Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(1) (toliau – Finansinis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2) (toliau – DFP reglamentas), ir bendras deklaracijas, dėl kurių šiuo klausimu susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija(3), taip pat į susijusias vienašales deklaracijas(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti(7),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrąjį biudžetą(9) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C,

–  atsižvelgdamas į visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą, kurią parengė Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma,

–   atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas „Demografiniai iššūkiai. Tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kuri įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį ir į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl jo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(11),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 16 d. Tarybos išvadas dėl 2022 m. biudžeto gairių,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Šengeno acquis nuostatų visapusiškas taikymas Bulgarijoje ir Rumunijoje. Patikrinimų prie sausumos, jūrų ir oro sienų panaikinimas“(12),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (C(2020)1863),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją pakeitimų forma,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto laiškus,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0046/2021),

Grįžimas į vėžes. 2022 m. biudžetas atsigavimui po COVID-19 krizės

1.  mano, kad, atsižvelgiant į itin neaiškias ekonomikos perspektyvas, nes nesitikima, kad ji 2022 m. pasieks iki pandemijos buvusį lygį, ir būtinybę užtikrinti greitą, sąžiningą bei įtraukų atsigavimą po ekonominės, socialinės ir su užimtumu susijusios žalos, kurią padarė COVID-19 pandemija, 2022 m. Sąjungos biudžetas turėtų atlikti dar svarbesnį vaidmenį užtikrinant teigiamą ir apčiuopiamą poveikį piliečių gyvenimui ir prisidedant prie Europos ekonomikos skatinimo, pasinaudojant tvariomis investicijomis ir remiant darbo vietų išsaugojimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą visoje Sąjungoje, taip pat įgyvendinant klimato kaitos ir skaitmeninės pertvarkos uždavinius ir didesnį Sąjungos užmojį klimato srityje iki 2030 m., kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas, ir sudarant palankesnes sąlygas mažinti ekonominius, socialinius, teritorinius, švietimo, kartų bei lyčių skirtumus;

2.  todėl ketina sudaryti ateities perspektyvomis grindžiamą biudžetą, kuriuo bus prisidedama prie ekonomikos gaivinimo proceso ir sudaromos sąlygos Sąjungai didinti investicijas ir kovoti su nedarbu, skatinti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, sutelkti dėmesį į tvirtą Europos sveikatos sąjungą, skatinti įtraukų ekonomikos gaivinimą, daug dėmesio skiriant jaunajai kartai, ir užtikrinti saugią bei klestinčią aplinką ES piliečiams; mano, kad, siekiant skatinti ekonomikos gaivinimą ir kurti atsparesnės Sąjungos pagrindus, laikantis Paryžiaus susitarimo, šie prioritetai yra nepaprastai svarbūs;

Gyvybinga ekonomika siekiant skatinti investicijas ir kovoti su nedarbu

3.  primena, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos pagrindas – jos sudaro beveik 99 proc. visų valstybių narių įmonių ir sukuria apie tris ketvirtadalius visų darbo vietų; pabrėžia, kad MVĮ reikšmingai prisideda kuriant darbo vietas, užtikrinant ekonomikos augimą ir stabilumą; yra susirūpinęs dėl sunkių ir ilgalaikių krizės padarinių MVĮ ir ketina užtikrinti joms pakankamą finansavimą pasitelkiant įvairias ES programas;

4.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tinkamai finansuojama Bendrosios rinkos programa yra labai svarbi siekiant didinti konkurencingumą, skatinti verslumą ir gerinti patekimą į rinkas, taip pat veiksmingai remti smulkųjį verslą, be kita ko, ugdant skaitmeninius ir verslumo įgūdžius; be to, pabrėžia programos „InvestEU“ potencialą skatinti tvarias, novatoriškas ir socialines investicijas, taip pat teikti kapitalo paramą toms MVĮ, kurioms krizė padarė neigiamą poveikį; pripažįsta, kad būtina skubiai sukurti MVĮ palankią verslo aplinką ir remti MVĮ klasterius bei tinklus, taip pat mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą; ypač pabrėžia, kad reikia remti ES lygmens iniciatyvas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kurti naujus startuolius ir gerinti jų galimybes gauti finansavimą, nes taip būtų skatinamos inovacijos, darbo vietų kūrimas ir jaunimo verslumas;

5.  pabrėžia, kad toliau reikia plačiu mastu skatinti investicijas į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, kad ES galėtų būti Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės pertvarkos įgyvendinimo varomoji jėga; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į konkrečius programos „Europos horizontas“ nuopelnus, įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybos veiklą; mano, kad būtina teikti MVĮ, startuoliams ir universitetams tinkamą ir specialiai pritaikytą paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti sprendžiant šiuos svarbius uždavinius; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skatinti akademinės bendruomenės ir pramonės bendradarbiavimą; pabrėžia, kad COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kokie svarbūs yra Europos moksliniai tyrimai farmacijos produktų ir vakcinų srityje, siekiant sustiprinti ES atsparumą sveikatos krizės atveju;

6.  pabrėžia, kad greitais ir tikslingais biudžeto sprendimais turi būti sudarytos galimybės Sąjungai reaguoti į COVID-19 pandemijos iššūkius; atsižvelgdamas į tai, prašo, kad visi panaikinti įsipareigojimai mokslinių tyrimų srityje, kurių netikėtai yra daug, galėtų būti naudojami pagal programą „Europos horizontas“, visapusiškai laikantis Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalies, – tai būtų vienas iš pagrindinių būdų neutralizuoti naujas viruso atmainas ir kartu numatyti būsimas grėsmes visuomenės sveikatos labui ir siekiant gelbėti gyvybes; pabrėžia, kad šis panaikintų įsipareigojimų lygis nebuvo numatytas ir todėl neįtrauktas į susitarimą dėl daugiametės finansinės programos (DFP);

