Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2021 m. vasario 11 d. - Briuselis
Finansinių priemonių rinkos ***I
 ES atsigavimo prospektas ir finansų tarpininkams skirti tiksliniai pakeitimai siekiant padėti ekonomikai atsigauti nuo COVID-19 pandemijos ***I
 Laiko tarpsnių naudojimo taisyklių laikinas palengvinimas Sąjungos oro uostuose ***I
 Laikinosios priemonės dėl pažymėjimų ir licencijų galiojimo („Omnibus II“)***I
 ES asociacijos susitarimas su Ukraina
 Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo
 Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje saugumas
 Humanitarinė ir politinė padėtis Jemene
 Padėtis Mianmare
 Ruanda, Paulo Rusesabaginos atvejis
 Žmogaus teisių padėtis Kazachstane
 Politinė padėtis Ugandoje
 25 metai po Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos priėmimo: spręstini uždaviniai moterų teisių srityje

Finansinių priemonių rinkos ***I
PDF 128kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiant padėti ekonomikai atsigauti nuo COVID-19 pandemijos iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/65/ES nuostatos dėl informacijos teikimo reikalavimų, produktų valdymo ir pozicijų apribojimų (COM(2020)0280 – C9-0210/2020 – 2020/0152(COD))
P9_TA(2021)0046A9-0208/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0280),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0210/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2020 m. gruodžio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0208/2020),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. vasario 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES, kiek tai susiję su informacijos teikimo reikalavimais, produktų valdymu ir pozicijų apribojimais, ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/878, kiek tai susiję su jų taikymu investicinėms įmonėms, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės

P9_TC1-COD(2020)0152


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2021/338.)

(1) OL C 10, 2021 1 11, p. 30.


ES atsigavimo prospektas ir finansų tarpininkams skirti tiksliniai pakeitimai siekiant padėti ekonomikai atsigauti nuo COVID-19 pandemijos ***I
PDF 133kWORD 41k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl ES atsigavimo prospekto ir finansų tarpininkams skirtų tikslinių pakeitimų siekiant padėti ekonomikai atsigauti nuo COVID-19 pandemijos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 (COM(2020)0281 – C9-0206/2020 – 2020/0155(COD))
P9_TA(2021)0047A9-0228/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0281),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0206/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2020 m. gruodžio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0228/2020),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. vasario 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129, kiek tai susiję su ES atsigavimo prospektu ir finansų tarpininkams skirtais tiksliniais pakeitimais, ir Direktyva 2004/109/EB, kiek tai susiję su vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato naudojimu teikiant metines finansines ataskaitas, siekiant paremti ekonomikos atsigavimą nuo COVID-19 krizės

P9_TC1-COD(2020)0155


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/337.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad į politinį susitarimą, susijusį su Komisijos pasiūlymu dėl dalinio Prospektų reglamento keitimo, kad į jį būtų įtrauktas ES atsigavimo prospektas, įtraukiamas ir Skaidrumo direktyvos dalinis keitimas, pagal kurį atidedamas reikalavimo rengti finansines ataskaitas naudojant vieną Europos elektroninį formatą (ESEF) taikymas. To taikymo atidėjimo pradiniame Komisijos pasiūlyme nebuvo. Komisijos nuomone, vieno Europos elektroninio formato reikalavimo taikymo atidėjimas neatitinka Sąjungos geresnio reglamentavimo principų ir Komisijos iniciatyvos teisės. Todėl tai neturėtų tapti precedentu. Kadangi vieno Europos elektroninio formato reikalavimo taikymo atidėjimas nėra esminis politikos keitimas, o tik atspindi sudėtingas aplinkybes, su kuriomis įmonės susiduria dėl COVID-19 pandemijos, Komisija neprieštaraus, kad šis pakeitimas būtų priimtas.

(1) OL C 10, 2021 1 11, p. 30.


Laiko tarpsnių naudojimo taisyklių laikinas palengvinimas Sąjungos oro uostuose ***I
PDF 127kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl laiko tarpsnių naudojimo taisyklių laikino palengvinimo Bendrijos oro uostuose dėl COVID-19 pandemijos iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 95/93 (COM(2020)0818 – C9-0420/2020 – 2020/0358(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0818),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0420/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 27 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. vasario 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 95/93, kiek tai susiję su laiko tarpsnių naudojimo Sąjungos oro uostuose taisyklių laikinu palengvinimu dėl COVID-19 krizės

P9_TC1-COD(2020)0358


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/250.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Laikinosios priemonės dėl pažymėjimų ir licencijų galiojimo („Omnibus II“)***I
PDF 139kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį, nustatomos konkrečios laikinosios priemonės dėl tam tikrų pažymėjimų, licencijų bei leidimų atnaujinimo arba pratęsimo ir tam tikrų periodinių patikrinimų ir kvalifikacijos kėlimo kursų atidėjimo tam tikrose transporto teisės aktais reglamentuojamose srityse, taikomos referenciniais laikotarpiais, einančiais po Reglamente (ES) 2020/698 nurodytų laikotarpių (COM(2021)0025 – C9-0004/2021 – 2021/0012(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0025),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnį ir į 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0004/2021),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 3 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. vasario 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo, atsižvelgiant į tebesitęsiančią COVID-19 krizę, nustatomos konkrečios laikinosios priemonės dėl tam tikrų pažymėjimų, licencijų bei leidimų atnaujinimo arba pratęsimo, tam tikrų periodinių patikrinimų ir kvalifikacijos kėlimo kursų atidėjimo tam tikrose transporto teisės aktais reglamentuojamose srityse ir tam tikrų Reglamente (ES) 2020/698 nurodytų laikotarpių pratęsimo

P9_TC1-COD(2021)0012


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/267.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


ES asociacijos susitarimas su Ukraina
PDF 263kWORD 81k
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES asociacijos susitarimo su Ukraina įgyvendinimo (2019/2202(INI))
P9_TA(2021)0050A9-0219/2020

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 8 straipsnį ir V antraštinę dalį, ypač 21, 22, 36, 37 ir 49 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą, apimantį išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą (AS / IVLPS), kuris įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d., ir į susijusią asociacijos darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į tai, kad, Europos Parlamentui ir Tarybai iš dalies pakeitus Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, 2017 m. birželio 11 d. Ukrainos piliečiams pradėtas taikyti bevizis režimas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1806, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus(1),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos, visų pirma 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl ES asociacijos susitarimo su Ukraina įgyvendinimo(2) ir 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų bei išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina(3), taip pat savo 2020 m. birželio 19 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2020 m. birželio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(4),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaitas dėl Ukrainos, visų pirma į 2020 m. rugsėjo mėn. 30-ąją ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ataskaitą „Žmogaus teisių padėtis Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Asociacijos įgyvendinimo ataskaita dėl Ukrainos“ (SWD(2019)0433),

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą po 2020 m. spalio 6 d. surengto 22-ojo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo,

–  atsižvelgdamas į EURONEST parlamentinės asamblėjos, Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo ir kitų Ukrainos pilietinės visuomenės atstovų rekomendacijas ir veiklą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 19 d. vykusiame ES ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto posėdyje priimtus galutinius pareiškimus ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo rinkimų stebėjimo misijų, stebėjusių 2019 m. kovo 31 d. ir balandžio 21 d. vykusius Ukrainos prezidento rinkimus ir 2019 m. liepos 21 d. išankstinius parlamento rinkimus, išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 29 d. išmokėtą 500 mln. EUR paskolą Ukrainai pagal Komisijos ketvirtąją makrofinansinės paramos programą,

–  atsižvelgdamas į precedento neturinčius paramos paketus, kuriuos numatė ES siekdama padėti kaimyninėms šalims kovoti su COVID-19 pandemija, visų pirma 1,2 mlrd. EUR ilgalaikes paskolas, skirtas Ukrainai labai palankiomis sąlygomis pagal 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2020/701 dėl makrofinansinės paramos teikimo plėtros ir kaimyninėms šalims partnerėms per COVID-19 pandemiją(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 31 d. NATO ir Ukrainos komisijos bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo mėn. paskelbtą penktąją Europos Komisijos šalių kovos su rasizmu ir netolerancija stebėjimo ataskaitą ir į 2020 m. birželio mėn. paskelbtas išvadas dėl Ukrainos, susijusias su 2017 m. rekomendacijų įgyvendinimu,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms(6) dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių ir į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos priimtus standartus,

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) 2019 m. liepos 21 d. rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą dėl išankstinių parlamento rinkimų Ukrainoje,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. organizacijos „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą, pagal kurį Ukraina užima 126 vietą iš 180 vertintų šalių ir teritorijų (pirmoje vietoje šalis, kurioje padėtis yra geriausia),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. lapkričio 5 d. priimtą Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartiją,

–  atsižvelgdamas į Venecijos komisijos nuomonę dėl įstatymo dėl ukrainiečių kalbos, kaip valstybinės kalbos, vartojimo rėmimo ir tos pačios komisijos nuomonę dėl 2017 m. rugsėjo 5 d. Švietimo įstatymo nuostatų, susijusių su valstybinės kalbos, mažumos ir kitų kalbų vartojimu švietimo srityje,

—  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl Ukrainos Konstitucinio Teismo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0219/2020),

A.  kadangi AS / IVLPS yra Europos Sąjungos santykių su Ukraina kertinis akmuo, pagrįstas politine asociacija ir ekonomine integracija bei sudarantis reformų planą, kurio visapusiškas įgyvendinimas turėtų būti laikomas pagrindiniu žingsniu siekiant laipsniškai suartėti su Sąjunga, leidžiantis laipsniškai integruotis į Sąjungos rinką ir visapusiškai išnaudoti visą AS / IVLPS potencialą ir naudą;

B.  kadangi pagal ES sutarties 49 straipsnį Ukraina turi europinę perspektyvą ir gali pateikti prašymą tapti Sąjungos nare, jei ji atitiks visus Kopenhagos kriterijus ir laikysis demokratijos principų, paisys pagrindinių laisvių ir žmogaus bei mažumų teisių ir užtikrins teisinės valstybės principo taikymą;

C.  kadangi 22-ojo ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo metu Ukrainos europiniai siekiai pripažinti ir palankiai įvertinta jos orientacija į Europą, pripažinta reikšminga Ukrainos padaryta pažanga įgyvendinant reformas, taip pat palankiai įvertinti jau pasiekti rezultatai įgyvendinant asociacijos susitarimą bei sėkmingai vykdomas išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas;

D.  kadangi 2019 m. Ukrainos prezidento ir parlamento rinkimų laikotarpis buvo sudėtingas ir ją reikia pagirti už tai, kaip ji vykdė procesus ir kaip taikiai ir tvarkingai buvo perduoti įgaliojimai;

E.  kadangi 2020 m. spalio 25 d. visoje šalyje vykdyti vietos rinkimai buvo dar vienas demokratijos išbandymas ir galimybė papildomai konsoliduoti jėgas; kadangi prieš 2020 m. spalio 25 d. vietos rinkimus buvo bandymų vykstant rinkimų kampanijai pakeisti Rinkimų kodeksą ir kadangi ir toliau didelį susirūpinimą kelia tai, kad nėra aiškių nuostatų, kaip reaguoti į COVID-19 padėtį siekiant patvirtinti naujus saugaus balsavimo standartus;

F.  kadangi Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija padarė išvadą, kad 2020 m. spalio 25 d. vietos rinkimai Ukrainoje buvo ypač svarbūs po neseniai įvykdytų decentralizacijos reformų, kuriomis vietos valdžios institucijoms buvo suteikti svarbūs įgaliojimai ir ištekliai, kad rinkimų procesas iš esmės buvo ramus, gerai organizuotas ir skaidrus, o procedūrų iš esmės laikytasi, ir kad apskritai Ukrainos centrinė rinkimų komisija laikėsi visų teisinių terminų ir veikė nešališkai, atvirai ir skaidriai;

G.  kadangi, remiantis pilietinės visuomenės ir rinkimų ekspertų pranešimais, partijų vietinės organizacijos, kandidatai ir rinkimų komisijų nariai negalėjo tinkamai pasiruošti kandidatų registracijai, nes Rinkimų kodeksas buvo priimtas prieš pat rinkimų procesą;

H.  kadangi nustatyti „iš viršaus į apačią“ veikiantys kontrolės mechanizmai, įgalinantys įpareigojančio mandato principą, ir partijos sąrašų susiejimas su minimaliu 10 000 rinkėjų skaičiumi silpnina rinkimų demokratinį pobūdį;

I.  kadangi pilietinė visuomenė kritikavo sprendimą nerengti rinkimų 18-oje vietos bendruomenių vyriausybės kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse, nors civilinė-karinė administracija nepateikė aiškaus šio sprendimo pagrindo ir faktiškai buvo atimtos pilietinės teisės iš maždaug 475 000 šiose bendruomenėse gyvenančių rinkėjų;

J.  kadangi siekiant greitai įgyvendinti per rinkimų kampaniją pažadėtas reformas buvo labai greitas teisėkūros veiklos tempas, kartais pakenkiant parlamentinei kontrolei ir teisės aktų skaidrumui ir kokybei, ypač tai buvo pastebima 2019 m. antroje pusėje;

K.  kadangi, nors Ukraina padarė didelę pažangą įgyvendindama su asociacijos susitarimu susijusius įsipareigojimus ir vykdydama integraciją su Sąjunga, reikia užbaigti kelias pradėtas reformas, visų pirma teisinės valstybės, gero valdymo ir kovos su korupcija srityse; kadangi, nepaisant pastebimos pažangos, plačiai paplitusi korupcija toliau trukdo Ukrainos reformų procesui; kadangi besitęsianti konstitucinė krizė kelia grėsmę prezidento ir Aukščiausiosios Rados gebėjimui vykdyti reformas; kadangi panašu, jog oligarchai atgauna politinę įtaką; kadangi vis dar reikia priimti kai kurias papildomas priemones, kad būtų išvengta bet kokio regreso, daugiausia dėmesio skiriant teisminėms institucijoms;

L.  kadangi dėl didelės reformų proceso dinamikos ir susijusių institucinių iššūkių dar neišnaudojamos visos patvirtintų reformų galimybės; kadangi reformas taip pat stabdo institucijų vidaus nestabilumas ir prieštaravimai, aiškių lyginamųjų standartų trūkumas, menki gebėjimai, riboti ištekliai ir išorės veiksniai, pvz., COVID-19 pandemija, taip pat politinio ryžto pripažinti ir užtikrinti visišką teisminių ir ekonominių institucijų nepriklausomumą ir išvengti selektyvaus teisingumo panaudojimo trūkumas;

M.  kadangi 2019 m. spalio 31 d. NATO ir Ukrainos komisijos bendrame pareiškime Ukraina raginama laikytis tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų, gerbti žmogaus ir mažumų teises ir visapusiškai įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas ir išvadas dėl švietimo įstatymo;

N.  kadangi naujausioje Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ataskaitoje pabrėžiama, kad nedaroma pažanga baudžiamuosiuose procesuose, susijusiuose su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, kuriuos, kaip įtariama, vykdė Ukrainos pajėgų nariai, taip pat vėluojama ir nepakankamai pasistūmėta tiriant su Maidanu susijusius nusikaltimus;

O.  kadangi, vadovaujantis naujausia „Transparency International“ ataskaita, korupcijos suvokimo lygis Ukrainoje nukrito į 2017 m. lygį;

P.  kadangi Ukrainos piliečių parama modernizavimui, deoligarchizacijai, reformoms ir kovai su korupcija vis dar yra labai didelė, todėl reikėtų nedelsiant tokius jų lūkesčius patenkinti;

Q.  kadangi prieš prasidedant COVID-19 pandemijai dėl pažangos naudojantis AS / IVLPS teikiamomis galimybėmis Ukrainos ekonomika atgavo stabilumą, pakankamai sparčiai augo ir joje mažėjo nedarbas;

R.  kadangi reikia išlaikyti Ukrainos makroekonominį stabilumą Ukrainai laikantis įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui ir įgyvendinant visas vidutinio laikotarpio struktūrinės politikos priemones, dėl kurių susitarta pagal ES makrofinansinės paramos programą, taip pat užtikrinant stiprų ir nepriklausomą Ukrainos nacionalinį banką;

S.  kadangi dėl tebesitęsiančios pasaulinės krizės būtina laikytis koordinuoto požiūrio ir numatyti išskirtinių paramos priemonių paketus; kadangi nepaprastosios padėties priemonės turi būti proporcingos, ribotos trukmės ir nepažeisti pagrindinių laisvių;

T.  kadangi ES nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios rėmė Ukrainos žmones teikdama finansinę ir materialinę paramą pagal dvišales ir regionines programas, pavyzdžiui, tas, kurias Sąjunga pateikė Ukrainai 2020 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn.;

U.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos paaštrėjo Ukrainos sveikatos priežiūros sistemos problemos; kadangi, nepaisant to, kad pagal Ukrainos teisę sveikatos priežiūra yra nemokama, dėl nepagrįstai užsitęsusių Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos įgyvendinamų reformų veiksmų dauguma medicininio gydymo siekiančių šalies piliečių patiria, kad taip nėra;

V.  kadangi vykstant COVID-19 pandemijai dar svarbiau toliau teikti humanitarinę pagalbą ir kad ESBO specialioji stebėjimo misija, JT agentūros, nevyriausybinės organizacijos ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas galėtų netrukdomai pasiekti vyriausybės nekontroliuojamas teritorijas;

W.  kadangi Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui laikantis jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų, taip pat jos gebėjimui įgyvendinti būtinas ekonomines ir socialines reformas vis dar labai kenkia tikslinės dezinformacijos kampanijos, kibernetiniai išpuoliai ir kitos hibridinės grėsmės, taip pat neišspręstas konfliktas šalies rytuose, kurį sukėlė tebesitęsianti Rusijos karinė agresija ir didelės dalies Donecko ir Luhansko sričių okupacija, taip pat dėl Rusijos toliau vykdoma neteisėta Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto aneksija, kuri blogina žmogaus teisių padėtį ir tampa kliūtimi siekiant didinti šalies klestėjimą, stabilumą ir ekonomikos augimą;

X.  kadangi ES griežtai pasmerkė tebesitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją pažeidžiant jos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat nustatė bei tęs tokios aneksijos nepripažinimo politiką ir tokiomis aplinkybėmis toliau įgyvendins ribojamąsias priemones asmenims ir subjektams, susijusiems su šiuo tarptautinės teisės pažeidimu;

Y.  kadangi ES ir toliau yra įsipareigojusi laikytis Normandijos formato, ESBO, trišalės kontaktinės grupės ir ESBO specialios stebėjimo misijos Ukrainoje siekių ir palankiai įvertino konstruktyvų Ukrainos požiūrį į Normandijos formatą ir trišalę kontaktinę grupę, ir paragino Rusiją atsakyti tuo pačiu;

Z.  kadangi Rusijai bandant pažeisti Ukrainos teritorinį vientisumą 2014 m. liepos 17 d. virš Donecko srities buvo numuštas Malaizijos oro linijų reiso MH17 iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs lėktuvas ir žuvo visi 298 juo skridę keleiviai ir įgula; kadangi Nyderlandų vadovaujama jungtinė tyrimų grupė patvirtino, kad reiso MH17 lėktuvas buvo numuštas „Buk“ sistemos raketa „žemė-oras“, kurią pristatė Kurske įsteigta 53-ioji Rusijos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinė brigada;

AA.  kadangi 2020 m. kovo 9 d. pagal Nyderlandų teisę buvo pradėtas teismo procesas prieš keturis pagrindinius įtariamuosius, kaltinamus numušus Malaizijos oro linijų reiso MH17 lėktuvą, ir ši byla pasiekė teismą nes Ukraina bendradarbiavo su jungtine tyrimų grupe; kadangi 2020 m. liepos 10 d. Nyderlandai pateikė tarpvalstybinį ieškinį prieš Rusijos Federaciją Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl jos vaidmens numušant reiso MH17 lėktuvą; kadangi Rusija darė spaudimą Ukrainai, kad į 2019 m. rugsėjo 7 d. įvykusį apsikeitimą kaliniais būtų įtrauktas penktasis įtariamai susijęs asmuo Volodymyras Cemachas; kadangi 2020 m. spalio 15 d. Rusija vienašališkai nutraukė dalyvavimą trišalėse tiesos atskleidimo konsultacijose su Australija ir Nyderlandais; kadangi Rusija nuolat trukdė visoms pastangoms patraukti nusikalstamos veikos vykdytojus atsakomybėn, įskaitant tai, kad ji atmetė jungtinės tyrimų grupės pateiktus rezultatus, skleidė dezinformaciją apie reisą MH17 ir panaudojo savo veto teisę JT Saugumo Taryboje, kad sutrukdytų įsteigti tarptautinį tribunolą;

AB.  kadangi ES smerkia Rusiją dėl nutraukto bendradarbiavimo MH17 bylose; kadangi ES primygtinai prašo Rusijos visapusiškai bendradarbiauti tiriant MH17 bylą ir svarstant ją teisme;

AC.  kadangi nuo karo Rytų Ukrainoje pradžios žuvo apie 13 000 žmonių, ketvirtis jų – civiliai, ir net 30 000 patyrė sužalojimų; kadangi dėl ginkluoto konflikto su Rusijos remiamomis ginkluotomis grupuotėmis daugiau kaip 1,5 milijono ukrainiečių turėjo palikti savo namus; kadangi šimtai ukrainiečių yra įkalinti Rusijoje ir jos nevalstybiniuose subjektuose, o daugelio kitų buvimo vieta iki šiol nežinoma; kadangi dėl tebesitęsiančio karinio konflikto kilo humanitarinė krizė, kurios žlugdančius padarinius patyrė 4,4 milijono žmonių, iš kurių maždaug 1,5 milijono asmenų yra perkelti šalies viduje; kadangi 3,4 milijono žmonių, kurie gyvena konflikto zonoje, būtina humanitarinė pagalba ir apsauga; kadangi dėl išpuolių prie viešąją infrastruktūrą vietos gyventojai susiduria su ribotomis galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros įstaigomis, mokyklomis, gauti vandens ir sanitarijos priemonių;

AD.  kadangi žmogaus teisių padėtis okupuotose rytinėse Ukrainos dalyse ir Krymo pusiasalyje gerokai pablogėjo, nuolat pažeidžiamos žodžio laisvė, religijos laisvė, nuosavybės teisės, taikomi griežti apribojimai švietimo ir kalbų teisių srityse, piktnaudžiaujama žiniasklaida, verčiama priimti Rusijos pilietybę ir nėra užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės bei laisvės; kadangi okupuotame Kryme pasiskelbusios valdžios institucijos toliau persekioja Krymo totorius, daugybei jų yra iškėlusios baudžiamąsias bylas dėl suklastotų kaltinimų terorizmu; kadangi, Pagrindinių laisvių centro Ukrainoje vertinimu, dėl politinių motyvų Kryme arba Rusijoje yra persekiojami ne mažiau kaip 94 Ukrainos piliečiai, iš kurių 71 yra Krymo totorius, įskaitant Marleną Asanovą, Memetą Belialovą, Tymurą Ibrahimovą, Seiraną Salijevą, Serverį Mustafajevą, Serverį Zekirjajevą ir Edemą Smailovą, kurie 2020 m. rugsėjo mėn. buvo nuteisti 13–19 metų įkalinimo bausmėmis;

AE.  kadangi pagal 2020 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Ukraina užima 96-ą vietą; kadangi Ukrainoje patvirtintos kelios reformos, įskaitant teisės aktą dėl žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo, bet reikia dar daug nuveikti, kad žiniasklaida išsilaisvintų iš oligarchų gniaužtų, būtų paskatinta redakcinė nepriklausomybė ir kovojama su nebaudžiamumu už nusikaltimus, susijusius su smurtu prieš žurnalistus;

AF.  kadangi žiniasklaida Ukrainoje vis dar patiria didelę oligarchinių žiniasklaidos priemonių savininkų įtaką ir žiniasklaidos darbuotojai, visų pirma korupciją ir sukčiavimą tiriantys žurnalistai, nuolat susiduria su smurto grėsme, bauginimais ir mirtimi, pvz., žurnalisto Vadimo Komarovo atvejis 2019 m., jų darbui dažnai trukdoma ribojant galimybę susipažinti su informacija, taikant teisinį spaudimą, pvz., baudžiamoji byla prieš portalą Bihus.info, kibernetiniai išpuoliai ir kt.;

AG.  kadangi Ukrainoje kyla daug problemų lyčių nelygybės srityje; kadangi lygybė prieš įstatymą nereiškia faktinės lygybės, nes praktiškai moterys vis dar patiria didelių kliūčių, visų pirma savo darbo vietoje; kadangi Pasaulio ekonomikos forumo 2018 m. lyčių nelygybės indekse Ukraina yra 65-je vietoje iš 149-ių šalių; kadangi pagal pajamų nelygybės rodiklį Ukrainoje vyrams uždirbant 100 dolerių moterys atitinkamai uždirba tik 63,1 dolerio;

AH.  kadangi LGBTI asmenys ir feminizmo aktyvistai nuolat kenčia nuo neapykantą kurstančių kalbų ir smurtinių išpuolių, o romai susiduria su valstybės ir vietos institucijų bei žiniasklaidos diskriminacinėmis ir neapykantą kurstančiomis kalbomis;

AI.  kadangi teisėsaugos institucijos ne kartą atsisakė tirti LGBT asmenų, visų pirma LGBTI asmenų eitynių dalyvių, skundus dėl nusikalstamos veikos, susijusios su neapykantos nusikaltimais arba neapykantą kurstančiomis kalbomis, nes baudžiamajame kodekse nėra nuostatų, pagal kurias būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl neapykantos kurstymo ar smurto dėl lytinės orientacijos arba lytinės tapatybės; kadangi Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija rekomendavo iš dalies pakeisti baudžiamąjį kodeksą, kad jis apimtų tokius pagrindus ir kad jie būtų laikomi sunkinančiomis aplinkybėmis;

AJ.  kadangi Parlamentas pripažįsta Ukrainos valdžios institucijų lyderystę ir politinę valią užtikrinti pakankamą apsaugą nacionalinėms LGBTI asmenų eitynėms; kadangi vis dėlto neapykantą kurstančios kalbos ir neapykantos nusikaltimai prieš LGBT asmenis vis dar plinta, o policijos apsauga ne visada noriai teikiama, kaip buvo matoma iš smurtinių išpuolių per Kijeve vykusias LGBTI asmenų eitynes, kurios dalyviai negalėjo visapusiškai pasinaudoti savo visuotine teise į taikų susirinkimą ir būti apsaugoti nuo smurto;

AK.  kadangi pagal AS / IVLPS siekta suderinti Ukrainos nacionalinės teisės aktus ir nacionalinius standartus su ES teisės aktais ir standartais, be kita ko, socialinėje srityje; kadangi, nepaisant šių įsipareigojimų, AS / IVLPS įgyvendinimas socialinėje srityje vis dar yra nepatenkinamas; kadangi Ukraina ratifikavo pagrindinius tarptautinius dokumentus, bet ir toliau jų neįgyvendina;

AL.  kadangi, nepaisant įsipareigojimų pagal AS ir daugelio profesinių sąjungų raginimų, kad vyriausybė taikytų būtinas priemones socialiniam dialogui skatinti, trišalių konsultacijų sąvoka iš esmės vis dar neveikia; kadangi praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nuo Nacionalinės trišalės socialinių ir ekonominių reikalų tarybos įsteigimo ši įstaiga vis dar yra silpna ir neveiksminga, neturinti realios įtakos socialiniam dialogui, nuolat patirianti darbuotojų trūkumą ir nedarnų veiklos koordinavimą; kadangi 2019 m. iš 177 visų Teisingumo ministerijoje užregistruotų Ukrainos profesinių sąjungų tik trečdalis turėjo galimybę dalyvauti kolektyvinėse derybose;

Bendros vertybės ir bendrieji principai

1.  pažymi, kad AS / IVLPS atspindi bendrus ES ir Ukrainos užmojus siekti politinės asociacijos ir ekonominės integracijos, kurios gali pasitarnauti kaip reformų planas, ir pabrėžia jo nepaprastai didelę reikšmę, ypač šiais išskirtiniais laikais; primygtinai ragina visapusiškai įgyvendinti susitarimą ir išnaudoti jo potencialą; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas užtikrinti, kad susitarimo įgyvendinimas būtų vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų, nepaisant COVID-19 pandemijos keliamų iššūkių; pabrėžia, kad ES parama Ukrainai priklauso nuo griežtų sąlygų ir pakartoja, kad Ukraina turi iš naujo įrodyti savo įsipareigojimą vykdyti reformas ir laikytis Sąjungos principų; primena, kad būtina atnaujinti AS / IVLPS, siekiant deramai atsižvelgti į reglamentavimo sistemų raidą ir ekonomikos vystymosi poreikius, ir sustiprinti stebėsenos mechanizmus; rekomenduoja ES ir Ukrainai pasinaudoti būsima reguliaria AS tikslų įgyvendinimo peržiūra siekiant išnagrinėti galimybes atnaujinti su prekyba ir sektoriais susijusius elementus;

2.  teigiamai vertina precedento neturinčius pagalbos paketus, įskaitant makrofinansinę paramą, kurią Sąjunga suteikė Ukrainai, kaip Europos komandos narei, siekdama padėti šalims partnerėms įveikti dėl COVID-19 susidariusią ekstremaliąją situaciją; pažymi, kad tai itin svarbus ES solidarumo įrodymas beprecedentės krizės metu; ragina Ukrainos valdžios institucijas sukurti investicijoms palankią aplinką ir skubiai įgyvendinti susitarimo memorandumo nustatytas sutartas sąlygas dėl ES makrofinansinės paramos išmokėjimo; primena Ukrainos vyriausybei, kad 2020 m. gruodžio mėn. netaikant konkrečių politinių sąlygų išmokėta pirmoji 1,2 mlrd. EUR MFP dalis, kurios dydis – 600 mln. EUR, yra vienkartinė išimtis, kurią nulėmė šios paramos neatidėliotinas pobūdis, ir negalima tuo piktnaudžiauti nevykdant sutartų reformų;

3.  yra patenkintas, kad ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos, kuriose dalyvavo Europos Parlamentas, 2019 m. prezidento ir parlamento rinkimus apskritai įvertino kaip konkurencingus, gerai administruojamus ir valdomus veiksmingai, o tai patvirtina Ukrainos įsipareigojimą laikytis Sąjungos demokratinių vertybių ir tai ypač svarbu, atsižvelgiant į Rusijos dedamas pastangas destabilizuoti Ukrainą; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas panaikinti trūkumus, kurie nurodyti Europos Parlamento delegacijų vadovų pareiškimuose, ir laikytis rekomendacijų, kurios pateiktos ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) rinkimų stebėjimo misijos galutinėse ataskaitose; toliau budriai stebi, kiek Ukraina laikosi demokratinių laisvų ir sąžiningų rinkimų rengimo standartų, šaliai surengus pirmuosius vietos rinkimus po įvykdytos palankiai įvertintos decentralizavimo reformos; ragina Ukrainos vyriausybę užtikrinti, kad rinkimų kampanijos būtų vykdomos laisvai ir sąžiningai, be netinkamų finansavimo būdų ir netoleruojant balsų pirkimo; pabrėžia, kad rinkimų procesas ir balsavimo procesas rinkimų dieną turėtų būti vykdomi laikantis aukštesnių saugumo standartų ir imantis specialių apsaugos priemonių, kad būtų išvengta COVID-19 plitimo; pažymi, kad 2019 m. vykstant išankstiniams Ukrainos parlamento rinkimams vienmandatės rinkimų apygardos buvo nustatytos taip, kad tai nebuvo palanku tautinių mažumų atstovavimui; pažymi, kad tam tikruose regionuose, pvz., Užkarpatėje, buvo pastebėta rinkimų pažeidimų, pvz., kandidatų „antrininkų“ dalyvavimas, sumažinęs galimybes vengrų tautinės mažumos nariams patekti į parlamentą;

4.  palankiai vertina 2019 m. gruodžio mėn. priimtą naująjį Rinkimų kodeksą, įskaitant jo nuostatas dėl šalies viduje perkeltų asmenų teisių; vis dėlto primena, kad nuolatinis Rinkimų kodekso keitimas vykstant rinkimams prieštarauja Venecijos komisijos rekomendacijoms, sukelia teisinį netikrumą ir neigiamai veikia rinkimų komisijų darbą; primygtinai ragina Ukrainą toliau kovoti su neteisėtomis rinkimų kampanijomis, balsų pirkimu, netinkamu administracinių išteklių naudojimu ir teisiniu netikrumu, susijusiu su kampanijomis socialiniuose tinkluose;

5.  primygtinai tvirtina, kad reikėtų tobulinti Rinkimų kodeksą ir jį suderinti su tarptautiniais standartais, kad būtų sprendžiami tokie klausimai kaip kampanijos socialinės žiniasklaidos tinkluose, kampanijų išlaidų skaidrumas ir nepriklausomų kandidatų galimybė dalyvauti rinkimų procese; be to, pabrėžia, kad vietos rinkimuose svarbu pašalinti biurokratines kliūtis, susijusias su šalies viduje perkeltų asmenų galimybe registruotis balsuoti, nustatyti kampanijų finansavimo lubas ir leisti dalyvauti individualiems kandidatams, be kita ko, persvarstant planą nustatyti piniginį užstatą kandidatams mažose bendruomenėse;

Reformos ir institucinė struktūra

6.  pabrėžia demokratinių reformų ir pasitikėjimo institucijomis, kaip veiksmingiausio saugumo mechanizmo, svarbą; ragina Komisiją naudoti turimus mechanizmus, kuriuos taikant būtų palengvinamas ir remiamas Ukrainos reformų įgyvendinimas; siūlo, glaudžiai bendradarbiaujant su pilietine visuomene, sukurti ir įgyvendinti kokybinius ir kiekybinius mechanizmus, kuriuos taikant būtų stebimas Ukrainos reformų įgyvendinimas, ir nustatyti aiškius kriterijus, rekomendacijas bei sąlygiškumo principus ir juos naudoti, kad būtų pagerinta metinių įgyvendinimo ataskaitų, kurios turėtų tapti veiksmingomis reformų gairėmis, metodika;

7.  pabrėžia, kad reikia patobulintų skatinimo ir ataskaitų teikimo mechanizmų, kuriuos taikant būtų galima įvertinti Ukrainos padarytą pažangą, visų pirma teisingumo sektoriaus reformos, kovos su korupcija, valstybės valdomų įmonių valdymo ir energetikos reformų srityse, susiejant tokią pažangą su parama ekonomikai ir investicijoms;

8.  rekomenduoja sutelkti dėmesį į ribotą prioritetų skaičių ir jiems skirti politines pastangas, finansinę paramą ir techninę pagalbą, kad būtų veiksmingai kuriami institucijų pajėgumai, kurių reikia siekiant užtikrinti ilgalaikę reformų sėkmę ne tik teisės aktuose, bet ir praktiškai; pritaria tam, kad būtų stiprinamas ES ir Ukrainos prioritetinių sričių, pvz., skaitmeninės ekonomikos, energetikos, klimato kaitos ir prekybos, sektorių bendradarbiavimas; palankiai vertina Ukrainos užmojus prisiderinti prie ES skaitmeninės bendrosios rinkos ir Europos žaliojo kurso politikos, įgyvendinant susijusį acquis;

9.  atkreipia dėmesį į Ukrainos ir kitų asociacijos susitarimus ir IVLPE pasirašiusių šalių asocijuotos partnerystės statusą ir ragina vykdyti aktyvesnį politinį dialogą su jomis, kad būtų skatinama ekonominė integracija ir teisės aktų derinimas; ragina ES, laikantis principo „parama pagal pažangą“, apsvarstyti galimybę trims asocijuotosioms šalims, įskaitant Ukrainą, sukurti tvirtesnio bendradarbiavimo reformų ir investicijų srityse strategiją toliau nurodytose srityse, tačiau jomis neapsiribojant – investicijų pajėgumų didinimo, transporto, energijos, teisingumo ir skaitmeninės ekonomikos –, tokia strategija priklausytų nuo sąlygų ir sudarytų sąlygas vykdyti plataus užmojo integracijos į ES darbotvarkę; ragina Komisiją iki 2020 m. pabaigos pasiūlyti Ukrainai ir kitoms asocijuotosioms ES šalims, koordinuojant veiksmus su tarptautinėmis finansų įstaigomis, išsamų, sąlyginį ir specialiai pritaikytą ekonomikos ir investicijų planą, atsižvelgiant į kovą su COVID-19 pandemijos padariniais; be to, ragina įtraukti Ukrainą ir kitas asocijuotąsias šalis stebėtojomis į pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. 182/2011(7) įsteigtų Komitetų vykdomas procedūras, taip pat kviesti jas į Europos Vadovų Tarybos darbo grupių ir komitetų posėdžius, kad būtų įrodyti ES įsipareigojimai toliau jas integruoti ir stiprinti šalių reformų kryptį ir administracinę praktinę patirtį;

10.  pritaria išsamiai AS / IVLPS peržiūrai pagal susitarimo nuostatas ir siekiant išnaudoti visą politinės asociacijos ir ekonominės integracijos potencialą, įskaitant padidintą Ukrainos sektorių suartėjimą su ES;

11.  ragina Komisiją atnaujinti apleistas AS / IVLPS sritis, atsižvelgiant į tokias svarbias politikos sritis, kaip lyčių aspekto integravimas ir sveikatos krizių sprendimas, kartu užtikrinant, kad jie neprieštarautų būtinybei imtis aplinkosaugos ir klimato politikos veiksmų arba Europos žaliojo kurso iniciatyvų;

12.  ragina Komisiją remti investicijas į sektorius, turinčius vystymosi, ekonomikos augimo ir konkurencingumo ES galimybių ir galinčių toliau skatinti ekonomikos įvairinimą, pvz., į tvarios energetikos ir klimato, bendrosios skaitmeninės rinkos ir kibernetinio saugumo, taip pat transporto sektorius;

13.  teigiamai vertina Ukrainos pažangą įgyvendinant asociacijos susitarime įtvirtintus šalies įsipareigojimus, visų pirma žemės ūkio, energetikos, bankininkystės, decentralizacijos, skaitmeninės ekonomikos, aplinkos ir rinkimų procedūrų srityse; tačiau pažymi, kad, atsižvelgiant į AS peržiūros mechanizmą (AS būklės vertinimas), 2019 m. baigta vykdyti tik 37 proc. su AS įgyvendinimu susijusių užduočių (52 proc. mažiau, palyginti su 2018 m.); pripažįsta 2019 m. antrąjį pusmetį dėtas pastangas paspartinti reformas, bet primygtinai ragina Ukrainos institucijas pirmenybę teikti ne teisėkūros proceso greičiui, bet priimamų teisės aktų kokybei, ir pabrėžia, kaip svarbu tęsti savo įsipareigojimų įgyvendinimo darbą;

14.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Ukraina neturi pamiršti, kad ES politinės, techninės ir finansinės paramos lygis priklausys nuo to, kiek ji vykdys savo įsipareigojimus Sąjungai ir jos valstybėms narėms, visų pirma su reformų procesu, pagarba žmogaus teisėms, mažumoms ir pagrindinėms laisvėms susijusius įsipareigojimus, taip pat nuo to, kaip jai pavyks sukurti tikrai veiksmingą teisinę valstybę;

15.  teigiamai vertina 2018 m. priimtas bendras vyriausybės ir parlamento veiksmų gaires ir bendros Europos integracijos platformos sukūrimą 2019 m. lapkričio mėn. ir tikisi, kad dėl šių iniciatyvų bus sustiprintas įvairių institucijų, kurios dalyvauja rengiant, priimant ir įgyvendinant reformas, veiksmų koordinavimas; ragina Ukrainos parlamentą ir vyriausybę efektyviau panaudoti šią priemonę ir peržiūrėti savo bendradarbiavimą įgyvendinant su AS susijusius įsipareigojimus ir derinant teisės aktus, siekiant užtikrinti maksimalią sąveiką, visų pirma ES teisės aktų ekspertinių žinių ir atitikties vertinimo srityse;

16.  giria Ukrainą už pažangą, kurią ji padarė reformuodama viešąjį administravimą, ir pabrėžia, kad svarbu nelėtinti tolesnės pažangos ir kuo skubiau bet kokiems laikiniesiems paskyrimams COVID-19 laikotarpiu taikyti nuopelnais grindžiamas įdarbinimo procedūras; suvokia, kad tai yra nemažas uždavinys Ukrainos valdymui, institucijoms ir viešajam administravimui, ir ragina Komisiją suteikti tinkamą techninę ir finansinę paramą;

17.  teigiamai vertina 2014 m. pradėtos decentralizacijos reformos laimėjimus ir savivaldybių įgalėjimą, nes tai yra viena iš sėkmingiausių iki šiol vykdytų reformų; pripažįsta projekto „U-LEAD“ paramą, dėl kurios buvo suformuota beveik tūkstantis savanoriškai sustambintų vietos bendruomenių su maždaug 11,7 milijono gyventojų; teigiamai vertina veiksmus, kurių iki šiol imtasi siekiant decentralizuoti valdžios institucijas ir viešuosius finansus taikant teisės aktų rinkinį ir juos praktiškai įgyvendinant; ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti decentralizacijos reformos detales ir galbūt pasinaudoti ja kaip sėkmingu pavyzdžiu kitose šalyse;

18.  ragina Ukrainą užbaigti decentralizacijos reformą palaikant platų ir atvirą dialogą, visų pirma su vietos savivaldos institucijomis ir jų asociacijomis, siekiant padidinti vietos valdžios institucijų autonomiją ir kompetenciją bei paskatinti centrinės valdžios ir nacionalines vietos ir regionų savivaldos institucijų asociacijas reguliariai keistis informacija apie bet kokią politiką, kuri gali turėti teritorinį poveikį;

19.  palankiai vertina tai, kad 2020 m. spalio 25 d. buvo surengtas pirmasis vietos rinkimų raundas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 36 proc. rinkėjų ir kurie buvo laisvi ir sąžiningi, tačiau tuo pačiu metu vyko viešos konsultacijos, dėl kurių, pasak ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, buvo suteiktas nepagrįstas politinis pranašumas ir panaikintas valstybės ir partijų atskyrimas; ragina valstybės valdžios institucijas gerbti vietos savivaldos savarankiškumą ir remti savivaldybių ir miestų administracinius pajėgumus; ragina pradėti taikyti teritorinio viešojo subjekto, kaip juridinio asmens, koncepciją, kuri Europos Sąjungoje yra nusistovėjusi praktika ir pripažįstama Europos vietos savivaldos chartijoje; palankiai vertina pakeistą biudžeto kodeksą, garantuojant, kad vietos asmens pajamų mokesčio 60 proc. dalis būtų skiriama kaip būtinas įnašas siekiant patikimo viešojo finansavimo vietos lygmeniu; įspėja, kad vietos lygmeniu neturėtų būti kuriamos lygiagrečios struktūros, dėl kurių galėtų kilti kovos dėl įgaliojimų, tačiau siūlo, kad būtų apsvarstyta galimybė skirti pareigūnus su dvigubais įgaliojimais, vykdant vietos įgaliojimus ir tuo pat metu veikiant kaip žemiausios grandies valstybės valdžios institucija; atkreipia dėmesį į 2020 m. liepos 17 d. Aukščiausiosios Rados rezoliuciją dėl rajonų formavimo ir likvidavimo, pagal kurią su rajonų konsolidavimu susijusi tvarka, kaip taisyklė, bus taikoma ir Krymo teritorijoms bei Donecko ir Luhansko sričių rajonams, kurių Ukrainos vyriausybė šiuo metu nekontroliuoja;

Bendradarbiavimas bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje

20.  pripažįsta unikalią Ukrainos patirtį ir kompetenciją ir palankiai vertina Ukrainos dalyvavimą bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijose, kovinėse grupėse ir operacijose, jos indėlį į ES kovines grupes ir vis didesnį jos pritarimą ES pareiškimams ir deklaracijoms tarptautiniais ir regioniniais klausimais, taip pat jos indėlį, ir sveikina Ukrainą dėl jos naujo NATO padidintų galimybių partnerės statuso;

21.  palankiai vertina sėkmingus veiksmus, susijusius su bendradarbiavimu mokslo ir technologijų srityje, įskaitant kosmoso pramonę, ir gynybos srityje, visų pirma konvergenciją veiklos, švietimo ir institucijų segmentuose, ir įgyvendinant būtinas vidaus permainas šiuose sektoriuose; palankiai vertina Ukrainos norą dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“ bei Europos kosmoso agentūros (EKA) mokslinių tyrimų programose; atkreipia dėmesį į vaisingą Ukrainos gynybos ministerijos ir Europos gynybos agentūros (EGA) bendradarbiavimą ir skatina tolesnę jo plėtrą; ragina ES ir Ukrainą stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje ir skirti ypatingą dėmesį konfliktui Rytų Ukrainoje ir Rusijos bandymams pakenkti Ukrainos suverenitetui ir pažeisti jo teritorinį vientisumą, taikant susitaikymo, bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje ir kovos su dezinformacija priemones, taip pat dedant pastangas stiprinti šeimų, bendruomenių ir valstybės institucijų atsparumą;

22.  remia galimą Ukrainos dalyvavimą atrinktuose BSGP projektuose, įskaitant bendradarbiavimą su EGA ir visų pirma nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), jei jis atitinka sutartas politines, materialines ir teisines sąlygas, kaip tai daro kitos trečiosios šalys; palankiai vertina neseniai priimtą ES sprendimą pakviesti Ukrainą dalyvauti ES ALTHEA operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ir ragina abi puses – ES ir Ukrainą – toliau plėsti Ukrainos dalyvavimo Europos Sąjungos misijose ir operacijose aprėptį;

23.  palankiai vertina glaudesnį Ukrainos valdžios institucijų ir Europos viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, visų pirma grėsmėmis iš Rusijos, kuriomis siekiama, be kita ko, platinti melagingą informaciją, skatinti smurtą ir stiprinti vyriausybei ir Europai priešiškus jausmus; mano, kad dabar pats laikas ES ir Ukrainai kuo skubiau inicijuoti dialogą dėl kibernetinių klausimų ir pritaria minčiai išplėsti šio dialogo saugumo ir gynybos klausimais spektrą, siekiant tinkamai reaguoti į dabartines ir būsimas grėsmes, visų pirma laikantis ES visuotinės saugumo strategijos;

Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas

24.  pakartoja, kad Sąjunga tvirtai remia ir yra įsipareigojusi remti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą laikantis jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų ir pritaria tarptautiniu mastu koordinuojamoms sankcijoms, taikomoms Rusijos vyriausybei ir subjektams, kenkiantiems šalies suverenumui ir teritoriniam vientisumui, tol, kol bus įvykdytos visos atitinkamos sankcijų panaikinimo sąlygos, įskaitant visišką Minsko susitarimų įgyvendinimą ir Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimą laikantis jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų;

25.  toliau smerkia neteisėtą Krymo ir Sevastopolio aneksiją ir tam tikrų Donecko ir Luhansko sričių de facto okupaciją; ragina Rusijos Federaciją vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, išvesti savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir visapusiškai įgyvendinti JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir dėl Krymo ir Sevastopolio;

26.  pabrėžia, kad visuose susitarimuose su Rusijos Federacija turi būti užtikrinama, kad Rusijos Federacija paisys visapusiško Minsko susitarimų ir Jungtinių Tautų rezoliucijų dėl Krymo statuso įgyvendinimo ir gerbs Ukrainos teritorinį vientisumą;

27.  palankiai vertina tai, kad po trejų metų aklavietės 2019 m. gruodžio 9 d. Paryžiuje buvo atnaujintos Normandijos ketverto formato taikos derybos; primygtinai ragina visas šalis laikytis susitarimo dėl ugnies nutraukimo; pabrėžia, kad svarbu nustatyti papildomas ginkluotų pajėgų išvedimo sritis, išminavimo veiklą ir atidaryti pasienio kontrolės punktus palei sąlyčio liniją, ir ragina Rusiją pasinaudoti savo įtaka jos remiamoms ginkluotosioms grupuotėms, kad būtų gerbiami bei vykdomi įsipareigojimai, prisiimti Minsko susitarimais ir naujausiuose Normandijos ketverto ir trišalės kontaktinės grupės susitikimuose; pakartoja, kaip sutarta Minske ir pagal vadinamąją „Steinmeierio formulę“, kad vietos rinkimai okupuotose Rytų Ukrainos dalyse turi būti vykdomi pagal Ukrainos teisės aktus ir prižiūrint ESBO; pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis Donecke ir Luhanske nėra tenkinamos sąlygos dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų; palankiai vertina tai, kad atsisakyta plano įtraukti Rusijos remiamus separatistus į trišalės kontaktinės grupės derybas; apgailestauja dėl aukšto rango Ukrainos delegacijos narių komentarų trišalėje kontaktinėje grupėje neigiant Rusijos karinį dalyvavimą Donbaso regiono konflikte;

