Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2021/2576(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B9-0177/2021

Debatai :

PV 09/03/2021 - 22
PV 09/03/2021 - 23
CRE 09/03/2021 - 22
CRE 09/03/2021 - 23

Balsavimas :

PV 11/03/2021 - 11
PV 11/03/2021 - 18

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0088

Priimti tekstai
PDF 185kWORD 59k
Ketvirtadienis, 2021 m. kovo 11 d. - Briuselis
Konfliktas Sirijoje: 10 metų po sukilimo
P9_TA(2021)0088RC-B9-0177/2021

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Konfliktas Sirijoje: 10 metų po sukilimo“ (2021/2576(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, visų pirma į 2018 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje(1), 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Sirijos(2), 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant genocidą, klausimo sprendimo(3), 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl Turkijos karinės operacijos šiaurės rytų Sirijoje ir jos pasekmių(4), 2019 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl vaikų teisių 30-ųjų JT vaiko teisių konvencijos metinių proga(5) ir 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 6 d. ES Užsienio reikalų tarybos pareiškimą ir į naujausias ES Tarybos 2019 m. spalio 14 d., 2018 m. balandžio 16 d. ir 2017 m. balandžio 3 d. išvadas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į ankstesnius Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus, įskaitant 2020 m. vasario mėn. pareiškimą dėl galimybių teikti humanitarinę pagalbą Idlibe, 2020 m. sausio 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškimus dėl Sirijos ir 2019 m. spalio 9 d. pareiškimą dėl įvykių šiaurės rytų Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 15 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2021/30, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai(7), pagal kurį naujasis Sirijos užsienio reikalų ministras buvo įtrauktas į ES ribojamųjų priemonių, taikomų už smurtines represijas Sirijoje atsakingiems asmenims, sąrašą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 3 d. priimtą ES strategiją dėl Sirijos ir į 2015 m. kovo 16 d. priimtas Tarybos išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL / „Da’esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos,

–  atsižvelgdamas į JT ir Europos Sąjungos, kartu pirmininkavusių 2020 m. birželio 30 d. surengtoje IV-ojoje Briuselio konferencijoje, bendrą deklaraciją dėl paramos Sirijos ir viso regiono ateičiai,

–  atsižvelgdamas į ankstesnius JT Generalinio Sekretoriaus pareiškimus dėl Sirijos, įskaitant jo atstovo spaudai 2020 m. vasario 1 d. ir 18 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į naujausią JT specialiojo pasiuntinio Sirijoje Geiro O. Pederseno pareiškimą, pateiktą JT Saugumo Tarybai (JT ST) 2021 m. sausio 22 d.,

–  atsižvelgdamas į JT ST nuo 2011 m. priimtas rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į JT ST rezoliuciją 2254 (2015), kuria pritariama Sirijos taikos proceso veiksmų planui, JT ST rezoliuciją 2249 (2015) dėl Islamo valstybės Irake ir Sirijoje ir JT ST rezoliuciją 2533 (2020), kuria iki 2021 m. liepos 10 d. pratęsiamas leidimas naudotis Bab al-Chavos sienos perėjimo punktu humanitarinei pagalbai teikti,

–  atsižvelgdamas į naujausią Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitą, 2021 m. kovo 1 d. pateiktą JT Žmogaus teisių tarybai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/248, kuria įsteigiamas Tarptautinis nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 28 d. UNICEF pareiškimą dėl saugios visų al Cholo stovyklos ir visos šiaurės rytų Sirijos vaikų reintegracijos ir repatriacijos ir į 2021 m. vasario 2 d. UNICEF išsamią ataskaitą apie 2020 m. humanitarinę padėtį Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. įsteigtas Eurojusto vadovaujamas ES genocido tinklo, atsakingo už genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, sekretoriatas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/444/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo(8), į jos 2004 m. veiksmų planą, kuriuo siekiama visuotinio Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) statuto ratifikavimo ir įgyvendinimo, taip pat į persvarstytą 2011 m. ES veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į TBT Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į JT chartiją ir JT konvencijas, kurias Sirija yra pasirašiusi, įskaitant Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į JT remiamus 2012 m. ir 2014 m. Ženevos komunikatus,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į JT Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2011 m. vasario pabaigoje Sirijos režimo atstovai Daros mieste areštavo, sulaikė ir kankino Sirijos vaikus už tai, kad jie ant miesto pastatų sienų prirašė grafičių, kuriais kritikavo prezidentą Basharą Al-Assadą; kadangi 2011 m. kovo 15 d. tūkstančiai Sirijos gyventojų Daros ir Damasko miestuose masiškai išėjo į gatves, reikalaudami demokratinių reformų, politinių kalinių paleidimo, kankinimų nutraukimo, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, laisvų ir sąžiningų rinkimų bei korupcijos panaikinimo; kadangi šie gyventojų protestai kelerius metus plito visoje šalyje – nuo didžiųjų miestų, tokių kaip Chomsas, Chama, Idlibas ir populiarios kaimyninės Alepo ir Damasko apylinkės, iki mažesnių miestų, tokių kaip al Chasaka šiaurės rytuose ir Kafr Nablas šiaurės vakaruose;

B.  kadangi 2011 m. Sirijos sukilimas atskleidė Sirijos etninę ir religinę įvairovę, o jame dalyvavo visų etninių ir religinių grupių bei visų šalies provincijų lyderiai;

C.  kadangi Sirijos režimas brutaliai reagavo į teisėtus demokratinius savo tautos siekius, pasitelkdamas savo vadovaujamas Sirijos saugumo pajėgas ir sąjungininkų miliciją; kadangi daugiau kaip 500 000 žmonių žuvo, o daugiau kaip milijonas buvo sužeista; kadangi, remiantis Sirijos Žmogaus teisių tinklo duomenimis, nuo 2011 m. kovo mėn. buvo nužudyta daugiau kaip 230 000 civilių, iš kurių 88 proc. nužudė Sirijos režimo atstovai, 3 proc. – Rusijos pajėgos, 2 proc. – „Da’esh“ ir 2 proc. – ginkluotos opozicijos grupuotės; kadangi daugiau kaip 15 000 civilių buvo mirtinai nukankinti, iš jų 99 proc. – režimo kalėjimuose; kadangi nuo to laiko priverstinai dingo ir buvo sulaikyta daugiau kaip 150 000 civilių, iš kurių 88 proc. – Sirijos režimo, 6 proc. – ISIL / „Da’esh“ ir 3 proc. – ginkluotųjų opozicijos grupuočių iniciatyva; kadangi nuo to laiko priverstinai dingo arba buvo sulaikyta daugiau kaip 3 400 sveikatos priežiūros darbuotojų, iš kurių 98 proc. – Sirijos režimo iniciatyva;

