Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2020)0288 – C9-0225/2020)(2),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto metinę 2019 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2019 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2019 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(5), ypač į jo 59, 118, 260, 261 ir 262 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0057/2021),

1.  patvirtina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generaliniam sekretoriui, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2019 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 67, 2019 3 7. (2) OL C 384, 2020 11 13, p. 1. (3) OL C 377, 2020 11 9, p. 13. (4) OL C 384, 2020 11 13, p. 180. (5) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0057/2021),

A.  kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.  su džiaugsmu pažymi, jog atlikę auditą Audito Rūmai padarė išvadą, kad apskritai Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimuose, susijusiuose su administracinėmis ir kitomis išlaidomis, esminių klaidų nebuvo ir kad tikrintos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo veiksmingos;

2.  primena, kad Komiteto biudžetas yra iš esmės administracinis ir didžioji dalis lėšų panaudojama su institucijoje dirbančiais asmenimis, pastatais, baldais, įranga susijusioms išlaidoms ir įvairiomis einamosiomis išlaidomis padengti;

3.  apskritai apgailestauja, kad Audito Rūmų 2019 m. metinės ataskaitos (toliau – Audito Rūmų ataskaita ) 9 skyriaus „Administravimas“ apimtis ir išvados yra gana ribotos, nors ir daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorija „Administravimas“ laikoma mažos rizikos kategorija; prašo, kad atliekant su šiuo skyriumi susijusį auditą būtų labiau atsižvelgiama į ypač aktualius ir kritiškai svarbius Komitetui aspektus;

4.  su pasitenkinimu pažymi, kad savo ataskaitoje Audito Rūmai pažymėjo, kad, atlikus auditą srityse, susijusiose su Komiteto žmogiškaisiais ištekliais ir viešaisiais pirkimais, didelių trūkumų nenustatyta;

5.  pažymi, kad 2019 m. Komiteto biudžetas siekė 138 502 768 EUR (135 630 905 EUR 2018 m. ir 133 807 338 EUR 2017 m.), įvykdymo lygis buvo 98,1 proc. (98,7 proc. 2018 m. ir 96,5 proc. 2017 m.);

6.  pažymi, kad Komitetas nuosaikiai parengė biudžeto sąmatas ir iš esmės laikėsi Komisijos gairių, kuriose nurodoma rengiant sąmatų projektus taikyti išlaidų įšaldymo nominaliąja verte principą; pažymi, kad nuo 2016 m. iki 2020 m. nominalus Komiteto biudžeto padidėjimas buvo 9,2 proc., o realus padidėjimas buvo 1,9 proc.;

7.  pakartoja, kad galutinė asignavimų suma, skirta narių kelionėms ir dienpinigiams, siekė 20 383 977 EUR (20 247 625 EUR 2018 m. ir 19 819 612 EUR 2017 m.), taigi, atsižvelgiant į ankstesnius metus, padėtis yra stabili ir nekelia ypatingo susirūpinimo; vis dėlto prašo Komiteto daugiau naudotis naujomis technologijomis ir naujais darbo metodais ir kuo dažniau rengti vaizdo konferencijas;

8.  yra labai susirūpinęs dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) bylos dėl nenuoseklių Komiteto nario kelionių deklaracijų, su kuriomis susijusi suma siekia apie 91 000 EUR; pažymi, kad neteisėtai išmokėtos sumos susigrąžintos; apgailestauja dėl to, kad ankstesniame elgesio kodekse nenumatyta griežtesnių bausmių ar nesąžiningų narių veiklos sustabdymo; ragina Komitetą taikyti visas priemones, numatytas peržiūrėtame elgesio kodekse, kad būtų imtasi plataus masto kovos su tokio pobūdžio sukčiavimu priemonių; pažymi, kad buvo pasiūlyta, kaip patobulinti dabartinę narių kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo sistemą, pvz., pasiūlytas bendras šešių savaičių prašymų dėl išlaidų kompensavimo pateikimo terminas, siekiant sutrumpinti kompensavimo laiką ir taip sumažinti poreikį perkelti šių biudžeto eilučių lėšas; vis dėlto ragina vadovautis kruopštumu ir atsargumu grindžiamu požiūriu, o ne siekti tiesiog greitai nagrinėti kelionės deklaracijų atvejus; pažymi, kad nėra žinoma, kiek sukčiavimo atvejų lieka nepastebėta; pabrėžia, kad laiko stoka neturėtų pakenkti deramam ir išsamiam prašymų kompensuoti išlaidas vertinimui; ragina padidinti per Komiteto vidaus audito procedūrą tikrinamų kelionės deklaracijų imtį, kad būtų galima padidinti su kelionės deklaracijomis susijusio sukčiavimo atvejų aptikimo rodiklį;

9.  primena 2018 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktą pastabą, kuria raginama vengti biudžete numatyti per dideles sumas; tačiau pažymi, kad perkėlimai daugiausia susiję su pastatams ir duomenų tvarkymui skirtomis biudžeto eilutėmis ir atsiranda dėl istoriškai susiklosčiusio vėlavimo šių biudžeto eilučių atveju; pažymi, kad reikėjo perkelti institucijos nariams ir atstovams, narių kelionėms ir dienpinigiams skirtose biudžeto eilutėse numatytą sumą, kad būtų patenkinti vėluojami nagrinėti narių kompensavimo prašymai;

10.  palankiai vertina tai, kad asignavimų, perkeltų iš 2018 m. į 2019 m. panaudojimo lygis buvo 82,1 proc., palyginti su 77,5 proc. asignavimų, perkeltų iš 2017 m. į 2018 m., panaudojimo lygiu;

11.  pabrėžia, kad Komitetas skatina taikyti bendro naudojimosi transportu sprendimus ir sudaro palankias sąlygas naudotis pigių skrydžių oro uostais; palankiai vertina tai, kad Komitetas prašo savo kelionių agentūros (tai ta pati, kuri teikia paslaugas Parlamentui), kad ji ne tik derėtųsi su oro linijomis dėl specialių kainų, bet taip pat sistemingai siūlytų Komiteto naudos gavėjams tinkamas taupias jų kelionių alternatyvas;

12.  pažymi, kad 2018 m. spalio mėn. Komitetas paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus, siekdamas išanalizuoti dabartinę išlaidų kompensavimo Komiteto nariams, atstovams ir ekspertams sistemą ir pasiūlyti jos patobulinimus; prašo Komiteto pateikti informaciją apie šios analizės rezultatus, visų pirma apie būdus, kaip būtų galima patobulinti dabartinę su kelionėmis ir išlaidų kompensavimu susijusią sistemą, apimant įvairius galimus scenarijus; pažymi, kad įgyvendinti vėluojama ir dėl COVID-19 krizės;

13.  apgailestauja dėl to, kad 2020 m. Komiteto biuras priėmė sprendimą dėl nuotolinio dalyvavimo išlaidų kompensavimo tais atvejais, kai nariai negalėjo atvykti į Briuselį dėl su COVID-19 pandemija susijusių priežasčių; ragina Komitetą atšaukti šį sprendimą, nes pagal jį kompensavimas nėra proporcingas realioms dalyvavimo išlaidoms, tačiau dėl to patiriama didelių Sąjungos biudžeto išlaidų ir kenkiama Komiteto reputacijai; prašo Komiteto pateikti ataskaitą dėl šio sprendimo finansinio poveikio, įtraukiant konkrečią ir išsamią informaciją apie sprendimą ir tokio kompensavimo priežastis; prašo Komiteto išnagrinėti naują atlygio praktiką, siekiant nariams užtikrinti teisingą ir proporcingą atlygį, kuris nebūtų daugiausia grindžiamas kelionės išlaidomis ir nebūtų susietas vien tik su narių fiziniu buvimu Briuselyje;

