Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, susijusias Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis, konvencijas bei susijusius dokumentus, ypač į JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP), kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja, ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), kuriose nurodyta, kad visi žmonės turi teisę be diskriminacijos visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/53/144, kuria priimta Deklaracija dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. Rio de Žaneire priimtą Biologinės įvairovės konvenciją, kurią pasirašė 168 valstybės, ir į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15)(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), kuri įsigaliojo 1994 m. kovo 21 d., į 1997 m. gruodžio 11 d. Kioto protokolą ir 2016 m. balandžio 22 d. Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 21 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 40/11, pagal kurią pripažįstamas už aplinką kovojančių žmogaus teisių gynėjų indėlis į naudojimąsi žmogaus teisėmis, aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių srities įsipareigojimų, susijusių su naudojimusi saugia, švaria, sveika ir tvaria aplinka, klausimais 2016 m. vasario 1 d. pranešimą 31/52 ir 2019 m. pranešimą A/74/161,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 12 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 41/21 dėl žmogaus teisių ir klimato,

–  atsižvelgdamas į JT aplinkosaugos programos (UNEP) 2015 m. gruodžio 10 d. ataskaitą dėl klimato kaitos ir žmogaus teisių ir UNEP pateiktą žmogaus teisių aplinkos apsaugos srityje gynėjų apibrėžtį „kas yra aplinkos gynėjai?“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 17 d. Jungtinių Tautų JT specialiojo pranešėjo ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių klausimais pranešimą dėl klimato kaitos ir skurdo,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2019 m. specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos, dykumėjimo, dirvožemio degradacijos, tvarios žemėtvarkos, aprūpinimo maistu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų srautų sausumos ekosistemose,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. JT ataskaitą „Gender, Climate & Security: Sustaining Inclusive Peace on the Frontlines of Climate Change“ („Lytis, klimatas ir saugumas. Įtraukios taikos palaikymas vietovėse, kurios pirmiausia kenčia dėl klimato kaitos“), parengtą kartu su JT aplinkosaugos programa, organizacija „JT Moterys“, JT vystymosi programa (UNDP) ir JT Politinių ir taikos kūrimo reikalų departamentu (UNDPPA),

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į Chartijos 37 straipsnį, kuriame ES įpareigojama į savo politiką įtraukti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos penktąją dalį „Sąjungos išorės veiksmai“ ir šios dalies I, II, III, IV ir V antraštines dalis,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 25 d. Komisijos komunikatą „2020–2024 m. ES veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje“ (JOIN(2020)0005),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl čiabuvių tautų ir 2016 m. spalio 17 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „ES išorės politikos dėl čiabuvių tautų įgyvendinimas“ (SWD(2016)0340), 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl diplomatijos vandens srityje, 2019 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl ES veiksmų, skirtų taisyklėmis grindžiamam daugiašališkumui stiprinti, ir 2020 m. sausio 20 d. Tarybos išvadas dėl diplomatijos klimato srityje,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų, kurias Taryba priėmė 2019 m. birželio 17 d., ir į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą „The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“ („Aplinka Europoje: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. Rio de Žaneiro deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros 10-ąjį įgyvendinimo principą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų prieigą prie informacijos, turėtų galimybę dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir turėtų galimybę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, kad dabartinėms ir būsimoms kartoms būtų užtikrinta teisė į sveiką ir tvarią aplinką,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380), 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitą „Pasaulinė maisto ir žemės ūkio biologinės įvairovės padėtis“,

–  atsižvelgdamas į didžiulę biologinės įvairovės praradimo grėsmę, aprašytą Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos 2019 m. gegužės 31 d. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų siekiant kovoti su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0039/2021),

A.  kadangi visi asmenys, vietos bendruomenės ar gyventojai turi teisę visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, įtvirtintomis Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

B.  kadangi klimato kaitos ir nuolatinio aplinkos būklės blogėjimo poveikis gėlo vandens ištekliams, ekosistemoms ir bendruomenių pragyvenimui jau kenkia veiksmingam naudojimuisi žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę, aprūpinimą maistu, saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas, sveikatą, būstą, apsisprendimą, darbą ir vystymąsi, kaip nurodyta JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 41/21; kadangi, net jeigu bus pasiektas tarptautinis tikslas užtikrinti, kad pasaulio temperatūros didėjimas būtų mažesnis nei 2 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, artimiausiais dešimtmečiais šis poveikis smarkiai padidės; kadangi šalys skirtingai prisideda prie klimato kaitos, taigi jų įsipareigojimas bendras, bet diferencijuotas; kadangi klimato kaita kelia tiesioginę ir plataus masto grėsmę pasaulio gyventojams, visų pirma neturtingiausiems pasaulio gyventojams, kurie yra itin pažeidžiami, kaip nurodyta JT žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje 7/23;

C.  kadangi JT, kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir ekspertais, ragina visame pasaulyje pripažinti teisę į sveiką ir saugią aplinką;

D.  kadangi klimato kaitos problemos sprendimas kelia klausimus dėl teisingumo ir lygiateisiškumo tiek tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, tiek tarp skirtingų kartų; kadangi teisė kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais, teisė gauti informaciją ir visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus yra įtvirtinti pagal Rio de Žaneiro aplinkos ir plėtros deklaracijos 10-ąjį įgyvendinimo principą, 1998 m. birželio 25 d. Orhuso konvenciją(6) ir 2018 m. kovo 4 d. Escazu konvenciją(7);

E.  kadangi aplinkos būklės blogėjimas, klimato kaita ir nedarnus vystymasis yra vienos iš skubiausių ir rimčiausių grėsmių dabartinių ir būsimų kartų gebėjimui naudotis įvairiomis žmogaus teisėmis; kadangi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalys privalo imtis veiksmingų priemonių, kad sušvelnintų klimato kaitą, padidintų pažeidžiamų gyventojų gebėjimą prisitaikyti ir užkirstų kelią numatomoms žūtims;

F.  kadangi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys yra įsipareigojusios rinkti ir skleisti informaciją apie poveikį aplinkai ir sudaryti palankesnes sąlygas visuomenei dalyvauti priimant sprendimus aplinkos klausimais;

G.  kadangi žvelgiant į klimato kaitą iš žmogaus teisių perspektyvos akcentuojami visuotinumo ir nediskriminavimo principai, pabrėžiant, kad teisės užtikrinamos visiems asmenims pasaulyje, įskaitant priklausančius pažeidžiamoms grupėms, niekaip jų neskirstant, pvz., dėl rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinės ar kitokios nuomonės, nacionalinės ar socialinės kilmės, turto, gimimo ar kito statuso;

H.  kadangi vyriausybėms, visuomenėms ir pavieniams asmenims tenka etinė ir kartų atsakomybė vis aktyviau vykdyti politiką ir bendradarbiauti, kad susitartų dėl tarptautinių standartų, kad būtų galima apsaugoti ir išsaugoti planetą dabartinėms ir būsimoms kartoms, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų visapusiškai naudotis savo žmogaus teisėmis ir sušvelninti neigiamus klimato kaitos padarinius;

I.  kadangi plačiai pripažįstama, kad valstybių įsipareigojimai žmogaus teisių srityje ir valstybių bei privačiojo sektoriaus įsipareigojimai žmogaus teisių srityje turi konkretų poveikį klimato kaitai; kadangi aplinkos ir ją ginančių asmenų apsaugos neužtikrinimas prieštarauja teisiškai privalomiems valstybių įsipareigojimams žmogaus teisių srityje ir gali būti laikomas tam tikrų teisių, kaip antai teisės į sveiką aplinką ir teisės į gyvybę, pažeidimu; kadangi didėjantis verslo veiklos ir operacijų skaičius trečiosiose šalyse daro didelį poveikį žmogaus teisėms ir aplinkai;

