Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2019 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į ECB komentarą dėl Europos Parlamento nuomonės, pateiktos jo rezoliucijoje dėl ECB 2018 m. metinės ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statutą, ypač į jo 15 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 123 straipsnį, 127 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, 130 straipsnį, 132 straipsnį ir 284 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes euro zonai ir ECB valdančiosios tarybos 2020 m. birželio 4 d. priimtą priemonių rinkinį,

–   atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 8 d. paskelbtą nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. vykdytą ECB apklausą dėl euro zonos įmonių galimybių gauti finansavimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 10 d. paskelbtas ECB ekspertų makroekonomines prognozes euro zonai,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 6 d., 2020 m. birželio 8 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. pokalbius pinigų politikos klausimais su Europos Centrinio Banko Pirmininke Christine Lagarde,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 28 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti(1),

–   atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo mėn. paskelbtą ECB kriptoturto darbo grupės neperiodinį leidinį Nr. 247 „Stabilizuotosios virtualiosios valiutos. Poveikis pinigų politikai, finansiniam stabilumui, rinkos infrastruktūrai ir mokėjimams bei bankų priežiūrai euro zonoje“,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. ECB ataskaitą dėl skaitmeninio euro,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. ECB neperiodinį leidinį Nr. 201 The use of cash by households in the euro area („Grynųjų pinigų naudojimas euro zonos namų ūkiuose“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. atnaujintą ECB aplinkosaugos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0002/2021),

A.  kadangi Komisijos 2020 m. vasaros ekonominėje prognozėje, atsižvelgiant į ekonominius sukrėtimus, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks 8,7 proc., o 2021 m. augs 6,1 proc., ir kad 27 ES valstybių narių ekonomika 2020 m. susitrauks 8,3 proc., o 2021 m. augs 5,8 proc.;

B.  kadangi, remiantis ECB ekspertų 2020 m. rugsėjo mėn. makroekonominėmis prognozėmis, prognozuojama, jog metinė infliacija euro zonoje, apskaičiuota taikant suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), 2020 m. vidutiniškai sudarys 0,3 proc., 2021 m. – 1,0 proc. ir 2022 m. 1,3 proc., tačiau infliacijos prognozės rodo, kad jos lygis euro zonoje bus labai nevienodas;

C.  kadangi, Eurostato duomenimis, 2020 m. rugpjūčio mėn. nedarbo lygis ES sudarė 7,4 proc., o euro zonoje – 8,1 proc.; kadangi prognozuojama, jog nedarbo lygis didės; kadangi nedarbo lygis visoje Sąjungoje pasiskirstęs netolygiai; kadangi valstybėse narėse ir tarp jų esama didžiulių regioninių nedarbo lygio skirtumų; kadangi aukštas jaunimo nedarbo lygis tebėra rimta problema, kurią ES turi išspręsti;

D.  kadangi, remiantis 2020 metų ECB duomenimis apie SVKI, matyti, kad dėl COVID krizės keliose valstybėse narėse juntamas defliacinis poveikis;

E.  kadangi rugsėjo mėn. paskelbtose ECB pasaulinio realiojo BVP prognozėse (neįskaitant euro zonos) 2020 m. numatomas 3,7 proc. mažėjimas, 2021 m. – 6,2 proc. augimas ir 2022 m. – 3,8 proc. augimas;

F.  kadangi, nepaisant nuolatinių Europos Parlamento raginimų sudaryti lyčių požiūriu proporcingą galutinį kandidatų į ECB vykdomosios valdybos pareigas sąrašą, kuriame būtų nurodytos bent dvi pavardės, į galutinį kandidatų naujo Vykdomosios valdybos nario, kuris pakeis Yvesą Merschą, pareigoms užimti sąrašą įtraukti tik vyrai; kadangi ECB valdančiojoje taryboje vis dar yra per mažai moterų;

G.  kadangi 2019 m. ECB grynasis pelnas sudarė 2 366 mlrd. EUR (palyginti su 2018 m. gautu 1 575 mlrd. EUR pelnu); kadangi šį padidėjimą daugiausia lėmė grynųjų palūkanų pajamų iš JAV dolerio portfelio padidėjimas, taip pat turto pirkimo programos (APP) portfelio padidėjimas;

