2021 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos strategijos dėl vandenilio (2020/2242(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitą pavadinimu „Visuotinis atšilimas 1,5 °C“ ir 2019 m. rugsėjo 25 d. ataskaitą pavadinimu „Vandenynai ir kriosfera keičiantis klimatui“,
– atsižvelgdamas į JT aplinkos programos 2019 ir 2020 m. ataskaitas dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje,
– atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 23 d. EBPO deklaraciją dėl MVĮ ir verslumo stiprinimo siekiant našumo ir integracinio augimo,
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą dėl neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategijos (COM(2020)0301),
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Europos regionų komiteto nuomonę pavadinimu „Veiksmų plano dėl švaraus vandenilio rengimas – vietos ir regionų valdžios institucijų indėlis kuriant neutralaus poveikio klimatui Europą“(1),
– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 8 d. Komisijos komunikatą „Neutralaus poveikio klimatui ekonomikos stimuliavimas: ES energetikos sistemos integravimo strategija“ (COM(2020)0299),
– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikatą „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“(COM(2020)0741),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos (COM(2020)0663),
– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos ataskaitą „2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaita, parengta pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo“ (COM(2020)0950),
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ (COM(2020)0562),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją(2) (toliau – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva),
— atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013(3),
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo(4) (toliau – Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva),
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 559/2014, kuriuo įsteigiama II kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė(5),
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009(6) (toliau – TEN-E reglamentas),
– atsižvelgdamas į šiuo metu persvarstomą 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010(7),
– atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB(8) (toliau – ATLPS direktyva),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos politikos energijos kaupimo klausimu(9),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių peržiūros(10),
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(11),
– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(12),
– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“(13),
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją pavadinimu „Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje. Laikas veikti“(14),
– atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo ir diegimo(15),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0116/2021),
A. kadangi ES pritarė Paryžiaus susitarimui, Žaliajam kursui ir tikslui vėliausiai iki 2050 m. ekonomiškai efektyviai ir sąžiningai pereiti prie neutralaus poveikio klimatui;
B. kadangi Komisija pasiūlė padidinti ES tikslą iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent iki 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir kadangi Parlamentas pritarė tikslui iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 60 proc., palyginti su 1990 m. lygiu;
C. kadangi iškastinis kuras daugiausia lemia visuotinį atšilimą ir kadangi Paryžiaus susitarimu siekiama išlaikyti pasaulinės temperatūros kilimą gerokai mažiau nei 2 °C lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir tęsti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C;
D. kadangi norint pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos reikia viešai vadovaujamo greito ir teisingo perėjimo prie iš esmės atsinaujinančiaisiais ištekliais ir labai efektyviai išteklius ir energiją vartojančios energetikos sistemos, užtikrinant tvarumą ir sveikatą, piliečių dalyvavimą, energijos nepritekliaus visoje ES mažinimą, tiekimo saugumą, energijos prieinamumą ir įperkamumą bei energijos kainų konkurencingumą;
E. kadangi būtina naudoti švarų alternatyvų kurą ir plėtoti jo taikymo būdus siekiant kuo greičiau palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro ir užtikrinti ES pramonės konkurencingumą; kadangi vandenilis iš atsinaujinančių šaltinių neturi galimybių tapti tokia alternatyva;
F. kadangi vandenilis gali būti naudojamas kaip žaliava arba energijos šaltinis pramoniniuose ir cheminiuose procesuose, oro, jūrų ir sunkiasvorio kelių transporto sektoriuose bei šildymo reikmėms, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro sektoriuose, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra techniškai neįmanoma arba nekonkurencinga, o taip pat energijos kaupimui, kai reikia siekiant subalansuoti energetikos sistemą ir taip atlikti svarbų vaidmenį ją integruojant;
G. kadangi šiandien apie 2 proc. ES energijos rūšių derinio sudaro vandenilis, kurio 95 proc. pagaminama naudojant iškastinį kurą, kas per metus išmeta 70-100 mln. tonų CO2, o pasauliniu mastu tai sudaro 2,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o mažiau nei 1 proc. šiuo metu pagaminamo vandenilio yra naudojama kaip energijos šaltinis; kadangi kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad 2050 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija galėtų sudaryti iki 100 proc. ES energijos rūšių derinio, iš kurių vandenilis galėtų sudaryti iki 20 proc. visos energijos, 20-50 proc. transporto sektoriuje suvartojamos energijos ir 5-20 proc. pramonėje suvartojamos energijos;
H. Kadangi vandenilis, kurio 120 Mt kasmet pagaminama visame pasaulyje, yra gaunamas kaip šalutinis naftos perdirbimo ir chemijos pramonės produktas (70 Mt) ir specializuotose gamybos įmonėse (50 Mt); kadangi didžioji vandenilio dalis gaminama naudojant iškastinį kurą (6 proc. gamtinių dujų ir 2 proc. anglies pasaulyje naudojama vandeniliui gaminti), o mažiau kaip 0,1 proc. jo pagaminama naudojant vandens elektrolizę;
I. Kadangi bendras vandenilio gamybos pajėgumas Europos ekonominėje erdvėje (EEE) 2018 m. pabaigoje buvo 11,5 mln. tonų per metus, o bendra elektrolizerių įrengtoji galia EEE yra apie 1 GW, t. y. 1-4 proc. visų vandenilio gamybos pajėgumų; kadangi bendra EEE vandenilio gamybos iš iškastinio kuro su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu (mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis) dalis sudaro apie 0,7 proc. Europos vandenilio kiekio (išskyrus šalutinius produktus);
J. kadangi 43 proc. pasauliniu mastu pagaminamo vandenilio naudojama amoniakui gaminti, kuris daugiausia naudojamas žemės ūkio trąšoms iš amoniako gaminti, 52 proc. angliavandeniliams rafinuoti ir desulfuruoti, o 5 proc. metanolio sintezei ir kitais tikslais;
K. kadangi dabartinės atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio vandenilio sąnaudos sudaro apie 2,5–5,5 EUR už 1 kg, o naudojant iškastinį kurą pagaminto vandenilio sąnaudos sudaro apie 1,50 EUR už 1 kg; kadangi dabartinis elektros energijos rūšių derinys daugumoje valstybių narių lemtų vandenilio gamybą iš elektros energijos, kurios metu išmetamas teršalų kiekis būtų didesnis nei gaminant vandenilį iš iškastinio kuro;