J.  kadangi Paryžiaus susitarimas yra pirmoji tarptautinė sutartis, kurioje aiškiai pripažįstamas klimato politikos veiksmų ir žmogaus teisių ryšys ir taip sudaromos sąlygos naudotis esamomis su žmogaus teisėmis susijusiomis teisinėmis priemonėmis siekiant paraginti valstybes ir privačias įmones mažinti išmetamųjų teršalų kiekį; kadangi Paryžiaus susitarime nėra konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad valstybiniai ir įmonių subjektai būtų patraukiami atsakomybėn už poveikį klimato kaitai ir naudojimuisi žmogaus teisėmis;

K.  kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškiai nustatė, kad įvairių rūšių aplinkos būklės blogėjimas gali lemti materialinių žmogaus teisių, pvz., teisės į gyvybę, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą bei teisės taikiai naudotis savo namais, ir nežmoniško bei žeminančio elgesio draudimo pažeidimus;

L.  kadangi su klimatu susijusiu teisingumu siekiama kovoti su klimato krize taikant žmogaus teisių teisę, kad būtų užpildyta atskaitomybės už klimato valdymą spraga, naudojantis bylinėjimusi dėl klimato kaitos prieš valstybes ir įmonių subjektus, kad jie būtų atskaitingi ir užtikrintų, kad yra atsakingi už savo veiksmus gamtos išsaugojimo dėl jos pačios požiūriu, kad dabartinei ir būsimoms kartoms būtų galima sudaryti sąlygas oriai ir sveikai gyventi;

M.  kadangi keliose dar neišspręstose teisinėse bylose buvo nustatyti žmogaus teisių pažeidimai ir sudarytos sąlygos reikalauti atskaitomybės dėl pavienių asmenų, valstybių ir įmonių subjektų klaidų ar neveikimo kovojant su klimato kaitos padariniais;

N.  kadangi dėl suintensyvėjusios konkurencijos dėl gamtos išteklių tarp privačiųjų bendrovių, kurios kartais bendradarbiauja su vyriausybe, aplinkos gynėjai ir čiabuviai, siekiantys apsaugoti savo tradicines žemes, atsiduria aplinkosaugos veiksmų priešakyje ir tampa pagrindiniais persekiojimo taikiniais;

O.  kadangi klimato kaitos padarinius žmogaus teisėms pajus ne tik pažeidžiamiausi žmonės, bet ir visi pasaulio gyventojai; kadangi pažeidžiamiausios bendruomenės, kurios mažiausiai teršia ir mažiausiai naikina aplinką, labiausiai kenčia nuo tiesioginių klimato kaitos padarinių; kadangi ligų ir ankstyvos mirties dėl aplinkos taršos atvejų skaičius jau yra tris kartus didesnis nei bendras mirties dėl AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos atvejų skaičius, o tai kelia grėsmę teisei į gyvybę, sveiką aplinką ir švarų orą; kadangi gaivalinės nelaimės, kaip antai potvyniai, tropinės audros ir ilgi sausros laikotarpiai, kyla vis dažniau ir sukelia žalingų padarinių aprūpinimui maistu globaliuosiuose Pietuose esančiose šalyse ir naudojimuisi žmogaus teisėmis;

P.  kadangi socialinis teisingumas apima teisingumą sprendžiant aplinkos klausimus ir kadangi klimato kaitos poveikis yra asimetriškas, o jos neigiamas poveikis kenkia dabartinei ir būsimoms kartoms, ypač besivystančiose šalyse; kadangi klimato kaita daro didelį poveikį besivystančioms šalims ir didina esamą socialinę ir ekonominę nelygybę, dėl kurios pažeidžiamos grupės patiria neproporcingai didelį neigiamą klimato kaitos poveikį;

Q.  kadangi klimato kaita vis labiau prisideda prie gyventojų perkėlimo ir migracijos tiek šalių viduje, tiek tarptautiniu mastu; kadangi neišvengiamai reikės perkelti tam tikras bendruomenes, pvz., gyvenančias vietovėse, kurioms kyla grėsmė dėl dykumėjimo, sparčiai tirpstančiuose Arkties ledynuose, žemai esančiose pakrantės zonose ir mažose salose ar kitose pažeidžiamose ekosistemose ir teritorijose, kurioms kyla grėsmė; kadangi nuo 2008 m. dėl katastrofiškų gaivalinių nelaimių kasmet perkeliama vidutiniškai 24 mln. žmonių, daugiausia trijuose pažeidžiamiausiuose regionuose: Užsachario Afrikoje, Pietų Azijoje ir Lotynų Amerikoje; kadangi, remiantis UNDP, 80 proc. dėl klimato kaitos perkeltų asmenų yra moterys; kadangi plintantis žmonių perkėlimo dėl klimato kaitos reiškinys gali kelti tiesioginę grėsmę atitinkamų gyventojų žmogaus teisėms, kultūrai ir tradicinėms žinioms ir gali daryti didelį poveikį šalių ir teritorijų, kuriose jie įsikuria, vietos bendruomenėms;

R.  kadangi dėl COVID-19 apribojimų ir izoliavimo priemonių sumažėjo skaidrumas ir žmogaus teisių pažeidimų stebėsena, taip pat suintensyvėjo politinis bauginimas ir skaitmeninis sekimas ir kartu buvo apribotos galimybės kreiptis į teismą ir aplinkosaugos gynėjų, vietos veikėjų, čiabuvių bendruomenių ir kitų subjektų galimybės veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose; kadangi čiabuvių bendruomenių izoliavimas apribojo jų galimybes patruliuoti ir apsaugoti savo teritorijas; kadangi tokie apribojimai turėtų būti lydimi teisėtų ir demokratinių teisės aktų; kadangi dėl pandemijos smarkiai sumažėjo tarptautinės bendruomenės pajėgumas stebėti ir nagrinėti įtariamus pažeidimus;

S.  kadangi žmonių gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos didele dalimi yra susijęs su jų galimybėmis naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir su gera ekosistemų būkle, nuo kurių priklauso jų pragyvenimas ir gerovė; kadangi klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemonės, pvz., galimybė gauti gamtos išteklių, kaip antai žemės, vandens ir miškų, ir juos naudoti bei žmonių perkėlimas taip pat gali turėti neigiamos įtakos naudojimuisi žmogaus teisėmis; kadangi, remiantis 2019 m. liepos 17 d. JT specialiojo pranešėjo ataskaita dėl ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių, nustatyta, kad besivystančios šalys ir regionai patirs 75–80 proc. klimato kaitos išlaidų;

T.  kadangi klimato kaita galėtų pakeisti žmogaus socialinę raidą dėl sumažėjusio žemės ūkio produktyvumo, padidėjusio maisto ir vandens stygiaus, išaugusio ekstremalių gaivalinių nelaimių poveikio, sunaikintų ekosistemų ir padidėjusio pavojaus sveikatai;

U.  kadangi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, numatoma, kad nuo 2030 m. dėl klimato kaitos dar maždaug 250 000 žmonių kasmet mirs dėl netinkamos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir karščio sukelto streso; kadangi, remiantis Pasaulio maisto programa, klimato sukrėtimai yra vienas iš trijų pagrindinių maisto stygių sukeliančių veiksnių visame pasaulyje; kadangi 2019 m. beveik 750 mln. žmonių, t. y. beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje, patyrė didelį maisto stygių;

V.  kadangi dėl klimato krizės didėja lyčių nelygybė, nes ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, gaivalinės nelaimės ir ilgalaikis aplinkos būklės blogėjimas kelia grėsmę namams, pragyvenimo šaltiniams, bendruomenių socialiniams tinklams ir infrastruktūrai, o tai daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir mergaitėms, kuris apima didesnio masto moterų atliekamą neapmokamą priežiūrą ir darbą namų ūkyje, smurto dėl lyties plitimą ir moterų švietimo, dalyvavimo ir lyderystės marginalizaciją;

