labiausiai priklauso – sustabdyta;

N.  kadangi vietos žemės ūkio objektai, pvz., pastatai, mašinos, įranga, dirbamieji laukai ir pašarų sandėliai, buvo labai apgadinti ir kadangi didelis skaičius gyvulių ir naminių gyvūnų žuvo arba liko be priežiūros kęsti žemės drebėjimo padarinių;

O.  kadangi žemės drebėjimas gerokai sutrikdė viešojo sektoriaus institucijų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir infrastruktūros, pvz., kelių ir elektros energijos tinklų, veikimą; kadangi daug dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų sukurta pagrindinė infrastruktūra, kurios trūko iki žemės drebėjimo, ir kadangi turėtų būti nedelsiant atkurtos galimybės tenkinti pagrindinius poreikius ir gauti pagrindines paslaugas visose nukentėjusių teritorijų dalyse;

P.  kadangi nemažai mokyklų turi būti visiškai nugriautos, o kai kurių universitetų pastatų, pvz., Metalurgijos ir Mokytojų rengimo fakultetų Sisake, prasidėjus naujam mokslo metų semestrui nebegalima naudoti švietimo veiklai vykdyti; kadangi šių įstaigų darbą jau ir taip apsunkino COVID-19 pandemija, o dabar vaikai negali nei fiziškai lankyti pamokų, nei naudotis nuotolinio švietimo priemonėmis iš namų;

Q.  kadangi po žemės drebėjimo teko skubiai evakuoti Sisako sveikatos priežiūros centrą, todėl COVID-19 ir kitomis ligomis sergančių pacientų sveikatai iškilo didesnis pavojus, įskaitant neįgaliuosius ir vaikus; kadangi Glinos ir Petrinios sveikatos priežiūros centrams, įskaitant vaistines, buvo padaryta didelė žala; kadangi žemės drebėjimai lėmė papildomą naštą Kroatijos sveikatos priežiūros ir globos sistemoms ir paspartino COVID-19 plitimą, ypač nukentėjusiose teritorijose;

R.  kadangi kai kurios Europos Sąjungos teritorijos yra labiau pažeidžiamos negu kitos ir joms kyla didelė seisminė rizika; kadangi darnios atstatymo pastangos ir nuo žemės drebėjimų apsaugotų ir jiems atsparių pastatų projektai turi būti tinkamai koordinuojami ir stebimi, kad būtų kompensuoti ekonominiai ir socialiniai nuostoliai ir sykiu būtų laikomasi skaidrumo, geriausios praktikos ir viešųjų pirkimų taisyklių;

S.  kadangi greitai ir profesionaliai reagavusios nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, civilinės saugos ir gelbėjimo būriai, Kroatijos ginkluotosios pajėgos, įvairios humanitarinės organizacijos ir visų pirma šimtai savanorių labai sušvelnino tiesioginius žemės drebėjimo padarinius;

T.  kadangi COVID-19 krizė ir viruso plitimas dar labiau apsunkina gelbėjimo ir atstatymo veiksmų vykdymą; kadangi COVID-19 pandemija yra našta Kroatijos ekonomikai ir dėl jos būtini papildomi finansiniai ištekliai;

1.  išreiškia didžiausią solidarumą su visais nuo žemės drebėjimų nukentėjusiais asmenimis ir jų šeimomis, taip pat Kroatijos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijomis, kurios deda pagalbos pastangas, ir reiškia savo giliausią užuojautą;

2.  giria gelbėjimo būrius, civilinės saugos pajėgas, Kroatijos ginkluotąsias pajėgas, savanorius, pilietinės visuomenės organizacijas, tarptautines organizacijas, vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijas ir visus kitus atitinkamus subjektus bei asmenis už nenutrūkstamas ir greitas pastangas nuniokotose teritorijose siekiant gelbėti gyvybes, mažinti žalą ir atkurti būtinąją veiklą, kurios reikia, kad būtų išlaikytas deramas gyvenimo lygis; išreiškia dėkingumą visiems asmenims, organizacijoms ir iniciatoriams, prisidėjusiems prie šių pastangų ir atsiuntusiems paramą ir pagalbą;

3.  džiaugiasi dėl solidarumo, kurį parodė valstybės narės ir kitos šalys, padedančios šalinti šios nelaimės padarinius – teikiančios savitarpio pagalbą, įskaitant būtinuosius reikmenis, finansinę pagalbą, savanorių ir kitą pagalbą, ir taip padedančios palengvinti intervencinių veiksmų naštą; džiaugiasi dėl ES institucijų ir tarptautinės bendruomenės parodyto solidarumo teikiant savitarpio pagalbą nelaimių atvejais; todėl pabrėžia Sąjungos civilinės saugos mechanizmo svarbą skatinant Europos nacionalinių civilinės saugos institucijų bendradarbiavimą nepalankiose situacijose ir siekiant kuo labiau sumažinti ypatingų įvykių poveikį;

