Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2021 m. sausio 21 d. - Briuselis
Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas: konkrečios kovos su COVID-19 krize priemonės ***I
 Glaudesnės sąsajos ir ES ir Azijos santykiai
 Daugiau nei didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinančios išteklių atsikūrimo skatinimo priemonės
 Aleksejaus Navalno suėmimas
 Pastarojo meto įvykiai Venesuelos Nacionalinėje Asamblėjoje
 Galimybė visiems turėti prieigą prie deramo būsto už prieinamą kainą
 Teisė atsijungti
 ES mokesčių rojų sąrašo pertvarkymas
 Žemės drebėjimų Kroatijoje padarinių mažinimas
 Lyčių aspektu grindžiamas požiūris COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu
 ES lyčių lygybės strategija
 Skaitmeninio lyčių atotrūkio panaikinimas: moterų dalyvavimas skaitmeninėje ekonomikoje
 Represijos prieš demokratinę opoziciją Honkonge
 Žmogaus teisių padėtis Turkijoje, ypač Selahattino Demirtaşo ir kitų sąžinės kalinių atvejis
 Žmogaus teisių padėtis Vietname, ypač žmogaus teisių žurnalistų Pham Chi Dung'o, Nguyen Tuong Thuy ir Le Huu Minh Tuan'o atvejis

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas: konkrečios kovos su COVID-19 krize priemonės ***I
PDF 127kWORD 39k
Rezoliucija
Tekstas
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, siekiant nustatyti konkrečias kovos su COVID-19 krize priemones, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014 (COM(2020)0223 – C9-0151/2020 – 2020/0105(COD))
P9_TA(2021)0015A9-0174/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0223),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 175 straipsnio trečią pastraipą, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0151/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2020 m. gruodžio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0174/2020),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. sausio 21 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 223/2014, kiek tai susiję su konkrečių priemonių su COVID-19 protrūkiu susijusiai krizei įveikti nustatymu

P9_TC1-COD(2020)0105


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/177.)

(1) OL C 311, 2020 9 18, p. 82.


Glaudesnės sąsajos ir ES ir Azijos santykiai
PDF 203kWORD 57k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl glaudesnių sąsajų ir ES ir Azijos santykių (2020/2115(INI))
P9_TA(2021)0016A9-0269/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Glaudesnės Europos ir Azijos sąsajos. ES strategijos sudedamosios dalys“ JOIN(2018)0031),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 27 d. sukurtą ES ir Japonijos partnerystę tvaraus sujungiamumo ir kokybiškos infrastruktūros srityje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 12 d. bendrą ES ir JAV pareiškimą dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 15 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Vidurinė Azija. Naujos galimybės užmegzti tvirtesnę partnerystę“ (JOIN(2019)0009),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 16 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Sąjunga, Lotynų Amerika ir Karibai: bendros ateities kūrimo pastangos“ (JOIN(2019)0006),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Integruota Europos Sąjungos Arkties politika“ (JOIN(2016)0021),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 18 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Rytų partnerystės politika po 2020 m. Atsparumo didinimas. Visiems naudinga Rytų partnerystė“ (JOIN(2020)007),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. bendrą komunikatą dėl ekonomikos ir investicijų plano Vakarų Balkanams (COM(2020)0641),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos. Komisijos indėlis rengiantis 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų šalių vadovų susitikimui“ (COM(2020)0315),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. priimtą Vakarų Balkanų sujungiamumo darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Strateginis požiūris į atsparumą“ (JOIN(2017)0021),

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (2015 m.) ir Adis Abebos vystymosi finansavimo veiksmų darbotvarkę (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į G 20 kokybiškų investicijų į infrastruktūrą principus (2019 m.) ir Infrastruktūros kaip turto klasės veiksmų planą (2018 m.),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 29 d. Komisijos komunikatą „Saugaus 5G ryšio diegimas ES. ES priemonių rinkinio įgyvendinimas“(COM(2020)0050),

–  atsižvelgdamas į Pirmininko pareiškimą ir 2017 m. lapkričio 20–21 d. įvykusio trečiojo ASEM užsienio reikalų ministrų susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0269/2020),

A.  kadangi siekiant įgyvendinti išplėstą visuotinę ES glaudesnių sąsajų strategiją būtina užtikrinti veiksmingą valdymą ir plataus masto valstybių narių bei ekonominių ir visuomeninių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, kad būtų veiksmingai atstovaujama ES pagrindinėms vertybėms ir bendriems interesams;

B.  kadangi vis labiau tarpusavyje susijusiame ir globalizuotame pasaulyje ES turi įgyvendinti ir demonstruoti glaudesnių sąsajų strategijas, kad paskatintų savo interesus, vertybes ir pozicijas bei sustiprintų bendradarbiavimą su savo partneriais sprendžiant klausimus skaitmeninėje, sveikatos, saugumo, perėjimo prie žaliosios ekonomikos, transporto, energetikos ir, visų pirma, žmonių tinklų srityse; kadangi didelis ekonominis Europos, Azijos ir kitų žemynų potencialas tebėra neišnaudotas dėl fizinės ir skaitmeninės infrastruktūros trūkumo;

C.  kadangi veiksmingos ES junglumo strategijos svarbą dar labiau sustiprino COVID-19 pandemija, dėl kurios aiškiai matyti Europos ir pasaulinių jungčių tinklų trūkumai ir privalumai; kadangi ekonominės paskatos po COVID-19 suteikia naują galimybę ir gali būti naudojamos kaip lemiamas momentas, siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų tvaresnės, skaitmeniškesnės ir žalesnės, kartu skatinant mūsų glaudesnių sąsajų darbotvarkes siekiant didesnio atsparumo;

D.  kadangi visuotinė glaudesnių sąsajų strategija turėtų būti paremta tvariu ir taisyklėmis pagrįstu požiūriu ir padėti siekti pagrindinių ES politikos krypčių, pvz., ekonomikos gaivinimo, Europos žaliojo kurso, skaitmeninės transformacijos ir žmogaus teisių propagavimo pasaulyje ir veiksmingo daugiašališkumo, tikslų; kadangi regioninės ir pasaulinės saugumo sistemos turėtų padėti sukurti saugią aplinką geram valstybių tarpusavio santykių veikimui; kadangi šios sistemos turėtų būti grindžiamos Europos prekybos politikos ir diplomatijos stiprybėmis, o jomis turėtų būti sprendžiami nauji neatidėliotini uždaviniai, pvz., pasaulinė sveikata ir saugumas, hibridinės grėsmės, terorizmas ir skurdas;

E.  kadangi glaudesnės sąsajos jau yra esminis daugelio ES strategijų aspektas; kadangi turėtų būti pagerinta visos glaudesnių sąsajų politikos darna ir matomumas; kadangi pasaulinis susisiekimas daro poveikį Europos ir trečiųjų šalių konkurencingumui, nes suteikia komercinių galimybių Europos ir kitoms įmonėms, visų pirma MVĮ, siekti bendros gerovės;

F.  kadangi tvari glaudesnių sąsajų strategija turėtų padėti pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus;

G.  kadangi įgyvendinant ES glaudesnių sąsajų strategiją 2021-2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) reikės specialių viešųjų finansinių išteklių, žmogiškųjų išteklių paskirstymo ir atnaujintų pastangų sudaryti palankesnes sąlygas privačiojo sektoriaus dalyvavimui, kaip aiškiai nurodyta 2018 m. bendrame komunikate dėl glaudesnių Europos ir Azijos sąsajų; kadangi daugeliui besivystančių regionų reikia daug taisyklėmis grindžiamų investicijų, kad būtų užtikrinta nauja ekonomikos dinamika, visų pirma po COVID-19 pandemijos;

H.  kadangi Europos Sąjungai, kaip vienai didžiausių pasaulyje ekonomikų ir pradininkei regioninio bendradarbiavimo srityje bei suvienijančiai žmones, visuotinė glaudesnių sąsajų strategija gali suteikti pridėtinės vertės įgyvendinant ir skatinant jos visuotinę darbotvarkę, įskaitant Europos komandos požiūrį ir regionines darbotvarkes, pvz., darbą dėl europietiškos Indijos ir Ramiojo vandenyno strategijos ir bendradarbiavimą su ASEM, pasitelkiant pagrindinių ES politikos krypčių sąveiką ir taip padidinant ES, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį;

I.  kadangi ES laisvosios prekybos susitarimai su Japonija ir Pietų Korėja sukurs didesnę Azijos ir Europos prekybą ir reikės tobulinti transporto infrastruktūrą;

J.  kadangi 2019 m. sukurta ES ir Japonijos partnerystė sujungiamumo srityje suteikė papildomos svarbos šiai strategijai; kadangi reikia sukurti partnerystes su kitomis Azijos partnerėmis, įskaitant Indiją, kaip naują pasaulinio masto veikėją; kadangi Afrika ir Europos kaimyninės šalys, turėtų būti laikomos prioritetiniais glaudesnių sąsajų regionais;

K.  kadangi į strategiją taip pat turėtų būti įtrauktas bendras komunikatas dėl ES, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių santykių;

L.  kadangi visuotinė glaudesnių sąsajų strategija turėtų būti įtraukta į 2021 m. Komisijos darbo programą;

M.  kadangi yra labai svarbu išlaikyti esamą aplinkai palankių transporto rūšių infrastruktūrą Europoje ir už jos ribų; kadangi Europa turi daugiau investuoti į infrastruktūrą, pvz., į modernų Europos greitųjų traukinių tinklą, kuris galėtų pakeisti kai kuriuos oro transporto maršrutus Europoje; kadangi patirtis parodė, kad netvarūs projektai lemia didelę skolą ir išteklių švaistymą, mažina investicijų į infrastruktūrą naudą vietos bendruomenėms, didina taršą ir kenkia aplinkai;

N.  kadangi dideli rinkos dalyviai pastaraisiais metais pripažino transporto jungčių teikiamą potencialą ir ėmėsi iniciatyvos strategiškai plėtoti pasaulinę infrastruktūrą; kadangi atsiranda naujų galimybių ES ir Azijos transporto tinklams, ypač geležinkelių ir jūrų sektoriuose; kadangi per COVID-19 krizę paaiškėjo, kad transporto su Azija nenutrūkstamumas yra labai svarbus veiksnys siekiant užtikrinti visų rūšių prekių tiekimo grandinę; kadangi ES ir Azijos transporto apimtis ir nuvažiuoti atstumai pasauliniu mastu yra didžiausi; kadangi būtina užtikrinti visų transporto rūšių, naudojamų tarp ES ir Azijos, saugą, saugumą ir ekologinį tvarumą, ypač atsižvelgiant į išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

Glaudesnių sąsajų strategijos principai

1.  pabrėžia esminį glaudesnių sąsajų vaidmenį ES ir jos valstybių narių geopolitiniuose santykiuose ir tai, kad glaudesnės sąsajos, kaip pagrindinis Europos Sąjungos siekis, yra įtvirtintos ES požiūryje į vidaus ir tarptautinius iššūkius; pažymi, kad glaudesnių sąsajų politika buvo sėkmingai įgyvendinta ES ir kad veiksmai glaudesnių sąsajų srityje vis labiau įtraukiami į daugelį ES išorės santykių;

2.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) parengti visuotinę ES glaudesnių sąsajų strategiją (toliau – strategija), kuria būtų išplėsta dabartinė strategija dėl ES ir Azijos glaudesnių sąsajų, siekiant suderinti mūsų glaudesnių sąsajų koncepciją ir glaudesnių sąsajų politikos priemones, kad būtų sustiprintas ES atliekamas tikros ir nepakeičiamos geopolitinės ir geoekonominės veikėjos ir kultūrų sąveikos skatintojos vaidmuo bei stiprinti partnerystę su viso pasaulio demokratinėmis šalimis, kurios palaiko mūsų pagrindines vertybes; kadangi konkretūs regioniniai prioritetai ir politika, pvz., Rytų partnerystė, Europos kaimynystės politika, bendras komunikatas dėl santykių su Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionu bei būsima Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategija, turėtų būti suderinti su Strategija;

3.  primygtinai tvirtina, kad pasauliniai uždaviniai pasunkėtų, jei pasaulis virstų tarpusavyje rungtyniaujančiomis stovyklomis arba visiškai susiskaldytų; mano, kad todėl reikia skatinti glaudesnes sąsajas kaip principą, kuriuo siekiama bendradarbiavimo, kai to reikia ir kai tai įmanoma;

4.  pabrėžia, kad glaudesnės sąsajos turėtų būti pagrindinis ES darbo prioritetas siekiant patvirtinti Europos užmojus, siekti aktyvesnės Europos pozicijos pasaulinėje politikoje ir sudaryti sąlygas Europai dvišaliu ir daugiašaliuose forumuose bendradarbiauti su kitomis šalimis skatinant fiskalinį, ekonominį, socialinį ir aplinkos požiūriu tvarias sąsajas;

5.  tikisi, kad strategija bus prisidedama įgyvendinant pagrindines ES bendrosios politikos kryptis – kurti tvirtą ir sąžiningą Sąjungą, investuoti į taikius ir pagarbius tarptautinius santykius, prisidedant prie tvarios ekonominės ir socialinės pažangos, įskaitant ambicingus prekybos susitarimu, skatinančius Europos žaliąjį kursą ir skaitmeninę transformaciją, taip pat skatinant teisingumą pasaulyje;

6.  mano, kad skatinant tvarios formos globalizaciją reikės dirbti su trečiosiomis šalimis įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir darnaus vystymosi tikslus, kurie yra strategijos pagrindinės sudedamosios dalys;

7.  mano, kad strategijoje turi būti visapusiškai atsižvelgiama į platų politinių, ekonominių, kultūrinių, tvarumo ir saugumo aspektų spektrą, grindžiamą pagrindinėmis ES vertybėmis ir jos bendrais interesais, turi būti įgyvendinami pavyzdiniai projektai, kuriais pademonstruojamos mūsų laisvės, žmogaus teisių, teisinės valstybės, demokratijos, solidarumo nuo diskriminacijos, tvarumo, įtraukumo, socialinio teisingumo skaidrumo, vienodų sąlygų, abipusiškumo ir taisyklėmis grindžiamo daugiašališkumo laikymosi vertybės, ir turi būti stiprinamas tarptautinis ES, kaip normų formuotojos, vaidmuo; supranta, kad jos įgyvendinimui reikia skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių;

8.  ragina ekonominius ir visuomeninius suinteresuotuosius subjektus bei atitinkamus šios srities ekspertus ES lygmeniu ir valstybėse narėse dalyvauti rengiant ir įgyvendinant strategiją; ragina Komisiją sukurti tinkamus forumus tokiai įtraukčiai užtikrinti; primygtinai reikalauja, kad parlamentai aktyviai dalyvautų veikloje, susijusioje su glaudesnių ryšių politikos formavimu ir priežiūra;

9.  primena, kad, siekiant skatinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, būtinos investicijos į glaudesnes sąsajas; pabrėžia, kad tomis investicijomis į glaudesnes sąsajas reikėtų atsižvelgti į viešąsias gėrybes, skaidrumą, rinkos veiksmingumą, vienodas sąlygas, įskaitant sąžiningas galimybes patekti į viešųjų pirkimų rinkas ir fiskalinį gyvybingumą, kartu išvengiant skolų spąstų; pabrėžia, kad tokiomis investicijomis turi būti remiamas ekonomikos atsparumas, su Paryžiaus susitarimu suderinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, darbuotojų naujų įgūdžių ugdymas, taip pat suderinamumas su aukštais aplinkos ir biologinės įvairovės standartais; be to, pabrėžia, kad reikia laikytis griežtų ES socialinių ir darbo teisių, skaidrumo, žmogaus teisių, išsamaus patikrinimo, sąveikumo ir gero valdymo standartų ir suteikti galimybę išreikšti savo nuomonę žmonėms, kuriems projektai daro poveikį, remiantis tinkamomis, įtraukiomis ir viešomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais ir atvira prieiga, įskaitant vietos suinteresuotuosius subjektus, pvz., MVĮ;

10.  ragina visas Europos šalis prisijungti prie ES strategijos dėl glaudesnių sąsajų skaitant Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis, Vakarų Balkanus ir Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančias šalis ir funkciniu požiūriu integruoti įvairius besivystančius regionus; ragina JK suvienyti jėgas su ES strateginių tarptautinių glaudesnių sąsajų skatinimo srityje, ypač atsižvelgiant į neseniai Bendruomenių Rūmų pateiktą pranešimą apie JK tarptautinės politikos ateitį; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kuriuo prižiūri keletas Europos šalių;

11.  pabrėžia, kad būtina sąžiningai bendradarbiauti su mūsų partneriais ir kitomis atitinkamomis šalimis bei regionais, kartu naudojantis švelniosiomis galiomis Europos vertybėms propaguoti ir tvirtoms bei tvarioms partnerystėms užtikrinti; mano, kad strategija turi duoti bendros naudos, užtikrinti abipusį patekimą į rinką ir užkirsti kelią vienpusei priklausomybei ar skolų spąstams, kurie kelia pavojų dalyvaujančių šalių savarankiškumui, ir turėtų būti įgyvendinama gerbiant abi puses;

12.  pabrėžia lemiamą Vakarų Balkanų svarbą kaip strategijos prioritetą; mano, kad strategija galima sukurti teigiamą sąveiką su kitais politiniais ir ekonominiais procesais regione, visų pirma pabrėžiant regioninę integraciją; mano, kad esamus Vakarų Balkanų šalių infrastruktūros planus, pvz., ES Vakarų Balkanų sujungiamumo darbotvarkę, reikėtų suderinti su strategija; teigiamai vertina postūmį investuoti į sujungiamumą Vakarų Balkanuose, atsižvelgiant į regionui skirtą ekonominį ir investicijų planą; be to, pabrėžia, kokia svarbi Rytų partnerystė ir kaip svarbu skirti dėmesį sujungiamumui, kas pabrėžiama 2020 m. kovo 18 d. bendrame komunikate;

Strategijos valdymas

13.  pabrėžia, kad strategija turi būti stebima ir derinama su glaudesnių sąsajų ES viduje ir tarp ES ir būsimų jos narių siekimu, pvz., per Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) arba trijų jūrų iniciatyvą, stiprinant bendras vertybes, standartus ir interesus ir užtikrinant bendrą ES institucijų ir valstybių narių atsakomybę už strategiją; mano, kad be aktyvios valstybių narių nuosavybės strategija bus kaip automobilis be ratų;

14.  pabrėžia daugiaaspektį strategijos pobūdį, dėl kurio reikės veiksmingai koordinuoti įgyvendinamas strategijas, politikos priemones ir glaudesnių tarptautinių sąsajų ir sąveikumo projektus; tikisi, kad šiuo atžvilgiu bus sustiprintas ir supaprastintas EIVT ir Komisijos generalinių direktoratų veiklos koordinavimas;

15.  pabrėžia, kad strategijoje turi būti aiškesnė lyderystė ir kompetencijos pasidalijimas Komisijoje visais atitinkamais lygmenimis, įskaitant aukščiausius; todėl siūlo, kad dėl strategijos įgyvendinimo būtų reguliariai diskutuojama Komisijos narių grupėje pasaulyje stipresnės Europos klausimams, veikiančioje kaip glaudesnių sąsajų koordinavimo organas, kuriam bendrai pirmininkautų Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojas bei Komisijos koordinatorius glaudesnių sąsajų klausimu, idealiu atveju – vykdomasis pirmininko pavaduotojas;

16.  rekomenduoja, kad EIVT įsteigtų glaudesnių sąsajų koordinavimo organo sekretoriatą ir kad atitinkamu darbo lygmeniu dalyvautų visi atitinkami generaliniai direktoriai, o jam kartu pirmininkautų Komisijos ir EIVT generaliniai sekretoriai, kuo būtų siekiama padidinti sinergiją ir veiksmingumą;

17.  pabrėžia, kad svarbu įtraukti Parlamentą, Tarybą, valstybes nares ir nacionalinius parlamentus į strategijos įgyvendinimą; primygtinai reikalauja, kad Komisija reguliariai teiktų ataskaitas, kuriose būtų išdėstyti strategijos įgyvendinimo laimėjimai, kad Parlamentas ir Taryba galėtų organizuoti išsamius jų aptarimus; ragina valstybių narių vyriausybėse paskirti nacionalinius už glaudesnes sąsajas atsakingus koordinatorius; laikosi nuomonės, kad sukūrus specialią Tarybos darbo grupę galėtų būti padidintas valstybių narių veiksmų glaudesnių sąsajų srityje nuoseklumas, užtikrinimas ir atsakomybė; siūlo, kad sprendžiant dėl glaudesnių sąsajų būtų taikoma kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė, išskyrus nacionaliniam saugumui svarbiose arba su juo susijusiose srityse;

18.  mano, kad tam, kad strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, būtina keistis informacija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir aktyviai įtraukti tuos subjektus, įskaitant finansavimo įstaigas, atsižvelgiant į esamą investicijų deficitą šioje srityje; rekomenduoja sukurti aukšto lygio ekspertų grupę tarptautinių glaudžių sąsajų klausimais, kaip Komisijos patariamąjį organą, į kurį būtų įtraukti verslo atstovai, kaip numatyta 2018 m. rugsėjo 19 d. bendrame komunikate išdėstytame pasiūlyme dėl įmonių patariamosios grupės, taip pat pilietinės visuomenės atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai, be kita ko, dirbantys žmogaus teisių, aplinkos ir darbo teisių srityse, ir tarptautinių finansų įstaigų atstovai, ypatingą dėmesį skiriant Europos investicijų bankui (EIB), kaip ES bankui, ir laikantis lyčių lygybės kriterijaus;

19.  yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos ir valstybių narių plėtros bankai, investicijų agentūros ir eksporto kreditų agentūros turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį valdant investicijas į glaudesnių tarptautinių sąsajų projektus, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas privačiojo sektoriaus dalyvavimo finansuojant ir įgyvendinant projektus mobilizavimui ir konsultacijų dėl investavimo poreikių ar esamų investicijų sistemų (atsižvelgiant į šalies išsivystymo lygį) teikimui; pritaria vieno langelio principu grindžiamos sąsajos, skirtos privačiajam sektoriui, sukūrimui;

20.  numato EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui atliktinų funkcijų šioje srityje; yra tvirtai įsitikinęs, kad aktyvus privačiojo sektoriaus dalyvavimo skatinimas įgyvendinant bankams patrauklius glaudesnių tarptautinių sąsajų projektus turi būti strategijos kertinis elementas; prašo paspartinti darbą, šiuo metu vykdomą stiprinant Europos plėtros finansavimo struktūrą, kad būtų galima sukurti visavertį Europos plėtros banką; pritaria Europos vertybėmis ir strateginiais interesais grindžiamam bendradarbiavimui su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis;

21.  pabrėžia, kad tam, kad strategija būtų patikima, būtina numatyti reikalingas priemones ir įrankius, kad būtų galima tinkamai, atsižvelgiant į užmojus, įgyvendinti jos tikslus; palankiai vertina tai, kad ES skiria dideles finansavimo sumas tarptautiniam bendradarbiavimui, visų pirma, dideles dotacijas, palyginti su kitomis įtakingomis pasaulio valstybėmis lyderėmis, šios sumos 2014–2018 m. siekė 345 mlrd. EUR;

22.  kritikuoja tai, kad visuomenės informuotumas apie ES tarptautinius įnašus į glaudesnių sąsajų politikos priemonių skatinimą ir finansavimą ir jų matomumas yra nepakankami, ir ragina nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų situacijai pakeisti; be to, pabrėžia, kad reikia parengti atitinkamą strategijai skirtą komunikacijos politiką, ir ragina aiškiau ir veiksmingiau informuoti apie jos pranašumus, laimėjimus ir tikslus, kad būtų užtikrinta reikiama parama sėkmingam jos įgyvendinimui; atkreipia dėmesį į pavyzdinių projektų potencialą šioje srityje;

23.  mano, kad, norint pasiekti strategijos tikslus, pagal 2021–2027 m. DFP reikėtų skirti atitinkamus viešuosius išteklius; ragina strategiją įtvirtinti būsimuose reglamentuose dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės ir Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III), kad ES galėtų veiksmingai pasiekti strategijos tikslus, naudodamasi ES finansinėmis programomis, pvz., „InvestEU“ ir, visų pirma, „Europos darnaus vystymosi fondu +“, išorės veiksmų garantija ir geografinėmis investicinėmis priemonėmis, pvz., Kaimynystės investicine priemone, Vidurinės Azijos investicine priemone ir Azijos investicine priemone; be to, atkreipia dėmesį į galimybę padėti šalims partnerėms kurti vietinius finansavimo mechanizmus;

24.  mano, kad vykdant strategiją turėtų būti ne tik laikomasi daugialypio požiūrio, bet ir tikslingai orientuojamasi į atitinkamą prioritetų rinkinį; palankiai vertina tai, kad ES glaudesnių sąsajų darbotvarkė aiškiai įtraukta į 18 mėnesių programą Vokietijos, Portugalijos ir Slovėnijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu; pabrėžia, kad svarbu atitinkamuose sektoriuose nustatyti pavyzdinius projektus, kurie turėtų turėti didelę Europos pridėtinę vertę, būtų strategiškai svarbūs viešajam interesui ir iliustruotų unikalų vertybėmis grindžiamą ES požiūrį; ragina Komisiją ir EIVT pasiūlyti tokių projektų nustatymo kriterijus;

25.  palankiai vertina tokias iniciatyvas, kaip antai, G 20 kokybiškų investicijų į infrastruktūrą principus ir Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos rezoliuciją dėl tvarios infrastruktūros; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares skatinti ES strateginį požiūrį į glaudesnes tarptautines sąsajas visuose daugiašaliuose ir keliakalbiuose forumuose, pavyzdžiui, JT Generalinėje Asamblėjoje, ASEM arba G 7;

Strategijos prioritetai

Žalioji pertvarka

26.  atkreipia dėmesį į ES vaidmenį, atliekamą įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, skatinant žiedinę ekonomiką ir klimato kaitai atsparias investicijas, be kitų iniciatyvų; mano, kad strategijos visa apimantis prioritetas turėtų būti kova su klimato kaita, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir biologinės įvairovės bei aplinkos išsaugojimas, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kokybiškos infrastruktūros plėtrai; pabrėžia, kad labai svarbu išlaikyti esamą aplinkai palankių transporto rūšių infrastruktūrą Europoje ir už jos ribų; ragina užtikrinti sistemingą atitinkamų investicijų į glaudesnes sąsajas žalinimą; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja numatyti skaidrius konkurso kriterijus, susijusius su produktų ar paslaugų gyvavimo ciklo sąnaudomis ir ES standartų ir reglamentų laikymusi; mano, kad didelis prioritetas tiektinas socialiniu požiūriu teisingam ir tvariam vystomojo bendradarbiavimo žalinimui, investicijoms į infrastruktūrą visose srityse ir ypač energetikos aspektui; mano, kad bendradarbiavimas alternatyviųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo srityje yra labai svarbus kelrodis projektas; siūlo bendradarbiavimą atsinaujinančiosios energijos išteklių srityje laikyti ES ir Afrikos glaudesnių sąsajų ramsčiu; mano, kad gebėjimų stiprinimas tvarumo labui yra itin svarbus aspektas; palankiai vertina plačių užmojų mokslinį bendradarbiavimą siekiant paspartinti klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, apsaugoti biologinę įvairovę, skatinti ekonomikos žiediškumą, tvarų augimą ir teisingą pertvarką;

Transportas

27.  primygtinai ragina nustatyti bendrą koordinuotą požiūrį glaudžiai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, kad būtų galima atkurti ir išlaikyti jungtis, atsparią transporto infrastruktūrą ir pramonę ir taip remti pasaulinę tiekimo grandinę; palankiai vertina bendradarbiavimą įgyvendinant įvairias ES ir Azijos iniciatyvas, pvz., transporto koridoriaus Europa–Kaukazas–Azija programą, ir tai, kad skatinamos naujos iniciatyvos tvaraus transporto srityje su tokiais svarbiais Azijos partneriais, kaip antai, Indija ir Vidurinės Azijos šalimis;

28.  pabrėžia, kad ES turėtų sujungti gerai išplėtotą TEN-T sistemą su Azijos tinklais ir užbaigti savo TEN-T projektus Europos Sąjungoje, pvz., „Rail Baltica“, ir kitus; palankiai vertina tai, kad buvo priimtas Vakarų Balkanams skirtas ES ekonomikos ir investicijų planas ir kad Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės šalyse nuolat plečiamas ES transeuropinio transporto tinklas (TEN-T), kuris, atsižvelgiant į geografinę padėtį, turėtų būti laikomas itin svarbiu glaudesnių sąsajų strategijos elementu; yra įsitikinęs, kad reikėtų paskirti specialųjį TEN-T koordinatorių plėtros ir Rytų partnerystės šalims;

29.  pabrėžia geležinkelių jungčių svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti vienodą teisinę prekių gabenimo geležinkeliais Eurazijos žemyne tvarką; ragina išplėsti ES techninių specifikacijų, ir, visų pirma, pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais saugos standartų taikymą ir užtikrinti atitinkamų Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos (OTIF)(1) gairių laikymąsi pagal Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS)(2) 2 priedą, taip pat kurti naujas ekonomines perspektyvas atveriant rinkas ir skatinant investavimo galimybes;

30.  pabrėžia vykstančių derybų dėl išsamių oro susisiekimo susitarimų su Azijos šalimis partnerėmis svarbą, visų pirma, dėl ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitarimo, kuriuo būtų sudarytos sąžiningos ir skaidrios rinkos sąlygos, grindžiamos aiškia reguliavimo sistema ir, visų pirma, aukštų Europos Sąjungos standartų laikymusi; pabrėžia ES paramos Azijos šalims svarbą mažinant civilinės aviacijos poveikį klimato kaitai;

31.  ragina Komisiją toliau daryti pažangą įgyvendinant savo jūrų transporto iniciatyvas, kuriomis siekiama suskaitmeninti ir supaprastinti administracinius formalumus ir sustiprinti laivybos saugumą Azijos uostuose pasitelkiant Tarptautinę jūrų organizaciją ir jūrų transporto susitarimus; pabrėžia, kad svarbu toliau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis Azijoje sudarant atitinkamus jūrų transporto susitarimus, kuriais būtų galima lengviau reguliuoti jūrų eismą, sudaryti jam palankesnes sąlygas ir užtikrinti, kad jis taptų tvaresnis;

32.  pabrėžia, kad pagal strategiją reikia užtikrinti, kad vežėjai iš Azijos laikytųsi ES kelių transporto sektoriaus standartų; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti užtikrinant šio sektoriaus ES ir nacionalinės teisės aktų vykdymą;

Skaitmeninė transformacija

33.  ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad skaitmeninimas yra itin svarbi 21-ojo amžiaus realija, ir pabrėžia jo poveikį kasdieniam kiekvieno žmogaus gyvenimui visame pasaulyje; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant skaitmeninės transformacijos; tikisi, kad ES taps tokia pati konkurencinga pasaulinė veikėja skaitmeninimo srityje, kaip JAV ir Kinija; atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, kad skaitmeninio junglumo ir skaitmeninės prieigos galimybių skatinimas, pasinaudojant itin didelio pralaidumo tinklais, pagrįstais skaidulomis ir 5G, yra svarbus ES prioritetas; mano, kad atviros strateginės autonomijos plėtojimas šiame sektoriuje turi apimti įrangos gamintojų tiekimo grandinės įvairinimą skatinant atviro ir sąveikaus tinklo struktūras ir skaitmeninimo partnerystes su trečiosiomis šalimis ir regionais, kurie vadovaujasi tokiomis pat vertybėmis kaip mes ir taiko technologijas visapusiškai gerbdami pagrindines teises; primygtinai ragina Komisiją kaip griežtą sujungiamumo projektų su trečiosiomis šalimis sąlygą numatyti etišką technologijų naudojimą tiek šalies viduje, tiek užsienyje; kartu pabrėžia didžiulę saugumo aspekto svarbą;

34.  pabrėžia, kad ES, kaip normintoja, turėtų siekti būti viena iš lyderių nustatant, apsaugant ir skatinant tarptautines normas, tarptautinius standartus ir praktiką, skirtus užtikrinti taikią, saugią, teisine valstybe pagrįstą ir atvirą IRT aplinką ir tvarų bei atsakingą skaitmeninimą, taip pat šalinant kibernetinio saugumo grėsmes, saugant žmogaus teises bei laisves internete ir, be kita ko, užtikrinant asmens duomenų apsaugą;

35.  rekomenduoja gerokai sustiprinti bendradarbiavimą duomenų apsaugos srityje su ASEAN šalimis ir Indija, Japonija, JAV, Australija, Kanada, Pietų Korėja, Naująja Zelandija ir kitomis šalimis, kad būtų daroma pažanga priimant sprendimus dėl duomenų srautų tinkamumo; mano, kad prekybos susitarimų nuostatos dėl e. prekybos ir skaitmeninės prekybos turėtų padėti siekti strategijos skaitmeninio ramsčio tikslų; pažymi, kad, kalbant apie duomenų srautus, ES jau pateikė pasiūlymų keliose derybose, laikydamasi duomenų apsaugos ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento(3) nuostatų; pažymi, kad sprendimas dėl tinkamumo Japonijos atveju yra skaitmeninės integracijos skatinimo pavyzdys; siūlo susieti skaitmeninio junglumo darbotvarkę su būsima ES visuotine skaitmeninio bendradarbiavimo strategija;

36.  pabrėžia, kad 5G infrastruktūra yra Europos strateginio atsparumo elementas; ragina Komisiją parengti Europos 5G plėtros planą ir laipsniškai atsisakyti 5G technologijos, kurią sukūrė trečiosios šalys, nepaisančios Europos vertybių ir etikos standartų; primygtinai ragina Komisiją kaip griežtą sujungiamumo projektų su trečiosiomis šalimis sąlygą numatyti etišką technologijų naudojimą tiek šalies viduje, tiek užsienyje; palankiai vertina Skaitmeninės Europos programoje numatytas su konkurso procesu susijusias nuostatas dėl kibernetinio saugumo; pritaria tam, kad 5G priemonių rinkinio metodas įtraukiamas skatinant skaitmeninį junglumą, atsižvelgiant į eksteritorialaus taikymo galimybes; ragina Komisiją stengtis atkartoti ES tarptautinio tarptinklinio ryšio susitarimus su partneriais glaudesnių sąsajų srityje; palankiai vertina naujos kartos interneto iniciatyvą ir investicijas į skaitmeninės infrastruktūros projektus, pvz., povandeninio kabelio „Building Europe Link to Latin America“ tiesimą; rekomenduoja Komisijai nustatyti realius tikslinės oficialios skaitmeninės paramos vystymuisi poreikius; siūlo Komisijai skatinti 6G vystomąjį bendradarbiavimą su panašiai mąstančiomis šalimis kaip pavyzdinį projektą;

Žmonių tarpusavio ryšiai

37.  laikosi nuomonės, kad žmonių tarpusavio ryšių aspektas yra nepaprastai svarbus strategijos ramstis, ir jam turėtų būti toliau teikiamas prioritetas; atsižvelgdamas į tai, ragina sudaryti abipusio judamo tarp Europos ir Azijos galimybes; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamą viešosios diplomatijos finansavimą;

38.  atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad svarbu skatinti studentų, profesinį išsilavinimą įgijusių stažuotojų, jaunų specialistų, akademinės ir pilietinės visuomenės, NVO ir mokslininkų tarpusavio ryšius, nes jie labai svarbūs siekiant tarpusavio supratimo ir pagarbos; pritaria tokiam įtraukomo, abipusiškumo ir lyčių lygybės principais grindžiamam bendradarbiavimui; aktyviai ragina stiprinti jaunimo aspektą pasitelkiant jaunimo forumus, kad būtų abipusiškai skatinamas užsienio kalbų mokėjimas, studentų ir akademinės visuomenės mainai ir abipusis diplomų pripažinimas; atsižvelgdamas į tai, pritaria „eTwinning“ platformos atvėrimui šalims partnerėms glaudesnių sąsajų srityje; primena regioninių mainų galimybes, pvz., tarp novatorių, ir miestų tarpusavio bendradarbiavimo galimybes; pabrėžia, kad tokios glaudesnės sąsajos atveria galimybes Europai būti mokslinių tyrimų, inovacijų ir investicijų sankirtos centre; mano, kad įgyvendinant šį ramstį ypatingą dėmesį reikėtų skirti mažumų klausimams;

39.  palankiai vertina Vakarų Balkanams skirtas patvirtintas iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti jaunimo bendradarbiavimą ir mainus, taip pat profesinį rengimą ir mokymą, ir ragina pasiūlyti panašias programas kitiems strategijos partneriams, pradedant Rytų partnerystės šalimis; pažymi, kad glaudesnės ES ir Vakarų Balkanų sąsajos yra neatsiejama strategijos dalis, atsižvelgiant į tai, kad regiono šalys ateityje gali tapti ES narėmis;

40.  palankiai vertina 2018 m. vasario mėn. surengtą ES ir ASEAN jaunųjų lyderių forumą ir strateginių mąstytojų forumą, taip pat Azijos ir Europos fondo jaunųjų lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį kartu su ASEM aukščiausiojo lygio susitikimais; siūlo, kad šie susitikimai būtų rengiami reguliariai ir kad panašūs metiniai forumai taip pat būtų organizuojami palaikant ES ir Afrikos Sąjungos santykius;

41.  ragina Komisiją suderinti strategiją ir būsimą ES bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir investicijų srityje strategiją; ragina Komisiją laikytis savo strateginio požiūrio į bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir tuo tikslu plėtoti santykius su panašiai mąstančiais partneriais, taip pat, be kita ko, apsvarstyti asocijuotojo partnerio statuso galimybę, o bendradarbiavimą grįsti tokiais visuotiniais principais, kaip antai, akademinė laisvė, atvira prieiga, intelektinės nuosavybės apsauga, vienodos sąlygos, mokslinių tyrimų etika ir asmens duomenų apsauga; ragina patvirtinti konkrečioms šalims skirtą bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje politiką; pabrėžia, jog svarbu suformuluoti kriterijus, kad būtų galima nustatyti jautrius sektorius mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, taip pat dvejopo naudojimo technologijų srityje;

Prekyba, investicijos, konkurencingumas ir standartai

42.  pažymi, kad ES turėtų stiprinti ryšius su priimančiosiomis šalimis ir pateikti joms patikimą ir tvarų alternatyvų pasiūlymą dėl glaudesnių sąsajų finansavimo;

43.  mano, kad žmonių tarpusavio ryšių aspektas taip pat yra labai svarbus siekiant konkurencingumą grįsti ES vertybėmis ir užtikrinti veiksmingą Europos ekonominę diplomatiją;

44.  mano, kad prekybos politika turėtų padėti siekti Strategijos tikslų skatinant sąžiningą ir tvarią prekybą ir investicijas; pabrėžia, kad svarbu didinti ekonomikos atsparumą įvairinant tiekimo grandines ir stiprinti regioninę integraciją; pabrėžia, kad Strategija turėtų būti derinama su pastangomis didinti galimybes patekti į atitinkamas rinkas, įskaitant viešuosius pirkimus, ir skatinti atvirą ir skaidrią investavimo aplinką, atveriant galimybes ir prisidedant prie konkurencingumo pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti išsamaus patikrinimo, intelektinės nuosavybės ir geografinių nuorodų srityse;

45.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad prekybos ir investicijų susitarimuose labai svarbų vaidmenį atlieka tarptautiniai aplinkos apsaugos, tvarumo ir socialiniai standartai; primena Komisijos atliktą 15 punktų veiksmų plano peržiūrą ir Taryboje vykusias diskusijas prekybos ir darnaus vystymosi klausimais; ragina Komisiją visapusiškai įgyvendinti prekybos teisių gynimo priemones siekiant užtikrinti, kad Europos įmonės nepatirtų nesąžiningos prekybos praktikos, ir veiksmingai įgyvendinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, laikantis Paryžiaus susitarimo, darnaus vystymosi tikslų ir TDO konvencijų, siekiant plėtoti Strategiją ir siekti tvarios integracijos; laikosi nuomonės, kad Komisija ir EIVT turėtų laikytis labiau strateginio požiūrio į bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą, be kita ko, imdamosi aktyvesnių veiksmų aukščiausiu politiniu lygmeniu siekiant padidinti jos veiksmingumą atsižvelgiant į žmogaus teisių, tarptautinius darbo, aplinkos apsaugos ir gero valdymo standartus;

46.  pabrėžia ES strateginių santykių ir sisteminio varžymosi su Kinija svarbą ir ragina valstybes nares bei ES institucijas kreiptis į Kiniją vieningai ir laikytis suderinto požiūrio; dar kartą ragina Kiniją toliau vykdyti plataus užmojo Pasaulio prekybos organizacijos reformą, be kita ko, nustatyti išsamias pramonės subsidijų taisykles, ir pripažįsta susirūpinimą keliančius klausimus dėl rinką iškraipančios Kinijos valstybinių įmonių praktikos, priverstinio technologijų perdavimo ir duomenų lokalizavimo, perteklinių pajėgumų ir susijusio eksporto dempingo kaina, taip pat kitos nesąžiningos prekybos praktikos; mano, kad vienodų sąlygų taikymas trečiųjų šalių rinkose yra itin svarbus ilgalaikėms Europos įmonių galimybėms;

47.  pabrėžia tarptautinių prekybos susitarimų, dėl kurių derasi ES, vaidmenį ir jų tinkamo įgyvendinimo svarbą; mano, kad į Komisijos komunikatą dėl prekybos politikos peržiūros turėtų būti įtrauktos glaudesnės sąsajos; pabrėžia tarptautinių normų ir skaidrių standartų svarbą skatinant kokybišką infrastruktūrą ir tinklų sąveiką; ragina Komisiją užtikrinti, kad esami susitarimai būtų platesnio užmojo, sistemingai įtraukiant standartizacijos politiką į dvišalius partnerystes ir prekybos susitarimus, kad būtų skatinamas daugiašalių standartų nustatymas ir platus tarptautiniu mastu sutartų standartų taikymas bei skaidrus bendradarbiavimas reguliavimo srityje visapusiškai laikantis teisės reguliuoti;

48.  laikosi nuomonės, kad tai, jog ES standartizavimo politikos modelis yra novatoriškas, atviras ir įtraukus, yra jo privalumas, todėl turi būti sudarytos galimybės jį taikant toliau atremti pasaulinės konkurencijos iššūkius, kylančius dėl skirtingų standartizavimo paradigmų; tikisi, kad Komisija atliks aktyvų vaidmenį skatinant standartizacijos politiką; todėl rekomenduoja, kad koordinavimo atsakomybė už ES standartizacijos politiką būtų suteikta aukšto rango Komisijos pareigūnui, idealiu atveju – už vidaus rinką atsakingam Komisijos nariui; ragina Komisiją ir EIVT glaudžiau bendradarbiauti su panašiai mąstančiais demokratiniais partneriais tarptautiniuose standartų nustatymo forumuose, siekiant skatinti tarptautinius standartus, kuriais remiama demokratija, teisinė valstybė ir pagrindinės teisės;

Sveikata

49.  laikosi nuomonės, kad įvykus COVID-19 pandemijai paaiškėjo, jog būtina skubiai teikti pirmenybę sveikatos sektoriui – naujai nepaprastai svarbiai bendradarbiavimo sričiai, visų pirma siekiant sveikatos sistemų atsparumo ir užtikrinant vaistų, medicinos reikmenų bei vakcinų įsigijimo galimybes, stiprinant strateginį ES savarankiškumą sveikatos srityje, išvengiant vienašališkos priklausomybės, užtikrinant saugias ir įvairias vaistų ir su sveikata susijusios pramonės tiekimo grandines, keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais krizių valdymo ir pandemijos prevencijos politikos srityse ir abipusiškumą valdant keliones ir atviras sienas; siūlo susieti ES sveikatos sąjungos pastangas su Strategija ir bendradarbiauti su kitais regioniniais mechanizmais, pvz., ASEAN infekcinių ligų kontrolės centru; pabrėžia, kad ES turėtų išnaudoti glaudesnes sąsajas sveikatos srityje, kad galėtų įgyti sėkmingo pandemijos valdymo patirties iš panašiai mąstančių partnerių, pvz., Naujosios Zelandijos, Korėjos Respublikos ir Taivano;

50.  pabrėžia COVID-19 pandemijos metu įgytos patirties svarbą derinant veiksmus siekiant užtikrinti, kad pasauliniai transporto maršrutai ir tiekimo grandinės toliau būtų atviri ir saugūs;

Saugumas

51.  yra įsitikinęs, kad nedelsiant turi būti parengtas Strategijos saugumo aspektas, atsižvelgiant į riziką, kad glaudesnės sąsajos gali būti naudojamos kaip ginklas; pabrėžia, kad reikia geopolitinio požiūrio į pasaulinį bendradarbiavimą, kad ES galėtų sėkmingai reaguoti į naujus saugumo iššūkius, įskaitant kibernetinį saugumą, skaitmeninį junglumą, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir galimą dvejopą technologijų naudojimą; pabrėžia, kokios rimtos yra terorizmo grėsmės; atkreipia dėmesį į didėjančias saugumo problemas Europos kaimyninėse šalyse; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares atlikti aktyvesnį vaidmenį sprendžiant šias problemas;

52.  pabrėžia, kad vykdant partnerystę su Afrikos žemynu reikia plėtoti tvirtesnį saugumo aspektą; primena 2018 m. Tarybos išvadas dėl sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija; atkreipia dėmesį į tai, kad saugumo problemos Indijos ir Ramiojo vandenyno regione yra vis labiau aktualios ES, kaip nurodoma valstybių narių Indijos ir Ramiojo vandenyno strategijose; pritaria iniciatyvai sukurti bendrą ES Indijos ir Ramiojo vandenyno strategiją ir užmegzti bendradarbiavimą su partneriais Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, įskaitant karinius tarpusavio mainus; mano, kad atvirumas, klestėjimas, įtraukumas, tvarumas, skaidrumas, abipusiškumas ir perspektyvumas turėtų būti pagrindiniai bendradarbiavimo su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu principai;

Glaudesnių sąsajų partnerystės

53.  labai palankiai vertina ES ir Japonijos partnerystės tvaraus sujungiamumo ir kokybiškos infrastruktūros srityje sukūrimą ir tai, kad ja daug dėmesio skiriama tvarioms glaudesnėms sąsajoms su Vakarų Balkanais, Rytų Europa, Vidurine Azija, Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu bei Afrika; tikisi, kad ES ir Japonija aktyviai skatins atitinkamų tikslinių grupių glaudesnių sąsajų partnerystę ir pradės įgyvendinti šią partnerystę 2021 m. pirmąjį pusmetį;

54.  palankiai vertina 2019 m. vasario 1 d. įsigaliojusį Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą ir didesnį EIB, Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo banko veiklos koordinavimą, visų pirma finansuojant glaudesnes žaliąsias sąsajas; mano, kad Vakarų Balkanai ir Pietryčių Azija suteikia labai gerų galimybių bendradarbiauti su trečiųjų šalių partneriais Japonijos ir ES glaudesnių sąsajų srityje; įžvelgia didelį privačiojo sektoriaus, įskaitant MVĮ, dalyvavimo potencialą; be to, pritaria tam, kad būtų išnagrinėti Japonijos ir ES bendradarbiavimo glaudesnių sąsajų srityje aspektai, įskaitant jūrų saugumą;

55.  labai teigiamai vertina vykstančias derybas dėl glaudesnių sąsajų partnerystės su Indija kūrimo; tikisi, kad rotacijos tvarka Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir netrukus G 20 pirmininkausiančios Italija ir Indija pasinaudos savo įtaka siekdamos daryti pažangą; atkreipia dėmesį į Pietų Azijos šalių regioninę infrastruktūros jungčių iniciatyvą; atkreipia dėmesį į Indijos dalyvavimą Bengalijos įlankos daugiašalio techninio ir ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvoje ir tarptautiniame Šiaurės–Pietų krypties transporto koridoriuje (INSTC); atsižvelgdamas į dabartines aplinkybes mano, kad Indija turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį ir kad reikia siekti glaudesnio ES ir Pietų Azijos valstybių bendradarbiavimo; pasisako už tai, kad būtų padedama koordinuoti įvairias glaudesnių sąsajų strategijas Azijoje, kurių, pasak Pasaulio banko, yra 16;

56.  primena, kad tiek Rusijos Federacija, tiek Turkija taip pat yra suinteresuotos tapti suinteresuotaisiais subjektais įgyvendinant ES ir Azijos glaudesnes sąsajas; kai įmanoma, nori su jomis bendradarbiauti; pripažįsta, kad per pastaruosius du dešimtmečius Vidurinės Azijos šalims buvo labai naudinga didesnė integracija į pasaulio ekonomiką; mano, kad ES turėtų atlikti daug svarbesnį vaidmenį ir tapti viena iš pagrindinių regiono veikėjų, kuri naudotųsi prekyba ir investicijomis kaip bendros gerovės varomąja jėga; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Kinijos finansuojamiems projektams Vidurinėje Azijoje trūksta skaidrumo; primygtinai tvirtina, kad reikia teikti pirmenybę aukštiems darbo ir aplinkos apsaugos standartams ir užtikrinti skolos tvarumą;

57.  teigiamai vertina ES ir Korėjos tiriamuosius mainus glaudesnių sąsajų partnerystės srityje ir tikisi, kad 2021 m. bus padaryta didelė pažanga šiuo klausimu; ragina, inter alia, sukurti ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) partnerystę glaudesnių sąsajų srityje, kuria būtų siekiama prisijungti prie ASEAN jau įgyvendinamo pagrindinio glaudesnių sąsajų plano ir projektų bazės; pripažįsta, kad ASEAN regionas yra trečias pagal dydį ES prekybos partneris (po JAV ir Kinijos) ir ES eksportuotojams bus sukurta didelė nauda užtikrinant geresnes galimybes patekti į šią rinką ir stiprinant bendradarbiavimą pasitelkiant visapusiškus partnerystės susitarimus; pritaria regioniniam ES ir ASEAN laisvosios prekybos susitarimui; ragina naudoti investicijas miškų naikinimui mažinti ir tvariam žemės ūkiui įvairinti;

58.  palankiai vertina 2020 m. gruodžio 1 d. ES ir ASEAN bendro ministrų pareiškimo glaudesnių sąsajų srityje pažangą ir ragina ES nedelsiant pradėti kurti ir įgyvendinti bendradarbiavimo su ASEAN glaudesnių sąsajų srityje priemones ir sistemas;

59.  atkreipia dėmesį į Australijos regionines glaudesnių sąsajų politikos iniciatyvas ir ES konsultacijas su Australija dėl glaudesnių sąsajų svarbiose geografinėse srityse; ragina glaudžiau bendradarbiauti su Australija siekiant parodyti demokratinių valstybių solidarumą; įžvelgia galimybes bendradarbiauti su partneriais Mekongo upės baseine;

60.  pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti su Taivanu siekiant pasimokyti iš jo geriausios patirties kovojant su COVID-19 pandemija, stiprinant žmonių tarpusavio ryšius, mažinant skaitmeninį atotrūkį Pietryčių Azijos regione ir nagrinėjant galimybę sudaryti ES ir Taivano investicijų susitarimą;

61.  ragina Komisiją įvertinti Regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimą ir Kinijos vaidmenį, kurį ji atlieka įgyvendinant šį susitarimą;

62.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ES turėtų stiprinti bendradarbiavimą su JAV; teigiamai vertina JAV parengtos „Blue Dot Network“ (BDN) koncepciją; ragina Komisiją ir EIVT bendradarbiauti su JAV dėl BDN siekiant stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą taisyklėmis grindžiamo ir tvarių glaudesnių sąsajų srityje, kartu atkreipiant dėmesį į susirūpinimą dėl pastarojo; tikisi, kad ateityje bus bendradarbiaujama, visų pirma laikantis aukštų glaudesnių sąsajų projektų kokybės standartų ir skatinant privačiojo sektoriaus dalyvavimą;

63.  patvirtina įsipareigojimus stiprinti ES, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių partnerystę, kaip pabrėžta 2019 m. bendrame komunikate, be kita ko, dėl skaitmeninės ekonomikos ir glaudesnių sąsajų; pabrėžia, kad svarbu stiprinti partnerystę su Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionu, kurie visapusiškai vadovaujasi pagrindinėmis Europos vertybėmis ir interesais;

64.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES bendradarbiavo su Kinija įgyvendinant ES ir Kinijos jungčių platformą, tačiau pasiekta tik vidutinių rezultatų; mano, kad Sausumos ir jūrų kelių iniciatyva yra Kinijos ryžtingos užsienio politikos pagrindas; yra pasirengęs apsvarstyti partnerystės su Sausumos ir jūrų kelių iniciatyva galimybę konkrečiais atvejais, kai nepažeidžiami pagrindiniai ES principai, kai iniciatyva atitinka tarptautinius standartus ir kai Komisija nagrinėja susijusius projektus, siekdama užtikrinti, kad jie atitiktų ES normas ir standartus, pvz., socialinius, aplinkos ir fiskalinius standartus ir tvarumą, skaidrumą, įtraukumą, teisinės valstybės principą, pagarbą žmogaus teisėms ir abipusiškumą, kad nebūtų didinamas tarptautinis svertas stiprioms trečiosioms šalims ir būtų užtikrintas ES bendros politinės sanglaudos vientisumas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikėtų sutelkti dėmesį į Eurazijos transporto infrastruktūros gerinimą, visų pirma daugiarūšio vežimo ir tvaraus transporto srityse;

65.  pabrėžia ES ir Kinijos jungčių platformos vykdomo darbo svarbą siekiant išnagrinėti bendradarbiavimo galimybes transporto srityje tarp išplėsto ES TEN-T tinklo ir Sausumos ir jūrų kelių iniciatyvos; pabrėžia, kad būtina laikytis visuotinio ir visapusiško požiūrio siekiant užtikrinti įmonėms laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto infrastruktūros plėtros su Kinija srityje, įskaitant visišką skaidrumą ir vienodas sąlygas; todėl pabrėžia, kad šios srities sutarčių sąlygos turi būti kuo skaidresnės ir jomis turi būti užtikrinta esminių ES interesų apsauga;

66.  pažymi, kad vykdant glaudesnių sąsajų politiką reikėtų mažinti neigiamą išorinį poveikį, pvz., poveikį aplinkai ir taršą; pabrėžia, kad visais Strategijos etapais būtina užtikrinti tvarumą; todėl ragina ES bendradarbiauti su Azijos šalimis partnerėmis, kad transporto jungtys su Azija taptų saugesnės ir patikimesnės, ypač duomenų srautų, judumo ir kibernetinio saugumo srityse;

67.  pabrėžia atokiausių Europos regionų, ypač esančių arčiau Azijos, svarbą ir atkreipia dėmesį į tai, kad jie turi didelį ekonominį potencialą; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms tose teritorijose siekiant sustiprinti jų glaudesnes sąsajas ir paskatinti jų ekonomiką;

68.  ragina Komisiją ir EIVT plėtoti tvirtus stebėsenos pajėgumus kitų šalių ir regionų glaudesnių sąsajų strategijose, įskaitant faktiškai panaudotų finansinių išteklių stebėseną, poveikį finansiniam stabilumui, darniam vystymuisi, žmogaus teisių, teisinės valstybės, gero valdymo ir daugiašališkumo principų laikymuisi; pabrėžia Europos komandos potencialą rasti sąveikos galimybių ES ir valstybėms narėms dedant glaudesnių sąsajų pastangas; ragina bendradarbiauti su šalimis partnerėmis siekiant stebėti ilgalaikį poveikį struktūrinei politikai, pramonei ir ekonomikos gerėjimui ir skurdo mažinimui;

Pasaulinės glaudesnės sąsajos

69.  ypač pabrėžia, kad Strategijoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas glaudesnėms sąsajoms su kaimyninėmis Europos šalimis ir kaimyniniu Afrikos žemynu, atsižvelgiant į tai, kad jis vis labiau geopolitiškai svarbus keliems pasaulinio masto veikėjams; tikisi, kad šios pastangos atspindi ES patirtį, įgytą Afrikoje įgyvendinant politiką, kuria skatinamos glaudesnės sąsajos, pasitelkiant vystomąjį bendradarbiavimą; ragina aptarti šį tikslą aukštu lygmeniu su Afrikos Sąjunga ir pasiekti, kad iki 2021 m. pabaigos būtų užmegzta ES ir Afrikos glaudesnių sąsajų partnerystė;

70.  giria Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai už jų pasiryžimą 2021 m. pateikti Arkties strategiją ir ragina ES aktyviai dalyvauti Arkties regione; yra susirūpinęs dėl klimato kaitos poveikio šiam pažeidžiamam regionui; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tirpstančio jūros ledo gali būti atvertas naujas laivybos maršrutas į Aziją, kuris taip pat galėtų būti naudojamas skaitmeninėms jungtims, tokioms kaip optiniai skaiduliniai kabeliai, ir atkreipia dėmesį į Kinijos Arkties šilko kelio iniciatyvą; tikisi, kad šių pastangų pagrindas bus tvarios glaudesnės sąsajos;

71.  atkreipia dėmesį į sėkmingus 2019 m. surengto pirmojo Europos sujungiamumo forumo rezultatus; apgailestauja dėl to, kad forumas 2020 m. buvo atšauktas dėl COVID-19; tikisi, kad kitas forumas įvyks 2021 m., jeigu tam nesutrukdys pandemija; mano, kad būsimi forumai turėtų būti rengiami siekiant įtraukti visus Eurazijos glaudesnių sąsajų partnerius, įskaitant Rusiją ir Kiniją, į daugiašales diskusijas apie jų atitinkamas būsimos ekonominės, politinės ir saugumo tvarkos Eurazijoje vizijas;

72.  tikisi, kad Komisija pateiks naują komunikacijos metodą ir nustatys aiškų naratyvą, kad būtų užtikrintas tinkamas ES glaudesnių sąsajų politikos ir jos rezultatų matomumas ir pakankama atskaitomybė; primygtinai ragina iš naujo suformuluoti ES glaudesnių sąsajų strategiją aiškia ir patrauklia kalba ir terminais, kuriais išreiškiamas konkretus vertybėmis pagrįstas Europos požiūris į glaudesnes sąsajas ir pateikiamas aiškus veiksmų planas, siekiant įgyvendinti Strategiją ir pasiekti jos tikslus;

o
o   o

73.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms ir ES partnerėms glaudesnių sąsajų srityje.

(1) Tarpvyriausybinė tarptautinio vežimo geležinkeliais organizacija.
(2) Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas.
(3) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).


Daugiau nei didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinančios išteklių atsikūrimo skatinimo priemonės
PDF 176kWORD 50k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija „Daugiau žuvų jūrose? Daugiau nei didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinančios išteklių atsikūrimo skatinimo priemonės, įskaitant žuvų išteklių atkūrimo rajonus ir saugomas jūrų teritorijas“ (2019/2162(INI))
P9_TA(2021)0017A9-0264/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 11, 39 ir 191 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP)(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą)(2),

–  atsižvelgdamas į SESV 13 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad rengdamos Sąjungos žuvininkystės ir kitų sričių politiką Sąjunga ir valstybės narės atsižvelgtų į tai, kad gyvūnai yra juslūs gyviai, ir todėl skirtų ypatingą dėmesį atitinkamiems gyvūnų gerovės reikalavimams,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones(3),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(4) ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos(6) ir ypač į jo 3 straipsnį, kurio pagrindinis principas, pagal kurį „žudant gyvūnus ir atliekant susijusius veiksmus jiems nesukeliama skausmo, nerimo ar kančių, kurių galima išvengti“, taikomas žuvims,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema(7) (Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą),

–  atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių(8), ypač kiek tai susiję su trąšų nuotėkiu,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(9) ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams(10),

–  atsižvelgdamas į 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, išdėstytą 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Pasaulio ekonomikos valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.“(11),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitą dėl pasaulio žvejybos ir akvakultūros būklės (State of World Fisheries and Aquaculture, SOFIA 2020),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Komisijos komunikatą „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“ (COM(2020)0248),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. Johanesburgo darnaus vystymosi deklaraciją, Johanesburgo įgyvendinimo planą ir 2012 m. birželio mėn. Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais baigiamąjį dokumentą „Ateitis, kurios norime“,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) 2020 m. ataskaitą dėl bendros žuvininkystės politikos rezultatų stebėjimo (STECF-Adhoc-20-01),

–  atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją (CBD) ir ypač į Aičio biologinės įvairovės tikslų, kurie yra sudėtinė CBD 2011–2020 m. Strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano dalis, 11-ąjį tikslą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) parengtą biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų pasaulinio įvertinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2019 m. specialiąją atskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) rezoliuciją dėl saugomų jūrų teritorijų aprėpties didinimo siekiant veiksmingai išsaugoti jūrų biologinę įvairovę,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 14-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT) tausiai naudoti ir išsaugoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 25 d. Komisijos ataskaitą dėl Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo (COM(2020)0259),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 16 d. savo rezoliuciją dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 15)(12),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Pasaulio banko ataskaitą „The sunken billions revisited: Progress and Challenges in Global Marine Fisheries“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 1/2017 „Būtina daugiau pastangų įgyvendinant tinklą „Natura 2000“, kad būtų išnaudotos visos jo galimybės“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 25 d. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą „Marine messages II“,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno sprendimą byloje 640/2019/TE dėl skaidrumo Taryboje priimant ES sprendimus dėl reglamentų, kuriais nustatomos metinės žvejybos kvotos (bendras leidžiamas sužvejoti kiekis), priėmimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 1 d. EAA ataskaitą Nr. 3/2015 „Marine protected areas in Europe’s seas: An overview and perspective for the future“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 1 d. Komisijos ataskaitą dėl saugomų jūrų teritorijų nustatymo pažangos (pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB 21 straipsnį) (COM(2015)0481),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 31 d. Komisijos ataskaitą „Valstybių narių priemonių programų pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą vertinimas“ (COM(2018)0562),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Komisijos komunikatą „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“ (COM(2020)0248),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0264/2020),

A.  kadangi bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas – užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą; kadangi norint pasiekti tikslą palaipsniui atkurti ir išlaikyti žuvų išteklių populiacijas, viršijančias biomasės lygius, kuriems esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio naudojimo lygis turėjo būti pasiektas, kai įmanoma, iki 2015 m., bet, palaipsniui vis artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. visų išteklių atveju;

B.  kadangi pagal 14-ąjį DVT raginama išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius;

C.  kadangi Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslas – apsaugoti ir išsaugoti jūrų aplinką, užkirsti kelią jos būklės blogėjimui ir atkurti jūrų ekosistemas, taip pat ne vėliau kaip 2020 m. užtikrinti gerą ES jūrų vandenų aplinkos būklę;

D.  kadangi pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą gera aplinkos būklė nustatoma remiantis 11 deskriptorių; kadangi 3 deskriptorius taikomas visoms versliniais tikslais naudojamų žuvų ir vandens bestuburių populiacijoms, kurios atitinka saugias biologines ribas ir kurių pasiskirstymas pagal amžių ir dydį rodo, kad išteklių būklė gera;

E.  kadangi pagal geros aplinkos būklės 3 deskriptorių taikomi trys pagrindiniai vertinimo kriterijai: I. naudojimo tausumas, II. reprodukcinis pajėgumas ir III. senesnių bei didesnių žuvų dalies išlaikymas, tačiau tik 10,5 proc. išteklių galima įvertinti pagal I ir II kriterijus ir nėra patenkinamos bendros Europos lygmens metodikos III kriterijui;

F.  kadangi siekiant atlikti mokslinį vertinimą, būtiną norint darniai valdyti išteklius, turi būti nedelsiant pagerintas duomenų apie kai kuriuos žuvų išteklius, ypač apie Juodosios jūros, Viduržemio jūros ir Makaronezijos išteklius, rinkimas;

G.  kadangi pagal BŽP priimtos žuvininkystės valdymo priemonės duoda rezultatų, nes didėja tausiai naudojamų žuvų išteklių skaičius, todėl išteklių, kurie anksčiau buvo pereikvojami, laimikis dabar gali būti didesnis;

H.  kadangi, ŽMTEK duomenimis, apie 38 proc. šiaurės rytų Atlanto išteklių ir apie 92 proc. Viduržemio ir Juodosios jūrų išteklių, kurių mokslinis įvertinimas atliktas, vis dar pereikvojami, t. y. jie naudojami viršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) lygius, nepaisant teisinio reikalavimo ne vėliau kaip 2020 m. nutraukti peržvejojimą; pažymi, kad, FAO 2020 SOFIA ataskaitos duomenimis, 2017 m. buvo pereikvojama 62,5 proc. Viduržemio ir Juodosios jūrų išteklių;

I.  kadangi Komisijos pasiūlyti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) šiaurės rytų Atlante atitiko visų 78 išteklių, dėl kurių pateiktos mokslinės rekomendacijos, MSY;

J.  kadangi 2019 m. Taryba nustatė 62 iš 78 rūšių BLSK, atitinkantį MSY; kadangi dėl to tikimasi, kad 2020 m. daugiau kaip 99 proc. iškrautų Baltijos jūros, Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno žuvų, kurių išteklius valdo išimtinai ES, bus sužvejota vykdant darniai valdomą žvejybą;

K.  kadangi visapusiškai įvertintų šiaurės rytų Atlanto išteklių biomasė nuo 2007 m. didėja ir 2018 m. buvo 48 proc. didesnė nei 2003 m.; kadangi Viduržemio ir Juodojoje jūrose padėtis nuo 2003 m., kai buvo pradėtos rengti duomenų eilutės, iš esmės nepakito, nors nuo 2012 m. biomasė galbūt šiek tiek padidėjo;

L.  kadangi žvejyba didžiausio galimo ekonominio laimikio (maximum economic yield, MEY) lygiu reiškia, kad sužvejojamas toks laimikis, kuris duoda maksimalią laivynų ekonominę naudą, todėl didėja sektoriaus atsparumas, ir išlaikomi daugiau nei MSY užtikrinantys ištekliai;

M.  kadangi daugiarūšei žvejybai neįmanoma taikyti MSY modeliu grindžiamo žuvų rūšių valdymo net ir moksliškai gerai žinomos ir dokumentais pagrįstos žvejybos atveju;

N.  kadangi moksliniai tyrimai šia tema sukėlė susirūpinimą dėl ilgalaikio neigiamo tam tikro žvejybos būdų, pvz., dugną liečiančių įrankių ir žuvų suburiamųjų įrenginių (ŽSĮ), naudojimo poveikio ištekliams, vandenynų biologinei įvairovei ir jūrų aplinkai;

O.  kadangi BŽP dar nėra visiškai įgyvendinta ir kai kurios jos priemonės, pvz., žuvų išteklių atkūrimo rajonų nustatymas, dar nebuvo panaudotos;

P.  kadangi, IPBES duomenimis, pasaulyje dėl žmogaus veiklos poveikio buvo pakeista 66 proc. jūros aplinkos, o 34,2 proc. žuvų išteklių, FAO duomenimis, biologiniu požiūriu yra žvejojami netausiai;

Q.  kadangi IUCN, be kitų veiksmingų teritorinių išsaugojimo priemonių, ragina ne mažiau kaip 30 proc. visų jūros buveinių iki 2020 m. pertvarkyti į itin saugomų jūrų teritorijų tinklą, siekiant, kad gavybos veikla nebūtų vykdoma bent 30 proc. vandenynų teritorijos, neatsižvelgiant į socialinius ir ekonominius padarinius;

R.  kadangi FAO 2020 SOFIA ataskaitoje pakartojama, kad valdymas yra geriausia išsaugojimo priemonė ir vienintelis tvarumo užtikrinimo būdas ir kad veiksmingai valdomi ištekliai tampa vis tvaresni, o 78,7 proc. šiuo metu pasaulyje iškraunamų jūrų žuvų yra iš biologiškai tvarių išteklių;

S.  kadangi 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje raginama nustatyti teisiškai privalomą tikslą apsaugoti bent 30 proc. ES jūrų teritorijos ir griežtai saugoti 10 proc. ES jūrų teritorijos;

T.  kadangi nuotolinis elektroninis stebėjimas, pvz., perduodant laivo buvimo vietą beveik tikruoju laiku, ir sugriežtintos patikros vietoje atlieka teigiamą vaidmenį užtikrinant, kad būtų vykdomi saugomoms jūrų teritorijoms taikomi reikalavimai;

U.  kadangi jūrų biologinės įvairovės nykimas turi socialinį ir ekonominį poveikį žvejybos sektoriui, pakrančių ir užjūrio bendruomenėms ir visai visuomenei, todėl jam turėtų būti užkirstas kelias; kadangi, pasak Pasaulio banko, žuvų populiacijų atkūrimas būtų ekonomiškai naudingesnis nei dabartinė jūrų žuvų populiacijų padėtis;

V.  kadangi geros būklės buveinės, įskaitant smėlėtąsias bankas, jūrų žolių sąžalynus ir koralų rifus, yra labai svarbios siekiant, kad atsikurtų jūrų ekosistemos funkcijos, pasipildytų žuvų ištekliai ir būtų absorbentų klimato kaitai sušvelninti;

W.  kadangi gerai valdomos saugomos jūrų teritorijos yra labai svarbios siekiant padidinti biologinę įvairovę ir išsaugoti kitų rūšių, pvz., paukščių, natūralias buveines;

X.  kadangi mokslininkai tvirtai sutaria, kad saugomos jūrų teritorijos gali būti naudingos žuvininkystei dėl jų platesnio poveikio ir teigiamo poveikio išteklių pasipildymui, pavyzdžiui, apsaugant reprodukcijos vietas, jauniklius ir dideles motinines žuvis, turinčias didelį reprodukcinį pajėgumą;

Y.  kadangi tarša, kurią sukelia veikla sausumoje, ypač iš dalies uždaruose jūros baseinuose, ir kita jūrinė veikla, taip pat turi įtakos žuvų išteklių atsikūrimui;

Z.  kadangi bendra ES valdomų išteklių rūšių, kurioms taikomos kvotos, biomasė 2018 m. buvo 48 proc. didesnė nei 2003 m.;

AA.  kadangi laisvėje sužvejotos žuvys dėl mažo žvejybos pramonės anglies pėdsako yra sveikiausias ir labiausiai aplinką tausojantis baltymų šaltinis žemėje; kadangi dėl to jūros gėrybės yra geriausias pasirinkimas kovojant su klimato kaita;

AB.  kadangi ES Taryba iki šiol neatsižvelgė į Europos ombudsmeno rekomendaciją savo iniciatyva viešai skelbti dokumentus, susijusius su BLSK reglamentų priėmimu;

AC.  kadangi žvejyba, atitinkanti MSY lygį, ir toliau duoda teigiamų rezultatų šiaurės rytų Atlante;

Žvejybos valdymo gerinimas siekiant užtikrinti, kad nebebūtų peržvejojimo

1.  pakartoja savo raginimą visapusiškai įgyvendinti BŽP siekiant atkurti ir išlaikyti žuvų išteklių populiacijas, viršijančias biomasės lygį, kuriam esant galima užtikrinti MSY;

2.  pabrėžia, kad gamta, žuvys ir kiti gyvi organizmai yra savaime vertingi, net jei nėra naudojami žmogui vykdant veiklą;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti mokslinio stebėjimo aprėptį siekiant, kad ne vėliau kaip iki 2025 m. būtų įvertinta 100 proc. Europos vandenyse naudojamų žuvų išteklių ir kad visais atvejais, kai moksliškai įmanoma, būtų galima apskaičiuoti visų šių išteklių MSY;

4.  pabrėžia, kad valstybės narės yra atsakingos už duomenų rinkimą ir kad šie duomenys yra labai svarbūs vertinant žuvų išteklių būklę; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento (ES) 2017/1004(13) 23 straipsnį Komisija turi pateikti Parlamentui ir Tarybai reglamento įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą;

5.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl BLSK, o Tarybą – nustatyti BLSK, atitinkančius MSY lygį, kaip numatyta BŽP reglamente;

6.  ragina Komisiją, valstybes nares ir mokslo bendruomenę sukurti mokslinį modelį, skirtą daugiarūšės žvejybos valdymui ir naudojimui optimizuoti; pažymi, kad taikant šį modelį turėtų būti sudarytos sąlygos taikyti valdymo tikslus, panašius į BŽP naudojamą MSY, kad būtų įmanoma stebėti įgyvendinamų valdymo taisyklių raidą;

7.  primygtinai ragina Komisiją griežčiau įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą, be kita ko, vis dažniau taikant įvairioms rūšims skirtus metodus, kad būtų galima kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos veiklos ir kitų veiksnių, pvz., klimato kaitos, poveikį jūrų ekosistemoms, žuvų populiacijoms ir visuomenei ir užtikrinti vandenynų atsparumą klimato kaitai; pakartoja, kad visapusiškai dokumentuota žvejyba ir kokybiški duomenys yra labai svarbūs siekiant pagerinti žuvininkystės valdymą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų siekiant pagerinti duomenų apie mėgėjų žvejybą rinkimą, atsižvelgiant į jos poveikį aplinkai ir socialinę bei ekonominę vertę;

8.  ragina Komisiją toliau remti selektyvumo gerinimo ir netikslinių rūšių išgyvenamumo didinimo planus ir, siekiant įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą, nustatyti, kokia praktika kenkia ištekliams, vandenynų biologinei įvairovei ir jūros aplinkai, ir nustatyti priemones, skirtas tokiai praktikai riboti ir pakeisti;

9.  mano, kad ES, įvertinusi BŽP iki 2022 m., prireikus turėtų koreguoti dabartinę žuvininkystės valdymo praktiką ir paspartinti perėjimą prie mažo poveikio žvejybos, kad ne tik išsaugotų dabartinio dydžio žuvų išteklius, bet ir, dar svarbiau, atkurtų žuvų išteklius ir jūrų ekosistemas, konsultuodamasi su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma žuvininkystės sektoriumi, ir remtų tokias priemones per Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą;

10.  mano, kad ypatingą dėmesį ir paramą reikėtų skirti mažos apimties žvejybai, kuri gali būti mažiau grobikiška ir tvaresnė ne tik biologinių išteklių valdymo, bet ir socialiniu bei ekonominiu požiūriais;

11.  ragina Komisiją remti pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą nustatyto geros aplinkos būklės III kriterijaus rodiklių suderinimą siekiant nustatyti visoms valstybėms narėms bendrus lyginamuosius rodiklius ir vertinimo metodiką;

12.  ragina Komisiją išnagrinėti, ar žuvininkystės valdymo srityje svarbu naudoti kitus nei MSY rodiklius, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į rūšių sąveiką ir socialinius bei ekonominius veiksnius, taip pat į klimato kaitos ir taršos poveikį; pažymi, kad kai kurios šalys nagrinėja ir įgyvendina kitus rodiklius, pvz., MEY;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint apriboti žmogaus veiklos daromą neigiamą poveikį reikia daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų žuvininkystės sektoriuje, kad būtų galima plėtoti gerąją praktiką, susijusią su žiedine ekonomika, tvarumu ir žvejybos įrankių selektyvumu;

14.  pabrėžia mažos apimties priekrantės žvejybos svarbą ir mano, kad šis sektorius gali labai palengvinti perėjimą prie darnaus žuvų išteklių valdymo; ragina kiekvieną valstybę narę atitinkamai padidinti šiam sektoriui skiriamą nacionalinių kvotų procentinę dalį;

15.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės priimtų duomenų rinkimo programas, apimančias žvejybos veiklos poveikį platesnei aplinkai, įskaitant pažeidžiamų rūšių priegaudą, ir jūros dugnui;

16.  reikalauja, kad Taryba, vadovaudamasi Europos ombudsmeno rekomendacija, savo iniciatyva viešai skelbtų visus dokumentus, susijusius su BLSK reglamentų priėmimu, ir laikytųsi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ir Reglamento (EB) Nr. 1367/2006;

Saugomų teritorijų tinklo plėtra ir jo valdymo gerinimas

17.  pabrėžia, kad, nors Europos Sąjunga padarė pažangą ir pasiekė tikslą 10 proc. Europos vandenų priskirti saugomoms teritorijoms, saugomų jūrų teritorijų tinklas toli gražu nėra visiškai veiksmingas ir kad tik labai nedidelė dalis esamų saugomų jūrų teritorijų turi valdymo planus ir apsaugos priemones;

18.  pabrėžia, kad sėkmingai veikiančios saugomos jūrų teritorijos teikia didelę socialinę ir ekonominę naudą, ypač pakrantės bendruomenėms ir žuvininkystės bei turizmo sektoriui, ir kad saugomos jūrų teritorijos gali atlikti pagrindines ekologines žuvų išteklių (nerštaviečių ir jauniklių auginimo vietų) reprodukcijos funkcijas ir padidinti jų atsparumą;

19.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, pateiktą 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje, užtikrinti ne mažiau kaip 30 proc. ES jūrų teritorijos apsaugą, be kita ko, nustatyti žuvų išteklių atkūrimo rajonus, kaip numatyta BŽP, ir rajonus, kuriuose būtų ribojamas žalingiausių žvejybos metodų naudojimas ir žalingiausia ekonominė veikla;

20.  ragina trečdaliui šio rajono (t. y. 10 proc. Europos vandenų) suteikti aukšto lygio apsaugą, be kita ko, nustatyti rajonus, kuriuose būtų draudžiama bet kokia žvejyba ir bet kokia ekonominė veikla (t. y. uždraustas veiklos zonas);

21.  ragina Komisiją prie bet kokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pridėti poveikio vertinimus remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir glaudžiai bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ir valdžios institucijomis;

22.  primygtinai ragina Komisiją priimti gaires dėl kiekviename ES jūrų regione įgyvendintinų saugomų jūrų teritorijų tikslų, siekiant užtikrinti subalansuotą geografinį pasiskirstymą ir ekologinį reprezentatyvumą;

23.  primygtinai ragina valstybes nares ir toliau nustatyti saugomas jūrų teritorijas pagal Paukščių(14) ir Buveinių(15) direktyvas ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kad būtų pasiekti šie tikslai;

24.  ragina nustatyti saugomas jūrų teritorijas įtraukiant jas į vientisą sujungtų teritorijų, įskaitant atviros jūros ir giliavandenes teritorijas, tinklą; primena reikalavimą nutraukti žvejybą dugną liečiančiu žvejybos įrankiu didesniame nei 400 m gylyje teritorijose, kuriose, kaip žinoma, yra pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba tikėtina, kad jų gali būti;

25.  primygtinai ragina Komisiją nustatyti griežtas mokslines valstybėms narėms skirtas saugomų jūrų teritorijų valdymo gaires ir nustatyti saugomų jūrų teritorijų klasifikaciją atsižvelgiant į jų įsteigimo etapą, valdymo planus ir ekosisteminę naudą, remiantis esamomis gairėmis, pvz., IUCN pasauliniais standartais;

26.  primygtinai ragina Komisiją žvejybos susitarimus su trečiosiomis valstybėmis papildyti valdymo priemonėmis, pavyzdžiui, saugomomis jūrų teritorijomis, kad būtų galima pagerinti žuvų išteklių valdymą ir kovoti su daugeliu šių susitarimų bendrų padarinių, pvz., tarša, neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba ir tam tikros praktikos, pvz., pramoninės žvejybos, dėl kurios kyla pavojus kai kurių išteklių tvarumui, plėtojimu;

27.  primygtinai ragina valstybes nares parengti griežtus ir veiksmingus esamų ir būsimų saugomų jūrų teritorijų valdymo planus ir įdiegti griežtesnes kontrolės, stebėsenos ir priežiūros priemones siekiant užtikrinti, kad saugomų jūrų teritorijų būtų paisoma;

28.  ragina į saugomų jūrų teritorijų kontrolę, stebėseną ir priežiūrą įtraukti ir verslinės, ir mėgėjų žvejybos sektorius, taip pat atitinkamas organizacijas, kompetentingas valdyti žmogaus ir ekonominę veiklą jūroje (pvz., regionines žvejybos valdymo organizacijas (RŽVO) arba Tarptautinę jūrų organizaciją);

29.  pabrėžia, kad norint užtikrinti, kad būtų pasiekti išsaugojimo tikslai pagal BŽP reglamento 11 straipsnį, būtina griežčiau tikrinti ES valstybių narių pateiktas „Natura 2000“ teritorijose taikomas žuvininkystės valdymo priemones;

30.  pabrėžia, kad teritorijos turėtų būti nustatomos ir valdymo priemonės rengiamos remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;

31.  pripažįsta, kad saugomų jūrų ir kitų saugomų teritorijų sėkmė priklauso nuo to, ar jos turės tvirtą mokslinį pagrindą ir nuo to, ar jas pripažins verslinę žvejybą vykdantys žvejai ir žvejai mėgėjai, pakrančių bendruomenės ir kiti suinteresuotieji subjektai, taip pat nuo aiškios informacijos apie tai, kas saugoma, kodėl ir kaip; todėl ragina į saugomų jūrų teritorijų kūrimą, valdymą ir stebėseną įtraukti žuvininkystės sektorių, įskaitant jo smulkiosios žvejybos segmentą ir mokslines žuvininkystės valdymo įstaigas, taip pat kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus; ragina skatinti pilietinės visuomenės dalyvavimą kuriant švietimo jūrų klausimais teritorijas;

32.  pabrėžia, kad nustatant saugomas jūrų teritorijas svarbu laikytis visapusiško ir nuoseklaus požiūrio ir ne tik apriboti verslinės žvejybos veiklą, bet ir spręsti klausimus, susijusius su kita veikla, pvz., iškastinio kuro žvalgymu ir eksploatavimu, kasyba, didelio masto akvakultūra, dugno gilinimu, jūros vėjo elektrinių parkais, transportu, mėgėjų žvejyba ir kita laisvalaikio veikla;

33.  ragina valstybes nares išplėsti žuvų išteklių atkūrimo rajonų tinklą pagal BŽP, ypač tais atvejais, kai yra aiškių įrodymų, kad esama didelės žuvų, nesiekiančių mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, koncentracijos ar nerštaviečių; pabrėžia, kad į būsimą BŽP veikimo ataskaitą reikia įtraukti tokių rajonų nustatymo ir sėkmingo veikimo vertinimą;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares tarptautinėse derybose dėl susitarimo dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose, taip pat regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO) remti plataus užmojo pasaulinį mechanizmą siekiant nustatyti saugomas jūrų teritorijas atvirojoje jūroje ar nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose ir, kai bus pasiektas susitarimas dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės, aktyviai dalyvauti kuriant naujas veiksmingai valdomas teritorines valdymo priemones, įskaitant saugomas jūrų teritorijas atvirojoje jūroje; primena, kad saugomų jūrų teritorijų steigimas nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose turi būti paremtas socialinio, ekonominio ir ekologinio poveikio vertinimais, pagrįstais patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares skleisti žinią, kad visas vandenynas teikia žmonijai ekosistemines paslaugas ir kad todėl jis Jungtinių Tautų vadovaujamose tarptautinėse derybose turi būti pripažintas bendra pasaulio vertybe;

Kitų aplinkos veiksnių, keliančių grėsmę žuvų išteklių atsikūrimui, šalinimas

36.  pabrėžia, kad skubūs ir ryžtingi kovos su klimato kaita veiksmai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti geros būklės jūrų organizmų populiacijas ir buveines, taigi ir žvejybos veiklos tęstinumą ir ilgalaikį aprūpinimo maistu saugumą; primena, kad pagal Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos 2 straipsnį šalys turi siekti „didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai“;

37.  pabrėžia teigiamą saugomų jūrų teritorijų indėlį į prisitaikymą prie klimato kaitos, nes dėl jų didėja ekosistemų atsparumas; primygtinai ragina valstybes nares stiprinti saugomų jūrų teritorijų tinklų vaidmenį savo nacionalinėse prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose;

38.  pabrėžia, kad atkuriant žuvų išteklius ir juos išlaikant tvaraus dydžio reikia kovoti ir su kitais antropogeninės veiklos padariniais, susijusiais su klimato kaita, pvz., deguonies koncentracijos mažėjimu ir rūgštėjimu, taip pat su įvairiais daugiausia sausumos, tačiau ir jūriniais taršos šaltiniais, darančiais neigiamą poveikį žuvų išteklių atsikūrimui ar prisidedantiems prie jų pažeidžiamumo, pvz., nitratais, nuotekomis, trąšomis, pesticidais, toksiškomis cheminėmis medžiagomis, pramonės veiklos ir masinio turizmo keliama tarša, akvakultūros liekanomis, plastiko ir mikroplastiko tarša, kremais nuo saulės, hormonais, triukšmo tarša, naftos nutekėjimu ir pamestais arba išmestais žvejybos įrankiais;

39.  ragina Komisiją paskelbti tų įvairių taršos šaltinių poveikio žuvų išteklių atsikūrimui ir jūrų ekosistemoms tyrimą;

40.  pabrėžia, kad į kovą su jūrų ir vandenynų tarša reikia įtraukti žvejus; ragina Komisiją atitinkamai paraginti valstybes nares priimti teisės aktus, pagal kuriuos žvejams būtų leidžiama iškrauti visas jūroje sužvejotas atliekas; mano, kad šiomis nuostatomis turėtų būti nustatyta paskatų žvejams ir tinkamų surinkimo sistemų naudojimo sistema;

41.  pabrėžia, kad svarbu didinti netikslinių rūšių išgyvenamumą mažinant sužalojimų mastą ir stresą, kurie sukeliami jas gaudant ir paleidžiant;

42.  ragina Komisiją apsvarstyti šiuos prašymus ir į juos atsižvelgti savo naujajame žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos veiksmų plane, kurį ji planuoja pateikti iki 2021 m., ir atliekant BŽP peržiūrą, taip pat visuose būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.
(2) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.
(3) OL L 198, 2019 7 25, p. 105.
(4) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
(5) OL L 20, 2010 1 26, p. 7.
(6) OL L 303, 2009 11 18, p. 1.
(7) OL L 257, 2014 8 28, p. 135.
(8) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.
(9) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(10) OL L 264, 2006 9 25, p. 13.
(11) OL C 458, 2018 12 19, p. 9.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015.
(13) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).
(14) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
(15) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).