28.  griežtai smerkia destabilizuojančius Rusijos veiksmus ir karo veiksmus Ukrainoje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Rusija nuolat telkia karinę infrastruktūrą ir įrangą Krymo pusiasalyje, įskaitant gerokai daugiau kaip 30 000 karių, naujas „žemė-oras“ ir „žemė-žemė“ raketų sistemas, branduolinį ginklą turinčius povandeninius laivus ir strateginius bombonešius; smerkia neteisėtus Rusijos veiksmus, kuriais siekiama perimti Kerčės sąsiaurio kontrolę, nes jie pažeidžia tarptautinę jūrų laivininkystės teisę ir Rusijos tarptautinius įsipareigojimus – visų pirma Kerčės tilto ir jo geležinkelio jungties statybas be Ukrainos sutikimo, povandeninių kabelių tiesimą, taip pat Azovo jūros uždarymą ir militarizavimą, taip smarkiai kenkiant Ukrainos ekonominei veiklai; ragina Rusijos Federaciją užtikrinti nekliudomą ir laisvą judėjimą į Azovo jūrą ir iš jos laikantis tarptautinės teisės, o tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms ir tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms – galimybę patekti į okupuotas Ukrainos Donbaso teritorijas ir aneksuotą Krymą; atsižvelgdamas į tai primena, kad Rusijos jūrų laivybos tikrinimo tvarka, pradėta taikyti 2018 m. visiems laivams, plaukiantiems per Rusijos kontroliuojamą Kerčės sąsiaurį į Azovo jūrą ir iš jos, ir toliau turi neigiamų ekonominių pasekmių regionui; ragina išlaisvinti visus Rusijoje, Kryme ir Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamose Donbaso dalyse kalinamus ukrainiečius politinius kalinius ir karo kalinius; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl to, kad Rusijos piliečiai, įtariami dalyvavimu numušant Malaizijos oro linijų reiso MH17 lėktuvą, buvo priverstinai įtraukti į Ukrainos ir Rusijos sulaikytųjų mainus;

29.  pabrėžia, kad konfliktui Rytų Ukrainoje būtinas politinis sprendimas; prašo Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) sustiprinti pastangas taikiai išspręsti konfliktą, remiant visų šalių taikos proceso užtikrinimo pastangas bei teikiant daugiau pasitikėjimą stiprinančių priemonių ir remiant įgaliojimus dislokuoti JT taikos palaikymo misiją visoje okupuotoje Ukrainos teritorijoje; reikalauja, kad, kai tik bus įmanoma ir visapusiškai įgyvendinant Minsko susitarimus, konflikto šalims turėtų būti pasiūlyta dislokuoti ES vadovaujamą BSGP misiją, kuri padėtų vykdyti įvairias užduotis, pvz., išminuoti, rengtis vietos rinkimams ir užtikrinti laisvą prieigą humanitarinės pagalbos organizacijoms; kartu ragina ES institucijas būti pasirengusias griežtinti sankcijas Rusijai, jei to reikėtų atsižvelgiant į padėtį, be kita ko, jeigu Rusija nevykdytų savo įsipareigojimų pagal Minsko protokolą, visų pirma dėl saugaus kelio;

30.  primygtinai ragina Ukrainą laikytis savo įsipareigojimų dėl valstybės eksporto kontrolės reformavimo pagal ES reikalavimus ir standartus ir dėl nuoseklios ir sistemingos sankcijų politikos įgyvendinimo; ragina EIVT ir Komisiją geriau prižiūrėti ES sankcijų taikymą, įskaitant geresnę valstybių narių valdžios institucijų, kurioms pavesta įgyvendinti bendras ES taisykles, priežiūrą;

31.  ragina EIVT užtikrinti aktyvesnį ES, atstovaujamos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo, vaidmenį taikiai sprendžiant Rytų Ukrainoje vykstančio karo klausimą, be kita ko, pasitelkiant Normandijos ketvertą; rekomenduoja apsvarstyti galimybes paskirti ES specialųjį pasiuntinį Kryme ir Donbaso regione;

32.  pakartoja savo raginimą nustatyti tarptautinį derybų dėl Krymo pusiasalio okupacijos nutraukimo formatą, kuriame aktyviai dalyvautų ES; ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją, Komisiją ir valstybes nares teikti visą reikiamą paramą siekiant sukurti Krymo tarptautinę platformą, kuri sudarytų sąlygas koordinuoti, oficialiai įtvirtinti ir susisteminti pastangas, kuriomis siekiama atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą; mano, kad svarbu į tokios platformos veiklą įtraukti Krymo totorių Medžlisą, kaip vienintelį tarptautiniu mastu pripažintą Krymo totorių atstovavimo organą;

33.  sykiu primena, kad vadovaujantis tarptautine humanitarine teise, Rusijos Federacijai, kaip okupuojančiajai valstybei, tenka visa atsakomybė už laikinai okupuoto Krymo pusiasalio gyventojų poreikių patenkinimą, įskaitant vandens tiekimą; be to, nurodo, kad vadovaujantis Ketvirtąja Ženevos konvencija, kurią pasirašė ir Rusija, okupuojančioji valstybė negali versti okupuotos teritorijos gyventojų tarnauti jos ginkluotosiose ar pagalbinėse pajėgose;

34.  smerkia Rusijos Federaciją už tai, kad ši įkurdino Rusijos piliečius okupuotame Kryme ir Donecko bei Luhansko teritorijose, taip sutrikdydama Rusijos pasus turinčių asmenų ir ukrainiečių pusiausvyrą, kad nuolat išduoda Rusijos pasus laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojams, pažeisdama Ukrainos suverenumą ir Minsko susitarimų tikslus bei nuostatas, taip pat už jos bandymus 2020 m. rugsėjo 13 d. surengti vietos rinkimus Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje; pareiškia, kad Sevastopolio gubernatoriaus rinkimai, taip pat balsavimas už atstovus į vadinamąją „Krymo Respublikos“ valstybės tarybą, vadinamąją Simferopolio teisinę asamblėją ir vadinamąją Razdolno regiono kaimo tarybą buvo neteisėti ir vykdomi pažeidžiant tarptautinę teisę; ragina ES taikyti sankcijas už rinkimų organizavimą ir vykdymą atsakingiems asmenims; smerkia Rusijos veiksmus šaukiant jaunus vyrus iš okupuoto Krymo privalomai tarnauti Rusijos ginkluotosiose pajėgose ir 85 proc. jų išsiunčiant vykdyti tarnybos Rusijos Federacijoje; ragina Rusiją baigti šaukti Krymo gyventojus į privalomą karinę tarnybą ir visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal Ženevos konvencijas;

35.  pareiškia, kad visapusiškai remia visas pastangas užtikrinti teisingumą visoms 298-ioms Malaizijos oro linijų reiso MH17 lėktuvo, kuris buvo numuštas iš Rusijos atvežta raketa „žemė-oras“, aukoms ir jų artimiesiems, įskaitant tarptautinį baudžiamąjį procesą prieš keturis įtariamuosius pagal Nyderlandų teisę ir Europos Žmogaus Teisių Teisme Rusijai iškeltą bylą; giria Ukrainą už jos nuolatinį bendradarbiavimą su jungtine tyrimų grupe siekiant išsiaiškinti tiesą, nustatyti įtariamuosius ir nuteisti nusikalstamos veikos vykdytojus; smerkia vienašališką Rusijos pasitraukimą iš trišalių tiesos atskleidimo konsultacijų su Australija ir Nyderlandais; ragina Rusiją visapusiškai bendradarbiauti visose pastangose užtikrinti visų asmenų ar subjektų, dalyvavusių numušant reiso MH17 lėktuvą, atsakomybę, be kita ko, atnaujinant tiesos atskleidimo dialogą su Australija ir Nyderlandais, užtikrinant bendradarbiavimą tarpvalstybiniame ieškinyje, kurį Nyderlandai šiuo klausimu pateikė Rusijai Europos Žmogaus Teisių Teismui, ir vykdant Volodymyro Cemacho ekstradiciją į Nyderlandus; primygtinai ragina Rusiją nutraukti dezinformacijos, susijusios su reisu MH17, platinimą;

36.  ragina Ukrainą padėti Moldovos centrinei valdžiai stengiantis atgauti Padniestrės kontrolę, remiantis Moldovos teritoriniu vientisumu;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. birželio mėn. priimtas nacionalinio saugumo įstatymas ir 2020 m. – įstatymas dėl viešųjų pirkimų gynybos ir žvalgybos srityse; vis dėlto primygtinai ragina priimti papildomus teisės aktus, kuriais būtų siekiama apriboti Ukrainos Saugumo tarnybos įgaliojimus, kad ji taptų vien kontržvalgybos ir kovos su terorizmu agentūra, ir būtų nustatyta parlamentinė viso saugumo sektoriaus priežiūra;

Teisingumas, laisvė, saugumas ir kova su korupcija

38.  pakartoja, kad kovoje su korupcija yra būtina pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kad gyventojai ir toliau aktyviai remtų reformų procesą ir kad būtų pagerinta verslo aplinka ir pritrauktos tiesioginės užsienio investicijos; ragina Ukrainos valdžios institucijas toliau vykdyti reformas, visų pirma teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse, ir užtikrinti pagrindinių kovos su korupcija institucijų nepriklausomumą ir nuolatinį darbą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad buvo atkurta Nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra ir kad 2020 m. sausio mėn. įsigaliojo nauji teisės aktai dėl neteisėto praturtėjimo ir dėl informatorių, taip pat tai, kad 2019 m. rugsėjo mėn. pradėjo veikti Aukščiausiasis kovos su korupcija teismas;

39.  vis dėlto yra susirūpinęs dėl 2020 m. spalio 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimo rezultatų – dėl jo atsirado teisinė spraga Ukrainos kovos su korupcija sistemoje ir labai susilpninta Nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra; pripažįsta prezidento V. Zelenskio inicijuotas ir politinių veikėjų vykdytas aktyvias pastangas atkurti teisės aktus ir Ukrainos kovos su korupcija sistemos patikimumą; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas toliau stengtis atkurti visapusiškai veikiančią, veiksmingą ir visa apimančią kovai su korupcija skirtą institucinę struktūrą, įskaitant teismų sistemą, kartu visiškai išsaugant pastarųjų nepriklausomumą nuo vykdomosios ir teisėkūros valdžios; pabrėžia, kad šiuo požiūriu itin svarbus vaidmuo tenka visapusiškai įgalintai Nacionalinei korupcijos prevencijos agentūrai ir kad Konstitucinio Teismo sprendimas neturėtų būti naudojamas kaip dingstis ją susilpninti ar nušalinti; reiškia itin didelį susirūpinimą dėl akivaizdžiai suinteresuotų mėginimų kenkti šalies laimėjimams kovoje su korupcija ir bendroms demokratinėms reformoms, visų pirma kai kuriems Ukrainos oligarchams susigrąžinus politinę valdžią ir dėl to sumažėjus į reformas orientuotai Aukščiausiosios Rados daugumai, tai matyti ir iš sunkumų, su kuriais susidurta siekiant užpildyti teisėkūros spragą, likusią po prieštaringai vertinamo 2020 m. spalio 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimo; primygtinai ragina visus politinius veikėjus atnaujinti savo įsipareigojimą vykdyti reformas, kurių reikalavo Ukrainos rinkėjai ir kurios yra itin svarbios siekiant stiprinti teisinę valstybę, panaikinti korupciją ir užtikrinti didesnę Ukrainos gyventojų gerovę;

40.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti Aukščiausiojo kovos su korupcija teismo ir kitų kovos su korupcija institucijų nepriklausomumą, ir ragina laikytis nešališko požiūrio į kovos su korupcija institucijų veiklą, kad būtų užtikrintas visuomenės pasitikėjimas ir parama kovai su korupcija; pripažįsta, kad pirmuosius sprendimus Aukščiausiasis kovos su korupcija teismas priėmė laikydamasis aukštų profesinių standartų; vis dėlto ragina Aukščiausiąjį kovos su korupcija teismą aktyviau vykdyti savo darbą siekiant padidinti apkaltinamųjų nuosprendžių skaičių, be kita ko, aukšto lygio bylose;

41.  džiaugiasi Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro, be abejonės veiksmingiausios šalies kovos su korupcija institucijos, darbu; taip pat pabrėžia, kad būtina toliau stiprinti Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro nepriklausomumą; taigi primygtinai ragina teisės aktą dėl Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro suderinti su Konstitucija ir naujausiu Konstitucinio Teismo sprendimu ir nustatyti skaidrias, depolitizuotas ir nuopelnais pagrįstas Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro ir specialiosios kovos su korupcija prokuratūros bei valstybinio tyrimų biuro vadovų atrankos procedūras, įskaitant patikimą tarnybinės etikos patikrą;

42.  apgailestauja dėl Aukščiausiosios Rados narių bandymų pulti ir menkinti kovos su korupcija institucijas, visų pirma bandymus atleisti Nacionalinio kovos su korupcija biuro direktorių, ir dėl neskaidraus specialiosios kovos su korupcija prokuratūros direktoriaus skyrimo proceso; pažymi, kad trūksta korupciją atskleidžiančių ir smerkiančių NVO aktyvistų ir žurnalistų apsaugos ir ragina veiksmingai įgyvendinti 2020 m. sausio mėn. įsigaliojusį naują teisės aktą dėl informatorių apsaugos;

43.  palankiai vertina 2020–2024 m. kovos su korupcija strategijos projektą ir tikisi, kad Aukščiausioji Rada netrukus patvirtins šią išsamią strategiją, palikdama visus projekte nustatytus esminius jos elementus; pripažįsta, kad vykdomas įvairių formų spaudimas ir sabotažas, taikomas kovos su korupcija institucijoms, kaip ženklas, kad su korupcija kovojama vis veiksmingiau ir sėkmingiau; primygtinai tvirtina, kad kovos su korupcija institucijos (Nacionalinis kovos su korupcija biuras, specialioji kovos su korupcija prokuratūra ir Aukščiausiasis kovos su korupcija teismas) privalo išlikti nepriklausomos, veiksmingos ir gauti tinkamų išteklių; giria 2019 m. gruodžio mėn. priimtą naują kovos su pinigų plovimu teisės aktą, kuriuo gerinamas verslo nuosavybės struktūrų skaidrumas Ukrainoje ir ženkliai patobulinama susijusi teisinė sistema;

44.  yra susirūpinęs dėl to, kad, deja, ne vieną kartą Ukrainos nacionalinio banko pirmininkui buvo daromas didelis nuolatinis politinis spaudimas ir bauginimo veiksmai, dėl kurių jis 2020 m. liepos mėn. atsistatydino; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas susilaikyti nuo politinio spaudimo nepriklausomoms ekonominėms institucijoms ir vykdymo užtikrinimo institucijoms ir užtikrinti, kad jų nepriklausomumas būtų išsaugotas kaip tinkamo rinkos veikimo ir vienodų sąlygų visiems ekonominės veiklos vykdytojams garantas;

45.  apgailestauja dėl to, kad teisminėmis institucijomis Ukrainoje vis dar mažiausiai pasitikima, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl jų būklės po 2019 m. spalio mėn. reformos, kurią vykdant buvo išardyta ir pertvarkyta Aukščiausioji teisėjų kvalifikacijos komisija ir sustabdytas teisėjų pakartotinio vertinimo ir įdarbinimo procesas, nors yra maždaug 2 000 laisvų teisėjų darbo vietų; apgailestauja dėl to, kad praeityje Aukščiausioji teisėjų kvalifikacijos komisija neatsižvelgė į Viešosios tarnybinės etikos tarybos nuomonę, jai atliekant pakartotinį teisėjų vertinimą, ir primygtinai ragina komisiją ateityje į tokią nuomonę atsižvelgti, kad laisvos darbo vietos žemesnės instancijos teismuose būtų užpildytos teisėjais, atitinkančiais etikos ir sąžiningumo standartus, visapusiškai laikantis Venecijos komisijos nuomonės Nr. 969/2019; primygtinai reikalauja kuo skubiau atkurti Aukščiausiąją teisėjų kvalifikacijos komisiją, remiantis Įstatymo Nr. 3711 pakeitimu ir laikantis 2020 m. kovo 11 d. Ukrainos Konstitucinio Teismo sprendimo Nr. 4-p/2020, ir taikant skaidrią atrankos procedūrą ir dalyvaujant tarptautiniams ekspertams įsteigti nepriklausomą Aukščiausiąją teisėjų kvalifikacijos komisiją; primygtinai sudaryti Aukščiausiajai teisėjų kvalifikacijos komisijai galimybes veiksmingai vykdyti naujų teisėjų atranką ir tikrinti pareigas einančius teisėjus, vadovaujantis pačios Aukščiausiosios teisėjų kvalifikacijos komisijos priimtomis taisyklėmis ir procedūromis ir jos įgaliojimais; reikalauja patikrinti nereformuotos Aukščiausios teisingumo tarybos tarnybinę etiką; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas tęsti ir spartinti teisminių institucijų reformą, kad nebūtų kenkiama naujai įsteigtų kovos su korupcija institucijų darbui, susilaikyti nuo politiškai motyvuotų teismo procesų ir teisminių institucijų naudojimo prieš politinius oponentus ir baigti kurti kovos su organizuotu nusikalstamumu teisinę sistemą;

46.  ragina Komisiją plėtoti turimas ir naujas priemones teisinės valstybės ir gero valdymo srityje, kad būtų galima stebėti ir įvertinti Ukrainos pažangą, visų pirma ES teisingumo rezultatų suvestinę ir teisinės valstybės mechanizmą, siekiant užtikrinti atidų vykdomų reformų tikrinimą ir galimybę deramai nustatyti bei ištaisyti galimus šių reformų trūkumus;

47.  teigiamai vertina 2019 m. rugsėjo mėn. pradėtą įgyvendinti generalinės prokuratūros reformą ir ragina užbaigus prokurorų atestaciją užtikrinti, kad visų lygmenų nauji prokurorai būtų atrenkami taikant skaidrią ir politiškai nešališką procedūrą; ragina Ukrainos valdžios institucijas stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir tobulinti teisės aktų sistemą, taip pat atsakingų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą;

48.  primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas susilaikyti nuo ankstesnės blogos praktikos nagrinėti politiniais motyvuotais pagrįstas teismo bylas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad politinių klausimų skirtumai turėtų būti sprendžiami ne teisme, o kompetentinguose politiniuose forumuose;

49.  yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija Ukrainą įtraukė į 2 kategorijos prioritetinių šalių sąrašą, o tai reiškia, kad nepakankamai ginamos intelektinės nuosavybės teisės ir nepakankamai užtikrinamas jų laikymasis; pabrėžia, kad reikia stiprinti muitinį tikrinimą ir muitinių infrastruktūrą siekiant efektyviau užkirsti kelią suklastotų produktų įvežimui į Ukrainą ir vežimui per ją; ragina Komisiją toliau padėti Ukrainai rengti naujų teisės aktų dėl intelektinės nuosavybės teisių projektus;

50.  ragina Ukrainos vyriausybę toliau tirti Ukrainos pajėgų įvykdytus nusikaltimus prieš aktyvistus Euromaidano protestų metu ir skubiai užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems ir jų šeimoms;

51.  primygtinai ragina Ukrainą ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;

52.  palankiai vertina Ukrainos baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais remiantis negautu sutikimu apibrėžiamas išžaginimas ir seksualinė prievarta, ir primygtinai ragina skubiai parengti metodiką, kaip tirti seksualinės prievartos nusikaltimus; apgailestauja, kad neturint tokios metodikos 2019 m. nebuvo pradėtos jokios baudžiamojo persekiojimo bylos dėl išžaginimo ar seksualinės prievartos remiantis negautu sutikimu;

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

53.  griežtai smerkia plataus masto ir nuolatinius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, pvz., saviraiškos, religijos ar tikėjimo ir asociacijų laisvės, taip pat teisės į taikius susirinkimus, pažeidimus, kuriuos vykdo Rusijos okupacinės pajėgos laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje ir Rusijos remiamos ginkluotos grupuotės vyriausybės nekontroliuojamose Donbaso teritorijose, įskaitant priverstinį ėmimą į karo tarnybą, priverstinį išsiuntimą, neteisėtą ir priverstinį pasų dalijimą, teisių į švietimą ir kalbų teisių ribojimą, savavališką sulaikymą, kankinimą ir kitas griežtas sulaikymo sąlygas, taip pat ribojamąsias priemones, pvz., vienašališką pasienio kontrolės punktų uždarymą, JT bei humanitarinių misijų neįsileidimą, kuris ypač kelia nerimą vykstant dabartinei pandemijai;

54.  primena, kad dėl karo Rytų Ukrainoje ir toliau kyla pavojus civilių gyvybei ir gerovei, ir pažymi, kad dėl 2020 m. liepos 27 d. įsigaliojusių paliaubų Rytų Ukrainoje 53 proc. sumažėjo saugumo incidentų ir sumažėjo civilių aukų; palankiai vertina 30 mln. EUR vertės programą „EU4ResilientRegions“, kuria siekiama stiprinti rytinės ir pietinės Ukrainos dalių atsparumą neigiamam vykstančio konflikto poveikiui, be kita ko, hibridinėms grėsmėms ir kitiems destabilizuojantiems veiksniams;

55.  tačiau yra labai susirūpinęs dėl prastėjančios humanitarinės padėties rytinėse teritorijose, kurių šiuo metu nevaldo Ukrainos vyriausybė, visų pirma atsižvelgiant į dabartinę nepaprastąją padėtį dėl COVID-19 pandemijos; primygtinai ragina de facto vietines valdžios institucijas priimti visas būtinas priemones, kad būtų užtikrinti pagrindiniai gyventojų poreikiai, įskaitant galimybę naudotis geros kokybės sveikatos priežiūros įstaigomis ir gauti gydymą, ir tuo tikslu visapusiškai bendradarbiauti su teisėta Ukrainos valdžia;

56.  pabrėžia, kad Rytų Ukrainoje daugiau kaip 3,5 milijono žmonių abiejose kontaktinės linijos pusėse vis dar yra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos ir apsaugos, ir neturi nuolatinio vandens ir susiduria su elektros energijos tiekimo pertrūkiais; pažymi, kad dabartinė COVID-19 pandemija padidino šių žmonių patiriamas problemas; ragina Komisiją, koordinuojant veiksmus su JT organais, dėti daugiau pastangų teikiant pagalbą per šią humanitarinę krizę, atsižvelgiant į Humanitarinių poreikių apžvalgą;

57.  apgailestauja dėl prastėjančios žmogaus teisių padėties Kryme nuo okupacijos pradžios Rusijai smarkiai apribojus susirinkimo, saviraiškos, asociacijų, teisės susipažinti su informacija ir religijos laisves; apgailestauja dėl diskriminacinės politikos, kurią save pasiskyrusios Rusijos valdžios institucijos taiko visų pirma Krymo totorių etninei mažumai, pažeidžia jų teises į nuosavybę, dėl vis stiprėjančio šios bendruomenės ir neteisėtai aneksijai besipriešinančių asmenų bauginimo, taikant priverstinį ėmimą į karo tarnybą, persekiojimą, kratas, sulaikymą ir priverstinius dingimus, taip pat jau minėtą šiame pusiasalyje vykdomą žodžio, asociacijų, religijos ir judėjimo laisvės ribojimą; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus Krymo pusiasalyje ir Rusijoje neteisėtai sulaikytus ir įkalintus Ukrainos piliečius, įskaitant Krymo totorių aktyvistus; be to, ragina Rusiją ištirti žiaurumus prieš Krymo totorius ir garantuoti bei užtikrinti Krymo totorių, ukrainiečių ir visų etninių ir religinių mažumų teisę palaikyti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, švietimą ir tapatybę;

58.  apgailestauja, kad Ukrainoje yra daugiau kaip 1,5 milijono šalies viduje perkeltų asmenų – ji yra devinta pasaulyje pagal didžiausią šalies viduje perkeltų asmenų skaičių; pažymi, kad visų pirma už tai yra atsakinga Rusijos Federacija ir jos nevalstybiniai subjektai; ragina Ukrainos valdžios institucijas dėti papildomas pastangas, kad sumažintų nuo konflikto nukentėjusių asmenų kančias, ir taikyti priemones, skirtas apsaugoti šalies viduje perkeltų asmenų teises; ragina Ukrainą suteikti šalies viduje perkeltiems asmenims visas pilietines ir politines teises ir laikytis tarptautinių standartų dėl elgesio su šalies viduje perkeltais asmenimis; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti ir užtikrinti teisę į Ukrainos pilietybę laikinai okupuotose teritorijose, be kita ko, supaprastinant pensijų gavimo, gimimo liudijimų vaikams išdavimo procedūras ir taip išvengiant pavojaus, kad šie asmenys liks be pilietybės ir pažeidžiami;

59.  primygtinai ragina ESBO specialiąją stebėsenos misiją Ukrainoje įgyvendinti savo įgaliojimus ir reguliariai keistis informacija su nuo persekiojimo nukentėjusiais asmenimis ir jo liudytojais, teisininkais, NVO ir žiniasklaidos atstovais, siekiant toliau vertinti padėtį laikinai okupuotose Krymo ir Ukrainos rytų teritorijose; prašo ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais skirti nuolatinį dėmesį žmogaus teisių padėčiai Krymo pusiasalyje ir vyriausybės nekontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose;

60.  pažymi, kad 2020 m. baigia galioti penkerių metų veiksmų planas Ukrainos nacionalinei žmogaus teisių strategijai įgyvendinti ir ragina išsamiai apžvelgti pagrindinius laimėjimus, prieš nustatant tikslus tolesniam veiksmų planui; atkreipia didelį dėmesį į Ukrainos vyriausybės paramą Krymo totoriams ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad 2020 m. rugsėjo mėn. Aukščiausiajai Radai pateiktame 2021 m. biudžeto projekte trūksta finansavimo Krymo totorių ir kitų tautybių asmenų, deportuotų iš Ukrainos teritorijos, grąžinimo ir apgyvendinimo programai; ragina Ukrainą priimti teisės aktus dėl čiabuvių Ukrainoje, dėl čiabuvių Krymo totorių statuso ir dėl Konstitucijos pakeitimo, siekiant pripažinti tautinės-teritorinės Krymo totorių tautos autonomiją Ukrainoje, ypač Kryme, kylančios iš neatskiriamos čiabuvių Krymo totorių tautos laisvo apsisprendimo teisės; primygtinai reikalauja, kad Ukrainos valdžios institucijas spręstų vienintelio televizijos kanalo Krymo totorių kalba, ATR, problemas ir pasiūlytų stabilų mechanizmą finansinei ir techninei paramai teikti, kad šis televizijos kanalas galėtų tęsti transliacijas Rusijos okupuotame Kryme; palankiai vertina Ukrainos iniciatyvą parengti strategiją dėl Krymo totorių kalbos vystymo ir populiarinimo laikotarpiu iki 2032 m.;

61.  ragina EIVT ir Komisiją skubiai pradėti taikyti ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, (S. Magnitskio akto Europos variantą), kad būtų galima taikyti sankcijas asmenims ir įmonėms, susijusiems su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, ypač daug dėmesio skiriant padėčiai laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Kryme ir Donecko bei Luhansko regionų dalyse, taip pat taikyti sankcijas asmenims, atsakingiems už kitas nusikalstamas veikas, įskaitant korupciją; ragina Ukrainą sekti pavyzdžiu ir sukurti tokio akto Ukrainos variantą;

62.  atkreipia dėmesį į įstatymą, kuriuo remiamas ukrainiečių kalbos, kaip valstybinės kalbos, vartojimas ir prašo Ukrainos valdžios institucijų šį įstatymą įgyvendinti visapusiškai laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir vadovaujantis Venecijos komisijos nuomonėje Nr. 960/2019 pateiktomis rekomendacijomis, t. y. gerbiant bendruomenių teisę plėtoti ir visapusiškai vartoto savo kalbą ir atsižvelgti į tautines mažumas, jų kalbą ir jų teises į švietimą, tai vykdant apdairiai ir subalansuotai;

63.  ragina Ukrainą suteikti Oficialiosios kalbos apsaugos komisarui arba bet kokiai kitai tuo pat tikslu įsteigtai institucijai įgaliojimus stebėti, kaip laikomasi teisinių nuostatų dėl mažumų kalbų ir čiabuvių kalbų vartojimo;

64.  remia tikėjimo laisvę, nuomonės ir išraiškos laisvę ir pabrėžia, kad svarbu garantuoti vienodas galimybes susipažinti su informacija visoms tautinėms, etninėms ir kalbinėms mažumoms, nes tai yra labai svarbu demokratijai; smerkia neapykantą kurstančias kalbas ir diskriminaciją dėl etninės kilmės ar kalbos, taip pat melagingas naujienas ir dezinformaciją, nukreiptą prieš tautines, etnines ir kalbines mažumas;

65.  atkreipia dėmesį į priemones, kurios yra būtinos siekiant sustiprinti mažumų teisių infrastruktūrą ir sustiprinti pasitikėjimą, kad mažumų teisės bus apsaugotos įstatymuose ir praktikoje; atkreipia dėmes į tai, kad tokios priemonės turėtų apimti stipresnę teisinę apsaugą, didesnį institucijų dėmesį mažumų problemoms, taip pat stipresnių ir nuolatinių konsultacijos mechanizmų sukūrimą; reiškia susirūpinimą, kad Ukrainos valdžios institucijos nesiima tinkamų veiksmų kovojant su mažumų grupių diskriminaciją ir prieš juos nenukreiptomis neapykantą kurstančiomis kalbomis, visų pirma prieš romų bendruomenę, smurtą rasiniu pagrindu ir netolerancijos apraiškas; ragina Ukrainą stiprinti Holokausto aukų atminimą prisijungiant prie Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso (IHRA) ir patvirtinant bei taikant IHRA antisemitizmo apibrėžtį; be to, ragina Ukrainą toliau atminti totalitarizmo aukas; ragina Komisiją pakviesti Ukrainą dalyvauti programoje „Europa piliečiams“;

66.  skatina Europos politinių fondų darbą auginant naują politinių lyderių kartą Ukrainoje;

67.  ragina stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su bažnyčiomis ir religinėmis bendruomenėmis bei organizacijomis tokiose srityse kaip taikos kūrimas ir susitaikymas, pasitikėjimo teisinga ir laisva visuomene stiprinimas, taip pat švietimo, sveikatos priežiūros ir pagrindinių socialinių paslaugų srityse;

Žiniasklaidos aplinka

68.  pažymi reformų pastangas žiniasklaidos srityje; pabrėžia, kad šia reforma visų pirma turėtų būti užtikrintas reguliavimo institucijos nepriklausomumas, nešališkumas ir atskaitomybė, žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumas ir vienodos sąlygos žiniasklaidos priemonėms užtikrinant sąžiningą konkurenciją rinkoje; yra susirūpinęs dėl planų suteikti reguliavimo institucijai naujus ir plačius įgaliojimus, dėl kurių galėtų nukentėti žiniasklaidos laisvė ir interneto bei spaudos žiniasklaidos turinys; kovos su dezinformacija teisės akto projekto atžvilgiu pabrėžia, kad priėmus tokį teisės akto projektą, valstybė galėtų plačiai kištis į žiniasklaidos turinį ir žurnalistų veiklą, todėl nukentėtų žiniasklaidos laisvė ir tai nebūtų veiksminga kovojant su dezinformacija; primygtinai ragina surengti platesnes konsultacijas su žiniasklaidos bendruomene ir susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų išvengta pavojaus saviraiškos laisvei;

69.  susirūpinęs pažymi, kad televizinės žiniasklaidos rinka Ukrainoje, nors ir yra pliuralistinė, bet vis dar pasižymi per didele oligarchų įtaka; primygtinai ragina Ukrainą skatinti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą ir stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą; pabrėžia tvaraus visuomeninio transliuotojo ir nepriklausomos žiniasklaidos reguliavimo institucijos bei pilietinės visuomenės svarbą, stiprinant atsparumą dezinformacijai ir kitiems destabilizuojantiems veiksniams; ragina Aukščiausiąją Radą ir vyriausybę laikytis valstybės įsipareigojimų visuomeninio transliuotojo atžvilgiu ir užtikrinti finansinę ir politinę paramą tolesniam jo modernizavimui, nepriklausomumui ir pajėgumui vykdyti tiriamąją žurnalistiką;

70.  pakartoja, kad ES turi toliau padėti Ukrainai atremti hibridines grėsmes ir kovoti su dezinformacija ir melagingomis naujienomis, be kita ko, stiprinant nepriklausomą žiniasklaidą, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir strateginę komunikaciją, kad būtų sustiprintas Ukrainos atsparumas; palankia vertina pranešimą apie pradedamą ES ir Ukrainos dialogą kibernetikos klausimais;

71.  reiškia susirūpinimą dėl prastėjančios žiniasklaidos atstovų, visų pirma tiriamosios žurnalistikos atstovų, pranešančių apie korupcijos ir sukčiavimo atvejus, darbo aplinkos; smerkia bet kokius veiksmus, kuriais ribojamas žurnalistų darbas, be kita ko, ribojama galimybė susipažinti su informacija, baudžiamosios veikos tyrimais, daromas spaudimas atskleisti šaltinius ir skatinamos neapykantą kurstančios kalbos, visų pirma nukreiptos prieš nepriklausomą žiniasklaidą; yra susirūpinęs, kad Aukščiausiosios Rados nariai tapo tikslingų dezinformacijos kampanijų aukomis ar netgi sąmoningai padėjo jas platinti, kaip teigiama neseniai atliktame Ukrainos tiriamosios žurnalistikos platformos tyrime;

72.  apgailestauja dėl daugybės žurnalistų ir pilietinių teisių aktyvistų patirtų išpuolių, užregistruotų 2017–2019 m.; ragina Ukrainos valdžios institucijas vykdyti baudžiamąjį nusikalstamos veikos vykdytojų persekiojimą, taip pat užtikrintini žiniasklaidos darbuotojų ir žurnalistų saugumą, ir primygtinai ragina reguliuojant žiniasklaidą taikyti proporcingą požiūrį;

73.  apgailestauja dėl to, kad šalies politinė aplinka pablogėjo, nes politiniais tikslais plačiai naudojamasi bauginimu, neapykantos retorika ir politiniu spaudimu; primygtinai ragina valdžios institucijas griežtai pasmerkti ir uždrausti ekstremistinių ir neapykantą skatinančių grupių bei interneto svetainių, pvz., „Myrotvorets“, kurios skatina įtampą visuomenėje ir piktnaudžiauja šimtų žmonių, įskaitant žurnalistus, politikus ir mažumų grupių narius, asmens duomenimis, veiklą;

74.  primygtinai ragina Ukrainoje kurti demokratinę, nepriklausomą, pliuralistinę ir subalansuotą žiniasklaidą, kad žiniasklaidos kanalai nebebūtų persekiojami politiniais tikslais, be kita ko, panaikinant jų licencijas, ir kad būtų užtikrinta vietos žurnalistų, nuomonių formuotojų ir kitaip manančių asmenų apsauga, būtų leidžiama nediskriminuojamai susipažinti su internete ir ne internete esančia informacija ir suteikiama galimybė prasmingai dalyvauti visuomenei, ir būtų užtikrinamos ir garantuojamos žmogaus ir pilietinės teisės; pabrėžia, kad žurnalistams, žmogaus teisių gynėjams ir advokatams turėtų būti leidžiama dirbti nepriklausomai, be nederamo kišimosi į jų veiklą ir bauginimo; palankiai vertina Ukrainos žmogaus teisių organizacijų ir Krymo prokuroro, kuris, laikinai dirba iš žemyninės Ukrainos, registruoja žmogaus teisių pažeidimus ir smurtą, darbą; primygtinai reikalauja ištirti visus žmogaus teisių pažeidimus ir nusikalstamos veikos vykdytojus patraukti atsakomybėn;

Lyčių lygybė ir LGBTI asmenų teisės

75.  pabrėžia, kad lyčių lygybė yra pagrindinė tvaraus ir įtraukaus vystymosi sąlyga; primygtinai ragina Ukrainos vyriausybę ir valdžios institucijas įgyvendinti priemones, kad labiau pagerintų moterų atstovavimą ir lygias sąlygas visais politinio ir socialinio gyvenimo lygmenimis, taip pat kovoti su smurtu dėl lyties; rašo, kad Komisija ir EIVT integruotų lyčių lygybės aspektą į visas politikos sritis, finansinę paramą Ukrainai, programas ir veiklą, susijusią su Ukraina, visų pirma skirtą sušvelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį, nes moterys, įskaitant verslu užsiimančias moteris, priskiriamos prie didžiausią izoliacijos poveikį patyrusių asmenų;

76.  smerkia smurtinius išpuolius ir neapykantos nusikaltimus prieš LGBTI asmenis ir ragina Ukrainos teisėsaugos institucijas veiksmingai ištirti šiuos išpuolius; primygtinai ragina Ukrainą parengti ir veiksmingai įgyvendinti išsamius antrinės teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama tikėjimo laisvė, kovojama su nuolatine LGBTI asmenų, feminizmo aktyvistų, neįgaliųjų ir mažumų diskriminacija, ir stiprinama jų teisių apsauga; ragina vyriausybę ir visus politikos veikėjus dėti pastangas, kad būtų sukurta įtrauki ir tolerantiška visuomenė;

77.  apgailestauja, kad baudžiamojo kodekso 161 straipsnyje vis dar nėra numatyta bausmė už neapykantos kurstymą arba smurtą dėl seksualinės orientacijos arba lytinės tapatybės ir kad šie pagrindai nėra nurodyti kaip sunkesnės nusikalstamos veikos formos ir jų nėra prie bendrųjų nuostatų dėl sunkinančių aplinkybių pagal 67 straipsnio 1 dalies 3 punktą; primena, kad vyriausybės veiksmų plane dėl nacionalinės žmogaus teisių strategijos įgyvendinimo buvo numatyta į baudžiamojo kodekso 67 straipsnį į traukti seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindus kaip sunkinančias aplinkybes; primena Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija rekomendacijas ir ragina Ukrainą atitinkamai pakeisti baudžiamąjį kodeksą;

Prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas, visuomenės sveikata, užimtumo ir socialiniai reikalai, darbuotojų judumas

78.  pabrėžia, kad Ukraina yra svarbi Sąjungos geopolitinė, geostrateginė ir prekybos partnerė; teigiamai vertina tai, kad labai išaugo ES ir Ukrainos prekybos srautas, dėl to Sąjunga šiuo metu yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė; tačiau apgailestauja dėl palyginti mažo į šalį ateinančių tiesioginių užsienio investicijų kiekio;

79.  palankiai vertina nuolatinius teigiamus rezultatus, pasiektus 2019 m. dvišalių prekybos ir ekonominių santykių srityje: Ukrainos importas išaugo 12,3 proc., o eksportas – 9,7 proc. ir sudarė iš viso 43,3 mlrd. EUR; pažymi, kad ES ir Ukrainos prekybos apimtis išaugo 49 proc. ir kad ES yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė – 2019 m. prekyba su ja sudarė 40 proc. Ukrainos prekybos, o Ukraina yra 18-a pagal apimtį ES prekybos partnerė ir prekyba su ja sudaro 1,1 proc. visos ES prekybos; pažymi, kad Ukrainos prekybos su ES deficitas padidėjo iki 5,1 mlrd. EUR;

80.  ragina abi šalis intensyviau bendradarbiauti dvišaliu lygmeniu, taip pat tarptautiniuose forumuose sprendžiant COVID-19 sukeltas problemas, visų pirma užtikrinant, kad tiekimo grandinės būtų atsparesnės ir įvairesnės, taip pat bendradarbiauti siekiant spręsti protekcionistinių tendencijų klausimus; pažymi, kad ES tikslas užtikrinti atvirą strateginį savarankiškumą galėtų sukurti galimybių dar glaudžiau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis;

81.  ragina Komisiją remti Ukrainą nustatant sritis, kuriose būtų galima toliau skatinti ekonomikos įvairinimą, ir joms teikti prioritetą vykdant visapusiško IVLPE įgyvendinimo procesą;

82.  pakartoja, kad laipsniška Ukrainos integracija į ES vidaus rinką, kaip numatyta asociacijos susitarime, yra vienas iš pagrindinių asociacijos tikslų, ir šiuo atžvilgiu remia sąlygų tvirtesniems Ukrainos ir ES ekonominiams ir prekybiniams ryšiams sudarymą bei platesnį įstatymų suderinimo procesą, su sąlyga, kad bus visapusiškai įgyvendintas išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas ir bus laikomasi atitinkamų teisinių, ekonominių ir techninių reglamentų ir standartų;

83.  pažymi, kad buvo pristatyta nemažai reformų, kuriomis siekiama panaikinti ekonomikos reguliavimą, užtikrinti didesnį viešųjų finansų skaidrumą ir patobulinti reglamentus, susijusius su koncesijomis ir viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, suteikiant naujų galimybių ir vietos, ir užsienio investuotojams;

84.  vis dėlto pažymi, kad šalyje nebuvo pasiekta oligarchų panaikinimo pastebimo poveikio, nes oligarchai vis dar daro didelį poveikį Ukrainos ekonomikai ir politikai, visų pirma žiniasklaidos nuosavybės atžvilgiu, ir įtakai teisminėms institucijoms ir teisėsaugos sistemai; mano, kad aiškių ir visiems vienodų taisyklių nustatymas ekonomikoje ir politikoje gali būti veiksmingas būdas de facto sumažinti neoficialią mažos turtingiausių verslininkų grupės įtaką valstybės veikimui, įskaitant teisės aktams, ir todėl ragina Ukrainos valdžios institucijas paspartinti deoligarchizacijos procesą;

85.  be to, apgailestauja dėl padidėjusio valstybės valdomų įmonių skaičiaus ir primygtinai ragina Ukrainą toliau daryti pažangą valstybės valdomų įmonių privatizavimo srityje, kad būtų modernizuota ir geriau veiktų jos ekonomika ir būtų išvengta oligarchijos; pabrėžia būtinybę atnaujinti Ukrainos įsipareigojimą kovoti su įtvirtintos teisės įtaka, kurios nepaisant gali būti labai pakenkta jau įvykdytų reformų rezultatams ir Ukrainos paramos priemonėms;

86.  ragina Ukrainą ir ES stiprinti bendradarbiavimą dėl tolesnio dvišalės prekybos liberalizavimo, įskaitant susitarimo dėl pramonės produktų atitikties vertinimo ir pripažinimo sudarymą, taip pat bendradarbiavimą dėl sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių ir muitinių; be to, ragina stiprinti ES ir Ukrainos sektorių bendradarbiavimą švietimo ir mokslinių tyrimų, inovacijų, IRT ir skaitmeninimo, taip pat žaliųjų technologijų srityse, siekiant dalytis praktine patirtimi ir geriausia praktika; be to, ragina stiprinti Ukrainos bendradarbiavimą ir laipsniškai diferencijuotą sektorinę integraciją, neskaitant kitų sričių, energetikos sąjungoje, Transporto bendrijoje ir bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

87.  ragina Ukrainos valdžios institucijas atverti šalies aviacijos rinką Europos bendrovėms, įskaitant pigių skrydžių bendroves, ir pritaria tam, kad kuo skubiau būtų pasirašytas susitarimas dėl bendrosios aviacijos erdvės;

88.  palankiai vertina Ukrainos ir ES bendradarbiavimo skaitmeninėje srityje pažangą ir ragina toliau stiprinti tokį bendradarbiavimą, kuriuo siekiama užtikrinti abipuses galimybes vidaus rinkose, be kita ko, kituose abiem šalims rūpimuose sektoriuose; pabrėžia, kokie svarbūs veiksmai, kurių imtasi siekiant skaitmeninės pertvarkos ir e. valdžios, taip pat pažangą priderinant Ukrainos teisės aktus su prie ES teisės aktų dėl elektroninių patikimumo užtikrinimo paslaugų ir elektroninių komunikacijų; ragina Komisiją toliau remti Ukrainos pastangas, susijusias su gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informaciniu raštingumu, e.valdžia ir skaitmenine ekonomika, kad būtų prisitaikyta prie dabartinio skaitmeninio amžiaus ir palaipsniui integruotasi į ES bendrąją skaitmeninę rinką, taip pat išsiaiškinti būdus, kaip sumažinti tarptinklinio ryšio tarp ES ir Ukrainos mokesčius; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į naują 25 mln. EUR ES programą, kuria remiamas e. valdymas ir skaitmeninė ekonomika Ukrainoje; ragina išplėsti bendrą mokėjimų eurais erdvę įtraukiant į ją Ukrainą, kai bus įvykdyti visi techniniai ir teisiniai reikalavimai;

89.  ragina Komisiją ir EIVT atlikti patikimą Donbaso regiono poreikių vertinimą, kad būtų galima parengti jo socialinio ir ekonominio atkūrimo strategiją, ir siūlo sukurti atitinkamą tarptautinę programą Donbaso atkūrimui;

90.  ragina Ukrainos valdžios institucijas tęsti visuomenės sveikatos sistemos reformas, visų pirma atsižvelgiant į žlugdantį COVID-19 pandemijos poveikį, kurį patyrė Ukrainos sveikatos sistema; pažymi, kad, UNICEF teigimu, COVID-19 ne tik nulėmė visuomenės sveikatos priežiūros krizę, bet ir socialinę ekonominę krizę, dėl kurios skurdo lygis Ukrainoje gali padidėti nuo 27,2 proc. iki 43,6 proc. ar net iki 50,8 proc., todėl ragina Ukrainos vyriausybę įgyvendinti visapusiškas socialinės apsaugos priemones, kad būtų sušvelnintas COVID-19 poveikis;

91.  palankiai vertina tai, kad Ukraina prisijungė prie ES sveikatos saugumo komiteto ir skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos, kad dalyvautų visai Europai koordinuojant atsako į COVID-19 pandemiją veiksmus visuomenės sveikatos srityje; primygtinai ragina Komisiją, ES valstybes nares ir Ukrainą sustiprinti bendradarbiavimą visuomenės sveikatos atsparumo srityje, keistis geriausia patirtimi ir dirbti kartu su pilietine visuomene kuriant labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms skirtas epidemijų valdymo strategijas; primygtinai ragina Komisiją padėti Ukrainos vyriausybei gauti COVID-19 vakcinų;

92.  ragina Ukrainos vyriausybę užtikrinti, kad reaguojant į COVID-19 visos įvestos ribojamosios priemonės turėtų teisinį pagrindą ir būtų proporcingos siekiui apsaugoti visuomenės sveikatą ir gyvybes (remiantis mokslinėmis konsultacijomis), būtų nuolat peržiūrimos ir panaikinamos, kai bus nebereikalingos, taip pat, kad būtų taikomos nediskriminuojant; ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad pažeidžiamos ir marginalizuotos grupės neproporcingai nenukentėtų reaguojant į COVID-19, ir ragina imtis priemonių dėl šios jau esamos nelygybės;

93.  primygtinai ragina Ukrainą kovoti su įsigalėjusiu kronizmu ir korupcija, kuri vis dar pastebima jos sveikatos priežiūros sektoriuje ir visų pirma Sveikatos ministerijoje, ir veiksmingai tirti visą korupcinę veiklą, visų pirma bandymus siaučiant pandemijai įsigyti medicininės įrangos ir vakcinų nuo COVID-19 už neproporcingai didelę kainą;

94.  pripažįsta gerą Ukrainos nacionalinės sveikatos tarnybos darbą sukuriant skaidrią sistemą, kurios užduotis – finansuoti pacientams teikiamas konkrečias gydymo paslaugas; ragina Sveikatos ministeriją remti Ukrainos nacionalinės sveikatos tarnybos darbą;

95.  teigiamai vertina pažangą reglamentavimo derinimo su ES acquis srityje ir tai, kad 2019 m. lapkričio mėn. buvo priimta sanitarijos ir fitosanitarijos strategija, įskaitant daugiau kaip 200 Sąjungos norminių aktų, kurie turi būti įgyvendinti Ukrainos teisėje;

96.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į nepakankamą pažangą derinant nuostatas su ES gyvūnų gerovės standartais;

