Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bahreino, ypač į 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Bahreine, ypač Nabeelio Rajabo atvejo(1), ir į 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl egzekucijų Kuveite ir Bahreine(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai 2020 m. liepos 13 d. pareiškimą dėl mirties nuosprendžių Bahreine patvirtinimo, 2020 m. birželio 10 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjo Nabeelio Rajabo išlaisvinimo, 2020 m. sausio 9 d. pareiškimą dėl mirties bausmės patvirtinimo dviem Bahreino piliečiams ir 2019 m. liepos 27 d. pareiškimą dėl mirties bausmės įvykdymo Ali al-Arabui ir Ahmedui al-Malali,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos neteisminio, neatidėliotino ar savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard, Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais Fionnualos Ni Aolain ir Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo klausimais Nilso Melzero 2020 m. vasario 12 d. pareiškimą, kuriame Bahreinas primygtinai raginamas panaikinti Mohamedui Ramadanui ir Hussainui Moosai skirtas mirties bausmes,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ES vardu pateiktą ir Europos Tarybos generalinės sekretorės Marijos Pejčinović Burić pareiškimą Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos proga,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, dėl mirties bausmės, dėl kankinimo, dėl dialogų su trečiosiomis valstybėmis žmogaus teisių klausimais ir dėl saviraiškos laisvės,

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių skatinimą, paisymą ir įgyvendinimą padaryti visų ES politikos sričių pagrindiniu aspektu,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. įvykusio 25-ojo ES ir Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo jungtinės tarybos ir ministrų susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į ES ir Bahreino bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą – Bahreinas yra jų šalis,

–  atsižvelgdamas į Bahreino nepriklausomos tyrimo komisijos (BICI) 2011 m. lapkričio mėn. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Arabų žmogaus teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi po 2011 m. visuomeninio sukilimo Bahreino valdžios institucijos ir toliau pažeidžia ir riboja gyventojų teises ir laisves, visų pirma asmenų teisę rengti taikius protestus, žodžio laisvę ir skaitmeninės saviraiškos laisvę tiek elektroninėje, tiek neelektroninėje erdvėje; kadangi žmogaus teisių srities teisininkai, žurnalistai ir politiniai aktyvistai nuolat sistemingai puldinėjami, persekiojami, sulaikomi, kankinami, bauginami, jiems draudžiama keliauti ir iš jų atimama pilietybė; kadangi nuo 2011 m. valdžios institucijos atmetė visus demokratinės opozicijos ir žmogaus teisių gynėjų reikalavimus gerbti žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę; kadangi Bahreine netoleruojama jokia politinė opozicija; kadangi valdžios institucijos suėmė kelis vaikus už dalyvavimą protestuose 2021 m. vasario mėn. ir, kaip pranešama, jiems grasino žaginimu ir elektrošoku; kadangi, 2021 m. kovo 4 d. duomenimis, bent trys iš jų tebėra sulaikyti, įskaitant šešiolikmetį asmenį, kuris sunkiai serga;

B.  kadangi žmogaus teisių gynėjas Abdulhadi Al-Khawaja, Bahreino ir Danijos pilietis, vienas iš Bahreino žmogaus teisių centro ir Persijos įlankos žmogaus teisių centro steigėjų, šiuo metu baigia atlikti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę ir atlieka bausmę iki gyvos galvos, paskelbus jį kaltu dėl finansavimo ir dalyvavimo teroristinėje veikloje siekiant nuversti vyriausybę ir šnipinėti užsienio valstybės naudai; kadangi po to, kai buvo suimtas, Abdulhadi Al-Khawaja buvo sumuštas, kankinamas ir nuteistas po neteisingo bylos nagrinėjimo proceso, kuris neatitiko Bahreino baudžiamosios teisės ir tarptautinių teisingo bylos nagrinėjimo standartų; kadangi 2012 m. liepos mėn. Jungtinių Tautų darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais padarė išvadą, kad A. Al-Khawaja sulaikymas buvo savavališkas, nes jis sulaikytas už tai, kad naudojosi pagrindinėmis teisėmis – žodžio laisve, taikių susirinkimų ir asociacijų laisve, ir paragino jį išlaisvinti;

C.  kadangi vienas žymiausių Bahreino žmogaus teisių gynėjų Nabeel Rajab buvo paleistas iš kalėjimo 2020 m. birželio 9 d., kad likusią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę atliktų pagal alternatyvių sankcijų įstatymą;