D.  kadangi konflikto šalys, įskaitant vyriausybės pajėgas ir jų sąjungininkes, antivyriausybines ginkluotas grupuotes ir JT teroristinėmis organizacijomis pripažintas grupuotes (pavyzdžiui, ISIL / „Da’esh“), padarė įvairaus pobūdžio šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; kadangi brutalaus režimo ir džihadistų naudojama taktika buvo nukreipta į nuosaikių ir demokratijai palankių pajėgų sunaikinimą; kadangi už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys privalo būti patraukti atsakomybėn;

E.  kadangi Sirijos režimas tankiai apgyvendintose civilių apylinkėse, tokiose kaip Chomsas, Chama ir Rytų Alepas, naudojo cheminius ginklus, SCUD tipo raketas, įprastą artileriją ir iš oro išmetamas bombas, taip pat vamzdines bombas, kasetines bombas ir padegamąsias bombas; kadangi taikiems protestuotojams, kuriuos sužeidė Sirijos saugumo pajėgos, nebuvo suteiktas gydymas ir jie buvo iki mirties kankinami karo ligoninėse ir areštinėse visoje šalyje, kaip patvirtinta „Caesar“ ataskaitoje, kurią 2014 m. JT Saugumo Tarybai pateikė Prancūzija; kadangi šeimoms dažnai neleidžiama laidoti mirusiųjų kapinėse; kadangi miestai buvo laikomi apgultyje, o jų gyventojai buvo tyčia marinami badu; kadangi kaimo vietovėse, pvz., 2012 m. gegužės mėn. Chuloje, buvo vykdomos šimtų vyrų, moterų ir vaikų kolektyvinės bausmės, neteisminės egzekucijos ir masinės žudynės; kadangi JT tyrimų Sirijoje komisija pranešė apie sistemingą Sirijos režimo pajėgų ir jų milicijos seksualinio prievartavimo ir kitų formų seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą;

F.  kadangi JT, remdamosi JT specialiųjų pasiuntinių įgaliojimais, parengė daugybę iniciatyvų, kad būtų pasiektos paliaubos tarp visų šalių, paleisti sulaikyti asmenys, užtikrinta galimybė teikti humanitarinę pagalbą visose šalies vietose, apsaugoti žurnalistai ir NVO ir užmegztas įtraukus dialogas siekiant rasti politinį sprendimą konfliktui, kilusiam po 2011 m.; kadangi šis procesas ir JT padedant įsteigtas Sirijos Konstitucinis komitetas (SKK) nepajudėjo iš pradinio taško;

G.  kadangi 2019 m. spalio mėn. sudarytas Sirijos konstitucinis komitetas (SCC) ir jam suteikti įgaliojimai rasti politinį Sirijos konflikto sprendimą, padedant JT specialiajam pasiuntiniui Sirijoje ir laikantis JT ST rezoliucijos Nr. 2254 (2015); kadangi, nepaisant SCC struktūrinių trūkumų ir B. Al-Assado nuolatinio priešinimosi konstruktyviam bendradarbiavimui su SCC, jis vis tiek išlieka svarbia priemone siekiant taikaus politinio konflikto sprendimo;

H.  kadangi Kinijos remiama Rusija nuo 2011 m. vetavo 16 JT ST rezoliucijų, įskaitant rezoliuciją dėl Sirijos bylos perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) ir humanitarinės pagalbos padidinimo; kadangi Iranas ir „Hezbollah“ tiesiogiai dalyvavo remiant Sirijos režimo represijas prieš civilius; kadangi Rusija nuo 2015 m. skyrė logistinių, diplomatinių ir finansinių išteklių plataus masto Rusijos oro pajėgų karinei intervencijai, kuria remiamas Sirijos režimas;

I.  kadangi Turkija, pažeisdama tarptautinę teisę, nuo 2016 m. vykdė tiesioginę intervenciją į Siriją, siekdama užimti šiaurines šalies dalis, kurias daugiausia sudaro Sirijos kurdų anklavai, įskaitant 2019 m. spalio mėn. karinę invaziją į Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) kontroliuojamas Sirijos teritorijas; kadangi keletas ES valstybių narių, reaguodamos į šiuos Turkijos veiksmus, oficialiai sustabdė ginklų pardavimą Turkijai;

J.  kadangi, ESBO Minsko grupei bendrai pirmininkaujančių šalių teigimu, Turkija Sirijos samdomus kareivius perkėlė į Kalnų Karabachą;

K.  kadangi Tarptautinė koalicija tęsia savo veiksmus Irake, Sirijoje ir visame pasaulyje, kad sukliudytų ISIS / „Da’esh“ užmojams ir sutrikdytų jo padalinių ir tinklų veiklą;

L.  kadangi ES ir jos valstybės narės 2012 m. laikinai nutraukė diplomatinius santykius su Sirijos režimu; kadangi 2012 m. gruodžio mėn. ES nutraukė savo delegacijos veiklą Damaske, 2012 m. pradžioje uždarius valstybių narių ambasadas;

M.  kadangi Taryba nustatė sankcijas asmenims ir subjektams, dalyvavusiems represijose prieš civilius gyventojus, kurios buvo patvirtintos 2011 m. ir nuo to laiko išplėstos, kad būtų pasiektas derybomis pagrįstas politinis susitarimas; kadangi šioms sankcijoms taikomos humanitarinės išimtys;

N.  kadangi dėl Sirijos režimo reakcijos į sukilimą buvo sunaikinta Sirijos ekonominė ir socialinė struktūra; kadangi Sirijos svaro nuvertėjimą sustiprino Libano ekonomikos žlugimas 2019 m. ir pasaulinės ekonomikos pasekmės, susijusios su COVID-19 pandemija, prasidėjusia 2020 m. kovo mėn.; kadangi pagrindinių prekių kainos nuo 2019 m. padidėjo daugiau kaip 100 proc.;