97.  teigiamai vertina tai, kad 2020 m. kovo mėn. priimtas įstatymas dėl žemės ūkio paskirties žemės pajamų, kuriuo turėtų būti paskatintas milžiniškas Ukrainos potencialas žemės ūkio sektoriuje, ir kad 2020 m. gegužės mėn. priimtas įstatymas dėl tam tikrų bankų veiklos reguliavimo priemonių tobulinimo, kuriuo sustiprinama bankų sistema ir užkertamas kelias tam, kad bankas „PrivatBank“ būtų grąžintas jo ankstesniems savininkams;

98.  teigiamai vertina tai, kad Ukraina prisijungė prie daugiašalio laikinojo susitarimo dėl apeliacinio arbitražo, taip padėdama įveikti dėl Apeliacinio komiteto paralyžiaus susidariusią aklavietę ir užtikrinti, kad Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narės galėtų pasinaudoti dviejų etapų ginčų sprendimo sistema PPO tol, kol Apeliacinis komitetas vėl pradės veikti;

99.  ragina Ukrainą laikytis būsimų arbitražo kolegijos sprendimų dėl moratoriumo dėl neapdorotos medienos eksporto, kartu užtikrinant privalomą išsamų patikrinimą visoje miškų ūkio prekių vertės grandinėje ir gerinant miškų sektoriaus valdymą;

100.  susirūpinęs pažymi, kad Ukraina neseniai pradėjo du apsaugos priemonių tyrimus dėl azoto ir kompleksinių trąšų importo iš ES; pripažįsta, kad Ukraina paskutinę minutę nusprendė nutraukti abu apsaugos priemonių tyrimus, nors planuojami kiti apsaugos priemonių tyrimai; įspėja, kad dėl panašių veiksmų galėtų būti pakenkta abiejų šalių tarpusavio pasitikėjimui;

101.  primena, kad paukštiena yra jautrus importui produktas ES; pripažįsta, kad buvo rastas sprendimas dėl kitų paukštienos dalių eksporto iš dalies pakeičiant prekybos lengvatas paukštienai ir paukštienos pusgaminiams ir taip panaikinant susitarimo spragą; ragina Ukrainą susilaikyti nuo panašios praktikos ir sąžiningai visapusiškai laikytis visų IVLPE nuostatų ir jas įgyvendinti; ragina Komisiją vykdyti nuodugnią IVLPE įgyvendinimo stebėseną ir taikyti visas turimas priemones siekiant panaikinti bet kokią rinką iškreipiančią praktiką ir galimą naudojimąsi teisinėmis spragomis;

102.  primygtinai ragina spręsti kaimo ir miesto atotrūkio problemą Ukrainoje taikant veiksmingas finansines ir technines paskatas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, smulkiesiems ūkininkams ir šeimos įmonėms kaimo ir priemiesčių vietovėse, taip pat gerinant žmogiškuosius ryšius ir infrastruktūrą tarp miestų ir kaimo vietovių, siekiant skatinti socialinę sanglaudą;

103.  palankiai vertina MVĮ skirtos IVLPE priemonės rezultatus gerinant galimybes gauti finansavimą ir atveriant prekybos galimybes; pabrėžia, kad tinkama informavimo kampanija galėtų padėti MVĮ labiau pasinaudoti IVLPE teikiamomis galimybėmis;

104.  ragina Komisiją teikti techninę paramą regioniniams užimtumo centrams siekiant skatinti užimtumą, remti jaunimą ir darnaus ekonominio vystymosi programas, kuriomis pirmenybė teikiama socialiniam verslumui, ir investuoti į juos, taip pat daugiausia dėmesio skirti jaunimui iš kaimo vietovių, siekiant stiprinti švietimo sistemą atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius, kad būtų apsaugoti pažeidžiamiausi asmenys ir užkirstas kelias socialinių ir ekonominių galimybių trūkumui;

105.  ragina Komisiją stebėti IVLPE poveikį darbo ir asociacijų laisvės teisėms, kai tai susiję su prekyba su ES; ragina Ukrainos vyriausybę taip pat sutelkti dėmesį į prekybos ir darnaus vystymosi socialinį aspektą ir atidžiai stebėti išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo ekonominį ir socialinį poveikį; ragina Ukrainos vyriausybę laikytis darbo standartų ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas; ragina Ukrainos vyriausybę toliau derinti darbo standartus su ES darbo standartais, visų pirma susirinkimų laisvės ir socialinio dialogo atžvilgiu; palankiai vertina iniciatyvą dėl darbo jėgos reformos, bet pabrėžia, kad būtinos plačios konsultacijos su profesinėmis sąjungomis ir pilietine visuomene ir rekomenduoja pasinaudoti TDO patirtimi šiuo klausimu;

106.  ragina Komisiją užtikrinti, kad profesinės sąjungos ir visa pilietinės visuomenės įvairovė dalyvautų stebint, kaip įgyvendinamas asociacijos susitarimas; ragina Ukrainos vyriausybę ir Komisiją remti NVO, kurios tiria IVLPS pažeidimus, visų pirma socialinėje srityje;

107.  ragina Ukrainos vyriausybę sukurti paskatų ir sankcijų sistemą kovai su neabejotinai dideliu skaičiumi darbo vietų neoficialaus užimtumo sektoriuje;

108.  pripažįsta padidėjusį darbo jėgos judėjimą tarp Ukrainos ir ES, emigracijos lygiui pasiekus apie 2,2–2,7 milijono asmenų, kuris, prilygsta 13–16 proc. visos Ukrainos darbo jėgos, viena vertus, padeda sumažinti darbo jėgos pasiūlą Ukrainoje ir prisideda prie tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumo, ir kita vertus, yra vienas iš veiksnių, kurie skatina šalyje likusių darbuotojų darbo užmokesčio didėjimą ir yra emigrantų perlaidų į šalį šaltinis, kuris turi pastebimą įtaką Ukrainos ekonomikai ir šios piniginės įplaukos atitinka daugiau kaip 8 proc. BVP; ragina papildomai išanalizuoti po 2014 m. kilusios darbo emigrantų bangos ekonominę ir socialinę naudą bei poveikį Ukrainos ir valstybių narių ekonomikai ir socialinės apsaugos sistemoms; pabrėžia, kad yra būtina matyti, kaip vyriausybė siekia sukurti tokią darbo aplinką, kuri užtikrintų deramas darbo sąlygas Ukrainos įmonių darbuotojams, įskaitant darbuotojų sveikatą ir saugą, oficialias darbo vietas su valstybiniu socialiniu draudimu, laiku ir visą išmokamą atlyginimą, teisę stoti į profesinę sąjungą ir turėti atstovaujamus interesus, taip pat prasmingas kolektyvines derybas siekiant teisiškai privalomų kolektyvinių sutarčių; pakartoja, kad būtina spręsti protų nutekėjimo Ukrainoje problemą skatinant kokybiškas ir įtraukias švietimo ir mokymo programas ir kuriant darbo galimybes, kad jaunimui ir jo vietos bendruomenių šeimoms būtų suteiktos socialinės ir ekonominės perspektyvos;

109.  palankiai vertina ir ragina toliau plėtoti ES finansuojamų programų paramą, teikiamą Ukrainos profesinio ugdymo sistemos modernizavimui („EU4Skills: Better Skills for Modern Ukraine“) ir verslo aplinkos modernizavimui, nes ji yra labai svarbi potencialiems sugrįžusiems užsienio kovotojams ir šalies verslininkams (kova su korupcija, MVĮ parama, mokesčių ir muitų reforma ir kt.), tiek teikiant dotacijas sektoriams, tiek nustatant sąlygas ES makrofinansavimo paramos programose;

110.  ragina Asociacijos tarybą pirmenybę teikti tarptautinių darbo standartų ir ES teisės aktų ir praktikos socialinės politikos, užimtumo ir darbo jėgos, kolektyvinių derybų reglamentų, socialinio dialogo, kovos su lyčių nelygybe ir darbo teisės aktų reformos srityse įgyvendinimui, kad būtų užtikrinta socialinių partnerių interesų pusiausvyra ir būtų apsaugotos darbuotojų teisės, laikantis asociacijos susitarimo (419–421 ir 424 straipsnių) nuostatų ir atitinkamų TDO konvencijų (81, 87, 98, 117, 122, 129, 144, 154 ir 173); primena Ukrainos vyriausybei, kad dedant pastangas pagerinti verslo aplinką siekiant pritraukti tiesiogines investicijas ir skatinti ekonomikos augimą, negali nukentėti darbuotojų teisės ir jų darbo sąlygos; ragina Ukrainos vyriausybę sistemingai siekti socialinio dialogo ir institucinėmis priemonėmis jį remti, taip pat dėti pastangas, kad Nacionalinė trišalė socialinių ir ekonominių reikalų taryba būtų veiksminga socialinio dialogo priemonė;

111.  susirūpinęs pažymi, kad profesinių sąjungų galimybė pasinaudoti savo teisėmis Ukrainoje yra ribota, nes teisės aktai yra netobuli ir neaiškūs;

Energetika, aplinka ir klimato kaita

112.  teigiamai vertina tai, kad 2019 m. užbaigtas įmonės „Naftohaz“ atskyrimas ir sukurtas teisiškai nepriklausomas dujų perdavimo sistemos operatorius, kuris atitinka trečiąjį ES energetikos dokumentų rinkinį; tačiau ragina Ukrainos valdžios institucijas stiprinti nepriklausomo dujų perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumą nuo „Naftohaz“; palankiai vertina liberalizavimą ir konkurencingos dujų rinkos atvėrimą namų ūkiams; tačiau apgailestauja dėl naujausių išpuolių prieš „Naftohaz“ vadovybę, įskaitant įmonės stebėtojų tarybą, kurie kenkia jos nepriklausomumui ir iki šiol šioje srityje reformomis pasiektai pažangai;

113.  pabrėžia Ukrainos, kaip strateginės dujų tranzito šalies, vaidmenį ir būtinybę modernizuoti šalies dujų perdavimo sistemą, taip pat jos integracijos į ES energijos rinką svarbą, veiksmingai įgyvendinus atnaujintą Asociacijos susitarimo XXVII priedą; palankiai vertina tai, kad tarpininkaujant Europos Sąjungai pasirašyta ilgalaikė dujų tranzito sutartis; reiškia susirūpinimą dėl tiesiamo vamzdyno „Nord Stream 2“ ir primena apie su juo susijusius ilgalaikius esminius politinius, ekonominius ir saugumo pavojus; pažymi, kad dujotiekis stiprina ES priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo, kelia grėsmę ES vidaus rinkai, neatitinka ES energetikos politikos ar jos strateginių interesų ir gali turėti neigiamų padarinių karo draskomai Ukrainai; todėl, atsižvelgdamas į ankstesnę poziciją, ragina visas suinteresuotąsias šalis, visų pirma valstybes nares ir Europą, pasinaudoti esamomis teisinėmis sąlygomis siekiant sustabdyti projektą;

114.  prašo Komisijos patikrinti, kaip Ukraina laikosi Europos Sąjungos acquis energetikos srityje, siekiant toliau integruoti energijos rinkas; visiškai palaiko Ukrainos integraciją į Europos žemyninį elektros energijos tinklą (ENTSO-E); primygtinai ragina Ukrainą gerinti tarptautinių (pvz., Komisijos, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos investicijų banko, Pasaulio banko, KfW, ENTSO-E ir Energijos bendrijos) ir Ukrainos institucijų, remiančių Ukrainos energetikos sektorių, politikos ir veiksmų koordinavimą;

115.  smerkia Rusijos vykdomą dujų gavybą Ukrainos šleife Ukrainos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir nurodo, kad ES nepripažįsta Rusijos Federacijos įvykdytos dujų laukų Azovo jūroje konfiskacijos ir turėtų remti Ukrainos valdžios institucijų teisinius veiksmus šiai neteisėtai dujų gavybai sustabdyti;

116.  apgailestauja dėl to, kad nauja didmeninė elektros energijos rinka, kuri Ukrainoje pradėjo veikti 2019 m. liepos mėn., pagal ES standartus vis dar yra nekonkurencinga; todėl primygtinai ragina Ukrainą užbaigti savo reformą ir pagerinti atitikties ES teisei lygį, visų pirma padidinant „Ukrenerho“ nepriklausomumą ir vengiant kryžminio subsidijavimo; ragina Ukrainą patobulinti savo turimas elektrines, kad jos atitiktų griežtus Europos aplinkos apsaugos ir saugumo standartus;

117.  palankiai vertina Ukrainos Vyriausybės poziciją laikytis Energijos bendrijoje prisiimto įsipareigojimo laikytis taikytinos ES teisės, įskaitant aplinkos ir saugos politiką, ir taip neleisti importuoti elektros energijos iš kaimyninių šalių jėgainių, kurios statomos nesilaikant tarptautinių konvencijų reikalavimų ir aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos ir saugos standartų;

118.  apgailestauja dėl to, kad Ukrainos energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos sektorius dar nevykdo savo įsipareigojimų investuotojams ir kad dėl vėluojančių mokėjimų elektros iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojams kyla grėsmė tolesniam švarios energijos išteklių plėtojimui Ukrainoje;

119.  primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas nedelsiant užbaigti branduolinių elektrinių modernizavimo darbus ir ištirti šių procesų vėlavimus, visų pirma Zaporožės branduolinės elektrinės tobulinimo darbų;

120.  pabrėžia, kad šiame regione svarbu stiprinti bendradarbiavimą infrastruktūros srityje, toliau įvairinti Ukrainos energijos tiekimo šaltinius, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir Ukrainos energetikos sektoriaus junglumą, kartu užtikrinant aplinkosauginį tvarumą; pažymi, kad remiant ir skatinant Rytų partnerystės šalių tarpusavio prekybą regione taip pat bus sukurta naujų ekonominių galimybių, be kita ko, MVĮ;

121.  teigiamai vertina tai, kad 2019 m. vasario mėn. Ukrainos vyriausybė priėmė valstybės aplinkos politikos iki 2030 m. strategiją ir nacionalinį atliekų tvarkymo planą, poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo įstatymus ir įstatymus, priimtus klimato politikos srityje; primygtinai ragina Ukrainą aktyviau dalyvauti kovoje su klimato kaita, įgyvendinant savo klimato kaitos politiką, integruojant klimato kaitos aspektą į visas politikos sprendimų priėmimo sritis ir taip pat dėti daugiau pastangų dėl nacionalinių įsipareigojimų, susijusių su 2015 m. Paryžiaus susitarimu;

122.  primygtinai ragina Ukrainą kovoti su neteisėta medienos ruoša, vadovaujantis tvarus miškų tvarkymo ir aplinkosaugos standartų, ir imtis veiksmų siekiant nutraukti žalą aplinkai, daromą dėl neteisėto ir netvaraus gamtos išteklių naudojimo, pvz., neteisėtos medienos ruošos pirmykščiuose Karpatų miškuose, nes tai yra pagrindinė potvynių šiame regione priežastis; ragina ES padėti užkirsti kelią neteisėtai medienos ruošai, susijusiai su neteisėtu Svydovecio slidinėjimo kurorto projektu, taip pat neteisėtam ir aplinkai kenksmingam gintaro gavybos metodui; ragina Ukrainą investuoti į ekologiniu ir aplinkos požiūriu saugią ir tvarią turizmo infrastruktūrą ir ragina Ukrainos valdžios institucijas užtikrinti, kad būsimais projektais nebūtų daroma žala aplinkai, sustiprinant tikrinimą, skaidrumą ir vykdant poveikio aplinkai vertinimus ir išsamų patikrinimą; primygtinai ragina Ukrainą suteikti galimybę atvirai ir patogiai susipažinti su aplinkosaugos informacija, plėsti saugomas teritorijas; primygtinai ragina Ukrainą paspartinti Nacionalinio pagrindinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo plano dideliems kurą deginantiems įrenginiams įgyvendinimą; ragina Ukrainą priimti teisės aktus dėl tvaraus transporto vystymo; ragina Ukrainą saugiai ir nekenkiant aplinkai išvalyti ir šalinti labai pavojingas žemės ūkio chemines medžiagas, ypač pasenusius pesticidus Chersono srityje ir kituose Ukrainos regionuose;

123.  yra giliai susirūpinęs dėl konflikto Rytų Ukrainoje poveikio aplinkai, įskaitant pavojų, kuris kyla dėl tarpusavyje sujungtų minų užtvindymo; ragina išsamiai įvertinti konflikto poveikį aplinkai ir po to parengti reagavimo planą, kad būtų išvengta ekologinės katastrofos; siūlo „Donbaso išminavimo“ programą, kurioje dalyvautų Ukrainos valdžios institucijos ir tarptautinė bendruomenė;

124.  taip pat yra labai susirūpinęs dėl maždaug 1 200 radioaktyvių šaltinių, naudotų medicinos, pramonės ar mokslo tikslais, kurie yra Donecko regione arba aplink jį ir kurie kelia didelį sveikatos, saugumo ir ekologinį pavojų; ragina ESBO, trišalę kontaktinę grupę ir Normandijos ketverto formato šalis priešintis radioaktyvios veiklos platinimui ir radioaktyviųjų medžiagų kontrabandai pagal branduolinių ginklų neplatinimo režimą; primygtinai ragina visas šalis bendradarbiauti su susijusiais suinteresuotaisiais subjektais siekiant saugiai pervežti didelio aktyvumo nebenaudojamus radioaktyviuosius šaltinius iš Donbaso regiono;

125.  palankiai vertina Ukrainos užmojus prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų ir ragina Komisiją atitinkamai remti Ukrainos pastangas, be kita ko, užmezgant susijusį struktūrizuotą dialogą, rengiant veiksmų gaires ir dalijantis informacija; ragina Komisiją užtikrinti, kad išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas neprieštarautų jame nustatytiems aplinkos politikos tikslams ir iniciatyvoms;

126.  palankiai vertina ES 10 mln. EUR vertės „Tvariai ekonomikai skirto klimato paketo“ programą, iš kurios bus siūloma parama Ukrainai kuriant holistinį požiūrį į jos pagrindinių ekonomikos sektorių restruktūrizavimą siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

Žmonių tarpusavio ryšiai ir sienų valdymas

127.  pripažįsta tarpvalstybinio judumo svarbą stiprinant žmonių tarpusavio ryšius ir palankiai vertina tai, kad toliau sėkmingai įgyvendinamas bevizis režimas Ukrainos piliečiams, kuris nuo 2017 m. birželio mėn. leido Ukrainos piliečiams atvykti į ES šalis daugiau kaip 40 mln. kartų; pabrėžia, kad svarbu toliau laikytis vizų režimo liberalizavimo kriterijų ir spartinti susijusias reformų pastangas; mano, kad dėl bevizio režimo padaugėjo kelionių iš Ukrainos į ES ir todėl sustiprėjo atitinkamų bendruomenių tarpusavio supratimas, o tai yra geriausias pagrindas tolesniam draugiškų santykių kūrimui; pabrėžia, kad tokio požiūrio reikėtų ir toliau laikytis ir ilgainiui plėsti jo aprėptį;

128.  primena, kad svarbu Ukrainą integruoti į ES programas, pvz., „Erasmus+“, „Europos horizontas“ ir „Kūrybiška Europa“, taip pat kad būtina aktyviau vykdyti susijusį bendradarbiavimą įgyvendinant dabartines ir būsimas programas; laikosi nuomonės, kad „Erasmus+“ programose turėtų dalyvauti pastebimai daugiau Ukrainos studentų, taip pat universitetų dėstytojų ir mokyklų mokytojų;

129.  pažymi, kad padidėjus Ukrainos piliečių apsilankymų Šengeno šalyse skaičiui, kilo iššūkių ES ir Ukrainos sienos perėjimo punktuose, kurie yra perpildyti ir nei jų infrastruktūra, nei pajėgumai nėra tinkami, kad būtų galima užtikrinti orias ir žmogiškas sąlygas sieną kertantiems žmonėms; pažymi, kad viena iš opiausių problemų ES ir Ukrainos pasienyje, visų pirma Ukrainos pasienyje su Vengrija ir pasienyje su Lenkija, yra ilgas laukimas norint kirsti sieną; prašo Komisijos pradėti dialogą siekiant užtikrinti, kad sienos kirtimo procedūros vyktų greitai ir be korupcijos, be kita ko, investuojant, rengiant darbuotojus ir taikant veiksmingas priemones skundams dėl sienos perėjimo punktų; ragina ES remti naujų išorės sienos perėjimo punktų steigimą ir esamų punktų ES ir Ukrainos pasienyje plėtimą, griežtai stebint finansavimą, kad būtų išvengta praeityje pasitaikiusio piktnaudžiavimo;

130.  remia stipresnį ES ir Ukrainos bendradarbiavimą, visų pirma dėl sienų valdymo, nacionalinių prieglobsčio ir tapatybės duomenų tvarkymo sistemų, pagrįstų biometrinėmis priemonėmis, kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir sunkiais tarptautiniais nusikaltimais, taip pat glaudesnį Ukrainos ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) bendradarbiavimą;

131.  pažymi, kad padaryta tolesnė pažanga, susijusi su Ukrainos muitinės ir pasienio procedūrų suderinimu su Sąjungos procedūromis, taip pat su vykdomomis institucinėmis mokesčių ir muitų administravimo institucijų reformomis; palankiai vertina įstatymą dėl vieno juridinio objekto valstybinei muitų tarnybai, taip pat įstatymus dėl įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų ir dėl nacionalinės elektroninio tranzito sistemos įvedimo, kurie buvo priimti 2019 m. rudenį; taip pat palankiai vertina 2019 m. liepos mėn. priimtą integruoto sienų valdymo iki 2025 m. strategiją, o po to – 2020–2022 m. veiksmų planą; tačiau apgailestauja dėl užstrigusio ES finansuojamo šešių pasienio kontrolės punktų ant sienos su Sąjunga modernizavimo projekto ir apgailestauja, kad ties šiomis sienoms vis dar tenka labai ilgai laukti; taip pat primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas priimti visas likusias priemones ir reglamentus, kurių reikia, kad įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų ir nacionalinė elektroninio tranzito sistema visiškai veiktų, ir užtikrinti, kad būtų skubiai paskirta nauja valstybės muitinės tarnybos vadovybė iš kompetentingų kandidatų, atrinktų vykdant skaidrų ir nešališką viešą atrankos procesą; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas kriminalizuoti visų prekių kontrabandą kaip esminį integruoto sienų valdymo elementą;

132.  ragina ES, Ukrainos ir Moldovos valdžios institucijas paspartinti neteisėtos prekybos blokavimo procesą ir uždaryti Padniestrėje esančius kontrabandos kanalus, kurie veikia kaip saugus prieglobstis kontrabandininkams, išnaudojamiems nusikaltėlių ir oligarchų, padėjęs sustiprinti Rusijos įtaką bei tapęs vienu iš pagrindinių konfliktą skatinančių veiksnių;

Institucinės nuostatos

133.  palankiai vertina 2020 m. spalio 6 d. pirmą kartą po COVID-19 pandemijos pradžios fiziškai Briuselyje surengto ES ir Ukrainos dvišalio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus ir aiškias abiejų pusių deklaracijas dėl tolesnio įsipareigojimo stiprinti politinę asociaciją ir ekonominę Ukrainos integraciją su Europos Sąjunga;

134.  džiaugiasi pagal Europos Parlamento Jeano Monnet dialogą taikos ir demokratijos klausimais vykstančių susitikimų ir veiklos su Ukrainos Aukščiausiosios Rados atstovais rezultatais ir visiškai pritaria, kad jie turėtų būti tęsiami; yra įsitikinęs, kad stiprinant parlamentinio dialogo kultūrą bus užtikrinta stipri, nepriklausoma, skaidri ir veiksminga Ukrainos Aukščiausioji Rada, o tai yra būtina šalies demokratijai ir europinei ateičiai ir tai atitinka Ukrainos piliečių troškimus;

135.  šiuo atžvilgiu ragina Aukščiausiąją Radą aktyviai tęsti savo institucinę reformą, kuria siekiama, inter alia, didinti teisėkūros pajėgumus ir kokybę, politinę vykdomosios valdžios priežiūrą, taip pat skaidrumą ir atskaitomybę piliečiams, siekiant supaprastinti teisės aktų projektų, susijusių su asociacijos susitarimo įgyvendinimu, priėmimą ir suteikti jiems prioritetą, taip pat nustatyti institucines apsaugos priemones siekiant blokuoti teisės aktus, kurie prieštarauja pagal asociacijos susitarimą prisiimtiems įsipareigojimams, pavyzdžiui, suteikiant svarbesnį vaidmenį Europos integracijos komitetui, kurio nuomonės turėtų tapti privalomomis; pabrėžia, kad svarbu Europos Parlamentui toliau bendradarbiauti su Aukščiausiąja Rada remiant tokios reformos procesus; pabrėžia, kad svarbu kiek įmanoma efektyviau tęsti tarpparlamentinį bendradarbiavimą ir palaikyti žmonių tarpusavio ryšius COVID-19 pandemijos sąlygomis;

136.  pabrėžia, kad svarbu toliau remti Europos Sąjungos patariamąją misiją civilinio saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje ir remti jos vaidmenį reformuojant civilinio saugumo sektorių; palankiai vertina tai, kad Mariupolyje atidarytas minėtos misijos vietos biuras, ir tikisi apčiuopiamų rezultatų, atitinkančių misijos įgaliojimus; prašo Komisijos aktyviau dėti pastangas stiprinant Ukrainos valdžios institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant AS / IVLPS, pajėgumus; prašo, kad Komisija, vadovaudamasi susijusiais 22-ojo Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimais, parengtų priemones, kurių reikia remiant nuolatinį Ukrainos derinimąsi prie ES acquis;

137.  pakartoja savo raginimą Ukrainoje įsteigti Rytų partnerystės universitetą; ragina Sąjungos institucijas sustiprinti ir išplėsti Ukrainos teisininkams, norintiems specializuotis ES teisėje, skirtas mokymo programas ir stiprinti Ukrainos pajėgumus dalyvauti programoje „Europos horizontas“ bei kitais būdais stiprinti ES ir Ukrainos žmonių tarpusavio ryšius, akademinės ir švietimo srities bendradarbiavimą;

138.  palankiai vertina ES paramą institucinių pajėgumų stiprinimui vykdant Ukrainos valstybės tarnautojų mokymus ir atitinkamus mokymus, kuriuos organizuoja Europos kolegijos Natoline padalinys;

139.  ragina visas ES institucijas, valstybes nares ir Ukrainos valdžios institucijas rengti kampanijas, kuriomis būtų siekiama geriau informuoti piliečius apie Rytų partnerystės susitarimo ir ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo įgyvendinimo suteikiamas galimybes, didinant informuotumą apie glaudesnės asociacijos naudą ir susiejant jas su teigiamais pokyčiais Ukrainos ir kitų asocijuotųjų šalių darbo rinkoje; ragina Ukrainos valdžios institucijas geriau informuoti Ukrainos piliečius apie ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo ir ES pagalbos naudą ir dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad asociacijos susitarimo bei ES pagalbos ir programų teikiamos galimybės pasiektų vietos lygmenį, be kita ko, atokias šalies teritorijas, ypač kaimo vietoves, kad gyventojams būtų suteiktos galimybės skatinti teigiamus pokyčius savo bendruomenėse;

140.  palankiai vertina Ukrainos pilietinės visuomenės, jaunimo ir NVO veiklą visose visuomeninio ir politinio gyvenimo srityse, visų pirma jų paramą įgyvendinant ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą, sprendžiant COVID-19 pandemijos keliamas problemas, kovojant su dezinformacijos kampanijomis, teikiant paramą ir lengvatas šalies viduje perkeltiems asmenims ir kitoms pažeidžiamoms grupėms ir didinant Ukrainos gyventojų visuomenės atsparumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis; ragina Ukrainos centrinės ir vietos valdžios institucijas toliau skatinti glaudų bendradarbiavimą su pilietine visuomene, be kita ko, teikiant didesnę finansinę paramą jos veiklai; ragina Komisiją pirmenybę teikti tam, kad būtų teikiama parama šioms NVO ir pilietinės visuomenės organizacijoms; šiuo atžvilgiu palankiai vertina 20 mln. EUR vertės Pilietinės visuomenės kaimynystės programą, kuri padės stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumus dalyvauti priimant sprendimus ir viešajame gyvenime; primygtinai ragina Ukrainos valdžios institucijas, atsižvelgiant į kelis teisės aktų projektus dėl pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų asociacijų veikimo ir darbo, nepriimti jokių teisės aktų, kurie neatitiktų Ukrainos vidaus ir tarptautinių įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, ir garantuoti pilietinės visuomenės veikimą be nederamo kišimosi;

o
o   o

141.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Ukrainos Prezidentui, vyriausybei bei parlamentui, taip pat Rusijos Federacijos Prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 303, 2018 11 28, p. 39.
(2) OL C 388, 2020 11 13, p. 116.
(3) OL C 11, 2018 1 12, p. 82.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0167.
(5) OL L 165, 2020 5 27, p. 31.
(6) CM/Rec(2010)5, paskelbta adresu: https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectID=09000016805cf40a
(7) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).


Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo
PDF 193kWORD 61k
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (2020/2818(RSP))
P9_TA(2021)0051B9-0108/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 ir 15 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, apie kurį 2017 m. lapkričio mėn. paskelbė Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija, ypač į jo 1 principą „švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą“ ir 4 principą „aktyvus užimtumo rėmimas“,

–  atsižvelgdamas į 1974 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl apmokamų mokymosi atostogų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274) ir į prie jo pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2020)0121) ir (SWD(2020)0122),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (COM(2020)0275),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (COM(2020)0625) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2020)0212),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ (COM(2020)0624) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2020)0209),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos ataskaitą „2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI). Žmogiškasis kapitalas“(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102), kuriame nurodyta, kad „dvejopa ekologinė ir skaitmeninė pertvarka turės įtakos visiems mūsų ekonomikos, visuomenės ir pramonės aspektams“, „konkurencinga ekonomika priklauso nuo kvalifikuotos darbo jėgos įdarbinimo ir išlaikymo“, ir kuriame numatoma, kad „vien per ateinančius penkerius metus 120 mln. europiečių turės tobulinti įgūdžius arba persikvalifikuoti“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640), kuriame teigiama, kad siekiant įgyvendinti visus komunikate nurodytus pokyčius, būtina, kad „darbuotojai aktyviai persikvalifikuotų ir keltų savo kvalifikaciją“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas dėl perkvalifikavimo ir įgūdžių tobulinimo kaip tvarumo didinimo ir įsidarbinamumo gerinimo pagrindo ekonomikos gaivinimo ir socialinės sanglaudos kontekste,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl kovos su COVID-19 krize švietimo ir mokymo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rezoliuciją dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo siekiant remti į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 3 d. Tarybos išvadas „Moterų ir vyrų įgūdžių stiprinimas ES darbo rinkoje“(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvadas dėl atnaujintos ES aukštojo mokslo darbotvarkės(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/646 dėl bendros geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistemos („Europass“), kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2241/2004/EB(6),

–  atsižvelgdamas į Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje politikos programą („ET 2020“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tvarus mokymosi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymo finansavimas atsižvelgiant į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą“ (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos prašymu),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Darbo ateitis – reikiamų žinių ir įgūdžių įgijimas siekiant patenkinti ateities darbo vietų poreikius“ (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos prašymu)(7),

–  atsižvelgdamas į Europos darbo sąlygų apklausą(8),

–  atsižvelgdamas į EUROFOUND tyrimą dėl skaitmeninimo poveikio įgūdžių naudojimui ir įgūdžių tobulinimui(9),

–  atsižvelgdamas į CEDEFOP tyrimą „Suaugusiųjų įgalinimas tobulinant įgūdžius ir perkvalifikuojant“, 1 ir 2 tomai,

–  atsižvelgdamas į CEDEFOP ataskaitą „Įgūdžių poreikių prognozė. Tendencijos ir iššūkiai iki 2030 m.“(10),

–  atsižvelgdamas į CEDEFOP įgūdžių panoramą(11) ir Europos įgūdžių indeksą(12),

–  atsižvelgdamas į Mokslo ir technologijų ateities komisijos (STOA) tyrimą „Švietimo persvarstymas skaitmeniniame amžiuje“(13),

–  atsižvelgdamas į EBPO darbo vietose reikalingų įgūdžių duomenų bazę(14),

–  atsižvelgdamas į EBPO tyrimą „Įgyti reikiamų įgūdžių. Didinti suaugusiųjų dalyvavimą mokymosi veikloje. Mokytis iš sėkmingų reformų“(15),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 10 d. EBPO politinį informacinį dokumentą „Įgūdžių ugdymo priemonės siekiant sutelkti darbuotus COVID-19 krizės metu“(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Europos švietimo ateities atsižvelgiant į COVID-19(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl švietimo modernizavimo ES(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl įgūdžių ugdymo politikos kovai su jaunimo nedarbu(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(22),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (O-000006/2021 – B9-0004/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant demografines tendencijas ir globalizaciją, keičiasi darbo pobūdis, reikalavimai darbo vietose ir joms būtini įgūdžiai bei kvalifikacija; kadangi kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas atliks esminį vaidmenį sprendžiant uždavinius ir pasinaudojant galimybėmis, kurias atveria spartėjančios makroekonomikos tendencijos, ir bus labai svarbūs šalinant didėjantį įgūdžių trūkumą ES darbo rinkoje;

B.  kadangi „Europos įgūdžių darbotvarkė siekiant konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo“ visiškai atitinka Europos socialinių teisių ramstį, visų pirma jo pirmąjį principą, pagal kurį „kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti savo statuso pokyčius darbo rinkoje“;

C.  kadangi skaitmeniniame amžiuje švietimas apima skaitmeninį formalųjį švietimą ir formalųjį ir neformalųjį techninių, socialinių emocinių ir piliečių įgūdžių ugdymą per visą Europos piliečių gyvenimą;

D.  kadangi šiame besikeičiančiame pasaulyje formaliojo švietimo ar mokymo sistemoms yra vis sunkiau patenkinti įvairiausius asmeninius ir socialinius poreikius bei reikalavimus;

E.  kadangi COVID-19 krizė pakeitė darbo rinką, jos metu prasidėjo atleidimai iš darbo ir dauguma darbo vietų tapo nereikalingos, taip pat pasimatė skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninio raštingumo svarba, padidėjo skaitmeninis susiskaidymas ir išaugo poreikis atnaujinti Europos darbuotojų įgūdžius, visų pirma skaitmeninius ir technologinius įgūdžius ir atsparumą bei gebėjimą prisitaikyti; kadangi šie poreikiai dar labiau išaugs pradėjus plačiai naudoti dirbtinio intelekto (DI) technologijas, kurios gali visiškai pakeisti darbo modelius ir kai kurių rūšių veiklą; kadangi dėl pandemijos sutriko švietimo ir mokymo veikla, ypač nukentėjo profesinio rengimo ir mokymo programose dalyvaujantys mokiniai ir išaugo nedarbo lygis, visų pirma jaunimo, kuris stengiasi pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką; kadangi priverstinė izoliacija per COVID-19 krizę suteikia galimybę darbuotojams atnaujinti savo įgūdžius;

F.  kadangi bendrieji gebėjimai yra labai svarbūs žinių visuomenėje ir mokymosi visą gyvenimą aplinkybėmis, nes suteikia daugiau lankstumo prisitaikant prie kintančios visuomenės ir darbo rinkų;

G.  kadangi išlieka įvairių rūšių nelygybė naudojantis galimybėmis gauti išsilavinimą pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausantiems asmenims, skirtingų lyčių asmenims, įvairios etninės kilmės asmenims, neįgaliesiems arba moterims, ir jie turi mažiau galimybių įgyti naujų įgūdžių;

H.  kadangi žmonėms reikia darbo rinkai būtinų įgūdžių ir gebėjimo per visą savo gyvenimą greitai prisitaikyti prie kintančių įgūdžių poreikių; kadangi daugelyje ES sektorių nuo 37 proc. iki 69 proc. atliekamų užduočių gali būti automatizuota, o tai lemtų esminius našumo pokyčius(23); kadangi, remiantis EUROFOUND tyrimu, 28 proc. darbuotojų nurodė turintys įgūdžių, kad galėtų atlikti savo pareigas, kurioms keliama vis daugiau reikalavimų;

I.  kadangi kvalifikacijos kėlimas ir persikvalifikavimas yra ne tik asmeninės, bet ir socialinės atsakomybės sritis, nes dėl žemų pagrindinių įgūdžių lygių ir menko suaugusiųjų dalyvavimo mokymo veikloje sumažėja jų įsidarbinimo galimybės darbo rinkoje, didėja socialinė ir ekonominė nelygybė ir prisidedama prie didelio skurdo;

J.  kadangi įgūdžių neatitiktis ir trūkumas kelia didelių iššūkių ES darbo rinkai ir švietimo sistemoms; kadangi darbuotojams labai trūksta skaitmeninių įgūdžių ir 42 proc. ES piliečių neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių(24); kadangi būtinos didelės investicijos skaitmeninių įgūdžių trūkumui pašalinti;

K.  kadangi dabartinė jaunimo karta yra labai kvalifikuota; kadangi įgūdžių ugdymas, perkvalifikavimas, kvalifikacijos kėlimas ir mokymasis visą gyvenimą yra vienintelis būdas spręsti jaunimui skirtų darbo vietų trūkumo problemą; kadangi siekiant užtikrinti kokybiškų ir tvarių darbo vietų kūrimą, reikalingos papildomos užimtumo priemonės; kadangi užimtumo padėtis sparčiai keičiasi ir apskaičiuota, kad 65 proc. šiuo metu pradinę mokyklą pradedančių lankyti vaikų galiausiai dirbs visiškai naujų rūšių darbus, kurie dar neegzistuoja(25); kadangi 2019 m. internetu naudojosi tik 85 proc. piliečių ir tik 58 proc. jų turėjo bent jau pagrindinius skaitmeninius įgūdžius(26);

L.  kadangi Europos žaliojo kurso plačių užmojų tikslas sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką iki 2050 m. ir 60 proc. sumažinti išmetamą CO2 kiekį iki 2030 m. reikš perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, žiedinės ir efektyviai energiją vartojančios ekonomikos; kadangi tai turės esminį poveikį visiems ekonomikos sektoriams, todėl darbo jėgos perkvalifikavimas ir dėmesys žaliesiems įgūdžiams visoje švietimo sistemoje yra labai svarbūs siekiant teisingos pertvarkos, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

M.  kadangi, be technologinių ir skaitmeninių įgūdžių, kritinis mąstymas yra vienas iš pagrindinių įgūdžių, reikalingų žmonėms skaitmeniniame amžiuje; kadangi akivaizdu, jog būtina stiprinti kritinį mąstymą visose piliečių grupėse, kad jiems būtų suteikta galimybė pasinaudoti visu skaitmeninių priemonių potencialu ir apsaugoti juos nuo kylančių pavojų;

N.  kadangi modernios, novatoriškos ir įtraukios švietimo sistemos, kuriose daug dėmesio skiriama skaitmeninėms technologijoms, gali padėti pasirengti naujoms specialistų kartoms būsimiems uždaviniams ir galimybėms;

O.  kadangi siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo labai svarbu visiems žmonėms, įskaitant pažeidžiamas grupes, vyresnio amžiaus asmenis ir skurdžiose miesto vietovėse arba retai apgyvendintose kaimo bei atokiose vietovėse ir salose, kuriose mažėja gyventojų skaičius, gyvenančius žmones, užtikrinti vienodas galimybes pasinaudoti kokybiškomis ir įtraukiomis įgūdžių, kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo priemonėmis, taip pat prieiga prie informacijos apie įgūdžių išteklius, konsultavimą, švietimą ir profesinį mokymą; kadangi iš EUROFOUND tyrimo matyti padidėjusi nelygybė, susijusi su darbuotojų galimybėmis dalyvauti mokymuose(27);

P.  kadangi kai kuriose ES šalyse per COVID-19 krizę vaikų mokyklinei veiklai skirtas laikas sutrumpėjo per pusę; kadangi švietimo ir mokymo įstaigų uždarymas, net ir laikinas, gali sukelti rimtų pasekmių mokiniams, turėti neigiamą poveikį mokymosi rezultatams ir padidinti jau esamus skirtumus;

Q.  kadangi, priešingai nei privalomojo švietimo sistema, suaugusiųjų mokymasis yra savanoriškas įsipareigojimas, prisiimamas dėl asmeninės ar profesinės motyvacijos, todėl švietimo bei mokymo paslaugų teikėjams kyla daugiau sunkumų;

R.  kadangi naujausių įgūdžių turėjimas palengvina galimybes žmonėms išlikti darbo rinkoje ir būti socialiai įtraukiems, o tai labai svarbu milijonų piliečių psichinei sveikatai ir gyvenimui;

S.  kadangi nėra skirtingų lytims būdingų įgūdžių, tačiau yra skirtingi lyčių pasirinkimai ir karjeros siekiai;

T.  kadangi švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo politika priklauso valstybių narių kompetencijai; kadangi ES atlieka svarbų vaidmenį remdama, koordinuodama ir papildydama valstybių narių veiksmus šiose srityse; kadangi susidūrus su naujais uždaviniais reikia sutelkti Europos priemones ir remti politiką Europos švietimo erdvėje; kadangi Sąjungos programos, tokios kaip „Erasmus+“, Europos Jaunimo garantijų iniciatyva ir Europos solidarumo korpusas, yra labai svarbios keliant jaunimo kvalifikaciją;

U.  kadangi skaitmeninės technologijos vis dėlto turėtų būti vertinamos kaip priemonė kokybiškam išsilavinimui suteikti ir mokymams rengti; kadangi ateityje dar labiau išaugs skaitmeninių įgūdžių (kodavimo, logistikos ir robotikos) poreikis, ir jie turės būti įtraukti ne tik į IT mokymo kursus, bet ir į visą mokymo programą;

V.  kadangi reikėtų išsamiau išnagrinėti ir labiau supaprastinti pasitelkiant skaitmenines technologijas vykdomo mokymo ir įgūdžių tobulinimo galimybes, pvz., internetu vykdomus pažeidžiamų grupių ar MVĮ darbuotojų mokymus, nes jiems reikia lankstesnių mokymo sąlygų, glaudžiai bendradarbiaujant su atsakingomis regioninėmis institucijomis ir įstaigomis;

W.  kadangi jaunesnių nei trejų metų vaikų dalyvavimo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros veikloje rodikliai Europoje yra žemesni nei 33 proc. pusėje ES šalių(28);

X.  kadangi, remiantis EUROFOUND duomenimis, reikėtų geriau išnagrinėti ir strategiškai šalinti poveikį įgūdžiams, susijusiems su skaitmeninių verslo modelių, pvz., darbo skaitmeninėse platformose, diegimu, ar tai būtų gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties ir įgūdžių praradimo, ar įgūdžių, tokių kaip universalieji ir verslumo įgūdžiai, tobulinimo problemų sprendimas;

Y.  kadangi 2019 m. 10,2 proc. visų 18–24 metų amžiaus ES piliečių buvo baigę tik pagrindinį ugdymą ir nesiekė aukštesnio išsilavinimo arba nedalyvavo mokymuose (mokyklos nebaigę asmenys)(29);

Z.  kadangi seniai pripažintas svarbus mokymosi darbo vietoje siekiant panaudoti įgūdžius ir juos tobulinti vaidmuo ir iš 2019 m. ECS tyrimo matyti, kad tik nedaug organizacijų nuosekliai derina praktiką darbo vietoje, padedančią optimizuoti įgūdžių naudojimą ir remti įgūdžių tobulinimą;

AA.  kadangi 2017 m. 72 proc. Europos mokytojų buvo moterys; kadangi 9 proc. ES dirbančių mokytojų buvo jaunesni nei 30 metų, o 36 proc. mokytojų buvo 50 metų ar vyresni(30);

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“, kuriame įgūdžiai yra svarbiausia ES politinės darbotvarkės tema ir užtikrinama, kad Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtinta teisė į kokybišką ir įtraukų mokymąsi ir mokymąsi visą gyvenimą visiems ir visose srityse bei sektoriuose visoje Sąjungoje taptų realybe;

2.  palankiai vertina komunikate nustatytus 12 pavyzdinių veiksmų, taip pat kokybinius tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2025 m.; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pažeidžiamoms gyventojų grupėms, įskaitant neįgaliuosius, žemą kvalifikaciją turinčius suaugusiuosius, mažumas, įskaitant romus, taip pat iš migrantų šeimų kilusius žmones, būtų suteiktos plačios galimybės įgyti įgūdžių ir juos tobulinti; ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl šios teisės įgyvendinimo ir nustatyti stebėsenos mechanizmą, kuriuo valstybės narės būtų skatinamos parengti nacionalines veiksmų programas ir teiktų reguliarias nacionalines ataskaitas apie šios teisės laikymąsi;

3.  pabrėžia, kad galimybė įgyti ir pakeisti kvalifikaciją yra svarbi darbuotojams tose pramonės šakose ir sektoriuose, kuriuose vyksta esminės permainos įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; atkreipia dėmesį į tai, kad kvalifikacija ir sertifikuota kompetencija suteikia pridėtinę vertę darbuotojams, pagerina jų padėtį darbo rinkoje ir gali būti perduodami keičiantis asmens statusui darbo rinkoje; ragina parengti viešąją politiką įgūdžių klausimais, kuri būtų orientuota į kvalifikacijos ir kompetencijos pripažinimą, sertifikavimą ir patvirtinimą;

4.  pabrėžia, kad įgūdžiai ir mokymasis visą gyvenimą yra gyvybiškai svarbūs tvariam augimui, produktyvumui, investicijoms ir inovacijoms, todėl jie yra pagrindiniai įmonių, ypač MVĮ konkurencingumo veiksniai; pažymi, kad glaudus visų susijusių subjektų, dalyvaujančių tobulinant įgūdžius, įskaitant socialinius partnerius ir visus vyriausybės lygmenis, bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad kiekvienas galėtų įgyti įgūdžius, reikalingus darbo rinkoje ir apskritai visuomenėje; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad reikia rinkti naujausius duomenis, informaciją ir prognozes apie įgūdžių poreikius ir paklausą darbo rinkoje, įskaitant vietos lygmeniu; remia paskelbtą Įgūdžių paktą, kuriuo siekiama skatinti įmonių veiksmus, kurių jos imasi siekdamos kelti Europos darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti; ragina parengti vietos lygmens Įgūdžių paktus, kad būtų galima lengviau pasiekti labiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusiuose sektoriuose dirbančius asmenis ir padėti jiems persikvalifikuoti, kad jie išliktų aktyvūs darbo rinkoje;

5.  primena, jog tam, kad jaunimas ir suaugusieji būtų pasirengę žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir kad pagrindinės amžiaus grupės ir vyresnio amžiaus darbuotojai išlaikytų ir tobulintų reikalingus įgūdžius, kad išsaugotų savo galimybes įsidarbinti ir tęsti darbinę veiklą, labai svarbu modernizuoti profesinio rengimo ir mokymo sistemas; be to, primena, kad šis atnaujinimas yra labai svarbus siekiant atsigauti po COVID-19 pandemijos; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo; pabrėžia, kad profesinio rengimo ir mokymo programos turi būti tikslingos, orientuotos į ateitį, prieinamos, įtraukios ir tarpusavyje susijusios ES lygmeniu, taip pat orientuotos į mokinius, ir sudaryti galimybes parengti lanksčius individualius planus, užtikrinti profesinio rengimo ir mokymo mokiniams ir mokytojams įgūdžių rinkinį, kuris padėtų tapti aktyviais ir demokratiškais piliečiais, taip pat klestėti darbo rinkoje ir visuomenėje; primena, kad profesinio rengimo ir mokymo programos turi būti vis patrauklesnės, kad jas pasirinktų daugiau jaunimo; pabrėžia, kaip svarbu keistis geriausia patirtimi, susijusia su dvejopo švietimo sistemomis ir profesiniu rengimu ir mokymu, kad būtų galima prisidėti prie struktūrinių darbo rinkos pokyčių ir padidinti jaunimo užimtumo lygį;