L. kadangi vandenilis ilgą laiką gali kaupti didelius energijos kiekius ir taip kompensuoti sezoninius paklausos svyravimus; kadangi vandenilis gali būti transportuojamas sunkvežimiais, laivais ar vamzdynais, todėl galima gaminti atsinaujinančiąją energiją ten, kur ji yra efektyviausias ir ši savybė leidžia transportuoti tolimais atstumais, nesudarant apkrovos elektros energijos tinklui;
M. kadangi norint sumažinti visų ekonomikos sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro reikės didesnės atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies, o tai gali lemti didesnius svyravimus elektros energijos tinkle, tuo tarpu energijos kaupimo paklausa turės būti labai padidinta, kad būtų užtikrintas energijos tiekimas;
N. kadangi plieno gamyba sudaro maždaug 10 proc. tiesiogiai ir netiesiogiai pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio, jūrų transporto sektoriuje išmetama apie 2,5 proc. ŠESD kiekio, ir kadangi vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra galėtų padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį šiuose sektoriuose;
O. kadangi transporto sektoriuje išmetama apie 27 proc. viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; kadangi vandenilis naudojamas įvairiose pramonės srityse, taip pat elektros ir statybų sektoriuose; kadangi vandenilis turi didžiulį potencialą kaip alternatyvus kuras transporto sektoriuje, tačiau galimybės rinkoje pasinaudoti vandenilio privalumais vis dar yra ribotos;
P. kadangi bateriniai elektromobiliai gali perimti didelę asmeninių transporto priemonių dalį; kadangi sudėtinga panaikinti sunkiojo transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes tiesioginės elektrifikacijos galimybės yra ribotos dėl nedidelio išlaidų veiksmingumo ir techninių priežasčių; kadangi baterijos kelia praktinių problemų ja pritaikant sunkiosiose transporto priemonėse, neelektrifikuotų linijų traukiniams, krovininiams laivams arba lėktuvams, ir kadangi tai sudarys galimybių kitiems energijos šaltiniams, pvz., vandeniliui, nes dideli jo kiekiai gali būti laikomi transporto priemonėje arba laive, prireikus galima greitai pripildyti degalų, o į aplinką išskiriamas tik vanduo;
Q. kadangi tvari ir konkurencinga vandenilio ekonomika suteikia galimybę ES stiprinti savo ekonomiką, ypač po ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19, nes iki 2030 m. ji padėtų sukurti iki vieno milijono tiesioginių aukštos kokybės darbo vietų, o iki 2050 m. – 5,4 mln. darbo vietų; kadangi tai galėtų būti galimybė regionams, kurie šiuo metu yra labai priklausomi nuo tradicinių energijos šaltinių ir jiems grės skurdas, kai nebeliks iškastinio kuro; kadangi darbo vietų kūrimo potencialas vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių srityje sudaro 10 300 darbo vietų už kiekvieną investuotą milijardą eurų, o šis skaičius galėtų būti papildytas atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos sektoriuje sukurtomis darbo vietomis;
R. kadangi siekiant sukurti tvarią ir konkurencingą vandenilio rinką, kuria būtų galima laiku ir ekonomiškai prisidėti prie ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo, reikia gerai išvystytos perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros, kad vandenilis būtų veiksmingai pervežamas iš gamybos vietų į vartojimo zonas visoje ES;
S. kadangi valstybės narės gali priimti skirtingą požiūrį į vandenilio sistemų plėtrą, atsižvelgiant į esamos dujų infrastruktūros struktūros skirtumus, kiekvienos šalies pajėgumus plėtoti skirtingus vandenilio gamybos technologijų būdus, skirtingą inovacijų diegimo potencialą ir skirtingą vandenilio paklausą įvairiose pramonės šakose kiekvienoje valstybėje narėje;
T. kadangi beveik visos valstybės narės į savo nacionalinius energetikos ir klimato planus įtraukė vandenilį ir 26 valstybės narės pasirašė vandenilio iniciatyvą;
U. kadangi ES energetikos sistema turėtų būti tvari aplinkosaugos požiūriu ir ekonomiškai konkurencinga, o technologinės tendencijos, kurių laikomasi, turėtų būti grindžiamos įrodytais ir patikimais vertinimais, kurie sukurti gyvybingus verslo scenarijus su nuspėjamais terminais, siekiant užtikrinti, kad jų sąnaudos nekenkia ES pramonės konkurencingumui arba piliečių gerovei;
V. kadangi reikėtų atsižvelgti į didelius energijos nuostolius vandenilio gamybos, transportavimo, saugojimo ir perdirbimo metu;
W. kadangi galiojančia teisines sistema, kuria reglamentuojamos gamtinės dujos, ilgus metus buvo užtikrinamas energijos tiekimo saugumas ir įperkamumas ES vartotojams, todėl ji galėtų būti naudojama kaip pavyzdys skatinant būsimos visos ES vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių rinkos plėtrą;
1. pabrėžia, kad reikia išlaikyti ir toliau plėtoti ES technologinį pirmavimą švaraus vandenilio srityje(16), kuriant konkurencingą ir tvarią vandenilio ekonomiką su integruota vandenilio rinka; pabrėžia, kad būtina parengti ES vandenilio strategiją, kuri apimtų visą vandenilio vertės grandinę, įskaitant paklausos ir tiekimo sektorius bei būtų derinama su nacionalinėmis pastangomis siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta pakankama papildoma elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių infrastruktūra vandeniliui iš atsinaujinančių išteklių gaminti, ir sumažintos iš atsinaujinančių išteklių pagaminto vandenilio sąnaudos; atkreipia dėmesį į ES vietinės vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pridėtinę vertę novatoriškų elektrolizės technologijų plėtrai ir tiekimui rinkai; pabrėžia, kad vandenilio ekonomika turi derėti su Paryžiaus susitarimu, ES klimato ir energetikos tikslais 2030 ir 2050 m., žiedine ekonomika, svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planu ir JT darnaus vystymosi tikslais;
2. palankiai vertina Komisijos pasiūlytą vandenilio strategiją siekiant neutralaus poveikio klimatui Europos, įskaitant būsimą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūrą, o taip pat vis didesnį valstybių narių strategijų ir investicijų planų vandenilio srityje kiekį; pabrėžia, kad šios strategijos turi būti suderintos su valstybių narių nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, ir ragina greitai ir ryžtingai jas įgyvendinti; mano, kad Komisija turėtų atsižvelgti į šias strategijas būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; primygtinai ragina Komisiją suderinti savo požiūrį į vandenilį su naująja ES pramonės strategija ir įtraukti jį į nuoseklią pramonės politiką, atsižvelgiant į tai, kad vandenilio strategija pati savaime nėra tikslas, bet turėtų būti vertinama atsižvelgiant į bendras ES pastangas mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kartu užtikrinant ilgalaikes kokybiškas darbo vietas ir prisidedant prie ES pramonės konkurencingumo;
3. pabrėžia, kokia svarbi atspari ir neutralizuoto poveikio klimatui energetikos sistema, pagrįsta energijos vartojimo efektyvumo, išlaidų veiksmingumo, prieinamumo ir tiekimo saugumo principais; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama energijos taupymui ir principui „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, neužkertant kelio novatoriškų bandomųjų ir parodomųjų projektų rengimui; pažymi, kad tiesioginė elektrifikacija iš atsinaujinančiųjų išteklių yra ekonomiškesnė ir taupesnė išteklių naudojimo ir energijos vartojimo požiūriu nei vandenilis, tačiau taip pat pažymi, kad nustatant, kaip sektorius turėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip tiekimo saugumas, techninis įgyvendinamumas ir energetikos sistemos aspektai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia technologinio neutralumo principo svarbą siekiant neutralaus poveikio klimatui ES;
