Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į ES sutarties 1, 9, 10, 11 ir 16 straipsnius ir į SESV 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 41 ir 42 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. savo rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais (Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 7 dalis) 2011–2013 m.(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 28 d. savo rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnio 7 dalis) 2014–2015 m.(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 14 d. savo rezoliuciją dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose(4),

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės metinius pranešimus ir į jos atlikto strateginio tyrimo „Teisėkūros proceso Taryboje skaidrumas“ (OI/2/2017/TE) specialiąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 17 d. savo rezoliuciją dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (Teisingumo Teismas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į Komisijos, Tarybos ir Parlamento 2016, 2017 ir 2018 m. pranešimus dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 16 d. savo rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2016 m. veiklą(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen politines gaires, skirtas Komisijai (2019–2024 m.),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 122 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A9-0004/2021),

A.  kadangi, remiantis Sutartimis, „Sąjunga visada laikosi piliečių, kuriems jos institucijos [...] skiria vienodą dėmesį, lygybės principo“ (ES sutarties 9 straipsnis); kadangi „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“, o „[s]prendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“ (ES sutarties 10 straipsnio 3 dalis, aiškinama atsižvelgiant į šios sutarties preambulės 13 konstatuojamąją dalį ir jos 1 straipsnio 2 dalį bei 9 straipsnį);

B.  kadangi SESV 15 straipsnyje pažymima, kad, „[s]iekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą“ ir kad „[v]isi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę [...] susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais [...]“;

C.  kadangi teisė susipažinti su dokumentais ir jos, kaip pagrindinės teisės, pobūdis yra dar labiau pabrėžtas Chartijos 42 straipsnyje, kuri šiuo metu turi „tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys“ (ES sutarties 6 straipsnio 1 dalis); kadangi teisė susipažinti su dokumentais yra galimybė piliečiams iš tiesų pasinaudoti savo teise tikrinti ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų darbą ir jų vykdomą veiklą, visų pirma teisėkūros procesą;

D.  kadangi ES institucijų veikla turėtų būti suderinama su teisinės valstybės principu; kadangi ES institucijos turi siekti užtikrinti kuo didesnius skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartus; kadangi šie principai yra esminiai komponentai skatinant gerą valdymą ES institucijose ir užtikrinant didesnį ES veikimo ir jos sprendimų priėmimo proceso atvirumą; kadangi piliečių pasitikėjimas ES institucijomis nepaprastai svarbus demokratijai, geram valdymui ir veiksmingam politikos formavimui; kadangi skaidrumas ir galimybė susipažinti su dokumentais taip pat turėtų būti užtikrinti suteikiant teisę žinoti, kaip visais lygmenimis įgyvendinama įvairių krypčių ES politika ir kaip naudojamos ES lėšos; kadangi atvirumas ir pilietinės visuomenės dalyvavimas yra būtinos sąlygos skatinant gerą ES institucijų valdymą; kadangi pagal pagrindinius demokratijos principus piliečiai turi teisę žinoti ir stebėti sprendimų priėmimo procesą; kadangi Europos Parlamentas užtikrina didelį savo vykdomos teisėkūros procedūros – taip pat ir komitetų darbo etapu – skaidrumą, todėl piliečiai, žiniasklaida ir suinteresuotieji subjektai gali aiškiai suprasti įvairius Parlamento priimamų sprendimų būdus ir priežastis ir aiškiai atskirti skirtingas pozicijas Parlamente ir konkrečių pasiūlymų ištakas, taip pat stebėti, kaip priimami galutiniai sprendimai;

E.  kadangi, remiantis ES sutarties 16 straipsnio 8 dalimi, Taryba, spręsdama ir balsuodama dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų, turi posėdžiauti viešai; kadangi, Europos ombudsmenės nuomone, daugelio parengiamųjų dokumentų vykdant teisėkūros procedūras žymėjimas žyma „LIMITE“ yra neproporcingas piliečių teisės kuo labiau susipažinti su teisėkūros procedūra priimamais dokumentais apribojimas(8); kadangi Komisijos įsipareigojimo užtikrinti skaidrumą nebuvimas rodo jos, kaip vienos iš ES teisės aktų leidėjų, atskaitomybės stoką;