O.  kadangi Sirija, patyrusi didelį tarptautinį spaudimą, 2013 m. spalio mėn. pasirašė ir ratifikavo Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją po to, kai įvykdė iki šiol didžiausius cheminius išpuolius kaimyninėse civilių apylinkėse į rytus nuo Damasko, Rytų Gutoje; kadangi Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) Tyrimo ir identifikavimo grupė nustatė, jog nuo to laiko Sirijos režimas daug kartų naudojo cheminį ginklą prieš civilius gyventojus; kadangi 2020 m. liepos mėn. OPCW vykdomoji taryba dar kartą oficialiai pareikalavo, kad Sirijos režimas nurodytų savo cheminio ginklo įrenginius;

P.  kadangi dėl konflikto Sirijoje beveik 7 mln. pabėgėlių ir daugiau kaip 13 mln. žmonių buvo priklausomi nuo humanitarinės pagalbos, įskaitant 6 mln. moterų ir vaikų, 6,8 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų ir daugiau kaip 3 mln. asmenų, gyvenusių sunkiai pasiekiamose apgultose vietovėse; kadangi vien per pastaruosius metus Sirijos humanitariniai poreikiai išaugo penktadaliu ir šiuo metu dar 4,5 mln. Sirijos gyventojų kenčia dėl maisto stygiaus, o 90 proc. šių asmenų gyvena žemiau skurdo ribos; kadangi galimybė teikti humanitarinę pagalbą visiems gyventojams, kuriems jos reikia, išlieka gyvybiškai svarbi, o 40 proc. Sirijos gyventojų gyvena ne vyriausybės kontroliuojamose teritorijose; kadangi COVID-19 pandemija, be bendrosios gyventojų sveikatos priežiūros, parodė, kad tarpvalstybinė prieiga prie šiaurės vakarų ir šiaurės rytų Sirijos išlieka labai svarbi; kadangi dėl žiemos klimato sąlygų ir po jos kilusių potvynių, kurie padarė žalos maždaug 121 000 gyventojų 304 ŠVPG stovyklose šiaurės rytų Sirijoje, gyventojams, kurie ir taip jau buvo labai pažeidžiami, kilo papildomų sunkumų; kadangi Sirijos vyriausybė ir toliau taiko griežtus humanitarinės pagalbos pristatymo apribojimus vyriausybės kontroliuojamose Sirijos teritorijose ir kituose šalies regionuose;

Q.  kadangi apie 12 000 užsienio piliečių, kurie įtariami turėję tiesioginių ar netiesioginių ryšių su ISIL / „Da’esh“, yra įkalinti septyniuose Sirijos demokratinių pajėgų kontroliuojamuose kalėjimuose šiaurės rytų Sirijoje; kadangi 9 000 iš jų laikomi didžiausioje Sirijos „Al-Hol“ stovykloje, kurioje iš viso yra 64 000 žmonių, daugiausia šeimos, susijusios su ISIL / „Da’esh“, iš kurių 94 proc. yra moterys ir vaikai, įskaitant ES piliečius; kadangi dabartinės sąlygos kelia ypač didelį nerimą, visų pirma po paskutinių žudynių, vykusių šių metų pradžioje;

R.  kadangi konfliktas padarė itin didelį poveikį Sirijos vaikų gyvenimui ir žmogaus teisėms; kadangi, Sirijos žmogaus teisių tinklo duomenimis, buvo nužudyta daugiau kaip 29 500 vaikų, iš kurių 78 proc. nužudė Sirijos režimo atstovai ir Irano milicija, 7 proc. – Rusijos pajėgos ir 3 proc. – ISIL / „Da’esh“; kadangi daugiau kaip 2,6 milijono mergaičių ir berniukų buvo perkelti šalies viduje ir ypatingas konflikto žiaurumas darė ir darys didelį poveikį daugelio Sirijos vaikų psichikos sveikatai; kadangi dėl to, kad nėra galimybės užregistruoti gimusių Sirijos vaikų ir išduoti tapatybės dokumentų, jiems kyla bepilietybės rizika; kadangi milijonai vaikų prarado daugelį studijų metų, o šiuo metu Sirijoje mokyklos nelanko 2,8 milijono vaikų;

S.  kadangi besitęsiantys išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas sunaikino Sirijos sveikatos sistemą, todėl Sirijos gyventojai nepajėgia susidoroti su COVID-19 krizės keliamomis problemomis; kadangi visoje Sirijoje veikia mažiau kaip 64 proc. ligoninių ir 52 proc. pirminės sveikatos priežiūros centrų; kadangi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 70 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų pabėgo iš šalies;

T.  kadangi nuo pat konflikto pradžios buvo vykdomi reguliarūs išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas, jie tęsėsi ir per pandemiją 2020 m., o tai akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę; kadangi per pastarąjį dešimtmetį Sirijoje vis labiau pripažįstamas sistemingas išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas pobūdis, tačiau aiškiai pareikalauti atskaitomybės pasirodė esant sunku, nepaisant JT ST rezoliucijų 2139 (2014) ir 2286 (2016); kadangi JT generalinis sekretorius įsteigė JT vidaus tyrimo valdybą, kuri ištyrė ribotą skaičių incidentų Sirijos šiaurės vakaruose nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. balandžio mėn.;

U.  kadangi žmogaus teisių gynėjai ir praktikuojantys specialistai ir toliau reiškia susirūpinimą dėl grįžusių asmenų ir perkeltų asmenų saugumo ir apsaugos, atsižvelgdami į sąlygas daugelyje šalies teritorijų ir į klausimus dėl Sirijos vyriausybės požiūrio į politinį susitaikymą;

