2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo muitinių klausimais programa „Muitinė“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1294/2013 (05265/1/2021 – C9-0091/2021 – 2018/0232(COD))

P9_TA(2021)0070 A9-0038/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05265/1/2021– C9-0091/2021),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą(2) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0442),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9-0038/2021),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 45. (2) 2019 4 16 priimti tekstai, P8_TA(2019)0385.

2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl su PPO taisyklėmis suderinamo ES pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo kūrimo (2020/2043(INI))

P9_TA(2021)0071 A9-0019/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į JT aplinkos programos 2019 m. ataskaitą dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitas dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C ir vandenynų ir kriosferos,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ (COM(2020)0562) ir prie jo pridėtą poveikio vertinimą (SWD(2020)0176),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 12 d. ir 2020 m. liepos 17-21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas jų 2020 m. rugsėjo 15 d. specialiojoje ataskaitoje Nr. 18/2020 „ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema. Nemokamų leidimų paskirstymas turėjo būti tikslingesnis“,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(3),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją dėl 2030 m. klimato srities tikslo, būtent 60 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Biudžeto komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0019/2021),

A.  kadangi neigiamas klimato kaitos poveikis kelia tiesioginę grėsmę žmonių pragyvenimo šaltiniams ir sausumos bei jūrų ekosistemoms, kaip patvirtinta IPCC specialiosiose ataskaitose dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C ir dėl vandenynų ir kriosferos; kadangi šis poveikis yra pasiskirstęs netolygiai, o didžiausią neigiamą poveikį patiria neturtingesnės šalys ir žmonės;

B.  kadangi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, numatoma, kad nuo 2030 m. dėl klimato kaitos dar maždaug 250 000 žmonių kasmet mirs dėl netinkamos mitybos, maliarijos, viduriavimo ir karščio sukelto streso;

C.  kadangi vidutinė pasaulio temperatūra jau pakilo daugiau kaip 1,1 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu(5);

D.  kadangi ES ir jos valstybės narės pagal Paryžiaus susitarimą yra įsipareigojusios įgyvendinti klimato politikos veiksmus remdamosi naujausiais turimais moksliniais duomenimis, ir kadangi dabartinis tikslas yra ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą;

E.  kadangi per pastaruosius kelis dešimtmečius ES teritoriniu lygmeniu pavyko sėkmingai atsieti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį nuo ekonomikos augimo: išmetamas ŠESD kiekis sumažėjo 24 proc., o BVP 1990–2019 m. išaugo daugiau kaip 60 proc.; kadangi į šį kiekį neįtrauktas ES išmetamas teršalų kiekis, susijęs su jos tarptautine prekyba, todėl jos pasaulinis anglies pėdsakas įvertinamas nepakankamai;

F.  kadangi 2015 m. su importu ir eksportu susijusių išmetamųjų teršalų santykis buvo 3:1, nes Sąjunga importavo 1 317 mln. tonų ir eksportavo 424 mln. tonų CO2(6);

G.  kadangi galiojančiais ES teisės aktais veiksmingai įgyvendinami iki šiol priimti klimato srities tikslai; kadangi dabartinė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) struktūra, visų pirma galiojančios nuostatos dėl anglies dioksido nutekėjimo, nesuteikė veiksmingų paskatų būtinam tam tikrų sektorių, visų pirma pramonės, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, o tam tikrais atvejais, kaip pabrėžė Europos Audito Rūmai(7), įmonės gavėjos gavo nepagrįsto nenumatyto pelno;

H.  kadangi Komisija turi tęsti darbą, susijusį su metodikos, skirtos produkto anglies pėdsakui ir aplinkosauginiam pėdsakui nustatyti, kūrimu, taikydama viso gyvavimo ciklo metodą ir užtikrindama, kad į produktus įtrauktų išmetamųjų teršalų apskaita kuo labiau atspindėtų tikrovę, įskaitant tarptautinio transporto išmetamų teršalų kiekį;

I.  kadangi kurdama duomenų bazes Komisija taip pat turėtų nagrinėti produktų ir paslaugų atsekamumą, kad būtų galima tiksliau nustatyti visą poveikį per visą jų gyvavimo ciklą, pvz., medžiagų gavybos ir naudojimo, gamybos proceso ir energijos naudojimo ir naudojamos transporto rūšies;

J.  kadangi apie 27 proc. visame pasaulyje deginant kurą išmetamo CO2 šiuo metu yra siejama su tarptautinėje prekyboje esančiomis prekėmis(8); kadangi 90 proc. tarptautinio krovinių vežimo vykdoma jūros transportu ir dėl to išmetamas didelis ŠESD kiekis; kadangi į ES pirminius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC) įtrauktas tik vidaus vandenų laivybos išmetamas ŠESD kiekis; kadangi atsižvelgiant į 2030 m. tikslą ši metodika turi būti persvarstyta;

K.  kadangi COVID-19 krizė suteikė svarbių pamokų ir dėl to Komisijos pasiūlyme dėl naujos ekonomikos gaivinimo priemonės „Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė“ pabrėžiamas poreikis stiprinti Europos savarankiškumą ir atsparumą bei užtikrinti trumpas tiekimo grandines, visų pirma trumpesnes maisto tiekimo grandines;

L.  kadangi Komisijai labai svarbu turėti integruotą klimato politikos viziją, kad, pvz., siekiant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų, tokių kaip jūrų transporto tikslas, jis būtų derinamas su anglies dioksido kainodaros strategijomis;

M.  kadangi veiksmingos ir prasmingos anglies dioksido kainodaros užtikrinimas, kaip platesnės reglamentavimo aplinkos dalis, gali būti ekonominė paskata plėtoti mažesnį ŠESD pėdsaką turinčius gamybos metodus ir suteikti postūmį investicijoms į inovacijas ir technologijas, padedančias mažinti Sąjungos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro; kadangi šiomis aplinkybėmis veiksmingas pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas (CBAM) gali atlikti reikšmingą vaidmenį;

N.  kadangi prekyba gali būti svarbi tvaraus vystymosi skatinimo priemonė ir padėti kovoti su klimato kaita; kadangi ES bendroji rinka yra antra pagal dydį pasaulyje vartotojų rinka, ir tai suteikia Sąjungai unikalią galimybę nustatyti pasaulinius standartus;

O.  kadangi kova su klimato kaita yra svarbi konkurencingumo ir socialinio teisingumo dalis, atverianti didelių galimybių pramonės vystymo, darbo vietų kūrimo, inovacijų ir regionų vystymosi atžvilgiu;

P.  kadangi pagal Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XX straipsnį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narėms leidžiama įgyvendinti priemones, būtinas žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai (b punktas) arba gamtos ištekliams (g punktas) apsaugoti;

Q.  kadangi ES turėtų sutikti, kad trečioji šalis nustatytų CBAM, jeigu ši šalis taikys aukštesnę anglies dioksido kainą;

R.  kadangi JAV prezidentas Joe Biden savo rinkimų platformoje įsipareigojo įvesti anglies dioksido koregavimo mokesčius arba kvotas prekėms, kurias gaminant išmetama daug anglies dioksido, iš valstybių, kurios nesilaiko savo įsipareigojimų klimato ir aplinkos srityje; kadangi tai suteiktų naują ES ir JAV bendradarbiavimo galimybę kovojant su klimato kaita ir atkuriant šią itin svarbią partnerystę;

S.  kadangi dėl didesnių ES užmojų klimato kaitos srityje Europos pramonei neturėtų padidėti anglies dioksido nutekėjimo rizika;

Bendrosios pastabos

1.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu nė vienas iš pateiktų NDC, įskaitant ES ir jos valstybių narių NDC, neatitinka tikslo sulaikyti pasaulio temperatūros kilimą, kaip patvirtinta Paryžiaus susitarimu, kad jis nesiektų 2 °C, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

2.  yra susirūpinęs dėl to, kad per pastaruosius kelerius metus kai kurie ES prekybos partneriai nepakankamai bendradarbiavo tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos, o tai, kaip neseniai pastebėta COP 25, kenkia mūsų bendrai galimybei pasaulio mastu pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus; ragina visas šalis remti kolektyvines moksliškai pagrįstas pasaulines pastangas pasiekti šiuos tikslus; ragina Komisiją ir Tarybą UNFCCC palaikyti skaidrų, sąžiningą ir įtraukų sprendimų priėmimo procesą;

3.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės yra atsakingos ir turi galimybę ir toliau atlikti vadovaujamą vaidmenį pasauliniuose kovos su klimato kaita veiksmuose, kartu su kitais didžiausiais teršėjais pasaulio mastu; pažymi, kad ES yra pasaulio mastu vykdomų kovos su klimato kaita veiksmų lyderė, kaip matyti iš jos patvirtinto tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti neutralų poveikį klimatui ir plano padidinti savo 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares prieš priimant savo teisėkūros pasiūlymą dėl CBAM ir po to imtis aktyvesnės diplomatijos klimato srityje ir ypač užtikrinti nuolatinį dialogą su prekybos partneriais, kad būtų paskatinti pasauliniai klimato politikos veiksmai; pabrėžia, kad lygiagrečios diplomatinės pastangos būtinos siekiant užtikrinti, kad ES kaimyninės šalys būtų įtrauktos kuo ankstesniu etapu;

4.  pabrėžia esminį piliečių ir vartotojų vaidmenį vykdant energetikos pertvarką, taip pat tai, kad siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį svarbu skatinti ir palaikyti vartotojų pasirinkimą remiant tvarią veiklą ir papildomą naudą, kurie padėtų pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę;

5.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą nustatyti ES 2030 m. klimato tikslą „bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį“, palyginti su 1990 m. lygiu; tačiau pabrėžia, kad Parlamentas nustatė didesnį – 60 proc. tikslą;

6.  pažymi, kad nors ES vidaus išmetamas ŠESD kiekis sumažėjo, dėl importo į ES ŠESD kiekis nuolat didėjo, o tai kenkia Sąjungos pastangoms sumažinti savo bendrąjį ŠESD pėdsaką; pabrėžia, kad grynasis prekių ir paslaugų importas į ES sudaro daugiau kaip 20 proc. Sąjungos viduje išmetamo CO2 kiekio; mano, kad reikėtų geriau stebėti, kiek ŠESD išmetama gaminant importuojamus produktus, kad būtų galima nustatyti tinkamas bendrojo ES išmetamo ŠESD kiekio mažinimo priemones;

Su PPO suderinamo CBAM kūrimas

7.  palankiai vertina CBAM nustatymą, jei jis bus suderintas su PPO ir ES laisvosios prekybos susitarimų (LPS) taisyklėmis, t. y. juo nebus diskriminuojama ar užslėptai ribojama tarptautinė prekyba; mano, kad toks CBAM taptų paskata Europos pramonei ir ES prekybos partneriams sumažinti savo sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro ir taip būtų remiami Paryžiaus susitarimo tikslus atitinkantys ES ir pasauliniai klimato politikos tikslai siekiant neutralaus poveikio klimatui; taip pat pažymi, kad CBAM turėtų būti išskirtinai sukurtas klimato politikos tikslams siekti ir juo neturėtų būti piktnaudžiaujama kaip priemone protekcionizmui, nepateisinamai diskriminacijai ar apribojimams didinti; pabrėžia, kad taikant šį mechanizmą turėtų būti remiami ES žalieji tikslai, visų pirma geriau sprendžiama su ES pramone ir tarptautine prekyba susijusio išmetamo ŠESD kiekio problema, kartu užtikrinant nediskriminavimą ir siekiant visame pasaulyje sudaryti vienodas sąlygas;

8.  pabrėžia, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms turėtų būti taikomas specialus režimas, kad būtų galima atsižvelgti į jų specifiką ir galimą neigiamą CBAM poveikį jų vystymuisi;

9.  primena, kad atokiausi regionai susiduria su ypatingais sunkumais ir iššūkiais būtent dėl jų atokumo, atskirumo ir rinkos mažumo, ir ragina, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsniu, kuriant CBAM visapusiškai atsižvelgti į jų ypatumus;

10.  primena, kad CBAM įvedimas turėtų būti teisėkūros priemonių rinkinio, kuriuo siekiama užtikrinti greitą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, susijusio su ES gamyba ir vartojimu, mažinimą, visų pirma didinant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, dalis; pabrėžia, kad CBAM turėtų būti susietas su politika, kuria siekiama sudaryti sąlygas investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio pramonės procesus ir jas skatinti, be kita ko, taikant naujoviškas finansavimo priemones, naują Žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir platesnę ES pramonės politiką, kuri būtų tiek aplinkos požiūriu plataus užmojo, tiek socialiai teisinga, kad būtų galima valdyti Europos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą vietos lygmeniu kuriant kokybiškas darbo vietas ir užtikrinant Europos ekonomikos konkurencingumą, sykiu įgyvendinant ES klimato srities tikslus ir užtikrinant nuspėjamumą bei tikrumą, kad būtų užtikrintos investicijos į poveikio klimatui neutralumą;

11.  pabrėžia, kad gaminių standartai gali užtikrinti mažai anglies dioksido į aplinką išmetančią ir išteklius taupančią gamybą, taip pat padėti užtikrinti kuo mažesnį neigiamą gaminių naudojimo poveikį aplinkai; todėl prašo Komisiją, papildant persvarstytą ES ATLPS ir įvedamą CBAM, pasiūlyti ES rinkai teikiamiems gaminiams griežtesnes ir privalomas normas bei standartus, susijusius su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, išteklių ir energijos taupymu, kad būtų palaikoma tvarių gaminių politikos sistema ir naujasis Žiedinės ekonomikos veiksmų planas;

12.  mano, kad siekiant vidaus rinkoje ir visoje vertės grandinėje išvengti iškraipymų CBAM turėtų būti taikomas visam gaminių ir prekių, kurioms taikoma ES ATLPS, importui, įskaitant atvejus, kai tie gaminiai ar prekės yra tarpinių arba galutinių produktų sudedamosios dalys; pabrėžia, kad nuo pat pradžios (jau nuo 2023 m.) ir atlikus poveikio vertinimą CBAM turėtų per tam tikrą laiką apimti visą energetikos sektorių ir daug energijos vartojančią pramonę, kaip antai cemento, plieno, aliuminio, naftos perdirbimo, popieriaus, stiklo, cheminių medžiagų ir trąšų pramonę, kuriai ir toliau skiriama daug nemokamų leidimų ir kuri vis dar sudaro 94 proc. Sąjungos pramonės išmetamųjų teršalų;

13.  pabrėžia, kad į importuojamų gaminių išmetamą ŠESD kiekį turėtų būti atsižvelgiama remiantis skaidriais, patikimais ir aktualiais konkretiems produktams taikomais santykiniais taršos rodikliais gamyklų trečiosiose šalyse lygmeniu, ir pagal numatytąją tvarką, jeigu importuotojas duomenų nepateikia, reikėtų atsižvelgti į bendrą vidutinį atskirų produktų išmetamą ŠESD kiekį, įvertintą pagal skirtingus gamybos metodus atsižvelgiant į jų skirtingą taršos intensyvumą; mano, kad nustatant importuojamo anglies dioksido kainą reikėtų atsižvelgti ir į tiesioginį, ir į netiesioginį išmetamą ŠESD kiekį, taip pat į konkrečiai šaliai būdingą elektros energijos tinklo taršos anglies dioksidu intensyvumą arba į tai, ar importuotojas pateikė gamyklos lygmens energijos suvartojimo taršos anglies dioksidu intensyvumo duomenis;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija šiuo metu vertina visas įvairias galimybes įvesti CBAM, pradedant mokestinėmis priemonėmis ir baigiant mechanizmais, grindžiamais ES ATLPS; pabrėžia, kad CBAM kūrimo sąlygas reikėtų nagrinėti kartu persvarstant ES ATLPS, siekiant užtikrinti, kad šios priemonės viena kitą papildytų ir būtų nuoseklios, taip pat kad būtų išvengta dubliavimosi, kuris sudarytų sąlygas dvigubai ES pramonės apsaugai; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrų CBAM procesą, be kita ko, bendradarbiaujant su PPO ir ES prekybos partneriais, koordinuojant veiksmus su Europos Parlamentu ir atidžiai vertinant ir lyginant įvairių formų CBAM veiksmingumą, efektyvumą ir teisinį įgyvendinamumą, siekiant sumažinti bendrą pasaulinį išmetamą ŠESD kiekį; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad pirminis CBAM tikslas būtų aplinkos tikslas ir kad dėl šios priežasties aplinkos kriterijams būtų skirtas didžiausias dėmesys pasirenkant priemones, užtikrinant nuspėjamą ir pakankamai aukštą anglies dioksido kainą, kuri skatintų investicijas į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai;

15.  pabrėžia, kad svarbu įvertinti kiekvienos galimybės poveikį vartotojų, visų pirma priklausančių pažeidžiamesnėms grupėms, gyvenimo lygiui, taip pat jų poveikį pajamoms; ragina Komisiją į poveikio vertinimą taip pat įtraukti pajamų, gautų iš CBAM, kaip nuosavų išteklių, poveikį ES biudžetui, atsižvelgiant į pasirinktą modelį ir būdus;

16.  mano, kad siekiant spręsti anglies dioksido nutekėjimo problemą dėl atitikties PPO taisyklėms pagal CBAM turi būti imamas mokestis už importuojamų produktų išmetamą anglies dioksido kiekį taip, kad jis atitiktų ES gamintojų patiriamas anglies dioksido sąnaudas; pabrėžia, kad anglies dioksido kainodara pagal CBAM turėtų atspindėti dinamišką ES apyvartinių taršos leidimų kainų raidą pagal ES ATLPS ir sykiu užtikrinti anglies dioksido kainos nuspėjamumą ir mažesnį svyravimą; laikosi nuomonės, kad importuotojai taršos leidimus turėtų pirkti iš atskiro leidimų rezervo nei ES ATLPS ir kad jų anglies dioksido kaina atitiktų ES ATLPS operacijų dienos anglies dioksido kainą; pabrėžia, kad CBAM yra tik viena iš priemonių, kurios įgyvendinamos siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, ir kad ji turi būti derinama su kitomis būtinomis priemonėmis sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, taip pat plataus užmojo ES ATLPS reforma, kad būtų užtikrina prasminga anglies dioksido kainodara, visapusiškai laikantis principo „teršėjas moka“, prisidedama prie būtino išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atitinkančio atnaujintą 2030 m. ES tikslą klimato kaitos srityje ir tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. Sąjungoje pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekio lygį, be kita ko, sprendžiant linijinio mažinimo koeficiento, didžiausio leidžiamo kiekio ir galimo poreikio nustatyti mažiausią leidžiamą anglies dioksido kainą klausimus;

17.  pabrėžia, kad akcizas (arba mokestis), taikomas visų (tiek pagamintų ES, tiek importuotų) vartojamų produktų išmetamam anglies dioksido kiekiui, negalėtų visiškai išspręsti anglies dioksido nutekėjimo rizikos problemos, būtų techniškai sudėtingas, kadangi atsekti anglies dioksido išmetimą pasaulinėse vertės grandinėse yra sudėtinga, ir galėtų tapti didele našta vartotojams; pripažįsta, kad fiksuotas importui taikomas muitas arba mokestis galėtų būti paprasta priemonė, kuria būtų siunčiamas stiprus ir stabilus aplinkosauginės kainos signalas dėl importuojamo anglies dioksido; tačiau mano, kad toks mokestis dėl savo fiksuoto pobūdžio būtų ne tokia lanksti priemonė kintančiai ES ATLPS kainai atspindėti; pabrėžia, kad iš tikrųjų kintantis mokestis, kuris automatiškai atspindėtų ES ATLPS kainą, būtų lygiavertis sąlyginei ATLPS; pripažįsta, kad, jei pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas būtų fiskalinio pobūdžio, yra galimybė nustatyti mechanizmą, grindžiamą SESV 192 straipsnio 2 dalimi;

18.  mano, kad importuotojams reikėtų suteikti galimybę vadovaujantis ES ATLPS stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo standartais įrodyti, kad su jų produktais susijęs išmetamas anglies dioksido kiekis yra mažesnis už tas vertes, ir pasinaudoti atitinkamai pritaikyta mokėtina suma, siekiant skatinti inovacijas ir investicijas į tvarias technologijas visame pasaulyje; mano, kad taip neturėtų būti užkraunama neproporcinga našta MVĮ; pabrėžia, kad mechanizmo įgyvendinimas turės būti paremtas ES standartais, kurie užkirstų kelią mechanizmo apėjimui ar netinkamam naudojimui, ir jam administruoti reikės tvirtos nepriklausomos infrastruktūros;

19.  pabrėžia, kad CBAM turėtų būti užtikrinama, kad importuotojai iš trečiųjų šalių nebūtų apmokestinami du kartus už dėl jų produktų išmetamą anglies dioksido kiekį, siekiant užtikrinti, kad su jais būtų elgiamasi vienodai ir nediskriminuojant; ragina Komisiją atidžiai įvertinti įvairių CBAM galimų variantų poveikį mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

20.  pažymi, kad, kitaip nei ATLPS, pagal šį mechanizmą medienos deginimas kurui neturėtų būti laikomas anglies dioksido požiūriu neutraliu ir persvarstytoje bei atnaujintoje sistemoje turėtų būti nustatyta kaina su nukirstų medžių mediena ir išsekintu dirvožemiu susijusiam anglies dioksido kiekiui;

21.  primygtinai ragina Komisiją stengtis sumažinti riziką, kad prekes į ES eksportuojantys asmenys siektų apeiti šį mechanizmą arba pakenkti jo efektyvumui, pavyzdžiui, nukreipdami produkciją į tam tikras rinkas arba eksportuodami nebaigtą gaminti produkciją;

Su prekyba susiję CBAM aspektai

22.  ragina Paryžiaus susitarimą ir jo tikslus laikyti vienu iš pagrindinių prekybos politikos principų, prie kurio turėtų būti priderintos visos prekybos iniciatyvos ir jų politikos priemonės, jį įtraukiant, be kita ko, į LPS kaip esminį elementą; yra įsitikinęs, kad tokia tikslinė prekybos politika gali būti svarbi varomoji jėga skatinant ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarime ir Europos žaliajame kurse nustatyti klimato tikslai;

23.  reiškia didelį susirūpinimą dėl daugiašalės prekybos sistemos nykimo; ragina Komisiją aktyviai bendradarbiauti su prekybos partnerių vyriausybėmis siekiant užtikrinti nuolatinį dialogą dėl šios iniciatyvos ir taip suteikti paskatų imtis veiksmų klimato kaitos srityje tiek Sąjungoje, tiek jos prekybos partnerėse; pabrėžia, kad prekybos politika gali ir turėtų būti naudojama siekiant remti teigiamą aplinkosaugos darbotvarkę ir išvengti didelių ES ir likusio pasaulio užmojų aplinkos srityje skirtumų, ir kad CBAM būtų parengtas kaip veiksmas, kuriuo papildomi veiksmai pagal Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrius; pabrėžia, kad galutinis iniciatyvos tikslas turėtų būti pasaulio lygmens veiksmai, kurie CBAM padarytų nebereikalingą, kadangi visas likęs pasaulis būtų pasiekęs ES užmojų dėl išmetamo CO2 kiekio mažinimo lygį; todėl mano, kad CBAM turėtų būti laikomas priemone šiam procesui paspartinti, o ne protekcionizmo priemone; tikisi, kad Komisija PPO arba G 20 inicijuos derybas dėl pasaulinio požiūrio;

24.  mano, kad tarptautinė prekyba ir prekybos politika yra pagrindiniai veiksniai, padedantys pereiti prie neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir žiedinės pasaulio ekonomikos, todėl remia pasaulines pastangas siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir Paryžiaus susitarimą; mano, kad būtina skubiai siekti nuodugnios PPO reformos, kad ji galėtų užtikrinti sąžiningą prekybą ir sykiu padėti kovoti su pasauliniu atšilimu; pažymi, kad GATT taisyklės buvo priimtos dar 1947 m., ir mano, kad jas reikia persvarstyti atsižvelgiant į dabartinę klimato krizę; tikisi, kad Komisija skubiai imsis iniciatyvos dėl PPO reformos, kad būtų pasiektas suderinamumas su klimato srities tikslais; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant pasaulio mastu nustatyti CO2 kainodarą ir palengvinti prekybą klimato ir aplinkos apsaugos technologijomis, pvz., pasitelkiant tokias prekybos politikos iniciatyvas, kaip PPO susitarimas dėl aplinkosaugos prekių;

25.  ragina Komisiją siekti daugiašalių PPO reformų, kuriomis tarptautinė prekybos teisė būtų suderinta su Paryžiaus susitarimo tikslais ir kitais tarptautinės teisės aspektais, visų pirma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijomis; pažymi, kad CBAM yra suderinamas su PPO taisyklėmis, jei jis kuriamas turint aiškų aplinkosaugos tikslą, t. y. sumažinti pasaulinį išmetamų ŠESD kiekį, ir juo siekiama didžiausio aplinkosaugos naudingumo;

26.  pabrėžia, kad CBAM gali padėti siekti DVT; primena, kad oraus darbo skatinimas taip pat yra DVT, ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad ES rinkai teikiamos prekės būtų gaminamos laikantis TDO konvencijose nustatytų sąlygų;

27.  pabrėžia, kad siekiant suderinti su PPO taisyklėmis, bet koks CBAM galėtų būti grindžiamas GATT nuostatomis, pvz., GATT I straipsniu (didžiausio palankumo režimo principas), III straipsniu (nacionalinio režimo principas) ir, prireikus, XX straipsniu (bendrosios išimtys), o jo loginis pagrindas turėtų būti griežtai aplinkosauginis – išmetamo pasaulinio CO2 kiekio mažinimo ir anglies dioksido nutekėjimo prevencijos tikslas;

28.  atkreipia dėmesį į nediskriminavimo principą pagal GATT III straipsnį; pabrėžia, kad vienodas požiūris į importą ir vidaus gamybą yra pagrindinis kriterijus siekiant užtikrinti bet kokios priemonės suderinamumą su PPO taisyklėmis; pabrėžia, kad CBAM turėtų sudaryti vienodas sąlygas ES vidaus ir užsienio gamintojams, taikant ATLPS lygiavertį susijusio išmetamo anglies dioksido kiekio mokestį importuojamoms tų sektorių prekėms, neatsižvelgiant į jų kilmės vietą, sykiu užtikrinant visišką Europos pramonės apsaugą nuo anglies dioksido nutekėjimo ir išvengiant išmetamo teršalų kiekio perkėlimo į trečiąsias valstybes; pabrėžia, kad įgyvendinant CBAM turėtų būti išvengta dvigubos ES įrenginių apsaugos, kartu įvertinant poveikį eksportui ir priklausomiems sektoriams visoje vertės grandinėje; pabrėžia, kad formuojant CBAM turėtų būti laikomasi paprasto principo, kad viena tona anglies dioksido neturėtų būti dengiama du kartus;

29.  pabrėžia, kad svarbu pasauliniu mastu užtikrinti vienodas sąlygas Europos pramonės įmonių konkurencingumui nedarant žalingo poveikio klimatui ir aplinkai; todėl primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įvesti eksporto lengvatas, tačiau tik tuo atveju, jei įmonės gali visapusiškai įrodyti teigiamą poveikį klimatui ir suderinamumą su PPO taisyklėmis; pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią neigiamam klimato poveikiui skatinant ne tokius veiksmingus gamybos metodus Europos eksportuojančioms pramonės įmonėms ir užtikrinti atitiktį PPO taisyklėms, bet kokios formos potenciali eksporto parama turėtų būti skaidri, proporcinga ir neturėtų suteikti jokio konkurencinio pranašumo ES eksportuojančioms įmonėms trečiosiose šalyse, taip pat ji turėtų būti taikoma išskirtinai veiksmingiausiems įrenginiams, kad ES eksportuojančios bendrovės išlaikytų ŠESD mažinimo paskatas;

30.  pabrėžia, kad bet kokiu mechanizmu ES ir užsienio pramonė turi būti skatinama gaminti švarius ir konkurencingus produktus ir išvengti anglies dioksido nutekėjimo, nepakenkiant prekybos galimybėms;

31.  pažymi, kad CBAM yra Europos žaliojo kurso dalis ir priemonė ES tikslui, kad iki 2050 m. grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų lygus nuliui, pasiekti; pažymi, kad CBAM galėtų daryti tiesioginį arba netiesioginį poveikį pramonės sektoriams, kuriuose išmetama daugiausia anglies dioksido ir kuriuose prekiaujama intensyviausiai, ir kad viso proceso metu reikėtų su jais konsultuotis; taip pat pažymi, kad CBAM galėtų paveikti tiekimo grandines, kad jos internalizuotų su anglies dioksidu susijusias išlaidas; pabrėžia, kad bet kokio CBAM valdymas turėtų būti nesudėtingas ir šiuo mechanizmu neturėtų būti užkrauta nepagrįsta finansinė ir administracinė našta įmonėms, ypač MVĮ;

CBAM ir nuosavi ištekliai

32.  pripažįsta, kad CBAM galėtų būti įgyvendintas įtraukiant jį į dabartinę muitų sistemą arba juo galėtų būti papildyta dabartinė ES ATLPS; pabrėžia, kad abu požiūriai galėtų būti visiškai suderinami su nuosavų išteklių iniciatyva;

33.  pritaria Komisijos ketinimui naudoti iš CBAM gautas pajamas ES biudžete kaip naujus nuosavus išteklius ir prašo Komisijos užtikrinti visišką šių pajamų panaudojimo skaidrumą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad CBAM vaidmuo biudžete turėtų būti šalutinis, o ne pagrindinis šios priemonės tikslas; mano, kad šios naujos pajamos turėtų sudaryti sąlygas labiau remti kovos su klimato kaita veiksmus ir žaliojo kurso tikslus, pvz., teisingą pertvarką ir Europos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, taip pat padidinti ES įnašą į tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms, kurios yra labiausiai pažeidžiamos dėl klimato kaitos, visų pirma siekiant padėti joms vykdyti industrializacijos procesą, grindžiamą švariomis ir nuo iškastinio kuro nepriklausomomis technologijomis; ragina Komisiją rengiant savo būsimą pasiūlymą atsižvelgti į socialinį mechanizmo aspektą ir jį kiek galima sumažinti; pabrėžia, kad iš CBAM gautos pajamos jokiais atvejais neturėtų būti naudojamos kaip paslėptos subsidijos itin taršioms Europos pramonės įmonėms, nes taip būtų iš esmės pažeistas šios priemonės suderinamumas su PPO taisyklėmis;

34.  primena, kad 2020 m. gruodžio 16 d. Parlamentas, Taryba ir Komisija, sudarę Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (TIS)(9), taip pat dėl nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, susitarė, įgyvendinant kitą daugiašalę finansinę programą, kurti naujus nuosavus išteklius, įskaitant CBAM; pabrėžia, kad CBAM generuojamus finansinius srautus priskyrus ES biudžetui būtų galima sušvelninti fiskalinio lygiavertiškumo srityje kylančias problemas ir užtikrinti, kad poveikis būtų teisingai paskirstytas visose valstybėse narėse, taip pat užtikrinti sklandžią struktūrą su minimaliomis papildomomis administracinėmis išlaidomis; todėl daro išvadą, kad pajamas apibrėžus kaip ES nuosavus išteklius būtų sumažinta BNP pagrįstų įnašų į ES biudžetą dalis, ir tai padėtų teisingai paskirstyti CBAM poveikį visose valstybėse narėse; mano, kad visos nacionaliniu lygmeniu dėl mažesnių BNP įnašų sutaupytos lėšos padidins valstybių narių fiskalines galimybes;

35.  atkreipia dėmesį į skirtingas atsargias pajamų prognozes – nuo 5 iki 14 mlrd. EUR per metus, priklausomai nuo naujos priemonės taikymo srities ir struktūros; pabrėžia, kad ES biudžetas bet kuriuo atveju yra itin gerai pritaikytas pajamų svyravimams ar net ilgalaikiam regresyviam poveikiui neutralizuoti;

36.  yra pasiryžęs užtikrinti, kad CBAM pagrįsti nuosavi ištekliai būtų nuosavų išteklių krepšelio dalis, kurios pakaktų bendrų numatomų išlaidų, susijusių su pagrindinės sumos ir skolinimosi palūkanų, patirtų pagal „Next Generation EU“ priemonę, grąžinimo išlaidoms padengti, kartu laikantis universalumo principo; be to, primena, kad visas lėšų grąžinimo plano perteklius vis tiek turi likti ES biudžete kaip bendrosios pajamos;

37.  pabrėžia, kad sukūrus naujus nuosavus išteklius, kaip numatyta Veiksmų gairėse dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo pagal TIS, galėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos ES lygmeniu išlaidas skirti prioritetinėms sritims ir bendroms viešosioms gėrybėms ir taip pasiekti didelį veiksmingumą, palyginti su nacionalinėmis išlaidomis; primena, kad jeigu viena iš trijų institucijų nesilaikys bent vienos iš TIS nustatytų sąlygų, kitos institucijos galės jį teisiškai užginčyti;

38.  ragina institucijas aktyviai laikytis naujų nuosavų išteklių nustatymo pagal TIS veiksmų plano, kuriame nustatyta, kad šie nauji nuosavi ištekliai turi įsigalioti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d., nuostatų ir principų;

CBAM įgyvendinimas ir kiti aspektai

39.  pabrėžia, kad įgyvendinant CBAM turi būti pašalintos visų formų aplinkai žalingos subsidijos, nacionaliniu lygmeniu teikiamos daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams; ragina Komisiją įvertinti skirtingą valstybių narių praktiką šiuo klausimu vadovaujantis principu „teršėjas moka“;

40.  reikalauja, kad CBAM stebėseną vykdytų nepriklausoma Komisijos prižiūrima įstaiga, kuri, Parlamentui, Tarybai ir Komisijai paprašius ir ne rečiau kaip du kartus per metus, reguliariai teiktų ataskaitas ir skaidrią informaciją;

41.  pažymi, kad ES yra didžiausia prekių, kurias gaminant išmetama daug anglies dioksido, importuotoja pasaulyje, ir kad anglies dioksido kiekis, išmetamas gaminant iš ES eksportuojamas prekes, yra gerokai mažesnis už anglies dioksido kiekį, išmetamą dėl importuojamų prekių; daro išvadą, kad Europos pastangos, dedamos kovoje su klimato kaita, yra didesnės nei vidutinės tarptautinės pastangos; pabrėžia, kad siekiant įvertinti bendrą Sąjungos poveikį klimatui reikia nustatyti patikimą ataskaitų teikimo metodą, kurį taikant būtų atsižvelgiama į išmetamą teršalų kiekį importuojant prekes ir paslaugas į ES;

42.  pabrėžia, kad dėl pakankamų tarptautinių pastangų klimato srityje, pvz., įgyvendinus tvirtai, plačiai ir nuosekliai už išmetamą anglies dioksido kiekį taikomą mokestį ir visapusiškai konkurencingas mažataršes technologijas, produktus ir gamybos procesus, mechanizmas ilgainiui taps nebeaktualus; klimato kaitą laiko pasauline problema, kuriai spręsti reikalingi visuotiniai sprendimai, todėl mano, kad ES turėtų toliau remti pasaulinės CO2 apmokestinimo sistemos sukūrimą pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį; ragina Komisiją parengti šį mechanizmą nustatant aiškų ir plataus užmojo jo įgyvendinimo ir plėtros tvarkaraštį; primena, kad kai kurie techniniai sprendimai mažinti išmetamo CO2 kiekį vis dar yra bandomajame etape, todėl ragina Komisiją toliau dėti pastangas juos toliau plėtojant; ragina Komisiją parengti mechanizmą kaip išsamios ir ilgalaikės politikos priemonių rinkinio dalį, derantį su siekiu ne vėliau kaip iki 2050 m. sukurti itin efektyviai energiją ir išteklius naudojančią, neutralaus ŠESD poveikio klimatui ekonomiką;

43.  primena, kad ES klimato politika, pramonės politika ir tikslas išlaikyti tvarų ekonomikos augimo tempą ir jį spartinti turi nuosekliai derėti; pabrėžia, kad bet koks mechanizmas turi būti paremtas mūsų pramonės strategija, kad pramonės sektoriai būtų skatinami gaminti švarius ir konkurencingus produktus;

44.  pabrėžia, kad tinkamai veikiantis mechanizmas turėtų užtikrinti ES importuojamų teršalų kiekio mažėjimą ir veiksmingiausią klimato apsaugą nuo anglies dioksido nutekėjimo pavojaus, sykiu laikantis PPO taisyklių; pabrėžia, kad mechanizmas turi būti parengtas taip, kad būtų užtikrinamas jo veiksmingas ir paprastas taikymas ir sykiu užkertamas kelias vengimo veiksmams, kaip antai išteklių apkeitimui arba pusgaminių ar galutinių produktų, kuriems netaikomas mechanizmas, importui;

45.  ragina Komisiją teikti technines konsultacijas ir paramą ES ir užsienyje esančioms pramonės įmonėms, ypač MVĮ, kuriant patikimas išmetamo ŠESD kiekio, susijusio su importu, apskaitos sistemas, kad būtų išlaikyta stipri Europos pramonė nesukuriant techninių kliūčių prekybos partneriams;

46.  ragina atlikti specialų mechanizmo poveikio MVĮ ir konkurencijai vidaus rinkoje vertinimą; ragina, jei reikia, sukurti paramos MVĮ mechanizmą, kad jos galėtų sėkmingai prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų, taip užtikrinant, kad jos netaptų nesąžiningos didesnių rinkos dalyvių praktikos aukomis;

47.  be to, pažymi, kad norint išvengti nesąžiningos konkurencijos Europos rinkoje, mechanizmo taikymas neturėtų sukurti nepalankių konkurencinių sąlygų naudojant medžiagas, kurios konkuruoja tarpusavyje; pabrėžia, kad labiausiai klimatą tausojančios medžiagos neturėtų atsidurti konkurenciniu požiūriu nepalankioje padėtyje;

48.  pabrėžia jo svarbą užtikrinant atstovavimą Europos piliečiams ir jų interesams ir prisidedant prie ES prioritetų, pvz., klimato apsaugos, tvaraus augimo ir tarptautinio konkurencingumo, įgyvendinimo; todėl ragina Komisiją ir Tarybą į teisėkūros procesą kuriant šį mechanizmą visapusiškai įtraukti Parlamentą, kaip vieną iš teisės aktų leidėjų.

