Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121, 126 ir 136 straipsnius ir Protokolą Nr. 12,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo (COM(2020)0123),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ (COM(2020)0442),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 28 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 pandemijos paremti (COM(2020)0441),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „2021 m. metinė tvaraus augimo strategija“ (COM(2020)0575) ir į 2020 m. lapkričio 18 d. komunikatą „2021 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2020)0745),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 29 d. Europos fiskalinės valdybos metinę ataskaitą, 2020 m. kovo 24 d. Europos fiskalinės valdybos pareiškimą dėl COVID-19 ir 2020 m. liepos 1 d. Europos fiskalinės valdybos atliktą 2021 m. euro zonos fiskalinės krypties vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. žiemos Europos ekonomines prognozes (Institucinis dokumentas Nr. 144)(10),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos rekomendacijas dėl DFP ir priemonės „Next Generation EU“, COVID-19, klimato kaitos, saugumo ir išorės santykių (EUCO 22/20),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0036/2021),

A.  kadangi Europos semestras atlieka labai svarbų vaidmenį koordinuojant ekonomikos, biudžeto ir užimtumo srities politiką valstybėse narėse, nes padeda užtikrinti patikimus viešuosius finansus, užkirsti kelią perviršiniam makroekonominiam disbalansui, remti struktūrines reformas ir skatinti investicijas, taip pat šis semestras šiuo metu yra sistema, kuria padedama Sąjungai ir valstybėms narėms, remiantis ES politikos prioritetais, įveikti su ekonomikos atsigavimu susijusius iššūkius; kadangi po 2008 m. valstybių skolos krizės Sąjunga tapo gerokai atsparesnė krizėms, tačiau kyla naujų su makroekonominiu stabilumu susijusių sunkumų;

B.  kadangi ES ir valstybės narės įsipareigojo laikytis Sutartyse įtvirtintų pagrindinių vertybių, įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m., Europos socialinių teisių ramstį ir Paryžiaus klimato susitarimą;

C.  kadangi su galima ES fiskalinės sistemos ateitimi susiję aspektai bus nagrinėjami atliekant makroekonomikos teisės aktų sistemos peržiūrą, nurodytą Europos Parlamento šiam klausimui skirtame pranešime savo iniciatyva; pažymi, kad ši sistema bus peržiūrėta ir ją reikėtų pakoreguoti atsižvelgiant į peržiūros rezultatus;

D.  kadangi metinės tvaraus augimo strategijos užimtumo ir socialiniai aspektai nagrinėjami porinėje ataskaitoje „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos užimtumo ir socialiniai aspektai“;

E.  kadangi didelė valstybės skola gali tapti sunkia našta ateities kartoms ir stabdyti ekonomikos atsigavimą;

F.  kadangi pandemija užklupo visas valstybes nares ir sukėlė simetrinį sukrėtimą, tačiau poveikio joms mastas, jų konkreti ekonominė pozicija ir pradinės sąlygos, taip pat atsigavimo tempas ir tvarumas labai skirsis;

G.  kadangi geri laikai turi būti išnaudoti struktūrinėms reformoms, visų pirma priemonėms, kuriomis siekiama mažinti biudžeto deficitą, valstybės skolą ir neveiksnias paskolas, įgyvendinti, kad būtų pasirengta kitai galimai ekonomikos krizei ar nuosmukiui;

H.  kadangi moterys neproporcingai kenčia nuo krizės ir siūlomomis gaivinimo priemonėmis sprendžiamos su COVID-19 krize susijusios problemos priežiūros sektoriuje ir konkretūs sunkumai, su kuriais susiduria moterys;

I.  kadangi valstybės narės, reaguodamos į pandemiją, ėmėsi didelės apimties fiskalinių priemonių (jų vertė – 4,2 proc. BVP 2020 m. ir 2,4 proc. BVP 2021 m.); kadangi Europos ekonomikos gamybos apimtys pasieks prieš pandemiją buvusį lygį tik 2022 m.;

J.  kadangi valstybės narės į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauks ES politikos tikslus atitinkančias, be kita ko, į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką orientuotas nacionalines reformų ir investicijų darbotvarkes;

I.COVID-19 krizė, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir laikinas Europos semestro pritaikymas