F.  kadangi didžiausią susirūpinimą kėlę klausimai tyrimuose, kuriuos Europos ombudsmenė baigė 2018 m., buvo skaidrumas, atskaitomybė ir galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir dokumentais (24,6 proc.), tarnybos kultūra (19,8 proc.) ir tinkamas naudojimasis įgaliojimais (16,1 proc.); kadangi kiti susirūpinimą kėlę klausimai apima procesinių teisių, pavyzdžiui, teisės būti išklausytam, užtikrinimą, pagrindinių teisių paisymą, etinius klausimus, visuomenės dalyvavimą ES priimant sprendimus, įskaitant vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras, patikimą finansų valdymą, susijusį su ES konkursais, dotacijomis ir sutartimis, taip pat įdarbinimą ir gerą ES personalo klausimų sprendimą;

G.  kadangi 2018 m. Europos ombudsmenė pradėjo naudoti naują interneto svetainę, kurioje pateikiama atnaujinta ir patogi naudoti sąsaja galimiems skundų pateikėjams; kadangi Europos ombudsmenės taikoma „paspartinta“ procedūra nagrinėjant skundus dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais rodo Europos obmdusmenės įsipareigojimą teikti pagalbą jos ieškantiems ir greitai priimti sprendimus;

H.  kadangi Europos ombudsmenei atlikus strateginį tyrimą OI/2/2017/TE buvo nustatyta, jog tai, kad Taryba neužtikrina skaidrumo galimybės visuomenei susipažinti su jos teisėkūros dokumentais požiūriu, ir Tarybos dabartinė praktika, susijusi su jos sprendimų priėmimo procesu, visų pirma parengiamuoju etapu Tarybos parengiamuosiuose organuose, įskaitant jos komitetus, darbo grupes ir Nuolatinių atstovų komitetą (COREPER), yra netinkamo administravimo atvejis; kadangi, Tarybai neskubant įgyvendinti Europos ombudsmenės rekomendacijų, 2018 m. gegužės 16 d. Ombudsmeno tarnyba Parlamentui pateikė specialiąją ataskaitą dėl tyrimo OI/2/2017/TE dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo; kadangi 2019 m. sausio 17 d. savo rezoliucijoje dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo Parlamentas pritarė Ombudsmeno rekomendacijoms;

I.  kadangi byloje 1302/2017/MH dėl Komisijos nagrinėjamo prašymo suteikti galimybę visuomenei susipažinti su jos Teisės tarnybos nuomonėmis dėl Skaidrumo registro Europos ombudsmenė nusprendė, kad Komisijos nuolatinis atsisakymas suteikti platesnę galimybę susipažinti su dokumentais yra netinkamas administravimas, nes Komisija nesugebėjo veikti kuo atviriau ir greičiau dėl pačios priemonės, kuria siekiama skatinti skaidrumą, kad būtų sustiprintas ES teisėtumas ir atskaitomybė;

Platesnis žvilgsnis į skaidrumą

1.  yra tvirtai pasiryžęs stengtis užtikrinti, kad piliečiai priartėtų prie Parlamento sprendimų priėmimo proceso; pabrėžia, kad skaidrumas ir atskaitomybė yra labai svarbūs siekiant išlaikyti piliečių pasitikėjimą ES politine, teisėkūros ir administracine veikla; pabrėžia, kad ES sutarties 10 straipsnio 3 dalyje atstovaujamoji demokratija pripažįstama vienu iš pagrindinių ES demokratijos principų, taip pabrėžiant, kad sprendimus reikia priimti kuo labiau juos priartinant prie piliečių; primena, kad siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą ES institucijomis būtina užtikrinti visiškai demokratišką ir labai skaidrų ES lygmens sprendimų priėmimo procesą; pabrėžia, kad visos ES institucijos turi ir toliau išlaikyti panašaus lygio skaidrumą;

2.  teigiamai vertina tai, kad paskirta Komisijos narė, atsakinga už skaidrumą, kurios tikslas – užtikrinti didesnį teisėkūros proceso skaidrumą ES institucijose;

3.  primena, kad Parlamentas atvirai ir skaidriai atstovauja ES piliečių interesams ir siekia piliečiams teikti visapusišką informaciją (tai patvirtino ir Europos ombudsmenė), ir atkreipia dėmesį į pažangą, kurią tobulindama savo skaidrumo standartus yra padariusi Komisija; yra labai susirūpinęs dėl to, kad, nepaisydama Parlamento raginimų ir rekomendacijų, Taryba vis dar nėra pritaikiusi atitinkamų standartų, o sprendimų priėmimo procesas Taryboje yra visiškai neskaidrus; ragina Tarybą įgyvendinti atitinkamus Teisingumo Teismo sprendimus ir jų nevengti; palankiai vertina gerą tam tikrų Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių ir tam tikrų valstybių narių praktiką skelbti Tarybos dokumentus, įskaitant pirmininkaujant Tarybai parengtus pasiūlymus;