o
o   o

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005. (4) 2020 m. spalio 8 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0253). (5) Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO), „2019 m. pranešimas apie pasaulio klimato padėtį“. (6) Fezzigna, P., Borghesi, S., Caro, D., „Revising Emission Responsibilities through Consumption-Based Accounting: A European and Post-Brexit Perspective“. Publikacija žurnale Sustainability, 2019 m. sausio 17 d. (7) Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 18/2020. (8) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), „CO2 emissions embodied in international trade and domestic final demand: methodology and results using the OECD inter-country input-output database“, 2020 m. lapkričio 23 d. (9) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (COM(2020)0314 – C9-0213/2020 – 2020/0148(CNS))

P9_TA(2021)0072 A9-0015/2021

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2020)0314),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 ir 115 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0213/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0015/2021),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis (1)  siekiant įtraukti naujas Sąjungos mokesčių skaidrumo iniciatyvas, per kelerius praėjusius metus Tarybos direktyva 2011/16/ES21 buvo keliskart iš dalies pakeista. Šiais pakeitimais daugiausia nustatytos duomenų teikimo prievolės, vykdomos teikiant informaciją kitoms valstybėms narėms, susijusios su finansinėmis sąskaitomis, išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais ir išankstine kainodaros tvarka, ataskaitomis pagal šalis ir praneštinais tarpvalstybiniai susitarimais. Todėl šiais pakeitimais išplėsta automatinių informacijos mainų taikymo sritis. Dabar, siekdami nustatyti mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo bei vengimo atvejus ir užkirsti jiems kelią, mokesčių administratoriai gali naudotis platesniu bendradarbiavimo priemonių rinkiniu; (1)  siekiant įtraukti naujas Sąjungos mokesčių skaidrumo iniciatyvas, per kelerius praėjusius metus Tarybos direktyva 2011/16/ES21 buvo keliskart iš dalies pakeista. Šiais pakeitimais daugiausia nustatytos duomenų teikimo prievolės, vykdomos teikiant informaciją kitoms valstybėms narėms, susijusios su finansinėmis sąskaitomis, išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais ir išankstine kainodaros tvarka, ataskaitomis pagal šalis ir praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais. Todėl šiais pakeitimais išplėsta automatinių informacijos mainų taikymo sritis. Dabar, siekdami nustatyti mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo bei vengimo atvejus ir užkirsti jiems kelią, mokesčių administratoriai gali naudotis platesniu bendradarbiavimo priemonių rinkiniu, kad apsaugotų mokestines pajamas ir užtikrintų sąžiningą apmokestinimą; _________________ _________________ 21 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1). 21 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1). Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)   siekiant nustatyti platesnį bendradarbiavimo priemonių rinkinį, vykdyti skaitmeninę pertvarką ir siekti gerinti nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, reikia kvalifikuotų darbuotojų ir atitinkamų finansinių išteklių. Tuo tikslu kartu su siūlomais pakeitimais turi būti užtikrintas tinkamas investicijų lygis, daugiausia susijęs su informatikos ir skaitmeninės infrastruktūros bei profesinio mokymo pritaikymu. Galiausiai turėtų būti padidinti valstybių narių pajėgumai gaunamam finansinės informacijos kiekiui apdoroti, taip pat padidinti mokesčių administratorių finansiniai, žmogiškieji ir IT ištekliai; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis (2)  pastaraisiais metais Komisija stebėjo Direktyvos 2011/16/ES taikymą ir 2019 m. baigė ją vertinti22. Nors automatinių informacijos mainų srityje padaryta didelė pažanga, dar reikia tobulinti esamas nuostatas, susijusias su visų formų informacijos mainais ir administraciniu bendradarbiavimu; (2)  pastaraisiais metais Komisija stebėjo Direktyvos 2011/16/ES taikymą ir 2019 m. baigė ją vertinti22. Nors automatinių informacijos mainų srityje padaryta didelė pažanga, dar reikia tobulinti esamas nuostatas, susijusias su visų formų informacijos mainais ir administraciniu bendradarbiavimu. Tą direktyvą gali prireikti reguliariai atnaujinti, kad būtų atsižvelgiama į besikeičiančią padėtį mokesčių skaidrumo srityje; _________________ _________________ 22 Europos Komisija, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančios Direktyvą 77/799/EEB vertinimas (SWD(2019)0328). 22 Europos Komisija, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančios Direktyvą 77/799/EEB vertinimas (SWD(2019)0328). Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis (3)  Direktyvos 2011/16/ES 5 straipsnyje nustatyta, kad, gavusi besikreipiančiosios institucijos prašymą, institucija, į kurią kreipiamasi, privalo pateikti besikreipiančiajai institucijai visą turimą arba atliekant administracinius tyrimus gautą informaciją, kuri, kaip galima numatyti, gali būti reikalinga administruojant valstybių narių nacionalinius įstatymus, susijusius su į šios direktyvos taikymo sritį patenkančiais mokesčiais, ir užtikrinant jų vykdymą. Siekiant užtikrinti informacijos mainų veiksmingumą ir išvengti nepagrįsto prašymų atmetimo, taip pat užtikrinti mokesčių administratoriams ir mokesčių mokėtojams teisinį aiškumą bei tikrumą, reikėtų aiškiai apibrėžti numatomo reikalingumo standartą. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų paaiškinti, kad numatomo reikalingumo standartas neturėtų būti taikomas prašymams suteikti papildomą informaciją pasikeitus informacija pagal Direktyvos 2011/16/ES 8a straipsnį dėl išankstinių tarpvalstybinių sprendimų arba išankstinės kainodaros tvarkos; (3)  Direktyvos 2011/16/ES 5 straipsnyje nustatyta, kad, gavusi besikreipiančiosios institucijos prašymą, institucija, į kurią kreipiamasi, privalo pateikti besikreipiančiajai institucijai visą turimą arba atliekant administracinius tyrimus gautą informaciją, kuri, kaip galima numatyti, gali būti reikalinga administruojant valstybių narių nacionalinius įstatymus, susijusius su į šios direktyvos taikymo sritį patenkančiais mokesčiais, ir užtikrinant jų vykdymą. Siekiant užtikrinti informacijos mainų veiksmingumą ir išvengti nepagrįsto prašymų atmetimo, taip pat užtikrinti mokesčių administratoriams ir mokesčių mokėtojams teisinį aiškumą bei tikrumą, reikėtų aiškiai apibrėžti numatomo reikalingumo standartą, laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią nustatyta, kad naudojant terminą „numatomas reikalingumas“ siekiama suteikti galimybę kuo didesniu mastu keistis informacija mokesčių srityje. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų paaiškinti, kad numatomo reikalingumo standartas neturėtų būti taikomas prašymams suteikti papildomą informaciją pasikeitus informacija pagal Direktyvos 2011/16/ES 8a straipsnį dėl išankstinių tarpvalstybinių sprendimų arba išankstinės kainodaros tvarkos; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)   Sąjunga ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų taikoma suderinta nuobaudų ir sankcijų sistema, siekiant užkirsti kelią platformų operatorių naudojimuisi valstybių narių mokesčių sistemų spragomis ir skirtumais. Jeigu taisyklės pažeidžiamos, reikėtų svarstyti galimybę skirti finansines nuobaudas arba neleisti dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose. Kraštutiniais ir besikartojančiais atvejais turėtų būti įmanoma atšaukti platformos operatoriaus verslo leidimą; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)  siekiant, kad mokesčių mokėtojai būtų tinkamai ir visapusiškai informuoti, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų atskleisti pajamų kategorijas, kurių informacija automatiškai dalijamasi su kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių ar jurisdikcijų valdžios institucijomis; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 b konstatuojamoji dalis (nauja) (4b)   visa su tarpvalstybinėmis sistemomis, darančiomis poveikį trečiosioms šalims, susijusi informacija taip pat turėtų būti atskleista šių šalių mokesčių institucijoms. Tas reikalavimas visų pirma taikytinas besivystančioms šalims, kurios dažnai turi ribotas galimybes naudotis tarptautinėmis keitimosi informacija apie mokesčius sistemomis; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)   kad mokesčių administratoriai galėtų veiksmingai keistis informacija, būtina tinkamai identifikuoti mokesčių mokėtojus. Mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris (MMIN) visada turėtų būti pateikiamas, kai to reikalaujama pagal Direktyvą 2011/16/ES, taip pat turėtų būti sukurtas Europos MMIN, kad tokiam identifikavimui būtų suteiktos geriausios galimybės. Europos MMIN suteiktų galimybę bet kuriai trečiajai šaliai greitai, lengvai ir teisingai identifikuoti ir įrašyti MMIN vykdant tarptautinę veiklą, ir ši sistema galėtų būti veiksmingo automatinio valstybių narių mokesčių administracijų keitimosi informacija pagrindas; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis (7)  mokesčių administratoriai dažnai prašo informacijos iš skaitmeninių platformų operatorių. Todėl platformų operatoriai patiria dideles administracines ir reikalavimų vykdymo išlaidas. Be to, kai kurios valstybės narės yra nustačiusios vienašalę duomenų teikimo prievolę, kuri platformų operatoriams uždeda papildomą administracinę naštą, nes jie turi laikytis daugybės nacionalinių duomenų teikimo standartų. Todėl visoje vidaus rinkoje būtų labai svarbu taikyti standartizuotą duomenų teikimo prievolę; (7)  mokesčių administratoriai dažnai prašo informacijos iš skaitmeninių platformų operatorių. Todėl platformų operatoriai patiria dideles administracines ir reikalavimų vykdymo išlaidas. Be to, kai kurios valstybės narės yra nustačiusios vienašalę duomenų teikimo prievolę, kuri platformų operatoriams uždeda papildomą administracinę naštą, nes jie turi laikytis daugybės nacionalinių duomenų teikimo standartų. Todėl visoje vidaus rinkoje būtų labai svarbu taikyti standartizuotą duomenų teikimo prievolę. Tokia standartizacija būtų labai svarbi siekiant trijų pagrindinių tikslų: kuo labiau sumažinti operatorių reikalavimų vykdymo išlaidas, padidinti nacionalinių valdžios institucijų veiksmingumą ir sumažinti biurokratizmą tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriams; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)  ekonomikos skaitmeninimas yra vienas iš kertinių Sąjungos būsimos ekonomikos ir augimo strategijos elementų. Sąjunga turėtų būti patraukli teritorija skaitmeninėms įmonėms, visų pirma jų komerciniam, inovacijų ir užimtumo potencialui plėtoti. Tačiau skaitmeninės prekės ir paslaugos dažnai yra itin judžios ir nematerialios, todėl jos gali labiau nukentėti nuo agresyvaus mokesčių planavimo praktikos, nes daugeliui verslo modelių nebūtina fizinė infrastruktūra sandoriams su klientais vykdyti ir pelnui gauti. Tai kelia klausimų dėl Sąjungos pelno mokesčio modelių, skirtų fiziniams sektoriams, tinkamumo, įskaitant klausimą dėl to, kokiu mastu vertinimo ir apskaičiavimo kriterijai gali būti persvarstyti, kad atitiktų XXI a. komercinę veiklą. Be to, taip susidaro padėtis, kai internete ir platformose veiklą vykdantys pardavėjai turi galimybę gauti pajamų, apie kurias deramai nepranešama, todėl kyla pavojus, kad jos bus nepakankamai apmokestinamos arba visai neapmokestinamos; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis (13)  atsižvelgiant į skaitmeninių platformų skaitmeninį pobūdį ir lankstumą, duomenų teikimo prievolė taip pat turėtų būti taikoma tiems platformų operatoriams, kurie vykdo komercinę veiklą Sąjungoje, bet valstybėje narėje nėra nei rezidentai mokesčių tikslais, nei įsisteigę, joje nėra nei jų administracijos centro, nei nuolatinės buveinės. Taip būtų užtikrinamos vienodos sąlygos platformoms ir užkertamas kelias nesąžiningai konkurencijai. Kad būtų lengviau tai įgyvendinti, turėtų būti reikalaujama, kad vidaus rinkoje ketinančios veikti užsienio platformos užsiregistruotų ir teiktų duomenis vienoje valstybėje narėje; (13)  atsižvelgiant į skaitmeninių platformų skaitmeninį pobūdį ir lankstumą, duomenų teikimo prievolė taip pat turėtų būti taikoma tiems platformų operatoriams, kurie vykdo komercinę veiklą Sąjungoje, bet valstybėje narėje nėra nei rezidentai mokesčių tikslais, nei įsisteigę, joje nėra nei jų administracijos centro, nei nuolatinės buveinės. Taip būtų užtikrinamos vienodos sąlygos platformoms ir užkertamas kelias nesąžiningai konkurencijai. Kad būtų lengviau tai įgyvendinti, turėtų būti reikalaujama, kad vidaus rinkoje ketinančios veikti užsienio platformos užsiregistruotų ir teiktų duomenis vienoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į jų pasaulinės ar regioninės būstinės vietą, pagrindinį administracijos centrą, taip pat svarbios ekonominės veiklos vykdymą toje pasirinktoje valstybėje narėje; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 a konstatuojamoji dalis (nauja) (14a)   atsižvelgiant į tai, kad vis labiau skaitmenizuotoje ir globalizuotoje ekonomikoje atsiranda sudėtingų ir sunkumų keliančių aspektų, pvz., kriptoturto naudojimas, svarbu stiprinti nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimą toje srityje. Svarbu nustatyti aiškią kriptoturto apibrėžtį, atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą EBPO ir FATF darbą, siekiant kovoti su mokesčių slėpimu ir skatinti sąžiningą apmokestinimą. FATF priėmė plačią virtualiosios valiutos apibrėžtį ir rekomendavo į kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu įpareigojimų taikymo sritį įtraukti fizinius ir juridinius asmenis, kurių veikla yra susijusi su kriptoturto mainais, kriptoturto perdavimu ir dalyvavimu teikiant finansines paslaugas, susijusias su pradiniu kriptomonetų platinimu, ar šių paslaugų teikimu. Kriptovaliutų platinimas yra svarbus klausimas ir į jį turėtų būti atsižvelgiama visais atvejais, kai siekiama stiprinti administracinį bendradarbiavimą, pagrįstą subsidiarumo ir proporcingumo principais. Atsižvelgiant į visuotinę technologijų pažangą reikia nustatyti pažangius priežiūros mechanizmus, kurie būtų glaudžiai susiję su atitinkamomis kovos su nusikaltimų finansavimu įstaigomis; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis (15)  tikslo užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui būtų galima pasiekti reikalaujant iš skaitmeninių platformų operatorių pranešti naudojantis platformomis gautas pajamas ankstyvame etape, prieš nacionaliniams mokesčių administratoriams atliekant kasmetinius mokesčių apskaičiavimus. Siekiant palengvinti valstybių narių mokesčių administratorių darbą, pateikta informacija turėtų būti pasikeičiama per mėnesį nuo jos pateikimo. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas automatiniams informacijos mainams ir efektyviau naudoti išteklius, mainai turėtų būti vykdomi elektroniniu būdu per esamą Sąjungos sukurtą bendrąjį ryšių tinklą (CCN); (15)  tikslo užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui būtų galima pasiekti reikalaujant iš skaitmeninių platformų operatorių pranešti naudojantis platformomis gautas pajamas ankstyvame etape, prieš nacionaliniams mokesčių administratoriams atliekant kasmetinius mokesčių skaičiavimus. Siekiant palengvinti valstybių narių mokesčių administratorių darbą, pateikta informacija turėtų būti pasikeičiama nedelsiant ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo jos pateikimo. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas automatiniams informacijos mainams ir efektyviau naudoti išteklius, mainai turėtų būti vykdomi elektroniniu būdu per esamą Sąjungos sukurtą bendrąjį ryšių tinklą (CCN). Skaitmeninė infrastruktūra turėtų būtų atspari ir joje turėtų būti užtikrinti aukščiausi saugumo standartai; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 a konstatuojamoji dalis (nauja) (15a)   šia direktyva turėtų būti užtikrinama, kad kompetentingos institucijos galėtų gauti duomenis apie nuomos sutarčių, pagal kurias trumpalaikė pastatų nuoma trunka ribotą laiką, trukmę, kad būtų supaprastintas tų apribojimų įgyvendinimas ir Sąjungoje būtų vykdoma griežtesnė nuomos kainų didėjimo kontrolė; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 b konstatuojamoji dalis (nauja) (15b)   asmenys, kurie turi galimybę susipažinti su informacija, susijusia su platformos operatorių ir tarptautinių korporacijų neskelbtina informacija apie mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo praktiką, turėtų būti skatinami bendradarbiauti su kompetentingomis visuomenės interesų labui dirbančiomis valdžios institucijomis ir jie turėtų būti visapusiškai apsaugoti, jei nusprendžia tai daryti; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis (16)  Komisijai atlikus Direktyvos 2011/16/ES vertinimą nustatyta, kad reikia nuosekliai stebėti šios direktyvos taikymo ir nacionalinių nuostatų, kuriomis ji perkeliama į nacionalinę teisę ir sudaromos sąlygos šiam taikymui, veiksmingumą. Kad Komisija galėtų toliau tinkamai stebėti ir vertinti automatinių informacijos mainų pagal Direktyvą 2011/16/ES veiksmingumą, valstybės turėtų būti įpareigojamos Komisijai kasmet teikti statistinius šių mainų duomenis; (16)  Komisijai atlikus Direktyvos 2011/16/ES vertinimą nustatyta, kad reikia nuosekliai stebėti šios direktyvos taikymo ir nacionalinių nuostatų, kuriomis ji perkeliama į nacionalinę teisę ir sudaromos sąlygos šiam taikymui, veiksmingumą. Kad Komisija galėtų toliau tinkamai stebėti ir vertinti automatinių informacijos mainų pagal Direktyvą 2011/16/ES veiksmingumą, valstybės turėtų būti įpareigojamos Komisijai kasmet teikti statistinius šių mainų duomenis. Jos taip pat turėtų kasmet Komisijai pateikti visą aktualią informaciją, susijusią su tinkamam tos direktyvos įgyvendinimui kylančiomis kliūtimis; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 a konstatuojamoji dalis (nauja) (16a)  per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos Komisija turėtų pateikti nuostatų, kurios pagal šią direktyvą įtraukiamos į Direktyvą 2011/16/ES, įgyvendinimo ir veiksmingumo ataskaitą ir turėtų pateikti konkrečių pasiūlymų, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kaip ją patobulinti. Ta ataskaita skelbiama viešai; Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 konstatuojamoji dalis (19)  daugiašalė kontrolė, vykdoma naudojantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1286/20135 nustatyta programa „Fiscalis 2020“, parodė koordinuotos vieno arba daugiau mokesčių mokėtojų, dėl kurių dviejų arba daugiau Sąjungos mokesčių administratorių turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, kontrolės naudą. Kadangi nėra aiškiai nustatyto bendrų auditų teisinio pagrindo, šie bendri veiksmai šiuo metu vykdomi remiantis kartu aiškinant Direktyvos 2011/16/ES nuostatas dėl užsienio pareigūnų buvimo kitos valstybės narės teritorijoje ir vienalaikių patikrinimų. Vis dėlto daugeliu atvejų ši praktika pasirodė esanti nepakankama ir jai trūko teisinio aiškumo bei tikrumo; (19)  daugiašalė kontrolė, vykdoma naudojantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1286/20135 nustatyta programa „Fiscalis 2020“, parodė koordinuotos vieno arba daugiau mokesčių mokėtojų, dėl kurių dviejų arba daugiau Sąjungos mokesčių administratorių turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, kontrolės naudą. Todėl patikrinimai vietoje ir bendri auditai turėtų būti Sąjungos mokesčių administratorių bendradarbiavimo dalis. Kadangi nėra aiškiai nustatyto bendrų auditų teisinio pagrindo, šie bendri veiksmai šiuo metu vykdomi remiantis kartu aiškinant Direktyvos 2011/16/ES nuostatas dėl užsienio pareigūnų buvimo kitos valstybės narės teritorijoje ir vienalaikių patikrinimų. Vis dėlto daugeliu atvejų ši praktika pasirodė esanti nepakankama ir jai trūko teisinio aiškumo bei tikrumo. Todėl svarbu panaikinti tą teisinį netikrumą ir užtikrinti, kad, vykdant administracinį bendradarbiavimą, tokios kontrolės priemonės turėtų teisinį pagrindą; __________________ __________________ 5 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 25). 5 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 25). Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 konstatuojamoji dalis (20)  valstybės narės turėtų nustatyti aiškią ir veiksmingą teisinę sistemą, kad jų mokesčių administratoriai galėtų atlikti bendrus tarpvalstybinę veiklą vykdančių asmenų auditus. Bendri auditai yra administraciniai tyrimai, kuriuos kartu atlieka dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingos institucijos, siekdamos išnagrinėti su vienu arba keliais asmenimis, dėl kurių jos turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, susijusį atvejį. Bendri auditai gali atlikti svarbų vaidmenį gerinant vidaus rinkos veikimą. Bendri auditai turėtų būti tokie, kad užtikrintų mokesčių mokėtojams teisinį tikrumą, nes būtų taikomos aiškios procedūrinės taisyklės, įskaitant dvigubo apmokestinimo mažinimo riziką; (20)  valstybės narės turėtų nustatyti aiškią ir veiksmingą teisinę sistemą, kad jų mokesčių administratoriai galėtų atlikti bendrus tarpvalstybinę veiklą vykdančių asmenų auditus. Bendri auditai yra administraciniai tyrimai, kuriuos kartu atlieka dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingos institucijos, siekdamos išnagrinėti su vienu arba keliais asmenimis, dėl kurių jos turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, susijusį atvejį. Bendri auditai gali atlikti svarbų vaidmenį gerinant vidaus rinkos veikimą. Bendri auditai turėtų būti tokie, kad užtikrintų mokesčių mokėtojams teisinį tikrumą, nes būtų taikomos aiškios procedūrinės taisyklės, įskaitant dvigubo apmokestinimo mažinimo riziką. Greta reikiamos teisinės sistemos valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas bendriems auditams rengti veiklos lygmeniu, visų pirma remiant bendrus auditus veikiausiai atliksiančių darbuotojų mokymus, įskaitant kalbų mokymus. Primenama, kad pagal programą „Fiscalis“ šioje srityje gali būti teikiama finansinė parama; Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis (21)  kad būtų galima užtikrinti proceso veiksmingumą, atsakymai į prašymus dėl bendrų auditų turėtų būti pateikiami per nustatytą laikotarpį. Prašymų atmetimas turėtų būti tinkamai pagrindžiamas. Bendriems auditams turėtų būti taikoma tos valstybės narės, kurioje vykdomi atitinkami audito veiksmai, procedūrinė tvarka. Atitinkamai ir atliekant bendrą auditą surinktus įrodymus turėtų tarpusavyje pripažinti dalyvaujančios valstybės narės. Taip pat svarbu, kad kompetentingos institucijos sutartų dėl atvejo faktų bei aplinkybių ir stengtųsi sutarti dėl to, kaip aiškinti audituojamo (-ų) asmens (-ų) mokesčių mokėtojo statusą. Siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti bendro audito rezultatą dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, galutinės ataskaitos teisinė vertė turėtų prilygti atitinkamų nacionalinių dokumentų, kurie parengiami atlikus auditą dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, teisinei vertei. Prireikus valstybės narės turėtų užtikrinti teisinį atitinkamo koregavimo pagrindą; (21)  kad būtų galima užtikrinti proceso veiksmingumą, atsakymai į prašymus dėl bendrų auditų turėtų būti pateikiami per nustatytą laikotarpį. Prašymų atmetimas turėtų būti tinkamai pagrindžiamas, jis turėtų būti vykdomas tik dėl direktyvoje nurodytų priežasčių, o besikreipiančiajai institucijai turėtų būti suteikta teisė gauti atsakymą. Bendriems auditams turėtų būti taikoma tos valstybės narės, kurioje vykdomi atitinkami audito veiksmai, procedūrinė tvarka. Atitinkamai ir atliekant bendrą auditą surinktus įrodymus turėtų tarpusavyje pripažinti dalyvaujančios valstybės narės. Taip pat svarbu, kad kompetentingos institucijos sutartų dėl atvejo faktų bei aplinkybių ir stengtųsi sutarti dėl to, kaip aiškinti audituojamo (-ų) asmens (-ų) mokesčių mokėtojo statusą. Siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti bendro audito rezultatą dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, galutinės ataskaitos teisinė vertė turėtų prilygti atitinkamų nacionalinių dokumentų, kurie parengiami atlikus auditą dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, teisinei vertei. Prireikus valstybės narės turėtų užtikrinti teisinį atitinkamo koregavimo pagrindą; Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 24 a konstatuojamoji dalis (nauja) (24a)  ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne tik mokesčių administratorių informacijos mainai, bet ir jų dalijimasis geriausia patirtimi prisideda prie veiksmingesnio mokesčių surinkimo. Valstybės narės, laikydamosi programos „Fiscalis 2020“, turėtų teikti pirmenybę mokesčių administratorių dalijimuisi geriausia patirtimi; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 konstatuojamoji dalis (26)  siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2011/16/ES, visų pirma nuostatų dėl automatinių informacijos mainų tarp mokesčių administratorių, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti standartinę formą su ribotu skaičiumi komponentų, įskaitant lingvistines nuostatas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201125; (26)  siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2011/16/ES, visų pirma nuostatų dėl automatinių informacijos mainų tarp mokesčių administratorių, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti standartinę formą su ribotu skaičiumi komponentų, įskaitant lingvistines nuostatas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201125. Komisija turi teisę rengti ataskaitas ir dokumentus, naudodamasi informacija, kuria pasidalyta anonimiškai, kad būtų atsižvelgta į mokesčių mokėtojų teisę į konfidencialumą, ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais; _________________ _________________ 25 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). 25 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 a konstatuojamoji dalis (nauja) (26a)  bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal Direktyvą 2011/16/ES turėtų ir toliau atitikti reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725. Direktyvoje 2011/16/ES duomenų tvarkymas numatytas vien siekiant tarnauti bendram viešajam interesui, visų pirma apmokestinimo srityje, būtent kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, mokestinių pajamų užtikrinimo ir teisingo apmokestinimo skatinimo srityse, o tai stiprina socialinės, politinės ir ekonominės įtraukties valstybėse narėse galimybes. Todėl Direktyvoje 2011/16/ES nuorodos į atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl duomenų apsaugos turėtų būti atnaujintos ir papildytos šioje direktyvoje nustatytomis taisyklėmis; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis Direktyva 2011/16/ES 3 straipsnio 1 pastraipos 9 punkto a papunktis a)  8 straipsnio 1 dalyje, 8a, 8aa, 8ab ir 8ac straipsniuose – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos teikimas kitai valstybei narei iš anksto nustatytais reguliariais intervalais be išankstinio prašymo.“; a)  8 straipsnio 1 dalyje, 8a, 8aa, 8ab ir 8ac straipsniuose – sistemingas iš anksto nustatytos ir naujos informacijos teikimas kitai valstybei narei iš anksto nustatytais reguliariais intervalais be išankstinio prašymo. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 3 straipsnio 1 pastraipos 14 punktas 1a)   3 straipsnio 14 punktas iš dalies keičiamas taip: 14.  išankstinis tarpvalstybinis sprendimas – bet koks susitarimas, pranešimas arba bet kuri kita panašaus poveikio priemonė ar veiksmas, įskaitant tuos, kurie priimami, iš dalies keičiami arba atnaujinami atliekant mokesčių auditą, atitinkantis šias sąlygas: „14. išankstinis sprendimas – bet koks susitarimas, pranešimas arba bet kuri kita panašaus poveikio priemonė ar veiksmas, įskaitant tuos, kurie priimami, iš dalies keičiami arba atnaujinami atliekant mokesčių auditą, ir, nepriklausomai nuo to, ar jis priimtas formaliai ar neformaliai, yra teisiškai privalomo ar neprivalomo pobūdžio, atitinkantis šias sąlygas: a)  jį priima, iš dalies pakeičia ar atnaujina valstybės narės Vyriausybė ar mokesčių administratorius arba valstybės narės teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba jis priimamas, iš dalies pakeičiamas ar atnaujinamas jų vardu, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra veiksmingai naudojamas; a)  jį priima, iš dalies pakeičia ar atnaujina valstybės narės Vyriausybė ar mokesčių administratorius arba valstybės narės teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba jis priimamas, iš dalies pakeičiamas ar atnaujinamas jų vardu, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra veiksmingai naudojamas; b)  jis priimamas, iš dalies pakeičiamas ar atnaujinamas konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei ir kuriuo tas asmuo ar asmenų grupė turi teisę remtis; b)  jis priimamas, iš dalies pakeičiamas ar atnaujinamas konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei ir kuriuo tas asmuo ar asmenų grupė turi teisę remtis; c)  jis susijęs su valstybės narės ar valstybės narės teritorinių arba administracinių padalinių, įskaitant vietos valdžios institucijas, teisinių ar administracinių nuostatų, susijusių su mokesčiams taikytinų nacionalinių įstatymų vykdymu ar vykdymo užtikrinimu, aiškinimu ar taikymu; c)  jis susijęs su valstybės narės ar valstybės narės teritorinių arba administracinių padalinių, įskaitant vietos valdžios institucijas, teisinių ar administracinių nuostatų, susijusių su mokesčiams taikytinų nacionalinių įstatymų vykdymu ar vykdymo užtikrinimu, aiškinimu ar taikymu; d)  jis susijęs su tarpvalstybiniu sandoriu arba su klausimu, ar dėl asmens kitoje jurisdikcijoje vykdomos veiklos įsteigiama nuolatinė buveinė, ar ne; ir e)  jis priimamas iki kitoje jurisdikcijoje sudaromų sandorių ar pradedamos veiklos, dėl kurios gali būti įsteigta nuolatinė buveinė, arba iki mokesčių deklaracijos, apimančios laikotarpį, per kurį įvykdytas vienas ar keli sandoriai arba veikla, pateikimo. Tarpvalstybinis sandoris gali būti susijęs su investavimu, prekių tiekimu, paslaugų teikimu, finansavimu arba materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimu, tuo neapsiribojant, ir neprivalo būti tiesiogiai susijęs su asmeniu, kuriam skirtas išankstinis tarpvalstybinis sprendimas; e)  jis priimamas iki kitoje jurisdikcijoje sudaromų sandorių ar pradedamos veiklos, dėl kurios gali būti įsteigta nuolatinė buveinė, arba iki mokesčių deklaracijos, apimančios laikotarpį, per kurį įvykdytas vienas ar keli sandoriai arba veikla, pateikimo. Sandoris gali būti susijęs su investavimu, prekių tiekimu, paslaugų teikimu, finansavimu arba materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimu, tuo neapsiribojant, ir neprivalo būti tiesiogiai susijęs su asmeniu, kuriam skirtas išankstinis sprendimas;“ (Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Priėmus šį pakeitimą reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.) Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 1 b punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 3 straipsnio 1 pastraipos 16 punktas 1b)   3 straipsnio 16 punktas išbraukiamas. Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 5a straipsnio 1 dalis 1.  5 straipsnyje nurodyto prašymo tikslais prašoma informacija laikoma numatomai reikalinga, jei prašymo pateikimo metu besikreipiančioji institucija mano, kad pagal jos nacionalinės teisės aktus egzistuoja pagrįsta galimybė, kad prašoma informacija susijusi su vieno arba kelių pagal vardą ir pavardę arba kitaip identifikuojamų mokesčių mokėtojų mokesčių reikalais ir pagrįsta tyrimo tikslais. 1.  5 straipsnyje nurodyto prašymo tikslais prašoma informacija laikoma numatomai reikalinga, jei prašymo pateikimo metu besikreipiančioji institucija mano, kad pagal jos nacionalinės teisės aktus egzistuoja pagrįsta galimybė, kad prašoma informacija susijusi su vieno arba kelių pagal vardą ir pavardę arba kitaip identifikuojamų mokesčių mokėtojų mokesčių reikalais ir pagrįsta mokesčių vertinimo, rinkimo ir tvarkymo tikslais. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2011/16/ES 5 a straipsnio 2 dalis 2.  Siekdama įrodyti prašomos informacijos numatomą reikalingumą, besikreipiančioji kompetentinga institucija pateikia institucijai, į kurią kreipiamasi, patvirtinamąją informaciją, pirmiausia apie mokesčių tikslą, dėl kurio prašoma informacijos, ir nurodo priežastis, kuriomis remiantis galima manyti, kad prašomą informaciją turi institucija, į kurią kreipiamasi, arba turi ar valdo asmuo, esantis institucijos, į kurią kreipiamasi, jurisdikcijoje. 2.  Siekdama įrodyti prašomos informacijos numatomą reikalingumą, besikreipiančioji kompetentinga institucija pateikia institucijai, į kurią kreipiamasi, patvirtinamąją informaciją. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 7 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa 3a)   7 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: 1.  Institucija, į kurią kreipiamasi, 5 straipsnyje nurodytą informaciją pateikia kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. „1. Institucija, į kurią kreipiamasi, 5 straipsnyje nurodytą informaciją pateikia kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo.“; Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 7 straipsnio 6 a dalis (nauja) 3b)   7 straipsnis papildomas šia dalimi: „6a. Komisija iki 2023 m. sausio 1 d. parengia ataskaitą, kurioje pateikiama gautų statistinių duomenų ir informacijos apie kiekvieną valstybę apžvalga ir vertinimas, susiję su tokiais klausimais, kaip administracinės ir kitos susijusios sąnaudos ir nauda, įskaitant papildomas mokestines keitimosi prašoma informacija pajamas, taip pat su tuo susiję praktiniai aspektai, įskaitant priimtų ir atmestų kiekvienos šalies gautų ir išsiųstų prašymų skaičių, nagrinėjimo laiką ir kitus išsamiam vertinimui svarbius aspektus.“ Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis Direktyva 2011/16/ES 8 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija automatinių mainų būdu pateikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai visą turimą su rezidentais šioje kitoje valstybėje narėje susijusią informaciją apie šias konkrečias pajamų ir kapitalo kategorijas, kaip jos suprantamos pagal informaciją teikiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktus: Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija automatinių mainų būdu pateikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai visą turimą arba pagrįstai galimą teikti su rezidentais šioje kitoje valstybėje narėje susijusią informaciją apie šias konkrečias pajamų ir kapitalo kategorijas, kaip jos suprantamos pagal informaciją teikiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktus: Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis Direktyva 2011/16/ES 8 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa Valstybės narės kasmet informuoja Komisiją apie bent dvi pirmoje pastraipoje nurodytas pajamų ir kapitalo kategorijas, dėl kurių jos teikia su kitos valstybės narės rezidentais susijusią informaciją. Valstybės narės kasmet informuoja Komisiją apie visas pirmoje pastraipoje nurodytas pajamų ir kapitalo kategorijas, dėl kurių jos teikia su kitos valstybės narės rezidentais susijusią informaciją. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis Direktyva 2011/16/ES 8 straipsnio 2 dalis 2.  Iki 2023 m. sausio 1 d. valstybės narės informuoja Komisiją apie bent keturias iš 1 dalyje išvardytų kategorijų, dėl kurių kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama automatinius mainus, teikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai su rezidentais šioje kitoje valstybėje narėje susijusią informaciją. Ši informacija turi būti susijusi su 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančiais mokestiniais laikotarpiais.“; Išbraukta. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 4 punkto a a papunktis (naujas) Direktyva 2011/16/ES 8 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa aa)  3 dalies pirma pastraipa išbraukiama. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 4 punkto b a papunktis (naujas) Direktyva 2011/16/ES 8 straipsnio 3 a dalies 2 pastraipos a punktas ba)  3a dalies antros pastraipos a punktas pakeičiamas taip: a)  kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardą, pavardę, adresą, mokesčių mokėtojo identifikavimo numerį (-ius) (MMIN), gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), o kai tai susiję su subjektu, kuris yra sąskaitos turėtojas ir kuris pritaikius išsamaus patikrinimo taisykles, atitinkančias prieduose išdėstytas taisykles, pripažintas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio subjekto pavadinimą, adresą, MMIN ir kiekvieno praneštino asmens vardą, pavardę, adresą, MMIN ir gimimo datą bei vietą; a)  kiekvieno praneštino asmens, kuris yra tikrasis sąskaitos turėtojas, vardą, pavardę, adresą, mokesčių mokėtojo identifikavimo numerį (-ius) (MMIN), gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), o kai tai susiję su subjektu, kuris yra sąskaitos turėtojas ir kuris, pritaikius išsamaus patikrinimo taisykles, atitinkančias prieduose išdėstytas taisykles, pripažintas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio subjekto pavadinimą, adresą, MMIN ir kiekvieno praneštino asmens vardą, pavardę, adresą, MMIN ir gimimo datą bei vietą; Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto -a papunktis (naujas) Direktyva 2011/16/ES 8 a straipsnio antraštė -a)   Pavadinimas iš dalies keičiamas taip: Privalomų automatinių informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainų apimtis ir sąlygos „Privalomų automatinių informacijos apie išankstinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainų apimtis ir sąlygos“ (Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.) Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto -a a papunktis (naujas) Direktyva 2011/16/ES 8 a straipsnio 2 dalies 4 pastraipa -aa)  2 dalies ketvirta pastraipa išbraukiama. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto -a b papunktis (naujas) Direktyva 2011/16/ES 8 a straipsnio 3 dalies 2 a pastraipa (nauja) -ab)   3 dalis papildoma šia pastraipa: „Nuo 2022 m. sausio 1 d. kompetentinga valdžios institucija su trečiosiomis šalimis, kurios neleidžia kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms atskleisti informacijos apie naują tvarką, neveda derybų dėl naujos dvišalės ar daugiašalės išankstinės kainodaros tvarkos ir jai nepritaria.“; Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto -a c papunktis (naujas) Direktyva 2011/16/ES 8 a straipsnio 4 dalis -ac)  4 dalis išbraukiama. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto a a papunktis (naujas) Direktyva 2011/16/ES 8 a straipsnio 6 dalies a punktas aa)  6 dalies a punktas pakeičiamas taip: a)  asmens, išskyrus fizinį asmenį, ir prireikus asmenų grupės, kuriai jis priklauso, identifikavimo duomenis; „a) asmens, įskaitant fizinius asmenis, ir prireikus asmenų grupės, kuriai jis priklauso, identifikavimo duomenis;“ Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 punkto b papunktis Direktyva 2011/16/ES 8 a straipsnio 6 dalies b punktas b)  išankstinio tarpvalstybinio sprendimo arba išankstinės kainodaros tvarkos santrauką, įskaitant atitinkamos verslo veiklos arba sandorio ar sandorių aprašymą ir visą kitą informaciją, kuria remiantis kompetentingai institucijai gali būti lengviau įvertinti galimą su mokesčiais susijusią riziką, neatskleidžiant komercinės, pramoninės ar profesinės paslapties, komercinio proceso arba informacijos, kurią atskleidus būtų pažeista viešoji tvarka; b)  išankstinio tarpvalstybinio sprendimo arba išankstinės kainodaros tvarkos santrauką, įskaitant atitinkamos verslo veiklos arba sandorio ar sandorių aprašymą, visą susijusį tiesioginį ir netiesioginį poveikį mokesčiams, pvz., galiojančius mokesčių tarifus, ir visą kitą informaciją, kuria remiantis kompetentingai institucijai gali būti lengviau įvertinti galimą su mokesčiais susijusią riziką, bet neįtraukiant informacijos, kuri leistų atskleisti komercinę, pramoninę ar profesinę paslaptį, komercinį procesą arba informaciją, kurią atskleidus būtų pažeista viešoji tvarka; Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 a punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 8 a a straipsnio 2 dalis 5a)   8aa straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: 2.  Valstybės narės, gavusios ataskaitą pagal šalis pagal 1 dalį, kompetentinga institucija automatinių mainų būdu ir per 4 dalyje nustatytą terminą siunčia ataskaitą pagal šalis visoms valstybėms narėms, kuriose, remiantis ataskaitoje pagal šalis pateikta informacija, vienas arba daugiau į ataskaitą teikiančio subjekto TĮG įeinančių subjektų yra rezidentas mokesčių tikslais arba apmokestinama jo verslo veikla, vykdoma per nuolatinę buveinę. „2. Valstybės narės, gavusios ataskaitą pagal šalis pagal 1 dalį, kompetentinga institucija automatinių mainų būdu ir per 4 dalyje nustatytą terminą siunčia ataskaitą pagal šalis visoms valstybėms narėms, kuriose, remiantis ataskaitoje pagal šalis pateikta informacija, vienas arba daugiau į ataskaitą teikiančio subjekto TĮG įeinančių subjektų yra rezidentas mokesčių tikslais arba apmokestinama jo verslo veikla, vykdoma per nuolatinę buveinę. Kompetentinga valstybės narės institucija, kuri gavo ataskaitą pagal šalis, laikydamasi 1 dalies, šią ataskaitą taip pat perduoda Komisijos atsakingoms tarnyboms, kurios yra atsakingos už centralizuotą ataskaitų pagal šalis registrą. Komisija kasmet skelbia visų valstybių narių nuasmenintus ir apibendrintus ataskaitų pagal šalis statistinius duomenis.“; Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 5 b punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 8 a b straipsnio 14 dalies h a punktas (naujas) 5b)   8ab straipsnio 14 dalis papildoma šiuo punktu: „ha) pagalbos gavėjų sąrašas, kuris yra kasmet atnaujinamas.“; Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 6 punktas Direktyva 2011/16/ES 8 a c straipsnio 2 dalies 1 pastraipos h punktas h)  finansinės sąskaitos, į kurią įmokamas arba įskaitomas atlygis, identifikatorių, jei duomenis teikiantis platformos operatorius jį turi, ir valstybės narės, kurioje pardavėjas yra rezidentas, kompetentinga institucija nėra pranešusi visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie tai, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu; h)  finansinės sąskaitos, į kurią įmokamas arba įskaitomas atlygis, identifikatorių, kuris pateikiamas duomenis teikiančiam platformos operatoriui; Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas Direktyva 2011/16/ES 8 a c straipsnio 2 dalies 2 a pastraipa (nauja) Kitoms kompetentingoms valstybių narių institucijoms taip pat turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su a ir b punktuose nurodyta informacija, kad būtų galima sustabdyti vietos ir (arba) nacionalinės teisės pažeidimus ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, nedarant poveikio valstybėje narėje, kurios rezidentas yra praneštinas pardavėjas, taikomo mokesčių slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklėms. Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 6 punktas Direktyva 2011/16/ES 8ac straipsnio 3 dalis 3.   Duomenys pagal 2 dalį pateikiami naudojant 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą standartinę formą per 2 mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo susijusios duomenis teikiančio platformos operatoriaus duomenų teikimo prievolės, pabaigos. 3.  Duomenys pagal 2 dalį pateikiami naudojant 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą standartinę formą nedelsiant ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo susijusios duomenis teikiančio platformos operatoriaus duomenų teikimo prievolės, pabaigos. Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 6 punktas Direktyva 2011/16/ES 8 a c straipsnio 4 dalies 2 pastraipa Valstybės narės nustato taisykles, pagal kurias duomenis teikiantis platformos operatorius gali pasirinkti užsiregistruoti vienos valstybės narės kompetentingose institucijose pagal V priedo IV skirsnio F poskirsnyje nustatytas taisykles. Valstybės narės nustato taisykles, pagal kurias duomenis teikiantis platformos operatorius gali pasirinkti užsiregistruoti vienos valstybės narės kompetentingose institucijose pagal V priedo IV skirsnio F poskirsnyje nustatytas taisykles, atsižvelgiant į jų pasaulinės ar regioninės būstinės vietą, pagrindinį administracijos centrą, taip pat svarbios ekonominės veiklos vykdymą toje pasirinktoje valstybėje narėje, jeigu nevykdomas identifikavimas PVM tikslais, kaip nurodyta V priedo IV skirsnio F poskirsnyje. Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis Direktyva 2011/16/ES 8 b straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai statistinius duomenis apie automatinių mainų pagal 8 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 3a dalį, 8aa ir 8ac straipsnius apimtį, taip pat informaciją apie administracines ir kitas atitinkamas su įvykusiais informacijos mainais susijusias išlaidas bei naudą ir apie visus galimus pokyčius tiek mokesčių administratoriams, tiek trečiosioms šalims.“; 1.  Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai visą reikiamą svarbią informaciją, įskaitant statistinius duomenis apie automatinių mainų pagal 8 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 3a dalį, 8aa ir 8ac straipsnius apimtį ir galimybės panaudoti duomenis, kuriais keičiamasi, vertinimą, taip pat informaciją apie administracines ir kitas atitinkamas su įvykusiais informacijos mainais susijusias išlaidas bei naudą ir apie visus galimus pokyčius tiek mokesčių administratoriams, tiek trečiosioms šalims. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis Direktyva 2011/16/ES 8 b straipsnio 2 dalis b)  2 dalis išbraukiama; Išbraukta. Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punkto b a papunktis (naujas) Direktyva 2011/16/ES 8b straipsnio 2 dalis ba)  2 dalis pakeičiama taip: 2.  Komisija ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. pateikia ataskaitą, kurioje apžvelgiami ir įvertinami pagal šio straipsnio 1 dalį gauti statistiniai duomenys ir informacija tokiais klausimais kaip automatinių informacijos mainų administracinės bei kitos atitinkamos išlaidos ir teikiama nauda, taip pat su jais susiję praktiniai aspektai. Komisija prireikus pateikia Tarybai pasiūlymą dėl 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų kategorijų ir sąlygų, įskaitant sąlygą, kad informacija apie rezidentus kitose valstybėse narėse turi būti prieinama, arba dėl 8 straipsnio 3a dalyje nurodytų punktų, arba dėl abiejų šių klausimų. „2. Komisija ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. pateikia ataskaitą, kurioje apžvelgiami ir įvertinami pagal šio straipsnio 1 dalį gauti statistiniai duomenys ir informacija tokiais klausimais kaip veiksmingas valstybių narių gautų duomenų naudojimas mokesčių ar kitais tikslais, automatinių informacijos mainų administracinės bei kitos atitinkamos išlaidos ir teikiama nauda, taip pat su jais susiję praktiniai aspektai. Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą dėl 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų kategorijų ir sąlygų, įskaitant sąlygą, kad informacija apie rezidentus kitose valstybėse narėse turi būti prieinama arba teikiama, arba dėl 8 straipsnio 3a dalyje nurodytų punktų, įskaitant tikrąją nuosavybę. Taryba, nagrinėdama Komisijos pateiktą pasiūlymą, įvertina galimybę toliau stiprinti automatinių informacijos mainų veiksmingumą ir veikimą bei kelti jų kokybę, siekiant nustatyti, kad: Taryba, nagrinėdama Komisijos pateiktą pasiūlymą, įvertina galimybę toliau stiprinti automatinių informacijos mainų veiksmingumą ir veikimą bei gerinti jų kokybę, siekiant nustatyti, kad: a)  kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija automatinių mainų būdu pateiktų kitos valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie mokestinius laikotarpius nuo 2019 m. sausio 1 d., susijusią su rezidentais toje kitoje valstybėje narėje, apie visas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamų ir kapitalo kategorijas, kurios turi būti pripažįstamos pagal informaciją pateikiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktus, ir a)  valstybės narės teiktų pajamų ir kapitalo kategorijų sąrašus, išdėstytus 8 straipsnio 1 dalyje, ir jie būtų prieinami, net jeigu šiuo metu jie nėra prieinami, taip pat būtų vykdomi atitinkami jų mainai; b)  į 8 straipsnio 1 ir 3a dalyse pateiktus kategorijų ir punktų sąrašus dar būtų įtraukta kitų kategorijų ir punktų, įskaitant autorinius atlyginimus. b)  būtų išplėstos 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamų kategorijos į jas įtraukiant nefinansinį turtą, pvz., nekilnojamąjį turtą, meno kūrinius ar juvelyrinius dirbinius bei naujas turto saugojimo formas, kaip antai laisvąsias ekonomines zonas ir saugyklas; ba)  8 straipsnio 3a dalyje išdėstytų punktų sąrašai būtų išplėsti į juos įtraukiant tikrosios nuosavybės duomenis ir siekiant kovoti su taisyklių apėjimu nustatant antrą arba kelias mokesčių mokėtojo rezidavimo vietas; bb)  valstybėms narėms paprastai būtų leidžiama gautą informaciją naudoti kitais nei 16 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais; bc)  veiksmingas duomenų naudojimas būtų tinkamai įvertintas.“; Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 8 punkto a papunktis Direktyva 2011/16/ES 11 straipsnio 1 pastraipa 1.   Siekiant keistis 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, kad, laikantis pastarosios institucijos nustatytos procedūrinės tvarkos, besikreipiančiosios kompetentingos institucijos įgaliotieji pareigūnai galėtų: 1.   Siekiant keistis 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, vienos valstybės narės kompetentinga institucija gali prašyti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, kad, laikantis pastarosios institucijos nustatytos procedūrinės tvarkos, besikreipiančiosios kompetentingos institucijos įgaliotieji pareigūnai galėtų: a)   būti tose patalpose, kuriose valstybės narės, į kurią kreipiamasi, administracinės institucijos atlieka savo pareigas; a)   būti tose patalpose, kuriose valstybės narės, į kurią kreipiamasi, administracinės institucijos atlieka savo pareigas; b)   būti vietoje per valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje atliekamus administracinius tyrimus; b)   būti vietoje per valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje atliekamus administracinius tyrimus; c)   tinkamais atvejais dalyvauti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, atliekamuose administraciniuose tyrimuose naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis. c)   tinkamais atvejais dalyvauti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, atliekamuose administraciniuose tyrimuose naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Į pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą kompetentinga institucija atsako per 30 dienų, besikreipiančiajai institucijai patvirtindama savo sutikimą arba pateikdama motyvuotą prašymo atmetimą. Į pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą kompetentinga institucija atsako per 30 dienų, besikreipiančiajai institucijai patvirtindama savo sutikimą arba pateikdama motyvuotą prašymo atmetimą. Tais atvejais, kai pateikiamas motyvuotas prašymo atmetimas, besikreipiančioji institucija gali dar kartą kreiptis į kompetentingą instituciją ir pateikti papildomus dokumentus, kad jos pareigūnui būtų suteiktas leidimas atlikti 1 dalies a, b arba c punkte nurodytas užduotis. Kompetentinga institucija turėtų atsakyti į antrąjį prašymą per 30 dienų nuo jo gavimo. Jei prašoma informacija yra dokumentuose, su kuriais gali susipažinti institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, besikreipiančiosios institucijos pareigūnams pateikiamos šių dokumentų kopijos. Jei prašoma informacija yra dokumentuose, su kuriais gali susipažinti institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, besikreipiančiosios institucijos pareigūnams pateikiamos šių dokumentų kopijos. Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punktas Direktyva 2011/16/ES 12 a straipsnio 2 dalis 2.  Vienos valstybės narės kompetentingai institucijai paprašius kitos valstybės narės (arba kitų valstybių narių) kompetentingos institucijos atlikti vieno arba daugiau asmenų, dėl kurių visos atitinkamos valstybės narės turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, bendrą auditą, institucijos, į kurias kreipiamasi, į šį prašymą atsako per 30 dienų nuo jo gavimo. 2.  Vienos ar kelių valstybių narių kompetentingai institucijai paprašius kitos valstybės narės kompetentingos institucijos (arba kitų valstybių narių kompetentingų institucijų) atlikti vieno arba daugiau asmenų, dėl kurių visos atitinkamos valstybės narės turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, bendrą auditą, institucijos, į kurias kreipiamasi, į šį prašymą atsako per 30 dienų nuo jo gavimo. Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punktas Direktyva 2011/16/ES 12 a straipsnio 3 dalies įžanginė dalis 3.  Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas atlikti bendrą auditą gali būti atmetamas dėl motyvuotų priežasčių, pirmiausia dėl bet kurios iš šių priežasčių: 3.  Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas atlikti bendrą auditą gali būti atmetamas dėl bet kurios iš šių priežasčių: Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 10 punktas Direktyva 2011/16/ES 12 a straipsnio 4 dalies 2 pastraipa Atmesdama prašymą institucija, į kurią kreipiamasi, nurodo besikreipiančiajam asmeniui (besikreipiantiesiems asmenims) šio prašymo atmetimo priežastis. Atmesdama prašymą institucija, į kurią kreipiamasi, nurodo besikreipiančiajam asmeniui (besikreipiantiesiems asmenims), dėl kurios iš 3 dalyje nurodytų dviejų priežasčių prašymas atmestas. Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 punkto a papunktis Direktyva 2011/16/ES 16 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa „Informacijai, kurią valstybės narės pagal šią direktyvą bet kokia forma pateikia viena kitai, taikomi tarnybinės paslapties reikalavimai ir suteikiama tokia pati apsauga, kokia suteikiama panašaus pobūdžio informacijai pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus. Tokia informacija gali būti naudojama vertinant bei administruojant valstybių narių nacionalinius įstatymus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais mokesčiais, PVM ir kitais netiesioginiais mokesčiais, ir užtikrinant jų vykdymą. „Informacijai, kurią valstybės narės pagal šią direktyvą bet kokia forma pateikia viena kitai, taikomi tarnybinės paslapties reikalavimai, galiojantys valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, ir valstybėje narėje, kuri kreipiasi, ir suteikiama tokia pati apsauga, kokia suteikiama panašaus pobūdžio informacijai pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus. Tokia informacija gali būti naudojama vertinant bei administruojant valstybių narių nacionalinius įstatymus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais mokesčiais, PVM, 8ac straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą informaciją ir kitais netiesioginiais mokesčiais, ir užtikrinant jų vykdymą. Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 punkto b papunktis Direktyva 2011/16/ES 16 straipsnio 2 dalis 2.  Gavus valstybės narės kompetentingos institucijos, kuri pateikia informaciją pagal šią direktyvą, leidimą ir tik tuo atveju, jei tai leidžiama pagal informaciją gaunančios kompetentingos institucijos valstybės narės teisės aktus, pagal šią direktyvą gauta informacija ir dokumentai gali būti naudojami ir kitais nei 1 dalyje nurodytais tikslais. 2.  Pagal šią direktyvą gauta informacija ir dokumentai valstybės narės kompetentingos institucijos gali būti naudojami ir kitais nei 1 dalyje nurodytais tikslais tik tuo atveju, jei tai leidžiama pagal informaciją gaunančios kompetentingos institucijos valstybės narės teisės aktus. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikia kitų nei 1 dalyje nurodytų tikslų, kuriais pagal jos nacionalinės teisės aktus gali būti naudojama informacija ir dokumentai, sąrašą. Informaciją gaunanti kompetentinga institucija gautą informaciją ir dokumentus be pirmoje pastraipoje nurodyto leidimo gali naudoti bet kuriuo iš informaciją pateikiančios valstybės narės sąraše nurodytu tikslu.“; Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 12 punkto b a papunktis (naujas) Direktyva 2011/16/ES 16 straipsnio 4 dalis ba)  4 dalis išbraukiama. Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 13 a punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 17 straipsnio 4 a dalis (nauja) 13a)   17 straipsnyje įterpiama ši dalis: „4a. 4 dalyje nurodyta galimybė atsisakyti teikti informaciją nesuteikiama, jeigu besikreipiančioji institucija gali įrodyti, kad informacija nebus atskleista visuomenei ir bus naudojama tik atitinkamų susijusio asmens ar asmenų grupės, dėl kurių pateiktas prašymas suteikti informaciją, mokesčių reikalų vertinimo, valdymo ir kontrolės tikslais.“; Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 15 punktas Direktyva 2011/16/ES 21 straipsnio 7 dalies 1 pastraipa Komisija sukuria saugią centrinę administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje sąsają, kurioje valstybės narės viena kitai teikia informaciją naudodamos standartines formas pagal 20 straipsnio 1 ir 3 dalis, ir teikia šiai sąsajai techninę bei logistinę paramą. Prieigą prie šios sąsajos turi visų valstybių narių kompetentingos institucijos. Siekdama rinkti statistinius duomenis, Komisija gali susipažinti su informacija apie sąsajoje registruojamus mainus, kurią galima išgauti automatiškai. Komisijos galimybė susipažinti su šia informacija neturi poveikio valstybių narių prievolei teikti statistinius informacijos mainų duomenis pagal 23 straipsnio 4 dalį. Komisija sukuria saugią centrinę administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje sąsają, kurioje valstybės narės viena kitai teikia informaciją naudodamos standartines formas pagal 20 straipsnio 1 ir 3 dalis, ir teikia šiai sąsajai visą būtiną techninę ir logistinę paramą. Prieigą prie šios sąsajos turi visų valstybių narių kompetentingos institucijos. Komisija užtikrina, kad siekiant užtikrinti duomenų apsaugą būtų garantuojamas aukščiausio lygio centrinės sąsajos kibernetinis saugumas ir techniniu požiūriu sertifikuotos procedūros. Siekdama rinkti statistinius duomenis, Komisija gali susipažinti su informacija apie sąsajoje registruojamus mainus, kurią galima išgauti automatiškai. Komisijos galimybė susipažinti su šia informacija neturi poveikio valstybių narių prievolei teikti statistinius informacijos mainų duomenis pagal 23 straipsnio 4 dalį. Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 17 punktas Direktyva 2011/16/ES 23 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybės narės pagal savo jurisdikciją išnagrinėja ir įvertina administracinio bendradarbiavimo pagal šią direktyvą veiksmingumą kovojant su mokesčių slėpimu bei vengimu ir kasmet pateikia Komisijai savo vertinimo rezultatus.“; 2.  Valstybės narės pagal savo jurisdikciją išnagrinėja ir įvertina administracinio bendradarbiavimo pagal šią direktyvą veiksmingumą kovojant su mokesčių slėpimu bei vengimu, taip pat jos išnagrinėja ir įvertina reikalavimų vykdymo išlaidas, kurių gali susidaryti dėl galimo perteklinio duomenų teikimo. Valstybės narės kasmet pateikia Europos Parlamentui ir Komisijai savo vertinimo rezultatus. Tų rezultatų santrauka skelbiama viešai, atsižvelgiant į mokesčių mokėtų teises ir laikantis konfidencialumo. Ši informacija neišskaidoma tiek, kad pagal ją būtų galima nustatyti konkretų mokesčių mokėtoją.“; Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 17 a punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 23 straipsnio 3 dalis 17a)   23 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: 3.  Valstybės narės Komisijai pateikia metinį 8, 8a, 8aa ir 8ab straipsniuose nurodytų automatinių informacijos mainų veiksmingumo vertinimą ir praneša apie pasiektus praktinius rezultatus. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato to metinio vertinimo pateikimo formą ir sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. 3.  Valstybės narės Komisijai pateikia metinį 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodyto keitimosi prašoma informacija ir 8, 8a, 8aa ir 8ab straipsniuose nurodytų automatinių informacijos mainų veiksmingumo vertinimą ir praneša apie pasiektus praktinius rezultatus, įskaitant papildomas mokestines pajamas, susijusias su administraciniu bendradarbiavimu. Pateiktą informaciją Komisija išskaido bent pagal šalis. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato to metinio vertinimo pateikimo formą ir sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 17 b punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 23 a straipsnio 1 dalis 17b)  23a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: 1.  Komisija pagal šią direktyvą gautą informaciją laiko konfidencialia vadovaudamasi Sąjungos institucijoms taikomomis nuostatomis; ši informacija gali būti naudojama tik tais tikslais, kurių reikia siekiant nustatyti, ar valstybės narės laikosi šios direktyvos ir kokiu mastu jos laikosi. 1.  Komisija pagal šią direktyvą gautą informaciją laiko konfidencialia, jei jos neatskleidimas nepažeidžia viešojo intereso, pagal informaciją galima nustatyti konkretų mokesčių mokėtoją, o ją atskleidus būtų pažeistos mokesčių mokėtojų teisės. Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 18 punktas Direktyva 2011/16/ES 23 a straipsnio 2 dalies 1 pastraipa Informacija, kurią valstybė narė pateikė Komisijai pagal 23 straipsnį, taip pat ataskaitos ar dokumentai, kuriuos Komisija parengė naudodamasi tokia informacija, gali būti perduoti kitoms valstybėms narėms. Šiai perduotai informacijai taikomi tarnybinės paslapties reikalavimai ir suteikiama tokia pati apsauga, kokia suteikiama panašaus pobūdžio informacijai pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus. Informacija, kurią valstybė narė pateikė Komisijai pagal 23 straipsnį, taip pat ataskaitos ar dokumentai, kuriuos Komisija parengė naudodamasi tokia priskirtina informacija, gali būti perduoti kitoms valstybėms narėms. Šiai perduotai informacijai taikomi tarnybinės paslapties reikalavimai ir suteikiama tokia pati apsauga, kokia suteikiama panašaus pobūdžio informacijai pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus. Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 18 punktas Direktyva 2011/16/ES 23 a straipsnio 2 dalies 2 pastraipa Pirmoje pastraipoje nurodytas Komisijos parengtas ataskaitas ir dokumentus valstybės narės gali naudoti tik analizės tikslais, ir jie negali būti skelbiami ar pateikiami jokiam kitam asmeniui ar įstaigai negavus aiškaus Komisijos sutikimo. Pirmoje pastraipoje nurodytas Komisijos parengtas ataskaitas ir dokumentus valstybės narės gali naudoti tik analizės tikslais ir su jais gali susipažinti visos suinteresuotosios šalys, o vėliau jie skelbiami viešai, jeigu pagal juose pateiktą informaciją negalima nustatyti konkretaus mokesčių mokėtojo ir jų atskleidimas atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 18 punktas Direktyva 2011/16/ES 23 a straipsnio 2 dalies 3 pastraipa Neatsižvelgiant į pirmą ir antrą pastraipas, Komisija gali kasmet skelbti anonimintas jai pagal 23 straipsnio 4 dalį valstybių narių pateiktų statistinių duomenų santraukas. Komisija kasmet skelbia anonimintas jai pagal 23 straipsnio 4 dalį valstybių narių pateiktų statistinių duomenų santraukas. Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 19 punkto b papunktis Direktyva 2011/16/ES 25 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa Valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 12 punktą kompetentingos institucijos gali prašyti Komisijos, kaip duomenų tvarkytojos, imantis pavojaus mažinimo priemonių sustabdyti informacijos mainus pagal šią direktyvą su ta valstybe nare, kurioje buvo padarytas pažeidimas. Valstybės narės užtikrina, kad asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 12 punktą arba teisinės valstybės principų pažeidimo atveju, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092* 4 straipsnyje, kompetentingos institucijos gali prašyti Komisijos, kaip duomenų tvarkytojos, imantis pavojaus mažinimo priemonių sustabdyti informacijos mainus pagal šią direktyvą su ta valstybe nare, kurioje buvo padarytas pažeidimas. _________________ * 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 1). Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 19 punkto b papunktis Direktyva 2011/16/ES 25 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa Šie mainai sustabdomi iki tol, kol kompetentingos institucijos paprašo Komisijos vėl leisti informacijos mainus pagal šią direktyvą su valstybe nare, kurioje buvo padarytas pažeidimas. Šie mainai sustabdomi iki tol, kol kompetentingos institucijos paprašo Komisijos vėl leisti informacijos mainus pagal šią direktyvą su valstybe nare, kurioje buvo padarytas pažeidimas. Komisija sudaro sąlygas informacijos mainams tik tuo atveju, kai esama techninių įrodymų, kad duomenų srautas yra saugus. Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 20 punktas Direktyva 2011/16/ES 25 a straipsnio 1 pastraipa Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva ir susijusių su 8aa, 8ab ir 8ac straipsniais, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva ir susijusių su 8aa, 8ab ir 8ac straipsniais, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti pagal V priedą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 20 a punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 25 b straipsnis (naujas) 20a)  Papildoma šiuo straipsniu: „25b straipsnis Peržiūra Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija pateikia nuostatų, įtrauktų į Tarybos direktyvą (ES) .../...*+, įgyvendinimo ir veiksmingumo ataskaitą ir pateikia konkrečių pasiūlymų, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kaip patobulinti šią direktyvą. Ta ataskaita skelbiama viešai. Nagrinėdama Komisijos pateiktą pasiūlymą, Taryba įvertina galimybę toliau stiprinti platformų operatorių prievolę teikti duomenis. ________ * ... m. ... .. d. Tarybos direktyva (ES) .../..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, (OL ...). + OL: prašom įrašyti šios iš dalies keičiančios direktyvos numerį tekste ir papildyti išnašą įrašant numerį, datą ir OL nuorodą.“ Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedas Direktyva 2011/16/ES V PRIEDO 2 a dalis (nauja) Šiame priede, remiantis 25a straipsniu, taip pat nurodoma nemažai galimų sankcijų, kurias gali taikyti valstybės narės. Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedas Direktyva 2011/16/ES V PRIEDO I skirsnio A punkto 3 a dalis (nauja) 3a.  Neįtrauktas duomenis teikiantis platformos operatorius – duomenis teikiantis platformos operatorius, kurio pajamos, gautos Sąjungoje per praėjusius kalendorinius metus, neviršijo 100 000 EUR. Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedas Direktyva 2011/16/ES V PRIEDO I skirsnio A punkto 4 a dalis (nauja) 4a.  Neįtraukta atitinkama veikla – bet kokie neatlygintini ir nepiniginiai prekių ir paslaugų mainai. Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedas Direktyva 2011/16/ES V PRIEDO III skirsnio B punkto 2 pastraipos b punktas b)  finansinės sąskaitos identifikatorių, jei šią informaciją turi duomenis teikiantis platformos operatorius ir valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kompetentinga institucija nėra pranešusi visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu; b)  finansinės sąskaitos identifikatorių, jei informaciją apie jį renka duomenis teikiantis platformos operatorius ir jeigu valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kompetentinga institucija nėra pranešusi visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu; Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedas Direktyva 2011/16/ES V PRIEDO III skirsnio B punkto 3 pastraipos b punktas b)  finansinės sąskaitos identifikatorių, jei šią informaciją turi duomenis teikiantis platformos operatorius ir valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kompetentinga institucija nėra pranešusi visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu; b)  finansinės sąskaitos identifikatorių, jei informaciją apie jį renka duomenis teikiantis platformos operatorius ir jeigu valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kompetentinga institucija nėra pranešusi visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu; Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedas Direktyva 2011/16/ES V PRIEDO IV skirsnio C punkto 1 a dalis (nauja) Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija įvertina administracinių procedūrų veiksmingumą ir išsamaus patikrinimo procedūrų bei duomenų teikimo reikalavimų įgyvendinimo kokybę. Jeigu kokybę reikia pagerinti, prie to vertinimo gali būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedas Direktyva 2011/16/ES V PRIEDO IV skirsnio F a punktas (naujas) Fa.  Sankcijos už pažeidimus Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už duomenis teikiančių platformų operatorių prievolių teikti duomenis pažeidimus. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės raginamos užtikrinti bendrą sankcijų rinkinį, kad Sąjungoje būtų užtikrintos panašios sankcijos ir būtų išvengta palankiausių registracijos sąlygų, grindžiamų taikomų sankcijų griežtumu, paieškos. Valstybės narės ypač raginamos apsvarstyti galimybę kaip sankcijas taikyti reguliuojamų mokėjimo metodų apribojimus, papildomų mokesčių taikymą už kiekvieną paskesnę operaciją, galimybės dalyvauti viešajame pirkime nesuteikimą, o kraštutiniais ir besikartojančiais atvejais – platformos operatoriaus verslo leidimo atšaukimą.

