Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2029(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0011/2021

Pateikti tekstai :

A9-0011/2021

Debatai :

PV 08/02/2021 - 17
CRE 08/02/2021 - 17

Balsavimas :

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0041

Priimti tekstai
PDF 235kWORD 74k
Trečiadienis, 2021 m. vasario 10 d. - Briuselis
Direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis įgyvendinimas
P9_TA(2021)0041A9-0011/2021

2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos įgyvendinimo (2020/2029(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 79 ir 83 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 5 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(1) (toliau – Direktyva dėl kovos su prekyba žmonėmis),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir į Europos Tarybos rekomendacijas šioje srityje,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau – Palermo konvencija) ir jos protokolus, ypač į Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja (toliau – JT protokolas dėl prekybos žmonėmis) ir Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją ir Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, ir į 2019 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vaikų teisių 30-ųjų JT vaiko teisių konvencijos metinių proga(2),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, klausimais darbą,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ypač į jos 6 straipsnį, kuriuo siekiama kovoti su visų formų prekyba moterimis ir moterų išnaudojimu prostitucijos tikslais,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslais,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į susijusius galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5 (2000)“ „Pekinas + 10 (2005)“ ir „Pekinas + 15 (2010)“ ir peržiūros konferencijoje „Pekinas + 20“,

–  atsižvelgdamas į bendrą JT komentarą dėl ES direktyvos dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, kuriuo raginama tarptautinę apsaugą prekybos žmonėmis aukoms teikti atsižvelgiant į lyčių aspektą,

–  atsižvelgdamas į 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo, 1930 m. Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolą, 1957 m. Konvenciją Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo ir 2014 m. rekomendaciją Nr. 203 dėl priverstinio darbo (papildomas priemones), 1999 m. Konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo ir 2011 m. Namų ūkio darbuotojų konvenciją Nr. 189,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 23 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 33 dėl moterų teisės kreiptis į teismą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kurią Generalinė Asamblėja priėmė 2015 m. rugsėjo 25 d., ypač į jos darnaus vystymosi tikslą (DVT) Nr. 5.2 dėl visų formų smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimo valstybinėje ir privačioje aplinkoje, įskaitant prekybą moterimis ir mergaitėmis bei seksualinį ir kitokį jų išnaudojimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(3) (toliau – Nusikaltimų aukų teisių direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(4) (toliau – Kovos su seksualine prievarta prieš vaikus ir vaikų pornografija direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai(5),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse(6),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis(7) (toliau – Leidimų gyventi šalyje direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2002/90/EB, apibrėžiančią padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi(8), ir 2002 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/946/TVR dėl bausmių sistemos stiprinimo siekiant užkirsti kelią padėjimui neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi(9),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 24 d. Komisijos komunikatą „2020–2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių“ (COM(2020)0258),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“ (COM(2012)0286),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 17 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio ataskaita“ (SWD(2014)0318) ir į pirmąją (COM(2016)0267), antrąją (COM(2018)0777) ir trečiąją (COM(2020)0661) pažangos ataskaitas šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų laikomasi Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pagal 23 straipsnio 1 dalį (COM(2016)0722),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl 2011 m. balandžio 5 d. Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos įgyvendinimo atsižvelgiant į lyčių aspektą(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei(14),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos įgyvendinimo ataskaita ir konkretūs tolesni veiksmai“ (COM(2017)0728),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. tyrimą dėl ekonominių, socialinių ir žmogiškųjų prekybos žmonėmis išlaidų Europos Sąjungoje, 2020 m. tyrimą dėl valstybių narių nacionalinių ir tarpvalstybinių nukreipimo mechanizmų veikimo peržiūros, 2020 m. tyrimą dėl duomenų apie prekybą žmonėmis Europos Sąjungoje rinkimo ir 2016 m. tyrimą dėl prekybos žmonėmis lyčių aspekto,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. bendrą pareiškimą dėl įsipareigojimo dirbti kartu kovojant su prekyba žmonėmis, kurį pasirašė Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND), ES teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA), Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) ir Europos lyčių lygybės institutas (EIGE),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2016 m. vasario 18 d. prekybos žmonėmis ES padėties ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 18 d. Europolo ataskaitą „Iššūkiai kovojant su prekyba žmonėmis skaitmeniniame amžiuje“ (angl. The challenges of countering human trafficking in the digital era),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Europolo sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimą (SOCTA),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 15 d. 4-ąją Europolo Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centro metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Didelis išnaudojimas darbe: darbuotojai, kurie persikelia iš vienos ES valstybės narės į kitą arba atvyksta į Europos Sąjungą“ (angl. Severe labour exploitation: workers moving within or into the European Union),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 17 d. Eurostato ataskaitą dėl prekybos žmonėmis,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (UNTOC) konferencijos šalių rezoliuciją Nr. 9/1 dėl UNTOC ir jos protokolų įgyvendinimo peržiūros mechanizmo nustatymo,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 7 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) gaires dėl tarptautinės apsaugos „1951 m. Konvencijos 1a straipsnio 2 dalies ir (arba) 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso taikymas prekybos žmonėmis aukoms ir asmenims, kuriems gresia pavojus būti prekybos žmonėmis aukomis“ (angl. The application of Article 1A(2) of the 1951 Convention and/or 1967 Protocol relating to the Status of Refugees to victims of trafficking and persons at risk of being trafficked),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) 2018 m. ataskaitą dėl prekybos žmonėmis pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 6 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 38 dėl prekybos moterimis ir mergaitėmis pasaulinės migracijos aplinkybėmis,

–  atsižvelgdamas į ES politikos įgyvendinimo vertinimą „Direktyva 2011/36/ES. Migracijos ir lyčių klausimai“, kurį 2020 m. rugsėjo 15 d. paskelbė Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į bendrus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0011/2021),

A.  kadangi prekyba žmonėmis yra žmogaus orumo ir fizinės bei psichinės neliečiamybės pažeidimas, su kuriuo susiduriame kasdieniame savo gyvenime, ir esminis pagrindinių teisių pažeidimas, kaip nurodoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 5 straipsnio 3 dalyje;

B.  kadangi prekyba žmonėmis – tai ypač su lyčių aspektu susijęs reiškinys, kai beveik trys ketvirtadaliai(16) visų aukų, apie kurias pranešta 2017 ir 2018 m. Europos Sąjungoje, buvo moterys ir mergaitės, kuriomis dažniausiai buvo prekiaujama seksualinio išnaudojimo tikslais; kadangi nuo 2008 m. seksualinis išnaudojimas buvo dažniausiai fiksuojama prekybos žmonėmis priežastis Europos Sąjungoje;

C.  kadangi iš Komisijos pastarojo laikotarpio (2017 ir 2018 m.) tyrimo matyti, kad, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, registruotų prekybos žmonėmis aukų skaičius padidėjo ir toliau auga(17); kadangi labai tikėtina, jog faktinis aukų skaičius yra gerokai didesnis, palyginti su pateiktais duomenimis, nes dauguma aukų lieka nenustatytos;

D.  kadangi vaikai sudaro nemažą prekybos žmonėmis aukų dalį; kadangi 78 proc. visų vaikų, kuriais prekiaujama, yra mergaitės, o 68 proc. suaugusiųjų, kuriais prekiaujama, yra moterys(18);

E.  kadangi lyčių nelygybė, skurdas, priverstinė migracija, nedarbas, socialinių ir ekonominių galimybių trūkumas, galimybių gauti išsilavinimą stoka, smurtas dėl lyties, diskriminacija ir marginalizacija, taip pat korupcija – tai keli iš veiksnių, dėl kurių asmenims, visų pirma moterims ir vaikams, kyla prekybos žmonėmis pavojus; kadangi pagrindinės prekybos žmonėmis priežastys šalinamos nepakankamai;

F.  kadangi prekybos žmonėmis aukos dažnai patiria įvairių ir tarpusavyje susijusių formų diskriminaciją ir smurtą, įskaitant diskriminaciją ir smurtą dėl lyties, amžiaus, rasės, negalios, tautybės, kultūros ir religijos, taip pat dėl nacionalinės ar socialinės kilmės ar kitokio statuso, ir kadangi šios diskriminacijos formos pačios savaime gali paskatinti prekybą žmonėmis(19),

G.  kadangi vykdoma įvairiausių formų prekyba žmonėmis, tačiau ji visais atvejais grindžiama pasinaudojimu aukoms būdingu pažeidžiamumu ir ja siekiama išnaudoti žmones, ir kadangi nustatyta, kad prekybos žmonėmis aukos vykdo įvairią teisėtą ir neteisėtą veiklą, įskaitant veiklą žemės ūkio sektoriuje, maisto perdirbimo pramonėje, sekso pramonėje, namų ekonomikos, gamybos, priežiūros, valymo ir kituose sektoriuose (ypač paslaugų pramonėje), elgetavimą, nusikalstamumą, priverstines santuokas, seksualinį išnaudojimą internete ir realiame gyvenime, neteisėtą įvaikinimą ir prekybą žmogaus organais, tačiau jais neapsiribojant; kadangi yra kitų prekybos žmonėmis formų, kurios nepakankamai registruojamos ir apie kurias nepakankamai pranešama, įskaitant tam tikras formas, labai susijusias su lyčių aspektu, pvz., priverstines santuokas ir buitinę vergovę;

H.  kadangi pastaraisiais metais matyti, kad migrantams ir prieglobsčio prašytojams kyla ypač didelė prekybos žmonėmis rizika; kadangi šioje grupėje nelydimi nepilnamečiai ir moterys yra konkretus prekybos žmonėmis tinklų taikinys;

I.  kadangi Europolas perspėjo, kad dėl COVID-19 pandemijos poveikio aukų skaičius gali dar labiau išaugti(20), o tikimybė teisėsaugos institucijoms nustatyti prekiautojus žmonėmis gali sumažėti, ir kad ekonomikos nuosmukis po COVID-19 krizės taip pat galėtų lemti pavojingas pasekmes prekybos žmonėmis srityje(21); kadangi prekybos žmonėmis aukų padėtis nuo krizės pradžios pablogėjo, o paramos tarnybos susidūrė su sunkumais padėdamos aukoms;