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos semestras ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra glaudžiai persipynę; pažymi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai bus vertinami vadovaujantis 11 kriterijų, sugrupuotų pagal aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą ir darną; ragina Komisiją kruopščiai išnagrinėti tuos planus siekiant užtikrinti, kad ekonomikos atsigavimas kurtų Europos pridėtinę vertę, sustiprintų valstybių narių ilgalaikį konkurencingumą ir tvaraus augimo perspektyvas ir padėtų Europos valstybėms spręsti su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, Europos socialinių teisių ramsčiu ir JT darbaus vystymosi tikslais susijusius uždavinius ir pasinaudoti jų teikiama nauda;

2.  be to, palankiai vertina greitą ir aktyvų pradinį atsaką į krizę pinigų ir fiskalinės politikos srityje tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis, taip pat kitos DFP ir priemonės „Next Generation EU“ (NGEU) pritaikymą; ragina Komisiją ir Tarybą pagreitinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą, kad būtų greitai išmokėtos finansavimo lėšos; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti sėkmingą pertvarką klimato kaitos ir skaitmeninėje srityse, jos pagrindą turi sudaryti socialinis ir bendrosios rinkos aspektai; primygtinai teigia, kad lėšos ir ištekliai turėtų būti skirti projektams ir naudos gavėjams, kurie galėtų šiuos išteklius išleisti atsakingai, veiksmingai ir juos skirti perspektyviems ir darniems projektams, kuriais pasiekiamas geriausias įmanomas rezultatas; primena Europos Parlamento vaidmenį, kurį jis atliks vykstant EGADP reglamentu nustatytam dialogui dėl ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo, per kurį jo kompetentingi komitetai taip pat nagrinės ryšį tarp Europos semestro ir EGADP;

3.  palankiai vertina tai, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas – didinti valstybių narių ekonomikos ir visuomenės atsparumą, kartu siekiant konkurencingo tvarumo, konvergencijos ir sanglaudos ES; pabrėžia, kad nacionalinė atsakomybė ir skaidrumas bus labai svarbūs elementai norint greitai ir sėkmingai įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir atkūrimo planus; todėl mano, jog labai svarbu, kad nacionaliniuose parlamentuose vyktų debatai, kad Komisija aktyviai bendradarbiautų su nacionalinės valdžios institucijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad nacionalinių planų projektai būtų aptarti ankstyvuoju etapu ir kad būtų galima parengti konkretiems poreikiams pritaikytus sprendimus ir konkrečias reformas;

4.  palankiai vertina tai, kad siekdamos įveikti beprecedentę COVID-19 sukeltą krizę, valstybės narės ir ES institucijos parengė priemonę NGEU, kuri padės gaivinti ekonomiką; todėl pažymi, kad EGADP suteikia unikalią galimybę įgyvendinti reformas ir investicijas, kurių reikia, kad ES būtų pasirengusi įveikti dabartinius iššūkius;

5.  mano, kad simetriški COVID-19 pandemijos padariniai iš tiesų padidino socialinius ir ekonominius ES valstybių narių ir jų regionų skirtumus;

6.  be to, pažymi, kad Europos semestro ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės terminai iš dalies sutaps, todėl būtina laikinai pakoreguoti Europos semestro procesą, kad būtų galima tinkamai pradėti įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę; pabrėžia, kad ES ekonomikos gaivinimas suteikia unikalią galimybę teikti rekomendacijas valstybėms narėms dėl to, kuriose srityse labiausiai reikia reformų ir investicijų, siekiant paspartinti perėjimą prie tvaresnės, atsparesnės ir įtraukesnės ES;

7.  pritaria Komisijos valstybėms narėms teikiamai rekomendacijai į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti svarbiausių sričių investicijas ir reformas, kurios atitinka ES tikslą įvykdyti teisingą pertvarką klimato kaitos ir skaitmeninėje srityse;

8.  mano, kad rengiant valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurie turi būti grindžiami reglamente, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, apibrėžtais šešiais ramsčiais, turėtų būti atsižvelgiama į 2020 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje nustatytus keturis aspektus – socialinio ir aplinkos tvarumo, našumo, teisingumo ir stabilumo; pakartoja, kad, siekiant užtikrinti skaidrumą, Komisija valstybių narių parengtus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus vienu metu perduos Tarybai ir Europos Parlamentui;