7.  pabrėžia esminį ES sanglaudos politikos, kaip pagrindinės Sąjungos investicijų politikos ir vieno iš tvaraus ir integracinio atsigavimo kertinių akmenų, vaidmenį ir atkreipia dėmesį į jos unikalią Europos pridėtinę vertę bei indėlį į bendrą darnų ES ir jos valstybių narių bei regionų vystymąsi; ypač pabrėžia jos potencialą skatinti ekonomikos augimą ir kurti daugiau kokybiškų darbo vietų, kurie yra nepaprastai svarbūs ekonomikos gaivinimo procese; pabrėžia jos esminį vaidmenį siekiant ES strateginių tikslų, pvz., ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos bei konvergencijos tarp valstybių narių ir jose, teisingos pertvarkos, kokybiško užimtumo, konkurencingos, socialinės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos, taip pat inovacijų, ir tai, kad ji yra teisingos, įtraukios ir tvarios Sąjungos varomoji jėga;

8.  atkreipia dėmesį į ilgalaikį poveikį, kurį valstybėms narėms, turinčioms ribotas viešąsias lėšas ir ribotus fiskalinius pajėgumus, darys nukrypti nuo valstybės pagalbos taisyklių leidžiančios nuostatos pratęsimas bendrojoje rinkoje dabartinės krizės metu; pabrėžia, kad ES biudžetas atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad valstybės narės ir ES glaudžiai bendradarbiautų siekiant mažinti socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius, tuo pačiu metu ieškant konkrečių sprendimų, kaip išsaugoti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje bei stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą tarp ES regionų;

9.  pabrėžia, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir bendra žuvininkystės politika (BŽP) yra pagrindiniai Europos integracijos elementai, kuriais siekiama europiečiams užtikrinti saugaus, įperkamo ir aukštos kokybės maisto tiekimą ir apsirūpinimo maistu savarankiškumą, tinkamą žemės ūkio rinkų veikimą, tvarią kaimo regionų plėtrą bei ūkininkų kartų atsinaujinimą; primena nepaprastai svarbų šių sričių politikos vaidmenį padedant užtikrinti stabilias ir priimtinas ūkininkų bei žvejų pajamas, ypač dabartinėmis sudėtingomis aplinkybėmis; prašo ypač daug dėmesio skirti smulkiajam žemės ūkiui, jauniesiems ūkininkams ir smulkioms žvejybos įmonėms, taip pat Europos piliečiams užtikrinti stabilią ir saugią maisto grandinę; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriuos žemės ūkio sektorius labai paveikė COVID-19 protrūkis ir kitos krizės, ir prireikus pritaria tiksliniam atitinkamų biudžeto eilučių, skirtų rinkos rėmimo priemonėms, padidinimui; primena, kad reikia spręsti šiuos uždavinius ir tuo pačiu metu rengtis BŽŪP, kuri, kaip tikimasi, atliks svarbesnį vaidmenį įgyvendinant Europos žaliojo kurso užmojus, reformai;

10.  pabrėžia, kad reikia itin skatinti turizmo sektorių, visų pirma apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų pramonę, kurie dėl COVID-19 pandemijos patyrė ypač didelį nuosmukį ir pražūtingą poveikį, pirmiausia tuose regionuose, kurie labai priklauso nuo turizmo; pabrėžia, kad turizmo sektorius yra svarbus Sąjungos ekonomikos ramstis ir jame įdarbinta reikšminga dalis jos darbo jėgos, ypač MVĮ ir šeimos įmonėse; tikisi, kad atitinkamomis ES programomis, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), regioninę politiką, Skaitmeninės Europos programą ar programą „InvestEU“, bus ryžtingai prisidėta prie ilgalaikio sektoriaus konkurencingumo bei tvarumo ir kad iš 2022 m. ES biudžeto bus skirti reikiami ištekliai; pakartoja savo nusivylimą, kad nebuvo atsižvelgta į Parlamento prašymą numatyti specialią ES turizmo programą;

11.  pabrėžia, kad reikia numatyti išsamią Europos kosmoso strategiją, ir pripažįsta ES kosmoso programos pridėtinę vertę; ypač pabrėžia, jog reikia, kad Sąjunga skatintų novatoriškų ir konkurencingų pradinės grandies (sunkiosios kosmoso pramonės) ir galutinės grandies (kosmoso duomenimis pagrįstų taikomųjų programų) sektorių plėtrą; atkreipia dėmesį į svarbų ES kosmoso programos agentūros vaidmenį ir poreikį užtikrinti reikiamą finansavimo lygį ir darbuotojų skaičių;

Skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos klausimo sprendimas

12.  pabrėžia, kad dėl COVID-19 krizės reikia dar skubiau panaikinti skaitmeninę atskirtį, visų pirma užbaigiant kurti Europos švietimo erdvę ir įgyvendinant skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kad būtų pasiekti skaitmeninių įgūdžių tikslai, ir skatinant įtraukų mokymąsi, taip pat paspartinti Europos skaitmeninę transformaciją; atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu užtikrinti pakankamą ES programų finansavimą ir sinergiją, kad būtų sudarytos sąlygos sparčiau rinkoje įsisavinti proveržio technologijas bei inovacijas ir suteiktos galimybės Europos ekonomikai ir viešajam sektoriui būti skaitmeninės pertvarkos priešakyje; mano, kad Skaitmeninės Europos programa yra nepaprastai svarbi didinant Europos konkurencingumą pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje ir siekiant technologinio suverenumo; tikisi, kad ši programa paskatins investicijas į ES itin našias kompiuterines sistemas, etinį dirbtinį intelektą, 5G technologiją ir kibernetinį saugumą, taip pat į pažangių skaitmeninių įgūdžių tobulinimą ekonomikoje ir visuomenėje; ragina valstybes nares ir Komisiją laikytis kriterijų, pagal kuriuos mažiausiai 20 proc. EGADP lėšų turėtų būti skiriama skaitmeninei pertvarkai

