Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projektą (D070621/02),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ir ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006(2),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2021 m. sausio 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(3),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2018 m. birželio 21 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. liepos 25 d.(4),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO)(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi 2014 m. rugsėjo 30 d. bendrovė „Bayer CropScience AG“ (toliau – pareiškėjas) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119 (toliau – GM medvilnė); kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės arba kurie iš jos sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.  kadangi 2018 m. birželio 21 d. EFSA priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. liepos 25 d.;

C.  kadangi genetiškai modifikuota medvilnė gaunama kryžminant tris genetiškai modifikuotus medvilnės derinius ir suteikia atsparumą herbicidams, kurių sudėtyje yra gliufozinato ir glifosato (toliau – papildomų herbicidų), taip pat pagaminami du insekticidiniai baltymai (Bt arba Cry toksinai): Cry1Ab ir Cry2Ae, kurie yra toksiški tam tikroms medvilne besimaitinančioms lepidopteran larvae(6);

D.  kadangi, nors žmonėms skirto vilnamedžių sėklų aliejaus vartojimas Europoje galbūt palyginti ir nedidelis, šio aliejaus galima rasti įvairiuose maisto produktuose, įskaitant padažus, majonezą, smulkius konditerijos kepinius, šokolado užtepus ir traškučius; kadangi gyvūnams medvilnė duodama daugiausia kaip vilnamedžių sėklų išspaudos ar miltai arba kaip aliejingos vilnamedžių sėklos(7); kadangi medvilnę žmonės taip pat vartoja medvilnės miltų pavidalu;

E.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi šie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslus (DVT), Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją;

F.  kadangi įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013 reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams; kadangi, be to, skirtingos vietos, atrinktos lauko tyrimams, atitinka skirtingas meteorologines ir agronomines sąlygas, kuriomis kultūra numatoma auginti;

Duomenų apie genų ekspresiją ir augalų sudėtį trūkumas

G.  kadangi lauko bandymai, kuriuose atliekamas genetiškai modifikuotos medvilnės sudėties ir agronominis vertinimas, buvo atlikti tik aštuoniose vietose, esančiose Jungtinėse Valstijose, bet ne kitose svarbiose medvilnės auginimo vietovėse; kadangi duomenims apie atitinkamas meteorologines sąlygas, kuriomis augalai gali būti auginami, pateikti buvo naudojami tik vienų, 2012 m., duomenys;

H.  kadangi gliufozinatas ir glifosatas nebuvo naudojami didelėmis dozėmis, kurių galima tikėtis didėjant atsparumui piktžolėms;

I.  kadangi EFSA neprašė atlikti tolesnių tyrimų, pvz., daugiau nei vieną sezoną trunkančių lauko bandymų iš kitų medvilnės auginimo regionų vietų; kadangi, be to, nebuvo gauta duomenų apie ekstremalesnes aplinkos sąlygas, pavyzdžiui, sukeltas klimato kaitos, nors buvo įrodyta, kad aplinkos veiksniai gali turėti įtakos Bt toksinų raiškai(8);

Nepakankamas papildomų herbicidų vertinimas

J.  kadangi nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių(9); kadangi dėl šios priežasties tikėtina, jog genetiškai modifikuotos medvilnės pasėliai bus purškiami didesniu gliufozinato ir glifosato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis;

K.  kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų;

L.  kadangi, remiantis EFSA, nėra toksikologinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kelių rūšių glifosato skilimo produktų, svarbių genetiškai modifikuotų glifosatui atsparių kultūrų požiūriu, riziką vartotojams(10);

M.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus(11); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d.(12); kadangi genetiškai modifikuota medvilnė dvigubai atsparesnė gliufozinatui, todėl augalams buvo galima naudoti dar didesnes dozes;

N.  kadangi tyrimai rodo, kad glifosatas ir gliufozinatas gali labai paveikti mikrobiomą(13), todėl prieš darant bet kokias išvadas apie poveikį sveikatai ir maisto saugą, pirmiausia reikia įvertinti ilgalaikį viso Bt toksinų maisto ir pašarų žarnynui toksiškumą (mišrų toksiškumą) purškiant glifosatu ir gliufozinatu;

O.  kadangi laikoma, kad herbicidų likučių ir jų skilimo produktų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes tai, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą gali paveikti pati genetinė modifikacija(14);