4.  palankiai vertina Europos ombudsmenei pradėjus nagrinėti bylą 1011/2015/TN ES Tarybos priimtą sprendimą taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 generaliniame sekretoriate turimiems dokumentams, susijusiems su paramos teikimo įvairioms tarpvyriausybinėms institucijoms ir subjektams užduotimis, pvz., grupės nuomones dėl kandidatų tinkamumo eiti teisėjo ir generalinio advokato pareigas ES Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme; palankiai vertina Ombudsmenės nuomonę, kad reikėtų daugiau atvirumo nagrinėjant klausimą, kaip rasti teisingą pusiausvyrą tarp poreikio apsaugoti asmenų, kurie yra vertinami dėl jų tinkamumo eiti aukštas valstybines pareigas, asmens duomenis ir poreikio užtikrinti kuo didesnį skaidrumą skiriant asmenis į aukštas valstybines pareigas;

5.  apgailestauja dėl dabartinės praktikos Komisijoje, kai Parlamentui pateikiamas dažnai tik labai mažas informacijos apie ES teisės aktų įgyvendinimą kiekis; ragina Institucijas laikytis lojalaus bendradarbiavimo principo ir savo iniciatyva skelbti šią informaciją; apgailestauja dėl to, kad Komisija atsisakė skelbti statistinius duomenis, kurie parodo ES politikos veiksmingumą, – tai trukdo visuomenei vykdyti bet kokią politikos kontrolę ir turi didelį poveikį pagrindinėms teisėms; ragina Komisiją parodyti iniciatyvą ir aktyviau skelbti tokius statistinius duomenis siekiant įrodyti, kad įvairių krypčių politika yra būtina ir proporcinga siekiant savo tikslo; ragina Komisiją sutarčių su trečiosiomis šalimis srityje užtikrinti skaidrumą; ragina Komisiją iniciatyviau, palyginti su dabartine praktika, skelbti kuo daugiau informacijos apie konkursų procesus;

6.  pabrėžia, kad priemonės, kurių imtasi siekiant padidinti sprendimų, priimtų vykdant pažeidimų nagrinėjimo procedūras, skaidrumą, yra svarbios; visų pirma, ragina užtikrinti, kad Komisijos valstybėms narėms su tokiomis procedūromis susiję siunčiami dokumentai ir atitinkami atsakymai būtų prieinami visuomenei;

7.  pabrėžia, kad tarptautiniai susitarimai yra privalomojo pobūdžio ir daro poveikį ES teisės aktams, ir pabrėžia, kad per visą procesą vykstančios derybos turi būti skaidrios; primena, kad pagal SESV 218 straipsnį visais vykstančių derybų etapais privaloma visapusiškai ir nedelsiant informuoti Parlamentą; ragina Komisiją labiau stengtis užtikrinti visapusišką suderinamumą su SESV 218 straipsniu;

8.  labai apgailestauja dėl to, jog Komisija ir Taryba reikalauja, kad Parlamento posėdžiai būtų uždari nesant tinkamo pagrindo; mano, kad prašymai rengti uždarus posėdžius turėtų būti deramai įvertinti; ragina nustatyti aiškius kriterijus ir taisykles, kokiais atvejais gali būti teikiami prašymai dėl uždarų ES institucijų posėdžių;

9.  pažymi, kad teisėkūros proceso skaidrumas yra itin svarbus piliečiams ir yra svarbus būdas užtikrinti jų aktyvų dalyvavimą teisėkūros procese; teigiamai vertina 2016 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir įsipareigojimą, kurį juo yra prisiėmusios visos trys Institucijos, užtikrinti teisėkūros procedūrų skaidrumą remiantis susijusiais teisės aktais ir teismų praktika, įskaitant tinkamus veiksmus trišalių derybų metu;

10.  ragina Institucijas tęsti diskusijas dėl veiksmų siekiant sukurti specialią patogią bendrą duomenų apie padėtį, susijusią su teisėkūros dokumentais, bazę (bendrą teisės aktų duomenų bazę), kaip buvo sutarta Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, ir didesnį skaidrumą;

11.  palankiai vertina jau pradėtas iniciatyvas, kuriomis siekiama spręsti su visuomenės reikalavimais užtikrinti didesnį skaidrumą susijusius klausimus, kaip antai 2017 m. gruodžio mėn. sukurtą Tarpinstitucinį deleguotųjų aktų registrą, kuris yra bendra Parlamento, Komisijos ir Tarybos naudojama priemonė, suteikianti galimybę susipažinti su visu deleguotųjų aktų gyvavimo ciklu;