2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės (2020/2129(INL))

P9_TA(2021)0073 A9-0018/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos(1) (ES medienos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB(2) (Apskaitos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo(3) (Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(4) (Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu(5) (Akcininkų teisių direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos(6) (Pranešėjų apsaugos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje(7) (Reglamentas dėl informacijos atskleidimo),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088(8) (Taksonomijos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į ES tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą(9),

–  atsižvelgdamas į Europos žaliąjį kursą(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės (nefinansinės informacijos teikimo metodika)“(11) ir Komisijos komunikatą „Nefinansinių ataskaitų teikimo gairės. Papildomas dokumentas dėl su klimatu susijusios informacijos teikimo“(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(13), 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl ES pavyzdinės iniciatyvos drabužių sektoriuje(14) ir 2018 m. gegužės 29 d. rezoliuciją dėl tvarių finansų(15),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. priimtą Paryžiaus susitarimą (toliau – Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. priimtą Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ypač į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Jungtinių Tautų programą „Apsaugoti, gerbti ir padėti“ verslo ir žmogaus teisių srityje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus(16),

–  atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms(17),

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo verslo(18),

–  atsižvelgdamas į BPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl gatavų drabužių ir avalynės sektorių atsakingo tiekimo grandinių(19),

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų tiekimo grandinių(20),

–  atsižvelgdamas į EBPO / FAO gaires dėl atsakingų žemės ūkio tiekimo grandinių(21),

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo institucinių investuotojų profesinio elgesio(22),

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo įmonių skolinimo ir vertybinių popierių garantavimo(23),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, taip pat į tolesnius su ja susijusius veiksmus(24),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. TDO trišalę principų deklaraciją dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos(25),

–  atsižvelgdamas į JT bukletą „Verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų lyčių aspektai“(26),

–  Atsižvelgdamas į Prancūzijos įstatymą Nr. 2017-399 dėl patronuojančiųjų įmonių ir rangos įmonių rūpestingumo pareigos(27),

–  atsižvelgdamas į Nyderlandų įstatymą dėl rūpestingumo pareigos nustatymo siekiant užkirsti kelią prekių ir paslaugų, pagamintų ir teikiamų naudojant vaikų darbą, tiekimui ir teikimui(28),

–  atsižvelgdamas į Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms CM/Rec(2016)3 dėl žmogaus teisių ir verslo, kurią 2016 m. kovo 2 d. priėmė Ministrų Komitetas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario mėn. Europos Sąjungos išorės politikos generalinio direktorato tyrimą „Nuo įmonių žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse nukentėjusių asmenų galimybė pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis“(29),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Europos Sąjungos išorės politikos generalinio direktorato informacinius pranešimus „ES išsamaus patikrinimo teisės aktai žmogaus teisių srityje. Stebėsena, vykdymo užtikrinimas ir nukentėjusiųjų galimybė kreiptis į teismą“(30) ir „Esminiai galimų išsamaus patikrinimo teisės aktų žmogaus teisių srityje aspektai“,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijai parengtą tyrimą dėl išsamaus patikrinimo reikalavimų tiekimo grandinėje(31),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijai parengtą tyrimą dėl direktorių pareigų ir tvaraus įmonių valdymo(32),

–  atsižvelgdamas į UNICEF, Pasaulinio susitarimo ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ parengtus vaikų teisių ir verslo principus(33),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą (COM(2020)0590),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl privalomo išsamaus patikrinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Vystymosi komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0018/2021),

A.  kadangi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 ir 21 straipsniuose nustatyta, kad Sąjunga, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, turi saugoti ir puoselėti savo vertybes ir principus, būtent teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms bei jų apsaugą, prisidėti prie tvaraus planetos vystymosi, solidarumo, laisvos ir sąžiningos prekybos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės laikymosi ir jos plėtojimo; kadangi, kalbant konkrečiau, Sąjunga turi skatinti besivystančių šalių tvarų ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos vystymąsi, pirmiausia siekdama panaikinti skurdą; kadangi Sąjunga turi laikytis šių principų ir siekti šių tikslų plėtodama ir įgyvendindama kitų savo politikos sričių išorės aspektus;

B.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 208 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjunga turi atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims;

C.  kadangi ekonominės veiklos globalizacija padidino neigiamą verslo veiklos poveikį žmogaus teisėms, įskaitant socialines ir darbo teises, aplinkai ir geram valstybių valdymui; kadangi žmogaus teisių pažeidimai dažnai daromi pirminės gamybos lygmenyje, ypač išgaunant žaliavas ir gaminant produktus;

D.  kadangi Chartija taikoma visiems Sąjungos teisės aktams ir nacionalinėms valdžios institucijoms, kai jos įgyvendina Sąjungos teisę tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse;

E.  kadangi, jei išsamus patikrinimas bus atliekamas visapusiškai, įmonės ilgainiui sulauks naudos dėl geresnio verslo vykdymo, kai daugiau dėmesio skiriama prevencijai, o ne žalos ištaisymui;

F.  kadangi atsižvelgiant į tai, kad būsimi Europos įmonėms skirti teisės aktai dėl įmonių išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės turėtų turėti ekstrateritorinį poveikį, tokie teisės aktai turėtų paveikti besivystančių šalių socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį vystymąsi ir jų galimybes pasiekti DVT; kadangi šis žymus poveikis galėtų padėti siekti su vystymusi susijusių Sąjungos politikos tikslų;

G.  kadangi įmonės turėtų gerbti žmogaus teises, įskaitant privalomas tarptautines teises ir Chartijoje nustatytas pagrindines teises, aplinką ir gerą valdymą ir neturėtų daryti ar prisidėti prie neigiamo poveikio šioje srityje; kadangi išsamus patikrinimas turėtų būti grindžiamas žalos nedarymo principu; kadangi ES sutarties 21 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga skatintų ir stiprintų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, kurios yra saugomos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) ir Chartijos, visuotinumą ir nedalomumą, kad būtų užtikrintas darnus vystymasis ir jos išorės veiksmų ir kitų sričių politikos darna; pažymi, kad Europos Sąjungos Taryba pripažino, kad siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) įmonės privalo gerbti žmogaus teises visoje savo veikloje ir tiekimo grandinėse;

H.  kadangi demokratija, kurioje ginamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, yra vienintelė su darnaus vystymosi principais suderinama valdymo forma; kadangi korupcija ir skaidrumo stoka labai kenkia žmogaus teisėms;

I.  pabrėžia, kad teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą yra pagrindinės žmogaus teisės, įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, EŽTK 6 ir 13 straipsniuose ir Chartijos 47 straipsnyje; kadangi Sąjunga, vykdydama savo įsipareigojimą propaguoti, saugoti ir įgyvendinti žmogaus teises visame pasaulyje, turėtų padėti propaguoti su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimų – prilygstančių nusikalstamoms veikoms trečiosiose šalyse – aukų teises pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2011/36/ES(34) ir 2012/29/ES(35);

J.  kadangi korupcija teismo procesuose gali turėti pražūtingą poveikį teisėtam teisingumo vykdymui ir teismų sistemos vientisumui ir iš esmės pažeisti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į tinkamą teisinį procesą ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą; kadangi korupcija gali sukelti sistemingus žmogaus teisių pažeidimus verslo srityje, pavyzdžiui, užkertant kelią asmenims gauti prekes ir naudotis paslaugomis, kurias valstybės privalo teikti, kad įvykdytų savo žmogaus teisių srities įsipareigojimus, arba pakeliant tokių prekių ir paslaugų kainą, skatinant įmones neteisėtai įsigyti ar pasisavinti žemę, sudarant sąlygas plauti pinigus arba suteikiant neteisėtas licencijas ar koncesijas gavybos sektoriaus įmonėms;

K.  kadangi COVID-19 krizė atskleidė kai kuriuos didelius pasaulinių vertės grandinių trūkumus ir tai, kaip lengvai tam tikros įmonės gali tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai perkelti neigiamą savo verslo veiklos poveikį į kitas jurisdikcijas, ypač už Sąjungos ribų, ir nebūti laikomos atsakingomis; kadangi, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktais duomenimis, įmonės, kurios ėmėsi iniciatyvos panaikinti riziką, kilusią dėl COVID-19 krizės, taip, kad būtų sušvelnintas neigiamas poveikis darbuotojams ir tiekimo grandinėms, sukuria didesnę ilgalaikę vertę ir atsparumą bei padidina savo gyvybingumą trumpuoju laikotarpiu ir savo atsigavimo perspektyvas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais;

L.  kadangi reikėtų pabrėžti žodžio laisvės ir asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės (įskaitant teisę steigti ir jungtis į profesines sąjungas), teisės į kolektyvines derybas bei kolektyvinius veiksmus, taip pat teisės į teisingą atlyginimą ir deramas darbo sąlygas (įskaitant į sveikatos apsaugą ir saugą darbo vietoje) svarbą;

M.  kadangi, remiantis TDO statistiniais duomenimis, visame pasaulyje yra apie 25 mln. priverstinio darbo aukų ir 152 mln. vaikų darbo aukų, 2,78 mln. žmonių kasmet miršta dėl su darbu susijusių ligų ir 374 mln. žmonių kasmet patiria nemirtinus su darbu susijusius sužalojimus; kadangi TDO parengė keletą konvencijų, skirtų darbuotojams apsaugoti, tačiau vis dar yra trūkumų užtikrinant jų vykdymą, ypač besivystančių šalių darbo rinkose;