9.  pabrėžia, kad reglamente, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, pripažįstama, kad moterys ypač nukentėjo dėl COVID-19 krizės, kadangi jos sudaro daugumą sveikatos priežiūros darbuotojų visoje Sąjungoje ir neatlyginamą priežiūros darbą derina su savo pareigomis darbo vietoje;

10.  mano, kad laikinas šių metų ciklo koregavimas negali būti atliekamas neatsižvelgiant į pirminį Europos semestro tikslą ir paskirtį ir neturi pakenkti tolesnei jo raidai; primena, kad Europos semestro ciklas yra tvirta ES valstybėms narėms skirta sistema, skirta biudžeto, ekonomikos, socialinei ir užimtumo politikai koordinuoti, o po COVID-19 krizės gerai veikiantis Europos semestras bus reikalingas daugiau nei bet kada, kad būtų galima koordinuoti šių sričių politiką visoje Europos Sąjungoje; taip pat pažymi, kad nuo to laiko, kai buvo sukurtas, Europos semestras išsiplėtė ir apima, be kita ko, su finansų sektoriumi ir apmokestinimu susijusius klausimus, taip pat JT darnaus vystymosi tikslus, mūsų ekonomikos politikoje deramai atsižvelgiant į mūsų planetos žmones; pažymi, kad norint toliau stiprinti ekonominį ir socialinį atsparumą, ES turi atitikti Europos socialinių teisių ramsčio principus; primena, kad didesnio ir tvaraus ekonomikos augimo skatinimas tvariomis priemonėmis reiškia atsakingos fiskalinės politikos, struktūrinių reformų, veiksmingų investicijų, skaitmeninės transformacijos bei žaliosios ir teisingos pertvarkos skatinimą; ragina valstybes nares ir Komisiją ekonomikos gaivinimo planuose užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp tvarių, augimui palankių viešųjų ir privačiųjų investicijų skatinimo ir struktūrinių reformų;

11.  mano, kad 2021 m. Europos semestras suteikia puikią galimybę padidinti nacionalinę atsakomybę, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės rengia prie konkrečių poreikių pritaikytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kad jie atitiktų skirtingus jų poreikius; atsižvelgdamas į tai, yra įsitikinęs, kad turi būti užtikrintas ir galiausiai sustiprintas demokratinis teisėtumas, įskaitant tinkamą Europos Parlamento vaidmenį įgyvendinant šią priemonę, kaip nustatyta reglamente, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė; ragina valstybes nares stiprinti administracinius ir stebėsenos gebėjimus, jei reikia, naudojantis techninės paramos priemone, kad būtų užtikrintos tvirtos garantijos ir tinkamas bei veiksmingas lėšų panaudojimas, taip pat aukštas lėšų įsisavinimo lygis; primena, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams taikomi horizontalieji patikimo ekonomikos valdymo reikalavimai ir bendras Sąjungos biudžeto apsaugos taisyklių režimas;

II.Ekonominės ES perspektyvos

12.  su dideliu susirūpinimu pažymi, kad ES ekonomikos padėtis itin sunki ir kad remiantis Komisijos 2021 m. žiemos ekonominės prognozės duomenimis, tiek euro zonos, tiek visos ES BVP sumažėjo kaip niekada anksčiau; pažymi, kad 2020 m. ES BVP sumažėjo 6,3 proc. (6,8 proc. euro zonoje) ir prognozuojama, kad 2021 m. ekonomika atsigaus 3,7 proc. (euro zonoje 3,8 proc.);

13.  pabrėžia, kad dėl neregėto masto 2020 m. ekonomikos nuosmukio ir priemonių, kurių imtasi kovojant su pandemija, 2020 m. ES skolos ir BVP santykis turėtų pasiekti naujas aukštumas ir sudaryti maždaug 93,9 proc. (101,7 proc. euro zonoje) ir prognozuojama, kad 2021 m. jis dar padidės iki maždaug 94,6 proc. (102,3 proc. euro zonoje); pabrėžia, kad vis dar tvyro didelis netikrumas, o ekonominės perspektyvos labai priklauso nuo to, kaip greitai pavyks įveikti pandemiją; be to, supranta, kad tokio dydžio skolas gali atsverti pakankamas ekonomikos augimas; dar kartą pabrėžia ilgalaikio valstybių skolų tvarumo svarbą; pažymi, kad, kilus dabartinei krizei, daugelio valstybių narių fiskalinė pozicija buvo silpna ir ją dar labiau silpnina pandemija;