H.  kadangi 2019 m. pabaigoje Eurosistemos balansas pasiekė itin didelę 4 671 425 mln. EUR sumą, ir tai yra antra pagal dydį kada nors fiksuota suma (didžiausia suma užfiksuota 2018 m.);

I.  kadangi MVĮ, sudarančioms ES ekonomikos ir visuomenės pagrindą ir skatinančioms ekonominę ir socialinę sanglaudą, reikia didesnės paramos;

J.  kadangi COVID-19 krizė MVĮ padarė didžiulį poveikį; kadangi bendrų ekonominių perspektyvų pokyčiai turi neigiamų padarinių jų galimybėms gauti finansavimą;

K.  kadangi SESV apibrėžta, jog ECB įgaliojimai yra palaikyti kainų stabilumą ir remti bendrą ekonominę politiką Sąjungoje, siekiant prisidėti prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo;

L.  kadangi ES įsipareigojo ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir ECB užduotis – padėti pasiekti šį tikslą; kadangi ECB užduotys yra susijusios ne tik su kainų stabilumu, bet ir su bankų sistemos saugumu bei patikimumu ir finansų sistemos stabilumu;

M.  kadangi, remiantis 2019 m. lapkričio mėn. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 2019 m. visuomenės parama Europos ekonominei ir pinigų sąjungai, turinčiai vieną bendrą valiutą, siekė 62 proc.;

N.  kadangi 2020 m. kovo 18 d. ECB paskelbė apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) – naują laikiną viešojo ir privačiojo sektorių turto pirkimo programą, kurios finansinis paketas – 750 mlrd. EUR, siekdamas atsverti pinigų politikos poveikio mechanizmui dėl koronaviruso pandemijos euro zonoje kylančią riziką;

O.  kadangi 2020 m. birželio 4 d. ECB valdančioji taryba nusprendė padidinti SPPP paketą iki 1,35 trln. EUR, pratęsti grynojo pirkimo pagal SPPP laikotarpį bent iki 2021 m. birželio mėn. pabaigos ir nustatė, kad pagrindinės sumos, gautos iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, bus reinvestuojamos ne trumpiau kaip iki 2022 m. pabaigos; taip pat pažymi, kad iki 2020 m. pabaigos bus vykdomas grynasis pirkimas pagal TPP už 20 mlrd. EUR per mėnesį sumą ir papildomas 120 mlrd. EUR vertės laikinasis pirkimas;

P.  kadangi buvo imtasi kitų politikos priemonių likvidumui užtikrinti, tokių kaip tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (TITRO III) ir konkrečiai pandemijai skirta likvidumo priemonė PELTRO;

Q.  kadangi Europos indėlių garantijų sistemos priėmimas jau gana ilgai atidedamas, nors Komisijos ir ECB pasiūlymuose nurodyta, kad reikia skubiai apsaugoti indėlius ES lygmeniu;

Bendroji apžvalga

1.  palankiai vertina ECB vaidmenį užtikrinant euro stabilumą; pabrėžia, kad sutartimis nustatytas ECB nepriklausomumas yra būtina jam priskirtų kainų stabilumo užtikrinimo įgaliojimų įgyvendinimo ir demokratinio teisėtumo išsaugojimo sąlyga; pažymi, kad nepriklausomumas užtikrinamas, jei ECB nesiekia gauti ir nepriima jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų, jokios valstybės narės vyriausybės ir jokio kito subjekto nurodymų; pabrėžia, kad šio nepriklausomumo pažeisti negalima, ir, be kita ko, pažymi, kad centrinio banko nepriklausomumas turėtų visada būti papildomas atitinkamu atskaitomybės lygiu; pabrėžia, kad Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatyta, jog, be pagrindinių ECB įgaliojimų palaikyti kainų stabilumą, ECB taip pat turi remti bendrą ekonominę politiką Sąjungoje ir padėti siekti Sąjungos tikslų, jei tai neprieštarauja jo pirminiams įgaliojimams; pabrėžia, kad tvarus vystymasis, konvergencija, visiškas užimtumas ir socialinė pažanga yra bendrieji Sąjungos tikslai, kaip apibrėžta SESV 3 straipsnyje;

2.  palankiai vertina tai, kad kaip naujas ECB padalinys įsteigtas kovos su klimato kaita centras;

