Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2021 m. sausio 20 d. - Briuselis
Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimas
 Bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis
 Ilgalaikio Europos kultūros paveldo metų politinio poveikio užtikrinimas
 Dirbtinis intelektas: klausimai, susiję su tarptautinės teisės aiškinimu ir taikymu
 Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairių peržiūra
 Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsena 2017, 2018 ir 2019 m.
 2020 m. metinis pranešimas dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo
 2020 m. metinis pranešimas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo
 2019 m. metinis pranešimas dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimas
PDF 205kWORD 59k
2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimas“ (2019/2207(INI))
P9_TA(2021)0006A9-0248/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 7 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 4, 47, 48 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką dėl tarpusavio pripažinimo, pagrindinių teisių ir pareigų pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 2 straipsnį dėl teisės į gyvybę(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos(2) (toliau – Pagrindų sprendimas dėl EAO),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/299/TVR, iš dalies keičiantį pagrindų sprendimą 2002/584/TVR ir pamatinius sprendimus 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR bei 2008/947/TVR ir stiprinantį asmenų procesines teises bei skatinantį tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimo (COM(2005)0063 ir SEC(2005)0267, COM(2006)0008 ir SEC(2006)0079, COM(2007)0407 ir SEC(2007)0979, COM(2011)0175 ir SEC(2011)0430),

–  atsižvelgdamas į peržiūrėtą Europos arešto orderio išdavimo ir vykdymo vadovo redakciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl kalinimo sąlygų ES(6), į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos arešto orderio persvarstymo(7) ir į 2017 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl kalėjimų sistemos ir sąlygų kalėjimuose(8),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. savo per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisingumo programos(9),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Tarybos rezoliuciją dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti(10),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese(12),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu(13),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo(14),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji(15),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms(16),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose(17),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) 2020 m. birželio mėn. atliktą Europos arešto orderio įgyvendinimo Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2020 m. liepos 2 d. ataskaitą dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimo COM(2020)0270,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos prašymu 2014 m. sausio mėn. atliktą Europos arešto orderio Europos pridėtinės vertės vertinimą ir į 2017 m. gruodžio mėn. ne Europos šalių tyrimo dėl procedūrinių teisių ir sulaikymo sąlygų išlaidas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 27 d. Tarybos paskelbtą ketvirtojo tarpusavio vertinimo etapo „praktinis Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos taikymas“ galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 26 d. Komisijos ataskaitą dėl 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu įgyvendinimo (COM(2019)0560),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 13 d. Tarybos išvadas dėl tarpusavio pripažinimo baudžiamosiose bylose „Skatinti tarpusavio pripažinimą stiprinant tarpusavio pasitikėjimą“(18),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas dėl alternatyvių sulaikymui priemonių. Su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymas baudžiamojoje justicijoje(19),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020-2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių“ (COM(2020)0258),

–  atsižvelgdamas į įvairias nacionalinių, ES ir tarptautinių NVO ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR(20),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2020)0580),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 7 d. pranešimą dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(21),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą,

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių agentūros atliktą darbą, visų pirma į jos 2019 m. rugsėjo 13 d. ataskaitą „Praktinis naudojimasis teisėmis. Teisė turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio procedūroms“ (angl. „Rights in practice: access to a lawyer and procedural rights in criminal and European arrest warrant proceedings“), 2019 m. gruodžio 11 d. ataskaitą „Baudžiamojo sulaikymo sąlygos Europos Sąjungoje. Taisyklės ir realybė“ (angl. „Criminal detention conditions in the European Union: rules and reality“) ir 2016 m. lapkričio 9 d. ataskaitą „Baudžiamasis sulaikymas ir alternatyvos. Pagrindinių teisių aspektai vykdant ES tarpvalstybinius perdavimus“ (angl. „Criminal detention and alternatives: fundamental rights aspects in EU cross-border transfers“), taip pat į baudžiamojo sulaikymo sąlygų duomenų bazę, sukurtą 2019 m. gruodžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvencijas, rekomendacijas ir rezoliucijas kalėjimų ir bendradarbiavimo baudžiamosios teisės srityje klausimais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0248/2020),

A.  kadangi teisminis bendradarbiavimas ES yra svarbus aspektas sprendžiant kylančius aplinkos apsaugos, socialinius, ekonominius ir skaitmeninius uždavinius;

B.  kadangi Europos arešto orderis (toliau – EAO) yra tarpvalstybinė supaprastinta ir pagreitinta asmenų perdavimo tarp teisminių institucijų procedūra, kuri buvo skubiai priimta po rugsėjo 11 d. įvykių ir kuri tapo pavyzdine ir dažniausiai taikoma tarpusavio pripažinimo baudžiamosiose bylose priemone nuo jos taikymo pradžios;

C.  kadangi EAO iš esmės sulaukė sėkmės ir pakeitė asmenų perdavimą taikant ekstradiciją; kadangi asmenų perdavimo trukmė vidutiniškai sutrumpinta nuo 50 dienų 2016 m. iki 40 dienų 2017 m., jeigu asmuo nesutinka, nors kai kuriose valstybėse narėse matyti tendencija vilkinti tarpusavio pripažinimo reikalavimų vykdymą arba jų nevykdyti; kadangi keletu atvejų valstybės narės pranešė, kad nesant asmens sutikimo perdavimo procedūrų įvykdymas užtrunka iki 90 dienų;

D.  kadangi 2005–2016 m. iš 150 000 išduotų EAO įvykdyti tik 43 000; kadangi šie neapdoroti skaičiai klaidina kalbant apie taikomą metodiką ir bendrą sėkmę, kaip paaiškino Komisija;

E.  kadangi ES teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose grindžiamas tarpusavio pripažinimu, kurį 1999 m. suformulavo Tamperės Europos Vadovų Taryba; kadangi Lisabonos sutartimi iš esmės pakeista ES konstitucinė aplinka ir SESV 82 straipsnyje nustatytas aiškus taisyklių ir procedūrų, kuriomis užtikrinamas visų formų teismo nuosprendžių ir sprendimų tarpusavio pripažinimas, teisinis pagrindas;

F.  kadangi tarpusavio pripažinimas nėra nauja koncepcija, išplėtota laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, bet buvo iš pradžių sukurta vidaus rinkoje (vadovaujantis sprendimu Cassis de Dijon byloje); kadangi vis dėlto tarpusavio pripažinimas baudžiamojo teisingumo srityje yra paremtas skirtinga logika ir kitu teisiniu pagrindu nei tarpusavio pripažinimas patekimo į rinką taisyklių srityje; kadangi atsižvelgiant į tai tarpusavio pripažinimas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje turi tam tikrų ypatybių, atsižvelgiant į poveikį pagrindinėms teisėms ir nacionaliniam suverenitetui ir į mastus, kuriais reikia supaprastinti jo vykdymą derinant materialinę ir procesinę baudžiamąją teisę, ypač procesinių garantijų srityje; kadangi bet koks žingsnis atgal taikant tarpusavio pripažinimo principą baudžiamosios teisės srityje gali sukelti neigiamų padarinių ir turėti įtakos jo taikymui kitose srityse, pvz., vidaus rinkoje;

G.  kadangi tarpusavio pripažinimas reiškia, kad neturėtų būti atsisakoma pripažinti teismo sprendimo remiantis tik tuo, kad jis yra išduotas kitoje valstybėje narėje, jį gali būti atsisakoma pripažinti tik išimtiniais atvejais; kadangi tarpusavio pripažinimo principo taikymas nesuderinamas su kitų valstybių narių priimtų sprendimų peržiūra, išskyrus atvejus, kai tai daroma Pagrindų sprendime dėl EAO numatytais pagrindais; kadangi šios priemonės taikymas turi būti grindžiamas kompetentingų teisminių institucijų bendradarbiavimu ir tarpusavio pasitikėjimu; kadangi tarpusavio pripažinimas ir pagrindinės teisės turi būti suderinami;

H.  kadangi tarpusavio pripažinimui būtinas aukšto lygio tarpusavio pasitikėjimas tarp valstybių narių, kuris turėtų būti grindžiamas bendru teisinės valstybės ir pagrindinių teisių supratimu; kadangi šiuo svarbiu istoriniu metu Europos Sąjungai tarpusavio pasitikėjimas ypač reikalingas, kad ji galėtų sėkmingai įveikti bendrus iššūkius; kadangi pasitikėjimo stiprinimas yra itin svarbus siekiant sklandaus EAO veikimo;

I.  kadangi ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimas turėtų būti itin svarbus didinant tarpusavio pasitikėjimą, nes juo siekiama atkreipti dėmesį į sritis, kuriose reikia tobulinti teisinės valstybės principus; kadangi netinkamas ir nenuoseklus Pagrindų sprendimo dėl EAO taikymas tam tikrose valstybėse narėse nepadeda stiprinti tarpusavio pasitikėjimo; kadangi ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas gali būti naudingas siekiant užtikrinti nuoseklaus taikymo aspektus, kai atsisakoma vykdyti EAO dėl pagrindinių teisių pažeidimų, todėl padidintų valstybių narių tarpusavio pripažinimą;

J.  kadangi tarpusavio pasitikėjimas reiškia, kad valstybės narės turi laikytis ES teisės aktų ir visų pirma Chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo, pavyzdžiui, teismų nepriklausomumo;

K.  kadangi EAO padėjo sukurti ir sutvirtinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; kadangi ES sutarties 6 straipsnis dėl Chartijos ir EŽTK, SESV 8 straipsnis, SESV 15 straipsnio 3 dalis, SESV 16 straipsnis ir SESV 18–25 straipsniai, direktyvos dėl procesinių teisių ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES dėl aukų teisių(22) yra esminiai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės elementai; kadangi netinkamas EAO taikymas gali turėti itin neigiamą poveikį policijos ir teisminiam bendradarbiavimui visoje Sąjungoje, žmonėms ir jų šeimos nariams, taip pat Šengeno erdvės veikimui ir pagrindinėms teisėms;

L.  kadangi narystė Europos Sąjungoje reiškia pagarbą tokioms vertybėms kaip žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir valstybių narių teisės sistemose, laikantis jos nuostatų;

M.  kadangi lygybės Sąjunga privalo užtikrinti visų nusikaltimų aukų apsaugą(23) ir kartu saugoti įtariamųjų ir kaltinamųjų teises; kadangi ES priėmė priemones, kuriomis siekiama sustiprinti aukų teises priimant ne vieną teisinę priemonę, kurioje nebūtų nustatytas įtariamųjų ar nuteistųjų asmenų sulaikymas ar perdavimas;

N.  kadangi ES Teisingumo Teismas (ESTT) tam tikra apimtimi išaiškino daugumą su EAO taikymu susijusių klausimų, kaip antai draudimo bausti du kartus (lot. ne bis in idem)(24), teisminių institucijų(25), ES teisės viršenybės ir teisės aktų suderinimo(26), teismų nepriklausomumo(27), pagrindinių teisių(28), dvigubo baudžiamumo(29), atsisakymo pagrindų ir ES piliečių ekstradicijos į trečiąsias šalis(30); kadangi kartu teismo sprendimai negali pakeisti tinkamai parengtų teisės aktų Sąjungos lygmeniu;

O.  kadangi dvigubas baudžiamumas yra tarptautinės ekstradicijos sąvoka ir, nors yra sunkiai suderinamas su tarpusavio pripažinimu, tam tikrais atvejais, laikantis ESTT praktikos, gali būti svarbi apsaugos priemonė prašomiems perduoti asmenims; kadangi abipusis baudžiamumas tėra neprivalomas Europos arešto orderio atsisakymo pagrindas, ir vykdančiosios institucijos retai jį naudoja; kadangi į nusikaltimų, kuriems netaikomas dvigubas baudžiamumas, sąrašą jau įtraukta daug įvairių nusikalstamų veikų, kurių daugelis valstybėse narėse dar nėra gerai suderintos, ir kadangi šį sąrašą reikėtų dar kartą įvertinti ir galbūt išplėsti pagal Pagrindų sprendimo dėl EAO 2 straipsnio 3 dalies procedūrą;

P.  kadangi pagal tarpusavio pripažinimo koncepciją nereikia suderinti baudžiamosios materialinės ir procesinės teisės, bet kadangi teisminio bendradarbiavimo praktika parodė, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpusavio pripažinimui būtina suderinti kai kuriuos bendrus standartus ir apibrėžtis, kaip pripažįstama SESV 82 straipsnio 2 dalyje; kadangi per pastaruosius kelerius metus padaryta pažanga, visų pirma, priimtos šešios procesinių teisių direktyvos, Direktyva 2012/29/ES, EAO alternatyvios priemonės, pavyzdžiui, Europos tyrimo orderis, ir suderintos kai kurios nusikalstamos veikos; kadangi vis dėlto šešios procesinių teisių direktyvos nebuvo visiškai tinkamai įgyvendintos, o tai ir toliau kelia susirūpinimą;

Q.  kadangi Komisija pabrėžė, kad kilo sunkumų dėl tam tikrų Direktyvos 2013/48/ES, visų pirma dėl galimybės kreiptis į advokatą tiek vykdančiojoje valstybėje narėje, tiek išduodančiojoje valstybėje narėje; kadangi kitos procesinių teisių direktyvos, kuriose pateikiamos konkrečios nuostatos dėl EAO (Direktyva 2010/64/ES, Direktyva 2012/13/ES, Direktyva (ES) 2016/800 ir Direktyva (ES) 2016/1919), iki šiol nėra tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę, taip pat procesinės lygybės principo požiūriu;

R.  kadangi taikant kitas priemones, pvz., Direktyvą 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio ir Reglamentą (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo(31), buvo išspręstos kai kurios EAO problemos ir taikomi tarpusavio pripažinimo principai kitų rūšių teismo sprendimams;

S.  kadangi 2009 m. ES veiksmų gairėse dėl procesinių teisių baudžiamajame procese pripažįstama pernelyg ilgų kardomojo kalinimo laikotarpių problema; kadangi kalėjimų sąlygos kelia problemų daugelyje valstybių narių ir turi atitikti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes; kadangi, kaip matyti iš EŽTT sprendimų, kai kuriose valstybėse narėse yra teisinės valstybės problemų;

T.  kadangi Europos Parlamentas savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliucijoje dėl EAO peržiūros, be kita ko, ragino nustatyti privalomą atsisakymo vykdyti priemonę pagrindą, kai esama pagrįstų priežasčių manyti, kad atitinkamos priemonės vykdymas būtų nesuderinamas su vykdančiosios valstybės narės įsipareigojimais pagal ES sutarties 6 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją; kadangi 2017 m. 109 bylose buvo atsisakyta perduoti asmenis dėl su pagrindinėmis teisėmis susijusių priežasčių;

U.  kadangi pagal tarpusavio pripažinimo principą reikalaujama, kad specialistai, įskaitant baudžiamosios srities teisininkus, būtų mokomi ES teisės;

V.  kadangi Eurojustas atlieka labai svarbų vaidmenį palengvindamas ir koordinuodamas EAO vykdymą; kadangi vis dažniau vykdant Europos arešto orderį prašoma Eurojusto pagalbos, taigi reikšmingai padidėjo jam tenkantis darbo krūvis; kadangi vien 2019 m. Eurojustas padėjo įvykdyti Europos arešto orderius 703 naujose bylose ir 574 jau nagrinėjamose bylose; kadangi Eurojustas, kaip ir Europos prokuratūra, yra nepriklausomos, savarankiškos agentūros;

W.  kadangi lyginant turimus duomenis matyti, jog EAO vis daugėja, taigi kiekvienais metais išduodama vis daugiau EAO;

X.  kadangi suderinus EAO įgyvendinimą, kartu visapusiškai ir tinkamai įgyvendinant procesinių teisių direktyvas, dažniau naudojant EAO alternatyvias priemones ir nustatant ES minimaliuosius standartus, kaip antai kalėjimo ir kalinimo sąlygų standartus, bus užkirstas kelias palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimui; kadangi siekiant tinkamai įvertinti atitinkamų teisinių priemonių veikimą ir galimų pakeitimų poreikį, būtina visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti EAO visose valstybėse narėse;

Bendras EAO įgyvendinimo vertinimas

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad EAO yra svarbus laimėjimas ir veiksminga, naudinga bei būtina priemonė kovojant su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais ir baudžiamojon atsakomybėn patraukiant asmenis, padariusius sunkius nusikaltimus, toje valstybėje narėje, kurioje vyko ar vyksta baudžiamasis procesas, ir daro teigiamą poveikį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išsaugojimui; pripažįsta, kad EAO iš esmės supaprastino ir pagerino bendradarbiavimą asmenų perdavimo srityje; vis dėlto atkreipia dėmesį, kad pastaruosius dvidešimt metų pasaulyje vyksta skaitmeninė transformacija, kuri pakeitė nusikalstamų veikų aplinką;

2.  atkreipia dėmesį į konkrečias problemas; mano, kad atsižvelgiant į jas nei kyla klausimų dėl pačios sistemos, nei jai didėja rizika, tačiau matyti, jog būtina sistemą tobulinti ir atnaujinti, taip pat šias problemas reikia spręsti, kad būtų išvengta aklųjų zonų, taigi sutvirtinti visą sistemą ir užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių; primena, kad Šengeno erdvė ir skaitmeninė transformacija sudarė daugiau galimybių ES piliečiams; vis dėlto pažymi, kad be atvirų sienų ir naujų technologijų taip pat būtinos veiksmingos priemonės, sudarančios galimybes teisėsaugos ir teisminėms institucijoms traukti baudžiamojon atsakomybėn už sunkius tarpvalstybinius nusikaltimus;

3.  pažymi, kad šios problemos iš esmės susijusios su sulaikymo ir kalinimo sąlygomis, proporcingumu, ES teisėje įtvirtintų procedūrinių garantijų įgyvendinimu EAO procese, visų pirma dvigubo teisinio atstovavimo vykdančiosiose ir išduodančiosiose valstybėse bei mokymais, konkrečiomis teisinės valstybės principo problemomis, laisvės atėmimo bausmių vykdymu(32), terminais(33) ir sprendimais in absentia; pripažįsta, kad tam tikrais atvejais iškilo dvigubo baudžiamumo klausimas(34); pastebi, kad yra atvejų, kai pagrindai, dėl kurių atsisakoma vykdyti EAO, taikomi nenuosekliai; be to, pabrėžia, kad nėra išsamios duomenų sistemos, kurią taikant būtų galima gauti patikimus tiek kokybinius, tiek kiekybinius statistinius duomenis, susijusius su EAO išdavimu, vykdymu ar atsisakymu juos vykdyti; pažymi, kad tokios problemos ne tik kenkia valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui, bet taip pat brangiai kainuoja susijusiems asmenims, jų šeimoms ir visuomenei apskritai socialiniu ir ekonominiu požiūriu;

4.  pažymi, kad kai kurios problemos iš dalies išspręstos ir dedamos pastangos siekiant jas išspręsti derinant privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus (EAO vadovas), tarpusavio vertinimus, Eurojusto pagalbą, finansuojant mokymo programas ir specialistams skirtus priemonių rinkinius pagal Europos Sąjungos teisingumo programą, ESTT praktiką ir papildomus teisės aktus (Pamatinis sprendimas 2009/299/TVR, taip pat direktyvų dėl procesinių įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių, kaip nurodyta 2009 m. veiksmų gairėse, visų pirma Direktyvos 2013/48/ES, priėmimą), tačiau yra ir neišspręstų problemų;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad EAO turėtų būti sutvirtintas ir patobulintas siekiant jo veiksmingumo, savalaikiškumo ir pagarbos nacionalinių teisėjų sprendimams užtikrinimo, kartu laikantis proporcingumo, nes pagal vieną iš stipresnės ES tikslų valstybės narės turi visapusiškai pasitikėti kitų valstybių narių teisminėmis ir kalinimo sistemomis, taigi toks mechanizmas būtinas; primena, kad silpnėjant tarpusavio pripažinimui baudžiamosios teisės srityje jis gali tik silpnėti kitose srityse, o tai trukdytų veiksmingai įgyvendinti bendrą politiką, pvz., vidaus rinką;

6.  pažymi, kad prie ES sutarčių pridėtuose protokoluose Nr. 21 ir Nr. 22 numatytas specialus dviejų valstybių narių statusas – Airija turi galimybę pasirinkti dalyvauti, o Danija nedalyvauja ES baudžiamosios teisės srityje, tai reiškia, kad jos dalyvauja EAO sistemoje, bet nebūtinai kitose priemonėse, pavyzdžiui, procedūrinių garantijų direktyvose; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nuoseklumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje;

7.  pabrėžia, kad nereikėtų EAO piktnaudžiauti smulkių pažeidimų atvejais, kai nėra pagrindo taikyti kardomąjį kalinimą; primena, kad EAO turėtų būti taikomas tik sunkių nusikaltimų atvejais, kai tai griežtai būtina ir proporcinga; primygtinai ragina, esant galimybei, naudotis mažiau intervencinėmis teisinėmis priemonėmis prieš išduodant EAO, pavyzdžiui, Europos tyrimo orderiu; atkreipia dėmesį į tai, kad išduodančiosios institucijos turėtų patikrinti proporcingumą, atsižvelgdamos į: i) nusikalstamos veikos sunkumą; ii) tikėtiną bausmę, jei asmuo už įtariamo nusikaltimo padarymą būtų pripažintas kaltu; iii) tikimybę, kad asmuo po perdavimo bus sulaikytas orderį išduodančiojoje valstybėje narėje; iv) poveikį prašomo perduoti asmens ar jo šeimos narių teisėms; ir v) nuo nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų interesus; ragina valstybes nares ir jų teismines institucijas EAO atvejus nagrinėti nedelsiant, kai tik išduotas EAO, siekiant kuo labiau sutrumpinti ikiteisminį sulaikymą;

8.  pabrėžia, kad, ESTT nuomone, atsisakymas vykdyti EAO yra tarpusavio pripažinimo išimtis ir turi būti aiškinamas siaurai(35), kai taikomas vienas iš nepripažinimo pagrindų (Pagrindų sprendimo dėl EAO 3 ir 4 straipsniai) ar viena iš garantijų (to paties Pagrindų sprendimo 5 straipsnis), arba laikantis ESTT praktikos;

9.  ragina leisti atsisakyti vykdyti priemonę, kai esama pagrįstų priežasčių manyti, kad EAO vykdymas būtų nesuderinamas su vykdančiosios valstybės narės įsipareigojimais pagal ES sutarties 6 straipsnį ir Chartiją; atkreipia dėmesį į tai, kad atsisakymas vykdyti pateisinamas remiantis pagrindinių teisių pažeidimu, vykdančioji valstybė narė turi nustatyti, kad tikėtina, jog bus rimtai pažeistos pagrindinės teisės ir, siekdama išvengti netikrumo ar galimo nebaudžiamumo, pagrįsti atsisakymo motyvus faktiniais ir objektyviais elementais; primena, kad remiantis ESTT praktika, Pagrindinių teisių chartija yra bendras pagrindinių teisių apsaugos ES standartas(36);

Rekomendacijos, kaip pagerinti EAO veikimą

10.  ragina Komisiją pateikti aiškius, išsamius, suprantamus ir palyginamus duomenis, nes turimi duomenys yra neaiškūs ir gali sudaryti klaidingas įspūdis, kad EAO (nepakankamai) veiksmingas; ragina Komisiją parengti metodą, kurį taikydamos valstybės narės turėtų vykdyti savo pareigą nuolat rinkti ir perduoti Komisijai patikimus ir naujausius duomenis; ragina Komisiją įvertinti galimybę sukurti bendrą teismų sprendimų dėl EAO duomenų bazę, kurioje būtų naudojami tik anonimizuoti duomenys ir kuri būtų išmani ir veiksminga priemonė, padedanti vertinti teisminį bendradarbiavimą, nustatyti trūkumus ir geriau pasiruošti bet kokiems pokyčiams; primena, kad teisminis bendradarbiavimas yra pagrindinis aspektas užtikrinant stabilumą socialinėje, ekonominėje, aplinkos apsaugos ir skaitmeninėje srityse; pakartotinai ragina Komisiją prašyti valstybių narių pateikti išsamius duomenis apie EAO mechanizmo veikimą ir įtraukti tokius duomenis į kitą įgyvendinimo ataskaitą;

11.  mano, kad reikia priimti papildomas horizontaliąsias priemones siekiant pagerinti ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo laikymąsi ir padidinti tarpusavio pasitikėjimą nacionalinėmis baudžiamojo teisingumo sistemomis, taigi užtikrinti veiksmingesnį teisminį bendradarbiavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad dvigubo baudžiamumo tikrinimas riboja tarpusavio pripažinimą ir, ESTT nuomone, turi būti aiškinamas siaurai; tačiau pabrėžia, jog vis dar yra susirūpinęs dėl to, kad nėra tinkamos nusikalstamų veiklų, kurioms nebetaikomas abipusio baudžiamumo taisyklė, apibrėžties; pažymi, kad idealiu atveju tarpusavio pripažinimas turėtų būti automatinis(37), nevertinant materialinių kaltinimų pagrindų, ir neturėtų būti atsisakoma pripažinti sprendimus, išskyrus atvejus, kai yra sąlygos, kad galima taikyti vieną iš Pagrindų sprendime dėl EAO išplėstiniame sąraše nurodytų atsisakymo pagrindų arba yra kitų aplinkybių, kuriomis, kaip pripažino ESTT, gali būti nustatyti apribojimai valstybių narių tarpusavio pripažinimo ir tarpusavio pasitikėjimo principams;

12.  pabrėžia, jog tam, kad būtų veiksmingas, tarpusavio pripažinimo principas turi būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu, kurį galima užtikrinti tik garantuojant pagarbą įtariamųjų ir kaltinamųjų pagrindinėms ir procesinėms teisėms baudžiamuosiuose procesuose visoje Sąjungoje; primena, kad svarbu įgyvendinti direktyvose įtvirtintas procesines teises, siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją užtikrinti visapusišką ir teisingą šių direktyvų įgyvendinimą ir prireikus apsvarstyti galimybę pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;

13.  ragina Komisiją išnagrinėti valstybėms narėms bendras nusikalstamas veikas siekiant geriau apibrėžti, kokiais atvejais turėtų būti naudojamas EAO, ir palengvinti proporcingumo vertinimus; ragina Komisiją oficialiai ir išsamiai įvertinti 32 veikų kategorijų, kurių dvigubo baudžiamumo nereikia tikrinti, sąrašo nuoseklumą, įtraukiant tokius kriterijus, kaip nusikaltimo sunkumas, tarptautinio masto aspektai ar neigiamas poveikis pagrindinėms ES vertybėms; būtina užtikrinti didesnį teisinį tikrumą visiems susijusiems subjektams ir taip išvengti nereikalingų konfliktų; ragina Komisiją įvertinti problemas, su kuriomis būtų susiduriama, atsiradus galimybei, rengiant vienalytį nusikaltimų kategorijų sąrašą, pagrįstą konkrečiomis nusikalstamomis veikomis ir teisės aktais saugomais interesais; be to, siūlo įtraukti priedą su kiekvieno sąrašo įrašo apibrėžtimis, kurias reikia įvertinti, kad būtų lengviau jas aiškinti;

14.  pabrėžia, kad svarbu įvertinti, kaip įtraukiami papildomi nusikaltimai ar jų kategorijos, pvz., nusikaltimai aplinkai (pvz., taršos iš laivų nusikaltimai), tam tikrų formų mokesčių slėpimas, neapykantos nusikaltimai, seksualinė prievarta, smurtas dėl lyties, nusikaltimai, padaryti skaitmeninėmis priemonėmis, pvz., tapatybės vagystės, nusikaltimai padaryti naudojant smurtą arba keliant didelę grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai ir smurtiniai nusikaltimai valstybių narių konstitucinei tvarkai, genocido nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai siekiant didinti valstybių narių įsipareigojimus teisminio bendradarbiavimo sistemai, pagarbą teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms; pabrėžia, kad glaudesnis teisminis bendradarbiavimas nagrinėjant šios rūšies nusikaltimus padėtų ES siekti prioritetinių tikslų ir stiprinti pagarbos demokratijai ir teisinei valstybei kultūrą ES;

15.  palankiai vertina neseniai Komisijos sudarytą EAO koordinavimo grupę; mano, kad ši grupė padės gerinti spartų keitimąsi naujausia ir patikima informacija, gerąja patirtimi ir sustiprins bendradarbiavimą, dėl kurio teisminės institucijos galės vienodžiau taikyti EAO, taip pat su EAO susijusiems asmenims atstovaujantys teisininkai turės geresnes galimybes keistis informacija išduodančioje ir vykdančiojoje valstybėse narėse;

16.  primena, kad iš esmės Pagrindų sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta mažiausia trejų metų bausmės riba siekiama užtikrinti EAO proporcingumą; tačiau ragina Komisiją išnagrinėti galimybę tam tikrų nusikaltimų, pvz., prekybos žmonėmis, seksualinio vaikų išnaudojimo ir vaikų pornografijos, atvejais sumažinti trejų metų ribą;

17.  ragina Komisiją išaiškinti šalutinių arba susijusių su EAO ribą atitinkančių pagrindinių nusikaltimų klausimą, pavyzdžiui, apsvarstant galimybę atnaujinti EAO vadovą arba priimant ES priemones baudžiamosios teisės derinimo srityje, įskaitant nurodant, kad šiais atvejais Europos arešto orderiai taikomi valstybėse narėse; atsižvelgdamas į tai primena, kad EAO nėra skirtas šalutinius ar susijusius nusikaltimus įvykdžiusių asmenų perdavimui ir specialioji taisyklė gali trukdyti orderį išdavusiai valstybei narei persekioti asmenį už tuos nusikaltimas;

18.  pabrėžia, kad svarbu tiksliau apibrėžti EAO procedūrose dalyvaujančių nacionalinių institucijų ir ES įstaigų pareigas ir kompetenciją ir užtikrinti, kad jos būtų specializuotos ir turėtų praktinės patirties; patvirtina, jog manoma, kad didelė vykdančiosios institucijos veiksmų laisvė yra sunkiai suderinama su tarpusavio pripažinimu ar net jam prieštarauja, išskyrus atvejus, kai taikomas vienas iš nepripažinimo pagrindų, išdėstytų Pagrindų sprendimo dėl EAO sistemos 3 ir 4 straipsniuose ir kaip aiškina ESTT; mano, kad atliekant Pagrindų sprendimo dėl EAO peržiūrą reikia nustatyti procedūrą, pagal kurią prireikus išduodančios valstybės narės teisėjas, teismas, tyrimą vykdantis pareigūnas ar generalinis prokuroras galėtų patvirtinti EAO, kaip nustatyta ESTT praktikoje, siekiant išvengti skirtingų „teisminės institucijos“ apibrėžties aiškinimų; mano, kad jeigu būtų galima užtikrinti teisinį tikrumą dvigubo baudžiamumo atvejais, kai nusikalstamas veikas aiškiai galima priskirti dvigubo baudžiamumo kategorijai ir kai negalima, veiksmų laisvė turėtų būti ribojama; patvirtina, kad teisinės valstybės, pagrindinių teisių, kalinimo sąlygų gerinimas ir specialistų turimų žinių apie kitas teisines sistemas didinimas padės sustiprinti tarpusavio pasitikėjimo ir tarpusavio pripažinimo principus;

19.  ragina Komisiją toliau vertinti EAO ir kitų teisminio bendradarbiavimo priemonių perkėlimą į nacionalinę teisę ir prireikus pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

20.  ragina valstybes nares laiku ir tinkamai įgyvendinti Pagrindų sprendimą ir atitinkamus ESTT sprendimus dėl EAO, taip pat kitas teisines priemones baudžiamosiose bylose; pabrėžia, kad tokios priemonės kaip Pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl kalinių perdavimo, Pamatinis sprendimas 2008/947/TVR dėl lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, Europos tyrimo orderis, Europos teisminės priežiūros orderis, Europos Tarybos konvencija dėl baudžiamojo proceso perdavimo(38) papildo EAO ir kartu yra naudingos bei mažiau intervencinės alternatyvos; pabrėžia, kad EAO turėtų būti išduodamas tik tada, kai jau yra išnaudotos visos alternatyvios galimybės ir kad valstybės neturėtų naudoti EAO atvejais, kai galima pasiekti tokių pačių rezultatų taikant mažiau intervencines priemones, įskaitant vaizdo konferencijų pagalba rengiamus nagrinėjimus ir susijusias priemones; primygtinai ragina valstybių narių valdžios institucijas, kai įmanoma, naudoti alternatyvias priemones užuot išdavus EAO;

21.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisminės institucijos, vykdydamos EAO procedūras, galėtų taikyti alternatyvas sulaikymui ir prievartos priemonėms, ypač jei asmuo sutinka dėl perdavimo, išskyrus atvejus, kai būtina ir yra pagrindas atsisakyti jas taikyti;

22.  atkreipia dėmesį į nerimą keliančią Komisijos ataskaitą dėl Direktyvos 2013/48/ES įgyvendinimo; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau vertinti, kaip valstybės narės laikosi direktyvos ir imtis atitinkamų priemonių, įskaitant pažeidimų tyrimo procedūras, siekiant užtikrinti, kaip būtų laikomasi jos nuostatų; primygtinai ragina Komisiją sutelkti pastangas, kad būtų užtikrintas visapusiškas visų direktyvų dėl procedūrinių garantijų įgyvendinimas, siekiant užtikrinti, kad prašomi išduoti asmenys vykstant tarpvalstybinėms procedūroms galėtų pasinaudoti veiksminga gynyba; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę imtis veiksmų atsižvelgiant į netinkamą 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos rekomendacijos dėl procesinių garantijų pažeidžiamiems asmenims, įtariamiems ar kaltinamiems baudžiamosiose bylose įgyvendinimą(39), visų pirma kalbant apie pažeidžiamus suaugusius asmenis;

23.  ragina valstybes nares suteikti lankstumo EAO kalbų režimams ir parengti bei taikyti bendrą praktiką šioje srityje, kartu užtikrinant teisę į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamajame procese pagal Direktyvą 2010/64/ES; ragina valstybes nares atsižvelgiant į tai sukurti būtinus mechanizmus, kad būtų išvengta vėlavimų ar kliūčių; apgailestauja, kad Pagrindų sprendime dėl EAO nenustatyti išverstų EAO perdavimo galutiniai terminai;

24.  ragina Komisiją užtikrinti vienodą terminų taikymą ir veiksmingą stebėseną;

25.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamą Eurojusto ir Europos teisminio tinklo (ETT) finansavimą, kad būtų sudarytos palankesnės EAO vykdymo ir koordinavimo sąlygos; apgailestauja, kad dabartiniai Komisijos numatyti Eurojusto biudžeto asignavimai yra nepakankami, atsižvelgiant į uždavinius, su kuriais susiduria agentūra dėl nuolat didėjančio bylų skaičiaus, ir dėl to yra finansavimo sąstingis, nepaisant padidėjusio jo darbo krūvio; pažymi, jog labai svarbu, kad Eurojusto biudžetas atitiktų jo užduotis ir prioritetus ir jis galėtų vykdyti savo įgaliojimus; pakartoja savo raginimą sukurti specialų EAO teisminį tinklą;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti tinkamą finansavimą teisinei pagalbai asmenims, kuriems taikomos EAO procedūros, įskaitant teisinę pagalbą tiek išduodančiojoje, tiek vykdančiojoje valstybėje narėje, prieš nurodant įvykdyti perdavimą, finansavimą tinkamai kvalifikuotų vertėjų žodžiu ir raštu paslaugoms, EAO srities specialistų, įskaitant policiją, prokurorus, teismų ir advokatūros teisininkus, specialiam mokymui, visų pirma sutelkiant dėmesį į tokias sritis kaip su EAO susiję pagrindinių teisių aspektai, proporcingumo vertinimas ir alternatyvios sulaikymo priemonės, atstovavimas EAO bylose ir procedūra dėl prašymo priimti ESTT prejudicinį sprendimą ir prašymo pateikti garantijas iš kitų valstybių narių valdžios institucijų; atkreipia dėmesį į Europos teisėjų mokymo tinklo (ETMT) programų, pvz., EAO procedūrų imitavimo ir kalbų mokymo, vertę; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti procesinę lygybę, teisininkams turėtų būti rengiami tiksliniai, prieinami ir įperkami mokymai; ragina Komisiją skatinti ir supaprastinti tokių mokymų rengimą;

27.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, remti ir galiausiai toliau plėtoti Europos teisėjų mokymo tinklą (ETMT) ir esamas nacionalines teisėjų mokymo platformas ir, prireikus, įsteigti papildomą ekspertų ir specialistų mokymo apie tarpusavio pripažinimo priemones, įskaitant EAO, platformą; patvirtina, kad joje turėtų būti teikiama informacija apie artimas priemonių sąsajas, taip pat suteikiant bendrą erdvę keistis patirtimi;

28.  pažymi, kad valdžios institucijų bendradarbiavimas, įskaitant pagrindinių teisių laikymąsi, gali būti tobulinamas naudojant technologijas ir skaitmeninimą; palankiai vertina tai, kad ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) sukūrė kalinimo už nusikalstamas veikas duomenų bazę; prašo sukurti centralizuotą duomenų bazę, kurioje būtų nacionalinių teismų praktika EAO taikymo srityje (kaip ir kitose ES teisės srityse)(40); mano, kad specialios viešos EAO teisininkų duomenų bazės sukūrimas galėtų padėti užtikrinti teisę turėti advokatą;

29.  ragina atlikti reguliarią neįvykdytų EAO peržiūrą ir apsvarstyti, ar jie turėtų būti panaikinti, kartu su atitinkamais Šengeno informacinės sistemos II (SIS II) ir Interpolo įrašais; be to, ragina atšaukti EAO bei atitinkamus SIS II ir Interpolo perspėjimus, kai atsisakoma išduoti EAO privalomais pagrindais, pvz., remiantis principu „ne bis in idem“;

30.  ragina Komisija, nusprendus pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ES baudžiamosios teisės srityje, atsižvelgti į nacionalinių parlamentų nuomones, pateiktas pagal ES sutarties Protokolą Nr. 2, nes jų dalyvavimas užtikrina demokratinį subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ES baudžiamojoje teisėje patikrinimą;

Rekomendacijos pagrindinių teisių klausimu

31.  ragina valstybes nares laikytis iš ES sutarties 2 straipsnio kylančių įsipareigojimų dėl žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, įskaitant mažumų teises; pabrėžia, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad bet kuris asmuo, įskaitant prašomus perduoti asmenis arba aukas, kurio teisės ir laisvės, užtikrinamos Sąjungos teisės aktais, buvo pažeistos turėtų teisę pasinaudoti veiksminga teisių gynyba teisme pagal Chartijos 47 straipsnį ir nusistovėjusią ESTT praktiką. pabrėžia, kad priemonės, naudojamos vykdančiojoje valstybėje, nepažeidžiant teisės į veiksmingas teisių gynimo priemones, turi būti taikomos laikantis pagal taikomą tarpusavio pripažinimo priemonę nustatytų terminų arba, jei aiškių terminų nenumatyta, pakankamai greitai siekiant užtikrinti, kad nebūtų padaryta neigiamo poveikio tarpusavio pripažinimo proceso tikslui;

32.  pažymi, kad nors ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros taikymas turi poveikio tarpusavio pripažinimui, pagal ESTT praktiką, vykdančioji institucija kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti, ar yra pagrįstų priežasčių manyti, kad perdavus asmenį, kils pavojus, jog bus pažeistos jo pagrindinės teisės; pažymi, kad ES sutarties 7 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymas nereiškia automatinio atsisakymo pripažinti, nes bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir visos teisminio bendradarbiavimo sistemos veikimas yra itin svarbūs; atkreipia dėmesį į Eurojusto vaidmenį padedant valstybėms narėms išduoti ar vykdyti orderius šiais atvejais siekiant didinti tarpusavio pasitikėjimą; todėl, siekiant stiprinti garantijas ir valstybių narių pasitikėjimą bei tarpusavio pripažinimą, turėtų būti sukurta apsaugos priemonių sistema, įskaitant net ir priemonės taikymo sustabdymą;

33.  pabrėžia, kad tarp kalinimo sąlygų ir Europos arešto orderio priemonių esama ryšio, ir primena valstybėms narėms, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje ir atitinkamoje teismo praktikoje valstybėms narėms nustatomi ne vien draudimai, bet ir pozityvios pareigos, reikalaujant užtikrinti, kad kalinimo įstaigų sąlygos atitiktų žmogaus orumo reikalavimus, ir kad būtų atliekami išsamūs ir veiksmingi tyrimai teisių pažeidimų atvejais; ragina Komisiją išnagrinėti teisines ir finansines Sąjungos lygmens priemones siekiant pagerinti kalinimo standartus;

34.  reiškia susirūpinimą dėl kalinimo sąlygų kai kuriose valstybėse narėse; todėl palankiai vertina, kad ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) sukūrė kalinimo už nusikalstamas veikas duomenų bazę(41), ir mano, kad tai yra pirmas teigiamas žingsnis siekiant geresnio bendro ES kalėjimų sąlygų vertinimo;

35.  pakartoja savo raginimą(42) valstybėms narėms pagerinti netinkamas kalėjimų sąlygas; ragina Komisiją visapusiškai išnaudoti galimybę finansuoti sulaikymo įstaigų modernizavimą iš ES struktūrinių fondų; atsižvelgdamas į tai primena, kad 2018 m. Taryba savo išvadose dėl tarpusavio pripažinimo baudžiamosiose bylose „Skatinti tarpusavio pripažinimą stiprinant tarpusavio pasitikėjimą“(43) taip pat ragino Komisiją skatinti naudotis ES fondais siekiant padėti valstybėms narėms spręsti prastų kalinimo sąlygų problemą;

36.  pakartoja, kad labai svarbus ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas, kurį galbūt pateikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagrįsto tarpinstituciniu susitarimu, sudaro metinė nepriklausoma ir įrodymais pagrįsta peržiūra, kurioje vertinama, kaip ES valstybės narės laikosi ES sutarties 2 straipsnio, ir pateikiamos rekomendacijos konkrečioms šalims, siekiant stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą; pabrėžia, kad ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas būtų pagrindinė priemonė, kuria būtų siekiama sustiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą taikant Pagrindų sprendimą dėl EAO;

37.  ragina Komisiją išnagrinėti tikslingumą papildyti procesinės teisės priemones, pvz., dėl įrodymų priimtinumo ir kardomojo kalinimo sąlygų, pirmiausia, remiantis ne žemesniais kaip Europos Tarybos standartais, be kita ko, dėl kardomojo kalinimo terminų; teigia, kad Komisija turėtų siekti aukščiausių standartų, kartu visapusiškai laikydamasi subsidiarumo ir proporcingumo principų; mano, kad nesant ES lygmens būtiniausių standartų dėl kalinimo sąlygų ir kardomojo kalinimo, kardomojo kalinimo apribojimo, leidžiant jį naudoti tik kaip kraštutinę priemonę, ir alternatyvių priemonių apsvarstymo, taip pat nesant tinkamo vertinimo, ar byla parengta nagrinėti teisme, tvarkos, įtariamieji ir kaltinamieji gali būti nepagrįstą ir pernelyg ilgą laikotarpį laikomi kardomojo kalinimo vietose; primena, kad šią padėtį dar labiau pablogino COVID-19 pandemija; ragina Komisiją įgyvendinti ES minimaliuosius standartus, visų pirma dėl baudžiamųjų procedūrų apsaugos priemonių ir kalinimo bei sulaikymo sąlygų, taip pat stiprinti nacionalinių vykdymo institucijų informavimo apie kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo sąlygas kiekvienoje valstybėje narėje priemones;

38.  pabrėžia, kad nėra mechanizmo, kuriuo užtikrinamas tinkamas išduodančiųjų teisminių institucijų suteikiamų garantijų įgyvendinimas po to, kai asmuo perduodamas; prašo Komisijos išnagrinėti galimas šios srities priemones;

39.  ragina Komisiją, be kita ko, pateikti vertinimą, ar laikomasi ne bis in idem principo, vykdoma EAO išdavimo proporcingumo patikra, remiantis visais svarbiais veiksniais ir aplinkybėmis, pavyzdžiui, nusikalstamos veikos sunkumu, ar byla parengta nagrinėti teisme, poveikiu prašomo perduoti asmens teisėms, finansiniu poveikiu ir galimybe taikyti atitinkamas mažiau intervencines alternatyvias priemones, ar vykdoma standartizuota konsultavimosi procedūra, pagal kurią kompetentingos išduodančiosios ir vykdančiosios valstybės narės institucijos gali keistis informacija apie EAO vykdymą, visų pirma susijusia su proporcingumu, pasirengimu bylos nagrinėjimui ir teismingumo konfliktais, ir galimų teisinių priemonių pagal SESV 82 straipsnio 1 dalį apžvalga;

40.  ragina valstybes nares ratifikuoti Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvųjį protokolą;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio bendradarbiavimo trūkumai, įskaitant EAO trūkumus, gali būti nesuderinami su aukų teisėmis ir dėl jų atimta teisė kreiptis į teismą ir neužtikrinta aukų apsauga; pabrėžia, kad nebaudžiamumas dėl teisminio bendradarbiavimo trūkumų gali daryti labai neigiamą poveikį teisinei valstybei, teisminėms sistemoms, visuomenės pasitikėjimui institucijomis, taip pat aukoms bei visuomenei apskritai;

42.  pabrėžia, kad, remiantis FRA, kaltinamiesiems teikiama informacija apie jų procedūrines teises vykstant baudžiamajam procesui skiriasi tiek taikymo sritimi, tiek pateikimo būdais; ragina valstybes nares įdiegti apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad asmenys būtų veiksmingai informuojami apie savo procedūrines teises iš karto, kai tik jie tampa įtariamais įvykdžius nusikalstamą veiką;

43.  pabrėžia EŽTT standartus ir Direktyvoje 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą bei Direktyvoje 2010/64/ES dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu išdėstytus reikalavimus; primena, kad užtikrinus pakankamai laiko bylai parengti ir visapusišką bei greitą prieigą prie bylos medžiagos pagerėtų atstovavimo kokybė; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tarpvalstybinį EAO procedūrų pobūdį, kai dažnai susiduriama su vykdančiosios valstybės narės kalba nekalbančiu kaltinamuoju, pradiniu bylos nagrinėjimo etapu būtina užtikrinti galimybę naudotis vertėjų paslaugomis ir visų pirma palengvinti bendravimą su advokatais, nes tai yra esminė teisingo bylos nagrinėjimo garantija ir reikalavimas, nurodytas Direktyvoje 2010/64/ES; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teisė turėti advokatą ir gauti teisinę pagalbą tiek išduodančiojoje, tiek vykdančiojoje valstybėje narėje būtų užtikrinta teisės aktuose ir praktikoje;

Siekiant labiau suderintos EAO teisinės sistemos

44.  teigia, kad EAO yra veiksmingas; tačiau mano, kad pagrindinės EAO problemos susijusios su jo nuoseklumu ir veiksmingumu, kuriuos būtų galima tobulinti, net jei ir kilo nedaug klausimų dėl atitikties ES vertybėms ir pagrindinėms teisėms;

45.  ragina Komisiją numatyti nuoseklią tarpusavio pripažinimo politiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama į ESTT praktiką, dabartinį valstybių narių baudžiamosios teisės ir proceso suderinamumo lygį ir Chartijoje pripažintas pagrindines teises;

46.  ragina Komisiją atlikti įvairių tarpusavio pripažinimo priemonių tyrimą siekiant išvengti skirtumų ir užtikrinti jų koordinavimą bei tinkamą sąveiką; visų pirma ragina ištirti, kaip priemonė praktiškai taikoma skirtingose šalyse, nustatant gerąją patirtį, dėl kurios kai kurių valstybių išduoti orderiai pasiekia aukštą vykdymo lygį, taip pat konkrečius sunkumus, kylančius tose šalyse, kuriose nustatyta ypač daug EAO atmetimo atvejų;

47.  teigia, kad nustatytas Pagrindų sprendimo dėl EAO įgyvendinimo problemas reikia spręsti derinant praktines priemones (specialistų mokymas), privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus (vadovai ir rekomendacijos), tikslingus teisės aktus (teisminės institucijos apibrėžtis, ne bis in idem principas, pagrindinės teisės ir kt.) ir, antra, jeigu atsižvelgdamas į 9-ąjį savitarpio vertinimo ciklą, mano esant reikalinga, tikslingai papildant teisės aktus (kardomasis kalinimas); mano, kad Komisija, atsižvelgdama į ESTT praktiką, turėtų siekti visapusiškai ir teisingai įgyvendinti EAO visose valstybėse narėse;

48.  rekomenduoja vidutinės trukmės laikotarpiu remti ES teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose kodeksą, kuriame būtų renkami susisteminti galiojantys teisės aktai, siekiant užtikrinti įvairių ES priemonių teisinį tikrumą ir nuoseklumą;

„Brexit‘as“

49.  ragina Komisiją tęsti derybas su Jungtine Karalyste siekiant užtikrinti ES standartus, susijusius pagarba su įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinėms ir pagrindinėms teisėms; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Jungtinėje Karalystėje gali iš esmės nelikti nuo Europos arešto orderio įvedimo pasiektų rezultatų;

o
o   o

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Žr. EŽTT 2019 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Romeo Castaño prieš Belgiją dėl EŽTK 2 straipsnio procedūrinio aspekto pažeidimo (veiksmingas tyrimas).
(2) OL L 190, 2002 7 18, p. 1.
(3) OL L 337, 2008 12 16, p. 102.
(4) OL L 81, 2009 3 27, p. 24.
(5) OL L 294, 2009 11 11, p. 20.
(6) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 82.
(7) OL C 285, 2017 8 29, p. 135.
(8) OL C 346, 2018 9 27, p. 94.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0406.
(10) OL C 295, 2009 12 4, p. 3.
(11) OL L 280, 2010 10 26, p. 1.
(12) OL L 142, 2012 6 1, p. 1.
(13) OL L 294, 2013 11 6, p. 1.
(14) OL L 65, 2016 3 11, p. 1.
(15) OL L 132, 2016 5 21, p. 1.
(16) OL L 297, 2016 11 4, p. 1.
(17) OL L 130, 2014 5 1, p. 1.
(18) OL C 449, 2018 12 13, p. 6.
(19) OL C 422, 2019 12 16, p. 9.
(20) OL L 295, 2018 11 21, p. 138.
(21) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0251.
(22) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/EU, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL L 315, 2012 11 14, p. 57).
(23) „2020-2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių“.
(24) ESTT sprendimas Mantello, C-261/09.
(25) ESTT sprendimas Özçelik, C-453/16 PPU; sprendimas Poltorak, C-452/16 PPU; sprendimas Kovalkovas, C-477/16 PPU; sprendimas sujungtose bylose OG, C-508/18, ir PI, C-82/19 PPU.
(26) ESTT sprendimas Melloni, C-399/11 arba M.A.S ir M.B., C-42/17.
(27) ESTT sprendimas Teisingumo ir lygybės ministras, C-216/18 PPU.
(28) ESTT sprendimas sujungtose bylose Aranyosi, C-404/15, ir Căldăraru, C-659/15 PPU; sprendimas Dorobantu, C-128/18.
(29) ESTT sprendimas Grundza, C-289/15.
(30) ESTT sprendimas Petruhhin, C-182/15; sprendimas Pisciotti, C-191/16; sprendimas Raugevičius, C-247/17 ir Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Rusijos federacija, C-897/19 PPU ir t. t.
(31) OL L 303, 2018 11 28, p. 1.
(32) ESTT sprendimas Popławski, C-579/15.
(33) ESTT sprendimas Jeremy F, C-168/13 PPU.
(34) Remiantis ESTT sprendimu Grundza, C-289/15, kuriame daroma nuoroda į Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR.
(35) Pvz., žr. sprendimą Teisingumo ir lygybės ministras, C-216/18 PPU.
(36) ESTT sprendimas Melloni, C-399/11, 63 punktas ir sprendimas Dorobantu, C-128/18, 79 punktas.
(37) Pvz., žr. 2000 m. liepos 26 d. Komisijos komunikatą dėl galutinių nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo (COM(2000)0495).
(38) 1972 m. gegužės 15 d. Europos Tarybos sutartis Nr. 073.
(39) OL C 378, 2013 12 24, p. 8.
(40) Žr. EPRS 2020 m. birželio mėn. atliktą Europos arešto orderio įgyvendinimo Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą.
(41) FRA kalinimo už nusikalstamas veikas duomenų bazė 2015-2019, https://fra.europa.eu/en/databases/criminal-detention/criminal-detention/home
(42) 2017 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kalėjimų sistemos ir sąlygų kalėjimuose (OL C 346, 2018 9 27, p. 94).
(43) OL C 449, 2018 12 13, p. 6.


Bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis
PDF 182kWORD 58k
2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija „Bendrosios rinkos stiprinimas: laisvo paslaugų judėjimo ateitis“ (2020/2020(INI))
P9_TA(2021)0007A9-0250/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje(1) (toliau – Paslaugų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų(2) pripažinimo (toliau – Profesinių kvalifikacijų direktyva),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą(3),

–   atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas(5) (toliau – Proporcingumo patikros direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 2 d. Reglamentą (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (toliau – Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentas)(6),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo(7) (toliau – Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. savo rezoliuciją dėl bendrosios rinkos dokumentų rinkinio(8),

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2019 m. vasario mėn. tyrimą „Contribution to Growth: The Single Market for Services - Delivering Economic benefits for citizens and businesses“ (liet. „Indėlis į augimą. Bendroji paslaugų rinka. Ekonominė nauda piliečiams ir įmonėms“),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „XXI a. tinkamas Europos mažmeninės prekybos sektorius“ (COM(2018)0219),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą dėl kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymo ir šalinimo (COM(2020)0093),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikis geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų planas“ (COM(2020)0094),

–   atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Laipsniško ir koordinuoto judėjimo laisvės atkūrimo ir vidaus sienų kontrolės atšaukimo metodas. COVID-19“ (C(2020)3250),

–   atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo(9),

–   atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 26 d. valstybių narių ministrų pirmininkų laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui dėl būsimos bendrosios rinkos plėtros,

–   atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Ar Komisija užtikrino veiksmingą Paslaugų direktyvos įgyvendinimą?“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–   atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0250/2020),

A.  kadangi Paslaugų direktyva ir Profesinių kvalifikacijų direktyva yra pagrindinės laisvo paslaugų judėjimo Europos Sąjungoje užtikrinimo priemonės, tačiau tam tikras bendrosios paslaugų rinkos potencialas vis dar nėra išnaudojamas;

B.  kadangi paslaugos sudaro 73 proc.(10) ES BVP ir sukuria 74 proc. darbo vietų (šį faktą pabrėžia tai, kad 9 iš 10 naujų darbo vietų Europos Sąjungoje yra sukuriama šiame sektoriuje), tačiau paslaugų dalis ES vidaus prekyboje siekia tik apie 20 proc., taigi, paslaugos sukuria tik 6,5 proc. ES BVP; kadangi tyrimai rodo, kad galima nauda tobulinant bendrąją paslaugų rinką veiksmingai įgyvendinant ir geriau suderinant reglamentavimą galėtų siekti iki 297 mlrd. EUR, t. y. 2 proc. ES BVP; kadangi 27 proc.(11) ES pagamintų prekių pridėtinės vertės sukuriama teikiant paslaugas ir šiame gamybą aptarnaujančiame paslaugų sektoriuje yra sukurta 14 mln. darbo vietų; kadangi nemažai paslaugų turi sudėtingas tiekimo grandines, todėl yra mažiau galimybių jas parduoti;

C.  kadangi siekiant sukurti bendrosios rinkos sistemą itin svarbu užtikrinti ekonominių laisvių, socialinių teisių, vartotojų, darbuotojų ir verslo įmonių interesų ir visuomenės interesų pusiausvyrą; kadangi siekiant įvertinti bendrosios rinkos plėtrą yra labai svarbu ekonomikos augimą suderinti su kokybiniais vystymosi aspektais, pavyzdžiui, gyvenimo kokybės didinimu ir saugos gerinimu ir aukštos kokybės paslaugomis, o tai turėtų padėti dar labiau gerinti vartotojų ir darbuotojų teises;

D.  kadangi kokybiškos paslaugos atitinka vartotojų interesus, o dėl neracionalaus nacionalinio reglamentavimo ir tam tikros verslo praktikos atsirandantis bendrosios rinkos susiskaidymas, be kita ko, ribojantis konkurenciją, ne tik trukdo užsiimti verslu, bet ir kenkia vartotojams, nes šie turi mažiau galimybių pasirinkti ir moka brangiau;

E.  kadangi Paslaugų direktyvos, į kurią įtraukta apie du trečdaliai su paslaugomis susijusios veiklos, taikymo sritis visiškai arba iš dalies (vadovaujantis specialiosiomis reguliavimo sistemomis, kurios susijusios su bendrais interesais – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolo (Nr. 26) 2 straipsnis ir SESV 14 straipsnis) neapima socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų ir kitų viešųjų paslaugų; kadangi valstybėms narėms, vadovaujantis vietos reikalavimais ir atsižvelgiant į aplinkybes, kad būtų galima imtis veiksmų siekiant patenkinti naudotojų poreikius pačiu žemiausiu vietos lygmeniu, gali prireikti teikti visuotinės svarbos paslaugas, pavesti jas teikti ir organizuoti jų teikimą;

F.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos ES šiuo metu patiria ekonomikos nuosmukį ir Europos Sąjungoje didėja nedarbas ir kadangi bendrosios paslaugų rinkos tobulinimas yra pagrindinis būdas padidinti ES prekybos srautus ir pagerinti vertės grandines, taip padedant skatinti ekonomikos augimą;

G.  kadangi paslaugų sektoriaus darbuotojai, Europos Sąjungoje nenuilstamai dirbantys per COVID-19 pandemiją, kenčia dėl didelio ekonominio nesaugumo ar darbo priešakinėse kovos su pandemija linijose; kadangi būtina šį klausimą išspręsti ES lygmeniu;

H.  kadangi valstybės narės turėtų tinkamai ir laiku įgyvendinti peržiūrėtą Darbuotojų komandiravimo direktyvą(12) ir stebėti, kaip ji įgyvendinama, taip siekiant apsaugoti komandiruotus darbuotojus komandiruotės metu ir užkirsti kelią bet kokiems nederamiems laisvės teikti paslaugas apribojimams nustatant privalomas nuostatas dėl darbo sąlygų ir darbuotojų sveikatos ir saugos apsaugos;

I.  kadangi labiau integruota ir tarpusavyje susieta paslaugų rinka yra būtina siekiant įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio nuostatas, kovoti su klimato kaita, kurti tvarią ekonomiką, įskaitant elektroninę prekybą, ir išnaudoti visą Europos žaliojo kurso potencialą;

J.  kadangi dėl skirtingų reglamentavimo sprendimų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu, netobulo ir netinkamo galiojančių teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo atsiranda vykdymo užtikrinimo spraga, o netinkamai įgyvendintų nuostatų taip pat gali nepavykti veiksmingai vykdyti; kadangi nuoseklūs ir aiškūs teisės aktai yra būtina kliūčių laisvam paslaugų judėjimui šalinimo sąlyga; kadangi gali būti sudėtinga nustatyti paslaugas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir šalinti juos pasitelkiant dabartinius vykdymo užtikrinimo mechanizmus, ypač vietos lygmeniu;

K.  kadangi administracinės procedūros, skirtingos nacionalinės taisyklės ir ypač kliūtys gauti būtiną informaciją apsunkino galimybes užsiimti tarptautine prekyba, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ); kadangi, siekiant gerinti tarpvalstybinę prekybą paslaugomis, reikėtų labiau populiarinti dabartines mažesniųjų bendrovių poreikių rėmimo priemones, pavyzdžiui, portalą „Jūsų Europa. Verslas“, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) problemų sprendimų centrus, e. vyriausybių portalų bendrus informacinius punktus, bendruosius skaitmeninius vartus ir kitas priemones;

L.  kadangi ES mastu nėra sistemingai renkami duomenys, taip siekiant teikti tinkamus duomenis apie mobiliuosius darbuotojus arba suteikti jiems galimybių nustatyti savo socialinės apsaugos statusą ir gauti įvairias sukauptas išmokas; kadangi galimybė gauti informaciją apie taikomas taisykles, taip pat veiksmingas jų laikymasis, stebėsena ir vykdymo užtikrinimas yra būtinos sąlygos sąžiningam judumui ir kovai su piktnaudžiavimu sistema užtikrinti; kadangi dėl šios priežasties, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, reikėtų populiarinti ir naudoti skaitmenines technologijas, kuriomis būtų galima sudaryti palankias sąlygas teisės aktų, kuriais užtikrinamos mobiliųjų darbuotojų teisės, priežiūrai ir vykdymo užtikrinimui;

M.  kadangi diplomų, kvalifikacijų, įgūdžių ir gebėjimų automatinio pripažinimo tarp valstybių narių priemonių nebuvimas daro neigiamą poveikį moksleivių, pameistrių, absolventų ir kvalifikuotų darbuotojų judumui, o tai yra kliūtis idėjų srautui ES, ES ekonomikos inovacijų potencialui ir iš tikrųjų integruotos Europos bendrosios rinkos kūrimui;

Kliūčių šalinimas bendrojoje rinkoje

1.  pabrėžia, kad bendrosios rinkos, įskaitant laisvą, saugų ir sąžiningą paslaugų ir asmenų judėjimą, vartotojų apsaugą ir griežtą ES teisės įgyvendinimą, skatinimas yra itin svarbus siekiant įveikti COVID-19 sukeltą ekonomikos krizę; primygtinai ragina visas valstybes nares kuo greičiau sumažinti nepagrįstus ir neproporcingus laisvo paslaugų judėjimo bendrojoje rinkoje apribojimus; apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlytame ekonomikos gaivinimo plane nėra nuostatų dėl kokio nors specialaus finansavimo, susijusio su paslaugų judėjimu, pripažįstant šio plano, kaip ekonomikos gaivinimo priemonės, svarbą;

2.  pabrėžia, kad visoje Europos Sąjungoje verslo įmonės ir darbuotojai turėtų turėti galimybių laisvai judėti siekdami teikti savo paslaugas, tačiau nepakankamas bendrosios rinkos taisyklių vykdymas ir vykdymo užtikrinimas, netinkamos elektroninės procedūros, nepagrįsti teisės aktais nustatyti apribojimai paslaugų teikėjams ir kliūtys įgyti teisės aktais reglamentuojamas profesijas toliau sudaro kliūtis, dėl kurių piliečiai netenka darbų, vartotojai – galimybių pasirinkti, o verslininkai, ypač MVĮ, labai mažos įmonės ir savarankiškai dirbantys asmenys, – verslo galimybių; ragina valstybes nares sumažinti nereikalingų reikalavimų ir skaitmeninti dokumentavimo procesą siekiant tarpvalstybiniu mastu teikti paslaugas; atkreipia dėmesį į tai, kad didėja paslaugų susiejimo su prekėmis svarba, t. y. didėja paslaugų vaidmuo gamybos sektoriuje, ir pabrėžia, kad prekybos paslaugomis kliūtys vis dažniau tampa kliūtimis gamybai; pabrėžia, kad visapusiškas Paslaugų direktyvos įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas gali padėti sumažinti kliūtis prekybai ir padidinti ES vidaus prekybą paslaugų sektoriuje; ragina Komisiją nustatyti konkrečių veiksmų tvarkaraštį, susijusį su 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatų dėl kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymo ir šalinimo (COM(2020)0093) ir ilgalaikio geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų plano (COM(2020)0094) išvadomis;

3.  palankiai vertina tai, kad kvalifikacijų derinimas tarpusavyje jas pripažįstant, kurį įkvėpė Profesinių kvalifikacijų direktyva, kai kurių profesijų atveju atnešė naudos, ir ragina valstybes nares dar kartą apsvarstyti ir koordinuoti taisykles dėl reikalavimų, taikomų norint pradėti užsiimti tam tikra veikla ar profesija ir ja verstis; pabrėžia, kad būtina gerinti profesinių kvalifikacijų palyginamumą taip siekiant užtikrinti paprastesnį perėjimą prie ugdymo ir mokymo kvalifikacijų tarpusavio pripažinimo paslaugų sektoriuje visoje ES;

4.  pabrėžia, kad Europos profesinė kortelė naudojama tik penkioms reglamentuojamoms profesijoms, todėl nėra išnaudojamos visos kortelės teikiamos galimybės; taigi, ragina Komisiją išplėsti profesijų, kurioms taikoma Europos profesinė kortelė, skaičių, visų pirma įtraukiant inžinieriaus profesiją;

5.  primena specifinį reglamentuojamų profesijų statusą, kurį jos turi bendrojoje rinkoje, ir jų vaidmenį ginant viešąjį interesą; pabrėžia, jog šis specifinis statusas neturėtų būti naudojamas tam, kad būtų išlaikytos pagrindo neturinčios nacionalinės paslaugų teikimo monopolijos, dėl kurių suskaidoma bendroji rinka;

6.  pabrėžia, kad diplomų, kvalifikacijų, įgūdžių ir gebėjimų automatinis tarpusavio pripažinimas tarp valstybių narių taip pat darytų teigiamą poveikį vidaus rinkai ir laisvam darbuotojų ir paslaugų judėjimui; palankiai vertina valstybių narių rodomą siekį skatinti užsienyje įgytų kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinį tarpusavio pripažinimą; tačiau ragina valstybes nares išplėsti tarpusavio pripažinimo taikymo sritį ir į ją įtraukti visų lygmenų švietimą, taip pat kuo greičiau patobulinti reikalingas procedūras arba nustatyti naujas;

7.  ragina remti Europos kvalifikacijų sandarą ir palengvinti jos taikymą visoje Europos Sąjungoje, taip siekiant užtikrinti, kad ji taptų bendrai priimtina pripažinimo priemone; palankiai vertina Komisijos pastangas šalinti profesinėms kvalifikacijoms taikomus netinkamus apribojimus ir mano, kad reikėtų aktyviai ir budriai vykdyti pažeidimų politiką, jei valstybės narės nesilaiko ES teisės aktų dėl kvalifikacijų pripažinimo;

8.  apgailestauja dėl to, kad paslaugų viešųjų pirkimų srityje ES vis dar esama nepagrįstų teisinių sunkumų ir administracinių kliūčių, iškylančių dėl Direktyvos 2014/24/ES(13) taikymo valstybėse narėse skirtumų; ragina Komisiją stebėti, kaip toliau derinamos konkretiems sektoriams taikomos viešųjų pirkimų procedūros ir gairės ir ragina jas toliau derinti, taip siekiant galiausiai užtikrinti visą galimą naudą ir sumažinti MVĮ, labai mažų įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų dėl tarpvalstybinių viešųjų pirkimų patiriamas sąnaudas; atkreipia dėmesį į paslaugų, kurios padeda pastebimai sumažinti ES aplinkosauginį pėdsaką, t. y. vadinamųjų žaliųjų paslaugų, svarbą ir primygtinai ragina valstybes nares ugdyti sąmoningumą ir geriau išnaudoti esamas sistemas, kuriomis skatinamos tvariosios paslaugos viešuosiuose pirkimuose, taip siekiant sukurti tvarią žiedinę ekonomiką;