N.  kadangi žmonių išnaudojimas ir žeminimas įgyvendinant priverstinio darbo ir vergovę atitinkančią praktiką, dėl kurios kenčia milijonai žmonių ir iš kurios 2019 m. tam tikros įmonės, viešieji arba privatieji subjektai arba asmenys visame pasaulyje gavo naudos, išlieka; kadangi padėtis, kai esama apie 152 mln. dirbančių vaikų, iš kurių 72 mln. dirba pavojingomis sąlygomis ir daugelis jų yra verčiami dirbti naudojant smurtą, šantažą ar kitas neteisėtas priemones, yra nepriimtina ir kelia ypač didelį susirūpinimą; kadangi įmonės turi ypatingą atsakomybę visų pirma apsaugoti vaikus ir užkirsti kelią bet kokio pobūdžio vaikų darbui;

O.  kadangi pagrindinės darbo, socialinės ir ekonominės teisės yra įtvirtintos įvairiose tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse ir konvencijose, įskaitant Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, TDO pagrindinius darbo standartus ir Europos socialinę chartiją, taip pat ir Chartiją; kadangi teisė dirbti, teisė laisvai pasirinkti darbą ir teisė gauti atlyginimą, užtikrinantį darbuotojui ir jo šeimai žmogaus orumo vertą gyvenimą, yra pagrindinės žmogaus teisės, įtvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 23 straipsnyje; kadangi randasi vis daugiau šalių, ypač gamybos eksportui zonose, kuriose rimtą susirūpinimą ir toliau kelia netinkama valstybinė darbo jėgos inspekcija, ribotos teisių gynimo priemonės, per ilgas darbo laikas, skurdus darbo užmokestis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir kitokia diskriminacija;

P.  kadangi Jungtinių Tautų darbo grupė verslo ir žmogaus teisių klausimais pabrėžė diferencijuotą ir neproporcingą įmonių veiklos poveikį moterims ir mergaitėms ir pareiškė, kad išsamus patikrinimas žmogaus teisių srityje turėtų apimti ir faktinį, ir galimą poveikį moterų teisėms;

Q.  kadangi Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir aplinkos klausimais pareiškė, jog, norint visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, būtina užtikrinti teises į gyvybę, sveikatą, maistą, vandenį ir vystymąsi, taip pat teisę į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką; kadangi JT specialusis pranešėjas taip pat pabrėžė, kad biologinės įvairovės nykimas trukdo visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir kad valstybės turėtų reglamentuoti privačiųjų subjektų ir vyriausybės agentūrų daromą žalą biologinei įvairovei; nurodo, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo rezoliucijoje Nr. 64/292 teisę į saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas pripažino žmogaus teise; kadangi tos teisės turėtų būti įtrauktos į visus galimus teisės aktus;

R.  kadangi paprastai įmonėms stinga žinių apie tai, kokį poveikį jų veikla ir tiekimo grandinės daro vaikų teisėms ir kokių galimų gyvenimą keičiančių padarinių jos gali turėti vaikams;

S.  kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba pareiškė, jog klimato kaita daro neigiamą poveikį visapusiškam ir veiksmingam naudojimuisi žmogaus teisėmis; kadangi valstybės, spręsdamos neigiamo klimato kaitos poveikio problemą, privalo laikytis žmogaus teisių; kadangi visi teisės aktai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės turi atitikti Paryžiaus susitarimą;

T.  kadangi sisteminė korupcija pažeidžia skaidrumo, atskaitomybės ir nediskriminavimo principus ir turi rimtų pasekmių veiksmingam naudojimuisi žmogaus teisėmis; kadangi EBPO konvencija dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją įpareigoja valstybes nares įgyvendinti veiksmingą korupcijos prevencijos praktiką; kadangi Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją nuostatos turėtų būti įtrauktos į teisės aktuose nustatytus išsamaus patikrinimo reikalavimus;

U.  kadangi ši nerimą kelianti padėtis parodė, kad būtina kuo skubiau užtikrinti, kad įmonės geriau reaguotų į savo daromą neigiamą poveikį, taip pat į neigiamą poveikį, prie kurio jos prisideda arba su kuriuo yra tiesiogiai susijusios, už jį atsakytų ir būtų laikomos už jį atskaitingomis, ir paskatino diskusijas, kaip tai padaryti, kartu iškeldama aikštėn, kad reikia proporcingo ir suderinto Sąjungos masto požiūrio į šiuos klausimus, kuris taip pat būtinas norint pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus;

V.  kadangi, pasak Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro, daugybei žmogaus teisių gynėjų kyla grėsmė, nes jie reiškia susirūpinimą dėl neigiamo verslo veiklos poveikio žmogaus teisėms;

W.  kadangi šios diskusijos, be kita ko, paskatino Jungtines Tautas, Europos Tarybą, EBPO ir TDO nustatyti išsamaus patikrinimo sistemas ir standartus; kadangi tie standartai vis dėlto yra savanoriški ir todėl jų taikymas yra ribotas; kadangi Sąjungos teisės aktai turėtų būti laipsniškai ir konstruktyviai grindžiami šiomis sistemomis ir standartais; kadangi Sąjunga ir valstybės narės turėtų remti vykstančias derybas, kuriomis siekiama sukurti teisiškai privalomą JT žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms verslo įmonėms, ir jose dalyvauti, ir kadangi Taryba turėtų suteikti įgaliojimus Komisijai aktyviai dalyvauti šiose vykstančiose derybose;

X.  kadangi, remiantis Komisijos tyrimu, šiuo metu tik 37 % tyrime dalyvavusių įmonių vykdo išsamius patikrinimus aplinkos ir žmogaus teisių srityje;

Y.  kadangi kai kurios valstybės narės, kaip antai Prancūzija ir Nyderlandai, priėmė teisės aktus, kuriais didinama įmonių atskaitomybė, ir nustatė privalomas išsamaus patikrinimo sistemas; kadangi kitos valstybės narės, įskaitant Vokietiją, Austriją, Švediją, Suomiją, Daniją ir Liuksemburgą, šiuo metu svarsto galimybę priimti tokius teisės aktus; kadangi tai, kad šioje srityje nepriimtas bendras Sąjungos lygmens požiūris, gali lemti mažesnį teisinį tikrumą, susijusį su verslo prerogatyvomis ir sąžiningos konkurencijos disbalansu, o tai savo ruožtu darytų neigiamą poveikį įmonėms, kurios iniciatyviai sprendžia socialinius ir aplinkos apsaugos klausimus; kadangi dėl Sąjungos lygmeniu nesuderintų teisės aktų dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės kyla grėsmė Sąjungoje veiklą vykdančių įmonių vienodoms sąlygoms;

Z.  kadangi Sąjunga jau priėmė teisės aktus dėl išsamaus patikrinimo prievolės konkrečiuose sektoriuose, pvz., Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentą, Medienos reglamentą, Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena reglamentą, taip pat Kovos su kankinimu reglamentą; kadangi šie teisės aktai tapo tikslinio privalomo tiekimo grandinių išsamaus patikrinimo teisės aktų lyginamuoju standartu; kadangi būsimi Sąjungos teisės aktai turėtų padėti įmonėms valdant ir vykdant savo, kaip įmonių, pareigas ir jie turėtų būti visapusiškai suderinti su visomis esamomis sektorių išsamaus patikrinimo ir ataskaitų teikimo prievolėmis, pvz., Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, ir derėti su atitinkamais nacionaliniais teisės aktais, kad būtų išvengta dubliavimosi;

AA.  kadangi Komisija pasiūlė parengti visapusišką drabužių sektoriaus strategiją, kuri priklausytų naujam Žiedinės ekonomikos veiksmų planui, kuris, įtraukus vienodą išsamaus patikrinimo ir socialinės atsakomybės standartų rinkinį, galėtų būti kitas išsamesnio požiūrio integravimo į tam tikrą sektorių pavyzdys; kadangi Komisija turėtų pasiūlyti tolesnius sektorinius Sąjungos teisės aktus dėl privalomo išsamaus patikrinimo, skirtus, pvz., miškų ir ekosistemoms pavojų keliančių produktų bei drabužių sektoriams;

1.  mano, kad savanoriškų išsamaus patikrinimo standartų poveikis yra ribotas ir jais nepasiekta didelė pažanga siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams bei aplinkai daromai žalai ir sudaryti sąlygas kreiptis į teismą; mano, kad Sąjunga turėtų skubiai priimti privalomus reikalavimus įmonėms nustatyti, įvertinti galimą ir (arba) realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui visoje vertės grandinėje, užkirsti jam kelią, jį panaikinti, sušvelninti, stebėti, apie jį informuoti, už jį atsiskaityti, spręsti su juo susijusias problemas ir jį ištaisyti; mano, kad tai būtų naudinga suinteresuotiesiems subjektams ir įmonėms dėl suderinimo, teisinio tikrumo, vienodų sąlygų ir nesąžiningo trečiųjų šalių konkurencinio pranašumo, atsirandančio dėl žemesnių apsaugos standartų, taip pat socialinio ir aplinkosauginio dempingo tarptautinėje prekyboje sumažinimo; pabrėžia, kad tai pagerintų Sąjungos įmonių ir Sąjungos, kaip pavyzdžio kitiems, reputaciją; pabrėžia, kad įgyvendinta veiksminga atsakingo verslo vykdymo praktika, apimanti geresnį rizikos valdymą, mažesnes kapitalo sąnaudas, bendrus geresnius finansinius veiklos rezultatus ir didesnį konkurencingumą, įmonėms teikia įrodytą naudą; yra įsitikinęs, kad išsamus patikrinimas didina įmonių, vykdančių pirkimus iš Sąjungai nepriklausančių šalių, tiekimo praktikos tikrumą ir skaidrumą ir padės apsaugoti vartotojų interesus, nes užtikrins produktų kokybę ir patikimumą; išsamus patikrinimas taip pat turėtų suformuoti atsakingesnę pirkimo praktiką ir ilgalaikius įmonių santykius su tiekėjais; pabrėžia, kad ši sistema turėtų būti grindžiama įmonėms nustatyta prievole kiek leidžia galimybės imtis visų proporcingų ir tinkamų priemonių ir dėti pastangas;

2.  pabrėžia, kad, nors gerbti žmogaus teises ir aplinką yra įmonių pareiga, valstybėms ir vyriausybėms tenka atsakomybė apsaugoti žmogaus teises ir aplinką savo šalyse, ir šios atsakomybės negalima perkelti privatiems subjektams; primena, kad išsamus patikrinimas visų pirma yra prevencinis mechanizmas ir kad iš įmonių visų pirma turėtų būti reikalaujama kiek leidžia galimybės imtis visų proporcingų ir tinkamų priemonių ir dėti pastangas, kad nustatytų galimą ar realų neigiamą poveikį ir politiką bei priemones jam pašalinti;

3.  ragina Komisiją į savo išorės politikos veiksmus, įskaitant prekybos ir investicijų susitarimus, visada įtraukti nuostatas ir diskusijas dėl žmogaus teisių apsaugos;

4.  prašo, kad Komisija kruopščiai išnagrinėtų Sindziango provincijoje įsikūrusias įmones, kurios eksportuoja produktus į Sąjungą, kad nustatytų galimus žmogaus teisių pažeidimus, visų pirma susijusius su represijomis prieš uigūrus;

5.  primena, kad galimybės visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę, sveikatą, maistą ir vandenį, priklauso nuo biologinės įvairovės išsaugojimo, o ši yra ekosisteminių paslaugų, su kuriomis glaudžiai susijusi žmonių gerovė, pagrindas;

6.  pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos mažosios ir vidutinės įmonės pateko į labai sudėtingą padėtį; mano, kad teikti joms paramą ir sukurti joms palankią rinkos aplinką yra esminiai Sąjungos tikslai;

7.  pabrėžia, kad žmogaus teisių pažeidimai ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų pažeidimai gali būti pačios įmonės veiklos arba jos kontroliuojamų verslo santykių visoje jos vertės grandinėje padarinys; todėl pabrėžia, kad išsamus patikrinimas turėtų apimti visą vertės grandinę, tačiau taip pat turėtų susietas su prioritetų nustatymo politika; pabrėžia, kad visos žmogaus teisės yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios ir jas reikėtų skatinti bei jų laikytis sąžiningai, teisingai ir nediskriminuojant;

8.   ragina stiprinti tiekimo grandinių atsekamumą, grindžiamą Sąjungos muitinės kodekso kilmės taisyklėmis; pažymi, kad vykdant Sąjungos prekybos politiką, įskaitant prekybos ir investicijų susitarimų ratifikavimą, turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos žmogaus teisių politiką ir būsimus įmonių išsamaus patikrinimo reikalavimus, nustatytus remiantis Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, ir jie turėtų būti taikomi prekybai su visais prekybos partneriais, o ne tik su tais, su kuriais Sąjunga yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimą; pabrėžia, kad Sąjungos prekybos priemonės turėtų apimti stiprius vykdymo užtikrinimo mechanizmus, pvz., neleidimą pasinaudoti lengvatinėmis sąlygomis taisyklių nesilaikymo atveju;

9.  mano, kad bet kokios būsimos privalomos Sąjungos išsamaus patikrinimo sistemos taikymo sritis turėtų būti plati ir apimti visas didžiąsias įmones, kurioms taikoma valstybės narės teisė arba kurios yra įsisteigusios Sąjungos teritorijoje, įskaitant tas, kurios teikia finansinius produktus ir paslaugas, nepriklausomai nuo veiklos sektoriaus ir nuo to, ar jos priklauso valstybei, ar yra valstybės kontroliuojamos įmonės, taip pat visas biržines mažąsias ir vidutines įmone ir didelės rizikos mažąsias ir vidutines įmones; primena, kad į sistemą taip pat turėtų būti įtrauktos už Sąjungos ribų įsisteigusios įmonės, kurios aktyviai veikia vidaus rinkoje;

10.  yra įsitikinęs, kad išsamaus patikrinimo prievolių laikymasis turėtų būti patekimo į vidaus rinką sąlyga ir kad iš veiklos vykdytojų turėtų būti reikalaujama, vykdant išsamaus patikrinimo prievoles, surinkti ir pateikti įrodymus, kad produktai, kuriuos jie pateikia vidaus rinkai, atitinka būsimame išsamaus patikrinimo teisės akte nustatytus su aplinka ir žmogaus teisėmis susijusius kriterijus; ragina taikyti papildomas priemones, pavyzdžiui, draudimą importuoti produktus, susijusius su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, pavyzdžiui, priverstiniu darbu ar vaikų darbu; pabrėžia, kad svarbu į Sąjungos prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrius įtraukti kovos su priverstiniu darbu ir vaikų darbu tikslą;

11.  mano, kad kai kurioms įmonėms, ypač biržinėms mažosioms, vidutinėms ir labai mažoms įmonėms bei didelės rizikos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, gali reikėti ne tokio didelio masto ir ne tokių formalių išsamaus patikrinimo procesų ir kad taikant proporcingą požiūrį reikėtų atsižvelgti, be kita ko, į veiklos sektorių, įmonės dydį, pavojaus žmogaus teisėms, valdymui ir aplinkai rimtumą ir tikimybę, atsižvelgiant į įmonės veiklą ir veiklos aplinkybes, įskaitant geografines, jos verslo modelį, padėtį vertės grandinėse ir produktų bei paslaugų pobūdį; ragina Sąjungos įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, teikti konkrečią techninę pagalbą, kad jos galėtų laikytis išsamaus patikrinimo reikalavimų;

12.  pabrėžia, kad išsamaus patikrinimo strategijos turėtų būti suderintos su darnaus vystymosi tikslais ir Sąjungos politikos tikslais žmogaus teisių ir aplinkos srityje, įskaitant Europos žaliąjį kursą, taip pat su įsipareigojimu iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir Sąjungos tarptautine politika, visų pirma Biologinės įvairovės konvencija ir Paryžiaus susitarimu ir jo tikslais užtikrinti, kad pasaulinis temperatūros vidurkio didėjimas neviršytų 2 C, palyginti su ikipramoniu lygiu, ir dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 C, palyginti su ikipramoniniu lygiu; prašo Komisijos, reikšmingai prisidedant atitinkamiems Sąjungos organams, tarnyboms ir agentūroms, parengti išsamaus patikrinimo gaires, įskaitant konkretiems sektoriams skirtas gaires, kaip laikytis galiojančių ir būsimų privalomų Sąjungos ir tarptautinių teisinių priemonių ir atitikti savanoriškas išsamaus patikrinimo sistemas, įskaitant nuoseklią metodiką ir aiškius poveikio ir pažangos vertinimo parametrus žmogaus teisių, aplinkos ir gero valdymo srityse; pakartoja, kad tokios gairės būtų ypač naudingos mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

13.  pažymi, kad sertifikuotos pramonės sistemos suteikia mažosioms ir vidutinėms įmonėms galimybių veiksmingai sutelkti atsakomybę ir ja dalytis; tačiau pabrėžia, kad pasikliaujant sertifikuotomis pramonės sistemomis neatmetama galimybė, kad įmonė gali nesilaikyti savo išsamaus patikrinimo prievolių ir būti laikoma atsakinga pagal nacionalinę teisę; pažymi, kad sertifikuotas sistemas turi įvertinti, pripažinti ir prižiūrėti Komisija;

14.  ragina Komisiją būsimuose teisės aktuose laikytis SESV 208 straipsnyje įtvirtinto politikos suderinamumo vystymosi labui principo; pabrėžia, kad svarbu kuo labiau sumažinti galimus prieštaravimus ir sukurti sinergiją su vystomojo bendradarbiavimo politika besivystančių šalių labui ir padidinti vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumą; mano, kad praktiškai tai reiškia, jog Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD turi aktyviai dalyvauti vykdomame teisėkūros darbe ir atlikti išsamų būsimų atitinkamų Sąjungos teisės aktų poveikio besivystančioms šalims vertinimą ekonominiu, socialiniu, žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos požiūriu, laikantis Geresnio reglamentavimo gairių(36) ir Geresnio reglamentavimo priemonių rinkinio 34-osios priemonės(37); pažymi, kad šio vertinimo rezultatais turėtų būti remiamasi ateityje rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

15.  pabrėžia, kad papildomumas ir derinimas su vystomojo bendradarbiavimo politika, priemonėmis ir subjektais turi lemiamos svarbos, todėl į būsimus Sąjungos teisės aktus turėtų būti įtraukta tam tikrų nuostatų šiais klausimais;

16.  pabrėžia, kad išsamaus patikrinimo prievolės turi būti kruopščiai parengtos taip, kad jos būtų suvokiamos kaip nuolat vykstantis ir dinamiškas procesas, o ne biurokratinis formalumas ir kad išsamaus patikrinimo strategijos turėtų atitikti dinamišką neigiamo poveikio pobūdį; mano, kad tos strategijos turėtų apimti kiekvieną realų ar galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, nors neigiamo poveikio rimtumas ir tikimybė turėtų būti vertinami atsižvelgiant į prioritetų nustatymo politiką; mano, kad atsižvelgiant į proporcingumo principą svarbu kuo geriau suderinti esamas priemones ir sistemas; pabrėžia, kad Komisija turi atlikti patikimą poveikio vertinimą, kad nustatytų galimo ar realaus neigiamo poveikio rūšis, ištirtų poveikį vienodoms sąlygoms Europos ir pasaulio mastu, įskaitant administracinę naštą įmonėms ir teigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, ir parengti taisykles, kuriomis būtų didinamas konkurencingumas, suinteresuotųjų subjektų bei aplinkos apsauga ir kurios būtų veiksmingos ir taikomos visiems vidaus rinkos dalyviams, įskaitant didelės rizikos ir biržines mažąsias ir vidutines įmones; pabrėžia, kad tame poveikio vertinime taip pat turėtų būti atsižvelgiama į būsimos direktyvos pasekmes, susijusias su pasaulinės vertės grandinės pokyčiais paveiktų asmenų ir įmonių atžvilgiu ir su besivystančių šalių partnerių natūraliais palyginamaisiais pranašumais;

17.  pabrėžia, kad išsamūs skaidrumo reikalavimai yra esminis teisės aktų dėl privalomo išsamaus patikrinimo elementas; pažymi, kad sustiprintas informavimas ir skaidrumas padeda tiekėjams ir gamintojams geriau kontroliuoti ir suvokti savo tiekimo grandines ir pagerina suinteresuotųjų subjektų bei vartotojų stebėsenos gebėjimus ir visuomenės pasitikėjimą produkcija; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būsimuose teisės aktuose dėl išsamaus patikrinimo reikėtų apsvarstyti galimybę, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visuomenei susipažinti su informacija ir kuo labiau sumažinti biurokratinę naštą, taikyti skaitmeninius sprendimus;

18.  pažymi, kad atliekant išsamų patikrinimą taip pat būtina įvertinti procesų ir priemonių veiksmingumą vykdant tinkamus auditus ir pranešti rezultatus, be kita ko, periodiškai rengti viešas vertinimo ataskaitas dėl įmonės išsamaus patikrinimo procesų ir jo rezultatų, pateikiant jas standartizuotu formatu pagal tinkamą ir suderintą ataskaitų teikimo tvarką; rekomenduoja užtikrinti, kad būtų sudarytos galimybės lengvai susipažinti su ataskaitomis, ypač nukentėjusiems ir galintiems nukentėti asmenims; teigia, kad nustatant informacijos atskleidimo reikalavimus turėtų būti atsižvelgiama į konkurencijos politiką ir teisėtą interesą apsaugoti įmonėje sukauptas praktines žinias ir dėl jų įmonėms neturėtų atsirasti neproporcingų kliūčių ar finansinės naštos;

19.  pažymi, kad veiksmingu išsamiu patikrinimu reikalaujama, kad įmonės gera valia organizuotų veiksmingas, prasmingas ir informacija pagrįstas diskusijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad Sąjungos išsamaus patikrinimo sistema turėtų būti užtikrintas visapusiškas profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovų dalyvavimas nacionaliniu, Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis rengiant ir įgyvendinant išsamaus patikrinimo strategiją; pabrėžia, kad suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procedūromis turi būti užtikrinama suinteresuotųjų subjektų saugumo ir fizinio bei teisinio neliečiamumo apsauga;

20.  pabrėžia, jog abipusiškumu pagrįstas bendradarbiavimas su prekybos partneriais svarbus siekiant užtikrinti, kad išsamaus patikrinimo prievolė atneštų pokyčių; atkreipia dėmesį į papildomų priemonių ir projektų svarbą sudarant geresnes sąlygas įgyvendinti Sąjungos laisvosios prekybos susitarimus ir ragina sukurti stiprią tokių priemonių ir horizontaliųjų teisės aktų dėl išsamaus patikrinimo sąsają; todėl prašo užtikrinti, kad finansinės priemonės, pvz., pagalba prekybai, būtų naudojamos siekiant populiarinti atsakingos verslo veiklos vykdymą šalyse partnerėse ir tokiai veiklai remti, įskaitant techninę paramą išsamaus patikrinimo mokymams, atsekamumo mechanizmams ir į eksportą orientuotų reformų vykdymą šalyse partnerėse; šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia skatinti gerą valdymą;

21.  prašo užtikrinti, kad prekybos priemonės būtų susisietos, o Sąjungos delegacijos aktyviai dalyvautų stebint, kaip Sąjungos įmonės, veiklą vykdančios už Sąjungos ribų, laikosi būsimų teisės aktų dėl išsamaus patikrinimo, be kita ko, rengiant prasmingus keitimusis nuomonėmis su teisių turėtojais, vietos bendruomenėmis, prekybos rūmais ir nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis, pilietinės visuomenės veikėjais bei profesinėmis sąjungomis ir juos remiant; ragina Komisiją, suteikiant internetines priemones ir teikiant informaciją, bendradarbiauti su valstybių narių prekybos rūmais ir nacionalinėmis žmogaus teisių institucijomis, taip siekiant remti būsimo teisės aktų dėl išsamaus patikrinimo įgyvendinimą;

22.  pažymi, kad koordinavimas sektorių lygmeniu galėtų padidinti išsamaus patikrinimo pastangų nuoseklumą ir veiksmingumą, sudaryti sąlygas dalytis geriausia patirtimi ir prisidėti prie vienodų sąlygų užtikrinimo;

23.  mano, kad, siekiant užtikrinti išsamaus patikrinimo vykdymą, valstybės narės turėtų įsteigti ar paskirti nacionalines institucijas, kurios dalytųsi geriausia patirtimi, vykdytų tyrimus, taip pat prižiūrėtų ir taikytų sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimų sunkumą ir pasikartojantį pobūdį; pabrėžia, kad tokioms institucijoms turėtų būti teikiama pakankamai išteklių ir įgaliojimų savo uždaviniams vykdyti; mano, kad Komisija turėtų įsteigti Europos išsamaus patikrinimo tinklą, kuris, kartu su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, būtų atsakingas už reguliavimo, tyrimų, vykdymo užtikrinimo ir priežiūros praktikos koordinavimą bei konvergenciją ir dalijimąsi informacija, taip pat stebėtų nacionalinių kompetentingų institucijų veiklos veiksmingumą; mano, kad valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad įmonės savo išsamaus patikrinimo strategijas skelbtų viešai prieinamoje ir centralizuotoje platformoje, kurią prižiūrėtų nacionalinės kompetentingos institucijos;

24.  pabrėžia, kad visapusiško skaidrumo reikalavimai yra esminis teisės aktų dėl privalomo išsamaus patikrinimo elementas; pažymi, kad sustiprintas informavimas ir skaidrumas padeda tiekėjams ir gamintojams geriau kontroliuoti ir suvokti savo tiekimo grandines ir pagerina visuomenės pasitikėjimą produkcija; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būsimuose teisės aktuose dėl išsamaus patikrinimo daugiausia dėmesio reikėtų skirti biurokratinės naštos mažinimui, ir ragina Komisiją ieškoti naujų technologinių sprendimų, kurie paremtų atsekamumo pasaulinėse tiekimo grandinėse nustatymą ir gerinimą; primena, kad tvari blokų grandinės technologija gali padėti įgyvendinti šį tikslą;

25.  mano, kad įmonių lygmens skundų teikimo mechanizmai gali būti veiksmingi ankstyvuoju etapu, jei jie yra teisėti, prieinami, nuspėjami, teisingi, skaidrūs, suderinami su žmogaus teisėmis, grindžiami dalyvavimu bei dialogu ir apsaugo nuo keršto; mano, kad tokie privatūs mechanizmai turi būti tinkamai pagrįsti teisminiais mechanizmais, kad būtų užtikrinta kuo didesnė pagrindinių teisių, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, apsauga; pabrėžia, kad tokiais mechanizmais niekada neturėtų būti pažeista nukentėjusio asmens teisė pateikti skundą kompetentingoms institucijoms ar reikalauti teisingumo kreipiantis į teismą; mano, kad teisminės institucijos turėtų gebėti reaguoti į trečiųjų šalių skundus saugiais ir prieinamais kanalais, be represalijų grėsmės;

26.  palankiai vertina tai, jog buvo paskelbta, kad į Komisijos pasiūlymą bus įtraukta atsakomybės sistema, ir mano, jog tam, kad nukentėjusieji galėtų pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, įmonės turėtų pagal nacionalinę teisę būti laikomos atsakingomis už žalą, kurią jų kontroliuojamos įmonės padarė arba prie kurios prisidėjo savo veiksmais ar neveikimu, kai pastarosios įvykdė žmogaus teisių pažeidimus arba padarė žalą aplinkai, nebent įmonė gali įrodyti, kad ji veikė deramai, laikydamasi savo išsamaus patikrinimo prievolių, ir ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią tokiai žalai; pabrėžia, kad laiko apribojimai, sunkumai gauti įrodymus, taip pat lyčių nelygybė, pažeidžiamumas ir marginalizacija gali būti didelės praktinės ir procedūrinės kliūtys žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose valstybėse aukoms, nes šios kliūtys užkerta kelią pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis; pabrėžia, jog svarbu, kad pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys, nebijodami atsakomųjų veiksmų, galėtų veiksmingai pasinaudoti lyčiai atžvalgiomis teisių gynimo priemonėmis, kaip įtvirtinta Neįgaliųjų teisių konvencijos 13 straipsnyje; primena, kad pagal Chartijos 47 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės teiktų teisinę pagalbą tiems, kurie neturi pakankamai išteklių, jei tokia pagalba būtina siekiant užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą;

27.  pažymi, kad gali būti sudėtinga atsekti įmones vertės grandinėje; ragina Komisiją įvertinti ir pasiūlyti priemones, kad įmonėms būtų lengviau užtikrinti savo vertės grandinių atsekamumą; pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos galėtų padėti įmonėms vykdyti išsamų savo vertės grandinių patikrinimą ir sumažinti išlaidas; mano, kad Sąjungos inovacijų tikslas turėtų būti susijęs su žmogaus teisių ir tvaraus valdymo skatinimu, vadovaujantis būsimais išsamaus patikrinimo reikalavimais;

28.  mano, kad išsamaus patikrinimo vykdymas savaime neturėtų atleisti įmonių nuo atsakomybės už žalą, kurią jos sukėlė arba prie kurios prisidėjo; tačiau taip pat mano, kad nustatytas griežtas ir veiksmingas išsamaus patikrinimo procesas gali padėti įmonėms nepadaryti žalos; mano, kad teisės aktai dėl išsamaus patikrinimo turėtų būti taikomi nedarant poveikio kitoms taikomoms nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis sukurtoms subrangos, darbuotojų komandiravimo ar tiekimo grandinės atsakomybės sistemoms, įskaitant bendrąją ir individualiąją atsakomybę už subrangos grandines;

29.  pabrėžia, kad su verslu susijusio neigiamo poveikio aukos dažnai nėra pakankamai apsaugotos pagal šalies, kurioje buvo padaryta žala, teisę; atsižvelgdamas į tai, mano, kad atitinkamos būsimos direktyvos nuostatos turėtų būti laikomos viršesnėmis privalomomis nuostatomis, kaip nustatyta 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) 16 straipsnyje(38);

30.  ragina Komisiją pasiūlyti Sąjungos derybų įgaliojimus konstruktyviai dalyvauti derybose dėl JT tarptautinės teisiškai privalomos priemonės, kuria tarptautinių žmogaus teisių srityje būtų reglamentuojama tarptautinių bendrovių ar kitų verslo įmonių veikla;

31.  rekomenduoja, kad Komisija, remdama teisės normas, gerą valdymą ir teisę kreiptis į teismą trečiosiose valstybėse, prireikus teiktų pirmenybę vietos institucijų pajėgumų stiprinimui būsimuose teisės aktuose nustatytose srityse;

32.  prašo Komisijos nepagrįstai nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo, atsižvelgiant į šio dokumento priede pateiktas rekomendacijas; mano, kad, nedarant poveikio išsamiems būsimo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto aspektams, kaip pasiūlymo teisinis pagrindas turėtų būti pasirinkti SESV 50 straipsnis, 83 straipsnio 2 dalis ir 114 straipsnis;

33.  mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturės finansinių padarinių Sąjungos bendrajam biudžetui;

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

REKOMENDACIJOS, SKIRTOS PARENGTI EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVĄ DĖL ĮMONIŲ IŠSAMAUS PATIKRINIMO IR ĮMONIŲ ATSKAITOMYBĖS

PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TEKSTAS

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl įmonių išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 50 straipsnį, 83 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(39),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  informuotumas apie įmonių atsakomybę, susijusią su neigiamu jų vertės grandinių poveikiu žmogaus teisėms, sustiprėjo XX a. 10-ajame dešimtmetyje, kai nauja drabužių ir avalynės gamybos perkėlimo į kitas šalis praktika atkreipė dėmesį į prastas darbo sąlygas, su kuriomis susiduria daugelis pasaulinių vertės grandinių darbuotojų, įskaitant vaikus. Tuo pat metu daug naftos, dujų, kasybos ir maisto pramonės įmonių stūmė čiabuvių bendruomenes į vis atokesnes vietoves, dažnai nesuteikiant jiems tinkamų konsultacijų ar kompensacijų;

(2)  atsižvelgiant į gausėjančius žmogaus teisių pažeidimų ir aplinkos būklės blogėjimo įrodymus, padidėjo susirūpinimas dėl to, kaip užtikrinti, kad įmonės gerbtų žmogaus teises ir nukentėjusiesiems asmenims būtų užtikrinta galimybė kreiptis į teismą, ypač kai tam tikrų įmonių vertės grandinės išsiplėtė į šalis, kuriose teisinės sistemos ir vykdymo užtikrinimas yra silpni, ir kaip pagal nacionalinę teisę patraukti jas atsakomybėn už žalos padarymą ar prisidėjimą prie jos. Atsižvelgdama į tai, 2008 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba vienbalsiai pritarė programai „Apsaugoti, gerbti ir padėti“; Ši programa grindžiama trimis ramsčiais: valstybės pareiga apsaugoti nuo trečiųjų šalių, įskaitant įmones, vykdomų žmogaus teisių pažeidimų taikant tinkamą politiką, reglamentavimą ir sprendimų priėmimą; įmonių atsakomybė gerbti žmogaus teises, t. y. išsamiai tikrinti, kad būtų išvengta kitų subjektų teisių pažeidimo ir sprendžiami kylantys neigiamo poveikio klausimai; daugiau galimybių aukoms naudotis veiksmingomis teisminėmis ir neteisminėmis teisių gynimo priemonėmis;

(3)  po šios programos JT žmogaus teisių taryba 2011 m. patvirtino verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (JTPP). JTPP nustatytas pirmasis visuotinis išsamaus patikrinimo standartas ir įmonėms sudarytos galimybės praktiškai įgyvendinti savo pareigą gerbti žmogaus teises. vėliau, remdamosi JTPP, išsamaus patikrinimo standartus parengė kitos tarptautinės organizacijos; 2011 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose daugiašalėms įmonėms daug dėmesio skiriama išsamiam patikrinimui, ir EBPO parengė rekomendacijas, kuriomis siekiama padėti įmonėms vykdyti išsamų tikrinimą konkrečiuose sektoriuose ir tiekimo grandinėse. 2016 m. Europos Tarybos Ministrų komitetas priėmė rekomendaciją valstybėms narėms dėl žmogaus teisių ir verslo, kurioje Europos Tarybos valstybės narės raginamos priimti teisines ir kitas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad už žmogaus teisių pažeidimus įmonės vertės grandinėje Europos teismuose būtų taikoma civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. 2018 m. EBPO parengė bendras išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo verslo. Be to, 2017 m. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) priėmė TDO trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, pagal kurią įmonės raginamos įdiegti išsamaus patikrinimo mechanizmus, kad būtų galima nustatyti, kaip jos sprendžia realaus ir galimo neigiamo poveikio, susijusio su tarptautiniu mastu pripažintų žmogaus teisių pažeidimais jų versle, problemas, užkirsti joms kelią, jas sušvelninti ir už jas atsiskaityti; 2012 m. Jungtinių Tautų Pasauliniame susitarime, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ ir UNICEF Vaikų teisių ir verslo principuose nustatyti pagrindiniai vaikų teisių principai, susiję su neigiamu verslo poveikiu, ir UNICEF parengė gairių dokumentų, kuriais remiamas įmonių vykdomas išsamus patikrinimas ir vaikai, rinkinį. 2013 m. JT Vaiko teisių komiteto bendrojoje pastaboje Nr. 16 nustatyta išsami valstybės prievolių, susijusių su verslo sektoriaus poveikio vaikų teisėms, taikymo sritis, įskaitant valstybių reikalavimą, kad įmonės atliktų išsamų vaiko teisių patikrinimą;

(4)  taigi šiuo metu įmonės turi daug tarptautinių išsamaus patikrinimo priemonių, kurios gali padėti joms vykdyti savo pareigą gerbti žmogaus teises. Nors sunku pervertinti šių priemonių svarbą įmonėms, kurios rimtai laikosi savo pareigos gerbti žmogaus teises, jų savanoriškas pobūdis gali pakenkti jų veiksmingumui, ir jų poveikis iš tiesų yra ribotas, nes tik ribotas skaičius įmonių savo veiklos ir verslo santykių atžvilgiu savanoriškai vykdo išsamų patikrinimą, susijusį su žmogaus teisėmis. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad daugelis įmonių pernelyg daug dėmesio skiria trumpalaikiam pelno maksimizavimui;

(5)  dabartinėmis tarptautinėmis išsamaus patikrinimo priemonėmis nuo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai nukentėjusiems asmenims nesuteikta galimybė kreiptis į teismą ir naudotis teisių gynimo priemonėmis dėl to, kad jų pobūdis neteisminis ir savanoriškas. Už žmogaus teisių apsaugą ir galimybės kreiptis į teismą užtikrinimą visų pirma yra atsakingos valstybės narės, o tai, kad nepriimti teisminiai mechanizmai, kuriais remiantis įmonės būtų laikomos atsakingomis už savo vertės grandinėse daromą žalą, neturėtų ir negali būti tinkamai kompensuojama plėtojant privačius skundų dėl veiklos teikimo mechanizmus. Kadangi tokie mechanizmai naudingi teikiant neatidėliotiną pagalbą ir skubiai kompensuojant nedidelę žalą, valdžios institucijos turėtų griežtai juos reguliuoti ir jais neturėtų būti pažeidžiama nukentėjusių asmenų teisė kreiptis į teismą ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą viešuosiuose teismo posėdžiuose;

(6)  tam tikrose labai konkrečiose srityse Sąjunga nustatė privalomo išsamaus patikrinimo sistemas, siekdama kovoti su Sąjungos arba jos valstybių narių interesams žalingais veiksniais, kaip antai terorizmo finansavimu ar miškų naikinimu. 2010 m. Sąjunga priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010 (40), pagal kurį nustatomas išsamaus patikrinimo reikalavimas veiklos vykdytojams, kurie vidaus rinkai tiekia medieną ir medienos produktus, o iš tiekimo grandinėje dalyvaujančių prekiautojų reikalaujama pateikti pagrindinę informaciją apie tiekėjus ir pirkėjus, siekiant pagerinti medienos ir medienos produktų atsekamumą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/821(41) nustatoma Sąjungos išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistema, siekiant apriboti ginkluotų grupuočių, teroristinių grupių ir (arba) saugumo pajėgų galimybes prekiauti alavu, tantalu, volframu, jų rūdomis ir auksu,