14.  yra susirūpinęs dėl itin neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio ES ekonomikai, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), bendrajai rinkai ir jos konkurencingumui, ir pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir JT darnaus vystymosi tikslus; todėl mano, kad valstybių narių veiksmų koordinavimas yra, be kita ko, esminė priemonė siekiant sumažinti minėtąjį neigiamą poveikį; laikosi nuomonės, kad, jeigu ES negalės tinkamai reaguoti į dabartinę krizę, kyla pavojus, kad ir euro zona, ir ES apskritai dar labiau atsiliks įgyvendindamos su aplinkos tvarumu, konkurencingumu, produktyvumu, tvarumu ir makroekonominiu stabilumu susijusius tikslus;

15.  pakartoja, kad svarbu užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje, kartu atsižvelgiant ES salų, periferinių ir retai apgyvendintų regionų fizines savybes ir į mažiausiai išsivysčiusių ES regionų padėtį – tai būtina sąlyga siekiant skatinti, be kita ko, skaitmeninę transformaciją ir žaliąją ir teisingą pertvarką bei inovacijas ir spartinti ekonomikos atsigavimą ir konkurencingumą;

16.  ragina atsakingiau tvarkyti viešuosius finansus ir geriau įgyvendinti socialiniu požiūriu subalansuotas struktūrines reformas, kuriomis būtų gerinamos ilgalaikės perspektyvos, taip pat skatina kokybiškas ir veiksmingas viešąsias bei privačiąsias investicijas, be kita ko, siekiant įvykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką;

17.  reiškia susirūpinimą dėl pandemijos izoliavimo priemonių poveikio nedideliam produktyvumo augimui ES ir didelio produktyvumo augimo mažėjimo euro zonoje prieš pandemiją; laikosi nuomonės, kad reikėtų vykdyti suderintą tvaraus augimo ir investicijoms palankios aplinkos skatinimo strategiją, didinant fiskalinį tvarumą; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti į ateitį orientuotoms investicijoms ir politikai, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios turi fiskalinę erdvę investuoti, kad būtų skatinamas tvarus ir įtraukus ekonomikos augimas;

18.  palankiai vertina Europos žaliąjį kursą kaip naująją ES tvaraus ekonomikos augimo strategiją, kurioje sujungiami keturi aspektai: aplinkos apsauga, produktyvumas, stabilumas ir teisingumas, kuriems sudaro sąlygas skaitmeninės ir žaliosios technologijos, novatoriška pramoninė bazė ir strateginis savarankiškumas;

III.Atsakinga fiskalinė ir tvari politika

19.  pažymi, kad nors iškilo naujų su makroekonominiu stabilumu susijusių sunkumų, ekonominė ir pinigų sąjunga yra daug geriau pasirengusi įveikti krizes nei buvo per 2008 m. finansų ir ekonomikos krizę; yra įsitikinęs, kad tvirto ir tvaraus ekonomikos atsigavimo skatinimas, laikantis ES politikos tikslų, orientuotas į žaliąją, teisingą ir skaitmeninę pertvarką, yra vienas svarbiausių neatidėliotinų prioritetų; pažymi, kad dabartinės krizės įveikimo priemonės yra tokio pobūdžio, kad reikia (tiek laiko, kiek būtina), vykdyti ekspansinę fiskalinę politiką;

20.  pažymi, kad valstybėms narėms, kurios sukaupė fiskalinius rezervus, pavyko daug greičiau mobilizuoti fiskalinių paskatų paketus, nepatirdamos susijusių skolinimosi išlaidų, o tai padėjo sušvelninti neigiamą pandemijos socialinį ir ekonominį poveikį; pakartoja, kad, rengiantis ateities krizėms, bus svarbu laikui bėgant, užtikrinant socialinę atsakomybę, papildyti šias fiskalines atsargas; tačiau primygtinai ragina valstybes nares, Komisiją ir Tarybą nekartoti praeities klaidų reaguojant į ekonomikos krizę; pritaria Europos fiskalinės valdybos nuomonei, kad siekiant ekonomikos atsigavimo nerekomenduojama greitai pakeisti fiskalinės politikos krypties;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Komisija ketina pateikti rekomendacijas dėl valstybių narių biudžeto būklės, kaip numatyta Stabilumo ir augimo pakte: atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos valdymo sistemoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į dabartines ekonomikos realijas ir ji turėtų derėti su ES politikos prioritetais, kartu gerinant fiskalinių taisyklių, kurios turėtų būti supaprastintos, aiškios ir praktiškos ir kurios bus peržiūrėtos ir, atsižvelgus į rezultatus, pertvarkytos, laikymąsi; ragina laikytis pragmatiškesnio požiūrio ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad sistema būtų griežtesnė ekonominio pakilimo laikotarpiu ir lankstesnė ekonomikos nuosmukio metu;

