Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, be kita ko, į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno atvejo, kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir Rusijos išpuolių Čekijoje(1), taip pat į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių(2),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos protokolus, ypač į jos 10 straipsnį dėl teisės į saviraiškos laisvę ir 11 straipsnį dėl teisės į susirinkimų ir asociacijų laisvę,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją ir į tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, kuriuos Rusija prisiėmė kaip Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei Jungtinių Tautų (JT) narė,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomonę Nr. 814/2015 dėl federalinio įstatymo Nr. 129-FZ dėl tam tikrų teisės aktų pakeitimo (Federalinis įstatymas dėl nepageidaujamos užsienio ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veiklos),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 1 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą ES vardu dėl ribojamųjų priemonių taikymo aštuoniems ES piliečiams,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 15 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą ES vardu dėl vadinamųjų „nedraugiškų valstybių“ sąrašo paskelbimo,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. gegužės 27 d. pareiškimą dėl Vokietijos NVO įtraukimo į „nepageidaujamų organizacijų“ sąrašą,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. birželio 1 d. pareiškimą dėl Andrejaus Pivovarovo sulaikymo,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2021 m. birželio 4 d. pareiškimą dėl įstatymo dėl vadinamųjų „ekstremistinių organizacijų“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 3 d. Delegacijos ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komitete pirmininko pareiškimą dėl panaikintos NVO „Atvira Rusija“ direktoriaus Andrejaus Pivovarovo sulaikymo ES komerciniame lėktuve prieš pat jam pakylant Sankt Peterburgo oro uoste,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi teisė į nuomonės, saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Rusijos Federacijos konstitucijoje ir daugelyje tarptautinių teisinių priemonių, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kurių laikytis Rusija įsipareigojo; kadangi tarptautinės teisės viršenybė yra Rusijos įsipareigojimas, kurio negalima keisti ar nuo jo nukrypti neseniai priimtais konstituciniais pakeitimais;

B.  kadangi Rusijos Federacija neseniai priėmė represinius įstatymus, kuriais drastiškai išplėsta asmenų ir grupių, kuriuos galima vadinti „užsienio agentais“, aprėptis ir sugriežtinti jiems taikomi apribojimai ir reikalavimai, taip pat sankcijos už jų pažeidimą;

C.  kadangi nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka labai svarbų vaidmenį šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje ir sudaro sąlygas piliečiams bendradarbiauti siekiant įvairių teisėtų tikslų, nes tai yra būtina visuomenės dalyvavimo forma, kuria papildomas, parengiamas ir prižiūrimas oficialus politinių sprendimų priėmimas; kadangi dėl to NVO atlieka svarbų politinį vaidmenį ir, laikydamosi įstatymų, privalo išlaikyti savo nepriklausomumą nuo bet kokio netinkamo valdžios institucijų kišimosi;

D.  kadangi Federalinis įstatymas dėl užsienio ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų nepageidaujamos veiklos leidžia užsienio ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veiklą laikyti nepageidaujama Rusijos Federacijos teritorijoje; kadangi organizacijos, kurias Rusijos valdžios institucijos paskelbė nepageidaujamomis, susiduria su jų asociacijų laisvės apribojimais, kai uždraudžiama jų veiklą ir nustatomos su šia veikla susijusios administracinės ir baudžiamosios sankcijos; kadangi Rusijos valdžios institucijos pasinaudojo šiuo įstatymu, kad palengvintų susidorojimą su Rusijoje veikiančiomis nepriklausomomis pilietinės visuomenės organizacijomis;

E.  kadangi priimdama šiuos įstatymus Rusijos Federacija valdžios institucijoms suteikė beveik visišką nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų kontrolę ir įgaliojo Rusijos federalinės žiniasklaidos sergėtoją (Roskomnadzor) blokuoti interneto išteklius; kadangi Rusijos valdžios institucijos uždraudė mitingus viešose vietose, apribojo teisę dalyvauti vieno žmogaus piketuose ir nustatė papildomus apribojimus žurnalistams, kurie praneša apie šiuos protestus;

F.  kadangi 2021 m. sausio 12 d. Rusijos telekomunikacijų priežiūros institucija „Roskomnadzor“ parengė pirmuosius aštuonis administracinius protokolus – visus skirtus „Radio Free Europe“/„Radio Liberty“ – už „užsienio agentų“ įstatymo pažeidimą; kadangi šis teisė aktas buvo išplėstas apimant ir atskirus žurnalistus; kadangi iki šiol „Roskomnadzor“ nurodė, kad RFE/RL įvykdė 520 ženklinimo apribojimų pažeidimų, už kuriuos, kaip numatoma, Rusijos teismams priėmus atitinkamus sprendimus, bus skirtos 2,4 mln. USD baudos; kadangi gegužės mėn. Rusijos valdžios institucijos pradėjo areštuoti turtą, esantį „Radio Free Europe“/„Radio Liberty“ Maskvos biure;