13.  atkreipia dėmesį į labai svarbų ES biudžeto vaidmenį užtikrinant Europos žaliojo kurso, įskaitant biologinės įvairovės strategiją, sėkmę ir į žalos nedarymo principo taikymą, skatinant valstybių narių ekonominį ir socialinį atsigavimą po koronaviruso krizės paverčiant žaliuosius uždavinius investicijomis ir struktūrinių reformų galimybėmis ir sudarant palankesnes sąlygas sąžiningai pereiti prie tvaresnės, įtraukesnės ir atsparesnės ekonomikos; primena, kad siekiant įgyvendinti šią pertvarką reikia užtikrinti didelius struktūrinius pokyčius ir kad ne visos valstybės narės, regionai ir miestai pradeda pertvarką iš to paties taško arba jie neturi vienodų pajėgumų ją vykdyti; visų pirma pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad nauja augimo strategija būtų pagrįsta pakankamais ištekliais, įskaitant ekonomikos gaivinimo lėšas ir Teisingos pertvarkos mechanizmą, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu užtikrinti, jog nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, ir ketina atidžiai stebėti strategijos įgyvendinimą naudojant 2022 m. biudžeto lėšas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, žiedinę ekonomiką, tvarų ir prieinamą išmanųjį judumą bei modernią ir atsparią ES infrastruktūrą – tai pagrindiniai veiksniai siekiant atkurti konkurencingumą, padėti pasiekti ES klimato srities tikslus ir sustiprinti ES strateginį savarankiškumą, taip pat skatinti tvarias pramonės šakas; be to, pripažįsta pagrindinį Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vaidmenį sujungiant Sąjungą ir visus jos regionus, įskaitant atokiausius, salų ir retai apgyvendintus regionus, transporto, skaitmeniniame ir energetikos sektoriuose;

14.  pabrėžia, kad svarbu remti klimato srities veiksmus ir aplinkos apsaugą suteikiant papildomų išteklių atitinkamoms ES biudžeto programoms ir priemonėms, visų pirma programai LIFE; be to, pabrėžia, kad, siekiant integruoti klimato aspektą, reikėtų dėti daugiau pastangų visose politikos srityse, kad visoje 2021–2027 m. DFP būtų pasiektas bendras su klimatu susijusių išlaidų tikslas – bent 30 proc. Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų bendros sumos; be to, pabrėžia, kad reikia nuolat siekti 2024 m. suteikti 7,5 proc. metinių DFP išlaidų biologinės įvairovės tikslams, o nuo 2026 m. – 10 proc.; ragina Parlamentą visapusiškai dalyvauti rengiant patikimesnes, skaidresnes ir išsamesnes tokių išlaidų įgyvendinimo ir stebėjimo metodikas ir laukia metinių konsultacijų su Komisija ir Taryba, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamą finansavimą įgyvendinant ES cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, be kita ko, skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant pereiti prie saugiai ir tvariai sukurtų cheminių medžiagų, medžiagų ir produktų bei užtikrinant tinkamus ir tvarius Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) išteklius, įgyvendinant Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, pagrįstą netoksinių medžiagų naudojimo ciklais, ir būsimą nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planą;

Tvirta Europos sveikatos sąjunga

16.  dar kartą patvirtina programos „ES – sveikatos labui“, kuri pagal naują DFP yra didžiausia sveikatos programa, kada nors finansuota iš ES biudžeto, svarbą ir potencialą; tikisi, kad bus padidinta sinergija tarp visų ES programų, kuriomis stiprinami ES sveikatos sistemų pajėgumai, taip pat jų parengties ir prevencijos pajėgumai krizių atveju ir kuriomis suteikiama papildomų investicijų sveikatos sektoriuje, pvz., „Europos socialino fondo +“ (ESF+), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos; mano, kad atsargų kaupimas turėtų išlikti ES biudžeto prioritetu pasitelkiant rezervą „rescEU“ ir programą „ES – sveikatos labui“; pabrėžia, koks svarbus ES civilinės saugos mechanizmas siekiant užtikrinti, kad ES būtų geriau pasirengusi ir galėtų reaguoti į visų rūšių gaivalines nelaimes, pandemijas ir ekstremaliąsias situacijas;

