Priimti tekstai - Ketvirtadienis, 2021 m. kovo 11 d.

Choisissez la langue de votre document :

Priimti tekstai

Ketvirtadienis, 2021 m. kovo 11 d. - Briuselis

		Žuvininkystės kontrolė ***I
		Jungtinėje Karalystėje išaugintos miško dauginamosios medžiagos lygiavertiškumas tokiai Sąjungoje išaugintai medžiagai
		Jungtinėje Karalystėje atliekamo aprobavimo lygiavertiškumas ir žemės ūkio augalų rūšių veislių palaikymo praktikos patikrinimų lygiavertiškumas ***I
		Veikliosios medžiagos, įskaitant dimoksistrobiną
		Genetiškai modifikuota medvilnė GHB614 × T304-40 × GHB119
		Genetiškai modifikuoti kukurūzai MZIR098 (SYN-ØØØ98-3)
		Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2019 m. veiklą
		Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2021 m. metinė tvaraus augimo strategija
		Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos užimtumo ir socialiniai aspektai
		Padėtis Kongo Demokratinės Respublikos rytinėje dalyje ir Italijos ambasadoriaus Lucos Attanasio ir jo aplinkai priklausančių asmenų nužudymas
		Žmogaus teisių padėtis Bahreino Karalystėje, ypač nuteistųjų mirties bausme ir žmogaus teisių gynėjų atvejai
		Masiniai teismo procesai prieš opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovus Kambodžoje
		Konfliktas Sirijoje: 10 metų po sukilimo
		ES paskelbimas LGBTIQ asmenų laisvės erdve
		Vaiko teisės

Žuvininkystės kontrolė ***I

454k

171k

2021 m. kovo 11 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1005/2008 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 nuostatos dėl žuvininkystės kontrolės (COM(2018)0368 – C8-0238/2018 – 2018/0193(COD))(1)

P9_TA(2021)0076

A9-0016/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
6 nurodomoji dalis

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę27,

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

__________________

27 OL C , , p. .

Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis

(1) bendra žuvininkystės politika buvo reformuota Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/201328. To reglamento 2 ir 36 straipsniuose nustatyti bendros žuvininkystės politikos tikslai ir žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimai. Jo sėkmingas įgyvendinimas priklauso nuo veiksmingos ir šiuolaikinės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistemos;

(1) bendra žuvininkystės politika buvo reformuota Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/201328. To reglamento 2 ir 36 straipsniuose nustatyti bendros žuvininkystės politikos tikslai ir žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimai. Jo įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo suprantamos, paprastos, skaidrios ir efektyvios kontrolės sistemos, užtikrinančios veiksmingą, vienodą ir šiuolaikinį reikalavimų laikymąsi valstybėse narėse;

__________________

28 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis

(3) tačiau Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 buvo parengtas prieš patvirtinant naują bendrą žuvininkystės politiką. Todėl jį reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų geriau vykdomi bendros žuvininkystės politikos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 ir naudojamasi šiuolaikinėmis ir ekonomiškai efektyvesnėmis kontrolės technologijomis;

(3) tačiau Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 buvo parengtas prieš patvirtinant naują bendrą žuvininkystės politiką. Todėl jį reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų geriau vykdomi bendros žuvininkystės politikos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013, naudojamasi šiuolaikinėmis ir ekonomiškai efektyvesnėmis kontrolės technologijomis, taip pat siekiant atsižvelgti į naujausius mokslinių tyrimų rezultatus žvejybos ir akvakultūros veiklos darnumo aplinkos atžvilgiu srityje;

Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(4a) nuoseklus, aiškus, skaidrus, sąžiningas ir tvirtas bendros žuvininkystės politikos vykdymo užtikrinimas ne tik padės skatinti dinamišką žvejybos sektorių ir užtikrinti deramą žvejų bendruomenių pragyvenimo lygį, bet ir padės siekti žuvininkystės sektoriaus tvarumo ir biologinės įvairovės tikslų;

Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(9a) siekiant užtikrinti didesnį Sąjungos reglamentavimo sistemos suderinimą, turėtų būti pridėta nauja termino „pažeidžiama rūšis“ apibrėžtis;

Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis

(10) termino „žvejybos laivas“ apibrėžtis pateikiama Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ir į ją įtraukti laivai, kuriuose yra įranga, leidžianti komerciniais tikslais naudoti jūrų biologinius išteklius, kaip antai žūklės laivai, aptarnaujantys laivai, žuvų perdirbimo laivai, perkrovimo veikloje dalyvaujantys laivai ir transportiniai laivai, galintys gabenti žvejybos produktus, išskyrus konteinervežius. Todėl termino „žvejybos laivas“ apibrėžtį iš Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 reikėtų išbraukti;

Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(10a) siekiant užtikrinti didesnį Sąjungos reglamentavimo sistemos aiškumą ir suderinimą ir taip pagerinti jo taikymą, turėtų būti pridėta nauja termino „tiesioginis pardavimas“ apibrėžtis;

Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis

(12) mažos apimties žvejyba Sąjungoje atlieka biologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu svarbų vaidmenį. Atsižvelgiant į galimą mažos apimties žvejybos poveikį ištekliams, svarbu kontroliuoti, kad mažesnių laivų žvejybos veikla ir žvejybos pastangos atitiktų bendros žuvininkystės politikos taisykles. Šiuo tikslu būtina gauti duomenis apie tų laivų buvimo vietą, taip pat turėtų būti įmanoma gauti tuos duomenis reguliariais intervalais, geriausia beveik realiuoju laiku, nedarant poveikio kitiems į tarptautinius susitarimus įtrauktiems reikalavimams. Todėl valstybės narės turėtų gebėti atsekti visus žvejybos laivus, įskaitant 12 metrų ilgio nesiekiančius žvejybos laivus. Tiems laivams dabar galima naudoti mobiliuosius prietaisus, kurie mažiau kainuoja ir kuriuos lengva naudoti. Bet kuriuo atveju tų priemonių įgyvendinimas turėtų būti subalansuotas ir proporcingas siekiamiems tikslams, neturėtų lemti pernelyg didelės naštos laivynui, ypač mažos apimties žvejybos laivynui, ir jam turėtų būti teikiama parama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo;

Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(14a) turėtų būti įmanoma žvejybos laivuose savanoriškai įrengti vaizdo stebėjimo sistemas (VSS). Tokiu atveju tokie laivai turėtų turėti atitinkamos naudos, pvz., turėtų būti panaikinami taškai;

Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(15a) siekiant bendros žuvininkystės politikos tikslų, reikėtų visapusiškai atsižvelgti į gyvūnų gerovę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 13 straipsnį ir, prireikus, į maisto ir pašarų saugą bei gyvūnų sveikatą;

Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis

(18) 12 metrų ar ilgesnių laivų atveju svarbu, kad informacija laivo žurnale būtų tikslesnė ir kad jame būtų taip pat registruojami duomenys apie per vieną valksmą arba per vieną žvejybos operaciją sugautą laimikį, nes taip padidės kontrolės veiksmingumas. Trumpesnių nei 12 metrų laivų atveju įpareigojimus, susijusius su laivo žurnalo pildymu ir teikimu, reikėtų supaprastinti ir laivo kapitonai turėtų teikti laivo žurnale esančią informaciją tik vieną kartą, prieš atvykdami į uostą;

(18) siekiant padidinti kontrolės veiksmingumą svarbu, kad informacija laivo žurnale būtų tikslesnė ir kad jame būtų taip pat registruojami duomenys apie per vieną žvejybos dieną arba per vieną žvejybos operaciją sugautą laimikį. Mažos apimties priekrantės žvejybos laivynų ir belaivės žvejybos atveju elektroninis laivo žurnalas ir tos informacijos perdavimas neturėtų lemti neproporcingos naštos laivams ir jų gebėjimui žvejoti. Siekdamos užtikrinti atitinkamą tokių laivų kontrolės lygį, valstybės narės turėtų stebėti jų veiklą naudodamos supaprastintą elektroninio laivo žurnalo pildymo ir laivo žurnalo informacijos teikimo formatą. Taigi laivų, kurių bendrasis ilgis nesiekia 12 metrų, atveju laivo kapitonai turėtų teikti laivo žurnale esančią informaciją bent vieną kartą, prieš pradėdami iškrovimo operacijas;

Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis

(20) išvykęs žvejybos laivas nedelsiant turėtų sukurti elektroninį laivo žurnalą ir tam reisui priskirti unikalų žvejybos reiso identifikatorių. Siekiant užtikrinti griežtesnę kontrolę ir patobulinti valstybių narių vykdomą duomenų patvirtinimą ir žvejybos produktų atsekamumą tiekimo grandinėje, tas unikalus žvejybos reiso identifikatorius turėtų būti nurodomas laivo žurnale, perkrovimo deklaracijose ir iškrovimo deklaracijose. Siekiant pagerinti ir supaprastinti informacijos apie prarastu žvejybos įrankius perdavimą valstybių narių kompetentingoms institucijoms, informacija apie prarastus žvejybos įrankius turėtų būti teikiama laivo žurnale;

(20) išvykęs žvejybos laivas nedelsiant turėtų sukurti elektroninį laivo žurnalą ir tam reisui priskirti unikalų žvejybos reiso identifikatorių. Siekiant užtikrinti griežtesnę kontrolę ir patobulinti valstybių narių vykdomą duomenų patvirtinimą ir žvejybos produktų atsekamumą tiekimo grandinėje, tas unikalus žvejybos reiso identifikatorius turėtų būti nurodomas laivo žurnale, perkrovimo deklaracijose ir iškrovimo deklaracijose. Siekiant pagerinti ir supaprastinti informacijos apie žvejybos įrankius ir prarastus žvejybos įrankius perdavimą valstybių narių kompetentingoms institucijoms, informacija apie žvejybos įrankius ir prarastus žvejybos įrankius turėtų būti teikiama laivo žurnale. Jeigu reikalinga apytikrė informacija, nurodyta informacija turėtų būti laikoma orientacine;

Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis

(24) suvestinių laimikio duomenų ir žvejybos pastangų teikimo Komisijai taisykles reikėtų supaprastinti numatant vieną datą, iki kurios reikia pateikti visus duomenis;

(24) suvestinių laimikio duomenų ir žvejybos pastangų teikimo Komisijai taisykles reikėtų supaprastinti numatant vieną datą, iki kurios reikia pateikti visus duomenis. Šie duomenys neturėtų būti naudojami komerciniais tikslais;

Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis

(26) reikėtų atnaujinti nuostatas dėl žvejybos pajėgumo pateikiant nuorodą į Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013;

(26) reikėtų atnaujinti nuostatas dėl žvejybos pajėgumo pateikiant nuorodą į Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013. Žvejybos pajėgumui matuoti naudojami bendrosios talpos (BT) ir variklio galios (kW) parametrai turėtų būti persvarstyti ir prireikus pakeisti kitais, atsižvelgiant į jų tikslumą, tinkamumą ir svarbą Sąjungos žvejybos laivynui, kad bendra žuvininkystės politika galėtų padėti pagerinti žvejybos veiklos vykdytojų saugą ir darbo sąlygas;

Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis

(30) mėgėjų žvejyba Sąjungoje atlieka biologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu svarbų vaidmenį. Atsižvelgiant į didelį mėgėjų žvejybos poveikį tam tikriems ištekliams, būtina numatyti konkrečias priemones, kuriomis valstybės narės vykdytų veiksmingą mėgėjų žvejybos kontrolę. Registracijos arba licencijavimo sistemos priemonėmis turėtų būti galima tiksliai surašyti fizinius ir juridinius asmenis, dalyvaujančius mėgėjų žvejybos veikloje, ir rinkti patikimus duomenis apie žvejybos laimikį ir metodus. Pakankamus ir patikimus duomenis apie mėgėjų žvejybą būtina rinkti siekiant įvertinti tokios žvejybos poveikį ištekliams ir teikti valstybėms narėms bei Komisijai veiksmingam jūrų biologinių išteklių valdymui ir kontrolei būtiną informaciją;

(30) mėgėjų žvejyba Sąjungoje atlieka biologiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriu svarbų vaidmenį. Atsižvelgiant į didelį mėgėjų žvejybos poveikį tam tikriems ištekliams, būtina numatyti konkrečias priemones, kuriomis visos valstybės narės vykdytų vienodą, veiksmingą ir išsamią mėgėjų žvejybos kontrolę, ir tinkamą sankcijų sistemą, taikomą reikalavimų nesilaikymo atveju. Registracijos arba licencijavimo sistemos priemonėmis turėtų būti galima tiksliai surašyti fizinius ir juridinius asmenis, dalyvaujančius mėgėjų žvejybos veikloje, ir rinkti patikimus duomenis apie žvejybos laimikį ir metodus. Pakankamus ir patikimus duomenis apie mėgėjų žvejybą būtina rinkti siekiant įvertinti tokios žvejybos aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį poveikį, ypač atsižvelgiant į išteklių vertinimą, ir teikti valstybėms narėms bei Komisijai veiksmingam jūrų biologinių išteklių valdymui ir kontrolei būtiną informaciją;

Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis

(32) nuostatas dėl kontrolės tiekimo grandinėje reikėtų patikslinti siekiant sudaryti galimybę valstybėms narėms vykdyti kontrolę ir inspektavimą visuose žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo rinkai etapuose nuo pirmojo pardavimo iki mažmeninės prekybos, įskaitant vežimą. Šiame kontekste mažmeninė prekyba turėtų būti suprantama taip, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1379/2013, ji apima žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimą viešbučiams, restoranams, viešojo maitinimo ir kitos panašios aprūpinimo maistu veiklos vykdymui (vadinamajam HORECA sektoriui);

Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
32 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(32a) per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija ir valstybės narės turėtų parengti ir pradėti informavimo kampaniją, skirtą žvejams ir kitiems mėgėjų žvejybos sektoriaus veiklos vykdytojams, kad būtų tinkamai pranešta apie naujas šiame reglamente išdėstytas nuostatas;

Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis

(33) reikėtų patikslinti žvejybos ir akvakultūros produktų suskirstymo į partijas taisykles. Reikėtų patikslinti, kad partijos turėtų būti sudaromos iš vienos rūšies žvejybos ir akvakultūros produktų, išskyrus atvejus, kai jas sudaro labai nedidelis produktų kiekis;

(33) reikėtų patikslinti žvejybos ir akvakultūros produktų suskirstymo į partijas taisykles. Turėtų būti įmanoma sujungti partijas, kad būtų sudaryta nauja siunta, jeigu tenkinami atsekamumo reikalavimai ir įmanoma nustatyti tų žvejybos ir akvakultūros produktų kilmę ir rūšis visoje maisto grandinėje;

Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
34 konstatuojamoji dalis

(34) laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/200232 18 straipsnyje nustatytų atsekamumo reikalavimų, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 931/201133 nustatomos tam tikros atsekamumo taisyklės, taikytinos konkrečiame gyvūninės kilmės maisto produktų sektoriuje: veiklos vykdytojai turi saugoti konkrečią informaciją, kompetentingų institucijų prašymu ją joms teikti ir perduoti veiklos vykdytojui, kuriam tiekiamas žvejybos produktas. Žuvininkystės sektoriuje atsekamumas svarbus ne tik dėl maisto saugos, bet ir dėl kontrolės ir vartotojų interesų apsaugos užtikrinimo;

__________________

32 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

33 2011 m. rugsėjo 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 931/2011 dėl atsekamumo reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 dėl gyvūninės kilmės maisto produktų (OL L 242, 2011 9 20, p. 2).

Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
37 konstatuojamoji dalis

(37) tos pačios taisyklės turėtų būti taikomos iš trečiųjų valstybių importuojamiems žvejybos ir akvakultūros produktams. Importuojamų produktų atveju į privalomą atsekamumo informaciją reikėtų įtraukti nuorodą į Reglamente (EB) Nr. 1005/200834 numatytą žvejybos laimikio sertifikatą;

(37) siekiant išlaikyti aukštus maisto saugos standartus ir skatinti tausios žvejybos praktiką trečiosiose valstybėse, tos pačios taisyklės turėtų būti taikomos iš trečiųjų valstybių importuojamiems žvejybos ir akvakultūros produktams. Importuojamų produktų atveju į privalomą atsekamumo informaciją reikėtų įtraukti nuorodą į Reglamente (EB) Nr. 1005/200834 numatytą žvejybos laimikio sertifikatą;

__________________

34 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
40 konstatuojamoji dalis

(40) siekiant įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos tikslus itin svarbu užtikrinti renkamų laimikio duomenų patikimumą ir išsamumą. Visų pirma, iškraunamo laimikio duomenis reikėtų registruoti kuo patikimiau. Tam būtina sugriežtinti iškraunamų žvejybos produktų svėrimo procedūras;

(40) siekiant įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos tikslus itin svarbu užtikrinti renkamų laimikio duomenų patikimumą ir išsamumą. Visų pirma, iškraunamo laimikio duomenis reikėtų registruoti kuo patikimiau, tačiau netrukdant operatorių verslo veiklai. Tam būtina supaprastinti iškraunamų žvejybos produktų svėrimo procedūras;

Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
41 konstatuojamoji dalis

(41) produktus taikant kompetentingų institucijų patvirtintas sistemas turėtų sverti valstybėse narėse užregistruoti veiklos vykdytojai, kuriems leidžiama atlikti tą užduotį. Visi produktai turėtų būti sveriami pagal rūšis, nes taip bus užtikrintas tikslesnių laimikio duomenų teikimas, nebent valstybė narė būtų priėmusi Komisijos patvirtintą imčių planą. Veiklos vykdytojai turėtų dėti visas pastangas siekdami užtikrinti, kad dėl svėrimo nebūtų vėluojama parduoti šviežių produktų. Be to, svėrimo duomenis reikėtų registruoti elektroniniu būdu ir saugoti trejus metus. Minėtos sistemos turėtų atitikti minimalius reikalavimus, dėl kurių susitarė valstybės narės, siekiant jas standartizuoti visoje Sąjungoje;

Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
43 konstatuojamoji dalis

(43) siekiant pagerinti kontrolę ir užtikrinti greitą laimikio registracijos duomenų patvirtinimą ir spartų valstybių narių keitimąsi informacija, reikia, kad visi veiklos vykdytojai registruotų duomenis skaitmeninėmis priemonėmis ir per 24 valandas pateiktų juos elektroniniu būdu valstybėms narėms. Tai visų pirma susiję su iškrovimo deklaracijomis, pardavimo pažymomis ir perleidimo pažymomis;

(43) siekiant pagerinti kontrolę ir užtikrinti greitą laimikio registracijos duomenų patvirtinimą ir spartų valstybių narių keitimąsi informacija, reikia, kad visi veiklos vykdytojai registruotų duomenis skaitmeninėmis priemonėmis ir per 24 valandas pateiktų juos elektroniniu būdu valstybėms narėms, išskyrus force majeure atvejus. Tai visų pirma susiję su iškrovimo deklaracijomis ir perleidimo pažymomis;

Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
47 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(47a) siekiant užtikrinti Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 nuostatų, susijusių su nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis valstybėmis, veiksmingumą, turėtų būti numatyta galimybė taikyti apsaugos priemones. Tais atvejais, kai trečiajai valstybei pranešama, kad ji gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja valstybe, Komisija turėtų turėti galimybę laikinai sustabdyti tos trečiosios valstybės žvejybos ir akvakultūros produktams taikomus lengvatinius muitų tarifus. Komisija turėtų stengtis užtikrinti, kad į visus Sąjungos ir trečiųjų šalių sudaromus tarptautinius susitarimus būtų įtrauktos atitinkamos nuostatos;

Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
48 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(48a) siekiant veiksmingiau pagerinti taškų sistemos skaidrumą ir stebėjimą, turėtų būti sukurtas Europos pažeidimų registras, kad būtų galima registruoti pavienių valstybių narių duomenis apie nustatytus pažeidimus;

Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
49 konstatuojamoji dalis

(49) siekiant sudaryti valstybėms narėms vienodas sąlygas tirti visų bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidėjų padarytus pažeidimus, reikėtų patikslinti ir sugriežtinti nuostatas, pagal kurias nustatomas elgesys, laikytinas sunkiu tokių taisyklių pažeidimu;

Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
52 konstatuojamoji dalis

(52) už žuvininkystės kontrolės veiklą atsakingos nacionalinės įstaigos ir visos svarbios teisminės įstaigos turėtų turėti galimybę susipažinti su nacionalinio pažeidimų registro duomenimis. Užtikrinant visiškai skaidrų valstybių narių keitimąsi nacionalinių registrų informacija bus taip pat padidintas veiksmingumas ir sudarytos vienodos kontrolės veiklos vykdymo sąlygos;

(52) už žuvininkystės kontrolės veiklą atsakingos nacionalinės įstaigos ir visos svarbios teisminės įstaigos turėtų turėti galimybę susipažinti su nacionalinio ir Europos pažeidimų registro duomenimis. Užtikrinant visiškai skaidrų valstybių narių keitimąsi nacionalinių registrų informacija bus taip pat padidintas veiksmingumas ir sudarytos vienodos kontrolės veiklos vykdymo sąlygos;

Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
55 konstatuojamoji dalis

(55) valstybių narių surinkti duomenys taip pat labai vertingi mokslo reikmėms. Reikėtų patikslinti, kad valstybių narių ir Sąjungos mokslo įstaigoms gali būti sudaryta galimybė susipažinti su surinktais tinkamai anonimizuotais duomenimis, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, visų pirma, su laivo padėties duomenimis ir žvejybos veiklos duomenimis, jei tuose duomenyse nebėra nuorodos į laivo identifikavimo numerį ir jais remiantis negalima nustatyti fizinių asmenų tapatybės. Galiausiai valstybių narių renkami žvejybos veiklos duomenys taip pat vertingi Europos Sąjungos statistikos biurui (Eurostatui), kuris jais naudodamasis gali teikti žvejybos statistinius duomenis. Bet kuriuo atveju tie duomenys turėtų būti anonimizuoto formato, kad nebūtų galima nustatyti pavienių laivų ar fizinių asmenų tapatybės;

Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
55 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(55a) siekiant padidinti bendrą žinių apie jūros aplinką naudojimą, Europos žuvininkystės kontrolės agentūros surinkti duomenys turėtų būti prieinami Europos aplinkos agentūrai ir Europos jūrų saugumo agentūrai. Glaudesnis agentūrų bendradarbiavimas padėtų apskritai padidinti su jūrų politika susijusių klausimų supratimą ir tuo pačiu pagerinti Europos jūrinių teritorijų valdymo būdą. Komisijai turėtų būti pavesta užduotis parengti agentūrų partnerystės protokolą, kuris būtų jų bendradarbiavimo pagrindas;

Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
58 konstatuojamoji dalis

(58) vykdant žuvininkystės kontrolę ir užtikrinant reikalavimų vykdymą būtina tvarkyti asmens duomenis. Visų pirma, siekdama stebėti žvejybos galimybes, įskaitant kvotų išnaudojimą, Komisija turėtų turėti galimybę tvarkyti laivo žurnalų, iškrovimo deklaracijų, pardavimo pažymų ir kitus žvejybos veiklos duomenis, kad patvirtintų valstybių narių pateiktus suvestinius duomenis. Kad Komisija galėtų atlikti inspektavimą ir auditą ir stebėti kontrolės veiklą valstybėse narėse, ji turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija, kaip antai inspektavimo ir kontrolės stebėtojų ataskaitomis ir pažeidimų duomenų bazėmis, ir ją tvarkyti. Rengiant tarptautinius susitarimus ir išsaugojimo priemones ir jų laikantis Komisija prireikus turėtų tvarkyti duomenis apie Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse, įskaitant laivų identifikacinius numerius ir laivo savininko bei kapitono vardus ir pavardes;

Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
58 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(58a) visi renkami, perduodami ir saugomi asmens duomenys turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2016/6791a;

__________________

1a 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
64 konstatuojamosios dalies 7 įtrauka

– elektroninių stebėjimo prietaisų sistemų, įskaitant VSS, techniniais reikalavimais ir charakteristikomis;

Išbraukta.

Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
75 a konstatuojamoji dalis (nauja)

(75a) siekiant užtikrinti Sąjungos prekybos ir žuvininkystės politikos suderinamumą, Sąjungos su trečiosiomis valstybėmis sudaromuose prekybos susitarimuose turėtų būti apsaugos sąlyga, pagal kurią būtų numatyta laikinai sustabdyti muitų tarifų lengvatas žvejybos ir akvakultūros produktams tokiam laikotarpiui, kurį trečiajai valstybei taikomas įspėjimas, kad ji gali būti laikoma nebendradarbiaujančia valstybe, arba kurį ji laikoma nebendradarbiaujančia valstybe kovojant su NNN žvejyba;

Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas

ba) 3 punktas pakeičiamas taip:

3. kontrolė – stebėjimas ir priežiūra;

„3. kontrolė – visos veiklos, įskaitant visoje rinkos grandinėje vykdomą platinimo ir pardavimo veiklą, kuriai taikomas šis reglamentas, stebėjimas ir priežiūra;“

Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas

bb) 4 punktas pakeičiamas taip:

4. inspektavimas – pareigūnų atliekamas patikrinimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių, ir kuris aprašomas inspektavimo ataskaitoje;

„4. inspektavimas – pareigūnų vietoje atliekamas patikrinimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar laikomasi bendros žuvininkystės politikos taisyklių, ir kuris aprašomas inspektavimo ataskaitoje;“

Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b c papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas

bc) 5 punktas pakeičiamas taip:

5. priežiūra – žvejybos veiklos stebėjimas, remiantis žvejybos laivų stebėjimu, kurį vykdo inspektavimo laivai arba stebėjimo orlaiviai, ir taikant aptikimo bei identifikavimo metodus.

„5. priežiūra – pareigūnų atliekamas žvejybos veiklos stebėjimas, remiantis žvejybos laivų stebėjimu, kurį vykdo inspektavimo laivai, stebėjimo orlaiviai ir transporto priemonės, arba taikant kitas priemones, įskaitant aptikimo ir identifikavimo metodus; “

Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b d papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas

bd) 6 punktas pakeičiamas taip:

6. pareigūnas – asmuo, nacionalinės institucijos, Komisijos ar Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros įgaliotas atlikti inspektavimą;

„6. pareigūnas – asmuo, nacionalinės žvejybos kontrolės institucijos, Komisijos ar Europos žuvininkystės kontrolės agentūros įgaliotas atlikti inspektavimą; “

(Šis pakeitimas, kai pavadinimas „Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra“ pakeičiamas pavadinimu „Europos žuvininkystės kontrolės agentūra“, taikomas visam tekstui. Priėmus šį pakeitimą reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.)

Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto b e papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas

be) 7 punktas pakeičiamas taip:

7. Bendrijos inspektoriai – valstybės narės, Komisijos ar jos paskirtos įstaigos pareigūnai, nurodyti šio reglamento 79 straipsnyje nustatytame sąraše;

„7. Sąjungos inspektoriai – valstybės narės, Komisijos ar Europos žuvininkystės kontrolės agentūros pareigūnai, nurodyti šio reglamento 79 straipsnyje nustatytame sąraše;“

Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto e papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 dalies 14 punktas

„14. ribojamos žvejybos rajonas – jūrų rajonas, kuriame žvejybos veikla yra laikinai arba visam laikui apribota arba draudžiama;“

„14. ribojamos žvejybos rajonas – jūrų rajonas, kuriame žvejybos veikla yra laikinai arba visam laikui apribota arba draudžiama regioninės, nacionalinės, Sąjungos arba tarptautinės teisės aktais;“;

Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto e a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 pastraipos 15 punktas

ea) 15 punktas pakeičiamas taip:

15. žvejybos stebėjimo centras – vėliavos valstybės narės įsteigtas operatyvusis centras, turintis kompiuterių aparatinę ir programinę įrangą, kuria galima automatiškai gauti ir tvarkyti duomenis bei juos perduoti elektroninėmis priemonėmis;

„15. žvejybos stebėjimo centras – vėliavos valstybės narės įsteigtas operatyvusis centras, turintis kompiuterių aparatinę ir programinę įrangą, kuria galima automatiškai gauti, tvarkyti, analizuoti, kontroliuoti ir stebėti duomenis bei juos perduoti elektroninėmis priemonėmis;“

Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto e b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 pastraipos 16 punktas

eb) 16 punktas pakeičiamas taip:

16. perkrovimas – visų ar tam tikrų laive laikomų žuvininkystės ar akvakultūros produktų perkrovimas į kitą laivą;

16. perkrovimas – visų ar tam tikrų laive laikomų žvejybos ar akvakultūros produktų perkrovimas į kitą laivą uoste arba jūroje;

Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto f papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 dalies 20 punktas

20. partija – žvejybos arba akvakultūros produktų vienetų siunta;

20. partija – tam tikro kiekio ir tam tikros vienos rūšies gyvūnų, kurių kilmė ta pati, žvejybos ir akvakultūros produktų siunta;

Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto f a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 dalies 20 a punktas (naujas)

fa) įterpiamas šis punktas:

„20a. siunta – tam tikras žvejybos arba akvakultūros produktų kiekis;“

Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto f b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas

fb) 21 punktas pakeičiamas taip:

21. perdirbimas – procesas, kurį naudojant buvo paruošti pateikiami produktai. Jis apima filė paruošimą, pakavimą, konservavimą, sušaldymą, rūkymą, sūdymą, terminį apdorojimą, marinavimą, vytinimą ar žuvies paruošimą rinkai kokiu nors kitu būdu;

„21. perdirbimas – procesas, kurį naudojant buvo paruošti žvejybos arba akvakultūros produktai. Jis apima bet kokio tipo pjaustymą, filė paruošimą, pakavimą, konservavimą, užšaldymą, rūkymą, sūdymą, terminį apdorojimą, marinavimą, vytinimą ar žvejybos arba akvakultūros produktų paruošimą rinkai kokiu nors kitu būdu;“

Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto f c papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 pastraipos 22 punktas

fc) 22 punktas pakeičiamas taip:

22. iškrovimas – bet kokio žuvininkystės produktų kiekio pirminis iškrovimas iš žvejybos laivo į krantą;

„22. iškrovimas – viso bet kokio žuvininkystės produktų kiekio iškrovimo iš žvejybos laivo į krantą proceso laikotarpis;“

Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto h papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 dalies 23 punktas

h) 23 punktas išbraukiamas;

Išbraukta.

Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto i a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 dalies 28 a punktas (naujas)

ia) įterpiamas šis punktas:

„28a. mėgėjų žvejybos frachtuojamas laivas – kapitono vadovaujama laivė arba laivas, plukdantis keleivius jūroje mėgėjų žvejybos tikslu;“

Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto i b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 dalies 28 b punktas (naujas)

ib) įterpiamas šis punktas:

„28b. žvejybinis turizmas – žvejų organizuojama mėgėjų žvejybos veikla, plukdant keleivius jūroje mėgėjų žvejybos tikslu, kuri papildo jų pagrindinę veiklą;“

Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto k a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 dalies 34 a punktas (naujas)

ka) papildoma šiuo punktu:

„34a. tiesioginis pardavimas – šviežių ar perdirbtų žvejybos ir akvakultūros produktų pardavimas, kai gamintojas ar jo įgaliotas fizinis asmuo parduoda produktus be tarpininkų galutiniam vartotojui bet kurioje vietoje, be kita ko, nuolat keičiamose vietose.“

Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto k b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 dalies 34 b punktas (naujas)

kb) papildoma šiuo punktu:

„34b. pažeidžiama rūšis – pažeidžiama rūšis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241* 6 straipsnyje;“

________________

* 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).

Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto k c papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 dalies 34 c punktas (naujas)

kc) papildoma šiuo punktu:

„34c. atsekamumas – sisteminė galimybė atsekti ir sekti visą informaciją ar jos dalį, susijusią su maisto produktu, visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais, naudojantis registruotais identifikavimo duomenimis;“

Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto k d papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 dalies 34 d punktas (naujas)

kd) papildoma šiuo punktu:

„34d. belaivė žvejyba – žvejybos veiklos vykdymas nenaudojant žvejybos laivo, pvz., vandens bestuburių rinkimas, žvejyba pėsčiomis ar poledinė žūklė.“

Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto k e papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
4 straipsnio 1 dalies 34 e punktas (naujas)

ke) papildoma šiuo punktu:

„34e. pažeidžiama buveinė – pažeidžiama buveinė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1241 6 straipsnyje;“

Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
6 straipsnio 3 dalis

3. Vėliavos valstybė narė laikinai sustabdo laivo, kurį ta valstybė narė yra nusprendusi laikinai sulaikyti ar kurio žvejybos leidimo galiojimas laikinai sustabdytas pagal 91b straipsnį, žvejybos licencijos galiojimą.

3. Vėliavos valstybė narė laikinai sustabdo laivo, kuriam ta valstybė narė taiko laikino sulaikymo priemones ar kurio žvejybos leidimo galiojimas laikinai sustabdytas pagal 91b straipsnį, savininko ar operatoriaus žvejybos licencijos galiojimą ir nedelsdama apie tai praneša Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai. Per sustabdymo laikotarpį nei laivas, nei licencija negali būti parduoti, nuomojami ar perleisti.

Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 5 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
8 straipsnio 2 dalies f a punktas (naujas)

fa) pranešimo apie žvejybos įrankių naudojimo pabaigą procedūrų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas (ES) 2019/883* ir (ES) 2019/904**.

_________________

* 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/65/ES ir panaikinama Direktyva 2000/59/EB (OL L 151, 2019 6 7, p. 116).

** 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (OL L 155, 2019 6 12, p. 1).

Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 straipsnio 1 dalis

1. Valstybės narės naudoja laivų stebėjimo sistemas, kuriomis, rinkdamos ir analizuodamos laivų padėties duomenis, veiksmingai stebi su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų padėtį ir judėjimą visose tų laivų buvimo vietose ir valstybių narių vandenyse esančius žvejybos laivus. Kiekviena vėliavos valstybė narė užtikrina nenutrūkstamą ir sistemingą laivo padėties duomenų tikslumo stebėjimą ir kontrolę.

1. Valstybės narės naudoja laivų stebėjimo sistemas, kuriomis, rinkdamos ir analizuodamos laivų padėties duomenis, veiksmingai stebi su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų padėtį ir judėjimą visose tų laivų buvimo vietose ir jų vandenyse esančius žvejybos laivus. Kiekviena vėliavos valstybė narė nenutrūkstamai ir sistemingai renka laivo padėties duomenis ir stebi bei kontroliuoja jų tikslumą.

Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Sąjungos žvejybos laivuose įrengiamas tinkamai veikiantis ir reguliariai laivo padėties duomenis perduodantis įtaisas, kuris sudaro sąlygas naudojantis laivų stebėjimo sistema automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti.

Sąjungos žvejybos laivuose įrengiamas tinkamai veikiantis ir reguliariai laivo padėties duomenis automatiškai perduodantis įtaisas, kuris sudaro sąlygas naudojantis laivų stebėjimo sistema automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti.

Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Laivų stebėjimo sistemos taip pat sudaro sąlygas 9a straipsnyje nurodytam vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui bet kuriuo metu gauti duomenis iš žvejybos laivo. Laivo padėties duomenys perduodami ir iš jo gaunami naudojantis palydoviniu ryšiu arba prisijungiant prie sausumos judriojo ryšio tinklo, jei toks tinklas pasiekiamas.

Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 straipsnio 3 dalis

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis nesiekia 12 metrų, kapitonai gali laivuose turėti mobilų ir reguliariai laivo padėties duomenis registruojantį bei perduodantį įtaisą, kuris sudaro sąlygas naudojantis laivų stebėjimo sistema automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti. Jei įtaisu neįmanoma prisijungti prie judriojo ryšio tinklo, to laikotarpio laivo padėties duomenys užregistruojami ir perduodami iškart po to, kai laivas prisijungia prie tokio tinklo, ir ne vėliau kaip prieš įplaukiant į uostą.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis nesiekia 12 metrų, kapitonai gali laivuose turėti tinkamai veikiantį mobilų ir reguliariai laivo padėties duomenis registruojantį bei perduodantį įtaisą, kuris sudaro sąlygas naudojantis laivų stebėjimo sistema automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti. Jei įtaisu neįmanoma prisijungti prie ryšių tinklo, to laikotarpio laivo padėties duomenys užregistruojami ir perduodami iškart po to, kai laivas prisijungia prie tokio tinklo, ir ne vėliau kaip prieš iškrovimo operacijų pradžią.

Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 straipsnio 4 dalis

4. Jeigu Sąjungos žvejybos laivas yra kitos valstybės narės vandenyse, vėliavos valstybė narė to laivo padėties duomenis automatiškai perduoda pakrantės valstybių narių žvejybos stebėjimo centrui. Laivo padėties duomenys taip pat perduodami valstybei narei, kurios uostuose žvejybos laivas galėtų iškrauti laimikį arba kurios vandenyse jis galėtų tęsti savo žvejybos veiklą.

4. Jeigu Sąjungos žvejybos laivas yra kitos valstybės narės vandenyse, vėliavos valstybė narė to laivo padėties duomenis automatiškai perduoda pakrantės valstybių narių žvejybos stebėjimo centrui. Atitinkamų žvejybos reisų laivo padėties duomenys automatiškai taip pat perduodami valstybei narei, kurios uostuose žvejybos laivas galėtų iškrauti laimikį arba kurios vandenyse jis galėtų tęsti savo žvejybos veiklą.

Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 straipsnio 5 dalis

5. Jeigu Sąjungos žvejybos laivas vykdo veiklą trečiosios valstybės vandenyse arba vandenyse, kuriuose žvejybos išteklius valdo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta regioninė žvejybos valdymo organizacija, ir jeigu susitarime su ta trečiąja valstybe ar pagal taikomas tos organizacijos taisykles taip nustatyta, laivo padėties duomenys taip pat turi būti prieinami tai valstybei ar organizacijai.

5. Jeigu Sąjungos žvejybos laivas vykdo žvejybos veiklą ar operacijas trečiosios valstybės vandenyse arba vandenyse, kuriuose žvejybos išteklius valdo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta regioninė žvejybos valdymo organizacija, ir jeigu susitarime su ta trečiąja valstybe ar pagal taikomas tos organizacijos taisykles taip nustatyta, atitinkamų žvejybos reisų laivo padėties duomenys taip pat turi būti automatiškai prieinami tai valstybei ar organizacijai.

Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 straipsnio 6 a dalis (nauja)

6a. Šis straipsnis taip pat taikomas su valstybės narės vėliava plaukiojantiems aptarnaujantiems laivams, žuvų perdirbimo laivams, perkrovimo veikloje dalyvaujantiems laivams ir transportiniams laivams, kurie gali gabenti žvejybos produktus.

Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 straipsnio 7 dalis

7. Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios žvejybos stebėjimo centrų vykdomo žvejybos veiklos ir žvejybos pastangų stebėjimo taisyklės, visų pirma taisyklės dėl kapitonų atsakomybės už laivų stebėjimo įtaisus.

Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 straipsnio 8 dalies c punktas

c) žvejybos laivų padėties ir jų judėjimo (įskaitant ribojamos žvejybos rajonuose) duomenų perdavimo dažnumo;

Išbraukta.

Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 a straipsnio 1 dalis

1. Valstybės narės įsteigia žvejybos stebėjimo centrus, kurie stebi žvejybos veiklą bei žvejybos pastangas, ir užtikrina jų veiklą. Atitinkamos valstybės narės žvejybos stebėjimo centras stebi su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus, nesvarbu, kuriuose vandenyse jie vykdo veiklą ar kuriuose uostuose jie yra, taip pat su kitų valstybių narių vėliava plaukiojančius Sąjungos žvejybos laivus ir trečiųjų valstybių žvejybos laivus, kuriems taikomos laivų stebėjimo sistemos nuostatos ir kurie vykdo veiklą vandenyse, į kuriuos ta valstybė narė turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai, ir su trečiosios valstybės, dėl kurios esama regioninių tarptautinių organizacijų priimtų taisyklių ir (arba) rekomendacijų, vėliava plaukiojančius žvejybos laivus. Žvejybos stebėjimo centrai taip pat praneša apie paliktų, prarastų ar kitaip į jūrą išmestų žvejybos įrankių skaičių ir veiksmus, kuriais siekiama, kad tokių įrankių nebūtų arba jų būtų mažiau.

Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 a straipsnio 2 dalis

2. Kiekviena vėliavos valstybė narė paskiria už žvejybos stebėjimo centrą atsakingas kompetentingas institucijas ir imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad jos žvejybos stebėjimo centras būtų tinkamai aprūpintas personalu ir kompiuterių aparatine bei programine įranga, sudarančia sąlygas automatiškai tvarkyti duomenis ir juos perduoti elektroninėmis priemonėmis. Valstybės narės numato duomenų atsarginių kopijų kūrimo ir duomenų atkūrimo procedūras, taikytinas sistemos gedimo atveju. Valstybės narės gali naudoti bendrą žvejybos stebėjimo centrą.

2. Kiekviena vėliavos valstybė narė iš nacionalinių ar regioninių kompetentingų institucijų paskiria už žvejybos stebėjimo centrą atsakingą pagrindinę kompetentingą instituciją ir imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad jos žvejybos stebėjimo centras būtų tinkamai aprūpintas personalu ir kompiuterių aparatine bei programine įranga, sudarančia sąlygas automatiškai tvarkyti, analizuoti, kontroliuoti bei stebėti duomenis ir juos perduoti elektroninėmis priemonėmis. Valstybės narės numato duomenų atsarginių kopijų kūrimo ir duomenų atkūrimo procedūras, taikytinas sistemos gedimo atveju. Valstybės narės gali naudoti bendrą žvejybos stebėjimo centrą.

Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 a straipsnio 3 dalis

3. Vėliavos valstybės narės užtikrina, kad žvejybos stebėjimo centrai turėtų prieigą prie visų atitinkamų duomenų, visų pirma prie 109 ir 110 straipsniuose išvardytų duomenų, ir veiktų visą parą be poilsio dienų.

Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
9 a straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Žvejybos stebėjimo centrai remia laivų stebėjimą realiuoju laiku, kad būtų galima nedelsiant imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų.

Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
10 straipsnio 1 pastraipa

Remiantis Direktyva 2002/59/EB, žvejybos laive, kurio bendrasis ilgis didesnis nei 15 metrų, įmontuojama automatinio identifikavimo sistema, atitinkanti Tarptautinės jūrų organizacijos parengtus eksploatacinių charakteristikų standartus, ir užtikrinamas tos sistemos veikimas.

Remiantis Direktyva 2002/59/EB, žvejybos laive, kurio bendrasis ilgis didesnis nei 15 metrų, įmontuojama tinkamai veikianti automatinio identifikavimo sistema, atitinkanti Tarptautinės jūrų organizacijos parengtus eksploatacinių charakteristikų standartus, ir užtikrinamas nenutrūkstamas tos sistemos veikimas.

Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
10 straipsnio 1 a dalis (nauja)

1a. Nukrypstant nuo 1 dalies, jei Sąjungos žvejybos laivo kapitonas mano, kad nuolatinis automatinio identifikavimo sistemos veikimas galėtų pakenkti saugai, arba jei gresia saugumo incidentai, automatinio identifikavimo sistema gali būti išjungta.

Kai automatinio identifikavimo sistema išjungiama vadovaujantis pirmąja pastraipa, Sąjungos žvejybos laivo kapitonas apie tai praneša savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir, kai taikoma, pakrantės valstybės kompetentingoms institucijoms. Išnykus pavojaus šaltiniui, laivo kapitonas iš naujo įjungia automatinę identifikavimo sistemą.

Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
10 straipsnio 1 b dalis (nauja)

1b. Valstybės narės užtikrina, kad automatinio identifikavimo sistemos duomenys kontrolės tikslais, įskaitant automatinio identifikavimo sistemos duomenų kryžmines patikras su kitais turimais duomenimis, būtų prieinami jų nacionalinėms žuvininkystės kontrolės institucijoms pagal 109 ir 110 straipsnius.

Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
14 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis nesiekia 12 metrų, kapitonai ir belaivę žvejybą vykdantys fiziniai asmenys pildo supaprastinto formato elektroninį laivo žurnalą.

Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
14 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

2. 1 dalyje nurodytame žvejybos žurnale pateikiama visų pirma ši informacija:

2. 1 dalyje nurodytas žvejybos žurnalas turi būti vienodo visoje Sąjungoje formato ir jame pateikiama visų pirma ši informacija:

Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
14 straipsnio 2 dalies d punktas

d) laimikio sužvejojimo data ir, atitinkamais atvejais, laikas;

d) laimikio sužvejojimo data;

Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
14 straipsnio 2 dalies f punktas

f) žvejybos įrankio tipas, techninės specifikacijos ir matmenys;

f) žvejybos įrankio tipas ir apytikriai matmenys;

Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
14 straipsnio 2 dalies g punktas

g) apskaičiuotasis kiekvienos rūšies individų kiekis, išreikštas gyvojo svorio kilogramais arba, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi, įskaitant atskiru įrašu nurodytą individų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekį arba skaičių. Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, šią informaciją pateikia kiekvieno valksmo arba kiekvienos žvejybos operacijos atveju;

Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
14 straipsnio 2 dalies h punktas

h) visų rūšių, dėl kurių netaikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, apskaičiuotasis į jūrą išmetamų individų kiekis gyvojo svorio ekvivalentu;

h) visų rūšių, dėl kurių netaikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, apskaičiuotasis į jūrą išmetamų individų kiekis;

Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
14 straipsnio 3 dalies a punktas

a) prarastų žvejybos įrankių tipas;

a) prarastų žvejybos įrankių tipas ir apytikriai matmenys;

Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
14 straipsnio 3 dalies b punktas

b) žvejybos įrankių praradimo laikas;

b) apytikris žvejybos įrankių praradimo laikas;

Pakeitimas 338
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
14 straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Jei sugaunama pažeidžiamų rūšių gyvūnų, žvejybos žurnale taip pat nurodoma:

a) sugautų gyvūnų rūšis;

b) sugautų individų skaičius;

c) sugavimo data ir koordinatės;

d) žuvusių individų skaičius;

e) į jūrą paleistų individų skaičius;

f) sužeistų ir į jūrą paleistų individų skaičius.

Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
14 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Palyginti su iškrautu kiekiu arba atlikto inspektavimo rezultatu, nustatant žvejybos žurnale įrašomą laive laikomą apskaičiuotąjį individų kiekį kilogramais leidžiamas nuokrypis kiekvienos rūšies atveju yra 10 %. Kiekvienos laive laikomos rūšies individų, kurių gyvasis svoris neviršija 50 kg, atveju leistinas nuokrypis yra 20 %.

Palyginti su iškrautu kiekiu arba atlikto inspektavimo rezultatu, nustatant žvejybos žurnale įrašomą laive laikomą apskaičiuotąjį individų kiekį kilogramais leidžiamas nuokrypis kiekvienos rūšies atveju yra 10 %. Mišriosios žvejybos, smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos gaubiamaisiais tinklais arba kiekvienos laive laikomos rūšies individų, kurių gyvasis svoris neviršija 100 kg, atveju leistinas nuokrypis yra 20 %. Tunų rūšių atveju leidžiamas nuokrypis yra 25 %.

Pakeitimas 328
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
14 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, vykdant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies a punkto pirmoje ir trečioje įtraukose nurodytą žvejybą, kurios produktai iškraunami nerūšiuoti, šioje dalyje nustatyti leistini nuokrypiai netaikomi tų rūšių individų laimikiui, kuris atitinka abi šias sąlygas:
a) sudaro mažiau nei 1 % visų iškrautų rūšių ir
b) bendras laimikio svoris yra mažesnis nei 100 kg.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, smulkiųjų pelaginių žuvų (skumbrių, silkių, stauridžių, šiaurinių žydrųjų merlangų, smulkiadyglių saulažuvių, ančiuvių, argentinų, sardinių ir šprotų) žvejybai ir pramoninei (be kita ko, paprastųjų stintenių, tobinių ir norveginių menkučių) žvejybai, kai iškraunamas neišrūšiuotas laimikis, taikomos šios išimtys:

a) šioje dalyje nustatyti leistini nuokrypiai netaikomi sužvejotų rūšių laimikiams, kurie atitinka vieną iš šių sąlygų:

i) jie sudaro mažiau nei 1% visų iškrautų rūšių svorio arba

ii) bendras jų laimikio svoris yra mažesnis nei 100 kg;

b) valstybėms narėms, kurios yra priėmusios Komisijos patvirtintą rizika pagrįstą imčių planą, taikomą sveriant neišrūšiuotą iškraunamą laimikį, taikomi šie leistinų nuokrypių apribojimai:

i) smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių ir pramoninės žvejybos atveju leistinas nuokrypis, žvejybos žurnale nurodant apytikrį laive laikomą kiekvienos rūšies žuvų kiekį kilogramais, yra 10 % viso laivo žurnale užregistruotų visų rūšių žuvų kiekio;

ii) kitų netikslinių rūšių atveju leistinas nuokrypis, žvejybos žurnale nurodant apytikrį laive laikomą kiekvienos rūšies žuvų kiekį kilogramais arba žvejybos žurnale nenurodant to kiekio, yra 200 kg arba 1 % viso laivo žurnale užregistruotų visų rūšių žuvų kiekio ir

iii) bendro visų rūšių kiekio atveju leistinas nuokrypis, žvejybos žurnale nurodant apytikrį laive laikomą bendrą žuvų kiekį kilogramais, yra 10 % viso laivo žurnale užregistruotų visų rūšių žuvų kiekio.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tropinių tunų žvejybos gaubiamaisiais tinklais atveju, kai sužvejojamos tų rūšių, kurioms taikomas Komisijos patvirtintas rizika grindžiamas imčių planas, žuvys, leistinas nuokrypis, žvejybos žurnale nurodant bendrą apytikrį laive laikomų žuvų kiekį kilogramais (kartu sudėjus visas rūšis), yra 10 % bendro iškrauto visų rūšių žuvų kiekio.

Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
14 straipsnio 7 dalis

7. Sąjungos vandenyse veiklą vykdančių trečiosios valstybės žūklės laivų kapitonai šiame straipsnyje nurodytą informaciją registruoja taip pat kaip ir Sąjungos žvejybos laivų kapitonai.

7. Sąjungos vandenyse arba tarptautiniuose vandenyse su bendrais žuvų ištekliais veiklą vykdančių trečiosios valstybės žūklės laivų kapitonai šiame straipsnyje nurodytą informaciją registruoja taip pat kaip ir Sąjungos žvejybos laivų kapitonai.

Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
15 straipsnio 1 dalies a punktas

a) bent kartą per dieną ir, jei taikoma, po kiekvieno valksmo, ir

a) bent kartą žvejybos dienos pabaigoje, ir

Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
15 straipsnio 1 dalies b punktas

b) užbaigę paskutinę žvejybos operaciją ir prieš įplaukdami į uostą.

b) užbaigę paskutinę žvejybos operaciją ir prieš pradėdami iškrovimo operacijas.

Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
15 straipsnio 2 dalis

2. Sąjungos žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis nesiekia 12 metrų, kapitonai elektroninėmis priemonėmis perduoda 14 straipsnyje nurodytą informaciją savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai užbaigę paskutinę žvejybos operaciją ir prieš įplaukdami į uostą.

2. Sąjungos žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis nesiekia 12 metrų, kapitonai elektroninėmis priemonėmis ir suderintu bei supaprastintu formatu perduoda 14 straipsnyje nurodytą informaciją savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai užbaigę paskutinę žvejybos operaciją ir prieš pradėdami iškrovimo operacijas.

Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
15 straipsnio 4 dalis

4. Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos priima iš vėliavos valstybės narės gautus elektroninius pranešimus, kuriuose pateikti iš 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų žvejybos laivų gauti duomenys.

4. Vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos siunčia pakrantės valstybės narės kompetentingoms institucijoms elektroninius pranešimus, kuriuose pateikiami žvejybos laivų duomenys, gauti pagal 1, 2 ir 3 dalis. Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos priima iš vėliavos valstybės narės gautus elektroninius pranešimus, kuriuose pateikti iš 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų žvejybos laivų gauti duomenys.

Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
15 straipsnio 5 dalis

5. Sąjungos vandenyse veiklą vykdančių trečiųjų valstybių žūklės laivų kapitonai elektroninėmis priemonėmis perduoda 14 straipsnyje nurodytą informaciją pakrantės valstybės narės kompetentingai institucijai.“;

Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 13 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
15 a straipsnio 2 dalies g punktas

g) žvejybos žurnalo duomenų perdavimo dažnumo.

Išbraukta.

Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 15 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
17 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

1. Nepažeidžiant daugiamečių planų konkrečių nuostatų, Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, kapitonai bent prieš keturias valandas iki numatyto atplaukimo į uostą laiko savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis praneša šią informaciją:

1. Nepažeidžiant daugiamečių planų konkrečių nuostatų, Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis ir kurie vykdo ilgesnius nei 24 valandų žvejybos reisus, kapitonai bent prieš keturias valandas iki numatyto atplaukimo į uostą laiko savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis praneša šią informaciją:

Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 15 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
17 straipsnio 1 a dalis

1a. Pakrantės valstybė narė gali nustatyti trumpesnį išankstinio pranešimo laikotarpį su jos vėliava plaukiojantiems laivams, kurie vykdo veiklą tik jos teritoriniuose vandenyse, jei dėl to nesumažėja valstybių narių gebėjimas atlikti inspektavimą.

1a. Pakrantės valstybė narė gali pakoreguoti išankstinio pranešimo laikotarpį su jos vėliava plaukiojantiems laivams, kurie vykdo veiklą jos teritoriniuose vandenyse, jei dėl to nesumažėja valstybių narių gebėjimas atlikti inspektavimą.

Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 15 punkto b a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
17 straipsnio 1 b dalis (nauja)

ba) įterpiamas šis punktas:

„1b. Jeigu laimikis sugaunamas laikotarpiu tarp pranešimo pateikimo ir atvykimo į uostą, apie jį turi būti papildomai pranešta po to, kai jis paliekamas laive, ir prieš įplaukiant į uostą.“;

Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 15 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
17 straipsnio 6 dalies a punktas

a) tam tikrų kategorijų žvejybos laivų atleidimo nuo 1 dalyje nustatyto įpareigojimo, atsižvelgiant į iškrautinų žvejybos produktų kiekį ir tipą;

a) tam tikrų kategorijų žvejybos laivų atleidimo nuo 1 dalyje nustatyto įpareigojimo, atsižvelgiant į iškrautinų žvejybos produktų kiekį ir tipą ir į bendros žuvininkystės politikos taisyklių nesilaikymo riziką;

Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 17 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
19 straipsnis

(17) 19 straipsnyje žodžiai „17 ir 18 straipsniuose“ pakeičiami žodžiais „17 straipsnyje“;

(17) 19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Leidimas įplaukti į uostą

Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos gali neleisti žvejybos laivams įplaukti į uostą, jei 17 straipsnyje nurodyta informacija nėra išsami, išskyrus force majeure atvejus, įskaitant itin blogas oro sąlygas ir situacijas, kai kyla pavojus įgulos saugumui.“;

Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 18 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
19a straipsnio 1 dalis

1. Sąjungos žvejybos laivams leidžiama iškrauti ne Sąjungos vandenyse esančiuose uostuose tik tuomet, jei jie ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki numatyto atplaukimo į uostą laiko savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis perduoda 3 dalyje nurodytą informaciją ir jei vėliavos valstybė narė per tą laikotarpį neatsisako išduoti leidimo iškrauti.

1. Sąjungos žvejybos laivams leidžiama iškrauti ne Sąjungos vandenyse esančiuose uostuose tik tuomet, jei jie ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki numatyto atplaukimo į uostą laiko savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis perduoda 3 dalyje nurodytą informaciją ir jei vėliavos valstybė narė per tą laikotarpį neatsisako išduoti leidimo iškrauti.

Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 18 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
19a straipsnio 2 dalis

2. Atsižvelgdama į žvejybos produktų tipą ir atstumą tarp žvejybos plotų ir uostų, vėliavos valstybė narė gali nustatyti trumpesnį (tačiau ne trumpesnį kaip keturių valandų) 1 dalyje nurodyto išankstinio pranešimo laikotarpį su jos vėliava plaukiojantiems ir žvejybos veiklą trečiųjų valstybių vandenyse vykdantiems žvejybos laivams.

2. Atsižvelgdama į žvejybos produktų tipą ir atstumą tarp žvejybos plotų ir uostų, taip pat į bendros žuvininkystės politikos taisyklių arba taisyklių, taikytinų trečiosios valstybės vandenyse, kuriuose laivai vykdo veiklą, nesilaikymo riziką, vėliavos valstybė narė gali nustatyti trumpesnį (tačiau ne trumpesnį kaip dviejų valandų) 1 dalyje nurodyto išankstinio pranešimo laikotarpį su jos vėliava plaukiojantiems ir žvejybos veiklą trečiųjų valstybių vandenyse vykdantiems žvejybos laivams. Nustatydamos riziką valstybės narės atsižvelgia į atitinkamų laivų padarytus sunkius pažeidimus.

Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 18 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
19a straipsnio 3 dalies h punktas

h) iškrautiną kiekvienos rūšies individų kiekį.

h) iškrautiną kiekvienos rūšies kiekį, be kita ko, atskiru įrašu nurodant taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiantį individų kiekį ar skaičių.

Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 18 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
19a straipsnio 4 dalis

4. Jei, remiantis pateiktos informacijos analize ir kita turima informacija, galima pagrįstai manyti, kad žvejybos laivas nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių, vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos prašo trečiosios valstybės, kurioje laivas ketina iškrauti, bendradarbiauti atliekant galimą inspektavimą. Šiuo tikslu vėliavos valstybė narė gali reikalauti, kad žvejybos laivas iškrautų kitame uoste arba pavėlintų savo atplaukimo į uostą ar iškrovimo laiką.

4. Jei, remiantis pateiktos informacijos analize ir kita turima informacija, galima pagrįstai manyti, kad žvejybos laivas nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir taisyklių, taikomų trečiosios valstybės vandenyse ar atviroje jūroje, kur laivas vykdo veiklą, vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos prašo trečiosios valstybės, kurioje laivas ketina iškrauti, bendradarbiauti atliekant galimą inspektavimą. Šiuo tikslu vėliavos valstybė narė gali reikalauti, kad žvejybos laivas iškrautų kitame uoste arba pavėlintų savo atplaukimo į uostą ar iškrovimo laiką.

Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 19 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
20 straipsnio 2a dalis

2a. Nepažeidžiant Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 4 straipsnio 4 dalies ir šio reglamento 43 straipsnio 3 dalies, Sąjungos laivai, iš kurių perkraunama, ir Sąjungos laivai, į kuriuos perkraunama, perkrovimą jūroje ne Sąjungos vandenyse arba trečiųjų valstybių uostuose gali vykdyti tik gavę savo vėliavos valstybės (-ių) narės (-ių) leidimą. Tačiau perkrovimą jūroje leidžiama vykdyti tam tikrais pelaginių žuvų žvejybos atvejais, kai laivai yra daug mylių nuo sausumos, o jų laimikis toks mažas, kad laivams būtų nenaudinga grįžti į uostą, kad jį parduotų.

Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 19 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
20 straipsnio 2b dalis

2b. Prašydami leidimo perkrauti pagal 2a dalį, Sąjungos laivų kapitonai, likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki perkrovimo operacijos, savo vėliavos valstybei narei elektroninėmis priemonėmis perduoda šią informaciją:

2b. Prašydami leidimo perkrauti pagal 2a dalį, Sąjungos laivų kapitonai, likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki perkrovimo operacijos, savo vėliavos valstybei narei elektroninėmis priemonėmis perduoda šią informaciją:

Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 19 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
20 straipsnio 2b dalies c punktas

c) kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

c) kiekvienos perkrautos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 19 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
20 straipsnio 2b dalies d punktas

d) apskaičiuotąjį kiekvienos rūšies individų kiekį, išreikštą produkto svorio kilogramais ir gyvojo svorio kilogramais, suskirstytą pagal produkto pateikimo formą;

d) apskaičiuotąjį kiekvienos perkrautos rūšies individų kiekį, išreikštą produkto svorio kilogramais ir gyvojo svorio kilogramais, suskirstytą pagal produkto pateikimo formą;

Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 20 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
21 straipsnio 1 dalis

1. Perkrovimo operacijas vykdančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 10 metrų ar didesnis, kapitonai pildo elektroninę perkrovimo deklaraciją.

1. Perkrovimo operacijas vykdančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, kapitonai pildo elektroninę perkrovimo deklaraciją.

Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 20 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
21 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

2. 1 dalyje nurodytoje perkrovimo deklaracijoje pateikiama bent ši informacija:

2. 1 dalyje nurodyta perkrovimo deklaracija turi būti vienodo visoje Sąjungoje formato ir joje pateikiama bent ši informacija:

Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 20 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
21 straipsnio 2 dalies c punktas

c) kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

c) kiekvienos perkrautos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 20 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
21 straipsnio 2 dalies d punktas

d) apskaičiuotasis kiekvienos rūšies individų kiekis, išreikštas produkto svorio kilogramais ir gyvojo svorio kilogramais, suskirstytas pagal produkto pateikimo formą, arba, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi, įskaitant atskiru įrašu nurodytą individų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekį arba skaičių;

d) apskaičiuotasis kiekvienos perkrautos rūšies individų kiekis, išreikštas produkto svorio kilogramais ir gyvojo svorio kilogramais, suskirstytas pagal produkto pateikimo formą, arba, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi, įskaitant atskiru įrašu nurodytą individų, nesiekiančių taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, kiekį arba skaičių;

Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 20 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
21 straipsnio 3 dalis

3. Palyginti su iškrautu kiekiu arba atlikto inspektavimo rezultatu, nustatant perkrovimo deklaracijoje įrašomą laive laikomą apskaičiuotąjį individų kiekį kilogramais leidžiamas nuokrypis kiekvienos rūšies atveju yra 10 %.

Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 20 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
21 straipsnio 6 dalis

6. Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tam tikrų kategorijų žvejybos laivai, atsižvelgiant į žvejybos produktų kiekį ir (arba) tipą ir į bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių ir kitų atitinkamų teisės aktų nesilaikymo riziką, būtų atleidžiami nuo 1 dalyje nustatyto įpareigojimo. Nustatant tos rizikos lygį, atsižvelgiama į atitinkamų laivų padarytus sunkius pažeidimus.

Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
22 straipsnio 1 dalis

1. Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 10 metrų ar didesnis, kapitonai per 24 valandas nuo perkrovimo operacijos užbaigimo savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai elektroninėmis priemonėmis nusiunčia 21 straipsnyje nurodytą informaciją.

1. Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, kapitonai per 24 valandas nuo perkrovimo operacijos užbaigimo savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai elektroninėmis priemonėmis, Sąjungos lygmeniu suderintu ir visoms valstybėms narėms vienodu formatu nusiunčia 21 straipsnyje nurodytą informaciją.

Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
22 straipsnio 5 dalies a punktas

a) perkrovimo deklaracijos duomenų formato ir turinio;

a) suderinto perkrovimo deklaracijos duomenų formato ir turinio;

Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
23 straipsnio 1 dalis

1. Sąjungos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas pildo elektroninę iškrovimo deklaraciją.

Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
23 straipsnio 2 dalies f punktas

f) iškrovimo data ir laikas;

f) iškrovimo užbaigimo data ir laikas;

Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
23 straipsnio 4 dalis

4. Iškrovimo deklaracijoje nurodydami gyvąjį laive laikomų ar perdirbtų individų svorį, žvejybos laivų kapitonai taiko pagal 14 straipsnio 9 dalį nustatytą perskaičiavimo koeficientą.

4. Iškrovimo deklaracijoje nurodydami gyvąjį laive laikomų ar perdirbtų žuvų svorį, žvejybos laivų kapitonai arba kapitono atstovas taiko pagal 14 straipsnio 9 dalį nustatytą perskaičiavimo koeficientą.

Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
24 straipsnio 1 dalis

1. Sąjungos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas per 24 valandas nuo iškrovimo užbaigimo savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai elektroninėmis priemonėmis perduoda 23 straipsnyje nurodytą informaciją.

1. Sąjungos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per 24 valandas nuo iškrovimo užbaigimo savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai elektroninėmis priemonėmis, Sąjungos lygmeniu suderintu ir visoms valstybėms narėms vienodu formatu perduoda 23 straipsnyje nurodytą informaciją.

Apskaičiuojant pirmoje pastraipoje nurodytą 24 valandų terminą, į šeštadienius, sekmadienius ir valstybines šventes neatsižvelgiama.

Taikant šį straipsnį, jei žuvininkystės produktai prieš svėrimą išgabenami iš iškrovimo vietos, iškrovimo operacija laikoma užbaigta, kai tie žuvininkystės produktai yra pasverti.

Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
24 straipsnio 5 dalies d a punktas (naujas)

da) su iškrovimo deklaracijomis susijusių 5 straipsnio 5 dalyje nurodytos vienos institucijos užduočių;

Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
24 straipsnio 5 dalies d b punktas (naujas)

db) iškrovimo deklaracijų duomenų perdavimo dažnumo.

Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
24 straipsnio 6 dalies a punktas

a) iškrovimo deklaracijos formos ir turinio;

a) suderinto iškrovimo deklaracijos formato ir turinio;

Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
24 straipsnio 6 dalies f punktas

f) su iškrovimo deklaracijomis susijusių 5 straipsnio 5 dalyje nurodytos vienos institucijos užduočių;

Išbraukta.

Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
24 straipsnio 6 dalies g punktas

g) iškrovimo deklaracijų duomenų perdavimo dažnumo.

Išbraukta.

Pakeitimas 340
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
25a straipsnio 1 dalis

1. Valstybės narės užtikrina veiksmingą įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo kontrolę. Šiuo tikslu pagal 2 dalį nustatytoje minimalioje procentinėje dalyje žvejybos laivų, žvejojančių rūšis, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, ir plaukiojančių su jų vėliava, įrengiamos nuolat įrašus darančios vaizdo stebėjimo sistemos (VSS) su duomenų saugojimo funkcija.

1. Valstybės narės užtikrina veiksmingą įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo kontrolę. Šiuo tikslu minimalioje procentinėje dalyje 12 ar daugiau metrų bendrojo ilgio žvejybos laivų, kurie plaukioja su jų vėliava ir žvejoja tų rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žuvis ir kurie vykdant pagal 95 straipsnį priimtas specialias kontrolės ir inspektavimo programas priskirti prie tokių laivų, kuriems kyla didelė įpareigojimo iškrauti laimikį nevykdymo rizika, turi būti įrengtos nuolat įrašus darančios uždarosios vaizdo stebėjimo sistemos (VSS) su duomenų saugojimo funkcija, laikantis visų taikytinų privatumo apsaugos ir asmens duomenų tvarkymo taisyklių. Vykdydama specialias kontrolės ir inspektavimo programas, priimtas pagal 95 straipsnį, valstybė narė gali leisti žvejybos laivui turėti kontroliuojantį stebėtoją laive pagal 73a straipsnį.

Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
25a straipsnio 2 dalis

2. Pagal 95 straipsnį priimtose specialiosiose kontrolės ir inspektavimo programose nustatoma 1 dalyje nurodyta žvejybos laivų procentinė dalis pagal skirtingas rizikos kategorijas. Tose programose taip pat nustatomos rizikos kategorijos ir prie tų kategorijų priskirtų žvejybos laivų tipai.

Išbraukta.

Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
25a straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Komisija iš naujo įvertina elektroninių stebėsenos sistemų veiksmingumą patikrindama, kaip laikomasi įpareigojimo iškrauti laimikį ir kaip jos padeda užtikrinti atitinkamų išteklių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir ne vėliau kaip ... [penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
25a straipsnio 3 b dalis (nauja)

3b. Be elektroninių stebėsenos sistemų, kuriomis tikrinama, kaip laikomasi įpareigojimo iškrauti laimikį, valstybės narės taip pat gali remti sistemų, leidžiančių atidžiau stebėti žvejybos operacijų selektyvumą tiesiogiai stebint žvejybos įrankį, naudojimą.

Pakeitimas 341
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
25a straipsnio 3 c dalis (nauja)

3c. Operatoriai gali savo žvejybos laivuose savanoriškai įrengti vaizdo stebėjimo sistemas. Tuo tikslu kompetentinga institucija teikia paskatas, pavyzdžiui, skiria papildomą kvotą arba nubraukia taškų pagal 4 dalį.

Pakeitimas 125
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
25a straipsnio 3 d dalis (nauja)

3d. Žvejybos laivuose privalomai įrengiama VSS technologija, jei jie padarė du ar daugiau sunkių Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytų taisyklių pažeidimų, kai kompetentinga institucija nusprendžia, kad tai yra papildoma sankcija.

Pakeitimas 126
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
25a straipsnio 3 e dalis (nauja)

3e. VSS nufilmuota medžiaga visą laiką žvejybos laivo savininko nuosavybe. Per visą procesą kompetentingos institucijos saugo ir garantuoja verslo konfidencialumą ir privatumo teises.

Pakeitimas 127
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 23 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
25a straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo kontrolės elektroninių stebėjimo sistemų, įskaitant nuolat įrašus darančias VSS, reikalavimų, techninių specifikacijų, įdiegimo ir veikimo.

Komisija pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant išsamias taisykles dėl įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo kontrolės elektroninių stebėjimo sistemų, įskaitant nuolat įrašus darančias VSS, reikalavimų, techninių specifikacijų, įdiegimo ir veikimo ir su jomis susijusių paskatų.