D.  kadangi 2011–2020 m. Bahreine mirties bausme nuteista maždaug 50 asmenų, palyginti su septyniomis mirties bausmėmis, skirtomis 2001–2010 m.; kadangi šiuo metu Bahreine 27 asmenys laukia, kol jiems bus įvykdyta mirties bausmė, ir 26 iš jų gresia pavojus, kad mirties bausmė bus įvykdyta jau greit; kadangi 2017 m. sausio 15 d. Bahreinas nutraukė septynerių metų de facto mirties bausmės vykdymo moratoriumą ir įvykdė mirties bausmę trims civiliams asmenims; kadangi nuo to laiko mirties bausmė įvykdyta šešiems asmenims; kadangi Jungtinių Tautų specialioji pranešėja neteisminio, neatidėliotino ar savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais priskyrė šias egzekucijas prie neteisėtų nužudymų; kadangi mirties bausmė yra pati sunkiausia žiauri, nehumaniška ir žeminanti bausmė ir ji pažeidžia teisę į gyvybę, įtvirtintą Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje; kadangi mirties bausmės įvykdymo laukimas sukelia itin dideles psichologines kančias;

E.  kadangi nepriklausomi stebėtojai praneša, kad daugumos neseniai įvykdytų mirties bausmių procesuose Bahreino valdžios institucijos išgavo prisipažinimus kankinimais ir nebuvo užtikrintas teisingas kaltinamųjų bylų nagrinėjimas; kadangi po 2011 m. protestų ir BICI ataskaitos išvadų dėl valdžios institucijų piktnaudžiavimo įsteigta keletas vidaus organų, pvz., Vidaus reikalų ministerijos ombudsmeno tarnyba, Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyrius ir Kalinių ir sulaikytųjų teisių komisija, tačiau jie nėra pakankamai veiksmingi ir nepriklausomi; kadangi, kaip pranešama, tai, jog šie organai nėra nepriklausomi, ne kartą lėmė Bahreino valdžios institucijų ir saugumo pajėgų atskaitomybės trūkumą; kadangi dėl to yra susiformavusi nebaudžiamumo kultūra, kuri paverčia niekais demokratinių reformų pastangas ir dėl kurios toliau destabilizuojama padėtis šalyje;

F.  kadangi 2019 m. liepos 27 d. buvo įvykdyta mirties bausmė sušaudant Ali Al-Arabui ir Ahmedui Al-Malali, apkaltintiems terorizmo nusikaltimais masiniame teismo procese, kurį temdė įtarimai, kad jie buvo kankinami, ir sunkūs tinkamo proceso pažeidimai; kadangi 2014 m. vasario 18 d. Bahreino valdžios institucijos suėmė Mohamedą Ramadaną už įtariamą dalyvavimą (kartu su Husseinu Ali Moosa) 2014 m. vasario 14 d. Al Daire įvykusiame sprogdinimo išpuolyje; kadangi, nagrinėdamas apeliacinį skundą, 2020 m. liepos 13 d. kasacinis teismas dar kartą patvirtino savo galutinį nuosprendį ir patvirtino Mohamedui Ramadanui ir Husseinui Ali Moosai skirtas mirties bausmes, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimas ir nuosprendis, pagrįstas kaltinamųjų prisipažinimu, kuris, kaip įtariama, išgautas kankinimais, yra neteisingi, ir nepaisant Specialiųjų tyrimų skyriaus atlikto įtariamo H. Ali Moosos ir M. Ramadano kankinimo tyrimo išvadų; kadangi Jungtinių Tautų specialioji pranešėja neteisminio, neatidėliotino ar savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard įspėjo, kad H. Ali Moosos ir M. Ramadano nuosprendžiai ir mirties bausmė bus laikomi savavališkais, aiškiai pažeidžiančiais jų teisę į gyvybę ir prilygstančiais savavališkam žudymui; kadangi Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai paragino Bahreiną užkirsti kelią abiejų vyrų egzekucijoms; kadangi Mohamedui Ramadanui ir Husseinui Ali Moosai gresia pavojus, kad mirties bausmė bus jau greit įvykdyta, ir jie išnaudojo visas teisių gynimo priemones;

G.  kadangi Bahreino valdžios institucijos panaikino didžiausią šalies taikią politinę opozicinę partiją „al-Wefaq“, konfiskavo jos turtą ir suėmė jos vadovus; kadangi partijos lyderis Shaikh Ali Salman šiuo metu kalėjime atlieka bausmę iki gyvos galvos apkaltintas tariamu šnipinėjimu;