14.  pabrėžia Komiteto vaidmens svarbą, tačiau reiškia susirūpinimą dėl jo darbo poveikio;

15.  atkreipia dėmesį į Komiteto ir Parlamento politinio dialogo svarbą siekiant užtikrinti, kad į Parlamento darbą galėtų būti įtrauktas svarus Komiteto indėlis, ir atsižvelgdamas į tai pakartoja savo prašymą toliau dėti pastangas siekiant stiprinti politinį Komiteto ir Parlamento bendradarbiavimą;

Skaitmeninimas, kibernetinis saugumas, saugumas

16.  palankiai vertina tai, kad Komitetas laikėsi naujausiose Parlamento rezoliucijose pateiktų rekomendacijų prašyti didesnės biudžeto dalies IT išlaidoms (iki 4,5 proc. viso biudžeto, palyginti su 3 proc. 2018 m.); pažymi, kad idealu būtų, kad 4,5 proc. rodiklis ilgainiui padidėtų iki 6 proc., nes tai Komitetui sudarytų galimybes per numatytą laiką sklandžiai įgyvendinti skaitmeninę strategiją, pasivyti kitas Sąjungos institucijas ir panaikinti skirtumą jų atžvilgiu; palankiai vertina tai, kad bendra IT projektams, paslaugoms ir įrangai paskirtų asignavimų suma, palyginti su 2018 m., padidėjo 13,2 proc., ir kad ši teigiama tendencija tęsėsi 2020 m.;

17.  žino, kad 2019 m. birželio mėn. Komiteto biuras priėmė skaitmeninę strategiją, kurioje išdėstyta Komiteto IT aplinkai skirta vizija ir nustatyti didžiausi su IT susiję sunkumai; palankiai vertina rezultatus, kaip antai narių portalo modulį, skirtą bepopieriams posėdžiams, sukurtą naują netiesioginio aptarnavimo taikomąją programą, skirtą pakeitimams tvarkyti ir bepopieriams darbo procesams ir procedūroms vykdyti, visų pirma, finansų valdymo srityje; palankiai vertina veiklą, susijusią su skaitmeninės darbo vietos projektu, kuris apima galutinių naudotojų aplinkos ir susietos skaitmeninės infrastruktūros perprojektavimą; pažymi, kad 2019 m. buvo atnaujintos biuro automatizavimo, pašto ir bendrojo ryšio priemonės;

18.  palankiai vertina tai, kad Komitetas, kai tik įmanoma, naudoja nemokamą atvirojo kodo programinę įrangą; pažymi, kad 2019 m. 39 atvirojo kodo programinės įrangos prietaikos buvo įtrauktos į programinės įrangos paketus;

19.  palankiai vertina tai, kad per 2019 m. IT saugumo pareigūnas ir toliau didino darbuotojų informuotumą apie naudotojų kibernetinį saugumą, taip pat parengė informacinį pranešimą IT iniciatyviniam komitetui ir sektorinius informacinius pranešimus atskiriems skyriams; pažymi, kad 2019 m. pradėti du su kibernetiniu saugumu susiję papildomi projektai; ragina Komitetą toliau plėtoti sinergijas ir tęsti glaudų bendradarbiavimą su kitais komitetais, ypač Regionų komitetu;

20.  palankiai vertina tarpinstitucinį bendradarbiavimą kibernetiniais klausimais, kurį vykdant paramą Komitetui teikė ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba, pvz., rengė mokymus darbe debesijos saugumo klausimais ir žvalgybos informacijos apie kibernetinę grėsmę, susijusią su tikslinėmis atakomis prieš Sąjungos institucijas, srityje; pažymi, kad daugelis skaitmeninimo projektų yra susiję su žmogiškųjų išteklių srities ir finansinių procesų, kuriuos vykdydamas Komitetas naudojasi Komisijos suteiktomis sistemomis „SYSPER“ ir „ABAC“, skaitmeninimu; prašo Komiteto apsvarstyti galimybę derėtis su Komisija dėl geresnių sąlygų, siekiant pagerinti dalijimosi taikomosiomis programomis procesą ir padidinti finansinį patrauklumą;

21.   ragina Komitetą laikytis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno rekomendacijų iš naujo derantis dėl tarpinstitucinio licencijavimo susitarimo ir įgyvendinimo sutarties, 2018 m. pasirašytų ES institucijų ir bendrovės „Microsoft“, siekiant užtikrinti technologinį suverenumą, išvengti susaistymo su pardavėju ir kontrolės stokos, taip pat užtikrinti asmens duomenų apsaugą;

22.  atkreipia dėmesį į visas su saugumu susijusias iniciatyvas, tokias kaip speciali mokymo programa nusikalstamumo ir terorizmo grėsmėms įveikimo tema, bendradarbiavimas su Parlamentu rengiant konkrečius mokymo saugumo srityje kursus, su saugumu susijusių incidentų tyrimai ir vėl kartu su kitomis Sąjungos įstaigomis taikomi išorės rangovų darbuotojų patikimumo patikrinimai; pažymi, kad visa su (pastatų) saugumu susijusi veikla vykdoma siekiant pagrindinio tikslo – padidinti nariams, darbuotojams ir lankytojams užtikrinamo saugumo ir teikiamų paslaugų lygį;

23.   palankiai vertina tai, kad Komitetas įgyvendino keletą priemonių, siekdamas užtikrinti tinkamus pastatų saugumo standartus, pavyzdžiui, įdiegė naują prieigos kontrolės įrangą; pažymi, kad susiję saugumo standartai pasiekė Parlamento ir Komisijos standartų lygį;

Pastatai

24.  pažymi, kad, pastatus B68 ir TRE74 pakeitus pastatu VMA, reikalinga rasti papildomų biurų 200 darbuotojų; pažymi, kad 2020 m. vasario mėn. Komiteto ir Regionų komiteto biurai savo generaliniams sekretoriams suteikė įgaliojimus pradėti derybas su Europos išorės veiksmų tarnyba siekiant sudaryti susitarimą, pagal kurį Komitetas ir Regionų komitetas nuo 2021 m. pradžios perimtų pastato „Belliard 100“ nuomos sutartį; palankiai vertina tai, kad darbuotojų komitetas ir darbuotojai buvo informuoti apie šias naujienas;

25.  pažymi, kad pastatas VMA visiškai atitinka visus norminius reikalavimus dėl asbesto naudojimo ir kad 2019 m. buvo išduotas saugumo, kiek tai susiję su asbestu, sertifikatas; reiškia susirūpinimą dėl darbuotojų sveikatos ir asbesto buvimo pastate VMA, nors saugumo, kiek tai susiję su asbestu, sertifikate teigiama, kad jis nekelia pavojaus pastato naudotojams; palankiai vertina tai, kad visa aktuali informacija apie asbestą Komiteto pastatuose, kaip antai asbesto naudojimo politika, saugumo, kiek tai susiję su asbestu, sertifikatai ir asbesto apskaita, paskelbta intranete; pažymi, kad pastato VMA renovacijos darbus planuojama pradėti 2021 m.;

26.  palankiai vertina tai, kad bendra VMA darbo grupė nustatė pagrindinius principus, kuriais remiantis ateityje bus paskiriama erdvė, taip pat objektyvius parametrus, kuriais remiantis užtikrinamas vienodo požiūrio taikymas visoms tarnyboms ir subjektams; pažymi, kad į procesą įtraukiami darbuotojų atstovai, kad darbuotojai reguliariai informuojami įvairiais kanalais, su jais bus tariamasi ir jie bus įtraukti į būsimą etapą, susijusį su detalaus aukštų išdėstymo projektavimu ir atskirų darbo erdvių paskyrimu atitinkamoms tarnyboms;

