Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 8 straipsnį ir V antraštinę dalį, ypač 21, 22, 36, 37 ir 49 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą, apimantį išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą (AS / IVLPS), kuris įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d., ir į susijusią asociacijos darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į tai, kad, Europos Parlamentui ir Tarybai iš dalies pakeitus Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, 2017 m. birželio 11 d. Ukrainos piliečiams pradėtas taikyti bevizis režimas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1806, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus(1),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos, visų pirma 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ES asociacijos susitarimo su Ukraina įgyvendinimo(2) ir 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų bei išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina(3), taip pat savo 2020 m. birželio 19 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2020 m. birželio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(4),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaitas dėl Ukrainos, visų pirma į 2020 m. rugsėjo mėn. 30-ąją ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ataskaitą „Žmogaus teisių padėtis Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Asociacijos įgyvendinimo ataskaita dėl Ukrainos“ (SWD(2019)0433),

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą po 2020 m. spalio 6 d. surengto 22-ojo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į EURONEST parlamentinės asamblėjos, Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo ir kitų Ukrainos pilietinės visuomenės atstovų rekomendacijas ir veiklą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 19 d. vykusiame ES ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto posėdyje priimtus galutinius pareiškimus ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo rinkimų stebėjimo misijų, stebėjusių 2019 m. kovo 31 d. ir balandžio 21 d. vykusius Ukrainos prezidento rinkimus ir 2019 m. liepos 21 d. išankstinius parlamento rinkimus, išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 29 d. išmokėtą 500 mln. EUR paskolą Ukrainai pagal Komisijos ketvirtąją makrofinansinės paramos programą,

–  atsižvelgdamas į precedento neturinčius paramos paketus, kuriuos numatė ES siekdama padėti kaimyninėms šalims kovoti su COVID-19 pandemija, visų pirma 1,2 mlrd. EUR ilgalaikes paskolas, skirtas Ukrainai labai palankiomis sąlygomis pagal 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2020/701 dėl makrofinansinės paramos teikimo plėtros ir kaimyninėms šalims partnerėms per COVID-19 pandemiją(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 31 d. NATO ir Ukrainos komisijos bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo mėn. paskelbtą penktąją Europos Komisijos šalių kovos su rasizmu ir netolerancija stebėjimo ataskaitą ir į 2020 m. birželio mėn. paskelbtas išvadas dėl Ukrainos, susijusias su 2017 m. rekomendacijų įgyvendinimu,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms(6) dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių ir į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos priimtus standartus,

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) 2019 m. liepos 21 d. rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą dėl išankstinių parlamento rinkimų Ukrainoje,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą, pagal kurį Ukraina užima 126 vietą iš 180 vertintų šalių ir teritorijų (pirmoje vietoje šalis, kurioje padėtis yra geriausia),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. lapkričio 5 d. priimtą Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartiją,

–  atsižvelgdamas į Venecijos komisijos nuomonę dėl įstatymo dėl ukrainiečių kalbos, kaip valstybinės kalbos, vartojimo rėmimo ir tos pačios komisijos nuomonę dėl 2017 m. rugsėjo 5 d. Švietimo įstatymo nuostatų, susijusių su valstybinės kalbos, mažumos ir kitų kalbų vartojimu švietimo srityje,

—  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl Ukrainos Konstitucinio Teismo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0219/2020),

A.  kadangi AS / IVLPS yra Europos Sąjungos santykių su Ukraina kertinis akmuo, pagrįstas politine asociacija ir ekonomine integracija bei sudarantis reformų planą, kurio visapusiškas įgyvendinimas turėtų būti laikomas pagrindiniu žingsniu siekiant laipsniškai suartėti su Sąjunga, leidžiantis laipsniškai integruotis į Sąjungos rinką ir visapusiškai išnaudoti visą AS / IVLPS potencialą ir naudą;

B.  kadangi pagal ES sutarties 49 straipsnį Ukraina turi europinę perspektyvą ir gali pateikti prašymą tapti Sąjungos nare, jei ji atitiks visus Kopenhagos kriterijus ir laikysis demokratijos principų, paisys pagrindinių laisvių ir žmogaus bei mažumų teisių ir užtikrins teisinės valstybės principo taikymą;

C.  kadangi 22-ojo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo metu Ukrainos europiniai siekiai pripažinti ir palankiai įvertinta jos orientacija į Europą, pripažinta reikšminga Ukrainos padaryta pažanga įgyvendinant reformas, taip pat palankiai įvertinti jau pasiekti rezultatai įgyvendinant asociacijos susitarimą bei sėkmingai vykdomas išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas;

D.  kadangi 2019 m. Ukrainos prezidento ir parlamento rinkimų laikotarpis buvo sudėtingas ir ją reikia pagirti už tai, kaip ji vykdė procesus ir kaip taikiai ir tvarkingai buvo perduoti įgaliojimai;

E.  kadangi 2020 m. spalio 25 d. visoje šalyje vykdyti vietos rinkimai buvo dar vienas demokratijos išbandymas ir galimybė papildomai konsoliduoti jėgas; kadangi prieš 2020 m. spalio 25 d. vietos rinkimus buvo bandymų vykstant rinkimų kampanijai pakeisti Rinkimų kodeksą ir kadangi ir toliau didelį susirūpinimą kelia tai, kad nėra aiškių nuostatų, kaip reaguoti į COVID-19 padėtį siekiant patvirtinti naujus saugaus balsavimo standartus;

F.  kadangi Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija padarė išvadą, kad 2020 m. spalio 25 d. vietos rinkimai Ukrainoje buvo ypač svarbūs po neseniai įvykdytų decentralizacijos reformų, kuriomis vietos valdžios institucijoms buvo suteikti svarbūs įgaliojimai ir ištekliai, kad rinkimų procesas iš esmės buvo ramus, gerai organizuotas ir skaidrus, o procedūrų iš esmės laikytasi, ir kad apskritai Ukrainos centrinė rinkimų komisija laikėsi visų teisinių terminų ir veikė nešališkai, atvirai ir skaidriai;

G.  kadangi, remiantis pilietinės visuomenės ir rinkimų ekspertų pranešimais, partijų vietinės organizacijos, kandidatai ir rinkimų komisijų nariai negalėjo tinkamai pasiruošti kandidatų registracijai, nes Rinkimų kodeksas buvo priimtas prieš pat rinkimų procesą;

H.  kadangi nustatyti „iš viršaus į apačią“ veikiantys kontrolės mechanizmai, įgalinantys įpareigojančio mandato principą, ir partijos sąrašų susiejimas su minimaliu 10 000 rinkėjų skaičiumi silpnina rinkimų demokratinį pobūdį;

I.  kadangi pilietinė visuomenė kritikavo sprendimą nerengti rinkimų 18-oje vietos bendruomenių vyriausybės kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse, nors civilinė-karinė administracija nepateikė aiškaus šio sprendimo pagrindo ir faktiškai buvo atimtos pilietinės teisės iš maždaug 475 000 šiose bendruomenėse gyvenančių rinkėjų;

J.  kadangi siekiant greitai įgyvendinti per rinkimų kampaniją pažadėtas reformas buvo labai greitas teisėkūros veiklos tempas, kartais pakenkiant parlamentinei kontrolei ir teisės aktų skaidrumui ir kokybei, ypač tai buvo pastebima 2019 m. antroje pusėje;

K.  kadangi, nors Ukraina padarė didelę pažangą įgyvendindama su asociacijos susitarimu susijusius įsipareigojimus ir vykdydama integraciją su Sąjunga, reikia užbaigti kelias pradėtas reformas, visų pirma teisinės valstybės, gero valdymo ir kovos su korupcija srityse; kadangi, nepaisant pastebimos pažangos, plačiai paplitusi korupcija toliau trukdo Ukrainos reformų procesui; kadangi besitęsianti konstitucinė krizė kelia grėsmę prezidento ir Aukščiausiosios Rados gebėjimui vykdyti reformas; kadangi panašu, jog oligarchai atgauna politinę įtaką; kadangi vis dar reikia priimti kai kurias papildomas priemones, kad būtų išvengta bet kokio regreso, daugiausia dėmesio skiriant teisminėms institucijoms;

L.  kadangi dėl didelės reformų proceso dinamikos ir susijusių institucinių iššūkių dar neišnaudojamos visos patvirtintų reformų galimybės; kadangi reformas taip pat stabdo institucijų vidaus nestabilumas ir prieštaravimai, aiškių lyginamųjų standartų trūkumas, menki gebėjimai, riboti ištekliai ir išorės veiksniai, pvz., COVID-19 pandemija, taip pat politinio ryžto pripažinti ir užtikrinti visišką teisminių ir ekonominių institucijų nepriklausomumą ir išvengti selektyvaus teisingumo panaudojimo trūkumas;

M.  kadangi 2019 m. spalio 31 d. NATO ir Ukrainos komisijos bendrame pareiškime Ukraina raginama laikytis tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų, gerbti žmogaus ir mažumų teises ir visapusiškai įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas ir išvadas dėl švietimo įstatymo;

N.  kadangi naujausioje Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaitoje pabrėžiama, kad nedaroma pažanga baudžiamuosiuose procesuose, susijusiuose su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, kuriuos, kaip įtariama, vykdė Ukrainos pajėgų nariai, taip pat vėluojama ir nepakankamai pasistūmėta tiriant su Maidanu susijusius nusikaltimus;

O.  kadangi, vadovaujantis naujausia „Transparency International“ ataskaita, korupcijos suvokimo lygis Ukrainoje nukrito į 2017 m. lygį;

P.  kadangi Ukrainos piliečių parama modernizavimui, deoligarchizacijai, reformoms ir kovai su korupcija vis dar yra labai didelė, todėl reikėtų nedelsiant tokius jų lūkesčius patenkinti;

Q.  kadangi prieš prasidedant COVID-19 pandemijai dėl pažangos naudojantis AS / IVLPS teikiamomis galimybėmis Ukrainos ekonomika atgavo stabilumą, pakankamai sparčiai augo ir joje mažėjo nedarbas;

R.  kadangi reikia išlaikyti Ukrainos makroekonominį stabilumą Ukrainai laikantis įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui ir įgyvendinant visas vidutinio laikotarpio struktūrinės politikos priemones, dėl kurių susitarta pagal ES makrofinansinės paramos programą, taip pat užtikrinant stiprų ir nepriklausomą Ukrainos nacionalinį banką;

S.  kadangi dėl tebesitęsiančios pasaulinės krizės būtina laikytis koordinuoto požiūrio ir numatyti išskirtinių paramos priemonių paketus; kadangi nepaprastosios padėties priemonės turi būti proporcingos, ribotos trukmės ir nepažeisti pagrindinių laisvių;

T.  kadangi ES nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios rėmė Ukrainos žmones teikdama finansinę ir materialinę paramą pagal dvišales ir regionines programas, pavyzdžiui, tas, kurias Sąjunga pateikė Ukrainai 2020 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn.;

U.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos paaštrėjo Ukrainos sveikatos priežiūros sistemos problemos; kadangi, nepaisant to, kad pagal Ukrainos teisę sveikatos priežiūra yra nemokama, dėl nepagrįstai užsitęsusių Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinamų reformų veiksmų dauguma medicininio gydymo siekiančių šalies piliečių patiria, kad taip nėra;

V.  kadangi vykstant COVID-19 pandemijai dar svarbiau toliau teikti humanitarinę pagalbą ir kad ESBO specialioji stebėjimo misija, JT agentūros, nevyriausybinės organizacijos ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas galėtų netrukdomai pasiekti vyriausybės nekontroliuojamas teritorijas;

W.  kadangi Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui laikantis jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų, taip pat jos gebėjimui įgyvendinti būtinas ekonomines ir socialines reformas vis dar labai kenkia tikslinės dezinformacijos kampanijos, kibernetiniai išpuoliai ir kitos hibridinės grėsmės, taip pat neišspręstas konfliktas šalies rytuose, kurį sukėlė tebesitęsianti Rusijos karinė agresija ir didelės dalies Donecko ir Luhansko sričių okupacija, taip pat dėl Rusijos toliau vykdoma neteisėta Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto aneksija, kuri blogina žmogaus teisių padėtį ir tampa kliūtimi siekiant didinti šalies klestėjimą, stabilumą ir ekonomikos augimą;

X.  kadangi ES griežtai pasmerkė tebesitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją pažeidžiant jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat nustatė bei tęs tokios aneksijos nepripažinimo politiką ir tokiomis aplinkybėmis toliau įgyvendins ribojamąsias priemones asmenims ir subjektams, susijusiems su šiuo tarptautinės teisės pažeidimu;

Y.  kadangi ES ir toliau yra įsipareigojusi laikytis Normandijos formato, ESBO, trišalės kontaktinės grupės ir ESBO specialios stebėjimo misijos Ukrainoje siekių ir palankiai įvertino konstruktyvų Ukrainos požiūrį į Normandijos formatą ir trišalę kontaktinę grupę, ir paragino Rusiją atsakyti tuo pačiu;

Z.  kadangi Rusijai bandant pažeisti Ukrainos teritorinį vientisumą 2014 m. liepos 17 d. virš Donecko srities buvo numuštas Malaizijos oro linijų reiso MH17 iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs lėktuvas ir žuvo visi 298 juo skridę keleiviai ir įgula; kadangi Nyderlandų vadovaujama jungtinė tyrimų grupė patvirtino, kad reiso MH17 lėktuvas buvo numuštas „Buk“ sistemos raketa „žemė-oras“, kurią pristatė Kurske įsteigta 53-ioji Rusijos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinė brigada;

AA.  kadangi 2020 m. kovo 9 d. pagal Nyderlandų teisę buvo pradėtas teismo procesas prieš keturis pagrindinius įtariamuosius, kaltinamus numušus Malaizijos oro linijų reiso MH17 lėktuvą, ir ši byla pasiekė teismą nes Ukraina bendradarbiavo su jungtine tyrimų grupe; kadangi 2020 m. liepos 10 d. Nyderlandai pateikė tarpvalstybinį ieškinį prieš Rusijos Federaciją Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl jos vaidmens numušant reiso MH17 lėktuvą; kadangi Rusija darė spaudimą Ukrainai, kad į 2019 m. rugsėjo 7 d. įvykusį apsikeitimą kaliniais būtų įtrauktas penktasis įtariamai susijęs asmuo Volodymyras Cemachas; kadangi 2020 m. spalio 15 d. Rusija vienašališkai nutraukė dalyvavimą trišalėse tiesos atskleidimo konsultacijose su Australija ir Nyderlandais; kadangi Rusija nuolat trukdė visoms pastangoms patraukti nusikalstamos veikos vykdytojus atsakomybėn, įskaitant tai, kad ji atmetė jungtinės tyrimų grupės pateiktus rezultatus, skleidė dezinformaciją apie reisą MH17 ir panaudojo savo veto teisę JT Saugumo Taryboje, kad sutrukdytų įsteigti tarptautinį tribunolą;

AB.  kadangi ES smerkia Rusiją dėl nutraukto bendradarbiavimo MH17 bylose; kadangi ES primygtinai prašo Rusijos visapusiškai bendradarbiauti tiriant MH17 bylą ir svarstant ją teisme;