H.  kadangi keletas visuomenės veikėjų, įskaitant įžymius teisininkus Abdullahą Al Shamlawi ir Abdullahą Hashimą, buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn vien tik už jų veiklą socialiniuose tinkluose; kadangi Bahreine neveikia jokia nepriklausoma žiniasklaida, nes 2017 m. Informacijos reikalų ministerija sustabdė vienintelio nepriklausomo šalies laikraščio „Al Wasat“ veiklą;

I.  kadangi sveikatos ir higienos sąlygos perpildytuose Bahreino kalėjimuose tebėra ypatingai blogos; kadangi 2020 m. kovo mėn. Bahreine dėl COVID-19 pandemijos pavojaus sveikatai išlaisvinti 1 486 kaliniai; kadangi opozicijos lyderiai, aktyvistai, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai į išlaisvinamųjų sąrašus dažniausiai neįtraukti; kadangi Bahreino valdžios institucijos atsisako kaliniams suteikti skubią medicininę pagalbą, statydamos į pavojų jų sveikatą ir gerovę ir taip pažeisdamos Jungtinių Tautų standartines minimaliąsias elgesio su kaliniais taisykles; kadangi daug politinių kalinių pradėjo streiką protestuodami dėl blogo elgesio su jais kalėjime;

J.  kadangi Bahreino teismai ir toliau priima ir patvirtina sprendimus atimti iš Bahreino piliečių jų pilietybę; kadangi Bahreino teismai atėmė pilietybę 2018 m. daugiau kaip 300 asmenų ir 2019 m. daugiau kaip 100 asmenų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, politikus, žurnalistus ir vyresniuosius religinių institutų atstovus, ir daugeliu atvejų tie asmenys tebėra be pilietybės; kadangi pilietybės atėmimo priemonė naudojama pažeidžiant Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 15 straipsnį;

K.  kadangi 2018 m. gruodžio mėn. Bahreinas iš dalies pakeitė savo darbo teisę ir uždraudė darbdaviams diskriminuoti darbuotojus dėl lyties, kilmės, kalbos ar tikėjimo; kadangi Bahreinas patvirtino sankcijas už seksualinį priekabiavimą darbe; kadangi Bahreinas ir toliau yra šalis, kurioje darbuotojai migrantai, ypač moterys, įdarbintos kaip namų darbininkės, išnaudojami pagal kafalos (globos) sistemą, kuri sudaro sąlygas išnaudojimui;

L.  kadangi pagal Bahreino teisę moterys ir toliau diskriminuojamos šeimos teisėje, pvz., neturi lygių teisių, palyginti su vyrais, nutraukti santuoką ir perduoti Bahreino pilietybę savo vaikams; kadangi Bahreinas 2002 m. prisijungė prie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW), tačiau laikosi išlygų dėl kelių straipsnių, kuriuose yra nuostatų, esminių siekiant konvencijos tikslo; kadangi pagal Baudžiamojo kodekso 353 straipsnį išžaginimo nusikaltimą padarę asmenys atleidžiami nuo baudžiamojo persekiojimo ir bausmės, jei jie susituokia su savo aukomis; kadangi Bahreino parlamentas 2016 m. pasiūlė visiškai panaikinti šį straipsnį, tačiau ministrų kabinetas pasiūlymą atmetė; kadangi Baudžiamojo kodekso 334 straipsnis sumažina bausmes vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės ir santuokinės neištikimybės padariusiems asmenims ir kadangi nesantuokiniai lytiniai santykiai vis dar kriminalizuojami;

M.  kadangi Bahreinas yra svarbus Europos Sąjungos partneris Persijos įlankoje, be kita ko, politinių ir ekonominių ryšių, energetikos ir saugumo srityse; kadangi Bahreino Karalystė turi turtingą ilgalaikio atvirumo kitoms kultūroms iš viso pasaulio istoriją ir aktyviai dalyvauja kuriant pasitikėjimą ir skatinant dialogą ir stabilumą Persijos įlankos ir platesniame Artimųjų Rytų regione;