9.  primena, kad Paslaugų direktyva siekiama užtikrinti paslaugų kokybę, sumažinti vidaus rinkos susiskaidymą, sustiprinti bendrosios rinkos integraciją ir pačią bendrąją rinką, remiantis skaidria ir sąžininga konkurencija, sudaryti sąlygas verslo įmonėms išnaudoti visą savo potencialą, užtikrinti naudą vartotojams, taip pat prisidėti prie tvarios plėtros ir ES ekonomikos konkurencingumo didinimo;

10.  mano, jog dėl paslaugų, susijusių su perversminėmis ar naujomis technologijomis, plėtros reikia užtikrinti atitinkamą rinkos mastą, kad būtų galima pateisinti investicijas ir remti atitinkamų bendrovių augimą; pažymi, kad vidaus rinkos susiskaidymas dažnai atgraso nuo tokių investicijų;

11.  apgailestauja, kad daugelis inovatyvių ar besiplečiančių bendrovių, vos pasiekusios tam tikrą dydį, pačios siekia įsisteigti už ES ribų, tačiau toliau vykdo veiklą bendrojoje rinkoje; mano, kad užtikrinus laisvę teikti paslaugas bus galima padėti sugrąžinti gamybą į Europos Sąjungą ir padidinti ES verslo įmonių konkurencingumą pasaulinėse rinkose;

12.  pažymi, kad Paslaugų direktyvos taikymo sritis apima du trečdalius su paslaugomis susijusios veiklos, ir ragina Komisiją įvertinti, kaip įgyvendinamas siekis stiprinti bendrosios rinkos teisinę sistemą, ir jį gerinti;

13.  primena, kad tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos patenka į laisvės teikti paslaugas sritį pagal Profesinių kvalifikacijų direktyvą, Proporcingumo patikros direktyvą ir Teisingumo Teismo praktiką, nes pripažįstamas specialusis sveikatos paslaugų pobūdis ir saugoma visuomenės sveikata; pažymi, kad Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų direktyva taip pat priimta remiantis SESV 114 straipsniu; pabrėžia, kad nacionalinės teisės aktais negalima kurti papildomų kliūčių tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, kaip nustatyta Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvoje ir laikantis Teisingumo Teismo praktikos taikant Sutarties nuostatas dėl laisvo paslaugų judėjimo; pabrėžia, kad nacionaliniu lygmeniu taip pat reikia šalinti nepagrįstas ir neproporcingas kliūtis, sykiu užtikrinant aukštą sveikatos priežiūros lygį visiems ES piliečiams;

14.  primena, kad Paslaugų direktyvos ir Profesinių kvalifikacijų direktyvos principai padeda užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą; ragina Komisiją paskelbti atnaujintas Paslaugų direktyvos gaires, taip siekiant sustiprinti vykdymo užtikrinimą, derinimą ir nuostatų laikymąsi visose valstybėse narėse ir tarp paslaugų teikėjų;

15.  pripažįsta specialųjį visuotinės svarbos paslaugų statusą ir būtinybę užtikrinti jų teikimą siekiant viešųjų interesų, kaip konstatavo Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į subsidiarumo ir proporcingumo principus, kaip nustatyta SESV Protokole (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų; vis dėlto, apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės vis dar pateikia nepagrįstas viešojo intereso priežastis siekdamos izoliuoti savo vidaus rinką paslaugoms, kurios negali būti laikomos visuotinės svarbos paslaugomis arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis;

16.  pabrėžia, kad dėl tokių reikalavimų, kaip nepagrįsti teritoriniai apribojimai, pagrindo neturintys kalbos reikalavimai ir ekonominių poreikių patikros, gali, jei jie taikomi pertekliniu būdu, atsirasti nepagrįstų ir neproporcingų kliūčių tarpvalstybiniams mainams;

17.  primygtinai ragina nenurodyti COVID-19 kaip pagrindo, kuriuo remiantis ribojamas laisvas paslaugų judėjimas vidaus rinkoje, išskyrus atvejus, kai nurodomos deramos priežastys, ir nurodo Komisijai atidžiai stebėti, ar nepiktnaudžiaujama tokiomis priežastimis;

18.  nors pripažįsta ypatingą viešųjų paslaugų statusą ir būtinybę užtikrinti jų teikimą viešojo intereso labui, apgailestauja, jog valstybės narės kartais naudoja visuotinės svarbos neekonominių paslaugų sąvoką, kad tam tikriems sektoriams nebūtų taikomos vidaus rinkos taisyklės, nepaisydamos to, kad bendrasis interesas nesuteikia pagrindo tą daryti; pabrėžia, jog būtina išsamiau apibrėžti šią sąvoką, kad būtų galima užkirsti kelią nacionaliniam susiskaidymui ir aiškinimo skirtumams;

19.  palankiai vertina 2020 m. liepos 16 d. Komisijos gaires dėl sezoninių darbuotojų, susijusias su pasienio darbuotojų, komandiruotų darbuotojų ir sezoninių darbuotojų naudojimusi laisvo judėjimo teise atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, ir ragina valstybes nares užtikrinti galimybes pasienio darbuotojams ir sezoniniams darbuotojams kirsti sienas, sykiu užtikrinant saugias darbo sąlygas;

20.  pažymi, kad Komisija nusprendė atsiimti pasiūlymą dėl pranešimo tvarkos paslaugų sektoriuje; apgailestauja, kad nepavyko susitarti dėl Parlamento pozicija grindžiamų teisėkūros veiksmų, kuriais būtų buvę siekiama užkirsti kelią nereikalingų reglamentavimo kliūčių kūrimui paslaugų sektoriuje, valstybėms narėms ir Komisijai partneriškai bendradarbiaujant;

21.  pažymi, kad Komisija neseniai nusprendė atsiimti pasiūlymus dėl paslaugų e. kortelės; primena, kad Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas atmetė tuos pasiūlymus, kurie turėjo padėti šalinti administracinius sunkumus, su kuriais susiduria tarpvalstybiniai paslaugų teikėjai; ragina iš naujo įvertinti padėtį, kad būtų galima išspręsti dabartines administracines problemas laikantis Paslaugų direktyvos, taip pat proporcingumo ir subsidiarumo principų;

22.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymą, pagal Paslaugų direktyvos 15 straipsnio 7 dalį pranešti Komisijai apie naujus įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų projektus, kuriais nustatomi reikalavimai, nurodyti Paslaugų direktyvos 15 straipsnio 6 dalyje, kartu su tų reikalavimų taikymo motyvais, kad būtų išvengta nepagrįstų reikalavimų, ir nustatyti paprastas elektronines dokumentų, reikalingų paslaugoms teikti tarpvalstybiniu mastu, gavimo procedūras, taip užtikrinant vienodas sąlygas įmonėms ir darbuotojams, kartu garantuojant aukščiausio lygio vartotojų apsaugą;

23.  pabrėžia, kad įgyvendinant tarpusavio pripažinimo principą ir visose valstybėse narėse koordinuojant taisykles būtų galima padidinti tarpvalstybinį judumą; pabrėžia, kad Europos Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą socialinės politikos srityje pagal SESV 153 straipsnį, kuriame aiškiai nurodyta, kad pagal 153 straipsnį priimtos ES taisyklės neturi daryti poveikio valstybių narių teisei apibrėžti pagrindinius savo socialinės apsaugos sistemų principus ir neturi daryti didelio poveikio jų finansinei pusiausvyrai bei neturi trukdyti jokiai valstybei narei toliau taikyti arba nustatyti griežtesnes apsaugos priemones, atitinkančias Sutartis;

24.  pabrėžia, kad neįgalūs asmenys ir toliau susiduria su daugelių kliūčių, dėl kurių jiems sunku arba neįmanoma visapusiškai pasinaudoti laisvu paslaugų judėjimu; ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti Europos prieinamumo aktą, kad būtų veiksmingai šalinamos kliūtys neįgaliems asmenims ir užtikrinta galimybė naudotis prieinamomis paslaugomis, taip pat paslaugų teikimo sąlygų tinkamumas; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu sukurti visiškai prieinamą bendrąją rinką, kurioje būtų užtikrintas vienodas požiūris į neįgaliuosius ir jų įtrauktis;

25.  ragina Komisiją teikti valstybėms narėms struktūrinę pagalbą ir rekomendacijas, kaip atlikti naujų nacionalinių taisyklių, susijusių su paslaugų teikimu, ex ante proporcingumo vertinimus pagal Proporcingumo patikros direktyvą;

26.  ragina nacionalinius parlamentus aktyviai dalyvauti remiant galiojančių taisyklių vykdymo užtikrinimą ir pasinaudoti jiems suteiktais nacionalinių valdžios institucijų tikrinimo įgaliojimais;

27.  ragina suinteresuotuosius subjektus, verslo bendruomenę ir socialinius partnerius toliau atlikti savo vaidmenį raginant vyriausybes pagyvinti ES paslaugų sektorių ir stiprinti sektorinį bei tarpsektorinį sąveikumą tokiose srityse kaip aplinka, transportas ir sveikata, kad būtų plėtojamos tarpusavyje susietos tarpvalstybinės paslaugos; pabrėžia, kad visi suinteresuotieji subjektai turėtų skatinti tvarią, sąžiningą ir taisyklėmis pagrįstą bendrąją paslaugų rinką, kurioje būtų keliami aukšti socialiniai ir aplinkos standartai, teikiamos kokybiškos paslaugos ir būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

Galiojančių teisės aktų taikymo užtikrinimas

28.  pažymi, kad laisvas paslaugų judėjimas yra bendrosios rinkos pagrindas ir galėtų duoti didelės ekonominės naudos bei užtikrinti aukštus aplinkos, vartotojų ir darbuotojų apsaugos standartus, kai išlaikoma pusiausvyra tarp rinkos ekonomikos ir Europos Sąjungos socialinės dimensijos, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje, jei atsakingos valdžios institucijos, nacionaliniai teismai ir Komisija užtikrintų pakankamą ir aktyvų vykdymo užtikrinimą, o įmonės – nacionalinių ir ES reikalavimų laikymąsi; pabrėžia, kad sienos tarp valstybių narių turėtų išlikti atviros siekiant užtikrinti pagrindinius ES principus; pabrėžia, kad bet koks laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas krizės atveju, pvz., kilus sveikatos krizei, turi būti vykdomas atsargiai ir tik kraštutiniu atveju, remiantis atidžiu valstybių narių veiksmų koordinavimu, nes sienų uždarymas kelia grėsmę pagrindiniams ES principams, taip pat pabrėžia, kad panaikinus nacionalines karantino taisykles nedelsiant daugiausia dėmesio turi būti skiriama sienų kontrolės panaikinimui;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės ir vartotojai visoje Europos Sąjungoje gauna naudos iš tinkamo galiojančių teisės aktų įgyvendinimo ir jų vykdymo; ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai laikomasi galiojančių taisyklių, ir skubiai priimti sprendimus dėl skundų, siekiant užtikrinti, kad galutiniam vartotojui svarbūs klausimai būtų veiksmingai sprendžiami; ragina griežtai ir nepagrįstai nedelsiant vertinti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kai nustatomi atitinkamų teisės aktų pažeidimai, prieštaraujantys tinkamam vidaus rinkos veikimui, ir nustatoma neproporcinga našta;

30.  pabrėžia kad valstybės narės turi remtis svarbia viešojo intereso dingstimi tik tuo atveju, kai tai yra teisėta; tačiau pabrėžia valstybių narių teisę reglamentuoti paslaugų sektorių atsižvelgiant į bendrąjį viešąjį interesą, siekiant apsaugoti vartotojus ir paslaugų kokybę;

31.  ragina Komisiją gerinti valstybių narių stebėseną, kaip jos perkelia, įgyvendina teisės aktus ir užtikrina jų vykdymą, ir ar tai jos daro kokybiškai, įskaitant metinę ataskaitą šiais klausimais, ir kartu su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais atlikti skaidrius ir įtraukius vertinimus, grindžiamus kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais;

32.  apgailestauja dėl to, kad net dvidešimt valstybių narių vėlavo perkelti Paslaugų direktyvą į nacionalinę teisę; primena, kad priemonių, tokių kaip bendri informaciniai punktai, įvairovė vis dar yra ribota, ir kad paslaugų teikėjai nėra pakankamai informuoti apie visas jiems prieinamas galimybes; todėl ragina Komisiją taip pat informuoti suinteresuotuosius subjektus, be kita ko, skelbiant reklamą internete apie direktyvos teikiamas galimybes;

33.  pabrėžia, kad dinamiškos rinkos sukūrimas ir vienodų sąlygų sudarymas teikiant tarpvalstybines informacinės visuomenės paslaugas yra pagrindinis būsimo ES ekonomikos konkurencingumo veiksnys; ragina Komisiją ir valstybes nares skaitmeninių paslaugų teisėkūros pakete šalinti likusias kliūtis, trukdančias tarpvalstybiniu mastu teikti informacinės visuomenės paslaugas;

34.  ragina Komisiją aktyviau užtikrinti veiksmingą koordinavimą ir keitimąsi informacija tarp valstybių narių, kad būtų išvengta procedūrų dubliavimosi ir patikrinimų, susijusių su tarpvalstybiniu paslaugų teikimu;

35.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares apibrėžti naujai įsteigtos Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo darbo grupės (SMET) struktūrą ir darbą, įskaitant praktinius aspektus, ir įgyvendinti konkrečių veiksmų darbotvarkę, laikantis SMET(14)nustatytų prioritetų, parengiant naują ilgalaikį veiksmų planą dėl geresnio bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, siekiant maksimaliai padidinti bendrosios paslaugų rinkos potencialą; mano, kad SMET gali duoti papildomos naudos užtikrindama nuoseklų visų bendrosios rinkos strategijų įgyvendinimą ir dalijimąsi duomenimis bei laimėjimų rodikliais; ragina SMET sukurti atvirą ir skaidrią konkrečių nacionalinių netarifinių kliūčių ir vykdomų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų duomenų bazę;

36.  Pabrėžia prejudicinių sprendimų svarbą formuojant ES teisę; apgailestauja, kad, nepaisant to, jog jau gerokai sutrumpinta sprendimo priėmimo procedūra, 14,4 mėnesio(15) vidurkis vis dar yra didelis; ragina Teisingumo Teismą įvertinti, kaip būtų galima dar labiau sutrumpinti šią trukmę, kad būtų išvengta problemų bendrosios rinkos paslaugų teikėjams ir gavėjams; pabrėžia, kad prejudiciniai sprendimai turi didelį poveikį bendrosios rinkos plėtrai ir nepagrįstų kliūčių joje mažinimui;

Reglamentavimo informacijos ir aiškumo didinimas stiprinant bendrų informacinių punktų vaidmenį

37.  pažymi, kad COVID-19 pandemija pabrėžė reglamentavimo aiškumo stoką ir veiksmingo bendravimo tarp valstybių narių trūkumą dėl greitai keičiamų taisyklių; pabrėžia esminę bendrųjų skaitmeninių vartų ir bendrų informacinių punktų, kaip internetinės prieigos prie ES ir nacionalinių informacijos, procedūrų ir pagalbos paslaugų bendrojoje rinkoje punkto, kaip nustatyta Paslaugų direktyvoje, svarbą;

38.  rekomenduoja valstybėms narėms įgyvendinti bendruosius skaitmeninius vartus vartotojams ir MVĮ palankiu būdu, taip pat pertvarkyti jų bendrus informacinius punktus, kad iš paprastų reglamentavimo portalų jie taptų visapusiškai veikiančiais portalais; mano, kad tai turėtų būti pasiekta vartuose teikiant į naudotoją orientuotą informaciją, pagalbos paslaugas ir supaprastintas procedūras bei susiejant bendruosius skaitmeninius vartus su bendrais informaciniais punktais, kad jie kuo labiau taptų virtualiu vieno langelio principu veikiančiu centru ir būtų užtikrintas kuo didesnis orientavimasis į naudotoją; siūlo priimti „Europa Web Guide“ kūrimo standartus, kad būtų užtikrinta vartotojui patogi ir lengvai atpažįstama visų bendrų informacinių punktų sąsaja;

39.  rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms per bendruosius skaitmeninius vartus sistemingai teikti patogią naudoti informaciją apie visus naujus ES teisės aktus, kuriais nustatomos vartotojų ir įmonių teisės ar pareigos; rekomenduoja, kad šiuo tikslu Komisija ir valstybės narės dažnai konsultuotųsi su suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad skaidrumas, vienodas požiūris ir nediskriminavimas yra būtini laisvam paslaugų judėjimui;

40.  pažymi, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad visos įgyvendinamos su bendrovių steigimu ir laisve teikti paslaugas susijusios administracinės procedūros galėtų būti įgyvendintos skaitmeninėje aplinkoje pagal Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamentą; primygtinai ragina valstybes nares paspartinti skaitmeninimo darbą, ypač susijusį su procedūromis, kurios daro poveikį įmonėms ir vartotojams, kad jie galėtų atlikti administracines procedūras nuotoliniu būdu ir internete; primygtinai ragina Komisiją dar labiau sustiprinti susijusių šalių pastangas ir ypač aktyviai remti laukiamų rezultatų nepasiekiančias valstybes nares;

41.  rekomenduoja Komisijai padėti kiekvienos valstybės narės nacionalinėms valdžios institucijoms tobulinti bendruosius informacinius punktus, kad būtų palengvintas susijusių institucijų bendravimas ne tik vietos, bet ir anglų kalba, ir būti tarpininku, jei būtų nesilaikoma terminų arba į užklausas nebūtų atsakoma; pabrėžia, kad bendrasis informacinis punktas, laikydamasis skubių terminų, turėtų teikti vartotojams, darbuotojams ir įmonėms toliau nurodytą informaciją ir paramą:

   nacionalines ir ES taisykles, kurias bendrovės privalo taikyti atitinkamoje valstybėje narėje, ir informaciją darbuotojams, įskaitant darbo teisės aktus, sveikatos ir saugos protokolus, galiojančias kolektyvines sutartis, socialinių partnerių organizacijas ir darbuotojų bei darbuotojų konsultavimo struktūras, kurių pagalba jie gali susipažinti su savo teisėmis ir pranešti apie piktnaudžiavimą;
   veiksmus, kurių bendrovės turi imtis, kad laikytųsi minėtų taisyklių, apibendrintų pagal procedūrą, su nuosekliomis gairėmis;
   dokumentus, kuriuos bendrovės privalo parengti, ir per kokį terminą tai privalo atlikti;
   institucijos, į kurias turi kreiptis į įmonės, kad gautų reikiamus leidimus ir t. t.;

42.  pabrėžia, kad bendri informaciniai punktai turėtų teikti visą būtiną informaciją apie visus atitinkamos valstybės narės įmonėms taikomus su verslu susijusius reikalavimus; pažymi, kad pirmiau minėti pavyzdžiai apima profesinės kvalifikacijos reikalavimus, PVM (tarifus, registracijos reikalavimus, pareigą teikti ataskaitas ir pan.), pajamų mokestį ir socialinio draudimo bei darbo teisėje nustatytus įsipareigojimus; pabrėžia, kad visa svarbi teisinė ir administracinė informacija, taip pat visi svarbūs kiekvieno bendro informacinio punkto pateikiami dokumentai, jei įmanoma ir tinkama, turėtų būti prieinami ne tik vietos, bet ir anglų kalba;

43.  rekomenduoja, kad bendri informaciniai punktai turėtų būti geriau sujungti ir turėtų keistis informacija apie reikalavimus ir procedūras, kurių įmonės turi laikytis savo valstybėse narėse, taip pat su konkrečiais sektoriais susijusia informacija apie profesines kvalifikacijas; taip pat rekomenduoja, kad bendri informaciniai punktai padėtų užsienio įmonėms, norinčioms užsiimti verslu atitinkamoje valstybėje narėje, taip pat vietos įmonėms, norinčioms eksportuoti paslaugas ir prekes į kitas valstybes nares, suteikiant joms informaciją, kuria keičiamasi, ir reikiamus kontaktinius duomenis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti tolesnę sinergiją su, pvz., Europos darbo institucija (EDI), siekiant skatinti šį keitimąsi informacija; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, įvertinti, ar bendriems informaciniams punktams reikės papildomų išteklių šioms užduotims atlikti;

44.  primygtinai ragina valstybių narių bendrus informacinius punktus bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad įmonėms, darbuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims būtų nedelsiant teikiama teisinga, išsami ir naujausia informacija vietos ir anglų kalba;

45.  ragina Komisiją koordinuoti bendrų informacinių punktų keitimąsi informacija ir prireikus pateikti gaires, siekiant padėti valstybėms narėms palengvinti procedūras, visų pirma taikomas MVĮ; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas taip pat turėtų užtikrinti dalijimąsi žiniomis tarp valstybių narių, įskaitant žinias apie mobiliuosius darbuotojus, tiek dalijantis geriausia praktika, tiek administracinių bei nereikalingų bendrosios rinkos reikalavimų požiūriu;

46.  pabrėžia, kad visi bendri informaciniai punktai turėtų būti lengvai pasiekiami per bendruosius skaitmeninius vartus ir turėtų teikti informaciją bei teikti administracines paslaugas valstybėse narėse, naudojant suprantamą terminiją ir suteikiant visapusišką prieinamumą, pasitelkiant apmokytus pagalbos tarnybos darbuotojus, teikiančius veiksmingą vartotojui patogią pagalbą;

47.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti skaitmeninti viešąsias paslaugas ir įgyvendinti visus Elektroninių socialinės apsaugos informacijos mainų sistemos komponentus, siekiant stiprinti valstybių narių ir socialinės apsaugos institucijų bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas laisvam ir sąžiningam ES darbuotojų judumui; ragina valstybes nares tobulinti bendradarbiavimą ir su socialinės apsaugos sistemomis susijusios informacijos mainus;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naudoti skaitmenines priemones ir ragina valstybes nares aprūpinti darbo inspekcijas pakankamais ištekliais kovai su įvairių formų piktnaudžiavimu; ragina Komisiją pasiūlyti iniciatyvą dėl ES socialinės apsaugos numerio užtikrinant teisinį saugumą darbuotojams ir įmonėms, kartu veiksmingai kontroliuojant subrangos sutarčių sudarymo metodus ir kovojant su socialiniu sukčiavimu, kaip antai fiktyviu savarankišku darbu, fiktyviu komandiravimu ir priedangos įmonėmis; be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdomi patikrinimai būtų proporcingi, pagrįsti ir nediskriminaciniai; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos darbo institucija (EDI) kuo greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu siekiant užtikrinti geresnį nacionalinių darbo inspekcijų veiklos koordinavimą ir kovoti su tarpvalstybiniu socialiniu dempingu;

49.  ragina Komisiją užtikrinti, kad į visas naujas direktyvas, reglamentus ar rekomendacijas dėl bendrosios paslaugų rinkos būtų įtrauktas reikalavimas stiprinti bendrų informacinių punktų funkcijas ir skirti pakankamai išteklių galimoms papildomoms funkcijoms pagal Paslaugų direktyvą vykdyti, nedarant poveikio funkcijų ir įgaliojimų paskirstymui tarp valdžios institucijų nacionalinėse sistemose;

Vertinimo parengimas. Bendrosios rinkos rezultatų suvestinė ir ribojimo rodikliai

50.  remia Komisijos preliminarią iniciatyvą atnaujinti bendrosios rinkos rezultatų suvestinę naujais rodikliais, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendina atitinkamus bendrosios rinkos teisės aktus; ragina Komisiją skelbiamus duomenis papildyti atitinkamais duomenimis, gautais iš IMI, SOLVIT tinklo, Centrinio skundų registro (CHAP) ir kitų susijusių šaltinių; pabrėžia, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama įgyvendinimo kokybei;

51.  rekomenduoja, kad atnaujintoje bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje būtų pabrėžiamas pranešimas apie svarbius klausimus galutinių vartotojų požiūriu, įvertinant, ar problemos ir skundai sprendžiami, pavyzdžiui, pagal SOLVIT ar Europos vartotojų centrų tinklo sistemą; be to, apgailestauja dėl to, kad SOLVIT priemonė yra menkai naudojama daugelyje valstybių narių ir dažnai trūksta pažangiausių skaitmeninių pajėgumų; pabrėžia, kad būtina užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su laisvės teikti paslaugas pažeidimais; mano, kad bendrosios rinkos rezultatų suvestinėje turėtų būti nurodyta atitinkama informacija, įskaitant skundų skaičių, iškeltų bylų skaičių, sektorius, kuriuose padaryti pažeidimai, baigtų bylų skaičių ir bylų užbaigimo rezultatus ar pagrindus;

52.  ragina Komisiją, įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, patvirtinti kiekybinio ir kokybinio vertinimo metodą, apimantį visų pirma visuotinės svarbos tikslus ir teikiamų paslaugų kokybę; pabrėžia, kad kokybinių rodiklių metodas turėtų būti skaidrus ir padėti įvertinti ex ante ir ex post reglamentavimo skirtumus; pažymi, kad svarbu įvertinti, ar atitinkamos ES direktyvos įgyvendinamos laiku ir ar taip, kaip numatė ES teisės aktų leidėjai;

53.  rekomenduoja, kad atnaujinta bendrosios rinkos rezultatų suvestinė susietų įgyvendinimo kokybę su esamais ribojimo rodikliais ir joje būtų nustatyti paslaugų apribojimai naujose ir esamose politikos srityse ir skirtingi ES teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo lygiai; be to, rekomenduoja, kad Europos semestras taip pat būtų naudojamas stiprinant bendrąją rinką, nes reglamentavimo ir administracinės naštos pašalinimas tebėra vienas iš problemiškiausių klausimų; ragina Komisiją, pateikiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, įtraukti valstybių narių laikotarpio vidurio veiklą, kuria siekiama toliau šalinti likusias administracines ir reglamentavimo kliūtis bendrojoje paslaugų rinkoje;

54.  mano, kad Komisija, vertindama valstybių narių pažangą įgyvendinant struktūrines reformas, turėtų išanalizuoti jų pasiekimus realizuojant bendrosios rinkos potencialą ir siekiant tvaresnės ekonomikos;

55.  ragina Komisiją atnaujinti esamus rodiklius ir nustatyti naujus rodiklius, kurie valstybėms narėms padėtų lengviau nustatyti, kur jos galėtų dėti pastangas savo politikos rezultatams pagerinti, ir stebėti valstybių narių pastangas sumažinti apribojimus;

56.  ragina valstybes nares nustatyti metinius nacionalinius tikslus, susijusius su prekybos paslaugomis atvėrimu, ir atlikti su tuo susijusius vertinimus; rekomenduoja, kad Komisija naudotų bendrosios rinkos rezultatų suvestinę siekiant parodyti prekybos paslaugomis atvirumą valstybėse narėse pagal Europos inovacijų rezultatų suvestinės pavyzdį, nes tai suteiktų galimybę valstybėms narėms prisiimti patikimus, konkrečius ir išmatuojamus įsipareigojimus siekiant pagerinti ES vidaus prekybos paslaugomis įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.
(2) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.
(3) OL L 159, 2014 5 28, p. 11.
(4) OL L 173, 2018 7 9, p. 16.
(5) OL L 173, 2018 7 9, p. 25.
(6) OL L 295, 2018 11 21, p. 1.
(7) OL L 88, 2011 4 4, p. 45.
(8) OL C 388, 2020 11 13, p. 39.
(9) OL C 444, 2018 12 10, p. 1.
(10) Eurostatas, „The European economy since the start of the millennium“ (liet. „ES ekonomika nuo tūkstantmečio pradžios“), Europos Sąjunga, Briuselis, 2018 m.
(11) Eva Rytter Synesen, Martin Hvidt Thelle, „Copenhagen Economics“, „Making EU Trade in Services Work for All“ (liet. „Kaip pasiekti, kad ES prekyba paslaugomis būtų naudinga visiems“), „Copenhagen Economics“, Kopenhaga, 2018 m.
(12) 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).
(13) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(14) Komisijos komunikatas dėl kliūčių bendrojoje rinkoje nustatymo ir šalinimo (COM(2020)0093).
(15) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Metų apžvalga: 2019 m. metinė ataskaita.


Ilgalaikio Europos kultūros paveldo metų politinio poveikio užtikrinimas
PDF 196kWORD 55k
2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ilgalaikio Europos kultūros paveldo metų politinio poveikio užtikrinimo (2019/2194(INI))
P9_TA(2021)0008A9-0210/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) preambulę, kurioje nurodoma, kad pasirašiusios šalys semiasi įkvėpimo „iš Europos kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo“ ir minimas noras „stiprinti savo tautų solidarumą“ kartu gerbiant „jų istoriją, kultūrą ir tradicijas“, taip pat į ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 22 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. 33-iojoje UNESCO generalinės konferencijos sesijoje priimtą Konvenciją dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 1972 m. lapkričio 16 d. 17-oje UNESCO generalinės konferencijos sesijoje priimtą Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją (Pasaulio paveldo konvencija)(2),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 17 d. 32-ojoje UNESCO generalinės konferencijos sesijoje priimtą Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją(3),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 2 d. 31-ojoje UNESCO generalinės konferencijos sesijoje priimtą Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją(4),

–  atsižvelgdamas į 1954 m. Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją(5),

–  atsižvelgdamas į 1970 m. lapkričio 14 d. 16-ojoje UNESCO generalinės konferencijos sesijoje priimtą Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. Tarybos išvadas dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“(COM(2018)0267),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 28 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) veiklos įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo (COM(2019)0548),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/60/ES dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“(8),

–  atsižvelgdamas savo 2018 m. lapkričio 23 d. pranešimą dėl Naujosios Europos kultūros darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai(9),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvadas dėl kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo(10),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 26 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kino paveldo išsaugojimo ir įsisavinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos išvadas dėl kultūros paveldo kaip vieno iš strateginių tvarios Europos išteklių(12),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas dėl poreikio kultūros paveldui suteikti svarbią vietą visų sričių ES politikoje(13),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 13 d. Europos Tarybos bendrąją kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvenciją (Faro konvenciją)(14),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos kultūros paveldo veiksmų programa“ (SWD(2018)0491),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 22 d. Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl darnaus vystymosi kultūros aspekto (13956/19),

–  atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ tyrimą dėl kultūros paveldo (specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 466)(15),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ (COM(2014)0477),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ (2015/C 195/04)(16),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.)(17),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendaciją dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo (2011/711/ES)(18),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. Deklaraciją dėl bendradarbiavimo skatinant kultūros paveldo skaitmeninimą(19),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. Komisijos darbo programa. Daugiau siekianti Sąjunga“ (COM(2020)0037),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Europos kaimo vietovių indėlio į 2018-uosius Europos kultūros paveldo metus užtikrinant tvarumą bei miesto ir kaimo vietovių sanglaudą (NAT/738-EESC-2018-01641),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Davoso deklaraciją dėl kokybiškos pastatų statybos kultūros (vok. „Baukultur“) skatinimo Europoje(20),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 23 d. Leuvardeno deklaraciją dėl architektūros paveldo pritaikomojo pakartotinio naudojimo(21),

–  atsižvelgdamas į deklaraciją, priimtą 2019 m. gegužės 3 d. neoficialiame už kultūros ir Europos reikalus atsakingų valstybių narių ministrų susitikime po Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros gaisro(22),

–  atsižvelgdamas į 1954 m. gruodžio 19 d. Europos kultūros konvenciją(23),

–  atsižvelgdamas į tinklo „Europa Nostra“ 2018 m. birželio 22 d. Berlyne priimtą raginimą imtis veiksmų („Kultūros paveldas Europos ateičiai“)(24) ir jos 2019 m. spalio 30 d. Paryžiaus manifestą (pranc. „Relançons l’Europe par la culture et le patrimoine culturel!“)(25),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. tyrimą „Kultūros paveldo svarba Europai“(26),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 11 d. Barselonos deklaraciją dėl turizmo ir kultūros paveldo (angl. „Better Places to Live, Better Places to Visit“)(27),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. tyrimą „Kultūros paveldo apsauga nuo gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių“(28),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) dokumentą „Europos kokybės principai, taikomi ES finansuojamoms intervencijoms, kurios gali turėti įtakos kultūros paveldui“(29),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo chartiją (1964 m. Venecijos chartija)(30),

–  atsižvelgdamas į 1985 m. Granados konvenciją dėl Europos architektūros paveldo apsaugos(31),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. Valetos konvenciją dėl Europos archeologinio paveldo apsaugos(32),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir tinklo „Europa Nostra“ paveldo apdovanojimą,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus, ypač į 4, 11 ir 13 tikslus,

–  atsižvelgdamas į programos „Europos horizontas“ II veiklos srities veiksmų grupę „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“(33),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB(34),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(35),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(36),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje(37),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl ES mažumoms taikomų minimaliųjų standartų(38),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje(39),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB(40),

–  atsižvelgdamas į įsipareigojimus, kuriuos per 2019 m. rugsėjo 30 d. Parlamente vykusį klausymą prisiėmė paskirtoji Komisijos narė, atsakinga už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0210/2020),

A.  kadangi Europos materialus, nematerialus, gamtinis ir skaitmeninis kultūros paveldas yra iš praeities paveldėtas turto šaltinis, atskleidžiantis visą Europos istorijos, kultūros ir tradicijų įvairovę ir laikui bėgant nuolat praturtinamas, kuris turi būti išsaugotas, kad būtų perduotas ateities kartoms;

B.  kadangi Europos kultūros paveldas yra atminimo, kolektyvinės atminties ir žinių šaltinis, stiprinantis mūsų bendrystės jausmą;

C.  kadangi kultūra ir kultūros paveldas padeda stiprinti tapatybę ir skatinti socialinę sanglaudą, stabilumą ir supratimą visuomenėje;

D.  kadangi kultūros paveldas pats savaime yra vertybė ir yra įvairus, turi daug lygmenų (vietos, regioninį, nacionalinį, Europos ir pasaulinį) ir formų (gali būti materialus, nematerialus, gamtinis, skaitmeninis ir suskaitmenintas), kurios yra tarpusavy susijusios;

E.  kadangi kultūros paveldas labai prisideda prie kultūros ir kūrybos sektorių Europoje ir už jos ribų;

F.  kadangi daugiau kaip 300 tūkst. Europos žmonių dirba kultūros paveldo sektoriuje, o 7,8 mln. darbo vietų Europoje yra netiesiogiai su juo susijusios;

G.  kadangi 2018 m., Europos kultūros paveldo metais, įvyko daugiau kaip 23 000 renginių, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 12,8 mln. žmonių (2,5 % 28 ES valstybių narių(41) gyventojų)(42);

H.  kadangi Europos kultūros paveldo metų strateginė vizija, išreikšta šūkiu „Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė“, išlieka svarbi kaip pagrindinis per tuos metus pasiektų rezultatų principas siekiant kurti Europos kultūros paveldo ir dabartinės kultūros produkcijos sąsajas ir skatinti Europos piliečių dalyvavimą;

I.  kadangi Europos kultūros paveldo metų veikla daugiausia dėmesio buvo skiriama jaunajai kartai ir interaktyviems bei kūrybos projektams;

J.  kadangi Europos kultūros paveldo metais (2018 m.) buvo minimos ir svarbios istorinės sukaktys; kadangi tais metais įvyko daug nacionalinių ir tarptautinių švenčių ir minėjimų, kurie paliko didelį pėdsaką Europos kultūriniame žemėlapyje;

K.  kadangi vienas iš Europos kultūros paveldo metų pasiekimų buvo Europos suinteresuotųjų subjektų tinklo, turinčio ilgalaikius ryšius, sukūrimas; kadangi šis tinklas turėtų būti tvarus ir ilgalaikis;

L.  kadangi vietos ir visos Europos nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir organizuota pilietinė visuomenė labai prisidėjo prie Europos kultūros paveldo metų sėkmės;

M.  kadangi, remiantis „Eurobarometro“ kultūros paveldo tyrimu, 84 % respondentų valstybėse narėse mano, kad kultūros paveldas yra svarbus jiems asmeniškai ir jų vietos bendruomenei, o aštuoni iš dešimties (80 %) mano, kad jis svarbus visai Europos Sąjungai;

N.  kadangi beveik trečdalis UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektų yra 27 ES valstybėse narėse, įskaitant 326 kultūros vietoves, 26 gamtos vietoves ir penkias mišrias vietoves; kadangi visoje Europoje yra beveik pusė UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektų;

O.  kadangi UNESCO reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše yra bent 131 įrašas, susijęs su 27 ES valstybėmis narėmis;

P.  kadangi 52 proc. UNESCO tarptautinio registro „Pasaulio atmintis“ įrašų susiję su Europa ir Šiaurės Amerika;

Q.  kadangi iki šiol 48 Europos vietovėms suteiktas Europos paveldo ženklas;

R.  kadangi beveik devyni iš dešimties (88 %) apklaustų europiečių mano, kad apie Europos kultūros paveldą turėtų būti mokoma mokyklose(43);

S.  kadangi Europos kultūros paveldo metai (2018) parodė, kad kultūros paveldas gali būti tarptautinių projektų, kuriuose dalyvautų visų amžiaus kategorijų piliečiai ir kuriuos vykdydami jie galėtų palaikyti ryšius su ekspertais, pagrindas; kadangi parodyta, kad šie projektai – gera priemonė informuotumui apie bendrą Europos kultūros istoriją didinti;

T.  kadangi skaitmeninimo plėtra atveria naujų galimybių ir iššūkių Europos kultūros ir kūrybos sektoriams;

U.  kadangi kultūros paveldo tvarumas įtrauktas į 2018 m. gruodžio 21 d. Tarybos priimtą 2019–2022 m. darbo planą kultūros srityje kaip pirmasis iš penkių Europos bendradarbiavimo kultūros politikos formavimo srityje prioritetų;

V.  kadangi COVID-19 protrūkis sutrikdė daugumą kultūrinių renginių ir labai apribojo piliečių galimybę lankytis daugelyje Europos kultūros paveldo vietovių, grožėtis jomis ir susipažinti su jomis, ir dažnai vienintelis prieigos prie jų būdas yra skaitmeninis; kadangi viešų susibūrimų ir renginių apribojimai arba draudimai, muziejų uždarymas ir kelionių suvaržymai labai pakenkė kultūros sektoriaus įmonėms, darbuotojams ir meistrams;

W.  kadangi vykstant deryboms dėl 2021–2027 m. DFP atsivėrė galimybė nustatyti naujas ir palankias sąlygas investicijoms į kultūros paveldą iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų;

Kultūros paveldo vertės pripažinimas

1.  mano, kad kultūros paveldas yra neįkainojamas išteklius, suteikiantis mums galimybę apmąstyti istoriją ir kritiškai ją įvertinti, padedantis ne tik nustatyti skirtingas atmintis, bet ir rasti mus visus jungiančias gijas, taip skatinant įvairovę, dialogą, sanglaudą, solidarumą bei tarpusavio supratimą ir praturtinant žinias apie mūsų materialiuosius, nematerialiuosius, gamtinius ir skaitmeninius turtus;

2.  pripažįsta kultūros paveldo vaidmenį skatinant kūrybiškumą, inovacijas ir tvarumą bei plėtojant intelektinius gebėjimus; mano, kad kultūros paveldas taip pat gali būti įkvėpimo ir malonumo šaltinis ir prisidėti prie rekreacinės veiklos;

3.  pabrėžia, kad kalbos sudaro sąlygas Europos kultūros paveldo turtingumui ir įvairovei ir juos skatina, nes gimtosios kalbos yra vertybių ir žinių vektoriai ir dažnai naudojamos nematerialiajam kultūros paveldui perduoti; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvesnių veiksmų siekiant apsaugoti, plėtoti ir skatinti kalbų įvairovę skaitmeniniame amžiuje, be kita ko, skiriant pakankamai lėšų politikai, susijusiai su kalbomis, kurioms gresia išnykimas, ir didinant ES piliečių informuotumą apie atitinkamų bendruomenių kalbinį ir kultūrinį turtingumą;

4.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad į bet kokius svarstymus apie Europos paveldą reikia visapusiškai įtraukti Europos mažumų kultūros paveldą, įsipareigojant pripažinti ir propaguoti jų indėlį į Sąjungos kultūrinį, kalbinį ir meninį turtą bei įvairovę ir stengiantis apibrėžti ir įgyvendinti bendras ir suderintas šių kultūrų tvaraus valdymo bei skatinimo priemones;

5.  pabrėžia Europos ir visos Europos kultūros renginių ir tradicinių kultūros festivalių vaidmenį didinant informuotumą apie Europos kultūros turtingumą ir įvairovę; ragina valstybes nares skatinti ir remti tokią veiklą bei saugoti savo tradicijas; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę finansuoti tokias iniciatyvas;

Švietimas ir įgūdžiai

6.  pabrėžia visų rūšių švietimo (formaliojo, neformaliojo ir savaiminio), susijusio su kultūros paveldu ir humanitariniais mokslais, įskaitant įstoriją ir filosofiją, svarbą visų amžiaus grupių žmonėms; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas neįgaliems moksleiviams ir studentams bei palankių sąlygų neturintiems moksleiviams ir studentams; pakartoja, kad svarbu į mokyklų mokymo programas ar mokymo programas papildančią veiklą įtraukti įvairių formų meną, kaip antai muziką, kiną, teatrą, literatūrą, dizainą ir architektūrą; mano, kad reikėtų aktyviau propaguoti įvairią turimą medžiagą, sukurtą Europos kultūros paveldo metų proga, pvz., atitinkamą „eTwinning“ rinkinį; ragina Komisiją visapusiškiau įtraukti kultūros paveldą į savo Europos švietimo erdvės strategiją siekiant padėti mokiniams išsiugdyti stiprų Europos pilietiškumo jausmą;

7.  atsižvelgdamas į tai, mano, kad Europos istorijos namams turėtų būti suteiktas tinkamas finansavimas, kad jie galėtų tapti jaunų mokslininkų, mokytojų ir mokinių iš visos ES žinių ir bendradarbiavimo centru ir taip pat tarnauti kaip Europos kultūros paveldo skatinimo priemonė; mano, kad būtina sukurti papildomų būdų skatinti prieigą prie Europos istorijos namų, be kita ko, pasitelkiant skaitmenines ekskursijas, kad jie galėtų visapusiškai atlikti savo vaidmenį atveriant galimybę visoms visuomenės grupėms sužinoti apie bendrą Europos patirtį ir skirtingus jos aiškinimus; taigi ragina, atsižvelgiant į finansinius pajėgumus, Europos istorijos namų struktūroje laipsniškai sukurti visos Europos bendradarbiavimo centrų tinklą;

8.  atkreipia dėmesį į augantį vaidmenį, kurį skaitmeninis švietimas gali atlikti sudarant sąlygas mokytis apie kultūros paveldą ir per jį; pažymi, kad reikia plėtoti aukštos kokybės e. mokymosi iniciatyvas, įskaitant atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus, kad mokymasis apie kultūros paveldą taptų prieinamesnis ir visoje Europoje būtų gerinami su paveldu susiję įgūdžiai; atsižvelgdamas į tai mano, kad įgyvendinant Skaitmeninio švietimo veiksmų planą būtų galima iš esmės prisidėti siekiant šio tikslo, ir ragina vykdant siūlomą plano atnaujinimą apimti paramą švietimui kultūros paveldo srityje;

9.  reiškia susirūpinimą dėl kvalifikuotų meistrų, restauravimo specialistų ir paveldo ekspertų trūkumo, taip pat dėl sunkumų pritraukiant jaunimą mokytis šių įgūdžių, pabrėžia, kad nėra sisteminio požiūrio ir veiksmingų mechanizmų, kaip antai senųjų tradicijų mokymo kursų, kurie padėtų perduoti atitinkamus įgūdžius bei žinias, dėl to kyla pavojus Europos paveldui; mano, kad ateityje kokybiškas kultūros paveldo išsaugojimas bus įmanomas tik tuo atveju, jei bus visapusiškai išsaugoti atitinkami įgūdžiai ir žinios, be kita ko, skaitmeninėmis priemonėmis, ir jei jie bus perduoti; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimos kultūros paveldo išsaugojimo iniciatyvos apimtų reikiamos praktikos ir žinių išsaugojimą; primena mainų vertę ir šiuo atžvilgiu pabrėžia programos „Erasmus+“, kuri taip pat sudaro sąlygas pameistrių judumui, svarbą;

10.  pakartoja, kad reikia gerinti socialines ir ekonomines bei darbo sąlygas ir lyčių pusiausvyrą ir skatinti įvairių kultūros paveldo sektoriaus veiklos vykdytojų ir darbuotojų specialistų, taip pat neįgaliųjų judumo galimybes; atsižvelgdamas į tai akcentuoja profesinių kvalifikacijų pripažinimo svarbą;

11.  pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti informuotumo apie kultūros paveldo vertę Europai didinimo pastangas ir toliau palaikyti ryšius su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais vietos lygmeniu; pabrėžia, kad svarbu geriau pažinti Europos kultūros paveldą siekiant skatinti socialinę sanglaudą ir pažymi, kad šia galimybe susipažinti su tokiomis žiniomis visų pirma būtų skatinama socialinė ir kultūrinė migrantų kilmės piliečių ir jų šeimų įtrauktis;

12.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą Europos inovacijos ir technologijos institute (EIT) įsteigti naują kultūros ir kūrybos pramonės žinių ir inovacijų bendriją (ŽIB), kurioje būtų atspindėta socialinė įvairovė ir kurioje kultūros paveldas taip pat turėtų būti laikomas įkvėpimo šaltiniu šiuolaikinei kūrybai ir sprendimams;

Skaitmeninis kultūros paveldas

13.  pripažįsta skaitmeninio kultūros paveldo svarbą, nes vis daugiau žmonių, įskaitant palankių sąlygų neturinčius asmenis ir neįgaliuosius, atsiveria beprecedentės galimybės ir jie gali lygiateisiškai naudotis kultūrine medžiaga; pripažįsta, kad skaitmeninis kultūros paveldas tampa vis svarbesnis, ypač pandemijų ir su jomis susijusios izoliacijos laikotarpiais, kai virtualios muziejų ekskursijos ir parodos, skaitmeninės bibliotekos, internetinės enciklopedijos ir kiti panašūs skaitmeniniai sprendimai bei virtualios komunikacijos priemonės suteikia paguodą ir yra vienintelė galimybė žmonėms platesniu mastu susipažinti su kultūros paveldu ir kultūra ir jais naudotis; pabrėžia kultūrinės medžiagos skaitmeninimo svarbą siekiant ne tik išsaugoti ją ateities kartoms (saugojimo funkcija), bet ir padaryti ją lengviau prieinamą auditorijai, suteikiant galimybę susipažinti su kultūros paveldu internete;

14.  pabrėžia, kad atitinkama technologinė pažanga, pvz., skaitmeninis tyrimas, 3D modeliavimas ir spausdinimas, papildyta realybė (angl. Augmented Reality (AR)), virtualioji realybė (VR), taip pat dirbtinio intelekto (DI) ir didžiųjų duomenų (angl. Big Data) vaidmuo, atveria naujų galimybių ne tik užfiksuoti, išsaugoti ir vizualizuoti kultūros paveldą, bet ir jį apdoroti, analizuoti, rekonstruoti ir plėtoti jam skirtas taikomąsias programas;

15.  pabrėžia projekto EUROPEANA, kuris veikia kaip Europos skaitmeninė biblioteka, archyvas ir muziejus bei švietimo platforma, svarbą; ragina dėti daugiau pastangų siekiant toliau plėtoti platformą, be kita ko, skiriant jai tinkamą finansavimą ir labiau ją populiarinant tarp plačiosios visuomenės atstovų ir mokytojų;

16.  mano, kad medžiaga, kuri bus suskaitmeninta, turi būti parenkama nešališkai, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas skaitmeniniais archyvais ir kolekcijomis;

17.  pabrėžia, kad taip pat reikia populiarinti esamus suskaitmenintus archyvus ir jų vertę bei gerinti visuomenės skaitmeninius įgūdžius, kad skaitmeninis turinys būtų plačiau naudojamas;

18.  mano, kad internetinės enciklopedijos yra neįkainojamas patikrintos ir patikimos informacijos šaltinis, suteikiantis galimybę susipažinti su kultūros paveldu ir atliekantis svarbų vaidmenį jį saugant ir populiarinant, taip pat labai svarbi priemonė siekiant klasifikuoti savaime skaitmeninio pobūdžio kultūros paveldą ir suteikti nuolatinę prieigą prie jo; mano, kad daugiau išteklių reikėtų skirti internetinių enciklopedijų propagavimui, plėtrai ir tobulinimui;

19.  pabrėžia esminę sąveikumo svarbą siekiant užtikrinti, kad skaitmeninį turinį būtų galima (pakartotinai) naudoti ilguoju laikotarpiu; šiame kontekste atkreipia dėmesį į standartų ir sistemų vaidmenį;

20.  ragina valstybes nares ir atitinkamus sektorius glaudžiau bendradarbiauti siekiant visapusiškai propaguoti suskaitmenintą kultūros paveldą; palankiai vertina Deklaraciją dėl bendradarbiavimo skatinant kultūros paveldo skaitmeninimą, kurią dabar pasirašė beveik visos valstybės narės;

21.  pabrėžia, kad reikia sukurti visa apimančią ES sistemą ir skirti tinkamą finansavimą suskaitmenintam ir savaime skaitmeninio pobūdžio kultūros paveldui apsaugoti ir skatinti; pažymi, kad reikia nustatyti visa apimančią nacionalinę saugojimo politiką, pagal kurią atrankos sprendimai būtų grindžiami aiškiai apibrėžtais principais ir priimami atskaitingai; atkreipia dėmesį į neįkainojamą skaitmeninių kuratorių indėlį užtikrinant, kad skaitmeninis kultūros paveldas būtų apsaugotas ir prieinamas Europos ir pasaulio auditorijai įvairiomis kalbomis; su susidomėjimu atkreipia dėmesį į daugelį skaitmeninimo projektų, kurie jau vykdomi naudojantis ERPF, ir ragina kitu programavimo laikotarpiu užtikrinti šios rūšies finansavimo tęstinumą;

22.  ragina visapusiškai atnaujinti 2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendaciją dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos prie jos ir skaitmeninio išsaugojimo, kad būtų atspindėta pastarojo dešimtmečio technologijų pažanga, iššūkiai ir galimybės; tačiau mano, kad dėmesys skaitmeniniam paveldui neturėtų būti skiriamas esamo materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo ir su juo susijusių darbo vietų apsaugos sąskaita;

Ekonominis potencialas ir tvarumas

23.  pabrėžia, kad kultūros paveldo sektorius prisideda prie ekonomikos vystymosi ir kad jo poveikis stipriai persiduoda ir į kitus ekonomikos sektorius; pakartoja, kad kultūros paveldas yra glaudžiai susijęs su turizmu ir tvariu vystymusi;

24.  pripažįsta, kad tvarus kultūrinis turizmas turi didelį potencialą skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ES, nes jau dabar keturi turistai iš dešimties renkasi savo kelionės tikslą remdamiesi jo kultūros pasiūla; vis dėlto pabrėžia, kad kultūrinis turizmas turi būti skatinamas įtraukiu būdu, atsižvelgiant į vietos bendruomenes ir ekonomiką, gyvenimo būdą ir tradicijas, taip pat turi būti užtikrinta ekonominių, socialinių, kultūrinių ir aplinkosaugos reikalavimų pusiausvyra; pažymi, kad kultūros paveldo objektai atgauna tik minimalią savo sukuriamos ekonominės vertės dalį, todėl reikalingi nauji, alternatyvūs ir stabilūs finansavimo šaltiniai, kad jie ir toliau būtų tvaraus turizmo katalizatoriai;

25.  pažymi, kad kultūros paveldo vietovės skatina žmones keliauti ir sužinoti apie skirtingas visuomenes ir kultūras; primena, jog 72 proc. tyrimo metu apklaustų 15–24 metų amžiaus asmenų sutiko, kad kultūros paveldas gali turėti įtakos jų sprendimui, kur važiuoti atostogų; pabrėžia vaidmenį, kurį šiuo požiūriu gali atlikti iniciatyva „Discover EU“; tačiau pažymi, kad jaunimui ši iniciatyva lygiavertės naudos neduoda; ragina Komisiją rasti būdų, kaip geriau įtraukti palankių socialinių sąlygų neturintį jaunimą ir jaunimą, gyvenantį valstybių narių kaimo ir atokiose vietovėse bei valstybėse narėse, neturinčiose gerų geležinkelių jungčių su kitomis ES šalimis;

26.  primygtinai ragina valstybes nares įdiegti tvirtus mechanizmus, kad būtų užkirstas kelias kultūros paveldo pereikvojimui, vykstančiam, be kita ko, dėl prastai valdomų turistų srautų; įspėja dėl trumpalaikių komercinių interesų įtakos, nes dėl jų gali nukentėti kultūros paveldo vietovių ir kultūrinės praktikos autentiškumas ir suprastėti jų kokybė; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti programa „Veiklus kultūros paveldas“, kuria, pasitelkiant tarpusavio mokymąsi, siekiama padėti stiprinti kultūros paveldo politiką vietos ir regionų lygmenimis; pabrėžia, kad yra pasirengęs stebėti ir remti programą, jei ji pasirodys esanti sėkminga;

27.  pripažįsta Europos kultūros sostinių svarbą populiarinant miestus ir regionus, nes, įgyvendindami savo kultūrinius, meninius ir socialinius projektus ir taip kurdami ekonominę sistemą, jie integruoja tvaraus turizmo koncepcijas ir puoselėja savo materialųjį ir nematerialųjį paveldą, tradicijas bei inovacijas, kad jais galėtų naudotis ir juos galėtų vertinti visos Europos ir kitų šalių piliečiai;

28.  rekomenduoja toliau stengtis skatinti keliauti į mažiau žinomas ir ne tokias populiarias vietas ir kaimo vietoves, taip pat keliauti ne sezono metu, siekiant skatinti turizmo tvarumą ir prieinamumą, ypač neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms; pabrėžia, kad EŽŪFKP gali atlikti svarbų vaidmenį remiant vietos turizmo iniciatyvas, ypač įgyvendinant programą LEADER; ragina šią programą tinkamai finansuoti 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu;

29.  yra susirūpinęs dėl užterštumo, vandalizmo, vagysčių, prastai valdomo turizmo ir nekontroliuojamo vystymosi, taip pat visuotinio atšilimo ir klimato kaitos poveikio kultūros paveldui, ypač dėl dažnėjančių ekstremalių meteorologinių reiškinių, įskaitant liūtis, karščio bangas, potvynius, gaisrus ir pavojingus vėjus; pabrėžia, kad reikia veikti, be kita ko, pasitelkiant dalijimąsi žiniomis tarp valstybių narių, ir ragina Komisiją pasiūlyti konkrečius veiksmus, kurių būtų galima imtis siekiant išsaugoti ir apsaugoti kultūros paveldą atsižvelgiant į šiuos gamtinius ir žmogaus sukeltus pavojus;

30.  pabrėžia pilietinės visuomenės svarbą ir savanoriškos veiklos reikšmę bei vertę apsaugant ir netgi atrandant kultūros paveldą ir atkreipiant dėmesį į jo svarbą, taip pat savanorių žinias, patirtį ir energiją šioje srityje; ragina Komisiją ir valstybes ir toliau remti veiksmus šioje srityje; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį gali atlikti Europos solidarumo korpusas, kad jaunimui būtų sudarytos galimybės dalyvauti išsaugant ir atnaujinant Europos paveldą ir didinant informuotumą; teigiamai vertina konkretų raginimą įtraukti kultūros paveldą į šią iniciatyvą;

31.  lieka susirūpinęs dėl grėsmės kultūros paveldui, kurią Europoje ir už jos ribų kelia terorizmas; smerkia kultūros paveldo objektų naikinimą; mano, kad ES turėtų aktyviau skatinti kultūros paveldo atkūrimą, išsaugojimą ir apsaugą visame pasaulyje;

32.  mano, kad ES turėtų įtraukti kultūros paveldo apsaugą kaip vieną iš sąlygų narystės siekiančioms šalims kandidatėms;

33.  pakartoja, kad neteisėta prekyba kultūros artefaktais, įskaitant elektroniniais kanalais, yra rimta pasaulinio masto problema, kurią sprendžiant reikia imtis koordinuotų veiksmų ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarptautiniu lygmeniu; pažymi, kad, svarstant Europos paveldo klausimą, taip pat reikia nauju žvilgsniu pažvelgti į per karus pagrobtus, pavogtus ar neteisėtai įsigytus kūrinius ir kultūros vertybes; pakartoja, kad remia aktyvų kilmės vietos mokslinių tyrimų skatinimą įgyvendinant Europos kultūros paveldo metus;

Strateginio požiūrio į Europos kultūros paveldą link

34.  ragina Komisiją laikytis labiau integruoto požiūrio į kultūros paveldą, vienodai vertinant materialų, nematerialų, gamtos ir skaitmeninį paveldą ir šiuos aspektus laikant tarpusavyje susijusiais ir neatskiriamais;

35.  pabrėžia, kad reikia sukurti ir tinkamai remti nuolatinę bendradarbiavimo ir koordinavimo kultūros paveldo politikos srityje platformą visais lygmenimis, visų pirma ES lygiu, kurios pagrindas būtų organizuota pilietinė visuomenė;

36.  atkreipia dėmesį į Europos kultūros paveldo veiksmų programą; pabrėžia, kad programoje numatyti veiksmai turi būti vykdomi ir jiems turi būti skiriama pakankamai išteklių;

37.  mano, kad atitinkamų Komisijos užsakytų tyrimų išvados ir rekomendacijos turėtų atsispindėti jos veiksmuose, kuriais siekiama išsaugoti kultūros paveldą;

38.  pakartoja savo raginimą Komisijai sukurti vieną bendrą ES portalą pavadinimu „Pažink Europą“, kuriame būtų telkiama informacija apie visas ES programas, pagal kurias finansuojamas kultūros paveldas, ir Komisijoje nustatyti bendrą požiūrį gerinant bendradarbiavimą įvairiose su kultūros paveldu susijusiose politikos srityse;

39.  apgailestauja dėl vis dar nepakankamai išplėtotos komunikacijos Europos paveldo ženklo klausimu ir ragina remti atitinkamų vietų tinklo sukūrimą; mano, kad reikia populiarinti šiuo ženklu jau paženklintas vietoves ir teikti joms logistinę paramą;

40.  ragina Europos Sąjungą ir kitas tarptautines organizacijas, ypač UNESCO ir Europos Tarybą, strategiškai bendradarbiauti siekiant geriau koordinuoti pastangas ir bendrus standartus, susijusius su kultūros paveldo išsaugojimu ir propagavimu, ir keistis geriausia patirtimi;

41.  pažymi, kad beveik trys ketvirtadaliai apklaustų europiečių mano, kad valdžios institucijos turėtų skirti daugiau išteklių kultūros paveldui; pabrėžia, kad reikia padidinti ES finansavimą su kultūros paveldu susijusiai veiklai;

42.  pabrėžia, kad daugiametėje finansinėje programoje (DFP) po 2020 m. reikia numatyti didesnį kultūros paveldo ir kultūros platesne prasme finansavimą; dar kartą pabrėžia savo raginimą kitoje DFP padvigubinti programos „Kūrybiška Europa“ biudžetą ir patrigubinti programos „Erasmus+“ biudžetą; atkreipia dėmesį į programos „Kūrybiška Europa“ potencialą kurti ryšius tarp gyvojo meno bei materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo; ragina padidinti biudžeto asignavimus paveldo moksliniams tyrimams pagal programą „Europos horizontas“; pažymi, kad reikia užtikrinti sąveiką tarp kitų sektorių politikos sričių, taip pat įvairių Sąjungos programų, įskaitant programas „Europos horizontas“, „Kūrybiška Europa“ bei LIFE, ir finansavimo schemų, kad kultūros paveldas iš tiesų atsidurtų priešakyje; pažymi, kad svarbu padidinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų potencialą, susijusį su kultūros paveldo saugojimu; dar kartą pabrėžia savo poziciją, kad investicijos į kultūros ir turizmo infrastruktūrą turėtų būti laikomos nedidelėmis ir atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus, kai ERPF bendras finansavimas neviršija 10 mln. EUR, ir kad tuo atveju, kai infrastruktūra laikoma pasaulio kultūros paveldu, viršutinė riba turėtų būti padidinta iki 20 mln. EUR;

43.  mano, kad Europos žaliasis kursas turėtų apimti veiksmus, kuriais siekiama sušvelninti klimato kaitos poveikį kultūros paveldui, pripažįstant, kad kultūros paveldas gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant klimato tvarumo tikslų pasitelkiant švietimą, mokslinius tyrimus ir naują tvarių Europos tradicinių praktikų pritaikymą;

44.  palankiai vertina greitą kultūros ir kūrybos sektorių atsaką ir išreikštą solidarumą COVID-19 krizės metu, užtikrinant, kad kultūros paveldas būtų plačiai ir laisvai prieinamas visuomenei internetu; yra susirūpinęs dėl didžiulio COVID-19 poveikio kultūros paveldui ir kultūros bei kūrybos sektoriams; ragina Komisiją atlikti išsamią pandemijos poveikio atitinkamiems sektoriams, ypač kultūros paveldo sektoriui, analizę; ragina Komisiją ir valstybes nares teikti deramą techninę ir finansinę paramą siekiant palengvinti krizę, kurią išgyvena šie sektoriai, ir padėti juose dirbantiems žmonėms, be kita ko, suteikiant galimybę gauti socialines išmokas tiems, kurie dirba nestandartinių formų darbą;

45.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant, kad remiantis Europos kultūros paveldo metų duotu postūmiu būtų užtikrinta jų ilgalaikė įtaka vietos, regioninio, nacionalinio ir Europos masto politikai, nes tai savo ruožtu būtų teigiamas ekonominis, kultūrinis ir socialinis indėlis ir padėtų ugdyti visų Europos gyventojų priklausymo Europos kultūros erdvei ir bendros atsakomybės už kultūros paveldo išsaugojimą, turtinimą ir sklaidą jausmą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę ateityje organizuoti kitus Europos kultūros paveldo metus;

46.  ragina į būsimos Konferencijos dėl Europos ateities strategines temas įtraukti Europos integracijos kultūrinį aspektą, įskaitant paveldą;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) https://en.unesco.org/creativity/convention.
(2) http://whc.unesco.org/archive/convention-en.pdf.
(3) https://ich.unesco.org/doc/src/2003_Convention_Basic_Texts-_2018_version-EN.pdf.
(4) https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000126065.locale=en.
(5) https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000082464.locale=en.
(6) https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000133378.locale=en.
(7) OL L 159, 2014 5 28, p. 1.
(8) OL C 316, 2017 9 22, p. 88.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0021.
(10) OL C 463, 2014 12 23, p. 1.
(11) OL C 193, 2000 7 11, p. 1.
(12) OL C 183, 2014 6 14, p. 36.
(13) OL C 196, 2018 6 8, p. 20.
(14) https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/rms/0900001680083746.
(15) https://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/ResultDoc/download/DocumentKy/80882.
(16) OL C 195, 2015 6 12, p. 22.
(17) OL L 131, 2017 5 20, p. 1.
(18) OL L 283, 2011 10 29, p. 39.
(19) https://ec.europa.eu/newsroom/dae/document.cfm?doc_id=58564.
(20) https://davosdeclaration2018.ch/media/Brochure_Declaration-de-Davos-2018_WEB_2.pdf.
(21) https://www.ace-cae.eu/uploads/tx_jidocumentsview/LEEUWARDEN_STATEMENT_FINAL_EN-NEW.pdf.
(22) https://www.diplomatie.gouv.fr/en/french-foreign-policy/europe/news/article/declaration-adopted-during-the-informal-meeting-of-european-union-member-state.
(23) https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/rms/090000168006457e.
(24) https://www.europanostra.org/wp-content/uploads/2018/09/Berlin-Call-Action-Eng.pdf
(25) https://www.europanostra.org/wp-content/uploads/2019/11/Paris-Manifesto_English.pdf.
(26) http://blogs.encatc.org/culturalheritagecountsforeurope/wp-content/uploads/2015/06/CHCfE_FULL-REPORT_v2.pdf.
(27) https://onedrive.live.com/?authkey=%21ALGmRQscySOLV5Q&cid=19E1928B8C6B7F5A&id=19E1928B8C6B7F5A%21157090&parId=19E1928B8C6B7F5A%21105860&o=OneUp.
(28) https://op.europa.eu/portal2012-portlet/html/downloadHandler.jsp?identifier=8fe9ea60-4cea-11e8-be1d-01aa75ed71a1&format=pdf&language=en&productionSystem=cellar&part=.
(29) http://openarchive.icomos.org/2083/1/European_Qualit/y_Principles_2019_EN.PDF.
(30) https://www.icomos.org/charters/venice_e.pdf.
(31) https://rm.coe.int/CoERMPublicCommonSearchServices/DisplayDCTMContent?documentId=090000168007a087.
(32) https://www.coe.int/en/web/conventions/full-list/-/conventions/rms/090000168007bd25.
(33) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/research_and_innovation/strategy_on_research_and_innovation/presentations/horizon_europe_en_investing_to_shape_our_future.pdf.
(34) OL L 347, 2013 12 20, p. 221.
(35) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(36) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
(37) OL C 433, 2019 12 23, p. 42.
(38) OL C 363, 2020 10 28, p. 13.
(39) OL C 93, 2016 3 9, p. 52.
(40) OL L 347, 2013 12 20, p. 104.
(41) Skaičiavimai grindžiami: https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Population_and_population_change_statistics
(42) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52019DC0548&from=LT, p. 4.
(43) https://ec.europa.eu/commfrontoffice/publicopinion/index.cfm/ResultDoc/download/DocumentKy/80882, p. 68.