AC.  kadangi nuo karo Rytų Ukrainoje pradžios žuvo apie 13 000 žmonių, ketvirtis jų – civiliai, ir net 30 000 patyrė sužalojimų; kadangi dėl ginkluoto konflikto su Rusijos remiamomis ginkluotomis grupuotėmis daugiau kaip 1,5 milijono ukrainiečių turėjo palikti savo namus; kadangi šimtai ukrainiečių yra įkalinti Rusijoje ir jos nevalstybiniuose subjektuose, o daugelio kitų buvimo vieta iki šiol nežinoma; kadangi dėl tebesitęsiančio karinio konflikto kilo humanitarinė krizė, kurios žlugdančius padarinius patyrė 4,4 milijono žmonių, iš kurių maždaug 1,5 milijono asmenų yra perkelti šalies viduje; kadangi 3,4 milijono žmonių, kurie gyvena konflikto zonoje, būtina humanitarinė pagalba ir apsauga; kadangi dėl išpuolių prie viešąją infrastruktūrą vietos gyventojai susiduria su ribotomis galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros įstaigomis, mokyklomis, gauti vandens ir sanitarijos priemonių;

AD.  kadangi žmogaus teisių padėtis okupuotose rytinėse Ukrainos dalyse ir Krymo pusiasalyje gerokai pablogėjo, nuolat pažeidžiamos žodžio laisvė, religijos laisvė, nuosavybės teisės, taikomi griežti apribojimai švietimo ir kalbų teisių srityse, piktnaudžiaujama žiniasklaida, verčiama priimti Rusijos pilietybę ir nėra užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės bei laisvės; kadangi okupuotame Kryme pasiskelbusios valdžios institucijos toliau persekioja Krymo totorius, daugybei jų yra iškėlusios baudžiamąsias bylas dėl suklastotų kaltinimų terorizmu; kadangi, Pagrindinių laisvių centro Ukrainoje vertinimu, dėl politinių motyvų Kryme arba Rusijoje yra persekiojami ne mažiau kaip 94 Ukrainos piliečiai, iš kurių 71 yra Krymo totorius, įskaitant Marleną Asanovą, Memetą Belialovą, Tymurą Ibrahimovą, Seiraną Salijevą, Serverį Mustafajevą, Serverį Zekirjajevą ir Edemą Smailovą, kurie 2020 m. rugsėjo mėn. buvo nuteisti 13–19 metų įkalinimo bausmėmis;

AE.  kadangi pagal 2020 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Ukraina užima 96-ą vietą; kadangi Ukrainoje patvirtintos kelios reformos, įskaitant teisės aktą dėl žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo, bet reikia dar daug nuveikti, kad žiniasklaida išsilaisvintų iš oligarchų gniaužtų, būtų paskatinta redakcinė nepriklausomybė ir kovojama su nebaudžiamumu už nusikaltimus, susijusius su smurtu prieš žurnalistus;

AF.  kadangi žiniasklaida Ukrainoje vis dar patiria didelę oligarchinių žiniasklaidos priemonių savininkų įtaką ir žiniasklaidos darbuotojai, visų pirma korupciją ir sukčiavimą tiriantys žurnalistai, nuolat susiduria su smurto grėsme, bauginimais ir mirtimi, pvz., žurnalisto Vadimo Komarovo atvejis 2019 m., jų darbui dažnai trukdoma ribojant galimybę susipažinti su informacija, taikant teisinį spaudimą, pvz., baudžiamoji byla prieš portalą Bihus.info, kibernetiniai išpuoliai ir kt.;

AG.  kadangi Ukrainoje kyla daug problemų lyčių nelygybės srityje; kadangi lygybė prieš įstatymą nereiškia faktinės lygybės, nes praktiškai moterys vis dar patiria didelių kliūčių, visų pirma savo darbo vietoje; kadangi Pasaulio ekonomikos forumo 2018 m. lyčių nelygybės indekse Ukraina yra 65-je vietoje iš 149-ių šalių; kadangi pagal pajamų nelygybės rodiklį Ukrainoje vyrams uždirbant 100 dolerių moterys atitinkamai uždirba tik 63,1 dolerio;

AH.  kadangi LGBTI asmenys ir feminizmo aktyvistai nuolat kenčia nuo neapykantą kurstančių kalbų ir smurtinių išpuolių, o romai susiduria su valstybės ir vietos institucijų bei žiniasklaidos diskriminacinėmis ir neapykantą kurstančiomis kalbomis;

AI.  kadangi teisėsaugos institucijos ne kartą atsisakė tirti LGBT asmenų, visų pirma LGBTI asmenų eitynių dalyvių, skundus dėl nusikalstamos veikos, susijusios su neapykantos nusikaltimais arba neapykantą kurstančiomis kalbomis, nes baudžiamajame kodekse nėra nuostatų, pagal kurias būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl neapykantos kurstymo ar smurto dėl lytinės orientacijos arba lytinės tapatybės; kadangi Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija rekomendavo iš dalies pakeisti baudžiamąjį kodeksą, kad jis apimtų tokius pagrindus ir kad jie būtų laikomi sunkinančiomis aplinkybėmis;

AJ.  kadangi Parlamentas pripažįsta Ukrainos valdžios institucijų lyderystę ir politinę valią užtikrinti pakankamą apsaugą nacionalinėms LGBTI asmenų eitynėms; kadangi vis dėlto neapykantą kurstančios kalbos ir neapykantos nusikaltimai prieš LGBT asmenis vis dar plinta, o policijos apsauga ne visada noriai teikiama, kaip buvo matoma iš smurtinių išpuolių per Kijeve vykusias LGBTI asmenų eitynes, kurios dalyviai negalėjo visapusiškai pasinaudoti savo visuotine teise į taikų susirinkimą ir būti apsaugoti nuo smurto;

AK.  kadangi pagal AS / IVLPS siekta suderinti Ukrainos nacionalinės teisės aktus ir nacionalinius standartus su ES teisės aktais ir standartais, be kita ko, socialinėje srityje; kadangi, nepaisant šių įsipareigojimų, AS / IVLPS įgyvendinimas socialinėje srityje vis dar yra nepatenkinamas; kadangi Ukraina ratifikavo pagrindinius tarptautinius dokumentus, bet ir toliau jų neįgyvendina;

AL.  kadangi, nepaisant įsipareigojimų pagal AS ir daugelio profesinių sąjungų raginimų, kad vyriausybė taikytų būtinas priemones socialiniam dialogui skatinti, trišalių konsultacijų sąvoka iš esmės vis dar neveikia; kadangi praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nuo Nacionalinės trišalės socialinių ir ekonominių reikalų tarybos įsteigimo ši įstaiga vis dar yra silpna ir neveiksminga, neturinti realios įtakos socialiniam dialogui, nuolat patirianti darbuotojų trūkumą ir nedarnų veiklos koordinavimą; kadangi 2019 m. iš 177 visų Teisingumo ministerijoje užregistruotų Ukrainos profesinių sąjungų tik trečdalis turėjo galimybę dalyvauti kolektyvinėse derybose;

Bendros vertybės ir bendrieji principai

1.  pažymi, kad AS / IVLPS atspindi bendrus ES ir Ukrainos užmojus siekti politinės asociacijos ir ekonominės integracijos, kurios gali pasitarnauti kaip reformų planas, ir pabrėžia jo nepaprastai didelę reikšmę, ypač šiais išskirtiniais laikais; primygtinai ragina visapusiškai įgyvendinti susitarimą ir išnaudoti jo potencialą; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas užtikrinti, kad susitarimo įgyvendinimas būtų vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų, nepaisant COVID-19 pandemijos keliamų iššūkių; pabrėžia, kad ES parama Ukrainai priklauso nuo griežtų sąlygų ir pakartoja, kad Ukraina turi iš naujo įrodyti savo įsipareigojimą vykdyti reformas ir laikytis Sąjungos principų; primena, kad būtina atnaujinti AS / IVLPS, siekiant deramai atsižvelgti į reglamentavimo sistemų raidą ir ekonomikos vystymosi poreikius, ir sustiprinti stebėsenos mechanizmus; rekomenduoja ES ir Ukrainai pasinaudoti būsima reguliaria AS tikslų įgyvendinimo peržiūra siekiant išnagrinėti galimybes atnaujinti su prekyba ir sektoriais susijusius elementus;

2.  teigiamai vertina precedento neturinčius pagalbos paketus, įskaitant makrofinansinę paramą, kurią Sąjunga suteikė Ukrainai, kaip Europos komandos narei, siekdama padėti šalims partnerėms įveikti dėl COVID-19 susidariusią ekstremaliąją situaciją; pažymi, kad tai itin svarbus ES solidarumo įrodymas beprecedentės krizės metu; ragina Ukrainos valdžios institucijas sukurti investicijoms palankią aplinką ir skubiai įgyvendinti susitarimo memorandumo nustatytas sutartas sąlygas dėl ES makrofinansinės paramos išmokėjimo; primena Ukrainos vyriausybei, kad 2020 m. gruodžio mėn. netaikant konkrečių politinių sąlygų išmokėta pirmoji 1,2 mlrd. EUR MFP dalis, kurios dydis – 600 mln. EUR, yra vienkartinė išimtis, kurią nulėmė šios paramos neatidėliotinas pobūdis, ir negalima tuo piktnaudžiauti nevykdant sutartų reformų;

3.  yra patenkintas, kad ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos, kuriose dalyvavo Europos Parlamentas, 2019 m. prezidento ir parlamento rinkimus apskritai įvertino kaip konkurencingus, gerai administruojamus ir valdomus veiksmingai, o tai patvirtina Ukrainos įsipareigojimą laikytis Sąjungos demokratinių vertybių ir tai ypač svarbu, atsižvelgiant į Rusijos dedamas pastangas destabilizuoti Ukrainą; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas panaikinti trūkumus, kurie nurodyti Europos Parlamento delegacijų vadovų pareiškimuose, ir laikytis rekomendacijų, kurios pateiktos ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) rinkimų stebėjimo misijos galutinėse ataskaitose; toliau budriai stebi, kiek Ukraina laikosi demokratinių laisvų ir sąžiningų rinkimų rengimo standartų, šaliai surengus pirmuosius vietos rinkimus po įvykdytos palankiai įvertintos decentralizavimo reformos; ragina Ukrainos vyriausybę užtikrinti, kad rinkimų kampanijos būtų vykdomos laisvai ir sąžiningai, be netinkamų finansavimo būdų ir netoleruojant balsų pirkimo; pabrėžia, kad rinkimų procesas ir balsavimo procesas rinkimų dieną turėtų būti vykdomi laikantis aukštesnių saugumo standartų ir imantis specialių apsaugos priemonių, kad būtų išvengta COVID-19 plitimo; pažymi, kad 2019 m. vykstant išankstiniams Ukrainos parlamento rinkimams vienmandatės rinkimų apygardos buvo nustatytos taip, kad tai nebuvo palanku tautinių mažumų atstovavimui; pažymi, kad tam tikruose regionuose, pvz., Užkarpatėje, buvo pastebėta rinkimų pažeidimų, pvz., kandidatų „antrininkų“ dalyvavimas, sumažinęs galimybes vengrų tautinės mažumos nariams patekti į parlamentą;

4.  palankiai vertina 2019 m. gruodžio mėn. priimtą naująjį Rinkimų kodeksą, įskaitant jo nuostatas dėl šalies viduje perkeltų asmenų teisių; vis dėlto primena, kad nuolatinis Rinkimų kodekso keitimas vykstant rinkimams prieštarauja Venecijos komisijos rekomendacijoms, sukelia teisinį netikrumą ir neigiamai veikia rinkimų komisijų darbą; primygtinai ragina Ukrainą toliau kovoti su neteisėtomis rinkimų kampanijomis, balsų pirkimu, netinkamu administracinių išteklių naudojimu ir teisiniu netikrumu, susijusiu su kampanijomis socialiniuose tinkluose;

5.  primygtinai tvirtina, kad reikėtų tobulinti Rinkimų kodeksą ir jį suderinti su tarptautiniais standartais, kad būtų sprendžiami tokie klausimai kaip kampanijos socialinės žiniasklaidos tinkluose, kampanijų išlaidų skaidrumas ir nepriklausomų kandidatų galimybė dalyvauti rinkimų procese; be to, pabrėžia, kad vietos rinkimuose svarbu pašalinti biurokratines kliūtis, susijusias su šalies viduje perkeltų asmenų galimybe registruotis balsuoti, nustatyti kampanijų finansavimo lubas ir leisti dalyvauti individualiems kandidatams, be kita ko, persvarstant planą nustatyti piniginį užstatą kandidatams mažose bendruomenėse;

Reformos ir institucinė struktūra

6.  pabrėžia demokratinių reformų ir pasitikėjimo institucijomis, kaip veiksmingiausio saugumo mechanizmo, svarbą; ragina Komisiją naudoti turimus mechanizmus, kuriuos taikant būtų palengvinamas ir remiamas Ukrainos reformų įgyvendinimas; siūlo, glaudžiai bendradarbiaujant su pilietine visuomene, sukurti ir įgyvendinti kokybinius ir kiekybinius mechanizmus, kuriuos taikant būtų stebimas Ukrainos reformų įgyvendinimas, ir nustatyti aiškius kriterijus, rekomendacijas bei sąlygiškumo principus ir juos naudoti, kad būtų pagerinta metinių įgyvendinimo ataskaitų, kurios turėtų tapti veiksmingomis reformų gairėmis, metodika;

7.  pabrėžia, kad reikia patobulintų skatinimo ir ataskaitų teikimo mechanizmų, kuriuos taikant būtų galima įvertinti Ukrainos padarytą pažangą, visų pirma teisingumo sektoriaus reformos, kovos su korupcija, valstybės valdomų įmonių valdymo ir energetikos reformų srityse, susiejant tokią pažangą su parama ekonomikai ir investicijoms;

8.  rekomenduoja sutelkti dėmesį į ribotą prioritetų skaičių ir jiems skirti politines pastangas, finansinę paramą ir techninę pagalbą, kad būtų veiksmingai kuriami institucijų pajėgumai, kurių reikia siekiant užtikrinti ilgalaikę reformų sėkmę ne tik teisės aktuose, bet ir praktiškai; pritaria tam, kad būtų stiprinamas ES ir Ukrainos prioritetinių sričių, pvz., skaitmeninės ekonomikos, energetikos, klimato kaitos ir prekybos, sektorių bendradarbiavimas; palankiai vertina Ukrainos užmojus prisiderinti prie ES skaitmeninės bendrosios rinkos ir Europos žaliojo kurso politikos, įgyvendinant susijusį acquis;