Neišspręsti klausimai, susiję su Bt toksinais

P.  kadangi Cry1Ab ir Cry2Ae baltymai, gaminami Escherichia coli (E. coli) ir B. Thuringiensis atitinkamai buvo naudojami saugumo tyrimams atlikti, o ne patiems genetiškai modifikuoto augalo gaminamiems baltymams(15), o tai reiškia, kad toksinio poveikio vertinimas grindžiamas numanomu dirbtinai bakterijose gaminamų Bt toksinų ir augalo gaminamų Bt toksinų lygiavertiškumu; kadangi vis dėlto, siekiant tinkamai atsižvelgti į sinergetinį poveikį, vertinimai neturėtų būti grindžiami tik mikrobų sistemose gaminamų transgeninių Bt toksinų tyrimais;

Q.  kadangi, be to, toksikologiniams tyrimams, atliekamiems su izoliuotais baltymais, galima priskirti mažai reikšmės dėl to, kad Bt toksinai genetiškai modifikuotuose augaluose, pvz., kukurūzuose, medvilnėje ir sojos pupelėse, iš esmės yra toksiškesni nei izoliuoti Bt toksinai; kadangi taip yra todėl, kad proteazės inhibitoriai (PI), esantys augalo audinyje, gali padidinti Bt toksinų toksiškumą, atidėdami jų skaidymąsi; kadangi šis reiškinys buvo įrodytas daugelyje mokslinių tyrimų, įskaitant vieną, atliktą bendrovės „Monsanto“ prieš 30 metų, kurie parodė, kad net labai mažas PI kiekis padidino Bt toksinų toksiškumą iki 20 kartų(16);

R.  kadangi EFSA rizikos vertinimuose niekada nebuvo atsižvelgta į šį poveikį, nors jis yra svarbus visiems Bt augalams, patvirtintiems importuoti į Sąjungą ar joje auginti; kadangi negalima atmesti rizikos, kylančios dėl padidėjusio toksiškumo dėl PI ir Bt toksinų sąveikos žmonėms ir gyvūnams, vartojantiems maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra Bt toksinų;

S.  kadangi iš įvairių tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, galintis pasireikšti patyrus Bt toksinų poveikį, ir kad kai kurie Bt toksinai gali turėti adjuvantinių savybių(17), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais šie baltymai sąveikauja, alergeniškumas;

T.  kadangi laikoma, kad galimos herbicidų liekanų ir jų metabolitų sąveikos su Bt toksinais vertinimas nepatenka į EFSA GMO specialistų grupės kompetencijos sritį ir todėl nevykdomas atliekant rizikos vertinimą; kadangi tai kelia problemų, nes yra žinoma, kad purškiant glifosatu ir gliufozinatu likučiai gali sutrikdyti mikrobiomą, kuri, pavyzdžiui, gali sustiprinti imunines reakcijas kartu su Bt toksinais(18);

Bt kultūros: poveikis nekontroliuojamiems organizmams ir padidėjęs atsparumas

U.  kadangi, priešingai nei naudojant insekticidus, kai poveikis daromas purškimo metu ir ribotą laiką po jo, naudojant genetiškai modifikuotas Bt kultūras, tikslinius ir nekontroliuojamus organizmus Bt toksinai veikia nuolatos;

V.  kadangi prielaida, kad Bt toksinai veikia vienu konkrečiu tiksliniu veikimo būdu, nebegali būti laikoma teisinga, ir reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra veikiami nekontroliuojami organizmai(19); kadangi pranešama, kad įvairiais būdais paveikiamų nekontroliuojamų organizmų skaičius didėja; kadangi naujausioje peržiūroje minimos 39 tarpusavyje įvertintos publikacijos, kuriose pranešama apie neigiamą Bt toksinų poveikį daugeliui rūšių, esančių už jų natūralaus paplitimo arealo ribų(20);

W.  kadangi daug nekontroliuojamų organizmų Sąjungoje galėtų būti veikiami Bt toksinų dėl atliekų ir mėšlo išsiliejimo, atsirandančio importuojant Bt kultūrinius augalus; kadangi rizikos vertinime nebuvo įvertintas poveikis nekontroliuojamiems organizmams;