V.  kadangi nuo 2011 m. ES ir jos valstybės narės skyrė daugiau kaip 20 mlrd. EUR humanitarinei, stabilizavimo ir atsparumo didinimo pagalbai Sirijos gyventojams, esantiems šalyje ir kaimyninėse valstybėse; kadangi ES buvo pagrindinė ketverius metus iš eilės (2017–2020 m.) Briuselyje vykusių Įsipareigojimų teikti paramą Sirijai konferencijų ir yra 2021 m. kovo 29–30 d. Briuselyje vyksiančios penktosios Briuselio konferencijos iniciatorė;

W.  kadangi pagal 2020 m. liepos 11 d. JT ST rezoliuciją 2533 (2020) dėl tarptautinės pagalbos vienų metų laikotarpiui iki 2021 m. liepos 10 d. buvo pratęstas tik Bab al Chavos sienos perėjimo punkto naudojimas, o Bab al Salamo, Al Yarubiyah ir ar Ramtos sienos perėjimo punktai bus uždaryti;

X.  kadangi nuo 2011 m. milijonams Sirijos gyventojų pagal naujus Sirijos nuosavybės įstatymus, nukreiptus prieš asmenis, kurie vengia karinės tarnybos arba bėga iš šalies be išankstinio leidimo, buvo atimtos nuosavybės teisės;

Y.  kadangi Golano Aukštumos yra Sirijos teritorija, kurią nuo 1967 m. yra okupavusi Izraelio valstybė;

Z.  kadangi konflikto laikotarpiu įvairios šalys vykdė į kultūros paveldą nukreiptus išpuolius, be kita ko, ISIL / „Da’esh“ sunaikino ir išplėšė archeologines vietoves, o Sirijos nacionalinė armija Afrine griovė, plėšė ir naikino archeologines vietoves ir jazidų šventyklas bei kapus;

AA.  kadangi TBT Romos statute, kurį pasirašė ir ratifikavo visos valstybės narės, patvirtinama, kad sunkiausių susirūpinimą visai tarptautinei bendruomenei keliančių nusikaltimų, visų pirma genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, kaltininkai negali likti nenubausti;

AB.  kadangi visos valstybės narės nuo 2009 m. yra ratifikavusios TBT Romos statutą; kadangi 2011 m. Taryba įsteigė Eurojusto vadovaujamą ES genocido tinklo, atsakingo už genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, sekretoriatą; kadangi ES strategijoje dėl Sirijos ES raginama reikalauti atskaitomybės už Sirijoje įvykdytus karo nusikaltimus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nacionaliniam susitaikymo procesui ir pereinamojo laikotarpio teisingumui;

AC.  kadangi 2018 m. pirmą kartą buvo įsteigta jungtinė tyrimų grupė, kuriai vadovavo teisėsaugos ir teisminės institucijos Prancūzijoje ir Vokietijoje, kad būtų lengviau areštuoti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Sirijos karo nusikaltėlius, po to, kai buvo paskelbta „Caesar“ ataskaita apie sistemingą dešimčių tūkstančių moterų ir vyrų marinimą badu ir kankinimus Sirijos sulaikymo centruose nuo 2011 m.;

1.  remia Sirijos žmonių, kurie prieš dešimt metų, 2011 m. kovo 15 d., surengė taikias demonstracijas dėl demokratinių reformų Daroje, Damaske ir likusioje šalies teritorijoje, demokratinius siekius; reiškia pagarbą 500 000 aukų, kurių represijos ir konfliktai Sirijoje pareikalavo nuo visuotinio sukilimo pradžios; mano, kad Sirijos ateitis turi priklausyti Sirijos gyventojams; reiškia paramą Sirijos valstybės ir jos žmonių vienybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui;

2.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad šalis tebėra įstrigusi politinėje aklavietėje, ir palankiai vertina JT specialiojo pasiuntinio Geiro O. Pederseno pastangas rasti politinį konflikto sprendimą; pritaria specialiojo pasiuntinio susirūpinimui dėl to, kad nepasiekta jokios pažangos; patvirtina, kad tvarus konflikto Sirijoje sprendimas negali būti pasiektas karinėmis priemonėmis; yra vienodai susirūpinęs dėl ekonomikos žlugimo ir katastrofiškos humanitarinės krizės, kurią patiria Sirija;

3.  pritaria JT ST 2015 m. rezoliucijai Nr. 2254, kuria nustatomas Sirijos vadovaujamas konstitucinės reformos procesas; labai apgailestauja dėl nepakankamo Sirijos režimo bendradarbiavimo, nepaisant pakartotinio Sirijos opozicijos atstovų įsipareigojimo ir pasirengimo derėtis su Sirijos režimu rengiant naują Sirijos konstituciją; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad būtina nustatyti JT vadovaujamą ugnies nutraukimo stebėsenos, patikrinimo ir ataskaitų teikimo mechanizmą;

4.  prieštarauja bet kokiam diplomatinių santykių su Sirijos režimu normalizavimui tol, kol Sirijoje nebus pasiekta esminės pažangos, aiškiai, tvirtai ir patikimai vykdant įtraukų politinį procesą; laiko, kad dabartinėmis aplinkybėmis tarptautinėje bendruomenėje visiškai negalima pasitikėti būsimais 2021 m. Sirijos prezidento rinkimais; griežtai smerkia EP narių vizitus ir susitikimus su Sirijos režimo atstovais ir pabrėžia, kad šie EP nariai neatstovauja Europos Parlamentui;

5.  apgailestauja, kad kai kurie dalyviai dar labiau suskaidė trapią Sirijos opoziciją ir trukdė Ženevos procesui;

6.  griežtai smerkia visus žiaurumus ir žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, pirmiausia įvykdytus B. Assado režimo, tačiau taip pat ir įvykdytus Rusijos, Irano bei Turkijos subjektų, ir ragina Rusiją, Iraną ir „Hezbollah“ išvesti visas savo vadovaujamas pajėgas bei jiems prijaučiančius kovotojus, išskyrus tuos, kurie pagal JT Saugumo Tarybos įgaliojimą priklauso tarptautinėms taikos palaikymo ar stabilizavimo pajėgoms; apgailestauja dėl Rusijos ir Irano vaidmens remiant beatodairiškas Sirijos režimo represijas, vykdomas prieš savo šalies civilius gyventojus, ir tai, kad jie perėmė Sirijos politinį procesą ir ekonominius išteklius;