W.  kadangi smurtas prieš aplinkosaugos aktyvistus, ypač moteris, ir aplinkosaugos teisių gynėjus bei jų advokatus tapo gerai dokumentais pagrįsta tendencija, be kita ko, nušviesta žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose; kadangi moterys aktyvistės patiria įvairių formų smurtą dėl lyties ir bauginimą, ir tai kelia didelį susirūpinimą;

X.  kadangi aplinkos gynėjai yra kovos su klimato kaita ir atskaitomybės priešakinėse linijose; kadangi žmogaus teisių institucijos vis labiau atkreipia dėmesį į būtinybę teikti specialią apsaugą aplinkos gynėjams; kadangi mažėjanti erdvė pilietinei visuomenei yra pasaulinis reiškinys, darantis neproporcingai didelį poveikį žmogaus teisių gynėjams, kurie dirba aplinkos ir žemės klausimų srityje, dažnai kaimo ir izoliuotose vietovėse, ir turi mažiau galimybių naudotis apsaugos mechanizmais; kadangi didžioji dauguma žmogaus teisių ir aplinkos gynėjų žmogaus teisių pažeidimų įvykdoma beveik visiško nebaudžiamumo sąlygomis; kadangi parama žmogaus teisėms ir aplinkos gynėjams ir jų apsauga yra nurodoma tarp ES išorės veiksmų visame pasaulyje ir kaimynystėje prioritetų; kadangi Sąjunga šioje srityje turi naudoti visas turimas priemones;

Y.  kadangi pastaraisiais metais nuolat daugėja aplinkos gynėjų žudymo, grobimo, kankinimo, smurto dėl lyties prieš juos, jų grasinimo, bauginimo, priekabiavimo prie jų, šmeižto kampanijų prieš juos, jų kriminalizavimo, teisminio priekabiavimo prie jų, jų priverstinio iškeldinimo ir perkėlimo atvejų;

Z.  kadangi specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių gynėjų visose šalyse, nes jie patiria judėjimo, susirinkimų, žodžio ir asociacijų laisvės apribojimus ir jiems taikomi melagingi kaltinimai, neteisingi teismo procesai, savavališki suėmimai ir sulaikymai, kankinimai ir egzekucijos;

AA.  kadangi iš 2020 m. organizacijos „Global Witness“ ataskaitos matyti, kad 2019 m. žuvo 212 žemės ir aplinkos apsaugos aktyvistų, t. y. 30 proc. daugiau nei 2018 m.; kadangi apie 40 proc. šių aukų buvo čiabuviai ir tradiciniai žemės savininkai, o daugiau kaip du trečdaliai nužudymų įvykdyta Lotynų Amerikoje;

AB.  kadangi čiabuvių tautos turi specialias teises, susijusias su aplinkos, žemės ir išteklių apsauga, kaip įtvirtinta 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų 7 straipsnyje; kadangi 2007 m. JT deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių 29 straipsnyje patvirtinama, kad „čiabuvių tautos turi teisę į aplinkos ir savo žemių ar teritorijų ir išteklių gamybos pajėgumų išsaugojimą ir apsaugą“;

AC.  kadangi Escazu susitarimas yra pirmasis regioninis susitarimas dėl galimybės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione; kadangi Escazu susitarimas, kurį galima ratifikuoti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., yra pirmoji sutartis, kuria nustatoma teisė į sveiką aplinką (4 straipsnis); kadangi Escazu susitarimas, kuriame dar kartą pabrėžiama regioninio bendradarbiavimo svarba, gali būti pavyzdys kitiems regionams, susiduriantiems su panašiais iššūkiais; kadangi Orhuso konvencijoje nustatyta daug asmenų ir pilietinės visuomenės organizacijų teisių, susijusių su aplinka, įskaitant galimybę susipažinti su aplinkos apsaugos informacija, visuomenės dalyvavimą priimant su aplinka susijusius sprendimus ir teisę kreiptis į teismą; kadangi Konvencijos šalys privalo patvirtinti atitinkamas nuostatas, kad (nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens) valdžios institucijos galėtų užtikrinti galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis;

Klimato kaitos poveikis žmogaus teisėms

1.  pabrėžia, kad žmogaus orumu grindžiamas naudojimasis žmogaus teisėmis, jų apsauga bei skatinimas ir sveika bei tvari planeta yra tarpusavyje susiję dalykai; ragina, kad ES ir jos valstybes narės veiktų kaip patikimas ir tikras partneris pasaulinėje arenoje priimant, stiprinant ir įgyvendinant teisės aktus, suderintus su visapusišku žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu į klimato politiką, vadovautų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politikai ir priemonėms ir užtikrintų, kad jos būtų tinkamos, pakankamai plataus užmojo, nediskriminuojančios ir atitiktų įsipareigojimus pagrindinių žmogaus teisių srityje; pažymi, kad vykdant visą su klimato kaita susijusią politiką ir programavimą ir visais šio proceso etapais reikėtų vadovautis su tarptautine žmogaus teisių teise susijusiais principais ir standartais; ragina ES ir jos valstybes nares katinti ES nepriklausančias valstybes, įmones ir vietos valdžios institucijas įgyvendinti ir priimti sprendimus ir priemones, kuriais būtų prisidedama prie aplinkos apsaugos ir sprendžiami klimato kaitos padarinių klausimai;

2.  ragina Sąjungą ir jos valstybes nares stiprinti žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos sąsają vykdant išorės veiksmus, taip pat prisidėti prie tarptautinių, regioninių ir vietos žmogaus teisių mechanizmų, kurie pasitelkiami sprendžiant aplinkos apsaugos problemas, visų pirma susijusias su klimato kaitos poveikiu galimybei visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, ir remti šiuos mechanizmus; ragina Komisiją užtikrinti, kad klimato kaitos ir žmogaus teisių klausimai būtų integruoti į visas susijusias ES politikos kryptis, ir užtikrinti šių politikos krypčių suderinamumą; pažymi, kad svarbu remti veiklą, kuria didinamas informuotumas apie klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir biologinės įvairovės nykimo poveikį žmogaus teisėms; taip pat ragina Sąjungą remti ir stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kad į aplinkos apsaugos teisės aktus ir politiką būtų įtrauktas žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris;

3.  pažymi, kad visiems būtinos žmogaus socialinės raidos galimybės; pabrėžia žmogaus teisių pažeidimų pavojų tradicinių ir žaliųjų technologijų atsinaujinančiosios energijos tarptautinėse biržos prekių tiekimo grandinėse, kaip antai vaikų darbas kobalto kasyklose, kurios teikia žaliavas pasaulinei ličio jonų baterijų grandinei; ragina Komisiją atsižvelgti į poveikį žmogaus teisėms vertinant Sąjungos energetikos ir transporto technologijų raidos kryptis;

4.  pabrėžia, kad vandens trūkumas – vienas iš klimato kaitos padarinių, darančių įtaką daugybei žmonių visame pasaulyje; ragina ES ir jos valstybes nares vandens trūkumo klausimą iškelti kaip pagrindinį prioritetą savo teisėkūros ir politinėje darbotvarkėje; pažymi, kad netinkamas žemės ir gamtos išteklių valdymas prisideda prie naujų konfliktų ir kenkia taikiam esamų konfliktų sprendimui; primena, kad vis didėja konkurencija dėl mažėjančių išteklių ir padėtį dar labiau apsunkina aplinkos būklės blogėjimas, gyventojų skaičiaus didėjimas ir klimato kaita;