17.  primena, kad dėl COVID-19 krizės valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos patyrė precedento neturintį spaudimą ir buvo atskleisti vakcinų ir kitų būtinų medicinos reikmenų gamybos pajėgumų trūkumai Sąjungoje; todėl pabrėžia, kad Sąjungai reikalingas solidarumas ir bendra atsakomybė, o tai reiškia didesnę ES kompetenciją sveikatos srityje ir konkretesnius veiksmus siekiant stipresnės Europos sveikatos sąjungos; pabrėžia, kad dabartinė krizė atskleidė didesnių investicijų į sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir įgūdžius poreikį, taip pat būtinybę ištaisyti praeities klaidas dėl nepakankamų investicijų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl HERA inkubatoriaus (COM(2021)0078) kaip priemonę, kuria siekiama padidinti pastangas nustatyti COVID-19 atmainas, pritaikyti vakcinas, padidinti klinikinių tyrimų efektyvumą, paspartinti reguliavimo institucijų patvirtinimą ir padidinti vakcinų gamybą; atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji gamybos pajėgumų dalis yra už Sąjungos ribų ir tai apsunkina vaistų pristatymą, kai jų reikia, ir yra kliūtis, kurią reikia šalinti kuriant Europos sveikatos sąjungą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamai lėšų siekiant padėti didinti vakcinų, priešnuodžių ir kitų pagrindinių vaistų gamybos pajėgumus valstybėse narėse ir sudaryti sąlygas nedelsiant reaguoti 2022 m. ES biudžeto lėšomis ekstremaliosios situacijos atveju;

18.  apgailestauja dėl to, kad 2020 m. ES 2,7 mln. žmonių buvo diagnozuotas vėžys ir apie 1,3 mln. žmonių mirė nuo vėžio; teigiamai vertina Europos kovos su vėžiu planą, kuris yra svarbus tvirtesnės Europos sveikatos sąjungos ramstis; atsižvelgdamas į minėtą planą, pripažįsta, kad reikia numatyti tvirtesnį ir taikomą Sąjungos požiūrį į vėžio prevenciją, gydymą ir priežiūrą; prašo 2022 m. numatyti tinkamas biudžeto lėšas atitinkamoms ES programoms, visų pirma programai „ES – sveikatos labui“, veiksmų grupei „Sveikata“ pagal programos „Europos horizontas“ II ramstį ir Skaitmeninės Europos programai, kad būtų finansuojamos naujos technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos kaip Sąjungos kovos su vėžiu dalis;

19.  ypač atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) vaidmenį dabartinės COVID-19 pandemijos metu; ragina 2022 m. biudžete numatyti tinkamą finansavimą, kad šios labai svarbios agentūros galėtų tęsti savo darbą; laukia pasiūlymo įsteigti Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA), kad būtų užtikrinti veiksmingi ir koordinuoti Sąjungos pasirengimo ir reagavimo pajėgumai būsimų sveikatos krizių atveju; primena, kad HERA reikia skirti naujų išteklių siekiant užtikrinti, kad ji nedarytų neigiamo poveikio esamoms programoms, politikos priemonėms ir agentūroms, ir garantuoti veiksmingą sąveiką su EMA ir ECDC;

Įtraukus ekonomikos atsigavimas daug dėmesio skiriant jaunajai kartai

20.  pabrėžia, kad, kaip ir po 2008 m. finansų krizės, jaunimas ir vėl itin nukentėjo nuo COVID-19 krizės padarinių, nes didėja jaunimo nedarbas ir daromas neigiamas poveikis švietimui bei psichinei sveikatai, visų pirma kalbant apie įsiliejantį į darbo rinką jaunimą; todėl pabrėžia, kad turi būti visapusiškai išnagrinėtos visos finansavimo galimybės siekiant sėkmingai gerinti įtrauktį į darbo rinką, visų pirma pasitelkiant profesinį mokymą, priemones, kuriomis gerinama socialinė įtrauktis, darbo sąlygos ir socialinė apsauga, be kita ko, neįgaliųjų atžvilgiu, taip pat jaunimo šeimos ir gyvenimo perspektyvos, atsižvelgiant į Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą;

21.  tvirtina, kad Sąjunga negalės tvariai atgaivinti ekonomikos be struktūrizuotos strategijos, skirtos jaunajai kartai; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad itin svarbu didinti finansinius išteklius tokioms Sąjungos programoms kaip „Erasmus+“, kurios sėkmingi rezultatai plečiant švietimo, mokymo ir darbo galimybes visoje Sąjungoje yra nepaneigiami; pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ yra Sąjungos pavyzdinė programa, kuri plačiai žinoma jos piliečiams ir kurią įgyvendinant pasiekta apčiuopiamų rezultatų; atkreipia dėmesį į šios programos potencialą skatinant kompetenciją ir užtikrinant jaunimo galimybes naudotis inovacijomis ir verslumu, teikiant įtraukias orientavimo ir švietimo paslaugas, taip pat atkreipia dėmesį į mokymo ir judumo veiksmų suaugusiųjų švietimo srityje poreikį; apgailestauja dėl neigiamo COVID-19 krizės poveikio programai „Erasmus+“, kuris lėmė gerokai sumažėjusį dalyvių, galinčių pasinaudoti šia patirtimi, skaičių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, koks svarbus yra 2022 m. biudžetas siekiant kompensuoti neišnaudotas galimybes; ragina Komisiją toliau skatinti Europos pilietiškumo ugdymą ir piliečių dalyvavimą; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms bent 10 proc. finansavimo pagal savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus skirti kokybiškam ir įtraukiam švietimui;

22.  pabrėžia, kad būtina rasti tvarius ir ilgalaikius sprendimus, kaip sėkmingai spręsti struktūrines demografines problemas ir mažinti protų nutekėjimą kaimo, salų, atokiose ir mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose ir vietovėse; pabrėžia, kad reikia skirti finansinių išteklių siekiant atgaivinti regionus, kuriuose mažėja gyventojų, investuojant į socialinę ir demografinę politiką, kurią vykdant remiamos šeimos, ir teikti senėjančiai Europos visuomenei tinkamą paramą, pvz., sudarant galimybes naudotis sveikatos priežiūros, judumo ir viešosiomis paslaugomis; pabrėžia, kad reikia sukurti tinkamas struktūras, kad būtų galima tirti tendencijas ir siūlyti priemones siekiant tinkamai atsižvelgti į demografinius pokyčius, pavyzdžiui, ateityje į struktūrinių fondų lėšų skyrimo metodiką įtraukiant specialius kriterijus;