N.  kadangi vadovybės pasikeitimas 2020 m. lapkričio mėn. ir naujojo ministro pirmininko princo Salmano bin Hamad Al Khalifos paskyrimas suteikia Bahreinui galimybę siekti politinės reformos ir nacionalinio įtraukaus susitaikymo, įskaitant sunitų ir šiitų susitaikymą; kadangi 2021 m. vasario mėn. surengtas ES ir Bahreino dialogas žmogaus teisių klausimais; kadangi Bahreinas yra antroji Persijos įlankos regiono šalis, su kuria ES užmezgė dialogą žmogaus teisių klausimais;

1.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad praėjus dešimčiai metų po Bahreino „arabų pavasario“ sukilimo žmogaus teisių padėtis šalyje toliau blogėja – taikoma mirties bausmė, vyksta savavališki suėmimai, žmogaus teisių gynėjų persekiojimas ir priekabiavimas prie jų, paneigtos pilietinės ir politinės teisės ir laisvės jungtis į asociacijas, susirinkimų laisvė ir saviraiškos laisvė tiek elektroninėje, tiek neelektroninėje erdvėje;

2.  griežtai smerkia mirties nuosprendžius Mohamedui Ramadanui ir Hussainui Ali Moosai; primygtinai ragina Bahreino valdžios institucijas, ypač Jo Didenybę Sheikhą Hamadą bin Isa Al Khalifą, nedelsiant sustabdyti jų mirties bausmės vykdymą, pakeisti nuosprendžius, nurodyti iš naujo išnagrinėti bylą taip, kad procesas visiškai atitiktų tarptautinius teisingo bylos nagrinėjimo standartus ir būtų atmesti kankinimais išgauti įrodymai, taip pat leisti atlikti nepriklausomą įtariamo kankinimo tyrimą; ragina Bahreiną įvertinti vidaus organų, stebinčių valdžios institucijų piktnaudžiavimą, pvz., ombudsmeno, Specialiųjų tyrimų skyriaus ir Kalinių ir sulaikytųjų teisių komisijos, nepriklausomumo ir veiksmingumo aspektus, nes jie atlieka netinkamus tyrimus ir pateisina Bahreino teismų rėmimąsi prievartiniais prisipažinimais siekiant užtikrinti apkaltinamuosius nuosprendžius, įskaitant šiuos aspektus įtarimų dėl M. Ramadano ir H. Ali Moosos tyrime;

3.  labai apgailestauja dėl de facto mirties bausmės taikymo moratoriumo panaikinimo; ragina Bahreino valdžios institucijas nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą, kuris būtų žingsnis siekiant visiško jos panaikinimo; ragina išsamiai persvarstyti visus mirties nuosprendžius siekiant užtikrinti, kad tie teismo procesai atitiktų tarptautinius standartus ir kad neteisėtai mirties bausme nuteistoms žmogaus teisių pažeidimų aukoms būtų atlyginta padaryta žala; primena, kad ES nepritaria mirties bausmei, ir mano, kad tokia bausmė yra žiauri ir nehumaniška, neatgraso nuo nusikalstamo elgesio ir yra neatitaisoma įvykus klaidai;

4.  pabrėžia, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. įvykęs vadovybės pasikeitimas suteikia galimybę ES perorientuoti savo užsienio politiką Bahreino atžvilgiu, be kita ko, atsižvelgiant į naująjį nacionalinį veiksmų planą žmogaus teisių srityje; ragina naująjį ministrą pirmininką princą Salmaną bin Hamad Al Khalifą pasinaudoti savo įgaliojimais, kad Bahreinas pajudėtų politinės reformos keliu ir siektų gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves;

5.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus žmogaus teisių gynėjus ir sąžinės kalinius, įskaitant Abdulhadi al-Khawają, Abduljalilą al-Singace, Naji Fateelį, Abdulwahabą Hussainą, Ali Hajee, Sheikhą Ali Salmaną ir Hassaną Mshaimą, kurie buvo sulaikyti ir nuteisti vien už tai, kad naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę, ir panaikinti visus jiems pareikštus kaltinimus; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir valstybes nares remti ir vykdyti aktyvią kampaniją siekiant užtikrinti, kad nedelsiant būtų išlaisvinti įkalinti žmogaus teisių gynėjai, ir padaryti tai pagrindiniu glaudesnio ES ir Bahreino bendradarbiavimo elementu; ragina Bahreino valdžios institucijas užtikrinti saugią erdvę pilietinės visuomenės organizacijoms ir nepriklausomai žiniasklaidai; primygtinai ragina Bahreino vyriausybę leisti užsienio žurnalistams ir žmogaus teisių organizacijoms patekti į Bahreiną; labai teigiamai vertina visų žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir teisininkų, kurių darbas yra labai svarbus ginant žmogaus teises, darbą; primygtinai ragina Bahreino vyriausybę atkurti šalies vienintelę nepriklausomą žiniasklaidos priemonę „Al Wasat“ ir leisti nepriklausomoms politinėms bendrijoms veikti Bahreine, įskaitant tas, kurios buvo panaikintos;