Aplinkosaugos aspektas

27.  prašo Komiteto parengti visuotinį tvarumo planą; sveikina Komitetą, kad jis deda nuolatines pastangas įgyvendindamas aplinkosaugos vadybos sistemos programą ir siekdamas sumažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį ir plastiko, maisto ir popieriaus atliekas; pritaria tam, kad anglies dioksido išmetimo rodiklio sumažinimas yra vienas svarbiausių kitų kelių metų tikslų; ragina Komitetą atkreipti reikiamą dėmesį į su savo naudojamais elektros energijos šaltiniais susijusį energijos rūšių derinį ir vykdyti viešuosius pirkimus siekiant įsigyti vėjo, saulės, biologinių išteklių ir hidroelektrinių gaminamą elektros energiją; skatina Komitetą dalyvauti atitinkamuose projektuose, vykdomuose su kitomis Sąjungos institucijomis susijusiose srityse, ir parengti išsamų Komiteto planą, kaip realizuoti su Europos žaliuoju kursu susijusius išdėstytus principus ir rekomendacijas, siekiant bendro tikslo – iki 2030 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

28.  yra informuotas apie naują susitarimą dėl paslaugų lygio, kurį 2019 m. sudarė Parlamentas ir Komitetas ir kuriuo remiantis Komitetui sudaroma galimybė naudotis Parlamento vertėjų žodžiu paslaugomis (už kurias bus mokama) kiekvieną kartą, kai Komitetas savo posėdžiams naudojasi Parlamento patalpomis, taip pat atitinkamais atvejais posėdžiams Komiteto patalpose; pripažįsta, kad susitarimu prisidedama prie naudojimosi Parlamento vertėjų žodžiu paslaugomis optimizavimo; pripažįsta, kad Parlamentas, Komitetas ir Regionų komitetas yra sudarę bendradarbiavimo susitarimus; ragina Komitetą nustatyti tolesnes sinergijos ir taupymo galimybes ir kitas sritis, kuriose būtų galima dalytis administravimo funkcijomis; žino apie Komiteto ir Regionų komiteto prašymus, pateiktus vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, paisyti esamo bendradarbiavimo susitarimo numatant šiems komitetams kompensavimą už keturis etatus, perduotus Parlamentui;

29.  primena, kad pagal 2014 m. vasario 5 d. Parlamento ir Komiteto bendradarbiavimo susitarimą numatoma, kad netekus vertimo raštu pajėgumų, kompensuojama bus skiriant papildomas sumas ir Komitetui, ir Regionų komitetui; pažymi, kad užsakomosioms vertimo paslaugoms skirta 2 mln. EUR suma ir numatyta galimybė, kad potencialus perteklius gali būti panaudotas tolesnei politinei veiklai, o papildoma 1,1 mln. EUR suma  – padaugėjus politinės veiklos; pažymi, kad etatų perkėlimas vyko 2015 m. ir 2016 m. ir kad 2017 m. vykdant taikinimo procedūrą atliktas mažinimas; pažymi, kad vertinama, jog, perkėlus 36 etatus, per metus galima sutaupyti 3,42 mln. EUR; prašo Parlamentą, Komitetą ir Regionų komitetą pateikti bendrą ataskaitą Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui dėl vykdomos minėto susitarimo peržiūros; pripažįsta, kad Parlamentui, Komitetui ir Regionų komitetui susitarimu suteikiama daugiau lankstumo galimybių; pažymi, kad nepanaudotų lėšų perskirstymas kitoms politikos sritims yra šio lankstumo dalis;

30.  pritaria tam, kad reikia ir toliau stiprinti politinį bendradarbiavimą metinio ir daugiamečio programavimo, bendros Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijos dėl teisėkūros prioritetų ir metinės darbo programos stebėsenos srityse; ragina Komitetą nagrinėti konkrečius pasiūlymus siekiant pagerinti Komiteto ir Parlamento pranešėjų komunikaciją, kad būtų galima nustatyti sistemingesnį požiūrį į politinį bendradarbiavimą;

31.  pastebi, kad Komiteto ir Regionų komiteto užsakomojo vertimo raštu išlaidos 2019 m. sudarė 6 043 592 EUR (iš jų Komiteto dalis siekė 3 550 762 EUR) ir kad vidaus vertimo raštu išlaidos būtų sudariusios 8 781 075 EUR (iš jų Komiteto dalis būtų siekusi 5 159 101 EUR);

32.  ragina Komitetą, remiantis susitarimu dėl paslaugų lygio, prisijungti prie Sąjungos skaidrumo registro, kad būtų padidintas susitikimų su lobistais skaidrumas; vertina tarpinstitucinį bendradarbiavimą, vykdomą pagal Komiteto ir kitų Sąjungos institucijų ir įstaigų, kaip antai Komisijos, sudarytus susitarimus dėl paslaugų lygio, siekiant toliau optimizuoti procesus žmogiškųjų išteklių, finansų, IT ir kitose administracinėse srityse; yra suinteresuotas gauti informaciją apie tai, ar prieš sudarant bet kokį susitarimą atliekama sąnaudų ir naudos analizė;

33.  palankiai vertina gerą Komiteto ir Regionų komiteto bendradarbiavimą administracinėse srityse, nes taip užtikrinama didelė sinergija ir masto ekonomija; pažymi, kad dabartinis administracinis susitarimas pratęstas iki 2021 m. birželio mėn. pabaigos; pažymi, kad dar neįgyvendinti du punktai, būtent tolygesnis etatų paskirstymas bendrosiose tarnybose, nes jis dabar palankesnis Regionų komitetui, ir vienodas erdvių paskirstymas (Komiteto biurų dalis siekė 53 proc., o Regionų komiteto dalies – 47 proc.); palankiai vertina tai, kad derybomis dėl administracinių susitarimų atnaujinimo siekiama toliau didinti efektyvumą ir užtikrinti lėšų sutaupymo galimybių;

34.  prašo Komiteto informuoti apie visus su administracinių procesų veiksmingumu susijusius patobulinimus, nes, panašu, kad jie, nuolat didėjant darbo krūviui ir greitai besikeičiant pasauliui, yra neišvengiami; pakartoja, kad būtina toliau vykdyti reformas, siekiant užtikrinti, kad Komitetas būtų tinkamai pasirengęs reaguoti į būsimus iššūkius;

Komunikacija

35.  pripažįsta, kad 2019 m. Komitetas dėjo ypatingas pastangas siekdamas padėti Parlamentui didinti informuotumą apie EP rinkimus ir dalyvavo tarpinstitucinėje kampanijoje, įskaitant kelis mėnesius trukusią socialinių tinklų kampaniją (17 000 veiksmų, kaip antai, patiktukai, komentarai ir pakartotinės „Twitter“ žinutės, o bendra auditorija buvo 18,4 milijono asmenų); sutinka su tuo, kad Komiteto politinės veiklos aprėptis neapibrėžiama tik kiekybiniais rodikliais ir kad Komitetas tokią aprėptį užtikrina ne tik atlikdamas savo sutartimis įtvirtintą konsultacinę funkciją, bet ir vykdydamas vietos lygmens informavimo veiklą, kuria siekiama didinti pilietinės visuomenės informuotumą apie Komiteto veiklą ir jo vaidmenį Sąjungos sprendimų priėmimo procese;