23.  pabrėžia, kad moterys neproporcingai kenčia nuo COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių; pabrėžia, kad svarbu, kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą, siekiant užtikrinti, kad viešosios išlaidos būtų vienodai naudingos moterims ir vyrams; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu, kuo greičiau pradėti taikyti veiksmingą, skaidrią ir išsamią metodiką atitinkamoms su lyčių lygybe susijusioms išlaidoms įvertinti, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime, kad būtų galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų rengiant 2022 m. biudžetą ir metodikos taikymą išplėsti, kad ji apimtų visas DFP programas; taip pat ragina sparčiai įgyvendinti ES lyčių lygybės strategiją; atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančią ir didėjančią priešišką reakciją į lyčių lygybę ir moterų teises ir visų ES priemonių sutelkimo svarbą taisant šią padėtį; ragina skirti papildomų išteklių siekiant remti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių apsaugą, skatinimą ir galimybę naudotis jomis visiems, taip pat siekiant remti žmogaus teisių gynėjas moteris;

24.  pabrėžia, kad per ekonomikos gaivinimo procesą niekas neturi būti paliktas nuošalyje ir kad todėl Sąjunga ir valstybės narės turi kovoti su skurdo ir socialinės atskirties pavojumi; pabrėžia, kad Sąjungos 2022 m. biudžetas ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė turėtų padėti pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus ir įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį remiant mokymąsi visą gyvenimą, stiprinant socialinį dialogą ir užtikrinant visiems galimybę naudotis tokiomis gyvybiškai svarbiomis paslaugomis, kaip antai, susijusiomis su sveikatos priežiūra, judumu, tinkama mityba ir deramu būstu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia pridėtinę ESF+ vertę ir mano, kad turėtų būti skiriamas atitinkamas finansavimas Jaunimo garantijų iniciatyvos ir būsimos Vaiko garantijų iniciatyvos įgyvendinimui pagal pasidalijamojo valdymo principą; palankiai vertina tai, kad kitame Porte vyksiančiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime bus daug dėmesio skiriama Europos socialiniam aspektui;

25.  pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai, taip pat kultūrinis turizmas yra ir išliks sektoriai, labiausiai nukentėję nuo krizės, su kuria susiduria ES; ragina imtis papildomų priemonių šiuose sektoriuose ir skirti papildomą finansavimą susijusioms ES programoms, visų pirma programai „Kūrybiška Europa“; palankiai vertina kūrybinę ir tarpdisciplininę naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą;

Saugios ir klestinčios aplinkos Europos piliečiams užtikrinimas

26.  mano, kad ekonomikos augimas ir klestėjimas, vidaus saugumas, ES išorės sienų apsauga, pagrindinės teisės, tinkamas Šengeno erdvės veikimas ir judėjimo laisvė ES teritorijoje yra neatskiriamai susiję ir vienas kitą naudingai papildantys dalykai; pabrėžia, kad tolesnė su Šengeno erdve susijusi integracija, remiantis ekspertų vertinimais, suteiktų valstybėms narėms prie išorės sienų didesnes finansines sienų valdymo galimybes; primena, kad Šengeno erdvė teikia ekonominę naudą joje dalyvaujančioms valstybėms; pabrėžia, kad ES ekonomiką galėtų paskatinti valstybių kandidačių, kurios jau atitinka visus techninius reikalavimus, prisijungimas prie Šengeno erdvės; pabrėžia, kad šių valstybių narių prisijungimas prie Šengeno erdvės padidintų ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimui skirtų lėšų poveikį ir turėtų tiesioginį poveikį spartesniam ekonomikos atsigavimui; pakartoja savo raginimą skubiai integruoti Rumuniją, Bulgariją ir Kroatiją į Šengeno erdvę; pabrėžia tvirtų ES investicijų vidaus saugumo srityje svarbą, siekiant stiprinti ES teisėsaugą ir teisminį atsaką reaguojant į tarpvalstybines nusikalstamumo grėsmes ir skatinti informacijos mainus;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje migracijos, prieglobsčio ir integracijos politikai įgyvendinti numatytos didesnės lėšos nei ankstesniais metais; tikisi, kad prieglobstis ir migracija išliks svarbūs ES darbotvarkės klausimai; pabrėžia, kad, kol nebus įvykdyta išsami bendros Europos prieglobsčio sistemos reforma, solidarumo priemonės, kaip antai, perkėlimo Europos Sąjungoje programos, perkėlimas į Europos Sąjungą arba humanitarinis priėmimas, išlieka itin svarbūs; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad valstybėms narėms ir toliau reikės finansinės paramos priimant, registruojant ir tikrinant prieglobsčio prašymus, taip pat grąžinant asmenis ir perkeliant asmenis Europos Sąjungoje; ragina daugiau lėšų skirti koordinavimui su tranzito šalimis ir neteisėtos migracijos kilmės šalimis, siekiant kontroliuoti ir sustabdyti prekybą žmonėmis ir neteisėtą žmonių gabenimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Viduržemio jūroje ir toliau žūsta žmonės, ir mano, kad paieška ir gelbėjimas – tai veiksmai, už kuriuos atsakomybė negali būti palikta tik nevalstybiniams subjektams; priduria, kad ES nepriklausančioms trečiosioms šalims prie Sąjungos išorės sienų, susiduriančioms su migracijos srautais į ES, taip pat toliau reikės finansinės paramos; atkreipia dėmesį į svarbų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (FRONTEX) vaidmenį šioje srityje ir neseniai padidintus agentūros įgaliojimus ir ragina skirti tinkamą finansavimą FRONTEX, kad ji galėtų vykdyti veiklą visose jai pagal naujus įgaliojimus numatytos atsakomybės srityse; primygtinai pabrėžia, kad veiksmingas išorės sienų valdymas turi atitikti Sąjungos ir tarptautinę teisę ir visų pirma turi būti gerbiama teisė į prieglobstį ir negrąžinimo principas, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad neseniai pareikšti įtarimai dėl galimo dalyvavimo priverstinio grąžinimo operacijose; todėl primena, kad reikia įdarbinti pagrindinių teisių pareigūnus, kaip numatyta Reglamento (ES) 2019/1896(13) 110 straipsnyje, siekiant prisidėti prie pagrindinių teisių skatinimo vykdant Europos integruotą sienų valdymą; pabrėžia, kad didesni biudžeto asignavimai FRONTEX turi būti skiriami kartu atitinkamai didinant šios agentūros atskaitomybę bei skaidrumą ir priklauso nuo jos pareigos laikytis Sąjungos teisės;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad visoms agentūroms, veikiančioms saugumo, teisingumo, teisėsaugos, pagrindinių teisių, prieglobsčio, migracijos ir sienų valdymo srityse, reikia užtikrinti atitinkamą finansavimą, personalą ir mokymus, kad jos galėtų vykdyti išaugusias jų atsakomybei tenkančias užduotis, taip pat atkreipia dėmesį į šių agentūrų bendradarbiavimo svarbą, technologinių inovacijų ir prisitaikymo būtinybę ir nepaprastai svarbų jų vaidmenį stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą; pabrėžia didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje tinkamo įdiegimo ir operacijų valdymo svarbą;

