Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2204(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0025/2021

Pateikti tekstai :

A9-0025/2021

Debatai :

Balsavimas :

PV 25/03/2021 - 2
PV 25/03/2021 - 17
CRE 25/03/2021 - 2
CRE 25/03/2021 - 17

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0102

Priimti tekstai
PDF 163kWORD 52k
Ketvirtadienis, 2021 m. kovo 25 d. - Briuselis
Viešieji pirkimai gynybos ir saugumo srityse ir su gynyba susijusių produktų siuntimas: atitinkamų direktyvų įgyvendinimas
P9_TA(2021)0102A9-0025/2021

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2009/81/EB dėl viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityse ir Direktyvos 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo įgyvendinimo (2019/2204(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančią direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB(1) (toliau – Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(2) (toliau – Siuntimo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityse direktyvos 2009/81/EB įgyvendinimo, teikiamą pagal šios direktyvos 73 straipsnio 2 dalį (COM(2016)0762),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo įvertinimas“ (COM(2016)0760),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos pranešimą „Dviejų Vyriausybių organizuojamų gynybos ir saugumo srityje sutarčių sudarymo gairės (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB 13 straipsnio f punktas)“ (C(2016)7727),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 20 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/624 dėl gynybos sektoriaus subtiekėjų ir MVĮ patekimo į tarpvalstybinę rinką(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl bendradarbiavimu grindžiamo pirkimo gynybos ir saugumo srityse rekomendacijų (Gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų direktyva 2009/81/EB)(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento Parlamentinių tyrimų paslaugų tarnybos (EPRS) tyrimą „ES gynybos dokumentų rinkinys. Viešųjų pirkimų gynybos srityje ir Siuntimo Bendrijoje direktyvos“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0025/2021),

A.  kadangi Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyva siekiama sukurti sąžiningas ir skaidrias viešųjų pirkimų gynybos srityje taisykles, kad gynybos įmonės valstybėse narėse galėtų patekti į kitų valstybių narių gynybos rinkas;

B.  kadangi Siuntimo direktyva siekiama gerinti Europos gynybos įrangos rinkos (EDEM) veikimą, skatinti ES gynybos tiekimo grandinės integraciją ir didinti tiekimo saugumą supaprastinant su gynyba susijusių produktų siuntimo ES viduje taisykles ir procedūras;

C.  kadangi abiem direktyvomis siekiama remti su gynyba susijusių produktų vidaus rinką ir didinti EDEM konkurencingumą;

D.  kadangi įgyvendinant gynybos dokumentų rinkinio direktyvas reikia toliau plėtoti bendrą Europos saugumo ir gynybos kultūrą, grindžiamą bendromis Sąjungos vertybėmis ir tikslais, atsižvelgiant į valstybių narių įgyvendinamos saugumo ir gynybos politikos specifiką;

E.  kadangi 2016 m. Komisijai atlikus vertinimą buvo padaryta išvada, kad Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos tikslai pasiekti tik iš dalies, kadangi dėl jos ES gynybos srities viešųjų pirkimų rinkoje iš pradžių padidėjo konkurencija, skaidrumas ir nediskriminavimas, bet tam, kad tie tikslai būtų visiškai pasiekti, valstybėse narėse reikia daryti daug didesnę pažangą nuosekliai taikant šią direktyvą;

F.  kadangi EPRS tyrime atkreipiamas dėmesys į nepakankamą Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos poveikį gynybos vertės grandinių europinimui;

G.  kadangi iš 2016 m. Komisijos vertinimo matyti, kad dėl skirtingo Siuntimo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę kilo didelių sunkumų siekiant ją veiksmingai taikyti, dėl to jos taikymas pavienėse valstybėse narėse yra lėtas ar neišsamus, valstybių narių reikalavimai ir procedūros apskritai nėra suderinti ir labai skiriasi valstybių narių skelbiamų bendrųjų siuntimo licencijų (BSL) sąlygos ir apribojimai;

H.  kadangi, be bendrųjų patekimo į rinką kliūčių, susijusių su geografiniu atstumu, kalbinėmis kliūtimis ir nepakankamomis žiniomis apie tarpvalstybinę rinką, gynybos sektoriaus mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) taip pat susiduria su papildomomis administracinėmis kliūtimis, pvz., tiekimo saugumo, subrangos nuostatų sudėtingumo ir didelių sertifikavimo išlaidų problemomis;