12.  pabrėžia, kad reikia toliau didinti komiteto procedūrų skaidrumą ir Komiteto procedūrų registro prieinamumą, taip pat atlikti turinio pokyčius, siekiant užtikrinti didesnį sprendimų priėmimo proceso skaidrumą; pabrėžia, kad registro paieškos funkcijų tobulinimas siekiant suteikti galimybes ieškoti pagal politikos sritį būtų esminis elementas šiame procese;

13.  teigiamai vertina naują Komisijos narių elgesio kodeksą, kuris įsigaliojo 2018 m. vasario mėn. ir kuriuo didesnis skaidrumas pirmiausia užtikrinamas Komisijos narių ir interesų grupių atstovų susitikimų bei atskirų Komisijos narių dalykinių kelionių išlaidų klausimais; apgailestauja dėl to, kad Taryba dar nepriėmė savo narių elgesio kodekso, ir primygtinai ragina Tarybą nedelsiant jį priimti; primygtinai ragina užtikrinti, kad Taryba, kaip ir kitos institucijos, būtų atskaitinga ir skaidri;

14.  primena savo peržiūrėtas Darbo tvarkos taisykles, kuriomis remiantis Parlamento nariai raginami sistemingai rengti susitikimus tik su Skaidrumo registre užsiregistravusiais interesų grupių atstovais; be to, primena, kad Parlamento nariai raginami internete skelbti apie visus suplanuotus susitikimus su interesų grupių atstovais, patenkančiais į Skaidrumo registro taikymo sritį, o pranešėjai, šešėliniai pranešėjai ir komitetų pirmininkai turi pareigą internete paskelbti apie visus dėl kiekvieno pranešimo suplanuotus susitikimus su interesų grupių atstovais, patenkančiais į Skaidrumo registro taikymo sritį; tačiau pabrėžia, kad išrinkti atstovai gali laisvai susitikti su visais subjektais, kuriuos laiko tinkamais ir svarbiais savo politiniame darbe, be jokių apribojimų;

15.  mano, kad dabartinis būdas sužinoti, kaip balsavo Europos Parlamento nariai, kai informacija yra pateikiama PDF formato dokumente su šimtais balsavimo įrašų Parlamento interneto svetainėje, nėra patogi vartotojui ir nepadeda padidinti skaidrumo ES; ragina sukurti vartotojui patogią sistemą, kurioje būtų galima vienu metu matyti tekstą, dėl kurio buvo balsuojama vardiniu būdu, ir kurioje būtų nurodyti kiekvienos frakcijos ir kiekvieno EP nario balsavimo duomenys;

16.  džiaugiasi tuo, kad galiausiai baigtos derybos dėl Komisijos pasiūlymo dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro (COM(2016)0627), ir ragina visas tris Institucijas greitai įgyvendinti šį susitarimą; pabrėžia, kad, siekiant išlaikyti aukštą piliečių pasitikėjimo ES institucijomis lygį, reikia daugiau skaidrumo, susijusio su Institucijų rengiamais susitikimais;

17.  taip pat ragina nacionalinių vyriausybių ir parlamentų narius siekti užtikrinti didesnį susitikimų su interesų grupių atstovais skaidrumą, kai priimami sprendimai ES klausimais, nes jie taip pat yra ES teisės aktų leidėjai plačiąja prasme;

Galimybė susipažinti su dokumentais

18.  primena, kad visuomenės teisė susipažinti su Institucijų dokumentais yra Sutartyse ir Chartijoje įtvirtinta pagrindinė teisė ir yra neatsiejama nuo Institucijų demokratiškumo; pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti galimybes kuo labiau naudotis šia teise ankstyvuoju etapu, nes ji garantuoja ES institucijų darbo ir veiklos demokratinę kontrolę; primena, kad piliečių pasitikėjimas politinėmis institucijomis yra pagrindinis atstovaujamosios demokratijos pagrindas;

19.  primena savo raginimus ankstesnėse rezoliucijose dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais; apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Taryba nesiėmė tinkamų tolesnių veiksmų dėl kelių Parlamento pateiktų pasiūlymų;

20.  pažymi, kad, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001, skaidrumas ir visapusiška prieiga prie institucijų turimų dokumentų turi tapti savaime suprantamu dalyku, ir kad – kaip rodo nuoseklūs Teisingumo Teismo įtvirtinami precedentai – išimtys iš šios taisyklės turi būti griežtai aiškinamos, atsižvelgiant į viršiausią visuomenės interesą, susijusį su informacijos atskleidimu;