6.  mano, kad šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti pameistrystės programos, nes jų metu jaunuoliai paruošiami dirbti itin paklausiose darbo vietose, taigi jos gali padėti užtikrinti tvarią jų integraciją į darbo rinką; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti ES išteklius profesiniam rengimui ir mokymui skatinti ir raginti darbdavius kurti mokamos mokomosios praktikos ir pameistrystės programas profesinių mokyklų moksleiviams, taip pat organizuoti konkursus ir pramonės turnyrus studentams; ragina įmones užtikrinti pakartotinį savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą ir didinti pameistrystės galimybes laikantis stažuočių kokybės sistemos ir kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją persvarstyti dabartines Europos priemones, pvz., stažuočių kokybės sistemą ir Europos kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės sistemą, ir įtraukti pasiūlymų kokybės kriterijus, įskaitant teisingo atlyginimo stažuotojams ir praktikantams principą, galimybę naudotis socialine apsauga, tvariu užimtumu ir socialinėmis teisėmis; pabrėžia, kad šie kriterijai turėtų užtikrinti praktikantų ir pameistrių perėjimą prie stabilaus, kokybiško užimtumo ir padėtų užtikrinti lyčių pusiausvyrą įvairiuose sektoriuose, taip pat galimybes kurti ilgalaikį saugumą, socialinę apsaugą ir vienodas bei tinkamas darbo sąlygas, kartu išvengiant mažų garantijų darbo sąlygų kūrimo;

7.  primena, kad profesiniai įgūdžiai yra vienas iš Europos ekonomikos skatinamųjų veiksnių, ir ragina užtikrinti ryšį tarp tradicinio švietimo ir profesinio rengimo ir mokymo, kad šios srities įgūdžių tobulinimas, kuriam skiriamas pagrindinis dėmesys arba kuris yra papildoma pasirinkimo galimybė, prieinama studentams ir suaugusiems darbo ieškantiems asmenims, padėtų skatinti profesinį judumą ir stiprinti darbo rinkos atsparumą ištikus krizėms;

8.  pataria Komisijai parengti valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, kaip profesinį rengimą ir mokymą susieti su Įgūdžių darbotvarke, atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją ir subsidiarumo principą, sutelkiant dėmesį į profesinio orientavimo gerinimą ankstyvojo profesinio rengimo ir mokymo srityje ir kuo labiau padidinant Europos jaunimo galimybes tobulinti savo įgūdžius; todėl palankiai vertina CEDEFOP ir EUROFOUND indėlį šiuo klausimu;

9.  pabrėžia, kad labai svarbu aktyviai remti mokytojus ir instruktorius, priimant veiksmingą politikos dokumentų rinkinį, siekiant užtikrinti jų tinkamą pasirengimą ir kvalifikacijos kėlimą, kad mokyklose ir švietimo įstaigose būtų galima vykdyti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką; mano, kad švietimo darbuotojų profesinės sąjungos privalo dalyvauti apibrėžiant reikalingus įgūdžius ir kompetenciją, kuriuos mokytojai ir instruktoriai turi įgyti pradinio ir tęstinio profesinio tobulėjimo veikloje, įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; mano, kad reikia gerokai padidinti viešojo švietimo sistemai skiriamas investicijas, o socialinis dialogas su profesinėmis sąjungomis turi būti svarbiausias veiksnys užtikrinant tinkamą darbo užmokestį, pensijas ir sąžiningas darbo sąlygas švietimo ir mokymo sektoriuose dirbantiems specialistams;

10.  pabrėžia, kad, dalyvaujant socialiniams partneriams, būtina tobulinti įgūdžių numatymo sistemą, siekiant geriau nustatyti besiformuojančius įgūdžių paklausos pokyčius, prireikus užtikrinti bendruosius, sektoriams ir profesijoms reikalingus įgūdžius, ir kuo labiau sumažinti įgūdžių trūkumą ir neatitikimą; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos pasiūlytus veiksmus su įgūdžiais susijusios informacijos rinkimui gerinti; pabrėžia, kad dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų analizės taikymas įgūdžių intelektui apibrėžiant naujas pareigybes turi būti reguliariai ir sistemingai stebimas, kad būtų išvengta tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos ir užtikrintas taisomųjų priemonių taikymas; pabrėžia, kad gerinant moksleivių ir besimokančių suaugusiųjų profesinį orientavimą nuo ankstyvo amžiaus ir užtikrinant lygias galimybes gauti informacijos galima padėti jiems pasirinkti tinkamus švietimo ir profesinio mokymo planus, suteikiančius galimybių įsidarbinti ir atitinkančius jų pomėgius, talentą bei kompetenciją, taip mažinant įgūdžių neatitiktį; pažymi užimtumo tarnybų ir socialinių paslaugų tarnybų bendradarbiavimo svarbą siekiant nustatyti neseniai darbą praradusius asmenis arba asmenis, kuriems gresia pavojus jį prarasti, ir suteikti jiems paramą; atkreipia dėmesį į Europos įgūdžių darbotvarkėje nurodyto profesinio orientavimo visą gyvenimą svarbą ir būtinybę gerinti galimybes gauti kokybišką orientavimą;

11.  palankiai vertina valstybėms narėms skirtą rekomendaciją stiprinti ankstyvojo perspėjimo sistemas, siekiant nustatyti jaunuolius, kuriems kyla pavojus tapti NEET jaunuoliais (nesimokantis, nedirbantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas); yra įsitikinęs, kad tinkamai įgyvendinami prevenciniai veiksmai, pvz., įgūdžių vertinimas ir profesinis orientavimas, daugiausia dėmesio skiriant pastangoms padėti mokyklos nebaigusiems asmenims įsidarbinti arba grįžti į švietimo sistemą, kol jie netampa bedarbiais, ir įtrauki bei nediskriminacinė bendrojo švietimo sistema galėtų padėti ilgainiui sumažinti NEET jaunuolių skaičių;

12.  pabrėžia, kad reikia stiprinti socialinių partnerių vaidmenį užtikrinant, kad įgyvendinant įgūdžių tobulinimo politiką būtų skatinama sudaryti kolektyvines sutartis dėl įgūdžių bei tęstinio mokymo apibrėžties ir reguliavimo, konsultuojantis su socialiniais partneriais dėl kompetencijos poreikių, ir atnaujinti švietimo ir mokymo sistemų mokymo programą, ir kartu su darbuotojų atstovais rengiant mokymą darbo vietoje, siekiant jį pritaikyti prie darbuotojų poreikių;

13.  ragina Komisiją įtraukti įgūdžių trūkumo rodiklį į socialinių rodiklių suvestinę, atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramsčio tikslus ir jų įgyvendinimą, nes jie gali būti naudingi politikos formuotojams nacionaliniu lygmeniu nustatant, kokiose srityse reikia dėti daugiau pastangų ir siekti geresnio koordinavimo ES lygmeniu, stebint pokyčius ir pažangą įgūdžių trūkumo šalinimo srityje ir skatinant aukštynkryptę konvergenciją tarp valstybių narių;

14.  mano, kad abipusis mokymosi rezultatų, diplomų, mokymo, profesinės kvalifikacijos ir įgūdžių, įgytų kitoje valstybėje narėje, pripažinimas turi būti pagerintas, nes tai padės pašalinti įgūdžių trūkumą ir neatitikimą; mano, kad tai taip pat sudarys sąlygas suaugusiesiems įgyti visapusišką kvalifikaciją, paskatins judumą, padės labiau integruoti ES darbo rinką ir užtikrinti didesnį jos atsparumą bei sustiprinti Europos konkurencingumą; pažymi, kad svarbu spręsti įgūdžių trūkumo ir neatitikties problemą supaprastinant besimokančių asmenų judumą ir tarpvalstybinį kvalifikacijų pripažinimą, plačiau naudojantis tokiomis priemonėmis kaip Europos kvalifikacijų sandara, Europass CV, Europos kreditų perkėlimo sistema (ECVET), ES įgūdžių panorama, ESCO arba EURES portalas; palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m.;

15.  pažymi, kad daug piliečių įgyja vertingų įgūdžių ir patirties nesinaudodami formaliojo švietimo ar mokymo sistema, pvz., neformalieji slaugytojai, prižiūrintys neįgaliuosius ar vyresnio amžiaus asmenis; mano, kad šie neformalieji įgūdžiai turėtų būti pripažinti, nes neformalieji slaugytojai galėtų įgyti daugiau galimybių darbo rinkoje;

16.  ragina visapusiškai įgyvendinti Profesinių kvalifikacijų direktyvą, kurioje nustatyta bendroji mokymo sistema gali padidinti automatinę pripažinimo sistemą naudojančių profesionalų skaičių, taip pat pritariama jos susiejimui su Europos Komisijos rengiamu skaitmeniniu ir visos Europos mastu taikomu ES įgūdžių pasu;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis siekiant išlaikyti užsienio studentus po to, kai jie baigė ES universitetus; pabrėžia, kad, absolventams suteikiant galimybę judėti ES viduje ir išduodant vizą, kurią turėdami jie galėtų ieškotis darbo, padidėtų visos ES patrauklumas;

18.  ragina pašalinti kliūtis priimti dabartinį pasiūlymą dėl Mėlynosios kortelės, kad Europos įmonėms būtų suteikta galimybė įgyti kompetencijas, reikalingas joms išlikti arba tapti konkurencingoms;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos išaugo tiek pagrindinių, tiek pažangių skaitmeninių įgūdžių, taip pat atsparių švietimo sistemų ir jų gebėjimo prisitaikyti prie asmeninio, nuotolinio, internetinio ir mišriojo mokymo metodų, svarba; be to, pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos pasikeitė įgūdžių paklausa darbo rinkoje, todėl atsirado dar didesnis skaitmeninių įgūdžių trūkumas, ir padidėjo jau esami skirtumai ir trūkumai švietimo srityje; pabrėžia, kad kiekvienas pilietis turi turėti bent jau pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o aukštos kvalifikacijos specialistai turėtų būti apmokyti ir įgyti pažangius skaitmeninius įgūdžius bei ugdyti naujovišką ir verslią mąstyseną;

20.  apgailestauja, kad moterys toliau susiduria su lyčių nelygybe naudodamosi galimybėmis tobulinti įgūdžius ir dalyvauti darbo rinkoje(31); pabrėžia, kad pagrindiniai uždaviniai, kuriuos tenka spręsti moterims, apima kliūtis įgyti gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos ir matematikos sričių (STEM) išsilavinimą ir dalyvauti mokymuose, taip pat socialines ir kultūrines bei ekonomines kliūtis, ypač kaimo vietovėse ir neoficialioje ekonomikoje, ir tai, kad nėra skatinamos lygios moterų galimybės pasirinkti profesijas, kuriose daugiausia dirba vyrai; ragina Komisiją skatinti mentorystės tinklus, kad būtų sudarytos sąlygos įvairesniems moterų vaidmens modeliams, siekiant paskatinti moteris priimti alternatyvius sprendimus dėl tradiciškai tam tikrai lyčiai priskiriamų profesijų(32); ragina vengti stereotipų ir lyčių stereotipų rengiant mokymus, nes jie yra susiję su galimybėmis įsidarbinti ir sukuria užburtą ratą, taip įtvirtinant vis didesnę darbo rinkos segregaciją; pažymi, kad 90 proc. darbo vietų reikalingi pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai, o moterys sudaro tik 17 proc. informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kursuose dalyvaujančių ir karjeros ES siekiančių asmenų(33), ir tik 36 proc. STEM mokslus baigusių asmenų(34), nepaisant to, kad mergaitės skaitmeninio raštingumo srityje pasiekia geresnių rezultatų nei berniukai(35);

21.  atkreipia dėmesį į švietimo ir įgūdžių tobulinimo svarbą siekiant spręsti lyčių nelygybės problemą ir remti lyčių lygybę, ir ragina dėti daugiau pastangų nacionaliniu ir Europos lygmeniu, siekiant panaikinti šią lyčių nelygybę ir užtikrinti, kad moterys galėtų naudotis kokybišku mokymusi visą gyvenimą ir mokymu, įskaitant laikotarpius po nedarbo dėl su priežiūra susijusių priežasčių; pažymi, kad privatieji ir viešieji sektoriai – pirmiausia į ateitį orientuoti sektoriai, pvz., gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektorius bei skaitmeninis sektorius, kurie nepritraukia pakankamai moterų – turi investuoti į lyčiai atžvalgius įdarbinimo ir atrankos procesus; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad diskriminacija dėl lyties kenkia ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visai visuomenei; primena, jog būtina įgyvendinti tam tikras priemones, kad dėl krizės nepadidėtų lyčių nelygybė, sušvelninant neproporcingą ir ilgalaikį poveikį moterų teisėms, pajamoms ir socialinei apsaugai ir užkertant kelią tolesnei nelygybei bei diskriminacijai darbo rinkoje, ypač daug dėmesio skiriant lyčiu atžvilgiu susiskirsčiusiai darbo rinkai, skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai ir nevienodam nemokamų buities ir priežiūros darbų pasiskirstymui;

22.  pabrėžia, kad vienodos galimybės yra svarbios visiems ir ragina Komisiją bei valstybes nares pirmenybę teikti skaitmeninių įgūdžių trūkumo pašalinimui užtikrinant, kad pažeidžiamuose regionuose gyvenantys ir skurstantys piliečiai, taip pat piliečiai, susiduriantys su socialinės atskirties pavojumi, įskaitant neįgaliuosius ar etninėms mažumoms priklausančius asmenis, turėtų galimybę įgyti skaitmeninį išsilavinimą ir dalyvauti mokymuose, įsigyti būtiniausią techninę įrangą ir turėti visuotinę prieigą prie interneto, skaitmeninės paramos ir kitų technologinių mokymosi priemonių; pažymi, kad būtina teikti paramą šioms asmenų kategorijoms, kad jie galėtų įgyti skaitmeninius įgūdžius, kurių reikia jų gerovei, išvengti nelygybės stiprėjimo ir užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

23.  su dideliu susidomėjimu atkreipia dėmesį į socialinės įtraukties galimybes ir uždavinius, kurie atsiranda dėl skaitmeninių sprendimų, pvz., nuotolinio darbo, kurie yra neatsiejami nuo skaitmeninių įgūdžių, plitimo; primena Europos teisės aktų , kuria siekiama reglamentuoti nuotolinio darbo sąlygas ir teisę atsijungti visoje Sąjungoje, svarbą, taip pat užtikrinti tinkamas darbo ir užimtumo sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje, kuri yra grindžiama naujų įgūdžių įgijimu;

24.  pabrėžia, kad skaitmeninis darbas suteikia įvairių galimybių gerinti darbuotojų darbo sąlygas, įskaitant darbuotojus, kuriems netrukus sueis pensinis amžius, taip pat didinti neįgaliųjų įtrauktį; apgailestauja, kad neįgalieji ir toliau susiduria su sunkumais darbo rinkoje ir dažnai gali būti pašalinti iš darbo rinkos dėl to, kad neturi galimybių gauti išsilavinimą ir dalyvauti mokymuose; ragina Komisiją, rengiant valstybėms narėms skirtas rekomendacijas, ypač daug dėmesio skirti neįgaliųjų galimybių įgyti skaitmeninių įgūdžių arba persikvalifikuoti tobulinimui, atsižvelgiant į naujus besiformuojančios pasaulinės skaitmeninės ekonomikos poreikius;

25.  pažymi, kad vis labiau plečiantis nuotoliniam darbui Komisija ir valstybės narės savo strategijose daugiausia dėmesio privalo skirti įgūdžiams, kuriais skatinamas šis naujas darbo metodas; pabrėžia, kad, atsiradus nuotoliniam švietimui ir nuotolinėms mokykloms, tiek pedagogai, tiek paslaugų gavėjai susiduria su įvairiais uždaviniais, o įgūdžiai, reikalingi švietimui nuotoliniu būdu, taip pat instruktorių bei pedagogų mokymas šiuo metu yra trumpalaikis prioritetas Europoje;

26.  ragina Komisiją pritarti pasiūlymui rengti mokymus trumpalaikio nedarbo ar dalines bedarbio išmokas gaunantiems darbuotojams, taip pat pasinaudoti SURE schema; ragina valstybes nares pasiūlyti tinkamas mokymo priemones nukentėjusiems darbuotojams;

27.  ragina darbdavius pritaikyti darbo vietoje naudojamą praktiką, kad būtų išnaudojami darbuotojų įgūdžiai ir remiamas įgūdžių tobulinimas, sutelkiant dėmesį į naujos kartos vadovų mokymus, kaip įgyvendinti organizacinę patirtį, kuria skatinamas įgūdžių naudojimas ir tobulinimas, taip pat remti nacionalines vyriausybes ir socialinius partnerius jiems kuriant tinklus ir paramos struktūras, patariant organizacijoms dėl tinkamiausio darbo vietoje taikomos praktikos derinio atsižvelgiant į organizacijų padėtį;

28.  ragina supaprastinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimą, patvirtinimą ir perkeliamumą, įskaitant rezultatus, įgytus naudojantis skaitmeninėmis užimtumo formomis, pvz., dirbant skaitmeninėse platformose;

29.  ragina nedelsiant imtis ryžtingų Europos, nacionalinių, regioninių ir vietos priemonių, taikyti vertinimo mechanizmus bei panaudoti išteklius, kad švietimo ir mokymo politikoje būtų akcentuojama skaitmeninių įgūdžių svarba, kartu užtikrinant aukštą besimokančių asmenų skaitymo ir matematinių įgūdžių lygį, kad visi galėtų įgyti skaitmeninių įgūdžių, IT priemonių ir prieigą prie interneto, kad būtų gerinami mokytojų ir dėstytojų skaitmeniniai įgūdžiai, o mokyklos, mokymo įstaigos, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjai, suaugusiųjų švietimo srityje veikiančios organizacijos ir universitetai būtų aprūpinti viešosiomis ir nepriklausomomis mokymosi internetu platformomis ir kitomis technologijomis bei skaitmenine infrastruktūra, kurios yra būtinos mokymuisi internetu ir nuotoliniu būdu, taip pat mišriajam mokymuisi; todėl pabrėžia tikro mokymosi visą gyvenimą svarbą; remia Komisijos planuojamus veiksmus, kurie numatyti Įgūdžių darbotvarkėje ir 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane, ir ragina siekti aktyvesnio Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo šioje srityje; pabrėžia, kad svarbu skatinti kurti skaitmeninį mokymosi turinį ir pagrindinius mokymo modulius, kartu atsižvelgiant į paklausą darbo rinkoje, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams ir žaliesiems įgūdžiams, įskaitant įgūdžius, įgyjamus mokymosi internetu platformose;

30.  apgailestauja dėl to, kad Europoje vis dar yra vaikų, kurie neturi galimybių įgyti išsilavinimo, taip pat mokinių ir studentų, neturinčių jokios ar tinkamos prieigos prie skaitmeninio išsilavinimo, nes jie neturi jokios ar tinkamos skaitmeninės įrangos, programinės įrangos ar interneto ryšio; pakartoja, kad būtina gerinti junglumą visais lygmenimis, visų pirma kaimo vietovėse ir atokiose teritorijose, kur jo dažnai trūksta, ir padidinti galimybes įsigyti skaitmeninę įrangą; atkreipia dėmesį į pažangiąsias švietimui skirtų kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir programinės įrangos inovacijas Europoje;

31.  pabrėžia, kad dėl COVID-19 pasekmių atsiranda išskirtinė galimybė paspartinti skaitmeninę ir technologinę mokymosi visą gyvenimą revoliuciją, kuri prireikus gali padėti pašalinti fizines kliūtis ir gerokai padidinti jo mastą bei poveikį; ragina valstybes nares ir švietimo organizatorius plėsti nuo buvimo vietos nepriklausančias mokymosi galimybes, suteikiant galimybę atokiose ir kaimo vietovėse ar užsienio šalyse gyvenantiems studentams dalyvauti visoje ES rengiamuose kursuose nepatiriant jokių kliūčių dėl buvimo vietos;

32.  pabrėžia, kad Europos ir nacionalinės priemonės, įskaitant švietimo programas ir tikslines investicijas, turėtų būti kuriamos ir įgyvendinamos siekiant galiausiai užtikrinti piliečių prisitaikymą ir pasirengimą būsimoms darbo vietoms, kurioms reikės skaitmeninių įgūdžių, kad būtų galima išnaudoti visas ES darbo rinkos skaitmeninės pertvarkos teikiamas galimybes ir sudaryti sąlygas įmonėms visapusiškai naudotis naujais darbo metodais, pvz., nuotoliniu darbu;

33.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina aiškiau apibrėžti Europos universitetų iniciatyvą ir jos užmojus nustatyti ES aukštojo mokslo standartus; pakartoja, kad sėkmingas universitetų bendradarbiavimas visada buvo grindžiamas principu „iš apačios į viršų“, akademiniu nepriklausomumu ir pažangumu ir kad Bolonijos procesas yra svarbi priemonė siekiant plėtoti universitetų bendradarbiavimą ES ir už jos ribų;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad žalioji pertvarka yra svarbus darbuotojų paklausos visuose sektoriuose veiksnys ir gali padėti sukurti milijonus darbo vietų; primena, kad norint sėkmingai pereiti prie žaliosios ekonomikos, kartu būtina imtis įgūdžių ugdymo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemonių žaliajai ekonomikai būtiniems įgūdžiams, žinioms ir kompetencijai įgyti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos veiksmus, skirtus remti žaliajai pertvarkai reikiamų įgūdžių įgijimą; ragina skubiai imtis veiksmų siekiant šioje srityje išvengti įgūdžių trūkumo ir sudaryti sąlygas ES išlikti pasauline žaliosios ekonomikos lydere; ragina valstybes nares ir regionines ir vietos valdžios institucijas į mokymo ir švietimo sistemas integruoti tvarų vystymąsi, su aplinkos apsauga susijusius įgūdžius ir gebėjimus;

35.  pabrėžia, kad studentų ir mokytojų judumas yra viena iš pagrindinių priemonių, padedančių keistis idėjomis, geriausia patirtimi ir didinti įgūdžių mokymo kokybę visoje Sąjungoje; mano, kad toks judumas turi būti prieinamas ir įtraukus; pabrėžia, kad nors fizinis judumas turėtų visada atlikti pagrindinį vaidmenį, virtualusis mokymas taps vis svarbesnis kaip papildoma ir pakaitinė priemonė in extremis situacijose, kaip tai paaiškėjo taikant COVID-19 priemones;

36.  pabrėžia, kad kūrybiniai ir meniniai įgūdžiai ekonomikoje yra labai svarbūs, ir ragina Įgūdžių darbotvarkėje laikytis horizontalesnio požiūrio, kad būtų galima įtraukti šiuos įgūdžius į mokymo programas;

37.  pabrėžia, kad Įgūdžių darbotvarkei įgyvendinti būtinas atitinkamas tiek Europos, tiek nacionalinio ir vietos lygmens finansavimas; tikisi, kad pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir priemonę „Next Generation EU“ įgūdžių ugdymui bus numatyta gerokai daugiau lėšų; primena, kad už darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą iš esmės atsako valstybės narės ir įmonės, todėl ragina valstybes nares daugiau investuoti į įgūdžių ugdymą ir švietimą, nes didelės investicijos į žmogiškąjį kapitalą yra labai svarbios užtikrinant konkurencingumą, socialinį teisingumą ir atsparumą;

38.  pabrėžia tokių programų ir priemonių kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas, „Kūrybiška Europa“, Skaitmeninės Europos programa ir Jaunimo garantijų iniciatyva bei vaiko garantijų sistema svarbą remiant jaunimą ir suaugusiuosius, kurie siekia įgyti naujų gebėjimų ir kokybiškų įgūdžių, reikalingų skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos sąlygomis ir darbo rinkoje, taip pat suteikiant mokymosi judumo galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat tirti šių programų potencialą ir taip skatinti nuolatinį įgūdžių įgijimo ryšį su darbo rinkos poreikiais;

39.  atkreipia dėmesį į programos „Erasmus+“ galimybių potencialą, ypač suaugusiųjų švietimo srityje, ir kad būtina padidinti jos 2021–2027 m. laikotarpio biudžetą;

40.  ragina valstybes nares ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose pirmenybę teikti perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui; ragina valstybes nares užtikrinti, kad Teisingos pertvarkos fonde ir ESF+ būtų pakankamai lėšų ir jais būtų remiami integruoti vietos lygmens planai, skirti kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, visų pirma pažeidžiamiausių grupių, įskaitant asmenis, kuriems kyla nedarbo rizika, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas pažeidžiamuose sektoriuose dirbantis asmuo galėtų persikvalifikuoti ir įgyti naujų įgūdžių, išlikdamas aktyviu darbo rinkoje, ir naudotis žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos privalumais; atkreipia dėmesį į individualių mokymosi sąskaitų teikiamas galimybes, t. y. finansavimo mechanizmą, būtiną įgūdžių darbotvarkei įgyvendinti, kuris yra svarbus žingsnis užtikrinant, kad visi asmenys turėtų teisę į mokymąsi visą gyvenimą;

41.  pabrėžia, kad profesinis ir karjeros orientavimas yra labai svarbus skatinant priimti motyvuotus ir pažangius karjeros sprendimus ir padeda išvengti ankstyvo pasitraukimo iš švietimo ir mokymo sistemos, ir kad parama studijų ir mokymo metu taip pat labai svarbi sėkmingoms mokymosi galimybėms ir įgūdžių tobulinimui; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad jaunimui būtų suteikta galimybė pasinaudoti tokiomis paslaugomis, kurios apimtų verslumo įgūdžių tobulinimą;

42.  atkreipia dėmesį į investicijų į formalųjį mokymą ir savišvietą bei mokymąsi visą gyvenimą svarbą, siekiant užtikrinti sąžiningą mokymą ir darbuotojų perėjimą iš vienos darbo vietos į kitą, ir mokymų bei mokymosi skatinimą darbo valandomis;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis ES švietimo finansavimo šaltinis yra „Europos socialinis fondas +“, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tolesnį šių lėšų skyrimą, visų pirma krizės laikotarpiu;

44.  ragina parengti apmokamų mokymosi atostogų politiką, laikantis TDO konvencijos dėl apmokamų mokymosi atostogų, sudarant sąlygas darbuotojams dalyvauti mokymosi programose darbo metu ir nepatirti jokių asmeninių išlaidų ir taip skatinti mokymąsi visą gyvenimą;

45.  pabrėžia, kad švietimo, informavimo, konsultavimo ir motyvavimo strategijos, taip pat mokymosi visą gyvenimą sistemos turi būti kokybiškos ir įtraukios, lanksčios ir visiems prieinamos, siekiant skatinti darbo rinkos konkurencingumą ir socialinę įtrauktį bei lygias galimybes; ragina Komisiją, ypač valstybes nares užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir sudaryti geresnes sąlygas įgyti įgūdžių suaugusiems mokiniams, įskaitant žemos kvalifikacijos ir mažai įgūdžių turinčius suaugusiuosius, taip pat nepalankioje padėtyje esančias grupes ir pažeidžiamus piliečius, pvz., neįgaliuosius, vyresnio amžiaus asmenis, benamius, nesimokantį, nedirbantį ir mokymuose nedalyvaujantį jaunimą ir iš migrantų šeimų kilusius žmones; pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie įgūdžių tobulinimo visą gyvenimą svarbą, siekiant asmeninės, ekonominės ir socialinės naudos; skatina švietimo srities suinteresuotųjų subjektų, įskaitant socialines tarnybas, pilietinę visuomenę ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjus, dalyvavimą nustatant ir pasiekiant labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis; atkreipia dėmesį į novatoriškų vietos sprendimų poreikį, siekiant iš naujo apsvarstyti, kokių veiksmų reikėtų imtis sprendžiant įgūdžių trūkumo ir neatitikties problemą;

46.  atkreipia dėmesį į tai, kad švietimo sistemos dalyvių potencialas gali būti skatinamas pasitelkiant praktiką, todėl pabrėžia, kad svarbu didinti darbdavių įtaką kuriant profesinio mokymo sistemos modelį; pažymi, kad darbdaviai turėtų atlikti svarbų vaidmenį sudarydami mokytojams ir dėstytojams galimybes stažuotis įmonėse, taip prisidėdami prie mokytojų ir dėstytojų profesinės kompetencijos didinimo; ragina užtikrinti glaudesnį įmonių ir švietimo atstovų bendradarbiavimą visais lygmenimis, suteikiant galimybę profesinio rengimo ir mokymo programose dalyvaujantiems mokiniams ir studentams dalyvauti įmonių rengiamose stažuočių ir pameistrystės programose;

47.  pabrėžia, jog svarbu pasiekti kaimo vietovėse ir atokiose srityse gyvenančius žmones ir užtikrinti, kad kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo galimybės taptų lengviau prieinamos ir būtų pritaikytos žmonėms, dirbantiems žemės ūkio, žuvininkystės, miškininkystės ir kitose srityse šiuose regionuose, taip pat padėti jiems įgyti žaliuosius, skaitmeninius ir visus būtinus įgūdžius, kad ateityje jie galėtų geriau pasinaudoti žaliosios ir mėlynosios ekonomikos teikiamomis galimybėmis, ir suteikti jiems galimybę reikšmingai prisidėti prie aplinkos išsaugojimo;

48.  primena, kad užklasinės veiklos programos ir neformalusis bei savaiminis mokymasis, įskaitant savanorišką veiklą, yra svarbūs suteikiant pritaikomas mokymosi galimybes ir naujus įgūdžius bei žinias daugumai asmenų, kuriems neprieinamas formalusis švietimas;

49.  pabrėžia, kad reikia didinti mokytojo profesijos patrauklumą ir užtikrinti aukštą mokytojų socialinį statusą kaip tam tikrą atskirų ES šalių veiksmų strateginę kryptį; pažymi, kad Komisija ir valstybės narės turėtų prioritetine tvarka pritraukti geriausius kandidatus į mokytojo profesiją, gerinti jų kvalifikaciją ir kelti vyresniųjų mokytojų kvalifikaciją;

50.  pabrėžia, kad valstybės narės turi esminę kompetenciją kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo srityje; mano, kad, siekiant įgyvendinti dvejopą ekologinę ir skaitmeninę pertvarką yra reali galimybė parengti ES masto su aukštosiomis technologijomis susijusių įgūdžių vieno langelio principu veikiančią sistemą, kurioje būtų koordinuojama geriausia patirtis, pramonės vadovaujamas kvalifikacijos kėlimas ir (arba) perkvalifikavimas aukštųjų technologijų srityje ir kurioje teikiami duomenys būtų naudingi nustatant įgūdžių poreikius visoje ES;

51.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti sklandų asmenų švietimą, spręsti esamus ir būsimus pasaulinius uždavinius ir remti skaitmeninę bei žaliąją pertvarką, kad ji taptų įtraukesnė ir teisingesnė, svarbūs ne tik skaitmeniniai ir techniniai įgūdžiai, bet ir universalieji, bendravimo ir socialiniai emociniai įgūdžiai;

52.  atkreipia dėmesį į Komisijos numatytus veiksmus, kuriais siekiama propaguoti įgūdžius visam gyvenimui, visų pirma tai pasakytina apie Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės atnaujinimą; ragina Komisiją plėtoti šią poziciją ir įtraukti gyvenimo įgūdžius į visus švietimo ir mokymo sektorius; pažymi, kad gyvenimo įgūdžiai turėtų būti vertinami atsižvelgiant ne tik į darbo rinkos poreikius; pabrėžia, kad visiems piliečiams turėtų būti suteikta galimybė įgyti asmeniniam tobulėjimui reikalingų įgūdžių, kad jie būtų įgalinti šiandienėje sparčiai kintančioje visuomenėje; primena, kad tai ypač svarbu remiant piliečių atsparumą krizių laikotarpiais, kai dėmesį reikia skirti gerovei; ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti socialinių emocinių įgūdžių, pvz., analitinių įgūdžių, emocinio intelekto, lyderystės, verslumo ir finansinių įgūdžių, įgalinimo, kolektyvinio darbo, komunikacijos, bendradarbiavimo, atsakomybės, gebėjimo prisitaikyti, kūrybingumo, novatoriškumo, kritinio mąstymo ir kalbos mokėjimo įgūdžių, ugdymui, kurių svarba aktyviam pilietiškumui ir darbo rinkoje dar labiau išaugs pasibaigus COVID-19 pandemijai;

53.  atkreipia dėmesį į tai, kad senėjant visuomenei labai svarbu užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą, puoselėjant mokymosi visą gyvenimą kultūrą nuo ankstyvo iki vyresnio amžiaus; primena, kad svarbu toliau kovoti su vyresnio amžiaus asmenų nedarbu ES; ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti vyresniems darbuotojams ir užtikrinti, kad jie galėtų dalyvauti pritaikytose kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo programose, nes taip jie galėtų prisitaikyti prie kintančių įgūdžių poreikių ir išlikti aktyviais darbo rinkoje, ilgiau gyventi kokybišką gyvenimą ir išlaikyti pakankamą nepriklausomybės lygį; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti skaitmeninių įgūdžių ir technologijų tobulinimui, nes tai gali padėti kurti naujus metodus ir galimybes, susijusias su suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus žmonių švietimu, taip pat prieigos prie interneto garantavimui ir skaitmeninės infrastruktūros tobulinimui, visų pirma kaimo ir atokiose vietovėse; šiuo atžvilgiu pažymi bendruomenės centrų, bibliotekų ir pritaikytųjų nuotolinio mokymosi sprendimų svarbą, siekiant užtikrinti, kad mokymasis visą gyvenimą būtų prieinamesnis vyresnio amžiaus asmenims; pabrėžia, kad vyresnioji karta taip pat yra vertingas išteklius dėl savo patirties, kuria turėtų būti skatinama dalytis, siekiant pagerinti jaunesniosios kartos darbuotojų įgūdžius;

54.  pabrėžia, kad reikia didinti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemoje dalyvaujančių jaunesnių nei trejų metų amžiaus vaikų skaičių, daugiau dėmesio skirti vaikų vystymuisi nuo pat pirmųjų gyvenimo metų, mokslinių tyrimų įgūdžiams ir kūrybiniam požiūriui į mokymąsi apie pasaulį; atkreipia dėmesį į tai, kad ankstyvas ikimokyklinis ugdymas daro didelį poveikį siekiant geresnių rezultatų vėlesniuose ugdymo etapuose, o dėl nevienodo dalyvavimo ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemoje gali atsirasti skirtingos vaikams nuo ankstyvos vaikystės prieinamos galimybės ir švietimo veikla;

55.  pažymi, kad reikia sparčiai įgyvendinti Komisijos paskelbtus veiksmus siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius ir prisidėti prie greito ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 krizės; ragina Komisiją pateikti aiškų numatytų veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštį;

56.  pabrėžia, kad reikia rasti sprendimus, kuriais būtų siekiama padėti įmonėms ir privačiojo sektoriaus darbdaviams skatinti ir remti darbo vietoje rengiamus mokymus ir mokymosi atostogas, taip pat apsvarstant mokymosi kuponų nustatymą arba automatinį darbe įgytų įgūdžių pripažinimą; primena strateginę iniciatyvų, pvz., „EuroSkills“ ir „WorldSkills“, svarbą, kurios yra puikus įmonių, vyriausybės ir regioninių ir švietimo įstaigų partnerystės pavyzdys; ragina remti tolesnį iniciatyvos „EuroSkills“ tobulinimą finansuojant bendrus projektus, keičiantis patirtimi, stiprinant institucijų gebėjimus rengti mokymus, atsižvelgiant į iniciatyvos „EuroSkills“ poreikius, kuriant iniciatyvos „EuroSkills“ meistrų klases, talentingam jaunimui skirtas pramonines stovyklas ir instruktorių bei pramonės ekspertų mokymo sistemas;

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/human-capital.
(2) OL C 389, 2019 11 18, p. 1.
(3) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6889-2017-INIT/lt/pdf.
(4) OL C 484, 2016 12 24, p. 1.
(5) OL C 429, 2017 12 14, p. 3.
(6) OL L 112, 2018 5 2, p. 42.
(7) OL C 237, 2018 7 6, p. 8.
(8) Šeštoji Europos darbo sąlygų apklausa, Eurofound, https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1634en.pdf.
(9) Kompiuterizavimo poveikis darbo profiliams (profesijų užduočių keitimas, reikalaujantis skirtingų rūšių įgūdžių): https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/wpef19007.pdf.
(10) https://www.cedefop.europa.eu/files/3077_en.pdf.
(11) https://skillspanorama.cedefop.europa.eu/en.
(12) https://www.cedefop.europa.eu/en/publications-and-resources/data-visualisations/european-skills-index.
(13) EPRS_STU(2020)641528_EN.pdf (europa.eu).
(14) https://www.oecdskillsforjobsdatabase.org/.
(15) https://www.oecd-ilibrary.org/docserver/cf5d9c21-en.pdf?expires=1600261868&id=id&accname=ocid194994&checksum=3B44E0891A2F10A546C7CBF7A9521676.
(16) https://read.oecd-ilibrary.org/view/?ref=135_135193-hgf8w9g731&title=Skill-measures-to-mobilise-the-.
(17) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0282.
(18) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0267.
(19) OL C 28, 2020 1 27, p. 8.
(20) OL C 337, 2018 9 20, p. 135.
(21) OL C 11, 2018 1 12, p. 44.
(22) OL C 316, 2017 9 22, p. 233.
(23) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&newsId=9150&furtherNews=yes.
(24) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/human-capital.
(25) Pasaulio ekonomikos forumas, „Darbo vietų ateitis“, 2018 m. rugsėjo mėn.
(26) Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI), 2020 m., Europos Komisija.
(27) „Kokią įtaką jūsų gimimo vieta turi jūsų darbo vietai“, Eurofound (2019), https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef19004en.pdf.
(28) Pagrindiniai duomenys apie ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, švietimą ir mokymą Europoje, Europos švietimo informacijos tinklo ataskaita, 2019 m. leidimas, p. 26.
(29) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Early_leavers_from_education_and_training#Overview.
(30) https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/EDN-20191004-1#:~:text=Among%20teachers%20working%20in%20the,were%20aged%2050%20or%20older.&text=In%20all%20EU%20Member%20States,in%202017%20were%20predominantly%20female.
(31) TDO politikos apžvalga, 2020 m. rugpjūčio mėn., https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_emp/---ifp_skills/documents/publication/wcms_244380.pdf.
(32) „Darbui skirtos informacinės ir ryšių technologijos. Skaitmeniniai įgūdžiai darbo vietoje“, Europos Komisija, 2017 m.
(33) https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/EDN-20180425-1.
(34) https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/9540ffa1-4478-11e9-a8ed-01aa75ed71a1/language-en.
(35) 2018 m. Tarptautinis kompiuterinio ir informacinio raštingumo tyrimas (angl. ICILS).


Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje saugumas
PDF 126kWORD 41k
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Astravo (Baltarusija) atominės elektrinės saugos (2021/2511(RSP))
P9_TA(2021)0052B9-0109/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Astravo (Baltarusija) atominės elektrinės saugos (O-000004/2021 – B9-0003/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi branduolinė sauga yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų tiek jos viduje, tiek ir už išorės sienų;

B.  kadangi Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupė (ENSREG) turi daug ekspertinių žinių, įgytų atliekant ES ir už jos ribų esančių atominių elektrinių tarpusavio vertinimus;

C.  kadangi ENSREG tarpusavio vertinimo grupė Baltarusijoje ir Astravo atominėje elektrinėje lankėsi 2018 m. kovo mėn., po to, kai atliko reikalingus parengiamuosius darbus, be kita ko, gavo atsakymus į rašytinius tarpusavio vertinimo grupės klausimus, ir 2018 m. liepos mėn. paskelbė savo galutinę ataskaitą;

D.  kadangi ENSREG paragino Baltarusijos valdžią parengti nacionalinį veiksmų planą siekiant užtikrinti, kad būtų laiku įgyvendintos visos tarpusavio vertinimo ataskaitoje pateiktos saugos pagerinimo rekomendacijos, su sąlyga, kad ateityje bus atliktas nepriklausomas jo vertinimas, kaip daroma visų ES ir ne ES valstybių, kurios dalyvauja testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procese, atveju;

E.  kadangi Baltarusija paskelbė nacionalinį veiksmų planą 2019 m. rugpjūčio mėn., tačiau tik 2020 m. birželio mėn., po pakartotinių prašymų ir geroko aukšto lygio ES spaudimo, sutiko, kad ENSREG atliktų dar vieną tarpusavio vertinimą;

F.  kadangi šis tolesnis tarpusavio vertinimo procesas tebevyksta ir ENSREG baigs rengti ir paskelbs savo išvadas dėl elektrinės saugos per ateinančius mėnesius; kadangi ENSREG tikslas yra pateikti preliminarią ataskaitą per savo plenarinį posėdį ir perduoti ją Baltarusijai prieš elektrinei pradedant vykdyti komercinę veiklą, kurią pradėti Baltarusijos valdžia yra numačiusi 2021 m. kovo mėn.;

G.  kadangi elektrinė pradėjo gaminti elektrą 2020 m. lapkričio 3 d., nors dar buvo likę daug saugos problemų ir neturėta įrodymų, kokiu mastu buvo įgyvendintos 2018 m. ES tarpusavio vertinimo ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijos;

H.  kadangi fiziškai elektrinė buvo paleista neturint eksploatavimo licencijos, nes licencijavimo procedūra buvo pakeista 2020 m. liepos mėn.;

I.  kadangi, laikantis bendro 2020 m. rugpjūčio mėn. Baltijos valstybių sprendimo nutraukti komercinius elektros mainus su Baltarusija, kai Astravo elektrinė pradės gaminti elektrą, Baltarusijos ir ES prekyba elektra nutrūko 2020 m. lapkričio 3 d., kai Astravo elektrinė buvo prijungta prie elektros tinklo;

1.  reiškia susirūpinimą tuo, kad Astravo atominė elektrinė yra 50 km nuo Vilniaus (Lietuva) ir arti kitų ES šalių, tokių kaip Lenkija, Latvija ir Estija;

2.  apgailestauja, kad projektas įgyvendinamas nepaisant Baltarusijos piliečių protestų ir kad Baltarusijos NVO, siekiančių didinti informuotumą apie elektrinės statybą Astrave, nariai buvo persekiojami ir neteisėtai sulaikyti;

3.  susirūpinęs pažymi, kad elektrinė statoma kaip geopolitinis Baltarusijos ir Rusijos projektas ir kad jos statyba ir būsimas eksploatavimas yra galimos grėsmės Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms šaltinis saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos požiūriu;

4.  išlieka susirūpinęs dėl skuboto atominės elektrinės, kuri neatitinka aukščiausių tarptautinių aplinkos ir branduolinės saugos standartų, įskaitant TATENA rekomendacijas, atidavimo eksploatuoti;

5.  apgailestauja, kad nuolat trūksta skaidrumo ir oficialios informacijos apie pasikartojančius reaktoriaus avarinius išjungimus ir įrangos gedimus elektrinės atidavimo eksploatuoti 2020 m. etapu, įskaitant keturių įtampos transformatorių gedimus ir aušinimo sistemų veikimo sutrikimus, nors žinoma, kad elektrinės statybos etapu įvyko aštuoni incidentai, įskaitant du su reaktoriaus slėginiu korpusu susijusius incidentus;

6.  pažymi, kad atliekant 2018 m. ES tarpusavio vertinimą nustatyta daug trūkumų, kad iki šiol, kaip pranešama, buvo įgyvendinta tik nedaug rekomendacijų ir kad jų įgyvendinimą turi patvirtinti ES ekspertai;

7.  pažymi, kad saugos incidentų skaičius ir dažnumas kelia didelį susirūpinimą dėl menko kokybės užtikrinimo ir kontrolės elektrinės projektavimo, gamybos ir montavimo etapais ir mažo jos operacinio saugumo; tai klausimai, kuriuos reikia tinkamai išnagrinėti ES tarpusavio vertinime;

8.  primygtinai ragina Baltarusiją nedelsiant užtikrinti visapusišką tarptautinių branduolinės ir aplinkos saugos standartų laikymąsi ir skaidrų, įtraukų bei konstruktyvų bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis; ragina Baltarusiją nustoti selektyviai taikyti TATENA standartus ir tarpusavio vertinimo rekomendacijas;

9.  pažymi, kad branduolinės saugos standartams turi būti teikiama didžiausia pirmenybė ne tik planuojant ir statant atominę elektrinę, bet ir ją eksploatuojant ir kad jų laikymąsi turi nuolat stebėti nepriklausoma reguliavimo institucija;

10.  yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinei Baltarusijos reguliavimo institucijai (Gosatomnadzor – Ekstremaliųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentui) daromas nuolatinis politinis spaudimas ir ji nei formaliai, nei faktiškai nėra pakankamai nepriklausoma; todėl pabrėžia, kad skaidrus ir atidus tarpusavio vertinimas yra itin svarbus ir elektrinės eksploatavimo etapu;

11.  atkreipia dėmesį į 2020 m. gruodžio 11 d. JT Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencijos) šalių sprendimą dėl to, kaip Baltarusija laikosi pagal konvenciją prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su Baltarusijos atomine elektrine Astrave, ir primygtinai ragina Baltarusiją užtikrinti visapusišką Espo konvencijos įgyvendinimą;

12.  pabrėžia, kad reikia sukurti ir prižiūrėti ankstyvojo perspėjimo sistemą, skirtą radiacijai šalia elektrinės esančiose ES šalyse matuoti;

13.  primygtinai ragina Baltarusijos valdžią visapusiškai bendradarbiauti su ENSREG vykstant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesui, įskaitant oficialų Baltarusijos nacionalinio veiksmų plano vertinimą ir skubų įgyvendinimą;

14.  apgailestauja, kad ENSREG tarpusavio vertinimo misija, kurią iš pradžių buvo planuota surengti 2020 m. gruodžio mėn., buvo atšaukta dėl priimančiajai šaliai kilusių organizacinių problemų ir COVID-19 pandemijos;

15.  palankiai vertina pirmąjį dabartinio ES tarpusavio vertinimo etapą, kurį sudaro vizitas į aikštelę 2021 m. vasario mėn. pradžioje; pabrėžia, kad svarbu laiku užbaigti tarpusavio vertinimo procesą ir paskelbti jo išvadas ir kad dar iki 2021 m. kovo mėn. Baltarusijai turėtų būti perduota bent preliminari ataskaita, nes Baltarusijos valdžia tuo metu planuoja pradėti elektrinės komercinę veiklą; pažymi, kad visos saugos problemos yra vienodai svarbios ir turi būti išspręstos prieš elektrinei pradedant komercinę veiklą;

16.  labai apgailestauja dėl skubotos elektrinės komercinės veiklos pradžios 2021 m. kovo mėn. ir pabrėžia, kad visos ENSREG saugos rekomendacijos turi būti įgyvendintos prieš atominei elektrinei pradedant komercinę veiklą; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Baltarusijos valdžia siekiant sustabdyti paleidimo procesą, kol bus visiškai įgyvendintos visos ES testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijos ir padaryti visi reikalingi saugos patobulinimai, ir Baltarusijos visuomenė bei kaimyninės šalys bus tinkamai informuotos apie priemones, kurių buvo imtasi;

17.  primygtinai ragina Komisiją ir ENSREG tęsti skaidrų ir atidų elektrinės tarpusavio vertinimą, tvirtai raginti nedelsiant įgyvendinti visas rekomendacijas ir užtikrinti veiksmingą stebėsenos ir įgyvendinimo procesą, įskaitant reguliarius tarpusavio vertinimo grupės vizitus į Astravo aikštelę, be kita ko, objekto eksploatavimo metu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia veiksmingo bendradarbiavimo su TATENA svarbą;

18.  pažymi, kad, nepaisant bendro Baltijos šalių susitarimo nutraukti komercinius elektros mainus su Baltarusija, elektra iš Baltarusijos vis dar gali patekti į ES rinką per Rusijos tinklą;

19.  primena 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir remia pastangas išnagrinėti priemones, kuriomis būtų galima užkirsti kelią komerciniam elektros importui iš trečiųjų valstybių branduolinės energetikos objektų, kurie neatitinka ES pripažintų saugos lygių, įskaitant Astravo atominę elektrinę;

20.  ragina Komisiją įvertinti ir pasiūlyti priemones, kuriomis būtų sustabdyta prekyba elektra su Baltarusija tokiu būdu, kuris atitiktų įpareigojimus pagal tarptautinę prekybos, energetikos ir branduolinės energetikos teisę, siekiant užtikrinti, kad Astravo elektrinėje pagaminta elektra nepatektų į ES energijos rinką tol, kol Estija, Latvija ir Lietuva dar yra prisijungusios prie BRELL tinklo;

21.  pabrėžia, kad strategiškai svarbu paspartinti Baltijos elektros tinklo sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklu, ir atkreipia dėmesį į tai, kad būsimas Astravo atominės elektrinės eksploatavimas jokiu būdu neturėtų trukdyti Estijos, Latvijos ir Lietuvos sinchronizacijos su BRELL tinklu panaikinimui ir kad Europos Sąjunga turėtų tęsti trijų Baltijos valstybių integraciją į ES elektros tinklą;

22.  reiškia visapusišką solidarumą su Baltarusijos ir ES šalių, kurioms Astravo elektrinės statyba ir eksploatavimas daro tiesioginį poveikį, piliečiais ir ragina ES ir jos institucijas toliau aukštu lygiu dalyvauti sprendžiant šį ypatingos europinės svarbos klausimą;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.