I.  kadangi dalyvaujant viešųjų pirkimų procedūrose MVĮ kyla didelių problemų;

J.  kadangi svarbi nepakankamo MVĮ dalyvavimo priežastis yra tarpvalstybinės prieigos prie tiekimo grandinių trūkumas; kadangi gynybos tiekimo grandinės daugiausia sutelktos nacionaliniu lygmeniu, todėl MVĮ, norinčioms patekti į gynybos tiekimo grandines kitose Europos šalyse, kyla papildomų problemų; be to, kadangi pirminės įrangos gamintojai dėl finansinių suvaržymų ir toliau sudaro subrangos sutartis tik su tomis MVĮ, su kuriomis jas sieja anksčiau užmegzti darbiniai santykiai;

K.  kadangi reikia sukurti išsamią ir holistinę Europos gynybos įrangos rinkos koncepciją, kurią įgyvendinant būtų oficialiai sujungti visi esami pavieniai elementai, kaip antai Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP), gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamieji veiksmai (PADR), Europos gynybos fondas (EGF), nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), Bendroji pozicija dėl ginklų eksporto, Dvejopo naudojimo prekių reglamentas(5), dvi 2009 m. gynybos dokumentų rinkinio direktyvos ir būsimos iniciatyvos, tokios kaip bendros tiekimo saugumo taisyklės;

L.  kadangi nesant politikos nuoseklumo ir pastangų susieti skirtingus politikos elementus kyla rizika, kad ES lygmens veiksmais bus prisidėta prie esamų rinkos iškraipymų ir kitų itin neefektyvių gynybos sektoriaus procesų ir politikos;

Gynybos produktų vidaus rinkos veikimo gerinimas geriau įgyvendinant gynybos dokumentų rinkinį ir geriau užtikrinant jo vykdymą

1.  pakartoja savo paramą gynybos dokumentų rinkinio direktyvų, kurios buvo nustatytos siekiant skatinti tolesnę ES gynybos tiekimo grandinės integraciją ir didinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, skaidrumą, vienodas sąlygas ir bendrą Europos gynybos pramonės konkurencingumą, plataus užmojo siekiams;

2.  pabrėžia, kad veiksmingas direktyvų įgyvendinimas yra žingsnis ES strateginio savarankiškumo ir Europos gynybos sąjungos link; pabrėžia, kad dėl direktyvų ES gynybos politika galėtų tapti nuoseklesnė ir paskatinti Europos gynybos pramonės plėtrą, jeigu valstybės narės turės bendrą viziją ir strateginę perspektyvą Europos gynybos iniciatyvų klausimu;

3.  apgailestauja, kad ES gynybos produktų vidaus rinka tebėra susiskaidžiusi, todėl vis dar atsiranda nereikalingas dubliavimas ir didėja neveiksmingų valstybių narių gynybos išlaidų;

4.  palankiai vertina kai kurias teigiamas tendencijas, stebimas laipsniškai įgyvendinant Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvą, visų pirma didėjantį valstybių narių skelbiamų skelbimų apie pirkimą ir skelbimų apie sutarties skyrimą skaičių ir didėjančią viešųjų pirkimų, dėl kurių konkursai skelbiami platformoje „Tenders Electronic Daily“ (TED) taikant konkurencijos principą, dalį; tačiau pabrėžia, kad labai daug viešųjų pirkimų išlaidų vis dar patiriama netaikant direktyvos ir kad didžiulė procentinė sutarčių dalis vis dar skiriama nacionaliniu lygmeniu; taip pat pabrėžia, kad MVĮ nelengva pasinaudoti procedūromis;

5.  pabrėžia, jog tai, kad valstybės narės sistemingai naudoja nuostatas dėl išimties, visų pirma įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 346 straipsnyje, galėtų trukdyti visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvą;

6.  primena Komisijos aiškinamąsias gaires dėl sąlygų, kuriomis galima taikyti SESV 346 straipsnį su gynyba susijusių viešųjų pirkimų srityje; gairėmis siekiama neleisti valstybėms narėms remtis šia nuostata galimo piktnaudžiavimo tikslais, ja piktnaudžiauti ir neteisingai ją aiškinti; ragina valstybes nares griežtai laikytis Komisijos aiškinamųjų gairių ir prašo Komisijos užtikrinti nuoseklų jų taikymą ir vykdymą;