5.  primena įsipareigojimą gerbti teisinį teisės į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką pripažinimą – tai, be kita ko, yra tvarios ekonominės veiklos, teikiančios šaltinį pavienių asmenų ir bendruomenių gerovei ir pragyvenimui, vykdymo sąlyga; primena, kad tarptautinėje žmogaus teisių teisėje numatytos teisių gynimo priemonės, kuriomis siekiama atlyginti klimato kaitos padarytą žalą pavieniams asmenims, čiabuvių bendruomenėms ir žmogaus teisių gynėjams aplinkos apsaugos srityje, įgyvendinti kovos su klimato kaita priemones ir patraukti valstybes, įmones ir pavienius asmenis atsakomybėn už veiksmus, darančius poveikį klimato kaitai ir žmogaus teisėms; atsižvelgdamas į tai, ragina ES kovą su nebaudžiamumu laikyti vienu iš pagrindinių savo prioritetų ir sukurti priemones, kuriomis būtų sudarytos galimybės visiškai, efektyviai ir tvariai įgyvendinti žmogaus teises ir aplinkos apsaugos teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą;

6.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinami ir stebimi konkretūs įsipareigojimai žmogaus teisių, aplinkos ir klimato kaitos srityse, jau nustatyti 2020–2024 m. ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ir kad į plano įgyvendinimą būtų įtrauktas lyčių aspektas;

7.  remia JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir aplinkos klausimais įgaliojimus siekti visuotinio teisės gyventi saugioje, švarioje, sveikoje ir tvarioje aplinkoje pripažinimo žmogaus teise; ragina Sąjungą ir valstybes nares kitoje JT Generalinėje Asamblėjoje remti visuotinį šios teisės pripažinimą; mano, kad šis pripažinimas turėtų būti tvirtesnės aplinkos apsaugos politikos, geresnės teisėsaugos, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais, prieigos prie informacijos ir teisingumo bei geresnių rezultatų žmonėms ir planetai katalizatorius;

8.  primygtinai ragina Komisiją toliau vykdyti žmogaus teisių ir klimato kaitos padėties stebėseną siekiant įvertinti pažangą, padarytą diegiant ir integruojant žmogaus teises į visus klimato politikos aspektus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, glaudžiai bendradarbiaujant su JT žmogaus teisių taryba ir JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru; todėl ragina Sąjungą imtis veiksmų, kad į Chartiją būtų įtraukta teisė į saugią ir sveiką aplinką ir visapusiškai laikytis jos 37 straipsnio; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis ir visais susijusiais instituciniais subjektais, kurie prisideda prie užtikrinimo, kad būtų tinkamai įgyvendinamos nuostatos dėl žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos;

9.  pabrėžia, kad visiems žmonėms be diskriminacijos turėtų būti suteikta pagrindinė teisė į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką bei stabilų klimatą ir kad ši teisė turi būti įgyvendinama vykdant plataus užmojo politiką ir visapusiškai užtikrinama taikant teisingumo sistemą visais lygmenimis;

10.  mano, kad žmogaus teisės į sveiką aplinką įtraukimas į pagrindinius aplinkos apsaugos susitarimus ir procesus yra itin svarbus siekiant pateikti visapusišką atsaką į COVID-19, apimantį žmonių ir gamtos sąryšio rekonceptualizaciją, kuri padės sumažinti riziką ir užkirsti kelią būsimai žalai dėl aplinkos būklės blogėjimo;

11.  ragina ES ir jos valstybes nares imtis drąsios iniciatyvos, aktyviai remiant ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, siekiant pasauliniu lygiu kovoti su nusikaltimų aplinkai vykdytojų nebaudžiamumu ir sudaryti sąlygas Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT), kad prasidėtų naujos šalių derybos siekiant pripažinti „ekocidą“ tarptautiniu nusikaltimu pagal Romos statutą; ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti programą, pagal kurią būtų stiprinami nacionalinių valstybių narių jurisdikcijų pajėgumai šiose srityse;

12.  ragina Sąjungą ir jos valstybes nares reguliariai įvertinti, kaip Europos žaliojo kurso išorės aspektas gali geriausiai prisidėti prie holistinio ir žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į klimato politikos veiksmus ir prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo; ragina ES pasinaudoti įvairių krypčių išorės politika, turimais įrankiais ir politinėmis bei finansinėmis priemonėmis, kad būtų įgyvendintas Europos žaliasis kursas; ragina ES peržiūrėti savo kovos su klimato kaita finansavimo mechanizmus ir prireikus pasiūlyti juos iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrinta visapusiška pagarba žmogaus teisėms, ir šiuo tikslu nustatyti griežtas apsaugos priemones; ragina atitinkamose Komisijos tarnybose ir Europos išorės veiksmų tarnyboje sukurti klimato ryšių punktus, kurie, be kita ko, užtikrintų, kad visi ES išorės sandoriai būtų atsparūs klimato kaitai; ragina skaidriai ir informatyviai pranešti apie šiuos klausimus ES vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programose;

13.  ragina integruoti lyčių aspektą į darnaus vystymosi politiką ir programas siekiant užtikrinti, kad moterų ir mergaičių teisės, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, lyčių lygybės skatinimas ir su klimato kaita susijęs teisingumas būtų įtraukti į visas šios politikos strategines programas;

14.  ragina Komisiją didinti finansinę ir techninę pagalbą ir gebėjimų stiprinimo veiklą siekiant padėti trečiosioms šalims į savo nacionalinius veiksmus ir programas klimato srityje integruoti žmogaus teises ir laikytis tarptautinių aplinkos teisės aktų, siekiant užtikrinti, kad su klimato kaita susiję tikslai netrukdytų naudotis žmogaus teisėmis tose šalyse; atkreipia dėmesį į pasiektą tarpinstitucinį susitarimą dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP), pagal kurį 30 proc. lėšų bus skiriama klimato ir aplinkos tikslams remti; primygtinai reikalauja, kad visa Europos finansų įstaigų, t. y. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, veikla atitiktų ES įsipareigojimus klimato srityje ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį; ragina stiprinti ir tobulinti jų atitinkamus skundų nagrinėjimo mechanizmus(8), numatytus pavieniams asmenims ar jų grupėms, manantiems (-čioms), kad dėl tokios veiklos buvo pažeistos jų teisės ir kad jie (jos) galėtų pretenduoti į teisių gynimo priemones;

15.  tvirtai remia žmogaus teisių integravimą į Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m., kaip numatyta neseniai paskelbtame Komisijos komunikate „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“; mano, kad, norint įtraukti žmogaus teises į Pasaulinę biologinės įvairovės strategiją po 2020 m., vadovaujantis naujais tikslais turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teisės į švarią, sveiką, saugią ir tvarią aplinką pripažinimo ir įgyvendinimo nacionaliniu bei pasauliniu lygmenimis;

16.  pakartoja, kad svarbu nuo klimato kaitos apsaugoti Arktį ir kad būtina ES politika dėl Arkties regiono;

17.  pripažįsta klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir gaivalinių nelaimių ryšio – migracijos ir gyventojų persikėlimo dėl klimato varomosios jėgos – poveikį ir apgailestauja, kad tarptautiniu lygmeniu nėra saugomos dėl to kenčiančių asmenų žmogaus teisės; mano, kad tokio persikėlimo problema turėtų būti sprendžiama tarptautiniu lygmeniu; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant sukurti tarptautinę sistemą, pagal kurią gyventojų persikėlimo dėl klimato ir migracijos problemos būtų sprendžiamos ir tarptautiniuose forumuose, ir įgyvendinant ES išorės veiksmų politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant labiau remti atsparumo priemones regionuose, kuriuose dažniau susiduriama su neigiamu klimato kaitos poveikiu, ir padėti žmonėms, kuriems teko persikelti dėl klimato kaitos ir kurie nebegali pasilikti savo gyvenamojoje vietoje; atkreipia ypatingą dėmesį į JT žmogaus teisių komiteto sprendimą, kad valstybės narės, svarstydamos galimybę deportuoti prieglobsčio prašytojus, turi atsižvelgti į klimato krizės poveikį žmogaus teisėms jų kilmės šalyje; teigiamai vertina tai, kad į Kankūno prisitaikymo prie klimato kaitos programą įtrauktas migracijos dėl klimato klausimas;