3.  pabrėžia negrįžtamą bendros valiutos pobūdį; pabrėžia, kad euras yra ne tik pinigų politikos, bet ir politinis projektas;

4.  yra susirūpinęs dėl precedento neturinčios sveikatos priežiūros, ekonomikos ir socialinės krizės, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, dėl kurios euro zonos ekonomika patyrė staigų nuosmukį ir smarkiai pablogėjo darbo rinkos sąlygos, įskaitant didėjantį nedarbą; pažymi, kad tikimasi, jog euro zonos ekonominė veikla atsigaus, nors atsigavimo sparta ir mastas tebėra labai neaiškūs ir netolygūs valstybėse narėse;

5.  taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad su augimo perspektyvomis numatomos rizikos tendencijos tebėra neigiamos vyraujant išskirtiniam netikrumui, nes ekonomikos nuosmukio ir atsigavimo mastas priklausys nuo viruso plitimo valdymo priemonių trukmės ir veiksmingumo, nuo to, kiek sėkminga bus fiskalinė ir pinigų politika, kuria siekiama sušvelninti neigiamą poveikį pajamoms ir užimtumui, ir nuo to, kokį nuolatinį poveikį pandemija turės pasiūlos pajėgumui, vidaus paklausai ir tarptautinėms tiekimo grandinėms;

6.  ragina skubiai iš naujo įvertinti sisteminę riziką finansų sektoriuje po pandemijos; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad prie Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigta darbo taryba pandemijos klausimais; rekomenduoja ateityje vykdant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis įtraukti kokybinį išskirtinės rizikos vertinimą;

7.  palankiai vertina ECB pastangas išlaikyti kainų stabilumą; pažymi, kad infliacijos tikslas jau seniai sistemingai nėra pasiekiamas ir kad šioje srityje būtinas didesnis budrumas; pabrėžia, kad pastaraisiais mėnesiais euro zonoje fiksuota defliacija; pabrėžia, kad defliacija kelia reikšmingą riziką euro zonos ekonomikai, todėl gali prireikti tvirtų ECB intervencinių priemonių;

8.  palankiai vertina tai, kad ECB svarsto infliacijos vertinimo pritaikymo klausimą; pažymi, kad SVKI yra labai siaura infliacijos vertinimo sąvoka, pagal kurią infliacija euro zonoje nepakankamai įvertinama, nes išlaidų būstui dalis SVKI krepšelyje nurodoma netinkamai(3); ragina pakoreguoti krepšelį, kad būtų atspindimas faktas, jog Europos namų ūkiai 24 proc. savo pajamų išleidžia su būstu susijusioms išlaidoms; ragina ECB taip pat atsižvelgti į turto kainų infliaciją, kurią, be kita ko, sukelia mažos palūkanų normos; pripažįsta, kad kyla sunkumų, susijusių su pinigų politikos poveikio mechanizmu;

9.  palankiai vertina ECB Pirmininkės Ch. Lagarde tvirtą raginimą visapusiškai suderinti fiskalinę ir pinigų politiką ir įsipareigojimą „naudoti visas priemones, kurios duos veiksmingiausių, efektyviausių ir proporcingiausių rezultatų“ euro zonos ekonomikos atsigavimui remti; pabrėžia, kad fiskalinė ir pinigų politika yra labai susijusios ir viena kitą papildo; palankiai vertina ECB laikiną specialiąją pandeminę pirkimo programą, kuria remiamas euro zonos ekonomikos atsigavimas;

Pinigų politika

10.  palankiai vertina greitą ir svarų ECB pinigų politikos atsaką į COVID-19 krizę nepaprastosios padėties sąlygomis; pripažįsta, kad šis atsakas turi teigiamą poveikį euro zonos ekonominei padėčiai; tikisi, kad ECB teiks paramą tol, kol jos reikės; atkreipia dėmesį į ECB priežiūros valdybos nario Yves Merscho pareiškimą, kad toks lankstumas nebus taikomas kitai veiklai;