36.  pastebi, kad 2019 m. pabaigoje pagrindinė Komiteto „Twitter“ paskyra turėjo 43 300 sekėjų, o pagrindinė „Facebook“ paskyra – 32 600 sekėjų; pažymi, kad sparčiausiai informacijos apie Komitetą daugėja socialiniame kanale „LinkedIn“, jo sekėjų skaičius 2019 m. padidėjo 54 proc. – 2019 m. pabaigoje jis turėjo 14 500 sekėjų; pažymi, kad taip derindamas kanalus Komitetas užsitikrina gerai subalansuotą sekėjų grupę;

37.  palankiai vertina Komiteto pastangas sukurti įvairesnę ir įtraukesnę darbo aplinką ir kultūrą imantis neįgaliesiems palankių veiksmų, pvz., užtikrinti, kad intranetas ir interneto svetainė būtų skaitmeniniu būdu prieinami regos sutrikimų turintiems asmenims; prašo imtis tolesnių veiksmų siekiant gauti atitinkamą patvirtinimą, kad neįgalieji turi vienodas galimybes naudotis jo interneto svetaine;

38.  tačiau pažymi, jog būtina vadovautis kompleksišku požiūriu, kad ES institucijų svetainių pradžios puslapiai būtų prieinami bet kurio pobūdžio negalią turintiems asmenims, įskaitant galimybę naudotis savo šalies gestų kalba; siūlo į šį procesą įtraukti su negalia susijusias organizacijas;

Vidaus valdymas, vidaus kontrolė, finansai

39.  palankiai vertina Komiteto pastangas, dedamas krizių valdymo ir veiklos tęstinumo srityje, nes sukurta interneto svetainė, kurioje pateikiama visa informacija, reikalinga veiklos tęstinumo operacijoms, įskaitant naujausius krizių valdymo ir (arba) veiklos tęstinumo valdymo dokumentus ir atnaujintą įvairių pagalbos grupių aprašą, jų sudėtį ir jų vaidmenį; pabrėžia, kad 2019 m. rugsėjo mėn. narių repatriacijos grupė surengė pirmąsias plataus masto, keturiais scenarijais grindžiamas pratybas ir kad reikia imtis tolesnių sisteminių veiksmų atsižvelgiant į su pratybomis susijusias išvadas;

40.  susirūpinęs pažymi, kad bendras metinis Komiteto biudžetas padidėjo nuo 108 000 000 EUR 2006 m. iki daugiau kaip 138 000 000 EUR 2019 m., o bendras Komiteto parengtų nuomonių ir pranešimų skaičius gerokai sumažėjo (nuo 215 nuomonių ir pranešimų 2006 m. iki 127 2019 m.); supranta, kad pateiktų nuomonių skaičiaus sumažėjimas gali būti susijęs su rinkimų ciklu, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad padidėjo išlaidos vienai nuomonei (1,1 mln. 2019 m., palyginti su 630 000 EUR 2018 m.), ir reiškia susirūpinimą dėl ataskaitų teikimo veiklos pavedimo užsakomųjų paslaugų išorės įmonėms; susirūpinęs pažymi, kad iš 127 nuomonių ir pranešimų tik 55 buvo nuomonės savo iniciatyva;

41.  pažymi, kad 2019 m. komiteto nuomonė (dėl blokų grandinės ir paskirstytojo registro technologijos), kuri buvo dažniausiai lankoma, nepasiekė daugiau kaip 2 500 puslapių peržiūrų, o kitos penkios svarbiausios nuomonės sulaukė tik nuo 1 000 iki 2 000 peržiūrų; ragina Komitetą dėti daugiau pastangų, kad būtų vykdoma platesnė jo nuomonių sklaida;

42.  pažymi, kad 2019 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateikiama tik bendra Komiteto veiklos apžvalga ir nėra išsamesnio kokybinio ir kiekybinio jo darbo vertinimo; ragina Komitetą į savo metinę veiklos ataskaitą įtraukti kitus pagrindinius veiklos rodiklius, pvz., savo nuomonėse pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo Sąjungos teisės aktuose lygį, kad būtų galima atlikti Komiteto darbo poveikio vertinimą;

43.   prašo Komiteto racionalizuoti savo vidaus organų veiklą ir pertvarkyti savo struktūrų kompetencijos sritis, kaip nurodyta dokumente dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2019 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu, ir, be kita ko, pateikti paaiškinimus dėl su šiuo procesu susijusių sutaupytų lėšų; atkreipia dėmesį į biuro veiksmus siekiant įsteigti šešių narių ad hoc grupę, kad ji išsamiai apžvelgtų Komiteto darbo struktūrų ir organų racionalizavimą, įskaitant skyrių ir Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) įgaliojimų klausimą; prašo biuro racionalizavimą vykdyti ir visuose kituose esamuose organuose ir pranešti Parlamentui apie išvadas;

44.  pripažįsta, kad Komitetas nustatė didelį pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių rinkinį, skirtą visoms savo administracinės veiklos sritims, tam tikrais iš šių rodiklių matuojamas veiksmingumo lygis (pvz., mokėjimų vykdymo laikas), o kitais – veiklos lygis (pvz., gamybos apimtis); prašo Komiteto kitoje metinėje veiklos ataskaitoje pateikti ne tik šią labai išsamią informaciją, bet ir konsoliduotą pagrindinių tikslų ir pasiektų rezultatų dokumento versiją;

45.  pažymi, kad 2019 m. buvo atliktas atitikties vidaus kontrolės standartams tyrimas ir iš jo matyti, kad, palyginti su 2018 m., padėtis pagerėjo; vis dėlto pažymi, kad ne visi standartai buvo visiškai įgyvendinti ir kad buvo nustatyti tolesni veiksmai; pažymi, kad du tolesni veiksmai buvo atidėti iki 2020 m., t. y. oficialus svarbių pareigybių vertinimas ir daugiametės vidaus komunikacijos strategijos įgyvendinimas; primena Komitetui apie Audito Rūmų ataskaitoje pateiktą rekomendaciją – įgyvendinti svarbioms pareigybėms skirtą politiką; atsižvelgia į Komiteto atsakymus, kuriuose paaiškinami siūlomi veiksmai, ir į tai, kad parengiamoji veikla pradėta 2020 m. pirmąjį pusmetį; pažymi, kad Komitetas pranešė, jog naujoji politika turėtų būti pradėti taikyti nuo 2021 m.; prašo Komiteto pateikti Parlamentui išsamų šios naujos politikos aprašymą, įskaitant svarbių pareigybių apibrėžtį, ir jos įgyvendinimo dabartinę padėtį;

46.  pažymi, kad Komitetas įgyvendino trečią tolesnį veiksmą, susijusį su minėtuoju darbu, t. y. direktoratų ir skyrių procesų ir procedūrų suderinimą; ragina Komitetą parengti centralizuotą procesų ir procedūrų registrą, siekiant užtikrinti rašytinių dokumentų suderinamumą; pakartoja, kad tokia tvarka padės užtikrinti geresnį esamų procesų ir procedūrų laikymąsi ir įgyvendinti principą, kad procedūros ar procesai turėtų apimti visą pagrindinių rūšių veiklą;

