2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Lívios Járókos (Lívia Járóka) imunitetą (2020/2198(IMM))

P9_TA(2021)0091 A9-0050/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Briuselio apeliacinio teismo generalinio prokuroro 2020 m. liepos 9 d. prašymą atšaukti Lívios Járókos imunitetą, kuris buvo paskelbtas 2020 m. rugsėjo 14 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Lívios Járókos paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. sausio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0050/2021),

A.  kadangi Briuselio apeliacinio teismo generalinis prokuroras pateikė prašymą atšaukti Vengrijoje išrinktos Europos Parlamento narės Lívios Járókos imunitetą dėl 1975 m. gruodžio 1 d. karališkojo nutarimo dėl bendrojo kelių policijos reglamento 11 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje ir 1968 m. kovo 16 d. įstatymo dėl kelių policijos 29 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo; kadangi šis pažeidimas yra susijęs su greičio viršijimu;

B.  kadangi 2018 m. lapkričio 17 d. 10.30 val. stacionarus automatinis prietaisas Iklyje, veikiantis be kvalifikuoto pareigūno, užfiksavo, kad transporto priemonė, registruota Lívios Járókos vardu, viršijo didžiausią leidžiamą greitį; kadangi buvo surašytas protokolas ir šio protokolo kopija kartu su atsakymo forma 2018 m. lapkričio 29 d. buvo išsiųsta Líviai Járókai; kadangi prokuratūra, siekdama nustatyti, ar šią transporto priemonę vairavo L. Járóka, kelis kartus nesėkmingai bandė ją apklausti; kadangi, Viešosios federalinės užsienio reikalų tarnybos protokolo direktorato duomenimis, Lívia Járóka neįformino savo gyvenamosios vietos Belgijoje; kadangi, praėjus penkiolikai dienų nuo protokolo kopijos išsiuntimo, byla buvo perduota Briuselio prokuratūrai;

C.  kadangi pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio pirmą pastraipą Europos Parlamento nariai savo valstybės narės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje narėje yra suteikiami parlamento nariams, o visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn;

D.  kadangi, pirma, Parlamentas negali būti prilyginamas teismui ir, antra, vykstant imuniteto atšaukimo procedūrai Parlamento narys negali būti laikomas „kaltinamuoju“(2);

E.  kadangi tik Parlamentas gali nuspręsti, ar konkrečiu atveju atšaukti imunitetą, ar jo neatšaukti; kadangi Parlamentas gali pagrįstai atsižvelgti į Parlamento nario poziciją, kad galėtų priimti sprendimą, ar atšaukti jo imunitetą, ar jo neatšaukti(3);

F.  kadangi pažeidimas, kuriuo įtariama Lívia Járóka, nėra tiesiogiai ar akivaizdžiai susijęs su jos, kaip Europos Parlamento narės, vykdomomis pareigomis ir nėra einant Europos Parlamento narės pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

G.  kadangi šiuo atveju Parlamentas neaptiko jokių fumus persecutionis prielaidos, t. y. pakankamai rimtos ir tikslios prielaidos, kuri leistų manyti, kad procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti Europos Parlamento narės politinei veiklai, įrodymų;

1.  nusprendžia atšaukti Lívios Járókos imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingoms Belgijos institucijoms ir Líviai Járókai.

(1) 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI:EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23; 2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Junqueras Vies, C-502/19, ECLI:EU:C:2019:1115. (2) A2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas Briois / Parlamentas, T-214/18, ECLI:EU:T:2019:266. (3) 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440, 28 punktas.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Jeano-François Jalkho (Jean-François Jalkh) imunitetą (2020/2110(IMM))

P9_TA(2021)0092 A9-0051/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus apeliacinio teismo generalinės prokurorės 2020 m. birželio 16 d. perduotą prašymą atšaukti Jeano-François Jalkh imunitetą, kuris susijęs su ikiteisminio tyrimo teisėjų atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl įtarimų piktnaudžiavimu pasitikėjimu, sukčiavimu dalyvaujant organizuotoje grupėje, dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų naudojimu, nedeklaruotu darbu nedeklaruojant darbuotojo, viešųjų lėšų pasisavinimu ir viešųjų lėšų pasisavinimo slėpimu ir kuris buvo paskelbtas 2020 m. liepos 8 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Thierry Mariani, kuris pakeitė Jeaną-François Jalkhą, paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. sausio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9‑0051/2021),

Α.  kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjai paprašė panaikinti Europos Parlamento nario Jeano-François Jalkho imunitetą, kad galėtų jį apklausti dėl įtarimų padarius nusikalstamas veikas;