11.  pabrėžia, kad vien pinigų politikos nepakaks tvariam ekonomikos atsigavimui užtikrinti; pažymi, kad siekiant paskatinti ekonomikos atsigavimą visoje Sąjungoje būtinos konkurencingumą didinančios ir socialinę sanglaudą stiprinančios reformos; mano, kad vien pinigų politikos potencialo atsigavimui nepakaks, todėl, pripažindamas ECB nepriklausomumą, ragina ECB išnagrinėti galimybę savo įgaliojimų ribose taikyti kitas politikos priemones, kuriomis būtų galima skatinti ekonomiką; atkreipia dėmesį į pernelyg skatinamojo pobūdžio pinigų politikos šalutinį poveikį, pvz., poveikį santaupų turintiems asmenims arba turto kainų infliacijos riziką; įspėja valstybes nares, kad mažų palūkanų normų politika netruks amžinai, o padidinus palūkanų normas gali kilti neigiamas poveikis valstybės skolos tvarkymui;

12.  tačiau sykiu įspėja dėl per aukšto vertės nustatymo obligacijų rinkose rizikos, su kuria būtų sunku susidoroti, jei palūkanų normos vėl pradėtų kilti, ypač valstybėse, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra arba kurios labai įsiskolinusios;

13.  pažymi aktyvios pinigų politikos svarbą mažinant mažų ir vidutinių įmonių patiriamą spaudimą dėl finansinių apribojimų; pripažįsta, kad finansinių apribojimų patiriančių MVĮ procentinė dalis sumažėjo nuo 18 proc. 2009–2012 m. iki 8 proc. 2016–2019 m.; pabrėžia, kad COVID-19 krizė daro didelį poveikį MVĮ; pripažįsta labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių svarbą ES; šiomis aplinkybėmis nurodo, kad reikia skatinti privačiąsias ir viešąsias investicijas bei reformas, ir todėl ragina dėti daugiau pastangų užtikrinant realiosios ekonomikos finansavimą;

14.  prašo ECB stebėti, kokiu mastu kiekybinis skatinimas yra proporcingas jo balansų rizikai, turto kainų infliacijai ir galimam netinkamam išteklių paskirstymui;

15.  pabrėžia ilgą laiką taikomų mažų palūkanų normų poveikį; pažymi, kad, viena vertus, mažos palūkanų normos suteikia galimybių vartotojams, įmonėms, įskaitant MVĮ, darbuotojams ir skolininkams, kuriems gali būti naudingas tvirtesnis ekonominis postūmis, mažesnis nedarbas ir mažesnės skolinimosi išlaidos; pripažįsta, kad ECB politikos taikymo pasekmės turto pasiskirstymui yra skirtingos; ragina ECB išnagrinėti savo politikos taikymo poveikį turtinei nelygybei; kita vertus, apgailestauja dėl to, kad negyvybingų ir labai įsiskolinusių įmonių skaičius didėja, sumažėjo paskatų vyriausybėms vykdyti augimą ir tvarumą skatinančias reformas, taip pat dėl neigiamo poveikio draudikams ir pensijų fondams, ir atkreipia dėmesį į dėl to daugeliui Sąjungos piliečių tenkančią finansinę naštą;

16.  atkreipia dėmesį į pinigų politikos ir didėjančių būsto kainų euro zonoje sąsają; pabrėžia, kad numatoma, jog ir taip aukštas pernelyg didelių išlaidų būstui rodiklis (2018 m. jis siekė 9,6 proc.) dėl pandemijos dar labiau padidės, ir prašo ECB įvertinti, kokį regioninį ir sektorinį poveikį jo kiekybinio skatinimo programos turės pragyvenimo išlaidoms visoje Sąjungoje ir kiek jos teisingos kartų požiūriu;

17.  supranta, kad dėl krizės rimtumo ECB buvo priverstas trumpam atidėti į šalį pinigų politikos pagrindų strategijos peržiūrą; atkreipia dėmesį į ECB Pirmininkės Ch. Lagarde per 2020 m. rugsėjo 28 d. vykusį dialogą pinigų politikos klausimais prisiimtą įsipareigojimą glaudžiai bendradarbiauti su Parlamentu ir nuolat palaikyti dialogą;

18.  pabrėžia, kad vykdant pinigų politikos pagrindų strategijos peržiūrą reikia visapusiškai atsižvelgti į Europos ekonomikos, kuri vis labiau susijusi su paslaugomis ir skaitmeninama, pobūdį ir įvertinti, kokiu mastu tai trukdytų pinigų politikos rezultatų perkėlimui į realiąją ekonomiką;