Dirbtinis intelektas: klausimai, susiję su tarptautinės teisės aiškinimu ir taikymu
PDF 199kWORD 60k
2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija „Dirbtinis intelektas: klausimai, susiję su ES taikytinos tarptautinės teisės aiškinimu ir taikymu naudojant dirbtinį intelektą civilinėms ir karinėms reikmėms ir su valstybės galiomis, nepatenkančiomis į baudžiamosios justicijos sritį“ (2020/2013(INI))
P9_TA(2021)0009A9-0001/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties preambulę ir į jos 2, 3, 10, 19, 20, 21, 114,167, 218, 225 ir 227  straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 ir 227 straipsniuose įtvirtintą teisę teikti peticijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1) (Rasinės lygybės direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2) (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(3) (BDAR) ir į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje(10),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio mėn. Komisijos sudarytos Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais 2019 m. balandžio 8 d. ataskaitą „Patikimo dirbtinio intelekto etikos gairės“,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolą Nr. 12 ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos dirbtinio intelekto naudojimo teismų sistemose ir jų aplinkoje etikos chartiją, kurią 2018 m. gruodžio mėn. priėmė Europos Tarybos darbo grupė teisingumo kokybės klausimais (CEPEJ-GT-QUAL),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 22 d. priimtą EBPO tarybos rekomendaciją dėl dirbtinio intelekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos, Transporto ir turizmo bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų nuomones,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0001/2021),

Įvadas

A.  kadangi dirbtinis intelektas (DI), robotika ir susijusios technologijos vystosi labai greitai ir turi tiesioginį poveikį visiems mūsų visuomenės aspektams, įskaitant pagrindinius socialinius ir ekonominius principus ir vertybes;

B.  kadangi dirbtinis intelektas kelia karinės doktrinos ir įrangos revoliuciją iš esmės pakeisdamas armijų veikimo būdą, visų pirma dėl naujų technologijų ir autonominių pajėgumų integravimo ir naudojimo;

C.  kadangi vadinamąjį dirbtinį intelektą, robotiką ir susijusias technologijas kuria ir projektuoja žmonės ir jų sprendimai lemia technologijos naudos visuomenei potencialą;

D.  kadangi DI, robotikos ir susijusių technologijų diegimas ir naudojimas turi būti reglamentuojamas pagal bendrą Sąjungos sistemą ir turi užtikrinti pagarbą žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

E.  kadangi Sąjungai ir jos valstybėms narėms tenka ypatinga atsakomybė užtikrinti, kad DI, robotika ir susijusios technologijos – kadangi gali būti naudojamos tarpvalstybiniu mastu – būtų orientuotos į žmogų, t. y. iš esmės skirtos tarnauti žmonijai ir bendram gėriui, siekiant prisidėti prie piliečių gerovės ir bendrų interesų; kadangi Sąjunga turėtų padėti valstybėms narėms tai pasiekti, ypač toms, kurios pradėjo svarstyti apie galimą teisinių standartų parengimą arba teisės aktų pakeitimus šioje srityje;

F.  kadangi ES piliečiams galėtų būti naudinga tinkama, veiksminga, skaidri ir nuosekli Sąjungos lygmens reglamentavimo strategija, pagal kurią įmonėms būtų apibrėžtos pakankamai aiškios sąlygos taikomosioms programoms vystyti ir savo verslo modeliams planuoti, sykiu užtikrinant, kad Sąjunga ir jos valstybės narės išlaikytų reglamentavimo nuostatų, kurias reikės nustatyti, kontrolę ir nebūtų verčiamos taikyti kitų nustatytų standartų ar tiems standartams pritarti;

G.  kadangi etinės gairės, pavyzdžiui, Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais priimti principai, yra tinkamas pradinis taškas, tačiau to nepakanka norint užtikrinti, kad įmonės elgtųsi sąžiningai ir garantuotų veiksmingą asmenų apsaugą;

H.  kadangi šį konkreti atsakomybė reiškia, kad būtina nagrinėti tarptautinės teisės nuostatų, susijusių su aktyviu ES dalyvavimu tarptautinėse derybose, aiškinimo ir taikymo klausimus, kiek ES susijusi su šio pobūdžio DI, robotikos ir susijusių technologijų naudojimu civilinėms ir karinėms reikmėms, ir su valstybės galiomis spręsti dėl šių technologijų, nepatenkančiomis į baudžiamosios justicijos sritį;

I.  kadangi itin svarbu parengti tinkamą ir išsamią teisinę su šiomis technologijomis susijusių etinių aspektų bei atsakomybės, skaidrumo ir atskaitomybės sistemą (pirmiausia skirtą su didele rizika siejamoms DI, robotikai ir susijusioms technologijoms); kadangi ši sistema turi atspindėti iš esmės europines ir visuotines žmogiškąsias vertybes bei būti taikoma visai DI vystymo, įgyvendinimo ir naudojimo grandinei; kadangi vystant, diegiant ir naudojant dirbtinį intelektą (įskaitant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą) ši etikos sistema turi būti taikoma visapusiškai laikantis Sąjungos teisės ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje išdėstytų vertybių;

J.  kadangi šio nagrinėjimo tikslas – išsiaiškinti, kiek viešosios ar privačios tarptautinės teisės normos yra pritaikytos šioms technologijoms, ir atkreipti dėmesį į iššūkius ir pavojus, kuriuos šios technologijos kelia valstybės galioms, kad būtų galima tinkamai ir proporcingai jas valdyti;

K.  kadangi Europos Komisijos baltojoje knygoje nėra keliamas karinių dirbtinio intelekto naudojimo aspektų klausimas;

L.  kadangi siekiant nuoseklaus požiūrio į šias problemas reikia priimti bendrą DI apibrėžtį ir nustatyti veiksmus, kuriais būtų užtikrinamas kertinių Europos Sąjungos vertybių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje bei tarptautiniuose žmogaus teisių srities teisės aktuose nustatytų principų paisymas;

M.  kadangi DI suteikia precedento neturinčių galimybių pagerinti transporto sektoriaus veiksmingumą ir išspręsti didėjančio susisiekimo poreikio keliamus iššūkius ir saugos bei aplinkosaugos klausimus, visų rūšių transportą padarant pažangesnį, veiksmingesnį ir patogesnį;

N.  kadangi siekiant plėtoti ES pajėgumus šiame sektoriuje būtina ES lygmeniu nagrinėti DI gynybos srityje klausimą;

Dirbtinio intelekto apibrėžtis

1.  mano, kad būtina nustatyti bendrą Europos teisinę sistemą, kuri apimtų suderintas apibrėžtis ir bendrus etikos principus, įskaitant susijusius su dirbtinio intelekto naudojimu kariniais tikslais; ragina Europos Komisiją patvirtinti šias apibrėžtis:

   DI sistema – programine įranga grindžiama arba į techninius įtaisus diegiama sistema, kurios elgseną apibūdina intelekto imitavimas, inter alia, renkant ir apdorojant duomenis, analizuojant ir aiškinant savo aplinką bei imantis tam tikro savarankiškumo laipsnio veiksmų konkretiems tikslams pasiekti;
   autonominė – DI sistema, kurios veikimas grindžiamas tam tikrų įvesties duomenų aiškinimu ir naudojimusi iš anksto apibrėžtomis instrukcijomis, tačiau šiomis instrukcijomis neapsiribojant, net jei sistemos elgseną riboja ir nukreipia jai iškelto tikslo įgyvendinimas bei kitos susijusios integruotosios parinktys, sprendimą dėl kurių priima jos vystytojas;

2.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo ir gynybos politika grindžiama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir JT Chartijoje įtvirtintais principais – pastarojoje visos valstybės raginamos susilaikyti nuo grasinimų ar jėgos naudojimo tarpusavio santykiuose – ir tarptautinės teisės principais, žmogaus teisių ir pagarbos žmogaus orumui principais ir bendru pritarimu visuotinėms vertybėms – neliečiamoms ir neatimamoms žmogaus teisėms, laisvės, demokratijos, lygybės ir teisinės valstybės principams; pabrėžia, kad vykdant visus su gynyba susijusius Sąjungos veiksmus turi būti paisoma šių visuotinių vertybių, kartu skatinant taiką, stabilumą, saugumą ir pažangą Europoje ir pasaulyje;

Tarptautinė viešoji teisė ir dirbtinio intelekto naudojimas karinėms reikmėms

3.  mano, kad karinėms ir civilinėms reikmėms naudojamam DI turi būti taikoma reikšminga žmogaus kontrolė, kad trečiųjų šalių, naudojančių DI grindžiamas technologijas, nenumatyto elgesio, atsitiktinės intervencijos, kibernetinės atakos ar įsikišimo atveju arba trečiosioms šalims įsigijus tokias technologijas žmogus galėtų bet kuriuo metu DI veiksmus ištaisyti, sustabdyti ar deaktyvuoti;

4.  mano, kad pagarba tarptautinei viešajai teisei, visų pirma humanitarinei teisei, kuri vienareikšmiškai taikoma visoms ginklų sistemoms ir jų operatoriams, yra vienas iš pagrindinių reikalavimų, kurio turi laikytis valstybės narės, ypač kai tai susiję su civilių gyventojų apsauga arba atsargumo priemonių taikymu išpuolio, pvz., karinės agresijos ar kibernetinio karo, atveju;

5.  pabrėžia, kad DI ir susijusios technologijos taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį nenuspėjamo ar netradicinio karo atveju; siūlo, kad moksliniams DI tyrimams, jo vystymui ir naudojimui tokiais atvejais būtų taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir naudojimui per įprastus konfliktus;

6.  pabrėžia, kad DI naudojimas – tai galimybė sustiprinti Europos Sąjungos ir jos piliečių saugumą ir kad labai svarbu, kad ES laikytųsi integruoto požiūrio būsimose tarptautinėse diskusijose šioje srityje;

7.  ragina DI mokslinių tyrimų bendruomenę integruoti šį principą į visas pirmiau minėtas DI grindžiamas sistemas, skirtas karinėms reikmėms; mano, kad nė viena institucija negali nustatyti šių principų laikymosi išimčių ar sertifikuoti tokios sistemos;

8.  pakartoja, kad autonomiškas sprendimų priėmimas neturėtų atleisti žmonių nuo atsakomybės ir kad žmonės visada turi prisiimti galutinę atsakomybę už sprendimų priėmimo procesus, kad būtų galima nustatyti už sprendimą atsakingą žmogų;

9.  pabrėžia, kad, kai DI naudojamas kariniame kontekste, valstybės narės, konflikto šalys ir asmenys visada privalo visada laikytis savo įsipareigojimų pagal taikytiną tarptautinę teisę ir atsakyti už veiksmus, susijusius su tokių sistemų naudojimu; pabrėžia, kad visomis aplinkybėmis atsakingomis už nenumatytus, atsitiktinius ar nepageidautinus DI grindžiamų sistemų veiksmus bei poveikį turi būti laikomos valstybės narės, konflikto šalys ir asmenys;

10.  teigiamai vertina galimybes dirbtinio intelekto sistemas naudoti mokymams ir pratyboms, kurių potencialas neturėtų būti nuvertinamas, ypač turint galvoje tai, kad ES rengia dvejopo – civilinio ir karinio – pobūdžio pratybas;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad DI grindžiamos sistemos projektavimo, kūrimo, bandymo, diegimo ir naudojimo etapais reikia tinkamai atsižvelgti į bet kuriuo metu galimą riziką, ypač susijusią su nenumatytais civilių gyventojų mirties ir sužalojimų atvejais, atsitiktinėmis žūtimis ir žala civilinei infrastruktūrai, taip pat į riziką, susijusią su atsitiktiniais trečiųjų šalių, naudojančių DI grindžiamas technologijas, veiksmais, manipuliavimu, platinimu, kibernetiniu išpuoliu ar įsikišimu, arba riziką, kylančią trečiosioms šalims įsigijus tokias technologijas;

12.  primena, kad pagal 1996 m. liepos 8 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamąją nuomonę naujumo principu negalima remtis norint pagrįsti nukrypimą nuo galiojančių tarptautinės humanitarinės teisės normų taikymo;

13.  mano, kad DI bus naudingas ne tik vykdant pagalbos operacijas, bet ir tarnaujančiam ginkluotųjų pajėgų personalui, nes masiškai apdorodamas jų sveikatos duomenis ir plėsdamos sveikatos stebėseną DI identifikuos rizikos veiksnius, susijusius su ginkluotųjų pajėgų aplinka ir darbo sąlygomis, ir siūlys reikiamas apsaugos priemones, kad būtų apribotas poveikis tarnaujančio personalo sveikatai;

14.  pakartoja, kad reguliavimo pastangos turi būti paremtos reikšmingomis sertifikavimo ir priežiūros sistemomis, taip pat aiškiais patikrinamumo, paaiškinamumo, atskaitomybės ir atsekamumo mechanizmais, kad reguliavimo sistema netaptų pasenusi dėl technologinės plėtros;

15.  pabrėžia, kad itin glaudžiai susisaisčiusiame pasaulyje svarbu, kad Europos Sąjunga dalyvautų kuriant tarptautinę dirbtinio intelekto naudojimo teisinę sistemą; ragina ES imtis vadovaujamojo vaidmens ir, kartu su Jungtinėmis Tautomis ir tarptautine bendruomene, būti aktyviai propaguojant šią pasaulinę DI naudojimo kariniais bei kitais tikslais sistemą ir užtikrinti, kad šis naudojimas neviršytų griežtų apribojimų, nustatytų tarptautinėje teisėje ir tarptautinėje humanitarinėje teisėje, ypač 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijose; pabrėžia, kad, kaip teigiama Martenso sąlygoje, šia sistema niekada neturi būti pažeidžiami visuomenės sąžinės ir žmogiškumo principai ar leidžiama juos pažeisti, ir ji turi atitikti saugos taisykles ir vartotojų apsaugos reikalavimus; primygtinai ragina ES ir valstybes nares nustatyti patikimas stebėjimo ir vertinimo sistemas, kurios būtų taikomos DI technologijų, ypač naudojamų kariniais tikslais autoritarinėse šalyse, plėtrai;

16.  pabrėžia, kad naudojantis robotika karinis personalas ne tik galės vykdyti veiklą per atstumą, bet ir geriau apsisaugoti, pvz., per operacijas užterštoje aplinkoje, gesinant gaisrus, išminuojant žemę ar jūrą bei ginantis nuo bepiločių orlaivių spiečių;

17.  pabrėžia, kad plėtojant, diegiant, naudojant ir valdant DI privaloma gerbti pagrindines ES sutartyse įtvirtintas teises, vertybes ir laisves, ir ragina valstybes nares nediegti didelės rizikos DI sistemų, kurios kelia grėsmę pagrindinėms žmogaus teisėms; atkreipia dėmesį į Komisijos paskelbtą baltąją knygą dėl dirbtinio intelekto ir ragina valstybines institucijas ir Europos Sąjungos agentūras, įstaigas ir institucijas išsamiau ištirti pavojų, kurį pagrindinėms teisėms gali kelti DI naudojimas;

18.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas moksliniams tyrimams ir diskusijoms apie DI naudojimo galimybes teikiant pagalbą nelaimės atveju, užkertant kelią krizėms ir palaikant taiką;

19.  palankiai vertina tai, kad sukurta JT Vyriausybių ekspertų grupė dėl atsakingo valstybių elgesio kibernetinėje erdvėje gerinimo tarptautinio saugumo kontekste ir ragina ES visapusiškai dalyvauti jos veikloje;

20.  ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją sudaryti sąlygas visuotinėms deryboms siekiant nustatyti DI grindžiamų ginklų kontrolės tvarką ir atnaujinti visas esamas Sutartyje numatytas priemones, skirtas ginklų kontrolei, nusiginklavimui ir ginklų neplatinimui, kad būtų atsižvelgta į kariniams tikslas skirtas DI grindžiamas sistemas; ragina Tarybos bendrojoje pozicijoje, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, visapusiškai atsižvelgti į DI grindžiamas ginklų sistemas ir įtraukti jas į šias taisykles;

21.  pakartoja, kad šios taisyklės visada privalo atitikti 1998 m. liepos 17 d. Romos konvencijoje dėl genocido nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų uždraudimo nurodytus principus;

22.  atkreipia dėmesį į akivaizdžią riziką, kylančią žmonėms priimant sprendimus, jei remiamasi tik mašinų generuojamais duomenimis, profiliais ir rekomendacijomis; atkreipia dėmesį į tai, kad į bendrą DI sistemų struktūrą taip pat reikėtų įtraukti.. aiškios žmogaus vykdomos stebėsenos ir priežiūros gairės; ragina nustatyti su DI taikomosiomis programomis susijusio skaidrumo ir paaiškinamumo reikalavimus ir apibrėžti žmogaus įsikišimo būtinybę, taip pat imtis kitų priemonių, pavyzdžiui, nepriklausomo audito ir specialaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laikytis reikalavimų ir užtikrinti jų vykdymą; pabrėžia, kad, siekiant prižiūrėti, kaip valstybės institucijos arba kariuomenė naudojasi didelės rizikos DI taikomosiomis programomis, tokius auditus periodiškai turėtų atlikti nepriklausoma institucija;

23.  pabrėžia, kad svarbu tikrinti, kaip didelės rizikos DI technologijos priima sprendimus; primena, kad būtina paisyti nediskriminavimo ir proporcingumo principų bei išaiškinti priežastingumo, atsakomybės ir pareigų, taip pat skaidrumo, atskaitomybės ir gebėjimo paaiškinti klausimus, siekiant nustatyti, ar ir kokiu mastu valstybė – ne tik kaip tarptautinės viešosios teisės subjektas, bet ir naudodamasi savo pačios galiomis – gali veikti padedama DI grindžiamų sistemų, kurioms būdingas tam tikras savarankiškumas, nepažeisdama tarptautine teise grindžiamų įsipareigojimų, pvz., užtikrinti tinkamą procesą;

24.  primygtinai pabrėžia, jog svarbu investuoti į žmogiškuosius įgūdžius, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, kad būtų prisitaikoma prie mokslo pažangos, susijusios su DI grindžiamais sprendimais asmenims, kurie verčiasi reglamentuojamosiomis profesijomis, įskaitant veiklą, susijusią su valdžios funkcijų vykdymu, pvz., teisingumo administravimu; ragina valstybes nares ir Komisiją tinkamai į tai atsižvelgti įgyvendinant Direktyvą 2005/36/EB(11);

25.  primygtinai ragina užtikrinti, kad naudojant DI sistemas visada būtų laikomasi atsakomybės, teisingumo, valdymo, atsargumo, atskaitomybės, priskyrimo, nuspėjamumo, atsekamumo, tikrumo, patikimumo, skaidrumo, paaiškinamumo, gebėjimo nustatyti galimus aplinkybių ir operacinės aplinkos pokyčius, kovotojų ir nekovotojų atskyrimo ir proporcingumo principų; pabrėžia, kad pagal paskutinįjį principą karinių veiksmų teisėtumas priklauso nuo siekiamo tikslo ir naudojamų priemonių pusiausvyros, ir kad proporcingumo vertinimą visada turi atlikti žmogus;

26.  pabrėžia, kad naudojant DI grindžiamas saugumo ir gynybos sistemas reikia užtikrinti, kad žmogus operatorius visapusiškai suprastų padėtį, garantuoti DI grindžiamos sistemos nuspėjamumą, patikimumą ir atsparumą, taip pat žmogaus operatoriaus gebėjimą nustatyti galimus aplinkybių ir operacinės aplinkos pokyčius ir užtikrinti jiems galimybę įsikišti arba nutraukti ataką, siekiant užtikrinti, kad tarptautinės humanitarinės teisės principai, visų pirma atskyrimas, proporcingumas ir atsargumas atakuojant, būtų visapusiškai taikomi visoje vadovavimo ir valdymo grandinėje; pabrėžia, kad DI grindžiamos sistemos turi sudaryti sąlygas atsakingiems žmonėms vykdyti reikšmingą kontrolę, prisiimti visą atsakomybę ir atsakyti už bet kokį jų naudojimą; ragina Komisiją skatinti valstybių narių, tyrėjų, akademinės bendruomenės atstovų, pilietinės visuomenės veikėjų, privačiojo sektoriaus, visų pirma pirmaujančių įmonių, ir karinių subjektų dialogą, glaudesnį bendradarbiavimą ir sinergiją, siekiant užtikrinti, kad politikos formavimo procesai, susiję su gynybos srities DI reglamentavimu, būtų įtraukūs;

27.  pabrėžia, kad Parlamentas ragino parengti ir skubiai priimti bendrąją poziciją dėl autonominių mirtinų ginklų sistemų (angl. Lethal Autonomous weapons Systems, LAWS), kuria būtų užkirstas kelias mirtinų ginklų sistemų, galinčių vykdyti puolimą be reikšmingos žmogaus kontrolės, kūrimui, gamybai ir naudojimui, taip pat pradėti veiksmingas derybas dėl jų uždraudimo; atsižvelgdamas į tai, primena savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų; primena, kad sąvoka „autonominių mirtinų ginklų sistemos“ apima ginklų sistemas, kurių ypatingos svarbos funkcijų, susijusių su atskirų taikinių pasirinkimu ir puolimu, žmogus negali reikšmingai kontroliuoti; pabrėžia, kad sprendimą pasirinkti taikinį ir atlikti mirtį sukeliantį veiksmą naudojant tam tikru autonomiškumu pasižyminčias ginklų sistemas visuomet privalo priimti žmogus, gebantis reikšmingai kontroliuoti, prižiūrėti jų naudojimą ir įvertinti padėtį laikydamasis proporcingumo ir būtinumo principų; pabrėžia, kad DI grindžiamos sistemos jokiomis aplinkybėmis negali pakeisti žmogaus priimamų sprendimų šioje srityje;

28.  be to, pažymi, kad autonominės ginklų sistemos, kaip specifinė karinėje srityje naudojama dirbtinio intelekto kategorija, turėtų būti aptartos ir suderintos tarptautiniu mastu, visų pirma JT Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų forume; atkreipia dėmesį į vykstančias tarptautines diskusijas dėl autonominių mirtinų ginklų sistemų siekiant reglamentuoti besiformuojančias karines technologijas, kuriose susitarimas iki šiol nepasiektas; pažymi, kad ES tik neseniai susitarė aptarti DI plėtros ir skaitmeninimo poveikį gynybos sektoriui; mano, kad ES gali atlikti esminį vaidmenį padedant valstybėms narėms suderinti požiūrį į dirbtinį intelektą kariniame sektoriuje siekiant vadovauti tarptautinėms diskusijoms;

29.  primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina ES masto strategija, nukreipta prieš autonomines mirtinų ginklų sistemas, o vadinamieji robotai žudikai turi būti uždrausti;

30.  pabrėžia, kad karinėms reikmėms naudojamas dirbtinis intelektas turi atitikti minimalius reikalavimus, t. y. turi būti pajėgus atskirti kovotojus nuo nekovotojų ir nuo kovotojų mūšio lauke, suprasti, kada kovotojas pasiduoda arba išeina iš rikiuotės, neturi veikti be atrankos, neturi sukelti bereikalingų kančių žmonėms, neturi būti šališkas ar apmokytas specialiai naudojant neišsamius duomenis ir turi atitikti tarptautinės humanitarinės teisės, proporcingo jėgos naudojimo bei atsargumo prieš imantis intervencinių veiksmų principus;

31.  mano, kad naudojant autonomines mirtinų ginklų sistemas kyla esminių etinių ir teisinių klausimų dėl žmonių gebėjimo kontroliuoti šias sistemas, ir reikalauja, kad DI grindžiamos technologijos negalėtų priimti savarankiškų sprendimų, susijusių su teisiniais atskyrimo, proporcingumo ir atsargumo principais;

32.  ragina tarptautiniu lygmeniu taikyti skaidrias riziką mažinančias priemones karinių DI technologijų kūrimo ir naudojimo srityje, ypatingą dėmesį skiriant teritorinio vientisumo, nesikišimo ir jėgos naudojimo principams; pabrėžia, kad ES DI sistemoje sprendžiant teisinius ir etinius klausimus svarbu atsižvelgti į karinius aspektus; primena savo poziciją dėl draudimo kurti, gaminti ir naudoti autonomines mirtinų ginklų sistemas; apgailestauja, kad nėra aiškių pasaulinių konvencijų dėl tokių ginklų naudojimo;

33.  pripažįsta, kad šiuolaikinės sparčios ginklavimosi lenktynės, vykstančios dėl svarbiausių karinių valstybių kuriamų autonominių mirtinų ginklų sistemų, pralenkia pažangą ir veiksmingą, universalų bendrų taisyklių ir teisinių sistemų taikymą ir įgyvendinimą, nes informacija apie šių sistemų kūrimą ir diegimą yra įslaptinta, o valstybės turi neatsiejamą interesą sukurti greičiausius ir veiksmingiausius puolimo pajėgumus, nepaisant dabartinių ir galimai būsimų teisinių sistemų ar principų;

34.  mano, kad autonominės mirtinų ginklų sistemos turėtų būti naudojamos tik kaip kraštutinė priemonė ir jos yra teisėtos tik tuo atveju, jei jas griežtai kontroliuoja žmogus ir jei žmogus gali bet kuriuo metu perimti valdymą, nes priimant su mirtimi susijusius sprendimus labai svarbus reikšmingas žmogaus įsikišimas ir priežiūra ir žmonės visada turėtų būti atsakingi sprendžiant gyvybės ir mirties klausimus; mano, kad sistemos, kurių žmogus visiškai nekontroliuoja (angl. human off the loop) ir neprižiūri, turi būti uždraustos be jokių išimčių ir bet kokiomis aplinkybėmis;

35.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybą skubiai parengti ir priimti bendrąją poziciją dėl autonominių ginklų sistemų, kuri užtikrintų reikšmingą žmogaus vykdomą ginklų sistemų ypatingos svarbos funkcijų kontrolę, taip pat ir operacijos vykdymo metu, laikytis vieningos pozicijos atitinkamuose forumuose ir atitinkamai veikti; šiuo atžvilgiu ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybes nares ir Tarybą dalytis geriausia patirtimi ir įsiklausyti į ekspertų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovų nuomonę, kaip nurodyta 2018 m. rugsėjo 12 d. pozicijoje dėl autonominių ginklų sistemų, kurioje teigiama, kad atakos visada turėtų būti vykdomos aktyviai dalyvaujant žmonėms;

36.  ragina visas valstybes įvertinti, ar autonominiai kariniai prietaisai prisidėjo prie nacionalinio saugumo ir kaip prie jo prisidėjo, taip pat kokią naudą nacionaliniam saugumui galėtų duoti DI grindžiamos ginklų sistemos, visų pirma, kiek tai susiję su tokių technologijų galimybėmis padėti žmogui priimti sprendimus ir juos tobulinti, laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir jos principų; primena, kad bet kokios autonominės mirtinų ginklų sistemos ar didesniu autonomiškumu pasižymintis ginklas gali netinkamai veikti dėl blogai užrašyto kodo arba dėl priešiškos valstybės ar nevalstybinio subjekto įvykdyto kibernetinio išpuolio;

37.  pabrėžia, kad autonominės mirtinų ginklų sistemos turėtų būti naudojamos tik konkrečiais atvejais ir laikantis leidimų išdavimo tvarkos, kuri turi būti iš anksto išsamiai išdėstyta dokumentuose, kuriuos atitinkama valstybė – nepriklausomai nuo to, ar ji yra Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narė – turi pateikti susipažinti visuomenei arba bent jau savo nacionaliniam parlamentui;

38.  mano, kad autonominės mirtinų ginklų sistemos turi atitikti 1980 m. spalio 10 d. Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų nuostatas, įskaitant draudimą sukelti pernelyg didelius sužalojimus;

39.  siekiant užkirsti kelią nekontroliuojamam autonominių mirtinų ginklų sistemų platinimui, siūlo, kad jos būtų įtrauktos į ginklų, kuriems taikomos 2013 m. balandžio 2 d. Sutarties dėl prekybos ginklais nuostatos ir kurie išvardyti tos sutarties 2 straipsnyje, sąrašą;

40.  ragina uždrausti autonominėse mirtinų ginklų sistemose naudoti robotus humanoidus, siekiant užtikrinti, kad žmogus nebūtų supainiotas su robotu;

41.  palankiai vertina Tarybos ir Parlamento susitarimą iš Europos gynybos fondo (EGF) lėšų nefinansuoti veiksmų, kuriais siekiama kurti mirtinus autonominius ginklus „be galimybės žmonėms reikšmingai kontroliuoti atrankos ir jėgos panaudojimo sprendimus, priimamus vykdant atakas“; primena savo poziciją, kad mirtinų autonominių ginklų naudojimas, kūrimas ar gamyba be reikšmingos kontrolės neatitinka finansavimo pagal EGF reikalavimų;

42.  ragina Komisiją remti dirbtinio intelekto mokslinius tyrimus, plėtrą, diegimą ir naudojimą siekiant išsaugoti taiką ir užkirsti kelią konfliktams;

43.  pažymi, kad pasaulinėje DI ekosistemoje dominuoja amerikiečių ir kinų skaitmeniniai gigantai, kurie plėtoja vidaus pajėgumus ir perka daug perspektyvių įmonių; todėl tvirtai laikosi nuomonės, kad, siekiant išvengti atsilikimo dirbtinio intelekto technologijų srityje, ES turi siekti geresnės pagrindinių mokslinių tyrimų ir pramonės prietaikų pusiausvyros ir kartu plėtoti lyginamuosius strateginius pranašumus toliau stiprinant savo potencialą ir išteklius;

44.  pabrėžia, kad tol, kol robotai patenka į Direktyvoje 2006/42/EB(12) pateikiamą mašinų apibrėžtį, jie turėtų būti projektuojami ir surenkami laikantis joje nustatytų standartų ir saugos priemonių;

45.  primena ES užmojus visame pasaulyje siekti taikos ir ragina išplėsti savo vaidmenį pasaulinėje nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo veikloje ir savo veikla ir politika siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, užtikrinti tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės laikymąsi ir civilių gyventojų bei civilinės infrastruktūros apsaugą;

46.  pabrėžia, kad reikia išnagrinėti galimą dirbtinio intelekto, kaip strateginio ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) veiksnio, poveikį, ypač vykdant karines ir civilines misijas bei operacijas ir ES pajėgumų plėtojimui;

47.  primena, kad mūsų sąjungininkai nacionaliniu, NATO ar ES lygmeniu patys vykdo DI integravimo į savo karines sistemas procesą; mano, kad sąveikumas su mūsų sąjungininkais turi būti išsaugotas taikant bendrus standartus, kurie yra būtini vykdant koalicijos operacijas; primena, kad bendradarbiavimas DI srityje vis dėlto turėtų būti vykdomas pagal Europos sistemą, kuri yra vienintelė tinkama sistema siekiant iš tiesų sukurti stiprią sinergiją, kaip siūloma ES DI strategijoje;

48.  mano, kad ES turi atidžiai stebėti ir apsvarstyti pažangos DI srityje poveikį gynybai ir karui, įskaitant galimus destabilizuojančius pokyčius ir pritaikymą, ir vadovauti etiškiems moksliniams tyrimams ir projektavimui, užtikrinant asmens duomenų vientisumą ir asmens prieigą bei kontrolę, taip pat atsižvelgiant į ekonominius ir humanitarinius klausimus;

49.  primena Europos Parlamento 2018 m. rugsėjo 12 d. poziciją dėl autonominių ginklų sistemų, kurioje tvirtinama, kad atakos negali būti vykdomos be reikšmingo žmogaus įsikišimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybą priimti bendrąją poziciją dėl autonominių ginklų sistemų, kuri užtikrintų reikšmingą žmogaus vykdomą ginklų sistemų ypatingos svarbos funkcijų kontrolę, taip pat ir operacijos vykdymo metu; dar kartą patvirtina, kad remia Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų aukštųjų susitariančiųjų šalių JT vyriausybių ekspertų grupės veiklą autonominių mirtinų ginklų sistemų srityje – ši grupė išlieka svarbus tarptautinis diskusijų ir derybų dėl autonominių ginklų sistemų forumas; ragina paspartinti visas dabartines daugiašales pastangas, kad normatyvinės ir reguliavimo sistemos neatsiliktų nuo karo technologijų plėtros ir naujų metodų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, atsižvelgiant į vykstančias diskusijas dėl tarptautinio autonominių mirtinų ginklų sistemų reguliavimo, toliau sekti įvykius ir padėti nedelsiant aktyvinti pastangas kurti naują visuotinę reguliavimo sistemą ir rengti teisiškai privalomas priemones, dėmesį skiriant autonominių mirtinų ginklų srityje naudojamų besiformuojančių technologijų apibrėžtims, sąvokoms ir charakteristikoms, žmogaus vykdomos kontrolės etiniams ir teisiniams aspektams, ypač susijusiems su tokiomis ypatingos svarbos funkcijomis, kaip taikinio parinkimas ir atakavimas, žmogaus atsakomybės išlaikymas ir atskaitomybė, taip pat reikalingas žmogaus ir mašinos sąveikos laipsnis, įskaitant žmogaus kontrolės ir sprendimų priėmimo sampratą; ragina dėti šias pastangas siekiant užtikrinti tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės laikymąsi įvairiais DI grindžiamų ginklų gyvavimo ciklo etapais, siekiant susitarti dėl konkrečių rekomendacijų dėl autonominių mirtinų ginklų sistemų srityje naudojamų besiformuojančių technologijų normatyvinės sistemos aspektų aiškinimo, svarstymo ir plėtojimo;

50.  mano, kad siekiant užtikrinti pasaulinį saugumą labai svarbu turėti veiksmingai veikiantį mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinamas taisyklių dėl autonominės mirtinų ginklų sistemos ir bet kokių būsimų puolamųjų DI grindžiamų technologijų neplatinimo vykdymas;

Valstybės galios. Civilinių sričių, įskaitant sveikatos priežiūrą ir teisingumą, pavyzdžiai

51.  pabrėžia, kad valstybės narės turi imtis efektyvių veiksmų savo priklausomybei nuo užsienio duomenų sumažinti ir, labai neiškraipydamos rinkos, turi užtikrinti, kad galingų privačių grupių rankose esančios pažangiausios DI technologijos netaptų iššūkiu viešajai valdžiai ar juo labiau nebūtų perimtos privačių subjektų, ypač jei šios privačios grupės priklauso trečiosioms, ne Europos Sąjungos, valstybėms;

52.  pabrėžia, kad DI sistemų naudojimas valdžios institucijų sprendimų priėmimo procese gali lemti šališkus sprendimus, darančius neigiamą poveikį piliečiams, todėl jiems turėtų būti taikomi griežti kontrolės kriterijai, be kita ko, susiję su jų saugumu, skaidrumu, atskaitomybe, nediskriminavimu, socialine atsakomybe ir atsakomybe už aplinką; primygtinai ragina valstybes nares įvertinti DI grindžiamų sprendimų, susijusių su valstybės valstybės galių vykdymu, keliamą riziką ir numatyti apsaugos priemones, pvz., reikšmingą žmogaus priežiūrą, skaidrumo reikalavimus ir galimybę ginčyti tokius sprendimus;

53.  ragina valstybes nares prieš automatizuojant veiklą, susijusią su valstybės galių vykdymu, pvz., teisingumo vykdymu, įvertinti su DI grindžiamomis technologijomis susijusią riziką; ragina valstybes nares apsvarstyti poreikį nustatyti apsaugos priemones, pvz., nuostatas dėl kvalifikuoto specialisto priežiūros, ir griežtas profesinės etikos taisykles;

54.  pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų Europos lygmeniu siekiant padėti skatinti labai reikalingas investicijas, duomenų infrastruktūrą, mokslinius tyrimus, įskaitant viešosios valdžios institucijų dirbtinio intelekto naudojimo mokslinius tyrimus, ir bendrą etikos sistemą;

55.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi stengtis užsitikrinti strateginį atsparumą, kad ji daugiau niekada nebūtų nepasirengusi krizės atveju, ir pabrėžia, kad tai ypač svarbu visų pirma kalbant apie dirbtinį intelektą ir jo naudojimą kariniais tikslais; pabrėžia, kad reikėtų peržiūrėti kariniais tikslais naudojamų DI sistemų tiekimo grandines, dėl kurių gali atsirasti technologinė priklausomybė, ir laipsniškai mažinti tokią priklausomybę; ragina daugiau investuoti į Europos gynybos srityje naudojamą DI ir į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, skirtus jam palaikyti;

56.  ragina Komisiją įvertini veido atpažinimo sistemų naudojimo moratoriumo pasekmes ir, priklausomai nuo šio įvertinimo rezultatų, apsvarstyti galimybę paskelbti viešųjų institucijų pasitelkiamo tokių sistemų naudojimo viešosiose erdvėse ir švietimui bei sveikatos priežiūrai skirtose patalpose moratoriumą, taip pat teisėsaugos institucijų pasitelkiamų veido atpažinimo sistemų naudojimo pusiau viešose erdvėse, pavyzdžiui, oro uostuose, moratoriumą iki tol, kol bus galima laikyti, kad techniniai standartai visiškai atitinka pagrindines teises, gauti rezultatai yra nešališki ir nediskriminaciniai ir yra taikomos griežtos apsaugos nuo netinkamo naudojimo priemonės, užtikrinančios, kad tokios technologijos būtų naudojamos laikantis būtinumo ir proporcingumo principų;

57.  akcentuoja kibernetinio saugumo svarbą dirbtiniam intelektui, tiek puolimo, tiek gynybos atvejais; todėl pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir skelbti informaciją apie IT saugumo spragas ir jų šalinimą ir tokia informacija dalytis; ragina vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje, kad DI būtų naudojamas ir diegiamas veiksmingai, taip pat nustatyti apsaugos nuo netinkamo DI ir kibernetinių išpuolių naudojimo priemones; be to, atkreipia dėmesį į dvejopą IT sistemų (t. y. civilinėms ir karinėms reikmėms) ir DI naudojimo pobūdį ir ragina šių technologijų naudojimą veiksmingai reglamentuoti;

58.  mano, kad valstybės narės turėtų skatinti DI technologijas, kurios tarnautų žmogui, ir kad asmenys, dėl kurių valdžios institucija priėmė sprendimą, pagrįstą DI sistemos informacija, turėtų būti apie tai informuoti, nedelsiant gauti ankstesnėje dalyje nurodytą informaciją, jiems turėtų būti suteikta galimybė ginčyti tą sprendimą ir rinktis galimybę šį ginčą spręsti nenaudojant DI sistemos; ragina valstybes nares apsvarstyti, ar būtina nustatyti Direktyvoje (ES) 2018/958(13) numatytas apsaugos priemones, pvz., nuostatas dėl kvalifikuotų specialistų priežiūros ir profesinės etikos taisykles;

59.  pabrėžia, kad prognozių teikimas remiantis duomenų dalijimusi, prieiga prie duomenų ar jų naudojimu turi būti reglamentuojamas taikant kokybės, sąžiningumo, skaidrumo, saugumo, privatumo ir kontrolės reikalavimus; pabrėžia, kad plėtojant, diegiant ir naudojant DI, robotiką ir susijusias technologijas reikia laikytis ES duomenų apsaugos ir privatumo teisinės sistemos, taip siekiant padidinti piliečių saugumą ir pasitikėjimą šiomis technologijomis;

60.  mato, kad DI taikomosios programos sparčiai plėtojamos unikalių savybių, pavyzdžiui, veido bruožų, judesių ir elgesio atpažinimo srityje; įspėja dėl problemų, susijusių su privatumo, nediskriminavimo ir asmens duomenų apsaugos pažeidimais, padaromais naudojant automatinio atpažinimo taikomąsias programas;

61.  pabrėžia, kad pagal BDAR draudžiama dėl fizinio asmens priimti sprendimus, kurie grindžiami tik automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, ir kurie turi neigiamą teisinį poveikį duomenų subjektui arba šiam asmeniui daro didelį poveikį, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę, kurioje nustatytos tinkamos duomenų subjekto teisių, laisvių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės;

62.  ragina taikyti paaiškinamus algoritmus, užtikrinti skaidrumą ir reguliavimo priežiūrą tais atvejais, kai valdžios institucijos naudoja DI, ir, prieš valdžios institucijoms pradedant diegti DI technologijas naudojančias priemones, atlikti poveikio vertinimus; ragina Komisiją ir Europos duomenų apsaugos valdybą paskelbti gaires ir rekomendacijas ir parengti geriausios praktikos pavyzdžius, siekiant tiksliau apibrėžti profiliavimu ir DI naudojimu grindžiamų sprendimų, kuriuos priima valdžios institucijos, kriterijus ir sąlygas;

63.  pažymi, kad dirbtinis intelektas atliks vis svarbesnį vaidmenį sveikatos priežiūros srityje – tai ir algoritmai, padedantys nustatyti diagnozę, robotų atliekamos operacijos, išmanieji protezai, individualizuotas gydymas, grindžiamas kiekvieno paciento kūno modeliavimu trimis dimensijomis, socialiniai robotai, padedantys vyresnio amžiaus žmonėms, skaitmeninė terapija, kuria siekiama padidinti tam tikrų psichikos sutrikimų turinčių asmenų nepriklausomumą, prognozuojamoji medicina ir reagavimo į epidemijas programos;

64.  tačiau primygtinai reikalauja, kad visais DI naudojimo visuomenės sveikatos srityje atvejais būtų užtikrinama pacientų asmens duomenų apsauga ir užkertamas kelias tų duomenų nekontroliuojamam platinimui;

65.  ragina visais DI naudojimo visuomenės sveikatos srityje atvejais pacientams užtikrinti vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, apsaugoti paciento ir gydytojo santykius ir visada laikytis Hipokrato priesaikos, kad gydytojas visada turėtų galimybę nepaisyti dirbtinio intelekto pasiūlyto sprendimo ir taip išlaikyti atsakomybę už bet kurį sprendimą;

66.  pažymi, kad DI naudojimas kovojant su nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais galėtų atverti daug galimybių; tuo pačiu pažymi, kad turėtų būti toliau taikomas principas „kas neteisėta ne internete, yra neteisėta ir internete“;

67.  pažymi, kad dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas teisingumo srityje, siekiant greičiau ir racionaliau priimti sprendimus ir geriau laikytis galiojančių teisės aktų; palankiai vertina tai, kad naudojant DI turėtų pagreitėti teismo procesai;

68.  mano, kad būtina išsiaiškinti, ar tikslinga teisėsaugos sprendimus iš dalies perduoti dirbtiniam intelektui, išlaikant žmogaus vykdomą galutinio sprendimo kontrolę;

69.  pabrėžia, kad DI naudojimas teisingumo sistemoje galėtų pagerinti duomenų analizės ir rinkimo procesą ir nukentėjusiųjų apsaugą ir kad tokios galimybės galėtų būti nagrinėjamos vykdant mokslinius tyrimus ir plėtrą, kartu atliekant poveikio vertinimus, visų pirma susijusius su tinkamo proceso apsaugos priemonėmis ir kovos su šališkumu bei diskriminacija priemonėmis, taikant atsargumo principą; primena, kad DI nėra žmogaus dalyvavimo pakaitalas skiriant bausmę ar priimant sprendimus;

70.  primena, kad naudojant DI baudžiamosios justicijos srityje svarbu laikytis valdymo, skaidrumo, nešališkumo, atskaitomybės, teisingumo ir intelektinio sąžiningumo principų;

71.  ragina valstybes nares įvertinti su DI grindžiamomis technologijomis susijusią riziką prieš automatizuojant veiklą, susijusią su valstybės galių naudojimu, ypač teisingumo srityje; ragina valstybes nares apsvarstyti būtinybę numatyti apsaugos priemones, pvz., nuostatas dėl kvalifikuotų specialistų vykdomos priežiūros ir profesinės etikos taisykles;

72.  pažymi, kad tam tikros DI technologijos suteikia galimybę precedento neturinčiu mastu automatizuoti informacijos apdorojimą ir veiksmus, pvz., masinį sekimą civilinėje ir karinėje srityje, o tai kelia grėsmę pagrindinėms teisėms ir sudaro sąlygas neteisėtam kišimuisi į šalių suverenitetą; ragina vykdyti masinio sekimo veiklos tikrinimą taikant tarptautinę teisę, be kita ko, jurisdikcijos ir vykdymo užtikrinimo klausimais; reiškia rimtą susirūpinimą dėl kai kurių kuriamų asmens privatumą itin pažeidžiančių socialinio reitingavimo taikomųjų programų, nes jos kelia didelę grėsmę pagrindinių teisių laikymosi požiūriu; ragina vienareikšmiškai uždrausti masinį socialinį reitingavimą, kurį valdžios institucijos taiko kaip būdą apriboti piliečių teises; atsižvelgdamas į tam tikrų privačių subjektų sprendimų priėmimo hegemoniją ir kontrolę plėtojant tokias technologijas, ragina didinti privačių subjektų atskaitomybę pagal tarptautinę teisę; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares derybose dėl tarptautinių susitarimų, susijusių su tarpvalstybinėmis šeimos bylomis, pvz., tarptautiniu vaikų grobimu, juos sudarant ir ratifikuojant būti labai atsargioms ir užtikrinti, kad šiame kontekste DI sistemos visada būtų naudojamos taikant veiksmingą žmogaus atliekamą patikrinimą ir laikantis tinkamo proceso ES ir šiuos susitarimus pasirašiusiose šalyse;

73.  prašo informuoti visuomenę apie DI naudojimą teisingumo srityje ir užtikrinti, kad toks naudojimas nenulemtų diskriminacijos dėl programavimo šališkumo; pabrėžia, kad turi būti gerbiama kiekvieno asmens teisė kreiptis į valstybės pareigūną, taip pat kiekvieno valstybės pareigūno teisė asmeniškai priimti sprendimą ir neatsižvelgti į informaciją, gautą naudojant DI, kai jis mano, kad tai būtina atsižvelgiant į išsamią su atitinkamu klausimu susijusią informaciją; atkreipia dėmesį į atsakovo teisę skųsti sprendimą pagal nacionalinę teisę, jokiu atveju nepanaikinant galutinės atsakomybės, tenkančios teisminėms institucijoms;

74.  todėl ragina visus šiuos naudojimo būdus viešojoje ir administracinėje srityse laikyti informacija viešojoje erdvėje ir vengti diskriminacijos dėl programavimo šališkumo;

75.  pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas tinkamam DI diegimui ir naudojimui; ragina valstybes nares suteikti savo civiliniam ir kariniam personalui tinkamus mokymus siekiant, kad šis personalas galėtų tiksliai nustatyti diskriminacijos ir šališkumo atvejus duomenų rinkiniuose ir tokių atvejų išvengti;

76.  yra labai susirūpinęs dėl sintetinės vaizdo sankaitos technologijų, kurios leidžia sukurti vis realistiškesnes nuotraukų, garso ir vaizdo įrašų klastotes, kurios gali būti naudojamos šantažui, melagingų naujienų pranešimams kurti arba visuomenės pasitikėjimui mažinti ir daryti įtaką visuomenės diskursui; mano, kad dėl tokių praktikų gali būti destabilizuojamos šalys, skleidžiama dezinformacija ir daroma įtaka rinkimams, todėl ragina įpareigoti kūrėjus nurodyti, kad bet kokia sintetinė vaizdo sankaitos medžiaga ar bet kokie kiti realistiškai atrodantys sintetiniai vaizdo įrašai nėra originalūs vaizdo įrašai, ir nustatyti griežtus ribojimus, kai jie naudojami rinkimų tikslais, ir griežtas vykdymo užtikrinimo priemones; ragina atlikti tinkamus šios srities mokslinius tyrimus siekiant užtikrinti, kad kovos su piktavališku DI naudojimu technologijos neatsiliktų nuo tokio naudojimo spartos;

Transportas

77.  atkreipia dėmesį į didelį ekonominį DI taikomųjų programų potencialą, be kita ko, siekiant optimizuoti ilgalaikį transporto infrastruktūros ir pastatų eksploatavimą, priežiūrą, gedimų prognozavimą ir statybų planavimą, taip pat su sauga, energijos vartojimo efektyvumu ir sąnaudomis susijusį potencialą, todėl ragina Komisiją toliau skatinti DI mokslinius tyrimus ir keitimąsi gerąja patirtimi transporto srityje;

78.  pabrėžia, kad reikia skatinti dirbtinį intelektą siekiant skatinti visų transporto rūšių daugiarūšiškumą, sąveikumą ir energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis prekių ir keleivių srautų organizavimas ir valdymas, pagerintas infrastruktūros ir išteklių naudojimas visame transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T) ir pašalintos tikros bendros Europos transporto erdvės kūrimo kliūtys;

79.  primena Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) – vientisos automatinės traukinių apsaugos sistemos – naudą ir remia traukinių eksploatavimo automatizavimo plėtrą ir tarptautinį standartizavimą;

80.  palankiai vertina darbą, susijusį su Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (SESAR) bepiločių orlaivių sistemų ir oro eismo valdymo sistemų, tiek civilinių, tiek karinių, srityje;

81.  primena, kad autonominės transporto priemonės gali labai pagerinti judumą, padidinti saugą ir suteikti naudos aplinkai, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti reguliavimo institucijų ir visų suinteresuotųjų subjektų, susijusių su automatizuotų transporto priemonių diegimu kelių eisme ES, bendradarbiavimą;

82.  pabrėžia, kad per pastaruosius metus pasaulinė laivybos pramonė labai pasikeitė dėl DI integravimo; primena šiuo metu Tarptautinėje jūrų organizacijoje vykstančias išsamias diskusijas dėl veiksmingo naujų ir besiformuojančių technologijų, pvz., autonominių laivų, integravimo į reguliavimo sistemą;

83.  pabrėžia, kad pažangiosios transporto sistemos gali sumažinti eismo spūstis, padidinti saugą ir prieinamumą ir padėti gerinti transporto srautų valdymą, efektyvumą bei judumo sprendimus; atkreipia dėmesį į tai, kad tradiciniams transporto tinklams vis dažniau kyla kibernetinių grėsmių; primena pakankamų išteklių ir tolesnių mokslinių tyrimų, susijusių su grėsmėmis saugumui, svarbą užtikrinant automatizuotų sistemų ir jų duomenų saugą; palankiai vertina Komisijos ketinimą kibernetinio saugumo klausimą nuolat įtraukti į su transportu susijusių tarptautinių organizacijų diskusijų darbotvarkę;

84.  palankiai vertina pastangas įdiegti DI sistemas viešajame sektoriuje ir rems tolesnes diskusijas dėl DI diegimo transporto srityje; ragina Komisiją atlikti DI ir panašių technologijų naudojimo transporto sektoriuje vertinimą ir sudaryti nebaigtinį didelės rizikos segmentų, susijusių su DI sistemomis, kurie pakeistų pagal valdžios institucijų prerogatyvas šioje srityje priimamus sprendimus, sąrašą;

85.  pabrėžia, kad Europos gynybos fondas ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas turėtų skatinti valstybių narių ir Europos gynybos pramonės atstovų bendradarbiavimą siekiant plėtoti naujus Europos gynybos pajėgumus DI srityje ir užtikrinti tiekimo saugumą atsižvelgiant į etinius aspektus; pabrėžia, kad būtina vengti susiskaidymo ir stiprinti ryšius tarp įvairių subjektų ir taikymo sričių skatinant suderinamumą ir sąveikumą visais lygmenimis ir sutelkiant dėmesį į bendrą darbą prie struktūros ir platformų sprendimų; be to, primena, kad pagal kitą Europos infrastruktūros tinklų priemonę, kuria taip pat skatinama pažangi infrastruktūra, bus numatytas civilinės arba karinės dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T) pritaikymo ir plėtros fondas, siekiant didinti civilinių ir gynybos reikmių sinergiją ir pagerinti karinį mobilumą Sąjungoje; todėl pabrėžia, kad reikia daugiau Europos investicijų, mokslinių tyrimų ir vadovavimo technologijų srityje, kuri turi didelį poveikį ekonomikos augimui ir didelį dvejopo naudojimo potencialą;

86.  pabrėžia, kad rinka veikia daugelį investicijų į naujas technologijas transporto ir judumo srityje, tačiau dvejopos paskirties standartinės komercinės technologijos ir produktai dažnai novatoriškai naudojami kariniams tikslams, todėl pažymi, kad rengiant DI naudojimo įvairiose prekybos ir karinio sektorių srityse standartus reikia atsižvelgti į DI grindžiamų sprendimų dvejopo naudojimo galimybes; ragina kuriant gynybos technologijas, produktus ir veikimo principus vadovautis aukštais etikos standartais ir normomis;

87.  pažymi, kad veiksmingas prekių, šaudmenų, ginkluotės ir kariuomenės vežimas yra esminis sėkmingų karinių operacijų elementas; pabrėžia, kad numatoma, jog DI atliks esminį vaidmenį ir suteiks daug galimybių karinės logistikos ir transporto srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad visame pasaulyje šalys, įskaitant ES valstybes nares, montuoja DI ginklus ir kitas sistemas į sausumoje, kariniuose laivynuose ir ore naudojamas platformas; primena, kad DI naudojimas transporto sektoriuje galėtų atverti naujų galimybių ir leisti taikyti naują taktiką, pavyzdžiui, vykdant nepriklausomas ir koordinuotas operacijas derinti įvairias sistemas, kaip antai dronus, bepiločius laivus ar tankus;

Tarptautinė privatinė teisė

88.  pažymi, kad žmogaus veiklai internete arba realiame pasaulyje tampant vis labiau tarptautine kyla vis daugiau ginčų, kuriems taikoma tarptautinė privatinė teisė, todėl DI gali padėti juos išspręsti sukuriant modelius, pagal kuriuos ne tik būtų galima nustatyti kompetentingą jurisdikciją ir taikytiną teisę kiekvienos bylos atveju, bet ir nustatyti opiausias teisės aktų kolizijas ir siūlyti jų sprendimo būdus;

89.  vis dėlto mano, kad visuomenė turi būti tinkamai informuojama apie DI naudojimą tarptautinėje privatinėje teisėje ir kad toks naudojimas neturi nulemti diskriminacijos dėl programavimo, nes priešingu atveju vienos šalies teisė būtų sistemingai viršesnė už kitų šalių teisę, ir turi būti gerbiamos teisės aktuose iš anksto nustatytos teismo teisės, leidžiama skųsti pagal taikytiną teisę ir bet kuriam teisėjui leidžiama nepaisyti DI pasiūlyto sprendimo;

90.  pažymi, kad autonominių transporto priemonių judėjimas Europos Sąjungoje, dėl kurio gali kilti ypač daug ginčų pagal tarptautinę privatinę teisę, turi būti reglamentuojamas specialiomis Europos taisyklėmis, kuriomis nustatoma tarpvalstybinei žalai taikytina teisinė tvarka;

91.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didėjančios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros privačiajame sektoriuje svarbos ir didžiulių trečiųjų šalių investicijų ES susiduria su didele konkurencija, todėl remia ES pastangas toliau plėtoti savo konkurencinį pranašumą ir mano, jog ES turėtų stengtis atlikti DI normintojos vaidmenį itin glaudžiai susisaisčiusiame pasaulyje, t. y. laikytis veiksmingos strategijos savo išorės partnerių atžvilgiu ir dėti daugiau pastangų, kad būtų nustatytos visuotinės tarptautinio lygmens etikos normos DI srityje, kurios atitiktų saugos taisykles ir vartotojų apsaugos reikalavimus bei Europos vertybes ir pagrindines teises; mano, kad tai nepaprastai svarbu ir Europos įmonių konkurencingumui bei tvarumui; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, pvz., JT, EPBO, G 7 ir G 20, ir įsitraukti į platesnį dialogą, siekiant atremti iššūkius, kurie kyla vystantis šiai sparčiai kintančiai technologijai; mano, kad visų pirma turėtų būti siekiama nustatyti bendrus standartus ir pagerinti DI grindžiamų sistemų sąveikumą; ragina Komisiją skatinti valstybių narių, tyrėjų, akademinės bendruomenės atstovų, pilietinės visuomenės veikėjų ir privačiojo sektoriaus, visų pirma pirmaujančių įmonių, ir karinių subjektų dialogą, glaudesnį bendradarbiavimą ir sąveiką, siekiant užtikrinti, kad politikos formavimo procesai, susiję su gynybos srities DI reglamentavimu, būtų įtraukūs;

Pagrindiniai principai

92.  mano, kad DI technologijomis ir tinklų sistemomis turėtų būti siekiama užtikrinti teisinį tikrumą piliečiams, todėl pabrėžia, kad turėtų būti toliau taikomos teisės kolizijos ir jurisdikcijos kolizijos normos, kartu atsižvelgiant į piliečių interesus, ir poreikį sumažinti palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo riziką; primena, kad DI teisminiame procese negali pakeisti žmogaus priimant teismo sprendimus ar bet kokius kitus galutinius sprendimus, nes tokius sprendimus visada turi priimti žmogus ir jiems turi būti taikomas griežtas žmogaus vykdomas patikrinimas ir tinkamas procesas; primygtinai teigia, kad tais atvejais, kai teisminės institucijos naudoja DI grindžiamų technologijų pateiktus įrodymus, joms turėtų būti taikomas įpareigojimas pagrįsti savo sprendimus;

93.  primena, kad dirbtinis intelektas yra mokslo pažangos apraiška, tačiau dėl jo neturi sumažėti teisės aktų galia, priešingai, jis visada turi būti reglamentuojamas Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių teisės aktais, ir kad DI, robotika ir susijusios technologijos niekada neturi pažeisti pagrindinių teisių, demokratijos, teisinės valstybės principų;

94.  pabrėžia, kad gynybos tikslais naudojamas DI turėtų būti atsakingas, nešališkas, atsekamas, patikimas ir valdomas;

95.  mano, kad dirbtinis intelektas, robotika ir susijusios technologijos, įskaitant programinę įrangą, algoritmus ir duomenis, kurie naudojami ar kuriami taikant tokias technologijas, neatsižvelgiant į jų naudojimo sritį, būtų kuriami užtikrinant saugą ir techninį atidumą;

o
o   o

96.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(3) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(4) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.
(5) OL L 252, 2018 10 8, p. 1.
(6) OL C 252, 2018 7 18, p. 239.
(7) OL C 307, 2018 8 30, p. 163.
(8) OL C 433, 2019 12 23, p. 86.
(9) OL C 433, 2019 12 23, p. 42.
(10) OL C 449, 2020 12 23, p. 37.
(11) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).
(12) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (OL L 157, 2006 6 9, p. 24).
(13) 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25).


Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairių peržiūra
PDF 181kWORD 54k
2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairių peržiūros (2019/2192(INI))
P9_TA(2021)0010A9-0251/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES(1) (TEN-T reglamentas),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. balandžio 17 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2144 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo reikalavimų, susijusių su jų bendrąja sauga ir transporto priemonėse esančių asmenų bei pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga(3) (Bendrosios saugos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1936, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos kelių transporto(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl transporto infrastruktūros jungčių ir prieinamumo Vidurio ir Rytų Europoje gerinimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl karinio mobilumo(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(8),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 10/2020 „ES transporto infrastruktūra: reikia sparčiau įgyvendinti didžiulio masto projektus, kad tinklo poveikis būtų pasiektas laiku“(9),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Europos Audito Rūmų apžvalgą Nr. 09/2018 „Siekiant sėkmingo transporto sektoriaus Europos Sąjungoje. Uždaviniai, kuriuos reikia išspręsti“(10),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 3 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 13/2017 „Bendra Europos geležinkelių eismo valdymo sistema – ar politinis sprendimas bus įgyvendintas?“(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0251/2020),

A.  kadangi moderni, tvari ir prieinama daugiarūšio transporto infrastruktūra ir į ateitį orientuota logistika yra labai svarbu geram vidaus rinkos veikimui ir ES jungtims bei konkurencingumui ir sudaro sąlygas tvariam, prieinamam, pažangiam, efektyviam, sąveikiam ir saugiam judumui;

B.  kadangi transeuropiniu transporto tinklu (TEN-T) turėtų būti užtikrinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prieinamumas visoje ES ir jos regionuose, įskaitant kaimo, nutolusius, kalnuotus, retai apgyvendintus, periferinius, salų ir atokiausius regionus, ir taip skatinamas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir nelygybės mažinimas, skaitmeninimas ir inovacijos, kovojama su klimato kaita ir didinamas prisitaikymas bei atsparumas;

C.  kadangi TEN-T labai padeda siekti ES politinių tikslų įgyvendinant stojimo ir kaimynystės politiką, ypač vykdant tarpvalstybinius projektus, ir kadangi dėl šios priežasties ES labai svarbu išlaikyti ir stiprinti glaudžius transporto ryšius su trečiosiomis šalimis TEN-T tinkle ir toliau integruoti Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalis;

D.  kadangi, atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus, TEN-T užbaigimas yra labai svarbus siekiant pažangos kuriant tvaresnes transporto rūšis, pvz., geležinkelius ir vidaus vandenų kelius, naudojant alternatyviuosius degalus ir mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

E.  kadangi, siekiant toliau stiprinti ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą, būtina visoje Europoje darniai plėtoti transporto koridorius, užtikrinant Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų sujungiamumą Europos mastu;

F.  kadangi vykstančiose derybose dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo per ateinančius metus turėtų būti tinkamai atsižvelgta į valstybių narių įsipareigojimą iki 2030 m. baigti kurti TEN-T pagrindinį tinklą, o iki 2050 m. – visuotinį tinklą;

G.  kadangi kyla pavojus, kad dabartiniu tempu TEN-T tinklas nebus užbaigtas laiku, visų pirma dėl didelių vėlavimų, susijusių su tarpvalstybiniais projektais ir trūkstamomis jungtimis bei paskutinio kilometro jungtimis, nes projektų vykdytojai susiduria su finansiniais, veiklos ir administraciniais sunkumais; kadangi Europos Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad Komisijos priežiūros sistemos ir nacionalinio lygmens politinių sprendimų priėmimo procesų trūkumai ir menkas kai kurių valstybių narių iniciatyvumas ir susidomėjimas TEN-T yra pagrindiniai vėlavimo veiksniai;

H.  kadangi kyla pavojus, kad TEN-T užbaigti pagal EITP programą skirti ištekliai bus gerokai sumažinti, ypač po to, kai Europos Vadovų Taryba 2020 m. liepos mėn. priėmė išvadas, pagal kurias bendrajam transporto finansiniam paketui numatyta suma yra akivaizdžiai nepakankama;

I.  kadangi TEN-T tinklo įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas vienodo požiūrio į pagrindinio tinklo koridorius principu – niekam neteikiant pirmenybės kitų sąskaita;

J.  kadangi TEN-T politika turėtų būti skatinama visoje ES diegti sprendimus, skirtus novatoriškam ir prieinamam transportui, perėjimui prie kitų transporto rūšių, mažataršiam ir netaršiam judumui, intelektinėms transporto sistemoms (pvz., ITS, Upių informacijos paslaugų sistemą (RIS)), įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrai ir alternatyviems degalams; kadangi TEN-T inovacijoms ir skaitmeninimui reikalingos papildomos investicijos;

K.  kadangi tebesitęsianti COVID-19 krizė parodė, kad transporto ir logistikos sektorius ir jo darbuotojai yra gyvybiškai svarbūs ekonomikai, kuri yra priklausoma nuo vientisų keleivinio ir krovininio transporto tinklų ir jo atšakų, ir tai labai svarbu norint užtikrinti tiekimo grandinių veikimą; kadangi veiksmingos ir atsparios transporto infrastruktūros plėtojimas turėtų būti visų Europos ir nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ir pastangų pagrindas, ypatingą dėmesį skiriant daugiarūšio transporto jungtims tarp uostų, oro uostų, geležinkelių ir kelių;

L.  kadangi 2021 m. paskelbti Europos geležinkelių metai – tai galimybė pradėti permainas, dėl kurių geležinkelis taptų keleivinio ir krovininio transporto pagrindu visoje Sąjungoje, ir atkreipti dėmesį į lemiamą TEN-T tinklų vaidmenį skatinant socialinę ir ekonominę sanglaudą bei vystymąsi, kartu stiprinant vidaus rinką ir skatinant naudoti konkurencingesnes ir veiksmingesnes tvarias transporto rūšis, siekiant paspartinti perėjimą prie geležinkelių transporto ir iki 2030 m. užbaigti kurti bendrą Europos geležinkelių erdvę;

Ateities poreikiams pritaikytas TEN-T

1.  pabrėžia daugiarūšio transporto pagrindinio tinklo koridorių, apimančių pagrindinius keleivių ir krovinių srautus tarp valstybių narių ir jų viduje, pridėtinę vertę; mano, kad šių projektų Europos pridėtinė vertė yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis visuomenės paramą; laikosi nuomonės, kad juos būtina laiku užbaigti iki 2030 m., pirmenybę teikiant pralaidumo kliūčių pašalinimui ir trūkstamų jungčių sukūrimui, taip pat tarpvalstybinių atkarpų užbaigimui, kartu modernizuojant ir atnaujinant esamas koridorių tinklo atkarpas;

2.  primena, kad TEN-T politika turėtų būti skatinamas sąveikių tinklų kūrimas; pažymi, kad regionai prie vidaus sausumos sienų visoje ES užima 40 proc. ES teritorijos, o juose gyvena trečdalis jos gyventojų; pakartoja, kad persvarstant TEN-T reglamentą ir jo įgyvendinimą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas palankesnių sąlygų tarpvalstybinėms jungtims sudarymui, sąveikumo gerinimui ir veiksmams, kuriais prisidedama prie daugiarūšio transporto infrastruktūros integravimo visoje Sąjungoje;

3.  ragina valstybes nares, kurios dar nepakankamai suderino savo nacionalinius transporto planus ir programas su TEN-T tikslais, nedelsiant pašalinti šį trūkumą, kad būtų galima taikyti atitinkamuose ES teisės aktuose nustatytus terminus, tikslus ir tvarkaraščius ir jų laikytis; be to, primena, jog atsižvelgiant į tai, kad TEN-T veikia kaip tinklas, mažo segmento nesuderinamumas arba neveikimas gali pakenkti visos sistemos veiksmingumui ir konkurencingumui; todėl ragina skubiai identifikuoti ir užbaigti kurti tokius centrus ir strateginius segmentus;

4.  mano, kad TEN-T reglamento peržiūra yra svarbi galimybė pasiekti, kad tinklas ateityje būtų veiksmingas, siekiant užtikrinti gerą ES vidaus rinkos veikimą ir tolesnį Europos bendros transporto erdvės įgyvendinimą bei ES konkurencingumą pasaulyje ateinančiais dešimtmečiais, taip pat remti jos perėjimą prie pažangaus, tvaraus, veiksmingo ir saugaus judumo; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu atnaujinti tinklą siekiant atsižvelgti į naujas rinkos realijas, klimato, aplinkos ir visuomenės pokyčius ir skaitmeninius poreikius, didinti esamo tinklo veiksmingumą ir paspartinti transportui skirtų alternatyviųjų degalų naudojimą;

5.  mano, kad svarbu toliau plėtoti TEN-T sutelkiant dėmesį į pagrindinio ir visuotinio tinklų sujungimą, be kita ko, kaimo, periferiniuose, retai apgyvendintuose ir salų bei atokiausiuose regionuose ir atkarpose, kurios pasižymi ypatingu socialinės ir ekonominės naudos potencialu; pabrėžia, kad žemėlapiai neturėtų būti iš esmės keičiami, kol nebus baigtas kurti pagrindinis tinklas; tačiau pabrėžia, kad TEN-T reikia šiek tiek patikslinti siekiant atsižvelgti į transporto tinklų plėtrą ir pagerinti įvairių koridorių ir periferinių regionų sujungiamumą, be kita ko, stiprinant tarpvalstybines geležinkelių jungtis už pagrindinių ašių ribų, ypač trūkstamas mažesnio masto jungtis, turinčias didelę Europos pridėtinę vertę pasienio regionuose, ir stiprinant TEN-T ir regioninės politikos papildomumą bei tenkinant kintančius aplinkos, ekonominius ir socialinius poreikius; ragina Komisiją perimti visus patikslinimus, nustatytus persvarstant EITP(12), taip pat reikalavimus, kylančius iš Komisijos pasiūlymo dėl reglamento dėl supaprastinimo priemonių TEN-T įgyvendinimui paspartinti (COM(2018)0277);

6.  primygtinai ragina Komisiją įgyvendinant TEN-T pirmenybę teikti visapusiškam alternatyviųjų degalų, ypač atsinaujinančiųjų degalų, diegimui visų rūšių transporto priemonėse, siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, įskaitant atitinkamų technologijų, įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros (t. y. e. įkrovimo įrenginių, SGD ir vandenilio papildymo įrenginių), saugos, saugumo ir sąveikumo standartų plėtojimą ir alternatyviųjų degalų reguliavimo sistemos kūrimą, kad iki 2050 m. būtų užtikrintas neutralus poveikis klimatui, kartu laikantis technologinio neutralumo principo ir užtikrinant technologinę įvairovę; ragina parengti ES kelių infrastruktūros veiksmų planą, suderintą su automobilių pramonės veiksmų planu, siekiant užtikrinti, kad investicijos į infrastruktūrą būtų derinamos su transporto priemonių gamyba trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu;

7.  pabrėžia, kad reikia toliau skatinti transporto jungtis miestų transporto mazguose, geležinkelio stotyse ir mazguose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose, oro uostuose, logistikos centruose ir daugiarūšio transporto platformose ir tarp jų, be kita ko, užbaigiant ir atnaujinant jungtis su jais pagrindiniame ir visuotiniame tinkluose, siekiant užtikrinti vientisą, veiksmingą, prieinamą, integruotą, pažangią, saugią, tarpusavyje susietą, gerai aprūpintą ir tvarią keleivinio transporto ir krovinių logistikos judumo sistemą, taip pat plėtojant tęstinės kelionės bilietų pardavimą, taip skatinant veiksmingą perėjimą prie kitų transporto rūšių, visų pirma stiprinant viešojo transporto sistemas ir didinant miestų transporto mazgų ir kaimo vietovių sujungiamumą;

8.  todėl pabrėžia, kad būsima TEN-T gairių peržiūra turėtų būti vykdoma lygiagrečiai su paskelbtomis direktyvos dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo(13), TEN-E reglamento(14) ir reglamento dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo peržiūromis(15);

9.  pabrėžia, kad moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas atlieka svarbų vaidmenį toliau mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, kartu sprendžiant didėjančių tiek keleivinio, tiek krovininio transporto srautų klausimą, didinant daugiarūšio transporto sąveikumą ir užtikrinant, kad transportas būtų saugesnis, veiksmingesnis ir atsparesnis, laikantis Europos žaliojo kurso tikslų; pabrėžia, kad plėtojant TEN-T reikia dažniau naudoti novatoriškas skaitmenines taikomąsias programas visose transporto rūšyse, įskaitant pažangiąsias transporto sistemas, Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), laivų eismo stebėsenos ir informacines sistemas, upių informacijos paslaugas ir oro eismo valdymo sistemas (Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo moksliniai tyrimai) ir infrastruktūros būklės stebėsenos sistemas; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad svarbu užbaigti įgyvendinti projektą GALILEO; ragina Komisiją skatinti valstybes nares finansuoti šią sistemą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad pažangūs ir autonominiai judumo sprendimai tampa komerciškai perspektyvūs ir kad reikia sparčiau modernizuoti atitinkamą TEN-T transporto ir skaitmeninę infrastruktūrą, kartu užtikrinant tarpvalstybinę sąveiką, duomenų apsaugą ir kibernetinį saugumą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos saugiai eksploatuoti automatizuotas ir susietas transporto priemones, atitinkančias naujai priimtą Bendrosios saugos reglamentą;

11.  pabrėžia, kad Europos parama novatoriškų transporto rūšių moksliniams tyrimams ir plėtrai, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių ir magnetinės levitacijos technologijų kūrimui, yra labai reikalinga; pabrėžia, kad Europos partnerystės įvairių rūšių transporto srityje gali turėti labai teigiamą poveikį saugiam, efektyviam ir pažangiam TEN-T diegimui;

12.  mano, kad suderinti viso tinklo infrastruktūros standartai sudaro sąlygas tikrai bendrai Europos transporto erdvei; mano, kad svarbu išsaugoti ir atnaujinti esamą infrastruktūrą, ypač tarpvalstybinėse atkarpose, atsižvelgiant į technologinę pažangą, kintančius saugos standartus, efektyvumo didinimą, kokybiškesnius veiklos rezultatus, didesnius pajėgumus, naujas funkcijas, didesnį tarpvalstybinį patikimumą ir sąveikumą, taip pat poreikį taikyti gyvavimo ciklo metodą ir didinti infrastruktūros atsparumą krizių, pvz., pandemijų ir klimato kaitos, poveikiui; vis dėlto pažymi, kad EITP finansavimo nepakanka visiems šiems tikslams pasiekti; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių veiksmų koordinavimas yra labai svarbus siekiant valdyti krizes ir užtikrinti nuolatinį prekių srautą ir pagrindinių prekių tiekimą Sąjungos gyventojams; ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktų sistemą, kuria būtų gerinamas pagrindinio tinklo transporto infrastruktūros, įskaitant visas transporto rūšis, rizikos valdymas, atsparumas ir prisitaikymas prie klimato kaitos;

13.  mano, kad prasta transporto infrastruktūros priežiūra gali turėti įtakos TEN-T tęstinumui, tvarumui, veiklos rezultatams, saugai, taigi ir jo atsparumui; atkreipia dėmesį į reguliarios ir standartizuotos TEN-T infrastruktūros, ypač tiltų ir tunelių, priežiūros svarbą siekiant užtikrinti ilgalaikę aukštos kokybės infrastruktūrą; ragina Komisiją nustatyti aiškius infrastruktūros, ypač tiltų ir tunelių, kokybės reikalavimų lyginamuosius standartus ir parengti bendrą Europos požiūrį į TEN-T infrastruktūros patikrinimus ir kokybės reitingus; ragina Komisiją parengti pagrindinio tinklo priežiūros Europos lygmeniu stebėsenos planą; prašo Komisijos ir valstybių narių kartu su Europos investicijų banku (EIB) ir nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais išnagrinėti naujus finansavimo planus siekiant palengvinti investicijas į tinklo priežiūrą; be to, ragina valstybes nares parengti konkrečius nacionalinius įprastos ir neeilinės priežiūros finansavimo planus;

Finansavimas, valdymas ir priežiūra

14.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti pakankamas investicijas į TEN-T infrastruktūrą labai svarbu, kad visi atitinkami ES fondai (EITP, „InvestEU“, Europos struktūriniai ir investicijų fondai, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, „Europos horizontas“ ir t. t.) ir EIB paskolos būtų pritaikyti konkretiems transporto sektoriaus poreikiams, o valstybės narės įsipareigotų skirti pakankamą finansavimą; labai apgailestauja dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo pasiūlyti sumažinti į ateitį orientuotų programų, pvz., EITP ir „InvestEU“, biudžetą, ypač atsižvelgiant į esminį EITP programos vaidmenį baigiant kurti TEN-T tinklą; pažymi, kad itin plataus užmojo ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkė turi būti paremta atitinkamu finansavimu ir finansavimo priemonėmis, kad ji būtų sėkminga, kartu išlaikant susijusių sektorių konkurencingumą; ragina Komisiją stiprinti kitų atitinkamų ES priemonių, ne tik EITP, (pvz., Europos regioninės plėtros fondo) sinergiją ir politikos suderinamumą, ir, be to, optimizuoti derinimo priemonių naudojimą siekiant pritraukti privačius investuotojus ir optimaliai panaudoti viešąjį finansavimą; pažymi, kad investicijoms į TEN-T tinklą, kuriomis būtų prisidėta prie veiksmingo transporto sektoriaus sukeliamos taršos mažinimo, turėtų būti leidžiama panaudoti atitinkamas Europos žaliajame kurse numatytas į klimato ir aplinkos politiką orientuotas finansines priemones;

15.  apgailestauja, kad naujajame pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos (DFP) ir ekonomikos gaivinimo plane valstybės narės vis dar nesiunčia aiškaus signalo dėl investicijų į infrastruktūrą ir neteikia pirmenybės TEN-T užbaigimui; todėl pabrėžia, kad finansavimas iš priemonės „Next Generation EU“ lėšų yra unikali galimybė užtikrinti TEN-T pagrindinių tinklų plėtrą iki 2030 m.; ragina Komisiją kasmet informuoti Parlamentą apie statybų pažangą; ragina Komisiją derybose su valstybėmis narėmis rezervuoti atitinkamą pagalbos sumą ES transporto politikos vystymui ir pateikti Parlamentui galutinę ataskaitą šiuo klausimu; ragina Komisiją užtikrinti, kad nacionalinėse programose, kuriomis įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, būtų skiriamas svarbus vaidmuo investicijoms į modernią, skaitmeninę, tvarią ir saugią transporto infrastruktūrą;

16.  primena, kad ERTMS kelyje ir riedmenyse projektų užbaigimas yra būtina sąlyga siekiant sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę ir užtikrinti tinkamą geležinkelių rinkos veikimą TEN-T koridoriuose; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ERTMS pagrindiniams tinklams užbaigti reikia maždaug 15 mlrd. EUR ir kad Komisija turėtų atlikti svarbų vaidmenį koordinuojant finansavimą ir diegimo operacijas;

17.  pabrėžia, kad vertinant projektus pagal projektų atrankos terminų kriterijus, nustatytus pagal EITP, reikėtų atsižvelgti į tai, ar laikomasi pasiūlytoje direktyvoje dėl TEN-T įgyvendinimo supaprastinimo(16) nustatyto termino; be to, mano, kad bet koks vėlavimas turėtų tapti pagrindu atlikti projekto pažangos tyrimą ir peržiūrėti finansinę paramą, kurią Sąjunga gauna pagal EITP, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1316/2013(17) 17 straipsnio 1 dalyje, ir gali lemti finansinės paramos sumažinimą arba atšaukimą;

18.  pabrėžia, kad nors TEN-T tinklas įgyvendinamas etapais ir pagrindinio tinklo užbaigimas yra trumpalaikis prioritetas, nes jis yra tvaraus daugiarūšio transporto tinklo plėtros pagrindas ir skatina viso visuotinio tinklo plėtrą, svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą visuotiniam tinklui, kurio pagrindinis tinklas neapima, kad būtų išvengta didėjančių skirtumų; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad abu TEN-T lygmenys yra itin svarbūs ES sujungiamumui ir logistinei integracijai;

19.  mano, kad ES lėšomis, visų pirma skirtomis pagal EITP, turėtų būti lanksčiai ir veiksmingai prisidedama prie tarpvalstybinių projektų ir trūkstamų jungčių užbaigimo taisomuoju būdu, kai dėl pastebimo nacionaliniu lygmeniu finansuotinų išlaidų naštos ir socialinės bei ekonominės naudos, kurios tikimasi abejose sienos pusėse ir žvelgiant iš platesnės europinės perspektyvos, neatitikimo ar disbalanso kyla grėsmė pažangai siekiant laiku užbaigti projektą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją laikytis tikslingesnio požiūrio, pagal kurį didesnės bendro finansavimo normos būtų taikomos didžiausią Europos pridėtinę vertę turintiems projektams, kad būtų paskatintos nacionalinės investicijos;

20.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad vėluojama užbaigti projektus, visų pirma tarpvalstybinius projektus, nes tai trukdo laiku sukurti vientisus TEN-T pagrindinio tinklo koridorius ir dėl to padidėja projektų sąnaudos; ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su jų tinklo dalimis, ir užtikrinti veiksmingas ir laiku taikomas administracines ir teismines procedūras, visapusiškai laikantis Europos ir nacionalinės teisės, ir primygtinai ragina jas didinti administracinių ir teismo procesų skaitmeninimą; primena valstybėms narėms, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą su kitų valstybių narių valdžios institucijomis vykdant tarpvalstybinius projektus, pvz., abipusiu sutarimu įsteigiant bendrą instituciją, visų pirma siekiant koordinuoti tvarkaraščius ir terminus, ir primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti naująją direktyvą dėl TEN-T įgyvendinimo supaprastinimo; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms, kurios nori nustatyti Sąjungos teisei neprieštaraujančias esmines netaikymo nuostatas, kurios galėtų gerokai paspartinti nacionalinius teismo procesus;

21.  pabrėžia, kad siekiant sumažinti technines kliūtis ir administracinę naštą, taigi ir galimus TEN-T transporto infrastruktūros projektų vėlavimus ir padidėjusias išlaidas, labai svarbu valstybėms narėms įgyvendinti ES leidimų išdavimo procedūrų, tarpvalstybinių viešųjų pirkimų procedūrų ir kitų administracinių procedūrų supaprastinimo priemones; pažymi, kad tai ypač svarbu siekiant suteikti daugiau tikrumo projektų rengėjams ir potencialiems privatiems investuotojams(18); ragina Komisiją į TEN-T pažangos ataskaitą įtraukti skyrių dėl nepagrįstos administracinės naštos mažinimo;

22.  ragina Komisiją sustiprinti TEN-T įgyvendinimo priežiūrą, pasinaudojant reglamentu jai jau suteiktais įgaliojimais, stiprinant atitinkamas priemones, kuriomis reikalaujama, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus, taip pat stiprinant Europos koordinatorių vaidmenį valdant koridorius, visų pirma tarpvalstybinių jungčių srityje, ir paskirtosios institucijos „vieno langelio“ funkciją vykstant leidimų išdavimo procedūrai; ragina Komisiją persvarstant TEN-T gaires stiprinti ir taikyti Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 56 straipsnio nuostatas, siekiant skatinti valstybes nares paspartinti projektų planavimą ir užbaigimą; ragina Komisiją paaiškinti, kaip turi būti interpretuojamos taisyklės ir reikalavimai vertinimo, ataskaitų teikimo ir tinkamumo vertinimo tikslais; ragina Komisiją skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi, susijusia su pilietinės visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu bei konsultacijomis, ir propaguoti ją Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

23.  ragina valstybes nares stiprinti nacionalinių transporto planų ir TEN-T tinklų suderinamumą, siekiant užtikrinti tinkamą TEN-T reglamento įgyvendinimą;

24.  mano, kad ES geležinkelių agentūrai (ESGA) turėtų būti suteiktas svarbesnis vaidmuo įgyvendinant TEN-T, visų pirma kiek tai susiję su tarpvalstybine sąveika, saugos gerinimu, konkurencingumo didinimu ir ERTMS diegimu; ragina padidinti 2021 m. ESGA biudžetą, kad ji turėtų pakankamai finansinių išteklių savo užduotims vykdyti, ypač atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. paskelbti Europos geležinkelių metais;

Transporto rūšys

25.  pabrėžia, kad svarbu visoje Sąjungoje gerinti TEN-T kelių infrastruktūros kokybę;

26.  ragina Komisiją šiuo atžvilgiu imtis tolesnių priemonių siekiant padidinti alternatyviųjų degalų naudojimą ir elektros įkrovimo punktų bei vandenilio degalinių diegimą, atsižvelgiant į galimus būsimus alternatyviųjų degalų sprendimus ir visapusiškai laikantis technologinio neutralumo principo;

27.  ragina imtis priemonių, kuriomis būtų toliau stiprinamas kelių eismo saugumas ir palaikomas bei gerinamas eksploatavimo saugumas per visą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų gyvavimo ciklą, atsižvelgiant į nevariklinių transporto priemonių naudotojų poreikius ir siekiant apsaugoti pažeidžiamus eismo dalyvius; primena, jog svarbu skatinti novatoriškus ir pažangius kelių eismo saugumo sprendimus, kad būtų įgyvendinta ES strateginė visiškai saugaus eismo vizija; pabrėžia, kad reikia laikytis naujų saugos reikalavimų, nustatytų Direktyvoje (ES) 2019/1936, ir pažymi, kad šiuo tikslu būtinos ir turėtų būti užtikrintos tolesnės investicijos į infrastruktūros pritaikymą ir priežiūrą; pabrėžia, kad peržiūrint TEN-T gaires joks reguliavimo reikalavimų vykdant projektų procedūras supaprastinimas neturėtų būti atliekamas aukščiausių saugos standartų sąskaita;

28.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad, siekiant padidinti kelių eismo saugumą ir tinklo naudotojų, visų pirma transporto darbuotojų, gerovę, TEN-T būtina užtikrinti pakankamai saugių ir patikimų sunkvežimių stovėjimo aikštelių;

29.  pabrėžia, kad turėtų būti nustatytos ir pritaikytos specialios sertifikuotos TEN-T tinklo atkarpos, taip pat greitkelių tinklo atkarpos, kad jos atitiktų būtinuosius automatizuotų ir pusiau automatizuotų transporto priemonių eksploatacinių savybių standartus ir infrastruktūros eksploatacinių savybių standartus, susijusius su matomumu ir šviesoforų, kelio ženklų bei kelių ženklinimo būkle;

30.  atkreipia dėmesį į naujoviškų ir aktyvių susietojo judumo būdų potencialą plėtojant miesto ir vietos lygmens transportą (žmonių ir prekių); ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su regionais ir miestais, ypač tarpvalstybiniu mastu, siekiant pagerinti ir užbaigti kurti atitinkamą trūkstamą paskutinio kilometro infrastruktūrą ir įvairiarūšio transporto bei tarpvalstybines jungtis visame TEN-T tinkle, taip sudarant sąlygas sklandžiau ir veiksmingiau naudotis infrastruktūra ir paslaugomis, kurios savo ruožtu užkerta kelią spūstims ir mažina išmetamųjų teršalų kiekį;

31.  pakartoja esminį geležinkelių transporto vaidmenį mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir primena, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti 4-ąjį geležinkelių dokumentų rinkinį, kad būtų išnaudotas visas geležinkelių sektoriaus potencialas; ragina geležinkelių infrastruktūros plėtrą vykdyti kartu taikant priemones, skirtas nepagrįstai administracinei naštai mažinti; ragina Komisiją kasmet informuoti Parlamentą apie pažangą šioje srityje; mano, kad plėtojant TEN-T pirmenybė turi būti teikiama transporto rūšių keitimo ir veiksmingo geležinkelių ir mišriojo transporto skatinimui, ypač tarpvalstybinėse atkarpose ir kai stokojama jungčių intensyviai naudojamose atkarpose, ir tai turėtų būti daroma visapusiškai diegiant ERTMS, šalinant tinklo reguliavimo, veiklos ir technines kliūtis ir užtikrinant vienodą prieigą geležinkelio operatoriams, spartinant elektrifikavimą, užtikrinant sujungimą ir sąveikumą, be kita ko, optimizuojant infrastruktūros pajėgumus ir modernizuojant riedmenų įrangą, remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, įskaitant bendrąją įmonę „Shift2Rail“, taip pat optimizuojant krovinių vežimo geležinkeliais koridorius atsižvelgiant į paklausą, ypač tokiuose logistikos centruose kaip uostai ir oro uostai; be to, pabrėžia, kad reikia apibrėžti tinklo tranzito ir galinius mazgus, kartu įrengiant pagrindiniuose mazguose tranzito platformas, siekiant užtikrinti sklandų keleivių ir prekių judėjimą; pabrėžia projektų, kuriais gerinamas prieinamumas, ypač neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų, svarbą;

32.  ragina Komisiją reguliariai patvirtinti privalomus periodinius ERTMS diegimo tikslus, kad ji būtų įtraukta į pagrindinį TEN-T tinklą, kuris turi būti užbaigtas iki 2030 m.; mano, kad ESGA turėtų veikti kaip veiksminga ir efektyvi sistemos valdymo institucija ir atlikti savo sustiprintą vaidmenį ir pareigas ERTMS srityje pagal 4-ąjį geležinkelių dokumentų rinkinį; ragina parengti ERTMS įgyvendinimo krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuose veiksmų planą, kuris būtų finansuojamas pagal bendro intereso projektą taikant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę; pažymi, koks svarbus reguliavimo stabilumas techninių sąveikos specifikacijų srityje, siekiant pritraukti investicijas į ERTMS, ir prašo Komisijos atidžiai išnagrinėti tolesnius pakeitimus atnaujinant TSS iki 2030 m. ir užtikrinti suderinamumą;

33.  pabrėžia, kad Europos geležinkelių infrastruktūra turi užtikrinti pakankamus krovininių ir keleivinių traukinių pajėgumus, sudarančius sąlygas intensyviau naudoti infrastruktūrą ir generuoti didesnę investicijų grąžą; primygtinai ragina Komisiją teikti pirmenybę tarpvalstybinėms traukinių jungtims, siekiant tarptautinį keleivių vežimą vykdyti pereinant prie kitų transporto rūšių; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia naktinių traukinių potencialą klimatui nekenkiančių ir konkurencingų kelionių srityje; mano, jog tam, kad TEN-T tinkle ir Europos krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuose sklandžiai veiktų tarpvalstybinis geležinkelių transportas, turi būti privalomas tarpvalstybinis infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimas; ragina Komisiją persvarstant TEN-T pasiūlyti infrastruktūros valdytojams privalomas priemones;

34.  pabrėžia, kad greitojo ir aukštos kokybės keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų vystymas visuose TEN-T pagrindiniuose tinkluose ateinančiais metais turi būti laikomas svarbiu prioritetu, siekiant sukurti platų greitųjų geležinkelių jungčių tarp didžiųjų Europos miestų, kurie šiuo metu neturi prieigos prie tokių paslaugų, tinklą ir iš esmės padidinti tvarių sausumos transporto rūšių konkurencingumą;

35.  pabrėžia vežimo vidaus vandenų keliais, kaip tvarios transporto rūšies, svarbą ir pabrėžia būtinybę užtikrinti perspektyvią didelių pajėgumų vandens kelių infrastruktūrą ir jos patikimumą, kokybę bei tinkamumą laivybai, visų pirma atsižvelgiant į klimato kaitą; pripažįsta svarbų uostų, kaip strateginių mazgų pagrindiniame ir visuotiniame tinkluose, vaidmenį; ragina Komisiją užtikrinti nenutrūkstamas pagrindinių ir visuotinių vidaus vandenų ir jūrų uostų bei geležinkelių ir kelių tinklų jungtis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos transporto daugiarūšiškumui; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti suderintą tarpvalstybinį upių informacijos sistemos diegimą ir sudaryti palankesnes sąlygas novatoriškų, veiksmingų ir tvarių sprendimų įsisavinimui šiame sektoriuje;

36.  ragina parengti vidaus vandenų kelių plėtojimo veiksmų planą, kuris būtų finansuojamas pagal bendro intereso projektą taikant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

37.  pabrėžia svarbų aukštos kokybės jūrų transporto jungčių vaidmenį ne tik ES tarptautinėje prekyboje, bet ir ES vidaus prekyboje; pabrėžia svarbų TEN-T ramsčio „Jūrų greitkeliai“ ir trumpųjų nuotolių laivybos, kaip tvarių transporto rūšių, vaidmenį šioje srityje; mano, kad ramsčio „Jūrų greitkeliai“ tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas poreikiais grindžiamoms trumpųjų nuotolių jūrų jungtims ir paslaugoms, nepertraukiamai integruotoms į sausumos transportą, sudaryti palankesnes sąlygas jūrų uostų bendradarbiavimui ir geresniam jų susisiekimui su nuo pakrantės nutolusiais rajonais, taip pat skatinti švarių ir alternatyvių degalų kūrimą ir diegimą, atsižvelgiant į poveikio vertinimą, ir jūrų transportui skirtus efektyvaus energijos vartojimo sprendimus; todėl ragina Komisiją įvertinti, kurie pagrindinių koridorių galutiniai punktai turėtų tapti jūrų jungtimis su kitais pagrindiniais koridoriais ir kada TEN-T žemėlapiai turėtų būti atnaujinti atsižvelgiant į šio įvertinimo išvadas;

38.  pabrėžia esminį jūrų ir vidaus vandenų uostų, kaip transporto tinklo strateginių mazgų, jungiančių trumpųjų nuotolių ir gelminę laivybą su geležinkeliais, keliais, vidaus vandenų keliais ir vamzdynais ir esančių logistikos tiekimo grandinių kryžkelėje, vaidmenį; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti TEN-T uostų prieinamumą didžiausiems laivams taikant pajėgumus garantuojančias priemones; atkreipia dėmesį į tarpvalstybinį jūrų uostų aspektą ir pabrėžia, kad uostai yra ne tik jūrų transporto sudedamoji dalis, bet ir vis dažniau priklauso visų rūšių transporto grupėms, taip pat yra energetikos, pramonės ir mėlynosios ekonomikos dalis; atkreipia dėmesį į uostų bendradarbiavimo ir telkimosi į grupes svarbą ir jų aktyvesnį plėtojimą; mano, kad dėl to TEN-T turėtų sudaryti palankesnes sąlygas projektams, kuriais siekiama didinti transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros sinergiją uostuose, ir numatyti veiksmus, kuriais prireikus būtų gerinamos geležinkelių ir kelių jungtys su jūrų ir vidaus vandenų uostais, siekiant remti perėjimą prie kitų transporto rūšių ir stiprinti tvarią logistiką;

39.  pabrėžia trumpųjų nuotolių jūrų jungčių svarbą regioniniam susisiekimui, ypač periferiniams regionams ir saloms; mano, kad jūrų greitkelių reikalavimai netaikomi nacionalinėms trumpųjų nuotolių jūrų jungtims; todėl ragina Komisiją supaprastinti šiuos reikalavimus TEN-T reglamente, kad jūrinės jungtys būtų prilygintos sausumos jungtims, atsižvelgiant visų pirma į jungtis su visuotiniam tinklui priklausančiais uostais;

40.  atkreipia dėmesį į turimas galimybes gerokai sumažinti laivybos sektoriaus sukeliamą taršą investuojant į uosto infrastruktūrą, kurią įdiegus galima naudoti alternatyviuosius degalus, ir pereinant prie baterijų įkrovimo ir elektros energijos tiekimo prieplaukoje; pažymi, kad tokioms investicijoms turėtų būti teikiamas ypatingas prioritetas, nes tai yra vienas iš būdų skatinti daugiarūšį vežimą uostuose; prašo Komisijos toliau plėtoti turimas finansines priemones, siekiant paskatinti šiuo tikslu investicijas ir toliau remti vykdomą įvairių švarių technologijų plėtrą skatinant mokslinius tyrimus;

41.  primygtinai ragina Komisiją pripažinti didesnį uostų vaidmenį, neapsiribojant vien transporto funkcijomis, kai kalbama apie pastangas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma jų galimybes prisidėti prie vėjo energijos galimybių sausumoje ir jūroje išnaudojimo;

42.  pabrėžia, kad oro transportas ir su juo susiję infrastruktūros objektai, pvz., oro uostai, yra labai svarbūs norint užtikrinti ES susisiekimą su visu pasauliu ir jos viduje, įskaitant jos kaimo, retai apgyvendintus, periferinius, salų ir atokiausius regionus, užtikrinant daugiarūšį transportą, pvz., visų pirma pasitelkiant sąveiką su geležinkelių transportu, taip pat kuriant susijusių ES agentūrų sinergiją; mano, kad TEN-T yra svarbi priemonė siekiant paspartinti alternatyviųjų degalų naudojimą šiame sektoriuje, taip pat jo įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūros diegimą, suteikiant būtinus pajėgumus pagrindiniam ir visuotiniam tinklui priklausančiuose oro uostuose; mano, kad būtina skubiai toliau plėtoti iniciatyvą „Bendras Europos dangus II +“, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis ir tvaresnis infrastruktūros junglumas; primena, kad COVID-19 krizė parodė oro transporto vertę ekonomikai, taip pat keleiviniam ir krovininiam susisiekimui, taigi ir poreikį užtikrinti jo atsparumą naujiems pavojams ir krizėms;

43.  mano, kad turėtų būti skatinama TEN-T ir TEN-E sinergija ir papildomumas, kartu visapusiškai užtikrinant esamas ir būsimas TEN-T plėtros finansavimo galimybes ir finansavimo lygius; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad vamzdynai ne tik laikomi energetikos infrastruktūros dalimi, bet ir sudaro sąlygas pereiti prie tvaresnio transporto; pripažįsta vamzdynų, kaip pramonės grupių ir transporto mazgų sujungimo ir kaip prekių transporto priemonės, vaidmenį ir pabrėžia jų svarbą įgyvendinant tam tikras priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijas;

44.  pabrėžia, kad visos valstybės narės turi turėti išvystytą, pažangų, saugų ir tvarų TEN-T tinklą, kuris sudarytų palankesnes sąlygas judumui, junglumui ir teritoriniam prieinamumui visoje ES, ypač periferiniuose regionuose, salų ir atokiausiuose regionuose, siekiant skatinti ir propaguoti Europos ir tarptautinį turizmą; ragina Komisiją išnagrinėti galimą sinergiją su programa „EuroVélo“ ir jos 16 koridorių, visų pirma didinant finansinę paramą, kad Europoje būtų skatinamas vietos ir aplinką tausojantis dviračių turizmas;

Strateginė kryptis

45.  pabrėžia, kad glaudžių transporto jungčių su trečiosiomis šalimis išlaikymas TEN-T tinkle ir tolesnė ES Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių partnerių, Vakarų Balkanų ir Pietryčių Europos transporto bendrijos bei Rytų partnerystės šalių integracija ir geresnio susisiekimo su periferinėmis ES vietovėmis skatinimas yra strategiškai svarbūs ES; taip pat mano, kad, atsižvelgiant į strategines investicijas ir trečiųjų šalių įtakos šiame regione didėjimą, tikslinga išplėsti TEN-T transporto jungtis į šalis kandidates, pietines Viduržemio jūros regiono šalis ir Rytų partnerystės šalis bei Aziją, remiantis ES standartais ir abipusiškumo garantijomis; be to, pabrėžia strateginę Viduržemio jūros svarbą Sąjungai ir poreikį stiprinti pietinių Viduržemio jūros regiono šalių ir ES salų regionų infrastruktūrą;

46.  mano, kad svarbu išlaikyti TEN-T jungtis su Jungtine Karalyste, visų pirma pripažįstant ją „kaimynine šalimi“, kaip apibrėžta TEN-T reglamento 3 straipsnio b punkte, kartu užtikrinant bendrai sutartų TEN-T infrastruktūros projektų įgyvendinimą ir užbaigimą ir užtikrinant, kad Jungtinė Karalystė dalyvautų finansuojant šią jungtį; ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti ES išorės sienoms ir stebėti Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES poveikį pasienio regionams; primena svarbų Jungtinės Karalystės ir vadinamojo sausumos tilto, kaip TEN-T tinklo dalies, vaidmenį ir pripažįsta neigiamą „Brexit’o“ poveikį Airijos ir žemyninės Europos, taip pat visos Airijos salos sujungiamumui, prieinamumui ir ekonominei sanglaudai; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą Airijos ir žemyninės Europos jungtį per pagrindinį ir visuotinį tinklą, ypatingą dėmesį skiriant jūrų maršrutams, nepriklausomai nuo to, kokie bus būsimi ES ir Jungtinės Karalystės santykiai;

47.  pabrėžia, kad TEN-T, kartu su savo pagrindiniais transporto mazgais, atlieka strateginę funkciją Sąjungoje; primygtinai ragina Komisiją parengti strateginės infrastruktūros ir viso TEN-T apsaugos planus; ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant TEN-T projektų viešųjų pirkimų procedūras būtų visapusiškai taikomi ES strateginiai interesai, draudimas vykdyti kainų dempingą, visapusiškai laikomasi aukštų Europos darbo standartų ir abipusiškumo principo sudarant galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

48.  pabrėžia, kad svarbu didinti transeuropinių transporto, energetikos ir telekomunikacijų tinklų bei jų atitinkamų koridorių sinergiją, kad būtų užtikrintas sklandus alternatyviųjų transporto degalų patekimas į rinką ir platinimas ir atsižvelgta į kintančius transporto sektoriaus ir jo naudotojų skaitmeninius poreikius;

49.  pabrėžia, kad transporto infrastruktūros politika suteikia aiškią galimybę padidinti gynybos poreikių ir TEN-T sinergiją siekiant bendro tikslo gerinti karinį mobilumą visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą ir galimą naudą civilinei saugai; primygtinai reikalauja, kad transporto infrastruktūra transeuropinio tinklo atkarpose, kurios pripažintos tinkamomis dvejopam naudojimui, būtų pritaikytos griežtai laikantis dvejopo naudojimo principo, kad būtų atsižvelgta ir į civilinius, ir į gynybos poreikius; ragina Komisiją išlaikyti savo pradinį pasiūlymą dėl karinio mobilumo finansavimo pagal 2021–2027 m. DFP;

o
o   o

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 348, 2013 12 20, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0420.
(3) OL L 325, 2019 12 16, p. 1.
(4) OL L 305, 2019 11 26, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0169.
(6) OL C 215, 2018 6 19, p. 152.
(7) OL C 388, 2020 11 13, p. 22.
(8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(9) https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR20_10/SR_Transport_Flagship_Infrastructures_LT.pdf
(10) https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/LR_TRANSPORT/LR_TRANSPORT_LT.pdf
(11) https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR17_13/SR_ERTMS_RAIL_LT.pdf
(12) Visų pirma patikslinimus, išdėstytus (Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP)) priedo III dalyje.
(13) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).
(14) 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).
(15) 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (OL L 276, 2010 10 20, p. 22).
(16) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimui paspartinti (COM(2018)0277), pakeistas pasiūlymu dėl direktyvos, kaip nurodyta 2020 m. birželio 12 d. Tarybos pranešime 8726/20 (2018/0138(COD)).
(17) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).
(18) Kaip nurodyta 2020 m. birželio 17 d. laikinajame susitarime, sudarytame po tarpinstitucinių derybų dėl reglamento dėl supaprastinimo priemonių transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimui paspartinti.


Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsena 2017, 2018 ir 2019 m.
PDF 163kWORD 52k
2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sąjungos teisės taikymo stebėsenos 2017, 2018 ir 2019 m. (2019/2132(INI))
P9_TA(2021)0011A9-0270/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 ir 3 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos 2017, 2018 ir 2019 m. ataskaitas (COM(2018)0540, COM(2019)0319) ir COM(2020)0350),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“ (COM(2019)0343),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2016 m.)(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (C(2016)8600)(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“ (COM(2020)0580),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu 10 straipsnį (COM(2016)0448),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Devintoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita“ (COM(2017)0407),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB(6) (Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva), su pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES(7) (Penktoji kovos su pinigų plovimu direktyva),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų apžvalgą Nr. 07/2018 „ES teisės įgyvendinimas. Europos Komisijos priežiūros pareigos pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį (padėties apžvalga)“,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų apžvalgą Nr. 02/2020 „Teisėkūra Europos Sąjungoje po beveik 20 geresnio reglamentavimo metų“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0270/2020),

A.  kadangi pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnio 3 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį pagrindinė atsakomybė už teisingą ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, jų taikymą ir įgyvendinimą per nustatytą laiką, taip pat už pakankamų teisių gynimo priemonių nustatymą siekiant užtikrinti veiksmingą teisinę apsaugą srityse, kurios priklauso ES kompetencijai, tenka valstybėms narėms; kadangi ES teisės aktai yra veiksmingi tik tiek, kiek jie, pirma, yra laiku, išsamiai ir tiksliai perkelti į nacionalinę teisę ir, antra, tinkamai valstybių narių taikomi nacionalinėje teisėje, nes tai būtina siekiant užtikrinti ES įvairių sričių politikos naudą ES piliečiams ir vienodas sąlygas įmonėms bendrojoje rinkoje; kadangi ES teisės aktais turėtų būti paisoma lojalaus bendradarbiavimo, kompetencijos suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principų;

B.  kadangi būtina pripažinti, kaip svarbu nacionaliniams parlamentams aktyviai prisidėti prie tinkamo ES veikimo ir užtikrinant subsidiarumo principo laikymąsi pagal SESV protokole Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo įtvirtintą procedūrą; kadangi teisėkūros procese turėtume toliau skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais; primena, kad iš per paskutiniuosius devynerius metus pateiktų 4 918 ataskaitų ir 439 pagrįstų nuomonių 2019 m. buvo pateiktos 159 ataskaitos ir nepateikta nė viena pagrįsta nuomonė; kadangi iki šiol geltonosios kortelės procedūra taikyta tik tris kartus, o oranžinės kortelės procedūra – nė karto;

C.  kadangi nuo 2014 m. ES institucijų ir nacionalinių valdžios institucijų dialogas padėjo išspręsti 90 proc. pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, nedalyvaujant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT); kadangi pažeidimo nagrinėjimo procedūros turėtų būti naudojamos tik kaip kraštutinė priemonė; kadangi ES teisės aktai turėtų būti suformuluoti taip, kad būtų galima lengvai juos perkelti į nacionalinę teisę;

D.  kadangi „EU Pilot“ procedūros nustatytos tam, kad būtų galima kuo anksčiau greitai išspręsti atitinkamus galimų ES teisės pažeidimų atvejus vykdant struktūruotą Komisijos ir valstybių narių dialogą dėl problemų sprendimo; kadangi nuo 2017 m. jos buvo taikomos vis rečiau, nes buvo pripažinta, kad šia procedūra sudaromas papildomas biurokratinis lygmuo nesukuriant realios vertės; kadangi Komisija dar nesureagavo į pakartotinius Parlamento raginimus reguliariai jam teikti informaciją apie „EU Pilot“ procedūrą ir pradėtą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ypač kai jos susijusios su peticijomis;

E.  kadangi 2016 m. Komisija apibrėžė savo darbo, susijusio su pažeidimų atvejais ir skundais, prioritetus, daugiausia dėmesio skirdama sunkiausiems ES teisės pažeidimams, kurie daro didelį poveikį piliečių ir įmonių interesams, ir kadangi 2017 m. buvo pirmieji metai, kai Komisija taikė šį naują, tikslingesnį požiūrį;

F.  kadangi pažeidimo nagrinėjimo procedūromis kartu su kitais mechanizmais, kuriais skatinamas įgyvendinimas ir atitiktis, užtikrinama, kad vėluojantis arba nevisiškas ES teisės perkėlimas į nacionalinę teisę arba neteisingas jos taikymas ES piliečiams ir įmonėms neturėtų neigiamo poveikio; kadangi pažeidimo nagrinėjimo procedūros turi neigiamą poveikį, nes dėl jų piliečiams tenka apmokėti išlaidas, susijusias su nevisišku ES teisės perkėlimu į nacionalinę teisę arba neteisingu jos taikymu valstybėse narėse; kadangi pageidautina vykdyti veiksmingesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą nacionaliniu ir ES lygmeniu ir nustatyti naujus mechanizmus arba peržiūrėti esamus mechanizmus, kad būtų užtikrintas tinkamas ES teisės taikymas;

G.  kadangi teisinės valstybės principo laikymasis yra pagrindinė demokratijos ir pagrindinių teisių sąlyga; kadangi teisinės valstybės principo laikymasis yra būtina visų Sutartyse ir antrinės teisės aktuose įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo sąlyga; kadangi ES tenka tam tikras vaidmuo sprendžiant su teisine valstybe susijusias problemas, nesvarbu, kur tų problemų kiltų; kadangi nacionaliniai teismai valstybėse narėse užtikrina, kad būtų veiksmingai įgyvendintos ES teisės aktuose numatytos teisės ir pareigos; kadangi nepriklausomos ir efektyvios teisingumo sistemos valstybėse narėse yra tarpusavio pasitikėjimo, kuriuo grindžiama bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, investicijoms palanki aplinka, ilgalaikio ekonomikos augimo tvarumas ir ES finansinių interesų apsauga, pagrindas;

H.  kadangi pagrindinių teisių ir pilietinių laisvių apsauga, nešališki ir nepriklausomi teismai, saviraiškos laisvė, žiniasklaidos pliuralizmas ir nepriklausomumas nuo politinės įtakos ar spaudimo, subnacionalinių subjektų teisėtumo principo laikymasis ir kova su korupcija ir organizuoto nusikalstamumo infiltravimu į teisėtą ekonomiką yra pagrindinės sąlygos siekiant užtikrinti lygybės prieš įstatymą principo taikymą, apsaugoti piliečių teises, užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir užtikrinti valstybės tarnautojų atskaitomybę; kadangi žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas ir nepriklausomumas yra pagrindiniai teisės į saviraiškos laisvę elementai ir kadangi nepriklausoma ir laisva žiniasklaida atlieka esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) ir ES sutartyje; kadangi dezinformacijos kampanijos, kuriomis siekiama suklaidinti visuomenę dėl ES veiklos, yra taip pat orientuotos į priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės įgyvendinimą valstybėse narėse;

I.  kadangi Chartijos 21 straipsniu draudžiama bet kokios formos diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl negalios; kadangi daugelis teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais konkrečiai siekiama įgyvendinti šį pagrindinį principą, vis dar nėra tinkamai taikomi keliose valstybėse narėse;

J.  kadangi Europolas nustatė, kad 0,7–1,28 proc. metinio ES bendrojo vidaus produkto naudojama įtartinai finansinei veiklai, pvz., neteisėtai įgytų pinigų plovimui, ir kadangi Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš daugumą valstybių narių, kurios tinkamai neperkėlė kovos su pinigų plovimu direktyvų, ypač Ketvirtosios ir Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvų;

K.  kadangi kai kurios valstybės narės pradėjo vykdyti programas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su ES pilietybės pardavimu, ir kadangi buvo išreikštas didelis susirūpinimas dėl neteisėto tokių programų naudojimo, dėl kurio kyla problemų, susijusių su saugumu, skaidrumu ir palankesnių sąlygų organizuotam nusikalstamumui ir pinigų plovimui sudarymu;

L.  kadangi pagal Komisijos ataskaitą Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu(8) neužtikrinamas būtinas minimalus teisės aktų dėl vadovavimo nusikalstamoms organizacijoms ar dalyvavimo jose suderinimo lygis, remiantis bendra nusikalstamos organizacijos apibrėžtimi; kadangi šiuo pamatiniu sprendimu sudaromos sąlygos valstybėms narėms savo nacionalinėje teisėje nenustatyti nusikalstamos organizacijos sąvokos ir toliau taikyti galiojančią nacionalinę baudžiamąją teisę, vadovaujantis bendromis dalyvavimo konkrečiose nusikalstamose veikose ir rengimosi jas padaryti taisyklėmis, ir kadangi dėl to galėtų atsirasti papildomų pamatinio sprendimo praktinio įgyvendinimo skirtumų;

M.  kadangi vadinamoji pabėgėlių krizė parodė, kad reikia skubiai reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir veiksmingiau dalytis atsakomybe tarp valstybių narių; kadangi paaiškėjo, kad privalomo skubaus prieglobsčio prašytojų perkėlimo iš Italijos ir Graikijos mechanizmai yra neveiksmingi, visų pirma susiję su rimtais fizinio ir psichologinio pobūdžio padariniais nepilnamečiams, ypač nelydimiems nepilnamečiams; kadangi Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Čekiją, Lenkiją ir Vengriją dėl to, kad jos atsisakė laikytis perkėlimo Europos Sąjungoje sprendimų;

N.  kadangi pagal Šengeno sienų kodeksą laikinai atnaujinti vidaus sienų kontrolę leidžiama tik išimtinėmis aplinkybėmis ir kaip kraštutinę priemonę; kadangi daugelis valstybių narių pažeidė taisykles, be tinkamo pagrindo toliau vykdydamos sienų kontrolę; kadangi Komisija nemanė esant tikslinga pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš šias valstybes;

O.  kadangi žiniasklaidos laisvė, pliuralizmas ir nepriklausomumas yra pagrindiniai teisės į saviraiškos laisvę elementai ir kadangi žiniasklaida atlieka esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje, kaip nustatyta Chartijoje ir ES sutartyje;

P.  kadangi Direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, siekiama sumažinti žalą, patiriamą dėl ekonomikos krizių poveikio valstybių biudžetams, sumažinant bankų įsipareigojimų nevykdymo poveikį akcininkams, obligacijų turėtojams ir banko sąskaitų, kuriose yra daugiau kaip 100 000 EUR, turėtojams, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis sąlygas; kadangi pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD) nuostatas, ypač joje numatytas gelbėjimo privačiomis lėšomis priemones, kyla grėsmė, kad banko sąskaitų turėtojai, taigi ir santaupų turintys asmenys, turės sumokėti už netinkamą administravimą, dėl kurio bankas nevykdo savo įsipareigojimų;

Q.  kadangi 2019 m. Komisija toliau stebėjo, kaip valstybės narės įgyvendina IV kapitalo reikalavimų direktyvą, Direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų, Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Direktyvą dėl bankų kreditorių hierarchijos; kadangi 2019 m. buvo pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš 12 valstybių narių, nes jos nepriėmė būtinų priemonių, kad visos Direktyvos dėl bankų kreditorių hierarchijos nuostatos būtų perkeltos į nacionalinę teisę;

1.  palankiai vertina Komisijos Europos Sąjungos teisės taikymo stebėsenos 2017, 2018 ir 2019 m. ataskaitas, įskaitant ataskaitas pagal šalis; pripažįsta, kad šios metinės ataskaitos, teisė pateikti peticijas ir Europos piliečių iniciatyva yra vertingos priemonės, leidžiančios ES teisėkūros institucijoms nustatyti potencialias problemas; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą didelį dėmesį skirti piliečių, įmonių ir kitų suinteresuotųjų subjektų indėliui nustatant ES teisės pažeidimus; primygtinai ragina Komisiją stiprinti viešas diskusijas dėl savo metinių ataskaitų;

2.  atkreipia dėmesį į didelį skaičių peticijų, kuriose reiškiamas piliečių susirūpinimas dėl įtarimų, kad valstybėse narėse pažeidžiamas teisinės valstybės principas, ir palankiai vertina tai, kad piliečiai naudojasi savo teisėmis; mano, kad tokia stebėsena yra itin svarbi siekiant nustatyti riziką, susijusią su teisinės valstybės principo ir ES piliečių teisių ir laisvių nesilaikymu, ir užkirsti jai kelią, prieš tai, kai reikalingas oficialus atsakas atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pirmąją teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kuri yra nauja prevencinė priemonė ir naujo metinio Europos teisinės valstybės mechanizmo dalis; pakartoja, jog pritaria tam, kad būtų sukurtas ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas, kuris būtų reglamentuojamas tarpinstituciniu susitarimu;

3.  primena, kad Parlamentas kasmet gauna daug peticijų iš atitinkamų piliečių, kurie reiškia nepasitenkinimą dėl to, kaip ES teisė įgyvendinama valstybėse narėse; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad daug peticijų pateikėjų nukreipiami į kitas institucijas; dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, jog šis požiūris gali paskatinti piliečius manyti, kad ES institucijos jų nuomonės neklauso; pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma informatorių, vaidmenį stebint, kaip taikoma ES teisė, ir teikiant taikymo ataskaitas;

4.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2019 m. Komisija pradėjo 797 naujas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, t. y. daugiau nei 2018 m. (644) ir 2017 m. (716); taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad 2019 m. Komisija išsiuntė 316 pagrįstų nuomonių, palyginti su 2018 m., kai buvo pateiktos 157, ir 2017 m., kai buvo pateiktos 275 pagrįstos nuomonės; vis dėlto pažymi, kad 2019 m. dar buvo neužbaigtos 1 564 procedūros dėl neatitikties, t. y. šiek tiek mažiau nei 2018 m. pabaigoje, kai buvo neužbaigta 1 571 procedūra, ir šiek tiek daugiau nei 2017 m. (1 559); palankiai vertina tai, kad 2019 m. dar nebaigtų procedūrų dėl pareigos laiku perkelti teisės aktus į nacionalinę teisę nevykdymo skaičius sumažėjo iki 599, t. y. 21 proc. mažiau nei 2018 m. pabaigoje, kai buvo neužbaigtos 758 procedūros;

5.  atkreipia dėmesį į labai svarbų ESTT, kaip vienintelės už sprendimų dėl ES teisės galiojimo priėmimą atsakingos ir taip teisingą ES institucijų ir valstybių narių aiškinimą ir taikymą užtikrinančios institucijos, vaidmenį; primena, kad prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra yra pagrindinis ES teisės mechanizmas, padedantis paaiškinti, kaip turi būti aiškinama ir taikoma ES teisė; ragina nacionalinius teismus kreiptis į ESTT, kai tik kyla abejonių, ir taip užkirsti kelią galimoms pažeidimo nagrinėjimo procedūroms;

6.  nurodo, kad 2019 m. pažeidimo tyrimo procedūros buvo pradėtos šiose pagrindinėse politikos srityse (mažėjimo tvarka pagal atvejų skaičių): aplinka, vidaus rinka, pramonė, verslas ir MVĮ, judumas ir transportas; apgailestaudamas pažymi, kad dėl aplinkos teisės aktų 2019 m. kilo daugiausia perkėlimo į nacionalinę teisę ir vykdymo užtikrinimo problemų, o 2018 m., vertinant pagal naujų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičių, aplinka buvo trečioje vietoje;

7.  pažymi, kad, remiantis šiomis ataskaitomis, tais metais daugiausia pažeidimo tyrimo procedūrų prieš valstybes nares pradėta aplinkos, judumo, transporto ir vidaus rinkos srityse;

8.  pabrėžia, kad nepakankamas vykdymo užtikrinimas ne tik kenkia vidaus rinkos veiksmingumui, bet ir daro tiesioginį poveikį asmens teisėms, taigi turi neigiamos įtakos Sąjungos patikimumui ir įvaizdžiui; mano, jog didelis pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius rodo, kad teisingo ir veiksmingo ES teisės taikymo valstybėse narėse užtikrinimas laiku tebėra rimtas iššūkis ir prioritetas; ragina Komisiją pateikti daugiau informacijos apie kriterijus, kuriais remiamasi pagal naują nuo 2017 m. taikomą metodiką, siekiant nustatyti sunkiausius pažeidimų atvejus ir skundus dėl ES teisės; apgailestauja, kad dėl gausėjančių procedūrų nuo 2017 m. vis ilgėja vidutinis laikotarpis, per kurį ištiriami galimi ES teisės aktų pažeidimai; ragina Komisiją sutrumpinti vidutinę skundų svarstymo ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrų trukmę; ragina Komisiją, kai tikslinga, iš esmės sutrumpinti laiką, per kurį dėl valstybių narių kreipiamasi į Teismą, laikantis SESV 258 ir 260 straipsnių;

9.  vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad ES vidutinis perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis pailgėjo – direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis 2019 m. buvo trimis mėnesiais ilgesnis nei 2018 m.; ragina tinkamai nustatyti teisėkūros procedūrų tvarkaraštį, kad būtų suteikta pakankamai laiko perkėlimui į nacionalinę teisę; pabrėžia, kad ES teisės aktai turi būti suformuluoti aiškiai ir suprantamai, laikantis teisinio aiškumo, skaidrumo ir teisinio tikrumo principų; ragina atlikti tinkamus ES teisės aktų ex ante ir ex post poveikio vertinimus; primena, kad teisės aktai, dėl kurių pradedamos rimčiausios pažeidimo tyrimo procedūros, yra direktyvų perkėlimo rezultatas; primena, kad reglamentai turi būti taikomi tiesiogiai ir privalomai visose valstybėse narėse; todėl ragina Komisiją ketinant teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kai tik įmanoma, rengti reglamentus;

10.  pabrėžia Parlamento atliekamą tikrinimo funkciją – užduodamas parlamentinius klausimus ir nagrinėdamas peticijas jis atkreipia Komisijos dėmesį į ES teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse trūkumus; ragina Komisiją toliau stiprinti ES teisės aktų taikymo valstybėse narėse priežiūrą, remiantis Europos Audito Rūmų pateikiama padėties apžvalga; pabrėžia, kad glaudus ir struktūrinis Komisijos ir valstybių narių dialogas ankstyvuoju etapu yra labai svarbus siekiant veiksmingai ir teisingai taikyti ES teisės aktus ir spręsti problemas, susijusias su pertekliniu reglamentavimu perkeliant ir taikant ES teisės aktus; primena, kad reikia sukurti bendrą duomenų bazę ir interneto svetainę visiems teisėkūros procedūros etapams, siekiant padidinti teisėkūros diskusijų skaidrumą; ragina Komisiją nuosekliau skatinti laikytis teisės aktų nuostatų įvairiose politikos srityse ir, kai įmanoma ir tinkama, stiprinti prevencines priemones, pvz., rengti įgyvendinimo planus, veiksmų planus, aiškinamuosius dokumentus ir specialias interneto svetaines, taip pat skatinti keistis gerąja patirtimi, siekiant padėti valstybėms narėms nustatyti perkėlimo į nacionalinę teisę problemas, jas spręsti ankstyvuoju pažeidimo nagrinėjimo procedūrų etapu ir padėti joms rasti bendrus sprendimus, taip didinant ES teisės aktų veiksmingumą;

11.  atkreipia dėmesį į Europos Komisijos atliktą darbą ir tai, kad ji laikosi subsidiarumo principo; pabrėžia, kad nacionaliniai parlamentai ir, atitinkamais atvejais, regioniniai parlamentai atlieka itin svarbų vaidmenį prieš teisėkūros procedūrą tikrindami ES teisės aktų projektus; pažymi, kad būtų galima patobulinti esamas bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais formas; apgailestauja dėl dabartinės subsidiarumo kontrolės mechanizmo procedūros struktūros, pagal kurią nacionalinių parlamentų ES reikalų komitetai, laikydamiesi trumpų terminų, yra priversti itin daug laiko skirti techniniams ir teisiniams vertinimams; siūlo persvarstyti šiuos mechanizmus, kad jie taptų veiksmingesni ir efektyvesni ir kad visoje ES būtų galima plėtoti labiau politinį požiūrį vykdant subsidiarumo kontrolę; siūlo Europos regionų komitetą, atstovaujantį regionų ir vietos valdžios institucijoms, aktyviau įtraukti į subsidiarumo kontrolės veiklą;

12.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad daug valstybių narių dar neįgyvendino Kovos su pinigų plovimu direktyvų (Ketvirtosios ir Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvų); primygtinai ragina valstybes nares skubiai ir tinkamai perkelti šias direktyvas į nacionalinę teisę; palankiai vertina tai, kad Komisija priėmė komunikatą „Siekiant geresnio ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos įgyvendinimo“, kuris kartu su įvairiomis ataskaitomis gali padėti Europos Sąjungos ir nacionalinėms valdžios institucijoms geriau kovoti su pinigų plovimo reiškiniu, įskaitant teroristų finansavimo riziką;

13.  reiškia susirūpinimą dėl kai kurių valstybių narių neseniai priimtų investicijų ir pilietybės programų poveikio; ragina Komisiją priimti teisės aktus, kuriais būtų draudžiama tokia praktika;

14.  apgailestauja dėl Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų kovai su tarpvalstybine organizuoto nusikalstamumo veikla, įskaitant, be kita ko, prekybą narkotikais ar prekybą žmonėmis, nenuoseklumo ir trūkumų; prašo Komisijos toliau stebėti, ar tinkamai į nacionalinę teisę perkeltas Pamatinis sprendimas dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, naudojantis Sutartimis jai suteiktais įgaliojimais užtikrinti teisės aktų vykdymą; ragina Komisiją, remiantis SESV 83 straipsnio 1 dalimi, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl direktyvos, kuria būtų persvarstytas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant nusikalstamų veikų apibrėžčių pritaikymą taip, kad būtų atkreiptas ypatingas dėmesys į tarpvalstybinį nusikalstamų organizacijų pobūdį, kaip ne kartą buvo pabrėžta atitinkamų ES agentūrų, būtent Europolo ir Eurojusto, ataskaitose, be kita ko, numatant griežtesnes bausmes ir papildomai įtraukiant nusikalstamo susivienijimo nusikaltimą, kuriam, remiantis mafijos modeliu, būdingas įbauginimas, susivienijimas sąmoningai ketinant dalyvauti nusikalstamoje veikoje ir gebėjimas daryti įtaką viešosioms institucijoms; mano, kad šiomis aplinkybėmis pageidautina priimti bendrus Europos Sąjungos teisės aktus dėl asmenų, nusprendusių bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, apsaugos;

15.  pabrėžia, kad svarbu priimti teisės aktus, kuriais teisėsaugos institucijoms būtų sudarytos sąlygos veiksmingai kovoti su neteisėtai įgyto turto problema, užkertant kelią nusikaltėliams pelnytis iš jų įvykdytų nusikaltimų ir įtraukti tokias pajamas į teisėtą ekonomiką arba jomis finansuoti kitą nusikalstamą veiklą; pažymi, kad, nepaisant to, jog netrukus įsigalios Reglamentas 2018/1805, Europos Sąjungos teisės aktai šiuo klausimu yra nepakankami; todėl palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti visus teisės aktus dėl nusikaltimo priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo ES ir išanalizuoti galimą papildomų bendrų taisyklių poreikį, skiriant didžiausią dėmesį nusikalstamu būdu įgytų pajamų arešto ar konfiskavimo, net jei nėra galutinio apkaltinamojo nuosprendžio, ir šio turto valdymo aspektams;

16.  palankiai vertina Komisijos pastangas toliau stebėti, ar Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje į nacionalinę teisę visiškai perkeliamos procesinių teisių direktyvos; vis dėlto pabrėžia savo susirūpinimą dėl nuolatinių sunkumų, su kuriais susiduriama perkeliant Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, pagalbos joms ir jų apsaugos standartai(9); pabrėžia savo susirūpinimą dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, pradėtų prieš įvairias valstybes nares dėl to, kad jos neperkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji arba kaltinamieji(10);

17.  pabrėžia, kad reikia tobulinti ES mokesčių teisės aktus siekiant, kad mokesčių sistemos taptų skaidresnės, atskaitingesnės ir veiksmingesnės, taip pat apriboti nesąžiningą konkurenciją tarp valstybių narių ir vadinamųjų mokesčių rojų plitimą; mano, kad sąžiningam apmokestinimui ir ryžtingai kovai su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu tenka pagrindinis vaidmuo ES politikoje; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkurencingą, teisingą ir patikimą mokesčių sistemą, kuri būtų pritaikyta skaitmeninei erai ir naujiems verslo modeliams;

18.  apgailestauja, kad Komisija nepriėmė sprendimo pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš tas valstybes nares, kurios pažeidė Šengeno taisykles;

19.  kritikuoja tai, kad valstybės narės nerodo solidarumo ir nesidalija atsakomybe perkeliant prieglobsčio prašytojus Europos Sąjungoje;

20.  primygtinai ragina valstybes nares į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktus dėl kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu; ypatingą dėmesį skiria Komisijos keliose valstybėse narėse nustatytiems perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumams, susijusiems su Direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu(11); pažymi, kad dauguma valstybių narių, prieš kurias Komisija 2019 m. tęsė pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl Direktyvos (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo(12) neperkėlimo į nacionalinę teisę, per tą laiką pranešė Komisijai apie patvirtintas priemones, kurių reikia siekiant sėkmingai perkelti šį aktą į nacionalinę teisę;

21.  ragina ES institucijas užtikrinti visapusišką ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą priimant visus savo sprendimus, tvirtinant veiksmus ir politiką, tokiu būdu siekiant visapusiškai apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą, žiniasklaidos nepriklausomumą ir žiniasklaidos laisvę; yra susirūpinęs dėl žiniasklaidos padėties ES; apgailestauja dėl bet kokios praktikos, kuria siekiama įbauginti žurnalistus ar jiems grasinti; atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti išsamų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama nustatyti minimaliuosius standartus, apsaugančius nuo strateginio bylinėjimosi, nukreipto prieš visuomenės dalyvavimą, praktikos visoje ES; mano, kad Komisija turėtų numatyti atgrasomąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui teismais siekiant įbauginti žurnalistus ar jiems pakenkti;

22.  smerkia tai, kad daugėja dezinformacijos kampanijų, kuriomis siekiama suklaidinti visuomenę dėl ES veiklos, taip pat nusitaikant į priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse; ragina Komisiją kovoti su šiuo reiškiniu, nes juo siekiama pakenkti demokratiniam procesui ir piliečių pasitikėjimui ES demokratinėmis institucijomis; ragina Komisiją įgyvendinti aiškų, išsamų ir didelio masto veiksmų, kuriais būtų kovojama su internete skleidžiamos dezinformacijos sklaida ir poveikiu Europoje ir užtikrinama Europos vertybių ir demokratinių sistemų apsauga, rinkinį;

23.  yra susirūpinęs dėl nustatytų rimtų ES aplinkos ir energetikos teisės aktų taikymo trūkumų, visų pirma susijusių su atliekų tvarkymu ir šalinimu, energijos vartojimo efektyvumu, biologinės įvairovės nykimu, gamtos išteklių pereikvojimu ir netinkamu saugomų teritorijų naudojimu, nepakankamu miesto nuotekų valymu ir oro tarša, nes tai taip pat gali daryti rimtą poveikį žmonių sveikatai; susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu vykdoma 19 pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl neteisingo Atsakomybės už aplinkos apsaugą direktyvos nuostatų perkėlimo, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti teisingą principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą ir apskritai atsakomybę už žalą aplinkai;

24.  visų pirma pažymi, kad dauguma valstybių narių nuolat ir sistemingai pažeidinėjo Europos Sąjungos standartus dėl oro teršalų ribinių verčių; pabrėžia, kad ekosistemos blogėjimas ir biologinės įvairovės nykimas – didelės problemos visoje ES; ragina Komisiją pasiūlyti naują teisės aktą dėl ekosistemų atkūrimo, kuris būtų grindžiamas esamais įsipareigojimais, jau nustatytais Buveinių direktyvoje ir kituose ES teisės aktuose, ir juos viršytų; ragina Komisiją tvirtai užtikrinti, kad visos ES aplinkos apsaugos direktyvos būtų greitai, visiškai ir teisingai perkeltos į nacionalinę teisę visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ nustatytus prioritetus;

25.  pabrėžia, jog dėl to, kad trūksta visos Sąjungos mastu taikytino nuoseklaus ir visapusiško susistemintų gero administravimo taisyklių rinkinio, piliečiams ir įmonėms sunku lengvai ir visiškai suprasti savo teises pagal Sąjungos teisės aktus; todėl pabrėžia, kad susisteminus gero administravimo taisykles reglamente, kuriame būtų nustatyti įvairūs administracinių procedūrų aspektai, įskaitant pranešimus, privalomus terminus, teisę būti išklausytam ir kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo duomenų byla, būtų stiprinamos piliečių teisės ir didinamas skaidrumas; mano, kad toks reglamentas padidintų viešojo administravimo institucijų ir tarnybų veiksmingumą, efektyvumą ir pajėgumus ir patenkintų Europos Sąjungos investicijų ir reformų poreikius šioje srityje;

26.  pakartoja savo raginimą priimti reglamentą dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos ES administracijos pagal SESV 298 straipsnį ir pažymi, kad Komisija nepateikė pasiūlymo dėl šio prašymo; todėl dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Sąjungos administracinių procedūrų teisės, atsižvelgiant į Parlamento šioje srityje jau atliktus veiksmus;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad esama itin didelių trūkumų perkeliant į nacionalinę teisę ir įgyvendinant ES teisės aktus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje bei stebint, kaip jų laikomasi, nors teisėkūros proceso metu Komisija ir Taryba primygtinai pabrėžia būtinybę labai skubiai priimti tokius pasiūlymus; ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas proaktyviai ir visapusiškai stebėti ir užtikrinti ES teisės taikymą šioje srityje;

28.  pripažįsta, kad siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės taikymą ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, piliečiai ir verslininkai turi būti informuojami apie klausimus, kylančius dėl kasdienio ES teisės aktų taikymo; ragina glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje, be kita ko, per SOLVIT tarnybą;

29.  apgailestauja dėl nuolatinio nepakankamo valstybių narių homogeniškumo siekiant veiksmingai įgyvendinti teisės aktus, kuriais siekiama kurti socialinę ir įtraukią Sąjungą ir kovoti su visomis pažeidžiamų grupių diskriminacijos formomis; reiškia susirūpinimą dėl didelių trūkumų ir vėlavimo taikant ES teisės aktus pagal Europos socialinių teisių ramstį, visų pirma kalbant apie teisės aktų dėl darbuotojų sveikatos ir saugos darbe apsaugos, Darbo laiko direktyvos(13) ir teisės aktų dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris ir vienodo jų darbo užmokesčio taikymą; pabrėžia ESTT sprendimuose pateiktą platų vienodo užmokesčio už tą patį darbą koncepcijos aiškinimą ir prašo Komisijos dėti daugiau pastangų siekiant Europos Sąjungos lygmeniu kovoti su diskriminacija ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu;

30.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės nesinaudotų COVID-19 pandemija kaip pretekstu neteisingai taikyti ES teisės aktus ir kad bet koks vėlavimas perkelti direktyvas į savo teisines sistemas turi būti deramai pagrįstas;

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 28, 2020 1 27, p. 108.
(2) OL C 86, 2018 3 6, p. 126.
(3) OL C 440, 2015 12 30, p. 17.
(4) OL C 18, 2017 1 19, p. 10.
(5) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(6) OL L 141, 2015 6 5, p. 73.
(7) OL L 156, 2018 6 19, p. 43.
(8) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu 10 straipsnį (COM(2016)0448).
(9) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(10) OL L 132, 2016 5 21, p. 1.
(11) OL L 88, 2017 3 31, p. 6.
(12) OL L 119, 2016 5 4, p. 132.
(13) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003 11 18, p. 9).