21.  pakartoja, kad svarbu neįslaptinti pernelyg daug dokumentų, kurie būtų itin svarbūs visuomenės kontrolės požiūriu; apgailestauja, kad oficialūs dokumentai pernelyg dažnai įslaptinami; pakartoja savo poziciją, kad reikėtų sukurti aiškias ir vienodas dokumentų įslaptinimo ir išslaptinimo taisykles;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia pirminių prašymų, susijusių su konkrečiais dokumentais, gauna Komisija (2018 m. ji jų gavo 6 912), po jos rikiuojasi Taryba (2 474 prašymai 2018 m.) ir Parlamentas (498 prašymai 2018 m.); pripažįsta, kad bendras atsakymų rodiklis yra teigiamas (2018 m. Komisijos rodiklis siekė 80 proc., Tarybos – 72,2 proc., o Parlamento – 96 proc.);

23.  su susidomėjimu pažymi, kad pagrindinės atsisakymo priežastys grindžiamos būtinybe apsaugoti Institucijų sprendimų priėmimo procesą, asmenų privatumą ir neliečiamumą ir konkretaus fizinio ar juridinio asmens komercinius interesus; taip pat pažymi, kad Parlamento atveju – dažniausiai kreipiantis dėl galimybės susipažinti su Biuro dokumentais – kaip svarus pagrindas yra buvusi nurodyta ir teisinės nuomonės apsauga, o Komisijos – institucijos, atliekančios patikras, tyrimus ir auditą – atveju kaip svarus pagrindas atsisakant leisti susipažinti su dokumentais yra buvęs nurodytas ir visuomenės saugumas;

24.  palankiai vertina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-213/15 P (Komisija prieš Patrick Breyer), kuriuo Teisingumo Teismas paliko galioti Bendrojo Teismo sprendimą, pažymėdamas, kad Komisija negali atsisakyti suteikti galimybės susipažinti su turimais rašytiniais valstybės narės pateiktais dokumentais remdamasi vien dėl to, kad tai yra su teismo procesu susiję dokumentai; pažymi, jog Teisingumo Teismas mano, kad visus sprendimus dėl prašymų leisti susipažinti su dokumentais reikia priimti vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 ir kad dokumentai, susiję su Teisingumo Teismo vykdoma teismine veikla, iš esmės patenka į šio reglamento taikymo sritį, jeigu juos turi reglamente išvardytos ES institucijos, pavyzdžiui, šiuo konkrečiu atveju – Komisija;

25.  pritaria pilietinės visuomenės raginimui(9), kad viešus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo posėdžius būtų galima stebėti internetu, kaip kai kuriuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose, pvz., Prancūzijos Konstituciniame Teisme ir Europos Žmogaus Teisių Teisme;

26.  primena savo raginimus Komisijai ir Tarybai, išdėstytus 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais 2014–2015 m.;

27.  primena, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra blokuojama nuo 2012 m., ir apgailestauja dėl Komisijos ketinimo atsiimti šį pasiūlymą; primygtinai ragina visas susijusias šalis vėl pradėti procesą ir tęsti su peržiūra susijusį darbą siekiant pritaikyti šio reglamento nuostatas prie Lisabonos sutarties ir užtikrinti, kad taikymo sritis apimtų visas ES institucijas, įstaigas ir agentūras, siekiant galutinio tikslo – suteikti ES piliečiams platesnę ir geresnę prieigą prie ES dokumentų;

28.  pažymi, kad, įsigaliojus ES sutarčiai ir SESV, teisę susipažinti su dokumentais turi užtikrinti visos ES institucijos, organai ir agentūros, kaip nurodyta SESV 15 straipsnio 3 dalyje; mano, kad reikėtų iš dalies pakeisti ir atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, taip siekiant jį suderinti su Sutartimis, šios srities naujovėmis ir atsižvelgiant į susijusią Teisingumo Teismo ir EŽTT praktiką; todėl primygtinai ragina visas tris Institucijas konstruktyviai bendradarbiauti, kad būtų galima peržiūrėti minėtą reglamentą;

29.  pabrėžia, kad galimybės piliečiams suprasti ir visapusiškai sekti teisėkūros pažangą bei joje dalyvauti užtikrinimas yra Sutartimis nustatytas teisinis reikalavimas ir pamatinis demokratinės kontrolės ir apskritai demokratijos reikalavimas; mano, kad per trišalius dialogus rengiami dokumentai, pavyzdžiui, darbotvarkės, rezultatų santraukos, protokolai ir bendrojo požiūrio Taryboje dokumentai (jei jie yra ir tokiu formatu, kokiu jie parengti), yra susiję su teisėkūros procedūromis ir iš esmės negali būti vertinami kitaip, nei kiti teisėkūros dokumentai;