7.  ragina įsigyjant gynybos įrangą tinkamai taikyti išimtis ir kompensavimo reikalavimus, nes jie riboja sąžiningą konkurenciją Europos gynybos įrangos rinkoje, ir visų pirma pasirūpinti, kad būtų geriau stebima, ar vyriausybių tarpusavyje organizuojamiems pirkimams skirta išimtis taikoma tinkamai, ir geriau užtikrinama, kad ji būtų taikoma tinkamai, laikantis Komisijos 2016 m. pranešimo dėl dviejų vyriausybių organizuojamų pirkimų gairių ir Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos; šiuo atžvilgiu prašo valstybių narių sistemingiau ir išsamiau teikti nuoseklius, tikslius ir palyginamus duomenis apie jų naudojimąsi išimtimis, kad būtų pagerinta atitinkamų Komisijos gairių kontrolė ir įgyvendinimas; mano, kad Komisija turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad būtų stebimas išimčių, kurias valstybės narės taiko skirdamos sutartis, kurios nepatenka į Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos taikymo sritį, būtinumas ir proporcingumas, ir kad ji neturėtų daugiausia vadovautis gautais skundais, kuriuos teikia pramonės atstovai; todėl primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ir imtis drąsių ir aktyvių priemonių siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui išimtimis, ir vykdyti tvirtesnę vykdymo užtikrinimo politiką, visų pirma užtikrinant pažeidimų nagrinėjimo procedūrų veiksmingumą;

8.  mano, kad vis dar labai reikia skirti daug dėmesio veiksmingam Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui; mano, kad tam valstybės narės turėtų užtikrinti vienodą požiūrį, skaidrumą ir konkurenciją, taip pat galimybę dalyvauti šios srities viešuosiuose pirkimuose ir kad Komisija turėtų skirti daug dėmesio bendrų ataskaitų teikimo standartų įgyvendinimui ir tolesnių gairių bei informacijos dėl direktyvoje išdėstytų nuostatų taikymo teikimui;

9.  ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvą, o tas, kuriose veikia didelė įsitvirtinusi gynybos pramonė, prašo rodyti pavyzdį;

10.  mano, kad siekiant užtikrinti kokybiškus ir dinamiškus viešuosius pirkimus būtų galima patobulinti kai kuriuos Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos įgyvendinimo aspektus, tokius kaip valstybių narių vykdomą atviros procedūros, inovacijų partnerysčių ar kitų naujų procedūrų, kaip numatyta Direktyvoje 2014/24/ES(6), taikymą, ir ragina valstybes nares, kai tik įmanoma, nuosekliai taikyti tą direktyvą; tačiau yra įsitikinęs, kad šiame etape Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos ir Siuntimo direktyvos peržiūrėti nereikia, nes esamos reglamentavimo sistemos pakanka, jei ji bus teisingai įgyvendinama, tinkamai taikoma ir bus tinkamai užtikrinamas jos vykdymas;

11.  todėl ragina Komisiją stebėti direktyvų įgyvendinimą, didinti jų skaidrumą ir teikti gaires valstybėms narėms siekiant užtikrinti nuoseklų ir visapusišką jų vykdymą ir taip visiškai pasiekti jų tikslus, nes abipusiškumo stoka galėtų atbaidyti valstybes nares, kurių įgyvendinimo lygis aukštesnis;

12.  pažymi, kad, kalbant apie Siuntimo direktyvą, naujų priemonių, įskaitant BSL, naudojimo lygis yra gana žemas, palyginti su individualiosiomis siuntimo licencijomis (ISL), kurias buvo numatyta pakeisti naujomis priemonėmis;

13.  taip pat pažymi, kad sertifikavimas įgyvendinamas lėčiau ir prasčiau nei tikėtasi ir kad vis dar yra kliūčių veiksmingai taikyti Siuntimo direktyvą, nes mažai žinoma, ypač tarp MVĮ, apie direktyvoje numatytas priemones ir vidaus rinkoje esančias galimybes, taip pat apie valstybių narių naudojamą sistemą joms vykdant eksporto kontrolę, be to, BSL įgyvendinimas nesuderintas, o tai yra didelės kliūtys siekiant veiksmingai taikyti direktyvą;