22.  nedarant poveikio diskusijų dėl Stabilumo ir augimo reformos rezultatams, pabrėžia, kad dabartinėmis ES fiskalinėmis ir biudžeto taisyklėmis užtikrinamas lankstumas, kurio reikia krizės metu, taikant Stabilumo ir augimo pakte numatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, ir visoms valstybėms narėms leidžiama laikytis fiskalinės politikos krypties, būtinos ES ekonomikai apsaugoti, o tai parodo jų ypatingą anticikliškumą;

23.  tikisi, kad bendroji nukrypti leidžianti išlyga bus toliau taikoma tol, kol bus jos taikymą pagrindžianti priežastis, kad būtų galima paremti valstybių narių pastangas atsigauti po pandemijos krizės ir sustiprinti jų konkurencingumą, ekonominį ir socialinį atsparumą; atkreipia dėmesį į Komisijos nuomonę, kad, remiantis dabartiniais preliminariais duomenimis, bendroji nukrypti leidžianti išlyga turėtų būti toliau taikoma 2022 m., o 2023 m. ji turėtų būti atšaukta; ragina Komisiją, remiantis savo 2021 m. pavasario ekonomikos prognoze, svarstant Europos semestro dokumentų rinkinį, įvertinti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos atšaukimą arba tolesnį taikymą; pažymi, kad Komisija po to, kai bus atšaukta bendroji nukrypti leidžiantis išlyga, ir toliau atsižvelgs į konkrečios šalies padėtį;

24.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl fiskalinės politikos atsako į COVID-19(11), kuriame išdėstyti jos svarstymai, kaip ES lygmeniu koordinuoti fiskalinės politikos vykdymą, kitu etapu taikant suderintą kovos su pandemija požiūrį, remiant ekonomiką ir tvarų atsigavimą, taip pat vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikant fiskalinį tvarumą; pripažįsta, kad pagal bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą valstybėms narėms leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu ir nelemia pakto procedūrų laikino sustabdymo; atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad dėl labai didelio krizės poveikio išaugo rizika tvarumui ir tikėtina, kad tai vidutinės trukmės laikotarpiu lems mažiau palankų ekonomikos augimą ir fiskalines trajektorijas; atkreipia dėmesį į Komisijos raginimą kuo geriau pasinaudoti bendrąja nukrypti leidžiančia išlyga ir priemone „Next Generation EU“;

25.  ragina Komisiją imtis ryžtingų veiksmų siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, taip pat spręsti pinigų plovimo problemas, dėl kurių prarandami galimi nacionalinių biudžetų ištekliai ir mažėja vyriausybių gebėjimas veikti, be kita ko, atsigaunant po COVID-19 pandemijos;

26.  pažymi, kad iki 2021 m. balandžio mėn. pabaigos Komisija ketina atlikti nuodugnias apžvalgas, kuriose bus įvertinta pasirinktų valstybių narių disbalanso padėtis; taip pat pažymi, kad dėl COVID-19 krizės pablogėjo esamas įvairaus pobūdžio makroekonominis disbalansas;

27.  primena, kad reikia skubiai baigti kurti ir stiprinti ekonominės ir pinigų sąjungos struktūrą, t. y. užbaigti kurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą, siekiant apsaugoti piliečius ir sumažinti spaudimą viešiesiems finansams išorės sukrėtimų metu, kad būtų panaikintas socialinis ir ekonominis disbalansas;