9.  atkreipia dėmesį į Ukrainos ir kitų asociacijos susitarimus ir IVLPE pasirašiusių šalių asocijuotos partnerystės statusą ir ragina vykdyti aktyvesnį politinį dialogą su jomis, kad būtų skatinama ekonominė integracija ir teisės aktų derinimas; ragina ES, laikantis principo „parama pagal pažangą“, apsvarstyti galimybę trims asocijuotosioms šalims, įskaitant Ukrainą, sukurti tvirtesnio bendradarbiavimo reformų ir investicijų srityse strategiją toliau nurodytose srityse, tačiau jomis neapsiribojant – investicijų pajėgumų didinimo, transporto, energijos, teisingumo ir skaitmeninės ekonomikos –, tokia strategija priklausytų nuo sąlygų ir sudarytų sąlygas vykdyti plataus užmojo integracijos į ES darbotvarkę; ragina Komisiją iki 2020 m. pabaigos pasiūlyti Ukrainai ir kitoms asocijuotosioms ES šalims, koordinuojant veiksmus su tarptautinėmis finansų įstaigomis, išsamų, sąlyginį ir specialiai pritaikytą ekonomikos ir investicijų planą, atsižvelgiant į kovą su COVID-19 pandemijos padariniais; be to, ragina įtraukti Ukrainą ir kitas asocijuotąsias šalis stebėtojomis į pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. 182/2011(7) įsteigtų Komitetų vykdomas procedūras, taip pat kviesti jas į Europos Vadovų Tarybos darbo grupių ir komitetų posėdžius, kad būtų įrodyti ES įsipareigojimai toliau jas integruoti ir stiprinti šalių reformų kryptį ir administracinę praktinę patirtį;

10.  pritaria išsamiai AS / IVLPS peržiūrai pagal susitarimo nuostatas ir siekiant išnaudoti visą politinės asociacijos ir ekonominės integracijos potencialą, įskaitant padidintą Ukrainos sektorių suartėjimą su ES;

11.  ragina Komisiją atnaujinti apleistas AS / IVLPS sritis, atsižvelgiant į tokias svarbias politikos sritis, kaip lyčių aspekto integravimas ir sveikatos krizių sprendimas, kartu užtikrinant, kad jie neprieštarautų būtinybei imtis aplinkosaugos ir klimato politikos veiksmų arba Europos žaliojo kurso iniciatyvų;

12.  ragina Komisiją remti investicijas į sektorius, turinčius vystymosi, ekonomikos augimo ir konkurencingumo ES galimybių ir galinčių toliau skatinti ekonomikos įvairinimą, pvz., į tvarios energetikos ir klimato, bendrosios skaitmeninės rinkos ir kibernetinio saugumo, taip pat transporto sektorius;

13.  teigiamai vertina Ukrainos pažangą įgyvendinant asociacijos susitarime įtvirtintus šalies įsipareigojimus, visų pirma žemės ūkio, energetikos, bankininkystės, decentralizacijos, skaitmeninės ekonomikos, aplinkos ir rinkimų procedūrų srityse; tačiau pažymi, kad, atsižvelgiant į AS peržiūros mechanizmą (AS būklės vertinimas), 2019 m. baigta vykdyti tik 37 proc. su AS įgyvendinimu susijusių užduočių (52 proc. mažiau, palyginti su 2018 m.); pripažįsta 2019 m. antrąjį pusmetį dėtas pastangas paspartinti reformas, bet primygtinai ragina Ukrainos institucijas pirmenybę teikti ne teisėkūros proceso greičiui, bet priimamų teisės aktų kokybei, ir pabrėžia, kaip svarbu tęsti savo įsipareigojimų įgyvendinimo darbą;

14.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Ukraina neturi pamiršti, kad ES politinės, techninės ir finansinės paramos lygis priklausys nuo to, kiek ji vykdys savo įsipareigojimus Sąjungai ir jos valstybėms narėms, visų pirma su reformų procesu, pagarba žmogaus teisėms, mažumoms ir pagrindinėms laisvėms susijusius įsipareigojimus, taip pat nuo to, kaip jai pavyks sukurti tikrai veiksmingą teisinę valstybę;

15.  teigiamai vertina 2018 m. priimtas bendras vyriausybės ir parlamento veiksmų gaires ir bendros Europos integracijos platformos sukūrimą 2019 m. lapkričio mėn. ir tikisi, kad dėl šių iniciatyvų bus sustiprintas įvairių institucijų, kurios dalyvauja rengiant, priimant ir įgyvendinant reformas, veiksmų koordinavimas; ragina Ukrainos parlamentą ir vyriausybę efektyviau panaudoti šią priemonę ir peržiūrėti savo bendradarbiavimą įgyvendinant su AS susijusius įsipareigojimus ir derinant teisės aktus, siekiant užtikrinti maksimalią sąveiką, visų pirma ES teisės aktų ekspertinių žinių ir atitikties vertinimo srityse;

16.  giria Ukrainą už pažangą, kurią ji padarė reformuodama viešąjį administravimą, ir pabrėžia, kad svarbu nelėtinti tolesnės pažangos ir kuo skubiau bet kokiems laikiniesiems paskyrimams COVID-19 laikotarpiu taikyti nuopelnais grindžiamas įdarbinimo procedūras; suvokia, kad tai yra nemažas uždavinys Ukrainos valdymui, institucijoms ir viešajam administravimui, ir ragina Komisiją suteikti tinkamą techninę ir finansinę paramą;

17.  teigiamai vertina 2014 m. pradėtos decentralizacijos reformos laimėjimus ir savivaldybių įgalėjimą, nes tai yra viena iš sėkmingiausių iki šiol vykdytų reformų; pripažįsta projekto „U-LEAD“ paramą, dėl kurios buvo suformuota beveik tūkstantis savanoriškai sustambintų vietos bendruomenių su maždaug 11,7 milijono gyventojų; teigiamai vertina veiksmus, kurių iki šiol imtasi siekiant decentralizuoti valdžios institucijas ir viešuosius finansus taikant teisės aktų rinkinį ir juos praktiškai įgyvendinant; ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti decentralizacijos reformos detales ir galbūt pasinaudoti ja kaip sėkmingu pavyzdžiu kitose šalyse;

18.  ragina Ukrainą užbaigti decentralizacijos reformą palaikant platų ir atvirą dialogą, visų pirma su vietos savivaldos institucijomis ir jų asociacijomis, siekiant padidinti vietos valdžios institucijų autonomiją ir kompetenciją bei paskatinti centrinės valdžios ir nacionalines vietos ir regionų savivaldos institucijų asociacijas reguliariai keistis informacija apie bet kokią politiką, kuri gali turėti teritorinį poveikį;

19.  palankiai vertina tai, kad 2020 m. spalio 25 d. buvo surengtas pirmasis vietos rinkimų raundas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 36 proc. rinkėjų ir kurie buvo laisvi ir sąžiningi, tačiau tuo pačiu metu vyko viešos konsultacijos, dėl kurių, pasak ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, buvo suteiktas nepagrįstas politinis pranašumas ir panaikintas valstybės ir partijų atskyrimas; ragina valstybės valdžios institucijas gerbti vietos savivaldos savarankiškumą ir remti savivaldybių ir miestų administracinius pajėgumus; ragina pradėti taikyti teritorinio viešojo subjekto, kaip juridinio asmens, koncepciją, kuri Europos Sąjungoje yra nusistovėjusi praktika ir pripažįstama Europos vietos savivaldos chartijoje; palankiai vertina pakeistą biudžeto kodeksą, garantuojant, kad vietos asmens pajamų mokesčio 60 proc. dalis būtų skiriama kaip būtinas įnašas siekiant patikimo viešojo finansavimo vietos lygmeniu; įspėja, kad vietos lygmeniu neturėtų būti kuriamos lygiagrečios struktūros, dėl kurių galėtų kilti kovos dėl įgaliojimų, tačiau siūlo, kad būtų apsvarstyta galimybė skirti pareigūnus su dvigubais įgaliojimais, vykdant vietos įgaliojimus ir tuo pat metu veikiant kaip žemiausios grandies valstybės valdžios institucija; atkreipia dėmesį į 2020 m. liepos 17 d. Aukščiausiosios Rados rezoliuciją dėl rajonų formavimo ir likvidavimo, pagal kurią su rajonų konsolidavimu susijusi tvarka, kaip taisyklė, bus taikoma ir Krymo teritorijoms bei Donecko ir Luhansko sričių rajonams, kurių Ukrainos vyriausybė šiuo metu nekontroliuoja;

Bendradarbiavimas bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje

20.  pripažįsta unikalią Ukrainos patirtį ir kompetenciją ir palankiai vertina Ukrainos dalyvavimą bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijose, kovinėse grupėse ir operacijose, jos indėlį į ES kovines grupes ir vis didesnį jos pritarimą ES pareiškimams ir deklaracijoms tarptautiniais ir regioniniais klausimais, taip pat jos indėlį, ir sveikina Ukrainą dėl jos naujo NATO padidintų galimybių partnerės statuso;

21.  palankiai vertina sėkmingus veiksmus, susijusius su bendradarbiavimu mokslo ir technologijų srityje, įskaitant kosmoso pramonę, ir gynybos srityje, visų pirma konvergenciją veiklos, švietimo ir institucijų segmentuose, ir įgyvendinant būtinas vidaus permainas šiuose sektoriuose; palankiai vertina Ukrainos norą dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ bei Europos kosmoso agentūros (EKA) mokslinių tyrimų programose; atkreipia dėmesį į vaisingą Ukrainos gynybos ministerijos ir Europos gynybos agentūros (EGA) bendradarbiavimą ir skatina tolesnę jo plėtrą; ragina ES ir Ukrainą stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje ir skirti ypatingą dėmesį konfliktui Rytų Ukrainoje ir Rusijos bandymams pakenkti Ukrainos suverenitetui ir pažeisti jo teritorinį vientisumą, taikant susitaikymo, bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje ir kovos su dezinformacija priemones, taip pat dedant pastangas stiprinti šeimų, bendruomenių ir valstybės institucijų atsparumą;

22.  remia galimą Ukrainos dalyvavimą atrinktuose BSGP projektuose, įskaitant bendradarbiavimą su EGA ir visų pirma nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), jei jis atitinka sutartas politines, materialines ir teisines sąlygas, kaip tai daro kitos trečiosios šalys; palankiai vertina neseniai priimtą ES sprendimą pakviesti Ukrainą dalyvauti ES ALTHEA operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ir ragina abi puses – ES ir Ukrainą – toliau plėsti Ukrainos dalyvavimo Europos Sąjungos misijose ir operacijose aprėptį;

23.  palankiai vertina glaudesnį Ukrainos valdžios institucijų ir Europos viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, visų pirma grėsmėmis iš Rusijos, kuriomis siekiama, be kita ko, platinti melagingą informaciją, skatinti smurtą ir stiprinti vyriausybei ir Europai priešiškus jausmus; mano, kad dabar pats laikas ES ir Ukrainai kuo skubiau inicijuoti dialogą dėl kibernetinių klausimų ir pritaria minčiai išplėsti šio dialogo saugumo ir gynybos klausimais spektrą, siekiant tinkamai reaguoti į dabartines ir būsimas grėsmes, visų pirma laikantis ES visuotinės saugumo strategijos;

Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas

24.  pakartoja, kad Sąjunga tvirtai remia ir yra įsipareigojusi remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą laikantis jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų ir pritaria tarptautiniu mastu koordinuojamoms sankcijoms, taikomoms Rusijos vyriausybei ir subjektams, kenkiantiems šalies suverenumui ir teritoriniam vientisumui, tol, kol bus įvykdytos visos atitinkamos sankcijų panaikinimo sąlygos, įskaitant visišką Minsko susitarimų įgyvendinimą ir Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimą laikantis jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų;

25.  toliau smerkia neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją ir tam tikrų Donecko ir Luhansko sričių de facto okupaciją; ragina Rusijos Federaciją vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir visapusiškai įgyvendinti JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir dėl Krymo ir Sevastopolio;

26.  pabrėžia, kad visuose susitarimuose su Rusijos Federacija turi būti užtikrinama, kad Rusijos Federacija paisys visapusiško Minsko susitarimų ir Jungtinių Tautų rezoliucijų dėl Krymo statuso įgyvendinimo ir gerbs Ukrainos teritorinį vientisumą;

27.  palankiai vertina tai, kad po trejų metų aklavietės 2019 m. gruodžio 9 d. Paryžiuje buvo atnaujintos Normandijos ketverto formato taikos derybos; primygtinai ragina visas šalis laikytis susitarimo dėl ugnies nutraukimo; pabrėžia, kad svarbu nustatyti papildomas ginkluotų pajėgų išvedimo sritis, išminavimo veiklą ir atidaryti pasienio kontrolės punktus palei sąlyčio liniją, ir ragina Rusiją pasinaudoti savo įtaka jos remiamoms ginkluotosioms grupuotėms, kad būtų gerbiami bei vykdomi įsipareigojimai, prisiimti Minsko susitarimais ir naujausiuose Normandijos ketverto ir trišalės kontaktinės grupės susitikimuose; pakartoja, kaip sutarta Minske ir pagal vadinamąją „Steinmeierio formulę“, kad vietos rinkimai okupuotose Rytų Ukrainos dalyse turi būti vykdomi pagal Ukrainos teisės aktus ir prižiūrint ESBO; pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis Donecke ir Luhanske nėra tenkinamos sąlygos dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų; palankiai vertina tai, kad atsisakyta plano įtraukti Rusijos remiamus separatistus į trišalės kontaktinės grupės derybas; apgailestauja dėl aukšto rango Ukrainos delegacijos narių komentarų trišalėje kontaktinėje grupėje neigiant Rusijos karinį dalyvavimą Donbaso regiono konflikte;

28.  griežtai smerkia destabilizuojančius Rusijos veiksmus ir karo veiksmus Ukrainoje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Rusija nuolat telkia karinę infrastruktūrą ir įrangą Krymo pusiasalyje, įskaitant gerokai daugiau kaip 30 000 karių, naujas „žemė-oras“ ir „žemė-žemė“ raketų sistemas, branduolinį ginklą turinčius povandeninius laivus ir strateginius bombonešius; smerkia neteisėtus Rusijos veiksmus, kuriais siekiama perimti Kerčės sąsiaurio kontrolę, nes jie pažeidžia tarptautinę jūrų laivininkystės teisę ir Rusijos tarptautinius įsipareigojimus – visų pirma Kerčės tilto ir jo geležinkelio jungties statybas be Ukrainos sutikimo, povandeninių kabelių tiesimą, taip pat Azovo jūros uždarymą ir militarizavimą, taip smarkiai kenkiant Ukrainos ekonominei veiklai; ragina Rusijos Federaciją užtikrinti nekliudomą ir laisvą judėjimą į Azovo jūrą ir iš jos laikantis tarptautinės teisės, o tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms ir tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms – galimybę patekti į okupuotas Ukrainos Donbaso teritorijas ir aneksuotą Krymą; atsižvelgdamas į tai primena, kad Rusijos jūrų laivybos tikrinimo tvarka, pradėta taikyti 2018 m. visiems laivams, plaukiantiems per Rusijos kontroliuojamą Kerčės sąsiaurį į Azovo jūrą ir iš jos, ir toliau turi neigiamų ekonominių pasekmių regionui; ragina išlaisvinti visus Rusijoje, Kryme ir Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamose Donbaso dalyse kalinamus ukrainiečius politinius kalinius ir karo kalinius; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad Rusijos piliečiai, įtariami dalyvavimu numušant Malaizijos oro linijų reiso MH17 lėktuvą, buvo priverstinai įtraukti į Ukrainos ir Rusijos sulaikytųjų mainus;