14.  todėl mano, kad pagrindiniai Siuntimo direktyvos tikslai, visų pirma tikslas užtikrinti sklandesnę su gynyba susijusių produktų apyvartą vidaus rinkoje ir sukurti veiksmingą vidaus rinką, užtikrinti didesnį tiekimo saugumą ir padidinti konkurenciją, yra įgyvendinti tik iš dalies;

15.  pabrėžia, kad su gynyba susijusių produktų siuntimui ES viduje svarbu sukurti tikrą vidaus rinką, kurioje nacionalinės valdžios institucijos žinotų, kokie produktai ir kam siunčiami, ir kurioje eksporto leidimai ir kiti eksporto apribojimai būtų taikomi tik tiek, kiek būtinai reikia;

16.  atsižvelgdamas į tai, pažymi Komisijos padarytą pažangą jai teikiant rekomendacijas dėl BSL taikymo srities ir sąlygų;

17.  ragina Komisiją tobulinti Siuntimo direktyvos įgyvendinimą pavienėse valstybėse narėse, primygtinai raginant nacionalines valdžios institucijas išspręsti dar neišspręstus klausimus;

18.  ragina užmegzti daugiau ryšių ir vykdyti daugiau mainų tarp nacionalinių siuntimo kontrolės įstaigų visoje ES, siekiant pašalinti esamus siuntimo kontrolės praktikos skirtumus ir pasitikėjimo tarp valstybių narių trūkumą, taip pat įvertinti galimybę paskirti vieną nacionalinį kontaktinį centrą, kuriame būtų sprendžiami su ES viduje vykdomais siuntimais susiję klausimai;

19.  ragina valstybes nares tinkamai atsižvelgti į Komisijos rekomendacijas dėl BSL taikymo srities ir sąlygų ir stengtis nekurti naujų siuntimo pagal BSL taisyklių, kurios prieštarautų ar kenktų rekomendacijose išvardytoms sąlygoms; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad nacionalinės taisyklės, pagal kurias išduodamos siuntimo licencijos, būtų verčiamos bent į anglų kalbą; ragina Komisiją visapusiškai remti valstybes nares ir padėti joms kurti suderintas bendrąsias ir individualiąsias siuntimo licencijas, skirtas Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP) ir EPF projektams;

20.  palankiai vertina Siuntimo direktyvos nuostatas, kuriomis siekiama skatinti bendradarbiavimu grindžiamus viešuosius pirkimus gynybos srityje, ir ragina valstybes nares pasinaudoti visomis direktyvoje numatytomis bendradarbiavimo galimybėmis vadovaujantis tikra solidarumo dvasia, visų pirma pagal EGPPP ir būsimą EPF;

21.  ragina Komisiją prioriteto tvarka imtis tolesnių veiksmų dėl rekomendacijų dėl BSL taikymo srities ir sąlygų, be kita ko, apsvarstyti galimybę rekomendacijas paversti privalomomis nuostatomis, siekiant artimiausiais metais įgyvendinti bendrą tikslą užtikrinti laipsnišką suderinimą;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų didinant informuotumą apie Siuntimo direktyvos priemones ir naudą, visų pirma tarp MVĮ;

23.  atkreipia dėmesį į strateginį kelrodį, kurio paskirtis – atlikti bendrą grėsmių analizę; mano, kad gynybos dokumentų rinkinys turėtų būti viena iš jo sudedamųjų dalių, padedančių vykdyti eksporto kontrolės politiką;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti duomenų kokybę, skaidrumą, nuoseklumą ir prieinamumą ir apsvarstyti galimybę sukurti specialius statistinio klasifikavimo kodus, kad būtų lengviau stebėti šių dviejų direktyvų įgyvendinimą ir vykdyti prasmingą tikrinimą;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad TED platformoje paskelbtų skelbimų apie pirkimą procentinė dalis valstybėse narėse skiriasi; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sertifikuotų su gynyba susijusių įmonių registro (CERTIDER) internetinės duomenų bazės prieinamumą ir galimybes ja naudotis; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti galimybę sistemingai gauti duomenis apie siuntimą ES viduje, įskaitant kiekybinius duomenis ir pagal licencijų kategorijas suskirstytus duomenis, kad būtų galima geriau atsižvelgti į gynybos ir ginklavimosi veiklą; pažymi, kad dėl tokių skirtumų didėja patikimų duomenų trūkumo problema ir gali būti sutrikdyta vidaus rinka, ir kad abipusiškumo stoka gali atbaidyti valstybes nares, kurių įgyvendinimo lygis aukštesnis;