Pakeitimas 327
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 23 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
25 b straipsnis (naujas)

23a) į IV antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnį įterpiamas šis straipsnis:

„25b straipsnis

Nuotolinio elektroninio stebėjimo vertinimas

Ne vėliau kaip ... [6 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija privalo pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinamas nuotolinio elektroninio stebėjimo veiksmingumas ir tai, kaip jis padeda vykdyti bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymosi kontrolę, įskaitant atsitiktinio laimikio kontrolę ir laimikio duomenų patikimumą.“

Pakeitimas 128
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 27 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
33 straipsnio 3 dalis

3. Kai valstybių narių pagal 2 dalį pateikti duomenys grindžiami apskaičiuotuoju išteklių ar išteklių grupių kiekiu, valstybė narė Komisijai pateikia pagal iškrovimo deklaracijas nustatytą tikslų kiekį, kai tik tos deklaracijos parengiamos ir ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo iškrovimo dienos.

Pakeitimas 129
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 27 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
33 straipsnio 4 dalis

4. Kai valstybė narė nustato Komisijai pagal 2 ir 3 dalis pateiktos informacijos ir pagal 109 straipsnį atlikto patvirtinimo rezultatų neatitikimų, ji Komisijai nurodo atliekant patvirtinimą nustatytą tikslų kiekį, kai tik jis žinomas ir ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo iškrovimo dienos.

4. Kai valstybė narė nustato Komisijai pagal 2 ir 3 dalis pateiktos informacijos ir pagal 109 straipsnį atlikto patvirtinimo rezultatų neatitikimų, ji patikrina ir sulygina duomenis, kad galėtų tokius neatitikimus ištaisyti. Be to, valstybė narė Komisijai nurodo atliekant patvirtinimą nustatytą tikslų kiekį, kai tik jis žinomas ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo iškrovimo dienos.

Pakeitimas 130
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 27 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
33 straipsnio 6 a dalis (nauja)

6a. Vykdant mokslinius tyrimus sužvejotas laimikis gali būti dovanojamas socialinių projektų tikslais, įskaitant benamių aprūpinimą maistu.

Pakeitimas 131
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 28 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
34 straipsnio 1 pastraipa

Jei nustatoma, kad 80% išteklių arba išteklių grupės kvotos laikoma išnaudota, Komisija gali paprašyti valstybės narės teikti išsamesnę informaciją ir ja teikti dažniau, nei numatyta 33 straipsnyje.“;

1. Valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai, jeigu ji nustato, kad:

a) su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai išnaudojo 80 % išteklių ar išteklių grupės, kuriems taikoma atitinkama kvota, kvotos arba

b) išnaudota 80 % didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, susijusių su žvejybos įrankiu ar konkrečios rūšies žvejyba ir su atitinkamu geografiniu rajonu ir taikomų visiems su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ar jų daliai.

Tokiu atveju Komisija gali prašyti teikti išsamesnę informaciją ir ją teikti dažniau nei numatyta 33 straipsnyje.

Pakeitimas 132
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 28 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
34 straipsnio 1 a dalis (nauja)

1a. Jei nustatoma, kad 80 % išteklių arba išteklių grupės kvotos laikoma išnaudota arba kad išnaudota 80 % didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, susijusių su žvejybos įrankiu ar konkrečios rūšies žvejyba ir su atitinkamu geografiniu rajonu, Komisija gali paprašyti valstybės narės teikti išsamesnę informaciją ir ja teikti dažniau, nei numatyta 33 straipsnyje. Tokiu atveju valstybė narė pateikia Komisijai prašomą informaciją.

Pakeitimas 134
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
39 a straipsnio 1 dalies a punktas

a) laivuose įmontuoti varomieji varikliai, kurių sertifikuota variklio galia viršija 221 kilovatą, arba

a) laivuose įmontuoti varomieji varikliai, kurių sertifikuota variklio galia viršija 221 kilovatą, taip pat

Pakeitimas 135
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
39 a straipsnio 1 dalies b punktas

b) laivuose įmontuoti varomieji varikliai, kurių sertifikuota variklio galia yra 120–221 kilovatas, ir tie laivai vykdo veiklą rajonuose, kuriuose taikomos žvejybos pastangų sistemos arba variklio galios apribojimai.

b) laivai vykdo veiklą rajonuose, kuriuose taikomos žvejybos pastangų sistemos arba variklio galios apribojimai.

Pakeitimas 136
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
39 a straipsnio 1 a dalis (nauja)

1a. Be to, valstybės narės užtikrina, kad laivuose, padariusiuose pažeidimą, susijusį su manipuliavimu varikliu norint padidinti laivo galią, kad ji viršytų variklio sertifikate nurodytą didžiausią nuolatinę variklio galią, būtų įrengti stacionarūs įtaisai, matuojantys ir registruojantys variklio galią.

Pakeitimas 137
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 35 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
39 a straipsnio 2 dalis

2. 1 dalyje nurodyti įtaisai, visų pirma pritvirtinti nuolatiniai veleno apkrovos matuokliai ir sūkių skaitikliai, turi užtikrinti nuolatinį varomojo variklio galios matavimą kilovatais.

2. 1 dalyje nurodyti įtaisai, visų pirma pritvirtinti nuolatiniai veleno apkrovos matuokliai ir sūkių skaitikliai, turi užtikrinti nuolatinį varomojo variklio galios matavimą kilovatais ir jos registravimą.

Pakeitimas 138
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 35 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
40 straipsnio 3 dalis

35a) 40 straipsnio 3a dalis pakeičiama taip:

3. Valstybių narių institucijos variklio galios sertifikavimą gali pavesti klasifikacinėms bendrovėms arba kitiems operatoriams, turintiems reikiamos patirties techninei variklio galiai patikrinti. Tos klasifikacinės bendrovės arba kiti operatoriai sertifikuoja variklį kaip nepajėgų viršyti oficialiai nurodytos galios tik tuo atveju, jei nėra jokių galimybių variklio charakteristikas keisti taip, kad jo galia viršytų sertifikuotąją.

„3. Valstybių narių institucijos variklio galios sertifikavimą gali pavesti klasifikacinėms bendrovėms arba kitiems operatoriams, turintiems reikiamos patirties techninei variklio galiai patikrinti. Tos klasifikacinės bendrovės arba kiti operatoriai sertifikuoja variklį kaip nepajėgų viršyti oficialiai nurodytos galios tik tuo atveju, jei nėra jokių galimybių variklio charakteristikas keisti taip, kad jo galia viršytų sertifikuotąją. Tos sertifikavimo bendrovės ir kiti veiklos vykdytojai atsako už sertifikatų tikslumą.“

Pakeitimas 139
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 36 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
40 straipsnio 6 dalis

6. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su varomųjų variklių galios sertifikavimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.;

6. Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su varomųjų variklių galios sertifikavimu.

Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 37 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
41 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Valstybės narės, naudodamos visą turimą informaciją, susijusią su atitinkamo laivo techninėmis charakteristikomis, patikrina, ar duomenys apie variklio galią ir laivo talpą yra tikslūs ir nuoseklūs.

Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 37 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
41 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)

Valstybės narės, teikdamos 118 straipsnyje nurodytą ataskaitą, informuoja Komisiją apie šiame straipsnyje nurodytų patikrų rezultatus ir priemones, kurių buvo imamasi, kai žvejybos variklio galia arba talpa yra didesnė nei nurodyta žvejybos licencijoje arba Sąjungos arba nacionaliniame laivyno registre.

Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 39 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
44 straipsnis

39a) 44 straipsnis pakeičiamas taip:

44 straipsnis

„44 straipsnis

Atskiras sugautų priedugnio žuvų kiekių, kuriems taikomas daugiametis planas, laikymas

1. Visi tų priedugnio žuvų išteklių, kuriems taikomas planas, sugauti kiekiai, laikomi Bendrijos žvejybos laive, kurio bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, patalpinami į atskiras kiekvienai iš tokių rūšių skirtas dėžes, talpyklas ar konteinerius taip, kad juos būtų galima atskirti nuo kitų dėžių, talpyklų ar konteinerių.

1. Visi tų tikslinių priedugnio žuvų išteklių, kuriems taikomas išteklių atkūrimo planas, specialios kontrolės ir inspektavimo programos, priimtos pagal 95 straipsnį, įskaitant nuostatas dėl atskiro sandėliavimo, arba daugiamečiuose planuose apibrėžtos specialios kontrolės priemonės, sugauti kiekiai, laikomi Bendrijos žvejybos laive, kurio bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, patalpinami į atskiras kiekvienai iš tokių rūšių skirtas dėžes, talpyklas ar konteinerius taip, kad juos būtų galima atskirti nuo kitų dėžių, talpyklų ar konteinerių.

2. Priedugnio žuvų išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, sugautus kiekius Bendrijos žvejybos laivo kapitonas laiko pagal laikymo planą, kuriame nurodyta skirtingų rūšių vieta triumuose.

2. Priedugnio žuvų išteklių, nurodytų 1 dalyje, sugautus kiekius Sąjungos žvejybos laivo kapitonas laiko pagal laikymo planą, kuriame nurodyta skirtingų rūšių vieta triumuose.

3. Bendrijos žvejybos laive draudžiama toje pačioje dėžėje, talpykloje ar konteineryje laikyti bet kokius priedugnio žuvų išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, sugautus kiekius, kartu su kitais žuvininkystės produktais.

3. Sąjungos žūklės laive draudžiama toje pačioje dėžėje, talpykloje ar konteineryje laikyti bet kokį 1 dalyje nurodyto laimikio kiekį kartu su kitais žvejybos produktais. “

Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 42 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
48 straipsnio 3 dalis

3. Jei prarasto įrankio neįmanoma susigrąžinti, laivo kapitonas, remdamasis 14 straipsnio 3 dalimi, informaciją apie prarastą įrankį įtraukia į žvejybos žurnalą. Vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija apie tai praneša pakrantės valstybės narės kompetentingai institucijai.

3. Jei prarasto įrankio neįmanoma susigrąžinti, laivo kapitonas, remdamasis 14 straipsnio 3 dalimi, informaciją apie prarastą įrankį įtraukia į žvejybos žurnalą. Vėliavos valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama apie tai praneša pakrantės valstybės narės kompetentingai institucijai.

Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 42 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
48 straipsnio 5 dalis

5. Valstybės narės renka ir registruoja informaciją apie prarastus įrankius ir Komisijos prašymu jai pateikia tą informaciją.

5. Valstybės narės renka ir registruoja visą 3 dalyje nurodytą informaciją apie prarastus įrankius ir pateikia tą informaciją Komisijai ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai.

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra, vykdydama glaudesnį agentūrų bendradarbiavimą, perduoda tą informaciją Europos jūrų saugumo agentūrai ir Europos aplinkos agentūrai.

Pagal 93 straipsnio 1 dalį sudarytame Sąjungos pažeidimų registre išvardijami jūroje prarasti žvejybos įrankiai ir užtikrinama, kad ta informacija būtų registruojama ir prieinama valstybėms narėms ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai.

Informacija perduodama elektroniniu būdu ir nedelsiant. Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant tikslesnes informacijos perdavimą reglamentuojančias taisykles.

Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 43 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
50 straipsnio pavadinimas

Ribojamos žvejybos rajonų kontrolė

Ribojamos žvejybos rajonų ir saugomų jūrų teritorijų kontrolė

Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 43 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
50 straipsnio 1 dalis

1. Sąjungos vandenyse esančiuose ribojamos žvejybos rajonuose vykdomą žvejybos veiklą kontroliuoja pakrantės valstybė narė. Pakrantės valstybė narė naudoja žvejybos laivų įplaukimo ribojamos žvejybos rajonus, į kuriuos ji turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai, tranzito per juos ir išplaukimo iš tų rajonų aptikimo ir registravimo sistemą.

1. Sąjungos vandenyse esančiuose ribojamos žvejybos rajonuose ir saugomose jūrų teritorijose vykdomą žvejybos veiklą kontroliuoja pakrantės valstybė narė. Pakrantės valstybė narė naudoja žvejybos laivų įplaukimo į ribojamos žvejybos rajonus ir saugomas jūrų teritorijas, į kuriuos ji turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai, tranzito per juos ir išplaukimo iš tų rajonų aptikimo ir registravimo sistemą.

Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 43 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
50 straipsnio 2 dalis

2. Atviroje jūroje arba trečiųjų valstybių vandenyse esančiuose ribojamos žvejybos rajonuose Sąjungos žvejybos laivų vykdomą žvejybos veiklą kontroliuoja vėliavos valstybė narė.

2. Atviroje jūroje arba trečiųjų valstybių vandenyse esančiuose ribojamos žvejybos rajonuose ir saugomose jūrų teritorijose Sąjungos žvejybos laivų vykdomą žvejybos veiklą kontroliuoja vėliavos valstybė narė.

Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 43 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
50 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis

3. Visiems žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti ribojamos žvejybos rajonuose, leidžiama plaukti tranzitu per tuos rajonus, jei laikomasi šių sąlygų:

3. Visiems žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti ribojamos žvejybos rajonuose arba saugomose jūrų teritorijose, leidžiama plaukti tranzitu per tuos rajonus, jei laikomasi šių sąlygų:

Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Valstybės narės užtikrina, kad mėgėjų žvejyba jų teritorijoje ir Sąjungos vandenyse būtų vykdoma laikantis bendros žuvininkystės politikos tikslų ir taisyklių.

Valstybės narės užtikrina, kad mėgėjų žvejyba jų teritorijoje ir Sąjungos vandenyse būtų vykdoma laikantis bendros žuvininkystės politikos tikslų ir taisyklių ir Sąjungos išteklių išsaugojimo priemonių, įskaitant tas, kurios priimtos kaip daugiamečių planų dalis.

Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas

a) nustato registracijos arba licencijų išdavimo sistemą, kuria naudodamosi stebi mėgėjų žvejybą vykdančių fizinių ir juridinių asmenų skaičių, ir

a) naudodamosi valstybėse narėse jau taikoma praktika nustato registracijos arba licencijų išdavimo sistemą, kuria naudodamosi stebi mėgėjų žvejybą vykdančių fizinių ir juridinių asmenų skaičių, taip pat atitinkamą sankcijų už reikalavimų nesilaikymą sistemą, informuojant tokių licencijų prašytojus apie tame rajone taikytinas Sąjungos išsaugojimo priemones, įskaitant laimikio apribojimus ir sankcijų taikymo tvarką; ir

Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas

b) renka duomenis apie laimikį, sužvejotą vykdant tokią žvejybą, naudodamos laimikio ataskaitas arba kitus duomenų rinkimo mechanizmus, grindžiamus metodika, apie kurią pranešama Komisijai.

b) renka duomenis apie laimikį, sužvejotą vykdant tokią žvejybą, naudodamos paprastą, nemokamą, suderintą elektroninę formą arba taikomąją programą.

Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

2. Išteklių, išteklių grupių ir rūšių, kurioms taikomos mėgėjų žvejybai nustatytos Sąjungos išteklių išsaugojimo priemonės, atveju valstybės narės:

2. Išteklių, išteklių grupių ir rūšių, kurioms taikomos mėgėjų žvejybai nustatytos Sąjungos išteklių išsaugojimo priemonės, įskaitant papildomas išsaugojimo priemones, priimtas kaip daugiamečių planų dalis, atveju valstybės narės:

Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 2 dalies a punktas

a) užtikrina, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys tokių išteklių arba rūšių mėgėjų žvejybą, kasdien arba po kiekvieno žvejybos reiso elektroninėmis priemonėmis kompetentingoms institucijoms nusiųstų laimikio ataskaitas, ir taip pat

a) užtikrina, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys tokių išteklių arba rūšių mėgėjų žvejybą, gautų aiškią informaciją apie taikytinas Sąjungos išteklių išsaugojimo priemones, kasdien arba po kiekvieno žvejybos reiso elektroninėmis priemonėmis kompetentingoms institucijoms nusiųstų laimikio ataskaitas, ir taip pat

Pakeitimas 342
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Žvejybiniam turizmui naudojamo žvejybos laivo kapitonas kiekvieną kartą, kai žvejybos laivas naudojamas tam specifiniam tikslui, apie tai atitinkamai praneša kompetentingoms institucijoms. 15 straipsnis netaikomas.

Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 4 dalis

4. straipsnyje nurodytose nacionalinėse kontrolės programose numatoma speciali su mėgėjų žvejyba susijusi kontrolės veikla.

Išbraukta.

Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės dėl:

Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant išsamias taisykles dėl:

Pakeitimas 343
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 5 dalies a a punktas (naujas)

aa) žvejybos laivo kapitono pranešimą, kaip nurodyta 3a dalyje,

Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos b punktas

b) laimikio duomenų rinkimo, registravimo ir pateikimo;

b) laimikio duomenų rinkimo, registravimo ir pateikimo naudojant paprastą, nemokamą ir suderintą elektroninę formą arba taikomąją programą;

Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos c punktas

c) mėgėjų žvejybai naudojamų laivų stebėjimo ir

c) žvejybiniam turizmui naudojamo laivo ir mėgėjų žvejybos frachtuojamų laivų stebėjimo; taip pat

Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos d punktas

d) mėgėjų žvejybai naudojamų įrankių kontrolės ir žymėjimo.

d) paprastos ir proporcingos mėgėjų žvejybai naudojamų įrankių kontrolės ir žymėjimo.

Pakeitimas 159
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Išbraukta.

Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
55 straipsnio 6 dalis

6. Šis straipsnis taikomas bet kokiai mėgėjų žvejybos veiklai, įskaitant turizmo sektoriaus ir sporto varžybų sektoriaus komercinių subjektų organizuojamą žvejybos veiklą.“;

6. Šis straipsnis taikomas bet kokiai mėgėjų žvejybos veiklai, pavyzdžiui, veiklai, atliekamai padedant laivui, nardant arba nuo kranto ir taikant bet kokį žvejybos ar rinkimo metodą, įskaitant turizmo sektoriaus ir sporto varžybų sektoriaus komercinių subjektų organizuojamą žvejybos veiklą bei veiklą, susijusią su žvejybiniu turizmu ir mėgėjų žvejybos frachtuojamais laivais.

Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 44 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
V a skyrius (naujas)

44a) VI antraštinė dalis papildoma šiuo skyriumi:

„Va SKYRIUS

Belaivės žvejybos kontrolė

55a straipsnis

Belaivė žvejyba

1. Valstybės narės užtikrina, kad belaivė žvejyba jų teritorijoje būtų vykdoma laikantis bendros žuvininkystės politikos tikslų ir taisyklių.

2. Tuo tikslu valstybės narės nustato registracijos arba licencijų išdavimo sistemą, kuria naudodamosi stebi belaivę žvejybą vykdančių fizinių ir juridinių asmenų skaičių.“

Pakeitimas 332
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
56 straipsnio 1 dalis

1. Kiekviena valstybė narė atsako už bendros žuvininkystės politikos taisyklių taikymo savo teritorijoje kontrolę visuose žvejybos ir akvakultūros produktų prekybos etapuose – nuo pateikimo rinkai iki mažmeninės prekybos, įskaitant šių produktų gabenimą. Valstybės narės visų pirma imasi priemonių užtikrinti, kad žvejybos produktai, kurie nesiekia taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio ir dėl kurių taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, būtų naudojami tik kitoms reikmėms nei žmonėms tiesiogiai vartoti.

1. Kiekviena valstybė narė atsako už bendros žuvininkystės politikos taisyklių taikymo savo teritorijoje kontrolę visuose žvejybos ir akvakultūros produktų prekybos etapuose – nuo pateikimo rinkai iki mažmeninės prekybos, įskaitant viešbučių, restoranų ir kavinių (HORECA) sektorių ir šių produktų gabenimą. Valstybės narės visų pirma imasi priemonių užtikrinti, kad žvejybos produktai, kurie nesiekia taikomo mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio ir dėl kurių taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, būtų naudojami tik kitoms reikmėms nei žmonėms tiesiogiai vartoti. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 dalies, siekiant socialinio solidarumo ir švaistymo mažinimo, leidžiama iš žuvų, kurios yra mažesnio nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, gautus produktus naudoti labdaros ir (arba) socialiniais tikslais. Dėl tos nukrypti leidžiančios nuostatos negali būti sukurta mažesnio nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio žuvų laimikių rinka.

Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
56 a straipsnio 1 dalis

1. Sužvejoti arba surinkti žvejybos ir akvakultūros produktai prieš pateikiami rinkai suskirstomi į partijas.

1. Žvejybos ir akvakultūros produktai prieš pateikiami rinkai suskirstomi į partijas.

Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
56 a straipsnio 2 dalis

2. Partiją sudaro tik vienos rūšies ta pačia forma pateikti žvejybos arba akvakultūros produktai, gauti iš to paties atitinkamo geografinio rajono ir to paties žvejybos laivo ar žvejybos laivų grupės, arba iš to paties akvakultūros produktus auginančio subjekto.

2. Siekiant žvejybos arba akvakultūros produktus pateikti rinkai, produktų, priskiriamų Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos Kombinuotosios nomenklatūros 3 skirsniui, atveju kiekvieną partiją turi sudaryti vienos rūšies, ta pačia forma pateikti produktai, gauti iš to paties geografinio rajono ir to paties žvejybos laivo ar žvejybos laivų grupės, arba iš to paties akvakultūros produktus auginančio subjekto.

Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
56 a straipsnio 3 dalis

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, žvejybos laivo operatorius, gamintojų organizacija, kuriai priklauso žvejybos laivo operatorius, arba registruotas pirkėjas prieš pateikdamas rinkai gali sudaryti partijas iš mažesnio nei 30 kg kelių rūšių ta pačia forma pateiktų žvejybos produktų kiekio, gauto iš to paties atitinkamo geografinio rajono ir vieno laivo per vieną dieną.

3. Nepaisant 2 dalies, žvejybos laivo operatorius, gamintojų organizacija, kuriai priklauso žvejybos laivo operatorius, žvejybos aukcionas arba registruotas pirkėjas prieš pateikdamas rinkai gali sudaryti siuntas iš mažesnio nei 30 kg kelių rūšių ta pačia forma pateiktų žvejybos produktų kiekio, gauto iš to paties atitinkamo geografinio rajono ir vieno laivo per vieną dieną.

Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
56 a straipsnio 4 a dalis (nauja)

4a. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 dalies siekiant socialinio solidarumo ir švaistymo mažinimo tiksliais, leidžiama sugautas žuvis, kurios yra mažesnio nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, naudoti labdaros ir (arba) socialinėms reikmėms.

Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
56 a straipsnio 5 dalies įžanginė dalis

5. Pateikta rinkai žvejybos arba akvakultūros produktų partija gali būti sujungta su kita partija arba padalyta į dalis tik tuo atveju, jei po sujungimo arba padalijimo sudarytos partijos atitinka šiuos reikalavimus:

Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
56 a straipsnio 5 dalies a punktas

a) jos sudarytos tik iš vienos rūšies ta pačia forma pateiktų žvejybos arba akvakultūros produktų;

Išbraukta.

Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
56 a straipsnio 5 dalies b punktas

b) pateikiama naujos (-ų) partijos (-ų) atsekamumo informacija, nurodyta 58 straipsnio 5 ir 6 dalyse;

b) pateikiama naujos (-ų) siuntos ar partijos (-ų) atsekamumo informacija, nurodyta 58 straipsnio 5 ir 6 dalyse;

Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
56 a straipsnio 5 dalies c punktas

c) už naujai sudarytos partijos pateikimą rinkai atsakingas veiklos vykdytojas gali pateikti informaciją apie naujai sudarytos partijos sudėtį, visų pirma informaciją apie kiekvieną į jos sudėtį įeinančių žvejybos arba akvakultūros produktų partiją ir iš ankstesnių partijų, iš kurių sudaryta nauja partija, paimtą žvejybos arba akvakultūros produktų kiekį.

c) už naujai sudarytos žvejybos arba akvakultūros produktų siuntos ar partijos pateikimą rinkai atsakingas veiklos vykdytojas gali pateikti informaciją apie naujai sudarytos partijos sudėtį, visų pirma informaciją apie kiekvieną į jos sudėtį įeinančių žvejybos arba akvakultūros produktų siuntą ar partiją ir iš ankstesnių partijų, iš kurių sudaryta nauja partija, įskaitant rūšis ir jų kilmę, paimtą žvejybos arba akvakultūros produktų kiekį.

Pakeitimas 171
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
56 a straipsnio 6 dalis

6. Šis straipsnis taikomas tik Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87* nustatytos kombinuotosios nomenklatūros 3 skirsniui ir 16 skirsnio 1604 bei 1605 pozicijoms priskiriamiems žvejybos ir akvakultūros produktams.

6. Nedarant poveikio 2 daliai, šis straipsnis taikomas Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87* nustatytos kombinuotosios nomenklatūros 3 skirsniui ir 16 skirsnio 1604 bei 1605 pozicijoms priskiriamiems žvejybos ir akvakultūros produktams.

Pakeitimas 172
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
57 straipsnio 2 dalis

2. Patikrinimai gali būti atliekami bet kuriame tiekimo grandinės etape, įskaitant gabenimą. Atliekant produktų, kuriems bendrieji prekybos standartai taikomi tik juos pateikiant rinkai, patikrinimus kituose tiekimo grandinės etapuose, gali būti tikrinami dokumentai.

2. Patikrinimai gali būti atliekami bet kuriame tiekimo grandinės etape, įskaitant gabenimą ir maitinimo sektorių. Atliekant produktų, kuriems bendrieji prekybos standartai taikomi tik juos pateikiant rinkai, patikrinimus kituose tiekimo grandinės etapuose, gali būti tikrinami dokumentai.

Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 1 dalis

1. Nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytų atsekamumo reikalavimų, visos žvejybos arba akvakultūros produktų, įskaitant eksportuoti skirtus žvejybos ir akvakultūros produktus, partijos turi būti atsekamos visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose (nuo žvejojimo ar surinkimo iki mažmeninės prekybos).

1. Nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytų atsekamumo reikalavimų, visos žvejybos arba akvakultūros produktų, įskaitant eksportuoti skirtus žvejybos ir akvakultūros produktus, partijos ir siuntos turi būti atsekamos visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose (nuo žvejojimo ar surinkimo iki mažmeninės prekybos).

Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 2 dalis

2. Veiklos vykdytojai užtikrina, kad 5 ir 6 dalyse nurodyta informacija apie kiekvieną žvejybos arba akvakultūros produktų partiją kiekviename gamybos, perdirbimo ir platinimo etape (nuo sužvejojimo ar surinkimo iki mažmeninės prekybos):

2. Veiklos vykdytojai užtikrina, kad 5 ir 6 dalyse nurodyta informacija apie kiekvieną žvejybos arba akvakultūros produktų partiją arba siuntą kiekviename gamybos, perdirbimo ir platinimo etape (nuo sužvejojimo ar surinkimo iki mažmeninės prekybos):

Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 3 dalis

3. Žvejybos ir akvakultūros produktų partijos, kurios yra ar tikėtina, kad bus pateiktos Sąjungos rinkai, arba yra ar tikėtina, kad bus eksportuotos, tinkamai pažymimos ar paženklinamos, kad būtų užtikrintas kiekvienos partijos atsekamumas.

3. Žvejybos ir akvakultūros produktų partijos ir siuntos, kurios yra ar tikėtina, kad bus pateiktos Sąjungos rinkai, jų galima ar tikėtina, kad bus galima joje įsigyti, arba yra ar tikėtina, kad bus eksportuotos, tinkamai pažymimos ar paženklinamos, kad būtų užtikrintas kiekvienos partijos atsekamumas.

Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 4 dalis

4. Valstybės narės tikrina, ar veiklos vykdytojai yra įdiegę skaitmenines sistemas ir procedūras, kurios sudarytų sąlygas nustatyti bet kurį veiklos vykdytoją, kuris jiems pristatė žvejybos ir akvakultūros produktų partijas ir kuriam tie produktai buvo pristatyti. Ši informacija paprašius pateikiama kompetentingoms institucijoms.

4. Valstybės narės tikrina, ar veiklos vykdytojai yra įdiegę skaitmenines sistemas ir procedūras, kurios sudarytų sąlygas nustatyti bet kurį veiklos vykdytoją, kuris jiems pristatė žvejybos ir akvakultūros produktų partijas arba siuntas ir kuriam tie produktai buvo pristatyti. Ši informacija paprašius pateikiama kompetentingoms institucijoms.

Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 5 dalies įžanginė dalis

5. 2 dalyje nurodytą informaciją apie žvejybos ir akvakultūros produktų (išskyrus į Sąjungą importuojamus produktus) partijas sudaro:

5. 2 dalyje nurodytą informaciją apie žvejybos ir akvakultūros produktų (išskyrus į Sąjungą importuojamus produktus) partijas arba siuntas sudaro:

Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 5 dalies c punktas

c) kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir mokslinis pavadinimas;

c) kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas, mokslinis pavadinimas ir bendras komercinis pavadinimas;

Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 5 dalies f punktas

f) žvejybos produktų sužvejojimo data arba akvakultūros produktų surinkimo data ir, jei taikoma, gamybos data;

f) žvejybos produktų sužvejojimo arba iškrovimo data arba akvakultūros produktų surinkimo data arba, jei taikoma, gamybos data;

Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 6 dalies įžanginė dalis

6. 2 dalyje nurodytą informaciją apie į Sąjungą importuojamų žvejybos ir akvakultūros produktų partijas sudaro:

6. 2 dalyje nurodytą informaciją apie į Sąjungą importuojamų žvejybos ir akvakultūros produktų partijas arba siuntas sudaro:

Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 6 dalies d punktas

d) jūroje sužvejotų žvejybos produktų atitinkamas (-i) geografinis (-iai) rajonas (-ai) arba gėluose vandenyse sužvejotų žvejybos produktų ir akvakultūros produktų sužvejojimo arba gamybos vietovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 38 straipsnio 1 dalyje;

d) jūroje sužvejotų žvejybos produktų atitinkamas (-i) geografinis (-iai) rajonas (-ai), nurodomas (-i) pagal FAO rajoną, parajonį arba statistinį kvadratą, kuriame buvo sugautas laimikis, ir informacija, ar laimikis sugautas atviroje jūroje, regioninės žvejybos valdymo organizacijos reguliuojamame rajone ar išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ), arba gėluose vandenyse sužvejotų žvejybos produktų ir akvakultūros produktų sužvejojimo arba gamybos vietovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 38 straipsnio 1 dalyje;

Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 6 dalies h a punktas (naujas)

ha) jūroje sužvejotų žuvininkystės produktų atveju – žūklės laivo TJO numeris arba kitas unikalus laivo identifikavimo numeris (jei TJO numeris netaikomas).

Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 7 dalis

7. Valstybės narės gali leisti šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų netaikyti mažiems produktų, kurie vartotojams parduodami tiesiogiai iš žvejybos laivų, kiekiams, jei tie kiekiai neviršija 5 kg žvejybos produktų vienam vartotojui per dieną.

7. Valstybės narės gali leisti šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų netaikyti mažiems produktų, kuriuos vartotojams tiesiogiai iš žvejybos laivų parduoda laivo kapitonas ar kapitono atstovas ir kurie vėliau nėra parduodami, bet yra skirti tik asmeniniam vartojimui, kiekiams, jei tie kiekiai neviršija 5 kg žvejybos produktų vienam vartotojui per dieną.

Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 9 dalis

9. Šis straipsnis taikomas tik Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87* nustatytos kombinuotosios nomenklatūros 3 skirsniui ir 16 skirsnio 1604 bei 1605 pozicijoms priskiriamiems žvejybos ir akvakultūros produktams.

9. Šis straipsnis taikomas Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87* nustatytos kombinuotosios nomenklatūros 3 skirsniui ir 16 skirsnio 1604 bei 1605 pozicijoms priskiriamiems žvejybos ir akvakultūros produktams.

Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 46 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
58 straipsnio 10 dalis

10. Šis straipsnis netaikomas dekoratyvinėms žuvims, vėžiagyviams ir moliuskams.“;

10. Šis straipsnis netaikomas dekoratyvinėms žuvims, vėžiagyviams, moliuskams ir dumbliams.

Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 48 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
59 a straipsnio 1 a dalis (nauja)

1a. Jei produktas, pasvertas iškart prieš iškrovimą, neparduodamas tą pačią dieną, tarp iškrovimo ir pardavimo svorio leidžiamas 10 proc. leistinasis nuokrypis. Šis leidžiamas nuokrypis taikomas tik tais atvejais, kai šviežias produktas laikomas registruotų veiklos vykdytojų kameroje, įteisinus tai perėmimo dokumentu, siekiant parduoti šį produktą vėlesnėmis dienomis.

Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 48 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
59 a straipsnio 2 dalis

2. Prieš užregistruodamos žvejybos produktus galintį sverti veiklos vykdytoją valstybės narės įsitikina, kad jis yra kompetentingas ir turi svėrimo veiklai vykdyti tinkamas svėrimo priemones. Valstybės narės taip pat taiko sistemą, pagal kurią svėrimo veiklos vykdymo sąlygų nebeatitinkantys veiklos vykdytojai nebegali būti registruoti.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės gali leisti žuvininkystės produktus sverti žvejybos laive laikantis 60 straipsnio 1 dalyje nurodyto mėginių ėmimo atrankos plano.

Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 48 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
59 a straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai arba kitos įstaigos ar asmenys, atsakingi už žuvininkystės produktų pirminį pardavimą valstybėje narėje, atsako už svėrimo operacijų tikslumą, išskyrus atvejus, kai pagal 2 dalį sveriama žvejybos laive, nes tokiu atveju už tikslumą atsako žvejybos laivo kapitonas.

Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 48 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
59 a straipsnio 4 dalis

4. Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl veiklos vykdytojų, turinčių teisę sverti žvejybos produktus, registravimo kriterijų ir svėrimo įrašų turinio.“;

Išbraukta.

Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 48 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
59 a straipsnio 4 a dalis (nauja)

4a. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad toje valstybėje narėje pirmą kartą iškrauti žvejybos produktų kiekiai, prieš išgabenant juos iš iškrovimo vietos į kitą vietą, būtų pasverti pareigūnų arba jiems dalyvaujant.

Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 49 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
60 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės pagal 6 dalyje nurodytą metodiką gali patvirtinti Komisijos patvirtintus mėginių ėmimo planus, kuriuose nustatomi žuvininkystės produktų, kurie turi būti pasverti, kiekiai ir vietos. Pagal tą planą valstybės narės gali leisti žuvininkystės produktus sverti:

a) juos iškraunant;

b) žvejybos laive; ir (arba)

c) po nuvežimo į paskirties vietą valstybės narės, kurioje vyko iškrovimas, teritorijoje.

Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 49 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
60 straipsnio 3 dalis

3. Sveriant nustatyti svorio duomenys perduodami kapitonui ir nurodomi pildant iškrovimo deklaracijas ir transporto dokumentą.

3. Sveriant nustatyti svorio duomenys nedelsiant perduodami kapitonui ir nurodomi pildant iškrovimo deklaracijas ir transporto dokumentą.

Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 49 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
60 straipsnio 4 dalis

4. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad toje valstybėje narėje pirmą kartą iškrauti žvejybos produktų kiekiai, prieš išgabenant juos iš iškrovimo vietos į kitą vietą, būtų pasverti pareigūnų arba jiems dalyvaujant.

Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 49 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
60 straipsnio 5 dalies c punktas

c) jei žvejybos produktai skirti žmonėms vartoti – registruotasis svėrėjas atlieka atskirų rūšių žvejybos produktų antrą svėrimą. Šis antrasis svėrimas gali būti atliekamas po gabenimo, aukciono centre, registruoto pirkėjo arba gamintojų organizacijos patalpose. Antrojo svėrimo rezultatai perduodami kapitonui.

Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 49 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
60 straipsnio 5 a dalis (nauja)

5a. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės, kurioje žuvininkystės produktai iškraunami, kompetentingos institucijos gali leisti registruotiems pirkėjams, registruotiems aukcionams arba kitoms įstaigoms ar asmenims, atsakingiems už žuvininkystės produktų pirminį pardavimą kitoje valstybėje narėje, išgabenti šiuos produktus prieš pasveriant. Šiam leidimui taikoma 94 straipsnyje nurodyta atitinkamų valstybių narių tarpusavyje taikomos bendros kontrolės programa, kuri yra patvirtinta Komisijos ir grindžiama rizikos įvertinimu pagrįsta metodika, kurią Komisija patvirtino pagal 6 straipsnį.

Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 49 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
60 straipsnio 5 b dalis (nauja)

5b. Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos laivai, vykdantys iškrovimą už Sąjungos teritorijos ribų, žuvininkystės produktus gali sverti po to, kai jie buvo išvežti iš iškrovimo vietos, jei vėliavos valstybė narė yra priėmusi Komisijos patvirtintą kontrolės planą, pagrįstą pagal 6 dalį Komisijos priimta rizika grindžiama metodika.

Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 49 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
60 straipsnio 6 dalis

6. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma rizika pagrįsta metodika, taikoma nustatant 5 dalies b punkte nurodytus ėminių ėmimo planus, ir tie planai patvirtinami. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma rizika pagrįsta metodika, taikoma nustatant 1 dalyje ir 5 dalies b punkte nurodytus ėminių ėmimo planus, ir tie planai patvirtinami. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 50 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
60 a straipsnio 2 dalies c punktas

c) kompetentingų institucijų informavimu prieš įplaukiant į uostą;

c) informacija, kuri turi būti nusiųsta kompetentingoms institucijoms prieš įplaukiant į uostą;

Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 52 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
62 straipsnio 1 dalis

1. Registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai arba kitos valstybių narių įgaliotos įstaigos ar asmenys, kurie atsakingi už valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų pateikimą rinkai, elektroninėmis priemonėmis registruoja 64 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir per 24 valandas nuo pateikimo rinkai valstybės narės, kurioje vyksta pirmasis pardavimas, kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis pateikia pardavimo pažymą. Už pardavimo pažymos tikslumą atsako tie pirkėjai, aukcionai, įstaigos arba asmenys.

1. Registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai arba kitos valstybių narių įgaliotos įstaigos ar asmenys, kurie atsakingi už valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų pateikimą rinkai, elektroninėmis priemonėmis registruoja 64 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir per 48 valandas nuo pateikimo rinkai valstybės narės, kurioje vyksta pirmasis pardavimas, kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis pateikia pardavimo pažymą. Už pardavimo pažymos tikslumą atsako tie pirkėjai, aukcionai, įstaigos arba asmenys.

Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 d pastraipos alies 54 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
64 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

62 straipsnyje nurodytos pardavimo pažymos turi turėti unikalų identifikavimo numerį ir jose turi būti pateikti šie duomenys:

62 straipsnyje nurodytos pardavimo pažymos turi būti vienodo visoje Sąjungoje formato, turėti unikalų identifikavimo numerį ir jose turi būti pateikti šie duomenys:

Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 54 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
64 straipsnio 1 dalies d punktas

d) kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

d) kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas, mokslinis pavadinimas ir įprastas komercinis pavadinimas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 54 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
66 straipsnio 3 dalies d punktas

d) kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

d) kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas, mokslinis pavadinimas ir įprastas komercinis pavadinimas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 56 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
68 straipsnio 2 dalis

2. Prieš gabenimą vežėjas transporto dokumentą elektroninėmis priemonėmis perduoda vėliavos valstybės narės, iškrovimo valstybės narės, tranzito valstybės (-ių) narės (-ių) ir žvejybos produktų paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2. Per 48 valandas nuo pakrovimo nuo vežėjas transporto dokumentą elektroninėmis priemonėmis perduoda vėliavos valstybės narės, iškrovimo valstybės narės, tranzito valstybės (-ių) narės (-ių) ir žvejybos produktų paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 56 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
68 straipsnio 4 dalies c punktas

c) kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

c) kiekvienos rūšies FAO triraidis kodas, mokslinis pavadinimas ir įprastas komercinis pavadinimas ir atitinkamas geografinis rajonas, kuriame laimikis buvo sužvejotas;

Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 56 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
68 straipsnio 4 dalies d punktas

d) kiekvienos gabenamos rūšies individų kiekis, išreikštas produkto svorio kilogramais ir suskirstytas pagal produkto pateikimo formą, arba, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi ir, atitinkamais atvejais, suskirstytas pagal paskirties vietas;

d) kiekvienos gabenamos rūšies individų kiekis, išreikštas produkto svorio kilogramais ir suskirstytas pagal produkto pateikimo formą, ir, atitinkamais atvejais, individų skaičiumi, ir, atitinkamais atvejais, suskirstytas pagal paskirties vietas;

Leidžiamas 5 % nuokrypis, kai atstumas, kurį reikia nuvažiuoti, yra mažesnis nei 500 km arba kelionės trukmė yra ne ilgesnė kaip penkios valandos; kai atstumas ir kelionės trukmė yra ilgesni, leidžiamas nuokrypis yra 15 %;

Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 56 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
68 straipsnio 5 dalis

5. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali netaikyti 1 dalyje nustatyto įpareigojimo, jei žvejybos produktai gabenami uosto teritorijoje arba ne toliau kaip 20 kilometrų nuo iškrovimo vietos.

5. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali netaikyti 1 dalyje nustatyto įpareigojimo, jei žvejybos produktai gabenami uosto teritorijoje arba ne toliau kaip 50 kilometrų nuo iškrovimo vietos.

Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 56 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
68 straipsnio 6 a dalis (nauja)

6a. Transporto dokumentas gali būti pakeistas iškrovimo deklaracijos arba bet kokio lygiaverčio dokumento, susijusio su vežamais kiekiais, kopija tik tuo atveju, jei tame dokumente yra ta pati informacija, kaip nurodyta 4 dalyje.

Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 57 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
71 straipsnio 1 dalies a punktas

57a) 71 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

a) žvejybos laivų stebėjimu, kurį vykdo inspektavimo laivai arba stebėjimo orlaiviai,

„a) žvejybos laivų stebėjimu inspektavimo laivais, stebėjimo orlaiviais arba kitomis stebėjimo priemonėmis, “

Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 57 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
71 straipsnio 3 dalis

57b) 71 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

3. Jeigu stebėjimas ar aptikimas yra susijęs su kitos valstybės narės ar trečiosios šalies žvejybos laivu, o informacija neatitinka pakrantės valstybės narės turimos kitos informacijos, ir jeigu ta pakrantės valstybė narė neturi galimybių imtis tolesnių veiksmų, ji savo duomenis pateikia priežiūros ataskaitoje ir tą ataskaitą, jei įmanoma elektroninėmis priemonėmis, nedelsdama perduoda vėliavos valstybei narei arba atitinkamoms trečiosioms šalims. Tais atvejais, kai priežiūros ataskaita yra susijusi su trečiosios šalies laivu, ji perduodama ir Komisijai ar jos paskirtai įstaigai.

„3. Jeigu stebėjimas ar aptikimas yra susijęs su kitos valstybės narės ar trečiosios šalies žvejybos laivu, o informacija neatitinka pakrantės valstybės narės turimos kitos informacijos, ir jeigu ta pakrantės valstybė narė neturi galimybių imtis tolesnių veiksmų, ji savo duomenis pateikia priežiūros ataskaitoje, kurios formatas yra vienodas visoje Sąjungoje, ir tą ataskaitą, jei įmanoma elektroninėmis priemonėmis, nedelsdama perduoda vėliavos valstybei narei arba atitinkamoms trečiosioms šalims. Tais atvejais, kai priežiūros ataskaita yra susijusi su trečiosios šalies laivu, ji perduodama ir Komisijai ar jos paskirtai įstaigai.

Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 59 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
73 straipsnio 1 dalis

1. Kai pagal Sutartį yra nustatyta Sąjungos kontroliuojančiųjų stebėtojų programa, kontroliuojantieji stebėtojai valstybių narių nurodytuose žvejybos laivuose stebi, ar žvejybos laivai laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių. Stebėtojai vykdo visas pagal stebėtojų programą jiems paskirtas užduotis, visų pirma registruoja laivo žvejybos veiklą ir nagrinėja atitinkamus dokumentus.

1. Kai pagal Sutartį yra nustatyta Sąjungos kontroliuojančiųjų stebėtojų programa, kontroliuojantieji stebėtojai valstybių narių nurodytuose žvejybos laivuose stebi, ar žvejybos laivai laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir taisyklių, taikomų trečiosios šalies vandenyse ar atviroje jūroje, kur laivas vykdo veiklą, įskaitant pareigas, susijusias su techninėmis priemonėmis ir jūrų aplinkos apsauga. Stebėtojai vykdo visas pagal stebėtojų programą jiems paskirtas užduotis, visų pirma registruoja laivo žvejybos veiklą ir nagrinėja atitinkamus dokumentus.

Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 59 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
73 straipsnio 2 dalies a punktas

a) turi būti sertifikuoti valstybėse narėse ir jose išmokyti atlikti savo užduotis;

a) turi būti sertifikuoti valstybėse narėse ir jose išmokyti atlikti savo užduotis, laikantis bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir taisyklių dėl žvejybos išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos techninių priemonių;

Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 59 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
73 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

aa) turi būti reguliariai apmokomi, kad galėtų prisitaikyti prie Sąjungos taisyklių pokyčių;

Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 59 punkto b a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
73 straipsnio 5 dalis

ba) 5 dalis pakeičiama taip:

5. Kontroliuojantys stebėtojai parengia stebėjimo ataskaitą, jei įmanoma elektroninėmis priemonėmis, ir naudodami, jei mano esant būtina, žvejybos laive turimas elektronines perdavimo priemones nedelsdami perduoda ją savo kompetentingoms institucijoms ir vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Ataskaitą valstybės narės įtraukia į 78 straipsnyje nurodytą duomenų bazę.

„5. Kontroliuojantieji stebėtojai parengia stebėjimo ataskaitą elektroninėmis priemonėmis ir naudodami, jei mano esant būtina, žvejybos laive turimas elektronines perdavimo priemones nedelsdami perduoda ją savo kompetentingoms institucijoms ir vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Ataskaitą valstybės narės įtraukia į 78 straipsnyje nurodytą duomenų bazę.“

Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 59 punkto b b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
73 straipsnio 6 dalis

bb) 6 dalis pakeičiama taip:

6. Jeigu stebėjimo ataskaitoje nurodoma, kad stebėtas laivas vykdė bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių neatitinkančią žvejybos veiklą, 4 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos imasi visų atitinkamų veiksmų šiam faktui ištirti.

„6. Jeigu stebėjimo ataskaitoje nurodoma, kad stebėtas laivas vykdė bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių ar taisyklių, taikomų trečiosios šalies vandenyse ar atviroje jūroje, kur laivas vykdo veiklą, neatitinkančią žvejybos veiklą, 4 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos imasi visų atitinkamų veiksmų šiam faktui ištirti. “

Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 59 punkto b c papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
73 straipsnio 7 dalis

bc) 7 dalis pakeičiama taip:

7. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai paskirtiems kontroliuojantiems stebėtojams suteikia tinkamas patalpas, sudaro jiems palankias sąlygas atlikti savo darbą ir nekliudo vykdyti pareigų. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai kontroliuojantiems stebėtojams taip pat suteikia galimybę patekti į atitinkamas laivo dalis, įskaitant sugautų kiekių saugojimo vietą, ir susipažinti su laivo dokumentais, įskaitant elektronines rinkmenas.

„7. Sąjungos žvejybos laivų kapitonai paskirtiems kontroliuojantiems stebėtojams suteikia tinkamas patalpas, sudaro jiems palankias sąlygas atlikti savo darbą ir nekliudo vykdyti pareigų. Sąjungos žvejybos laivų kapitonai kontroliuojantiems stebėtojams taip pat suteikia galimybę patekti į atitinkamas laivo dalis, įskaitant sugautų kiekių saugojimo vietą, ir susipažinti su laivo dokumentais, įskaitant elektronines rinkmenas.“;

Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 59 punkto b d papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
73 straipsnio 8 dalis

(bd) 8 dalis pakeičiama taip:

8. Visas išlaidas, kurias kontroliuojantys stebėtojai patiria vykdydami veiklą pagal šį straipsnį, padengia vėliavos valstybės narės. Valstybės narės gali įpareigoti tų žvejybos laivų, kurie plaukioja su jų vėliava ir vykdo atitinkamą žvejybą, operatorius apmokėti visas šias išlaidas ar jų dalį.

„8. Visas išlaidas, kurias kontroliuojantieji stebėtojai patiria vykdydami veiklą pagal šį straipsnį, padengia vėliavos valstybės narės.

Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 59 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
73 straipsnio 9 dalies b punktas

b) stebėtojų ataskaitų formos ir turinio;

b) stebėtojų ataskaitų formos, kuri yra vienoda visoje Sąjungoje, ir turinio;

Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 59 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
73 straipsnio 9 dalies f a punktas (naujas)

fa) minimaliųjų Sąjungos taikomų Sąjungos kontroliuojančiųjų stebėtojų mokymų reikalavimų.

Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
74 straipsnio 2 dalis

2. Pareigūnai vykdo pareigas pagal Sąjungos teisę. Laikydamiesi nediskriminavimo principo, jie rengiasi inspektavimui ir jį atlieka jūroje, uostuose, gabenimo metu, perdirbimo patalpose ir žvejybos produktų tiekimo grandinėje.

2. Pareigūnai vykdo pareigas pagal Sąjungos teisę. Laikydamiesi nediskriminavimo principo, jie rengiasi inspektavimui ir jį atlieka jūroje, palei pakrantės liniją, uostuose, gabenimo metu, perdirbimo patalpose ir žvejybos produktų tiekimo grandinėje.

Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
74 straipsnio 3 dalies b punktas

b) ar žvejybos įrankiai, kuriais žvejojamos tikslinės rūšys ir kuriais sužvejotas laive laikomas laimikis, taip pat įranga, naudojama žvejybos įrankiams susigrąžinti, kaip nurodyta 48 straipsnyje, yra teisėti;

b) ar žvejybos įrankiai, kuriais žvejojamos tikslinės ir priegaudos rūšys ir kuriais sužvejotas laive laikomas laimikis, taip pat įranga, naudojama žvejybos įrankiams susigrąžinti, kaip nurodyta 48 straipsnyje, yra teisėti;

Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
74 straipsnio 3 dalies d punktas

d) laivų ir žvejybos įrankių žymėjimą;

d) laivų ir žvejybos įrankių žymėjimą ir identifikavimą;

Pakeitimas 222
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
74 straipsnio 3 dalies f punktas

f) apsauginių vaizdo stebėjimo kamerų ir kitų elektroninių stebėjimo prietaisų naudojimą;

f) kai taikoma, apsauginių vaizdo stebėjimo kamerų ir kitų elektroninių stebėjimo prietaisų, pvz., kai leidžiama, išsamaus žvejybos dokumentavimo, naudojimą;

Pakeitimas 223
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
74 straipsnio 3 dalies g punktas

g) ar laikomasi techninių priemonių, skirtų žvejybos ištekliams išsaugoti ir jūrų ekosistemoms apsaugoti.

g) ar laikomasi taikytinų techninių priemonių, skirtų žvejybos ištekliams išsaugoti ir jūrų ekosistemoms apsaugoti.

Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
74 straipsnio 4 dalis

4. Pareigūnai turi turėti galimybę tikrinti visus atitinkamus plotus, denius ir patalpas. Jie taip pat turi turėti galimybę tikrinti laimikį (perdirbtą ar neperdirbtą), tinklus ar kitus žvejybos įrankius, įrangą, talpyklas ir pakuotes, kuriose yra žuvų ar žvejybos produktų, ir visus atitinkamus dokumentus ar elektroninėmis priemonėmis perduotą informaciją, kurią, jų manymu, būtina patikrinti siekiant nustatyti, ar laikomasi bendros žuvininkystės politikos taisyklių. Šie pareigūnai taip pat turi turėti galimybę apklausti asmenis, kurie, jų manymu, gali suteikti informacijos tuo klausimu, dėl kurio atliekamas inspektavimas.

4. Pareigūnai turi turėti galimybę tikrinti visus atitinkamus plotus, denius ir patalpas. Jie taip pat turi turėti galimybę tikrinti laimikį (perdirbtą ar neperdirbtą), naudojamus ir laive esančius žvejybos įrankius, įrangą, talpyklas ir pakuotes, kuriose yra žuvų ar žvejybos produktų, ir visus atitinkamus dokumentus ar elektroninėmis priemonėmis perduotą informaciją, kurią, jų manymu, būtina patikrinti siekiant nustatyti, ar laikomasi bendros žuvininkystės politikos taisyklių. Šie pareigūnai taip pat turi turėti galimybę apklausti asmenis, kurie, jų manymu, gali suteikti informacijos tuo klausimu, dėl kurio atliekamas inspektavimas.

Pakeitimas 225
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
74 straipsnio 4 a dalis (nauja)

4a. Inspektoriams rengiami mokymai, būtini jiems pavestoms užduotims atlikti, ir jiems suteikiamos inspektavimui vykdyti reikiamos priemonės.

Pakeitimas 226
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
74 straipsnio 5 dalis

5. Pareigūnai inspektavimą vykdo kuo mažiau trukdydami ar apsunkindami laivo ar transporto priemonės veiklą ir laimikio sandėliavimo, perdirbimo bei pardavimo veiklą. Pareigūnai, kiek įmanoma, stengiasi užtikrinti, kad per inspektavimą nepablogėtų laimikio būklė.

5. Pareigūnai inspektavimą vykdo kuo mažiau trukdydami ar apsunkindami laivo ar transporto priemonės veiklą ir laimikio sandėliavimo, perdirbimo bei pardavimo veiklą, kad užtikrintų, kad per inspektavimą nepablogėtų laimikio būklė.

Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
74 straipsnio 6 dalies b punktas

b) valstybių narių priimamu rizika grindžiamu metodu, kuriuo remiantis atrenkami inspektavimo objektai;

b) valstybių narių priimamu rizika grindžiamu metodu, kuriuo remiantis atrenkami inspektavimo objektai, ir minimaliu inspektavimo dažnumu;

Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
74 straipsnio 6 dalies g punktas

g) inspektavimu jūroje ir uostuose, taip pat gabenimo ir pardavimo inspektavimu.

g) inspektavimu jūroje, palei pakrantės liniją ir uostuose, taip pat gabenimo ir pardavimo inspektavimu.

Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
75 straipsnio 1 dalis

1. Operatorius ir laivo kapitonas bendradarbiauja su pareigūnais jiems vykdant jų pareigas. Jie sudaro sąlygas saugiai patekti į laivą, transporto priemonę ar patalpą, kurioje sandėliuojami, perdirbami ar parduodami žvejybos produktai. Jie užtikrina pareigūnų saugą, netrukdo jiems vykdyti jų pareigų, nebaugina jų ir nesikiša į jų veiklą.

1. Operatorius ir laivo kapitonas bendradarbiauja su pareigūnais jiems vykdant jų pareigas. Jie sudaro sąlygas saugiai patekti į laivą, laivo triumus, transporto priemonę, konteinerius ar sandėliavimo patalpas, kurioje sandėliuojami, perdirbami ar parduodami žvejybos produktai, ar vietas, kuriose laikomi arba taisomi žvejybos įrankiai. Jie užtikrina pareigūnų saugą, netrukdo jiems vykdyti jų pareigų, nebaugina jų ir nesikiša į jų veiklą.

Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
76 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Po kiekvieno inspektavimo pareigūnai parengia inspektavimo ataskaitą ir perduoda ją kompetentingoms institucijoms. Šios ataskaitos duomenys registruojami ir perduodami elektroninėmis priemonėmis. Atlikus su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo inspektavimą, inspektavimo ataskaitos kopija elektroninėmis priemonėmis nedelsiant siunčiama vėliavos valstybei narei.

Po kiekvieno inspektavimo pareigūnai parengia inspektavimo ataskaitą, naudodamiesi elektronine forma, kurioje pateikiama visoms valstybėms narėms vienoda informacija, ir perduoda ją kompetentingoms institucijoms, Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai ir žvejybos laivo operatoriui arba kapitonui. Valstybės narės gali į bendrą elektroninę formą įtraukti papildomą informaciją. Šios ataskaitos duomenys registruojami ir perduodami elektroninėmis priemonėmis. Atlikus su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo inspektavimą, inspektavimo ataskaitos kopija elektroninėmis priemonėmis nedelsiant siunčiama vėliavos valstybei narei.

Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
76 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Atlikus su trečiosios valstybės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo inspektavimą, inspektavimo ataskaitos kopija elektroninėmis priemonėmis nedelsiant siunčiama atitinkamos trečiosios valstybės kompetentingoms institucijoms ir Komisijai, jei aptikta sunkių pažeidimų.

Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
76 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Jeigu inspektuojama vandenyse ar uostuose, priklausančiuose valstybės narės, kuri nėra inspektuojanti valstybė narė, jurisdikcijai arba trečiosios valstybės jurisdikcijai pagal tarptautinius susitarimus, inspektavimo ataskaitos kopija elektroninėmis priemonėmis nedelsiant siunčiama tai valstybei narei arba tai trečiajai valstybei.

Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
76 straipsnio 3 dalis

3. Inspektavimo ataskaitos kopija operatoriui arba laivo kapitonui nusiunčiama kuo greičiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo inspektavimo užbaigimo.

3. Inspektavimo ataskaitos kopija operatoriui arba laivo kapitonui, pageidautina, elektroninėmis priemonėmis nusiunčiama kuo greičiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo inspektavimo užbaigimo.

Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
78 straipsnio 1 dalis

1. Valstybės narės sukuria ir nuolat atnaujina elektroninę duomenų bazę, į kurią įkelia visas su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų inspektavimo ir priežiūros ataskaitas, parengtas jų pareigūnų, kitų valstybių narių pareigūnų arba trečiųjų valstybių pareigūnų, taip pat kitas jų pareigūnų parengtas inspektavimo ir priežiūros ataskaitas.

1. Valstybės narės sukuria ir nuolat atnaujina elektroninę duomenų bazę, kurioje viešai prieinama nekonfidenciali ir skelbtina informacija, į kurią įkelia visas su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų inspektavimo ir priežiūros ataskaitas, parengtas jų pareigūnų, kitų valstybių narių pareigūnų arba trečiųjų valstybių pareigūnų, taip pat kitas jų pareigūnų parengtas inspektavimo ir priežiūros ataskaitas. Europos žuvininkystės kontrolės agentūra centralizuoja valstybių narių duomenų bazes.

Pakeitimas 235
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
79 straipsnio 2 a dalis (nauja)

2a. Sąjungos inspektoriai praneša valstybės narės valdžios institucijoms arba Komisijai apie bet kokią reikalavimų neatitinkančią žvejybos veiklą, kurią vykdo su trečiosios šalies vėliava plaukiojantys žvejybos laivai tarptautiniuose vandenyse, kuriuose taikomi regioninės tarptautinės organizacijos nustatyti reikalavimai ir (arba) rekomendacijos.

Pakeitimas 236
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
79 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)

ba) apmokyti trečiųjų šalių žvejybos inspektorius, kurie padeda vykdyti Sąjungos laivų, veiklą vykdančių už Sąjungos ribų, stebėseną.

Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
79 straipsnio 4 dalies b punktas

b) gauti visą informaciją ir dokumentus, būtinus jų užduotims vykdyti, visų pirma žvejybos žurnalus, žvejybos licenciją, variklio galios sertifikatą, apsauginių vaizdo stebėjimo sistemų duomenis, iškrovimo deklaracijas, žvejybos laimikio sertifikatus, perkrovimo deklaracijas, pardavimo pažymas ir kitą atitinkamą informaciją bei dokumentus

b) gauti visą informaciją ir dokumentus, būtinus jų užduotims vykdyti, visų pirma žvejybos žurnalus, žvejybos licenciją, variklio galios sertifikatą, elektroninių stebėjimo prietaisų duomenis, iškrovimo deklaracijas, žvejybos laimikio sertifikatus, perkrovimo deklaracijas, pardavimo pažymas ir kitą atitinkamą informaciją bei dokumentus

Pakeitimas 238
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
79 straipsnio 6 a dalis (nauja)

6a. Komisijai pagal 119a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant Sąjungos inspektorių įgaliojimus ir pareigas.

Pakeitimas 239
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 60 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
79 straipsnio 7 dalies f a punktas (naujas)

fa) minimaliųjų Sąjungos inspektorių mokymų reikalavimų, apimančių išsamias žinias apie bendrą žuvininkystės politiką ir atitinkamus Sąjungos aplinkos srities teisės aktus.

Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 68 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
88 straipsnio 3 dalis

3. Jeigu iškrovimo arba perkrovimo valstybės narės atitinkama kvota jau išnaudota, taikomas 37 straipsnis. Tuo tikslu laikoma, kad žuvų, sugautų, iškrautų ar perkrautų pažeidžiant bendros žuvininkystės politikos taisykles, kiekiai yra lygūs žalos, kurią patyrė vėliavos valstybė narė, dydžiui, kaip nurodyta tame straipsnyje kaip nurodyta tame straipsnyje.“;

3. Jeigu iškrovimo arba perkrovimo valstybės narės atitinkama kvota jau išnaudota, taikomas 37 straipsnis. Tuo tikslu laikoma, kad žuvų, sužvejotų, išmestų į jūrą, iškrautų ar perkrautų pažeidžiant bendros žuvininkystės politikos taisykles, kiekiai yra lygūs žalos, kurią patyrė vėliavos valstybė narė, dydžiui, kaip nurodyta tame straipsnyje.“;

Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
89 straipsnio 1 dalis

1. Nedarydamos poveikio valstybių narių įgaliojimams pradėti baudžiamąjį procesą ir skirti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių priemonių ir sankcijų ir užtikrina, kad jos būtų sistemingai taikomos pagal jų nacionalinę teisę fiziniam asmeniui, kuris yra padaręs bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimą, arba juridiniam asmeniui, kuris yra laikomas atsakingu už tų taisyklių pažeidimą.

1. Nedarydamos poveikio valstybių narių įgaliojimams pradėti baudžiamąjį procesą ir skirti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių priemonių ir sankcijų ir užtikrina, kad jos būtų sistemingai taikomos pagal jų nacionalinę teisę fiziniam asmeniui, kuris yra padaręs pažeidimus, dėl kurių buvo pažeistos bendros žuvininkystės politikos taisyklės, arba juridiniam asmeniui, kuris yra laikomas atsakingu už tokius pažeidimus.

Dėl kiekvieno konkretaus pažeidimo veiksmo, nurodyto pirmoje pastraipoje, pradėti procesą arba skirti sankcijas atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui gali ne daugiau kaip viena valstybė narė.

Pakeitimas 242
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
89 a straipsnio 1 dalis

1. Valstybės narės užtikrina, kad bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimą padaręs fizinis asmuo arba atsakingu už tų taisyklių pažeidimą laikomas juridinis asmuo būtų baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomosiomis administracinėmis sankcijomis.

Pakeitimas 243
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
89 a straipsnio 3 dalis

3. Nustatydamos šias sankcijas, valstybės narės visų pirma atsižvelgia į pažeidimo sunkumą, įskaitant aplinkai padarytos žalos lygį, taip pat į žvejybos ištekliams padarytos žalos vertę, pažeidimo pobūdį ir mastą, jo trukmę ar pasikartojimą arba į vienalaikių pažeidimų visumą.

Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
89 a straipsnio 4 dalis

4. Valstybės narės gali taikyti sistemą, pagal kurią bauda būtų proporcinga juridinio asmens apyvartai arba ekonominei naudai, gautai ar planuotai gauti padarius pažeidimą.

4. Valstybės narės taiko sistemą, pagal kurią bauda būtų proporcinga juridinio asmens apyvartai arba ekonominei naudai, gautai ar planuotai gauti padarius pažeidimą, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

Pakeitimas 245
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
89 a straipsnio 4 a dalis (nauja)

4a. Jei padaromas pažeidimas, tam pačiam asmeniui už tą pačią veiką negali būti pradėti skirtingi procesai ar skiriamos skirtingos sankcijos.

Pakeitimas 246
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
90 straipsnio 2 dalies d punktas

d) trukdymas pareigūnams ar stebėtojams atlikti savo pareigas; arba

d) trukdymas pareigūnams ar stebėtojams atlikti savo pareigas, išskyrus force majeure atvejus, pvz., situacijose, kai kyla pavojus įgulos saugumui; arba

Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
90 straipsnio 2 dalies h punktas

h) dalyvavimas eksploatuojant ar valdant laivą, kuris vykdo NNN žvejybą, apibrėžtą Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008, ir kuris visų pirma įtrauktas į Sąjungos arba regioninės žvejybos valdymo organizacijos sudarytą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, nurodytą Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 29 ir 30 straipsniuose, tokio laivo nuosavybės teisių turėjimas ar įsidarbinimas tokiame laive arba aprūpinimo paslaugų tiekimas operatoriams, susijusiems su NNN žvejybos veiklą vykdančiu laivu; arba

h) dalyvavimas eksploatuojant ar valdant laivą, kuris vykdo NNN žvejybą, apibrėžtą Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008, ir kuris visų pirma įtrauktas į Sąjungos arba regioninės žvejybos valdymo organizacijos sudarytą NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą, nurodytą Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 29 ir 30 straipsniuose, tokio laivo nuosavybės teisių turėjimas ar įsidarbinimas tokiame laive arba naudos turėjimas iš NNN žvejybos veiklos, jos rėmimas arba dalyvavimas joje, įskaitant operatorius, faktinius naudos gavėjus, savininkus, logistikos ir paslaugų teikėjus, įskaitant draudimo paslaugų teikėjus ir kitų finansinių paslaugų teikėjus; arba

Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
90 straipsnio 2 dalies i punktas

i) žvejyba ribojamos žvejybos rajone, žvejybos draudimo rajone ar išteklių atkūrimo rajone arba žvejybos draudimo laikotarpiu, neturint kvotos, išnaudojus kvotą arba neleistiname gylyje ar neleistinu atstumu nuo kranto, įskaitant rajonus, kuriuose žvejyba ribojama arba draudžiama siekiant apsaugoti pažeidžiamas rūšis ir pažeidžiamas buveines pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB* arba Tarybos direktyvą 92/43/EEB**; arba

_______________

* 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

** 1992 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
90 straipsnio 2 dalies j punktas

j) rūšių, kurių žvejybai taikomas moratoriumas ar žvejybos draudimo laikotarpis arba kurių žvejyba uždrausta, žuvų specializuotoji žvejyba, jų laikymas laive, perkrovimas, perkėlimas arba iškrovimas; arba

j) žvejybos veiklos, kuria siekiama sužvejoti rūšis, kurių žvejybai taikomas moratoriumas ar žvejybos draudimo laikotarpis arba kurių žvejyba uždrausta, arba tokių rūšių laikymas laive, perkrovimas, perkėlimas arba iškrovimas; arba

Pakeitimas 250
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
90 straipsnio 2 dalies j a punktas (naujas)

ja) techninių ir kitokių priemonių, skirtų atsitiktinai sugaunamų jauniklių ir saugomų rūšių kiekiui sumažinti, nesilaikymas;

Pakeitimas 251
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
90 straipsnio 2 dalies q a punktas (naujas)

qa) tyčinis žvejybos įrankių ir jūrų šiukšlių išmetimas į jūrą iš žvejybos laivų.

Pakeitimas 252
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
90 straipsnio 3 dalies d punktas

d) įpareigojimų, susijusių su žvejybos įrankių naudojimu, nustatytų bendros žuvininkystės politikos taisyklėse, nevykdymas; arba

d) įpareigojimų, susijusių su žvejybos įrankių naudojimu, arba įpareigojimų, susijusių su techninėmis priemonėmis ir jūrų aplinkos apsauga, nustatytų bendros žuvininkystės politikos taisyklėse, ir visų pirma įpareigojimų, susijusių su priemonių, kuriomis siekiama sumažinti atsitiktinai sugaunamų pažeidžiamų rūšių kiekį, įgyvendinimu, nevykdymas; arba

Pakeitimas 253
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
90 straipsnio 3 a dalis (nauja)

3a. Komisija, prieš pradėdama taikyti sankcijas reglamentuojančias nuostatas, paskelbia gaires, kuriomis siekiama užtikrinti vienodą pažeidimų sunkumo nustatymą Sąjungoje ir vienodą įvairių taikytinų sankcijų aiškinimą. Šios gairės skelbiamos Komisijos interneto svetainėje ir yra prieinamos plačiajai visuomenei.

Pakeitimas 254
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
90 straipsnio 3 b dalis (nauja)

3b. Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos] Agentūra parengia gairių įgyvendinimo Sąjungos lygmeniu ataskaitą.

Pakeitimas 255
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
91 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

1. Jei fizinis asmuo yra įtariamas padaręs arba yra pagautas darant sunkų pažeidimą, arba įtariama, kad juridinis asmuo yra atsakingas už tokį sunkų pažeidimą, valstybės narės ne tik pradeda pažeidimo tyrimą pagal 85 straipsnio nuostatas, bet ir, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, nedelsdamos imasi atitinkamų neatidėliotinų priemonių, kaip antai:

1. Jei fizinis asmuo yra įtariamas padaręs arba yra pagautas darant sunkų pažeidimą, arba per inspektavimą nustatoma, kad tas fizinis asmuo padarė sunkų pažeidimą, arba turima įrodymų, kad juridinis asmuo yra atsakingas už tokį sunkų pažeidimą, valstybės narės ne tik pradeda pažeidimo tyrimą pagal 85 straipsnio nuostatas, bet ir, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, nedelsdamos imasi atitinkamų neatidėliotinų priemonių, kaip antai:

Pakeitimas 256
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
91 a straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

1. Nedarant poveikio kitoms sankcijoms, taikomoms pagal šį reglamentą ir nacionalinę teisę, tuo atveju, jei nustatytas sunkus pažeidimas, dėl kurio atsirado galimybė gauti žvejybos produktų, valstybės narės skiria baudas, kurių:

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Pakeitimas 257
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
91 a straipsnio 1 dalies 1 įtrauka

– mažiausias dydis turi būti bent tris kartus didesnis už žvejybos produktų, gautų padarius sunkų pažeidimą, vertę ir

– mažiausias dydis turi būti bent du kartus didesnis už žvejybos produktų, gautų padarius sunkų pažeidimą, vertę ir

Pakeitimas 258
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
91 a straipsnio 4 a dalis (nauja)

4a. Visais atvejais dėl to paties pažeidimo veiksmo pradėti procesą arba skirti sankcijas gali ne daugiau kaip viena valstybė narė.