Β.  kadangi prašymas atšaukti Jeano-François Jalkho imunitetą yra susijęs įtarimais piktnaudžiavimu pasitikėjimu, dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų naudojimu, sukčiavimu dalyvaujant organizuotoje grupėje, nedeklaruotu darbu nedeklaruojant darbuotojo, viešųjų lėšų pasisavinimu ir viešųjų lėšų pasisavinimo slėpimu (šios veikos ir bausmės už jas numatytos Prancūzijos baudžiamojo kodekso 314-1, 314-10, 321-2, 321-3, 321-4, 321-9, 321-10, 441-1, 441-10, 441-11, 313-1, 313-2, 313-3, 313-7, 313-8 ir 313-9, 432-15 ir 432-17 straipsniuose ir Prancūzijos darbo kodekso L8221-1, L822l-5, L8224-1, L8224-3, L8224-4 ir L8224-5 straipsniuose);

C.  kadangi 2016 m. gruodžio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atlikus preliminarų tyrimą, inicijuotą po to, kai tuometinis Europos Parlamento Pirmininkas 2015 m. kovo 9 d. informavo apie kai kuriuos Nacionaliniam frontui priklausančių Europos Parlamento narių padėjėjus;

D.  kadangi 2015 m. vasario mėn. paskelbtoje Nacionalinio fronto organizacinėje struktūroje nurodyta tik 15 EP narių (iš 23), 21 EP narių vietinis padėjėjas ir 5 akredituoti EP narių padėjėjai (iš 54 padėjėjų); kadangi kai kurie EP narių padėjėjai deklaravo, kad jų darbo vieta yra Nacionalinio fronto būstinėje Nantere, kartais visu etatu, nors jų gyvenamoji vieta yra 120–945 km nutolusi nuo deklaruotos darbo vietos; kadangi šioje tyrimo stadijoje matyti, kad aštuoni EP narių padėjėjai faktiškai nevykdė EP nario padėjėjo veiklos arba ją vykdė labai mažai;

E.  kadangi atlikus tyrimus taip pat išaiškėjo aplinkybės, dėl kurių galima suabejoti tuo, kad atitinkami EP narių padėjėjai faktiškai vykdė pareigas Europos Parlamente, t. y.:

F.  kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. Jean-François Jalkh dirbo visą darbo dieną EP nario Jeano-Marie Le Peno vietiniu padėjėju ir per mėnesį gaudavo 3 011,14 EUR atlyginimą neatskaičius mokesčių; kadangi tuo pat metu jis ėjo ne vienas vadovaujamas pareigas Nacionaliniame fronte (arba vienu metu, arba iš eilės) ir gaudavo atlyginimą iš dviejų skirtingų įmonių už kampanijos sąskaitų tikrinimą; kadangi 2016 m. sausio 29 d. Europos Parlamento generalinis sekretorius priėmė sprendimą iš Europos Parlamento nario Jeano-Marie Le Peno susigrąžinti 320 026,23 EUR sumą, kurią Europos Parlamentas sumokėjo pagal Jeano-François Jalkho sutartį; kadangi įvairūs dėl šio sprendimo pateikti skundai buvo atmesti, be kita ko, 2018 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimu(2) ir 2018 m. lapkričio 28 d. Teisingumo Teismo nutartimi(3);

G.  kadangi atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad Jean-François Jalkh, eidamas Europos Parlamento nario pareigas, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 4 d., išskyrus laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d., buvo visą darbo dieną įdarbinęs vietinę padėjėją už 2 950 EUR mėnesinį atlyginimą neatskaičius mokesčių; kadangi nebuvo rasta jokių elektroninių laiškų ar kitų įrodymų, kad ji dirbo Europos Parlamento nario padėjėjos darbą; kadangi atitinkama padėjėja buvo įtraukta į 2015 m. vasario mėn. paskelbtą Nacionalinio fronto organizacinę struktūrą kaip už teisinius reikalus atsakingo pirmininko pavaduotojo Jeano-François Jalkho padėjėja; kadangi buvo rasta 2015 m. Prancūzijos rinkimų kampanijos ir 2014 m. savivaldybių rinkimų laikotarpiu jos siųstų elektroninių laiškų, kuriuos ji pasirašydavo „Jeano-François Jalkho padėjėja, Rinkimų skyrius“; kadangi taip pat buvo rasti 2015 m. birželio mėn. – 2015 m. gruodžio 21 d. elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad ji dirbo darbą, susijusį su Wallerando de Saint-Justo, kuris buvo Nacionalinio fronto sąrašo pirmoje vietoje esantis kandidatas Il de Franso (Île de France) regioninių rinkimų Prancūzijoje metu, kampanija, nors jos, kaip EP nario padėjėjos, sutartis šiuo tikslu buvo sustabdyta tik nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki gruodžio 14 d.; kadangi 2019 m. gruodžio 11 d. jai buvo pareikšti kaltinimai dėl viešųjų lėšų pasisavinimo slėpimo;