IV.Augimą skatinančios, subalansuotos ir tvarios struktūrinės reformos

28.  supranta, kad COVID-19 krizė nebus įveikta vien tik laikantis dabartinės fiskalinės krypties; todėl pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti išsamias, ekonomikos augimą skatinančias, subalansuotas, tvarias ir socialiai teisingas konkrečiai pritaikytas struktūrines reformas, kuriomis būtų siekiama, be kita ko, tvaraus ir socialiniu požiūriu integracinio augimo ir darbo vietų kūrimo, o tai gali padėti veiksmingai remti ekonomikos atsigavimą, taip pat remti skaitmeninę transformaciją ir perėjimą prie žaliosios ekonomikos, kokybišką užimtumą, skurdo mažinimą ir JT DVT, kurie taip pat gali paskatinti konkurencingumą ir bendrąją rinką, didinti konvergenciją ir stiprinti tvarų augimą Sąjungoje ir valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių ilgalaikio ekonomikos augimo potencialą visų pirma galima didinti tik vykdant struktūrinius patobulinimus; vis dėlto pažymi, kad veiksmingas ir sėkmingas valstybių narių politikos priemonių derinimas priklausys nuo Stabilumo ir augimo pakto peržiūros ir, atsižvelgiant į jos rezultatus, jo pritaikymo ir didesnės valstybių narių atsakomybės įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

29.  ragina Komisiją pradėti rengti klimato rodiklį, kuris padėtų įvertinti, kiek kiekvienos valstybės narės biudžeto struktūra skiriasi nuo jos biudžeto scenarijaus, kuris yra suderintas su Paryžiaus susitarimu; pabrėžia, kad pagal šį rodiklį valstybėms narėms turi būti teikiama informacija apie jų trajektoriją pagal Paryžiaus susitarimą, siekiant užtikrinti, kad Europa iki 2050 m. galėtų tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu; tikisi, kad klimato rodiklis bus įvairių ES politikos krypčių orientyras, taigi jis taip pat bus naudojamas kaip orientyras Europos semestrui, nesumenkinant jo pradinio tikslo;

30.  laikosi nuomonės, kad skaitmeninių įgūdžių ugdymas yra išankstinė sąlyga, padėsianti užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų dalyvauti visuomenėje ir naudotis skaitmeninės pertvarkos nauda; pabrėžia, kam reikia reformų švietimo, įgūdžių, taip pat mokymosi visą gyvenimą srityse, kuriomis pereinamojo laikotarpiu vadovautųsi darbo rinka, ir kuriomis būtų kuriamos pagrindinės skaitmeninės technologijos ir sudaromos galimybės jas naudoti ir formuojama Europos skaitmeninė ateitis; taip pat pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią skaitmeninei atskirčiai, reikėtų remti lygias galimybes naudotis skaitmenine infrastruktūra, įranga ir įgūdžiais;

31.  ragina valstybes nares ir Komisiją, laikantis fiskalinio tvarumo ir patikimų biudžeto taisyklių, sukurti reglamentavimo ir valdymo sistemą, apimančią nuspėjamas ir viešosioms bei privačiosioms investicijoms palankias investicijų taisykles ir kitus tinkamus mechanizmus, laikantis ES ilgalaikių tikslų ir užtikrinant valstybių narių gebėjimą reaguoti į būsimas krizes;

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ragina valstybes nares pagal naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę pateikti nacionalines reformų programas ir savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus viename bendrame dokumente;

33.   pabrėžia, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, pagal kurią teikiama finansinė parama, gali būti unikali galimybė padėti valstybėms narėms spręsti pagal Europos semestro sistemą nustatytus sunkumus;

34.   primena, kad socialiniu požiūriu subalansuotoms ir augimui palankioms struktūrinėms reformoms reikalinga ne vien fiskalinė erdvė, bet ir politinės, teisinės ir administracinės pastangos;

35.  pažymi, kad reikės nuolatinės stebėsenos ir budrumo ir atsirandantį disbalansą valstybės narės turėtų mažinti vykdydamos reformas, kuriomis didinamas ekonominis ir socialinis atsparumas, ir skatinti skaitmeninę transformaciją bei žaliąją ir teisingą pertvarką; palankiai vertina tai, kad Komisija toliau stebės, kaip valstybės narės įgyvendina reformas, pasiūlytas ankstesnių metų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose; mano, kad vykdant šį procesą reikėtų atsižvelgti į valstybių narių socialinę perspektyvą;