Pakeitimas 259
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
91 b straipsnio 1 pastraipos 10 punktas

10) laikinas ekonominės veiklos sustabdymas arba jos nutraukimas visam laikui;

10) laikinas su žvejyba susijusios ekonominės veiklos sustabdymas arba jos nutraukimas visam laikui;

Pakeitimas 260
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
91 b straipsnio 1 pastraipos 11 a punktas (naujas)

11a) nuolat įrašus darančios vaizdo stebėjimo sistemos (VSS) su duomenų saugojimo funkcija, naudojimas bendros žuvininkystės politikos įpareigojimo iškrauti laimikį taisyklių sunkių pažeidimų atvejais.

Pakeitimas 261
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
92 straipsnio 3 dalis

3. Žvejybos laivą pardavusiam licencijos turėtojui skirti taškai lieka, tačiau jie taip pat skiriami bet kuriam naujam atitinkamo žvejybos laivo žvejybos licencijos turėtojui, jei po pažeidimo datos tas laivas parduodamas, perduodamas ar kitu būdu pasikeičia nuosavybės į jį teisės.

3. Jei po pažeidimo dienos žvejybos laivas parduodamas, perduodamas arba kitaip pasikeičia jo nuosavybė, taškai ir toliau lieka skirti tam licencijos turėtojui, kuris padarė pažeidimą ir po to pardavė žvejybos laivą. Jokiu atveju taškai nepriskiriami naujam atitinkamo žvejybos laivo žvejybos licencijos turėtojui.

Pakeitimas 262
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
92 straipsnio 4 dalis

4. Valstybės narės taip pat įdiegia taškų sistemą, pagal kurią laivo kapitonui už jo vadovaujamame laive padarytą sunkų pažeidimą skiriamas toks pat taškų skaičius kaip ir žvejybos licencijos turėtojui. Laivo kapitonui skirti taškai įrašomi į oficialų sertifikavimo dokumentą, nurodant paskyrimo datą ir paskirtų taškų panaikinimo datą.

Pakeitimas 263
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
92 straipsnio 7 a dalis (nauja)

7a. Jeigu licencijos turėtojas arba laivo kapitonas per ne trumpesnį kaip 5 iš eilės einančių kalendorinių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo ... [metai, kuriais įsigalioja šis iš dalies keičiantis reglamentas], sausio 1 d., nepadarė sunkių pažeidimų, jam skiriami 2 pirmumo taškai Europos jūrų ir žuvininkystės fondo nacionaliniuose reitinguose, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 508/2014.

Pakeitimas 264
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
92 straipsnio 13 dalies a punktas

a) ribinio taškų skaičiaus, kurį pasiekus žvejybos licencijos galiojimas laikinai sustabdomas ar ji panaikinama visam laikui arba laikinai ar visam laikui atimama teisė vadovauti žvejybos laivui kaip laivo kapitonui, pakeitimo;

Išbraukta.

Pakeitimas 265
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
92 straipsnio 14 a dalis (nauja)

14a. Komisija paskelbia gaires, kuriose išaiškinamas taisyklių dėl pažeidimų ir sankcijų interpretavimas, siekiant sumažinti valstybių narių taikomo interpretavimo skirtumus.

Pakeitimas 266
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
93 straipsnio 1 dalis

1. Valstybės narės nacionaliniame registre registruoja visus įtariamus ir patvirtintus bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė su jų vėliava arba su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantys laivai arba jų piliečiai, įskaitant visus jiems skirtus sprendimus ir sankcijas bei paskirtų taškų skaičių. Valstybės narės savo nacionaliniame pažeidimų registre taip pat registruoja su savo vėliava plaukiojančių žvejybos laivų arba savo piliečių padarytus pažeidimus, kurie nagrinėjami kitose valstybėse narėse, kai iš jurisdikciją turinčios valstybės narės pagal 92b straipsnį gauna pranešimą apie galutinį sprendimą.

1. Valstybės narės nacionaliniame registre registruoja visus patvirtintus bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė su jų vėliava arba su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantys laivai arba jų piliečiai, įskaitant visus jiems skirtus sprendimus ir sankcijas bei paskirtų taškų skaičių. Valstybės narės savo nacionaliniame pažeidimų registre taip pat registruoja su savo vėliava plaukiojančių žvejybos laivų arba savo piliečių padarytus pažeidimus, kurie nagrinėjami kitose valstybėse narėse, kai iš jurisdikciją turinčios valstybės narės pagal 92b straipsnį gauna pranešimą apie galutinį sprendimą.

Pakeitimas 267
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
93 straipsnio 2 dalis

2. Vykdydamos tolesnius veiksmus, susijusius su bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimu, valstybės narės gali prašyti kitų valstybių narių iš savo nacionalinių registrų pateikti informaciją apie žvejybos laivus ir asmenis, kurie įtariami padarę atitinkamą pažeidimą arba kurie buvo užklupti darantys atitinkamą pažeidimą.

2. Vykdydamos tolesnius veiksmus, susijusius su bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimu, valstybės narės gali susipažinti su 93a straipsnyje nurodytame Sąjungos pažeidimų registre esančia informacija apie žvejybos laivus ir asmenis, kurie yra padarę atitinkamą pažeidimą arba kurie buvo užklupti darantys atitinkamą pažeidimą.

Pakeitimas 268
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
93 straipsnio 3 dalis

3. Jeigu valstybė narė prašo, kad kita valstybė narė pateiktų informaciją apie pažeidimą, ta kita valstybė narė nedelsdama pateikia susijusią informaciją apie su pažeidimu susijusius žvejybos laivus ir fizinius ar juridinius asmenis.

Išbraukta.

Pakeitimas 269
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
93 straipsnio 4 dalis

4. Nacionaliniame pažeidimų registre pateikti duomenys laikomi tik tol, kol jie reikalingi šio reglamento tikslams, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau kaip penkerius kalendorinius metus, skaičiuojant nuo metų, einančių po tų, kuriais informacija buvo užregistruota.

Pakeitimas 270
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 69 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
-93 a straipsnis (naujas)

-93 a straipsnis

Sąjungos pažeidimų registras

1. Komisija sukuria Sąjungos pažeidimų registrą (toliau – Sąjungos registras), kuriame centralizuotai kaupiama valstybių narių informacija apie 93 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus ir 48 straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija apie prarastus įrankius. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaliniuose registruose, nurodytuose 93 straipsnyje, saugoma informacija, taip pat pagal 48 straipsnio 5 dalį surinkta ir užregistruota informacija būtų taip pat įrašoma ir į Sąjungos registrą.

2. Informacija, susijusi su fizinio asmens padarytu bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimu, dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kaip apibrėžta 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio 2 straipsnyje, ir patenkanti į to sprendimo taikymo sritį, į Sąjungos registrą neįtraukiama.

3. Informacija, susijusi su fizinio asmens padarytu bendros žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimu, dėl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kaip apibrėžta 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/816, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726, 3 straipsnyje, į Sąjungos registrą neįtraukiama.

4. Sąjungos registrą sudaro centrinė sistema, kiekvienos valstybės narės nacionalinė centrinė duomenų perdavimo įstaiga, sąsajos programinė įranga, leidžianti kompetentingoms institucijoms prisijungti prie centrinės sistemos per nacionalines centrines duomenų perdavimo įstaigas ir centrinės sistemos ir nacionalinių centrinių duomenų perdavimo įstaigų ryšių infrastruktūra.

5. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali tik susipažinti su Sąjungos registro įrašais, kad patikrintų, ar Sąjungos žvejybos laivo arba fizinio asmens atžvilgiu kuri nors valstybė narė turi informacijos apie pažeidimus, susijusius su tuo laivu arba tuo fiziniu asmeniu, ir informacijos apie pamestus žvejybos įrankius.

6. Valstybės narės gali bet kuriuo metu ištaisyti arba ištrinti duomenis, kuriuos jos įvedė į Sąjungos registro centrinę sistemą. Jei valstybė narė, kuri nėra duomenis įvedusi valstybė narė, turi pagrindo manyti, kad centrinėje sistemoje įrašyti duomenys yra netikslūs, ji nepagrįstai nedelsdama susisiekia su valstybės narės nacionaline centrine duomenų perdavimo įstaiga, kad netikslūs duomenys būtų ištaisyti.

7. Sąjungos registre duomenys saugomi tik tol, kol atitinkami duomenys saugomi nacionaliniame registre pagal 93 straipsnio 4 dalį. Valstybės narės užtikrina, kad duomenis ištrynus iš nacionalinio registro, jie būtų nedelsiant ištrinami iš Sąjungos registro centrinės sistemos.

8. Kiekviena valstybė narė atsako už saugaus ryšio tarp savo nacionalinio registro ir nacionalinės centrinės duomenų perdavimo įstaigos užtikrinimą, ryšio tarp jos nacionalinių sistemų ir Sąjungos registro užtikrinimą, taip pat už tinkamai įgaliotų centrinių institucijų darbuotojų prieigos prie Sąjungos registro valdymą ir tvarką pagal šį reglamentą. Kiekviena valstybė narė, prieš leisdama prieigos prie Sąjungos registro teisę turintiems savo kompetentingos institucijos darbuotojams tvarkyti Sąjungos registre saugomus duomenis, surengia jiems tinkamus mokymus, apimančius, visų pirma, taisykles dėl duomenų saugumo ir duomenų apsaugos bei taikytinas taisykles dėl pagrindinių teisių.

9. Pagal taikytinas Sąjungos duomenų apsaugos taisykles kiekviena valstybė narė kartu su Komisija užtikrina, kad į Sąjungos registrą įrašyti duomenys būtų registruojami teisėtai, visų pirma, kad tik tinkamai įgalioti darbuotojai turėtų prieigą prie duomenų savo užduotims atlikti, kad duomenys būtų renkami tokiu būdu, kuriuo visapusiškai gerbiamas atitinkamo asmens orumas ir pagrindinės teisės, kad duomenys į Sąjungos registrą būtų įvedami teisėtai ir kad duomenys juo įvedant būtų tikslūs ir naujausi.

10. Europos žuvininkystės kontrolės agentūra turi tiesioginę prieigą prie Sąjungos registro, kad galėtų vykdyti savo užduotis pagal Reglamentą (ES) 2019/473. Pagal taikytinas Sąjungos duomenų apsaugos taisykles Europos žuvininkystės kontrolės agentūra užtikrina, kad prieigą prie duomenų turėtų tik tinkamai įgalioti darbuotojai.

11. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios Sąjungos registro techninio plėtojimo ir įgyvendinimo taisyklės, visų pirma susijusios su duomenų perdavimu iš nacionalinių registrų į Sąjungos registro centrinę sistemą, sąsajos programinės įrangos techninėmis specifikacijomis, Sąjungos registro technine priežiūra ir prieiga prie jo pagal 3 dalį ir Sąjungos registro veiksmingumo ir prieinamumo reikalavimais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 119 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12. Su centrinės sistemos, ryšių infrastruktūros ir sąsajos programinės įrangos sukūrimu ir veikimu susijusias išlaidas padengia EJRŽF. Europos žuvininkystės kontrolės agentūros prijungimo prie Sąjungos registro išlaidos padengiamos iš Europos žuvininkystės kontrolės agentūros biudžeto. Kitas išlaidas, visų pirma išlaidas, patiriamas dėl esamų nacionalinių registrų ir kompetentingų institucijų prijungimo prie Sąjungos registro, padengia valstybės narės.

Pakeitimas 271
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 70 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
93 a straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

1. Valstybės narės sudaro metines ar daugiametes nacionalines kontrolės programas, pagal kurias vykdomas bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymosi inspektavimas ir kontrolė.

1. Valstybės narės sudaro metines ar daugiametes nacionalines kontrolės programas, pagal kurias vykdomas bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymosi inspektavimas, priežiūra ir kontrolė.

Pakeitimas 272
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 70 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
93 a straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Nacionalinės kontrolės programos yra grindžiamos rizika ir atnaujinamos bent kartą per metus, visų pirma atsižvelgiant į priimtas naujas išteklių išsaugojimo ir kontrolės priemones.

Nacionalinės kontrolės programos yra grindžiamos rizika ir atnaujinamos bent kartą per metus, visų pirma atsižvelgiant į priimtas naujas išteklių išsaugojimo ir kontrolės priemones ir 2b dalyje nurodytos metinės vertinimo ataskaitos išvadas.

Pakeitimas 273
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 70 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
93 a straipsnio 2 dalis

2. Iki kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės, remdamosi nacionalinėmis kontrolės programomis ir laikydamosi šio reglamento, Komisijai pateikia praėjusiais metais atlikto inspektavimo ir kontrolės ataskaitą.

2. Iki kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės, remdamosi nacionalinėmis kontrolės programomis ir laikydamosi šio reglamento, Komisijai pateikia praėjusiais metais atlikto inspektavimo, priežiūros ir kontrolės ataskaitą. Šios ataskaitos iki kiekvienų metų kovo 31 d. viešai paskelbiamos oficialiose valstybių narių interneto svetainėse.

Pakeitimas 274
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 70 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
93 a straipsnio 2 a dalis (nauja)

2a. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytose inspektavimo, priežiūros ir kontrolės ataskaitose pateikiama bent tokia informacija:

a) visas žuvininkystės kontrolei skirtas biudžetas;

b) atlikto inspektavimo, priežiūros ir kontrolės veiksmų skaičius ir pobūdis;

c) įtariamų ir patvirtintų pažeidimų, įskaitant sunkius pažeidimus, skaičius ir pobūdis;

d) tolesnių veiksmų dėl patvirtintų pažeidimų rūšis (pvz., paprastas įspėjimas, administracinė sankcija, baudžiamoji sankcija, neatidėliotina vykdymo užtikrinimo priemonė ar paskirtų baudos taškų skaičius);

Pakeitimas 275
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 70 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
93 a straipsnio 2 b dalis (nauja)

2b. Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 1 d. Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje įvertinamas nacionalinių kontrolės programų įgyvendinimas. Toje ataskaitoje pateikiamos pagrindinės šio straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų išvados ir išanalizuojama, kaip šį reglamentą taiko Sąjungos vandenyse žvejojantys trečiosiose šalyse registruoti žvejybos laivai, visų pirma Sąjungos kaimyninėse šalyse registruoti žvejybos laivai. Ataskaita turi būti skelbiama viešai Komisijos interneto svetainėje.

Pakeitimas 276
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 71 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
101 straipsnio 4 a dalis (nauja)

71a) 101 straipsnis papildomas šia dalimi:

4a. Jei, patvirtinus veiksmą, atitinkama valstybė narė vis tiek neištaiso padėties ir nesiima veiksmų, kad pašalintų savo kontrolės sistemos trūkumus, Komisija pradeda tyrimą, siekdama pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš tą valstybę narę.

Pakeitimas 277
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 77 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
109 straipsnio 1 dalis

„1. Valstybės narės sukuria pagal šį reglamentą užregistruotiems duomenims tvirtinti skirtą kompiuterizuotą duomenų bazę. Tvirtinant užregistruotus duomenis atliekamas kryžminis duomenų patikrinimas, analizė ir patikra.

„1. Valstybės narės ne vėliau kaip ... [trečiųjų metų po šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo dienos gruodžio 31 d.] sukuria pagal šį reglamentą užregistruotiems duomenims tvirtinti skirtą kompiuterizuotą duomenų bazę. Tvirtinant užregistruotus duomenis atliekamas kryžminis duomenų patikrinimas, analizė ir patikra. Visi valstybių narių atitinkamų duomenų bazių duomenys yra perduodami į vieną bendrą Europos žuvininkystės kontrolės agentūros tvarkomą duomenų bazę.

Pakeitimas 278
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 77 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
109 straipsnio 2 dalies b punkto x papunktis

x) žvejybos laivuose įrengtų vaizdo stebėjimo sistemų ir kitų įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo elektroninės stebėsenos pagal 25a straipsnį duomenis.“;

x) įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo stebėsenos elektroninių prietaisų duomenis.“;

Pakeitimas 279
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 78 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
110 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose išvardyti duomenys gali būti teikiami valstybių narių mokslo įstaigoms, Sąjungos mokslo įstaigoms ir Eurostatui.

1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose išvardyti duomenys gali būti teikiami valstybių narių mokslo įstaigoms, Sąjungos mokslo įstaigoms ir Eurostatui. Tie duomenys pateikiami anonimizuotu formatu, kad nebūtų galima nustatyti atskirų laivų ar fizinių asmenų tapatybės.

Pakeitimas 280
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 78 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
110 straipsnio 5 a dalis (nauja)

5a. Valstybės narės savo kompetentingų institucijų svetainėse kasmet skelbia savo metines nacionalinių kontrolės programų ataskaitas.

Pakeitimas 281
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 81 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
112 straipsnio 3 dalis

3. Asmens duomenys, kurie yra 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos sudedamoji dalis, saugomi ne ilgiau kaip 5 metus, išskyrus tolesniems su skundu, pažeidimu, inspektavimu, patikra, auditu ar vykstančiu teismo ar administraciniu procesu susijusiems veiksmams atlikti būtinus asmens duomenis, kurie gali būti saugomi 10 metų. Jeigu 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija saugoma ilgiau, užtikrinamas duomenų anonimiškumas.

3. Asmens duomenys, kurie yra 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos sudedamoji dalis, saugomi ne ilgiau kaip vienerius metus, išskyrus tolesniems su skundu, pažeidimu, inspektavimu, patikra, auditu ar vykstančiu teismo ar administraciniu procesu susijusiems veiksmams atlikti būtinus asmens duomenis, kurie gali būti saugomi 10 metų. Jeigu 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija saugoma ilgiau, užtikrinamas duomenų anonimiškumas.

Pakeitimas 333
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 80 a punkto (naujo) a punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
113 straipsnio 2 dalis

80a) 113 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis pakeičiama taip:

2. Duomenys, kuriais keičiasi Valstybės narės ir Komisija, neperduodami asmenims, išskyrus tuos, kurie dirba valstybių narių ar Bendrijos institucijose ir kurių funkcijos reikalauja naudotis tokiais duomenimis, nebent duomenis perduodančios valstybės narės aiškiai išreikia sutikimą.

„2. Duomenys, kuriais keičiasi valstybės narės ir Komisija, gali būti perduodami asmenims, kurie nėra tokie asmenys, kurie dirba valstybių narių ar Bendrijos institucijose ir kurių funkcijos reikalauja naudotis tokiais duomenimis, nebent duomenis perduodančios valstybės narės pateikia pagrįstą atsisakymą atskleisti tuos duomenis.“

Pakeitimas 334
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 80 a punkto (naujo) b punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
113 straipsnio 3 dalis

b) 3 dalis pakeičiama taip:

3. 1 dalyje nurodyti duomenys naudojami tik šiame reglamente numatytam tikslui, išskyrus atvejus, kai duomenis teikiančios valdžios institucijos duoda aiškų sutikimą juos naudoti kitiems tikslams, ir su sąlyga, kad valstybėje narėje, kurios institucija gauna duomenis, galiojančiomis nuostatomis nėra draudžiamas toks duomenų naudojimas.

„3. 1 dalyje nurodyti duomenys gali būti naudojami kitu tikslu, nei numatyta šiame reglamente, išskyrus atvejus, kai duomenis teikiančios valdžios institucijos pateikia pagrįstą atsisakymą juos panaudoti tuo kitu tikslu.“

Pakeitimas 335
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 80 a punkto (naujo) c punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
113 straipsnio 7 a dalis (nauja)

c) papildoma šia dalimi:

„7a. Šis straipsnis nedaro poveikio Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 dėl visuomenės galimybės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais ir Reglamentui (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams.“

Pakeitimas 282
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 82 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
114 straipsnio 1 pastraipa

„Įgyvendindama šį reglamentą kiekviena valstybė narė sukuria ir reguliariai atnaujina operatoriams ir visuomenei skirtą oficialią interneto svetainę, kurioje pateikiama bent 115 straipsnyje nurodyta informacija.

„Įgyvendinant šį reglamentą kiekviena valstybė narė arba regionas sukuria ir reguliariai atnaujina operatoriams ir visuomenei skirtą oficialią interneto svetainę ar svetaines, kurioje pateikiama bent 115 straipsnyje nurodyta informacija.

Pakeitimas 283
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 82 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
115 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Savo interneto svetainėse valstybės narės nedelsdamos skelbia toliau nurodytus duomenis arba pateikia tiesioginę nuorodą į juos:

Savo interneto svetainėse valstybės narės arba regionai nedelsiant skelbia toliau nurodytus duomenis arba pateikia tiesioginę nuorodą į juos:

Pakeitimas 284
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos 82 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
115 straipsnio 1 dalies i a punktas (naujas)

ia) nustatytą nacionalinę kontrolės programą, rezultatus ir Komisijos pateiktą vertinimo ataskaitą bent po 30 dienų po 93a straipsnyje nustatytų datų.

Pakeitimas 285
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 768/2005
2 straipsnio 1 pastraipos a punktas

1a) 2 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

a) „kontrolė ir tikrinimas“ – priemonės, kurių valstybės narės imasi visų pirma pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23, 24 ir 28 straipsnius ir kurios yra skirtos žvejybos veiklai, kuriai taikoma bendra žuvininkystės politika, kontroliuoti bei tikrinti, įskaitant priežiūrą ir stebėjimą, pavyzdžiui, taikant palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemas (LSS) ir stebėtojų programas;

„a) „kontrolė ir tikrinimas“ – priemonės, kurių imasi valstybės narės ir kurios yra skirtos žvejybos veiklai, kuriai taikoma bendra žuvininkystės politika, kontroliuoti bei tikrinti, įskaitant priežiūrą ir stebėjimą, pavyzdžiui, taikant laivų stebėjimo sistemas ir stebėtojų programas;“

(Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 buvo kodifikuotas ir panaikintas Reglamentu (ES) 2019/473.)

Pakeitimas 286
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 punkto a papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 768/2005
3 straipsnio e punktas

e) padėti valstybėms narėms ir Komisijai derinti bendros žuvininkystės politikos taikymą;

e) padėti valstybėms narėms ir Komisijai derinti bendros žuvininkystės politikos, įskaitant jos išorės aspektą, taikymą ir užtikrinti jos tvarumą;

(Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 buvo kodifikuotas ir panaikintas Reglamentu (ES) 2019/473. Reglamento (EB) Nr. 768/2005 3 straipsnio e punktas atitinka Reglamento (ES) 2019/473 3 straipsnio e punktą.)

Pakeitimas 287
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 punkto b a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 768/2005
3 straipsnio 1 dalies j a punktas (naujas)

ba) 3 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„ja) bendradarbiauti su Europos aplinkos agentūra ir Europos jūrų saugumo agentūra dalijantis atitinkamais duomenimis ir informacija, siekiant padėti kaupti žinias apie jūrų aplinką ir jomis bendrai naudotis.“

(Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 buvo kodifikuotas ir panaikintas Reglamentu (ES) 2019/473.)

Pakeitimas 288
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 punkto c a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 768/2005
3 straipsnio 1 a dalis (nauja)

ca) 3 straipsnis papildomas šia dalimi:

„1a. Komisija parengia pirmos pastraipos ja punkte nurodytų agentūrų partnerystės protokolą, kuris turi tapti jų tvirtesnio bendradarbiavimo pagrindu.“

(Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 buvo kodifikuotas ir panaikintas Reglamentu (ES) 2019/473.)

Pakeitimas 289
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 4 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 768/2005
17 g straipsnis

4a) 17g straipsnis pakeičiamas taip:

17 g straipsnis

Bendradarbiavimas jūrų klausimais

Agentūra prisideda įgyvendinant ES integruotą jūrų politiką, pavyzdžiui, sudaro administracinius susitarimus su kitomis įstaigomis tais klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas, administracinei valdybai pritarus. Tokių derybų pradžioje vykdomasis direktorius praneša Komisijai ir valstybėms narėms apie derybas.

„Agentūra prisideda ir padeda įgyvendinant ES integruotą jūrų politiką, pavyzdžiui, sudaro administracinius susitarimus su kitomis įstaigomis tais klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas, administracinei valdybai pritarus. Tokių derybų pradžioje vykdomasis direktorius praneša Europos Parlamentui, Komisijai ir valstybėms narėms apie derybas.“

(Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 buvo kodifikuotas ir panaikintas Reglamentu (ES) 2019/473. Reglamento (EB) Nr. 768/2005 17 g straipsnis atitinka Reglamento (ES) 2019/473 25 straipsnį.)

Pakeitimas 290
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 5 punkto a a papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 768/2005
23 straipsnio 2 dalies c punkto 1 pastraipa

aa) 23 straipsnio 2 dalies c punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

kasmet iki spalio 31 d., atsižvelgdama į Komisijos ir valstybių narių nuomonę, tvirtina kitų metų Agentūros darbo programą ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms;

„kasmet iki spalio 31 d., atsižvelgdama į Europos Parlamento, Komisijos ir valstybių narių nuomonę, tvirtina kitų metų Agentūros darbo programą ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms;“

(Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 buvo kodifikuotas ir panaikintas Reglamentu (ES) 2019/473. Reglamento (EB) Nr. 768/2005 23 straipsnis atitinka Reglamento (ES) 2019/473 32 straipsnį.)

Pakeitimas 291
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 5 punkto a b papunktis (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 768/2005
23 straipsnio 2 dalies c punkto 2 pastraipa

ab) 23 straipsnio 2 dalies c punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

Darbo programoje nurodomi Agentūros prioritetai. Joje pirmenybė teikiama Agentūros pareigoms, susijusioms su kontrolės ir priežiūros programomis. Darbo programa priimama nepažeidžiant metinio Bendrijos biudžeto procedūros. Jei Komisija per 30 dienų nuo darbo programos patvirtinimo išreiškia nepritarimą šiai programai, Administracinė valdyba dar kartą išnagrinėja programą ir, galbūt iš dalies pakeistą, patvirtina antruoju svarstymu per du mėnesius;

„Darbo programoje nurodomi Agentūros prioritetai. Joje pirmenybė teikiama Agentūros pareigoms, susijusioms su kontrolės ir priežiūros programomis. Darbo programa priimama nepažeidžiant metinio Bendrijos biudžeto procedūros. Jei Europos Parlamentas arba Komisija per 30 dienų nuo darbo programos patvirtinimo išreiškia nepritarimą šiai programai, Administracinė valdyba dar kartą išnagrinėja programą ir, galbūt iš dalies pakeistą, patvirtina antruoju svarstymu per du mėnesius;“

(Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 buvo kodifikuotas ir panaikintas Reglamentu (ES) 2019/473. Reglamento (EB) Nr. 768/2005 23 straipsnis atitinka Reglamento (ES) 2019/473 32 straipsnį.)

Pakeitimas 292
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 5 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 768/2005
24 straipsnio 1 dalis

5a) 24 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

1. Administracinė valdyba susideda iš valstybių narių atstovų ir šešių Komisijos atstovų. Kiekviena valstybė narė turi teisę skirti vieną narį. Valstybės narės ir Komisija skiria po vieną pakaitinį narį atstovauti kiekvienam nariui, jam nesant.

„1. Administracinė valdyba susideda iš valstybių narių atstovų, šešių Komisijos atstovų ir Europos Parlamento atstovų. Kiekviena valstybė narė turi teisę skirti vieną narį. Europos Parlamentas turi teisę skirti du atstovus. Valstybės narės, Komisija ir Europos Parlamentas skiria po vieną pakaitinį narį atstovauti kiekvienam nariui, jam nesant.“

(Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 buvo kodifikuotas ir panaikintas Reglamentu (ES) 2019/473. Reglamento (EB) Nr. 768/2005 24 straipsnio 1 dalis atitinka Reglamento (ES) 2019/473 33 straipsnio 1 dalį.)

Pakeitimas 293
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 7 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 768/2005
29 straipsnio 3 dalies a punktas

a) pasikonsultavęs su Komisija ir valstybėmis narėmis, parengia metinės darbo programos projektą bei daugiametės darbo programos projektą ir pateikia juos Administracinei valdybai. Jis imasi būtinų priemonių darbo programai ir daugiametei darbo programai įgyvendinti, neperžengdamas šio reglamento, jo įgyvendinimo taisyklių ir taikomos teisės nustatytų ribų;

a) pasikonsultavęs su Europos Parlamentu, Komisija ir valstybėmis narėmis, parengia metinės darbo programos projektą bei daugiametės darbo programos projektą ir pateikia juos Administracinei valdybai. Jis imasi būtinų priemonių darbo programai ir daugiametei darbo programai įgyvendinti, neperžengdamas šio reglamento, jo įgyvendinimo taisyklių ir taikomos teisės nustatytų ribų;

(Reglamentas (EB) Nr. 768/2005 buvo kodifikuotas ir panaikintas Reglamentu (ES) 2019/473. Reglamento (EB) Nr. 768/2005 29 straipsnis atitinka Reglamento (ES) 2019/473 38 straipsnį.)

Pakeitimas 294
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies 9 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008
18 straipsnio 3 dalis

9a) 18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

3. Jei pagal 1 ar 2 dalį neleidžiama importuoti žuvininkystės produktų, valstybės narės gali konfiskuoti ir sunaikinti, pašalinti arba parduoti tokius žuvininkystės produktus laikydamosi nacionalinės teisės. Pardavus gautas pelnas gali būti naudojamas labdarai.

„3. Jei pagal 1 ar 2 dalį neleidžiama importuoti žuvininkystės produktų, valstybės narės gali konfiskuoti ir sunaikinti, pašalinti arba parduoti tokius žuvininkystės produktus laikydamosi nacionalinės teisės. Pardavus gautas pelnas naudojamas labdarai.

Pakeitimas 295
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies 10 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008
32 a straipsnis (naujas)

10a) įterpiamas šis straipsnis:

„32a straipsnis

Apsaugos priemonės

Tais atvejais, kai trečiajai šaliai pagal 32 straipsnį pranešama apie tai, kad ji gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, Komisija gali nustatyti apsaugos priemones, pagal kurias laikinai sustabdomas lengvatinių tarifų taikymas žuvininkystės ir akvakultūros produktams. Tos apsaugos priemonės gali būti taikomos tol, kol Komisija turi įrodymų, kad esama konkrečių trūkumų, apie kuriuos pranešta ir dėl kurių atsirado galima ar patvirtinta NNN žvejybos veikla, ir todėl tos trečiosios šalies atžvilgiu pradėti procesiniai veiksmai nebuvo nutraukti.“

Pakeitimas 296
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies 12 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008
42 straipsnio 1 pastraipa

„Šiame reglamente „sunkus pažeidimas“ reiškia bet kurį pažeidimą, kuris nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 dalies a–n punktuose, o ir p punktuose, arba kuris laikomas sunkiu pažeidimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 3 dalies a, c, e, f ir i punktus.“;

„Šiame reglamente „sunkus pažeidimas“ reiškia bet kurį pažeidimą, kuris nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 2 dalies a–p punktuose, arba kuris laikomas sunkiu pažeidimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 3 dalies a, c, e, f ir i punktus.“;

Pakeitimas 297
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies 14 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008
43 straipsnio 1 dalis

1. Nedarant poveikio valstybių narių įgaliojimams pradėti baudžiamąjį procesą ir taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, fiziniam asmeniui, padariusiam šiame reglamente nurodytus sunkius pažeidimus, arba už tokius pažeidimus atsakingu laikomam juridiniam asmeniui sistemingai taiko administracines priemones ir nuobaudas.

1. Nedarant poveikio valstybių narių įgaliojimams pradėti baudžiamąjį procesą ir skirti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, fiziniam asmeniui, padariusiam šiame reglamente nurodytus sunkius pažeidimus, arba už tokius pažeidimus atsakingu laikomam juridiniam asmeniui sistemingai taiko administracines priemones ir nuobaudas.

Pakeitimas 298
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies 14 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008
43 straipsnio 2 dalis

2. Jei fizinis asmuo yra įtariamas padaręs arba yra pagautas darant šiame reglamente numatytą sunkų pažeidimą, arba įtariama, kad juridinis asmuo gali būti atsakingas už tokį sunkų pažeidimą, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, imasi atitinkamų neatidėliotinų priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 91 straipsnį.

2. Jei fizinis asmuo yra pagautas darant šiame reglamente numatytą sunkų pažeidimą, arba per inspektavimą nustatoma, kad tas fizinis asmuo padarė sunkų pažeidimą, arba turima įrodymų, kad juridinis asmuo gali būti atsakingas už tokį sunkų pažeidimą, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės aktų, imasi atitinkamų neatidėliotinų priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 91 straipsnį.

Pakeitimas 299
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 pastraipa

1, 3, 4, 5 straipsniai taikomi nuo [24 mėnesiai po įsigaliojimo datos].

1, 3, 4, 5 straipsniai taikomi nuo ... [24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo datos], išskyrus 1 straipsnio 6, 11, 12, 21, 22, 23, 44 ir 46 dalis, kurios taikomos nuo ... [ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo datos].

Pakeitimas 300
Pasiūlymas dėl reglamento
I PRIEDAS
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
III priedo lentelės 5 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Nr.	Sunkus pažeidimas	Taškai
5	Įpareigojimų, susijusių su žvejybos įrankių naudojimu, nustatytų bendros žuvininkystės politikos taisyklėse, nevykdymas.	4

Pakeitimas
Išbraukta.

Pakeitimas 301
Pasiūlymas dėl reglamento
I PRIEDAS
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
III priedo lentelės 6 a eilutė (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
	Nr.	Sunkus pažeidimas	Taškai
	6a	Laivų, kurie nevykdo žvejybos pagal žvejybos pastangų valdymo planą, manipuliavimas varikliu norint padidinti laivo galią, kad ji viršytų variklio sertifikate nurodytą didžiausią nuolatinę variklio galią.	5

Pakeitimas 302
Pasiūlymas dėl reglamento
I PRIEDAS
Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009
III priedo lentelės 16 eilutės 2 stulpelis (Sunkus pažeidimas)

Sunkus pažeidimas

Žvejyba ribojamos žvejybos rajone, žvejybos draudimo rajone ar išteklių atkūrimo rajone arba žvejybos draudimo laikotarpiu, neturint kvotos, išnaudojus kvotą arba neleistiname gylyje.

Žvejyba ribojamos žvejybos rajone, žvejybos draudimo rajone ar išteklių atkūrimo rajone arba žvejybos draudimo laikotarpiu, neturint kvotos, išnaudojus kvotą arba neleistiname gylyje ar neleistinu atstumu nuo kranto.

Pakeitimas 303
Pasiūlymas dėl reglamento
II PRIEDAS
Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008
II priedo 1 lentelės 4 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

2. Žvejybos laivo pavadinimas

Vėliava – prirašymo uostas ir registracijos Nr.

Šaukinys

IMO numeris / „Lloyd’s“ numeris

(jei suteiktas)

Pakeitimas

2. Žvejybos laivo pavadinimas

Vėliava – prirašymo uostas ir registracijos Nr.

Šaukinys

IMO numeris / laivo unikalus identifikavimo kodas

(jei suteiktas)

Pakeitimas 304
Pasiūlymas dėl reglamento
II PRIEDAS
Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008
II priedo 1 lentelės 7 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Rūšis

Produkto kodas

Žvejybos rajonas (-ai) ir sugavimo datos

Apytikris gyvasis žuvų svoris (grynasis žuvų svoris, kg)

Apytikris gyvasis iškrautinų žuvų svoris (grynasis žuvų svoris, kg)

Patikrintas iškrautų žuvų svoris (grynasis svoris, kg)

Pakeitimas

Rūšis

Produkto kodas

Žvejybos įrankis

(1)

Žvejybos rajonas (-ai), kuriame (-iuose) sužvejotos žuvys

(2)

Žuvų sužvejojimo data: nuo – iki

Apytikris iškrautinų žuvų grynasis svoris (kg)

Grynasis žuvų svoris (kg)

Patikrintas grynasis žuvų svoris (kg)

(3)

(1)Kodas, naudojamas pagal FAO Tarptautinį žvejybos įrankių klasifikavimo statistikos standartą.

(2)Rajonas, kuriame sužvejotos žuvys:

–FAO rajonas (-ai); ir

–Išskirtinė (-s) ekonominė (-ės) zona (-os) ir (arba) atvira jūra; ir

–Atitinkamas (-i) regioninės žvejybos valdymo organizacijos konvencijos rajonas (-ai).

(3)Pildoma tik tuo atveju, jei tikrinama atliekant oficialų inspektavimą.

Pakeitimas 305
Pasiūlymas dėl reglamento
II PRIEDAS
Reglamentas (EB) Nr. 1005/2008
II priedo 1 lentelės 11 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Laivo, į kurį perkraunama, kapitonas

Parašas

Laivo pavadinimas

Šaukinys

IMO numeris / „Lloyd’s“ numeris

(jei suteiktas)

Pakeitimas

Laivo, į kurį perkraunama, kapitonas

Parašas

Laivo pavadinimas

Šaukinys

IMO numeris / laivo unikalus identifikavimo kodas

(jei suteiktas)

(1)	Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0016/2021).

Jungtinėje Karalystėje išaugintos miško dauginamosios medžiagos lygiavertiškumas tokiai Sąjungoje išaugintai medžiagai

126k

40k

		Rezoliucija
		Tekstas

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl Jungtinėje Karalystėje išaugintos miško dauginamosios medžiagos lygiavertiškumo tokiai Sąjungoje išaugintai medžiagai iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/971/EB (COM(2020)0852 – C9-0430/2020 – 2020/0378(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0852),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0430/2020),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2008/971/EB, kiek tai susiję su Jungtinėje Karalystėje išaugintos miško dauginamosios medžiagos lygiavertiškumu

P9_TC1-COD(2020)0378

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2021/536.)

(1)	Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

Jungtinėje Karalystėje atliekamo aprobavimo lygiavertiškumas ir žemės ūkio augalų rūšių veislių palaikymo praktikos patikrinimų lygiavertiškumas ***I

127k

43k

		Rezoliucija
		Tekstas

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl Jungtinėje Karalystėje atliekamo aprobavimo lygiavertiškumo ir žemės ūkio augalų rūšių veislių palaikymo praktikos patikrinimų lygiavertiškumo iš dalies keičiami Tarybos sprendimai 2003/17/EB ir 2005/834/EB (COM(2020)0853 – C9-0431/2020 – 2020/0379(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0853),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0431/2020),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 163 straipsnius,

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiami Tarybos sprendimai 2003/17/EB ir 2005/834/EB, kiek tai susiję su Jungtinėje Karalystėje atliekamų aprobavimo lygiavertiškumu ir žemės ūkio augalų rūšių veislių palaikymo praktikos patikrinimų lygiavertiškumu

P9_TC1-COD(2020)0379

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2021/537.)

(1)	Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

Veikliosios medžiagos, įskaitant dimoksistrobiną

147k

42k

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021 m. sausio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/52, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų benfluralino, dimoksistrobino, fluazinamo, flutolanilo, mekopropo-P, mepikvato, metiramo, oksamilo ir piraklostrobino patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (2021/2552(RSP))

P9_TA(2021)0079

B9-0162/2021

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/52, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų benfluralino, dimoksistrobino, fluazinamo, flutolanilo, mekopropo-P, mepikvato, metiramo, oksamilo ir piraklostrobino patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011(1),

– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(2), ypač į jo 17 straipsnio pirmą pastraipą ir 21 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10 d. pateiktą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/408 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 80 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo ir dėl keistinų medžiagų sąrašo sudarymo(3),

– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(4), 11 ir 13 straipsnius,

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo(5),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A. kadangi 2006 m. spalio 1 d. dimoksistrobinas buvo įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB(6) I priedą pagal Komisijos direktyvą 2006/75/EB(7) ir, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, yra laikomas patvirtintu;

B. kadangi procedūra dimoksistrobino patvirtinimo galiojimui pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012(8) atnaujinti tęsiasi nuo 2013 m.;

C. kadangi veikliosios medžiagos dimoksistrobino patvirtinimo galiojimo laikotarpis, kuris iš pradžių turėjo baigtis 2016 m. rugsėjo 30 d., jau buvo pratęstas 16 mėnesių Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1136/2013(9), vėliau – dar vienais metais Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2018/84(10), (ES) 2018/1796(11) ir (ES) 2019/2094(12), o dabar vėl buvo pratęstas vienais metais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/52, kuriuo patvirtinimo galiojimo laikotarpis pratęstas iki 2022 m. sausio 31 d.;

D. kadangi Komisija Įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/52 nepaaiškino, kodėl patvirtinimo galiojimo laikotarpiai buvo pratęsti, o tik nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, kad šias medžiagas įvertinti pavėluota dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių priežasčių, šių veikliųjų medžiagų patvirtinimas veikiausiai baigs galioti prieš priimant sprendimą dėl jo pratęsimo“;

E. kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 siekiama užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą ir sykiu apsaugoti Sąjungos žemės ūkio konkurencingumą; kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamų gyventojų grupių, įskaitant besilaukiančias moteris, kūdikius ir vaikus, apsaugai;

F. kadangi turėtų būti taikomas atsargumo principas ir kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatyta, jog medžiagos augalų apsaugos produktams turėtų būti naudojamos tik įrodžius jų neabejotiną naudą augalų auginimui, o tikimybės, kad jos darytų kenksmingą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba neleistiną poveikį aplinkai, nėra;

G. kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 numatyta, kad saugumo sumetimais veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpis turėtų būti ribotas; kadangi patvirtinimo galiojimas turėtų būti proporcingas galimai rizikai, susijusiai su tokių medžiagų naudojimu, tačiau, kalbant apie veikliąsias medžiagas, kurioms taikomas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/52, akivaizdu, kad toks proporcingumas nėra užtikrintas;

H. kadangi, nustačius žalingo poveikio sveikatai riziką, tačiau esant mokslinių abejonių dėl tokio poveikio, Komisija ir valstybės narės turi galimybę ir pareigą veikti vadovaudamosi atsargumo principu bei patvirtinti laikinas rizikos valdymo priemones, kurios yra būtinos aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugai užtikrinti;

I. kadangi, kalbant konkrečiau, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 21 straipsniu Komisijai užtikrinama galimybė bet kuriuo metu peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, ypač jei atsižvelgusi į naujas mokslines ir technines žinias ji laikosi nuomonės, kad esama požymių, jog medžiaga nebeatitinka to reglamento 4 straipsnyje nurodytų patvirtinimo kriterijų, o ši peržiūra gali lemti medžiagos patvirtinimo atšaukimą arba dalinį pakeitimą;

Endokrininę sistemą ardančios savybės

J. kadangi 2015 m. dimoksistrobinas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/408 įtrauktas į „keistinų medžiagų sąrašą“, nes šios veikliosios medžiagos ūmaus poveikio etaloninė dozė (ŪPED) yra gerokai mažesnė už daugumos patvirtintų veikliųjų medžiagų, priklausančių jos medžiagų grupei, dozę ir laikoma, kad ji turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms;

K. kadangi, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktu, veiklioji medžiaga negali būti tvirtinama, jeigu laikoma, kad ji turi endokrininei sistemai kenkiančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos poveikis žmonėms siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis yra nežymus, t. y. produktas yra naudojamas uždarose sistemose arba kitomis sąlygomis, kai nėra kontakto su žmonėmis galimybės ir kai atitinkamos veikliosios medžiagos likučiai maiste ir pašaruose neviršija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005(13) 18 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos numatytosios vertės;

L. kadangi nepriimtina, kad, rizikuojant žmonių sveikata ir gera aplinkos būkle, Sąjungoje ir toliau leidžiama naudoti medžiagą, kuri, kaip žinoma, atitinka veikliųjų medžiagų, kurios yra mutageninės, kancerogeninės ir (arba) toksiškos reprodukcijai ar turi endokrininę sistemą ardančių savybių, atmetimo kriterijus, taikomus siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinkos būklę;

M. kadangi pareiškėjai gali piktnaudžiauti Komisijos darbo metodams būdinga automatinio veikimo sistema, pagal kurią nebaigus rizikos vertinimo veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpiai pratęsiami iškart, pvz., tyčia užtęsti pakartotinio vertinimo procesą pateikdami ne visus reikiamus duomenis arba prašydami pritaikyti daugiau nukrypti leidžiančių nuostatų ir ypatingų sąlygų, o tai reiškia neleistiną pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, nes per tą laiką toliau patiriamas pavojingosios medžiagos poveikis;

N. kadangi savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo Parlamentas ragino Komisiją ir valstybes nares „užtikrinti, kad procedūrinis patvirtinimo laikotarpio pratęsimas procedūros metu pagal reglamento 17 straipsnį nebūtų taikomas veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai ir todėl priklauso 1A arba 1B kategorijoms, arba veikliosioms medžiagoms, kurios turi endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių ir yra kenksmingos žmonėms ar gyvūnams, kaip šiuo metu yra medžiagų, tokių kaip flumioksazinas, tiaklopridas, chlortoluronas ir dimoksistrobinas, atveju“;

O. kadangi Parlamentas savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliucijoje(14) nepritarė dimoksistrobino patvirtinimo laikotarpio pratęsimui, o Komisija nesugebėjo pateikti įtikinamo atsakymo į tą rezoliuciją ir tinkamai įrodyti, kad dar vienas pratęsimas neviršytų jos įgyvendinimo įgaliojimų;

P. kadangi po to, kai 2019 m. pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/2094 buvo pratęsti dešimties veikliųjų medžiagų, įskaitant dimoksistrobiną, patvirtinimo galiojimo laikotarpiai, nebuvo atnaujintas tik vienos iš šių medžiagų patvirtinimas, o pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/52 likusių devynių medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpiai buvo pratęsti dar kartą, daugelio jų – trečią arba ketvirtą kartą, o dviejų iš jų – net šeštą kartą;

1. mano, kad Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/52 viršijami Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 numatyti įgyvendinimo įgaliojimai;

2. mano, kad Įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/52 nesilaikoma atsargumo principo;

3. mano, kad sprendimas pratęsti dimoksistrobino patvirtinimo laikotarpį neatitinka saugumo kriterijų, išdėstytų Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, jis nėra pagrįstas nei įrodymais, kad ši medžiaga gali būti naudojama saugiai, nei įrodymais, kad ši medžiaga itin būtina maisto gamybai Sąjungoje;

4. ragina Komisiją panaikinti Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/52 ir pateikti komitetui naują projektą, kuriame būtų atsižvelgta į mokslinius visų atitinkamų medžiagų – ypač dimoksistrobino – žalingų savybių įrodymus;

5. ragina Komisiją per kitą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdį pateikti pasiūlymą nepratęsti dimoksistrobino patvirtinimo laikotarpio;

6. ragina Komisiją pranešti Parlamentui konkrečias priežastis, kodėl šias medžiagas pavėluota įvertinti dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių priežasčių, kokios konkrečios vertinamosios baigtys dar nebaigtos vertinti ir kodėl minėtam vertinimui atlikti reikia tiek daug laiko;

7. pakartoja savo raginimą Komisijai įgyvendinimo reglamentų projektus teikti siekiant pratęsti patvirtinimo galiojimo laikotarpius, susijusius tik su tomis medžiagomis, kurių atveju turimos mokslinės žinios netaptų priežastimi Komisijai teikti pasiūlymų dėl konkrečių veikliųjų medžiagų naudojimo neatnaujinimo patvirtinimo;

8. pakartoja savo raginimą Komisijai panaikinti medžiagų patvirtinimo galiojimą, jeigu esama įrodymų ar kyla pagrįstų abejonių, kad jos neatitiks Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų saugumo kriterijų;

9. pakartoja savo raginimą valstybėms narėms užtikrinti, kad būtų tinkamai ir laiku iš naujo įvertinti veikliųjų medžiagų, už kurias tos valstybės narės yra atskaitingos, patvirtinimai, taip pat užtikrinti, kad būtų kuo greičiau veiksmingai išspręsta vėlavimo, su kuriuo šiuo metu susiduriama, problema;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)	OL L 23, 2021 1 25, p. 13.
(2)	OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(3)	OL L 67, 2015 3 12, p. 18.
(4)	OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(5)	OL C 433, 2019 12 23, p. 183.
(6)	1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).
(7)	2006 m. rugsėjo 11 d. Komisijos direktyva 2006/75/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant veikliąją medžiagą dimoksistrobiną (OL L 248, 2006 9 12, p. 3).
(8)	2012 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 844/2012, kuriuo nustatomos veikliųjų medžiagų patvirtinimo pratęsimo procedūros įgyvendinimo nuostatos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 252, 2012 9 19, p. 26).
(9)	2013 m. lapkričio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1136/2013, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų klotiandino, dimoksistrobino, oksamilo ir petoksamido patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos (OL L 302, 2013 11 13, p. 34).
(10)	2018 m. sausio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/84, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų chlorpirifoso, metilchlorpirifoso, klotianidino, vario junginių, dimoksistrobino, mankozebo, mekopropo-P, metiramo, oksamilo, petoksamido, propikonazolo, propinebo, propizamido, piraklostrobino ir zoksamido patvirtinimo laikotarpių pratęsimo iš dalies keičiamas iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 16, 2018 1 20, p. 8).
(11)	2018 m. lapkričio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1796, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų amidosulfurono, bifenokso, chlorpirifoso, metilchlorpirifoso, klofentenzino, dikambos, difenokonazolo, diflubenzurono, diflufenikano, dimoksistrobino, fenoksapropo-P, fenpropidino, lenacilo, mankozebo, mekopropo-P, metiramo, nikosulfurono, oksamilo, pikloramo, piraklostrobino, piriproksifeno ir tritosulfurono patvirtinimo laikotarpių pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 294, 2018 11 21, p. 15).
(12)	2019 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2094, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų benfluralino, dimoksistrobino, fluazinamo, flutolanilo, mankozebo, mekopropo-P, mepikvato, metiramo, oksamilo ir piraklostrobino patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 317, 2019 12 9, p. 102).
(13)	2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).
(14)	2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų benfluralino, dimoksistrobino, fluazinamo, flutolanilo, mankozebo, mekopropo-P, mepikvato, metiramo, oksamilo ir piraklostrobino patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0099).

Genetiškai modifikuota medvilnė GHB614 × T304-40 × GHB119

211k

53k

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (D070621/02 – 2021/2553(RSP))

P9_TA(2021)0080

B9-0160/2021

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projektą (D070621/02),

– atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ir ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006(2),

– atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2021 m. sausio 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

– atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2018 m. birželio 21 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. liepos 25 d.(4),

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO)(5),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A. kadangi 2014 m. rugsėjo 30 d. bendrovė „Bayer CropScience AG“ (toliau – pareiškėjas) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119 (toliau – GM medvilnė); kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės arba kurie iš jos sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B. kadangi 2018 m. birželio 21 d. EFSA priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. liepos 25 d.;

C. kadangi genetiškai modifikuota medvilnė gaunama kryžminant tris genetiškai modifikuotus medvilnės derinius ir suteikia atsparumą herbicidams, kurių sudėtyje yra gliufozinato ir glifosato (toliau – papildomų herbicidų), taip pat pagaminami du insekticidiniai baltymai (Bt arba Cry toksinai): Cry1Ab ir Cry2Ae, kurie yra toksiški tam tikroms medvilne besimaitinančioms lepidopteran larvae(6);

D. kadangi, nors žmonėms skirto vilnamedžių sėklų aliejaus vartojimas Europoje galbūt palyginti ir nedidelis, šio aliejaus galima rasti įvairiuose maisto produktuose, įskaitant padažus, majonezą, smulkius konditerijos kepinius, šokolado užtepus ir traškučius; kadangi gyvūnams medvilnė duodama daugiausia kaip vilnamedžių sėklų išspaudos ar miltai arba kaip aliejingos vilnamedžių sėklos(7); kadangi medvilnę žmonės taip pat vartoja medvilnės miltų pavidalu;

E. kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi šie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslus (DVT), Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją;

F. kadangi įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013 reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams; kadangi, be to, skirtingos vietos, atrinktos lauko tyrimams, atitinka skirtingas meteorologines ir agronomines sąlygas, kuriomis kultūra numatoma auginti;

Duomenų apie genų ekspresiją ir augalų sudėtį trūkumas

G. kadangi lauko bandymai, kuriuose atliekamas genetiškai modifikuotos medvilnės sudėties ir agronominis vertinimas, buvo atlikti tik aštuoniose vietose, esančiose Jungtinėse Valstijose, bet ne kitose svarbiose medvilnės auginimo vietovėse; kadangi duomenims apie atitinkamas meteorologines sąlygas, kuriomis augalai gali būti auginami, pateikti buvo naudojami tik vienų, 2012 m., duomenys;

H. kadangi gliufozinatas ir glifosatas nebuvo naudojami didelėmis dozėmis, kurių galima tikėtis didėjant atsparumui piktžolėms;

I. kadangi EFSA neprašė atlikti tolesnių tyrimų, pvz., daugiau nei vieną sezoną trunkančių lauko bandymų iš kitų medvilnės auginimo regionų vietų; kadangi, be to, nebuvo gauta duomenų apie ekstremalesnes aplinkos sąlygas, pavyzdžiui, sukeltas klimato kaitos, nors buvo įrodyta, kad aplinkos veiksniai gali turėti įtakos Bt toksinų raiškai(8);

Nepakankamas papildomų herbicidų vertinimas

J. kadangi nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių(9); kadangi dėl šios priežasties tikėtina, jog genetiškai modifikuotos medvilnės pasėliai bus purškiami didesniu gliufozinato ir glifosato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis;

K. kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų;

L. kadangi, remiantis EFSA, nėra toksikologinių duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti kelių rūšių glifosato skilimo produktų, svarbių genetiškai modifikuotų glifosatui atsparių kultūrų požiūriu, riziką vartotojams(10);

M. kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus(11); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d.(12); kadangi genetiškai modifikuota medvilnė dvigubai atsparesnė gliufozinatui, todėl augalams buvo galima naudoti dar didesnes dozes;

N. kadangi tyrimai rodo, kad glifosatas ir gliufozinatas gali labai paveikti mikrobiomą(13), todėl prieš darant bet kokias išvadas apie poveikį sveikatai ir maisto saugą, pirmiausia reikia įvertinti ilgalaikį viso Bt toksinų maisto ir pašarų žarnynui toksiškumą (mišrų toksiškumą) purškiant glifosatu ir gliufozinatu;

O. kadangi laikoma, kad herbicidų likučių ir jų skilimo produktų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes tai, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą gali paveikti pati genetinė modifikacija(14);

Neišspręsti klausimai, susiję su Bt toksinais

P. kadangi Cry1Ab ir Cry2Ae baltymai, gaminami Escherichia coli (E. coli) ir B. Thuringiensis atitinkamai buvo naudojami saugumo tyrimams atlikti, o ne patiems genetiškai modifikuoto augalo gaminamiems baltymams(15), o tai reiškia, kad toksinio poveikio vertinimas grindžiamas numanomu dirbtinai bakterijose gaminamų Bt toksinų ir augalo gaminamų Bt toksinų lygiavertiškumu; kadangi vis dėlto, siekiant tinkamai atsižvelgti į sinergetinį poveikį, vertinimai neturėtų būti grindžiami tik mikrobų sistemose gaminamų transgeninių Bt toksinų tyrimais;

Q. kadangi, be to, toksikologiniams tyrimams, atliekamiems su izoliuotais baltymais, galima priskirti mažai reikšmės dėl to, kad Bt toksinai genetiškai modifikuotuose augaluose, pvz., kukurūzuose, medvilnėje ir sojos pupelėse, iš esmės yra toksiškesni nei izoliuoti Bt toksinai; kadangi taip yra todėl, kad proteazės inhibitoriai (PI), esantys augalo audinyje, gali padidinti Bt toksinų toksiškumą, atidėdami jų skaidymąsi; kadangi šis reiškinys buvo įrodytas daugelyje mokslinių tyrimų, įskaitant vieną, atliktą bendrovės „Monsanto“ prieš 30 metų, kurie parodė, kad net labai mažas PI kiekis padidino Bt toksinų toksiškumą iki 20 kartų(16);

R. kadangi EFSA rizikos vertinimuose niekada nebuvo atsižvelgta į šį poveikį, nors jis yra svarbus visiems Bt augalams, patvirtintiems importuoti į Sąjungą ar joje auginti; kadangi negalima atmesti rizikos, kylančios dėl padidėjusio toksiškumo dėl PI ir Bt toksinų sąveikos žmonėms ir gyvūnams, vartojantiems maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra Bt toksinų;

S. kadangi iš įvairių tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, galintis pasireikšti patyrus Bt toksinų poveikį, ir kad kai kurie Bt toksinai gali turėti adjuvantinių savybių(17), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais šie baltymai sąveikauja, alergeniškumas;

T. kadangi laikoma, kad galimos herbicidų liekanų ir jų metabolitų sąveikos su Bt toksinais vertinimas nepatenka į EFSA GMO specialistų grupės kompetencijos sritį ir todėl nevykdomas atliekant rizikos vertinimą; kadangi tai kelia problemų, nes yra žinoma, kad purškiant glifosatu ir gliufozinatu likučiai gali sutrikdyti mikrobiomą, kuri, pavyzdžiui, gali sustiprinti imunines reakcijas kartu su Bt toksinais(18);

Bt kultūros: poveikis nekontroliuojamiems organizmams ir padidėjęs atsparumas

U. kadangi, priešingai nei naudojant insekticidus, kai poveikis daromas purškimo metu ir ribotą laiką po jo, naudojant genetiškai modifikuotas Bt kultūras, tikslinius ir nekontroliuojamus organizmus Bt toksinai veikia nuolatos;

V. kadangi prielaida, kad Bt toksinai veikia vienu konkrečiu tiksliniu veikimo būdu, nebegali būti laikoma teisinga, ir reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra veikiami nekontroliuojami organizmai(19); kadangi pranešama, kad įvairiais būdais paveikiamų nekontroliuojamų organizmų skaičius didėja; kadangi naujausioje peržiūroje minimos 39 tarpusavyje įvertintos publikacijos, kuriose pranešama apie neigiamą Bt toksinų poveikį daugeliui rūšių, esančių už jų natūralaus paplitimo arealo ribų(20);

W. kadangi daug nekontroliuojamų organizmų Sąjungoje galėtų būti veikiami Bt toksinų dėl atliekų ir mėšlo išsiliejimo, atsirandančio importuojant Bt kultūrinius augalus; kadangi rizikos vertinime nebuvo įvertintas poveikis nekontroliuojamiems organizmams;

X. kadangi atliekant rizikos vertinimą nebuvo atsižvelgta į padidėjusį tikslinių kenkėjų atsparumą Bt toksinams, dėl kurio šalyje, kur auginamos kultūros, galėjo būti pradėti naudoti mažiau aplinkai palankūs pesticidai arba padidėti jų kiekiai ir genetiškai modifikuotų kultūrų paraiškų skaičius; kadangi Jungtinių Valstijų Aplinkos apsaugos agentūra per artimiausią 3–5 metų laikotarpį planuoja palaipsniui atsisakyti daugelio naudojamų Bt kukurūzų hibridų ir kai kurių Bt medvilnės veislių dėl didėjančio vabzdžių atsparumo šioms kultūroms(21);

Y. kadangi, nors buvo teigiama, kad naudojant Bt kultūras sunaudojama mažiau insekticidų, neseniai Jungtinėse Valstijose paskelbtame tyrime(22) nustatyta, kad „atlikus keletą tyrimų dėl to, kokią įtaką pesticidų naudojimo modeliams turi Bt kultūros, atrodo, nebuvo įvertinta sėklų apdorojimo galimybė ir todėl galėjo būti pervertintas insekticidų, susijusių su Bt kultūromis, naudojimo (ypač „apdoroto ploto“) sumažėjimas;

Z. kadangi Sąjunga yra JT DVT šalis, o tai aiškiai rodo, kad tiek eksportuojančios, tiek importuojančios šalys yra prisiėmusios įsipareigojimus dėl biologinės įvairovės;

Valstybės narės kompetentingos institucijos pastabos

AA. kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų(23); kadangi tos kritinės pastabos apima tai, kad pateiktų duomenų apie fenotipinį vertinimą, sudėtį ir toksiškumą ir šių duomenų analizės nepakanka, kad atliekant kompozicinę analizę nebuvo atsižvelgta į papildomų herbicidų likučius ar metabolitus, ir kad pareiškėjo pasiūlymas dėl aplinkos stebėsenos plano neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB VII priede nustatytų tikslų(24) ir kad jame stebėjimo veikla nėra susiejama su atitinkamais apsaugos tikslais; kadangi vienos valstybės narės kompetentinga institucija atmetė pasiūlymą pateikti genetiškai modifikuotą medvilnę į rinką remdamasi tuo, kad ankstesnių trijų pavienių įvykių vertinimų nepakako užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugą;

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

AB. kadangi 2017 m. JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad ypač besivystančiose šalyse pavojingi pesticidai daro katastrofišką poveikį sveikatai(25); Kadangi JT DVT 3.9 uždaviniu siekiama iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, susijusių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, skaičių ir oro, vandens ir dirvožemio taršą(26); kadangi leidimas importuoti genetiškai modifikuotą medvilnę padidintų šios kultūros, apdorotos toksišku reprodukcijai ir Sąjungoje nebeleidžiamu naudoti herbicidu, paklausą ir padidintų poveikį darbuotojams trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariomis genetiškai modifikuotomis kultūromis, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

Nedemokratiškas sprendimų priėmimas

AC. kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2021 m. sausio 11 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi 13 valstybių narių (atstovaujančių 35,52 proc. Sąjungos gyventojų) balsavo prieš leidimą, o tik 10 valstybių narių (atstovaujančių 27,49 proc.) balsavo už; kadangi 4 valstybės narės (atstovaujančios 37 proc.) susilaikė;

AD. kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

AE. kadangi per savo aštuntąją kadenciją Europos Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Europos Parlamentas jau priėmė 16 prieštaravimų dėl GMO pateikimo į rinką; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

AF. kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

AG. kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma(27);

1. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais(28), siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3. prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4. palankiai vertina tai, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. laiške nariams pagaliau pripažino, kad priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą(29); vis dėlto reiškia didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikinėja leidimus į Sąjungą importuoti GMO, nepaisant nuolatinių Parlamento ir daugumos valstybių narių, balsavusių prieš, prieštaravimų;

5. ragina Komisiją kuo skubiau, visapusiškai dalyvaujant Parlamentui, įgyvendinti tvarumo kriterijus; ragina Komisiją pateikti informaciją apie tai, kaip ir per kokį laikotarpį bus įvykdytas šis procesas;

6. dar kartą ragina Komisiją nesuteikti leidimų herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems kultūriniams augalams, kol nebus išsamiai ištirtos grėsmės sveikatai, susijusios su herbicidų liekanomis kiekvienu konkrečiu atveju, o atliekant tokį vertinimą reikalaujama visapusiškai įvertinti visas herbicidų liekanas, atsiradusias dėl genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų purškimo papildomais herbicidais, šių herbicidų skilimo produktus ir jų kombinatorinį poveikį, įskaitant pačiam genetiškai modifikuotam augalui;

7. dar kartą ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių maistui ar pašarams skirtų genetiškai modifikuotų augalų, atsparių herbicidų veikliajai medžiagai, kurios neleidžiama naudoti Sąjungoje;

8. ragina EFSA pagaliau pripažinti esminius natūralių Bt toksinų ir sintetinių transgenų genetiškai modifikuotuose augaluose išreikštų Bt toksinų skirtumus ir išplėsti savo rizikos vertinimą, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į visą Bt toksinų, genetiškai modifikuotų augalų ir jų sudedamųjų dalių sąveiką ir kombinatorinį poveikį, purškiamų papildomų herbicidų liekanas, aplinką, taip pat poveikį sveikatai ir maisto saugai;

9. ragina EFSA nebepriimti toksiškumo tyrimų, pagrįstų izoliuotais baltymais, kurių struktūra ir biologinis poveikis gali skirtis nuo paties augalo turimo poveikio, ir reikalauti, kad visi bandymai būtų atliekami su genetiškai modifikuoto augalo audiniu;

10. ragina EFSA užtikrinti, kad lauko tyrimų arba šiltnamių duomenys apimtų pakankamai platų agronominių ir aplinkos sąlygų spektrą, kad būtų galima įvertinti visų streso veiksnių, kurių reikia tikėtis auginimo metu, poveikį geno ekspresijai ir augalo sudėčiai;

11. ragina EFSA užtikrinti, kad lauko tyrimų arba šiltnamių duomenys apimtų pakankamai platų įvairių veislių spektrą, kad būtų galima įvertinti įvairių genetinių pagrindų poveikį geno ekspresijai ir augalo sudėčiai;

12. ragina EFSA prašyti duomenų apie maisto ir pašarų, gautų iš genetiškai modifikuotų augalų, vartojimo poveikį žarnyno mikrobiomai;

13. dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimą ir JT biologinės įvairovės konvenciją bei JT DVT;

14. pabrėžia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento priimtuose pakeitimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011(30), kuriuos parlamentas priėmė kaip derybų su Taryba pagrindą, teigiama, kad Komisija nesuteikia leidimo naudoti GMO, kai nėra palankiai balsuojančios kvalifikuotos valstybių narių daugumos; primygtinai ragina, kad Komisija gerbtų šią poziciją, ir ragina Tarybą tęsti savo darbą ir skubiai priimti bendrą požiūrį dėl šio dokumento;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)	OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2)	OL L 157, 2013 6 8, p. 1.
(3)	OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(4)	EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų medvilnės GHB614× T304-40 × GHB119 įvertinimo dėl naudojimo maistui ir pašarams, importo ir perdirbimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška Nr. EFSA-GMO-NL-2014-122), EFSA leidinys 2018;16(7):5349,https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.2903/j.efsa.2018.5349.
(5)	–––––––––––––––– Per aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti GMO. Be to, per devintąją kadenciją Parlamentas priėmė šias rezoliucijas:2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0028);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0029);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0030);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0054);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0055);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0056);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0057);2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0069);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0291);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0292);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 87460 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0293);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0365);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0366);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0367);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0368);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0369).
(6)	EFSA nuomonė, p. 10.
(7)	EFSA nuomonė, p. 22.
(8)	Žr., pvz., J. J. Jr. Adamczyk, W. R. Jr. Meredith „Genetic basis for variability of Cry1Ac expression among commercial transgenic Bacillus thuringiensis (Bt) cotton cultivars in the United States“, Journal of Cotton Science, 2004 m., 8(1), p. 433–440, https://pubag.nal.usda.gov/catalog/10670ir M. Trtikova, O. G. Wikmark, N. Zemp, A. Widmer, A. Hilbeck „Transgene expression and Bt protein content in transgenic Bt maize (MON810) under optimal and stressful environmental conditions“, Plos ONE, 2015:10(4), e0123011, https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0123011.
(9)	Žr., pvz., S. Bonny „Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact“, Environmental Management, 2016 m. sausio mėn. 57(1), p. 31–48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738 ir C. M. Benbrook, „Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years“, Environmental Sciences Europe; 2012 m. rugsėjo 28 d., tomas 24(1), https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24.
(10)	EFSA išvada dėl veikliosios medžiagos pesticido glifosato rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros, EFSA leidinys 2015 m.; 13(11):4302, p. 3, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4302.
(11)	2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
(12)	https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/active-substances/?event=as.details&as_id=79
(13)	Žr., pvz., https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0304389420301400?via%3Dihub.
(14)	Taip iš tiesų yra glifosatų atveju, kaip nurodyta EFSA pagrįstoje nuomonėje „Esamos didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį“, EFSA leidinys, 2018 m.; 16(5):5263, p. 12, https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263.
(15)	EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl paraiškos EFSA-GMO-NL-2011-97 dėl vabzdžiams atsparios ir herbicidams atsparios genetiškai modifikuotos medvilnės T304-40 tiekimo į rinką maistui ir pašarams, importui ir perdirbimui pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 Bayer CropScience AG, EFSA leidinys 2013 m.;11(6):3251, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/3251, ir EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl paraiškos EFSA-GMO-NL-2011-96 dėl vabzdžiams atsparios ir herbicidams atsparios genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 tiekimo į rinką maistui ir pašarams, importui ir perdirbimui pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003Bayer CropScience AG, EFSA leidinys 2016 m.;14(10):4586, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4586, p. 14.
(16)	S. C. MacIntosh, G. M. Kishore, F. J. Perlak, P. G. Marrone, T. B. Stone, S. R. Sims, R. L. Fuchs, „Potentiation of Bacillus thuringiensis insecticidal activity by serine protease inhibitors“, Journal of Agricultural and Food Chemistry, Nr. 38, p. 1145–1152, https://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/jf00094a051.
(17)	Norėdami perskaityti recenziją, žr. N. Rubio Infante ir L. Moreino Fierros „An overview of the safety and biological effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in mammals“, Journal of Applied Toxicology, 2016 m. gegužės mėn., 36(5), p. 630–648, http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/jat.3252/full.
(18)	M. D. Parenti, A. Santoro, A. Del Rio, C. Franceschi, „Literature review in support of adjuvanticity/immuno-genicity assessment of proteins“, EFSA Supporting Publications, 2019 m. sausio mėn., 16(1): 1551, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.2903/sp.efsa.2019.EN-1551.
(19)	Žr., pavyzdžiui, A. Hilbeck ir M. Otto „Specificity and combinatorial effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in the context of GMO risk assessment“, Frontiers in Environmental Science, 2015 m., 3:71, https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fenvs.2015.00071/full.
(20)	A. Hilbeck, N. Defarge, T. Lebrecht, T. Bøhn, „Insecticidal Bt crops. EFSA’s risk assessment approach for GM Bt plants fails by design“, RAGES 2020 m., p. 4, https://www.testbiotech.org/sites/default/files/RAGES_report-Insecticidal%20Bt%20plants.pdf.
(21)	https://www.dtnpf.com/agriculture/web/ag/crops/article/2020/09/29/epa-proposes-phasing-dozens-bt-corn
(22)	M. R. Douglas, J. F. Tooker „Large-Scale Deployment of Seed Treatments Has Driven Rapid Increase in Use of Neonicotinoid Insecticides and Preemptive Pest Management in U.S. Field Crops“, Environmental Science and Technology, 2015 m., 49, 8, p. 5088–5097, https://pubs.acs.org/doi/10.1021/es506141g.
(23)	Valstybių narių pastabos, prieinamos EFSA klausimų registre (nuoroda: EFSA-Q-2014-00721): https://www.efsa.europa.eu/en/register-of-questions.
(24)	2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1).
(25)	https://www.ohchr.org/EN/Issues/Food/Pages/Pesticides.aspx
(26)	https://www.un.org/sustainabledevelopment/health/
(27)	Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį Komisija „galėtų“, o ne „turėtų“ suteikti leidimą, jei apeliaciniame komitete nėra kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma priimtos palankios nuomonės.
(28)	2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(29)	https://tillymetz.lu/wp-content/uploads/2020/09/Co-signed-letter-MEP-Metz.pdf
(30)	Priimti tekstai, P9_TA(2020)0364.