7.  ragina Turkiją išvesti savo karius iš Sirijos šiaurės, kurią ji neteisėtai okupuoja neturėdama JT mandato; smerkia Turkijos vykdomą neteisėtą Sirijos kurdų perkėlimą iš okupuotos Sirijos šiaurės į Turkiją sulaikymo ir persekiojimo tikslu, pažeidžiant Turkijos tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal Ženevos konvencijas; ragina užtikrinti, kad visi sulaikyti sirai, kurie buvo perkelti į Turkiją, būtų nedelsiant repatrijuoti į okupuotas teritorijas Sirijoje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nuolatiniai Turkijos vykdomi perkėlimai gali prilygti Sirijos kurdų etniniam valymui; pabrėžia, kad Turkijos neteisėtas įsiveržimas ir okupacija kelia grėsmę taikai Sirijoje, Artimuosiuose Rytuose ir rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje; griežtai smerkia tai, kad Turkija, pažeisdama tarptautinę teisę, naudoja sirų samdinius konfliktuose Libijoje ir Kalnų Karabache;

8.  tvirtai tiki Sirijos religine ir etnine įvairove; apgailestauja dėl Sirijos režimo vykdomos ilgalaikės Sirijos kurdų diskriminacijos; smerkia tikslinius Sirijos režimo išpuolius prieš kritiškus balsus, pvz., prieš Europos Parlamento Sacharovo premijos laureatą Ali Ferzatą už jo kritiką Prezidento B. Assado atžvilgiu, bei Sirijos režimo išpuolius prieš 124 krikščionių bažnyčias, kuriuos užfiksavo Sirijos žmogaus teisių tinklas; griežtai smerkia ISIL / „Da’esh“ vykdomą religinėms mažumoms priklausančių asmenų žudymą, ypač šios organizacijos 2014–2018 m. vykdytus genocido nusikaltimus prieš jazidus ir musulmonų šiitų bei krikščionių tikėjimo žmones; labai apgailestauja dėl ginkluotų opozicijos grupių vykdomo mažumų persekiojimo;

9.  primena tarptautinei bendruomenei žmogaus teisių pažeidimų Sirijoje, kuriuos yra įvykdžiusios visos konflikto šalys, sunkumą ir mastą; atkreipia dėmesį į didžiulę Sirijos režimo atsakomybę už sprendimą nuslopinti taikius protestus, vykdant beatodairiškas represijas nepaprastai žiauriomis priemonėmis; primena „Caesar“ ataskaitos svarbą ir 11 000 atpažintų kalinių, 2011–2013 m. marintų badu ir mirtinai nukankintų kalinimo centruose ir karo ligoninėse aplink Damaską, nuotraukų patikimumo patvirtinimą, kurį 2014 m. JT ST pateikė Prancūzija; ragina ES ir jos valstybes nares paremti JT Tyrimo komisijos 2021 m. kovo mėn. rekomendaciją padėti sukurti nepriklausomą mechanizmą, kurio veikla būtų grindžiama tarptautiniais įgaliojimais ir į aukas orientuotu požiūriu, siekiant rasti dingusius asmenis arba jų palaikus, įskaitant masinėse kapavietėse rastus asmenis;

10.  griežtai smerkia Sirijos režimo įvykdytus 550 tarptautinių ir Sirijos žurnalistų nužudymus ir ISIL / „Da’esh“ bei kitų ginkluotų grupuočių įvykdytus dešimčių žurnalistų nužudymus; ragina Sirijos režimą nedelsiant iš kalėjimo išleisti 400 žurnalistų, apie kurių kalinimą yra pranešęs Sirijos žmogaus teisių tinklas;

11.  kuo griežčiausiai smerkia seksualinio prievartavimo kaip karo ginklo prieš moteris naudojimą, nesvarbu, ar šito griebtųsi Sirijos režimas ir jo nereguliariosios karinės pajėgos, kaip yra užfiksavęs JT Nepriklausomas tarptautinis komitetas, ar ISIL / „Da’esh“ prieš jazidų ir šiitų moteris; primena vaidmenį, kurį moterys atliko per 2011 m. sukilimą, ir fundamentalią moterų dalyvavimo visais Sirijos politinės, ekonominės ir teisminės valdžios struktūrų lygmenimis, įskaitant pereinamojo laikotarpio teisingumą, svarbą; pakartoja, jog svarbu, kad moterys ir jaunimas būtų įtraukiami į konflikto sprendimo procesą;

12.  pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia Rusijos oro antskrydžius, per kuriuos žuvo daugiau kaip 6 900 civilių, įskaitant 2 000 vaikų, buvo naudojami kasetiniai šaudmenys, vakuuminės bombos ir tolimojo nuotolio raketos, taikomasi į nepriklausomus žiniasklaidos centrus, ligonines, humanitarinę infrastruktūrą, įskaitant daugiau kaip 207 medicinos įstaigas – apie tai pranešė Sirijos žmogaus teisių tinklas – ir į Sirijos civilinės gynybos dalinius, pvz., humanitarinės organizacijos „Baltieji šalmai“ narius; smerkia Rusijos mėginimus sutepti „Baltųjų šalmų“ įvaizdį Vakarų žiniasklaidoje vykdant agresyvią ir nuoseklią dezinformacijos kampaniją socialinėje žiniasklaidoje; kuo griežčiausiai smerkia Rusijos karo lėktuvų dalyvavimą Sirijos režimui vykdant tokius cheminius išpuolius, kaip 2017 m. balandžio mėn. Chan Šeichūno žudynės, po kurių Rusijos karo lėktuvai iš karto subombardavo vienintelę ligoninę, kurioje buvo gydomi nukentėjusieji;

13.  ragina Sirijos režimą nedelsiant išlaisvinti 130 000 neteisėtai sulaikytų politinių kalinių, įskaitant moteris, vyrus ir vaikus, priverstinai dingusius Sirijos saugumo pastangomis; griežtai smerkia sistemingą kankinimų, nežmoniško elgesio ir seksualinio smurto naudojimą siaubingomis sąlygomis, kuriomis jie laikomi, nesuteikiant jokios galimybės kreiptis į civilinį teismą ar advokatą, prašyti medicinos pagalbos ar susitikti su savo šeimomis; pabrėžia, kad jiems neužtikrinamos jų pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įskaitant informacijos apie jų suėmimą slėpimą ir kankinimą siekiant išgauti netikrus prisipažinimus; primygtinai ragina Sirijos valdžios institucijas be išimčių nedelsiant ir netrukdomai suteikti pripažintoms tarptautinėms humanitarinėms NVO ir stebėsenos organizacijoms galimybę patekti į sulaikymo įstaigas be išankstinio pranešimo;