4. yra įsitikinęs, kad iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintas vandenilis yra labai svarbus ES energetikos pertvarkai, nes tik iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamas vandenilis gali tvariai prisidėti prie neutralaus poveikio klimatui ilguoju laikotarpiu ir išvengti susaistymo poveikio ir nuvertėjusio turto; susirūpinęs pažymi, kad vandenilis iš atsinaujinančių šaltinių dar nėra konkurencingas; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių vertės grandinę ir įsisavinimą rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad kainos ir pelningumo santykis palaipsniui gerėtų, atsižvelgiant į pramonės metodų ir vertės grandinių plėtrą;
5. pripažįsta vandenilio slėnių pastangas įvairiuose ES regionuose kuriant integruotas tarpsektorines vandenilio vertės grandines; pabrėžia svarbų jų vaidmenį inicijuojant atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybą ir panaudojimą siekiant plėtoti ES vandenilio ekonomiką; primygtinai ragina Komisiją remtis šiomis iniciatyvomis, remti jų plėtojimą ir padėti susijusiems subjektams sutelkti savo praktinę patirtį bei investicijas;
6. pabrėžia, kad vandenilio produktai, tokie kaip sintetiniai degalai, pagaminti naudojant atsinaujinančiąją energiją, yra neutralaus anglies dioksido poveikio alternatyva iškastiniam kurui, todėl, kartu su kitais išmetamųjų teršalų mažinimo sprendimais, pvz., elektrifikacija, grindžiama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, galima reikšmingai prisidėti prie daugelio sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo; pabrėžia, kad tarpsektorinis taikymas yra būtinas, siekiant gerokai sumažinti šių energijos nešiklių kainą pasitelkiant masto ekonomiją ir užtikrinti pakankamą rinkos apimtį;
Vandenilio klasifikacija ir standartai
7. mano, kad labai svarbu nustatyti bendrą įvairių vandenilio rūšių teisinę klasifikaciją; palankiai vertina Komisijos pasiūlytą klasifikaciją, kaip pirmą žingsnį šia kryptimi; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skubiai susitarti dėl visapusiškos, tikslios ir mokslu pagrįstos vieningos ES masto terminologijos, siekiant pritaikyti nacionalines teisines apibrėžtis ir sukurti aiškią klasifikaciją, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą; ragina Komisiją kaip galima greičiau baigti terminijos kūrimo darbus, atsižvelgiant į visus susijusius teisės aktus;
8. mano, kad įvairių vandenilio formų klasifikacija turėtų būti nustatoma remiantis nepriklausomu moksliniu vertinimu, atsisakant įprastai naudojamo spalvinio metodo; laikosi nuomonės, kad ši klasifikacija turėtų būti grindžiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamu kiekiu per būvio ciklą, viso vandenilio gamybos ir transportavimo proceso metu, tačiau taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skaidrius ir griežtus tvarumo kriterijus, atitinkančius žiedinės ekonomikos principus, o ji turėtų būti grindžiama kiekvienos kategorijos vidurkiais ir standartinėmis vertėmis, pvz., tausaus naudojimo ir išteklių apsaugos, atliekų tvarkymo ir didesnio žaliavų bei antrinių žaliavų sunaudojimo, taršos prevencijos ir kontrolės tikslais, ir galiausiai, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga bei atkūrimu;
9. pažymėtina, kad skirtingos švaraus vandenilio apibrėžtys, kurias naudoja įvairūs subjektai, pvz., Komisija ir Europos švaraus vandenilio aljansas, skiriasi, todėl kyla painiava ir jos reikėtų vengti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad turi būti aiškiai atskirtas atsinaujinančiųjų išteklių ir mažai anglies dioksido išskiriantis vandenilis(17); be to, pažymi, kad nevartojant dviejų tos pačios vandenilio kategorijos pavadinimų, t. y. „iš atsinaujinančiųjų išteklių“ ir „švaraus“, kaip siūlo Komisija, būtų pateiktas išsamesnis paaiškinimas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad terminas „vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių“ yra objektyviausia ir moksliškai pagrįsta šios kategorijos vandenilio alternatyva;
10. pabrėžia, kad skubiai reikia ES ir tarptautinių standartų bei sertifikavimo; taip pat pažymi, kad reikėtų apsvarstyti su nacionaliniais registrais suderintas kilmės garantijas, siekiant užtikrinti, kad vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamyba galėtų būti padidinta laiku, o vartotojai galėtų sąmoningai pasirinkti tvarius sprendimus ir kuo labiau sumažinti investicijų nuvertėjimo riziką;
11. pabrėžia, kad standartizacijos sistema turi būti grindžiama holistiniu požiūriu ir turi būti taikoma importuojamam vandeniliui; ragina Komisiją nustatyti reguliavimo sistemą, kurioje būtų nustatyti patikimi ir skaidrūs vandenilio sertifikavimo bei sekimo ES tvarumo kriterijai, atsižvelgiant į jo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklį visoje vertės grandinėje, įskaitant transportą, taip pat siekiant paskatinti investicijas į pakankamą papildomą elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių; taip pat ragina Komisiją kuo anksčiau 2021 m. sukurti vandenilio reguliavimo sistemą, kuria būtų užtikrinamas standartizavimas, sertifikavimas, kilmės garantijos, ženklinimas ir prekybos galimybės visose valstybėse narėse, taip pat pasinaudoti būsima ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) peržiūra, siekiant išnagrinėti, kokių pokyčių reikia siekiant išnaudoti visas vandenilio galimybes prisidėti prie ES klimato tikslų įgyvendinimo, atsižvelgiant į anglies dioksido nutekėjimo riziką;
12. pabrėžia, kad įvairių vandenilio rūšių klasifikacija, inter alia, būtų skirta informuoti vartotojus ir nestabdyti vandenilio plėtros bendrai; pastebi, kad atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos kilmės garantijų sistema iki šiol nepritraukė į papildomus pajėgumus pakankamai investicijų; todėl pabrėžia, kad svarbu toliau rengti gaires dėl sąlygų ir kriterijų, kad būtų išvengta dvigubo atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų skaičiavimo;
13. yra tvirtai įsitikinęs, kad visuomenės pritarimas yra labai svarbus siekiant sėkmingai sukurti vandenilio ekonomiką; todėl pabrėžia visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų, o taip pat ES vandenilio saugos ir techninių standartų bei šiuos standartus atitinkančių aukštos kokybės sprendimų vandenilio srityje, svarbą; be to, pabrėžia, kad reikia nuolat atnaujinti saugos protokolus paklausos sektoriuose, atsižvelgiant į vandenilio naudojimą; todėl prašo skleisti geriausios patirties pavyzdžius ir vandenilio saugos kultūrą visoje ES;
Vandenilio gamybos didinimas
14. pabrėžia, kad siekiant užtikrinti gerą ir prognozuojamą vandenilio vidaus rinkos veikimą, reikia įveikti reguliavimo kliūtis ir skubiai pasiūlyti nuoseklią, integruotą ir visapusišką vandenilio rinkos reguliavimo sistemą, kuri turėtų būti suderinta su kitais atitinkamais teisės aktais ir visapusiškai atitikti proporcingumo, subsidiarumo ir geresnio reglamentavimo principus, įskaitant poveikio MVĮ tyrimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina lanksti vandenilio rinka, kad novatoriški pradininkai galėtų visapusiškai pasinaudoti vandenilio gamybos teikiama nauda ir sumažinti jos sąnaudas, atsižvelgiant į tai, kad vandenilio rinka dar nėra brandi ir turi būti plečiama;
15. mano, kad ES dujų rinkos modelis ir Švarios energijos dokumentų rinkinys galėtų tapti pagrindu ir pavyzdžiu vandenilio rinkos reguliavimui; pabrėžia, kad siekiant sparčiai ir nuspėjamai plėtoti vandenilio gamybą, reikalingas demokratiškas viešasis planavimas, apimantis gamintojus, darbuotojus ir jų profesines sąjungas, mokslininkus ir NVO; taip pat, ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti konkrečius sprendimus, siekiant padidinti vandenilio gamybą mažiau sujungtuose ar izoliuotuose regionuose, pvz., salose, kartu užtikrinant susijusios infrastruktūros plėtrą, įskaitant jos paskirties keitimą;