Genetiškai modifikuoti kukurūzai MZIR098 (SYN-ØØØ98-3)

214k

51k

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D070620/02 – 2021/2554(RSP))

P9_TA(2021)0081

B9-0161/2021

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projektą (D070620/02),

– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006(2),

– atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2020 m. gegužės 28 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2020 m. birželio 26 d.(4),

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (toliau – GMO)(5),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A. kadangi 2017 m. balandžio 25 d. „Syngenta Crop Protection NV/SA“ (toliau – pareiškėjas) pateikė paraišką pateikti rinkai maisto produktus, maisto sudedamąsias dalis ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B. kadangi 2020 m. gegužės 28 d. EFSA priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2020 m. birželio 26 d.;

C. kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai buvo modifikuoti taip, kad būtų atsparūs herbicidams, kurių sudėtyje yra gliufozinato (toliau – papildomas herbicidas), ir kurie gamina du insekticidinius baltymus (toliau – Bt arba Cry toksinai): eCry3.1Ab ir mCry3A, kurie yra toksiški tam tikroms coleopteran larvae, kurios minta kukurūzais(6);

D. kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai privalo nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

E. kadangi Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013 reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemdirbystės praktika daro įtaką tiriamų taškų raiškai; kadangi pagal tą Įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atsparių augalų atveju; be to, kadangi skirtingos vietos, atrinktos lauko tyrimams, turi atitikti skirtingas meteorologines ir agronomines sąlygas, kuriomis kultūra numatoma auginti;

Nepakankamai duomenų apie geno ekspresiją ir augalo sudėtį

F. kadangi lauko tyrimai dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų sudėties ir agronominio įvertinimo tikslais buvo atlikti tik aštuoniose vietose JAV, bet ne kitose svarbiose kukurūzus auginančiose šalyse, pavyzdžiui, Brazilijoje, Argentinoje, Paragvajuje arba Urugvajuje; kadangi tik vienų, 2013-ųjų, metų duomenys buvo naudojami pateikti duomenis apie atitinkamas meteorologines sąlygas, kuriomis galima auginti augalus; kadangi gliufozinatas nebuvo naudojamas kaip papildomas herbicidas didelėmis dozėmis, o to reikėtų tikėtis didėjant atsparumui piktžolėms;

G. kadangi EFSA neprašė atlikti tolesnių tyrimų, pavyzdžiui, lauko tyrimų, trunkančių ilgiau nei vieną sezoną, ir tyrimų kituose kukurūzų auginimo regionuose; be to, kadangi nebuvo gauta duomenų apie ekstremalesnes aplinkos sąlygas, pavyzdžiui dėl klimato kaitos, nors įrodyta, kad aplinkos veiksniai gali turėti įtakos Bt toksino ekspresijai(7);

Analizės apie gliufozinato liekanas trūkumas

H. kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai 1B kategorijos medžiagų, todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus(8); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d.(9);

I. kadangi iš tyrimų matyti, kad gliufozinatas gali stipriai paveikti mikrobiomą(10), todėl prieš pradedant daryti išvadas apie poveikį sveikatai ir maisto saugą, pirmiausia reikia įvertinti žarnyną paveikiantį lėtinį Bt toksinų turinčio viso maisto produktų ir pašarų toksiškumą (mišrųjį toksiškumą), atsirandantį dėl purškimo gliufozinatu;

J. kadangi laikoma, kad herbicidų liekanų ir jų skilimo produktų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, ir jų sąveikos su Bt toksinais vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės (toliau – EFSA GMO specialistų grupė) kompetencijos sritis, ir todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO leidimų išdavimo procedūrą;

Neatsakyti klausimai dėl Bt toksinų

K. kadangi eCry3.1Ab ir mCry3A baltymai, kuriuos gamina Escherichia coli, o ne paties genetiškai modifikuoto augalo pagaminti baltymai buvo naudojami saugumo tyrimams atlikti(11), o tai reiškia, kad toksinio poveikio vertinimas grindžiamas prielaida, kad Escherichia coli gaminami Bt toksinai yra lygiaverčiai augalo gaminamiems Bt toksinams; kadangi, pasak valstybės narės kompetentingos institucijos, norint tinkamai atsižvelgti į sinergetinį poveikį, vertinimai neturėtų būti grindžiami tik tyrimais su mikrobinėse sistemose gaminamais transgeniniais Bt toksinais(12);

L. be to, kadangi toksikologiniai tyrimai, atliekami su izoliuotais baltymais, nėra labai reikšmingi dėl to, kad genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų, tokių kaip kukurūzai, medvilnė ir sojos, Bt toksinai natūraliai yra toksiškesni nei izoliuoti Bt toksinai; kadangi taip yra todėl, kad proteazių inhibitoriai, esantys augalo audinyje, gali padidinti Bt toksinų toksiškumą, pavėlindami jų skaidymą; kadangi šis reiškinys buvo įrodytas keletu mokslinių tyrimų, įskaitant įmonės „Monsanto“ prieš 30 metų atliktus tyrimus, iš kurių buvo matyti, kad net esant labai žemam proteazių inhibitorių lygiui, Bt toksinų toksiškumas padidėjo iki 20 kartų(13);

M. kadangi atliekant EFSA rizikos vertinimus niekada nebuvo atsižvelgta į šį poveikį, nors jis yra svarbus visiems Bt augalams, kuriuos galima importuoti į Sąjungą arba joje auginti; kadangi negalima atmesti rizikos, kylančios dėl padidėjusio toksiškumo dėl proteazės inhibitorių ir Bt toksinų sąveikos žmonėms ir gyvūnams, vartojantiems maisto produktus ir pašarus, kuriuose yra Bt toksinų;

N. kadangi iš įvairių tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, galintis pasireikšti patyrus Bt toksinų poveikį, ir kad kai kurie Bt toksinai gali turėti adjuvantinių savybių(14), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais jie sąveikauja, alergeniškumas;

O. kadangi laikoma, kad galimos herbicidų liekanų ir jų metabolitų sąveikos su Bt toksinais vertinimas nepatenka į EFSA GMO specialistų grupės kompetencijos sritį ir todėl nevykdomas atliekant rizikos vertinimą; kadangi tai kelia problemų, nes yra žinoma, kad po purškimo gliufozinatu likusios liekanos gali sutrikdyti mikrobiomą, o tai, pavyzdžiui, gali sustiprinti imuninį atsaką kartu su Bt toksinais(15);

Bt kultūros: poveikis nekontroliuojamiems organizmams ir padidėjęs atsparumas

P. kadangi, priešingai nei naudojant insekticidus, kai poveikis daromas purškimo metu ir ribotą laiką po jo, naudojant genetiškai modifikuotus Bt kultūrinius augalus, kontroliuojamus ir nekontroliuojamus organizmus Bt toksinai veikia nuolatos;

Q. kadangi prielaida, kad Bt toksinai veikia vienu konkrečiu tiksliniu veikimo būdu, nebegali būti laikoma teisinga, ir reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra veikiami nekontroliuojami organizmai(16); kadangi pranešama, kad įvairiais būdais paveikiamų nekontroliuojamų organizmų skaičius didėja; kadangi naujausioje apžvalgoje minimos 39 tarpusavyje įvertintos publikacijos, kuriose pranešama apie neigiamą Bt toksinų poveikį daugeliui rūšių, esančių už jų natūralaus paplitimo arealo ribų(17);

R. kadangi daugybė nekontroliuojamų organizmų Sąjungoje galėtų būti paveikti Bt toksinų dėl išsiliejimo, atliekų ir mėšlo, atsirandančių importuojant Bt kultūrinius augalus; kadangi rizikos vertinime nebuvo įvertintas poveikis nekontroliuojamiems organizmams;

S. kadangi atliekant rizikos vertinimą nebuvo atsižvelgta į padidėjusį tikslinių kenkėjų atsparumą Bt toksinams, dėl kurio šalyje, kur auginami kultūriniai augalai, galėjo būti pradėti naudoti mažiau aplinkai palankūs pesticidai arba padidėti jų kiekiai ir paraiškų dėl genetiškai modifikuotų kultūrų skaičius; kadangi Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūra per artimiausią 3–5 metų laikotarpį planuoja palaipsniui atsisakyti daugelio Bt kukurūzų hibridų ir kai kurių Bt medvilnės veislių dėl didėjančio vabzdžių atsparumo šioms kultūroms(18);

T. kadangi, nors buvo teigiama, kad naudojant Bt kultūrinius augalus sunaudojama mažiau insekticidų, neseniai Jungtinių Amerikos Valstijų paskelbtame tyrime(19) nustatyta, kad „atlikus keletą tyrimų dėl to, kokią įtaką pesticidų naudojimo modeliams turi Bt kultūros, atrodo, nebuvo įvertinta sėklų apdorojimo galimybė ir todėl galėjo būti pervertintas insekticidų, susijusių su Bt kultūromis, naudojimo (ypač „apdoroto ploto“) sumažėjimas“;

U. kadangi Sąjunga yra Jungtinių Tautų (JT) biologinės įvairovės konvencijos (toliau – JT CBD), kurioje aiškiai nurodoma, kad tiek eksportuojančios, tiek importuojančios valstybės prisiima su biologine įvairove susijusius tarptautinius įsipareigojimus, šalis;

Valstybių narių pastabos

V. kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų(20); kadangi šiose kritinėse pastabose teigiama, kad lauko tyrimų metu pateiktų duomenų nepakanka įrodyti, kad tyrimo vietos yra tipiškos agronominės praktikos arba abiotinių (pavyzdžiui, dirvožemio drėgmės ir derlingumo) ir biotinių veiksnių (pavyzdžiui, vyraujančių kenkėjų ir ligų spaudimo bei piktžolių profilių) atžvilgiu, kad lyginamosios analizės aprėptis yra per siaura, nes joje neatsižvelgta į gliufozinato naudojimą genetiškai modifikuotiems kukurūzams, kad stebėsenos plano nepakanka galimam genetiškai modifikuotų kukurūzų poveikiui aplinkai pašalinti, kad pareiškėjo pateiktų tyrimų nepakanka padaryti išvadai, kad poveikis aplinkai, taigi ir poveikis nekontroliuojamiems organizmams, bus nereikšmingas, ir kad negalima padaryti galutinės išvados dėl ilgalaikio visų maisto produktų ar pašaro poveikio reprodukcijai ar vystymuisi;

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

W. kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai privalo nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi tokie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus (toliau – DVT), Paryžiaus klimato susitarimą ir JT CBD;

X. kadangi 2017 m. paskelbtoje JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais ataskaitoje nustatyta, kad ypač besivystančiose šalyse pavojingi pesticidai daro katastrofišką poveikį sveikatai(21); kadangi JT DVT 3.9 uždaviniu siekiama iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, susijusių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, skaičių ir oro, vandens ir dirvožemio taršą(22); kadangi leidimas importuoti genetiškai modifikuotus kukurūzus padidintų šių kultūrinių augalų, apdorotų reprodukcijai toksišku ir Sąjungoje nebeleidžiamu naudoti herbicidu, paklausą, o taip padidėtų poveikis darbuotojams trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojams, kurie turi sąlytį su herbicidams atspariomis genetiškai modifikuotomis kultūromis, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

Nedemokratiškas sprendimų priėmimas

Y. kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2021 m. sausio 11 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi 13 valstybių narių (atstovaujančių 35,52 proc. Sąjungos gyventojų) balsavo prieš leidimą, o tik 10 valstybių narių (atstovaujančių 27,49 proc.) balsavo už; kadangi 4 valstybės narės (atstovaujančios 37 proc.) susilaikė;

Z. kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto produktų ir pašarų leidimų;

AA. kadangi per savo aštuntąją kadenciją Europos parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per savo devintąją kadenciją Europos Parlamentas jau priėmė 16 prieštaravimų dėl GMO pateikimo į rinką; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

AB. kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikinėja leidimus GMO;

AC. kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma(23);

1. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais principais(24), siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3. prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4. palankiai vertina tai, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. laiške nariams pagaliau pripažino, kad priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą(25); tačiau išreiškia didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikinėja leidimus į Sąjungą importuoti GMO, nors Parlamentas tam prieštarauja ir dauguma valstybių narių balsuoja prieš;

5. ragina Komisiją kuo skubiau, visapusiškai dalyvaujant Parlamentui, kurti tvarumo kriterijus; ragina Komisiją pateikti informaciją apie tai, kaip ir per kokį laikotarpį bus įvykdytas šis procesas;

9. ragina EFSA nebepriimti toksiškumo tyrimų, grindžiamų izoliuotais baltymais, kurių struktūra ir biologinis poveikis gali skirtis nuo paties augalo turimo poveikio, ir reikalauti, kad visi bandymai būtų atliekami su genetiškai modifikuoto augalo audiniu;

12. ragina EFSA prašyti duomenų apie maisto ir pašarų, gautų iš genetiškai modifikuotų augalų, vartojimo poveikį žarnyno mikrobiomai;

13. dar kartą primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimą ir JT CBD bei JT DVT;

14. pabrėžia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento priimtuose pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011(26), pakeitimuose, kuriuos Parlamentas priėmė kaip derybų su Taryba pagrindą, teigiama, kad Komisija nesuteikia leidimo GMO, kai nėra palankiai balsuojančios kvalifikuotos valstybių narių daugumos; primygtinai ragina, kad Komisija gerbtų šią poziciją, ir ragina Tarybą tęsti savo darbą ir skubiai priimti bendrą požiūrį dėl šio dokumento;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)	OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2)	OL L 157, 2013 6 8, p. 1.
(3)	OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(4)	EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 įvertinimo dėl naudojimo maistui ir pašarams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška Nr. EFSA‐GMO‐DE‐2017‐142), EFSA leidinys 2020;18(6):6171,https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.2903/j.efsa.2020.6171.
(5)	–––––––––––––––– Per aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti GMO. Be to, per devintąją kadenciją Parlamentas priėmė šias rezoliucijas:2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0028);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0029);2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0030);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0054);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0055);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0056);2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0057);2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0069);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0291);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0292);2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 87460 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0293);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0365);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 ×MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0366);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0367);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0368);2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0369).
(6)	EFSA nuomonė, p. 1.
(7)	Žr., pavyzdžiui, M. Trtikova, O. G. Wikmark, N. Zemp, A. Widmer, A. Hilbeck „Transgene expression and Bt protein content in transgenic Bt maize (MON810) under optimal and stressful environmental conditions“, Plos ONE, 2015:10(4): e0123011, https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0123011.
(8)	2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
(9)	https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/active-substances/?event=as.details&as_id=79.
(10)	Žr., pavyzdžiui, https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0304389420301400?via%3Dihub.
(11)	EFSA nuomonė, p. 10.
(12)	Valstybių narių pastabos, su jomis galima susipažinti EFSA klausimų registre (nuoroda: EFSA-Q-2017-00398): https://www.efsa.europa.eu/en/register-of-questions, p. 21.
(13)	S. C. MacIntosh, G. M. Kishore, F. J. Perlak, P. G. Marrone, T. B. Stone, S. R. Sims, R. L. Fuchs „Potentiation of Bacillus thuringiensis insecticidal activity by serine protease inhibitors“, Journal of Agricultural and Food Chemistry, Nr. 38, p. 1145–1152, https://pubs.acs.org/doi/abs/10.1021/jf00094a051.
(14)	Žr. N. Rubio-Infante, L. Moreno-Fierros „An overview of the safety and biological effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in mammals“, Journal of Applied Toxicology, 2016 m. gegužės mėn., 36(5), p. 630–648, https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/jat.3252.
(15)	M. D. Parenti, A. Santoro, A. Del Rio, C. Franceschi „Literature review in support of adjuvanticity/immunogenicity assessment of proteins“, EFSA Supporting Publications, 2019 m. sausio mėn., 16(1): 1551, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.2903/sp.efsa.2019.EN-1551.
(16)	Žr., pavyzdžiui, A. Hilbeck, M. Otto, „Specificity and combinatorial effects of Bacillus thuringiensis Cry toxins in the context of GMO environmental risk assessment“, Frontiers in Environmental Science, 2015 m., 3:71, https://doi.org/10.3389/fenvs.2015.00071.
(17)	A. Hilbeck, N. Defarge, T. Lebrecht, T. Bøhn, „Insecticidal Bt crops. EFSA’s risk assessment approach for GM Bt plants fails by design“, RAGES, 2020 m., p. 4, https://www.testbiotech.org/sites/default/files/RAGES_report-Insecticidal%20Bt%20plants.pdf.
(18)	https://www.dtnpf.com/agriculture/web/ag/crops/article/2020/09/29/epa-proposes-phasing-dozens-bt-corn.
(19)	M. R. Douglas, J. F. Tooker, „Large-Scale Deployment of Seed Treatments Has Driven Rapid Increase in Use of Neonicotinoid Insecticides and Preemptive Pest Management in U.S. Field Crops“, Environmental Science and Technology, 2015 m., 49, 8, p. 5088–5097, https://pubs.acs.org/doi/10.1021/es506141g.
(20)	Valstybių narių pastabos, su jomis galima susipažinti EFSA klausimų registre (nuoroda: EFSA-Q-2017-00398): https://www.efsa.europa.eu/en/register-of-questions.
(21)	https://www.ohchr.org/EN/Issues/Food/Pages/Pesticides.aspx.
(22)	https://www.un.org/sustainabledevelopment/health/.
(23)	Pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį Komisija „gali“, o ne „turi“ suteikti leidimą, jei apeliaciniame komitete nėra kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma priimtos palankios nuomonės.
(24)	2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(25)	https://tillymetz.lu/wp-content/uploads/2020/09/Co-signed-letter-MEP-Metz.pdf.
(26)	Priimti tekstai, P9_TA(2020)0364.

Metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2019 m. veiklą

180k

55k

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2019 m. veiklą (2020/2125(INI))

P9_TA(2021)0082

A9-0013/2021

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2019 m. veiklą,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnį, 24 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnį ir 298 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 10 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas, dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11, 41, 42 ir 43 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį, 142 straipsnio 2 dalį ir 232 straipsnio 1 dalį,

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus(2),

– atsižvelgdamas į Europos gero administracinio elgesio kodeksą, kurį Parlamentas priėmė 2001 m. rugsėjo 6 d.,

– atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0013/2021),

A. kadangi 2020 m. gegužės 5 d. Parlamento Pirmininkui buvo oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2019 m. veiklą ir kadangi 2020 m. rugsėjo 3 d. Europos ombudsmenė Emily O’Reilly pranešimą pristatė Peticijų komitetui Briuselyje;

B. kadangi Parlamentas per savo 2019 m. gruodžio 18 d. plenarinį posėdį Strasbūre perrinko Emily O’Reilly Europos ombudsmene;

C. kadangi Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje pažymima, jog „[k]iekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;

D. kadangi Chartijos 43 straipsnyje pažymima, kad „[k]iekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“;

E. kadangi nepaprastai svarbu, kad ES piliečiai gautų pakankamai informacijos ir galėtų sekti ES politiką ir teisėkūrą bei prasmingai dalyvauti Europos demokratiniuose procesuose; kadangi, žmonėms matant, kad institucijos dirba viešajam gerui ir nuolatos laikosi etikos standartų, jų pasitikėjimas viešojo administravimo institucijomis stiprėja;

F. kadangi pagrindinis Ombudsmeno prioritetas yra užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos piliečių teisės, kaip nustatyta Sutartyse ir Chartijoje, ir kad teisė į gerą administravimą atspindėtų aukščiausius standartus, kurių tikimasi iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, neskaitant veiklos, kurią atlikdamas savo teismines funkcijas vykdo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas; kadangi Ombudsmenas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį padėdamas ES institucijoms tapti atviresnėmis, veiksmingesnėmis ir draugiškesnėmis piliečiams, siekiant stiprinti piliečių pasitikėjimą Sąjunga;

G. kadangi Europos ombudsmenas ėmėsi strateginės iniciatyvos, susijusios su tam tikrų ES tarnautojų teisėmis į atostogas ir vaiko interesais (SI/1/2019/AMF)(3), leidusios suderinti Komisijos ir Tarybos taisykles, apimančias tarnautojų, kurie tampa tėvais pasinaudoję surogacija, teises į atostogas; kadangi Europos Parlamente panašių rezultatų nepasiekta dėl nenoro derinti savo taisyklių, apimančių teises į atostogas;

H. kadangi 2020 m. buvo minimos 25-osios Europos ombudsmeno tarnybos sukūrimo metinės; kadangi nuo tada, kai pradėjo veikti, Ombudsmeno tarnyba išnagrinėjo 57 000 skundų, kurių pagrindu buvo pradėta per 7 300 tyrimų; kadangi turėtų būti deramai pripažintos ir puikiai įvertintos nuolatinės šios tarnybos ir jos darbuotojų pastangos gerbti skaidrumo, etikos ir atskaitomybės ES administracijoje principus bei užtikrinti jų laikymąsi;

I. kadangi, remiantis 2019 m. birželio mėn. atlikta „Eurobarometro“ apklausa, 44 proc. piliečių pasitiki Europos Sąjunga, o 46 proc. – ne; kadangi nepaprastai svarbu, kad būtų reikalaujama institucijų atskaitomybės, siekiant užtikrinti didesnį ES piliečių pasitenkinimą;

J. kadangi Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“ ir kad „[s]prendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“;

K. kadangi SESV 24 straipsnyje pažymima, kad „[k]iekvienas Sąjungos pilietis gali kreiptis į Ombudsmeną, kurio pareigybė įsteigta pagal 228 straipsnį“;

L. kadangi SESV 228 straipsniu Ombudsmenas įgaliojamas atlikti netinkamo administravimo, susijusio su Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų (išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo savo teismines funkcijas) veikla, tyrimus;

M. kadangi 2019 m. pagalbos į Ombudsmeną kreipėsi 19 619 piliečių, o 16 045 piliečiai konsultavosi naudodamiesi Ombudsmeno svetainėje veikiančiu interaktyviu vadovu; kadangi 2019 m. Ombudsmenas užregistravo 2 201 skundą ir gavo 1 373 prašymus pateikti informacijos;

N. kadangi iš 2 201 Ombudsmeno nagrinėto skundo tarnybos kompetencijai priklausė 879, o nepriklausė 1 330 skundų;

O. kadangi 862 atvejais iš 2 201 Ombudsmenas skundo pateikėjus konsultavo arba klausimą nukreipė toliau, 883 atvejais skundo pateikėjui buvo pranešta, kad papildomos konsultacijos negali būti teikiamos, o dėl 456 skundų pradėti tyrimai;

P. kadangi 26,9 proc. Ombudsmeno baigtų nagrinėti tyrimų buvo susiję su prašymais suteikti informacijos ir leisti susipažinti su dokumentais, 22 proc. – su aptarnavimo kultūra, pvz., maloniu elgesiu su piliečiais, kalbos klausimais ir laiko terminais, 19,8 proc. – su tinkamu naudojimusi veiksmų laisve, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūrų metu, 13,2 proc. – su procesinių teisių užtikrinimu, įskaitant teisę būti išklausytiems, 13 proc. – su tinkamu administracinių ir personalo klausimų sprendimu, 12,3 proc. – su įdarbinimu, o 8,4 proc. – su pagarba pagrindinėms teisėms;

Q. kadangi daugumos Ombudsmeno baigtų nagrinėti tyrimų trukmė 2019 m. skyrėsi nuo trijų (43,4 proc.) iki 18 mėnesių (10,2 proc.); kadangi vidutinė laiko, būtino tyrimui iki galo išnagrinėti, trukmė nesiekė septynių mėnesių;

R. kadangi atlikdamas savo tyrimus Europos ombudsmenas gali teikti pasiūlymus ES institucijoms ir organams dėl to, kaip spręsti problemą ar tobulinti jų administracinę praktiką; kadangi šie pasiūlymai teikiami sprendimų, rekomendacijų ir patarimų forma;

S. kadangi, remiantis kasmetine 2019 m. gruodžio mėn. paskelbta ataskaita „Putting it Right?“, kurioje analizuojamos institucijų reakcijos į Ombudsmeno pasiūlymus, pateiktus atsižvelgiant į 2018 m. baigtus nagrinėti tyrimus, įgyvendinimo rodiklis, ES institucijų pasiektas reaguojant į Ombudsmeno pasiūlymus, siekia 77 proc.; kadangi 11 institucijų yra pasiekusios 100 proc. įgyvendinimo rodiklį, o Komisija – institucija, prieš kurią buvo pateikta daugiausia skundų, – pasiekė 70,9 proc. rodiklį;

T. kadangi, dirbdamas savo strateginį darbą, 2019 m. Ombudsmenas pradėjo keturis naujus strateginius tyrimus: dėl Euro grupės parengiamųjų organų skaidrumo, dėl „sukamųjų durų“ reiškinio Komisijoje, dėl požiūrio į neįgaliuosius taikant ES bendrąją sveikatos draudimo sistemą ir dėl Europos vaistų agentūros (EMA) bei veiklos, vykdomos prieš pateikiant vaistus jų rinkodaros leidimui gauti;

U. kadangi 2019 m. Ombudsmenas ėmėsi devynių strateginių iniciatyvų, įskaitant dėl mechanizmų, kuriuos valstybės narės ėmė taikyti siekdamos nagrinėti su struktūriniais fondais susijusius skundus, veiksmingumo, dėl derybų dėl „Brexit‘o“ skaidrumo, dėl ES lobistinės veiklos skaidrumo ir ES Skaidrumo registro, dėl ES maisto rizikos vertinimo procedūros, dėl Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir interesų grupių atstovų susitikimų skaidrumo, dėl Europos piliečių iniciatyvos tobulinimo, dėl neįgalių vaikų integravimo į Europos mokyklas ir dėl ES darbuotojų, kurie tampa tėvais pasinaudoję surogacija, teisės į atostogas;

V. kadangi Europos ombudsmeno, kaip ES struktūros, skirtos JT neįgaliųjų teisių konvencijai (JT NTK), nario vaidmuo yra apsaugoti, skatinti ir stebėti jos įgyvendinimą ES institucijų lygmeniu; kadangi 2019 m. Europos ombudsmenas pirmininkavo šiai ES struktūrai;

W. kadangi, JT NTK 19 straipsnyje pažymima, kad „šios Konvencijos Šalys, pripažįsta visų neįgaliųjų lygias teises gyventi bendruomenėje, lygias galimybes su kitais rinktis ir imasi veiksmingų ir atitinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas neįgaliesiems visapusiškai įgyvendinti šią teisę ir būti visiškai įtrauktiems į bendruomenę bei dalyvauti joje“;

X. kadangi 2019 m. vasario 12 d. Parlamentas patvirtino savo reglamento, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas), projektą(4); kadangi šiuo metu laukiama, kol šiam naujajam reglamentui pritars Taryba;

Y. kadangi 2019 m. Europos ombudsmenas pradėjo 458 tyrimus (2 iš jų – savo iniciatyva) ir baigė nagrinėti 560 tyrimų (552 iš jų buvo pagrįsti skundais, o 8 pradėti savo iniciatyva); kadangi didesnioji tyrimų dalis ir vėl buvo susijusi su Komisija (274 tyrimai arba 59,7 proc.), po jos rikiuojasi Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) (44 tyrimai arba 9,6 proc.) ir ES agentūros (33 tyrimai arba 7,2 proc.), o likusieji pasiskirstė taip: Parlamentas (21 tyrimas arba 4,6 proc.), Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) (17 tyrimų arba 3,7 proc.), Europos investicijų bankas (7 tyrimai arba 1,5 proc.) ir kitos institucijos (54 tyrimai arba 11,8 proc.);

Z. kadangi, remiantis įpareigojimais, nustatytais Sutartyse ir Chartijoje, tinkamas ES teisės taikymas ir ja grindžiamų prievolių vykdymas yra ES institucijų ir organų pareiga;

AA. kadangi Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl Europos bankininkystės institucijos (EBI) sprendimo, viešai paskelbto 2019 m. rugsėjo 17 d., siekiant sudaryti sąlygas jos vykdančiajam direktoriui tapti Europos finansų rinkų asociacijos (AFME) – organizacijos, užsiimančios lobistine veikla finansų pramonės labui, – generaliniu direktoriumi; kadangi Ombudsmenas nustatė netinkamo administravimo EBI atvejų: pastaroji nesiėmė veiksmų, kad, jai pritarus minėtajam skyrimui į kitas pareigas, būtų sumažinta interesų konfliktų rizika, o pareigas paliekantis jos vykdantysis direktorius ir toliau naudojosi prieiga prie konfidencialios informacijos;

AB. kadangi Ombudsmenas pradėjo tyrimą pagal skundą dėl įmonių teikiamos paramos pirmininkavimo ES Tarybai metu; kadangi Ombudsmenas pažymėjo, kad, naudojant šią paramą pirmininkavimo ES metu, rizikuojama visos ES reputacija, ir rekomendavo, kad Taryba parengtų valstybėms narėms gaires paramos pirmininkaujant ES klausimu, siekiant mažintis šias reputacines rizikas;

AC. kadangi 2019 m. liepos 30 d. Komisija paskelbė kvietimą dalyvauti konkurse dėl tyrimo, siekiant parengti priemones ir mechanizmus, susijusius su aplinkosaugos, socialinių ir valdymo (ASV) tikslų integravimu į ES bankininkystės taisykles; kadangi Komisija nusprendė paskirti sutartį investicijų valdymo bendrovei „BlackRock“, valdančiai investicijas į stambias iškastinio kuro bendroves ir sisteminiu požiūriu svarbius bankus, o tai yra sektoriai, kuriems turi poveikio naujosios taisyklės, susijusios su ASV klausimais ES lygmeniu; kadangi savo tyrime, susijusiame su šia byla, ombudsmenė nustatė, jog Komisija turėjo būti budresnė ir priimdama sprendimą paskirti sutartį bendrovei „BlackRock“ nenumatė pakankamų garantijų, kad būtų išvengta interesų konflikto rizikos, o tai labai neigiamai paveikė sutarties vykdymą, nes bendrovė neabejotinai buvo suinteresuota tuo, kad ateityje būtų parengtas ES reglamentas, kuris turėtų poveikio jai pačiai ir jos klientams;

1. teigiamai vertina Europos ombudsmenės pristatytą metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2019 m. veiklą;

2. sveikina Emily O’Reilly, perrinktą Europos ombudsmene, ir puikiai vertina jos darbą; palaiko jos įsipareigojimą toliau dėti pastangas siekiant „užtikrinti, kad ES būtų laikomasi aukščiausių administravimo, skaidrumo ir etikos standartų“ bei garantuoti paslaugų, kurias ES teikia ES piliečiams, prieinamumą ir kokybę; pakartoja, kad skaidrumo principas papildo teisinės valstybės ir demokratijos principus, o jį įgyvendinant turėtų būti siekiama leisti piliečiams dalyvauti sprendimų priėmimo procese;

Skaidrumas ir etika

3. puikiai vertina vaisingą bendradarbiavimą su Europos ombudsmenu – svarbiausiu ir nepakeičiamu savo partneriu: Europos Parlamentas perrinko darbą baigiančią ombudsmenę Emily O’Reilly antrajai kadencijai ir pritarė jos pasiūlymui dėl specialiojo pranešimo dėl skaidrumo Taryboje, priimdamas rezoliuciją, kuriai 2019 m. sausio mėn. plenariniame posėdyje buvo pritarta dauguma balsų;

4. teigiamai vertina glaudų ombudsmenės ir jos komandos bendradarbiavimą su Peticijų komitetu: tai leidžia gerinti Europos administracijos darbo kokybę ir jos paslaugų ES piliečiams prieinamumą bei kokybę;

5. pabrėžia, jog ES institucijos turi nuolat užtikrinti maksimalų skaidrumą ir objektyvumą, kad piliečiai galėtų sekti sprendimų priėmimo procesą ir aktyviai jame dalyvauti, siekiant stiprinti jų pasitikėjimą institucijomis bei pojūtį, kad jos yra šalia, sykiu užtikrinant prieigą prie visos reikiamos informacijos, kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo demokratinėmis teisėmis, ir galimybę realiai reikalauti institucijų atskaitomybės; pabrėžia, kad Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl Komisijos atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su dokumentais dėl vakcinų nuo COVID-19 įsigijimo; ragina paskelbti visas sutartis ir kitus susitarimus, pasirašytus su farmacijos bendrovėmis, įskaitant derybų su jomis dokumentus dėl vakcinų nuo COVID-19 kūrimo, gamybos, įsigijimo ir platinimo, bei užtikrinti visišką visų rezultatų, susijusių su šių vakcinų klinikiniais tyrimais, skaidrumą;

6. pabrėžia, kad nepakankamas ES teisėkūros proceso skaidrumas lemia didesnį piliečių nepasitikėjimą ir susilpnina viso sprendimų priėmimo proceso teisėtumą;

7. palankiai vertina Europos ombudsmeno užmojį išsaugoti didelį budrumą visomis aplinkybėmis užtikrinant kuo aukštesnius skaidrumo ir etikos standartus – taip pat ir sveikatos krizės atveju;

8. primygtinai ragina Europos ombudsmeną toliau skatinti didesnį teisėkūros diskusijų Europos Sąjungos Tarybos parengiamuosiuose organuose skaidrumą tiek galimybės visuomenei susipažinti su jos teisėkūros dokumentais, tiek jos sprendimų priėmimo proceso požiūriais, kad jų svarstymai būtų lengviau suprantami;

9. ragina Tarybą įgyvendinti Europos ombudsmeno rekomendacijas ir peržiūrėti savo konfidencialumo politiką bei užtikrinti maksimalų savo darbo skaidrumą, kad visuomenė galėtų laiku ir lengvai susipažinti su teisėkūros dokumentais; ragina skaidriai ir sistemingai įvardyti valstybių narių vyriausybes joms pateikiant savo pozicijas, nes, kaip viena iš teisėkūros institucijų, Taryba turi atsiskaityti visuomenei už savo veiksmus; primena pasiūlymus, išdėstytus savo rezoliucijoje dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus;

10. apgailestauja dėl Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių praktikos priimti įmonių paramą; mano, kad šiai praktikai turi būti užkirstas kelias, siekiant išsaugoti Tarybos ir visos ES reputaciją bei principingumą;

11. ragina valstybes nares stropiau vykdyti savo pareigą bendradarbiauti su Ombudsmenu;

12. pažymi, kad, atsižvelgdamos į Europos ombudsmeno rekomendacijas, Komisija ir Taryba per visas derybas dėl ES ir JK santykių užtikrino didelį teisėkūros proceso skaidrumą – jos paskelbė daugiau nei 100 derybų dokumentų, be to, piliečiai galėjo susipažinti su vyriausiojo derybininko tvarkaraščiu – ir ragina jas toliau vadovautis šiuo principu rengiant būsimus laisvosios prekybos susitarimus; plačiau ragina Komisiją vykdyti savo pareigas, susijusias su visų ES prekybos susitarimų poveikio darniam vystymuisi vertinimais;

13. pažymi, kad jau daugybę metų pagrindinė skundų tema yra skaidrumas, ypač galimybė susipažinti su dokumentais, bei palankiai vertina tai, kad, atlikęs ne vieną tyrimą, Europos ombudsmenas paragino užtikrinti visuomenei galimybę susipažinti su dokumentais; tačiau apgailestauja, kad Europos ombudsmeno rekomendacijos įgyvendinamos ne visada ir kad iki šiol nepaskelbta Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaita dėl Vokietijos automobilių gamintojui „Volkswagen“ suteiktos paskolos panaudojimo; ragina atnaujinti ES teisės aktą dėl galimybės susipažinti su dokumentais (Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001(5)), siekiant palengvinti Europos ombudsmeno darbą; ragina Tarybą atnaujinti diskusijas remiantis 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl aklavietės, susijusios su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra(6);

14. teigiamai vertina platesnio užmojo požiūrį į Euro grupės susitikimus rengiančių organų skaidrumą: Ombudsmenui pateikus prašymą, Euro grupė sutiko anksčiau nei iki šiol skelbti Euro grupės susitikimų datas ir darbotvarkės projektus, pateikti daugiau detalių laiškuose, kuriuose reziumuojami susitikimai, ir Euro grupės interneto svetainėje skelbti daugiau informacijos apie savo veiklą;

15. teigiamai vertina nuolatines Europos ombudsmeno pastangas kovoti su interesų konfliktais; akcentuoja didesnio skaidrumo Taryboje būtinybę; tvirtai pritaria rekomendacijoms, kurias Ombudsmenas pateikė Tarybos generaliniam sekretoriatui ryšium su byla 1946/2018/KR; teigiamai vertina tai, jog, atlikus šį tyrimą, buvo paskelbti lobistų, Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir jo kabineto narių susitikimų protokolai, ir pabrėžia, jog būtina priimti teisingą plataus užmojo teisės aktą dėl Skaidrumo registro, kad jis taptų visapusiškai ir teisiškai privalomas visoms ES institucijoms bei agentūroms, taip pat nustatyti pareigas trečiosioms šalims ir interesų grupių atstovams, taip užtikrinant visišką lobistinės veiklos skaidrumą; atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą neatsižvelgti į Ombudsmeno rekomendaciją dėl bylos 1302/2017/MH ir neleisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su jos Teisės tarnybos nuomonėmis dėl Skaidrumo registro;

16. remia Ombudsmeno veiklą, kurios jis ėmėsi atlikdamas tyrimą 853/2020/KR dėl bendrovės „BlackRock“ bylos, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turi įgyvendinti Ombudsmeno rekomendacijas šiuo požiūriu; todėl ragina Komisiją atnaujinti ir sugriežtinti visas taikytinas taisykles, susijusias su viešųjų pirkimų procedūromis, įskaitant jų gaires, siekiant užkirsti kelią bet kokiems interesų konfliktams; ragina Komisiją priimti visas būtinas priemones, kad būtų išsaugotas jos principingumas ir politikos formavimo patikimumas ryšium su naujųjų taisyklių, susijusių su ASV klausimais ES lygmeniu, priėmimu;

17. teigiamai vertina tai, kad, 2019 m. pateikus skundą dėl įmonių paramos naudojimo Rumunijos pirmininkavimo ES laikotarpiu, Europos ombudsmenas prisiėmė aiškią poziciją dėl įmonių paramos pirmininkavimo metu(7), nes įtarimai dėl patiriamos išorės įtakos gali pakenkti visos ES reputacijai; atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių reaguodama į Ombudsmeno rekomendaciją pateikti valstybėms narėms gaires įmonių paramos pirmininkavimo metu klausimu ėmėsi Taryba; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant imtis veiksmų šiam klausimui spręsti; teigiamai vertina ES pirmininkavusios Vokietijos sprendimą nepriimti įmonių paramos bei ragina tokios pat pozicijos laikytis ir kitas valstybes nares;

18. atkreipia dėmesį į tai, kad, Ombudsmenui atlikus tyrimą, Komisija įsipareigojo skelbti vadinamųjų patariamųjų organų, darančių įtaką ES politikos formavimui, posėdžių darbotvarkes ir protokolus, bei į ankstesnių grupių narių pastabas ir būtinybę visoms tokioms būsimoms grupėms taikyti tokius pat skaidrumo standartus, kaip ir tie, kurių laikosi ekspertų grupės;

19. akcentuoja galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriuose pateikiamos valstybių narių pozicijos vykstant sprendimų priėmimo procesams, svarbą; pritaria Ombudsmeno išvadoms, susijusioms su byla 2142/2018/EWM, ir apgailestauja, kad Komisija ir toliau atsisako leisti susipažinti su prašomais dokumentais, kuriuose pateikiama informacija apie rizikos vertinimus, susijusius su pesticidų poveikiu bitėms;

20. pažymi, jog Komisija yra įsipareigojusi įgyvendinti ne vieną Europos ombudsmeno pasiūlymą, pvz., prašyti, kad asmenys, pereinantys dirbti į privatųjį sektorių, pateiktų papildomos informacijos apie organizaciją, kurioje jie dirbs, ir išsamiau informuotų apie savo būsimos profesinės veiklos pobūdį; pabrėžia, kad į tokį veiklos pakeitimą negali būti žiūrima pro pirštus, nes dėl to gali kilti interesų konfliktas, jei buvęs tarnautojas, įsidarbinęs tam tikroje bendrovėje, užsiima lobistine veikla, apimančia politiką, su kuria susijusį teisėkūros ar analitinį darbą yra anksčiau dirbęs; pažymi, kad, remiantis neseniai parengta ataskaita(8), Komisija yra pritarusi 99 proc. prašymų leisti pereiti į privatųjį sektorių ir atmetusi tik 0,62 proc., o tai rodo, jog būtina stiprinti kontrolę; primena, kad etikos taisyklės nėra vien formalumas ir kad jų turėtų laikytis visos institucijos; ragina Komisiją įgyvendinti visas Ombudsmeno pateiktas rekomendacijas, laikytis griežtesnio požiūrio sprendžiant „sukamųjų durų“ reiškinio klausimą ir iki galo įgyvendinti siūlomas priemones, įskaitant draudimą užsiimti nauja veikla, kai turima įrodymų, kad tokia veikla kirstųsi su viešuoju interesu, bei savo etikai skirtoje svetainėje laiku skelbti visą reikiamą informaciją apie kiekvieną išnagrinėtą buvusio aukšto pareigūno atvejį, siekiant taikyti draudimą vienus metus užsiimti lobistine ir atstovavimo interesams veikla;

21. pažymi, kad ES viešoji administracija turi gerinti savo taisykles ir standartus, parengtus siekiant užkirsti kelią interesų konfliktams, ir užtikrinti sąžiningumo ir apdairumo pareigos vykdymą; ragina Europos ombudsmeną propaguoti aukščiausias etikos taisykles ir standartus visose ES institucijose, agentūrose ir organuose, užtikrinant visapusišką ir nuoseklų jų įgyvendinimą; ragina atlikti nepriklausomą paskirtųjų Komisijos narių pateikiamų interesų deklaracijų įvertinimą reikiamomis priemonėmis; pabrėžia, kad būtina peržiūrėti esamas taisykles ir praktiką, siekiant stiprinti principingumo reikalavimus, kurie Komisijos nariams keliami tiek jų kadencijos metu, tiek jai pasibaigus, taip pat kad būtini ilgesni pranešimo apie Komisijos narių pareigas po kadencijos baigimo laikotarpiai;

22. pabrėžia, kad būtina skubiai tobulinti ir atnaujinti esamą Gero administracinio elgesio kodeksą priimant privalomą reglamentą šiuo klausimu;

23. puikiai vertina Ombudsmeno veiklą nagrinėjant bylas dėl „sukamųjų durų“ reiškinio, inter alia, paskatinusią EBI peržiūrėti savo politiką, susijusią su apribojimų ir draudimų, kurie taikomi joje nebedirbančiam personalui, vertinimu, ir patobulinti tvarką, kad darbuotojai, kurie, kaip žinia, rengiasi pereiti dirbti kitur, iš karto netektų prieigos prie konfidencialios informacijos; ragina Ombudsmeną toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad visos ES institucijos ir agentūros taikytų veiksmingas taisykles, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią „sukamųjų durų“ reiškinio atvejams ir visiems galimiems interesų konfliktams;

24. visapusiškai pritaria Europos ombudsmeno patvirtintai išvadai, kad Komisijos aukščiausio rango pareigūno skyrimo procesą temdė keturi netinkamo administravimo atvejai, ir teigiamai vertina tai, kad naujoji Komisija 2019 m. ėmė taikyti specialią savo generalinio sekretoriaus skyrimo procedūrą, kuri apima paskelbimą apie laisvą darbo vietą ir paskyrimo įtraukimą į savaitinio Komisijos narių posėdžio darbotvarkę, numatant pakankamai laiko jam tinkamai apsvarstyti;

25. pažymi, kad po Ombudsmeno savo iniciatyva atlikto tyrimo EMA ėmė taikyti priemones, kuriomis siekiama gerinti vaistams taikomo rinkodaros leidimų proceso nepriklausomumą ir objektyvumą bei užtikrinti didesnį skaidrumą tokiose srityse, kaip klinikiniai bandymai; ragina EMA įgyvendinti Ombudsmeno naująją rekomendaciją, siekiant užtikrinti savo nepriklausomumą ir nešališkumą bei vengti bet kokių interesų konfliktų;

26. palankiai vertina tai, kad Europos ombudsmenas teikia didesnį ir būtiną prioritetą su viešųjų pirkimų procedūromis susijusioms problemoms;

27. teigiamai vertina apdovanojimo už gerą administravimą konsolidavimą, siekiant įvertinti ES administracijos iniciatyvas ir projektus, kurie daro teigiamą poveikį ES piliečių gyvenimui; sveikina Komisiją, pelniusią apdovanojimą, skirtą įvertinant jos strategiją taršos plastiku mažinimo srityje; mano, jog, šį apdovanojimą išsamiau nušvietus žiniasklaidoje, ES piliečiai įsitikintų, kad ES institucijos stengiasi rasti apčiuopiamus sprendimus;

28. palankiai vertina tai, kad Europos ombudsmenas daugiau dėmesio skiria atvejams, susijusiems su tuo, kaip Komisija administruoja ES finansuojamus projektus; ragina Komisiją užtikrinti skaidrų lėšų paskirstymą ir valdymą; primygtinai laikosi nuomonės, kad Komisija turi gerinti savo metinių darbo programų rengimo proceso skaidrumą lėšų, kurias ji valdo, aspektu; ypač ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės gautas Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas paskirstytų laikydamosi JT NTK nustatytų reikalavimų, susijusių su savarankišku neįgaliųjų gyvenimu;

29. ragina Peticijų komitetą išnagrinėti atvejus, kuriais ES institucijos, gavusios Ombudsmeno pasiūlymų, nesiėmė veiksmų;

Negalia

30. palankiai vertina Europos ombudsmeno vaidmenį saugant, skatinant ir stebint, kaip ES administracija įgyvendina JT NTK, bei stiprinant ES darbotvarkę neįgaliųjų teisių klausimais; ragina Ombudsmeną atidžiai stebėti Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl naujosios Europos strategija dėl negalios laikotarpiu po 2020 m.; mano, jog būtina skubiai spręsti klausimą dėl tinkamo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų užtikrinama, kad ES lėšų panaudojimas visapusiškai atitiktų JT NTK reikalavimus, nebuvimo;

31. puikiai vertina Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl Komisijos interneto svetainių prieinamumo neįgaliesiems, be to, teigiamai vertina Komisijos pastangas praktiškai įgyvendinti Ombudsmeno idėjas, pateikiant daugiau informacijos lengvai skaitomu formatu; tačiau pažymi, jog būtina vadovautis kompleksišku požiūriu, kad ES institucijų svetainių pradžios puslapiai būtų prieinami bet kurio pobūdžio negalią turintiems asmenims, įskaitant galimybę naudotis savo šalies gestų kalba; siūlo į šį procesą įtraukti neįgaliųjų organizacijas;

32. puikiai vertina tai, kad Ombudsmenas pradėjo būtiną tyrimą dėl OLAF naudojamų interneto priemonių prieinamumo, kuris grindžiamas regos sutrikimų turinčio asmens skundu;

33. ragina Komisiją pasiūlyti išsamią, plataus užmojo ilgalaikę Europos strategiją dėl negalios laikotarpiu po 2020 m., kad, inter alia, būtų galimas visapusiškas ir nuoseklus JT NTK įgyvendinimas;

34. pripažįsta, kad, palyginti su 2018 m., 2019 m. išaugo Ombudsmeno tarnybos pagalbą gavusių žmonių skaičius (nuo 17 996 iki 19 619), taip pat pripažįsta tarnybos pastangas rasti praktinius piliečių problemų sprendimus teikiant svetainėje veikiančio interaktyvaus vadovo konsultacijas ir atsakant į informacijos užklausas arba nagrinėjant naujus skundus (2019 m. jų pateikta 2 201); pažymi, jog būtina užtikrinti, kad tarnybai būtų prieinami biudžeto ir personalo ištekliai, kuriais naudodamasi ji galėtų toliau deramai ir veiksmingai teikti pagalbą ES piliečiams;

Skundai

35. atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. Europos ombudsmenas gavo nemažai skundų iš ne gimtojoje valstybėje narėje gyvenančių ES piliečių, kurie susidūrė su sunkumais mėgindami užsiregistruoti balsavimui ir (arba) balsuoti per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus, ir pažymi, kad teisė balsuoti per rinkimus yra viena iš ES sutartimis pripažįstamų pagrindinių teisių;

36. puikiai vertina Ombudsmeno 2019 m. pradėtus tyrimus, apėmusius šias pagrindines temas: skaidrumą ES institucijose, lobistinės veiklos skaidrumą, aptarnavimo kultūrą, pagrindines teises, etikos klausimus, piliečių dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese, tinkamą personalo klausimų ir įdarbinimo administravimą bei patikimą finansų valdymą;

37. pažymi, kad 2019 m. Ombudsmenas išnagrinėjo 1 300 skundų, kurių jo įgaliojimai neapima, daugiausia dėl to, kad tie skundai nebuvo susiję su ES institucijos ar organo veikla; pritaria principui, kurio laikosi Ombudsmenas, t. y. atsakyti visiems, kurie į jį kreipiasi pagalbos, paaiškinti savo įgaliojimų ribas ir patarti bei, jei tik įmanoma, nukreipti į kitas jiems galbūt galėsiančias padėti tarnybas, ir ragina toliau jo laikytis;

38. ragina Europos ombudsmeną likti budriam ir ryžtingam nagrinėjant skundus dėl pagrindinių teisių, įskaitant lygybę, nediskriminavimą ir teisę būti išklausytam; teigiamai vertina jo tyrimą dėl Europos prieglobsčio paramos biuro ir pokalbius su prieglobsčio prašytojais, taip pat jo tyrimą dėl to, kaip Komisija nagrinėja skundą dėl romų diskriminacijos Italijoje;

39. pažymi, kad tyrimų dėl EPSO skaičius išaugo nuo 23-ų 2018 m. iki 44-ių 2019 m.; ragina Europos ombudsmeną atidžiai stebėti, ar tinkamai įgyvendinamos kovos su diskriminacija priemonės, taikomos per visas įdarbinimo procedūras; siūlo atlikti strateginį EPSO ir kitų agentūrų naudojamų metodų tyrimą, siekiant užtikrinti, kad visų įdarbinimo procedūrų metu būtų vadovaujamasi teisingumo ir atvirumo principais;

40. pažymi, kad skundų, kurių neapima Ombudsmeno įgaliojimai, skaičius liko santykinai stabilus (1 330 atvejų 2019 m., palyginti su 1 300 atvejų 2018 m.); laikosi nuomonės, kad geresnis ir suderintas informavimas apie Europos ombudsmeno kompetencijas visų ES institucijų lygmeniu padėtų sumažinti skundų, kurių neapima jo įgaliojimai, skaičių ir paprasčiau spręsti atsako piliečiams problemas;

41. teigiamai vertina Europos ombudsmeno įsipareigojimą užtikrinti piliečių teisę dalyvauti ES demokratiniame procese – tai parodo 2019 m. balandžio mėn. jo surengta metinė Europos ombudsmenų tinklo konferencija būtinybės stiprinti piliečių dalyvavimą demokratiniame procese klausimu; pritaria jo sprendimui visiems, kurie kreipiasi pagalbos, atsakyti ta kalba, kuria buvo pateiktas skundas, ir ragina ES viešąją administraciją dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad piliečiai turėtų galimybę su ja veiksmingai bendrauti 24-iomis oficialiosiomis ES kalbomis ir savo šalies gestų kalba; palankiai vertina Europos ombudsmeno parengtą gairių dėl kalbų vartojimo ES institucijų interneto svetainėse projektą; pabrėžia, kad tokios gairės nepaprastai svarbios norint apsaugoti turtingą Europos kalbų įvairovę; pažymi, kad ES institucijų interneto svetainės turėtų būti geresnis visų 24-ių oficialiųjų ES kalbų lygybės pavyzdys; apgailestauja, kad nemažai ES institucijų interneto svetainių dalių ir į jas įkeliamos publikacijos ir toliau prieinamos tik kai kuriomis populiariomis kalbomis bei niekada nebūna pateikiamos visomis 24-iomis oficialiosiomis ES kalbomis, kaip reikalaujama vadovaujantis Sąjungos principais;

42. pritaria ES institucijų pastangoms atsižvelgti į Ombudsmeno rekomendacijas (77 proc.) ir ragina jas tęsti veiklą šia kryptimi; lieka susirūpinęs dėl to, kad į dalį rekomendacijų (23 proc.) ir toliau neatsižvelgiama; žino, kad Ombudsmeno pasiūlymai nėra teisiškai privalomi; primygtinai ragina institucijas, organus ir agentūras greitai, veiksmingai ir atsakingai reaguoti į Ombudsmeno rekomendacijas bei kritines pastabas;

43. teigiamai vertina tai, kad Europos ombudsmeno baigtų nagrinėti bylų tyrimas 2019 m. vidutiniškai truko mažiau nei septynis mėnesius; tačiau pažymi, kad kai kurių bylų nagrinėjimas gali užtrukti iki 18 mėnesių; ragina visas ES institucijas gerinti bendradarbiavimą su Ombudsmeno tarnyba ES piliečių, kurie tikisi greitų atsakymų į savo klausimus, labui;

44. teigiamai vertina pertvarkytą Ombudsmeno interneto svetainę: nuo šiol ji yra ES piliečiams prieinamesnė ir funkcionalesnė priemonė; ragina Ombudsmeną toliau plėsti savo publikacijų vertimo raštu į įvairias ES kalbas apimtį;

45. pripažįsta svarbų Europos ombudsmenų tinklo indėlį keičiantis geriausia praktika ir teikiant informaciją apie jo narių veiklos sritis ir kompetencijas bei tinkamą ES teisės įgyvendinimą; laikosi nuomonės, kad šis tinklas galėtų atidžiau stebėti, ar tinkamai naudojamos ES lėšos; mano, kad jis taip pat galėtų teikti paramą nacionaliniams ar regioniniams ombudsmenams, kurie patiria didelį savo vyriausybių spaudimą, pirmiausia ryšium su teisių, užtikrinamų vadovaujantis Chartija, pažeidimu; ragina šį tinklą svarstyti, kokį vaidmenį nacionaliniai ir regioniniai ombudsmenai galėtų atlikti skatindami ES piliečius dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese; pabrėžia, kad tinklas taip pat galėtų padėti puoselėti gero administravimo kultūrą valstybių narių lygmeniu, stiprindamas nacionalinių ombudsmenų bendradarbiavimą ir skatindamas jų informavimą apie piliečių teisių gynimo svarbą; pažymi, kad turėtų būti didinami tinklui skiriami ištekliai; ragina Europos ombudsmeną savo būstinėje reguliariai rengti Europos ombudsmenų tinklo narių, kurių kertinis uždavinys yra užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, susitikimą;

46. nepaprastai teigiamai vertina Europos ombudsmeno strateginę iniciatyvą, susijusią su tam tikrų ES pareigūnų teisėmis į atostogas ir vaiko interesais; laikosi pozicijos, jog dėl to, kad Europos Parlamento taisyklės nesuderinamos su kitų institucijų taisyklėmis(9), taikomomis darbuotojams, kurie tampa tėvais naudodamiesi surogacija, pvz., nevaisingiems, tos pačios lyties ir vienišiems tėvams, ignoruojama imperatyvių vaiko interesų viršenybė, o minėtiesiems darbuotojams iškyla nemenka diskriminavimo grėsmė; primena Ombudsmeno išvadas dėl to, kad svarbu apsaugoti vaiko interesus; ragina Parlamentą įsitraukti į tarpinstitucinį dialogą ir priimti sprendimą dėl minėtųjų taisyklių suderinimo su Tarybos ir Komisijos taisyklėmis;

Statutas ir galios

47. ragina Tarybą įsitraukti į dialogą su Europos Parlamentu dėl Europos ombudsmeno statuto peržiūros, kad Ombudsmeno tarnyba turėtų geresnes galimybes puoselėti aukščiausius etiško elgesio institucijose standartus ir būtų tinkamai įgaliota veiksmingai vykdyti savo užduotis;

48. ragina Parlamentą pertvarkyto nominavimo rengiantis Europos ombudsmeno rinkimams procesą, kad šie rinkimai Europos Parlamento kadencijos pradžioje galėtų vykti turint daugiau informacijos, labiau suderintai, skaidriau ir tvarkingiau; kalbant konkrečiau, ragina išsamiau aprašyti parašų rinkimo ir kandidatų kampanijų įgyvendinimo laiko ribas;

49. puikiai vertina ankstesniąją Europos ombudsmenės penkerių metų strategiją „2019-ųjų link“, kurioje geras administravimas skatinamas laikantis labiau strateginio požiūrio; teigiamai vertina 2020 m. gruodžio 7 d. paskelbtą naująją strategiją „2024-ųjų link“, kurioje turės būti atsižvelgta į beprecedentę situaciją Europoje, susijusią su COVID-19 pandemija;

50. primena, kad Ombudsmeno būstinė yra Europos Parlamente; todėl ragina Ombudsmeną prioritetą teikti Strasbūre prieinamų patalpų naudojimui;

51. dėl skaidrumo ragina Ombudsmeną toliau skelbti renginius, kuriuos jis ketina rengti, ir nurodyti, kur kiekvienas iš jų vyks;

o
o o

52. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms tarnyboms.

(1)	OL L 113, 1994 5 4, p. 15.
(2)	OL C 411, 2020 11 27, p. 149.
(3)	https://www.ombudsman.europa.eu/lt/opening-summary/lt/113554
(4)	OL C 449, 2020 12 23, p. 182.
(5)	2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(6)	OL C 65, 2016 2 19, p. 102.
(7)	https://www.ombudsman.europa.eu/lt/decision/lt/129649
(8)	Corporate Europe Observatory, From Facebook friends to lobby consultants – EU revolving door rules not fit for purpose, 2020 m. spalio 22 d. (https://corporateeurope.org/en/2020/10/facebook-friends-lobby-consultants)
(9)	Be 10 dienų, suteikiamų gimus kiekvienam naujagimiui, darbuotojams, kurie tampa tėvais pasinaudoję surogacija, Komisija suteikia 20 savaičių trukmės specialias atostogas. Ši tvarka kodifikuota jos 2020 m. kovo mėn. sprendimu (https://egalite-online.eu/wp-content/uploads/2020/03/C_2020_1559_F1_COMMISSION_DECISION_EN_V3_P1_1043892.pdf). Taryboje ta pati taisyklė taikoma ad hoc pagrindu. Parlamentas yra paaiškinęs, kad panašiu atveju darbuotojams suteiktų tik 10 dienų atostogas už kiekvieną naujagimį, nes tvirtinant motinystės atostogas būtina pateikti nėštumą patvirtinančią medicinos pažymą. Šiuo tikslu specialios atostogos Parlamente nenumatomos.