47.  pažymi, kad 2019 m. Vidaus audito tarnyba (IAS) atliko du auditus: institucinių terminų laikymosi auditą ir vertimo žodžiu paslaugų auditą; pažymi, kad, kalbant apie pirmąjį auditą, Komitetas šiuo metu įgyvendina veiksmų plane nustatytas administracines priemones, pvz., instituciniai terminai akcentuojami Komiteto naudojamuose dokumentuose tam, kad būtų galima geriau organizuoti darbą ir nuosekliau rinkti statistinius duomenis, kaip Komitetas laikosi terminų; palankiai vertina Komiteto pastangas, nuolat dedamas siekiant geriau prisidėti prie Sąjungos teisėkūros proceso; pažymi, kad buvo svarbu atlikti vertimo žodžiu paslaugų auditą, nes vertimas žodžiu yra labai svarbus Sąjungos sprendimų priėmimo proceso elementas, vertimo žodžiu biudžetas buvo labai sumažintas, o išlaidos išaugo, ir tai liudija faktas, kad šiuo metu Komitetas gali padengti tik apie 75 proc. vertimo žodžiu išlaidų, palyginti su tomis, kurias galėjo padengti 2014 m.; pažymi, kad šio veiklos audito tikslas buvo išnagrinėti procedūras ir, visų pirma, galimybes sutaupyti nepakenkiant teikiamų vertimo žodžiu paslaugų kiekiui ir kokybei; pastebi, kad atlikus atrinktų atvejų analizę paaiškėjo, kad vertimo žodžiu teikimo procedūros yra tinkamai nustatytos, o vertimas žodžiu teikiamas, kaip prašoma; pažymi, kad apskritai galutiniai naudotojai yra labai patenkinti; pažymi, kad šiuo metu įgyvendinamas sutartas veiksmų planas, kuriame nuolat nustatomos sritys, kuriose būtų galima sutaupyti lėšų;

48.  pastebi, kad 2019 m. darbo programoje buvo pasiūlytas etikos ir gerovės darbe auditas, tačiau jis buvo perkeltas į 2020 m. darbo programą; pažymi, kad auditas pradėtas 2019 m., tačiau po to, kai 2019 m. liepos 19 d. Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą etikos tema, metodas buvo pakeistas; pažymi, kad vertindama Komitete įtvirtintą etikos sistemą Vidaus audito tarnyba ketina vadovautis Audito Rūmų pasirinktu metodu; pataria Vidaus audito tarnybai į auditą įtraukti ir šiuo metu pertvarkytos etikos sistemos įdiegimo aspektą;

49.  palankiai vertina tai, kad 11 500 (79 proc.) 2019 m. Komiteto gautų sąskaitų faktūrų buvo elektroninės, taigi laikomasi Direktyvos 2014/55/ES(1) nuostatų; sveikina Komitetą, kad 2019 m. jis daugiausia iš visų Sąjungos įstaigų naudojo elektronines sąskaitas, tiek absoliučiais skaičiais, tiek santykine išraiška;

50.  pabrėžia, kad 2019 m. Viešųjų pirkimų skyrius atnaujino rašytines instrukcijas ir šablonus ir toliau teikė rekomendacijas ir konsultacijas visiems susijusiems finansų subjektams; palankiai vertina tai, kad dėl to, kad buvo naudojamasi šablonais ir vadovaujamasi specialistų rekomendacijomis, reikšmingai pagerėjo viešųjų pirkimų procedūrų kokybė ir sumažėjo ex ante kontrolės metu nustatomų klaidų skaičius; pripažįsta, kad siekdamas pagerinti patikrų veiksmingumą ir efektyvumą, Komiteto patikros skyrius glaudžiai bendradarbiauja su viešųjų pirkimų skyriumi;

Žmogiškieji ištekliai

51.  pažymi, kad 2019 m. etatų plane buvo 668 etatai, tiek pat kaip 2018 m.; pažymi, kad su darbuotojais susijusių pokyčių nėra, ir kad bendras įdarbintų darbuotojų (pareigūnų, laikinųjų darbuotojų, sutartininkų, deleguotųjų nacionalinių ekspertų ir patarėjų medicinos klausimais) skaičius 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 702 (2018 m. – 705);

52.  yra informuotas, kad Komitetas ir toliau įgyvendina savo 2017–2020 m. veiksmų lygių galimybių ir įvairovės planą; pažymi, kad 2018 m. pasiekta lyčių pusiausvyra vadovaujančių Komiteto darbuotojų lygmeniu ir padėtis išlieka gana stabili; apgailestauja, kad naujoji Komiteto politinė vadovybė neatspindi šios tendencijos – tik viena iš septynių skyrių pirmininkų yra moteris ir nė vienas iš trijų grupių pirmininkų nėra moteris, ypač turint omenyje, tai kad 2020–2025 m. kadencijos Komitete naujų narių ir moterų skaičius yra didžiausias nuo 2010 m.; palankiai vertina surengtus įvairovei skirtus informuotumo didinimo renginius, pvz., konferenciją „Suvienijusi įvairovę“ komunikacijos daugiakultūrėje aplinkoje tema, siekiant ugdyti, atsižvelgiant į įvairovę, pagarbius santykius darbe; ypač palankiai vertina su negalia susijusią konkrečią veiklą ir priemones; vis dėlto ragina Komitetą taip pat įgyvendinti konkrečias priemones, pvz., mokymus lyčių lygybės klausimais, kad atrankos komisijos nariai išvengtų nesąmoningo šališkumo;

53.  pastebi, kad, palyginti su 2018 m., šiek tiek pagerėjo geografinė pusiausvyra, taigi 19 proc. Komiteto vadovų dabar yra iš tų valstybių narių, kurios į Europos Sąjungą įstojo po 2004 m. (palyginti su 16 proc. 2017 m. ir 18,5 proc. 2018m.); susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie Komiteto darbuotojus, dominuoja tam tikrų valstybių piliečiai; primygtinai ragina Komitetą parengti konkrečias priemones šiam disbalansui panaikinti; ragina Komitetą ir toliau gerinti padėtį darbuotojų lyčių ir geografinės pusiausvyros srityje, siekiant užtikrinti tinkamą visų valstybių narių atstovų skaičių (kaip nurodyta biuro narių darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnyje), taip pat vadovybėje;

54.   prašo Komiteto informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie konkrečius laimėjimus, pasiektus vykdant lygių galimybių ir įvairovės veiksmų planą, ir visų pirma, apie priemonių, kurių imtasi siekiant stiprinti įvairovę ir užtikrinti, kad Komitetas taptų įtraukesne darbo vieta neįgaliesiems, rezultatus;

55.  palankiai vertina tai, kad po to, kai 2019 m. buvo atlikta išsami analizė, baigtas kurti specialiųjų pareigybių, t. y. pareigybių, kurių neapima judumo sistema, registras, nes tokio sąrašo anksčiau nebuvo; pažymi, kad apie galutinį visų specialiųjų pareigybių, kurioms taikoma išimtis, sąrašas buvo paskelbtas visiems darbuotojams ir kad jis apima Teisės tarnybos vadovą ir visus Komiteto teisininkus;

56.  pripažįsta priemones, taikomas gerovei užtikrinti, tokias kaip atnaujintas mentorystės programos taikymas naujiems darbuotojams, ir tai yra prevencinės koncepcijos, taikomos vykdant psichosocialinės rizikos valdymą, dalis; pažymi, kad, siekiant nuolatos gerinti sistemą, keičiamasi geriausia praktika; pažymi, kad gerokai atnaujintos nuotolinio darbo taisyklės, taigi asmenims, dirbantiems nuotoliniu būdu, suteikiama daugiau lankstumo; ragina Komitetą lanksčias darbo sąlygas papildyti darbuotojų teisės atsijungti apsauga;

57.   su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į veiksmus, susijusius su ilgalaikėmis laikinojo nedarbingumo atostogomis, ypač veiksmus, kuriais siekiama palengvinti grįžimą į darbą;