29.  pabrėžia, kad konfliktui Rytų Ukrainoje būtinas politinis sprendimas; prašo Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) sustiprinti pastangas taikiai išspręsti konfliktą, remiant visų šalių taikos proceso užtikrinimo pastangas bei teikiant daugiau pasitikėjimą stiprinančių priemonių ir remiant įgaliojimus dislokuoti JT taikos palaikymo misiją visoje okupuotoje Ukrainos teritorijoje; reikalauja, kad, kai tik bus įmanoma ir visapusiškai įgyvendinant Minsko susitarimus, konflikto šalims turėtų būti pasiūlyta dislokuoti ES vadovaujamą BSGP misiją, kuri padėtų vykdyti įvairias užduotis, pvz., išminuoti, rengtis vietos rinkimams ir užtikrinti laisvą prieigą humanitarinės pagalbos organizacijoms; kartu ragina ES institucijas būti pasirengusias griežtinti sankcijas Rusijai, jei to reikėtų atsižvelgiant į padėtį, be kita ko, jeigu Rusija nevykdytų savo įsipareigojimų pagal Minsko protokolą, visų pirma dėl saugaus kelio;

30.  primygtinai ragina Ukrainą laikytis savo įsipareigojimų dėl valstybės eksporto kontrolės reformavimo pagal ES reikalavimus ir standartus ir dėl nuoseklios ir sistemingos sankcijų politikos įgyvendinimo; ragina EIVT ir Komisiją geriau prižiūrėti ES sankcijų taikymą, įskaitant geresnę valstybių narių valdžios institucijų, kurioms pavesta įgyvendinti bendras ES taisykles, priežiūrą;

31.  ragina EIVT užtikrinti aktyvesnį ES, atstovaujamos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo, vaidmenį taikiai sprendžiant Rytų Ukrainoje vykstančio karo klausimą, be kita ko, pasitelkiant Normandijos ketvertą; rekomenduoja apsvarstyti galimybes paskirti ES specialųjį pasiuntinį Kryme ir Donbaso regione;

32.  pakartoja savo raginimą nustatyti tarptautinį derybų dėl Krymo pusiasalio okupacijos nutraukimo formatą, kuriame aktyviai dalyvautų ES; ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją, Komisiją ir valstybes nares teikti visą reikiamą paramą siekiant sukurti Krymo tarptautinę platformą, kuri sudarytų sąlygas koordinuoti, oficialiai įtvirtinti ir susisteminti pastangas, kuriomis siekiama atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą; mano, kad svarbu į tokios platformos veiklą įtraukti Krymo totorių Medžlisą, kaip vienintelį tarptautiniu mastu pripažintą Krymo totorių atstovavimo organą;

33.  sykiu primena, kad vadovaujantis tarptautine humanitarine teise, Rusijos Federacijai, kaip okupuojančiajai valstybei, tenka visa atsakomybė už laikinai okupuoto Krymo pusiasalio gyventojų poreikių patenkinimą, įskaitant vandens tiekimą; be to, nurodo, kad vadovaujantis Ketvirtąja Ženevos konvencija, kurią pasirašė ir Rusija, okupuojančioji valstybė negali versti okupuotos teritorijos gyventojų tarnauti jos ginkluotosiose ar pagalbinėse pajėgose;

34.  smerkia Rusijos Federaciją už tai, kad ši įkurdino Rusijos piliečius okupuotame Kryme ir Donecko bei Luhansko teritorijose, taip sutrikdydama Rusijos pasus turinčių asmenų ir ukrainiečių pusiausvyrą, kad nuolat išduoda Rusijos pasus laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojams, pažeisdama Ukrainos suverenumą ir Minsko susitarimų tikslus bei nuostatas, taip pat už jos bandymus 2020 m. rugsėjo 13 d. surengti vietos rinkimus Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje; pareiškia, kad Sevastopolio gubernatoriaus rinkimai, taip pat balsavimas už atstovus į vadinamąją „Krymo Respublikos“ valstybės tarybą, vadinamąją Simferopolio teisinę asamblėją ir vadinamąją Razdolno regiono kaimo tarybą buvo neteisėti ir vykdomi pažeidžiant tarptautinę teisę; ragina ES taikyti sankcijas už rinkimų organizavimą ir vykdymą atsakingiems asmenims; smerkia Rusijos veiksmus šaukiant jaunus vyrus iš okupuoto Krymo privalomai tarnauti Rusijos ginkluotosiose pajėgose ir 85 proc. jų išsiunčiant vykdyti tarnybos Rusijos Federacijoje; ragina Rusiją baigti šaukti Krymo gyventojus į privalomą karinę tarnybą ir visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal Ženevos konvencijas;

35.  pareiškia, kad visapusiškai remia visas pastangas užtikrinti teisingumą visoms 298-ioms Malaizijos oro linijų reiso MH17 lėktuvo, kuris buvo numuštas iš Rusijos atvežta raketa „žemė-oras“, aukoms ir jų artimiesiems, įskaitant tarptautinį baudžiamąjį procesą prieš keturis įtariamuosius pagal Nyderlandų teisę ir Europos Žmogaus Teisių Teisme Rusijai iškeltą bylą; giria Ukrainą už jos nuolatinį bendradarbiavimą su jungtine tyrimų grupe siekiant išsiaiškinti tiesą, nustatyti įtariamuosius ir nuteisti nusikalstamos veikos vykdytojus; smerkia vienašališką Rusijos pasitraukimą iš trišalių tiesos atskleidimo konsultacijų su Australija ir Nyderlandais; ragina Rusiją visapusiškai bendradarbiauti visose pastangose užtikrinti visų asmenų ar subjektų, dalyvavusių numušant reiso MH17 lėktuvą, atsakomybę, be kita ko, atnaujinant tiesos atskleidimo dialogą su Australija ir Nyderlandais, užtikrinant bendradarbiavimą tarpvalstybiniame ieškinyje, kurį Nyderlandai šiuo klausimu pateikė Rusijai Europos Žmogaus Teisių Teismui, ir vykdant Volodymyro Cemacho ekstradiciją į Nyderlandus; primygtinai ragina Rusiją nutraukti dezinformacijos, susijusios su reisu MH17, platinimą;

36.  ragina Ukrainą padėti Moldovos centrinei valdžiai stengiantis atgauti Padniestrės kontrolę, remiantis Moldovos teritoriniu vientisumu;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. birželio mėn. priimtas nacionalinio saugumo įstatymas ir 2020 m. – įstatymas dėl viešųjų pirkimų gynybos ir žvalgybos srityse; vis dėlto primygtinai ragina priimti papildomus teisės aktus, kuriais būtų siekiama apriboti Ukrainos Saugumo tarnybos įgaliojimus, kad ji taptų vien kontržvalgybos ir kovos su terorizmu agentūra, ir būtų nustatyta parlamentinė viso saugumo sektoriaus priežiūra;

Teisingumas, laisvė, saugumas ir kova su korupcija

38.  pakartoja, kad kovoje su korupcija yra būtina pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kad gyventojai ir toliau aktyviai remtų reformų procesą ir kad būtų pagerinta verslo aplinka ir pritrauktos tiesioginės užsienio investicijos; ragina Ukrainos valdžios institucijas toliau vykdyti reformas, visų pirma teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse, ir užtikrinti pagrindinių kovos su korupcija institucijų nepriklausomumą ir nuolatinį darbą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad buvo atkurta Nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra ir kad 2020 m. sausio mėn. įsigaliojo nauji teisės aktai dėl neteisėto praturtėjimo ir dėl informatorių, taip pat tai, kad 2019 m. rugsėjo mėn. pradėjo veikti Aukščiausiasis kovos su korupcija teismas;

39.  vis dėlto yra susirūpinęs dėl 2020 m. spalio 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimo rezultatų – dėl jo atsirado teisinė spraga Ukrainos kovos su korupcija sistemoje ir labai susilpninta Nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra; pripažįsta prezidento V. Zelenskio inicijuotas ir politinių veikėjų vykdytas aktyvias pastangas atkurti teisės aktus ir Ukrainos kovos su korupcija sistemos patikimumą; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas toliau stengtis atkurti visapusiškai veikiančią, veiksmingą ir visa apimančią kovai su korupcija skirtą institucinę struktūrą, įskaitant teismų sistemą, kartu visiškai išsaugant pastarųjų nepriklausomumą nuo vykdomosios ir teisėkūros valdžios; pabrėžia, kad šiuo požiūriu itin svarbus vaidmuo tenka visapusiškai įgalintai Nacionalinei korupcijos prevencijos agentūrai ir kad Konstitucinio Teismo sprendimas neturėtų būti naudojamas kaip dingstis ją susilpninti ar nušalinti; reiškia itin didelį susirūpinimą dėl akivaizdžiai suinteresuotų mėginimų kenkti šalies laimėjimams kovoje su korupcija ir bendroms demokratinėms reformoms, visų pirma kai kuriems Ukrainos oligarchams susigrąžinus politinę valdžią ir dėl to sumažėjus į reformas orientuotai Aukščiausiosios Rados daugumai, tai matyti ir iš sunkumų, su kuriais susidurta siekiant užpildyti teisėkūros spragą, likusią po prieštaringai vertinamo 2020 m. spalio 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimo; primygtinai ragina visus politinius veikėjus atnaujinti savo įsipareigojimą vykdyti reformas, kurių reikalavo Ukrainos rinkėjai ir kurios yra itin svarbios siekiant stiprinti teisinę valstybę, panaikinti korupciją ir užtikrinti didesnę Ukrainos gyventojų gerovę;

40.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti Aukščiausiojo kovos su korupcija teismo ir kitų kovos su korupcija institucijų nepriklausomumą, ir ragina laikytis nešališko požiūrio į kovos su korupcija institucijų veiklą, kad būtų užtikrintas visuomenės pasitikėjimas ir parama kovai su korupcija; pripažįsta, kad pirmuosius sprendimus Aukščiausiasis kovos su korupcija teismas priėmė laikydamasis aukštų profesinių standartų; vis dėlto ragina Aukščiausiąjį kovos su korupcija teismą aktyviau vykdyti savo darbą siekiant padidinti apkaltinamųjų nuosprendžių skaičių, be kita ko, aukšto lygio bylose;

41.  džiaugiasi Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro, be abejonės veiksmingiausios šalies kovos su korupcija institucijos, darbu; taip pat pabrėžia, kad būtina toliau stiprinti Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro nepriklausomumą; taigi primygtinai ragina teisės aktą dėl Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro suderinti su Konstitucija ir naujausiu Konstitucinio Teismo sprendimu ir nustatyti skaidrias, depolitizuotas ir nuopelnais pagrįstas Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro ir specialiosios kovos su korupcija prokuratūros bei valstybinio tyrimų biuro vadovų atrankos procedūras, įskaitant patikimą tarnybinės etikos patikrą;

42.  apgailestauja dėl Aukščiausiosios Rados narių bandymų pulti ir menkinti kovos su korupcija institucijas, visų pirma bandymus atleisti Nacionalinio kovos su korupcija biuro direktorių, ir dėl neskaidraus specialiosios kovos su korupcija prokuratūros direktoriaus skyrimo proceso; pažymi, kad trūksta korupciją atskleidžiančių ir smerkiančių NVO aktyvistų ir žurnalistų apsaugos ir ragina veiksmingai įgyvendinti 2020 m. sausio mėn. įsigaliojusį naują teisės aktą dėl informatorių apsaugos;

43.  palankiai vertina 2020–2024 m. kovos su korupcija strategijos projektą ir tikisi, kad Aukščiausioji Rada netrukus patvirtins šią išsamią strategiją, palikdama visus projekte nustatytus esminius jos elementus; pripažįsta, kad vykdomas įvairių formų spaudimas ir sabotažas, taikomas kovos su korupcija institucijoms, kaip ženklas, kad su korupcija kovojama vis veiksmingiau ir sėkmingiau; primygtinai tvirtina, kad kovos su korupcija institucijos (Nacionalinis kovos su korupcija biuras, specialioji kovos su korupcija prokuratūra ir Aukščiausiasis kovos su korupcija teismas) privalo išlikti nepriklausomos, veiksmingos ir gauti tinkamų išteklių; giria 2019 m. gruodžio mėn. priimtą naują kovos su pinigų plovimu teisės aktą, kuriuo gerinamas verslo nuosavybės struktūrų skaidrumas Ukrainoje ir ženkliai patobulinama susijusi teisinė sistema;

44.  yra susirūpinęs dėl to, kad, deja, ne vieną kartą Ukrainos nacionalinio banko pirmininkui buvo daromas didelis nuolatinis politinis spaudimas ir bauginimo veiksmai, dėl kurių jis 2020 m. liepos mėn. atsistatydino; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas susilaikyti nuo politinio spaudimo nepriklausomoms ekonominėms institucijoms ir vykdymo užtikrinimo institucijoms ir užtikrinti, kad jų nepriklausomumas būtų išsaugotas kaip tinkamo rinkos veikimo ir vienodų sąlygų visiems ekonominės veiklos vykdytojams garantas;

45.  apgailestauja dėl to, kad teisminėmis institucijomis Ukrainoje vis dar mažiausiai pasitikima, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl jų būklės po 2019 m. spalio mėn. reformos, kurią vykdant buvo išardyta ir pertvarkyta Aukščiausioji teisėjų kvalifikacijos komisija ir sustabdytas teisėjų pakartotinio vertinimo ir įdarbinimo procesas, nors yra maždaug 2 000 laisvų teisėjų darbo vietų; apgailestauja dėl to, kad praeityje Aukščiausioji teisėjų kvalifikacijos komisija neatsižvelgė į Viešosios tarnybinės etikos tarybos nuomonę, jai atliekant pakartotinį teisėjų vertinimą, ir primygtinai ragina komisiją ateityje į tokią nuomonę atsižvelgti, kad laisvos darbo vietos žemesnės instancijos teismuose būtų užpildytos teisėjais, atitinkančiais etikos ir sąžiningumo standartus, visapusiškai laikantis Venecijos komisijos nuomonės Nr. 969/2019; primygtinai reikalauja kuo skubiau atkurti Aukščiausiąją teisėjų kvalifikacijos komisiją, remiantis Įstatymo Nr. 3711 pakeitimu ir laikantis 2020 m. kovo 11 d. Ukrainos Konstitucinio Teismo sprendimo Nr. 4-p/2020, ir taikant skaidrią atrankos procedūrą ir dalyvaujant tarptautiniams ekspertams įsteigti nepriklausomą Aukščiausiąją teisėjų kvalifikacijos komisiją; primygtinai sudaryti Aukščiausiajai teisėjų kvalifikacijos komisijai galimybes veiksmingai vykdyti naujų teisėjų atranką ir tikrinti pareigas einančius teisėjus, vadovaujantis pačios Aukščiausiosios teisėjų kvalifikacijos komisijos priimtomis taisyklėmis ir procedūromis ir jos įgaliojimais; reikalauja patikrinti nereformuotos Aukščiausios teisingumo tarybos tarnybinę etiką; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas tęsti ir spartinti teisminių institucijų reformą, kad nebūtų kenkiama naujai įsteigtų kovos su korupcija institucijų darbui, susilaikyti nuo politiškai motyvuotų teismo procesų ir teisminių institucijų naudojimo prieš politinius oponentus ir baigti kurti kovos su organizuotu nusikalstamumu teisinę sistemą;