Aleksejaus Navalno suėmimas
PDF 142kWORD 45k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Aleksejaus Navalno suėmimo (2021/2513(RSP))
P9_TA(2021)0018RC-B9-0090/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, ypač į 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją „Padėtis Rusijoje: Aleksejaus Navalno apnuodijimas“(1),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų, kurią 1998 m. gruodžio 9 d. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją),

–  atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją, ypač į jos 2 skyrių ir konkrečiai 29 straipsnį, kuriuo saugoma žodžio laisvė, ir į tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos Rusija yra prisiėmusi kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei Jungtinių Tautų narė,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko bei Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. sausio 17 d. pareiškimus ir Europos Komisijos Pirmininkės 2021 m. sausio 18 d. pareiškimą po Aleksejaus Navalno sulaikymo,

–  atsižvelgdamas į ES valstybių narių vadovų pareiškimus dėl Aleksejaus Navalno sulaikymo jam atvykus į Maskvą,

—  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 1 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 12 d. Užsienio reikalų tarybos posėdžio rezultatus ir pasiektą politinį susitarimą nustatyti ribojamąsias priemones tiems, kurie susiję su pasikėsinimu nužudyti Aleksejų Navalną,

—  atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje A. ir O. Navalnai prieš Rusiją, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą byloje A. Navalnas prieš Rusiją ir 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje A. Navalnas prieš Rusiją (Nr. 2),

—  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos patvirtintą ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, dar vadinamą europietiškuoju Magnitskio aktu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi žymus Rusijos politikas, teisininkas, su korupcija kovojantis aktyvistas Aleksejus Navalnas atskleidė daug korupcijos atvejų, susijusių su verslo įmonėmis ir Rusijos politikais, vadovavo keletui viešųjų protestų visoje Rusijoje ir tapo vienu sėkmingiausių Rusijos opozicijos lyderių;

B.  kadangi Aleksejus Navalnas yra vienas didžiausių iššūkių Rusijos valdžios institucijoms ir prezidentui V. Putinui ir jo ryžtas ir drąsa yra vilties švyturys visiems Rusijos gyventojams, kurie mano, kad laisvė, demokratija, politinis pliuralizmas ir atskaitomybė jų šalyje yra įmanomi;

C.  kadangi 2021 m. sausio 17 d. Aleksejus Navalnas, sugrįžęs į Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas medikų po jo apnuodijimo Rusijoje, sulaikytas Maskvos tarptautiniame Šeremetjevo oro uoste ir jam neleista susisiekti su savo advokatais;

D.  kadangi 2021 m. sausio 18 d. per beprecedentę paskubomis surengtą apklausos procedūrą, kuri, nedalyvaujant A. Navalno advokatui, vyko policijos nuovadoje, Aleksejui Navalnui skirta 30 dienų įkalinimo, kol laukiama teismo;

E.  kadangi sulaikyta apie 70 sugrįžtančio Aleksejaus Navalno laukusių žmonių, įskaitant žurnalistus ir jo šalininkus;

F.  kadangi Aleksejus Navalnas, gavus Rusijos valdžios institucijų sutikimą, buvo išvežtas gydyti į Vokietiją po to, kai buvo apnuodytas 2020 m. rugpjūčio 20 d.; kadangi vykdant bendrą tiriamosios žurnalistikos tinklo projektą, kuriame dalyvavo ir „Bellingcat“ tyrimų grupė, pavyko nustatyti kelis su šiuo apnuodijimu susijusius nusikaltimo vykdytojus – visi šie asmenys yra Rusijos Federacijos saugumo tarnybų agentai;

G.  kadangi Berlyno ligoninėje „Charité“ padaryta išvada, kad Aleksejus Navalnas buvo apnuodytas paralyžiuojamąja nuodingąja grupės „Novičiok“ medžiaga, priskiriama prie Sovietų Sąjungos ir Rusijos Federacijos sukurtų karinės paskirties paralyžiuojamųjų nuodingųjų medžiagų, kurios prieinamos tik Rusijos karinėms struktūroms ir slaptosioms tarnyboms; kadangi tokį apnuodijimo pobūdį patvirtino kelios Vokietijos, Prancūzijos ir Švedijos laboratorijos, taip pat Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW);

H.  kadangi, vadovaujantis Cheminio ginklo uždraudimo konvencija, bet koks asmens apnuodijimas paralyžiuojamąja nuodingąja medžiaga laikomas cheminio ginklo panaudojimu ir kadangi bet kas, bet kuriomis aplinkybėmis panaudojęs cheminį ginklą, laikomas šiurkščiai pažeidusiu tarptautinę teisę ir tarptautinius žmogaus teisių standartus;

I.  kadangi ES kartu su tarptautiniais partneriais paragino Rusijos valdžios institucijas nuodugniai ištirti pasikėsinimą nužudyti Aleksejų Navalną naudojant uždraustą cheminę paralyžiuojamąją nuodingąją medžiagą, visapusiškai bendradarbiauti su OPCW, siekiant užtikrinti nešališką tarptautinį tyrimą, ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn; kadangi iki šiol Rusijos valdžios institucijos neatliko tokio išsamaus ir nešališko tyrimo ir Rusija aiškiai atmetė bet kokius raginimus atlikti tyrimą;

J.  kadangi, Rusijai neatlikus tyrimo ir nesiėmus jokių bendradarbiavimo su OPCW veiksmų, 2020 m. spalio 15 d. ES nustatė sankcijas šešiems Rusijos piliečiams ir vienam su nusikaltimu susijusiam subjektui;

K.  kadangi faktas, kad Aleksejų Navalną pasikėsinta nužudyti artėjant 2020 m. rugsėjo mėn. vietos ir regioniniams rinkimams Rusijoje, kelia ypač didelį nerimą dėl demokratijos, pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių padėties šioje šalyje;

L.  kadangi Rusijos federalinė bausmių vykdymo tarnyba paskelbė, kad Aleksejus Navalnas buvo sulaikytas, kol įvyks teismo posėdis dėl atidėto ankstesnio nuosprendžio, susijusio su vadinamąja „Yves Rocher“ byla, sąlygų pažeidimo, nors iš tiesų A. Navalnas buvo gydomas dėl pasikėsinimo jį nužudyti, kurį surengė Rusijos valdžios institucijos;

M.  kadangi EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendime pažymėjo, kad 2014 m. Aleksejus Navalnas ir jo brolis Olegas buvo neteisingai nuteisti už finansinius nusikaltimus vadinamojoje „Yves Rocher“ byloje ir kad Rusijos teismai paskelbė „savavališkus ir akivaizdžiai nepagrįstus“ sprendimus toje byloje, ir nurodė Rusijos Federacijai abiem broliams išmokėti daugiau kaip 80 000 EUR už patirtą žalą ir išlaidas;

N.  kadangi Aleksejus Navalnas jau anksčiau yra buvęs užpultas, sulaikytas, suimtas ir nuteistas, mėginant nutraukti jo politinę ir visuomeninę veiklą; kadangi Rusijos valdžios institucijos naudojosi ankstesniais politiškai motyvuotais nuosprendžiais, kad užkirstų jam kelią dalyvauti 2018 m. Rusijos prezidento rinkimuose;

O.  kadangi 2021 m. sausio 18 d. Rusijos valdžios institucijos iškėlė naują baudžiamąją bylą Aleksejui Navalnui, kaltindamos jį sukčiavimu, susijusiu su pinigų pervedimu įvairioms labdaros organizacijoms;

P.  kadangi teisė į minties ir žodžio laisvę, teisė jungtis į asociacijas ir teisė rinktis į taikius susirinkimus yra įtvirtintos Rusijos Federacijos Konstitucijoje; kadangi Rusijos Federacija yra pasirašiusi Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją, ji taip pat yra Europos Tarybos narė, taigi yra įsipareigojusi laikytis tarptautinių standartų ir principų, kuriais reglamentuojama teisinė valstybė, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės;

Q.  kadangi, žinomos Rusijos žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ duomenimis, Rusijos Federacijoje yra daugiau nei 300 asmenų, kalinamų dėl politinių ir religinių įsitikinimų; kadangi ES solidarizuojasi su visais disidentais ir Rusijos žmonėmis, kurie, nepaisydami grėsmės savo laisvei ir gyvybei ir Kremliaus bei Rusijos valdžios institucijų daromo spaudimo, toliau kovoja už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją;

R.  kadangi žmogaus teisių ir teisinės valstybės padėtis Rusijoje ir toliau blogėja, valdžios institucijoms sistemingai stengiantis suvaržyti žodžio laisvę, apriboti susirinkimų laisvę, trukdyti opozicijos veiklai, griebtis represijų dėl bet kokios veiklos, kuria siekiama atskleisti korupciją, ir nuslopinti Rusijos pilietinės visuomenės veiklą;

S.  kadangi už tarptautinės teisės pažeidimus Ukrainoje ir Gruzijoje ir už valstybės užsakytus opozicijos lyderių, žurnalistų ir kitų asmenų nužudymus ir fizinį susidorojimą, kaip buvo Boriso Nemcovo, Anos Politkovskajos, Sergejaus Magnitskio ir kitų asmenų atveju, nebuvo nubausta; kadangi šių daugybės pasikėsinimų nužudyti apnuodijant ir kitais būdais ir atsisakymo bendradarbiauti byloje dėl reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimo santykiai su Rusijos Federacija yra kaip niekad prasti;

T.  kadangi nuo 2020 m. gruodžio mėn. Europos Sąjunga į savo priemonių sąrašą įtraukė ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, kuris taikomas asmenims ir subjektams, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir prievartą visame pasaulyje, juose dalyvavusiems arba su jais susijusiems;

1.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti Aleksejų Navalną ir visus kitus asmenis, sulaikytus laukiant jo sugrįžimo į Rusiją, nepriklausomai nuo to, ar jie yra žurnalistai, jo komandos nariai ar jam palaikymą išreiškę piliečiai;

2.  griežtai smerkia Aleksejaus Navalno sulaikymą ir politiškai motyvuotas represijas, kurių prieš jį ėmėsi Rusijos valdžios institucijos, be kita ko, pasinaudodamos teisingumo sistema; taip pat smerkia pasikėsinimą į Aleksejaus Navalno gyvybę ir reiškia itin didelį susirūpinimą dėl to, kad Rusijos Federacijoje mažėja erdvės politinei opozicijai, disidentams ir pilietinei visuomenei;

3.  kuo griežčiausiai smerkia Rusijos Federacijos veiksmus, kurie, jo manymu, nepridera Europos Tarybos ir ESBO narei, įsipareigojusiai gerbti pagrindines laisves, žmogaus teises ir teisinės valstybės principą, įtvirtintus Europos žmogaus teisių konvencijoje bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte; ragina Europos Tarybą ir ESBO imtis reikiamų priemonių Rusijos Federacijos padarytiems įsipareigojimų pažeidimams įvertinti;

4.  primena, kad politinių oponentų sulaikymas neatitinka Rusijos tarptautinių įsipareigojimų, ir primygtinai reikalauja depolitizuoti teismų sistemą, užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir galimybę kreiptis į advokatą; ragina Europos Tarybos Ministrų Komitetą ir valstybes nares pasinaudoti Europos žmogaus teisių konvencijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais įgaliojimais ir kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kad Rusijos Federacijai būtų iškelta byla dėl pažeidimo;

5.  ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti nepriklausomą ir disidentišką nuomonę reiškiančių asmenų persekiojimą ir bauginimą, prieš juos nukreiptą smurtą ir represijas, imantis priemonių, kad būtų sustabdytas paplitęs nebaudžiamumas, dėl kurio jau žuvo daug žurnalistų, aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos politikų, ir užtikrinti, kad jie galėtų vykdyti savo veiklą nebijodami dėl savo gyvybės ar netekti savo šeimos narių ar draugų;

6.  mano, kad pasikėsinimu nužudyti Aleksejų Navalną ir jo sulaikymu vos sugrįžus į Rusiją siekiama atgrasyti nuo veiklos, kuria būtų atskleista daugiau su režimu susijusių sunkių korupcijos atvejų, ir tie veiksmai priklauso sisteminėms pastangoms nutildyti ir pašalinti A. Navalną, politinę opoziciją ir kitus šalyje disidentišką nuomonę reiškiančius asmenis, visų pirma rengiantis artėjantiems parlamento rinkimams 2021 m. rudenį; mano, kad taip elgdamasis režimas atskleidžia, kad nepaiso savo žmonių, nuožmiai siekia likti valdžioje ir atima iš žmonių bet kokią demokratijos ir laisvės galimybę; reiškia solidarumą su demokratinėmis jėgomis Rusijoje, kurios ryžtingai siekia kurti atvirą ir laisvą visuomenę;

7.  pabrėžia, kad yra pasiryžęs atidžiai stebėti Aleksejaus Navalno padėtį ir jo fizinę bei psichinę gerovę, už kuriuos atsakingos tik Rusijos valdžios institucijos;

8.  smerkia tai, kad Rusijos Federacija jau ne kartą naudoja chemines paralyžiuojančiąsias nuodingąsias medžiagas prieš Rusijos piliečius, ir primena, kad cheminių ginklų naudojimas bet kuriomis aplinkybėmis laikomas smerktinu nusikaltimu pagal tarptautinę teisę ir ypač Cheminių ginklų konvenciją; toliau primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas visiškai ir išsamiai atskleisti OPCW savo „Novičiok“ programą ir nebedelsiant atlikti tyrimą, pradėti persekioti ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimą, padarytą prieš Aleksejų Navalną; pakartoja savo raginimą atlikti tarptautinį tyrimą dėl Rusijos tarptautinių įsipareigojimų cheminių ginklų srityje pažeidimų;

9.  ragina Tarybą aktyviai kelti šį klausimą per kitus savo susitikimus ir gerokai sugriežtinti ES ribojamąsias priemones Rusijai, be kita ko, taikyti sankcijas asmenims ir teisės subjektams, susijusiems su sprendimu sulaikyti ir įkalinti Aleksejų Navalną; be to, mano, kad ES turėtų taikyti papildomas tikslines ribojamąsias priemones pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą visiems asmenims, kurie dalyvavo išpuoliuose prieš Aleksejų Navalną arba yra už juos atsakingi;

10.  primygtinai ragina Tarybą taikyti sankcijas su režimu susijusiems Rusijos oligarchams ir prezidento V. Putino artimos aplinkos nariams, taip pat žiniasklaidos propagandos skleidėjams, kurie turi turto Europos Sąjungoje ir naudojasi kelionių į valstybes nares laisve; mano, kad šios sankcijos taip pat turėtų būti taikomos ir artimiausiems jų šeimos nariams; mano, kad Europos Sąjunga nebeturėtų būti draugiška neaiškios kilmės rusiško turto prieglobsčio vieta;

11.  ragina ES ir jos valstybes nares parengti naują ES santykių su Rusija strategiją, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama paramai pilietinei visuomenei, kuri propaguoja demokratines vertybes, teisinę valstybę, pagrindines laisves ir žmogaus teises; ragina ES ir jos valstybes nares kritiškai persvarstyti bendradarbiavimą su Rusija įvairiose užsienio politikos platformose ir tokiuose projektuose kaip „Nord Stream 2“ – šio projekto įgyvendinimo veiksmus ES turi nedelsiant nutraukti;

12.  ragina Rusijos vyriausybę ir Valstybės Dūmą persvarstyti rinkimų teisės nuostatas ir teisės aktus dėl užsienio agentų ir nepageidaujamų organizacijų, siekiant sudaryti geresnes sąlygas pliuralizmui, laisviems ir sąžiningiems rinkimams, laikantis tarptautinių standartų, ir vienodas sąlygas opozicijos kandidatams; reikalauja, kad Rusijos vyriausybė visoms demokratinėms partijoms užtikrintų vienodą prieigą ir sudarytų lygias galimybes per būsimus Dūmos rinkimus, nes atsisakymas registruoti partijas yra piktnaudžiavimas registracijos procedūra, tokiu būdu naikinant politinę konkurenciją ir pliuralistinę demokratiją; pabrėžia, kad Rusijos režimo ir diktatūros Baltarusijoje nuostatos ir taktika darosi vis panašesnės; pastebi, kad abu režimai baiminasi augančio savo gyventojų pokyčių troškimo, todėl rinkimų klastojimas yra jiems patogus politinis sprendimas;

13.  apgailestauja dėl to, kad Aleksejui Navalnui neleista kreiptis į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) Teisės reikalų ir žmogaus teisių komitetą, kaip buvo planuojama 2021 m. sausio 19 d., nors dar neseniai Rusijos parlamentinei delegacijai buvo leista sugrįžti į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją;

14.  pakartoja savo raginimą Europos išorės veiksmų tarnybai ir valstybėms narėms toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Rusijos Federacijoje ir ragina ES delegaciją Rusijoje ir valstybių narių ambasadas toliau stebėti su pilietinės visuomenės organizacijomis, opozicijos politikais ir aktyvistais susijusias bylas teismuose, įskaitant Aleksejaus Navalno bylą; ragina ES didinti savo paramą Rusijos disidentams, nevyriausybinėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, nepriklausomai žiniasklaidai ir reporteriams;

15.  ragina ES valstybes nares derinti savo pozicijas Rusijos atžvilgiu ir laikytis vieningos pozicijos dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose bendraujant su Rusijos valdžios institucijų atstovais; be to, pabrėžia, kad ES turėtų pasinaudoti administracijos pokyčiais Vašingtone, kad sustiprintų transatlantinę vienybę saugant demokratiją ir pagrindines vertybes nuo autoritarinių režimų; primena, kad Parlamentas remia Rusijos žmonių kovą už pagrindines laisves, žmogaus teises ir demokratiją;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, taip pat Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir Valstybės Dūmai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0232.


Pastarojo meto įvykiai Venesuelos Nacionalinėje Asamblėjoje
PDF 157kWORD 44k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarojo meto įvykių Venesuelos Nacionalinėje Asamblėjoje (2021/2508(RSP))
P9_TA(2021)0019RC-B9-0056/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos, ypač į 2019 m. sausio 31 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(1), 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje po neteisėto naujos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko ir valdybos išrinkimo (parlamentinio perversmo)(2) ir 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Venesueloje ir migracijos ir pabėgėlių krizės(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. sausio 6 d. ir 2020 m. gruodžio 7 d. deklaracijas dėl Venesuelos ir dėl 2020 m. gruodžio 6 d. rinkimų į Nacionalinę Asamblėją, taip pat į ankstesnius, 2020 m. birželio 4 ir 16 d., atstovo spaudai pareiškimus dėl naujausių įvykių Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 8 d. Tarptautinės kontaktinės grupės pareiškimą dėl Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos rinkimų, įvykusių 2020 m. gruodžio 6 d., 2020 m. birželio 16 d. pareiškimą, kuriame atmesta kaip nelegitimi Venesuelos Aukščiausiojo Teisingumo Teismo priimta naujos Nacionalinės rinkimų tarybos paskyrimo direktyva ir 2020 m. birželio 24 d. pareiškimą dėl gilėjančios politinės krizės Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į Limos grupės pastarojo meto pareiškimus, ypač į 2021 m. sausio 5 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto 2020 m. birželio 11 d. pareiškimą dėl išpuolių prieš Venesuelos Nacionalinę Asamblėją,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės pirmininkų pareiškimą dėl Europos Parlamento nepripažįstamų 2020 m. gruodžio 6 d. įvykusių Venesuelos parlamento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos generalinio sekretoriaus pastarojo meto pareiškimus dėl padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/898, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2017/2074 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Venesueloje(4), kuriuo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą įtraukta 11 vadovaujamąsias pareigas užimančių Venesuelos pareigūnų,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 16 d. paskelbtą JT nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos pirmąją ataskaitą dėl Venesuelos Bolivaro Respublikos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 26 d. tarptautinę paramos teikėjų konferenciją, surengtą solidarizuojantis su Venesuelos pabėgėliais ir migrantais Lotynų Amerikoje ir Karibų regione,

–  atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. TBT ataskaitą „Preliminaraus nagrinėjimo veikla (2020 m.) – Venesuela I“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2020 m. gruodžio 6 d. vykę neteisėti ir nelegitimūs parlamento rinkimai buvo surengti nesilaikant minimalių tarptautinių standartų, užtikrinančių proceso patikimumą, ir nebuvo laikomasi politinio pliuralizmo, demokratijos, skaidrumo ir teisinės valstybės principų; kadangi rinkėjų aktyvumas buvo itin mažas ir todėl akivaizdu, kad Venesuelos žmonės šių rinkimų nepripažino; kadangi Venesuelos demokratinės jėgos vieningai susitarė nedalyvauti šiame rinkimų farse; kadangi šį susitarimą pasirašė 27 politinės partijos, įskaitant keturias didžiausias opozicines partijas: „Voluntad Popular“, „Primero Justicia“, „Acción Democrática“ ir „Un Nuevo Tiempo“; kadangi rinkimai neatitiko Venesuelos įstatymuose nustatytų sąlygų;

B.  kadangi tarptautinė bendruomenė, kurią sudaro Europos Sąjunga, Tarptautinė kontaktinė grupė, Limos grupė ir Jungtinės Valstijos, atmetė galimybę 2020 m. surengti parlamento rinkimus dėl to, kad visiškai nėra laisvų ir sąžiningų šio rinkimų proceso sąlygų ir nepripažino jo rezultatų kaip legitimių ar išreiškiančių Venesuelos žmonių valią; kadangi dėl šių neteisėtų rinkimų šalies demokratinė erdvė sumažėjo iki visiško minimumo ir atsirado didelių kliūčių galimybei įveikti politinę krizę Venesueloje;

C.  kadangi 2020 m. gruodžio 26 d. legitimi 2015 m. Nacionalinė Asamblėja, kuriai pirmininkavo Juan Guaidó, priėmė teisės aktus, kad vieniems metams būtų pratęsti jos konstituciniai ir administraciniai įgaliojimai, kol Venesueloje bus surengti laisvi, sąžiningi, patikrinami ir demokratiški rinkimai;

D.  kadangi 2020 m. birželio 13 d. nelegitimus Aukščiausiasis Teisingumo Teismas paskyrė naujus Nacionalinės rinkimų tarybos narius, neturėdamas jokių teisinių įgaliojimų tai daryti; kadangi pagal Venesuelos Konstitucijos 187 ir 296 straipsnius pareiga juo paskirti priklauso vien tik ir išimtinai Nacionalinei Asamblėjai – Venesuelos gyventojų demokratiškai išrinktai institucijai; kadangi tarptautinė bendruomenė nepripažino jokio šių nelegitimių institucijų vienašališkai priimto sprendimo ar nutarimo; kadangi už šiuos sprendimus atsakingi pareigūnai taip pat buvo įtraukti į Tarybos sankcijų sąrašą;

E.  kadangi 2020 m. liepos mėn. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras, kuriam vadovavo Michelle Bachelet, konstatavo, kad „Aukščiausiojo teisingumo teismo sprendimai mažina galimybes sudaryti sąlygas demokratiniams ir patikimiems rinkimų procesams“ ir kad šiais teismo sprendimais „paskiriami nauji Nacionalinės rinkimų tarybos rektoriai be visų politinių jėgų sutarimo“;

F.  kadangi 2019 m. sausio 10 d. aukščiausiame Venesuelos Aukščiausiajame Teisingumo Teisme Nicolas Maduro nelegitimiai ir pažeisdamas konstitucinę tvarką uzurpavo prezidento pareigas;

G.  kadangi 2019 m. sausio 23 d. legitimiai ir demokratiškai išrinktas Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Juan Guaido laikantis Venesuelos Konstitucijos 233 straipsnio buvo prisaikdintas laikinuoju Venesuelos prezidentu;

H.  kadangi ES ir Parlamentas ne kartą ragino Venesueloje atkurti demokratiją ir teisinę valstybę vykdant patikimą politinį procesą; kadangi Nicolas Maduro, reaguodamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio, Tarptautinės kontaktinės grupės ir Parlamento prašymus, viešai atmetė galimybę nedelsiant surengti laisvus ir sąžiningus, skaidrius, įtraukius ir patikimus prezidento, parlamento ir vietos valdžios rinkimus;

I.  kadangi savo 2019 m. sausio 31 d. rezoliucija Parlamentas pripažino Juaną Guaidó legitimiu laikinuoju Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentu pagal Venesuelos Konstituciją;

J.  kadangi 25 iš 27 valstybių narių pripažino Juan Guaidó vieninteliu legitimiu laikinuoju šalies prezidentu, kol bus sušaukti nauji laisvi, skaidrūs ir patikimi prezidento rinkimai siekiant atkurti demokratiją; kadangi tą patį padarė daug kitų demokratinių valstybių;

K.  kadangi 2020 m. lapkričio 12 d. Taryba pratęsė ribojamųjų priemonių Venesuelai taikymą iki 2021 m. lapkričio 14 d.; kadangi šios priemonės apima ginklų ir įrangos vidaus represijoms embargą, taip pat draudimą keliauti ir turto įšaldymą 36 Venesuelos vadovams ir aukščiausio rango pareigūnams;

L.  kadangi 2017 m. Parlamentas Venesuelos demokratinei opozicijai ir politiniams kaliniams skyrė Sacharovo premiją už minties laisvę;

M.  kadangi dėl COVID-19 dar labiau pablogėjo jau ir taip kritiška padėtis Venesueloje; kadangi dėl sveikatos sistemos žlugimo, hiperinfliacijos, didelio maisto ir vaistų trūkumo ir sunkios humanitarinės krizės mažiausiai šeštadalis gyventojų buvo priversti išvykti iš šalies – iki 2020 m. pabaigos išvyko daugiau kaip penki su puse mln. venesueliečių;

N.  kadangi TBT prokuratūra, prieš pateikdama preliminarią ataskaitą, 2020 m. gruodžio 14 d., išsamiai įvertinusi ir išanalizavusi turimą informaciją, paskelbė, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog civilinės valdžios institucijos, ginkluotųjų pajėgų nariai ir Venesuelos vyriausybei palankūs asmenys yra atsakingi už „kalinimą, kankinimą, žaginimą ir (arba) kitų formų seksualinį smurtą ir grupės ar bendruomenės persekiojimą dėl politinių priežasčių ir galėjo padaryti labai sunkius nusikaltimus žmoniškumui“; kadangi galutinis sprendimas šiuo klausimu bus priimtas per 2021 m. pirmąjį pusmetį; kadangi 2020 m. rugsėjo 16 d. JT nepriklausoma tarptautinė faktų nustatymo misija Venesueloje pranešė, kad režimo vyriausybė ir saugumo pajėgos vykdė nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant egzekucijas ir kankinimus, ir apie tai žinojo prezidentas N. Maduro ir kai kurie jo ministrai ir nurodė, kad Venesuelos valstybė privalo patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už neteismines egzekucijas, priverstinius dingimus, savavališkus sulaikymus ir kankinimus, ir užkirsti kelią tolesniems tokio pobūdžio veiksmams;

O.  kadangi naujausioje 2021 m. sausio 14 d. CASLA instituto paskelbtoje ataskaitoje pateikiami įrodymai apie strateginį sisteminių represijų planavimą ir režimo vykdomus nuolatinius nusikaltimus žmoniškumui, taip pat atskleidžiami nauji kankinimo modeliai, didėjantis neteisėto sulaikymo ir kankinimo centrų skaičius ir kitų valstybių kišimasis į tokių nusikaltimų kurstymą ir vykdymą; kadangi šioje ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į nežmoniškas sąlygas, kuriomis politiniai kaliniai laikomi po žeme ir patiria nuolatinį fizinį ir psichologinį kankinimą, o tai neatitinka elgesio su kaliniais taisyklėse, priimtose 1955 m. Ženevoje vykusiame Pirmajame Jungtinių Tautų kongrese nusikaltimų prevencijos ir elgesio su nusikaltėliais klausimais, kurias patvirtino Ekonominė ir Socialinė Taryba savo 1957 m. liepos 31 d. rezoliucija Nr. 663 C (XXIV) ir 1977 m. gegužės 13 d. rezoliucija Nr. 2076 (LXII), nustatytų būtiniausių standartų;

P.  kadangi politinis ir čiabuvis kalinys Salvador Franko, priklausantis Pemón etninei grupei, 2021 m. sausio 3 d. Venesuelos kalėjime mirė nuo ligos, negavęs jokios medicininės pagalbos, nepaisant to, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. buvo priimta teismo nutartis perkelti jį į ligoninę, į kurią nebuvo atsižvelgta;

Q.  kadangi nuo 2021 m. sausio 5 d. režimas padidino savo kelių vis dar laisvų ir nepriklausomų šalies žiniasklaidos priemonių puolimą ir persekiojimą, konfiskuodamas jų turtą bei priemones ir priversdamas jas nedelsiant nutraukti savo veiklą;

R.  kadangi, remiantis žiniasklaidos ir žmogaus teisių aktyvistų pranešimais, per pastaruosius policijos ir gaujų susidūrimus Venesuelos sostinėje Karakase žuvo mažiausiai 23 žmonės, o vyriausybei gresia tarptautinis nužudymų, kuriuos įvykdė šalies saugumo pajėgos, tikrinimas ir tyrimas;

1.  pakartoja, kad, kol Venesueloje neįvyks iš tikrųjų laisvi, patikimi, įtraukūs, skaidrūs ir visapusiškai demokratiniai rinkimai, jis 2015 m. išrinktą Nacionalinę Asamblėją, jos Pirmininką Juaną Guaidó ir jos Deleguotąją komisiją, kuriai taip pat vadovauja Juan Guaidó, kurie atstovauja paskutinei Venesuelos gyventojų laisvos valios išraiškai per rinkimų procesą, ir toliau laikys vieninteliu legitimiu demokratiniu atstovaujamuoju politiniu Venesuelos organu; ragina Tarybą ir valstybes nares aiškiai pripažinti 2015 m. išrinktos legitimios Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos konstitucinį tęstinumą ir legitimų laikinąjį Venesuelos prezidentą Juaną Guaidó;

2.  apgailestauja kad 2020 m. gruodžio 6 d. buvo surengti neteisėti ir nelegitimūs parlamento rinkimai, ir juos atmeta bei pakartoja, kad rinkimų procesas neatitiko nei tarptautiniu mastu pripažintų sąlygų ir standartų, nei Venesuelos įstatymų, taip pat nebuvo laisvas ir sąžiningas ir neatspindėjo Venesuelos žmonių valios; nepripažįsta nei teisės aktams prieštaraujančios Nacionalinės Asamblėjos, įsteigtos 2021 m. sausio 5 d. remiantis šiais nedemokratiniais rinkimais, teisėtumo, nei jos legitimumo;

3.  pakartoja, kad vienintelis tvarus daugialypės krizės Venesueloje, darančios poveikį visam regionui, sprendimas yra politinis, taikus ir demokratinis kelias, apimantis patikimus, įtraukius, laisvus, sąžiningus ir skaidrius prezidento, parlamento, regioninius ir vietos rinkimus, kurie atitiktų tarptautinius standartus, užtikrinant vienodas sąlygas ir nevaržomą visų politinių partijų dalyvavimą ir kurie vyktų dalyvaujant objektyviems tarptautiniams stebėtojams;

4.  reiškia solidarumą su Venesuelos piliečiais, kenčiančiais nuo didelės humanitarinės ir politinės krizės, kuri šiuo metu pagilėjo dėl COVID-19 pandemijos, padarinių ir visapusišką paramą jiems; atkreipia dėmesį į nerimą keliančią migracijos krizę ir jos šalutinį poveikį visame regione ir giria kaimyninių šalių pastangas ir parodytą solidarumą;

5.  prašo besąlygiškai ir nedelsiant paleisti daugiau kaip 350 Venesueloje kalinamų politinių kalinių – šį skaičių patvirtino organizacija „Foro Penal Venezolano“ ir Amerikos valstybių organizacija;

6.  dar kartą nurodo, kad turi būti visapusiškai užtikrinta pagarba žmogaus teisėms ir jų apsauga Venesueloje, ir nurodo, kad jis bus ypač budrus bet kokių represinių veiksmų, ypač prieš opozicijos narius, atžvilgiu; smerkia neteisėtai sudarytos Nacionalinės Asamblėjos pirmininko pavaduotojos Iris Varelos grasinimus, kad ji įsakys areštuoti opozicijos narius ir prezidentą Juaną Guaidó, juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat konfiskuoti jų turtą ir panaikinti jų pilietybę;

7.  smerkia tai, kad režimas neseniai susidorojo su saviraiškos laisve ir uždarė laikraščius ir žiniasklaidos priemones, kurios nesilaiko N. Maduro režimo politikos linijos;

8.  teigiamai vertina naujausią 2020 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimą, kuriuo pratęsiamos žalos Venesuelos gyventojams nedarančios tikslinės sankcijos vienuolikai papildomų asmenų ir ragina šias sankcijas nedelsiant sugriežtinti ir išplėsti; mano, kad ES valdžios institucijos turi dėl to riboti į tą sąrašą įtrauktų asmenų ir jų artimiausių giminaičių judėjimą ir įšaldyti jų turtą ir vizas; be to, ragina nedelsiant uždrausti prekybą kruvinuoju auksu iš Venesuelos ir jo apyvartą Europos Sąjungoje;

9.  pakartoja, kad svarbu toliau glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais sąjungininkai, visų pirma su naująja JAV administracija ir Limos grupe, kad būtų suteiktas naujas postūmis plataus masto tarptautinėms diplomatinėms pastangoms atkurti demokratiją, teisinę valstybę ir gerovę Venesuelos žmonėms; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Tarybą įgyvendinti aukšto lygio politiką, suderintą su JAV ir Limos grupe, siekiant laikytis visapusiškesnio strateginio požiūrio į tarptautines diplomatines pastangas ir nuodugniai įvertinti vėl aštrėjančią padėtį Venesueloje;

10.  ragina legitimią Nacionalinę Asamblėją ir jos pirmininką Juaną Guaidó užtikrinti visišką lėšų valdymo skaidrumą, kad užtikrintų visapusišką atskaitomybę;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad krizei Venesueloje spręsti skiriama mažiausia lėšų pasaulyje, ir ragina tarptautinę bendruomenę vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir išmokėti humanitarinei krizei Venesueloje skirtas sumas, kaip susitarta paramos teikėjų konferencijoje;

12.  visapusiškai remia TBT tyrimus dėl Venesuelos režimo įvykdytų didelio masto nusikaltimų ir represijų; ragina Europos Sąjungą paremti TBT sutarties šalių iniciatyvą pradėti N. Maduro režimo įvykdytų tariamų nusikaltimų žmoniškumui tyrimą ir taip patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn;

13.  tvirtai remia JT generalinio sekretoriaus raginimą atlikti visapusišką ir nepriklausomą įvykdytų nužudymų tyrimą, vadovaujantis jo anksčiau priimtomis rezoliucijomis;

14.  ragina sudaryti Europos Parlamento narių ir demokratiškai išrinktų Nacionalinės Asamblėjos Deleguotosios komisijos atstovų ryšių grupę, kad būtų lengviau palaikyti reguliarius ryšius ir dialogą su legitimiomis Venesuelos demokratinėmis jėgomis;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, teisėtam laikinajam Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentui ir Venesuelos Bolivaro Respublikos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkui Juanui Guaidó, Limos grupės valstybių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 411, 2020 11 27, p. 185.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0013.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0193.
(4) OL L 205 I, 2020 6 29, p. 6.


Galimybė visiems turėti prieigą prie deramo būsto už prieinamą kainą
PDF 231kWORD 65k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl galimybės visiems turėti prieigą prie deramo būsto už prieinamą kainą (2019/2187(INI))
P9_TA(2021)0020A9-0247/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 9, 14, 148, 151, 153, 160 ir 168 straipsnius, ir į jos Protokolą Nr. 26 dėl visuotinės svarbos paslaugų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį (Solidarumas),

–  atsižvelgdamas į JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 8 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl 2014 m. birželio mėn. pradinės Europos Sąjungos ataskaitos komitetui,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. pasaulio lyderių priimtus ir Tarybos patvirtintus Darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma į 11-ąjį DVT dėl tvarių miestų ir bendruomenių ir 3-ąjį DVT, kuriuo siekiama užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių asmenų gerovę,

–  atsižvelgdamas į Ženevos JT tvaraus būsto chartiją ir jos tikslą visiems užtikrinti galimybę gauti deramą, tinkamą, įperkamą ir sveiką būstą(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. PSO būsto ir sveikatos srities gaires „Rekomendacijos skatinti sveiką būstą, siekiant tvarios ir lygiateisės ateities“ (angl. „Recommendations to promote healthy housing for a sustainable and equitable future“)(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 19 principą „Būstas ir parama benamiams“ ir 20 principą „Galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis“,

–  atsižvelgdamas į pataisytą Europos socialinę chartiją, ypač į jos 30 straipsnį dėl teisės į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties, 31 straipsnį dėl teisės į būstą ir 16 straipsnį dėl šeimos teisės į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. ES miestų darbotvarkės partnerystės būsto srityje veiksmų planą(3),

–  atsižvelgdamas į Naująją miestų darbotvarkę, 2016 m. spalio mėn. priimtą kas 20 metų rengiamoje Jungtinių Tautų konferencijoje dėl būsto ir tvarios miestų plėtros (Habitat III),

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio darbo grupės „Investicijos į socialinę infrastruktūrą Europoje 2018 m.“ ataskaitą(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Regionų komiteto nuomonę „Europos socialinio būsto darbotvarkės kūrimas“(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Eurocities pareiškimą dėl valstybės pagalbos ir vietos viešųjų paslaugų(6),

–  atsižvelgdamas į 19-ojo neoficialaus už būsto politiką atsakingų ES ministrų susitikimo, vykusio 2013 m. gruodžio 9–10 d., baigiamąjį pranešimą(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. didžiųjų Europos miestų merų rezoliuciją dėl teisės į būstą(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2013 m. rekomendacijos „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ įgyvendinimo rezultatų apžvalga“ (SWD(2017)0258),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 30 d. JT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl tinkamo būsto, kaip sudedamosios teisės į tinkamą gyvenimo lygį dalies, ir dėl teisės į nediskriminavimą šioje srityje (A/HRC/31/54)(9), kurioje benamystė analizuojama kaip pasaulinė žmogaus teisių krizė, į kurią reikia skubiai reaguoti pasauliniu mastu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. socialinių investicijų priemonių paketą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“ (2013/112/ES),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į vėlesnes įgyvendinimo bei vertinimo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Visuotinės svarbos paslaugų Europoje kokybės sistema“ (COM(2011)0900),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje“(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl negalios po 2020 m. įgyvendinimo(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl politikos, kuria užtikrinamos minimalios pajamos kaip kovos su skurdu priemonė(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją „Pabėgėliai: socialinė įtrauktis ir integracija į darbo rinką“(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl kovos su skurdu tikslo siekimo atsižvelgiant į didėjančias namų ūkių išlaidas(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl nelygybės mažinimo ypatingą dėmesį skiriant vaikų skurdui(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir marginalizuotų bendruomenių(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(26),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 26 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl gairių dėl teisės į tinkamą būstą, kaip sudedamosios teisės į tinkamą gyvenimo lygį dalies, ir dėl teisės į nediskriminavimą šioje srityje įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją CM/Rec (2010)5 valstybėms narėms dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės priemonių,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės mėn. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktą antrąjį LGBTI tyrimą,

–  atsižvelgdamas į Europos piliečių iniciatyvą „Būstas visiems“ (angl. „Housing for All“)(27),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Komisijos atliktą tyrimą „Lyties teisinis pripažinimas ES. Translyčių žmonių kelias siekiant visapusiškos lygybės“ (angl. „Legal gender recognition in the EU: the journeys of trans people towards full equality“)(28),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0247/2020),

A.  kadangi teisė į tinkamą būstą yra pagrindinė teisė ir ji turi būti laikoma būtina sąlyga, kad būtų galima naudotis bei turėti galimybę naudotis kitomis pagrindinėmis teisėmis ir oriai gyventi; kadangi valstybių narių nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos privalo formuoti savo būsto politiką ir imtis reikiamų veiksmų, kad jų būsto rinkose būtų užtikrinta ši pagrindinė teisė;

B.  kadangi, kaip nurodyta SESV 151 straipsnyje, Sąjunga ir valstybės narės, atsižvelgdamos į pagrindines socialines teises, nustatytas 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytoje Europos socialinėje chartijoje ir 1989 m. Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartijoje, mano, kad tikslinga skatinti užimtumą, geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas, kad jas nuolat gerinant būtų galima siekti jų suderinimo, tinkamos socialinės apsaugos, administracijos ir darbuotojų dialogo, žmogiškųjų išteklių plėtotės siekiant nuolatinio didelio užimtumo ir kovojant su socialine atskirtimi;

C.  kadangi ES ir jos valstybės narės privalo visiems užtikrinti galimybę turėti deramą ir įperkamą būstą, laikantis pagrindinių teisių, įtvirtintų Europos socialinės chartijos 16, 30 ir 31 straipsniuose ir Europos socialinių teisių ramstyje;

D.  kadangi pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnį Sąjunga pagal Sutartis pripažįsta ir gerbia teisę naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis, kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose ir praktikoje, kad būtų skatinama Sąjungos socialinė ir teritorinė sanglauda; kadangi visuotinės svarbos paslaugas tokiomis įvardija valstybių narių valdžios institucijos, todėl joms taikomi specialūs viešųjų paslaugų įsipareigojimai; kadangi šias paslaugas gali teikti valstybė arba privatusis sektorius; kadangi į visuotinės svarbos socialinių paslaugų kategoriją įeina ir socialinio būsto paslaugos; kadangi jomis siekiama patenkinti pažeidžiamų piliečių poreikius ir jos yra paremtos solidarumo ir lygių galimybių principais; kadangi Komisijos komunikate dėl visuotinės svarbos paslaugų ES kokybės sistemos visiems piliečiams užtikrinamos galimybės gauti būtiniausias paslaugas ir skatinama socialinių paslaugų kokybė;

E.  kadangi 11-ajame DVT raginama nustatyti konkrečius tikslus iki 2030 m., kad visiems būtų užtikrintos galimybės gauti tinkamą, saugų ir įperkamą būstą ir pagrindines paslaugas, gerinti sąlygas lūšnynuose, taip pat stiprinti įtraukią bei tvarią urbanizaciją ir dalyvaujamojo, integruoto ir tvaraus gyvenviečių planavimo ir valdymo pajėgumus visose šalyse;

F.  kadangi vis didesniam skaičiui mažas ir vidutines pajamas gaunančių ES gyvenančių asmenų sunku rasti įperkamą būstą, pernelyg didelė jų pajamų dalis skiriama būsto ir jo priežiūros sąnaudoms, jie gyvena nesaugiuose, nesveikuose, nekokybiškuose, sunkiai prieinamuose, energijos vartojimo požiūriu neefektyviuose arba perpildytuose būstuose, yra benamiai arba jiems gresia iškeldinimas;

G.  kadangi įgyvendintų būsto projektų skaičiaus padidėjimas reikšmingai nepadidina galimybių gauti būstą asmenims, kurių pajamos yra pernelyg mažos, kad jie galėtų nuomotis būstą rinkos kainomis, ir pernelyg aukštos, kad jie galėtų kreiptis dėl socialinio būsto; kadangi su šia problema ypač dažnai susiduria vieniši tėvai, didelės šeimos ir neseniai į darbo rinką atėję jaunuoliai;

H.  kadangi, EUROFOUND duomenimis, netinkamas būstas ES ekonomikai kasmet kainuoja 195 mlrd. EUR(29); kadangi 2018 m. 17,1 proc. ES gyventojų gyveno perpildytuose būstuose(30); kadangi 28,5 proc. 25–34 metų amžiaus asmenų gyvena kartu su tėvais; kadangi šiam rodikliui įtakos turi daug veiksnių – daugiausia socialinių ir kultūrinių, taip pat būsto prieinamumas(31); kadangi iki 2030 m. daugiau nei du trečdaliai pasaulio gyventojų gyvens miestuose(32);

I.  kadangi daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų būstui išleidžianti ES gyventojų dalis 2010– 2018 m. laikotarpiu sudarė 10,2 proc., nors skirtingose ES valstybėse narėse šie rodikliai labai skyrėsi;

J.  kadangi kiekvienais metais būsto kainos nuolat auga ir jos kyla greičiau nei disponuojamosios pajamos; kadangi būstui skiriamos išlaidos šiuo metu sudaro didžiausią ES piliečių išlaidų dalį;

K.  kadangi apskaičiuota, jog būsto rinkoje generuojama apie 25 trln. EUR ir ji yra svarbi kuriant darbo vietas bei skatinant ekonominę veiklą, be kita ko, ji daro įtaką darbuotojų judumui, energijos vartojimo efektyvumui, infrastruktūros paklausai ir atsparumui, tvariai transporto ir miestų plėtrai;

L.  kadangi per pastaruosius dešimtmečius mažas pajamas gaunantiems savininkams ir nuomininkams pablogėjo būsto sąlygos ir jiems tapo sunkiau įpirkti būstą; kadangi beveik 38 proc. skurdo grėsmę patiriančių namų ūkių būstui išleidžia daugiau nei 40 proc. disponuojamųjų pajamų; kadangi, jei atsižvelgiama į būsto išlaidų rodiklį, žmonių, kuriems kyla skurdo grėsmė, skaičius ES siektų 156 mln.;

M.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį ES išaugo nuomos kainos, o nuo 2007 m. iki 2019 m. būsto kainos taip pat padidėjo 22 valstybėse narėse;

N.  kadangi naujausi po COVID-19 pandemijos protrūkio surinkti duomenys patvirtina, kad vidutiniu laikotarpiu ekonomikos nuosmukis ir darbo vietų praradimas ES gali dar labiau padidinti būsto išlaidų ir benamystės rodiklius;

O.  kadangi daugelyje valstybių narių būsto krizės poveikis buvo daug stipresnis miestuose, nes namų ūkiams, įskaitant vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, tapo sudėtinga rasti rinkos kainomis įperkamą būstą;

P.  kadangi tiek turtingose, tiek mažiau turtingose šalyse patiriama būsto krizė skatina socialinę atskirtį ir teritorinę segregaciją; kadangi pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, skurstantiems dirbantiesiems, moterims, jaunimui, visų pirma jauniems bedarbiams, vienišiems tėvams, didelėms šeimoms, pagyvenusiems žmonėms, ypač jei jie gyvena vieni, LGBTIQ asmenims, migrantams, pabėgėliams, neįgaliesiems, fizinėmis ar psichinėmis ligomis sergantiems žmonėms, marginalizuotose bendruomenėse gyvenantiems asmenims, įskaitant romus, yra daug sunkiau gauti tinkamą ir įperkamą būstą;

Q.  kadangi dėl COVID-19 krizės būsto nesaugumo, pernelyg didelio įsiskolinimo problemos ir iškeldinimo bei benamystės rizika dar labiau padidėjo, kadangi išryškėjo, kokia sunki yra daugelio žmonių, ypač vyresnio amžiaus žmonių, bet taip pat ir darbuotojų migrantų bei sezoninių darbuotojų, neturinčių galimybės gauti būsto, atitinkančio sveikatos ir saugaus atstumo laikymosi reikalavimus, padėtis;

R.  kadangi EUROFOUND atliktas COVID-19 tyrimas parodė, jog jau 2020 m. balandžio mėn. 38 proc. respondentų finansinė padėtis buvo pablogėjusi, 47 proc.(33) atsakė turintys sunkumų pragyventi, o tarp bedarbių ši dalis siekė 87 proc.; kadangi iš jų beveik 30 proc. asmenų turėjo neapmokėtų komunalinių paslaugų sąskaitų, 22 proc. turėjo nesumokėtų nuomos arba hipotekos įmokų, o penktadalis respondentų dėl turimų įsiskolinimų už nuomą nebuvo tikri, ar galės ten gyventi toliau; kadangi EUROFOUND tyrimo rezultatai rodo, jog 2016 m. 14 proc. 28 ES valstybėse narėse gyvenančių žmonių nurodė turintys įsiskolinimų, nes negalėjo laiku sumokėti numatytų nuomos arba hipotekos įmokų, vartojimo kredito įmokų, grąžinti paskolų draugams ar šeimai, apmokėti komunalinių paslaugų arba telefono sąskaitų; jei įtrauktume ir tuos asmenis, kurie turi sunkumų (arba didelių sunkumų) pragyventi, bet (dar) neturi neapmokėtų sąskaitų, su pernelyg didelio įsiskolinimo rizika susidurtų 21 proc. gyventojų;

S.  kadangi COVID-19 pandemija turėjo pražūtingą poveikį Europos darbo rinkai: Tarptautinės darbo organizacijos vertinimu, per antrąjį 2020 m. ketvirtį prarastų darbo valandų skaičius atitiko 44 mln. darbo visą darbo laiką vietų; kadangi COVID-19 krizė pablogino nevyriausybinių ir labdaros organizacijų, kurios tradiciškai padeda būsto sunkumų patiriantiems ar sudėtingomis aplinkybėmis gyvenantiems žmonėms, padėtį ir tapo neaišku, ar jos galės ir toliau teikti šias paslaugas;

T.  kadangi priverstinis iškeldinimas yra apibrėžiamas kaip nuolatinis ar laikinas iškėlimas iš namų ir (arba) užimamos žemės prieš asmenų, šeimų ir (arba) bendruomenių valią, nesuteikiant jiems tinkamos teisinės ar kitokios apsaugos, kuri atitiktų tarptautinius žmogaus teisių teisės aktus; kadangi priverstinis iškeldinimas jau seniai pripažįstamas šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu;

U.  kadangi tinkamo būsto trūkumas yra rimta problema, su kuria susiduria daugelis ES piliečių; kadangi šiuo metu nėra tikslių duomenų, kiek žmonių ES yra benamiai, nors kruopščiai renkami duomenys yra bet kokios veiksmingos viešosios politikos pagrindas;

V.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį daugelyje valstybių narių dėl augančių būsto kainų, ekonomikos krizės poveikio ir dėl to laikinai sustabdytų ar nutrauktų socialinių programų ir išmokų išaugo benamystės lygis;

W.  kadangi programa „Svarbiausia – būstas“ yra sudėtinė kovos su benamyste strategijos dalis, pagal kurią palaikomasis būstas derinamas su benamiams žmonėms skirtomis socialinėmis paslaugomis ir jų integracija į darbo rinką; kadangi valstybėms narėms laikantis šių principų gali būti reikšmingai sumažinta benamystės problema;

X.  kadangi Europos socialinių teisių ramsčio 19-ajame principe nagrinėjami paramos aprūpinant būstu ir benamystės klausimai; kadangi Komisija paskelbė, jog pateiks veiksmų planą, kaip šį principą įgyvendinti iki 2021 m. vasario mėn.; kadangi benamystė yra teisės į tinkamą būstą ir keleto kitų žmogaus teisių, įskaitant teisę į nediskriminavimą, sveikatą, vandenį ir sanitarines sąlygas, asmens saugumą ir laisvę nuo žiauraus, žeminančio ir nežmoniško elgesio(34), pažeidimas, o tai yra visiškai nesuderinama su ES socialinės pažangos tikslais ir jos socialiniu modeliu; kadangi benamiai ir neoficialiuose būstuose gyvenantys žmonės dėl su būstu susijusios padėties dažnai yra kriminalizuojami, stigmatizuojami, patiria priekabiavimą, socialinę atskirtį ir diskriminacinį elgesį; kadangi jiems taip pat dažnai neleidžiama naudotis sanitariniais įrenginiais, jie apsupami ir išvejami iš bendruomenių ir patiria žiaurų smurtą; kadangi benamių gyvenimo trukmė yra daug trumpesnė negu bendrosios populiacijos;

Y.  kadangi benamystės apibrėžtis turėtų apimti tiek minimaliai tinkamo būsto materialinį aspektą (minimaliai tinkamo būsto nebuvimas), tiek socialinį saugios vietos kurti šeimą ar socialinius santykius, dalyvauti bendruomenės gyvenime ir apskritai oriai gyventi aspektą(35); kadangi COVID-19 krizė parodė, jog benamystės problemos sprendimas yra visuomenės sveikatos klausimas, ir ją galima įveikti, pvz., laikinai suteikiant būstus benamiams žmonėms ir paskelbiant iškeldinimo moratoriumą – kai kuriose valstybėse narėse šios priemonės jau taikomos;

Z.  kadangi mažiausiai 24 valstybėse narėse didėja benamystės problema; kadangi kiekvieną naktį Europos Sąjungoje 700 000 benamių žmonių turi nakvoti prieglaudose arba gatvėje, ir šis skaičius per pastaruosius dešimt metų išaugo 70 proc.;

AA.  kadangi trūksta įperkamo ir prieinamo socialinio būsto; kadangi 9,6 proc. 27 ES valstybių narių gyventojų gyvena namų ūkiuose, kurie būstui išleidžia 40 proc. ar daugiau savo ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų(36); kadangi neįgaliesiems būsto išlaidų našta yra daug sunkesnė (ES su pernelyg didele būsto išlaidų našta susidūrė 12,5 proc. neįgaliųjų, palyginti su 9,9 proc. negalios neturinčių žmonių);

AB.  kadangi būsto įperkamumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bendrą pajamų modelių ir pokyčių, taip pat paskirstymo teisingumo ir pernelyg išaugusių būsto išlaidų santykį, ir jam būdingas aiškus lyčių aspektas; kadangi būsto rinkos nepakankamumas kelia pavojų Europos socialinei sanglaudai, didina benamystę ir skurdą bei daro poveikį pasitikėjimui demokratija; kadangi spręsdamos šiuos uždavinius nacionalinės ir vietos valdžios institucijos turi turėti galimybę vykdyti tinkamą būsto politiką, įskaitant naudojimąsi valstybės pagalbos priemonėmis, kad sudarytų sąlygas ir remtų investicijas į socialinį ir įperkamą būstą;

AC.  kadangi su socialiniu būstu susijusių viešųjų išlaidų lygis įvairiose Europos šalyse skiriasi, nes kai kurios šalys skiria daugiau dėmesio viešajam būstui nei kitos šalys; kadangi vis dėlto socialinio būsto poreikis po 2008 m. finansų krizės padidėjo, nes mažesnes pajamas gaunantys asmenys patiria didesnį su būstu susijusį finansinį spaudimą; kadangi universalųjį socialinio būsto modelį taikančios šalys yra linkusios turėti didelius nuomojamo būsto sektorius, nes jos siekia prioritetinio tikslo skatinti socialinę įvairovę ir vengti socialiniais ir ekonominiais veiksniais pagrįstos segregacijos(37);

AD.  kadangi 2018 m. būsto kainos, palyginti su 2015 m. kainomis, išaugo beveik visose valstybėse narėse; kadangi per pastaruosius trejus metus ES būsto kainos vidutiniškai padidėjo 5 proc.;

AE.  kadangi pastaraisiais metais sumažėjo viešosios investicijos į socialinį būstą; kadangi vyriausybių išlaidos socialiniam būstui (pervedimai ir kapitalas) sudaro tik 0,66 proc. Europos BVP – tai žemas rodiklis, palyginti su ankstesniais metais, ir pastebima jo mažėjimo tendencija;

AF.  kadangi ES būsto fondas reikšmingai didėja, tačiau nepaisant to būsto trūkumas išlieka didele problema;

AG.  kadangi 10,3 proc. ES gyventojų pernelyg didelę išlaidų dalį skiria būstui;

AH.  kadangi netinkamos būsto sąlygos ir benamystė neigiamai veikia ne tik žmonių fizinę ir psichinę sveikatą, gerovę ir gyvenimo kokybę, bet ir jų galimybes įsidarbinti ir naudotis kitomis ekonominėmis ir socialinėmis paslaugomis;

AI.  kadangi galimybė naudotis poilsio infrastruktūra, bendruomenės centrais, parkais ir žaliosiomis erdvėmis taip pat daro teigiamą poveikį gyvenimo sąlygoms; kadangi investicijos į socialinį būstą turėtų būti nukreiptos ir į fizinės bendruomeninės infrastruktūros pastatų (bendruomenės centrų, sporto infrastruktūros ir pan.) finansavimą ir bendruomenės programų rėmimą, kad būtų gerinama žmonių gyvenimo kokybė;

AJ.  kadangi PSO būstą įvardijo kaip vieną iš svarbiausių sričių, kurioje reikia imtis veiksmų kovojant su nelygybe sveikatos srityje(38); kadangi 2,1 proc. ES piliečių neturi vonios kambario, dušo ar galimybės naudotis tualetu savo būste; kadangi dauguma šių piliečių gyvena penkiose valstybėse narėse: Rumunijoje (27,7 proc.), Bulgarijoje (15,3 proc.), Lietuvoje (10,6 proc.), Latvijoje (9,9 proc.) ir Estijoje (5,3 proc.)(39); kadangi kaimo vietovėse ypač jaučiamas nepakankamų investicijų į sanitarines ir kitas pagrindines paslaugas poveikis; kadangi Europos Sąjunga, rengdama ir įgyvendindama politikos sritis ir veiklą, turėtų užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį;

AK.  kadangi, pasak Komisijos, namų ūkiams, kuriuose gyvena vaikų, paprastai kyla didesnis pavojus gyventi blogomis sąlygomis nei kitiems gyventojams, perpildytuose namų ūkiuose gyvenanti vaikų dalis buvo didesnė tarp menkas pajamas gaunančių vaikus auginančių šeimų nei tarp likusių gyventojų; kadangi nepakankamas socialinio būsto prieinamumas dėl nepakankamos socialinio būsto pasiūlos tapo kliūtimi menkas pajamas gaunančioms vaikus auginančioms šeimoms, kurioms ilgai tenka laukti būsto; kadangi tinkamai šildomas būstas, kuriame yra saugus vanduo ir tinkamos sanitarinės sąlygos, arba apskritai būstas – yra pagrindinis vaikų sveikatą, augimą ir vystymąsi užtikrinantis veiksnys; kadangi tinkamas būstas taip pat yra vaikų mokymosi ir studijų galimybes skatinantis veiksnys(40);

AL.  kadangi energijos nepriteklius yra nuolatinė problema, su kuria ES susiduria milijonai žmonių, o COVID-19 šią problemą dar labiau padidino, nes dėl judėjimo suvaržymų labai išaugo energijos suvartojimas ir sąskaitos; be to, kadangi dėl COVID-19 daug darbuotojų prarado darbą arba dalį savo pajamų, nepaisant finansinės paramos priemonių ir sutrumpinto darbo laiko schemų, kurias nustatė ir taiko dauguma valstybių narių ir kurias rėmė ES; kadangi lengvatų būstui ir nuomos subsidijų dažnai nepakanka faktinėms būsto išlaidoms padengti, o kai kuriose šalyse dėl labai griežtų taikomų kriterijų pažeidžiamos grupės negali pasinaudoti būsto lengvatomis;

AM.  kadangi visuomenės sensta ir vyksta demografiniai pokyčiai; kadangi su amžiumi, keičiantis gyvenimo būdui ar pakitus šeiminei padėčiai, keičiasi ir būsto poreikiai; kadangi su būstu susijusios kliūtys apima prieinamumo stoką, vienišumą, saugumo problemas ir išlaikymo sąnaudas;

AN.  kadangi būstas turėtų būti saugus, patogus ir lengvai išlaikomas, ir visa tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms;

AO.  kadangi pastatų fondo energetinis efektyvumas turi tiesioginį poveikį energijos nepritekliui ir būsto išlaikymo išlaidoms; kadangi dujų ir energijos rinka yra viena iš pelningiausių pasaulio verslo sričių, tačiau beveik 7 proc. ES namų ūkių negali sumokėti komunalinių paslaugų sąskaitų(41); kadangi mažas pajamas gaunantys namų ūkiai taip pat daugiau moka už suvartotą energiją; kadangi pastatų renovacijos banga gali atlikti svarbų vaidmenį taupant energiją, mažinant išlaidas ir energijos suvartojimą ir taip padėti sumažinti energijos nepriteklių ir gerinti komfortą, sanitarines ir gyvenimo sąlygas visiems;

AP.  kadangi ES ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas iki 2050 m. yra bendrasis kovos su klimato kaita tikslas, o pastatuose šildymui ir vėsinimui suvartojama energija yra viena iš pagrindinių tos priklausomybės priežasčių; kadangi pagal Europos žaliąjį kursą Europos Sąjunga įsipareigojo pasiekti, kad pastatuose būtų efektyviau vartojama energija;

AQ.  kadangi daugiau nei pusėje ES valstybių narių šiuo metu tūkstančiui gyventojų tenka daugiau kaip 500 būstų; kadangi šis skaičius yra didžiausias turistų pamėgtose valstybėse, kur populiariausiose turistų lankomose vietose sezoninėms atostogoms skirti vasarnamiai nepadeda tenkinti platesnės visuomenės būsto poreikių(42);

AR.  kadangi tarp benamių ir neoficialiuose ar netinkamuose būstuose gyvenančių žmonių yra neproporcingai daug pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų, migrantų, visų pirma dokumentų neturinčių migrantų, šalies viduje perkeltų asmenų, pilietybės neturinčių asmenų, neįgaliųjų, vaikų ir jaunimo, čiabuvių tautų, moterų, LGBTIQ asmenų, vyresnio amžiaus žmonių ir rasinėms, etninėms ir religinėms mažumoms priklausančių asmenų, ir jie dažnai patenka į vargingiausias ir nesaugiausias vietoves; kadangi šie asmenys dėl su būstu susijusios padėties taip pat dažnai patiria įvairialypę diskriminaciją; kadangi Europos Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, siekia kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

AS.  kadangi 2020 m. lapkričio 12 d. Komisija priėmė savo pirmąją LGBTIQ lygybės strategiją;

AT.  kadangi Europos Tarybos Ministrų komitetas savo Rekomendacijoje Nr. CM/Rec(2010)5 patarė valstybėms narėms imtis priemonių ir užtikrinti, kad visi žmonės galėtų veiksmingai ir lygiaverčiai pasinaudoti galimybe gauti tinkamą būstą, nediskriminuojant jų dėl lytinės orientacijos ar lytinės tapatybės; kadangi Ministrų komitetas taip pat rekomendavo atitinkamą dėmesį skirti benamystės keliamai rizikai, su kuria susiduria LGBTIQ asmenys, įskaitant jaunimą ir vaikus, kurie susiduria su ypač dideliu socialinės atskirties pavojumi, įskaitant atskyrimą nuo šeimų;

AU.  kadangi Komisijos tyrime dėl lyties teisinio pripažinimo ES pabrėžiamas translyčių asmenų ir asmenų, neatitinkančių visuomenėje vyraujančio supratimo apie asmens lytiškumą, diskriminavimas patenkant į būsto rinką, įskaitant būsto praradimą dėl priverstinių skyrybų reikalavimo pagal kai kurias ES lyties pripažinimo procedūras; kadangi lyties teisinis pripažinimas translyčiams asmenims padidina jų galimybę rasti būstą, jeigu jų dokumentuose nurodyta lytis atitinka jų lyties raišką;

AV.  kadangi Komisija turi daug įgaliojimų, susijusių su būsto rinka, įskaitant bankų priežiūrą, pinigų politiką, paskolas ir hipotekos kreditus, įskaitant restruktūrizavimo taisykles ir skolos išieškojimo procedūras, taip pat intervencinius pajėgumus ekonomikos burbulų atvejais, viešąsias būsto ir neveiksnių paskolų socialinio finansavimo išlaidas; kadangi SESV Protokole Nr. 26 nurodyta, kad visuotinių ekonominės svarbos paslaugų uždavinių, pvz., socialinio ir įperkamo būsto skyrimo, įgyvendinimas turėtų būti pagrįstas specifiniais nacionaliniais, regioniniais ar vietos patikėtaisiais uždaviniais, atspindinčiais proporcingos paramos būstui ir bendruomenėms poreikius;

AW.  kadangi spekuliacinis būsto ir žemės pirkimas daro didelę įtaką nuolatiniam būsto kainų augimui; kadangi pastebimas staigus ir nuolatinis būsto kainų ir rinkos nuomos mokesčių augimas, ypač miestuose ir priemiesčiuose;

AX.  kadangi priverstinis iškeldinimas yra apibrėžiamas kaip nuolatinis ar laikinas iškėlimas iš namų ir (arba) užimamos žemės prieš asmenų, šeimų ir (arba) bendruomenių valią, nesuteikiant jiems tinkamos teisinės ar kitokios apsaugos, kuri atitiktų tarptautinius žmogaus teisių teisės aktus; kadangi priverstinis iškeldinimas jau seniai pripažįstamas šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu;

Tinkamo, efektyviai energiją vartojančio ir sveiko būsto užtikrinimas

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad teisė į tinkamą būstą visose galiojančiose Europos ir nacionalinėse teisės aktų nuostatose būtų pripažįstama ir įgyvendinama kaip pagrindinė žmogaus teisė; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vienodą galimybę gauti deramą būstą, įskaitant švarų ir kokybišką geriamąjį vandenį, tinkamas ir lygiavertes sanitarijos, higienos ir patalpų aplinkos kokybės sąlygas, įperkamą, patikimą ir tvarią energiją visiems, taip prisidedant prie visų formų skurdo panaikinimo, apsaugant pažeidžiamų namų ūkių žmogaus teises ir remiant labiausiai pažeidžiamas grupes siekiant apsaugoti jų sveikatą ir gerovę;