58.   reiškia rimtą susirūpinimą dėl viešų įtarimų, kilusių dėl tam tikrų Komiteto vykdomų įdarbinimo procedūrų; ragina Komitetą parengti aiškias vidaus gaires dėl laisvų darbo vietų skelbimo ir aiškiai apibūdinti tarnybos interesus laikino darbuotojų judėjimo atvejais; pabrėžia, kad svarbu griežtai užtikrinti visišką skaidrumą kiekvienu ir visais be išimties etapais, kaip nustatyta Komiteto darbo tvarkos taisyklėse ir Tarnybos nuostatuose, per visą procedūrą (paskelbimas, atranka, paskyrimas ir įdarbinimas), kad būtų išvengta bet kokio pavojaus ne tik Komiteto, bet ir visų Sąjungos subjektų reputacijai;

59.  pažymi, kad 2019 m. Komitetas priėmė 54 ilgalaikius stažuotojus, jie gavo mėnesinę Komiteto skiriamą išlaikymo stipendiją, ir priėmė 15 trumpalaikių stažuotojų, jie negavo stipendijos iš Komiteto, o vienas stažuotojas gavo išorės viešosios įstaigos skirtą stipendiją; rekomenduoja, kad Komitetas taip pat mokėtų atitinkamas išmokas trumpalaikiams stažuotojams, išskyrus atvejus, kai jie gauna išmokas iš kitų šaltinių;

Skaidrumas

60.  palankiai vertina tai, kad Komitetas pradėjo propaguoti pagarbą darbo vietoje ir siekia užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų susipažinę su dabartine etikos sistema; pažymi, kad 2019 m. pradėta plataus masto informuotumo didinimo kampanija, pavadinimu „Respect@work“, ir ją vykdant įtraukta keletas pasiūlymų, pateiktų Europos ombudsmenės pranešime dėl orumo darbe ES institucijose ir agentūrose (SI/2/2018/AMF); palankiai vertina tai, kad buvo sustiprintas konfidencialių patarėjų tinklas; pažymi, kad po to, kai buvo priimtas Europos ombudsmenės sprendimas, Komitetas patvirtino gaires dėl darbuotojų interesų konfliktų vykdant savo pareigas valdymo ir pateikė atitinkamą informaciją visiems darbuotojams; pažymi, kad gairės numatytos kaip praktinis darbuotojams skirtas vadovas, naudotinas tais atvejais, kai jiems reikia atlikti sutampančias pareigas, pavyzdžiui valdymo pareigas ir tuo pat metu atstovavimo darbuotojams veiklą; ragina Komitetą daryti pažangą imantis tolesnių veiksmų ir reaguojant į ombudsmenės pranešimą;

61.  prašo Komiteto pranešti apie pasiekimus, susijusius su Europos ombudsmenės rekomendacijomis, pavyzdžiui, su išorės veiklos gairėmis; 2019 m. Europos ombudsmenė paskelbė pranešimą dėl informacijos, susijusios su buvusiais vadovaujamas pareigas užėmusiais darbuotojais, paskelbimo tam, kad būtų nustatytas draudimas vienus metus užsiimti lobizmo ir atstovavimo veikla (SI/2/2017/NF), ir kad Komitetas svarstė galimybę peržiūrėti savo sprendimą dėl išorės veiklos; ragina Komitetą pasinaudoti šia galimybe ir sustiprinti savo sistemą, kad būtų išvengta bet kokių galimų interesų konfliktų atvejų;

62.  reiškia susirūpinimą dėl 2019 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) vykdytų tyrimų; pažymi, kad buvo baigtos dvi bylos dėl narių ir Sąjungos lėšų pasisavinimo; džiaugdamasis pažymi, kad Komitetas lėšas susigrąžino; pažymi, kad buvo pradėtos dvi bylos (viena susijusi su nariu, kita – su darbuotoju), iš kurių pirmoji byla tebėra nagrinėjama, o antroji byla, nenustačius pažeidimo, 2020 m. buvo baigta; pažymi, kad 2020 m. buvo pradėtos nagrinėti dvi bylos, iš jų viena yra 2018 m. byla, baigta nagrinėti tais pačiais metais patvirtinus nesąžiningą nario veiklą, ir dar viena tebevykdoma; pažymi, kad pradėta ir tebenagrinėjama kita byla prieš narį; pažymi, kad, kiek žinoma Komitetui, šiuo metu vyksta du OLAF tyrimai, abu dėl narių ir nesusiję su priekabiavimu;

63.  pažymi, kad dabartinis Komiteto taikomas narių dalyvavimo posėdžiuose patvirtinimo metodas atitinka kitų Sąjungos subjektų, tokių kaip Parlamentas ir Regionų komitetas, geriausią patirtį; pažymi, kad pagal sistemą būtinas vienas parašas ir dalyvavimo posėdyje deklaracija; pažymi, kad narių finansinio statuto 4 straipsnio a dalyje nustatoma, kad, siekdamas gauti išlaidų kompensaciją arba išmoką, gavėjas privalo: a) pasirašyti posėdžių dalyvių sąrašą, jei tik toks sąrašas yra vedamas, b) užpildyti kiekvienos posėdžio dienos standartinę išlaidų deklaravimo formą ir c) pateikti tinkamus patvirtinamuosius dokumentus;

64.  prašo Komiteto ir toliau informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie procedūras ir procesus, kuriuos Komitetas pradėjo ar ketina pradėti taikyti, kad ateityje būtų išvengta priekabiavimo atvejų ar panašių su darbuotojais susijusių problemų, siekiant užtikrinti, kad nepasikartotų panašūs apgailėtini įvykiai, dėl kurių nukentėję asmenys patyrė kančių ir kurie pakenkė Komiteto ir apskritai visos Sąjungos reputacijai;

65.  pakartoja savo prašymą nustatyti aiškias ir griežtas apsaugos ir paramos priemones priekabiavimo aukoms; primygtinai ragina Komitetą nustatyti konkrečias priekabiavimo atveju taikomas taisykles ir procedūras; kadangi kaip pasiteisinimu dėl neveiklumo negalima naudotis faktu, kad Tarnybos nuostatai negali būti taikomi Komiteto nariui;

Atsisakymas patvirtinti 2018 m. biudžeto įvykdymą, interesų konfliktas, priekabiavimas, informavimas apie pažeidimus

66.  primena, kad keletas darbuotojų ilgą laiką kentė tuometinio I grupės pirmininko psichologinį priekabiavimą; apgailestauja, kad Komitete taikomomis kovos su priekabiavimu priemonėmis nepavyko greičiau išspręsti šio klausimo ir imtis taisomųjų veiksmų dėl to, jog atitinkamas narys ėjo aukšto lygio pareigas; apgailestauja, kad priemonės, kurių buvo imtasi siekiant apsaugoti aukas iki OLAF tyrimo pabaigos, pasirodė esančios netinkamos ir nepakankamos, ypač atsižvelgiant į 2016 m. gegužės 12 d. Tarnautojų teismo sprendimą(2), ir tai turėjo būti pamoka Komitetui; susirūpinęs pažymi, kad dėl vidaus procedūrų trūkumų, įskaitant neaiškų atskaitomybės pareigų paskirstymą vyresniosios vadovybėje, Komiteto administracija nesiėmė veiksmų, todėl buvo pažeista rūpestingumo pareiga ir pareiga pranešti OLAF; kritikuoja, kad Komitetas sugaišo daug laiko, kol ėmėsi reikalingų priemonių Komiteto darbo tvarkos taisyklėms ir elgesio kodeksui pakoreguoti, siekdamas, kad tokia situacija ateityje nesikartotų;