G.  kadangi naujausias Valstybės Dūmos ir Federacijos tarybos 2021 m. gegužės mėn. priimtas teisės aktas labai apribojo teises ir laisves Rusijoje, nustatydamas griežtus apribojimus asmenims, kurie kritikuoja vyriausybę, neleidžiant jiems dalyvauti viešajame gyvenime ir dalyvauti rinkimuose bet kokiu lygmeniu, įskaitant 2021 m. parlamento rinkimus, jei jie buvo įsteigę, vadovavo, dirbo arba kitaip dalyvavo organizacijos, kuri nuo šiol pagal šį įstatymą yra laikoma „ekstremistine“ arba „teroristine“, veikloje;

H.  kadangi šis įstatymas taip pat taikomas atgaline data ir yra nukreiptas prieš Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondą, kuris jau paskelbtas „užsienio agentu“ ir dabar turi būti paskelbtas „ekstremistine organizacija“,

I.  kadangi Rusijos Federacija taip pat išplėtė įstatymo dėl „nepageidaujamų organizacijų“ taikymo sritį, nustatydama draudimą dalyvauti jų veikloje užsienyje ir suteikdama „nepageidaujamo“ statusą organizacijoms, kurios laikomos finansinių sandorių tarpininkais su jau uždraustomis organizacijomis;

J.  kadangi Rusijos Federacija paskelbė „nepageidaujamomis “daugelį tarptautinių ir užsienio NVO, įskaitant JAV įsteigtus Tarptautinį respublikonų institutą, Nacionalinį demokratijos institutą, Nacionalinį demokratijos fondą bei Atlanto tarybą, taip pat ES finansuojamą Europos demokratijos fondą, Europos Tarybos Politinių mokslų mokyklų asociaciją, Ukrainiečių pasaulinį kongresą, žiniasklaidos priemones, valdomas „Radio Free Europe“/„Radio Liberty“, o 2021 m. gegužės 26 d. Rusijos generalinio prokuroro sprendimu trys Vokietijos NVO įtrauktos į nepageidaujamų organizacijų sąrašą, įskaitant „Forum Russischsprachiger Europäer e.V.“, „Zentrum für die Liberale Moderne GmbH“ ir „Deutsch-Russischer Austausch e.V.“;

K.  kadangi aktyvi pilietinės visuomenės sritis yra labai svarbi demokratinės ir atviros visuomenės dalis, taip pat labai svarbi žmogaus teisių ir teisinės valstybės apsaugai;

L.  kadangi Valstybės Dūma, priimdama šiuos teisės aktus, kuriuose numatytas neatidėliotinas baudžiamosios atsakomybės taikymas, buvo nukreipta prieš „Atviros Rusijos“ pilietinį judėjimą, į tinklą sujungtą prodemokratišką ir žmogaus teises ginančią struktūrą, kuri buvo priversta iširti, kad apsaugotų savo aktyvistus ir rėmėjus nuo tolesnio persekiojimo;

M.  kadangi 2021 m. gegužės 27 d. „Atvira Rusija“ paskelbė nutrauksianti savo veiklą, kad apsaugotų savo darbuotojus ir narius nuo baudžiamojo persekiojimo pagal Rusijos teisės aktus dėl „nepageidaujamų organizacijų“;

N.  kadangi 2021 m. gegužės 31 d. Sankt Peterburge buvęs judėjimo „Atvira Rusija“ lyderis Andrejus Pivovarovas buvo pašalintas iš Lenkijos avialinijų LOT lėktuvo, savavališkai sulaikytas, o po dviejų dienų jam buvo pritaikytas kardomasis dviejų mėnesių kalinimas, apkaltinus „nepageidaujamos organizacijos veiklos vykdymu“, ir jam už tai jam gresia iki šešių įkalinimo bausmė; kadangi Nižnij Novgorodo aktyvistas Michailas Josilevičius taip pat yra vienas iš asmenų, kurie šiuo metu pagal tuos pačius kaltinimus patraukiami baudžiamojon atsakomybėn ir sulaikomi;

O.  kadangi šie veiksmai papildo daugybę politiškai motyvuotų baudžiamojo persekiojimo atvejų, kuriuos Rusijos Federacija pradėjo prieš asmenis, kurie išreiškia nepritarimą arba paskelbė apie savo siekius dalyvauti 2021 m. rugsėjo mėn. Rusijoje numatytuose parlamento rinkimuose, pvz., įkalinamas kovos su korupcija kampanijos vykdytojas ir opozicijos politikas Aleksejus Navalnas arba penkerių metų atidėta bausmė skiriama kairiųjų opozicijos tinklaraštininkui ir politikui Nikolajui Platoškinui; taip pat atkreipia dėmesį į pastarojo meto bylas prieš opozicijos politiką Dmitrijų Gudkovą, prieš žiniasklaidos priemones, pvz., „Radio Free Europe“, „Radio Liberty“, „Meduza“ ir „VTimes“, ir kai kuriuos žurnalistus, kaltinamus esant „užsienio agentais“; kadangi represinės priemonės taikomos net studentų žurnalams; kadangi, pasak organizacijos „Memorial“ žmogaus teisių centro, Rusijos valdžios institucijos, pažeisdamos Rusijos Federacijos įsipareigojimus, šiuo metu yra sulaikiusios beveik 400 politinių kalinių;