2.  pakartoja savo raginimą imtis ES masto veiksmų dėl šildymo atjungimo žiemą moratoriumo ir ragina nevykdyti iškeldinimo žiemos mėnesiais; smerkia tai, kad moratoriumas apeinamas neprijungiant prie šildymo sistemos rudens laikotarpiu, nes tokiu atveju moratoriumas netenka prasmės; ragina Komisiją užtikrinti, kad elektros energijos tiekėjai įrengtų apsaugos sistemas, kad būtų užtikrintas vietos elektros energijos tiekimas tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, nes galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, kaip antai vandens ir elektros energijos tiekimo bei sanitarinėmis paslaugomis, užtikrinimas yra būtinas siekiant darnaus vystymosi tikslų;

3.  ragina ES lygmeniu nustatyti būtiniausius privalomus sveiko būsto reikalavimus, įskaitant patalpų oro kokybės reikalavimus, kurie būtų suderinti bent su PSO gairėmis; ragina valstybes nares laikytis pagrindinių viešųjų sanitarijos ir visuomenės sveikatos taisyklių bei užtikrinti jų vykdymą, tai pat Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytų tinkamų būsto, sveikatos ir temperatūros standartų, ir dalytis nacionaliniu lygmeniu taikoma geriausia patirtimi ir įžvalgomis;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant būsto renovaciją pirmenybę teikti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui ir energijos vartojimo efektyvumui; pritaria tam, kad vykdant pastatų renovaciją daug dėmesio būtų skiriama energijos nepritekliaus problemai spręsti ir blogiausiu energiniu naudingumu pasižymintiems pastatams, laikantis Europos žaliojo kurso tikslų ir principų, kad būtų užtikrintas socialiai teisingas perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos nė vieno nepaliekant nuošalyje; ragina ypatingą dėmesį skirti socialiniam būstui, vienišų šeimų būstui ir savininko reikmėms naudojamiems daugiabučiams pastatams, taip pat netinkamo būsto ir būsto prieinamumo problemai spręsti; todėl pabrėžia, kad nuomininkai ir būste gyvenantys jo savininkai turėtų būti visapusiškai informuojami apie renovacijos projektus, juose turėtų dalyvauti ir dėl jų neturėtų patirti didesnių bendrų išlaidų;

5.  ragina valstybes nares rengti energijos taupymą skatinančias kampanijas; pabrėžia, kad minimalūs energinio naudingumo standartai yra labai svarbūs apibrėžiant blogiausio energinio naudingumo pastatų renovacijos apimtis ir lygį; palankiai vertina pastatų renovacijos bangoje numatytą planą į būsimą Energijos vartojimo efektyvumo ir Pastatų energinio naudingumo direktyvų peržiūrą įtraukti privalomus minimalius esamų pastatų energinio naudingumo standartus;

6.  palankiai vertina Komisijos paramą, kad vykdant pastatų renovacijos bangą būtų siūloma finansavimo sprendimų mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams; palankiai vertina būsto kainos neutralumo modelį (apimantį nuomą, energijos sąnaudas ir vietinius mokesčius), nes juo apjungiami socialiniai ir klimato tikslai ir užkertamas kelias iškeldinimams dėl to, kad pastatui reikalinga didelio masto renovacija, taip užtikrinant, kad nuomos padidėjimą visapusiškai atsvertų sutaupyta energija; pažymi, kad būtina apsaugoti nuomininkus nuo iškeldinimo atliekant būstų renovacijos darbus;

7.  pažymi, kad siekiant sudaryti paskatų renovacijai, visų pirma daugiabučių pastatų renovacijai, labai svarbu dalyvavimas, informavimas ir finansinės paskatos; ragina Komisiją, valstybes nares ir finansavimo įstaigas užtikrinti, kad būtų nesunku gauti finansavimą renovacijai iš įvairių šaltinių ir kad jis būtų prieinamas visų kategorijų savininkams, įskaitant atvejus, kai nėra įsteigta namų savininkų asociacijų;

8.  ragina Komisiją daugiametėje finansinėje programoje ir Europos ekonomikos gaivinimo priemonėje pirmenybę teikti iniciatyvai „Renovacijos banga“, ekonomikos gaivinimo politikos srityje didžiausią dėmesį skiriant pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, ir užtikrinti, kad renovacijos projektai būtų vienodai prieinami visiems, nes investicijos šioje srityje galėtų veikti kaip anticiklinės intervencinės priemonės, turinčios didelį darbo vietų kūrimo potencialą; ragina valstybes nares savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pirmenybę teikti renovacijai, siekiant tikslo kasmet iš esmės renovuoti ne mažiau kaip 3 proc. Europos pastatų ūkio; primygtinai ragina daug dėmesio skirti pastatų, kuriems gresia didelis žemės drebėjimų pavojus, renovacijai Europos seismiškai aktyviuose regionuose;

9.  ragina ES ir valstybes nares statybų sektoriuje remti žiedinę ekonomiką ir taikyti jos principus kartu su privalomais žaliaisiais pastatams ir gaminiams taikomais kriterijais; ragina ES ir valstybes nares, svarstant renovacijos galimybes, pirmenybę teikti mažo anglies dioksido kiekio, tvarioms ir netoksiškoms medžiagoms, kurias lengva pataisyti ir pakartotinai naudoti, ir skatinti spartų perėjimą prie šildymui ir vėsinimui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos; pabrėžia, kad labiau aplinką tausojantys namai, pastatyti naudojant aplinkos atžvilgiu tvaresnes ir ilgaamžiškesnes medžiagas, suteiks didelės tiek socialinės, tiek asmeninės ekonominės naudos; ragina Komisiją ir valstybes nares į investicijų į būstą planus įtraukti žaliuosius socialinius būstus, sykiu nurodant socialinio būsto tvarumo kriterijus;

10.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal viešojo pirkimo taisykles socialinio būsto renovacijos sektoriuje būtų suteikiamos galimybės diegti inovacijas ir užmegzti ilgalaikes partnerystes, pvz., taikyti pažangios kaimynystės požiūrį, kuris buvo pasiūlytas pagal strategiją „Renovacijos banga“ įgyvendinamoje Įperkamo būsto iniciatyvoje;

11.  ragina valstybes nares įgyvendinti programas ir paskatas, kad šeimos gyventų arti viena kitos, būtų stiprinami kartų tarpusavio ryšiai, ir kad dėl finansinių ar sveikatos priežasčių savo namus turintiems palikti vyresnio amžiaus žmonėms būtų suteiktos galimybės rasti naują jų poreikius atitinkantį būstą nepaliekant bendruomenės, kuriai jie priklausė daugybę metų;

Benamystės problemos sprendimas ir kova su diskriminacija

12.  ragina nustatyti ES lygmens tikslą iki 2030 m. panaikinti benamystę; ragina Komisiją imtis efektyvesnių veiksmų valstybėms narėms mažinant ir naikinant benamystę paremti, kaip vieną iš Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano prioritetų;

13.  ragina Komisiją pasiūlyti ES nacionalinių benamystės strategijų sistemą, o valstybes nares – įgyvendinti principą „Svarbiausia – būstas“ ir teikti pirmenybę nuolatinio būsto suteikimui benamiams, be kita ko, parengiant nacionalines benamystės strategijas, kuriose būtų nustatytos iniciatyvinės ir reagavimo priemonės, parengtos sistemingai konsultuojantis su benamystės, skurdo ir diskriminacijos srityse veikiančiomis NVO;

14.  mano, kad Komisija turėtų išsiaiškinti, ar būtų galima tęsti sėkmingų esamų modelių, visų pirma iniciatyvos „Svarbiausia – būstas“, įgyvendinimą pasitelkiant tinkamas finansavimo priemones, pvz., „Europos socialinį fondą +“ ir Europos regioninės plėtros fondą;

15.  pabrėžia, kad rengiant ir įgyvendinant tokias strategijas būtinas tarpžinybinis ir tarpvyriausybinis bendradarbiavimas, taip pat pagrindinių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, ir ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi;

16.  pabrėžia, kad svarbu rinkti patikimus duomenis apie benamystę, įskaitant jaunų žmonių benamystę, dalyvaujant atitinkamoms NVO ir valdžios institucijoms, aktyviai teikiančioms paslaugas su benamystės rizika susiduriantiems asmenims arba benamiams; ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti bendrą pagrindinę benamystės ES apibrėžtį ir suderintus rodiklius, kurie padėtų vienodai suprasti, sistemingai palyginti ir įvertinti benamystės mastą visose ES valstybėse narėse; tai padėtų sistemingai stebėti benamystės rodiklius ES lygmeniu, pasitelkiant tokias institucijas, kaip Eurostatas; ragina naudoti esamas priemones, pvz., Europos benamystės ir su būstu susijusios atskirties tipologiją;

17.  ragina valstybes nares ir Komisiją imtis priemonių ir įgyvendinti programas, skirtas 18 metų sulaukusiems jaunuoliams, kuriems gresia benamystė; ragina Komisiją teikti finansinę paramą savarankišką gyvenimą pradedantiems jaunuoliams, pagerinti galimybes gauti informaciją apie įperkamo būsto finansavimą ir užtikrinti, kad persvarstyta Jaunimo garantijų iniciatyva padėtų spręsti jaunimo benamystės problemą, kuri didėja daugelyje ES valstybių;

18.  palankia vertina tai, kad LGBTIQ lygybės strategijoje daug dėmesio skiriama LGBTIQ asmenų benamystei, visų pirma jaunų LGBTIQ asmenų benamystei; ragina Komisiją sukurti geresnio duomenų rinkimo priemones, visoje ES skatinti mokslinius tyrimus ir palengvinti valstybių narių keitimąsi metodais, kurie padeda spręsti benamių LGBTIQ asmenų problemą;

19.  pakartoja savo 2014 m. sausio 16 d. išreikštą raginimą nutraukti benamių asmenų kriminalizavimą ir nebetaikyti diskriminacinės praktikos, pagal kurią benamiai asmenys netenka galimybės pasinaudoti socialinėmis paslaugomis ir prieglaudomis;

20.  ragina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą atidžiau stebėti neapykantos nusikaltimus ir skurdo nepakantumo motyvuotus išpuolius; pabrėžia, kad skurdas ir benamystė nėra nusikaltimas; primygtinai ragina valstybes nares viešosios politikos srityse sukurti tokius mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas benamių saugumas, taip pat ragina viešojo saugumo politikoje laikyti skurdo nepakantumą neapykantos nusikaltimu; ragina Komisiją ir valstybes nares uždrausti diskriminavimą dėl benamystės ar kitokios būsto padėties ir atitinkamai spręsti šią problemą, panaikinti visus teisės aktus ir priemones, pagal kurias benamiai žmonės ar su benamyste siejamas elgesys, kaip antai miegoti ar valgyti viešosiose erdvėse, yra laikomas nusikaltimu ar už jį baudžiama, taip pat uždrausti priverstinį benamių asmenų iškeldinimą iš viešųjų erdvių ir jų asmeninių daiktų sunaikinimą, nebent jiems pasiūloma saugi alternatyva;

21.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad išskirtinės priemonės, kuriomis siekiama išspręsti benamystės problemą ir apsaugoti benamius COVID-19 krizės sąlygomis, visų pirma taikant moratoriumą iškeldinimams ir energijos tiekimo nutraukimui bei suteikiant laikiną būstą, būtų taikomos tiek laiko, kiek reikia, ir kad būtų ieškoma tolesnių tinkamų, nuolatinių sprendimų; ragina valstybes nares remti ir skatinti nevyriausybines ir labdaros organizacijas, teikiančias sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas benamiams, ir padėti jiems apsisaugoti nuo COVID-19;

22.  pripažįsta, kad tam tikrais ypatingais atvejais sunkioje padėtyje atsidūrusiems žmonėms turėtų būti skubiai suteikti laikini būstai, pvz., su administraciniais sunkumais susiduriantiems žmonėms arba nukentėjusiems dėl smurto šeimoje; ragina valstybes nares užtikrinti, kad niekam netektų miegoti lauke dėl to, kad nėra tinkamų alternatyvų; ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti kartu siekiant visiems, kuriems to reikia, užtikrinti besąlygišką galimybę atsiradus skubiam poreikiui gauti kokybišką pastogę; vis dėlto pabrėžia, kad tai turėtų būti tik laikina priemonė ir kad tai nėra alternatyva struktūriniams sprendimams, pavyzdžiui, prevencijai ir tinkamo būsto bei socialinės paramos teikimui reaguojant į benamystę;

23.  primena, kad būsto krizė ypač paveikė moteris; pažymi, kad skurdo pasekmės moterims yra didesnės, iš dalies dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų, taip pat dėl to, kad moterys dažniau dirba ne visą darbo dieną; pabrėžia, kad moterų benamystė dažnai yra mažiau pastebima, ir kad reikia specialių priemonių šiai problemai spręsti; ragina Komisiją ir valstybes nares savo nacionalinėse benamystės strategijose taikyti su lyčių aspektu susijusį modelį, kad būtų galima paremti benamystę patiriančias moteris, kurios dažnai yra patyrusios daugybinių ir pakartotinių traumų, pvz., dėl šeiminio smurto ir prievartos, atskyrimo nuo vaikų, stigmatizacijos ir saugios bei patikimos erdvės trūkumo; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdant būsto politiką laikytis lyčių aspektu pagrįsto požiūrio, pirmiausia remiant specifinėje padėtyje atsidūrusias moteris, pavyzdžiui, vienišas mamas;

24.  primena, kad dėl COVID-19 taikomo socialinių kontaktų ribojimo ir karantino dramatiškai padidėjo smurto prieš moteris atvejų skaičius, taip pat smurto šeimoje ir smurto prieš vaikus atvejų skaičius; primena, kad ekonominė moterų nepriklausomybė pasirodė esanti viena iš svarbiausių priemonių kovojant su smurtu dėl lyties; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti finansinę paramą moterims, smurto dėl lyties aukoms, joms pradedant savarankišką gyvenimą, ir teikti daugiau informacijos apie įperkamo būsto finansavimą kaip būdą jų ekonominiam savarankiškumui padidinti ir gyvenimo lygiui pagerinti;

25.  ragina parengti išsamią ir integruotą kovos su skurdu strategiją, kurioje būtų nustatytas konkretus skurdo, įskaitant vaikų skurdą, mažinimo tikslas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos vaikų teisės į tinkamą būstą, įskaitant atitinkamos paramos tėvams, kurie susiduria su būsto išlaikymo ar įsigijimo sunkumais, teikimą, kad jie galėtų likti su savo vaikais, ir ypatingą dėmesį skirti vaikų priežiūros institucijas paliekantiems jaunuoliams; ragina Komisiją ne vėliau kaip 2021 m. pateikti pasiūlymą dėl Europos vaiko garantijos jai skiriant specialų 20 mlrd. EUR biudžetą, ir įgyvendinant vaiko garantijų sistemą užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, be kita ko, turėtų tinkamą būstą;

26.  ragina valstybes nares visiems užtikrinti vienodas galimybes gauti tinkamą būstą, kovoti su rasizmu ir priešiškumu čigonams ir užtikrinti, kad niekas nebūtų diskriminuojamas dėl jokios priežasties, nurodytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti Chartijos ir Rasinės lygybės direktyvos įgyvendinimą, taip pat ES nacionalinių romų integracijos strategijų bei JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo sistemą; reikalauja, kad jos ypač daug dėmesio skirtų daugialypei diskriminacijai; ragina Tarybą skubiai priimti horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą; ragina Komisiją veiksmingai įvertinti valstybių narių politinį įsipareigojimą ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš tas valstybes nares, kurios neužtikrina ES kovos su diskriminacija teisės aktų vykdymo arba kriminalizuoja benamius;

27.  primygtinai ragina valstybes nares formuoti ir įgyvendinti politiką, nukreiptą prieš landynių savininkus ir labai didelės nuomos reikalaujančius nuomotojus, taip pat dalytis gerąja praktika tokios politikos srityje;

28.  labai susirūpinęs pažymi, kad romų gyvenimo sąlygos ir toliau kelia itin didelį susirūpinimą, nes daugelis jų paprastai gyvena atskirtose gyvenvietėse, kuriose gyvenimo sąlygos neatitinka standartų; ragina valstybes nares skatinti teritorinės segregacijos naikinimą ir įtraukti paramos gavėjus romus į visus būsto projektų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapus, kad būtų galima veiksmingai užtikrinti, jog jiems teikiama informacija, kaip galima pasinaudoti esamais fondais, taip pat vykdoma kovos su diskriminacija politika ir naudojamasi mechanizmais, siekiant užkirsti kelią priverstiniam iškeldinimui, o nesėsliems romams pasiūlyti pakankamų ir tinkamų vietų, kuriose jie galėtų apsistoti; pabrėžia, kad šioje srityje skubiai reikalingos švietimo ir visuomenės informavimo kampanijos, taip pat viešosios investicijos, – dėl COVID-19 pandemijos keliamų pavojų jos yra dar svarbesnės; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti numatytu Teisingos pertvarkos fondu, kuris skirtas būsto, sveikatos ir užimtumo padėčiai gerinti nė vieno nepaliekant nuošalyje, įskaitant romus;

29.  įspėja, jog siekiant, kad iškeldinimas atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus, reikia laikytis keleto kriterijų, įskaitant prasmingą iškeldinamų žmonių dalyvavimą, visų galimų alternatyvų įvertinimą, perkėlimą į tinkamą būstą turint paveiktų namų ūkių sutikimą, kad nė vienas asmuo netaptų benamiu, taip pat užtikrinti teisę kreiptis į teismą siekiant procesinio teisingumo ir visų žmogaus teisių laikymąsi; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad nesilaikant šių kriterijų vykdomi iškeldinimai būtų laikomi priverstiniais ir vertinami kaip teisės į būstą pažeidimas; reikalauja, kad toks priverstinis iškeldinimas, apibrėžtas tarptautinėje žmogaus teisių teisėje, būtų draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis;

30.  labai susirūpinęs pažymi, kad neįgalieji dažnai susiduria su daugeliu sudėtingų problemų ir įvairiais būdais pažeidžiama jų teisė į būstą, pvz., iš jų dažnai atimama teisė gyventi bendruomenėje, kurioje užtikrinamos lygios galimybės, naudotis bendruomeninėmis paslaugomis, kurios yra būtinos norint pereiti nuo institucinės priežiūros prie gyvenimo bendruomenėje, šie asmenys dažnai priversti gyventi izoliuotose globos institucijose, patiria skurdą, jiems trūksta galimybių pasinaudoti būsto programomis, jie susiduria su esamomis prieinamumo kliūtimis ir pan.; primena Komisijai ir valstybėms narėms joms numatytus įpareigojimus pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją; ragina skubiai įgyvendinti deinstitucionalizaciją visoje Europoje ir panaudoti esamus ES ir nacionalinius fondus, siekiant suteikti neįgaliesiems prieinamą ir nesegreguotą būstą ir teikti reikalingas bendruomenines paslaugas, kad būtų apsaugota jų teisė savarankiškai gyventi bendruomenėje ir turėti vienodas galimybes dalyvauti visuomenėje;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad jokios ES ar valstybių narių lėšos nebūtų naudojamos būsto projektams, didinantiems segregaciją ar socialinę atskirtį; ragina valstybes nares visada turėti omenyje būsto kokybę kaip miestų plėtros, architektūros ir funkcionalumo sudėtinę dalį, siekiant pagerinti visų gyventojų gerovę; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti programas ir numatyti paskatas, kuriomis būtų stiprinami kartų tarpusavio ryšiai, suteikiantys galimybių žmonėms, visų pirma pagyvenusiems žmonėms, dėl finansinių ar sveikatos priežasčių turintiems palikti savo namus, rasti naują jų poreikius atitinkantį būstą, tačiau nepaliekant bendruomenės;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti bendrą įpareigojimą laikytis prieinamumo kriterijų pagal planuojamą viešųjų ir privačiųjų pastatų renovacijos bangos sistemą, ir išnaudoti jos potencialą gerinant prieinamumą neįgaliesiems bei vyresnio amžiaus, taip pat motorinių ir sensorinių sunkumų turintiems žmonėms, kad būstas būtų patogus gyventi ir atitiktų ateities poreikius, atsižvelgiant į vis labiau kintančią demografinę padėtį;

Integruotas požiūris į socialinį, viešąjį ir įperkamą būstą ES lygmeniu

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares laikyti būstą vienu iš pagrindinių Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano prioritetų; primena, kad ES politika, finansavimo programos ir finansavimo priemonės daro didelį poveikį būsto rinkoms, esamų būstų kokybei ir piliečių gyvenimui; ragina Komisiją skubiai parengti integruotą ES lygmens strategiją dėl socialinio, viešojo, nesegregacinio ir įperkamo būsto, sukuriant nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms palankią aplinką, kad visiems būtų užtikrintas saugus, sveikas, prieinamas ir įperkamas kokybiškas būstas; ragina Komisiją įgyvendinant šią strategiją dėti daugiau pastangų, kad visapusiškai ir nuosekliai įgyvendinant teisę į tinkamą būstą visiems būtų įtrauktos visos vyriausybės tarnybos;

34.  palankiai vertina tai, kad būsto įperkamumo klausimas įtrauktas į Europos semestrą; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos suteiktų teigiamą postūmį įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio principus, taip pat Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir žaliajame kurse nustatytus su klimato kaita susijusius tikslus; primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl būsto įperkamumo; teigia, kad į nacionalines reformų programas turėtų būti įtraukti nacionaliniai įperkamo būsto planai, ir reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės parengtų specialias strategijas, skirtas tokioms teisės į būstą kliūtims, kaip diskriminacija, spekuliacija, grobikiškas skolinimas, žemės grobimas, konfliktai, priverstiniai iškeldinimai, aplinkos nykimas ir pažeidžiamumas dėl nelaimių, šalinti;

35.  pabrėžia, kad reikia patikslinti būsto kainų indekso rodiklį; teigia, kad būstas gali būti laikomas įperkamu tada, kai jį užimančio asmens likusių pajamų pakanka bent minimalioms orų gyvenimą užtikrinančioms išlaidoms padengti; pabrėžia, kad reikia parengti išsamią būsto įperkamumo apibrėžtį ES lygmeniu, atsižvelgiant į įvairius rodiklius, pvz., iškeldinimo ir skurdo rodiklius; pažymi, kad dabartinė per didelių išlaidų būstui 40 proc. namų ūkio disponuojamųjų pajamų rodiklio riba nepakankamai rodo, kiek namų ūkių per didelę pajamų dalį išleidžia būstui; ragina persvarstyti orientacinę per didelių išlaidų būstui rodiklio ribą ir prašo Eurostato surinkti išsamesnius duomenis apie namų ūkių išlaidas būstui, nurodant tas išlaidas 5 proc. intervalais nuo 25 proc. iki 40 proc. disponuojamųjų pajamų;

36.  primygtinai ragina Komisiją, pasinaudojant Eurostato Europos pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika (ES-SPGS) ir Europos energijos nepritekliaus observatorijos duomenimis, pateikti tikslesnius, kokybiškesnius ir palyginamus duomenis apie būsto rinkas ir stebėti būsto įperkamumo galimybes visoje ES, taip pat vietos ir regionų lygmeniu, atsižvelgiant į nacionalinių būsto rinkų susiskaidymą ir valstybių narių skirtumus;

37.  ragina Tarybą ir valstybes nares vėl rengti neoficialius už būsto politiką atsakingų ministrų susitikimus, įtraukti į juos Parlamentą, suteikti galimybę juose dalyvauti suinteresuotiesiems subjektams ir pateikti atnaujintą būsto informacinių centrų formą, kad būtų užtikrintas keitimosi informacija tarp valstybių narių mechanizmas ir suteikta platforma keistis geriausia patirtimi benamystės problemos sprendimo ir tinkamo bei įperkamo būsto suteikimo srityse;

38.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi finansuojant socialines investicijas, kuriomis siekiama išspręsti dėl būsto kylančias problemas, nes daugelis iš šių subjektų atlieka ir gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant ir įgyvendinant tinkamo būsto sprendimus nepalankioje padėtyje esantiems asmenims;

39.  ragina valstybes nares daugiau investuoti į prieinamus pagyvenusiems asmenims skirtus slaugos namus, kuriuose būtų teikiamos kokybiškos priežiūros paslaugos ir į kuriuos galėtų patekti įvairioms grupėms priklausantys pagyvenę asmenys;

Būsto valdos saugumo ir įtraukių būsto rinkų užtikrinimas

40.  pažymi, kad 25,1 proc. Europos nuomininkų, mokančių nuomą rinkos kaina, jai išleidžia daugiau kaip 40 proc. savo pajamų, ir kad vidutinė nuomos kaina nuolat didėja(43); ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas priimti teisines nuostatas, įskaitant aiškias nuomos taisykles, kuriomis būtų apsaugotos nuomininkų ir būste gyvenančių jo savininkų teisės, padidintas tiek savininkų, tiek nuomininkų saugumas ir užkertamas kelias iškeldinimams, be kita ko, atlikus renovaciją, taip pat apimančios asmenis, gyvenančius būste, nusavintame valstybės per restitucijos procedūrą; ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas užtikrinti nuomos skaidrumą ir teikti paramą organizacijoms, dirbančioms nuomininkų ir būste gyvenančių jo savininkų apsaugos srityje, ir nustatyti žemą ribą teisinių ginčų nagrinėjimo procedūroms;

41.  ragina valstybes nares vykdyti būsto politiką, kuri būtų grindžiama būsto nuosavybės, privataus nuomojamo būsto ir nuomojamo socialinio būsto neutralumo principu; ragina Komisiją laikytis šio principo įgyvendinant Europos semestrą; mano, kad teisė į būstą neturėtų būti siaurai apibrėžiama kaip galimybė gauti socialinį būstą, bet plačiau vertinama kaip teisė taikiai, saugiai ir oriai gyventi savo namuose; pabrėžia, kaip svarbu nustatyti skaidrius socialinio ir valstybės finansuojamo būsto gavimo kriterijus, siekiant užtikrinti lygias galimybes gauti būstą; ragina valstybes nares parengti nacionalines strategijas, kad būtų užkirstas kelias socialinei segregacijai, užtikrinant geresnį geografinį socialinio būsto paskirstymą, kad jis būtų prieinamas visiems piliečiams, nepaisant jų padėties, lyties, religijos ar priklausymo etninei grupei; ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas gauti būstą ir skatinti įvairovę bendruomenėse, suteikiant jaunimui, mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms, taip pat socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantiems asmenims geresnes galimybes gauti kreditą ir nuomotis su teise pirkti; ragina valstybes nares bendradarbiauti su bankų sektoriumi, kad šioms grupėms būtų teikiamos valstybės garantuojamos nebrangios paskolos, kartu užkertant kelią turto burbulams ir pernelyg dideliam įsiskolinimui;

42.  ragina valstybes nares aktyviau mažinti būsto rinkoje esančią nelygybę, be kita ko, teikiant išsamią informaciją apie būsto rinkų veikimą, sandorių skaičių ir geografinį pasiskirstymą, konkrečiuose rinkos segmentuose vyraujančias kainų tendencijas ir kitų konkrečių segmentų vystymosi galimybes;

43.  pabrėžia, kad siekiant subalansuoti ir skatinti ekonominę būsto plėtrą, kuri būtų naudinga visai visuomenei ir visiems užtikrintų įperkamą ir klestinčią gyvenimo aplinką, yra būtina tinkama politika ir priemonės, kuriomis būtų užtikrinama pakankama būsto pasiūla; mano, kad taikomos priemonės turi būti apgalvotos, konkrečios ir tikslinės, kad per pagrįstą laiką būtų galima užtikrinti teisę į būstą, ir kad valstybės narės turėtų skirti pakankamai išteklių ir teikti pirmenybę nepalankioje padėtyje esančių ir marginalizuotų, nesaugiomis sąlygomis gyvenančių asmenų ar grupių poreikiams; todėl ragina valstybes nares, padedant Komisijai, užtikrinti pakankamas galimybes gauti tinkamą ir įperkamą socialinį būstą, kad būtų patenkinti šių asmenų ir grupių būsto poreikiai;

44.  ragina valstybes nares parengti savo būsto statybos politiką, kuria būtų skatinamas ekonomikos augimas COVID-19 pandemijos aplinkybėmis;

45.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į būsto rinkos finansinės veiklos suaktyvėjimą, ypač miestuose, kai investuotojai vertina būstą kaip turtą, kuriuo galima prekiauti, o ne kaip žmogaus teisę; ragina Komisiją įvertinti ES politikos ir teisės aktų indėlį į būsto rinkos finansinio aspekto sustiprėjimą ir nacionalinių bei vietos valdžios institucijų gebėjimą užtikrinti teisę į būstą; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas nustatyti tinkamas spekuliacinių investicijų stabdymo priemones, taikyti ilgalaikėms investicijoms į būsto rinką palankią politiką ir parengti miesto ir kaimo planavimo politiką, skatinančią įperkamo būsto pasiūlą, socialinę įvairovę ir socialinę sanglaudą;

46.  pabrėžia, kad nekilnojamojo turto nuosavybės ir sandorių skaidrumas yra labai svarbus siekiant išvengti būsto rinkos iškraipymų ir pinigų plovimo šiame sektoriuje; pakartoja Kovos su pinigų plovimu direktyvoje numatytą Komisijos įsipareigojimą iki 2020 m. gruodžio 31 d. pranešti, ar siekiant užkirsti kelią spekuliavimui reikia suderinti informaciją apie nekilnojamojo turto nuosavybę ir tarpusavyje susieti šiuos nacionalinius registrus; todėl pakartoja savo 2019 m. kovo 26 d. raginimą, kad valstybės narės turėtų turėti viešai prieinamą informaciją apie galutinius tikruosius žemės ir nekilnojamojo turto savininkus;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares geriau apsaugoti hipotekos paskolų gavėjus nuo iškeldinimo; pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę iškeldintiems piliečiams ginti savo teises teisme; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares sustiprinti esamas privalomas kreditorių, kredito paslaugų teikėjų ir kredito gavėjų elgesio taisykles arba prireikus priimti naujas, kad būtų išvengta klaidinančios praktikos, priekabiavimo ir vartotojų teisių pažeidimų, bent jau hipotekos paskolų atveju; mano, kad tokiose taisyklėse, be jau Direktyvos 2014/17/ES 28 straipsnyje pateiktų reikalavimų, turėtų būti nurodyti reikalavimai dėl pagrįstų ir perspektyvių restruktūrizavimo priemonių; ragina Komisiją įvertinti, ar reikėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl minimalaus paskolos ir vertės santykio hipotekos kredito rinkoje; ragina Komisiją prieš siūlant pakeitimo vertybiniais popieriais taisykles apsvarstyti jų poveikį būsto rinkoms;

48.  pažymi, kad sparčiai didėjant trumpalaikės atostogų būstų nuomos paslaugų segmentui mažėja būstų rinkoje ir didėja jų kainos, o tai gali daryti neigiamą poveikį gyvenimo sąlygoms miestuose ir turistų pamėgtose vietovėse; ragina Komisiją Paslaugų direktyvą aiškinti taip, kad ji atitiktų Europos Teisingumo Teismo sprendimą (C-390/18), kuriame konstatuojama, kad būsto įperkamumas ir nuomojamo būsto trūkumas yra „svarbi viešojo intereso priežastis“, todėl nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms suteikiama didelė veiksmų laisvė nustatyti proporcingas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų taisykles, įskaitant privalomą registravimą, leidimų skaičiaus ribojimą ir konkrečią suskirstymo zonomis politiką, laiko apribojimus, perteklinio turizmo ir miesto centrų ištuštėjimo bei gyvenimo kokybės blogėjimo prevenciją, kad nebūtų daroma žalos gyventojams; primygtinai ragina Komisiją į Skaitmeninių paslaugų aktą įtraukti pasiūlymą dėl privalomų dalijimosi informacija įpareigojimų platformoms trumpalaikės būsto nuomos rinkoje, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, nes ši prieiga prie informacijos yra būtina valdžios institucijoms, kad jos galėtų užtikrinti įperkamą būstą;

49.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad nereguliuojant nekilnojamojo turto rinkos ir toje rinkoje veikiančių finansinių subjektų siekiant užtikrinti galimybę gauti įperkamą ir tinkamą būstą visiems, būtų pažeidžiami su teise į būstą susiję įsipareigojimai;

50.  ragina priskirti visą būsto sektorių (ne tik socialinio), prie visuotinės svarbos socialinių paslaugų, nes tai labai svarbu užtikrinant teisę į įperkamą ir tinkamą būstą visiems;

Investicijos į socialinį, viešąjį, įperkamą ir efektyviai energiją vartojantį būstą

51.  pabrėžia, kad investicijų į įperkamus būstus trūkumas per metus siekia 57 mlrd. EUR(44); ragina Komisiją ir valstybes nares prioriteto tvarka panaikinti investicijų į įperkamą būstą trūkumą; atsižvelgdamas į tai ragina reformuoti ekonomikos valdymo sistemą, suteikiant valstybėms narėms galimybes vykdyti reikiamas žaliąsias ir socialines viešąsias investicijas, įskaitant investicijas, susijusias su socialinio, valstybinio, įperkamo ir efektyviai energiją vartojančio būsto plėtojimu ir gerinimu; be to, ragina suderinti investicijų į įperkamą būstą amortizacijos metodikos apskaitą;

52.  primena, kad kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugai socialiniam būstui netaikomi reikalavimai dėl pranešimų apie valstybės pagalbą; primena, kad Sprendime dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų socialinis būstas yra vienintelis sektorius, kuriame Komisija mini tikslinę grupę (socialiai remtini ar pažeidžiami asmenys), ir kad kitų socialinių paslaugų atveju tokios grupės neminimos; mano, kad tai gali riboti galimybes užtikrinti socialinį ir prieinamą būstą visiems; pripažįsta, kad nėra sutarta dėl bendros socialinio būsto apibrėžties ES lygmeniu; vis dėlto įspėja, kad siaura socialinio būsto apibrėžtis, apsiribojanti tik nurodymu, kad tai yra būstas, teikiamas „socialiai remtiniems arba pažeidžiamiems asmenims, kurie dėl lėšų trūkumo negali susirasti būsto rinkos sąlygomis“, yra ribota ir trukdo valstybėms narėms apibrėžti savo visuotinės ekonominės svarbos paslaugas ir visuotinės svarbos paslaugas; pabrėžia, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos būsto srityje iš esmės turėtų būti teikiamos vadovaujantis konkrečiais reikalavimais, kuriuos nustato nacionalinės, regioninės ar vietos valdžios institucijos, nes jos gali nustatyti ir tenkinti įvairių grupių būsto poreikius ir vertinti gyvenimo sąlygas, kurios gali labai skirtis kaimo ir miesto vietovėse, ir kadangi šios valdžios institucijos atlieka itin svarbų vaidmenį priimant tikslinius sprendimus; primygtinai ragina Komisiją pritaikyti tikslinių grupių apibrėžtį „socialinis ir valstybės finansuojamas būstas“ visuotinės ekonominės svarbos paslaugų taisyklėse, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos galėtų teikti paramą būstui visoms grupėms, kurių deramo ir įperkamo būsto poreikių neįmanoma lengvai patenkinti rinkos sąlygomis, kartu užtikrinant, kad nepalankiausioje padėtyje esantiems asmenims būtų skiriamas pakankamas finansavimas siekiant pašalinti kliūtis investicijoms ir užtikrinti įperkamą būstą, būsto valdos neutralumą ir tvarią miestų plėtrą, gyvenviečių socialinę įvairovę, taip pat stiprinti socialinę sanglaudą;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti investicijas ES į socialinį, viešąjį, efektyviai energiją vartojantį, tinkamą ir įperkamą būstą, taip pat į benamystės ir atskirties būsto srityje problemų sprendimą; atsižvelgdamas į tai ragina vykdyti investicijas pasitelkiant Europos regioninės plėtros fondą, Teisingos pertvarkos fondą, „InvestEU“, ESF+, programą „Europos horizontas“ ir priemonę „Next Generation EU“, o ypač Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII) ir Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII+); ragina užtikrinti didesnę šių priemonių sąveiką; palankiai vertina socialinio ir įperkamo būsto paskolų finansavimą pagal programą „InvestEU“ ir pasitelkiant platesnį EIB portfelį; ragina Komisiją ir valstybes nares į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę kartu su žaliąja ir skaitmenine pertvarka integruoti socialinę pažangą kaip svarbiausią investicijų uždavinį, kad būtų galima apsaugoti pažeidžiamus asmenis nuo neigiamo šios krizės poveikio, ir įtraukti socialinės pažangos planus į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nurodant, kaip bus įgyvendinami Europos socialinių teisių ramsčio principai ir į kokias sritis bus nukreiptos socialinės investicijos, įskaitant investicijas socialinio būsto sektoriuje; ragina Komisiją nedelsiant užtikrinti, kad ES fondai ir EIB finansavimas būtų prieinamesni vietos ir regionų socialinio ir valstybinio įperkamo būsto teikėjams; ragina EIB mėginti padidinti atitinkamą prieinamumą teikiant tikslinę techninę pagalbą ir glaudžiau bendradarbiaujant su finansų tarpininkais ir valstybėmis narėmis;

54.  ragina Komisiją skatinti naudotis Europos programomis, kuriomis remiamas namų atstatymas siekiant padaryti būstą įperkamą;

55.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad ateityje įgyvendinant visus gyvenamųjų namų statybos ir rekonstravimo projektus pirmenybė būtų teikiama pažangiems pastatams, kuriuose būtų galima stebėti vandens ir elektros energijos suvartojimą ir užtikrinti didesnį jų ekonominį efektyvumą įgyvendinant Europos Sąjungos klimato tikslus;

56.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas pripažinti, remti ir finansuoti bendruomeninio, demokratiško ir bendradarbiavimu pagrįsto būsto teikimo formas (įskaitant žemės patikos bendruomenes) kaip teisėtas ir perspektyvias priemones užtikrinant būstą rinkos sąlygomis ir socialinį būstą; ragina Komisiją siekti tvaraus požiūrio į miestų žemės naudojimą, pvz., teikiant pirmenybę apleistų namų atstatymui, o ne naujų namų statybai;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) https://www.unece.org/fileadmin/DAM/hlm/charter/Language_versions/ENG_Geneva_UN_Charter.pdf
(2) https://www.who.int/publications/i/item/who-housing-and-health-guidelines
(3) https://ec.europa.eu/futurium/en/system/files/ged/final_action_plan_euua_housing_partnership_december_2018_1.pdf
(4) Investavimo į Europos socialinę infrastruktūrą klausimų aukšto lygio darbo grupės ataskaita „Investicijų į Europos socialinę infrastruktūrą skatinimas“, Lieve Fransen, Gino del Bufalo ir Edoardo Reviglio (2018 m. sausio mėn.).
(5) https://dmsearch.cor.europa.eu/search/opinion
(6) http://nws.eurocities.eu/MediaShell/media/EUROCITIES%20statement%20on%20state%20aid%20and%20local%20public%20%20services_16%2001%202016%20final.pdf
(7) http://www.iut.nu/wp-content/uploads/2017/07/Housing-Ministers%C2%B4-Communiqu%C3%A9.pdf
(8) https://www.eesc.europa.eu/resources/docs/resolution-for-social-housing-in-europe.pdf
(9) https://ap.ohchr.org/documents/dpage_e.aspx?si=A/HRC/31/54
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0194.
(11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0176.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.
(13) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0033.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0240.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0202.
(16) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0156.
(17) OL C 356, 2018 10 4, p. 89.
(18) OL C 346, 2018 9 27, p. 156.
(19) OL C 101, 2018 3 16, p. 138.
(20) OL C 101, 2018 3 16, p. 2.
(21) OL C 76, 2018 2 28, p. 93.
(22) OL C 58, 2018 2 15, p. 192.
(23) OL C 366, 2017 10 21, p. 19.
(24) OL C 366, 2017 10 21, p. 31.
(25) OL C 482, 2016 12 23, p. 141.
(26) OL C 65, 2016 2 19, p. 40.
(27) https://www.housingforall.eu/
(28) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/legal_gender_recognition_in_the_eu_the_journeys_of_trans_people_towards_full_equality_web.pdf
(29) https://www.eurofound.europa.eu/news/news-articles/inadequate-housing-is-costing-europe-eu194-billion-per-year
(30) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Housing_statistics/lt
(31) https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/EDN-20190514-1
(32) https://www.un.org/en/events/citiesday/assets/pdf/the_worlds_cities_in_2018_data_booklet.pdf
(33) https://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2020/addressing-household-over-indebtedness
(34) Final Report of the UN Special Rapporteur on the Right to Adequate Housing, p.3.
(35) Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo ataskaita dėl tinkamo būsto, kaip sudedamosios teisės į pakankamą gyvenimo lygį dalies, ir dėl teisės į nediskriminavimą šioje srityje (A/HRC/31/54).
(36) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Housing_statistics/lt
(37) Council of Europe Development Bank, Housing inequality in Europe, 2017, p. 34.
(38) https://www.who.int/social_determinants/Guidance_on_pro_equity_linkages/en/
(39) https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/EDN-20191119-1
(40) Vaiko garantijų sistemos galimybių studija. Tikslinės grupės diskusijų dokumentas apie vaikus, gyvenančius nepalankiomis šeiminėmis aplinkybėmis.
(41) https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/DDN-20200120-1
(42) https://www.oecd.org/els/family/HM1-1-Housing-stock-and-construction.pdf
(43) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Housing_statistics/lt
(44) Investavimo į Europos socialinę infrastruktūrą klausimų aukšto lygio darbo grupės ataskaita „Investicijų į Europos socialinę infrastruktūrą skatinimas“ (2018 m.).


Teisė atsijungti
PDF 209kWORD 62k
Rezoliucija
Priedas
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl teisės atsijungti (2019/2181(INL))
P9_TA(2021)0021A9-0246/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 153 straipsnio 2 dalies b punktą kartu su SESV 153 straipsnio 1 dalies a, b ir i punktais,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių, skirtų gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygas, diegimo(1),

–  atsižvelgdamas į 1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvą 91/383/EEB, pateikiančią papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe(2),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 23 ir 31 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 5, 7, 8, 9 ir 10 principus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir rekomendacijas, ypač į 1919 m. Darbo valandų (pramonės) konvenciją (Nr. 1), 1930 m. Darbo valandų (prekybos ir biurų) konvenciją (Nr. 30), 1981 m. Rekomendaciją dėl kolektyvinių derybų (Nr. 163), 1981 m. Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (Nr. 156) ir prie jos pridedamą rekomendaciją (Nr. 165), taip pat į 2019 m. TDO šimtmečio deklaraciją dėl darbo ateities;

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 3 d. Europos Tarybos pataisytą Europos socialinę chartiją, visų pirma į jos 2 straipsnį (dėl teisės į tinkamas darbo sąlygas, įskaitant teisę į deramas darbo valandas ir poilsio laiką), 3 straipsnį (dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų), 6 straipsnį (dėl teisės į kolektyvines derybas) ir 27 straipsnį (dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų apsaugos);

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 24 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių partnerių bendruosius susitarimus dėl nuotolinio darbo (2002 m.) ir skaitmeninimo (2020 m.);

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) Europos pridėtinės vertės skyriaus atliktą Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrimą „Teisė atsijungti“(6),

–  atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) 2019 m. liepos 31 d. ataskaitą „Teisė atsijungti“,

–  atsižvelgdamas į Eurofound darbinį dokumentą „Teisė atsijungti 27 ES valstybėse narėse“;

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką, susijusią su darbo laiko, įskaitant budėjimo ir parengties laiką, nustatymo kriterijais, poilsio laiko svarba, reikalavimu matuoti darbo laiką ir darbuotojo statuso nustatymo kriterijais(7),

–  atsižvelgdamas į ESTT sprendimą byloje C-518/15, pagal kurį budėjimo namuose laikas, kai darbuotojas privalo per trumpą laiką atsakyti į darbdavio skambučius, turi būti laikomas „darbo laiku“(8),

–  atsižvelgdamas į ESTT sprendimą byloje C-55/18, pagal kurį valstybės narės privalo reikalauti, kad darbdaviai sukurtų sistemą, pagal kurią būtų galima išmatuoti kasdienio darbo laiko trukmę(9),

–  atsižvelgdamas į organizacijos „UNI Global Union“ ataskaitą „Teisė atsijungti. Geroji patirtis“ („The Right to Disconnect: Best Practices“),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliucijos dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos(10) 17 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento sprendimo dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo(11) 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0246/2020),

A.  kadangi šiuo metu nėra konkrečių Sąjungos teisės aktų dėl darbuotojo teisės atsijungti nuo darbo tikslais naudojamų skaitmeninių priemonių, įskaitant informacines ir ryšių technologijas (IRT);

B.  kadangi skaitmeninimas ir tinkamas skaitmeninių priemonių naudojimas suteikė daug ekonominės ir socialinės naudos ir privalumų darbdaviams ir darbuotojams, kaip antai didesnį lankstumą ir savarankiškumą, galimybes pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir sutrumpinti kelionės į darbą laiką, tačiau dėl jų kilo ir nemažai etinių, teisinių ir su užimtumu susijusių problemų, pvz., suintensyvėjo darbas ir pailgėjo darbo valandos, o dėlto išsitrynė profesinio ir asmeninio gyvenimo ribos;

C.  kadangi vis dažniau naudojant skaitmenines priemones darbo tikslais įsitvirtino kultūra, kai asmuo yra nuolat prisijungęs, visada pasiekiamas arba be perstojo dirbantis budėjimo režimu, ir ji gali daryti žalingą poveikį darbuotojų pagrindinėms teisėms ir teisingoms darbo sąlygoms, įskaitant teisingą atlyginimą, darbo laiko ribojimui ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, fizinei ir psichinei sveikatai ir saugai darbe, taip pat vyrų ir moterų lygybei, nes neproporcingą šių aspektų poveikį jaučia priežiūros pareigų turintys darbuotojai – dažniausiai moterys; kadangi skaitmeninė pertvarka turėtų būti grindžiama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms teisėms bei Sąjungos vertybėms ir turėtų turėti teigiamą poveikį darbuotojams ir darbo sąlygoms;

D.  kadangi skaitmeninių priemonių naudojimas ilgą laiką per pertraukų gali sukelti susikaupimo problemų bei lemti kognityvinę ir emocinę perkrovą; kadangi monotoniški pasikartojantys veiksmai ir ilgas buvimas statiškoje pozoje ilgainiui gali sukelti raumenų įtampą ir raumenų bei kaulų sistemos sutrikimų; kadangi Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra nustatė, kad radijo dažnių spinduliuotė gali būti kancerogeniška; kadangi ypatinga rizika gali kilti radijo dažnių spinduliuotę patiriančioms nėščioms moterims;

E.  kadangi dėl per dažno technologinių prietaisų naudojimo gali stipriau pasireikšti tokie reiškiniai kaip izoliacija, priklausomybė nuo technologijų, miego trūkumas, emocinis išsekimas, nerimas ir pervargimas; kadangi, PSO duomenimis, visame pasaulyje daugiau kaip 300 mln. žmonių kenčia nuo depresijos ir bendrų psichikos sutrikimų, susijusių su darbu, o Sąjungoje kasmet nuo psichikos sutrikimų kenčia 38,2 proc. gyventojų;

F.  kadangi priemonės, kurių imtasi dėl COVID-19 krizės, pakeitė žmonių darbo būdą ir parodė skaitmeninių sprendimų, be kita ko, įmonių, savarankiškai dirbančių asmenų ir viešojo administravimo įstaigų naudojamų nuotolinio darbo sistemų svarbą visoje Sąjungoje; kadangi, Eurofound duomenimis, izoliavimo metu daugiau kaip trečdalis Sąjungos darbuotojų pradėjo dirbti iš namų (palyginti su 5 proc. paprastai iš namų dirbusių darbuotojų), ir kadangi darbo tikslais pradėta gerokai dažniau naudoti skaitmenines priemones; kadangi, Eurofound duomenimis, 27 proc. darbuotojų, dirbančių iš namų, teigė, kad jie dirbo ne darbo valandomis, norėdami atlikti su darbu susijusias pareigas(12); kadangi per COVID-19 krizę padidėjo nuotolinio darbo ir teledarbo mastas ir tikimasi, kad jis ir toliau išliks didesnis negu prieš COVID-19 krizę ar netgi toliau didės;

G.  kadangi moterims kyla ypač didelė rizika ir jos labiau kenčia nuo COVID-19 krizės sukeltų ekonominių ir socialinių padarinių, nes joms tenka pagrindinis arba vis dar tradicinis rūpinimosi namais ir šeima vaidmuo; kadangi didėjantis nuotolinio darbo mastas per COVID-19 krizę taip pat gali kelti didesnę riziką jaunimui ir priežiūros pareigų turintiems asmenims, pavyzdžiui, vienišoms motinoms ar vienišiems tėvams, šeimoms su vaikais ir šeimoms su išlaikomais giminaičiais, kuriems reikia priežiūros; kadangi nuotolinio darbo, socialinių kontaktų ribojimo ir izoliavimo laikotarpiu turi būti išlaikoma tinkama profesinio ir privataus gyvenimo pusiausvyra; kadangi, kalbant apie teisę atsijungti, turėtų būti atsižvelgiama į lyčių aspektus;

H.  kadangi teisė atsijungti yra pagrindinė teisė ir neatsiejama naujų darbo modelių naujajame skaitmeniniame amžiuje dalis; kadangi ši teisė turėtų būti laikoma svarbia Sąjungos lygmens socialinės politikos priemone, kuria užtikrinama visų darbuotojų teisių apsauga; kadangi teisė atsijungti yra ypač svarbi labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams ir priežiūros pareigų turintiems asmenims;

I.  kadangi dėl technologijų pažangos stebėsena ir sekimas darbo vietoje tapo dar sudėtingesni; kadangi nepageidaujamų skaitmeninių technologijų naudojimo darbo vietoje klausimas tam tikru mastu sprendžiamas ir reglamentuojamas tik kai kuriose valstybėse narėse; kadangi Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą“; kadangi ši nuostata taikoma visose nacionalinėse jurisdikcijose siekiant apsaugoti darbuotojų privatumą darbo santykių srityje; kadangi EŽTK 8 straipsniu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (BDAR)(13) turėtų būti užtikrinta, kad darbuotojai gautų reikiamą informaciją apie stebėsenos ir sekimo apimtį ir pobūdį ir kad darbdaviai privalėtų pagrįsti taikomas priemones ir kuo labiau sumažinti jų poveikį diegdami mažiausiai intervencinius metodus;

J.  kadangi, Eurofound tyrimo duomenimis, 27 proc. iš namų dirbančių respondentų teigė, kad jie dirbo ne darbo valandomis, norėdami atlikti su darbu susijusias pareigas;

1.  pabrėžia, kad darbo tikslais naudojant skaitmenines priemones, įskaitant IRT, padidėjo lankstumas, susijęs su darbo laiku, vieta ir būdu, kuriuo (-ioje) galima atlikti darbą, ir darbuotojai gali būti pasiekiami ne darbo valandomis; kadangi tinkamas skaitmeninių priemonių naudojimas gali būti privalumas darbdaviams ir darbuotojams, nes jis suteikia daugiau laisvės, nepriklausomumo ir lankstumo geriau organizuoti darbo laiką ir darbo užduotis, sutrumpinti kelionės į darbą laiką ir palengvinti asmeninių ir šeiminių pareigų planavimą, taip užtikrinant geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; pažymi, kad darbuotojų poreikiai labai skiriasi, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu sukurti aiškią sistemą, kuri tuo pat metu skatintų asmeninį lankstumą ir darbuotojų teisių apsaugą;

2.  pabrėžia, kad dėl buvimo nuolat prisijungus ir didelių su darbu susijusių reikalavimų bei didėjančių lūkesčių, kad darbuotojai turi būti pasiekiami bet kuriuo metu, gali kilti neigiamų padarinių darbuotojų pagrindinėms teisėms, jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir fizinei bei psichinei sveikatai ir gerovei;

3.  pripažįsta, kad efektyvi darbo laiko apskaita gali padėti laikytis sutartyje numatyto darbo laiko; pabrėžia, jog svarbu, kad darbo laikas būtų registruojamas siekiant užtikrinti, kad nebūtų viršytos sutartos valandos ir peržengtos teisinės ribos, tačiau reikia atsižvelgti į to veiksmingumą, nes teisės aktai šiuo klausimu galioja tik keliose valstybėse narėse;

4.  pažymi, kad atsiranda vis daugiau tvirtų įrodymų, kad darbo laiko ribų nustatymas, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, tam tikras darbo laiko organizavimo lankstumas ir aktyvios gerovės darbe gerinimo priemonės daro teigiamą poveikį darbuotojų fizinei ir psichinei sveikatai, dėl sumažėjusio nuovargio ir streso gerėja darbo sauga ir didėja darbo našumas, darbuotojai būna labiau patenkinti darbu ir turi daugiau motyvacijos ir mažėja neatvykimo į darbą atvejų skaičius(14);

5.  pripažįsta, kad ir darbuotojams, ir darbdaviams svarbu, kad skaitmeninės priemonės darbo tikslais būtų naudojamos tinkamai ir veiksmingai, užtikrinant, kad nebūtų pažeidžiamos darbuotojų teisės į teisingas darbo sąlygas, įskaitant teisingą atlygį, darbo laiko apribojimą ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat darbuotojų sveikatą ir saugą;

6.  mano, kad atimant iš darbuotojų ne darbo laiką ir ilginant jų darbo valandas didėja neatlyginamų viršvalandžių, su darbu susijusio nuovargio, psichosocialinių ir fizinių problemų, kaip antai, nerimo, depresijos ir išsekimo, rizika ir daromas neigiamas poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir jiems neleidžiama pailsėti po darbo;

7.  pripažįsta Eurofound išvadas, iš kurių matyti, kad reguliariai iš namų dirbantys asmenys daugiau nei dvigubai dažniau yra linkę viršyti reikiamas 48 darbo valandas per savaitę ir ilsėtis mažiau nei 11 valandų tarp darbo dienų, kaip numatyta Sąjungos teisėje, palyginti su darbdavių patalpose dirbančiais darbuotojais; pabrėžia, kad beveik 30 proc. nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų teigia dirbantys laisvu laiku kasdien arba kelis kartus per savaitę, palyginti su mažiau nei 5 proc. biure dirbančių darbuotojų, ir kad labiau tikėtina, jog nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai dirbs ne įprastomis darbo valandomis; pabrėžia, kad Sąjungoje daugėja namuose dirbančių darbuotojų, kurie praneša apie ilgas darbo valandas arba negali naudotis ne darbo laiku; be to, pabrėžia, kad reguliariai nuotoliniu būdu dirbantys asmenys dažniau teigia kenčiantys nuo su darbu susijusio streso ir dažniau patiria miego sutrikimus, stresą ir šviečiančių skaitmeninių ekranų poveikį, ir pažymi, kad kiti padariniai šių darbuotojų sveikatai yra galvos skausmai, akių įtampa, nuovargis, nerimas ir raumenų bei kaulų sistemos sutrikimai; pripažįsta, kad reguliarus nuotolinis darbas iš namų gali neigiamai paveikti darbuotojų fizinę sveikatą, nes laikinų darbo vietų įrengimas namuose, nešiojamieji kompiuteriai ir kita IRT įranga gali neatitikti ergonominių standartų; ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti daugiau tyrimų ir surinkti daugiau duomenų bei parengti išsamų šių problemų vertinimą; pažymi, kad atsižvelgiant į prognozuojamą nuotolinio darbo masto augimą ilgesniuoju laikotarpiu, tampa vis svarbiau spręsti šiuos klausimus;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuotolinis darbas padėjo išsaugoti tam tikras darbo vietas ir verslo įmones COVID-19 krizės metu, tačiau pakartoja, kad dėl ilgo darbo laiko ir didesnių reikalavimų derinio jis taip pat gali kelti didesnę riziką darbuotojams, o tai turi neigiamą poveikį jų darbo laiko kokybei ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, taip pat jų fizinei ir psichinei sveikatai; atkreipia dėmesį į sunkumus, kylančius, kai darbas nesusijęs su konkrečia darbo vieta ir kai ryšys su darbu yra nuolatinis, tuomet riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo išsitrina ir darbas persikelia į šeimos laiką;

9.  pabrėžia, kad darbuotojų teisė atsijungti yra labai svarbi siekiant apsaugoti jų fizinę ir psichinę sveikatą bei gerovę ir apsaugoti juos nuo psichologinių sutrikimų rizikos; dar kartą pabrėžia, kad svarbu ir naudinga privačiojo ir viešojo sektoriaus įmonių lygmeniu atlikti psichosocialinės rizikos vertinimus, ir pakartoja, kad svarbu palaikyti psichikos sveikatą ir užkirsti kelią psichikos sutrikimams darbo vietoje, sudarant geresnes sąlygas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams; pripažįsta, kad socialinių partnerių įsteigti sveikatos ir saugos komitetai gali atlikti teigiamą vaidmenį siekiant užtikrinti dažnesnius ir tikslesnius rizikos vertinimus;

10.  primena, kad pagal galiojančius teisės aktus ir ESTT praktiką nereikalaujama, kad darbuotojai būtų nuolat ir nepertraukiamai pasiekiami darbdavio ir kad yra skirtumas tarp darbo laiko, kai darbuotojas turi būti darbdavio žinioje, ir ne darbo laiko, kai darbuotojas neprivalo likti darbdavio žinioje, ir kad budėjimo laikas yra darbo laikas; vis dėlto pripažįsta, kad teisė atsijungti nėra aiškiai reglamentuojama Sąjungos teisės aktuose; primena, kad padėtis valstybėse narės labai skiriasi ir kad kelios valstybės narės ir socialiniai partneriai ėmėsi veiksmų skaitmeninių priemonių naudojimui darbo tikslais reglamentuoti teisės aktais ir (arba) kolektyvinėmis sutartimis, siekdami suteikti darbuotojams ir jų šeimoms garantijų ir apsaugą; ragina Komisiją ir valstybes nares bei socialinius partnerius keistis geriausia praktika ir užtikrinti, kad būtų laikomasi bendro suderinto požiūrio į esamas darbo sąlygas nedarant žalos socialinėms teisėms ir judumui Sąjungoje;

11.  ragina Komisiją įvertinti teisės atsijungti neužtikrinimo riziką ir bandyti jos išvengti;

12.  ragina valstybes nares ir darbdavius užtikrinti, kad darbuotojai būtų informuoti apie savo teisę atsijungti ir galėtų ja pasinaudoti;

13.  primena konkrečius įvairių sektorių poreikius ir skirtumus, susijusius su teise atsijungti; ragina Komisiją, remiantis išsamiu ir tinkamu vertinimu ir konsultacijomis su valstybėmis narėmis bei socialiniais partneriais, pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl būtiniausių standartų ir sąlygų siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teise atsijungti, ir reglamentuoti esamų ir naujų skaitmeninių priemonių naudojimą darbo tikslais, kartu atsižvelgiant į Europos socialinių partnerių bendrąjį susitarimą dėl skaitmeninimo, kuris apima prisijungimo ir atsijungimo tvarką; primena, kad Bendrajame susitarime numatyta, jog socialiniai partneriai per ateinančius trejus metus turi imtis įgyvendinimo priemonių, ir kad teikiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nepasibaigus tam įgyvendinimo laikotarpiui būtų nepaisoma SESV nustatyto socialinių partnerių vaidmens; primygtinai reikalauja, kad visose teisėkūros iniciatyvose būtų gerbiama socialinių partnerių autonomija nacionaliniu lygmeniu, nacionalinės kolektyvinės sutartys ir nacionalinės darbo rinkos tradicijos bei modeliai ir kad ja nebūtų daromas poveikis teisei derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, jas sudaryti ir vykdyti pagal nacionalinę teisę ir praktiką;

14.  ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktą, kuriame būtų nustatyti būtiniausi su nuotoliniu darbu susiję reikalavimai visoje Sąjungoje, užtikrinant, kad nuotolinis darbas neturėtų įtakos nuotoliniu būdu dirbančių asmenų įdarbinimo sąlygoms; pabrėžia, kad tame teisės akte turėtų būti paaiškintos darbo sąlygos, įskaitant įrangos, pvz., esamų ir naujų skaitmeninių priemonių, tiekimą, naudojimą ir atsakomybę už ją, ir turėtų būti užtikrinta, kad toks darbas būtų atliekamas savanoriškai ir kad nuotoliniu būdu dirbančių asmenų teisės, darbo krūvis ir darbo rezultatų standartai būtų lygiaverčiai palyginamų darbuotojų teisėms, darbo krūviui ir darbo rezultatų standartams;

15.  mano, kad naujojoje direktyvoje turėtų būti patikslinti ir papildyti Direktyvoje 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (visų pirma nuostatose dėl teisės į mokamas kasmetines atostogas), Direktyvoje (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų, Direktyvoje (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir Tarybos direktyvoje 89/391/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos nustatyti reikalavimai, visų pirma minėtų direktyvų reikalavimai, susiję su maksimaliu darbo laiku ir minimaliu poilsio laiku, lanksčia darbo tvarka ir informavimo pareigomis, ir jų turėtų būti visapusiškai paisoma, be to, naujoji direktyva neturėtų turėti neigiamo poveikio darbuotojams; mano, kad naujojoje direktyvoje turėtų būti numatyti sprendimai dėl dabartinių modelių, socialinių partnerių vaidmens, darbdavių pareigų ir darbuotojų poreikių, susijusių su jų darbo laiko organizavimu, kai jie naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis; pabrėžia, kad labai svarbu tinkamai perkelti, įgyvendinti ir taikyti Sąjungos taisykles, ir primena, kad Sąjungos užimtumo ir socialinės srities acquis visapusiškai taikomas perėjimui prie skaitmeninių technologijų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą vykdymo užtikrinimą pasitelkiant nacionalines darbo inspekcijas;

16.  pabrėžia, kad teisė atsijungti leidžia darbuotojams nepatiriant jokių neigiamų pasekmių nevykdyti su darbu susijusių užduočių, veiklos ir nenaudoti elektroninių ryšių, pvz., telefono skambučių, e. laiškų ir kitų žinučių ne darbo laiku, įskaitant poilsio laikotarpius, oficialias ir kasmetines atostogas, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir kitas atostogas; pabrėžia, kad darbuotojams turėtų būti suteikta tam tikro autonomiškumo, lankstumo ir suverenumo laiko atžvilgiu, t. y. jiems turi būti leidžiama planuoti savo darbo laiką atsižvelgiant į asmenines pareigas, visų pirma rūpinimąsi vaikais ar sergančiais šeimos nariais; pabrėžia, kad padidėjus junglumui darbo vietoje neturėtų atsirasti jokios diskriminacijos ar neigiamų pasekmių, susijusių su įdarbinimu ar kilimo karjeros laiptais galimybėmis;

17.  pabrėžia, kad pažanga, susijusi su naujomis technologinėmis galimybėmis, pvz., dirbtiniu intelektu, atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant ateities darbo vietą ir vertinant darbo efektyvumą ir neturėtų lemti nužmoginto skaitmeninių priemonių naudojimo ir neturėtų kelti susirūpinimo dėl privatumo ir neproporcingo bei neteisėto asmens duomenų rinkimo, darbuotojų sekimo ir stebėjimo; pabrėžia, kad naujo pobūdžio darbo vietos ir darbo našumo stebėjimo priemonės, leidžiančios įmonėms plačiai sekti darbuotojų veiklą, neturėtų būti laikomos galimybe sistemingai stebėti darbuotojus; ragina socialinius partnerius ir duomenų apsaugos priežiūros institucijas užtikrinti, kad visos darbo stebėsenos priemonės būtų naudojamos tik tada, kai tai būtina ir proporcinga, ir užtikrinti darbuotojų teisę į privatumą ir apsisprendimo laisvę; pažymi, kad jei darbuotojams leidžiama naudotis darbdavio teikiamomis ryšių paslaugomis ir asmeniniais tikslais, darbdavys neturi teisės susipažinti su ryšių metaduomenimis ir turiniu, o darbuotojai turi būti mokomi ir informuojami apie jų duomenų tvarkymą; primena, kad darbo santykiuose darbuotojo sutikimas tvarkyti jo asmens duomenis paprastai negali būti laikomas duotu laisva valia ir todėl negalioja, nes esama aiškaus galių disbalanso tarp duomenų subjekto (darbuotojo) ir duomenų valdytojo (darbdavio);

18.  pakartoja, kad darbo laiko paisymas ir jo nuspėjamumas laikomas esminiu veiksniu siekiant užtikrinti darbuotojų ir jų šeimų sveikatą ir saugą Sąjungoje;

19.  pabrėžia, kad Komisija, valstybės narės, darbdaviai ir darbuotojai turi aktyviai remti ir skatinti teisę atsijungti ir propaguoti veiksmingą, motyvuotą ir subalansuotą požiūrį į skaitmeninių priemonių naudojimą darbe, taip pat informuotumo didinimo priemones, švietimo ir mokymo kampanijas, susijusias su darbo laiku ir teise atsijungti; pabrėžia protingo skaitmeninių priemonių naudojimo svarbą užtikrinant, kad būtų veiksmingai įgyvendinama teisė atsijungti ir visos kitos teisės, skirtos darbuotojų psichinei ir fizinei sveikatai apsaugoti, ir kad jos taptų aktyvia darbo kultūros Sąjungoje dalimi;

20.  pabrėžia, kad darbdaviai neturėtų reikalauti, kad darbuotojai būtų tiesiogiai ar netiesiogiai pasirengę atlikti darbą arba pasiekiami ne jų darbo laiku, ir kad bendradarbiai turėtų vengti susisiekti su savo kolegomis ne nustatytomis darbo valandomis darbo tikslais; primena, kad laikas, kurį darbuotojas skiria darbdaviui arba per kurį yra darbdaviui pasiekiamas, yra darbo laikas; pabrėžia, kad šiame besikeičiančiame darbo pasaulyje darbuotojams kyla vis didesnis poreikis būti visapusiškai informuotiems apie jų darbo sąlygas, kad būtų įgyvendinta jų teisė atsijungti, ir ta informacija turėtų būti laiku pateikta raštu arba skaitmenine forma, kuri lengvai prieinama darbuotojams; pažymi, kad darbdaviai turi suteikti darbuotojams pakankamai informacijos, įskaitant rašytinį pareiškimą, nurodydami darbuotojų teisę atsijungti, t. y. parengti bent praktinę darbo tikslais naudojamų skaitmeninių priemonių išjungimo tvarką, kuri, be kita ko, apimtų visas su darbu susijusias stebėsenos ar priežiūros priemones, darbo laiko registravimo būdą, darbdavio sveikatos ir saugos vertinimą, darbuotojų apsaugos nuo netinkamo elgesio priemones ir darbuotojų teisės į teisių gynimą įgyvendinimą; pakartoja, kad svarbu užtikrinti vienodą požiūrį į tarpvalstybinius darbuotojus, ir ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai informuoti apie savo teisę atsijungti, taip pat ir tarpvalstybiniu lygmeniu;

21.  pabrėžia, kad socialiniai partneriai atlieka svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti veiksmingą teisės atsijungti įgyvendinimą ir vykdymą laikantis nacionalinės praktikos, ir kad reikėtų atsižvelgti į darbą, kurį jie jau atliko šioje srityje; mano, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad darbuotojai galėtų veiksmingai pasinaudoti savo teise atsijungti, be kita ko, sudarydami kolektyvinę sutartį; ragina valstybes nares nustatyti tikslius ir pakankamus mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas Sąjungos teisę atitinkantis būtiniausias apsaugos standartas ir užtikrinti visų darbuotojų teisę atsijungti;

22.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbuotojai, kurie pasinaudoja teise atsijungti, būtų apsaugoti nuo viktimizacijos ir kitų neigiamų padarinių ir kad būtų sukurti skundų nagrinėjimo arba teisės atsijungti pažeidimų nagrinėjimo mechanizmai;

23.  pabrėžia, kad visa nuotolinio profesinio mokymosi ir mokymo veikla taip pat turi būti laikoma darbo veikla ir neturi būti vykdoma viršvalandžių metu ar laisvomis dienomis nesuteikiant tinkamos kompensacijos;

24.  pabrėžia, kad svarbu remti individualius mokymus, kuriais siekiama gerinti visų darbuotojų, ypač neįgaliųjų ir vyresnių kolegų, IT įgūdžius, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų gerai ir veiksmingai atlikti savo darbą;

25.  ragina Komisiją įtraukti teisę atsijungti į savo naująją darbuotojų saugos ir sveikatos strategiją ir aiškiai parengti naujas psichosocialines priemones ir veiksmus darbuotojų saugos ir sveikatos srityje;

26.  prašo Komisijos, remiantis SESV 153 straipsnio 2 dalies b punktu kartu su 153 straipsnio 1 dalies a, b ir i punktais, pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl teisės atsijungti, atsižvelgiant į priede pateiktas rekomendacijas;

27.  mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas nedaro finansinio poveikio;

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai, Tarybai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO DĖL TEISĖKŪROS PROCEDŪRA PRIIMAMO AKTO TEKSTAS

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl teisės atsijungti

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 153 straipsnio 2 dalies b punktą kartu su 153 straipsnio 1 dalies a, b ir i punktais,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(15),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(16),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(17),

kadangi:

(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 153 straipsnio 1 dalies a, b ir i punktuose nustatyta, kad Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą darbo aplinkos gerinimo, siekiant rūpintis darbuotojų sveikata ir sauga, darbo sąlygų ir vyrų bei moterų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe srityse;

(2)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 31 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas, taip pat į tai, kad būtų apribotas maksimalus darbo laikas, teisę į dienos ir savaitės poilsį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Chartijos 30 straipsnyje nustatyta teisė į apsaugą nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju, o Chartijos 20 ir 21 straipsniuose teigiama, kad prieš įstatymą visi lygūs ir draudžiama diskriminacija. Chartijos 23 straipsniu reikalaujama visose srityse, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą, užtikrinti vyrų ir moterų lygybę;

(3)  Europos socialinių teisių ramstyje nustatyta, kad darbuotojai, nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi teisę į sąžiningą ir vienodą požiūrį dėl darbo sąlygų, darbdaviams užtikrinamas reikiamas lankstumas, leidžiantis greitai prisitaikyti prie pasikeitusių ekonominių aplinkybių, skatinamos naujoviškos darbo formos, leidžiančios užtikrinti geras darbo sąlygas ir tai, kad užkertamas kelias tokiems darbo santykiams, kuriuose sudaromos mažų garantijų darbo sąlygos, be kita ko, nustatant draudimą piktnaudžiauti netipinėmis sutartimis (5 principas). Jame taip pat nurodoma, kad įdarbinimo pradžioje darbuotojai turi teisę būti raštu informuoti apie su darbo santykiais susijusias jų teises ir pareigas (7 principas), ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, konsultuojamasi su socialiniais partneriais (8 principas), tėvai ir priežiūros pareigų turintys asmenys turi teisę į deramas atostogas, lanksčias darbo sąlygas (9 principas) ir tai, kad darbuotojai turi teisę į sveiką, saugią ir pritaikytą darbo aplinką ir duomenų apsaugą, taip pat teisę į jų profesinėms reikmėms pritaikytą darbo aplinką, leidžiančią jiems ilgiau dalyvauti darbo rinkoje (10 principas);

(4)  šioje direktyvoje atsižvelgiama į Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir rekomendacijas dėl darbo laiko organizavimo, visų pirma į 1919 m. Darbo valandų (pramonės) konvenciją (Nr. 1), 1930 m. Darbo valandų (prekybos ir biurų) konvenciją (Nr. 30), 1981 m. Rekomendaciją dėl kolektyvinių derybų (Nr. 163), 1981 m. Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (Nr. 156) ir prie jos pridedamą rekomendaciją (Nr. 165), taip pat 2019 m. TDO šimtmečio deklaraciją dėl darbo ateities;

(5)  šioje direktyvoje taip pat atsižvelgiama į 1996 m. gegužės 3 d. Europos Tarybos pataisytą Europos socialinę chartiją, visų pirma į jos 2 straipsnį (dėl teisės į tinkamas darbo sąlygas, įskaitant teisę į deramas darbo valandas ir poilsio laiką), 3 straipsnį (dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų), 6 straipsnį (dėl teisės į kolektyvines derybas) ir 27 straipsnį (dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų apsaugos);

(6)  Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 24 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į pagrįstą darbo valandų ribojimą ir periodines mokamas atostogas;

(7)  skaitmeninės priemonės suteikia darbuotojams galimybę bet kuriuo metu dirbti iš bet kurios vietos ir, kai naudojamos tinkamai, gali padėti gerinti darbuotojų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir darbuotojų efektyvumą. Tačiau skaitmeninių priemonių, įskaitant IRT, naudojimas darbo tikslais taip pat gali turėti neigiamų padarinių, pvz., dėl jo ilgėja darbo laikas, nes darbuotojai skatinami dirbti ne darbo laiku, didėja darbo intensyvumas, taip pat nyksta ribos tarp darbo laiko ir laisvo laiko. Jei tokios skaitmeninės priemonės naudojamos ne tik darbo metu, jos gali trukdyti darbuotojų asmeniniam gyvenimui. Dėl skaitmeninių priemonių neatlyginamų priežiūros pareigų turintiems darbuotojams gali būti ypač sunku išlaikyti sveiką profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Moterys praleidžia daugiau laiko nei vyrai atlikdamos tokias priežiūros pareigas, mažiau valandų dirba apmokamą darbą ir gali visiškai pasitraukti iš profesinės veiklos;

(8)  be to, darbo tikslais naudojamos skaitmeninės priemonės gali sukelti nuolatinį spaudimą ir stresą, neigiamai paveikti darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą bei gerovę ir sukelti psichosocialines ir kita profesines ligas, pvz., nerimą, depresiją ir išsekimą, su technologijomis susijusį stresą, miego sutrikimus ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus. Dėl visų šių veiksnių didėja našta darbdaviams ir socialinio draudimo sistemoms ir padidėja rizika, kad bus pažeista darbuotojų teisė į jų sveikatą ir saugą atitinkančias darbo sąlygas. Atsižvelgiant į iššūkius, kylančius dėl gerokai dažnesnio skaitmeninių priemonių naudojimo darbo tikslais, netipinių darbo santykių ir nuotolinio darbo susitarimų, visų pirma atsižvelgiant į dėl COVID-19 krizės padidėjusį nuotolinio darbo mastą – o tai lėmė papildomą su darbu susijusį stresą ir išsitrynusias ribas tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo – tapo dar svarbiau užtikrinti, kad darbuotojai galėtų pasinaudoti savo teise atsijungti;

(9)  vis dažnesnis skaitmeninių technologijų naudojimas pakeitė tradicinius darbo modelius ir sukūrė kultūrą, kurioje darbuotojas turi būti nuolat prisijungęs ir visada pasiekiamas. Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti darbuotojų pagrindinių teisių apsaugą, tinkamas darbo sąlygas, įskaitant jų teisę į teisingą atlyginimą ir darbo laiko įgyvendinimą, sveikatą ir saugą, taip pat vyrų ir moterų lygybę;

(10)  teisė atsijungti – darbuotojų teisė nesiimti su darbu susijusios veiklos ir nepalaikyti su darbu susijusių ryšių skaitmeninėmis priemonėmis, pvz., telefono skambučiais, e. laiškais ar kitomis žinutėmis, ne darbo laiku. Teisė atsijungti turėtų suteikti darbuotojams teisę išjungti su darbu susijusias priemones ir ne darbo laiku nereaguoti į darbdavių prašymus nepatiriant rizikos patirti neigiamų pasekmių, pvz., atleidimo iš darbo ar kitų atsakomųjų priemonių. Ir atvirkščiai, darbdaviai neturėtų reikalauti, kad darbuotojai dirbtų ne darbo laiku. Darbdaviai neturėtų skatinti nuolatinio pasiekiamumo kultūros, kai savo teisės atsijungti atsisakantys darbuotojai akivaizdžiai yra palankiau vertinami nei tie, kurie tos teisės neatsisako. Apie teisės atsijungti nesilaikymą darbovietėje pranešantys darbuotojai neturėtų būti baudžiami;

(11)  teisė atsijungti turėtų būti taikoma visiems darbuotojams ir visiems sektoriams – tiek viešajam, tiek privačiajam – ir turėtų būti efektyviai užtikrinama. Teisės atsijungti tikslas – užtikrinti darbuotojų sveikatos ir saugos bei teisingų darbo sąlygų, įskaitant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, apsaugą;

(12)  šiuo metu nėra priimta Sąjungos teisės aktų, kuriais būtų konkrečiai reglamentuojama teisė atsijungti, o šios teisės teisinis reguliavimas valstybėse narėse labai skiriasi. Vis dėlto Tarybos direktyvų 89/391/EEB(18) ir 91/383/EEB(19) tikslas – skatinti geresnę neribotais, terminuotais ar laikinais darbo santykiais saistomų darbuotojų saugą ir sveikatą; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/88/EB(20) nustatyti būtiniausi saugos ir sveikatos reikalavimai, susiję su darbo laiko organizavimu, įskaitant reikalavimus dėl maksimalaus leistino darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko, kurių reikia laikytis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1152(21) tikslas – gerinti darbo sąlygas skatinant skaidresnį ir nuspėjamesnį užimtumą; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1158(22) nustatyti būtiniausi reikalavimai siekiant, kad darbuotojams, kurie yra tėvai arba prižiūrintieji asmenys, būtų lengviau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;

(13)  pagal Direktyvą 2003/88/EB Sąjungos darbuotojai turi teisę į būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus, susijusius su darbo laiko organizavimu. Atsižvelgiant į tai, toje direktyvoje numatytas kasdienis poilsio laikas, poilsio pertraukos, savaitinis poilsis, ilgiausias savaitinis darbo laikas ir metinės atostogos, taip pat reglamentuojami tam tikri naktinio darbo, pamaininio darbo ir darbo modelių aspektai. Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką budėjimo laiką, per kurį darbuotojas turi fiziškai būti darbdavio nurodytoje vietoje, „bendrai reikia įskaityti į darbo laiką, nesvarbu, kad teikdamas budėjimo paslaugas suinteresuotas asmuo neužsiima tęstine profesine veikla“(23), o budėjimo laikas, kurį darbuotojas privalo praleisti namuose ir būti pasiekiamas darbdavio, laikytinas darbo laiku(24). Be to, ESTT minimalius poilsio laikotarpius išaiškino kaip „ypač svarbias Bendrijos socialinės teisės normas, kuriomis gali pasinaudoti kiekvienas darbuotojas kaip būtiniausiu reikalavimu, būtinu užtikrinti jo saugą ir sveikatos apsaugą“(25). Tačiau Direktyvoje 2003/88/EB nėra aiškios nuostatos dėl darbuotojo teisės atsijungti ir pagal ją nereikalaujama, kad darbuotojai būtų pasiekiami ne darbo valandomis poilsio ar kitu ne darbo laiku, tačiau joje nustatyta teisė į nepertraukiamą dienos, savaitinį ir metinį poilsio laiką, per kurį darbuotojas neturėtų būti pasiekiamas. Be to, nėra aiškios Sąjungos nuostatos, kuria būtų užtikrinama teisė būti nepasiekiamam visą laiką, kuris nėra (sutartyje) nustatytas darbo laikas;

(14)  ESTT patvirtino, kad direktyvose 89/391/EEB ir 2003/88/EB reikalaujama, kad darbdaviai sukurtų sistemą, pagal kurią būtų galima išmatuoti kiekvieno darbuotojo darbo laiką kiekvieną dieną, ir kad tokia sistema būtų „objektyvi, patikima ir prieinama“(26);

(15)  ESTT savo praktikoje nustatė darbuotojo statuso nustatymo kriterijus. Įgyvendinant šią direktyvą turėtų būti atsižvelgiama į ESTT pateiktą tų kriterijų aiškinimą. Ši direktyva taikoma visiems privačiojo ir viešojo sektorių darbuotojams, įskaitant pagal poreikį dirbančius darbuotojus, ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, pagal trumpalaikes sutartis dirbančius darbuotojus, pagal paslaugų kvitus dirbančius darbuotojus, platformų darbuotojus, stažuotojus ir pameistrius, jeigu jie atitinka šiuos kriterijus. Piktnaudžiavimas savarankiškai dirbančio asmens statusu, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje nacionaliniu lygmeniu arba tarpvalstybiniais atvejais yra apgaulingai deklaruojamo darbo forma, dažnai siejama su nedeklaruojamu darbu. Fiktyvaus savarankiško darbo atvejų atsiranda, kai asmuo nurodo, kad dirba savarankiškai, nors jo veikla atitinka darbo santykiams būdingus kriterijus, – taip daroma siekiant išvengti tam tikrų teisinių ar mokestinių pareigų. Tokiems asmenims ši direktyva turėtų būti taikoma. Nustatant, ar esama darbo santykių, turėtų būti remiamasi su faktiniu darbo atlikimu susijusiais faktais, o ne tuo, kaip šalys apibrėžia santykius. Šioje direktyvoje sąvoka „darbuotojas“ reiškia bet kurį darbuotoją, kurio darbo santykiai atitinka ESTT nustatytus kriterijus; ESTT savo praktikoje nustatė darbuotojo statuso nustatymo kriterijus;

(16)  pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo standartinių darbo sutarčių ir padaugėjo susitarimų dėl netipinio ar lankstaus darbo – daugiausia tai lėmė ekonominės veiklos skaitmeninimas. Kai kurių rūšių netipinis darbas reglamentuojamas Sąjungos teisės aktais. Tarybos direktyva 97/81/EB(27) įgyvendinamas Europos socialinių partnerių bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną, jos tikslas – panaikinti darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, diskriminaciją, pagerinti darbo ne visą darbo dieną kokybę, sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškai plėtoti darbą ne visą darbo dieną ir prisidėti prie lankstaus darbo laiko organizavimo atsižvelgiant į darbdavių ir darbuotojų poreikius. Tarybos direktyva 1999/70/EB(28) įgyvendinamas Europos socialinių partnerių bendrasis susitarimas dėl terminuotų darbo sutarčių ir siekiama pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą ir užkertant kelią piktnaudžiavimui, paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB(29), priimta po to, kai Europos socialiniai partneriai nepriėmė bendrojo susitarimo, siekiama užtikrinti laikinųjų darbuotojų apsaugą ir pagerinti darbo per laikinojo įdarbinimo įmones kokybę, užtikrinant vienodas sąlygas ir pripažįstant laikinojo įdarbinimo įmones darbdaviais, kartu atsižvelgiant į poreikį sukurti tinkamą darbo per laikinojo įdarbinimo įmones naudojimo sistemą, siekiant veiksmingai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir lanksčių darbo formų plėtojimo;

(17)  2002 m. liepos mėn. Europos socialiniai partneriai priėmė bendruosius susitarimus dėl nuotolinio darbo, o 2020 m. birželio mėn. – dėl skaitmeninimo. Bendrajame susitarime dėl skaitmeninimo numatyta, kad socialiniai partneriai turi susitarti dėl galimų priemonių, susijusių su darbuotojų prisijungimu prie darbo arba atsijungimu nuo darbo. Atsižvelgiant į pokyčius, įvykusius nuo 2002 m., kai buvo priimtas bendrasis susitarimas dėl nuotolinio darbo, tapo akivaizdu, kad kai kuriuos to susitarimo elementus reikia įvertinti ir nustatyti Sąjungos lygmens teisinį pagrindą;

(18)  Direktyvos 2008/104/EB 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sąvoka „darbuotojas“ turi būti apibrėžta nacionalinėje teisėje. Tačiau ESTT nustatė, kad vertinant, ar asmuo turi darbuotojo statusą, turi būti taikomi jo nusistovėjusioje praktikoje nustatyti kriterijai. Visų pirma lemiamą reikšmę turi tai, ar „asmuo tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas vykdo veiklą, už kurią gauna darbo užmokestį“, ir „šio dviejų asmenų santykio teisinis kvalifikavimas nacionalinėje teisėje ir jo forma, kaip ir šiuos du asmenis siejančio teisinio ryšio pobūdis, šiuo atveju nėra lemiami“(30);

(19)  kai kurios valstybės narės ėmėsi veiksmų siekdamos reglamentuoti darbuotojų, naudojančių skaitmenines priemones darbo tikslais, teisę atsijungti. Kitos valstybės narės skatina naudoti skaitmenines priemones darbo tikslais, konkrečiai neatsižvelgdamos į riziką, trečioji valstybių narių grupė skaitmeninių priemonių naudojimui taiko bendruosius teisės aktus, o ketvirtoji grupė neturi konkrečių teisės aktų(31). Sąjungos lygmens veiksmais šioje srityje būtų nustatyti būtiniausi reikalavimai, kuriais būtų apsaugoti visi Sąjungos darbuotojai, naudojantys skaitmenines priemones darbo tikslais, ir, konkrečiau, jų pagrindinės teisės, susijusios su teisingomis darbo sąlygomis;

(20)  šios direktyvos tikslas – pagerinti visų darbuotojų darbo sąlygas nustatant būtiniausius teisės atsijungti reikalavimus. Šią direktyvą reikėtų įgyvendinti visapusiškai laikantis būtiniausių reikalavimų, nustatytų direktyvose 89/391/EEB, 2003/88/EB, (ES) 2019/1152 ir (ES) 2019/1158, ir nedarant jokio neigiamo poveikio darbuotojams;

(21)  socialiniai partneriai turėtų turėti galimybę kolektyvine sutartimi arba darbdavio įmonės lygmeniu susitarti dėl praktinės darbuotojo naudojimosi teise atsijungti ir tos teisės įgyvendinimo iš darbdavio pusės tvarkos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, pavyzdžiui, per nacionalines darbo inspekcijas, kad darbdaviai pateiktų darbuotojams pareiškimą, kuriame būtų išdėstyta tokia praktinė tvarka;

(22)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad darbdaviai sukurtų objektyvią, patikimą ir prieinamą sistemą, pagal kurią būtų galima nustatyti kiekvieno darbuotojo kasdienio darbo trukmę, vadovaujantis ESTT praktika, visų pirma 2019 m. gegužės 14 d. Teisingumo Teismo sprendimu Federación de Servicios de Comisiones Obreras (CCOO), C-55/18(32).