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2021 m. metinė tvaraus augimo strategija

169k

51k

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2021 m. metinė tvaraus augimo strategija“ (2021/2004(INI))

P9_TA(2021)0083

A9-0036/2021

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121, 126 ir 136 straipsnius ir Protokolą Nr. 12,

– atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

– atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

– atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,

– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo(1),

– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvą 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms(2),

– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1174/2011 dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, skirtų perviršiniams makroekonominiams disbalansams naikinti euro zonoje(3),

– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo(4),

– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo(5),

– atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1173/2011 dėl veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo užtikrinimo euro zonoje(6),

– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų(7),

– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 472/2013 dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo(8),

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo (COM(2020)0123),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ (COM(2020)0442),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 28 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 pandemijos paremti (COM(2020)0441),

– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „2021 m. metinė tvaraus augimo strategija“ (COM(2020)0575) ir į 2020 m. lapkričio 18 d. komunikatą „2021 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2020)0745),

– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 29 d. Europos fiskalinės valdybos metinę ataskaitą, 2020 m. kovo 24 d. Europos fiskalinės valdybos pareiškimą dėl COVID-19 ir 2020 m. liepos 1 d. Europos fiskalinės valdybos atliktą 2021 m. euro zonos fiskalinės krypties vertinimą,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(9),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. žiemos Europos ekonomines prognozes (Institucinis dokumentas Nr. 144)(10),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos rekomendacijas dėl DFP ir priemonės „Next Generation EU“, COVID-19, klimato kaitos, saugumo ir išorės santykių (EUCO 22/20),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0036/2021),

A. kadangi Europos semestras atlieka labai svarbų vaidmenį koordinuojant ekonomikos, biudžeto ir užimtumo srities politiką valstybėse narėse, nes padeda užtikrinti patikimus viešuosius finansus, užkirsti kelią perviršiniam makroekonominiam disbalansui, remti struktūrines reformas ir skatinti investicijas, taip pat šis semestras šiuo metu yra sistema, kuria padedama Sąjungai ir valstybėms narėms, remiantis ES politikos prioritetais, įveikti su ekonomikos atsigavimu susijusius iššūkius; kadangi po 2008 m. valstybių skolos krizės Sąjunga tapo gerokai atsparesnė krizėms, tačiau kyla naujų su makroekonominiu stabilumu susijusių sunkumų;

B. kadangi ES ir valstybės narės įsipareigojo laikytis Sutartyse įtvirtintų pagrindinių vertybių, įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m., Europos socialinių teisių ramstį ir Paryžiaus klimato susitarimą;

C. kadangi su galima ES fiskalinės sistemos ateitimi susiję aspektai bus nagrinėjami atliekant makroekonomikos teisės aktų sistemos peržiūrą, nurodytą Europos Parlamento šiam klausimui skirtame pranešime savo iniciatyva; pažymi, kad ši sistema bus peržiūrėta ir ją reikėtų pakoreguoti atsižvelgiant į peržiūros rezultatus;

D. kadangi metinės tvaraus augimo strategijos užimtumo ir socialiniai aspektai nagrinėjami porinėje ataskaitoje „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos užimtumo ir socialiniai aspektai“;

E. kadangi didelė valstybės skola gali tapti sunkia našta ateities kartoms ir stabdyti ekonomikos atsigavimą;

F. kadangi pandemija užklupo visas valstybes nares ir sukėlė simetrinį sukrėtimą, tačiau poveikio joms mastas, jų konkreti ekonominė pozicija ir pradinės sąlygos, taip pat atsigavimo tempas ir tvarumas labai skirsis;

G. kadangi geri laikai turi būti išnaudoti struktūrinėms reformoms, visų pirma priemonėms, kuriomis siekiama mažinti biudžeto deficitą, valstybės skolą ir neveiksnias paskolas, įgyvendinti, kad būtų pasirengta kitai galimai ekonomikos krizei ar nuosmukiui;

H. kadangi moterys neproporcingai kenčia nuo krizės ir siūlomomis gaivinimo priemonėmis sprendžiamos su COVID-19 krize susijusios problemos priežiūros sektoriuje ir konkretūs sunkumai, su kuriais susiduria moterys;

I. kadangi valstybės narės, reaguodamos į pandemiją, ėmėsi didelės apimties fiskalinių priemonių (jų vertė – 4,2 proc. BVP 2020 m. ir 2,4 proc. BVP 2021 m.); kadangi Europos ekonomikos gamybos apimtys pasieks prieš pandemiją buvusį lygį tik 2022 m.;

J. kadangi valstybės narės į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauks ES politikos tikslus atitinkančias, be kita ko, į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką orientuotas nacionalines reformų ir investicijų darbotvarkes;

I.COVID-19 krizė, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir laikinas Europos semestro pritaikymas

1. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos semestras ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė yra glaudžiai persipynę; pažymi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai bus vertinami vadovaujantis 11 kriterijų, sugrupuotų pagal aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą ir darną; ragina Komisiją kruopščiai išnagrinėti tuos planus siekiant užtikrinti, kad ekonomikos atsigavimas kurtų Europos pridėtinę vertę, sustiprintų valstybių narių ilgalaikį konkurencingumą ir tvaraus augimo perspektyvas ir padėtų Europos valstybėms spręsti su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, Europos socialinių teisių ramsčiu ir JT darbaus vystymosi tikslais susijusius uždavinius ir pasinaudoti jų teikiama nauda;

2. be to, palankiai vertina greitą ir aktyvų pradinį atsaką į krizę pinigų ir fiskalinės politikos srityje tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis, taip pat kitos DFP ir priemonės „Next Generation EU“ (NGEU) pritaikymą; ragina Komisiją ir Tarybą pagreitinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimą, kad būtų greitai išmokėtos finansavimo lėšos; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti sėkmingą pertvarką klimato kaitos ir skaitmeninėje srityse, jos pagrindą turi sudaryti socialinis ir bendrosios rinkos aspektai; primygtinai teigia, kad lėšos ir ištekliai turėtų būti skirti projektams ir naudos gavėjams, kurie galėtų šiuos išteklius išleisti atsakingai, veiksmingai ir juos skirti perspektyviems ir darniems projektams, kuriais pasiekiamas geriausias įmanomas rezultatas; primena Europos Parlamento vaidmenį, kurį jis atliks vykstant EGADP reglamentu nustatytam dialogui dėl ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo, per kurį jo kompetentingi komitetai taip pat nagrinės ryšį tarp Europos semestro ir EGADP;

3. palankiai vertina tai, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas – didinti valstybių narių ekonomikos ir visuomenės atsparumą, kartu siekiant konkurencingo tvarumo, konvergencijos ir sanglaudos ES; pabrėžia, kad nacionalinė atsakomybė ir skaidrumas bus labai svarbūs elementai norint greitai ir sėkmingai įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir atkūrimo planus; todėl mano, jog labai svarbu, kad nacionaliniuose parlamentuose vyktų debatai, kad Komisija aktyviai bendradarbiautų su nacionalinės valdžios institucijomis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad nacionalinių planų projektai būtų aptarti ankstyvuoju etapu ir kad būtų galima parengti konkretiems poreikiams pritaikytus sprendimus ir konkrečias reformas;

4. palankiai vertina tai, kad siekdamos įveikti beprecedentę COVID-19 sukeltą krizę, valstybės narės ir ES institucijos parengė priemonę NGEU, kuri padės gaivinti ekonomiką; todėl pažymi, kad EGADP suteikia unikalią galimybę įgyvendinti reformas ir investicijas, kurių reikia, kad ES būtų pasirengusi įveikti dabartinius iššūkius;

5. mano, kad simetriški COVID-19 pandemijos padariniai iš tiesų padidino socialinius ir ekonominius ES valstybių narių ir jų regionų skirtumus;

6. be to, pažymi, kad Europos semestro ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės terminai iš dalies sutaps, todėl būtina laikinai pakoreguoti Europos semestro procesą, kad būtų galima tinkamai pradėti įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę; pabrėžia, kad ES ekonomikos gaivinimas suteikia unikalią galimybę teikti rekomendacijas valstybėms narėms dėl to, kuriose srityse labiausiai reikia reformų ir investicijų, siekiant paspartinti perėjimą prie tvaresnės, atsparesnės ir įtraukesnės ES;

7. pritaria Komisijos valstybėms narėms teikiamai rekomendacijai į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti svarbiausių sričių investicijas ir reformas, kurios atitinka ES tikslą įvykdyti teisingą pertvarką klimato kaitos ir skaitmeninėje srityse;

8. mano, kad rengiant valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurie turi būti grindžiami reglamente, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, apibrėžtais šešiais ramsčiais, turėtų būti atsižvelgiama į 2020 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje nustatytus keturis aspektus – socialinio ir aplinkos tvarumo, našumo, teisingumo ir stabilumo; pakartoja, kad, siekiant užtikrinti skaidrumą, Komisija valstybių narių parengtus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus vienu metu perduos Tarybai ir Europos Parlamentui;

9. pabrėžia, kad reglamente, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, pripažįstama, kad moterys ypač nukentėjo dėl COVID-19 krizės, kadangi jos sudaro daugumą sveikatos priežiūros darbuotojų visoje Sąjungoje ir neatlyginamą priežiūros darbą derina su savo pareigomis darbo vietoje;

10. mano, kad laikinas šių metų ciklo koregavimas negali būti atliekamas neatsižvelgiant į pirminį Europos semestro tikslą ir paskirtį ir neturi pakenkti tolesnei jo raidai; primena, kad Europos semestro ciklas yra tvirta ES valstybėms narėms skirta sistema, skirta biudžeto, ekonomikos, socialinei ir užimtumo politikai koordinuoti, o po COVID-19 krizės gerai veikiantis Europos semestras bus reikalingas daugiau nei bet kada, kad būtų galima koordinuoti šių sričių politiką visoje Europos Sąjungoje; taip pat pažymi, kad nuo to laiko, kai buvo sukurtas, Europos semestras išsiplėtė ir apima, be kita ko, su finansų sektoriumi ir apmokestinimu susijusius klausimus, taip pat JT darnaus vystymosi tikslus, mūsų ekonomikos politikoje deramai atsižvelgiant į mūsų planetos žmones; pažymi, kad norint toliau stiprinti ekonominį ir socialinį atsparumą, ES turi atitikti Europos socialinių teisių ramsčio principus; primena, kad didesnio ir tvaraus ekonomikos augimo skatinimas tvariomis priemonėmis reiškia atsakingos fiskalinės politikos, struktūrinių reformų, veiksmingų investicijų, skaitmeninės transformacijos bei žaliosios ir teisingos pertvarkos skatinimą; ragina valstybes nares ir Komisiją ekonomikos gaivinimo planuose užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp tvarių, augimui palankių viešųjų ir privačiųjų investicijų skatinimo ir struktūrinių reformų;

11. mano, kad 2021 m. Europos semestras suteikia puikią galimybę padidinti nacionalinę atsakomybę, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės rengia prie konkrečių poreikių pritaikytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kad jie atitiktų skirtingus jų poreikius; atsižvelgdamas į tai, yra įsitikinęs, kad turi būti užtikrintas ir galiausiai sustiprintas demokratinis teisėtumas, įskaitant tinkamą Europos Parlamento vaidmenį įgyvendinant šią priemonę, kaip nustatyta reglamente, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė; ragina valstybes nares stiprinti administracinius ir stebėsenos gebėjimus, jei reikia, naudojantis techninės paramos priemone, kad būtų užtikrintos tvirtos garantijos ir tinkamas bei veiksmingas lėšų panaudojimas, taip pat aukštas lėšų įsisavinimo lygis; primena, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams taikomi horizontalieji patikimo ekonomikos valdymo reikalavimai ir bendras Sąjungos biudžeto apsaugos taisyklių režimas;

II.Ekonominės ES perspektyvos

12. su dideliu susirūpinimu pažymi, kad ES ekonomikos padėtis itin sunki ir kad remiantis Komisijos 2021 m. žiemos ekonominės prognozės duomenimis, tiek euro zonos, tiek visos ES BVP sumažėjo kaip niekada anksčiau; pažymi, kad 2020 m. ES BVP sumažėjo 6,3 proc. (6,8 proc. euro zonoje) ir prognozuojama, kad 2021 m. ekonomika atsigaus 3,7 proc. (euro zonoje 3,8 proc.);

13. pabrėžia, kad dėl neregėto masto 2020 m. ekonomikos nuosmukio ir priemonių, kurių imtasi kovojant su pandemija, 2020 m. ES skolos ir BVP santykis turėtų pasiekti naujas aukštumas ir sudaryti maždaug 93,9 proc. (101,7 proc. euro zonoje) ir prognozuojama, kad 2021 m. jis dar padidės iki maždaug 94,6 proc. (102,3 proc. euro zonoje); pabrėžia, kad vis dar tvyro didelis netikrumas, o ekonominės perspektyvos labai priklauso nuo to, kaip greitai pavyks įveikti pandemiją; be to, supranta, kad tokio dydžio skolas gali atsverti pakankamas ekonomikos augimas; dar kartą pabrėžia ilgalaikio valstybių skolų tvarumo svarbą; pažymi, kad, kilus dabartinei krizei, daugelio valstybių narių fiskalinė pozicija buvo silpna ir ją dar labiau silpnina pandemija;

14. yra susirūpinęs dėl itin neigiamo COVID-19 pandemijos poveikio ES ekonomikai, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), bendrajai rinkai ir jos konkurencingumui, ir pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir JT darnaus vystymosi tikslus; todėl mano, kad valstybių narių veiksmų koordinavimas yra, be kita ko, esminė priemonė siekiant sumažinti minėtąjį neigiamą poveikį; laikosi nuomonės, kad, jeigu ES negalės tinkamai reaguoti į dabartinę krizę, kyla pavojus, kad ir euro zona, ir ES apskritai dar labiau atsiliks įgyvendindamos su aplinkos tvarumu, konkurencingumu, produktyvumu, tvarumu ir makroekonominiu stabilumu susijusius tikslus;

15. pakartoja, kad svarbu užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje, kartu atsižvelgiant ES salų, periferinių ir retai apgyvendintų regionų fizines savybes ir į mažiausiai išsivysčiusių ES regionų padėtį – tai būtina sąlyga siekiant skatinti, be kita ko, skaitmeninę transformaciją ir žaliąją ir teisingą pertvarką bei inovacijas ir spartinti ekonomikos atsigavimą ir konkurencingumą;

16. ragina atsakingiau tvarkyti viešuosius finansus ir geriau įgyvendinti socialiniu požiūriu subalansuotas struktūrines reformas, kuriomis būtų gerinamos ilgalaikės perspektyvos, taip pat skatina kokybiškas ir veiksmingas viešąsias bei privačiąsias investicijas, be kita ko, siekiant įvykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką;

17. reiškia susirūpinimą dėl pandemijos izoliavimo priemonių poveikio nedideliam produktyvumo augimui ES ir didelio produktyvumo augimo mažėjimo euro zonoje prieš pandemiją; laikosi nuomonės, kad reikėtų vykdyti suderintą tvaraus augimo ir investicijoms palankios aplinkos skatinimo strategiją, didinant fiskalinį tvarumą; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti į ateitį orientuotoms investicijoms ir politikai, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios turi fiskalinę erdvę investuoti, kad būtų skatinamas tvarus ir įtraukus ekonomikos augimas;

18. palankiai vertina Europos žaliąjį kursą kaip naująją ES tvaraus ekonomikos augimo strategiją, kurioje sujungiami keturi aspektai: aplinkos apsauga, produktyvumas, stabilumas ir teisingumas, kuriems sudaro sąlygas skaitmeninės ir žaliosios technologijos, novatoriška pramoninė bazė ir strateginis savarankiškumas;

III.Atsakinga fiskalinė ir tvari politika

19. pažymi, kad nors iškilo naujų su makroekonominiu stabilumu susijusių sunkumų, ekonominė ir pinigų sąjunga yra daug geriau pasirengusi įveikti krizes nei buvo per 2008 m. finansų ir ekonomikos krizę; yra įsitikinęs, kad tvirto ir tvaraus ekonomikos atsigavimo skatinimas, laikantis ES politikos tikslų, orientuotas į žaliąją, teisingą ir skaitmeninę pertvarką, yra vienas svarbiausių neatidėliotinų prioritetų; pažymi, kad dabartinės krizės įveikimo priemonės yra tokio pobūdžio, kad reikia (tiek laiko, kiek būtina), vykdyti ekspansinę fiskalinę politiką;

20. pažymi, kad valstybėms narėms, kurios sukaupė fiskalinius rezervus, pavyko daug greičiau mobilizuoti fiskalinių paskatų paketus, nepatirdamos susijusių skolinimosi išlaidų, o tai padėjo sušvelninti neigiamą pandemijos socialinį ir ekonominį poveikį; pakartoja, kad, rengiantis ateities krizėms, bus svarbu laikui bėgant, užtikrinant socialinę atsakomybę, papildyti šias fiskalines atsargas; tačiau primygtinai ragina valstybes nares, Komisiją ir Tarybą nekartoti praeities klaidų reaguojant į ekonomikos krizę; pritaria Europos fiskalinės valdybos nuomonei, kad siekiant ekonomikos atsigavimo nerekomenduojama greitai pakeisti fiskalinės politikos krypties;

21. atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. Komisija ketina pateikti rekomendacijas dėl valstybių narių biudžeto būklės, kaip numatyta Stabilumo ir augimo pakte: atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos valdymo sistemoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į dabartines ekonomikos realijas ir ji turėtų derėti su ES politikos prioritetais, kartu gerinant fiskalinių taisyklių, kurios turėtų būti supaprastintos, aiškios ir praktiškos ir kurios bus peržiūrėtos ir, atsižvelgus į rezultatus, pertvarkytos, laikymąsi; ragina laikytis pragmatiškesnio požiūrio ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad sistema būtų griežtesnė ekonominio pakilimo laikotarpiu ir lankstesnė ekonomikos nuosmukio metu;

22. nedarant poveikio diskusijų dėl Stabilumo ir augimo reformos rezultatams, pabrėžia, kad dabartinėmis ES fiskalinėmis ir biudžeto taisyklėmis užtikrinamas lankstumas, kurio reikia krizės metu, taikant Stabilumo ir augimo pakte numatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą, ir visoms valstybėms narėms leidžiama laikytis fiskalinės politikos krypties, būtinos ES ekonomikai apsaugoti, o tai parodo jų ypatingą anticikliškumą;

23. tikisi, kad bendroji nukrypti leidžianti išlyga bus toliau taikoma tol, kol bus jos taikymą pagrindžianti priežastis, kad būtų galima paremti valstybių narių pastangas atsigauti po pandemijos krizės ir sustiprinti jų konkurencingumą, ekonominį ir socialinį atsparumą; atkreipia dėmesį į Komisijos nuomonę, kad, remiantis dabartiniais preliminariais duomenimis, bendroji nukrypti leidžianti išlyga turėtų būti toliau taikoma 2022 m., o 2023 m. ji turėtų būti atšaukta; ragina Komisiją, remiantis savo 2021 m. pavasario ekonomikos prognoze, svarstant Europos semestro dokumentų rinkinį, įvertinti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos atšaukimą arba tolesnį taikymą; pažymi, kad Komisija po to, kai bus atšaukta bendroji nukrypti leidžiantis išlyga, ir toliau atsižvelgs į konkrečios šalies padėtį;

24. atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl fiskalinės politikos atsako į COVID-19(11), kuriame išdėstyti jos svarstymai, kaip ES lygmeniu koordinuoti fiskalinės politikos vykdymą, kitu etapu taikant suderintą kovos su pandemija požiūrį, remiant ekonomiką ir tvarų atsigavimą, taip pat vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikant fiskalinį tvarumą; pripažįsta, kad pagal bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą valstybėms narėms leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu ir nelemia pakto procedūrų laikino sustabdymo; atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad dėl labai didelio krizės poveikio išaugo rizika tvarumui ir tikėtina, kad tai vidutinės trukmės laikotarpiu lems mažiau palankų ekonomikos augimą ir fiskalines trajektorijas; atkreipia dėmesį į Komisijos raginimą kuo geriau pasinaudoti bendrąja nukrypti leidžiančia išlyga ir priemone „Next Generation EU“;

25. ragina Komisiją imtis ryžtingų veiksmų siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, taip pat spręsti pinigų plovimo problemas, dėl kurių prarandami galimi nacionalinių biudžetų ištekliai ir mažėja vyriausybių gebėjimas veikti, be kita ko, atsigaunant po COVID-19 pandemijos;

26. pažymi, kad iki 2021 m. balandžio mėn. pabaigos Komisija ketina atlikti nuodugnias apžvalgas, kuriose bus įvertinta pasirinktų valstybių narių disbalanso padėtis; taip pat pažymi, kad dėl COVID-19 krizės pablogėjo esamas įvairaus pobūdžio makroekonominis disbalansas;

27. primena, kad reikia skubiai baigti kurti ir stiprinti ekonominės ir pinigų sąjungos struktūrą, t. y. užbaigti kurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą, siekiant apsaugoti piliečius ir sumažinti spaudimą viešiesiems finansams išorės sukrėtimų metu, kad būtų panaikintas socialinis ir ekonominis disbalansas;

IV.Augimą skatinančios, subalansuotos ir tvarios struktūrinės reformos

28. supranta, kad COVID-19 krizė nebus įveikta vien tik laikantis dabartinės fiskalinės krypties; todėl pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti išsamias, ekonomikos augimą skatinančias, subalansuotas, tvarias ir socialiai teisingas konkrečiai pritaikytas struktūrines reformas, kuriomis būtų siekiama, be kita ko, tvaraus ir socialiniu požiūriu integracinio augimo ir darbo vietų kūrimo, o tai gali padėti veiksmingai remti ekonomikos atsigavimą, taip pat remti skaitmeninę transformaciją ir perėjimą prie žaliosios ekonomikos, kokybišką užimtumą, skurdo mažinimą ir JT DVT, kurie taip pat gali paskatinti konkurencingumą ir bendrąją rinką, didinti konvergenciją ir stiprinti tvarų augimą Sąjungoje ir valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių ilgalaikio ekonomikos augimo potencialą visų pirma galima didinti tik vykdant struktūrinius patobulinimus; vis dėlto pažymi, kad veiksmingas ir sėkmingas valstybių narių politikos priemonių derinimas priklausys nuo Stabilumo ir augimo pakto peržiūros ir, atsižvelgiant į jos rezultatus, jo pritaikymo ir didesnės valstybių narių atsakomybės įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

29. ragina Komisiją pradėti rengti klimato rodiklį, kuris padėtų įvertinti, kiek kiekvienos valstybės narės biudžeto struktūra skiriasi nuo jos biudžeto scenarijaus, kuris yra suderintas su Paryžiaus susitarimu; pabrėžia, kad pagal šį rodiklį valstybėms narėms turi būti teikiama informacija apie jų trajektoriją pagal Paryžiaus susitarimą, siekiant užtikrinti, kad Europa iki 2050 m. galėtų tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu; tikisi, kad klimato rodiklis bus įvairių ES politikos krypčių orientyras, taigi jis taip pat bus naudojamas kaip orientyras Europos semestrui, nesumenkinant jo pradinio tikslo;

30. laikosi nuomonės, kad skaitmeninių įgūdžių ugdymas yra išankstinė sąlyga, padėsianti užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų dalyvauti visuomenėje ir naudotis skaitmeninės pertvarkos nauda; pabrėžia, kam reikia reformų švietimo, įgūdžių, taip pat mokymosi visą gyvenimą srityse, kuriomis pereinamojo laikotarpiu vadovautųsi darbo rinka, ir kuriomis būtų kuriamos pagrindinės skaitmeninės technologijos ir sudaromos galimybės jas naudoti ir formuojama Europos skaitmeninė ateitis; taip pat pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią skaitmeninei atskirčiai, reikėtų remti lygias galimybes naudotis skaitmenine infrastruktūra, įranga ir įgūdžiais;

31. ragina valstybes nares ir Komisiją, laikantis fiskalinio tvarumo ir patikimų biudžeto taisyklių, sukurti reglamentavimo ir valdymo sistemą, apimančią nuspėjamas ir viešosioms bei privačiosioms investicijoms palankias investicijų taisykles ir kitus tinkamus mechanizmus, laikantis ES ilgalaikių tikslų ir užtikrinant valstybių narių gebėjimą reaguoti į būsimas krizes;

32. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ragina valstybes nares pagal naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę pateikti nacionalines reformų programas ir savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus viename bendrame dokumente;

33. pabrėžia, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, pagal kurią teikiama finansinė parama, gali būti unikali galimybė padėti valstybėms narėms spręsti pagal Europos semestro sistemą nustatytus sunkumus;

34. primena, kad socialiniu požiūriu subalansuotoms ir augimui palankioms struktūrinėms reformoms reikalinga ne vien fiskalinė erdvė, bet ir politinės, teisinės ir administracinės pastangos;

35. pažymi, kad reikės nuolatinės stebėsenos ir budrumo ir atsirandantį disbalansą valstybės narės turėtų mažinti vykdydamos reformas, kuriomis didinamas ekonominis ir socialinis atsparumas, ir skatinti skaitmeninę transformaciją bei žaliąją ir teisingą pertvarką; palankiai vertina tai, kad Komisija toliau stebės, kaip valstybės narės įgyvendina reformas, pasiūlytas ankstesnių metų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose; mano, kad vykdant šį procesą reikėtų atsižvelgti į valstybių narių socialinę perspektyvą;

V.Investicijos

36. pabrėžia, kad ES iškilo precedento neturintis uždavinys sušvelninti ekonomines pandemijos pasekmes, laikantis ES strategijų, kuriomis siekiama daryti ilgalaikį poveikį valstybių narių atsparumui, ir mano, kad ekonomikos gaivinimas turėtų būti vykdomas stiprinant bendrąją rinką, mokslinius tyrimus ir inovacijas ir laikantis Europos žaliojo kurso, JT DVT, Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo ir konkurencingumo, kartu gerinant MVĮ padėtį ir gerinant jų galimybes gauti privatų kapitalą; yra įsitikinęs, kad tam reikės daugiau ekonominiu, socialiniu, aplinkos ir skaitmeniniu požiūriu perspektyvių ilgalaikių investicijų ir didesnės konvergencijos bei sanglaudos ES ir valstybėse narėse;

37. pabrėžia investicijų trūkumą, nes prognozės atskleidžia, kad reikia didinti investicijas; pabrėžia, kad viešosios investicijos yra ribotos, nes jos vykdomos iš ribotų išteklių, kurie daugiausia surenkami iš mokesčių mokėtojų; nurodo, kad, atsižvelgiant į didelį investicijų stygių, reikia ir didelių privačiųjų ir viešųjų investicijų, kuriomis sukuriamas tinkamas infrastruktūros lygis, taip pat ir nuspėjamos bei palankios verslo aplinkos, kuri būtų palanki tokioms investicijoms;

38. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į tikslines, tvarias viešąsias ir privačiąsias investicijas į perspektyvią infrastruktūrą ir kitas sritis, kuriomis toliau stiprinama bendroji rinka, perėjimas prie švaresnės, socialiai įtraukios, tvarios ir skaitmeninės visuomenės ir didinamas ES konkurencingumas bei strateginis savarankiškumas; todėl laikosi nuomonės, kad pirmenybė turi būti teikiama tarpvalstybiniams ir daugiašaliams projektams;

39. pabrėžia, kad reikia priimti investicijoms palankią politiką, mažinti administracinę naštą ir užtikrinti vienodas sąlygas, visų pirma MVĮ, kurios yra ES ekonomikos ir darbo vietų kūrimo pagrindas; mano, kad taip būtų palengvintas ekonomikos gaivinimas ir sudarytos ilgalaikiam ekonomikos augimui palankios sąlygos;

VI.Demokratiškesnis Europos semestras

40. pabrėžia, kokios svarbios yra visapusiškos diskusijos ir tinkamas nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento dalyvavimas Europos semestro procese; dar kartą ragina stiprinti Europos Parlamento demokratinį vaidmenį ekonomikos valdymo sistemoje ir ragina Tarybą ir Komisiją tinkamai atsižvelgti į parlamentų priimtas rezoliucijas; ragina Komisiją tinkamai informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą, kaip teisės aktų leidėjus, apie visus aspektus, susijusius su ES ekonomikos valdymo sistemos taikymu, įskaitant parengiamuosius etapus;

41. ragina glaudžiai koordinuoti veiklą su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu, siekiant stiprinti demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą;

42. pabrėžia svarbų Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto vaidmenį imantis veiksmų, kuriais siekiama pagerinti atskaitomybę Europos Parlamentui, nes iki šiol sukaupta patirtis taikant Europos semestrą parodė, kad dabartinė atskaitomybės tvarka galėtų būti sustiprinta siekiant pagerinti jos teisėtumą ir veiksmingumą;

43. primena, kad Europos semestras yra mišrus procesas, kurį sudaro vadinamieji nacionaliniai ir Europos semestrai per metus; primena, kad yra svarbūs subsidiarumo ir proporcingumo principai;

o
o o

44. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)	OL L 306, 2011 11 23, p. 12.
(2)	OL L 306, 2011 11 23, p. 41.
(3)	OL L 306, 2011 11 23, p. 8.
(4)	OL L 306, 2011 11 23, p. 33.
(5)	OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(6)	OL L 306, 2011 11 23, p. 1.
(7)	OL L 140, 2013 5 27, p. 11.
(8)	OL L 140, 2013 5 27, p. 1.
(9)	OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.
(10)	https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/economy-finance/ip144_en_1.pdf
(11)	2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas „Metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ (COM(2021)0105).

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos užimtumo ir socialiniai aspektai

227k

66k

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos užimtumo ir socialiniai aspektai“ (2020/2244(INI))

P9_TA(2021)0084

A9-0026/2021

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą dėl 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos (COM(2020)0575),

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 18 d. Komisijos pasiūlymą dėl Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos (COM(2020)0744),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 1 d. (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) EBPO „Ekonomikos perspektyvas“, 2020 tomas 2 leidimas,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pasaulinę darbo užmokesčio ataskaitą dėl darbo užmokesčio ir minimalaus darbo užmokesčio COVID-19 laikotarpiu ir į TDO stebėsenos ataskaitas dėl COVID-19 ir darbo pasaulio,

– atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(1),

– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikatą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (COM(2020)0014),

– atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (JT DVT), ypač 1, 3, 4, 5, 8, 10 ir 13 tikslus,

– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ (COM(2020)0442),

– atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl kovos su nelygybe kaip darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo veiksnio(2),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Patikslinta 2020 m. Komisijos darbo programa“ (COM(2020)0440),

– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“ (SWD(2020)0124),

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(3),

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai lėšų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013(4),

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 6 d. Komisijos paskelbtą 2020 m. pavasario Europos ekonomikos prognozę,

– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Deramas minimalus darbo užmokestis visoje Europoje“(5),

– atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Europos ekonomikos gaivinimo planas ir 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“(6),

– atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Bendri minimalūs standartai nedarbo draudimo srityje ES valstybėse narėse – konkretus žingsnis siekiant veiksmingai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį“(7),

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 24 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) tyrimą „COVID-19: Policy responses across Europe“,

– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 9 d. Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pristatytas 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politines gaires „Daugiau siekianti Sąjunga. Mano Europos darbotvarkė“,

– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 15 d. EBPO tyrimą „A Broken Social Elevator? How to Promote Social Mobility“,

– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES(8),

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“(9),

– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl atotrūkio tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje(10),

– atsižvelgdamas į EUROFOUND šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimą – apžvalgos ataskaitą (2017 m. atnaujinta versija),

– atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir EUROFOUND 2019 m. paskelbtą ataskaitą „Kaip kompiuterizacija transformuoja darbo rinką. Įrodymai grindžiami EUROFOUND Europos darbo sąlygų tyrimu“,

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 31 d. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) Mokslo ir technologijų ateities komisijos (STOA) tyrimą „Permąstyti švietimą skaitmeniniame amžiuje“,

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl priežiūros paslaugų ES siekiant geresnės lyčių lygybės(11),

– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl po sužalojimo ir ligos sveikstančių darbuotojų reintegracijos į kokybiškas darbo vietas būdų(12),

– atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2021 m. Europos semestro prioritetų,

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti(13),

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Europos Komisijos ir EBPO ataskaitą „Apie sveikatą glaustai. Europa 2018 m. Sveikatos būklė ES cikle (angl. Health at a Glance: Europe 2018: State of Health in the EU Cycle),

– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Investicijos į sveikatą“ (angl. Investing in Health) (SWD(2013)0043),

– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą dėl efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų (COM(2014)0215),

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos efektyvių investicijų į sveikatą būdų ekspertų grupės nuomonę dėl atsparios sveikatos ir socialinės priežiūros organizavimo po COVID-19 pandemijos,

– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl gerovės ekonomikos,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0026/2021),

A. kadangi, remiantis Eurostato pirmuoju 2020 m. metinio augimo vertinimu(14), BVP euro zonoje sumažėjo 6,8 proc., o ES – 6,4 proc.; kadangi, remiantis Komisijos 2020 m. žiemos Europos ekonomikos prognoze, 2021 m. ES BVP augs vos 1,4 proc., euro zonos BVP padidės 1,2 proc. ir tik 2022 m. ES ekonomikos našumas pasieks tokį lygį, koks buvo iki pandemijos; kadangi numatoma, kad 2022 m. privataus vartojimo augimas lėtės, daugiausia dėl išlikusio netikrumo dėl darbo ir pajamų perspektyvų, kurios greičiausiai lems prevencinių santaupų padidėjimą; kadangi kapitalo išlaidoms turėtų būti naudinga labai palanki pinigų politika, padidintos viešosios investicijos ir tikslinės vyriausybės paramos įmonėms sistemos; kadangi metinėje tvaraus augimo strategijoje nebuvo atsižvelgta į trečiosios ar tolesnių COVID-19 pandemijos bangų, kurios galėtų dar labiau pabloginti dabartines ekonomikos ir socialinės krizės sąlygas, scenarijų;

B. kadangi kai kurių valstybių narių ES lėšos ir programos pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) dar nėra visiškai panaudotos ir įgyvendintos; kadangi ekonomikos gaivinimo priemonė „Next Generation EU“ (NGEU), ypač Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), bus finansuojama tik valstybėms narėms ratifikavus Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053(15);

C. kadangi ES institucijos ne kartą pripažino, kad būtina imtis veiksmų, kuriais siekiama spręsti sveikatos priežiūros nelygybės problemą ir ją pašalinti bei apsaugoti žmonių sveikatą šio ekonomikos nuosmukio metu(16);

D. kadangi dėl COVID-19 protrūkio iš pagrindų pasikeitė pastarųjų šešerių metų teigiama užimtumo lygio tendencija 27-iose ES valstybėse narėse, kai dėl to dirbančių asmenų skaičius antrąjį 2020 m. ketvirtį sumažėjo maždaug 6,1 mln., o numanomas sumažėjimas per 2020 m. sieks 4,5 proc.(17); kadangi, Eurostato duomenimis, 2019 m., prieš pandemiją, 8,5 proc. jaunesnių nei 60 metų amžiaus ES gyventojų gyveno namų ūkiuose, kuriuose per praėjusius metus suaugusieji dirbo mažiau nei 20 proc. viso didžiausio savaitės darbo valandų skaičiaus ir patyrė susirūpinimą keliantį dirbančiųjų skurdą(18); kadangi mažų garantijų darbas vis dar kelia didelį susirūpinimą, kuris daro neigiamą poveikį darbo rinkoms; kadangi darbo rinkoje likusių darbuotojų darbo valandos reikšmingai sumažėjo ir todėl jie prarado pajamų, ir kadangi šie pokyčiai turi didžiausią įtaką darbuotojams, priklausantiems pažeidžiamoms grupėms; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia būsimoje EUROFOUND ataskaitoje pateikiamos įžvalgos, kad užimtumo sumažėjimas 27 ES valstybėse narėse per pirmąją pandemijos bangą buvo susijęs veikiau su didesniu darbuotojų neveiklumu nei nedarbu ir dėl to sumažėjusia sąsaja su darbo rinką(19);

E. kadangi numatoma, kad vidutinis išdirbtų valandų skaičius didės greičiau nei darbuotojų skaičius, ir užimtumo lygis taip pat gali sumažėti, kai nebebus vykdomos trumpalaikio darbo programos; kadangi darbuotojų perskirstymas paprastai yra ilgai trunkantis procesas, todėl prognozuojama, kad 2021 m. užimtumas šiek tiek mažės; kadangi, nepaisant laukiamo ekonomikos augimo kitais metais, ES nedarbo lygis turėtų toliau didėti nuo 7,7 proc. 2020 m. iki 8,6 proc. 2021 m. , ir manoma, kad 2022 m. jis sumažės iki 8,0 proc., o skirtumai valstybėse narėse išliks(20);

F. kadangi turėtų būti skatinamos investicijos, kuriomis galima padidinti bendrą gamybos veiksnių našumą, atsižvelgiant į iki šiol turimus įvairius rezultatus, įskaitant lėtą ekonomikos atgaivinimo tempą iki pandemijos, ir padidėjusį mažų garantijų darbą; kadangi šiuo metu vykdoma dvejopa pertvarka (žalioji ir skaitmeninė) turės svarbų ir skirtingą poveikį užimtumui pagal sektorius, regionus ir darbuotojų tipus; kadangi tai atvers naujų galimybių, tačiau ir kels didelių socialinių bei ekonominių problemų daugelyje regionų ir pramonės sektorių; kadangi ES reikia bendros strategijos, kuri būtų taikoma darbuotojams ir susijusioms įmonėms, kad nebūtų pamirštas nė vienas pilietis; kadangi COVID-19 krizė paspartino šį poveikį, ypač atsižvelgiant į darbo rinkos tendencijas, taip pat tikėtina turės įtakos švietimo, įgūdžių įgijimo ir kvalifikacijos kėlimo poreikiams; kadangi COVID-19 protrūkis sukėlė didelių pokyčių darbo rinkos praktikoje, ir daugiau nei trečdaliui ES darbuotojų teko dirbti iš namų(21); kadangi atsiribojimas nuo darbo turėtų būti pagrindinis principas, suteikiantis galimybę darbuotojams susilaikyti nuo su darbu susijusių užduočių ir elektroninio bendravimo ne darbo metu, nesukeliantis jokių padarinių, ir taip turėti tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

G. kadangi iki COVID-19 pandemijos Europos semestro metinėse apžvalgose ekonomikos tendencijos bendrai buvo apibūdinamos kaip teigiamos, nors valstybėse narėse jos atitinkamai skyrėsi; kadangi įrodymais pagrįsta tai, kad tarp asmenų, tarp valstybių ir regionų, taip pat valstybėse ir regionuose išlieka nuolatinė ir didėjanti nelygybė; kadangi tai sukelia daugialypiai skirtumai, kuriuos reikia šalinti taikant tarpsektorinį požiūrį, siekiant užtikrinti lygias galimybes ir orų gyvenimą visoms grupėms; kadangi kai kuriems regionams, turintiems didesnių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sunkumų, skiriama finansinė parama, pavyzdžiui, Teisingos pertvarkos fondo lėšos, kiti regionai, kurie yra pernelyg priklausomi nuo turizmo ir susijusių paslaugų, neatitinka reikalavimų naudotis specialiais pereinamojo laikotarpio fondais, nors kai kuriose šių regionų teritorijose nedarbo lygis yra didžiausias; kadangi valstybėse narėse darbuotojams ir įmonėms teikiama su COVID-19 susijusi pagalba labai skiriasi; kadangi visuotiniai uždaviniai, tokie kaip skaitmeninimas ir kova su klimato kaita, nepaisant COVID-19 krizės, išlieka, ir jiems spręsti reikalinga teisinga pertvarka, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

H. kadangi dėl COVID-19 krizės visame pasaulyje padidėjo darbo užmokesčio nelygybė, kuri tik iš dalies kompensuojama valstybės subsidijomis ir įgyvendinant minimaliojo darbo užmokesčio politiką, dėl to susidarė sunki padėtis, susijusi su nesaugumu ir nepakankamomis garantijomis; kadangi socialiniai ir ekonominiai krizės padariniai labiausiai veikia mažiau apmokamus darbuotojus, kuriuos sudaro neproporcingai daug moterų ir jaunimo, ir dėl to didėja nelygybė, trikdydama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

I. kadangi valstybių narių socialinės apsaugos sistemos skirias ir susiduriama su didele įtampa siekiant sušvelninti socialinį krizės poveikį ir visiems užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas bei galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, tokiomis kaip sveikatos priežiūra, švietimas ir būstas; kadangi būsto ir vaikų priežiūros išlaidos gali priversti namų ūkius skursti ir kadangi svarbu į tai atsižvelgti vertinant dirbančiųjų skurdą ir siekiant integruoti būsto išlaidas į standartinius socialinės padėties rodiklius; kadangi 2018 m. 9,6 proc. ES 27 ES valstybių narių gyventojų gyveno namų ūkiuose, kurie 40 proc. ar daugiau ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų išleido būstui, nors buvo nustatyti dideli valstybių narių skirtumai; kadangi ES dirbančiųjų skurdas nuo 2008 m. ekonomikos ir finansų krizės didėjo ir manoma, kad 10 proc. dirbančių europiečių gresia skurdas(22);

J. kadangi jaunimo nedarbo lygis dėl COVID-19 krizės padidėjo ir 2020 m. rugsėjo mėn. siekė 17,1 proc. ir manoma, kad toliau didės; kadangi 11,6 proc.15–24 metų jaunuolių nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose (NEET jaunimas)15; kadangi COVID-19 krizė paveikė socialiai nepalankioje padėtyje esančių grupių, tokių kaip vieniši tėvai, mažas pajamas gaunančios ir daugiavaikės šeimos, galimybes gauti išsilavinimą, nes jiems sunku gauti ar įpirkti skaitmeninę švietimo įrangą savo vaikams; kadangi didėjanti kartų nelygybė daro įtaką mūsų gerovės sistemos tvarumui ir demokratinei sveikatai; kadangi ekonominės pasekmės turės ilgalaikį neigiamą poveikį jaunimo užimtumui ir kadangi jaunimas gali turėti mažiau ir (arba) žemos kokybės galimybių ir blogas darbo sąlygas;

K. kadangi, vykstant pokyčiams darbo rinkoje, moterys ypač pažeidžiamos dėl socialinės priežiūros pareigų, nevienodo nemokamų namų ruošos ir priežiūros darbų pasiskirstymo, diskriminacijos dėl nėštumo ir motinystės, profesinės segregacijos ir dėl to, kad dirba mažų garantijų darbus; kadangi atlikus vertinimą tarp sektorių paaiškėjo, kad pažeidžiamų grupių moterys, pavyzdžiui, jaunos moterys su vaikais ir ypač vienišos motinos, romų tautybės moterys, neįgalios moterys ar migrantų kilmės moterys, dažniau atsiduria prastesnėje padėtyje(23);

L. kadangi lyčių užimtumo (11,4 proc.), vyrų ir moterų darbo užmokesčio (14 proc.) ir vyrų ir moterų pensijų skirtumas (30 proc.) tebėra neleistinai didelis; kadangi lyčių užimtumo skirtumo panaikinimas yra socialinė ir ekonominė būtinybė dėl padarinių moterų gyvenimui, įskaitant jų finansinį saugumą ir gyvenimo kokybę, ir dėl to, kad jo nuolatinės ekonominės išlaidos sudaro apie 320 mlrd. EUR 2018 m. duomenimis (2,4 proc. ES BVP)(24); kadangi gerinti moterų užimtumo galimybes, užtikrinant vienodą darbo užmokestį, sudarant palankias darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sąlygas ir atitinkamai apskaičiuojant vaikų auginimo laikotarpius senatvės pensijų sistemose, įskaitant ir vyrus, nepaprastai svarbu siekiant tvaraus socialinio bei ekonominio augimo ir vystymosi ir ilgalaikio fiskalinio tvarumo ES;

M. kadangi marginalizuoti arba socialinę atskirtį ir skurdą patiriantys asmenys dėl COVID-19 pandemijos susiduria su ypatingais iššūkiais ir kadangi dėl to atsiradę darbo rinkos pokyčiai jiems padarė neproporcingą poveikį; kadangi ES romų populiacijos socialiniai ir ekonominiai rodikliai tebėra blogiausi: daugiau nei 80 proc. patiria skurdą ir socialinę atskirtį, tik 43 proc. dirba samdomą darbą ir NEET jaunimo dalis yra neproporcingai aukšta; kadangi romai nuo COVID-19 krizės nukentėjo ypač stipriai, visų pirma atsižvelgiant į jų galimybes gauti išsilavinimą ir dalyvauti mokymuose;

N. kadangi dėl pandemijos neįgalieji turėjo dar ribotesnes galimybes naudotis paslaugomis; kadangi skaitmeninė atskirtis, įskaitant skaitmeninį skurdą, žemą skaitmeninį raštingumą ir universalumo stoką, didina kliūtis neįgaliesiems naudotis socialinėmis teisėmis; kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros surinkti įrodymai atskleidė dideles kliūtis neįgaliems vaikams gauti išsilavinimą(25);

O. kadangi per COVID-19 pandemiją padidėjo laikinųjų darbuotojų nedarbo lygis; kadangi kas penktas ES darbuotojas dirba prastos kokybės darbą; kadangi prognozuojama, kad per kitą dešimtmetį darbo vietų poliarizacija toliau didės ir nestandartinių užimtumo formų daugės, taip pat bus daugiau darbo vietų aukštesnėje ir žemesnėje įgūdžių spektro dalyse(26); kadangi technologiniai pokyčiai ir dirbtinio intelekto naudojimas gali reikšmingai pakeisti darbo rinką; kadangi tai gali sukelti tolesnius pajamų skirtumus; kadangi darbo jėgos paklausa nuolat buvo silpniausia vidutinėje darbo užmokesčio skalėje, labiausiai pastebėta recesijos ir užimtumo sumažėjimo laikotarpiu 2008–2013 m.(27); kadangi tikėtina, kad ši tendencija dėl pandemijos dar labiau sustiprės; kadangi žemos kvalifikacijos darbo vietos visada bus labai svarbios visuomenei ir jose dirbantiems žmonėms turi būti užtikrintas tinkamas darbo užmokestis ir sąlygos; kadangi darbo rinkoje sparčiai pereinama prie ekologiškesnės ir labiau skaitmeninės aplinkos, kuriant darbo vietas, kurioms reikalingi atnaujinti gebėjimai, ir kadangi reikia daug dėmesio skirti visų amžiaus grupių darbuotojų mokymo, perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo strategijai; kadangi geresnės darbo sąlygos turi būti derinamos su naujų kokybiškų darbo vietų visiems kūrimu;

P. kadangi darnus vystymasis yra pagrindinis Europos Sąjungos tikslas, o socialinis tvarumas – pagrindinė sąžiningų ir įtraukių žaliųjų, skaitmeninių ir demografinių pokyčių sąlyga; kadangi socialinės rinkos ekonomika grindžiama dviem vienas kitą papildančiais ramsčiais, t. y. konkurencijos užtikrinimu ir tvirtomis socialinės politikos priemonėmis, kurios turėtų padėti pasiekti visišką užimtumą ir socialinę pažangą; kadangi trys darnaus vystymosi ramsčiai yra ekonominis, socialinis ir aplinkos ramsčiai; kadangi darnus vystymasis grindžiamas, be kita ko, visišku užimtumu ir socialine pažanga; kadangi tai yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos tikslų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnio 3 dalyje;

Q. kadangi sveikatos netolygumai, nulemti socialinės ir ekonominės padėties, jau buvo dideli prieš COVID-19 krizę; kadangi tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimas ES sulėtėjo ir yra netolygus; kadangi COVID-19 krizė pablogino fizinės ir psichinės sveikatos rezultatus, ypač labiausiai pažeidžiamų grupių;

R. kadangi COVID-19 poveikį sustiprino jau esami netolygumai, kurie pastarąjį dešimtmetį didėjo; kadangi investicijų į viešąsias paslaugas nutraukimas po pasaulinės finansų krizės prisidėjo prie sveikatos poreikių netolygumų didėjimo;

S. kadangi atsirado naujų užimtumo formų, kurios, kaip tikimasi, gerokai pakeis darbo būdą ateityje, arba jos sustiprėjo, pvz., nuotolinis darbas arba nestandartiniai darbo būdai; kadangi dėl judėjimo suvaržymų taip pat susidurta su nauja realybe bei išryškėjo esamos tendencijos, įskaitant profesinio ir asmeninio gyvenimo ribų nykimą, didėjantį smurtą šeimoje, darbuotojų sveikatos problemas, susijusias ne tik su COVID-19 pandemija, pvz., raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus ir psichologines problemas, taip pat sunkumus siekiant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros naujoje pasikeitusių darbo modelių realybėje ir būtinybę derinti darbą su priežiūros pareigomis ir dažnai mokymusi namuose;

T. kadangi pandemija padidino sveikatos ir socialinius netolygumus(28) įvairiose grupėse, įskaitant vaikus mažas pajamas gaunančiose šeimose ir vyresnio amžiaus žmones, ir kadangi prognozuojama, kad skurdo lygis didės (šiuo metu daugiau kaip 90 mln. piliečių ES gresia skurdas(29)), kaip vienas iš COVID-19 pandemijos padarinių, ir darys poveikį naujoms piliečių grupėms; kadangi EUROFOUND siūlo papildyti prie Europos socialinių teisių ramsčio pridėtą Socialinių rodiklių suvestinę papildomais rodikliais, pvz., darbo kokybės, socialinio teisingumo ir lygių galimybių, įtraukiant tvirtas socialinės gerovės sistemas ir sąžiningą judumą;

U. kadangi, siekiant rasti darbo rinkai pritaikytus sprendimus, labai svarbu palaikyti socialinį dialogą ES socialiniame modelyje; kadangi dėl decentralizacijos proceso, kuris įvyko po 2008 m. krizės ir kai kurių valstybių narių darbo rinkose pradėtų reformų, socialinis dialogas susilpnėjo, o kolektyvinių derybų aprėptis visoje ES sumažėjo, kaip nurodoma Europos semestro šalių ataskaitose; kadangi EUROFOUND nustatė, kad socialinių partnerių dalyvavimas rengiant darbo rinkos politikos atsaką į COVID-19 buvo ribotesnis daugelyje valstybių narių nei esant nekrizinėms situacijoms(30);

V. kadangi pajamų nelygybė ES ir toliau yra didelė; kadangi mokesčių ir darbo sąnaudų konkurencija yra žalinga bendrajai rinkai ir valstybių narių sanglaudai; kadangi tinkamai parengtos progresyvios mokesčių ir išmokų sistemos, socialinės investicijos ir kokybiškų viešųjų bei socialinių paslaugų teikimas yra esminiai svertai, padedantys užkirsti kelią nepalankių sąlygų perkėlimui iš vienos kartos į kitą;

W. kadangi pandemija smarkiai paveikė ES švietimo sistemą ir dėl to buvo uždarytos mokyklos, universitetai ir kolegijos; kadangi neigiamas su fizine, psichine sveikata ir švietimu susijęs aktyvaus mokyklų uždarymo poveikis vaikams greičiausiai atsvertų sprendimo uždaryti mokyklas naudą, ypač vietovėse, kuriose gyventojams gresia skurdas ar socialinė atskirtis;

X. kadangi dėl demografinių sunkumų reikia visapusiško požiūrio, grindžiamo įvairiais įtraukiais nediskriminaciniais politiniais sprendimais pensijų, socialinio draudimo ir apsaugos, kokybiškos ir prieinamos priežiūros paslaugų ir infrastruktūros vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems, paramos šeimoms, būsto, ankstyvojo ugdymo mokyklų, ilgalaikės priežiūros, sveikatos priežiūros sistemų, įskaitant profilaktinę sveikatos priežiūrą ir psichosocialinę paramą, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi, migrantų integracijos, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, lyčių lygybės, sveiko ir aktyvaus senėjimo, aukšto užimtumo lygio ir darbo užmokesčio srityse; kadangi geros darbo ir gyvenimo sąlygos per visą gyvenimą turi esminę reikšmę siekiant užkirsti kelią priežiūros poreikiams ir kadangi tinkamas ir įperkamas būstas ir kokybiška vietinė aplinka, įskaitant fizinius, socialinius ir paslaugų teikimo aspektus, yra svarbūs, nes taip palengvinamas savarankiškas gyvenimas;

Y. kadangi EUROFOUND nustatė, kad ilgalaikę priežiūrą teikiančių darbuotojų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo trečdaliu, ir tai yra pagrindinis sektorius, į kurį reikia atsižvelgti, ne tik siekiant užtikrinti senėjančios visuomenės gyvenimo kokybę, bet ir aptariant lyčių lygybę trimis aspektais: šiuo metu daugiausia ilgalaikę priežiūrą teikia neformalūs slaugytojai, kurių dauguma yra motery; dauguma sektoriaus darbuotojų yra moterys, ir ši padėtis beveik nepakito, taip pat dauguma slaugos gavėjų yra moterys, kurių vidutinė gyvenimo trukmė yra didesnė nei vyrų visose valstybėse narėse(31);

Z. kadangi susiduriame su kritiniu mūsų istorijos laikotarpiu, kai dideliu mastu abejojama idėja, kad ekonomikos augimas automatiškai pasiskirsto po visus visuomenės sektorius; kadangi matome, kaip retėja vidurinioji klasė, daugėja mažų garantijų darbo sąlygų ir dirbančiųjų skurdo atvejų tarp darbininko statusą turinčių, žemos kvalifikacijos ir platformų darbuotojų ir didėja pajamų ir turto poliarizacija; kadangi kultūros ir kūrybos sektorių, turizmo sektorių, įskaitant renginius ir pasirodymus, kultūrinį turizmą, nematerialiojo kultūros paveldo praktiką, taip pat mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), savarankiškai dirbančius asmenis, vietos ir šeimos verslo įmones ekonominiu požiūriu smarkiai paveikė priemonės, kuriomis buvo siekiama sustabdyti COVID-19 plitimą;

AA. kadangi panašu, jog nuo recesijos pradžios padidėjo asmenų, kurie dirba nestandartinių užimtumo formų darbą, skurdo grėsmė, ir šią tendenciją dar labiau paaštrino užsitęsusi COVID-19 pandemija;

AB. kadangi, priešingai nei išstūmimo hipotezėje, kuri ekonominio mąstymo srityje dominavo pastaruosius tris dešimtmečius, šioje naujoje ekonomikos paradigmoje pagrindinis vaidmuo turėtų tekti viešosioms investicijoms ir jų pritraukimo poveikiui; kadangi sanglaudos politika, kaip pagrindinė ES investicijų į socialinį, ekonominį ir teritorinį vystymąsi politika, pasirodė esanti veiksminga mažinant nelygybę ir regionų skirtumus, visų pirma skurdžiausiuose regionuose; kadangi socialinė sanglauda yra išankstinė ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir užimtumo sąlyga;

AC. kadangi COVID-19 pandemija ir krizė parodė, kad kova su benamyste yra visuomenės sveikatos klausimas; kadangi kiekvieną naktį Europos Sąjungoje apie 700 000 benamių žmonių turi nakvoti gatvėje arba prieglaudose, ir šis skaičius per pastaruosius dešimt metų išaugo 70 proc.;

1. primena, kad Komisija 2020 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje ir Europos semestro 2020 m. pavasario ir vasaros teisės aktų rinkiniuose pabrėžė, kad Europos semestras turėtų padėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir JT DVT; palankiai vertina tai, kad į 2021 m. metinę tvaraus augimo strategiją įtrauktas Europos socialinių teisių ramstis ir JT DVT; ragina nedelsiant naujajame socialiniame ir ekonomikos modelyje, kuriuo gerinama ES žmonių gerovė, sąžiningumui ir socialinėms teisėms teikti tiek pat svarbos kiek makroekonominiam stabilumui; pabrėžia esminį Socialinių rodiklių suvestinės vaidmenį Europos semestre(32);

2. atkreipia dėmesį į Europos fiskalinės valdybos išvadą, kad fiskalinė sistema turi būti peržiūrėta siekiant sumažinti sudėtingumą ir neaiškumą, pasiūlyti geresnę ir pastovesnę tvarų augimą skatinančių valdžios sektoriaus išlaidų apsaugą ir nustatyti realistiškus valstybių narių skolos mažinimo tikslus, kurie nekenktų aukštynkryptei socialinei konvergencijai; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visų valstybių narių socialine ir ekonomine, makroekonomine ir fiskaline politika būtų prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio, Europos žaliojo kurso ir JT DVT tikslų ir uždavinių ir juos atitiktų ir kad socialiniai ir aplinkosaugos tikslai ir uždaviniai būtų nustatyti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121 straipsnyje nurodytą daugiašalės priežiūros procedūrą, taip pat atsižvelgiant į sustiprintą makroekonominio disbalanso procedūrą; mano, kad dėl JT DVT ir socialinio ramsčio įtraukimo į Europos semestro taikymo sritį reikės pakoreguoti esamus rodiklius ir turės būti sukurti nauji rodikliai, kad būtų galima stebėti ES ekonominės, aplinkos ir socialinės politikos įgyvendinimą, taip pat politikos tikslų ir skiriamų biudžeto lėšų darną; ragina Komisiją nedelsiant sukurti JT DVT išlaidų stebėjimo metodiką ES biudžetui, kuri taip pat galėtų būti naudojama vertinant nacionalines ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano investicijas;

3. pažymi, kad praėjus 10 metų nuo Europos semestro ekonominės politikos koordinavimo ciklo pradžios užimtumo ir socialinės pusiausvyros sutrikimai ES, pvz., darbo rinkos segmentacija, darbo užmokesčio skirtumai, didėjanti nelygybė ir skurdas, ypač vaikų skurdas, ne tik nebuvo išspręsti, tačiau net pablogėjo, o tai rodo, kad kai kurių valstybių narių viešosios politikos nepakanka tvirtoms socialinės apsaugos sistemos ir teisingesnei ES darbo rinkai sukurti ir kad reikia imtis tvirtesnės politikos ir koordinavimo ES lygmeniu; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES parama neturi apsiriboti vien lėšų skyrimu; pabrėžia, jog svarbu atsižvelgti į dabartinės sveikatos ir ekonomikos krizės metu įgytą patirtį ir imtis aktyvių veiksmų ateityje;

4. pabrėžia, kad reikia stiprinti demokratinę atskaitomybę už dabartinį semestro vertinimo procesą; ragina Komisiją ir valstybes nares pertvarkyti finansų srities teisinę sistemą ir Europos semestro procesą, siekiant stiprinti demokratinę atskaitomybę ir Europos Parlamento dalyvavimą, stiprinti ES ir nacionalinių socialinių partnerių vaidmenį ir apsaugoti socialinės pažangos tikslus, susijusius su socialinės gerovės sistemomis ir kokybišku užimtumu būsimose koregavimo programose ir Europos žaliojo kurso programoje;

5. pabrėžia, kad jis turėtų aktyviau dalyvauti Europos semestro procese, įskaitant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; pabrėžia, kad formuojant Europos semestrą svarbu užtikrinti įtraukesnį socialinį dialogą su socialiniais partneriais, pilietine visuomene, jaunimo organizacijomis ir vietos bei regionų valdžios institucijomis; pabrėžia, kad veiksminga, skaidri, išsami, į rezultatus orientuota ir jais grindžiama socialinio atsekamumo metodika, kuri bus parengta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei, patobulins Europos semestrą, nes bus geriau atspindėti socialiniai, lyčių aspekto ir aplinkosaugos uždaviniai ir jiems suteikta tokia pati svarba kaip fiskaliniam koordinavimui, ir, pvz., daugiau dėmesio bus skiriama agresyviam mokesčių planavimui, skurdo mažinimui, lyčių lygybei, socialiniam teisingumui, socialinei sanglaudai ir aukštynkryptei konvergencijai;

6. mano, kad tvariame semestro procese turi būti vienodai susitelkta į trijų aspektų tvarumą: aplinkos tvarumą, ekonomikos tvarumą ir socialinį tvarumą; pakartoja, kad socialinį tvarumą galima pasiekti tik sumažinus nelygybę ir skurdą ir teikiant socialines ir užimtumo galimybes ir užtikrinant bendrą klestėjimą; pabrėžia, kad socialinis teisingumas, deramas darbas gaunant pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, lygios galimybės, sąžiningas judumas ir tvirtos socialinės gerovės sistemos yra esminiai teisingo perėjimo prie tvarios ir socialios EU aspektai; ragina Komisiją atidžiai įvertinti Metinės tvaraus augimo apžvalgos aspektus, kad jie visiškai atitiktų ES sutarties 3 straipsnį, kuriame darnus vystymasis yra nustatytas kaip tikslas, kurio turi siekti ES, remdamasi subalansuotu ekonomikos augimu ir kainų stabilumu, labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu; ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su Europos Parlamentu sutelkti dėmesį į šių problemų sprendimą vykdant ES ekologinę ir socialinę politiką, kuria derinama bendra ekonominė gerovė, socialinė pažanga ir darnus vystymasis;

Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės socialinis aspektas

7. palankiai vertina tai, kad priimta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP); sutinka, kad EGADP bus sieta su Europos semestro procesu; pabrėžia, kad šių dviejų procesų koordinavimas turi būti skaidrus ir juo turi būti remiami svarbiausi ES tikslai, tokie kaip Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas, JT DVT, ES lyčių lygybės strategija, Europos žaliasis kursas ir skaitmeninė pertvarka; pabrėžia, kad Europos semestras, įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą; primygtinai tvirtina, kad reformos turi būti grindžiamos solidarumu, integracija, socialiniu teisingumu ir sąžiningu turto paskirstymu, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas, užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, vienodas galimybes ir sąlygas naudotis socialinės apsaugos sistema, apsaugoti pažeidžiamoms grupėms priklausančius asmenis ir pagerinti visų ES piliečių gyvenimo standartus;

8. supranta, kad valstybės narės, norėdamos pasinaudoti fondu, į savo nacionalinius ekonomikos atgaivinimo planus turi įtraukti socialinės ir teritorinės sanglaudos, vaikų ir jaunimo priemones; pažymi, kad EGADP reglamente socialiniai orientyrai ir tikslai nebuvo aiškiai apibrėžti ir nenumatyti, tačiau pagal priimtą reglamentą Komisija turėtų nustatyti bendrus rodiklius, kurie būtų naudojami teikiant pažangos ataskaitas ir siekiant stebėti bei vertinti priemonę, ir turėtų apibrėžti ataskaitų apie socialines išlaidas, įskaitant susijusias su vaikais ir jaunimu, teikimo pagal šią priemonę metodiką; atkreipia dėmesį į tai, kad ypač svarbūs rodikliai, susiję su Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimu, kokybišku užimtumu, aukštynkrypte socialine konvergencija, lygiateisiškumu ir galimybėmis naudotis socialinė apsauga, švietimu ir įgūdžiais bei investicijomis į vaikų ir jaunimo galimybes, susijusias su švietimu, sveikata, mityba, darbu ir būstu, taip pat atsižvelgiant į vaiko garantijų sistemos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus; ragina Komisiją vykdant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogą bendradarbiauti su Europos Parlamentu, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene siekiant apibrėžti šiuos rodiklius pagal Europos Parlamento rezoliucijoje dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti nustatytus rodiklius, siekiant įvertinti investicijas į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų reformas, taip pat siūlomas priemones, kuriomis būtų užtikrinta pažanga siekiant šių tikslų;

9. atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės parengs savo pritaikytus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, grindžiamus EGADP kriterijais ir šešių ramsčių metodu ir investavimo ir reformų prioritetais, kurie nustatyti įgyvendinant Europos semestrą, atsižvelgdamos į savo nacionalines reformų programas, nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, teisingos pertvarkos planus, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus, partnerystės susitarimus ir veiksmų programas, finansuojamas iš ES fondų; primena, kad kiekviena valstybė narė į savo nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą turi įtraukti išsamų paaiškinimą, kaip planas padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, taip pat kaip juo padedama kurti kokybiškas darbo vietas, didinama socialinė konvergencija, investicijos į jaunimą ir vaikus, lyčių lygybė ir lygios galimybės visiems; ragina valstybes nares taip pat įtraukti socialinius tikslus ir orientyrus ir nurodyti numatomą investicijų į socialinę pažangą siekiant šių tikslų dydį; primygtinai reikalauja, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu būtų prisidedama prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, įgyvendinant ES tvaraus ekonomikos augimo strategiją, kaip nustatyta Europos žaliajame kurse, ir laikantis Europos socialinių teisių ramsčio principų; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos teikiamomis galimybėmis, siekiant remti sunkumų ir likvidumo trūkumą patiriančias įmones, visų pirma gerinti MVĮ galimybes gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą, apsaugoti ES dirbančių žmonių darbo vietas, darbo užmokestį ir darbo sąlygas ir investuoti į žmones ir socialinės gerovės sistemas;

10. ragina Komisiją įtraukti socialinius rodiklius iš Europos semestro socialinių rodiklių suvestinės, visų pirma rodiklius, susijusius su deramu darbu, socialiniu teisingumu ir lygiomis galimybėmis, tvirtomis socialinės gerovės sistemomis ir sąžiningu judumu, į bendrus rodiklius, kurie turi būti naudojami EGADP teikiant pažangos ataskaitas, stebint įgyvendinimo priemones ir vertinant planus, taip pat į ataskaitų apie socialines investicijas, įskaitant Vaikų garantijų iniciatyvą ir Jaunimo garantijų iniciatyvą, teikimo metodiką; pabrėžia, kad Europos Parlamentas atidžiai analizuos deleguotąjį aktą, kurį Komisija pateiks šiuo klausimu, siekdamas nustatyti, ar socialiniai rodikliai, suvestinė ir socialinė metodika atitinka tikslus, ir patikrinti, ar nereikia teikti prieštaravimų;

11. mano, kad tvirtos socialinės gerovės sistemos, pagrįstos stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, padeda valstybėms narėms veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus, užtikrinant priemonių teisingumą ir įtraukumą, ir greičiau po jų atsigauti; pabrėžia, kad socialinės gerovės sistemos padeda užtikrinti galimybę ES visuomenėms ir visiems jos gyventojams gauti visuminių paslaugų ir ekonominę paramą, kurių jiems reikia, kad būtų užtikrintas deramas gyvenimas, ir apima šias intervencinių veiksmų sritis: socialinę apsaugą, sveikatos priežiūrą, švietimą ir kultūrą, būstą, užimtumą, teisingumą ir socialines paslaugas pažeidžiamoms grupėms; be to, pabrėžia, kad socialinės gerovės sistemos atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant užtikrinti darnų socialinį vystymąsi, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, taip pat skatinant lygybę ir socialinį teisingumą; įspėja, kad COVID-19 krizės metu socialinės gerovės sistemos patiria precedento neturintį spaudimą, nes jos nebuvo suprojektuotos taip, kad tenkintų socialinę paklausą, kylančią kritinės sveikatos priežiūros ir ekonominės padėties atvejais; ragina valstybes nares, pasinaudojant ES parama, stiprinti socialinės gerovės sistemas, kad jos galėtų gerai veikti ir padėti visiems gyventojams, ypač krizės ar sisteminių sukrėtimų atvejais, be kita ko, ragina nustatyti socialinių investicijų tikslus, kurie atitiktų skaitmeninių ir žaliųjų investicijų užmojus;

12. ragina Komisiją ir valstybes nares, kai jos rengia ir įgyvendina savo ekonomikos gaivinimo priemones, atsižvelgti į vaikų poreikius ir imtis priemonių, kuriomis užtikrinamos lygios galimybės visiems vaikams gauti paramą ikimokykliniu laikotarpiu, mokytis naujų technologijų, įgyti įgūdžių ir išmokti etiškai bei saugiai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, taip pat socialinės, psichinės, kultūrinės ir fizinės gerovės galimybės; ragina Komisiją pasiūlyti plataus užmojo kovos su skurdu strategiją ir skirti didesnį biudžetą Vaikų garantijų iniciatyvai; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimomis vaiko garantijų sistemomis būtų užtikrintos lygios vaikų galimybės naudotis nemokama sveikatos priežiūra, nemokamomis švietimo paslaugomis, nemokama vaikų priežiūra, deramu būstu ir tinkama mityba;

13. mano, kad tvarų augimą ir sąžiningumą skatinančiomis reformomis ir investicijomis, įtrauktomis į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, turi būti šalinami struktūriniai socialinių paslaugų ir socialinės apsaugos sistemų trūkumai ir sustiprintas jų atsparumas; pakartoja, kokia svarbi sanglaudos politika, kurią Parlamentas supranta kaip strategiją, kuria skatinamas ir remiamas jos valstybių narių ir regionų bendras harmoningas vystymasis, siekiant mažinti skirtumus ES, daugiausia dėmesio skiriant vargingiausiems regionams, ir taip stiprinti ekonominį ir teritorinį vystymąsi bei socialinę sanglaudą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reformomis ir investicijomis į socialinę ir teritorinę sanglaudą taip pat turėtų būti prisidedama prie kovos su skurdu ir kovos su nedarbu ir kad jos turėtų padėti kurti kokybiškas ir stabilias darbo vietas, įtraukti ir integruoti palankių sąlygų neturinčias grupes, padėti stiprinti socialinį dialogą, verslumą, socialinę infrastruktūrą, taip pat socialinės apsaugos ir socialinės gerovės sistemas;

14. mano, jog siekiant užtikrinti, kad ES išliktų atspari, būtina orientuoti visas politikos priemones į ilgalaikio atsigavimo užtikrinimą, vengti pernelyg anksti nutraukti veiksmus ir finansines priemones, kuriomis remiamos įmonės ir darbuotojai, ir prireikus juos stiprinti atitinkamose srityse; palankiai vertina tai, kad pagal Stabilumo ir augimo paktą pradėta taikyti bendroji nukrypti leidžianti išlyga truks bent iki 2021 m. pabaigos; tikisi, kad ji ir toliau bus taikoma tol, kol bus jos taikymą pagrindžianti priežastis; primygtinai reikalauja, kad rengiant būsimas koregavimo programas daugiausia dėmesio būtų skiriama tvariam augimui ir kokybiškų darbo vietų kūrimui, kad jos būtų nuoseklios ir netrukdytų vykdyti reformų ar investicijų į socialinę pažangą siekiant socialinių orientyrų ir tikslų, nustatytų Europos semestro procese ir nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, o ypač pažangos mažinant skurdą ir nelygybę; pažymi, jog turės būti užtikrinta finansinė parama pagal EGADP, kad valstybės narės galėtų pasiekti šiuos socialinius orientyrus ir tikslus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tvarias investicijas ir remti MVĮ bei jų darbuotojus pereinant prie labiau skaitmeninės ir ekologiškesnės ekonomikos ir atnaujinant ekonominę veiklą, taip pat tinkamai atsižvelgti į MVĮ analizuojant galimą fiskalinio konsolidavimo politikos poveikį joms, nes MVĮ yra vienas iš pagrindinių ES ekonomikos variklių ir itin svarbios tvariam augimui;

15. mano, kad ekonomikos valdysenos sistemoje turi būti vengiama procikliškumo, dėl kurio gali padidėti skurdas ir nelygybė ir nukrypta nuo socialinių tikslų, dėl kurių susitarta priimant EGADP; ragina įvertinti galimas neigiamas socialines bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos netaikymo pasekmes atsižvelgiant į SESV 9 straipsnį; ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogą ir Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros, bendradarbiauti su Europos Parlamentu siekiant pasiūlyti būtinus ekonomikos valdysenos pakeitimus, kuriais būtų užtikrinta socialinė pažanga ir apsaugoti labiausiai pažeidžiami asmenys nuo bet kokių būsimų koregavimo programų padarinių;

16. pripažįsta, kad priemonei „Next Generation EU“ numatyta daug lėšų, tačiau apgailestauja dėl to, kad perskirstymo ir stabilizavimo funkcijos yra ribotos, nes ES biudžetas nėra didelis, jis yra rėmimosi išlaidomis pobūdžio ir yra grindžiamas subalansuotumo principu; pripažįsta socialinės ir sanglaudos politikos priemonių svarbą ir tikisi jas sustiprinti, jei iškiltų daugiau poreikių; pabrėžia, kad dėl to labai svarbu visapusiškai pasinaudoti visomis DFP, priemonės „Next Generation EU“ ir nuosavų išteklių sistemos teikiamomis galimybėmis siekiant remti įtraukų nacionalinį ekonomikos atsigavimą, socialinį teisingumą ir aplinkosauginį, ekonominį, socialinį bei integracinį atsparumą, taip pat skatinti socialinę politiką ir investicijas, sykiu stiprinant ES biudžetą didesniu nuosavų išteklių portfeliu;

17. mano, kad tiek priemonėje „Next Generation EU“, tiek DFP, tiek ES biudžete reikia numatyti investicijas į socialinius tikslus, ypač į socialinę pažangą, kaip nustatyta ES sutarties 3 straipsnyje ir SESV 9 straipsnyje, kurios būtų palyginamos su investicijų į žaliąją ir skaitmeninę sritis užmojais, ir yra įsitikinęs, kad skurdo ir nelygybės mažinimas taip pat turėtų būti horizontalus visų sprendimų dėl išlaidų aspektas; mano, kad siekiant tvirto ir įtraukaus ekonomikos atsigavimo gali reikėti sustiprinti ES biudžeto perskirstymo ir stabilizavimo funkcijas; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti visomis DFP, priemonės „Next Generation EU“ ir nuosavų išteklių sistemos teikiamomis galimybėmis, siekiant remti socialinius tikslus ir socialinį teisingumą, kai jos rengia ir įgyvendina savo nacionalinio ekonomikos gaivinimo priemones, kad būtų sustiprinti socialiniai užmojai tiek DFP, tiek EGADP; be to, ragina valstybes nares paspartinti ES programų ir fondų pagal 2014–2020 m. DFP įgyvendinimą ir skubiai ratifikuoti Sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053; pabrėžia, kad naujų nuosavų išteklių nustatymo veiksmų gairių įgyvendinimas bus labai svarbus siekiant grąžinti skolintas lėšas, išleidžiamas pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę, jei norima išvengti netinkamo ES išlaidų arba investicijų į užimtumą ir socialinę politiką pagal 2021–2027 m. DFP mažinimo;

18. palankiai vertina tai, kad į Europos semestrą įtraukti elementai, susiję su konkrečia pagal EGADP vykdoma veikla švietimo, kultūros, sporto ir žiniasklaidos sektoriuose; ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybių narių pažangos ataskaitas dėl nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo vykdant Europos semestrą, siekiant patikrinti, kokiu mastu buvo pasiekti EGADP tikslai;

19. pabrėžia, kad 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje minimas ES konkurencingo tvarumo tikslo įgyvendinimas, bet ši sąvoka nėra apibrėžta kaip tikslas ES sutartyse ir ji neįtraukta į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus; todėl ragina Komisiją siekti tikslų, apibrėžtų ES sutarties 3 straipsnyje ir SESV 8–11 straipsniuose, taip pat tiksliau apibrėžti atsparumo sąvoką, kuri suprantama kaip gebėjimas ne tik atlaikyti ir įveikti iššūkius, bet ir tvariai, teisingai ir demokratiškai įgyvendinti permainas(33);

20. pabrėžia, kad socialinė pažanga yra vienas iš ES tikslų, nurodytų ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje; pažymi, kad įgyvendinant susitarimą dėl DFP turi būti tinkamai atsižvelgiama į sunkias socialines COVID-19 pandemijos pasekmes ir poreikį tvirtai reaguoti investicijomis, kad būtų išvengta dar didesnio nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties didėjimo, užtikrinant, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje; pabrėžia, kad socialinę pažangą reikia padaryti investicijų prioritetu kartu su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, siekiant apsaugoti kiekvieną žmogų visuomenėje, o ypač pažeidžiamiausius, nuo neigiamo dabartinės krizės poveikio ir mažinti nelygybės plėtrą; primena, jog Komisija apskaičiavo, kad į socialinę infrastruktūrą reikia investuoti 192 mlrd., iš kurių sveikatai ir ilgalaikei priežiūrai reikia skirti 62 proc. (įperkamam būstui – 57 mlrd., sveikatos priežiūrai – 70 mlrd., ilgalaikei priežiūrai – 50 mlrd., švietimui ir mokymuisi visą gyvenimą – 15 mlrd.)(34); dar kartą pabrėžia projektų, kuriais daromas teigiamas socialinis poveikis ir didinama socialinė įtrauktis, svarbą; primena, kad socialinės pažangos planus būtina įtraukti į nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir išdėstyti, kaip bus įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramstis ir socialinės investicijos, siekiant sumažinti investicijų į socialinę infrastruktūrą deficitą; pabrėžia Europos Parlamento, kaip vieno iš teisėkūros institucijų, vaidmenį ir ragina atsižvelgti į jo indėlį užtikrinant demokratinę ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų stebėseną; ragina valstybes nares įdiegti mechanizmus, kuriais užtikrinamas dialogas su regioniniais socialiniais partneriais;

21. ragina valstybes nares padidinti bendrojo vidaus produkto asignavimus švietimui ir į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti plataus užmojo investicijas į visus švietimo lygmenis, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, nes tai yra ekonomikos atsigavimo, kuriuo skatinama socialinė sanglauda ir kovojama su nelygybe, veiksnys;

Socialinis aspektas

22. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai kovoti su skaitmenine atskirtimi naudojantis viešosiomis paslaugomis, kurių dauguma per COVID-19 pandemiją buvo skaitmenizuotos, užtikrinant ES paramą, be kita ko, finansinę, socialinėms inovacijoms vietos lygmeniu, kad viešosios paslaugos būtų lengviau prieinamos, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir novatoriškų e. įtraukties ir duomenų raštingumo iniciatyvų plėtrą taikant principą „iš apačios į viršų“, siekiant užtikrinti, kad visi ES gyventojai galėtų naudotis kokybiškomis, prieinamomis ir vartotojui patogiomis visuotinės svarbos paslaugomis; pabrėžia, kad svarbu toliau gerinti skaitmeninius įgūdžius ir skatinti įmonių ir viešojo administravimo institucijų skaitmeninę transformaciją; pabrėžia, kad skaitmeninant viešąsias paslaugas galima prisidėti prie palankesnių sąlygų sąžiningam darbo jėgos judumui, ypač socialinės apsaugos sistemų koordinavimo srityje, ir ragina valstybes nares įsipareigoti skatinti tokį skaitmeninimą; pabrėžia, kad valstybės narės taip pat turėtų sutelkti dėmesį į inovacijas ir investicijas į geresnius ryšius ir infrastruktūrą miesto ir kaimo namų ūkiams ir pagrindiniuose transporto koridoriuose;

23. ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant sustiprinti savo skaitmeninę infrastruktūrą, ryšius ir mokyklose, universitetuose ir mokymo centruose naudojamus mokymo metodus ir paspartinti reformas, kuriomis įgyvendinama skaitmeninė pertvarka, tokiu būdu užtikrinant, kad visi ES gyventojai galėtų ja pasinaudoti, ir ypač stengtis užtikrinti, kad internetinis švietimas būtų visiems prieinamas; į tai atsižvelgiant, primena būtinybę tinkamai rengti mokytojus, dėstytojus ir tėvus, nes jie visi atlieka itin svarbų vaidmenį skaitmeninės pertvarkos procese, ypač atsižvelgiant į naujus formatus, t. y. nuotolinį ir mišrųjį mokymąsi; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nuodugniai įvertinti pernelyg dažno buvimo skaitmeniniame pasaulyje poveikį, ir ragina imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas geresnis supratimas apie skaitmeninių technologijų keliamą riziką, kuri gali ypač paveikti vaikus ir jaunimą; pabrėžia, kad ilgainiui skaitmeninio ir internetinio švietimo galimybės turėtų ne pakeisti, o tik papildyti tiesioginę mokytojų ir mokinių sąveiką, nes tik fizinis dalyvavimas mokymo procese gali veiksmingai užtikrinti asmeninių ir socialinių įgūdžių įgijimą;

24. pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi rinkti geresnius ir labiau suderintus duomenis apie benamių skaičių ES, nes gera statistika yra bet kokios veiksmingos viešosios politikos pagrindas;

25. pabrėžia, kad svarbios investicijos į socialines teises, taip pat svarbios pastangos integruoti visus Europos socialinių teisių ramstyje įtvirtintus principus, tinkamai atsižvelgiant į skirtingą socialinę ir ekonominę aplinką, nacionalinių sistemų įvairovę ir socialinių partnerių vaidmenį;

26. yra susirūpinęs dėl didelių mokestinių pajamų sumų, prarastų dėl didelio masto mokesčių vengimo; ragina Tarybą paspartinti derybas dėl teisės aktų, susijusių su viešų ataskaitų pagal atskiras šalis teikimu ir bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze, taip pat persvarstyti tiek Elgesio kodekso grupės verslo apmokestinimo klausimais, tiek ir ES nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašo kriterijus;

27. ragina Komisiją ir Tarybą dėti visas pastangas, kad būtų kovojama su mokesčių slėpimu ir vengimu ir veiksmingai kovojama su kai kurių valstybių narių taikoma žalinga mokesčių praktika;

28. apgailestauja dėl to, kad duomenys bendroje užimtumo ataskaitoje pateikiami neaiškiai ir kad jie dažnai būna negalutiniai arba juos sunku palyginti: tai duomenys apie darbo užmokesčio kaitą, našumą, kapitalo prieaugį ir pelną, subsidijas ir mokesčių lengvatas bendrovėms arba darbo jėgos ir kapitalo mokesčių pleištą; įspėja, kad daugiaveiksnis našumas nėra matuojamas; ragina valstybes nares įtraukti lyčių lygybės indeksą kaip vieną iš Europos semestro rodiklių ir analizuoti struktūrines reformas lyčių aspektu; primena, kad siekiant suprasti naujus poreikius, elgesį ir atsaką, reikia geriau rinkti, stebėti ir naudoti esamas ir naujas duomenų ir įrodymų formas; yra susirūpinęs dėl to, kad per mažai kalbama apie kovą su diskriminacija ir rasizmu, taip pat apie tai, kad reikia užtikrinti lygias galimybes ir orų gyvenimą visoms grupėms, įskaitant vaikus ir jų galimybę gauti išsilavinimą; ragina Komisiją stiprinti kovos su diskriminacija teisės aktų, politikos ir praktikos įgyvendinimą, kad būtų veiksmingai kovojama su visų rūšių diskriminacija, įskaitant priešiškumą romams, ir, įgyvendinant ekonomikos gaivinimo priemones, išsaugoti socialinę, psichinę, kultūrinę ir fizinę gerovę;

29. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti darnaus kokybiško užimtumo srities dokumentų rinkinį, atsižvelgiant į įvairių formų nacionalinę praktiką, socialinių partnerių ir kolektyvinių derybų vaidmenį, įskaitant teisėkūros iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama ne tik pagerinti darbo užmokestį, bet ir užtikrinti deramas darbo sąlygas visiems, ypač daug dėmesio skiriant nuotoliniam darbui, teisei atsijungti, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, psichinei gerovei darbe, vaiko ar kito asmens priežiūros atostogoms, profesinei sveikatai ir saugai, platformų darbuotojų teisėms, kokybiškų darbo vietų pagrindiniams darbuotojams užtikrinimui ir siekiant stiprinti demokratiją darbe, socialinių partnerių ir kolektyvinių derybų vaidmenį; pabrėžia, kad kokybiško užimtumo kūrimas yra vienas iš EGADP reglamento tikslų ir kad to turi būti siekiama priimant visapusišką reformų ir investicijų paketą, taip pat priemones, kuriomis užtikrinamos stabilios sutartys, deramas darbo užmokestis, kolektyvinių derybų aprėptis ir minimalios socialinės apsaugos norma, įskaitant deramas pensijas, viršijančias skurdo ribą; ragina Komisiją įtraukti šiuos rodiklius į socialinės pažangos, daromos pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, vertinimo gaires; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus vykdomos darbo rinkos reformos turi atitikti šių tikslų įgyvendinimo siekius;

30. pažymi, kad makroekonominės politikos priemonės, kuriomis užtikrinamas aukštas kokybiško užimtumo lygis, taip pat sąžiningas apmokestinimas, yra būtinos, siekiant užtikrinti mūsų nacionalinių pensijų sistemų tvarumą, atsižvelgiant į demografinę valstybių narių visuomenių senėjimo padėtį; pabrėžia, kad reikia toliau remti valstybių narių darbuotojus ir įmones, nes valstybės narės ir toliau siekia makroekonominio stabilumo prasidėjus COVID-19 krizei; ragina laikytis koordinuoto požiūrio ES lygmeniu, kad būtų išvengta neteisingos ir nesąžiningos konkurencijos išlaidų darbo jėgai srityje ir padidinta visų aukštynkryptė socialinė konvergencija;

31. pabrėžia, kad socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra pagrindinės priemonės, padedančios darbdaviams ir profesinėms sąjungoms nustatyti teisingą darbo užmokestį ir darbo sąlygas, ir mano, kad tvirta kolektyvinių derybų sistema padidina valstybių narių atsparumą ekonomikos krizės laikotarpiu; yra tvirtai įsitikinęs, kad demokratinis, atsparus ir socialiai teisingas ekonomikos atsigavimas turėtų būti grindžiamas socialiniu dialogu, įskaitant kolektyvines derybas; pakartoja savo nuomonę, kad valstybės narės turėtų imtis priemonių, kuriomis siekiama skatinti tankų profesinių sąjungų tinklą, taip pat užtikrinti, kad kolektyvinių derybų aprėptis ne mažėtų, o didėtų; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad ES dirbantys asmenys būtų apsaugoti tinkamo minimaliojo darbo užmokesčio nuostatomis, taikant teisines nuostatas ar kolektyvines derybas, užtikrinant deramas gyvenimo sąlygas nepriklausomai nuo darbo vietos; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl tinkamo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje, kuria siekiama padidinti kolektyvinių derybų aprėptį ir užtikrinti, kad darbuotojai Europos Sąjungoje būtų apsaugoti tinkamo dydžio minimaliojo darbo užmokesčio nuostatomis;;

32. ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant skatinti veiksmingas galimybes naudotis socialinės apsaugos sistemomis, kad visiems darbuotojams (visų pirma pažeidžiamiems darbuotojams, pvz., dirbantiems nestandartinių formų darbą, savarankiškai dirbantiems asmenims, migrantams ir neįgaliesiems) būtų užtikrinta tinkama minimali socialinė apsauga, visų pirma laikantis 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių(35); dar kartą palankiai vertina tai, kad priimta ši rekomendacija, nes tai pirmas žingsnis, ir Komisijos įsipareigojimą sustiprinti socialinės apsaugos sistemas ES, tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti visuotinę galimybę naudotis socialinės apsaugos sistemomis realybėje, ypač dabartinėmis sudėtingomis aplinkybėmis; ragina valstybes nares plėtoti ir stiprinti paskatas siekiant didinti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo galimybes ir sykiu užtikrinti pensijų sistemų adekvatumą ir tvarumą;

33. ragina Komisiją teikti pirmenybę savo neįgaliųjų teisių strategijos paskelbimui ir primygtinai ragina valstybes nares nepamiršti, kad reikia siekti kompensuoti neproporcingą neigiamą poveikį, kurį pandemijos metu priimtos priemonės daro pažeidžiamoms grupėms;

34. primena, kad dėl COVID-19 krizės valstybių narių visuomenės sveikatos sistemos patiria precedento neturintį spaudimą, todėl prabrėžia, kad svarbu skirti pakankamą finansavimą, visų pirma kuo geriau pasinaudojant EGADP, kad būtų didinamas pasirengimo krizėms pajėgumas, ir stiprinti socialinį bei institucinį atsparumą, taip pat pabrėžia, kad svarbus visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų pajėgumas, prieinamumas, veiksmingumas ir kokybė bei jų aprūpinimas pakankamu personalu, be kita ko, siekiant paspartinti koordinuotą vakcinų skirstymą ir galimybę laiku jomis naudotis visose valstybėse ir visiems žmonėms; šiuo požiūriu teigiamai vertina tvirtos ES sveikatos sąjungos kūrimą; ragina valstybes nares užtikrinti lygias ir visuotines galimybes naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant prevencinę, ilgalaikę priežiūrą ir sveikatinimą, ypatingą dėmesį skiriant vyresnio amžiaus žmonėms, visų pirma tikslingai investuojant šioje srityje ir panaikinant nesaugumą ir piktnaudžiavimą laikinomis darbo sutartimis sveikatos priežiūros sektoriuje;

35. pabrėžia, kad, norint užtikrinti socialinį ir ekonominį atsigavimą ir ekonomikos gaivinimo pastangų veiksmingumą, pirmiausia reikia įveikti pandemiją; palankiai vertina tai, kad sukurtos COVID-19 vakcinos, tačiau yra labai susirūpinęs dėl rimtų gamybos ir pristatymo terminų nesilaikymo atvejų; ragina praktikoje traktuoti COVID-19 vakcinas kaip visiems garantuojamas viešąsias gėrybes; ragina Komisiją ir valstybes nares įveikti kliūtis ir apribojimus, kylančius dėl patentų ir intelektinės nuosavybės teisių, siekiant užtikrinti plataus masto vakcinų gamybą ir jų paskirstymą laiku visoms šalims ir visiems žmonėms;

36. primena, kad vyrų ir moterų užimtumo, darbo užmokesčio ir pensijų skirtumas išlieka labai didelis; pabrėžia, kad įgyvendinant Europos semestro procesą ir EGADP turėtų būti prisidedama prie šių problemų sprendimo; ragina stiprinti lyčių lygybę integruojant lyčių aspektą ir ragina Komisiją paspartinti veiksmingos, skaidrios, išsamios, į rezultatus orientuotos ir rezultatais grindžiamos metodikos taikymą visoms ES programoms; palankiai vertina Komisijos ketinimą įvesti privalomas darbo užmokesčio skaidrumo priemones, įskaitant moterų ir vyrų darbo užmokesčio lygybės indeksą; primygtinai ragina skubiai patvirtinti šias priemones, kad būtų išvengta dar didesnės lyčių nelygybės; ragina valstybes nares ir Komisiją remti moterų verslumą ir sudaryti joms palankesnes sąlygas gauti finansavimą; ragina valstybes nares Taryboje atnaujinti užstrigusias derybas dėl Direktyvos dėl moterų valdybose;

37. ragina Komisiją ateityje išplėsti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir įtraukti rezultatus, susijusius su socialinių partnerių dalyvavimu ir jų veiksmingu įtraukimu į darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus;

38. pabrėžia, kad, siekiant skatinti užimtumą sveikatos sektoriuje ir kovoti su įgūdžių trūkumu naujose srityse, labai svarbu laiku, veiksmingai ir lygiateisiškai įgyvendinti ES įgūdžių darbotvarkę; vis dėlto įspėja, kad įgūdžių darbotvarkės nepakanka norint kovoti su didėjančiu nesaugumu ir dirbančiųjų skurdu ES darbo rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad kokybiški, prieinami ir įtraukūs įgūdžiai ir profesinis mokymas būtų plėtojami užtikrinant, kad būtų įgyjama ir tarpusavyje pripažįstama kvalifikacija, pripažįstama ir patvirtinama kompetencija, mokymosi rezultatai ir diplomai visais švietimo lygmenimis, taip pat neformalusis mokymasis, teikiant pritaikytą paramą ir aktyvią informavimo veiklą, visų pirma labiausiai marginalizuotoms visuomenės grupėms, taip išvengiant stereotipų; pabrėžia, kad visoje ES reikia skatinti mokymąsi visą gyvenimą, nes tai bus esminis perėjimo prie skaitmeninės, žaliosios, konkurencingos ir atsparios ES ekonomikos elementas;

39. primena, kad labai svarbios ES programos, tokios kaip Jaunimo garantijų iniciatyva, kurios dokumentų rinkinys neseniai buvo sustiprintas; ragina valstybes nares greitai įgyvendinti šią programą, glaudžiai derinant ją su ES fondais, pvz., „Europos socialiniu fondu +“, kad būtų sprendžiamas valstybių NEET jaunimo padėties klausimas, ypač daug dėmesio skiriant tiems, kurie gyvena kaimo vietovėse ir regionuose, kuriuose esama gamtinių ar demografinių kliūčių, susijusių su jų darbo rinkomis, siekiant užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 30 metų gautų kokybišką darbo, tęstinio mokymosi, profesinio rengimo ar mokymo pasiūlymą, galėtų išsiugdyti įgūdžių, kurių reikia norint įsidarbinti įvairiuose sektoriuose, arba jiems per keturis mėnesius nuo darbo netekimo ar mokymo įstaigos baigimo dienos būtų pasiūlyta mokama pameistrystė ar stažuotė;

40. ragina valstybes nares, atsižvelgiant į mokyklų uždarymą, kai mokyklos uždaromos siekiant kovoti su pandemija, laikinai pakoreguoti ES mokykloms skirtų vaisių, daržovių ir pieno programą, kad būtų užtikrinti sveiki vaikų mitybos įpročiai tokiais laikotarpiais ir išvengta netinkamos tų vaikų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, mitybos, taip pat siekiant remti vietos gamintojus;

41. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti horizontalų ES programų ir nacionalinių socialinio teisingumo, lygybės, socialinio vystymosi ir kovos su skurdo rizika bei socialine atskirtimi, įskaitant vaikų skurdą, dirbančiųjų skurdą ir įgūdžių trūkumo prevenciją, taip pat pajamų nelygybę, priemonių koordinavimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos socialinis fondas yra puikus minėto horizontalaus koordinavimo pavyzdys; kartu tvirtai pabrėžia, kad įgyvendinant visas išlaidų programas turėtų būti universaliai atsižvelgiama į socialinį poveikį ir poveikį užimtumui;

42. pabrėžia, kad ES biudžeto stabilumo stiprinimo priemonė ir skolinimosi bei skolinimo funkcijos, visų pirma ES laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE sistema), yra puikūs pavyzdžiai, kaip ES biudžeto kredito pajėgumai ir reputacija gali būti naudojami siekiant remti valstybių narių veiksmus pagal ES prioritetus, ypač išskirtinėmis aplinkybėmis, susidariusiomis dėl precedento ES istorijoje neturinčios sveikatos ir ekonomikos krizės;

43. ragina geriau koordinuoti aplinkos apsaugos, ekonominės ir socialinės politikos kryptis ir skirtingus ekonomikos gaivinimo fondus ir struktūrinius fondus, siekiant gerinti sinergiją ir padidinti socialinių investicijų išteklius, įskaitant tuos, kurie skiriami tiems, kurie pirmieji susiduria su krize, pvz., pagrindiniams darbuotojams, laikantis principo, pagal kurį nė vienas nepaliekamas nuošalyje; ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti visas atitinkamas nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas atitinkamais jų lygmenimis, kad jos prisidėtų rengiant ir įgyvendinant su Europos semestru susijusius veiksmus, visų pirma sveikatos ir socialinėse srityse, į kurias dažnai neatsižvelgiama svarstant ekonominius ir fiskalinius klausimus;

44. palankiai vertina tai, kad būsto įperkamumo klausimas įtrauktas į Europos semestrą; ragina Komisiją pasiūlyti ES principus dėl nacionalinių benamystės strategijų ir ragina visas valstybes nares taikyti principą „svarbiausia – būstas“, nes tai padeda iš esmės sumažinti benamystės rodiklį, ir teikti pirmenybę tam, kad benamiams būtų suteikiamas nuolatinis būstas, pasiūlyti būdų, kaip įveikti energijos nepriteklių, nutraukti priverstinius iškeldinimus ir nutraukti benamystės kriminalizavimą; be to, pabrėžia, kad reikia rinkti geresnius ir labiau suderintus duomenis apie benamius ES; ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip tinkamai spręsti energijos nepritekliaus problemą įgyvendinant Europos žaliąjį kursą;

45. ragina Komisiją pateikti ilguoju laikotarpiu veiksmingą asimetrinių sukrėtimų padarinių švelninimo priemonę, pvz., tinkamą ir veiksmingą draudimo nuo nedarbo (perdraudimo) sistemą, kuria būtų galima paremti nacionalines sistemas, kai tam tikroje ES dalyje patiriamas laikinas ekonominis sukrėtimas; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu remti investicijas ir galimybes gauti finansavimą ES, siekiant padėti MVĮ, turinčioms mokumo problemų, kurti kokybiškas darbo vietas strateginiuose sektoriuose ir skatinti teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą ES; atkreipia dėmesį į tai, kad naujas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas atleistiems darbuotojams galėtų būti mobilizuotas siekiant sušvelninti COVID-19 krizės padarinius užimtumui; todėl ragina valstybes nares skubiai pateikti Komisijai finansavimo prašymus, kad būtų suteikta parama dėl COVID-19 darbo netekusiems ES darbuotojams, siekiant juos perkvalifikuoti ir reintegruoti į darbo rinką;

46. palankiai vertina tai, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas taip pat naudojamas reaguojant į šią pandemiją, jo lėšomis remiant ES bendrovių restruktūrizavimo poreikius; pažymi, kad iš darbo atleistų darbuotojų skaičiaus riba siekiant pasinaudoti fondo lėšomis buvo sumažinta iki minimalios 200 prarastų darbo vietų ribos ir kad ši ES priemonė galėtų padėti finansuoti individualizuotas paramos priemones, tokias kaip individualiai pritaikyti mokymo kursai, persikvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programos; ragina susijusias ES institucijas būti lanksčias ir greitai išnagrinėti finansavimo prašymus, užtikrinant, kad laikotarpis, per kurį mobilizuojamas fondas, būtų kuo trumpesnis;

47. pabrėžia, kad protų nutekėjimo reiškinys padidina ekonominio ir socialinio vystymosi atotrūkį ES; ragina Komisiją įvertinti protų nutekėjimą tam tikruose regionuose ir sektoriuose ir prireikus pasiūlyti paramos priemones, taip pat remti judžius darbuotojus, užtikrinant darbuotojų judėjimo laisvę be apribojimų ir stiprinant teisių ir teisių į išmokas perkeliamumą; prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl skaitmeninio ES socialinio draudimo numerio;

48. pažymi, kad reikia teikti specialią paramą žiniasklaidos sektoriui, kuris atlieka labai svarbų vaidmenį mūsų demokratinėse šalyse, gerbiant ir skatinant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą tuo metu, kai internetinėje aplinkoje vis labiau dominuoja keli stambūs veikėjai, kurių įtaka rinkoje ir paslankios mokesčių bazės vis didėja, todėl daugeliui mažesnių ES įmonių kartais sunku pradėti ir plėsti veiklą bendrojoje rinkoje, kaip pabrėžta Komisijos komunikate dėl 2021 m. ES metinės tvaraus augimo strategijos(36); atkreipia valstybių narių dėmesį į 2020 m. gruodžio 3 d. paskelbtame Komisijos Žiniasklaidos veiksmų plane nustatytas konkrečias priemones, kuriomis siekiama padėti transliavimo, naujienų leidybos ir kino sektoriams atsigauti nuo didelių reklamos pajamų praradimo dėl izoliavimo priemonių, įvestų per pandemiją, ir skatinti jų skaitmeninio turinio gamybą ir platinimą;

49. atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti apsvarstytos sąžiningumo sąlygos, taikytinos įmonėms, kurios nori gauti viešųjų lėšų ir paramą, kad tokia parama nebūtų teikiama įmonėms, įsteigtoms tokios jurisdikcijos, kuri nurodyta Tarybos išvadų dėl persvarstyto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo I priede(37), teritorijoje, ir pažymi, kad jos turėtų nekenkti kolektyvinėms deryboms, darbuotojų dalyvavimui įmonės sprendimų priėmimo procesuose ar bendram sprendimų priėmimui pagal nacionalinę teisę ir praktiką, ir turėtų būti taikoma sąlyga išlaikyti tokį patį darbo ir užimtumo sąlygų ir teisių lygį, įskaitant apsaugą nuo atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio mažinimo, taip pat premijų vadovams ar dividendų akcininkams nemokėjimo sąlygą;

50. pabrėžia, kad teisinės valstybės ir teisingumo sistemos veiksmingumo vertinimas ir toliau turėtų būti įtraukiamas į Europos semestrą;

o
o o

51. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)	OL C 242, 2018 7 10, p. 24.
(2)	OL C 356, 2018 10 4, p. 89.
(3)	Priimti tekstai, P9_TA(2020)0194.
(4)	Priimti tekstai, P9_TA(2020)0180.
(5)	OL C 429, 2020 12 11, p. 159.
(6)	OL C 364, 2020 10 28, p. 124.
(7)	OL C 97, 2020 3 24, p. 32.
(8)	OL L 188, 2019 7 12, p. 79.
(9)	OL C 76, 2018 2 28, p. 93.
(10)	OL C 440, 2018 12 6, p. 37.
(11)	OL C 363, 2020 10 28, p. 80.
(12)	OL C 433, 2019 12 23, p. 9.
(13)	Priimti tekstai, P9_TA(2020)0371.
(14)	2021 m. vasario 2 d. Eurostato preliminarus išankstinis įvertis: https://ec.europa.eu/eurostat/documents/portlet_file_entry/2995521/2-02022021-AP-LT.pdf/0e84de9c-0462-6868-df3e-dbacaad9f49f
(15)	2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas 2020/2053 (ES, Euratomas) dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).
(16)	2020 m. spalio 16 d. Tarybos pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. laikotarpio Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 282/2014 (programa „ES – sveikatos labui“), ir 2020 m. liepos 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES visuomenės sveikatos strategijos po COVID-19 (priimti tekstai, P9_TA(2020)0205);
(17)	2020 m. lapkričio 18 d. Komisijos pasiūlymas dėl Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos (COM(2020)0744).
(18)	Eurostatas, Over 20% of EU population at risk of poverty or social exclusion in 2019, Europos Komisija, Liuksemburgas, 2020.
(19)	EUROFOUND, COVID-19: Some implications for employment and working life, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2021 (rengiamas spaudai).
(20)	J. Hurley, COVID-19: A tale of two service sectors, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2021.
(21)	EUROFOUND, Living, working and COVID-19, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2020, p. 9.
(22)	Eurostatas, 1 in 10 employed persons at risk of poverty in 2018, Europos Komisija, Liuksemburgas, 2020. https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/DDN-20200131-2
(23)	Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamasis komitetas, Opinion on Intersectionality in Gender Equality Laws, Policies and Practices, Europos lyčių lygybės institutas, Vilnius, 2020.
(24)	EUROFOUND, Women and labour market equality: Has COVID-19 rolled back recent gains?, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2020.
(25)	Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Coronavirus pandemic in the EU – fundamental rights implications: focus on social rights, Biuletenis Nr. 6, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2020.
(26)	EUROFOUND, Upward convergence in the EU: Concepts, measurements and indicators, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018.
(27)	Europos Komisija, Labour market and wage developments in Europe defy economic slowdown, Europos Komisija, Briuselis, 2019.
(28)	EuroHealthNet, Recovering from the COVID-19 pandemic and ensuring health equity – The role of the European Semester, EuroHealthNet, Briuselis, 2020.
(29)	Eurostatas, People at risk of poverty or social exclusion, Europos Komisija, Liuksemburgas, https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/t2020_50/default/table?lang=en
(30)	Būsimos ataskaitos; EUROFOUND, COVID-19: Some implications for employment and working life, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2021. EUROFOUND, Involvement of social partner in policy making during COVID-19, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2021.
(31)	EUROFOUND, Long-term care workforce: employment and working conditions., Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2021.
(32)	Socialinių rodiklių suvestinė. Eurostatas, 2020 m., https://ec.europa.eu/eurostat/web/european-pillar-of-social-rights/indicators/social-scoreboard-indicators.
(33)	2020 m. rugsėjo 9 d. Komisijos komunikatas „2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita. Strateginis prognozavimas – kelias į didesnį Europos atsparumą“ (COM(2020)0493).
(34)	2020 m. gegužės 27 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Europos ekonomikos gaivinimo poreikių nustatymas“ (SWD(2020)0098).
(35)	OL C 387, 2019 11 15, p. 1.
(36)	2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatas dėl 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos (COM(2020)0575).
(37)	OL C 64, 2020 2 27, p. 8.

Padėtis Kongo Demokratinės Respublikos rytinėje dalyje ir Italijos ambasadoriaus Lucos Attanasio ir jo aplinkai priklausančių asmenų nužudymas

143k

48k

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Padėtis Kongo Demokratinės Respublikos rytinėje dalyje ir Italijos ambasadoriaus Lucos Attanasio ir jo aplinkai priklausančių asmenų nužudymas“ (2021/2577(RSP))

P9_TA(2021)0085

RC-B9-0173/2021

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kongo Demokratinės Respublikos (KDR), ypač į 2018 m. sausio 18 d. rezoliuciją(1) tuo pačiu pavadinimu ir į 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Dr. Deniso Mukwege atvejo Kongo Demokratinėje Respublikoje(2),

– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 22 d. JT generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pareiškimą dėl KDR,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl saugumo padėties Itūrio provincijoje,

– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, ypač į 2019 m. kovo 29 d. rezoliuciją Nr. 2463 dėl JT Organizacijos stabilizavimo misijos Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUSCO) įgaliojimų pratęsimo iki 2019 m. gruodžio 20 d.,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/2033, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/788/BUSP dėl ribojamųjų priemonių KDR(3),

– atsižvelgdamas į priemones, nustatytas 2020 m. birželio 25 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2528 dėl Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2293 (2016) nustatytų priemonių dėl ginklų embargo KDR atnaujinimo iki 2021 m. liepos 1 d. ir pagal Rezoliuciją Nr. 1533 (2004) įsteigtos ekspertų grupės įgaliojimų pratęsimo iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., kuria iki 2021 m. liepos 1 d. buvo atnaujintos įvairios sankcijos, pavyzdžiui, ginklų embargas ginkluotoms grupuotėms KDR, draudimas keliauti asmenims ir Sankcijų komiteto nurodytų asmenų ir subjektų turto įšaldymas,

– atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio mėn. JT parengtą padėties analizės ataskaitą, kurioje dokumentuojami sunkiausi žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, padaryti Kongo Demokratinės Respublikos teritorijoje nuo 1993 m. kovo mėn. iki 2003 m. birželio mėn.,

– atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir MONUSCO 2020 m. liepos 6 d. ataskaitą „Žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, kuriuos 2019 m. sausio 1 d.–2020 m. sausio 31 d. Šiaurės Kivu provincijos Beni teritorijoje ir Itūri provincijos Irumu bei Mambasa teritorijose vykdo ginkluoti sąjungininkų grupuotės ir gynybos bei saugumo pajėgų nariai“,

– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo (Konfliktinių mineralų reglamentas)(4),

– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas)(5),

– atsižvelgdamas į 1981 m. birželio 27 d. priimtą Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, įsigaliojusią 1986 m. spalio 21 d.,

– atsižvelgdamas į Kongo Demokratinės Respublikos Konstituciją, kuri buvo priimta 2006 m. vasario 18 d.,

– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A. kadangi 2021 m. vasario 22 d. Italijos ambasadorius Kongo Demokratinėje Respublikoje Luca Attanasio, jo vairuotojas Mustapha Milambo ir Italijos karo policijos pareigūnas Vittorio Iacovacci buvo nušauti išpuolio prieš jų konvojų metu; kadangi ambasadorius ir jo darbuotojai vyko JT automobiliu iš Gomos su tikslu aplankyti JT Pasaulio maisto programos (PMP) mokyklos Ručuru projektą; kadangi maršrutas ėjo keliu, kuris anksčiau buvo saugus keliauti be apsaugos komandos;

B. kadangi Virungos nacionalinio parko prižiūrėtojai mėgino išgelbėti ambasadoriaus ir jo palydos gyvybes; kadangi patys prižiūrėtojai savo darbe nuolat susiduria su grasinimais iš sukilėlių grupuočių pusės bei vykdomais grobimais ir žudymais; kadangi per 2021 m. sausio mėn. išpuolį Nyamitwitwi žuvo šeši prižiūrėtojai, o septintasis buvo sužeistas; kadangi 2020 m. balandžio mėn. per pasalą buvo nužudyti 12 prižiūrėtojų ir penki civiliai gyventojai;

C. kadangi sunki saugumo padėtis rytinėje KDR dalyje toliau blogėja, visų pirma prie Itūrio, Pietų Kivu ir Šiaurės Kivu sienos; kadangi regione veikia apie 120 ginkluotų grupuočių, įskaitant Ruandos demokratines išlaisvinimo pajėgas, Sąjungininkų demokratines pajėgas ir Congo-Rénové Ndumos gynybines pajėgas, kurios kovoja už prieigą prie gamtos išteklių, įskaitant naudingąsias iškasenas ir jų kontrolę, bei yra atsakingos už žmonių grobimus, žudymus, kankinimus ir seksualinį smurtą;

D. kadangi dėl smurto rytinėje KDR dalyje 2020 m. žuvo daugiau kaip 2 000 asmenų; kadangi nuo 2021 m. pradžios smurto atvejų dar labiau padidėjo; kadangi civiliai gyventojai, kurių dauguma yra moterys ir vaikai, tampa pakartotinio smurto taikiniais, o nuo jo 2020 m. gruodžio 11 d. – 2021 m. sausio 10 d. žuvo daugiau kaip 150 asmenų; kadangi per pirmuosius du 2021 m. mėnesius pagrobta daugiau kaip 100 asmenų ir daug buvo sužeista; kadangi buvo sunaikinta medicinos infrastruktūra ir gamtiniai ištekliai, bei pranešama apie padegtus gyvenamuosius pastatus; kadangi humanitarinės šio smurto pasekmės kelia susirūpinimą; kadangi iki šiol JT užregistravo daugiau kaip 67 000 perkeltųjų asmenų;

E. kadangi, remiantis Kivu saugumo kontrolieriaus duomenimis, nuo 2021 m. sausio 1 d. Šiaurės ir Pietų Kivu provincijose pranešta apie 152 civilių asmenų nužudymus, 61 asmens pagrobimą dėl išpirkos ir 34 pagrobimo atvejus;

F. kadangi 2017 m. kovo 12 d. ginkluoti vyrai nužudė du JT tyrėjus – švedę Zaidą Catalán, amerikietį Michaelį Sharpą ir jų vertėją Beitu Tshintela, kai jie fiksavo žmogaus teisių pažeidimus Kongo Demokratinės Respublikos centrinėje Kasajaus regiono dalyje;

G. kadangi Kongo Demokratinė Respublika pasižymi vienu iš didžiausių šalies viduje perkeltų asmenų skaičiumi pasaulyje; kadangi daugiau kaip penki milijonai žmonių buvo iškeldinti dėl nesaugumo šalies viduje; kadangi daug moterų ir vaikų gyvena nesaugiomis sąlygomis, miega lauke arba perpildytose viešosiose erdvėse ir susiduria su priekabiavimo, užpuolimo ar seksualinio išnaudojimo rizika; kadangi perkeltieji gyventojai dažnai negauna pagrindinių gyvybei svarbių paslaugų ir jiems kyla netinkamos mitybos bei ligų rizika; kadangi nuo 2021 m. vasario 4 d. Šiaurės Kivu provincijoje paskelbtas Ebolos viruso protrūkis;

H. kadangi Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras pranešė, kad daugėja pagalbos darbuotojų pagrobimų ir išpuolių prieš pagalbos konvojus ir kad tai privertė humanitarines organizacijas atidėti pagalbos teikimą ir sustabdyti savo veiklą; kadangi pilietinės visuomenės nariai, įskaitant aktyvistus, žurnalistus bei žmogaus teisių gynėjus ir toliau patiria bauginimus bei išpuolius; kadangi daugelis iš jų rizikuoja savo gyvybe gindami asociacijų ir saviraiškos laisves;

I. Kadangi MONUSCO įgaliojimai baigiasi 2021 m. gruodžio 20 d. ir kadangi pagal JT rezoliuciją Nr. 1533 nustatytas KDR sankcijų režimas nustoja galioti 2021 m. liepos 1 d.; kadangi MONUSCO skirtų karinių pajėgų skaičius ir biudžetas toliau mažinami;

J. kadangi 2020 m. gruodžio mėn. ES atnaujino tikslines sankcijas vienuolikai KDR pareigūnų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus;

K. kadangi 2010 m. paskelbtoje JT padėties tyrimo ataskaitoje buvo užfiksuoti 617 patvirtintų sunkių žmogaus teisių pažeidimų rytinėje KDR dalyje per 1993-2003 m. laikotarpį; kadangi ataskaitoje išsamiai išdėstytos rekomendacijos, kurios iš esmės nebuvo įgyvendintos; kadangi nebaudžiamumas tebėra didelė problema;

1. griežtai smerkia Lucos Attanasio, Moustaphos Milambo ir Vittorio Iacovacci nužudymą ir išreiškė giliausią užuojautą aukų šeimoms, Italijos vyriausybei ir Pasaulio maisto programos vietos darbuotojams; apgailestauja dėl nekaltų civilių gyventojų žūčių ir žudymų;

2. ragina atlikti išsamų, nepriklausomą ir skaidrų žmogžudysčių aplinkybių tyrimą; palankiai vertina prezidento P. Tshisekedi įsipareigojimą pradėti tyrimą ir ragina KDR vyriausybę ir provincijų vadovus visapusiškai bendradarbiauti su Italijos valdžios institucijomis ir Jungtinėmis Tautomis;

3. pabrėžia, kad pagrindinė KDR vyriausybės pareiga yra užtikrinti saugumą savo teritorijoje ir apsaugoti gyventojus, kartu laikantis teisinės valstybės principų, žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės, įskaitant apsaugą nuo nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;

4. atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina KDR valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, kad būtų nutraukti ginkluoti išpuoliai prieš civilius gyventojus ir kad jos turi nuodugniai, nepriklausomai, veiksmingai ir nešališkai ištirti visas žudynes, o atsakingus asmenis teisingo bylos nagrinėjimo metu patraukti atsakomybėn;

5. griežtai smerkia rimtus žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos rytinėje KDR dalyje įvykdė vietos nereguliariosios karinės pajėgos; ragina KDR vyriausybę sukurti teisingumo ir atskaitomybės mechanizmą asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus, užfiksuotus JT padėties tyrimo ataskaitoje, o taip pat už kitus KDR padarytus nusikaltimus, kurie pagal tarptautinę teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę laikomi sunkiais;

6. primygtinai ragina rezidentą Félix Tshisekedi laikytis įsipareigojimo užtikrinti, kad už JT tyrėjų Zaida Catalan ir Michael Sharp, bei jų vertėjo žodžiu Betu Tshintela nužudymus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn ir ragina užtikrinti visišką šio tyrimo skaidrumą;

7. yra susirūpinęs dėl nuolatinių sunkių žmogaus teisių pažeidimų ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų prieš civilius gyventojus rytinėje KDR dalyje, įskaitant nereguliarias egzekucijas, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, ginkluotų grupuočių vykdomą didelio masto vaikų verbavimą ir naudojimą, taip pat dėl to, kad KDR saugumo pajėgų nariai žudo civilius; pabrėžia, kad šie veiksmai pagal tarptautinę teisę galėtų būti laikomi karo nusikaltimais; apgailestauja dėl nuolatinės smurto grėsmės, kurią patiria vietos gyventojai, humanitarinės pagalbos ir vystymosi srities darbuotojai, tarptautinės organizacijos, diplomatinė bendruomenė ir rytinėje KDR dalyje veikiantys žmogaus teisių gynėjai;

8. yra labai susirūpinęs dėl tebesitęsiančio nebaudžiamumo lygio šalyje; pažymi, kad nesugebėjimas kovoti su žmogaus teisių pažeidimus padariusių asmenų nebaudžiamumu tik įtvirtina tolesnius pažeidimus; primygtinai ragina KDR valdžios institucijas nedelsiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn 2021 m. vasario 22 d. išpuolį įvykdžiusius asmenis ir imtis rimtų veiksmų siekiant teisingumo pereinamuoju laikotarpiu;

9. pakartoja savo raginimą įgyvendinti JT padėties tyrimo ataskaitos rekomendacijas, visų pirma rekomendaciją dėl specializuotų mišrių kolegijų kūrimo KDR teismuose, kad KDR teisminės institucijos ir tarptautinė bendruomenė galėtų bendradarbiauti baudžiamojo persekiojimo už žmogaus teisių pažeidimus srityje; ragina stiprinti visą nacionalinį teisingumo sektorių siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sunkius žmogaus teisių pažeidimus sukėlusius nusikaltimus;

10. smerkia saugumo ir gynybos pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; ragina KDR valdžios institucijas iš savo pareigų pašalinti saugumo pajėgų pareigūnus ir kitus vykdomosios valdžios pareigūnus, apie kuriuos JT ir KDR bei tarptautinės žmogaus teisių organizacijos pranešė esant susijusius su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais; ragina sukurti oficialų patikimumo tikrinimo mechanizmą, kuris būtų platesnio masto saugumo sektoriaus reformos dalis, siekiant užtikrinti, kad būtų samdomi tinkamiausi kandidatai, o saugumo pajėgos veiktų laikydamosi tarptautinių žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės standartų; ragina valdžios institucijas nutraukti bet kokią saugumo pajėgų pareigūnų ir politinių lyderių paramą ginkluotoms grupuotėms ir užtikrinti, kad už tokią paramą atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn teisingo bylos nagrinėjimo proceso metu;

11. ragina KDR vyriausybę laikytis visiško nepakantumo politinių lyderių, ginkluotųjų pajėgų, policijos ir ginkluotų grupuočių bendradarbiavimo atžvilgiu;

12. ragina KDR valdžios institucijas skubiai parengti veiksmingą demobilizavimo, nusiginklavimo ir reintegracijos programą bei kovos su ginkluotomis grupuotėmis strategiją, teikiant ilgalaikę paramą siekiant užkirsti kelią buvusių kovotojų sugrįžimui; primygtinai ragina KDR valdžios institucijas teikti itin svarbią humanitarinę pagalbą šimtams demobilizuotų kovotojų, kurie šiuo metu dislokuoti nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos (NDR) stovyklose ir neturi galimybės gauti tinkamos medicininės priežiūros;

13. pabrėžia MONUSCO pasiryžimą toliau dėti visas pastangas siekiant užtikrinti civilių gyventojų apsaugą laikantis savo įgaliojimų ir remti nacionalines pastangas įtvirtinti taiką ir stabilumą šalyje; pažymi, kad jos vaidmuo turėtų būti dar kartą patvirtintas aiškiais įgaliojimais, kuriais remiantis, prieš galimą pasitraukimą iš regiono turi būti įvykdyti saugumo padėties kriterijai;

14. atkreipia dėmesį į tai, kad smurtas rytinėje KDR dalyje yra glaudžiai susijęs su prekyba žaliavomis; pabrėžia, kad bet kuri įmonė, asmuo, valstybė ar su valstybe susijęs subjektas, prisidedantis prie tokių nusikaltimų darymo, turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn; palankiai vertina tai, kad 2021 m. sausio mėn. įsigaliojo Konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų reglamentas; pabrėžia, kad šiuo reglamentu KDR išlieka šalių, kurios laikomos konfliktinėmis ir didelės rizikos šalimis, sąraše; pažymi, kad didžiausia problema tebėra mažos apimties aukso gavyba, kurio valdymas yra nestabilumo regione šaltinis; pabrėžia, kad reikia nedelsiant imtis tolesnių veiksmų dėl įmonių, veikiančių konfliktų zonose, privalomo išsamaus patikrinimo ir atsakomybės;

15. pabrėžia, kad reikia toliau dėti pastangas siekiant nutraukti ginkluotų grupuočių, užsiimančių destabilizuojančia veikla vykdant neteisėtą prekybą gamtos ištekliais, įskaitant auksą ar laukinės gamtos produktus, finansavimą;

16. išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl saugumo ir humanitarinės padėties, ypač dėl pastaruoju metu išaugusio šalies viduje perkeltų asmenų skaičiaus KDR, kuris ir toliau daro didelį poveikį civiliams gyventojams; primena, kad yra labai susirūpinęs dėl užsienio ir vidaus ginkluotų grupuočių vykdomos karinės veiklos bei KDR gamtos išteklių kontrabandos; ragina visus tarptautinius investuotojus, įskaitant Kiniją, visapusiškai laikytis tarptautinės teisės, standartų ir geriausios praktikos atsakingos kasybos srityje;

17. smerkia Virungos parko ekologinių apsaugos pareigūnų nužudymus per 2020 m. įvykdytus išpuolius; ragina KDR vyriausybę nuginkluoti sukilėlius ir atkurti saugumą parkų regione;

18. palankiai vertina 2021 m. sausio 14 d. JT Saugumo Tarybos leidinį „Jungtinių Tautų taikos stiprinimo, konfliktų prevencijos ir konfliktų sprendimo Didžiųjų ežerų regione strategija“; ragina susijusias šalis tęsti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, be kita ko, pasitelkiant JT specialiojo pasiuntinio Didžiųjų ežerų regione biurą, siekiant kovoti su smurtu, žmogaus teisių pažeidimais ir nebaudžiamumu rytinėje KDR dalyje;

19. ragina KDR vyriausybę užtikrinti geresnį valdymą visais valstybės ir visuomenės lygmenimis, įskaitant viešuosius finansus ir kovą su korupcija; ragina kovai su korupcija naudoti ES sankcijų mechanizmą; pabrėžia, kad svarbu 2023 m. surengti patikimą rinkimų procesą ir užtikrinti tvarų saugumą rytinėje KDR dalyje;

20. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, ES delegaciją prie KDR ir ES misijas į KDR didinti savo paramos žmogaus teisių gynėjams KDR, kuriems gresia pavojus, matomumą naudojant visas turimas priemones (t. y. politines, diplomatines ir finansines kaip apsaugos priemonę, kad būtų pripažintas jų darbas žmogaus teisių srityje ir pripažintas svarbus jų, kaip žmogaus teisių gynėjų, kovojančių už stabilumą ir taiką regione, vaidmuo ir, kai tinkama, sudaryti palankesnes sąlygas išduoti nepaprastosios padėties vizas ir suteikti laikiną prieglobstį valstybėse narėse;

21. ragina Europos Sąjungą padidinti finansavimą KDR, kad būtų sprendžiamas didelio nepakankamo JT agentūrų, bendradarbiaujančių su vietos valdžios institucijomis ir bendruomenėmis, siekiant apsaugoti civilius gyventojus, finansavimo klausimas;

22. griežtai pabrėžia poreikį Afrikos Didžiųjų ežerų regione bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu ir kaimyninėms šalims parengti regioninę strategiją, skirtą smurto ir žmogaus teisių pažeidimų KDR problemai spręsti; ragina bendros saugumo ir gynybos politikos misiją Afrikos Didžiųjų ežerų regione prisidėti prie saugumo sąlygų stabilizavimo ir humanitarinės padėties gerinimo;

23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, AKR ir ES ministrų tarybai ir jungtinei parlamentinei asamblėjai, Kongo Demokratinės Respublikos prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamentui ir Afrikos Sąjungai bei jos institucijoms.

(1)	OL C 458, 2018 12 19, p. 52.
(2)	Priimti tekstai, P9_TA(2020)0234.
(3)	OL L 419, 2020 12 11, p. 30.
(4)	OL L 130, 2017 5 19, p. 1.
(5)	OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

Žmogaus teisių padėtis Bahreino Karalystėje, ypač nuteistųjų mirties bausme ir žmogaus teisių gynėjų atvejai

148k

51k

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Bahreino Karalystėje, ypač nuteistųjų mirties bausme ir žmogaus teisių gynėjų atvejų (2021/2578(RSP))

P9_TA(2021)0086

RC-B9-0190/2021

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bahreino, ypač į 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Bahreine, ypač Nabeelio Rajabo atvejo(1), ir į 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl egzekucijų Kuveite ir Bahreine(2),

– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai 2020 m. liepos 13 d. pareiškimą dėl mirties nuosprendžių Bahreine patvirtinimo, 2020 m. birželio 10 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjo Nabeelio Rajabo išlaisvinimo, 2020 m. sausio 9 d. pareiškimą dėl mirties bausmės patvirtinimo dviem Bahreino piliečiams ir 2019 m. liepos 27 d. pareiškimą dėl mirties bausmės įvykdymo Ali al-Arabui ir Ahmedui al-Malali,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos neteisminio, neatidėliotino ar savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard, Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais Fionnualos Ni Aolain ir Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo klausimais Nilso Melzero 2020 m. vasario 12 d. pareiškimą, kuriame Bahreinas primygtinai raginamas panaikinti Mohamedui Ramadanui ir Hussainui Moosai skirtas mirties bausmes,

– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini ES vardu pateiktą ir Europos Tarybos generalinės sekretorės Marijos Pejčinović Burić pareiškimą Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos proga,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, dėl mirties bausmės, dėl kankinimo, dėl dialogų su trečiosiomis valstybėmis žmogaus teisių klausimais ir dėl saviraiškos laisvės,

– atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių skatinimą, paisymą ir įgyvendinimą padaryti visų ES politikos sričių pagrindiniu aspektu,

– atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. įvykusio 25-ojo ES ir Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo jungtinės tarybos ir ministrų susitikimo išvadas,

– atsižvelgdamas į ES ir Bahreino bendradarbiavimo susitarimą,

– atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą – Bahreinas yra jų šalis,

– atsižvelgdamas į Bahreino nepriklausomos tyrimo komisijos (BICI) 2011 m. lapkričio mėn. ataskaitą,

– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 3 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Arabų žmogaus teisių chartiją,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A. kadangi po 2011 m. visuomeninio sukilimo Bahreino valdžios institucijos ir toliau pažeidžia ir riboja gyventojų teises ir laisves, visų pirma asmenų teisę rengti taikius protestus, žodžio laisvę ir skaitmeninės saviraiškos laisvę tiek elektroninėje, tiek neelektroninėje erdvėje; kadangi žmogaus teisių srities teisininkai, žurnalistai ir politiniai aktyvistai nuolat sistemingai puldinėjami, persekiojami, sulaikomi, kankinami, bauginami, jiems draudžiama keliauti ir iš jų atimama pilietybė; kadangi nuo 2011 m. valdžios institucijos atmetė visus demokratinės opozicijos ir žmogaus teisių gynėjų reikalavimus gerbti žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę; kadangi Bahreine netoleruojama jokia politinė opozicija; kadangi valdžios institucijos suėmė kelis vaikus už dalyvavimą protestuose 2021 m. vasario mėn. ir, kaip pranešama, jiems grasino žaginimu ir elektrošoku; kadangi, 2021 m. kovo 4 d. duomenimis, bent trys iš jų tebėra sulaikyti, įskaitant šešiolikmetį asmenį, kuris sunkiai serga;

B. kadangi žmogaus teisių gynėjas Abdulhadi Al-Khawaja, Bahreino ir Danijos pilietis, vienas iš Bahreino žmogaus teisių centro ir Persijos įlankos žmogaus teisių centro steigėjų, šiuo metu baigia atlikti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę ir atlieka bausmę iki gyvos galvos, paskelbus jį kaltu dėl finansavimo ir dalyvavimo teroristinėje veikloje siekiant nuversti vyriausybę ir šnipinėti užsienio valstybės naudai; kadangi po to, kai buvo suimtas, Abdulhadi Al-Khawaja buvo sumuštas, kankinamas ir nuteistas po neteisingo bylos nagrinėjimo proceso, kuris neatitiko Bahreino baudžiamosios teisės ir tarptautinių teisingo bylos nagrinėjimo standartų; kadangi 2012 m. liepos mėn. Jungtinių Tautų darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais padarė išvadą, kad A. Al-Khawaja sulaikymas buvo savavališkas, nes jis sulaikytas už tai, kad naudojosi pagrindinėmis teisėmis – žodžio laisve, taikių susirinkimų ir asociacijų laisve, ir paragino jį išlaisvinti;

C. kadangi vienas žymiausių Bahreino žmogaus teisių gynėjų Nabeel Rajab buvo paleistas iš kalėjimo 2020 m. birželio 9 d., kad likusią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę atliktų pagal alternatyvių sankcijų įstatymą;

D. kadangi 2011–2020 m. Bahreine mirties bausme nuteista maždaug 50 asmenų, palyginti su septyniomis mirties bausmėmis, skirtomis 2001–2010 m.; kadangi šiuo metu Bahreine 27 asmenys laukia, kol jiems bus įvykdyta mirties bausmė, ir 26 iš jų gresia pavojus, kad mirties bausmė bus įvykdyta jau greit; kadangi 2017 m. sausio 15 d. Bahreinas nutraukė septynerių metų de facto mirties bausmės vykdymo moratoriumą ir įvykdė mirties bausmę trims civiliams asmenims; kadangi nuo to laiko mirties bausmė įvykdyta šešiems asmenims; kadangi Jungtinių Tautų specialioji pranešėja neteisminio, neatidėliotino ar savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais priskyrė šias egzekucijas prie neteisėtų nužudymų; kadangi mirties bausmė yra pati sunkiausia žiauri, nehumaniška ir žeminanti bausmė ir ji pažeidžia teisę į gyvybę, įtvirtintą Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje; kadangi mirties bausmės įvykdymo laukimas sukelia itin dideles psichologines kančias;

E. kadangi nepriklausomi stebėtojai praneša, kad daugumos neseniai įvykdytų mirties bausmių procesuose Bahreino valdžios institucijos išgavo prisipažinimus kankinimais ir nebuvo užtikrintas teisingas kaltinamųjų bylų nagrinėjimas; kadangi po 2011 m. protestų ir BICI ataskaitos išvadų dėl valdžios institucijų piktnaudžiavimo įsteigta keletas vidaus organų, pvz., Vidaus reikalų ministerijos ombudsmeno tarnyba, Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyrius ir Kalinių ir sulaikytųjų teisių komisija, tačiau jie nėra pakankamai veiksmingi ir nepriklausomi; kadangi, kaip pranešama, tai, jog šie organai nėra nepriklausomi, ne kartą lėmė Bahreino valdžios institucijų ir saugumo pajėgų atskaitomybės trūkumą; kadangi dėl to yra susiformavusi nebaudžiamumo kultūra, kuri paverčia niekais demokratinių reformų pastangas ir dėl kurios toliau destabilizuojama padėtis šalyje;

F. kadangi 2019 m. liepos 27 d. buvo įvykdyta mirties bausmė sušaudant Ali Al-Arabui ir Ahmedui Al-Malali, apkaltintiems terorizmo nusikaltimais masiniame teismo procese, kurį temdė įtarimai, kad jie buvo kankinami, ir sunkūs tinkamo proceso pažeidimai; kadangi 2014 m. vasario 18 d. Bahreino valdžios institucijos suėmė Mohamedą Ramadaną už įtariamą dalyvavimą (kartu su Husseinu Ali Moosa) 2014 m. vasario 14 d. Al Daire įvykusiame sprogdinimo išpuolyje; kadangi, nagrinėdamas apeliacinį skundą, 2020 m. liepos 13 d. kasacinis teismas dar kartą patvirtino savo galutinį nuosprendį ir patvirtino Mohamedui Ramadanui ir Husseinui Ali Moosai skirtas mirties bausmes, nepaisant to, kad bylos nagrinėjimas ir nuosprendis, pagrįstas kaltinamųjų prisipažinimu, kuris, kaip įtariama, išgautas kankinimais, yra neteisingi, ir nepaisant Specialiųjų tyrimų skyriaus atlikto įtariamo H. Ali Moosos ir M. Ramadano kankinimo tyrimo išvadų; kadangi Jungtinių Tautų specialioji pranešėja neteisminio, neatidėliotino ar savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Agnes Callamard įspėjo, kad H. Ali Moosos ir M. Ramadano nuosprendžiai ir mirties bausmė bus laikomi savavališkais, aiškiai pažeidžiančiais jų teisę į gyvybę ir prilygstančiais savavališkam žudymui; kadangi Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai paragino Bahreiną užkirsti kelią abiejų vyrų egzekucijoms; kadangi Mohamedui Ramadanui ir Husseinui Ali Moosai gresia pavojus, kad mirties bausmė bus jau greit įvykdyta, ir jie išnaudojo visas teisių gynimo priemones;

G. kadangi Bahreino valdžios institucijos panaikino didžiausią šalies taikią politinę opozicinę partiją „al-Wefaq“, konfiskavo jos turtą ir suėmė jos vadovus; kadangi partijos lyderis Shaikh Ali Salman šiuo metu kalėjime atlieka bausmę iki gyvos galvos apkaltintas tariamu šnipinėjimu;

H. kadangi keletas visuomenės veikėjų, įskaitant įžymius teisininkus Abdullahą Al Shamlawi ir Abdullahą Hashimą, buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn vien tik už jų veiklą socialiniuose tinkluose; kadangi Bahreine neveikia jokia nepriklausoma žiniasklaida, nes 2017 m. Informacijos reikalų ministerija sustabdė vienintelio nepriklausomo šalies laikraščio „Al Wasat“ veiklą;

I. kadangi sveikatos ir higienos sąlygos perpildytuose Bahreino kalėjimuose tebėra ypatingai blogos; kadangi 2020 m. kovo mėn. Bahreine dėl COVID-19 pandemijos pavojaus sveikatai išlaisvinti 1 486 kaliniai; kadangi opozicijos lyderiai, aktyvistai, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai į išlaisvinamųjų sąrašus dažniausiai neįtraukti; kadangi Bahreino valdžios institucijos atsisako kaliniams suteikti skubią medicininę pagalbą, statydamos į pavojų jų sveikatą ir gerovę ir taip pažeisdamos Jungtinių Tautų standartines minimaliąsias elgesio su kaliniais taisykles; kadangi daug politinių kalinių pradėjo streiką protestuodami dėl blogo elgesio su jais kalėjime;

J. kadangi Bahreino teismai ir toliau priima ir patvirtina sprendimus atimti iš Bahreino piliečių jų pilietybę; kadangi Bahreino teismai atėmė pilietybę 2018 m. daugiau kaip 300 asmenų ir 2019 m. daugiau kaip 100 asmenų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, politikus, žurnalistus ir vyresniuosius religinių institutų atstovus, ir daugeliu atvejų tie asmenys tebėra be pilietybės; kadangi pilietybės atėmimo priemonė naudojama pažeidžiant Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 15 straipsnį;

K. kadangi 2018 m. gruodžio mėn. Bahreinas iš dalies pakeitė savo darbo teisę ir uždraudė darbdaviams diskriminuoti darbuotojus dėl lyties, kilmės, kalbos ar tikėjimo; kadangi Bahreinas patvirtino sankcijas už seksualinį priekabiavimą darbe; kadangi Bahreinas ir toliau yra šalis, kurioje darbuotojai migrantai, ypač moterys, įdarbintos kaip namų darbininkės, išnaudojami pagal kafalos (globos) sistemą, kuri sudaro sąlygas išnaudojimui;

L. kadangi pagal Bahreino teisę moterys ir toliau diskriminuojamos šeimos teisėje, pvz., neturi lygių teisių, palyginti su vyrais, nutraukti santuoką ir perduoti Bahreino pilietybę savo vaikams; kadangi Bahreinas 2002 m. prisijungė prie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW), tačiau laikosi išlygų dėl kelių straipsnių, kuriuose yra nuostatų, esminių siekiant konvencijos tikslo; kadangi pagal Baudžiamojo kodekso 353 straipsnį išžaginimo nusikaltimą padarę asmenys atleidžiami nuo baudžiamojo persekiojimo ir bausmės, jei jie susituokia su savo aukomis; kadangi Bahreino parlamentas 2016 m. pasiūlė visiškai panaikinti šį straipsnį, tačiau ministrų kabinetas pasiūlymą atmetė; kadangi Baudžiamojo kodekso 334 straipsnis sumažina bausmes vadinamuosius nusikaltimus dėl garbės ir santuokinės neištikimybės padariusiems asmenims ir kadangi nesantuokiniai lytiniai santykiai vis dar kriminalizuojami;

M. kadangi Bahreinas yra svarbus Europos Sąjungos partneris Persijos įlankoje, be kita ko, politinių ir ekonominių ryšių, energetikos ir saugumo srityse; kadangi Bahreino Karalystė turi turtingą ilgalaikio atvirumo kitoms kultūroms iš viso pasaulio istoriją ir aktyviai dalyvauja kuriant pasitikėjimą ir skatinant dialogą ir stabilumą Persijos įlankos ir platesniame Artimųjų Rytų regione;

N. kadangi vadovybės pasikeitimas 2020 m. lapkričio mėn. ir naujojo ministro pirmininko princo Salmano bin Hamad Al Khalifos paskyrimas suteikia Bahreinui galimybę siekti politinės reformos ir nacionalinio įtraukaus susitaikymo, įskaitant sunitų ir šiitų susitaikymą; kadangi 2021 m. vasario mėn. surengtas ES ir Bahreino dialogas žmogaus teisių klausimais; kadangi Bahreinas yra antroji Persijos įlankos regiono šalis, su kuria ES užmezgė dialogą žmogaus teisių klausimais;

1. yra labai susirūpinęs dėl to, kad praėjus dešimčiai metų po Bahreino „arabų pavasario“ sukilimo žmogaus teisių padėtis šalyje toliau blogėja – taikoma mirties bausmė, vyksta savavališki suėmimai, žmogaus teisių gynėjų persekiojimas ir priekabiavimas prie jų, paneigtos pilietinės ir politinės teisės ir laisvės jungtis į asociacijas, susirinkimų laisvė ir saviraiškos laisvė tiek elektroninėje, tiek neelektroninėje erdvėje;

2. griežtai smerkia mirties nuosprendžius Mohamedui Ramadanui ir Hussainui Ali Moosai; primygtinai ragina Bahreino valdžios institucijas, ypač Jo Didenybę Sheikhą Hamadą bin Isa Al Khalifą, nedelsiant sustabdyti jų mirties bausmės vykdymą, pakeisti nuosprendžius, nurodyti iš naujo išnagrinėti bylą taip, kad procesas visiškai atitiktų tarptautinius teisingo bylos nagrinėjimo standartus ir būtų atmesti kankinimais išgauti įrodymai, taip pat leisti atlikti nepriklausomą įtariamo kankinimo tyrimą; ragina Bahreiną įvertinti vidaus organų, stebinčių valdžios institucijų piktnaudžiavimą, pvz., ombudsmeno, Specialiųjų tyrimų skyriaus ir Kalinių ir sulaikytųjų teisių komisijos, nepriklausomumo ir veiksmingumo aspektus, nes jie atlieka netinkamus tyrimus ir pateisina Bahreino teismų rėmimąsi prievartiniais prisipažinimais siekiant užtikrinti apkaltinamuosius nuosprendžius, įskaitant šiuos aspektus įtarimų dėl M. Ramadano ir H. Ali Moosos tyrime;

3. labai apgailestauja dėl de facto mirties bausmės taikymo moratoriumo panaikinimo; ragina Bahreino valdžios institucijas nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą, kuris būtų žingsnis siekiant visiško jos panaikinimo; ragina išsamiai persvarstyti visus mirties nuosprendžius siekiant užtikrinti, kad tie teismo procesai atitiktų tarptautinius standartus ir kad neteisėtai mirties bausme nuteistoms žmogaus teisių pažeidimų aukoms būtų atlyginta padaryta žala; primena, kad ES nepritaria mirties bausmei, ir mano, kad tokia bausmė yra žiauri ir nehumaniška, neatgraso nuo nusikalstamo elgesio ir yra neatitaisoma įvykus klaidai;

4. pabrėžia, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. įvykęs vadovybės pasikeitimas suteikia galimybę ES perorientuoti savo užsienio politiką Bahreino atžvilgiu, be kita ko, atsižvelgiant į naująjį nacionalinį veiksmų planą žmogaus teisių srityje; ragina naująjį ministrą pirmininką princą Salmaną bin Hamad Al Khalifą pasinaudoti savo įgaliojimais, kad Bahreinas pajudėtų politinės reformos keliu ir siektų gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves;

5. ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus žmogaus teisių gynėjus ir sąžinės kalinius, įskaitant Abdulhadi al-Khawają, Abduljalilą al-Singace, Naji Fateelį, Abdulwahabą Hussainą, Ali Hajee, Sheikhą Ali Salmaną ir Hassaną Mshaimą, kurie buvo sulaikyti ir nuteisti vien už tai, kad naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę, ir panaikinti visus jiems pareikštus kaltinimus; ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir valstybes nares remti ir vykdyti aktyvią kampaniją siekiant užtikrinti, kad nedelsiant būtų išlaisvinti įkalinti žmogaus teisių gynėjai, ir padaryti tai pagrindiniu glaudesnio ES ir Bahreino bendradarbiavimo elementu; ragina Bahreino valdžios institucijas užtikrinti saugią erdvę pilietinės visuomenės organizacijoms ir nepriklausomai žiniasklaidai; primygtinai ragina Bahreino vyriausybę leisti užsienio žurnalistams ir žmogaus teisių organizacijoms patekti į Bahreiną; labai teigiamai vertina visų žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir teisininkų, kurių darbas yra labai svarbus ginant žmogaus teises, darbą; primygtinai ragina Bahreino vyriausybę atkurti šalies vienintelę nepriklausomą žiniasklaidos priemonę „Al Wasat“ ir leisti nepriklausomoms politinėms bendrijoms veikti Bahreine, įskaitant tas, kurios buvo panaikintos;

6. palankiai vertina tai, kad išlaisvintas Nabeel Rajab pagal alternatyvių sankcijų įstatymą, tačiau primygtinai ragina Bahreino valdžios institucijas panaikinti jam taikomą draudimą keliauti;

7. ragina Bahreino vyriausybę nutraukti žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir nedelsiant panaikinti jiems taikomą draudimą keliauti ir primygtinai reikalauja, kad valdžios institucijos visomis aplinkybėmis užtikrintų, kad Bahreine žmogaus teisių gynėjai galėtų vykdyti savo teisėtą žmogaus teisių srities veiklą tiek šalies viduje, tiek už jos ribų;

8. reiškia ypatingą susirūpinimą dėl piktnaudžiavimo kovos su terorizmu įstatymais Bahreine ir pabrėžia paramos, teikiamos Bahreinui, svarbą, ypač atsižvelgiant į jo teismų sistemą ir siekiant užtikrinti tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi; ragina Bahreino valdžios institucijas nedelsiant iš dalies pakeisti įstatymą Nr. 58 (2006 m.) dėl visuomenės apsaugos nuo teroro aktų ir visus kitus įstatymus, kuriais ribojama saviraiškos laisvė ir politinės laisvės ir kurie neatitinka visų tarptautinių įsipareigojimų ir standartų;

9. smerkia tai, kad toliau naudojami kankinimai, įskaitant atsisakymą suteikti medicininę priežiūrą, ir kitoks žiaurus ir žeminantis elgesys su sulaikytais asmenimis, įskaitant taikius protestuotojus ir civilius, ar jų baudimas; ragina nuodugniai ir patikimai ištirti visus įtarimus dėl kankinimo, siekiant patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn; apgailestauja dėl labai blogų sąlygų šalies kalėjimuose; primygtinai ragina Bahreino valdžios institucijas apsaugoti visus sulaikytus asmenis nuo COVID-19 pavojaus;

10. primygtinai ragina Bahreino vyriausybę vykdyti savo pareigas ir įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą, įskaitant jos 15 straipsnį, kuriuo draudžiama naudotis bet kokiais pareiškimais, išgautais kankinimu, kaip įrodymais bet kuriame teismo procese; ragina ratifikuoti Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvų protokolą (OPCAT) ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrąjį fakultatyvų protokolą, siekiant panaikinti mirties bausmę;

11. ragina Bahreino valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų organais, paskelbti nuolatinį kvietimą atvykti į šalį visiems pagal Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims ir iniciatyviai su jais bendradarbiauti; ragina Bahreino vyriausybę leisti ES pareigūnams, nepriklausomiems stebėtojams ir žmogaus teisių grupėms aplankyti Bahreino kalėjimus ir primygtinai ragina Bahreino valdžios institucijas visų pirma užtikrinti, kad į šalį galėtų atvykti Jungtinių Tautų specialieji pranešėjai kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo klausimais, žmogaus teisių gynėjų, saviraiškos laisvės ir susirinkimų laisvės klausimais;

12. smerkia tęsiamą savavališko pilietybės atėmimo iš šalies piliečių praktiką, dėl kurios daugeliu atvejų žmonės palikti be pilietybės pažeidžiant Jungtinių Tautų konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo; ragina Bahreino valdžios institucijas iš dalies pakeisti šalies pilietybės įstatymą ir grąžinti Bahreino pilietybę asmenims, iš kurių ji buvo neteisėtai atimta;

13. atkreipia dėmesį į Bahreino valdžios institucijų dedamas pastangas reformuoti šalies baudžiamąjį kodeksą ir teisines procedūras ir ragina tęsti šį procesą; ragina visapusiškai įgyvendinti BICI ir visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas; toliau remia Bahreino vyriausybės reformų darbotvarkę ir ragina Bahreino Karalystę siekti stabilumo vykdant tolesnes reformas ir įtraukaus susitaikymo aplinkoje, kurioje galima laisvai reikšti taikius politinius skundus, laikantis tarptautinių įsipareigojimų;

14. ragina ES delegaciją visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, teikti visą tinkamą paramą sulaikytiems žmogaus teisių gynėjams, be kita ko, rengti vizitus į kalėjimą, stebėti teismo procesus ir skelbti viešus pareiškimus, taip pat siūlyti paramą pilietinei visuomenei ir suteikti galimybę gauti apsaugą asmenims, kuriems gresia persekiojimas;

15. ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), Tarybą ir valstybes nares sistemingai reikšti susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Bahreine, taip pat dėl politinės erdvės trūkumo, kai norima pareikšti teisėtą ir taikų nepritarimą, ir apsvarstyti galimybę imtis tikslinių priemonių prieš asmenis, atsakingus už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus;

16. atkreipia dėmesį į ES ir Bahreino dialogą žmogaus teisių klausimais; ragina stiprinti dialogą pagal ES gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais; pažymi, kad ES ir Bahreino dialogas žmogaus teisių klausimais neatstoja tinkamo paties Bahreino valdžios institucijų, opozicijos ir pilietinės visuomenės dialogo; primygtinai ragina EIVT užtikrinti, kad neformalus dialogas su Bahreinu žmogaus teisių klausimais būtų orientuotas į konkrečius rezultatus ir įsipareigojimus, įskaitant konsultacijas su pilietine visuomene prieš dialogą ir po jo; pabrėžia, kad Bahreino valdžios institucijos turėtų prasmingai ir realiai dalyvauti šiame procese; remia tolesnį ES, jos valstybių narių ir Bahreino Karalystės dialogą, įsitraukimą ir dalijimąsi geriausia patirtimi žmogaus teisių ir teisminių procedūrų srityje;

17. primygtinai ragina ES užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų integruojamos į visas bendradarbiavimo su Bahreinu sritis, įskaitant ES ir Bahreino bendradarbiavimo susitarimą – šis susitarimas neseniai sudarytas ir jame nėra nuorodų į žmogaus teises;

18. reiškia susirūpinimą dėl to, kad, kaip pranešama, prieš Bahreino žmogaus teisių gynėjus naudojamos sekimo technologijos; pakartoja, kad Europos įmonių į Bahreiną eksportuojamos sekimo technologijos gali suteikti galimybių susidoroti su žmogaus teisių gynėjais; pabrėžia, kad ES eksporto kontrolės institucijos, prieš išduodamos eksporto į trečiąją valstybę licencijas, turi atsižvelgti į žmogaus teisių kriterijus; ragina visas ES valstybes nares griežtai laikytis ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje ir visų pirma sustabdyti visus ginklų, sekimo ir žvalgybos įrangos ir priemonių, kuriais Bahreinas gali pasinaudoti tęsdamas žmogaus teisių represijas, perdavimo veiksmus;

19. pabrėžia, kad ES delegacijų teikiama Šajo premija už žmogaus teisių skatinimą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių regione neturėtų būti skiriama tiems, kurie pateisina žmogaus teisių pažeidimus;

20. reiškia susirūpinimą dėl to, kad kafalos sistema sudaro sąlygas pažeisti darbuotojų teises ir apriboti socialinių ir profesinių sąjungų judėjimus šalyje; primygtinai ragina Bahreino vyriausybę iš dalies pakeisti darbo teisės aktus siekiant užtikrinti, kad namų ūkio darbuotojai galėtų naudotis tomis pačiomis teisėmis kaip ir kiti darbuotojai, įskaitant jų darbo laiko, savaitės poilsio dienų ir minimalaus darbo užmokesčio normas;

21. ragina Bahreino vyriausybę padaryti būtinus teisės aktų pakeitimus, kad būtų panaikinta moterų diskriminacija sudarant santuoką, santuokoje, nutraukiant santuoką, taip pat diskriminacija, susijusi su vaikais ir paveldėjimu, ir leisti moterims perduoti pilietybę savo vaikams tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vyrams; primygtinai ragina Bahreino vyriausybę panaikinti visas išlygas dėl CEDAW, panaikinti Baudžiamojo kodekso 353 ir 334 straipsnius, pagal kuriuos toleruojamas smurtas prieš moteris, ir panaikinti nuostatas, kuriomis kriminalizuojami savanoriški lytiniai santykiai su suaugusiais žmonėmis;

22. primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares toliau budriai stebėti pokyčius šalyje ir apskritai Persijos įlankos regione ir naudotis visomis turimomis įtakos priemonėmis; apgailestauja dėl užsienio kišimosi į Bahreino vidaus politiką, siekiant destabilizuoti šalį;

23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Bahreino Karalystės vyriausybei ir parlamentui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narėms.