18.  pritaria žmogaus teisėmis grindžiamam požiūriui į migracijos valdymą trečiosiose šalyse ir tam, kad dėmesio būtų skiriama visoms žmogaus teisių apsaugos spragoms, susijusioms su migracija; atsižvelgdamas į tai primena esamas teisėtų būdų įgyvendinimo priemones ir mano, kad šios priemonės turėtų būti toliau nustatomos asmenims, kuriems būtina apsauga; pritaria tam, kad būtų apibrėžiama ir skatinama geroji praktika, susijusi su prievolėmis ir įsipareigojimais žmogaus teisių srityje, pagal kurią būtų remiamas ir stiprinamas aplinkos apsaugos politikos formavimas ES ir tarptautiniu lygmenimis;

19.  primygtinai ragina užtikrinti visų asmenų – pirmiausia tų, kurie dėl neigiamo klimato kaitos poveikio yra pažeidžiamiausi – teises, nediskriminuojant jų gyvenamosios vietos ar socialinių sąlygų pagrindu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ir skatinti viešą tokių pažeidžiamų grupių dalyvavimą priimant sprendimus, dėl kurių nukenčia jų pragyvenimas;

20.  primena, kad klimato kaita lemia dar didesnę moterų patiriamą nelygybę, smurtą ir diskriminaciją; ragina ES ir jos valstybes nares parengti ir įgyvendinti politiką, kuri apimtų universalų lyčių aspektu grindžiamą požiūrį prekybos, bendradarbiavimo, klimato politikos ir išorės veiksmų srityse, skatinant moterų įgalėjimą ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procese bei pripažįstant konkrečius suvaržymus, su kuriais susiduria mergaitės ir moterys;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti regioninių žmogaus teisių tarnybų ir kitų mechanizmų vaidmenį bei pajėgumą sprendžiant klimato kaitos ir žmogaus teisių ryšio klausimą, remianti su aplinka susijusias teises ir apsaugant su aplinka susijusių teisių gynėjus; visų pirma ragina Komisiją inicijuoti programą Eskasu susitarimui paremti, siekiant, inter alia, padėti susitarimą pasirašiusioms valstybėms narėms jį ratifikuoti ir įgyvendinti, padėti pilietinei visuomenei įsitraukti į su šiuo susitarimu susijusią veiklą ir prisidėti prie jo įgyvendinimo bei teikti paramą pagal minėtąjį susitarimą įsteigtam savanoriškam fondui;

Atsakas į COVID-19

22.  pabrėžia, kad pasaulinė COVID-19 pandemija puikiai iliustruoja aplinkos būklės blogėjimo poveikį, nes sudaromos sąlygos zoonozėms plisti, įskaitant itin skaudžias pasekmes sveikatos, socialiniu, ekonominiu bei politiniu požiūriais; ragina Komisiją ir valstybes nares įsipareigoti, kad bet koks atsakas į COVID-19 pandemiją apimtų su aplinka susijusias teises ir jų gynėjų apsaugą; ragina valstybes nares ir kitas suinteresuotąsias šalis atsižvelgti į Komisijos vykdomą visuotinę COVID-19 poveikio demokratijai ir žmogaus teisėms stebėseną;

23.  nepaprastai nerimauja, kad dėl COVID-19 pandemijos nulemto visuotinio nuosmukio gali sumažėti, vėluoti arba pasikeisti valstybių įsipareigojimai, susiję su tarptautiniais klimato politikos tikslais ir žmogaus teisių standartais; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad ekonomikai gaivinti numatyta politika būtų visapusiškai suderinama su Lisabonos sutarties 21 straipsnyje įtvirtintais žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos tikslais bei aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi siekiais;

24.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, Komisiją bei valstybes nares palaikyti veiksmingą atsaką į COVID-19 krizę visapusiškai gerbiant, apsaugant ir užtikrinant teisę į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką, kad ateityje būtų apsisaugota nuo aplinkos ir sveikatos krizių, dėl kurių pavojuje gali atsidurti pagrindinės žmogaus teisės; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) didinti savo užmojus klimato ir aplinkos politikos srityse atsižvelgiant į COVID 19 krizę bei parengti plataus užmojo strateginį požiūrį į klimato diplomatiją;

25.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad ne vienos pasaulio šalies politinė valdžia, saugumo pajėgos ir nevalstybinės ginkluotos grupuotės galėjo piktnaudžiauti neatidėliotinomis ir izoliavimo priemonėmis, kurių buvo imtasi reaguojant į COVID-19, siekdamos riboti žmogaus teisių gynėjų, įskaitant su aplinka ir žeme susijusių teisių gynėjus, veiklą, juos bauginti ir žudyti; atsižvelgdamas į tai, primena neproporcingai didelį čiabuvių bendruomenių teisių gynėjų pažeidžiamumą COVID-19 akivaizdoje, kurį lemia silpna sveikatos infrastruktūra atokiose vietovėse ir vyriausybės aplaidumas;

26.  pažymi, kad COVID-19 pandemija kelia grėsmę milijonų viso pasaulio žmonių aprūpinimui maistu ir mitybai, nes pasaulinės maisto tiekimo grandinės nukentėjo būtent tuo metu, kai aprūpinimas maistu ir maisto sistemos ir taip patiria spaudimą dėl klimato kaitos bei gaivalinių nelaimių; pabrėžia, kad pandemijos krizė galėtų tapti lūžio tašku atkuriant maisto sistemų pusiausvyrą ir jas pertvarkant, kad jos taptų įtraukesnės, tvaresnės bei atsparesnės;

Žmogaus teisių, susijusių su aplinka, gynėjai ir čiabuvių bendruomenių vaidmuo

27.  primena valstybių pareigą apsaugoti aplinkos gynėjus ir jų šeimas nuo persekiojimo, bauginimo ir smurto, kaip nustatyta žmogaus teisių teisėje, bei užtikrinti jų pagrindines laisves, taip pat jų pareigą pripažinti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teises bei jų patirties ir žinių indėlį į kovą su biologinės įvairovės praradimu ir aplinkos būklės blogėjimu; akcentuoja ypatingą jų vaidmenį ir praktinę patirtį žemėtvarkos ir žemės išsaugojimo srityse ir ragina labiau bendradarbiauti su čiabuvių bendruomenėmis ir labiau jas įtraukti bei dėti pastangas siekiant stiprinti jų demokratinį dalyvavimą reikiamuose sprendimų priėmimo procesuose, įskaitant susijusius su tarptautine klimato diplomatija; teigiamai vertina Komisijos pastangas remti čiabuvių bendruomenių dalyvavimą teikiant konkrečią pagalbą įvairiems projektams, pvz., Čiabuvių tautų dokumentacijos, mokslinių tyrimų ir informacijos centrui (DOCIP); ragina Komisiją toliau skatinti dialogą ir bendradarbiavimą tarp čiabuvių bendruomenių ir Europos Sąjungos bei su tarptautiniais forumais, ypač klimato kaitos klausimais;