J.  kadangi, Europolo duomenimis(22), nusikaltėliai, naudodami skaitmenines technologijas, praplėtė savo gebėjimą prekiauti žmonėmis įvairių formų išnaudojimo tikslais; kadangi prekiautojai žmonėmis naujas technologijas naudoja kiekvienu seksualinio išnaudojimo etapu, pradedant aukų verbavimu ir reklama, baigiant jų šantažu ir judėjimo kontrole; kadangi šios naujos priemonės padeda užtikrinti didesnį prekiautojų žmonėmis anonimiškumą, todėl teisėsaugos institucijoms tampa sudėtingiau juos nustatyti; kadangi dėl bendravimo internete kyla rizika ir atsiveria galimybės nusikaltėliams, aukoms ir teisėsaugos institucijoms;

K.  kadangi prekyba žmonėmis toliau yra sudėtingas ir paplitęs nusikaltimas, darantis poveikį galimybei pasiekti visus DVT, visų pirma 5-ą DVT (lyčių lygybė), 8-ą DVT (deramas darbas ir ekonomikos augimas), 16-ą DVT (taika, teisingumas ir tvirtos institucijos) ir 17-ą DVT (partnerystė siekiant tikslų);

L.  kadangi prekyba asmenimis visų pirma yra sunkus nusikaltimas prieš pavienius asmenis, tačiau dėl jos ir visuomenė patiria išlaidų, pvz., dėl papildomo viešųjų paslaugų, įskaitant teisėsaugos institucijų paslaugas, specialiąsias paslaugas, sveikatos priežiūrą ir socialinę apsaugą, naudojimo, prarasto ekonominio našumo, prarastos gyvenimo kokybės vertės ir kovos su prekyba žmonėmis bei jos prevencijos veiklos koordinavimo; kadangi, remiantis skaičiavimais, šios išlaidos 28 ES valstybėse narėse sudarė 3 700 524 433 EUR(23);

M.  kadangi prekyba žmonėmis yra sudėtingas tarpvalstybinis reiškinys, su kuriuo galima veiksmingai kovoti tik jei ES institucijos, valstybės narės, trečiosios šalys, ES ir tarptautinės organizacijos koordinuotai veiks kartu; kadangi tarptautinis bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus siekiant panaikinti prekybą žmonėmis pasitelkiant įvairių galiojančių vidaus ir išorės politikos priemonių, pvz., Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos ir 2020–2024 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje, sąveiką, taip pat atitinkamas informavimo kampanijas susijusiose šalyse; kadangi į prekybą žmonėmis reikėtų atsižvelgti vykdant teisėkūros darbą dėl Trečiojo lyčių lygybės veiksmų plano;

N.  kadangi daugumoje valstybių narių toliau yra sudėtinga veiksmingai nustatyti prekybos žmonėmis aukas dėl įvairių priežasčių, pvz., kalbos nemokėjimo ir nenoro pranešti policijai arba ribotų teisėsaugos institucijų pajėgumų; kadangi aukomis tapusius vaikus dažnai dar sudėtingiau nustatyti, nes jie nesupranta, kad yra aukos; kadangi valstybės narės privalo parodyti deramą stropumą, kad užkirstų kelią prekybai žmonėmis, ištirtų prekybos žmonėmis atvejus ir nubaustų nusikaltėlius, remtų aukas, suteiktų joms galių ir gerbtų jų orumą, taip pat pasirūpintų jų apsauga ir galimybe pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, ir kadangi priešingu atveju būtų pažeistos ir sumažintos arba panaikintos galimybės aukoms naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

O.  kadangi Direktyvoje dėl kovos su prekyba žmonėmis nustatyti minimalūs standartai, taikytini visoje Europos Sąjungoje užkertant kelią prekybai žmonėmis ir su ja kovojant, ir apsaugant aukas, be to, joje pateikta prekybos žmonėmis apibrėžtis; kadangi visiškas ir tinkamas Direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis perkėlimas į nacionalinę teisę, įskaitant paskesnį jos visapusišką įgyvendinimą, yra ne tik privalomas, bet ir būtinas siekiant daryti pažangą kovojant su prekyba žmonėmis;

P.  kadangi iš visų stebėsenos ataskaitų matyti, kad praėjus beveik 10 metų nuo Direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis priėmimo, valstybėse narėse išlieka kliūtys jos visiškam įgyvendinimui, nes dauguma aukų toliau nenustatomos, o nusikaltėlių baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių lygis išlieka žemas; kadangi organizuotos nusikalstamos grupės gali aktyviai naudotis tuo, kad smarkiai skiriasi nacionalinių teisės aktų ir politikos, susijusių su prekyba žmonėmis, taikymo sritis ir įgyvendinimas, todėl didelės žmonių grupės yra labiau pažeidžiamos išnaudojimo atžvilgiu;

Q.  kadangi Nusikaltimų aukų direktyvos įgyvendinimas nebuvo patenkinamas, ypač dėl nevisiško ir (arba) netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę;

R.  kadangi prekyba žmonėmis yra labai pelninga organizuoto nusikalstamumo forma, taigi ją skatina paklausa ir pelnas; kadangi kovojant su prekyba žmonėmis daug dėmesio reikia skirti paklausos mažinimui, be kita ko, atsižvelgiant į moterų ir mergaičių seksualinį išnaudojimą; kadangi fizinis, psichologinis ir seksualinis smurtas – tai esminiai prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais ir smurto prieš moteris elementai;

S.  kadangi ES ratifikavus Stambulo konvenciją galėtų būti papildytos ES ir valstybių narių pastangos kovojant su prekyba žmonėmis;

T.  kadangi didelio išnaudojimo darbe atvejų pasitaiko daugelyje ES ekonomikos sektorių ir jį patiria įvairios tarpvalstybinių darbuotojų grupės, įskaitant ES ir ne ES piliečius; kadangi, kaip rekomenduoja FRA(24), su tokia praktika turėtų būti kovojama, be kita ko, taikant visapusišką tikslinių darbo sąlygų patikrinimų sistemą;

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES lygmeniu reikia nustatyti koordinuotą, suderintą ir nuoseklią sistemą, pagrįstą veiksmingesniu vertinimu ir tolesnių veiksmų mechanizmais, kuria būtų užtikrinta sustiprinta prekybos žmonėmis prevencija, parama ir pagalba prekybos žmonėmis aukoms ir jų apsauga, siekiant visiškai panaikinti prekybą žmonėmis, be kita ko, koordinuotai įgyvendinant Nusikaltimų aukų teisių direktyvoje, Leidimų gyventi šalyje direktyvoje, Kovos su seksualine prievarta prieš vaikus ir vaikų pornografija direktyvoje ir Kompensacijų direktyvoje nustatytas teises(25), nes prekyba žmonėmis yra tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimas ir jo negalima panaikinti vien nacionaliniu lygmeniu;

2.  palankiai vertina gerai atliekamą Komisijos darbą koordinuojant ES atsaką į prekybą žmonėmis ir kaupiant žinias bei rengiant išvadas apie įvairius prekybos žmonėmis aspektus, įskaitant lyčių aspekto ir ypatingo vaikų pažeidžiamumo tyrimus; ragina Komisiją užtikrinti, kad šis darbas būtų tęsiamas, ir paskirti visu etatu dirbantį ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių, kuriam būtų suteikta atitinkama kompetencija ir aiškūs įgaliojimai ir kuris bendradarbiautų su valstybių narių ir pilietinės visuomenės nacionalinių atstovų tinklu, kad būtų užtikrintas nuoseklus bendradarbiavimas;

3.  pabrėžia Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), „Daphne“ programos, „Europos socialinio fondo +“ ir Vidaus saugumo fondo (VSF) programų finansavimo svarbą, kad šios programos toliau būtų naudojamos kovos su prekyba žmonėmis projektams įgyvendinti, ir kad svarbu pasitelkti kitas turimas priemones, įskaitant ES programas, pvz., Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, finansines priemones, pvz., Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) ir ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą, ir iniciatyvas, pvz., EMPACT, ES ir JT „Spotlight“ ir GLO.ACT iniciatyvas; primena, kad reikia numatyti iniciatyvas ir projektus, susijusius su prekybos žmonėmis lyčių aspektu, ir ragina atlikti išsamią ES finansuojamų projektų politikos peržiūrą; ragina valstybes nares užtikrinti stabilų finansavimą ir tinkamą personalą siekiant nustatyti ir apsaugoti aukas ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta tinkamo finansavimo aukų organizacijoms, ypač toms, kurios teikia paramą moterims, nes dėl didelio finansavimo mažinimo joms sudėtinga toliau teikti paslaugas aukoms;

4.  pabrėžia, kad nuoseklių, palyginamų ir išsamių duomenų trūkumas ir toliau trukdo tinkamai ir remiantis įrodymais įvertinti prekybos žmonėmis mastą ir tendencijas; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų tiriant, analizuojant ir renkant duomenis apie visų formų prekybą žmonėmis ir finansuojant šiuos veiksmus ir gerinti duomenų šaltinių koordinavimą nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat naujesnių, centralizuotų ir išsamių duomenų, suskirstytų pagal prekybos žmonėmis rūšį, amžių ir lytį, rasinę ir etninę kilmę, rinkimą, į juos įtraukiant vidaus prekybos žmonėmis aukas, renkant statistinę informaciją tinkamai paisant teisių į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, bendradarbiaujant su susijusiais instituciniais subjektais, pilietine visuomene, EIGE ir visomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis; ragina Komisiją reguliariai rinkti ir skelbti tokius duomenis ES lygmeniu;