(1)	OL C 28, 2020 1 27, p. 76.
(2)	OL C 252, 2018 7 18, p. 192.

Masiniai teismo procesai prieš opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovus Kambodžoje

140k

49k

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl masinių teismo procesų prieš opoziciją ir pilietinę visuomenę Kambodžoje (2021/2579(RSP))

P9_TA(2021)0087

RC-B9-0183/2021

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kambodžos, ypač į 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliucijas dėl Kambodžos, ypač į Kem Sokha atvejį(1), 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Kambodžos, ypač į CNRP partijos likvidavimą(2) ir 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Kambodžos, ypač į Kem Sokha atvejį(3),

– atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. Tarybos išvadas dėl Kambodžos,

– atsižvelgdamas į 1991 m. Paryžiaus taikos susitarimus, kurių 15 straipsnyje įtvirtintas įsipareigojimas ginti žmogaus teises ir pagrindines laisves Kambodžoje, įskaitant tarptautinės sutarties šalių įsipareigojimus,

– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 12 d. Komisijos sprendimą(4) nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. atšaukti dalį Kambodžai pagal Europos Sąjungos prekybos sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG) suteiktų muitų tarifų lengvatų,

– atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai 2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą dėl žinomo profesinių sąjungų nario Rongo Chhuno ir 24 kitų žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos gynėjų suėmimo(5),

– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 2 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl masinių teismo procesų prieš opozicijos veikėjus,

– atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo,

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 16 d. Specialiojo pranešėjo teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais, darbo grupės moterų ir mergaičių diskriminacijos klausimais narių ir specialiojo pranešėjo teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę klausimais pareiškimą dėl susidorojimo su pilietine visuomene ir išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus Kambodžoje,

– atsižvelgdamas į 1997 m. balandžio 29 d. Europos bendrijos ir Kambodžos Karalystės bendradarbiavimo susitarimą(6),

– atsižvelgdamas į Kambodžos baudžiamąjį kodeksą,

– atsižvelgdamas į 2008 m. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

– atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais Rhonos Smith pareiškimą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A. kadangi 2020 m. lapkričio mėn. mažiausiai 137 asmenims buvo pateikti kaltinimai dėl sąsajų su likviduojama opozicine Kambodžos nacionalinio gelbėjimo partija (CNRP) ir jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl politinių kaltinimų kurstymu, planavimu ir išpuoliais prieš šalį pagal Baudžiamojo kodekso 451, 453, 494 ir 495 straipsnius;

B. kadangi 2021 m. kovo 1 d. Pnompenio municipalinis teismas nuteisė devynis aukščiausius CNRP vadovus pateikęs kaltinimus dėl „bandymo surengti valstybės perversmą siekiant nuversti vyriausybę“, ryšium su jų mėginimu 2019 m. lapkričio 9 d. grįžti į Kambodžą;

C. kadangi buvęs CNRP pirmininkas Sam Rainsy 2019 m. bandė grįžti į Kambodžą; kadangi Sam Rainsy buvo paskirta griežčiausia 25 metų laisvės atėmimo bausmė; kadangi Mu Sochua, Eng Chhay Eang, Ou Chanrith, Ho Vann, Long Ry, Men Sothavrin, Tiolung Saumura ir Nuth Romduol buvo nuteisti kartu su Sam Rainsy; kadangi visiems kaltinamiesiems taikomos 20–25 metų laisvės atėmimo bausmės; kadangi jų teisė balsuoti ir būti renkamiems buvo panaikinta;

D. kadangi opozicijos politikai buvo teisiami in absentia, nes jiems nebuvo leista grįžti į Kambodžą ir gintis teisme;

E. kadangi, nors šias bylas teismai sprendė operatyviai, buvusio CNRP pirmininko Kem Sokha, kuris buvo paleistas už užstatą, bylos nagrinėjimas tebėra sustabdytas, o jo prašymai atnaujinti procesą buvo atmesti;

F. kadangi 2019 m. liepos mėn. teismas priėmė nuosprendį in absentia prieš naujai išrinktą Kambodžos drabužių pramonės darbuotojų demokratų sąjungos koalicijos (CCAWDU) pirmininką Kong Atith dėl tyčinių smurto veiksmų, susijusių su 2016 m. automobilių vairuotojų protestu prieš bendrovę „Capitol Bus Company“; kadangi dėl jo trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo Kong Atith nebegali eiti darbuotojų profesinės sąjungos vadovo pareigų;

G. Kadangi 2020 m. liepos 31 d. valdžios institucijos be arešto orderio suėmė nepriklausomos Kambodžos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininką Rongą Chhuną jo namuose Pnompene ir kadangi 2020 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo apkaltintas „kurstymu įvykdyti nusikaltimą“ pagal Kambodžos baudžiamojo kodekso 494 ir 495 straipsnius; kadangi vėliau jam buvo taikomas kardomasis kalinimas Pnompenio pataisos centre Nr. 1;

H. kadangi per masinius teismo procesus, vykdytus nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. vasario mėn., nebuvo pateikta patikimų įrodymų; kadangi kaltinamiesiems nebuvo leista dalyvauti teisminiuose nagrinėjimuose; kadangi visuomenės nariams buvo draudžiama dalyvauti teismo procesuose; kadangi buvo gauti kaltinamųjų pranešimai, kurie prieštaravo tariamam prisipažinimui, naudojamam teisminio nagrinėjimo metu, o kaltinamieji nurodė, kad prisipažinimas buvo pasirašytas ar patvirtintas nykščio atspaudu naudojant jėgą ir be teisinio atstovavimo;

I. kadangi Pnompenio municipaliniame teisme vykstančiuose teismo procesuose pažeidžiami procedūriniai ir esminiai teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimai, nustatyti Kambodžos baudžiamajame kodekse ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalies d punkte;

J. kadangi nuo 2017 m. Kambodžos vyriausybė ėmėsi įvairių represinių veiksmų, kuriais varžomas politinis dalyvavimas ir rinkimų teisės šalyje, tolstama nuo kelio demokratijos link ir kuriama autoritarinė valstybė;

K. kadangi 2017 m. lapkričio 16 d. Aukščiausiasis Teismas paskelbė apie CNRP likvidavimą;

L. kadangi 2018 m. rinkimai Kambodžoje neatitiko minimalių tarptautinių demokratinių rinkimų standartų ir suteikė galimybę valdančiajai Kambodžos liaudies partijai (KLP) visiškai kontroliuoti visas vietas tiek Senate, tiek Nacionalinėje Asamblėjoje ir taip de facto sukurti vienpartinę valstybę be parlamentinės opozicijos;

M. kadangi Kambodžos valdžios institucijos paskelbė, kad kiti vietos rinkimai vyks 2022 m. birželio 5 d., o pagrindinė opozicinė partija CNRP tebėra teisiškai likviduota, o jos vadovai nuteisti ir jiems uždrausta dalyvauti politikoje, o jos rėmėjai persekiojami, suimami ir patiria smurtą;

N. kadangi JT žmogaus teisių ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl Kambodžoje pilietinei visuomenei taikomų apribojimų sugriežtinimo;

O. kadangi 2020 m. vasario 12 d. Komisija dėl sunkių ir sistemingų Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte įtvirtintų žmogaus teisių principų pažeidimų nusprendė atšaukti dalį Kambodžai suteiktų muitų tarifų lengvatų pagal Europos Sąjungos prekybos sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“;

1. ragina Kambodžos vyriausybę nutraukti visų formų persekiojimą, bauginimą ir politiškai motyvuotus baudžiamuosius kaltinimus opozicijos nariams, profesinių sąjungų nariams, žmogaus teisių gynėjams, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės veikėjams; ragina saugumo pajėgas susilaikyti nuo nereikalingos ir pernelyg didelės jėgos prieš taikiuose protestuose dalyvaujančius asmenis;

2. ragina Kambodžos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai panaikinti nuosprendžius Sam Rainsy, Mu Sochua, Eng Chhay Eang, Ou Chanrith, Ho Vann, Long Ry, Men Sothavrin, Tiolung Saumura ir Nuth Romduol;

3. ragina Kambodžos valdžios institucijas pradėti nacionalinio susitaikymo procesą palaikant tikrą ir įtraukų dialogą su politinėmis opozicijos partijomis ir pilietine visuomene;

4. ragina Kambodžos vyriausybę nedelsiant paleisti visus asmenis, kurie buvo sulaikyti dėl to, kad naudojosi savo žmogaus teisėmis, ir panaikinti visus jiems pareikštus kaltinimus; pabrėžia, kad daugiau kaip 130 asmenų pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti ir jais siekiama panaikinti bet kokią opoziciją;

5. yra sukrėstas dėl dažnėjančių žmogaus teisių pažeidimų Kambodžoje ir juos smerkia, įskaitant smurtą prieš taikius protestuotojus, naujų represinių įstatymų priėmimą ir žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, opozicijos partijų aktyvistų, aplinkosaugininkų, studentų ir eilinių piliečių suėmimus už tai, kad jie taikiai reiškia savo nuomonę;

6. ragina Kambodžos vyriausybę panaikinti visus represinius įstatymus, įskaitant neseniai priimtus dekretus ir įstatymų projektus, kuriais reglamentuojama skaitmeninė aplinka ir sudaromos vyriausybei sąlygos sustiprinti interneto priežiūrą, cenzūrą ir kontrolę, taip pat panaikinti visus neseniai priimtus Konstitucijos, Baudžiamojo kodekso, Politinių partijų įstatymo, Profesinių sąjungų įstatymo, Nevyriausybinių organizacijų įstatymo ir visų kitų teisės aktų, kuriais ribojama žodžio laisvė ir politinės laisvės ir kurie nevisiškai atitinka Kambodžos įsipareigojimus ir tarptautinius standartus, pakeitimus;

7. ragina Kambodžos valdžios institucijas gerbti visų piliečių teises į teisingą bylos nagrinėjimą, saviraiškos laisvę ir asociacijų bei taikių susirinkimų laisvę;

8. ragina Kambodžos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti kitų formų persekiojimą, įskaitant teisminį opozicijos narių persekiojimą ir bauginimą šalyje;

9. smerkia represinius veiksmus, dangstomus sveikatos apsauga, ir primena, kad neatidėliotinos priemonės, taikomos siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, neturėtų būti naudojamos tiesiog siekiant užgniaužti nuomonių skirtumus;

10. reiškia susirūpinimą dėl vis didesnių represijų prieš aplinkosaugos aktyvistus; yra sunerimęs dėl jiems neseniai surengtų masinių teismų procesų;

11. pakartoja, kad rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi ir kad Kambodžos liaudies partija neturėtų būti laikoma teisėta valdančiąja Kambodžos partija; pabrėžia, kad rinkimai gali būti tikrai laisvi ir sąžiningi tik tuo atveju, jei juose leidžiama dalyvauti opozicinėms partijoms;

12. ragina Kambodžos vyriausybę atkurti demokratiją ir užtikrinti, kad taikant teisę būtų gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, o tai apima visapusišką konstitucinių nuostatų dėl pliuralizmo ir asociacijų bei saviraiškos laisvės laikymąsi;

13. reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinių vyriausybės priemonių ir persekiojimo veiksmų prieš nepriklausomas žiniasklaidos priemones ir žurnalistus – slopinamos jų teisės į saviraiškos laisvę, įskaitant jų teisę turėti savo nuomonę ir gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nesikišant, taip pat reiškia susirūpinimą dėl suklastotų keleto žurnalistų kaltinimų dėl nepriklausomo informavimo;

14. apgailestauja dėl to, kad Kambodžos vyriausybė nesilaikė savo įsipareigojimo išspręsti rimtų ir sistemingų politinio dalyvavimo pažeidimų, saviraiškos laisvės ir asociacijų laisvės pažeidimų problemas, dėl kurių Komisija priėmė sprendimą nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. atšaukti dalį Kambodžai suteiktų muitų tarifų lengvatų pagal Europos Sąjungos prekybos sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“; primygtinai ragina Komisiją atkakliai reikalauti, kad būtų laikomasi aiškiai apibrėžtų žmogaus teisių lyginamųjų standartų visais sąveikos su Kambodžos vyriausybe atvejais, ir įtraukti susirūpinimą keliančius klausimus į savo rezoliuciją kaip dalį glaudesnio bendradarbiavimo su valdžios institucijomis, įskaitant sistemą „Viskas, išskyrus ginklus“; ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį ir įvertinti dalinio EBI pasitraukimo poveikį pažeidžiamiausiems pilietinės visuomenės segmentams;

15. pažymi, kad šių metų Azijos ir Europos aukščiausiojo lygio susitikimas planuojamas Pnompenyje; mano, kad, jei nebus atkurta demokratija, ES neturėtų pritarti šiai susitikimo vietai;

16. ragina valstybes nares sustabdyti visos dvišalės finansinės paramos teikimą Kambodžos vyriausybei ir sutelkti dėmesį į pilietinės visuomenės organizacijas ir opozicines partijas;

17. ragina EIVT ir valstybes nares stebėti žmogaus teisių padėtį Kambodžoje ir veikti visapusiškai laikantis ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų; prašo ES delegacijos Pnompenyje ir valstybių narių ambasadų stebėti teismo procesus ir lankytis kalėjimuose;

18. primygtinai prašo, kad Kambodžos vyriausybė bendradarbiautų su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru ir JT įgaliotaisiais ekspertais, kad jie galėtų netrukdomi vykdyti savo įgaliojimus;

19. ragina Kambodžos vyriausybę imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų nedelsiant vėl suformuota CNRP, o 5 007 vietos tarybos nariai būtų grąžinti į buvusias vietas;

20. pakartoja JT specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais Rhonos Smith raginimą Kambodžos valdžios institucijoms atverti pilietinę erdvę, saugoti ir propaguoti pagrindines laisves, įskaitant susirinkimų ir saviraiškos laisves, ir užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą visiems, kaip nustatyta remiantis tarptautinėmis žmogaus teisių normomis ir standartais bei Kambodžos įstatymais;

21. primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą parengti išsamią strateginę ASEAN regiono valstybių demokratijos iniciatyvą ir per šešis mėnesius pateikti ją Europos Parlamentui;

22. laikosi nuomonės, kad vėluojama taikyti tikslines sankcijas Kambodžos vadovams ir jų ekonominiams interesams, įskaitant draudimą keliauti ir turto įšaldymą; primygtinai ragina Tarybą patvirtinti ribojamąsias priemones, nukreiptas prieš politinius lyderius ir saugumo pajėgų vadovus, atsakingus už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, Kambodžos opozicijos veiklos sustabdymą ir tolesnį jos slopinimą, taip pat prieš jų ekonominius interesus pagal ES visuotinį sankcijų žmogaus teisių srityje režimą;

23. ragina EIVT ir valstybes nares imtis skubių veiksmų ir pradėti ruošis per būsimą 48-ąją JT žmogaus teisių tarybos sesiją priimti griežtą rezoliuciją, kurioje nagrinėjama žmogaus teisių padėtis Kambodžoje, pratęsti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais įgaliojimus ir reikalauti, kad JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras stebėtų žmogaus teisių padėtį Kambodžoje ir pateiktų ataskaitą, taip pat apibrėžtų veiksmus, kurių vyriausybė turėtų imtis, kad įvykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;

24. ragina Europos Vadovų Tarybą priimti oficialią poziciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties blogėjimo Kambodžoje;

25. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos generaliniam sekretoriui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kambodžos vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai.

(1)	OL C 337, 2018 9 20, p. 99.
(2)	OL C 369, 2018 10 11, p. 76.
(3)	OL C 433, 2019 12 23, p. 128.
(4)	2020 m. vasario 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/550, kuriuo dėl Reglamento (ES) Nr. 978/2012 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, taikomų tam tikriems Kambodžos Karalystės kilmės produktams, laikino atšaukimo iš dalies keičiami Reglamento (ES) Nr. 978/2012 II ir IV priedai (OL L 127, 2020 4 22, p. 1).
(5)	https://www.ohchr.org/FR/HRBodies/HRC/Pages/NewsDetail.aspx?NewsID=26223&LangID=F
(6)	OL L 269, 1999 10 19, p. 18.

Konfliktas Sirijoje: 10 metų po sukilimo

185k

59k

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Konfliktas Sirijoje: 10 metų po sukilimo“ (2021/2576(RSP))

P9_TA(2021)0088

RC-B9-0177/2021

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, visų pirma į 2018 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje(1), 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Sirijos(2), 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant genocidą, klausimo sprendimo(3), 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl Turkijos karinės operacijos šiaurės rytų Sirijoje ir jos pasekmių(4), 2019 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl vaikų teisių 30-ųjų JT vaiko teisių konvencijos metinių proga(5) ir 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui(6),

– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 6 d. ES Užsienio reikalų tarybos pareiškimą ir į naujausias ES Tarybos 2019 m. spalio 14 d., 2018 m. balandžio 16 d. ir 2017 m. balandžio 3 d. išvadas dėl Sirijos,

– atsižvelgdamas į ankstesnius Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus, įskaitant 2020 m. vasario mėn. pareiškimą dėl galimybių teikti humanitarinę pagalbą Idlibe, 2020 m. sausio 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškimus dėl Sirijos ir 2019 m. spalio 9 d. pareiškimą dėl įvykių šiaurės rytų Sirijoje,

– atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 15 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2021/30, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai(7), pagal kurį naujasis Sirijos užsienio reikalų ministras buvo įtrauktas į ES ribojamųjų priemonių, taikomų už smurtines represijas Sirijoje atsakingiems asmenims, sąrašą,

– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 3 d. priimtą ES strategiją dėl Sirijos ir į 2015 m. kovo 16 d. priimtas Tarybos išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL / „Da’esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos,

– atsižvelgdamas į JT ir Europos Sąjungos, kartu pirmininkavusių 2020 m. birželio 30 d. surengtoje IV-ojoje Briuselio konferencijoje, bendrą deklaraciją dėl paramos Sirijos ir viso regiono ateičiai,

– atsižvelgdamas į ankstesnius JT Generalinio Sekretoriaus pareiškimus dėl Sirijos, įskaitant jo atstovo spaudai 2020 m. vasario 1 d. ir 18 d. pareiškimą,

– atsižvelgdamas į naujausią JT specialiojo pasiuntinio Sirijoje Geiro O. Pederseno pareiškimą, pateiktą JT Saugumo Tarybai (JT ST) 2021 m. sausio 22 d.,

– atsižvelgdamas į JT ST nuo 2011 m. priimtas rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į JT ST rezoliuciją 2254 (2015), kuria pritariama Sirijos taikos proceso veiksmų planui, JT ST rezoliuciją 2249 (2015) dėl Islamo valstybės Irake ir Sirijoje ir JT ST rezoliuciją 2533 (2020), kuria iki 2021 m. liepos 10 d. pratęsiamas leidimas naudotis Bab al-Chavos sienos perėjimo punktu humanitarinei pagalbai teikti,

– atsižvelgdamas į naujausią Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitą, 2021 m. kovo 1 d. pateiktą JT Žmogaus teisių tarybai,

– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 71/248, kuria įsteigiamas Tarptautinis nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas,

– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 28 d. UNICEF pareiškimą dėl saugios visų al Cholo stovyklos ir visos šiaurės rytų Sirijos vaikų reintegracijos ir repatriacijos ir į 2021 m. vasario 2 d. UNICEF išsamią ataskaitą apie 2020 m. humanitarinę padėtį Sirijoje,

– atsižvelgdamas į tai, kad 2011 m. įsteigtas Eurojusto vadovaujamas ES genocido tinklo, atsakingo už genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, sekretoriatas,

– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/444/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo(8), į jos 2004 m. veiksmų planą, kuriuo siekiama visuotinio Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) statuto ratifikavimo ir įgyvendinimo, taip pat į persvarstytą 2011 m. ES veiksmų planą,

– atsižvelgdamas į TBT Romos statutą,

– atsižvelgdamas į JT chartiją ir JT konvencijas, kurias Sirija yra pasirašiusi, įskaitant Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

– atsižvelgdamas į JT remiamus 2012 m. ir 2014 m. Ženevos komunikatus,

– atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

– atsižvelgdamas į JT Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo,

– atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A. kadangi 2011 m. vasario pabaigoje Sirijos režimo atstovai Daros mieste areštavo, sulaikė ir kankino Sirijos vaikus už tai, kad jie ant miesto pastatų sienų prirašė grafičių, kuriais kritikavo prezidentą Basharą Al-Assadą; kadangi 2011 m. kovo 15 d. tūkstančiai Sirijos gyventojų Daros ir Damasko miestuose masiškai išėjo į gatves, reikalaudami demokratinių reformų, politinių kalinių paleidimo, kankinimų nutraukimo, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, laisvų ir sąžiningų rinkimų bei korupcijos panaikinimo; kadangi šie gyventojų protestai kelerius metus plito visoje šalyje – nuo didžiųjų miestų, tokių kaip Chomsas, Chama, Idlibas ir populiarios kaimyninės Alepo ir Damasko apylinkės, iki mažesnių miestų, tokių kaip al Chasaka šiaurės rytuose ir Kafr Nablas šiaurės vakaruose;

B. kadangi 2011 m. Sirijos sukilimas atskleidė Sirijos etninę ir religinę įvairovę, o jame dalyvavo visų etninių ir religinių grupių bei visų šalies provincijų lyderiai;

C. kadangi Sirijos režimas brutaliai reagavo į teisėtus demokratinius savo tautos siekius, pasitelkdamas savo vadovaujamas Sirijos saugumo pajėgas ir sąjungininkų miliciją; kadangi daugiau kaip 500 000 žmonių žuvo, o daugiau kaip milijonas buvo sužeista; kadangi, remiantis Sirijos Žmogaus teisių tinklo duomenimis, nuo 2011 m. kovo mėn. buvo nužudyta daugiau kaip 230 000 civilių, iš kurių 88 proc. nužudė Sirijos režimo atstovai, 3 proc. – Rusijos pajėgos, 2 proc. – „Da’esh“ ir 2 proc. – ginkluotos opozicijos grupuotės; kadangi daugiau kaip 15 000 civilių buvo mirtinai nukankinti, iš jų 99 proc. – režimo kalėjimuose; kadangi nuo to laiko priverstinai dingo ir buvo sulaikyta daugiau kaip 150 000 civilių, iš kurių 88 proc. – Sirijos režimo, 6 proc. – ISIL / „Da’esh“ ir 3 proc. – ginkluotųjų opozicijos grupuočių iniciatyva; kadangi nuo to laiko priverstinai dingo arba buvo sulaikyta daugiau kaip 3 400 sveikatos priežiūros darbuotojų, iš kurių 98 proc. – Sirijos režimo iniciatyva;

D. kadangi konflikto šalys, įskaitant vyriausybės pajėgas ir jų sąjungininkes, antivyriausybines ginkluotas grupuotes ir JT teroristinėmis organizacijomis pripažintas grupuotes (pavyzdžiui, ISIL / „Da’esh“), padarė įvairaus pobūdžio šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; kadangi brutalaus režimo ir džihadistų naudojama taktika buvo nukreipta į nuosaikių ir demokratijai palankių pajėgų sunaikinimą; kadangi už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys privalo būti patraukti atsakomybėn;

E. kadangi Sirijos režimas tankiai apgyvendintose civilių apylinkėse, tokiose kaip Chomsas, Chama ir Rytų Alepas, naudojo cheminius ginklus, SCUD tipo raketas, įprastą artileriją ir iš oro išmetamas bombas, taip pat vamzdines bombas, kasetines bombas ir padegamąsias bombas; kadangi taikiems protestuotojams, kuriuos sužeidė Sirijos saugumo pajėgos, nebuvo suteiktas gydymas ir jie buvo iki mirties kankinami karo ligoninėse ir areštinėse visoje šalyje, kaip patvirtinta „Caesar“ ataskaitoje, kurią 2014 m. JT Saugumo Tarybai pateikė Prancūzija; kadangi šeimoms dažnai neleidžiama laidoti mirusiųjų kapinėse; kadangi miestai buvo laikomi apgultyje, o jų gyventojai buvo tyčia marinami badu; kadangi kaimo vietovėse, pvz., 2012 m. gegužės mėn. Chuloje, buvo vykdomos šimtų vyrų, moterų ir vaikų kolektyvinės bausmės, neteisminės egzekucijos ir masinės žudynės; kadangi JT tyrimų Sirijoje komisija pranešė apie sistemingą Sirijos režimo pajėgų ir jų milicijos seksualinio prievartavimo ir kitų formų seksualinio smurto kaip karo ginklo naudojimą;

F. kadangi JT, remdamosi JT specialiųjų pasiuntinių įgaliojimais, parengė daugybę iniciatyvų, kad būtų pasiektos paliaubos tarp visų šalių, paleisti sulaikyti asmenys, užtikrinta galimybė teikti humanitarinę pagalbą visose šalies vietose, apsaugoti žurnalistai ir NVO ir užmegztas įtraukus dialogas siekiant rasti politinį sprendimą konfliktui, kilusiam po 2011 m.; kadangi šis procesas ir JT padedant įsteigtas Sirijos Konstitucinis komitetas (SKK) nepajudėjo iš pradinio taško;

G. kadangi 2019 m. spalio mėn. sudarytas Sirijos konstitucinis komitetas (SCC) ir jam suteikti įgaliojimai rasti politinį Sirijos konflikto sprendimą, padedant JT specialiajam pasiuntiniui Sirijoje ir laikantis JT ST rezoliucijos Nr. 2254 (2015); kadangi, nepaisant SCC struktūrinių trūkumų ir B. Al-Assado nuolatinio priešinimosi konstruktyviam bendradarbiavimui su SCC, jis vis tiek išlieka svarbia priemone siekiant taikaus politinio konflikto sprendimo;

H. kadangi Kinijos remiama Rusija nuo 2011 m. vetavo 16 JT ST rezoliucijų, įskaitant rezoliuciją dėl Sirijos bylos perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) ir humanitarinės pagalbos padidinimo; kadangi Iranas ir „Hezbollah“ tiesiogiai dalyvavo remiant Sirijos režimo represijas prieš civilius; kadangi Rusija nuo 2015 m. skyrė logistinių, diplomatinių ir finansinių išteklių plataus masto Rusijos oro pajėgų karinei intervencijai, kuria remiamas Sirijos režimas;

I. kadangi Turkija, pažeisdama tarptautinę teisę, nuo 2016 m. vykdė tiesioginę intervenciją į Siriją, siekdama užimti šiaurines šalies dalis, kurias daugiausia sudaro Sirijos kurdų anklavai, įskaitant 2019 m. spalio mėn. karinę invaziją į Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) kontroliuojamas Sirijos teritorijas; kadangi keletas ES valstybių narių, reaguodamos į šiuos Turkijos veiksmus, oficialiai sustabdė ginklų pardavimą Turkijai;

J. kadangi, ESBO Minsko grupei bendrai pirmininkaujančių šalių teigimu, Turkija Sirijos samdomus kareivius perkėlė į Kalnų Karabachą;

K. kadangi Tarptautinė koalicija tęsia savo veiksmus Irake, Sirijoje ir visame pasaulyje, kad sukliudytų ISIS / „Da’esh“ užmojams ir sutrikdytų jo padalinių ir tinklų veiklą;

L. kadangi ES ir jos valstybės narės 2012 m. laikinai nutraukė diplomatinius santykius su Sirijos režimu; kadangi 2012 m. gruodžio mėn. ES nutraukė savo delegacijos veiklą Damaske, 2012 m. pradžioje uždarius valstybių narių ambasadas;

M. kadangi Taryba nustatė sankcijas asmenims ir subjektams, dalyvavusiems represijose prieš civilius gyventojus, kurios buvo patvirtintos 2011 m. ir nuo to laiko išplėstos, kad būtų pasiektas derybomis pagrįstas politinis susitarimas; kadangi šioms sankcijoms taikomos humanitarinės išimtys;

N. kadangi dėl Sirijos režimo reakcijos į sukilimą buvo sunaikinta Sirijos ekonominė ir socialinė struktūra; kadangi Sirijos svaro nuvertėjimą sustiprino Libano ekonomikos žlugimas 2019 m. ir pasaulinės ekonomikos pasekmės, susijusios su COVID-19 pandemija, prasidėjusia 2020 m. kovo mėn.; kadangi pagrindinių prekių kainos nuo 2019 m. padidėjo daugiau kaip 100 proc.;

O. kadangi Sirija, patyrusi didelį tarptautinį spaudimą, 2013 m. spalio mėn. pasirašė ir ratifikavo Cheminio ginklo uždraudimo konvenciją po to, kai įvykdė iki šiol didžiausius cheminius išpuolius kaimyninėse civilių apylinkėse į rytus nuo Damasko, Rytų Gutoje; kadangi Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) Tyrimo ir identifikavimo grupė nustatė, jog nuo to laiko Sirijos režimas daug kartų naudojo cheminį ginklą prieš civilius gyventojus; kadangi 2020 m. liepos mėn. OPCW vykdomoji taryba dar kartą oficialiai pareikalavo, kad Sirijos režimas nurodytų savo cheminio ginklo įrenginius;

P. kadangi dėl konflikto Sirijoje beveik 7 mln. pabėgėlių ir daugiau kaip 13 mln. žmonių buvo priklausomi nuo humanitarinės pagalbos, įskaitant 6 mln. moterų ir vaikų, 6,8 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų ir daugiau kaip 3 mln. asmenų, gyvenusių sunkiai pasiekiamose apgultose vietovėse; kadangi vien per pastaruosius metus Sirijos humanitariniai poreikiai išaugo penktadaliu ir šiuo metu dar 4,5 mln. Sirijos gyventojų kenčia dėl maisto stygiaus, o 90 proc. šių asmenų gyvena žemiau skurdo ribos; kadangi galimybė teikti humanitarinę pagalbą visiems gyventojams, kuriems jos reikia, išlieka gyvybiškai svarbi, o 40 proc. Sirijos gyventojų gyvena ne vyriausybės kontroliuojamose teritorijose; kadangi COVID-19 pandemija, be bendrosios gyventojų sveikatos priežiūros, parodė, kad tarpvalstybinė prieiga prie šiaurės vakarų ir šiaurės rytų Sirijos išlieka labai svarbi; kadangi dėl žiemos klimato sąlygų ir po jos kilusių potvynių, kurie padarė žalos maždaug 121 000 gyventojų 304 ŠVPG stovyklose šiaurės rytų Sirijoje, gyventojams, kurie ir taip jau buvo labai pažeidžiami, kilo papildomų sunkumų; kadangi Sirijos vyriausybė ir toliau taiko griežtus humanitarinės pagalbos pristatymo apribojimus vyriausybės kontroliuojamose Sirijos teritorijose ir kituose šalies regionuose;

Q. kadangi apie 12 000 užsienio piliečių, kurie įtariami turėję tiesioginių ar netiesioginių ryšių su ISIL / „Da’esh“, yra įkalinti septyniuose Sirijos demokratinių pajėgų kontroliuojamuose kalėjimuose šiaurės rytų Sirijoje; kadangi 9 000 iš jų laikomi didžiausioje Sirijos „Al-Hol“ stovykloje, kurioje iš viso yra 64 000 žmonių, daugiausia šeimos, susijusios su ISIL / „Da’esh“, iš kurių 94 proc. yra moterys ir vaikai, įskaitant ES piliečius; kadangi dabartinės sąlygos kelia ypač didelį nerimą, visų pirma po paskutinių žudynių, vykusių šių metų pradžioje;

R. kadangi konfliktas padarė itin didelį poveikį Sirijos vaikų gyvenimui ir žmogaus teisėms; kadangi, Sirijos žmogaus teisių tinklo duomenimis, buvo nužudyta daugiau kaip 29 500 vaikų, iš kurių 78 proc. nužudė Sirijos režimo atstovai ir Irano milicija, 7 proc. – Rusijos pajėgos ir 3 proc. – ISIL / „Da’esh“; kadangi daugiau kaip 2,6 milijono mergaičių ir berniukų buvo perkelti šalies viduje ir ypatingas konflikto žiaurumas darė ir darys didelį poveikį daugelio Sirijos vaikų psichikos sveikatai; kadangi dėl to, kad nėra galimybės užregistruoti gimusių Sirijos vaikų ir išduoti tapatybės dokumentų, jiems kyla bepilietybės rizika; kadangi milijonai vaikų prarado daugelį studijų metų, o šiuo metu Sirijoje mokyklos nelanko 2,8 milijono vaikų;

S. kadangi besitęsiantys išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas sunaikino Sirijos sveikatos sistemą, todėl Sirijos gyventojai nepajėgia susidoroti su COVID-19 krizės keliamomis problemomis; kadangi visoje Sirijoje veikia mažiau kaip 64 proc. ligoninių ir 52 proc. pirminės sveikatos priežiūros centrų; kadangi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 70 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų pabėgo iš šalies;

T. kadangi nuo pat konflikto pradžios buvo vykdomi reguliarūs išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas, jie tęsėsi ir per pandemiją 2020 m., o tai akivaizdžiai pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę; kadangi per pastarąjį dešimtmetį Sirijoje vis labiau pripažįstamas sistemingas išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas pobūdis, tačiau aiškiai pareikalauti atskaitomybės pasirodė esant sunku, nepaisant JT ST rezoliucijų 2139 (2014) ir 2286 (2016); kadangi JT generalinis sekretorius įsteigė JT vidaus tyrimo valdybą, kuri ištyrė ribotą skaičių incidentų Sirijos šiaurės vakaruose nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. balandžio mėn.;

U. kadangi žmogaus teisių gynėjai ir praktikuojantys specialistai ir toliau reiškia susirūpinimą dėl grįžusių asmenų ir perkeltų asmenų saugumo ir apsaugos, atsižvelgdami į sąlygas daugelyje šalies teritorijų ir į klausimus dėl Sirijos vyriausybės požiūrio į politinį susitaikymą;

V. kadangi nuo 2011 m. ES ir jos valstybės narės skyrė daugiau kaip 20 mlrd. EUR humanitarinei, stabilizavimo ir atsparumo didinimo pagalbai Sirijos gyventojams, esantiems šalyje ir kaimyninėse valstybėse; kadangi ES buvo pagrindinė ketverius metus iš eilės (2017–2020 m.) Briuselyje vykusių Įsipareigojimų teikti paramą Sirijai konferencijų ir yra 2021 m. kovo 29–30 d. Briuselyje vyksiančios penktosios Briuselio konferencijos iniciatorė;

W. kadangi pagal 2020 m. liepos 11 d. JT ST rezoliuciją 2533 (2020) dėl tarptautinės pagalbos vienų metų laikotarpiui iki 2021 m. liepos 10 d. buvo pratęstas tik Bab al Chavos sienos perėjimo punkto naudojimas, o Bab al Salamo, Al Yarubiyah ir ar Ramtos sienos perėjimo punktai bus uždaryti;

X. kadangi nuo 2011 m. milijonams Sirijos gyventojų pagal naujus Sirijos nuosavybės įstatymus, nukreiptus prieš asmenis, kurie vengia karinės tarnybos arba bėga iš šalies be išankstinio leidimo, buvo atimtos nuosavybės teisės;

Y. kadangi Golano Aukštumos yra Sirijos teritorija, kurią nuo 1967 m. yra okupavusi Izraelio valstybė;

Z. kadangi konflikto laikotarpiu įvairios šalys vykdė į kultūros paveldą nukreiptus išpuolius, be kita ko, ISIL / „Da’esh“ sunaikino ir išplėšė archeologines vietoves, o Sirijos nacionalinė armija Afrine griovė, plėšė ir naikino archeologines vietoves ir jazidų šventyklas bei kapus;

AA. kadangi TBT Romos statute, kurį pasirašė ir ratifikavo visos valstybės narės, patvirtinama, kad sunkiausių susirūpinimą visai tarptautinei bendruomenei keliančių nusikaltimų, visų pirma genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, kaltininkai negali likti nenubausti;

AB. kadangi visos valstybės narės nuo 2009 m. yra ratifikavusios TBT Romos statutą; kadangi 2011 m. Taryba įsteigė Eurojusto vadovaujamą ES genocido tinklo, atsakingo už genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, sekretoriatą; kadangi ES strategijoje dėl Sirijos ES raginama reikalauti atskaitomybės už Sirijoje įvykdytus karo nusikaltimus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nacionaliniam susitaikymo procesui ir pereinamojo laikotarpio teisingumui;

AC. kadangi 2018 m. pirmą kartą buvo įsteigta jungtinė tyrimų grupė, kuriai vadovavo teisėsaugos ir teisminės institucijos Prancūzijoje ir Vokietijoje, kad būtų lengviau areštuoti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Sirijos karo nusikaltėlius, po to, kai buvo paskelbta „Caesar“ ataskaita apie sistemingą dešimčių tūkstančių moterų ir vyrų marinimą badu ir kankinimus Sirijos sulaikymo centruose nuo 2011 m.;

1. remia Sirijos žmonių, kurie prieš dešimt metų, 2011 m. kovo 15 d., surengė taikias demonstracijas dėl demokratinių reformų Daroje, Damaske ir likusioje šalies teritorijoje, demokratinius siekius; reiškia pagarbą 500 000 aukų, kurių represijos ir konfliktai Sirijoje pareikalavo nuo visuotinio sukilimo pradžios; mano, kad Sirijos ateitis turi priklausyti Sirijos gyventojams; reiškia paramą Sirijos valstybės ir jos žmonių vienybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui;

2. yra labai susirūpinęs dėl to, kad šalis tebėra įstrigusi politinėje aklavietėje, ir palankiai vertina JT specialiojo pasiuntinio Geiro O. Pederseno pastangas rasti politinį konflikto sprendimą; pritaria specialiojo pasiuntinio susirūpinimui dėl to, kad nepasiekta jokios pažangos; patvirtina, kad tvarus konflikto Sirijoje sprendimas negali būti pasiektas karinėmis priemonėmis; yra vienodai susirūpinęs dėl ekonomikos žlugimo ir katastrofiškos humanitarinės krizės, kurią patiria Sirija;

3. pritaria JT ST 2015 m. rezoliucijai Nr. 2254, kuria nustatomas Sirijos vadovaujamas konstitucinės reformos procesas; labai apgailestauja dėl nepakankamo Sirijos režimo bendradarbiavimo, nepaisant pakartotinio Sirijos opozicijos atstovų įsipareigojimo ir pasirengimo derėtis su Sirijos režimu rengiant naują Sirijos konstituciją; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad būtina nustatyti JT vadovaujamą ugnies nutraukimo stebėsenos, patikrinimo ir ataskaitų teikimo mechanizmą;

4. prieštarauja bet kokiam diplomatinių santykių su Sirijos režimu normalizavimui tol, kol Sirijoje nebus pasiekta esminės pažangos, aiškiai, tvirtai ir patikimai vykdant įtraukų politinį procesą; laiko, kad dabartinėmis aplinkybėmis tarptautinėje bendruomenėje visiškai negalima pasitikėti būsimais 2021 m. Sirijos prezidento rinkimais; griežtai smerkia EP narių vizitus ir susitikimus su Sirijos režimo atstovais ir pabrėžia, kad šie EP nariai neatstovauja Europos Parlamentui;

5. apgailestauja, kad kai kurie dalyviai dar labiau suskaidė trapią Sirijos opoziciją ir trukdė Ženevos procesui;

6. griežtai smerkia visus žiaurumus ir žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, pirmiausia įvykdytus B. Assado režimo, tačiau taip pat ir įvykdytus Rusijos, Irano bei Turkijos subjektų, ir ragina Rusiją, Iraną ir „Hezbollah“ išvesti visas savo vadovaujamas pajėgas bei jiems prijaučiančius kovotojus, išskyrus tuos, kurie pagal JT Saugumo Tarybos įgaliojimą priklauso tarptautinėms taikos palaikymo ar stabilizavimo pajėgoms; apgailestauja dėl Rusijos ir Irano vaidmens remiant beatodairiškas Sirijos režimo represijas, vykdomas prieš savo šalies civilius gyventojus, ir tai, kad jie perėmė Sirijos politinį procesą ir ekonominius išteklius;

7. ragina Turkiją išvesti savo karius iš Sirijos šiaurės, kurią ji neteisėtai okupuoja neturėdama JT mandato; smerkia Turkijos vykdomą neteisėtą Sirijos kurdų perkėlimą iš okupuotos Sirijos šiaurės į Turkiją sulaikymo ir persekiojimo tikslu, pažeidžiant Turkijos tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal Ženevos konvencijas; ragina užtikrinti, kad visi sulaikyti sirai, kurie buvo perkelti į Turkiją, būtų nedelsiant repatrijuoti į okupuotas teritorijas Sirijoje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nuolatiniai Turkijos vykdomi perkėlimai gali prilygti Sirijos kurdų etniniam valymui; pabrėžia, kad Turkijos neteisėtas įsiveržimas ir okupacija kelia grėsmę taikai Sirijoje, Artimuosiuose Rytuose ir rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje; griežtai smerkia tai, kad Turkija, pažeisdama tarptautinę teisę, naudoja sirų samdinius konfliktuose Libijoje ir Kalnų Karabache;

8. tvirtai tiki Sirijos religine ir etnine įvairove; apgailestauja dėl Sirijos režimo vykdomos ilgalaikės Sirijos kurdų diskriminacijos; smerkia tikslinius Sirijos režimo išpuolius prieš kritiškus balsus, pvz., prieš Europos Parlamento Sacharovo premijos laureatą Ali Ferzatą už jo kritiką Prezidento B. Assado atžvilgiu, bei Sirijos režimo išpuolius prieš 124 krikščionių bažnyčias, kuriuos užfiksavo Sirijos žmogaus teisių tinklas; griežtai smerkia ISIL / „Da’esh“ vykdomą religinėms mažumoms priklausančių asmenų žudymą, ypač šios organizacijos 2014–2018 m. vykdytus genocido nusikaltimus prieš jazidus ir musulmonų šiitų bei krikščionių tikėjimo žmones; labai apgailestauja dėl ginkluotų opozicijos grupių vykdomo mažumų persekiojimo;

9. primena tarptautinei bendruomenei žmogaus teisių pažeidimų Sirijoje, kuriuos yra įvykdžiusios visos konflikto šalys, sunkumą ir mastą; atkreipia dėmesį į didžiulę Sirijos režimo atsakomybę už sprendimą nuslopinti taikius protestus, vykdant beatodairiškas represijas nepaprastai žiauriomis priemonėmis; primena „Caesar“ ataskaitos svarbą ir 11 000 atpažintų kalinių, 2011–2013 m. marintų badu ir mirtinai nukankintų kalinimo centruose ir karo ligoninėse aplink Damaską, nuotraukų patikimumo patvirtinimą, kurį 2014 m. JT ST pateikė Prancūzija; ragina ES ir jos valstybes nares paremti JT Tyrimo komisijos 2021 m. kovo mėn. rekomendaciją padėti sukurti nepriklausomą mechanizmą, kurio veikla būtų grindžiama tarptautiniais įgaliojimais ir į aukas orientuotu požiūriu, siekiant rasti dingusius asmenis arba jų palaikus, įskaitant masinėse kapavietėse rastus asmenis;

10. griežtai smerkia Sirijos režimo įvykdytus 550 tarptautinių ir Sirijos žurnalistų nužudymus ir ISIL / „Da’esh“ bei kitų ginkluotų grupuočių įvykdytus dešimčių žurnalistų nužudymus; ragina Sirijos režimą nedelsiant iš kalėjimo išleisti 400 žurnalistų, apie kurių kalinimą yra pranešęs Sirijos žmogaus teisių tinklas;

11. kuo griežčiausiai smerkia seksualinio prievartavimo kaip karo ginklo prieš moteris naudojimą, nesvarbu, ar šito griebtųsi Sirijos režimas ir jo nereguliariosios karinės pajėgos, kaip yra užfiksavęs JT Nepriklausomas tarptautinis komitetas, ar ISIL / „Da’esh“ prieš jazidų ir šiitų moteris; primena vaidmenį, kurį moterys atliko per 2011 m. sukilimą, ir fundamentalią moterų dalyvavimo visais Sirijos politinės, ekonominės ir teisminės valdžios struktūrų lygmenimis, įskaitant pereinamojo laikotarpio teisingumą, svarbą; pakartoja, jog svarbu, kad moterys ir jaunimas būtų įtraukiami į konflikto sprendimo procesą;

12. pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia Rusijos oro antskrydžius, per kuriuos žuvo daugiau kaip 6 900 civilių, įskaitant 2 000 vaikų, buvo naudojami kasetiniai šaudmenys, vakuuminės bombos ir tolimojo nuotolio raketos, taikomasi į nepriklausomus žiniasklaidos centrus, ligonines, humanitarinę infrastruktūrą, įskaitant daugiau kaip 207 medicinos įstaigas – apie tai pranešė Sirijos žmogaus teisių tinklas – ir į Sirijos civilinės gynybos dalinius, pvz., humanitarinės organizacijos „Baltieji šalmai“ narius; smerkia Rusijos mėginimus sutepti „Baltųjų šalmų“ įvaizdį Vakarų žiniasklaidoje vykdant agresyvią ir nuoseklią dezinformacijos kampaniją socialinėje žiniasklaidoje; kuo griežčiausiai smerkia Rusijos karo lėktuvų dalyvavimą Sirijos režimui vykdant tokius cheminius išpuolius, kaip 2017 m. balandžio mėn. Chan Šeichūno žudynės, po kurių Rusijos karo lėktuvai iš karto subombardavo vienintelę ligoninę, kurioje buvo gydomi nukentėjusieji;

13. ragina Sirijos režimą nedelsiant išlaisvinti 130 000 neteisėtai sulaikytų politinių kalinių, įskaitant moteris, vyrus ir vaikus, priverstinai dingusius Sirijos saugumo pastangomis; griežtai smerkia sistemingą kankinimų, nežmoniško elgesio ir seksualinio smurto naudojimą siaubingomis sąlygomis, kuriomis jie laikomi, nesuteikiant jokios galimybės kreiptis į civilinį teismą ar advokatą, prašyti medicinos pagalbos ar susitikti su savo šeimomis; pabrėžia, kad jiems neužtikrinamos jų pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įskaitant informacijos apie jų suėmimą slėpimą ir kankinimą siekiant išgauti netikrus prisipažinimus; primygtinai ragina Sirijos valdžios institucijas be išimčių nedelsiant ir netrukdomai suteikti pripažintoms tarptautinėms humanitarinėms NVO ir stebėsenos organizacijoms galimybę patekti į sulaikymo įstaigas be išankstinio pranešimo;

14. pabrėžia, kad ISIL / „Da’esh“ tebeveikia regione ir nebuvo nugalėta; reiškia susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais susidurta siekiant išsaugoti ir gauti prieigą prie ISIL / „Da’esh“ įvykdytų nusikaltimų įrodymų bei sužinoti, koks likimas ištiko pagrobtuosius; ragina ES ir jos valstybes nares paremti pastangas vietoje, siekiant dokumentais užfiksuoti ir išsaugoti šių nusikaltimų įrodymus; teigiamai vertina ES ir ne ES piliečių, prisijungusių prie ISIL / „Da’esh“, persekiojimą;

15. reiškia susirūpinimą dėl Sirijos šiaurės rytuose atsinaujinusios ISIL / „Da’esh“ veiklos; puikiai vertina tarptautinės koalicijos veiksmus prieš ISIL / „Da’esh“; akcentuoja tęstinio, ilgalaikio JAV dalyvavimo koalicijoje svarbą; pakartoja remiąs pasaulinės koalicijos prieš ISIL / „Da'esh“ pastangas ir akcentuoja svarų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) – sąjungininkių kovojant su ISIL / „Da'esh“ – indėlį;

16. reiškia susirūpinimą dėl didėjančios įtampos Irako Kurdistane, kuriame padėtis pastaraisiais metais buvo stabilesnė nei Sirijoje ir kuris yra tapęs saugia zona Sirijos pabėgėliams;

17. pakartoja, kad už pagrindinius tarptautinius nusikaltimus atsakingi asmenys turi būti tinkamai patraukti baudžiamojon atsakomybėn – taip pat ir ES valstybėse narėse – jei nesama kitų tarptautinių ar nacionalinių pereinamojo laikotarpio teisingumo procesų; pabrėžia, kad labai svarbu išspręsti klausimą dėl asmenų, prie kurių sulaikymo ir dingimo prisidėjo visos konflikto šalys: tai fundamentali bet kurio pereinamojo laikotarpio proceso dalis siekiant taikos;

18. primena, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) turėtų išsaugoti pagrindinę tarptautinio teisingumo jurisdikciją teisiant už genocido nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, karo ir agresijos nusikaltimus; mano, kad atskaitomybės nebuvimas yra puiki dirva tolesniems žiaurumams ir dar didesnėms aukų kančioms vešėti; todėl primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina reikalauti visų nusikaltimų vykdytojų atsakomybės – visų pirma taikant visuotinės jurisdikcijos principą – bei atlyginti žalą nukentėjusiems; pabrėžia, kad atkuriamojo teisingumo priemonės turi būti pradėtos taikyti nelaukiant konflikto pabaigos ir ragina ES bei jos valstybes nares didinti savo paramą procesams, kuriems vadovauja Sirijos gyventojams atstovaujančios grupės; griežtai smerkia tai, kad Rusija, remiama Kinijos, 16 kartų vetavo JT ST pastangas kreiptis dėl Sirijos į TBT;

19. teigiamai vertina tai, kad 2021 m. vasario 24 d. Vokietijos Koblenco miesto teisme už bendrininkavimą vykdant nusikaltimus žmoniškumui pirmą kartą buvo nuteistas Sirijos režimo saugumo pareigūnas;

20. puikiai vertina ES valstybių narių pastangas, dedamas nuo 2019 m., siekiant plačios tarptautinės paramos, kad būtų užtikrintas ilgalaikis JT bendrojo biudžeto finansavimas JT Tarptautiniam, nešališkam ir nepriklausomam pagalbos tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus pagal tarptautinę teisę ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmui (IIIM);

21. palankiai vertina Prancūzijos ir Vokietijos jungtinę tyrimo grupę, remiančią baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus žmoniškumui, paliudytus „Caesar“ ataskaitoje; teigiamai vertina abiejų valstybių 2018 m. išduotus tarptautinius arešto orderius suimti tris aukšto rango saugumo pareigūnus; puikiai vertina Sirijos vietos NVO vaidmenį tikrinant, dokumentais pagrindžiant, renkant ir apsaugant nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų įrodymus, taip pat papildomą tokių NVO, kaip Tarptautinė atskaitomybės ir teisingumo komisija, vaidmenį padedant Europos teisėsaugos ir teisminėms institucijoms veiksmingai traukti baudžiamojon atsakomybėn karo nusikaltėlius, esančius ES valstybių narių teritorijoje; ragina ES rengti daugiau teisinių mokymų sirams, kad jie galėtų atlikti svarbų vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu;

22. ragina Komisiją pateikti ES veiksmų planą dėl nebaudžiamumo, įtraukiant specialų Sirijai skirtą skyrių; pabrėžia, kad šiuo veiksmų planu turėtų būti siekiama geriau koordinuoti ir derinti valstybių narių išteklius ir pastangas vykdyti baudžiamąjį karo nusikaltėlių persekiojimą ES; laikosi nuomonės, kad pereinamojo laikotarpio teisingumas atlieka fundamentalų vaidmenį užtikrinant taiką ilguoju laikotarpiu; ragina ES inicijuoti specialų Europos fondą nusikaltimų žmoniškumui Sirijoje aukoms;

23. remia valstybių narių pastangas gerinti teisminių, policijos ir imigracijos išteklių koordinavimą plėtojant bendras jurisdikcijas, kad būtų pasidalyta jų teismine kompetencija ir palengvintas persekiojimo vykdymas; pabrėžia, jog geriau pasirengusios valstybės narės turėtų dalytis savo ekspertais ir vertėjais žodžiu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingiems ir efektyviems tyrimams atlikti, o kiekviena valstybė narė turėtų stengtis paskirti specialų prokurorą šiems nusikaltimams tirti, siekiant paspartinti teisminio koordinavimo darbą;

24. ragina valstybes nares automatiškai ES lygmeniu dalytis informacija apie įtariamuosius karo nusikaltimais vadovaujantis Ženevos konvencijos 1F straipsniu; laikosi nuomonės, kad būtinas ir glaudesnis imigracijos institucijų bei prokuratūrų bendradarbiavimas, susijęs su įtariamaisiais karo nusikaltimais, nacionaliniu lygmeniu;

25. primygtinai ragina visas be išimties ES valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti kovojant su nebaudžiamumu; reiškia gilų susirūpinimą dėl nepakankamo kai kurių valstybių narių bendradarbiavimo vykdant baudžiamąjį Sirijos karo nusikaltėlių persekiojimą;

26. visapusiškai remia Europos pastangas, kurioms nuo 2020 m. rugsėjo mėn. vadovauja Nyderlandai, pradėti teisminį procesą prieš Siriją Tarptautiniame Teisingumo Teisme už JT konvencijos prieš kankinimą pažeidimą;

27. ragina valstybes nares per būsimą Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos konferenciją, kuri vyks 2021 m. pavasarį, prašyti sustabdyti Sirijos narystę šioje organizacijoje dėl cheminių ginklų naudojimo įrodymų klastojimo; pakartoja esąs sukrėstas 336 dokumentais patvirtintų Sirijos režimo cheminių išpuolių, kurių metu prieš civilius buvo panaudotos chloro, zarino ir sieros iprito dujos, bei juos smerkia;

28. griežtai smerkia visų šalių, ypač Sirijos režimo ir ISIL / „Da’esh“, išpuolius prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus; pažymi, kad Sirijos režimui tenka ypatinga atsakomybė už tikslinį humanitarinės pagalbos darbuotojų žudymą, vykdomą nuo 2011 m.; akcentuoja didžiulę Rusijos atsakomybę už išpuolius prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus, ypač už jos 2015 m. spalio mėn. įvykdytą 21-os organizacijos „Gydytojai be sienų“ lauko ligoninės bombardavimą;

29. reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad, nors nuo konflikto pradžios praėjo 10 metų, Sirijos žmonių kančia tęsiasi; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl to, kad vien per pastaruosius metus Sirijos humanitariniai poreikiai išaugo penktadaliu ir kad šiuo metu dar 4,5 mln. sirų kenčia dėl maisto stygiaus, o 90 proc. jų gyvena žemiau skurdo ribos; mano, kad galimybė teikti humanitarinę pagalbą turi likti pagrindiniu ES prioritetu Sirijoje ir kad dėl išaugusių poreikių būtinas tvirtesnis ES finansinis ir politinis atsakas; atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. liepos mėn. ketinama atnaujinti JT ST rezoliuciją Nr. 2533 dėl Bab al-Havos sienos kirtimo punkto; apgailestauja dėl to, kad Rusija ir Kinija, užuot pritarusios rezoliucijai, per pastarąjį balsavimą susilaikė; laikosi nuomonės, kad negalima pasikliauti konflikto zonų ribas peržengiančiu humanitarinės pagalbos pristatymu siekiant pastarąją teikti žmonėms, kurie šiuo metu nuo jos priklauso; primena, kad nuo šio sienos kirtimo punkto veiklos priklauso 2,4 mln. sirų išgyvenimas ir kad jos nepratęsus bent 12 mėnesių pasekmės būtų sunkios ir pražūtingos gyvybei; smerkia JT ST narių, siekiančių apriboti humanitarinės pagalbos teikimo galimybes dėl politinių tikslų, veiksmus; ragina visas JT ST nares paremti rezoliuciją dėl sienos kirtimo punkto veiklos atnaujinimo, siekiant išvengti humanitarinės krizės pablogėjimo ir užtikrinti konflikto zonų ribas peržengiančių intervencijų, įgyvendinamų vadovaujantis humanitariniais principais, išplėtimą ir rėmimą; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būtų nedelsiant atnaujinta Bab al-Salamo ir Al-Jarubijos sienos kirtimo punkto veikla, kaip pažymima JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 74/169, o pagalba tiesiausiais keliais pasiektų gyventojus, kuriems ji reikalinga, tiek šiaurės vakaruose, tiek šiaurės rytuose; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad humanitarinė pagalba būtų nukreipiama išimtinai tiems, kam ji reikalinga labiausiai;

30. ragina tarptautinę bendruomenę skubiai spręsti klausimą dėl rekordinio Sirijos gyventojų humanitarinių poreikių Sirijoje ir už jos ribų masto; ragina ES, sušaukusią Briuselio V įsipareigojimų Sirijai telkimo konferenciją, raginti kitus tarptautinius paramos teikėjus didinti paramą Humanitarinės pagalbos teikimo Sirijai plano sveikatos sektoriui, skiriant didesnį, lankstų, daugiametį finansavimą, kuris apimtų ilgalaikius gyventojų poreikius; ragina tarptautinius paramos teikėjus konkrečiai investuoti į programas, pagal kurias be kitos sugadintos civilinės infrastruktūros yra remontuojamos, atstatomos ir stiprinamos nukentėjusios ar sugriautos sveikatos priežiūros įstaigos;

31. ragina JT ST į būsimąsias JT rezoliucijas ir oficialias diskusijas įtraukti aiškius raginimus apsaugoti sveikatos priežiūros darbuotojus; atsižvelgdamas į tai ragina ES valstybes nares siūlyti politinį palaikymą ir operatyvinę paramą JT vadovaujamoms atskaitomybės iniciatyvoms ir tyrimams, kad būtų skatinama laikytis tarptautinės humanitarinės teisės;

32. rengiantis 2021 m. kovo 29–30 d. Briuselyje vyksiančiai V paramos teikėjų konferencijai pabrėžia, kad svarbu ne tik išlaikyti humanitarinės pagalbos įsipareigojimus, bet ir juos didinti sirams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams bei krizės regione paveiktoms bendruomenėms; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir jos valstybės narės yra didžiausios humanitarinės pagalbos teikėjos, reagavusios į Sirijos humanitarinę krizę, o jų indėlis nuo 2011 m. siekia 20 mlrd. EUR; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl galimų JK vyriausybės planų iš esmės sumažinti savo pagalbos indėlį, įskaitant tai, kad Sirijai jis sumažėtų 67 proc., o Libanui – 88 proc.;

33. puikiai vertina kaimyninių valstybių veiksmus solidarizuojantis su Sirijos pabėgėliais Libane, Jordanijoje, Turkijoje ir Irake bei teikiant jiems pagalbą; ragina ES valstybes nares toliau finansuoti humanitarinės pagalbos programas pabėgėlius priimančiose šalyse ir skirtas šalies viduje perkeltiems asmenims Sirijoje; ragina ES valstybes nares skirti visą būtiną finansavimą ir paramą siekiant užtikrinti, kad visi Sirijos pabėgėlių vaikai priimančiosiose šalyse turėtų galimybę siekti ne tik pradinio, bet ir vidurinio išsilavinimo; primygtinai ragina visas priimančiąsias šalis imtis visų būtinų priemonių šiam tikslui pasiekti ir pašalinti visas administracines ar teisines kliūtis; ragina priimančiąsias šalis ypatingą dėmesį skirti galimybėms įsidarbinti, gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir mokytis bei piliečių dokumentams: taip bus skatinamas pabėgėlių gebėjimas siekti savarankiškumo;

34. atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. pabaigoje nustos veikti ES patikos fondas „Madad“, sukurtas reaguojant į krizę Sirijoje; ragina Komisiją parūpinti finansinių išteklių ES humanitariniam atsakui į krizę Sirijoje pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę ir užtikrinti, kad jos projektai būtų įgyvendinami be kliūčių;

35. ragina visas ES valstybes nares remti principingą humanitarinę pagalbą atsisakant normalizuoti santykius su Sirijos režimu; perspėja, kad, Sirijos režimui neįgyvendinant patikimų politinių procesų, ES finansiniai ištekliai neturėtų būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai investuojami į bendrą Sirijos atkūrimą; ragina vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininko pavaduotoją rengiant ilgalaikį atsako Sirijoje planą parengti tvirtą išsamaus patikrinimo, susijusio su žmogaus teisėmis, politiką būsimų atstatymo intervencijų tikslu, glaudžiai bendradarbiaujant su Sirijos pilietine visuomene, įskaitant stebėsenos sistemą, kuri apimtų specialius su žmogaus teisių standartais susijusius rodiklius; apgailestauja dėl Rusijos, Irano, Kinijos ir Turkijos verslo planų siekiant pasipelnyti iš Sirijos tragedijos;

36. ragina ES valstybes nares toliau taikyti sankcijas asmenims ir subjektams, susijusiems su represijomis Sirijoje; pabrėžia, kad nepageidaujamo neigiamo sankcijų poveikio svarbu vengti taikant humanitarines išimtis už principingą humanitarinę veiklą, be to, svarbu kartu su JAV spręsti pernelyg uolaus reikalavimų laikymosi bankų atveju problemą;

37. ragina ES ir jos valstybes nares atnaujinti ir išplėsti asmenų, kuriems tikslinės sankcijos taikomos pagal naująjį ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, sąrašą ir įtraukti Sirijos, Rusijos ir Irano civilinių bei karinių operacijų vadus, neabejotinai susijusius su karo nusikaltimais;

38. įsipareigoja priimti veiksmingą ES įmonių išsamaus patikrinimo teisės aktą, kuriuo ES įmonėms ir veiklą ES bendrojoje rinkoje vykdančioms įmonėms būtų nustatytos su žmogaus teisėmis susijusios išsamaus patikrinimo prievolės;

39. primena visoms ES valstybėms narėms, kad Sirija nėra šalis, į kurią saugu sugrįžti; mano, kad, vadovaujantis ES paskelbta pozicija, bet koks sugrįžimas turėtų būti saugus, savanoriškas, orus ir pagrįstas informacija; prašo visų ES valstybių narių nekeisti nacionalinės politikos taip, kad tam tikroms kategorijoms priskiriami sirai netektų savo apsaugos statuso, ir atsisakyti šios tendencijos, jei tokia politika jau taikoma; primygtinai ragina Libaną ir Turkiją bei visas regiono šalis liautis deportavus sirus atgal į Siriją prieš pastarųjų valią;

40. smerkia neatitaisomą žalą, dėl B. Assado išdegintos žemės taktikos padarytą kultūros vietovėms, bei artefaktų grobimą ir kontrabandą, džihadistų vykdomą savo veiksmams konflikto metu finansuoti;

41. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl humanitarinės, sanitarinės ir saugumo padėties blogėjimo šiaurės rytų Sirijoje veikiančiose – pirmiausia Al-Holo ir Rojo – stovyklose, kuriose ir toliau tarpsta radikalizacija; mano, kad ES piliečiai, įtariami priklausymu teroristinėms organizacijoms ir kalinami šiose stovyklose, turėtų būti teisiami teisme; yra sukrėstas Al-Holo stovykloje dirbusio organizacijos „Gydytojai be sienų“ darbuotojo nužudymo, įvykdyto 2021 m. vasario 24 d.: tai dar vienas žmogiškos kainos, kurią tenka mokėti dėl smurto ir nesaugių gyvenimo sąlygų stovykloje, pavyzdys;

42. ragina ES valstybes nares apsaugoti vaiko amžiaus piliečius, kurie gali būti sulaikyti dėl nusikaltimų, susijusių su saugumu, arba ryšių su ginkluotomis grupuotėmis;

43. ragina valstybes nares repatrijuoti visus Europos vaikus, visų pirma atsižvelgiant į jų konkrečią šeiminę padėtį ir vaiko interesus, taip pat teikti būtiną paramą jų reabilitacijai ir reintegracijai, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės;

44. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irako vyriausybei ir Atstovų Tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei bei Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui.

(1)	OL C 162, 2019 5 10, p. 119.
(2)	OL C 307, 2018 8 30, p. 117.
(3)	OL C 334, 2018 9 19, p. 69.
(4)	Priimti tekstai, P9_TA(2019)0049.
(5)	Priimti tekstai, P9_TA(2019)0066.
(6)	OL C 153 E, 2013 5 31, p. 115.
(7)	OL L 12 I, 2021 1 15, p. 3.
(8)	OL L 150, 2003 6 18, p. 67.