28.  pabrėžia, kad su išpuoliais ir grėsmėmis susiduriama visame pasaulyje, tačiau, JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais teigimu, situacija ypač dramatiška Lotynų Amerikoje ir Azijoje, kur kai kurie tarptautiniai investuotojai, bendrovės ir vietos valdžios institucijos ignoruoja teisėtus gyventojams rūpimus klausius; pažymi, kad daugeliu atvejų konfliktai ir pažeidimai vyksta ekonominės nelygybės ir socialinės atskirties kontekste; smerkia aplinkos aktyvistų teisminį persekiojimą ir kriminalizavimą Amazonės regione, kur daugėja išpuolių prieš aplinkos aktyvistus, jų žudymo ir persekiojimo atvejų; smerkia Hondūre išaugusį išpuolių prieš aplinkos aktyvistus ir jų persekiojimo mastą bei neseniai įvykdytą Guapinolio aplinkos aktyvisto žmogžudystę; pažymi, kad per pastaruosius trejus metus užregistruoti 578 aplinkos, žemės ir čiabuvių bendruomenių teisių gynėjų nužudymo atvejai; pažymi, kad šalių, kuriose pavojingiausia būti su aplinka susijusių teisių gynėju, sąraše nuolat „pirmauja“ Filipinai; atsižvelgdamas į tai, kad šalyje vykdomi sunkūs žmogaus teisių pažeidimai ir kad Filipinų valdžios institucijos nedaro nieko, kad padėtis iš esmės pasitaisytų, bei nerodo noro bendradarbiauti, dar kartą ragina Komisiją pradėti procedūrą, kurios pagrindu galėtų būti laikinai atšauktos lengvatos, taikomos pagal bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą (BLS +);

29.  rekomenduoja ES valstybėms narėms, kurios dar nėra ratifikavusios Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų, tai padaryti;

30.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES neremtų iniciatyvų ir projektų, dėl kurių būtų sudaromos sąlygos neteisėtam žemės grobimui, neteisėtai medienos ruošai ir miškų naikinimui arba būtų daromas kitoks panašus žalingas poveikis aplinkai; smerkia bet kokius mėginimus panaikinti aplinkos ir žmogaus teisių apsaugos reglamentavimą COVID-19 pandemijos ir kitų krizių kontekste;

31.  griežtai smerkia tai, kad visame pasaulyje auga čiabuvių gyventojų ir žmogaus teisių, susijusių su aplinka, bei žemės gynėjų žmogžudysčių, šmeižto išpuolių prieš juos, jų persekiojimo aktų, kriminalizavimo, įkalinimo, puldinėjimo ir bauginimo mastas, ir ragina reikalauti šių aktų vykdytojų atsakomybės;

32.  pabrėžia, kad moterys, ginančios žmogaus teises, susijusias su aplinka, susiduria su papildomais iššūkiais darbe, savo bendruomenėse ir namuose, nes tampa grasinimų ir smurto dėl lyties taikiniais arba objektais; pažymi, kad minėtąsias teises ginančios moterys labiau negu jų kolegos vyrai rizikuoja patirti tam tikrų formų smurtą ir kitas skriaudas, susidurti su prietarais, atskirtimi bei išsižadėjimu;

33.  ragina ES ir jos valstybes nares remti visus žmogaus teisių gynėjus, pirmiausia su aplinka susijusių teisių gynėjus ir jų teisinius atstovus, bei prireikus kelti jų atvejus į viešumą; yra įsitikinęs parama teisių, susijusių su aplinka, gynėjams turėtų būti didinama ir kad ES – viešais pareiškimais ir prireikus vietos lygmens veiksmais – turėtų smerkti visas represijas ar išpuolius, kurių prieš juos imamasi; pakartoja savo poziciją, kad EIVT, Komisija ir valstybės narės turi investuoti į konkrečius, prieinamus, lyties aspektu pagrįstus mechanizmus ir programas teisių, susijusių su aplinka, gynėjams, įskaitant vietos ir čiabuvių bendruomenių gynėjus, apsaugoti bei pastaruosius įtraukti į visus pažeidimų tyrimus;

34.  reiškia gilų susirūpinimą dėl visame pasaulyje be perstojo blogėjančios aplinkos gynėjų, pranešėjų, žurnalistų ir teisininkų, kurie specializuojasi aplinkos srityje, padėties; ragina ES ir jos valstybes nares apsaugoti saviraiškos ir žiniasklaidos laisves, pliuralizmą bei teisę rinktis į susirinkimus, taip pat užtikrinti žurnalistų ir pranešėjų saugumą ir apsaugą tiek ES, tiek jai įgyvendinant savo išorės santykių politiką; reiškia gilų susirūpinimą dėl smurto, nusikaltimų ir mirtinų išpuolių, kurių prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus griebiamasi dėl jų veiklos; atkreipia dėmesį į tai, kad informavimas yra saviraiškos ir informacijos laisvės forma bei atlieka esminį vaidmenį atskleidžiant Sąjungos teisės pažeidimus ir užkertant jiems kelią, taip pat stiprinant demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės į savo nacionalinę teisę perkelia Direktyvą (ES) 2019/1937(9), ir užtikrinti visapusišką jos taikymą; mano, jog informacijos laisvė yra ne mažiau svarbi priemonė siekiant, kad asmenys, kurie gali nukentėti dėl klimato kaitos padarinių, būtų iš anksto tinkamai informuojami apie žalingą klimato kaitos poveikį ir prisitaikymo prie jos priemones; ragina užtikrinti, kad informacijos laisvė būtų gerbiama;

35.  pripažįsta, kad veiksmai, kurių imasi aplinkos gynėjai, yra nepaprastai svarbūs, nes taip ieškoma įmanomų klimato kaitos prevencijos, atsparumo jai ir prisitaikymo prie jos sprendimų bei mechanizmų, jie randami ir jais dalijamasi su poveikį patiriančių teritorijų gyventojais;

36.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį atkreipti į skirtingus žmogaus teisių gynėjų moterų apsaugos poreikius pripažįstant, kad moterys yra galinga permainų varomoji jėga, ypač klimato politikos srityje; šiuo požiūriu akcentuoja būtinybę remti pajėgumų ugdymą ir moterų, kaip švietėjų ir permainų rėmėjų, vaidmenį bei užtikrinti tinkamą šių organizacijų finansavimą; primena, kad moterys, tapusios bendruomenių lyderėmis ir aplinkos apsaugos aktyvistėmis, dažnai tampa represijų ir netgi žmogžudysčių aukomis: tai iliustruoja ir bebaimių aktyvisčių, nominuotų Europos Parlamento Sacharovo premijai už minties laisvę ir įtrauktų į galutinį kandidatų sąrašą, Marielle‘ės Franco iš Brazilijos (nužudytos 2018 m.) ir Bertos Cáceres iš Hondūro (nužudytos 2016 m.), pavyzdžiai;

37.  ragina ES ir jos valstybes nares reikalauti ir užtikrinti, kad įgyvendinant visus susitarimus ar plėtros projektus, galinčius paveikti čiabuvių bendruomenių žemes, teritorijas ar gamtos išteklius, būtų be prievartos gerbiama teisė į laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą čiabuvių bendruomenių sutikimą; pabrėžia, kad čiabuvių bendruomenių teisių ir jų tradicinės praktikos rėmimas svarbus siekiant darnaus vystymosi, kovojant su klimato kaita, išsaugant ir atkuriant biologinę įvairovę bei sykiu užtikrinant deramas apsaugos priemones;

38.  ragina Komisiją ir Tarybą pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, įskaitant nuostatas dėl žmogaus teisių įgyvendinimo ir užtikrinimo vykdant Sąjungos užsienio politiką ir asociacijos susitarimus, siekiant veiksmingai remti ir apsaugoti žmogaus ir su aplinka susijusių teisių gynėjus ES kaimynystėje bei paraginti ES šalis kandidates veiksmingai perimti Europos vertybes ir standartus;