16. ragina Komisiją įtraukti ir įvertinti teisinius reikalavimus, kurie būtini ES tvariai vandenilio ekonomikai, į savo poveikio vertinimus, susijusius su atitinkamų teisės aktų persvarstymu, kad būtų įgyvendinti didesni ES klimato srities užmojai ir užtikrintas didesnis vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ekonominis patrauklumas; primygtinai ragina Komisiją visų pirma persvarstyti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, Energijos mokesčių direktyvą(18) ir ATLPS direktyvą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir perspektyvią vandenilio reguliavimo sistemą;
17. palankiai vertina Komisijos plataus užmojo tikslus didinti vandenilio elektrolizerių ir vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus; ragina Komisiją parengti elektrolizerių diegimo ir didinimo veiksmų planą ir užmegzti partnerystės ryšius ES lygmeniu, kad būtų užtikrintas jų ekonominis efektyvumas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pašalinti esamą administracinę naštą ir skatinti vertės grandinės plėtrą bei vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių įsisavinimą rinkoje, kad jis taptų technologiškai brandus ir konkurencingas, teikiant finansines paskatas ir specialias finansavimo schemas, įskaitant novatoriškus sprendimus, pvz., į vandenilio tinklą tiekiamo vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo priemokas, peržiūrint valstybės pagalbos taisykles ir atliekant išsamią energijos kainodaros ir mokesčių sistemų peržiūrą, siekiant internalizuoti išorės sąnaudas; pabrėžia, kad vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių galėtų tapti konkurencingas iki 2030 m., jei bus įdiegtos būtinos investicijos ir sukurta tinkama reguliavimo sistema, o atsinaujinančiųjų išteklių energija bus konkurencinga;
18. pastebi, kad tvari vandenilio ekonomika turėtų sudaryti sąlygas padidinti pajėgumus integruotos ES energijos rinkos viduje; pripažįsta, kad rinkoje bus įvairių vandenilio formų, pvz., iš atsinaujinančių energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio vandenilio, ir pabrėžia, kad reikia investicijų siekiant pakankamai greitai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, kad būtų pasiekti 2030 m. ir 2050 m. ES klimato tikslai ir aplinkosaugos tikslai, kartu pripažįstant, kad mažo anglies dioksido kiekio vandenilis yra tarpinė technologija trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu; ragina Komisiją apytikriai įvertinti, kiek mažo anglies dioksido kiekio vandenilio reikės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais, kol vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių galės atlikti šį vaidmenį, kokiais atvejais ir kiek laiko; ragina Komisiją ir valstybes nares sumažinti reguliavimo ir ekonomines kliūtis, kad būtų skatinamas greitas vandenilio įsisavinimas rinkoje; taip pat pažymi, kad reikia vengti netvaraus išteklių naudojimo, nuolatinio išmetamo metano kiekio, anglies dioksido susaistymo ir neišnaudojamo turto; pabrėžia, kad vandenilio naudojimas turėtų padėti siekti ES klimato tikslų ir sparčiai plėtoti bei naudoti vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių;
19. pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau laipsniškai atsisakyti iš iškastinio kuro pagaminto vandenilio, daugiausia dėmesio skiriant švariausioms technologijoms tvarumo ir ŠESD kiekio atžvilgiu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant atidžiai planuoti šį perėjimą, kad iškastinio kuro vandenilio gamyba pradėtų sparčiai, nuspėjamai ir negrįžtamai mažėti ir būtų išvengta iškastiniu kuru grindžiamų gamybos įrenginių eksploatavimo trukmės pratęsimo; pažymi, kad nemažai vandenilio iš iškastinio kuro gamybos vietų yra teisingos pertvarkos teritorijose, ir pabrėžia, kad veiksmingos paramos priemonės turėtų būti nukreiptos į esamos vandenilio iš iškastinio kuro gamybos dekarbonizacijai; primygtinai ragina užtikrinti, kad taikant priemones, kuriomis siekiama plėtoti Europos vandenilio ekonomiką, nebūtų skatinama uždaryti šių gamybos vietų, o jas modernizuoti ir toliau plėtoti, nes tai būtų naudinga regionams užtikrinant vietoje gaminamos tvarios energijos nešiklį, sudarant palankesnes sąlygas išmetamo ŠESD kiekio mažinimui ir prisidedant prie vietos darbuotojų perkvalifikavimo ir tolesnių jų galimybių įsidarbinti;
20. pabrėžia vaidmenį, kurį aplinkosaugos požiūriu saugus anglies dioksido surinkimas, kaupimas ir naudojimas (CCS/U) gali atlikti siekiant Europos žaliojo kurso tikslų; remia integruotos politikos aplinką siekiant skatinti naudoti aplinkosaugos požiūriu saugias anglies dioksido surinkimo, kaupimo ir naudojimo technologijas, kurios padeda mažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant neutralaus sunkiosios pramonės poveikio klimatui, kai nėra tiesioginio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo galimybių; vis dėlto dar kartą patvirtina, kad ES taikant nulinės taršos strategiją prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginiam išmetamo teršalų kiekio mažinimui ir veiksmams, kuriais išsaugomi ir gerinami ES gamtiniai absorbentai ir kaupikliai; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia vykdyti anglies dioksido surinkimo, kaupimo ir naudojimo technologijų (CCS/U) mokslinius tyrimus ir plėtrą;
21. pabrėžia, kad vandenilio ekonomikai reikia didelių papildomų įperkamos atsinaujinančiosios energijos kiekių ir atitinkamos infrastruktūros atsinaujinančios energijos gamybai ir jos transportavimui į vandenilio gamybos vietas, o taip pat pagaminto vandenilio transportavimui galutiniams vartotojams; ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti diegti pakankamus papildomus atsinaujinančiosios energijos pajėgumus, kad būtų galima užtikrinti elektrifikacijos procesą ir vandenilio gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, be kita ko, supaprastinant leidimų išdavimo tvarką, ir plėtoti tarpvalstybines partnerystes, grindžiamas įvairių regionų galimybėmis gaminti atsinaujinančiąją energiją ir vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių;
22. mano, kad tinkamų atsinaujinančiosios energijos pajėgumų panaudojimas proporcingai vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių poreikiui gali padėti išvengti elektrifikacijai, elektrolizeriams ir kitiems tikslams reikalingų pajėgumų konflikto ir padėti siekti ES klimato tikslų; šiuo klausimu palankiai vertina Komisijos planus padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslinį rodiklį iki 2030 m. ir jos pasiūlytą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategiją;
23. ragina peržiūrėti Energijos mokesčių direktyvą; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę atitinkamai visoje ES sumažinti mokesčius ir rinkliavas atsinaujinančiajai energijai, kad būtų panaikinti dvigubi mokesčiai ir rinkliavos už elektros energiją, pagamintą naudojant vandenilio įrenginius, nes tai trukdo toliau naudoti vandenilį, ir stiprinti finansines paskatas atsinaujinančiajai energijai gaminti, tuo pat metu toliau siekiant palaipsniui panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, mokesčius ir mokesčių lengvatas;