5.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad prekyba žmonėmis ir neteisėtas migrantų gabenimas būtų atskirti, o tam reikia atlikti išsamesnę analizę ir numatyti skirtingas teisines bei politines atsakomąsias priemones; pabrėžia, kad dėl painiavos tarp šių nusikaltimų dažnai atsiranda trūkumų teisingai nustatant aukas ir užtikrinant, kad jos galėtų naudotis apsaugos priemonėmis ir išvengti antrinės viktimizacijos;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti ir įvertinti, kaip prekybos žmonėmis tikslais naudojamos skaitmeninės technologijos, socialiniai tinklai ir interneto paslaugos, pasitelkiant jas kaip pagrindines prekybos žmonėmis aukų verbavimo priemones, ir įgalinti teisėsaugos institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, kovojančias su prekyba žmonėmis, reaguoti į naujųjų technologijų keliamus iššūkius suteikiant joms reikiamų techninių žinių ir specialių išteklių; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti trečiųjų šalių atsakomybės taisykles, skirtas technologijų įmonėms, vykdančioms išnaudojamojo pobūdžio medžiagos prieglobą, kad būtų pagerintos teisinės priemonės, naudojamos prekiautojų žmonėmis teismo procesuose ir patraukiant juos baudžiamojon atsakomybėn, skatinti atitinkamų valdžios institucijų, interneto paslaugų teikėjų ir socialinės žiniasklaidos įmonių keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą, skatinti visoje ES rengti visuomenės informavimo kampanijas prekybos žmonėmis klausimais, kartu gerbiant aukų teisę į privatumą ir saugumą, taip pat užtikrinant jų pagrindines teises ir duomenų apsaugą, ir teikti daugiau paramos tarpvalstybinių ekspertinių žinių ir technologinių sprendimų, kuriais siekiama, pvz., blokuoti aukų verbavimą, kūrimui;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares, vykdant mokykloms, universitetams, bendrovėms ir mokslinių tyrimų įstaigoms skirtas informavimo kampanijas, pirmenybę teikti kibernetiniam sąmoningumui ir remtis turimomis žiniomis, pavyzdžiui, portalu „Geresnis internetas vaikams“; pažymi, kad informuotumo apie socialiniuose tinkluose vykdomą internetinę prekybą žmonėmis didinimas yra svarbiausias aspektas siekiant užkirsti kelią tam, kad naujos aukos nepatektų į prekybos žmonėmis tinklus; ragina Komisiją aktyviai bendradarbiauti su platformomis kuriant bendras rekomendacijas ir veiksmų planus, kurie padėtų užkirsti kelią prekybai žmonėmis internete ir su ja kovoti;

Aukų identifikavimas, jų apsauga, pagalba ir parama joms

8.  pabrėžia, kad ankstyvas aukų identifikavimas tebėra vienas iš pagrindinių įgyvendinimo iššūkių ir vienas iš svarbiausių aspektų siekiant užtikrinti, kad aukos galėtų naudotis savo teisėmis; ragina valstybes nares aukas apsaugoti, užtikrinti, kad daugiau subjektų – įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų atstovus, teisėsaugos pareigūnus, imigracijos ir prieglobsčio pareigūnus, darbo inspektorius ir socialinius darbuotojus arba sveikatos priežiūros darbuotojus, taip pat kitus susijusius specialistus ir veikėjus – būtų atsakingi už prekybos žmonėmis aukų identifikavimą ir suteikti jiems daugiau informuotumo gerinimo galimybių visais proceso etapais; pabrėžia, kad reikia laikytis požiūrio, pagrįsto keturiomis pagrindinėmis strategijomis – prevencija, baudžiamasis persekiojimas, aukų apsauga ir daugiapakopė partnerystė; ragina visas valstybes nares skirti pakankamai lėšų prekybos žmonėmis aukų identifikavimui, apsaugai, pagalbai ir paramai joms visais etapais; pabrėžia, kad anksti identifikuojant aukas reikėtų atsižvelgti į didelės rizikos sektorių ir grupių, pvz., aukų – moterų ir mergaičių, ypatumus;

9.  ragina visas valstybes nares veiksmingai užtikrinti aukų teises, kuo anksčiau suteikiant joms teisinę pagalbą, įskaitant prieinamą informaciją apie jų juridines teises, saugoti ir remti jas laikantis požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į lyčių ir vaikų aspektus, kartu užtikrinant Nusikaltimų aukų teisių direktyvos papildomumą; primena, kad pagal Direktyvą dėl kovos su prekyba žmonėmis valstybės narės įpareigojamos imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų kompetentingoms institucijoms teisę netraukti baudžiamojon atsakomybėn prekybos žmonėmis aukų ir netaikyti joms bausmių už dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, kurią jos buvo priverstos vykdyti;

10.  apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių trūksta tikslingų pažeidžiamų aukų apsaugos programų; pabrėžia, kad svarbu numatyti priemones, skirtas specifiniams pažeidžiamoje padėtyje esančių aukų poreikiams tenkinti, ir specialias gaires, skirtas prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukoms; pabrėžia, kad reikia užtikrinti besąlyginę ir individualizuotą aukų apsaugą, pagalbą ir paramą joms, taip pat atsižvelgti į jų tiesiogiai išlaikomus asmenis, be kita ko, vykdant teismo procesus, susijusius su baudžiamaisiais, civiliniais ar kitais veiksmais prieš prekiautojus žmonėmis ar išnaudotojus; ragina visose valstybėse narėse veiksmingai įgyvendinti Nusikaltimų aukų teisių direktyvą ir visus kitus susijusius teisės aktus, laikantis požiūrio, kuriuo atsižvelgiama į lyčių aspektą ir į aukas; primena, kad žmonės, siekiantys apsaugoti prekybos žmonėmis aukas ir joms padėti, neturėtų būti kriminalizuojami už savo vykdomą su tuo susijusį darbą;

11.  pažymi, kad prekybos žmonėmis aukoms reikia specializuotų paslaugų, įskaitant galimybę gauti saugų trumpalaikį ir ilgalaikį apgyvendinimą, naudotis liudytojų apsaugos programomis, naudotis sveikatos apsaugos ir konsultavimo, taip pat vertimo raštu ir žodžiu paslaugomis, teisinės gynybos priemonėmis, gauti kompensaciją, galimybių gauti išsilavinimą ir dalyvauti mokyme, įskaitant šalies, kurioje jie gyvena, kalbos mokymąsi, galimybių patekti į darbo rinką ir įsidarbinti, (re)integravimo, perkėlimo pagalbą ir individualizuotas paslaugas, konkrečiai atsižvelgiant į lyčių aspektu grindžiamą požiūrį; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad prekybos žmonėmis aukoms būtų teikiamos su lytimi susijusios, tinkamos ir tikslinės paslaugos;

12.  apgailestauja, kad dažnai neatsižvelgiama į konkrečius pažeidžiamoje padėtyje esančių aukų, pvz., moterų, vaikų, LGBTI asmenų, neįgaliųjų ir rasinėms grupėms priklausančių asmenų, poreikius, ir primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti jų poreikius atitinkančias su lytimi susijusias paslaugas ir paramą aukoms; ragina valstybes nares visų pirma spręsti LGBTI asmenų poreikių klausimą, nes jie itin pažeidžiami prekybos žmonėmis aspektu dėl sudėtinio įvairios rūšies diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės poveikio;

13.  pabrėžia, kad, remiantis trimis Komisijos pažangos ataskaitomis, romų bendruomenės yra labai pažeidžiamos visų formų prekybos žmonėmis, ypač prekybos moterimis ir vaikais, požiūriu ir jų išnaudojimo požiūriu; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti konkrečias kovos su prekyba žmonėmis priemones, kurios būtų įtrauktos į 2020–2030 m. nacionalines romų integracijos strategijas; ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti statistinius duomenis apie prekybos žmonėmis aukas, remiantis jų etnine kilme;

14.  nerimauja, kad prekybos žmonėmis aukos dažnai nepakankamai informuojamos apie savo teises arba apie pagalbos ir paramos priemones, kuriomis jos gali pasinaudoti; pažymi, kad aukoms ir tiesiogiai su jomis dirbantiems pareigūnams, kurie gali užmegzti su jomis ryšius, svarbu turėti aiškios ir nuoseklios informacijos;

15.  pabrėžia, kad nors dar negalima išmatuoti viso COVID-19 pandemijos poveikio, vis dėlto akivaizdu, kad krizė neproporcingai veikia pažeidžiamiausias prekybos žmonėmis aukas, visų pirma moteris, vaikus ir nesaugioje padėtyje atsidūrusius asmenis, ir kad dėl pranešimų apie užsikrėtimus buvo priverstinai uždaryta arba savo paslaugas sustabdė dauguma prieglaudų, todėl prekybos žmonėmis aukos liko be būsto, sveikatos priežiūros ir teisinės pagalbos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad galimybės naudotis priežiūra ir socialinėmis paslaugomis turėtų būti garantuojamos be diskriminacijos; primena, kad pandemija dar labiau pagilino pagrindines prekybos žmonėmis priežastis ir pažeidžiamiems asmenims kyla dar didesnė prekybos žmonėmis rizika, daugėja vartotojų elgesiu grindžiamos internetinės reklamos, kurioje vaizduojamos prekybos žmonėmis aukos, vaikų ieškančių seksualinių nusikaltėlių, seksualinio išnaudojimo internete atvejų ir didėja vaikų pornografijos paklausa; ragina valstybes nares imtis veiksmingų veiksmų padedant pilietinės visuomenės organizacijoms ir ES agentūroms, pvz., Europolui, kuris 2020 m. kovo mėn. paskelbė ataskaitą „Galimybės pasipelnyti iš pandemijos. Kaip nusikaltėliai naudojasi COVID-19 krize“ (angl. „Pandemic profiteering: how criminals exploit the COVID-19 crisis“); ragina Komisiją išsamiau išanalizuoti COVID-19 pandemijos poveikį galimoms prekybos žmonėmis aukoms ir apskritai prekybos žmonėmis struktūrai ir veikimui, siekiant sukurti konkrečias priemones, kurios padėtų panaikinti prekybą žmonėmis;

16.  pabrėžia, kad reikia visapusiškai veikiančių nuoseklių nacionalinių nukreipimo mechanizmų (NRM), kurie būtų derinami su tarpvalstybiniais nukreipimo mechanizmais ir finansuojami iš konkrečių specialių finansinių asignavimų, kad būtų išspręsti įvairių subjektų koordinavimo uždaviniai ir pašalinti trūkumai, dėl kurių mažėja aukų pasitikėjimas, o tai gali turėti neigiamą poveikį veiksmingam nukreipimui; pabrėžia, kad geras policijos ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) bendradarbiavimas turėtų papildyti visavertį nacionalinį nukreipimo mechanizmą, pagal kurį būtų apibrėžti visų atitinkamų subjektų vaidmenys ir atsakomybė(26), kad būtų saugomos ir skatinamos prekybos žmonėmis aukų pagrindinės teisės; ragina valstybes nares įsteigti nacionalinius centrus, kurių specializacija būtų teikti paramą prekybos žmonėmis aukoms ir jas priimti ir kurie palengvintų veiksmingą tiesioginį tarpvalstybinį šių centrų, teisėsaugos institucijų ir atitinkamų ES agentūrų bendradarbiavimą;