4.  ragina Komisiją ir Kroatijos valdžios institucijas nustatyti visus galimus būdus nedelsiant suteikti pagalbą ir paramą užtikrinant deramas ir saugias gyvenimo sąlygas daugeliui žmonių, kurie neteko namų ir vis dar neturi saugaus būsto – bent jau parūpinti konteinerius, kurie ateinančiais mėnesiais sunkiomis žiemos sąlygomis galėtų tapti minimalia pastoge;

5.  ragina ypatingą dėmesį skirti neįgaliesiems, pagyvenusiems asmenims ir ypatingų poreikių turintiems vaikams ir paaugliams, nes jie yra pažeidžiamiausi visuomenės nariai; šiuo požiūriu labai palankiai vertina visą pagalbą, kurią jau suteikė vietoje veikiančios organizacijos;

6.  pabrėžia, kaip svarbu konkrečiai pasirūpinti dideliu skaičiumi gyvulių, ūkinių ir naminių gyvūnų, kurie po žemės drebėjimo buvo sužaloti arba išbaidyti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina dideles Žemės ūkio ministerijos, vietos ir regioninės valdžios institucijų ir gyvūnų gerovės NVO pastangas ir jų bendradarbiavimą;

7.  pabrėžia, kad padėtis vietoje yra rimta ir dėl to kyla didelis ir intensyvus finansinis spaudimas Kroatijos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijoms ir gali būti nulemtas negrįžtamas gyventojų skaičiaus mažėjimas nukentėjusiose teritorijose, nes nukentėję žmonės susiduria su pražūtingais socialiniais bei ekonominiais padariniais ir itin sunkiomis psichologinėmis ir socialinėmis problemomis;

8.  ragina Kroatijos valdžios institucijas kartu su Komisijos ekspertais greitai ir nuodugniai įvertinti bendrą Sisako-Moslavinos apskrityje padarytą žalą, kad būtų galima kuo greičiau, kai tik susiklostys tinkamos sąlygos, pradėti seisminiams reiškiniams atsparios atkuriamosios statybos darbus; pabrėžia, kad, prasidėjus regioniniams atkūrimo ir atstatymo darbams, svarbiu prioritetu reikia laikyti tvaraus ekonomikos atsigavimo skatinimą ir žmonių pragyvenimą;

9.  ragina Kroatijos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijas atidžiai stebėti atstatymo veiklą ir prižiūrėti, kad ji atitiktų žemės drebėjimui atspariems pastatams ir infrastruktūrai keliamus reikalavimus ir kad būtų taikoma geriausia profesinė kitų valstybių narių praktika ir praktinė patirtis; ragina Kroatijos valdžios institucijas ir atsakingas institucijas atsižvelgti į pokario atstatymo proceso nukentėjusiose teritorijose patirtį, siekiant išsiaiškinti, ar statybos praktikos pažeidimai lėmė prastą kokybę ir prisidėjo prie pražūtingų pastarųjų žemės drebėjimų padarinių; teigiamai vertina Kroatijos vyriausybės nutarimą paskelbti įmonių, dalyvavusių atstatymo procese, registrą – tai pirmas žingsnis šiam tikslui pasiekti;

10.  pabrėžia prognozavimo problemas, susijusias su žemės drebėjimų stebėsenos sistemomis itin seismiškai aktyviuose Pietryčių Europos regionuose; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis sustiprinti mokslinius tyrimus ir švietimą, siekiant įdiegti sistemą, kuria būtų užtikrinamas geresnis pasirengimas užkirsti kelią panašioms krizėms ir jas valdyti ir kuo labiau sumažinti panašių nelaimių poveikį;

11.  ragina labiau koordinuoti valstybių narių, ypač susiduriančių su panašiais pavojais, mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų veiklą ir stiprinti jų bendradarbiavimą; ragina stiprinti išankstinių pavojaus pranešimų sistemas valstybėse narėse, sukurti įvairių išankstinio įspėjimo sistemų sąsajas ir tas sąsajas stiprinti;

12.  ragina Kroatijos valdžios institucijas savo gaivinimo ir atsparumo plane pirmenybę teikti renovacijai, ypatingą dėmesį skiriant visapusiškai prevencinei renovacijai, kuria būtų užtikrinama, kad būstai ir pastatai, kuriems labiausiai žemės drebėjimų pažeidžiamuose regionuose kyla didžiausias pavojus, atitiktų aukščiausius seisminius standartus;