24. pabrėžia, kad vandenilis iš atsinaujinančių energijos šaltinių gali būti gaminamas iš kelių atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pavyzdžiui, vėjo, saulės ir hidroenergijos (įskaitant hidroakumuliaciją); pabrėžia apleistų vietovių potencialą suteikiant erdves atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai; ragina Komisiją, atsižvelgiant į neseniai paskelbtą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategiją, įvertinti, kaip jūrų atsinaujinantieji energijos ištekliai galėtų atverti kelią platesniam vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtojimui ir panaudojimui;
25. pabrėžia galimybę kai kurias esamas pramonines vietoves paversti vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gamybos įrenginiais; pabrėžia, kad būtina viešai planuoti tokį pramoninių vietų pertvarkymą kartu su darbuotojais ir jų profesinėmis sąjungomis, suteikiant galimybę, be kita ko, darbuotojams, kolektyviai ir teisėtai vėl atidaryti nebenaudojamas vietas, pvz., siekiant gaminti vandenilį;
26. pažymi, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui energetikos sistemos turėtų būti kruopščiai suplanuotas atsižvelgiant į šiandienos pradinę padėtį ir infrastruktūrą, kuri įvairiose valstybėse narėse gali skirtis; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų būti lanksčios rengdamos paramos priemones, įskaitant valstybės pagalbos priemones, skirtas jų nacionalinei vandenilio ekonomikai vystyti; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos pateikti daugiau informacijos apie planuojamą diferenciaciją ir paramos priemonių lankstumą;
27. pabrėžia didelį gamtos išteklių, pvz., vandens, reikalingo vandenilio gamybai, kiekį ir problemas, kurias tai gali sukelti ES regionams, kurie kenčia nuo vandens trūkumo; pabrėžia, kad svarbu didinti išteklių naudojimo efektyvumą, kuo labiau sumažinti poveikį regioniniam vandens tiekimui, užtikrinti kruopštų išteklių ir žemės naudojimo vandeniliui gaminti valdymą ir vengti bet kokios vandens, oro ar dirvožemio taršos, miškų naikinimo ar biologinės įvairovės nykimo dėl su vandeniliu susijusios gamybos grandinės;
Piliečių dalyvavimas
28. pabrėžia, kad piliečių dalyvavimas atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant teisingą, sėkmingą, dalyvaujamąjį ir įtraukią energetikos pertvarką; todėl pabrėžia, kad, siekiant apskaičiuoti sąnaudas ir naudą integruotoje sistemoje svarbu įtraukti visus sistemos dalyvius;
29. pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos gali dalyvauti vandenilio gamyboje; primena įpareigojimą sukurti palankų pagrindą pagal Direktyvą (ES) 2019/944(19) ir prašo, kad joms būtų teikiamos tokios pat lengvatos kaip kitiems dalyviams;
30. pabrėžia, kad norint, jog ES vandenilio rinka tinkamai veiktų, reikia žmonių, turinčių specialių įgūdžių, ypač saugos srityje; pabrėžia, kad būtina stipri viešoji ir nemokama profesinio mokymo sistema; ragina Komisiją priimti veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti valstybes nares kurti ir palaikyti specialias darbuotojų, inžinierių, technikų, taip pat plačiosios visuomenės mokymo programas ir parengti daugiadisciplines mokymo programas ekonomistams, mokslininkams ir studentams; pabrėžia, kad turi būti labiau skatinamos lygios galimybės vandenilio sektoriuje, ir ragina paskelbti ES iniciatyvą, skirtą moterų užimtumui, mokymams ir raidai, siekiant nustatyti ir pašalinti kliūtis bei kurti tinklus ir modelius;
31. apgailestauja, kad mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo strategijos ir teisingas perėjimas prie vandeniliui paruoštos darbo jėgos iki šiol ES vandenilio strategijoje neatliko jokio vaidmens; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti ir išnaudoti esamų pramonės šakų techninių įgūdžių turinčių darbuotojų potencialą ir primena apie darbuotojų teisę būti išmokytiems ir kelti kvalifikaciją darbo valandomis, užtikrinant jų darbo užmokestį;
32. ragina Komisiją ruošti duomenis apie galimą pramonės, transporto ir energetikos sektorių pertvarkos, susijusios su vandenilio naudojimo masto didinimu poveikį, galimybes ir iššūkius; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su pramonės atstovais ir profesinėmis sąjungomis parengti su tuo susijusias sektorių transformacijos strategijas; siūlo pradėti įgyvendinti ES įgūdžių partnerystę vandenilio srityje pagal Įgūdžių paktą;
Vandenilio infrastruktūra
33. pabrėžia, kad skubiai reikia plėtoti vandenilio gamybos, laikymo ir transportavimo infrastruktūrą, skatinti tinkamą pajėgumų stiprinimą ir lygiagrečiai plėtoti paklausą bei pasiūlą; taip pat pabrėžia, kad svarbu plėtoti vandenilio tinklus, suteikiant nediskriminacines sąlygas jais naudotis; pažymi vandenilio gamybos ir infrastruktūros derinimo su kitais lanksčių, įvairių energijos rūšių sistemų aspektais, pvz., elektrolizės atliekinės šilumos išgavimo centralizuoto šildymo tinklams, su sąveika susijusius pranašumus; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies keisti TEN-E reglamentą; palankiai vertina tai, kad vandenilis įtrauktas kaip speciali energetikos infrastruktūros kategorija, ir pažymi, kad šie vandenilio naudojimo įrengimai gali būti naujai pastatyti arba konvertuoti iš gamtinių dujų, arba būti šių dviejų rūšių derinys; be to, atkreipia dėmesį į naujai pasiūlytą infrastruktūros planavimo valdymo sistemą, kurioje dalyvauja vandenilio operatoriai;
34. pažymėtina, kad tuo pat metu, kai pirmuoju etapu daugiausia dėmesio skiriama pramonės klasteriams, vandenilio perdavimo ilgesniais atstumais ir saugojimo infrastruktūros planavimas, reguliavimas ir plėtojimas, taip pat tinkama finansinė parama šiai infrastruktūrai jau turėtų būti vykdomi siekiant užtikrinti vandenilio diegimą daugelyje sektorių; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina būsimą vandenilio infrastruktūros įtraukimą į ES planus, pvz., dešimties metų tinklo plėtros planus;
35. pabrėžia skaidrios, įtraukios ir mokslu grindžiamos būsimos infrastruktūros ir integruoto tinklo planavimo svarbą vadovaujant viešosioms įstaigoms, pvz., Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER), ir dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams bei mokslo įstaigoms; atsižvelgdamas į tai, siūlo atlikti sąnaudų ir naudos skaičiavimus, susijusius su vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos, transportavimo ir saugojimo infrastruktūros vieta, ir išnagrinėti, ar reikia statyti naujus įrenginius, kad būtų išvengta neišnaudojamo turto, būtų padarytas teigiamas poveikis pragyvenimo šaltiniams ir ekosistemoms ir sumažintos vartotojų išlaidos, atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius; atkreipia dėmesį į finansinę naudą, kurią teikia vandenilio gamybos įrenginių pritaikymas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos vietų arba toje pačioje vietoje kaip ir apkrovos objektai, o ypač mažiems vartotojams ir pramonės grupėms, susiejant skirtingus paklausos sektorius; taip pat pabrėžia regionų ir valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą siekiant remti projektus, kuriais būtų didinamas tiekimo saugumas sukuriant ES vandenilio pagrindą, kuris turėtų užtikrinti jungtis ir sąveikumą tarp valstybių narių;
36. Ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti moksliškai pagrįstą esamų dujų vamzdynų, skirtų grynam vandeniliui transportuoti ir požeminiam vandenilio saugojimui, paskirties pakeitimo vertinimą, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pvz., sąnaudų ir naudos analizę tiek techniniu, ekonominiu, tiek reguliavimo požiūriu, bendrą sistemos integravimą ir ilgalaikį išlaidų efektyvumą; pažymi, kad tinkamai įrengtos dujų infrastruktūros, kuri jau egzistuoja arba kuriama, paskirties pakeitimas galėtų padėti kuo labiau padidinti išlaidų efektyvumą, sumažinti žemės ir išteklių naudojimo bei investicijų sąnaudas ir kuo labiau sumažinti socialinį poveikį; pabrėžia, kad dujų infrastruktūros paskirties pakeitimas gali būti svarbus vandenilio naudojimui prioritetiniuose daug teršalų išmetančių pramonės šakų sektoriuose, įskaitant pramoninių vietovių ir daugiarūšio transporto centrų jungtis, atsižvelgiant į būtinybę vandenilį transportuoti veiksmingiausiomis priemonėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad bet kokia galima būsima dujų infrastruktūra būtų suderinama su grynuoju vandeniliu; ragina Komisiją įvertinti, kur šiuo metu naudojamas vandenilio maišymas, ir moksliškai įvertinti savo poreikį patenkinti įrodytus pramoninio vandenilio poreikius, taip pat jo pranašumus ir trūkumus, kad būtų galima nustatyti infrastruktūros poreikius ir išvengti neišnaudojamo turto;
37. pabrėžia, kad būtina reguliuoti vandenilio infrastruktūrą, visų pirma jos eksploatavimą ir prijungimą prie energetikos tinklo, ir kad būtina išlaikyti atskyrimo principą, kaip pagrindinį vandenilio rinkų kūrimo principą, kartu atsižvelgiant į tai, kad vandenilio rinką dar reikia plėtoti; pabrėžia, kad atsiejimas atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad inovatyvūs nauji produktai yra teikiami energijos rinkai ekonomiškai efektyviausiu būdu; pastebi, kad bet koks nukrypimas nuo šio reguliavimo principo vidutiniu laikotarpiu sukeltų nepagrįstai dideles išlaidas galutiniams vartotojams; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti aiškias tinklo nuosavybės gaires, skirtas naujiems dujotiekiams ir pakeistos paskirties dujotiekiams, siekiant užtikrinti planavimo saugumą;
38. pabrėžia strateginės svarbos daugiarūšio jūrų ir vidaus vandenų uostų, kaip vandenilio importo, gamybos, saugojimo, tiekimo ir naudojimo inovacijų centrų, vaidmenį; pabrėžia, kad reikia erdvės ir investicijų į uostų infrastruktūrą, siekiant skatinti naujų netaršių ir mažataršių technologijų naudojimą nacionalinėse pakrantės zonose ir uostuose ir sukurti vandenilio pramoninės vertės grandinę daugiarūšio transporto koridoriuose;
Vandenilio paklausa
39. pripažįsta, kad vandenilio paklausa turėtų būti sutelkta į sektorius, kuriuose vandenilio naudojimas yra beveik konkurencingas arba kurių priklausomybės nuo iškastinio kuro šiuo metu negalima sumažinti naudojant kitus technologinius sprendimus; pritaria Komisijai, kad pagrindinės vandenilio paklausos eksperimentinės rinkos yra pramonė, oro, jūrų ir sunkusis transportas; mano, kad šiuose sektoriuose ES lygmeniu, remiantis nepriklausomais moksliniais tyrimais ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, turėtų būti parengti paklausos plėtojimo, investicijų ir mokslinių tyrimų poreikių planai, atsižvelgiant į individualias valstybių narių aplinkybes ir regioninius vandenilio naudojimo, technologinio pasirengimo ir infrastruktūros skirtumus;
40. palankiai vertina tai, kad Komisija svarsto įvairias paskatų, nukreiptų į paklausą, teikimo galimybes; pritaria Komisijai, kad į paklausą orientuota politika ir aiškios vandenilio naudojimo ir naudojimo galutinių vartotojų sektoriuose paskatos, siekiant paskatinti vandenilio paklausą, pvz., vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo kvotos tam tikruose konkrečiuose sektoriuose, Europos investicijų banko garantijos, kad būtų sumažinta pradinė bendrų investicijų rizika, kol jos taps konkurencingomis sąnaudų atžvilgiu ir finansinės priemonės, įskaitant sandorius dėl anglies dioksido skirtumų (angl. CCfD) projektams, kuriuose naudojamas vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių arba mažo anglies dioksido kiekio vandenilis, galėtų būti svarstomi pereinamuoju laikotarpiu, kad būtų skatinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas per vandenilį, kas yra gyvybiškai svarbų norint galutiniams vartotojams išlaikyti konkurencingumą; pažymi, kad reikia užtikrinti, jog kompensacija išliktų proporcinga, ir vengti subsidijų, skirtų gamybai ir naudojimui dubliavimosi, dirbtinių poreikių kūrimo ir nederamų rinkos iškraipymų; ragina skubiai parengti bandomąją sandorių dėl anglies dioksido kainų skirtumo sudarymo sistemą, ypač švariojo plieno srityje; pabrėžia, kad tvarių sprendimų viešieji pirkimai, pvz., statybai ar renovacijai skirtas švarusis plienas, taip pat gali prisidėti prie apčiuopiamos ir nuspėjamos paklausos; pabrėžia, kad paklausos politika turėtų būti suderinama su kitomis politikos priemonėmis ir kad reikia atlikti išsamų poveikio vertinimą, kad būtų išvengta neigiamo poveikio energiją stipriai vartojančioms pramonės šakoms, kuriose susiduriama su tarptautine konkurencija;
41. pastebi, kad kai kuriose dabartinėse reguliavimo sistemose yra kliūčių vandenilio naudojimui; ragina Komisiją ir valstybes nares pritaikyti tas reguliavimo sistemas siekiant skatinti vandenilio paklausą ir pašalinti kliūtis, pvz., teisinį netikrumą;
42. primygtinai ragina Komisiją skatinti pagrindines vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių technologijų rinkas ir jų naudojimą neutralizuoto poveikio gamybai, ypač plieno, cemento ir chemijos pramonėje, kaip naujosios Europos pramonės strategijos atnaujinimo ir įgyvendinimo proceso dalį; ragina Komisiją įvertinti galimybę pripažinti, kad plienas, pagamintas naudojant vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių yra teigiamas indėlis siekiant visam transporto priemonių parkui taikomų išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų; be to, primygtinai ragina Komisiją skubiai pateikti ES švariojo plieno strategiją, kurioje pakankamai dėmesio turėtų būti skiriama vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui;
43. primena, kad transporto sektoriuje išmetamas ketvirtadalis ES išmetamo CO2 kiekio ir kad tik šiame sektoriuje nepavyko sumažinti išmetamo teršalų kiekio, palyginti su 1990 m. baziniu lygiu; pabrėžia vandenilio, kaip vienos iš priemonių, padedančių mažinti transporto rūšių išmetamą CO2 kiekį, potencialą, ypač tais atvejais, kai visiška elektrifikacija sudėtinga ar dar neįmanoma; pabrėžia, kad degalų papildymo infrastruktūros diegimas yra būtinas siekiant paskatinti vandenilio naudojimą transporto sektoriuje; Atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu peržiūrėti Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą(20) ir Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą, kad visoje ES būtų užtikrinta galimybė naudotis viešai prieinamomis vandenilio papildymo stotimis, nustatant konkrečius tikslus integruoti vandenilio infrastruktūrą į transporto sistemas; palankiai vertina Komisijos ketinimą plėtoti vandenilio papildymo infrastruktūrą rengiant Tvaraus ir išmanaus judumo strategiją ir vykdant Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos peržiūrą; be to, pabrėžia, kad reikia kurti TEN-T, TEN-E ir alternatyviųjų degalų strategijų sinergiją, kad palaipsniui būtų diegiamos vandenilio degalinės, kartu nustatant esminius techninius reikalavimus ir suderintus standartus, pagrįstus rizikos vertinimu;