30.  akcentuoja skaidrumo ir galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais svarbą; pabrėžia, jog didelis teisėkūros proceso skaidrumas nepaprastai svarbus norint, kad piliečiai, žiniasklaida, pilietinė visuomenė ir kiti suinteresuotieji subjektai turėtų galimybę reikalauti savo išrinktų pareigūnų ir vyriausybių atskaitomybės; pripažįsta, kad svarbų vaidmenį palaikant ryšį tarp ES institucijų ir piliečių atlieka ir jiems tarpininkauja Ombudsmenas, ir ypač atkreipia dėmesį į Ombudsmeno darbą užtikrinant didesnę su ES teisėkūros procesu susijusią atskaitomybę visuomenei;

31.  primena, kad, anot Europos ombudsmenės, teisės susipažinti su dokumentais, ypač su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais, apribojimai turėtų būti išimtiniai ir taikomi tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina; palankiai vertina Europos ombudsmenės taikomą paspartintą procedūrą dėl galimybės susipažinti su dokumentais, tačiau apgailestauja dėl to, kad rekomendacijos nėra teisiškai privalomos;

32.  pabrėžia, jog bet koks sprendimas, kuriuo visuomenei uždraudžiama susipažinti su dokumentais, turi būti pagrįstas aiškiai ir griežtai apibrėžtomis teisinėmis išimtimis, kartu pateikiant pagrįstą ir konkretų pagrindimą, kad piliečiai galėtų suprasti, kodėl neleista susipažinti su dokumentu, ir veiksmingai pasinaudoti esamomis teisių gynimo priemonėmis; susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu vienintelė piliečiams prieinama teisinė galimybė užginčyti atsisakymą suteikti galimybę susipažinti su dokumentais yra kreipimasis į Teisingumo Teismą, – tai yra labai ilgas procesas, kyla pavojus patirti dideles išlaidas, o rezultatai nėra aiškūs, todėl piliečiai, siekiantys užginčyti sprendimus, patiria nepagrįstą ir atgrasančią naštą;

33.  todėl ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras nustatyti greitesnes, paprastesnes ir prieinamesnes skundų dėl atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais nagrinėjimo procedūras; mano, kad iniciatyvesnis požiūris padėtų iš tiesų užtikrinti skaidrumą ir užkirsti kelią nereikalingiems teisiniams ginčams, dėl kurių ir piliečiai, ir Institucijos gali patirti nereikalingų išlaidų ir naštos; mano, kad dėl to, jog trūksta priemonių, nereikėtų užkirsti kelio piliečiams užginčyti sprendimus; primena, kad yra galimybė prašyti teisinės pagalbos, kaip įtvirtinta Chartijoje; ragina ES institucijas nereikalauti priešingos šalies padengti teismo bylų išlaidas;

34.  todėl primena Europos ombudsmenės byloje 682/2014/JF 2017 m. gruodžio 19 d. priimtą sprendimą, jog Komisijos reikalavimas, kad visi asmenys, prašantys leisti susipažinti su dokumentais, nurodytų pašto adresą, kuriuo bus siunčiami popieriuje atspausdinti dokumentai, yra laikomas netinkamu administravimu, ir pabrėžia, kad reikalavimas atnaujinti prašymus ir procedūriniai formalumai, kai jie nėra būtini ir neturi jokio akivaizdaus tikslo, rodo pagarbos piliečių pagrindinėms teisėms stoką;

35.  labai apgailestauja dėl to, kad Taryba nerodo iniciatyvos ir nepaskelbia didžiosios dalies su teisės aktais susijusių dokumentų, taigi, piliečiams užkerta kelią sužinoti, kokie dokumentai faktiškai parengiami, ir varžo jų teisę prašyti leisti susipažinti su dokumentais; apgailestauja, kad prieinamą informaciją apie teisėkūros dokumentus Taryba teikia registre, kuris iki galo neparengtas ir nėra patogus naudoti; ragina Tarybą patalpinti su teisėkūros dokumentais susijusius dokumentus patogiame naudoti viešame registre ir taip visapusiškai atsižvelgti į viešąjį interesą užtikrinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas teisėtai ne tik piliečių, bet ir nacionalinių parlamentų vykdomai kontrolei;

36.  primygtinai ragina Tarybą suderinti savo darbo metodus su parlamentinės ir dalyvaujamosios demokratijos standartais, kaip reikalaujama Sutartyse, ir pakartoja, kad Taryba turi būti atskaitinga ir skaidri, kaip ir kitos institucijos;