39.  ragina priimti ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų priedą, kuris būtų skirtas konkretiems aplinkos gynėjų iššūkiams ir reikmėms bei politikai, kurią šiuo atžvilgiu įgyvendina ES; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti projekto „ProtectDefenders.eu“ tęstinumą numatant didesnį finansavimą, taip pat kitų šiuo metu įgyvendinamų ES priemonių žmogaus teisių gynėjams remti tęstinumą;

40.  ragina priimti ES prioritetinių šalių, kuriose EIVT, Komisija ir valstybės narės imtųsi aktyvesnių veiksmų su aplinka susijusių teisių gynėjams remti ir bendradarbiautų su vietos valdžia diegiant ar tobulinant apsaugos mechanizmus bei konkrečius teisės aktus, kuriais būtų apibrėžiami aplinkos apsaugos gynėjai, pripažįstamas jų darbas ir užtikrinama jų apsauga, sąrašą; primygtinai laikosi nuomonės, kad šį prioritetinį sąrašą turėtų parengti EIVT, išsamiai konsultuodamasi su suinteresuotosiomis šalimis ir Parlamentu, bei kad jis turėtų būti kasmet atnaujinamas; taip pat ragina Komisijos pirmininką ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pateikti viešą metinę veiksmų, kurių imtasi prioritetinėse šalyse, ir su aplinka susijusių teisių gynėjų apsaugos visame pasaulyje ataskaitą;

41.  primygtinai ragina JT imtis didesnio vaidmens apsaugant pasaulines ekosistemas ir aplinkos gynėjus, ypač kai klimato kaita daro didelį poveikį čiabuvių ir vietos bendruomenėms; todėl ragina ES remti JT lygmens iniciatyvą, pagal kurią tarptautiniai stebėtojai stebėtų didelės žalos aplinkai ir sunkių aplinkos krizių atvejus arba situacijas, kuriomis su aplinka susijusių teisių gynėjai patiria didžiausią riziką, ir bendradarbiautų su valdžios institucijomis bei padėtų joms kurti šiems gynėjams saugią aplinką;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares palaikant politinį dialogą skatinti priimti nacionalinius veiksmų planus, kuriais būtų užtikrinama aplinkos gynėjams saugi ir laisva aplinka, integruojant platesnę kolektyvinės apsaugos perspektyvą, įskaitant politines priemones bendruomenėms ir grupėms, įsitraukusioms į aplinkos apsaugos veiklą, įteisinti; ragina Komisiją aiškiai spręsti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių žmogaus teisių klausimą vadovaujantis savanoriškos partnerystės susitarimais dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimais);

43.  primena, kad, remiantis JT deklaracija dėl žmogaus teisių gynėjų, valstybės turi apsaugoti biologinės įvairovės gynėjus kaip žmogaus teisių gynėjus; teigiamai vertina tai, kaip rengiamos tarptautinės sutartys, pvz., Eskasu susitarimas, kuris yra pagrindinė priemonė Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione – regione, kuriame užregistruojama daugiausia žmogaus teisių, susijusių su aplinka, gynėjų nužudymo atvejų;

Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC), teisingumas ir atskaitomybė

44.  apgailestauja dėl to, kad, net jeigu visos valstybės iki galo įgyvendintų dabartinius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC), vis tiek nebūtų išvengta katastrofiško pasaulinės temperatūros kilimo 3 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, pažeidžiant Paryžiaus susitarimą; įspėja, kad toks scenarijus lemtų ekstremalų poveikį klimatui ir aplinkai bei didelį neigiamo poveikio žmogaus teisėms mastą;

45.  palankiai vertina tai, kad žmogaus teisės įtrauktos į Paryžiaus susitarimo preambulę, ir ragina imtis veiksmingų priemonių, kad įgyvendinant Paryžiaus susitarimą bei imantis veiksmų klimato politikos srityje, būtų gerbiami ir skatinami įsipareigojimai žmogaus teisių srityje; vis dėlto apgailestauja, kad nesama konkrečių nuostatų, pagal kurias būtų reikalaujama valstybės ir įmonių subjektų atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su klimato kaita;

46.  primygtinai ragina UNFCCC šalis toliau didinti savo užmojus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų ir integruoti žmogaus teisių aspektą į savo NDC bei komunikaciją prisitaikymo klausimais; ragina UNFCCC sekretoriatą bendradarbiaujant su JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru parengti gaires, kaip žmogaus teisių apsauga galėtų būti integruojama į NDC ir komunikaciją prisitaikymo klausimais; ragina šalis peržiūrėti numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (INDC) ir NDC bei parengti NDC stebėsenos mechanizmus visapusiškai ir veiksmingai dalyvaujant čiabuvių bendruomenėms;

47.  pabrėžia, kad būtina stiprinti su klimatu ir žmogaus teisėmis susijusių pareigų pranešti sąveiką; mano, jog Paryžiaus susitarimo (13 straipsnis) skaidrumo užtikrinimo sistemos gairėse šalių turėtų būti prašoma teikti informaciją ne tik apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir apie tai, ar klimato politika įgyvendinama laikantis kitų visuomeninių tikslų ir galiojančių teisinių sistemų, bei, savo ruožtu, įtraukti informaciją apie gerąją praktiką, įskaitant teisėmis grindžiamą požiūrį į klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, bei paramą;

48.  primygtinai ragina ES institucijas aktyviai bendradarbiauti propaguojant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį per šiuo metu vykstančias tarptautines derybas dėl klimato, visų pirma taikant darnaus vystymosi mechanizmą ir kitas mechanizmų gaires pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnio 4 dalį, kuriomis būtų užtikrinamas prasmingas ir informacija pagrįstas teisių turėtojų dalyvavimas, tinkamos aplinkos ir socialinės apsaugos priemonės bei nepriklausomi žalos atlyginimo mechanizmai; pabrėžia, kad taikant darnaus vystymosi mechanizmą turėtų būti siekiama finansuoti projektus, naudingus dėl klimato kaitos poveikio pažeidžiamiausiems asmenims, ir kad turėtų būti vertinamas pagal darnaus vystymosi mechanizmą finansuojamų projektų poveikis žmogaus teisėms, o registruoti būtų galima tik teigiamą poveikį darančius projektus;

49.  ragina Komisiją parengti tinkamumo ES dotacijoms gauti kriterijus, kad aplinkos NVO, kurios kitu atveju negalėtų pretenduoti į finansavimą dėl savo dydžio, naudotųsi įtraukesne prieiga prie lėšų;

50.  pabrėžia, jog, siekiant užtikrinti visų subjektų atskaitomybę, tokie nauji mechanizmai, kaip darnaus vystymosi mechanizmas, turi apimti institucinių apsaugos priemonių politiką ir skundų teikimo mechanizmus veiksmingai teisių apsaugai garantuoti;

51.  ragina UNFCCC sekretoriatą kartu su konvencijos šalimis parengti bendrą teisinę klimato teisingumo sistemą;

52.  pabrėžia, kad Paryžiaus susitarimo 14 straipsnyje nurodytas bendros pažangos įvertinimas turėtų būti naudojamas pažangai, padarytai integruojant žmogaus teisių ir kitus principus į klimato politiką, apžvelgti; pažymi, kad jį atliekant turėtų būti sudarytos galimybės prisidėti pilietinei visuomenei ir tarpvyriausybinėms organizacijoms; mano, kad Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo vertinimas turėtų būti naudingas įvardijant gerąją praktiką ir jo įgyvendinimo kliūtis bei tapti informacijos, kuria būtų grindžiami būsimieji NDC ir tarptautinis bendradarbiavimas, šaltiniu;

53.  pabrėžia, kad, įgyvendinant visus veiksmingus teisėmis pagrįstus klimato politikos veiksmus, turėtų būti užtikrinamas laisvas, aktyvus, prasmingas ir informacija pagrįstas dalyvavimas; rekomenduoja viešai skelbti, skaidriai finansuoti ir kartu su paveiktomis ir (arba) galimai paveiktomis, ypač pažeidžiamiausiomis, grupėmis rengti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos planus;