(23)  reikėtų gerbti socialinių partnerių savarankiškumą. Valstybės narės turėtų remti socialinius partnerius, jiems sudarant kolektyvines sutartis šiai direktyvai įgyvendinti;

(24)  valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės ir praktikos, turėtų užtikrinti veiksmingą socialinių partnerių dalyvavimą ir skatinti bei stiprinti socialinį dialogą siekiant įgyvendinti šią direktyvą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atitinkamu lygmeniu pasikonsultavus su socialiniais partneriais, būtų nustatytas būtiniausių darbo sąlygų sąrašas siekiant sudaryti darbuotojams galimybę pasinaudoti savo teise atsijungti. Valstybės narės turėtų galėti pavesti socialiniams partneriams įgyvendinti šią direktyvą pagal nacionalinę teisę ir praktiką, siekiant nustatyti arba papildyti tą būtiniausių darbo sąlygų sąrašą;

(25)  nukrypti nuo reikalavimo įgyvendinti atsijungimo teisę leidžiančios nuostatos turėtų būti numatomos tik išimtinėmis aplinkybėmis, pvz., esant force majeure ar kitoms ekstremaliomis situacijomis, ir su sąlyga, kad darbdavys raštu kiekvienam atitinkamam darbuotojui nurodys priežastis, kuriomis pagrindžiama būtinybė taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Būtiniausių darbo sąlygų sąraše, kuriuo įgyvendinama teisė atsijungti, turėtų būti nustatyti kriterijai, pagal kuriuos galima numatyti tokias nukrypti leidžiančias nuostatas ir nustatyti kompensacijas už ne darbo valandomis atliktą darbą. Tokiomis kompensacijomis turėtų būti garantuojama, kad laikomasi bendro tikslo užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą;

(26)  šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis besinaudojantys darbuotojai turėtų būti apsaugoti nuo bet kokių neigiamų pasekmių, įskaitant atleidimą iš darbo ir kitas atsakomąsias priemones. Tokius darbuotojus taip pat reikėtų apsaugoti nuo diskriminacinių priemonių, pvz., pajamų ar paaukštinimo galimybių praradimo;

(27)  siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos, darbuotojams reikėtų suteikti tinkamą ir greitą teisminę ir administracinę apsaugą nuo bet kokio priešiško elgesio, kylančio dėl to, kad jie naudojasi arba siekia pasinaudoti šioje direktyvoje numatytomis teisėmis, įskaitant teisę į teisių gynimą, taip pat teisę pradėti administracinį ar teisminį procesą;

(28)  valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise, kolektyvinėmis sutartimis ar praktika, turėtų nustatyti šioje direktyvoje nustatytos teisės atsijungti įgyvendinimo tvarką. Valstybės narės turėtų numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už prievolių pagal šią direktyvą nesilaikymą;

(29)  prievolė įrodyti, kad darbuotojas nebuvo atleistas iš darbo arba jam nebuvo padaryta lygiavertė žala dėl to, kad jis pasinaudojo arba siekė pasinaudoti teise atsijungti, darbdaviui turėtų tekti tuo atveju, jeigu darbuotojas teisme arba kitoje kompetentingoje institucijoje atskleidė faktus, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad darbuotojas buvo atleistas arba dėl tokių priežasčių patyrė kitų žalingų padarinių;

(30)  šioje direktyvoje nustatomi būtiniausi reikalavimai, taip išsaugant valstybių narių prerogatyvą nustatyti arba toliau taikyti palankesnes nuostatas. Ši direktyva ir jos įgyvendinimas neturėtų būti teisėtas pagrindas sumažinti bendrą apsaugos, suteikiamos darbuotojams šios direktyvos taikymo srityje, lygį;

(31)  Komisija turėtų peržiūrėti šios direktyvos įgyvendinimą, kad galėtų stebėti, kaip laikomasi šios direktyvos, ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi. Tuo tikslu valstybės narės turėtų nuolat teikti ataskaitas Komisijai;

(32)  siekiant įvertinti šios direktyvos poveikį, Komisija ir valstybės narės raginamos toliau bendradarbiauti tarpusavyje, padedant Europos darbo institucijai (ELA), kad būtų gauti palyginami statistiniai duomenys ir duomenys apie šioje direktyvoje nustatytų teisių įgyvendinimą;

(33)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti tinkamas apsaugos priemones teisei atsijungti Sąjungoje užtikrinti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Objektas ir taikymo sritis

1.  Šia direktyva nustatomi būtiniausi reikalavimai siekiant sudaryti sąlygas darbuotojams, kurie darbo tikslais naudoja skaitmenines priemones, įskaitant IRT, pasinaudoti savo teise atsijungti, ir užtikrinti, kad darbdaviai gerbtų darbuotojų teisę atsijungti. Ji taikoma visiems sektoriams – tiek viešajam, tiek privačiajam – ir visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų statuso ir jų darbo tvarkos.

2.  Šia direktyva patikslinamos ir papildomos direktyvos 89/391/EEB, 2003/88/EB, (ES) 2019/1152 ir (ES) 2019/1158 1 dalyje nurodytais tikslais, nedarant poveikio tose direktyvose nustatytiems reikalavimams.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  atsijungti – ne darbo laiku nevykdyti tiesioginės ar netiesioginės su darbu susijusios veiklos ir nepalaikyti su darbu susijusių ryšių naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis;

2)  darbo laikas – darbo laikas, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 1 punkte.

3 straipsnis

Teisė atsijungti

1.  Valstybės narės užtikrina, kad darbdaviai imtųsi reikiamų veiksmų siekdami suteikti darbuotojams priemonių pasinaudoti savo teise atsijungti.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad darbdaviai sukurtų objektyvią, patikimą ir prieinamą sistemą, pagal kurią būtų galima nustatyti kiekvieno darbuotojo kasdienio darbo trukmę, paisant darbuotojų teisės į privatumą ir į jų asmens duomenų apsaugą. Darbuotojai turi turėti galimybę prašyti susipažinti su jų darbo laiko apskaitos žiniaraščiu ir jį gauti.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad darbdaviai teisę atsijungti įgyvendintų teisingai, teisėtai ir skaidriai.

4 straipsnis

Teisės atsijungti įgyvendinimo priemonės

1.  Valstybės narės turėtų užtikrina, kad atitinkamu lygmeniu pasikonsultavus su socialiniais partneriais, būtų nustatyta išsami tvarka, kurią taikant darbuotojai galėtų pasinaudoti savo teise atsijungti, ir kad darbdaviai tą teisę įgyvendintų sąžiningai ir skaidriai. Tuo tikslu valstybės narės numato bent šias darbo sąlygas:

a)  praktinę darbui skirtų skaitmeninių priemonių, įskaitant visas su darbu susijusias stebėsenos priemones, išjungimo tvarką;

b)  darbo laiko registravimo sistemą;

c)  sveikatos ir saugos vertinimus, įskaitant psichosocialinės rizikos vertinimus, susijusius su teise atsijungti;

d)  kriterijus, pagal kuriuos darbdaviai gali nukrypti nuo reikalavimo įgyvendinti darbuotojo teisę atsijungti;

e)  jei taikoma d punkte nurodyta nukrypti leidžianti nuostata – kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kaip pagal direktyvas 89/391/EEB, 2003/88/EB, (ES) 2019/1152 ir (ES) 2019/1158 ir pagal nacionalinę teisę bei praktiką apskaičiuojama kompensacija už ne darbo laiku atliktą darbą.

f)  informuotumo didinimo priemones, įskaitant mokymą darbo vietoje, kurių turi imtis darbdaviai dėl šioje dalyje nurodytų darbo sąlygų.

Bet kokia nukrypti leidžianti nuostata pagal pirmos pastraipos d punktą taikoma tik išimtinėmis aplinkybėmis, pvz., esant force majeure ar kitoms ekstremaliomis situacijomis, ir su sąlyga, kad darbdavys raštu kiekvienam atitinkamam darbuotojui nurodys priežastis, kuriomis pagrindžiama būtinybė taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą kiekvienu atveju, kai pasinaudojama tokia nuostata.

2.  Valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise ir praktika, gali pavesti socialiniams partneriams nacionaliniu, regioniniu, sektorių arba darbdavio lygmeniu sudaryti kolektyvines sutartis, kuriose būtų numatytos arba papildytos 1 dalyje nurodytos darbo sąlygos.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojams, kuriems netaikoma kolektyvinė sutartis pagal 2 dalį, būtų taikoma apsauga pagal šią direktyvą.

5 straipsnis

Apsauga nuo priešiško elgesio

1.  Valstybės narės užtikrina, kad darbdaviams būtų uždrausta diskriminuoti, taikyti mažiau palankias sąlygas, atleisti iš darbo ir imtis kitų nepalankių priemonių dėl to, kad darbuotojai pasinaudojo arba siekė pasinaudoti savo teise atsijungti.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad darbdaviai apsaugotų darbuotojus, įskaitant darbuotojų atstovus, nuo bet kokio priešiško elgesio ir bet kokių neigiamų pasekmių, kylančių dėl darbdaviui pateikto skundo arba bet kokių procesinių veiksmų, pradėtų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų teisių.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai darbuotojai, manantys, kad buvo atleisti iš darbo arba patyrė kitokį priešišką elgesį dėl to, kad pasinaudojo arba siekė pasinaudoti teise atsijungti, teisme arba kitoje kompetentingoje institucijoje atskleidžia faktus, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad jie buvo atleisti iš darbo ar patyrė kitokį priešišką elgesį dėl tokių priežasčių, įrodyti, kad darbuotojas buvo atleistas ar patyrė kitokį priešišką elgesį dėl kitų priežasčių, turi darbdavys.

4.  3 dalis netrukdo valstybėms narėms nustatyti darbuotojams palankesnes įrodymų pateikimo taisykles.

5.  Nereikalaujama, kad valstybės narės 3 dalį taikytų procesiniams veiksmams, kai bylos faktines aplinkybes turi ištirti teismas ar kompetentinga institucija.

6.  3 dalis netaikoma baudžiamajame procese, nebent valstybės narės nustatytų kitaip.

6 straipsnis

Teisė į teisių gynimą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai, kurių teisė atsijungti buvo pažeista, turėtų skubaus, veiksmingo ir nešališko ginčų sprendimo galimybę ir teisę į teisių gynimą, jeigu jų teisės, kylančios iš šios direktyvos, buvo pažeistos.

2.  Valstybės narės gali suteikti galimybę profesinių sąjungų organizacijoms arba kitiems darbuotojų atstovams darbuotojų vardu arba juos remiant ir gavus jų sutikimą dalyvauti bet kokiame administraciniame ar teismo procese, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos arba kad ji būtų vykdoma.

7 straipsnis

Pareiga teikti informaciją

Valstybės narės užtikrina, kad darbdaviai kiekvienam darbuotojui raštu suteiktų pakankamai aiškios ir tinkamos informacijos apie jo teisę atsijungti, įskaitant rašytinį pareiškimą, kuriame būtų išdėstytos visų taikytinų kolektyvinių ar kitų susitarimų sąlygos. Tokia informacija apima bent šiuos duomenis:

a)  praktinę darbui skirtų skaitmeninių priemonių, įskaitant visas su darbu susijusias stebėsenos priemones, išjungimo tvarką, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

b)  darbo laiko registravimo sistemą, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies b punkte;

c)  darbdavio parengtus sveikatos ir saugos vertinimus, susijusius su teise atsijungti, įskaitant psichosocialinės rizikos vertinimus, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies c punkte;

d)  kriterijus, pagal kuriuos darbdaviai gali nukrypti nuo reikalavimo įgyvendinti teisę atsijungti, ir kriterijus, pagal kuriuos turi būti apskaičiuojama kompensacija už ne darbo laiku atliktą darbą, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose;

e)  darbdavio taikomas informuotumo didinimo priemones, įskaitant mokymą darbo vietoje, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies f punkte;

f)  darbuotojų apsaugos nuo priešiško elgesio priemones pagal 5 straipsnį;

g)  priemones, kuriomis įgyvendinama darbuotojų teisė į teisių gynimą pagal 6 straipsnį.

8 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, arba kitų jau galiojančių nuostatų, susijusių su teisėmis, kurioms taikoma ši direktyva, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

9 straipsnis

Apsaugos lygis

1.  Ši direktyva negali būti tinkamas pagrindas sumažinti bendrą apsaugos lygį, kuris jau užtikrinamas valstybių narių darbuotojams.

2.  Ši direktyva nedaro įtakos valstybių narių prerogatyvai taikyti arba priimti darbuotojams palankesnius įstatymus ir kitus teisės aktus, arba skatinti ar leisti taikyti darbuotojams palankesnes kolektyvines sutartis.

3.  Šia direktyva nepažeidžiamos jokios kitos teisės, kurios buvo suteiktos darbuotojams kitais Sąjungos teisės aktais.

10 straipsnis

Pranešimas apie teisę atsijungti, jos vertinimas ir peržiūra

1.  Ne vėliau kaip ...[penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] ir po to kas dvejus metus valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje pateikiama visa aktuali informacija apie praktinį šios direktyvos įgyvendinimą ir taikymą, taip pat teisės atsijungti įgyvendinimo praktikos vertinimo rodiklius, nurodydamos atitinkamą nacionalinių socialinių partnerių požiūrį.

2.  Remdamasi valstybių narių pagal 1 dalį pateikta informacija, Komisija ne vėliau kaip ... [šešeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo], o vėliau kas dvejus metus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos įgyvendinimo ir taikymo ataskaitą ir svarsto, ar reikia imtis papildomų priemonių, prireikus įskaitant šios direktyvos pakeitimus.

11 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip … [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia priemones, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tas nuostatas jos taiko nuo … [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Įsigaliojus šiai direktyvai valstybės narės užtikrina, kad Komisijai būtų laiku pranešta apie visus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, kuriuos jos ketina priimti šios direktyvos taikymo srityje, kad Komisija galėtų pateikti pastabas.

3.  Pagal SESV 153 straipsnio 3 dalį valstybės narės gali pavesti socialiniams partneriams jų bendru prašymu įgyvendinti šią direktyvą, jei jie užtikrina šios direktyvos laikymąsi.

12 straipsnis

Asmens duomenys

Darbdaviai tvarko asmens duomenis pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktus tik atskiro darbuotojo darbo laiko registravimo tikslais. Jie netvarko tokių duomenų jokiais kitais tikslais. Asmens duomenys tvarkomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(33) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB(34).

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamentas, Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL L 183, 1989 6 29, p. 1.
(2) OL L 206, 1991 7 29, p. 19.
(3) OL L 299, 2003 11 18, p. 9.
(4) OL L 186, 2019 7 11, p. 105.
(5) OL L 188, 2019 7 12, p. 79.
(6) PE 642.847, 2020 m. liepos mėn.; https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2020/642847/EPRS_BRI(2020)642847_EN.pdf
(7) Žr., be kita ko, Teisingumo Teismo sprendimus: 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C-397/01–C-403/01, ECLI:EU:C:2004:584, 93 punktą; 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C-484/04, ECLI:EU:C:2006:526, 36 punktą; 2016 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Betriebsrat der Ruhrlandklinik, C‑216/15, ECLI:EU:C:2016:883, 27 punktą. 2018 m. vasario 21 d. Sprendimo Matzak, ECLI:EU:C:2018:82, C-518/15, 66 punktą; ir 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimo Federación de Servicios de Comisiones Obreras (CCOO), C-55/18, ECLI:EU:C:2019:402, 60 punktą.
(8) 2018 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Matzak, ECLI:EU:C:2018:82, C-518/15, 66 punktas.
(9) 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimas Federación de Servicios de Comisiones Obreras (CCOO), C-55/18, ECLI:EU:C:2019:402, 60 punktas.
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0033.
(11) OL L 262, 2005 10 7, p. 1.
(12) https://www.eurofound.europa.eu/publications/blog/covid-19-unleashed-the-potential-for-telework-how-are-workers-coping
(13) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(14) J. Messenger’io (TDO) citata, pateikiama Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) Europos pridėtinės vertės skyriaus atliktame Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrime „Teisė atsijungti“ (PE 642.847, 2020 m. liepos mėn): https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2020/642847/EPRS_BRI(2020)642847_EN.pdf
(15) OL C...
(16) OL C...
(17) ... Europos Parlamento pozicija.
(18) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).
(19) 1991 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 91/383/EEB, pateikianti papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laikinuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe (OL L 206, 1991 7 29, p. 19);
(20) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003 11 18, p. 9).
(21) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (OL L 186, 2019 7 11, p. 105).
(22) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (OL L 188, 2019 7 12, p. 79).
(23) 2004 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Pfeiffer ir kt., C-397/01–C-403/01, ECLI:EU:C:2004:584, 93 punktas.
(24) 2018 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Matzak, ECLI:EU:C:2018:82, C-518/15, 66 punktas.
(25) 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimas Komisija / Jungtinė Karalystė, C-484/04, ECLI:EU:C:2006:526, 38 punktas.
(26) 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimas Federación de Servicios de Comisiones Obreras (CCOO), C-55/18, ECLI:EU:C:2019:402, 60 punktas.
(27) 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) (OL L 14, 1998 1 20, p. 9).
(28) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999 7 10, p. 43).
(29) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL L 327, 2008 12 5, p. 9).
(30) 2016 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Betriebsrat der Ruhrlandklinik, C‑216/15, ECLI:EU:C:2016:883, 27 punktas.
(31) Eurofound.
(32) 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimas Federación de Servicios de Comisiones Obreras (CCOO), C-55/18, ECLI:EU:C:2019:402.
(33) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(34) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).


ES mokesčių rojų sąrašo pertvarkymas
PDF 216kWORD 52k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES mokesčių rojų sąrašo peržiūros (2020/2863(RSP))
P9_TA(2021)0022B9-0052/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtą rezoliuciją dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso(1) siekiant pažaboti žalingą mokesčių konkurenciją Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“ (COM(2015)0302),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016)0024),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Tarybos išvadas dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą dėl papildomų priemonių siekiant didesnio skaidrumo ir ryžtingesnės kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu (COM(2016)0451), kuriame pateikiamas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES įtraukimo į sąrašą proceso paaiškinimas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadas dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo sudarymo kriterijų ir proceso,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 5 d. įvykusio ECOFIN tarybos posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į neseniai 2020 m. spalio 6 d. Tarybos atliktus mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo atnaujinimus(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planas, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija“ (COM(2020)0312),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą dėl gero mokesčių srities valdymo Europos Sąjungoje ir už jos ribų (COM(2020)0313),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(4), 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(5) ir 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 13 d. PANA komiteto rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(8),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tolesnius veiksmus, susijusius su pirmiau minėtomis Europos Parlamento rezoliucijomis ir rekomendacijomis(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo (pCBCR)(10), taip pat į savo 2019 m. kovo 27 d. teisėkūros rezoliuciją(11) dėl šio pasiūlymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimą „Mokesčių planavimo poveikis perspektyviems efektyviesiems mokesčių tarifams“ (angl. The Impact of Tax Planning on Forward-Looking Effective Tax Rates)(12),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimą „Agresyvaus mokesčių planavimo rodikliai“ (angl. Aggressive tax planning indicators)(13),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „Priedangos įmonių apžvalga Europos Sąjungoje“ (angl. An overview of shell companies in the European Union)(14),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitas pagal šalis, parengtas kaip jos Europos semestro dalis,

–  atsižvelgdamas į JT aukšto lygio grupės tarptautinės finansinės atskaitomybės, skaidrumo ir sąžiningumo klausimais darbą,

–  atsižvelgdamas į vykstantį EBPO / G 20 kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu įtraukios sistemos darbą sprendžiant su skaitmeninimu susijusias mokesčių problemas,

–  atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos(15),

–  atsižvelgdamas į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl ES mokesčių rojų sąrašo peržiūros (O-000082/2020 – B9-0002/2021 ir O-000081/2020 – B9-0001/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, parengtą padedant Mokesčių pakomitečiui,

A.  kadangi dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ir žalingų mokesčių schemų, taip pat ES valstybėse narėse, ES valstybės narės patiria didžiulių finansinių nuostolių, todėl eikvojami nacionalinių biudžetų ištekliai ir kenkiama vyriausybių pajėgumams; kadangi šiuo metu apskaičiuota, kad pelno mokesčio vengimas sudaro 500 mlrd. USD per metus(16); kadangi toks pelno mokesčio sumažėjimas yra ypač problemiškas siekiant atsigauti po sanitarinės, socialinės ir ekonomikos krizės, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, ir finansuojant žaliąją pertvarką;

B.  kadangi pagal 2016 m. rudens „Eurobarometro“ apklausą 86 proc. ES piliečių pritaria griežtesnėms taisyklėms dėl mokesčių vengimo ir mokesčių rojų(17);

C.  kadangi 2017 m. gruodžio 5 d. Sąjunga patvirtino savo pirmąjį mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą (toliau – sąrašas); kadangi į tą sąrašą buvo įtraukta 17 ES nepriklausančių šalių ar teritorijų; kadangi Sąjunga peržiūrėjo sąrašą 12 kartų;

D.  kadangi pagal 2019 m. pelno mokesčio rojaus indeksą pirmaujančias pozicijas pelno mokesčio rojų reitinguose užima šios jurisdikcijos: 1) Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, 2) Bermuda, 3) Kaimanų Salos, 4) Nyderlandai, 5) Šveicarija, 6) Liuksemburgas, 7) Džersis, 8) Singapūras, 9) Bahamos, 10) Honkongas ir 11) Airija;

E.  kadangi 95 jurisdikcijos buvo įvertintos pagal tris 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose išdėstytus kriterijus, t. y. mokesčių skaidrumą, sąžiningą apmokestinimą ir EBPO BEPS minimalių standartų įgyvendinimą;

F.  kadangi daugiau nei 135 šalys ir jurisdikcijos bendradarbiauja įgyvendindamos BEPS veiksmų planą, iš dalies motyvuojamos rizikos, kad bus įtrauktos į ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą; kadangi įtraukiant į sąrašą beveik 40 šalių buvo paprašyta reformuoti daugiau nei 120 žalingų mokesčių priemonių;

G.  kadangi 2020 m. teisingumo mokesčių srityje būklės ataskaitoje nustatyta, kad tik 2 proc. pasaulio mastu prarastų mokestinių pajamų lėmė ES sąraše esantys jurisdikciją turintys subjektai; kadangi nustatyta, kad Kaimanų salos yra jurisdikcija, kurioje pasaulio mastu prarandama daugiausia mokestinių pajamų, dėl to kitos šalys patiria daugiau kaip 70 mlrd. USD nuostolių per metus arba tai sudaro 16,5 proc. visų prarastų mokestinių pajamų;

H.  kadangi Taryba paskutinį kartą peržiūrėjo sąrašą 2020 m. spalio 6 d., išbraukdama Kaimanų salas ir Omaną bei įtraukdama Barbadosą ir Angiliją; kadangi Kaimanų salose vis dar nėra pelno mokesčio, ir jos yra viena iš dešimties geriausių fiktyvių investicijų vietų pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis(18), dėl to kyla abejonių dėl skaidrumo ir galimo preferencinio požiūrio į kai kurias šalis;

I.  kadangi į ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą šiuo metu įtraukta Amerikos Samoa, Angilija, Barbadosas, Fidžis, Guamas, Palau, Panama, Samoa, Seišeliai, Trinidadas ir Tobagas, Mergelių Salos (JAV) ir Vanuatu;

J.  kadangi keli kiti jurisdikciją turintys subjektai įsipareigojo įgyvendinti gero mokesčių valdymo principus, susijusius su skaidrumo ar sąžiningo apmokestinimo kriterijais;

K.  kadangi visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais ir Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės darbu tebėra ribotos, visų pirma atsižvelgiant į ES įtraukimo į sąrašą procesą; kadangi Europos ombudsmenas turi įgaliojimus nagrinėti, kaip ES institucijos taiko ES taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais(19), visų pirma įgaliojimą tikrinti visus konfidencialius ir nekonfidencialius ES dokumentus, ir gali teikti rekomendacijas, ar jie turėtų būti skelbiami;

L.  kadangi savo komunikate dėl gero mokesčių srities valdymo Europos Sąjungoje ir už jos ribų Komisija pabrėžė, kad būtina persvarstyti Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą ir peržiūrėti sąrašą;

M.  kadangi naudojant konservatyviausią paskirstymo formulę ES patiria didžiausius nuostolius visame pasaulyje dėl pelno perkėlimo į mokesčių rojus ir manoma, kad kiekvienais metais ji neteks apie 20 proc. pelno mokesčio pajamų(20);

1.  pripažįsta teigiamą poveikį, kurį jau padarė sąrašas, tačiau apgailestauja dėl to, kad dar nėra išnaudotos visos jo teikiamos galimybės, nes šiuo metu sąraše esantys jurisdikciją turintys subjektai yra susiję su mažiau nei 2 proc. pasaulio mastu prarastų mokestinių pajamų, todėl sąrašas yra painus ir neveiksmingas(21); siekia sustiprinti sąrašą užtikrinant didesnį skaidrumą ir nuoseklumą, griežtesnius ir nešališkesnius įtraukimo į sąrašą kriterijus ir griežtesnes apsaugos priemones, kad būtų išvengta mokesčių vengimo; apgailestauja dėl to, kad šalys, kuriose yra aiškių duomenų apie BEPS skatinimą, pvz., Kaimanų salos, išbraukiamos iš sąrašo; apgailestauja dėl nepakankamų plačiajai visuomenei teikiamų paaiškinimų, nepaisant to, kad Europos viešosios nuomonės atstovai pritaria griežtesnėms taisyklėms dėl mokesčių rojų;

Mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo valdymas ir skaidrumas

2.  pažymi, kad pirminį įtraukimo į sąrašą procesą Komisija pasiūlė savo komunikate dėl veiksmingo apmokestinimo išorės strategijos ir komunikate dėl papildomų priemonių siekiant didesnio skaidrumo ir ryžtingesnės kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu; pažymi, kad Elgesio kodekso grupei, daugiausia per jos trečiųjų šalių pogrupį, pavesta atlikti parengiamąjį darbą sudarant sąrašą, nepaisant to, kad iš pradžių tai nepateko į grupės įgaliojimus; abejoja tokios neformalios grupės gebėjimais ir tinkamumu atlikti šią misiją;

3.  mano, kad ES sąrašą reikia persvarstyti ES lygmeniu; rekomenduoja įteisinti jo procesą, visų pirma pasitelkiant teisiškai privalomą dokumentą; mano, kad ši reforma turėtų būti įgyvendinta iki 2021 m. pabaigos siekiant apsaugoti ES nuo bet kokio kito pajamų praradimo atsigaunant po COVID-19; reikalauja, kad Taryba, padedama valstybių narių ir tinkamai dalyvaujant Europos Parlamentui, įgaliotų Komisiją įvertinti trečiuosius jurisdikciją turinčius subjektus remiantis aiškiais ir skaidriais kriterijais, taip pat pateikti pasiūlymą dėl sąrašo sudarymo Tarybai, kuris turėtų būti viešai paskelbtas prieš Tarybai oficialiai patvirtinant sąrašą ir jo pataisas; ragina Tarybą suteikti Parlamentui stebėtojo vaidmenį Elgesio kodekso grupės diskusijose; mano, kad tokie pakeitimai užtikrintų įtraukimo į sąrašą proceso nešališkumą, objektyvumą ir atskaitomybę;

4.  pabrėžia, koks svarbus įtraukimo į sąrašą proceso skaidrumas, kad būtų galima užtikrinti visuomenės kontrolę ir padidinti politikos formuotojų demokratinę atskaitomybę; siekia visiško skaidrumo, susijusio su valstybių narių pozicija; todėl ragina Elgesio kodekso grupę atskleisti dalyvaujančias valdžios institucijas, diskusijų temas, techninius vertinimus, protokolus ar santraukas ir priimtas išvadas; mano, kad siekiant pagerinti atskaitomybę ir skaidrumą, duomenų šaltiniai tikrinant jurisdikciją turinčius subjektus turėtų būti lengvai prieinami, jei jie yra prieinami visuomenei; mano, kad trečiųjų šalių režimų vertinimo metodika turėtų būti patobulinta ir visiškai atskleista; ragina Elgesio kodekso grupę sistemingai skelbti išsamią savo sąveikos su trečiosiomis šalimis, aptariamo dalyko ir įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė trečiosios šalys kiekvienu vertinimo proceso etapu, santrauką;

5.  pažymi, kad dėl skaidrumo trūkumo gali būti neteisingai aiškinami sprendimai ir tai gali pakenkti visuomenės pasitikėjimui įtraukimo į sąrašą procesu, ypač kai ES sąrašo rezultatai skiriasi nuo trečiųjų šalių skaidriai sudarytų mokesčių rojų sąrašų; primena pirminį sąrašą, sudarytą iš valstybių narių sąrašų, kaip Komisija nurodė savo komunikate „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“ ir kuriame buvo 30 jurisdikciją turinčių subjektų, kuriuos išvardijo dešimt ar daugiau valstybių narių;

6.  palankiai vertina veiksmus, kurių jau imtasi skaidrumo srityje, pvz., pusmečio pažangos ataskaitų ir tam tikrų laiškų, išsiųstų trečiųjų šalių jurisdikciją turintiems subjektams, paskelbimą; ragina Tarybos laiškuose, išsiųstuose trečiųjų šalių jurisdikciją turintiems subjektams, kurie dar neatitinka ES įtraukimo į sąrašą kriterijų, įtraukti reikalavimą skelbti visą korespondenciją su ES ir bet kokį neigiamą atsakymą laikyti atitinkamo jurisdikciją turinčio subjekto nebendradarbiavimu; apgailestauja dėl to, kad su šiais dokumentais galima susipažinti tik baigus vertinimo procesą; ragina viešai paskelbti visus trečiųjų šalių jurisdikciją turinčių subjektų laiškus ir prisiimtus įsipareigojimus, kai tik jie bus gauti; ragina skelbti viešąją informaciją vartotojams patogioje platformoje;

7.  ragina Elgesio kodekso grupės pirmininką reguliariai keistis informacija su Parlamentu, taip pat bent vieną kartą per metus oficialiai dalyvauti viešajame klausyme;

8.  pabrėžia, kad Parlamento vaidmuo, susijęs su Elgesio kodekso grupe, turėtų būti oficialiai įformintas, be kita ko, atsižvelgiant į valdymą ir įtraukimo į sąrašą kriterijus, pvz., vykdant nuomonės pateikimo procesą;

9.  pažymi, kad ES įtraukimo į sąrašą procesas yra susijęs tik su trečiosiomis šalimis; pažymi, kad Sąjungos įtaka kovojant su mokesčių vengimu ir žalinga mokesčių praktika visame pasaulyje priklauso nuo pavyzdžio, kurį ji rodo savo šalyse; pabrėžia, kad būtina užtikrinti įtraukimo į sąrašą kriterijų ir žalingos mokesčių praktikos kriterijų ES nuoseklumą; primena Elgesio kodekso grupės pirmininko 2018 m. spalio 10 d. TAX3 komiteto posėdyje pateiktą pareiškimą apie galimybę tikrinti valstybes nares pagal tuos pačius kriterijus, kurie nustatyti ES sąrašui, persvarstant Elgesio kodekso grupės įgaliojimus; pažymi, kad viena valstybė narė tik iš dalies atitiko tarptautinio standarto dėl skaidrumo ir keitimosi informacija pagal prašymą laikymosi įvertinimą, kurį nustatė Pasaulinis forumas skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais (Pasaulinis forumas)(22), ir pažymi, kad, esant tokiam įvertinimui, trečiosios šalys yra Tarybos įtraukiamos į sąrašą(23); todėl pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės reguliariai gavo konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl būtinybės spręsti agresyvaus mokesčių planavimo klausimą(24); pabrėžia, jog Komisija pripažįsta, kad kai kurios iš pirmiau minėtų valstybių narių ėmėsi priemonių savo mokesčių sistemoms patobulinti, kad būtų atsižvelgta į Komisijos kritiką, tačiau pažymi, jog Komisija vis dar nurodo, kad mokesčių taisyklės šiuo metu yra palankios agresyviam mokesčių planavimui tose valstybėse narėse; pakartoja savo TAX3 rezoliucijoje pateiktą raginimą Komisijai ir Tarybai imtis tolesnių veiksmų dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų atitinkamoms valstybėms narėms, kol nebus įgyvendintos esminės mokesčių reformos, ir prireikus pasiūlyti veiksmus atitinkamose srityse, tačiau bent kol kas laikyti tas valstybes nares ES mokesčių rojais; tikisi, kad šios vyriausybės išspręs problemas ir sumažins mokesčių vengimą visose savo jurisdikcijose; įsipareigoja reguliariai vertinti visas vyriausybių iniciatyvas laikytis tokių rekomendacijų ir prireikus pasiūlyti veiksmus atitinkamose srityse;

10.  primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsnyje nustatyta procedūra, pagal kurią Parlamentas ir Taryba veikia pagal įprastą teisėkūros procedūrą, turėtų būti taikoma tuo atveju, kai dėl žalingos mokesčių praktikos iškreipiama rinka Sąjunga;

11.  ragina Elgesio kodekso grupę padidinti proceso įtraukumą ir išorinį pritarimą konsultuojantis su besivystančiomis šalimis ir pilietinės visuomenės organizacijomis; siūlo sudaryti darbo grupę arba įsteigti patariamąjį organą, įtraukiant ne ES šalis, visų pirma besivystančias šalis, pilietinės visuomenės narius ir ekspertus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dialogui dėl priimtų sprendimų;

ES įtraukimo į sąrašą kriterijų atnaujinimas, siekiant juos pritaikyti prie dabartinių ir būsimų uždavinių

12.  pakartoja, koks svarbus sąrašo skaidrumo kriterijus; ragina paaiškinti būsimą skaidrumo kriterijų, susijusį su galutiniais tikraisiais savininkais, atsižvelgiant į Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą; atkreipia dėmesį į nevienodas sąlygas tarp valstybių narių, kurios laikosi EBPO bendro duomenų teikimo standarto ir JAV Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (FATCA); todėl mano, kad JAV FATCA abipusiškumo trūkumas turėtų būti nagrinėjamas taikant skaidrumo kriterijų;

13.  mano, kad sąžiningo apmokestinimo kriterijus neturėtų apsiriboti vien lengvatiniu mokesčių priemonių pobūdžiu, bet turėtų būti atsižvelgiama į plačias mokesčių lengvatas ir sandorių kainodaros neatitikimus; primena, kad dabartiniame trečiųjų šalių įtraukimo į sąrašą procese nėra numatytas atskiras 0 proc. arba labai žemų mokesčių tarifų kriterijus; ragina Komisiją ir Elgesio kodekso grupę į vertinimą įtraukti mokesčių priemones, dėl kurių sumažėja apmokestinimas, atsižvelgiant į vykstančias derybas dėl EBPO / G 20 įtraukiosios sistemos II ramsčio, visų pirma minimalaus apmokestinimo klausimu; ragina Komisiją ir Tarybą pasiūlyti minimalų faktinį apmokestinimo lygį, kuris būtų atskiras įtraukimo į ES sąrašą kriterijus; rekomenduoja, kad bet koks nustatytas minimalus efektyvusis mokesčio tarifas turėtų būti teisingas ir pakankamas, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į teisės aktais nustatytą įmonių pelno mokesčio tarifo ES vidurkį(25), kad būtų išvengta pelno perkėlimo ir žalingos konkurencijos mokesčių srityje;

14.  ragina Komisiją apsvarstyti iniciatyvos, panašios į Įtraukiosios sistemos II ramstį, priėmimo naudą sprendžiant ES įtraukimo į sąrašą kriterijų klausimą tuo atveju, jei EBPO lygmeniu nebūtų pasiektas politinis sutarimas dėl šių priemonių įgyvendinimo iki 2021 m. pabaigos;

15.  pažymi, kad kai kurie žalingiausi trečiųjų šalių jurisdikciją turintys subjektai, įskaitant Kaimanų salas ir Bermudus, buvo išbraukti iš sąrašo nustačius labai minimalius turinio kriterijus ir silpnas vykdymo užtikrinimo priemones; pabrėžia, kad dėl tokių sprendimų gali kilti klausimų dėl konkrečios veiklos autentiškumo ir sprendimų priėmimo nešališkumo bei pakenkta visuomenės pasitikėjimui; ragina sugriežtinti atrankos kriterijus, įskaitant turinio reikalavimus, pagrįstus standartiniu požiūriu, taip pat proporcingumo reikalavimus ir jų stebėseną, siekiant padidinti sąrašo veiksmingumą ir užtikrinti, kad jis padėtų spręsti naujus ekonomikos skaitmeninimo keliamus uždavinius; ragina Tarybą kaip atskirą kriterijų nustatyti automatinį trečiųjų šalių jurisdikciją turinčių subjektų, kuriuose taikoma 0 proc. pelno mokesčio norma arba įmonių pelnas nėra apmokestinamas, įtraukimą į sąrašą; susirūpinęs pažymi, kad trečiosios šalys gali panaikinti reikalavimų neatitinkančias mokesčio sistemas, tačiau pakeisti jas naujomis sistemomis, galinčiomis pakenkti ES; primena viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo svarbą siekiant stebėti turinio reikalavimus;

16.  pabrėžia, kokie svarbūs minimalūs BEPS standartai atliekant trečiųjų šalių atrankinę patikrą, ypač 5, 6, 13 ir 14 veiksmai; pabrėžia, kad svarbu nustatyti kitus BEPS standartus, kurie turėtų būti taikomi kaip įtraukimo į sąrašą kriterijai;

17.  pritaria ES sąrašo geografinės taikymo srities išplėtimui, kartu atsižvelgiant į mažiausiai išsivysčiusių šalių padėtį; pabrėžia, kad ateityje atliekant vertinimus reikėtų nuolat atsižvelgti į tai, kad kai kurioms besivystančioms šalims gali trūkti išteklių sparčiai įgyvendinti naujai sutartus mokesčių standartus; todėl primygtinai ragina Tarybą nenumatyti galimybės mažinti paramą vystymuisi kaip atsakomosios priemonės, nes tai turėtų tiesioginį poveikį galutiniams pagalbos gavėjams; vis dėlto pažymi, kad neturėtų būti panašiai elgiamasi su šalimis, kuriose yra reikšmingo dydžio finansų centrai;

18.  pažymi, kad ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašas ir jo nacionaliniai atitikmenys labai skiriasi; atkreipia dėmesį į Komisijos siekį geriau suderinti nacionalinius sąrašus su ES sąrašu; ragina taikyti aukštynkryptę kriterijų konvergenciją ir suderinimą siekiant užtikrinti aukštesnius standartus ir darną;

19.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą tikrinant mokesčių jurisdikcijas atsižvelgti į didelės rizikos trečiųjų šalių nustatymo metodiką, kuria siekiama kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, siekiant užtikrinti, kad abu įtraukimo į sąrašą procesai būtų vienas kitą stiprinantys;

20.  atkreipia dėmesį į pastangas sudaryti vienodas sąlygas po Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos; ragina nuodugniai įvertinti minėtus jurisdikciją turinčius subjektus, įskaitant tolesnį JK užjūrio teritorijų ir karalysčių savivaldos sričių vertinimą pagal Elgesio kodekso grupės nustatytus standartus; pabrėžia, kad būsimi ES ir JK santykiai turėtų būti grindžiami abipusėmis vertybėmis ir nukreipti į bendrą klestėjimą, dėl kurio automatiškai pašalinama agresyvi mokesčių konkurencija; apgailestauja, kad ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nenumatyta galimų perbalansavimo priemonių, jei ateityje Jungtinė Karalystė nuspręs laikytis kitokios pozicijos klausimais, susijusiais su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu;

21.  ragina vienodai ir nešališkai vertinti pagrindinius ES prekybos partnerius; ypač ragina aiškiai įvertinti JAV, remiantis skaidrumo kriterijais;

Apsaugos priemonių koordinavimas

22.  pripažįsta įtraukimo į sąrašą su reputacija susijusį poveikį kaip paskatą jurisdikciją turintiems subjektams dalyvauti tikrinimo procese; pabrėžia, kad to nepakanka siekiant veiksmingai kovoti su neigiamu tokių jurisdikciją turinčių subjektų poveikiu valstybėms narėms ir vidaus rinkai, nes poveikį tam tikrų jurisdikcijų reputacijai dėl įtraukimo į sąrašą sustiprina pirmiau apibūdinti įtraukimo į sąrašą proceso trūkumai, ypač skaidrumo trūkumas, neįpareigojantys kriterijai ir ribota geografinė taikymo sritis;

23.  palankiai vertina ryšį tarp gero mokesčių srities valdymo standartų ir ES lėšų naudojimo, kaip nustatyta Finansiniame reglamente(26), Europos darnaus vystymosi fondo reglamente(27), Europos strateginių investicijų fondo reglamente(28) ir Sprendime dėl išorės skolinimo įgaliojimų(29), ir pripažįsta, kad šie standartai turi būti išankstinė ES teikiamos paramos sąlyga; tačiau perspėja dėl bet kokio žalingo dabartinio ar galimo poveikio besivystančių šalių piliečiams; pabrėžia, kad svarbu sudaryti lygiavertes sąlygas, kurios turi būti taikomos korporacijoms ir agresyvaus mokesčių planavimo įgalintojams bei tarpininkams vykdant viešųjų pirkimų procedūras;

24.  ragina užtikrinti, kad pagal valstybės pagalbos taisykles ir valstybių narių nacionalines paramos programas įmonės, turinčios ekonominių ryšių su nebendradarbiaujančiais jurisdikciją turinčiais subjektais, pvz., įmonės, įsisteigusios tokiose jurisdikcijose mokesčių tikslais, negalėtų gauti paramos; pabrėžia, kad tai itin svarbu atsižvelgiant į Europos vidaus solidarumą ir valstybių narių pasitikėjimo kūrimą; primena, kad siekiant tai užtikrinti, reikalingas skaidrumas teikiant viešąsias ataskaitas pagal šalis visuose sektoriuose; ragina Tarybą skubiai užbaigti diskusijas ir priimti savo bendrą požiūrį į pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

25.  remia ir ragina sugriežtinti papildomo audito ir išsamaus patikrinimo reikalavimus įmonėms ir investuotojams, įsisteigusiems nebendradarbiaujančiose jurisdikcijose; mano, kad apsaugos priemonės yra labai svarbios, kad sąrašas galėtų daryti poveikį;

26.  pažymi, kad griežtos atsakomosios priemonės sumažintų paskatas vengti mokesčių; pabrėžia, kad ES apsaugos priemonių rinkinio taikymui neigiamą įtaką daro tai, kad atskiros valstybės narės jį taiko savo nuožiūra; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl suderintų apsaugos priemonių siekiant išvengti mokesčių vengimo ir slėpimo, atsižvelgiant į derybas dėl Įtraukiosios sistemos II ramsčio arba dėl minimaliojo efektyviojo mokesčio tarifo ES lygmeniu, kuris galėtų apimti toliau nurodytus aspektus:

   a) išlaidų neatskaitymą;
   b) sugriežtintas kontroliuojamų užsienio įmonių taisykles;
   c) išskaičiuojamojo mokesčio priemones;
   d) dalyvavimui taikomo atleidimo nuo mokesčių apribojimą;
   e) pakeitimo sąlygą;
   f) poveikį viešiesiems pirkimams ir valstybės pagalbai;
   g) specialius dokumentacijos reikalavimus;
   h) laikiną dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatų netaikymą;

pažymi, kad bet kokioms įmonėms taikomoms mokesčių priemonėms turėtų būti taikoma sąlyga susieti nurodytas taisykles, kai sandoris ar atitinkamas mokesčių mokėtojas atitinka konkrečius žalingus kriterijus; mano, kad šios priemonės turėtų būti vienodai taikomos santykiuose tarp valstybės narės ir trečiosios šalies bei santykiuose tarp valstybių narių;

27.  atkreipia dėmesį į jurisdikcijų, kurios neatitinka reikalavimų, tačiau yra įsipareigojusios siekti pokyčių, pilkąjį sąrašą; ragina Tarybą ir valstybes nares nustatyti konkrečias priemones, pvz., dažnesnius auditus ar patobulintą politiką „pažink savo klientą“, taikomą sandoriams, ir išsamų patikrinimą tuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose;

28.  ragina Komisiją išvardyti, į kuriuos ES ir trečiųjų šalių ar regionų susitarimus neįtraukta „gero valdymo sąlyga“, kaip reikalaujama Komisijos komunikato dėl veiksmingo apmokestinimo išorės strategijos 3.1 punkte ir išdėstyta 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos išvadose, kuriomis patvirtintos standartinės nuostatos, kurias susitarta taikyti sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis(30); ragina Komisiją ir Tarybą paaiškinti, kodėl trūksta tokios sąlygos;

o
o   o

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sekretoriui, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) 1997 m. gruodžio 1 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžio dėl mokesčių politikos išvadų I priedas – 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimta rezoliucija dėl verslo apmokestinimo elgesio kodekso (OL C 2, 1998 1 6, p. 1).
(2) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/03/08/ecofin-conclusions-code-conduct-business-taxation/
(3) OL C 331, 2020 10 7, p. 3.
(4) OL C 366, 2017 10 27, p. 51.
(5) OL C 101, 2018 3 16, p. 79.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0240.
(7) OL C 399, 2017 11 24, p. 74.
(8) OL C 369, 2018 10 11, p. 132.
(9) Tolesnių veiksmų planas dėl Europos Parlamento (ECON) rezoliucijos su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir dėl Europos Parlamento (TAXE) rezoliucijos dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurį Komisija priėmė 2016 m. kovo 16 d.; tolesnių veiksmų planas dėl Europos Parlamento (TAX2) rezoliucijos dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurį Komisija priėmė 2016 m. lapkričio 16 d.; tolesnių veiksmų planas dėl 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento (PANA) ne teisėkūros rezoliucijos dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo projekto, kurį Komisija priėmė 2018 m. balandžio mėn., ir tolesnių veiksmų planas dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. (TAX3) rezoliucijos dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo.
(10) 2016 m. balandžio 12 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (COM(2016)0198).
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0309.
(12) Europos Komisija, The Impact of Tax Planning on Forward-Looking Effective Tax Rates, Taxation paper Nr. 64, 2016 m. spalio 25 d.
(13) Europos Komisija, Aggressive tax planning indicators – Final Report, Taxation paper Nr. 71, 2018 m. kovo 7 d.
(14) I. Kiendl Krišto ir E. Thirion, An overview of shell companies in the European Union, Europos Parlamento tyrimų tarnyba, 2018 m. spalio mėn.
(15) OL C 384 I, 2019 11 12, p. 1.
(16) A. Cobham ir P. Janský (2018 m.); https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/jid.3348
(17) https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/51abaf14-6b6e-11e7-b2f2-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF
(18) https://www.imf.org/external/pubs/ft/fandd/2019/09/the-rise-of-phantom-FDI-in-tax-havens-damgaard.htm
(19) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(20) T. R. Tørsløv, L. S. Wier ir G. Zucman (2020 m.); http://gabriel-zucman.eu/files/TWZ2020.pdf
(21) https://www.taxjustice.net/reports/the-state-of-tax-justice-2020/
(22) https://www.oecd.org/tax/exchange-of-tax-information/global-forum-reveals-compliance-ratings-from-new-peer-review-assessments-for-anguilla-chile-china-gibraltar-greece-korea-malta-papua-new-guinea-and-uruguay.htm
(23) OL C 331, 2020 10 7, p. 3.
(24) https://ec.europa.eu/info/publications/2020-european-semester-country-specific-recommendations-commission-recommendations_lt
(25) „Mokesčių politika Europos Sąjungoje, 2020 m. tyrimas“, Europos Komisija, Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas, p. 100.
(26) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(27) 2017 m. rugsėjo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601, kuriuo sukuriamas Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF), EDVF garantija ir EDVF garantijų fondas (OL L 249, 2017 9 27, p. 1).
(28) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 2015 m. birželio 25 d. dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).
(29) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (OL L 135, 2014 5 8, p. 1).
(30) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2018/05/25/tax-fraud-standard-provision-agreed-for-agreements-with-third-countries/


Žemės drebėjimų Kroatijoje padarinių mažinimas
PDF 142kWORD 46k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žemės drebėjimų Kroatijoje padarinių mažinimo (2021/2504(RSP))
P9_TA(2021)0023RC-B9-0057/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį, 175 straipsnio trečią pastraipą ir 212 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 661/2014(2) ir Reglamentu (ES) 2020/461(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo(4) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2018/1475(5) ir Sprendimu (ES) 2019/420(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 29 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (COM(2020)0023), ir vėlesnę naują šio pasiūlymo 2020 m. sausio 14 d. redakciją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(7), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2015/1839(8), Reglamentu (ES) 2016/2135(9), Reglamentu (ES) 2017/825(10), Reglamentu (ES) 2017/1199(11), Reglamentu (ES) 2017/2305(12), Reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046(13), Reglamentu (ES) 2018/1719(14), Reglamentu (ES) 2019/711(15), Reglamentu (ES) 2020/460(16), Reglamentu (ES) 2020/558(17), Reglamentu (ES) 2020/1041(18) ir Reglamentu (ES) 2020/1542(19),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (ES) 2016/369 dėl skubios paramos teikimo Sąjungoje(20) su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (ES) 2020/521(21),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 375/2014, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva)(22), pataisytą 2014 m. balandžio 24 d. paskelbus klaidų ištaisymą(23),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos(24) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003(25), Reglamentu (EB) Nr. 219/2009(26) ir Reglamentu (ES) 2019/1243(27),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(28), ypač į jo 11 punktą, ir į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(29),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir numatyti išteklių avansams Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos mokėti (COM(2020)0960),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 30 d. Tarybos sprendimą, kuriuo priimama Tarybos pozicija dėl 2020 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 9 projekto(30),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2020 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 9/2020 projekto, pridedamo prie pasiūlymo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Kroatijai ir Lenkijai dėl gaivalinės nelaimės ir numatyti išteklių avansams mokėti Airijai, Graikijai, Ispanijai, Kroatijai, Portugalijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos(31),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadas, kuriomis raginama stiprinti civilinės saugos pajėgumus pasitelkiant Europos savitarpio pagalbos sistemą, grindžiamą civilinės saugos modulių metodu,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl žemės drebėjimų poveikio regionams(32),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES pajėgumo reaguoti į nelaimes gerinimo(33),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi per praėjusius metus Kroatiją nuniokojo dideli žemės drebėjimai: vienas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 5,5 balo, 2020 m. kovo 22 d. sukrėtė Zagrebo miestą ir Zagrebo bei Krapinos-Zagorės apskritį, kiti du žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė atitinkamai 5,2 balo ir 6,4 balo, 2020 m. gruodžio 28 ir 29 d. supurtė Sisako-Moslavinos apskritį ir galiausiai dar vienas žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 5,0 balo, tą pačią apskritį vėl supurtė 2021 m. sausio 6 d.;

B.  kadangi 2020 m. kovo mėn. žemės drebėjimas buvo stipriausias nuo 1880 m. Zagrebo rajoną supurtęs žemės drebėjimas, jis apgadino daugiau kaip 26 000 pastatų, iš kurių 1 900 buvo pripažinti nenaudotinais, ir padarė daugiau kaip 11,5 mlrd. EUR žalos;

C.  kadangi Zagrebo miestas ir Zagrebo bei Krapinos-Zagorės apskritys vis dar neatsigavusios nuo to žemės drebėjimo, per kurį vienas žmogus žuvo, 26 buvo sužeisti, kilo didžiulių socialinių bei ekonominių padarinių ir padarinių kultūrai bei infrastruktūrai, taip pat ilgalaikių psichologinių pasekmių;

D.  kadangi 2020 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas patvirtino 683,7 mln. EUR asignavimą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo 2020 m. kovo mėn. Zagrebo žemės drebėjimo padariniams likviduoti;

E.  kadangi naujausias žemės drebėjimas centrinėje Kroatijoje praktiškai sunaikino Petrinios miestelį ir padarė didelę žalą netoli esantiems Glinos, Sisako, Hrvatska Kostainicos ir Maiske Polianės miestams ir kitiems Sisako-Moslavinos apskrities kaimams, taip pat Zagrebo ir Karlovaco apskritims;

F.  kadangi dėl smūgių žuvo aštuoni žmonės ir buvo sužaloti 36 žmones, o 30 žmonių buvo išgelbėti iš griuvėsių; kadangi buvo apgadinta daugiau kaip 45 000 pastatų(34) ir tiesiogiai nukentėjo daugiau kaip 70 000 žmonių, o žemės drebėjimas taip pat buvo juntamas Slovėnijoje, Austrijoje, Italijoje, Vengrijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje ir – kiek mažiau – Vokietijoje, Slovakijoje ir Čekijoje;

G.  kadangi 2020 m. kovo 22 d. ir gruodžio 29 d. Kroatija suaktyvino Sąjungos civilinės saugos mechanizmą ir paprašė žieminių palapinių, apšvietimo sistemų ir apšvietimo stulpų, elektrinių šildytuvų, sulankstomų lovų, miegmaišių ir gyvenamųjų konteinerių;

H.  kadangi 2021 m. sausio 4 d. Kroatijos vyriausybė labiausiai nukentėjusiose apskrityse, konkrečiai Sisako-Moslavinos apskrityje ir tam tikrose Zagrebo ir Karlovaco apskričių dalyse, paskelbė katastrofos padėtį;

I.  kadangi tolesnėmis savaitėmis buvo juntami pakartotiniai smūgiai ir jie vis dar juntami nukentėjusiose teritorijose ir gerokai už smūgio epicentro ribų; kadangi žmonės patiria nuolatinę kančią – netikrumą ir galimų naujų smūgių baimę, o smūgiai ir toliau pasireiškia kasdien ir kyla pavojus, kad nuo kitų žemės drebėjimų sugrius dar daugiau pastatų; kadangi visa tai vyksta per COVID-19 pandemijos įkarštį ir tai gali ateinančiu laikotarpiu sukelti psichikos sveikatos problemų ir potrauminių sutrikimų;

J.  kadangi nukentėję regionai ir miestai patyrė didžiulę materialinę ir socialinę bei ekonominę žalą, nematytą nuo XX a. paskutiniajame dešimtmetyje vykusio Tėvynės karo laikų, ir juos reikia skubiai ir sparčiai atstatyti, imantis papildomų priemonių prie ilgalaikės atsigavimo programos; kadangi dėl požeminių smūgių daug nukentėjusių teritorijų gyventojų atsidūrė ant nevilties ribos ir šie smūgiai padarė įvairios netiesioginės žalos aplinkinėse teritorijose; kadangi atitinkamų teritorijų socialinė padėtis jau ir taip buvo itin nepalanki, o ekonominė padėtis – prasta, ir kadangi pastarieji žemės drebėjimai turės dar daugiau neigiamų finansinių ir socialinių bei psichologinių padarinių minėtų teritorijų gyventojams ir visam regionui;

K.  kadangi, remiantis apytikriais vertinimais, Petrinioje reikia nugriauti apie 90 proc. namų; kadangi mažesnės teritorijos ir kaimai aplink Gliną, pvz., Maiske Polianė, iš dalies neturėjo elektros energijos ir vandens net ir iki žemės drebėjimo, o dabar gyventojai liko dar labiau atkirsti nuo būtinosios infrastruktūros ir paslaugų;

L.  kadangi esama požymių, kad žemės drebėjimai padarė didelę žalą pylimams ir apsaugos nuo potvynių sistemoms, todėl jau ir taip nuniokotoms teritorijoms per šį didesnių liūčių ir potvynių sezoną gali būti padaryta dar didesnė žala;

M.  kadangi vietos ir regiono infrastruktūra buvo labai apgadinta, istorinis ir kultūros paveldas – sugriautas, o ekonominė veikla, ypač žemės ūkis ir gyvulininkystė bei naminių gyvūnų ūkis, nuo kurių vietos gyventojai labiausiai priklauso – sustabdyta;

N.  kadangi vietos žemės ūkio objektai, pvz., pastatai, mašinos, įranga, dirbamieji laukai ir pašarų sandėliai, buvo labai apgadinti ir kadangi didelis skaičius gyvulių ir naminių gyvūnų žuvo arba liko be priežiūros kęsti žemės drebėjimo padarinių;

O.  kadangi žemės drebėjimas gerokai sutrikdė viešojo sektoriaus institucijų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir infrastruktūros, pvz., kelių ir elektros energijos tinklų, veikimą; kadangi daug dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų sukurta pagrindinė infrastruktūra, kurios trūko iki žemės drebėjimo, ir kadangi turėtų būti nedelsiant atkurtos galimybės tenkinti pagrindinius poreikius ir gauti pagrindines paslaugas visose nukentėjusių teritorijų dalyse;

P.  kadangi nemažai mokyklų turi būti visiškai nugriautos, o kai kurių universitetų pastatų, pvz., Metalurgijos ir Mokytojų rengimo fakultetų Sisake, prasidėjus naujam mokslo metų semestrui nebegalima naudoti švietimo veiklai vykdyti; kadangi šių įstaigų darbą jau ir taip apsunkino COVID-19 pandemija, o dabar vaikai negali nei fiziškai lankyti pamokų, nei naudotis nuotolinio švietimo priemonėmis iš namų;

Q.  kadangi po žemės drebėjimo teko skubiai evakuoti Sisako sveikatos priežiūros centrą, todėl COVID-19 ir kitomis ligomis sergančių pacientų sveikatai iškilo didesnis pavojus, įskaitant neįgaliuosius ir vaikus; kadangi Glinos ir Petrinios sveikatos priežiūros centrams, įskaitant vaistines, buvo padaryta didelė žala; kadangi žemės drebėjimai lėmė papildomą naštą Kroatijos sveikatos priežiūros ir globos sistemoms ir paspartino COVID-19 plitimą, ypač nukentėjusiose teritorijose;

R.  kadangi kai kurios Europos Sąjungos teritorijos yra labiau pažeidžiamos negu kitos ir joms kyla didelė seisminė rizika; kadangi darnios atstatymo pastangos ir nuo žemės drebėjimų apsaugotų ir jiems atsparių pastatų projektai turi būti tinkamai koordinuojami ir stebimi, kad būtų kompensuoti ekonominiai ir socialiniai nuostoliai ir sykiu būtų laikomasi skaidrumo, geriausios praktikos ir viešųjų pirkimų taisyklių;

S.  kadangi greitai ir profesionaliai reagavusios nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, civilinės saugos ir gelbėjimo būriai, Kroatijos ginkluotosios pajėgos, įvairios humanitarinės organizacijos ir visų pirma šimtai savanorių labai sušvelnino tiesioginius žemės drebėjimo padarinius;

T.  kadangi COVID-19 krizė ir viruso plitimas dar labiau apsunkina gelbėjimo ir atstatymo veiksmų vykdymą; kadangi COVID-19 pandemija yra našta Kroatijos ekonomikai ir dėl jos būtini papildomi finansiniai ištekliai;

1.  išreiškia didžiausią solidarumą su visais nuo žemės drebėjimų nukentėjusiais asmenimis ir jų šeimomis, taip pat Kroatijos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijomis, kurios deda pagalbos pastangas, ir reiškia savo giliausią užuojautą;

2.  giria gelbėjimo būrius, civilinės saugos pajėgas, Kroatijos ginkluotąsias pajėgas, savanorius, pilietinės visuomenės organizacijas, tarptautines organizacijas, vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijas ir visus kitus atitinkamus subjektus bei asmenis už nenutrūkstamas ir greitas pastangas nuniokotose teritorijose siekiant gelbėti gyvybes, mažinti žalą ir atkurti būtinąją veiklą, kurios reikia, kad būtų išlaikytas deramas gyvenimo lygis; išreiškia dėkingumą visiems asmenims, organizacijoms ir iniciatoriams, prisidėjusiems prie šių pastangų ir atsiuntusiems paramą ir pagalbą;

3.  džiaugiasi dėl solidarumo, kurį parodė valstybės narės ir kitos šalys, padedančios šalinti šios nelaimės padarinius – teikiančios savitarpio pagalbą, įskaitant būtinuosius reikmenis, finansinę pagalbą, savanorių ir kitą pagalbą, ir taip padedančios palengvinti intervencinių veiksmų naštą; džiaugiasi dėl ES institucijų ir tarptautinės bendruomenės parodyto solidarumo teikiant savitarpio pagalbą nelaimių atvejais; todėl pabrėžia Sąjungos civilinės saugos mechanizmo svarbą skatinant Europos nacionalinių civilinės saugos institucijų bendradarbiavimą nepalankiose situacijose ir siekiant kuo labiau sumažinti ypatingų įvykių poveikį;

4.  ragina Komisiją ir Kroatijos valdžios institucijas nustatyti visus galimus būdus nedelsiant suteikti pagalbą ir paramą užtikrinant deramas ir saugias gyvenimo sąlygas daugeliui žmonių, kurie neteko namų ir vis dar neturi saugaus būsto – bent jau parūpinti konteinerius, kurie ateinančiais mėnesiais sunkiomis žiemos sąlygomis galėtų tapti minimalia pastoge;

5.  ragina ypatingą dėmesį skirti neįgaliesiems, pagyvenusiems asmenims ir ypatingų poreikių turintiems vaikams ir paaugliams, nes jie yra pažeidžiamiausi visuomenės nariai; šiuo požiūriu labai palankiai vertina visą pagalbą, kurią jau suteikė vietoje veikiančios organizacijos;

6.  pabrėžia, kaip svarbu konkrečiai pasirūpinti dideliu skaičiumi gyvulių, ūkinių ir naminių gyvūnų, kurie po žemės drebėjimo buvo sužaloti arba išbaidyti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina dideles Žemės ūkio ministerijos, vietos ir regioninės valdžios institucijų ir gyvūnų gerovės NVO pastangas ir jų bendradarbiavimą;

7.  pabrėžia, kad padėtis vietoje yra rimta ir dėl to kyla didelis ir intensyvus finansinis spaudimas Kroatijos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijoms ir gali būti nulemtas negrįžtamas gyventojų skaičiaus mažėjimas nukentėjusiose teritorijose, nes nukentėję žmonės susiduria su pražūtingais socialiniais bei ekonominiais padariniais ir itin sunkiomis psichologinėmis ir socialinėmis problemomis;

8.  ragina Kroatijos valdžios institucijas kartu su Komisijos ekspertais greitai ir nuodugniai įvertinti bendrą Sisako-Moslavinos apskrityje padarytą žalą, kad būtų galima kuo greičiau, kai tik susiklostys tinkamos sąlygos, pradėti seisminiams reiškiniams atsparios atkuriamosios statybos darbus; pabrėžia, kad, prasidėjus regioniniams atkūrimo ir atstatymo darbams, svarbiu prioritetu reikia laikyti tvaraus ekonomikos atsigavimo skatinimą ir žmonių pragyvenimą;

9.  ragina Kroatijos nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijas atidžiai stebėti atstatymo veiklą ir prižiūrėti, kad ji atitiktų žemės drebėjimui atspariems pastatams ir infrastruktūrai keliamus reikalavimus ir kad būtų taikoma geriausia profesinė kitų valstybių narių praktika ir praktinė patirtis; ragina Kroatijos valdžios institucijas ir atsakingas institucijas atsižvelgti į pokario atstatymo proceso nukentėjusiose teritorijose patirtį, siekiant išsiaiškinti, ar statybos praktikos pažeidimai lėmė prastą kokybę ir prisidėjo prie pražūtingų pastarųjų žemės drebėjimų padarinių; teigiamai vertina Kroatijos vyriausybės nutarimą paskelbti įmonių, dalyvavusių atstatymo procese, registrą – tai pirmas žingsnis šiam tikslui pasiekti;

10.  pabrėžia prognozavimo problemas, susijusias su žemės drebėjimų stebėsenos sistemomis itin seismiškai aktyviuose Pietryčių Europos regionuose; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis sustiprinti mokslinius tyrimus ir švietimą, siekiant įdiegti sistemą, kuria būtų užtikrinamas geresnis pasirengimas užkirsti kelią panašioms krizėms ir jas valdyti ir kuo labiau sumažinti panašių nelaimių poveikį;

11.  ragina labiau koordinuoti valstybių narių, ypač susiduriančių su panašiais pavojais, mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų veiklą ir stiprinti jų bendradarbiavimą; ragina stiprinti išankstinių pavojaus pranešimų sistemas valstybėse narėse, sukurti įvairių išankstinio įspėjimo sistemų sąsajas ir tas sąsajas stiprinti;

12.  ragina Kroatijos valdžios institucijas savo gaivinimo ir atsparumo plane pirmenybę teikti renovacijai, ypatingą dėmesį skiriant visapusiškai prevencinei renovacijai, kuria būtų užtikrinama, kad būstai ir pastatai, kuriems labiausiai žemės drebėjimų pažeidžiamuose regionuose kyla didžiausias pavojus, atitiktų aukščiausius seisminius standartus;

13.  pabrėžia, kad didelių žemės drebėjimų, pavyzdžiui, pastarųjų Kroatijoje įvykusių žemės drebėjimų, atveju padarinių švelninimas užtrunka daug laiko – į tai reikėtų atsižvelgti ateityje persvarstant ESSF, siekiant užtikrinti, kad būtų duodama pakankamai laiko įsisavinti lėšas, t. y. daugiau laiko, nei suteikia dabartiniai paraiškų teikimo terminai; be to, pabrėžia, kad svarbu didinti ESSF išlaidas ne tik žalos atitaisymui, bet ir atsparumui klimato kaitai, gaivalinėms nelaimėms ir visuomenės sveikatos krizėms, kad po nelaimių visuomenė taptų stipresnė;

14.  teigiamai vertina Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo paramą nelaimių rizikos prevencijai, atsparumui, energetikai ir seisminiam pritaikymui dabartiniu finansiniu laikotarpiu; ragina Kroatijos valdžios institucijas šias priemones atitinkamai įtraukti į savo 2021–2027 m. ES biudžeto asignavimų planavimą ir programavimą; ragina Komisiją lanksčiai vertinti programavimą ir nacionalinių veiklos programų pakeitimus gaivalinių nelaimių padarinių šalinimo klausimais;

15.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su ES ir Kroatijos institucijomis, rasti greitą būdą paskirstyti reikiamą finansinę ir kitokią pagalbą, siekiant užtikrinti spartų nukentėjusių teritorijų atsigavimą, suteikti visas įmanomas finansines priemones, siekiant padėti Kroatijai prižiūrėti spartų atsigavimą, ir teikti pagalbą visiems, kuriems jos reikia, taip pat kuo labiau sumažinti administracinę naštą, tenkančią norintiems gauti pagalbą ir paramą žmonėms vietoje;

16.  pabrėžia, kaip svarbu vykdant skiepijimą nuo COVID-19 pirmenybę teikti nukentėjusių teritorijų gyventojams; ragina Kroatijos vyriausybę įgyvendinti nutarimą, kurį ji paskelbė, ir didelę dalį savo vakcinų siuntų nukreipti į Sisako-Moslavinos apskritį, kad būtų nedelsiant apsaugota visų ten esančių gyventojų, pagalbą teikiančiųjų ir darbuotojų sveikata; į tai atsižvelgdamas, palankiai vertina valstybių narių sprendimą dalį savo skiepų siuntų skirti Kroatijai;

17.  atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad dėl pastarųjų žemės drebėjimų padarytos naujos žalos pastatams, kurie jau buvo apgadinti per 2020 m. kovo mėn. žemės drebėjimą, reikės atlikti papildomą įvertinimą ir parengti renovacijos projektus; be to, primygtinai ragina Komisiją į pastatų renovacijos bangos planavimą ir teisės aktus įtraukti tikslines pasirengimo žemės drebėjimams ir jų padarinių šalinimo priemones;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Kroatijos vyriausybei, nukentėjusių teritorijų regioninėms ir vietos valdžios institucijoms ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3.
(2) OL L 189, 2014 6 27, p. 143.
(3) OL L 99, 2020 3 31, p. 9.
(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 924.
(5) OL L 250, 2018 10 4, p. 1.
(6) OL L 77 I, 2019 3 20, p. 1.
(7) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(8) OL L 270, 2015 10 15, p. 1.
(9) OL L 338, 2016 12 13, p. 34.
(10) OL L 129, 2017 5 19, p. 1.
(11) OL L 176, 2017 7 7, p. 1.
(12) OL L 335, 2017 12 15, p. 1.
(13) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(14) OL L 291, 2018 11 16, p. 5.
(15) OL L 123, 2019 5 10, p. 3.
(16) OL L 99, 2020 3 31, p. 5.
(17) OL L 130, 2020 4 24, p. 1.
(18) OL L 231, 2020 7 17, p. 4.
(19) OL L 356, 2020 10 26, p. 1.
(20) OL L 70, 2016 3 16, p. 1.
(21) OL L 117, 2020 4 15, p. 3.
(22) OL L 122, 2014 4 24, p. 1.
(23) OL L 123, 2015 5 19, p. 122.
(24) OL L 163, 1996 7 2, p. 1.
(25) OL L 284, 2003 10 31, p. 1.
(26) OL L 87, 2009 3 31, p. 109.
(27) OL L 198, 2019 7 25, p. 241.
(28) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(29) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.
(30) OL C 372 I, 2020 11 4, p. 1.
(31) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0313.
(32) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 269.
(33) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 15
(34) Remiantis preliminariais Kroatijos fizinio planavimo, statybos ir valstybės turto ministerijos skaičiavimais (https://mgipu.gov.hr/en).