H.  kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjai mano, kad būtina apklausi Jeaną- François Jalkhą;

I.  kadangi 2018 m. gruodžio 18 d. Jean-François Jalkh gavo tyrėjų šaukimą ir nurodė jiems, kada gali atvykti, tačiau likus keturioms dienoms iki sutartos dienos jo advokatas pateikė prašymą apklausą atidėti, nurodydamas, kad Jean-François Jalkh nori pasinaudoti savo teise tylėti, ir Jean-François Jalkh į apklausą neatvyko; kadangi, nors Jeano-François Jalkho advokatas 2019 m. vasario 19 d. atsiuntė laišką, kuriame patikino, kad Jean-François Jalkh nori būti savanoriškai apklausiamas, tačiau, gavęs naują 2019 m. birželio 25 d. tyrėjų šaukimą, jis vėl į apklausą neatvyko ir nepateikė jokio pagrindimo; kadangi vėliau jis atsisakė atvykti pas ikiteisminio tyrimo teisėjus, kurie jam buvo įteikę šaukimą atvykti 2019 m. lapkričio 15 d., pasiremdamas EP imunitetu;

J.  kadangi kompetentinga institucija, siekdama apklausti Jeaną-François Jalkhą dėl jam pareikštų kaltinimų, pateikė prašymą atšaukti jo imunitetą;

K.  kadangi, pirma, Parlamentas negali būti prilyginamas teismui ir, antra, vykstant imuniteto atšaukimo procedūrai Parlamento narys negali būti laikomas „kaltinamuoju“(4);

L.  kadangi pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje suteikiami parlamento nariams;

M.  kadangi Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad „[n]ė vienas parlamento narys dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo negali būti suimamas arba negali būti kitaip atimama arba suvaržoma jo laisvė, jei asamblėjos, kurios narys jis yra, valdyba nedavė tam sutikimo. Toks sutikimas nėra būtinas, kai parlamento narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (in flagranti), arba įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui“;

N.  kadangi Parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo patraukimo atsakomybėn už veiksmus, kurie yra padaryti vykdant Parlamento nario įgaliojimus ir kurių negalima atskirti nuo tų įgaliojimų;

O.  kadangi šiuo atveju Parlamentas nenustatė fumus persecutionis aplinkybių, t. y. faktinių duomenų, kurie leistų manyti, kad šis teismo procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti šio nario, kaip Europos Parlamento nario, politinei veiklai;

1.  nusprendžia atšaukti Jeano-François Jalkho imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Prancūzijos Respublikos institucijoms ir Jeanui-François Jalkhui.

(1) 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23; 2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Junqueras Vies, C-502/19, ECLI:EU:C:2019:1115. (2) 2018 m. kovo 7 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas Jean-Marie Le Pen / Europos Parlamentas, T-140/16, ECLI:EU:T:2018:122. (3) 2018 m. lapkričio 28 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) nutartis Jean-Marie Le Pen / Europos Parlamentas, C-303/18 P, ECLI:EU:C:2018:962. (4) 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas Briois / Parlamentas, byla T-214/18, ECLI:EU:T:2019:266.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės ir panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 608/2014, projekto (10045/2020– C9-0024/2021 – 2018/0132(APP))

P9_TA(2021)0093 A9-0047/2021

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (10045/2020),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnio ketvirtą pastraipą ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį (C9-0024/2021),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“(3) ir rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“(7),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto rekomendaciją (A9-0047/2021),

1.  pritaria Tarybos reglamento projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28). (2) OL L 424, 2020 12 15, p. 1. (3) OL C 162, 2019 5 10, p. 51. (4) OL C 162, 2019 5 10, p. 71. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449. (7) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0124. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0220.

Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2021 m. vasario 19 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl taisyklių, taikomų, kai nesilaikoma reikalavimų, susijusių su galvijų, avių ir ožkų identifikavimo ir registravimo sistema, ir administracinių nuobaudų, susijusių su gyvuliais, kurie buvo deklaruoti pagal paramos už gyvulius sistemas arba su gyvuliais susijusias paramos priemones, dydžio apskaičiavimo taisyklių iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014 (C(2021)00993 – 2021/2566(DEA))

P9_TA(2021)0094 B9-0209/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2021)00993),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. vasario 26 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto 2021 m. kovo 17 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013(1), ypač į jo 63 straipsnio 4 dalį, 64 straipsnio 6 dalį, 77 straipsnio 7 dalį ir 115 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2021 m. kovo 25 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi Tarybos reglamente (EB) Nr. 21/2004(2) numatyta, kad valstybės narės turi nustatyti avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000(3) nustatyti reikalavimai, panašūs į galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos reikalavimus, ir tikslinga suderinti taisykles, kad būtų atsižvelgta į reikalavimų, susijusių su šių trijų kategorijų gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema, neatitiktį.

B.  kadangi atsižvelgiant į integruotos administravimo ir kontrolės sistemos raidą ir siekiant supaprastinimo, tikslinga pakoreguoti su pagalbos už gyvulius sistemomis ir su gyvuliais susijusiomis paramos priemonėmis susijusias administracines nuobaudas, nustatytas Komisijos deleguotame reglamente (ES) Nr. 640/2014(4): jų netaikyti ne daugiau kaip trims nenustatytiems gyvuliams, ir pakoreguoti nuobaudų, taikytinų nustačius daugiau kaip tris nenustatytus gyvulius, dydį;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549). (2) 2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 21/2004, nustatantis avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB (OL L 5, 2004 1 9, p. 8). (3) 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000, nustatantis galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos ir jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (OL L 204, 2000 8 11, p. 1). (4) 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL L 181, 2014 6 20, p. 48).

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo (2020/2135(INI))

P9_TA(2021)0095 A9-0042/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo 2 straipsnį dėl teisės į mokslą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 22 d. Kultūros ir švietimo komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Europos švietimo ateities atsižvelgiant į COVID-19,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Švietimas skaitmeniniame amžiuje: ES politikos formavimo iššūkiai, galimybės ir pamokos“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl švietimo modernizavimo ES(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl Europos mokytojų ir dėstytojų ateities(7),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl mokymosi visą gyvenimą politikos esminio vaidmens įgalinant visuomenes spręsti technologinių pokyčių ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos klausimus remiant integracinį ir tvarų augimą(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų(9),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymo pasitelkiant švietimą ir mokymą(11),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendaciją „Įgūdžių tobulinimo kryptys – naujos galimybės suaugusiesiems“(12),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaidmens skatinant kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją(13),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(14),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ (COM(2020)0624) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2020)0209),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (COM(2020)0625),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ (COM(2017)0673),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą „Mokyklų raida ir aukštos kokybės mokymas gerai gyvenimo pradžiai“ (COM(2017)0248),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Švietimo tobulinimas ir modernizavimas“ (COM(2016)0941),

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimą „Švietimo sprendimai dėl COVID-19: įgyvendinimo strategijos priemonių rinkinys“ (angl. „Education responses to COVID-19: an implementation strategy toolkit“),

–  atsižvelgdamas į EBPO pranešimą „EBPO 2019 m. gebėjimų apžvalga. Klestėjimas skaitmeniniame pasaulyje“ (angl. „OECD Skills Outlook 2019: Thriving in a Digital World“),

–  atsižvelgdamas į JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pranešimą „Įgūdžiai susietajam pasauliui“ (angl. „Skills for a connected world“),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 4 d. Europos profesinio mokymo plėtros centro pranešimą „Europos profesinio mokymo įstaigose besimokančių pažeidžiamų asmenų skaitmeninis atotrūkis per COVID-19“ (angl. „Digital gap during COVID-19 for VET learners at risk in Europe“),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0042/2021),

A.  kadangi įtraukus, nešališkas ir tinkamai finansuojamas kokybiškas švietimas yra pagrindinis žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos veiksnys; kokybiškas švietimas yra investicija į mūsų bendrą ateitį, kuria prisidedama prie socialinės sanglaudos, tvaraus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir užimtumo, o visa tai padeda kurti teisingą visuomenę; kadangi švietimas yra esminė individualaus vystymosi ir savirealizacijos priemonė ir skatina dalyvavimą demokratiniame gyvenime;

B.  kadangi moterų ir vyrų lygybės principas yra viena iš pagrindinių ES vertybių, įtvirtinta SESV 8 ir 19 straipsniuose;