P.  kadangi Rusijos valdžios institucijos susidorojo su taikiais protestuotojais, kurie išėjo į gatves visoje šalyje, kad paremtų Aleksejų Navalną ir protestuotų prieš korupciją ir neteisingumą; kadangi, remiantis Rusijos stebėsenos organizacijos OVD-Info duomenimis, per tris sausio ir vasario mėn. protestų dienas suimta daugiau kaip 11 000 protestuotojų, įskaitant dešimtis nepriklausomų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, kurie pranešė apie tuos protestus ar juos stebėjo; kadangi visoje šalyje pradėta tūkstančiai administracinio persekiojimo ir daugiau kaip 100 baudžiamųjų bylų, taip pat toliau vykdomi suėmimai ir sulaikymai, susiję su fiktyviais kaltinimais;

Q.  kadangi, remiantis daugeliu pranešimų, su taikiais protestuotojais, nuteistais „administraciniu sulaikymu“, buvo netinkamai elgiamasi, be kita ko, jie buvo laikomi labai perpildytose sulaikymo įstaigose, kelias valandas negaudavo maisto ir vandens ir buvo priversti juos perduodant ilgai (kelias valandas vienu metu, dažnai naktį) praleisti policijos furgonuose; kadangi protestuose dalyvavę žmonės taip pat pranešė, kad jiems buvo grasinama pašalinimu iš universitetų ar kolegijų arba, kad jie buvo iš jų pašalinti, arba prarado darbą; kadangi taikiems protestuotojams, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir vaikus, riaušių policija taip pat naudojo perteklinę jėgą;

R.  kadangi labai svarbu išsamioje ES strategijoje Rusijos atžvilgiu užtikrinti, kad bendradarbiavimas su Rusija neprieštarautų demokratijos vertybėms ir žmogaus teisių apsaugai;

S.  kadangi Kremliaus režimas daro viską, ką gali, kad atskirtų Rusijos žmones nuo tarptautinės bendruomenės ir atimtų iš jų viltį dėl demokratinės ateities, be kita ko, pasinaudodamas įvairiais būdais, kad uždraustų opozicijos kandidatams dalyvauti 2021 m. Rusijos parlamento rinkimuose;

T.  kadangi Levada Center atliktas tyrimas rodo, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ apklausose atsidūrė istoriškai žemiausiose vietose po to, kai parėmė nepopuliarią pensijų reforma ir skatino priimti Konstitucijos pakeitimų projektą, įskaitant tą pakeitimą, kuriuo remiantis prezidentas Vladimiras Putinas galėtų likti eiti pareigas iki 2036 m.; kadangi didėjančios Rusijos valdžios institucijų vykdomos represijos prieš pilietinę visuomenę ir politinę opoziciją rodo, kad valdžios institucijos baiminasi visuomenės nepasitenkinimo prastais šalies socialiniais ir ekonominiais rezultatais ir valdančiosios klasės korupcija;

1.  ragina Rusijos valdžios institucijas:

2.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybą, ES delegacijas, valstybes nares ir Komisiją rengiant išsamią ES strategiją Rusijos atžvilgiu ir reaguojant į teisinės valstybės principų, pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių padėties Rusijoje nykimą, daugiausia dėmesio skirti šiems aspektams:

3.  reiškia paramą visiems asmenims ir organizacijoms, kurie patiria represijas, ir ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti jų persekiojimo ir bauginimo veiksmus ir išpuolius prieš pilietinę visuomenę, žiniasklaidą, žmogaus teisių organizacijas ir aktyvistus; smerkia tai, kad Rusijos valdžios institucijos neapsaugo šių subjektų nuo trečiųjų asmenų išpuolių, priekabiavimo ir bauginimo veiksmų ir nešališkai netiria tokių išpuolių prieš juos;

4.  primena visoms Rusijoje veikiančioms ES įmonėms, kad jos elgtųsi ypač stropiai ir laikytųsi savo pareigos užtikrinti žmogaus teises, laikantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų; yra susirūpinęs dėl to, kad aukšto rango Europos politikai sudaro pelningas sutartis su Kremliaus valdomomis arba Kremliumi susijusiomis įmonėmis, pvz., „Gazprom“ ar „Rosneft“;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, taip pat Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir Valstybės Dūmai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0159. (2) OL C 76, 2018 2 28, p. 27.