Kovos su klimato kaita veiksmai

19.  pripažindamas ECB nepriklausomumą atkreipia dėmesį į klimato kaitos poveikį infliacijos dinamikai ir jos poveikio pinigų politikai riziką; primena ECB vaidmenį užtikrinant kainų stabilumą; primena, kad ECB, kaip Europos institucija, turi laikytis Paryžiaus susitarimo nuostatų;

20.  palankiai vertina ECB Pirmininkės Ch. Lagarde įsipareigojimą išnagrinėti klimatui palankius ECB operacijų pokyčius ir „išsiaiškinti visus prieinamus kovos su klimato kaita būdus“; ragina ECB suderinti savo užstato sistemą su rizika klimato kaitos srityje ir atskleisti, kiek ji atitinka Paryžiaus susitarimą, taip pat išsiaiškinti, kokiu mastu ši atitiktis užtikrinama bankų sektoriuje;

21.  ragina taikyti iniciatyvų ir kokybinį rizikos valdymo metodą, kuris apimtų su klimato kaita susijusią sisteminę riziką;

22.  palankiai vertina tai, kad žaliųjų obligacijų pirkimas ir jų dalis ECB portfelyje toliau didėja;

23.  pritaria pastangoms didinti mokslinių tyrimų pajėgumus, susijusius su klimato kaitos poveikiu finansiniam stabilumui ir euro zonai;

Kiti aspektai

24.  ragina ECB ir toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti finansų rinkų stabilumą visais galimais nenumatytais atvejais, susijusiais su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES;

25.  reiškia susirūpinimą dėl nuolat didėjančių TARGET2 balanso skirtumų ECBS; pažymi, kad kyla abejonių dėl tų skirtumų aiškinimo;

26.  atkreipia dėmesį į ECB kriptoturto darbo grupės atliktos analizės rezultatus; ragina ECB spręsti rizikos, susijusios su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir kitos nusikalstamos veiklos vykdymu klausimą turint omenyje kriptoturto teikiamą anonimiškumą; ragina ECB sustiprinti kriptoturto, įskaitant stabilizuotąsias virtualiąsias valiutas, kūrimo ir su tuo susijusios didesnės rizikos kibernetiniam saugumui stebėseną;

27.  palankiai vertina ECB analizę ir parengiamąjį darbą skaitmeninio euro įvedimo klausimu; pažymi, kad skaitmeninis euras nėra kriptoturtas; pabrėžia, kad skaitmeninis euras turėtų atitikti daugybę minimalių reikalavimų, įskaitant patikimumo, saugos, veiksmingumo ir privatumo apsaugos reikalavimus; pažymi, kad skaitmeninis euras neturi kelti grėsmės gryniesiems pinigams kaip atsiskaitymo priemonei; pritaria ECB rekomendacijai, kad skaitmeninius eurus reikėtų platinti ir už euro zonos ribų laikantis Eurosistemos tikslų, siekiant skatinti euro paklausą tarp užsienio investuotojų ir tokiu būdu stiprinti euro vaidmenį tarptautiniu mastu; ragina ECB užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp inovacijų reguliavimo finansinių technologijų srityje ir finansinio stabilumo užtikrinimo;

28.  supranta ECB susirūpinimą dėl spartaus nebankinio finansų sektoriaus augimo – šis sektorius dar vadinamas šešėliniu bankų sektoriumi; pabrėžia, kad reikalingas tinkamas šios srities reglamentavimas; pabrėžia, kad ECB turi mažinti sisteminę riziką, kylančią dėl didėjančio nebankinių reguliuojamų subjektų, prisišliejusių prie bankų, kad galėtų naudotis mokėjimų sistema, skaičiaus;

29.  palankiai vertina nuolatines ECB pastangas toliau stiprinti savo reagavimo ir veiklos atkūrimo pajėgumus kibernetinio išpuolio pačios organizacijos atžvilgiu atveju; susirūpinęs atkreipia dėmesį į sistemos TARGET2 techninius gedimus 2020 m. spalio ir lapkričio mėn.; palankiai vertina tai, kad ECB vėliau atliko šių gedimų tyrimą, ir prašo pranešti to tyrimo rezultatus Parlamentui;