46.  ragina Komisiją plėtoti turimas ir naujas priemones teisinės valstybės ir gero valdymo srityje, kad būtų galima stebėti ir įvertinti Ukrainos pažangą, visų pirma ES teisingumo rezultatų suvestinę ir teisinės valstybės mechanizmą, siekiant užtikrinti atidų vykdomų reformų tikrinimą ir galimybę deramai nustatyti bei ištaisyti galimus šių reformų trūkumus;

47.  teigiamai vertina 2019 m. rugsėjo mėn. pradėtą įgyvendinti generalinės prokuratūros reformą ir ragina užbaigus prokurorų atestaciją užtikrinti, kad visų lygmenų nauji prokurorai būtų atrenkami taikant skaidrią ir politiškai nešališką procedūrą; ragina Ukrainos valdžios institucijas stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir tobulinti teisės aktų sistemą, taip pat atsakingų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą;

48.  primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas susilaikyti nuo ankstesnės blogos praktikos nagrinėti politiniais motyvuotais pagrįstas teismo bylas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad politinių klausimų skirtumai turėtų būti sprendžiami ne teisme, o kompetentinguose politiniuose forumuose;

49.  yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija Ukrainą įtraukė į 2 kategorijos prioritetinių šalių sąrašą, o tai reiškia, kad nepakankamai ginamos intelektinės nuosavybės teisės ir nepakankamai užtikrinamas jų laikymasis; pabrėžia, kad reikia stiprinti muitinį tikrinimą ir muitinių infrastruktūrą siekiant efektyviau užkirsti kelią suklastotų produktų įvežimui į Ukrainą ir vežimui per ją; ragina Komisiją toliau padėti Ukrainai rengti naujų teisės aktų dėl intelektinės nuosavybės teisių projektus;

50.  ragina Ukrainos vyriausybę toliau tirti Ukrainos pajėgų įvykdytus nusikaltimus prieš aktyvistus Euromaidano protestų metu ir skubiai užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems ir jų šeimoms;

51.  primygtinai ragina Ukrainą ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;

52.  palankiai vertina Ukrainos baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais remiantis negautu sutikimu apibrėžiamas išžaginimas ir seksualinė prievarta, ir primygtinai ragina skubiai parengti metodiką, kaip tirti seksualinės prievartos nusikaltimus; apgailestauja, kad neturint tokios metodikos 2019 m. nebuvo pradėtos jokios baudžiamojo persekiojimo bylos dėl išžaginimo ar seksualinės prievartos remiantis negautu sutikimu;

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

53.  griežtai smerkia plataus masto ir nuolatinius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, pvz., saviraiškos, religijos ar tikėjimo ir asociacijų laisvės, taip pat teisės į taikius susirinkimus, pažeidimus, kuriuos vykdo Rusijos okupacinės pajėgos laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje ir Rusijos remiamos ginkluotos grupuotės vyriausybės nekontroliuojamose Donbaso teritorijose, įskaitant priverstinį ėmimą į karo tarnybą, priverstinį išsiuntimą, neteisėtą ir priverstinį pasų dalijimą, teisių į švietimą ir kalbų teisių ribojimą, savavališką sulaikymą, kankinimą ir kitas griežtas sulaikymo sąlygas, taip pat ribojamąsias priemones, pvz., vienašališką pasienio kontrolės punktų uždarymą, JT bei humanitarinių misijų neįsileidimą, kuris ypač kelia nerimą vykstant dabartinei pandemijai;

54.  primena, kad dėl karo Rytų Ukrainoje ir toliau kyla pavojus civilių gyvybei ir gerovei, ir pažymi, kad dėl 2020 m. liepos 27 d. įsigaliojusių paliaubų Rytų Ukrainoje 53 proc. sumažėjo saugumo incidentų ir sumažėjo civilių aukų; palankiai vertina 30 mln. EUR vertės programą „EU4ResilientRegions“, kuria siekiama stiprinti rytinės ir pietinės Ukrainos dalių atsparumą neigiamam vykstančio konflikto poveikiui, be kita ko, hibridinėms grėsmėms ir kitiems destabilizuojantiems veiksniams;

55.  tačiau yra labai susirūpinęs dėl prastėjančios humanitarinės padėties rytinėse teritorijose, kurių šiuo metu nevaldo Ukrainos vyriausybė, visų pirma atsižvelgiant į dabartinę nepaprastąją padėtį dėl COVID-19 pandemijos; primygtinai ragina de facto vietines valdžios institucijas priimti visas būtinas priemones, kad būtų užtikrinti pagrindiniai gyventojų poreikiai, įskaitant galimybę naudotis geros kokybės sveikatos priežiūros įstaigomis ir gauti gydymą, ir tuo tikslu visapusiškai bendradarbiauti su teisėta Ukrainos valdžia;

56.  pabrėžia, kad Rytų Ukrainoje daugiau kaip 3,5 milijono žmonių abiejose kontaktinės linijos pusėse vis dar yra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos ir apsaugos, ir neturi nuolatinio vandens ir susiduria su elektros energijos tiekimo pertrūkiais; pažymi, kad dabartinė COVID-19 pandemija padidino šių žmonių patiriamas problemas; ragina Komisiją, koordinuojant veiksmus su JT organais, dėti daugiau pastangų teikiant pagalbą per šią humanitarinę krizę, atsižvelgiant į Humanitarinių poreikių apžvalgą;

57.  apgailestauja dėl prastėjančios žmogaus teisių padėties Kryme nuo okupacijos pradžios Rusijai smarkiai apribojus susirinkimo, saviraiškos, asociacijų, teisės susipažinti su informacija ir religijos laisves; apgailestauja dėl diskriminacinės politikos, kurią save pasiskyrusios Rusijos valdžios institucijos taiko visų pirma Krymo totorių etninei mažumai, pažeidžia jų teises į nuosavybę, dėl vis stiprėjančio šios bendruomenės ir neteisėtai aneksijai besipriešinančių asmenų bauginimo, taikant priverstinį ėmimą į karo tarnybą, persekiojimą, kratas, sulaikymą ir priverstinius dingimus, taip pat jau minėtą šiame pusiasalyje vykdomą žodžio, asociacijų, religijos ir judėjimo laisvės ribojimą; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus Krymo pusiasalyje ir Rusijoje neteisėtai sulaikytus ir įkalintus Ukrainos piliečius, įskaitant Krymo totorių aktyvistus; be to, ragina Rusiją ištirti žiaurumus prieš Krymo totorius ir garantuoti bei užtikrinti Krymo totorių, ukrainiečių ir visų etninių ir religinių mažumų teisę palaikyti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, švietimą ir tapatybę;

58.  apgailestauja, kad Ukrainoje yra daugiau kaip 1,5 milijono šalies viduje perkeltų asmenų – ji yra devinta pasaulyje pagal didžiausią šalies viduje perkeltų asmenų skaičių; pažymi, kad visų pirma už tai yra atsakinga Rusijos Federacija ir jos nevalstybiniai subjektai; ragina Ukrainos valdžios institucijas dėti papildomas pastangas, kad sumažintų nuo konflikto nukentėjusių asmenų kančias, ir taikyti priemones, skirtas apsaugoti šalies viduje perkeltų asmenų teises; ragina Ukrainą suteikti šalies viduje perkeltiems asmenims visas pilietines ir politines teises ir laikytis tarptautinių standartų dėl elgesio su šalies viduje perkeltais asmenimis; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti ir užtikrinti teisę į Ukrainos pilietybę laikinai okupuotose teritorijose, be kita ko, supaprastinant pensijų gavimo, gimimo liudijimų vaikams išdavimo procedūras ir taip išvengiant pavojaus, kad šie asmenys liks be pilietybės ir pažeidžiami;

59.  primygtinai ragina ESBO specialiąją stebėsenos misiją Ukrainoje įgyvendinti savo įgaliojimus ir reguliariai keistis informacija su nuo persekiojimo nukentėjusiais asmenimis ir jo liudytojais, teisininkais, NVO ir žiniasklaidos atstovais, siekiant toliau vertinti padėtį laikinai okupuotose Krymo ir Ukrainos rytų teritorijose; prašo ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais skirti nuolatinį dėmesį žmogaus teisių padėčiai Krymo pusiasalyje ir vyriausybės nekontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose;

60.  pažymi, kad 2020 m. baigia galioti penkerių metų veiksmų planas Ukrainos nacionalinei žmogaus teisių strategijai įgyvendinti ir ragina išsamiai apžvelgti pagrindinius laimėjimus, prieš nustatant tikslus tolesniam veiksmų planui; atkreipia didelį dėmesį į Ukrainos vyriausybės paramą Krymo totoriams ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2020 m. rugsėjo mėn. Aukščiausiajai Radai pateiktame 2021 m. biudžeto projekte trūksta finansavimo Krymo totorių ir kitų tautybių asmenų, deportuotų iš Ukrainos teritorijos, grąžinimo ir apgyvendinimo programai; ragina Ukrainą priimti teisės aktus dėl čiabuvių Ukrainoje, dėl čiabuvių Krymo totorių statuso ir dėl Konstitucijos pakeitimo, siekiant pripažinti tautinės-teritorinės Krymo totorių tautos autonomiją Ukrainoje, ypač Kryme, kylančios iš neatskiriamos čiabuvių Krymo totorių tautos laisvo apsisprendimo teisės; primygtinai reikalauja, kad Ukrainos valdžios institucijas spręstų vienintelio televizijos kanalo Krymo totorių kalba, ATR, problemas ir pasiūlytų stabilų mechanizmą finansinei ir techninei paramai teikti, kad šis televizijos kanalas galėtų tęsti transliacijas Rusijos okupuotame Kryme; palankiai vertina Ukrainos iniciatyvą parengti strategiją dėl Krymo totorių kalbos vystymo ir populiarinimo laikotarpiu iki 2032 m.;

61.  ragina EIVT ir Komisiją skubiai pradėti taikyti ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, (S. Magnitskio akto Europos variantą), kad būtų galima taikyti sankcijas asmenims ir įmonėms, susijusiems su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, ypač daug dėmesio skiriant padėčiai laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Kryme ir Donecko bei Luhansko regionų dalyse, taip pat taikyti sankcijas asmenims, atsakingiems už kitas nusikalstamas veikas, įskaitant korupciją; ragina Ukrainą sekti pavyzdžiu ir sukurti tokio akto Ukrainos variantą;

62.  atkreipia dėmesį į įstatymą, kuriuo remiamas ukrainiečių kalbos, kaip valstybinės kalbos, vartojimas ir prašo Ukrainos valdžios institucijų šį įstatymą įgyvendinti visapusiškai laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir vadovaujantis Venecijos komisijos nuomonėje Nr. 960/2019 pateiktomis rekomendacijomis, t. y. gerbiant bendruomenių teisę plėtoti ir visapusiškai vartoto savo kalbą ir atsižvelgti į tautines mažumas, jų kalbą ir jų teises į švietimą, tai vykdant apdairiai ir subalansuotai;

63.  ragina Ukrainą suteikti Oficialiosios kalbos apsaugos komisarui arba bet kokiai kitai tuo pat tikslu įsteigtai institucijai įgaliojimus stebėti, kaip laikomasi teisinių nuostatų dėl mažumų kalbų ir čiabuvių kalbų vartojimo;

64.  remia tikėjimo laisvę, nuomonės ir išraiškos laisvę ir pabrėžia, kad svarbu garantuoti vienodas galimybes susipažinti su informacija visoms tautinėms, etninėms ir kalbinėms mažumoms, nes tai yra labai svarbu demokratijai; smerkia neapykantą kurstančias kalbas ir diskriminaciją dėl etninės kilmės ar kalbos, taip pat melagingas naujienas ir dezinformaciją, nukreiptą prieš tautines, etnines ir kalbines mažumas;

65.  atkreipia dėmesį į priemones, kurios yra būtinos siekiant sustiprinti mažumų teisių infrastruktūrą ir sustiprinti pasitikėjimą, kad mažumų teisės bus apsaugotos įstatymuose ir praktikoje; atkreipia dėmes į tai, kad tokios priemonės turėtų apimti stipresnę teisinę apsaugą, didesnį institucijų dėmesį mažumų problemoms, taip pat stipresnių ir nuolatinių konsultacijos mechanizmų sukūrimą; reiškia susirūpinimą, kad Ukrainos valdžios institucijos nesiima tinkamų veiksmų kovojant su mažumų grupių diskriminaciją ir prieš juos nenukreiptomis neapykantą kurstančiomis kalbomis, visų pirma prieš romų bendruomenę, smurtą rasiniu pagrindu ir netolerancijos apraiškas; ragina Ukrainą stiprinti Holokausto aukų atminimą prisijungiant prie Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso (IHRA) ir patvirtinant bei taikant IHRA antisemitizmo apibrėžtį; be to, ragina Ukrainą toliau atminti totalitarizmo aukas; ragina Komisiją pakviesti Ukrainą dalyvauti programoje „Europa piliečiams“;

66.  skatina Europos politinių fondų darbą auginant naują politinių lyderių kartą Ukrainoje;

67.  ragina stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su bažnyčiomis ir religinėmis bendruomenėmis bei organizacijomis tokiose srityse kaip taikos kūrimas ir susitaikymas, pasitikėjimo teisinga ir laisva visuomene stiprinimas, taip pat švietimo, sveikatos priežiūros ir pagrindinių socialinių paslaugų srityse;

Žiniasklaidos aplinka

68.  pažymi reformų pastangas žiniasklaidos srityje; pabrėžia, kad šia reforma visų pirma turėtų būti užtikrintas reguliavimo institucijos nepriklausomumas, nešališkumas ir atskaitomybė, žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas ir vienodos sąlygos žiniasklaidos priemonėms užtikrinant sąžiningą konkurenciją rinkoje; yra susirūpinęs dėl planų suteikti reguliavimo institucijai naujus ir plačius įgaliojimus, dėl kurių galėtų nukentėti žiniasklaidos laisvė ir interneto bei spaudos žiniasklaidos turinys; kovos su dezinformacija teisės akto projekto atžvilgiu pabrėžia, kad priėmus tokį teisės akto projektą, valstybė galėtų plačiai kištis į žiniasklaidos turinį ir žurnalistų veiklą, todėl nukentėtų žiniasklaidos laisvė ir tai nebūtų veiksminga kovojant su dezinformacija; primygtinai ragina surengti platesnes konsultacijas su žiniasklaidos bendruomene ir susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų išvengta pavojaus saviraiškos laisvei;