14.  pabrėžia, kad ISIL / „Da’esh“ tebeveikia regione ir nebuvo nugalėta; reiškia susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais susidurta siekiant išsaugoti ir gauti prieigą prie ISIL / „Da’esh“ įvykdytų nusikaltimų įrodymų bei sužinoti, koks likimas ištiko pagrobtuosius; ragina ES ir jos valstybes nares paremti pastangas vietoje, siekiant dokumentais užfiksuoti ir išsaugoti šių nusikaltimų įrodymus; teigiamai vertina ES ir ne ES piliečių, prisijungusių prie ISIL / „Da’esh“, persekiojimą;

15.  reiškia susirūpinimą dėl Sirijos šiaurės rytuose atsinaujinusios ISIL / „Da’esh“ veiklos; puikiai vertina tarptautinės koalicijos veiksmus prieš ISIL / „Da’esh“; akcentuoja tęstinio, ilgalaikio JAV dalyvavimo koalicijoje svarbą; pakartoja remiąs pasaulinės koalicijos prieš ISIL / „Da'esh“ pastangas ir akcentuoja svarų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) – sąjungininkių kovojant su ISIL / „Da'esh“ – indėlį;

16.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančios įtampos Irako Kurdistane, kuriame padėtis pastaraisiais metais buvo stabilesnė nei Sirijoje ir kuris yra tapęs saugia zona Sirijos pabėgėliams;

17.  pakartoja, kad už pagrindinius tarptautinius nusikaltimus atsakingi asmenys turi būti tinkamai patraukti baudžiamojon atsakomybėn – taip pat ir ES valstybėse narėse – jei nesama kitų tarptautinių ar nacionalinių pereinamojo laikotarpio teisingumo procesų; pabrėžia, kad labai svarbu išspręsti klausimą dėl asmenų, prie kurių sulaikymo ir dingimo prisidėjo visos konflikto šalys: tai fundamentali bet kurio pereinamojo laikotarpio proceso dalis siekiant taikos;

18.  primena, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) turėtų išsaugoti pagrindinę tarptautinio teisingumo jurisdikciją teisiant už genocido nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, karo ir agresijos nusikaltimus; mano, kad atskaitomybės nebuvimas yra puiki dirva tolesniems žiaurumams ir dar didesnėms aukų kančioms vešėti; todėl primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina reikalauti visų nusikaltimų vykdytojų atsakomybės – visų pirma taikant visuotinės jurisdikcijos principą – bei atlyginti žalą nukentėjusiems; pabrėžia, kad atkuriamojo teisingumo priemonės turi būti pradėtos taikyti nelaukiant konflikto pabaigos ir ragina ES bei jos valstybes nares didinti savo paramą procesams, kuriems vadovauja Sirijos gyventojams atstovaujančios grupės; griežtai smerkia tai, kad Rusija, remiama Kinijos, 16 kartų vetavo JT ST pastangas kreiptis dėl Sirijos į TBT;

19.  teigiamai vertina tai, kad 2021 m. vasario 24 d. Vokietijos Koblenco miesto teisme už bendrininkavimą vykdant nusikaltimus žmoniškumui pirmą kartą buvo nuteistas Sirijos režimo saugumo pareigūnas;

20.  puikiai vertina ES valstybių narių pastangas, dedamas nuo 2019 m., siekiant plačios tarptautinės paramos, kad būtų užtikrintas ilgalaikis JT bendrojo biudžeto finansavimas JT Tarptautiniam, nešališkam ir nepriklausomam pagalbos tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmui (IIIM);

21.  palankiai vertina Prancūzijos ir Vokietijos jungtinę tyrimo grupę, remiančią baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus žmoniškumui, paliudytus „Caesar“ ataskaitoje; teigiamai vertina abiejų valstybių 2018 m. išduotus tarptautinius arešto orderius suimti tris aukšto rango saugumo pareigūnus; puikiai vertina Sirijos vietos NVO vaidmenį tikrinant, dokumentais pagrindžiant, renkant ir apsaugant nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų įrodymus, taip pat papildomą tokių NVO, kaip Tarptautinė atskaitomybės ir teisingumo komisija, vaidmenį padedant Europos teisėsaugos ir teisminėms institucijoms veiksmingai traukti baudžiamojon atsakomybėn karo nusikaltėlius, esančius ES valstybių narių teritorijoje; ragina ES rengti daugiau teisinių mokymų sirams, kad jie galėtų atlikti svarbų vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu;

22.  ragina Komisiją pateikti ES veiksmų planą dėl nebaudžiamumo, įtraukiant specialų Sirijai skirtą skyrių; pabrėžia, kad šiuo veiksmų planu turėtų būti siekiama geriau koordinuoti ir derinti valstybių narių išteklius ir pastangas vykdyti baudžiamąjį karo nusikaltėlių persekiojimą ES; laikosi nuomonės, kad pereinamojo laikotarpio teisingumas atlieka fundamentalų vaidmenį užtikrinant taiką ilguoju laikotarpiu; ragina ES inicijuoti specialų Europos fondą nusikaltimų žmoniškumui Sirijoje aukoms;

23.  remia valstybių narių pastangas gerinti teisminių, policijos ir imigracijos išteklių koordinavimą plėtojant bendras jurisdikcijas, kad būtų pasidalyta jų teismine kompetencija ir palengvintas persekiojimo vykdymas; pabrėžia, jog geriau pasirengusios valstybės narės turėtų dalytis savo ekspertais ir vertėjais žodžiu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingiems ir efektyviems tyrimams atlikti, o kiekviena valstybė narė turėtų stengtis paskirti specialų prokurorą šiems nusikaltimams tirti, siekiant paspartinti teisminio koordinavimo darbą;