Lyčių aspektu grindžiamas požiūris COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu
PDF 224kWORD 68k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu (2020/2121(INI))
P9_TA(2021)0024A9-0229/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6, 8 ir 153 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 2-ą, 3-ią, 5-ą, 9-ą, 10-ą, 16-ą ir 20-ą principus,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“, visų pirma į 1-ąjį tikslą, kuriuo siekiama panaikinti skurdą, į 3-iąjį tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti sveiką žmonių gyvenseną, į 5-ąjį tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti lyčių lygybę ir pagerinti moterų gyvenimo sąlygas, ir į 8-ąjį tikslą, kuriuo siekiama tvaraus ekonomikos augimo,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 3 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (NTK) 6 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į po 1975 m. priimtas ES direktyvas dėl įvairių vienodo požiūrio į vyrus ir moteris aspektų (Tarybos direktyvos 79/7/EEB(1), 86/613/EEB(2), 92/85/EEB(3) ir 2004/113/EB(4), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB(5), Tarybos direktyva 2010/18/ES(6) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES(7)),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalinimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“ (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 4 d. pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (COM(2016)0109),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 13 d. savo rezoliuciją dėl ES prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje(9),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 30 d. savo rezoliuciją dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo(10),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. savo rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES(11),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. savo rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(12),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. savo rezoliuciją dėl priežiūros paslaugų ES siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę(13),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 29 d. savo rezoliuciją dėl neįgalių moterų padėties(14),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. savo rezoliuciją dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių(15),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. savo rezoliuciją dėl moterų, lyčių lygybės ir su klimatu susijusio teisingumo(16),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 3 d. savo rezoliuciją dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose(17),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. savo rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti(18),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. savo rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(19),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 4 d. savo rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse(20),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės skatinimo psichikos sveikatos ir klinikinių tyrimų srityje(21),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. savo rezoliuciją dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje(22),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 19 d. savo rezoliuciją dėl Europos moterų verslumui trukdančių išorės veiksnių(23),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. savo rezoliuciją dėl moterų karjeros mokslo srityje ir universitetuose ir stiklo lubų, su kuriomis susiduriama(24),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. savo rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(25),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitą „COVID-19 and the world of work. Fourth edition“ (liet. „COVID-19 ir darbo rinka. Ketvirtasis leidimas“), paskelbtą 2020 m. gegužės 27 d.,

–  atsižvelgdamas į TDO analizę „Sectoral impact, responses and recommendations related to COVID-19“ (liet. „Su COVID-19 susijęs poveikis sektoriams, reagavimo veiksmai ir rekomendacijos“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio mėn. paskelbtą EBPO ataskaitą „Women at the core of the fight against COVID-19“ (liet. „Moterys – pagrindinės kovotojos su COVID-19“),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2019 m. moterų ir vyrų lygybės ES ataskaita“ (SWD(2019)0101),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 9 d. paskelbtą JT padalinio „JT Moterys“ ataskaitą „The Impact of COVID-19 on Women“ (liet. „COVID-19 poveikis moterims“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 2 d. paskelbtą JT padalinio „JT Moterys“ ataskaitą „From Insights to Action: Gender Equality in the Wake of COVID-19“ (liet. „Nuo įžvalgų iki veiksmų. Lyčių lygybė po COVID-19“),

–  atsižvelgdamas į JT padalinio „JT Moterys“ leidinį „Online and ICT* facilitated violence against women and girls during COVID-19“ (liet. „Internete ir IRT* aplinkoje per COVID-19 pandemiją padaugėjo smurto prieš moteris ir mergaites atvejų“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 27 d. paskelbtą Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) ataskaitą „Impact of the COVID-19 Pandemic on Family Planning and Ending Gender-based Violence, Female Genital Mutilation and Child Marriage“ (liet. „COVID-19 pandemijos poveikis šeimos planavimui ir smurto dėl lyties, moterų lyties organų žalojimo ir vaikų santuokų panaikinimui“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 28 d. paskelbtą UNFPA pareiškimą „Millions more cases of violence, child marriage, female genital mutilation, unintended pregnancy expected due to the COVID-19 pandemic“ (liet. „COVID-19 pandemijos lemti milijonai naujų smurto, vaikų santuokų, moterų lyties organų žalojimo, nenumatyto nėštumo atvejų“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 24 d. Europos Tarybos Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės (GREVIO) pirmininkės Marceline Naudi pareiškimą dėl būtinybės pandemijos metu laikytis Stambulo konvencijos standartų,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių tyrimų centro pranešimą „How will the COVID-19 crisis affect existing gender divides in Europe?“ (liet. „Kaip COVID-19 krizė paveiks esamą lyčių atskirtį Europoje?“),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 15 d. paskelbtą Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2019 m. lyčių lygybės indeksą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. paskelbtą EIGE ataskaitą „Tackling the gender pay gap: not without a better work-life balance“ (liet. „Kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu galima tik užtikrinus geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. paskelbtą EIGE ataskaitą „Beijing +25: the fifth review of the implementation of the Beijing Platform for Action in the EU Member States“ (liet. „Pekinas + 25: penktoji Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. EUROFOUND apklausos duomenų rinkinį „Living, Working and COVID-19“ (liet. „Gyvenimas, darbas ir COVID-19“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 14 d. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimą „A long way to go for LGBTI equality“ (liet. „Ilgas kelias iki LGBTI asmenų lygybės“),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 5 d. FRA ataskaitą „A persisting concern: anti-Gypsyism as a barrier to Roma inclusion“ (liet. „Nuolatinė problema: priešiškumas romams – kliūtis romų įtraukčiai“),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 5 d. paskelbtą FRA apklausą „Violence against women: an EU-wide survey“ (liet. „Smurtas prieš moteris – ES masto tyrimas“),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos „ILGA-Europe“ politikos apžvalgą „COVID-19: domestic violence against LGBTI people“ (liet. „COVID-19: smurtas artimoje aplinkoje prieš LGBTI asmenis“),

–  atsižvelgdamas į Europos moterų lobistinės organizacijos leidinį „Putting equality between women and men at the heart of the response to COVID-19 across Europe“ (liet. „Moterų ir vyrų lygybė – pagrindinis atsakas į COVID-19 visoje Europoje“),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės šeimos planavimo federacijos (IPPF) Europos tinklo leidinį „How to address the impact on women, girls and vulnerable groups and their sexual and reproductive safety“ (liet. „Kaip spręsti poveikio moterims, mergaitėms ir pažeidžiamoms grupėms ir jų lytinei bei reprodukcinei saugai problemą?“),

–  atsižvelgdamas į Europos moterų lobistinės organizacijos politikos apžvalgą „Walk-the-talk: EU funds must mirror women’s equality“ (liet. „Nuo žodžių – prie darbų: ES fondai turi atitikti moterų lygybės principą“),

–  atsižvelgdamas į Europos moterų lobistinės organizacijos politikos apžvalgą „Women must not pay the price for COVID-19!“ (liet. „Moterys neturi nukentėti dėl COVID-19“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. paskelbtą prof. Sabine Oertelt-Prigione tyrimą „The impact of sex and gender in the COVID-19 pandemic“ (liet. „Lyčių ir lyties poveikis COVID-19 pandemijos metu“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento forumo lytinių ir reprodukcinių teisių klausimais ir Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos Europos tinklo (IPPF EN) paskelbtą bendrą ataskaitą „Sexual and Reproductive Health and Rights during the COVID-19 pandemic“ (liet. „Lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės per COVID-19 pandemiją“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0229/2020),

A.  kadangi COVID-19 krizė ir jos padariniai turi aiškų lyčių aspektą, nes jie daro skirtingą poveikį moterims ir vyrams ir išryškino esamą nelygybę bei trūkumus lyčių lygybės ir moterų teisių srityse; todėl reikia reaguoti ir imtis su lytimi susijusių veiksmų;

B.  kadangi COVID-19 įvairiai ir įvairiu mastu veikia skirtingas visuomenės grupes, įskaitant moteris ir vyrus, jaunuolius, vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius, smurto dėl lyties ir smurto artimoje aplinkoje aukas, žmones iš skirtingos socialinės ir ekonominės aplinkos, vaikus, vienišus tėvus ir mažumų grupes, įskaitant romus, LGBTQI + asmenis ir pabėgėles ir migrantes, COVID-19 taip pat daro tarpsektorinį poveikį; kadangi moterys ir mergaitės patirs neproporcingai didelį poveikį trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais ir kadangi pandemija padidino esamą struktūrinę lyčių nelygybę, ypač tarp marginalizuojamoms grupėms priklausančių mergaičių ir moterų;

C.  kadangi pradiniai oficialūs mirtingumo rodikliai rodo, kad vyresnių vyrų mirtingumo nuo šio viruso rodiklis yra didesnis už moterų rodiklį, o moterims kyla didesnė rizika užsikrėsti virusu dėl neproporcingai didelio darbuotojų skaičiaus svarbiausių sektorių priešakinėje linijoje dabartinių krizių metu;

D.  kadangi ES ir valstybės narės nebuvo pasirengusios tokiai sveikatos krizei; kadangi galimybė gauti su sveikata susijusias paslaugas nepatiriant diskriminacijos yra pagrindinė žmogaus teisė; kadangi dėl kilusios sveikatos krizės dar labiau išaugo jau esamos teisinės, politinės ir kitos kliūtys gauti esminės svarbos priežiūros paslaugas; kadangi atšaukus arba atidėjus „neesmines“ sveikatos priežiūros paslaugas buvo uždelsta ir kartais iškilo kliūčių, be kita ko, ir moterims, teikti esminės svarbos gydymą skubiai reikalingos pagalbos atvejais; kadangi, šiuo atveju, buvo suvaržytos galimybės gauti gydymą lytinės ir reprodukcinės sveikatos srityje ir pasinaudoti atitinkamomis paslaugomis, todėl kilo sunkių pasekmių, ir tam tikrose valstybėse narėse buvo teisinių mėginimų riboti teisę į saugų ir teisėtą abortą; kadangi moterų esminės svarbos poreikiai apima galimybes pasinaudoti nėštumo priežiūros ir saugų gimdymą užtikrinančiomis paslaugomis, kontracepcijos priemonių prieinamumą, saugų abortą ir dirbtinio apvaisinimo in vitro paslaugas, taip pat klinikinės pagalbos teikimą išžaginimo ar seksualinio prievartavimo atveju; kadangi dėl ypatingosios padėties, susiklosčiusios per krizę nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose, ir apribojus būtinąsias paslaugas ir prekes moterys ir mergaitės susidūrė su pavojumi prarasti pagrindinę teisę į sveikatos priežiūros paslaugas; kadangi dėl pastangų suvaldyti protrūkius gali būti perskirstyti rutininėms sveikatos priežiūros paslaugoms skirti ištekliai ir gali būti dar labiau apribotos galimybės pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis;

E.  kadangi karantino laikotarpiu tam tikrų valstybių narių teikiamos ataskaitos ir duomenys atskleidė nerimą keliantį smurto artimoje aplinkoje ir smurto dėl lyties masto didėjimą, įskaitant fizinį smurtą, psichologinį smurtą, priverstinę kontrolę ir kibernetinį smurtą; kadangi smurtas yra ne privatus klausimas, o visuomenės problema; kadangi dėl karantino priemonių nuo intymaus partnerio smurto nukentėjusiems asmenims tapo sudėtingiau ieškoti pagalbos, nes jie dažnai izoliuojasi su savo prievartautoju ir turi ribotas galimybes gauti paramos paslaugas, pavyzdžiui, apsigyventi moterų prieglaudose, paskambinti į pagalbos linijas, o trūkstant paramos struktūrų ir išteklių jau kilusi vadinamoji šešėlinė pandemija dar labiau plinta; kadangi nuo smurto nukentėjusioms moterims ir mergaitėms skirtose prieglaudose esančių vietų skaičius sudaro tik pusę Stambulo konvencijoje reikalaujamo vietų skaičiaus; kadangi COVID-19 pandemijos lemta krizė kelia vis didesnį pavojų daugelio pažeidžiamoms grupėms priklausančių moterų gyvybei ir gerovei; kadangi moterų žmogžudystės nėra įtraukiamos į oficialius mirties nuo COVID-19 atvejų statistinius duomenis, bet šie atvejai tikrai yra susiję su protrūkiu ir jo laikotarpiu taikytomis izoliavimo priemonėmis; kadangi dėl suvaržymų ir izoliavimo priemonių gali kilti didesnis moterų lyties organų žalojimo pavojus, nes vaikai nėjo į mokyklą ir moterų lyties organų žalojimo praktika galėjo likti nepastebėta; kadangi ekonominiai ir socialiniai sunkumai dar labiau apsunkina padėtį ir ilguoju laikotarpiu gali padidinti smurto artimoje aplinkoje ir smurto dėl lyties mastą ir dėl to moterims gali būti sudėtingiau palikti prievartą naudojančius partnerius;

F.  kadangi dėl dažnesnio interneto naudojimo per pandemiją išaugo internete ir IRT aplinkoje patiriamo smurto dėl lyties atvejų ir internetinio seksualinio priekabiavimo prie vaikų ir ypač mergaičių skaičius; kadangi žmogaus teisių gynėjai, politikoje dalyvaujančios moterys, žurnalistės, etninių mažumų grupėms priklausančios moterys, čiabuvių tautoms priklausančios moterys, lesbietės, biseksualios ir translytės moterys, taip pat neįgalios moterys ypač dažnai susiduria su smurtu IRT aplinkoje; kadangi Europoje 18–29 m. amžiaus jaunos moterys susiduria su didžiausia smurto internete rizika(26);

G.  kadangi dauguma per dabartinę krizę esmines paslaugas teikiančių darbuotojų yra moterys, įskaitant 76 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų (gydytojų, slaugytojų, akušerių, stacionarinės globos namų darbuotojų), 82 proc. kasininkių, 93 proc. vaikų priežiūros darbuotojų ir mokytojų, 95 proc. namų tvarkytojų ir pagalbininkių ir 86 proc. asmeninės priežiūros darbuotojų(27) ES; kadangi tik dėl šių darbuotojų, kurie dažnai neturi galimybės išlaikyti fizinį atstumą, todėl susiduria su didesniu viruso perdavimo savo giminaičiams pavojumi, pavyksta išlaikyti mūsų ekonominę, socialinę ir sveikatos priežiūros sistemas, visuomeninį gyvenimą ir pagrindinę veiklą;

H.  kadangi daugelyje esminių sektorių, kuriuose daugiausia dirba moterys, gali būti mokamas žemas (dažnai tik minimalus) darbo užmokestis; kadangi horizontalioji ir vertikalioji darbo rinkos segregacija ES vis dar yra didelė, o moterų skaičius mažiau pelninguose sektoriuose yra per didelis; kadangi 30 proc. moterų dirba švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse (palyginti – 8 proc. vyrų) ir 7 proc. moterų dirba mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (palyginti – 33 proc. vyrų)(28); kadangi TDO įspėja, kad tam tikros grupės patirs neproporcingai didelį ekonominės krizės poveikį, įskaitant tuos, kurie pradeda dirbti, ir taip padidės nelygybė, taip pat tai, kad moterys turi mažiau galimybių užsitikrinti socialinę apsaugą ir joms teks neproporcinga našta; kadangi yra priežasčių susirūpinti, nes dėl krizės prarasta darbo vietų tuose sektoriuose, kuriuose yra profesijų, kuriomis daugiausia užsiima moterys; kadangi sektoriai, kuriuose dirba daugiausia vyrai, turi galimybių atsigauti anksčiau, nei sektoriai, kuriuose paprastai dirba daugiausia moterų; kadangi priemonės „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo plane reikėtų skirti pakankamai dėmesio sektoriams, kuriuose moterų skaičius yra per didelis; kadangi Komisijos pasiūlyme dėl ekonomikos gaivinimo plano pabrėžiama, kad investicijos į skaitmeninę pertvarką yra būsimo Europos klestėjimo ir atsparumo užtikrinimo raktas; kadangi 2019 m. lyčių lygybės indeksas parodė, jog skaitmeniniame sektoriuje vyrauja lyčių nelygybė, todėl reikia imtis veiksmų, kad darbo rinkos skaitmeninės pertvarkos metu būtų sumažintas atotrūkis tarp lyčių ir sumažinta darbo rinkos segregacija;

I.  kadangi moterys dažniau nei vyrai dirba laikiną darbą, darbą ne visą darbo dieną ir darbą be garantijų (26,5 proc., palyginti su 15,1 proc. vyrų(29)), todėl joms didelį poveikį padarė ir ilguoju laikotarpiu darys darbo vietų praradimas ir priverstinės atostogos dėl krizės;

J.  kadangi EUROFOUND tyrimo duomenys rodo, kad COVID-19 krizė kelia didelį pavojų prarasti per keletą dešimtmečių pasiektus laimėjimus lyčių lygybės srityje, susijusius su dalyvavimu darbo rinkoje, ypač, jei bus toliau trukdoma vykdyti šią veiklą tokiuose sektoriuose, kuriuose moterų skaičius yra per didelis(30); kadangi tyrimas atskleidė, kad 2015–2018 m. lyčių užimtumo skirtumas nustojo mažėti, o nuolatiniai dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai kiekvienais metais Europai kainuoja daugiau kaip 335 mlrd. EUR, t. y. 2,41 proc. ES BVP 2019 m.(31);

K.  kadangi EIGE, JT Moterys ir kitos organizacijos surinko daug pagrįstų įrodymų apie krizės poveikį lytims; kadangi vis dėlto sunku visapusiškai įvertinti krizės poveikį dėl palyginamų, pagal lytį suskirstytų duomenų trūkumo valstybėse narėse; kadangi COVID-19 pandemija turi precedento neturintį poveikį ES darbo rinkai; kadangi kiekviename sektoriuje reikia atidžiai išnagrinėti padėtį, naudojant pagal lytį ir amžių išskaidytus duomenis, atsižvelgiant į krizės ir ekonomikos gaivinimo laikotarpius; kadangi dar nežinomos visos ekonominės, socialinės ir su užimtumu susijusios pandemijos pasekmės, tačiau preliminarūs tyrimai, įskaitant EUROFOUND tyrimus, rodo, kad prarandama daug darbo vietų paslaugų ir pramonės sektoriuose, taip pat kontaktinio darbo sektoriuose, įskaitant mažmeninę prekybą, laisvalaikio ir asmenines paslaugas, kuriose dominuoja moterys; kadangi, priešingai, kituose sektoriuose, nepaisant krizės, buvo išsaugotos darbo vietos, įskaitant viešąjį, medicinos ir IRT sektorius;

L.  kadangi pradedantys verslininkai labai smarkiai nukentėjo nuo krizės;

M.  kadangi COVID-19 atskleidė ilgalaikę priežiūros paslaugų teikimo daugelyje ES valstybių narių problemą; kadangi priežiūra turi būti suvokiama kaip visapusiška ir nepertraukiama, pradedant vaikų priežiūra ir baigiant priežiūra po pamokų, neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūra;

N.  kadangi uždarius mokyklas, priežiūros centrus ir darbo vietas padidėjo nevienodas neapmokamų namų ūkio ir priežiūros pareigų pasiskirstymas moterims namuose, nes joms ne tik dažnai teko derinti šias pareigas su darbu namuose, bet jos liko ir be pakankamos paramos vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūrai; kadangi nuotolinis darbas negali pakeisti vaikų priežiūros paslaugų; kadangi moterys neapmokamai priežiūrai ir namų ruošos darbams per savaitę paprastai skiria 13 valandų daugiau už vyrus(32); kadangi COVID-19 krizė suteikė galimybę vyrams labiau įsitraukti į su priežiūra susijusius darbus, tačiau taip pat atskleidė, kaip vis dar nevienodai dalijamasi priežiūros ir namų ūkio darbais, – o tai gali padaryti didesnį poveikį moterims ir mergaitėms; kadangi nuotolinio darbo ir šeimos pareigų derinimas moterims reiškia papildomą naštą, todėl joms tenka didesnė emocinė, psichinė ir socialinė našta; kadangi dėl tokios padėties sumažėja pasiekimai darbe ir daroma įtaka moterų profesiniam tobulėjimui, palyginti su vyrais;

O.  kadangi vienišiems tėvams, iš kurių 85 proc. yra moterys ir kurios sudaro 6,7 mln. vienišų motinų namų ūkių ES(33), beveik pusė susiduria su dideliu socialinės atskirties ir skurdo pavojumi, tenka neproporcinga ir itin didelė našta;

P.  kadangi tyrimas(34) parodė, kad COVID-19 turėjo didesnį poveikį mažus vaikus auginančioms moterims negu vyrams, kurių namų ūkio situacija yra tokia pati; kadangi beveik trečdaliui (29 proc.) mažus vaikus auginančių moterų buvo sudėtinga visą dėmesį skirti darbui, palyginti su 16 proc. mažus vaikus auginančių vyrų; kadangi dvigubai daugiau vaikus auginančių moterų (29 proc.) po darbo yra pernelyg pavargusios, kad atliktų namų ruošos darbus, palyginti su 16 proc. vyrų; kadangi 2020 m. balandžio mėn. 0–11 m. amžiaus vaikus auginančios moterys patyrė didesnę įtampą nei tokio pat amžiaus vaikus auginantys vyrai (23 proc., palyginti su 19 proc.), dažniau jautėsi vienišos (14 proc., palyginti su 6 proc.) ir prislėgtos (14 proc., palyginti su 9 proc.);

Q.  kadangi Komisijos pasiūlyme dėl ekonomikos gaivinimo plano atkreipiamas dėmesys į investicijas į žaliąją pertvarką; kadangi moterys patiria kitokį klimato kaitos poveikį, nes dėl įvairių priežasčių jos susiduria su didesne rizika ir kliūtimis; kadangi lyčių lygybė ir moterų įtraukimas į sprendimų priėmimą yra būtina darnaus vystymosi ir efektyvaus dėl klimato kaitos kylančių iššūkių įveikimo sąlyga; kadangi visi klimato politikos veiksmai turi apimti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį ir tarpsektorinę perspektyvą;

R.  kadangi tam tikros visuomenės grupės, pavyzdžiui, vieniši tėvai, smurto aukos, rasinių ir etninių mažumų moterys, vyresnio ir jauno amžiaus moterys, neįgaliosios, romų tautybės moterys, LGBTQI + asmenys, prostitucija besiverčiančios moterys, pabėgėliai ir migrantai, atsižvelgiant į taikomas priemones ir esamus infrastruktūros ir paslaugų trūkumus, yra ypač pažeidžiami viruso arba jo su sveikata susijusių ir ekonominių ir socialinių padarinių;

S.  kadangi benamės dėl COVID-19 pandemijos ir toliau susiduria su specifiniais iššūkiais, nes laikinajame ir susiklosčius ypatingajai padėčiai skiriamame būste kyla ypač didelis ligos perdavimo, smurto dėl lyties pavojus ir nėra galimybių naudotis higienos bei sveikatos priežiūros infrastruktūra;

T.  kadangi COVID-19 yra pasaulinė pandemija, nuo kurios kenčia visos pasaulio šalys; kadangi dėl pandemijos gyventojai, visų pirma moterys ir mergaitės, patirs pražūtingų padarinių šalyse, kuriose sveikatos priežiūros sistemos yra nepakankamai finansuojamos, taip pat nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse; kadangi pandemija iki 2021 m. daugiau kaip 47 milijonus moterų ir mergaičių visame pasaulyje nustums žemiau skurdo ribos(35);

U.  kadangi, remiantis naujausiais UNFPA duomenimis, visame pasaulyje vėluojant įgyvendinti visuomenės informavimo programas arba jas nutraukus ir vėluojant šviesti apie žalingą praktiką, manoma, kad per ateinantį dešimtmetį dviem milijonais padaugės moterų lyties organų žalojimo atvejų ir bus sudaryta 13 mln. daugiau vaikų santuokų, palyginti su prognozėmis prieš pandemiją;

V.  kadangi paslaugų teikimas turėtų būti grindžiamas duomenimis paremtu poreikių nustatymu, o biudžetiniai ištekliai turėtų būti skiriami atsižvelgiant į šį tyrimą; kadangi sudarant biudžetą ir skirstant išteklius turi būti atsižvelgiama į skirtingus vyrų ir moterų poreikius ir aplinkybes;

W.  kadangi moterys ir vyrai dėl esamų stiklo lubų yra nevienodai įtraukiami į sprendimų priėmimą, susijusį su atsigavimo laikotarpiu; kadangi moterys ir joms atstovaujančios pilietinės visuomenės organizacijos turi atlikti aktyvų centrinį vaidmenį sprendimų priėmimo procesuose, taip siekiant užtikrinti, jog būtų atsižvelgiama į jų požiūrį ir poreikius priimant sprendimus, apibrėžiant, įgyvendinant ir stebint atsigavimo laikotarpį ir susijusias priemones vietos, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis;

X.  kadangi moterų teisių ir lyčių lygybės skatinimo klausimai turi būti integruoti ir aptarti aukščiausiu lygmeniu, ypač atsižvelgiant į ES lyčių lygybės strategijos įgyvendinimą; kadangi, nors Europos Parlamentas turi komitetą, skirtą moterų teisėms ir lyčių lygybei, o Komisija yra paskyrusi išimtinai už lygybę atsakingą Komisijos narį, tačiau nėra konkretaus Tarybos darinio lyčių lygybės klausimais, o už lyčių lygybę atsakingi ministrai ir valstybės sekretoriai neturi specialaus diskusijų ir sprendimų priėmimo forumo;

Y.  kadangi šiame dokumente nustatytais esminiais veiksmais bus didinamas atsparumas ir pasirengimas būsimoms krizėms;

Bendrosios pastabos

1.  pabrėžia, kad visais reagavimo į COVID-19 krizę aspektais reikia laikytis lyčiai atžvalgaus požiūrio, vadovaujantis lyčių aspekto integravimo ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principais, siekiant apsaugoti ir ginti moterų teises pandemijos laikotarpiu ir po jos bei skatinti lyčių lygybę;

2.  pabrėžia, kad ateityje plėtojant politiką ir ją įgyvendinant reikia mokytis iš įgytos patirties ir dabartinės krizės, kad nebūtų kartojamos praeities klaidos, taip pat reikia parengti lyčių požiūriu pritaikytus veiksmus visiems būsimų krizių etapams, taip siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui moterų teisėms; ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas sukurti nuolatinį tinklą, kuriame valstybės narės dalytųsi geriausia patirtimi, kaip spręsti su lytimi susijusius COVID-19 klausimus; ragina Tarybą sukurti specialų lyčių lygybės darinį ir formalią darbo grupę, kad būtų įgyvendintos bendros ir konkrečios priemonės, kuriomis siekiama spręsti uždavinius, kylančius moterų teisių ir lyčių lygybės srityje, ir užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimai būtų aptariami aukščiausiu politiniu lygmeniu;

3.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės paprastai turėtų atlikti poveikio lyčiai vertinimus, be kita ko, imtis priemonių, kurios būtų įtrauktos į ekonomikos gaivinimo planą; nusprendžia į priemonę „Next Generation EU“, priimdamas Parlamento poziciją, įtraukti lyčių lygybės aspektą ir jį stiprinti;

4.  ragina Komisiją dabartinės krizės metu ištirti viruso paplitimą tarp darbuotojų svarbiausiuose sektoriuose, ypač tarp moterų ir etninių mažumų, atsižvelgiant į neproporcingai didelį jų skaičių šiuose sektoriuose; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų padidinta šių asmenų sauga darbe, ir ragina valstybes nares pagerinti jų darbo sąlygas, be kita ko, ir per Pagrindų direktyvą(36), Direktyvą 92/85/EEB ir ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą po 2020 m.;

5.  ragina valstybes nares, Komisiją, Eurostatą ir EIGE reguliariai rinkti duomenis apie COVID-19, juos išskirstant pagal lytį, amžių ir sąveikinę diskriminaciją, šalia kitų veiksnių, taip pat duomenis apie socialinį ir ekonominį viruso poveikį; pabrėžia, kad ekonomikos gaivinimo priemonės turi būti rengiamos atsižvelgiant į pagal lytį suskirstytus duomenis ir jas jais grindžiant, taip siekiant užtikrinti visapusišką reakciją, ypač daug dėmesio skiriant sritims, kuriose trūksta duomenų arba jie yra nepalyginami, pavyzdžiui, smurto prieš moteris ir priežiūros paslaugų srityje; pabrėžia, kad tokie duomenys turi būti sistemingai renkami ir viešai prieinami; pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi remti nacionalinių statistikos institucijų ir kitų susijusių subjektų pajėgumų stiprinimą šioje srityje;

6.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti vienodą atstovavimą moterims ir vyrams, be kita ko, priklausantiems pažeidžiamiausioms grupėms, lyderystės ir sprendimų priėmimo procesuose, pradedant taikyti priemones krizių metu ir jas atšaukiant, taip pat visais ekonomikos gaivinimo planų kūrimo, priėmimo ir vykdymo etapais, taip siekiant visapusiškai ir deramai atsižvelgti į specialiuosius moterų ir vyrų poreikius ir veiksmingas ir tikslines priemones, kuriomis planuojama užtikrinti, jog reikalingas paramos paketas atitiktų šių asmenų poreikius; ragina valstybes nares tokių krizių metu įsteigti specialiąsias darbo grupes, į jas įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir moterų pilietinių organizacijų atstovus, siekiant užtikrinti lyčių aspekto integravimą; ragina valstybių narių nacionalinius parlamentus steigti komitetus, kurie įvertintų COVID-19 krizės poveikį moterims ir mergaitėms, kad būtų sukurta speciali erdvė diskusijoms ir būtų stebima krizė bei jos poveikis lytims; palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti priimti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių(37) (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose) ir primygtinai ragina Tarybą nebeblokuoti šio dokumento ir jį priimti; be to, pabrėžia, kad tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu reikia įtraukti daugiau moterų į ES civilinės saugos mechanizmą ir kitus atsako į krizę mechanizmus; taip pat įsipareigoja užtikrinti, kad Parlamento klausymuose ir seminaruose būtų išlaikyta lyčių pusiausvyra ir diskusijos dėl ekonomikos gaivinimo priemonių būtų išplėstos įtraukiant į jas įvairovę;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti ir griežtai reaguoti į dezinformaciją, neigiamą viešąjį diskursą, nepakankamą prioritetų nustatymą, ribotą ar užblokuotą prieigą prie atitinkamų paslaugų ir regresyvias iniciatyvas, susijusias su moterų teisėmis, LGBTQI + asmenų teisėmis ir lyčių lygybe; ragina Komisiją stebėti dėl karantino priemonių mažėjančią erdvę pilietinės visuomenės organizacijoms ir demonstracijoms, susijusioms su minėtomis temomis, nes tai yra demokratijos ir pagrindinių teisių klausimas COVID-19 krizės ir po jos laikotarpiu; pastebi, kad atitinkamų priemonių imamasi tais atvejais, kai nustatoma, kad teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje daro pakankamai tiesioginį neigiamą poveikį patikimam ES biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad ribojamosios neatidėliotinos priemonės būtų naudojamos tik kovojant su pandemija, būtų apibrėžtas ribotas jų taikymo laikas ir jos būtų suderinamos su pagrindinėmis teisėmis;

COVID-19 krizės su sveikata susiję aspektai ir poveikis lytims

8.  reiškia susirūpinimą dėl didelio mirtingumo nuo COVID-19; atkreipia dėmesį į pradinį didesnį vyrų mirtingumą ir primygtinai ragina Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) ir atitinkamas ES agentūras išnagrinėti skirtingą poveikį vyrų ir moterų sveikatai; ragina Komisiją toliau stebėti padėtį siekiant suprasti ilgalaikį viruso poveikį moterų ir vyrų sveikatai; pabrėžia, jog atliekant klinikinius viruso tyrimus būtina užtikrinti lyčių pusiausvyrą, kad būtų galima įvertinti skirtingą poveikį, kurį virusas ir bet kokia galima vakcina ar gydymas gali turėti moterims ir vyrams;

9.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti galimybę pasinaudoti esminėmis kokybiškomis moterų ir vyrų medicininės ir psichologinės sveikatos priežiūros paslaugomis, nesusijusiomis su COVID-19, pavyzdžiui, vėžio patikros ir gydymo, nėštumo ir gimdymo sveikatos priežiūros, taip pat skubiosios pagalbos, kuri skirta asmenims, kuriuos ištinka infarktai ar insultai, paslaugomis; primygtinai ragina valstybes nares šiose srityse veikti pagal PSO gaires;

10.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse krizės metu buvo nepaisoma galimybių naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir teisėmis, jos buvo ribojamos ar netgi ginčijamos; pabrėžia, kad valstybės narės per krizę ir po jos bei panašiose ekstremaliosiose situacijose turi užtikrinti kokybišką ir įperkamą, nepatiriant diskriminacijos, prieigą prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugų, informacijos ir prekių, ir pripažinti, kad tai yra esminės, gyvybę gelbstinčios ir laiko požiūriu dažnai jautrios paslaugos ir turėtų būtų teikiamos laikantis PSO gairių ir vadovaujantis į pacientą orientuotu ir žmogaus teisėmis pagrįstu požiūriu; griežtai nepritaria jokiems bandymams riboti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir LGBTQI + asmenų teises, be to, pabrėžia, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių oponentams neturėtų būti leidžiama šia krize pasinaudoti kaip galimybe riboti moterų teises, pavyzdžiui, teisę į saugų abortą; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi tarp valstybių narių, sykiu įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas, kurios dažnai yra šios srities ekspertai, kalbant apie naujus metodus užtikrinant su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusios priežiūros teikimą, ir būdus, kuriuos pasitelkus galima spręsti su šių paslaugų teikimu susijusių trūkumų šalinimo problemą; pabrėžia, koks svarbus bendravimas su paslaugų tiekėjais siekiant paaiškinti, kad šios paslaugos ir toliau būtų pripažįstamos esminėmis ir turėtų būti nuolat teikiamos; pabrėžia, kad visos su motinyste susijusios paslaugos turi būti prieinamos ir joms turėtų būti skiriama pakankamai darbuotojų ir išteklių;

11.  primygtinai ragina valstybes nares investuoti į atsparias sveikatos sistemas ir skatinti ir remti esminius darbuotojus, pavyzdžiui, sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojus, užtikrinant saugias darbo sąlygas, teikiant atitinkamos įrangos, nustatant teisingo atlyginimo sąlygas, siūlant profesinio tobulėjimo galimybių, taip pat ir aukštojo mokslo srityje, taip pat užtikrinant prieigą prie tokių paslaugų, kaip vaikų priežiūra ir psichinės sveikatos paslaugos;

12.  primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į kritines aplinkybes, pavyzdžiui, COVID-19, ir jų poveikį su lytimi susijusiems sveikatos priežiūros aspektams, pavyzdžiui, lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, imantis su sveikata susijusių reagavimo politikos priemonių, pavyzdžiui, programą „ES – sveikatos labui“, ES kovos su vėžiu planą ir ES sveikatos strategiją; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant programą „ES – sveikatos labui“ į ją įtraukti 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje nurodytus svarbiausius sveikatos srities tikslus, pavyzdžiui, lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises kaip neatsiejamą sveikatos dalį ir žmonių gerovei bei lyčių lygybės skatinimui būtiną veiksnį; prašo didinti investicijas į lyčių lygybei svarbias paslaugas ir užtikrinti, kad lyčių sveikatos ekspertai ir lyčių balansas būtų įtraukti į programos „ES – sveikatos labui“ įgyvendinimą;

13.  primena, kad prieiga prie sveikatos priežiūros yra žmogaus teisė, ir ragina užtikrinti atitinkamą finansavimą; primena valstybėms narėms, stiprinant sveikatos priežiūros sistemų pajėgumus ir esminės svarbos infrastruktūrą, COVID-19 padarinių požiūriu atsižvelgti į moterų ir vyrų unikalius poreikius, ypač kalbant apie išlaidas sveikatai, ligų nustatytą ir reagavimą, pasirengimą ekstremaliesiems atvejams, mokslinius tyrimus ir plėtrą ir sveikatos srities darbuotojus;

14.  ragina valstybes nares šios krizės metu ir po jos, atsižvelgiant į izoliavimo sukeliamą stresą, nerimą, depresiją ir vienišumą, taip pat į ekonominius rūpesčius ir smurtą dėl lyties arba į kitus su krize susijusius veiksnius, turint omenyje tai, kad poveikis moterims ir vyrams yra nevienodas, skatinti rengti daugiau pagalbos psichinės sveikatos srityje iniciatyvų, taip pat investuoti finansinių išteklių ir taip užtikrinti galimybes gauti deramų paslaugų, jei jų reikia; ragina Komisiją surengti ES masto psichinės sveikatos kampaniją;

Smurtas dėl lyties per COVID-19 krizę

15.  reikalauja, kad, reaguodamos į COVID-19 pandemiją, valstybės narės spręstų smurto dėl lyties problemas, su kuriomis susiduria moterys ir mergaitės, įskaitant translytes moteris, taip pat interseksualius, dvinarės lyčių sistemos neatitinkančius ir tradicinių lyčių normų neatitinkančius asmenis; primygtinai ragina valstybes nares, kol izoliavimo priemonės dar taikomos ir iš karto po jų, toliau nagrinėti duomenis ir tendencijas, susijusius su visų formų smurto dėl lyties ir smurto artimoje aplinkoje paplitimu ir pranešimu apie tokius atvejus, taip pat padarinius vaikams; pripažįsta, kad visuomenės reakcija, sprendžiant smurto prieš moteris ir mergaites problemą ir deramai atsižvelgiant į būtinybę užkirsti kelią smurtui prieš moteris reagavimo į nenumatytus atvejus planuose ir kalbant apie būsimas krizines situacijas, yra nepakankama, nes skiriama mažai dėmesio išimčių dėl izoliavimo taisyklių laikymosi nustatymui, kuriant pagalbos telefonu linijas ir dalijimosi informacija priemones ir signalus, taip pat užtikrinant nuolatinę prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, išlaikant saugią prieigą prie teisės klinikų ir prieglaudų ar alternatyviųjų apgyvendinimui skirtų objektų, turinčių pakankamai pajėgumų, policijos ir teisingumo sistemos paslaugų, nepaprastosios padėties teismų, priimančių atitinkamas apribojamąsias ir (ar) apsaugos nutartis, taip pat užtikrinant, kad jie būtų laikomi labai svarbiais; prašo valstybių narių sukurti saugias ir lanksčias įspėjimo apie nepaprastąsias situacijas sistemas, teikti naujas pagalbos paslaugas telefonu, e. paštu ir tekstinėmis žinutėmis, kad būtų galima tiesiogiai susisiekti su policija, ir paslaugas internetu, pavyzdžiui, pagalbos telefono linijas, užmaskuotas taikomąsias programėles, skaitmenines platformas, vaistinių tinklus, ir skirti nepaprastosioms situacijoms skirtą finansavimą, kad būtų remiamos paramos paslaugos, nevyriausybinės organizacijos ir pilietinės visuomenės organizacijos; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teikiant paramos paslaugas būtų laikomasi koordinuoto požiūrio nustatant moteris, kurioms iškilęs pavojus, taip siekiant užtikrinti, kad visomis šiomis priemonėmis jų veikimo teritorijoje galėtų pasinaudoti visos moterys ir mergaitės, įskaitant neįgaliąsias, nepriklausomai nuo jų migracijos statuso, ir teikti lyties požiūriu atžvalgų mokymą sveikatos priežiūros darbuotojams, taip pat policijos pareigūnams ir teisminių institucijų atstovams, esantiems priešakinėse linijose; ragina valstybes nares dalytis nacionalinėmis inovacijomis ir geriausia patirtimi, sukaupta sprendžiant smurto dėl lyties problemą, taip siekiant geriau nustatyti ir skatinti veiksmingą praktiką, ir ragina Komisiją skatinti tokią praktiką;

16.  atsižvelgdamas į pandemiją, ragina valstybes nares užtikrinti koordinuotą vyriausybių ir viešųjų tarnybų požiūrį, remti infrastruktūrą ir privatųjį sektorių, atnaujinti smurto dėl lyties aukoms taikomus protokolus, kad jos galėtų ieškoti pagalbos, pranešti apie nusikaltimus ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat skatinti liudytojus pranešti apie tokius nusikaltimus; ragina Komisiją parengti Europos Sąjungos protokolą dėl smurto prieš moteris krizių ir nepaprastosios padėties metu, kad būtų užkirstas kelias smurtui prieš moteris ir teikiama parama smurto dėl lyties aukoms tokiais nepaprastaisiais atvejais kaip COVID-19 pandemija; pabrėžia, kad į šį protokolą reikėtų įtraukti aukoms skirtas esmines apsaugos paslaugas; palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos pasiūlymą įkurti visoje ES veikiančią pagalbos telefonu liniją, kurioje visomis ES kalbomis būtų teikiama pagalba smurto artimoje aplinkoje ir smurto dėl lyties aukoms, ir ragina Tarybą pritarti šiam pasiūlymui;

17.  ragina Komisiją skatinti sąmoningumo ugdymo, informavimo ir propagavimo kampanijas, skirtas kovai su visų rūšių smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu dėl lyties, pavyzdžiui, fiziniu smurtu, seksualiniu priekabiavimu, kibernetiniu smurtu ir lytiniu išnaudojimu, visų pirma, susijusias su naujai sukurtomis prevencijos priemonėmis ir lanksčiomis įspėjimo apie nepaprastąją padėtį sistemomis, kad būtų skatinama teikti informaciją apie koordinavimą ir bendradarbiavimą su pripažintomis ir specializuotomis moterų organizacijomis; ragina Komisiją, atsižvelgiant į Skaitmeninių paslaugų akto taikymo sritį, bendradarbiauti su technologijų platformomis ir taip spręsti neteisėtos veiklos internete problemą, įskaitant visų rūšių smurtą prieš moteris ir mergaites internete, nes nuo pat pandemijos pradžios yra ir bus plačiai naudojamasi internetu darbo, švietimo ir pramogų tikslais;

18.  primena, jog JT specialioji pranešėja smurto prieš moteris klausimais pažymėjo, kad COVID-19 krizė parodė, jog nėra tinkamai įgyvendintos svarbiausios konvencijos, kuriomis siekiama apsaugoti nuo smurto dėl lyties ir užkirsti jam kelią; ragina Tarybą skubiai užbaigti Stambulo konvencijos ratifikavimą ES vardu ir prisijungti prie jos plačiu mastu be jokių apribojimų bei raginti visas valstybes nares ją ratifikuoti ir kuo greičiau deramai įgyvendinti bei užtikrinti jos vykdymą; ragina kitas valstybes nares sparčiai ratifikuoti šią konvenciją ir skirti tinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui dėl lyties, kovoti su juo ir apsaugoti jo aukas, visų pirma krizių laikotarpiais; primygtinai ragina valstybes nares atsižvelgti į Europos Tarybos Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės (GREVIO) rekomendacijas ir patobulinti savo teisės aktus, kad jie labiau atitiktų Stambulo konvencijos nuostatas, visų pirma, bendrąsias smurto dėl lyties veiksmų apibrėžtis;

19.  ragina Tarybą į ES nusikalstamų veikų sąrašą įtraukti smurtą prieš moteris ir ragina Komisiją pasiūlyti priimti direktyvą, kuria būtų kovojama su visų formų smurtu dėl lyties, siekiant sukurti tvirtą teisinę sistemą, koordinuoti valstybių narių keitimąsi geriausia patirtimi, skatinti tikslų duomenų rinkimą, kai duomenis galima palyginti, tiksliai įvertinti tokio smurto mastą ir apsvarstyti galimybę parengti prognozes ir įvertinti COVID-19 poveikį pagrindinių paslaugų aukoms; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą atlikti naują ES apklausą smurto dėl lyties klausimu, kurios rezultatai būtų pristatyti 2023 m.; pabrėžia, kad būtina rinkti suderintus duomenis apie smurtą dėl lyties, ir ragina valstybes nares, jei prašoma, rinkti ir teikti atitinkamus duomenis, be kita ko, Eurostatui;

20.  pakartoja, kad tvirtai remia Teisingumo programą ir Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą; palankiai vertina tai, kad sukūrus Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą sukurta nauja Sąjungos vertybių kryptis, ir pabrėžia, kad dėmesys turėtų būti sutelktas į teisių apsaugą, propagavimą ir informuotumo apie jas didinimą teikiant finansinę paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios aktyviai vietos, regionų ir tarpvalstybiniu lygmenimis; primena Parlamento poziciją dėl tinkamo šių programų finansavimo užtikrinimo; palankiai vertina papildomus asignavimus pavyzdinėms programoms, dėl kurių susitarta galutinėse Parlamento ir Tarybos derybose dėl 2021–2027 m. DFP ir kurie bus naudingi Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programai; palankiai vertina preliminarų susitarimą dėl 2021 m. ES biudžeto, pagal kurį Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programai papildomai skiriama 6,6 mln. EUR; pabrėžia, kad iš šių asignavimų reikia tinkamai finansuoti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir su juo kovoti pagal DAPHNE specialųjį tikslą, ir palankiai vertina tai, kad šiuo tikslu sutarta skirti lėšų; pabrėžia, kad ES turi būti ryžtingesnė gindama savo vertybes ir skirti deramą finansavimą šiai veiklai; be to, ragina skubiai įgyvendinti aiškias su lytimi susijusias priemones, numatyti specialių lėšų, siekiant patenkinti specifinius moterų poreikius po krizės, ypač užimtumo, smurto dėl lyties ir lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, įskaitant kitas programas ir priemones, numatytas naujoje programoje „Next Generation EU“ ir 2021–2027 m. DFP, vadovaujantis Lyčių lygybės strategijos dualiniu požiūriu; ragina valstybes nares ir Komisiją, teikiant nacionalinius reagavimo į COVID-19 planus, juose tai apsvarstyti ir deramai atsižvelgti į esamas priemones ir finansavimą, lyčių lygybę paverčiant esmine ekonomikos gaivinimo ypatybe; ragina valstybės nares ir Komisiją ekonomikos gaivinimo priemonėse laikytis lyčių aspekto integravimo ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principų;

21.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į krizės poveikį LGBTQI + asmenims, ypač jaunimui, kurių daugumai teko laikytis saugaus fizinio atstumo ar karantino reikalavimų priešiškoje šeimos aplinkoje, kurioje padidėjo pavojus patirti smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą dėl priešiškumo LGBTQI + asmenims; pabrėžia, kad daugiau kaip pusė LGBTQI + asmenų yra bedarbiai arba dirba mažų garantijų darbą ir turi ribotus bei nestabilius finansinius išteklius, dėl kurių jiems toliau tenka dirbti priešiškoje ar užgaulioje aplinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visose su COVID-19 susijusiose specialiose iniciatyvose dėl smurto artimoje aplinkoje, smurto dėl lyties ir seksualinio smurto būtų atsižvelgta į padidėjusią riziką ir specifinius uždavinius, su kuriais susiduria LGBTQI + asmenys, o paramos tarnybos ir smurto artimoje aplinkoje problemą sprendžiančios specialiosios COVID-19 iniciatyvos turėtų aiškų ryšį su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais LGBTQI + asmenimis;

22.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad smurto dėl lyties aukoms būtų teikiama veiksminga, prieinama, įperkama ir kokybiška medicininė ir psichologinė pagalba, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, ypač krizės metu, kai tokia parama turėtų būti laikoma būtina; prašo Komisijos glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir užtikrinti visapusišką Aukų teisių direktyvos(38) įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skiriant lyties perspektyvai, išryškėjusiai po jos paskutinės įgyvendinimo ataskaitos(39), ir siekiant stiprinti nuo smurto dėl lyties nukentėjusiųjų teises naujoje Aukų teisių strategijoje;

COVID-19, ekonomika, ekonomikos gaivinimas ir poveikis lytims

23.  ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą atsižvelgti į tai, kad COVID-19 krizė turėjo neproporcingą socialinį ir ekonominį poveikį moterims, įskaitant jų pajamas ir užimtumo lygį, todėl atsiras dar didesnė vyrų ir moterų nelygybė ir diskriminacija darbo rinkoje, ir ragina Institucijas bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant atidžiai išnagrinėti moterų ir vyrų socialinius ir ekonominius poreikius ir jų specialų užtikrinimą po krizės, taip pat išnagrinėti horizontaliąją ir vertikaliąją darbo rinkos segregaciją, rengiant ir įgyvendinant programas pagal 2021 m. ES biudžetą, kitą DFP ir priemonę „Next Generation EU“, užtikrinant, kad į visas programas būtų įtrauktas lyčių aspektu grindžiamas požiūris, biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą, taip pat ex ante ir ex post poveikio lytims vertinimai, kaip nurodyta Komisijos 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje; ragina veiksmingai įgyvendinti šią strategiją ir stebėti, kaip ji įgyvendinama; ragina valstybes nares į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti skyrių su tiksliniais veiksmais, kuriais būtų skatinama lyčių lygybė, šį skyrių parengiant bendradarbiaujant su nacionalinėmis lygybės institucijomis;

24.  pabrėžia, kad po krizės reikės iš naujo išnagrinėti darbo pobūdį ir vietą; pabrėžia, kad darbas iš namų nėra vaikų priežiūros pakaitalas ir nepakeičia poreikio teikti įperkamas kokybiškas vaikų priežiūros paslaugas ir sudaryti galimybes jomis naudotis, darbas iš namų taip pat nepakeičia su negalia susijusio darbo vietos pritaikymo; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl lankstaus darbo, dėl kurio susitarta su darbdaviais, moterims ir vyrams galima sudaryti galimybes dirbti iš namų arba vietinėse bendrose darbo erdvėse, todėl galima užtikrinti didesnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, kuri gali paskatinti ilgalaikį lyties požiūriu įtraukų ekonomikos augimą; pažymi, kad laikantis šio požiūrio galima stiprinti kaimo vietoves ir infrastruktūrą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų įgyvendinti Barselonos tikslai; primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti 2019 m. TDO konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 190) ir ją įgyvendinti kartu su prie jos pridėta Rekomendacija (Nr. 206), kurioje išvardyti visi atvejai, kuriais gali būti patiriamas smurtas ir priekabiavimas darbinėje aplinkoje, pavyzdžiui, viešosios ir privačiosios darbo vietos, taip pat darbiniai ryšiai;

25.  ragina Komisiją rinkti į kategorijas suskirstytus ir palyginamus duomenis apie įvairių rūšių priežiūros paslaugų teikimą, įskaitant vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų priežiūrą, taip pat apie prižiūrinčiojo lytį, amžių ir užimtumo statusą, kad juos būtų galima įtraukti į tyrimą, kuriame būtų nagrinėjama priežiūros paslaugų spraga, siekiant parengti ES priežiūros strategiją, kurioje būtų laikomasi holistinio ir visą gyvenimą apimančio požiūrio į priežiūrą, atsižvelgiant į prižiūrimųjų ir prižiūrinčiųjų poreikius; pažymi, kad šioje strategijoje turi būti atsižvelgiama į valstybių narių ir regionų kompetenciją, tačiau ja turėtų būti siekiama pagerinti bendradarbiavimą ir koordinavimą ES lygmeniu per atitinkamas iniciatyvas ir investicijas, įskaitant, programą „InvestEU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kad tai būtų naudinga neformaliesiems ir formaliesiems prižiūrintiems asmenims ir žmonėms, kuriais jie rūpinasi; pabrėžia, kad bendradarbiavimas ir veiksmai ES lygmeniu ir veiksmingas ES lėšų naudojimas gali prisidėti prie kokybiškų, prieinamų ir įperkamų priežiūros paslaugų plėtojimo;

26.  pabrėžia, kad investicijos į priežiūrą yra svarbios siekiant užtikrinti lyčių lygybę, ekonominį moterų įgalėjimą, kuriant atsparias visuomenes, įteisinant geresnes darbo, socialinės apsaugos ir pensijų sąlygas sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, investicijos taip pat turi teigiamą poveikį BVP, nes suteikia galimybę daugiau moterų dalyvauti apmokamame darbe; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos ir atitinkamų priemonių padarinius, būtina keisti priežiūros paslaugų teikimo modelius; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją sudarytų geresnes sąlygas keistis geriausia patirtimi, susijusia su priežiūros paslaugų kokybe, prieinamumu ir įperkamumu, taip pat įvairiais priežiūros paslaugų modeliais; primygtinai ragina Komisiją išsiaiškinti neformaliųjų prižiūrinčiųjų asmenų padėtį ir pasidalyti geriausia patirtimi, kaip valstybės narės gali įteisinti jų darbą; ragina valstybes nares tenkinti prižiūrinčiųjų asmenų poreikius šiems išėjus į pensiją; atitinkamai ragina parengti pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl prižiūrinčiųjų asmenų socialinės apsaugos ir jiems teikiamų paslaugų;

27.  primygtinai ragina valstybes nares, pasitelkiant pavyzdines skatinamąsias priemones, skatinti vyrus rinktis lanksčias darbo sąlygas, kadangi tokiomis sąlygomis paprastai naudojasi neproporcingai daug moterų; primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai į nacionalinę teisę perkelti ir nedelsiant įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą ir ragina Komisiją atidžiai ir sistemingai kasmet stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina šią direktyvą; ragina valstybes nares spręsti su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra susijusias problemas, neapsiribojant direktyvoje nustatytais standartais, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad būtina spręsti dėl COVID-19 priemonių lemtų aplinkybių kilusias problemas ir jų padarinius, susijusius su įstaigose, įskaitant vaikų priežiūros institucijas, taikomais medicininiais protokolais;

28.  ragina valstybes nares, kol dar taikomos COVID-19 krizės suvaldymui skirtos priemonės, artimuosius prižiūrintiems ir dirbantiems tėvams numatyti specialias atostogas, kurios būtų neperleidžiamos ir visiškai apmokamos;

29.  pripažįsta, kad vieniši tėvai, kurių didžioji dalis (85 proc.) yra moterys, pandemijos metu ir laikotarpiu po krizės pateko į itin sudėtingas aplinkybes dėl daugialypės naštos, kurią sudaro nuolatinė priežiūra, rūpesčiai dėl vaikų globos susitarimų ir galimi ekonominiai sunkumai bei vienišumas; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į jų ypatingą padėtį ir papildomai ją išnagrinėti, įskaitant papildomą naštą, susijusią su darbu, vaikų mokymusi ir priežiūra, galimybe kreiptis į advokatus ir susitarimų dėl globos įgyvendinimu;

30.  pabrėžia, kad svarbu didinti moterų dalyvavimo ekonomikoje mastą ir užtikrinti įtraukesnį ekonomikos augimą ˜– visa tai turėtų būti sprendimo dėl atsigavimo po pandemijos dalis, nes moterų lygios galimybės ir didesnis dalyvavimas darbo rinkoje gali padidinti darbo vietų skaičių, ekonomikos klestėjimą ir konkurencingumą ES; ragina valstybes nares laikytis Komisijos ES užimtumo politikos gairių, tinkamai atsižvelgiant į savo nacionalinius darbo rinkos modelius; šiuo atveju ragina valstybes nares tinkamai atsižvelgti į darbo rinkos segregaciją, mažų garantijų darbą, darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, taip, per specialią politiką, siekiant pagerinti darbo sąlygas ir socialinę apsaugą;

31.  pabrėžia, kad vienodas užmokestis už vienodą moterų ir vyrų vienodos vertės darbą turi būti pagrindinis principas, kuriuo Komisija, Parlamentas ir visos valstybės narės turi vadovautis rengdami atsako į COVID-19 krizę priemones; ragina Komisiją laikytis įsipareigojimo nedelsiant pateikti privalomas priemones dėl darbo užmokesčio skaidrumo, siekiant iš tiesų mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, nes ekonominiai rodikliai patvirtina, kad šie skirtumai dėl pandemijos toliau didėja; šiuo atveju ragina Komisiją apsvarstyti valstybių narių geriausią patirtį, sykiu tinkamai atsižvelgiant į unikalias mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sąlygas ir skirtingus darbo rinkos modelius ES; be to, ragina Komisiją peržiūrėti Direktyvą 2006/54/EB;

32.  pabrėžia uždavinius, kylančius namų ūkio ir priežiūros sektoriuje bei jo darbuotojams; ragina valstybes nares ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 189 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams ir užtikrinti, kad sektoriuje būtų taikomos visos finansinio krizės poveikio švelninimo priemonės, jog jie galėtų atnaujinti savo veiklą tinkamomis sąlygomis; ragina valstybes nares užtikrinti namų ūkio darbo sektoriaus įteisinimą;

33.  palankiai vertina Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII) ir Išplėstinės atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos (CRII+) dokumentų rinkinį, kuriuo sutelkiama sanglaudos politika siekiant remti pažeidžiamiausius sektorius, taip pat ragina priimti tikslines priemones, kuriomis būtų imamasi veiksmų dėl sektorių, kuriuose dirba daugiausia moterys; pabrėžia, kad Komisijos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) yra svarbi, nes užtikrina bedarbių ir priverstinių atostogų išėjusių darbuotojų pajamų rėmimą; pabrėžia, kad reikia įvertinti šių priemonių poveikį moterų ir vyrų padėčiai ES darbo rinkoje ir atitinkamai pritaikyti būsimą politiką; pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgti į darbo rinkos pokyčius dėl COVID-19 padarinių, reikia parengti moterims skirtas perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programas;

34.  ragina Komisiją remti verslininkus, ypač verslininkes, siekiančias plėtoti ir tobulinti COVID-19 laikotarpiu įgytus įgūdžius ar interesus, be kita ko, sudaryti verslumo galimybių motinoms, vienišiems tėvams ir kitiems asmenims, kurie ne taip dažnai užsiima versline veikla, kad jie galėtų padidinti savo ekonominį savarankiškumą, ir gerinti galimybes gauti paskolas, gilinti jų žinias apie paskolas, nuosavo kapitalo finansavimą ir mikrofinansavimą pagal ES programas ir fondus, kad krizė taptų galimybe daryti pažangą per prisitaikymą ir transformaciją įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką; ragina ES institucijas ir valstybes nares ypač daug dėmesio skirti MVĮ rėmimui, visų pirma siekiant remti MVĮ, kurioms vadovauja moterys, dažnai susiduriančios su unikaliais uždaviniais, kad gautų reikiamą finansavimą, ir kurioms reikės didelės paramos ekonomikos gaivinimo etapu; ragina Komisiją, EIGE ir Eurostatą rinkti daugiau duomenų apie moterų vadovaujamas MVĮ, savarankiškai dirbančias moteris, moterų vadovaujamus startuolius ir COVID-19 pandemijos poveikį;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti moterų dalyvavimo mastą ir indėlį dirbtinio intelekto, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos ir skaitmeniniame sektoriuose, taip pat ekologiškoje ekonomikoje; ragina laikytis daugialypio požiūrio sprendžiant atotrūkio tarp lyčių problemą visais skaitmeninio švietimo ir užimtumo lygmenimis, kad būtų panaikinta skaitmeninė atskirtis, kuri išryškėjo į internetinę erdvę netikėtai perkėlus darbą ir mokymąsi, taip pat daugelį paslaugų ir priemonių; pabrėžia, kad panaikinus skaitmeninę atskirtį padidės lyčių lygybė ne tik darbo rinkos, bet ir galimybės naudotis technologijomis asmeninėje erdvėje požiūriu; ragina Komisiją integruoti lyčių aspektą į bendrosios rinkos strategiją ir skaitmeninę darbotvarkę, siekiant veiksmingai spręsti nepakankamo atstovavimo moterims augančiuose sektoriuose problemą būsimos ES ekonomikos naudai; palankiai vertina Komisijos Moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje rezultatų suvestinę, kuria stebimas moterų dalyvavimas skaitmeninėje ekonomikoje, jų naudojimasis internetu, naudojimosi internetu įgūdžiai, taip pat specializuoti įgūdžiai ir užimtumas; pabrėžia, kad svarbu padėti valstybėms narėms ir Komisijai priimti informacija pagrįstus sprendimus ir nustatyti atitinkamus tikslus, visų pirma atsižvelgiant į COVID-19 padarinius;

36.  pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į ypatingą moterų padėtį po motinystės atostogų, kad jos, nepatirdamos diskriminacijos, galėtų naudotis vyriausybės teikiama parama;

37.  ypač atkreipia dėmesį į žemės ūkio sektoriaus ir maisto tiekimo iššūkius ES, taip pat į ypatingą moterų padėtį kaimo vietovėse; pabrėžia, kad būtina išlaikyti dabartinę teminę paprogramę, skirtą moterims kaimo vietovėse, įgyvendinant bendros žemės ūkio politikos strateginius planus, finansuojamus iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai; pabrėžia, kad šia paprograme siekiama skatinti moterų užimtumą ir verslumą; todėl ragina ES fondų lėšas skirti tam, kad kaimo vietovėse būtų sukurtos geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos; be to, ragina apsvarstyti kaimo vietovėse gyvenančių moterų vaidmenį išsaugant aplinką ir biologinę įvairovę pagal Europos žaliąjį kursą; ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi, susijusia su profesiniu sutuoktinių statusu žemės ūkio sektoriuje, ir prašo Komisijos parengti atitinkamas gaires;

COVID-19 ir tarpsektoriškumas

38.  pabrėžia, kad sąveikinė struktūrinė diskriminacija sukuria papildomų kliūčių ir daro neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį konkrečioms moterų grupėms, todėl būtina užtikrinti visų asmenų saugumą, apsaugą ir socialinę bei ekonominę gerovę ir jų poreikių tenkinimą, tinkamai atsižvelgiant į tarpsektorinį požiūrį į krizės meto ir pokrizines priemones;

39.  pabrėžia, kad moteris ir mergaites svarbu įtraukti kuriant prieinamą tikslinę informaciją ir kad šią informaciją reikia skleisti bet kokioje aplinkoje, ypač krizės metu;

40.  pabrėžia, kad dėl ilgesnės tikėtinos gyvenimo trukmės ir didesnės tikimybės patirti sveikatos problemų vyresnio amžiaus moterys dažnai sudaro daugumą ilgalaikės priežiūros įstaigų(40), kurios daugelyje šalių dėl, be kita ko, nepakankamų išteklių ir žinių, būtinų gyventojų saugumui ir apsaugai užtikrinti, tapo viruso židiniais, gyventojų; ragina Komisiją išanalizuoti skirtingas formaliosios ilgalaikės priežiūros teikimo sistemas ir jų atsparumo lygį COVID-19 pandemijos metu; ragina valstybes nares išnagrinėti priežiūros paslaugų teikimą vyresnio amžiaus asmenims tiek gyvenamosiose priežiūros paslaugų įstaigose, tiek bendruomenės globos namuose, taip pat paslaugų teikimą visą parą namuose arba priežiūrą kartu gyvenant, ir užtikrinti vyresnio amžiaus moterų gerovę, įskaitant galimybes naudotis priežiūros ir sveikatos priežiūros paslaugomis ir ekonominį savarankiškumą; ragina Tarybą nustatyti prieinamų, įperkamų ir kokybiškų ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo tikslus, prilygstančius Barselonos tikslams;

41.  apgailestauja, kad daug neįgalių moterų, įskaitant tas, kurios yra priklausomos nuo kitų asmenų teikiamų kasdienės priežiūros paslaugų, ypač tas, kurios gyvena institucinėse įstaigose ir kitose uždarose struktūrose ir kurios turi didelių paramos poreikių, nuo pandemijos smarkiai nukentėjo, tačiau negalėjo pasinaudoti savo įprastiniais paramos tinklais ar laikytis fizinio atstumo, taip pat turėjo sunkumų gauti paslaugų ir prekių; ragina valstybes nares užtikrinti, kad šie paramos tinklai būtų laikomi esminėmis paslaugomis ir būtų deramai pritaikyti prie sąlygų, taip pat tai, kad būsimose krizių ir nepaprastųjų atvejų planavimo priemonėse būtų numatyta tenkinti specialiuosius neįgaliųjų, ypač moterų ir mergaičių, poreikius; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti visų neįgalių moterų ir mergaičių teises, kaip įtvirtinta Neįgaliųjų teisių konvencijoje, įskaitant jų teisę į savarankišką gyvenimą ir galimybę gauti išsilavinimą bei teisę į darbą ir užimtumą;

42.  ragina valstybes nares krizės metu užtikrinti paramą migrantėms moterims ir vyrams, suteikiant jiems galimybę naudotis ypatingos svarbos sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, kad pabėgėlių ir priėmimo centrai turi tinkamai atsižvelgti į moterų ir mergaičių poreikius ir riziką, atsižvelgiant į žinomas su socialinių kontaktų ribojimu ir higienos palaikymu susijusias problemas, taip pat į jų pažeidžiamumą smurto dėl lyties požiūriu, ir skirti deramą finansavimą siekiant panaikinti šią riziką;

43.  atkreipia dėmesį į išskirtines benamių moterų ir prostitucija besiverčiančių moterų padėties aplinkybes ir didesnį jų pažeidžiamumą smurto dėl lyties atveju, taip pat į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos ir vėlesnių neatidėliotinų priemonių trūksta galimybių naudotis higienos ir sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina valstybes nares užtikrinti paslaugų ir tinkamos paramos teikimą ir nesaugioje padėtyje esantiems asmenims, įskaitant moteris, kurioms gresia skurdas arba kurios gyvena skurde, benamėms arba socialinės atskirties požiūriu pažeidžiamoms moterims; palankiai vertina Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą (EPLSAF), iš kurio skiriami papildomi ištekliai kovai su materialiniu nepritekliumi ir socialinės pagalbos teikimui; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad benamės ir dokumentų neturinčios moterys turėtų galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; pažymi, kad Komisijos integracijos ir įtraukties veiksmų plane buvo atsižvelgta į šių visuomenės grupių padėtį; ragina valstybes nares savo reagavimo į pandemiją planuose tinkamai atsižvelgti į benames;

44.  atkreipia dėmesį į papildomus poreikius, kurių turi mažumų grupių, pavyzdžiui, romų kilmės moterys, susiduriančios su įsigalėjusia diskriminacija ir nuolat patiriančios jų teisių pažeidinėjimą dėl galimybės naudotis pagrindine infrastruktūra, paslaugomis, gauti informaciją nebuvimo, ypač karantino laikotarpiu;

45.  pabrėžia esminį paramos paslaugų LGBTQI + asmenims pobūdį, įskaitant pagalbą psichinės sveikatos srityje, tarpusavio paramos grupes ir paramos paslaugas nuo smurto dėl lyties nukentėjusiems asmenims;

46.  apgailestauja dėl ksenofobinės ir rasinės diskriminacijos atvejų, kurių pagausėjo dėl krizės, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visiškai netoleruoti rasistinių išpuolių ir laikytis tarpsektorinio požiūrio imantis atsakomųjų veiksmų, kuriais tenkinami marginalizuojamų grupių, įskaitant rasines ir etnines mažumas, poreikiai;

47.  primygtinai ragina valstybes nares patvirtinti ir įgyvendinti Kovos su diskriminacija direktyvą ir užtikrinti, kad visose ES valstybėse narėse būtų panaikintos daugialypės ir tarpsektorinės diskriminacijos formos;

48.  pabrėžia, kad valstybės narėms privalo užtikrinti nuolatines vaikų galimybes gauti švietimo paslaugas, deramą dėmesį skiriant marginalizuojamos socialinės ir ekonominės aplinkos grupėms, pažeidžiamiems vaikams ir mergaitėms, kuriems kyla rizika atsidurti skurde arba kurie skursta, kurioms kyla didesnė rizika būti anksti ar priverstinai sutuoktoms; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad nuotolinis mokymasis būtų visiškai prieinamas visiems asmenims; pabrėžia, kad visi jaunuoliai turi gauti reikiamų išteklių ir paramą mokyklų uždarymo laikotarpiu ir turėti palankių sąlygų grįžti į švietimo sistemą pasibaigus krizei;

Išorės veiksmai

49.  pabrėžia, kad pasaulinis COVID-19 pandemijos pobūdis reikalauja visuotinio atsako; atkreipia dėmesį į dėl COVID-19 pažeidžiamą moterų ir mergaičių padėtį daugelyje pasaulio vietų (ypač tose, kuriose padėtis nestabili ir vyksta konfliktai), susijusią su, pavyzdžiui, galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, pažeidžiamumu smurto dėl lyties srityje, įskaitant moterų lyties organų žalojimą ir ankstyvąsias ar priverstines santuokas, užimtumo statusu, galimybių gauti išsilavinimą trūkumu ir ypač dideliu skurdu bei badu; pažymi, kad daugelyje šalių partnerių moterys dirba moterų dominuojamuose sektoriuose, pavyzdžiui, drabužių pramonė ir maisto gamyba, ir šie sektoriai nukentėjo labiausiai ir tai daro grandininį poveikį jų šeimų ir bendruomenių skurdo lygiui ir ekonominei nepriklausomybei, taip pat moterų ir mergaičių sveikatai ir saugumui; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, jog šalims partnerėms šiai krizei įveikti teikiama finansinė parama taip pat būtų skiriama moterų ir mergaičių paramai; ragina stiprinti paramą moterų žmogaus teisių gynėjams ir moterų teisių organizacijoms ir jų dalyvavimui visais sprendimų priėmimo lygmenimis; pabrėžia, jog reikia dėti visas įmanomas pastangas, kad būtų galima užtikrinti būsimos vakcinos prieinamumą visiems;

50.  palankiai vertina Komisijos pateiktą Europos komandos dokumentų rinkinį, kurį Komisija pateikė siekdama padėti šalims partnerėms kovoti su COVID-19 pandemija ir jos pasekmėmis, ir pabrėžia, kad skiriant šias lėšas reikia atsižvelgti į lyčių aspektą ir numatyti lėšų lyčių lygybei užtikrinti; pabrėžia, kad įgyvendinant Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) ir Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP III) reikia imtis reagavimo į COVID-19 priemonių, kuriomis integruojamas lyčių aspektas, kad būtų atsižvelgta į išskirtines moterų ir mergaičių padėties aplinkybes ir skatinamos galimybės pasibaigus krizei; ragina šiuo laikotarpiu tęsti švietimą ekstremaliųjų situacijų atvejais ir nustatyti jo prioritetus; ragina ES ir jos valstybes nares pirmenybę teikti visuotiniam solidarumui išlaikant pakankamą oficialios paramos vystymuisi finansavimo lygį ir visapusiškai remiant šalių partnerių atsaką į krizę; ragina ES savo humanitariniuose ir vystomojo bendradarbiavimo reaguojamuose veiksmuose į COVID-19 pandemiją, tarptautiniuose vystomojo bendradarbiavimo veiksmuose ir naujame trečiajame veiksmų planą dėl lyčių lygybės dėmesį skirti prieigos prie sveikatos priežiūrai stiprinimui; pabrėžia, kad lyties aspekto integravimo ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyties aspektą principų turėtų būti laikomasi visose KVTBP geografinėse ir teminėse programose;

51.  ragina Komisiją vykdyti vertybėmis grindžiamą ES prekybos politiką, kuri apimtų aukšto lygio darbo ir aplinkos teisių apsaugos, taip pat pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių, įskaitant lyčių lygybę, paisymo užtikrinimą; primena, kad lyčių aspektas turi būti integruotas į visus ES prekybos ir investicijų susitarimus ir į juos turi būti įtrauktas plataus užmojo ir įgyvendinamas skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi; primena, kad derybos dėl prekybos susitarimų gali būti svarbi priemonė siekiant lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo trečiosiose šalyse; ragina skatinti ir remti specialiųjų lyčiai skirtų skyrių įtraukimą į ES prekybos ir investicijų susitarimus, atsižvelgiant į jų teikiamą pridėtinę vertę ir vadovaujantis esamais tarptautiniais pavyzdžiais;