C.  kadangi skaitmeninės technologijos keičia visuomenę ir todėl pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai ir skaitmeninis raštingumas dabar tampa itin svarbūs visiems piliečiams;

D.  kadangi, remiantis pirmuoju Europos socialinių teisių ramsčio principu, svarbu išsaugoti ir įgyti įgūdžius, kad būtų užtikrintos „lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti“, ir pagal kurį „kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti savo statuso pokyčius darbo rinkoje“;

E.  kadangi pagrindinių universaliųjų įgūdžių – gebėjimo skaičiuoti, kritinio mąstymo ir socialinės komunikacijos įgūdžių – įvaldymas yra būtina išankstinė sąlyga skaitmeniniams įgūdžiams ir gebėjimams įgyti; kadangi kartu ateityje dar labiau išaugs skaitmeninių įgūdžių, pvz., kodavimo, logistikos ar robotikos, poreikis, ir tai turės įtakos ne tik IT mokymui, bet ir visai švietimo programai; kadangi Piliečiams skirtoje skaitmeninės kompetencijos programoje pripažįstama, kad svarbūs socialiniai emociniai įgūdžiai, įskaitant bendravimą, bendradarbiavimą ir turinio kūrimą, kurių dažnai mokoma per humanitarinius mokslus, menus ir socialinius mokslus; kadangi tarpdisciplininis požiūris į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos studijas (angl. STEAM) gali padėti kurti geresnius, labiau į žmogų orientuotus skaitmeninius sprendimus;

F.  kadangi bazinis švietimas kibernetinės higienos, kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis srityse turi būti tinkamas atsižvelgiant į besimokančių asmenų amžių ir raidos ypatybes, siekiant padėti jiems tapti kritiškais besimokančiaisiais, aktyviais piliečiais, interneto vartotojais ir demokratinės skaitmeninės visuomenės formuotojais, priimančiais informacija pagrįstus sprendimus, siekiant, kad jie būtų informuoti apie su internetu susijusią riziką, kaip antai klaidingos informacijos platinimas internetu, priekabiavimas ir asmens duomenų saugumo pažeidimai, ir gebėtų su ja kovoti; kadangi su kibernetiniu saugumu susijusias mokymo programas reikėtų įtraukti į švietimo programas;

G.  kadangi skaitmeninė transformacija formuoja darbo rinką ir, Komisijos skaičiavimais(15), daugelyje darbo kategorijų net 90 proc. darbo vietų ateityje reikės tam tikrų skaitmeninių įgūdžių, ir manoma, kad 65 proc. vaikų, kurie šiuo metu pradeda pradinę mokyklą, galiausiai dirbs darbus, kurie dar neegzistuoja; kadangi aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai yra labai paklausūs, todėl tikėtina, kad daugiau dėmesio bus skiriama STEAM sritims;

H.  kadangi reikia išsamiai išnagrinėti naujųjų technologijų, kaip antai robotika ir dirbtinis intelektas, poveikį užimtumui; kadangi jau akivaizdu, kad skaitmeninis raštingumas sparčiai tampa visuotiniu įgūdžiu, būtinu darbo vietose, kurios anksčiau beveik arba visiškai nebuvo susijusios su skaitmenine sritimi, įskaitant darbus, kuriuose reikalinga fizinė darbo jėga; kadangi kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas būtini siekiant sudaryti žmonėms sąlygas prisitaikyti prie kintančių vis labiau skaitmenizuotos darbo rinkos poreikių ir realijų; kadangi COVID-19 paskatintas perėjimas prie nuotolinio darbo kelia naujus skaitmeninių įgūdžių, komunikacijos ir kitus iššūkius; kadangi darbdaviai turėtų teikti darbuotojams skaitmeninius mokymus ir skaitmeninę įrangą, tinkamai atsižvelgdami į specialiuosius poreikius, pvz., sudarydami tinkamas sąlygas neįgaliesiems; kadangi profesinio rengimo ir mokymo (PRM) sektorius atlieka labai svarbų vaidmenį suteikiant būsimiems darbuotojams įgūdžių ir kvalifikacijų, kurių jiems reikia besivystančioje darbo rinkoje;