24.  ragina valstybes nares automatiškai ES lygmeniu dalytis informacija apie įtariamuosius karo nusikaltimais vadovaujantis Ženevos konvencijos 1F straipsniu; laikosi nuomonės, kad būtinas ir glaudesnis imigracijos institucijų bei prokuratūrų bendradarbiavimas, susijęs su įtariamaisiais karo nusikaltimais, nacionaliniu lygmeniu;

25.  primygtinai ragina visas be išimties ES valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti kovojant su nebaudžiamumu; reiškia gilų susirūpinimą dėl nepakankamo kai kurių valstybių narių bendradarbiavimo vykdant baudžiamąjį Sirijos karo nusikaltėlių persekiojimą;

26.  visapusiškai remia Europos pastangas, kurioms nuo 2020 m. rugsėjo mėn. vadovauja Nyderlandai, pradėti teisminį procesą prieš Siriją Tarptautiniame Teisingumo Teisme už JT konvencijos prieš kankinimą pažeidimą;

27.  ragina valstybes nares per būsimą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos konferenciją, kuri vyks 2021 m. pavasarį, prašyti sustabdyti Sirijos narystę šioje organizacijoje dėl cheminių ginklų naudojimo įrodymų klastojimo; pakartoja esąs sukrėstas 336 dokumentais patvirtintų Sirijos režimo cheminių išpuolių, kurių metu prieš civilius buvo panaudotos chloro, zarino ir sieros iprito dujos, bei juos smerkia;

28.  griežtai smerkia visų šalių, ypač Sirijos režimo ir ISIL / „Da’esh“, išpuolius prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus; pažymi, kad Sirijos režimui tenka ypatinga atsakomybė už tikslinį humanitarinės pagalbos darbuotojų žudymą, vykdomą nuo 2011 m.; akcentuoja didžiulę Rusijos atsakomybę už išpuolius prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus, ypač už jos 2015 m. spalio mėn. įvykdytą 21-os organizacijos „Gydytojai be sienų“ lauko ligoninės bombardavimą;

29.  reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad, nors nuo konflikto pradžios praėjo 10 metų, Sirijos žmonių kančia tęsiasi; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kad vien per pastaruosius metus Sirijos humanitariniai poreikiai išaugo penktadaliu ir kad šiuo metu dar 4,5 mln. sirų kenčia dėl maisto stygiaus, o 90 proc. jų gyvena žemiau skurdo ribos; mano, kad galimybė teikti humanitarinę pagalbą turi likti pagrindiniu ES prioritetu Sirijoje ir kad dėl išaugusių poreikių būtinas tvirtesnis ES finansinis ir politinis atsakas; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. liepos mėn. ketinama atnaujinti JT ST rezoliuciją Nr. 2533 dėl Bab al-Havos sienos kirtimo punkto; apgailestauja dėl to, kad Rusija ir Kinija, užuot pritarusios rezoliucijai, per pastarąjį balsavimą susilaikė; laikosi nuomonės, kad negalima pasikliauti konflikto zonų ribas peržengiančiu humanitarinės pagalbos pristatymu siekiant pastarąją teikti žmonėms, kurie šiuo metu nuo jos priklauso; primena, kad nuo šio sienos kirtimo punkto veiklos priklauso 2,4 mln. sirų išgyvenimas ir kad jos nepratęsus bent 12 mėnesių pasekmės būtų sunkios ir pražūtingos gyvybei; smerkia JT ST narių, siekiančių apriboti humanitarinės pagalbos teikimo galimybes dėl politinių tikslų, veiksmus; ragina visas JT ST nares paremti rezoliuciją dėl sienos kirtimo punkto veiklos atnaujinimo, siekiant išvengti humanitarinės krizės pablogėjimo ir užtikrinti konflikto zonų ribas peržengiančių intervencijų, įgyvendinamų vadovaujantis humanitariniais principais, išplėtimą ir rėmimą; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būtų nedelsiant atnaujinta Bab al-Salamo ir Al-Jarubijos sienos kirtimo punkto veikla, kaip pažymima JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 74/169, o pagalba tiesiausiais keliais pasiektų gyventojus, kuriems ji reikalinga, tiek šiaurės vakaruose, tiek šiaurės rytuose; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad humanitarinė pagalba būtų nukreipiama išimtinai tiems, kam ji reikalinga labiausiai;

30.  ragina tarptautinę bendruomenę skubiai spręsti klausimą dėl rekordinio Sirijos gyventojų humanitarinių poreikių Sirijoje ir už jos ribų masto; ragina ES, sušaukusią Briuselio V įsipareigojimų Sirijai telkimo konferenciją, raginti kitus tarptautinius paramos teikėjus didinti paramą Humanitarinės pagalbos teikimo Sirijai plano sveikatos sektoriui, skiriant didesnį, lankstų, daugiametį finansavimą, kuris apimtų ilgalaikius gyventojų poreikius; ragina tarptautinius paramos teikėjus konkrečiai investuoti į programas, pagal kurias be kitos sugadintos civilinės infrastruktūros yra remontuojamos, atstatomos ir stiprinamos nukentėjusios ar sugriautos sveikatos priežiūros įstaigos;

31.  ragina JT ST į būsimąsias JT rezoliucijas ir oficialias diskusijas įtraukti aiškius raginimus apsaugoti sveikatos priežiūros darbuotojus; atsižvelgdamas į tai ragina ES valstybes nares siūlyti politinį palaikymą ir operatyvinę paramą JT vadovaujamoms atskaitomybės iniciatyvoms ir tyrimams, kad būtų skatinama laikytis tarptautinės humanitarinės teisės;

32.  rengiantis 2021 m. kovo 29–30 d. Briuselyje vyksiančiai V paramos teikėjų konferencijai pabrėžia, kad svarbu ne tik išlaikyti humanitarinės pagalbos įsipareigojimus, bet ir juos didinti sirams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams bei krizės regione paveiktoms bendruomenėms; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir jos valstybės narės yra didžiausios humanitarinės pagalbos teikėjos, reagavusios į Sirijos humanitarinę krizę, o jų indėlis nuo 2011 m. siekia 20 mlrd. EUR; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl galimų JK vyriausybės planų iš esmės sumažinti savo pagalbos indėlį, įskaitant tai, kad Sirijai jis sumažėtų 67 proc., o Libanui – 88 proc.;