(7)  kitokio, bendresnio ir labiau papildomo požiūrio, grindžiamo skaidrumu ir tvarumu, laikytasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/95/ES(42), kuria daugiau nei 500 darbuotojų turinčioms įmonėms nustatyta prievolė teikti ataskaitas apie savo vykdomą politiką, susijusią su aplinka, socialiniais ir darbuotojų klausimais, kova su korupcija, kyšininkavimu ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant išsamų patikrinimą;

(8)  kai kuriose valstybėse narėse būtinybė užtikrinti, kad įmonės labiau reaguotų į žmogaus teises ir aplinkos bei valdymo problemas, lėmė nacionalinių teisės aktų dėl išsamaus patikrinimo priėmimą. Nyderlanduose pagal Išsamaus patikrinimo aktą dėl vaikų darbo reikalaujama, kad Nyderlandų rinkoje veikiančios įmonės ištirtų, ar esama pagrįstų įtarimų, kad tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos pagamintos ar teikiamos naudojant vaikų darbą, ir, esant pagrįstų įtarimų, priimtų ir įgyvendintų veiksmų planą. Prancūzijoje pagal įstatymą dėl patronuojančiųjų įmonių ir rangos įmonių rūpestingumo pareigos reikalaujama, kad kai kurios didžiosios įmonės parengtų, paskelbtų ir įgyvendintų išsamaus patikrinimo planą, pagal kurį būtų galima nustatyti ir užkirsti kelią įmonės, jos patronuojamųjų įmonių, subrangovų ar tiekėjų keliamam pavojui žmogaus teisėms, sveikatai ir saugai bei aplinkai. Prancūzijos teisėje yra nustatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose numatytų išsamaus patikrinimo reikalavimų nesilaikymą ir įmonės civilinė atsakomybė atlyginti už padarytą žalą. Daugelyje kitų valstybių narių vyksta diskusijos dėl įmonėms privalomų išsamaus patikrinimo reikalavimų nustatymo, ir kai kurios valstybės narės šiuo metu svarsto galimybę priimti tokius teisės aktus, įskaitant Vokietiją, Švediją, Austriją, Suomiją, Daniją ir Liuksemburgą;

(9)  2016 m. aštuoni nacionaliniai parlamentai, įskaitant Estijos, Lietuvos, Slovakijos ir Portugalijos parlamentus, Nyderlandų Atstovų Rūmus, Italijos Respublikos Senatą ir Prancūzijos Nacionalinę Asamblėją, taip pat Jungtinės Karalystės Lordų Rūmus, pritarė žaliosios kortelės iniciatyvai ir ragino Komisiją parengti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta įmonių atskaitomybė už žmogaus teisių pažeidimus;

(10)  nepakankamai suderinti teisės aktai gali daryti neigiamą poveikį įsisteigimo laisvei. Todėl, siekiant užkirsti kelią nesąžiningam konkurenciniam pranašumui, būtinas tolesnis derinimas. Norint sukurti vienodas sąlygas, svarbu, kad taisyklės būtų taikomos visoms – tiek Sąjungos, tiek ne Sąjungos – įmonėms, veikiančioms vidaus rinkoje;

(11)  valstybių narių teisinės ir administracinės nuostatos dėl išsamaus patikrinimo, įskaitant Sąjungos įmonėms taikomą civilinę atsakomybę, labai skiriasi. Būtina užkirsti kelią prekybos kliūčių, kurios kyla dėl skirtingo tokių nacionalinių teisės aktų vystymo, atsiradimui ateityje;

(12)  siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, įmonių pareiga gerbti žmogaus teises pagal tarptautinius standartus turėtų būti pakeista Sąjungos lygmens teisine pareiga. Koordinuojant žmogaus teisių, aplinkos ir gero valdymo apsaugos priemones, šia direktyva turėtų būti užtikrinta, kad visoms vidaus rinkoje veikiančioms didžiosioms Sąjungos ir ne Sąjungos įmonėms ir didelės rizikos ar biržinėms mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų taikomos suderintos minimalaus išsamaus patikrinimo prievolės, o tai užkirs kelią skaidymui norint išvengti reglamentavimo ir pagerins vidaus rinkos veikimą;

(13)  privalomų išsamaus patikrinimo reikalavimų nustatymas Sąjungos lygmeniu būtų naudingas įmonėms suderinimo, teisinio tikrumo ir vienodų sąlygų užtikrinimo požiūriu, ir įmonėms, kurioms jie bus taikomi, suteiktų konkurencinį pranašumą, nes visuomenė vis labiau reikalauja, kad įmonės taptų etiškesnės ir tvaresnės. Ši direktyva, kurioje nustatomas Sąjungos išsamaus patikrinimo standartas, galėtų padėti skatinti pasaulinio atsakingo įmonių elgesio standarto atsiradimą;

(14)  šia direktyva siekiama užkirsti kelią neigiamam poveikiui žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui vertės grandinėje ir jį sušvelninti, taip pat užtikrinti, kad įmonės galėtų būti laikomos atsakingomis už tokį poveikį ir kad bet kuris nuo jo nukentėjęs asmuo galėtų veiksmingai pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą teisme ir teisę į teisinę gynybą pagal nacionalinės teisės nuostatas;

(15)  šia direktyva nesiekiama pakeisti jau galiojančių konkretiems sektoriams skirtų Sąjungos teisės aktų dėl išsamaus patikrinimo arba užkirsti kelią Sąjungai priimti kitų konkretiems sektoriams skirtų teisės aktų. Todėl ji taikoma nedarant poveikio kitiems išsamaus patikrinimo reikalavimams, nustatytiems konkretiems sektoriams skirtuose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma reglamentuose (ES) Nr. 995/2010 ir (ES) 2017/821, išskyrus atvejus, kai pagal šią direktyvą nustatytais išsamaus patikrinimo reikalavimais numatomas išsamesnis patikrinimas, susijęs su žmogaus teisėmis, aplinka ar geru valdymu;

(16)  šios direktyvos įgyvendinimas jokiu būdu neturėtų būti pagrindas pateisinti bendro žmogaus teisių ar aplinkos apsaugos lygio žeminimą. Visų pirma jis neturėtų daryti poveikio kitoms taikomoms nacionaliniu, Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu nustatytoms subrangos, darbuotojų komandiravimo ar tiekimo grandinės atsakomybės sistemoms. Tai, kad įmonė laikėsi savo išsamaus patikrinimo prievolių pagal šią direktyvą, neturėtų panaikinti ar sumažinti jos įsipareigojimų pagal kitas atsakomybės sistemas, todėl, atsižvelgiant į tai, neturėtų būti atmesta jokia jai iškelta byla, pagrįsta kitomis atsakomybės sistemomis;

(17)  ši direktyva taikoma visoms didžiosioms įmonėms, kurioms taikoma valstybės narės teisė, įsteigtoms Sąjungos teritorijoje arba veikiančioms vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į tai, ar jos privačios, ar valstybinės ir kokiame ekonomikos sektoriuje jos veikia, įskaitant finansų sektorių; Ši direktyva taip pat taikoma visoms biržinėms ir didelės rizikos mažosioms ir vidutinėms įmonėms(43).

(18)  proporcingumas yra neatsiejamas nuo išsamaus patikrinimo proceso, nes šis procesas priklauso nuo neigiamo poveikio, kurį įmonė gali sukelti, prie kurio ji gali prisidėti arba su kuriuo ji gali būti tiesiogiai susijusi, rimtumo ir tikimybės, nuo jos veiklos sektoriaus, įmonės dydžio, jos veiklos pobūdžio ir aplinkybių, įskaitant geografines, jos verslo modelio, padėties vertės grandinėje ir jos produktų bei paslaugų pobūdžio. Jei didžioji įmonė, kurios visi tiesioginiai verslo santykiai yra Sąjungoje, arba mažoji ar vidutinė įmonė, atlikusi rizikos vertinimą, padaro išvadą, kad jos verslo santykiuose nebuvo nustatyta jokio galimo ar realaus neigiamo poveikio, ji gali paskelbti pareiškimą apie tai ir į jį įtraukti rizikos vertinimą, kuriame būtų pateikti atitinkami duomenys, informacija ir metodika, ir tas pareiškimas turėtų bet kuriuo atveju būti peržiūrėtas pasikeitus įmonės veiklai, verslo santykiams ar veiklos aplinkybėms;

(19)  kalbant apie valstybei priklausančias arba valstybės kontroliuojamas įmones, pasakytina, kad laikantis išsamaus patikrinimo prievolių turėtų būti reikalaujama, kad jos paslaugas pirktų iš įmonių, kurios laikėsi išsamaus patikrinimo prievolių. Valstybės narės raginamos neteikti valstybės paramos, įskaitant per valstybės pagalbą, viešuosius pirkimus, eksporto kredito agentūras ar vyriausybės remiamas paskolas, įmonėms, kurios nesilaiko šios direktyvos tikslų;

(20)  šioje direktyvoje išsamus patikrinimas turėtų būti suprantamas kaip įmonės prievolė kiek leidžia galimybės imtis visų proporcingų ir tinkamų priemonių ir dėti pastangas, kad jų vertės grandinėse nebūtų neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui ir pašalinti tokį neigiamą poveikį, kai jis atsiranda. Praktiškai išsamus patikrinimas yra procesas, kurį įmonė nustato siekdama nustatyti žmogaus teisėms, įskaitant socialines, profesinių sąjungų ir darbo teises, aplinkai, įskaitant prisidėjimą prie klimato kaitos, ir geram valdymui dėl jos veiklos ir dėl jos verslo santykių vertės grandinėje kylantį galimą arba realų neigiamą poveikį, jį įvertinti, užkirsti jam kelią, jį sušvelninti, sustabdyti, stebėti, pranešti apie jį, už jį atsiskaityti, spręsti su juo susijusius klausimus ir jį ištaisyti. Įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, neturėtų tiekėjams perduoti išsamaus patikrinimo prievolių;

(21)  XX priede pateikiamas su verslu susijusio neigiamo poveikio žmogaus teisėms rūšių sąrašas. Kiek tai svarbu įmonėms, Komisija turėtų įtraukti į tą priedą neigiamą poveikį žmogaus teisėms, nurodytą tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, kurios Sąjungai ir valstybėms narėms yra privalomos, Tarptautinėje žmogaus teisių chartijoje, tarptautinėje humanitarinėje teisėje, Jungtinių Tautų žmogaus teisių dokumentuose dėl asmenų, priklausančių itin pažeidžiamoms grupėms ar bendruomenėms, teisių, ir pagrindinių teisių principus, išdėstytus TDO deklaracijoje dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, taip pat TDO konvencijoje dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo, TDO konvencijose dėl priverstinio ar privalomojo darbo panaikinimo, TDO konvencijose dėl veiksmingo vaikų darbo uždraudimo ir TDO konvencijoje dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje panaikinimo. Šis poveikis, be kita ko, apima neigiamą poveikį kitoms teisėms, pripažintoms Trišalėje deklaracijoje dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika ir įvairiose TDO konvencijose, pavyzdžiui, susirinkimų laisvei, kolektyvinėms deryboms, minimalaus amžiaus reikalavimui, profesinei saugai ir sveikatai, vienodam darbo užmokesčiui, ir teisėms, pripažintoms Vaiko teisių konvencijoje, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijoje, Amerikos žmogaus teisių konvencijoje, Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos socialinėje chartijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir nacionalinėse konstitucijose bei teisės aktuose, kuriuose pripažįstamos arba kuriais įgyvendinamos žmogaus teisės. Komisija turėtų užtikrinti, kad išvardytos poveikio rūšys būtų pagrįstos ir įmanomos;

(22)  neigiamas poveikis aplinkai dažnai yra glaudžiai susijęs su neigiamu poveikiu žmogaus teisėms. Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir aplinkos klausimais pareiškė, jog, norint visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, būtina užtikrinti teises į gyvybę, sveikatą, maistą, vandenį ir vystymąsi, taip pat teisę į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką. Be to, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja savo rezoliucijoje Nr. 64/292 teisę į saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas pripažino žmogaus teise. COVID-19 pandemija iškėlė aikštėn ne tik saugios ir sveikos darbo aplinkos, bet ir įmonių, užtikrinančių, kad jos nekelia pavojaus sveikatai savo vertės grandinėse ir prie jo neprisideda, svarbą. Todėl tos teisės turėtų būti įtrauktos į šią direktyvą;

(23)  XXX priede pateikiamas įmonėms aktualaus su verslu susijusio neigiamo poveikio – ir laikino, ir pastovaus – aplinkai rūšių sąrašas. Į jį, be kita ko, turėtų būti įtraukta atliekų gamyba, taršos skleidimas ir išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių pasaulio temperatūra didėja daugiau kaip 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, miškų naikinimas ir bet koks kitoks poveikis klimato, oro, dirvožemio ir vandens kokybei, tvariam gamtinių išteklių naudojimui, biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Komisija turėtų užtikrinti, kad išvardytos poveikio rūšys būtų pagrįstos ir įmanomos; Siekiant prisidėti prie Sąjungos teisės aktų vidinio nuoseklumo ir suteikti teisinio tikrumo, šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852(44);

(24)  XXXX priede pateikiamas įmonėms svarbus su verslu susijusio poveikio geram valdymui rūšių sąrašas. Šis poveikis turėtų apimti EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms VII skyriaus „Kova su papirkinėjimu, prekyba poveikiu ir reikalavimu duoti kyšį“ ir EBPO konvencijos dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose nesilaikymo atvejus ir atvejus, kai įmonės daro nederamą įtaką valstybės pareigūnams arba suteikia jiems nederamą piniginę naudą, siekdamos įgyti privilegijų arba nesąžiningai palankų elgesį pažeidžiant teisės aktus, taip pat atvejus, kai įmonės nederamai dalyvauja vietos politinėje veikloje, neteisėtai remia kampanijas arba nesilaiko taikomų mokesčių teisės aktų. Komisija turėtų užtikrinti, kad išvardytos poveikio rūšys būtų pagrįstos ir įmanomos;

(25)  neigiamas poveikis žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui lyčių požiūriu nėra neutralus. Įmonės skatinamos integruoti lyčių aspektą į savo išsamaus patikrinimo procesus. Gaires jos gali rasti JT buklete „Verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų lyčių aspektai“;

(26)  galimas arba realus neigiamas poveikis žmogaus teisėms, aplinkai ir valdymui gali būti konkretus ir ryškesnis nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse. Šiuo atžvilgiu įmonės, veikiančios nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse, turėtų vykdyti atitinkamą išsamų žmogaus teisių, aplinkos ir valdymo patikrinimą, laikytis savo tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų ir remtis galiojančiais tarptautiniais standartais bei rekomendacijomis, įskaitant Ženevos konvenciją ir jos papildomus protokolus;

(27)  valstybės narės raginamos stebėti jų jurisdikcijai priklausančias įmones, vykdančias operacijas ar palaikančias verslo santykius nuo konfliktų nukentėjusiose teritorijose, ir atitinkamai imtis būtinų veiksmų žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui apsaugoti, laikydamosi savo teisinių įsipareigojimų, tinkamai atsižvelgdamos į konkrečią ir didelę tose teritorijose kylančią riziką;

(28)  verslas daro poveikį įvairiausioms teisėms, apibrėžtoms JT vaiko teisių konvencijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose standartuose. Vaikystė yra unikalus fizinio, protinio, emocinio ir dvasinio vystymosi laikotarpis, o vaiko teisių pažeidimai, pvz., smurtas ar prievarta, vaikų darbas, netinkama rinkodara arba nesaugūs gaminiai ar aplinkai keliamas pavojus, gali turėti visą gyvenimą trunkančių, negrįžtamų ir net iš kartos į kartą perduodamų padarinių. Įmonių išsamaus patikrinimo ir įmonių atskaitomybės mechanizmai, kuriami tinkamai neatsižvelgiant į vaikų interesus, gali būti neveiksmingi ginant jų teises;

(29)  žmogaus teisių ir socialinių, aplinkos apsaugos ir klimato standartų pažeidimai arba neigiamas poveikis jiems gali būti pačių įmonių veiklos arba jų verslo partnerių, visų pirma tiekėjų, subrangovų ir įmonių, į kurias investuojama, veiklos rezultatas. Kad įmonių išsamaus patikrinimo prievolės būtų veiksmingos, jos turėtų apimti visą vertės grandinę, kartu laikantis rizika grindžiamo požiūrio ir sukuriant prioritetų nustatymo strategiją remiantis JT pagrindinių principų 17 principu. Tačiau gali būti sunku atsekti visas vertės grandinėje dalyvaujančias įmones. Komisija turėtų įvertinti ir pasiūlyti priemones, kurios padėtų įmonėms atsekti savo vertės grandines. Tai galėtų apimti novatoriškas informacines technologijas (pvz., blokų grandines), suteikiančias galimybę atsekti visus duomenis, kurių vystymas turėtų būti skatinamas siekiant kuo labiau sumažinti administracines išlaidas ir išvengti atleidimų įmonėse, kurios atlieka išsamų patikrinimą;

(30)  išsamus patikrinimas visų pirma yra prevencinis mechanizmas, pagal kurį reikalaujama, kad įmonės kiek galėdamos dėtų visas proporcingas ir tinkamas pastangas, kad nustatytų galimą ar realų neigiamą poveikį bei jį įvertintų ir nustatytų politikos kryptis bei priemones, kurias taikant jis būtų panaikintas, jam būtų užkirstas kelias, jis būtų sušvelnintas, stebimas, atskleidžiamas, būtų sprendžiamos su juo susijusios problemos ir jis ištaisomas bei kurias taikant įmonės atsiskaitytų apie tai, kaip tą poveikį jos šalina. Iš įmonių turėtų būti reikalaujama pateikti dokumentą, kuriame jos viešai, tinkamai atsižvelgdamos į komercinį konfidencialumą, paskelbtų savo išsamaus patikrinimo strategiją, susijusią su kiekvienu iš šių etapų. Ši išsamaus patikrinimo strategija turėtų būti tinkamai integruota į bendrą įmonės verslo strategiją. Ji turėtų būti kasmet vertinama ir peržiūrima, kai tai būtina atsižvelgiant į tokio vertinimo rezultatus;

(31)  įmonės, kurios skelbia pareiškimus apie rizikos nebuvimą, neturėtų būti atleistos nuo galimų valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamų patikrinimų ar tyrimų, siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi šioje direktyvoje numatytų prievolių, ir jos gali būti laikomos atsakingomis pagal nacionalinę teisę;

(32)  įmonės turėtų nustatyti vidaus vertės grandinės vertinimo procesą, kuris apimtų visas proporcingas ir tinkamas pastangas, kad būtų nustatyti jų verslo santykiai jų vertės grandinėje;

(33)  šioje direktyvoje nurodytas komercinis konfidencialumas turėtų būti taikomas bet kokiai informacijai, kuri atitinka reikalavimus, kad ją būtų galima laikyti komercine paslaptimi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943(45), t. y. informaciją, kuri yra slapta ta prasme, kad ji, kaip visuma arba tiksli jos komponentų konfigūracija ir rinkinys, nėra visuotinai žinoma ar lengvai prieinama asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai tvarkoma tokia aptariama informacija, kad ji turi komercinės vertės, nes yra slapta, ir kad šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi pagrįstų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą;

(34)  išsamus patikrinimas turėtų būti ne biurokratinis formalumas, bet apimti nuolatinį rizikos ir poveikio, kurie yra dinamiški ir gali keistis dėl verslo santykių ar aplinkybių pokyčių, procesą ir vertinimą. Todėl įmonės turėtų nuolat stebėti ir atitinkamai pritaikyti savo išsamaus patikrinimo strategijas. Šios strategijos turėtų apimti kiekvieną realų ar galimą neigiamą poveikį, nors reikėtų atsižvelgti į jų operacijų pobūdį ir aplinkybes, įskaitant geografines, neigiamo poveikio stiprumą ir tikimybę, jeigu reikalaujama parengti prioritetų nustatymo politiką. Trečiųjų šalių sertifikavimo sistemos gali papildyti išsamaus patikrinimo strategijas, jei jos yra tinkamos taikymo srities atžvilgiu ir atitinka tinkamą skaidrumo, nešališkumo, prieinamumo ir patikimumo lygį. Tačiau trečiųjų šalių sertifikavimas neturėtų būti pagrindas nukrypimui nuo šioje direktyvoje nustatytų prievolių pateisinti ir jokiu būdu negali turėti įtakos galimai įmonės atsakomybei;

(35)  siekiant, kad patronuojamoji įmonė būtų laikoma įvykdžiusia prievolę parengti išsamaus patikrinimo strategiją, jei patronuojamoji įmonė įtraukta į jos patronuojančiosios įmonės išsamaus patikrinimo strategiją, ji turėtų aiškiai nurodyti savo metinėse ataskaitose, kad taip yra. Toks reikalavimas būtinas siekiant užtikrinti skaidrumą visuomenei, kad nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų atlikti tinkamus tyrimus. Patronuojamoji įmonė turėtų užtikrinti, kad patronuojančioji įmonė turėtų pakankamai atitinkamos informacijos, kad galėtų jos vardu atlikti išsamų patikrinimą;

(36)  tinkamas tikrinimų dažnumas per tam tikrą laikotarpį, kurį nurodo terminas „reguliariai“, turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į neigiamo poveikio tikimybę ir rimtumą. Kuo labiau tikėtinas ir stipresnis poveikis, tuo reguliariau turėtų būti tikrinamas reikalavimų laikymasis;

(37)  visų pirma, įmonės, aptardamos tai su suinteresuotaisiais subjektais, turėtų stengtis spręsti galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui problemą ir ją pašalinti. Įmonė, turinti finansinį svertą šiam neigiamam poveikiui užkirsti kelią arba jį sumažinti, turėtų juo pasinaudoti. Įmonė, norinti padidinti savo finansinį svertą, galėtų, pavyzdžiui, pasiūlyti stiprinti pajėgumus ar teikti kitas paskatas susijusiam subjektui arba bendradarbiauti su kitais veikėjais. Tais atvejais, kai neigiamo poveikio negalima išvengti arba sumažinti ir finansinio sverto negalima padidinti, sprendimas pasitraukti iš tiekėjo ar kitų verslo santykių galėtų būti paskutinė išeitis ir tai turėtų būti daroma atsakingai;

(38)  vykdant išsamų patikrinimą reikalaujama, kad būtų veiksmingai ir prasmingai konsultuojamasi su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais ir kad, visų pirma, būtų tinkamai įtrauktos profesinės sąjungos. Vykdydamos konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais ir juos įtraukdamos įmonės gali tiksliau nustatyti galimą ir realų neigiamą poveikį ir parengti veiksmingesnę išsamaus patikrinimo strategiją. Todėl pagal šią direktyvą reikalaujama rengti diskusijas su suinteresuotaisiais subjektais ir juos įtraukti į visus išsamaus patikrinimo proceso etapus. Be to, tokia diskusija ir įtraukimas gali suteikti galimybę pareikšti nuomonę toms įmonėms, kurios itin suinteresuotos ilgalaikiu įmonės tvarumu. Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas galėtų padėti pagerinti ilgalaikius įmonių veiklos rezultatus ir pelningumą, nes didesnis jų tvarumas turėtų bendrą teigiamą ekonominį poveikį;

(39)  vykdydamos diskusijas su suinteresuotaisiais subjektais, kaip numatyta šioje direktyvoje, įmonės turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai suinteresuotieji subjektai yra čiabuvių tautos, tokios diskusijos vyktų laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių(46), įskaitant laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą ir čiabuvių tautų apsisprendimo teisę;

(40)  sąvoka „suinteresuotieji subjektai“ reiškia asmenis, kurių teisėms ir interesams gali daryti poveikį įmonės sprendimai. Taigi, šis terminas apima darbuotojus, vietos bendruomenes, vaikus, čiabuvių tautas, piliečių asociacijas ir akcininkus, taip pat organizacijas, kurių įstatuose nustatytas tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogaus ir socialinių teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo standartų, pavyzdžiui, profesines sąjungas ir pilietinės visuomenės organizacijas;

(41)  siekiant išvengti rizikos, kad vykdant išsamaus patikrinimo procesą itin svarbių suinteresuotųjų subjektų balsai liktų neišgirsti ar nuošalėje, šia direktyva šiems subjektams turėtų būti suteikiama teisė į saugias ir prasmingas diskusijas dėl įmonės išsamaus patikrinimo strategijos ir turėtų būti užtikrinamas tinkamas profesinių sąjungų dalyvavimas;

(42)  atitinkama informacija apie išsamaus patikrinimo strategiją turėtų būti perduodama suinteresuotiesiems subjektams, kuriems gali būti daromas poveikis, jų prašymu ir tokiu būdu, kuris atitiktų tų suinteresuotųjų subjektų aplinkybes, pavyzdžiui, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų šalies oficialią kalbą, jų raštingumo lygį ir prieigą prie interneto. Vis dėlto, įmonės neturėtų būti įpareigotos proaktyviai atskleisti visą savo išsamaus patikrinimo strategiją tokiu būdu, kuris atitiktų suinteresuotojo subjekto aplinkybes, o reikalavimas pateikti atitinkamą informaciją turėtų būti proporcingas įmonės pobūdžiui, aplinkybėms ir dydžiui;

(43)  susirūpinimo išreiškimo procedūromis turėtų būti užtikrinta, kad būtų apsaugotas tos susirūpinimą keliančios informacijos anonimiškumas arba konfidencialumas pagal nacionalinę teisę, taip pat visų skundų teikėjų, įskaitant žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos gynėjus, saugumas ir fizinis bei teisinis neliečiamumas. Kai tokios procedūros susijusios su pranešėjais, jos turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937(47);

(44)  turėtų būti reikalaujama, kad įmonės kiek galėdamos dėtų visas proporcingas ir tinkamas pastangas, kad nustatytų savo tiekėjus ir subrangovus ir kad atitinkama informacija būtų prieinama visuomenei, tinkamai atsižvelgiant į komercinį konfidencialumą. Kad išsamus patikrinimas būtų visiškai veiksmingas, jis turėtų būti taikomas ne tik pirmai tiekimo grandinės vartotojų ir tiekėjų grandžiai, bet ir tiems, kuriuos įmonė išsamaus patikrinimo proceso metu galėjo nustatyti kaip keliančius didelę riziką. Tačiau šioje direktyvoje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ne visos įmonės turi tuos pačius išteklius ar galimybes nustatyti visus savo tiekėjus ir subrangovus, todėl šiai prievolei turėtų būti taikomi protingumo ir proporcingumo principai, kurių įmonės jokiu būdu neturėtų aiškinti kaip dingsties nesilaikyti prievolės šiuo požiūriu dėti visas būtinas pastangas;

(45)  kad išsamus patikrinimas būtų įtrauktas į įmonės kultūrą ir struktūrą, įmonės administracijos, valdymo ir priežiūros organų nariai turėtų būti atsakingi už jos tvarumo ir išsamaus patikrinimo strategijų priėmimą ir įgyvendinimą;

(46)  įmonių išsamaus patikrinimo pastangų koordinavimas ir savanoriški bendradarbiavimo veiksmai sektorių arba tarpsektoriniu lygmeniu galėtų padidinti jų išsamaus patikrinimo strategijų nuoseklumą ir veiksmingumą. Šiuo tikslu valstybės narės galėtų skatinti priimti išsamaus patikrinimo veiksmų planus sektorių arba tarpsektoriniu lygmeniu. Suinteresuotieji subjektai turėtų būti skatinami dalyvauti rengiant šiuos planus. Sukūrus tokias kolektyvines priemones, įmonė jokiu būdu neturėtų būti atleidžiama nuo jos individualios pareigos atlikti išsamų patikrinimą ar trukdyti jos patraukimui atsakomybėn už žalą, kurią sukėlė arba prie kurios prisidėjo;

(47)  siekiant išsamaus patikrinimo sistemos veiksmingumo, į ją turėtų būti įtraukti skundų teikimo mechanizmai įmonės ar sektoriaus lygmeniu, ir siekiant užtikrinti tokių mechanizmų veiksmingumą juos kurdamos įmonės turėtų priimti sprendimus, pagrįstus suinteresuotųjų subjektų pozicija. Tie mechanizmai turėtų sudaryti sąlygas suinteresuotiesiems subjektams reikšti pagrįstą susirūpinimą ir turėtų veikti kaip išankstinio perspėjimo apie riziką ir tarpininkavimo sistemos. Jie turėtų būti teisėti, prieinami, nuspėjami, teisingi, skaidrūs, suderinami su teisėmis, jie turėtų būti nuolatinio mokymosi šaltinis ir pagrįsti dalyvavimu bei dialogu. Taikant skundų teikimo mechanizmus turėtų būti suteikiama teisė teikti pasiūlymus dėl to, kaip susijusi įmonė galėtų spręsti su galimu arba realiu neigiamu poveikiu susijusius klausimus. Taip pat turėtų būti sudaryta galimybė pasiūlyti tinkamą taisomąją priemonę, jeigu tarpininkavimo metu atkreipiamas dėmesys, kad įmonė sukėlė neigiamą poveikį arba prie jo prisidėjo;

(48)  skundų teikimo mechanizmai neturėtų atleisti valstybių narių nuo jų pagrindinės pareigos ginti žmogaus teises ir suteikti galimybę kreiptis į teismą bei naudotis teisių gynimo priemonėmis;

(49)  valstybės narės turėtų paskirti vieną ar daugiau nacionalinių institucijų, kurios stebėtų, ar įmonės tinkamai įgyvendina savo išsamaus patikrinimo prievoles, ir užtikrintų tinkamą šios direktyvos vykdymą. Tos nacionalinės institucijos turėtų būti nepriklausomos ir turėtų turėti atitinkamas galias bei išteklius savo užduotims vykdyti. Jos turėtų būti įgaliotos savo iniciatyva arba remiantis iš suinteresuotųjų subjektų ir trečiųjų šalių gauta įrodymais paremtą ir pagrįstą susirūpinimą keliančia informacija atlikti atitinkamus patikrinimus ir taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, atsižvelgiant į pažeidimų sunkumą ir kartojimąsi, siekiant užtikrinti, kad įmonės laikytųsi nacionalinės teisės aktuose nustatytų pareigų. Sąjungos lygmeniu Komisija, siekdama užtikrinti bendradarbiavimą, turėtų įsteigti Europos kompetentingų institucijų išsamaus patikrinimo tinklą;

(50)  Komisija ir valstybės narės raginamos numatyti administracines baudas, kurių dydis būtų panašus į šiuo metu konkurencijos teisės aktuose ir duomenų apsaugos teisės aktuose numatytų baudų dydį;

(51)  nacionalinės institucijos raginamos bendradarbiauti ir dalytis informacija su jų šalyje veikiančiomis EBPO nacionalinių ryšių palaikymo institucijomis ir su jų šalyje veikiančiomis žmogaus teisių organizacijomis;

(52)  pagal Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, tai, kad atliktas išsamus patikrinimas, savaime neatleidžia nuo atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimų ar žalos aplinkai padarymą ar prisidėjimą ją darant. Tačiau nustačius griežtą ir tinkamą išsamaus patikrinimo procesą įmonėms gali būti lengviau užkirsti kelią žalos atsiradimui;

(53)  nustatydamos atsakomybės režimą, valstybės narės turėtų užtikrinti nuginčijamąją prezumpciją, pagal kurią reikalaujama pateikti tam tikro lygio įrodymų. Prievolė įrodyti būtų perkelta nuo nukentėjusiojo įmonei, kuri turėtų įrodyti, kad nekontroliavo verslo subjekto, susijusio su žmogaus teisių pažeidimu;

(54)  apribojimo laikotarpiai turėtų būti laikomi pagrįstais ir tinkamais, jei jais neribojama nukentėjusiųjų teisė kreiptis į teismą, tinkamai atsižvelgiant į praktines problemas, su kuriomis susiduria potencialūs ieškovai. Nukentėjusiesiems nuo žmogaus teisių pažeidimų, neigiamo poveikio aplinkai ir valdymui turėtų būti suteikta pakankamai laiko pareikšti ieškinius teisme, atsižvelgiant į jų geografinę padėtį, priemones ir bendrus sunkumus pareikšti priimtinus ieškinius Sąjungos teismuose;

(55)  teisė į veiksmingą teisinę gynybą yra tarptautiniu mastu pripažinta žmogaus teisė, įtvirtinta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, ji taip pat yra Sąjungos pagrindinė teisė (Chartijos 47 straipsnis). Kaip primenama JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose, valstybės privalo teisminėmis, administracinėmis, teisėkūros ar kitomis tinkamomis priemonėmis užtikrinti, kad asmenys, nukentėję nuo su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų, galėtų pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis. Todėl šioje direktyvoje ši pareiga konkrečiai nurodyta pagal Jungtinių Tautų pagrindinius principus ir Gaires dėl teisių į teisių gynimo priemones ir į žalos atlyginimą asmenims, nukentėjusiems nuo didelių tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimų ir sunkių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų;

(56)  didžiosios įmonės skatinamos steigti patariamuosius komitetus, kuriems būtų pavesta konsultuoti savo valdymo organus išsamaus patikrinimo klausimais ir įtraukti suinteresuotuosius subjektus į jų sudėtį;

(57)  profesinėms sąjungoms turėtų būti suteikiami ištekliai, reikalingi jų su išsamiu patikrinimu susijusioms teisėms įgyvendinti, – taip pat ir siekiant užmegzti ryšius su profesinėmis sąjungomis bei darbuotojais įmonėse, su kuriomis verslo santykius palaiko pagrindinė įmonė;

(58)  valstybės narės turėtų pasinaudoti esamomis atsakomybės sistemomis arba prireikus priimti papildomus teisės aktus, kad užtikrintų, jog pagal nacionalinę teisę būtų galima įmones patraukti atsakomybėn už žalą, kylančią dėl neigiamo poveikio, kurį jos arba jų kontroliuojamos įmonės sukėlė žmogaus teisėms, aplinkai ir valdymui arba prisidėjo prie tokių veiksmų arba neveikimo, išskyrus atvejus, kai įmonė gali įrodyti, kad ji veikė rūpestingai pagal šią direktyvą, kad išvengtų tokios žalos, arba kad tokia žala būtų padaryta net ir tuo atveju, jei būtų imtasi visų tinkamų atsargumo priemonių;

(59)  Komisija, siekdama suteikti aiškumo, tikrumo ir nuoseklumo įmonių praktikai, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir EBPO ir padedama įvairių specializuotų agentūrų, visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Europos aplinkos agentūros ir Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos, turėtų parengti gaires. Jau galioja keletas tarptautinių organizacijų parengtų išsamaus patikrinimo gairių ir jomis Komisija galėtų remtis rengdama konkrečiai Sąjungos įmonėms skirtas gaires pagal šią direktyvą. Šia direktyva turėtų būti siekiama visapusiškai suderinti standartus tarp valstybių narių. Be bendrųjų gairių, kuriomis visos įmonės ir ypač mažosios ir vidutinės įmonės galėtų vadovautis vykdydamos savo veiklą, Komisija turėtų numatyti parengti konkretiems sektoriams skirtas gaires ir reguliariai atnaujinti šalių duomenų suvestinių sąrašą, kad įmonėms būtų lengviau įvertinti galimą ir realų neigiamą savo verslo operacijų poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui tam tikroje srityje. Tose duomenų suvestinėse visų pirma turėtų būti nurodyta, kurias iš direktyvos xx, xxx ir xxxx prieduose išvardytų konvencijų ir sutarčių tam tikra šalis yra ratifikavusi;

(60)  siekiant atnaujinti neigiamo poveikio rūšis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais būtų iš dalies keičiami šios direktyvos xx, xxx ir xxxx priedai. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(48) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(61)  kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali pakankamai pasiekti ir kadangi dėl veiksmų masto ir poveikio jų geriau siekti būtų Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir tikslas

1.  Šia direktyva siekiama užtikrinti, kad į jos taikymo apimtį patenkančios vidaus rinkoje veikiančios įmonės laikytųsi pareigos paisyti žmogaus teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo standartų ir vykdydamos savo veiklą ar tiesiogiai su jų operacijomis, produktais ar paslaugomis susijusią veiklą palaikydamos verslo santykius ar savo vertės grandinėse nesukeltų galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, prie jo neprisidėtų, užkirstų jam kelią ir jį sušvelnintų.

2.  Šia direktyva nustatomos į jos taikymo sritį patenkančių įmonių vertės grandinės išsamaus patikrinimo prievolės, t. y. kiek leidžia galimybės imtis visų proporcingų ir tinkamų priemonių ir dėti pastangas, kad jų vertės grandinėse nebūtų neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, ir tinkamai šalinti tokį neigiamą poveikį, kai jis atsiranda. Vykdydamos išsamų patikrinimą įmonės turi nustatyti, įvertinti galimą ar realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, kuris gali kilti dėl jų pačių veiklos ir dėl veiklos jų vertės grandinėse ir veiklos, kuri gali būti vykdoma dėl verslo santykių, užkirsti jam kelią, jį panaikinti, sušvelninti, stebėti, apie jį informuoti, už jį atsiskaityti, spręsti su juo susijusias problemas ir jį ištaisyti. Koordinuojant žmogaus teisių, aplinkos ir gero valdymo apsaugos priemones, šiais išsamaus patikrinimo reikalavimais siekiama tobulinti vidaus rinkos veikimą.

3.  Šia direktyva taip pat siekiama užtikrinti, kad būtų galima įmones pagal nacionalinę teisę patraukti atsakomybėn dėl neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, kurį jos sukėlė ar prie kurio prisidėjo savo vertės grandinėje, ir siekiama užtikrinti nukentėjusių asmenų galimybes pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis.

4.  Ši direktyva taikoma nedarant poveikio kitiems išsamaus patikrinimo reikalavimams, nustatytiems konkretiems sektoriams skirtuose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Reglamente (ES) Nr. 995/2010 ir Reglamente (ES) 2017/821, išskyrus atvejus, kai pagal šią direktyvą nustatytais išsamaus patikrinimo reikalavimais numatomas išsamesnis patikrinimas, susijęs su žmogaus teisėmis, aplinka ar geru valdymu.

5.  Šios direktyvos įgyvendinimas jokiu būdu nėra pagrindas pateisinti bendro žmogaus teisių ar aplinkos apsaugos lygio žeminimą. Visų pirma, ji turėtų būti taikoma nedarant poveikio kitoms nacionaliniu, Sąjungos ar tarptautiniu lygmeniu sukurtoms subrangos, darbuotojų komandiravimo ar grandinės atsakomybės sistemoms.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma didžiosioms įmonėms, kurioms taikoma valstybės narės teisė arba kurios įsteigtos Sąjungos teritorijoje.