Humanitarinė ir politinė padėtis Jemene
PDF 163kWORD 53k
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl humanitarinės ir politinės padėties Jemene (2021/2539(RSP))
P9_TA(2021)0053RC-B9-0119/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jemeno, visų pirma 2018 m. spalio 4 d.(1), 2017 m. lapkričio 30 d.(2), 2016 m. vasario 25 d.(3) ir 2015 m. liepos 9 d.(4) rezoliucijas dėl padėties Jemene ir 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę(5),

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. vasario 8 d. pareiškimą dėl naujausių judėjimo „Ansar Allah“ išpuolių,

–  atsižvelgdamas į EIVT atstovo spaudai 2021 m. sausio 12 d. pareiškimą dėl JAV sprendimo paskelbti „Ansar Allah“ teroristine organizacija,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 30 d. EIVT atstovo spaudai pareiškimą dėl išpuolio Adene, 2020 m. gruodžio 19 d. pareiškimą dėl naujos vyriausybės sudarymo, 2020 m. spalio 17 d. pareiškimą dėl sulaikytųjų paleidimo, 2020 m. rugsėjo 28 d. pareiškimą dėl apsikeitimo kaliniais ir 2020 m. liepos 31 d. pareiškimą dėl bahajų bendruomenės narių paleidimo,

–  atsižvelgdamas į Vokietijos, Kuveito, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ir Europos Sąjungos 2020 m. rugsėjo 17 d. bendrą pranešimą dėl konflikto Jemene,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2020 m. balandžio 9 d. pareiškimą dėl ugnies nutraukimo paskelbimo Jemene,

–  atsižvelgdamas į už krizių valdymą atsakingo Europos Komisijos nario Janezo Lenarčičiaus ir buvusio Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo ministro Peterio Erikssono 2020 m. vasario 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 24 d. bendrus pareiškimus „JT Generalinė Asamblėja: ES ir Švedija suvienija jėgas siekdamos padėti išvengti bado Jemene“,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Jemeno, visų pirma į 2018 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 22 d. JT ekspertų grupės Jemeno klausimais galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į atitinkamus JT ekspertų ataskaitas dėl Jemeno, visų pirma 2020 m. gruodžio 3 d. ataskaitą „JT žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupė informuoja JT Saugumo Tarybą ragindama nutraukti nebaudžiamumą, išplėsti sankcijas ir kad JT Saugumo Taryba dėl padėties Jemene kreiptųsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą“, 2020 m. lapkričio 12 d. pranešimą „JT ekspertai teigia, kad techninei grupei turi būti leista užkirsti kelią naftos išsiliejimo katastrofai, kuri gresia Jemenui“, 2020 m. spalio 15 d. ataskaitą „JAE: JT ekspertai teigia, kad buvusių Gvantanamo kalinių priverstinis grąžinimas į Jemeną yra neteisėtas ir kelia pavojų gyvybėms“, taip pat 2020 m. balandžio 23 d. ataskaitą „JT ekspertai prašo nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti bahajus Jemene“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 2 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą dėl techninės pagalbos teikimo Nacionalinei tyrimų komisijai, kad būtų ištirti visų Jemeno konflikto šalių įtariami pažeidimai ir piktnaudžiavimo atvejai (A/HRC/45/57),

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais 2020 m. gruodžio 23 d. pranešimą dėl vaikų padėties ginkluotų konfliktų metu,

—  atsižvelgdamas į JT žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupės Jemeno klausimais trečiąjį pranešimą 2020 m. rugsėjo 28 d. dėl žmogaus teisių padėties Jemene, įskaitant pažeidimus ir piktnaudžiavimo atvejus nuo 2014 m. rugsėjo mėn.,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2020 m. rugsėjo 29 d. interaktyvų dialogą su JT žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupe Jemeno klausimais,

–  atsižvelgdamas į atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, visų pirma 2020 m. liepos 14 d. rezoliuciją Nr. 2534, kuria JT misijos Chudaidos susitarimui remti (UNMHA) įgaliojimai pratęsti iki 2021 m. liepos 15 d., ir 2020 m. vasario 25 d. rezoliuciją Nr. 2511, kuria sankcijų Jemenui režimas pratęstas vieneriems metams,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. pareiškimą dėl antrųjų Stokholmo susitarimo metinių,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 13 d. Stokholmo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 5 d. Rijado susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

—  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

—  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi prieš dešimt metų, 2011 m. vasario mėn., prasidėjo masiniai protestai, kurie pagarsėjo kaip Jemeno revoliucija ir dėl kurių savo postą po 33 metų diktatūros paliko prezidentas Ali Abdullah Saleh; kadangi šis sukilimas atspindėjo svarbius Jemeno gyventojų norus siekti demokratijos, laisvės, socialinio teisingumo ir žmogaus orumo;

B.  kadangi 2015 m. kovo mėn. prasidėjus ginkluotam konfliktui žuvo mažiausiai 133 000 žmonių, o 3,6 mln. buvo perkelta šalies viduje; kadangi 2018 m. gruodžio mėn. pasirašytu Stokholmo susitarimu buvo siekiama sukurti saugius humanitarinius koridorius, vykdyti kalinių mainus ir paskelbti paliaubas Raudonosios jūros regione; kadangi šalys nuo to laiko pažeidė paliaubų susitarimą ir žuvo daugiau nei 5 000 civilių; kadangi dauguma civilių žuvo dėl Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos oro antskrydžių;

C.  kadangi analitikai didžia dalimi sutaria, kad, nesugebėjęs vykdyti įtraukios politikos, Jemenas įsivėlė į vis didėjančius genčių ir politinius nesutarimus ir nuožmų išorės subjektų kurstomą karą tarp Irano remiamų husių sukilėlių ir Saudo Arabijos ir tiesiogiai įtraukė platesnį regioną į sudėtingą konfliktą; kadangi Saudo Arabija mano, kad husių sukilėliai Jemene yra Irano įgaliotos pajėgos, o Iranas pasmerkė Saudo Arabijos vadovaujamus puolimus ir pareikalavo nedelsiant sustabdyti jos vadovaujamus oro antpuolius;

D.  kadangi 2020 m. suintensyvėjo karo veiksmai, ypač Džaufe, Maribe, Nime, Taize, Chudaidoje, Beidoje ir Abjane bei jų apylinkėse, ir tam tiesioginę paramą teikė ir pritarė trečiosios valstybės, įskaitant Saudo Arabijos vadovaujamą Jemeno vyriausybės koaliciją ir JAE paramą Pietų pereinamajai tarybai, o Irano remiamo husių judėjimo pajėgos tebekontroliuoja didžiąją Jemeno šiaurės ir vidurio regionų teritorijos dalį, kurioje yra 70 proc. visų Jemeno gyventojų; kadangi toliau daromi plataus masto sunkūs žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, o pažeidėjai už juos neatsako;

E.  kadangi ES reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie atsinaujinusius husių judėjimo išpuolius Maribo ir al Džaufo muchafazose, taip pat pakartotinius bandymus vykdyti tarpvalstybinius išpuolius Saudo Arabijos teritorijoje; kadangi atnaujinti kariniai veiksmai ir puolimai šiuo konkrečiu metu smarkiai apsunkina tebesitęsiančias Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Jemenui Martino Griffithso pastangas ir bendras pastangas užbaigti karą Jemene;

F.  kadangi Žmogaus teisių taryba 2020 m. rugsėjo mėn. pratęsė JT žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupės Jemeno klausimais įgaliojimus; kadangi iš naujausio JT žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupės Jemeno klausimais 2020 m. rugsėjo mėn. pranešimo matyti, kad visos konflikto šalys toliau daro įvairius tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įskaitant išpuolius, kuriuos galima prilyginti karo nusikaltimams;

G.  kadangi patvirtinti žmogaus teisių pažeidimai, be kita ko, apima savavališką gyvybės atėmimą, priverstinius dingimus, savavališką sulaikymą, smurtą dėl lyties, įskaitant seksualinį smurtą, kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, vaikų verbavimą ir jų naudojimą karo veiksmuose, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą neužtikrinimą ir pagrindinių laisvių bei ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pažeidimus; kadangi husių judėjimas plačiai naudoja sausumos minas, dėl kurių kyla nuolatinė grėsmė civiliams gyventojams ir prisidedama prie žmonių perkėlimo; kadangi husių judėjimo pajėgos, su vyriausybe siejamos pajėgos ir JAE bei JAE remiamos Jemeno pajėgos buvo tiesiogiai atsakingos dėl savavališkų sulaikymų ir priverstinių dingimų;

H.  kadangi Jemenas ir JAE yra pasirašę Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, tačiau dar nėra jo ratifikavę; kadangi Saudo Arabija nėra nei pasirašiusi, nei ratifikavusi Romos statuto; kadangi kelios Romos statuto nuostatos, įskaitant susijusias su karo nusikaltimais, atspindi tarptautinę paprotinę teisę; kadangi JT žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupė Jemeno klausimais paragino JT Saugumo Tarybą perduoti šį klausimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir išplėsti asmenų, kuriems taikomos Saugumo Tarybos sankcijos, sąrašą;

I.  kadangi 2020 m. gruodžio 26 d. Prezidentas Abd-Rabbu Mansour‘as Hadi pagal Rijado susitarimą, sudarytą tarpininkaujant Saudo Arabijai, prisaikdino naują 24 narių Jemeno vyriausybę; kadangi naujoje valdžią pasidalijusioje Jemeno vyriausybėje vienodai atstovaujama šalies šiaurės ir pietų regionams, įskaitant penkis Pietų pereinamosios tarybos narius; kadangi tarp jos narių, deja, pirmą kartą per daugiau kaip 20 metų nėra nė vienos moters; kadangi tarp tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės ir Pietų pereinamosios tarybos kilo naujas ginčas dėl teisėjų skyrimo ir taip pasitvirtino, kad bendra vyriausybė yra nestabili; kadangi atsinaujino tarptautiniu mastu pripažintos vyriausybės pajėgų (palaikomų Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos) ir husių judėjimo karinis konfliktas; kadangi nuo konflikto pradžios moterys visiškai nedalyvauja derybų procesuose, bet vis dėlto ir toliau yra labai svarbios ieškant ilgalaikio konflikto sprendimo;

J.  kadangi karas sukėlė didžiausią humanitarinę krizę pasaulyje, kai beveik 80 proc. šalies gyventojų – daugiau nei 24 mln. žmonių, įskaitant daugiau nei 12 mln. vaikų – reikalinga humanitarinė pagalba; kadangi padėtis šalyje ir toliau blogėja, nes 50 000 Jemeno gyventojų jau gyvena bado sąlygomis; kadangi naujausi Jemeno analizės pagal Integruotą aprūpinimo maistu būklės klasifikaciją duomenys rodo, kad daugiau kaip pusei, t. y. 16,2 mln. iš 30 mln., gyventojų pradės kritiškai trūkti maisto, o badą kenčiančių žmonių gali padaugėti beveik tris kartus; kadangi iki šiol surinkta tik 56 proc. iš humanitarinei pagalbai 2020 m. būtinos 3,38 mlrd. JAV dolerių sumos;

K.  kadangi COVID-19 pandemija ir jos socialinis ir ekonominis poveikis dar labiau mažina sveikatos priežiūros prieinamumą ir didina mitybos nepakankamumo riziką; kadangi šiuo metu vyksta didžiausias naujausių laikų istorijoje choleros protrūkis, kai šia liga susirgo daugiau nei 1,1 mln. žmonių;

L.  kadangi besitęsiantis konfliktas labai kliudo Jemeno pažangai siekiant JT darnaus vystymosi tikslų: 1-ojo DVT (skurdo išnaikinimas) ir 2-ojo DVT (bado išnaikinimas); kadangi dėl konflikto Jemeno vystymasis regresavo daugiau dviem dešimtmečiais; kadangi, kol tęsiasi konfliktas, DVT įgyvendinimo atotrūkis ir toliau didės;

M.  kadangi Jemeno šiaurėje jau trečią kartą nuo 2019 m. bręsta degalų krizė, dėl kurios gerokai mažėja galimybių civiliams gyventojams gauti maisto, vandens, naudotis medicinos paslaugomis ir pagrindinėmis transporto paslaugomis; kadangi tokia žmogaus sukelta krizė yra tiesioginis husių judėjimo ir JT pripažintos Jemeno vyriausybės konkurencijos dėl degalų kontrolės rezultatas;

N.  kadangi 2,1 milijono vaikų mityba yra labai nepakankama, o beveik 358 000 vaikų iki penkerių metų mityba yra visiškai nepakankama; kadangi dėl nepakankamo finansavimo pagalba maisto srityje nuo 2020 m. balandžio mėn. sumažinta ir, jei nebus skirta papildomų lėšų, tai turės poveikį dar 1,37 milijono žmonių; kadangi, jeigu vykdomos programos būtų sustabdytos, 530 000 jaunesnių nei dvejų metų vaikų gresia negauti mitybos paslaugų;

O.  kadangi dėl konflikto ir pastarojo meto COVID-19 pandemijos pablogėjo moterų padėtis; kadangi nuo konflikto pradžios eksponentine progresija daugėjo smurto dėl lyties ir seksualinio smurto atvejų; kadangi nebeliko jau ir anksčiau ribotų baudžiamosios teisenos sistemos pajėgumų spręsti seksualinės prievartos ir smurto dėl lyties klausimus, taigi nevykdomi jokie tyrimai, susiję su tokia praktika, kaip moterų grobimas ir žaginimas arba grasinimais tai padaryti; kadangi apie 30 proc. perkeltų namų ūkių vadovauja moterys; kadangi nebeįmanoma gauti vaistų nuo daugelio lėtinių ligų ir kadangi gimdyvių mirtingumo rodiklis Jemene yra vienas iš aukščiausių; kadangi dėl prastos mitybos nusilpusios nėščios ir krūtimi maitinančios moterys gali lengviau susirgti cholera ir susiduria su didesne kraujavimo rizika, o tai smarkiai padidina komplikacijų ir mirties gimdant pavojų;

P.  kadangi JT žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupė Jemeno klausimais nustatė, jog JAE remiamos Apsaugos zonos pajėgos (angl. „Security Belt Forces“) tam tikrose sulaikymo vietose, įskaitant koalicijos kalinimo įstaigoje „Bureiqa“ ir kalėjime „Bir Ahmed“, laikomų sulaikytųjų ir migrantų bei marginalizuotų Afrikos juodaodžių bendruomenių narių atžvilgiu naudoja žaginimą ir kitokį seksualinį smurtą, taip pat grasina LGBTI asmenims ir juos persekioja; kadangi esama patikimų kaltinimų, kad husių judėjimas naudoja žaginimą ir kankinimą kaip karo ginklą, ypač prieš politiškai aktyvias moteris ir aktyvistes;

Q.  kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino, atsižvelgiant į sunkius tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus Jemene, ES mastu uždrausti eksportuoti, parduoti, atnaujinti ir prižiūrėti bet kokio pobūdžio saugumo įrangą Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos narėms, įskaitant Saudo Arabiją ir JAE; kadangi kai kurios ES valstybės narės uždraudė ginklų eksportą į Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos nares, įskaitant Vokietijos draudimą eksportuoti ginklus į Saudo Arabiją ir Italijos draudimą eksportuoti ginklus į Saudo Arabiją ir JAE, o kitos valstybės narės svarsto poreikį tai padaryti; kadangi kai kurios valstybės narės, pažeisdamos teisiškai privalomą Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP dėl ginklų eksporto(7), toliau į Saudo Arabiją ir JAE eksportuoja ginklus, kurie gali būti panaudoti Jemene;

R.  kadangi Jungtinės Valstijos sustabdė ginklų pardavimą Saudo Arabijai ir iki peržiūros sustabdė naikintuvų F-35 perdavimą JAE; kadangi 2021 m. vasario 4 d. JAV Prezidentas J. Bidenas pranešė, kad bus nedelsiant nutraukta visa JAV parama puolamiesiems veiksmams per karą Jemene, įskaitant atitinkamų ginklų pardavimą, ir paskyrė naują pasiuntinį Jemene;

S.  kadangi JT ekspertų grupė Jemeno klausimais savo galutinėje 2021 m. sausio 22 d. ataskaitoje pažymėjo, kad daugėja įrodymų, jog fiziniai asmenys ar subjektai Irane tiekia didelius ginklų ir jų komponentų kiekius husių judėjimui; kadangi husių judėjimas tęsia išpuolius prieš civilinius taikinius Saudo Arabijoje raketomis ir bepiločiais orlaiviais;

T.  kadangi ankstesnė JAV administracija 2021 m. sausio 19 d. paskelbė husių judėjimą „Ansar Allah“ teroristine organizacija; kadangi, nepaisant bendrųjų JAV vyriausybės suteiktų leidimų, itin didelį susirūpinimą tebekelia šio paskelbimo poveikis galimybėms į šalį importuoti maistą, kurą ir vaistus; kadangi naujoji JAV administracija 2021 m. vasario 5 d. pranešė, kad judėjimas „Ansar Allah“ išbraukiamas iš užsienio teroristinių organizacijų sąrašo ir specialiojo pasaulinių teroristų sąrašo;

U.  kadangi dėl pablogėjusios Jemeno politinės ir saugumo padėties šalyje daugėja teroristinių grupuočių, įskaitant organizaciją „Ansar al-Sharia“ ir vadinamąją Arabijos pusiasalio „Al-Qaida“, ir vadinamąsias Jemeno „Da’esh“ provincijas, kurios ir toliau kontroliuoja nedideles teritorijos dalis, taip pat organizacijos Hezbollah karinį sparną, kuris yra įtrauktas į ES teroristinių organizacijų sąrašą, ir koncentruojama jų veikla;

V.  kadangi stabili, saugi ir demokratiška deramai veikiančią vyriausybę turinti Jemeno valstybė yra ypač svarbi tarptautinės bendruomenės kovai su ekstremizmu ir smurtu regione ir už jo ribų ir siekiui užtikrinti taiką ir stabilumą pačiame Jemene;

W.  kadangi Jemeno ekonomika 2015–2019 m. susitraukė 45 proc.; kadangi jo ekonomikai, kuri net ir iki konflikto buvo trapi, padarytas didelis neigiamas poveikis, o šimtai tūkstančių šeimų nebeturi stabilių pajamų šaltinių; kadangi 90 proc. maisto Jemenas importuoja komerciškai, o to pagalbos agentūros negali pakeisti, nes humanitarinės pagalbos agentūros gyventojams išduoda kuponus arba grynuosius pinigus, kad jie galėtų apsipirkti turguose; kadangi 70 proc. Jemenui teikiamos paramos ir komercinio importo patenka į šalį per husių kontroliuojamą Chudaidos uostą ir šalia esantį Salifo uostą, per kuriuos tiekiamas maistas, degalai ir vaistai, kurių reikia gyventojams, kad išgyventų;

X.  kadangi dokumentais patvirtinta daug ekonominio pasipelnymo atvejų, o šalies ekonominius ir finansinius išteklius nukreipia tiek Jemeno vyriausybė, tiek husių judėjimas ir taip Jemeno žmonėms daroma didelė žala; kadangi JT ekspertų grupės galutinėje ataskaitoje nurodyta, kad 2019 m. husių judėjimas nukreipė ne mažiau kaip 1,8 mlrd. JAV dolerių, kurie buvo skirti vyriausybei, kad ji galėtų sumokėti atlyginimus ir suteiktų būtiniausias paslaugas piliečiams; kadangi ataskaitoje taip pat pažymėta, kad vyriausybė užsiima pinigų plovimu ir korupcine veikla, kurie daro neigiamą poveikį tinkamam Jemeno gyventojų aprūpinimui maistu, pažeidžiant teisę į maistą, įskaitant neteisėtą 423 mln. JAV dolerių Saudo Arabijos lėšų, kurios pirmiausia buvo skirtos ryžiams ir kitoms Jemeno žmonėms skirtoms prekėms įsigyti, pervedimą prekiautojams;

Y.  kadangi JT generalinio sekretoriaus atstovas spaudai pabrėžė, kad būtina skubiai reaguoti į humanitarinei padėčiai ir aplinkai kylančią grėsmę, kad iš naftos tanklaivio, plaukiojančios saugyklos-terminalo „Safer“, prišvartuoto netoli Ras Issa uosto Jemene, gali išsilieti milijonas barelių naftos; kadangi dėl sparčiai blogėjančios tanklaivio būklės kyla rimta didelio naftos išsiliejimo, dėl kurio būtų padarytas pražūtingas poveikis aplinkai, sunaikinta biologinė įvairovė ir iš Raudonosios jūros pakrančių vietos bendruomenių būtų atimtas pragyvenimo šaltinis, grėsmė; kadangi nepaisant neišvengiamo ekologinės katastrofos pavojaus ilgai laukta 44 metų amžiaus naftos tanklaivio inspekcija buvo nukelta iki 2021 m. kovo mėn.;

1.  kuo griežčiausiai smerkia nuo 2015 m. Jemene tebesitęsiantį smurtą, kuris pavirto didžiausia humanitarine krize pasaulyje; primena, kad konflikto Jemene neįmanoma išspręsti kariniais veiksmais ir kad šią krizę galima tvariai išspręsti tik įtraukiu Jemeno vadovaujamu ir jo savarankiškai vykdomu derybų procesu, į kurį būtų įtraukti visi Jemeno visuomenės sluoksniai ir visos konflikto šalys; pabrėžia, kad siekiant sustabdyti karą ir sumažinti dabartinę humanitarinę krizę visos šalys turėtų gera valia dalyvauti derybose siekdamos susitarti dėl perspektyvių politinių ir saugumo sprendimų ir laikytis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2216 (2015), taikyti JT misijos Chudaidos susitarimui remti bendrą įgyvendinimo mechanizmą ir apskritai nutraukti ugnį, kaip tą raginta padaryti JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2532 (2020);

2.  yra sukrėstas dėl šalyje siaučiančios pražūtingos humanitarinės krizės; ragina visas šalis laikytis savo įsipareigojimų ir sudaryti galimybę greitai ir netrukdomai teikti humanitarinę pagalbą ir kitas gyventojams būtinas prekes ir nekliudomai patekti į medicinos įstaigas tiek Jemene, tiek užsienyje; reiškia ypač didelį susirūpinimą, kad naujausio Integruotos aprūpinimo maistu būklės klasifikacijos vertinimo duomenimis 50 000 žmonių Jemene gyvena bado sąlygomis ir prognozuojama, kad net jei dabartinė parama nebūtų mažinama, šis skaičius iki 2021 m. birželio mėn. padidės tris kartus;

3.  palankiai vertina tai, kad nuo 2015 m. ES Jemenui skyrė daugiau kaip 1 mlrd. EUR teikdama politinę, vystymosi ir humanitarinę pagalbą; palankiai vertina ES įsipareigojimą 2021 m. Jemenui teikti tris kartus daugiau humanitarinės pagalbos; tačiau reiškia susirūpinimą, kad to vis dar nepakanka, kad būtų galima išspręsti tokio masto problemas, su kokiomis susiduria Jemenas; smerkia tai, kad 2019 m. Jemenui skiriamo finansavimo trūkumas padidėjo iki 50 proc.; primena, kad šios krizės mastas ir rimtumas turėtų būti diskusijų dėl biudžeto atskaitos taškas; ragina ES vykdant Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės programavimą sutelkti papildomų išteklių padėčiai Jemene spręsti; apskritai labai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau vadovauti tarptautinėms pastangoms skubiai padidinti humanitarinę pagalbą, be kita ko, vykdant 2020 m. birželio mėn. paramos teikėjų konferencijoje dėl humanitarinės pagalbos Jemenui plano prisiimtus įsipareigojimus;

4.  pabrėžia, kad COVID-19 plitimas kelia didžiulių papildomų sunkumų suardytai šalies sveikatos infrastruktūrai, sveikatos priežiūros centruose trūksta būtiniausios įrangos COVID-19 ligai gydyti, sveikatos apsaugos darbuotojai nedėvi apsaugos priemonių ir daugeliu atvejų dirba negaudami atlyginimo, todėl dažnai neatvyksta į darbą; ragina visus tarptautinius paramos teikėjus didinti neatidėliotinos pagalbos teikimą, kad būtų išsaugota vietos lygmens sveikatos priežiūros sistema ir būtų padedama joje stabdyti dabartinį mirtinų infekcijų, tarp jų COVID-19, maliarijos, choleros ir Dengės karštligės, protrūkių plitimą Jemene; ragina ES ir jos valstybes nares pasinaudojant priemone COVAX sudaryti palankesnes sąlygas gauti vakcinų Jemene, be kita ko, šalies viduje perkeltų asmenų stovyklose, ir taip užtikrinti vienodas ir visuotines galimybes gauti vakcinų nuo COVID-19, ypač pažeidžiamiausiems asmenims;

5.  remia Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Jemenui Martino Griffithso pastangas siekti politinio proceso pažangos ir pasiekti skubaus ugnies nutraukimo visoje šalyje; ragina sudaryti visas sąlygas specialiajam pasiuntiniui netrukdomai nuvykti į bet kurią Jemeno teritorijos dalį; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bei visas valstybes nares teikti M. Griffithsui politinę paramą, kad derybomis būtų pasiektas įtraukus susitarimas; šiuo tikslu ragina Užsienio reikalų tarybą persvarstyti ir atnaujinti savo naujausias 2019 m. vasario 18 d. išvadas dėl Jemeno, kad jos atitiktų dabartinę padėtį šalyje; ragina ES ir visas jos valstybes nares toliau palaikyti dialogą su visomis konflikto šalimis ir pabrėžti, kad, siekiant padėties deeskalavimo ir politinio susitarimo, būtina įgyvendinti Stokholmo susitarimą ir JT politinės deklaracijos projektą;

6.  yra įsitikinęs, kad priimant bet kokį ilgalaikį sprendimą reikėtų pašalinti pagrindines nestabilumo šalyje priežastis, taip pat patenkinti teisėtus Jemeno gyventojų poreikius ir lūkesčius; pakartoja, kad remia visas taikias politines pastangas siekiant apsaugoti Jemeno suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą; smerkia užsienio valstybių kišimąsi į Jemeno reikalus, be kita ko, dislokuojant vietoje užsienio pajėgas ir samdinius; ragina nedelsiant atitraukti visas užsienio pajėgas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Jemeno gyventojų politiniam dialogui;

7.  ragina visas konflikto šalis laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir baigti taikyti bet kokias priemones, kuriomis gilinama dabartinė humanitarinė krizė; ragina ES ir jos valstybes nares kuo griežčiausiai pasmerkti nuo 2014 m. pabaigos visų konflikto šalių įvykdytus šiurkščius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įskaitant Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos oro antpuolius, dėl kurių žuvo tūkstančiai civilių, padidėjo šalies nestabilumas ir kurie buvo nukreipti į ne karinius objektus, pvz., mokyklas, vandens cisternas ir vestuves, ir pasmerkti husių išpuolius prieš Saudo Arabijos taikinius Jemeno teritorijoje;

8.  ragina Saudo Arabiją nedelsiant nutraukti laivų, gabenančių degalus, skirtus husių kontroliuojamoms teritorijoms, blokadą; dar kartą ragina visas konflikto šalis turi skubiai nutraukti civilių bado sukėlimo naudojimą kaip karo priemonę, nes tai yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio 2 dalies b punkto xxv papunktį; pabrėžia, kad svarbu pasiekti abiejų konflikto šalių šalies šiaurėje ir pietuose susitarimą dėl degalų naudojimo, siekiant sušvelninti ekonomikos, žemės ūkio, vandens tiekimo, medicinos, energetikos ir transporto krizę, kuri padidėjo naudojant degalus kaip ekonominio karo ginklą;

9.  smerkia neseniai Irano remiamo husių judėjimo „Ansar Allah“ įvykdytus išpuolius Maribo ir al Džaufo muchafazose, taip pat pakartotinius bandymus vykdyti tarpvalstybinius išpuolius Saudo Arabijos teritorijoje, kurie kenkia tarptautinės bendruomenės bendroms pastangoms užbaigti šį išorės subjektų kurstomą karą Jemene;

10.  remia visas pasitikėjimo didinimo priemones su konflikto šalimis, sutelkiant ypatingą dėmesį į tas, kurios geba nedelsiant patenkinti humanitarinius poreikius, kaip antai atverti Sanos oro uostą, vėl pradėti mokėti atlyginimus, įgyvendinti mechanizmus, kuriuos taikant galima užtikrinti tęstinį jūrų uostų veikimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas importuoti degalus ir maistą, ir pastangas teikti išteklius ir paramą Jemeno centriniam bankui; ragina Europos Sąjungą ir visas valstybes nares parengti Jemeno ekonomikos gelbėjimo paketą, įskaitant užsienio valiutų injekcijas, siekiant padėti stabilizuoti ekonomiką ir Jemeno valiutą rialą bei užkirsti kelią tolesniam maisto kainų kilimui, taip pat skirti užsienio rezervų komerciniam maisto ir degalų importui bei viešojo sektoriaus atlyginimų mokėjimui subsidijuoti;

11.  apgailestauja dėl to, kad naujojoje Jemeno vyriausybėje nėra moterų ir ji yra pirmoji be jų per 20 paskutiniųjų metų, ir ragina Jemeno vyriausybę imtis visų būtinų veiksmų, kad šalies politiniame gyvenime būtų užtikrintas vienodas moterų atstovavimas ir jų dalyvavimas;

12.  pabrėžia, kad ES įsikūrę ginklų eksportuotojai, kurstantys konfliktą Jemene, pažeidžia kelis teisiškai privalomos Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP dėl ginklų eksporto kriterijus; todėl dar kartą ragina, atsižvelgiant į sunkius tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus Jemene, ES mastu uždrausti eksportuoti, parduoti, atnaujinti ir prižiūrėti bet kokio pobūdžio saugumo įrangą koalicijos narėms, įskaitant Saudo Arabiją ir JAE;

13.  pažymi, kad kelios ES valstybės narės nusprendė uždrausti ginklų eksportą į Saudo Arabiją ir JAE; pabrėžia, kad ginklų eksportas ir toliau priklauso valstybių narių nacionalinei kompetencijai; ragina visas ES valstybes nares sustabdyti ginklų eksportą į visas Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos šalis nares; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pateikti ataskaitą dėl ES valstybių narių bendradarbiavimo su Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos narėmis karinėje ir saugumo srityse dabartinės padėties; smerkia tai, kad asmenys ir subjektai iš Irano husių judėjimui tiekia didelius ginklų ir jų dalių kiekius;

14.  palankiai vertina laikiną Jungtinių Valstijų ginklų, kurie naudojami Jemeno konflikte, pardavimo Saudo Arabijai ir 23 mlrd. JAV dolerių vertės naikintuvų F-35 pardavimo JAE sustabdymą, taip pat JAV administracijos neseniai padarytą pareiškimą, kad greitai bus nutraukta visa parama puolamiesiems veiksmams per karą Jemene, įskaitant tiksliojo valdymo raketų tiekimą ir dalijimąsi žvalgybos informacija; šiuo atžvilgiu palankiai vertina atnaujintą JAV įsipareigojimą konfliktą spręsti diplomatinėmis priemonėmis, kaip matyti iš neseniai įvykusio JAV specialiojo pasiuntinio Jemenui paskyrimo;

15.  ragina visas Jemeno konflikto šalis nustatyti raketų ir bepiločių orlaivių atakų taikinių pasirinkimo politiką, kuri turėtų atitikti tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės nuostatas; ragina Tarybą, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį bei visas valstybes nares dar kartą patvirtinti ES poziciją pagal tarptautinę teisę ir užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad žvalgybos informacija, ryšių infrastruktūra ir karinės bazės nebūtų naudojamos neteisminėms egzekucijoms palengvinti; primena savo raginimą priimti teisiškai privalomą Tarybos sprendimą dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo ir tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi;

16.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Jemene ir toliau veikia nusikalstamos ir teroristinės grupuotės, įskaitant Arabijos pusiasalio „Al-Qaida“ ir ISIS („Da’esh“); ragina visas konflikto šalis imtis ryžtingų veiksmų prieš šias grupuotes; smerkia visus visų teroristinių organizacijų išpuolius;

17.  palankiai vertina naujosios JAV vyriausybės sprendimą panaikinti ankstesnės JAV vyriausybės sprendimą husių judėjimą, taip pat vadinamą „Ansar Allah“, pripažinti užsienio teroristine organizacija ir įtraukti į specialųjį pasaulinių teroristų sąrašą;

18.  ragina Tarybą visiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2216 (2015) ir nustatyti asmenis, kurie trukdo teikti humanitarinę pagalbą, ir asmenis, kurie planuoja ar vykdo tarptautinės žmogaus teisių teisės ar tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, arba kurių veiksmais pažeidžiamos žmogaus teisės Jemene, arba kurie visiems šiems veiksmams vadovauja, ir imtis tikslinių priemonių prieš tuos asmenis; primena, kad Sankcijų komitetas neskyrė sankcijų nei vienam koalicijoje dalyvaujančiam asmeniui, nepaisant informacijos apie pakartotinius koalicijos padarytus pažeidimus, kurią surinko JT nepriklausomų žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupė Jemeno klausimais, teikianti informaciją, padedančią tinkamai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją;

19.  primygtinai ragina nutraukti bet kokio pobūdžio seksualinį ir smurtą dėl lyties prieš moteris ir mergaites, visų pirma prieš sulaikytas moteris ir mergaites; ragina ES šiuo aspektu užtikrinti konkretų finansavimą vietos moterų vadovaujamoms ir moterų teisių organizacijoms, kad būtų galima greičiau susisiekti su moterimis, mergaitėmis ir asmenimis, patyrusiais smurtą dėl lyties, taip pat programoms, skirtoms moterų atsparumui ir ekonominiam įgalėjimui pasiekti;

20.  pakartoja, kad ypač svarbu apsaugoti vaikus ir užtikrinti, kad jie galėtų naudotis visomis savo žmogaus teisėmis; todėl ragina visas konflikto šalis nutraukti vaikų verbavimą ir naudojimąsi vaikais, kaip kariais, ginkluoto konflikto metu ir toliau užtikrinti berniukų ir mergaičių, užverbuotų ar išnaudojamų karo veiksmuose, demobilizaciją ir veiksmingą nusiginklavimą, ir ragina šalis paleisti sulaikytus vaikus bei bendradarbiauti su JT, siekiant įgyvendinti veiksmingas jų reabilitacijos, fizinio ir psichologinio atsigavimo ir reintegracijos į visuomenę programas;

21.  ragina visas šalis nedelsiant nutraukti visus išpuolius prieš saviraiškos laisvę, įskaitant sulaikymus, priverstinius dingimus ir bauginimą, ir paleisti visus žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, sulaikytus vien už tai, kad jie naudojosi savo žmogaus teisėmis;

22.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad religijos ar tikėjimo laisvė yra neigiama, įskaitant diskriminaciją, neteisėtą sulaikymą ir smurto naudojimą, ragina paisyti ir ginti žodžio ir tikėjimo laisvę ir smerkia diskriminaciją dėl religinių įsitikinimų, ypač krikščionių, žydų, kitų religinių mažumų ir netikinčiųjų asmenų diskriminaciją tais atvejais, kai skirstoma humanitarinė pagalba; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti bahajų tikėjimą išpažįstančius asmenis, kurie šiuo metu sulaikyti dėl to, kad taikiai praktikavo savo religiją, ir kuriems gresia mirties bausmė ir nutraukti jų persekiojimą;

23.  smerkia Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos oro atakų daromą žalą Jemeno kultūros paveldui, įskaitant Sanos senamiestį ir istorinį Zabido miestą, taip pat Taizo nacionalinio muziejaus apšaudymą artilerijos ugnimi ir istorinės Zabido bibliotekos rankraščių bei paveldo objektų grobimą, kurį vykdė husių judėjimas; pabrėžia, kad visi tokius veiksmus vykdantys asmenys turi būti patraukti atsakomybėn pagal 1954 m. Hagos konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu; ragina sustabdyti Saudo Arabijos ir JAE balsavimo teises UNESCO valdymo organuose, kol vykdomas nepriklausomas ir nešališkas tyrimas dėl šių abiejų šalių atsakomybės už kultūros paveldo sunaikinimą; ragina Jungtinių Tautų generalinį sekretorių perduoti visų kultūros vietų, kurioms kyla grėsmė dėl konflikto Jemene, apsaugos klausimą Saugumo Tarybai, siekiant patvirtinti rezoliuciją šia tema;

24.  pakartoja, kad būtina skubiai nusiųsti JT vertinimo ir remonto misiją į plaukiojančią saugyklą-terminalą „Safer“, kuris stovi apleistas netoli Chudaidos uosto ir kelia tiesioginę didelės ekologinės katastrofos grėsmę biologinei įvairovei ir Raudonosios jūros pakrančių vietos bendruomenių pragyvenimo šaltiniams; ragina ES nedelsiant teikti visą būtiną politinę, techninę ir finansinę paramą, kad JT techninei komandai būtų sudarytos sąlygos gauti leidimą patekti į plaukiojančią saugyklą-terminalą „Safer“, kad būtų užkirstas kelias naštos išsiliejimui, kuris gali būti keturis kartus didesnis nei istorinis išsiliejimas iš tankerio „Exxon Valdez“, įvykęs 1989 m. Aliaskoje;

25.  ragina ES ir jos valstybes nares naudoti visas jų turimas priemones, kad visi sunkių žmogaus teisių pažeidimų vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn; atkreipia dėmesį į galimybę taikyti universaliosios jurisdikcijos principą tiriant sunkius žmogaus teisių pažeidimus Jemene ir vykdant juos padariusių asmenų baudžiamąjį persekiojimą; ragina taikyti ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, kad visų konflikto šalių, Jemene padariusių sunkius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant Iraną, Saudo Arabiją ir JAE, pareigūnams būtų tikslingai taikomos sankcijos, tokios kaip draudimai keliauti ir turto įšaldymas; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares teikti paramą renkant įrodymus, kad juos būtų galima panaudoti vykdant baudžiamąjį persekiojimą ateityje, ir apsvarstyti galimybę įsteigti nepriklausomą komisiją, kuri prižiūrėtų šį procesą; mano, kad žiauraus nusikaltimo aukoms ir jų šeimoms reikėtų padėti pasinaudoti teise kreiptis į teismą;

26.  ragina Žmogaus teisių tarybą užtikrinti, kad žmogaus teisių padėtis Jemene ir toliau būtų įtraukta į jos darbotvarkę, toliau pratęsiant JT žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupės Jemeno klausimai įgaliojimus ir užtikrinant, kad tai grupei būtų suteikta pakankamai išteklių jos įgaliojimams, apimantiems informacijos apie pažeidimus ir nusikaltimus rinkimą, saugojimą ir analizavimą, sėkmingai vykdyti;

27.  dar kartą įsipareigoja kovoti su nebaudžiamumu už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje, įskaitant Jemeną; mano, kad už tokius nusikaltimus atsakingi asmenys turėtų būti tinkamai patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami teisme; ragina ES ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų, siekiant, kad JT Saugumo Taryba klausimą dėl padėties Jemene perduotų nagrinėti Tarptautiniam baudžiamajam teismui, ir būtų išplėstas asmenų, kuriems taikomos Saugumo Tarybos sankcijos, sąrašas;

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generaliniam sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui, Jemeno vyriausybei, Saudo Arabijos Karalystės vyriausybei, Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybei ir Irano Islamo Respublikos vyriausybei.

(1) OL C 11, 2020 1 13, p. 44.
(2) OL C 356, 2018 10 4, p. 104.
(3) OL C 35, 2018 1 31, p. 142.
(4) OL C 265, 2017 8 11, p. 93.
(5) OL C 66, 2018 2 21, p. 17.
(6) OL C 303, 2009 12 15, p. 12.
(7) OL L 335, 2008 12 13, p. 99.


Padėtis Mianmare
PDF 178kWORD 59k
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Mianmare (2021/2540(RSP))
P9_TA(2021)0054RC-B9-0116/2021

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro ir rohinjų padėties, visų pirma į 2012 m. lapkričio 22 d.(1), 2012 m. balandžio 20 d.(2), 2010 m. gegužės 20 d.(3), 2010 m. lapkričio 25 d.(4), 2016 m. liepos 7 d.(5), 2016 m. gruodžio 15 d.(6), 2017 m. rugsėjo 14 d.(7), 2018 m. birželio 14 d.(8), 2018 m. rugsėjo 13 d.(9) ir 2019 m. rugsėjo 19 d.(10) rezoliucijas,

—  atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. vasario 26 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. išvadas dėl Mianmaro / Birmos,

—  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 23 d. Tarybos sprendimą dar dvylikai mėnesių pratęsti dabar Mianmarui taikomas ribojamąsias priemones,

—  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. per vaizdo konferenciją surengtą šeštąjį Europos Sąjungos ir Mianmaro dialogą žmogaus teisių klausimais,

—  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. vasario 1 d. pareiškimą dėl Mianmaro,

—  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. vasario 2 d. deklaraciją dėl Mianmaro, paskelbtą Europos Sąjungos vardu,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. generalinio sekretoriaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiktą pranešimą apie seksualinį smurtą, susijusį su konfliktu (S/2018/250),

—  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) ataskaitas dėl Mianmaro ir rohinjų musulmonų ir kitų mažumų žmogaus teisių padėties,

—  atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 22 d. UNIFFM pranešimą dėl seksualinio smurto ir smurto dėl lyties Mianmare ir jo etninių konfliktų poveikį lytims (A/HRC/42/CRP.4),

—  atsižvelgdamas į specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitas ir pagal TDO priežiūros mechanizmą parengtas ataskaitas,

—  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 23 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartį dėl prašymo nurodyti laikinąsias priemones, kurias pateikė Gambijos Respublika byloje dėl prašymo taikyti Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (Gambija prieš Mianmarą),

—  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

—  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—  atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

—  atsižvelgdamas į 1948 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

—  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 25 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 29 d. bendrą diplomatinių misijų Mianmare pareiškimą dėl paramos Mianmaro perėjimui prie demokratijos ir pastangoms skatinti taiką, žmogaus teises ir šalies vystymąsi,

—  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. vasario 1 d. pareiškimą dėl Mianmaro,

—  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 3 d. G 7 užsienio reikalų ministrų pareiškimą, kuriame smerkiamas valstybės perversmas Mianmare,

—  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2021 m. vasario 5 d. pranešimą spaudai dėl Mianmaro,

—  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 4 d. JT generalinio sekretoriaus António Guterreso pareiškimą,

—  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 1 d. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) pirmininko pareiškimą dėl įvykių Mianmaro Sąjungos Respublikoje,

—  atsižvelgdamas į TPPTP,

—  atsižvelgdamas į Tomo Andrewso, JT specialiojo pranešėjo Mianmaro klausimais, pareiškimus,

—  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2021 m. vasario 1 d. Mianmaro karinės pajėgos (toliau – „Tatmadaw“), aiškiai pažeisdamos Mianmaro Konstituciją, sulaikė Prezidentą Win Myintą ir valstybės patarėją Aung San Suu Kyi, taip pat pagrindinius vyriausybės narius, įvykdžiusios perversmą, užgrobė leidžiamosios, teisminės ir vykdomosios valdžios kontrolę ir vieniems metams paskelbė nepaprastąją padėtį;

B.  kadangi, reaguojant į perversmą, įvairiuose Mianmaro miestuose surengti protestai; kadangi 2021 m. vasario 7 d. Jangone apytikriai 100 000 žmonių dalyvavo taikioje demonstracijoje prieš perversmą; kadangi nuo 2021 m. vasario 1 d. neteisėtai sulaikyti apytikriai 164 politikai, vyriausybės pareigūnai, pilietinės visuomenės atstovai, vienuoliai ir rašytojai arba jiems skirtas namų areštas; kadangi, reaguodamos į tebesitęsiančius protestus vasario 8 d. karinės pajėgos paskelbė karo padėtį didžiausiuose šalies miestuose, įvedė naktinę komendanto valandą ir uždraudė visus daugiau kaip penkių žmonių susibūrimus;

C.  kadangi 2020 m. lapkričio 8 d. Mianmare surengti rinkimai, kuriuos laimėjo Nacionalinės demokratijos lygos (NLD) partija, gavusi 396 mandatus iš 476 (maždaug 83 proc. visų galimų mandatų); kadangi tai buvo antrieji užginčyti rinkimai po beveik 50 metų karinės diktatūros, o „Tatmadaw“ remiama Sąjungos solidarumo ir vystymosi partija (USDP) laimėjo tik 33 mandatus; kadangi NLD partija gavo dar didesnę balsų dalį po 2015 m. rinkimų, kurie buvo pirmieji demokratiniai rinkimai Mianmare nuo 1990 m. ir kuriuose NLD laimėjo 360 mandatų, o USDP – 41; kadangi karinės pajėgos jau buvo atsisakiusios pripažinti 1990 m. rinkimus, kuriuose NLD laimėjo 392 mandatus iš 492;

D.  kadangi visuose demokratiniuose rinkimuose nuosekliai dalyvavo maždaug 70 proc. rinkėjų ir taip Mianmaro liaudis išreiškė paramą demokratijai;

E.  kadangi naujasis parlamentas pirmą kartą turėjo rinktis perversmo dieną; kadangi vykdant karinį perversmą neatsižvelgta į demokratiškai išreikštą Mianmaro piliečių valią ir jis atspindi „Tatmadaw“ ketinimą dar kartą perimti visišką Mianmaro valdžią, kaip tai nutiko per jų karinį valdymą, kuris oficialiai baigėsi 2012 m., tačiau iš tiesų dar nesibaigė; kadangi „Tatmadaw“ nurodė, kad praėjus paskelbtam vienų metų trukmės nepaprastosios padėties laikotarpiui bus surengti nauji rinkimai, ir tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu nevyks parlamentinis atstovavimas;

F.  kadangi, nepaisant perversmo, 2021 m. vasario 4 d. 70 išrinktų parlamento narių davė parlamento nario priesaiką tęsti parlamento veiklą ir vykdyti jiems, kaip piliečių atstovams, suteiktus įgaliojimus;

G.  kadangi karinės pajėgos „Tatmadaw“, aiškiai žinodamos, kad piliečiai juos menkai palaiko, atsisakė pripažinti rinkimų rezultatus ir nurodė, kad rinkimai buvo klastojami dideliu mastu, tačiau nepateikė jokių įrodymų; kadangi Mianmaro rinkimų komisija ir rinkimų stebėtojai nepatvirtino „Tatmadaw“ kaltinimų; kadangi „Tatmadaw“ ir jo politinis įgaliotinis – USDP – pastarosiomis savaitėmis pateikė daugiau kaltinimų dėl rinkimų pažeidimų, ragindami įsikišti Sąjungos Mianmaro rinkimų komisiją; kadangi karinės pajėgos organizuoja demonstracijas, per kurias remiama kariuomenė; kadangi apytiksliai 1,5 mln. etninių mažumų rinkėjų konfliktinėse zonose, daugiausia rohinjams, nebuvo leista dalyvauti rinkimuose; kadangi pagal Mianmaro pilietybės įstatymą rohinjai laikomi nepiliečiais arba užsienio gyventojais, taip jiems atimant pilietybę;

H.  kadangi šis karinis perversmas yra akivaizdus 2008 m. Mianmaro konstitucijos pažeidimas; kadangi Mianmaro Konstitucijoje nurodyta, kad tik prezidentas gali panaikinti civilinį valdymą; kadangi dėl to 2021 m. vasario 1 d. karinis perversmas prieštaravo Konstitucijai, nes prezidentas Win Myint buvo neteisėtai sulaikytas;

I.  kadangi „Tatmadaw“ laikinuoju prezidentu paskyrė generolą Myintą Swe; kadangi karinių pajėgų vyriausiasis vadas generolas Min Aung Hlaing, kuris dėl dalyvavimo persekiojant musulmonų mažumą įtrauktas į tarptautinių sankcijų sąrašus, veikiausiai toliau bus sprendimus priimantis pareigūnas;