54.  pabrėžia, kad besivystančios šalys negali vienos spręsti klimato kaitos poveikio problemos ir kad savo krizių valdymo pajėgumo bei pajėgumo prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio bei jį prognozuoti aspektais jos dažnai priklauso nuo tarptautinės pagalbos;

55.  pabrėžia, jog yra įsitikinęs, kad žmogaus teisių institucijos ir teisės aktai, kuriais paprastai naudojamasi siekiant užpildyti valdymo atskaitomybės spragą, jokiu būdu negali pakeisti veiksmingų priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias klimato kaitos daromai žalai ir ji būtų atlyginama; mano, kad nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir pilietinė visuomenė gali atlikti veiksmingą vaidmenį taikant nacionalinius atskaitomybės ir priežiūros mechanizmus, skirtus prieigai prie teisių gynimo priemonių tiems, kurie kenčia dėl klimato kaitos daromos žalos žmogaus teisėms, užtikrinti;

56.  mano, jog ES turi atlikti aktyvų, tvirtą ir plataus užmojo vadovaujamąjį vaidmenį rengiantis 26-ajai JT klimato kaitos konferencijai (COP 26), užtikrindama, kad žmogaus teisių principų įtraukimas taptų kertiniu tarptautinio klimato kaitos politikos formavimo akmeniu, siekiant išvengti nepataisomos žalos dabartinei ir būsimai žmogaus raidai bei kartoms;

57.  pripažįsta aktyvų pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir aplinkos gynėjus, vaidmenį ir dalyvavimą propaguojant žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į klimato politiką bei ragina ES remti šią veiklą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant Paryžiaus susitarimo 13 straipsnyje nustatytą skaidrumo užtikrinimo sistemą;

58.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006(10) (vadinamasis Orhuso reglamentas) ir turėtų būti pagerintas Orhuso konvencijos įgyvendinimas ES lygmeniu; be to, ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą reikiamų ES teisės aktų (pvz., Direktyvos 2011/92/ES(11)) ir tarptautinių teisiškai privalomų nuostatų (Orhuso konvencijos) perkėlimą į savo teisinę sistemą, kad būtų užtikrinta įtrauki prieiga prie informacijos, visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus bei teisė kreiptis į teismą aplinkos klausimais;

59.  pabrėžia, kad aplinkos aktyvistų veiksmai visiškai atitinka darnaus vystymosi tikslus, taip pat kad vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis turėtų būti siekiama sistemingo šių tikslų įgyvendinimo;

60.  primena, kad valstybės narės turi reglamentuoti korporacijų veiklą ir užtikrinti, kad jos nepažeidinėtų žmogaus teisių, taip pat kad privatūs ir įmonių subjektai turi pareigą spręsti klimato kaitos poveikio žmogaus teisėms problemą, kaip nustatyta JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose;

61.  ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai dalyvauti rengiant, nustatant ir skatinant taikyti apsaugos priemones ir atskaitomybės procesus tarptautiniu mastu pripažintose įstaigose, siekiant užtikrinti, kad struktūriniai pokyčiai, kurių imtasi išmetamam teršalų kiekiui iki 2030 m. drastiškai apriboti, kaip numatyta pagal klimato politiką, būtų įgyvendinami ir stebimi užtikrinant paveiktų tautų ir bendruomenių teisių, įskaitant teisę dirbti, apsaugą, ir skatinti teisingas bei lygiavertes darbo sąlygas; pabrėžia, kad žalioji pertvarka turėtų būti įgyvendinama teisingai, nė vieno nepaliekant nuošaly;

62.  akcentuoja įmonių išsamaus patikrinimo, taip pat tvarios ir skaidrios įmonių atskaitomybės svarbą, nes tai reikšminga ir būtina šiurkščių žmogaus teisių ir aplinkosauginių pažeidimų prevencijos bei apsaugos nuo jų priemonė; ragina ES remti tvarų ir atskaitingą įmonių valdymą, nes tai svarbus Europos žaliojo kurso elementas; ragina valstybes nares įgyvendinti veiksmingas reglamentavimo priemones, siekiant nustatyti ir įvertinti galimus ir (arba) faktinius žmogaus teisių pažeidimus, nuo jų apsisaugoti ir užkirsti jiems kelią, juos švelninti, stebėti, apie juos informuoti, reikalauti už juos atsiskaityti, kelti jų problemą ir už juos atlyginti, bei reikalauti įmonių atsakomybės siekiant užtikrinti, kad jos vykdytų savo išsamaus patikrinimo pareigas, susijusias su klimato kaitos poveikiu žmogaus teisėms, vadovaudamosi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principais;

63.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo įmonių išsamaus patikrinimo žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos aspektais, kurį įmonės turėtų užtikrinti visoje savo tiekimo grandinėje; rekomenduoja pagal šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto remti ir skatinti bendrų poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo metodikų sukūrimą; akcentuoja veiksmingų, prasmingų ir informacija pagrįstų konsultacijų ir komunikacijos su visomis paveiktomis arba galimai paveiktomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant aplinkos gynėjus, svarbą; primygtinai ragina ES remti vykstančias derybas dėl privalomos JT sutarties dėl verslo ir žmogaus teisių, siekiant reglamentuoti tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklą, bei veiksmingai jose dalyvauti; mano, kad bet kokia tokia priemone įmonių subjektai ir investuotojai turi būti skatinami prisiimti atsakomybę, susijusią su žmogaus teise į sveiką aplinką; mano, kad į bet kokią tokią priemonę turi būti įtrauktos tvirtos aplinkos apsaugos nuostatos, taip pat kad ją taikant prisiimti atsakomybę, susijusią su žmogaus teise į sveiką aplinką, turi būti skatinamos ne tik įmonių subjektai ir finansų įstaigos, bet ir regioninės investicijų ar plėtros institucijos;

64.  pabrėžia, kad su korupcija svarbu kovoti pasauliniu mastu, nes dėl jos pakertamos galimybės naudotis žmogaus teisėmis, be to, ji daro konkretų neigiamą poveikį ir neproporcingai kenkia nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančioms, labiausiai marginalizuotoms ir pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, pvz., moterims, vaikams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus asmenims, skurstantiesiems, čiabuviams gyventojams ar mažumoms priklausantiems asmenims, inter alia, atimant iš jų lygiavertę prieigą prie gamtos išteklių, įskaitant žemę;

65.  ragina Tarybą ir EIVT priskirti su korupcija susijusius nusikaltimus veiksmams, už kuriuos baudžiama pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (vadinamąjį S. Magnickio aktą), ir užtikrinti, kad jis būtų nedelsiant priimtas ir įgyvendintas;

66.  laikosi nuomonės, kad šiuo metu atliekama ES prekybos politikos peržiūra turėtų tapti proga iš naujo apibrėžti, skatinti ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą įgyvendinant prekybos politiką; pabrėžia, kad būsimų prekybos susitarimų skyriams dėl darnaus vystymosi turi būti taikomi šiais susitarimais numatyti ginčų sprendimo mechanizmai;

o
o   o

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 74-osios JT Generalinės Asamblėjos sesijos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir ES delegacijų vadovams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015. (2) OL C 337, 2018 9 20, p. 82. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005. (4) OL C 118, 2020 4 8, p. 15. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054. (6) 1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. (7) 2018 m. kovo 4 d. regioninis susitarimas dėl galimybės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo ir teisingumo aplinkos apsaugos klausimais Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. (8) Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko nepriklausomas projektų atskaitomybės mechanizmas ir Europos investicijų banko grupės skundų nagrinėjimo mechanizmas. (9) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17). (10) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13). (11) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).