X.  kadangi atliekant rizikos vertinimą nebuvo atsižvelgta į padidėjusį tikslinių kenkėjų atsparumą Bt toksinams, dėl kurio šalyje, kur auginamos kultūros, galėjo būti pradėti naudoti mažiau aplinkai palankūs pesticidai arba padidėti jų kiekiai ir genetiškai modifikuotų kultūrų paraiškų skaičius; kadangi Jungtinių Valstijų Aplinkos apsaugos agentūra per artimiausią 3–5 metų laikotarpį planuoja palaipsniui atsisakyti daugelio naudojamų Bt kukurūzų hibridų ir kai kurių Bt medvilnės veislių dėl didėjančio vabzdžių atsparumo šioms kultūroms(21);

Y.  kadangi, nors buvo teigiama, kad naudojant Bt kultūras sunaudojama mažiau insekticidų, neseniai Jungtinėse Valstijose paskelbtame tyrime(22) nustatyta, kad „atlikus keletą tyrimų dėl to, kokią įtaką pesticidų naudojimo modeliams turi Bt kultūros, atrodo, nebuvo įvertinta sėklų apdorojimo galimybė ir todėl galėjo būti pervertintas insekticidų, susijusių su Bt kultūromis, naudojimo (ypač „apdoroto ploto“) sumažėjimas;

Z.  kadangi Sąjunga yra JT DVT šalis, o tai aiškiai rodo, kad tiek eksportuojančios, tiek importuojančios šalys yra prisiėmusios įsipareigojimus dėl biologinės įvairovės;

Valstybės narės kompetentingos institucijos pastabos

AA.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų(23); kadangi tos kritinės pastabos apima tai, kad pateiktų duomenų apie fenotipinį vertinimą, sudėtį ir toksiškumą ir šių duomenų analizės nepakanka, kad atliekant kompozicinę analizę nebuvo atsižvelgta į papildomų herbicidų likučius ar metabolitus, ir kad pareiškėjo pasiūlymas dėl aplinkos stebėsenos plano neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB VII priede nustatytų tikslų(24) ir kad jame stebėjimo veikla nėra susiejama su atitinkamais apsaugos tikslais; kadangi vienos valstybės narės kompetentinga institucija atmetė pasiūlymą pateikti genetiškai modifikuotą medvilnę į rinką remdamasi tuo, kad ankstesnių trijų pavienių įvykių vertinimų nepakako užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugą;

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

AB.  kadangi 2017 m. JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad ypač besivystančiose šalyse pavojingi pesticidai daro katastrofišką poveikį sveikatai(25); Kadangi JT DVT 3.9 uždaviniu siekiama iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, susijusių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, skaičių ir oro, vandens ir dirvožemio taršą(26); kadangi leidimas importuoti genetiškai modifikuotą medvilnę padidintų šios kultūros, apdorotos toksišku reprodukcijai ir Sąjungoje nebeleidžiamu naudoti herbicidu, paklausą ir padidintų poveikį darbuotojams trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariomis genetiškai modifikuotomis kultūromis, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

Nedemokratiškas sprendimų priėmimas

AC.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2021 m. sausio 11 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi 13 valstybių narių (atstovaujančių 35,52 proc. Sąjungos gyventojų) balsavo prieš leidimą, o tik 10 valstybių narių (atstovaujančių 27,49 proc.) balsavo už; kadangi 4 valstybės narės (atstovaujančios 37 proc.) susilaikė;

AD.  kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

AE.  kadangi per savo aštuntąją kadenciją Europos Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Europos Parlamentas jau priėmė 16 prieštaravimų dėl GMO pateikimo į rinką; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

AF.  kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

AG.  kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma(27);

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais(28), siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  palankiai vertina tai, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. laiške nariams pagaliau pripažino, kad priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą(29); vis dėlto reiškia didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikinėja leidimus į Sąjungą importuoti GMO, nepaisant nuolatinių Parlamento ir daugumos valstybių narių, balsavusių prieš, prieštaravimų;

5.  ragina Komisiją kuo skubiau, visapusiškai dalyvaujant Parlamentui, įgyvendinti tvarumo kriterijus; ragina Komisiją pateikti informaciją apie tai, kaip ir per kokį laikotarpį bus įvykdytas šis procesas;