33.  puikiai vertina kaimyninių valstybių veiksmus solidarizuojantis su Sirijos pabėgėliais Libane, Jordanijoje, Turkijoje ir Irake bei teikiant jiems pagalbą; ragina ES valstybes nares toliau finansuoti humanitarinės pagalbos programas pabėgėlius priimančiose šalyse ir skirtas šalies viduje perkeltiems asmenims Sirijoje; ragina ES valstybes nares skirti visą būtiną finansavimą ir paramą siekiant užtikrinti, kad visi Sirijos pabėgėlių vaikai priimančiosiose šalyse turėtų galimybę siekti ne tik pradinio, bet ir vidurinio išsilavinimo; primygtinai ragina visas priimančiąsias šalis imtis visų būtinų priemonių šiam tikslui pasiekti ir pašalinti visas administracines ar teisines kliūtis; ragina priimančiąsias šalis ypatingą dėmesį skirti galimybėms įsidarbinti, gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir mokytis bei piliečių dokumentams: taip bus skatinamas pabėgėlių gebėjimas siekti savarankiškumo;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. pabaigoje nustos veikti ES patikos fondas „Madad“, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje; ragina Komisiją parūpinti finansinių išteklių ES humanitariniam atsakui į krizę Sirijoje pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę ir užtikrinti, kad jos projektai būtų įgyvendinami be kliūčių;

35.  ragina visas ES valstybes nares remti principingą humanitarinę pagalbą atsisakant normalizuoti santykius su Sirijos režimu; perspėja, kad, Sirijos režimui neįgyvendinant patikimų politinių procesų, ES finansiniai ištekliai neturėtų būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai investuojami į bendrą Sirijos atkūrimą; ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininko pavaduotoją rengiant ilgalaikį atsako Sirijoje planą parengti tvirtą išsamaus patikrinimo, susijusio su žmogaus teisėmis, politiką būsimų atstatymo intervencijų tikslu, glaudžiai bendradarbiaujant su Sirijos pilietine visuomene, įskaitant stebėsenos sistemą, kuri apimtų specialius su žmogaus teisių standartais susijusius rodiklius; apgailestauja dėl Rusijos, Irano, Kinijos ir Turkijos verslo planų siekiant pasipelnyti iš Sirijos tragedijos;

36.  ragina ES valstybes nares toliau taikyti sankcijas asmenims ir subjektams, susijusiems su represijomis Sirijoje; pabrėžia, kad nepageidaujamo neigiamo sankcijų poveikio svarbu vengti taikant humanitarines išimtis už principingą humanitarinę veiklą, be to, svarbu kartu su JAV spręsti pernelyg uolaus reikalavimų laikymosi bankų atveju problemą;

37.  ragina ES ir jos valstybes nares atnaujinti ir išplėsti asmenų, kuriems tikslinės sankcijos taikomos pagal naująjį ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, sąrašą ir įtraukti Sirijos, Rusijos ir Irano civilinių bei karinių operacijų vadus, neabejotinai susijusius su karo nusikaltimais;

38.  įsipareigoja priimti veiksmingą ES įmonių išsamaus patikrinimo teisės aktą, kuriuo ES įmonėms ir veiklą ES bendrojoje rinkoje vykdančioms įmonėms būtų nustatytos su žmogaus teisėmis susijusios išsamaus patikrinimo prievolės;

39.  primena visoms ES valstybėms narėms, kad Sirija nėra šalis, į kurią saugu sugrįžti; mano, kad, vadovaujantis ES paskelbta pozicija, bet koks sugrįžimas turėtų būti saugus, savanoriškas, orus ir pagrįstas informacija; prašo visų ES valstybių narių nekeisti nacionalinės politikos taip, kad tam tikroms kategorijoms priskiriami sirai netektų savo apsaugos statuso, ir atsisakyti šios tendencijos, jei tokia politika jau taikoma; primygtinai ragina Libaną ir Turkiją bei visas regiono šalis liautis deportavus sirus atgal į Siriją prieš pastarųjų valią;

40.  smerkia neatitaisomą žalą, dėl B. Assado išdegintos žemės taktikos padarytą kultūros vietovėms, bei artefaktų grobimą ir kontrabandą, džihadistų vykdomą savo veiksmams konflikto metu finansuoti;

41.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl humanitarinės, sanitarinės ir saugumo padėties blogėjimo šiaurės rytų Sirijoje veikiančiose – pirmiausia Al-Holo ir Rojo – stovyklose, kuriose ir toliau tarpsta radikalizacija; mano, kad ES piliečiai, įtariami priklausymu teroristinėms organizacijoms ir kalinami šiose stovyklose, turėtų būti teisiami teisme; yra sukrėstas Al-Holo stovykloje dirbusio organizacijos „Gydytojai be sienų“ darbuotojo nužudymo, įvykdyto 2021 m. vasario 24 d.: tai dar vienas žmogiškos kainos, kurią tenka mokėti dėl smurto ir nesaugių gyvenimo sąlygų stovykloje, pavyzdys;

42.  ragina ES valstybes nares apsaugoti vaiko amžiaus piliečius, kurie gali būti sulaikyti dėl nusikaltimų, susijusių su saugumu, arba ryšių su ginkluotomis grupuotėmis;

43.  ragina valstybes nares repatrijuoti visus Europos vaikus, visų pirma atsižvelgiant į jų konkrečią šeiminę padėtį ir vaiko interesus, taip pat teikti būtiną paramą jų reabilitacijai ir reintegracijai, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės;

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irako vyriausybei ir Atstovų Tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei bei Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 162, 2019 5 10, p. 119.
(2) OL C 307, 2018 8 30, p. 117.
(3) OL C 334, 2018 9 19, p. 69.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0049.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0066.
(6) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 115.
(7) OL L 12 I, 2021 1 15, p. 3.
(8) OL L 150, 2003 6 18, p. 67.

Atnaujinta: 2021 m. birželio 3 d.Teisinė informacija - Privatumo politika