I.  kadangi 42 proc. Europos gyventojų neturi nė pagrindinių skaitmeninių įgūdžių(16) ir esama didelių skirtumų valstybių narių viduje ir tarp jų, susijusių su socialiniu ir ekonominiu statusu, amžiumi, lytimi, pajamomis, išsilavinimo lygiu ir užimtumu; kadangi tik 35 proc. 55–74 metų amžiaus žmonių turi pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, palyginti su 82 proc. 16–24 metų amžiaus asmenų(17), todėl vyresnio amžiaus žmonėms gresia didesnis skaitmeninės atskirties pavojus; kadangi Įgūdžių darbotvarke siekiama užtikrinti, kad iki 2025 m. 70 proc. 16–74 metų amžiaus asmenų, t. y. kasmet vidutiniškai dviem procentiniais punktais daugiau, būtų įgiję pagrindinius skaitmeninius įgūdžius (2015–2019 m. laikotarpiu šis didėjimas siekė 0,75 proc. punkto per metus); kadangi besimokantys asmenys niekada neturės vienodų sąlygų skaitmeniniams įgūdžiams įgyti, kol yra tokių didelių pagrindinių įgūdžių lygio skirtumų;

J.  kadangi prieigos prie skaitmeninės infrastruktūros ir įrangos nelygybė išlieka: kaimo ir atokiose vietovėse, taip pat skurdžiuose miestų rajonuose junglumas dažnai yra prastas, o mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai dažnai neturi galimybių įsigyti kompiuterį; kadangi 10 proc. namų ūkių ES kaimo vietovėse neturi galimybių naudotis fiksuotojo ryšio internetu, o dar 41 proc. neturi prieigos prie plačiajuosčio ryšio;

K.  kadangi lyčių nelygybė skaitmeninių įgūdžių srityje sudaro 11 proc.(18); kadangi, remiantis Eurostatu, tik vienas iš trijų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) specialybių absolventų yra moteris, nepaisant to, kad 54 proc. aukštųjų mokyklų studentų yra merginos; kadangi pradinio ugdymo metu berniukų ir mergaičių požiūriai į STEM dalykus nesiskiria, tačiau nuo 15 metų mergaičių susidomėjimas ima slopti; kadangi mažiau nei 3 proc. paauglių mergaičių rodo susidomėjimą dirbti IRT specialistėmis;

L.  kadangi lyčių nelygybė švietimo ir mokymo srityje persiduoda ir į darbo sektorių: tik 17 proc. IRT sektoriaus darbo vietų tenka moterims, o skaitmeniniame sektoriuje dirbančių vyrų dalis yra 3,1 karto didesnė nei moterų(19); lyčių nelygybė ypač akivaizdi dirbtinio intelekto sektoriuje, kuriame tik 22 proc. viso pasaulio specialistų yra moterys; kadangi tokie skirtumai daro poveikį moterų galimybėms dirbti gerai apmokamuose, į ateitį orientuotuose sektoriuose ir taip pat riboja įvairovę skaitmeniniame sektoriuje, pvz., technologijų projektavimo srityje;

M.  kadangi svarbu suprasti veiksnius, kurie daro įtaką mergaičių ir moterų švietimo ir karjeros pasirinkimui, įskaitant šališkumą lyčių atžvilgiu, ir motyvuoti jas siekti STEM bei IRT studijų ir karjeros; kadangi atsižvelgiant į tai būtina toliau ieškoti sprendimų dėl profesinio orientavimo;

N.  kadangi skaitmeninės technologijos turi didelį potencialą mokytojams, instruktoriams, pedagogams ir besimokantiesiems visuose švietimo sektoriuose ir visose aplinkose, nes tai prieinamos, atviros, socialinės ir prie individualių poreikių pritaikytos technologijos, atveriančios kelią įtraukesniems mokymo būdams; kadangi pažangus skaitmeninių technologijų naudojimas, grindžiamas novatoriškais mokymo metodais ir galių besimokantiesiems suteikimu, gali padėti piliečiams įgyti esminių gyvenime reikalingų gebėjimų, pvz., kūrybinį mąstymą, smalsumą ir problemų sprendimo įgūdžių; kadangi skaitmeninių technologijų naudojimas niekada neturi būti laikomas išlaidų mažinimo priemone; kadangi mokytojų laisvė pasirinkti geriausią mokymo metodų derinį ir turinį turėtų ir toliau sudaryti švietimo proceso pagrindą;

O.  kadangi mokytojų ir mokinių bendravimas yra labai svarbus mokinių gerovės ir vystymosi atžvilgiu, todėl kontaktinis mokymas turi išlikti švietimo paslaugų teikimo esme; kadangi skaitmeninės priemonės ir technologijos negali pakeisti mokytojo vaidmens, tačiau vis dėlto teikia įvairią naudą, nes jos papildo kontaktinį mokymąsi, be kita ko, mišrių švietimo modelių forma; kadangi pernelyg daug naudojantis technologine ir skaitmenine įranga, gali kilti problemų, įskaitant miego trūkumą, priklausomybę ir nejudrią gyvenseną; kadangi ypatingą dėmesį reikia skirti jaunesniems vaikams ir specialiųjų ugdymosi poreikių ar negalią turintiems besimokantiems asmenims, kuriems mokymasis internetu kelia ypatingų sunkumų;