2020 m. metinis pranešimas dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo
PDF 214kWORD 65k
2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2020 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (2020/2206(INI))
P9_TA(2021)0012A9-0266/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją ir 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Helsinkio baigiamąjį aktą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. Tarybos išvadas dėl integruoto požiūrio į išorės konfliktus ir krizes,

–  atsižvelgdamas į JT žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupės Jemeno klausimais trečiąją ataskaitą „Jemenas. Nebaudžiamumo pandemija iškankintoje žemėje“ (angl. „Yemen: A Pandemic of Impunity in a Tortured Land“), kuri apima laikotarpį nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. birželio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį (JOIN(2020)0011),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimų ir jų apimties(3),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo (MTS),

–  atsižvelgdamas į 2015–2020 m. Europos saugumo darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“ (JOIN(2020)0008),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl saugumo ir gynybos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 9 d. Komisijos komunikatą 2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita „Strateginis prognozavimas – kelias į didesnį Europos atsparumą“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 18 d., 2019 m. liepos 15 d., 2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvadas, 2020 m. gegužės 15 d. ES užsienio reikalų ministrų pareiškimą, 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. spalio 17 d., 2020 m. spalio 1 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Turkijos neteisėtų veiksmų rytų Viduržemio jūros regione ir 2019 m. spalio 14 d. Tarybos išvadas dėl šiaurės rytų Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos. Komisijos indėlis rengiantis 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų šalių vadovų susitikimui“ (COM(2020)0315),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0266/2020),

A.  kadangi Parlamentas yra įpareigotas vykdyti bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) demokratinę kontrolę, jis yra už tai atsakingas ir, kad galėtų visapusiškai atlikti šį vaidmenį, jam turėtų būti skaidriai ir laiku suteikiama reikiama informacija, taip pat veiksmingos tam būtinos priemonės, be kita ko, atsižvelgiant į visas gynybos pramonės programas;

B.  kadangi vykdant ES BUSP siekiama užtikrinti saugumą ir stabilumą, kartu skatinant Europos laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybes;

C.  kadangi pasaulyje pastebima agresyvi geopolitinė konkurencija, todėl reikalingi greiti ir tinkami užsienio politikos srities reagavimo mechanizmai ir pajėgumai;

D.  kadangi poreikis, kad bendra užsienio politika būtų tvirtesnė, platesnio užmojo, patikimesnė ir vieningesnė tampa būtinybe, nes ES susiduria su daugybe geopolitinių sunkumų platesniame regione, kurie daro tiesioginę ar netiesioginę įtaką visoms jos valstybėms narėms ir piliečiams;

E.  kadangi dėl nepakankamos valstybių narių vienybės ES neišnaudoja savo galimybių užsienio ir saugumo politikos srityje;

F.  kadangi jokia ES valstybė narė negali viena įveikti jokių visuotinių uždavinių, su kuriais šiuo metu susiduria Europa; kadangi plataus užmojo ir veiksminga BUSP turi būti grindžiama pakankamais finansiniais ištekliais ir geresniais sprendimų priėmimo mechanizmais;

G.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos daugelyje pasaulio vietų pablogėjo demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėtis bei padaugėjo dezinformacijos kampanijų ir kibernetinių išpuolių iš ES nepriklausančių šalių; kadangi labiau pastebimos izoliacionistinės, vienašališkumo ir antiglobalistinės tendencijos bei sisteminė konkurencija, o ne daugiašalis bendradarbiavimas pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką;

H.  kadangi tokios problemos, kaip populizmo ir autoritarizmo atgimimas, didėjantis nenoras laikytis tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų bei išpuoliai prieš liberalią demokratiją ir daugiašališkumą, kartu su didžiųjų valstybių konkurencija, kuri virto varžymusi, ypač tarp JAV ir Kinijos, yra realus iššūkis tarptautiniam saugumui bei ES vertybėms, interesams ir įtakai, nes kyla pavojus, kad ES nedalyvaus priimant sprendimus ir patirs didelę žalą dėl tokios konkurencijos;

I.  kadangi Europos kaimynystės politika (EKP) yra pagrindinė priemonė ES rytinių ir pietinių kaimyninių šalių atžvilgiu;

J.  kadangi nestabilumas ir nenuspėjamumas prie Sąjungos sienų ir artimiausioje kaimynystėje kelia tiesioginę grėsmę Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui; kadangi dėl COVID-19 pandemijos gali pablogėti tarptautinė saugumo aplinka; kadangi rimti ekonominiai ir socialiniai šios pandemijos padariniai turės didelį poveikį dabartiniam skurdo ir nelygybės lygiui pasaulyje ir kadangi dėl to visuomenėje gali kilti didelių neramumų ir protestų, kurie dar labiau prisidėtų prie nestabilumo daugelyje pažeidžiamų šalių; kadangi daugelis ankstesniais metais kilusių grėsmių, įskaitant kibernetines grėsmes, klimato kaitą ir pandemijas, dabar tapo realybe ir tai daro vis didesnį poveikį įvairiems žmogaus gyvenimo aspektams, taip pat vystymosi galimybėms, pasaulio geopolitinei tvarkai ir stabilumui;

K.  kadangi, siekiant užtikrinti strateginę stebėseną, sudaryti galimybes atlikti rizikos analizę bei vykdyti ES ir valstybių narių ankstyvąjį perspėjimą bei stiprinti informacinę paramą civilinėms bei karinėms saugumo operacijoms jūroje, ypač svarbu panaudoti pasaulinę laivybos informaciją;

L.  kadangi kova su terorizmu yra svarbus 2015–2020 m. Europos saugumo darbotvarkės prioritetas;

M.  kadangi COVID-19 pandemija atskleidė ES pažeidžiamumą autoritarinių režimų atžvilgiu, ES tradicinių išorės aljansų pažeidžiamumą ir tai, kad Sąjungai būtina užtikrinti, jog užsienio politika atitiktų jos pagrindines vertybes; kadangi dėl to ES turi persvarstyti savo išorės santykius, kad jie būtų grindžiami solidarumo ir daugiašališkumo principais; kadangi COVID-19 pandemija ir jos didelio masto padariniai ypač didelę įtaką daro pažeidžiamiausiems asmenims, ypač regionuose, kurių sveikatos priežiūros ir socialinės sistemos yra silpnesnės;

N.  kadangi pastaraisiais metais atsirado tokių naujų daugialypių iššūkių kaip masinio naikinimo ginklų platinimas, susitarimų dėl ginklų neplatinimo kvestionavimas, stiprėjantys regioniniai konfliktai, dėl kurių perkeliami gyventojai, konkurencija dėl gamtos išteklių, energetinė priklausomybė, klimato kaita, žlugusių valstybių konsolidavimas, terorizmas, organizuotas tarptautinis nusikalstamumas, kibernetiniai išpuoliai ir dezinformacijos kampanijos;

O.  kadangi, atsižvelgiant į svarbių ginklų kontrolės ir nusiginklavimo susitarimų žlugimą ir į sparčiai besikeičiančias naujas ginklų technologijas, nusiginklavimui, ginklų kontrolei ir ginklų neplatinimui BUSP reikėtų skirti daug dėmesio, kad būtų apsaugoti ir ES piliečiai, ir tarptautinis stabilumas bei saugumas; kadangi reikia atnaujinti Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, kad būtų griežtai taikomi ir įgyvendinami kriterijai;

ES tapimas pasirinkta partnere kintančioje geopolitinėje tvarkoje

1.  pabrėžia, kad COVID-19 pandemija yra įspėjimas, jog reikia stipresnės, savarankiškesnės, vieningesnės bei ryžtingesnės užsienio ir saugumo politikos, jog Sąjunga galėtų imtis svarbesnio vadovaujamojo vaidmens tarptautinėje arenoje siekdama ginti ir plėtoti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, pagal kurią užtikrinamas daugiašališkumas, demokratija ir žmogaus teisės, ir ryžtingiau propaguoti savo vertybes ir interesus visame pasaulyje; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo ES visų pirma turi sėkmingai padėti artimiausioje kaimynystėje esančioms savo partnerėms;

2.  propaguoja ir gina ES vaidmenį, nes ji yra patikima partnerė pasaulyje, trečiųjų šalių pageidaujama pasirinkta partnerė, principinga, bet ne dogmatiška, sąžininga tarpininkė, etaloninė veikėja konfliktų sprendimo ir tarpininkavimo srityje, skatinanti diplomatiją ir dialogą kaip tinkamiausią būdą konstruktyviam vaidmeniui pasauliniuose konfliktuose atlikti, svarbiausia tvaraus vystymosi propaguotoja ir pagrindinis prie daugiašalės sistemos prisidedantis subjektas, taip pat pasaulinio masto veikėja, kuri yra pasiruošusi veikti savarankiškai ir ryžtingai kai reikia ginti ES vertybes ir interesus, imasi atsakomybės užtikrindama savo pačios saugumą ir skatindama tarptautinę taiką ir stabilumą, grindžiamą JT Chartijos principais ir vertybėmis ir įtvirtintą tarptautinėje teisėje, laikantis tarptautinės taisyklėmis grindžiamos tvarkos; mano, kad kūrybiškumas, iniciatyvesnis požiūris ir didesnė valstybių narių vienybė ir solidarumas, taip pat valstybių narių įsipareigojimas ir ištekliai yra reikalingi siekiant padidinti ES įtaką pasaulyje ir skatinti jos pozityviosios galios modelį bei atsakingą vaidmenį pasaulinio valdymo srityje, taip pat sudaryti sąlygas jai prisiimti strateginę atsakomybę artimiausiose kaimyninėse šalyse;

3.  pabrėžia, kad didėjantis pasaulio nestabilumas, vis labiau konfrontacinė aplinka, daugiašališkumo erozija ir autoritarizmo iškilimas, taip pat daugialypiai pasauliniai iššūkiai, ypač aštrėjanti konfliktų atmosfera, dėl kurios tęsiami ir kartais atnaujinami ginkluoti konfliktai, be kita ko, prie rytinių ir pietinių Europos žemyno sienų, terorizmas, klimato kaita ir didėjanti grėsmė gamtos ištekliams, nekontroliuojami migracijos srautai, su sveikata susiję pavojai, hibridinės grėsmės, pvz., dezinformacijos kampanijos, aktyvios priemonės ir kibernetiniai išpuoliai, be kitų dalykų, turėtų paskatinti ES plėtoti strateginę autonomiją tuo pačiu metu stiprinant bendradarbiavimą su sąjungininkais; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu Sąjungai svarbu užmegzti labiau strateginį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, grindžiamą pasitikėjimu ir abipuse nauda, ir kurti sąjungas su panašių pažiūrų demokratinėmis šalimis, įskaitant Pietų pusrutulio valstybes, taip pat prireikus sudaryti ad hoc koalicijas su kitais panašiai mąstančiais partneriais;

4.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Sąjunga turi glaudžiai bendradarbiauti su pagrindiniais partneriais visame pasaulyje ir aktyviai ginti pagrindines tarptautinės teisės ir daugiašalės sistemos institucijas; primygtinai tvirtina, kad svarbu stiprinti ES partnerystę su JT ir NATO, taip pat didinti bendradarbiavimą su tokiomis organizacijomis kaip Europos Taryba, ESBO, Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN), Afrikos Sąjunga, Amerikos valstybių organizacija (OAS), Arabų Lyga, Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrija (CELAC) ir MERCOSUR; ragina stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą ir koordinavimą, telkti žinias ir išteklius bei vengti dubliavimosi, kad būtų sukurtas bendras papildomas požiūris į dabartines ir būsimas regioninio ir pasaulinio saugumo problemas, taip pat į konfliktus, sveikatos krizes, asimetriškas ir hibridines grėsmes, kibernetinius išpuolius ir dezinformaciją; pabrėžia Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) svarbą tiriant nusikaltimus žmoniškumui ir ginant jų aukas bei palankiai vertina tvirtą Sąjungos paramą Teismui, kuris neseniai patyrė spaudimą ir išpuolius;

5.  reiškia susirūpinimą dėl precedento neturinčio valstybės ir ne valstybės remiamų dezinformacijos ir propagandos kampanijų, darančių pragaištingą poveikį visuomenei, masto, be kita ko, Europos kaimynystėje ir ypač Vakarų Balkanų šalyse; smerkia manipuliavimą informacija ir jos panaudojimą kaip ginklą, be kita ko, vykdomą piktavališkų ketinimų turinčių valstybinių, subnacionalinių ir nevalstybinių subjektų, taip pat platformas ir organizacijas, kurias autoritarinės trečiosios šalys naudoja siekdamos tiesiogiai ir netiesiogiai finansuoti Europos politines partijas ir veikėjus bei daryti jiems įtaką; palankiai vertina labai reikalingą ES institucijų atsaką į šį naują iššūkį, pvz., naujo specialiojo komiteto įsteigimą Parlamente, kuriame daugiausia dėmesio skiriama užsienio subjektų kišimuisi į demokratinius procesus ES, įskaitant dezinformaciją, ir tai, kad priimtas Tarybos sprendimas dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su Sąjungai ar jos valstybėms narėms gresiančiais kibernetiniais išpuoliais(5); pabrėžia, kad reikia pateikti atsaką, kuriuo nebūtų ribojamos pagrindinės teisės ir laisvės; atkreipia dėmesį į veiksmingos ES strateginės komunikacijos svarbą ir palankiai vertina strateginės komunikacijos stiprinimą Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) ir jos pastangas nustatyti ir nuslopinti dezinformacijos kampanijas; pabrėžia, kad ES turi toliau stiprinti savo pajėgumus siekdama aktyviai kovoti su melagingomis naujienomis ir dezinformacija kaip grėsme demokratijai ir gerinti savo saugumo kultūrą, kad būtų geriau apsaugoti jos informacijos ir ryšių tinklai; ragina ES tapti lydere propaguojant kolektyvinę kovos su hibridinėmis grėsmėmis ir piktavališka autoritarinių režimų įtaka, ypač demokratiniam valdymui ir privačioms įmonėms visame pasaulyje, savigynos ir bendradarbiavimo sistemą; todėl pabrėžia, kad ES turi stiprinti savo sąjungas su kitais pasaulio demokratiniais veikėjais, kad būtų kovojama su tokiomis grėsmėmis pasauliniu mastu, be kita ko, pasitelkiant reformuotas ir atsparesnes daugiašales institucijas;

6.  primygtinai reikalauja, kad ES užsienio ir saugumo politika būtų grindžiama ES sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų, pavyzdžiui, demokratijos, žmogaus orumo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, įskaitant religijos ar tikėjimo laisvę, skatinimu, visų mažumų ir religinių bendruomenių, įskaitant krikščionis, žydus, musulmonus, netikinčius ir kitus, apsauga ir lyčių lygybės propagavimu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina neseniai priimtą Komisijos sprendimą atnaujinti ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimus, tačiau primygtinai ragina kuo greičiau paskirti pasiuntinį; ragina ES delegacijas įdėmiai stebėti visuotinę žmogaus teisių padėtį, nustatyti tendencijas ir remti piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų pastangas pakeisti pasaulyje vyraujančias neigiamas tendencijas žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad ES užsienio ir saugumo politika yra efektyvesnė, kai taikant ekonomines ir politines paskatas nustatomos sąlygos; atsižvelgdamas į tai, primena, kad Komisija turėtų stebėti žmogaus teisių padėtį trečiosiose šalyse, kurioms taikomas bevizis režimas, ir reguliariai apie tai pranešti Parlamentui, taip pat, jei atitinkamoje šalyje esama pažeidimų, ji turėtų sustabdyti bevizio režimo taikymą; ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti visame pasaulyje vykdomas Sąjungos paramos demokratijai programas, skatinant iš apačios į viršų principu vykstančius demokratinius procesus, didinant institucijų atsparumą ir remiant Europos politinių fondų darbą demokratinių procesų stiprinimo srityje; pakartoja savo raginimą, išdėstytą 2019 m. kovo 13 d. rekomendacijoje, atlikti ES specialiųjų įgaliotinių ir specialiųjų pasiuntinių pozicijų reformą ir peržiūrą;

7.  pabrėžia, kad ES turėtų panaikinti pagrindines migracijos priežastis, pvz., skurdą, maisto stygių ir mitybos nesaugumą, nedarbą, nestabilumą ir nepakankamą saugumą trečiosiose šalyse, iš kurių neteisėtai masiškai migruojama; pabrėžia, jog, be kita ko, reikėtų skirti dėmesio pagalbai vystant stabilias institucijas, kad šiose valstybėse būtų skatinamas tvarus visuomenės vystymasis;

Naujas BUSP užmojis: strateginiai regioniniai metodai, grindžiami tvirtesne politine valia

8.  primena, kad nė viena ES valstybė narė neturi pakankamai pajėgumų ir išteklių, kad galėtų veiksmingai pati spręsti dabartines tarptautines problemas; mano, kad šiomis aplinkybėmis ES visų pirma reikia tvirtesnės ir tikros ES valstybių narių politinės valios kartu susitarti dėl ES užsienio politikos tikslų ir jų siekti, kaip antai konfliktų prevencijos ir taikos susitarimų, ir kovoti su trečiųjų šalių pastangomis susilpninti ir suskaldyti ES, be kita ko, nesilaikant Europos vertybių; pabrėžia, kad tik stipri ir vieninga Europos Sąjunga, kurioje būtų nustatyta užsienio, saugumo ir gynybos politika ir kurioje ES valstybės narės remtų Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir jam įgyvendinant sutartus tikslus, galės atlikti tvirtą vaidmenį naujoje geopolitinėje aplinkoje; ragina ES institucijas ir valstybes nares tarpusavyje ir su tarptautiniais partneriais suderinti bet kokius veiksmus, kuriais reaguojama į COVID-19 krizę, kad būtų skatinamas nuoseklus ir įtraukus pasaulinis atsakas į pandemiją, ir šiuo požiūriu palankiai vertina Europos komandos požiūrį;

9.  pakartoja savo raginimą persvarstyti Visuotinę ES strategiją, kad būtų galima pasimokyti iš naujos geopolitinės dinamikos, dabartinių grėsmių, įskaitant COVID-19 pandemiją, ir numatomų būsimų iššūkių bei iš naujo įvertinti BUSP tikslus ir priemones; pabrėžia, kad toliau plėtodama bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais ir sąjungininkais ES turi paspartinti sprendimų priėmimą užsienio reikalų srityje ir gebėjimą bendradarbiauti su panašiai mąstančiais partneriais, kartu didinti daugiašališkumą, ir stiprinti savo strateginius gebėjimus veikti, taip pat, jei reikia, savarankiškai; pabrėžia, kad ES yra atsakinga už savo strateginio savarankiškumo kūrimą bendros diplomatijos, saugumo ir gynybos klausimais, taip pat ekonomikos, sveikatos ir prekybos klausimais, kad galėtų spręsti daugelį bendrų iššūkių siekdama apginti savo interesus, normas ir vertybes pasaulyje po pandemijos; todėl pabrėžia, kad Europos šalys privalo išsaugoti gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus ir veikti; primygtinai ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti ir taikyti naująjį reglamentą siekiant nustatyti užsienio investicijų į ypatingos svarbos sektorius tikrinimo mechanizmus; ragina ES valstybes nares sukurti naują daugiašalio bendradarbiavimo forumą, remiantis Daugiašalės strateginės eksporto kontrolės koordinavimo komiteto patirtimi, siekiant stebėti ir kontroliuoti technologijų eksportą, prekybos srautus ir jautrias investicijas į susirūpinimą keliančias šalis;

10.  mano, kad vis dar yra daug neišnaudotų galimybių derinti ir integruoti visas ES išorės veiksmų kietosios ir švelniosios galios kryptis siekiant BUSP tikslų; atsižvelgdamas į tai primena, kad Europos Parlamento diplomatija yra svarbus ES užsienio politikos ramstis, turintis atskiras ir viena kitą papildančias priemones ir kanalus; todėl mano, kad Europos Parlamentas turėtų būti pripažintas neatsiejama Komisijos ir EIVT propaguojamos Europos komandos dalimi; šiuo požiūriu pabrėžia Parlamento vaidmenį tarpininkavimo ir paramos demokratijai srityje, taip pat vertingą parlamentinių asamblėjų indėlį į Europos išorės veiksmus, įskaitant saugumo ir gynybos klausimus, ir būtinybę skatinti jų veiklą bei užtikrinti, kad jų darbas būtų vykdomas tinkamai; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bei Komisijos ir Tarybos pirmininkus nuolat informuoti Parlamentą ir įtraukti jį į ES išorės veiksmus;

11.  mano, kad siekiant turėti tvirtą, nepriklausomą ir visapusiškai išplėtotą ES užsienio ir saugumo politiką taip pat reikia turėti tokiomis pačiomis savybėmis pasižymintį diplomatinį korpusą, kuris nuo pat pradžių būtų formuojamas atsižvelgiant į konkretų Europos aspektą; šiuo atžvilgiu pritaria pastangoms įsteigti Europos diplomatijos akademiją, kuriai būtų patikėta sukurti savarankišką būsimų ES diplomatų atrankos ir mokymo sistemą, pagrįstą tikru Europos diplomatų karjeros keliu;

12.  pabrėžia, kad pagal ES sutarties nuostatas dėl konsultavimosi su Parlamentu ir jo informavimo BUSP srityje turėtų būti skaidriai ir laiku nustatytos aiškios dalijimosi atitinkamais dokumentais, įskaitant strategijų projektus, taisyklės; pažymi, kad reikia iš esmės tobulinti būdą, kuriuo šiuo metu Komisija ir EIVT perduoda neskelbtiną ar konfidencialią informaciją Parlamentui; be to, ragina išnagrinėti, kaip būtų galima pagerinti komitetų posėdžių ir keitimosi informacija su EIVT bei Komisija kokybę, aprėptį ir formatą; mano, kad 2010 m. politinės atskaitomybės deklaracija nebėra tinkamas Parlamento ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai santykių pagrindas ir ji turėtų būti pakeista tarpinstituciniu susitarimu, kad būtų sustiprintos Parlamento demokratinės kontrolės teisės, laikantis Sutarčių; be to, primena, kad paprašė peržiūrėti Tarybos sprendimą, kuriuo įsteigiama EIVT;

13.  apgailestauja dėl nepakankamos pažangos gerinant sprendimų BUSP klausimais priėmimo procesą, nes tai daro poveikį ES veiksmų ir sprendimų priėmimo tarptautinėje arenoje veiksmingumui, spartai ir patikimumui; ragina valstybes nares nedelsiant pradėti diskusijas dėl galimybės pereiti nuo vieningo balsavimo prie kvalifikuotos balsų daugumos bent jau pasirinktose BUSP srityse, pavyzdžiui priimant sprendimus žmogaus teisių klausimais ir dėl sankcijų, nes tai būtų konkrečios priemonės, kuriomis būtų stiprinama ES įtaka pasaulinėje arenoje;

14.  palankiai vertina tai, kad priimtas naujasis ES visuotinis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimas (panašus į ES Magnitskio aktą), pagal kurį leidžiama ES taikyti tikslines sankcijas už sunkius žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje atsakingiems asmenims; rekomenduoja ateityje išplėsti sankcijų režimo taikymo sritį įtraukiant korupcijos atvejus;

15.  ragina peržiūrėti įrangos, kurią draudžiama eksportuoti į trečiąsias šalis, sąrašus, kad būtų išvengta atvejų, kai valstybės narės, gaudamos ES finansinę paramą, suteikia priemones, kurios galiausiai naudojamos piliečių priespaudai;

16.  remia ES masto debatus siekiant apsvarstyti tokius naujus bendradarbiavimo formatus kaip Europos saugumo taryba, nes atėjo laikas oficialiai nustatyti veiksmingus formatus ir institucijas, kad būtų pagerintas ES užsienio ir saugumo politikos nuoseklumas ir įtaka; mano, kad ši idėja turėtų būti aptarta konferencijoje dėl Europos ateities, taip pat pakartoja savo raginimą įsteigti Gynybos ministrų tarybą;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES yra įsipareigojusi stiprinti JT vaidmenį tarptautinėje arenoje, ir šiuo tikslu pabrėžia, jog būtina pertvarkyti Jungtinių Tautų sistemą, kad visų agentūrų, organizacijų ir programų veiksmai būtų nuoseklesni, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslai; dar kartą ragina valstybes nares pritarti Saugumo tarybos sudėties ir veiklos reformoms, kad ši taryba taptų veiksmingesnė ir operatyvesnė siekiant užtikrinti taiką pasaulyje, o jos darbotvarkė apimtų ne tik karinį saugumą, bet ir pabėgėlių bei perkeltų asmenų judėjimą, aprūpinimą maistu, klimato kaitą ir kovą su pandemijomis;

18.  pabrėžia, kad ES atlieka labai svarbų vaidmenį remdama vykstančius demokratinius ir rinkimų procesus bei užtikrindama jų skaidrumą bei teisėtumą;

19.  pripažįsta, kad Vakarų Balkanų ir rytinių bei pietinių kaimyninių šalių stabilumas, saugumas, taika ir klestėjimas daro tiesioginį poveikį pačios Sąjungos ir jos valstybių narių stabilumui bei saugumui, taip pat jos kaip geopolitinės pasaulinio masto veikėjos reputacijai; pabrėžia tai, kad Europos Sąjunga yra didžiausia Vakarų Balkanų ir Rytų Partnerystės šalių prekybos partnerė ir investuotoja; ragina ES prisiimti strateginę atsakomybę ES kaimynystėje ir tinkamesniu laiku atlikti aktyvesnį, vieningesnį ir veiksmingesnį vaidmenį tarpininkaujant ir taikiai sprendžiant tebesitęsiančią įtampą ir konfliktus, taip pat užkertant kelią bet kokiems būsimiems konfliktams kaimyninėse šalyse; mano, kad tai galima pasiekti pirmenybę teikiant prevencinio taikos stiprinimo pastangoms, įskaitant prevencinę diplomatiją ir ankstyvojo perspėjimo mechanizmus, stiprinant dvišalį bendradarbiavimą ir remiant demokratines jėgas ir teisinę valstybę, sukuriant teigiamas socialinio ir ekonominio stabilizavimo ir vystymosi paskatas bei didinant visuomenių atsparumą, tam skiriant pakankamai biudžeto išteklių; pakartoja, kad tvirtai remia Normandijos formatą, Berlyno konferenciją dėl Libijos ir Minsko grupę;

20.  pakartoja savo įsipareigojimą dėl plėtros kaip pagrindinės pokyčius skatinančios ES politikos ir palankiai vertina persvarstytą Komisijos metodiką ir jos didesnį dėmesį politiniam plėtros proceso pobūdžiui; pritaria Vakarų Balkanų šalių europinei perspektyvai ir palankiai vertina tai, kad ES valstybės narės dar kartą patvirtino tvirtą paramą šiai perspektyvai, kaip nurodyta 2020 m. gegužės 6 d. Zagrebo deklaracijoje, taip pat sprendimą pradėti stojimo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija; ragina Tarybą ir Komisiją nedelsiant pradėti tarpvyriausybines konferencijas su šiomis dviem šalimis ir apskritai paspartinti stojimo procesą, nes Vakarų Balkanų šalys geografiniu, istoriniu ir kultūriniu požiūriu yra Europos dalis; ypač primygtinai ragina Bulgariją nebeprieštarauti tarpvyriausybinės konferencijos su Šiaurės Makedonija atidarymui; pabrėžia, kad šių šalių integracija į ES yra labai svarbi viso žemyno stabilumui ir saugumui, taip pat ES įtakai regione ir už jo ribų; pabrėžia, kad stojimo procesas turėtų paskatinti tvarią demokratinę, ekonominę ir ekologinę pertvarką bei socialinę konvergenciją, taip pat užtikrinti kaimyninius santykius ir regioninį bendradarbiavimą; primena, kad plėtros procesas grindžiamas nuopelnais ir paremtas griežtomis ir teisingomis sąlygomis pagal Kopenhagos kriterijus; pakartoja, kad reformų įgyvendinimas turi būti juntamas vietoje, ir pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškius, skaidrius ir nuoseklius stojimo kriterijus, taip pat nuolatinę politinę, finansinę (PNPP III) ir techninę paramą viso proceso metu, aiškiai įvertinant pažangą; pabrėžia, kad šalys kandidatės ir galimos šalys kandidatės turėtų laikytis susijusių Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio BUSP srities deklaracijų ES vardu bei Tarybos sprendimų;

21.  palankiai vertina ES aukščiausiojo lygio susitikimo su Rytų partnerystės šalimis rezultatus ir tikisi, kad šešios šalys nuoširdžiai įsipareigos vykdyti reformų procesus, kurie reikalingi demokratiškesnei, labiau klestinčiai, teisingesnei, stabilesnei ir pagrindinėms vertybėms ir principams artimesnei visuomenei kurti; pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Rytų partnerystės šalimis ir kitomis ES kaimyninėmis šalimis turėtų būti BUSP prioritetas, nes šių šalių vystymasis ir demokratizacija yra gyvybiškai svarbūs ES; ragina Komisiją ir EIVT toliau stiprinti ekonominius ir junglumo ryšius, naudojant prekybos ir asociacijos susitarimus, teikiant galimybes patekti į bendrąją rinką ir glaudinant žmonių tarpusavio ryšius, be kita ko, taikant vizų režimo supaprastinimą ir liberalizavimą, jei įvykdomi visi tokio režimo reikalavimai; pabrėžia, kad visa tai galėtų būti paskata stiprinti demokratines reformas ir priimti ES taisykles bei standartus; ragina ES išsaugoti Rytų partnerystės šalims pritaikytą diferenciaciją, pagrįstą principu „parama pagal pažangą“; atkreipia dėmesį į ypatingą Rytų partnerystės šalių patirtį ir žinias, įskaitant jų indėlį vykdant ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas, dalyvaujant kovinėse grupėse ir operacijose, ir ragina stiprinti ES ir Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimą su ES susijusios gynybos politikos srityje;

22.   pritaria Baltarusijos piliečių taikos, demokratijos ir orumo reikalavimams, taip pat reikalavimui surengti naujus, laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus; pabrėžia, koks svarbus Koordinacinės tarybos, kaip protestuojantiems Baltarusijos piliečiams atstovaujančio organo, vaidmuo; griežtai smerkia smurtinį susidorojimą su taikiais demonstrantais ir palankiai vertina tai, kad priimtos sankcijos A. Lukašenkos režimui, įskaitant patį Aliaksandrą Lukašenką, ir pakartoja savo poziciją, kad nepripažįsta suklastotų 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykusių prezidento rinkimų rezultatų; prašo ES nuodugniai peržiūrėti ES ir Baltarusijos santykius, atsižvelgiant į tai, kad režimas nesilaiko pagal tarptautinę teisę prisiimtų savo įsipareigojimų ir susitarimų su ES, taip pat sukurti socialinio ir ekonominio stabilizavimo ir plėtros bei paramos demokratinėms pajėgoms paskatas;

23.  pabrėžia, koks svarbus yra ES įsipareigojimas remti savo partnerių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintų jų sienų ribose; yra susirūpinęs dėl karštų konfliktų zonų plitimo artimiausiose ES kaimyninėse šalyse, taip pat dėl įšaldytų konfliktų ir tebesitęsiančios Rusijos Federacijos vykdomos suverenioms valstybėms priklausančių teritorijų de facto okupacijos; pakartoja, kad smerkia agresyvią Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu, jos neigiamą vaidmenį keliuose įšaldytuose konfliktuose ir jos vykdomą spaudimą kai kurioms artimiausioms ES kaimynėms, be to, kad ji pažeidė Krymo totorių teises, blokavo Azovo jūrą, toliau konfiskuoja Ukrainos dujų telkinius Juodojoje jūroje ir pažeidžia Sakartvelo ir Moldovos teritorinį vientisumą; tebėra visapusiškai įsipareigojęs vykdyti neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politiką; ragina Rusiją prisiimti atsakomybę, pasinaudoti savo įtaka Rusijos remiamiems separatistams ir visapusiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Minsko susitarimus; pabrėžia, kad ES turi sustiprinti savo veiksmus taikiai sprendžiant vadinamuosius įšaldytus konfliktus, taip pat palaikant dialogą su susijusiomis trečiosiomis šalimis, aktyviai skatinti sprendimus, grindžiamus tarptautinės teisės normomis ir principais, JT Chartija ir 1975 m. ESBO Helsinkio baigiamuoju aktu, bei didinti paramą nuo konfliktų nukentėjusiems civiliams gyventojams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams; taip pat reikalauja, kad Rusijos Federacija nutrauktų Sakartvelui priklausančių Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) teritorijų okupaciją ir kad sustabdytų abiejų regionų de facto integraciją į Rusijos administracinę struktūrą;

24.  atkreipia reikiamą dėmesį į 2020 m. lapkričio 9 d. Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos pasirašytą susitarimą dėl visiško karo veiksmų Kalnų Karabache bei jo apylinkėse nutraukimo; tikisi, kad šis susitarimas padės išgelbėti civilių gyventojų ir karinio personalo gyvybes ir atverti šviesesnes perspektyvas taikiai išspręsti šį pražūtingą konfliktą; apgailestauja dėl to, kad status quo buvo keičiamas pasitelkiant karines pajėgas, o ne taikias derybas; griežtai smerkia civilių žudymą ir civilinių objektų ir maldos namų naikinimą, smerkia kasetinių šaudmenų naudojimą konflikto metu, apie kurį pranešta; primygtinai ragina Armėniją ir Azerbaidžaną nedelsiant ratifikuoti Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų, kuria aiškiai draudžiamas jų naudojimas; pabrėžia, kad dar reikia rasti ilgalaikį sprendimą ir kad taikos užtikrinimo ir būsimo regiono teisinio statuso nustatymo procesui turėtų vadovauti Minsko grupės bendrapirmininkiai ir jis turėtų būti grindžiamas pagrindiniais grupės principais; pabrėžia, jog reikia skubiai užtikrinti, kad humanitarinė pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia, kad būtų užtikrintas Armėnijos gyventojų saugumas ir jų kultūros paveldas Kalnų Karabache ir kad šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams būtų leidžiama grįžti į savo buvusias gyvenamąsias vietas; ragina tinkamai ištirti visus įtarimus dėl karo nusikaltimų ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už juos atsakingus asmenis; ragina ES aktyviau dalyvauti sprendžiant konfliktą ir nepalikti regiono likimo kitų galingų valstybių rankose;

25.  palankiai vertina būsimą Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio bendrą komunikatą dėl atnaujintos partnerystės su pietinėmis kaimyninėmis šalimis; ragina ES, vykdant savo politiką Viduržemio jūros pietinio regiono atžvilgiu, atsižvelgti į kiekvienos šio regiono šalies ypatumus; ragina ES stiprinti bendradarbiavimą su regioniniais veikėjais, pvz., Arabų Lyga, Afrikos Sąjunga ir Viduržemio jūros sąjunga, ir aktyviai remti pietinių kaimyninių šalių tarpusavio bendradarbiavimą regione, kaip nepamainomą priemonę, kuria užtikrinamas saugumas ir darnus ekonomikos vystymasis; pabrėžia, kad būtina stiprinti Sąjungos santykius su Šiaurės Afrikos šalimis; apgailestauja, kad praėjus 25 metams po vadinamojo Barselonos proceso nustatymo, vis dar nebaigta kurti bendros gerovės, stabilumo ir laisvės erdvė su Viduržemio jūros pietinėmis kaimyninėmis šalimis; visiškai remia Berlyno procesą ir palankiai vertina visas JT iniciatyvas, skirtas rasti visapusišką politinį krizės Libijoje sprendimą;

26.  pabrėžia, kad ES daugiau dėmesio turi skirti vykstančiam konfliktui Sirijoje ir stengtis patraukti baudžiamojon atsakomybėn Sirijos režimo narius bei jo sąjungininkus, visų pirma iš Rusijos ir Irano, kurie yra atsakingi už daugelį nuo 2011 m. įvykdytų karo nusikaltimų;

27.  mano, kad ES ir toliau turėtų atlikti aktyvų vaidmenį Artimųjų Rytų taikos proceso ir šalių susitarimo, įskaitant susitarimo dėl galutinio statuso klausimus, sudarymo srityje, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad reikia išsaugoti sąlygas vietoje siekiant rasti taikų dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą išsaugant 1967 m. sienas, Jeruzalę paskelbiant abiejų valstybių sostine, saugiai Izraelio valstybei ir nepriklausomai, demokratiškai, vientisai ir pajėgiai Palestinos valstybei taikiai ir saugiai gyvuojant greta, vadovaujantis apsisprendimo teise ir visapusiška pagarba tarptautinės teisės nuostatoms;

28.  atsižvelgia į vadinamuosius Abraomo susitarimus, kuriais užtikrinamas Izraelio, Jungtinių Arabų Emyratų ir Bahreino santykių normalizavimas; ryšium su tuo palankiai vertina Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmenį padedant įgyvendinti Abraomo susitarimus; atkreipia dėmesį į tai, kad Arabų valstybės, pvz., Egiptas ar Jordanija, kurie jau daugelį metų palaiko diplomatinius santykius su Izraeliu, atliko svarbų vaidmenį skatinant dialogą Artimųjų Rytų taikos proceso klausimais, įskaitant dialogą saugumo ir stabilumo klausimais; pabrėžia, kad ir toliau svarbu investuoti į prasmingas Izraelio ir Palestinos derybas; palankiai vertina tai, kad viena iš Abrahamo susitarimų sąlygų buvo aneksavimo planų sustabdymas Vakarų Krante, ir ragina visas šalis į tai atsižvelgti;

29.  palankiai vertina Palestinos politinių jėgų neseniai pasiektą susitarimą per ateinančius šešis mėnesius surengti įstatymų leidžiamosios valdžios ir prezidento rinkimus ir pabrėžia, kad Sąjungai demokratiniai rinkimai tebėra vienas iš svarbiausių prioritetų; pabrėžia, kad reikia remti taikos procesą Artimuosiuose Rytuose ir užtikrinti atitinkamus finansinius išteklius, skirtinus Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) darbui, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautine rėmėjų bendruomene;

30.  palankiai vertina ES įsipareigojimą išsaugoti Bendrą visapusišką veiksmų planą (BVVP) ir užtikrinti, kad jį visapusiškai įgyvendintų visos šalys; pabrėžia, kad šis daugiašalis susitarimas – tai itin svarbus Europos diplomatijos laimėjimas, jis ir toliau yra pagrindinis pasaulinės ginklų neplatinimo struktūros ramstis ir kertinis akmuo užtikrinant taiką, saugumą ir stabilumą regione, ir kad ES suinteresuota užtikrinti, kad jis būtų visapusiškai išsaugotas ir įgyvendintas; ragina JAV susilaikyti nuo vienpusių veiksmų, taip prisidedant prie taikos bei saugumo regionine ir pasaulyje ir taisyklėmis pagrįstos pasaulio tvarkos; primygtinai ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją pasinaudoti visomis turimomis politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis, kad būtų išsaugotas Bendras visapusiškas veiksmų planas; atsižvelgdamas į konkurenciją Persijos įlankos regione, ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją aktyviau vykdyti politinį dialogą su regiono šalimis, siekiant skatinti deeskalavimą ir įtraukią regiono saugumo struktūrą, vadovaujantis 2020 m. sausio 10 d. Užsienio reikalų tarybos išvadomis; ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją ryšium su tuo apsvarstyti galimybę paskirti specialųjį pasiuntinį Persijos įlankos regionui, kad minėtą užduotį būtų galima lengviau įgyvendinti;

31.  ragina Prancūziją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę, kaip Bendrą visapusišką veiksmų planą pasirašiusias šalis, ES ir jos valstybes nares stiprinti vienybę, atgrasymo priemones ir atsparumą trečiųjų šalių taikomoms antrinėms sankcijoms ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų apsaugoti ES teisėti interesai, be kita ko, visapusiškai naudojantis paramos prekybos mainams priemone (INSTEX); nepritaria tam, kad JAV, pasitraukusios iš BVVP, vėl taiko vienašališkas, ekstrateritorines sankcijas, nes taip pažeidžiami ES teisėti ekonominiai ir užsienio politikos interesai, visų pirma, dėl to, kad trukdoma humanitarinei prekybai su Iranu kilus COVID-19 pandemijai; ragina JAV besąlygiškai vėl prisijungti prie BVVP ir kartu reikėtų Iraną primygtinai raginti pradėti visapusiškai laikytis pagal susitarimą prisiimtų savo įsipareigojimų; atsižvelgdamas į tai smerkia Irano sprendimą pradėti sodrinti uraną iki 20 proc., nes tai yra tiesioginis ir sunkus susitarimo dėl branduolinės programos pažeidimas;

32.  atkreipia dėmesį į JT žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupės kolegijos ataskaitą dėl Jemeno, kurioje nurodyta, kad Jemeno vyriausybė, husiai, Pietų pereinamoji taryba, taip pat koalicijos, kuriai vadovauja Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, nariai, vykdė grubius tarptautinių žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kurie prilygsta karo nusikaltimams, kaip antai, puolimus be atrankos prieš civilius ir civilinius objektus; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad už sunkiausius nusikaltimus būtų baudžiama, ir inter alia, remti, kad padėties Jemene klausimas būtų perduotas nagrinėti Tarptautiniam baudžiamajam teismui; ragina ES ir valstybes nares taikyti tikslines sankcijas Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pareigūnams, dalyvavusiems įtariamuose karo nusikaltimuose; dar kartą pakartoja raginimą valstybėms narėms nutraukti ginklų pardavimą Saudo Arabijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams, nes taip jos tik prisideda prie konflikto kurstymo ir tolesnių Jemeno gyventojų kančių;

33.  mano, kad ES turi skubiai nustatyti geresnę geopolitinę ir bendrą trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių santykių su Turkija strategiją, visų pirma atsižvelgiant į besitęsiantį demokratijos padėties blogėjimą ir vis kategoriškesnę Turkijos užsienio politiką, kuri prisideda prie įtampos eskalavimo ir daro destabilizuojamąjį poveikį, o tai kelia grėsmę regioninei taikai ir stabilumui rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Kaukaze, taip pat atsižvelgiant į jos vaidmenį konfliktuose Sirijoje, Irake, Libijoje ir Kalnų Karabache;

34.  ragina ES atlikti svarbų vaidmenį Viduržemio jūros regione, nes ji tapo veikėja, galinčia garantuoti, kad šiame regione būtų užtikrintas stabilumas, taip pat kalbant apie kovą su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir nelegalia imigracija; pabrėžia, kad šiuo metu vykdomas teisėkūros darbas, susijęs su nauju migracijos ir prieglobsčio paktu, taigi ES teisėkūros institucijos turi reikšmingą galimybę tobulinti ES prieglobsčio ir migracijos politiką ir taip sumažinti priklausomybę nuo Turkijos;

35.  pakartoja, kad stojimo derybos su Turkija yra oficialiai įšaldytos, atsižvelgiant į žmogaus teisių padėtį, demokratijos padėties pablogėjimą ir teisinės valstybės problemas Turkijoje; mano, kad santykiai su Turkija negali būti grindžiami iliuziniu ir atgyvenusiu stojimo procesu; pabrėžia, kad Europos Sąjunga, jos valstybės narės ir Turkija turi bendrą strateginį interesą sukurti stabilią ir saugią aplinką rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje; tačiau primena, kad būtinas dialogas, kuriam turi būti teikiama pirmenybė kuriant šią stabilią ir saugią aplinką, gali vykti tiktai vengiant bet kokių vienašalių provokacijų, juo labiau karinių, laivyno ar oro pajėgų veiksmų; ryšiu su tuo primena ES visapusišką solidarumą su savo valstybėmis narėmis Graikija ir Kipru;

36.  pakartoja, kad Sąjunga yra pasirengusi naudotis visomis turimomis priemonėmis ir galimybėmis, be kita ko, numatytomis ES sutarties 29 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnyje, kad būtų apsaugoti jos ir jos valstybių narių interesai; primena 2019 m. spalio 14 d. Tarybos išvadas, kuriose valstybės narės raginamos laikytis tvirtos nacionalinės pozicijos dėl savo ginklų eksporto į Turkiją politikos, remiantis Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP nuostatomis, įskaitant griežtą ketvirtojo kriterijaus dėl regioninio stabilumo taikymą, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Tarybą apsvarstyti galimybę pradėti taikyti iniciatyvą, kuria visos valstybės narės būtų įpareigotos sustabdyti ginklų eksporto į Turkiją licencijavimą pagal šią bendrąją poziciją; primena 2020 m. spalio 1 d. Tarybos išvadas, kuriose pabrėžiama, kad ES naudosis visomis turimomis priemonėmis ir galimybėmis, įskaitant sankcijų režimo Turkijai taikymą, kad būtų apsaugoti jos ir jos valstybių narių interesai; pakartoja savo raginimą vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui, nes Turkija rytinės Viduržemio jūros pakrantės regione toliau vykdo neteisėtus vienašalius veiksmus, prieštaraujančius ES valstybės narės suverenumui, ir tarptautinei teisei, ir nedalyvauja tarptautine teise grindžiamame dialoge; ragina NATO imtis vadovaujamo vaidmens siekiant Turkijai kuo griežčiau pranešti, kad nebus toleruojami agresyvūs šalies veiksmai prieš kitas NATO nares;

37.  griežtai smerkia du Turkijos ir Libijos pasirašytus susitarimo memorandumus dėl jūrų zonų nustatymo ir visapusiško saugumo ir karinio bendradarbiavimo, kurie yra tarpusavyje susiję ir akivaizdžiai pažeidžia tiek tarptautinę teisę, tiek JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, pagal kurią Libijai nustatytas ginklų embargas;

38.  griežtai smerkia Turkijos destabilizuojantį vaidmenį, kuris kelia pavojų trapiam Pietų Kaukazo regiono stabilumui; ragina Turkiją susilaikyti nuo bet kokio kišimosi į Kalnų Karabacho konfliktą, įskaitant karinės paramos teikimą Azerbaidžanui, ir atsisakyti destabilizuojančių veiksmų bei aktyviai skatinti taiką; taip pat smerkia tai, kad Turkija į Kalnų Karabachą perkėlė užsienio kovotojus teroristus iš Sirijos ir kitų šalių, kaip patvirtino tarptautiniai veikėjai, įskaitant ESBO Minsko grupei pirmininkaujančias šalis; apgailestauja dėl Turkijos noro destabilizuoti ESBO Minsko grupę, nes ji turi užmojų atlikti labiau lemiamos reikšmės vaidmenį šiame konflikte;

39.  pabrėžia, kad ES ir JK abipusis interesas, kurį sustiprina bendri principai bei vertybės, taip pat geografinis artumas ir ilgalaikis strateginis bendradarbiavimas, yra susitarti dėl bendro atsako į užsienio, saugumo ir gynybos politikos problemas, remiantis daugiašališkumo, konfliktų sprendimo dialogo ir diplomatinėmis priemonėmis bei tarptautinės teisės principais ir atsižvelgiant į tai, kad dauguma tarptautinių grėsmių abiem pusėms daro tokį pat stiprų poveikį; pabrėžia, kad svarbu pasiekti gerą susitarimą dėl būsimų ES ir JK santykių, kuriuo būtų apsaugoti ES interesai; palankiai vertina tai, kad sudarytas ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, kuris suteikia aiškumo ir tikrumo abiejų šalių piliečiams ir įmonėms; pabrėžia, kad šiuo metu nagrinėja šį susitarimą ir ketina atidžiai stebėti visų ES ir Jungtinės Karalystės susitarimo aspektų įgyvendinimą;

40.  pabrėžia, kad transatlantinis bendradarbiavimas tebėra nepaprastai svarbus ir yra reikšminga ES bendros užsienio ir saugumo politikos dalis; ragina dėti daugiau pastangų siekiant tvirtos ir modernizuotos transatlantinės partnerystės ir nuolatinio dialogo, pagrįsto tarpusavio pagarba, ir imtis konkrečių veiksmų, kuriais skatinamas daugiašališkumas, teisinė valstybė, žmogaus teisės, transatlantinis saugumas, ekonominis bendradarbiavimas ir kova su klimato kaita, taip pat išlaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę sistemą, kad būtų galima įveikti dabartines ir būsimas užsienio, saugumo ir prekybos problemas ir krizes, ypatingą dėmesį skiriant dabartinei ekstremaliajai sveikatos situacijai ir dėl jos kylantiems ekonominiams, socialiniams, saugumo ir politiniams iššūkiams;

41.  primygtinai pabrėžia, kad reikėtų modernizuoti transatlantinę partnerystę, siekiant veiksmingiau kovoti su pandemija ir kitais pagrindiniais tarptautiniais iššūkiais, pvz., klimato kaita; pripažįsta, kad reikia rasti naują pagrindą ES ir JAV bendradarbiavimui reaguojant į nacionalistinius, autoritarinius ir hegemoninius užmojus, ekspansinę įtampą Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankoje, vis aktyviau veikiančių ekonominių veikėjų daugiapoliškumą ir dabartinę ekonomikos krizę abiejose Atlanto pusėse; palankiai vertina ES iniciatyvą užmegzti transatlantinį dialogą Kinijos klausimais;

42.  mano, kad ši partnerystė gali klestėti tik tuo atveju, jei jos pagrindas – bendromis vertybėmis ir interesais paremti santykiai, pagarba tarptautinei teisei ir daugiašalėms institucijoms, taip pat pasitikėjimas, kurį, deja, pastaraisiais metais neigiamai paveikė pernelyg pertekliniai vienašaliai veiksmai, kurie taip pat susilpnino daugiašales sistemas, kuriose dalyvauja ES ir jos valstybės narės; ryšium su tuo apgailestauja dėl vienašališkų JAV Prezidento Donaldo Trumpo administracijos tendencingų veiksmų; atkreipia dėmesį į tai, kad silpnesni Vakarų valstybių ryšiai suteikia galimybę neliberalioms valstybėms užpildyti su lyderės pozicija susijusią spragą tarptautinėje arenoje; tikisi, kad JAV pakeis savo pastarųjų metų kryptį atsisakyti daugiašalės taisyklėmis pagrįstos pasaulio tvarkos ir sudarys sąlygas atnaujinti glaudžius vieningus transatlantinius veiksmus, visapusiškai grindžiamus bendromis ES ir JAV vertybėmis bei principais; pakartoja, kad NATO priklausančios Europos šalys turi prisiimti didesnę naštos pasidalijimo atsakomybę saugant transatlantinę erdvę ir reaguoti į naujas hibridines grėsmes; pabrėžia, kad ateityje vykdant taikos kūrimo veiksmus jėgų sutelkimas su JAV užtikrintų didesnę sinergiją ir sudarytų geresnes sąlygas tinkamiau spręsti pasaulinius uždavinius;

43.  griežčiausiai smerkia JAV Kongreso rūmų šturmą, surengtą riaušininkų, pakurstytų prezidento Donaldo Trumpo sąmokslo teorijų ir nepagrįstų tvirtinimų, kad buvo suklastoti 2020 m. lapkričio 3 d. prezidento rinkimai; tikisi, kad JAV užtikrins taikų valdžios perdavimą išrinktam prezidentui Josephui Bidenui ir išrinktajai viceprezidentei Kamalai Harris; yra sunerimęs dėl plintančio populizmo ir ekstremizmo abiejose Atlanto pusėse ir pabrėžia, kad reikia skubiai ginti demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę visame pasaulyje;

44.  ragina išlaikyti tvirtą ir vieningą poziciją Rusijos Federacijos atžvilgiu ir, be kita ko, peržiūrėti penkis pagrindinius ES politikos principus; ragina parengti naują ES ir Rusijos strategiją ir taip demokratijai pritariančiai Rusijos visuomenės daliai duoti aiškų signalą dėl ES tolesnio noro dalyvauti ir bendradarbiauti; ragina griežtinti sankcijų režimą, ypač atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, susijusius su bandymu nužudyti Aleksejų Navalną Rusijos teritorijoje pasinaudojant Rusijoje sukurta karine „Novičiok“ grupės paralyžiuojamąja nuodingąja medžiaga; palankiai vertina tai, kad Užsienio reikalų taryba patvirtino ribojamąsias priemones, susijusias su cheminių ginklų naudojimu bandant nužudyti Aleksejų Navalną; pakartoja savo raginimą atlikti nepriklausomą tarptautinį jo apnuodijimo tyrimą;

45.  pakartoja, kad Minsko susitarimų laikymasis yra svarbi bet kokio esminio ES ir Rusijos santykių pasikeitimo sąlyga; apgailestauja dėl neigiamo Rusijos vaidmens dezinformacijos kampanijose ir kitų formų hibridiniame kare, vykdomame prieš ES ir Vakarus, nes taip siekiama susilpninti mūsų vidaus sanglaudą, taigi ir mūsų gebėjimą veiksmingai veikti pasaulinėje arenoje; be to, apgailestauja dėl tikslinių žudymų ES teritorijoje ir cheminio ginklo naudojimo, taip pat dėl sudėtingos vidaus padėties, susijusios su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis; pabrėžia, kad reikia primygtinai raginti Rusijos Federaciją laikytis tarptautinės teisės ir sutarčių; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Rusija ne kartą pažeidė ginklų kontrolės susitarimus ir standartus ir dėl to žlugo Sutartis dėl vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų, taip pat dėl to, kad ji pažeidė cheminių ginklų konvenciją panaudojama karines paralyžiuojančiąsias medžiagas tiek šalies viduje, tiek ES teritorijoje;

46.  pabrėžia, kad Afrika – svarbi daugiašalės sistemos strateginė partnerė; palankiai vertina dabartines pastangas pertvarkyti ir iš esmės patobulinti ES ir Afrikos strategiją, vadovaujantis modeliu, kuris yra pagrįstas ne paramos teikėjo ir gavėjo santykiais, o bendra ir suderinta lygiateise partneryste, grindžiama aiškiu atitinkamų ir abipusių interesų ir atsakomybės suvokimu, siekiant plėtoti sąžiningą, į žmones orientuotą ir tvarią partnerystę, be kita ko, apimančią ir žmogaus teisių, saugumo ir bendradarbiavimo kovojant su terorizmu sritis; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį situacijai Sahelio regione, atsižvelgiant į didėjantį nestabilumą ir reikšmingus tiesioginius ir netiesioginius įvykių šiame regione padarinius Europos Sąjungai; primygtinai ragina nustatyti Europos viziją, skirtą solidarumui, atsižvelgiant į padėties Libijoje pokyčius, ir, be kita ko, žmogaus teisėms, įgyvendinant paramos vystymuisi politiką ir konsoliduojant ekonominės partnerystės susitarimus; ragina laikytis bendro ES požiūrio ir stengtis stiprinti ES ryšius su Afrika, su ja susijusius informuotumą ir įsipareigojimus; primena, kad Europos dalyvavimas ir patikimas įsipareigojimas yra nepaprastai svarbus siekiant sumažinti humanitarinius ir socialinius bei ekonominius sunkumus;

47.  pažymi Europos pajėgumų stiprinimo ir mokymų misijų skatinant taiką, saugumą ir stabilumą Afrikoje svarbą; pakartoja ES stabilizavimo misijų ir operacijų, vykdomų Afrikoje, ypač Užsachario ir Sahelio regionuose, svarbą ir ragina EIVT ir Tarybą užtikrinti, kad būtų sustiprinti BSGP misijų įgaliojimai ir priemonės Afrikoje ir taip sudaryta galimybė toliau veiksmingai veikti ir reaguoti į sunkius iškylančius iššūkius; atkreipia dėmesį į ES vadovaujamą vaidmenį diplomatiškai ir taikiai sureguliuojant konfliktus, be kita ko, vykdant tarpininkavimo iniciatyvas ir nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos programas;

48.  mano, kad, vykdant ES geopolitinę strategiją pasaulyje, svarbu stiprinti santykius su Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalimis; pabrėžia, kad Sąjunga turi stiprinti ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų regiono šalių, kurios kartu sudaro trečdalį JT narių, ryšius, remiantis bendromis vertybėmis ir principais, ypač ginant daugiašalę taisyklėmis grindžiamą tvarką, skatinant žaliąją darbotvarkę ir kovojant su skurdu ir nelygybe; primygtinai ragina Sąjungą išlaikyti savo, kaip labiausiai pageidaujamos Lotynų Amerikos šalių partnerės, poziciją, atsižvelgiant į tai, kad kiti geopolitiniai veikėjai regione užima vis didesnę erdvę;

49.  atsižvelgdamas į tai, ragina imtis tikslinių ir įvairialypių veiksmų regione pasinaudojant bendru ES naratyvu, kad taip būtų galima skatinti vykdyti strategijas, kurios padėtų kartu įveikti bendrus iššūkius, pvz., susijusius su taikos, saugumo ir klestėjimo puoselėjimu, ir kartu užtikrinti bendrą atsaką susidūrus su klimato kaitos keliamomis grėsmėmis; pabrėžia Lotynų Amerikos svarbą Europos Sąjungai ir ragina ir toliau laikyti šį regioną geostrateginiu požiūriu labai svarbiu bendrai užsienio ir saugumo politikai, ryšium su tuo dalyvauti skatinant demokratiją ir žmogaus teises šiame regione ir pagelbėti šio regiono ekonominio vystymosi procese; pabrėžia, kad pagarba teisinei valstybei ir stabiliai politinei ir teisinei sistemai, įskaitant kovą su korupcija ir nebaudžiamumu, taip pat pažanga siekiant demokratijos ir pagarbos pagrindinėms laisvėms bei jų skatinimas yra kertiniai gilesnės integracijos ir bendradarbiavimo su Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalimis elementai; pabrėžia, kad svarbu tęsti ir užbaigti visuotinių susitarimų su Čile ir Meksika, taip pat ES ir MERCOSUR asociacijos susitarimo peržiūrą, ir pabrėžia, kad tai yra itin svarbios ES sąjungininkės ir partnerės; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nesilaikoma demokratijos ir teisinės valstybės principų, ir dėl išpuolių prieš demokratiškai išrinktus opozicijos lyderius, žurnalistus, studentus, žmogaus teisių gynėjus, kurių darbas visų pirma susijęs su aplinkos klausimais, ir jų teisininkus;

50.  pakartoja, kad visapusiškai remia taikos procesą Kolumbijoje ir jo įgyvendinimą, nes tai turi lemiamą reikšmę Kolumbijos ateičiai ir padėties stabilizavimui regione; ragina toliau laikytis tvirtos bendros pozicijos dėl Venesuelos režimo ir dėl Nicoláso Maduro režimo įvykdytų išpuolių prieš žmogaus teises, taip pat dėl sankcijų režimo, visų pirma atsižvelgiant į naujausius įvykius ir skundus, kuriuos neseniai pateikė įvairios organizacijos, įskaitant Jungtines Tautas;

51.  pabrėžia, kad svarbu, jog ES siektų taikyti vieningą realistišką, veiksmingą, tvirtesnę ir ryžtingesnę strategiją, kuri vienytų visas valstybes nares, padėtų plėtoti santykius su Kinijos Liaudies Respublika (KLR) visos ES labui ir pagal kurią ji turėtų aktyviai ir ryžtingai siekti labiau suderintų ir abipusiškesnių ekonominių santykių, pagrįstų Europos vertybėmis ir interesais, itin daug dėmesio skiriant pagarbai žmogaus teisėms ir religijos ar tikėjimo laisvei; pabrėžia, kad svarbu siekti bendro požiūrio su JAV ir kitais panašiai mąstančiais partneriais dėl Kinijos;

52.  ragina, kad ES politika dėl Kinijos būtų grindžiama šiais principais: bendradarbiauti, kai įmanoma; konkuruoti, kai reikia; imtis konfrontacinių veiksmų, kai reikia; primena, kad dėl ryžtingos Kinijos viešosios diplomatijos daugybė šalių tapo priklausomos nuo jos investicijų ir paskolų; pabrėžia, kad ES turėtų aktyviai didinti savo, kaip pagrindinės investuotojos ir paramos vystymuisi teikėjos, dalyvavimą ir matomumą šalyse partnerėse visame pasaulyje;

53.  ragina Kinijos Liaudies Respubliką prisiimti didesnę atsakomybę sprendžiant pasaulines problemas ir kartu toliau tęsti bendradarbiavimą daugiašalėse sistemose, kai tik įmanoma, ir, be kita ko, visų pirma imtis platesnio užmojo veiksmų ir paisyti privalomų įsipareigojimų klimato srityje pagal Paryžiaus susitarimą ir biologinės įvairovės srityje, taip pat remti daugiašalį atsaką į COVID-19 pandemiją, be kita ko, sudarant geresnes sąlygas vykdyti tarptautinį ligos priežasčių tyrimą; apgailestauja dėl Kinijos dezinformacijos apie COVID-19 pandemijos kilmę, manipuliavimo daugiašale sistema, Kinijos piktavališkos įtakos plitimo, kibernetinių išpuolių, korumpuotų investicijų projektų; palankiai vertina veiksmingas Taivano pastangas suvaldyti koronaviruso plitimą ir jo solidarumą su ES, kaip matyti iš to, kad per pandemiją daugeliui valstybių narių padovanota daugiau nei septyni milijonai chirurginių kaukių;

54.  ragina Komisiją, Tarybą ir vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją ir toliau teikti pranešimus Kinijos Liaudies Respublikai, kad ES netoleruos Kinijos nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Honkonge, Tibete ir Sindziange ir elgesio su mažumoms priklausančiais asmenimis, ir atlikti lemiamą vaidmenį tarptautinėje arenoje siekiant užtikrinti Honkongo savarankiškumą; smerkia tai, kad Kinijoje priėmus Nacionalinio saugumo įstatymą, kuriuo smarkiai ribojamas didelis Honkongo savarankiškumas ir kenkiama teisėjų nepriklausomybei bei saviraiškos laisvei Honkonge, pažeistas principas „viena šalis, dvi sistemos“; reiškia susirūpinimą dėl Honkonge priimto Nacionalinio saugumo įstatymo poveikio Kinijos ir Taivano santykiams; pabrėžia, kad tai, jog Pekinas nuolat pažeidžia Honkongo autonomiją, neatitinka Kinijos įsipareigojimų, prisiimtų pagal dvišales sutartis ir tarptautinę teisę, ir kad dėl to taip pat kyla abejonių dėl Pekino, kaip patikimo partnerio, vaidmens; pažymi, kad Parlamentas atsižvelgs į žmogaus teisių pažeidimus žemyninėje Kinijoje ir Honkonge, kai jo bus paprašyta pritarti visapusiškam susitarimui dėl investicijų ir bet kokiems būsimiems prekybos susitarimams su Kinija; ragina valstybes nares įgyvendinti priemonių rinkinį, dėl kurio 2020 m. liepos 28 d. sutarta Užsienio reikalų taryboje, taip pat 2020 m. birželio 19 d. Parlamento rezoliuciją(6); prašo Komisijos ir valstybių narių imtis aktyvių atsakomųjų veiksmų reaguojant į žiaurų uigūrų, taip pat kitų etninių ir religinių mažumų grupių, ypač krikščionių ir tibetiečių, persekiojimą Sindziange; ragina valstybes nares ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą nustatyti sankcijas Kinijos pareigūnams ir valstybės valdomiems subjektams, atsakingiems už masinio uigūrų sulaikymo ir priverstinio darbo Kinijoje politikos vykdymą;

55.  pakartoja, kad Sąjunga toliau atidžiai stebės padėtį Taivane ir ES ir Kinijos Respublikos (Taivano) politinių ir prekybinių santykių gerinimo padėtį; ragina Kinijos Liaudies Respubliką taikiai spręsti visus ginčus dėl sausumos ir jūrų sienų, laikantis tarptautinės teisės, ir vengti bet kokių provokuojančių karinių veiksmų, kuriais siekiama destabilizuoti padėtį Pietų Kinijos jūroje; pabrėžia, kad taikos, stabilumo ir laivybos laisvės išsaugojimas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione išlieka ypatingai svarbus ES ir jos valstybių narių interesas; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad neseniai padidėjo įtampa Indijos ir Kinijos pasienyje, taip pat Pietų Kinijos jūroje ir Taivano sąsiauryje, įskaitant vis labiau provokuojančius Kinijos karinius manevrus Taivano atžvilgiu; ragina visas susijusias šalis taikiai išspręsti savo nesutarimus vykdant konstruktyvų dialogą ir nesiimti vienašališkų veiksmų, kuriais būtų siekiama pakeisti status quo; laikosi nuomonės, kad santykiai abiejose sąsiaurio pusėse turėtų būti konstruktyviai kuriami nevykdant destabilizuojančių iniciatyvų ir nė vienai šaliai nenaudojant jokios prievartos ir kad bet kokie santykių su abiejose sąsiaurio pusėse esančiomis šalimis pokyčiai neturi prieštarauti Taivano piliečių valiai; ragina ES ir jos valstybes nares persvarstyti savo santykių su Taivanu politiką ir bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais padedant išsaugoti Taivane demokratiją, kad jai nekenktų užsienio jėgų keliamos grėsmės; ragina ES ir jos valstybes nares remti Taivano narystę stebėtojo teisėmis Pasaulio sveikatos organizacijoje ir Pasaulio sveikatos asamblėjoje, kitose tarptautinėse organizacijose, mechanizmuose ir veikloje, taip pat visuotiniame ligų prevencijos tinkle;

56.  pabrėžia, kad ES turi skirti daugiau dėmesio strateginiams regionams, kurie vis labiau sulaukia tarptautinio dėmesio, pavyzdžiui, be kita ko, Afrikai, Arkties regionui, taip pat Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, kuriame Kinija vykdo ekspansinę politiką, į kurią reaguodama ES turi parengti nuoseklų atsaką; pabrėžia, kad reikia toliau plėsti bendradarbiavimą su svarbiomis bendramintėmis partnerėmis Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, pvz., Japonija, Indija, Pietų Korėja, Australija ir Naująja Zelandija; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pastangas parengti ES principais ir vertybėmis pagrįstą Europos Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją, pagal kurią gali būti numatytos Australijos ir NATO bendros karinės pratybos Ramiojo vandenyno regione; laikosi nuomonės, kad vykdant nuoseklią strategiją dėl Kinijos, pagal kurią ES ir valstybės narės, kai reikia, kartu pasipriešina, ES turėtų siekti glaudesnio bendradarbiavimo su šalimis regione ir kitomis demokratinėmis šalimis, ir tuo tikslu reikėtų visapusiškai pasinaudoti ES glaudesnių sąsajų strategija; įspėja dėl Kinijos pastangų stiprinti galios projekciją regione, visų pirma Taivane, nes dėl to su dauguma jos kaimyninių šalių kyla ginčų dėl sienų;

57.  pabrėžia, kad reikia pasinaudoti galimybe toliau gerinti ES ir Indijos santykius, atsižvelgiant į pokyčius regione ir svarbų Indijos vaidmenį regione ir pasaulyje;

58.  palankiai vertina tai, kad į 2021 m. Komisijos darbo programą įtrauktas bendras komunikatas dėl Arkties; mano, kad ES būtina priimti Arkties regiono strategiją;

ES pajėgumų ir priemonių stiprinimas BUSP srityje

59.  pabrėžia savo paramą bendros gynybos politikos, kuria siekiama stiprinti BSGP ir jos tikslus bei uždavinius, kaip nustatyta Sutartyse, laipsniškam formavimui ir plėtojimui, siekiant sukurti visavertę gynybos sąjungą, kurioje būtų pripažįstama konkreti neutralių šalių konstitucinė padėtis ir kuri būtų grindžiama aiškiais strateginiais tikslais ir orientuota į žmonių saugumą ir tvarią taiką; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tikslą 2022 m. priimti strateginį kelrodį; pažymi, kad reikia toliau stiprinti ES ir NATO santykius, akcentuojant jų suderinamumą ir abipusę strateginę svarbą; ragina Europos šalis daugiau investuoti į savo gynybos pajėgumus, naujai nustatyti atsakomybę NATO ir tapti labiau lygiavertėmis partnerėmis Jungtinėms Amerikos Valstijoms; pripažįsta BSGP misijų ir operacijų indėlį užtikrinant taiką, saugumą ir stabilumą tarptautiniu mastu; palankiai vertina pažangą siekiant įgyvendinti Europos taikos priemonę; pabrėžia, kad reikia neapsiriboti deklaracijomis ir imtis veiksmų, visų pirma suteikti ES tikrą Europos gynybos pramonės pagrindą sukuriant Europos gynybos fondą, kuriam būtų suteiktas reikiamas biudžetas, užtikrinti sparčiau bei nuosekliau vykdomą struktūrizuotą bendradarbiavimą ir taip siekti ES strateginio savarankiškumo, kad ES galėtų skatinti labiau integruotą gynybai skirtų prekių vidaus rinką; pabrėžia, kad svarbu vykdyti įtraukias įvairių suinteresuotųjų subjektų konsultacijas, siekiant skatinti bendrą strateginę kultūrą saugumo ir gynybos srityse;

60.  primena, kad moterys, dalyvaudamos taikos ir saugumo procesuose, gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant taikos susitarimų sėkmę ir tvarumą, taip pat taikos tvarumą ir kokybę; pabrėžia, kad įsipareigojimai ir deklaracijos dėl moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės ir vienodo atstovavimo moterims vykdant užsienio ir saugumo politiką skatinimo dažnai tėra retoriniai ir jais nesiekiama iš tiesų užtikrinti jos įgyvendinimo, todėl pažanga įgyvendinant šios darbotvarkės tikslus pasaulyje yra ribota; primena, kad konfliktai sprendžiami sėkmingiau, kai vykstant procesui paisoma lyčių lygybės principo, ir ragina užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą, visų pirma sprendimų priėmimo procesuose ir tai, kad moterys užimtų daugiau vadovaujamų pozicijų vykdant BSGP misijas; be to, ragina sistemingiau integruoti lyčių aspektą vykdant tokias misijas, užtikrinti mokymą lyčių lygybės, moterų, taikos ir saugumo klausimais visiems ES dislokuotiems kariniams ir civiliams darbuotojams, įskaitant EIVT vidurinę ir aukščiausiąją vadovybę ir BSGP misijų ir operacijų vadovus ir vadus, taip pat aktyviai prisidėti prie JTST rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo; ragina nustatyti konkrečius ir išmatuojamus tikslus, susijusius su įvairove ir moterų dalyvavimu kalbant apie vadovaujamas pareigas EIVT, įskaitant tikslą, kad 50 proc. moterų užimtų vadovaujamas pareigas, kaip antai, delegacijų vadovų, ES specialiųjų įgaliotinių ir BSGP misijų ir operacijų vadovų pareigas; ragina perkelti būsimą Trečiąjį Lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP III) ir Moterų, taikos ir saugumo veiksmų planą į nacionalinius veiksmų planus ir, be kita ko, numatyti vidurio laikotarpio vertinimą, o Moterų, taikos ir saugumo veiksmų planą prijungti prie būsimo Trečiojo Lyčių lygybės veiksmų plano;

61.  pabrėžia, kad ES turi imtis pasaulinės lyderės vaidmens šalinant pandemijos padarinius, o tuo tikslu reikalingi pakankami finansiniai ištekliai; pabrėžia, kad, kalbant apie išorės veiksmų ir gynybos sritį, būtina numatyti platesnio užmojo daugiametę finansinę programą (DFP), įskaitant didesnius asignavimus Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei (KPTBP), Pasirengimo narystei paramos priemonei (PNPP III), Europos gynybos fondui (EGF), kariniam mobilumui, ir ragina Tarybą užtikrinti, kad kuo greičiau būtų patvirtinta Europos taikos priemonė; apgailestauja dėl Tarybos pasiūlytų išorės finansinių priemonių lėšų mažinimo naujoje daugiametėje finansinėje programoje ir dėl nepakankamo finansavimo pagal „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį; pabrėžia, kad toks lėšų mažinimas gali pakenkti ES vaidmeniui pasauliniu lygmeniu ir sumenkinti ES galimybes stabilizuoti ir pertvarkyti narystės siekiančias šalis; pabrėžia, kad Parlamentas turi būti prasmingai įtrauktas į strateginį metinių ir daugiamečių darbo programų valdymą ir išorės finansavimo priemonių kontrolę; primena, kad kitoje DFP reikia gerokai padidinti ES biudžeto išteklius, skirtus civilinių konfliktų prevencijai, ir padidinti finansavimą taikos kūrimui, dialogo palaikymui, tarpininkavimui ir susitaikymui;

62.  ragina stiprinti gynybos pajėgumus ir pirmenybę teikti pagal Pajėgumų plėtojimo planą ir vykdant suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje nustatytiems trūkumams, ir tuo tikslu, visų pirma, vykdyti glaudžiu bendradarbiavimu grindžiamą veiklą, kaip antai, pajėgumų telkimą ir dalijimąsi jais, užtikrinti pakankamą finansavimą prasmingiems projektams ir platesnio užmojo nuolatiniam struktūrizuotam bendradarbiavimui (PESCO), EGF, kariniam mobilumui ir Europos kosmoso programai; pažymi, kad šie veiksmai taip pat turėtų būti naudingi NATO ir transatlantiniams santykiams; pabrėžia, kad vykdant ES bendradarbiavimą gynybos srityje reikia toliau derinti ES priemones ir mechanizmus, todėl ragina optimizuoti išteklius, kad būtų išvengta nereikalingo išlaidų ir priemonių dubliavimosi; ragina EIVT Strateginės komunikacijos skyriui skirti daugiau paramos, darbuotojų ir pakankamų nuolatinių biudžeto išteklių, su sąlyga, kad bus atliktas nepriklausomas ir išsamus jo ankstesnės ir dabartinės veiklos vertinimas; ragina peržiūrėti EIVT strateginės komunikacijos padalinio įgaliojimus ir įtraukti tokių naujai iškylančių užsienio subjektų, kaip antai Kinija, kišimosi klausimą;

63.  pakartoja raginimą labiau remti ES jūrų saugumo strategiją, nes laivybos laisvės išsaugojimas tampa vis didesniu iššūkiu pasauliniuose ir kaimyniniuose vandenyse; pabrėžia, kad laivybos laisvė turėtų būti gerbiama visada; rekomenduoja, siekiant veiksmingo pasaulinės jūrų informacijos valdymo, stiprinti ir remti institucijų, organizacijų ir nacionalinių valdžios institucijų struktūrinį koordinavimą, visų pirma sudarant sąlygas dviejų pagrindinių civilinių ir karinių komponentų, kurie suteikia pagrindą žinioms apie padėtį jūroje, konvergencijai;

64.  pabrėžia BSGP misijų ir operacijų svarbą; pažymi, kad egzistuoja pagrindų susitarimai su trečiosiomis šalimis dėl jų dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose; pažymi, kad tokie susitarimai iliustruoja taikos ir saugumo užtikrinimo siekių kolektyvinį pobūdį;

65.  atkreipia dėmesį į vidutinės trukmės ir ilgalaikes grėsmes, į kurias ateityje reikės reaguoti įgyvendinant BUSP, įskaitant riziką saugumui, kurią kelia autoritariniai režimai, nevalstybiniai subjektai ir klimato kaita, kibernetines grėsmes, ChBRB išpuolius, hibridines grėsmes ir grėsmes, be kita ko, susijusias su platesniu dirbtinio intelekto naudojimu, dezinformacijos kampanijomis, kosmoso lenktynėmis ir jų militarizavimu, taip pat naujomis technologijomis, terorizmu ir nekontroliuojamais migracijos srautais, be jau nustatytų geopolitinių iššūkių; pabrėžia, kad ES turi daryti pažangą apibrėžiant ir pripažįstant hibridines grėsmes; ragina ES didinti informuotumą apie šias grėsmes ir kurti bendrus atsparumo pajėgumus; pabrėžia, kad tokias grėsmes galima įveikti tik vykdant suderintus veiksmus ir laiku bei pakankamai investuojant į Europos mokslinius tyrimus ir inovacijas; palankiai vertina tai, kad Parlamentas sudarė Specialųjį komitetą dirbtinio intelekto skaitmeniniame amžiuje klausimais, kaip forumą, kuriame sprendžiami strateginiai su dirbtiniu intelektu susiję klausimai; mano, kad svarbu užtikrinti geresnę ES politikos vidaus ir išorės aspektų sąsają, siekiant užtikrinti, kad vykdant ES politiką būtų siekiama BUSP, įskaitant ES energetikos politiką, tikslų;

66.  pabrėžia, kad reikia plėtoti nuoseklų su klimato politika susijusį BUSP aspektą, nes klimato kaita daro vis didesnį poveikį destabilizuojant ekonominę, socialinę ir politinę padėtį ir didinant grėsmę;

67.  palankiai vertina žvalgybine informacija pagrįstą grėsmių analizę, kurią šiuo metu atlieka Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis ir kuri yra būsimo strateginio kelrodžio atskaitos taškas, ir ragina Parlamente surengti diskusijas šios analizės rezultatų tema; palankiai vertina naują Komisijos požiūrį, pagal kurį strateginis prognozavimas įtraukiamas į ES politikos, įskaitant užsienio ir saugumo klausimus, formavimą;

o
o   o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai bei valstybėms narėms.