44. pabrėžia, kad dėl vandenilio savybių jį galima tinkamai pakeisti iškastiniu kuru ir sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tam tikrų rūšių transporte; pabrėžia, kad gryno vandenilio arba kaip sintetinio kuro ar biožibalo naudojimas, yra pagrindinis veiksnys siekiant pakeisti aviacijoje naudojamą iškastinį žibalą kitomis medžiagomis; be to, pabrėžia, kad vandenilis tam tikru mastu jau naudojamas transporto sektoriuje, ypač kelių transporto, viešojo transporto ir tam tikruose geležinkelių sektoriaus segmentuose, ypač tais atvejais, kai linijos elektrifikavimas nėra ekonomiškai pagrįstas; pabrėžia, kad reikia griežtesnių teisės aktų, kuriais būtų skatinama naudoti netaršius degalus, taip pat kitas švarias technologijas, įskaitant vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių ir, kai tik jos bus visiškai prieinamos, galbūt pradėti juos naudoti sunkiosiose transporto priemonėse ir aviacijos bei jūrų transporto sektoriuose;
45. ragina Komisiją didinti mokslinius tyrimus ir investicijas pagal Tvaraus ir pažangaus judumo strategiją ir įvertinti, ar reikia persvarstyti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems atsinaujinančiosios energijos sprendimams transporto srityje;
Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra, inovacijos ir finansavimas
46. pabrėžia mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų visoje vertės grandinėje ir parodomųjų projektų vykdymo pramoniniu mastu, įskaitant bandomuosius projektus, ir jų diegimo rinkoje svarbą siekiant, kad vandenilis iš atsinaujinančių energijos išteklių taptų konkurencingas ir įperkamas, taip pat užbaigiant energetikos sistemos integraciją, kartu užtikrinant geografinę pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant daug anglies dioksido išmetantiems regionams; ragina Komisiją skatinti pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje įgyvendinant plataus masto didelio poveikio projektus, siekiant užtikrinti technologijų perdavimą vandenilio vertės grandinėje; šiuo atžvilgiu palankiai vertina judumo laboratorijų kūrimą ES miestuose, kad būtų skatinama tvari visuomeninio transporto praktika, pagrįsta alternatyviųjų degalų naudojimu, ir ragina įtraukti vandenilį kaip vieną iš kuro rūšių šiai praktikai vykdyti;
47. pabrėžia, kad reikia investuoti dideles pinigų sumas į vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir gamybos pajėgų didinimą, kad jis taptų konkurencingas ir būtų skatinami vandeniliu paremti sprendimai, kurie dažnai dar tik pradedami kurti, o tam taip pat reikėtų sumažinti investicijų į vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių riziką, pavyzdžiui, taikant sandorius dėl kainų skirtumo (CfD); pabrėžia, kad ES programos ir finansavimo priemonės, pvz., Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, programa „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, programa „InvestEU“, įskaitant naują strateginių ES investicijų liniją, Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą, Teisingos pertvarkos fondą ir ATLPS inovacijų fondą, atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant darnią vandenilio ekonomikos plėtrą visoje ES; be to, atkreipia dėmesį į svarbų vietos ir regionų viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių vaidmenį skatinant vandenilio plėtrą ir naudojimą;
48. pabrėžia, kad būtina užtikrinti visų esamų investicinių fondų, programų ir finansinių priemonių sąveiką, siekiant užtikrinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą skatinant investicijas į įvairiausius projektus; susirūpinęs atkreipia dėmesį į sumažėjusias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas švarios energijos technologijų srityje, kaip matyti iš 2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitos;
49. ragina Komisiją parengti suderintą investicijų į atsinaujinančiąją energiją ir vandenilį strategiją, suderintą su nacionalinėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių pradinę padėtį;
50. ragina Komisiją pabrėžti svarbų MVĮ vaidmenį šioje strategijoje; pabrėžia, kad startuoliams ir MVĮ turi būti numatytos apsauginės reguliavimo priemonės ir užtikrinta galimybė gauti finansavimą ir naudotis turtu inovacijų srityje, pvz., inkubatoriais ir bendrais mokslinių tyrimų projektais, kad jie galėtų įsitvirtinti vandenilio pramonėje; ragina Komisiją užtikrinti vienodas galimybes patekti į rinką ir palengvinti patekimą į rinką tokioms įmonėms, bei skatinti jų dalyvavimą, inter alia, aktyviai įtraukiant jas į apskritojo stalo diskusijas ir į viešus konsultacijų procesus; ragina Komisiją įvertinti MVĮ poreikius ir sąnaudas, susijusias su jų gamybos procesų ir energijos tiekimo naudojant vandenilį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, ir stebėti jų pažangą taikant tinkamus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, siekiant prisidėti prie įrodymais grindžiamo politikos formavimo;
51. pabrėžia, kad ES pirmauja gaminant elektrolizerius ir turi išlaikyti bei skatinti šį konkurencinį pranašumą; mano, kad ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pastangos turėtų būti sutelktos į įvairius galimus naujus vandenilio iš atsinaujinančių energijos išteklių šaltinius ir technologijas, pvz., vandenilį iš fotosintezės, dumblių ar jūros vandens elektrolizerių, siekiant padidinti technologinės parengties lygį;
52. palankiai vertina Europos švaraus vandenilio aljansą (angl. Alliance), kitas atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio iniciatyvas ir asociacijas, Europos vandenilio forumą ir bendriems Europos interesams svarbius projektus, nes tai svarbi priemonė investicijoms į vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių didinti; ragina valstybes nares, Komisiją ir ekonominės veiklos vykdytojus kuo greičiau išnaudoti bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP) potencialą siekiant remti ES vandenilio ekonomikai svarbius projektus; ragina laikytis pragmatinio požiūrio siekiant palengvinti šių projektų patvirtinimą; taip pat, palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti Gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai, siekiant palengvinti vandenilio gamybą ir jį greitai pateikti į rinką;
53. ragina Aljansą, bendradarbiaujant su Kuro elementų ir vandenilio bendrąja įmone (KEV BĮ), parengti investicijų darbotvarkę ir projektų planą, kuriais būtų galima kuo greičiau užtikrinti vandenilio tikslų įgyvendinimą; pabrėžia, kad Aljansas turėtų sutelkti dėmesį į vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą ir aiškiai įsipareigoti siekti 2030 m. ir 2050 m. ES klimato tikslų; pabrėžia, kad Aljansas taip pat turėtų užtikrinti proporcingą atstovavimą visiems atitinkamiems ES suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant atsinaujinančiosios energijos gamintojus, mokslininkus, nepriklausomus ekspertus, ekspertų grupes, aplinkos NVO ir socialinius partnerius; pabrėžia, kad Aljanso sprendimų priėmimo procedūra turėtų būti patobulinta atsižvelgiant į skaidrumą ir įtraukumą, o šiam procesui turėtų vadovauti Komisija ir jį turėtų remti nepriklausoma mokslo ekspertų įstaiga. Juo turėtų būti siekiama apibrėžti pereinamuosius kelius ir teikti rekomendacijas dėl vandenilio poreikių; pastebi, kad šiuo metu yra vėluojama organizuoti Aljanso darbą ir ragina Komisiją paspartinti procesą;
54. palankiai vertina KEV bendrosios įmonės įgaliojimų atnaujinimą pagal programą „Europos horizontas“; pabrėžia jos darbo svarbą ir prašo Komisijos ją naudoti kaip kompetencijos centrą vandenilio srityje ą ir suteikti jai pakankamai finansinių išteklių, kad ji galėtų atlikti savo vaidmenį įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus; pabrėžia, kad ji turėtų skatinti mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą visoje vertės grandinėje, kad būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus vandenilio finansavimo naudojimas ir geresnis koordinavimas; pabrėžia, kad ji turėtų plėtoti sąveiką su transporto sektoriaus bendrosiomis įmonėmis, kad būtų skatinama tinkama vandenilio technologijos ir transporto infrastruktūros bei paslaugų integracija; ragina Komisiją pasinaudoti KEV BĮ įgyta patirtimi ir skatinti tolesnius kuro elementų ir vandenilio energijos technologijų mokslinius tyrimus;