6.  dar kartą ragina Komisiją nesuteikti leidimų herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju, o atliekant tokį vertinimą reikalaujama visapusiškai įvertinti visas herbicidų liekanas, atsiradusias dėl genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų purškimo papildomais herbicidais, šių herbicidų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį, įskaitant pačiam genetiškai modifikuotam augalui;

7.  dar kartą ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių maistui ar pašarams skirtų genetiškai modifikuotų augalų, atsparių herbicidų veikliajai medžiagai, kurios neleidžiama naudoti Sąjungoje;

8.  ragina EFSA pagaliau pripažinti esminius natūralių Bt toksinų ir sintetinių transgenų genetiškai modifikuotuose augaluose išreikštų Bt toksinų skirtumus ir išplėsti savo rizikos vertinimą, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į visą Bt toksinų, genetiškai modifikuotų augalų ir jų sudedamųjų dalių sąveiką ir kombinatorinį poveikį, purškiamų papildomų herbicidų liekanas, aplinką, taip pat poveikį sveikatai ir maisto saugai;

9.  ragina EFSA nebepriimti toksiškumo tyrimų, pagrįstų izoliuotais baltymais, kurių struktūra ir biologinis poveikis gali skirtis nuo paties augalo turimo poveikio, ir reikalauti, kad visi bandymai būtų atliekami su genetiškai modifikuoto augalo audiniu;

10.  ragina EFSA užtikrinti, kad lauko tyrimų arba šiltnamių duomenys apimtų pakankamai platų agronominių ir aplinkos sąlygų spektrą, kad būtų galima įvertinti visų streso veiksnių, kurių reikia tikėtis auginimo metu, poveikį geno ekspresijai ir augalo sudėčiai;

11.  ragina EFSA užtikrinti, kad lauko tyrimų arba šiltnamių duomenys apimtų pakankamai platų įvairių veislių spektrą, kad būtų galima įvertinti įvairių genetinių pagrindų poveikį geno ekspresijai ir augalo sudėčiai;

12.  ragina EFSA prašyti duomenų apie maisto ir pašarų, gautų iš genetiškai modifikuotų augalų, vartojimo poveikį žarnyno mikrobiomai;

13.  dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimą ir JT biologinės įvairovės konvenciją bei JT DVT;