P.  kadangi skaitmeninės technologijos turėtų būti diegiamos atsižvelgiant į besimokančius asmenis, jų amžių ir vystymąsi; kadangi skaitmeninio mokymosi strategijose reikia atsižvelgti į poveikio, kurį ankstyvas skaitmeninių technologijų naudojimas gali daryti mažų vaikų vystymuisi, tyrimus;

Q.  kadangi norint plėtoti švietimo srities skaitmeninę infrastruktūrą ir technologijas reikia didelių viešųjų investicijų, be kita ko, į švietimo įstaigų IT darbuotojus; kadangi privačios investicijos taip pat labai prisideda prie e. mokymosi sprendimų kūrimo;

R.  kadangi prieiga prie aukštos kokybės skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant spartųjį internetą, ir prie aukštos kokybės įrangos ir turinio, pritaikyto prie švietimo poreikių, yra būtina skaitmeninio mokymosi sąlyga; kadangi COVID-19 pandemija ir staigus perėjimas prie nuotolinio ar internetinio švietimo atskleidė prieigos ir junglumo spragas valstybėse narėse ir tarp jų, o tai daro skirtingą poveikį skirtingiems švietimo sektoriams; kadangi 2020 m. pavasarį izoliacijos dėl COVID-19 metu net 32 proc.(20) mokinių ir studentų kai kuriose valstybėse narėse neturėjo prieigos prie interneto ir skaitmeninių priemonių;

S.  kadangi staigus perėjimas prie internetinio ir nuotolinio mokymosi taip pat atskleidė, kad daugumoje Europos kraštų švietimo sistemos nėra tam pritaikytos, o mokytojams, švietimo darbuotojams, tėvams ir besimokantiesiems trūksta skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimų veiksmingai ir saugiai naudotis skaitmeninėmis technologijomis; kadangi prieš krizę tik 39 proc. mokytojų ES jautėsi gerai arba puikiai pasirengę naudotis skaitmeninėmis technologijomis mokymo reikmėms, o padėtis skirtingose valstybėse narėse smarkiai skyrėsi; kadangi vis dėlto mokytojai įrodė, kad jie gali prisitaikyti prie esminių švietimo sistemų pokyčių, jei jiems suteikiama pakankamai lankstumo ir autonomijos ir jei jie gali optimaliai išnaudoti internetinio ir nuotolinio mokymosi inovacijų potencialą;

T.  kadangi dėl perėjimo prie internetinio ir nuotolinio mokymosi labai padidėjo esama nelygybė ir todėl dar labiau atsilieka palankių sąlygų neturintys ir pažeidžiami, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys besimokantys asmenys ir neįgalieji, visuose švietimo sektoriuose didėja mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ir tampa akivaizdu, kad skaitmeninėje aplinkoje nesuteikiama emocinė ir socialinė parama; kadangi nelygybė ankstyvoje vaikystėje turi neigiamos įtakos mokymosi rezultatams ir užimtumo perspektyvoms tolesniame gyvenime; kadangi būtina skubiai pagerinti nuotolinio švietimo kokybę ir padaryti jį įtraukesnį;

U.  kadangi COVID-19 pandemija iš esmės pakeis mūsų gyvenimo būdą ir pabrėžė, kad reikia visiems užtikrinti visapusišką kokybišką švietimą, kad būtų pasirengta galimoms krizėms ateityje, didinamas ilgalaikis švietimo sistemų atsparumas ir padėtas sėkmingo perėjimo prie skaitmeninės ekonomikos pagrindas;

V.  kadangi mokymo turinys ir švietimo sistemų organizavimas priklauso nacionalinei kompetencijai, tačiau naujiems uždaviniams spręsti reikalingas veiksmingas koordinavimas ir, kai tinkama, Europos Sąjungos skaitmeninio švietimo politika ir priemonės vidutinės trukmės ir ilgajam laikotarpiui, nes tai svarbus Europos švietimo erdvės aspektas;

W.  kadangi tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, dirbantiems visą darbo dieną ar neturintiems darbo kaimo ir atokiuose regionuose, arba neįgaliesiems kokybiško nuotolinio švietimo prieinamumas dažnai yra ne alternatyva, o vienintelė galimybė;

