Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios aklonifeno, akrinatrino, Bacillus pumilus (QST 2808), chlorantraniliprolo, etirimolio, lufenurono, pentiopirado, pikloramo ir Pseudomonas sp. (padermė DSMZ 13134) liekanų koncentracijos tam tikruose produktuose arba ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II, III ir IV priedai, projektą (D070113/03),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augaliniame ir gyvūniniame maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB(1), ir ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies a punktą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 4 d. pateiktą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) priimtą pagrįstą nuomonę, kuri paskelbta 2020 m. rugpjūčio 18 d.(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 18 d. EFSA priimtą pagrįstą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. sausio 5 d.(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 30 d. EFSA patvirtintą mokslinę ataskaitą, kuri paskelbta 2009 m. birželio 22 d.(5),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(6), 5a straipsnio 3 dalies b punktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi lufenuronas yra benzoil-karbamidinis pesticidas, kuris stabdo chitino gamybą vabzdžiuose ir yra naudojamas kaip pesticidas ir fungicidas; kadangi 2019 m. gruodžio 31 d. baigė galioti Sąjungos leidimas naudoti lufenuroną ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009(7) nepateikta paraiška dėl jo pratęsimo; kadangi Sąjungoje nebeleidžiama naudoti lufenurono, tačiau jis yra eksportuojamas kaip žemės ūkio maisto produktų pesticidas; kadangi, remiantis Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros tyrimu(8), lufenuronas atitinka patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų medžiagų kriterijus, kurie yra išdėstyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006(9) XIII priede;

B.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje atsargumo principas įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių Sąjungos principų;

C.  kadangi SESV 168 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“;

D.  kadangi Direktyvoje 2009/128/EB siekiama tausiojo pesticidų naudojimo Sąjungoje sumažinant pesticidų naudojimo keliamus pavojus ir poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, skatinant alternatyvius metodus;

E.  kadangi Jungtinių Tautų Stokholmo konvencijoje dėl patvarių organinių teršalų ir 2012 m. patvarių organinių teršalų peržiūros komiteto posėdyje(10) nustatyta didelė tikimybė, kad lufenuronas atitinka visus patvarių organinių teršalų kriterijus;

F.  kadangi 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“(11) skatinamas „visuotinis perėjimas prie tvarių žemės ūkio maisto produktų sistemų“ ne tik Sąjungos viduje, bet ir už jos ribų, ir siekiama „vertinant leidžiamojo importo nuokrypio paraiškas dėl pesticidų, kurių patvirtinimas ES nebegalioja, atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus, laikantis PPO standartų ir įsipareigojimų“;

G.  kadangi po to, kai pateikta leidžiamojo importo nuokrypio paraiška dėl lufenurono, kuris Brazilijoje naudojamas greipfrutams ir cukranendrėms, pateiktas Komisijos reglamento projektas, kuriame nurodyta, kad didesnė didžiausia leidžiamoji liekanų koncentracija (DLK) yra būtina, siekiant išvengti netarifinių prekybos kliūčių tų kultūrų importui;

H.  kadangi Komisijos reglamento projektas kelia susirūpinimą dėl lufenurono saugumo, vadovaujantis atsargumo principu, atsižvelgiant į trūkstamus duomenis, susijusius su lufenurono poveikiu visuomenės sveikatai ir aplinkai;

I.  kadangi 2020 m. liepos 15 d. nuomonėje EFSA pažymi, kad: „remiantis Reglamento (EB) Nr. 396/2005 6 straipsniu, Syngenta Crop Protection AG kompetentingai nacionalinei institucijai Portugalijoje (vertinančioji valstybė narė) pateikė leidžiamojo importo nuokrypio paraišką dėl veikliosios medžiagos lufenurono naudojimo įvairioms kultūroms ir gyvūniniams produktams, remiantis tuo, kad Brazilijoje, Čilėje ir Maroke leidžiama naudoti lufenuroną. Vertinančioji valstybė narė, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 396/2005 8 straipsniu, parengė vertinimo ataskaitą, kuri 2019 m. gegužės 24 d. buvo pateikta Europos Komisijai ir perduota Europos maisto saugos tarnybai (EFSA)“; kadangi vertinančioji valstybė narė pasiūlė padidinti didžiausią leidžiamąją lufenurono liekanų koncentraciją (DLK) greipfrutuose (30 kartų) ir cukranendrėse (2 kartus) iš Brazilijos, taip pat padidinti gyvūninių prekių didžiausią leidžiamąją lufenurono liekanų koncentraciją (DLK);