14.  pabrėžia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento priimtuose pakeitimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011(30), kuriuos parlamentas priėmė kaip derybų su Taryba pagrindą, teigiama, kad Komisija nesuteikia leidimo naudoti GMO, kai nėra palankiai balsuojančios kvalifikuotos valstybių narių daugumos; primygtinai ragina, kad Komisija gerbtų šią poziciją, ir ragina Tarybą tęsti savo darbą ir skubiai priimti bendrą požiūrį dėl šio dokumento;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 157, 2013 6 8, p. 1. (3) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (4) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų medvilnės GHB614× T304-40 × GHB119 įvertinimo dėl naudojimo maistui ir pašarams, importo ir perdirbimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška Nr. EFSA-GMO-NL-2014-122), EFSA leidinys 2018;16(7):5349,https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.2903/j.efsa.2018.5349. (5) –––––––––––––––– Per aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti GMO. Be to, per devintąją kadenciją Parlamentas priėmė šias rezoliucijas:2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0028);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0029);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0030);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0054);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0055);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0056);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0057);2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0069);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0291);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0292);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 87460 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0293);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0365);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0366);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0367);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0368);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0369). (6) EFSA nuomonė, p. 10. (7) EFSA nuomonė, p. 22. (8) Žr., pvz., J. J. Jr. Adamczyk, W. R. Jr. Meredith „Genetic basis for variability of Cry1Ac expression among commercial transgenic Bacillus thuringiensis (Bt) cotton cultivars in the United States“, Journal of Cotton Science, 2004 m., 8(1), p. 433–440, https://pubag.nal.usda.gov/catalog/10670ir M. Trtikova, O. G. Wikmark, N. Zemp, A. Widmer, A. Hilbeck „Transgene expression and Bt protein content in transgenic Bt maize (MON810) under optimal and stressful environmental conditions“, Plos ONE, 2015:10(4), e0123011, https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0123011. (9) Žr., pvz., S. Bonny „Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact“, Environmental Management, 2016 m. sausio mėn. 57(1), p. 31–48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738 ir C. M. Benbrook, „Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years“, Environmental Sciences Europe; 2012 m. rugsėjo 28 d., tomas 24(1), https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24. (10) EFSA išvada dėl veikliosios medžiagos pesticido glifosato rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros, EFSA leidinys 2015 m.; 13(11):4302, p. 3, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4302. (11) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1). (12) https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/active-substances/?event=as.details&as_id=79 (13) Žr., pvz., https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0304389420301400?via%3Dihub. (14) Taip iš tiesų yra glifosatų atveju, kaip nurodyta EFSA pagrįstoje nuomonėje „Esamos didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį“, EFSA leidinys, 2018 m.; 16(5):5263, p. 12, https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263. (15) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl paraiškos EFSA-GMO-NL-2011-97 dėl vabzdžiams atsparios ir herbicidams atsparios genetiškai modifikuotos medvilnės T304-40 tiekimo į rinką maistui ir pašarams, importui ir perdirbimui pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 Bayer CropScience AG, EFSA leidinys 2013 m.;11(6):3251, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/3251, ir EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl paraiškos EFSA-GMO-NL-2011-96 dėl vabzdžiams atsparios ir herbicidams atsparios genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 tiekimo į rinką maistui ir pašarams, importui ir perdirbimui pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003Bayer CropScience AG, EFSA leidinys 2016 m.;14(10):4586, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4586, p. 14. (16) S. C. MacIntosh, G. M. Kishore, F. J. Perlak, P. G. Marrone, T. B. Stone, S. R. Sims, R. L. Fuchs, „Potentiation of Bacillus thuringiensis insecticidal activity by serine protease inhibitors“, Journal of Agricultural and Food Chemistry, Nr. 38, p. 1145–1152, https://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/jf00094a051. (17) Norėdami perskaityti recenziją, žr. N. Rubio Infante ir L. Moreino Fierros „An overview of the safety and biological effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in mammals“, Journal of Applied Toxicology, 2016 m. gegužės mėn., 36(5), p. 630–648, http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/jat.3252/full. (18) M. D. Parenti, A. Santoro, A. Del Rio, C. Franceschi, „Literature review in support of adjuvanticity/immuno-genicity assessment of proteins“, EFSA Supporting Publications, 2019 m. sausio mėn., 16(1): 1551, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.2903/sp.efsa.2019.EN-1551. (19) Žr., pavyzdžiui, A. Hilbeck ir M. Otto „Specificity and combinatorial effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in the context of GMO risk assessment“, Frontiers in Environmental Science, 2015 m., 3:71, https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fenvs.2015.00071/full. (20) A. Hilbeck, N. Defarge, T. Lebrecht, T. Bøhn, „Insecticidal Bt crops. EFSA’s risk assessment approach for GM Bt plants fails by design“, RAGES 2020 m., p. 4, https://www.testbiotech.org/sites/default/files/RAGES_report-Insecticidal%20Bt%20plants.pdf. (21) https://www.dtnpf.com/agriculture/web/ag/crops/article/2020/09/29/epa-proposes-phasing-dozens-bt-corn (22) M. R. Douglas, J. F. Tooker „Large-Scale Deployment of Seed Treatments Has Driven Rapid Increase in Use of Neonicotinoid Insecticides and Preemptive Pest Management in U.S. Field Crops“, Environmental Science and Technology, 2015 m., 49, 8, p. 5088–5097, https://pubs.acs.org/doi/10.1021/es506141g. (23) Valstybių narių pastabos, prieinamos EFSA klausimų registre (nuoroda: EFSA-Q-2014-00721): https://www.efsa.europa.eu/en/register-of-questions. (24) 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1). (25) https://www.ohchr.org/EN/Issues/Food/Pages/Pesticides.aspx (26) https://www.un.org/sustainabledevelopment/health/ (27) Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį Komisija „galėtų“, o ne „turėtų“ suteikti leidimą, jei apeliaciniame komitete nėra kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma priimtos palankios nuomonės. (28) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1). (29) https://tillymetz.lu/wp-content/uploads/2020/09/Co-signed-letter-MEP-Metz.pdf (30) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0364.