69.  susirūpinęs pažymi, kad televizinės žiniasklaidos rinka Ukrainoje, nors ir yra pliuralistinė, bet vis dar pasižymi per didele oligarchų įtaka; primygtinai ragina Ukrainą skatinti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą ir stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą; pabrėžia tvaraus visuomeninio transliuotojo ir nepriklausomos žiniasklaidos reguliavimo institucijos bei pilietinės visuomenės svarbą, stiprinant atsparumą dezinformacijai ir kitiems destabilizuojantiems veiksniams; ragina Aukščiausiąją Radą ir vyriausybę laikytis valstybės įsipareigojimų visuomeninio transliuotojo atžvilgiu ir užtikrinti finansinę ir politinę paramą tolesniam jo modernizavimui, nepriklausomumui ir pajėgumui vykdyti tiriamąją žurnalistiką;

70.  pakartoja, kad ES turi toliau padėti Ukrainai atremti hibridines grėsmes ir kovoti su dezinformacija ir melagingomis naujienomis, be kita ko, stiprinant nepriklausomą žiniasklaidą, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir strateginę komunikaciją, kad būtų sustiprintas Ukrainos atsparumas; palankia vertina pranešimą apie pradedamą ES ir Ukrainos dialogą kibernetikos klausimais;

71.  reiškia susirūpinimą dėl prastėjančios žiniasklaidos atstovų, visų pirma tiriamosios žurnalistikos atstovų, pranešančių apie korupcijos ir sukčiavimo atvejus, darbo aplinkos; smerkia bet kokius veiksmus, kuriais ribojamas žurnalistų darbas, be kita ko, ribojama galimybė susipažinti su informacija, baudžiamosios veikos tyrimais, daromas spaudimas atskleisti šaltinius ir skatinamos neapykantą kurstančios kalbos, visų pirma nukreiptos prieš nepriklausomą žiniasklaidą; yra susirūpinęs, kad Aukščiausiosios Rados nariai tapo tikslingų dezinformacijos kampanijų aukomis ar netgi sąmoningai padėjo jas platinti, kaip teigiama neseniai atliktame Ukrainos tiriamosios žurnalistikos platformos tyrime;

72.  apgailestauja dėl daugybės žurnalistų ir pilietinių teisių aktyvistų patirtų išpuolių, užregistruotų 2017–2019 m.; ragina Ukrainos valdžios institucijas vykdyti baudžiamąjį nusikalstamos veikos vykdytojų persekiojimą, taip pat užtikrintini žiniasklaidos darbuotojų ir žurnalistų saugumą, ir primygtinai ragina reguliuojant žiniasklaidą taikyti proporcingą požiūrį;

73.  apgailestauja dėl to, kad šalies politinė aplinka pablogėjo, nes politiniais tikslais plačiai naudojamasi bauginimu, neapykantos retorika ir politiniu spaudimu; primygtinai ragina valdžios institucijas griežtai pasmerkti ir uždrausti ekstremistinių ir neapykantą skatinančių grupių bei interneto svetainių, pvz., „Myrotvorets“, kurios skatina įtampą visuomenėje ir piktnaudžiauja šimtų žmonių, įskaitant žurnalistus, politikus ir mažumų grupių narius, asmens duomenimis, veiklą;

74.  primygtinai ragina Ukrainoje kurti demokratinę, nepriklausomą, pliuralistinę ir subalansuotą žiniasklaidą, kad žiniasklaidos kanalai nebebūtų persekiojami politiniais tikslais, be kita ko, panaikinant jų licencijas, ir kad būtų užtikrinta vietos žurnalistų, nuomonių formuotojų ir kitaip manančių asmenų apsauga, būtų leidžiama nediskriminuojamai susipažinti su internete ir ne internete esančia informacija ir suteikiama galimybė prasmingai dalyvauti visuomenei, ir būtų užtikrinamos ir garantuojamos žmogaus ir pilietinės teisės; pabrėžia, kad žurnalistams, žmogaus teisių gynėjams ir advokatams turėtų būti leidžiama dirbti nepriklausomai, be nederamo kišimosi į jų veiklą ir bauginimo; palankiai vertina Ukrainos žmogaus teisių organizacijų ir Krymo prokuroro, kuris, laikinai dirba iš žemyninės Ukrainos, registruoja žmogaus teisių pažeidimus ir smurtą, darbą; primygtinai reikalauja ištirti visus žmogaus teisių pažeidimus ir nusikalstamos veikos vykdytojus patraukti atsakomybėn;

Lyčių lygybė ir LGBTI asmenų teisės

75.  pabrėžia, kad lyčių lygybė yra pagrindinė tvaraus ir įtraukaus vystymosi sąlyga; primygtinai ragina Ukrainos vyriausybę ir valdžios institucijas įgyvendinti priemones, kad labiau pagerintų moterų atstovavimą ir lygias sąlygas visais politinio ir socialinio gyvenimo lygmenimis, taip pat kovoti su smurtu dėl lyties; rašo, kad Komisija ir EIVT integruotų lyčių lygybės aspektą į visas politikos sritis, finansinę paramą Ukrainai, programas ir veiklą, susijusią su Ukraina, visų pirma skirtą sušvelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį, nes moterys, įskaitant verslu užsiimančias moteris, priskiriamos prie didžiausią izoliacijos poveikį patyrusių asmenų;

76.  smerkia smurtinius išpuolius ir neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI asmenis ir ragina Ukrainos teisėsaugos institucijas veiksmingai ištirti šiuos išpuolius; primygtinai ragina Ukrainą parengti ir veiksmingai įgyvendinti išsamius antrinės teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama tikėjimo laisvė, kovojama su nuolatine LGBTI asmenų, feminizmo aktyvistų, neįgaliųjų ir mažumų diskriminacija, ir stiprinama jų teisių apsauga; ragina vyriausybę ir visus politikos veikėjus dėti pastangas, kad būtų sukurta įtrauki ir tolerantiška visuomenė;

77.  apgailestauja, kad baudžiamojo kodekso 161 straipsnyje vis dar nėra numatyta bausmė už neapykantos kurstymą arba smurtą dėl seksualinės orientacijos arba lytinės tapatybės ir kad šie pagrindai nėra nurodyti kaip sunkesnės nusikalstamos veikos formos ir jų nėra prie bendrųjų nuostatų dėl sunkinančių aplinkybių pagal 67 straipsnio 1 dalies 3 punktą; primena, kad vyriausybės veiksmų plane dėl nacionalinės žmogaus teisių strategijos įgyvendinimo buvo numatyta į baudžiamojo kodekso 67 straipsnį į traukti seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindus kaip sunkinančias aplinkybes; primena Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija rekomendacijas ir ragina Ukrainą atitinkamai pakeisti baudžiamąjį kodeksą;

Prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas, visuomenės sveikata, užimtumo ir socialiniai reikalai, darbuotojų judumas

78.  pabrėžia, kad Ukraina yra svarbi Sąjungos geopolitinė, geostrateginė ir prekybos partnerė; teigiamai vertina tai, kad labai išaugo ES ir Ukrainos prekybos srautas, dėl to Sąjunga šiuo metu yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė; tačiau apgailestauja dėl palyginti mažo į šalį ateinančių tiesioginių užsienio investicijų kiekio;

79.  palankiai vertina nuolatinius teigiamus rezultatus, pasiektus 2019 m. dvišalių prekybos ir ekonominių santykių srityje: Ukrainos importas išaugo 12,3 proc., o eksportas – 9,7 proc. ir sudarė iš viso 43,3 mlrd. EUR; pažymi, kad ES ir Ukrainos prekybos apimtis išaugo 49 proc. ir kad ES yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė – 2019 m. prekyba su ja sudarė 40 proc. Ukrainos prekybos, o Ukraina yra 18-a pagal apimtį ES prekybos partnerė ir prekyba su ja sudaro 1,1 proc. visos ES prekybos; pažymi, kad Ukrainos prekybos su ES deficitas padidėjo iki 5,1 mlrd. EUR;

80.  ragina abi šalis intensyviau bendradarbiauti dvišaliu lygmeniu, taip pat tarptautiniuose forumuose sprendžiant COVID-19 sukeltas problemas, visų pirma užtikrinant, kad tiekimo grandinės būtų atsparesnės ir įvairesnės, taip pat bendradarbiauti siekiant spręsti protekcionistinių tendencijų klausimus; pažymi, kad ES tikslas užtikrinti atvirą strateginį savarankiškumą galėtų sukurti galimybių dar glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis;

81.  ragina Komisiją remti Ukrainą nustatant sritis, kuriose būtų galima toliau skatinti ekonomikos įvairinimą, ir joms teikti prioritetą vykdant visapusiško IVLPE įgyvendinimo procesą;

82.  pakartoja, kad laipsniška Ukrainos integracija į ES vidaus rinką, kaip numatyta asociacijos susitarime, yra vienas iš pagrindinių asociacijos tikslų, ir šiuo atžvilgiu remia sąlygų tvirtesniems Ukrainos ir ES ekonominiams ir prekybiniams ryšiams sudarymą bei platesnį įstatymų suderinimo procesą, su sąlyga, kad bus visapusiškai įgyvendintas išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas ir bus laikomasi atitinkamų teisinių, ekonominių ir techninių reglamentų ir standartų;

83.  pažymi, kad buvo pristatyta nemažai reformų, kuriomis siekiama panaikinti ekonomikos reguliavimą, užtikrinti didesnį viešųjų finansų skaidrumą ir patobulinti reglamentus, susijusius su koncesijomis ir viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, suteikiant naujų galimybių ir vietos, ir užsienio investuotojams;

84.  vis dėlto pažymi, kad šalyje nebuvo pasiekta oligarchų panaikinimo pastebimo poveikio, nes oligarchai vis dar daro didelį poveikį Ukrainos ekonomikai ir politikai, visų pirma žiniasklaidos nuosavybės atžvilgiu, ir įtakai teisminėms institucijoms ir teisėsaugos sistemai; mano, kad aiškių ir visiems vienodų taisyklių nustatymas ekonomikoje ir politikoje gali būti veiksmingas būdas de facto sumažinti neoficialią mažos turtingiausių verslininkų grupės įtaką valstybės veikimui, įskaitant teisės aktams, ir todėl ragina Ukrainos valdžios institucijas paspartinti deoligarchizacijos procesą;

85.  be to, apgailestauja dėl padidėjusio valstybės valdomų įmonių skaičiaus ir primygtinai ragina Ukrainą toliau daryti pažangą valstybės valdomų įmonių privatizavimo srityje, kad būtų modernizuota ir geriau veiktų jos ekonomika ir būtų išvengta oligarchijos; pabrėžia būtinybę atnaujinti Ukrainos įsipareigojimą kovoti su įtvirtintos teisės įtaka, kurios nepaisant gali būti labai pakenkta jau įvykdytų reformų rezultatams ir Ukrainos paramos priemonėms;

86.  ragina Ukrainą ir ES stiprinti bendradarbiavimą dėl tolesnio dvišalės prekybos liberalizavimo, įskaitant susitarimo dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo sudarymą, taip pat bendradarbiavimą dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių ir muitinių; be to, ragina stiprinti ES ir Ukrainos sektorių bendradarbiavimą švietimo ir mokslinių tyrimų, inovacijų, IRT ir skaitmeninimo, taip pat žaliųjų technologijų srityse, siekiant dalytis praktine patirtimi ir geriausia praktika; be to, ragina stiprinti Ukrainos bendradarbiavimą ir laipsniškai diferencijuotą sektorinę integraciją, neskaitant kitų sričių, energetikos sąjungoje, Transporto bendrijoje ir bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

87.  ragina Ukrainos valdžios institucijas atverti šalies aviacijos rinką Europos bendrovėms, įskaitant pigių skrydžių bendroves, ir pritaria tam, kad kuo skubiau būtų pasirašytas susitarimas dėl bendrosios aviacijos erdvės;

88.  palankiai vertina Ukrainos ir ES bendradarbiavimo skaitmeninėje srityje pažangą ir ragina toliau stiprinti tokį bendradarbiavimą, kuriuo siekiama užtikrinti abipuses galimybes vidaus rinkose, be kita ko, kituose abiem šalims rūpimuose sektoriuose; pabrėžia, kokie svarbūs veiksmai, kurių imtasi siekiant skaitmeninės pertvarkos ir e. valdžios, taip pat pažangą priderinant Ukrainos teisės aktus su prie ES teisės aktų dėl elektroninių patikimumo užtikrinimo paslaugų ir elektroninių komunikacijų; ragina Komisiją toliau remti Ukrainos pastangas, susijusias su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informaciniu raštingumu, e.valdžia ir skaitmenine ekonomika, kad būtų prisitaikyta prie dabartinio skaitmeninio amžiaus ir palaipsniui integruotasi į ES bendrąją skaitmeninę rinką, taip pat išsiaiškinti būdus, kaip sumažinti tarptinklinio ryšio tarp ES ir Ukrainos mokesčius; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į naują 25 mln. EUR ES programą, kuria remiamas e. valdymas ir skaitmeninė ekonomika Ukrainoje; ragina išplėsti bendrą mokėjimų eurais erdvę įtraukiant į ją Ukrainą, kai bus įvykdyti visi techniniai ir teisiniai reikalavimai;

89.  ragina Komisiją ir EIVT atlikti patikimą Donbaso regiono poreikių vertinimą, kad būtų galima parengti jo socialinio ir ekonominio atkūrimo strategiją, ir siūlo sukurti atitinkamą tarptautinę programą Donbaso atkūrimui;

90.  ragina Ukrainos valdžios institucijas tęsti visuomenės sveikatos sistemos reformas, visų pirma atsižvelgiant į žlugdantį COVID-19 pandemijos poveikį, kurį patyrė Ukrainos sveikatos sistema; pažymi, kad, UNICEF teigimu, COVID-19 ne tik nulėmė visuomenės sveikatos priežiūros krizę, bet ir socialinę ekonominę krizę, dėl kurios skurdo lygis Ukrainoje gali padidėti nuo 27,2 proc. iki 43,6 proc. ar net iki 50,8 proc., todėl ragina Ukrainos vyriausybę įgyvendinti visapusiškas socialinės apsaugos priemones, kad būtų sušvelnintas COVID-19 poveikis;

91.  palankiai vertina tai, kad Ukraina prisijungė prie ES sveikatos saugumo komiteto ir skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos, kad dalyvautų visai Europai koordinuojant atsako į COVID-19 pandemiją veiksmus visuomenės sveikatos srityje; primygtinai ragina Komisiją, ES valstybes nares ir Ukrainą sustiprinti bendradarbiavimą visuomenės sveikatos atsparumo srityje, keistis geriausia patirtimi ir dirbti kartu su pilietine visuomene kuriant labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms skirtas epidemijų valdymo strategijas; primygtinai ragina Komisiją padėti Ukrainos vyriausybei gauti COVID-19 vakcinų;

92.  ragina Ukrainos vyriausybę užtikrinti, kad reaguojant į COVID-19 visos įvestos ribojamosios priemonės turėtų teisinį pagrindą ir būtų proporcingos siekiui apsaugoti visuomenės sveikatą ir gyvybes (remiantis mokslinėmis konsultacijomis), būtų nuolat peržiūrimos ir panaikinamos, kai bus nebereikalingos, taip pat, kad būtų taikomos nediskriminuojant; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad pažeidžiamos ir marginalizuotos grupės neproporcingai nenukentėtų reaguojant į COVID-19, ir ragina imtis priemonių dėl šios jau esamos nelygybės;