67.  primena, kad OLAF savo 2018 m. tyrime nustatė priekabiavimo aukas; apgailestauja, kad nukentėję asmenys buvo priversti inicijuoti procesą savo lėšomis, nes Komiteto administracija nesiėmė veiksmų; pažymi, kad tolesni veiksmai, susiję su oficialiais prašymais, kuriuos pagal Tarnybos nuostatų 24 straipsnį pateikė nukentėjusieji, pradėti 2020 m. sausio mėn.; susirūpinęs pažymi, kad oficialus aukos statuso pripažinimas įvyko tik 2020 m. spalio 2 d., nors Komitetas teigia, kad jis netiesiogiai pripažino jų statusą prieš kelis mėnesius;

68.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Komiteto netinkamų veiksmų šiuo atveju prarasta daug viešųjų lėšų dėl teisinių išlaidų, laikinojo nedarbingumo atostogų, nukentėjusiųjų apsaugos, sumažėjusio našumo, biuro ir kitų organų posėdžių ir kt.; todėl mano, kad tai kelia susirūpinimą dėl atskaitomybės, biudžeto kontrolės ir gero žmogiškųjų išteklių valdymo Sąjungos institucijose, įstaigose, biuruose ir agentūrose; šiuo atžvilgiu primena, kad Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2019 „Audituotų ES institucijų etikos sistemos: galimybės tobulinti“ nurodo, jog etišku elgesiu viešųjų reikalų srityje prisidedama prie patikimesnio finansų valdymo ir didesnio visuomenės pasitikėjimo ir kad bet koks neetiškas ES institucijų ir įstaigų darbuotojų ir narių elgesys sukelia didelį visuomenės susidomėjimą ir mažina jos pasitikėjimą ES;

69.  primena, jog Parlamentas atsisakė Komiteto generaliniam sekretoriui suteikti patvirtinimą dėl 2018 finansinių metų biudžeto įvykdymo, be kita ko, dėl akivaizdaus rūpestingumo pareigos pažeidimo ir administracijos veiksmų stokos, taip pat dėl finansinių pasekmių; primena Komitetui, kad atsisakymas patvirtinti biudžeto įvykdymą yra rimta problema, kuriai spręsti reikia imtis skubių veiksmų; labai apgailestauja dėl to, kad buvęs žmogiškųjų išteklių ir finansų direktorius (dabartinis generalinis sekretorius) nesiėmė ryžtingų veiksmų, visų pirma prevencijos ir žalos atlyginimo priemonių, tol, kol buvo atsisakyta patvirtinti 2018 m. biudžeto įvykdymą;

70.  pažymi, kad per 2018 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą ir dalį šios 2019 m. procedūros generalinis sekretorius negalėjo Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui pateikti pakankamos, skaidrios ir patikimos informacijos, ir tai patvirtina faktas, kad pateiktą informaciją ne vieną kartą paneigė pranešėjai apie pažeidimus, Komiteto profesinės sąjungos, nukentėjusiųjų advokatai ar pats nusikalstamos veikos vykdytojas; ragina Komitetą atkreipti dėmesį į nukentėjusiems asmenims ir pranešėjams apie pažeidimus padarytą materialinę ir moralinę žalą, atsiradusią dėl paramos stygiaus ir teisėtos reabilitacijos bei kompensacijos trūkumo; yra labai susirūpinęs dėl to, kad nukentėję asmenys pateikė skundą dėl Komiteto administracijos neveiklumo vykdant reabilitacijos procedūrą; primena Komitetui apie jo pareigą apsaugoti aukas ir pranešėjus apie pažeidimus;

71.  pripažįsta, kad Komitetas siekia toliau stiprinti savo gebėjimus kovoti su neetišku elgesiu; pažymi, kad išsamus veiksmų planas turėjo būti patvirtintas vėliausiai iki 2020 m. pabaigos; pritaria tam, kad Komitetas, vykdydamas tikslingesnę vidaus komunikacijos veiklą, ir toliau gerina darbuotojų ir vadovų informuotumą apie esamas struktūras, padedančias įveikti bet kokią sudėtingą situaciją darbo vietoje; prašo Komiteto, kad mokymai etikos ir sąžiningumo klausimais jo nariams būtų privalomi; prašo Komiteto pateikti Parlamentui išsamią visų veiksmų, kurių imtasi, apžvalgą;

72.  ragina Komitetą kuo greičiau pasiekti taikos susitarimą su priekabiavimo ir netinkamo elgesio aukomis; mano, kad naujoji vadovybė turėtų imtis aktyvaus vaidmens derybose dėl taikos susitarimo su aukomis, kad būtų pasiektas sąžiningas ir patenkinamas visoms šalims priimtinas susitarimas ir kad būtų išvengta bet kokio interesų konflikto; tikisi, kad susitarimai su aukomis bus grindžiami skaidrumo ir padorumo principais ir apims viešą atsiprašymą, sąžiningas susitarimo sąlygas, visišką aukų reabilitaciją jų darbo aplinkoje ir garantuotą apsaugą nuo tolesnių neigiamų su byla susijusių pasekmių; griežtai prieštarauja tam, kad aukoms būtų daromas spaudimas pasirašyti nuostatas dėl informacijos neatskleidimo, kad jos tuomet negalėtų konfidencialiai pateikti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui jokios informacijos, susijusios su susitarimu; ragina Komitetą pateikti išsamią informaciją apie pasiūlytas apsaugos ir kompensavimo priemones; prašo Komiteto informuoti apie dabartinę nustatytų aukų padėtį;

73.  atkreipia dėmesį į 2021 m. sausio 28 d. Komiteto generalinės asamblėjos priimtus sprendimus ir palankiai vertina tai, kad priimtas naujas elgesio kodeksas, kuriuo panaikinamas ir pakeičiamas 2019 m. kovo mėn. priimtas kodeksas, ir tai, kad sukurta etikos ir sąžiningumo sistema; atkreipia dėmesį į tai, kad elgesio kodekse dabar numatyta sankcijų sistema, proporcinga neetiško elgesio sunkumui; ypač palankiai vertina tai, kad buvo nustatytos finansinės sankcijos ir galimybė pašalinti narį iš Komiteto; primygtinai ragina Komitetą prireikus taikyti sankcijas ir patobulintas nuostatas dėl finansinių interesų deklaravimo ir dėl interesų konflikto; primygtinai ragina Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pranešti komiteto narių, kurie buvo pripažinti atsakingais už elgesio kodekso pažeidimą, vardus ir pavardes; sveikina Komitetą, kad jis parengė plataus užmojo, išsamų ir sugriežtintą elgesio kodeksą, kuriame atsižvelgiama į Parlamento pastabas ir atitinkamas Europos ombudsmenės rekomendacijas; džiaugdamasis pažymi, kad daug dėmesio skiriama tinkamam Komiteto narių elgesiui ir pagarbai darbuotojų orumui ir sąžiningumui; tikisi, kad Komiteto nariai griežtai jo laikysis, o Komiteto politiniai vadovai, įskaitant tris vidaus grupes, atstovaujančias darbdaviams, darbuotojams ir pilietinei visuomenei, vadovausis nuosekliu požiūriu;