29.  tvirtai remia ES pastangas kovoti su didėjančiomis grėsmėmis saugumui, pvz., terorizmu, radikalėjimu ir smurtiniu ekstremizmu, neteisėtu žmonių gabenimu, prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais, kibernetiniais nusikaltimais ir hibridinėmis grėsmėmis Europoje ir kaimyninėse šalyse, iš trečiųjų šalių valdomomis dezinformacijos kampanijomis prieš demokratines Europos šalis, taip pat geriau koordinuoti tokias programas ES lygmeniu; primena, kad neseniai surengti teroristiniai išpuoliai rodo, kad, siekiant sustiprinti Sąjungos vidaus saugumą, būtina pagerinti informacinių sistemų teisingumo ir vidaus reikalų srityje sąveiką; pažymi, kad dėl pandemijos kilo naujų su nusikalstamumu susijusių problemų; todėl palankiai vertina 2020 m. liepos 24 d. Komisijos pristatytą Saugumo sąjungos strategiją ir ragina tinkamai finansuoti šioje strategijoje pateiktus veiksmų planus;

30.  primena, kad teisinės valstybės principo laikymasis yra viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų, būtinų, kad būtų laikomasi SESV 317 straipsnyje įtvirtintų patikimo finansų valdymo principų; palankiai vertina tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Reglamentas dėl teisinės valstybės principo, kuriuo nustatomas bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas, ir yra tvirtai įsipareigojęs užtikrinti visapusišką, greitą ir tinkamą jo įgyvendinimą; todėl ragina gerokai padidinti finansavimą, skirtą šių pagrindinių principų apsaugai užtikrinti; pabrėžia gerai aprūpintos ir pakankamai personalo turinčios Europos prokuratūros svarbą kovojant su nusikaltimais Sąjungos biudžetui, ir primygtinai pabrėžia, kad ji turi būti pajėgi imtis tolesnių veiksmų, kai susikaupia neišnagrinėtų bylų, vykdyti peržiūrą ir tirti visus naujus atvejus;

31.  pabrėžia, kad propaguojant Europos vertybes ir kultūras aktyviai prisidedama remiant demokratiją, nediskriminavimą ir lyčių lygybę, taip pat kovojant su dezinformacija ir melagingomis naujienomis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse pablogėjo padėtis teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių teisių srityse, ir pabrėžia, kad reikia finansinių išteklių siekiant remti spaudos, žiniasklaidos ir meninę laisvę Sąjungoje; atkreipia dėmesį į strateginę naujosios Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos svarbą stiprinant demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę ES ir teikiant paramą smurto dėl lyties aukoms; be to, primena, kad Teisingumo programa apima konkretų tikslą remti ir skatinti teisininkų mokymą, siekiant puoselėti bendrą teisinės, teisminės ir teisinės valstybės kultūrą; skatina šioms programoms skiriamą finansavimą per DFP laikotarpį naudoti tolygiai ir primygtinai ragina visas metines lėšas panaudoti minėtiems konkretiems tikslams įgyvendinti; taip pat palankiai vertina Pagrindinių teisių agentūros vykdomą nuolatinę ir visapusišką veiklą, susijusią valstybių narių teisės aktais ir praktika minėtose srityse; mano, kad konferencija dėl Europos ateities – tai viena iš priemonių, kuria naudojantis galima spręsti daugelį su demokratija ir pagrindinėmis teisėmis susijusių iššūkių, ir mano, jog itin svarbu, kad kiekviena ES institucija, dalyvaujanti rengiantis būsimai konferencijai ir ją administruojant, turėtų pakankamą administracinį biudžetą;