17.  ragina Komisiją stebėti ir vertinti kompensacijų nusikaltimų aukoms teikimo padėtį valstybėse narėse ir už jų ribų, kiek tai susiję su galimybėmis gauti kompensaciją, vykdymo užtikrinimu ir faktinėmis išmokomis, ir pasiūlyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrinamos geresnės galimybės greičiau gauti nemokamą teisinę pagalbą ir kompensaciją visose valstybėse narėse, nedarant poveikio kitų formų žalos atlyginimui;

18.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. patvirtintas Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos protokolų įgyvendinimo peržiūros mechanizmo sukūrimas ir kad 2020 m. pradėtas peržiūros procesas; ragina Komisiją būti pavyzdžiu šiame peržiūros procese; pabrėžia, kad svarbu didinti supratimą apie prekybą žmonėmis kaip sudėtinį ir kintantį nusikaltimą; ragina valstybes nares ir ES institucijas užtikrinti, kad analizuojant prekybą žmonėmis ir į ją reaguojant ir toliau būtų pirmiausia remiamasi žmogaus teisėmis, ir primena, kad reikia bendradarbiauti su piliečiais ir pilietinės visuomenės organizacijomis; pabrėžia svarbų Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų atliekamą vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares prisijungti prie JT tarptautinės kovos su prekyba žmonėmis kampanijos; ragina valstybes nares ratifikuoti visus atitinkamus tarptautinius su prekyba žmonėmis susijusius dokumentus, įskaitant Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis;

Prekyba žmonėmis kaip su lytimi susijęs nusikaltimas ir prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais problemos sprendimas

19.  pabrėžia, kad nuo 2008 m. seksualinis išnaudojimas tebėra labiausiai paplitusi prekybos žmonėmis forma Europos Sąjungoje, nes 60 proc. aukų yra prekybos žmonėmis aukos seksualinio išnaudojimo tikslais; pažymi, kad daugiau kaip 90 proc. šių aukų yra moterys ir mergaitės ir kad daugiau kaip 70 proc. prekiautojų žmonėmis yra vyrai(27), o tai rodo, kad prekybos žmonėmis seksualiniais tikslais šaknys – lyčių nelygybė;

20.  todėl ragina valstybes nares patvirtinti konkrečias priemones, kuriomis būtų sprendžiama smurto dėl lyties, smurto prieš moteris ir nepilnamečius, smurto pripažinimo visuomenėje ir nebaudžiamumo kultūros, struktūrinės lyčių nelygybės ir stereotipų, kaip pagrindinių prekybos žmonėmis priežasčių, problema, visų pirma vykdant švietimo, informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, kurias papildytų keitimasis geriausia patirtimi, įskaitant programas ir mokymo kursus, skirtus dialogui su vyrais ir berniukais užmegzti; rekomenduoja Komisijai, stebint ES kovos su prekyba žmonėmis teisės aktų įgyvendinimą, stiprinti ir plėtoti lyčių aspektą ir primygtinai ragina Komisiją toliau jį stebėti vertinant, kaip valstybės narės laikosi Direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis ir ją įgyvendina;

21.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, išnagrinėti, kaip seksualinių paslaugų paklausa skatina prekybą žmonėmis, nes Europolas praneša, kad valstybėse narėse, kuriose prostitucija yra legali, prekiautojams žmonėmis daug lengviau naudotis teisine aplinka siekiant išnaudoti savo aukas(28); primena Europolo nustatytą faktą, kad kai kuriose ES valstybėse narėse, kuriose prostitucija legali, įtariamieji galėjo išnaudoti ne tik pilnametes aukas, bet ir vaikus(29); pažymi, kad prekybą žmonėmis skatina didelis prekiautojų žmonėmis gaunamas pelnas ir paklausa, kuri skatina visų formų išnaudojimą; pažymi, kad prekiautojai žmonėmis dažnai išnaudojimo veiklą pridengia teisėtai veikiančia įmone; primena, kad valstybės narės yra teisiškai įpareigotos atgrasyti nuo visų formų išnaudojimo ir jį mažinti – tai turėtų būti pagrindinis prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo tikslas;

22.  ragina Komisiją pirmenybę teikti prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais nusikaltimų prevencijai, be kita ko, teikiant informaciją, rengiant informuotumo didinimo ir švietimo kampanijas, patvirtinant priemones ir programas, kuriomis būtų siekiama atgrasyti nuo paklausos ir ją sumažinti, ir galbūt ateityje patvirtinti atitinkamus tikslinius teisės aktus, taip pat ragina valstybes nares į savo nacionalinius įstatymus kaip nusikalstamą veiką įtraukti sąmoningą naudojimąsi prekybos žmonėmis aukų paslaugomis, atsižvelgiant į Direktyvą dėl kovos su prekyba žmonėmis 18 straipsnyje pateiktą rekomendaciją, kurią Komisija pakartojo ir 2018 m.(30), ir numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas; primygtinai ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, dirbančiomis su prekybos žmonėmis aukomis;

23.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinant skaitmeninius įgūdžius, taip pat ir saugumo srityje, ir bendradarbiaujant su visais atitinkamais subjektais sutelkti dėmesį į pasikartojančius ir atsirandančius naujus prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais modelius, pvz., vis dažnesnį vaikų ir moterų išnaudojimą, įskaitant vaiko viliojimą ir seksualinius grasinimus, ir naudojant, be kita ko, „įsimylėjusio vaikino“ (angl. lover boy) metodą, kaip dažniausią aukų verbavimo ir jų privertimo paklusti priemonę pasitelkiant interneto technologijas; pažymi, kad prekybą žmonėmis vykdantys nusikalstami tinklai vis dažniau naudoja technologijas, todėl jų įprastas veikimo būdas pasikeitė, ypač tai pasakytina apie kai kuriuos prekybos žmonėmis proceso etapus;

24.  pabrėžia, kad svarbu rengti su lyčių ir vaikų aspektais susijusias mokymo programas, skirtas visiems prekybos žmonėmis bylas tiriantiems pareigūnams, teisėjams, su prekybos žmonėmis atvejais susiduriančioms suinteresuotosioms šalims ir subjektams ir potencialioms aukoms, ir prašo tokių programų rengti daugiau, siekiant kuo anksčiau identifikuoti asmenis, kurie gali būti prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukos, ir ragina valstybes nares patvirtinti paramos aukoms priemones, pvz., pasitraukimo programas, psichologinės pagalbos priemones, deramas socialinės ir profesinės reintegracijos galimybes, švietimą ir prieigą prie visapusiškų lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų, galimybes kreiptis į teismą ir su tuo susijusias teises, į šį darbą įtraukiant socialinius partnerius, pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat atkreipia dėmesį į plačiajai visuomenei skirtų informuotumo didinimo programų svarbą, siekiant nustatyti ir apsaugoti potencialias aukas; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai lėšų mokymui, todėl ragina valstybes nares skirti pakankamai išteklių;

25.  primygtinai ragina valstybes nares patvirtinti amžiaus ir raidos tarpsnius atitinkančias ugdymo seksualumo klausimais programas, kurios būtų pagrindinė visų formų smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant prekybą žmonėmis ir seksualinį išnaudojimą, prevencijos priemonė, ir į jas įtraukti švietimą sutikimo ir santykių klausimais, taip skatinant sveiką pagarba ir lygybe grindžiamą požiūrį į visus tarpusavio santykius;

Prekyba žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais

26.  ypač apgailestauja, kad keletas valstybių narių ir pilietinės visuomenės organizacijų praneša apie padidėjusią prekybą žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais(31); apgailestauja dėl to, kad vis daugiau vaikų taip pat tampa prekybos žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais aukomis, ir ragina valstybių narių nacionalines darbo inspekcijas imtis skubių veiksmų siekiant nustatyti ir nutraukti tokią praktiką; todėl ragina Europos darbo instituciją prioritetine tvarka spręsti didelio išnaudojimo darbe problemą ir padėti valstybėms narėms stiprinti savo šios srities gebėjimus siekiant geriau identifikuoti didelio išnaudojimo darbe praktikos atvejus atliekant tikslingus patikrinimus ir skirti sankcijas; pabrėžia, kad svarbu apsvarstyti galimybę įtraukti išnaudojimą darbe į aukas lankančių pareigūnų mokymo programas, kad būtų galima anksti identifikuoti asmenis, kurie yra prekybos žmonėmis priverstinio darbo tikslais aukos; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, išnagrinėti, kaip pigaus darbo paslaugų paklausa skatina prekybą žmonėmis išnaudojimo darbe tikslais; primygtinai ragina valstybių narių valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti visų formų neoficialų ir nereglamentuojamą darbą ir taip užtikrinti visų darbuotojų darbo teises; pabrėžia, kad dėl mažų garantijų darbo statuso atitinkami darbuotojai tampa priklausomi nuo savo darbdavių, o tai sudaro prekeiviams žmonėmis sąlygas išnaudoti savo aukas;

Kitos išnaudojimo formos

27.  ragina valstybes nares ir Komisiją atkreipti dėmesį į pasikartojančius ir atsirandančius naujus visų formų prekybos žmonėmis modelius, įskaitant, be kitų tikslų, prekybą žmonėmis išnaudojimo darbe, priverstinio elgetavimo, priverstinių ir fiktyvių santuokų ir priverstinio nusikalstamumo tikslais; pažymi, kad prekybą žmonėmis skatina didelis prekiautojų žmonėmis gaunamas pelnas ir paklausa, kuri skatina visų formų išnaudojimą; susirūpinęs pažymi, kad daugelis ES valstybių narių neturi tinkamų teisės aktų, skirtų visų formų išnaudojimo aukoms; ragina valstybes nares, užtikrinant apsaugą, pagalbą ir paramą aukoms, atsižvelgti į visų formų prekybą žmonėmis; pažymi, kad, nepaisant naujausių pranešimų apie visoje ES veikiančius prekybos žmonėmis išnaudojimo darbe ir kitų formų išnaudojimo tikslais nusikaltėlių tinklus, vis dėlto trūksta tinkamų duomenų, teisės aktų ir šių formų išnaudojimo aukoms prieinamų paramos paslaugų;