(1) OL C 210, 2010 8 3, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0286.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0172.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(5) 2019 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2019/797 dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su Sąjungai ar jos valstybėms narėms gresiančiais kibernetiniais išpuoliais (OL L 129 I, 2019 5 17, p. 13).
(6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0174.


2020 m. metinis pranešimas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo
PDF 495kWORD 67k
2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2020 m. metinio pranešimo dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (2020/2207(INI))
P9_TA(2021)0013A9-0265/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. birželio 22 d., 2018 m. birželio 28 d., 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. gruodžio 12 d. ir 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 18 d., 2015 m. gegužės 18 d., 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. liepos 17 d., 2018 m. birželio 25 d., 2019 m. birželio 17 d. ir 2020 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl susitarimo dėl civilinių BSGP pajėgumų nustatymo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl bendro ES diplomatinio atsako į kibernetinę kenkimo veiklą sistemos,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. birželio 7 d. išvadas dėl jaunimo, taikos ir saugumo ir į 2020 m. birželio 5 d. išvadas dėl jaunimo išorės veiksmuose,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/797 dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su kibernetiniais išpuoliais, keliančiais grėsmę Sąjungai arba jos valstybėms narėms(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl papildomų pastangų didinti atsparumą ir kovoti su hibridinėmis grėsmėmis,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 28 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Karinio mobilumo veiksmų plano (JOIN(2018)0005),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. ir 2018 m. liepos 12 d. Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą,

–  atsižvelgdamas į bendrą 42 pasiūlymų rinkinį, kurį 2016 m. gruodžio 6 d. patvirtino ES ir NATO tarybos, ir į 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. to rinkinio įgyvendinimo pažangos ataskaitas bei į naują 32 pasiūlymų rinkinį, kurį 2017 m. gruodžio 5 d. patvirtino abi tarybos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. penktąją pažangos ataskaitą dėl 2016 m. gruodžio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 5 d. ES Tarybos ir NATO Tarybos patvirtinto bendro pasiūlymų rinkinio įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į milžinišką Jungtinės Karalystės, vienos iš veiksmingiausių Europos karinių pajėgų, pasitraukimo iš ES poveikį potencialiems ES gynybos pajėgumams,

–  atsižvelgdamas į neteisėtą Rusijos įsiveržimą į Krymą ir jo aneksiją,

–  atsižvelgdamas į Rusijos vykdomus valstybių narių oro erdvės ir jūrų sienų pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į stiprėjančią Kinijos ekonominę ir karinę galią Viduržemio jūros regione ir Afrikos šalyse,

–  atsižvelgdamas į vidaus ir užsienio terorizmo grėsmę, visų pirma kylančią iš tokių grupių kaip ISIS,

–  atsižvelgdamas į naujas technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, kosmoso pajėgumai ir kvantinė kompiuterija, kurios suteikia naujų galimybių žmonijai, bet taip pat kelia naujų iššūkių gynybos ir užsienio politikos srityje, ir dėl kurių reikia aiškios strategijos ir savitarpio sutarimo tarp sąjungininkų,

–  atsižvelgdamas į antrąją pažangos ataskaitą dėl 2019–2021 m. ES ir JT prioritetų taikos operacijų ir krizių valdymo srityje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas Nr. 3212(1974), 32/15(1977), 33/15(1978), 34/30(1979) ir 37/253(1983),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 353(1974), 361(1975), 367(1975), 458(1979), 541(1983), 550(1984), 649(1990), 716(1991), 750(1992), 774(1992), 789(1992), 889 (1993), 939(1994), 1032(1995), 1062(1996), 1250(1999), 2009(2011), 2095(2013) ir 2174(2014),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ypač į 16-ąjį DVT, kuriuo siekiama skatinti taikios ir įtraukios visuomenės kūrimą siekiant darnaus vystymosi,

–  atsižvelgdamas į JT 2018 m. birželio mėn. paskelbtą dokumentą „Mūsų bendros ateities užtikrinimas: nusiginklavimo darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų (Audito Rūmų) apžvalgą Nr. 09/2019 dėl Europos gynybos,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d.(2), 2017 m. gruodžio 13 d.(3), 2018 m. gruodžio 12 d.(4) ir 2020 m. sausio 15 d.(5) rezoliucijas dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 13 d. Parlamento rezoliuciją dėl ES ir NATO santykių(6),

–  atsižvelgdamas į savo rekomendacijas Tarybai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) 2020 m. peržiūros proceso parengimo, branduolinių ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo galimybių,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ateities ir jos poveikio Europos Sąjungai(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. balandžio 18 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas(9),

–  atsižvelgdamas į savo rekomendaciją Tarybai dėl sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė(10),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų(11),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0265/2020),

1.  primena ES užmojus visame pasaulyje siekti taikos ir saugumo ir ragina, kad jos veiksmais ir politika būtų siekiama palaikyti tarptautinę taiką, saugumą, veiksmingą daugiašališkumą, bendradarbiavimą, pasaulinį stabilumą ir aktyviai remti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, tarptautinę teisę, žmogaus teises ir demokratiją, laikantis JT Chartijos principų ir vertybių bei Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnyje nustatytų tikslų;

2.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šiuo metu didėjančias daugialypes grėsmes pasauliniam, regioniniam ir nacionaliniam saugumui ir stabilumui, su kuriomis ES susiduria labai daugiapolėje ir nenuspėjamoje aplinkoje vis atkakliau konkuruojant pasaulinėms ir regioninėms galioms ir kintant jų aljansams, Europos subjektai galės plėtoti tvirtesnę bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) tik naudodami bendrą stiprios ir vieningos Europos Sąjungos ir jos valstybių narių įtaką, glaudžiai bendradarbiaudami su panašiai mąstančiomis demokratinėmis šalimis, kad naujoje geopolitinėje aplinkoje galėtų atlikti stipresnį ir svarbesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje ir padėti užtikrinti taiką, žmonių saugumą, darnų vystymąsi, gerovę, laisvę, pagarbą pagrindinėms teisėms ir vertybėms ir demokratiją;

3.  pažymi, kad toliau prastėjanti Sąjungos strateginė aplinka turi tiesioginės ir netiesioginės įtakos jos valstybių narių ir jos piliečių saugumui; pabrėžia, kad šioje nestabilioje ir nenuspėjamoje aplinkoje Sąjunga ir valstybės narės kartu atlieka vis didesnį vaidmenį užtikrinant savo valstybių narių, piliečių ir vertybių saugumą, atsižvelgiant į daugiašales grėsmes, pavojus ir iššūkius;

4.  atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos tikslą plėtoti Europos strateginį savarankiškumą – tai plataus užmojo siekis, grindžiamas Sąjungos gebėjimu nepriklausomai įvertinti krizinę situaciją ir savarankiškai priimti sprendimus, taip pat jos gebėjimu veikti savarankiškai, kai to reikia atsižvelgiant į aplinkybes, siekiant apginti savo interesus ir vertybes, visapusiškai gerbiant aljansus ir savo strateginius partnerius, sykiu laikantis papildomumo su NATO principo;

5.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pateikti bendrą oficialią strateginio savarankiškumo apibrėžtį ir labai aiškiai apibrėžti jo tikslus, įgyvendinimo priemones ir išteklius; mano, kad gebėjimas veikti savarankiškai yra svarbi priemonė ES siekiant sustiprinti savo daugiašalius veiksmus, sumažinti savo pažeidžiamumą išorės grėsmių atžvilgiu ir tapti patikimesne partnere daugiašalėje taisyklėmis grindžiamoje sistemoje;

6.  mano, kad COVID-19 pandemijos metu išryškėjo ES pažeidžiamumas ir priklausomybė nuo trečiųjų šalių; todėl pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis dar svarbiau stiprinti ES pastangas siekiant strateginio savarankiškumo;

7.  pažymi, kad padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant BSGP; palankiai vertina tai, kad ES tebėra įsipareigojusi dar aktyviau veikti pasaulyje ir didinti savo gebėjimą veikti kaip pasaulinio saugumo skatintoja ir užtikrintoja, be kita ko, vykdant savo BSGP misijas ir operacijas, siekti tvarios taikos, stabilumo, saugumo ir gerovės ir aktyviai prisidėti sprendžiant ir sureguliuojant konfliktus visame pasaulyje, visų pirma ES kaimyninėse šalyse;

8.  palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pranešimą, kad iki 2020 m. pabaigos bus pateikta bendrų grėsmių ir iššūkių analizė, kuria bus remiamasi vedant politines diskusijas su valstybėmis narėmis ir rengiant strateginį kelrodį; pažymi, kad pagal strateginį kelrodį bus sustiprintas 2016 m. nustatytas užmojų lygis ir bus padedama jį įgyvendinti, taip pat ne vėliau kaip 2022 m. bus nustatyti konkretūs tikslai ir siekiai keturiose pagrindinėse srityse – krizių valdymo, atsparumo, pajėgumų ir partnerysčių; pabrėžia, kad tai būtina atsižvelgiant į tai, kad ES turi parengti aiškinamuosius karinių ir civilinių intervencijų scenarijus ir gerai pasirengti operatyviniu ir politiniu lygmenimis; tikisi, kad strateginis kelrodis, kaip pirmas žingsnis plėtojant ES nepriklausomus operatyvinius pajėgumus, sudarys sąlygas labiau suderinti strateginę kultūrą ir taip sudarys palankesnes sąlygas Sąjungai priimti sprendimus;

9.  svarsto galimybę pateikti savo ataskaitas ir rekomendacijas svarbiausiose strateginio kelrodžio srityse, kad vadovaujantis mūsų demokratinių institucijų principais galėtų pateikti Parlamento nuomonę ir parengti parlamentines gaires;

10.  pabrėžia, kad Sąjungai geopolitiniu požiūriu svarbiausias yra tvarus regioninis stabilumas, saugumas ir gerovė, taip pat svarbu užkirsti kelią destabilizuojantiems procesams kaimyninėse šalyse – tiek rytinėse, tiek pietinėse, tiek Arktyje; pabrėžia, kad operacijos EUFOR ALTHEA ir EULEX KOSOVO atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant stabilumą ir saugumą, nes jos didina šalių atsparumą ir skatina stiprinti gebėjimus ES strategiškai svarbiame regione; palankiai vertina tai, kad pratęsti EULEX KOSOVO ir EUAM Ukraine įgaliojimai, ir pakartoja, kad BSGP veiksmai Vakarų Balkanuose ir rytinėse kaimyninėse šalyse yra svarbūs; ragina peržiūrėti vykdomą BSGP misiją EUAM Ukraine siekiant nustatyti, kaip būtų galima ją vykdant toliau remti Ukrainos saugumą;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad nestabilumas Europos pietinėse kaimyninėse šalyse, visų pirma Sahelyje, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje galiausiai daro neigiamą šalutinį poveikį visų pirma ES pietinėms kaimyninėms šalims, taigi kelia tiesioginių problemų Europos išorės sienų valdymui;

12.  yra susirūpinęs, kad Rusijos Federacijos karinės pajėgos, pažeisdamos tarptautinę teisę, vis dar okupuoja didelę Ukrainos ir Gruzijos dalį, kad jų vis dar yra Moldovos Respublikoje ir kad Rusija toliau destabilizuoja taiką ir saugumą regione; reiškia susirūpinimą dėl precedento neturinčio masto valstybės finansuojamų dezinformacijos kampanijų rytinėse kaimyninėse šalyse; toliau smerkia Rusijos karinę intervenciją ir neteisėtą Krymo pusiasalio aneksiją bei konflikto Moldovoje įšaldymą; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtina vieninga pozicija dėl ES politikos;

13.  palankiai vertina karo veiksmų nutraukimą Kalnų Karabache ir jo apylinkėse; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų šalių karinės pajėgos dalyvauja konflikte, ypač pabrėžia destabilizuojantį Turkijos vaidmenį ir kišimąsi į jį; ragina atlikti tarptautinį tyrimą dėl įtariamo užsienio kovotojų buvimo ir kasetinių šaudmenų bei fosforo bombų naudojimo; ragina Europos Sąjungą ir tarptautines organizacijas užtikrinti, kad būtų nutrauktas nebaudžiamumas už karo nusikaltimus Kalnų Karabache ir už draudžiamų ginklų naudojimą Kalnų Karabacho konflikto metu; primygtinai tvirtina, kad reikia sudaryti sąlygas teikti humanitarinę pagalbą, nedelsiant keistis kaliniais ir nukentėjusiais asmenimis, taip pat kad būtina išsaugoti Kalnų Karabacho kultūros paveldą;

14.  reiškia gilų susirūpinimą dėl pastarojo įtampos eskalavimo tam tikruose potencialiuose karštuosiuose taškuose Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, pvz., Indijos ir Kinijos ginčijamoje pasienio teritorijoje, Rytų ir Pietų Kinijos jūroje ir Taivano sąsiauryje, įskaitant vis labiau provokuojamus į Taivaną orientuotus Kinijos karinius manevrus; ragina visas susijusias šalis nesutarimus spręsti taikiomis priemonėmis ir deeskaluoti įtampas bei susilaikyti nuo vienašališkų bandymų pakeisti status quo; pabrėžia, kad siekiant išlaikyti Kinijos ir Taivano bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, kuris vis dar yra labai svarbus ES interesams, taiką, stabilumą ir gerovę, svarbu, kad visame Taivano sąsiauryje procesai vyktų taikiai; ragina ES ir jos valstybes nares peržiūrėti savo santykių su Taivanu politiką ir bendradarbiauti su panašių įsitikinimų tarptautiniais partneriais siekiant apsaugoti Taivaną nuo išorės grėsmių; reiškia susirūpinimą dėl piktavališkų trečiųjų šalių pradėtos dezinformacijos kampanijos prieš demokratines šalis Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, įskaitant Taivaną, kuria siekiama trukdyti pastangoms kovoti su COVID-19 pandemija; ragina ES ir jos valstybes nares remti Taivano prasmingą ir pragmatišką dalyvavimą stebėtojos teisėmis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) posėdžiuose, mechanizmuose ir veikloje, kad būtų galima kartu kovoti su pasauline visuomenės sveikatos krize;

15.  yra labai susirūpinęs ir griežtai smerkia neteisėtą Turkijos veiklą ir grasinimus ES valstybėms narėms vykdyti karinius veiksmus rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje; susirūpinęs pažymi, kad Turkijos vykdomi vienašaliai veiksmai, nepaisant deeskalacijos pastangų, pažeidžia tarptautinę teisę ir daro tiesioginį poveikį kai kurių valstybių narių suverenitetui; pakartoja, kad Sąjunga yra pasirengusi naudoti visas turimas priemones ir galimybes, taip pat pagal ES sutarties 29 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 215 straipsnį, kad apgintų savo ir savo valstybių narių interesus; primena neseniai priimtas Tarybos išvadas dėl rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir ragina parengti naują išsamią ES ir Turkijos strategiją;

16.  pabrėžia, kad gali kilti rimtų konfliktų dėl prieigos prie saugaus geriamojo vandens; Europos Sąjunga turi parengti politinę strategiją, kuria palengvintų sprendimus šiose didelį destabilizavimo potencialą turinčiose teritorijose, kartu ragindama svarbiausiose su konfliktais dėl vandens susijusiose teritorijose esančias šalis pasirašyti 1992 m. Helsinkio vandens konvenciją dėl tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo, užbaigtą 1997 m. Niujorke;

Europos Sąjungos užmojų konsolidavimas: BSGP misijų ir operacijų veiksmingumo didinimas neprognozuojamoje ir destabilizuotoje aplinkoje

17.  mano, kad BSGP yra pirmiausia grindžiama Sąjungos gebėjimu dislokuoti civilines ir karines misijas ir operacijas įvykus krizinėms situacijoms, kurios daro įtaką Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui, arba prireikus tarptautinės intervencijos pagal tarptautinę teisę ir JT chartiją bei rezoliucijas; pažymi, kad Sąjunga šiuo metu vykdo 11 civilinių ir šešias karines misijas, iš kurių trys yra vykdymo įgaliojimus turinčios misijos (ATALANTA, EUNAVFOR MED IRINI, EUFOR ALTHEA), o trys – neturinčios tokių įgaliojimų misijos („EUTM Mali“, „EUTM Somalia“, EUTM RCA); primena, kad BSGP misijų įgaliojimais siekiama, be kita ko, skatinti saugumo sektoriaus reformą, suteikti postūmį teisingumo reformai ir stiprinti karinių ir policijos pajėgų mokymus; rekomenduoja reguliariai tinkamai vertinti misijas ir operacijas, siekiant nustatyti, kuriose srityse jų veiksmingumą būtų galima dar labiau padidinti; pabrėžia, jog svarbu, kad misijos būtų dislokuotos greičiau, lanksčiau ir nuosekliau;

18.  apgailestaudamas pažymi, kad vis dar trūksta kai kurių valstybių narių politinės valios reikšmingai ir patikimai dalyvauti BSGP misijose ir operacijose; pabrėžia, kad svarbu, jog misijos ir operacijos būtų patikimesnės tiek žmogiškųjų išteklių, tiek įgaliojimų požiūriu; ragina valstybes nares skirti daugiau pajėgų ir išteklių visoms BSGP misijoms ir operacijoms, visų pirma šalinant esamus trūkumus, nes BSGP misijų ir operacijų finansavimo klausimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti jų tvarumą, ypač krizės laikotarpiu, taip pat svarbus galimų kilsiančių įtampos ir konfliktų klausimas; pabrėžia, kad neturėtų nukentėti BSGP biudžetas;

19.  pabrėžia, kad moterų dalyvavimas BSGP misijose prisideda prie misijos veiksmingumo ir visame pasaulyje didina ES, kaip vyrų ir moterų lygių teisių šalininkės, patikimumą; ragina prasmingai integruoti lyčių aspektą rengiant BSGP, visų pirma užtikrinant geresnę lyčių pusiausvyrą BSGP misijų ir operacijų personalo ir vadovų pareigose ir rengti specialius dislokuoto personalo mokymus; palankiai vertina tai, kad visos civilinės BSGP misijos jau turi paskirtą patarėją lyčių klausimais, ir ragina tą patį padaryti ir karinėse BSGP misijose; ragina valstybes nares pasiūlyti kandidačių į dabar esamas laisvas darbo vietas; ragina visą ES dislokuotą karinį ir civilinį personalą pakankamai apmokyti lyčių lygybės klausimais ir supažindinti su JT ST rezoliucija Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, konkrečiai, mokyti integruoti lyčių aspektą į savo užduotis; apgailestauja, kad BSGP misijose ir visų pirma karinėse operacijose vis dar dirba labai mažai moterų; primygtinai ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) skatinti iškelti konkretų tikslą ir prisiimti politinį įsipareigojimą padidinti moterų skaičių ES krizių valdymo misijose ir operacijose; primygtinai ragina valstybes nares ieškoti būdų, kaip sustiprinti įdarbinimo ir darbuotojų išlaikymo politiką ir skatinti moterų dalyvavimą taikos kūrimo ir taikos palaikymo misijose; pabrėžia, kad į ES biudžetą reikia įrašyti naują eilutę, pagal kurią būtų finansuojama patarėjų lyčių klausimais pareigybė karinėse BSGP misijose;

20.  atkreipia dėmesį į Sąjungos visuotinį įsipareigojimą Sahelyje ir Somalio pusiasalyje vykdant šešias civilines (EUCAP Mali, EUCAP Niger, EUCAP Somalia) ir karines (EUTM Mali, EUTM Somalia, EUNAVFOR ATALANTA, EUNAVFOR MED IRINI) misijas;

21.  pažymi, kad BSGP karinėse operacijose vis daugiau dėmesio skiriama ginkluotųjų pajėgų mokymui (ES mokymo misijos), nesuteikiant vykdymo įgaliojimų; mano, kad nedarant įtakos šių misijų vykdymo įgaliojimų nesuteikimo aspektui, jų įgaliojimai turėtų būti tvirtesni, kad Europos konsultantai galėtų kuo arčiau dislokacijos vietos patikrinti, ar formavimo programa vykdoma tinkamai ir ar ji visiškai atitinka faktinius vietos ginkluotųjų pajėgų veiklos poreikius; pažymi, kad tai taip pat turėtų padėti užkirsti kelią netinkamam valdymui ir piktnaudžiavimams, kai apmokytos ginkluotosios pajėgos yra dislokuojamos vietoje; pabrėžia, kad visų pirma tai taikytina misijai EUTM Mali, kai Malio ginkluotosios pajėgos yra dislokuojamos labai skirtingose ir sudėtingose teritorijose ir būtina prižiūrėti, kaip Europos suformuoti daliniai yra šiuo metu įgyvendinami;

22.  pabrėžia, kad tik keliose BSGP misijose teikiami mokymai apie seksualinį priekabiavimą ir priekabiavimą dėl lyties ir ragina EIVT ir valstybes nares užtikrinti privalomus mokymus, kad su tokiu priekabiavimu būtų kovojama visose misijose ir operacijose, ir užtikrinti veiksmingą aukų ir pranešėjų apsaugą; ragina atnaujinti BSGP misijoms ir operacijoms skirtus patobulintus Bendruosius elgesio standartus ir į juos įtraukti visiško nepakantumo ES vadovybės ir administracijos nereagavimui į seksualinę prievartą ir prievartą dėl lyties principą;

23.  palankiai vertina 2020 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl operacijos EUFOR ALTHEA ir pasirengimą pratęsti įgaliojimus operacijai, kuria siekiama padėti Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms palaikyti saugią ir užtikrintą aplinką pagal atnaujintą JT leidimą; pripažįsta iššūkius, kurių kyla dėl COVID-19 pandemijos, ir giria misijų darbuotojus, kad šios pandemijos metu jų veikla nenutrūko;

24.  primena, kad saugumo padėtis Somalyje kelia didelį nerimą ir kad dėl to mažėja stabilumas visame Somalio pusiasalyje ir už jo ribų; šiuo atžvilgiu mano, kad sustiprinus EUTM Somalia komandines struktūras konsultavimo pajėgumais būtų galima daryti reikšmingą įtaką operacijų vykdymo pagal daugiašalę karinės pagalbos sistemą pobūdžiui;

25.  pritaria pastangoms vykdyti regionalizavimo procesą, kuris pradėtas pasitelkus Regioninę patariamąją ir koordinavimo grupę (RPKG), ir palankiai vertina 2019 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimą pradėti jo antrąjį etapą, taip sustiprinant ES regioninį požiūrį Sahelyje, visų pirma misijoje EUTM Mali, išplečiant jos aprėptį į Sahelio G 5 šalių grupės šalis, siekiant, kad ES veiksmai Sahelio G 5 šalių grupės šalyse būtų veiksmingesni ir operatyvesni, ir remiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir taip didinant EUCAP Sahel Mali, EUCAP Sahel Niger ir EUTM Mali darbo veiksmingumą; ragina ją pervadinti EUTM Sahel; pažymi, kad nuoseklumas ir bendradarbiavimas saugumo srityje su Afrikos šalimis yra labai svarbūs siekiant žemyno stabilumo ir ilgalaikio vystymosi; mano, kad BSGP regionalizavimo požiūris Sahelyje yra tinkamas, bet reikalinga aiškesnė jau esamų BSGP civilinių ir karinių misijų, vietos subjektų ir kitų tarptautinių organizacijų (Jungtinių Tautų MINUSMA taikos palaikymo misijos, Prancūzijos kariuomenės vadovaujamos operacijos „Barkhane“) organizacinė struktūra, siekiant užtikrinti jų veiklos sąveiką ir koordinuoti pastangas Sąjungos lygmeniu;

26.  yra susirūpinęs dėl vykdomos prieš ES nukreiptos dezinformacijos kampanijos Centrinės Afrikos Respublikoje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį imtis veiksmų siekiant veiksmingai nustatyti dezinformacijos kampanijos kilmę ir kovoti su tokiais išpuoliais; palankiai vertina pradėtą EUAM RCA, siekiant padėti reformuoti Centrinės Afrikos Respublikos saugumo sektorių, ir tai, kad pratęsti EUTM RCA įgaliojimai; mano, kad Sąjunga turi greitai ir veiksmingai pagerinti savo gebėjimą teikti įrangą ir mokymus EUCAP ir EUTM misijoms; pažymi, kad sukurta Europos taikos priemonė užtikrintų visapusišką požiūrį į mūsų partnerių pajėgų pajėgumų stiprinimą; pažymi, kad kategoriški ir aktyviai veikiantys užsienio subjektai, kurių etiniai principai nebūtinai sutampa su Sąjungos ir jos valstybių narių principais, užpildo šias pajėgumų spragas ir teikia įrangą šioms pajėgoms, visiškai nepaisydami teisinės valstybės ir tarptautinių standartų reikalavimų;

27.  yra labai susirūpinęs dėl prastėjančios saugumo ir humanitarinės padėties Sahelio regione, kur terorizmas daro vis didesnį spaudimą Sahelio G 5 ir kaimyninėse šalyse, stiprindamas vietoje politinę, etninę ir religinę įtampą; šiuo atžvilgiu pabrėžia ES misijų ir operacijų paramos Sahelyje svarbą; primena, kad būtina išlaikyti ilgalaikes tarptautinės bendruomenės investicijas siekiant užtikrinti saugumą ir stabilumą Malyje ir Sahelyje; palankiai vertina tai, kad buvo atnaujinta ES misijų ir operacijų Malyje veikla;

28.  ragina veiklos lygmeniu taikyti naują požiūrį į saugumo sektoriaus reformą, pagalbą saugumo srityje ir karinių pajėgumų stiprinimą, atsižvelgiant į turimą patirtį, visų pirma Malyje, ir kurio laikantis būtų pabrėžiama: a) demokratinė visų saugumo pajėgų, įskaitant ginkluotąsias pajėgas, kontrolė, b) demokratiškas ir skaidrus šio sektoriaus valdymas, c) sistemingas stebėjimas, ar visi subjektai visiškai ir griežtai laikosi tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės, d) aiškūs veiklos sustabdymo ar pasitraukimo mechanizmai, kai pasireiškia nebaudžiamumas ir vykdomi nuolatiniai pažeidimai;

29.  pažymi, kad geriau koordinuojamos civilinės ir karinės misijos trijose šalyse: Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Somalyje; palankiai vertina ES pajėgumų stiprinimo misijos Somalyje (EUCAP Somalia) ir EUTM Somalia koordinuotas pastangas prisidedant prie Somalio policijos ir Somalio armijos veiklos suderinimo iš Al Šabab įtakos išlaisvintose teritorijose; pabrėžia, kad EUAM CAR ir EUTM CAR taikomas integruotas požiūris į priemones, biudžeto priemones ir subjektus prireikus turėtų būti atkartotas kitose BSGP misijose ir operacijose;

30.  palankiai vertina tai, kad pradėta operacija EUNAVFOR MED IRINI, kuria siekiama prisidėti prie tvarios taikos, saugumo ir stabilumo remiant ginklų embargo Libijai įgyvendinimą pagal JT ST rezoliuciją Nr. 2526 (2020), vykdant Libijos pakrančių apsaugos pajėgų mokymus ir trukdant veikti neteisėtai žmones gabenantiems asmenims; ypač ragina valstybes nares skubiai paskirti žvalgybos, stebėjimo, išžvalgymo, policijos ir karinio jūrų laivyno išteklius, kurie būtini operacijos IRINI iki šiol ribotiems pajėgumams stiprinti ir ragina glaudžiau bendradarbiauti su NATO jūroje vykdoma operacija „Sea Guardian“ ir su regiono partneriais; primena tarptautinius įsipareigojimus dėl paieškos ir gelbėjimo jūroje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį visapusiškai pasinaudoti ES ištekliais šioje srityje, ypač ES palydovų centru ir ES žvalgybos centru; palankiai vertina nuolatinę pažangą, padarytą stabilizuojant padėtį Libijoje, ragina ES imtis aktyvaus vaidmens tarpininkavimo procese, siekiant padėti sukurti būtinus pagrindus taikiai, stabiliai ir demokratiškai Libijai;

31.  atkreipia dėmesį į 2020 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimą pratęsti trijų ES BSGP civilinių misijų įgaliojimus: Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya), Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Rafos perėjimo punktui (EU BAM Rafah) ir Europos Sąjungos policijos misijos Palestinos teritorijose (EUPOL COPPS);

32.  ragina toliau plėtoti ir stiprinti ES civilinių ir karinių sprendimų priėmimo ir vadovavimo bei kontrolės struktūras, kartu užtikrinant atskiras karines ir civilines vadovavimo grandines;

33.  pažymėtina, kad 2020 m. turi būti pradėta Karinių misijų planavimo ir vykdymo centro (MPCC) strateginė peržiūra; ragina, atsižvelgiant į šios peržiūros poveikį karinių misijų ir operacijų planavimui, valdymui ir kontrolei, ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį laiku informuoti Parlamentą apie galimas ir pasirinktas galimybes; primena, kad ES būtina nuolatinė ir visavertė karinė valdymo struktūra, kad būtų galima veikti savarankiškai, todėl ragina Tarybą įgyvendinti tokią struktūrą;

34.  atkreipia dėmesį į bendrą pažangą ir pastangas, įdėtas įgyvendinant susitarimą dėl civilinių BSGP pajėgumų, kuriuo siekiama, kad civilinė BSGP taptų pajėgesnė, veiksmingesnė, lankstesnė ir geriau reaguojanti tiek nacionaliniu lygmeniu, rengiant ir įgyvendinant nacionalinius įgyvendinimo planus, kuriais siekiama padidinti nacionalinius įnašus į civilinę BSGP, tiek ES lygmeniu, parengiant bendrą veiksmų planą; ragina iki 2023 m. vasaros pradžios visapusiškai įgyvendinti susitarimą dėl civilinių BSGP pajėgumų; pažymi, kad civilinei BSGP kyla su pajėgumais susijusių sunkumų, nes nėra pakankamai policijos, teisėjų, prokurorų ir kitų teisės ir civilinio saugumo sektoriaus ekspertų; mano, kad ES privalo siekti visapusiškai įvertinti civilinių misijų EUCAP Sahel Mali, EUCAP Sahel Niger, EUCAP Somalia ir EUAM RCA įgaliojimus, biudžetus ir žmogiškuosius išteklius, kad jos būtų visiškai veiksmingos ir efektyvios; ragina valstybes nares pateikti išsamią metinę peržiūrą, kritiškai įvertinant pažangą, padarytą įgyvendinant susitarimą dėl civilinių BSGP pajėgumų; ragina visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus aktyviau bendradarbiauti ir toliau stiprinti civilinių ir karinių misijų, dislokuotų tame pačiame operacijų rajone, sąveiką, visų pirma atsižvelgiant į judumą ir saugias skaitmenines infrastruktūras; palankiai vertina tai, kad 2020 m. rugsėjo mėn. įsteigtas Civilinio krizių valdymo kompetencijos centras, ir ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti jo darbe;

35.  palankiai vertina BSGP misijų ir operacijų tęstinumą ir tolesnį jų vykdymą, nepaisant COVID-19 pandemijos sukeltų labai sudėtingų aplinkybių ir neigiamo jos poveikio; primygtinai ragina, kad BSGP misijų ir operacijų biudžetas, ištekliai, planavimas ir įranga būtų vertinami atsižvelgiant į patirtį, įgytą per COVID-19 krizę, siekiant užtikrinti, kad būtų išlaikytas jų operacinis veiksmingumas; pabrėžia, jog svarbu, kad ES apsvarstytų, ką dar būtų galima padaryti siekiant sumažinti ir valdyti darbuotojų užsikrėtimo riziką; yra labai susirūpinęs dėl to, kokį didelį neigiamą poveikį esamoms krizėms daro COVID-19, ir mano, kad ES jokiu būdu neturi neleisti COVID-19 sužlugdyti per daugybę metų pasiektos pažangos taikos kūrimo procese; yra sunerimęs dėl dezinformacijos bangos, visų pirma nukreiptos prieš BSGP misijas ir operacijas COVID-19 pandemijos metu; pabrėžia, kad ES turi stiprinti savo strateginės komunikacijos įrankius ir viešąją diplomatiją, visų pirma tose šalyse, kuriose yra dislokuotos BSGP misijos ir operacijos;

36.  pripažįsta civilinių ir karinių BSGP misijų įnašą išlaikant taiką, stabilumą ir stiprinant tarptautinį saugumą bei padedant trečiosioms šalims kovoti su terorizmu; primygtinai reikalauja, kad ES sustiprintų institucinius pajėgumus, susijusių su konfliktų prevencija ir tarpininkavimu; ragina aktyviau spręsti užsitęsusius konfliktus artimiausiose ES kaimyninėse šalyse; ragina taikyti konfliktams atžvalgius ir į žmones orientuotus metodus, pagal kuriuos žmonių saugumas ir teisės taptų svarbiausiu ES veiklos aspektu;

37.  mano, kad Sąjunga savo pastangas turėtų sutelkti į didžiausią pridėtinę vertę kuriančias misijas ir operacijas; todėl palankiai vertintų kai kurių misijų aktualumo ir veiksmingumo apmąstymą;

38.  ragina nedelsiant patvirtinti ir įgyvendinti Europos taikos priemonę, kuria būtų siekiama padidinti ES misijų veiksmingumą, remti jos partnerius ir prisidėti prie taikos paramos operacijų; pabrėžia, kad pagal šią priemonę būtų finansuojama dalis ES gynybos veiklos išlaidų, įskaitant bendras BSGP karinių operacijų išlaidas ir išlaidas, susijusias su partnerių karinių pajėgumų stiprinimu tose šalyse, kuriose ES vykdo intervenciją, todėl jai turėtų būti skirtas pakankamai didelis biudžetas, kad būtų galima veiksmingai spręsti dabartines problemas, susijusias su mokymu, operacijomis, misijomis, projektais ir karine įranga, įskaitant ginklus, šaudmenis ir transportą, visapusiškai laikantis aštuonių bendrosios pozicijos kriterijų, tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės ir veiksmingų skaidrumo nuostatų, išvardytų 2019 m. kovo 28 d. rekomendacijoje dėl Europos taikos priemonės sukūrimo; primena, kad reikia atlikti išsamius ex ante rizikos vertinimus ir atidžiai stebėti, kaip gaunamą įrangą naudoja paramą gaunančios šalys, ypač regionuose, kuriuos paveikė didelis politinės padėties nepastovumas ir didelis nacionalinių sienų pralaidumas, taip pat ES lygmeniu įdiegti būtinas apsaugos priemones, užkertančias kelią teroristinėms grupuotėms ir kitiems piktavališkiems subjektams įsigyti tokių ginklų;

39.  palankiai vertina pranešime apie 2020 m. Sąjungos padėtį paskelbtą ketinimų raštą dėl bendro komunikato dėl strateginio požiūrio, kuriuo remiamas buvusių kovotojų nusiginklavimas, demobilizacija ir reintegracija 2021 m., kaip savalaikę 2006 m. paramos nusiginklavimui, demobilizacijai ir reintegracijai (NDR) ES koncepcijos peržiūrą; pabrėžia, kokia svarbi saugumo sektoriaus reforma – tai prioritetas atsižvelgiant, visų pirma, į mūsų civilines BSGP misijas, kurių pagrindinis tikslas turėtų būti įgyvendinti į žmogaus saugumą orientuotą požiūrį; pabrėžia, kad nauju strateginiu požiūriu į NDR turi būti užtikrintas BSGP priemonių ir ES paramos vystymuisi suderinamumas;

Veiksmingų BSGP pajėgumų plėtojimas

40.  palankiai vertina ES pajėgumų plėtojimo iniciatyvas, pvz., suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje, nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO) ir būsimą Europos gynybos fondą (EGF) bei jo pirmtakes programas – Sąjungos gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus (PADR) ir Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP), nes jos gali padėti užtikrinti didesnį nuoseklumą, koordinavimą ir sąveikumą įgyvendinant BSGP ir dedant pagrindus Petersbergo uždavinių įgyvendinimui bei stiprinant Sąjungos solidarumą, sanglaudą, atsparumą ir Sąjungos strateginį savarankiškumą;

41.  pripažįsta, kad sėkmingam Europos integracijos procesui gynybos srityje yra labai svarbu, kad daugiau valstybių narių įsitrauktų į ES pajėgumų vystymo iniciatyvas ir prasmingai dalyvautų pagrindiniuose Europos gynybos projektuose, kurie šiuo metu vykdomi beveik išskirtinai dvišaliu pagrindu (pvz., Ateities kovinė oro sistema (FCAS) ir Pagrindinė sausumos kovinė sistema (MGCS)) – tai, be kita ko, sukurtų aiškią pridėtinę vertę Europos pastangoms stiprinti bendradarbiavimą, integraciją gynybos srityje ir sąveikumą BSGP misijų ir operacijų naudai;

42.  pažymi, kad labai svarbu didinti ES gynybos planavimo priemonių ir pajėgumų vystymo priemonių bei iniciatyvų sąsajas, jų įtraukumą, koordinavimą ir nuoseklumą, kad būtų kuriama prasminga jų sąveika ir tarpusavio papildomumas, vengiama dubliavimosi, užtikrinamas veiksmingas ir strateginis išteklių naudojimas, sąveikumas ir sudaromos palankesnės greito dislokavimo sąlygos;

43.  ragina valstybes nares didinti savo gynybos išlaidas ir siekti 2 proc. BVP tikslo;

44.  palankiai vertina pasiektą susitarimą dėl EGF reglamento bei ragina skubiai patvirtinti ir įsteigti EGF, per kurį bus sprendžiami ir greitinami bendrai susitartų gynybos pajėgumų plėtojimo prioritetai oro, sausumos, jūros ir kibernetinės erdvės srityse ir taip skatinamas ES gebėjimas veikti kaip pasaulinio masto veikėja ir tarptautinio saugumo stiprintoja bei užtikrintoja; ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją EGF skirti pakankamai lėšų ir daugiausia dėmesio skirti didelės pridėtinės vertės struktūriniams projektams, taip sudarant palankesnes sąlygas valstybių narių pramoniniam bendradarbiavimui ir tvirtinant stiprią Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę (EGPTB), stiprinant techninius, pramoninius ir strateginius pajėgumus, kad būtų sustiprintas ES gebėjimas savarankiškai gaminti ir valdyti karinius pajėgumus ir išlaikyti Europos technologinį savarankiškumą ilguoju laikotarpiu; ragina imtis gynybos pajėgumų iniciatyvų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimui;

45.  atkreipia dėmesį į itin opų strateginį gynybos srities mokslinių tyrimų pobūdį ir būtinybę reglamentuoti trečiųjų šalių, kurios nėra ES narės, kontroliuojamų subjektų prieigą prie EGF finansuojamų projektų, siekiant nuosekliai laikytis ES strateginio savarankiškumo užmojų; pabrėžia, kad trečiųjų šalių dalyvavimas EGF veikloje tam tikrais konkrečiais ir išimtinai pritaikytais atvejais, kai tai suteikia įrodytos technologinės ir operacinės pridėtinės vertės tam tikriems projektams, turėtų būti vykdomas remiantis veiksmingu abipusiškumu, neturėtų silpninti ES strateginių saugumo interesų, neturėtų trukdyti siekti EGF tikslų ir privalo būti griežtai stebima, kaip laikomais pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (COM(2018)0476), nustatytų taisyklių, pvz., dėl intelektinės nuosavybės išlaikymo Europos Sąjungoje;

46.  palankiai vertina pirmojo PESCO etapo strateginę peržiūrą, atliktą iki 2020 m. pabaigos, įskaitant įžvalgas dėl šios programos pažangos ir būtinų nuostatų apibrėžimą, kad nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) taptų veiksmingesnis ir labiau orientuotas į tikslą; mano, kad PESCO yra priemonė, kuria prisidedama prie tvaraus ir veiksmingo ES bendradarbiavimo gynybos srityje ir gynybos integravimo stiprinimo, gerinant dalyvaujančių valstybių narių gynybos pajėgumus ir sąveikumą, ypač pajėgų prieinamumo, lankstumo ir dislokavimo galimybių požiūriu; primena, kad PESCO projektai turėtų padėti padidinti gynybos išlaidų veiksmingumą; mano, kad PESCO turėtų būti naudojamas kaip papildoma priemonė, padedanti siekti ES tikslų ir prisidedanti prie NATO tikslų įgyvendinimo; teigiamai vertina tai, kad neseniai priimtas sprendimas dėl trečiųjų šalių dalyvavimo PESCO, tačiau pažymi, kad bet koks išimtinis dalyvavimas atskiruose PESCO projektuose privalo teikti pridėtinės vertės ES valstybėms narėms ir projektams ir padėti stiprinti PESCO ir BSGP, taip pat padėti įgyvendinti sudėtingesnius įsipareigojimus, laikantis labai griežtų politinių, materialinių ir teisinių sąlygų, ir būti vykdomas vadovaujantis nustatyto ir veiksmingo abipusiškumo pagrindais;

47.  ragina dalyvaujančias valstybes nares parodyti visapusišką politinį įsipareigojimą, pastangas ir strateginį užmojį, suteikti reikiamų išteklių ir įvykdyti plataus užmojo ir privalomus bendrus įsipareigojimus, dėl kurių jos susitarė, kartu užtikrinant apčiuopiamą pažangą sparčiai ir veiksmingai įgyvendinant dabartinius PESCO projektus; pabrėžia, kad pirmojo etapo projektai daugiausia yra pajėgumų stiprinimo projektai, kuriuose dalyvauja kiek įmanoma daugiau valstybių narių, ir kad įtraukus PESCO projektų pobūdis neturėtų lemti to, kad dalyvaujančios valstybės narės sumažintų savo užmojus; yra susirūpinęs dėl to, kad pajėgumų spragos ir kritiniai trūkumai, nustatyti vykdant Pagrindinio tikslo procesą pagal Pajėgumų plėtojimo planą (PPP) ir suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje, nebus tinkamai ar visiškai panaikinti ir sprendžiami siekiant vykdyti sėkmingas karines operacijas; pataria atlikti dabartinių 47 PESCO projektų peržiūrą, kad būtų patikrinta jau pasiekta pažanga, ir nustatyti tuos projektus, kuriuos būtų galima sugrupuoti dalyvaujančių valstybių narių nuožiūra; ragina dalyvaujančias valstybes nares daugiausia dėmesio skirti PESCO projektams, kuriais sukuriama tikra pridėtinė vertė ir kurie būtų labiau orientuoti į operacijas, abipusiškai naudingi ir strateginiai veiksniai Sąjungai, ir projektams, turintiems strateginį aspektą, kuriuo būtų atsižvelgiama į būsimas grėsmes saugumui; primygtinai ragina valstybes nares vykdant ES kovinių grupių sistemos reformą išanalizuoti galimybę įtraukti ją į PESCO, kad būtų padidinti jos veiklos pajėgumai, moduliškumas ir operatyvumas, sukuriant nuolatinius daugiašalius padalinius karinėms užduotims vykdyti, kaip nurodyta ES sutarties 43 straipsnyje, ir kad būtų sustiprinti ES gebėjimai vykdyti tvirtas krizių valdymo operacijas;

Bendradarbiavimo su strateginiais partneriais stiprinimas

48.  palankiai vertina pažangą, padarytą ES ir NATO bendradarbiavimo srityje po to, kai 2016 m. Varšuvoje buvo priimta bendra deklaracija; palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant 2016 m. ir 2017 m. bendrą pasiūlymų rinkinį, visų pirma ES ir NATO politinio dialogo visais lygmenimis aktyvinimą, taip pat struktūrinį dialogą karinio mobilumo klausimais, pastangas užtikrinti didesnę atitinkamų gynybos planavimo procesų darną ir glaudesnį bendradarbiavimą kibernetinio saugumo ir gynybos srityje bei kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir dezinformacijos kampanijomis; atkreipia dėmesį į NATO ir ES bendradarbiavimo padedant civilinėms institucijoms suvaldyti ir sustabdyti COVID-19 pandemijos plitimą lygį; ragina ES ir NATO toliau stiprinti viena kitą papildantį bendradarbiavimą, be kita ko, vykdant misijas ir operacijas, ir tvirtinti strateginę partnerystę; pabrėžia, kaip svarbu toliau stiprinti ES ir NATO partnerystę karinio mobilumo srityje; pabrėžia, kad svarbu organizuoti ir vykdyti bendrus Europos ginkluotųjų pajėgų mokymus ir pratybas, taip pat lygiagrečias ir suderintas ES ir NATO pratybas;

49.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina operaciją „Atlantic Resolve“ ir NATO didesnį priešakinių pajėgų dislokavimą Europos žemyne ir pripažįsta NATO pajėgų svarbą siekiant atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos ir suteikti esminę paramą kilus konfliktui;

50.  primena, kad NATO išlieka valstybių narių, kurios yra ir minėtos organizacijos narės, kolektyvinės gynybos pagrindu, kaip aiškiai pripažinta SESV; mano, kad ES ir NATO bendradarbiaudamos turi papildyti viena kitą ir visapusiškai atsižvelgti į viena kitos ypatumus bei funkcijas ir neturėtų bereikalingai atkartoti ar pakeisti struktūrų; primena, kad bendradarbiavimas gynybos srityje – tai vienas iš transatlantinio bendradarbiavimo ramsčių ir jis tebėra nepaprastai svarbus abipusiam šalių sąjungininkių ir šalių partnerių saugumui, todėl pakartoja, kad reikia stiprinti santykius; primena, kad laikantis vieningo pajėgų rezervo principo ES gynybos pajėgumų plėtojimas nekelia konkurencinio pavojaus aljansui ir bus naudingas valstybėms, kurios yra ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP), ir NATO šalys; taip pat primena, kad veiksmingesnis ES bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje turėtų būti laikomas Europos NATO ramstį stiprinančiu veiksniu ir svarbesniu vaidmeniu, kurį ES atliktų užtikrindama savo pačios saugumą; mano, kad pajėgumų iniciatyvomis turėtų būti užtikrintas sąveikumas su sąjungininkais ir sudaromos palankesnės greito dislokavimo sąlygos; susirūpinęs pažymi, kad po Turkijos veiksmų rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje tam tikros išsiskyrusios nuomonės pakenkė aljanso solidarumui;

51.  pabrėžia, kad reikia stiprinti ES, kaip jūrų saugumą užtikrinančio subjekto, statusą, didinti ES ir valstybių narių atsparumą susidarius krizinei situacijai jų teritoriniuose vandenyse, ir tai, kad svarbu numatyti suderintą jūrų strategiją siekiant kovoti su neteisėtais nevalstybiniais jūrų subjektais; mano, kad būtina suderinti intervencijos taisykles ir įrangos standartus ir stiprinti darbuotojų mokymą, kad Europos ir tarptautinėse operacijose arba krizių, įvykių bei incidentų jūroje atvejais būtų vykdomi koordinuoti ir bendri veiksmai; pabrėžia, jog reikia, kad ES ir NATO bendradarbiautų siekdamos laikytis bendro veiksmingo požiūrio į grėsmes jūrų saugumui, pvz., tarpvalstybinį ir organizuotą nusikalstamumą, įskaitant organizuoto nusikalstamumo tinklus, kurie palengvina prekybą žmonėmis, ginklais ir narkotikais, kontrabandą ir piratavimą jūroje;

52.  tvirtai remia ES ir JT strateginę partnerystę krizių valdymo ir civilinio, policijos ir karinio taikos palaikymo srityse; palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant aštuonis bendrai nustatytus ir sutartus 2019–2021 m. ES ir JT prioritetus taikos operacijų ir krizių valdymo srityje; primygtinai ragina valstybes nares daugiau prisidėti prie JT taikos palaikymo veiksmų ir ragina ES institucijas padėti šiuo atžvilgiu; pažymi, kad padaryta tam tikra pažanga stiprinant misijų ir operacijų bendradarbiavimą veiksmų vietoje – visų pirma 2020 m. rugsėjo 29 d. pasirašant ES ir JT pagrindų susitarimą dėl tarpusavio paramos teikimo vykdant savo atitinkamas misijas ir operacijas veiksmų vietoje, – įgyvendinant moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę, kuria remiantis įgyvendinamas ES veiksmų planas dėl moterų, taikos ir saugumo, taip pat konfliktų prevencijos srityje ir politiniu bei strateginiu lygmenimis; ragina ES ir JT toliau nagrinėti tvirtesnio bendradarbiavimo galimybes, ypač bendrose operacijų veiksmų vietose, tokiose srityse, kaip misijų pereinamojo laikotarpio planavimas, paramos priemonės veiksmų vietoje, keitimasis informacija už misijų teritorijų ribų ir nenumatytų atvejų planavimas atsižvelgiant į COVID-19, taip pat klimato ir gynybos srityje;

53.  dar kartą patvirtina, kad, nepaisant „Brexit’o“, Jungtinė Karalystė yra artima strateginė ES ir jos valstybių narių partnerė ir kad būtina išsaugoti tvirtą ir glaudų ES ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje, nes ES ir Jungtinei Karalystei būdinga ta pati strateginė aplinka ir jos susiduria su tokiomis pačiomis grėsmėmis jų taikai ir saugumui; ragina Jungtinę Karalystę dalyvauti BSGP misijose ir operacijose, krizių valdymo operacijose, gynybos pajėgumų plėtojimo ir atitinkamų Sąjungos agentūrų veikloje, taip pat pagal PESCO įgyvendinamuose projektuose, tuo pačiu metu gerbiant ES sprendimų priėmimo autonomiškumą ir Jungtinės Karalystės suverenitetą, subalansuotų teisių ir pareigų principą, remiantis veiksmingu abipusiškumo principu ir numatant sąžiningą bei tinkamą finansinį įnašą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. gruodžio 31 d. Jungtinė Karalystė pasitraukė iš BSGP; ragina parengti skubias pakeitimo procedūras, kad būtų užtikrintas BSGP misijų ir operacijų tęstinumas tose vietose, kuriose buvo dislokuota daug Jungtinės Karalystės personalo;

54.  ragina ES toliau glaudžiau bendradarbiauti su esamais regioniniais organais, pvz., Afrikos Sąjunga, Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija (ECOWAS), Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) ir Arkties taryba, taip pat su panašių pažiūrų NATO nepriklausančiomis šalims;

55.  ragina sistemingiau įgyvendinti JT ST rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, nes jau praėjo dvidešimt metų nuo jos priėmimo, ir stiprinti ES darbotvarkę dėl moterų, taikos ir saugumo; ragina prasmingai integruoti lyčių aspektą rengiant BSGP, visų pirma užtikrinant geresnę lyčių pusiausvyrą BSGP misijų ir operacijų personalo ir vadovų pareigose ir rengti specialius dislokuoto personalo mokymus;

56.  ragina įgyvendinti JT ST rezoliuciją Nr. 2250 dėl jaunimo, taikos ir saugumo ir prasmingai atsižvelgti į jaunimą ir jų požiūrius konflikto analizėse, kuriomis grindžiama BSGP misijoms ir operacijoms teikiama parama; ragina ES taikomomis priemonėmis didinti jaunimo galimybes prasmingai dalyvauti palaikant ir skatinant taiką bei saugumą;

57.  ragina ES šalinti nuolatines ir augančias grėsmėmis kultūros paveldo apsaugai ir išsaugojimui ir kovoti su neteisėtu kultūros vertybių gabenimu, ypač konfliktų zonose; pažymi, kad visuomenėms netekus savo kultūros paveldo ir istorinių šaknų, jos tampa labiau linkusios į radikalizaciją ir labiau tiki pasaulinių džihadistų ideologijomis; ragina ES parengti plačią kovos su tokiomis grėsmėmis strategiją;

Sąjungos atsparumo ir pasirengimo didinimas

58.  yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurie pasaulinio lygmens subjektai ir vis daugiau regioninio lygmens subjektų sąmoningai apeina ar bando sugriauti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, daugiašališkumą ir tvarios taikos, gerovės bei laisvės vertybes – jais grindžiama Europos Sąjunga; pažymi, kad COVID-19 pandemija atskleidė visame pasaulyje naujai atsiradusį ir dar labiau sustiprino esamą pažeidžiamumą bei įtampą; pabrėžia, kad pandemija sustiprino visuomenės pritarimą Sąjungai, kuri būtų mažiau priklausoma nuo likusio pasaulio, geriau apsaugota ir sugebanti veikti nepriklausomai; ragina stiprinti Europos Sąjungos vaidmenį tarptautinėje arenoje, užtikrinti didesnę Europos vienybę, solidarumą ir atsparumą, formuoti nuoseklesnę užsienio politiką, kurios pagrindinis elementas būtų veiksmingas daugiašališkumas; palankiai vertina 2020 m. birželio mėn. Tarybos išvadas, kuriose pasisakoma už stiprią Europos Sąjungą, kuri remia taiką bei saugumą ir apsaugo savo piliečius;

59.  pabrėžia svarbų ginkluotųjų pajėgų vaidmenį COVID-19 pandemijos metu ir palankiai vertina karinę pagalbą civilinėms valdžios institucijoms, visų pirma dislokuojant lauko ligonines, transportuojant pacientus ir pristatant bei platinant įrangą; mano, kad šis vertingas indėlis parodė, kad reikia atsižvelgti į išmoktas pamokas siekiant sustiprinti valstybių narių karinius išteklius ir pajėgumus, kuriais remiamas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas – pirminė priemonė kilus ekstremaliajai situacijai – bei humanitarinės pagalbos tikslai; taip pat mano, kad siekiant veiksmingai spręsti sveikatos krizes būtina parengti valstybių narių karinį medicinos personalą, kad jis galėtų greitai dalyvauti; pakartoja, kad savitarpio pagalba ir solidarumas yra labai svarbūs, laikantis ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies ir SESV 222 straipsnio;

60.  pabrėžia karinio mobilumo svarbą; mano, kad būtina daryti pažangą ir sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškam kariniam mobilumui visoje Europoje, ir todėl ragina supaprastinti ir suderinti procedūras, kad valstybės narės galėtų greičiau imtis veiksmų, nes karinis mobilumas yra naudingas valdant civilines krizes; primygtinai tvirtina, kad svarbu numatyti tinkamą biudžetą, kurį būtų galima naudoti karinio mobilumo projektams įgyvendinti; palankiai vertina tai, kad karinio mobilumo projektas yra PESCO dalis; pabrėžia, kad reikia sukurti Europos masto mechanizmus, kurie palengvintų tarpvalstybinį karinių logistikos pajėgumų naudojimą sprendžiant tokių ekstremaliųjų situacijų problemas, kad būtų sudarytos sąlygos geresniam koordinavimui, sinergijai, solidarumui ir pagalbai; pabrėžia, kad per pandemiją ir panašias krizes panaši parama ir solidarumas galėtų būti teikiami, be kita ko, artimiausioje ES kaimynystėje esančioms šalims partnerėms; pabrėžia, kad reikia didinti ES cheminį, biologinį, radiologinį ir branduolinį (ChBRB) pasirengimą ir reikiamus jo pajėgumus; pabrėžia, kad reikia aktyviau vykdyti būtinos ir ypatingos svarbos infrastruktūros, visų pirma povandeninių optinių skaidulinių interneto kabelių, stebėseną ir apsaugą;

61.  mano, kad svarbu užtikrinti geresnę ES politikos vidaus ir išorės aspektų sąsają, siekiant užtikrinti, kad vykdant ES politiką būtų siekiama bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų, įskaitant ES energetikos politiką;

62.  mano, kad būtina apsaugoti visas Europos Sąjungos silpnąsias vietas, kad būtų užtikrinta veiksminga bendra Europos piliečių gynyba; susirūpinęs atkreipia dėmesį į vis aktyvesnį Krymo pusiasalio militarizavimą ir Rusijos Federacijos bandymus destabilizuoti Juodosios jūros regioną; dėl tokios padėties 2014 m. Velse vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime pripažintas Šiaurės Atlanto aljanso rytinių narių pažeidžiamumas; ragina ES pripažinti rytinių ES valstybių narių pažeidžiamumą, kaip priemonę Europos gynybai stiprinti, ir kartu su NATO parengti išsamią rytinių šalių apsaugos ir gynybos strategiją;

Aktyvi kova su hibridinėmis grėsmėmis ir jų prevencija

63.  palankiai vertina patvirtintus ES bendradarbiavimo kovos su hibridinėmis grėsmėmis ir atsparumo šioms grėsmėms didinimo srityje prioritetus ir gaires, įskaitant kovą su dezinformacija, hibridiniu karu, šnipinėjimu, melagingomis naujienomis ir propaganda, taip pat ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimą siekiant palengvinti bendradarbiavimą su Didžiuoju septynetu (G 7) ir NATO; ragina ES ir jos valstybes nares plėtoti ir stiprinti savo informacinių ir ryšių sistemų, įskaitant saugius ryšių kanalus, saugumą; pabrėžia, jog svarbu, kad ES nedelsiant sustiprintų savo strateginę komunikaciją ir didesnio atsparumo pajėgumus siekiant atremti ir atgrasyti nuo bet kokio užsienio kišimosi, kuris kelia grėsmę jos demokratinei sistemai, suverenumui ir piliečiams, ir į juos investuotų; atkreipia dėmesį į svarbų specialios paskirties grupės „EastStratCom“ vaidmenį ir pripažįsta svarbų darbą, atliktą pagal „ES prieš dezinformaciją“ projektą, ir ragina teikti papildomą biudžeto ir politinę paramą, kuria būtų toliau didinamas jos pajėgumas kovoti su dezinformacija ir informuoti apie ES veiksmus ir politiką;

64.  pabrėžia, kad ES turi nedelsiant pradėti taikyti išsamesnę strategiją, pagal kurią būtų nustatomos prieš ją nukreiptos trečiųjų šalių ir nevalstybinių subjektų vykdomos agresyvios ir kenkėjiškos dezinformacijos kampanijos ir būtų aktyviai su jomis kovojama; pabrėžia, kad reikia persvarstyti EIVT strateginės komunikacijos grupės įgaliojimus siekiant spręsti užsienio subjektų kišimosi klausimą ir įtraukti faktų tikrintojus, tyrėjus, startuolius ir pilietinės visuomenės organizacijas; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamą visų ES tarnybų, kovojančių su užsienio subjektų kišimusi ir dezinformacija, darbuotojų skaičių ir finansavimą, kad būtų geriau nustatyti ir tiriami kišimosi į ES demokratinius procesus ar ES veiksmus užsienyje atvejai ir būtų su jais kovojama; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su šalimis partnerėmis, visų pirma artimiausiomis ES kaimynėmis, ir padėti joms spręsti kenkėjiško užsienio subjektų kišimosi, visų pirma dezinformacijos ir propagandos, problemą ir su ja kovoti, nes daugeliu atveju tokiais veiksmais siekiama nukreipti šias šalis nuo demokratiškų reformų vykdymo ir grasinti Europos vertybėms ir idealams;