32.  primena itin svarbų Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) indėlį šalinant pagrindines migracijos ir priverstinio perkėlimo priežastis ir skatinant darnų vystymąsi, demokratiją, politines ir ekonomines reformas, teisinę valstybę ir žmogaus teises, taip pat remiant rinkimų procesus; taip pat atkreipia dėmesį į strateginę plėtros politikos Vakarų Balkanų šalyse svarbą; atsižvelgdamas į tai, ragina skirti papildomą finansavimą Vakarų Balkanams ir rytinėms ir pietinėms kaimyninėms šalims, taip pat Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) ir humanitarinei pagalbai; pabrėžia ES atsakomybę užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai išteklių, kad galėtų reaguoti į geopolitinius COVID-19 krizės padarinius, užtikrinti saugią ir stabilią pasaulinę aplinką ir parodyti solidarumą su labai nukentėjusiomis trečiosiomis šalimis mobilizuodama ES išorės finansavimo priemones, kad padėtų šioms šalims stiprinti jų sveikatos priežiūros sistemų pajėgumus ir, be kita ko, pagerinti jų galimybes gauti vakcinų, taip pat sušvelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį; pabrėžia, kad svarbu paisyti COVID-19 vakcinų platinimo sistemos (COVAX), siekiant užtikrinti vienodas galimybes gauti vakcinų pažeidžiamiausiose šalyse; taip pat palankiai vertina tai, kad ES kaimyninėms šalims ir, visų pirma artimiausioms kaimyninėms šalims, bus teikiama tiesioginė parama;

33.  primena, jog svarbu užtikrinti pakankamai išsamią ES biudžeto nomenklatūrą, kad biudžeto valdymo institucija galėtų veiksmingai atlikti savo sprendimų priėmimo vaidmenį ir Parlamentas, visų pirma, galėtų atlikti savo demokratinės priežiūros ir tikrinimo funkcijas visų išlaidų kategorijų atveju; todėl primygtinai reikalauja, kad biudžeto nomenklatūroje visapusiškai ir kuo greičiau būtų atsižvelgta į susitarimą dėl KVTBP reglamento; todėl ragina Komisiją pateikti 2021 m. ES biudžeto taisomojo biudžeto projektą, kuriuo būtų įgyvendinamas derybose dėl KVTBP reglamento pasiektas susitarimas dėl penkių atskirų finansinių paketų, skirtų geografinėms programoms Azijoje, t. y. Artimuosiuose Rytuose, Pietų Azijoje, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės ir Pietryčių Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione, sukuriant atskiras atitinkamas biudžeto eilutes; mano, kad toks suderinimas galėtų ir turėtų būti atliktas prieš 2022 m. biudžeto procedūrą;

34.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą ir valstybių narių, ir per Europos gynybos fondą teikiamą finansinę paramą, kad būtų galima laipsniškai formuoti ES bendrą gynybos politiką ir padidinti ES saugumą ir strateginį savarankiškumą; be to, pabrėžia, kad reikia didinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą ir inovacijas, nes tai gali padėti skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat pabrėžia, kad reikia didinti dislokavimo galimybes ir operacinį veiksmingumą dedant daugiau pastangų ir bendrai plėtojant karinius ir civilinius pajėgumus;

Konkretūs ir kompleksiniai 2022 m. biudžeto klausimai

35.  tikisi, kad ruošiantis priimti 2022 m. biudžetą bus išnaudotas visas DFP paketo potencialas, ir ketina atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami visi pasiekto susitarimo aspektai; primena, kad 2022 m. yra pirmi metai, kai bus taikomi su konkrečiomis programomis susiję tikslinimai pagal DFP reglamento 5 straipsnį dėl, be kita ko, ES pavyzdinių programų paketų finansavimo pagal naują baudomis pagrįstą mechanizmą;

36.  atkreipia dėmesį į didelį vėlavimą įgyvendinant 2014–2020 m. laikotarpio ES programas ir naudojant lėšas, visų pirma tas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas; ragina valstybes nares paspartinti šių programų įgyvendinimą, kad nebūtų trukdoma laiku pradėti įgyvendinti naujas ES programas pagal 2021–2027 m. DFP, taip pat programas, finansuojamas pagal Europos ekonomikos gaivinimo priemonę; yra susirūpinęs dėl pavojaus, kad bus vėluojama įgyvendinti naujas DFP programas, nes valstybės narės pirmiausia turi laikytis galiojančio labai griežto Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo grafiko;

37.  taip pat apgailestauja dėl vėlyvo 2021–2027 m. DFP priėmimo ir mano, kad šio vėlavimo pasekmės bus juntamos visu dabartiniu DFP laikotarpiu; pabrėžia, kad dėl to labai vėluojama pradėti visas ES pavyzdines programas, taip pat finansuoti Europos žaliąjį kursą ir skaitmeninimo strategiją; todėl tikisi, kad bus dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti 2022 m. visapusišką visų naujų ES programų vykdymą; ryšium su tuo primena Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl reagavimo į COVID-19 krizės poveikį, paskelbtą bendrose išvadose dėl 2021 m. biudžeto, kuriame nurodoma, jog ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas labiausiai krizės paveiktiems ekonomikos sektoriams, pvz., turizmo ir MVĮ, taip pat labiausiai krizės paveiktiems žmonėms;