28.  pažymi, kad prekybos žmonėmis kitų formų išnaudojimo tikslais aukos sudarė 18 proc. visų aukų(32), toks išnaudojimas apėmė veiklą, susijusią su priverstiniu elgetavimu, priverstiniu nusikalstamumu, kūdikių pardavimu, organų išėmimu, neteisėtu įvaikinimu, finansiniu išnaudojimu sukčiaujant ir prekyba žmonėmis naudojant surogatinę motinystę; nurodo, kad dauguma priverstinio elgetavimo ir priverstinio nusikalstamumo aukų dažnai yra kilę iš marginalizuotų romų bendruomenių ir dažniausiai šiomis aukomis tampa vaikai;

29.  pažymi, kad ES teisinė ir politikos sistema, susijusi su prekyba žmonėmis, apima vidaus ir išorės aspektus, ir pripažįsta, kad kova su prekyba žmonėmis – sunkiu nusikaltimu ir žmogaus teisių pažeidimu – yra aiškus ES išorės veiksmų tikslas; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis siekiant kovoti su visų formų prekyba žmonėmis ir suteikti daugiau galimybių vykdyti bendrus tyrimus ir specializuotą baudžiamąjį persekiojimą;

Prekyba žmonėmis prieglobsčio ir migracijos kontekste

30.  pabrėžia, kad nors dauguma aukų yra ES piliečiai, nusikalstamos organizacijos naudojasi migracijos maršrutais, kad parduotų aukas į ES, o vykstant humanitarinėms krizėms padidėja migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumas prekiautojų žmonėmis poveikiui; atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais labai išaugo moterų ir mergaičių, kuriomis prekiaujama ES seksualinio išnaudojimo tikslais pasinaudojant centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu, skaičius(33); ragina valstybes nares ir ES identifikuoti tokias moteris ir mergaites ir užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje taikant nuoseklų ir koordinuotą teisėmis grindžiamą ir lytims bei vaikams pritaikytą požiūrį, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir su ja kovoti; primena, kad moterys ir vaikai migracijos maršrutuose dažnai tampa seksualinės prievartos aukomis mainais už apsaugą ir išgyvenimui reikalingą maistą; pabrėžia, kad kriterijai, pagal kuriuos šioms moterims ir vaikams suteikiamas oficialus prekybos žmonėmis aukos statusas, dažnai yra pernelyg griežti, kad jų būtų laikomasi, todėl aukos negali gauti reikiamos pagalbos, siekiant spręsti joms daromos žalos problemą;

31.  pakartoja, kad prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai ir migrantai, o ypač nelydimi ir atskirti nepilnamečiai, yra ypač pažeidžiami prekybos žmonėmis srityje ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas prekybai moterimis, vaikais ir kitoms pažeidžiamoms grupėms priklausančiais asmenimis; pabrėžia, kad įvairiais migracijos proceso etapais – prieš prasidedant migracijai, keliaujant į ES, kelionės tikslo šalyje ir galimai grąžinant asmenis esama pažeidžiamumo ir rizikos elementų; pažymi, kad rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis dar padidėja, jei asmenų vietos kalbos žinios yra ribotos ir (arba) trūksta supratimo apie savo teises, ribotos pakankamo pragyvenimo arba kokybiško ugdymo galimybės ir jei varžoma asmenų teisė judėti;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant tarptautinės apsaugos procedūras užregistruojama labai mažai prekybos žmonėmis aukų; ragina valstybes nares geriau teikti atvykstantiems asmenims informaciją, be kita ko, naudojantis vertimo raštu ir žodžiu paslaugomis, apie jų teises ir pagal ES teisės aktus taikomas procedūras, taip pat apie galimybes gauti paramą pasitelkiant teisininkus ir kultūrinius tarpininkus, kurie siekia užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir išnaudojimui;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse tarptautinės apsaugos prašytojai, kurie, kaip nustatyta, yra prekybos žmonėmis aukos, gali nuspręsti, arba gali būti priversti pasinaudoti kitomis procedūromis ir prašyti leidimo gyventi pagal Leidimų gyventi šalyje direktyvą(34); ragina valstybes nares užtikrinti, kad kovos su prekyba žmonėmis ir prieglobsčio suteikimo procedūros būtų tarpusavyje susijusios ir papildytų viena kitą;

34.  ragina valstybes nares užtikrinti nuoseklų reglamento „Dublinas III“, Direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis ir Leidimų gyventi šalyje direktyvos nuostatų taikymą, kad būtų užkirstas kelias kai kuriose valstybėse narėse taikomai praktikai perkelti prekybos žmonėmis aukas į šalį, kurioje jos buvo išnaudojamos pirmą kartą atvykus, tokiu būdu sukeliant joms didesnį pavojų vėl tapti prekybos žmonėmis aukomis ir vėl būti traumuotoms;

35.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant anksti identifikuoti galimas aukas, visų pirma valdant migracijos srautus ir vykdant veiklą migrantų antplūdžio valdymo centruose, ir patvirtinti apsaugos ir prevencijos priemones; pabrėžia, kad identifikuotoms galimoms aukoms turėtų būti suteikta apsauga ir galimybė patekti į saugią vietą, kurioje joms galėtų būti teikiama informacija ir teisinė pagalba; ragina valstybes nares imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad visos aukos, įskaitant nukentėjusius migrantus turėtų teisę kreiptis į teismą, neatsižvelgiant į jų gyventojo statusą;

36.  ragina valstybes nares skirti pakankamai išteklių ir įsteigti specializuotus centrus, skirtus tikroms ir numanomoms prekybos žmonėmis aukoms, įskaitant moteris, nelydimus ir atskirtus nepilnamečius, ir užtikrinti, kad prieglaudose būtų pakankamai vietų; ragina valstybes nares užtikrinti, kad priėmimo centruose dirbtų lyčių aspektu apmokyti darbuotojai, ir teikti atitinkamą paramą ir finansavimą su jais dirbančioms pilietinės visuomenės organizacijoms;

37.  ragina valstybes nares užtikrinti prekybos žmonėmis aukų teisę į šeimos gyvenimą ir išnagrinėti galimybę išplėsti aukoms teikiamos tarptautinės apsaugos taikymo sritį, ją taikant ir jų šeimos nariams; ragina valstybes nares sparčiau vykdyti nukentėjusių asmenų šeimos narių, kuriems kilmės šalyje kyla pavojus, šeimos susijungimo procedūras;

38.  nurodo, kad reikia sukurti nacionalinius duomenų apie prekybą žmonėmis rinkimo mechanizmus vykdant tarptautinės apsaugos procedūras, kad, nustačius atvejus, būtų galima užtikrinti tolesnius veiksmus;

39.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad atsigavimo bei apmąstymo laikotarpis ir nukentėjusio asmens bendradarbiavimas atliekant tyrimą yra tarpusavyje susieti ir kad tokį laikotarpį suteikia teisėsaugos institucijos; apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse(35) šis laikotarpis nesuteikiamas nei prekybos žmonėmis aukoms – ES ir (arba) EEE piliečiams, nei prieglobsčio prašytojams; ragina Komisiją stebėti prieinamų teisinių sprendimų įgyvendinimą valstybių narių lygmeniu, visų pirma, ar suteikiamas atsigavimo ir apmąstymo laikotarpis;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Europolo duomenimis, kartais migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis užsiima tos pačios organizuotos nusikalstamos organizacijos(36) ir iš tyrimų matyti, kad prekiautojai žmonėmis išnaudojimo tikslais vis dažniau nusitaiko į migrantus ir prieglobsčio ES prašytojus(37); pabrėžia, kokia svarbi prekybos žmonėmis prevencija ir kova su ja, bendradarbiaujant su trečiosiomis – kilmės arba tranzito – šalimis kovos su neteisėtu žmonių gabenimu srityje, kartu suteikiant aukoms apsaugą, užtikrinant visapusišką paramą, reintegraciją ir vykdant reabilitacijos programas;

41.  primena valstybėms narėms, kad nesant saugių ir teisėtų migracijos kelių, kuriais galėtų pasinaudoti prieglobsčio prašytojai, didėja jų pažeidžiamumas tapti prekybos žmonėmis aukomis, nes jie gali būti išnaudojami tranzito metu ir atvykus; ragina valstybes nares pasiūlyti daugiau saugių ir teisėtų migracijos būdų, pvz., humanitarinių vizų išdavimas, kad būtų užkirstas kelias pažeidžiamų asmenų išnaudojimui;

42.  pažymi, kad dėl dokumentų neturėjimo arba priklausomumo sustiprėja viktimizacijos tikimybė ir sumažėja tikimybė, kad aukos prašys pagalbos arba praneš apie prievartą, nes bijos imigracijos pasekmių, todėl kyla išnaudojimo ir prievartos pavojus; pažymi, kad esama didelių spragų kalbant apie nacionalinės teisės aktų ir politikos, susijusių su prekyba žmonėmis, taikymo sritį ir įgyvendinimą, ir tai organizuotoms nusikalstamos grupėms palengvina galimybes pasinaudoti aukomis, kurių statusas yra neteisėtas, todėl didelės žmonių grupės yra pažeidžiamesnės išnaudojimui; ragina valstybes nares atskirti migracijos politikos vykdymo užtikrinimo veiksmus nuo teisėsaugos veiksmų; pabrėžia, kad reikėtų nustatyti pažeidžiamiems asmenims skirtus saugaus pranešimų teikimo ir veiksmingus skundų mechanizmus;

Prekyba vaikais

43.  pažymi, kad vaikai sudaro beveik ketvirtadalį visų aukų ES, o mergaitės (78 proc.) sudaro didžiąją aukomis tapusių vaikų dalį ES; pažymi, kad beveik 75 proc. visų nukentėjusių vaikų Europos Sąjungoje yra ES piliečiai; yra ypač susirūpinęs dėl nukentėjusių vaikų ir, visų pirma vaikų, tapusių prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukomis, patiriamo smurto, prievartos ir išnaudojimo ES(38);