2.  Ši direktyva taip pat taikoma visoms į biržos sąrašus įtrauktoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat didelės rizikos mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

3.  Ši direktyva taip pat taikoma didžiosioms įmonėms, į biržos sąrašus įtrauktoms mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir didelės rizikos sektoriuose veikiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms taikoma trečiosios šalies teisė ir kurios nėra įsisteigusios Sąjungos teritorijoje, kai jos veikia vidaus rinkoje parduodamos prekes ar teikdamos paslaugas. Šios įmonės turi atitikti šioje direktyvoje nustatytus išsamaus patikrinimo reikalavimus, perkeltus į valstybės narės, kurioje jos vykdo veiklą, teisės aktus, ir joms taikomos šioje direktyvoje nustatytos sankcijos ir atsakomybės režimai, perkelti į valstybės narės, kurioje jos veikia, teisės aktus.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  suinteresuotieji subjektai – asmenys ir asmenų grupės, kurių teisėms ar interesams gali daryti poveikį įmonė arba jos verslo santykiai, kuriais daromas galimas arba realus neigiamas poveikis žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, taip pat organizacijos, kurių įstatuose nustatytas tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, įskaitant socialines ir darbo teises, aplinkos apsaugos ir gero valdymo standartų. Tai gali apimti darbuotojus ir jų atstovus, vietos bendruomenes, vaikus, čiabuvių tautas, piliečių asociacijas, profesines sąjungas, pilietinės visuomenės organizacijas ir įmonės akcininkus;

2)  verslo santykiai – įmonės patronuojamosios įmonės ir komerciniai santykiai visoje jos vertės grandinėje, įskaitant tiekėjus ir subrangovus, kurie yra tiesiogiai susiję su įmonės verslo operacijomis, produktais ar paslaugomis;

3)  tiekėjas – bet kokia įmonė, vykdydama verslo santykius kitai įmonei tiesiogiai ar netiesiogiai tiekianti produktą, produkto dalį arba teikianti paslaugas;

4)   subrangovas – visi verslo santykiai, kuriuos vykdant teikiamos paslaugos ar vykdoma veikla, kuria prisidedama prie įmonės operacijų įvykdymo;

5)  vertės grandinė – visa įmonės veikla, operacijos, verslo santykiai ir investavimo grandinės. Ji taip pat apima subjektus, su kuriais įmonė palaiko tiesioginius arba netiesioginius verslo santykius tiekėjų ir vartotojų rinkose ir kurie:

a)  tiekia produktus, produktų dalis arba teikia paslaugas, kuriomis prisidedama prie pačios įmonės produktų ar paslaugų, arba

b)  gauna produktus ar paslaugas iš įmonės;

6)  galimas arba realus neigiamas poveikis žmogaus teisėms – bet koks galimas arba realus neigiamas poveikis, kuris gali varžyti asmenų ar su žmogaus teisėmis, įskaitant socialines, darbuotojų ir profesinių sąjungų teises, susijusių asmenų grupių, galimybę visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, kaip nustatyta šios direktyvos xx priede. Šis priedas reguliariai peržiūrimas ir atitinka Sąjungos tikslus žmogaus teisių srityje. Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiamas xx priedo sąrašas;

7)  galimas arba realus neigiamas poveikis aplinkai – bet koks tarptautiniu mastu pripažintų ir Sąjungos aplinkos apsaugos standartų pažeidimas, kaip nustatyta šios direktyvos xxx priede. Šis priedas reguliariai peržiūrimas ir atitinka Sąjungos tikslus aplinkos apsaugos ir klimato kaitos švelninimo srityje. Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiamas xxx priedo sąrašas;

8)  galimas arba realus neigiamas poveikis geram valdymui – bet koks galimas arba realus neigiamas poveikis geram šalies, regiono arba teritorijos valdymui, kaip nustatyta šios direktyvos xxxx priede. Šis priedas reguliariai peržiūrimas ir atitinka Sąjungos tikslus tinkamo valdymo srityje. Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies pakeičiamas xxxx priedo sąrašas;

9)  kontrolė – galimybė įmonei daryti lemiamą įtaka kitai įmonei, visų pirma naudojantis nuosavybės teise arba teise naudotis visu pastarosios turtu ar jo dalimi arba, atsižvelgiant į visus faktinius aspektus, teisėmis, sutartimis ar kitomis priemonėmis, kurios daro lemiamą įtaką formuojant įmonės organus, balsuojant arba priimant sprendimus;

10)  prisidėti – reiškia, kad įmonės veikla kartu su kitų subjektų veikla sukelia poveikį arba įmonės veikla priverčiamas kitas subjektas, sudaromos jam sąlygos ar jis paskatinamas sukelti neigiamą poveikį. Prisidėjimas turi būti didelis ir tai reiškia, kad neatsižvelgiama į nedidelį ar nereikšmingą prisidėjimą. Vertinant, ar prisidėjimas buvo didelis ir kada įmonės veikla kitas subjektas gali būti priverstas, gali būti sudaromos jam sąlygos ar jis gali būti paskatinamas sukelti neigiamą poveikį, gali būti atsižvelgiama į įvairius veiksnius.

Galima atsižvelgti į šiuos veiksnius:

–  mastą, kuriuo įmonė gali skatinti arba motyvuoti kitą subjektą sukelti neigiamą poveikį, t. y. mastą, kuriuo dėl veiklos padidėjo poveikio atsiradimo rizika;

–  mastą, kuriuo įmonė galėjo arba turėjo žinoti apie neigiamą poveikį arba galimą neigiamą poveikį, t. y. numatomumo laipsnį;

–  mastą, kuriuo bet kuri įmonės veikla iš tikrųjų sušvelnino neigiamą poveikį arba sumažino jo atsiradimo riziką.

Vien verslo santykių ar veiklos, kuri sukuria bendrąsias sąlygas, kuriomis galimas neigiamas poveikis, egzistavimas savaime nesudaro prisidėjimo santykio. Atitinkama veikla turėtų gerokai padidinti neigiamo poveikio riziką.

4 straipsnis

Išsamaus patikrinimo strategija

1.  Valstybės narės nustato taisykles, kuriomis užtikrinama, kad įmonės atliktų veiksmingą išsamų galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, susijusių su jų operacijomis ir verslo santykiais, patikrinimą.

2.  Įmonės, taikydamos rizika grindžiamą stebėsenos metodiką, kuria atsižvelgiama į galimo ar realaus poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui tikimybę, rimtumą ir skubumą, nuolat, kiek galėdamos, deda visas pastangas, kad nustatytų ir įvertintų savo operacijų pobūdį ir kontekstą, įskaitant geografinį, ir tai, ar jų operacijos ir verslo santykiai sukelia bet kokį tokį galimą ar realų neigiamą poveikį, prie jo prisideda ar yra tiesiogiai su juo susiję.

3.  Jei didelė įmonė, kurios visi tiesioginiai verslo santykiai yra Sąjungoje, arba mažoji ar vidutinė įmonė pagal 2 dalį padaro išvadą, kad ji nesukelia galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, prie jo neprisideda arba nėra su juo tiesiogiai susijusi, ji paskelbia pareiškimą apie tai ir į jį įtraukia rizikos vertinimą, kuriame pateikiami atitinkami duomenys, informacija ir metodika, kuriais remiantis padaryta ši išvada. Visų pirma ta įmonė gali padaryti išvadą, kad ji nesukėlė neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, jei jos poveikio nustatymo ir rizikos vertinimo analizė rodo, kad visi jos tiesioginiai tiekėjai atlieka išsamų patikrinimą pagal šią direktyvą. Tas pareiškimas peržiūrimas tuo atveju, jei atsiranda nauja rizika arba kai ta įmonė užmezga naujus verslo santykius, kurie gali kelti riziką.

4.  Išskyrus atvejus, kai įmonė pagal 2 ir 3 dalis padaro išvadą, kad ji nesukelia jokio galimo ar realaus neigiamu poveikiu žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, prie jo neprisideda ar nėra su juo tiesiogiai susijusi, ji parengia ir veiksmingai įgyvendina išsamaus patikrinimo strategiją. Rengdamos savo išsamaus patikrinimo strategiją, įmonės:

i)  nurodo pagal 2 dalį nustatytą ir įvertintą galimą ar realų poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ir geram valdymui, kuris gali būti susijęs su jos operacijomis ir verslo santykiais, ir jo rimtumo, tikimybės ir skubumo lygį bei atitinkamus duomenis, informaciją ir metodiką, kuriais remiantis padarytos šios išvados;

ii)  išdėsto savo vertės grandinę ir, tinkamai atsižvelgdamos į komercinį konfidencialumą, viešai atskleidžia svarbią informaciją apie įmonės vertės grandinę, kuri gali apimti tiekiamų produktų ir teikiamų paslaugų pavadinimus, vietas ir rūšis, ir kitą susijusią informaciją apie patronuojamąsias įmones, tiekėjus ir verslo partnerius jos vertės grandinėje;

iii)  priima ir nurodo visas proporcingas ir tinkamas politikos kryptis ir priemones, kuriomis siekiama panaikinti galimą ar realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, užkirsti jam kelią ar jį sušvelninti;

iv)  vadovaujantis JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų 17 straipsniu išdėsto prioritetų nustatymo strategiją, jei jos neturi galimybių vienu metu spręsti su visu galimu ar realiu poveikiu susijusių problemų. Įmonės atsižvelgia į įvairaus galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui rimtumo lygį, tikimybę ir skubumą, savo operacijų pobūdį ir aplinkybes, įskaitant geografines, rizikos apimtį, jo mastą ir tai, koks nepataisomas jis galėtų būti, bei prireikus taiko prioritetų nustatymo politiką su juo susijusiems klausimams spręsti.

5.  Įmonės užtikrina, kad jų verslo strategija ir politikos kryptys atitiktų jų išsamaus patikrinimo strategiją. Įmonės į savo išsamaus patikrinimo strategijas įtraukia paaiškinimus šiuo klausimu.

6.  Laikoma, kad įmonės patronuojamosios įmonės laikosi prievolės nustatyti išsamaus patikrinimo strategiją, jeigu jų patronuojančioji įmonė jas įtraukia į savo išsamaus patikrinimo strategiją.

7.  Įmonės atlieka išsamų vertės grandinės patikrinimą, kuris turi būti proporcingas galimo ar realaus neigiamo poveikio tikimybei ir rimtumui bei jo konkrečioms aplinkybėms, visų pirma jų veiklos sektoriui, jų vertės grandinės dydžiui ir ilgiui, įmonės dydžiui, jos pajėgumams, ištekliams ir finansiniam svertui ir juos atitiktų.

8.  Įmonės užtikrina, kad jų verslo partneriai parengtų ir vykdytų politiką žmogaus teisių, aplinkos ir gero valdymo srityse, kuri būtų suderinama su jų išsamaus patikrinimo strategija, be kita ko, pavyzdžiui, sudarydamos pagrindų susitarimus, numatydamos sutarčių sąlygas, priimdamos elgesio kodeksus ar atlikdamos sertifikuotus ir nepriklausomus auditus. Įmonės užtikrina, kad jų pirkimo politika nesukeltų galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui ar prie jo neprisidėtų.

9.  Įmonės reguliariai tikrina, ar subrangovai ir tiekėjai vykdo savo prievoles, nustatytas 8 dalyje.

5 straipsnis

Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, rengdamos ir įgyvendindamos savo išsamaus patikrinimo strategijas, gera valia organizuotų veiksmingas, prasmingas ir informacija pagrįstas diskusijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Valstybės narės visų pirma užtikrina teisę atitinkamo lygmens profesinėms sąjungoms, įskaitant sektorių, nacionalinį, Europos ir pasaulinį lygmenį, ir darbuotojų atstovams kartu su jų įmone gera valia dalyvauti nustatant ir įgyvendinant išsamaus patikrinimo strategiją. Įmonės gali teikti pirmenybę diskusijoms su suinteresuotaisiais subjektais, kuriems daromas didžiausias poveikis. Įmonės veda diskusijas ir įtraukia profesines sąjungas ir darbuotojų atstovus tokiu būdu, kuris atitinka jų dydį ir jų operacijų pobūdį bei aplinkybes.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad suinteresuotieji subjektai turėtų teisę reikalauti iš įmonės, kad jie aptartų galimą ar realų neigiamą poveikį žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, kuris su jais susijęs pagal 1 dalį.

3.  Įmonės užtikrina, kad suinteresuotiesiems subjektams, kuriems daromas ar gali būti daromas poveikis, nekiltų rizika dėl dalyvavimo 1 dalyje nurodytose diskusijose.

4.  Įmonė informuoja darbuotojų atstovus apie savo išsamaus patikrinimo strategiją ir jos įgyvendinimą, prie kurių jie gali prisidėti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2002/14/EB(49) ir 2009/38/EB(50) ir Tarybos direktyvą 2001/86/EB(51). Be to, turi būti visapusiškai gerbiama teisė vesti kolektyvines derybas, kaip pripažinta visų pirma TDO konvencijose Nr. 87 ir 98, Europos Tarybos Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos socialinėje chartijoje, taip pat TDO Asociacijų laisvės komiteto, Konvencijų ir rekomendacijų taikymo ekspertų komiteto (CEACR) ir Europos Tarybos Europos socialinių teisių komiteto (ECSR) sprendimuose.

6 straipsnis

Išsamaus patikrinimo strategijos paskelbimas ir informavimas apie ją

1.  Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į komercinį konfidencialumą, užtikrina, kad įmonės pateiktų naujausią išsamaus patikrinimo strategiją arba 4 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškimą, apimantį rizikos vertinimą, kuris būtų viešai ir nemokamai prieinamas, visų pirma įmonių interneto svetainėse.

2.  Įmonės apie savo išsamaus patikrinimo strategijas informuoja savo darbuotojų atstovus, profesines sąjungas, verslo partnerius ir paprašius vieną iš nacionalinių kompetentingų institucijų, paskirtų vadovaujantis 12 straipsniu.

Įmonės pateikia atitinkamą informaciją apie išsamaus patikrinimo strategiją suinteresuotiesiems subjektams, kuriems gali būti daromas poveikis, jų prašymu ir tokiu būdu, kuris atitiktų tų suinteresuotųjų subjektų aplinkybes, pavyzdžiui, atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų šalies oficialią kalbą.

3.  Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įmonės savo išsamaus patikrinimo strategiją arba 4 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškimą, apimantį rizikos vertinimą, įkeltų į Europos centralizuotą platformą, kurią prižiūri nacionalinės kompetentingos institucijos. Tokia platforma galėtų būti Europos bendros prieigos punktas, kurį Komisija mini neseniai pateiktame savo komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (COM(2020)0590). Komisija pateikia standartizuotą šabloną išsamaus patikrinimo strategijoms įkelti į Europos centralizuotą platformą.

7 straipsnis

Nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimas

Šia direktyva nedaromas poveikis prievolėms, kurios tam tikroms įmonėms nustatytos pagal Direktyvą 2013/34/ES, į savo valdymo ataskaitą įtraukti nefinansinę ataskaitą, įskaitant politikos, kuria įmonė vadovaujasi spręsdama bent aplinkos, socialinius ir su darbuotojais susijusius, pagarbos žmogaus teisėms, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimus, bei įgyvendinamų išsamaus patikrinimo procesų aprašymą.

8 straipsnis

Išsamaus patikrinimo strategijos vertinimas ir peržiūra

1.  Įmonės bent kartą per metus įvertina savo išsamaus patikrinimo strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmingumą ir tinkamumą ir atitinkamai ją peržiūri, kai atlikus vertinimą manoma, kad ją būtina peržiūrėti.

2.  Vertinant ir peržiūrint išsamaus patikrinimo strategiją, kaip ir ją rengiant pagal 4 straipsnį, rengiamos diskusijos su suinteresuotaisiais subjektais bei įtraukiamos profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai.

9 straipsnis

Skundų teikimo mechanizmai

1.  Įmonės parengia skundų teikimo mechanizmą, – tiek kaip išankstinio perspėjimo apie nustatytą riziką mechanizmą, tiek kaip tarpininkavimo sistemą, – kad bet kuris suinteresuotasis subjektas turėtų galimybę pareikšti pagrįstą susirūpinimą dėl kilusio galimo ar realaus poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės turėtų galimybę parengti tokį mechanizmą bendradarbiaudamos su kitomis įmonėmis ar organizacijomis, dalyvaudamos daugiašaliame suinteresuotųjų subjektų skundų teikimo mechanizme ar prisijungdamos prie bendro pagrindų susitarimo.

2.  Skundų teikimo mechanizmai turi būti teisėti, prieinami, nuspėjami, saugūs, nešališki, skaidrūs, suderinami su teisėmis, be to, juos turėtų būti galima koreguoti, kaip numatyta pagal neteisminio skundų teikimo mechanizmų veiksmingumo kriterijus, įtrauktus į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų 31 principą, ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto bendrojoje pastaboje Nr. 16. Tokiais mechanizmais suteikiama galimybė išreikšti susirūpinimą anonimiškai arba konfidencialiai, kaip tinkama pagal nacionalinę teisę.

3.  Taikant skundų teikimo mechanizmus sudaroma galimybė laiku ir veiksmingai teikti atsakymus suinteresuotiesiems subjektams – tiek perspėjimų, tiek susirūpinimo reiškimo atvejais.

4.  Įmonės praneša apie pagrįstą susirūpinimą, išreikštą naudojantis jų skundų teikimo mechanizmais, ir nuolat informuoja apie tais atvejais padarytą pažangą. Visa informacija skelbiama taip, kad nekiltų pavojus suinteresuotųjų subjektų saugumui, be kita ko, neatskleidžiant jų tapatybės.

5.  Taikant skundų teikimo mechanizmus įmonėms gali būti teikiami pasiūlymai dėl to, kaip galėtų būti sprendžiami su galimu arba realiu neigiamu poveikiu susiję klausimai.

6.  Rengdamos skundų teikimo mechanizmus, įmonės priima sprendimus, atsižvelgdamos į suinteresuotųjų subjektų poziciją.

7.  Naudojimasis skundų teikimo mechanizmu neužkertamas kelias skundo pateikėjų galimybei naudotis teisminiais mechanizmais.

10 straipsnis

Neteisminės teisių gynimo priemonės

1.  Valstybės narės užtikrina, jog, įmonei konstatavus, kad ji sukėlė neigiamą poveikį ar prie jo prisidėjo, ji numatytų taisomąsias priemones arba bendradarbiautų vykstant žalos atlyginimo procesui. Kai įmonė nustato, kad ji yra tiesiogiai susijusi su neigiamu poveikiu žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, ji deda visas pastangas, kad bendradarbiautų vykstant žalos ištaisymo procesui.

2.  Taisomoji priemonė gali būti siūloma taikant 9 straipsnyje nustatytą skundų teikimo mechanizmą.

3.  Taisomoji priemonė nustatoma konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, kuriems padarytas poveikis, ir gali apimti: finansinę arba nefinansinę kompensaciją, grąžinimą į pradinę padėtį, viešą atsiprašymą, restituciją, reabilitaciją arba prisidėjimą prie tyrimo.

4.  Įmonės turi užkirsti kelią papildomai keliamai žalai suteikdamos garantijas, kad atitinkama žala nepasikartos.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad, įmonei pateikus pasiūlymą dėl žalos ištaisymo, suinteresuotiesiems subjektams, kuriems padarytas poveikis, nebūtų trukdoma inicijuoti civilinį procesą vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis. Visų pirma nereikalaujama, kad nukentėjusieji subjektai, prieš pareikšdami ieškinį teisme, siektų neteisminių teisių gynimo priemonių, taip pat prieš taikant skundų teikimo mechanizmą vykstantis procesas netrukdo nukentėjusiesiems subjektams kreiptis į teismą. Teismai tinkamai atsižvelgia į sprendimus, priimtus taikant skundų teikimo mechanizmą, tačiau jie jiems nėra privalomi.

11 straipsnis

Sektoriniai išsamaus patikrinimo veiksmų planai

1.  Valstybės narės gali skatinti nacionaliniu arba Sąjungos lygmeniu priimti savanoriškus sektorinius arba tarpsektorinius išsamaus patikrinimo veiksmų planus, kuriais siekiama koordinuoti įmonių išsamaus patikrinimo strategijas.

Įmonės, dalyvaujančios sektoriniuose arba tarpsektoriniuose išsamaus patikrinimo veiksmų planuose, neatleidžiamos nuo šioje direktyvoje numatytų prievolių.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad atitinkami suinteresuotieji subjektai, pirmiausia profesinės sąjungos, darbuotojų atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijos, turėtų teisę dalyvauti nustatant sektorinius išsamaus patikrinimo veiksmų planus, nedarant poveikio kiekvienos įmonės prievolei laikytis 5 straipsnyje nustatyto reikalavimo.

3.  Sektoriniuose išsamaus patikrinimo veiksmų planuose gali būti numatytas vienas bendras skundų teikimo mechanizmas, skirtas į jų taikymo sritį patenkančioms įmonėms. Skundų teikimo mechanizmas turi atitikti šios direktyvos 9 straipsnio nuostatas.

4.  Sektoriniai skundų teikimo mechanizmai rengiami atsižvelgiant į suinteresuotųjų subjektų poziciją.

12 straipsnis

Priežiūra

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau kompetentingų nacionalinių institucijų atsakingomis už šios direktyvos taikymą ją perkėlus į nacionalinę teisę ir už geriausios praktikos išsamaus patikrinimo srityje sklaidą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal 1 dalį paskirtos kompetentingos nacionalinės institucijos būtų nepriklausomos ir aprūpintos reikiamais žmogiškaisiais, techniniais ir finansiniais ištekliais, patalpomis, infrastruktūra bei turėtų ekspertinių žinių savo pareigoms veiksmingai vykdyti.

3.  Valstybės narės iki ... [direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data] praneša Komisijai kompetentingų institucijų pavadinimus ir adresus. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokius kompetentingų institucijų pavadinimų ar adresų pasikeitimus.

4.  Komisija viešai paskelbia – taip pat ir internete – kompetentingų institucijų sąrašą. Komisija tą sąrašą nuolat atnaujina.

13 straipsnis

Įmonių patikrinimai

1.  14 straipsnyje nurodytoms valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikiami įgaliojimai atlikti tyrimus siekiant užtikrinti, kad įmonės laikytųsi šioje direktyvoje nustatytų prievolių, įskaitant įmones, kurios pareiškė, kad jos nesukėlė jokio galimo ar realaus neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui. Šios kompetentingos institucijos įgaliotos atlikti įmonių patikrinimus ir rengti pokalbius su suinteresuotaisiais subjektais, kuriems padarytas ar galimai padarytas poveikis, arba jų atstovais. Tokie patikrinimai gali apimti įmonės išsamaus patikrinimo strategijos, skundų teikimo mechanizmo veikimo patikrinimą ir patikrinimus vietoje.

Įmonės suteikia visą būtiną pagalbą, kad kompetentingoms institucijoms būtų lengviau atlikti patikrinimus.

2.  1 dalyje nurodyti patikrinimai atliekami vadovaujantis rizika grindžiamu požiūriu arba tuo atveju, kai kompetentinga institucija turi svarbios informacijos dėl įtariamo įmonės padaryto šioje direktyvoje numatytų prievolių pažeidimo, įskaitant susijusią su bet kurios trečiosios šalies pateikta įrodymais paremtą ir pagrįstą susirūpinimą keliančia informacija.

3.  Komisija ir 12 straipsnyje nurodytos valstybių narių kompetentingos institucijos pasirūpina, kad trečiosioms šalims būtų kuo paprasčiau pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą įrodymais paremtą ir pagrįstą susirūpinimą keliančią informaciją, taikydamos tokias priemones, kaip suderintos susirūpinimą keliančios informacijos pateikimo formos. Komisija ir kompetentingos institucijos užtikrina, kad skundo pateikėjas turėtų teisę prašyti, kad būtų užtikrinta, jog jo pateikta susirūpinimą kelianti informacija būtų konfidenciali ar anonimiška pagal nacionalinę teisę. 12 straipsnyje nurodytos valstybių narių kompetentingos institucijos užtikrina, kad šią formą būtų galima pateikti elektroniniu būdu.

4.  Kompetentinga institucija per pagrįstą laikotarpį informuoja skundo pateikėją apie patikrinimo eigą ir rezultatus, ypač kilus būtinybei atlikti tolesnį patikrinimą arba veiksmus derinti su kita priežiūros institucija.

5.  Jei dėl veiksmų, kurių buvo imtasi vadovaujantis 1 dalimi, kompetentinga institucija nustato, kad šios direktyvos nuostatų nesilaikyta, atitinkamai įmonei ji suteikia deramą laikotarpį imtis taisomųjų veiksmų, jei tokie veiksmai yra įmanomi.

6.  Jei dėl šios direktyvos nesilaikymo galėjo būti tiesiogiai padaryta neatitaisoma žala, valstybės narės užtikrina, kad atitinkama įmonė priimtų laikinąsias priemones arba, laikantis proporcingumo principo, joms galėtų būti nurodyta laikinai sustabdyti veiklą. Jeigu rinkoje veikiančioms įmonėms taikoma ne valstybės narės teisė, laikinas veiklos sustabdymas gali reikšti veiklos vidaus rinkoje draudimą.

7.  Vadovaudamosi 18 straipsniu, valstybės narės nustato sankcijas įmonėms, kurios nesiima taisomųjų veiksmų per suteiktą laikotarpį. Kompetentingoms nacionalinėms institucijoms suteikiami įgaliojimai skirti administracines baudas.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kompetentingos institucijos saugotų įrašus apie 1 dalyje nurodytus patikrinimus, kuriuose pirmiausia būtų nurodytas jų pobūdis ir rezultatas, bei įrašus apie visus pranešimus dėl taisomųjų veiksmų, kurių buvo imtasi pagal 5 dalį. Kompetentingos institucijos, deramai atsižvelgdamos į komercinį konfidencialumą, skelbia metinę veiklos ataskaitą, kurioje nurodo rimčiausius reikalavimų nesilaikymo atvejus ir tai, kaip su jais buvo elgiamasi.

14 straipsnis

Gairės

1.  Komisija, siekdama suteikti aiškumo ir tikrumo įmonėms, taip pat užtikrinti jų veiklos nuoseklumą, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir EBPO ir padedama Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Europos aplinkos agentūros ir Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos, skelbia įmonėms skirtas bendrąsias neprivalomas gaires, kaip geriausiai vykdyti šioje direktyvoje nustatytas išsamaus patikrinimo prievoles. Tose gairėse pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip išsamaus patikrinimo prievolėms gali būti taikomi proporcingumo ir prioritetų nustatymo principai poveikio, sektorių ir geografinių teritorijų požiūriu, atsižvelgiant į įmonės dydį ir sektorių, kuriam ji priklauso. Gairės pateikiamos ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos].

2.  Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis ir EBPO ir padedama Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Europos aplinkos agentūros ir Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos, gali parengti konkrečias neprivalomas gaires tam tikruose sektoriuose dirbančioms įmonėms.

3.  Rengiant 1 ir 2 punktuose nurodytas neprivalomas gaires tinkamai atsižvelgiama į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, TDO trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika, EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo verslo vykdymo, EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, EBPO rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo grandinių, EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo tiekimo grandinių drabužių ir avalynės sektoriuje, EBPO institucinių investuotojų atsakingo profesinio elgesio gaires, EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo skolinimo ir obligacijų išleidimo ir EBPO ir FAO rekomendacijas dėl atsakingo žemės ūkio produktų tiekimo grandinių, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 16 dėl valstybės prievolių, susijusių su verslo sektoriaus poveikiu vaikų teisėms, ir UNICEF vaikų teisių ir verslo principus. Komisija periodiškai iš naujo įvertina savo gairių aktualumą ir pritaiko jas prie naujos geriausios praktikos.

4.  Komisija reguliariai atnaujina ir viešai skelbia šalių duomenų suvestines, kad jose būtų pateikiama naujausia informacija apie tarptautines konvencijas ir sutartis, kurias ratifikavo kiekvienas Sąjungos prekybos partneris. Komisija renka ir skelbia prekybos ir muitinės duomenis apie žaliavų, tarpinių ir gatavų produktų kilmę ir skelbia informaciją apie žmogaus teises, galimo arba faktinio neigiamo poveikio aplinkos ir valdymo srityje, susijusio su tam tikromis šalimis ar regionais, sektoriais, subsektoriais bei produktais, tikimybę.

15 straipsnis

Specialios priemonės mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti

1.  Valstybės narės užtikrina, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų sukurtas specialus portalas, kuriame jos galėtų ieškoti rekomendacijų ir papildomai gauti paramos bei informacijos apie tai, kaip geriausiai vykdyti išsamaus patikrinimo prievoles.

2.  Mažosios ir vidutinės įmonės turi teisę gauti finansinę paramą pagal Sąjungos programas, kuriomis remiamos mažosios ir vidutinės įmonės, kad galėtų vykdyti išsamaus patikrinimo prievoles.

16 straipsnis

Bendradarbiavimas Sąjungos lygmeniu

1.  Komisija sukuria Europos kompetentingų institucijų išsamaus patikrinimo tinklą, kad kartu su 12 straipsnyje nurodytomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis užtikrintų reguliavimo, inspektavimo ir priežiūros tvarkos koordinavimą bei konvergenciją ir dalijimąsi informacija ir stebėtų nacionalinių kompetentingų institucijų veiklą.

Nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad būtų vykdomi šioje direktyvoje numatyti įpareigojimai.

2.  Komisija, padedama Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Europos aplinkos agentūros ir Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos, remdamasi informacija, kuria dalijasi nacionalinės kompetentingos institucijos, ir bendradarbiaudama su kitais viešojo sektoriaus ekspertais ir suinteresuotaisiais subjektais, skelbia metinę išsamaus patikrinimo rezultatų suvestinę.

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  3 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

18 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės numato proporcingas sankcijas, taikomas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos ir jomis turi būti atsižvelgiama į padarytų pažeidimų sunkumą ir į tai, ar pažeidimas buvo padarytas pakartotinai

2.  Kompetentingos nacionalinės institucijos visų pirma gali taikyti proporcingas baudas, apskaičiuotas pagal įmonės apyvartą, laikinai arba neribotam laikotarpiui uždrausti įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų, valstybės pagalbos ir viešosios paramos schemose, įskaitant schemas, grindžiamas eksporto kreditų agentūrų dalyvavimu ir paskolų teikimu, taikyti prekių konfiskavimo ir kitas atitinkamas administracines sankcijas.

19 straipsnis

Civilinė atsakomybė

1.  Tai, kad įmonė laikosi savo prievolių dėl išsamaus patikrinimo, neatleidžia jos nuo atsakomybės, kuri jai gali kilti pagal nacionalinę teisę.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta atsakomybės tvarka, pagal kurią įmonės pagal nacionalinę teisę galėtų būti laikomos atsakingomis ir atlyginti bet kokią žalą, atsiradusią dėl galimo ar faktinio neigiamo poveikio žmogaus teisėms, aplinkai ar geram valdymui, kurį jos arba jų kontroliuojamos įmonės sukėlė arba prie kurio prisidėjo veiksmais ar neveikimu.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodyta atsakomybės tvarka būtų tokia, kad įmonės, kurios įrodo, jog ėmėsi visų reikiamų priemonių pagal šią direktyvą, kad išvengtų atitinkamos žalos, arba kad žala būtų buvusi padaryta net ir ėmusis visų tinkamų atsargumo priemonių, nebūtų laikomos atsakingomis už tą žalą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas pareikšti ieškiniams dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir aplinkai, būtų pagrįstas.

20 straipsnis

Tarptautinė privatinė teisė

Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos šios direktyvos nuostatos būtų laikomos viršesnėmis privalomomis nuostatomis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EC) Nr. 864/2007(52) 16 straipsnyje.

21 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo... [per 24 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo]. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2.  Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1) OL L 295, 2010 11 12, p. 23. (2) OL L 182, 2013 6 29, p. 19. (3) OL L 330, 2014 11 15, p. 1. (4) OL L 130, 2017 5 19, p. 1. (5) OL L 132, 2017 5 20, p. 1. (6) OL L 305, 2019 11 26, p. 17. (7) OL L 317, 2019 12 9, p. 1. (8) OL L 198, 2020 6 22, p. 13. (9) COM(2018)0097 final. (10) COM(2019)0640 final. (11) OL C 215, 2017 7 5, p. 1. (12) OL C 209, 2019 6 20, p. 1. (13) OL C 215, 2018 6 19, p. 125. (14) OL C 298, 2018 8 23, p. 100. (15) OL C 76, 2020 3 9, p. 23. (16) https://www.ohchr.org/documents/publications/guidingprinciplesbusinesshr_en.pdf. (17) http://mneguidelines.oecd.org/guidelines. (18) https://www.oecd.org/investment/due-diligence-guidance-for-responsible-business-conduct.htm. (19) http://www.oecd.org/industry/inv/mne/responsible-supply-chains-textile-garment-sector.htm. (20) https://www.oecd.org/corporate/oecd-due-diligence-guidance-for-responsible-supply-chains-of-minerals-from-conflict-affected-and-high-risk-areas-9789264252479-en.htm. (21) https://www.oecd.org/daf/inv/investment-policy/rbc-agriculture-supply-chains.htm. (22) https://www.oecd.org/investment/due-diligence-guidance-for-responsible-business-conduct.htm. (23) https://www.oecd.org/investment/due-diligence-for-responsible-corporate-lending-and-securities-underwriting.htm#:~:text=Due%20Diligence%20for%20Responsible%20Corporate%20Lending%20and%20Securities%20Underwriting%20provides,risks%20associated%20with%20their%20clients. (24) https://www.ilo.org/declaration/thedeclaration/textdeclaration/lang--en/index.htm. (25) https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_emp/---emp_ent/---multi/documents/publication/wcms_094386.pdf. (26) https://www.ohchr.org/Documents/Issues/Business/Gender_Booklet_Final.pdf. (27) Loi n° 2017-399 du 27 mars 2017 relative au devoir de vigilance des sociétés mères et des entreprises donneuses d'ordre, JORF n°0074 du 28 mars 2017. (28) Wet van 24 oktober 2019 n. 401 houdende de invoering van een zorgplicht ter voorkoming van de levering van goederen en diensten die met behulp van kinderarbeid tot stand zijn gekomen (Wet zorgplicht kinderarbeid). (29) EP Išorės ryšių teminis skyrius, PE 603.475, 2019 m. vasario mėn. (30) EP Išorės ryšių teminis skyrius, PE 603.505, 2020 m. birželio mėn. (31) Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas, 2020 m. sausio mėn. (32) Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas, 2020 m. liepos mėn. (33) http://childrenandbusiness.org/ (34) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1). (35) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL L 315, 2012 11 14, p. 57). (36) SWD(2017)0350. (37) https://ec.europa.eu/info/files/better-regulation-toolbox-34_lt (38) OL L 199, 2007 7 31, p. 40. (39) OL ... (40) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (OL L 295, 2010 11 12, p. 23). (41) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo (OL L 130, 2017 5 19, p. 1). (42) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (OL L 330, 2014 11 15, p. 1). (43) * Komisija turėtų nustatyti didelės rizikos ekonominės veiklos sektorius, kurie daro reikšmingą poveikį žmogaus teisių, aplinkos ir gero valdymo klausimais, kad ši direktyva būtų taikoma ir šiuose sektoriuose veikiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Komisija turėtų šioje direktyvoje apibrėžti didelės rizikos mažąsias ir vidutines įmones. Apibrėžtyje turėtų būti atsižvelgiama į sektorių, kurioje veikia įmonė, arba jos veiklos rūšį. (44) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13). (45) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1). (46) https://www.un.org/esa/socdev/unpfii/documents/DRIPS_en.pdf (47) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17). (48) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (49) 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (OL L 80, 2002 3 23, p. 29). (50) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (OL L 122, 2009 5 16, p. 28). (51) 2001 m. spalio 8 d. Direktyva 2001/86/EB, papildanti Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (OL L 294, 2001 11 10, p. 22). (52) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės ( Roma II ) (OL L 199, 2007 7 31, p. 40).