J.  kadangi po perversmo „Tatmadaw“ smarkiai apribojo erdvę pilietinei visuomenei ir paskelbė griežtus žiniasklaidos apribojimus, įskaitant visišką interneto ir socialinės žiniasklaidos platformų blokavimą; kadangi tarptautiniai stebėtojai kaltina „Tatmadaw“ melagingų naujienų skleidimu, siekiant manipuliuoti visuomenės nuomone apie perversmą; kadangi visoje šalyje taikomi socialinės žiniasklaidos apribojimai, o televizija transliuoja tik kariuomenės valdomą „Myawaddy“ televizijos kanalą;

K.  kadangi karinėms pajėgoms tapo įprasta politinius konkurentus ir kritikus palikti nuošalyje apkaltinant juos nepagrįstais nusikaltimais; kadangi Aung San Suu Kyi buvo sulaikyta ir paskiau apkaltinta dėl neteisėto ne mažiau kaip dešimties nešiojamų radijo stotelių importo; kadangi 2021 m. vasario 1 d. nušalintas prezidentas Win Myint buvo sulaikytas dėl nepaprastosios padėties taisyklių dėl koronaviruso pažeidimo ir yra kaltinamas tuo, kad per praėjusiais metais vykusią rinkimų kampaniją pasisveikino su automobilyje sėdinčiais rėmėjais; kadangi, jeigu Aung San Suu Kyi ir Win Myint būtų pripažinti kaltais, jiems grėstų iki trejų metų kalėjimo; kadangi teistumas galėtų užkirsti jiems kelią grįžti į valstybės tarnybą;

L.  kadangi apytikriai 100 grupių prisijungė prie pilietinio nepaklusnumo judėjimo, kuris, be kita ko, ragino rengti streikus medicininių paslaugų sektoriuje;

M.  kadangi Mianmare ilgą laiką vyksta demokratinė kova ir karinės represijos; kadangi nuo to laiko, kai 1948 m. paskelbta Mianmaro nepriklausomybė nuo Jungtinės Karalystės, itin ilgą laiką (1962–2015 m.) karinės pajėgos tvirtai laikė valdžią savo rankose ir ribojo bet kokią demokratinę pažangą, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, ribojo žmogaus teises ir įkalino opozicijos aktyvistus, įskaitant 1991 m. Nobelio taikos premijos laureatę Aung San Suu Kyi, kuriai didelę 1989–2010 m. laikotarpio dalį buvo taikomas namų areštas;

N.  kadangi 2008 m. priimta dabartinė konstitucija ir kadangi prieš rinkimus žmogaus teisių organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl to, kad pagal ją užtikrinama, kad 25 proc. parlamento mandatų būtų skirti „Tatmadaw“, ir taip karinėms pajėgoms suteikiami įgaliojimai vetuoti bet kokius tolesnius Konstitucijos pakeitimus, kuriems priimti turėtų reikėti 75 proc. balsų; kadangi konstitucija taip pat užtikrinama, kad „Tatmadaw“ išsaugotų visišką saugumo pajėgų, policijos ir Vidaus reikalų, gynybos ir pasienio reikalų ministerijų kontrolę;

O.  kadangi po daugybės protestų ir kovų šalies viduje XX a. antrojo dešimtmečio pradžioje šalis laipsniškai tapo demokratiškai atviresnė, dėl to padidėjo pilietinės laisvės, įskaitant lėtą demokratinę pažangą, kuri matyti iš 2015 m. visuotinių rinkimų, taip pat kelių papildomų rinkimų, kuriuos didele persvara laimėjo opozicijos partija NLD;

P.  kadangi, atsižvelgiant į bendrą keblią padėtį, nors nuo 2015 m. Mianmare vykdomas pusiau demokratinis ir civilinis valdymas, jis tebėra pažeidžiama valstybė, kurioje tvyro įtampa, turint omenyje tai, kad iš esmės sutampa demokratinių pajėgų ir „Tatmadaw“ požiūris į tam tikrus ekonominės plėtros projektus ir ekonomikos reformas, visiškai skiriasi jų vizijos dėl šalies ateities;

Q.  kadangi nuo 2010 m. didėja Mianmaro atvirumas demokratijai, iš esmės pagrįstas poreikiu vykdyti šalies ekonominę plėtrą, nes dėl šalies karinio valdymo ir grubių žmogaus teisių pažeidimų jam buvo taikomos griežtos tarptautinės sankcijos; kadangi dėl apdairių demokratinių reformų lėtai sušvelnintos tam tikros tarptautinės sankcijos ir taip sudarytos galimybės ekonominei plėtrai, taip pat tai buvo naudinga daugybei Mianmaro gyventojų; pabrėžia, kad dėl karinio perversmo buvo atkurta iki demokratijos procesų buvusi padėtis, dėl kurios pažeidžiamos „Viskas, išskyrus ginklus“ sistemos lengvatų suteikimo ir sankcijų panaikinimo sąlygos;

R.  kadangi žmogaus teisių pažeidimai, visų pirma kalbant apie Mianmaro musulmonų mažumą, ypač rohinjus, kurių Mianmaro vyriausybė nepripažino kaip etninės šalies grupės, buvo tęsiami po to, kai Mianmaras tapo atviresnis demokratijai, ir pasiekė tragišką kulminaciją, kai 2017 m. buvo vykdomi žiaurumai, kuriuos JT priskyrė etniniam valymui; dėl to pabėgėliai masiškai užplūdo kaimyninį Bangladešą; kadangi, nepaisant daugybės tarptautinės bendruomenės raginimų, rohinjų mažuma iki šiol tebėra persekiojama Mianmare;

S.  kadangi Mianmaro vyriausybė iš esmės ignoravo tarptautinius raginimus nutraukti rohinjų etninį valymą ir pagerinti jų padėtį; kadangi dėl to 2019 m. rugsėjo mėn. Parlamentas galiausiai pašalino tuometinę Mianmaro valstybės patarėją ir Užsienio reikalų ministrę Aung San Suu Kyi iš Sacharovo žmogaus teisių premijos laureatų sąrašo dėl jos negebėjimo kovoti su šiais dokumentais patvirtintais žmogaus teisių pažeidimais; kadangi nuo to laiko tarptautinės sankcijos dėl žmogaus teisių pažeidimų, be kitų asmenų, paskelbtos karinių pajėgų ir vyriausiajam vadui generolui Min Aung Hlaingui;

T.  kadangi Mianmare yra daugybė etninių grupių, įskaitant rohinjus, kajinus, rachinus, šanus ir činus; kadangi dėl vidinių konfliktų pastaraisiais dešimtmečiais tragiškai žuvo daugybė žmonių; kadangi dėl neseniai įvykusių susirėmimų Kajinų valstijoje vien nuo 2020 m. gruodžio mėn. perkelti 4 000 asmenų; kadangi pastaraisiais metais kariuomenė, kaip įtariama, įvykdė šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų ir žiaurumų, įskaitant žaginimą ir karo nusikaltimus dėl kurių Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pradėjo tyrimą, susijusį būtent su rohinjų mažumos padėtimi; kadangi IIFFMM paragino atlikti tyrimą ir pradėti generolo Min Aung Hlaingo baudžiamąjį persekiojimą dėl genocido šiaurės Rachinų valstijoje, taip pat dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijose;

U.  kadangi Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) 2020 m. sausio 23 d. nutartimi nurodė laikinąsias priemones, taikomas byloje, susijusioje su Genocido konvencija ir rohinjais, kurią Gambija pradėjo prieš Mianmarą; kadangi Mianmaro vyriausybė, kurios interesus TTT gina Aung San Suu Kyi, kaltinimus dėl genocido pavadino klaidinančiais ir trukdančiais susidaryti faktinį vaizdą apie padėtį; kadangi Mianmaro vyriausybės veiksmai, siekiant kovoti su žmogaus teisių pažeidimais, buvo riboti ir susiję su keliomis prezidento direktyvomis; kadangi vyriausybė dar turi pakeisti arba panaikinti pagrindinius įstatymus, kuriais sudaromos palankios sąlygos diskriminacijai, įskaitant 1982 m. Pilietybės įstatymą;

V.  kadangi ES nuolat ragino traukti atsakomybėn už tokius nusikaltimus atsakingus asmenis ir parėmė JT ŽTT 2018 m. rugsėjo 27 d. ir JT Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto 2018 m. lapkričio 16 d. priimtas rezoliucijas; kadangi dauguma vyresniųjų kariuomenės pareigūnų, kurie prižiūrėjo išpuolius prieš rohinjus, toliau eina pareigas ir dalyvavo kariniame perversme; kadangi Parlamentas labai daug kartų pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus ir sisteminius bei plataus masto išpuolius prieš rohinjus;

W.  kadangi nuo 2013 m. Europos Sąjunga teikia politinę ir finansinę paramą Mianmaro perėjimo prie demokratijos procesui ir deda didžiules pastangas skatinti taiką, žmogaus teises ir šalies vystymąsi; kadangi 2015 m. spalio mėn. ES, kaip tarptautinė stebėtoja, pasirašė Šalies paliaubų susitarimą, kuris atspindi jos vaidmenį remiant taikos procesą; kadangi 2014–2020 m. laikotarpiu ES Mianmarui skyrė 688 mln. EUR dydžio paramą plėtrai; kadangi pagal sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“ Mianmarui taikomos prekybos lengvatos, kurios suteikia galimybę patekti į ES bendrąją rinką netaikant muitų ir kvotų; pažymi, kad jau 2018 m. buvo pradėtas tvirtesnis dalyvavimo sistemoje VIG procesas, kuriame daugiausia dėmesio skirta žmogaus teisių konvencijų ir darbuotojų teisių laikymuisi;

X.  kadangi Taryba 2020 m. balandžio 23 d. dar metams – iki 2021 m. balandžio 30 d. – paliko galioti ribojamąsias priemones, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą keliauti 14 Mianmaro vyresniųjų karininkų, sienos apsaugos ir policijos pareigūnų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, padarytus prieš rohinjus, etninei mažumai priklausančius kaimų gyventojus ir civilius gyventojus Rachinų, Kačinų ir Šanų valstijose; kadangi generolui Min Aung Hlaingui arba generolo vyriausiajam pavaduotojui Soe Winui nenustatytos jokios ribojamosios priemonės;

Y.  kadangi skaičiuojama, kad Rachinų valstijoje tebėra apie 600 000 rohinjų, prieš kuriuos nuolat vykdoma diskriminacinė politika ir praktika, sistemingai pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, jie savavališkai suimami, įkalinami perpildytose stovyklose, ribojama jų judėjimo laisvė ir itin ribojamos jų galimybės gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas;

Z.  kadangi likus savaitei iki perversmo Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Mianmarui pervedė 350 mln. EUR dydžio skubų finansavimą kovai su koronavirusu;

AA.  kadangi karinės pajėgos („Tatmadaw“) ir jų generolai susiduria su plataus masto įtarimais korupcija ir aktyviai dalyvauja Mianmaro ekonomikoje, nes jiems priklauso įtakingi konglomeratai, jie kontroliuoja šalies prekybą nefritais ir mediena, valdo infrastruktūrą, kaip antai uostus ir užtvankas, valdo bankus, draudimą, sporto sales ir žiniasklaidą; kadangi karinis perversmas kelia grėsmę nenutrūkstamoms tarptautinėms investicijoms, turizmui ir finansams;

AB.  kadangi daugybė tarptautinių veikėjų, kaip antai Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Japonija, Indija, Australija ir Kanada pasmerkė karinį perversmą, išreiškė kritiką jam ir susirūpinimą dėl jo; kadangi ASEAN pirmininkas paskelbė pareiškimą, kuriame raginama vykdyti „dialogą, susitaikymą ir grįžti į įprastą padėtį“; kadangi 2021 m. vasario 5 d. Indonezijos prezidentas Joko Widodo ir Malaizijos ministras pirmininkas Muhyiddin Yassin paragino šiuo klausimu surengti specialių ASEAN posėdį;

AC.  kadangi JT generalinis sekretorius A. Guterres karinį perversmą pavadino „visiškai nepriimtinu“; kadangi JT Saugumo Taryba paskelbė pareiškimą spaudai, kuriame išreikštas „didelis susirūpinimas“ dėl karinio perversmo Mianmare ir raginama nedelsiant paleisti išrinktus šalies vadovus Aung San Suu Kyi ir prezidentą Win Myintą; kadangi Kinija ir Rusija sutrukdė JT Saugumo Tarybai priimti griežtesnį dokumentą; kadangi 2021 m. vasario 7 d. Tom Andrews, JT specialusis pranešėjas Mianmaro klausimais, paskelbė pareiškimą, kuriame, be kitų suinteresuotųjų subjektų, primygtinai paragino JT žmogaus teisių tarybą nedelsiant sušaukti specialią sesiją;

AD.  kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo III ikiteisminio tyrimo kolegija 2019 m. lapkričio 14 d. nusprendė leisti atlikti rohinjų deportacijos iš Mianmaro į Bangladešą nusikaltimo tyrimą; kadangi, remiantis paskutine 2019 m. rugsėjo 16 d. UNIFFM ataskaita, Mianmaro vyriausybė toliau vykdo plataus masto ir sisteminius išpuolius prieš Rachinų valstijoje likusius rohinjus, kurie prilygsta persekiojimui ir kitiems nusikaltimams žmoniškumui;

1.  reiškia užuojautą ir paramą Mianmaro piliečiams, taikiai ir teisėtai kovojantiems dėl demokratijos, laisvės ir žmogaus teisių;

2.  griežtai smerkia 2021 m. vasario 1 d. karinį valstybės perversmą, kurį 2021 m. vasario 1 d. surengė karinės pajėgos „Tatmadaw“, vadovaujamos generolo Min Aung Hlaingo, ir ragina „Tatmadaw“ visapusiškai gerbti 2020 m. lapkričio mėn. demokratinių rinkimų rezultatus, siekiant nepakenkti visai pastaraisiais metais padarytai demokratinei pažangai, nedelsiant atkurti civilinį valdymą, panaikinti nepaprastąją padėtį šalyje ir leisti visiems išrinktiems parlamento nariams vykdyti savo įgaliojimus, kad būtų atkurta konstitucinė tvarka ir demokratinių normų taikymas; ragina ES ir jos valstybes nares, taip pat tarptautinę bendruomenę nepripažinti Mianmaro karinės vadovybės, įskaitant generolą Min Aung Hlaingą, generolą Soe Winą ir laikinai prezidento pareigas einantį Myint Swe, ir imtis atitinkamų veiksmų;

3.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti prezidentą Win Myintą, valstybės patarėją Aung San Suu Kyi ir visus kitus neteisėtai dėl netikrų rinkimų, suklastotų rinkimų rezultatų arba kitų nepagrįstų kaltinimų, kurie neturi jokio pagrindo, sulaikytus asmenis; primena karinėms pajėgoms „Tatmadaw“, kad tokie kaltinimai dar labiau mažina pasitikėjimą jomis šalies viduje ir tarptautiniu lygmeniu; pabrėžia, kad Mianmaro karinės pajėgos turi išaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu suimtieji buvo sulaikyti, taip pat turi užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos jų teisės, įskaitant apsaugą nuo netinkamo elgesio, ir kad jie galėtų pasirinkti advokatus ir susitikti su savo šeimomis;

4.  smerkia griežtas priemones, kurias „Tatmadaw“ nepriklausomiems aktyvistams, žiniasklaidai ir pilietinės visuomenės organizacijoms taikė karinio perversmo išvakarėse; ragina nedelsiant išlaisvinti visus pilietinės visuomenės aktyvistus, vienuolius ir žurnalistus, suimtus vien dėl to, kad išreiškė nepritarimą, ir primygtinai reikalauja, kad nebūtų trukdoma jų teisei taikiai protestuoti prieš šį neteisėtą perversmą ir kad civiliams nebūtų taikomos jokios represijos;

5.  teigiamai vertina 2020 m. lapkričio 8 d. surengtus antruosius visuotinius demokratinius rinkimus ir ragina visas atitinkamas šalis griežtai paisyti Mianmaro liaudies valios; ragina visas šalis atnaujinti Mianmaro perėjimą prie demokratijos; primygtinai prašo nedelsiant sušaukti abejus Sąjungos Asamblėjos Rūmus ir inauguruoti jų narius bei paskirti aukščiausiąją šalies vadovybę, įskaitant prezidentą, viceprezidentus ir naują civilinę vyriausybę, laikantis visiško skaidrumo ir demokratijos principų; pakartoja vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo pasiūlymą, kuriame jis nurodė, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi remti dialogą su visais svarbiais suinteresuotaisiais asmenimis, kurie nori sąžiningai išspręsti šią situaciją ir grįžti prie konstitucinės tvarkos taikymo Mianmare;

6.  ragina „Tatmadaw“ gerbti 2020 m. lapkričio 8 d. visuotinių rinkimų rezultatus, kuo greičiau panaikinti nepaprastąją padėtį ir perduoti įgaliojimus išrinktoms civilinėms valdžios institucijoms; primena, kad bet kokie įtarimai dėl rinkimų pažeidimų turi būti pagrįsti įrodymais ir ištirti tinkamomis demokratinėmis priemonėmis, visapusiškai laikantis teisėtų institucijų sprendimo; mano, kad dabartinė „Tatmadaw“ 2021 m. vasario 3 d. paskirta Sąjungos rinkimų komisija (UEC) yra neteisėta ir negali patvirtinti jokių ankstesnių ir būsimų rinkimų rezultatų; primygtinai prašo nedelsiant atkurti ankstesnę UEC;

7.  ragina kariuomenę ir teisėtai išrinktą Mianmaro vyriausybę, kuriai vadovauja prezidentas Win Myint, pradėti laisvą ir sąžiningą naujos konstitucijos rengimo ir įgyvendinimo procesą, kuriame dalyvautų Mianmaro liaudis, siekiant tikros demokratijos ir valstybės, kurioje svarbiausia būtų visų Mianmaro žmonių gerovė ir klestėjimas, visų pirma garantuojant visų etninių grupių Mianmare, įskaitant rohinjus, pripažinimą ir atstovavimą joms, ir kurioje būtų užtikrinamas visų saugumas, laisvė, darna ir taika;

8.  griežtai kritikuoja tai, kad varžomos pilietinės ir žmogaus teisės, taip pat ribojama saviraiškos ir susirinkimų laisvė, ir, atsižvelgdamas į tai, griežtai smerkia žiniasklaidos laisvės apribojimą atjungiant internetą ir ribojant bei blokuojant socialinės žiniasklaidos platformas, kaip antai „Facebook“ ir „Twitter“;

9.  pabrėžia, kad, be vykstančios COVID-19 pandemijos, piliečiams papildomą grėsmę kelia telekomunikacijų blokavimas, taip pat vykstantis vidinis konfliktas, kuriame dalyvauja ginkluotos grupuotės ir dėl kurio keliose šalies vietose civiliams kyla pavojus; todėl pabrėžia, kad turi būti nedelsiant atkurtos visos telefono ir interneto ryšio paslaugos;

10.  atkreipia dėmesį į vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo pareiškimą, kuriame jis nurodė, jog Europos Sąjunga tikisi, kad bus nuolat užtikrinamas Mianmaro ir jos valstybių narių piliečių saugumas, ir kad ES apsvarstys galimybę imtis visų turimų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad vyrautų demokratija;

11.  sveikina Mianmaro piliečius, kurie ilgus dešimtmečius kentėjo karinį valdymą ir kurie, nepaisydami turimų ribotų demokratinių laisvių, siekia demokratiško Mianmaro; žavisi jais dėl to, kad 2020 m. rinkimuose dalyvavo apytikriai 70 proc. rinkėjų , ir tai aiškiai rodo, kad piliečiai nori dalyvauti demokratiniame savo šalies valdyme;

12.  pakartoja tvirtai remiantis Mianmaro pilietinę bendruomenę ir demokratijos šalininkus ir ragina ES ir jos institucijas toliau vykdyti priemones, kuriomis siekiama stiprinti pilietinę visuomenę, neatsižvelgiant į dabartinės karinės valdžios nustatytus dabartinius ir galbūt šiuo metu įgyvendinamus apribojimus;

13.  pakartoja esantis tvirtai įsitikinęs, kad teisinės valstybės principas ir pagarba žmogaus teisėms yra itin svarbūs aspektai, siekiant tvaraus ir iš tiesų įtraukaus ekonomikos augimo ir klestėjimo;

14.  pakartoja, kad, nepaisant to, jog Aung San Suu Kyi tinkamai nepasmerkė Mianmaro mažumų žmogaus teisių pažeidimų, ji tebėra Mianmaro piliečių demokratinių siekių bei teisingesnės ir demokratiškesnės ateities užmojų simbolis;

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Mianmare „Tatmadaw“ skelbia vis daugiau suklastotos informacijos ir ja manipuliuoja, taip pat pastebi, kad tokių melagingų naujienų sklidimas Mianmare kelia nerimą;

16.  primena, kad Mianmaras turi įgyvendinti savo prievoles ir įsipareigojimus, susijusius su demokratiniais principais ir žmogaus teisėmis, kurie yra itin svarbi VIG sistemos dalis; ragina Komisiją pradėti tyrimą pagal Bendrosios lengvatų sistemos (BSP) reglamento 19 straipsnio 1 dalies a punktą, siekiant sustabdyti prekybos lengvatas, iš kurių tam tikruose sektoriuose pelnosi Mianmaras, visų pirma įmonės, kurios priklauso kariuomenės nariams, ir tinkamai informuoti Parlamentą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares daryti didesnį spaudimą „Tatmadaw“ ir imtis bet kokių galimų priemonių, kuriomis būtų užtikrintas įgaliojimų grąžinimas išrinktosioms valdžios institucijoms; ragina Komisiją, neatmetant jokių galimų priemonių, įskaitant sankcijų parengimą asmenims, atsakingiems už perversmą, parengti laipsniškas baudžiamąsias sankcijas, kad būtų tinkamai reaguojama į esamus pažeidimus ir galimus tolesnius pažeidimus, kartu atsižvelgiant į teigiamą anksčiau suteiktų prekybos lengvatų poveikį pilietinei visuomenei ir pilietinei ekonomikai;

17.  ragina Komisiją skubiai paskelbti patarimus ES įsisteigusioms įmonėms perspėjant jas dėl žmogaus teisių, pavojaus reputacijai ir teisinės rizikos, kylančios palaikant verslo ryšius su Mianmaro kariuomene; griežtai ragina ES įsisteigusias įmones atlikti išsamų žmogaus teisių patikrinimą ir užtikrinti, kad jos neturėtų jokių ryšių su Mianmaro saugumo pajėgomis, jų pavieniais nariais arba jiems priklausančiais ar jų kontroliuojamais subjektais, ir kad jie tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie kariuomenės vykdomo išpuolio prieš demokratiją ir žmogaus teises; ragina ES įsisteigusias įmones, įskaitant patronuojančiąsias bendroves ir patronuojamąsias įmones, skubiai iš naujo įvertinti savo verslo ryšius Mianmare ir sustabdyti bet kokius ryšius su įmonėmis, kurios yra susijusios su kariuomene; atkreipia dėmesį į šiuo metu rengiamus įmonių išsamaus patikrinimo teisės aktą, kuriame nustatomos išsamaus žmogaus teisių padėties patikrinimo prievolės ES įmonėms ir bendrojoje rinkoje veikiančioms įmonėms, taip užtikrinant, kad įmonės, kurios prisideda prie žmogaus teisių ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimų Mianmare arba yra su jais susijusios, būtų patrauktos atsakomybėn pagal nacionalinę teisę;

18.  ragina ES institucijas ir kitas tarptautines finansų organizacijas kruopščiai tikrinti karinių pajėgų „Tatmadaw“ ir jų narių finansinę veiklą ir išsamiai nustatyti, kokių tinkamų priemonių galėtų būti imtasi, jeigu Mianmaro padėtis negerės arba taps dar prastesnė;

19.  ragina ES ir valstybes nares skatinti tarptautinį koordinavimą, siekiant užkirsti kelią bet kokiam neteisėtam prekių eksportui iš Mianmaro, kai toks eksportas duos konkrečią ekonominę naudą kariuomenei, ir nutraukti neteisėtų prekių gamybą, ypač gamtos išteklių naudojimą, pvz., neteisėtai kertama mediena;

20.  ragina Tarybą peržiūrėti ir galbūt pakeisti ES ginklų embargą Mianmarui, siekiant užtikrinti, kad embargas būtų taikomas stebėjimo įrangai ir dvejopo naudojimo produktams, kuriuos kariuomenė gali naudoti taikydama griežtas priemones teisėms ir nesutikimui;

21.  ragina ES tęsti pagalbos šalies piliečiams programas ir pradėti teikti paramą būtinais atvejais, atsižvelgiant į dabartinę krizę, įskaitant humanitarinę pagalbą ir demokratinės paramos iniciatyvas; smerkia 2020 m. liepos 1 d. Austrijos, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Suomijos ir Vokietijos sprendimą sustabdyti Mianmaro 98 mln. JAV dolerių skolos mokėjimą siekiant padėti šaliai valdyti sunkias COVID-19 pandemijos pasekmes; ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagalba vystymuisi nebūtų teikiama per Mianmaro vyriausybės kanalus, kuriuos dabar kontroliuoja „Tatmadaw“;

22.  mano, kad ASEAN gali būti naudojamas kaip tarptautinės bendruomenės Mianmarui teikiamos pagalbos kanalas, kaip tai buvo praėjus ciklonui „Nargis“, nuniokojusiam Mianmarą 2008 m.; be to, ragina ASEAN atlikti aktyvų tarpininko vaidmenį sprendžiant dabartinę krizę Mianmare; mano, kad rinkimų stebėjimo misijos gali būti veiksminga ASEAN priemonė, siekiant remti demokratijos stiprinimą jos valstybėse narėse, nes šios misijos papildomai sustiprina rinkimų proceso teisėtumą;

23.  ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją glaudžiai bendradarbiauti su bendraminčiais partneriais, kaip antai Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtine Karalyste, Japonija, Indija, Australija, Kanada ir ypač ASEAN narėmis, ir racionalizuoti pozicijas ir iniciatyvas, siekiant kuo greičiau atkurti civilinį valdymą Mianmare;

24.  ragina tarptautinius humanitarinius stebėtojus, įskaitant ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, JT specialųjį pranešėją žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais ir specialiosioms ŽTT Procedūroms nedelsiant suteikti nekliudomas galimybes patekti į visą Mianmaro teritoriją; palankiai vertina glaudų ES ir JT bei kitų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą Mianmaro klausimu;

25.  teigiamai vertina JT Saugumo Tarybos pareiškimą, kuriame raginama nedelsiant paleisti visus sulaikytus asmenis; ragina JT Saugumo Tarybą pasitaikius pirmai progai priimti rezoliuciją, kurioje pasmerkiamas „Tatmadaw“ karinis perversmas ir nustatomos aiškios, privalomos ir įgyvendinamos pasekmės, jeigu „Tatmadaw“ toliau pažeidinėtų demokratinius procesus;

26.  ragina ES ir jos valstybes nares remti rezoliucijos dėl Mianmaro priėmimą kitoje JT ŽTT sesijoje;

27.  taip pat ragina Kiniją ir Rusiją aktyviai dalyvauti taikant tarptautinės demokratijos priemones ir laikytis savo, kaip nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, įsipareigojimų, ir tikisi, kad jos atliks konstruktyvų vaidmenį nagrinėjant padėtį Mianmare;

28.  giria Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Antonio Guterresą už jo griežtus žodžius dėl Mianmaro kariuomenės veiksmų ir palankiai vertina ASEAN pirmininko pareiškimą dėl pokyčių Mianmaro Sąjungos Respublikoje, kuriame pabrėžta, jog svarbu laikytis demokratijos principų, teisinės valstybės ir gero valdymo principų, pagarbos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugai;

29.  primena, kad Mianmaras yra daugiatautis, ir primygtinai ragina „Tatmadaw“ visapusiškai gerbti visų etninių grupių neatimamas teises, ir pabrėžia, kad Europos Sąjunga toliau atidžiai stebės karinių pajėgų vadovų veiksmus mažumų, visų pirma rohinjų, kurie praeityje jau patyrė didelių žiaurumų, atžvilgiu; atsižvelgdamas į tai, reiškia dėkingumą ir pagarbą Bangladešo vyriausybei ir piliečiams, kurie priėmė ir toliau priima apytikriai milijoną rohinjų pabėgėlių iš Mianmaro; tvirtai pabrėžia, kad Mianmaras galiausiai yra atsakingas už šiuos pabėgėlius ir turi užtikrinti saugų, humanišką ir tvarkingą jų repatriaciją ir reintegraciją Mianmare; ragina suteikti Mianmarui visapusišką ir nekliudomą prieigą prie humanitarinės pagalbos;

30.  pakartoja, kad griežtai smerkia visus ankstesnius ir dabartinius žmogaus teisių pažeidimus ir sistemingus, plataus masto išpuolius, įskaitant žudymą, priekabiavimą, žaginimą ir turto naikinimą, kurie, remiantis UNIFFM ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, prilygsta genocidui, karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui, kuriuos įvykdė ginkluotosios pajėgos prieš rohinjus; pabrėžia, kad „Tatmadaw“ nuolat nesilaikė tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės;

31.  palankiai vertina tai, kad ES Užsienio reikalų taryba atnaujino ir pratęsė 2018 m. sankcijas, taikomas „Tatmadaw“ kariškiams ir pareigūnams, pasieniečiams ir policininkams, atsakingiems už sunkius rohinjų žmogaus teisių pažeidimus, ir tikisi, kad tokių asmenų sąrašas bus nuolat peržiūrimas pagal sankcijų režimą;

32.  pakartoja, kad remia TBT vyriausiojo prokuroro sprendimą pradėti preliminarų tyrimą dėl prieš rohinjus įvykdytų nusikaltimų ir bet kokią tinkamą iniciatyvą, kuria prisidedama prie asmenų, atsakingų už šiuos žiaurumus, įskaitant generolą Min Aung Hlaingą ir generolą Soe Weną, patraukimą atsakomybėn;

33.  ragina Tarybą pakeisti dabartinės ribojamųjų priemonių sistemos turinį, kad į jį būtų įtraukti demokratijos pažeidimai, ir praplėsti tikslines sankcijas visiems Mianmaro kariuomenės vadams, įskaitant visus susijusius su perversmu ir kitus juridinius asmenis, tiesiogiai dalyvavusius perversme;

34.  labai palankiai vertina ES kaip lyderės vaidmenį kuriant Jungtinių Tautų Mianmarui skirtą nepriklausomą tyrimo mechanizmą, siekiant surinkti, sukaupti, išsaugoti ir išnagrinėti sunkiausių tarptautinių nusikaltimų ir pažeidimų, įvykdytų Mianmare nuo 2011 m., įrodymus; ragina Mianmarą bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, siekiant užtikrinti atskaitomybę, įskaitant tai, kad IIMM galiausiai būtų suteikta galimybė nekliudomai patekti į šalį; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad mechanizmas turėtų reikiamą paramą, be kita ko, finansinę, kad galėtų vykdyti savo įgaliojimus;

35.  ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją ir valstybes nares atidžiai stebėti padėtį Mianmare ir ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir pirmininko pavaduotoją reguliariai teikti informaciją Parlamento Užsienio reikalų komitetui, siekiant užtikrinti tinkamą parlamentinį dialogą dėl šios svarbios ir susirūpinimą keliančios padėties;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją teisėtam Mianmaro prezidentui ir vyriausybei, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Indijos, Australijos, Kanados vyriausybėms ir parlamentams, ASEAN valstybėms narėms, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) generaliniam sekretoriui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, JT pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir JT žmogaus teisių tarybai, Pyidaungsu Hluttaw (Mianmaro / Birmos Sąjungos asamblėjai), Mianmaro prezidentui, valstybės patarėjai ir karinėms pajėgoms.

(1) OL C 419, 2015 12 16, p. 189.
(2) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 79.
(3) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 154.
(4) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 120.
(5) OL C 101, 2018 3 16, p. 134.
(6) OL C 238, 2018 7 6, p. 112.
(7) OL C 337, 2018 9 20, p. 109.
(8) OL C 28, 2020 1 27, p. 80.
(9) OL C 433, 2019 12 23, p. 124.
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0018.


Ruanda, Paulo Rusesabaginos atvejis
PDF 130kWORD 43k
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ruanda, Paulo Rusesabaginos atvejis“ (2021/2543(RSP))
P9_TA(2021)0055RC-B9-0130/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ruandos,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisinę pagalbą Afrikoje užtikrinimo principus ir gaires,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Ruanda ratifikavo 1975 m.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. persvarstytas Jungtinių Tautų standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles (Nelsono Mandelos taisykles),

–  atsižvelgdamas į Kampalos deklaraciją dėl kalėjimo sąlygų Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2020 m. rugsėjo 30 d. laiškus Ruandos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) vyriausybėms dėl specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais, darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais, darbo grupės prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais ir specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais įgaliojimų,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių taryboje Ženevoje 2021 m. sausio 25 d. paskelbto Ruandos visuotinio periodinio vertinimo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ 2020 m. rugsėjo 10 d. pareiškimą „Ruanda: priverstinis P. Rusesabaginos dingimas“,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ 2021 m. vasario 1 d. pareiškimą „JT: šalių kritika dėl žmogaus teisių padėties Ruandoje“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi po 1994 m. genocido priimti griežti Ruandos įstatymai, reglamentuojantys žiniasklaidos veiklą, ir toliau daro neigiamą poveikį saviraiškos laisvei vadovaujant Prezidentui Paului Kagame; kadangi vyriausybė suima, laiko sulaikytus ir traukia atsakomybėn kritikus ir vyriausybės oponentus rengiant politiškai motyvuotus teismo procesus Ruandoje ir ne kartą yra grasinusi kitiems už šalies ribų esantiems asmenims, o kai kurie jų buvo fiziškai užpulti ir net nužudyti;

B.  kadangi Ruanda pagal Pasaulinį laisvės vertinimą yra surinkusi 22 taškus iš 100(1) ir vertinama kaip „laisvės neužtikrinanti“ šalis; kadangi Ruandos taikomos tarpvalstybinio masto represijos yra itin plačios taktikos, taikinių ir geografinės aprėpties aspektais ir apima skaitmenines grėsmes, išpuolius naudojant šnipinėjimo programas, šeimos narių bauginimą ir priekabiavimą prie jų, judumo kontrolę, perdavimą ir nužudymus; kadangi nuo 2014 m. vyriausybė surengė fizinius išpuolius prieš ruandiečius mažiausiai septyniose šalyse;

C.  kadangi tutsių genocidas Ruandoje, kurio metu gyvybes prarado 800 000–1 000 000 žmonių, žiauriai nužudytų vien dėl to, kad buvo tutsiai, ir kurį lydėjo hutų, prieštaravusių tokiam naikinimui, žudynės, ir toliau daro ilgalaikį poveikį šaliai ir visam regionui;

D.  kadangi 1994 m. Ruandoje vykdytas genocidas ir vykęs pilietinis karas ir toliau daro neigiamą poveikį regiono stabilumui;

E.  kadangi žmogaus teisių gynėjas, Belgijos pilietis ir JAV rezidentas Paul Rusesabagina, aktyvus Prezidento Paulo Kagame ir valdančiosios Ruandos Patriotinio fronto partijos sudarytos vyriausybės kritikas, 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo suimtas Kigalyje iškėlus jam 13 kaltinimų, įskaitant terorizmo finansavimą, ginkluotą plėšimą, grobimą, padegimą, pasikėsinimą nužudyti, sužalojimą ir užpuolimą; kadangi keturi iš šių kaltinimų buvo panaikinti, o likę kaltinimai susiję su 2018 m. birželio mėn. įvykiais Nyruguru apygardoje ir 2018 m. gruodžio mėn. įvykiais Nyamagabe apygardoje;

F.  kadangi per 1994 m. genocidą P. Rusesabagina buvo Kigalyje esančio viešbučio „Des Mille Collines“ valdytojas ir suteikė šiame viešbutyje pastogę ir apsaugą 1 268 tutsiams ir nuosaikiesiems hutams, bėgantiems nuo žudynių; kadangi P. Rusesabagina yra tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teisių aktyvistas, kurio istorija papasakota filme „Ruandos viešbutis“; kadangi už šias pagirtinas pastangas 2005 m. jis buvo apdovanotas Prezidento skiriamu Laisvės medaliu;

G.  kadangi P. Rusesabagina 2006 m. įsteigė Ruandos demokratinę partiją (PDR-Ihumure) ir šiuo metu pirmininkauja Demokratinių pokyčių judėjimui – koalicijai, kuriai priklauso politinė partija PDR-Ihumure; kadangi Nacionalinis išlaisvinimo frontas, kuris yra partijos PDR-Ihumure ginkluotas sparnas, prisiėmė atsakomybę už 2018 m. įvykdytus ginkluotus išpuolius;

H.  kadangi 2020 m. rugpjūčio 27 d. P. Rusesabagina buvo neaiškiomis aplinkybėmis prievarta perkeltas iš Dubajaus į Kigalį ir tik 2020 m. rugpjūčio 31 d. vėl paaiškėjo jo buvimo vieta, būtent, Ruandos tyrimų biuro būstinėje; kadangi Ruandos teismas pranešė, kad P. Rusesabagina buvo suimtas Kigalio tarptautiniame oro uoste, o tai prieštarauja ankstesnei policijos ataskaitai, kurioje teigiama, kad jis buvo suimtas vykdant tarptautinį bendradarbiavimą; kadangi Jungtinių Arabų Emyratų valdžios institucijos neigia bet kokį dalyvavimą jį perkeliant ir vėliau areštuojant; kadangi teisėtas įtariamojo sulaikymas ir perkėlimas iš vienos šalies į kitą, kad jam būtų surengtas baudžiamasis procesas, turėtų būti vykdomas taikant ekstradicijos procedūrą, kurią prižiūrėtų nepriklausomas teismas;

I.  kadangi P. Rusesabaginai buvo neleista kreiptis į pasirinktą advokatą; kadangi tarptautiniams advokatams, kuriems jis yra patikėjęs savo gynybą, vis dar nesuteikiami būtini įgaliojimai jam atstovauti;

J.  kadangi 2020 m. gruodžio 23 d. Mageragere kalėjimo direktorius konfiskavo P. Rusesabaginos kaltinamąjį aktą, bylos medžiagą ir kitus dokumentus, būtinus jo gynybai parengti; kadangi 2021 m. vasario 8 d. kalėjimo direktorius buvo suimtas; kadangi P. Rusesabaginos ir 19 kitų asmenų, kaltinamų ryšiais su teroristinėmis organizacijomis, teismo procesas atidėtas iki 2021 m. vasario 17 d.; kadangi oficiali šio atidėjimo priežastis yra ta, kad dėl su COVID-19 susijusių apribojimų Ruandos vyriausybė negalėjo susitikti su savo teisininkais;

K.  kadangi P. Rusesabaginos šeima yra nepaprastai susirūpinusi dėl jo sveikatos būklės, nes jis yra sirgęs vėžiu ir kenčia nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, dėl kurių jam būtina vartoti receptinius vaistus; kadangi pranešama, kad jo šeimos per diplomatinį Belgijos ambasados Ruandoje paštą siųsti vaistai taip ir nebuvo perduoti P. Rusesabaginai; kadangi jis gauna Ruandos gydytojo išrašytus vaistus nežinodamas, kokių veiksmingųjų medžiagų yra jų sudėtyje;

1.  smerkia priverstinį P. Rusesabaginos dingimą, neteisėtą perdavimą ir sulaikymą be teisės susisiekti;

2.  pabrėžia, kad priverstinis P. Rusesabaginos dingimas 2020 m. rugpjūčio 27–31 d. pažeidžia Ruandos įsipareigojimus pagal Tarptautinį politinių ir pilietinių teisių paktą (6 ir 9 straipsnius), Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (2 ir 16 straipsnius) ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (9 straipsnį);

3.  primena, jog bet kurio įtariamojo ekstradicija į kitą šalį turėtų būti vykdoma tik atliekant nepriklausomai prižiūrimą ekstradicijos procedūrą, kad būtų užtikrintas ekstradicijos prašymo teisėtumas ir įsitikinta, kad prašymą pateikusioje šalyje būtų visiškai užtikrintos įtariamojo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą;

4.  smerkia Ruandos valdžios institucijų taikomus pagrindinių teisių ir laisvių apribojimus ir savavališką kardomojo kalinimo naudojimą siekiant numalšinti nepritarimą, nesuteikiant P. Rusesabaginai minimalių garantijų dėl teisingo bylos nagrinėjimo ir neleidžiant jam reguliariai palaikyti ryšį su savo šeima;

5.  ragina Ruandos valdžios institucijas pateikti išsamią ir pagrįstą ataskaitą apie tai, kaip P. Rusesabagina buvo sulaikytas ir perkeltas į Kigalį; ragina atlikti tarptautinį, nepriklausomą, skaidrų ir patikimą tyrimą dėl P. Rusesabaginos perkėlimo ir sulaikymo;

6.  reiškia didelį susirūpinimą dėl P. Rusesabaginos teisių pažeidimo; primygtinai ragina Ruandos valdžios institucijas leisti, kad P. Rusesabaginos byla būtų teisingai ir viešai išnagrinėta kompetentingame, nepriklausomame ir nešališkame teisme, taikančiame tarptautinius žmogaus teisių standartus; primena Ruandos vyriausybei jos įsipareigojimus užtikrinti pagrindines teises, įskaitant teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kurios numatytos Afrikos chartijoje ir kitose tarptautinėse ir regioninėse žmogaus teisių priemonėse, įskaitant Kotonu susitarimą ir ypač jo 8 ir 96 straipsnius; ragina Ruandos teismus užtikrinti neatidėliotiną ir teisingą P. Rusesabaginos apeliacinio skundo nagrinėjimą, kuris atitiktų Ruandos ir tarptautinės teisės standartus;

7.  ragina, kad P. Rusesabaginai būtų leista konfidencialiai konsultuotis su jo pasirinktu advokatu ir palaikyti reguliarius ir saugius ryšius su savo šeima; primena Ruandos valdžios institucijoms, kad P. Rusesabagina turi teisę susipažinti su visais kaltinimais, visa bylos medžiaga ir visais kitais dokumentais, kad galėtų užginčyti sulaikymo teisėtumą; primena nekaltumo prezumpcijos teisinį principą;

8.  reiškia didelį susirūpinimą dėl P. Rusesabaginos sveikatos būklės, visų pirma dėl to, kad rizika užsikrėsti COVID-19 gali kelti didelį pavojų jo gyvybei; ragina Ruandos vyriausybę bet kokiu atveju užtikrinti P. Rusesabaginos fizinę neliečiamybę ir psichologinę gerovę bei leisti jam vartoti savo įprastus vaistus; ragina Ruandos vyriausybę leisti, kad jo medicininę padėtį stebėtų Belgijoje esantis gydytojas, kaip 2021 m. vasario 4 d. prašė Belgijos užsienio reikalų ministras; be to, ragina Ruandos vyriausybę užtikrinti, kad visiems kaliniams būtų teikiamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos;

9.  smerkia politiškai motyvuotus teismo procesus, politinių oponentų persekiojimą ir iš anksto nulemiamą teismo procesų rezultatą; primygtinai ragina Ruandos valdžios institucijas užtikrinti administracinių, teisėkūros ir teisminių galių atskyrimą, ypač teisminių institucijų nepriklausomumą; ragina Ruandą atverti savo politinę sferą ir pagerinti žmogaus teisių padėtį; tikisi, kad Ruanda įgyvendins Žmogaus teisių tarybos Ženevoje 2021 m. sausio 25 d. paskelbto šalies visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas;

10.  ragina Ruandos vyriausybę gerbti ir visapusiškai remti teisę protestuoti, taip pat saviraiškos laisvę ir teisę rinktis į susirinkimus, ir nesistengti riboti šių teisių;

11.  ragina Ruandos vyriausybę ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo ir Romos statutą, kad ji taptų Tarptautinio baudžiamojo teismo šalimi nare; primygtinai ragina Ruandą leisti JT kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo prevencijos pakomitečiui atnaujinti savo apsilankymus šalyje; ragina Ruandos valdžios institucijas skubiai atlikti savo deklaracijos, pagal kurį asmenims ir NVO leidžiama teikti skundus Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismui, peržiūrą, ją atnaujinti ir vėl priimti;

12.  ragina Europos Sąjungą nedelsiant imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų ištirtas P. Rusesabaginos sulaikymo ir teismo proceso teisėtumas ir kad visais šio proceso etapais būtų paisoma jo, kaip ES piliečio, teisių; ragina ES delegaciją Ruandoje ir valstybių narių diplomatines atstovybes, ypač Belgijos ambasadą Ruandoje, stebėti P. Rusesabaginos teismo procesą, aplankyti P. Rusesabaginą kalėjime ir iškelti su jo byla susijusį klausimą keičiantis nuomonėmis su Ruandos valdžios institucijomis;

13.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą, Komisiją ir ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais aukščiausiu lygiu stiprinti dialogą žmogaus teisių klausimais su Ruanda, siekiant užtikrinti, kad ši šalis laikytųsi savo dvišalių ir tarptautinių įsipareigojimų; pabrėžia, kad vykdant tarptautinį vystomąjį darbą Ruandoje, kur kas didesnį prioritetą reikėtų teikti žmogaus teisėms, teisinės valstybės principams ir skaidriam bei lanksčiam valdymui;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybėms narėms, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, JT generaliniam sekretoriui, Afrikos Sąjungos institucijoms, Rytų Afrikos bendrijai, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Panafrikos Parlamentui, Paulo Rusesabaginos gynėjams ir Ruandos Prezidentui bei Parlamentui.

(1) Organizacijos „Freedom House“ ataskaita „Laisvė pasaulyje 2020“.