55. prašo Komisijos įvertinti galimą vandenilio diegimo įtraukimą į bendruosius Partnerystės mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) tikslus, atsižvelgiant į programos „Europos horizontas“ prioritetus, siekiant sustiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir plėtoti žinias bei bendrus novatoriškus sprendimus visame Viduržemio jūros regione regione;
Tarptautinis bendradarbiavimas vandenilio srityje
56. pabrėžia, kad pagrindinis ES vaidmuo gaminant vandenilio technologijas suteikia galimybę skatinti ES pramonės pirmavimą ir inovacijas pasauliniu mastu, kartu stiprinant ES, kaip pasaulinės klimato lyderės, vaidmenį; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama vandenilio tiekimo grandinės sukūrimui ES kad būtų skatinami pradininkės pranašumai, pramonės konkurencingumas ir energijos tiekimo saugumas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia tikslą didinti vidaus vandenilio gamybą, kartu pripažindamas, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo poreikius, taip pat gali išnagrinėti galimybę importuoti energijos, vandenilio ir vandenilio produktus iš kaimyninių regionų ir ES nepriklausančių šalių, kad būtų patenkinta didėjanti vandenilio paklausa vidaus rinkoje;
57. Todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti atvirą ir konstruktyvų dialogą siekiant užmegzti abipusiai naudingą bendradarbiavimą ir partnerystę su kaimyniniais regionais, pavyzdžiui, Šiaurės Afrika, Artimaisiais Rytais ir Rytų partnerystės šalimis, užtikrinant ES strateginius interesus ir ES bei jos partnerių energetinį saugumą; pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas būtų naudingas kuriant švarių ir naujų technologijų rinkas perduodant žinias, skatinant perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos ir siekiant JT darnaus vystymosi tikslų; pabrėžia, kad reikia vengti poveikio aplinkai perkėlimo, įskaitant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir bet kokio vėlavimo mažinant elektros energijos tinklo priklausomybę nuo iškastinio kuro ES nepriklausančiose šalyse;
58. pabrėžia, kad turėtų būti toliau plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas vandenilio srityje su ES nepriklausančiomis šalimis, visų pirma su Jungtine Karalyste, Europos ekonomine erdve, Energijos bendrija ir JAV, kuris vykdomas remiantis abipusiškai gerbiamomis taisyklėmis ir principais, pavyzdžiui, trečiųjų šalių prieiga, nuosavybės atskyrimu, skaidrumu ir nediskriminaciniais tarifais, siekiant stiprinti vidaus rinką ir energetinį saugumą; pabrėžia, kad reikėtų vengti bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis, kurioms taikomos ES ribojamosios priemonės, pvz., ekonominės sankcijos, ir su tomis šalimis, kurios neužtikrina atitikties saugos, aplinkosaugos standartams ir skaidrumo reikalavimams, arba kai toks bendradarbiavimas pakenktų ES ir valstybių narių saugumui;
59. pabrėžia, kad ES tarptautiniu mastu turėtų propaguoti savo vandenilio standartus ir tvarumo kriterijus; šiuo atžvilgiu rakina kurti tarptautinius standartus ir nustatyti bendras apibrėžtis bei metodikas, siekiant apibrėžti bendrą išmetamųjų teršalų kiekį kiekvienam pagamintam vandenilio vienetui, taip pat tarptautinius tvarumo kriterijus, kurie būtini bet kokiam vandenilio ir jo ruošinių importui; pabrėžia, kad siekiant išvengti bet kokio anglies dioksido nutekėjimo, visas vandenilio importas turėtų būti sertifikuojama tokiu pat būdu kaip ir ES pagamintas vandenilis, įskaitant gamybą ir transportavimą, ir turėtų atitikti būsimą Europos Sąjungos pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į būtiną infrastruktūrą ir esamos infrastruktūros pertvarkymą uostuose ir į tarpvalstybines jungtis, skirtas vandeniliui iš atsinaujinančių energijos išteklių importuoti; ragina Komisiją skatinti euro, kaip orientacinės valiutos, vaidmenį tarptautinėje prekyboje vandeniliu;
60. mano, kad vandenilis turėtų tapti ES tarptautinio bendradarbiavimo dalimi, inter alia, atsižvelgiant į Tarptautinės atsinaujinančiosios energijos agentūros (IRENA) veiklą, bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, diplomatiją klimato bei energetikos srityse ir Europos kaimynystės politiką;
Vandenilio vaidmuo integruotoje energetikos sistemoje
61. pabrėžia, kad norint vėliausiai iki 2050 m. pasiekti neutralus poveikio klimatui tikslą ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, yra būtina integruota energetikos sistema; šiuo atžvilgiu palankiai vertina vandenilio įtraukimą į Komisijos energetikos sistemos integravimo strategiją; mano, kad energetikos sektorių ir vektorių integravimas bei nuoseklus elektros energijos, dujų ir vandenilio tinklų planavimas yra naudingas siekiant tvarumo, energetikos pertvarkos ir gerai veikiančios vandenilio ir energijos rinkos; mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti novatoriškiems projektams, kuriais derinama elektros energijos, vandenilio ir šilumos gamyba bei regeneravimas;
62. todėl pažymi, kad vandenilio ekonomikos plėtra gali prisidėti prie visos energetikos sistemos pusiausvyros trūkumų mažinimo; pakartoja, kad vandenilis gali atlikti pagrindinį vaidmenį energijos kaupimo srityje, kompensuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos pasiūlos ir paklausos svyravimus; todėl pabrėžia, kad būtina planuoti vandenilio transportavimo ir saugojimo infrastruktūros plėtrą, numatant poreikį plėtoti energijos gamybos įrenginius, kad būtų užtikrintas techninis ir ekonominis optimizavimas;
63. pabrėžia, kad reikia parengti plataus užmojo ir savalaikę energijos kaupimo strategiją naudojant vandenilį novatoriškuose pramonės ir judumo sprendimuose; vis dėlto pažymi, kad vandenilio naudojimas energijos kaupimui dar nėra konkurencingas dėl didelių gamybos sąnaudų, o šiuo metu manoma, jog energijos nuostoliai, susiję su energijos kaupimu naudojant vandenilį cikle į abi puses sudaro apie 60 proc.; todėl, dar kartą pabrėžia poreikį mažinti vandenilio iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos sąnaudas ir skatinti vienodas sąlygas lankstiems ir subalansuotiems sprendimams visoje energetikos sistemoje; todėl ragina Komisiją išanalizuoti vandenilio kaupimo galimybes ir pajėgumus; pažymi, kad vandenilio kaupimui gali būti taikomi prieštaringi reglamentavimo režimai, visų pirma susiję su dujų ir elektros energijos kaupimu, todėl pabrėžia, kad reikia išaiškinti ir šį aspektą atitinkamuose teisės aktuose;
o o o
64. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją visoms ES institucijoms ir valstybėms narėms.
Komisijos teigimu, „švarus vandenilis“ reiškia vandenilį, pagamintą elektrolizės būdu, naudojant elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. jis taip pat gali būti gaminamas reformuojant biodujas arba biocheminės biomasės konversijos pagalba, jei procesas atitinka tvarumo reikalavimus.
Komisijos teigimu, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantis vandenilis apima vandenilį iš iškastinio kuro su anglies dioksido surinkimu ir elektrolizinį vandenilį, kurių per visą gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra gerokai mažesnis palyginti su šiuo metu gaminamu vandeniliu.
2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).
2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).