2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos (Statybos produktų reglamentas), įgyvendinimo (2020/2028(INI))

P9_TA(2021)0074 A9-0012/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos (1) (Statybos produktų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB(2) (Standartizacijos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 24 d. Komisijos atliktą 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos, vertinimą (SWD(2019)1770),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 24 d. Komisijos ataskaitą dėl 31 straipsnio 4 dalyje nustatytų užduočių, kurioms teikiamas ES finansavimas pagal 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, 34 straipsnio 2 dalį, aktualumo vertinimo rezultato (COM(2019)0800),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 339/93(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos ir panaikinantį Sprendimą 93/465/EEB(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/515 dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 764/2008(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos standartizacijos ateities(7),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Švari energija visiems europiečiams“ (COM(2016)0860),

–  atsižvelgdamas į Europos žaliąjį kursą (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0012/2021),

A.  kadangi Europoje statybos sektoriuje tiesiogiai sukuriama 18 mln. darbo vietų ir 9 proc. BVP(8);

B.  kadangi Statybos produktų reglamento tikslas – pašalinti technines kliūtis prekybai statybos produktais, siekiant padidinti jų laisvą judėjimą vidaus rinkoje, kartu užtikrinant, kad tie produktai būtų tinkami naudoti pagal numatytą paskirtį ir atitiktų deklaruotas eksploatacines savybes, atsižvelgiant į su jų naudojimu susijusius sveikatos, saugos ir aplinkosaugos aspektus, nepriklausomai nuo to, kur jie pagaminti;

C.  kadangi paaiškėjo, kad Europos techninio reglamentavimo ir standartizavimo sistema yra konkurencingumo ir inovacijų varomoji jėga, kartu prisidedanti prie vartotojų saugos ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus mažinimo, todėl ES standartai tapo pasauliniu etalonu;

D.  kadangi lėtas darniųjų standartų priėmimas ir tai, kad jie nenurodomi, kelia problemų, nes priėmimo procesas atsilieka nuo sektoriaus raidos ir taip įmonėms kyla netikrumas; kadangi darniųjų standartų trūkumas ir esamų standartų neišsamumas prisidėjo prie papildomų nacionalinių reikalavimų statybos produktams, kas sudaro kliūtis jų laisvam judėjimui bendrojoje rinkoje; kadangi šie reikalavimai gali būti žalingi vartotojams ir valstybėms narėms, jiems vykdant savo įsipareigojimus, susijusius su struktūrine sauga, sveikata, aplinkos apsauga, taip pat kitais su statyba susijusiais klausimais ir vartotojų apsauga;

E.  kadangi valstybių narių nustatytos statinių taisyklės turėtų būti projektuojamos ir įgyvendinamos taip, kad būtų užtikrinta darbuotojų bei vartotojų sauga ir nebūtų pakenkta aplinkai, o tai taip pat gali turėti įtakos statybos produktų reikalavimams;

F.  kadangi SPR reikalavimų laikymosi išlaidos sudaro 0,6–1,1 proc. statybos sektoriaus apyvartos ir jos dažniausiai tenka gamintojams, ir tai gali būti labai didelė našta MVĮ;

1.  palankiai vertina Komisijos atliktą SPR vertinimą ir šiuo metu vykdomą peržiūrą, kuriais siekiama toliau šalinti statybos produktų kliūtis vidaus rinkoje ir padėti siekti Europos žaliojo kurso bei žiedinės ekonomikos veiksmų plano tikslų, kartu atsižvelgiant į technologijų raidą ir inovacijas;

2.  atkreipia dėmesį į specifinį SPR pobūdį, nes jis skiriasi nuo naujosios teisės aktų sistemos (NTAS) bendrųjų principų, iš esmės dėl to, kad juo nesuderinami jokie konkretūs statybos produktams taikomi reikalavimai ar minimalūs saugos lygiai, tačiau jame tik apibrėžiama bendra techninė kalba, kuri yra bendra visiems statybiniams produktams, patenkantiems i SPR taikymo apimtį, kad būtų galima įvertinti su statybos produktų esminėmis charakteristikomis susijusias eksploatacines savybes, nustatytas suderintose techninėse specifikacijose;

3.  pabrėžia, kad dabartiniu SPR užtikrinamas laisvas statybos produktų judėjimas Sąjungoje, o valstybės narės išlaiko kontrolę statybos darbų taisyklių srityje; pastebi, kad laikantis valstybių narių taisyklių statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad nekeltų pavojaus nei gyventojų, naminių gyvūnų arba nuosavybės saugai, nei aplinkai; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių lygmeniu nustatytoms statybos taisyklėms paprastai įtakos turi darbams naudojamų statybos produktų eksploatacinės savybės;

Bendra techninė kalba, įskaitant standartus

4.  pažymi, kad siekiant gerinti valstybių narių eksploatacinius reikalavimus, SPR nustatyta bendra techninė kalba apibrėžta remiantis darniaisiais Europos standartais ir Europos vertinimo dokumentais, taikomais produktams, kuriems netaikomi darnieji standartai arba jie taikomi tik iš dalies; pripažįsta, kad Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) yra kompetentingos organizacijos darniesiems standartams rengti, o Europos techninio vertinimo organizacija (EOTA) ir techninio vertinimo įstaigos (TVĮ) yra atsakingos už Europos vertinimo dokumentų rengimą;

5.  pabrėžia, kad, priešingai nei pagal kitus NTAS teisės aktus, pagal SPR naudoti darniuosius standartus privaloma, todėl reikia veiksmingos jų priėmimo sistemos, kad būtų galima tenkinti ir atspindėti pramonės poreikius ir veiksmingiausias praktikas, parengti kelią inovacijoms, neatsilikti nuo technologijų raidos, užtikrinti teisinį aiškumą ir vienodas sąlygas MVĮ bei atitikti valstybių narių reguliavimo poreikius; šiuo tikslu ragina Komisiją užtikrinti aktyvų pramonės ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą siekiant užtikrinti, kad nauji standartai būtų kuo aktualesni; atkreipia dėmesį į aktyvaus valstybių narių dalyvavimo standartizacijos procese svarbą;

6.  yra susirūpinęs dėl to, kad iš 444 esamų darniųjų statybos produktų standartų, priėmus SPR buvo paskelbti tik 12 naujų standartų; mano, kad standartų rengimui ir pateikimui reikalingas laikas, esamų standartų (SPR acquis) peržiūros ir atnaujinimo vėlavimas, teisinio aiškumo trūkumas dabartinėje teisės aktų sistemoje ir produktyvaus visų šiuo metu procese dalyvaujančių partnerių dialogo trūkumas yra vienos iš didžiausių problemų, susijusių su SPR įgyvendinimu;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje standartų nėra aprašyti visi pagrindiniai produktų reikalavimai, kurie yra būtini statybos produktų naudojimui statiniuose; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šio nepakankamo suderinimo iš dalies atsirado papildomų nacionalinių reikalavimų ir privalomų nacionalinių ženklų statybos produktams, kurie sukuria nepagrįstas kliūtis, skaido ir silpnina vidaus rinką bei sukuria teisinį netikrumą įmonėms, statybininkams, rangovams, projektuotojams ir architektams, o tai gali kelti pavojų statybos darbų saugai;

8.  skubiai ragina Komisiją rasti greitą ir perspektyvų sprendimą, kaip pagerinti standartizacijos procesus ir panaikinti atsilikimą, susijusį su nenurodytais standartais; šiuo klausimu pritaria tam, kad trumpalaikės priemonės, kuriomis siekiama panaikinti atsilikimą ir reglamentavimo trūkumus, būtų derinamos su ilgalaikėmis priemonėmis, kuriomis siekiama apibrėžti bendrą techninę kalbą išsamių suderintų standartų pagalba;

9.  nurodo, kad problemos, su kuriomis susiduriama rengiant darniuosius standartus, turi būti sprendžiamos visais rengimo proceso etapais; ragina Komisiją šiame parengiamajame etape glaudžiai konsultuotis su visais suinteresuotaisiais subjektais, laikantis Standartizacijos reglamento ir pabrėžia, kad siekiant rasti veiksmingus sprendimus svarbu užtikrinti visų susijusių šalių subalansuotą atstovavimą, skaidrumą ir atvirumą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Komisijos pateikti standartizacijos prašymai būtų aukštos kokybės ir būtina pateikti aiškias bei pragmatiškas gaires; taip pat ragina Komisiją parengti išsamias ir horizontalias gaires standartizacijos įstaigoms, nurodant struktūrą ir reikalavimus kiekvienam reikalaujamam standartui; siūlo nustatyti aiškiai apibrėžtus laikotarpius, per kuriuos Komisija turėtų įvertinti parengtus standartus, ir aiškius terminus visoms šalims, iki kurių jos turėtų užtikrinti tolesnę peržiūrą, jei nustatoma, kad nebuvo laikomasi standartizavimo prašymo arba SPR; mano, jog svarbu tiksliau apibrėžti standartų taikymo sritį, kad gamintojai, deklaruodami, jog jų produktai patenka į taikymo sritį, turėtų aiškias gaires;

10.  mano, kad dėl privalomo standartų pobūdžio įgyvendinant SPR ir dėl to, kad jie laikomi Sąjungos teisės aktų dalimi, paskelbtų darniųjų standartų tekstai turėtų būti prieinami visomis Sąjungos kalbomis; pabrėžia, jog reikia užtikrinti prieigą prie kokybiško vertimo be papildomų išlaidų, o į vertimo procesą labiau įtraukti nacionalines standartizacijos įstaigas; ragina Komisiją toliau remti suderintų standartų vertimą ir supaprastinti jam taikomas finansines nuostatas;

11.  yra susirūpinęs dėl to, kad nors, siekiant sudaryti sąlygas naujoviškiems produktams patekti į rinką, į SPR buvo įtrauktas alternatyvus metodas, taikomas produktams, kuriems netaikomi ar tik iš dalies taikomi darnieji standartai, didžioji Europos vertinimo dokumentų (EVD) dauguma nesusijusi su naujoviškais produktais;

12.  todėl mano, kad dabartiniai prasti standartizacijos sistemos veiklos rezultatai yra vienas veiksnys, dėl kurio kaip alternatyvi standartizacijos priemonė vis dažniau naudojamas (EOTA) metodas;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad EOTA metodas yra ilgas ir brangus, todėl nepalankus MVĮ ir įperkamas dažniausiai tik dideliems rinkos dalyviams; pabrėžia, kad, nepaisant poreikio apskritai tobulinti standartizacijos procesą, dabartinė EVD rengimo procedūra gali būti naudinga kaip papildomas būdas skatinti novatoriškų produktų kūrimą ir MVĮ dalyvavimą, tačiau taip pat turi būti siekiama gamintojų tikslo kuo greičiau pateikti novatoriškus produktus į rinką laikantis Sąjungos produktų reikalavimų ir ji neturėtų būti laikoma nuolatine standartizacijos sistemos alternatyva;

14.  pabrėžia, kad bendra techninė kalba galėtų padėti skatinti žiedinę ekonomiką, nes ji suteikia galimybę bendrai deklaruoti statybos produktų eksploatacines savybes; mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tiems standartams, kurie padeda skatinti žiedinę ekonomiką Europoje;

CE ženklas ir eksploatacinių savybių deklaracija

15.  pažymi, kad CE ženklas yra skirtas tam, kad būtų galima teisėtai vienos valstybės narės rinkai pateiktus produktus parduoti kitos valstybės narės teritorijoje; tačiau, yra susirūpinęs dėl to, kad CE ženklo naudojimas pagal SPR skiriasi nuo kitų NTAS teisės aktų, nes jame nurodomos tik produkto eksploatacinės savybės, o nėra patvirtinama atitiktis konkretiems produktui keliamiems reikalavimams, todėl dėl tokio skirtingo nuo kitų NTAS teisės aktų požiūrio galėtų kilti painiava dėl CE ženklo ir sumažėti jo vertė; šiuo klausimu nurodo, kad yra informacijos, kurios reikalaujama pagal CE ženklą ir eksploatacinių savybių deklaraciją, sutapimų; mano, kad dėl tokio dubliavimo įmonėms atsiranda nereikalinga administracinė našta ir išlaidų ir kad jį reikėtų naikinti, be kita ko, geriau išnaudojant skaitmeninius sprendimus;

16.  apgailestauja, kad CE ženklas pagal SPR klaidingai suprantamas kaip kokybės ženklas ir nereiškia, kad statybos produktas yra saugus ar kad jį būtų galima naudoti statiniuose; mano, kad reikia papildomų sprendimų siekiant, kad galutiniai naudotojai gautų aiškią ir tikslią informaciją apie CE ženklo prigimtį, statybos produktų saugą ir jų atitiktį nacionaliniams pastatų saugos ir statinių reikalavimams;

17.  ragina Komisiją, atlikus poveikio vertinimą ir įvertinus Sąjungos bei valstybių narių reglamentavimo poreikius kiekvienos kategorijos produktams, apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti galimybę laipsniškai tobulinti SPR įtraukiant į jį papildomus informavimo įpareigojimus ir produktų veiksmingumo reikalavimus, susijusius su sveikatos, saugos ir aplinkosaugos aspektais; be to, ragina Komisiją įvertinti, kuris metodas būtų veiksmingas įgyvendinant SPR;

18.  atkreipia dėmesį į skaitmeninimo stoką statybų sektoriuje ir pabrėžia, jog svarbu visapusiškai naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kurios galėtų sudaryti sąlygas teikti aiškią, skaidrią ir patikimą informaciją ekonominės veiklos vykdytojams ir galutiniams naudotojams, spręsti klausimą dėl sutampančių informacijai keliamų reikalavimų, o rinkos priežiūros institucijoms – veiksmingiau vykdyti savo veiklą; ragina Komisiją įvertinti tokių technologijų naudojimo naudą ir parengti sprendimus, kaip pažangiai integruoti esamus duomenis, kurie gali būti naudojami įvairiose informacinėse sistemose;

19.  mano, kad skaitmeniniai sprendimai galėtų padidinti statybos produktų rinkos skaidrumą ir užtikrinti eksploatacinių savybių deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir patikimumą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas palyginti statybos produktus pagal jų deklaruotas eksploatacines savybes, įskaitant saugos ir aplinkosauginį veiksmingumą, taip suteikiant ekonominės veiklos vykdytojams ir galutiniams naudotojams galimybę pasinaudoti gamintojų pateikta informacija, greitai įvertinant ir lyginant statybos darbų reikalavimus su eksploatacinių savybių deklaracijoje pateikta informacija;

20.  pabrėžia, kad reikia didinti ekonominės veiklos vykdytojų, ypač MVĮ ir labai mažų įmonių, informuotumą apie CE ženklą ir eksploatacinių savybių deklaraciją, be kita ko, per bendruosius skaitmeninius vartus; mano, kad toks požiūris padidintų pasitikėjimą Sąjungos derinimu ir darniųjų standartų kokybe bei padėtų sumažinti bendrosios rinkos susiskaidymą; pabrėžia svarbų nacionalinių statybos produktų kontaktinių centrų vaidmenį informuojant ekonominės veiklos vykdytojus apie SPR taikymą ir teikiant patikimą informaciją apie valstybės narės teritorijoje taikomas nuostatas dėl statybos darbų reikalavimų, taikomų kiekvieno statybos produkto numatomai paskirčiai; siūlo dėti daugiau pastangų siekiant didinti informuotumą apie šiuos kontaktinius centrus, nes 2018 m. apie juos žinojo tik 57 proc. suinteresuotųjų subjektų;

Rinkos priežiūra

21.  yra susirūpinęs dėl to, kad pramonės atstovai mano, jog statybos produktų rinkos priežiūra yra nepakankama ir neveiksminga; pabrėžia, kad tokia padėtis trukdo sudaryti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams, kurie laikosi teisės aktų, ir yra naudinga jų nesilaikantiems nesąžiningiems prekiautojams; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl silpnos ir nenuoseklios rinkos priežiūros gali padaugėti deklaruotų eksploatacinių savybių neatitinkančių produktų ir kilti pavojus galutiniams naudotojams;

22.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Reglamentą (ES) 2019/1020, kuriuo siekiama sustiprinti produktų, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, įskaitant SPR, rinkos priežiūrą ir nustatoma bendradarbiavimo su ekonominės veiklos vykdytojais sistema; pabrėžia, kad nacionalinės rinkos priežiūros institucijos šiuo tikslu turi nuosekliai, darniai ir vienodai užtikrinti naujų taisyklių įgyvendinimą ir būtina stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos statybų sektoriuje bei sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje;

23.  primena valstybėms narėms apie reikalavimą pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 rinkos priežiūros institucijoms skirti būtinus finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius, be kita ko, užtikrinant, kad jos turėtų pakankamai ekspertinių žinių ir kompetencijos; ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą tarp savo rinkos priežiūros institucijų, be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu, ir didinti patikrų skaičių, veiksmingumą ir efektyvumą, kad būtų galima nustatyti deklaruotų eksploatacinių savybių neatitinkančius produktus ir užkirsti kelią jų judėjimui bendrojoje rinkoje;

24.  ragina Komisiją pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 skubiai priimti įgyvendinimo aktus siekiant papildomai suderinti rinkos priežiūros institucijų veiklos efektyvumą, nustatant vienodas patikrų sąlygas, patikrų dažnumo nustatymo kriterijus ir tikrintiną su tam tikrais produktais arba produktų kategorijomis susijusių mėginių kiekį, taip pat išdėstant suderintų produktų, atsižvelgiant į atitinkamo sektoriaus ypatybes, įskaitant statybos produktus, patikrų lyginamuosius standartus ir metodus bei poveikį peržiūrėtam SPR; atkreipia dėmesį į svarbų Sąjungos gaminių atitikties tinklo ir administracinio bendradarbiavimo grupių vaidmenį užtikrinant valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų ir Komisijos struktūrinį koordinavimą ir bendradarbiavimą, supaprastinant rinkos priežiūros praktiką, kad ji būtų veiksmingesnė;

25.  mano, kad už statybos produktus atsakingoms nacionalinėms rinkos priežiūros institucijoms būtina glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis statybos priežiūros institucijomis, kad būtų užtikrintas diferencijuotas požiūris vertinant statiniuose naudojamų statybos produktų atitiktį deklaruotoms eksploatacinėms savybėms ar naudojimo paskirčiai, taip pat užtikrinta jų atitiktis statybos taisyklėms, tuo pačiu užtikrinant statybos produktus naudojančių darbininkų sveikatą ir saugumą bei statinių naudotojų saugą ir saugumą;

26.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų prisiimti atsakomybę, priimdamos nacionalines nuostatas dėl statybos darbų, įskaitant reikalavimus, susijusius su pastatų sauga statant, prižiūrint ir griaunant statinius, atsižvelgiant į kitus viešajam interesui svarbius aspektus, pavyzdžiui, darbuotojų sveikatą, saugą ir saugumą bei aplinkos apsaugą;

27.  atkreipia dėmesį į padidėjusį pardavimą internetu statybos sektoriuje; pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą internetu parduodamų statybos produktų, ypač tų, kurie perkami iš ne ES ekonominės veiklos vykdytojų, rinkos priežiūrą, nes jie gali neatitikti Sąjungos teisės aktų ir todėl gali turėti įtakos statinių kokybei ir saugai, siekiant užtikrinti bendrojoje rinkoje cirkuliuojančių statybos produktų atitiktį deklaruotoms eksploatacinėms savybėms ar paskirčiai, neatsižvelgiant į jų kilmę; pabrėžia vaidmenį, kurį šiuo atžvilgiu galėtų atlikti elektroninės prekyvietės;

28.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodą paskelbtųjų įstaigų, atliekančių statybos produktų eksploatacinių savybių vertinimus, eksploatacinių savybių lygį, kad jų funkcijos būtų atliekamos tuo pačiu lygiu ir tomis pačiomis sąlygomis; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Sąjungos bandymų įstaigų, įsteigtų Reglamentu (ES) 2019/1020, vaidmenį prisidedant prie laboratorijų pajėgumų didinimo, taip pat užtikrinant bandymų patikimumą ir nuoseklumą rinkos priežiūros tikslais visose valstybėse narėse;

29.  pabrėžia, kad reikia gerinti informacijos apie statybos produktuose esančias potencialiai pavojingas medžiagas teikimą ir keitimąsi ja bei stiprinti bendradarbiavimą su Europos cheminių medžiagų agentūros duomenų bazėmis pagal galiojančius teisės aktus;

30.  ragina Komisiją toliau veiksmingai stebėti ir naikinti nepagrįstas kliūtis vidaus rinkoje, kurių atsiranda dėl nacionalinių reguliavimo priemonių; pabrėžia, kad reikia stiprinti Komisijos ir valstybių narių dialogą bei bendradarbiavimą, siekiant kovoti su praktika, trukdančia laisvam statybos produktų judėjimui vidaus rinkoje, pvz., nuolatiniu nacionalinių ženklų naudojimu ir papildomais statybos produktų sertifikatais;

Statybos produktų tvarumas

31.  pabrėžia, kad apskritai reikia pereiti prie tvarios ir labiau žiedinės ekonomikos apsirūpinimo statybos produktais, jų gamybos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo bei jų naudojimo statiniams srityse; pabrėžia, kad reikia gerinti statybos produktų tvarumą ir antrinių bei atsinaujinančių produktų ir medžiagų prieinamumą rinkoje;

32.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos tikslą atliekant SPR peržiūrą išspręsti statybos produktų tvarumo savybių klausimą ir taip pasiekti, kad statybos sektorius būtų tvaresnis, kaip paskelbta Žiedinės ekonomikos veiksmų plane; pritaria Komisijos įsipareigojimui teisės aktus dėl statybos produktų suderinti ir padaryti nuoseklesniais su horizontaliąja aplinkos politika;

33.  ragina Komisiją numatyti tam tikrus reikalavimus, susijusius su aplinkosauginiu veiksmingumu ir tvarumo kriterijais per visą produktų gyvavimo ciklą, įtraukti į konkrečių kategorijų produktų darniuosius standartus pagal SPR, kartu atsižvelgiant į rinkos ir technologijų pokyčius bei nacionalinius statybos sektoriaus arba pastatų politikos reguliavimo reikalavimus, kad gamintojams būtų suteikta viena bendra gaminių vertinimo ir bandymų sistema, kai atsiranda atitinkami bendri atitikties reikalavimai; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniai esminiai statinių reikalavimai, nustatyti SPR, jau gali būti pagrindas rengiant standartizavimo įgaliojimus ir darniąsias technines specifikacijas, susijusias su statybos produktų aplinkosauginiu veiksmingumu ir tvarumu; pabrėžia, kad svarbu tinkamai įvertinti produktų kategorijas, kurioms tokie reikalavimai būtų aktualūs, o į vertinimo procesą turi būti įtraukti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai; pabrėžia, kad dėl tokio įtraukimo neturėtų padidėti statybos produktų kainos;

34.  ragina Komisiją įvertinti, kaip SPR galėtų būti remiamas statybos produktų žiediškumas, įskaitant pakartotinai panaudotus ar perdarytus produktus arba produktus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų; pabrėžia, kad tam reikės patikimų duomenų apie ankstesnį statybos produktų naudojimą, atsižvelgiant į galimas susijusias išlaidas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos tikslą sukurti bendrą Europos pažangiųjų žiedinės ekonomikos prietaikų duomenų erdvę, kurioje būtų kaupiami duomenys apie produktų informaciją(9);

Konkrečios rekomendacijos dėl SPR peržiūros

35.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą konsultacijų ir vertinimo procese; pabrėžia, kad svarbu atlikti išsamų galimų reglamentavimo pasirinkimų poveikio vertinimą; pabrėžia, kad statybos produktus reglamentuojančiuose teisės aktuose reikia užtikrinti vienodas sąlygas ir mažesnę administracinę naštą visoms įmonėms, ypač MVĮ, atsižvelgiant į naujus verslo modelius bei sąžiningą konkurenciją pasauliniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, ragina toliau aiškinti ir tobulinti supaprastintas labai mažoms įmonėms taikomas procedūras;

36.  pabrėžia, kad svarbu vengti dubliavimosi ir užtikrinti, kad persvarstytas SPR atitiktų galiojančius teisės aktus ir būsimas teisėkūros iniciatyvas; todėl ragina Komisiją paaiškinti SPR santykį su susijusiais vidaus rinkos teisės aktais, pvz., Ekologinio projektavimo direktyva(10), Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentu(11), Atliekų pagrindų direktyva(12) ir Geriamojo vandens direktyva(13), siekiant išvengti galimo darbų dubliavimosi ir prireikus supaprastinti atitinkamas nuostatas, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas įmonėms;

37.  pabrėžia, kad bet kokia SPR peržiūra turėtų atitikti Standartizacijos reglamento principus ir tikslus, kiek tai susiję su darniųjų standartų rengimu, siekiant užtikrinti jų skaidrumą ir kokybę; pabrėžia, kad vykdant bet kokią peržiūrą turėtų būti užtikrintas tinkamas visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir patenkinti valstybių narių reglamentavimo poreikiai;

38.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti teisinį aiškumą pereinamuoju laikotarpiu, susijusiu su SPR persvarstymu ar SPR acquis peržiūra, kad neatsirastų teisinis vakuumas ir užtikrinti sklandų perėjimą nuo esamų prie naujų nuostatų;

39.  yra susirūpinęs dėl to, kad bet kokiai SPR peržiūrai ir ypač SPR acquis peržiūrai prireiks daug laiko, o gamintojams, statytojams, rangovams, planuotojams, architektams ir kitiems galutiniams naudotojams reikia neatidėliotinų sprendimų, kad būtų panaikintas teisinis netikrumas, atsirandantis, be kita ko, dėl to, kad nėra atnaujintų darniųjų standartų ir esamų reguliavimo spragų; ragina Komisiją spręsti šiuos klausimus atliekant laukiamą SPR peržiūrą, be kita ko, ieškant sprendimo, kaip spręsti neatidėliotinas teisines ir technines problemas;

40.  todėl ragina atlikti plataus masto SPR, siekiant sukurti tvirtą reglamentavimo sistemą su veiksmingomis, lengvai įgyvendinamomis ir suderintomis taisyklėmis;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 88, 2011 4 4, p. 5. (2) OL L 316, 2012 11 14, p. 12. (3) OL L 169, 2019 6 25, p. 1. (4) OL L 218, 2008 8 13, p. 30. (5) OL L 218, 2008 8 13, p. 82. (6) OL L 91, 2019 3 29, p. 1. (7) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 56. (8) Europos Komisija, „The European construction sector - A global partner“, 2016. (9) Kaip teigiama Žiedinės ekonomikos veiksmų plane. (10) OL L 285, 2009 10 31, p. 10. (11) OL L 198, 2017 7 28, p. 1. (12) OL L 312, 2008 11 22, p. 3. (13) OL L 330, 1998 12 5, p. 32.

2021 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (2020/2086(INI))

P9_TA(2021)0075 A9-0014/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK) ir į tai, kad 2011 m. sausio 21 d. ji įsigaliojo ES vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(1),

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto bendrąsias pastabas dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač į 2014 m. gegužės 22 d. Bendrąsias pastabas Nr. 2 (2014) dėl prieinamumo, 2016 m. rugpjūčio 26 d. Bendrąsias pastabas Nr. 3 (2016) dėl neįgalių moterų ir mergaičių, 2017 m. spalio 27 d. Bendrąsias pastabas Nr. 5 (2017) dėl savarankiško gyvenimo ir integracijos į bendruomenę ir 2018 m. balandžio 26 d. Bendrąsias pastabas Nr. 6 (2018) dėl lygybės ir nediskriminavimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl pradinės Europos Sąjungos ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų rūšių moterų diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į strategijos „Europa 2020“ tikslą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2) (toliau – Lygybės užimtumo srityje direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426) ir 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo(5),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų(6),

–  atsižvelgdamas į reglamentus, kuriais nustatomos taisyklės dėl ES finansavimo programų pagal daugiametę finansinę programą, ypač iš Europos socialinio fondo (ESF), Jaunimo užimtumo iniciatyvos (JUI), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), programos „Erasmus“ ir Teisingos pertvarkos fondo, pagal kuriuos teikiama ES finansinė parama neįgaliųjų padėčiai gerinti,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo(7), visų pirma į darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais ir į tai, kad vykdydamas šią pareigą jis neturi primesti finansinių išlaidų darbuotojams,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636) (Strategija dėl negalios),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 2 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (SWD(2017)0029),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 22 d. Komisijos rekomendaciją dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos bandomąjį projektą dėl ES neįgaliojo kortelės,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m.(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl neįgalių moterų padėties(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 30 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į NTK komiteto baigiamąsias pastabas(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto patvirtinto klausimų sąrašo, susijusio su pirmine Europos Sąjungos ataskaita(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl neįgalių žmonių judumo ir įtraukties ir į 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl išstumtų iš darbo rinkos asmenų aktyvios įtraukties(16),

–  atsižvelgdamas į savo 1988 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų kurtiesiems(17), 1998 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų(18) ir 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl gestų kalbų ir profesionalių gestų kalbų vertėjų(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus taikymo(22),

–  atsižvelgdamas į atitinkamus A teminio skyriaus tyrimus, ypač į 2017 m. tyrimą „Neįgalių moterų diskriminacija ir galimybės įsidarbinti“ ir į 2015 m. tyrimą „Neįgaliesiems tinkamų sąlygų sudarymas ir neįgaliųjų socialinės įmonės: investicijų sąnaudos ir grąža“,

–  atsižvelgdamas į atitinkamus Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimus, ypač į 2016 m. Europos įgyvendinimo vertinimus „JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas ES“ ir „ES viešojo administravimo institucijų įsipareigojimai pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją“,

–  atsižvelgdamas į didėjančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su Direktyvos 2000/78/EB aiškinimu,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno 2018 ir 2019 m. metinius pranešimus,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginius tyrimus dėl to, kaip Komisija užtikrina galimybę neįgaliesiems naudotis jos interneto svetainėmis (OI/6/2017/EA), dėl to, kokią tvarką Europos Komisija taiko neįgaliesiems pagal ES darbuotojų bendrąją sveikatos draudimo sistemą (OI/4/2016/EA), ir Sprendimą atlikus bendrą tyrimą bylose 1337/2017/EA ir 1338/2017/EA dėl silpnaregių kandidatų galimybės dalyvauti ES valstybės tarnautojų atrankos procedūrose, kurias organizuoja Europos personalo atrankos tarnyba,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno savo iniciatyva atliktą tyrimą dėl pagrindinių teisių paisymo įgyvendinant ES sanglaudos politiką (OI/8/2014/AN),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „2020–2030 m. ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros temines ataskaitas, įskaitant informacinius biuletenius apie koronaviruso pandemiją,

–  atsižvelgdamas į Lygybės duomenų praktikos rinkinį ir Lygybės duomenų rinkimo ir naudojimo gerinimo gaires (Lygybės duomenų gairės), kurias parengė ES nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės Lygybės duomenų pogrupis,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto Lyčių lygybės indeksą,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų, ypač „Autism Europe“, „Bundesarbeitsgemeinschaft Inklusionsfirmen“, Europos aklųjų sąjungos, Europos neįgaliųjų forumo, Europos savarankiško gyvenimo tinklo, Europos kurčiųjų sąjungos „Inclusion Europe“, Tarptautinės „Spina Bifida“ ir „Hydrocephalus“ federacijos ir „Mental Health Europe“, taip pat į Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo ir mokslininkų, dirbančių neįgaliųjų teisių srityje, ataskaitas ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0014/2021),

A.  kadangi neįgalieji(23) turi teisę visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, tačiau ES jų pagrindinių teisių dažnai nepaiso; kadangi dauguma jų yra atskirti nuo atviros darbo rinkos ir jiems nesuteikiama teisė vienodomis sąlygomis dirbti su kitais asmenimis arba jie susiduria su didžiulėmis kliūtimis, siekdami užsitikrinti vienodą prieigą prie darbo rinkos ir vienodas dalyvavimo joje sąlygas;

B.  kadangi neįgalieji ir toliau susiduria su daugialype ir sąveikine diskriminacija ir nepatogumais dėl jų negalios ir lyties, rasės, etninės kilmės, amžiaus, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos, migracijos statuso ar socialinės ir ekonominės padėties, įskaitant išsilavinimo lygį; kadangi diskriminacija pasireiškia įvairiuose darbo ciklo etapuose, pradedant nuo įdarbinimo, ir tai gali būti socialinės neįgaliųjų atskirties priežastis; kadangi dėl diskriminacijos ir nepakankamos darbo vietų įvairovės patiriama didelių žmogiškųjų ir ekonominių išlaidų;

C.  kadangi pagal Chartiją draudžiama bet kokia diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl negalios, ir pripažįstamos neįgaliųjų teisės(24);

D.  kadangi 2010 m. gruodžio mėn. ES prisijungė prie JT NTK, o Konvencija ES įsigaliojo 2011 m. sausio mėn.; kadangi JT NTK yra privaloma ES, jos institucijoms ir valstybėms narėms, kurios yra tiesiogiai įpareigotos konvenciją, įskaitant jos 27 straipsnį dėl darbo ir užimtumo, visapusiškai įgyvendinti; kadangi nuo tada, kai ji buvo priimta, buvo padaryta tam tikra, tačiau nepakankama pažanga siekiant JT NTK tikslų;

E.  kadangi dėl šios priežasties ES privalo veikti, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas privalo aiškinti ES teisės aktus, įskaitant Užimtumo lygybės direktyvą, tokiu būdu, kuris yra suderinamas su JT NTK;

F.  kadangi JT NTK atmetamas medicininis negalios modelis ir pritariama žmogaus teisėmis pagrįstam ir socialiniam bei kontekstiniam negalios modeliui; kadangi JT NTK reikalaujama, kad neįgaliesiems būtų užtikrinta įtrauki lygybė; kadangi JT NTK pripažįstama neįgaliųjų teisė dirbti lygiai su kitais, laisvai pasirinkti profesiją, būti priimtiems ir dirbti atviroje, įtraukioje bei prieinamoje darbo aplinkoje;

G.  kadangi, vadovaujantis JT NTK apibrėžtimis ir reikalavimais, tinkamų sąlygų sudarymas yra orientuotas į konkrečius asmens poreikius, o pozityvūs veiksmai taikomi visai asmenų, kurie gali būti diskriminuojami, grupei; kadangi abi šios priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti pasiektą darbo vietų įvairovę ir užtikrinti, kad neįgalieji galėtų vienodai naudotis savo teise dirbti; kadangi nėra nustatyta aiškių ES gairių dėl tinkamų sąlygų, darbdaviai jų pakankamai nesupranta, todėl dažnai jos nesudaromos arba sudaromos nepakankamai; kadangi tinkamų sąlygų sudarymas tenkinant neįgalių darbuotojų poreikius turi reikšmingą poveikį jų darbo kokybei, karjeros perspektyvoms ir darbo tvarumui;

H.  kadangi vienas iš pagrindinių neįgaliųjų užimtumo aspektų yra jų dalyvavimas bendruomenės gyvenime ir perėjimas nuo institucinės prie bendruomeninės paramos; kadangi valstybėse narėse reikia užbaigti deinstitucionalizavimo procesą, nes neįgalieji turi teisę gyventi bendruomenėje ir būti į ją visapusiškai įtraukti; kadangi pažanga įgyvendinant deinstitucionalizavimo procesą valstybėse narėse yra nevienoda ir nepaisant to, kad ES yra patvirtintos naujos politikos priemonės ir skirtas didelis finansavimas, apie milijoną žmonių tebegyvena įstaigose;

I.  kadangi Užimtumo lygybės direktyva (toliau – Direktyva), kuri įsigaliojo 2000 m., šiuo metu yra pagrindinė ES teisinė priemonė, kuria neįgaliesiems užtikrinama apsauga nuo diskriminacijos; kadangi lygybės ir nediskriminavimo užtikrinimas yra bendra ES ir jos valstybių narių kompetencija;

J.  kadangi Direktyva tik iš dalies yra suderinta su JT NTK, nes ji neapima žmogaus teisėmis pagrįsto negalios modelio, nėra skirta diskriminacijai dėl numanomos arba būsimos negalios šalinti, sąveikinei diskriminacijai naikinti, ja nereikalaujama, kad valstybės narės vykdytų pozityviosios diskriminacijos priemones, ji taikoma tik užimtumo, profesinėje ir profesinio rengimo srityse ir nėra taikoma visoms gyvenimo sritims, kaip reikalaujama pagal JT NTK, ja nesprendžiamas judėjimo laisvės užimtumo tikslais klausimas, nereikalaujama taikyti nepriklausomų stebėsenos mechanizmų, nenumatomas sistemingas neįgaliųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimas vykdant stebėseną ir nėra numatyta prievolės rinkti išskaidytus duomenis;

K.  kadangi Direktyvoje teisiškai nereikalaujama, kad valstybės narės paskirtų lygybės įstaigą, atsakingą už diskriminacijos dėl negalios sritį, o tai labai problemiška, nes lygybės įstaigos atlieka labai svarbų vaidmenį vienodo požiūrio direktyvų įgyvendinimo procese remdamosi joms suteiktais įgaliojimais tokiose srityse, kaip lytis, rasė ir etninė kilmė;

L.  kadangi labai svarbu rinkti palyginamus lygybės duomenis siekiant formuoti įrodymais grindžiamą politiką ir priimant sprendimus; kadangi trūksta statistinių duomenų, visų pirma apie neįgaliuosius, gyvenančius globos institucijose, taip pat apie tokias ypatybes, kaip jų rasė ir (arba) etninė kilmė arba seksualinė orientacija – į tai buvo taip pat atkreiptas dėmesys Lygybės duomenų gairėse; kadangi Reglamentu (ES) 2019/1700(25) bus iš esmės pagerinta padėtis, susijusi su namų ūkių apklausų duomenimis apie užimtumą, duomenimis, suskirstytais pagal negalios rūšis ir kilmės šalies (pirmosios ir antrosios kartos) duomenimis, ir numatoma atlikti bandomuosius tyrimus apie asmenis, gyvenančius globos įstaigose; kadangi spragų vis dar bus, ir jos turėtų būti pašalintos;

M.  kadangi tik 50,6 proc. neįgaliųjų (48,3 proc. moterų ir 53,3 proc. vyrų) turi darbą, palyginti su 74,8 proc. negalios neturinčių asmenų(26); kadangi neįgalieji, gyvenantys specialiose įstaigose arba laikomi negalinčiais dirbti, neįtraukiami į šią statistiką(27); kadangi šie skaičiai neatskleidžia darbo pobūdžio, kokybės ir sąlygų, pavyzdžiui, ar asmuo įdarbintas atviroje darbo rinkoje ir ar jam suteiktas darbuotojo statusas, kuriuo užtikrinama galimybė naudotis darbo teisėmis ir minimalus darbo užmokestis; kadangi neįgalieji yra nevienalytė grupė ir dažnai patiria sąveikinę diskriminaciją, kurios kaupiamasis poveikis daro apčiuopiamą įtaką užimtumui;

N.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse neįgalieji daugiausiai dirba neįgaliųjų socialinėse įmonėse; kadangi tokios neįgaliųjų socialinės įmonės turėtų prisidėti siekiant įtraukties, reabilitacijos ir kuo greitesnio perėjimo į atvirą darbo rinką; kadangi neįgaliųjų socialinėse įmonėse dažnai sukuriama izoliuota aplinka, o neįgaliems darbuotojams nesuteikiamas darbuotojo statusas, neužtikrinamos darbuotojo teisės ar garantuotas minimalusis darbo užmokestis; kadangi tai yra akivaizdus JT NTK pažeidimas; pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse neįgaliųjų socialinės įmonės šiuo metu naudojamos kaip perėjimo į atvirą darbo rinką priemonė; kadangi Europos lygmens neįgaliųjų socialinių įmonių (kartais vadinamų socialiniu įdarbinimu) ypatumų ir įvairovės tyrimai galėtų padėti nustatyti geriausią patirtį, pagerinti diskusijas ir užtikrinti atitiktį ES teisės aktams ir JT NTK; kadangi įtraukūs remiamo užimtumo modeliai, kai užtikrinamos teisės ir užimtumas prilyginamas darbui, naudojami paisant neįgaliųjų teisių ir padeda gerinti įtrauktį ir pereiti į atvirą darbo rinką;

O.  kadangi neįgaliųjų nedarbo lygis (17,1 proc.) yra beveik du kartus didesnis už visų gyventojų nedarbo lygį (10,2 proc.)(28) ir neįgaliųjų nedarbas trunka ilgiau nei negalios neturinčių asmenų, neatsižvelgiant į jų kvalifikaciją;

P.  kadangi nedarbo lygis yra didžiausias tarp neįgalių jaunuolių (16–24 m. amžiaus grupėje) – 24,9 proc. iš jų yra bedarbiai, palyginti su 16,6 proc. visų gyventojų; kadangi šis skirtumas yra neatsiejamai susijęs su švietimo galimybėmis;