V.Investicijos

36.  pabrėžia, kad ES iškilo precedento neturintis uždavinys sušvelninti ekonomines pandemijos pasekmes, laikantis ES strategijų, kuriomis siekiama daryti ilgalaikį poveikį valstybių narių atsparumui, ir mano, kad ekonomikos gaivinimas turėtų būti vykdomas stiprinant bendrąją rinką, mokslinius tyrimus ir inovacijas ir laikantis Europos žaliojo kurso, JT DVT, Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo ir konkurencingumo, kartu gerinant MVĮ padėtį ir gerinant jų galimybes gauti privatų kapitalą; yra įsitikinęs, kad tam reikės daugiau ekonominiu, socialiniu, aplinkos ir skaitmeniniu požiūriu perspektyvių ilgalaikių investicijų ir didesnės konvergencijos bei sanglaudos ES ir valstybėse narėse;

37.  pabrėžia investicijų trūkumą, nes prognozės atskleidžia, kad reikia didinti investicijas; pabrėžia, kad viešosios investicijos yra ribotos, nes jos vykdomos iš ribotų išteklių, kurie daugiausia surenkami iš mokesčių mokėtojų; nurodo, kad, atsižvelgiant į didelį investicijų stygių, reikia ir didelių privačiųjų ir viešųjų investicijų, kuriomis sukuriamas tinkamas infrastruktūros lygis, taip pat ir nuspėjamos bei palankios verslo aplinkos, kuri būtų palanki tokioms investicijoms;

38.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į tikslines, tvarias viešąsias ir privačiąsias investicijas į perspektyvią infrastruktūrą ir kitas sritis, kuriomis toliau stiprinama bendroji rinka, perėjimas prie švaresnės, socialiai įtraukios, tvarios ir skaitmeninės visuomenės ir didinamas ES konkurencingumas bei strateginis savarankiškumas; todėl laikosi nuomonės, kad pirmenybė turi būti teikiama tarpvalstybiniams ir daugiašaliams projektams;

39.  pabrėžia, kad reikia priimti investicijoms palankią politiką, mažinti administracinę naštą ir užtikrinti vienodas sąlygas, visų pirma MVĮ, kurios yra ES ekonomikos ir darbo vietų kūrimo pagrindas; mano, kad taip būtų palengvintas ekonomikos gaivinimas ir sudarytos ilgalaikiam ekonomikos augimui palankios sąlygos;

VI.Demokratiškesnis Europos semestras

40.  pabrėžia, kokios svarbios yra visapusiškos diskusijos ir tinkamas nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento dalyvavimas Europos semestro procese; dar kartą ragina stiprinti Europos Parlamento demokratinį vaidmenį ekonomikos valdymo sistemoje ir ragina Tarybą ir Komisiją tinkamai atsižvelgti į parlamentų priimtas rezoliucijas; ragina Komisiją tinkamai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą, kaip teisės aktų leidėjus, apie visus aspektus, susijusius su ES ekonomikos valdymo sistemos taikymu, įskaitant parengiamuosius etapus;

41.  ragina glaudžiai koordinuoti veiklą su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu, siekiant stiprinti demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą;

42.  pabrėžia svarbų Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vaidmenį imantis veiksmų, kuriais siekiama pagerinti atskaitomybę Europos Parlamentui, nes iki šiol sukaupta patirtis taikant Europos semestrą parodė, kad dabartinė atskaitomybės tvarka galėtų būti sustiprinta siekiant pagerinti jos teisėtumą ir veiksmingumą;

43.  primena, kad Europos semestras yra mišrus procesas, kurį sudaro vadinamieji nacionaliniai ir Europos semestrai per metus; primena, kad yra svarbūs subsidiarumo ir proporcingumo principai;

o
o   o

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 306, 2011 11 23, p. 12. (2) OL L 306, 2011 11 23, p. 41. (3) OL L 306, 2011 11 23, p. 8. (4) OL L 306, 2011 11 23, p. 33. (5) OL L 306, 2011 11 23, p. 25. (6) OL L 306, 2011 11 23, p. 1. (7) OL L 140, 2013 5 27, p. 11. (8) OL L 140, 2013 5 27, p. 1. (9) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (10) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/ip144_en_1.pdf (11) 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas „Metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ (COM(2021)0105).