30.  pripažįsta, kad ECB sėkmingai kovoja su padirbinėjimu, nes padirbtų banknotų dalis visoje apyvartoje yra labai nedidelė; palankiai vertina tai, kad 2019 m. pradėti naudoti atnaujinti patikimesnėmis apsaugos savybėmis pasižymintys 100 ir 200 eurų banknotai; pabrėžia grynųjų pinigų, kaip ES piliečių naudojamos mokėjimo priemonės, svarbą; ragina ECB dar labiau nemažinti apyvartoje esančių banknotų kiekio;

31.  ragina ECB ieškoti būdų, kaip būtų galima sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį, kadangi tai padidintų ES gebėjimą savo politiką formuoti nepriklausomai nuo kitų pasaulyje didelę įtaką turinčių šalių, o tai yra viena iš svarbiausių Europos ekonomikos suverenumo užtikrinimo sudėtinių dalių; pažymi, kad sustiprinus euro kaip atsargų valiutos patrauklumą dar labiau padidėtų jo naudojimas tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad norint sustiprinti euro vaidmenį reikia sustiprinti Europos ekonominę ir pinigų sąjungą; palankiai vertina nuolatinius ECB raginimus baigti kurti bankų sąjungą; pabrėžia, kad tinkamai suformuoto Europos saugaus turto sukūrimas galėtų palengvinti finansinę integraciją ir padėti išsivaduoti iš užburto rato, į kurį patenka valstybės ir vietinis bankų sektorius;

32.  sveikina Bulgariją ir Kroatiją 2020 m. liepos mėn. prisijungus prie valiutų kurso mechanizmo (VKM II); pritaria tam, kad abiejose valstybėse būtų nustatyta netolima euro įvedimo data; palankiai vertina tai, kad 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. ECB išsamiai patikrino Kroatijos ir Bulgarijos bankus; atkreipia dėmesį į Sutartyse nustatytą reikalavimą kiekvienai valstybei narei, išskyrus Daniją, įsivesti bendrą valiutą, kai šalis atitinka Mastrichto konvergencijos kriterijus;

33.  ragina ECB toliau veiksmingai bendradarbiauti ir su euro zonai nepriklausančiomis valstybėmis narėmis;

Atskaitomybė

34.  primena, kad ECB Pirmininkė Ch. Lagarde yra pasirengusi glaudesniam dialogui, ir pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti ECB atskaitomybės ir skaidrumo užtikrinimo tvarką; pabrėžia, kad reikia apmąstyti, kaip Europos Parlamentas galėtų vykdyti nuodugnesnę ECB priežiūrą ir kaip ją galėtų stiprinti dialogas su nacionaliniais parlamentais; ragina derėtis dėl oficialaus tarpinstitucinio susitarimo, kad būtų oficialiai įtvirtinta ir išplėsta esama atskaitomybės už pinigines funkcijas praktika;

35.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad iš 25 ECB valdančiosios tarybos narių tik dvi yra moterys, nepaisant to, kad Parlamentas ir ECB vadovai, įskaitant pirmininkę Christine Lagarde, nuolat ragina didinti lyčių pusiausvyrą skiriant kandidatus ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybėms užimti; pabrėžia, kad vykdomosios valdybos narių skyrimui turi būti kruopščiai pasirengta, turi būti užtikrinamas visiškas skaidrumas, skyrimas turi būti vykdomas kartu su Parlamentu ir laikantis Sutarčių; ragina Tarybą kiekvieną kartą atsiradus laisvai pareigybei sudaryti galutinį kandidatų sąrašą ir pateikti jį Parlamentui, kad jis galėtų atlikti reikšmingesnį patariamąjį vaidmenį skyrimo procese; apgailestauja, kad iki šiol nepadaryta tinkamos pažangos šiuo klausimu; primena, kad vienodas požiūris į vyrus ir moteris yra konstitucinis principas, kurio turi būti griežtai laikomasi;