38.  taip pat tikisi, kad 2022 m. biudžete bus numatytas pakankamas mokėjimų asignavimų lygis tiek naujoms programoms, tiek ankstesnėms programoms užbaigti, visų pirma atsižvelgiant į didesnį tikėtiną mokėjimų poreikį sanglaudos ir kaimo plėtros srityse, ir siekiant užtikrinti, kad Sąjungos biudžetas suteiktų reikiamų ekonominių paskatų; yra pasiryžęs užkirsti kelią bet kokioms būsimoms mokėjimų krizėms, tokioms kaip ankstesnės DFP pradžioje, ir šiuo tikslu ketina labai atidžiai stebėti neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) lygį; ragina Komisiją nedelsiant pateikti taisomojo biudžeto projektą, jei būtų manoma, kad jis būtinas, siekiant padidinti mokėjimus ir taip paspartinti ES programų įgyvendinimą;

39.  pabrėžia, kad dėl 2022 m. Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės ES biudžetas gerokai padidės ir kad iki tų metų pabaigos pagal skirtingas programas bus skirta ne mažiau kaip 60 proc. visų asignavimų; pabrėžia, kad Parlamentas atidžiai stebės, kaip apskritai įgyvendinama Europos ekonomikos gaivinimo priemonė ir kad ypatingas dėmesys bus skiriamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikrinimui; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl vėlavimo pradėti skolinimosi ir skolinimo operacijas pagal šią priemonę, nes naujasis Sprendimas dėl nuosavų išteklių, kuriuo suteikiamas leidimas vykdyti šias operacijas, dar nėra įsigaliojęs; todėl pabrėžia, kad reikia, jog valstybės narės skubiai ratifikuotų naująjį Sprendimą dėl nuosavų išteklių, kad nebūtų trukdoma užtikrinti savalaikį ekonomikos gaivinimą, nes tai pakenktų būsimoms kartoms;

40.  atkreipia dėmesį į teisiškai privalomą veiksmų gairių dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo pagal dabartinę DFP pobūdį, kuris yra įtvirtintas Tarpinstituciniame susitarime, ir dar kartą patvirtina savo tvirtą pritarimą šiam procesui; pabrėžia, kad 2022 m. Sąjungos biudžetas sujungs pirmąjį ir antrąjį šių veiksmų gairių etapus; ragina, visų pirma, Tarybą nedelsiant, kai tik Komisija pateiks, pradėti svarstyti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujų nuosavų išteklių, grindžiamų anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmu, skaitmeniniu mokesčiu ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), siekiant iki 2022 m. liepos 1 d. priimti sprendimą; be to, tikisi, kad diskusijos dėl finansinių sandorių mokesčio vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą bus sėkmingai užbaigtos iki 2022 m. pabaigos, ir tai suteiks galimybę Komisijai pateikti pasiūlymą dėl naujų nuosavų išteklių; todėl pažymi, jog reikia užtikrinti sklandų įgyvendinimą, kad nauji nuosavi ištekliai padengtų bent jau išlaidas, susijusias su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės pagrindinės sumos grąžinimu ir palūkanomis;

41.  taip pat pabrėžia, kad ES biudžetui ir nacionaliniams biudžetams neigiamą poveikį daro mokestinis sukčiavimas, mokesčių vengimas ir mokesčių slėpimas; ragina stiprinti koordinavimą mokesčių srityje siekiant apsaugoti ES ir nacionalinius pajamų šaltinius;

42.  pabrėžia nepaprastai svarbų Sąjungos decentralizuotų agentūrų vaidmenį teikiant operatyvinę paramą ir ekspertines žinias, kad būtų užtikrintas veiksmingas ES politikos tikslų įgyvendinimas; primena, kad agentūros turi turėti pakankamai darbuotojų ir išteklių, kad galėtų visapusiškai vykdyti savo pareigas ir pasiekti geriausių įmanomų rezultatų; pabrėžia, kad agentūrų užduotys kinta atsižvelgiant į politikos prioritetus, ir pažymi, kad numatant naujas pareigas būtina numatyti ir naujus išteklius;

43.  pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų vertę bandant naujas politikos iniciatyvas ir dedant pagrindą būsimiems Sąjungos veiksmams; todėl ketina pasiūlyti politinius prioritetus atitinkančių bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketą; ragina Komisiją užtikrinti, kad biudžete patvirtinti bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai būtų visapusiškai, laiku ir bendradarbiaujant su Parlamentu įgyvendinami, taip pat užtikrinti didesnį jų matomumą siekiant, kad jų poveikis būtų kuo didesnis;

44.  ragina Komisiją rengiant 2022 m. biudžeto projektą tinkamai atsižvelgti į šioje rezoliucijoje išdėstytus Parlamento politinius ir biudžeto prioritetus; vis dėlto yra pasirengęs optimaliai pasinaudoti esamomis lankstumo galimybėmis ir kitomis DFP reglamente ir Finansiniame reglamente išdėstytomis nuostatomis, kad 2022 m. biudžete būtų padidintos pagrindinių ES programų lėšos ir būtų numatytas tinkamas atsakas į neatidėliotinus poreikius, be kita ko, susijusius su COVID-19 sveikatos krize ir ekonomikos gaivinimo procesu; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina laiku pradėti taikyti skubios paramos priemonę ir mobilizuoti specialias DFP priemones, pvz., Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, kad, kai reikia, būtų teikiama finansinė parama;

o
o   o

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (3) OL C 444 I, 2020 12 22. (4) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto, 2 priedas: deklaracijos (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0357). (5) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (6) OL L 424, 2020 12 15, p. 1. (7) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 23. (8) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1. (9) OL L 93, 2021 3 17, p. 1. (10) OL C 242, 2018 7 10, p. 24. (11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005. (12) OL C 388, 2020 11 13, p. 18. (13) 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).