26.  ragina Komisiją atlikti galimybių nustatyti bendras standartines administracines formas studiją, siekiant sumažinti įmonėms, visų pirma MVĮ, tenkančią administracinę naštą, ir suformuoti Europos požiūrį į su gynyba susijusių produktų siuntimą;

27.  ragina Komisiją tvirtai užtikrinti direktyvų vykdymą, be kita ko, pasinaudojant SESV 258 straipsnyje numatyta teise pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras; prašo Komisijos pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, užuot ėmusis veiksmų tik dėl pramonės subjektų pateiktų skundų;

Rinkos susiskaidymo mažinimas ir MVĮ dalyvavimo didinimas

28.  pažymi, kad MVĮ, atrodo, prasčiau sekasi laimėti sutartis pagal Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvą nei apskritai dalyvaujant ES viešuosiuose pirkimuose; taip pat pažymi, kad valstybių narių institucijos akivaizdžiai netaiko direktyvos subrangos nuostatų reguliariai ir struktūriškai; mano, kad kai kurios valstybės narės šias nuostatas laiko sudėtingomis ir sunkiai taikomomis (iš dalies tuo paaiškinamas ribotas direktyvos poveikis) ir kad dėl to reikia skatinti MVĮ dalyvauti šiame procese ir supaprastinti procedūras;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad sertifikavimo procesai vertinami kaip brangūs, ilgai trunkantys ir varginantys, taigi nei prieinami, nei patrauklūs MVĮ;

30.  prašo valstybių narių sistemingai laikytis Komisijos rekomendacijos dėl subtiekėjų ir MVĮ patekimo į tarpvalstybinę gynybos sektoriaus rinką, pvz., reikalavimų dėl informacijos kokybės, sutarčių suskirstymo į dalis ar administracinės naštos, atsirandančios dėl viešųjų pirkimų procedūros, palengvinimo;

31.  todėl mano, kad tikslas padidinti MVĮ dalyvavimą yra pasiektas tik iš dalies;

32.  laikosi nuomonės, kad Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos nuostatos, susijusios su subrangovų konkurencija, nepadarė jokio poveikio ar padarė labai ribotą poveikį subtiekėjų ir gynybos srities MVĮ patekimui į tarpvalstybinę rinką; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų vidaus procedūromis MVĮ būtų sudarytos sąlygos dalyvauti tarpvalstybiniu lygmeniu, ir supaprastinti prieigą, kad jos galėtų dalyvauti konkursuose gynybos ir saugumo srityse;

33.  pažymi, kad kelios gynybos rinkose veikiančios MVĮ vykdo veiklą, susijusią su dvejopo naudojimo prekėmis, o daugelis vis tik specializuojasi vykdydamos konkrečiai su gynyba susijusią veiklą ir dėl to yra itin priklausomos nuo karinių ir su gynyba susijusių įmonių;

34.  ragina Komisiją tęsti darbą ir nuodugniai išnagrinėti nepakankamo MVĮ dalyvavimo priežastis;

35.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti atnaujintą duomenų apie atitinkamas MVĮ žemėlapį, kuriame, užtikrinant neskelbtinų duomenų ir intelektinės nuosavybės apsaugą, būtų bendrais bruožais nusakyti jų pramoniniai ir technologiniai pajėgumai ir kuriuo būtų galima viešai naudotis pagrindiniams kitų valstybių narių rangovams, siekiant nustatyti MVĮ, turinčias tam tikram projektui būtinus atitinkamus pajėgumus, ir pasiūlyti kitų veiksmingų priemonių, kuriomis būtų galima padidinti MVĮ dalyvavimą viešųjų pirkimų procese;

36.  ragina Komisija pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą;

37.  mano, kad valstybių narių veiksmais galima gerokai padidinti gynybos sektorių MVĮ ir subtiekėjų patekimą į tarpvalstybinę rinką, todėl ragina valstybes nares kuo visapusiškiau įgyvendinti Komisijos rekomendacijas;