36.  primena, kad tarp šešių ECB vykdomosios valdybos narių yra tik dvi moterys; pažymi, kad, nepaisant daugybės Parlamento prašymų Tarybai ištaisyti lyčių pusiausvyros trūkumą ECB vykdomojoje valdyboje, Taryba į šiuos prašymus rimtai neatsižvelgė; pakartoja Parlamento įsipareigojimą neatsižvelgti į kandidatų sąrašus, kuriuos sudarant nebuvo laikytasi lyčių pusiausvyros principo; ragina valstybių narių vyriausybes, Europos Vadovų Tarybą, Tarybą, Euro grupę ir Komisiją ateityje teikiant pasiūlymus dėl galutinių kandidatų sąrašų ir paskyrimo į pareigas aktyviai siekti lyčių pusiausvyros;

37.  palankiai vertina išsamius, pagal sektorius suskirstytus, plačios apimties ECB komentarus, pateiktus Parlamento rezoliucijos 2018 m. ECB metinės ataskaitos klausimu; ragina ECB ir toliau vykdyti šį atskaitomybės įsipareigojimą ir kasmet skelbti rašytinį komentarą dėl Parlamento rezoliucijų ECB metinės ataskaitos klausimu;

38.  atkreipia dėmesį į 2020 m. gegužės 5 d. Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimą dėl ECB ir tos pačios dienos ECB valdančiosios tarybos pareiškimą; pripažįsta, kad ECB vykdo nuolatinį visų programų proporcingumo vertinimą; atkreipia dėmesį į vėliau priimtą ECB sprendimą atskleisti Europos Parlamentui, Vokietijos federalinei vyriausybei, Bundestagui ir „Bundesbank“ bankui neviešus dokumentus, susijusius su viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programa (VSVPPP);

39.  pripažįsta ir palankiai vertina ECB ir jo Pirmininkės Ch. Lagarde dedamas pastangas pagerinti komunikaciją su Parlamentu ir skaidrumą; taip pat sutinka su Pirmininke Ch. Lagarde, kad ECB turi gerinti komunikaciją piliečiams apie jo vykdomos politikos poveikį; kita vertus, siūlo pradėti nuolatinį uždarą Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir atitinkamų ECB atstovų dialogą po to, kai bus paskelbta naujausia turima Valdančiosios tarybos posėdžių ataskaita, siekiant įvertinti ECB sprendimus prieš prasidedant dialogams pinigų politikos klausimais ir vykdant šį dialogą kartu su jais;

40.  palankiai vertina tai, kad ECB etikos komitetas paskelbė savo nuomones dėl interesų konflikto atvejų ir ECB vykdomosios valdybos, Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos narių mokamo darbo pasibaigus kadencijai; ragina ECB užtikrinti savo Vidaus audito komiteto narių nepriklausomumą, užtikrinti, kad Etikos komitetui nevadovautų buvęs Valdančiosios tarybos pirmininkas ar kiti buvę jos nariai, nei kiti asmenys, galintys turėti interesų konfliktų, ir pagal šį pavyzdį užtikrinti skaidrumą dėl galimų interesų konfliktų bei darbo pasibaigus kadencijai;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad ECB „persvarsto“ savo politiką, pagal kurią leidžiama vyriausiajam ekonomistui po susitikimų, kuriuose priimami politiniai sprendimai, privačiai susiskambinti su stambiaisiais investuotojais, tačiau mano, kad ši praktika turi būti nedelsiant nutraukta, nes jai trūksta skaidrumo;

42.  dar kartą ragina patvirtinti griežtesnę informavimo apie pažeidimus politiką ir persvarstyti ECB personalo taisykles, kad jos atitiktų bent Pranešėjų apsaugos direktyvoje (ES) 2019/1937(4) nustatytus standartus ir tikslus, kad pranešėjai būtų apsaugoti ir būtų sudarytos jiems sąlygos ryžtingai ir nesibaiminant atsakomųjų veiksmų, įskaitant anonimiškumą, kai tai būtina, perspėti apie pažeidimus;

43.  ragina išsamiau atskleisti socialinius ir su personalu susijusius klausimus, taip pat valdymo reikalus, vadovaujantis Direktyva 2014/95/ES dėl nefinansinės informacijos atskleidimo(5);

o
o   o

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0325. (2) OL C 23, 2021 1 21, p. 105. (3) „Persistent low inflation in the euro area: Mismeasurement rather than a cause for concern?“ (https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2018/614214/IPOL_IDA(2018)614214_EN.pdf). (4) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17). (5) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1).