52.  ragina Komisiją rengiant savo visuotinį atsaką kaip prioritetą įtraukti moteris ir mergaites ir užtikrinti visapusišką jų dalyvavimą, išklausyti jų nuomonių ir suteikti joms galimybę aktyviai prisidėti reaguojant į pandemiją;

Lyčių aspektas ir ekonomikos gaivinimas

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įvertinti dėl krizės atsiradusį lyčiai būdingą poveikį ir poreikius, taip pat jos socialines ir ekonomines pasekmes; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti papildomų tikslinių biudžeto išteklių siekiant padėti moterims išbristi iš krizės, be kita ko, įgyvendinant ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinį, ypač užimtumo, smurto ir lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityse, taip pat stebėti šias išlaidas ir lyčių aspekto integravimą visuose biudžeto, politikos pasiūlymuose ir pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, atitinkančių įsipareigojimus Lyčių lygybės strategijoje; ragina Komisiją savo būsimuose pasiūlymuose stiprinti klimato kaitos politikos, skaitmeninės politikos ir lyčių lygybės ryšį; pabrėžia, kad parengiamieji veiksmai yra geriausiais būdas didinti atsparumą visose srityse ištikus naujoms krizėms;

54.  ragina lyčių lygybę įtraukti kaip vieną iš politikos prioritetų, kuris būtų svarstomas per būsimą Konferenciją dėl Europos ateities, taip pat ragina ES užtikrinti lyčių pusiausvyrą savo struktūrose ir moterų teisių organizacijas bei moterų organizacijas įtraukti į jų darbą, siekiant pasirūpinti, kad laikotarpiu po COVID pandemijos būtų atsižvelgta į moterų poreikius;

55.  ragina ES ir valstybes nares išlaikyti pilietinės visuomenės organizacijoms palankią aplinką, visų pirma teikiant politinę paramą ir pakankamą finansavimą;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, 1979 1 10, p. 24).
(2) 1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu (OL L 359, 1986 12 19, p. 56).
(3) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (dešimtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (OL L 348, 1992 11 28, p. 1).
(4) 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).
(5) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).
(6) 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinanti Direktyvą 96/34/EB (OL L 68, 2010 3 18, p. 13).
(7) 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).
(8) OL L 188, 2019 7 12, p. 79.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0039.
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0025.
(11) OL C 449, 2020 12 23, p. 102.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0080.
(13) OL C 363, 2020 10 28, p. 80.
(14) OL C 363, 2020 10 28, p. 164.
(15) OL C 390, 2019 11 18, p. 28.
(16) OL C 458, 2018 12 19, p. 34.
(17) OL C 346, 2018 9 27, p. 6.
(18) OL C 331, 2018 9 18, p. 60.
(19) OL C 263, 2018 7 25, p. 49.
(20) OL C 298, 2018 8 23, p. 14.
(21) OL C 252, 2018 7 18, p. 99.
(22) OL C 50, 2018 2 9, p. 25.
(23) OL C 11, 2018 1 12, p. 35.
(24) OL C 316, 2017 9 22, p. 173.
(25) OL C 407, 2016 11 4, p. 2.
(26) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/604979/IPOL_STU(2018)604979_EN.pdf
(27) https://eige.europa.eu/covid-19-and-gender-equality/frontline-workers
(28) EIGE 2019 m. lyčių lygybės indeksas.
(29) https://eige.europa.eu/covid-19-and-gender-equality/economic-hardship-and-gender
(30) EUROFOUND 2020 m. COVID-19 apklausa.
(31) EUROFOUND, „Closing gender gaps in employment: defending progress and responding to COVID-19 challenges“ (liet. „Atotrūkio tarp lyčių panaikinimas užimtumo srityje. Pažangos apsauga ir reagavimas į COVID-19 keliamus iššūkius“) (2020 m.).
(32) https://eige.europa.eu/covid-19-and-gender-equality/unpaid-care-and-housework
(33) https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/how-will-covid-19-crisis-affect-existing-gender-divides-europe
(34) EUROFOUND, 2020 m. COVID-19 apklausa.
(35) JT Moterys, „From Insights to Action: Gender Equality in the Wake of COVID-19“ (liet. „Nuo įžvalgų iki veiksmų. Lyčių lygybė po COVID-19“).
(36) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).
(37) COM(2012)0614.
(38) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (OL L 315, 2012 11 14, p. 57).
(39) 2020 m. gegužės 11 d. Komisijos ataskaita dėl 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (COM(2020)0188).
(40) https://eige.europa.eu/covid-19-and-gender-equality/gender-impacts-health


ES lyčių lygybės strategija
PDF 259kWORD 80k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES lyčių lygybės strategijos (2019/2169(INI))
P9_TA(2021)0025A9-0234/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 6, 8, 10, 83, 153 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į jos 5 tikslą ir atitinkamus jo uždavinius ir rodiklius,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į po 1975 m. priimtas direktyvas dėl įvairių vienodo požiūrio į vyrus ir moteris aspektų (Direktyva 79/7/EEB(1), Direktyva 86/613/EEB(2), Direktyva 92/85/EEB(3), Direktyva 2004/113/EB(4), Direktyva 2006/54/EB(5), Direktyva 2010/18/ES(6) ir Direktyva 2010/41/ES(7)),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES(8) (Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir atitinkamų priemonių (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose) (COM(2012)0614),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 4 d. pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (COM(2016)0109),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2019 m. moterų ir vyrų lygybės ES ataskaita“ (SWD(2019)0101),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 30 d. rezoliuciją dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo(10),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. savo rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES(11),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. savo rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES žiniasklaidos sektoriuje(13),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2019 m. spalio 15 d. paskelbtą 2019 m. lyčių lygybės indeksą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir mokesčių politikos ES(14),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti(17),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. savo rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(18),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės skatinimo psichikos sveikatos ir klinikinių tyrimų srityje(19),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 1951 m. Konvenciją dėl vienodo atlyginimo Nr. 100 ir į TDO 2019 m. Konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo Nr. 190,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Komisijos rekomendaciją dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą(20),

–  atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „2017–2019 m. ES veiksmų planas. Kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu“ (COM(2017)0678),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. moterų ir vyrų lygybės ES ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 13 d. Tarybos išvadas „Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimas. Pagrindinė politika ir priemonės“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei(23),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos moterų verslumui trukdančių išorės veiksnių(24),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl priežiūros paslaugų ES siekiant geresnės lyčių lygybės(26),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(27),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. savo rezoliuciją dėl moterų, lyčių lygybės ir su klimatu susijusio teisingumo(28),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 28 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo skaitmeniniame amžiuje(29),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. savo rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(30),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1-ą, 2-ą, 3-ią, 6-ą, 9-ą, 11-ą, 12-ą ir 15-ą principus,

–  atsižvelgdamas į Antrąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą ir bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: kaip pakeisti mergaičių ir moterų gyvenimą palaikant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, taip pat į jos peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konferenciją gyventojų ir vystymosi klausimais ir į jos veiksmų programą, taip pat į jos peržiūros konferencijos rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), ir į 2019 m. gruodžio mėn. patobulintą Limos darbo programą lyčių klausimais ir jos lyčių lygybės veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) apklausą „Smurtas prieš moteris – ES masto tyrimas“, paskelbtą 2014 m.,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 7 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Demografiniai iššūkiai Europos Sąjungoje atsižvelgiant į ekonominę ir vystymosi nelygybę“,

–  atsižvelgdamas į Europos moterų ir vyrų lygybės vietos gyvenime chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9–0234/2020),

A.  kadangi teisė į vienodą požiūrį yra esminė pagrindinė teisė, pripažįstama Europos Sąjungos sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, ir labai svarbu ją toliau plėtoti;

B.  kadangi pagal 2019 m. ES lyčių lygybės indeksą valstybės narės vidutiniškai gavo 67,4 balo iš 100 – nuo 2005 m. šis rodiklis pagerėjo tik 5,4 balo;

C.  kadangi žalingi konstruktai ir stereotipai visame pasaulyje įtvirtina nelygybę ir jų panaikinimas paskatins lyčių lygybę; kadangi lyčių lygybės skatinimas ir investavimas į moteris ir mergaites ne tik naudingi visai visuomenei, bet ir yra savaime suprantamas tikslas; kadangi svarbu ištirti pagrindines nuolatinio darbuotojų stygiaus priežastis; kadangi siekiant užtikrinti demokratines vertybes, pagrindines teises ir ypač moterų teises reikia stipraus moterų teisių judėjimo ir kadangi grėsmė moterų teisėms taip pat yra grėsmė demokratijai;

D.  kadangi diskriminacija dėl lyties dažnai yra susijusi su diskriminacija dėl tapatybių, kaip antai lytis, rasė, odos spalva, etninė ar socialinė kilmė, genetiniai požymiai, kalba, religija ar įsitikinimai, politinė ar kitokia nuomonė, priklausomybė tautinei mažumai, turtas, gimimas, negalia, amžius, seksualinė orientacija, lytinė tapatybė ir lyties raiška, klasė ir (arba) migracijos statusas, dėl kurių atsiranda dvejopa ir daugialypė diskriminacija; kadangi horizontalioji tarpsektorinė perspektyva yra būtina įgyvendinant bet kokią lyčių lygybės politiką, siekiant atpažinti šias daugialypės diskriminacijos grėsmes ir jas pašalinti; kadangi ES politikoje iki šiol nebuvo taikomas tarpsektorinis požiūris ir daugiausia dėmesio buvo skiriama individualiam diskriminacijos aspektui, kuriuo neatsižvelgiama į tarpsektorinio požiūrio institucinio, struktūrinio ir istorinio masto problemas; kadangi tarpsektorinės analizės taikymas ne tik leidžia suvokti struktūrines kliūtis, bet ir pateikia įrodymų, kuriais remiantis būtų galima parengti gaires ir sukurti strateginės bei veiksmingos kovos su sistemine diskriminacija, atskirtimi ir socialine nelygybe politiką, ir kadangi dedant tokias pastangas reikia spręsti visų formų diskriminacijos problemas, kad visoms moterims būtų užtikrinta lyčių lygybė;

E.  kadangi ES yra priėmusi svarbių teisės aktų ir padarė esminę pažangą siekiant užtikrinti lyčių lygybę; kadangi, vis dėlto, pastaraisiais metais pažanga šioje srityje sulėtėjo ir suklestėjo prieš lyčių lygybės politiką ir moterų teises nukreipti judėjimai, mėginant atkurti tradicinius lyčių vaidmenis kaip normą, abejoti jų status quo ir užkirsti kelią tolesnei pažangai; kadangi šie judėjimai, kuriais priešinamasi lyčių lygybės politikai, šeimos įvairovei, tos pačios lyties asmenų santuokoms, seksualinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms (angl. SRHR) bei lyčių aspekto integravimui, mėgina daryti įtaką šalių ir ES politikos formavimui, kad būtų panaikintos jau įtvirtintos pagrindinės teisės (ir tai kelia didelį nerimą), ir kadangi grėsmė moterų teisėms taip pat visada reiškia grėsmę demokratijai ir socialinei bei ekonominei pažangai;

F.  kadangi sveikatos teisės, ypač lytinės ir reprodukcinės sveikatos, yra pagrindinės moterų teisės ir turėtų būti sustiprintos, jų negalima jokiu būdu sumažinti ar panaikinti;

G.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse pastebimas akivaizdus priešiškumas – taip pat ir moterų ekonominio įgalėjimo srityse – bei esama rizikos, kad valstybių narių prioritetų sąraše lyčių lygybė nukris į dar žemesnę poziciją;

H.  kadangi viena iš trijų 15 metų ar vyresnio amžiaus moterų ES patyrė tam tikrą fizinį ir (arba) seksualinį smurtą(31), viena iš dviejų moterų patyrė seksualinį priekabiavimą, o viena iš 10 –priekabiavimą internete;

I.  kadangi visų rūšių smurtas prieš moteris (fizinis, seksualinis, psichologinis, ekonominis ar kibernetinis smurtas) yra žmogaus teisių pažeidimas ir viena iš didžiausių kliūčių lyčių lygybei užtikrinti; kadangi gyvenimas be smurto yra būtina lygybės sąlyga; kadangi smurtas dėl lyties sveikatos srityje, pvz., akušerinis ir ginekologinis smurtas, yra smurto formos, kurios buvo atskleistos tik pastaraisiais metais, ir kadangi smurtas prieš vyresnio amžiaus moteris vis dar yra nepakankamai pripažintas; kadangi dezinformacijos kampanijos, kuriomis siekiama pakenkti lyčių lygybei, stabdo pažangą, daromą kovojant su smurtu prieš moteris (kaip, pvz., Stambulo konvencijos atveju), sukeldamos visuomenės pasipriešinimą ir kenksmingus politinius sprendimus kai kuriose valstybėse narėse;

J.  kadangi prekyba žmonėmis yra vienas iš ryškiausių pagrindinių teisių ir žmogaus orumo pažeidimų; kadangi moterys ir mergaitės sudaro 80 proc. registruotų prekybos žmonėmis aukų ir 95 proc. registruotų prekybos žmonėmis aukų seksualinio išnaudojimo tikslais; kadangi prekyba žmonėmis yra vis didėjanti organizuoto nusikalstamumo atšaka, tam tikra vergijos forma ir žmogaus teisių pažeidimas ir jos aukomis daugiausia tampa moterys ir vaikais, ypač vykdant prekybą seksualinio išnaudojimo tikslu; kadangi prostitucijos rinka skatina prekybą moterimis ir vaikais ir sustiprina smurtą prieš juos; kadangi valstybės narės turi formuoti savo socialinę ir ekonominę politiką taip, kad būtų padedama pažeidžiamoms moterims ir mergaitėms atsisakyti prostitucijos, be kita ko, nustatant konkrečias socialinės ir ekonominės politikos priemones joms padėti;

K.  kadangi skurdas ir socialinė atskirtis turi struktūrinių priežasčių, kurias reikia panaikinti, visų pirma įgyvendinant užimtumo, būsto, judumo ir galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis politiką; kadangi prostitucija, prekyba žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, seksualinio išnaudojimo tikslais yra vergijos forma ir nesuderinama su žmogaus orumu, visų pirma šalyse, kuriose įteisinta sekso pramonė; kadangi dėl padidėjusio organizuoto nusikalstamumo ir pelningumo prekyba žmonėmis plečiasi visame pasaulyje; kadangi prostitucijos rinka skatina prekybą moterimis ir vaikais ir sustiprina smurtą prieš juos, visų pirma šalyse, kuriose įteisinta sekso pramonė;

L.  kadangi, pasak JT, psichologinį ar seksualinį priekabiavimą darbo vietoje arba priekabiavimą, dėl kurio smarkiai nukentėjo asmeniniai ir profesiniai siekiai, visame pasaulyje yra patyrusios beveik 35 proc. moterų, o jis pakerta ne tik moterų savivertę, bet ir jų derybinę poziciją siekiant išsikovoti teisingesnį atlyginimą; kadangi teisingas atlyginimas ir ekonominis savarankiškumas yra esminė sąlyga, kad moterys galėtų išsilaisvinti iš prievarta ir smurtu grindžiamų santykių;

M.  kadangi vyrų ir moterų lygybė gali būti pasiekta tik užtikrinant jų lygybę prieš įstatymą, taip pat lygias galimybes gauti išsilavinimą, mokytis ir įsidarbinti;

N.  kadangi tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai vis dar turi didelę įtaką pasidalijimui darbais namuose, švietimo sektoriuje, darbo vietoje ir visuomenėje; kadangi neapmokamus priežiūros ir namų ruošos darbus daugiausia atlieka moterys ir tai daro įtaką užimtumui ir karjeros galimybėms ir dėl to didėja vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pensijų skirtumas; kadangi profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemonės, pvz., Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva, yra svarbūs pirmieji žingsniai ir siekiant į neapmokamą priežiūros darbą (pabrėžiant, kad toks darbas tiek pat svarbus kiek ir profesinė veikla) ir priežiūros pareigų vykdymą įtraukti daugiau vyrų ir skatinti taikyti vienodai uždirbančių ir vienodas priežiūros pareigas turinčių asmenų modelį, valstybės narės pirmiausia turi perkelti tokio pobūdžio direktyvas į nacionalinę teisę, visapusiškai ir laiku jas įgyvendinti bei papildyti priemonėmis; kadangi dėl tradicinių struktūrų, neapmokamo priežiūros darbo ir atgrasančių nacionalinės mokesčių politikos priemonių moterims primetamas antrojo šeimoje uždirbančio asmens statusas arba jos jį išlaiko, o tai daro neigiamą poveikį moterims ir jų ekonominei nepriklausomybei, taip pat visai visuomenei;

O.  kadangi, gautais duomenimis, visoje ES 80 proc. visos priežiūros teikia neformalieji prižiūrintieji asmenys, kurių dauguma yra moterys (75 proc.), ir tai rodo, kad yra vyrų ir moterų priežiūros pareigų skirtumai, kurie daro didelę įtaką vyrų ir moterų pensijų skirtumui; kadangi daugiau nei 50 proc. prižiūrinčiųjų asmenų, jaunesnių nei 65 metų, globą derina su užimtumu, todėl jiems sunku išlaikyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; kadangi prižiūrintieji asmenys dažnai įdarbinami dirbti žemos kvalifikacijos ir mažai apmokamą darbą, kurį galima derinti su jų priežiūros paslaugų teikimo grafiku, taip pat jie gali būti įpareigoti sutrumpinti savo darbo laiką arba palikti apmokamą darbą; kadangi 7–21 proc. neformaliųjų prižiūrinčiųjų asmenų sutrumpina savo darbo laiką, o 3–18 proc. pasitraukia iš darbo rinkos; kadangi kokybiškos priežiūros teikimas ES labai skiriasi tiek valstybėse narėse, tiek tarp jų, taip pat privačiajame ir viešajame sektoriuje, miesto ir kaimo vietovėse bei skirtingose amžiaus grupėse; kadangi duomenys apie priežiūros paslaugų teikimą ES yra gana susiskaidę ir trūksta visa apimančio požiūrio, kuris padėtų spręsti demografines problemas, su kuriomis susiduria ES ir kurios sukuria papildomą viešųjų išlaidų naštą;

P.  kadangi yra spragų įvairiose valstybėse narėse derinant vaikų priežiūros sistemas su tėvų, įskaitant vienišus tėvus (daugiausia vienišas motinas), poreikiais, ir ypač moterims vis dar kyla sunkumų derinant šeimos, asmeninį ir profesinį gyvenimą; kadangi vyresnės nei 45 metų moterys dažnai negali išnaudoti visų savo pajėgumų dirbti, o įsidarbinusios dirba daug blogesnėmis sąlygomis negu vyrai, ypač kai grįžta į darbą po motinystės ar vaiko priežiūros atostogų arba kai yra priverstos derinti darbą ir rūpintis išlaikomais asmenimis;

Q.  kadangi, siekiant skatinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, turėtų būti numatyta gerai apsvarstyta su priežiūra susijusi atostogų sistema numatant kokybiškas, lengvai prieinamas ir nebrangias priežiūros priemones, o išlaidos šioms priemonėms turėtų būti laikomos investicijomis į infrastruktūrą; kadangi šios paslaugos yra būtina prielaida, kad moterys galėtų dalyvauti darbo rinkoje ir užimti vadovaujamas pareigas mokslo ir tyrimų srityje;

R.  kadangi motinystės apsauga yra teisė, kurią reikia visapusiškai puoselėti, ir kadangi turėtų būti realiai padidinti motinystės atostogų laikotarpiai, kurių metu išlaikomos visos teisės ir mokamas visas (100 proc.) darbo užmokestis;

S.  kadangi teisė į vienodą atlyginimą už vienodą darbą ar tokios pačios vertės darbą ne visada garantuojama; kadangi kolektyvinės derybos yra svarbi priemonė norint panaikinti ir įveikti vyrų bei moterų nelygybę darbo rinkoje; kadangi ES vyrų ir moterų valandinis darbo užmokesčio skirtumas sudaro 16 proc., nors jis labai įvairuoja pavienėse valstybėse narėse; kadangi, vertinant užimtumo lygio ir bendro dalyvavimo darbo rinkoje aspektais, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas išauga iki 40 proc.; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas lemia 37 proc. vyrų ir moterų pensijų pajamų skirtumą; kadangi, atsižvelgiant į dalyvavimą darbo rinkoje, Europos Sąjungoje ne visą darbo dieną dirba 8 proc. vyrų, o moterų – 31 proc., taigi akivaizdu, kad esama nuolatinio skirtumo ir reikia šalinti pagrindines jo priežastis;

T.  kadangi, nors moterų dalyvavimas darbo rinkoje auga, nuolat susiduriama su lyčių nelygybe, dėl kurios moterys gali atsidurti pažeidžiamoje padėtyje ar turėti mažai garantijų; kadangi vyrų ir moterų užimtumo skirtumas ES siekia 11,6 proc.(32); kadangi nepakankamai moterų dirba gerai apmokamuose sektoriuose ir užima su sprendimų priėmimu susijusias pareigas bei dažniau dirba darbą, kuriam jų kvalifikacija yra per aukšta: žemiausiai darbo užmokesčio kategorijai priskiriamos vienai iš penkių ES dirbančių moterų, tačiau tik vienas iš dešimties vyrų; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai lemia 37 proc.(33) vyrų ir moterų pensijų pajamų skirtumą, – ši padėtis išliks dar ne vieną dešimtmetį – ir nevienodą moterų ir vyrų ekonominio savarankiškumo lygį; kadangi norint panaikinti lyčių nelygybę visose šiose srityse būtinos didelio užmojo pastangos;

U.  kadangi nepakankamas moterų skaičius darbo rinkoje taip pat nulemia jų nelygybę dalyvaujant sprendimo procese ar svarstant darbo užmokesčio klausimus, todėl mažėja moterų galimybes keisti ekonominius, politinius, socialinius ir kultūrinius konstruktus; kadangi vertikalioji ir horizontalioji segregacija profesinės veiklos srityje ir diskriminacinė praktika įdarbinant ir paaukštinant yra viena pagrindinių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo priežasčių; kadangi pasirodė, kad lyčių kvotos, lyčių požiūriu proporcingų kandidatų sąrašų sistemos ir atitinkamos sankcijos, taikomos, kai nesilaikoma procedūrų ar kai jos neveikia, yra veiksmingos priemonės lygybei užtikrinti ir kovoti su nelygiais moterų ir vyrų galios santykiais;

V.  kadangi visapusišką moterų dalyvavimą ekonomikoje pagrindžia ekonominiai argumentai, nes lyčių nelygybė užimtumo srityje Europai kainuoja 370 mlrd. EUR per metus(34);

W.  kadangi prieiga prie visapusiškos ir amžių atitinkančios informacijos ir prie lytinio švietimo ir švietimo santykių klausimais, taip pat prieiga prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros ir teisių, įskaitant šeimos planavimą, kontracepcijos metodus ir saugų bei teisėtą abortą, yra esminiai lyčių lygybės užtikrinimo ir smurto dėl lyties panaikinimo elementai; kadangi moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių (angl. SRHR) pažeidimai, įskaitant atsisakymą užtikrinti saugias ir teisėtas abortų paslaugas, yra smurto prieš moteris forma; kadangi visapusiškas švietimas lytiniais ir santykių klausimais ir mergaičių bei moterų savarankiškumas ir gebėjimas priimti laisvus ir nepriklausomus sprendimus dėl savo kūno ir gyvenimo yra būtina sąlyga jų ekonominei nepriklausomybei užtikrinti, taigi ir lyčių lygybei pasiekti ir smurtui lyties pagrindu panaikinti;

X.  kadangi moterys buvo kovos su COVID-19 pandemija priešakyje ir dabartinė krizė daro neproporcingą poveikį moterims, mergaitėms ir lyčių lygybei; kadangi šis poveikis apima ne tik susirūpinimą keliantį smurto dėl lyties ir priekabiavimo atvejų padidėjimą, nemokamas ir nevienodas priežiūros ir namų ūkio pareigas, apribotas galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis bei teisėmis, bet ir didžiulį ekonominį poveikį moterims ir jų darbui, ypač sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams, prižiūrintiesiems asmenims ir darbuotojams, dirbantiems kituose moterų dominuojamuose ir mažų garantijų sektoriuose; kadangi tam įveikti reikalingos specialios priemonės; kadangi lėšos pagal ekonomikos gaivinimo programas ar pertvarkos fondus turėtų būti skiriamos užtikrinant lyčių lygybę; kadangi praeityje taikytos griežto taupymo priemonės pasirodė esančios žalingos moterims, moterų teisėms ir lyčių lygybei;

Y.  kadangi pagarba pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms, įskaitant lyčių lygybę, yra būtina sąlyga kuriant ir platinant įvairius kultūrinius ir šviečiamuosius kūrinius, nes visi kultūros ir kūrybos sektoriai daro didelę įtaką mūsų įsitikinimams, vertybėms ir su lytimi susijusių problemų suvokimui;

Z.  kadangi moterys ir mergaitės susiduria su daugybe kliūčių sporto srityje ir patiria ne tik prievartą, bet ir yra diskriminuojamos darbo užmokesčio, prizinių lėšų ir darbo sąlygų srityse, ir apskritai jų skaičius sporto organizacijų valdybose ir žiniasklaidoje yra per mažas;

AA.  kadangi moterys sudaro tik 34 proc. ES savarankiškai dirbančių asmenų ir 30 proc. pradedančiųjų verslininkų;

AB.  kadangi skurdą ir socialinę nelygybę Europoje patiria neproporcingai daug moterų, ypač vienišų motinų, neįgaliųjų, taip pat vyresnio amžiaus moterų, kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančių moterų, migrančių ir etninėms mažumoms priklausančių moterų; kadangi Europos Sąjungoje 15 proc. šeimų, kuriose auga vaikai, yra vienišų tėvų ar motinų šeimos; kadangi vidutiniškai 85 proc. šių šeimų sudaro vienišos motinos, o 47 proc. vienišų tėvų ar motinų šeimoms 2017 m. buvo kilusi skurdo ar socialinės atskirties rizika; kadangi moterų benamystė yra vis didėjanti problema; kadangi Taryboje blokuojama Kovos su diskriminacija direktyva, kurioje būtų numatyta didesnė apsauga taikant horizontalųjį požiūrį;

AC.  kadangi lyčių lygybė ir moterų įtraukimas į sprendimų priėmimą yra būtina darnaus vystymosi ir efektyvaus dėl klimato kaitos kylančių iššūkių įveikimo sąlyga, kad būtų pasiekta sąžininga ir teisinga pertvarka, kurioje nė vienas pilietis nebūtų paliktas nuošalyje; kadangi klimato krizė didina lyčių nelygybę ir apsunkina teisingumo lyčių srityje įgyvendinimą; kadangi moterys patiria kitokį klimato kaitos poveikį, nes dėl įvairių priežasčių jos pažeidžiamesnės ir susiduria su didesne rizika ir kliūtimis, pradedant nuo nelygių galimybių naudotis ištekliais, švietimo paslaugomis, įsidarbinimo galimybėmis ir teisėmis į žemę ir baigiant socialinėmis ir kultūrinėmis normomis, stereotipais bei jų įvairiapuse tarpsektorine patirtimi; kadangi visi klimato politikos veiksmai turi apimti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį ir tarpsektorinę perspektyvą; kadangi būtina stiprinti moterų teises, kad būtų galima sumažinti klimato kaitos poveikį moterims, ir turi būti sudarytos palankesnės sąlygos, kad moterys atliktų svaresnį vaidmenį diskusijose dėl klimato kaitos ir priimant sprendimus kaip lyderėms, specialistėms ir techninius pokyčius skatinančioms veikėjoms;

AD.  kadangi moterys kaimo vietovėse susiduria su daugybe sunkumų: tai žemesnis gyvenimo lygis, labiau apribotos įsidarbinimo galimybės, santykinė izoliacija nuo rinkų, ribotos galimybės naudotis infrastruktūra, įskaitant kaimo infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir sveikatos priežiūrą, prastesnė prieiga prie švietimo (įskaitant lytinio švietimo) paslaugų ir informacijos apie švietimo galimybes,– ir jų skaičius sprendimų priėmimo forumuose yra nepakankamas; kadangi, nesant oficialaus sutuoktinių pagalbininkių statuso, ūkiuose moterys gali dirbti nematomą darbą, nes kyla problemų pripažįstant tokį darbą pagal nacionalines sistemas;

AE.  kadangi Europos Sąjungoje gyvena 46 mln. neįgalių moterų ir mergaičių; kadangi šis skaičius sudaro beveik 60 proc. visų neįgalių gyventojų; kadangi dauguma negalių įgyjama su amžiumi;

AF.  kadangi daugiau kaip pusė neįgalių darbingo amžiaus moterų yra ekonomiškai neaktyvios; kadangi visose valstybėse narėse didelį materialinį nepriteklių patiria daugiau neįgalių nei įgalių moterų;

AG.  kadangi 2019 m. lyčių lygybės indeksas akivaizdžiai atspindi nuolatinę vyrų ir moterų nelygybę skaitmeniniame sektoriuje ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia atsižvelgti į lyčių aspektą ir įvertinti lyčių poveikį visoms politikos kryptims, susijusioms su skaitmenine pertvarka; kadangi skaitmeninio lyčių atotrūkio panaikinimas suteikiant geresnę prieigą prie technologijų ir interneto mergaitėms ir moterims yra itin svarbus; kadangi moterys yra neišnaudotas išteklius naujose srityse, tokiose kaip skaitmeninės technologijos, dirbtinis intelektas ir IRT, ir Europoje moterys sudaro tik 16 proc. iš beveik 8 mln. IRT srityje dirbančių žmonių; kadangi skaitmeniniame sektoriuje vyrų dirba tris kartus daugiau negu moterų; kadangi siekiant, kad daugiau moterų dirbtų skaitmeniname ir kituose ateities sektoriuose, labai svarbu panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, užtikrinti jų ekonominę nepriklausomybę ir sukurti naujų užimtumo galimybių, taip pat ir toms grupėms, kurios paprastai į darbo rinką neįtraukiamos; kadangi šiuo atžvilgiu labai svarbu skatinti moterų dalyvavimą skaitmeniniame versle, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse bei IRT švietimo bei užimtumo srityse; kadangi į skaitmeninę darbo rinką integruojant daugiau moterų, Europos ekonomikos BVP galėtų padidėti 16 mlrd. EUR; kadangi lyčių nelygybė ir diskriminacija atkartojama kuriant, pildant duomenimis ir naudojant dirbtinį intelektą (DI); kadangi neišsamūs duomenų rinkiniai ir klaidingas šališkumas gali iškreipti dirbtinio intelekto sistemos samprotavimą ir kelti pavojų lyčių lygybei visuomenėje;

AH.  kadangi pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas yra labai svarbus, kad nelygybė pasidarytų matoma ir būtų kuriama tikslinė politika, jam taip pat tenka nepaprasta svarba siekiant, kad į lyčių aspektą būtų atsižvelgiama svarstant visus klausimus, pvz., be kita ko, smurto dėl lyties, negalios, vėžio ir retųjų ar lėtinių ligų, klimato kaitos, skaitmeninių įgūdžių ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos; kadangi įvairiose ES ir valstybių narių politikos srityse vis dar trūksta su lytimi susijusių duomenų;

AI.  kadangi naujienų ir informacinėje žiniasklaidoje moterims neproporcingai mažai atstovaujama; kadangi nelygus moterų ir vyrų vaizdavimas žiniasklaidoje įtvirtina stereotipus, turinčius įtakos moterų ir vyrų įvaizdžiui;

AJ.  kadangi lyties aspekto integravimas, biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir poveikio lytims vertinimas yra esminės priemonės, padedančios užtikrinti lyčių lygybę visų sričių ES politikoje; kadangi lyčių lygybės klausimas ES politikoje sprendžiamas pasitelkiant įvairius fondus ir priemones, ir kadangi labai svarbi priemonė yra jų optimalios sąveikos užtikrinimas; kadangi tai ypač svarbu socialinėms ir ekonominėms priemonėms, kurių imtasi ištikus COVID-19 sveikatos krizei, įskaitant ES ekonomikos gaivinimo planą;

AK.  kadangi 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija ir politikos, kuria atsižvelgiama į lyčių aspektą, stiprinimas ES lygmeniu yra nepaprastai svarbūs norint užtikrinti, kad dėl COVID-19 krizės nedidėtų lyčių nelygybė ir kad atsakas į ją padėtų mažinti moterų diskriminaciją;

AL.  kadangi COVID-19 krizė taip pat paveikė seksualinių paslaugų teikėjus, padidino jų pajamų praradimo ir skurdo riziką, o tai reiškia tolesnį jų žmogaus teisių sistemos bei jų gynimo trūkumą;

AM.  kadangi labai svarbu imtis bendrų veiksmų siekiant užtikrinti aukštynkryptę moterų teisių konvergenciją ir jų derinimą Europoje, sudarant tvirtą valstybių narių paktą, įsipareigojant įgyvendinti šiuo metu ES galiojančius plačiausių užmojų teisės aktus ir dalytis geriausia patirtimi;

AN.  kadangi yra išimtinai už lygybę atsakingas Komisijos narys, o Europos Parlamentas turi komitetą, atsakingą už moterų teisių ir lyčių lygybės klausimus, tačiau nėra konkrečios Tarybos sudėties lyčių lygybės klausimais, o už lyčių lygybę atsakingi ministrai ir valstybės sekretoriai neturi specialaus diskusijų forumo;

Bendrosios pastabos

1.  džiaugiasi, kad Komisija priėmė komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“; šis dokumentas buvo priimtas per pirmąsias šimtą dienų nuo Komisijos darbo pradžios – tai stiprus politinės valios įgyvendinant ES lyčių lygybės politiką ženklas ir įtikinanti, aiški ir plataus užmojo politikos sistema, kuria siekiama toliau įgyvendinti moterų teises ir lyčių lygybę bei kovoti su išpuoliais šioje srityje; pritaria Komisijos tikslui sukurti Europos Sąjungą, kurioje žmonės, nepaisant jų įvairovės, nepatirtų diskriminacijos ir struktūrinės nelygybės; pabrėžia, kad svarbu nuspręsti laikytis dualinio požiūrio, kurį sudarytų tikslinės priemonės ir įsipareigojimas nuosekliai integruoti lyties aspektą bei sąryšingumą kaip tarpsektorinius principus, ir palankiai vertina stiprią sąsają tarp darbo sričių ir siekio panaikinti stereotipus, šališkumą tam tikros lyties atžvilgiu ir diskriminaciją, taip pat ragina sukurti tvirtus stebėsenos mechanizmus, kad būtų galima reguliariai vertinti, ar strategija ir jos priemonės yra sėkmingai įgyvendinamos;

2.  vis dėlto pabrėžia, kad lyčių lygybės strategijoje būtina laikytis galimybėmis grindžiamo požiūrio; prašo Komisijos taikyti lygių galimybių moterims užtikrinimo požiūrį kaip atspirties tašką toliau plėtojant strategiją;

3.  palankiai vertina naujosios Komisijos ir jos pirmininkės teikiamą prioritetą lyčių lygybei ir už lygybę atsakingo Komisijos nario paskyrimą bei laukia metinės ataskaitos dėl lygybės, kaip naudingos vertinimo priemonės, skirtos pažangai įvertinti ir esamoms spragoms nustatyti bei lyčių aspektui integruoti į politinę sistemą;

4.  palankiai vertina tai, kad buvo paskelbta apie kelias papildomas ES iniciatyvas, pvz., Europos strategiją dėl negalios po 2020 m. su numatytomis privalomomis priemonėmis, LGBTI+ asmenims skirtą strategiją ir ES romų lygybės ir įtraukties strategijų sistemą po 2020 m., ir ragina sukurti strateginę sistemą joms susieti, taip pat visose jose laikytis tarpsektorinio požiūrio; pabrėžia, kaip svarbu stebėti padėtį, dėl kurios imamasi veiksmų, ir lanksčiai pritaikyti lyčių lygybės ir kitas atitinkamas strategijas, atsižvelgiant į rezultatus ir būsimus iššūkius, naudojantis dabartine politika ar siūlant naujas priemones, kurių gali prireikti, kaip parodė neseniai įvykusi COVID-19 krizė; pakartoja, jog būtina imtis konkrečių priemonių, kad būtų užtikrintas nediskriminavimas, lygybė ir moterų, patiriančių struktūrinę lyčių nelygybę, apsauga, ir primena Komisijai, kad reikia toliau dėti pastangas šia linkme;

5.  apgailestauja dėl to, kad šioje strategijoje aiškiai nenustatytas kelių labai palankiai vertinamų priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis ir konkretūs lyčių lygybės tikslai, kurie turi būti pasiekti iki 2025 m., taip pat nenurodytos aiškios stebėsenos priemonės; todėl ragina Komisiją parengti konkrečias veiksmų gaires su tvarkaraščiu, tikslais, metinės peržiūros ir stebėsenos mechanizmu, aiškiais ir pamatuojamais sėkmės rodikliais ir papildomais tiksliniais veiksmais; be to, ragina pateikti gaires ir veiksmų planą, kaip ES politikos formavimo srityje veiksmingai įgyvendinti tarpsektorinį požiūrį ir lyčių aspekto integravimo metodą, įskaitant biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, taip pat parengti konkrečias priemones (pvz., rodiklius, tikslus ir stebėsenos priemones) bei skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad minėtas priemones būtų galima taikyti visose ES politikos srityse; ragina nustatyti aiškius tvarkaraščius, susijusius su anonsuotos interneto platformų bendradarbiavimo sistemos kūrimu, ES prekybos žmonėmis panaikinimo strategija, lyčių lygybės strategija audiovizualinėje pramonėje (kaip MEDIA paprogramės dalimi) ir ES masto informavimo kampanija, skirta kovai su lyčių stereotipais;

6.  ragina Komisiją laikytis 2020 m. darbo programos įsipareigojimų atliekant bet kokią peržiūrą ir pateikti pasiūlymą dėl privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių, taip pat dėl ES strategijos dėl aukų teisių ir naujos ES strategijos dėl prekybos žmonėmis panaikinimo; apgailestauja, kad pasiūlymas dėl privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių nebuvo pateiktas 2020 m., kaip planuota;

7.  primygtinai ragina valstybes nares patvirtinti ir įgyvendinti kovos su diskriminacija direktyvą ir užtikrinti, kad visose ES valstybėse narėse būtų panaikintos daugialypės ir tarpsektorinės diskriminacijos formos;

8.  primena, jog būtina kovoti su daugialype diskriminacija, ypač patiriama pažeidžiamų grupių, įskaitant neįgalias moteris, juodaodes moteris, migrantes, etninėms mažumoms priklausančias ir romų tautybės moteris, vyresnio amžiaus moteris ir vienišas motinas, LGBTIQ+ asmenis ir benames moteris, bei pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad pagal 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją numatyti tikslai ir veiksmai darytų joms teigiamą poveikį; ragina Komisiją apibrėžti aiškias tarpsektorinės sistemos įgyvendinimo gaires, kuriomis prioritetas būtų teikiamas dėl tarpsektorinės diskriminacijos kenčiančių grupių dalyvavimui, siekiant įvertinti skirtingą politikos ir veiksmų poveikį bei parengti kiekvienai sričiai specialiai skirtą atsaką, kuris būtų grindžiamas nediskriminavimo principu;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į strategijos tikslus, sistemingai įtraukti lyčių aspektą visais reagavimo į COVID-19 krizę etapais ir skatinti moterų dalyvavimą visais sprendimų priėmimo proceso lygmenimis; pabrėžia, kad kai kurių naujosios strategijos nuostatų atidėjimas būtų klaidingas signalas, todėl ragina Komisiją ir toliau laikytis naujosios strategijos; ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai atsižvelgti į moterų poreikius planuojant ir paskirstant lėšas, dėl kurių susitarta pagal Europos ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“;

10.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti patikimą ir tinkamą duomenų, suskirstytų pagal lytį, rinkimą ir analizę, kad jais remiantis būtų galima priimti sprendimus, užtikrinant ir išplečiant EIGE finansavimą ir galimybes;

11.  ragina valstybes nares reguliariai keistis geriausia patirtimi ir įsipareigoti užtikrinti aukštynkryptę moterų teisių konvergenciją ir derinimą Europoje, į savo atitinkamus teisės aktus įtraukiant plačiausių užmojų šiuo metu ES valstybėse narėse galiojančias nacionalines priemones ir praktiką;

12.  be to, ragina EIGE lyčių lygybės indeksą įtraukti į Komisijos stebėsenos procesą ir parengti vyrų ir moterų pensijų skirtumo rodiklį, atsižvelgiant į Parlamento rekomendacijas, pateiktas 2017 m. birželio 14 d. rezoliucijoje dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti(35); šis rodiklis turėtų būti stebimas įgyvendinant lyčių lygybės strategiją kaip vienintelę strategiją, apimančią visų rūšių nelygybę, kurią moterys patiria visą savo gyvenimą; taip pat ragina apsvarstyti kitus rodiklius, susijusius su vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir priežiūros skirtumais, lyčių skaitmenine atskirtimi ir t. t.;

13.  ragina Tarybą sukurti už lyčių lygybės klausimus atsakingą sudėtį, kad viename tam skirtame forume būtų sutelkti ministrai ir už lyčių lygybę atsakingi valstybės sekretoriai ir galėtų būti įgyvendintos bendros ir konkrečios priemonės, kuriomis siekiama spręsti uždavinius, kylančius moterų teisių ir lyčių lygybės srityje, taip pat užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimai būtų aptariami aukščiausiu politiniu lygmeniu;

14.  ragina valstybes nares sukurti formalią Tarybos sudėtį lyčių lygybės klausimams spręsti, kad atsirastų už lyčių lygybės klausimus atsakingų valstybių ministrų ir sekretorių diskusijų forumas bei būtų labiau skatinamas lyčių aspekto integravimas į visų sričių ES politiką, įskaitant užimtumo ir socialinę politiką;

15.  apgailestauja, kad 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje nėra nuorodos į moterų ir mergaičių, kurioms gresia socialinė atskirtis, skurdas ir benamystė, apsaugą; ragina Komisiją būsimame integracijos ir įtraukties veiksmų plane spręsti šiuos klausimus, siekiant pasirūpinti, kad šios moterys neliktų už socialinės ir ekonominės politikos ribų, o užburtas skurdo ratas netaptų dar uždaresnis;

16.  ragina Tarybą priimti Tarybos išvadas, kad būtų patvirtinta lyčių lygybės strategija, ir nustatyti konkrečius veiksmus jai įgyvendinti;

Smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties panaikinimas

17.  remia Komisijos įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties, remti ir apsaugoti šių nusikaltimų aukas ir užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn už savo nusikaltimus; pritaria Komisijos planui toliau skatinti visoje ES ratifikuoti Stambulo konvenciją; šiuo atveju pabrėžia, kad reikia specialių priemonių siekiant mažinti esamus teisės aktų, politikos ir paslaugų skirtumus tarp valstybių narių ir kovoti su padidėjusiu smurto šeimoje ir smurto dėl lyties mastu COVID-19 pandemijos metu; vis dėlto, atkreipia dėmesį į tai, kad keli mėginimai įtikinti šios konvencijos ratifikuoti nenorinčias valstybes nares buvo nesėkmingi, o Vengrijos vyriausybė neseniai nusprendė konvencijos apskritai neratifikuoti; todėl džiugiai sveikina Komisijos ketinimą 2021 m. pateikti pasiūlymus dėl priemonių, kuriomis būtų įgyvendinami Stambulo konvencijos tikslai, jei šios konvencijos priėmimas ES ir toliau strigs; ragina jau dabar pradėti parengiamuosius veiksmus, kad būtų pradėtos rengti papildomos teisiškai privalomos priemonės ir ES pagrindų direktyva, kuria būtų siekiama užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties ir su juo kovoti, be kita ko, sprendžiant moterų lyties organų žalojimo, priverstinio aborto, priverstinės sterilizacijos ir priverstinių vedybų klausimus, taip pat įtraukti seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis, kibernetinio smurto, keršto pornografijos ir neapykantą kurstančių kalbų prieš moteris internete paskelbimo klausimus laikantis tvirto tarpsektorinio požiūrio; palankiai vertina iniciatyvą, kuria išplečiama nusikalstamumo sritis, įtraukiant visų rūšių smurtą dėl lyties pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį; primena, kad Stambulo konvencijos ratifikavimą turėtų lydėti šios naujos teisėkūros priemonės;

18.  palankiai vertina planą pateikti papildomą rekomendaciją, taip pat galimus teisės aktus dėl žalingos praktikos prevencijos ir pradėti kurti smurto dėl lyties ir smurto šeimoje prevencijos ES tinklą; prašo laikytis Stambulo konvencijos apibrėžčių ir siekti jos tikslų, taip pat prašo užtikrinti nuolatinį moterų teisių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą šiame darbe; primygtinai ragina įgyvendinti atitinkamas tolesnes priemones, visuomet laikantis nediskriminavimo principo; pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo šiame procese svarbą, kai tinkama, atsižvelgiant į konkrečios valstybės narės struktūrą; pabrėžia švietimo, įskaitant berniukų ir vyrų švietimą, vaidmenį, ir šiuo atžvilgiu ragina kovoti su lyčių stereotipais; ragina užtikrinti tinkamą nuo smurto šeimoje nukentėjusių moterų apsaugą padidinant valstybės pagalbą ir taikant veiksmingas atsakomąsias priemones;

19.  pabrėžia, kad būtina rinkti išskaidytus duomenis apie visas smurto dėl lyties formas; palankiai vertina tai, kad buvo paskelbta apie naują visoje ES atliekamą apklausą apie visų rūšių smurto prieš moteris paplitimą ir dinamiką; pabrėžia, kad būtina rinkti išsamius ir palyginamus pagal lytį susiskirstytus duomenis ES lygmeniu ir suderinti duomenų rinkimo sistemas visose valstybėse narėse;

20.  pabrėžia, kad būtina apsaugoti nepilnametes, priklausančias mažumoms arba turinčias sveikatos problemų ar negalią, nes jos gali tapti įvairių formų smurto aukomis ir taikiniais; remia Komisijos ketinimą pasiūlyti ir finansuoti priemones, skirtas kovai su galima prievarta, išnaudojimu ir smurtu, nukreiptu prieš šias itin pažeidžiamas grupes;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares rūpintis įtraukia neįgalių moterų ir mergaičių lygybe visose gyvenimo srityse, siekiant užtikrinti jų lytines ir reprodukcines teises ir apsaugoti jas nuo smurto namuose bei priežiūros ir pagalbos paslaugų teikėjų smurto, ir šiuo tikslu imtis įgyvendinti jautrinimo ir pajėgumų ugdymo programas, skirtas sveikatos priežiūros, socialinių ir priežiūros tarnybų, švietimo, mokymo ir užimtumo įstaigų, teisėsaugos ir teisminių institucijų specialistams;

22.  atkreipia dėmesį į smurto ir priekabiavimo darbo vietoje mastą ir poveikį, taip pat poreikį imtis konkrečių priemonių ES lygmeniu sprendžiant šias problemas ir kovojant su psichologiniu ir seksualiniu priekabiavimu; pažymi, kad, be kita ko, neoficialiai dirbantys slaugytojai, namų ūkio darbuotojai ir ūkių darbininkai yra ypač neapsaugoti ir neužtikrinamas jų problemų matomumas, todėl ragina valstybes nares priimti TDO konvenciją Nr. 189, taip siekiant stiprinti darbuotojų, ypač moterų, teises neoficialioje ekonomikoje, ir užtikrinti, kad skundų nagrinėjimo mechanizmai būtų nepriklausomi, konfidencialūs ir prieinami visoms moterims be diskriminavimo ir kad būtų numatytos konkrečios priemonės skundo pateikėjoms apsaugoti nuo darbdavio atsakomųjų veiksmų ir pakartotinės viktimizacijos; palankiai vertina Komisijos, kaip darbdavės, įsipareigojimą priimti naują išsamią teisinę sistemą, kurioje būtų nustatytos prevencinės ir atsakomosios kovos su priekabiavimu darbo vietoje priemonės;

23.  apgailestauja, kad nepakankamai kalbama apie prekybos žmonėmis, vykdomos siekiant išnaudoti darbe, lyčių aspektą, ypač namų ūkio darbuotojų atveju, kai darbo vieta yra šeimos namai, o galimybės juose atlikti patikrinimus ir stebėti darbo veiklą yra ribotos; primena savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES ir prašo Komisijos bei valstybių narių skatinti ištirti šią sritį, siekiant gerinti aukų atpažinimo ir apsaugos mechanizmus, o į aptikimo procesą įtraukti NVO, profesines sąjungas, valdžios institucijas ir visus piliečius;

24.  reiškia gilų susirūpinimą dėl smurto ir priekabiavimo darbo sferoje pobūdžio, masto ir rimtumo bei visų formų smurto, kurio prieš moteris ir mergaites imamasi su darbu susijusiomis aplinkybėmis, poveikio; šiuo požiūriu teigiamai vertina neseniai priimtą TDO Konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbe ir ragina valstybes nares ją nedelsiant ratifikuoti bei įgyvendinti; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares parengti veiksmingas ir privalomas priemones, siekiant apibrėžti ir uždrausti smurtą ir priekabiavimą darbo sferoje, įskaitant veiksmingą prieigą prie lyčių aspektu grindžiamų, saugių ir veiksmingų skundų pateikimo bei ginčų sprendimo mechanizmų, mokymo ir informavimo skatinimo kampanijas, pagalbos paslaugas ir teisių gynimo priemones;

25.  mano, kad dirbančioms moterims, patiriančioms smurtą dėl lyties, turėtų būti suteikiama teisė į trumpesnį darbo laiką arba jo reorganizavimą bei galimybė pakeisti darbą; mano, kad smurto dėl lyties rodiklis turėtų būti įtraukiamas į darbo vietos rizikos vertinimus;

26.  smerkia kampaniją, nukreiptą prieš Stambulo konvenciją, kuria siekiama kovoti su smurtu prieš moteris, ir sąmoningą šios konvencijos diskreditavimo kampaniją; yra susirūpinęs dėl to, kad atmetama smurto prieš moteris ir smurto dėl lyties visiško netoleravimo taisyklė, grindžiama tvirtu tarptautiniu konsensusu; atkreipia dėmesį į tai, kad tai kelia abejonių dėl žmogaus teisių esminių elementų, pvz., lygybės, savarankiškumo ir orumo; pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį kovojant su smurtu dėl lyties ir remiant aukas, todėl primygtinai ragina Komisiją skirti tinkamą finansavimą asociacijoms, siekiančioms šių tikslų; palankiai vertina naujoje aukų teisių strategijoje prisiimtą įsipareigojimą atsižvelgti į konkrečius moterų ir mergaičių, kurios yra smurto aukos, poreikius, ypač siekiant užtikrinti aukų teises, apsaugą ir žalos atlyginimą; ragina Tarybą skubiai užbaigti ES vykdomą Stambulo konvencijos ratifikavimą ir visapusiškai ją įgyvendinti, taip pat rekomenduoti ją ratifikuoti visoms valstybėms narėms;

27.  pabrėžia, kad būtina pripažinti visų rūšių smurtą ir priekabiavimą švietimo sistemoje, mokyklose, universitetuose, stažuotėse, profesinio tobulėjimo programose ir visose kitose programose visame sektoriuje ir kovoti su šiais reiškiniais;

28.  palankiai vertina pasiūlytas specialias kovos su kibernetiniu smurtu (įskaitant priekabiavimą internete, patyčias kibernetinėje erdvėje ir seksistines neapykantą kurstančias kalbas), kuris neproporcingai paveikia moteris ir mergaites, ypač viešajame diskurse dalyvaujančias aktyvistes, politikes ir kitas visuomenės veikėjas, priemones; todėl palankiai vertina tai, jog buvo paskelbta, kad su šiuo reiškiniu susiję klausimai bus sprendžiami Skaitmeninių paslaugų akte ir kad numatoma dirbti su technologinėmis platformomis ir IRT sektoriumi pagal naują bendradarbiavimo sistemą, kad pastarieji šią problemą spręstų naudodami tinkamas technines priemones, pvz., prevencines technines priemones ir į žalingą turinį reaguojančius mechanizmus; primygtinai ragina valstybes nares ir ES patvirtinti tolesnes kovos su šiomis smurto formomis priemones, įskaitant privalomas teisėkūros priemones, pagal Direktyvą dėl visų formų smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo, taip pat ragina valstybes nares remti mokymo priemonių, skirtų susijusioms tarnyboms visais etapais nuo prevencijos ir apsaugos iki baudžiamojo persekiojimo, pvz., policijos pajėgoms ir teisingumo sistemai, taip pat informacijos ir komunikacijos sektoriui, kūrimą, kartu užtikrinant pagrindines teises internete;

29.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad ES teisės nuostatomis nėra aiškiai draudžiama diskriminacija dėl asmens lytinės tapatybės ir lyties raiškos; atkreipia dėmesį į tai, kad LGBTIQ+ asmenys yra nuolat diskriminuojami, patiria priekabiavimą ir lieka už darbo rinkos ribų; primena savo 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti ateities(36) ir 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos(37); palankiai vertina pirmosios LGBTI+ skirtos strategijos priėmimą ir ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su jos 2016–2019 m. Veiksmų planu LGBTI asmenų lygybei skatinti, numatant konkrečias kovos su diskriminacija darbe dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir lyties ypatumų priemones;

30.  palankiai vertina neseniai priimtą pirmąją ES strategiją dėl aukų teisių (2020–2025 m.), kurioje bus atsižvelgta į konkrečius smurto dėl lyties aukų poreikius, visų pirma numatytas konkretus požiūris į psichologinį smurtą prieš moteris ir ilgalaikį poveikį jų psichikos sveikatai; pabrėžia, kad būtina pašalinti ES teisėje esančias spragas ir prašo Komisijos nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl Nusikaltimų aukų teisių direktyvos peržiūros, atsižvelgiant į tarptautinius kovos su smurtu prieš moteris standartus, pvz., į Stambulo konvenciją, taip siekiant sustiprinti su aukų teisėmis, apsauga ir kompensacija joms susijusius teisės aktus; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad visos aukos galėtų veiksmingai kreiptis į teismą įgyvendinant Aukų teisių direktyvą, kuri kai kuriose valstybėse narėse dar nėra visapusiškai įgyvendinta; prašo ir toliau remti aukų teises, taip pat naudojant tokias esamas priemones kaip Europos apsaugos orderis;

31.  atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į ypač dramatišką našlaičiais tapusių vaikų padėtį, kurie patiria smurtą dėl lyties ar yra priversti gyventi aplinkoje, kurioje jie susiduria su smurtu šeimoje, ir primygtinai ragina atsižvelgti į šias aplinkybes sprendžiant smurto šeimoje problemą;

32.  primygtinai ragina Komisiją pristatyti ilgai lauktą ES strategiją dėl prekybos žmonėmis panaikinimo ir pabrėžia, kad reikia aiškiai pripažinti prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo į lytį nukreiptą pobūdį, nes nuo to labiausiai nukenčia moterys ir mergaitės; pripažįsta, kad seksualinis išnaudojimas surogatinės motinystės ir reprodukciniais tikslais arba tokiais tikslais kaip priverstinės santuokos, prostitucija ir pornografija yra nepriimtinas ir reiškia žmogaus orumo bei žmogaus teisių pažeidimą; todėl prašo, kad strategijoje būtų atidžiai išnagrinėta prostitucija užsiimančių moterų padėtis, ypatingą dėmesį skiriant prostitucijos ir prekybos moterimis ir nepilnamečiais sąsajai ES ir visame pasaulyje, taip pat besiformuojančiai tendencijai naudotis internetu išnaudojimo tikslais; pabrėžia svarbų ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus vaidmenį ir darbą ir ragina Komisiją nedelsiant paskirti naują koordinatorių, kad būtų atidžiai stebima, kaip valstybės narės įgyvendina Kovos su prekyba žmonėmis direktyvą; tvirtina, kad į darbą svarbu įtraukti paklausos mažinimo priemones ir strategijas;

33.  ragina į teisės aktus, susijusius su lytiniais nusikaltimais, įtraukti griežtesnes priemones ir pabrėžia, kad lytiniai santykiai visada turi būti savanoriški; ragina Komisiją įtraukti visoms valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, kad jos savo nacionalinėje teisėje iš dalies pakeistų esamą išžaginimo apibrėžtį, papildydamos ją taip, kad ji būtų pagrįsta sutikimo nebuvimu;

34.  palankiai vertina ES mastu vykdomą informavimo kampaniją dėl kovos su lyčių stereotipais, taip pat dėl smurto prevencijos priemonių, kuriose didžiausias dėmesys skiriamas vyrams, berniukams ir vyriškumui; ragina imtis aiškesnių priemonių kovojant su žalingomis vyriškumo normomis, nes lyčių stereotipai yra pagrindinė lyčių nelygybės priežastis ir daro poveikį visoms visuomenės sritims;

35.  ragina daugiau dėmesio ir paramos skirti našlaičių prieglaudoms ir smurto aukoms skirtiems globos namams, kurie buvo uždaryti arba jų galimybės priimti gyventojus buvo labai apribotos dėl COVID-19 pandemijos, priverčiant moteris ar mergaites ir vaikus išgyventi karantiną smurtautojo namuose;

36.  pabrėžia tai, kad smurtas prieš moteris dažnai yra pagrindinė priežastis, kodėl moterys tampa benamėmis; todėl ragina Komisiją imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias smurtui prieš moteris, dėl kurio jos tampa benamės arba jų benamystės laikotarpio trukmė pailgėja;

37.  palankiai vertina tai, kad paskelbta rekomendacija dėl žalingos praktikos prevencijos, greta galimų teisės aktų, kuriuose raginama kovoti su moterų lyties organų žalojimu, priverstine sterilizacija, ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis ir vadinamuoju smurtu dėl garbės, nuo kurių labiausiai nukenčia vaikai ir mergaitės;

Moterys ir ekonomika

38.  pakartoja savo raginimus Komisijai ir valstybėms narėms toliau vystyti ir gerinti pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimą(38), statistiką, mokslinius tyrimus ir analizę bei remti priemones, kuriomis būtų geriau ugdomi instituciniai ir pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumai duomenų rinkimo ir analizės srityje, ypač kai tai susiję su moterų dalyvavimu darbo rinkoje ir tokiomis sritimis, kaip neoficialus užimtumas, verslumas, galimybė gauti finansavimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, neapmokamas darbas, skurdas ir socialinės apsaugos sistemų poveikis; be to, primygtinai ragina EIGE ir kitas susijusias ES institucijas bei agentūras parengti ir įtraukti tokius naujus rodiklius, pvz., dirbančiųjų skurdą, laiko stygių, atotrūkį, susijusį su laiko naudojimu, priežiūros darbo (apmokamo ir (arba) neapmokamo) vertę bei moterų ir vyrų naudojimosi siūlomomis galimybėmis, taip pat ir susijusiomis su Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva, mastą; ragina Komisiją naudotis šiais duomenimis siekiant veiksmingai vertinti savo bei kitų ES agentūrų ir institucijų politikos ir programų poveikį lytims;

39.  pritaria Barselonos tikslų peržiūrai ir raginimui, kad valstybės narės skirtų pakankamai lėšų priežiūros paslaugoms ir ilgalaikės priežiūros paslaugoms, įskaitant lėšas pagal ES teikiamą finansavimą, ir užtikrintų įperkamų, prieinamų ir aukštos kokybės vaikų priežiūros paslaugų, įskaitant ankstyvąjį vaikų ugdymą, teikimą, ypač suteikiant jaunoms motinoms galimybę dirbti ir (arba) studijuoti; atsižvelgdamas į tai, primena vienuoliktąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą; ragina teikti finansinę paramą valstybėms narėms, kurios dar nepasiekė šių tikslų, ir raginti jas dalytis gerąja patirtimi; be to, džiaugiasi tuo, kad buvo sukurtos valstybėms narėms skirtos gairės dėl kovos su finansinio atgrasymo veiksmais socialinės, ekonominės ir mokesčių politikos srityse; pabrėžia lygių prižiūrinčiųjų asmenų ir lygių uždirbančiųjų asmenų tikslą, kuris turi būti pagrindinis šių pastangų veiksnys, ir palankiai vertina Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą kaip pirmąjį žingsnį šia linkme;

40.  ragina Komisiją pateikti Europos susitarimą dėl priežiūros, kuriame būtų vadovaujamasi visapusišku požiūriu į visus priežiūros poreikius bei paslaugas ir nustatyti minimalūs priežiūros per visą gyvenimo ciklą standartai ir kokybės gairės – taip pat taikytinos ir vaikams, vyresnio amžiaus asmenims bei ilgalaikių poreikių turintiems asmenims; ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti suskirstytus priežiūros paslaugų teikimo duomenis; primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant į nacionalinę teisę visiškai perkelti ir įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą, kad būtų užtikrintas sąžiningas profesinio ir šeiminio gyvenimo atskyrimas, ir kviečia jas siekti daugiau negu reikalaujama minimaliais direktyvos standartais: taikyti tokias priemones, kaip visiškai apmokamos atostogos, skatinti vyrus imtis lygiaverčio vaidmens priežiūros srityje ir taip kovoti su lyčių stereotipais sprendžiant, ar eiti tėvystės ir (arba) motinystės atostogų, pripažinti neformaliųjų slaugytojų vaidmenį, užtikrinant jiems galimybes naudotis socialinės apsaugos priemonėmis ir teisę į pensijų išmokas, remti paslaugas, pritaikytas konkretiems tėvų ir (arba) šeimos narių, kurie rūpinasi neįgaliais, lėtinėmis ligomis sergančiais ar vyresnio amžiaus asmenimis, iššūkiams ir poreikiams, ir lanksčias darbo sąlygas, dėl kurių nenukentėtų darbuotojo atlyginimas ir kurios nebūtų užtikrinamos jo sąskaita, sudaryti galimybes naudotis socialinėmis ir darbuotojų teisėmis ir išmokomis bei gerbti darbuotojo teisę atsijungti; ragina Komisiją kasmet atidžiai ir sistemingai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą;

41.  ragina užtikrinti įperkamas ir kokybiškas vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, asmenys, visų pirma moterys, galėtų grįžti į darbą ir lengviau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;

42.  pabrėžia, kad reikia sukurti lopšelių ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą: atkreipia dėmesį į tai, kad tai yra didžiulė socialinė atsakomybė ir kad turėtų būti sukurta visuotinė paslauga, kuri iš tikrųjų būtų prieinama visiems vaikams ir šeimoms, norinčioms pasinaudoti šiuo tinklu;

43.  skatina valstybes nares, remiantis sukaupta geriausia patirtimi, sukurti tiek vyrams, tiek moterims skirtus „priežiūros kreditus“, kuriais būtų kompensuojama už darbo pertraukimą atliekant neinstitucinę šeimos narių priežiūrą ir už institucinės priežiūros laikotarpius, pvz., motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas, ir sąžiningai atsižvelgti į tuos kreditus nustatant teises į pensiją; mano, kad tokie kreditai turėtų būti tiekiami trumpam nustatytam laikotarpiui, kad jie dar labiau nepagilintų stereotipų ir nelygybės;

44.  primygtinai ragina valstybes nares imtis specialių priemonių kovojant su skurdo rizika sulaukus senyvo amžiaus ir išėjus į pensiją, padidinant pensijas ir socialines išmokas; mano, kad turi būti panaikinta vyrų ir moterų pajamų nelygybė sulaukus pensinio amžiaus, todėl reikia padidinti pensijas, remti ir išplėsti valstybines, visuotines ir solidarumu pagrįstas socialinės apsaugos sistemas, kad jos būtų perskirstomojo pobūdžio ir užtikrintų teisingas ir pakankamas pajamas po visą gyvenimą atlikto darbo, apsaugant valstybinių socialinės apsaugos sistemų tvarumą kuriant darbo vietas, kuriose būtų gerbiamos teisės ir mokamas didesnis darbo užmokestis;

45.  ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą nuodugniai išnagrinėti moterų poreikius ir dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat horizontaliąją ir vertikaliąją darbo rinkos segregaciją, rengiant programas pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP), taip pat Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“;

46.  mano, kad pirmiausia reikia imtis veiksmų ir remti šeimą, įskaitant tinkamas ir įperkamas vaikų priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų įsteigimą, nes tai teigiamai paskatintų moteris dalyvauti darbo rinkoje ir pagerintų jų senatvės pensijos perspektyvas;

47.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą stebėti, ar profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva bus tinkamai perkelta į nacionalinę teisę iki 2022 m., ir užtikrinti visapusišką jos įgyvendinimą;

48.  ragina Komisiją rinkti duomenis apie skirtingų rūšių priežiūros paslaugų (vaikų priežiūros, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros ir neįgaliųjų ar asmenų, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra) teikimą ir įtraukti šiuos duomenis į priežiūros paslaugų skirtumams skirtą tyrimą, kuriuo bus remiamasi rengiant Europos priežiūros strategijos iniciatyvą; pažymi, kad aptariamoje strategijoje reikia atsižvelgti į valstybių narių kompetencijos sritis, kurios nurodytos Sutartyse, tačiau ja turėtų būti siekiama pagerinti bendradarbiavimą ir visų priemonių koordinavimą, nes tai galėtų būti naudinga ES neformaliesiems slaugytojams ir jų prižiūrimiems asmenims; pabrėžia, kad bendradarbiavimas Europos lygmeniu kartu su veiksmingu ES lėšų panaudojimu gali prisidėti gerinant priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą ir įperkamumą;

49.  palankiai vertina Tarybos sprendimą aktyvuoti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą ir ragina valstybes nares investuoti į viešąsias paslaugas, įskaitant nemokamą vaikų ir sveikatos priežiūrą, kad būtų kuriamos naujos kokybiškos darbo vietos ir švelninamas krizės socioekonominis poveikis; mano, kad griežto taupymo priemonės sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes, visų pirma moterims, todėl po COVID-19 krizės jos neturi būti taikomos;

50.  teigiamai vertina laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE); ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad taikant priemonę SURE būtų sprendžiamas moterų pajamų netekimo klausimas;

51.  pabrėžia, kad reikia gerokai padidinti investicijas į paslaugas, ypač į sveikatos priežiūros, švietimo ir transporto paslaugas, taip siekiant patenkinti gyventojų poreikius ir prisidėti prie moterų nepriklausomumo, lygybės ir emancipacijos;

52.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą pateikti privalomąsias darbo užmokesčio skaidrumo priemones, kurios gali būti naudingos nustatant skirtumus ir diskriminaciją tame pačiame sektoriuje ir siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus; vis dėlto apgailestauja, kad vėluojama paskelbti šį pasiūlymą, ir prašo Komisijos kuo greičiau jį pateikti; todėl pabrėžia visapusiško socialinių partnerių bei visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo ir dalyvavimo, laikantis nacionalinės praktikos ir tradicijų, svarbą; tačiau pabrėžia, kad vis dar reikia gerinti padėtį vienodo vyrų ir moterų užmokesčio už vienodą darbą ar vienodos vertės darbą klausimu skirtinguose užimtumo sektoriuose, kad būtų panaikinti skirtumai atlyginant už vienodos vertės darbą lyčių atžvilgiu susiskaidytoje darbo rinkoje, dėl ko nustatomi mažesni atlyginimai tuose sektoriuose, kuriuose dirba daugiausia moterys, pvz., slaugos, priežiūros, mažmeninės prekybos, pardavimo ir švietimo sektoriuose, palyginti, pvz., su gamybos sektoriumi ar techninės profesinės veiklos sektoriumi, kuriuose dažniausiai įdarbinami vyrai; primygtinai rekomenduoja į šias priemones įtraukti vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principą, kurį būtų galima apibrėžti taip: „vienodos vertės darbu laikomas darbas, jei lyginant dvi darbuotojų grupes, kurios nebuvo sudarytos atsitiktinai, atliktą darbą galima palyginti vadovaujantis tokiais kriterijais, kaip darbo sąlygos, darbuotojams priskirtos atsakomybės laipsnis ir fiziniai ar psichiniai darbui atlikti reikalingi reikalavimai“; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia sukurti atitinkamus lyties požiūriu neutralius vertinimo įrankius ir klasifikavimo kriterijus;

53.  palankiai vertina Komisijos atliktą dabartinės vienodo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą sistemos įvertinimą, prasidėjusias konsultacijas dėl lyčių lygybės darbo sferoje gerinimo, būsimą Pensijų adekvatumo ataskaitą ir galimybės įtraukti pensijų kreditus į profesinių pensijų sistemas, kai karjera sustabdoma ryšium su priežiūra, apsvarstymą;

54.  ragina Komisiją ateinančiais metais atlikti Direktyvos 2006/54/EB peržiūrą atsižvelgiant į neseniai atliktą ES teisės aktų dėl vienodo darbo užmokesčio veikimo ir įgyvendinimo įvertinimą ir vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika; mano, kad į peržiūrėtą direktyvą turėtų būti įtraukta vienodos vertės darbo apibrėžtis, kuri būtų taikoma visuose profesiniuose sektoriuose ir apimtų lyčių aspektu grindžiamą požiūrį, taip pat nuoroda į įvairias diskriminacijos formas bei papildomos priemonės direktyvos vykdymui užtikrinti;

55.  primena savo 2020 m. sausio 30 d. rezoliuciją dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo; ragina nedelsiant peržiūrėti veiksmų planą ir iki 2020 m. pabaigos parengti naują plataus užmojo veiksmų planą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimui spręsti, kuriame valstybėms narėms būtų apibrėžti aiškūs tikslai sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą per ateinančius penkerius metus, ir kuriuo būtų užtikrinta, kad į šiuos tikslus būtų atsižvelgiama rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; ypač akcentuoja būtinybę į naująjį veiksmų planą įtraukti tarpsektorinį požiūrį; ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas rengiant naują politiką, kuria būtų siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą bei tobulinti ir toliau plėtoti statistiką, mokslinius tyrimus ir analizę, kad būtų galima geriau vertinti ir stebėti pažangą, daromą vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimo srityje, ypatingą dėmesį skiriant grupėms, patiriančioms daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į veiksnius, lemiančius pensijų skirtumus, ir padėti valstybėms narėms taikyti jų priemones, skirtas šiam skirtumui mažinti, nustatant vyrų ir moterų pensijų skirtumo rodiklį, kuriuo remiantis būtų vertinama per visą gyvenimą sukaupta moterų nelygybės patirtis;

56.  pažymi, kad mokesčių politika daro skirtingą poveikį skirtingo pobūdžio namų ūkiams; pabrėžia, kad asmenų apmokestinimas gali būti naudojamas kaip priemonė siekiant užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą moterims; pabrėžia, kad kai kurių formų apmokestinimas daro neigiamą poveikį moterų užimtumo lygiui ir jų ekonominei nepriklausomybei, ir pažymi, kad mokesčių politika turėtų būti optimizuota siekiant sustiprinti paskatas moterims dalyvauti darbo rinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad bendras apmokestinimas gali turėti neigiamą poveikį vyrų ir moterų pensijų skirtumui; pabrėžia, jog mokesčių sistemos neturėtų būti grindžiamos prielaida, kad namų ūkiai vienodai kaupia lėšas ir jomis dalijasi; pabrėžia ciklo nepritekliaus (angl. period poverty) poveikį daugeliui Europos moterų dėl brangių menstruacinių higienos priemonių ir didelio jų apmokestinimo daugelyje valstybių narių, todėl primygtinai ragina valstybes nares imtis priemonių prieš tokios formos netiesioginę diskriminaciją mokesčių srityje ir ciklo nepriteklių;

57.  primena, kad finansavimo ir apmokestinimo politikai būdingas stiprus lyties komponentas; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą integruoti lyties aspektą į DFP, visų pirma kalbant apie „Europos socialinį fondą +“ (ESF+), siekiant skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei moterų verslumą, tačiau apgailestauja dėl to, kad naujoji DFP ir struktūriniai fondai neapima biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principo; ragina Komisiją toliau skatinti ir gerinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principo taikymą, o valstybes nares – vadovautis lyčių aspektu grindžiamu požiūriu apmokestinimo politikos srityje, įskaitant lyčių klausimų auditą įgyvendinant fiskalinę politiką, kad būtų panaikintas su mokesčiais susijęs šališkumas lyties atžvilgiu;

58.  dar kartą primena, kad reikia daugiau dėmesio skirti lyčių lygybei įvairiais Europos semestro proceso etapais, ir ragina į strategiją, pakeisiančią strategiją „Europa 2020“, įtraukti lyčių ramstį ir visa apimantį lyčių lygybės tikslą; primygtinai ragina įtraukti aiškius lyčių lygybės rodiklius ir parengti statistinius metodus bei analizę, kad būtų galima stebėti pažangą lyčių lygybės srityje, kartu su tarpsektorine perspektyva, taikoma sprendžiant kiekvienos šalies uždavinius, nurodytus socialinių rodiklių suvestinėje;

59.  pabrėžia, kad visame pasaulyje 70 proc. sveikatos priežiūros ir socialinių darbuotojų yra moterys, kurioms dažnai mokamas tik minimalus darbo užmokestis ir kurios dirba mažų garantijų sąlygomis, ir ragina moterų dominuojamuose sektoriuose, kaip antai priežiūros, sveikatos ir mažmeninės prekybos sektoriai, padidinti darbo užmokestį ir pagerinti darbo sąlygas, taip pat panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio bei pensijų skirtumus ir darbo rinkos segregaciją;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares konsultuojantis su socialiniais partneriais parengti lyčiai atžvalgias darbuotojų saugos ir sveikatos gaires, skirtas būtent pandemijos priešakyje dirbantiems specialistams, siekiant apsaugoti šių profesijų atstovus nuo protrūkių ateityje; pabrėžia, kad pasikeitusios darbo sąlygos, pvz., nuotolinis darbas, ne tik atveria galimybes dirbti lanksčiau bei gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, bet ir gali paveikti gebėjimą atsijungti bei lemti didesnį darbo krūvį, o moterys, atliekančios pagrindinį ar tradicinį vaidmenį rūpinantis namais ir šeima, dėl to nukenčia kur kas labiau negu vyrai; todėl ragina Komisiją pasiūlyti lyčiai atžvalgų teisėkūros procedūra priimamą aktą dėl teisės atsijungti ir direktyvą dėl psichikos gerovės darbe, kad nerimas, depresija ir perdegimas būtų pripažinti profesinėmis ligomis, bei parengti prevencijos mechanizmus ir mechanizmus, kuriuos taikant nukentėjusiems darbuotojams būtų padedama grįžti į darbą;

61.  ragina Komisiją peržiūrėti Direktyvą 92/85/EEB siekiant pasirūpinti, kad moterys visoje Europoje galėtų naudotis laisvu darbuotojų judėjimu tokiomis pat sąlygomis, kaip ir vyrai(39);

62.  pabrėžia, kad valstybės narės turi pristatyti įrodymais pagrįstą, tinkamai parengtą darbo rinkos politiką ir reformas, kuriomis būtų de facto gerinamos moterų darbo sąlygos ir didinamas kokybiškas užimtumas;

63.  ragina Komisiją pateikti Europos socialinės apsaugos strategiją, pagal kurią būtų sprendžiamas laisvo darbuotojų judėjimo, o pirmiausia – skurdo feminizacijos klausimas, ypatingą dėmesį skiriant vienišų tėvų namų ūkiams, kuriuose pagrindinį vaidmenį atlieka moterys;