38.  ragina valstybes nares sistemingiau naudotis esamomis ES lygmens priemonėmis, kaip antai Europos įmonių tinklu, siekiant remti tarpvalstybinę MVĮ veiklą;

Atviros Europos gynybos įrangos rinkos sukūrimas

39.  mano, kad geresnis direktyvų įgyvendinimas yra būtinas norint pasiekti visą apimantį tikslą pagerinti gynybos produktų vidaus rinkos veikimą ir padėti kurti atvirą EDEM;

40.  ragina Komisiją dirbti siekiant užtikrinti aktyvesnį su gynyba susijusių produktų siuntimo teisės aktų sistemos įgyvendinimą, padidinti BSL prieinamumą visoje ES ir išspręsti riboto sertifikavimo sistemos taikymo klausimą, nes tai gali paskatinti EDEM plėtrą ir taip pagerinti gynybos produktų vidaus rinkos veikimą;

41.  ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų, kurių tikslas – užtikrinti didesnį pasitikėjimą tarp valstybių narių gynybos ir saugumo srityje siekiant skatinti jų bendradarbiavimą ir sukurti tikrą gynybos produktų bendrąją rinką;

42.  mano, kad veiksmingas direktyvų įgyvendinimas dar labiau padidintų per pastaruosius metus pradėtų gynybos iniciatyvų, visų pirma PESCO, suderintos metinės peržiūros gynybos srityje (CARD), EGF ir persvarstyto Pajėgumų plėtojimo plano (PPP), veiksmingumą; visos drauge šios iniciatyvos gali paskatinti bendradarbiavimu grindžiamą gynybos pajėgumų planavimą, plėtrą, viešuosius pirkimus ir veikimą; ragina valstybes nares skatinti EDEM bendradarbiaujant projektuose pagal PESCO ir EGF; šiuo požiūriu konstatuoja, kad siekiant išspręsti nevienodo gynybos dokumentų rinkinio įgyvendinimo klausimą, valstybės narės turėtų dalytis sukaupta patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, susijusiais su iki šiol vykusiu šio rinkinio įgyvendinimu;

43.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į aštuonis ES kriterijus dėl ginklų eksporto, reikia suprantamiau aiškinti ir nuosekliai įgyvendinti ES bendrąją poziciją dėl ginklų eksporto, siekiant apriboti ES gynybos vidaus rinkos susiskaidymą ir padidinti jos užsienio politikos nuoseklumą; ragina imtis veiksmų, kad būtų pašalintos galimos Siuntimo direktyvos, bendrosios pozicijos ir Dvejopo naudojimo prekių reglamento spragos;

44.  ragina valstybes nares parodyti politinę valią ir padidinti gynybos įrangos įsigijimo ES viduje mastą ir bendradarbiavimą MTP srityje, ir pasinaudoti bendraisiais gynybos srities MTP ir įsigijimais, kad būtų skatinamas jų kariuomenių sąveikumas;

45.  ragina atnaujinti pastangas siekiant pašalinti nuolatines technologijų ir inovacijų spragas ir atsilikimą plėtojant EGPTB, kad būtų sumažinta didėjanti Europos priklausomybė nuo gynybos įrangos importo; pabrėžia, kad siekiant sukurti patikimą ir visapusišką Europos gynybos įrangos rinką ir veiksmingą gynybos sektorių Komisija turi pateikti išsamią ES masto tiekimo saugumo režimo strategiją;

46.  pabrėžia, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas netaikomas ES ir JK bendradarbiavimui gynybos srityje, ir rekomenduoja atlikti tinkamą „Brexit’o“ poveikio ES gynybos įrangos rinkai analizę;

47.  mano, kad priėmus šias dvi direktyvas EDEM įvyko daug pokyčių; ragina Komisiją atsižvelgiant į tuos pokyčius ištirti turimų priemonių veiksmingumą;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 216, 2009 8 20, p. 76.
(2) OL L 146, 2009 6 10, p. 1.
(3) OL L 102, 2018 4 23, p. 87.
(4) OL C 157, 2019 5 8, p. 1.
(5) 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 134, 2009 5 29, p. 1).
(6) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

Atnaujinta: 2021 m. liepos 12 d.Teisinė informacija - Privatumo politika