37.  visapusiškai pritaria Europos ombudsmenės rekomendacijoms Tarybai, kurios pateiktos atlikus strateginį tyrimą: a) sistemingai registruoti valstybių narių pateiktas savo pozicijas vykstant diskusijoms parengiamuosiuose organuose, b) parengti aiškius ir viešai prieinamus kriterijus, kuriais remiantis Taryba dokumentams suteiktų žymą „LIMITE“, ir c) sistemingai persvarstyti „LIMITE“ dokumentų statusą, prieš priimant galutinį teisės aktą, šią peržiūrą vykdant prieš neoficialias derybas vykstant trišaliams dialogams, kai Taryba jau yra pasiekusi sutarimą dėl pradinės pozicijos; primygtinai ragina Tarybą imtis visų priemonių, kurios būtinos Ombudsmeno rekomendacijoms kuo greičiau įgyvendinti, kad būtų užtikrintas diskusijų teisėkūros klausimais jos parengiamuosiuose organuose skaidrumas;

38.  mano, kad Taryboje dabartinė plačiai paplitusi ir savavališka praktika daugelį parengiamųjų dokumentų vykdomose teisėkūros procedūrose žymėti žyma „LIMITE“ yra neproporcingas piliečių teisės kuo labiau susipažinti su teisėkūros procedūra priimamais dokumentais apribojimas;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Bendrajam Teismui priėmus sprendimą byloje De Capitani(10), Parlamentas sulaukia gerokai daugiau prašymų dėl galimybės visuomenei susipažinti su daugiaskilčiais dokumentais, aptariamais per trišalius susitikimus, ir teigiamai vertina tai, kad nuo tada, kai buvo priimtas minėtas sprendimas, Parlamentas atskleidė visus daugiaskilčius dokumentus, su kuriais buvo prašoma susipažinti vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001; palankiai vertina šį faktą, nes teisėkūros proceso atvirumas padeda užtikrinti didesnį Institucijų teisėtumą ES piliečiams; pabrėžia, kad bendras reikalavimas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais yra geriausias būdas visoms ES institucijoms tenkinti prašymus leisti susipažinti su dokumentais, kurių labai padaugėjo;

40.  pabrėžia, jog Teisingumo Teismo sprendime, 2018 m. kovo mėn. priimtame byloje De Capitani, teigiama, kad Institucijų nuomonėms, kurios pateikiamos vadinamuosiuose keturių skilčių dokumentuose, bendra neatskleidimo prezumpcija netaikoma; pažymi, kad konfidencialus dalyko, apie kurį kalbama trišalio dialogo dokumentuose, pobūdis savaime nėra laikytinas pakankamu pagrindu neleisti visuomenei susipažinti su informacija;

41.  primena, jog Bendrojo Teismo išvados skirtos visoms ES institucijoms ir jog Bendrasis Teismas aiškiai pažymėjo, kad tais atvejais, kai ES institucijos parengtam dokumentui taikoma išimtis dėl visuomenės teisės leisti susipažinti su dokumentais, ši institucija turi aiškiai įvertinti ir paaiškinti, kodėl susipažinimas su atitinkamu dokumentu pažeistų išimtimi saugomą visuomenės interesą, t. y. kodėl visapusiškas susipažinimas su atitinkamais dokumentais konkrečiai ir faktiškai pakenktų sprendimų priėmimo procesui, ir reikalauti, kad ši rizika būtų pagrįstai numatoma, o ne vien hipotetinė; pabrėžia, kad bet koks atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais privalo būti visapusiškai pagrindžiamas kiekvienu konkrečiu atveju;

42.  palankiai vertina tai, kad byla ClientEarth prieš Komisiją labai padėjo išaiškinti sąvokos „teisėkūros procedūra priimti dokumentai“ taikymo sritį, ir kad Teisingumo Teismas konstatavo, jog dokumentai, parengti atliekant poveikio vertinimą, laikomi teisėkūros procedūra priimamais dokumentais, todėl jiems negali būti taikoma bendroji išlyga, pagal kurią draudžiama viešai atskleisti šiuos dokumentus;

43.  apgailestauja, kad galimybės susipažinti su atitinkamomis Tarybos, Komisijos ir Parlamento teisės tarnybų rekomendacijomis yra ribotos ir kad dažnai Parlamento teisės tarnybos rekomendacijos netgi nepateikiamos kitų komitetų nariams; ragina Institucijas užtikrinti skaidrumą;