Žmogaus teisių padėtis Kazachstane
PDF 156kWORD 51k
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Kazachstane (2021/2544(RSP))
P9_TA(2021)0056RC-B9-0144/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Kazachstane(1) ir į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kazachstano, įskaitant 2013 m. balandžio 18 d.(2) ir 2012 m. kovo 15 d.(3) bei 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliucijas(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bei Kazachstano Respublikos tvirtesnį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (tvirtesnį PBS), pasirašytą Astanoje 2015 m. gruodžio 21 d. ir, ratifikavus visoms valstybėms narėms, visapusiškai įsigaliojusį 2020 m. kovo 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl naujosios ES Vidurinės Azijos strategijos,

–  atsižvelgdamas į ataskaitą apie Kazachstaną, įtrauktą į 2019 m. ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei JT konvenciją prieš kankinimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 20 d. įvykusį 17-ąjį ES ir Kazachstano bendradarbiavimo tarybos posėdį, 2020 m. lapkričio 26–27 d. vykusį 12-ąjį ES ir Kazachstano dialogo žmogaus teisių klausimais posėdį ir 2020 m. rugsėjo 25 d. įvykusį 18-ąjį ES ir Kazachstano bendradarbiavimo komiteto posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 12 d. JT žmogaus teisių tarybos visuotinį periodinį Kazachstano įvertinimą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvinį protokolą,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. vasario 1 d. pareiškimą dėl didėjančio spaudimo Kazachstane veikiančioms žmogaus teisių NVO, 2021 m. sausio 11 d. pareiškimą dėl parlamento rinkimų Kazachstane ir 2021 m. sausio 7 d. pareiškimą dėl veiksmų siekiant panaikinti mirties bausmę,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareiškimą dėl jos preliminarinių duomenų ir išvadų, susijusių su 2021 m. sausio 10 d. Kazachstane įvykusiais rinkimais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pastarosiomis savaitėmis Kazachstane stebimas susirūpinimą keliantis bendros žmogaus teisių padėties blogėjimas ir susidorojimas su pilietinės visuomenės organizacijomis, nustatant negailestingus suvaržymus teisėms į saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisves; kadangi Kazachstane dirbančios pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių organizacijos susiduria su vis didesniu šalies valdžios institucijų spaudimu ir sankcijomis, dėl kurių varžomos pastangos įgyvendinti reformas ir ribojamas esminis pilietinės visuomenės darbas;

B.  kadangi 2015 m. gruodžio 21 d. Europos Sąjunga ir Kazachstanas pasirašė tvirtesnį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (tvirtesnį PBS), kuriuo siekiama apibrėžti platų tvirtesnio politinio dialogo ir bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų bei daugybėje kitų sričių pagrindą; kadangi didelis dėmesys šiame susitarime skiriamas demokratijai, teisinės valstybės principui, žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms, darniam vystymuisi ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimui; kadangi tvirtesnis PBS visapusiškai įsigaliojo 2020 m. kovo 1 d., jį ratifikavus visoms valstybėms narėms;

C.  kadangi naujojoje ES Vidurinės Azijos strategijoje didelis dėmesys skiriamas ES bendradarbiavimui su Vidurinės Azijos šalimis apsaugant ir remiant teisinės valstybės principą, žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant asociacijų ir saviraiškos laisves, bei sudarant sąlygas, kuriomis galėtų dirbti pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių gynėjai; kadangi Europos Sąjunga Kazachstanui teikia nemažą su COVID-19 krize susijusią pagalbą, įskaitant visai neseniai skirtą finansinę paramą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kroviniui, kurį sudarė per 8 000 kg medicinos atsargų, pristatyti 2021 m. sausio 29 d.;

D.  kadangi, EIVT vertinimu, 2021 m. sausio 10 d. įvykę Kazachstano parlamento rinkimai tapo neišnaudota proga parodyti, kad nuo ankstesnių rinkimų buvo veiksmingai įgyvendinamos politinės reformos ir vyko šalies modernizacijos procesai, nes ilgalaikės ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos įvairiais klausimais, įskaitant susijusias su pagrindinėmis laisvėmis, rinkimų administracijos nešališkumu, tinkamumu balsuoti ir kandidatuoti per rinkimus, rinkėjų registracija, žiniasklaida bei rinkimų rezultatų paskelbimu, taip ir liko neįvykdytos; kadangi, remiantis ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro bei ESBO Parlamentinės Asamblėjos preliminariomis išvadomis, teisinė sistema Kazachstane ir toliau nėra palanki rinkimams laikantis tarptautinių standartų rengti;

E.  kadangi dėl sisteminių trūkumų, susijusių su pagarba susirinkimų ir asociacijų bei saviraiškos laisvėms, toliau ribojamas politinis kraštovaizdis, o dėl tikros politinės konkurencijos ir politinės opozicijos grupių nebuvimo – nuo 2013 m. nebuvo užregistruota nė viena nauja partija – rinkėjai realiai neturėjo galimybės rinktis; kadangi demokratiniai rinkimai yra kertinis akmuo siekiant įgyvendinti politines reformas bei kurti laisvą ir atvirą visuomenę;

F.  kadangi du opozicijos judėjimai – „Koshe Partiyasy“ ir „Kazachstano demokratinis pasirinkimas“ – buvo priskirti ekstremistinėms organizacijoms ir uždrausti slaptu teismo sprendimu be teisės pateikti apeliaciją; kadangi, vadovaujantis Kazachstano baudžiamojo kodekso 405 ir 182 straipsniais, 17 judėjimo „Koshe Partiyasy“ lyderių buvo išsiųsti į kardomojo kalinimo įstaigas ir jiems gresia ilgi nelaisvės metai; kadangi kaliniai, apkaltinti judėjimo „Kazachstano demokratinis pasirinkimas“ rėmimu, iki šiol atlieka jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes; kadangi politinio persekiojimo už tai, kad rėmė šiuos judėjimus, aukomis tapo 26 politiniai kaliniai, tarp jų Almat Zhumagulov, Aset Abishev, Kenzhebek Abishev, Askhat Zheksebayev, Kairat Klyshev, Yerbol Yeskhozin, Abai Begimbetov, Asel Onlabekkyzy, Yerkin Sabanshiyev, Zhanat Zhamaliyev, Diana Baimagambetova, Noyan Rakhimzhanov ir Askar Kayyrbek;

G.  kadangi neregistruotai opozicinei Demokratinės partijai neleista dalyvauti šiuose rinkimuose, nes 2020 m. vasario 22 d. valdžia neleido partijai surengti savo steigiamojo suvažiavimo Almatoje; kadangi nesurengus tokio suvažiavimo užregistruoti partijos neįmanoma; kadangi Demokratinė partija patyrė valdžios spaudimą: vieni jos nariai buvo suimti už tariamus administracinius pažeidimus, o kitiems nebuvo leista vykti į vietą, kurioje turėjo įvykti suvažiavimas;

H.  kadangi per rinkimų kampaniją ir rinkimų dieną Kazachstano valdžia mėgino sugriežtinti interneto cenzūros kontrolę, nuolat išjunginėjo internetą ir vertė piliečius instaliuoti vadinamąjį nacionalinį saugumo sertifikatą, kuris leidžia perimti užšifruotų saityno duomenų srautą; kadangi valstybė vis labiau griežtina interneto kontrolę, įskaitant mėginimus riboti informacijos srautą taikant interneto cenzūrą ir kontrolę, išjungiant internetą bei toliau reikalaujant, kad piliečiai instaliuotų vadinamąjį nacionalinį saugumo sertifikatą, kuris leidžia perimti interneto naudotojų saityno duomenų srautą;

I.  kadangi kampanijos laikotarpiu vyko masiniai suėmimai; kadangi rinkimų dieną valdžia 10-yje skirtingų miestų neteisėtai sulaikė mažiausiai 350 taikių protestuotojų; kadangi Kazachstano valdžios institucijos reguliariai užkerta kelią taikiems protestams, kurių metu kritikuojama valdžios politika; kadangi įstatymu dėl taikių susirinkimų ir įstatymų dėl politinių partijų ir rinkimų pakeitimais, priimtais 2020 m. gegužės mėn., neužtikrinama pagarba Kazachstano piliečių pagrindinėms teisėms;

J.  kadangi Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinti rinkimų stebėjimo misija pranešė, kad valdžia apsunkino ir trikdė nepriklausomų stebėtojų darbą, tačiau valdžiai prijaučiantiems stebėtojams buvo leista stebėti rinkimų procesus; kadangi, remiantis žmogaus teisių NVO pranešimais, daugybė nepriklausomų 2021 m. sausio 10 d. įvykusių parlamento rinkimų stebėtojų buvo bauginami, sulaikomi administracine tvarka ir turėjo mokėti baudas;

K.  kadangi Kazachstano žiniasklaidos kraštovaizdis yra dominuojamas valstybės valdomų arba valstybės subsidijuojamų žiniasklaidos kanalų; kadangi sausio–liepos mėn. 7 žurnalistai buvo fiziškai užpulti, 21 žurnalistas, tinklaraštininkas ir aktyvistas buvo sulaikytas, o 7 iš jų – savo rengiamo reportažo metu; kadangi 2020 m. valdžia žurnalistams iškėlė daugiau nei 38 baudžiamąsias bylas už tokius tariamus nusikaltimus, kaip melagingos informacijos skleidimas ir kurstymas; kadangi 2016 m. buvo uždrausti visi pagrindiniai nacionaliniai opoziciniai laikraščiai, o nepriklausomi žurnalistai ir toliau persekiojami; kadangi valdžia pateikė baudžiamuosius kaltinimus vyriausiajam nepriklausomo laikraščio Uralskaya Nedelya redaktoriui Lukpanui Akhmedyarovui už jo reportažus apie korupcinę vietos elito veiklą ir ne kartą fiziškai užpuolė bei sulaikė RFE / RL tarnybos Kazachstane žurnalistę Saniyą Toiken, nušvietusią taikias kampanijas ir 2021 m. parlamento rinkimus;

L.  kadangi 2020 m. vasario–lapkričio mėn. buvo nužudyti arba neaiškiomis aplinkybėmis mirė penki opozicijos aktyvistai, prieš tai nuolat politiškai persekioti už savo opozicinę veiklą, t. y. kankinimą patyręs tinklaraštininkas Dulat Agadil, jo 17-metis sūnus, tapęs pagrindiniu savo tėvo savavališko suėmimo liudininku, Zhanbolat Agadil, Amanbike Khairolla, Serik Orazov ir Garifulla Embergenov; kadangi valdžia nuodugniai ir skaidriai neištyrė šių mirčių; kadangi nepaprastai svarbu, kad asmenys, atsakingi už šių nusikaltimų užsakymą ir įvykdymą, stotų prieš teisingumą ir būtų užtikrinta, kad jie liautųsi persekioti pilietinės visuomenės aktyvistus bei šeimos narius, siekiančius tiesos aukų vardu; kadangi Kazachstano valdžia susidorojo su mažiausiai 200 aktyvistų, dalyvavusių Dulato Agadilo atminimo ceremonijoje arba organizavusių lėšų jo ir kitų politinių kalinių šeimoms rinkimą; kadangi 57 iš jų buvo apkaltinti ekstremizmu, įskaitant trijų vaikų motiną Dametkan Aspandiyarovą, kuriai pateikus kaltinimus ekstremizmu už lėšų Dulato Agadilo šeimai paremti rinkimo organizavimą šiuo metu taikomas namų areštas ir gresia iki 12 metų kalėjimo;

M.  kadangi Kazachstano kalėjimuose plačiai paplitusi kankinimo ir netinkamo elgesio praktika: organizacija „The Coalition Against Torture“ kasmet praneša bent apie 200 kankinimo incidentų; kadangi tokio smurto vykdytojai mėgaujasi nebaudžiamumu, tačiau kalinimo įstaigos yra į teismą padavusios žmogaus teisių gynėją Jeleną Semionovą už socialinėje žiniasklaidoje paviešintą informaciją apie kankinimą Kazachstano bausmių vykdymo sistemoje;

N.  kadangi, nepaisant JT specialiojo pranešėjo(5) kreipimųsi, taip pat Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ir Europos Sąjungos kreipimųsi, Kazachstano valdžia piktnaudžiauja aiškumo stokojančiais ir pernelyg plačiais įstatymais dėl ekstremizmo, siekdama persekioti opoziciją ir žmogaus teisių gynėjus; kadangi taikant šį įstatymą nuo 2020 m. spalio 22 d. – dienos, kai valdžia paskelbė rinkimų datą – politiškai motyvuotų baudžiamųjų bylų, pagrįstų būtent kaltinimais ekstremizmu, skaičius išaugo dvigubai ir pasiekė 99; kadangi 69-iems su jomis susijusiems asmenims, pvz., aktyvistei Gulzipai Dzhaukerovai, gresia neišvengiamas suėmimas, o 11-ai aktyvistų pritaikytas namų areštas pateikus sufabrikuotus kaltinimus ekstremizmu;

O.  kadangi neseniai keletui nepriklausomų žmogaus teisių NVO, įskaitant ECHO, „Erkindik Kanaty“, Kazachstano tarptautinį žmogaus teisių ir teisinės valstybės biurą bei fondą „International Legal Initiative“, buvo skirtos didelės baudos ir, pateikus miglotas teisines priežastis, įsakyta nuo 2020 m. sausio 25 d. iki trijų mėnesių sustabdyti savo darbą; kadangi keršydama už vykdomą sergėtojų veiklą valdžia baugina ir netgi baudžiamąja tvarka žmogaus teisių gynėjus, įskaitant Sholpan Dzhanzakovą, Anną Šukejevą, Raigul Sadyrbayevą, Aizhan Izmakovą, Daniyarą Khassenovą, Altynai Tuksikovą, Daną Zhanay, Nazym Serikpekovą, Almą Nurushevą, Abaibeką Sultanovą, Zukhrą Nariman, Ulbolsyn Turdiyevą, Aliyą Zhakupovą, Rozą Musayevą ir Barlyką Mendygaziyevą; kadangi 2020 m. spalio–lapkričio mėn. mažiausiai 15-ai organizacijų buvo pranešta, kad jos pažeidė Administracinių nusižengimų kodekso 460-1 straipsnį, nes esą tinkamai neinformavo valdžios institucijų apie iš užsienio gautą finansavimą;

P.  kadangi 2020 m. 112 asmenų, trys labdaros organizacijos ir viena komercinė įmonė buvo nuteisti už naudojimąsi religijos ar tikėjimo laisve;

Q.  kadangi tarp Kazachstano valdžios elito plačiai paplitusi korupcija, kurią įrodo faktas, kad organizacijos „Transparency International“ 2020 m. korupcijos suvokimo indekse šaliai skirta 94 vieta, kenkia žmogaus teisėms, socialiniam teisingumui ir socioekonominiam vystymuisi;

R.  kadangi kilus COVID-19 pandemijai valdžia piktnaudžiavo savo nustatytais su pandemija susijusiais apribojimais kaip pretekstu griebtis dar didesnių politinių represijų pilietinės visuomenės, žmogaus teisių aktyvistų, opozicijos balsų ir valdžios nesugebėjimą suvaldyti protrūkio pasmerkusių medikų atžvilgiu;

S.  kadangi 2021 m. sausio 21 d. du etniniai kazachai Murager Alimuly ir Kaisha Akankyzy, kurie pabūgę įkalinimo koncentracijos stovyklose nusprendė bėgti iš Kinijos, buvo sumušti ir subadyti nežinomų užpuolikų, taigi būtina skirti pakankamai dėmesio nenutrūkstamai etninei įtampai pietiniuose Kazachstano regionuose; kadangi Kazachstane tęsiasi smurtiniai etniniai susirėmimai, ypač šalies pietuose, kur per 2020 m. vasario mėn. vykusius kazachų ir etninių dunganų susirėmimus 11 žmonių žuvo, dešimtys buvo sužeisti, o daugiau nei 23 000 asmenų – daugiausia dunganų – buvo priversti palikti savo namus;

T.  kadangi Kazachstano valdžia piktnaudžiauja tarptautiniais bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose mechanizmais, įskaitant Interpolo „raudonuosius perspėjimus“ ir savitarpio teisinę pagalbą, siekdama persekioti politinę pabėgėlę Belgijoje, teisininkę ir žmogaus teisių gynėją Botą Jardemalie, ir atimti iš jos dokumentus; kadangi 2020 m. rugsėjo 29 d. Prancūzijos nacionalinis prieglobsčio teismas suteikė politinį prieglobstį judėjimo „Kazachstano demokratinis pasirinkimas“ įkūrėjui Mukhtarui Ablyazovui, kurį teismas Kazachstane už akių, pažeisdamas teisę į gynybą, nuteisė kalėti iki gyvos galvos, atkreipdamas dėmesį į sisteminį ir politinį Kazachstano represinio aparato pobūdį bei jo piktnaudžiavimą civiliniu ir baudžiamuoju procesu;

U.  kadangi Kazachstano valdžios institucijos ir toliau imasi veiksmų, nukreiptų prieš nepriklausomas profesines sąjungas ir profesinių sąjungų aktyvistus; kadangi 2020 m. buvo iš dalies pakeistas Profesinių sąjungų įstatymas, išbraukiant profesinių sąjungų susiejimo ir dviejų etapų registracijos reikalavimus; kadangi, nepaisant šio pakeitimo, Šymkento miesto administracija nutraukė savo ieškinį prieš Kuro ir energetikos pramonės darbuotojų profesinę sąjungą dėl nepagrįstų teiginių ar nebegaliojančių arba minėtai profesinei sąjungai netaikomų nuostatų;

V.  kadangi lyčių lygybė ir toliau kelia problemų Kazachstane; kadangi NVO nurodo, kad apie smurto prieš moteris atvejus pranešama nepakankamai ir kad baudžiamojo persekiojimo dėl tokių atvejų ir seksualinio priekabiavimo atvejų lygis yra žemas; kadangi, Jungtinių Tautų duomenimis, dėl COVID-19 krizės mergaitėms atsirado naujų kliūčių pasinaudoti vienodomis galimybėmis gaunant informaciją ir išsilavinimą; kadangi aukoms neužtikrinama pakankama apsauga, o teismų ir policijos pareigūnai bei paslaugų teikėjai nėra apmokyti nustatyti smurto prieš moteris atvejų, užkirsti jiems kelią ir į juos reaguoti;

W.  kadangi LGBTI asmenims Kazachstane vis dar kyla teisinių problemų ir jie yra diskriminuojami; kadangi 2020 m. birželio mėn. Kazachstano parlamentas patvirtino diskriminacinius naujo sveikatos kodekso pakeitimus, kuriais reglamentuojami translyčių asmenų sveikatos priežiūros aspektai; kadangi asmens lytinės tapatybės keitimo procesas Kazachstane toliau yra invazinis ir žeminantis;

1.  primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę imtis veiksmų laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įtvirtintas tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 1, 4, 5 ir 235 straipsniuose; ragina Kazachstano valdžios institucijas laikytis tarptautinių standartų paisant teisinės rinkimų organizavimo sistemos ir atsižvelgti į Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinčios rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas, be kita ko, susijusias su konstitucijoje užtikrintomis pagrindinėmis laisvėmis, pilietinės visuomenės dalyvavimu, politiniu pliuralizmu, rinkimų administracijos nešališkumu, tinkamumu balsuoti ir kandidatuoti per rinkimus, rinkėjų registracija, žiniasklaida bei rinkimų rezultatų paskelbimu;

2.  ragina Kazachstano vyriausybę panaikinti politiškai motyvuotus kaltinimus ir nutraukti visų formų savavališką sulaikymą, represalijas ir bauginimą, vykdomus prieš žmogaus teisių aktyvistus, religines organizacijas, pilietinės visuomenės organizacijas, profesines sąjungas, žurnalistus ir politinės opozicijos judėjimus, ir leisti žmonėms laisvai reikšti savo politines, religines bei kitas pažiūras; ragina vyriausybę iš dalies pakeisti naują įstatymą dėl taikių susirinkimų, kad ši laisvė būtų užtikrinta;

3.  primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę nedelsiant paleisti ir visiškai reabilituoti visus politinius kalinius, visų pirma Almatą Zhumagulovą, Aroną Atabeką, Nurgul Kaluovą, Saltanat Kusmankyzy, Daryną Khassenovą, Ulasbeką Akhmetovą, Kenzhebeką Abishevą, Yerzhaną Yelshibayevą, Asetą Abishevą, Igorį Chuprina, Ruslaną Ginatulliną, Askhatą Zheksebayevą, Kairatą Klyshevą, Yerbolą Yeskhoziną, Abai Begimbetovą, Asel Onlabekkyzy, Yerkiną Sabanshiyevą, Zhanatą Zhamaliyevą, Dianą Baimagambetovą, Noyaną Rakhimzhanovą ir Askarą Kayyrbeką, ir nedelsiant nutraukti kardomojo kalinimo bei namų arešto priemonių ir pilietinei visuomenei, opozicijos aktyvistams, socialinių tinklų naudotojams bei taikiems protestuotojams nustatytų laisvės apribojimų taikymą; ragina Kazachstano vyriausybę persvarstyti buvusių politinių kalinių ir kankinimo aukų Iskanderio Yerimbetovo, Makso Bokayevo ir Mukhtaro Dzhakishevo bylas bei suteikti jiems kompensacijas, laikantis JT darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais ir JT žmogaus teisių komiteto rekomendacijų;

4.  teigiamai vertina veiksmus, kurių ėmėsi Kazachstano vyriausybė, kad užbaigtų politiškai motyvuotas bylas prieš žmogaus teisių gynėjus Daniyarą Khassenovą ir Abaibeką Sultanovą, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad prieš pastarąjį gali būti sufabrikuota nauja baudžiamoji byla dėl „ekstremizmo“; ragina Kazachstano vyriausybę panaikinti visus politiškai motyvuotus kaltinimus, pateiktus filantropui Barlykui Mendygaziyevui, ir nutraukti politiškai motyvuotą jo šeimos narių ir buvusių bendražygių persekiojimą;

5.  smerkia piktnaudžiavimą kovos su ekstremizmu teisės aktais, nukreiptą prieš taikių opozicijos judėjimų „Demokratinis Kazachstano pasirinkimas“ ir „Koshe Partiyasy“ rėmėjus, ir primygtinai ragina valdžios institucijas sudaryti sąlygas politiniam pliuralizmui bei konkurencijai; primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę įgyvendinti Europos Parlamento, JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijas, kuriomis smerkiamas savavališkas kovos su ekstremizmu įstatymų taikymas;

6.  ragina Kazachstaną įgyvendinti reformas, kuriomis siekiama skatinti šalies modernizavimą, demokratiją ir stabilumą, stiprinti pastangas reformuoti Kazachstano politinę sistemą, kad būtų plėtojamas parlamentarizmas ir daugiapartinė sistema, ir didinti piliečių dalyvavimą; pažymi, kad įsteigta Aukščiausioji reformų taryba, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Kazachstano valdžios institucijos paskelbė apie naują reformų etapą, visų pirma teisėsaugos, teismų sistemos ir prioriteto teikimo žmogaus teisėms srityse; pabrėžia, kad svarbu tęsti šį procesą, įskaitant rinkimų įstatymo pakeitimus ir visapusišką ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų įgyvendinimą;

7.  ragina Kazachstano valdžios institucijas nebenaudoti baudžiamojo kodekso prieš aktyvistus, tinklaraštininkus, žurnalistus ir kitus asmenis už naudojimąsi jų teise į saviraiškos laisvę;

8.  palankiai vertina 2021 m. vasario 3 d. paskelbtą Kazachstano valdžios institucijų sprendimą panaikinti baudas ir leisti NVO tęsti veiklą; ragina panaikinti trejų metų draudimą Maxui Bokajevui imtis aktyvisto veiklos ir leisti jam tęsti pagrindinį savo darbą; ragina Kazachstano valdžios institucijas nutraukti netinkamą finansinių ataskaitų teikimo sistemų naudojimą siekiant daryti spaudimą žmogaus teisių grupėms, panaikinti nepagrįstus kaltinimus dėl administracinių nusižengimų grupėms, įtariamoms ataskaitų teikimo pažeidimais, suderinti teisės aktus ir praktiką, susijusius su pranešimais apie pajamas iš užsienio, su tarptautiniais standartais, be kita ko, panaikinti Administracinių nusižengimų kodekso 460-1 ir 460-2 straipsnius, ir apsaugoti bei palengvinti svarbią pilietinės visuomenės veiklą;

9.  pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad nepriklausomų NVO persekiojimas atliekant nepagrįstus mokesčių patikrinimus ir žmogaus teisių gynėjų bei judėjimų, pvz., „Bostandyq Kz“, „Femina Virtute“, „Veritas“, „405“ ir „Elimay“, taip pat pilietinės visuomenės aktyvistų bauginimas vykdant administracinį sulaikymą, taikant baudas ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn ne tik trukdo valdžios institucijų jau dedamoms pastangoms reformų srityje, bet ir kenkia tarptautinei Kazachstano reputacijai;

10.  apgailestauja dėl nerimą keliančios žiniasklaidos laisvės padėties šalyje ir ragina Kazachstano vyriausybę užtikrinti laisvą ir saugią aplinką nepriklausomiems žurnalistams;

11.  ragina Kazachstano vyriausybę laikantis Kazachstano ratifikuotų tarptautinių darbo standartų leisti nepriklausomoms profesinėms sąjungoms registruotis ir vykdyti veiklą be jokio kišimosi ar bauginimo; reiškia didelį nepasitenkinimą dėl to, kad 2021 m. vasario 5 d. Šymkento specializuotas tarprajoninis ekonominių bylų teismas sustabdė Kuro ir energetikos pramonės darbuotojų profesinės sąjungos veiklą dėl to, kad ji, neva, neužsiregistravo pagal Profesinių sąjungų įstatymą; skatina Kazachstano vyriausybę iš esmės įgyvendinti 2020 m. gegužės mėn. iš dalies pakeistą Profesinių sąjungų įstatymą;

12.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į naujo įstatymo dėl labdaros organizacijų projektą, kuriuo pilietinės visuomenės organizacijoms nustatomos papildomos reguliavimo priemonės ir kuris tiesiogiai prieštarauja labdaros veiklos logikai ir geriausiai praktikai, taip pat į neseniai paskelbtą iniciatyvą sukurti vyriausybės globojamą paramą teikiančių organizacijų asociaciją, kuri gali būti netinkamai panaudota paramą teikiančioms organizacijoms kontroliuoti ir jų nepriklausomumui bei atsakomybei už veiklą dar labiau apriboti;

13.  pažymi, kad nuo 2008 m., kai Kazachstanas ratifikavo JT protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo, šalis iš esmės patobulino savo nacionalinės teisės aktus dėl persekiojimo už prekybą žmonėmis bei prekybos žmonėmis aukų apsaugos; tačiau pakartoja, kad tebesama įvairių problemų, kurias Kazachstanas turi išspręsti, jei ketina užkirsti kelią prekybai žmonėmis, tiek pagalbos aukoms, tiek išnaudotojų persekiojimo požiūriais;

14.  ragina valdžios institucijas kovoti su visų formų smurtu prieš moteris, be kita ko, užtikrinant veiksmingus ir prieinamus pranešimų teikimo kanalus ir apsaugos priemones, kuriuos naudojant būtų paisoma nukentėjusiųjų poreikių ir konfidencialumo; primygtinai ragina nutraukti nebaudžiamumą ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti tinkamas baudžiamąsias sankcijas nusikaltėliams, taip pat ir smurto šeimoje atvejais; primygtinai ragina Kazachstano valdžios institucijas kriminalizuoti smurtą šeimoje kaip atskirą nusikalstamą veiką ir užtikrinti baudžiamąsias sankcijas nusikaltėliams; ragina Kazachstano valdžios institucijas smurtą šeimoje išgyvenusiems asmenims skirtas prieglaudas ir paslaugas laikyti esminėmis paslaugomis ir sudaryti palankesnes sąlygas jomis naudotis visoms moterims ir mergaitėms, taip pat ir koronaviruso krizės metu; ragina Kazachstaną pasirašyti ir ratifikuoti Stambulo konvenciją;

15.  primygtinai reikalauja, kad būtų visapusiškai paisoma LGBTI bendruomenės teisių; ragina Kazachstano vyriausybę užtikrinti LGBTI bendruomenės nediskriminavimo principo taikymą, be kita ko, įstatymu uždraudžiant diskriminaciją dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos; ragina tinkamai parengti teismų ir policijos pareigūnus, taip pat paslaugų teikėjus, siekiant užtikrinti, kad LGBTI asmenims būtų suteikiama tinkama priežiūra ir apsauga;

16.  ragina Kazachstano vyriausybę užtikrinti etninių kazachų ir kitų mažumų grupių, pabėgusių iš Kinijos koncentracijos stovyklų, saugumą, be kita ko, Muragerui Alimuly ir Kaishai Akankyzy suteikiant nuolatinį pabėgėlio statusą, ir skirti pakankamai dėmesio nuolatinei etninei įtampai Kazachstano pietiniuose regionuose;

17.  pataria Kazachstano valdžios institucijoms nepiktnaudžiauti teisminio bendradarbiavimo mechanizmais, tokiais kaip Interpolo raudonųjų perspėjimų sistema ir savitarpio teisinės pagalbos prašymai, siekiant persekioti režimo oponentus užsienyje ir gauti prieigą prie konfidencialios informacijos;

18.  palankiai vertina tai, kad Kazachstanas panaikino mirties bausmę už visus nusikaltimus, 2021 m. sausio 2 d. ratifikuodamas Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvinį protokolą ir taip tapdamas 88-ąja jo šalimi; primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę laikytis savo įsipareigojimų visiškai netoleruoti kankinimų ir užtikrinti, kad visi įtarimai dėl kankinimų būtų visapusiškai ištirti, o juos vykdę asmenys – patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

19.  ragina Kazachstano vyriausybę panaikinti kankinimus ir netinkamą elgesį kalėjimuose, paisyti kalinių teisių ir užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, higieną ir saugią aplinką kovojant su COVID-19 keliama grėsme;

20.  ragina Kazachstaną nustatyti tinkamas asmens duomenų apsaugos priemones ir sustiprinti duomenų apsaugos teisės aktus, taip pat apriboti invazinių skaitmeninių sekimo technologijų naudojimą ir priimti reguliavimo aktus, kuriais būtų aiškiai draudžiamas savavališkas ir neteisėtas skaitmeninis sekimas, įskaitant veido atpažinimą, laikantis žmogaus teisių;

21.  ragina ES ir jos valstybes nares, be kita ko, aukščiausiojo lygio susitikimuose ir kituose aukšto lygio susitikimuose, daugiašaliuose forumuose ir vietos atstovybėse, tvirtai remti pilietinę visuomenę, imtis papildomų priemonių siekiant pasitelkus Komisiją suteikti paramą Kazachstano pilietinei visuomenei, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) finansinių dotacijų schemų taikymą ir pilietinės visuomenės organizacijoms, remiančioms žmogaus teises, demokratines vertybes, teisinę valstybę ir pagrindines laisves Kazachstane, ypač žmogaus teisių gynėjams, ir stiprinti žmogiškuosius ryšius su Kazachstano piliečiais; pabrėžia, kad finansine parama Kazachstanui turėtų būti siekiama remti pilietinę visuomenę ir politinio persekiojimo aukas, o ne autoritarinį režimą;

22.  skatina ES delegaciją Kazachstane aktyviau bendradarbiauti su vietos pilietinės visuomenės nariais organizuojant reguliarius susitikimus ir perduodant jų rekomendacijas per oficialius susitikimus su Kazachstano vyriausybės pareigūnais;

23.  primygtinai ragina ES delegaciją Kazachstane stebėti šiuo metu vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir laikytis viešosios pozicijos dėl pažeidimų, padėti politinio persekiojimo aukoms ir įkalintiems aktyvistams dalyvaujant vyriausybę kritikuojančių asmenų ir žmogaus teisių gynėjų teismo procesuose ir prašant leisti apsilankyti kalėjimuose, taip pat greitai ir ryžtingai reaguoti į visus veiksmus, kuriais pažeidžiami teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principai;

24.  primena neseniai patvirtintą ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, kuris sudaro sąlygas ES taikyti priemones sunkius žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje įvykdžiusiems asmenims, o Kazachstano atveju sudarytų sąlygas taikyti priemones asmenims, subjektams ir organizacijoms, kurie dalyvavo plačiu mastu ir sistemingai vykdant žmogaus teisių pažeidimus arba buvo su jais susiję; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares apsvarstyti galimybę taikyti tikslines sankcijas žmogaus teisių pažeidimus įvykdžiusiems asmenims;

25.  reikalauja, kad žmogaus teisės būtų vienas iš svarbiausių ES bendradarbiavimo su Vidurine Azija elementų; pabrėžia, kad glaudesni politiniai ir ekonominiai santykiai su ES, kurie yra numatyti tvirtesniame partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime, turi būti grindžiami bendromis vertybėmis ir atitikti aktyvų ir konkretų Kazachstano įsipareigojimą vykdyti demokratines reformas, kurios susijusios su jo tarptautinėmis prievolėmis ir įsipareigojimais;

26.  ragina Komisiją ir Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai atlikti išsamią tvirtesnio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo peržiūrą atsižvelgiant į naujausius pokyčius ir prekybos politikos peržiūros rezultatus;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Vidurinėje Azijoje, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kazachstano prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 23, 2021 1 21, p. 83.
(2) OL C 45, 2016 2 5, p. 85.
(3) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 93.
(4) OL C 224 E, 2010 8 19, p. 30.
(5) JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais.


Politinė padėtis Ugandoje
PDF 144kWORD 50k
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl politinės padėties Ugandoje (2021/2545(RSP))
P9_TA(2021)0057RC-B9-0138/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ugandos,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 20 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl rinkimų Ugandoje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 12 d. Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pareiškimą dėl būsimų visuotinių rinkimų Ugandoje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 12 d. ES ambasadoriaus Attilio Pacifici pastabas apie nevyriausybinių organizacijų bankų sąskaitų įšaldymą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Sąjungos delegacijų Ugandoje ir Austrijos, Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Airijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos, Islandijos ir Norvegijos diplomatinių misijų Ugandoje bendrą vietos pareiškimą dėl naujausio su rinkimais susijusių smurto protrūkio Ugandoje,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 8 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai pranešimus spaudai dėl Ugandos,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 29 d. JT žmogaus teisių ekspertų pareiškimą „Uganda. JT ekspertai labai susirūpinę dėl su per rinkimus vykdytų susidorojimų“,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią Uganda yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Uganda ratifikavo 1995 m. birželio 21 d.,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio 27 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 30 d. Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 10 d. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. iš dalies pakeistą 1995 m. Ugandos Respublikos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių (Kotonu susitarimą)(1) ir ypač į jo 8 straipsnio 4 dalį dėl diskriminacijos draudimo,

–  atsižvelgdamas į bendrą ES ir Afrikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 18 d. ES rinkimų stebėjimo misijos Ugandoje galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 23 d. Demokratijos ir valdymo grupės partnerių bendrą vietos pareiškimą dėl žmogaus teisių aktyvistų sulaikymo Ugandoje,

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje išdėstytus darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į 11-ojo Europos plėtros fondo nacionalinę orientacinę programą Ugandai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2021 m. sausio 14 d., nepaisydami daugybės pranešimų apie pažeidimus, rinkėjai Ugandoje rinkosi prie urnų norėdami išrinkti prezidentą ir parlamento narius ir kadangi 2021 m. sausio 16 d. rinkimų komisija paskelbė, kad per rinkimus šeštajai kadencijai prezidentu išrinktas dabartinis Prezidentas Yoweri Museveni, kuris šias pareigas eina 35 metus, ir už jį balsavo 59 proc. rinkėjų, o pagrindinis opozicijos lyderis Robert Kyagulanyi Ssentamu, taip pat žinomas Bobi Wine pseudonimu, surinko 35 proc. balsų; kadangi sudėtinga patikrinti rinkimų rezultatus, nes rinkimų komisija nesilaikė nustatytos skaičiavimo tvarkos;

B.  kadangi laikotarpį iki 2020 m. Ugandos prezidento rinkimų užtvindė smurtas, o opozicijos kandidatai, pilietinės visuomenės organizacijos, žmogaus teisių gynėjai, rinkimų ekspertai ir žurnalistai, naudodamiesi savo teisėtomis teisėmis, patyrė sistemingą prievartą ir bauginimą; kadangi perteklinis teisėsaugos ir saugumo tarnybų jėgos naudojimas labai pakenkė rinkimų procesui;

C.  kadangi nuo 2020 m. rudens, belaukiant rinkimų, valdžios institucijos intensyviau vykdė represijas prieš politinę opoziciją, o saugumo tarnybų darbuotojai sulaikė pagrindinius opozicijos kandidatus Bobį Wine, Patricką Oboi Amuriatą ir Lt Gen. Henry Tumukunde, taip sutrukdydami vykdyti savo kampanijas ir ribodami galimybes žiniasklaidai nušviesti rinkimus;

D.  kadangi opozicinės partijos „Demokratinių pokyčių forumas“ kandidatas prezidento rinkimuose Patrick Oboi Amuriat iki rinkimų buvo daug kartų sulaikytas, per vieną jo kampanijos renginių 2020 m. lapkričio 9 d. minia buvo išsklaidyta ašarinėmis dujomis, o 2021 m. sausio 6 d. policija apšaudė jo konvojų;

E.  kadangi 2020 m. lapkričio 18–19 d., kai saugumo pajėgos nuslopino protestuotojus, reikalavusius paleisti tuomet sulaikytą kandidatą į prezidentus Bobį Wine‘ą, dėl to bent septyniose apygardose visoje šalyje mirė bent 54 protestuotojai, šimtai jų buvo sulaikyti ir dalis žmonių dingo, tapo ypač akivaizdu, kad į rinkimų kampaniją vis labiau įsitraukia karinės pajėgos;

F.  kadangi po rinkimų opozicijos kandidatas Bobi Wine de facto buvo laikomas namų arešte, nes saugumo pajėgos vienuolika dienų buvo apsupusios jo namą;

G.  kadangi 2021 m. vasario 1 d. Bobi Wine Ugandos Aukštajame teisme užginčijo rinkimų rezultatus, argumentuodamas plačiai paplitusiu sukčiavimu, be kita ko, karinių pajėgų indėliu užpildant balsadėžes, balsuojant piliečių vardu ir atgrasant rinkėjus nuo ėjimo į balsavimo apylinkes; kadangi Prezidentas Y. Museveni skundų Aukštajame teisme sulaukė po kiekvienų keturių paskutinių rinkimų;

H.  kadangi 2021 m. sausio 7 d. Bobi Wine pateikė skundą Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir apkaltino Prezidentą Y. Museveni ir devynis kitus aukštas pareigas einančius pareigūnus daugybiniais žmogaus teisių pažeidimais;

I.  kadangi Ugandos valdžios institucijoms nesuteikus akreditacijų misijoms rinkimų apylinkėse iš esmės nebuvo tarptautinių stebėtojų ir rinkimų ekspertų misijų ir kadangi valdžios institucijos taip pat neįgyvendino praėjusių misijų rekomendacijų; kadangi ES pasiūlė nusiųsti mažą rinkimų stebėtojų grupę, tačiau pasiūlymas buvo atmestas; kadangi JAV nutraukė vykdomą Ugandos visuotinių rinkimų stebėjimą, nes dauguma prašymų suteikti akreditaciją buvo atmesti; kadangi 2016 m. ES rinkimų stebėjimo misijos galutinėje ataskaitoje pateikta apie 30 rekomendacijų, be kita ko, pabrėžta, kad reikia įkurti daugiau nepriklausomų rinkimų organų ir liautis per daug naudoti saugumo pajėgų jėgą, tačiau Ugandos valdžios institucijos neįgyvendino nė vienos iš šių rekomendacijų;

J.  kadangi vyriausybė prieš rinkimus apribojo prieigą prie interneto ir pradėjo taikyti naudojimosi socialine žiniasklaida mokestį vartotojams, perkantiems interneto duomenų, ir kadangi gauta pranešimų apie prieš rinkimus vykdytą prieigos prie interneto pranešimų ir socialinės žiniasklaidos platformų blokavimą; kadangi prieiga prie kai kurių socialinės žiniasklaidos svetainių tebėra ribojama;

K.  kadangi kaip pretekstu imtis represijų ir nustatyti neproporcingus apribojimus opozicijos susibūrimams ir veiklai taip pat pasinaudota COVID-19 pandemija; kadangi Uganda yra pranešusi apie 40 000 COVID-19 atvejų; kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pareiškė esantis susirūpinęs, kad siekiant apriboti politines laisves ir sumažinti politinio dalyvavimo mastą per rinkimus buvo pasinaudota kovos su COVID-19 priemonėmis; kadangi 2020 m. gruodžio 26 d. Uganda, argumentuodama dėl COVID-19 reikalingomis atsargumo priemonėmis, sustabdė kampaniją tose vietovėse, kuriose opozicija gavo itin daug palaikymo, įskaitant Mbararą, Kabarolę, Luverą, Kasesę, Masaką, Vakisą, Džindžą, Kalungu, Kazo, Kampalą ir Tororą;

L.  kadangi kelios su COVID-19 susijusios ribojamosios priemonės buvo nukreiptos prieš tam tikras grupes, dėl šių priemonių išsiplėtė smurtas ir buvo vykdomi savavališki sulaikymai, nesuteikiant galimybės pasinaudoti advokato paslaugomis: šį teiginį įrodo 2020 m. kovo 29 d. surengtas policijos reidas prieš Saulės vaikų fondą – namų neturinčiam jaunimui, kuris save laiko lesbietėmis, gėjais, biseksualiais ir translyčiais asmenimis, skirtą prieglaudą;

M.  kadangi 2020 m. lapkričio mėn. Nacionalinis nevyriausybinių organizacijų biuras savavališkai sustabdė naujai suformuoto Ugandos nacionalinių rinkimų stebėjimo biuro (kuris yra piliečių rinkimams stebėti įkurta pilietinės visuomenės organizacija) veiklą; kadangi Ugandos finansinės žvalgybos institucija, pateikdama nepatvirtintus terorizmo finansavimo kaltinimus, įšaldė kelių pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant Ugandos nacionalinį NVO forumą ir Ugandos moterų tinklą (UWONET), banko sąskaitas;

N.  kadangi per pastaruosius metus Ugandos valdžios institucijos vis dažniau rengė išpuolius prieš pilietinės visuomenės organizacijas, ypač tas, kurių veiklos sritis yra žmogaus teisės ir rinkimai; kadangi 2020 m. gruodžio 23 d. Nicholas Opiyo – žinomas žmogaus teisių teisininkas ir Sacharovo premijos laureatas – sulaikytas kartu su kitais trimis teisininkais – Herbertu Dakasi, Anthony‘iu Oduru ir Esomu Obure – ir Hamidu Tenywa – Nacionalinės vienybės platformos nariu, kaltinant juos pinigų plovimu ir Ugandos konstitucinių garantijų pažeidimu; kadangi Nicholas Opiyo 2020 m. gruodžio 30 d. buvo paleistas už užstatą, tačiau šiuo metu laukia teismo; kadangi N. Opiyo drąsiai neigia kaltinimus ir tvirtina, kad pinigai buvo panaudoti teisėtai, siekiant paremti organizacijos „Chapter Four Uganda“ darbą žmogaus teisių srityje;

O.  kadangi saugumo specialistai pagrobė šimtus Nacionalinės vienybės platformos rėmėjų per kampaniją ir neaišku, kiek jų dar yra priverstinai sulaikyti arba dingę;

P.  kadangi 2020 m. sausio 2 d. finansų ministrui skirtame laiške Prezidentas Y. Museveni nurodė sustabdyti Demokratinės valdymo priemonės veiklą; kadangi Demokratinės valdymo priemonė finansuoja daugumą NVO Ugandoje, ją remia daug valstybių narių, įskaitant Austriją, Norvegiją, Nyderlandus, Švediją, Daniją ir Airiją; kadangi šios priemonės tikslai yra stiprinti demokratizaciją, saugoti žmogaus teises, gerinti galimybes kreiptis į teismą ir didinti atskaitomybę; kadangi labai trukdoma įgyvendinti svarbias programas, kurios finansuojamos ES lėšomis;

Q.  kadangi 2020 m. gruodžio mėn. Žurnalistų žmogaus teisių tinklas Ugandoje pranešė apie daugiau kaip 100 žmogaus teisių pažeidimų prieš žurnalistus atvejų, įskaitant policijos smurtą, o daugiausia šių smurto atvejų pasitaikė žurnalistams nušviečiant politinių kandidatų kampanijas; kadangi 2020 m. gruodžio 30 d. policija pareiškė, kad tik atestuotiems žurnalistams bus leidžiama informuoti apie balsavimą; kadangi 2020 m. lapkričio pabaigoje valdžios institucijos išsiuntė iš šalies tris Kanados žurnalistus; kadangi Uganda dabar užima 125-ą vietą iš 180 valstybių organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2020 m. Pasaulio spaudos laisvės indekse;

R.  kadangi 2020 m. gruodžio 12 d. vyriausybė įšaldė keturių NVO (UWONET, Nacionalinio NVO forumo, Tarptautinio moterų taikos centro ir Finansų rinkimų stebėjimo aljanso), aktyviai dalyvaujančių rinkimų kampanijose, kuriomis skatinamas moterų ir jaunimo dalyvavimas, turtą, apkaltinusi jas terorizmo finansavimu;

S.  kadangi 2021 m. sausio 11 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras pasmerkė blogėjančią žmogaus teisių padėtį Ugandoje ir pranešė apie daugybę žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant žodžio laisvės, taikių susirinkimų ir dalyvavimo laisvės pažeidimus, taip pat savavališką gyvybės atėmimą, savavališkus suėmimus ir sulaikymus bei kankinimą;

T.  kadangi prezidento Y. Museveni rinkimų kampanijoje ir pareiškimuose yra vis daugiau prieš Vakarus nukreiptos retorikos;

U.  kadangi Ugandos gyventojai yra vieni iš jauniausių pasaulyje ir jos populiacija sparčiai didėja; kadangi daugelis šių gyventojų taikiai pasinaudojo teise balsuoti; kadangi Ugandos nacionalinė rinkimų komisija neužregistravo milijono jaunų balsavimo teisę turinčių rinkėjų, nes, jos teigimu, pritrūko materialinių išteklių;

V.  kadangi iš 11-ojo Europos plėtros fondo ES Ugandai skyrė 578 mln. EUR, visų pirma siekdama paskatinti gerą valdymą, pagerinti infrastruktūrą, užtikrinti aprūpinimą maistu ir remti žemės ūkį; kadangi Uganda taip pat gavo 112,2 mln. EUR iš ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo;

W.  kadangi Ugandos ir ES, JAV bei kitų valstybių saugumo ir vystomasis bendradarbiavimas vykdomas Afrikos Sąjungos taikos palaikymo misijos Somalyje (AMISOM) kontekste;

X.  kadangi JT žmogaus socialinės raidos indekse Uganda užima 159 vietą iš 189 ir kadangi, anot organizacijos „Transparency International“, pagal korupcijos suvokimo indeksą Uganda užima 137 vietą iš 180 valstybių;

Y.  kadangi Ugandoje galioja vieni iš griežčiausių pasaulyje įstatymų prieš homoseksualumą ir kadangi nesiliauja LGBTQ+ asmenų diskriminacija ir smurtas prieš juos;

Z.  kadangi 2021 m. vasario 4 d. TBT principiniu sprendimu buvęs kovotojų vadas ir vaikas karys Dominic Ongwen iš Ugandos buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui; tuo sprendimu jis buvo nuteistas už 61 nužudymo, išžaginimo, seksualinės vergovės, grobimo ir kankinimo atvejį, įvykdytą jo, kaip Viešpaties pasipriešinimo armijos (LRA) vado (LRA yra prievarta pagrįsta sekta, kuri praėjusio šimtmečio 9-ojo dešimtmečio viduryje pradėjo ir vos prieš keletą metų baigė kruviną smurto kampaniją Ugandoje ir kaimyninėse šalyse);

1.  apgailestauja, kad rinkimų procesas nebuvo demokratiškas ir skaidrus; smerkia pernelyg didelį policijos ir karinių pajėgų jėgos naudojimą per prezidento rinkimus ir didėjantį jų kišimąsi į politinį procesą; apgailestauja dėl to, kad nepriklausomiems, vietos ir tarptautiniams rinkimų stebėtojams buvo uždrausta stebėti rinkimus ir kad jų nebuvo galima įvertinti pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus; pabrėžia, kad laisvi ir sąžiningi rinkimai yra itin svarbūs ir kad tai yra būtina tvaraus ir ilgalaikio vystymosi sąlyga; šiomis aplinkybėmis sveikina Ugandos žmones, visų pirma jaunimą, už drąsą ir entuziazmą siekiant demokratijos, kuriuos jie parodė per šią rinkimų kampaniją;

2.  smerkia smurtą prieš Ugandos opozicijos lyderius, nuolatinį jų persekiojimą ir sistemingą susidorojimą su jais, taip pat pilietinės visuomenės, žmogaus teisių gynėjų ir žiniasklaidos teisių apribojimą ir socialinės žiniasklaidos platformų bei interneto tiekimo trikdymą;

3.  todėl ragina sustabdyti karinių pajėgų pavojingos ir perteklinės jėgos naudojimą, nutraukti opozicijos politikų ir jų rėmėjų, protestuotojų, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų savavališkus sulaikymus ir suėmimus bei prieš juos nukreiptus išpuolius;

4.  ragina Ugandos vyriausybę užtikrinti teisingumą visoms aukoms ir atskaitomybę atliekant nešališkus, išsamius ir nepriklausomus saugumo pajėgų įvykdytų šaudymų ir smurto tyrimus, taip pat ragina Ugandos teismus objektyviai ir nepriklausomai taikyti galiojančią teisinę sistemą ir visapusiškai atsižvelgti į turimus faktus ir įrodymus; ragina Ugandos valdžios institucijas nedelsiant pradėti nepriklausomą tyrimą dėl 2020 m. lapkričio 18–19 d. tragiškų įvykių, per kuriuos po to, kai buvo sulaikytas Bobi Wine, nuo policijos rankos beprasmiškai žuvo bent 54 žmonės, o šimtai buvo sužeista – tai pripažino ir pats prezidentas Y. Museveni, ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn;

5.  pabrėžia, kad skundai dėl rinkimų rezultatų ir tų rezultatų ginčijimas yra svarbus patikimo rinkimų proceso veiksnys; tikisi, kad visos su rinkimais susijusios problemos ir pateikti skundai bus sprendžiami nepriklausomai ir skaidriai, naudojant turimas konstitucines ir teisines teisių gynimo priemones;

6.  ragina vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus vien dėl dalyvavimo taikiuose politiniuose susirinkimuose arba dėl naudojimosi savo teise į žodžio laisvę ir asociacijų laisvę sulaikytus ir kalinamus asmenis, įskaitant 2016 m. Europos Parlamento A. Sacharovo premijos laureatą Nicholą Opiyo, arba panaikinti jiems visus kaltinimus; pakartotinai ragina Ugandos vyriausybę paisyti žodžio laisvės ir teisės rinktis į taikius ir saugius susirinkimus, įskaitant laisvą visų politinių veikėjų ir jų rėmėjų judėjimą, ir smerkia tebevykdomą susidorojimą su pilietine visuomene; ragina vyriausybę užtikrinti, kad N. Opiyo teisės į tinkamą teisinį procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą būtų paisoma laikantis aukščiausių standartų;

7.  primena Ugandos valdžios institucijoms jų įsipareigojimą užtikrinti, saugoti ir propaguoti pagrindines teises, įskaitant šalies piliečių pilietines ir politines teises, sąžiningą atstovavimą nepaisant etninės kilmės, žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę, ir pripažinti, kad politinė opozicija, pilietinės visuomenės veikėjai, žurnalistai ir žiniasklaida šalyje atlieka itin svarbų vaidmenį; ragina valdžios institucijas panaikinti bet kokius apribojimus, kurie gali varžyti žmonių teisę į taikius susirinkimus, žodžio laisvę ir asociacijų laisvę;

8.  primena Ugandos vyriausybei, kokia svarbi yra žodžio laisvė ir laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos vaidmuo demokratinėje visuomenėje; susirūpinęs pažymi, kad rinkimus nušviečiantys žurnalistai buvo nuolat bauginami ir prieš juos buvo naudojamas smurtas; tikisi, kad Ugandos valdžios institucijos sudarys sąlygas žurnalistams netrukdomiems atlikti savo darbą;

9.  ragina Ugandos valdžios institucijas visiems užtikrinti saugią ir neribojamą interneto prieigą, įskaitant prieigą prie socialinės žiniasklaidos ir internetu siunčiamų pranešimų platformų, nes negalėjimas naudotis internetu yra didžiulė kliūtis informacijos laisvei, įskaitant žiniasklaidos laisvę;

10.  primygtinai ragina Ugandos valdžios institucijas nutraukti savavališką pilietinės visuomenės veiklos ribojimą, pilietinės visuomenės veikėjų sulaikymus ir jų turto įšaldymą; atsižvelgdamas į tai griežtai smerkia bandymus apriboti pilietinės visuomenės finansavimą, visų pirma prezidento Y. Museveni nurodymą sustabdyti milijonų eurų vertės Demokratinio valdymo priemonę (DGF), ES ir nacionalinių vystymosi partnerių koordinuojamą bendrą fondą, skirtą žmogaus teisių propagavimo, demokratijos stiprinimo ir atskaitomybės didinimo Ugandoje grupių veiklai stiprinti;

11.  tikisi, kad Ugandos vyriausybė nedelsdama nustos naudotis COVID-19 pandemija kaip pretekstu priimdama įstatymus ir politiką, kuriais pažeidžiama tarptautinė teisė, naikindama žmogaus teisių garantijas, be kita ko, nepagrįstai apribodama teises į taikių susirinkimų laisvę ir žodžio laisvę, – pagrindiniai šios politikos taikiniai yra LGTBTQ+ asmenys; primygtinai ragina Ugandos valdžios institucijas paisyti šalies gyventojų teisių ir gerbti jų orumą ir griežtai apriboti naudojimąsi nepaprastosios padėties įgaliojimais siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą;

12.  kategoriškai kritikuoja griežtus Ugandos įstatymus prieš homoseksualumą ir ragina skubiai juos persvarstyti, taip pat sykiu nustatyti kovos su LGBTQ+ asmenų diskriminacija ir smurtu prieš juos strategiją;

13.  primygtinai ragina ES delegaciją Ugandoje toliau atidžiai stebėti LGBTQ+ asmenų padėtį ir aktyviai remti pilietinės visuomenės organizacijas, žmogaus teisių gynėjus ir LGBTQ+ asmenis vietoje;

14.  dar kartą patvirtina ES įsipareigojimą ir pasirengimą bendradarbiauti su Ugandos valdžios institucijomis ir padėti joms vykdyti labai reikalingas demokratines ir valdymo reformas; vis dėlto pabrėžia, kad šio bendradarbiavimo sėkmė labai priklauso nuo Ugandos noro iš tikrųjų imtis šių reformų; šiomis aplinkybėmis primena, kad sistemingas valstybės represijų ir smurto naudojimas gali iš esmės paveikti būsimus ES santykius su Uganda; ragina ES pasinaudoti vystomosios pagalbos programų, konkrečiai paramos biudžetui programų, teikiamais politiniais svertais, kad Ugandoje būtų sustiprinta žmogaus teisių apsauga ir propagavimas;

15.  primygtinai reikalauja, kad ES ir kiti tarptautiniai subjektai laikytųsi savo integruoto ir koordinuoto požiūrio į Ugandą ir jį stiprintų (tas požiūris apima gero valdymo, demokratijos ir žmogaus teisių skatinimą, teisingumo sistemos ir teisinės valstybės stiprinimą), ir ragina ES ir jos valstybes nares atkreipti dėmesį į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus naudojantis viešaisiais ir diplomatiniais kanalais; primena, kad vadovaujantis naujuoju ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmu (vadinamuoju ES Magnitskio aktu) turi būti pritaikytos ES lygmens sankcijos už žmogaus teisių pažeidimus Ugandoje atsakingiems asmenims ir organizacijoms;

16.  rekomenduoja griežtinti Ugandos fiskalinio valdymo ir skaidrumo kontrolę; primygtinai ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą toliau sistemingai vertinti ES paramos biudžetui programas, jei esama pavojaus, kad Ugandos valdžios institucijos lėšas panaudos veiklai, kuri gali pakurstyti žmogaus teisių pažeidimus ir būti nukreipta prieš aktyvistus;

17.  palankiai vertina sprendimą byloje prieš buvusį LRA vadą Dominicą Ongweną, kuris TBT buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, ir vertina tai kaip reikšmingą žingsnį teisingumo ir atskaitomybės link patraukiant atsakomybėn už LRA vykdytus žiaurumo aktus;

18.  vis dar nerimauja dėl bendros saugumo padėties regione ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia svarbų AMISOM darbą; pažymi, kad ilgalaikiai tikslai bus pasiekti tik tuo atveju, jei visi susiję subjektai rodys pavyzdį ir laikysis teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir demokratijos principų;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Ugandos Respublikos prezidentui, Ugandos parlamento pirmininkui, Afrikos Sąjungai ir jos institucijoms.