44.  primena valstybių narių įsipareigojimą ypatingą dėmesį skirti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems vaikams, turint omenyje, kad nepaprastai svarbu visuomet imantis veiksmų kuo labiau atsižvelgti į vaiko interesus; atkreipia dėmesį į dėl nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių vaikų patirtą fizinę ir psichologinę žalą ir didesnį jų pažeidžiamumą išnaudojimui; ragina valstybes nares užtikrinti tvirtas vaikų apsaugos priemones, laikytis prezumpcijos, kad asmuo yra vaikas, ir vykdyti amžiaus vertinimą, užtikrinti apsaugą prieš vykdant baudžiamąjį procesą ir jo metu, galimybę gauti besąlygišką paramą, kompensacijas, nebūti baudžiamiems, pagalbą ir paramą nukentėjusio vaiko šeimos nariams, taip pat užtikrinti prevenciją;

45.  ragina valstybes nares sutelkti dėmesį į nukentėjusių vaikų identifikavimą ir pagalbą jiems pasinaudoti savo teisėmis; pabrėžia, kad būtina nedelsiant paskirti tinkamai parengtus ir deramai remiamus nukentėjusių vaikų, įskaitant nelydimus nukentėjusius vaikus, globėjus, įskaitant laikinus globėjus, kaip skubią priemonę, ir pabrėžia, kokios svarbios vaiko interesus atitinkančios teisingumo ir specialistų paslaugos; be to, ragina valstybes nares imtis priemonių, kad būtų užtikrintas reikiamas ir tinkamas su nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiais vaikais dirbančių asmenų mokymas, visų pirma teisinis ir psichologinis mokymas, ir padidinti globėjų skaičių organizuojant informuotumo didinimo kampanijas;

46.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad konsulato darbuotojai, rinkdami nepilnamečio biometrinius duomenis vykdant prašymo išduoti vizą procedūrą, ypatingą dėmesį skirtų tinkamam nepilnamečių tapatybės ir ryšių su tėvų valdžios ar teisines globos teises turinčiu (-iais) asmeniu (-imis) patikrinimui; ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europolu ir pilietinės visuomenės organizacijomis, ir valstybes nares užtikrinti tikslingą ir veiksmingą švietimą ir mokymą, taip pat teikti informaciją nacionalinėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms apie prekiautojų žmonėmis naudojamus metodus, siekiant užkirsti kelią prekybai vaikais;

47.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Kovos su seksualine prievarta prieš vaikus ir vaikų pornografija direktyvą ir sustiprinti policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią seksualiniam išnaudojimui ir su juo kovoti ES lygmeniu; primygtinai ragina valstybes nares bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis ir ES agentūromis, visų pirma Europolu ir Eurojustu, kad būtų stiprinamas keitimasis informacija ir remiami tarpvalstybiniai tyrimai;

48.  reiškia didelį susirūpinimą dėl seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimo, prekybos vaikais ir vaikų seksualinio išnaudojimo pobūdžio ir normalizavimo ir ragina, kad interneto platformos imtųsi adekvačių atsakomųjų veiksmų, siekiant kad vaikų išnaudojimo medžiaga nebūtų prieinama;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad naudojamasi tokiomis priemonėmis, kaip antai internetas ir socialiniai tinklai, siekiant verbuoti ir pritraukti galimas aukas; ragina, kad interneto platformose būtų skiriamas ypatingas dėmesys ir būtų sukurtos atitinkamos priemonės; ragina, kad pasinaudojant naujuoju Skaitmeninių paslaugų teisės aktu būtų sprendžiama ši kibernetinio smurto metodų naudojimo problema; ragina valstybes nares sukurti nuo internetinio seksualinio išnaudojimo ir prievartos nukentėjusių vaikų nustatymo, ankstyvosios pagalbos ir paramos teikimo jiems modelį, taip pat informuotumo didinimo programas ir vaikams tinkamus pranešimų teikimo mechanizmus; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis papildomų veiksmų kovojant su tokiais nusikaltimais internete ir stiprinti prevencines priemones; todėl pakartoja, kad reikia gerinti tarpvalstybinį teisėsaugos ir vaikų apsaugos institucijų bendradarbiavimą ir mainus, taip pat sukurti greitos šeimos narių paieškos ir alternatyvios nelydimų nepilnamečių priežiūros priemones;

50.  nurodo, kad nukentėjusiems vaikams reikia ypatingos pagalbos, atsižvelgiant į jų interesus ir pažeidžiamumą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad su nukentėjusiais vaikais ryšį palaikantys specialistai, pvz., teisėsaugos pareigūnai, sienų apsaugos pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisminių institucijų darbuotojai, socialiniai ir sveikatos sektoriaus darbuotojai, įskaitant dirbančiuosius jaunimo priežiūros įstaigose, būtų įgiję pakankamų žinių nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių vaikų nustatymo, paramos ir tolesnių jiems skirtų veiksmų taikymo srityse; pažymi, kad teisėsaugos institucijų specialistų grupės, baigusios vaikų parodymų garso ir vaizdo įrašinėjimo mokymus, nuolat nedalyvauja prekybos žmonėmis aukomis tapusių vaikų apklausose; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad tai taptų standartine praktika ir parengti teisėsaugos institucijas tokio tipo (vaiko interesus atitinkančioms) apklausoms; pataria valstybėms narėms nustatyti tvirtą „grandininį požiūrį“, taigi užtikrinti glaudžias konkrečios paramos prekybos žmonėmis aukoms (pvz., specializuoti centrai, kurie teikia paramą prekybos žmonėmis aukoms ir juos priima) ir bendrų jaunimo priežiūros modulių sąsajas ir užtikrinti, kad taip pat būtų reaguojama į konkrečius kiekvieno nuo prekybos žmonėmis nukentėjusio nepilnamečio poreikius;

51.  pažymi, kad romų vaikai yra itin pažeidžiami išnaudojimo ir prekybos žmonėmis požiūriu ir jiems gresia itin didelis seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo darbe ir priverstinio elgetavimo pavojus;

52.  palankiai vertina Komisijos sprendimą 2020 m. liepos 24 d. ES veiksmingesnės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus strategijoje numatyti galimybę įsteigti Europos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centrą, kaip ragino Europos Parlamentas savo 2019 m. lapkričio 26 d. rezoliucijoje dėl vaikų teisių, nes tai būtų Europos suderinto ir įvairius subjektus apjungiančio požiūrio, apimančio prievartos prieš vaikus prevenciją ir kovą su ja bei pagalbą jos aukoms, pagrindinis ramstis;

53.  pažymi, kad vaikams migrantams, ypač nelydimiems ir nuo šeimos atskirtiems vaikams migrantams, vis dar kyla didesnė smurto, prekybos žmonėmis ir išnaudojimo rizika migracijos maršrutuose į ES ir jos viduje; pažymi, kad migracijos maršrutuose mergaitėms gresia seksualinio išnaudojimo ir smurto dėl lyties pavojus; reikalauja, kad valstybės narės suteiktų nelydimiems prekybos žmonėmis aukomis tapusiems vaikams pagalbos, paramos ir apsaugos priemones, atitinkančias jų konkrečius poreikius, jiems atvykus paskirti globėją ir sudaryti jiems tinkamas ir pritaikytas gyvenimo sąlygas; primena, kad taikant tokias priemones turėtų būti atsižvelgiama į nelydimų vaikų interesus trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais; smerkia tai, kad kai kurios valstybės narės sulaikymą (taip pat ir policijos kamerose) naudoja, kaip nelydimų nepilnamečių „apsaugos“ priemonę; primena, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti alternatyvas sulaikymui, visų pirma vaikų atveju; primena, kad sulaikymas niekada negali atitikti vaiko interesų ir kad valstybės narės turėtų suteikti su laisvės atėmimu nesusijusį vaikams tinkamą apgyvendinimą;

54.  pažymi, kad prekiautojai žmonėmis dažnai naudojasi priėmimo centrais, kad nustatytų galimas aukas ir susitartų dėl jų gabenimo į vietas, kuriose jie bus išnaudojami, todėl atitinkamos valdžios institucijos ir kiti kompetentingi subjektai valstybėse narėse turi būti itin budrūs, stebėti ir saugoti šiuos centrus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausiems asmenims, kaip antai vaikams, kartu stiprinti jų apsaugą informuojant ir įgalinant juos, taip pat tuo tikslu didinti informuotumą mokyklose, jaunimo centruose ir jaunimo judėjimuose; pabrėžia, kad, siekiant nelydimus migrantus vaikus, kai jie dingsta, surasti ir užtikrinti jų apsaugą, būtinas suderintas Europos požiūris;

Baudžiamosios justicijos sistemų veiksmingumas ir naudojimosi aukų paslaugomis kriminalizavimas

55.  atkreipia dėmesį į nedidelį baudžiamojo persekiojimo atvejų ir apkaltinamųjų nuosprendžių už prekybos žmonėmis nusikaltimus skaičių; primygtinai ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant pagerinti prekybos žmonėmis atvejų tyrimą policijai dedant daugiau pastangų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis ir nustatyti griežtas baudžiamąsias sankcijas už nusikaltimus, susijusius su prekyba žmonėmis; pabrėžia, kad skirtingose valstybėse narėse vis dar smarkiai skiriasi taikomos nacionalinės sankcijos ir jų įgyvendinimo priemonės; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti sritims, kuriose teikiama nepakankamai pranešimų ir vykdoma nepakankamai tyrimų, visų pirma kalbant apie sezoninį ir laikiną darbą nekvalifikuoto ir mažai apmokamo darbo sektoriuose, pvz., išnaudojimą darbe žemės ūkio sektoriuje; ragina valstybes nares kovoti su nebaudžiamumu taikant atitinkamų ES agentūrų koordinuojamą koncepciją, įgyvendinamą šioms agentūros bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, ES institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais partneriais, taip didinti tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo veiksmingumą ir, be kita ko, veiksmingai naudotis esamomis platformomis, kurias valdo tokios agentūros kaip Europolas ir Eurojustas; todėl ragina kompetentingas institucijas, atsakingas už sunkių nusikaltimų, įskaitant prekybos žmonėmis atvejus, prevenciją, nustatymą, tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą už juos, naudotis didelės apimties IT sistemomis, įskaitant Šengeno informacinę sistemą (SIS II), laikantis atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, siekiant minėtus veiksmus paremti;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad ne visos valstybės narės yra priėmusios teisės aktus, susijusius su Direktyva dėl kovos su prekyba žmonėmis 18 straipsniu(39); pažymi, kad skirtingos teisinės sistemos, susijusios su naudojimosi aukų teikiamomis paslaugomis kriminalizavimu, trukdo pastangoms mažinti paklausą; apgailestauja dėl to, kad baudžiamojo persekiojimo atvejų ir apkaltinamųjų nuosprendžių už naudojimąsi aukų paslaugomis ir seksualinį išnaudojimą skaičius ES yra nedidelis; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms nedelsiant nustatyti, kad sąmoningas naudojimasis prekybos žmonėmis aukų paslaugomis yra nusikalstama veika;