93.  primygtinai ragina Ukrainą kovoti su įsigalėjusiu kronizmu ir korupcija, kuri vis dar pastebima jos sveikatos priežiūros sektoriuje ir visų pirma Sveikatos ministerijoje, ir veiksmingai tirti visą korupcinę veiklą, visų pirma bandymus siaučiant pandemijai įsigyti medicininės įrangos ir vakcinų nuo COVID-19 už neproporcingai didelę kainą;

94.  pripažįsta gerą Ukrainos nacionalinės sveikatos tarnybos darbą sukuriant skaidrią sistemą, kurios užduotis – finansuoti pacientams teikiamas konkrečias gydymo paslaugas; ragina Sveikatos ministeriją remti Ukrainos nacionalinės sveikatos tarnybos darbą;

95.  teigiamai vertina pažangą reglamentavimo derinimo su ES acquis srityje ir tai, kad 2019 m. lapkričio mėn. buvo priimta sanitarijos ir fitosanitarijos strategija, įskaitant daugiau kaip 200 Sąjungos norminių aktų, kurie turi būti įgyvendinti Ukrainos teisėje;

96.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į nepakankamą pažangą derinant nuostatas su ES gyvūnų gerovės standartais;

97.  teigiamai vertina tai, kad 2020 m. kovo mėn. priimtas įstatymas dėl žemės ūkio paskirties žemės pajamų, kuriuo turėtų būti paskatintas milžiniškas Ukrainos potencialas žemės ūkio sektoriuje, ir kad 2020 m. gegužės mėn. priimtas įstatymas dėl tam tikrų bankų veiklos reguliavimo priemonių tobulinimo, kuriuo sustiprinama bankų sistema ir užkertamas kelias tam, kad bankas „PrivatBank“ būtų grąžintas jo ankstesniems savininkams;

98.  teigiamai vertina tai, kad Ukraina prisijungė prie daugiašalio laikinojo susitarimo dėl apeliacinio arbitražo, taip padėdama įveikti dėl Apeliacinio komiteto paralyžiaus susidariusią aklavietę ir užtikrinti, kad Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės galėtų pasinaudoti dviejų etapų ginčų sprendimo sistema PPO tol, kol Apeliacinis komitetas vėl pradės veikti;

99.  ragina Ukrainą laikytis būsimų arbitražo kolegijos sprendimų dėl moratoriumo dėl neapdorotos medienos eksporto, kartu užtikrinant privalomą išsamų patikrinimą visoje miškų ūkio prekių vertės grandinėje ir gerinant miškų sektoriaus valdymą;

100.  susirūpinęs pažymi, kad Ukraina neseniai pradėjo du apsaugos priemonių tyrimus dėl azoto ir kompleksinių trąšų importo iš ES; pripažįsta, kad Ukraina paskutinę minutę nusprendė nutraukti abu apsaugos priemonių tyrimus, nors planuojami kiti apsaugos priemonių tyrimai; įspėja, kad dėl panašių veiksmų galėtų būti pakenkta abiejų šalių tarpusavio pasitikėjimui;

101.  primena, kad paukštiena yra jautrus importui produktas ES; pripažįsta, kad buvo rastas sprendimas dėl kitų paukštienos dalių eksporto iš dalies pakeičiant prekybos lengvatas paukštienai ir paukštienos pusgaminiams ir taip panaikinant susitarimo spragą; ragina Ukrainą susilaikyti nuo panašios praktikos ir sąžiningai visapusiškai laikytis visų IVLPE nuostatų ir jas įgyvendinti; ragina Komisiją vykdyti nuodugnią IVLPE įgyvendinimo stebėseną ir taikyti visas turimas priemones siekiant panaikinti bet kokią rinką iškreipiančią praktiką ir galimą naudojimąsi teisinėmis spragomis;

102.  primygtinai ragina spręsti kaimo ir miesto atotrūkio problemą Ukrainoje taikant veiksmingas finansines ir technines paskatas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, smulkiesiems ūkininkams ir šeimos įmonėms kaimo ir priemiesčių vietovėse, taip pat gerinant žmogiškuosius ryšius ir infrastruktūrą tarp miestų ir kaimo vietovių, siekiant skatinti socialinę sanglaudą;

103.  palankiai vertina MVĮ skirtos IVLPE priemonės rezultatus gerinant galimybes gauti finansavimą ir atveriant prekybos galimybes; pabrėžia, kad tinkama informavimo kampanija galėtų padėti MVĮ labiau pasinaudoti IVLPE teikiamomis galimybėmis;

104.  ragina Komisiją teikti techninę paramą regioniniams užimtumo centrams siekiant skatinti užimtumą, remti jaunimą ir darnaus ekonominio vystymosi programas, kuriomis pirmenybė teikiama socialiniam verslumui, ir investuoti į juos, taip pat daugiausia dėmesio skirti jaunimui iš kaimo vietovių, siekiant stiprinti švietimo sistemą atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, kad būtų apsaugoti pažeidžiamiausi asmenys ir užkirstas kelias socialinių ir ekonominių galimybių trūkumui;

105.  ragina Komisiją stebėti IVLPE poveikį darbo ir asociacijų laisvės teisėms, kai tai susiję su prekyba su ES; ragina Ukrainos vyriausybę taip pat sutelkti dėmesį į prekybos ir darnaus vystymosi socialinį aspektą ir atidžiai stebėti išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo ekonominį ir socialinį poveikį; ragina Ukrainos vyriausybę laikytis darbo standartų ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas; ragina Ukrainos vyriausybę toliau derinti darbo standartus su ES darbo standartais, visų pirma susirinkimų laisvės ir socialinio dialogo atžvilgiu; palankiai vertina iniciatyvą dėl darbo jėgos reformos, bet pabrėžia, kad būtinos plačios konsultacijos su profesinėmis sąjungomis ir pilietine visuomene ir rekomenduoja pasinaudoti TDO patirtimi šiuo klausimu;

106.  ragina Komisiją užtikrinti, kad profesinės sąjungos ir visa pilietinės visuomenės įvairovė dalyvautų stebint, kaip įgyvendinamas asociacijos susitarimas; ragina Ukrainos vyriausybę ir Komisiją remti NVO, kurios tiria IVLPS pažeidimus, visų pirma socialinėje srityje;

107.  ragina Ukrainos vyriausybę sukurti paskatų ir sankcijų sistemą kovai su neabejotinai dideliu skaičiumi darbo vietų neoficialaus užimtumo sektoriuje;

108.  pripažįsta padidėjusį darbo jėgos judėjimą tarp Ukrainos ir ES, emigracijos lygiui pasiekus apie 2,2–2,7 milijono asmenų, kuris, prilygsta 13–16 proc. visos Ukrainos darbo jėgos, viena vertus, padeda sumažinti darbo jėgos pasiūlą Ukrainoje ir prisideda prie tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumo, ir kita vertus, yra vienas iš veiksnių, kurie skatina šalyje likusių darbuotojų darbo užmokesčio didėjimą ir yra emigrantų perlaidų į šalį šaltinis, kuris turi pastebimą įtaką Ukrainos ekonomikai ir šios piniginės įplaukos atitinka daugiau kaip 8 proc. BVP; ragina papildomai išanalizuoti po 2014 m. kilusios darbo emigrantų bangos ekonominę ir socialinę naudą bei poveikį Ukrainos ir valstybių narių ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemoms; pabrėžia, kad yra būtina matyti, kaip vyriausybė siekia sukurti tokią darbo aplinką, kuri užtikrintų deramas darbo sąlygas Ukrainos įmonių darbuotojams, įskaitant darbuotojų sveikatą ir saugą, oficialias darbo vietas su valstybiniu socialiniu draudimu, laiku ir visą išmokamą atlyginimą, teisę stoti į profesinę sąjungą ir turėti atstovaujamus interesus, taip pat prasmingas kolektyvines derybas siekiant teisiškai privalomų kolektyvinių sutarčių; pakartoja, kad būtina spręsti protų nutekėjimo Ukrainoje problemą skatinant kokybiškas ir įtraukias švietimo ir mokymo programas ir kuriant darbo galimybes, kad jaunimui ir jo vietos bendruomenių šeimoms būtų suteiktos socialinės ir ekonominės perspektyvos;

109.  palankiai vertina ir ragina toliau plėtoti ES finansuojamų programų paramą, teikiamą Ukrainos profesinio ugdymo sistemos modernizavimui („EU4Skills: Better Skills for Modern Ukraine“) ir verslo aplinkos modernizavimui, nes ji yra labai svarbi potencialiems sugrįžusiems užsienio kovotojams ir šalies verslininkams (kova su korupcija, MVĮ parama, mokesčių ir muitų reforma ir kt.), tiek teikiant dotacijas sektoriams, tiek nustatant sąlygas ES makrofinansavimo paramos programose;

110.  ragina Asociacijos tarybą pirmenybę teikti tarptautinių darbo standartų ir ES teisės aktų ir praktikos socialinės politikos, užimtumo ir darbo jėgos, kolektyvinių derybų reglamentų, socialinio dialogo, kovos su lyčių nelygybe ir darbo teisės aktų reformos srityse įgyvendinimui, kad būtų užtikrinta socialinių partnerių interesų pusiausvyra ir būtų apsaugotos darbuotojų teisės, laikantis asociacijos susitarimo (419–421 ir 424 straipsnių) nuostatų ir atitinkamų TDO konvencijų (81, 87, 98, 117, 122, 129, 144, 154 ir 173); primena Ukrainos vyriausybei, kad dedant pastangas pagerinti verslo aplinką siekiant pritraukti tiesiogines investicijas ir skatinti ekonomikos augimą, negali nukentėti darbuotojų teisės ir jų darbo sąlygos; ragina Ukrainos vyriausybę sistemingai siekti socialinio dialogo ir institucinėmis priemonėmis jį remti, taip pat dėti pastangas, kad Nacionalinė trišalė socialinių ir ekonominių reikalų taryba būtų veiksminga socialinio dialogo priemonė;

111.  susirūpinęs pažymi, kad profesinių sąjungų galimybė pasinaudoti savo teisėmis Ukrainoje yra ribota, nes teisės aktai yra netobuli ir neaiškūs;

Energetika, aplinka ir klimato kaita

112.  teigiamai vertina tai, kad 2019 m. užbaigtas įmonės „Naftohaz“ atskyrimas ir sukurtas teisiškai nepriklausomas dujų perdavimo sistemos operatorius, kuris atitinka trečiąjį ES energetikos dokumentų rinkinį; tačiau ragina Ukrainos valdžios institucijas stiprinti nepriklausomo dujų perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumą nuo „Naftohaz“; palankiai vertina liberalizavimą ir konkurencingos dujų rinkos atvėrimą namų ūkiams; tačiau apgailestauja dėl naujausių išpuolių prieš „Naftohaz“ vadovybę, įskaitant įmonės stebėtojų tarybą, kurie kenkia jos nepriklausomumui ir iki šiol šioje srityje reformomis pasiektai pažangai;

113.  pabrėžia Ukrainos, kaip strateginės dujų tranzito šalies, vaidmenį ir būtinybę modernizuoti šalies dujų perdavimo sistemą, taip pat jos integracijos į ES energijos rinką svarbą, veiksmingai įgyvendinus atnaujintą Asociacijos susitarimo XXVII priedą; palankiai vertina tai, kad tarpininkaujant Europos Sąjungai pasirašyta ilgalaikė dujų tranzito sutartis; reiškia susirūpinimą dėl tiesiamo vamzdyno „Nord Stream 2“ ir primena apie su juo susijusius ilgalaikius esminius politinius, ekonominius ir saugumo pavojus; pažymi, kad dujotiekis stiprina ES priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo, kelia grėsmę ES vidaus rinkai, neatitinka ES energetikos politikos ar jos strateginių interesų ir gali turėti neigiamų padarinių karo draskomai Ukrainai; todėl, atsižvelgdamas į ankstesnę poziciją, ragina visas suinteresuotąsias šalis, visų pirma valstybes nares ir Europą, pasinaudoti esamomis teisinėmis sąlygomis siekiant sustabdyti projektą;

114.  prašo Komisijos patikrinti, kaip Ukraina laikosi Europos Sąjungos acquis energetikos srityje, siekiant toliau integruoti energijos rinkas; visiškai palaiko Ukrainos integraciją į Europos žemyninį elektros energijos tinklą (ENTSO-E); primygtinai ragina Ukrainą gerinti tarptautinių (pvz., Komisijos, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos investicijų banko, Pasaulio banko, KfW, ENTSO-E ir Energijos bendrijos) ir Ukrainos institucijų, remiančių Ukrainos energetikos sektorių, politikos ir veiksmų koordinavimą;

115.  smerkia Rusijos vykdomą dujų gavybą Ukrainos šleife Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir nurodo, kad ES nepripažįsta Rusijos Federacijos įvykdytos dujų laukų Azovo jūroje konfiskacijos ir turėtų remti Ukrainos valdžios institucijų teisinius veiksmus šiai neteisėtai dujų gavybai sustabdyti;

116.  apgailestauja dėl to, kad nauja didmeninė elektros energijos rinka, kuri Ukrainoje pradėjo veikti 2019 m. liepos mėn., pagal ES standartus vis dar yra nekonkurencinga; todėl primygtinai ragina Ukrainą užbaigti savo reformą ir pagerinti atitikties ES teisei lygį, visų pirma padidinant „Ukrenerho“ nepriklausomumą ir vengiant kryžminio subsidijavimo; ragina Ukrainą patobulinti savo turimas elektrines, kad jos atitiktų griežtus Europos aplinkos apsaugos ir saugumo standartus;

117.  palankiai vertina Ukrainos Vyriausybės poziciją laikytis Energijos bendrijoje prisiimto įsipareigojimo laikytis taikytinos ES teisės, įskaitant aplinkos ir saugos politiką, ir taip neleisti importuoti elektros energijos iš kaimyninių šalių jėgainių, kurios statomos nesilaikant tarptautinių konvencijų reikalavimų ir aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos ir saugos standartų;

118.  apgailestauja dėl to, kad Ukrainos energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos sektorius dar nevykdo savo įsipareigojimų investuotojams ir kad dėl vėluojančių mokėjimų elektros iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojams kyla grėsmė tolesniam švarios energijos išteklių plėtojimui Ukrainoje;

119.  primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas nedelsiant užbaigti branduolinių elektrinių modernizavimo darbus ir ištirti šių procesų vėlavimus, visų pirma Zaporožės branduolinės elektrinės tobulinimo darbų;

120.  pabrėžia, kad šiame regione svarbu stiprinti bendradarbiavimą infrastruktūros srityje, toliau įvairinti Ukrainos energijos tiekimo šaltinius, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir Ukrainos energetikos sektoriaus junglumą, kartu užtikrinant aplinkosauginį tvarumą; pažymi, kad remiant ir skatinant Rytų partnerystės šalių tarpusavio prekybą regione taip pat bus sukurta naujų ekonominių galimybių, be kita ko, MVĮ;