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.


25 metai po Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos priėmimo: spręstini uždaviniai moterų teisių srityje
PDF 212kWORD 57k
2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „25 metai po Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos priėmimo: su moterų teisėmis susiję ateities uždaviniai Europoje“ (2021/2509(RSP))
P9_TA(2021)0058B9-0114/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, taip pat į jos peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 2, 3, 9 ir 15 principus,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“, ypač į 1 tikslą panaikinti skurdą, 3 tikslą užtikrinti, kad žmonės galėtų gyventi sveikai, 5 tikslą užtikrinti lyčių lygybę ir gerinti moterų gyvenimo sąlygas, 8 tikslą užtikrinti tvarų ir ekonomikos augimą ir 13 tikslą imtis skubių veiksmų siekiant kovoti su klimato kaita ir jos poveikiu,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją), kuri įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 100 dėl vienodo atlyginimo, 2019 m. TDO konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo ir į 2013 m. TDO namų ūkio darbuotojų konvenciją Nr. 189,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 20 d. JT Europos ekonomikos komisijos apibendrinamąją regionų ataskaitą „Regioninė pažangos apžvalga“ (angl. Regional review of progress: regional synthesis),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. paskelbtą JT Moterų ataskaitą „Lyčių lygybė. Moterų teisių apžvalga praėjus 25 metams po Pekino konferencijos“ (angl. Gender Equality: Women’s rights in review 25 years after Beijing),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 13 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitą „Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos įgyvendinimo ir Generalinės Asamblėjos dvidešimt trečiosios specialiosios sesijos rezultatų peržiūra ir įvertinimas“ (angl. Review and appraisal of the implementation of the Beijing Declaration and Platform for Action and the outcomes of the twenty-third special session of the General Assembly), skirtą Moterų padėties komisijos šešiasdešimt ketvirtajai sesijai,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 21 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitą „Visapusiškas ir veiksmingas moterų dalyvavimas priimant sprendimus viešajame gyvenime, taip pat smurto panaikinimas siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir moterų bei mergaičių įgalėjimą“ (angl. Women’s full and effective participation in decision making in public life, as well as the elimination of violence, for achieving gender equality and the empowerment of women and girls), skirtą Moterų padėties komisijos šešiasdešimt penktajai sesijai,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 9 d. paskelbtą JT generalinio sekretoriaus informacinį politinį pranešimą „COVID-19 poveikis moterims“ (angl. The Impact of COVID-19 on Women),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 2 d. paskelbtą JT Moterų ataskaitą „Nuo įžvalgų iki veiksmų. Lyčių lygybė prasidėjus COVID-19 pandemijai“ (angl. From Insights to Action: Gender Equality in the Wake of COVID-19),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. paskelbtą Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) pranešimą „Pekinas +25: penktoji Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ES valstybėse narėse peržiūra“ (angl. Beijing +25: the fifth review of the implementation of the Beijing Platform for Action in the EU Member States),

–  atsižvelgdamas į savo Tyrimų tarnybos tyrimą „Pekino veiksmų platforma. 25 metų įgyvendinimo peržiūra ir ateities prioritetai“ (angl. Beijing Platform for Action, 25-year review and future priorities, Europos Parlamento tyrimų tarnyba, Europos Parlamentas, 2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 27 d. paskelbtą JT gyventojų fondo (UNFPA) ataskaitą „COVID-19 pandemijos poveikis šeimos planavimui ir smurto dėl lyties, moterų lyties organų žalojimo ir vaikų santuokų panaikinimui“ (angl. Impact of the COVID-19 Pandemic on Family Planning and Ending Gender-based Violence, Female Genital Mutilation and Child Marriage),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 28 d. paskelbtą UNFPA pareiškimą „COVID-19 pandemijos nulemti milijonai naujų tikėtinų smurto, vaikų santuokų, moterų lyties organų žalojimo, neplanuoto nėštumo atvejų“ (angl. Millions more cases of violence, child marriage, female genital mutilation, unintended pregnancy expected due to the COVID-19 pandemic),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 9–10 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES lyčių lygybės strategijos(2) ir į Europos Komisijos 2020–2025 m. Lyčių lygybės strategiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl draudimo, de facto taikomo teisei į abortą Lenkijoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 30 d. rezoliuciją dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES užsienio ir saugumo politikoje(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl būtinybės įsteigti specialią Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo priimant politinius sprendimus. Kokybė ir lygybė(9),

–  atsižvelgdamas į 2021–2027 m. ES daugiametę finansinę programą ir į jos horizontalųjį prioritetą, susijusį su lyčių aspekto integravimu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 1995 m. Pekine vykusioje Ketvirtojoje pasaulinėje moterų klausimų konferencijoje 189 šalys visame pasaulyje, įskaitant Europos Sąjungą ir jos valstybes nares, įsipareigojo siekti lyčių lygybės ir užtikrinti visų moterų ir mergaičių įgalėjimą;

B.  kadangi šioje konferencijoje priimta Pekino deklaracija ir veiksmų platforma (angl. BPfA) yra išsamiausia visuotinė lyčių lygybės skatinimo darbotvarkė, laikoma tarptautiniu moterų teisių biliu, kurioje moterų teisės apibrėžtos kaip žmogaus teisės ir nustatyta visų moterų pasaulyje lygių teisių, laisvės ir galimybių vizija ir kuri 2015 m. buvo dar kartą patvirtinta priėmus Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., nustatant įvairių moterims ir mergaitėms poveikį darančių sričių tikslus ir konkrečias priemones;

C.  kadangi nuo 1995 m., kai buvo priimta Pekino veiksmų platforma, moterų ir mergaičių atžvilgiu padaryta pažanga, ypač Europoje, tačiau bendra pažanga daroma nepriimtinai lėtai ir kyla pavojus, kad sunkiai pasiekti laimėjimai pakryps į blogąją pusę;

D.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos Kartų lygybės forumas atidėtas iki 2021 m. pirmojo pusmečio;

E.  kadangi nuo Kaire vykusios Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD), kurioje 179 šalys priėmė Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, paskelbdamos visuotinį įsipareigojimą vadovaujantis Pekino veiksmų platforma užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises (angl. SRHR), praėjo 25 metai;

F.  kadangi Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įsigaliojo daugiau kaip prieš 40 metų, tačiau, kaip nurodė EIGE, nors visos ES valstybės narės yra ją ratifikavusios, pažanga moterų ir vyrų lygybės srityje daroma lėtai;

G.  kadangi Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Europos Tarybos Stambulo konvencija), kuri yra išsamiausia kovos su smurtu prieš moteris Europoje priemonė, buvo pateikta pasirašyti prieš 10 metų, tačiau jos dar neratifikavo visos ES valstybės narės ir prie jos neprisijungė ES;

H.  kadangi 2021 m. minimos dešimtosios Europos Tarybos Stambulo konvencijos metinės;

I.  kadangi, norint skatinti lyčių lygybę, būtina panaikinti žalingas struktūras ir stereotipus, kuriais įtvirtinama nelygybė; kadangi skatinti lyčių lygybę ne tik naudinga visai visuomenei, bet ir savaime yra tikslas;

J.  kadangi lyčių nelygybė apima visus darbo rinkos aspektus, įskaitant vyrų ir moterų užimtumo lygio, darbo užmokesčio, pensijų ir priežiūros pareigų skirtumus, nepakankamas moterų galimybes naudotis socialinėmis paslaugomis ir užsitikrinti socialinę apsaugą, vis dažniau dirbamą mažų garantijų darbą ir didesnę skurdo riziką;

K.  kadangi finansų krizė ir jos padariniai daro žalingą poveikį moterims, moterų teisėms ir lyčių lygybei ir turi ilgalaikių pasekmių; kadangi taikant ekonomines priemones krizės po COVID-19 laikotarpiu turi būti atsižvelgiama į lyčių aspektą ir socialinę lygybę;

L.  kadangi COVID-19 krizės poveikis lytims nevienodas, o COVID-19 krizei ir jos pasekmėms būdingas aiškus lyčių aspektas, nes šie reiškiniai moterims ir vyrams padarė nevienodą poveikį ir dėl jų padidėjo esama nelygybė; kadangi ši krizė moterims daro neproporcingai didelį poveikį, o taikant reagavimo į COVID-19 krizę priemones iš esmės neatsižvelgiama į lyčių aspektą; kadangi šis poveikis yra labai įvairus: pradedant nerimą keliančiu smurto ir priekabiavimo dėl lyties atvejų padaugėjimu ir baigiant neapmokamomis ir nevienodomis priežiūros ir namų ruošos pareigomis, taip pat ribotomis galimybėmis užsitikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei naudotis susijusiomis teisėmis ir dideliu poveikiu moterų, ypač sveikatos priežiūros specialisčių ir slaugytojų, ekonominei padėčiai ir darbinei veiklai;

M.  kadangi ši pandemija itin didelį poveikį padarė moterų dominuojamiems sektoriams ir profesijoms (pvz., sveikatos priežiūros, priežiūros ir pagalbos tarnybų, socialinio darbo, švietimo, mažmeninės prekybos sektorių darbuotojams, kasininkams, valytojams ir kt.), taip pat neoficialiai ekonomikai; kadangi sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančioms moterims kyla didesnis pavojus užsikrėsti negu vyrams, nes jos sudaro 76 proc. ES sveikatos priežiūros specialistų(10);

N.  kadangi dėl esamų stiklo lubų moterys ir vyrai nevienodai dalyvauja sprendimų priėmimo procese; kadangi daugumos ES valstybių narių vyriausybės kabinetuose, parlamentuose, viešojo administravimo įstaigose, COVID-19 darbo grupėse ir įmonių valdybose dar neužtikrintas vienodas vyrų ir moterų valdžios pasidalijimas;

O.  kadangi moterys, inter alia, dėl savo rasės, etninės ar socialinės kilmės, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos, religijos ar tikėjimo, gyventojo statuso ir negalios, susiduria su sąveikine nelygybe ir diskriminacija, todėl, siekiant visoms moterims užtikrinti lyčių lygybę, turi būti dedamos pastangos kovoti su visų formų diskriminacija; kadangi, siekiant šalinti institucinius, struktūrinius ir istorinius diskriminacijos aspektus, turi būti stiprinamas įgyvendinant ES politiką taikomas tarpusavio sąveika grindžiamas požiūris; kadangi atliekant kelių veiksnių sąveikos analizę ne tik sudaromos sąlygos suvokti struktūrines kliūtis, bet ir pateikiama įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti lyginamuosius standartus ir parengti strateginę ir veiksmingą kovos su nuolatine diskriminacija, atskirtimi ir socialine nelygybe politiką;

P.  kadangi moterys dažniau susiduria su nedarbu ir jų užimtumo statusas dažniau būna neužtikrintas (pavyzdžiui, dėl jų darbo sutarčių), o tai lemia neužtikrintumą dėl darbo vietos; kadangi didžiąją dalį priežiūros sektoriaus darbuotojų (76 proc.) sudaro moterys(11), kurios paprastai dirba mažų garantijų darbo užmokesčio ir darbo sąlygomis; kadangi dauguma socialinių paslaugų naudotojų, taip pat teikėjų, yra moterys, o bet koks tinkamo tokių paslaugų teikimo trūkumas trukdo moterims visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje, taigi planuojant socialines paslaugas, sudarant jų biudžetą ir teikiant tokias paslaugas neatsižvelgiama į lyčių aspektą;

Q.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Europoje vis dar siekia 14 proc.(12) ir pasaulyje – 20 proc.(13), o vyrų ir moterų pensijų skirtumas kai kuriose ES valstybėse narėse siekia net 40 proc.; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas lemia vyrų ir moterų pensijų skirtumą, dėl kurio savaime didėja skurdo ir atskirties rizika, ypač kalbant apie vyresnio amžiaus ir vieno asmens namų ūkių moteris; kadangi tiek darbo užmokesčio skirtumai, tiek mažų garantijų darbas daro tiesioginį poveikį būsimoms pensijoms;

R.  kadangi dėl nevienodo neapmokamų priežiūros ir namų ruošos darbų pasidalijimo labai ribojamos moterų galimybės dalyvauti ekonominėje veikloje; kadangi per COVID-19 krizę moterų atliekamas neapmokamas priežiūros darbas yra esminis visuomenės palaikymo aspektas, tačiau dėl priežiūros pareigų Europos darbo rinkoje nedalyvauja 7,7 mln. moterų ir tik 450 000 vyrų(14); kadangi vienas iš svarbių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo veiksnių yra moterų užimtumo ypatumai (pvz., darbas ne visą darbo laiką), kuriuos lemia atliekamos neapmokamos priežiūros pareigos; kadangi daugiau moterų negu vyrų prisiima ilgalaikės neformaliosios priežiūros pareigas, kurias atlieka bent keletą dienų per savaitę arba kiekvieną dieną, ir apskritai moterys sudaro 62 proc. visų ES ilgalaikės neformaliosios priežiūros paslaugas teikiančių asmenų(15);

S.  kadangi visame pasaulyje 35 proc. moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį savo partnerio smurtą arba asmens, kuris nėra jų partneris, seksualinį smurtą; kadangi per COVID-19 pandemiją dramatiškai padaugėjo partnerių smurto atvejų (JT šį reiškinį vadina šešėline pandemija) – Pasaulio sveikatos organizacijos valstybės narės iš Europos pranešė, kad moterų, patyrusių savo partnerio smurtą, skubios pagalbos iškvietimo skambučių padaugėjo 60 proc.(16);

T.  kadangi moterys yra mažiau atsparios klimato kaitos padariniams(17); kadangi moterys, atrodo, labiau stengiasi rūpintis klimatu negu vyrai, tačiau klimato krizės įveikimo srityje vis dar pernelyg mažai moterų eina su sprendimų priėmimu susijusias pareigas ir jos visame pasaulyje sudaro tik 32 proc. visų atsinaujinančiosios energijos sektoriaus darbuotojų(18);

U.  kadangi lyčių nelygybės esama visose skaitmeninių technologijų srityse, ypač novatoriškų technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo, sektoriuose; kadangi tokie veiksniai kaip lyčių stereotipai, kultūros normomis grindžiamas atgrasymas, sąmoningumo stoka ir nepakankamai populiarinami sektini moterų pavyzdžiai trukdo mergaitėms ir moterims studijuoti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. STEM) dalykus ir daryti karjerą šiose srityse;

V.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse stebimos akivaizdžios priešiškos reakcijos ir kyla pavojus, kad lyčių lygybei valstybių narių darbotvarkėje bus teikiama dar mažiau reikšmės;

1.  apgailestauja, kad 2020 m. spalio 1 d. JT Generalinėje Asamblėjoje, skirtoje Pekino konvencijai paminėti, surengtame aukšto lygio susitikime tema „Spartesnis lyčių lygybės užtikrinimas ir visų moterų ir mergaičių įgalėjimas“ (angl. Accelerating the achievement of gender equality and the empowerment of all women and girls) pasaulio lyderiai iš 100 šalių pripažino, kad bendra pažanga moterų teisių užtikrinimo srityje yra gerokai mažesnė už pažangą, kurią jie įsipareigojo padaryti 1995 m. Pekino konvencijoje;

2.  pabrėžia, kad JT Moterų ataskaitoje Lyčių lygybė. Moterų teisių apžvalga praėjus 25 metams po Pekino konferencijos“(19) pažymėta, kad pažanga, daroma siekiant lyčių lygybės, iš tikrųjų mažėja ir kad sunkiai pasiekti laimėjimai visame pasaulyje krypsta į blogąją pusę;

3.  susirūpinęs pažymi, kad EIGE 2020 m. paskelbtoje penktosios Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo peržiūros ataskaitoje pabrėžiama, kad nė viena Europos valstybė narė neįgyvendino 1995 m. Pekino konvencijoje nustatytų tikslų; apgailestauja, kad iš EIGE 2020 m. lyčių lygybės indekso matyti, kad pažanga, daroma siekiant moterų ir vyrų lygybės, sustojo ir kad nepaisant pastangų didinti lyčių lygybę, kurios duoda tam tikrų rezultatų, ES visose Pekino veiksmų platformoje nustatytose srityse neišnyksta nuolatinė nelygybė ir lyčių skirtumai;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis yra neproporcingai didelė našta moterims ir mergaitėms, dėl kurios dar labiau didėja esama lyčių nelygybė ir kyla grėsmė, kad pasikeis iki šiol padarytos pažangos tendencijos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad, remiantis JT Moterų skaičiavimais(20), dėl pandemijos visame pasaulyje dar 47 mln. moterų ir mergaičių atsidurs žemiau skurdo ribos ir bendras jų skaičius pasieks 435 mln., taip pat kad dėl pandemijos laipsniškai daugėja smurto dėl lyties atvejų ir moterys sparčiau netenka darbo ir praranda pragyvenimo šaltinius, nes dažniau dirba smarkiai nukentėjusiuose ekonomikos sektoriuose;

5.  pripažįsta, kad daugiau moterų išrenkama ir paskiriama eiti su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, tačiau apgailestauja, kad pažanga daroma lėtai ir kad lygybė pasiekta tik keliose ES valstybėse narėse;

6.  primena savo 2020 m. gruodžio 17 d. poziciją ir ragina sušaukti specialios sudėties Lyčių lygybės reikalų tarybą, kad būtų įgyvendinamos bendros ir konkrečios priemonės, kuriomis siekiama spręsti moterų teisių ir lyčių lygybės srityje kylančius uždavinius ir užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimai būtų aptariami aukščiausiu politiniu lygmeniu;

7.  apgailestauja dėl to, kad lyčių aspektas sistemingai neintegruojamas į visas ES politikos sritis ir finansavimo programas; palankiai vertina tai, kad lyčių aspekto integravimas, kaip vienas iš horizontaliųjų prioritetų, įtrauktas į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą; ragina Komisiją užtikrinti, kad sistemingas lyčių aspekto integravimas būtų įgyvendinamas kaip viena iš pagrindinių strategijų, padedančių pasiekti lyčių lygybę, ir, konsultuojantis su biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą srities ekspertais, įgyvendinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą, praktiką ir veiksmų gaires, siekiant užtikrinti, kad visais biudžeto sudarymo lygmenimis viešosios išlaidos būtų vienodai naudingos tiek moterims, tiek vyrams ir kad moterų perspektyvos būtų įtraukiamos į visas sritis, šiuo tikslu numatant specialių lėšų tokiems nelygybės veiksniams kaip smurtas prieš moteris ir mergaites šalinti, be kita ko, paskirstant Piliečių, teisių ir vertybių programos, kuri yra skirta lyčių lygybei skatinti, lėšas;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares, remiantis dvylika Pekino veiksmų platformoje išdėstytų susirūpinimą keliančių sričių, ypač tokiomis sritimis kaip „Moterys ir skurdas“, „Moterys ir ekonomika“, „Valdžia ir sprendimų priėmimas“, „Moterys ir smurtas“, „Moterys ir aplinka“ ir „Moterys ir sveikata“, parengti ir įgyvendinti konkrečius planus ir veiksmus, jiems numatant tinkamą finansavimą, kad, atsižvelgiant į būsimą Kartų lygybės forumą, būtų galima daryti pažangą moterų teisių ir lyčių lygybės darbotvarkės įgyvendinimo srityje;

9.  apgailestauja dėl to, kad pastaraisiais metais stiprėjo kai kuriose šalyse stebimos reakcingos tendencijos, susijusios su Stambulo konvencijos ginčijimu, priešiškomis reakcijomis į moterų lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir abejonėmis kūno savarankiškumu ir vaisingumo kontrole; griežtai smerkia Konstitucinio Teismo priimtą nutartį, kuria įgyvendinamas de facto draudimas nutraukti nėštumą, vėlesnį neigiamą poveikį moterų lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms Lenkijoje ir nepagrįstus pernelyg didelius galimybės nutraukti nėštumą apribojimus;

10.  primena, kad, kaip nurodyta Ketvirtojoje pasaulinėje moterų klausimų konferencijoje, moterų teisės yra žmogaus teisės ir kad jos yra neatimama, neatsiejama ir nedaloma visuotinių žmogaus teisių dalis;

11.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti, kaip renkami palyginami ir pagal lytį suskirstyti duomenys apie amžių, rasinę ir etninę kilmę, ir tobulinti tokių duomenų rinkimo procesus, kad būtų galima gerinti kiekybinę analizę ir parengti bei įgyvendinti tokią ES politiką, pagal kurią būtų geriau integruojamas lyčių aspektu ir sąveika grindžiamas požiūris; atkreipia dėmesį į EIGE svarbą, nes ši agentūra teisėkūros analizės ir sprendimų priėmimo tikslais teikia patikimus ir tinkamus pagal lytį suskirstytus duomenis, ir pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti ir didinti EIGE finansavimą ir pajėgumus; taip pat primygtinai ragina EIGE ir visas kitas atitinkamas ES institucijas ir agentūras parengti ir įtraukti naujus rodiklius, pavyzdžiui, dirbančiųjų skurdo, laiko stygiaus arba priežiūros darbo vertės rodiklius;

12.  primena, kad Europos Sąjungoje gyvena 46 mln. neįgalių moterų ir mergaičių ir kad pusė visų darbingo amžiaus neįgalių moterų yra ekonomiškai neaktyvios; pabrėžia, kad neįgalioms moterims kyla specifinių problemų, ir primena, kad neįgalių moterų materialinio nepritekliaus lygis yra aukštas visose valstybėse narėse; todėl dar kartą patvirtina, kad į būsimą 2021 m. neįgaliųjų lygybės strategiją būtina labiau įtraukti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį;

13.  ragina Tarybą ir primygtinai ragina valstybes nares patvirtinti ir įgyvendinti Kovos su diskriminacija direktyvą ir užtikrinti, kad visose ES valstybėse narėse būtų panaikintos daugialypės ir sąveikinės diskriminacijos formos;

Moterys ir skurdas

14.  pabrėžia, kad lytis tebėra vienas iš svarbių skurdo modelių Europos Sąjungoje veiksnių ir kad, nors įvairiose šalyse atskirties lygis ir vyrų bei moterų skurdo lygis labai skiriasi, skurdas gresia 23,3 proc. moterų ir 21,6 proc. vyrų(21); pabrėžia, kad su amžiumi skurdo rizika gerokai padidėja ir kad jai turi įtakos tokie veiksniai kaip namų ūkio sudėtis, rasinė ar etninė kilmė, negalia ir užimtumo statusas; pabrėžia, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio, pensijų ir prisiimamų priežiūros pareigų skirtumai yra svarbūs skurdo feminizacijos veiksniai;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti visų formų skurdo, įskaitant skurdą senatvėje, feminizacijos problemą, visų pirma įvertinti lyčių aspektą užtikrinant pakankamas teises į pensijų išmokas ir galimybes jomis pasinaudoti, kad būtų galima panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, ir gerinti darbo sąlygas moterų dominuojamuose sektoriuose ir verčiantis tokiomis profesijomis; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu kelti klausimą, kodėl visuomenėje, ekonomikos sektoriuje ir kultūriškai nuvertinamas darbas, kurį dažniausiai dirba moterys, į būtinybę kovoti su tokiais stereotipais ir į pernelyg didelį netipinį darbą dirbančių moterų skaičių;

16.  pabrėžia, kad norint panaikinti pensijų nelygybę ir apskritai užtikrinti ir didinti pensijas būtina, kad viešojoje erdvėje toliau veiktų socialinės apsaugos sistemos, į jas integruojant solidarumo ir perskirstymo principus, taip pat kad daugiausia pastangų būtų dedama siekiant kovoti su mažų garantijų ir nereglamentuojamu darbu;

17.  ragina Komisiją pristatyti kovos su skurdu strategiją, skirtą kovai su skurdo feminizacija, itin daug dėmesio skiriant vienišų motinų valdomiems namų ūkiams; taip pat ragina valstybes nares įgyvendinti konkrečias socialines priemones, susijusias su galimybėmis įsigyti įperkamą būstą, naudotis įperkamu transportu ir energija, kuriomis būtų siekiama mažinti socialinės atskirties ir skurdo riziką;

18.  primygtinai ragina valstybes nares imtis konkrečių priemonių, siekiant mažinti skurdo riziką sulaukus senatvės, o Komisiją – skurdo lyčių aspektą įtraukti į savo ekonomikos augimo ir socialinės politikos programas; palankiai vertina tai, kad Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo stebėsenos mechanizmas apima pagal lytį suskirstytus rodiklius; pabrėžia būtinybę pagal šio ramsčio 2 ir 3 principus lyčių aspektą integruoti vadovaujantis sąveika grindžiamu požiūriu ir ragina geriau tarpusavyje koordinuoti Europos socialinių teisių ramsčio ir Europos semestro procesus; ragina Komisiją parengti ir į Europos semestrą įtraukti lyčių lygybės indeksą, kad būtų galima stebėti makroekonominės politikos ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos bei skaitmeninės pertvarkos poveikį lytims;

19.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares atsigavimo po pandemijos programose daugiausia dėmesio skirti moterims, kad būtų galima užkirsti kelią pažangos, daromos mažinant vyrų ir moterų skurdo lygio skirtumus, lėtėjimui, kurį nulėmė COVID-19 krizė;

Moterys ir aplinka

20.  palankiai vertina tai, kad tiek Trečiajame lyčių lygybės veiksmų plane, tiek 2020–2025 m. Lyčių lygybės strategijoje pripažinta, kad klimato kaitai būdingas lyčių aspektas; pabrėžia, kad, norint suvaldyti klimato krizę, būtina užtikrinti lyčių lygybę;

21.  pabrėžia, kad moterys yra galinga pokyčių varomoji jėga; ragina ES ir valstybes nares visais visuomenės lygmenimis mažinti lyčių nelygybę einant su sprendimų priėmimu susijusias pareigas klimato politikos srityje;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti ir populiarinti lyčiai atžvalgius tikslus, uždavinius ir rodiklius, taip pat planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant kovos su klimato kaita politiką, programas ir projektus rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis ir valdžios institucijose įsteigti lyčių lygybės ir kovos su klimato kaita ryšių centrus;

Moterys ir ekonomika, moterys ir valdžia bei sprendimų priėmimas

23.  pabrėžia, kaip svarbu visapusiškai ir vienodomis sąlygomis su vyrais įtraukti moteris į visas visuomenės ir ekonomikos sritis, taip pat aktyviai skatinti lyčių pusiausvyra grindžiamą atstovavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pašalinti kliūtis, kad Europos Vadovų Taryba galėtų priimti Direktyvą dėl moterų valdybose;

24.  ragina ES, siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir proporcingą atstovavimą einant visas vykdomąsias, teisėkūros ir administracines pareigas, nustatyti tikslus, veiksmų planus, terminus ir laikinas specialias priemones;

25.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį integracinį ekonomikos augimą, kovoti su nelygybe ir skatinti moterų ekonominę nepriklausomybę, labai svarbūs veiksniai yra visiškas moterų įtraukimas į darbo rinką ir moterų verslumo skatinimas;

26.  ragina ES dėti daugiau pastangų, siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir įgyvendinti vienodo darbo užmokesčio principą, šiuo tikslu priimant teisės aktus, kuriais būtų didinamas darbo užmokesčio skaidrumas, įskaitant visoms įmonėms privalomas priemones; apgailestauja, kad dar nepateiktas numatytas Komisijos pasiūlymas dėl privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių;

27.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą stebėti, kaip iki 2022 m. į nacionalinės teisės aktus perkeliama Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyva, ir užtikrinti, kad valstybės narės, konsultuodamosi su moterų teisių ir pilietinės visuomenės organizacijomis, ją visapusiškai įgyvendintų; taip pat ragina valstybes nares neapsiriboti šioje direktyvoje nustatytais būtiniausiais standartais; pažymi, kad galimybė išplėsti tėvams taikomas nuostatas įtraukiant ilgalaikę neįgalių šeimos narių ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūrą yra geras atskaitos taškas, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę jas dar labiau išplėsti, siekiant užkirsti kelią darbo jėgos, ypač moterų, praradimui;

28.  pabrėžia, kad darbo sąlygų pokyčiai, pavyzdžiui, nuotolinis darbas, gali turėti įtakos gebėjimui atsijungti ir dėl jų gali padidėti darbo krūvis, o moterims, kurios daugiausia ar įprastai atlieka besirūpinančiųjų namais ir šeima vaidmenį, tai daro gerokai didesnį poveikį negu vyrams;

29.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriame būtų vadovaujamasi holistiniu ir visą gyvenimą apimančiu požiūriu į priežiūrą, atsižvelgiant tiek į prižiūrinčių, tiek prižiūrimų asmenų poreikius ir nustatant būtiniausius priežiūros visu gyvenimo ciklu, įskaitant prižiūrimus vaikus, vyresnio amžiaus ir ilgalaikių poreikių turinčius asmenis, standartus bei kokybės gaires;

30.  ragina Komisiją išnagrinėti moterų dalyvavimo darbo rinkoje padėtį ir užtikrinti, kad moterys prasmingai dalyvautų pagrindinių sprendimus priimančių organų veikloje, taip pat rengiant lyčiai atžvalgius DFP ir ekonomikos gaivinimo plano „Next Generation EU“ ekonomikos gaivinimo ir skatinimo priemonių rinkinius; pažymi, kad, atsižvelgiant į padidėjusį moterų nedarbo lygį, COVID-19 krizė itin didelį poveikį daro darbo rinkose dalyvaujančioms moterims; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių moterų užimtumo lygio skirtumui šalinti, šiuo tikslu tikslingai paskirstant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės išteklius tose ES valstybėse narėse, kurios rodo, kad imasi konkrečių veiksmų tokioms problemoms kaip moterų nedarbas, moterų skurdas ir dažnesni smurto prieš moteris ir mergaites atvejai spręsti, nes šios kliūtys trukdo moterims visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, įskaitant darbinę veiklą;

31.  pabrėžia būtinybę užtikrinti moterų namų ūkio darbuotojų teises į deramas darbo sąlygas ir vienodą socialinę apsaugą pasirūpinant, kad būtų ratifikuota ir įgyvendinta TDO konvencija Nr. 189 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams;

32.  susirūpinęs pažymi, kad iš 8 mln. IRT specialistų Europos Sąjungoje moterys sudaro tik 18 proc.(22) ir kad joms kyla pavojus būti dar labiau išstumtoms iš ES skaitmeninės darbotvarkės; primygtinai ragina Komisiją stiprinti politiką, kuria moterys skatinamos aktyviau siekti karjeros gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse ir studijuoti šių sričių dalykus, ir pabrėžia būtinybę įtraukti moteris į darniam vystymuisi svarbias besiformuojančias ekonomikos sritis, įskaitant IRT, skaitmeninį ir dirbtinio intelekto sektorius, ir užtikrinti, kad joms šiose srityse būtų atstovaujama;

33.  ragina Europos institucijas, siekiant užtikrinti lyčių lygybę išrinktuose organuose, nustatyti privalomas priemones, pavyzdžiui, kvotas, ir ragina valstybes nares tiek Europos Parlamente, tiek nacionaliniuose parlamentuose užtikrinti proporcingą atstovavimą moterims ir vyrams; taip pat ragina parengti strategijas, kuriomis būtų užtikrinama, kad einant su sprendimų priėmimu susijusias pareigas Europos institucijose būtų prasmingai atstovaujama įvairios padėties moterims;

Moterys ir smurtas. Smurto dėl lyties panaikinimas

34.  palankiai vertina Komisijos Lyčių lygybės strategijoje išdėstytą įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties ir dar kartą ragina ES užbaigti ratifikuoti Stambulo konvenciją remiantis visapusišku prisijungimu prie jos ir paraginti visas valstybes nares šią konvenciją ratifikuoti ir įgyvendinti; ragina valstybes nares atsižvelgti į Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės (GREVIO) rekomendacijas ir tobulinti teisės aktus, kad jie labiau atitiktų Stambulo konvencijos nuostatas ir kad būtų galima užtikrinti tinkamą įgyvendinimą ir vykdymą;

35.  palankiai vertina iniciatyvą pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį išplėsti nusikalstamumo sritis, į jas įtraukiant konkrečias smurto dėl lyties formas, ir ragina Komisiją paskui pateikti pasiūlymą dėl visapusiškos, į aukas orientuotos ES direktyvos, kuria būtų siekiama užkirsti kelią visų rūšių smurtui dėl lyties ir su juo kovoti; primena, kad tokiomis naujomis teisėkūros priemonėmis bet kuriuo atveju turėtų būti papildomas Stambulo konvencijos ratifikavimas;

36.  ragina ES skubiai spręsti smurto dėl lyties atvejų daugėjimo per COVID-19 pandemiją problemą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją parengti Europos Sąjungos protokolą dėl kovos su smurtu dėl lyties krizės metu ir kaip pagrindines paslaugas valstybėse narėse įtraukti aukų apsaugos paslaugas, pavyzdžiui, pagalbos linijas, saugaus apgyvendinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, kad būtų galima per tokias krizes kaip COVID-19 pandemija užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir teikti paramą smurto šeimoje aukoms; susirūpinęs pažymi, kad trūksta duomenų apie smurtą prieš moteris ir mergaites, kuriais remiantis būtų galima įvertinti per COVID-19 pandemiją padaugėjusius tokio smurto atvejus;

37.  pabrėžia švietimo vaidmenį ir ragina kovoti su lyčių stereotipais, kurie sudaro sąlygas griebtis smurto dėl lyties; ragina ES užtikrinti, kad visos ES viešosios institucijos būtų parengusios elgesio kodeksus, pagal kuriuos visiškai netoleruojamas smurtas, diskriminacija ir prievarta, ir jų laikytųsi, taip pat įdiegtų vidaus pranešimų ir skundų teikimo mechanizmus;

38.  pabrėžia būtinybę rinkti ir tvarkyti pagal lytį ir amžių suskirstytus duomenis apie visų rūšių smurtą dėl lyties valstybėse narėse; palankiai vertina tai, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) paskelbė apie naują visoje ES atliekamą apklausą apie visų rūšių smurto prieš moteris paplitimą ir dinamiką;

39.  ragina valstybes nares ir Komisiją priimti konkrečias kibernetinio smurto, įskaitant tokius reiškinius kaip priekabiavimas internete, patyčios kibernetinėje erdvėje ir prieš moteris nukreiptas neapykantos kurstymas, kurie moterims ir mergaitėms daro neproporcingai didelį poveikį, panaikinimo priemones ir konkrečiai spręsti šių rūšių smurto dėl lyties atvejų daugėjimo per COVID-19 pandemiją problemą; ragina Komisiją pasiūlyti atitinkamas taisykles ir bet kokius kitus galimus veiksmus, skirtus neapykantos kurstymui ir priekabiavimui internete panaikinti;

40.  ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti ir įgyvendinti neseniai priimtą TDO konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo;

41.  ragina valstybes nares veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES(23) dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos ir priimti konkrečias priemones, kuriomis būtų sprendžiamos smurto prieš moteris ir lyčių nelygybės problemos, nes jos yra pagrindinės prekybos žmonėmis priežastys; ragina Komisiją, atlikus išsamų poveikio vertinimą, peržiūrėti šią direktyvą, kad būtų galima tobulinti visų rūšių prekybos žmonėmis, ypač vykdomos seksualinio išnaudojimo tikslais (tai yra labiausiai paplitusi prekybos žmonėmis forma, apie kurią pranešama dažniausiai ir su kuria susiduria 92 proc. Europoje parduodamų moterų ir mergaičių), prevencijos ir baudžiamojo persekiojimo už šią veiką priemones; be to, ragina Komisiją iš dalies pakeisti šią direktyvą, siekiant užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų aiškiai kriminalizuojamas sąmoningas naudojimasis visomis prekybos žmonėmis aukų teikiamomis paslaugomis;

Moterys ir sveikata

42.  primena, kad visuotinės galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra viena iš žmogaus teisių, kurią galima užtikrinti tik taikant visuotinę sistemą, kuri yra prieinama visiems, neatsižvelgiant į socialinę ir ekonominę padėtį; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir lygias galimybes jomis pasinaudoti;

43.  primygtinai ragina valstybes nares skirti lėšų patikimoms ir atsparioms visuomenės sveikatos sistemoms ir užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kurių dauguma paprastai yra moterys ir eina mažiau apmokamas pareigas, būtų teisingai atlyginama už atliekamą darbą ir sudaromos deramos darbo sąlygos;

44.  ragina užtikrinti, kad būtų visuotinai paisoma lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių ir sudaromos sąlygos pasinaudoti atitinkamomis paslaugomis ir teisėmis, kaip susitarta Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programoje ir Pekino veiksmų platformoje;

45.  pabrėžia, kad užtikrinant moterų teises ir gelbstint žmonių gyvybę svarbūs aspektai yra galimybės planuoti šeimą, naudotis gimdyvių sveikatos ir saugaus bei teisėto nėštumo nutraukimo paslaugomis;

46.  ragina valstybes nares jaunimui rengti visapusiško lytinio švietimo ir švietimo santykių klausimais programas ir sudaryti sąlygas pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant kontracepciją, šeimos planavimą ir saugų bei teisėtą nėštumo nutraukimą;

47.  pabrėžia, kad, siekiant visiems žmonėms užtikrinti tinkamą kokybišką gydymą, svarbu nustatant medicininę diagnozę ir planuojant gydymą geriau atsižvelgti į lyčių aspektą; pabrėžia, kad moterų ligos ir sveikatos būklė ir toliau nepakankamai diagnozuojamos, gydomos ir tiriamos;

Pasirengimas Kartų lygybės forumui

48.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus, visų pirma trečiąjį ir penktąjį darnaus vystymosi tikslus, ir užtikrinti, kad nė viena moteris ar mergaitė nebūtų diskriminuojama ir nepatirtų smurto ar atskirties ir kad visos moterys ir mergaitės galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų maisto, galėtų mokytis ir dirbti;

49.  pakartoja, koks svarbus yra ES įsipareigojimas įgyvendinti Pekino veiksmų platformą ir prisidėti prie peržiūros konferencijų, ir ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis prisiimtų visuotinių įsipareigojimų užtikrinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą;

50.  palankiai vertina tai, kad valstybės narės ir Komisija dalyvauja Veiksmų koalicijų veikloje ir kartu joms vadovauja;

51.  pabrėžia, kaip svarbu būsimajame Kartų lygybės forume pasiekti plataus užmojo rezultatus, be kita ko, Komisijai ir valstybėms narėms, inter alia, Veiksmų koalicijose, patvirtinant ateities perspektyvomis grindžiamus plataus užmojo įsipareigojimus ir veiksmus ir jiems numatant atitinkamą finansavimą;

52.  ragina visas valstybes nares ir Komisiją rengiant Veiksmų koalicijos pažangos ataskaitą užbaigti metinio stebėjimo ir nacionalinių ataskaitų teikimo procesus;

53.  primygtinai ragina ES užtikrinti visapusišką Parlamento ir jo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto dalyvavimą priimant sprendimus dėl ES pozicijos Kartų lygybės forume;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0039.
(2) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0025.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0024.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0336.
(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0025.
(6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0286.
(7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0379.
(8) OL C 449, 2020 12 23, p. 102.
(9) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 11.
(10) EIGE, Lyčių statistikos duomenų bazė, https://eige.europa.eu/covid-19-and-gender-equality/frontline-workers.
(11) EIGE, Pirminės grandies specialistai, https://eige.europa.eu/covid-19-and-gender-equality/frontline-workers.
(12) EIGE, Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo apžvalga (angl. Beijing Review), http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=sdg_05_20&lang=en.
(13) TDO, „Suprasti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą“ (angl. Understanding the gender pay gap), https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_dialogue/---act_emp/documents/publication/wcms_735949.pdf.
(14) EIGE tyrimas „Lyčių nelygybė priežiūros sektoriuje ir jos padariniai darbo rinkai“ (angl. Gender inequalities in care and consequences for the labour market).
(15) EIGE 2019 m. lyčių lygybės indeksas, https://eige.europa.eu/publications/gender-equality-index-2019-report/informal-care-older-people-people-disabilities-and-long-term-care-services.
(16) British Medical Journal, „COVID-19: ES valstybės praneša, kad skubios pagalbos dėl smurto šeimoje iškvietimo skambučių padaugėjo 60 proc.“ (angl. Covid-19: EU states report 60% rise in emergency calls about domestic violence), 2020 m. gegužės 11 d., pateikiama adresu https://www.bmj.com/content/369/bmj.m1872. 2020 m. liepos mėn. JT generalinio sekretoriaus ataskaita „Aktyvesnės pastangos panaikinti visų rūšių smurtą prieš moteris ir mergaites“ (angl. Intensification of efforts to eliminate all forms of violence against women and girls), pateikiama adresu https://undocs.org/en/A/75/274.
(17) EIGE, „K sritis – moterys ir aplinka. Nevienodas klimato kaitos poveikis lytims“ (angl. Area K - Women and the environment: climate change is gendered), 2020 m. kovo 5 d., pateikiama adresu https://eige.europa.eu/publications/beijing-25-policy-brief-area-k-women-and-environment.
(18) Europos Parlamento tyrimų tarnybos informacinis pranešimas „Pekino veiksmų platforma. 25 metų įgyvendinimo peržiūra ir ateities prioritetai“ (angl. Beijing Platform for Action, 25-year review and future priorities), 2020 m. vasario 27 d., pateikiamas adresu https://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document.html?reference=EPRS_BRI(2020)646194.
(19) JT Moterų ataskaita „Lyčių lygybė. Moterų teisių apžvalga praėjus 25 metams po Pekino konferencijos“, https://www.unwomen.org/en/digital-library/publications/2020/03/womens-rights-in-review.
(20) JT Moterų ataskaita „Lyčių lygybė prasidėjus COVID-19 pandemijai“, https://www.unwomen.org/en/digital-library/publications/2020/09/gender-equality-in-the-wake-of-covid-19.
(21) 2014 m. daugiau kaip 122 mln. asmenų Europos Sąjungoje gyveno namų ūkiuose, kurie buvo laikomi skurdžiais, t. y. jiems grėsė skurdas ar socialinė atskirtis. Iš šių 122 mln. asmenų 53 proc. yra moterys ir 47 proc. yra vyrai. Šaltinis – EIGE ataskaita „Skurdas, lytis ir sąveikinė nelygybė ES“ (angl. Poverty, gender and intersecting inequalities in the EU), 2016 m., https://eige.europa.eu/publications/poverty-gender-and-intersecting-inequalities-in-the-eu.
(22) Komisijos 2020 m. Moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje (angl. WiD) rezultatų suvestinė.
(23) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

Teisinė informacija - Privatumo politika