74.  pabrėžia, kad, remdamasis Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pastabomis, OLAF ataskaita ir Komiteto patariamosios komisijos svarstymais dėl narių elgesio, Komitetas įsteigė jungtinę vidaus darbo grupę etikos sistemos klausimais, turinčią įgaliojimą peržiūrėti visas galimas dabartinės sistemos spragas ir pateikti rekomendacijas, kaip tobulinti sistemą; pažymi, kad patariamasis komitetas taip pat turi galimybę palaikyti ryšį su jungtine vidaus darbo grupe, kad būtų galima užtikrinti bendrosios etikos sistemos taikymo Komitete nuoseklumą ir išnagrinėti sinergijos galimybes; pažymi, kad patariamasis komitetas narių elgesio klausimais tapo etikos komitetu ir kad įtraukta nuostata dėl atsarginių narių skyrimo, taip pat numatyta nario atsistatydinimo arba pašalinimo galimybė, jei jis būtų pripažintas kaltu dėl elgesio kodekso pažeidimo; palankiai vertina tai, kad dabar Komitetas turi aiškius tyrimo įgaliojimus, kad galėtų vykdyti savo misiją, taip pat gali konsultuotis su išorės ekspertais; primygtinai siūlo, kad etikos komitetas užmegztų nuolatinį ryšį su Komiteto teisės tarnyba, o ne rengtų neprivalomas konsultacijas, ypač tuomet, kai pradedamas tyrimas; pažymi, kad Komitetas taip pat atnaujino savo etikos ir sąžiningumo sistemą priimdamas griežtesnės etikos sistemai skirtą veiksmų planą, jis įsigaliojo 2021 m. sausio 7 d.; tikisi, kad bus imtasi griežtų ir patikimų priemonių, susijusių su aukų apsauga, draudimu imtis atsakomųjų veiksmų ir parama aukoms;

75.  pažymi, kad 2020 m. birželio mėn. biuro suteiktų įgaliojimų rengti pasiūlymus dėl elgesio kodekso ir elgesio kodekso darbo tvarkos taisyklių persvarstymo vykdymą 2020 m. rugsėjo 15 d. biuras atidėjo, nes I grupės pirmininkas J. Krawczyk rekomendavo patariamojo komiteto sprendimą dėl darbo tvarkos taisyklių perkelti į kitą laikotarpį po 2020 m. spalio mėn.; yra susirūpinęs dėl to, kad narys, kuris buvo pripažintas atsakingu už priekabiavimą, vis dar dirbo biure po OLAF rekomendacijos ir sugebėjo užtikrinti naujo narių elgesio kodekso priėmimo atidėjimą;

76.  ragina Komitetą pateikti oficialią savo teisės tarnybos darbo strategiją, siekiant užtikrinti, kad ji oficialiai ir sistemingai būtų įtraukta sprendžiant svarbiausius Komiteto klausimus, nepaliekant kitoms tarnybos spręsti, ar konsultuotis su teisės tarnyba; mano, kad su šiuo aspektu susiję į klausimus gauti atsakymai yra nepakankami, ir prašo Komiteto pranešti Parlamentui apie tai, kas padaryta užtikrinant sistemingesnį ir labiau nepriklausomą teisės tarnybos dalyvavimą;

77.  palankiai vertina tai, kad etikos ir sąžiningumo vidaus auditas bus atliekamas kaip padėties nustatymas, po jo bus vykdoma analizė, kurios tikslas – parengti išsamią su etika ir sąžiningumu susijusių taisyklių, standartų ir priemonių apžvalgą; pažymi, kad atliekant auditą taip pat bus sprendžiami klausimai, susiję su dovanomis ir pramogomis, išorine veikla ir užduotimis, interesų konfliktais ir užimtumu baigus eiti tarnybą Sąjungoje;

78.  yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant 2020 m. liepos mėn. biuro sprendimo, 2020 m. gruodžio 1 d. biuras patvirtino nario, kurio veiksmų tyrimas vykdomas, paskyrimą I grupės atstovu transporto klausimais, ir tai automatiškai reiškia, kad jis turėsiantis kontaktų su I grupės darbuotojais, įskaitant nukentėjusius asmenis;

79.  palankiai vertina 2019 m. liepos mėn. vykusį susitikimą su OLAF, kurio siekis buvo patikslinti, kaip aiškinamas OLAF ir Komiteto administracinis susitarimas tam, kad galimiems su nariais susijusiems priekabiavimo atvejams būtų teikiama aiški pirmenybė; pažymi, kad šiame etape Komitetas negali naudotis nepriklausomais išorės tyrimų pajėgumais priekabiavimo atvejais (išskyrus OLAF); pažymi, kad ryšiai su agentūrų tinklu ir Komisijos drausmės tarnyba iki šiol nėra optimalūs; palankiai vertina tai, kad šis klausimas dabar nagrinėjamas vykdant sprendimo dėl administracinių tyrimų persvarstymą;

80.  atsižvelgdamas į OLAF išvadas dėl Komiteto nario priekabiavimo ir 2020 m. birželio 9 d. Komiteto biuro sprendimą pabrėžia, kad minimas narys iki savo įgaliojimų pabaigos buvo visiškai nušalintas nuo bet kokių su vadovavimu I grupės sekretoriato darbuotojams ir jų administravimu susijusių užduočių; pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. narys atsiėmė savo kandidatūrą į Komiteto pirmininko pareigas; apgailestauja dėl to, kad, atsižvelgiant į teisinį sankcijų netaikymo atgaline data principą, šiuo konkrečiu atveju negalima taikyti pagal peržiūrėtą elgesio kodeksą numatyto sankcijų režimo; yra labai susirūpinęs dėl to, kad nusikalstamos veikos vykdytojas Tarybos buvo paskirtas nariu naujai kadencijai, taip pat dėl to, kad aukoms ir pranešėjams kyla pavojus, jog jis arba jį Komitete palaikantys asmenys gali imtis atsakomųjų veiksmų; pabrėžia, jog faktas, kad jis nepripažįsta padarytų pažeidimų ir neapgailestauja dėl jų, rodo visišką savianalizės ir pagarbos aukoms stygių;

81.  pakartoja, jog yra susirūpinęs, kad Komiteto interneto svetainėje vis dar yra atitinkamo nario, kaip I grupės pirmininko, pareiškimas, kuris iš tikrųjų yra asmeninė savigynos tikslais pateikta nuomonė, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad Sąjungos teisminėse institucijose ir Belgijos institucijose vykdomas arba bus vykdomas minėtų bylų nagrinėjimas;

82.  pabrėžia, kad minėtam nariui pateikus Bendrajam Teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (KN / EESRK, T-377/20), siekiant sustabdyti 2020 m. birželio 9 d. Komiteto biuro sprendimo vykdymą, Bendrasis Teismas atmetė prašymą, nes jis neatitiko skubos sąlygos; pažymi, kad pagrindinis bylos procesas, kuriuo siekiama anuliuoti pirmiau minėtą sprendimą, tebevyksta;

83.  pažymi, kad 2020 m. liepos 15 d. ir 16 d. plenariniuose Komiteto posėdžiuose buvo patvirtintas 2020 m. birželio 9 d. Biuro sprendimas prie proceso, kurį Briuselio darbo auditorius pradės Briuselio baudžiamajame teisme, prisijungti kaip civilinei bylos šaliai; pažymi, kad Briuselio darbo auditorius buvo informuotas apie nario imuniteto panaikinimą, tačiau daugiau informacijos apie procesą iki šiol negauta;

84.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad 2021 m. balandžio mėn. EESRK vis dar nevykdo savo pareigos rūpintis priekabiavimo ir sunkaus nusižengimo aukomis, atsižvelgiant į tai, kad jis sudarė tik susitarimus dėl ginčų sprendimo su dviem iš keturių aukų ir dar nepaskelbė viešo atsiprašymo, kurį jis pažadėjo.

(1) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose (OL L 133, 2014 5 6, p. 1). (2) 2016 m. gegužės 12 d. Tarnautojų teismo (trečioji kolegija) Sprendimas, FS / Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), F-50/15, ECLI:EU:F:2016:119.