6.  palankiai vertina tai, kad išlaisvintas Nabeel Rajab pagal alternatyvių sankcijų įstatymą, tačiau primygtinai ragina Bahreino valdžios institucijas panaikinti jam taikomą draudimą keliauti;

7.  ragina Bahreino vyriausybę nutraukti žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir nedelsiant panaikinti jiems taikomą draudimą keliauti ir primygtinai reikalauja, kad valdžios institucijos visomis aplinkybėmis užtikrintų, kad Bahreine žmogaus teisių gynėjai galėtų vykdyti savo teisėtą žmogaus teisių srities veiklą tiek šalies viduje, tiek už jos ribų;

8.  reiškia ypatingą susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo kovos su terorizmu įstatymais Bahreine ir pabrėžia paramos, teikiamos Bahreinui, svarbą, ypač atsižvelgiant į jo teismų sistemą ir siekiant užtikrinti tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi; ragina Bahreino valdžios institucijas nedelsiant iš dalies pakeisti įstatymą Nr. 58 (2006 m.) dėl visuomenės apsaugos nuo teroro aktų ir visus kitus įstatymus, kuriais ribojama saviraiškos laisvė ir politinės laisvės ir kurie neatitinka visų tarptautinių įsipareigojimų ir standartų;

9.  smerkia tai, kad toliau naudojami kankinimai, įskaitant atsisakymą suteikti medicininę priežiūrą, ir kitoks žiaurus ir žeminantis elgesys su sulaikytais asmenimis, įskaitant taikius protestuotojus ir civilius, ar jų baudimas; ragina nuodugniai ir patikimai ištirti visus įtarimus dėl kankinimo, siekiant patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn; apgailestauja dėl labai blogų sąlygų šalies kalėjimuose; primygtinai ragina Bahreino valdžios institucijas apsaugoti visus sulaikytus asmenis nuo COVID-19 pavojaus;

10.  primygtinai ragina Bahreino vyriausybę vykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą, įskaitant jos 15 straipsnį, kuriuo draudžiama naudotis bet kokiais pareiškimais, išgautais kankinimu, kaip įrodymais bet kuriame teismo procese; ragina ratifikuoti Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvų protokolą (OPCAT) ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvų protokolą, siekiant panaikinti mirties bausmę;

11.  ragina Bahreino valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų organais, paskelbti nuolatinį kvietimą atvykti į šalį visiems pagal Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims ir iniciatyviai su jais bendradarbiauti; ragina Bahreino vyriausybę leisti ES pareigūnams, nepriklausomiems stebėtojams ir žmogaus teisių grupėms aplankyti Bahreino kalėjimus ir primygtinai ragina Bahreino valdžios institucijas visų pirma užtikrinti, kad į šalį galėtų atvykti Jungtinių Tautų specialieji pranešėjai kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo klausimais, žmogaus teisių gynėjų, saviraiškos laisvės ir susirinkimų laisvės klausimais;

12.  smerkia tęsiamą savavališko pilietybės atėmimo iš šalies piliečių praktiką, dėl kurios daugeliu atvejų žmonės palikti be pilietybės pažeidžiant Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo; ragina Bahreino valdžios institucijas iš dalies pakeisti šalies pilietybės įstatymą ir grąžinti Bahreino pilietybę asmenims, iš kurių ji buvo neteisėtai atimta;

13.  atkreipia dėmesį į Bahreino valdžios institucijų dedamas pastangas reformuoti šalies baudžiamąjį kodeksą ir teisines procedūras ir ragina tęsti šį procesą; ragina visapusiškai įgyvendinti BICI ir visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas; toliau remia Bahreino vyriausybės reformų darbotvarkę ir ragina Bahreino Karalystę siekti stabilumo vykdant tolesnes reformas ir įtraukaus susitaikymo aplinkoje, kurioje galima laisvai reikšti taikius politinius skundus, laikantis tarptautinių įsipareigojimų;