ES paskelbimas LGBTIQ asmenų laisvės erdve

173k

49k

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES paskelbimo LGBTIQ asmenų laisvės erdve (2021/2557(RSP))

P9_TA(2021)0089

B9-0166/2021

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką,

– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(1),

– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančią Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB(2),

– atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(3),

– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(4),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką,

– atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti ateities (2019–2024 m.)(5),

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų(6),

– atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos priimtas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo ES gaires,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2019 m. pradėtos ES LGBT asmenų apklausos rezultatus,

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo(7),

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga(8),

– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją (Nr. CM/Rec(2010)5) valstybėms narėms dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių ir į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos priimtus standartus,

– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro memorandumą dėl LGBTI asmenų stigmatizacijos Lenkijoje,

– atsižvelgdamas į diskusijas Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso Einamųjų reikalų komitete ir į vėlesnes jo ataskaitas: 2021 m. sausio 27 d. faktų nustatymo misijos ataskaitą „Vietos valdžios institucijų vaidmuo LGBTIQ asmenų padėties ir teisių Lenkijoje atžvilgiu“ (angl. Fact-finding report on the role of local authorities with regard to the situation and rights of LGBTIQ people in Poland) ir 2021 m. vasario 10 d. ataskaitą „LGBTIQ asmenų apsauga daugėjant prieš LGBTIQ asmenis nukreiptos neapykantos retorikos ir jų diskriminacijos atvejų. Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo“ (angl. Protecting LGBTIQ people in the context of rising anti-LGBTIQ hate speech and discrimination: The role of local and regional authorities),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi LGBTIQ asmenų teisės yra žmogaus teisės;

B. kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtintų ES sutartyse ir Chartijoje, kurios turėtų būti visapusiškai paisoma; kadangi visos valstybės narės pagal tarptautinę teisę ir ES sutartis yra prisiėmusios įsipareigojimų ir turi pareigų laikytis pagrindinių teisių ir jas užtikrinti, saugoti ir įgyvendinti; kadangi kova su nelygybe ES yra bendra atsakomybė, kuriai visais valdžios lygmenimis reikalingos bendros pastangos ir bendri veiksmai;

C. kadangi nuo 2019 m. kovo mėn. daugiau kaip 100 Lenkijos regionų, apskričių ir savivaldybių priėmė rezoliucijas, kuriomis pasiskelbė zonomis be vadinamosios LGBTI ideologijos, arba priėmė regionines šeimos teisių chartijas; kadangi 2020 m. lapkričio mėn. Vengrijos miestas Nadkata priėmė rezoliuciją, kuria draudžiama „skleisti ir skatinti LGBTQ propagandą“; kadangi šiomis rezoliucijomis tiesiogiai ir netiesiogiai diskriminuojami LGBTIQ asmenys; kadangi rezoliucijose dėl zonų be LGBT asmenų reiškiamas pasipriešinimas „LGBT asmenų judėjimo ideologijai“, o vietos valdžios institucijos raginamos nesiimti jokių veiksmų, kuriais būtų skatinama LGBTIQ asmenų tolerancija, be kita ko, panaikinti organizacijoms, kurios siekia populiarinti nediskriminavimo ir lygybės principus, skiriamą finansinę paramą; kadangi regioninėse šeimos teisių chartijose vartojama labai siaura šeimos apibrėžtis, o savivaldybės raginamos įgyvendinant visą savo politiką, iniciatyvas ir finansavimo programas apsaugoti šeimos teises; kadangi šiose regioninėse chartijose, daugiausia dėmesio skiriant tik tokių rūšių šeimoms, netiesiogiai raginama diskriminuoti visų kitų rūšių šeimas, visų pirma nepilnas, tos pačios lyties asmenų ir vaivorykštės šeimas, ir neskirti finansinės paramos projektams ir iniciatyvoms, kuriais siekiama saugoti ir skatinti pagrindines teises, įgyvendinti kovos su diskriminacija srities švietimo programas ar kitaip palaikyti lygybę ir LGBTIQ asmenis;

D. kadangi Lenkijos žmogaus teisių kontrolierius dėl kai kurių regionų, apskričių ir savivaldybių, priėmusių rezoliucijas dėl pasiskelbimo zonomis be LGBT ideologijos, pateikė devynis skundus, o juos nagrinėję administraciniai teismai iki šiol paskelbė, kad keturios rezoliucijos prieštarauja konstitucijai; kadangi 2021 m. sausio mėn. Lenkijos miestas Naujoji Demba panaikino savo rezoliuciją, kuria pasiskelbė zona be vadinamosios LGBT ideologijos, nes Airijos miestas Fermojus nutraukė su juo sudarytą miestų partnerystės susitarimą; kadangi Lenkijos Štumo apskritis ir Mazovijos Tomašuvo miestas atitinkamai 2020 m. rugsėjo ir spalio mėn. panaikino savo rezoliucijas, kuriomis buvo priimtos regioninės šeimos teisių chartijos;

E. kadangi Norvegija atsisakė skirti lėšų Lenkijos regionams, apskritims ir savivaldybėms, kurie priėmė rezoliucijas ir pasiskelbė zonomis be vadinamosios LGBTI ideologijos, arba priėmė regionines šeimos teisių chartijas; kadangi Komisija atmetė Lenkijos miestų, priėmusių rezoliucijas dėl zonų be LGBTI asmenų ar šeimos teisių, pateiktus prašymus skirti ES finansavimą pagal miestų partnerystės programą; kadangi naudojantis visų ES fondų, kuriems taikomas 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas, lėšomis turi būti laikomasi nediskriminavimo principo ir gerbiamos Sutartyje nustatytos pagrindinės teisės, įskaitant nediskriminavimą dėl seksualinės orientacijos, ir kadangi pagal Sprendimą Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI (byla C-507/18)(9) savivaldybės, kaip darbdaviai, turi laikytis Direktyvos 2000/78/EB, kuria draudžiama diskriminacija ir priekabiavimas dėl seksualinės orientacijos užimtumo srityje;

F. kadangi trys NVO Komisijai pateikė teisinį skundą ir pabrėžė, kad regioninėmis šeimos teisių chartijomis ir rezoliucijomis, kuriomis regionai, apskritys ir savivaldybės pasiskelbia zonomis be vadinamosios LGBTI ideologijos, diskriminuojami LGBTIQ asmenys, taip pažeidžiant Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ir Chartijos 15 bei 21 straipsnius, kuriuose įtvirtinta atitinkamai laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti bei teisė į nediskriminavimą; kadangi Komisija iki šiol nepateikė atsakymo į šį teisinį skundą ir oficialiai nepripažino, kad buvo pažeista ES teisė;

G. kadangi priimtos rezoliucijos dėl pasiskelbimo zonomis be vadinamosios LGBT ideologijos ar regioninės šeimos teisių chartijos yra dalis kitų platesnio masto reiškinių, tokių kaip padidėjusi LGBTIQ asmenų bendruomenės diskriminacija ir dažnesni išpuoliai prieš ją Lenkijoje, be kita ko, seksualumo, tapatybės ir išraiškos įvairovę apibūdinant kaip pavojingą ideologiją, dažnėjanti valdžios institucijų, išrinktų pareigūnų, įskaitant dabartinį prezidentą, ir vyriausybę palaikančios žiniasklaidos skleidžiama neapykantos retorika, taip pat LGBTIQ asmenų teisių aktyvistų sulaikymas, išpuoliai prieš LGBTI asmenų eitynes ir draudimai rengti tokias eitynes bei informuotumo didinimo programas ir veiksmus, be kita ko, mokyklose, ir diskriminacinės prieš LGBT asmenis nukreiptos demonstracijos; kadangi valdžios institucijų skleidžiama neapykantos retorika įteisinama ir dar labiau skatinama LGBTIQ asmenų nepakanta ir jų diskriminavimas; kadangi naudojimasis saviraiškos laisve neatsiejamas nuo pareigų ir atsakomybės, ypač kalbant apie valdžios institucijas, politikus ir įtakingus asmenis, ir kadangi jie neturėtų skleisti neapykantos retorikos ar sakyti kokių nors kitų kalbų, kuriomis stigmatizuojami LGBTIQ asmenys, o turėtų griežtai pasmerkti tokią agitaciją ir stigmatizaciją ir kovoti su šiais reiškiniais, įskaitant atvejus, kai tokį požiūrį reiškia privatūs subjektai;

H. kadangi Lenkijos aktyvistams, kurie kovoja su rezoliucijomis dėl pasiskelbimo zonomis be vadinamosios LGBTI ideologijos ir regioninėmis šeimos teisių chartijomis ir apie jas informuoja visuomenę, dėl jų veiklos teikiami strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (angl. SLAPP); kadangi Lenkijos aktyvistams, kurie stengiasi atšaukti prieš LGBTIQ asmenis nukreiptas deklaracijas ir šeimos teisių chartijas, įskaitant interneto svetainės „Neapykantos žemėlapis“ (angl. Atlas of Hate) kūrėjus ir nuotraukų projekto „Zonos be LGBT asmenų“ rengėją, vietos valdžios institucijos arba fundamentalistų organizacijos, siekdamos didelės finansinės kompensacijos, pateikė nepagrįstus ieškinius ir prieš juos vykdoma šmeižto kampanija, kurios metu šie aktyvistai dėl naudojamų kūrybiškų teisių gynimo priemonių vadinami melagiais; kadangi šiais veiksmais aiškiai siekiama įbauginti ir nutildyti pilietinę visuomenę; kadangi Lenkijos valdžios institucijos privalo visapusiškai apsaugoti visus mažumoms priklausančius asmenis, įskaitant LGBTIQ asmenis, nuo priešiškumo ir agresijos ir jiems sudaryti sąlygas laisvai vykdyti savo veiklą; kadangi Komisija, nepaisydama pakartotinių Parlamento raginimų, nepriėmė kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo teisės aktų;

I. kadangi Peticijų komitetui dėl zonų be LGBTI asmenų Lenkijoje buvo pateiktos dvi peticijos (Nr. 0448/2020 ir Nr. 0354/2020); kadangi šios peticijos 2021 m. sausio 26 d. buvo aptartos Peticijų komitete, tačiau dėl nepatenkinamo Komisijos atsakymo jos nebuvo baigtos nagrinėti ir Komisija turės išsamiau paaiškinti padėtį;

J. kadangi 2020 m. gegužės mėn. FRA paskelbtoje antrosios LGBTI asmenų apklausos ataskaitoje pabrėžiama, kad Lenkijoje didėja nepakanta LGBTIQ asmenims ar asmenims, kurie, kaip manoma, yra LGBTIQ asmenys, ir daugėja smurto jų atžvilgiu, ir iš šios apklausos rezultatų matyti, kad respondentai Lenkijos LGBTIQ asmenys visiškai netiki vyriausybės pastangomis kovoti su diskriminacija ir smurtu – tokiomis pastangomis tikinčių asmenų procentinė dalis yra mažiausia visoje Sąjungoje (tik 4 proc.), ir kad didžiausia procentinė dalis respondentų (79 proc.) vengia vykti į tam tikras vietas, nes baiminasi būti užpulti arba susidurti su priekabiavimu ar grasinimais; kadangi iš to matyti aiškus nepagrįsta LGBTIQ asmenų baime grindžiamo valdymo ir didėjančios LGBTIQ asmenų diskriminacijos bei smurto prieš juos tarpusavio ryšys;

K. kadangi Parlamentas jau yra paraginęs valstybes nares kriminalizuoti vadinamosios atvertimo terapijos praktiką; kadangi 2020 m. gegužės mėn. JT nepriklausomo eksperto apsaugos nuo smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės klausimais ataskaitoje valstybės narės raginamos uždrausti atvertimo terapijos praktiką; kadangi ši praktika vis dar taikoma bent 69-iose pasaulio šalyse, be kita ko, Europos Sąjungoje – pranešta, kad ES valstybėse narėse per atvertimo terapiją skiriami vaistai ir psichoterapija ir atliekamos ritualinio valymo apeigos(10); kadangi ši praktika uždrausta tik dviejose Europos Sąjungos valstybėse narėse: Maltoje ir Vokietijoje;

L. kadangi priešiškos reakcijos į LGBTIQ asmenis dažnai siejamos su platesnio masto demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties blogėjimu; kadangi Europos Parlamentas keliose rezoliucijose išreiškė didelį susirūpinimą dėl teisinės valstybės padėties blogėjimo Lenkijoje, ypač dėl teisminių institucijų nepriklausomumo ir pagrindinių teisių apsaugos; kadangi dar nesiimta tinkamų priemonių, kuriomis būtų reaguojama į Parlamento iniciatyvą sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą, kuris būtų reglamentuojamas Parlamento, Komisijos ir Tarybos tarpinstituciniu susitarimu;

M. kadangi Parlamentas keliose savo rezoliucijose išreiškė savo poziciją dėl teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir demokratijos padėties Lenkijoje ir padarė išvadą, kad ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms vertybėms kyla sisteminė grėsmė ir kad tai yra aiškus šiurkštaus šių vertybių pažeidimo pavojus; kadangi klausymai, kuriuos Taryba, reaguodama į bendroms Europos vertybėms kylančias grėsmes Lenkijoje, kartu su Lenkijos valdžios institucijomis surengė pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį, nedavė jokių rezultatų; kadangi teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėtis Lenkijoje nepagerėjo – priešingai, nuo tada, kai buvo pradėta minėta procedūra, ši padėtis, įskaitant pagrindinių teisių, ypač LGBTIQ asmenų ir moterų pagrindinių teisių, padėtį, labai pablogėjo; kadangi Taryba turėtų užtikrinti, kad pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį rengiamuose klausymuose taip pat būtų atsižvelgiama į įvykusius pokyčius ir įvertinama pagrindinių teisių pažeidimo rizika;

N. kadangi Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo 2020 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Europos Parlamento plenariniame posėdyje pareiškė, kad „teritorijos be LGBTQI yra teritorijos be žmogiškumo. Ir joms mūsų Sąjungoje ne vieta“; kadangi Komisijos pirmininkė taip pat pareiškė, kad būti LGBTQI asmeniu nėra ideologija ir kad tai yra asmens tapatybė(11); kadangi Komisija ir Taryba neturėtų siaurai aiškinti teisinės valstybės principo; kadangi Komisija, siekdama kovoti su LGBTIQ asmenų pagrindinių teisių pažeidimais visoje Sąjungoje, turėtų nedvejodama naudotis visomis priemonėmis, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūras, ES teisinės valstybės priemones ir ES sutarties 7 straipsnį, taip pat neseniai priimtą Reglamentą dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų; kadangi naujoji Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa gali padėti kurti nediskriminacinę ir lygiateisiškesnę visuomenę, jos lėšų skiriant pilietinės visuomenės organizacijoms, skatinančioms LGBTIQ asmenų lygybę;

O. kadangi daug valstybių narių praeityje, taikydamos diskriminacinius įstatymus ir politiką, diskriminavo ir persekiojo LGBTIQ asmenis; kadangi per Antrąjį pasaulinį karą tūkstančiai LGBTIQ asmenų buvo suimti, įkalinti ir žuvo koncentracijos stovyklose; kadangi LGBTIQ asmenys Lenkijoje patiria nuolatinę diskriminaciją, tačiau tai yra problema ir visoje Europos Sąjungoje, nes mažinant nuolatinę LGBTIQ asmenų diskriminaciją ir jų patiriamą priekabiavimą padaryta nedidelė pažanga arba jos visai nepadaryta; kadangi visoje ES vis dar paplitę tokie reiškiniai kaip vieša LGBTIQ asmenų diskriminacija, prieš juos nukreipta neapykantos retorika ir neapykantos nusikaltimai; kadangi šiais išpuoliais pažeidžiamos pagrindinės LGBTIQ asmenų teisės, o valdžios institucijų atsakas pernelyg dažnai būna nepakankamas; kadangi LGBTIQ asmenys visose valstybėse narėse vis dar susiduria su didesne diskriminacija visose gyvenimo srityse, įskaitant darbą ir mokyklą, ir prieš juos dažniau vykdomi fiziniai, emociniai ir seksualiniai išpuoliai – tiek internete, tiek realiame gyvenime, o tai lemia susirūpinimą keliantį jaunų LGBTIQ asmenų(12), ypač jaunų translyčių asmenų, savižudybių skaičių; kadangi kelios valstybės narės atnaujino teisės aktus, kad užtikrintų didesnę LGBTIQ asmenų įtrauktį; kadangi vis dėlto yra keletas teisėkūros spragų, kurioms pašalinti reikalinga nacionalinių teisės aktų leidėjų politinė valia ir įsipareigojimas, kad būtų užtikrinta tikra LGBTIQ asmenų lygybė;

P. kadangi translyčiai asmenys ir toliau susiduria su tam tikrų sunkiausių formų diskriminacija, smurtu ir persekiojimu; kadangi 2018 m. Komisija paskelbė tyrimą „Translyčių ir interseksualių asmenų teisės į lygybę Europoje. Lyginamoji analizė“ (angl. Trans and intersex equality rights in Europe – a comparative analysis); kadangi iš 31-os atliekant šį tyrimą apklaustos šalies tik 13-oje šalių bent tam tikru mastu yra priimti nacionaliniai įstatymai, kuriais užtikrinama apsauga dėl lytinės tapatybės ir (arba) lyties požymių;

Q. kadangi 2021 m. atsirado socialinės žiniasklaidos iniciatyvų, pvz., judėjimas „#MeTooGay“, siekiant pasmerkti seksualinę prievartą LGBTIQ bendruomenėje; kadangi Guillaume Tran Thanh, šią saviraiškos laisvės iniciatyvą pradėjęs studentas, nusižudė netrukus po to, kai pareiškė savo pasmerkimą socialiniuose tinkluose ir patyrė pernelyg didelį spaudimą; kadangi dėl šios tragedijos kyla klausimų dėl paramos seksualinio smurto aukoms trūkumų;

R. kadangi daugelyje valstybių narių nėra konkrečių nediskriminavimo srities įstatymų, kurie atitiktų bent būtiniausius ES standartus, kuriais žmonės apsaugomi nuo diskriminacijos, neapykantos retorikos ir smurto dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir lyties požymių, ir kadangi jos nesiima veiksmų šiai teisinei spragai pašalinti; kadangi Taryboje daugiau kaip 10 metų blokuojama horizontalioji direktyva dėl nediskriminavimo, kuria būtų galima iš dalies užpildyti šią apsaugos spragą ne tik užimtumo srityje; kadangi daugelyje valstybių narių teisinės kovos su diskriminacija priemonės, jeigu jos yra patvirtintos, vis dar nepakankamai įgyvendinamos; kadangi Komisija ketina išplėsti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalyje pateiktą vadinamųjų ES nusikalstamų veikų sąrašą, kad jis apimtų neapykantos nusikaltimus ir neapykantos retoriką, įskaitant atvejus, kai tokia veika yra nukreipta prieš LGBTIQ asmenis;

S. kadangi policijos vykdoma LGBTIQ asmenų diskriminacija ir smurtas prieš juos vis dar yra problema Sąjungoje; kadangi, jei policijos pareigūnai nebus tinkamai mokomi, jie gali atgrasyti LGBTIQ asmenis nuo pranešimo apie smurtą prieš juos ir jų diskriminaciją; kadangi tai tebėra didelė kliūtis siekiant užtikrinti veiksmingą lygybę; kadangi teisėsaugos institucijoms skirtos mokymo programos padeda užkirsti kelią diskriminacinei praktikai ir neapykantos nusikaltimams ir kovoti su jais; kadangi prieš LGBTIQ asmenis nukreipta neapykantos retorika ir nusikaltimai turėtų būti visapusiškai ištirti, atsižvelgiant į šališkumo motyvus, ir prireikus už juos turėtų būti tinkamai patraukiama baudžiamojon atsakomybėn;

T. kadangi tik Maltoje, Portugalijoje ir kai kuriuose Ispanijos regionuose draudžiama interseksualiems asmenims atlikti medicinines procedūras negavus jų sutikimo; kadangi daugelis valstybių narių toliau vadovaujasi itin patologiniu požiūriu, pagal kurį problemos labai dažnai sprendžiamos pasitelkiant mediciną;

U. kadangi teisiniai pokyčiai Vengrijoje daro labai didelį neigiamą poveikį LGBTIQ asmenų pagrindinėms teisėms; kadangi priėmus Įstatymo projekto įvairiais klausimais Nr. T/9934 33 straipsnį Vengrijoje translyčiams ir interseksualiems asmenims de facto uždraudžiama teisiškai pripažinti pakeistą lytį, taip juos diskriminuojant ir pažeidžiant jų teisę į privatų gyvenimą; kadangi 2020 m. gruodžio mėn. Vengrijos parlamentas priėmė konstitucijos pakeitimus, kuriais dar labiau apribojamos LGBTIQ asmenų teisės, nepaisoma translyčių ir nebinarinio lytiškumo asmenų buvimo fakto ir ribojama jų teisė į šeimos gyvenimą, ir įstatymą, kuriuo iš santuokos nesudariusių asmenų bus atimta įvaikinimo teisė;

V. kadangi 2021 m. sausio mėn. Latvijos parlamentas pradėjo nagrinėti konstitucijos pakeitimą, kuriuo siekiama apriboti išplėstą šeimos sąvoką, nurodytą Konstitucinio Teismo nutarime, kuriame pastarasis pripažino, kad Darbo įstatymas turi būti taikomas įvairiems šeimos modeliams, ir įpareigojo teisės aktų leidėją užtikrinti tos pačios lyties asmenų porų paramą ir jų apsaugą;

W. kadangi 2020 m. birželio mėn. Rumunijos Senatas priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti veiklą, kai ugdymo proceso metu nagrinėjama lytinės tapatybės teorija; kadangi Rumunijos prezidentas atsisakė paskelbti šį įstatymą ir paprašė peržiūrėti jo konstitucingumą; kadangi 2020 m. gruodžio mėn. Rumunijos Konstitucinis Teismas paskelbė, kad šis įstatymas neatitinka Konstitucijos; kadangi iš to matyti, kad, norint apsaugoti LGBTIQ asmenų teises, labai svarbu, kad valstybėse narėse veiktų veiksmingos teisinės valstybės principo ir demokratijos stabdžių ir atsvarų sistemos;

X. kadangi, jei esate tėvas ar motina vienoje valstybėje narėje, tai reiškia, kad esate tėvas ar motina visose valstybėse narėse; kadangi yra atvejų, kai vaikai, kurių abu tėvai yra tos pačios lyties asmenys, susiduria su sunkumais, nes nėra teisinių nuostatų dėl gimimo liudijimų, kuriuose nurodyti abu tėvai yra tos pačios lyties asmenys, tarpusavio pripažinimo; kadangi ESTT prejudiciniu sprendimu, kurį priimti paprašė Administrativen sad Sofia-grad (Sofijos miesto administracinis teismas, Bulgarija) byloje C-490/20, nuspręs dėl atvejo, kai vaikas turi dvi motinas lesbietes ir dėl šios teisinės spragos yra be pilietybės; kadangi LGBTIQ asmenų lygybės strategijoje numatyta 2022 m. imtis teisėkūros iniciatyvos ir pašalinti šią teisinę spragą, taip pat tais pačiais metais peržiūrėti 2009 m. laisvo judėjimo gaires; kadangi tos pačios lyties asmenų poros, naudodamosi judėjimo laisve Europos Sąjungoje, ir toliau susiduria su sunkumais, tačiau Komisija nepasiūlė inicijuoti teisės aktų dėl santykių tarpusavio pripažinimo;

Y. kadangi kova su nelygybe ES yra bendra atsakomybė, kuriai visais valdžios lygmenimis reikalingos bendros pastangos ir bendri veiksmai, ir kadangi vietos ir regioninės valdžios institucijos šioje srityje atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų; kadangi šios institucijos dažnai yra atsakingos už ES teisės aktų įgyvendinimą, taip pat už lygybės ir įvairovės palaikymą; kadangi Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongresas priėmė rezoliuciją, kurioje priminė vietos valdžios institucijų atsakomybę apsaugant LGBTIQ asmenų teises ir jas paragino paskirti vietos įvairovės ir lygybės ekspertus(13);

Z. kadangi Europos regionų komitetas, kaip ES vietos ir regioninių institucijų atstovas, buvo paragintas apsvarstyti galimybę, reaguojant į kuriamas zonas be vadinamosios LGBT ideologijos, imtis jo kompetencijai priskiriamų veiksmų;

AA. kadangi LGBTIQ asmenys visoje Europos Sąjungoje turėtų naudotis laisve gyventi ir viešai rodyti savo seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, lyties raišką ir lyties požymius, nesibaimindami dėl šių priežasčių susidurti su nepakanta, diskriminacija ar persekiojimu; kadangi Chartija užtikrinama teisė į prieglobstį; kadangi taikant bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir vykdant jos reformą turi būti užtikrinama tinkama pažeidžiamų prašytojų, įskaitant prašytojus LGBTIQ asmenis, apsauga;

AB. kadangi, užuot diskriminavusios LGBTIQ asmenis, visais valdžios lygmenimis visoje Europos Sąjungoje veikiančios institucijos turėtų ginti ir skatinti visų asmenų, įskaitant LGBTIQ asmenis, lygybę ir pagrindines teises ir visapusiškai užtikrinti jų teises;

1. skelbia Europos Sąjungą LGBTIQ asmenų laisvės erdve;

2. smerkia visų formų smurtą ar diskriminaciją prieš asmenis dėl jų lyties ar seksualinės orientacijos; kuo griežčiausiai smerkia Belgijoje akivaizdžiai homofobiniu pagrindu įvykdytą Davido Polflieto nužudymą;

3. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarybai, Komisijai, Europos regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

(1)	OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(2)	OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
(3)	OL L 373, 2004 12 21, p. 37.
(4)	OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(5)	OL C 449, 2020 12 23, p. 146.
(6)	Priimti tekstai, P9_TA(2019)0101.
(7)	Priimti tekstai, P9_TA(2020)0225.
(8)	OL C 433, 2019 12 23, p. 66.
(9)	2020 m. balandžio 23 d. Sprendimas Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI, C-507/18, EU:C:2020:289.
(10)	https://www.theparliamentmagazine.eu/news/article/meps-condemn-lgbt-conversion-therapy-in-appeal-to-european-commission.
(11)	https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/SPEECH_20_1655.
(12)	FRA, „Dar daug reikia nuveikti, norint užtikrinti LGBTI asmenų lygybę“ (angl. A long way to go for LGBTI equality), 2020 m., https://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2020-lgbti-equality-1_en.pdf; ILGA-Europe, „2020 m. Europos vaivorykštės ataskaita“, (angl. 2020 Rainbow Europe report), https://www.ilga-europe.org/rainboweurope/2020.
(13)	https://rm.coe.int/protecting-lgbti-people-in-the-context-of-rising-anti-lgbti-hate-speec/1680a16129.

Vaiko teisės

177k

58k

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaikų teisių, atsižvelgiant į ES vaiko teisių strategiją (2021/2523(RSP))

P9_TA(2021)0090

B9-0164/2021

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją,

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto bendrąsias pastabas(1),

– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų alternatyviosios vaikų priežiūros gaires(2),

– atsižvelgdamas į 2019 m. liepos mėn. JT Visuotinį tyrimą dėl vaikų, kurių laisvė yra atimta,

– atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 15 d. JT informacinį pranešimą „COVID-19 poveikis vaikams“ ir teigiamą atsaką, kurį kartu inicijavo ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių grupė (GRULAC) ir pasirašė 173 šalys,

– atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 19 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) politikos atsaką „What is the impact of the COVID-19 pandemic on immigrants and their children?“,

– atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 1 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto deklaraciją dėl didėjančio priešiškumo romams ir rasistinio pobūdžio smurto prieš romus Europoje,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 ir 5 dalis,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija(3) (toliau – Seksualinės prievartos prieš vaikus direktyva),

– atsižvelgdamas į ES direktyvas dėl procesinių teisių(4),

– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“(5),

– atsižvelgdamas į 2021 m. – Tarptautinius vaikų darbo panaikinimo metus – ir Komisijos visiško nepakantumo vaikų darbui koncepciją,

– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikatą dėl vaikų migrantų apsaugos(6),

– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas dėl vaikų migrantų apsaugos,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus, priimtus siekiant sukurti lygybės sąjungą, kaip numatyta 2019–2024 m. kadencijos Europos Komisijos politinėse gairėse(7),

– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 24 d. Komisijos komunikatą „2020–2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių“(8),

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl vaikų teisių 30-ųjų JT vaiko teisių konvencijos metinių proga(9),

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl vaikų migrantų apsaugos(10),

– atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl poreikio sustiprinti Europos strateginę programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų po 2020 m. ir aktyviau kovoti su priešiškumu romams(11),

– atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją „Romų integracijos nacionalinių strategijų įgyvendinimas: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje“(12),

– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl vaikų teisių, atsižvelgiant į ES vaiko teisių strategiją (O-000007/2021 – B9-0007/2021),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A. kadangi, nepaisant vaiko etninės kilmės, lyties, pilietybės, socialinių ir ekonominių aplinkybių, gebėjimų, migracinio ar gyventojo statuso, vaikas visų pirma yra vaikas, jam reikia ypatingos apsaugos ir jis turi visas JT vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas teises;

B. kadangi didžiausias dėmesys imantis visų su vaikais ir jų fizine bei psichine gerove susijusių veiksmų ir priimant visus su tuo susijusius sprendimus turi būti teikiamas vaiko interesams;

C. kadangi vaikai turi teisę gauti įtraukų, finansiškai prieinamą ikimokyklinį ugdymą, geros kokybės priežiūrą ir laisvalaikį; kadangi vaikai, ypač kilę iš nepalankias sąlygas turinčių namų ūkių, turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir į specialias priemones, kuriomis būtų stiprinamos lygios galimybės ir kovojama su diskriminacija ir segregacija švietimo srityje; kadangi investicijos į ikimokyklinį ugdymą duoda didelę ekonominę ir socialinę grąžą;

D. kadangi iki COVID-19 protrūkio gyvenimo ypač dideliame skurde tikimybė vaikų atveju buvo dukart didesnė nei suaugusiųjų(13); kadangi, remiantis apytikriais vertinimais, vienas iš pandemijos padarinių yra tai, kad vaikų, gyvenančių žemiau savo atitinkamos šalies skurdo ribos, skaičius gali pašokti net iki 117 mln., o apytiksliai dar 150 mln. vaikų gyvena daugialypio skurdo sąlygomis(14); kadangi dėl dabartinės pandemijos dar labiau nei laikotarpiu iki COVID-19 gilėja nelygybė ir vaikai dar labiau rizikuoja atsidurti ypač dideliame skurde: Europoje skurdas gresia jau vienam iš keturių vaikų;

E. kadangi mokyklų uždarymas dėl dabartinės COVID-19 pandemijos neigiamai paveikė iki 1,6 mlrd. vaikų visame pasaulyje, ir manoma, kad dėl pandemijos mažiausiai 24 mln. moksleivių gali nebaigti mokyklos(15); kadangi po to, kai įvedus su COVID-19 susijusius apribojimus mokyklos uždarė duris, 370 mln. viso pasaulio vaikų, daugeliui kurių mokykloje gaunamas maistas yra pagrindinis jų kasdienės mitybos šaltinis, praleido vidutiniškai 40 proc. mokyklose organizuojamų maitinimų(16); kadangi vaikai, visų pirma mergaitės ir neįgalūs vaikai, kilę iš nepalankias socialines ir ekonomines sąlygas turinčių namų ūkių, itin nukentėjo nuo mokyklų uždarymo ir priemonių, kuriomis buvo apribotas švietimo prieinamumas – tiek mokyklose, tiek nuotoliniu būdu;

F. kadangi COVID-19 turėjo didelį poveikį teisei į išsilavinimą; kadangi, nors švietimo politika tebepriklauso valstybių narių kompetencijai, COVID-19 pandemija ir jos paskatinta nelygybė švietimo srityje yra bendras iššūkis, reikalaujantis bendro Sąjungos požiūrio, politikos ir priemonių;

G. kadangi Eurostato(17) tyrimai rodo, kad 2018 m. 88,3 proc. ES vaikų nuo trejų metų iki minimalaus privalomo mokyklinio amžiaus gavo oficialias vaikų priežiūros paslaugas, o tai rodo, kad dar labiau reikia kurti daugiau vaikams skirtų dieninės priežiūros vietų, nes tai svarbi kognityvinio ir socialinio vaikų ugdymo nuo ankstyvo amžiaus priemonė;

H. kadangi mokymosi iš namų vis dar negali rinktis daugiau negu du trečdaliai vaikų visame pasaulyje, nes nėra interneto ryšio; kadangi mokymasis iš namų daugelyje ES valstybių narių ir viso pasaulio šalių atkreipė dėmesį į švietimo ir skaitmeninę atskirtį, kuri veikia vaikų galimybes gyvenime bei jų fizinę ir psichikos sveikatą, ir kadangi pažeidžiamoje padėtyje esančios ir rasinę atskirtį patiriančios mergaitės ir jaunimas itin kenčia nuo skaitmeninės atskirties;

I. kadangi visame pasaulyje viena iš keturių 15–19 m. amžiaus mergaičių, palyginti su vienu iš dešimties berniukų, nesimoko, nedirba ir nedalyvauja mokymuose; kadangi lyčių lygybės skatinimas ir mergaičių įgalėjimas yra itin svarbūs darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo aspektai(18);

J. kadangi atrodo, kad vaikams neteko patirti sunkiausių dabartinės pasaulinės pandemijos padarinių sveikatai; kadangi, nepaisant to, COVID-19 krizė vaikams labai kenkia – kelia vis didesnę tiesioginę grėsmę jų gerovei ir vystymuisi, taip pat ir jų psichikos sveikatai; kadangi vaikai iš nepalankias sąlygas turinčių namų ūkių, nelydimi nepilnamečiai ir mažumoms priklausantys vaikai, pvz., romų vaikai, yra itin nukentėję; kadangi, remiantis iki šiol atliktais apytikriais vertinimais, sutrikus tokioms bazinėms intervencinėms priemonėms, kaip įprastų sveikatos paslaugų teikimas, per šešis mėnesius gali mirti dar 1,2 mln. vaikų ir 56 700 motinų; kadangi nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas gali turėti poveikį visoms gyvenimo sritims(19);

K. kadangi daugelyje ES valstybių narių padaugėjo savižudybių; kadangi, remiantis neseniai atlikta apklausa, kurioje dalyvavo jaunimas iš visos ES, beveik vienas iš penkių apklaustųjų pažymėjo, kad susiduria su tokiomis psichikos sveikatos problemomis arba simptomais, kaip depresija arba nerimas(20); kadangi JT yra perspėjusios dėl pasaulinės psichikos sveikatos krizės ir kadangi už neveiklumą visuomenei ilgainiui gali tekti sumokėti didžiulę socialinę ir ekonominę kainą, o didžiausias pavojus gresia vaikams ir paaugliams(21);

L. kadangi nacionalinių vaikų apsaugos sistemų trūkumai ir tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmų nebuvimas tarp valstybių narių gali dar labiau padidinti socialinę atskirtį ir vaikų, ypač migruojančių, išnaudojimą; kadangi pranešama, kad dėl tarpvalstybiniuose šeimos ginčuose, į kuriuos įtraukiami vaikai, valdžios institucijų taikomų procedūrų ir metodų egzistuoja tam tikra diskriminacija(22); kadangi, remiantis karštųjų linijų duomenimis, taip pat daugėja skambučių, susijusių su vaikų grobimo, ypač pastaraisiais mėnesiais, atvejais, nes pagilėjo esami tarptautiniai šeimų konfliktai;

M. kadangi, remiantis naujausia Komisijos ataskaita dėl kovos su prekyba žmonėmis pažangos(23), vaikai sudarė beveik ketvirtadalį visų užregistruotų nukentėjusiųjų visoje valstybėse narėse;

N. kadangi 152 mln. vaikų visame pasaulyje yra įtraukti į vaikų darbą ir maždaug 73 mln. iš šių vaikų patiria kurią nors iš baisiausių vaikų darbo formų: vergiją, priverstinį darbą, pavojingą darbą arba seksualinį išnaudojimą(24); kadangi Komisija paskelbė visišką nepakantumą vaikų darbui – politikos prioritetą, kurio reikia laikytis;

O. kadangi viena iš trijų mergaičių patiria moterų lyties organų žalojimą, o viena iš penkių susituokia dar būdama vaikas; kadangi moterų lytinių organų žalojimas tarptautiniu mastu pripažįstamas žmogaus teisių pažeidimu; kadangi kai kuriose valstybėse narėse vaikų santuokos vis dar yra problema ir turi pražūtingą poveikį mergaičių ir moterų teisėms ir sveikatai, įskaitant tai, kad kelia didelę nėštumo komplikacijų riziką, taip pat riziką, kad mergaitės patirs seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ar net gali būti nužudytos dėl garbės;

P. kadangi dėl pandemijos ir izoliavimo priemonių ES padaugėjo smurto namuose ir smurto dėl lyties, o, remiantis naujausia Europolo ataskaita(25) – ir seksualinės prievartos prieš vaikus bei jų išnaudojimo internete (tiek paviršiniame, tiek tamsiajame internete) atvejų; kadangi 70–85 proc. išnaudojimą patyrusių vaikų pažįsta juos išnaudojusį asmenį ir didžioji dauguma jų tampa žmonių, kuriais pasitiki, aukomis(26); kadangi dėl šių priemonių taip pat padaugėjo kitų pavojų, pvz., patyčių kibernetinėje erdvėje, susijusių su tuo, kad internete praleidžiama daugiau laiko;

Q. kadangi neįgalūs vaikai yra pažeidžiami ir susiduria su socialine atskirtimi, marginalizacija, diskriminacija ir mažesniu paslaugų prieinamumu; kadangi labiau tikėtina, kad jie bus apleisti, išnaudojami arba prieš juos bus naudojama seksualinė prievarta; kadangi neįgalūs vaikai turi didesnius sveikatos priežiūros poreikius ir labiau priklauso nuo bendruomeninių paslaugų(27);

R. kadangi 2019 m. 30,3 proc. ES prieglobsčio prašytojų – t. y. 207 215 – buvo vaikai; kadangi 7,1 proc. šių vaikų buvo nelydimi nepilnamečiai(28); kadangi daug vaikų susiduria su nepriimtina humanitarine padėtimi prie ES išorės sienų arba už ES ribų; kadangi migracijos į ES ir jos viduje maršrutuose nelydimi vaikai yra labai pažeidžiama grupė ir susiduria su įvairia rizika, įskaitant riziką tapti nusikalstamų tinklų, smurto, prievartos ir išnaudojimo aukomis(29); kadangi migruojantys vaikai dažnai negali naudotis integracijos ir įtraukties priemonėmis, taip pat fizine ir socialine apsauga; kadangi 18 metų sulaukę nelydimi prieglobsčio prašantys vaikai susiduria su ypatingais sunkumais, nes turi išvykti iš specialiai vaikams skirto būsto; kadangi tarptautinės apsaugos prašantys vaikai gali nukentėti nuo vėlavimo priimti galutinį sprendimą;

S. kadangi bendroje Europos prieglobsčio sistemoje išdėstytos apsaugos nuostatos ir procesinės garantijos įgyvendinamos su didelėmis spragomis bei trūkumais ir įvairiose valstybėse narėse skirtingai, pavyzdžiui, skiriasi vaikų galimybė likti su globos teisių neturinčiais savo šeimos nariais ir (arba) globėjais, ypač šeimos susijungimo galimybė pagal Tarybos direktyvą 2003/86/EB(30), priėmimo sąlygos, teisinių atstovų ir globėjų skyrimas, galimybė gauti vaikams pritaikytą informaciją, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas bei išsilavinimą;

T. kadangi vaikai ir toliau gimsta be pilietybės, taip pat ir Europos Sąjungoje, ir negauna galimybės naudotis pagrindinėmis teisėmis; kadangi, apytikriais vertinimais, 200 mln. vaikų visame pasaulyje neturi gimimo liudijimo, todėl jiems padidėja rizika negauti pilietybės ir atitinkamai tampa itin sunku naudotis teisėmis ir paslaugomis; kadangi vaiko teisė įgyti pilietybę ir būti užregistruotam iš karto po gimimo yra įtvirtinta JT Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje;

U. kadangi vaikai labiausiai nukenčia nuo klimato kaitos, kuri daro poveikį jų vidutinei gyvenimo trukmei, sveikatai, teisei į išsilavinimą ir teisei būti apsaugotiems, taip pat lemia priverstinį perkėlimą regionuose, kuriems būdingos gaivalinės nelaimės; kadangi rizika aplinkai yra vienos iš keturių vaikų mirčių priežastis(31);

V. kadangi vaikai dar mažai dalyvauja formuojant ES vidaus ir išorės politiką; kadangi turėtų būti įgyvendinami sistemingi būdai, kaip į politikos formavimą ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis įtraukti teisėmis pagrįstą vaikų dalyvavimą; kadangi vaikai turi teisę dalyvauti demokratiniame gyvenime ir priimant sprendimus, turinčius jiems tiesioginį arba netiesioginį poveikį; kadangi labiausiai marginalizuotos ir atskirtos grupės turi dar mažiau galimybių dalyvauti politikos ir sprendimų priėmimo procesuose;

W. kadangi Europos Sąjungoje sulaikoma vis dar daug vaikų; kadangi JT vaiko teisių komitetas paaiškino, kad imigracijos tikslais vaikai niekada neturėtų būti sulaikomi ir kad sulaikymo niekada negalima teisinti tuo, kad jis atitinka vaiko interesus, kaip nurodyta 2016 m. rugsėjo 19 d. Niujorko deklaracijoje dėl pabėgėlių ir migrantų; kadangi valstybės narės turi suteikti tinkamų, humaniškų su laisvės atėmimu nesusijusių sulaikymo alternatyvų, įskaitant užtikrinimą, kad taikant COVID-19 priemones niekada nebūtų sulaikomi vaikai; kadangi valstybės narės turėtų sistemingai rinkti išskaidytus duomenis apie vaikų sulaikymą migracijos kontekste, o Komisija turėtų skatinti tokių duomenų palyginamumą per Eurostatą;

X. kadangi uždarose įstaigose apgyvendintiems vaikams pandemija turėjo itin didelį poveikį; kadangi izoliavimo priemonės didina psichiatrijos ir socialinės priežiūros įstaigose, našlaičių namuose, pabėgėlių stovyklose, sulaikymo centruose ir kituose uždaruose objektuose gyvenančių vaikų pažeidžiamumą; kadangi tikėtina, jog smurto prieš šiose patalpose uždarytus vaikus atvejai bus neaptikti, o vaiko ir šeimos gerovės tarnyboms per sunku ir jų veikla stringa;

Y. kadangi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente(32) pripažįstama, kad vaikams reikalinga ypatinga jų asmens duomenų apsauga ir kad jiems informaciją apie jų duomenis reikia pateikti vaikui prieinama kalba; kadangi vaikų prieiga prie socialinių tinklų platformų turi būti neatskiriama nuo jų geresnio supratimo apie skaitmenines technologijas; kadangi, siekiant užkirsti kelią netinkamam socialinių tinklų naudojimui, ypač kai nepilnamečiai naudotojai prisijungia prie platformų, kuriose nereikalaujama patvirtinti amžiaus, būtina skatinti skaitmeninį švietimą, raštingumą bei įgūdžius ir taip apsaugoti pažeidžiamas grupes, ypač vaikus;

1. teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą parengti naują išsamią vaiko teisių strategiją praėjus dešimčiai metų po 2011 m. ES vaiko teisių darbotvarkės; ragina pateikti tinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, su teisėkūra nesusijusius pasiūlymus, privalomus ir neprivalomus ES aktus, kuriais būtų sprendžiamos vaikų patiriamos problemos;

2. pabrėžia, kad, nepaisant vaiko etninės kilmės, lyties, pilietybės, socialinių ir ekonominių aplinkybių, gebėjimų, migracinio ar gyventojo statuso, vaikas visų pirma yra vaikas ir vaiko interesai turi būti įtraukti į visas su vaikais susijusias ES politikos priemones, procedūras ir veiksmus;

3. pakartoja savo raginimą Komisijai įtraukti į ES vaiko teisių strategiją visas nuostatas, išdėstytas 2019 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl vaikų teisių 30-ųjų JT vaiko teisių konvencijos metinių proga;

4. pabrėžia, kad ES strategijoje turi būti vadovaujamasi pagal lytis subalansuotu požiūriu, lyčių aspektai turi būti integruojami į visus programavimo sektorius, turi būti aptariama mergaičių gerovė, įgalėjimas, konkretūs poreikiai ir turi būti pripažįstamos jų teisės;

5. pabrėžia, kad strategijoje valstybės narės turėtų būti raginamos visus reikiamus išteklius skirti veiksmingam JT vaiko teisių konvencijos įgyvendinimui; be to, ragina valstybes nares mažinti struktūrinę nelygybę ir pirmenybę teikti viešojo sektoriaus investicijoms į švietimą, sveikatos priežiūrą, būstą, paramą šeimai bei vaikų priežiūrą ir investuoti į aukštos kokybės visuotines paslaugas, kurios pasiektų visus vaikus; ragina valstybes nares stiprinti socialinių tarnybų personalo pajėgumus, kad būtų padedama ypatingų sunkumų patiriantiems vaikams bei šeimoms ir būtų remiami vaikų apsaugos tarnybų pirminės grandies darbuotojai;

6. ragina valstybes nares užtikrinti kiekvieno vaiko teisę į mokslą ir parengti priemones, kuriomis būtų kovojama su mokyklos nebaigimu ir jam užkertamas kelias, bei suteikti lyčių požiūriu lygiateisę prieigą prie kokybiško, įtraukaus švietimo nuo ikimokyklinio amžiaus iki paauglystės – taip pat ir romų vaikams, neįgaliems, pilietybės neturintiems ir migruojantiems vaikams bei vaikams, kuriems būtina humanitarinė ir skubi pagalba;

7. pabrėžia, kad skaitmeninis švietimas jokiu būdu neturėtų visam laikui pakeisti kontaktinio mokymosi, ypač ten, kur galimybės naudotis technologijomis yra ribotos, ir turėtų būti taikomas tik tokiu nepaprastai sunkiu metu, kaip pandemija, arba taip, kad tai papildytų kontaktinį akivaizdinį mokymąsi; ragina Komisiją išsamiai įvertinti, kokį poveikį krizė turėjo teisei į mokslą, ir pasiūlyti valstybėms narėms šios analizės rezultatais pagrįstas rekomendacijas;

8. ragina valstybes nares įgyvendinti vadinamosios saugios mokyklos akciją, įskaitant aprūpinimą higienos priemonėmis ir dalijimąsi informacija vaikams suprantamu būdu apie rankų plovimąsi bei kitas higienos priemones COVID-19 pandemijos metu;

9. ragina valstybes nares garantuoti teisę į įtraukų mokslą ir užtikrinti galimybes gauti visapusišką, pagal amžių pritaikytą informaciją apie lytį ir seksualumą bei galimybes gauti švietimo paslaugas seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros ir santykių klausimais; primena, kad, siekiant užtikrinti visapusišką vaikų išsilavinimą ir apsaugą, kaip nurodyta naujausioje Komisijos ataskaitoje, švietimas šioje srityje yra būtinas;

10. primena raginimą Europos Sąjungai aktyviau stengtis nutraukti visų formų smurtą prieš vaikus ir jų diskriminaciją, įskaitant fizinį, seksualinį, ekonominį ir psichologinį smurtą, sužalojimus, prievartą, nepriežiūrą, netinkamą elgesį ir išnaudojimą internete ir realiame gyvenime, priverstines santuokas, prekybą žmonėmis, prievartą prieš migruojančius vaikus ir jų išnaudojimą, kankinimą, nužudymus dėl garbės, moterų lyties organų žalojimą, kraujomaišą, priverstinį mokyklos nebaigimą ir vaikų-karių naudojimą; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti nuoseklią vaikų apsaugą nuo smurto, prekybos žmonėmis ir išnaudojimo, visose iniciatyvose dėl teisėkūros procedūra ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su vaikų teisėmis, turi būti atsižvelgiama į ES vaiko teisių strategiją; ragina Komisiją paskelbti tokių pasiūlymų įgyvendinimo tvarkaraštį, kartu užtikrinant jos rekomendacijų įgyvendinimą – taikant tinkamą ir veiksmingą stebėsenos mechanizmą;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares teisėje ir praktikoje padaryti galą visam vaikų darbui ir visoms kitoms darbo formoms, kurios gali pakenkti vaikų sveikatai ir saugai; pabrėžia, kad šį klausimą reikia spręsti skubiai, atsižvelgiant į COVID-19 krizės poveikį pažeidžiamiausiems asmenims, kurie nukentėjo nuo staigaus pajamų netekimo ir negalėjimo naudotis socialine apsauga, todėl daugiau vaikų yra priversti dirbti; todėl ragina Komisiją vaikų teises įtraukti į būsimą ES tvaraus valdymo sistemą, įskaitant Europos Sąjungoje privalomo išsamaus patikrinimo reikalavimus, ir bendradarbiavimo programomis remti trečiųjų šalių pastangas panaikinti vaikų darbą; rekomenduoja pradėti vykdyti tarpsektorinius privalomus išsamius patikrinimus ir užtikrinti, kad visos ES politikos priemonės būtų palankios vaikams – įsipareigoti vykdyti ex ante ir ex post žmogaus teisių kontrolės priemones;

12. ragina Komisiją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją aktyviau stengtis užkirsti kelią sunkiems nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusių vaikų teisių pažeidimams ir juos nutraukti; yra giliai susirūpinęs, kad vaikai su ginkluotomis grupėmis dažnai siejami ir į jas verbuojami tada, kai jiems nelieka jokių kitų galimybių; pabrėžia, kad svarbu ES išorės veiksmų ir kovos su terorizmu bei saugumo politikos priemonėmis toliau įgyvendinti darbotvarkę, susijusią su vaikais, nukentėjusiais nuo ginkluotųjų konfliktų, kaip numatyta ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje, integruoti šią darbotvarkę į politikos dialogus, bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas ir operacijas, saugumo sektoriaus reformas ir tarpininkavimą; ragina Komisiją bei Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininko pavaduotoją numatyti specialius vaikų apsaugos pareigūnus ir skyrius ES delegacijose; ragina valstybes nares apsaugoti vaiko amžiaus piliečius, kurie gali būti sulaikyti už nusikalstamas veikas, susijusias su saugumu, arba už sąsajas su ginkluotomis grupėmis, ir sudaryti geresnes sąlygas juos grąžinti į jų kilmės šalį – atitinkamai – reabilitacijai, reintegracijai ir (arba) baudžiamajam persekiojimui, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės;

13. pabrėžia, kad būtina apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo ir prievartos; apgailestauja, kad 23 valstybės narės dar neįgyvendino Seksualinės prievartos prieš vaikus direktyvos; pažymi, kad Europos Taryba daug dėmesio skiria daugelio suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimui, nes tai yra kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete pagrindas, apimantis teisėsaugos institucijas, nacionalines institucijas, pranešimo mechanizmus ir paslaugų teikėjus / pramonę; teigiamai vertina Komisijos ketinimą pirmąjį 2021 m. pusmetį pasiūlyti labiau ilgalaikę kovos su seksualine prievarta prieš vaikus teisės aktų sistemą; pakartoja savo pritarimą, kad būtų sukurtas Europos seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centras – minėtą galimybę Komisija šiuo metu vertina; teigiamai vertina Europolo prevencinį darbą, t. y. jo informuotumo didinimo kampanijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią seksualiniam vaikų išnaudojimui internete(33)(34);

14. pabrėžia, kad smurto ir prievartos prieš vaikus atvejų padaugėjo nerimą keliančiu mastu, o per COVID-19 pandemiją socialinės tarnybos ir apsaugos institucijos tapo labai neprieinamos; pabrėžia, kaip svarbu, kad kovai su smurtu prieš vaikus ES lygmeniu būtų kuriamos prevencinės politikos priemonės; pabrėžia ES agentūrų ir įstaigų vaidmenį įgyvendinant su vaikų teisėmis susijusių ES teisės aktų sistemą; ragina Komisiją strategijoje įtvirtinti ES veiksmų planą su standartais ir kriterijais interneto paslaugų teikėjams ir technologijų bendrovėms, kad vaikai būtų apsaugomi internete – kad jie netaptų neteisėto turinio subjektais ir būtų apsaugoti nuo žalingo turinio; ragina ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, kriminalizuoti vaikų viliojimą internetu ir persekiojimą kibernetinėje erdvėje;

15. ragina Komisiją užtikrinti, kad ES strategija atitiktų prioritetus ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įtrauktus į naują ES veiksmingesnės kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu strategiją, Romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo Europos Sąjungos šalyse strateginį planą ir 2020–2025 m. ES LGBTIQ lygybės strategiją;

16. mano, jog itin svarbu, kad į ES strategiją būtų įtrauktos konkrečios priemonės, skirtos investuoti į vaikus ir taip panaikinti vaikų skurdą, įskaitant Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimą bei reikiamų išteklių skyrimą; ragina Komisiją pagal savo įsipareigojimą per 2021 m. pirmąjį ketvirtį pateikti pasiūlymą dėl Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimo, o valstybes nares – greičiau ją įgyvendinti ir į kovą su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi investuoti visus galimus išteklius, įskaitant ES fondų, pvz., Europos socialinio fondo (ESF+), sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtos ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvos (REACT-EU), Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), programos „InvestEU“, programos „Erasmus+“ ir Prieglobsčio ir migracijos fondo (PMIF), lėšas; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų parengti ir daugiametes nacionalines kovos su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi strategijas, ir vaiko garantijų sistemos nacionalinius veiksmų planus;

17. yra susirūpinęs, kad, atsigaunant po COVID-19 krizės, taps dar labiau būtina kovoti su vaikų skurdu ir tas skurdas dar labiau paveiks vaikus – pažeidžiamiausią iš sunkiausioje padėtyje esančių gyventojų grupę; primygtinai ragina ES strategiją papildyti išsamia kovos su skurdu strategija, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinamas deramas ir įperkamas būstas ir kovojama su benamyste; primena, kad vykdant bet kokią vaikų skurdo panaikinimo strategiją turi būti atsižvelgiama į vienišų tėvų ir daugiavaikių šeimų realijas, turint omenyje tai, kad vienišų tėvų ir daugiavaikių šeimų namų ūkiai priklauso pažeidžiamoms visuomenės grupėms;

18. pabrėžia, jog svarbu, kad ES strategijoje būtų nustatytos priemonės, kaip, vadovaujantis programa „ES – sveikatos labui“, užtikrinti gerą sveikatos priežiūros prieinamumą vaikams ir šeimoms, kartu atsižvelgiant į vaikų patiriamus sunkumus naudojantis šia teise;

19. pabrėžia, jog svarbu, kad ES strategijoje būtų nustatytos priemonės, kaip atnaujinti galiojančią ES veiksmų psichikos sveikatos ir gerovės srityje sistemą – ši sistema turėtų būti visapusiškai įtrauki ir turėtų atitikti pažeidžiamoje padėtyje esančių bei marginalizuotoms ir rasinę atskirtį patiriančioms grupėms priklausančių vaikų poreikius; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti investicijas į psichikos sveikatos ir psichosocialines paslaugas vaikams ir šeimoms, visų pirma mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse bei nestabiliuose humanitariniuose kontekstuose; ragina valstybes nares diegti ankstyvojo psichikos sveikatos problemų nustatymo mechanizmus; ragina psichosocialinės ir psichikos sveikatos rėmimo priemones visapusiškai integruoti į nacionalines ir tarptautines vaikų apsaugos sistemas ir rengti specialistų mokymus apie konkrečius vaikų poreikius;

20. primena savo raginimą užtikrinti vaikui palankią teisingumo sistemą, kad procesas būtų tinkamas ir įtraukus ir kad juo būtų atsižvelgiama į visų vaikų poreikius; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti vaiko teisę būti išklausytam, teisę, kad vaikui padėtų teisinis atstovas ir kad teisingumo sistemoje vaikas jam palankiu būdu būtų visapusiškai informuojamas visais proceso etapais, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2016/800 4 ir 16 straipsniuose ir Direktyvos 2012/29/ES(35) 22 ir 24 straipsniuose, šias teises taip pat užtikrinant migruojantiems vaikams ir ypatingą dėmesį skiriant nelydimiems nepilnamečiams; ragina valstybes nares minėtas direktyvas skubiai perkelti į nacionalinę teisę ir užtikrinti, kad jos būtų vykdomos; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vaikų ir šeimos bylų teismai veiktų kaip būtinoji paslauga ir toliau rengtų skubius posėdžius ir vykdytų teismų nutartis dėl vaikų, kuriems gresia tiesioginis nepriežiūros ar prievartos pavojus, priežiūros ir apsaugos; primena, kad vaikams, susiduriantiems su teismo ar susijusiais procesais, turėtų būti nustatytos konkrečios apsaugos priemonės, ir pabrėžia, jog būtina mokyti specializuotą personalą;

21. apgailestaudamas pažymi, kad 11 iš 27 valstybių narių nesuteikė prieigos prie internetu pateikiamos tikslinės informacijos vaikams apie teismų sistemą, pvz., prie sąveikaus mokymo apie teises, ir ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad vaikai galėtų vaikams pritaikytu būdu gauti šią informaciją, atsižvelgiant į negalią, kuri gali kliudyti tokią informaciją gauti(36);

22. pabrėžia, kaip svarbu tarpvalstybinėse šeimos bylose vertinti vaiko interesus; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jos vykdytų Reglamente „Briuselis IIa“(37) numatytus savo įsipareigojimus, o nacionalines institucijas – pripažinti ir vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtus teismų sprendimus su vaikais susijusiose bylose, pvz., sprendimus dėl globos teisių, teisių bendrauti su vaiku ir išlaikymo prievolių; pabrėžia, kaip svarbu, kad įvairios vaikų globos bylose dalyvaujančios nacionalinės ir vietos institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir veiksmingai palaikytų ryšį tarpusavyje; ragina valstybes nares laikytis vaikų teisės matytis su savo tėvais, nepaisant su pandemija susijusių ribojamųjų priemonių, jeigu tai nekelia pavojaus jų saugai ir sveikatai;

23. ragina ES, jos agentūras ir valstybes nares padaryti galą vaikų bepilietybei ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų, t. y. be kita ko, gerinti pirminės grandies pareigūnų gebėjimus nustatyti bei užregistruoti bepilietybės atvejus ir tinkamai į juos reaguoti migracijos ir prieglobsčio srityje, skatinti ir užtikrinti visuotines galimybes užregistruoti gimimą ir gauti gimimo liudijimą, nepaisant tėvų statuso, taip pat ir LGBTQI+ šeimoms, t. y., nustatyti, tobulinti ir įgyvendinti teisines apsaugos priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias vaikų bepilietybei, ir nustatyti bei tobulinti teisėmis pagrįstas vaikų bepilietybės nustatymo procedūras, kurios atitiktų tarptautinius įsipareigojimus asmenims be pilietybės migracijos srityje ir atitiktų vaiko interesus bei jo teisę įgyti pilietybę;

24. pabrėžia, kad ES strategijoje turėtų būti numatytos priemonės, kaip pagerinti migruojančių vaikų padėtį ir apsaugoti jų interesus Europos Sąjungoje ir už jos ribų, taip pat kiekvienu prieglobsčio procedūrų etapu; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vaikų apsaugos nuostatų ir jų procesinių teisių įgyvendinimą bendroje Europos prieglobsčio sistemoje, ypatingą dėmesį skiriant greitiems šeimos susijungimo procesams, atitinkantiems Tarybos direktyvą 2003/86/EB, galimybėms gauti tinkamas priėmimo sąlygas, socialinę ir medicininę priežiūrą, nelydimiems nepilnamečiams laiku skiriamus kvalifikuotus teisinius atstovus ir globėjus, taip pat vaikams pritaikytu būdu teikiamą informaciją;

25. pabrėžia, kokia svarbi migruojančių vaikų ir pabėgėlių vaikų integracija; pakartoja, kaip svarbu pašalinti visas kliūtis gauti būtinąsias paslaugas ir naudotis integracijos ir įtraukties priemonėmis, įskaitant psichosocialinę paramą ir psichikos sveikatos palaikymą, taip pat suteikti vaikams galimybių ir taip didinti socialinę įtrauktį; ragina Komisiją skubiai imtis veiksmų, kuriais būtų didinamas informuotumas apie tai, kaip svarbu pakeisti naratyvus apie migraciją ir kovoti su neigiamais stereotipais;

26. mano, kad strategijoje kaip prioritetas turėtų būti įtvirtintos vaikų teisės, susijusios su laisvės atėmimu, kaip nurodyta JT Visuotiniame tyrime dėl vaikų, kurių laisvė yra atimta; primygtinai ragina ES ir valstybes nares aktyviau imtis veiksmų siekiant nutraukti vaikų sulaikymo praktiką, ypač migracijos srityje, ir parengti vaiko interesus atitinkančias bendruomenines sulaikymo alternatyvas, kuriomis vaikams būtų sudarytos sąlygos neįkalintiems likti su savo šeimos nariais ir (arba) globėjais, kol sprendžiama dėl jų migracinio statuso;

27. mano, kad ES strategijoje visose politikos srityse turėtų būti integruojamos ir skatinamos pažeidžiamų vaikų teisės ir turėtų būti vadovaujamasi tarpsektoriniu požiūriu, atsižvelgiant į įvairių formų diskriminaciją, su kuria susiduria rasinę atskirtį patiriančioms grupėms priklausantys vaikai, neįgalūs vaikai, tėvų neprižiūrimi arba tėvų priežiūrą galintys prarasti vaikai, vaikai, kuriems taikoma institucinė priežiūra, LGBTIQ vaikai, etninių mažumų grupėms priklausantys vaikai, migruojantys ir pabėgėlių vaikai, vaikai be pilietybės ir dokumentų, nuo smurto ir seksualinės prievartos nukentėję vaikai, tiesioginį ar netiesioginį teisingumo sistemų poveikį patyrę vaikai, psichikos sveikatos problemų turintys vaikai, benamiai vaikai, mergaitės ir įkalintų tėvų vaikai; primena, kad, siekiant išvengti šeimos atskyrimo ir socialinės atskirties, būtini dalykai yra socialinės tarnybos ir parama šeimoms;

28. pabrėžia, kad romų vaikai, ypač romų mergaitės, visoje Europoje susiduria su papildoma rasizmo našta ir diskriminacija dėl lyties ir dėl to atsiduria savo visuomenės užribyje; pabrėžia, kad dėl prastų mokymosi rezultatų, nereguliaraus mokyklos lankymo ir jos nebaigimo, taip pat dėl neįtraukių mokyklinių sistemų, didelio nedarbo ir prastų įsidarbinimo galimybių romų berniukai ir mergaitės netenka realistiškų galimybių integruotis į visuomenę ir joje visapusiškai dalyvauti; primena, kad, neturėdamos asmens dokumentų, daugelis romų mergaičių negali mokytis, gauti sveikatos priežiūros ir kitų susijusių paslaugų, ir primena, kad didesnis rasizmas ir neigiama nuostata čigonų atžvilgiu daro poveikį romų mergaičių saugai, jos dažniau nukenčia nuo socialinės atskirties, išnaudojimo, prekybos žmonėmis ir smurto(38);

29. mano, jog ES strategijoje turėtų būti siūlomas įtraukus požiūris, kad būtų apsaugomi pažeidžiamiausi vaikai, kaip numatyta Chartijoje, JT vaiko teisių konvencijoje, ir JT vaiko teisių komiteto bendrosiose pastabose, taip pat DVT ir su vaikais susijusiuose jų tiksliniuose rodikliuose, ir kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai; pakartoja, kaip svarbu investicijomis į socialinę sritį pažeidžiamiems vaikams ir jų šeimoms sukurti saugią aplinką, ir sutinka, kad vaikų ir šeimų būsto sąlygos turėtų būti pripažintos ir integruotos į pažeidžiamumo apibrėžtį; pabrėžia, kad svarbu kurti ir stiprinti integruotas nacionalines ir tarptautines vaikų apsaugos sistemas, numatant išteklius, įgyvendinimo ir stebėsenos schemas;

30. pabrėžia, jog svarbu, kad ES, įgyvendindama visų sričių vidaus ir išorės politiką, spręstų problemas, susijusias su fizinėmis (prastos infrastruktūros ir geografijos), technologinėmis (prasto funkcionalumo prietaisų), kultūrinėmis (lyties ir socialinių normų, kultūrinės praktikos, negalios ar mažumų statuso) bei ekonominėmis ir socialinėmis prieigos prie skaitmeninių technologijų kliūtimis;

31. pabrėžia, kaip svarbu, kad ES investuotų į skaitmeninį raštingumą ir taip užtikrintų visų vaikų, ypač nepakankamai paslaugų gaunančioms arba marginalizuotoms bendruomenėms priklausančių vaikų, galimybes nemokamai įgyti skaitmeninį raštingumą ir gauti skaitmeninio švietimo paslaugas, didžiausią dėmesį skiriant jų atsparumo pavojams stiprinimui ir psichosocialinės paramos teikimui; pabrėžia, kad šios investicijos galėtų būti daromos pagal atnaujintą Europos švietimo erdvės Europos įgūdžių darbotvarkę ir joms galėtų būti skiriamos Europos vystymosi ir humanitarinių fondų lėšos; pažymi, kad, siekiant skatinti vaikų supratimą apie skaitmenines technologijas, įveikti nelygybę, gerinti skaitmeninę įtrauktį ir suteikti vaikams galių bei apsaugoti juos ir jų teises internete ir realiame gyvenime, itin svarbu investuoti į pastangas užtikrinti, kad švietimo sistemos būtų pajėgios visiems vaikams teikti skaitmeninio švietimo paslaugas, ugdyti jų skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius; primena, kad skaitmeninio švietimo, raštingumo ir įgūdžių vystymas turėtų suteikti vaikams gebėjimų kovoti su skaitmeninės erdvės pavojais ir sąveikaujant šioje erdvėje valdyti savo pareigas;

32. ragina Komisiją į vaikų balsus atsižvelgti kuriant oficialius dialogo ir konsultacijų mechanizmus ir užtikrinti visapusišką ir prasmingą vaikų dalyvavimą priimant sprendimus, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų geriau girdimi pažeidžiamiausių vaikų, pvz., mergaičių, skurde gyvenančių, perkeltų, migruojančių ir neįgalių vaikų, balsai;

33. ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti specialius COVID-19 poveikio vaikams vertinimo mechanizmus, siekiant rinkti duomenis ir atitinkamai geriau parengti nacionalinius veiksmų planus, skirtus problemoms, dėl kurių, remiantis vaikų nuomone, jie nukenčia, spręsti; ragina valstybes nares apibrėžiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus vadovautis vaiko teisėmis pagrįstu požiūriu;

34. ragina Tarybą priimti išvadas dėl ES strategijos ir, remiantis Europos konsensuso dėl vystymosi pavyzdžiu, nustatyti naują privalomą sistemą ES institucijoms ir valstybėms narėms bei užtikrinti gerai parengtų, visapusiškų ir tinkamai finansuojamų integruotų nacionalinių vaikų apsaugos sistemų įgyvendinimą;

35. ragina Komisiją ir valstybes nares padaryti viską, kad, įgyvendinant visų sričių ES vidaus ir išorės politiką, veiksmus ir programas, turinčias tiesioginį ar netiesioginį poveikį vaikams, pirmenybė būtų teikiama vaiko teisėms, ir užtikrinti visų skirtingų priemonių nuoseklumą ir tarpusavio suderinamumą;

36. ragina Komisiją skirstant savo biudžeto lėšas sukurti vaiko žymenį, kad ES institucijos ir partneriai, remdamiesi surinktais išskaidytais ir konkrečiais duomenimis, galėtų įvertinti ir stebėti ES investicijas į vaikus ir pagal tai išsiaiškinti politinių ir finansinių įsipareigojimų atotrūkį ir atitinkamai apytikriai įvertinti ES paramos vaiko teisėms mastą;

37. ragina valstybes nares parengti metinį veiksmų planą nuostatoms, išdėstytoms ES vaiko teisių strategijoje, įgyvendinti ir savo nacionalinius veiksmų planus įtraukti į ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

38. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES vaiko teisių strategija būtų deramai finansuojama, ir pasirūpinti, kad ES vidaus ir išorės finansavimo priemonių bei nacionalinių biudžetų lėšomis būtų remiamas strategijoje išdėstytų prioritetų įgyvendinimas;

39. ragina Komisiją užtikrinti tinkamą ES strategijos įgyvendinimo valstybėse narėse stebėseną; primena, kad reikia užtikrinti teisėmis pagrįstą prasmingą ir įtraukų vaikų dalyvavimą visame strategijos kūrimo ir įgyvendinimo procese ir geresnei pažangos stebėsenai pasitelkti kriterijus ir rodiklius;

40. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)	Visų pirma Bendrąją pastabą Nr. 5 dėl Vaiko teisių konvencijos bendrųjų įgyvendinimo priemonių; Nr. 6 dėl elgesio su nelydimais vaikais ne jų kilmės šalyje; Nr. 10 dėl vaiko teisių nepilnamečių justicijos srityje; Nr. 12 dėl vaiko teisės būti išklausytam; Nr. 13 dėl vaiko teisės į laisvę nuo bet kokio pobūdžio smurto; Nr. 14 dėl vaiko teisės į tai, kad pirmiausia būtų vadovaujamasi jo interesais; Nr. 15 dėl vaiko teisės naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis; ir Nr. 16 dėl valstybės prievolių, susijusių su verslo sektoriaus poveikiu vaikų teisėms.
(2)	Kaip įtvirtinta 2010 m. vasario 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje A/Res/64/142.
(3)	OL L 335, 2011 12 17, p. 1.
(4)	Visų pirma 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji (OL L 132, 2016 5 21, p. 1), 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010 10 26, p. 1) ir 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012 6 1, p. 1).
(5)	OL L 59, 2013 3 2, p. 5.
(6)	COM(2017)0211.
(7)	Visų pirma 2020 m. lapkričio 24 d. Komunikatą „2021–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“ (COM(2020)0758), 2020 m. rugsėjo 18 d. Komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565), 2020 m. kovo 5 d. Komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152), 2020 m. lapkričio 12 d. Komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698).
(8)	COM(2020)0258.
(9)	Priimti tekstai, P9_TA(2019)0066.
(10)	OL C 41, 2020 2 6, p. 41.
(11)	OL C 449, 2020 12 23, p. 2.
(12)	Priimti tekstai, P9_TA(2020)0229.
(13)	Eurostato naujienos, „EU children at risk of poverty or social exclusion“, 2020 m. kovo 5 d.
(14)	UNICEF brošiūra, „Impact of COVID-19 on multidimensional child poverty“, 2020 m. rugsėjo mėn.; https://data.unicef.org/resources/impact-of-covid-19-on-multidimensional-child-poverty/
(15)	https://data.unicef.org/topic/education/covid-19/
(16)	UNICEF mokslinių tyrimų tarnyba – „Innocenti“ ir Pasaulio maisto programa, darbinis dokumentas „COVID-19: Missing More than a Classroom. The impact of school closures n children’s nutrition“, 2021 m. sausio mėn.
(17)	Eurostatas, „Living conditions in Europe“, 2018 m.
(18)	UNICEF, „Global annual results report 2019: Gender equality“.
(19)	FAO, IFAD, UNICEF, PMP ir PSO, „Apsirūpinimo maistu saugumo ir mitybos padėtis pasaulyje 2020 m.“, 2020 m.
(20)	Organizacijos „ChildFund Alliance“, „Eurochild“, „Gelbėkit vaikus“, UNICEF ir „World Vision“, „Mūsu Europa. Mūsų teisės. Mūsų ateitis“, 2021 m. sausio mėn.
(21)	https://news.un.org/en/story/2020/05/1063882
(22)	2018 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (Jugendamt) vaidmens sprendžiant tarpvalstybinius šeimos ginčus (OL C 363, 2020 10 28, p. 107).
(23)	COM(2020)0661.
(24)	TDO, „Global estimates of child labour: Results and trends, 2012-2016“, 2017 m.
(25)	https://www.europol.europa.eu/publications-documents/exploiting-isolation-offenders-and-victims-of-online-child-sexual-abuse-during-covid-19-pandemic
(26)	https://www.coe.int/en/web/human-rights-channel/stop-child-sexual-abuse-in-sport
(27)	https://data.unicef.org/resources/children-with-disabilities-ensuring-inclusion-in-covid-19-response/
(28)	https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Asylum_statistics#Number_of_asylum_applicants:_increase_in_2019
(29)	Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras, 4-oji metinė ataskaita.
(30)	2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003 10 3, p. 12).
(31)	UNICEF, „Reimagining our Future: Building Back Better from COVID-19“, 2020 m. birželio mėn.
(32)	2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(33)	https://www.europol.europa.eu/activities-services/public-awareness-and-prevention-guides/online-sexual-coercion-and-extortion-crime
(34)	https://www.europol.europa.eu/stopchildabuse
(35)	2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL L 315, 2012 11 14, p. 57).
(36)	https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/justice_scoreboard_2019_en.pdf
(37)	2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).
(38)	https://rm.coe.int/16800c0a86

Teisinė informacija - Privatumo politika