64.  pabrėžia, kad lygios galimybės ir aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje gali prisidėti prie darbo vietų skaičiaus didėjimo, ekonomikos klestėjimo ir konkurencingumo Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tikslus mažinti mažų garantijų darbo vietas ir nesavanorišką darbą ne visą darbo laiką, kad būtų pagerinta moterų padėtis darbo rinkoje;

65.  ragina Komisiją priimti specialų požiūrį į vienišas motinas, nes vienišos motinos yra labai pažeidžiamos ekonominiu požiūriu, nes jos dažnai uždirba mažiau nei vyrai ir dažniau turi palikti darbo rinką, susilaukusios vaikų; todėl ragina Komisiją stiprinti turimas teisines priemones, skirtas tarpvalstybiniam alimentų mokėjimui, kartu didinant visuomenės informuotumą apie tokių priemonių prieinamumą; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir identifikuoti su tarpvalstybiniu alimentų mokėjimu susijusias problemas, taip pat parengti priemones, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas mokėjimo įsipareigojimų vykdymas;

66.  pažymi, kad moterys mažiau dalyvauja darbo rinkoje negu vyrai; pabrėžia, kad, norint skatinti dalyvavimą rinkoje, svarbu mažinti pajamų mokestį;

67.  primygtinai ragina valstybes nares imtis tolesnių veiksmų kovojant su moterų diskriminacija darbo rinkoje;

68.  primena, kad darbo sferoje lygybės tebepasigendama tokiais aspektais, kaip pajamos, karjeros perspektyvos, moterų dominuojami sektoriai, prieiga prie socialinės apsaugos bei švietimo ir mokymo; primena, kad, norint pasiekti lyčių lygybę, turi būti atsižvelgiama į visus šiuos aspektus;

69.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vienodą vyrų ir moterų dalyvavimą bei vienodas jų galimybes darbo rinkoje ir spręsti visų formų skurdo feminizacijos, įskaitant skurdą senatvėje, klausimą: pirmiausia atsižvelgti į lyties aspektą numatant tinkamas teises į pensijų išmokas ir sudarant galimybes jomis naudotis, kad būtų panaikintas vyrų ir moterų pensijų skirtumas, bei gerinti darbo sąlygas moterų dominuojamuose, – pvz., apgyvendinimo ir maitinimo, turizmo, švaros ir priežiūros paslaugų, – sektoriuose ir verčiantis šių sričių profesijomis; pažymi, kad svarbu kelti klausimą, kodėl kultūriškai nuvertinamas darbas, kurį dažniausiai dirba moterys, akcentuoti būtinybę kovoti su tokiais stereotipais ir per dideliu netipinį darbą dirbančių moterų skaičiumi; ragina valstybes nares užtikrinti vienodą požiūrį į migrantes (taip pat ir peržiūrint profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą) bei kitas ypač pažeidžiamoms grupėms priklausančias moteris; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti kolektyvinių derybų aprėptį sektorių lygmeniu, o formuojant politiką įtraukti socialinius partnerius, kad būtų skatinamas stabilus ir kokybiškas užimtumas; pabrėžia, kad būtinos strategijos moterų verslumo iniciatyvoms skatinti ir remti;

70.  pažymi, kad sparčiai auganti trumpų projektų ekonomika daro poveikį darbuotojams, kurie rečiau buriasi į profesines sąjungas, o mažų garantijų darbo pavojus jiems gresia dėl tokių veiksnių, kaip nepastovus darbo laikas ir pajamos, nepakankamos darbuotojų teisės, su socialine apsauga ir pensijomis susijęs netikrumas arba karjeros raidos ir perkvalifikavimo galimybių nebuvimas; nerimauja, kad su tuo susijusi nesaugumo ir mažų garantijų problema, dar labiau pagilėjusi dėl izoliavimo priemonių, kurių buvo imtasi dėl dabartinės krizės, pirmiausia neigiamai veikia moteris, kurioms ir toliau tenka priežiūros našta lyčių požiūriu labai segreguotoje darbo rinkoje, ypač patiriančioms tarpsektorinę diskriminaciją; ragina valstybes nares įgyvendinti tikslines socialinės apsaugos priemones, skirtas laisvai samdomoms moterims ir moterims, kurių darbas susijęs su trumpų projektų ekonomika; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2010/41/ES;

71.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą priimti veiksmų planą Europos socialinių teisių ramsčiui įgyvendinti; pabrėžia, kad lyčių aspektą būtina integruoti vadovaujantis tarpsektoriniu požiūriu, kaip nustatyta pagal minėtojo ramsčio 2 ir 3 principus;

72.  pabrėžia, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas žiniasklaidos sektoriuje yra didelis, ir moterys žurnalistės daug dažniau nei vyrai susiduria su priekabiavimu, smurtu, seksizmu ir diskriminacija; primena antrąjį Europos socialinių teisių ramstį dėl sąžiningų darbo sąlygų; todėl ragina valstybes nares žiniasklaidos sektoriuje visiems darbuotojams užtikrinti teisę į sąžiningas ir saugias darbo sąlygas;

73.  ragina valstybes nares imtis priemonių užtikrinant migrančių ir pabėgėlių moterų galimybes naudotis sveikatos priežiūra, įsidarbinti, naudotis maisto ir informacijos teikimo paslaugomis, ir sušvelninti apsaugai kylantį pavojų, visų pirma, dėl smurto tarp vyrų ir moterų ir prekybos moterimis;

74.  ragina valstybes nares imtis griežtų priemonių ir taikyti sankcijas įmonėms, kurios nesilaiko darbo teisės aktų ir diskriminuoja vyrus ir moteris; be to, mano, kad ES lėšų skyrimas įmonėms, kurios turi aukštus darbo standartus ir nediskriminuoja moterų, turi būti susietas su atitinkamomis sąlygomis;

75.  primygtinai ragina Komisiją agituoti už tai, kad daugiau moterų eitų su ekonominių sprendimų priėmimu susijusias pareigas, atkreipiant dėmesį į ekonominius ir visuomeninius to pranašumus, taip pat dalytis geriausia patirtimi; primygtinai ragina Komisiją toliau dirbti su valstybėmis narėmis ir šiuo metu ir kitais metais ES Tarybai pirmininkaujančiomis valstybėmis, kad Taryboje būtų pralaužti ledai ir būtų priimta siūloma Direktyva dėl moterų įmonių valdybose, ir kartu su valstybėmis narėmis parengti strategiją dėl didesnio įvairios socialinės padėties moterų dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose, taip pat visose ES institucijose;

76.  primena, kad nepakankamas moterų dalyvavimas viešajame gyvenime ir politikoje kenkia tinkamam demokratinių institucijų ir procesų veikimui; todėl ragina valstybes nares skatinti ir remti priemones, kuriomis būtų padedama subalansuoti vyrų ir moterų dalyvavimą priimant sprendimus nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

77.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti priemones, kuriomis būtų kovojama su stiklo lubų reiškiniu, pvz., užsitęsiančiomis vaiko priežiūros atostogomis, užtikrinti aukštos kokybės vaiko priežiūros paslaugas už prieinamą kainą ir panaikinti tiesioginę ir netiesioginę visų formų diskriminaciją, susijusią su paaukštinimais darbo rinkoje;

78.  palankiai vertina paramą lyčių lygybei išrinktose organizacijose, pvz., Europos Parlamente; ragina nustatyti tokias privalomas priemones, kaip kvotos, ir pabrėžia, kad šiuo atveju Parlamentas turi būti pavyzdys; be to, palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė apie savo ketinimą rodyti pavyzdį vadovaujamųjų pareigų srityje, ir ragina įgyvendinti strategijas, kuriomis užtikrinamas didesnis įvairios socialinės padėties moterų dalyvavimas priimant sprendimus Komisijoje; atkreipia dėmesį į pastangas, kurios buvo įdėtos sudarant esamą Komisiją, ir pabrėžia, kad Parlamentas turi nustatyti panašaus užmojo tikslą. ragina valstybes nares rinkimų sistemose nustatyti privalomas kvotas ir taip užtikrinti vienodą vyrų ir moterų skaičių tiek Europos, tiek nacionaliniuose parlamentuose;

79.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą skatinti moterų rinkėjų ir kandidačių dalyvavimą 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose; šiuo požiūriu pabrėžia, jog būtina peržiūrėti Rinkimų aktą, siekiant numatyti galimybę laikinai pavaduoti Europos Parlamento narius, nusprendusius pasinaudoti savo teise išeiti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų; ragina Komisiją atitinkamai peržiūrėti Rinkimų aktą, o Tarybą – pritarti peržiūrėtam aktui;

80.  ragina sudaryti galimybes moterims savo gyvenimo planus įgyvendinti ir kaimo ir periferinėse vietovėse; pabrėžia, kad tam joms turi būti užtikrinta būtinoji infrastruktūra, taip pat turi būti vystomos naujos veiklos sritys, sudaromos paprastesnės sąlygos grįžti į darbą ir skatinamas įvairiausių partnerių bendradarbiavimas, siekiant remti ir skatinti moteris, taip pat sudaryti palankias sąlygas ir galimybes patekti į darbo rinką, užtikrinti lygias galimybes ir gerinti socialinę sanglaudą kaimo vietovėse;

81.  atkreipia dėmesį į aktyvų ir nepaprastai svarbų vaidmenį, kurį moterys atlieka kaimo vietovių ekonomikos srityje, ir apgailestauja, kad žemės ūkio užimtumo bei galimybių naudotis socialine apsauga, mokytis, išeiti motinystės atostogų ir gauti senatvės pensiją srityse nuolat susiduriama su dideliais lyčių skirtumais; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas remti projektus, ypač skirtus moterims, susijusius su inovatyvios žemės ūkio veiklos kaimo ir retai gyvenamose vietovėse kūrimu, siekiant stiprinti jų pozicijas žemės ūkio rinkoje, kuri gali tapti naujų darbo vietų šaltiniu; be to, ragina Komisiją rasti finansavimo galimybių pagal antrąjį bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramstį, kad moterims būtų užtikrinama didesnė prieiga prie žemės ir sprendžiamas jų – ypač sezoninių darbuotojų – darbo sąlygų kaimo vietovėse klausimas;

82.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų įgyvendinant konkrečias priemones ir kuriant specialius fondus, skirtus kovoti su skurdo ir mažų garantijų darbo vietų feminizacija, ypatingą dėmesį skiriant moterims, kurios susiduria su įvairių formų diskriminacija;

83.  pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms, susijusį su 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucija dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES; primygtinai ragina Komisiją parengti darbo namų ūkyje ir priežiūros profesionalizacijos sistemą, siekiant pripažinti ir standartizuoti susijusias profesijas ir įgūdžius bei sudaryti karjeros galimybes, taip pat skatinti valstybes nares parengti namų ūkyje dirbančių ir priežiūros paslaugas teikiančių moterų veiklos profesionalizacijos, jų mokymo, nuolatinio įgūdžių lavinimo ir kvalifikacijų pripažinimo sistemas bei steigti valstybines užimtumo agentūras profesionalizacijai stiprinti;

84.  ragina valstybes nares skatinti ir plėtoti su scenos menų sektoriumi susijusias politikos sritis, kuriose atsižvelgiama į lygių galimybių vertę, taip pat skatinti lyčių lygybę visose veiklos srityse, pabrėžiant būtinybę sušvelninti neigiamą nuolatinių skirtumų ir nelygybės poveikį, pvz., lyčių susiskirstymą muzikos sektoriuje, kuriame vyrų ir moterų santykis visuose regionuose ir Europoje yra atitinkamai apie 70 proc. ir 30 proc., be to, moterys sudaro 20 proc. ar net mažesnę registruotų kompozitorių ir dainų rašytojų dalį, jos vidutiniškai uždirba 30 proc. mažiau negu tame pačiame sektoriuje dirbantys vyrai, moterų kūriniai sudaro tik 2,3 proc. iš klasikos koncertuose grojamų kūrinių ir joms priklauso tik 15 proc. įrašų ženklų;

85.  reiškia susirūpinimą dėl riboto socialinio judumo, dėl kurio varžomas darbuotojų moterų judumas; pabrėžia, kad būtina gerinti darbuotojų judumo galimybes ES;

Skaitmeninė lyčių lygybės politika

86.  apgailestauja dėl to, kad moterys, atsižvelgiant į jų švietimą, mokymą ir užimtumą, nepakankamai dalyvauja skaitmeninės ekonomikos, dirbtinio intelekto, IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose, ir pabrėžia, kad kyla rizika, jog kuriant DI ir kitas programas ši problema tik gilės ir bus toliau skleidžiami stereotipai ir šališkumas tam tikros lyties atžvilgiu; atkreipia dėmesį į galimą skaitmeninimo naudą ir suteikiamas galimybes, taip pat ir į galimus jo keliamus iššūkius moterims ir mergaitėms, ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant bendrosios rinkos strategiją ir skaitmeninę darbotvarkę būtų priimtos konkrečios lyčių aspekto integravimo priemonės, laiku ir iš anksto išvengiant neigiamo skaitmeninimo poveikio moterims ir mergaitėms ir sukuriant aiškią sąsają tarp įsipareigojimų panaikinti stereotipus ir visapusiškų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti moterų nepriklausomybė kuriant skaitmeninę darbo rinką; ragina Komisiją pasiūlyti konkrečias priemones, kad technologijos ir DI taptų kovos su lyčių stereotipais įrankiais ir įgalinti mergaites ir moteris pradėti studijuoti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) ir IRT srities dalykus ir toliau siekti karjeros šiose srityse;

87.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti klausimus dėl horizontaliosios ir vertikaliosios segregacijos užimtumo srityje bei diskriminacinės praktikos priimant sprendimus dėl įdarbinimo ir paaukštinimo, įskaitant politiką, pagal kurią būtų skatinama marginalizuotoms grupėms priklausančių moterų integracija į darbo rinką;

88.  ragina ir toliau griauti tradicinių lyčių normų struktūrą ir atsisakyti profesijos ar veiklos priskyrimo tam tikrai lyčiai, siekiant įveikti egzistuojančius prietarus ir laužyti lyčių stereotipus; pabrėžia, kad šiuo požiūriu svarbu informuoti visus asmenis, dalyvaujančius renkantis studijų kryptį ir profesiją;

89.  pabrėžia, kad labai svarbu vyresnėms moterims, kaimo vietovėse gyvenančioms moterims ir nepalankioje padėtyje esančioms moterims ir mergaitėms, kurios turi ribotas galimybes naudotis naujausiomis technologijomis, užtikrinti galimybę įgyti skaitmeninių įgūdžių ir juos tobulinti, kad jos galėtų gyventi aktyvų gyvenimą ir joms būtų lengviau palaikyti ryšius su draugais ir giminaičiais;

90.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą naudotis programa „Europos horizontas“ teikiant įžvalgas ir sprendimus, kaip kovoti su galimu šališkumu tam tikros lyties atžvilgiu dirbtinio intelekto srityje; tačiau prašo, kad siekiant remti projektus, kuriuos įgyvendinant mergaitės ir moterys skatinamos gerinti savo skaitmeninius įgūdžius ir kuriais jos supažindinamos su gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritimis, būtų panaudotos visos finansavimo galimybės;

91.  pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip dabartinė koronaviruso pandemija, didėja nuotolinio darbo ir darbo iš namų vaidmuo bei galimybės; ragina Komisiją į strategiją įtraukti nuotolinio darbo ir darbo iš namų, kaip svarbaus profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo veiksnio, vaidmenį;

Lyčių aspekto integravimas į visų sričių ES politiką ir lyčių lygybės politikos finansavimas

92.  pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra labai svarbios priemonės, padedančios tikslingai įvertinti skirtingų politikos veiksmų ir biudžeto naudojimo poveikį vyrams ir moterims, ir šios priemonės turėtų būti naudojamos politikos formavimo procese bei imantis biudžetinių veiksmų;

93.  pakartoja, kad, siekiant užtikrinti lyčių lygybę, lyčių aspekto integravimas turi tapti sistemingu požiūriu; todėl džiaugiasi Komisijos naujai sukurta darbo grupe lygybės klausimais ir ragina tinkamai apmokyti darbo grupės narius ir suteikti jai tinkamus išteklius, taip pat ragina šią darbo grupę reguliariai pranešti Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui apie savo darbą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrumą ir moterų teisių organizacijų bei pilietinės visuomenės organizacijų iš įvairių sričių dalyvavimą; primygtinai ragina Komisiją įtraukti nuostatas, pagal kurias būtų privaloma generaliniuose direktoratuose atsižvelgti į šios darbo grupės darbo rezultatus, ir rengti mokymų kursus visiems darbuotojams, taip pat sukurti procedūras, siekiant stebėti ir vertinti lyčių aspekto integravimą, atsižvelgiant į jos misiją;

94.  ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą sukurti kaimo vietovėse gyvenančioms moterims skirtą teminę paprogramę pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinus strateginius planus, finansuotinus iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP); pabrėžia, kad šia paprograme turėtų būti siekiama skatinti moterų užimtumą ir moterų verslumą naudojantis su žemės ūkio turizmu ir skaitmeninių kaimų plėtra susijusiomis galimybėmis, gerinant moterų ūkininkių galimybes turėti žemės, naudotis kreditais ir finansavimo priemonėmis, įgyti įgūdžių ir pasiekti veiklos rezultatų, teikiant joms švietimo, mokymo ir konsultacines paslaugas, didinant jų dalyvavimą vietos veiklos grupėse ir plėtojant vietos partnerystes pagal LEADER programą; todėl ragina skirti ES lėšas geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų kaimo vietovėse užtikrinimui, įskaitant geresnes galimybes naudotis paslaugomis ir infrastruktūros plėtra, ypač daug dėmesio skiriant galimybei naudotis plačiajuosčiu internetu, taip pat remti verslininkystės iniciatyvas ir galimybes gauti kreditą, taip įgalinant kaimo vietovėse gyvenančias moteris; ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi, susijusia su sutuoktinių pagalbininkių užimtumo statusu žemės ūkio sektoriuje ir taip spręsti moterų teisių į socialinę apsaugą klausimą, įskaitant motinystės atostogas ar teisę į pensiją, ir prašo Komisijos parengti šios srities gaires;

95.  ragina Komisiją skatinti moterų verslumą ir galimybes gauti paskolas ir nuosavo kapitalo finansavimą pasitelkiant ES programas ir fondus ir palankiai vertina jos ketinimą 2020 m. pradėti taikyti naujas priemones, kuriomis būtų skatinamos moterų vadovaujamos pradedančiosios įmonės ir novatoriškos mažosios ir vidutinės įmonės, ir stiprinti lyčių lygybę pagal programą „Europos horizontas“; pabrėžia, kad reikalavimas pareiškėjams pateikti lyčių lygybės planus yra būtinas siekiant pažangos šioje srityje; pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie esamas ir būsimas ES finansavimo galimybes moterims ir mergaitėms verslininkėms ir didinti moterų lyderių matomumą, kad būtų nustatyti stipresni sektini pavyzdžiai ir sulaužyti esami stereotipai;

96.  pabrėžia, kad atsakas į COVID-19 epidemiją turėtų būti panaudotas kaip galimybė nustatyti papildomus biudžeto išteklius, kuriuos valstybės narės galėtų sutelkti smurto aukoms paremti;

97.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Europos žaliasis kursas ir susijusios iniciatyvos neapima nei lyčių aspekto, nei užsimina apie lyčių lygybę; primygtinai ragina lyčių aspekto integravimą įtraukti į su aplinka ir klimatu susijusią ES politiką, pvz., Žaliąjį kursą, ir užtikrinti, kad rengiant visas šias politikos priemones būtų atsižvelgiama į duomenis iš poveikio lytims vertinimų, siekiant užtikrinti, kad jomis būtų sprendžiamos esamos lyčių nelygybės ir kitų rūšių socialinės atskirties problemos; ragina Komisiją padidinti finansinę ir institucinę paramą, skatinti lyčių atžvilgiu teisingus klimato srities veiksmus ir sukurti stiprias politikos priemones siekiant skatinti lygų moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo organuose ir formuojant nacionalinę ir vietos lygmens su klimatu susijusią politiką, nes tai labai svarbu siekiant ilgalaikio su klimato kaita susijusio teisingumo, taip pat ragina moteris ir mergaites pripažinti pokyčių varomąja jėga ir jas remti;

98.  ragina Komisiją parengti veiksmų planą, kuriuo siekiama įvykdyti atnaujinto lyčių lygybės veiksmų plano, dėl kurio susitarta COP 25, įsipareigojimus, ir sukurti nuolatinį ES ryšių centrą lyčių ir klimato kaitos klausimais, kuriam būtų skiriama pakankamai biudžeto lėšų, kad ES ir pasaulyje būtų galima įgyvendinti ir stebėti lyčių klausimu konstruktyvius veiksmus klimato kaitos srityje;

99.  pabrėžia, kad reikia padidinti ES programoms, kuriomis siekiama skatinti lyčių lygybę ir moterų teises, skirtus išteklius; ragina Komisiją labiau stengtis įgyvendinti biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą kaip neatskiriamą biudžeto procedūros dalį visais jos etapais ir visose biudžeto eilutėse bei nustatyti tiksliniams veiksmams skirtas atskiras biudžeto eilutes; pabrėžia, kad turėtų būti atliekamas kiekvienos naujos priemonės, mechanizmo ar strategijos poveikio lyčių lygybei vertinimas; šiame kontekste ragina Komisiją ir Tarybą investuoti į priežiūros ekonomiką ir priimti susitarimą dėl priežiūros Europai, kuriuo būtų papildytas Europos žaliasis kursas; palankiai vertina tai, kad pirmą kartą lyčių aspekto integravimas bus DFP horizontalusis prioritetas ir kartu bus atliekamas išsamus lyčių aspekto poveikio vertinimas ir programų stebėsena;

100.  ragina Komisiją rengiant naujausią Europos politiką ir strategijas atsižvelgti į lyčių lygybę ir gyvenimo ciklo perspektyvą, nes tai ilguoju laikotarpiu padės padidinti moterų ekonominę nepriklausomybę ir sumažinti nelygybę šioje srityje;

101.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia perėjimas prie žaliosios ekonomikos; pabrėžia, kad lyties aspektas turėtų būti integruotas į užimtumo politiką, susijusią su tvarumu ir teisinga pertvarka, siekiant įgyvendinti politiką, kuri suteiktų galimybę tinkamai derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, užtikrintų vienodą darbo užmokestį, deramas pajamas, asmeninį tobulėjimą ir tinkamą socialinę apsaugą; primygtinai ragina, kad įgyvendinant projektus, finansuojamus pagal aplinkosaugos programas, ir suteikiant galimybes investuoti į klimato veiksmus būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

102.  ragina valstybes nares ir Komisiją didinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą sporto srityje plačiąja prasme, atsižvelgiant į tai, kad sportas gali atlikti svarbų ir neginčijamą vaidmenį padedant moterims ir mergaitėms sulaužyti lyčių stereotipus, didinant pasitikėjimą ir stiprinant jų vadovavimo įgūdžius; ragina valstybes nares ir Komisiją sukurti veiksmingas platformas, kuriomis siekiama propaguoti moterų vaidmens pavyzdžius ir vadovavimo modelius tarptautiniu, nacionaliniu ir vietos mastu; ragina valstybes nares skatinti ir plėtoti politiką, kuria būtų kovojama su vyrų ir moterų atlyginimų skirtumu ir premijų ar kitų formų apdovanojimų skirtumais, bet kokio pobūdžio smurtu prieš moteris ir mergaites sporte, taip pat didinti moterų matomumą sporto žiniasklaidoje ir su sprendimų priėmimu susijusiose pareigose; ragina Komisiją įtraukti sportą į planuojamą kampaniją prieš stereotipus;

103.  ragina ES priimti tarpsektorinę ir į lyčių lygybę nukreiptą perspektyvą, reaguojant į COVID-19 krizę, ir skirti didelį finansavimą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę lyčių lygybės skatinimo priemonėms, visų pirma sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, taip pat moterų teisių raidai; ragina, kad finansavimas būtų grindžiamas išmatuojamu lyčių aspekto integravimo principu, kuriuo būtų galima užtikrinti teisingą, tinkamą ir nuoseklų lėšų paskirstymą; be to, ragina sukurti specialų lyčių lygybės fondą kovai su esama nelygybe remti esant koronaviruso pandemijai;

104.  dar kartą patvirtina poreikį toliau įtraukti lyčių aspektą į būsimą 2021 m. neįgaliųjų lygybės strategiją, deramai atsižvelgiant į jų galimybių patekti į darbo rinką gerinimą, naudojant tikslines priemones ir veiksmus;

105.  primena savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl neįgalių moterų padėties(40); primygtinai ragina Komisiją pateikti konsoliduotą pasiūlymą, susijusį su Europos strategija dėl negalios po 2020 m., pagal kurį būtų numatytas pozityvių veiksmų neįgalių moterų atžvilgiu rengimas, siekiant užtikrinti visapusišką ir veiksmingą jų dalyvavimą darbo rinkoje bei panaikinti diskriminaciją ir prietarus, su kuriais jos susiduria, įskaitant priemones, kuriomis būtų skatinamas užimtumas, mokymas, įdarbinimas, vienodos karjeros galimybės, vienodas darbo užmokestis, darbo vietos prieinamumas ir reikiami patogumai joje bei tolesnis mokymasis, skiriant dėmesio jų skaitmeninei įtraukčiai ir poreikiui užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; taip pat prašo užtikrinti, kad priemonėmis, susijusiomis su vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijų bei priežiūros skirtumais, būtų konkrečiai sprendžiamas neįgalių vaikų tėvų ir globėjų – ypač moterų ir vienišų tėvų namų ūkių – poreikių klausimas; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina Neįgaliųjų teisių garantijų iniciatyva, įskaitant konkrečias priemones, kuriomis būtų sprendžiamas neįgalių moterų poreikių klausimas, ir kad būtina stiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą;

106.  prašo Komisijos visų pirma atsižvelgti į pažeidžiamiausias moteris; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad įgyvendinant visus atitinkamus strategijos veiksmus nė viena moteris nebūtų palikta nuošalyje;

107.  atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų saugos ir sveikatos srityje nepakankamai vadovaujamasi lyčių aspektu grindžiamu požiūriu; pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas turėtų būti neatskiriamas nuo darbuotojų saugos ir sveikatos politikos bei prevencijos strategijų visuose sektoriuose rengimo, įskaitant būsimą Komisijos darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos po 2020 m. peržiūrą; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius profesinėmis ir su darbu susijusiomis ligomis laikyti tas ligas, kurios dar nebuvo tokiomis pripažintos ir su kuriomis ypač dažnai susiduriama dirbant daugiausia moterų atliekamą darbą, bei ligas, kuriomis skundžiasi būtent moterys, kad į darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus profesijoms, kuriomis daugiausia verčiasi vyrai, būtų integruotas lyčių lygybės aspektas tais atvejais, kai iki šiol aptinkama daug spragų, įskaitant susijusias su sanitariniais įrenginiais, darbo ar asmeninėmis apsaugos priemonėmis, siekiant užtikrinti motinystės apsaugą ir saugą darbe bei grįžimo į darbą po motinystės atostogų priemones, taip pat įvertinti darbo rizikas sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, ir namuose, kai dirbami namų ūkio bei priežiūros darbai;

108.  prašo Komisijos, atsižvelgiant į įrodytą motinos pieno naudą naujagimiams, skatinti maitinimą krūtimi, ypač neišnešiotų kūdikių atveju; ragina Komisiją remti politiką, kuria skatinama naudoti motinos pieną, tiek maitinant krūtimi, tiek aukojant pieną neišnešiotiems kūdikiams, ir skatinti tarpvalstybinį pieno bankų naudojimą, siekiant užtikrinti, kad pasienio regionų moterys prireikus galėtų pasinaudoti šia parama;

109.  primygtinai ragina į visas Europos Sąjungoje skatinamas bendras lyčių lygybės iniciatyvas įtraukti negalios aspektą; primygtinai ragina užtikrinti neįgalių smurto dėl lyties aukų apsaugą, suteikiant joms teisę į gynybą ar taikant kitą riboto veiksnumo režimą, todėl ragina šią grupę veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą, taip pat rengti procese dalyvaujančių specialiųjų tarnybų specialistus (pvz., baudžiamosios teisės ar sveikatos priežiūros specialistus) ir stiprinti jų pajėgumus; primygtinai ragina sukurti prieinamą ir nuo stereotipų atsietą švietimo sistemą, kuri leistų neįgalioms mergaitėms ir moterims pasirinkti studijų ir darbo sritis atsižvelgiant į jų norus ir gabumus, o ne apsiriboti neprieinamumu, išankstiniu nusistatymu ir stereotipais; pritaria neįgalių moterų dalyvavimui, kaip judėjimų dėl lyčių lygybės ir moterų teisių pokyčių modeliui; primygtinai ragina neįgalias moteris ir mergaites, taip pat ir dirbančias institucijose, įtraukti į visus prevencijos planus, kuriais siekiama užkirsti kelią krūties ir gimdos kaklelio vėžio atvejams valstybėse narėse, taip pat įtraukti šią grupę į visas programas, skirtas kovai su ŽIV/AIDS ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis; primygtinai ragina visus rodiklius ir duomenis, surinktus lyčių lygybės klausimais, suskirstyti pagal amžių, negalią ir lytį;

Kova su priešiška reakcija į lyčių lygybę

110.  pakartoja, kad valstybės narės, Komisija ir pagrindiniai suinteresuotieji subjektai (pvz., sveikatos priežiūros specialistai, reguliuotojai ir pilietinės visuomenės organizacijos) turi reguliariai keistis geriausia patirtimi apie su lytimi susijusius sveikatos klausimus, įskaitant gaires dėl visapusiško lytinio ir santykių švietimo, lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių klausimus ir nuo lyties priklausančią reakciją į epidemiją; ragina Komisiją taikyti papildomas priemones ir teikti paramą, kuria užtikrinama lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės įgyvendinant dabartinę lyčių lygybės strategiją, ir įtraukti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises į kitą ES sveikatos strategiją; ragina Komisiją remti valstybes nares stiprinant jų sveikatos sistemas ir visiems užtikrinant galimybes gauti visas aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas bei sumažinti skirtumus tarp valstybių narių bei jų viduje kalbant apie naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares užtikrinti visateises galimybes saugiai ir laiku gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas bei naudotis susijusiomis teisėmis ir būtinomis sveikatos priežiūros paslaugomis;

111.  prašo Komisijos atkreipti dėmesį į nelygybę sveikatos srityje būsimoje ES sveikatos strategijoje, kurioje turėtų būti skiriama daugiau dėmesio galimybei naudotis profilaktine sveikatos priežiūra visais gyvenimo etapais, moterų sveikatai ir saugai darbo vietoje, taip pat skirti ypatingą dėmesį lyčių aspektui Europos kovos su vėžiu plane; dar kartą pabrėžia su lytimi susijusios medicinos ir mokslinių tyrimų svarbą ir todėl pabrėžia, kad pagal programą „Europos horizontas“ turėtų būti remiamos investicijos į moterų ir vyrų skirtumus, susijusius su jų sveikata, kad sveikatos priežiūros sistemos galėtų geriau reaguoti į skirtingus moterų ir vyrų poreikius;

112.  ragina Komisiją remti moterims skirtų nehormoninių kontraceptinių priemonių mokslinius tyrimus, suteikiant joms daugiau alternatyvų, taip pat remti vyrams skirtų kontraceptinių priemonių mokslinius tyrimus, siekiant užtikrinti lygią galimybę naudotis kontraceptinėmis priemonėmis ir jų vartojimą, taip pat bendrą atsakomybę;

113.  reikalauja skirti paramą moterų teisių gynėjams ir moterų teisių organizacijoms ES ir visame pasaulyje, įskaitant organizacijas, vykdančias veiklą lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, ir LGBTI+ organizacijas, teikiant joms didesnę ir konkrečiam tikslui numatytą finansinę paramą kitoje DFP; be to, pabrėžia jų finansinius sunkumus, susijusius su dabartine krize, ir ragina padidinti finansavimą, kad būtų galima tinkamai finansuoti jų darbo tąsą; yra labai susirūpinęs dėl priešiškos reakcijos į įtvirtintas moterų teises ir lyčių lygybę kai kuriose valstybėse narėse, o ypač dėl mėginimų toliau kriminalizuoti abortų paslaugas ir pakenkti jaunų žmonių galimybei įgyti visapusišką lytinį švietimą Lenkijoje ir dėl Vengrijoje patvirtintos reformos, kuria pažeidžiamos translyčių ir interseksualių asmenų teisės; ragina nuolat stebėti padėtį, susijusią su moterų teisėmis ir lyčių lygybe, įskaitant dezinformaciją ir regresyvias iniciatyvas visose valstybėse narėse, ir sukurti perspėjimo sistemą siekiant išryškinti regresą; ragina Komisiją remti tyrimus, kuriuose analizuojamas ryšys tarp antidemokratinių judėjimų bei išpuolių ir dezinformacijos kampanijų moterų teisių ir lyčių lygybės bei demokratijos klausimais, ir prašo Komisijos išsiaiškinti jų esmines priežastis, taip pat sustiprinti pastangas kovojant su jais, patikrinant faktus, pateikiant atsvaros naratyvą ir rengiant informuotumo didinimo kampanijas;

114.  ragina Komisiją vykdyti pasaulinę kampaniją prieš dažnėjančius išpuolius, kuriuos jos patiria, ir užtikrinti žmogaus teisių gynėjų išlaisvinimą, ypač daug dėmesio skiriant moterų teisių gynėjams; ragina į ES žmogaus teisių gynėjų gaires nedelsiant įtraukti priedą, kurio tikslas – pripažinti ir sukurti papildomas strategijas ir priemones, kuriomis siekiama geriau ir veiksmingiau reaguoti į konkrečią situaciją, grėsmes ir rizikos veiksnius, su kuriais susiduria moterų teisių gynėjai, ir užkirsti jiems kelią;

115.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares apsaugoti moteris, kurios yra ypač pažeidžiamos dėl daugialypės diskriminacijos, pripažįstant tarpsektorines diskriminacijos formas, kurias patiria moterys dėl lyties, etninės priklausomybės, tautybės, amžiaus, negalios, socialinės padėties, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės bei migrančių statuso, ir užtikrinti, kad įgyvendinant veiksmus būtų atsižvelgiama į konkrečius šių grupių poreikius ir jie būtų tenkinami;

116.  primena savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl poreikio sustiprinti Europos strateginę programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų po 2020 m.(41), kurioje pažymima, kad daugumoje valstybių narių nebuvo pastebėta jokių teigiamų pokyčių, susijusių su galimybe įsidarbinti, kad esama rimtų problemų, susijusių su būstu, o sprendžiant skurdo klausimą pažengta nedaug, taip pat kad į ES programą turi būti įtrauktas tvirtas lyčių aspektas; reiškia susirūpinimą dėl neapykantos romams kurstymo kilus COVID-19 pandemijai ir kai kurių valstybių narių nustatytų papildomų apribojimų siekiant karantinuoti romų bendruomenes bei nuogąstauja dėl neigiamų pasekmių pažeidžiamiausioms romų grupėms: mergaitėms, merginoms, vyresnio amžiaus moterims, neįgaliesiems ar LGBTIQ+ asmenims; palankiai vertina ES strateginės romų lygybės ir įtraukties programos priėmimą, nes tai sudaro sąlygas, analizuoti koronaviruso poveikį romams ir priimti priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias priešiškai reakcijai į jų teises;

117.  primygtinai ragina Komisiją nustatyti konkrečią seksualinių paslaugų teikėjų teisių ir apsaugos sistemą krizės metu ir po jos; be to, pabrėžia, kad svarbu įtraukti priemones ir strategijas, kuriomis siekiama kovoti su seksualinių paslaugų teikėjų diskriminacija norint gauti finansavimą, naudotis būsto, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitomis paslaugomis;

118.  pabrėžia, kad audiovizualinė ir spausdintinė žiniasklaida yra vienas iš sektorių, turinčių didelę kultūrinę, socialinę ir ekonominę reikšmę, jis atspindinti ir formuoja visuomenę ir kultūrą; apgailestauja dėl to, kad labai mažai moterų užima pagrindines kūrybines pareigas šiame sektoriuje, įskaitant kino pramonę visoje Europoje ir visame pasaulyje; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į lyčių stereotipus žiniasklaidoje ir skatinti lyčių lygybe grindžiamą turinį; pabrėžia, kad svarbu skatinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir parengti visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams taikomas žiniasklaidos švietimo iniciatyvas, atsižvelgiant į lyčių aspektą; ragina valstybes nares priimti teisės aktus, kuriais draudžiama diskriminacinė reklama lyčių atžvilgiu žiniasklaidoje ir skatinami praktiniai kursai apie lyčių stereotipų laužymą žurnalistikos, komunikacijos, žiniasklaidos ir reklamos mokymo įstaigose; ragina Komisiją padėti dalytis geriausia patirtimi kovos su seksistine reklama srityje; ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti politiką, kuria būtų siekiama panaikinti nuolatinę nelygybę visame audiovizualiniame sektoriuje, kad moterims ir mergaitėms būtų suteiktos geresnės galimybės;

Lyčių lygybė plėtojant išorės santykius

119.  ragina atsižvelgiant į SESV 8 straipsnį, kuriame teigiama, kad visuose savo veiksmuose ES turėtų siekti pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę, užtikrinti ES vidaus ir išorės politikos nuoseklumą ir šių politikos sričių tarpusavio stiprinimą kalbant apie daugialypės diskriminacijos, lyčių aspekto integravimo ir lyčių lygybės principus, kovą su lyčių stereotipais ir normomis, taip pat žalingą praktiką ir diskriminacinius teisės aktus, skatinant vienodą moterų naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis plėtojant išorės santykius; šiame kontekste ypač pabrėžia ES prekybos politiką, vystomąjį bendradarbiavimą ir politiką žmogaus teisių srityje; pabrėžia pagrindinį moterų įgalinimo vaidmenį siekiant veiksmingai įgyvendinti vystymosi politiką; primena švietimo svarbą įgalinant moteris ir mergaites tiek ES, tiek šalyse partnerėse; pabrėžia, kad švietimas yra ne tik teisė, bet ir svarbi priemonė kovojant su ankstyvomis ir priverstinėmis santuokomis bei paauglių nėštumu; primygtinai reikalauja, kad ES išorės politikos prioritetas būtų pastangos išlaikyti mergaites mokyklose ir tęsti jų mokymąsi šalyse partnerėse; palankiai vertina atnaujintą įsipareigojimą gerbti moterų ir mergaičių teises ir nuorodą į darnaus vystymosi tikslus, ypač į 5-ąjį DVT, kaip į pagrindinę lyčių lygybės strategijos sistemą;

120.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, stebėti ir siekti visapusiškai įgyvendinti Pekino veiksmų platformą, Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą bei jos peržiūros konferencijų rezultatus bei visus darnaus vystymosi tikslus, įskaitant 3.7 ir 5.6 tikslus tiek ES, tiek už jos ribų, naudojant rodiklius, atitinkančius DVT skirtą JT visuotinių rodiklių sistemą;

121.  palankiai vertina naują Trečiąjį lyčių lygybės veiksmų planą (III LLVP), kaip pagrindinę priemonę lyčių lygybei ir moterų bei mergaičių įgalėjimui išorės santykių srityje skatinti; pabrėžia, kad kartu su šiuo dokumentu turi būti nustatyti aiškūs, išmatuojami ir laiko atžvilgiu apibrėžti sėkmės rodikliai, įskaitant funkcijų ir atsakomybės paskirstymą skirtingiems subjektams; palankiai vertina tai, kad naujajame veiksmų plane išlaikomas tikslas, kuriuo siekiama, kad 85 proc. visų naujų programų būtų siekiama prisidėti prie lyčių lygybės; apgailestauja, kad nebuvo nustatytas naujas tikslas, pagal kurį 20 proc. programų pagrindinis tikslas būtų lyčių lygybė; reikalauja, kad atsižvelgiant į tai naujojoje Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonėje pirmenybė būtų teikiama lyčių lygybei ir moterų teisėms visose geografinėse ir teminėse programose; palankiai vertina tai, kad pasikeitė Komisijos tarnybų ir Europos išorės veiksmų tarnybos institucinė kultūra, siekiant veiksmingiau įgyvendinti ES įsipareigojimus, susijusius su moterų teisėmis ir lyčių lygybe;

122.  ragina Komisiją toliau stiprinti ES, kaip lyčių lygybės katalizatoriaus visame pasaulyje, vaidmenį;

123.  ragina Komisiją skatinti gilesnį suvokimą apie konkrečius migrančių ir prieglobsčio siekiančių moterų ir mergaičių poreikius, kalbant apie galimybes gauti paramą sveikatos ir švietimo srityje ir finansinį saugumą, siekiant užkirsti kelią jų išnaudojimui ir užtikrinti, kad gerbiamos jų teisės;

124.  pažymi, kad Komisija turi atkreipti dėmesį į ypatingą moterų apsaugos nuo smurto dėl lyties padėtį migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimo centruose, ir ragina sukurti moterims ir mergaitėms pritaikytą infrastruktūrą bei prireikus tinkamai apmokyti šių centrų darbuotojus;

125.  palankiai vertina vertybėmis pagrįstą ES prekybos politiką, kurioje užtikrinamas aukštas darbuotojų ir aplinkos teisių apsaugos lygis, taip pat pagarba pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms, įskaitant lyčių lygybę; primena, kad lyčių aspektas turi būti integruotas į visus ES prekybos ir investicijų susitarimus ir į juos turi būti įtrauktas plataus užmojo ir įgyvendinamas skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi; džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu pirmą kartą užtikrinti specialaus skyriaus dėl prekybos ir lyčių lygybės įtraukimą į atnaujinamą asociacijos susitarimą su Čile, remiantis esamais tarptautiniais pavyzdžiais;

126.  pakartoja, kad nuolat remia Komisijos darbą šioje srityje;

o
o   o

127.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, 1979 1 10, p. 24).
(2) 1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu (OL L 359, 1986 12 19, p. 56).
(3) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (OL L 348, 1992 11 28, p. 1).
(4) 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).
(5) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).
(6) 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinanti Direktyvą 96/34/EB (OL L 68, 2010 3 18, p. 13).
(7) 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).
(8) OL L 188, 2019 7 12, p. 79.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0039.
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0025.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0111.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0080.
(13) OL C 390, 2019 11 18, p. 19.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0014.
(15) OL C 162, 2019 5 10, p. 9.
(16) OL C 346, 2018 9 27, p. 6.
(17) OL C 331, 2018 9 18, p. 60.
(18) OL C 263, 2018 7 25, p. 49.
(19) OL C 252, 2018 7 18, p. 99.
(20) OL L 69, 2014 3 8, p. 112.
(21) OL C 76, 2018 2 28, p. 93.
(22) OL C 356, 2018 10 4, p. 89.
(23) OL C 285, 2017 8 29, p. 78.
(24) OL C 11, 2018 1 12, p. 35.
(25) OL C 298, 2018 8 23, p. 14.
(26) OL C 363, 2020 10 28, p. 80.
(27) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054.
(28) OL C 458, 2018 12 19, p. 34.
(29) OL C 66, 2018 2 21, p. 44.
(30) OL C 407, 2016 11 4, p. 2.
(31) 2014 m. FRA tyrimas, kuris yra išsamiausias šios srities tyrimas ES lygmeniu, paremtas 28 valstybių narių duomenimis.
(32) Komisijos komunikatas „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152).
(33) 2020 m. sausio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0025).
(34) https://www.eurofound.europa.eu/news/news-articles/gender-employment-gap-costs-europe-eu370-billion-per-year
(35) OL C 331, 2018 9 18, p. 60.
(36) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0129.
(37) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0101.
(38) 2020 m. sausio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo.
(39) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL L 128, 2014 4 30, p. 8).
(40) OL C 363, 2020 10 28, p. 164.
(41) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0075.


Skaitmeninio lyčių atotrūkio panaikinimas: moterų dalyvavimas skaitmeninėje ekonomikoje
PDF 194kWORD 60k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaitmeninio lyčių atotrūkio panaikinimas: moterų dalyvavimas skaitmeninėje ekonomikoje“ (2019/2168(INI))
P9_TA(2021)0026A9-0232/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, patvirtintas per 1995 m. vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų klausimų konferenciją, ypač į probleminę sritį „Moterys ir žiniasklaida“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2019 m. konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo Nr. 190 ir TDO 2019 m. rekomendaciją dėl smurto ir priekabiavimo Nr. 206,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio posėdžio dėl bendros Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais rezultatų įgyvendinimo peržiūros baigiamąjį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192) ir į 2017 m. gegužės 10 d. jos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą „Sujungta bendroji skaitmeninė rinka visiems“ (COM(2017)0228),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1-ą, 2-ą, 3-ią ir 20-ą principus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos II ramstį („tinkamų sąlygų skaitmeniniams tinklams ir paslaugoms suklestėti sudarymas“) ir III ramstį („maksimalus mūsų europinės skaitmeninės ekonomikos augimo potencialo padidinimas“),

–  atsižvelgdamas į Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimus „IRT darbui: skaitmeniniai įgūdžiai darbe“ (ICT for work: Digital skills in the workplace) ir „Moterys skaitmeniniame amžiuje“ (Women in the Digital Age),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė siekiant konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 1 d. Komisijos ataskaitą „Moterų aktyvumas IRT sektoriuje“ (Women active in the ICT sector),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2017 m. sausio 26 d. tyrimą „Lytis ir skaitmeninė darbotvarkė“ (Gender and Digital Agenda),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymo pasitelkiant švietimą ir mokymą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės, jaunimo ir skaitmeninimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto 2018 m. gruodžio 19 d. nuomonę „Lyčių lygybės strategijos ateitis po 2019 m.: iškovojamų pergalių laikinumas“ (The future of gender equality strategy after 2019: the battles that we win never stay won),

–  atsižvelgdamas į Įsipareigojimų deklaraciją dėl moterų skaitmeniniame pasaulyje, kurią 2019 m. pasirašė 27 ministrai ir atstovai iš ES valstybių narių bei Norvegijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“(3), ypač į Didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo skaitmeniniame amžiuje(5),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais 2019 m. forumą „Informacinės ir ryšių technologijos darnaus vystymosi tikslams pasiekti“,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais 2020 m. forumą „Skaitmeninės transformacijos ir pasaulinių partnerysčių skatinimas: Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais veiklos kryptys darnaus vystymosi tikslams pasiekti“,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių (O-000004/2018 – B8-0010/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių(6),

–  atsižvelgdamas į savo tarpparlamentinio komiteto posėdį dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo naudojantis žiniasklaida ir IRT, kuris buvo surengtas 2018 m. Tarptautinę moters dieną,

–  atsižvelgdamas į išsamią analizę „Moterų įgalėjimas internete“, kurią 2015 m. spalio 30 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas(7),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Esminės vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumo priežastys ir galimi sprendimai siekiant didinti moterų ir mergaičių e. įtrauktį“, kurį 2018 m. vasario 15 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 16 d. savo Vidaus politikos generalinio direktorato paskelbtą tyrimą „Kibernetinis smurtas ir neapykantos prieš moteris kurstymas internete“(9),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Moterų švietimas ir įdarbinimas mokslo, technologijų ir skaitmeninės ekonomikos, įskaitant dirbtinį intelektą, srityse bei jų įtaka lyčių lygybei“, kurį 2020 m. balandžio 15 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2014 m. paskelbtą tyrimą „Smurtas prieš moteris: ES masto tyrimas“ (Violence against women: an EU-wide survey),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 19 d. Komisijos komunikatą „Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m.“ (COM(2012)0286) ir į 2014 m. spalio 17 d. jos įgyvendinimo laikotarpio vidurio ataskaitą (SWD(2014)0318),

–  atsižvelgdamas į moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje rezultatų suvestinę(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0232/2020),

A.  kadangi, remiantis SESV 8 straipsniu, vykdydama bet kokią veiklą Sąjunga privalo siekti šalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir skatinti jų lygybę; kadangi siekiant lyčių lygybės mergaitės ir jaunos moterys turi turėti vienodas galimybes naudotis technologijomis, gauti skaitmeninį mokymą ir būti saugios internete; kadangi 5-asis darnaus vystymosi tikslas (DVT) yra susijęs su lyčių lygybe ir moterų įgalėjimu bei apima technologijų ir interneto naudojimą;

B.  kadangi skaitmeninimas iš esmės pakeitė daugumą mūsų gyvenimo aspektų: viena vertus, atsivėrė nesuskaičiuojama daugybė galimybių, kita vertus atsirado naujų iššūkių; kadangi dėl COVID-19 krizės ir jos padarinių gyvenimas Europoje greičiausiai pasikeis ilgam, o šiuo požiūriu svarbų vaidmenį atliks skaitmeninimas; kadangi reikia ištirti ir įvertinti skaitmeninimo poveikį moterų užimtumo perspektyvoms ir nuotolinio darbo poveikį; kadangi nuotolinio darbo, privataus gyvenimo ir priežiūros pareigų derinimas moterims reiškia papildomą naštą, todėl joms tenka didesnė emocinė, psichinė ir socialinė našta; kadangi dėl pandemijos darbo rinka susiduria su iššūkiu, susijusiu su didele skaitmenine transformacija;

C.  kadangi lyčių stereotipai yra rimta kliūtis siekiant moterų ir vyrų lygybės, jie prisideda prie lyčių atskyrimo švietimo ir užimtumo srityje ir dėl jų dar labiau didėja vyrų ir moterų atotrūkis skaitmeniniame sektoriuje ir užkertamas kelias visapusiškam moterų, kaip naudotojų, novatorių ir kūrėjų, dalyvavimui; kadangi pagal paplitusius stereotipus aukšto lygio intelektiniai gebėjimai labiau priskiriami vyrams, nei moterimis, šiuos stereotipus vaikai, ypač mergaitės, priima jau nuo šešerių metų, ir jie daro įtaką jų interesams;

D.  kadangi 2019 m. lyčių lygybės indekse atskleidžiama nuolatinė lyčių nelygybė skaitmeniniame sektoriuje;

E.  kadangi, remiantis Eurostato 2018 m. duomenimis, informacines ir ryšių technologijas Europos Sąjungoje studijavo apie 1,3 mln. žmonių, tačiau mergaitės ir moterys daugeliu atvejų sudaro mažumą ir atstovauja tik 17 proc. visų IRT studentų ES;

F.  kadangi 73 proc. 15–16 metų amžiaus vaikinų nejaučia diskomforto naudodamiesi jiems mažiau žinomais skaitmeniniais įtaisais, palyginti su 63 proc. tos pačios amžiaus grupės merginų(13), kurios mažiau savimi pasitiki, nepaisant to, kad jos turi daugiau skaitmeninio raštingumo įgūdžių nei vaikinai;

G.  kadangi lyčių stereotipai daro didžiulę įtaką renkantis dalykus; kadangi labai nedaug paauglių mergaičių ES valstybėse narėse (mažiau negu 3 proc.) domisi galimybe dirbti IRT specialistėmis sulaukusios 30 metų(14); kadangi neskatindami mergaičių siekti karjeros IRT srityje mokytojai ir tėvai gali sustiprinti lyčių stereotipus; kadangi panaikinus su lytimi susijusius lūkesčius dėl profesijų ir skatinant moteris, rodančias pavyzdį gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityje, galima paskatinti mergaites studijuoti IRT;

H.  kadangi informacijos ir ryšių sektoriuje dirbančių moterų atlyginimas yra 19 proc. mažesnis negu vyrų; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas daro tiesioginį poveikį vyrų ir moterų pensijų skirtumui(15); kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio lygis turi atitikti sąžiningumo ir lygybės principą;

I.  kadangi visame pasaulyje moterys, kaip demografinė grupė, rečiau negu vyrai naudojasi internetu, pvz., norėdamos instaliuoti programinę įrangą ar pasiklausyti internetinio radijo ir žiūrėti internetinę televiziją, pasinaudoti elektroninės bankininkystės ar e. prekybos paslaugomis;

J.  kadangi, nors per pastaruosius porą metų išaugo kibernetinio saugumo srityje dirbančių moterų skaičius, rodikliai vis tiek lieka itin žemi, o moterys sudaro mažiau nei 20 proc. kibernetinio saugumo specialistų Europoje;

K.  kadangi tikėtina, jog ateityje tam tikro laipsnio e. įgūdžių ir skaitmeninio raštingumo reikalavimai bus keliami daugiau nei 90 proc. darbo vietų atvejų;

L.  kadangi dėl įvairių kliūčių, pvz., lyčių stereotipų ir vyrų dominavimo darbe, kuriame trūksta įvairovės, yra didesnė tikimybė, kad moterims bus nelengva rasti savo vietą IRT darbo sektoriuje; kadangi IRT sektoriuje įsigalėjusi didelė vertikalioji ir horizontalioji segregacija, o moterų kvalifikacija neretai per aukšta lyginant su jų užimamomis pareigomis; kadangi tik nedidelė moterų mažuma užima aukšto rango pareigas programinės įrangos inžinerijos srityje;

M.  kadangi programinės įrangos naudojimas ir kūrimas tampa svarbiais skaitmeninės transformacijos ištekliais; kadangi lyčių nelygybė tarp programinės įrangos kūrėjų ir inžinierių kelia susirūpinimą dėl moterų įtraukimo į sektorių bei potencialaus sąmoningo ir nesąmoningo su lytis diskriminuojančio šališkumo DI programose, vaizdo žaidimuose ir žaisluose bei kitose taikomosiose programose;

N.  kadangi FRA tyrimu dėl smurto prieš moteris nustatyta, kad nuo 15 metų 14 proc. moterų yra patyrusios priekabiavimą elektroninėje erdvėje(16); kadangi pranešta apie didelį seksualinio priekabiavimo atvejų skaičių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių švietimo įstaigose, įskaitant mokyklas, universitetus ir darbo vietas, o tai dar labiau trukdo moterims dalyvauti šiame sektoriuje; kadangi COVID-19 laikotarpiu daug moterų tapo naujų formų seksualinio ir psichologinio priekabiavimo internete aukomis, įskaitant kenkėjišką veiklą platformoje „Zoom“, persekiojimą ar grasinimus; kadangi skubiai reikia imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama kovoti su šių naujų formų seksualiniu ir psichologiniu priekabiavimu; kadangi moterų sudaiktinimas, hiperseksualizavimas ir išnaudojimas internete, ypač pasitelkiant interneto pornografiją, turi pražūtingą poveikį seksualumo kūrimui ir apskritai lyčių lygybei;

O.  kadangi IRT sektorius yra sektorius, kuriame dirba mažai moterų; kadangi daugybė moterų atsisako savo aukštesnio lygio išsilavinimo, akademinių galimybių ir karjeros IRT sektoriuje (reiškinys, žinomas „prakiurusio vamzdžio“ pavadinimu) labiausiai dėl prastos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, organizacinių apribojimų ir vyrų dominuojamos aplinkos; kadangi dėl darbo vietas skaitmeniniame sektoriuje paliekančių ir nustojančių dirbti moterų Europos ekonomika kasmet patiria 16,1 mlrd. EUR vertės produktyvumo nuostolių(17);

P.  kadangi IT sektoriuje stebimas ženklus moterų skaičiaus valdybose padidėjimas, tačiau vien vyrų sudaromų valdybų procentinė dalis šiame sektoriuje taip pat didžiausia;

Q.  kadangi skaitmeniniai įgūdžiai reiškia gebėjimą įgyti, apdoroti ir perduoti skaitmeninę informaciją ir jiems įtakos turi socialinė, kultūrinė ir ekonominė aplinka; kadangi moterys daugiau laiko nei vyrai skiria neapmokamai priežiūrai ir darbui namų ūkyje; kadangi dėl to jos turi mažiau laisvo nuo darbo laiko, laiko dirbti apmokamą darbą ir galimybių įgyti skaitmeninių įgūdžių ir interneto naudojimo įgūdžių; kadangi veiksmai, kuriais siekiama didinti informuotumą, kovoti su lyčių stereotipais ir normomis ir geriau paskirstyti neapmokamą vaiko priežiūrą ir darbą namų ūkyje, suteiktų galimybę didesniam skaičiui moterų dalyvauti (skaitmeninėje) darbo rinkoje ir mokymuose ir įgyti geresnių skaitmeninių įgūdžių;

R.  kadangi tik nedidelė dalis labai rizikingo kapitalo įmonių, verslo angelų ir investuotojų yra moterys; kadangi nuo pradinės iki vidurinės mokyklos ir universiteto mergaitės yra mažiau linkusios studijuoti IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykus ir atitinkamai gerokai mažiau moterų dirba šiose darbo rinkos srityse ir kaip privačių bendrovių ir pradedančiųjų įmonių steigėjos ir savininkės; kadangi žemesnis moterų dalyvavimo technologijų srityje procentas daro tiesioginę įtaką visai visuomenės raidai ir sukuria inovacijų šališkumą, susijusį su tuo, kokios naujos inovacijos ir technologijos yra siūlomos vartotojams;

S.  kadangi pastebima tendencija, kad, palyginti su 2011 m., mažėja moterų, siekiančių su IRT susijusio aukštojo išsilavinimo, skaičius; kadangi iš 8 milijonų IRT specialistų Europos Sąjungoje moterys sudaro 17 proc.; kadangi, jei į darbo rinką skaitmeniniame sektoriuje ateitų daugiau moterų, šiam sektoriui būtų labai naudingas toks nepanaudotų gebėjimų ir skirtingų požiūrių šaltinis, kuris galėtų sustiprinti Europos ekonomiką 16 mlrd. EUR BVP per metus;

T.  kadangi, kaip nurodyta Pasaulio ekonomikos forumo 2018 m. ataskaitoje dėl lyčių nelygybės pasaulyje, tik 22 proc. DI specialistų visame pasaulyje yra moterys, palyginti su 78 proc. vyrų, o tai reiškia, kad turi būti panaikinta 72 proc. lyčių nelygybės; kadangi 2019 m. iš kiekvieno 100 USD investuoto į Europos technologijų bendroves 92 USD atiteko vien tik iš vyrų sudarytų komandų kūrimui(18);

U.  kadangi e. įtrauktis reiškia visų asmenų ir bendruomenių galimybę pasiekti IRT ir jomis naudotis; kadangi dėl ribotos prieigos, įperkamumo ir švietimo, taip pat dėl su lytimis susijusių lūkesčių ir socialinių bei kultūrinių normų, mažesnio gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos ir IRT srityse studijuojančių moterų skaičiaus, riboto skaitmeninių priemonių naudojimo ir dėl su kibernetiniu smurtu prieš mergaites ir moteris susijusio mažesnio jų aktyvumo socialinėse platformose, jos negali pasinaudoti e. įtrauktimi; kadangi e. įtraukties lyčių aspektas turi būti visų su IRT ir skaitmeninimu susijusių ES iniciatyvų ir investicijų dalis;

V.  kadangi skaitmeninė finansinė įtrauktis reiškia finansinių paslaugų, kurios yra pritaikytos pagal poreikius ir atsakingai teikiamos už prieinamą kainą, skaitmeninę prieigą ir galimybę jomis naudotis; kadangi pagrindinės moterų finansinės atskirties priežastys yra teisės aktai ir taisyklės, dėl kurių gali būti pažeidžiamos moterų teisės dalyvauti darbo rinkoje, valdyti turtą, steigti oficialų verslą ir gauti finansavimą jam plėsti bei pačioms priimti ekonominius sprendimus; kadangi maždaug vienas milijardas moterų vis dar negauna oficialių finansinių paslaugų, nes negali gauti tapatybės nustatymo dokumentų, neturi mobiliųjų telefonų, skaitmeninių įgūdžių, finansinių žinių, taip pat dėl netinkamų produktų; kadangi suteikus geresnę atsakingų skaitmeninių finansinių paslaugų prieigą ir užtikrinus geresnį jų naudojimą, būtų galima sustiprinti moterų ekonominį pajėgumą ir ekonominį nepriklausomumą;

W.  kadangi moterų galimybei pasiekti ir naudoti skaitmenines technologijas įtaką daro daugybė veiksnių, pvz., investicijos, reglamentai ir konkurencija; kadangi kaime ir sunkiai pasiekiamuose regionuose gyvenančios moterys ir mergaitės, norėdamos naudotis internetu ir skaitmeninėmis technologijomis, susiduria su sunkumais ir kliūtimis ir tai joms neleidžia visapusiškai išnaudoti šiuolaikinių technologijų skaitmeninį potencialą; kadangi, visų pirma besivystančiose šalyse, kaimo vietovėse gyvenančios moterys ir mergaitės paprastai dirba žemės ūkio srityje ir jų darbas dažnai yra neapmokamas ir mažų garantijų, todėl jos gyvena aplinkoje, kurioje trūksta technologijų ir kyla sunkumų norint naudotis skaitmeninėmis technologijomis;

Bendrosios pastabos

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti skaitmeninės pertvarkos skatinimo priemones su Sąjungos lyčių lygybės tikslais; pabrėžia, kad dėl perėjimo prie skaitmeninių technologijų niekas neturėtų likti nuošalyje; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimus, įtrauktus į 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją, skatinti moterų dalyvavimą skaitmeninėje ekonomikoje ir informacinės visuomenės veikloje; ragina Komisiją toliau spręsti rimtą lyčių nelygybės IRT sektoriuje problemą įgyvendinant skaitmeninę darbotvarkę, Europos skaitmeninę strategiją ir visą kitą skaitmeninimo įgūdžių ir švietimo politiką ir iniciatyvas, imantis konkrečių priemonių moterų ir merginų skaičiui šiame sektoriuje padidinti; pabrėžia, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas skaitmeniniame sektoriuje gali turėti didelį poveikį kovojant su lyčių nelygybe, stereotipais ir diskriminacija, gerinant moterų galimybes patekti į darbo rinką ir jų darbo sąlygas, taip pat sprendžiant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemą; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti tinkamą finansavimą programoms, kuriomis siekiama pritraukti daugiau mergaičių ir moterų studijuoti ir dirbti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityje, parengti verslumo programas, pagal kurias būtų finansuojami moterų ir mergaičių pradedami kurti technologijų projektai ar naujos įmonės, kurti strategijas, kuriomis būtų siekiama didinti mergaičių ir moterų skaitmeninę įtrauktį ir skaitmeninę finansinę įtrauktį, su gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos ir mokslinių tyrimų ir inovacijų sektoriumi susijusiose srityse, taip pat taikyti daugiapakopį požiūrį siekiant panaikinti lyčių nelygybę visais švietimo ir užimtumo lygmenimis skaitmeniniame sektoriuje;

2.  ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumą derantis dėl programų kitoje daugiametėje finansinėje programoje, taip pat dėl lėšų ir paskolų pagal ekonomikos gaivinimo planą bei didinti moterų informuotumą apie šiuos mechanizmus; pabrėžia, kad rengiant IRT vystymui skirtas politikos priemones į jas turėtų būti įtrauktas lyčių aspektas, o biudžetas turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir nustatomi išmatuojami rodikliai; ragina Komisiją užtikrinti lyčių aspekto integravimą į skaitmeninių paslaugų aktą ir visus būsimus su skaitmenine sritimi susijusius pasiūlymus;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką ministrų lygmeniu pasirašytos Įsipareigojimų deklaracijos dėl moterų skaitmeniniame pasaulyje įgyvendinimą; ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina savo tarpsektorinius nacionalinius planus dėl moterų skaitmeninėje srityje;

Švietimas

4.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visų lygmenų skaitmeninį švietimą, įskaitant užklasinę veiklą, savaiminį mokymąsi ir neformalųjį švietimą – taip pat skirtą mokytojams; ragina parengti specialias skirtingoms amžiaus grupėms skirtas strategijas;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares, programų kūrėjus, įmones ir universitetus spręsti lyčių nelygybės IRT sektoriuje problemą ir bendradarbiauti ieškant sprendimų bei dalijantis geriausia patirtimi, susijusia su tuo, kaip nuo ankstyvo amžiaus ir vėliau mergaitės galėtų būti geriau įtraukiamos į su skaitmeniniu švietimu susijusias temas; ragina ES ir valstybes nares parengti, remti ir įgyvendinti veiksmus, kurių ragina imtis JT ir šios organizacijos organai;

6.  ragina Komisiją nuodugniai spręsti klausimą dėl mažo moterų, kurios renkasi studijas ir karjerą IRT srityje, skaičiaus ir užtikrinti stiprų lyčių aspektu grindžiamą požiūrį Skaitmeninės Europos programoje ir atnaujintame Skaitmeninio švietimo veiksmų plane, įskaitant skaitmeninės įrangos pasiekiamumą ir įperkamumą; kviečia švietimo subjektus įtraukti lyčių komponentą į visas su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika bei IRT susijusias mokymo programas, mokomąją medžiagą ir mokymo praktiką nuo mažų dienų ir skatinti mergaites rinktis matematikos, kodavimo, IRT pamokas ir mokslo dalykus mokykloje bei tęsti jų studijas; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su švietimo įstaigomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kad būtų įvertinti ir perkurti IRT mokymo formatai;

7.  pabrėžia, jog svarbu, kad merginos ir moterys pačios kartu kurtų savo ateitį mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT srityse, kurios taptų neatskiriama ugdymo dalimi ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir pradinėse mokyklose, atsisakant žalingų lyčių stereotipų taikymo mergaitėms ir berniukams;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant skaitmeninio švietimo politiką rengiant skaitmeninio švietimo politiką atsižvelgti į lyčių aspektu grindžiamą požiūrį, ir taip užtikrinti, kad tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties moksleiviai galėtų spręsti būsimus uždavinius; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ugdomojo vadovavimo programas, kuriose dalyvautų įkvepiančiais IRT srities pavyzdžiais tapusios moterys ir kurios būtų įgyvendinamos visais švietimo lygmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares remti moksleiviams ir tėvams skirtas informavimo kampanijas, kuriomis siekiama kovoti su lyčių stereotipais mokyklos projektuose ir darbuose; pabrėžia, jog svarbu pripažinti moterų darbą, kad mokslo knygų viršeliuose mergaitės matytų net tik vyrų pavardes, bet būtų ir pavyzdį rodančių moterų;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokymąsi visą gyvenimą, kad moterims būtų lengviau pakeisti profesiją į su IRT susijusias pareigas, bei mokymus ir programas, skirtas mergaičių ir moterų e. įgūdžiams tobulinti ir keisti; pabrėžia, kad Tarybos rekomendacija dėl profesinio mokymo ir atnaujinta Europos įgūdžių darbotvarke turi būti užtikrintas lyčių aspektu grindžiamas požiūris;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis politikos ir priemonių, kuriomis būtų sprendžiama „prakiurusio vamzdžio“ reiškinio problema;

11.  ragina užtikrinti, kad lyčių lygybė taptų nuolatine sudėtine būsimosios ES jaunimo strategijos ir politikos dalimi;

Užimtumas ir verslumas

12.  primygtinai ragina valstybes nares visiškai į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą, be to, ragina Komisiją veiksmingai stebėti, kaip tai daroma, siekiant užtikrinti, kad abu tėvai galėtų pasinaudoti tėvystės, vaiko priežiūros ir slaugos atostogomis; ragina valstybes nares vertinti IRT kaip priemonę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai remti, stebėti darbo srities skaitmeninimo, įskaitant skaitmeninį sektorių, tendencijas ir prireikus pritaikyti savo jau esamas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priemones, siekiant vienodai padalyti slaugos pareigas; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti atitinkamą politiką, kad savarankiškai dirbantiems asmenims, būtų lengviau naudotis socialinės apsaugos sistemomis, visų pirma verslininkėms IRT ir skaitmeniniame sektoriuose, ir jų teise į motinystės atostogas ir vaiko priežiūros paslaugas; pažymi, kad darbo nuotoliniu būdu tvarka suteikia galimybę dirbti iš namų ir gali lemti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; tačiau pabrėžia, kad valstybės narės turi jį stebėti ir tinkamai reglamentuoti;

13.  pabrėžia, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas daro neigiamą poveikį moterų, įskaitant dirbančias skaitmeniniame sektoriuje, pensijoms; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą iki 2020 m. pabaigos pateikti privalomas užmokesčio skaidrumo sistemos priemones, ir deramai atsižvelgti į unikalias Europos mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių aplinkybes bei į įvairius ES egzistuojančius darbo rinkos modelius siekiant veiksmingai spręsti vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijų skirtumo bei skurdo senatvėje klausimą;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti lyčių lygybę IRT ir susijusių sektorių bei skaitmeninės ekonomikos įmonėse ir priimti horizontaliąją politiką, siekiant mažinti lyčių nelygybę skaitmeninėje ekonomikoje taikant tikslines priemones, įskaitant Europos fondus, skirtus moterų vadovaujamiems projektams skaitmeniniame sektoriuje finansuoti, skatinti nustatyti minimalų moterų tyrėjų, dalyvaujančių IRT projektuose, skaičių, rengti žmogiškųjų išteklių departamentams skirtus mokymo kursus apie nesąmoningą lyties požiūriu diskriminacinį šališkumą, skatinti lyčių pusiausvyrą įdarbinant, sukurti prizus ir paskatų programas įmonėms ir organizacijoms, aktyviai vykdančioms lyčių neutralumo politiką, susietą su išmatuojamais siektinais tikslais, skatinti bendroves lyčių aspektą integruoti savo produktų ir taikomųjų programų gamybos, dizaino ir rinkodaros strategijose, skelbti metines ataskaitas apie įvairovę ir vyrų bei moterų darbo užmokesčio skirtumus IRT įmonėse, parengti viešųjų pirkimų politiką ar gaires, pagal kurias IRT paslaugos būtų perkamos iš paslaugų teikėjų, kurie savo įmonėse ir valdybose taiko lyčių pusiausvyros principus, lengviau teikti ES finansavimą įmonėms, atsižvelgiančioms į lyčių lygybės kriterijus ir skatinti įgyvendinti lyčių lygybės planus ir protokolus siekiant kad įmonės pagerintų ir stebėtų savo veiklą moterų dalyvavimo atžvilgiu, įskaitant valdymo ir vadovybės lygmenimis, taip pat ugdomojo vadovavimo programose;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įvertinti priežastis ir veiksnius, dėl kurių daugybė moterų atsisako karjeros skaitmeniniame sektoriuje; ragina Komisiją ir valstybes nares išanalizuoti, kokį poveikį profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros nebuvimas turi moterų galimybei dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose, kurie reikalingi siekiant neprarasti IRT sektoriuje reikalaujamo įgūdžių lygio; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti mechanizmus ir programas moterims ir mergaitėms, nepriklausomai nuo imigracijos teisinės padėties, į švietimo, mokymo ir užimtumo iniciatyvas skaitmeniniame sektoriuje įtraukti;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares remiant moterų verslumą ir aktyvumą inovacijų srityje, sudaryti didesnes finansavimo galimybes verslininkėms ir moterų vadovaujamoms pradedančiosioms įmonėms, gerinti turimų lėšų prieinamumą, kad joms būtų suteikiamos lygios galimybės konkuruoti bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ir remti didesnę lyčių požiūriu pusiausvyrą finansinėse institucijose;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti mokslinių su lytimi susijusių problemų, kylančių IRT sektoriuje, tyrimų finansavimą;

18.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad didėtų įkvepiančių moterų pavyzdžių ir vadovybės pareigas IRT sektoriuje užimančių moterų skaičius; ragina pavyzdžiais tapusius vyrus pasisakyti už lyčių lygybę skaitmeninėje ekonomikoje; pabrėžia, kad būtina IRT įmonėse pradėti taikyti įvairovę, pvz., lyčių pusiausvyrą vidutinio ir aukščiausio rango vadovaujamose pareigose ir įmonių valdybose, skatinančią žmogiškųjų išteklių praktiką; palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti priimti 2012 m. pasiūlymą dėl Direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo (Direktyva dėl moterų įmonių valdybose), ir primygtinai ragina Tarybą nebeblokuoti šio dokumento ir jį priimti;

Kultūros, žiniasklaidos ir audiovizualinis sektoriai

19.  akcentuoja kultūros, žiniasklaidos, reklamos ir audiovizualinio sektorių poveikį kuriant ir stiprinant lyčių stereotipus bei skatinant norminių ir kultūrinių kliūčių, kurie dauginami per kalbą ir platinamus vaizdus, atsiradimą;

20.  ragina audiovizualinį ir žiniasklaidos sektorius daugiau pasakoti apie moteris, dirbančias su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika bei IRT susijusį darbą, kad gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sektoriuje būtų daugiau informuojama apie įvairovę ir galimybes; ragina žiniasklaidos sektoriaus atstovus įtraukti moteris į diskusijų grupes, laikraščių straipsnius ir kitas sritis, kuriose formuojama viešoji nuomonė ir diskursas technologinėmis temomis;

21.  primena, jog svarbu, kad iš algoritmų, taikomųjų dirbtinio intelekto programų, vaizdo žaidimų ir žaislų būtų šalinamas sąmoningas ir nesąmoningas lyties požiūriu diskriminacinis šališkumas, dėl kurio įtvirtinamas žalingas šališkumas lyčių atžvilgiu ir stereotipai ir kuris lemia mažesnį moterų dalyvavimą skaitmeninės, dirbtinio intelekto ir IRT srities veikloje; pabrėžia, kad reikia spręsti inovacijų šališkumo IRT sektoriuje, kai paslaugų, programinės įrangos ir naudotojų programų dizainą kuria ir jas programuoja daugiausiai vyrai, o naudoja – daugiausiai moterys, klausimą;

Pilietinis, politinis ir ekonominis moterų įgalėjimas

22.  pabrėžia, kad dėl IRT gali nepaprastai sustiprėti moterų galimybės dalyvauti rinkimų procesuose, viešose konsultacijose, apklausose ir debatuose bei burtis į organizacijas ir propaguoti moterų teises; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į lyčių aspektą rengiant e. valdžios iniciatyvas; atkreipia dėmesį į naudojimosi internetu naudingumą rengiant kampanijas ir forumus bei užtikrinant didesnį įkvepiančių moterų pavyzdžių matomumą;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares konstruktyviai bendradarbiauti su skaitmeninės pilietinės visuomenės organizacijomis ir jas remti bei skatinti šias organizacijas dalyvauti interneto valdymo veikloje; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat glaudžiai bendradarbiauti su moterų teisių organizacijomis ir jas įtraukti, kad būtų galima geriau reaguoti į kasdien moterų ir mergaičių patiriamas problemas, susijusias su valstybės technologijų politikos kūrimu ir įgyvendinimu bei jas pašalinti;

24.  ragina valstybes nares ir Komisiją rengti informuotumo didinimo, mokymo ir lyčių aspekto integravimo kampanijas, siekiant atkreipti dėmesį į tai, kaip naudojant IRT moterys gali būti įgalinamos ekonomiškai;

25.  mano, kad reikėtų skatinti moteris atlikti svarbesnį vaidmenį kuriant, vystant, statant ir prižiūrint pažangiuosius miestus ar pažangiuosius kaimus;