57.  pabrėžia ypatingą ES teisėsaugos bendruomenės svarbą plėtojant veiksmingus ir didesnio masto analitinius pajėgumus, reaguojant į vis didesnio masto pasinaudojant internetu vykdomos prekybos žmonėmis nusikalstamus modelius; ragina Komisiją teikti finansinę paramą ES agentūroms, pvz., Europolui, ir per atitinkamus ES sektorinius fondus, Vidaus saugumo fondą valstybėms narėms, kad būtų užtikrinti aukščiausi analizės standartai ir tinkamos priemonės vis didesniam kompleksinės informacijos kiekiui apdoroti;

58.  pažymi, kad kriminalizavimas moterų atveju dėl jų socialinės ir ekonominės padėties ar migrantės statuso yra neproporcingas ir kad dėl lyčių stereotipų, diskriminuojančių teisės aktų, sąveikinės ar sudėtinės diskriminacijos, procedūrinių ir įrodymų reikalavimų ir praktikos joms nesuteikiamos vienodos teisės kreiptis į teismą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visoms moterims, kalbant apie fizinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį aspektus, būtų suteikta teisė kreiptis į teismą; ragina Komisiją ir valstybes nares šalinti kliūtis, trukdančias moterims kreiptis į teismą;

59.  apgailestauja dėl to, kad oficialaus prekybos žmonėmis statuso gavimo aukai sąlygos dažnai yra pernelyg griežtos, kad jas būtų galima patenkinti, visų pirma nepilnamečiams ir kitiems pažeidžiamiems nukentėjusiems asmenims, kurie finansiškai ir emociškai priklausomi nuo prekiautojų žmonėmis; apgailestauja dėl to, kad dažnai aukoms vis dar taikomi baudžiamieji kaltinimai ir nuosprendžiai už nusikaltimus, kuriuos jos buvo priverstos įvykdyti ir kurie dažnai susiję su neteisėtu patekimu į valstybės narės teritoriją, kuris dažnai neatsiejamas nuo to, kad jie tapo prekybos žmonėmis aukomis; ragina valstybes nares priimti aiškias nuostatas siekiant užtikrinti, kad nebūtų vykdomas prekybos žmonėmis aukų baudžiamasis persekiojimas ar jos nebūtų baudžiamos ir kad apsauga būtų atsieta nuo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis, nes šiuo metu visa įrodinėjimo pareiga tenka aukai; prašo, kad valstybės narės patenkintų su psichologine pagalba susijusius aukų poreikius; ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad pagalba ir parama aukai būtų teikiama nepriklausomai nuo to, ar auka sutinka bendradarbiauti baudžiamojo tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ar teismo metu, laikantis Direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis 11 straipsnio;

60.  apgailestauja dėl to, kad policijos ataskaitose ir vykstant procesui atskleidžiami duomenys apie prekybos žmonėmis aukų tapatybę, todėl aukoms sudėtinga atvirai kalbėti ar apsisaugoti nuo atsakomųjų veiksmų; ragina valstybes nares pavardes ir kitus tapatybės duomenis nurodyti atskiruose dokumentuose, su kuriais galėtų susipažinti policija ir prokuratūra ir kurie nebūtų atskleisti prekyba žmonėmis įtariamiems asmenims ir jų advokatams, kartu gerbiant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą;

61.  pabrėžia finansinių tyrimų ir lėšų sekimo svarbą, nes tai yra pagrindinė organizuoto nusikalstamumo tinklų, kurie gauna naudos iš prekybos žmonėmis, veiklos tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo strategija; ragina valstybes nares pradėti vykdyti finansinius tyrimus ir bendradarbiauti su kovos su pinigų plovimu specialistais, kai pradedamas naujas tyrimas dėl prekybos žmonėmis; ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą įšaldant ir konfiskuojant asmenų, susijusių su prekyba žmonėmis, turtą ir teikiant kompensacijas aukoms, be kita ko, naudojant konfiskuotas pajamas aukų pagalbos ir apsaugos rėmimui, kaip raginama Direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis 13 konstatuojamojoje dalyje; ragina Komisiją įvertinti ir skatinti vykdomą teisminį ir policijos bendradarbiavimą ir turimų priemonių, pvz., teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo, jungtinių tyrimų grupių ir Europos tyrimo orderio, naudojimą; atsižvelgdamas į tai, ragina laikytis tvirtesnio holistinio požiūrio ir taip siekti skatinti bendrą supratimą visuose sektoriuose, pvz., imigracijos, užimtumo, sveikatos ir saugos darbo vietoje ir daugelyje kitų sektorių;

Valstybių narių bendradarbiavimas tarpusavyje ir su ES agentūromis

62.  primena apie ES agentūrų vaidmenį anksti nustatant aukas ir kovojant su prekyba žmonėmis; ragina skirti daugiau išteklių teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) agentūroms, kad būtų rengiami jų darbuotojų mokymai ir plėtojamos gebėjimų stiprinimo priemonės aukų nustatymo srityje, taip pat, be kita ko, būtų galima skirti darbuotojus, tinkamai parengtus lyčiai ir vaikui atžvalgių požiūrių taikymo klausimais, visų pirma valstybėse narėse, kurios susiduria su padidėjusiais mišriais migracijos srautais; ragina Komisiją parengti gaires, kaip integruoti ekspertines žinias apie lyčių aspektus ir žmogaus teises į teisėsaugos institucijų veiklą visoje ES, ir, be kita ko, rengti tvarias programas, kuriomis būtų padidinta lyčių pusiausvyra kalbant apie sprendimų priėmimo procesus ir TVR agentūrų darbuotojus, visų pirma kovos su prekyba žmonėmis srityje dirbantį personalą;

63.  palankiai vertina tai, kad TVR agentūros parengė bendrą pareiškimą dėl įsipareigojimo bendradarbiauti kovojant su prekyba žmonėmis; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir aktyviau dalytis žiniomis su atitinkamomis ES agentūromis, kaip antai Eurojustu, Europolu, FRA, FRONTEX, CEPOL, EIGE ir EASO, kovojant su prekyba žmonėmis;

64.  atkreipia dėmesį į tai, kad Eurojustas atlieka labai svarbų vaidmenį bendradarbiaujant ir koordinuojant kompleksinius teisminių institucijų tyrimus ir baudžiamojo persekiojimo atvejus valstybėse narėse, be kita ko, šiais tikslais naudojant Europos arešto orderį ir Europos tyrimo orderį, taip pat pasitelkiant jungtinių tyrimų grupes; ragina valstybes nares užtikrinti, kad daugiau prekybos žmonėmis atvejų būtų laiku perduota nagrinėti Eurojustui, siekiant geriau suderinti valstybių narių vykdomus teisminius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą su trečiosiomis šalimis; ragina aktyviau naudotis jungtinėmis tyrimų grupėmis, padedant Eurojustui ir Europolui, nes paaiškėjo, kad ši teisminio bendradarbiavimo priemonė yra itin veiksminga kovojant su prekyba žmonėmis;

65.  ragina valstybes nares aktyviau keistis duomenimis ir informacija kovojant su prekyba žmonėmis ir tuo tikslu naudotis Europolo ištekliais ir duomenų bazėmis;

66.  ragina CEPOL rengti mokymus kompetentingoms teisėsaugos institucijoms, siekiant užtikrinti standartizuotą požiūrį į tyrimus ir aukų apsaugą;

Rekomendacijos

67.  ragina Komisiją, atlikus išsamų poveikio vertinimą, peržiūrėti Direktyvą dėl kovos su prekyba žmonėmis, kad būtų patobulintos visų formų prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir baudžiamojo persekiojimo už ją priemonės, ypač seksualinio išnaudojimo srityje, nes tai didžiausias prekybos žmonėmis segmentas; spręsti interneto technologijų naudojimo klausimą tiek kovojant su prekybos žmonėmis plitimu, tiek užkertant jai kelią; tobulinti prevencijos ir ankstyvo aukų nustatymo priemones ir sudaryti lengvas ir besąlygiškas galimybes gauti paramą ir apsaugą, tuo pat metu stiprinti horizontalųjį lyčiai ir vaikui atžvalgų požiūrį, taikytiną visų formų prekybos žmonėmis atvejais;