14.  ragina ES delegaciją visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, teikti visą tinkamą paramą sulaikytiems žmogaus teisių gynėjams, be kita ko, rengti vizitus į kalėjimą, stebėti teismo procesus ir skelbti viešus pareiškimus, taip pat siūlyti paramą pilietinei visuomenei ir suteikti galimybę gauti apsaugą asmenims, kuriems gresia persekiojimas;

15.  ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), Tarybą ir valstybes nares sistemingai reikšti susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Bahreine, taip pat dėl politinės erdvės trūkumo, kai norima pareikšti teisėtą ir taikų nepritarimą, ir apsvarstyti galimybę imtis tikslinių priemonių prieš asmenis, atsakingus už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus;

16.  atkreipia dėmesį į ES ir Bahreino dialogą žmogaus teisių klausimais; ragina stiprinti dialogą pagal ES gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais; pažymi, kad ES ir Bahreino dialogas žmogaus teisių klausimais neatstoja tinkamo paties Bahreino valdžios institucijų, opozicijos ir pilietinės visuomenės dialogo; primygtinai ragina EIVT užtikrinti, kad neformalus dialogas su Bahreinu žmogaus teisių klausimais būtų orientuotas į konkrečius rezultatus ir įsipareigojimus, įskaitant konsultacijas su pilietine visuomene prieš dialogą ir po jo; pabrėžia, kad Bahreino valdžios institucijos turėtų prasmingai ir realiai dalyvauti šiame procese; remia tolesnį ES, jos valstybių narių ir Bahreino Karalystės dialogą, įsitraukimą ir dalijimąsi geriausia patirtimi žmogaus teisių ir teisminių procedūrų srityje;

17.  primygtinai ragina ES užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų integruojamos į visas bendradarbiavimo su Bahreinu sritis, įskaitant ES ir Bahreino bendradarbiavimo susitarimą – šis susitarimas neseniai sudarytas ir jame nėra nuorodų į žmogaus teises;

18.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip pranešama, prieš Bahreino žmogaus teisių gynėjus naudojamos sekimo technologijos; pakartoja, kad Europos įmonių į Bahreiną eksportuojamos sekimo technologijos gali suteikti galimybių susidoroti su žmogaus teisių gynėjais; pabrėžia, kad ES eksporto kontrolės institucijos, prieš išduodamos eksporto į trečiąją valstybę licencijas, turi atsižvelgti į žmogaus teisių kriterijus; ragina visas ES valstybes nares griežtai laikytis ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje ir visų pirma sustabdyti visus ginklų, sekimo ir žvalgybos įrangos ir priemonių, kuriais Bahreinas gali pasinaudoti tęsdamas žmogaus teisių represijas, perdavimo veiksmus;

19.  pabrėžia, kad ES delegacijų teikiama Šajo premija už žmogaus teisių skatinimą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių regione neturėtų būti skiriama tiems, kurie pateisina žmogaus teisių pažeidimus;

20.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kafalos sistema sudaro sąlygas pažeisti darbuotojų teises ir apriboti socialinių ir profesinių sąjungų judėjimus šalyje; primygtinai ragina Bahreino vyriausybę iš dalies pakeisti darbo teisės aktus siekiant užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai galėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis kaip ir kiti darbuotojai, įskaitant jų darbo laiko, savaitės poilsio dienų ir minimalaus darbo užmokesčio normas;

21.  ragina Bahreino vyriausybę padaryti būtinus teisės aktų pakeitimus, kad būtų panaikinta moterų diskriminacija sudarant santuoką, santuokoje, nutraukiant santuoką, taip pat diskriminacija, susijusi su vaikais ir paveldėjimu, ir leisti moterims perduoti pilietybę savo vaikams tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vyrams; primygtinai ragina Bahreino vyriausybę panaikinti visas išlygas dėl CEDAW, panaikinti Baudžiamojo kodekso 353 ir 334 straipsnius, pagal kuriuos toleruojamas smurtas prieš moteris, ir panaikinti nuostatas, kuriomis kriminalizuojami savanoriški lytiniai santykiai su suaugusiais žmonėmis;

22.  primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares toliau budriai stebėti pokyčius šalyje ir apskritai Persijos įlankos regione ir naudotis visomis turimomis įtakos priemonėmis; apgailestauja dėl užsienio kišimosi į Bahreino vidaus politiką, siekiant destabilizuoti šalį;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Bahreino Karalystės vyriausybei ir parlamentui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narėms.

(1) OL C 28, 2020 1 27, p. 76. (2) OL C 252, 2018 7 18, p. 192.