13.  pabrėžia, kad didelių žemės drebėjimų, pavyzdžiui, pastarųjų Kroatijoje įvykusių žemės drebėjimų, atveju padarinių švelninimas užtrunka daug laiko – į tai reikėtų atsižvelgti ateityje persvarstant ESSF, siekiant užtikrinti, kad būtų duodama pakankamai laiko įsisavinti lėšas, t. y. daugiau laiko, nei suteikia dabartiniai paraiškų teikimo terminai; be to, pabrėžia, kad svarbu didinti ESSF išlaidas ne tik žalos atitaisymui, bet ir atsparumui klimato kaitai, gaivalinėms nelaimėms ir visuomenės sveikatos krizėms, kad po nelaimių visuomenė taptų stipresnė;

14.  teigiamai vertina Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo paramą nelaimių rizikos prevencijai, atsparumui, energetikai ir seisminiam pritaikymui dabartiniu finansiniu laikotarpiu; ragina Kroatijos valdžios institucijas šias priemones atitinkamai įtraukti į savo 2021–2027 m. ES biudžeto asignavimų planavimą ir programavimą; ragina Komisiją lanksčiai vertinti programavimą ir nacionalinių veiklos programų pakeitimus gaivalinių nelaimių padarinių šalinimo klausimais;

15.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su ES ir Kroatijos institucijomis, rasti greitą būdą paskirstyti reikiamą finansinę ir kitokią pagalbą, siekiant užtikrinti spartų nukentėjusių teritorijų atsigavimą, suteikti visas įmanomas finansines priemones, siekiant padėti Kroatijai prižiūrėti spartų atsigavimą, ir teikti pagalbą visiems, kuriems jos reikia, taip pat kuo labiau sumažinti administracinę naštą, tenkančią norintiems gauti pagalbą ir paramą žmonėms vietoje;

16.  pabrėžia, kaip svarbu vykdant skiepijimą nuo COVID-19 pirmenybę teikti nukentėjusių teritorijų gyventojams; ragina Kroatijos vyriausybę įgyvendinti nutarimą, kurį ji paskelbė, ir didelę dalį savo vakcinų siuntų nukreipti į Sisako-Moslavinos apskritį, kad būtų nedelsiant apsaugota visų ten esančių gyventojų, pagalbą teikiančiųjų ir darbuotojų sveikata; į tai atsižvelgdamas, palankiai vertina valstybių narių sprendimą dalį savo skiepų siuntų skirti Kroatijai;

17.  atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad dėl pastarųjų žemės drebėjimų padarytos naujos žalos pastatams, kurie jau buvo apgadinti per 2020 m. kovo mėn. žemės drebėjimą, reikės atlikti papildomą įvertinimą ir parengti renovacijos projektus; be to, primygtinai ragina Komisiją į pastatų renovacijos bangos planavimą ir teisės aktus įtraukti tikslines pasirengimo žemės drebėjimams ir jų padarinių šalinimo priemones;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Kroatijos vyriausybei, nukentėjusių teritorijų regioninėms ir vietos valdžios institucijoms ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL L 189, 2014 6 27, p. 143.
(3) OL L 99, 2020 3 31, p. 9.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 924.
(5) OL L 250, 2018 10 4, p. 1.
(6) OL L 77 I, 2019 3 20, p. 1.
(7) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(8) OL L 270, 2015 10 15, p. 1.
(9) OL L 338, 2016 12 13, p. 34.
(10) OL L 129, 2017 5 19, p. 1.
(11) OL L 176, 2017 7 7, p. 1.
(12) OL L 335, 2017 12 15, p. 1.
(13) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(14) OL L 291, 2018 11 16, p. 5.
(15) OL L 123, 2019 5 10, p. 3.
(16) OL L 99, 2020 3 31, p. 5.
(17) OL L 130, 2020 4 24, p. 1.
(18) OL L 231, 2020 7 17, p. 4.
(19) OL L 356, 2020 10 26, p. 1.
(20) OL L 70, 2016 3 16, p. 1.
(21) OL L 117, 2020 4 15, p. 3.
(22) OL L 122, 2014 4 24, p. 1.
(23) OL L 123, 2015 5 19, p. 122.
(24) OL L 163, 1996 7 2, p. 1.
(25) OL L 284, 2003 10 31, p. 1.
(26) OL L 87, 2009 3 31, p. 109.
(27) OL L 198, 2019 7 25, p. 241.
(28) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(29) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.
(30) OL C 372 I, 2020 11 4, p. 1.
(31) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0313.
(32) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 269.
(33) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 15
(34) Remiantis preliminariais Kroatijos fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos skaičiavimais (https://mgipu.gov.hr/en).

Atnaujinta: 2021 m. balandžio 22 d.Teisinė informacija - Privatumo politika