J.  kadangi savo 2020 m. liepos 15 d. nuomonėje EFSA pateiktose išvadose nurodyta, kad didžiausios leidžiamosios lufenurono liekanų koncentracijos (DLK) didinimas yra pagrįstas tik poreikiu laikytis norminių verčių Brazilijoje, ir į jas neįtrauktas joks argumentas dėl lufenurono ilgalaikio kaupiamojo poveikio reprodukciniam toksiškumui, neurotoksiško poveikio vystymuisi ir jo imunotoksiniam potencialui jį prarijus;

1.  prieštarauja Komisijos reglamento projekto priėmimui;

2.  mano, kad šis Komisijos reglamento projektas nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 396/2005 tikslu ir turiniu;

3.  mano, kad Komisijos reglamento projektu viršijami Reglamente (EB) Nr. 396/2005 nustatyti įgyvendinimo įgaliojimai; pažymi, kad Reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad reikėtų nustatyti žemiausią realiai įmanomą kiekvieno pesticido DLK ribą siekiant apsaugoti pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, vaikus ir dar negimusius kūdikius;

4.  pažymi, kad remiantis Komisijos reglamentu, dabartinė lufenurono DLK padidėtų nuo 0,01 mg/kg iki 0,30 mg/kg greipfrutuose ir nuo 0,01 mg/kg iki 0,02 mg/kg cukranendrėse;

5.  pažymi, kad naujausioje mokslinėje ataskaitoje pateikta išvada, kad lufenuronas gali sukelti teratogeninį poveikį ir histopatologinių pokyčių žiurkių kepenims ir inkstams, ir tai rodo, kad galėtų būti keliamas pavojus besilaukiančioms moterims ir jų dar negimusiems vaikams(12);

6.  pažymi, kad insekticidų poveikis sukelia biocheminių pokyčių, įskaitant oksidacinį stresą, ir kad cheminių teršalų poveikis motinų aplinkai neseniai nurodytas kaip antra pagal svarbą kūdikių mirtingumo priežastis besivystančiose šalyse(13);

7.  pakartoja, kad pesticidų poveikis kelioms kartoms yra nepakankamai tyrinėjamas ir kad pesticidų poveikis žmonėms nėštumo laikotarpiu yra retai tyrinėjamas; pabrėžia, kad esama vis daugiau įrodymų dėl pakartotinio poveikio vaidmens gyvenimo pradžioje;

8.  teigia, kad lufenurono DLK turėtų išlikti žemiausio lygio;

9.  mano, kad sprendimas padidinti lufenurono DLK negali būti pagrįstas, nes turima nepakankamai įrodymų, kad pavojus besilaukiančioms moterims ir jų dar negimusiems vaikams bei maisto saugai yra priimtinas;

10.  prašo Komisijos atsiimti savo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą, laikantis atsargumo principo;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 70, 2005 3 16, p. 1. (2) OL L 309, 2009 11 24, p. 71. (3) EFSA pagrįsta nuomonė dėl lufenurono leidžiamojo importo nuokrypio įvairiose augalinėse ir gyvūninėse prekėse, EFSA Journal 2020 m., 18(8):6228, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2020.6228. (4) EFSA pagrįsta nuomonė dėl nustatytos didžiausios leidžiamosios lufenurono liekanų koncentracijos peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį, EFSA Journal 2017 m., 15(1):4652, https://doi.org/10.2903/j.efsa.2016.4652. (5) EFSA mokslinė ataskaita dėl išvadų, susijusių su aktyviosios medžiagos pesticido lufenurono rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros, EFSA Journal 2009 m., 7(6):189, https://doi.org/10.2903/j.efsa.2009.189r. (6) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (7) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1). (8) R. Altenburger, U. Gündel, S. Rotter, C. Vogs, M. Faust, T. Backhaus, „Establishment of a concept for comparative risk assessment of plant protection products with special focus on the risks to the environment“, 47 tekstas, 2017 m., ataskaita Nr. (UBA-FB) 002256/ENG, https://www.umweltbundesamt.de/sites/default/files/medien/1410/publikationen/2017-06-07_texte_47-2017_umweltrisiken-pflanzenschutzmittel.pdf. (9) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1). (10) UNEP/POPS/POPRC.8/INF/29. (11) COM(2020)0381. (12) W. T. Basal, T. Rahman. A. Ahmed, A. A. Mahmoud, A. R. Omar, „Lufenuron induces reproductive toxicity and genotoxic effects in pregnant albino rats and their fetuses“, Mokslinės ataskaitos, 2020 m., 10:19544, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7658361/. (13) C. Cremonese, C. Freire, A. Machado De Camargo, J. Silva De Lima, S. Koifman, A. Meyer, „Pesticide consumption, central nervous system and cardiovascular congenital malformations in the South and Southeast region of Brazil“, International Journal of Occupational Medicine and Environmental Health, 2014 m., 27(3), p. 474–86, https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24847732/.