68.  ragina Komisiją iš dalies pakeisti Direktyvą dėl kovos su prekyba žmonėmis siekiant užtikrinti, kad valstybės narės aiškiai nustatytų, kad nusikalstama veika laikomas naudojimasis bet kokiomis paslaugomis, kurios laikomos išnaudojimu, žinant, kad jas teikia prekybos žmonėmis aukos, kaip siūloma Direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis 18 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad šis nusikaltimas yra sunkus ir paplitęs visoje ES, ir į nedidelį baudžiamojo persekiojimo atvejų skaičių; apgailestauja dėl to, kad prokuratūrai sunku įrodyti žinojimą apie tai, kad naudojamasi paslaugomis, kurias teikia prekybos žmonėmis aukos; pabrėžia, kad sunkumai, kurių kyla ieškant įrodymų, nebūtinai yra lemiamas argumentas tam tikro pobūdžio elgesio nelaikyti nusikalstama veika; pažymi, kad baudžiamąją atsakomybę taikant tik tais atvejais, kai paslaugos naudotojas turi tiesioginių ir faktinių žinių apie tai, kad asmuo yra prekybos žmonėmis auka, nustatoma labai aukšta patraukimo baudžiamojon atsakomybėn riba; mano, kad reikėtų atidžiai išnagrinėti, kiek žinių reikia turėti, kad būtų laikoma, jog padaryta ši nusikalstama veika; mano, kad naudotojas turėtų įrodyti, jog buvo imtasi visų pagrįstų priemonių, kad būtų išvengta aukos teikiamų paslaugų; yra susirūpinęs dėl to, kad teisėsaugos institucijos neturi pakankamai žinių naudojimosi prekybos žmonėmis aukų teikiamomis paslaugomis tai žinant srityje, dėl nepakankamos su atitinkama nuostata susijusios teismų praktikos ir dėl nepakankamų ir neadekvačių žmogiškųjų išteklių; pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės dėtų daugiau pastangų siekdamos padidinti tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo atvejų skaičių ir sumažėtų aukoms tenkanti našta, kai jos teikia parodymus bylose, kad būtų surinkti įrodymai; ragina rengti reguliarius ir specialius mokymus tyrėjams, prokurorams ir teisėjams, sistemingai atlikti finansinius tyrimus ir taikyti kitas veiksmingas žvalgybos informacija grindžiamas tyrimų priemones, kuriomis būtų galima gauti įvairių įrodymų, kurie būtų naudojami kartu su aukų parodymais; ragina valstybes nares skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų galima tinkamai kovoti su šiuo nusikaltimu;

69.  ragina Komisiją nedelsiant paskelbti konkrečią ir tikslinę Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją, spręsti prekybos žmonėmis problemą ES kaip prioritetinį klausimą ir tuo tikslu pasitelkti išsamią, lyčiai ir vaikui atžvalgią ir į aukas orientuotą teisinę ir politinę sistemą;

70.  primena, kad visi šios srities veikėjai, t. y, be kita ko, teisės aktų leidėjai, teisėjai, prokurorai, policija ir viešojo administravimo institucijos, turi visapusiškai įgyvendinti Direktyvą dėl kovos su prekyba žmonėmis ir nuosekliai ir kruopščiai taikyti jos nuostatas; pabrėžia, kad būtini tinkami visiems šiems veikėjams skirti mokymai, taip pat prevencinės informuotumo didinimo kampanijos ir viešojo administravimo įstaigų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų šioje srityje;

71.  ragina Komisiją reguliariai įvertinti Direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis įgyvendinimą valstybėse narėse, pagal 23 straipsnio 1 dalį pateikti ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi būtinų priemonių, kad būtų laikomasi šios direktyvos, ir nacionalinės teisės aktų poveikis, nedelsiant pradėti vykdyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai įgyvendinimas nepakankamai veiksmingas, teikti pranešimus Europos Parlamentui ir pateikti pasiūlymų dėl persvarstymo;

72.  ragina Komisiją įvertinti Leidimų gyventi šalyje direktyvos peržiūrą, siekiant užtikrinti, kad pasibaigus svarstymo laikotarpiui aukos nebūtų grąžinamos ir kad leidimai gyventi šalyje prekybos žmonėmis aukoms nebūtų išduodami su sąlyga, kad prekybos žmonėmis auka dalyvaus ar sutiks dalyvauti bylos tyrime ar baudžiamajame procese; ragina valstybes nares užtikrinti, kad galimybė besąlygiškai gauti paramą ir pagalbą, numatytą pagal Direktyvą dėl kovos su prekyba žmonėmis, būtų suderinta su Leidimų gyventi šalyje direktyva ir jos taikymu;

73.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti, kad skiriamas tinkamas finansavimas, jį numatyti ir skirti pagal naują daugiametę finansinę programą kovai su prekyba žmonėmis nacionaliniu ar Europos lygmenimis, naudojantis Europos fondų ir projektų finansavimo galimybėmis, pvz., Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF), Vidaus saugumo fondu (VSF), Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos paprograme „Daphne“;

74.  ragina Komisiją ir valstybes nares organizuoti informavimo kampanijas, kurias vykdant būtų susisiekiama su galimomis aukomis ir joms pranešama apie pagalbą, apsaugą ir jų teises visose ES šalyse;

75.  ragina Komisiją atlikti įrodymais grindžiamą galimoms aukoms kylančios rizikos veiksnių ir įvairių politikos sričių sankirtos su prekyba žmonėmis rizikos sektoriuose tyrimą;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į prekybos žmonėmis prevenciją, daugiausia dėmesio skiriant aukų teisėms, bendradarbiauti su pilietine visuomene teikiant būtinas paslaugas ir pagalbą aukoms ir užtikrinti, kad jos galėtų kreiptis į teismą, gauti kompensaciją ir žalos atlyginimą;

77.  pabrėžia, kad svarbu laikytis nuoseklaus požiūrio siekiant pagerinti galimų aukų nustatymą atsižvelgiant į migracijos srautus ir vykdant veiklą migrantų antplūdžio valdymo centruose, pagerinti galimybes naudotis prieglobsčio procedūromis ir užtikrinti tokios veiklos papildomumą, kai vykdomos procedūras, susijusios su kova su prekyba žmonėmis; ragina Komisiją įvertinti Direktyvos dėl kovos su prekyba žmonėmis įgyvendinimą ir pateikti pasiūlymų dėl jos persvarstymo;

78.  ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant imtis priemonių, skirtų kovai su nusikalstamomis grupėmis, aktyviai vykdančiomis neteisėtą migrantų gabenimą ir prekybą žmonėmis, atsižvelgiant į tikimybę, kad neteisėtai atgabenti asmenys taps prekybos žmonėmis aukomis, ir įvertinti migrantų ir pažeidžiamiausių asmenų, visų pirma nelydimų nepilnamečių, atskirtų vaikų ir moterų, patiriamą riziką; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia daugiau teisėtų ir saugių migracijos maršrutų, kad būtų užkirstas kelias pažeidžiamų asmenų, neturinčių teisėto statuso, išnaudojimui;

79.  ragina valstybes nares, reaguojant į COVID-19, parengti detalų nenumatytų atvejų planą, siekiant užtikrinti būtiną kovos su prekyba žmonėmis sistemų veikimą esant nepaprastajai padėčiai; pažymi, kad įgyvendinant nenumatytų atvejų planą turėtų būti užtikrinta, kad aukoms būtų teikiamas būtinųjų paslaugų rinkinys, siekiant patenkinti jų būtiniausius poreikius, kai esama mažiau galimybių perduoti, apsaugoti ir tirti bylą ir vykdyti teismo procesą;

80.  ragina Komisiją užtikrinti ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus darbo tęstinumą paskiriant visą darbo laiką dirbantį ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių ir šį aspektą įtraukti į naują kovos su prekyba žmonėmis strategiją;

o
o   o

81.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0066.
(3) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(4) OL L 18, 2012 1 21, p. 7.
(5) OL L 168, 2009 6 30, p. 24.
(6) OL L 348, 2008 12 24, p. 9.
(7) OL L 261, 2004 8 6, p. 19.
(8) OL L 328, 2002 12 5, p. 17.
(9) OL L 328, 2002 12 5, p. 1.
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0286.
(11) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0080.
(12) OL C 101, 2018 3 16, p. 47.
(13) OL C 76, 2018 2 28, p. 61.
(14) OL C 285, 2017 8 29, p. 78.
(15) ES politikos įgyvendinimo vertinimas „Direktyvos 2011/36/ES įgyvendinimas. Migracijos ir lyčių klausimai“, Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, Ex post vertinimo skyrius, 2020 m. rugsėjo 15 d.
(16) Europos Komisijos trečioji kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaita (2020 m.), kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 20 straipsnį (COM(2020)0661).
(17) COM(2020)0661.
(18) Duomenų apie prekybą žmonėmis ES rinkinys (2020).
(19) COM(2020)0661, p. 1.
(20) COM(2020)0661, p. 1.
(21) https://www.europol.europa.eu/publications-documents/challenges-of-countering-human-trafficking-in-digital-era
(22) https://www.europol.europa.eu/publications-documents/challenges-of-countering-human-trafficking-in-digital-era
(23) Prekybos žmonėmis ES ekonominių, socialinių ir žmogiškųjų sąnaudų tyrimas (2020).
(24) „Didelis išnaudojimas darbe: darbuotojai, kurie persikelia iš vienos ES valstybės narės į kitą arba atvyksta į Europos Sąjungą“, http://fra.europa.eu/en/publication/2015/severe-labour-exploitation-workers-moving-within-or-european-union.
(25) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/80/EB dėl kompensacijos nusikaltimų aukoms (OL L 261, 2004 8 6, p. 15).
(26) Europos Tarybos kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (GRETA) rekomendacijose, be kita ko, siūloma užtikrinti, kad nacionalinis nukreipimo mechanizmas būtų taikomas prieglobsčio prašytojams ir sulaikytiems imigrantams.
(27) Duomenų apie prekybą žmonėmis ES rinkinys, 2020 m.
(28) Europolo prekybos žmonėmis ES padėties ataskaita, 2016 m. vasario 18 d.
(29) COM(2018)0777, p. 6.
(30) COM(2018)0777, p. 6.
(31) Europos Komisijos trečioji kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaita (2020 m.), kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos 20 straipsnį (COM(2020)0661).
(32) COM(2020)0661.
(33) Antroji pažangos ataskaita (COM(2018)0777), p. 3.
(34) ES politikos įgyvendinimo vertinimas „Direktyvos 2011/36/ES įgyvendinimas. Migracijos ir lyčių klausimai“, Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, Ex post vertinimo skyrius, 2020 m. rugsėjo 15 d., p. 49.
(35) 9-oji bendroji GRETA veiklos ataskaita, p. 57.
(36) 4-oji metinė Europolo Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centro ataskaita (2020 m.).
(37) Europolo 2017 m. Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimas (SOCTA).
(38) Europolas, Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras (EMSC), 4-oji metinė ataskaita, 2020 m.
(39) Antroji pažangos ataskaita (COM(2018)0777), p. 29.

Atnaujinta: 2021 m. birželio 3 d.Teisinė informacija - Privatumo politika