65.  palankiai vertina tai, kad Taryba priėmė sprendimą, kuriuo pirmą kartą ES leidžiama nustatyti tikslines ribojamąsias priemones, kuriomis siekiama atgrasyti nuo kibernetinių išpuolių, dėl kurių kyla išorinė grėsmė ES ar jos valstybėms narėms, įskaitant kibernetinius išpuolius prieš trečiąsias valstybes arba tarptautines organizacijas, ir į juos reaguoti, taip pat nustatyti sankcijas už kibernetinius išpuolius atsakingiems asmenims ar subjektams; pabrėžia, kad reikia tobulinti vizų ribojimo sistemą, kuri yra ES sankcijų mechanizmo dalis, naudojant biometrines vizų procedūras, kad būtų apribojama subjektų, dalyvaujančių hibridiniame kare, galimybė keliauti į ES pateikus suklastotą tapatybę; pabrėžia, kad būtina skubiai toliau integruoti kibernetinius aspektus į ES krizių valdymo sistemas; pabrėžia, kad šiais itin pažeidžiamais laikais labai svarbu glaudžiau bendradarbiauti kibernetinių išpuolių prevencijos ir kovos su jais srityje, siekiant didinti tarptautinį saugumą ir stabilumą kibernetinėje erdvėje; palankiai vertina šioje srityje PESCO Greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandos pasiektą pažangą; ragina didinti paramą Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūrai (ENISA) ir šiuo atžvilgiu glaudžiai koordinuoti veiklą su NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centru; ragina ES labiau koordinuoti veiksmus nustatant bendrą atsakomybę už kenkėjiškus kibernetinius incidentus, taip pat vykdyti tvirtesnį bendradarbiavimą su bendramintėmis tarptautinėmis organizacijomis ir šalimis; yra itin susirūpinęs dėl to, kad nuolat nustatomi nedidelio masto kibernetiniai išpuoliai arba įsilaužimai į ypatingos svarbos infrastruktūros sistemas, kurie yra neaktyvūs, tačiau gali turėti didelį poveikį; primygtinai ragina valstybes nares visais lygmenimis savo ypatingos svarbos infrastruktūros sistemose, pvz., elektros energijos gamybos ir strateginių komunikacijų sistemose, vykdyti dubliavimą;

66.  pripažįsta didėjančią kibernetinių ir automatizuotų žvalgybos pajėgumų svarbą, pabrėžia, kad jie kelia grėsmę visoms valstybėms narėms ir ES institucijoms; primygtinai ragina visas ES institucijas ir valstybes nares toliau tobulinti savo kibernetines ir automatizuotas technologijas, taip pat ragina bendradarbiauti šių technologijų pažangos srityje;

67.  pabrėžia, kad svarbu sukurti kvantinės kompiuterijos pajėgumus, ir pabrėžia, kad būtina stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą šioje srityje, siekiant užtikrinti, kad kvantinė kompiuterija pirmiausia būtų įgyvendinta tarp partnerių, su kuriais palaikomi šilti santykiai ir kurie siekia tų pačių tikslų;

68.  atkreipia dėmesį į didėjančią kosmoso ir palydovų saugumo svarbą; atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos palydovų centro svarbą ir paveda šiai agentūrai analizuoti ES ir valstybių narių palydovų saugumą ir (arba) pažeidžiamumą kosmoso šiukšlių, kibernetinių išpuolių ir tiesioginio raketinio išpuolio atvejais bei pateikti atitinkamą ataskaitą;

Siekiant suteikti Sąjungai priemonių BSGP įgyvendinti

69.  pabrėžia, kad tinkamas finansinių išteklių, personalo ir išteklių lygis yra būtinas siekiant užtikrinti, kad Sąjunga būtų stipri ir pajėgi remti taiką bei saugumą savo teritorijoje ir pasaulyje; ragina valstybes nares pademonstruoti politinę valią, kad būtų laikomasi Europos užmojų gynybos srityje ir vykdomi jų įsipareigojimai;

70.  apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba daugiametėje finansinėje programoje (DFP) stokoja užmojo saugumo ir gynybos iniciatyvų atžvilgiu; primygtinai ragina Komisiją pristatyti ir įgyvendinti plataus užmojo EGF strateginę darbo programą (tiek mokslinių tyrimų, tiek su moksliniais tyrimais nesusijusiose srityse), kuria būtų siekiama stiprinti bendradarbiavimo veiksmus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą visoje Sąjungoje, ir karinio mobilumo strateginę darbo programą, siekiant padėti valstybėms narėms veikti greičiau ir efektyviau, be kita ko, finansuojant dvejopos paskirties transporto infrastruktūrą ir supaprastinant diplomatinio patikimumo patikrinimus ir muitinės taisykles; ragina ES sukurti savo balistinių raketų gynybos sistemą, taip pat integruotą ir daugiasluoksnę strateginę oro erdvės gynybos sistemą, kuri taip pat būtų skirta hipergarsinėms raketoms atremti; primena, kad Europos piliečiai aiškiai ir nuosekliai ragino Sąjungą stiprinti savo vaidmenį užtikrinant tvarų stabilumą ir saugumą ir kad tai galima pasiekti tik užtikrinus būtinus finansinius išteklius ir plataus užmojo DFP išorės veiksmų ir gynybos srityje;

71.  įspėja, kad dėl COVID-19 krizės kyla pavojus, jog pritrūks užmojo finansuoti Europos gynybos iniciatyvas pagal DFP, taip pat gali būti smarkiai ir nekoordinuotai mažinami nacionaliniai gynybos biudžetai; pabrėžia, kad valstybės narės turi skirti reikiamų finansinių išteklių nacionaliniu lygmeniu, kad siekiant taikos Sąjunga galėtų veikti kaip pasaulinio masto veikėja; šiame kontekste pritaria Europos Audito Rūmų vertinimui, kad „ES valstybių narių kariniai pajėgumai anaiptol nėra pakankami, atsižvelgiant į ES karinių tikslų mastą“;

72.  primena, kad nors bendri Europos gynybos projektai ir iniciatyvos yra labai svarbūs šalinant trūkumus su gynyba susijusių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityse, telkiant išteklius ir koordinuojant pastangas, didžiąją BSGP misijoms naudojamų gynybos išteklių dalį toliau teikia valstybės narės ir ji apmokama iš nacionalinių gynybos biudžetų;

73.  primygtinai ragina valstybes nares laikytis oficialaus Tarybos lygmens įsipareigojimo ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus Taryboje dislokuoti civilines ir karines misijas, suteikiant Sąjungai reikiamą personalą ir pajėgumus, kad būtų pasiekti tikslai, dėl kurių jos vieningai susitarė, ir taip įgyvendinti savo įsipareigojimą siekti saugesnės Europos Sąjungos;

74.  atkreipia dėmesį į tai, koks vertingas tarptautinis dalyvavimas BSGP misijose ir operacijose, nes jomis stiprinami Europos pajėgumai, ir ragina patikimiau įgyvendinti dabartinius pagrindų susitarimus dėl dalyvavimo, kuriais skatinama bendrai prisidėti prie taikos ir saugumo;

75.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES palydovų centras (SATCEN) vykdo svarbų darbą, ir pabrėžia, kad Sąjunga turi turėti pakankamai išteklių kosmoso vaizdų ir žvalgybos duomenų rinkimo srityse; pabrėžia, kad ES SATCEN turėtų gauti struktūrinį Sąjungos finansavimą, kad galėtų toliau prisidėti prie Sąjungos veiksmų, visų pirma tam, kad teiktų didelės raiškos palydovinius vaizdus, kurie padėtų vykdant BSGP misijas ir operacijas;

Plataus užmojo ES darbotvarkės dėl pasaulinės ginklų kontrolės, neplatinimo ir nusiginklavimo rengimas

76.  yra sunerimęs dėl dabartinių grėsmių tarptautinėms vertybėms ir teisinės valstybės principams ir galimo būsimo pasaulinės ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo struktūros nykimo; baiminasi, kad pagrindinių ginklų kontrolės sutarčių nesilaikymas, pasitraukimas iš jų arba jų nepratęsimas padarytų didelę žalą tarptautiniams ginklų kontrolės režimams, kurie dešimtmečius užtikrino stabilumą, pakenktų branduolinį ginklą turinčių valstybių santykiams, galėtų kelti tiesioginę grėsmę Europos saugumui, visų pirma dėl normų, pagal kurias reguliuojama ir mažinama taktinė ir trumpojo bei vidutinio nuotolio branduolinė ginkluotė, trūkumo, o tai galėtų lemti naujas branduolinio ginklavimosi varžybas; pabrėžia, kad reikia skubiai atkurti tarpvalstybinį pasitikėjimą;

77.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į pavojingos retorikos, susijusios su branduolinių ginklų nauda, normalizavimą; pakartoja, kad tarptautinė taika ir saugumas yra stiprinami pasaulyje, kuriame neegzistuoja arba neplatinami branduoliniai ginklai, ir kad nusiginklavimas reiškia ne tik aktyvių kovinių galvučių skaičiaus mažinimą, bet ir tokio tipo ginklams priskirtos karinės ir politinės svarbos mažinimą;

78.  dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą laikytis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, kuri yra branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo režimo pamatas; pakartoja savo raginimą iki konferencijos priimti tvirtą bendrą ES poziciją, kuria vadovaujantis 10-ojoje Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties peržiūros konferencijoje būtų reikalaujama patvirtinti konkrečias ir veiksmingas priemones, kurios būtų svarbiausias elementas siekiant išsaugoti strateginį stabilumą ir išvengti naujų ginklavimosi varžybų;

79.  pakartoja, jog labai apgailestauja dėl to, kad JAV ir Rusijos Federacija pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties; atkreipia dėmesį į Rusijos atsakomybę dėl to, kad ši sutartis žlugo, nes ji nuolat jos nesilaikė; apgailestauja dėl to, kad šiai sutarčiai žlugus gali padidėti įtampa ir branduolinė bei karinė grėsmė ir rizika, taip pat gali kilti pavojus ginklų kontrolės režimų ateičiai; pabrėžia, kad griežtai nepritaria naujoms JAV ir Rusijos Federacijos ginklavimosi varžyboms ir galimiems jų padariniams Europai, taip pat pakartotiniam militarizavimui Europos teritorijoje; primygtinai ragina Tarybą ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį imtis ES vadovaujamos iniciatyvos siekiant Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį pakeisti daugiašale sutartimi;

80.  primena, kad veiksmingi tarptautiniai ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo režimai yra pasaulio ir Europos saugumo ir stabilumo pagrindas;

81.  ragina JAV ir Rusijos Federaciją toliau daryti pažangą derybose dėl naujosios strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties, kurios galiojimas baigsis 2021 m. vasario mėn., pratęsimo; mano, kad pratęsus šios sutarties galiojimą abiem ją pasirašiusioms šalims būtų suteikta daugiau laiko deryboms siekiant susitarti dėl naujos ginklų kontrolės priemonės; ragina nedelsiant įtraukti kitas valstybes, ypač Kiniją, į bet kokias galiojančias sutartis (pvz., naujoji START sutartis, Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis ir atviros oro erdvės sutartis) arba į būsimas derybas dėl branduolinių ginklų kontrolės priemonių;

82.  apgailestauja dėl to, kad Rusija atrankiniu būdu įgyvendina pagal atviros oro erdvės sutartį prisiimtus savo įsipareigojimus; reiškia gilų apgailestavimą dėl JAV priimto sprendimo pasitraukti iš atviros oro erdvės sutarties – pagrindinės ginklų kontrolės priemonės, kuri padėjo stiprinti pasitikėjimą ir suteikti mažesnėms valstybėms vertingų pajėgumų stebėti ir tikrinti savo kaimynių karinę veiklą; ragina likusias pasirašiusias šalis toliau įgyvendinti šią sutartį, kartu užtikrinant, kad ji išliktų veiksminga ir naudinga; ragina JAV panaikinti savo sprendimą pasitraukti iš atviros oro erdvės sutarties;

83.  palankiai vertina ES finansinį įnašą į Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) projektus ir veiklą; palankiai vertina tai, kad Taryba patvirtino horizontalųjį sankcijų režimą, kuriuo siekiama spręsti didėjančio cheminių ginklų naudojimo ir platinimo problemą; smerkia tai, kad neseniai buvo panaudoti cheminiai ginklai, ir laikosi nuomonės, kad dėl atsakomybės už tokius incidentus trūkumo daroma žala tarptautinėms kovos su cheminiais ginklais normoms; ragina ES imtis iniciatyvos ir spręsti nebaudžiamumo už cheminių ginklų naudojimą problemą, taip pat apsvarstyti, kaip sustiprinti OPCW siekiant užtikrinti greitai bei tiksliai nustatytą atsakomybę ir veiksmingo reagavimo mechanizmus; ragina ES toliau dėti pastangas kovojant su cheminių ginklų platinimu ir naudojimu ir remti visuotinį cheminių ginklų draudimą, kaip nustatyta Cheminio ginklo uždraudimo konvencijoje (CWC);

84.  reiškia didelį susirūpinimą dėl mėginimo nužudyti žinomą Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną naudojant uždraustą paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą, o tai pagal Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją laikoma cheminio ginklo naudojimu ir todėl yra sunkus tarptautinių normų pažeidimas; ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį šių įvykių tyrimą; palankiai vertina Tarybos sprendimą taikyti sankcijas užtikrinant, kad visi už apnuodijimą atsakingi asmenys atsakytų už savo veiksmus;

85.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pateikti pasiūlymų, kaip būtų galima sustiprinti turimas ekspertines žinias ginklų neplatinimo ir kontrolės ES srityje, ir užtikrinti, kad ES atliktų tvirtą ir konstruktyvų vaidmenį plėtojant ir stiprinant pasaulinius taisyklėmis grindžiamus veiksmus dėl ginklų neplatinimo ir kontrolės bei nusiginklavimo struktūrą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad paskirtas naujas specialusis pasiuntinys ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo klausimais; supranta, kad reikia kuo skubiau sudaryti naujus tarptautinius ginklų kontrolės susitarimus; nurodo, kad branduolinio atgrasymo kontekste hipergarsinių raketų kūrimas gali pažeisti garantuoto abipusio sunaikinimo principus, todėl ragina ES iniciatyva sudaryti visuotinę ginklų kontrolės sutartį dėl branduolinių užtaisų naudojimo, nuotolio, greičio, doktrinos ir tikrinimo ir hipergarsinių ginklų sistemų įrengimo netoli pakrančių;

86.  pakartoja, kad yra visapusiškai įsipareigojęs išsaugoti veiksmingus tarptautinius ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo režimus, nes jie yra kertinis pasaulinio ir Europos saugumo elementas; pabrėžia, kad visapusiškai remia Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų biuro (UNODA) darbą ir JT nusiginklavimo darbotvarkę; primena, kad yra įsipareigojęs įgyvendinti politiką, kuria siekiama toliau mažinti visus branduolinių ginklų arsenalus;

87.  teigiamai vertina Tarybos išvadas dėl 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisyklės, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(13), peržiūros; tvirtai laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į vis didesnius ES užmojus gynybos srityje, reikia užtikrinti didesnę valstybių narių ginklų eksporto politikos konvergenciją, skaidrumą ir nuoseklumą, taip pat reikia stiprinti viešąją priežiūrą; ragina valstybes nares pašalinti jų skirtumus interpretuojant minėtą bendrąją poziciją ir visapusiškai laikytis jos aštuonių kriterijų, visų pirma griežtai įgyvendinti 4-ąjį kriterijų dėl regiono stabilumo ir sustabdyti bet kokį karinės įrangos, kurią būtų galima panaudoti prieš kitas valstybes nares, eksportą; palankiai vertina pastangas didinti skaidrumą ir viešąją bei parlamentinę ginklų eksporto kontrolę; ragina dėti bendras pastangas siekiant pagerinti rizikos vertinimą, galutinių naudotojų patikras ir patikrinimus po išsiuntimo;

88.  primygtinai ragina valstybes nares laikytis Europos Sąjungos elgesio kodekso ginklų eksporto srityje; pakartoja, jog būtina, kad visos valstybės narės griežtai taikytų Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nustatytas taisykles; primena, kad valstybės narės, remdamosi Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP nuostatomis, įsipareigojo laikytis tvirtų nacionalinių pozicijų dėl savo ginklų eksporto į Turkiją politikos, be kita ko, griežtai taikyti 4-ąjį kriterijų dėl regioninio stabilumo; pakartoja savo raginimą Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui, kad, kol Turkija toliau rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje vykdo savo dabartinius neteisėtus vienašalius veiksmus, kuriais pažeidžiamas bet kurios valstybės narės (būtent Graikijos ir Kipro) suverenumas, ir nedalyvauja tarptautine teise grindžiamame dialoge, Taryboje pateikti iniciatyvą, pagal kurią visos valstybės narės sustabdytų visų rūšių karinės įrangos, įskaitant ginklus ir su dvejopo naudojimo prekėmis bei praktine patirtimi susijusius ginklus, eksportą į Turkiją, laikantis bendrosios pozicijos;

89.  palankiai vertina ES veiklą, kuria siekiama remti Sutarties dėl prekybos ginklais visuotinį taikymą, ir ragina visas pagrindines ginklus eksportuojančias šalis kuo greičiau ją pasirašyti ir ratifikuoti;

90.  pažymi, kad dėl technologinės pažangos dirbtinio intelekto srityje kyla naujų etinių iššūkių; ragina ES imtis vadovaujamo vaidmens pasaulio lygiu dedant pastangas sukurti visapusišką reglamentavimo sistemą, kuria būtų užtikrinta prasminga žmogaus vykdoma taikinių atrankos ir puolimo ypatingos svarbos funkcijų kontrolė kuriant ir naudojant dirbtiniu intelektu grindžiamus ginklus; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybą priimti bendrą poziciją dėl autonominių ginklų sistemų, kuri užtikrintų prasmingą žmogaus vykdomą ginklų sistemų ypatingos svarbos funkcijų kontrolę; primygtinai prašo pradėti tarptautines derybas dėl iš dalies autonominių ginklų naudojimo bendros apibrėžties ir sistemos ir ragina priimti teisiškai privalomą priemonę, kuria būtų draudžiami žmogaus prasmingai nekontroliuojami autonominiai mirtini ginklai;

91.  ragina ES imtis vadovaujamo vaidmens dedant pasaulines pastangas, kuriomis siekiama sukurti visapusišką ir veiksmingą visuotinę ginklų kontrolės sistemą, reglamentuojančią raketų ir bepiločių kovos transporto priemonių technologijos platinimą;

Demokratinės priežiūros, teisėtumo ir įtraukaus dalyvavimo užtikrinimas

92.  pabrėžia, jog būtina, kad Parlamentas nuosekliai spręstų visus gynybos klausimus; ragina iš naujo įvertinti ir išplėsti Saugumo ir gynybos pakomitečio įgaliojimus, atsižvelgiant į tai, kad ES lygmeniu daugėja gynybos iniciatyvų, ir į tai, kad sukurtas Komisijos Gynybos pramonės ir kosmoso (DEFIS) GD;

93.  palankiai vertina nuolatinį keitimąsi nuomonėmis BSGP klausimais su Komisijos pirmininko pavaduotoju ir Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Parlamento nuomonę; pabrėžia, kad reikia užtikrinti reguliarų ES specialiųjų įgaliotinių, specialiųjų pasiuntinių ir misijų bei operacijų vadų informavimą; mano, kad su Parlamentu turėtų būti iš anksto konsultuojamasi dėl BSGP misijų strateginio planavimo, jų įgaliojimų pakeitimų ir planų jas užbaigti; ragina visapusiškai įgyvendinti ES sutarties 36 straipsnį;

94.  pabrėžia, kad reikia plėtoti tvirtesnį bendradarbiavimą BSGP klausimais su nacionaliniais parlamentais, siekiant užtikrinti didesnę atskaitomybę, skaidrumą ir kontrolę;

95.  pakartoja, kad svarbu tobulinti priemones, kuriomis gali naudotis pilietinė visuomenė, siekiant užtikrinti prasmingą ir itin svarbų jos dalyvavimą formuojant su gynyba susijusią politiką ir veiksmingą jos priežiūrą;

o
o   o

96.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, ES saugumo ir gynybos sričių agentūroms ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 129 I, 2019 5 17, p. 13.
(2) OL C 224, 2018 6 27, p. 50.
(3) OL C 369, 2018 10 11, p. 36.
(4) OL C 388, 2020 11 13, p. 91.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0008.
(6) OL C 28, 2020 1 27, p. 49.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0224.
(8) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0130.
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0430.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0330.
(11) OL C 433, 2019 12 23, p. 86.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206.
(13) OL L 335, 2008 12 13, p. 99.


2019 m. metinis pranešimas dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje
PDF 266kWORD 87k
2021 m. sausio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019 m. metinio pranešimo dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2020/2208(INI))
P9_TA(2021)0014A9-0259/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Pagrindinių teisių chartija),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 2-ą, 3-ią, 11-ą ir 17-ą principus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 ir 207 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. pristatytą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į 17 JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į Žmogaus teisių komiteto bendruosius komentarus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir į JT Ekonomikos, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendruosius komentarus,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) ir į JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąsias rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir du jos fakultatyvius protokolus, kurie buvo priimti 2000 m. gegužės 25 d.,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 30 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. JT Generalinės Asamblėjos politinę deklaraciją „ŽIV ir AIDS. Kaip paspartinti kovą su ŽIV ir nutraukti AIDS epidemiją iki 2030 m.“ (angl. „HIV and AIDS: On the Fast Track to Accelerating the Fight against HIV and to Ending the AIDS Epidemic by 2030“),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų priimtą deklaraciją dėl tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 22 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl visuotinio raginimo imtis konkrečių veiksmų siekiant visiškai panaikinti rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją ir visapusiškai įgyvendinti Durbano deklaraciją ir Veiksmų programą bei imtis tolesnių veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 28 d. JT Generalinės Asamblėjos sprendimą rugpjūčio 22 d. paskelbti JT tarptautine smurto veiksmų, grindžiamų religija ar įsitikinimais, aukų atminimo diena,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 29 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2467 dėl su konfliktais susijusio seksualinio smurto,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo bei į ES strateginį požiūrį dėl moterų, taikos ir saugumo 2019–2024 m. (MTS),

–  atsižvelgdamas į ES ir JT pavyzdinę iniciatyvą panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites,

–  atsižvelgdamas į Pekino veiksmų platformą ir Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, taip pat į jų peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 21 d. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 21 d. TDO šimtmečio deklaraciją dėl darbo ateities,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 16 d. susitarimo memorandumą dėl JT aplinkos programos ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 1992 m. lapkričio 5 d. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija), kurią ne visos valstybės narės yra ratifikavusios,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) „Svarbiausias ES rūpestis – užtikrinti žmogaus teises“ (JOIN(2015)0016), kurį Taryba priėmė 2015 m. liepos 20 d., ir į jo 2017 m. birželio mėn. laikotarpio vidurio peržiūrą (SWD(2017)0254),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 17 d. Tarybos priimta „2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 18 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose 2019 m.,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl veiksmų siekiant stiprinti taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 15 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų JT ir JT Generalinės Asamblėjos 74-osios sesijos metu,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 14 d. Tarybos išvadas dėl demokratijos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES priimtas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. priimtas ES religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 12 d. Tarybos atnaujintas ES gaires dėl mirties bausmės, 2014 m. gegužės 12 d. Tarybos priimtas ES gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ir 2004 m. birželio 14 d. Tarybos priimtas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires dėl nediskriminavimo išorės veiksmuose, kurias Taryba priėmė 2019 m. kovo 18 d.,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų, kurias Taryba priėmė 2019 m. birželio 17 d.,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 16 d. Tarybos patvirtintų ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gairių 2019 m. peržiūrą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2020)0660) ir į 2019–2024 m. ES kadencijos geopolitinę darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Europos Komisijos atliktą tyrimą „Lyties teisinis pripažinimas ES. Translyčių žmonių kelias siekiant visapusiškos lygybės“ (angl. „Legal gender recognition in the EU: the journeys of trans people towards full equality“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos bendrą komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (JOIN(2020)0017) ir į 2020 m. gruodžio 16 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas dėl Trečiojo lyčių lygybės veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 14 d. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimą „A long way to go for LGBTI equality“ (liet. „Ilgas kelias siekiant LGBTI asmenų lygybės“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 30 d. ES ombudsmeno sprendimą dėl ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais vaidmens,

–  atsižvelgdamas į ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais ataskaitas ir į Europos Parlamento jungtinės grupės religijos ar tikėjimo laisvės ir tolerancijos klausimais pranešimus,

–  atsižvelgdamas į ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2019 m. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES gairių ir ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimų(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos(4), taip pat į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ankstesnių metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į visas savo 2019 m. rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (vadinamosios skubios rezoliucijos), priimtas pagal Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sacharovo premiją už minties laisvę, kuri 2019 m. buvo skirta uigūrų žmogaus teisių gynėjui, ekonomikos profesoriui, Kinijos uigūrų mažumos teisių rėmėjui ir Kinijoje laikomam politiniam kaliniui Ilhamui Tohti,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0259/2020),

A.  kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 10-ųjų metinių minėjimas 2019 m. priminė Sąjungai apie jos prisiimtą įsipareigojimą ir Sutartimi pagrįstą pareigą ryžtingai imtis veiksmų siekiant apsaugoti, skatinti ir įgyvendinti žmogaus teises tiek savo teritorijoje, tiek už jos ribų; kadangi šia proga ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą išlikti įtakinga veikėja pasaulyje ir toliau atlikti pagrindinį vaidmenį pasaulyje ginant demokratiją ir žmogaus teises;

B.  kadangi lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių ES vertybių, o teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra Sutartyse ir pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta pagrindinė teisė ir kadangi lyčių aspekto integravimas turėtų būti įgyvendintas ir integruotas kaip horizontalusis principas į visą ES veiklą ir politiką;

C.  kadangi krikščionys yra labiausiai persekiojama religinė grupė pasaulyje ir sudaro 80 proc. persekiojamų tikinčiųjų pasaulyje; kadangi šis persekiojimas apima įprastą diskriminaciją švietimo, užimtumo ir socialiniame gyvenimo srityse, kai nustatomi visų formų išraiškos apribojimai, ir net prieš krikščionių bendruomenes vykdomus fizinius išpuolius, kuriuos, beveik galima traktuoti kaip atitinkančius JT priimtą tarptautinio genocido apibrėžtį;

D.  kadangi 1995 m. Pekino deklaracijoje ir veiksmų programoje jau 25 metai pabrėžiama moterų lygių teisių ir galimybių svarba, taip pat jų lygiateisis dalyvavimas priimant sprendimus ir demokratiniame procese siekiant įtvirtinti demokratiją;

E.  kadangi moterų, dalyvaujančių kuriant dirbtinį intelektą, trūkumas didina šališkumo riziką; kadangi mokslinis švietimas yra svarbus siekiant įgyti įgūdžių, deramą darbą ir darbą ateityje, taip pat siekiant užkirsti kelią lyčių stereotipams, jog šios sritys paprastai laikomos vyrų sritimis, kad moterys galėtų visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis;

F.  kadangi 2019 m. lapkričio mėn. minint JT vaiko teisių konvencijos 30-ąsias metines ES pabrėžė savo įsipareigojimą parengti išsamią vaiko teisių ir tėvų teisių strategiją ir užtikrinti, kad jos būtų ES politikos pagrindas; kadangi 2019 m. lapkričio 20 d. Parlamentas surengė šiai temai skirtą konferenciją, kurioje buvo nagrinėjami tokie klausimai kaip vaiko teisių apsaugos iššūkiai nuolat besikeičiančiame skaitmeniniame pasaulyje, visų pirma vaikų pornografijos draudimas ir kova su priekabiavimu prie vaikų ir smurtu prieš juos, kliūčių visapusiškam vaiko teisių įgyvendinimui šalinimas, kintantis ginkluotų konfliktų pobūdis ir jų poveikis vaikų ateičiai, įskaitant šių konfliktų poveikį jų vystymuisi, švietimui ir tolesniam gyvenimui, kartu atsižvelgiant į diskusijose išsakytus vaikų teiginius;

G.  kadangi krizė, kurią sukėlė pasaulinė COVID-19 pandemija, valstybių reagavimo į ją būdai, išaugusi nelygybė ir jos sukelti sunkumai, visų pirma, labiausiai pažeidžiamoms bei užribio grupėms, taip pat moterims, ir jos poveikis tarptautiniams santykiams, taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai bei konfliktams, kurie visi turi ilgalaikių pasekmių visiems su pagarba žmogaus teisėms susijusiems aspektams;

H.  kadangi, pavyzdžiui, pandemijos sukelta krizė privertė daugumą šalių imtis neatidėliotinų priemonių, kuriomis apribojamos laisvės naudotis daugeliu žmogaus teisių, visų pirma judėjimo ir susirinkimų laisvėmis, arba nustatyti naujas stebėjimo priemones, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 viruso plitimui; kadangi dėl šių priemonių teisėtai kilo klausimų dėl jų būtinumo, teisėtumo, proporcingumo, nediskriminacinio pobūdžio, trukmės ir padarinių, siekiant trumpuoju ir ilgesniu laikotarpiu užtikrinti pagrindines laisves; kadangi pandemiją lydėjo ir kitos neigiamos tendencijos, kenkiančios demokratijai ir mažinančios pilietinės visuomenės erdvę kai kuriose šalyse;

I.  kadangi dėl pandemijos sukelto pasaulinio ekonomikos nuosmukio vyriausybėms gali tekti pirmenybę teikti ekonominės veiklos skatinimui ir investicijų pritraukimui; pabrėžia, kad tai neturėtų būti daroma užmojų, susijusių su politiniais tikslais ir standartais kai kuriose kitose srityse, pvz., žmogaus teisių apsaugos, kovos su klimato kaita ir skurdu, visų pirma vaikų ir jų šeimų skurdu, srityse, sąskaita;

J.  kadangi visame pasaulyje stiprėjant autoritariniams ir populistiniams judėjimams kyla grėsmė vertybėms ir principams, kuriais grindžiama Sąjunga;

K.  kadangi neliberalūs režimai vis labiau nukrypsta nuo brandžių demokratijų ir Vakarų demokratinių standartų, įtvirtindami savo pozicijas, dėl kurių nuolat ir sąmoningai pažeidžiamos žmogaus teisės; kadangi šie neliberalūs režimai riboja pagrindines teises ir laisves, sudarydami klaidingą teisėtų rinkimų įspūdį, nes tokie rinkimai negali būti laikomi laisvais, sąžiningais ar skaidriais;

L.  kadangi ekstremaliosios ekologinio pobūdžio situacijos, įskaitant klimato kaitą ir miškų naikinimą, yra žmogaus veiksmų padarinys ir pažeidžia ne tik tiesiogiai žalą patyrusių žmonių žmogaus teises, bet ir visos žmonijos; kadangi svarbu pripažinti žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos sąryšį; kadangi siekiant išvengti įtampos tam tikruose regionuose itin svarbu užtikrinti galimybę naudotis vandeniu;

M.  kadangi siekiant sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių politiką, būtina didesnė ES vidaus ir išorės politikos, taip pat ES išorės politikos krypčių darna; kadangi žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės ir kovos su nebaudžiamumu rėmimo politika turėtų būti integruota į visas kitas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, pvz., į vystymosi, migracijos, saugumo, kovos su terorizmu, moterų teisių ir lyčių lygybės, plėtros ir prekybos sritis; kadangi, užtikrinus didesnį nuoseklumą, ES galėtų greičiau reaguoti ankstyvaisiais žmogaus teisių pažeidimo etapais ir tapti patikimesne žmogaus teisių gynėja pasauliniu lygmeniu;

N.  kadangi visiška ES partnerių ir kaimyninių šalių pagarba žmogaus teisėms ir Europos standartams, įskaitant pabėgėlių krizės valdymą ir kovą su migracija, yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų; kadangi žmogaus teisių padėtis, kurią paveikė COVID-19 pandemija, kelia susirūpinimą kaimyninėse šalyse, kurios turi imtis atitinkamų priemonių šiuo klausimu ir dirbti kartu su savo atitinkama pilietine visuomene, siejančia europietiškus ir demokratiškus narius;

O.  kadangi vis daugiau šalių, ypač Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, taikomi draudimai keliauti, kad žmogaus teisių gynėjai negalėtų dalyvauti tarptautiniuose renginiuose;

Žmogaus teisės ir demokratija: bendros tendencijos ir pagrindiniai iššūkiai

1.  teigiamai vertina atsaką į COVID-19 pandemiją tose valstybėse, kuriose teisė į gyvybę ir sveikatą tapo pirmąja būtinybe; pabrėžia, kad kartu labai svarbu užtikrinti tinkamą žmonių gyvenimo lygį; pabrėžia, kad visos priemonės, kuriomis siekiama reaguoti į pandemiją, turi būti grindžiamos žmogaus teisų ir nediskriminavimo principai, ir turėtų užtikrinti tvirtą pažangą siekiant darnaus vystymosi tikslų;

2.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog būtų visapusiškai laikomasi žmogaus teisių ir paisoma principo, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir neatimamos, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios ir smerkia kokius mėginimus laikyti jas sąlyginėmis;

3.  reiškia didelį susirūpinimą, kad dėl krizės kai kuriose šalyse demokratijos ir žmogaus teisių standartai bei naudojimasis pagrindinėmis laisvėmis patyrė nuosmukį; laikosi nuomonės, kad šį nuosmukį visų pirma lėmė didėjantis autoritarizmas, taip pat pražūtingi ekonominiai ir socialiniai krizės padariniai ir jų naudojimas kaip preteksto manipuliuoti valstybės institucijomis ir rinkimų tvarkaraščiais, slopinti žmogaus teisių gynėjų, visų pirma mažumų gynėjų, politinių oponentų, žiniasklaidos ar pilietinės visuomenės atstovų veiklą ir remiantis su pandemija nesusijusiais tikslais riboti pagrindines laisves ir žmogaus teises, be kita ko mažumų dėl religinių pažiūrų bei įsitikinimų ir LGBTI asmenų; šiuo atžvilgiu taip pat pabrėžia, kad daugėja neapykantą kurstančių kalbų dėl rasės, etninės kilmės, religijos ar kastos, imamasi veiksmų prieš viruso plitimu kaltinamas pažeidžiamas grupes, plinta smurtas šeimoje bei smurtas dėl lyties ir lyčių nelygybė; yra susirūpinęs dėl diskriminacijos paskirstant COVID-19 pagalbą; smerkia bet kokį atsisakymą suteikti pagalbą bet kokiomis aplinkybėmis, taip pat ir dėl religijos; taip pat susirūpinęs pabrėžia, kad pažeidžiant žmogaus teises naudojamos skaitmeninės technologijos, kuriomis siekiama pažaboti pandemiją sekant piliečius ir gaunant jų asmeninius duomenis;

4.  patvirtina, kad valstybės turi susilaikyti nuo naudojimosi COVID-19 pandemija autoritarinei galiai įtvirtinti, demokratijai ir teisinei valstybei susilpninti ar žmogaus teisėms riboti; reiškia didelį susirūpinimą dėl paaštrėjusių autoritarinių režimų taikomų priemonių, kuriomis siekiama numalšinti nesutarimus ir sumažinti pilietinės visuomenės veiksmų erdvę; pabrėžia, kad svarbu, jog būtų pilietinė visuomenė, sudaranti sąlygas lanksčiai, laiku ir veiksmingai reaguoti į tarptautinę teisę, žmogaus teises ir demokratiją pažeidinėjančius režimus; yra susirūpinęs dėl to, kad su COVID-19 susijusios neatidėliotinos priemonės dažnai nėra susietos su aiškiais įsipareigojimais jas atšaukti, pasibaigus krizei;

5.  primena, kad visuotinė prieiga prie sveikatos priežiūros yra žmogaus teisė ir pritaria bet kokiai pažangai siekiant visuotinės sveikatos priežiūros, kuri yra būtina tvariam vystymuisi; palankiai vertina visuotinį atsaką į COVID-19 pandemiją Europos Sąjungoje, grindžiamą Europos komandos požiūriu, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama solidarumo išraiškai ir apčiuopiamos pagalbos teikimui partneriams, ypač labiausiai pažeidžiamoms ir nukentėjusioms šalims;

6.  susirūpinęs pažymi valstybių sveikatos priežiūros sistemos trūkumus, kurie kenkia žmonių teisei į fizinę ir psichinę sveikatą, taip pat prevencinių veiksmų, kuriais siekiama išvengti vandens ir sanitarijos priemonių užteršimo, užtikrinti galimybes gauti informaciją, taip pat išvengti diskriminacijos naudojantis teisėmis, trūkumus; palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad vakcina nuo COVID-19 turėtų būti prieinama visame pasaulyje ir kad ES dės visas pastangas tam pasiekti;

7.  primena, kad valstybės, kovodamos su COVID-19 pandemija, privalo užtikrinti, kad joms reaguojant į krizę būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir laikomasi tarpsektorinio požiūrio, siekiant užtikrinti visų moterų ir mergaičių teises gyventi be diskriminacijos ir smurto bei užtikrinti joms galimybę naudotis reikalingomis pagrindinėmis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis;

8.  primena, kad pandemija taip pat sumažino žmogaus teisių pažeidimų matomumą ir pranešimus apie juos pasauliniu mastu; remia tarptautines pastangas siekiant įvertinti skirtingą nacionalinį atsaką į pandemiją, susijusį su politinių, socialinių ir ekonominių laisvių apribojimu, ir pastangas sukurti bendrą žmogaus teisėmis grindžiamą sistemą, kuria ateityje bus remiamasi reaguojant į būsimas sanitarines krizes; atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina Komisijos ir Tarptautinio demokratijos ir rinkimų paramos instituto (IDEA) parengtą pasaulinę stebėsenos priemonę;

9.  griežtai smerkia daugelį diskriminacijos, netolerancijos, persekiojimo atvejų ir nužudymų, susijusių su rase, etnine kilme, tautybe, socialine klase, negalia, kasta, religija, įsitikinimais, kalba, amžiumi, lytimi, seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška ir lytinėmis ypatybėmis, kurie vis dar pasitaiko daugelyje šalių ir visuomenių; smerkia netolerantiškus ir pilnus neapykantos pareiškimus ir veiksmus prieš asmenis ar bendruomenes; mano, kad rasizmo ir ksenofobijos paplitimas daugelyje šalių yra nepriimtinas; reikalauja viso pasaulio vyriausybių visiškai aiškiai pasmerkti rasizmą ir diskriminaciją ir jų visiškai netoleruoti;

10.  pabrėžia didžiulę ir vis didėjančią grėsmę žmogaus teisėms, kurią kelia klimato kaita, aplinkos naikinimas ir biologinės įvairovės nykimas, nes iš žmonių atimama pagrindinė teisė į gyvybę, visų pirma dėl padidėjusio bado pasaulyje, ekonominės ir socialinės nelygybės, prieigos prie vandens apribojimų ir daugėjančių mirčių dėl netinkamos mitybos ir dažnesnio ligų plitimo; kadangi klimato kaita taip pat kenkia kitoms žmogaus teisėms, įskaitant teisę į aprūpinimą maistu, saugų geriamą vandenį ir sanitarines sąlygas, sveikatą, tinkamą būstą, apsisprendimą, darbą ir vystymąsi; be to, atkreipia dėmesį į klimato kaitos keliamą pavojų taikai ir saugumui, nes dėl maisto stygiaus ir vandens trūkumo gali atsirasti konkurencija dėl gamtos išteklių, o vėliau – nestabilumas ir konfliktai valstybėse ir tarp jų; skiria ypatingą dėmesį sąsajai tarp gamtinių išteklių išnaudojimo ir tiesioginio ar netiesioginio konfliktų, karų ir smurto finansavimo, kurį, be kita ko, vykdo kai kurie privataus sektoriaus subjektai; pabrėžia, kad mažiausiai išsivysčiusios šalys yra labiausiai pažeidžiamos klimato kaitos, nes joms sunkiausia atlaikyti pražūtingus klimato kaitos padarinius, nepaisant to, kad jose išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei turtingesnėse šalyse, kurioms klimato kaita daro mažesnį poveikį;

11.  laikosi nuomonės, kad žmogaus teisių skatinimas ir apsauga ir klimato bei aplinkos apsaugos veiksmai yra tarpusavyje susiję, nes tarptautinėje žmogaus teisių teisėje visų pirma numatytos teisių gynimo priemonės, kuriomis siekiama teisiškai atlyginti klimato kaitos padarytą žalą, įgyvendinti kovos su klimato kaita priemones ir patraukti valstybes, įmones ir asmenis atsakomybėn už jų veiksmus klimato kaitos srityje ir veiksmus, kuriais prisidedama prie tolesnio aplinkos nykimo;

12.  pabrėžia, kad biologinė įvairovė ir žmogaus teisės yra tarpusavyje susiję ir viena nuo kitos priklauso, ir primena valstybių įsipareigojimus žmogaus teisių srityje saugoti biologinę įvairovę, nuo kurios minėtos teisės priklauso, be kita ko, užtikrinant piliečių dalyvavimą priimant su biologine įvairove susijusius sprendimus ir užtikrinant veiksmingos teisinės gynybos galimybes biologinės įvairovės nykimo ir degradacijos atvejais; reiškia paramą atsirandančioms tarptautinio lygmens normatyvinėms pastangoms, susijusioms su nusikaltimais aplinkai; todėl ragina ES ir valstybes nares remti natūralios aplinkos naikinimo pripažinimą tarptautiniu nusikaltimu pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

13.  pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti pagalbai asmenims, persikeliantiems dėl aplinkos ir klimato kaitos; mano, kad svarbu dirbti tarptautiniu lygmeniu siekiant nustatyti perkeltojo asmens dėl aplinkos apibrėžtį pagal Jungtinių Tautų sistemą, kad būtų sukurta tarptautinė teisinė sistema ir patvirtintas bendras požiūris į šių asmenų, kurie buvo priversti palikti savo gyvenamąją vietą, apsaugą; pripažįsta, kad klimato kaitos poveikis aplinkai gali dar labiau padidinti priverstinį gyventojų perkėlimą, ir todėl pabrėžia, kad reikia, laikantis Paryžiaus susitarimo, nedelsiant įgyvendinti politiką, pagal kurią būtų mažinami klimato kaitos padariniai;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl miškų naikinimo, neteisėtos kasybos ir neteisėtų narkotikų gamybos, visų pirma 2019 m. Amazonėje, atsižvelgiant į tai, kad miškai, absorbuodami ir kaupdami anglies dioksidą, padeda švelninti klimato kaitą; pabrėžia, kad čiabuvių tautos dažnai buvo pirmosios miškų naikinimo aukos, o tai kelia grėsmę jų teisėms į žemę, be kitų teisių, ir prieigai prie gyvybiškai svarbių išteklių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia jų teisę apibrėžti ir nustatyti savo savarankiško vystymosi, žemių, teritorijos ir kitų išteklių naudojimo prioritetus ir strategijas; pabrėžia, kad nebaudžiamumas už šiuos ir kitus vietos tautų teisių pažeidimus yra pagrindinis miškų naikinimo veiksnys, todėl mano, kad atsakomybė už šiuos pažeidimus yra itin svarbi; pažymi, kad neteisėtas gamtos išteklių naudojimas gali daryti neigiamą poveikį vietos bendruomenių, socialinėms, ekonominėms, kultūrinėms, pilietinėms ir politinėms teisėms, be kita ko pagrindinei tautų apsisprendimo teisei ir nuolatinio suverenumo valdant gamtinius išteklius principui;

15.  palankiai vertina didėjančius piliečių, ypač jaunesnių kartų, siekius ir susitelkimą siekiant politinių ir visuomeninių pokyčių, kurie būtų palankūs pagarbai žmogaus teisėms, demokratiniam valdymui, lygybei ir socialiniam teisingumui, platesnio užmojo veiksmams klimato kaitos srityje ir geresnei aplinkos apsaugai; atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. kiekviename pasaulio regione prasidėjo didžiuliai protestų judėjimai, atspindintys šiuos siekius, reikalaujantys visuomenių institucinės ir ekonominės tvarkos pokyčių, kovos su klimato kova veiksmų ir remiantys teisingesnės pasaulinės visuomenės kūrimą; nepritaria tam, kad daugelyje šalių gyventojams nesuteikiama teisė į taikias demonstracijas, pasinaudojant teisinėmis, administracinėmis ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, jėga malšinant demonstracijas, naudojant priekabiavimą ir savavališkus sulaikymus; pabrėžia, kad 2019 m. šimtai taikių demonstrantų buvo suimti, daugelis patyrė netinkamą elgesį, buvo savavališkai sulaikyti, ir įvykus teismo procesams, kuriuose nebuvo užtikrinti minimalūs procedūriniai standartai, priversti sumokėti dideles baudas; pabrėžia, kad svarbu išlaikyti taikų protesto veiksmų pobūdį, ir reiškia susirūpinimą dėl kai kurių kraštutinių grupių, pasinaudojusių demonstracijų ir socialinių judėjimų išraiškos teikiamomis galimybėmis ir vykdžiusių smurto veiksmus bei sutrikdžiusių kasdienį gyvenimą; ragina vyriausybes nenaudoti neproporcingos jėgos prieš taikius protestuotojus ir patraukti atsakomybėn smurtinių veiksmų vykdytojus;

16.  mano, kad siekiant teigiamų pokyčių būtinas įtraukiu dialogu grindžiamas politinis atsakas į teisėtus visuomenių, šeimų ir asmenų poreikius; kita vertus, smerkia prieš taikius judėjimus nukreiptas represijas, visų pirma, kai saugumo darbuotojai panaudoja pernelyg didelę jėgą, kurias kai kurios vyriausybės taiko savo gyventojams, siekdamos užgniaužti disidentų ar kritikų balsuss;

17.  pabrėžia, kad nužudymai, fiziniai ir šmeižikiški išpuoliai, įkalinimas, grasinimai mirtimi, priekabiavimas, bauginimas ir saviraiškos laisvės apribojimai tebėra priemonės, visame pasaulyje sistemingai naudojamos prieš žmogaus teisių gynėjus, be kita ko moterų teisių gynėjus, religinių ir įsitikinimų teisių gynėjų, vietos bendruomenes, vietos tautų grupes, aplinkos ir žemės teisių gynėjus, nevyriausybines organizacijas (NVO) ir pilietinės visuomenės aktyvistus, pranešėjus bei žurnalistus; pažymi, kad moterų žmogaus teisių gynėjos susiduria su lyčiai būdingomis grėsmėmis;

18.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose šalyse griežtai kovojant su žmogaus teisių gynėjais, naudojamasi represiniais kibernetinio saugumo ir kovos su terorizmu įstatymais; pabrėžia, kad esama nacionalizmą gilinančių ir politiniais tikslais religija piktnaudžiaujančių politinių tendencijų, kurios skatina netoleranciją;

19.  pabrėžia, kad ES institucijų pareiga yra aktyviai remti organizacijas ir asmenis, kurie gina demokratiją ir žmogaus teises; ragina užtikrinti teisingumą ir atsakomybę už visus išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus; ragina ES remti ir apsaugoti žmogaus teisių gynėjus, nepaisant jų įvairovės; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Parlamento veiksmų svarbą siekiant, kad jų balsas būtų išgirstas, ir darant spaudimą trečiųjų šalių institucijoms nedelsiant ir besąlygiškai paleisti dėl savo veiklos sulaikytus žmogaus teisių gynėjus; remia Europos politinių fondų darbą stiprinant demokratinius procesus ir skatinant naują politinių lyderių kartą visame pasaulyje;

20.  yra rimtai susirūpinęs dėl tebesitęsiančių karų ir karinių konfliktų, ilgalaikėms okupacijoms ir teritorijų aneksijoms, kurie sudaro sąlygas šiurkštiems tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimams, visų pirma genocidams, masinėms žudynėms, priverstiniam civilių gyventojų perkėlimui ir seksualinio smurto prieš civilius gyventojus, ypač moteris ir vaikus, naudojimui; griežtai smerkia diktatorinių ar autoritarinių valdžios institucijų dalyvavimą per trečiąsias šalis vykdomuose karuose ir pabrėžia, kad derybų keliu pasiekti politiniai sprendimai yra būtina tvarios taikos sąlyga; yra labai susirūpinęs dėl didėjančios tarptautinės politinės įtampos ir kai kuriuose pasaulio regionuose didėjančio nevyriausybinių ginkluotų grupuočių bei teroristinių organizacijų aktyvumo ir tarp bendruomenių kylančio smurto;

21.  apgailestauja dėl to, kad nors 2020 m. JT minėjo savo septyniasdešimt penktąsias metines, kai kurios užsisklendimo savyje įkvėptos vyriausybės ėmėsi veiksmų, kad pasipriešintų daugiašališkumo ir tarptautinio bendradarbiavimo pastangoms, kuriomis siekiama taikos, konfliktų sprendimo ir žmogaus teisių apsaugos, remiantis Jungtinių Tautų žmogaus teisių deklaracijos, tarptautinės teisės, JT chartijos ir Helsinkio baigiamojo akto tikslais ir principais; kritiškai vertina tai, kad demokratinėms šalims trūksta bendros tarptautinės lyderystės, kad jos galėtų nuosekliai reaguoti į rimtus tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus ir suvienyti jėgas siekiant pažangos žmogaus teisių, demokratijos ir pasaulinių taisyklėmis grindžiamų sistemų srityje ir primygtinai ragina ES bei valstybes nares užpildyti šią vadovavimo spragą;

22.  apgailestauja dėl sunkios migrantų ir pabėgėlių padėties visame pasaulyje, ypač perkeltųjų moterų, vaikų, neįgalių bei lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, įvairios seksualinės orientacijos asmenų ir asmenų, priklausančių persekiojamoms etninėms, religinėms ar įsitikinimų mažumoms, kurie yra vieni iš pažeidžiamiausių; pažymi, kad apskaičiuota, jog 2019 m. tarptautinių migrantų skaičius siekė beveik 272 mln.(5), t. y. 3,5 proc. pasaulio gyventojų, iš kurių daugiau kaip 20 mln. buvo pabėgėliai(6), ir kad per pastaruosius dvejus metus vyko didelio masto gyventojų perkėlimas ir migracija; pažymi, kad 2019 m. padaugėjo prieglobsčio prašytojų, kurie kreipėsi dėl tarptautinės apsaugos 27 ES valstybėse narėse(7), dėl represinių veiksmų ir žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos be kita ko vykdo diktatorių režimai, neteisėtai įgiję politinę galią jų kilmės šalyse; smerkia politines priemones, kuriomis pažeidžiamos migrantų ir pabėgėlių žmogaus teisės ir kurios kelia pavojų jų saugumui ir gyvenimui; griežtai smerkia diskriminacijos, netolerancijos, persekiojimo ir žudymo atvejus, susijusius su migracija ar pabėgėlio statusu; smerkia neigiamą tendenciją bauginti ir kriminalizuoti asmenų, kurie gina migrantų ir pabėgėlių žmogaus teises ir teikia jiems pagalbą, darbą;

23.  palankiai vertina tai, kad visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama pastangoms stiprinti moterų ir mergaičių teises; vis dėlto pažymi, kad nė vienoje pasaulio šalyje dar nėra pasiekta lyčių lygybė;

24.  pabrėžia, kad visuose pasaulio regionuose, įskaitant ES, vis dar plačiai paplitęs su lytimi susijęs smurtas, įskaitant moterų žudymą dėl lyties, ir diskriminacija, kurie kyla dėl lyčių nelygybės, nevienodų lyčių normų ir galios dinamikos, kultūrinės praktikos, pvz., kastomis grindžiamos diskriminacijos, arba seniai nusistovėjusių diskriminacinių teisinių sistemų, taip pat dėl propagandos ir dezinformacijos, kenkiančių moterų teisėms; smerkia moterų išnaudojimą vykdant prekybą žmonėmis ir visų formų smurtą dėl lyties, be kita ko seksualinį, fizinį ir psichologinį smurtą, kurie yra vieni iš labiausiai paplitusių ir sistemingiausių žmogaus teisių pažeidimų;

25.  be to, atkreipia dėmesį į seksualinio smurto, nukreipto prieš moteris dėl jų nuomonės, religijos, filosofinės ar seksualinės orientacijos ar jų aktyvumo ginant žmogaus teises, naudojimą; pabrėžia, kad etninėms, religinėms mažumos ir mažumoms dėl įsitikinimų priklausančios moterys ir mergaitės yra dvigubai pažeidžiamos dėl su lytimi susijusio smurto ir diskriminacijos; primena, kad smurtas prieš lesbietes ir biseksualias moteris vadinamojo „korekcinio išžaginimo“ forma kai kuriose šalyse išlieka sistemine problema dėl socialinės stigmos ir diskriminacinių teisinių sistemų;

26.  smerkia tebesitęsiančią priešišką reakciją į lyčių lygybę ir moterų teises, įskaitant visus mėginimus riboti esamas teises ir apsaugą lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, taip pat teisės aktus, politiką ir praktiką, kuriais ir toliau neigiamos ar ribojamos šios teisės daugelyje pasaulio šalių; atsižvelgdamas į tai smerkia atsisakymą teikti prieinamą, kokybišką ir išsamų lytinį švietimą, šeimos planavimo paslaugas, šiuolaikines kontraceptines priemones, saugias ir teisėtas abortų paslaugas ir gimdyvių sveikatos priežiūrą, žeminantį ir netinkamą elgesį su moterimis gimdymo priežiūros įstaigose, taip pat prievartinę lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros praktiką, kuria nepaisoma laisvo ir informuoto moterų sutikimo; pabrėžia, kad reikia apsaugoti pažeidžiamus tėvus, esančius pažeidžiamoje padėtyje, ypač vienišus tėvus ir didelę šeimą turinčius tėvus, kad būtų išvengta skurdo ir socialinės atskirties; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sukurti socialinę ir ekonominę aplinką bei sąlygas, kurios tėvams suteiktų galimybę toliau tobulėti profesinėje srityje;

27.  pabrėžia, kad reikia apsaugoti pažeidžiamas motinas, ypač vienišas motinas, kad būtų išvengta skurdo ir socialinės atskirties; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sukurti socialinę ir ekonominę aplinką bei sąlygas, kurios suteiktų galimybę motinoms toliau tobulėti profesinėje srityje;

28.  taip pat smerkia viso pasaulio vyriausybes, kurios priešinasi moterų reikalavimams užtikrinti lygias teises arba kursto priešišką reakciją į tokius reikalavimus; pabrėžia, kad moterys, aktyviai dalyvaudamos politiniuose ir socialiniuose judėjimuose, atlieka svarbų vaidmenį, ir apgailestauja, kad joms tenka didelė našta, nes jos tapo žiaurių represijų ir karo sukelto smurto, taip pat seksualinio išnaudojimo ginkluotų konfliktų metu aukomis;

29.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad 2019 m., minint Vaiko teisių konvencijos 30-ąsias metines, visame pasaulyje toliau vykdomi rimti žmogaus teisių pažeidimai, visų pirma vaikų darbas, ankstyvos ir prievartinės vedybos, prekyba vaikais ir jų išnaudojimas, taip pat seksualiniais tikslais, vaikų karo tarnyba vaikų kareivių naudojimas ginkluotuose konfliktuose, seksualinis vaikų išnaudojimas bei prostitucija, šeimų atskyrimas ir vaikų sulaikymas, be kita ko dėl su imigracija susijusių priežasčių, taip pat sunkumai, su kuriais susiduria mergaitės, turint omenyje seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, ankstyvą nėštumą, ŽIV infekcijas ir mokyklos nebaigimą; apgailestauja dėl to, kad pandemijos aplinkybėmis daugelis vaikų ir jaunuolių turėjo įsidarbinti, kad patenkintų pagrindinius poreikius ir išlaikytų savo namų ūkius, ir dėl to jiems teko palikti mokyklą; pabrėžia, kad šie nepageidaujami reiškiniai yra vaikų mokyklinio ugdymo regresas;

30.  reiškia gilų liūdesį ir smerkia 2019 m. pirmąjį pusmetį įvykdytus teroristinius išpuolius ir sprogdinimus, nukreiptus prieš tikinčiuosius ir jų religinių apeigų vietas, kurias reikia išsaugoti ir apsaugoti; yra sunerimęs dėl to, kad šie siaubingi veiksmai sutampa su tam tikrų politinių lyderių ir teroristinių grupuočių vykdomomis neapykantos kampanijomis, kuriomis siekiama paneigti ar riboti teisę į minties, sąžinės, religijos ar įsitikinimų laisvę; primygtinai ragina valstybes skatinti religijos ar įsitikinimų laisvę bei apsaugoti pažeidžiamas religines ir įsitikinimų mažumas, skubiai imantis veiksmų prieš smurto ar neapykantos kurstymo vykdytojus;

Demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas ir apsauga yra ES užsienio politikos pagrindas

31.  primena, kad Sąjunga yra grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, solidarumo, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, kaip nustatyta ES sutarties 2 straipsnyje; pabrėžia, kad šių vertybių propagavimas už ES ribų, demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių visuotinumo ir nedalomumo bei pagarbos Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principams skatinimas yra ES bendros užsienio ir saugumo politikos pagrindas pagal ES sutarties 21 straipsnį ir Sąjungos strateginius interesus ir turėtų būti veiksmingai ir nuosekliai atspindėtas visose Sąjungos santykių su ES nepriklausančiomis šalimis srityse;

32.  pabrėžia Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Komisijos pastangų tvirtai ir pastebimai reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus, kad ir kur jie būtų vykdomi, įskaitant artimas šalis partneres, duoti šiems pažeidimams atkirtį ir nuolat didinti ES ir jos valstybių narių pareigūnų informuotumą ir žinias apie žmogaus teises ir lyčių lygybę svarbą; primena, kad veiksmingas dalyvavimas ir prasmingas dialogas su pilietine visuomene yra sėkmingos žmogaus teisių politikos pagrindas; ragina visas ES delegacijas ir atitinkamus jų ryšių punktus žmogaus teisių klausimais vykdyti savo įsipareigojimus rengti susitikimus su žmogus teisių gynėjais, įskaitant moterų teisių gynėjus, ir pilietinės visuomenės atstovais, lankyti įkalintus aktyvistus, demokratinės opozicijos atstovus ir žmogaus teisių gynėjus, stebėti jų teismo procesus ir reikalauti jų apsaugos vietoje; taip pat ragina ES delegacijas sudaryti palankesnes sąlygas imtis šių veiksmų, Europos Parlamento nariams mėginant apsilankyti oficialių Europos Parlamento misijų metu; pabrėžia, kad svarbu šalinti ne tik pasekmes, bet ir pagrindines žmogaus teisių pažeidimų priežastis;

ES darbas daugiašaliu lygmeniu

33.  primygtinai ragina ES ir valstybes nares parengti aiškią strategiją, kuria siekiama kovoti su didėjančiu valstybių pasitraukimu iš tarptautinės žmogaus teisių sistemos ir jai daromu spaudimu, laikantis Veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje nurodytų daugiašališkumo įsipareigojimų, taip pat su mėginimais tarptautiniu lygmeniu pakenkti žmogaus teisių sampratai, įtvirtintai JT Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje; pabrėžia savo nuomonę, kad tarptautinė žmogaus teisių teisė ir pažadas iki 2030 m. pasiekti darnaus vystymosi tikslus turėtų išlikti svarbiausiais elementais; rekomenduoja ES toliau dėti pastangas bendradarbiaujant su šalimis ir suinteresuotaisiais subjektais, kurių vertybės gali būti tokios pačios kaip ES arba skirtis, siekiant išsaugoti arba plėtoti tarptautinius standartus žmogaus teisių srityje laikantis Sąjungos vertybių, apibrėžtų ES sutarties 21 straipsnyje;

34.  ragina valstybes nares padaryti ES užsienio ir saugumo politiką veiksmingesnę taikant kvalifikuotos balsų daugumos taisyklę Taryboje tam tikroms procedūroms, ypač sprendžiant klausimus, susijusius su ES veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ir priimant sankcijas; ragina valstybes nares daugiašaliuose forumuose kalbėti vieningu ir stipriu ES balsu bei veikti vieningai, susidūrus su krizėmis, kurios kelia grėsmę Europos Sąjungos pagrindinėms vertybėms ir interesams, nes tai vienintelis būdas, kuriuo Sąjunga gali atlikti vadovaujantį vaidmenį tarptautinėje arenoje ir pasinaudoti savo įtaka, kad paskatintų teigiamus pokyčius ir labiau koordinuotus pasaulinių problemų sprendimus, visų pirma propaguoti ir apsaugoti žmogaus teises, taip pat su aplinka ir klimatu susijusias problemas;

35.  pakartoja, kad ES bus pripažinta, patikima ir veiksminga pasaulinėje arenoje tik tuo atveju, jei jos pagrindinėmis vertybėmis, visų pirma pagarba laisvei, demokratijai, žmogaus teisėms, teisinei valstybei ir lygybei, bus pasitikima išorėje, o tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei ES užtikrins, kad jos politika šiais klausimais būtų nuosekliai vykdoma tiek jos viduje, tiek ir už jos ribų; ragina ES ir jos valstybes nares rodyti pavyzdį ir griežtai laikytis žmogaus teisių, užtikrinti nuoseklumą ginant jos vertybes, šių vertybių laikytis ir užtikrinti bei sudaryti pilietinei visuomenei palankią aplinką;

36.  apgailestauja dėl to, kad autoritariniai režimai piktnaudžiavo daugiašalėmis institucijomis, siekdami neutralizuoti daugiašales žmogaus teisių institucijas ir mechanizmus, kurie gali priversti valstybes atsakyti už žmogaus teisių pažeidimus; ragina Sąjungą ir jos valstybes nares bendradarbiauti su panašiai mąstančiais demokratinėmis sąjungininkėmis, siekiant remti daugiašalių institucijų reformą, kad jos taptų atsparesnės piktybinei autoritarinių režimų įtakai; taip pat smerkia tai, kad JT Žmogaus teisių taryboje (JT ŽTT) dažnai vietas užima šalys, kuriose užfiksuota sunkių žmogaus teisių pažeidimų, ir ragina ES valstybes nares būti labai atsargioms dėl savo balsavimo modelių ir vengti remti šalis, norinčias tapti JT ŽTT narėmis, jeigu jos aiškiai pažeidžia žmogaus teises;

37.  mano, kad dialogai žmogaus teisių klausimais su ES nepriklausančiomis šalimis gali būti naudinga priemonė siekiant dvišalio įsipareigojimo skatinti ir ginti žmogaus teises, jei šie dialogai vykdomi laikantis orientavimosi į rezultatus principo ir yra reguliariai peržiūrimi; primena, kad ES gairėse dėl dialogų žmogaus teisių klausimais išdėstyti tam tikri dialogo užmezgimo kriterijai, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, kiek atitinkama vyriausybė nori pagerinti padėtį, į tai, kiek ta vyriausybė rodo esanti įsipareigojusi tarptautinėms žmogaus teisių konvencijoms, į atitinkamos vyriausybės pasirengimą bendradarbiauti, remiantis Jungtinių Tautų žmogaus teisių procedūromis ir mechanizmais, bei į tos vyriausybės požiūrį į pilietinę visuomenę; ragina EIVT reguliariai vykdyti kiekvieno dialogo vertinimą, kaip numatyta pagal ES gaires; primygtinai pakartoja, kad vedant dialogus žmogaus teisių klausimais svarbu iškelti individualius atvejus ir užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus ir skaidrumą dėl šių atvejų;

ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais

38.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. vasario 28 d. ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais paskirtas Eamon Gilmor; pakartoja, kad dėl ES specialiojo įgaliotinio paskyrimo Parlamente turėjo būti surengtas išankstinis klausymas; ragina ES specialųjį įgaliotinį toliau dėti diplomatines pastangas siekiant didinti ES žmogaus teisių politikos veiksmingumą, stiprinti tarptautinius aljansus siekiant propaguoti žmogaus teisėmis pagrįstą darbotvarkę ir įtikinti partnerius visame pasaulyje įtvirtinti ir įgyvendinti politiką, kuri atitiktų aukštus demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės ir gero valdymo standartus, taip pat tarptautinę teisę ir normas, visų pirma tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę baudžiamąją teiseną; be to, rekomenduoja ES specialiajam įgaliotiniui dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant užtikrinti nuoseklumą ES viduje nustatant ir įgyvendinant ES užsienio politiką žmogaus teisių srityje; primygtinai reikalauja, kad jo reguliarios ataskaitos Tarybai taip pat būtų teikiamos Parlamentui; ragina ES didinti ES specialiojo įgaliotinio matomumą ir šio posto veiklos bei misijų skaidrumą, be kita ko EIVT internetiniame puslapyje tam skiriant specialią skiltį, kad ES specialiojo įgaliotinio postas taptų nuolatinėmis pareigomis, jam būtų suteikti pakankami ištekliai ir kompetencija viešai pasisakyti, kad būtų galima pranešti pasiekimus lankantis trečiosiose šalyse, ir informuoti apie ES pozicijas žmogaus teisių klausimais, kaip bendrosios ES specialiojo įgaliotinio pareigų reformos dalį;

Tarptautiniai susitarimai

39.  pakartoja savo raginimą, kad nuostatos dėl žmogaus teisių būtų sistemingai įtraukiamos į visus tarptautinius susitarimus, visų pirma prekybos ir asociacijos susitarimus, tarp ES ir ES nepriklausančių šalių ir kad jos būtų tinkamai įgyvendinamos ir stebimos, be kita ko, remiantis išmatuojamais kriterijais ir reguliariais poveikio vertinimais, dalyvaujant Parlamentui ir pilietinei visuomenei; pabrėžia, kad šiose nuostatose turėtų būti numatyti mechanizmai, kuriais užtikrinamas veiksmingas jų vykdymas, ir procedūros, kuriomis nustatomos aiškios ir patikimos susitarimų pažeidimų pasekmės, įskaitant susitarimų galiojimo sustabdymą arba, kraštutiniu atveju, ES pasitraukimą iš jų; ragina geriau koordinuoti ir palaikyti ryšius tarp specializuotų veikėjų, atsakingų už atitinkamas politikos sritis, tokias kaip prekyba ir žmogaus teisės, kad būtų galima veiksmingiau integruoti žmogaus teisių aspektus į prekybos ir investicijų politiką; primygtinai ragina sukurti nepriklausomus žmogaus teisių stebėsenos mechanizmus, susijusius su prekybos ir užsienio investicijų susitarimais, taip pat nepriklausomą skundų nagrinėjimo mechanizmą, kad nukentėję piliečiai ir vietos suinteresuotieji subjektai galėtų veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

40.  pabrėžia, kad demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas ir apsauga trečiosiose šalyse gali būti veiksmingai užtikrinti tik taikant tam tikras sąlygas ES ekonominėms ir politinėms paskatoms, pvz., galimybei gauti ES finansavimą, bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos (BLS+) taikymui, papildomoms tarifų lengvatoms ir ES Šengeno bevizio režimo taikymui; šiuo atžvilgiu primena, kad pagal Reglamentą (ES) 2018/1806 Komisija turėtų stebėti ir teikti reguliarias ataskaitas Parlamentui, be kita ko apie žmogaus teisių padėtį trečiosiose šalyse, kurioms taikomas bevizis režimas, ir sustabdyti vizų reikalavimo netaikymą pažeidimų atitinkamoje šalyje atveju;

Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė

41.  ragina pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) įgyvendinti demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos veiklai ir paramai skirtą pakankamą biudžetą, kad jie atitiktų Sąjungos įsipareigojimų ir užmojų lygį;

42.  ragina Komisiją stebėti ir į savo metinę Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės tikslų įgyvendinimo ataskaitą įtraukti skyrių apie tai, kaip šalys partnerės, kurios gauna finansavimą pagal šią priemonę, laikosi žmogaus teisių ir laikosi 8 straipsnio – bendrųjų šios priemonės principų; ragina Komisiją pasiūlyti tinkamas priemones, įskaitant ES finansavimo sustabdymą valstybiniams subjektams ir pagalbos perorientavimą pilietinei visuomenei, jei paramos gavėjai rimtai pažeidžia žmogaus teises arba KVTBP principus; ragina užtikrinti didesnį finansavimo susitarimų nuostatų, susijusių su žmogaus teisėmis, skaidrumą ir paaiškinti tokių susitarimų sustabdymo mechanizmą ir kriterijus pažeidus žmogaus teises, demokratijos principus ir teisinę valstybę bei sunkiais korupcijos atvejais; ragina Komisiją griežtai susilaikyti nuo paramos trečiųjų šalių vyriausybių biudžetui naudojimo, susiejant jį su veiklos sąlyga šalyse, kuriose pastebimi plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai ir represijos prieš žmogaus teisių gynėjus;

43.  ragina ES ypač rūpintis, kad būtų įvertinti bet kokie pažeidimai, susiję su Sąjungos politika, projektais ir finansavimu trečiosiose šalyse, ir užkirstas kelias šiems pažeidimams, be kita ko, sukuriant asmenų ar grupių, kurių teisės būtų pažeistos dėl ES veiklos tose šalyse, skundų nagrinėjimo tvarką;

44.  palankiai vertina neįkainojamą pagalbą, kuri pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę teikiama viso pasaulio pilietinės visuomenės organizacijoms ir kuri buvo Europos Sąjungos išorės žmogaus teisių politikos įgyvendinimo pavyzdinė priemonė; ragina pagal kitą pasaulinę priemonę dar labiau padidinti finansavimą pilietinei visuomenei ir žmogaus teisėms;

45.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su EIVT sudaryti metinio Europos investicijų banko (EIB) atsiskaitymo dėl savo veiksmų už ES ribų pagrindą, atsižvelgiant į pagrindinius principus, kuriais vadovaujamasi vykdant Sąjungos išorės veiksmus, kaip nurodyta ES sutarties 21 straipsnyje ir ES strateginėje programoje bei veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad EIB remiami projektai atitiktų ES politiką ir įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir būtų taikomos atskaitomybės priemonės, kuriomis pasinaudodami asmenys galėtų pranešti apie pažeidimus, susijusius su EIB veikla; ragina EIB ir toliau plėtoti savo politiką socialinių standartų klausimu, kad jie taptų žmogaus teisių politika bankininkystės srityje; ragina įtraukti žmogaus teisių lyginamuosius standartus į savo projektų vertinimus;

ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje

46.  palankiai vertina tai, kad priimtas 2020–2024 m. ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje; pažymi, kad EIVT tinkamai neatsižvelgė į Parlamento ir jo Žmogaus teisių pakomitečio pasiūlymą aktyviai prisidėti prie jo rengimo laikantis gero institucijų bendradarbiavimo principo;

47.  ragina EIVT ir Komisiją surengti nuolatines konsultacijas ir pradėti struktūrinį ir reguliarų dialogą su atsakingais Parlamento organais dėl naujojo veiksmų plano įgyvendinimo, kad Parlamentas galėtų atlikti savo vaidmenį veiksmų plano veikloje, visų pirma vykdydamas parlamentinę diplomatiją, ir veiksmingai atlikti tikrinimo funkcijas; rekomenduoja nustatyti gaires ir pažangos rodiklius, kad būtų galima veiksmingai stebėti veiksmų plano įgyvendinimą; ragina EIVT pranešti apie pažangą, padarytą siekiant veiksmų plano tikslų pagal šiuos kriterijus; ragina EIVT reguliariai imtis veiksmų, remiantis veiksmų plano įgyvendinimui svarbiomis Parlamento rezoliucijomis ir diskusijomis; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės prisiimtų atsakomybę už veiksmų planą ir prisidėtų rengiant metinę jo įgyvendinimo ataskaitą, pranešdamos apie savo veiklą, vykdomą pagal šį strateginį dokumentą;

Reagavimas į pasaulinius žmogaus teisių ir demokratijos iššūkius

Demokratinis valdymas ir erdvė pilietinei visuomenei

48.  mano, kad visame pasaulyje kyla grėsmė demokratiniam valdymui ir teisinei valstybei dėl įvairių veiksnių, įskaitant stiprėjantį autoritarizmą ir populizmą, didėjančią nelygybę ir skurdą, spaudimą pilietinei visuomenei, melagingų naujienų sklaidą, dezinformaciją, kibernetines grėsmes ir hibridinį karą, politinį kišimąsi ir kampanijas, kurias vykdo išorės subjektai, prarandamą viešųjų institucijų patikimumą ir silpnėjančias viešąjį interesą ginančias kolektyvines organizacijas; taip pat pabrėžia, kad išpuoliai prieš žiniasklaidos laisvę, mėginimai manipuliuoti viešomis diskusijomis platinant melagingas naujienas socialinėje žiniasklaidoje dar nebuvo tokie dažni ir stiprūs; yra susirūpinęs dėl to, kad autoritarinė praktika, pvz., pilietinės visuomenės veikėjų kaip „užsienio agentais“ stigmatizavimas, yra kopijuojamas ir skleidžiamas visame pasaulyje;

49.  ragina ES ir jos valstybes nares toliau remti demokratinių institucijų, skaidrių bei patikimų rinkimų procesų stiprinimą visame pasaulyje, skatinti ir išlaisvinti demokratines diskusijas, kovoti su nelygybe, užtikrinti pilietinės visuomenės organizacijų veiklą, remti įvairių visuomenės sluoksnių dialogą, kovoti su korupcija ir nebaudžiamumu, stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą bei teisėjų atskaitomybę; ragina ES dėti dar daugiau pastangas stebint rinkimus ir glaudžiau bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, ypač su ypač svarbiomis organizacijomis, pvz., Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija;

50.  pabrėžia, kad korupcija ir žmogaus teisių pažeidimai yra iš esmės susiję; ragina ES į savo žmogaus teisių darbotvarkę įtraukti kovą su korupcija; pakartoja ES pareigą apsaugoti antikorupcines asociacijas, tiriamąja žurnalistika užsiimančius žurnalistus ir pranešėjus, kurie stengiasi atskleisti korupciją ir sukčiavimą;

Klimato politikos veiksmai ir žmogaus teisės

51.  laikosi nuomonės, kad žmogaus teisių skatinimas ir apsauga bei klimato ir aplinkos apsaugos veiksmai yra tarpusavyje susiję, nes tarptautinėje žmogaus teisių teisėje visų pirma numatytos teisinės teisių gynimo priemonės, kuriomis siekiama atlyginti klimato kaitos padarytą žalą, įgyvendinti kovos su klimato kaita priemones ir patraukti ypač daugiausia teršiančias valstybes bei įmones atsakomybėn už jų veiksmus klimato kaitos srityje;

52.  remia integracinį ir teisėmis grindžiamą siekį skatinti klimato politikos veiksmus, kuriais užtikrinamas visuomenės dalyvavimas ir teisė kreiptis į teismą priimant, įgyvendinant ir peržiūrint su klimato kaita ir jos pasekmėmis susijusius politinius sprendimus; patvirtina, kad kova su klimato kaita vykdoma remiant ir saugant tuos subjektus, kurie rūpinasi planeta ir jos gamtiniais ištekliais, įskaitant žemės ir teritorijų gynėjus ir vietos tautas;

ES požiūris į konfliktus, atskaitomybė už žmogaus teisių pažeidimus ir kova su nebaudžiamumu

53.  pabrėžia, kad šiuolaikiniai konfliktai, kurie dažnai kyla vietos nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, kartais hibridinių ar kibernetinių išpuolių forma, yra sudėtingi, juose dalyvauja daug šalių, įskaitant teroristų organizacijas ir nevalstybinius subjektus, ir turi pražūtingų humanitarinių pasekmių, visų pirma dėl to, kad sunku atskirti kovotojus ir kovoje nedalyvaujančius asmenis; ragina ES stiprinti savo atsaką į konfliktus, šalinti jų pagrindines priežastis, investuoti į konfliktų prevenciją ir tarpininkavimo pastangas, ieškoti erdvės politiniams sprendimams ir ją išlaikyti, kurti aljansus su panašiai mąstančiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis, toliau teikiant finansinę ir techninę paramą ir personalą civilinėms taikos palaikymo misijoms ar karinėms operacijoms, skatinant pasitikėjimo kūrimo iniciatyvas tarp kariaujančių šalių; taip pat ragina ES užtikrinti lyčių aspekto integravimą visose šiose pastangose, didinant moterų ir jaunimo vaidmenį, vykdant konfliktų prevenciją ir juos sprendžiant, dalyvaujant taikos palaikymo, humanitarinės pagalbos operacijose ir atstatymo po konflikto veiksmuose, užtikrinant pereinamojo laikotarpio teisingumą, taip pat skatinant žmogaus teises ir demokratines reformas; taip pat ragina ES spręsti prekybos žmonėmis ir seksualinio smurto bei smurto dėl lyties problemą ir užtikrinti ilgalaikes galimybes naudotis pagrindinėmis ir gyvybės gelbėjimo sveikatos priežiūros paslaugomis; primygtinai tvirtina, kad svarbu užtikrinti ES politikos nuoseklumą tais atvejais, kai okupuojama ar aneksuojama teritorija; primena, kad susidarius tokioms aplinkybėms (įskaitant ilgai trunkančios okupacijos atvejus) ES politika turėtų būti įgyvendinama vadovaujantis tarptautine humanitarine teise;

54.  ragina visas vyriausybes suteikti tarptautiniams stebėtojams, įskaitant ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą ir JT specialiąsias procedūras, nevaržomą galimybę patekti į visas jų teritorijas; pabrėžia, kad svarbu leisti pagrindinėms tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms ir tarptautiniams stebėtojams nekliudomai patekti į vykstančių konfliktų ir karinės agresijos paveiktas teritorijas;

55.  ragina valstybes nares griežtai laikytis JT sutarties dėl prekybos ginklais 7 straipsnio dėl eksporto ir eksporto vertinimo ir Europos Sąjungos elgesio kodekso ginklų eksporto srityje nuostatų ir neleisti perduoti ginklų ir stebėsenos įrangos, jei dėl to kiltų pavojus, kad importuojanti valstybė ar nevalstybiniais subjektai gali įvykdyti žmogaus teisių arba tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus arba sudaryti jiems palankesnes sąlygas, taip pat atsižvelgiant į Europos taikos priemonę;

56.  ragina ES valstybes nares parengti žmogaus teisių ramstį pagal Europos taikos priemonę (ETP), kad taip pat būtų galima įgalinti pilietinę visuomenę, be kita ko, įgyvendinant programas, kurių lėšos konkrečiai skirtos žmogaus teisių gynėjams, kurie prisideda prie taikos kūrimo proceso; ragina valstybes nares numatyti galimybę į būsimą Europos taikos priemonę įtraukti privalomas žmogaus teisių apsaugos priemones ir poveikio vertinimus, įskaitant griežto išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje politikos sistemos gynybos ir saugumo klausimais, paremtos JT Žmogaus teisių gynimo ir vystymosi politika, laikymąsi;

57.  dar kartą patvirtina tvirtai remiąs Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) ir ragina Romos statuto šalis suteikti TBT pakankamai finansinių išteklių, kad jis galėtų vykdyti savo užduotis laikydamasis savo įgaliojimų; ragina TBT nešališkai ir nepriklausomai tęsti savo darbą; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti visas JT nares ratifikuoti ir įgyvendinti Romos statutą; ragina Romos statutą pasirašiusias šalis bendradarbiauti su TBT; labai apgailestauja dėl išpuolių prieš TBT ir galiausiai smerkia jo darbuotojams JAV taikomas individualias sankcijas, ypač sankcijas prieš TBT vyriausiąjį prokurorą, nes tai yra nepriimtina; ragina valstybes, statuto šalis, imtis konkrečių veiksmų siekiant pašalinti šias sankcijas ir paremti nuo jų nukentėjusius asmenis; pabrėžia, kad TBT yra vienintelė tarptautinė institucija, galinti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už kai kuriuos baisiausius nusikaltimus pasaulyje ir apginti aukas, neturinčias jokių kitų teisių; pripažįsta darbą, atliktą rengiant nepriklausomą ekspertų apžvalgą, kurios užduotis – nustatyti reformų sritis, ir ragina TBT imtis visų būtinų priemonių, kad būtų pagerinti jo veiklos rezultatai, efektyvumas ir teigiamas poveikis, visų pirma bendruomenėms ir nukentėjusiems asmenims, patyrusiems jo darbo poveikį; prašo ES ir visų jos valstybių narių toliau saugoti TBT nepriklausomumą ir nešališkumą nuo išpuolių, kuriais siekiama trukdyti tarptautinio baudžiamojo teisingumo veikimui; ragina Komisiją ir EIVT pateikti atitinkamas naujas kovos su tarptautiniais nusikaltimais priemones ir išnagrinėti, kaip būtų galima padėti tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų aukoms gauti prieigą prie tarptautinio teisingumo, gauti teisių gynimo priemonių bei žalos atlyginimą, be kita ko, stiprinant ES nepriklausančių valstybių pajėgumus savo nacionalinėse teisinėse sistemose taikyti visuotinės jurisdikcijos principą;

58.  pakartoja raginimą Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai paskirti ES specialųjį įgaliotinį tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo klausimais ir įgalioti jį propaguoti, integruoti ir reprezentuoti ES įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu;

59.  ragina valstybes nares ir ES genocido tinklą padėti JT tyrimo grupei rinkti, išlaikyti ir saugoti šiuo metu daromų arba visai neseniai padarytų nusikaltimų įrodymus, kad jie nedingtų;

60.  teigia, kad būtina užtikrinti teisingumą visiems nuo tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų nukentėjusiems asmenims, ir, atsižvelgdamas į vykstančius ginkluotus konfliktus, ragina nedelsiant nutraukti karo veiksmus; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė yra atsakinga už nebaudžiamumo panaikinimą ir už sunkius pažeidimus, kurie buvo padaryti kai kuriose šalyse;

61.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties naudojami kaip karo ginklas; pabrėžia, kad seksualiniai nusikaltimai ir smurtas dėl lyties Romos statute įvardijami kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui arba laikomi sudėtine genocido ar kankinimo dalimi; ragina imtis bendrų veiksmų, kad būtų nutrauktas seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimas; palankiai vertina JT Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliuciją Nr. 2467 dėl su konfliktais susijusio seksualinio smurto ir visas susijusias JT ST rezoliucijas, pradedant JT ST rezoliucija Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, kurioje patvirtinamas JT ST įsipareigojimas užkirsti kelią seksualinio smurto kaip karo ir terorizmo taktikos naudojimui, pasitelkiant visas turimas priemones, įskaitant sankcijas ir kitas tikslines priemones, nukreiptas prieš nusikaltėlius; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad karo metu išžaginimą patyrusioms moterims būtų suteikta visa būtina saugi medicininė ir psichologinė pagalba bei paslaugos, įskaitant saugų abortą, kaip numatyta pagal tarptautinę humanitarinę teisę; ragina ES kovoti su nebaudžiamumu už lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimus konflikto aplinkybėmis ir remia moterų ir mergaičių teises į tiesą, veiksmingas teisių gynimo priemones ir žalos atlyginimą už šių teisių pažeidimus; be to, palankiai vertina tai, kad 2019 m. spalio 30 d. JT įsteigė pasaulinį fondą, skirtą nuo su konfliktais susijusio seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims, siekiant padėti jiems pasinaudoti žalos atlyginimo galimybėmis;

62.  primena JT vertinimo ataskaitas dėl vykdymo užtikrinimo ir žalos ištaisymo pagalbos veiksmų, susijusių su taikos palaikymo operacijose Jungtinių Tautų ir susijusių darbuotojų vykdytu seksualiniu išnaudojimu ir seksualine prievarta; pabrėžia, jog būtina, kad JT, ES valstybės narės ir ES bendros saugumo ir gynybos politikos organai nedelsiant ir kuo ryžtingiau atliktų tyrimus dėl visų JT, nacionalinių ir ES darbuotojų, vykdžiusių seksualinio smurto veiksmus, vykdytų jų baudžiamąjį persekiojimą ir juos nuteistų; primena, jog reikia reformuoti atitinkamas struktūras, kad būtų nutrauktas JT ir ES darbuotojų nebaudžiamumas, ir nustatyti veikiančius bei skaidrius priežiūros ir atskaitomybės mechanizmus; mano, kad dabartinė padėtis, kai teisiniai veiksmai dėl tariamų pažeidimų yra visiškai savanoriški ir priklauso nuo pajėgas teikiančios valstybės, yra nepriimtina; yra įsitikinęs, kad mokymais ir švietimu taip pat būtų galima sumažinti tokių sunkių nusikaltimų skaičių ir užkirsti jiems kelią; primena, kad būtina skubiai užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ateityje, taip pat siekiant atkurti vietos gyventojų pasitikėjimą tarptautinėmis taikos palaikymo pajėgomis;

63.  pabrėžia ryšį tarp žmogaus teisių pažeidimų ir labai paplitusio nebaudžiamumo bei atskaitomybės stokos regionuose ir šalyse, kuriuos paveikė konfliktai ar kuriems būdingas politiškai motyvuotas bauginimas, diskriminacija, priekabiavimas ir užpuolimai, grobimai, policijos žiaurumas, savavališki suėmimai ir kankinimo bei žudymo atvejai; ragina ES remti veiksmus, kuriais siekiama kovoti su nebaudžiamumu ir skatinti atskaitomybę šalyse, kuriose nebaudžiamumo dinamika yra palanki tiems, kuriems tenka didžiausia atsakomybė, tuo pačiu metu iš aukų atimamos galios;

64.  apgailestauja dėl būtinybės sustabdyti Sacharovo premijos laureatės Aung San Suu Kyi veiklą Sacharovo premijos bendruomenėje, bet teigiamai vertina sprendimą kaip atsaką į jos neveikimą ir pritarimą nusikaltimams, vykdomiems prieš rohinjų bendruomenę Mianmare;

65.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad prisidengiant kova su neteisėtais narkotikais vykdomos neteisminės egzekucijos, kankinimai ir kiti žmogaus teisių pažeidimai; pakartoja, kad kova su nusikalstamumu nepateisina jokių žmogaus teisių pažeidimų, ir ragina kaupti geriausią patirtį taikant kuo mažesnės žalos metodą, pagrįstą teisinės valstybės principais;

66.  palankiai vertina JT specialiosios pranešėjos neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnès Callamard darbą ir indėlį kovojant su nebaudžiamumu, atliekant tyrimus dėl įtariamų neteisminio nužudymo atvejų 2019 m., pvz., žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo, kai jis buvo bauginimas ir jam buvo grasinama;

67.  remia teisminių institucijų reformas siekiant užtikrinti jų nešališkumą ir nepriklausomumą, įskaitant institucijas, kurios nagrinėja su teisėjų įdarbinimu ir skyrimu, korupcija ir šališkumu lyties atžvilgiu teisminėse institucijose klausimus;

68.  ragina nedelsiant patvirtinti ir įgyvendinti autonominį, lankstų ir reaktyvų visuotinį ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmą, vadinamąjį ES S. Magnitskio aktą, kuris būtų esminė galiojančių ES žmogaus teisių ir užsienio politikos priemonių rinkinio dalis, sustiprintų ES, kaip pasaulinės veikėjos žmogaus teisių srityje, vaidmenį ir sudarytų sąlygas taikyti tikslines sankcijas asmenims, valstybiniams ir nevalstybiniams bei kitiems subjektams, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant sistemingus korupcijos veiksmus, susijusius su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais, arba prie jų prisidėjusiems; palankiai vertina tai, kad vis daugiau šalių patvirtina visuotinius sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmus; pabrėžia, jog svarbu, kad ši sistema atitiktų ES teisminės peržiūros mechanizmą; pabrėžia, kad būtina skirti pakankamai išteklių siekiant sudaryti galimybes jį veiksmingai įgyvendinti; ragina įsteigti ES lygmens patariamąjį komitetą, kuriame dalyvautų Parlamentas; pabrėžia, kad šiuo mechanizmu bus padedama kovoti su žmogaus teisių pažeidimais ir nebaudžiamumu ir apsaugoti kovotojus už žmogaus teises bei žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje, taip pat dar kartą patvirtinti Europos Sąjungos svarbą veiksmingai imantis veiksmų sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus srityje, t. y. naudojantis kvalifikuota balsų dauguma; teigiamai vertina tai, kad priimtas Tarybos sprendimas dėl tikslinių ribojamųjų priemonių, skirtų atgrasyti nuo kibernetinių išpuolių, kurie kelia išorės grėsmę ES ir jos valstybėms narėms, ir į juos reaguoti;

69.  laikosi nuomonės, kad pasauliniu COVID-19 protrūkiu neturėtų būti naudojamasi kaip sankcijų režimų švelninimo dingstimi; tačiau pabrėžia, kad taikant sankcijas neturėtų būti trukdoma teikti humanitarinę pagalbą, įskaitant medicininę pagalbą, laikantis tarptautinės humanitarinės teisės;

Žmogaus teisių gynėjai

70.  smerkia žudymą, savavališką sulaikymą, kankinimą, persekiojimą, priekabiavimą, bauginimą, šantažą, nuotolinį skaitmeninį ir fizinį sekimą ir šmeižto kampanijas, nukreiptus prieš žmogaus teisių gynėjus, jų šeimas ir advokatus, taip pat tuos asmenis, kurie juos palaiko ir jiems prijaučia; labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į 2019 m. nuolat augusį smurtinių išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus žemės ir aplinkos srityse ir jų nužudymų dėl to, kad jie siekė apsaugoti gamtos išteklius ir asmenų teises gyventi saugioje bei sveikoje aplinkoje, skaičių; pažymi, kad kai kuriose pasaulio dalyse šie išpuoliai pasiekė pavojingą lygį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad žmogaus teisių gynėjai yra ypač pažeidžiami ir kad būtina užtikrinti tinkamą apsaugą, kad jie galėtų atlikti savo nepaprastai svarbų darbą, nepatirdami priekabiavimo ir persekiojimo; atkreipia dėmesį į religinių organizacijų vaidmenį, kurį jos gali atlikti reaguodamos į humanitarines krizes, skatindamos taiką, teisingumą ir pagarbą žmogaus teisėms, siekdamos užkirsti kelią smurtui ir tarpininkaudamos derybose dėl konfliktų sprendimo;

71.  yra ypač susirūpinęs dėl to, kad daugėja nuosprendžių, kurie paskelbiami neužtikrinant pagal tarptautinę teisę reikalaujamų minimalių teisingo bylos nagrinėjimo standartų; ragina ES toliau naudoti bendradarbiavimą ir diplomatiją siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiama kiekvieno asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą;

72.  ragina nutraukti visus išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus, paleisti visus savavališkai sulaikytus asmenis ir užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; ragina ES ir jos valstybes nares parengti strateginę aukšto lygio viziją, siekiant kovoti su vis didėjančiais pasauliniais išpuoliais prieš žmogaus teisių gynėjus, be kita ko, priimant tvirtas Užsienio reikalų tarybos išvadas, kuriose užsienio reikalų ministrai turėtų raginti imtis plataus užmojo ES visuotinių veiksmų siekiant apginti žmogaus teisių gynėjus; ragina ES institucijas stiprinti savo paramą žmogaus teisių gynėjams, nes ji yra pagrindinė ir neatskiriama Sąjungos išorės politikos žmogaus teisių srityje dalis; pabrėžia, kad politinis dialogas ir bendradarbiavimas su ES nepriklausančių šalių valdžios institucijomis, teismo proceso stebėjimas, susitikimai su žmogaus teisių gynėjais lankantis šalyje, vizitai pas sulaikytus žmogaus teisių gynėjus, parama perkėlimui ir vieši pareiškimai yra esminiai šios politikos įgyvendinimo elementai; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų imantis vieningesnių veiksmų ir nuosekliai bei vienodai taikant šias priemones, nepriklausomai nuo atitinkamos šalies, tais atvejais, kai pažeidžiamos žmogaus teisių gynėjų teisės; atsižvelgiant į tai, ragina ES ir jos valstybes nares paskelbti metines Tarybos išvadas dėl žmogaus teisių gynėjų, įvertinant jų veiksmus žmogaus teisių gynėjų klausimais ir aukščiausiuoju lygmeniu nustatant strateginius įsipareigojimus dėl žmogaus teisių gynėjų; atkreipia dėmesį į nuolatinius Parlamento ir jo Žmogaus teisių pakomitečio veiksmus 2019 m. siekiant remti ir atkreipti dėmesį į žmogaus teisių gynėjų, įskaitant Sacharovo premijos laureatus ir kandidatus jai gauti, padėtį, ypač kai jiems gresia pavojus arba kai jie susiduria su jų teisių pažeidimais;

73.  ragina ES užtikrinti žmogaus teisių gynėjų moterų, patiriančių smurtą dėl lyties, galimybes naudotis apsaugos mechanizmais ir ištekliais, jas remti politiniu požiūriu, didinti finansinius asignavimus nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios propaguoja moterų ir mergaičių teises, ir kaip ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų priedą priimti priemonių rinkinį, kuriuo būtų numatyti praktiniai veiksmai siekiant, kad ES galėtų geriau patenkinti žmogaus teisių gynėjų moterų poreikius visame pasaulyje;

74.  ragina ES ir jos valstybes nares padidinti užmojų lygį siekiant užtikrinti įkalintų žmogaus teisių gynėjų paleidimą, įskaitant simbolinę reikšmę turinčius įkalintų žmogaus teisių gynėjų atvejus, parodančius, kaip represinės vyriausybės visame pasaulyje nuosekliai naudojasi teise, kad apšmeižtų ir nutildytų žmogaus teisių gynėjus; pabrėžia, kad tokie atvejai apima Europos Parlamento Sacharovo premijos laureatus ir finalininkus;

75.  primygtinai ragina ES delegacijas ir valstybių narių atstovybes toliau naudoti viešąją diplomatiją ir iniciatyvas, siekiant svarstyti atskirus žmogaus teisių gynėjų atvejus ir prireikus sudaryti palankesnes sąlygas skubių vizų išdavimui, taip pat suteikti laikiną prieglobstį ES valstybėse narėse;

76.  ragina ES ir jos valstybes nares pagerinti galimybę gauti ES vizą perkeliant žmogaus teisių gynėjus trumpuoju laikotarpiu, visų pirma įtraukiant nurodymus į ES vizų vadovą dėl vizų režimo supaprastinimo žmogaus teisių gynėjams ir jų šeimos nariams, ir siekti iš dalies pakeisti su vizomis susijusias teisines priemones, ypač Vizų kodeksą;

77.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. lapkričio mėn. dar trejiems metams atnaujintas ES žmogaus teisių gynėjų mechanizmas „ProtectDefenders.eu“; primena šio mechanizmo svarbą atsižvelgiant į didėjančius poreikius ir problemų, su kuriomis susiduria žmogaus teisių gynėjai, įvairovę; ragina stiprinti šį mechanizmą ir jį nuolat iš naujo įvertinti atsižvelgiant į jo poreikius;

Moterų teisės ir lyčių lygybė

78.  ragina Komisiją ir valstybes nares nuosekliai įgyvendinti lyčių lygybės strategiją ES ir už jos ribų, taip pat imtis veiksmingų ir konkrečių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias priešiškumui moterų teisėms, lyčių lygybei ir lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms;

79.  primena, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės, taip pat tinkamas lytinis švietimas yra žmogaus teisės; ragina ES ir valstybes nares dar kartą patvirtinti neatimamas moterų teises į fizinę neliečiamybę, orumą ir savarankišką sprendimų priėmimą, taip pat puoselėti visų žmogaus teisių visuotinumą ir nedalomumą visomis aplinkybėmis ir ypač ginti bei propaguoti teises, kurioms kyla didžiausias pavojus, pvz., lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises;

80.  teigiamai vertina Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, kurioms pritarė 24 valstybės narės, dėl 2021–2025 m. ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo išorės santykių srityje (Trečiasis lyčių lygybės veiksmų planas) numatant tvirtus įsipareigojimus ir veiksmus lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina didinti ES paramą ES nepriklausančioms šalims, ypač plėtros ir kaimyninėms šalims, įgyvendinančioms naują politiką ir teisės aktų pakeitimus siekiant suderinti nacionalines teisines sistemas su tarptautiniais ir darnių vystymosi tikslų (DVT) įsipareigojimais, susijusiais su moterų teisėmis ir lyčių lygybe, užkirsti kelią smurtui prieš moteris bei mergaites ir kovoti su juo, apsaugoti žmogaus teisių gynėjas moteris, gerinti moterų lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir teises, suteikti jaunimui mokslu grindžiamą, išsamų ir tinkamą lytinį švietimą, sudarant galimybes mergaitėms ir jaunoms moterims saugiai pereiti į pilnametystę, ir užkirsti kelią seksualiniam smurtui bei smurtui dėl lyties, moterų lyties organų žalojimui ir kitai žalingai praktikai, įskaitant ankstyvą ir priverstinę santuoką, ir juos nutraukti;

81.  be to, ragina ES ir jos valstybes nares propaguoti lyčių lygybę ir lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises vykdant visus jų išorės veiksmus, be kita ko, daugiašaliuose ir dvišaliuose forumuose, ypač daug dėmesio skiriant marginalizuotoms arba pažeidžiamoms grupėms, pvz., LGBTI asmenims, ir tikslui užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą pasitelkiant susijusias lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių ir ŽIV intervencines priemones;

82.  ragina ne tik šalinti pagrindines struktūrinės lyčių nelygybės priežastis, bet ir užtikrinti lygias galimybes bei stiprinti moterų dalyvavimą;

83.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sukurti socialinę ir ekonominę aplinką bei sąlygas, kurios suteiktų galimybę tėvams tęsti savo profesinį tobulėjimą;

84.  ragina valstybes nares laikytis bendro požiūrio ir bendradarbiauti su tarptautinėmis institucijomis siekiant gauti naujų, palyginamų ir suskirstytų duomenų, taip pat parengti kryptingas politikos ir teisėkūros intervencines priemones, kuriomis būtų kovojama su žmogaus teisių pažeidimais, ir ragina Komisiją įtraukti įsipareigojimus ir lyginamuosius standartus siekiant panaikinti moterų lyties organų žalojimo praktiką vedant bendradarbiavimo derybas ir sudarant susitarimus su susijusiomis šalimis;

85.  primena, kad Stambulo konvencijoje, kaip pirmojoje visuotinai privalomoje sutartyje, kuria kovojama su smurtu prieš moteris ir mergaites bei smurtu šeimoje, nustatomas tarptautinių standartų, kuriuos reikia ratifikuoti ir įgyvendinti, kriterijus; pakartoja, kad ES prisijungimas prie Stambulo konvencijos buvo pripažintas pagrindiniu 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategijos prioritetu; ragina ES ir visas jos valstybes nares (jei jos dar to nepadarė) kuo greičiau ratifikuoti ir įgyvendinti Stambulo konvenciją; ragina ES bendradarbiauti su kitomis šalimis, kad būtų stiprinami jų veiksmai švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, duomenų rinkimo, finansavimo ir programavimo srityse ir kad visame pasaulyje būtų geriau vykdoma seksualinio smurto ir smurto dėl lyties prevencija ir geriau į jį reaguojama;

86.  pabrėžia, kad migrantės ir pabėgėlės moterys bei mergaitės, kurioms reikalinga apsauga, turėtų būti laikomos teisių turėtojomis;

87.  palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant ES ir JT iniciatyvą „Spotlight“; ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal iniciatyvą remiamais projektais būtų siekiama šalinti pagrindines moterų teisių pažeidimų priežastis, įskaitant nuolatinį žalingų lyčių stereotipų naudojimą;

Vaiko teisės

88.  pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą su ES nepriklausančiomis šalimis, vaiko teises ir apsaugą laikant prioritetu ir siekiant, kad vaiko teisės būtų gerbiamos visame pasaulyje ir nė vienas vaikas nebūtų paliktas nuošalyje; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su šalimis partnerėmis ir įsipareigoti skirti papildomų finansinių išteklių, visų pirma teikiant oficialią paramą vystymuisi, kad būtų sprendžiamos pasaulinės problemos, susijusios su vaikų sveikata ir švietimu, įskaitant teisę į švietimą gimtąja kalba, vaikų darbo panaikinimu, kova su smurtu, seksualine prievarta bei ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis, prekyba žmonėmis ir išnaudojimu, verbavimu ir naudojimu ginkluotuose konfliktuose, kurių aukomis yra milijonai vaikų; primena, kad vaiko interesai, be kita ko, yra vaiko apsauga, priežiūra ir saugumas aplinkoje, kurioje jie gali augti, gaudami jiems reikalingą paramą ir apsaugą, ir kurioje patenkinami pagrindiniai jų poreikiai; pabrėžia, kad švietimas yra esminė kovos su diskriminacija ir smurtu prieš vaikus priemonė; ragina imtis priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos vaikams gauti išsilavinimą;

89.  palankiai vertina dėmesį, skirtą ES veiksmams vaiko teisių apsaugos ir propagavimo srityje JT vaiko teisių konvencijos 30-ųjų metinių proga, ir pakartoja savo raginimą Komisijai išnagrinėti, kaip ES, kaip organas, galėtų prisijungti prie JT vaiko teisių konvencijos;

Neįgaliųjų teisės

90.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. buvo ratifikuota JT neįgaliųjų teisių konvencija ir jos fakultatyvus protokolas; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai atsižvelgti į konkrečius neįgaliųjų poreikius; ragina ES įtraukti kovą su diskriminacija dėl negalios ir kovą dėl lygių galimybių neįgaliesiems patekti į darbo rinką ir gauti švietimo bei mokymo paslaugas į savo išorės veiksmus ir paramos vystymuisi politiką, taip pat skatinti sprendimus, kuriais neįgaliesiems sudaromos palankesnės sąlygos funkcionuoti visuomenėje; pakartoja, kad svarbu, jog tiek ES valstybės narės, tiek jos institucijos veiksmingai įgyvendintų JT neįgaliųjų teisių konvenciją, ypač atsižvelgiant į ES įsipareigojimus dėl humanitarinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo visose atitinkamose ES politikos srityse; pabrėžia nediskriminavimo svarbą ir poreikį patikimai integruoti visuotinio prieinamumo principą ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos visos neįgaliųjų teisės;

Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų teisės

91.  smerkia LGBTI asmenų stigmatizavimą, savavališką sulaikymą, kankinimą, persekiojimą ir žudymą, taip pat smurto prieš juos kurstymą; apgailestauja dėl didėjančių skirtumų tarp šalių, kurios siekia geresnės LGBTI asmenų teisių apsaugos, visų pirma dekriminalizuojant homoseksualumą, ir šalių, kurios tokioms teisėms kenkia ir palieka laisvę persekioti, diskriminuoti ir stigmatizuoti LGBTI asmenis; mano, kad už tokią praktiką ir smurto veiksmus prieš asmenis dėl jų realios ar numanomos seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos, ar lytinių požymių turėtų būti baudžiama ir tokia praktika bei smurtas turėtų būti panaikinti;

92.  ragina ES atlikti pagrindinį vaidmenį ginant LGBTI asmenų žmogaus teises ir kovojant su jų diskriminacija bei stigmatizacija, vadinamąja konversijos terapija, lyties organų žalojimu ir priverstine translyčių asmenų sterilizacija; be to, ragina ES pasinaudoti visomis turimomis diplomatinėmis priemonėmis siekiant propaguoti savanoriškų lytinių santykių tarp tos pačios lyties partnerių dekriminalizavimą ir rodyti pavyzdį kovojant su smurtu ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir lytinių požymių, veiksmingai įgyvendinant naują LGBTI+ asmenų lygybės strategiją tiek ES, tiek už jos ribų; ragina ES ir valstybes nares visoje savo išorės politikoje kruopščiai ir nuosekliai taikyti ES LGBTI asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires;

93.  pabrėžia, kad COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį LGBTI bendruomenėms, nes itin išaugo smurtas šeimoje prieš LGBTI asmenis, kurie buvo priversti laikytis karantino reikalavimų arba grįžti į diskriminuojančias šeimas ir namų ūkius, padidėjo nedarbas ir benamystė, negalėjimas naudotis gyvybę gelbstinčiu medicininiu gydymu, pvz., ŽIV paslaugomis ir su pereinamuoju laikotarpiu susijusia medicinine priežiūra, ir jiems buvo suverčiama nepagrįsta kaltė; ragina įtraukti LGBTI asmenis į COVID-19 pagalbos programas;

Čiabuvių tautos

94.  yra labai susirūpinęs dėl čiabuvių bendruomenių bei asmenų kančių ir pažeidžiamumo, kuriuos lemia, be kita ko, klimato kaitos padariniai, COVID-19 pandemija, jų žemės ir pragyvenimo šaltinių praradimas dėl įmonių veiklos ir susijusi žala; apgailestauja dėl to, kad visame pasaulyje čiabuvių tautos toliau susiduria su plačiai paplitusia ir sisteminga diskriminacija ir persekiojimu, įskaitant priverstinius perkėlimus, savavališkus areštus ir žmogaus teisių bei žemės gynėjų žudymą; rekomenduoja ES ir jos valstybėms narėms į atitinkamas ir rengiamas išsamaus patikrinimo sistemas įtraukti nuorodas į čiabuvių tautas bei į JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių nustatytas teises ir užtikrinti, kad tarptautinės įmonės už savo įsipareigojimų pažeidimus būtų traukiamos atsakomybėn;

95.  pakartoja savo raginimą ES, jos valstybėms narėms ir jų partneriams tarptautinėje bendruomenėje imtis visų būtinų priemonių, kad būtų pripažintos, apsaugotos ir propaguojamos čiabuvių tautų teisės, įskaitant jų teises į savo kalbą, žemes, teritorijas ir išteklius; teigiamai vertina pilietinės visuomenės ir NVO veiklą šiais klausimais; dar kartą patvirtina, kad reikia sukurti skundų teikimo mechanizmą, pagal kurį būtų teikiami skundai dėl čiabuvių tautų teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo dėl tarptautinių įmonių veiklos; primena savo sprendimą paskirti Parlamento nuolatinį pranešėją čiabuvių tautų klausimais, siekiant stebėti su žmogaus teisėmis susijusią čiabuvių tautų padėtį; ragina valstybes ratifikuoti 1989 m. birželio 27 d. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų nuostatas;

96.  primygtinai ragina vyriausybes įgyvendinti vystymosi ir aplinkosaugos politiką, kuria būtų paisoma čiabuvių tautų ir vietos gyventojų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių ir kuri būtų įtrauki jų atžvilgiu, laikantis JT DVT;

Rasizmas, diskriminacija, ksenofobija ir susijusi netolerancija

97.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. Taryba priėmė ES žmogaus teisių gaires dėl nediskriminavimo išorės veiksmuose; ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad už teisių pažeidimus dėl diskriminacijos dėl rasės, kastos (darbo ir kilmės), religijos, etninės ar nacionalinės kilmės atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

98.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į kastų hierarchijų mastą ir pasekmes, diskriminaciją dėl kastos, taip pat dėl priklausymo kastai vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant atsisakymą užtikrinti galimybes naudotis teisės sistema ar gauti darbą, nuolatinę segregaciją, skurdą ir stigmatizavimą, taip pat su kasta susijusias kliūtis, trukdančias naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir lengvinti žmogaus socialinę raidą; pakartoja savo raginimą plėtoti ES politiką diskriminacijos dėl kastos klausimu; pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms dėti daugiau pastangų ir remti iniciatyvas JT lygmeniu ir ES delegacijose bei misijose trečiosiose šalyse, siekiant panaikinti diskriminaciją dėl kastos;

99.  primena, kad svarbu aktyviai remti įtraukias ir antirasistines iniciatyvas, ypač atsižvelgiant į dažnėjančius ksenofobiškus ir rasistinius išpuolius visame pasaulyje, taip pat į vis dažniau girdimą raginimą užtikrinti socialinį teisingumą, kuris įkvėpė protestų bangą visame pasaulyje;

100.  pakartoja, kad švietimas atlieka esminį vaidmenį griaunant prietarus ir stereotipus, skatinant toleranciją, supratimą bei įvairovę ir pabrėžia, kad švietimas yra pagrindinė priemonė siekiant nutraukti struktūrinę diskriminaciją ir rasizmą mūsų visuomenėje; ragina valstybes nares skatinti kovos su diskriminacija politiką visose srityse; mano, kad kova su rasizmu yra horizontalusis klausimas ir kad į jį reikėtų atsižvelgti visose Sąjungos politikos srityse;

101.  ragina visas ES delegacijas ir atitinkamus jų ryšių punktus žmogaus teisių klausimais nuolat laikytis savo įsipareigojimo vertinti ir analizuoti nediskriminavimo padėtį ir pateikti ją savo ES konkrečioms šalims skirtose žmogaus teisių ir demokratijos strategijose, su nediskriminavimu ir atskirtimi susijusiame skyriuje, taip pat atitinkamuose skyriuose dėl konkrečių diskriminacijos ir (arba) diskriminuojamų grupių priežasčių; pabrėžia, jog rengiantis dialogams žmogaus teisių klausimais ir teikiant jiems informaciją nepaprastai svarbu, kad metinėse konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių ir demokratijos strategijų įgyvendinimo ataskaitose ir misijų vadovų parengtose ataskaitose būtų atnaujinta informacija apie nediskriminavimo padėtį, ir pabrėžia, kad gairėse taip pat nurodoma, jog ES turi skatinti ir remti aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą daugiašaliuose forumuose bei mechanizmuose, susijusiuose su diskriminacija dėl kastos (darbo ir kilmės pagrindu);

Tautinės, etninės ir kalbinės mažumos

102.  apgailestauja dėl to, kad daugelis šalių, nesilaikydamos savo tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų ginti mažumas, vykdo priverstinės tautinių, etninių ir kalbinių mažumų asimiliacijos politiką, nepaisydamos jų pagrindinių ir žmogaus teisių;

103.  ragina ES šalių partnerių vyriausybes gerbti pagrindines tautinių, etninių ir kalbinių mažumų žmogaus teises, įskaitant jų kultūrą, kalbą, religiją, tradicijas ir istoriją, kad būtų išsaugota jų kultūra ir įvairovė; pakartoja, kad būtina vykdyti prievoles ir įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė pagal tarptautines sutartis ir susitarimus, pvz., Europos Tarybos rekomendacijas;

Minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvė

104.  yra sukrėstas dėl nužudymo, išpuolių ir persekiojimo, diskriminacijos, priekabiavimo bei priešiškumo skatinimo atvejų skaičiaus, taip pat dėl teisių apribojimų, nustatytų 2019 m. asmenims ir grupėms dėl jų religijos, tikėjimo, ateizmo ar agnosticizmo, skaičiaus; dar kartą patvirtina savo paramą smurto dėl religijos ar tikėjimo aukoms ir savo įsipareigojimą panaikinti tokį smurtą; pabrėžia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį persekiojamų religinių grupių atstovų, kurie patiria diskriminaciją, grasinimus, smurtą, pavergimą, išžaginimą, priverstinius dingimus, žudymus ir genocidą, jų atžvilgiu taikomi šventvagystės ir draudimo keisti religiją įstatymai ir griaunamos jų religinių apeigų vietos, padėčiai visame pasaulyje; pabrėžia, kad reikia be kita ko skirti ypatingą dėmesį persekiojamų krikščionių padėčiai pasaulyje, kurie sudaro didžiąją religinių grupių, susiduriančių su diskriminacija, smurtu ir mirtimi, daugumą;

105.  be to, reiškia susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo religija ir jos naudojimo siekiant pažeisti kitas žmogaus teises, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir LGBTI asmenų teises; apgailestauja dėl to, kad kai kuriose šalyse jau galioja baudžiamieji teisės aktai, pagal kuriuos baudžiama už šventvagystę, atsivertimą į kitą religiją ar apostazę, užtikrinamas šių aktų vykdymas arba siekiama juos priimti; pabrėžia, kad religijos ir tikėjimo laisvė apima teises netikėti, laikytis teistinių, neteistinių, agnostinių ar ateistinių pažiūrų ir teisę į apostazę;

106.  ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires; pakartoja savo raginimą Tarybai ir Komisijai atlikti skaidrų ir išsamų specialiojo pasiuntinio pareigų veiksmingumo ir pridėtinės vertės vertinimą prieš Komisijai pradedant šių įgaliojimų ir pareigų atnaujinimo procesą; primygtinai tvirtina, kad atlikus įvertinimą jo veiklai turėtų būti suteikta pakankamai išteklių siekiant padidinti ES veiksmingumą šioje srityje; apgailestauja dėl to, kad vėluojama atlikti šį vertinimą; ragina Komisiją užtikrinti skaidrumą, susijusį su kito specialiojo pasiuntinio skyrimu, įgaliojimais, veikla ir pareigomis teikti ataskaitas, ir užtikrinti jo įsipareigojimą remti visų žmogaus teisių visuotinumą, nedalomumą bei tarpusavio ryšį ir Europos vertybes; primena Komisijai, kad reikia teikti tinkamą paramą specialiojo pasiuntinio instituciniams įgaliojimams, pajėgumams ir pareigoms;

107.  teigiamai vertina Pasaulinį forumą religijos visuomenėje tema, kurį 2019 m. rugsėjo 6 d. pirmą kartą surengė Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis; vis dėlto rekomenduoja tokį patį dėmesį skirti religijų vidaus ir tarpusavio santykiams; atsižvelgdamas į tai, ragina plėtoti ES paramą religijos vidaus dialogui vietos lygmeniu siekiant kovoti su ekstremizmu ir neapykantos retorika; be to, ragina integruoti minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir gynimo tikslus į platesnę su žmogaus teisėmis susijusią ES veiklą;

108.  pakartoja, kad laikosi nuomonės, jog akademinė laisvė yra labai svarbi, ir primygtinai ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau diplomatinių pastangų dvišaliu ir daugiašaliu lygmeniu, susijusių su valstybinių ir nevalstybinių subjektų grasinimais ar išpuoliais prieš akademinę laisvę, visų pirma smurtiniais išpuoliais prieš aukštojo mokslo bendruomenės institucijas ir narius, taip pat diskriminacine politika ar praktika, nepagrįstais mokslinių tyrimų ar saviraiškos apribojimais arba spaudimu, neteisėtu baudžiamuoju persekiojimu ar sulaikymu; ragina EIVT ir Komisiją persvarstyti esamus žmogaus teisių gynėjų paramos ir apsaugos mechanizmus, siekiant plėtoti pajėgumus, skirtus pagalbai nustatyti ir teikti, įskaitant neatidėliotiną apsaugą ir paramą tais atvejais, kai vykdomi išpuoliai prieš akademinę laisvę; ragina Komisiją užtikrinti tolesnę aukšto lygio paramą Europos tarpuniversitetiniam žmogaus teisių ir demokratizacijos centrui bei Pasauliniam žmogaus teisių ir demokratijos studijų centrui, nes jie yra ES paramos švietimui žmogaus teisių srityje visame pasaulyje pavyzdys;

Saviraiškos laisvė, žiniasklaidos laisvė ir teisė į informaciją

109.  smerkia daugelio žurnalistų, tinklaraštininkų ir pranešėjų apie pažeidimus žudymą, grobimą, įkalinimą, bauginimą, priekabiavimą prie jų ir išpuolius prieš juos, be kita ko, fizinėmis ir teisinėmis priemonėmis, taip pat interneto ir žiniasklaidos kontrolę arba veikimo sustabdymą; primena, kad saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės – tai esminis demokratinės visuomenės pagrindas; pripažįsta teisės į informaciją, be kita ko, visų etninių bendruomenių gimtąja kalba, svarbą šiuolaikinėje visuomenėje ir visų formų komunikacijos vaidmenį plėtojant pliuralizmo kultūrą; primena, kad žiniasklaida turėtų laikytis nediskriminavimo principo;

110.  smerkia kai kurių režimų ir valdžios institucijų bandymus panaikinti arba apriboti teises į saviraiškos laisvę arba žiniasklaidos laisvę, kuriuos jie neteisėtai pagrindžia kaip būtinus siekiant sustiprinti saugumą ar visuomenės sveikatą arba kovoti su terorizmu, šmeižtu, garbės ir orumo įžeidimu ar šventvagyste; atkreipia dėmesį į iš naujo padidėjusią cenzūrą, kurią kai kurios vyriausybės taiko prisidengdamos kova su melagingomis naujienomis per COVID-19 pandemiją;

111.  smerkia dezinformacijos ir propagandos išpuolius, kuriais siekiama diskredituoti ES ginamas vertybes ir kurie nukreipti prieš mažumas; todėl yra labai susirūpinęs dėl to, kad daugėja neapykantos retorikos ir smurto kurstymo bendraujant internete ir realiame gyvenime, nes tai kelia tiesioginę grėsmę teisinei valstybei ir žmogaus teisėmis įtvirtintoms vertybėms; pažymi, kad padidėjusi socialinė ir politinė poliarizacija, kurią stiprina psichinio viliojimo technika pagrįsti socialinės žiniasklaidos algoritmai, didina radikalizmą, visiškai slopina kritinį mąstymą, daro dialogą neįmanomu ir atveria kelią ekstremizmui;

112.  rekomenduoja nustatyti kuo geresnes apsaugos nuo skleidžiamos dezinformacijos ir priešiškos propagandos priemones, sukuriant teisinę sistemą ES ir tarptautiniu lygmenimis, skirtą kovai su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant kibernetinį ir informacinį karą; toliau remia iniciatyvas, kuriomis padedama atskirti melagingas žinias ar propagandinę klaidingą informaciją nuo informacijos, surinktos atlikus tikrą ir nepriklausomą žurnalistinį tyrimą;

113.  atkreipia dėmesį į žiniasklaidos koncentracijos tam tikrų asmenų rankose atvejus, taip pat į žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo trūkumą, dėl kurių ribojamas pliuralizmas, o jis yra būtinas siekiant gauti nešališką informaciją;

114.  griežtai smerkia nepagrįstus teismo procesu prieš žurnalistus, siekiant priversti juos bankrutuoti (strateginis bylinėjimasis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP suits) ir nutildyti juos, ypač korupcijos bylose; pabrėžia, kad būtina sukurti platformas, teikiančias ankstyvąjį perspėjimą tuomet, kai žurnalistams gresia pavojus, taip pat platformas, kuriomis būtų apsaugotas jų darbas, kad kiti žurnalistai galėtų nepertraukiamai tęsti vykdomus tyrimus, nesibaimindami teisinių pasekmių;

115.  primena, kad bet kokie saviraiškos laisvės ar žiniasklaidos laisvės apribojimai turi būti vykdomi siekiant teisėto tikslo, laikantis tarptautinių įsipareigojimų, įtvirtintų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnyje;

116.  ragina ES dėti visas pastangas, kad būtų apsaugotos saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės ir jas propaguojantys asmenys; ragina ES ir valstybes nares pasmerkti bet kokias fizinio ar teisminio pobūdžio bauginimo priemones, naudojamas prieš žurnalistus, siekiant juos nutildyti; primygtinai ragina ES specialųjį įgaliotinį skirti daug dėmesio žiniasklaidos laisvės, nepriklausomumo ir pliuralizmo visame pasaulyje apsaugai; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ir sistemingą ES žmogaus teisių gairių dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime įgyvendinimą ir reguliariai stebėti jų poveikį;

117.  atkreipia dėmesį į nuolatinius pokyčius žiniasklaidos srityje ir vis dažniau visame pasaulyje naudojamus socialinius tinklus; atkreipia dėmesį į šios raidos keliamus iššūkius ir riziką, susijusius su, be kita ko, saviraiškos laisvės realiame gyvenime ir internete pažeidimais, cenzūra, duomenų apsauga, neapykantos retorika, žurnalistų bei pranešėjų apie pažeidimus persekiojimu ir saugumu; ragina Komisiją stebėti socialinės žiniasklaidos bendrovių politiką ir praktiką, ypač jų savireguliavimo priemones, kurios turi įtakos naudojimuisi saviraiškos laisve visame pasaulyje, ir prireikus pateikti pasiūlymų dėl politikos ar teisės aktų pakeitimų;

Mirties bausmė, kankinimas ir kitų formų netinkamas elgesys

118.  smerkia tai, kad daugelyje viso pasaulio šalių toliau taikoma kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir mirties bausmės praktika; ragina šalis, dar nepaskelbusias mirties bausmės moratoriumo, nedelsiant tai padaryti, nes tai būtų pirmasis žingsnis siekiant jos panaikinimo; palankiai vertina teigiamus 2019 m. pokyčius, nes kai kuriose šalyse, kurios dar nepanaikino mirties bausmės, sumažėjo politinė parama tokios bausmės taikymui; vis dėlto apgailestauja dėl kai kurių nacionalinių teisminių institucijų sprendimų, dėl kurių, palyginti su ankstesniais metais, padaugėjo mirties bausmės vykdymo atvejų; ragina ES toliau sistemingai smerkti mirties bausmės taikymą ir visame pasaulyje vykdyti informavimo kampanijas, per kurias būtų pasisakoma prieš mirties bausmę; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares visuose tarptautiniuose forumuose raginti panaikinti mirties bausmę ir ieškoti kuo platesnės paramos šiai pozicijai;

119.  pakartoja savo įsipareigojimą visame pasaulyje uždrausti kankinimą, remti aukas ir patraukti kankintojus atsakomybėn; palankiai vertina ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gairių atnaujinimą; primygtinai ragina visas valstybes nares ir kitas šalis, kurios to nepadarė, ratifikuoti JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir jos fakultatyvųjį protokolą (OPCAT), kurių 35-osios metinės buvo minimos 2019 m.; pripažįsta pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų svarbą kovojant su kankinimu ir kitų formų netinkamu elgesiu;

Kova su šiuolaikine vergove ir prekyba žmonėmis

120.  ragina imtis griežtesnių tarptautinių veiksmų siekiant panaikinti šiuolaikinę vergovę ir prekybą žmonėmis bei jų tinklus, numatant naujas išsamaus patikrinimo prievoles įmonėms, kad jos nustatytų, įvertintų, nutrauktų tokias situacijas, užkirstų joms kelią, jas sušvelnintų ir bendradarbiautų su valdžios institucijomis, siekiant pagerinti baudžiamąją politiką, nukreiptą prieš prekeivius žmonėmis ir tuos, kurie naudojasi šiuolaikine vergove arba gauna iš jos naudos; primena, kad šiomis nepriimtinomis darbo sąlygomis pažeidžiamas žmogaus orumas ir pagrindinės žmogaus teisės; ragina valstybes, kurios to nepadarė, ratifikuoti TDO konvencijas, skirtas kovai su šiomis problemomis ir vaikų darbu;

Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės

121.  ragina ES dėti daugiau pastangų skatinant ir apsaugant ekonomines, socialines ir kultūrines teises vykdant ES užsienio politiką ir išorės veiksmus, visų pirma veiksmingai pasinaudojant tarptautinių susitarimų nuostatomis dėl žmogaus teisių, įskaitant nuostatas dėl darbo, ir investuojant į kultūrą bei švietimą kaip ilgalaikių pokyčių veiksnius; palankiai vertina tai, kad priimta TDO konvencija dėl smurto ir priekabiavimo, kurioje nustatyti nauji ir privalomi tarptautiniai darbo standartai, kurie yra labai svarbūs siekiant pašalinti šias problemas iš darbo srities ir apsaugoti aukas; pabrėžia, kad būtina užtikrinti konkrečią apsaugą dirbančioms motinoms nėštumo metu ir po jo, be kita ko, atsižvelgiant į gimdyvių sveikatos priežiūrą, motinystės atostogas ir išmokas, užimtumo apsaugą ir nediskriminavimą, taip pat maitinimą krūtimi;

122.  nepritaria tam, kad visame pasaulyje toliau vykdomi darbuotojų ir profesinių sąjungų teisių pažeidimai ir kad dažniausiai pažeidžiama asociacijų laisvė, teisė vesti kolektyvines derybas, teisė į informaciją, konsultacijas ir dalyvavimą bei teisė imtis kolektyvinių veiksmų, taip pat teisė į teisingą atlyginimą, deramas darbo sąlygas ir sveikatą bei saugą darbo vietoje;

123.  primena, kad galimybė naudotis kultūros ir švietimo paslaugomis yra pagrindinės teisės; primena kultūros diplomatijos svarbą siekiant propaguoti taikos ir pagarbos žmogaus teisėms vertybes; ragina ES integruoti kultūros ir švietimo aspektus bei atitinkamas susijusias jos žmogaus teisių politikos teises į išorės santykius;

Verslas ir žmogaus teisės

124.  palankiai vertina keleto Europos įmonių mėginimus įgyvendinti savo įmonių atsakomybės politiką, gerbti žmogaus teises ir įgyvendinti įvairias politikos priemones bei teisės aktus, numatytus siekiant skatinti išsamų patikrinimą ar jo reikalauti įvairiose valstybėse narėse; ragina ES įsisteigusias įmones įgyvendinti savo įmonių atsakomybę, laikantis etikos taisyklių ir standartų, kuriais vadovaujamasi ES bendrojoje rinkoje;

125.  ragina sukurti ES privalomą išsamaus patikrinimo žmogaus teisių ir aplinkosaugos atžvilgiu priemonę, pagal kurią būtų reikalaujama, kad įmonės aktyviai dalyvautų nustatant, vertinant, švelninant bet kokį jų verslo ir tiekimo grandinių neigiamą poveikį žmogaus teisėms, užkertant jam kelią ir pranešant apie jį, kuri būtų taikoma įmonėms, verslo vadovams ir vykdomiesiems pareigūnams pažeidimo atveju ir suteiktų nukentėjusiesiems galimybę kreiptis į teismą ir pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; palankiai vertina pranešimą, kad į Komisijos pasiūlymą bus įtraukta atsakomybės tvarka; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti kitų rūšių atsakomybę, įskaitant baudžiamąją atsakomybę, taikomą už sunkiausius pažeidimus;

126.  rekomenduoja į šią priemonę kaip konkretų elementą įtraukti teisinę rūpestingumo pareigą siekiant užkirsti kelią tam, kad įmonės savo užsienio tiekimo grandinėse naudotųsi šiuolaikine vergove ir vaikų darbu; rekomenduoja, kad į išsamaus patikrinimo priemonę būtų įtrauktas skaidrumo reikalavimas, siekiant sudaryti palankesnes galimybes nukentėjusiesiems naudotis skundų teikimo ir žalos atlyginimo mechanizmais; ragina parengti veiksmingus mechanizmus, kuriais nuo atsakomųjų veiksmų būtų apsaugomi skundus teikiantys asmenys, įskaitant teisės aktus, kuriais būtų atgrasoma nuo strateginio bylinėjimosi prieš visuomenės dalyvavimą; primena apie daugybę žmogaus teisių pažeidimų, kurie gali būti įvykdyti naudojant gamtos išteklius;

127.  pabrėžia, jog svarbu, kad visos šalys visapusiškai įgyvendintų JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, ir ragina tas ES valstybes nares, kurios dar nepriėmė nacionalinių veiksmų planų dėl verslo teisių, tai padaryti kuo greičiau; ragina ES ir jos valstybes nares konstruktyviai dalyvauti JT tarpvyriausybinės tarptautinės teisiškai privalomos žmogaus teisių priemonės tarptautinėms bendrovėms ir kitoms verslo įmonėms rengimo darbo grupės veikloje;

128.  pabrėžia, kad tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtina nustatyti tarptautinių bendrovių ir kitų įmonių veiklos reguliavimo priemonę, kuri būtų privaloma tarptautiniu lygmeniu;

Naujos technologijos ir žmogaus teisės

129.  yra susirūpinęs dėl to, kad reaguojant į COVID-19 pandemiją naudojamos įvairios duomenimis grindžiamos ir naujos technologijomis grindžiamos priemonės; atkreipia dėmesį į jų keliamą riziką, kurią dažnai sunku suvokti, susijusią su naudojimusi pagrindinėmis laisvėmis, piktnaudžiavimu valdžia ir didesniu pažeidžiamumu kibernetinių išpuolių atžvilgiu, kai nėra nustatyta veiksmingų techninių ir teisinių apsaugos priemonių; reiškia susirūpinimą dėl to, kad technologijos nuolat naudojamos siekiant stebėti ir apriboti saviraiškos laisvę, taip pat naudojamos kaip priekabiavimo priemonė; ragina ES, kaip visuotinių privatumo ir duomenų apsaugos standartų nustatymo lyderę, nustatyti naujas normas ir geriausią praktiką tiek naudojimui Europos Sąjungoje, tiek sprendimams, kurie būtų taikomi visame pasaulyje, siekiant užkirsti kelią galimam žalingam naujų duomenimis grindžiamų priemonių poveikiui;

130.  primindamas savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(8), reiškia nuolatinį susirūpinimą dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo nesilaikant tarptautinės teisinės sistemos; dar kartą ragina ES skubiai parengti teisiškai privalomą ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad valstybės narės, laikydamosi savo teisinių įsipareigojimų, nevykdytų neteisėto tikslinio žudymo arba nepadėtų trečiosioms šalims jo vykdyti; taip pat ragina Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą apie ES lėšų naudojimą siekiant finansuoti visus mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, susijusius su bepiločių orlaivių konstravimu; ragina įvertinti būsimų bepiločių orlaivių kūrimo projektų poveikį žmogaus teisėms; primena savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų(9); primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bei valstybes nares uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kuriuos naudojant žmogus negali prasmingai kontroliuoti ypatingos svarbos taikinių atrankos ir puolimo funkcijų; primygtinai ragina pradėti tarptautines derybas dėl teisiškai privalomos priemonės, kuria būtų uždrausti mirtini autonominiai ginklai be prasmingos žmogaus kontrolės; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bei valstybes nares priimti bendrą poziciją dėl tarptautinių derybų šiuo klausimu;

Migrantai ir pabėgėliai

131.  primygtinai ragina vyriausybes imtis atsakomųjų veiksmų, pagrįstų pagarba žmogaus teisėms ir orumui, ir rasti migrantų ir pabėgėlių pažeidžiamumo ir reikiamos apsaugos problemų sprendimus, laikantis solidarumo ir partnerystės principų ir suteikiant aiškumo tinkamų ir prieinamų teisėtų migracijos kelių klausimu; ragina ES ir valstybes nares šalinti pagrindines migracijos priežastis, dėl kurių asmenys ir šeimos palieka savo gimtąją šalį, nes negali oriai gyventi saugioje aplinkoje;

132.  pakartoja, kad būtina kovoti su nusikalstamomis organizacijomis ir asmenimis, kurie prekiauja žmonėmis; apgailestauja dėl prastos pabėgėlių padėties pabėgėlių stovyklose, jų perspektyvų trūkumo, ilgo prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo laiko ir problemų, susijusių su galimybėmis gauti pagrindinės medicininės priežiūros, o vaikų atveju – švietimo, paslaugas; primygtinai ragina ieškoti su laisvės atėmimu nesusijusių alternatyvų migrantų ir pabėgėlių sulaikymui ir šiuo požiūriu nepritaria bet kokiam nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui su migrantais; pabrėžia, kad svarbu paisyti žmogaus teisių vykdant privalomą sveikatos tikrinimą ir pabrėžia, kad visiems prieglobsčio prašytojams ir migrantams turi būti užtikrinta galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant visapusišką sveikatos priežiūrą; pabrėžia, kad svarbu visame pasaulyje užtikrinti teisę į prieglobstį;

133.  ragina ES valstybių narių kompetentingas institucijas geranoriškai ir rūpestingai bei laikantis teisinės valstybės principų elgtis su asmenimis, prašančiais suteikti pabėgėlio statusą, ir remti šeimos susijungimą siekiant išvengti situacijų, kai pabėgėliai atskiriami nuo artimų giminaičių, ypač vaikų;

Parama demokratijai

134.  ragina ES labiau remti demokratinį pilietinį aktyvumą, kuris, stiprėjant populizmui, nacionalizmui ir autoritariniams režimams, nuo 2019 m. didėja; ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti Sąjungos paramos demokratijai programas visame pasaulyje, skatinant demokratinius procesus „iš apačios į viršų“ ir stiprinant institucijų atsparumą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Parlamento įgyvendinamą paramos demokratijai veiklą, įskaitant rinkimų stebėjimo, tarpininkavimo, mokymo ir kuravimo programas, kurią reikia pritaikyti prie kintančios šalių partnerių padėties, kartu atsižvelgiant į kultūrinę ir nacionalinę susijusių trečiųjų šalių aplinką, siekiant sustiprinti dialogą ir partnerystę su jomis; pritaria 2019 m. spalio 14 d. Tarybos išvadose dėl demokratijos ir 2020–2024 m. ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje pateiktam raginimui skatinti lankstesnį, novatoriškesnį, ilgalaikį ir konfliktams atžvalgų požiūrį į paramą demokratijai; šiuo atžvilgiu palankiai vertina, skatina ir remia nepriklausomų organizacijų, kurios veikia remdamosi pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis ir skatina demokratinę pertvarką pasaulyje, darbą;

135.  įsipareigoja skatinti didesnį demokratinių procesų, visų pirma politinių ir tam tikriems klausimams skirtų įvairių nevalstybinių subjektų vykdomų kampanijų finansavimo skaidrumą;

o
o   o

136.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 75-osios JT Generalinės Asamblėjos sesijos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

(1) OL C 337, 2018 9 20, p. 82.
(2) OL C 118, 2020 4 8, p. 15.
(3) OL C 411, 2020 11 27, p. 30.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0007.
(5) 2020 m. pasaulinės migracijos ataskaita. Tarptautinė migracijos organizacija (https://publications.iom.int/system/files/pdf/wmr_2020.pdf).
(6) Remiantis UNHCR skelbiamais duomenimis (https://www.unhcr.org/refugee-statistics/download/?url=fd4J).
(7) Eurostato prieglobsčio statistika (https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Asylum_statistics/lt).
(8) OL C 285, 2017 8 29, p. 110.
(9) OL C 433, 2019 12 23, p. 86.

Teisinė informacija - Privatumo politika