Duomenų rinkimas

26.  teigiamai vertina tai, kad sukurta moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje rezultatų suvestinė, kuri yra sudėtinė skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) dalis, ir keturis naujus rodiklius, kuriuos savo 2018 m. ataskaitoje „Lyčių lygybė ir jaunimas: skaitmeninimo galimybės ir rizikos“ (Gender equality and youth: opportunities and risks of digitalisation) pasiūlė EIGE;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares, taip pat platformas ir įmones rinkti palyginamus pagal lytį ir amžių suskirstytus duomenis apie IRT naudojimą ir siūlyti iniciatyvas, įskaitant mokslinių tyrimų iniciatyvas, siekiant geriau suprasti ir spręsti pagrindines lyčių nelygybės priežastis skaitmeninėje srityje; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes rinkti ir panaudoti jau turimus pagal lytis suskaidytus duomenis, kad būtų galima paskatinti daugiau tyrimų apie moterų ir merginų e. įtraukčiai trukdančių skirtingų veiksnių sąveiką; pabrėžia, kad suderinus duomenų rinkimą būtų lengviau palyginti valstybių narių duomenis ir geriausios praktikos pavyzdžius ir dalytis jais;

Kova su smurtu dėl lyties: kibernetinis smurtas

28.  su dideliu susirūpinimu pripažįsta, kad auga skaitmeninių nusikaltimų ir bauginimo, priekabiavimo, asmens duomenų paviešinimo (angl. „doxing“), smurto prieš moteris atvejų skaičius skaitmeniniame pasaulyje; pabrėžia skaitmeninio raštingumo ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo, kibernetinės higienos ir saugumo svarbą; ragina skirti lėšų ir vykdyti kampanijas, skirtas didinti moterų informuotumą ir šviesti, kaip apsaugoti savo paskyras ir ryšius internete, taip pat vykdant pagarbią socialinę komunikaciją internete, įspėti moteris apie galimus priekabiautojus ar smurtautojus, taip pat informuoti jas, kaip kreiptis pagalbos įvykus incidentui; mano, kad tokios kampanijos turėtų padėti kovoti su smurtu dėl lyties ir lyčių stereotipais, šviesti vyrus, kaip elgtis su moterimis internete, ir užtikrinti nuolatinę moterų saviraiškos laisvę ir prasmingą dalyvavimą viešajame diskurse; be to, mano, kad įmonės ir kūrėja turėtų, kovoti su smurtu savo infrastruktūrose, taikydami veiksmingas pranešimų teikimo ir laikinojo sustabdymo priemones; ragina valstybes nares palengvinti galimybes naudotis pranešimų teikimo kanalais ir padėti parengti mokymo priemones policijos pajėgoms, teisingumo sistemai bei informacijos ir ryšių technologijų sektoriui siekiant sudaryti galimybes teisėsaugos institucijoms veiksmingai tirti piktavališkai išpuolius vykdančius asmenis ir vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą, taip pat remti nuo priekabiavimo ir smurto internete nukentėjusius asmenis;

29.  ragina ES institucijas, agentūras ir įstaigas bei valstybes nares ir jų teisėsaugos institucijas bendradarbiauti ir imtis konkrečių priemonių savo veiksmams koordinuoti, siekiant užkirsti kelią naudojimuisi IRT nusikaltimams vykdyti, įskaitant seksualinį priekabiavimą internete ir prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, ir rinkti pagal lytis suskaidytus duomenis apie smurtą dėl lyties internete; palankiai vertina Komisijos pranešimą apie tyrimą dėl su lytimi susijusio smurto; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti deramą finansavimą, kad būtų vystomi dirbtinio intelekto sprendimai, kuriais būtų užkertamas kelias prieš moteris ir mergaites nukreiptam kibernetiniam smurtui ir seksualiniam priekabiavimui bei išnaudojimui internete, taip pat priekabiavimui darbo vietoje ir kovojama su šiais reiškiniais; ragina valstybes nares peržiūrėti savo baudžiamąją teisę siekiant apibrėžti, pripažinti ir kriminalizuoti naujas skaitmeninio smurto formas, taip pat ratifikuoti 2019 m. TDO konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo, kuri, be kita ko, taikoma su darbu susijusiems ryšiams;

30.  mano, kad siekiant lyčių lygybės labai svarbu parengti išsamias, pagal amžių tinkamas, lytinio švietimo ir švietimo santykių klausimais programas, kurios apimtų kovą su smurtu internete, seksualiniu priekabiavimu internete, taip pat kovą su moterų sudaiktinimu internete, hiperseksualizavimu ir seksualiniu išnaudojimu; ragina Komisiją ir valstybes nares priimti politiką ir priemones, kuriomis būtų sprendžiama problema dėl seksualinio priekabiavimo atvejų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslo vietose ir mokyklose, taip pat IRT sektoriuje; ragina darbdavius pradėti taikyti žmogiškųjų išteklių priemones, kuriomis būtų kovojama su senų ir naujų formų priekabiavimu internete, rengiant privalomus mokymo kursus ir teikiant skubios pagalbos telefonu paslaugą asmenims, patyrusiems priekabiavimą;

31.  ragina imtis papildomų teisiškai privalomų priemonių ir parengti direktyvą dėl smurto dėl lyties, įskaitant kibernetinį smurtą, kuris dažnai yra nukreiptas prieš moteris, pvz., viešus asmenis, politikes ir aktyvistes, ir neapykantos prieš moteris kurstymo internete, prevencijos bei kovos su jais; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimajame pasiūlyme dėl Skaitmeninių paslaugų akto ir naujojoje interneto platformų bendradarbiavimo programoje būtų sprendžiamas klausimas dėl internetinių platformų atsakomybės, susijusios su naudotojų skleidžiamomis neapykantą kurstančiomis kalbomis ir kitu žalingu, užgauliu ir seksistiniu turiniu, kad būtų užtikrintas moterų saugumas internete; ragina Komisiją parengti suderintas teisines kibernetinio smurto apibrėžtis ir naują interneto platformų elgesio kodeksą dėl kovos su smurtu dėl lyties internete;

Naujos sritys

32.  ragina nacionalines viešojo administravimo institucijas ir ES institucijas bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, siekiant sukurti pavyzdines Europos masto kampanijas, kuriomis jaunesniosios specialistės būtų raginamos rinktis kibernetinio saugumo specialybes, kad taip būtų reikšmingai sumažintas gebėjimų trūkumas, sustiprinta ekonomika ir pagerėtų bendras kibernetinio saugumo sektoriaus atsparumas Europoje;

33.  pabrėžia, jog būtinos tolesnės pastangos reglamentavimo srityje siekiant užtikrinti, kad taikant dirbtinį intelektą būtų gerbiami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje įtvirtinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principai bei vertybės;

34.  pabrėžia, kad būtina gilinti supratimą lyčių požiūriu apie tokias naujas sritis kaip algoritmais pagrįstas sprendimų priėmimas, blokų grandinės technologija ir kriptovaliuta bei duomenų žvalgyba, taip pat parengti joms skirtas strategijas;

Lyčių lygybė įgyvendinant vystymosi politiką

35.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, susidarius esamai krizei, gali padidėti vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumas besivystančiose šalyse ir regionuose; pabrėžia, kad moterų ir mergaičių skaitmeninio raštingumo rėmimas, skaitmeninių priemonių prieinamumas ir įperkamumas yra svarbios priemonės lyčių lygybei įgyvendinant vystymosi strategijas užtikrinti; pabrėžia, kad plėtros fondo lėšas reikia nukreipti mergaičių ir moterų skaitmeniniam švietimui remti ir skatinti moterų vadovaujamus projektus skaitmeniniame sektoriuje, visų pirma turinčius socialinį poveikį;

36.  primena, kad neįgalieji, tautinės ir mažumų grupės moterys, priklausančios kitai socialinei ir ekonominei aplinkai, vyresnio amžiaus moterys, kaimo vietovėse gyvenančios moterys bei pabėgėlės ir migrantės gali turėti specifinių sunkumų dėl prieigos prie skaitmeninių paslaugų ir susijusios infrastruktūros; pabrėžia, kad svarbus tarpsektorinis požiūris į visas lyčių aspekto integravimo iniciatyvas, susijusias su didesnėmis moterų galimybėmis gauti ir naudoti skaitmenines paslaugas ir švietimo bei užimtumo galimybes skaitmeninėje ekonomikoje ir visuomenėje; ragina valstybes nares kovoti su pažeidžiamų visuomenės grupių skaitmenine atskirtimi ir užtikrinti jų prieigą prie IRT švietimo pritaikant mokymo metodus ir tvarkaraščius pagal įvairius veiksnius, lemiančius moterų galimybes gauti išsilavinimą;

o
o   o

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75.
(2) OL C 36, 2016 1 29, p. 18.
(3) OL C 93, 2016 3 9, p. 120.
(4) OL C 349, 2017 10 17, p. 56.
(5) OL C 66, 2018 2 21, p. 44.
(6) OL C 390, 2019 11 18, p. 28.
(7) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2015 m. spalio 30 d. išsami analizė „Moterų įgalėjimas internete“ (Empowering women on the Internet).
(8) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2018 m. vasario 15 d. tyrimas „Esminės vyrų ir moterų skaitmeninių įgūdžių skirtumo priežastys ir galimi sprendimai siekiant didinti moterų ir mergaičių e. įtrauktį“ (The underlying causes of the digital gender gap and possible solutions for enhanced digital inclusion of women and girls).
(9) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2018 m. rugpjūčio 16 d. tyrimas „Kibernetinis smurtas ir neapykantos prieš moteris kurstymas internete“ (Cyber violence and hate speech online against women).
(10) Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus (piliečių teisės ir konstituciniai reikalai) 2020 m. balandžio 15 d. tyrimas „Moterų švietimas ir įdarbinimas mokslo, technologijų ir skaitmeninės ekonomikos, įskaitant dirbtinį intelektą, srityse bei jų įtaka lyčių lygybei“ (Education and employment of women in science, technology and the digital economy, including AI and its influence on gender equality).
(11) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(12) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/women-digital-scoreboard
(13) EIGE 6 rodiklis. Šaltinis: EIGE faktų suvestinė „Lyčių lygybė ir skaitmeninimas Europos Sąjungoje“ (Gender equality and digitalisation in the European Union), paskelbta 2018 m. spalio 11 d.
(14) EIGE faktų suvestinė „Lyčių lygybė ir skaitmeninimas Europos Sąjungoje“ (Gender equality and digitalisation in the European Union), paskelbta 2018 m. spalio 11 d.
(15) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/women-ict
(16) FRA tyrimas: https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/604979/IPOL_STU(2018)604979_EN.pdf
(17) Komisijos tyrimas „Moterys skaitmeniniame amžiuje“ (Women in the Digital Age) (2018 m.).
(18) https://2019.stateofeuropeantech.com/chapter/diversity-inclusion/article/state-di-european-tech/


Represijos prieš demokratinę opoziciją Honkonge
PDF 146kWORD 46k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl represijų prieš demokratinę opoziciją Honkonge (2021/2505(RSP))
P9_TA(2021)0027RC-B9-0068/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliucijas dėl Honkongui taikomo Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo ir dėl būtinybės ES ginti Honkongo aukšto lygio autonomiją(1), 2019 m. liepos 18 d. rezoliuciją dėl padėties Honkonge(2), taip pat savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl Gui Minhai, Kinijoje kalinamo leidėjo, atvejo(3), 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl dingusių be žinios Honkongo knygų leidėjų atvejo(4) ir 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją(5), visų pirma pabrėždamas veiksmingų Europos įmonių išsamaus patikrinimo teisės aktų kūrimo svarbą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kinijos, ypač į 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių padėties(6) ir 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(7),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes su Honkongu susijusias rekomendacijas, ypač į 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Honkongo praėjus 20 metų po perdavimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 7 d. vyriausiojo įgaliotinio deklaraciją ES vardu dėl masinio žmonių, dalyvavusių 2020 m. liepos mėn. pirminiuose prodemokratiniuose rinkimuose Honkonge, sulaikymo, 2020 m. gruodžio 29 d. atstovo spaudai pareiškimą dėl 10 Honkongo gyventojų teismo proceso, 2020 m. lapkričio 12 d. vyriausiojo įgaliotinio deklaraciją ES vardu dėl Honkongo Įstatymų leidžiamosios tarybos narių nušalinimo, 2020 m. lapkričio 2 d. atstovo spaudai pareiškimą dėl kelių demokratiją remiančių įstatymų leidėjų ir buvusių Honkongo įstatymų leidėjų sulaikymo, 2020 m. rugsėjo 24 d. atstovo spaudai pareiškimą dėl Joshua Wongo ir kitų demokratiją palaikančių aktyvistų sulaikymo, 2020 m. rugpjūčio 10 d. atstovo spaudai pareiškimą dėl neseniai įvykdytų suėmimų ir reidų vadovaujantis nacionaliniu saugumo įstatymu dėl Honkongo, 2020 m. rugpjūčio 3 d. vyriausiojo įgaliotinio deklaraciją ES vardu dėl Įstatymų leidžiamosios tarybos rinkimų Honkonge atidėjimo ir 2020 m. liepos 1 d. vyriausiojo įgaliotinio deklaraciją ES vardu Kinijos nacionaliniam liaudies kongresui priėmus nacionalinio saugumo teisės aktą dėl Honkongo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 6 d. Pirmininkų sueigos pareiškimą spaudai,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. birželio 30 d. Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas priėmė nacionalinio saugumo įstatymą dėl Honkongo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. G 7 užsienio reikalų ministrų pareiškimą dėl Honkongo,

–  atsižvelgdamas į Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono (YAR) Honkongo pagrindinį įstatymą, kuris priimtas 1990 m. balandžio 4 d. ir įsigaliojo 1997 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 19 d. Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės bendrą deklaraciją Honkongo klausimu, taip pat žinomą kaip Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendra deklaracija,

–  atsižvelgdamas į 13-ąjį metinį struktūrinį dialogą, vykusį 2019 m. lapkričio 28 d. Honkonge,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

–  atsižvelgdamas į ES vieningos Kinijos politiką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2021 m. sausio 5 d. Honkongo policija sulaikė 53 demokratinės opozicijos atstovus ir aktyvistus, apkaltinus juos ardomąja veikla pagal Honkongui taikomą nacionalinio saugumo įstatymą; kadangi tarp sulaikytųjų buvo praėjusių metų liepos mėn. surengtų pirminių demokratinių rinkimų prieš rinkimus į Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo Įstatymų leidžiamąją tarybą organizatorių ir kandidatų, buvusių įstatymų leidžiamosios tarybos narių, regiono tarybos narių ir vienas JAV teisininkas, judėjimo už demokratiją dalyvis; kadangi Honkongo policijos nurodymu bankai įšaldė 1,6 mln. HKD, priklausančių 53 asmenims; kadangi per tą laiką visi šie asmenys (išskyrus tris) buvo paleisti už užstatą, kol laukiama tolesnio tyrimo;

B.  kadangi tai buvo vėliausias iš daugelio demokratinės opozicijos atstovų ir aktyvistų sulaikymų bei kitų veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Honkongo demokratinėms institucijoms nuo tada, kai 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nacionalinio saugumo įstatymas; kadangi nuo šio įstatymo priėmimo dienos pagal jį buvo sulaikyti 93 opozicijos veikėjai; kadangi 2020 m. rugsėjo 1 d. JT žmogaus teisių ekspertai patvirtino, kad įstatymas ne tik kelia didžiulį susirūpinimą dėl jo teisėtumo, bet ir nepagrįstai riboja nuomonės, žodžio ir taikių susirinkimų laisves;

C.  kadangi Honkongo saugumo ministras pareiškė, jog sulaikytieji buvo įtariami bandymu paralyžiuoti vyriausybę vykdydami planą pasinaudoti savo demokratinėmis teisėmis ir gauti daugumą vietų parlamente;

D.  kadangi daug demokratiją remiančių asmenų buvo dėl politinių motyvų nušalinti nuo pareigų, į kurias jie buvo išrinkti, remiantis 2020 m. lapkričio 10 d. Nacionalinio liaudies kongreso rezoliucija, pagal kurią patriotizmas teisės aktų leidėjams įvardytas kaip teisinis reikalavimas, ir dėl to iš Įstatymų leidžiamosios tarybos atsistatydino beveik visi opozicijos nariai; kadangi Kinijos komunistų partija ir valstybės kontroliuojama spauda vis dažniau puola Honkongo teismines institucijas, kurios anksčiau buvo nepriklausomos;

E.  kadangi 2021 m. sausio 15 d. Honkongo plačiajuosčio ryšio tinklas užblokavo demokratiją palaikančią interneto svetainę Honkongo valdžios institucijų prašymu pagal nacionalinio saugumo įstatymą; kadangi šis pirmasis interneto cenzūros pagal nacionalinio saugumo įstatymą atvejis kelia susirūpinimą, kad Honkongo valdžios institucijos planuoja juo pasinaudoti siekdamos dar labiau apriboti saviraiškos ir informacijos internete laisvę; kadangi tai turėtų neigiamų pasekmių ir piliečių laisvėms, ir demokratijai;

F.  kadangi Honkongo vyriausybė priėmė sprendimą vieniems metams atidėti Įstatymų leidžiamosios tarybos rinkimus, kurie iš pradžių buvo numatyti 2020 m. rugsėjo 6 d., akivaizdžiai stengdamasi sukliudyti opozicijai, kuri pirmą kartą turėjo realią galimybę laimėti daugumą; kadangi iš karto po to, kai įsigaliojo nacionalinio saugumo įstatymas, Honkongo vadovė Carrie Lam pareiškė, kad pirminiai rinkimai yra neteisėti ir gali pažeisti nacionalinio saugumo įstatymą;

G.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 23 d. Kinijos valdžios institucijos sulaikė 12 Honkongo aktyvistų, kurie tariamai bandė pabėgti iš Honkongo laivu; kadangi per teismo posėdį, kuriame nebuvo paisoma kaltinamųjų teisės į tinkamą bylos nagrinėjimą, 10 iš tų 12 aktyvistų buvo paskirtos nuo 7 mėnesių iki 3 metų laisvės atėmimo bausmės už neteisėtą sienos kirtimą; kadangi vienas iš šių aktyvistų Kok Tsz-Lun yra 19-metis studentas, turintis dvigubą Kinijos ir Portugalijos pilietybę, taigi jis yra ES pilietis; kadangi kaltinamieji buvo sulaikyti, kalinami neleidžiant susisiekti ir teisiami Šendžene; kadangi jiems taip pat nebuvo suteikta galimybė pasirinkti advokatą;

H.  kadangi jų sulaikymas ir Šendžene vykdytas teismo procesas pažeidė teisingo bylos nagrinėjimo ir tinkamo teisminio proceso principus; kadangi 2021 m. sausio 15 d. Sičuano provincijos teisingumo departamentas atšaukė Kinijos žmogaus teisių advokato Lu Siwei licenciją verstis teisininko praktika, nes jis gynė vieną iš tų 12 aktyvistų; kadangi žmogaus teisių advokatas Ren Quanniu 2021 m. sausio 19 d. buvo iškviestas į apklausą Henano provincijos teismų departamente po to, kai užginčijo Teismų departamento sprendimą pradėti jo licencijos atšaukimo procesą dėl tos pačios priežasties; kadangi abu teisininkai, bandę atstovauti Honkongo aktyvistams, kuriuos sulaikė Kinijos valdžios institucijos per jų bandymą pabėgti į Taivaną laivu, gali prarasti savo licencijas; kadangi dešimčiai diplomatų, įskaitant kai kuriuos ES valstybėms narėms atstovaujančius diplomatus, buvo uždrausta stebėti 2021 m. sausio 13 d. Čengdu mieste surengtą Lu Siwei apklausą;

I.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 10 d. Jimmy Lay, žiniasklaidos magnatas ir demokratiją remiančio laikraščio „Apple Daily‘ įkūrėjas, buvo suimtas jį apkaltinus nacionalinio saugumo įstatymo pažeidimu;

J.  kadangi nacionalinio saugumo įstatymas akivaizdžiai pažeidžia 1984 m. Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendrą deklaraciją ir 1990 m. Ypatingojo Administracinio Kinijos Liaudies Respublikos Regiono Honkongo pagrindinį įstatymą, kuriame nustatyta, kad Honkongas išlaikys vykdomosios valdžios, įstatymų leidžiamosios valdžios ir teismų sistemos autonomiją ir nepriklausomumą bei pagrindines teises ir laisves, kaip antai žodžio, susirinkimų, asociacijų ir spaudos laisvę, 50 metų po suvereniteto perdavimo; kadangi nacionalinio saugumo įstatymas taip pat neleidžia Honkongui laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurio įgyvendinimas Honkonge netrukus bus persvarstytas;

K.  kadangi organizacijos „Human Rights Watch“ metinėje ataskaitoje teigiama, jog Kinija žmogaus teisių požiūriu išgyvena tamsiausią laikotarpį nuo žudynių Tiananmenio aikštėje;

L.  kadangi Europos Sąjunga tebėra labai susirūpinusi dėl KLR nacionalinio saugumo įstatymo taikymo Honkongui; kadangi tai yra opus klausimas, turintis plataus masto poveikį Honkongui ir jo žmonėms, ES ir užsienio piliečiams, ES ir tarptautinėms pilietinės visuomenės organizacijoms, taip pat įmonių pasitikėjimui Honkongu; kadangi dėl nacionalinio saugumo įstatymo didėja rizika ES piliečiams Honkonge;

M.  kadangi ES visada tvirtai rėmė principą „viena šalis, dvi sistemos“ ir Honkongo aukšto lygio autonomijos pagal Pagrindinį įstatymą ir tarptautinius įsipareigojimus išsaugojimą; kadangi dabartinėmis aplinkybėmis šie principai gali būti negrįžtamai pažeisti;

N.  kadangi 2020 m. gruodžio mėn. ES ir Kinija iš esmės susitarė dėl ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų;

1.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti per pirmąsias dvi 2021 m. savaites Honkonge suimtus asmenis ir visus asmenis, kurie anksčiau buvo sulaikyti remiantis kaltinimais pagal nacionalinio saugumo įstatymą, taip pat panaikinti visus jiems pareikštus kaltinimus; primygtinai ragina valdžios institucijas paisyti Honkongo teisinės valstybės principo, gerbti žmogaus teises, demokratijos principus ir aukšto lygio autonomiją pagal principą „viena šalis, dvi sistemos“, kaip įtvirtinta Pagrindiniame Honkongo įstatyme ir tarptautiniuose įsipareigojimuose;

2.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti 2020 m. rugpjūčio 23 d. sulaikytus Honkongo aktyvistus, kurie tariamai bandė pabėgti laivu, ir panaikinti visus jiems pareikštus kaltinimus; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pasitelkus ES delegaciją Kinijoje toliau teikti reikiamą pagalbą dvigubą Kinijos ir Portugalijos pilietybę turinčiam (taigi ES piliečiui) Kokui Tsz-Lunui, kuris taip pat buvo vienas iš dešimties Šendžene nuteistų asmenų; ragina Kinijos valdžios institucijas nedelsiant grąžinti licencijas šių asmenų gynėjams, žmogaus teisių srityje dirbantiems teisininkams Lu Siwei ir Renui Quanniu;

3.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus per pastaruosius kelerius metus įkalintus taikius Honkongo protestuotojus, įskaitant Joshua Wongą, Ivaną Lamą ir Agnes Chow, ir panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus; ragina atlikti nepriklausomą, nešališką, veiksmingą ir greitą Honkongo policijos jėgos panaudojimo prieš protestuotojus tyrimą;

4.  ragina Honkongo valdžios institucijas nedelsiant nustoti taikyti nacionalinio saugumo įstatymą siekiant suvaržyti žodžio, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves; pabrėžia, kad kitas svarbus žingsnis – užkirsti kelią rajonų tarybų narių diskvalifikavimui, taip pat bet kokiems rinkimų įstatymo pakeitimams, kurie dar labiau apribotų demokratijos rėmėjų erdvę, nes tai prieštarauja Honkongo pagrindiniame įstatyme numatytoms teisinėms garantijoms ir tarptautiniams įsipareigojimams bei standartams;

5.  ragina visiškai panaikinti įstatymą pavadinimu „Nacionalinio Liaudies Kongreso sprendimas dėl išbaigtos Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo teisinės sistemos sukūrimo bei nacionalinio saugumo išsaugojimo įgyvendinimo mechanizmų“, kuris kenkia Honkongo tarptautiniam statusui ir pamažu griauna jo autonomiją bei demokratiją, teisingumo sistemos nepriklausomumą ir pagarbą žmogaus teisėms; pabrėžia, kad Honkongo gyventojai turėtų galėti naudotis laisvėmis ir aukšto laipsnio autonomija, kuri garantuojama tiek Pagrindiniu įstatymu, tiek Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu (ICCPR), kurį yra pasirašęs Honkongas;

6.  pabrėžia, kad išleidus nacionalinio saugumo įstatymą buvo pažeisti Kinijos Liaudies Respublikos įsipareigojimai ir prievolės pagal tarptautinę teisę, t. y. Kinijos ir Jungtinės Karalystės bendra deklaracija, užkirstas kelias Kinijos ir ES pasitikėjimu grindžiamų santykių kūrimui ir pakenkta būsimam bendradarbiavimui;

7.  reiškia susirūpinimą dėl vis dažnesnių Kinijos komunistų partijos ir valstybės kontroliuojamos Kinijos spaudos išpuolių prieš Honkongo teismines institucijas, kuriais siekiama tiesiogiai kvestionuoti teismų nepriklausomumą; yra susirūpinęs dėl to, kad vėliau nacionaliniu saugumo įstatymu gali būti pasinaudota siekiant pakenkti Honkongo teisminių institucijų nepriklausomumui, kadangi vyriausiajam vadovui suteikiami įgaliojimai skirti teisėjus nacionalinio saugumo byloms tirti, ir kadangi kaltinamieji gali būti perduoti žemyninei Kinijai ir teisiami Kinijos teismuose;

8.  labai palankiai vertina Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimą daugiau kaip milijonui Honkongo gyventojų, turinčių Jungtinės Karalystės nacionalinius užjūrio (BNO) pasus, sudaryti sąlygas įgyti pilietybę; smerkia Kinijos grasinimus atšaukti tokių pasų pripažinimą galiojančiais kelionės dokumentais ir yra susirūpinęs dėl naujausios informacijos, kad Kinija neva svarsto galimybę neleisti Honkongo viešojoje tarnyboje dirbti tiems, kurie turi BNO pasus, arba net nesuteikti jiems teisės balsuoti Honkongo rinkimuose; ragina Tarybą, EIVT ir Komisiją pagerinti koordinavimą siekiant sėkmingai ir veiksmingai įgyvendinti 2020 m. liepos mėn. priimtą Honkongui taikomą priemonių rinkinį; ragina EIVT pateikti skaidresnį šių priemonių vertinimą, įskaitant tai, kad būtina skubiai sukurti Honkongo piliečiams skirtą „gelbėjimo valčių“ sistemą, jeigu žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėtis ir toliau blogėtų;

9.  ragina visus ES ir Europos diplomatinius darbuotojus daryti viską, kad užtikrintų apsaugą ir paramą taikiems aktyvistams Honkonge, be kita ko, dalyvauti teismo procesuose, prašyti leisti apsilankyti kalėjimuose ir nuosekliai bei ryžtingai kreiptis į vietos valdžios institucijas, visapusiškai laikantis ES žmogaus teisių gynėjų gairių ir kitų atitinkamų ES politikos priemonių, įskaitant naująjį ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

10.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad Honkongo valdžios institucijos svarsto galimybę persekioti Danijos įstatymų leidėjus Uffe Elbæką ir Katariną Ammitzbøll už tai, kad jie padėjo Honkongo aktyvistui Tedui Hui išvykti į Jungtinę Karalystę; mano, kad siūlomi kaltinimai Danijos įstatymų leidėjams yra neteisėti ir neteisingi, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl Kinijos komunistų partijos pasiryžimo nutildyti Honkongo protestuotojus visame demokratiniame pasaulyje pritaikant nacionalinį saugumo įstatymą už šalies ribų; primygtinai ragina Kiniją paleisti neteisėtai sulaikytus ES piliečius, pvz., Airijos pilietį Richardą O’Halloraną; be to, ragina Komisiją atlikti Honkongo nacionalinio saugumo įstatymo poveikio Europos piliečiams rizikos vertinimą;

11.  vis dar yra itin pasipiktinęs tuo, kad dar neišlaisvintas Švedijos leidėjas Gui Minhai, ir ragina ES ir valstybes nares ryžtingai ir tvirtai įsikišti aukščiausiu lygmeniu, kad būtų užtikrintas jo paleidimas; ragina išlaisvinti dvigubą Honkongo ir Portugalijos pilietybę turintį Koką Tsz-Luną ir primygtinai ragina leisti jam kreiptis į Portugalijos konsulatą ir į savo pasirinktą advokatą;

12.  pritaria ES valstybių narių ir kitų tarptautinių partnerių sprendimams sustabdyti ekstradicijos sutarčių su Honkongu galiojimą; pabrėžia, kad svarbu toliau stebėti teismo procesus ir toliau vertinti galimus nacionalinio saugumo įstatymo padarinius už Honkongo ribų bei parengti atitinkamą atsaką; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms sustabdyti savo ekstradicijos sutarčių su Kinijos Liaudies Respublika galiojimą, kad būtų užkirstas kelias, pvz., uigūrų, Honkongo piliečių, tibetiečių ar Kinijos disidentų Europoje ekstradicijai ir jų dalyvavimui politiniame teismo procese Kinijos Liaudies Respublikoje;

13.  smerkia tai, kad Europoje įsisteigę bankai padeda Kinijos valdžios institucijoms naudojantis nacionaliniu saugumo įstatymu įšaldyti buvusiems prodemokratiškiems teisės aktų leidėjams ir religiniams lyderiams priklausantį turtą ir banko sąskaitas;

14.  primena, kad Honkongas turi atvirą prieigą prie interneto, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad nacionaliniu saugumo įstatymu policijai suteikiami įgaliojimai nurodyti interneto paslaugų teikėjams blokuoti interneto svetaines; reiškia didelį susirūpinimą dėl nesenų interneto paslaugų teikėjo „Hong Kong Broadband Network“ pareiškimų, kad jis ketino atmesti visas svetaines, kurios galėtų kurstyti nacionaliniu saugumo įstatymu pagrįstus „neteisėtus veiksmus“, taigi ir dėl realios rizikos, kad Honkongas galėtų būti integruotas į Kinijos užkardą; primygtinai ragina Honkongo valdžios institucijas nedelsiant atšaukti visus jau priimtus nurodymus pašalinti turinį ir atkurti visišką interneto prieinamumą;

15.  ragina Tarybą suintensyvinti diskusijas dėl Honkongui taikomo priemonių rinkinio ir jį vertinti bei nedelsiant apsvarstyti galimybę nustatyti tikslines sankcijas asmenims Honkonge ir Kinijoje, įskaitant Carrie Lam, Teresą Yeuk-wah Cheng, Xia Baolong, Xiaoming Zhangą, Luo Huiningą, Zheng Yanxiong, Ping-kien Tang, Wai-Chung Lo and Ka-chiu Lee, pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teises režimą, atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. būtina atkurti pilietines ir politines teises, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi sąlygos, kad demokratinės opozicijos atstovai būtų išlaisvinti ir jiems būtų leista dalyvauti būsimuose rinkimuose, visapusiškai laikantis YAR Honkongo pagrindinio įstatymo;

16.  apgailestauja, kad sprendimas dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų politinio užbaigimo neatspindėjo Parlamento ankstesnėse rezoliucijose dėl Honkongo pateiktų prašymų pasinaudoti derybomis dėl investicijų kaip sverto priemone siekiant išsaugoti aukštą Honkongo autonomijos lygį, taip pat jo pagrindines teises ir laisves; apgailestauja dėl to, kad ES, skubėdama pasiekti šį susitarimą ir nesiimdama konkrečių veiksmų prieš tebevykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus, pvz., Honkonge, Sindziango provincijoje ir Tibete, gali pakenkti savo, kaip pasaulinės žmogaus teisių veikėjos, patikimumui; pažymi, kad Parlamentas atidžiai išnagrinės susitarimą, įskaitant jo nuostatas dėl darbo teisių, ir primena Komisijai, kad, paprašytas patvirtinti investicijų susitarimą ar būsimus prekybos susitarimus su Kinijos Liaudies Respublika, jis atsižvelgs į žmogaus teisių padėtį Kinijoje, taip pat ir Honkonge;

17.  ragina ES ir visas jos valstybes nares veikti vieningai ir ryžtingai siekiant įsteigti JT nepriklausomą Kinijos stebėsenos įstaigą, aktyviai plečiant panašių pažiūrų šalių koalicijas, JT Saugumo Taryboje surengiant susitikimą pagal vadinamąją „Arria“ formulę dėl Kinijos, raginant JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą pradėti Žmogaus teisių tarybos tyrimą dėl pažeidimų ir raginant JT generalinį sekretorių paskirti specialųjį pasiuntinį Kinijos klausimais; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares, kurios yra JT Žmogaus teisių tarybos narės, dėti daugiau pastangų siekiant viešai iškelti susirūpinimą dėl Kinijos teisių pažeidimų, pvz., imantis iniciatyvos sušaukti specialiąją sesiją dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, įskaitant Honkongą, per 2021 m. ŽTT visuotinės periodinės peržiūros ciklą, ir pabrėžia, jog dėl Kinijos narystės ŽTT turi būti reikalaujama, kad jai būtų taikomi aukštesni žmogaus teisių saugumo standartai;

18.  ragina ES siekti, kad JT generalinis sekretorius arba JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras paskirtų JT specialųjį pasiuntinį arba JT specialųjį pranešėją padėties Honkonge klausimais, ir taip prisijungti prie Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos užsienio reikalų komitetų pirmininkų iniciatyvos; ragina Tarybą ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, siekiant įsteigti tarptautinę ryšių grupę dėl Honkongo;

19.  ragina tarptautinę bendruomenę laikytis savo pažadų Honkongo žmonėms ir imtis skubių ir precedento neturinčių veiksmų, kad Kinija būtų įpareigota atsakyti už šiuos tarptautinės teisės pažeidimus; pakartoja savo raginimą ES ir valstybėms narėms apsvarstyti galimybę kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą remiantis tuo, kad Kinijos sprendimas taikyti nacionalinį saugumo įstatymą Honkonge ir vėlesnis jo taikymas pažeidžia Kinijos ir Jungtinės Karalystės bendrą deklaraciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (ICCPR);

20.  palankiai vertina 2020 m. spalio 23 d. naujai pradėtą ES ir JAV dvišalį dialogą dėl Kinijos; ragina geriau koordinuoti veiksmus su tarptautiniais partneriais, taip pat ir su būsima JAV administracija, visais santykių su Kinijos Liaudies Respublika ir Honkongu aspektais; primygtinai reikalauja, kad žmogaus teisės būtų įtrauktas kaip svarbus punktas į būsimo ES ir JAV dialogo darbotvarkę, ypatingą dėmesį skiriant padėčiai Honkonge;

21.  pažymi, kad Kinijos Liaudies Respublikos politika, pagal kurią nebesilaikoma principo „viena šalis – dvi sistemos“, labai nuvylė Taivano gyventojus, ir pabrėžia, kad yra pasiryžęs bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekdamas padėti stiprinti demokratiją Taivane;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui, taip pat Ypatingojo Administracinio Regiono Honkongo vyriausiajai vadovei ir asamblėjai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0174.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0004.
(3) OL C 224, 2018 6 27, p. 78.
(4) OL C 35, 2018 1 31, p. 46.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0375.
(6) OL C 433, 2019 12 23, p. 103.
(7) OL C 399, 2017 11 24, p. 92.
(8) OL C 369, 2018 10 11, p. 156.


Žmogaus teisių padėtis Turkijoje, ypač Selahattino Demirtaşo ir kitų sąžinės kalinių atvejis
PDF 140kWORD 45k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje, ypač Selahattino Demirtaşo ir kitų sąžinės kalinių atvejo (2021/2506(RSP))
P9_TA(2021)0028RC-B9-0072/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl dabartinės žmogaus teisių padėties Turkijoje(1), 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos(2) ir 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje nuo pareigų nušalinus išrinktus merus(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2020)0660) ir prie jo pridedamą 2020 m. Turkijos ataskaitą (SWD(2020)0355),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998(4) dėl visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10–11 d. Tarybos išvadas ir atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Turkijos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Demirtaş prieš Turkiją (14305/17),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Demirtaş prieš Turkiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Turkija yra šalis kandidatė ir ilgalaikė Europos Tarybos narė; kadangi Turkija, priklausydama Europos Tarybai, yra Europos žmogaus teisių konvencijos šalis ir ją saisto Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai ir praktika;

B.  kadangi nuo 2020 m. rugsėjo vidurio Turkijos policija visoje Turkijoje vykdo didelio masto netikėtus patikrinimus, per kuriuos sulaikoma daug politikų, politinių aktyvistų, teisininkų ir kitų pilietės visuomenės veikėjų, jiems pateikiant su terorizmu susijusius kaltinimus; kadangi 2020 m. gruodžio 31 d. Turkijoje įsigaliojo naujas teisės aktas dėl masinio naikinimo ginklų platinimo finansavimo prevencijos, tik šešiuose šio teisės akto straipsniuose yra nuostatų, kuriomis kovojama su terorizmo finansavimu, o likusiais straipsniais Turkijos vidaus reikalų ministerijai ir prezidentui suteikiami platūs įgaliojimai apriboti nevyriausybinių organizacijų (NVO), verslo partnerysčių, nepriklausomų grupių ir asociacijų veiklą ir sumažinti jų vaidmenį;

C.  kadangi 2007–2018 m. kadencijų buvęs parlamento narys, buvęs vienas iš Turkijos liaudies demokratinės partijos pirmininkų ir per 2014 m. ir 2018 m. Turkijos prezidento rinkimus kandidatavęs (ir gavęs atitinkamai 9,76 proc. ir 8,32 proc. balsų) Selahattin Demirtaş yra laikomas kalinimo įstaigoje ilgiau nei ketverius metus pateikus jam nepagrįstus kaltinimus, nepaisant dviejų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, kuriais raginama paleisti šį asmenį;

D.  kadangi S. Demirtaş sulaikytas 2016 m. lapkričio 4 d. kartu su kitais aštuoniais kitais demokratiškai išrinktais parlamento ir Turkijos liaudies demokratinės partijos nariais, įskaitant buvusią vieną iš šios partijos pirmininkų Figen Yüksekdağ, ir buvo persekiojamas dėl kaltinimų priklausant teroristinei organizacijai, skleidžiant teroristinę propagandą ir įvykdžius daugelį kitų nusikalstamų veikų, – nuo šių veiksmų prasidėjo Turkijos valdžios institucijų vykdomas šios partijos puolimas, platesniu mastu persekiojant ir įkalinant asmenis dėl politinių motyvų; kadangi, nepaisant to, kad 2019 m. vietos rinkimuose Turkijos liaudies demokratinė partija laimėjo 65 vietas merų pareigoms eiti, šiandien šias pareigas tebeeina tik šeši šios partijos nariai, visi kiti buvo pašalinti iš pareigų ar įkalinti ir pakeisti vyriausybės paskirtais patikėtiniais;

E.  kadangi 2019 m. rugsėjo 20 d. – dieną, kai S. Demirtaş turėjo būti paleistas remiantis Stambulo 26-ojo prisiekusiųjų teismo sprendimu, Ankaros vyriausiasis prokuroras kaip priežastį toliau laikyti suimtus S. Demirtaşą ir F. Yüksekdağ nurodė seną nebevykdomą tyrimą; kadangi S. Demirtaş toliau laikomas ikiteisminio kalinimo vietoje dėl tyrimo, vykdomo tiriant 2014 m. vykusius protestus prieš Kobanį užėmusią ISIS, kritikuojant Turkijos valdžios institucijų neveikimą ir tylą nujaučiant neišvengiamas dideles žudynes, nusinešusias daug gyvybių;

F.  kadangi 2020 m. gruodžio 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija konstatavo, kad Turkijos valdžios institucijos, pirmą kartą sulaikydamos S. Demirtaşą ir vėliau pratęsusios jo kalinimą dar daugiau nei ketveriems metams, slapta siekė sutrukdyti jam užsiimti politine veikla, iš jo rinkėjų atėmė išsirinktą atstovą, slopino pliuralizmą ir ribojo politinių diskusijų laisvę, – o tai yra esminė demokratinės visuomenės šerdis, ir taip pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 18 straipsnį; kadangi galutiniame sprendime konstatuota, kad nėra pakankamai priežasčių tolesniam kalinimui ir Teismas vėl nurodė nedelsiant paleisti S. Demirtaşą; kadangi, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismu, Turkija taip pat pažeidė žodžio laisvę (Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnis), teisę į laisvę ir saugumą (šios konvencijos 5 straipsnio 1 ir 3 dalys) ir teisę rinkti ir būti išrinktam (šios konvencijos 3 straipsnio 1 dalis); kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas nenustatė aiškios sąsajos tarp S. Demirtaşo kalbų ir su terorizmu susijusių nusikalstamų veikų;

G.  kadangi 2021 m. sausio 7 d. Turkijos baudžiamųjų bylų teismas, tirdamas mirtinus 2014 m. teroro aktus, patvirtino kaltinimus 108 kaltinamiesiems, įskaitant buvusius Turkijos liaudies demokratinės partijos pirmininkus S. Demirtaşą ir F. Yuksekdag, ir taip atrėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo reikalavimus paleisti S. Demirtaşą ir reikalavo 38 kaltinamiesiems, iš kurių 27 yra kalinami, skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos griežtojo kaltinimo įstaigoje;

H.  kadangi, nepaisant 2020 m. birželio 9 d. Turkijos Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo konstatuojama, kad S. Demirtaşo ilgalaikis kardomasis kalinimas pažeidžia jo konstitucines teises, šis asmuo toliau kalinamas padidinto saugumo F tipo kalėjime Edirnėje; kadangi S. Demirtaş yra tik vienas iš daugelio neteisėtai dėl politinių motyvų kalinamų asmenų Turkijoje;

I.  kadangi nuolatiniai politiniai aukščiausiojo lygmens Turkijos vyriausybės pareigūnų ir valdančiosios koalicijos pareiškimai apie S. Demirtaşo bylą ir laiko atžvilgiu glaudžios sąsajos tarp politinių pareiškimų ir aiškių neteisėtų teisminių institucijų veiksmų suteikia dar daugiau įrodymų apie politinius šios bylos motyvus ir labai kenkia Turkijos teisminių institucijų nepriklausomumui;

J.  kadangi, kalbant apie kitą bylą, 2019 m. gruodžio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad ikiteisminis kito įžymaus pilietinės visuomenės veikėjo Osmano Kavalos kalinimas pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją ir kad Turkijos valdžios institucijos turi užtikrinti O. Kavalos paleidimą nedelsiant; kadangi, nepaisydamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, 2020 m. spalio 9 d. Stambulo teismas pratęsė O. Kavalos kalinimą dėl kaltinimų šnipinėjimu ir mėginimų sugriauti konstitucinę santvarką per 2013 m. Gezi parko protestus; kadangi Turkija toliau pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją, nes, nepaisydama Europos Tarybos Ministrų Komiteto raginimų, nepaleidžia kalinamo O. Kavalos;

1.  ragina, laikantis 2018 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, patvirtinto šio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimu, nedelsiant ir besąlygiškai paleisti kalinamus buvusius opozicinės Turkijos liaudies demokratinės partijos pirmininkus S. Demirtaşą ir F. Yüksekdağ, taip pat kitus kalinamus šios partijos narius ir panaikinti visus jiems keliamus kaltinimus; pabrėžia, kad Turkijos valdžios institucijos privalo leisti šiems asmenims nepriklausomai ir be grasinimų ir trukdymų vykdyti savo demokratinius įgaliojimus; pakartoja, jog remia visus tuos, kurie toliau dirba siekdami panaikinti šiuos ir kitus grubaus neteisingumo atvejus ir grąžinti Turkiją į visavertės demokratijos kelią;

2.  primena, kad Turkijos valdžios institucijos, kurios nepaleidžia kalinamo S. Demirtaşo, tiesiogiai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją ir pačios Turkijos teisę, nepagrįstai toliau pažeidinėja S. Demirtaşo teises ir akivaizdžiai sulaužo Turkijos įsipareigojimą įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus; tvirtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas reiškia tai, jog Turkijos valdžios institucijos turi nedelsiant paleisti šį asmenį;

3.  pabrėžia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad ilgalaikis ir neteisėtas S. Demirtaşo kardomasis kalinimas yra politiškai motyvuotas; pareiškia, kad yra labai susirūpinęs dėl su šia byla susijusių neteisėtų veiksmų ir politinių pareiškimų, – tai reiškia, kad Turkijos vyriausybė kišasi į teisminius procesus, susijusius su pratęstu S. Demirtaşo kalinimu;

4.  ragina Europos Tarybos Ministrų Komitetą savo kitame, 2021 m. kovo 21 d. vyksiančiame, posėdyje skubiai persvarstyti Turkijos atsisakymą vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Demirtaş prieš Turkiją, priimti atitinkamą pareiškimą ir imtis visų veiksmų, kurių reikia, kad būtų užtikrinta, jog Turkijos vyriausybė nedelsdama vykdytų šį sprendimą; yra visiškai įsitikinęs, jog Europos Tarybos Ministrų Komitetui pirmininkaujanti Vokietija imsis visų deramų reikalingų priemonių, kad užtikrintų Didžiosios kolegijos sprendimo S. Demirtaşo byloje vykdymą; ragina ES delegaciją Europos Taryboje dvigubai intensyviau stengtis užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų dėl Turkijos vykdymą;

5.  smerkia tai, kaip Turkijos valdžios institucijos elgiasi su S. Demirtaşu, – tai pažeidžia šio asmens teises pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Turkijos vidaus teisę, taip pat šio asmens orumą, kaip įtvirtinta Turkijos Respublikos Konstitucijos 17 straipsnyje; mano, kad neteisėtas S. Demirtaşo kalinimo pratęsimas ilgiau nei ketveriems metams yra žiauri politiškai motyvuota bausmė, daranti jam, jo šeimai ir partijai nepataisomą asmeninę ir politinę žalą; ragina Turkiją susilaikyti nuo tolesnių bauginimo priemonių, pasitelkiamų prieš šį asmenį, ir užtikrinti jo žmogaus teises, kaip įtvirtinta Turkijos Konstitucijoje ir Europos Sąjungos ir tarptautinėje teisėje;

6.  primygtinai ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisiją ir valstybes nares išlaikyti dėmesį S. Demirtaşo bylai ir kitoms žmogaus teisių gynėjų, teisininkų, žurnalistų, politikų ir akademinio pasaulio atstovų, savavališkai kalinamų su savo kolegomis Turkijoje, byloms ir teikti jiems diplomatinę ir politinę paramą; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti naudojimosi dotacijomis ekstremaliosios situacijos atvejais mastą, kurios skiriamos žmogaus teisių gynėjams, ir užtikrinti visapusišką ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų vykdymą ES delegacijoje ir valstybių narių diplomatinėse atstovybėse Turkijoje; primygtinai ragina Europos Sąjungos delegaciją Turkijoje toliau atidžiai stebėti S. Demirtaşo ir kitų kalinių bylas, be kita ko, dalyvaujant jų teismo procesuose, taip pat toliau kalbėti apie jų padėtį su Turkijos valdžios institucijomis;

7.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Turkijos teismai ir valdžios institucijos nepaiso Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, o Turkijos žemesnės instancijos teismai vis dažniau nesilaiko Turkijos Konstitucinio Teismo sprendimų; ragina Turkiją užtikrinti visišką Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų laikymąsi; primygtinai ragina Turkiją visapusiškai bendradarbiauti su Europos Taryba ir taip stiprinti teisinės valstybės principų, mažumų teisių, demokratijos principų ir pagrindinių teisių laikymąsi; tikisi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas galės sparčiau priimti sprendimus daugelyje bylų dėl padėties Turkijoje; primygtinai ragina Turkijos vyriausybę užtikrinti, jog visi piliečiai turėtų pagrindinę teisę į tinkamą procesą, o jų bylos būtų nagrinėjamos visiškai nepriklausomos ir veikiančios teismų sistemos, laikantis tarptautinių standartų;

8.  yra giliai susirūpinęs dėl nuolatinių išpuolių prieš opozicines partijas ir joms daromo spaudimo, ypač dėl to, kad Turkijos valdžios institucijos nuolat tikslingai dėl politinių motyvų puola Turkijos liaudies demokratinę partiją ir jos jaunimo organizacijos, – tai trukdo tinkamai veikti demokratijos sistemai, ir ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti susidorojimą su jais; pareiškia, kad yra labai susirūpinęs dėl vykstančių diskusijų apie Turkijos liaudies demokratinės partijos veiklos sustabdymą ir devynių šiai partijai priklausančių parlamento narių imuniteto panaikinimą dėl tų pačių 2014 m. spalio mėn. vykusių protestų dėl Kobanio, dėl kurių kalinamas S. Demirtaş; atkreipia dėmesį į Turkijos žaliųjų ir kairiųjų partijos jaunimo padalinio nario Cihano Erdalio, kuris buvo sulaikytas 2020 m. rugsėjo 25 d. ir nuteistas 2021 m. sausio 7 d. kartu su daugiau nei šimtu kaltinamųjų, įskaitant Selahattiną Demirtaşą, bylą, kuri priklauso Kobanio bylai; yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių politinių ir teisminių išpuolių prieš Liaudies respublikonų Stambulo provincijos pirmininkę Canan Kaftancıoğlu, kuri 2019 m. rugsėjo mėn. buvo nuteista beveik dešimties metų laisvės atėmimo bausme bylose dėl politinių motyvų, dėl kurių Aukščiausiojo Teismo sprendimas dar nepriimtas, ir kuri 2020 m. gruodžio mėn. kitoje byloje buvo nuteista jai skiriant dar dešimt metų laisvės atėmimo;

9.  pareiškia, kad yra labai susirūpinęs dėl mažėjančios erdvės pilietinei visuomenei ir nuolat blogėjančios pagrindinių teisių ir laisvių ir teisinės valstybės padėties Turkijoje; ypač yra susirūpinęs dėl Turkijos regreso teismų sistemos srityje; ragina Turkijos valdžios institucijas liautis vykdyti teisminį žmogaus teisių gynėjų, akademinio pasaulio atstovų, žurnalistų, dvasinių vadovų, teisininkų ir lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų bendruomenės priekabiavimą – visų tų, kurių pagrindinės teisės yra pažeidinėjamos, ypač nepavykus įvykdyti valstybės perversmą; primygtinai ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant iš kalinimo vietos paleisti įžymų pilietinės visuomenės veikėją Osmaną Kavalą ir taip įvykdyti 2020 m. gegužės mėn. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ir nuolatinius Europos Tarybos Ministrų Komiteto raginimus ir rezoliucijas;

10.  primena neseniai patvirtintą ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą – šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, kokie daromi Turkijoje, stebėsenos ir sankcijų už juos mechanizmą, nukreiptą prieš asmenis, subjektus ir organizacijas, dalyvaujančius vykdant šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus arba su jais susijusius;

11.  yra itin susirūpinęs dėl žiniasklaidos laisvės padėties Turkijoje; ragina Turkijos valdžios institucijas nedelsiant reaguoti į visus perspėjimus Turkijai Europos Tarybos platformoje ir imtis veiksmų bei skatinti žurnalistikos apsaugą ir žurnalistų saugumą; ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti nešališką teisę kreiptis į teismą ir nutraukti politiniais motyvais grįstus procesus prieš žurnalistus ir žiniasklaidos specialistus, pvz., nesenai pradėtą bylą prieš žurnalistą Melisą Alphaną, kuris buvo apkaltintas terorizmo propagandos skleidimu ir kuriam gresia iki 7 metų ir 6 mėnesių kalėjimo; išreiškia didelį susirūpinimą dėl Turkijos valdžios institucijų vykdomo socialinės žiniasklaidos platformų stebėjimo ir smerkia socialinės žiniasklaidos paskyrų išjungimą; mano, kad šie veiksmai yra tolesnis žodžio laisvės ribojimas ir pilietinės visuomenės veiklos malšinimo priemonė;

12.  atkreipia dėmesį į Turkijos ketinimą atversti naują puslapį plėtojant savo santykius su ES, šalies ryžtą įgyvendinti reformas ir jos visapusišką įsipareigojimą vykdyti stojimo į ES procesą, kaip 2021 m. sausio 9 d. pareiškė prezidentas R. T. Erdogan ir kiti aukščiausi valdžios institucijų pareigūnai; mano, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų laikymasis ir taikymas būtų svarbus žingsnis įrodant tokių pareiškimų patikimumą naudojant realius duomenis; pakartoja, kad ES yra atvira naujai pradžiai; tačiau pabrėžia, kad geresnius ir gilesnius santykius visiškai lems, be kita ko, realūs su demokratijos principų, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių laikymusi susiję Turkijoje laimėjimai;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Europos Tarybos Ministrų Komitetui pirmininkaujančiai Vokietijai, taip pat Turkijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, ir prašo, kad ši rezoliucija būtų išversta į turkų kalbą.

(1) OL C 463, 2018 12 21, p. 56.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0200.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0017.
(4) OL L 410 I, 2020 12 7, p. 1.


Žmogaus teisių padėtis Vietname, ypač žmogaus teisių žurnalistų Pham Chi Dung'o, Nguyen Tuong Thuy ir Le Huu Minh Tuan'o atvejis
PDF 142kWORD 46k
2021 m. sausio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Vietname, ypač žmogaus teisių žurnalistų Pham Chi Dung'o, Nguyen Tuong Thuy ir Le Huu Minh Tuan'o atvejo (2021/2507(RSP))
P9_TA(2021)0029RC-B9-0077/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Vietnamo, ypač į 2018 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl politinių kalinių padėties(1), 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės Vietname, o ypač dėl Nguyen Van Hoa atvejo(2)ir 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Vietnamo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos laisvosios prekybos susitarimo sudarymo projekto(4)ir dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 27 d. Briuselyje pasirašytą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, kuris įsigaliojo 2016 m. spalio mėn.,

–  atsižvelgdamas į ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. ES ir Vietnamo dialogą žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. sausio 6 d. pareiškimą dėl trijų žurnalistų (Pham Chi Dung, Nguyen Tuong Thuy ir Le Huu Minh Tuan) nuteisimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos delegacijos Vietname pranešimą dėl 2021 m. sausį Ho Či Mino miesto apeliacinio teismo sprendimo palikti galioti Hiến Phap grupės nariams skirtą griežtą bausmę,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 14 d. JT specialiųjų pranešėjų bendrą pareiškimą „Vietnamas. Sulaikymai siunčia nemalonų pranešimą prieš pagrindinį partijos susitikimą“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 8 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai pranešimus spaudai dėl Vietnamo ir į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2020 m. birželio 3 d. pareiškimą „Azija. M. Bachelet kelia nerimą susidorojimas su saviraiškos laisve COVID-19 metu“,

–  atsižvelgdamas į JT specialiųjų procedūrų atstovų 2020 m. rugsėjo 17 d. bendrus kaltinimus dėl trijų žurnalistų ir į 2020 m. sausio 22 d. laiškus dėl dviejų asmenų, įskaitant žurnalistą Phamą Chi Dungą bei į atitinkamus 2020 m. gruodžio 28 d. ir 2020 m. kovo 18 d. Vietnamo vyriausybės atsakymus,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 11-12 d. Vietnamo trečiąją periodinę ataskaitą (CCPR/C/VNM/3) ir į 2019 m. rugpjūčio 29 d. JT Žmogaus teisių komiteto baigiamąsias pastabas šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Vietnamas pasirašė 1982 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2021 m. sausio 5 d. žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai Pham Chi Dung, Nguyen Tuong Thuy ir Le Huu Minh Tuan, Vietnamo nepriklausomos žurnalistų asociacijos (toliau – IJAVN) nariai, Ho Či Mino miesto teismo buvo nuteisti sunkiomis 15, 11 ir 11 metų atitinkamai laisvės atėmimo bausmėmis už tokius kaltinimus kaip – be kita ko, „informacijos, medžiagos ir kitų objektų rengimas, saugojimas ir platinimas siekiant priešintis valstybei“; kadangi jų atitinkamų pranešimų taikymo sritis apima netinkamą vyriausybės valdymą ir korupciją, Vietnamo valdžios institucijų elgesį su žmogaus teisių gynėjais ir demokratinį judėjimą Vietname;

B.  kadangi Vietnamo valdžios institucijos šalyje ir toliau kalina, sulaiko, persekioja ir baugina žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, tinklaraštininkus, žmogaus teisių srityje dirbančius teisininkus, pilietinės visuomenės aktyvistus ir profesinių sąjungų narius; kadangi žmogaus teisių gynėjams skiriamos ilgos laisvės atėmimo bausmės už darbą žmogaus teisių srityje ir už naudojimąsi savo pagrindine teise į saviraiškos laisvę tiek internete, tiek realiame gyvenime; kadangi Vietname šiuo metu kalinama daugiausia politinių kalinių Pietryčių Azijoje, įskaitant 170 sąžinės kalinių, iš kurių 69 kalinami vien dėl savo veiklos socialinėje žiniasklaidoje; kadangi dauguma politinių kalinių sulaikomi pagal neaiškiai suformuluotas nacionalinio saugumo sąlygas, kurios neatitinka Vietnamo konstitucijos ir tarptautinių žmogaus teisių sutarčių, pvz., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, prie kurio Vietnamas yra prisijungęs;

C.  kadangi politinių ir žmogaus teisių aktyvistai įkalinimo įstaigose susiduria su sunkiomis sąlygomis, įskaitant atsisakymą suteikti medicininę priežiūrą, teisinę pagalbą ir šeimos ryšius, ir dažnai patiria smurtą, kankinimą ar kitokį netinkamą elgesį; kadangi jų atveju dažnai greiti teismo procesai neatitinka pagrindinių teismų nešališkumo, sąžiningumo ir nepriklausomumo standartų; kadangi prisipažinimai reguliariai išgaunami prievarta ir transliuojami per televiziją;

D.  kadangi Pham Chi Dung, nepriklausomas žurnalistas, vykdantis kampaniją aplinkos apsaugos, demokratijos, žiniasklaidos laisvės, politinio pliuralizmo, teisinės valstybės ir pilietinės visuomenės vystymosi srityse, nuo 2019 m. lapkričio mėn. savavališkai sulaikytas dėl kaltinimų bendradarbiavimu su užsienio žiniasklaida siekiant pateikti iškreiptą informaciją; kadangi šie kaltinimai buvo pateikti po to, kai jis nusiuntė EP nariams vaizdo pranešimą, kuriame jie raginami atidėti ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo ratifikavimą, kol šalyje bus padaryta pažanga žmogaus teisių srityje; kadangi 2012 m. Pham Chi Dung buvo kalinamas šešis mėnesius dėl tų pačių kaltinimų;

E.  kadangi netrukus po Pham Chi Dung suėmimo valdžios institucijos uždarė IJAVN interneto svetainę; kadangi 2020 m. gegužės 23 d. Ngyuenas Tuong Tuy buvo suimtas bute Hanojuje , o 2020 m. birželio 12 d. suimtas Le Huu Minh Tuan; kadangi Vietnamo valdžios institucijos prieš savavališkai suimdamos ir nuteisdamos visus tris žmogaus teisių gynėjus, juos persekiojo ir baugino;

F.  kadangi, remiantis pilietinės visuomenės pranešimais, beveik 80 proc. sąžinės kalinių Vietname kali už savo veiklą socialinėje žiniasklaidoje; kadangi bent dvi pasaulinės socialinės žiniasklaidos platformos gerokai sustiprino savo derėjimą su Vietnamo žodžio laisvės ribojimu ir cenzūros įstatymų laikymųsi, be kita ko, cenzūruodamos taikią valstybės kritiką, plečiant geografinį blokavimą ir šalinant „propagandą prieš partiją ir valstybę“, tuo pažeisdamos visuotinius standartus, pvz., JT pagrindinius principus ir savo pačių elgesio kodeksus;

G.  kadangi Vietnamas užima 175 vietą iš 180 šalių organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2020 m. Pasaulio spaudos laisvės indekse; kadangi beveik visos Vietnamo žiniasklaidos priemonės priklauso valstybei ir yra kontroliuojamos, taip pat vykdoma cenzūra, įskaitant užsienio transliuotojus ir leidinius; kadangi Vietnamo vyriausybė ir toliau draudžia nepriklausomų arba privačių žiniasklaidos priemonių veiklą ir griežtai kontroliuoja radijo ir televizijos stotis bei spausdintinius leidinius; kadangi 2016 m. balandžio mėn. Nacionalinė Asamblėja priėmė žiniasklaidos įstatymą, pagal kurį griežtai apribojama spaudos laisvė Vietname;

H.  kadangi 2018 m. birželio 12 d. Vietnamo Nacionalinė Asamblėja priėmė kibernetinio saugumo įstatymą, kuriuo siekiama sugriežtinti internetines kontrolės priemones ir pagal kurį reikalaujama, kad paslaugų teikėjai pašalintų įrašus, kurie laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui; kadangi pagal šį įstatymą griežtai apribojama saviraiškos laisvė internete ir siekiama labai suvaržyti teisę į privatumą;

I.  kadangi teisę į saviraiškos laisvę garantuoja Vietnamo Konstitucija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir kitos Vietnamo pasirašytos tarptautinės konvencijos, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; kadangi, atsižvelgdamas į JT visuotinį periodinį vertinimą, Vietnamas pritarė rekomendacijoms užtikrinti nuomonės ir saviraiškos laisvę ir panaikinti jai taikomus apribojimus;

J.  kadangi 2018 m. sausio 1 d. pirmą kartą įsigaliojo Vietnamo įstatymas dėl tikėjimo ir religijos, pagal kurį visos šalies religinės grupės įpareigojamos užsiregistruoti valdžios institucijose ir informuoti jas apie savo veiklą; kadangi valdžios institucijos gali atmesti registracijos prašymus arba sudaryti jiems kliūčių ir uždrausti religinę veiklą, kurią jos savavališkai laiko prieštaraujančia „nacionaliniam interesui“, „viešajai tvarkai“ arba „nacionalinei vienybei“;

K.  kadangi Vietnamo baudžiamasis kodeksas apima represines nuostatas, kurios netinkamai naudojamos siekiant nutildyti, areštuoti, sulaikyti, nuteisti arba apriboti žmogaus teisių gynėjų, disidentų, teisininkų, profesinių sąjungų, religinių grupių ir nevyriausybinių organizacijų, ypač tų, kurios reiškia kritišką nuomonę Vietnamo vyriausybės atžvilgiu, veiklą;

L.  kadangi šalyje ir toliau taikoma mirties bausmė, tačiau įvykdytų mirties bausmių skaičius nežinomas, nes Vietnamo valdžios institucijos mirties bausmės statistinius duomenis priskiria valstybės paslapčiai;

M.  kadangi ES ir Vietnamo santykiai grindžiami ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu, kurio esminis elementas yra žmogaus teisės ir kuriuo numatomas dvišalių bendradarbiavimo priemonių, įskaitant dvišales prekybos lengvatas, sustabdymas sunkių ir sistemingų žmogaus teisių pažeidimų atveju;

N.  kadangi pagal ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, ypač jo 1, 2 ir 35 straipsnius, Vietnamas įsipareigojo bendradarbiauti su Europos Sąjunga propaguojant ir ginant žmogaus teises; kadangi toks bendradarbiavimas apima tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, pvz., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, kurio šalis yra Vietnamas, įgyvendinimą; kadangi esama aiškaus ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo bei ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo, pagal kurį abi šalys įsipareigojo vykdyti savo įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, sąsajos; kadangi pagal ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo esminių elementų nuostatą leidžiama imtis atitinkamų priemonių sunkių ir sistemingų žmogaus teisių pažeidimų atveju;

O.  kadangi antrasis jungtinis komitetas pagal ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris virtualiai susitiko 2020 m. gruodžio 15 d., peržiūrėjo pasiūlymus dėl bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje, įskaitant Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto įgyvendinimą, ir pritarė visuotiniame periodiniame vertinime pateiktoms rekomendacijoms;

1.  ragina Vietnamo valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti Pham Chi Dung, Nguyen Tuong Thuy ir Le Huu Minh Tuan bei visus kitus žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, aplinkos gynėjus, profesinių sąjungų narius ir sąžinės kalinius, nuteistus vien už tai, kad jie pasinaudojo savo teise į žodžio laisvę ir panaikinti jiems visus kaltinimus;

2.  yra sukrėstas ir smerkia susidorojimą su disidentais ir vis dažnesnius žmogaus teisių pažeidimus Vietname, įskaitant dėl naudojimosi savo išraiškos laisve vykdomus politinių aktyvistų, žurnalistų, tinklaraštininkų, disidentų ir žmogaus teisių gynėjų nuteisimus, politinį bauginimą, sekimą, priekabiavimą prie jų, nesąžiningus teismus ir prievartinę jų emigraciją, taip pat išpuolius prieš juos, o tai yra akivaizdus Vietnamo tarptautinių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių pažeidimas;

3.  ragina Vietnamo valdžios institucijas nedelsiant nutraukti kitų formų priekabiavimą, įskaitant teisminį žurnalistų, žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos gynėjų, aktyvistų ir visų asmenų, kurie taikiai naudojasi savo teise į saviraiškos laisvę ir kitas žmogaus teises internete ir realiame gyvenime, persekiojimą ir bauginimą;

4.  reiškia didelį susirūpinimą dėl perpildytų Vietnamo kalėjimų ir antisanitarinių sąlygų juose, dėl kurių didėja užsikrėtimo COVID-19 ir kitomis ligomis rizika; pakartoja JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės raginimą paleisti visus be pakankamo teisinio pagrindo sulaikytus asmenis, įskaitant politinius kalinius ir asmenis, sulaikytus dėl skirtingos nuomonės; primygtinai reikalauja, kad iki jų paleidimo Vietnamo valdžios institucijos bet kokiomis aplinkybėmis užtikrintų visų kalinių, įskaitant Pham Chi Dung, Nguyen Tuong Thuy ir Le Huu Minh Tuan, fizinį saugumą ir psichologinę gerovę, ir užtikrintų, kad elgesys su visais kitais politiniais kaliniais ir sulaikytais asmenimis atitiktų tarptautinius standartus; pabrėžia, kad teisė kreiptis į advokatus, medicinos specialistus ir šeimos narius yra svarbi apsaugos nuo kankinimo ir netinkamo elgesio priemonė;

5.  ragina Vietnamo valdžios institucijas nutraukti vidaus ir tarptautinių naujienų ir žiniasklaidos priemonių, įskaitant IJAVN, cenzūrą, panaikinti interneto informacijos šaltinių ir interneto naudojimo apribojimus ir užtikrinti saugią erdvę ir palankią aplinką žurnalistams, piliečių žurnalistikos atstovams, tinklaraštininkams ir kitiems asmenims, naudojantiems internetą saviraiškai;

6.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie pasaulinių socialinės žiniasklaidos tinklų dalyvavimą Vietnamo valdžios institucijų bandymuose apriboti saviraiškos laisvę ir ragina pasaulines socialinės žiniasklaidos platformas neprisidėti prie Vietname vykdomos cenzūros;

7.  ragina Vietnamo vyriausybę panaikinti visus religijos laisvės apribojimus ir nutraukti religinių bendruomenių persekiojimą;

8.  primygtinai ragina Vietnamo vyriausybę peržiūrėti Vietnamo baudžiamojo kodekso nuostatas, visų pirma 117, 118 ir 331 straipsnių nuostatas, kuriomis nepagrįstai ribojamos teisės į saviraiškos laisvę, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, ir iš dalies pakeisti Kibernetinio saugumo įstatymą ir Dekretus 15/2020/ND-CP dėl sankcijų už pašto paslaugų, telekomunikacijų, radijo dažnių, informacinių technologijų ir elektroninių operacijų reglamentų administracinius pažeidimus ir 72/2013/ND-CP dėl interneto paslaugų ir informacijos tvarkymo, teikimo ir naudojimo taisyklių laikymosi internete, siekiant, kad jie būtų suderinti su tarptautiniais žmogaus teisių standartais; ypač pabrėžia, kad būtina reformuoti Baudžiamąjį kodeksą siekiant užtikrinti veiksmingą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų Nr. 98 ir 87, kurias Vietnamas įsipareigojo ratifikuoti, įgyvendinimą;

9.  ragina Vietnamą paspartinti TDO konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ratifikavimo tempą ir užtikrinti, kad ji greitai įsigaliotų, taip pat pateikti patikimas TDO konvencijos Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo ir Konvencijos Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas įgyvendinimo gaires; ragina Vietnamo valdžios institucijas pripažinti nepriklausomas profesines sąjungas ir apsaugoti visus darbuotojus, ypač moteris ir vaikus, nuo diskriminacijos, seksualinio priekabiavimo, įstatymais nustatytos viršvalandžių ribos pažeidimų ir įsipareigojimų dėl saugos ir sveikatos pažeidimų;

10.  ragina Vietnamo valdžios institucijas remti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą ir ragina ES įsisteigusias arba joje veikiančias įmones laikytis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir tarptautinės bei žmogaus teisių teisės;

11.  ragina Vietnamo valdžios institucijas nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą – tai būtų žingsnis link jos panaikinimo; ragina peržiūrėti visus mirties nuosprendžius siekiant užtikrinti, kad teismo procesai atitiktų tarptautinius standartus, ir ragina Vietnamą prisijungti prie Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Antrojo fakultatyvinio protokolo, kuriuo siekiama panaikinti mirties bausmę;

12.  pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms yra pagrindinis dvišalių Vietnamo ir ES santykių pagrindas ir esminis ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ir ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo elementas;

13.  palankiai vertina glaudesnę ES ir Vietnamo partnerystę ir dialogą žmogaus teisių klausimais, ypač EP jungtinės parlamentinės stebėsenos grupės (JPSG) įsteigimą su Vietnamo Nacionaline Asamblėja, kuri stebėtų ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo ir investicijų apsaugos susitarimo įgyvendinimą, nes tai galėtų palengvinti ne tik prekybą, bet ir dialogą; primena dialogo žmogaus teisių klausimais, kaip pagrindinės priemonės, kuri turi būti veiksmingai naudojama siekiant padėti Vietnamui ir paskatinti jį įgyvendinti būtinas reformas, svarbą; ragina EIVT, Komisiją ir ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais aukščiausiu lygmeniu stiprinti dialogą su Vietnamu žmogaus teisių klausimais;

14.  pripažįsta, kad tarp ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo bei partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo yra institucinis ir teisinis ryšys ir taip užtikrinama, kad žmogaus teisės taptų ES ir Vietnamo santykių pagrindu; ragina šalis visapusiškai pasinaudoti šiais susitarimais, kad būtų pagerinta žmogaus teisių padėtis Vietname, ir pabrėžia konstruktyvaus ir veiksmingo ES ir Vietnamo dialogo žmogaus teisių klausimais svarbą; atsižvelgdamas į tebesitęsiančių žmogaus teisių pažeidimų mastą, primena Vietnamo vyriausybei, kad pagal ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, susijusį su ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimu, leidžiama imtis tinkamų veiksmų sunkių žmogaus teisių pažeidimų atveju, laikantis griežtesnės pozicijos Vietnamo vyriausybės atžvilgiu; palankiai vertina galimybę iškelti žmogaus teisių klausimus JPSG susitikimuose dėl ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo su Vietnamo parlamentu ir palankiai vertina tai, kad pirmasis toks susitikimas įvyko 2020 m. gruodžio mėn.;

15.  ragina Komisiją ir EIVT skubiai atlikti išsamų poveikio žmogaus teisėms vertinimą dėl to, ką ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimas galėtų reikšti žmogaus teisėms, o to Parlamentas prašo savo rezoliucijoje dėl minėto susitarimo ratifikavimo; ragina priimti veiksmų planą, kad būtų veiksmingai kovojama su stiprėjančiomis Vietnamo represijomis ir tuo, kad jis nesilaiko savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, ir ragina Komisiją ir EIVT reguliariai teikti Parlamentui šio veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitas;

16.  pakartoja savo raginimą ES ir Vietnamui sukurti nepriklausomą žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą ir nepriklausomą skundų nagrinėjimo mechanizmą, kuris nukentėjusiems piliečiams ir vietos suinteresuotiesiems subjektams suteiktų galimybę veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

17.  apgailestauja, kad vietos patarėjų grupės dėl ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo dar neveikia, ir pakartoja savo raginimą užtikrinti platų ir subalansuotą atstovavimą nepriklausomoms, laisvoms ir įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms tose grupėse, įskaitant nepriklausomas Vietnamo darbo ir aplinkos sektorių organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus; ragina Vietnamo valdžios institucijas susilaikyti nuo bet kokio netinkamo kišimosi į šių grupių sudėtį ir veikimą, taip pat grasinimų ar atsakomųjų veiksmų prieš jų atrinktus narius;

18.  primygtinai ragina Vietnamą paskelbti nuolatinį kvietimą JT įgaliotiesiems ekspertams lankyti Vietnamą, visų pirma specialiajam pranešėjui teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę klausimais ir specialiajam pranešėjui žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais, ir suteikti jiems galimybę laisvai ir nevaržomai susitikti su visoms šalims, su kuriomis jie pageidauja konsultuotis;

19.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT ir Komisiją aktyviai remti žurnalistus, pilietinės visuomenės grupes ir žmogaus teises Vietname ginančius asmenis, be kita ko, raginti išlaisvinti žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir sąžinės kalinius visais atvejais, kai palaiko ryšius su Vietnamo valdžios institucijomis; primygtinai ragina ES delegaciją Hanojuje teikti visą tinkamą paramą įkalintiems žmogaus teisių gynėjams, be kita ko, organizuojant vizitus į kalėjimus, stebint teismo procesus ir teikiant teisinę pagalbą;

20.  ragina ES delegaciją iškelti šioje rezoliucijoje paminėtų asmenų atvejus, kuriuos iškėlė JT organai ir ekspertai, įskaitant, be kita ko, Tran Huynh Duy Thuc, Ho Duc Hoa, Tran Anh Kim, Le Thanh Tung, Phan Kim Khanh, Tran Hoang Phuc, Hoang Duc Binh, Bui Van Trung, Truong Minh Duc, Nguyen Trung Ton, Pham Van Troi, Nguyen Bac Truyen, Le Dinh Luong, Nguyen Van Tuc, Nguyen Trung Truc, Pham Van Diep, Nguyen Nang Tinh, Tran Duc Thach, Pham Doan Trang, Can Thi Theu, Trinh Ba Phuong, Trinh Ba Tu, Dinh Thi Thu Thuy, Nguyen Thi Ngoc Hanh, Ngo Van Dung, Le Quy Loc ir Ho Dinh Cuong atvejus;

21.  ragina ES Užsienio reikalų tarybą aptarti žmogaus teisių padėtį Vietname; ragina valstybes nares, pageidautina prieš 13-ąjį Vietnamo komunistų partijos nacionalinį kongresą, ryžtingai išreikšti susirūpinimą dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Vietname; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau tarptautinių pastangų JT Žmogaus teisių taryboje skatinti bendrą iniciatyvą su panašiai mąstančiais partneriais, ypač su naująja JAV administracija, siekiant konkrečiai pagerinti žmogaus teisių padėtį Vietname;

22.  ragina ES toliau dirbti siekiant sukurti veiksmingą kontrolės sistemą, skirtą bet kokios formos saugumo įrangos, ginklų ir dvejopo naudojimo prekių eksportui, pardavimui, atnaujinimui ir priežiūrai, įskaitant interneto stebėjimo technologiją, kad valstybės, kuriose žmogaus teisių padėtis kelia susirūpinimą, įskaitant Vietnamą, nenaudotų jų vidaus represijoms;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos generaliniam sekretoriui, Vietnamo vyriausybei bei Nacionalinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 363, 2020 10 28, p. 66.
(2) OL C 369, 2018 10 11, p. 73.
(3) OL C 86, 2018 3 6, p. 122.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0027.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0029.

Teisinė informacija - Privatumo politika