121.  teigiamai vertina tai, kad 2019 m. vasario mėn. Ukrainos vyriausybė priėmė valstybės aplinkos politikos iki 2030 m. strategiją ir nacionalinį atliekų tvarkymo planą, poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo įstatymus ir įstatymus, priimtus klimato politikos srityje; primygtinai ragina Ukrainą aktyviau dalyvauti kovoje su klimato kaita, įgyvendinant savo klimato kaitos politiką, integruojant klimato kaitos aspektą į visas politikos sprendimų priėmimo sritis ir taip pat dėti daugiau pastangų dėl nacionalinių įsipareigojimų, susijusių su 2015 m. Paryžiaus susitarimu;

122.  primygtinai ragina Ukrainą kovoti su neteisėta medienos ruoša, vadovaujantis tvarus miškų tvarkymo ir aplinkosaugos standartų, ir imtis veiksmų siekiant nutraukti žalą aplinkai, daromą dėl neteisėto ir netvaraus gamtos išteklių naudojimo, pvz., neteisėtos medienos ruošos pirmykščiuose Karpatų miškuose, nes tai yra pagrindinė potvynių šiame regione priežastis; ragina ES padėti užkirsti kelią neteisėtai medienos ruošai, susijusiai su neteisėtu Svydovecio slidinėjimo kurorto projektu, taip pat neteisėtam ir aplinkai kenksmingam gintaro gavybos metodui; ragina Ukrainą investuoti į ekologiniu ir aplinkos požiūriu saugią ir tvarią turizmo infrastruktūrą ir ragina Ukrainos valdžios institucijas užtikrinti, kad būsimais projektais nebūtų daroma žala aplinkai, sustiprinant tikrinimą, skaidrumą ir vykdant poveikio aplinkai vertinimus ir išsamų patikrinimą; primygtinai ragina Ukrainą suteikti galimybę atvirai ir patogiai susipažinti su aplinkosaugos informacija, plėsti saugomas teritorijas; primygtinai ragina Ukrainą paspartinti Nacionalinio pagrindinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo plano dideliems kurą deginantiems įrenginiams įgyvendinimą; ragina Ukrainą priimti teisės aktus dėl tvaraus transporto vystymo; ragina Ukrainą saugiai ir nekenkiant aplinkai išvalyti ir šalinti labai pavojingas žemės ūkio chemines medžiagas, ypač pasenusius pesticidus Chersono srityje ir kituose Ukrainos regionuose;

123.  yra giliai susirūpinęs dėl konflikto Rytų Ukrainoje poveikio aplinkai, įskaitant pavojų, kuris kyla dėl tarpusavyje sujungtų minų užtvindymo; ragina išsamiai įvertinti konflikto poveikį aplinkai ir po to parengti reagavimo planą, kad būtų išvengta ekologinės katastrofos; siūlo „Donbaso išminavimo“ programą, kurioje dalyvautų Ukrainos valdžios institucijos ir tarptautinė bendruomenė;

124.  taip pat yra labai susirūpinęs dėl maždaug 1 200 radioaktyvių šaltinių, naudotų medicinos, pramonės ar mokslo tikslais, kurie yra Donecko regione arba aplink jį ir kurie kelia didelį sveikatos, saugumo ir ekologinį pavojų; ragina ESBO, trišalę kontaktinę grupę ir Normandijos ketverto formato šalis priešintis radioaktyvios veiklos platinimui ir radioaktyviųjų medžiagų kontrabandai pagal branduolinių ginklų neplatinimo režimą; primygtinai ragina visas šalis bendradarbiauti su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant saugiai pervežti didelio aktyvumo nebenaudojamus radioaktyviuosius šaltinius iš Donbaso regiono;

125.  palankiai vertina Ukrainos užmojus prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų ir ragina Komisiją atitinkamai remti Ukrainos pastangas, be kita ko, užmezgant susijusį struktūrizuotą dialogą, rengiant veiksmų gaires ir dalijantis informacija; ragina Komisiją užtikrinti, kad išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas neprieštarautų jame nustatytiems aplinkos politikos tikslams ir iniciatyvoms;

126.  palankiai vertina ES 10 mln. EUR vertės „Tvariai ekonomikai skirto klimato paketo“ programą, iš kurios bus siūloma parama Ukrainai kuriant holistinį požiūrį į jos pagrindinių ekonomikos sektorių restruktūrizavimą siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

Žmonių tarpusavio ryšiai ir sienų valdymas

127.  pripažįsta tarpvalstybinio judumo svarbą stiprinant žmonių tarpusavio ryšius ir palankiai vertina tai, kad toliau sėkmingai įgyvendinamas bevizis režimas Ukrainos piliečiams, kuris nuo 2017 m. birželio mėn. leido Ukrainos piliečiams atvykti į ES šalis daugiau kaip 40 mln. kartų; pabrėžia, kad svarbu toliau laikytis vizų režimo liberalizavimo kriterijų ir spartinti susijusias reformų pastangas; mano, kad dėl bevizio režimo padaugėjo kelionių iš Ukrainos į ES ir todėl sustiprėjo atitinkamų bendruomenių tarpusavio supratimas, o tai yra geriausias pagrindas tolesniam draugiškų santykių kūrimui; pabrėžia, kad tokio požiūrio reikėtų ir toliau laikytis ir ilgainiui plėsti jo aprėptį;

128.  primena, kad svarbu Ukrainą integruoti į ES programas, pvz., „Erasmus+“, „Europos horizontas“ ir „Kūrybiška Europa“, taip pat kad būtina aktyviau vykdyti susijusį bendradarbiavimą įgyvendinant dabartines ir būsimas programas; laikosi nuomonės, kad „Erasmus+“ programose turėtų dalyvauti pastebimai daugiau Ukrainos studentų, taip pat universitetų dėstytojų ir mokyklų mokytojų;

129.  pažymi, kad padidėjus Ukrainos piliečių apsilankymų Šengeno šalyse skaičiui, kilo iššūkių ES ir Ukrainos sienos perėjimo punktuose, kurie yra perpildyti ir nei jų infrastruktūra, nei pajėgumai nėra tinkami, kad būtų galima užtikrinti orias ir žmogiškas sąlygas sieną kertantiems žmonėms; pažymi, kad viena iš opiausių problemų ES ir Ukrainos pasienyje, visų pirma Ukrainos pasienyje su Vengrija ir pasienyje su Lenkija, yra ilgas laukimas norint kirsti sieną; prašo Komisijos pradėti dialogą siekiant užtikrinti, kad sienos kirtimo procedūros vyktų greitai ir be korupcijos, be kita ko, investuojant, rengiant darbuotojus ir taikant veiksmingas priemones skundams dėl sienos perėjimo punktų; ragina ES remti naujų išorės sienos perėjimo punktų steigimą ir esamų punktų ES ir Ukrainos pasienyje plėtimą, griežtai stebint finansavimą, kad būtų išvengta praeityje pasitaikiusio piktnaudžiavimo;

130.  remia stipresnį ES ir Ukrainos bendradarbiavimą, visų pirma dėl sienų valdymo, nacionalinių prieglobsčio ir tapatybės duomenų tvarkymo sistemų, pagrįstų biometrinėmis priemonėmis, kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir sunkiais tarptautiniais nusikaltimais, taip pat glaudesnį Ukrainos ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) bendradarbiavimą;

131.  pažymi, kad padaryta tolesnė pažanga, susijusi su Ukrainos muitinės ir pasienio procedūrų suderinimu su Sąjungos procedūromis, taip pat su vykdomomis institucinėmis mokesčių ir muitų administravimo institucijų reformomis; palankiai vertina įstatymą dėl vieno juridinio objekto valstybinei muitų tarnybai, taip pat įstatymus dėl įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų ir dėl nacionalinės elektroninio tranzito sistemos įvedimo, kurie buvo priimti 2019 m. rudenį; taip pat palankiai vertina 2019 m. liepos mėn. priimtą integruoto sienų valdymo iki 2025 m. strategiją, o po to – 2020–2022 m. veiksmų planą; tačiau apgailestauja dėl užstrigusio ES finansuojamo šešių pasienio kontrolės punktų ant sienos su Sąjunga modernizavimo projekto ir apgailestauja, kad ties šiomis sienoms vis dar tenka labai ilgai laukti; taip pat primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas priimti visas likusias priemones ir reglamentus, kurių reikia, kad įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų ir nacionalinė elektroninio tranzito sistema visiškai veiktų, ir užtikrinti, kad būtų skubiai paskirta nauja valstybės muitinės tarnybos vadovybė iš kompetentingų kandidatų, atrinktų vykdant skaidrų ir nešališką viešą atrankos procesą; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas kriminalizuoti visų prekių kontrabandą kaip esminį integruoto sienų valdymo elementą;

132.  ragina ES, Ukrainos ir Moldovos valdžios institucijas paspartinti neteisėtos prekybos blokavimo procesą ir uždaryti Padniestrėje esančius kontrabandos kanalus, kurie veikia kaip saugus prieglobstis kontrabandininkams, išnaudojamiems nusikaltėlių ir oligarchų, padėjęs sustiprinti Rusijos įtaką bei tapęs vienu iš pagrindinių konfliktą skatinančių veiksnių;

Institucinės nuostatos

133.  palankiai vertina 2020 m. spalio 6 d. pirmą kartą po COVID-19 pandemijos pradžios fiziškai Briuselyje surengto ES ir Ukrainos dvišalio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus ir aiškias abiejų pusių deklaracijas dėl tolesnio įsipareigojimo stiprinti politinę asociaciją ir ekonominę Ukrainos integraciją su Europos Sąjunga;

134.  džiaugiasi pagal Europos Parlamento Jeano Monnet dialogą taikos ir demokratijos klausimais vykstančių susitikimų ir veiklos su Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovais rezultatais ir visiškai pritaria, kad jie turėtų būti tęsiami; yra įsitikinęs, kad stiprinant parlamentinio dialogo kultūrą bus užtikrinta stipri, nepriklausoma, skaidri ir veiksminga Ukrainos Aukščiausioji Rada, o tai yra būtina šalies demokratijai ir europinei ateičiai ir tai atitinka Ukrainos piliečių troškimus;

135.  šiuo atžvilgiu ragina Aukščiausiąją Radą aktyviai tęsti savo institucinę reformą, kuria siekiama, inter alia, didinti teisėkūros pajėgumus ir kokybę, politinę vykdomosios valdžios priežiūrą, taip pat skaidrumą ir atskaitomybę piliečiams, siekiant supaprastinti teisės aktų projektų, susijusių su asociacijos susitarimo įgyvendinimu, priėmimą ir suteikti jiems prioritetą, taip pat nustatyti institucines apsaugos priemones siekiant blokuoti teisės aktus, kurie prieštarauja pagal asociacijos susitarimą prisiimtiems įsipareigojimams, pavyzdžiui, suteikiant svarbesnį vaidmenį Europos integracijos komitetui, kurio nuomonės turėtų tapti privalomomis; pabrėžia, kad svarbu Europos Parlamentui toliau bendradarbiauti su Aukščiausiąja Rada remiant tokios reformos procesus; pabrėžia, kad svarbu kiek įmanoma efektyviau tęsti tarpparlamentinį bendradarbiavimą ir palaikyti žmonių tarpusavio ryšius COVID-19 pandemijos sąlygomis;

136.  pabrėžia, kad svarbu toliau remti Europos Sąjungos patariamąją misiją civilinio saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje ir remti jos vaidmenį reformuojant civilinio saugumo sektorių; palankiai vertina tai, kad Mariupolyje atidarytas minėtos misijos vietos biuras, ir tikisi apčiuopiamų rezultatų, atitinkančių misijos įgaliojimus; prašo Komisijos aktyviau dėti pastangas stiprinant Ukrainos valdžios institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant AS / IVLPS, pajėgumus; prašo, kad Komisija, vadovaudamasi susijusiais 22-ojo Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimais, parengtų priemones, kurių reikia remiant nuolatinį Ukrainos derinimąsi prie ES acquis;

137.  pakartoja savo raginimą Ukrainoje įsteigti Rytų partnerystės universitetą; ragina Sąjungos institucijas sustiprinti ir išplėsti Ukrainos teisininkams, norintiems specializuotis ES teisėje, skirtas mokymo programas ir stiprinti Ukrainos pajėgumus dalyvauti programoje „Europos horizontas“ bei kitais būdais stiprinti ES ir Ukrainos žmonių tarpusavio ryšius, akademinės ir švietimo srities bendradarbiavimą;

138.  palankiai vertina ES paramą institucinių pajėgumų stiprinimui vykdant Ukrainos valstybės tarnautojų mokymus ir atitinkamus mokymus, kuriuos organizuoja Europos kolegijos Natoline padalinys;

139.  ragina visas ES institucijas, valstybes nares ir Ukrainos valdžios institucijas rengti kampanijas, kuriomis būtų siekiama geriau informuoti piliečius apie Rytų partnerystės susitarimo ir ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo įgyvendinimo suteikiamas galimybes, didinant informuotumą apie glaudesnės asociacijos naudą ir susiejant jas su teigiamais pokyčiais Ukrainos ir kitų asocijuotųjų šalių darbo rinkoje; ragina Ukrainos valdžios institucijas geriau informuoti Ukrainos piliečius apie ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo ir ES pagalbos naudą ir dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad asociacijos susitarimo bei ES pagalbos ir programų teikiamos galimybės pasiektų vietos lygmenį, be kita ko, atokias šalies teritorijas, ypač kaimo vietoves, kad gyventojams būtų suteiktos galimybės skatinti teigiamus pokyčius savo bendruomenėse;

140.  palankiai vertina Ukrainos pilietinės visuomenės, jaunimo ir NVO veiklą visose visuomeninio ir politinio gyvenimo srityse, visų pirma jų paramą įgyvendinant ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą, sprendžiant COVID-19 pandemijos keliamas problemas, kovojant su dezinformacijos kampanijomis, teikiant paramą ir lengvatas šalies viduje perkeltiems asmenims ir kitoms pažeidžiamoms grupėms ir didinant Ukrainos gyventojų visuomenės atsparumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis; ragina Ukrainos centrinės ir vietos valdžios institucijas toliau skatinti glaudų bendradarbiavimą su pilietine visuomene, be kita ko, teikiant didesnę finansinę paramą jos veiklai; ragina Komisiją pirmenybę teikti tam, kad būtų teikiama parama šioms NVO ir pilietinės visuomenės organizacijoms; šiuo atžvilgiu palankiai vertina 20 mln. EUR vertės Pilietinės visuomenės kaimynystės programą, kuri padės stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumus dalyvauti priimant sprendimus ir viešajame gyvenime; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas, atsižvelgiant į kelis teisės aktų projektus dėl pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų asociacijų veikimo ir darbo, nepriimti jokių teisės aktų, kurie neatitiktų Ukrainos vidaus ir tarptautinių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, ir garantuoti pilietinės visuomenės veikimą be nederamo kišimosi;

o
o   o

141.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Ukrainos Prezidentui, vyriausybei bei parlamentui, taip pat Rusijos Federacijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 303, 2018 11 28, p. 39. (2) OL C 388, 2020 11 13, p. 116. (3) OL C 11, 2018 1 12, p. 82. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0167. (5) OL L 165, 2020 5 27, p. 31. (6) CM/Rec(2010)5, paskelbta adresu: https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectID=09000016805cf40a (7) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).