Q.  kadangi neįgalios moterys, kurios sudaro 16 proc. bendro moterų skaičiaus ir 60 proc. bendro neįgaliųjų skaičiaus ES, ir toliau patiria daugialypę ir sąveikinę diskriminaciją visose gyvenimo srityse; kadangi ekonomiškai neaktyvių neįgalių moterų dalis yra daugiau kaip dviem trečdaliais didesnė, palyginti su bendru darbingo amžiaus (16–64 metų) moterų skaičiumi; kadangi tik 20,7 proc. neįgalių moterų dirba visą darbo dieną, palyginti su 28,6 proc. neįgalių vyrų;

R.  kadangi moterys dažniausiai prisiima atsakomybę už namų ūkio priežiūrą ir sudaro didžiąją neįgaliųjų globėjų dalį; kadangi vienišoms motinoms, prižiūrinčioms neįgalius vaikus, kyla didelis skurdo ir socialinės atskirties pavojus; kadangi diskriminacija dėl amžiaus ir galimi stereotipai bei kliūtys daro poveikį visoms amžiaus grupėms; kadangi neįgalios vyresnio amžiaus moterys dažnai yra vienintelės neįgalių šeimos narių globėjos; kadangi tai daro tiesioginį poveikį jų pažeidžiamumui skurdo ir socialinės atskirties požiūriu, taip pat jų galimybėms rasti darbą ir profesiniam tobulėjimui, ir gali neigiamai paveikti jų darbo sąlygas;

S.  kadangi visoje Europoje yra daugiau kaip 30 milijonų aklųjų ir silpnaregių; kadangi vidutinis jų nedarbo lygis yra 75 proc. (tarp moterų jis net aukštesnis), o tai lemia jų socialinę atskirtį ir skurdą(29); kadangi ES yra apytikriai milijonas kurčiųjų gestų kalbos vartotojų ir 51 mln. neprigirdinčių asmenų, iš kurių daugelis taip pat yra gestų kalbos vartotojai, apie kurių nedarbą nėra pakankamai informacijos ir jis nėra pakankamai ištirtas; kadangi ES yra maždaug septyni milijonai protinę negalią turinčių asmenų, kurių užimtumo lygis yra daug žemesnis už vidurkį(30); kadangi apskaičiuota, jog visoje Europoje dirba tik apie 10 proc. autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų – daugiausia ne visą darbo dieną ir prastai apmokamą žemos kvalifikacijos darbą arba specialiai jiems pritaikytose įstaigose(31);

T.  kadangi ES 29,5 proc. neįgalių moterų ir 27,5 proc. neįgalių vyrų gresia skurdas ir socialinė atskirtis, palyginti su 22,4 proc. visų gyventojų; kadangi neįgalieji dažniau patiria dirbančiųjų skurdą nei negalios neturintys asmenys (11 proc., palyginti su 9,1 proc.) dėl papildomų išlaidų, susijusių su negalia, pvz., sveikatos priežiūros, logistinės ir žmogiškosios paramos, taip pat dėl to, kad įsidarbinę jie praranda teises į neįgalumo išmokas, ir dėl to, kad jie uždirba mažiau nei jų kolegos, atliekantys lygiavertį vaidmenį, ir rečiau būna paaukštinti(32); kadangi didesnė skurdo rizika kyla tiems, kurie turi sunkesnę negalią;

U.  kadangi neproporcingai daug neįgaliųjų yra benamiai ir yra didesnė rizika, kad jie taps benamiais; kadangi benamiai gali tapti neįgaliais, pvz., jiems gali tekti amputuoti galūnes, dėl rizikos, kylančios dėl jų gyvenimo sąlygų;

V.  kadangi manoma, jog neįgalūs romai dėl bendro sąveikinės diskriminacijos poveikio susiduria su daugiau kliūčių, patiria didesnį nedarbą, didesnį skurdą ir turi mažiau galimybių mokytis ir naudotis paslaugomis nei jų negalios neturintys bendraamžiai(33);

W.  kadangi neįgalūs LGBTI asmenys susiduria su papildomomis įsidarbinimo kliūtimis; 16 proc. iš jų nurodė, kad juos atsisakyta įdarbinti arba paaukštinti dėl jų tapatybės, palyginti su 10 proc. LGBTI darbuotojų apskritai; kadangi vienas iš keturių neįgalių LGBTI asmenų sulaukė menkinančių pastabų, patyčių ir prievartos, o jo lytinė tapatybė buvo atskleista be jo sutikimo(34);

X.  kadangi neseniai ES mastu atlikta neįgaliųjų apklausa rodo, kad 96 proc. jų mano, jog galimybės patekti į atvirą darbo rinką yra nepakankamos arba jas reikia gerinti, tik 10 proc. mano, kad galiojantys teisės aktai yra tinkami, kad apsaugotų neįgaliuosius nuo diskriminacijos atviroje darbo rinkoje, o 18 proc. iš jų nežinojo, kad jų šalyje galioja teisės aktai, kuriais jie saugomi nuo diskriminacijos(35);

Y.  kadangi iš šių duomenų matyti, jog 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios neįgaliųjų užimtumui ir jų patiriamai sąveikinei diskriminacijai skirta nepakankamai dėmesio;

Z.  kadangi priekabiavimas darbo vietoje, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir atsakomuosius veiksmus, kai apie jį atvirai pasakoma, trukdo dirbti ir įsidarbinti, išsaugoti darbo vietą ir turėti vienodas galimybes kilti karjeros laiptais, ypač neįgalioms moterims;

AA.  kadangi su užimtumu susijusios nepalankios sąlygos, atskirtis ir diskriminacija neįgaliųjų atžvilgiu nėra atskira problema, o yra tarpusavyje susijusi su įtraukaus švietimo, be kita ko, ankstyvojoje vaikystėje, taip pat mokymosi visą gyvenimą galimybių, įskaitant profesinį mokymą, trūkumu, kliūtimis, segregacija ir diskriminacija būsto ir sveikatos srityse, nepakankamu transporto ir kitų paslaugų bei produktų prieinamumu; kadangi turint tai omenyje reikia taikyti kompleksinį požiūrį ir imtis visapusiškų priemonių padėčiai ištaisyti;

AB.  kadangi darbo vietoje taikomos priemonės yra labai svarbios skatinant gerą psichikos sveikatą ir užkertant kelią psichikos sutrikimams ir psichosocialinei negaliai;

AC.  kadangi darbo vietų, transporto ir paramos, visų pirma asmeninės pagalbos, paslaugų ir visos visuomenės prieinamumas yra labai svarbus, kad neįgalieji galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis į savarankišką gyvenimą ir darbą; kadangi valstybės narės taip pat turėtų remti apstatytos aplinkos be kliūčių kūrimą; kadangi į nacionalinę teisę perkelta Direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų bus žymiai pagerintas visuomenės be kliūčių kūrimas ir kadangi dėl šios priežasties jos perkėlimas į nacionalinę teisę turi būti atliekamas laiku ir atidžiai stebimas;

AD.  kadangi pašalpų mokėjimo nutraukimas neįgaliajam pradėjus dirbti apmokamą darbą yra didelę riziką ir įtampą kelianti politika, tai yra viena iš didžiausių įsidarbinimo kliūčių ir socialiniu požiūriu neteisingas sprendimas, nes nėra atsižvelgiama į tai, kad neįgaliųjų pragyvenimo išlaidos didesnės;

AE.  kadangi tai, jog valstybėse narėse taikomos nevienodos negalios apibrėžtys, skirtingi negalios vertinimai ir įvairūs bei dažnai neaiškūs klasifikavimo metodai, taip pat tai, kad nėra abipusio negalios statuso pripažinimo, sudaro kliūčių neįgaliųjų judėjimo laisvei ES;

AF.  kadangi būtina ugdyti sąmoningumą siekiant suteikti galimybių darbdaviams ir darbuotojams atitinkamai imtis veiksmų ir reaguoti, suvokiant savo su nediskriminavimu susijusias pareigas ir teises;

AG.  kadangi naujos technologijos, visų pirma dirbtinio intelekto (DI) sistemos, gali padėti sukurti veiksmingus, prieinamus ir nediskriminacinius samdos procesus, bet neįtrauki technologinė plėtra galėtų kelti pavojų, kad atsiras papildomų naujų kliūčių ir naujų diskriminavimo formų; kadangi pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį reikalaujama užtikrinti visų lygias galimybes susipažinti su informacija ir naudotis ryšių technologijomis ir sistemomis;

1.  ragina ES institucijas ir valstybes nares dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą įgyvendinti įtraukią neįgaliųjų lygybę ir visapusiškai įgyvendinti JT NTK, įskaitant jos 27 straipsnį dėl darbo ir užimtumo; šiuo tikslu ragina jas dėti daugiau pastangų siekiant neįgaliesiems ir visiems kitiems sukurti įtraukią, prieinamą ir nediskriminacinę ES darbo rinką, paremtą holistiniu politiniu požiūriu į gyvenimo ciklą, laikantis ES Sutarčių ir paisant Europos socialinių teisių ramstyje išdėstytų teisių, taip pat laikantis tarptautinių vertybių, įtvirtintų JT Darbotvarkėje iki 2030 m. ir DVT; ragina ES ir jos valstybes nares ratifikuoti JT NTK fakultatyvų protokolą;

2.  mano, kad reikia kuo skubiau persvarstyti Užimtumo lygybės direktyvą, siekiant ją visapusiškai suderinti su JT NTK nuostatomis ir įgyvendinti dalyvaujamąjį procesą, kurio tikslas – užtikrinti tiesioginį ir visapusišką neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą;

Už įtraukias ir prieinamas darbo vietas

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti universaliojo dizaino standartus ir gaires dėl aplinkos, programų, paslaugų ir produktų prieinamumo, įskaitant darbo vietas, jose esančią įrangą ir priemones, kad jais būtų galima naudotis visiems;

4.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamų sąlygų neįgaliesiems darbo vietoje sudarymą nesudarant jokių išlaidų darbuotojams; ragina Komisiją parengti aiškias ES gaires dėl palankių sąlygų sudarymo, kuriose būtų išsamiai nurodyta, kokie modeliai galėtų būti taikomi atsižvelgiant į asmens poreikius, kad direktyvos 5 straipsnio nuostatas būtų galima veiksmingai perkelti į nacionalinę teisę; ragina Komisiją pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir paskatinti valstybes nares užtikrinti, kad nesudarius tinkamų sąlygų būtų taikoma sankcijų sistema, nes tai laikoma tam tikros formos diskriminavimu; mano, kad Parlamentas galėtų pasinaudoti išlyga paraginti Komisiją pradėti tokias pažeidimų nagrinėjimo procedūras; ragina valstybes nares paruošti pagalbinę ir rekomendacinę medžiagą ir darbdaviams, įgaliotiesiems subjektams, darbuotojams ir neįgaliesiems rengti atitinkamus mokymus prieinamais būdais, kad būtų užtikrintos reikiamos žinios, įgūdžiai ir suvokimas apie tai, kaip praktiškai sudaryti tinkamas sąlygas, sykiu išsklaidant mitą apie pernelyg dideles su tuo susijusias išlaidas;

5.  labai apgailestauja dėl nevienodo ir netinkamo Tarybos direktyvos 2000/78/EB vykdymo užtikrinimo kai kuriose valstybėse narėse, kurioms nepavyksta veiksmingai ir vienodai stebėti ir bausti už nuolatinius ES teisės pažeidimus;

6.  teigia, kad visų asmenų teisė į lygybę prieš įstatymą ir teisė į apsaugą nuo diskriminacijos yra visuotinė teisė, pripažįstama pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Tarptautinius pilietinių ir politinių teisių bei ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją – juos yra pasirašiusios visos valstybės narės; primena, kad Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvencija Nr. 111 draudžiama diskriminacija užimtumo ir profesinėje srityse;

7.  primygtinai ragina valstybes nares išnagrinėti galimybę pradėti taikyti arba taikyti privalomas darbo vietų įvairovės kvotas, siekiant skatinti kurti įtraukias darbo vietas ir numatyti veiksmingas sankcijas už jų nesilaikymą, siūlo reinvestuoti baudas į įtraukties didinimą; pabrėžia, kad tokios priemonės turi būti proporcingos, pritaikytos ir mažoms įmonėms; ragina valstybes nares remti valstybines ir privačias įmones joms įgyvendinant metinius įvairovės planus, kuriuose būtų nurodyti išmatuojami tikslai ir atliekamas periodinis vertinimas, ir remti darbdavius neįgaliesiems įdarbinti pasitelkiant tokias priemones, kaip neprivalomas neįgalių kandidatų sąrašas, iš kurio būtų galima išsirinkti darbuotojus, arba sukuriant vieną bendrą prieigą prie jo; ragina valstybes nares nustatant kvotas kartu rengti darbdavių mokymą taikytinų taisyklių turinio ir taikymo srities klausimais; ragina valstybes nares pavesti viešoms įdarbinimo tarnyboms užduotį parengti neprivalomą darbo ieškančių neįgaliųjų sąrašą, siekiant padėti darbdaviams atitikti įvairovės kvotų reikalavimą;

8.  ragina ES institucijas rodyti pavyzdį nustatant įvairovės kvotą ir konkrečią įvairovės kvotą įdarbinant neįgaliuosius, rengiant vidaus gaires dėl palankių sąlygų sudarymo, užtikrinant teisingumą ir visišką prieinamumą įdarbinimo procese ir darbo vietoje, taip pat įdarbinant įvairių rūšių negalią turinčius asmenis visais lygmenimis ir aktyviai ieškant neįgaliųjų, galinčių užimti darbo vietas; ragina valstybes nares taikyti vienodą požiūrį jų viešojo administravimo srityje;

9.  ragina valstybes nares patvirtinti tvarią įtraukaus užimtumo politiką, pvz., pritaikytas įdarbinimo procedūras, darbo užduočių pritaikymą arba specializuotą ir lankstų remiamą užimtumą, darbo vietos dalijimąsi, individualų įdarbinimą ir paramą, taip pat įtraukias įmones, atsižvelgiant į konkrečius įvairaus pobūdžio negalią turinčių asmenų poreikius ir taip suteikiant jiems daugiau galimybių patekti į darbo rinką; ragina valstybes nares:

ragina valstybes nares remti įmones, siūlančias tikslines pozityvias veiklos priemones, skirtas įvairaus pobūdžio nepalankioms sąlygoms šalinti; ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi, siekiant nustatyti ir taikyti tikslinį vienodo neįgaliųjų užimtumo rėmimo priemonių derinį;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai įgyvendinti priemones, kurios padėtų įvertinti pagrindines darbo ateityje tendencijas negalios požiūriu dalyvaujant neįgaliesiems, nustatyti bei pradėti įgyvendinti konkrečius veiksmus, siekiant užtikrinti labiau įtraukią darbo rinką atsižvelgiant į neįgaliųjų įvairovę; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kokios svarbios yra įtraukios ir prieinamos iniciatyvos, skirtos neįgaliųjų mokymuisi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymui nuo pat mažens, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, ir tinkamas jų finansavimas, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams ir žaliesiems įgūdžiams atsižvelgiant į sparčiai kintančias aplinkybes ir į dabartinės bei būsimos darbo rinkos poreikius; be to, pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą paramą neįgaliesiems visą gyvenimą, geriau panaudojant pažangias technologijas, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos ir pašalintos švietimo ir užimtumo kliūtys, taip pat padėti neįgaliesiems naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir programine įranga, kurios yra būtinos jų savarankiškam gyvenimui;

11.  ragina valstybes nares didinti valstybinių užimtumo tarnybų pajėgumus siekiant sukurti įtraukių įmonių tinklą, visais lygmenimis įdarbinti specializuotus užimtumo pagalbininkus, pavyzdžiui, darbo konsultantus, kurie darbo ieškantiems neįgaliesiems teiktų individualų poreikių vertinimą, mokymą ir paramą, taip pat darbo atlikimo asistentus, kurie neįgaliesiems padėtų atlikti darbą atviroje darbo rinkoje tol, kol reikia;

12.  ragina valstybes nares skatinti vadovautis žmogaus teisėmis grindžiamais principais švietimo srityje, siekiant sukurti palankias, įtraukias ir nediskriminacines švietimo sistemas, taip pat remti universitetų studentams skirtų mokymo programų vystymą ir teikimą universalaus dizaino, palankių sąlygų sudarymo ir įvairovės darbo vietose srityse atitinkamuose fakultetuose, dalyvaujant neįgaliesiems, ir sudaryti palankesnes sąlygas rengti darbo konsultantus, darbo atlikimo asistentus ir patarėjus įvairovės klausimais, daugiausia dėmesio skiriant įvairaus pobūdžio negalią turinčių asmenų ypatumams;

13.  ragina valstybes nares kartu su neįgaliųjų atstovais nuolat vertinti esamų neįgaliųjų socialinių įmonių pobūdį, įvairovę ir veiksmingumą ugdant neįgaliųjų gebėjimus įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, užtikrinti, kad šiose įmonėse būtų taikomos privalomos teisinės sistemos socialinės apsaugos, darbo sąlygų, minimalaus darbo užmokesčio ir nediskriminavimo srityse, palaipsniui atsisakant nuostatų, kurios pažeidžia JT NTK, ypač jos 27 straipsnį; ragina Komisiją stebėti šį procesą; primena, kad neįgaliųjų socialinės įmonės neįgaliesiems turėtų būti tik laikinas jų profesinio gyvenimo ciklo etapas; šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares rengti ir propaguoti įtraukaus užimtumo modelius atviroje darbo rinkoje neįtraukiant neįgaliųjų socialinių įmonių, visapusiškai laikantis JT NTK; taip pat primygtinai tvirtina, kad neįgaliems darbuotojams neįgaliųjų socialinėse įmonėse turėtų būti užtikrintos bent tokios teisės ir toks teisinis statusas, kokius turi atviroje darbo rinkoje dirbantys asmenys; šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares paspartinti deinstitucionalizavimą, parengti veiksmingas regionines decentralizuotas priežiūros sistemas, įskaitant socialinio aktyvumo paslaugas, visais visuomenės lygmenimis, ir užtikrinti sklandesnį neįgaliųjų įtraukimą į atvirą darbo rinką ir apskritai į visuomenę;

14.  apgailestauja dėl to, kad diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos gali trukdyti siekti ES sutartyje nustatytų tikslų;

15.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, pvz., Prieinamiausio miesto apdovanojimą, ir propaguoja iniciatyvų įgyvendinimą nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis;

16.  apgailestauja dėl to, kad intelektinių sutrikimų ar psichosocialinę negalią turintys asmenys susiduria su įvairiomis teisinėmis, institucinėmis, komunikacinėmis ir socialinėmis kliūtimis, norėdami naudotis savo teisėmis, nes taip jiems užkertamos galimybės balsuoti, kelti savo kandidatūras į valstybines pareigas, naudotis piliečių dalyvavimo teise ar tiesiog spręsti su jų gyvenimu susijusius klausimus; ragina valstybes nares nedelsiant imtis priemonių savo teisinėms sistemoms reformuoti siekiant užtikrinti, kad neįgalieji visais gyvenimo aspektais turėtų tokį patį veiksnumą kaip ir kiti asmenys, laikantis JT NTK 12 straipsnio, ir primena, kad turi būti užtikrintos neįgaliųjų politinės teisės ir galimybė jomis naudotis tokiomis pat sąlygomis kaip ir kitiems asmenims, laikantis JT NTK 29 straipsnio;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES lėšos nebūtų skiriamos segreguoto neįgaliųjų užimtumo schemoms be jokių perspektyvų rasti darbą atvirame sektoriuje;

Siekiant nediskriminavimo darbo vietoje

18.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares intensyviau bendradarbiauti su neįgaliaisiais, jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir lygybės įstaigomis turint tikslą prieinamais formatais ir gestų kalba parengti ir pradėti vykdyti išsamias darbdavių, atsakingų subjektų visose srityse ir visos visuomenės informuotumo apie neįgaliųjų gebėjimus ir indėlį, taip pat apie įvairovės, lygybės ir nediskriminavimo naudą, didinimo kampanijas ir tikslinį mokymą, siekiant panaikinti esamą neįgaliųjų stigmatizaciją ir nusistatymą prieš juos, kovoti su priekabiavimu ir išnaudojimu ir užtikrinti visiems įtraukią lygybę;

19.  pabrėžia, jog svarbu, kad diskriminacijos aukos galėtų gauti informacijos; mano, jog būtina, kad valstybės narės imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad aukoms visais teisinio proceso etapais būtų teikiamos pagrįstos ir prieinamos teisinės konsultacijos ir pagalba, įskaitant lygybės įstaigų arba tinkamų tarpininkų teikiamas konfidencialias konsultacijas, asmenines konsultacijas ir emocinę, asmeninę bei moralinę paramą; taip pat ragina valstybes nares kovoti su priekabiavimu ir smurtu darbo vietoje, nes tai pažeidžia asmens orumą ir (arba) sukuria užgaulią aplinką darbe;

20.  ragina valstybes nares imtis aktyvių priemonių, kad būtų užtikrintas visų asmenų, įskaitant neįgaliuosius, nediskriminavimas, laikantis JT NTK, darbo vietų, transporto ir apstatytos aplinkos prieinamumas, taip pat kad neįgaliesiems visais darbo etapais – nuo įdarbinimo ir per visą karjerą – būtų sudarytos tinkamos sąlygos, t. y. sveika darbo aplinka ir profesinės reabilitacijos galimybės; ragina ES institucijas imtis tokių pačių priemonių; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji vienodomis sąlygomis galėtų naudotis darbo ir profesinių sąjungų teisėmis ir būtų apsaugoti nuo smurto, bauginimų, patyčių kibernetinėje erdvėje ir priekabiavimo, įskaitant seksualinį priekabiavimą, visų pirma prie neįgalių moterų; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją, kuri turėtų turėti universalų poveikį visiems ES teisės aktams, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas neįgalioms moterims, patiriančioms daugialypę diskriminaciją ir didesnę priekabiavimo darbo vietoje riziką; ragina ES institucijas imtis tokių pačių priemonių;

21.  taip pat pabrėžia, kad reikia priimti neįgaliųjų teisių garantiją, įtraukiant konkrečias priemones, kuriomis būtų atsižvelgta į neįgalių moterų poreikius;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad sektorių ir įmonių lygmenimis vykdoma įtraukties politika būtų formuojama konsultuojantis su darbuotojų atstovais;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti paramą darbuotojams, kurie tapo neįgalūs dėl nelaimingo atsitikimo, kad jie galėtų tęsti darbą, arba kad būtų pasiūlyta lygiavertė darbo vieta, atitinkanti jų naujus įgūdžius, neprarandant teisių ir darbo sąlygų, kurias jie turėjo prieš susižalodami;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis prevenciniu ir įtraukiu požiūriu į darbuotojų saugą ir sveikatą, remiant neįgaliųjų įdarbinimą ir grįžimą į darbą; pažymi, kad tai galėtų būti daroma integruotais būdais, derinant darbuotojų saugos ir sveikatos prevenciją su įvairių formų įdarbinamumo didinimo priemonėmis, pavyzdžiui, individualia parama, konsultavimu, orientavimu ir suteikiant galimybių dalyvauti bendrojo ir profesinio lavinimo ir mokymo veikloje;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti esamą darbo užmokesčio skirtumų dėl lyties, negalios ir tautybės problemą ir taip kovoti su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir darbuotojų, susiduriančių su kliūtimis darbe ir patiriančių daugialypę diskriminaciją, visų pirma LGBTI asmenų, moterų, romų ir pabėgėlių, dirbančiųjų skurdo rizika; laukia Komisijos pranešimo dėl rengiamo teisės akto dėl darbo užmokesčio skaidrumo darbo vietoje, kurį ji turi pateikti 2021 m. pirmą ketvirtį, kuris būtų skirtas kovai su nelygybe darbo užmokesčio srityje, su kuria susiduria palankių sąlygų neturinčios socialinės grupės, visų pirma neįgalieji;

26.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti transseksualių asmenų apsaugą nuo diskriminacijos užimtumo srityje, ir ragina valstybes nares kovoti su šia diskriminacija, ypač užimtumo srityje;

27.  ragina valstybes nares nepanaikinti neįgaliųjų teisės į neįgalumo išmokas, kurios padengia su negalia susijusias papildomas išlaidas, kylančias dėl jų dalyvavimo darbo rinkoje, arba kai viršijama tam tikra pajamų riba, nes tokia praktika prisidedama prie dirbančiųjų ir pagyvenusių asmenų skurdo, kadangi šios išmokos skirtos padėti neįgaliesiems įveikti kliūtis ir jos gali užtikrinti šių asmenų orumą ir lygybę;

28.  ragina valstybes nares suteikti pakankamai lankstumo socialinės paramos teikimo ir išmokų mokėjimo srityje, kad būtų užtikrinta galimybė pritaikyti jas prie individualių neįgaliųjų poreikių ir karjeros pokyčių;

29.  ragina Komisiją įvertinti, ar valstybės narės yra parengusios išsamias nuostatas, užtikrinančias galimybę naudotis teise į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas, taip pat lanksčias darbo sąlygas, pritaikytas prie konkrečių neįgalių motinų, neįgalių ar lėtinėmis ligomis sergančių vaikų motinų arba ypatingoje padėtyje esančių motinų, pvz., patyrusių priešlaikinį gimdymą, poreikių; ragina nustatyti platesnio užmojo priemones, kuriomis būtų skatinamas vienodas vyrų, kaip slaugytojų ir globėjų, vaidmuo; ragina valstybes nares pateikti nacionalines neformaliųjų slaugytojų rėmimo strategijas; tvirtina, kad būtinos kokybiškos vaikų priežiūros paslaugos, siekiant užtikrinti vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje;

30.  ragina Komisiją, pasikonsultavus su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, pasiūlyti teisės aktus dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų, taip suteikiant joms didesnius įgaliojimus, ir pakankamai išteklių vienodam požiūriui į neįgaliuosius užtikrinti ir prieinamos informacijos platinimą visiems;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti tvarų finansavimą neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų gebėjimų stiprinimui, pripažįstant jų svarbų vaidmenį sprendžiant klausimus, susijusius su neįgaliųjų diskriminacija;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti negalios apibrėžtį ir užtikrinti neįgalumo statuso tarpusavio pripažinimą visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti laisvą neįgaliųjų judėjimą ir ES piliečių teisių naudojimą; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti valstybių narių galiojančių teisės aktų tyrimą ir surinkti geriausios patirties pavyzdžius; pripažįsta, kad laisvas judėjimas yra viena iš pagrindinių teisių ES; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti ES neįgaliojo kortelės naudojimą visose valstybėse narėse ir išplėsti jos taikymo sritį, kad kortelę būtų galima naudoti asmens neįgalumo statusui pripažinti ir visoje ES naudotis paslaugomis, taip palengvinant neįgaliųjų galimybes gyventi ir dirbti užsienyje; ragina Komisiją įsteigti centrinį informacijos punktą, kuris nacionalinėmis gestų kalbomis ir prieinamu formatu teiktų neįgaliesiems informaciją apie įvairiose valstybėse narėse neįgaliesiems teikiamas paslaugas;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti ir skatinti naudotojų teikiamą asmeninę pagalbą pagal JT NTK komiteto bendrąją pastabą Nr. 5, siekiant skatinti savarankišką gyvenimą ir įtrauktį į darbo rinką; primena, kad dėl ypatingo asmeninės pagalbos pobūdžio laisvo judėjimo nuostatos turi būti pritaikytos prie neįgaliųjų poreikių; ragina ES imtis veiksmų asmeninės pagalbos klausimui spręsti, visų pirma kiek tai susiję su laisvu neįgaliųjų ir jų asmeninių padėjėjų judėjimu;

34.  primena, kad naujos technologijos visiems darbuotojams, o ypač neįgaliesiems, teikia tiek galimybių, tiek iššūkių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad naujos technologijos neįgaliesiems gali kelti didelių prieinamumo problemų; todėl pabrėžia, kad prieinamumas turi būti išankstinė sąlyga rengiant visas ES iniciatyvas, ir kad ES turi imtis veiksmų universaliojo dizaino technologijoms remti bei pagalbinių technologijų prieinamumui ir įperkamumui užtikrinti; ragina Komisiją, vadovaujantis JT NTK, užtikrinti visapusišką ir veiksmingą informacinių ir ryšių technologijų ir sistemų prieinamumą vienodomis sąlygomis ir šiuo atžvilgiu taikyti gaires, kurios padėtų DI kūrėjams atsižvelgti į neįgaliųjų reikmes kūrimo procesuose, vengiant naujų diskriminacinių tendencijų formavimo; ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinių tyrimų programas, kuriomis siekiama plėtoti pagalbines technologijas, įskaitant robotiką, skaitmenines technologijas ir dirbtinį intelektą, ir kurių tikslas – suteikti galimybę visapusiškai integruoti neįgaliuosius visais gyvenimo aspektais; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę naudotis prie jų poreikių pritaikytomis įperkamomis skaitmeninėmis priemonėmis ir programine įranga, ir remtis neįgaliųjų organizacijų ekspertinėmis žiniomis nustatant neįgaliųjų individualiems poreikiams tinkamiausias skaitmenines priemones arba programinę įrangą;

Papildomi tiksliniai veiksmai ir neįgaliųjų teisių integravimas

35.  palankiai vertina Komisijos viešąsias konsultacijas dėl jos strategijos dėl negalios po 2020 m.; ragina Komisiją šioje strategijoje ypatingą dėmesį skirti užimtumui, įtraukti į ją visas JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, nustatyti aiškius, išmatuojamus ir plataus užmojo tikslus, susijusius su įvairove darbo vietoje, atspindinčia neįgaliųjų nevienalytiškumą, spręsti daugialypės ir sąveikinės diskriminacijos problemą ir stebėti strategijos veiksmingumą dalyvaujant neįgaliesiems ir jiems atstovaujančioms organizacijoms; pabrėžia, kad bendradarbiavimas su valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, organizacijomis ir pilietine visuomene Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis yra būtinas siekiant užtikrinti JT NTK įgyvendinimą; ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų sprendžiamos su COVID-19 susijusios problemos ir neįgaliųjų teisių pažeidimai; pabrėžia, kad per COVID-19 pandemiją diskriminacija dėl negalios sustiprėjo, o tai kelia pavojų neįgaliųjų gyvybei ir jų fizinei bei psichinei sveikatai; ragina Komisiją susieti būsimą strategiją dėl negalios su Europos semestro procesu;

36.  ragina, laikantis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, ES mastu rinkti su negalia susijusius duomenis, įskaitant užimtumo ir profesinio rengimo duomenis, suskirstytus pagal lytį, amžių, negalios tipą, rasę ir (arba) etninę kilmę, seksualinę orientaciją, išsilavinimo lygį ir kt., įskaitant neįgaliuosius, kurie iki šiol nebuvo įtraukti į statistinius duomenis; ragina rinkti duomenis, susijusius su COVID-19 krizės poveikiu neįgaliesiems, siekiant parengti politikos priemones, padėsiančias pasirengti būsimoms krizėms;

37.  ragina visas ES institucijas ir valstybes nares veikti vadovaujantis šūkiu „Nieko apie mus be mūsų“ ir užmegzti glaudų bendradarbiavimą su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, pasiremti jų žiniomis ir užtikrinti jiems aktyvų dalyvavimą visuose atitinkamų sprendimų, teisės aktų, strategijų, politikos priemonių ir programų (be kita ko, bendro pobūdžio), rengimo ir įgyvendinimo etapuose;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares į visus su užimtumu susijusius pasiūlymus, pvz., į pasiūlymus, susijusius su numatomomis būsimo darbo pertvarkomis, taip pat rengiant ir įgyvendinant veiksmus, kuriais siekiama lavinti skaitmeninius ir žaliuosius įgūdžius, įtraukti neįgaliųjų teises, atsižvelgiant į specifinę neįgaliųjų, kurie patiria daugialypę diskriminaciją, padėtį;

39.  ragina Komisiją, visų pirma Lygybės darbo grupę, ir valstybes nares į visus atitinkamus teisės aktus, politikos sritis ir programas sistemingai įtraukti neįgaliųjų teises, ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie patiria sąveikinę diskriminaciją, nes lygybė užimtumo srityje yra neatsiejama nuo lygių teisių įgyti išsilavinimą, lygių teisių į sveikatą, būstą, vienodos teisės kreiptis į teismą, teisės į socialinę apsaugą, ir išplėsti dėmesį prieinamumui, kad būtų daroma pažanga užtikrinant apstatytos aplinkos, viešų erdvių, transporto, informacinių ir ryšių technologijų ir t. t. prieinamumą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad visose ES institucijose, įskaitant visus Komisijos generalinius direktoratus ir ES agentūras, reikia paskirti ryšių negalios klausimais punktus ir sukurti tarpinstitucinį koordinavimo mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad negalios aspektai būtų integruoti į visus ES teisės aktus;

40.  yra susirūpinęs dėl to, kad gaunant informaciją ir ryšių paslaugas esama didelių kliūčių neįgaliesiems, ypač akliesiems ar kurtiesiems, protinę negalią turintiems asmenims ir autizmo spektro sutrikimų turintiems žmonėms; primena, kad skirtumai tarp žmonių gebėjimo priimti ir pateikti informaciją bei naudoti informacines ir ryšių technologijas rodo esant žinių skirtumą, dėl kurio atsiranda nelygybė;

41.  ragina atlikti kompleksinę ir išsamią Sąjungos teisės ir politikos priemonių peržiūrą siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi JT NTK;

42.  ragina valstybes nares spręsti neįgalių vaikų diskriminacijos ir smurto prieš juos klausimą taikant integruotą požiūrį, pripažįstant, kad jiems kyla didesnė rizika tapti tokio elgesio aukomis; pabrėžia, kad rengiant, įgyvendinant ir stebint su jais susijusius įstatymus, politiką, paslaugas ir priemones turėtų būti išgirstas neįgalių vaikų balsas;

43.  pabrėžia, kad siekiant tinkamai atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius visais etapais ir visuose procesuose į naują migracijos ir prieglobsčio paktą reikia įtraukti konkrečias ir atitinkamas nuostatas;

44.  apgailestauja, kad Sąjungos teisės aktais asmenys neapsaugomi nuo diskriminacijos dėl negalios už darbo vietos ir užimtumo konteksto ribų;

45.  ragina Tarybą nedelsiant atnaujinti derybas dėl siūlomos horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos ir siekti susitarimo, taip išplečiant neįgaliųjų apsaugą ne tik užimtumo srityje;

46.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad bendro pobūdžio programos, įskaitant programas, finansuojamas struktūrinių fondų lėšomis, nepasiekia labiausiai skurstančių grupių, įskaitant neįgaliuosius; todėl ragina Europos Audito Rūmus nuodugniai patikrinti ES programų veiksmingumą, ypatingą dėmesį skiriant ES švietimo ir užimtumo programoms, pvz., „Europos socialiniam fondui +“ (ESF+), Jaunimo užimtumo iniciatyvai, Europos regioninės plėtros fondui (ERPF) ir programai „Erasmus+“;

47.  ragina Komisiją užtikrinti, kad naudojantis ES fondais būtų laikomasi ES ir tarptautinių žmogaus teisių standartų bei konvencijų, pavyzdžiui, JT NTK, ir iš jų nebūtų remiamos jokios priemonės ir programos, kuriomis prisidedama prie segregacijos ar socialinės atskirties; be to, ragina Komisiją finansuoti veiksmus, kuriais kuriama prieinama aplinka, produktai, paslaugos, praktika ir įranga, palanki deinstitucionalizavimui, ir remiama asmeninė pagalba, taip pat užtikrinti, kad ES finansuojami veiksmai pasiektų neįgaliuosius ir užtikrintų aktyvų jų dalyvavimą visuomenėje;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, ES pagrindinių teisių agentūrai, Europos Audito Rūmams, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos ombudsmenui, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, ir pasirūpinti, kad ji būtų perduota subnacionaliniams parlamentams ir taryboms, Europos Tarybai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35. (2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (3) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (4) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68. (5) OL L 327, 2016 12 2, p. 1. (6) OL L 151, 2019 6 7, p. 70. (7) OL L 183, 1989 6 29, p. 1. (8) OL L 167, 2018 7 4, p. 28. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0183. (10) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0156. (11) OL C 363, 2020 10 28, p. 164. (12) OL C 356, 2018 10 4, p. 110. (13) OL C 101, 2018 3 16, p. 138. (14) OL C 353, 2016 9 27, p. 41. (15) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9. (16) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 23. (17) OL C 187, 1988 7 18, p. 236. (18) OL C 379, 1998 12 7, p. 66. (19) OL C 224, 2018 6 27, p. 68. (20) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054. (21) OL C 411, 2020 11 27, p. 94. (22) OL C 204, 2018 6 13, p. 179. (23) Vartojame JT NTK 1 straipsnyje apibrėžtą neįgaliųjų sąvoką: neįgalieji – „asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis“. (24) Chartijos 21 ir 26 straipsniai. (25) 2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1700, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 808/2004, (EB) Nr. 452/2008 ir (EB) Nr. 1338/2008 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98 (OL L 261 I, 2019 10 14, p. 1). (26) 2017 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų statistika (ES SPGS). (27) Ten pat. (28) ES Statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas tyrimas (SPGS), 2017 m. (29) ONCE ir Europos aklųjų sąjungos „Aklųjų ir silpnaregių padėties užimtumo srityje Europoje ataskaita praėjus 10 metų nuo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos priėmimo. Iššūkiai ir galimybės“, 2019 m. spalio mėn. (30) Organizacija „Inclusion Europe“ (31) Autizmas Europoje, „Autizmas ir darbas. Kartu mes galime“, 2014 m. (32) Lygybės ir žmogaus teisių komisija, mokslinių tyrimų ataskaita Nr. 107 – Darbo užmokesčio skirtumų tyrimas „The Disability Pay Gap“, 2017 m. rugpjūčio mėn. (33) Europos mažumų klausimų centras, tyrimas Nr. 8 „Not Even in the Margins: Where are Roma with Disabilities?“, 2016 m. vasario mėn. (34) Stonewall, „LGBT in Britain – Work Report“, 2018 m. (35) Apklausą atliko Europos savarankiško gyvenimo tinklas (ENIL).