44.  pažymi, kad 2020 m. Europos ombudsmenė pradėjo tyrimus dėl Frontex agentūros praktikos, susijusios su ES nuostatomis nustatyta šios agentūros prievole užtikrinti galimybę susipažinti su dokumentais; primygtinai ragina šią agentūrą vykdyti Europos ombudsmenės tyrimo išvadas ir įgyvendinti jos rekomendacijas dėl dokumentų registro atnaujinimo ir agentūros turimų tam tikrų neskelbtinų dokumentų, kurie nėra patalpinti dokumentų registre, viešo paskelbimo(11);

45.  pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atskleidžiant netinkamo administravimo atvejus atlieka pranešėjai, ir remia priemones, kuriomis gerinama jų apsauga nuo atsakomųjų veiksmų; ragina Institucijas įvertinti ir, prireikus, persvarstyti savo vidinę tvarką dėl pranešimų apie netinkamą elgesį;

46.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visu ES ir privačių bendrovių sudarytų visų išankstinių sveikatos srities pirkimo susitarimų turiniu, ypač susijusių su vakcinų užsakymu;

Išvados

47.  pabrėžia, kad reikėtų atidžiai suderinti poreikį užtikrinti skaidrumą su poreikiu apsaugoti asmens duomenis ir prireikus reikėtų suteikti galimybę priimti sprendimus užtikrinant tam tikrą konfidencialumo laipsnį;

48.  primygtinai pabrėžia, kad bet kokios galimybės visuomenei susipažinti su ES dokumentais ar informacija išimtys turi būti nagrinėjamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad galimybė susipažinti su tokiais dokumentais yra taisyklė, o šios taisyklės išimtys yra griežto aiškinimo klausimas;

49.  ragina visas ES institucijas, organus, įstaigas ir agentūras nustatyti bendrą požiūrį į galimybę susipažinti su dokumentais, įskaitant procedūrą, taikomą per trišalius dialogus parengtai medžiagai, ir nuolat ieškoti ir kurti naujus metodus ir priemones, kuriais užtikrinamas visiškas skaidrumas;

50.  ragina Institucijas užtikrinti teisėkūros procedūrų skaidrumą remiantis susijusiais teisės aktais, teismų praktika ir Ombudsmeno rekomendacijomis;

51.  ragina visas Institucijas visu teisėkūros ciklu gerinti ryšius su visuomene ir savo iniciatyva viešinti daugiau savo pačių priimtų dokumentų, susijusių su teisėkūros procedūra, tiesiog paprastai, patogiai ir prieinamai skelbiant juos savo interneto svetainėse ir visose kitose bendravimo platformose; pabrėžia, kad reikia užtikrinti daugiau skaidrumo su sprendimų priėmimu susijusiose pažeidimų nagrinėjimo procedūrose; ragina Institucijas labiau stengtis siekti sukurti specialią ir vartotojams patogią bendrą duomenų apie padėtį, susijusią su teisėkūros dokumentais, bazę, dėl kurios vyksta darbas, kaip buvo sutarta Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, ir taip užtikrinti skaidrumą įvairiais teisėkūros proceso etapais ir suteikti piliečiams aiškesnį ES teisėkūros procedūrų suvokimą;

52.  primena, kad pagal ES sutarties 3 straipsnį ir Chartiją turi būti gerbiama turtinga Sąjungos kalbų įvairovė; ragina Europos Sąjungos institucijas dėti visas pastangas, kad būtų suteikta galimybė susipažinti su dokumentais visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis.

53.  pabrėžia, jog atvirą demokratinę visuomenę formuoja piliečių galimybės naudotis įvairiais patikimais informacijos šaltiniais, kad piliečiai galėtų susidaryti nuomonę įvairiais klausimais; pabrėžia, kad galimybė susipažinti su informacija padidina atskaitomybę priimant sprendimus, todėl yra labai svarbi demokratinės visuomenės veikimui;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ombudsmenui, kitoms Sąjungos įstaigoms, organams, agentūroms ir Europos Tarybai.

(1) OL L 145, 2001 5 31, p. 43. (2) OL C 378, 2017 11 9, p. 27. (3) OL C 66, 2018 2 21, p. 23. (4) OL C 337, 2018 9 20, p. 120. (5) OL C 411, 2020 11 27, p. 149. (6) OL L 264, 2006 9 25, p. 13. (7) OL C 356, 2018 10 4, p. 77. (8) https://www.ombudsman.europa.eu/lt/recommendation/en/89518 (9) https://thegoodlobby.eu/campaigns/openletter-to-the-president-of-the-court-ofjustice-of-the-european-union-asking-foreu-courts-to-live-stream-their-publichearings (10) 2018 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo sprendimas, Emilio De Capitani prieš Europos Parlamentą, T-540/15, ECLI:EU:T:2018:167. (11) https://www.ombudsman.europa.eu/lt/solution/en/137293