X.  kadangi švietimas – tai investicija į ateitį ir pagrindinė kiekvieno asmens tobulėjimo ir savirealizacijos priemonė; kadangi skaitmeninis švietimas galėtų padėti spręsti tokius iššūkius kaip dezinformacija, radikalizacija, tapatybės ir duomenų vagystės, patyčios kibernetinėje erdvėje ir internetinė apgaulė; kadangi švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą atliks svarbų vaidmenį vykdant teisingą perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos;

Persvarstytas Skaitmeninio švietimo veiksmų planas: vizija, valdymas, finansavimas ir rezultatų vertinimas

1.  pabrėžia, kad pagrindinis skaitmeninio švietimo politikos principas turi būti teisėmis grįstas požiūris į skaitmeninį ugdymą, remiantis Europos socialinių teisių ramsčiu, siekiant užtikrinti, kad teisė į įtraukų ir kokybišką švietimą visiems taptų realybe; pabrėžia, kad švietimo politikos atsigavimas po pandemijos ir jos atkūrimas yra neatsiejamai susiję su kitais iššūkiais, su kuriais susiduria Sąjunga ir pasaulis, ir pabrėžia, kad skaitmeninio švietimo politiką reikia susieti su kitomis politikos sritimis, siekiant skatinti įtraukesnę, labiau lyčių požiūriu subalansuotą, novatoriškesnę ir ekologiškesnę visuomenę;

2.  atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina atnaujintą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą ir išplėstą jo taikymo sritį bei užmojus, taip pat konkrečius tikslus, kuriais visų pirma siekiama pašalinti dar nepanaikintas skaitmeninių įgūdžių spragas, skatinti kokybišką ugdymą informatikos ir IT srityse arba geresnį junglumą mokyklose, nes tai yra dar vienas žingsnis siekiant visapusiškesnės skaitmeninių įgūdžių ir švietimo strategijos; mano, kad šis planas bus sėkmingas, jei jį baigus įgyvendinti skaitmeninis švietimas tikrai taps švietimo politikos dalimi ir jei prieinamumo, prieigos, kokybės ir lygybės požiūriu jis duos aiškių, nuoseklių ir teigiamų rezultatų visoje Sąjungoje; pripažįsta skirtingą valstybių narių pradinę padėtį šiame procese, į kurią reikėtų atsižvelgti įgyvendinant planą;

3.  teigiamai vertina sprendimą suderinti planą su septynerių metų daugiamete finansine programa (DFP), nes tai sudaro sąlygas ilgalaikei perspektyvai ir susieja jį su atitinkamomis finansavimo priemonėmis; pabrėžia plano svarbą kuriant Europos švietimo erdvę ir Europos švietimo erdvės svarbą vykdant planą, ir mano, kad tai turėtų užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę jį įgyvendinant;

4.  tačiau pažymi, kad veiksmingas plano įgyvendinimas priklauso ir nuo įvairių programų bei valstybių narių tarpusavio veiksmų koordinavimo; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingą skirtingų programų sąveiką ir nuoseklesnį bei efektyvesnį visų susijusių skaitmeninio švietimo politikos sričių koordinavimą ES lygmeniu, siekiant mažinti nacionalinių ir ES finansavimo priemonių ir politikos susiskaidymą ir vengti jų dubliavimosi bei taip didinti poveikį;

5.  atkreipia dėmesį į Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos „Europos horizontas“, Europos solidarumo korpuso ir programų „Kūrybiška Europa“ bei „Erasmus+“ indėlį į plano finansavimą įvairiais aspektais; teigiamai vertina gerokai padidintą programos „Erasmus+“ biudžetą ir ragina neperkrauti jo naujais politikos užmojais turint galvoje tai, kad didžiausias dėmesys turi būti skiriamas siekiui užtikrinti didesnį programos įtraukumą;

6.  akcentuoja Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės investavimo prioritetų, susijusių su ryšiu bei perkvalifikavimu ir kvalifikacijos kėlimu, svarbą skatinant skaitmeninio švietimo darbotvarkės įgyvendinimą; ragina valstybes nares bent 10 proc. priemonės finansavimo skirti švietimui; pakartoja savo poziciją, kad valstybės narės turi būti raginamos iš esmės padidinti viešąsias išlaidas švietimui, pripažįstant esminį švietimo vaidmenį stiprinant augimą, kuriant darbo vietas bei didinant ekonominį ir socialinį atsparumą; taip pat primena, kad bent 20 proc. lėšų, kurios bus teikiamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, yra numatytos skaitmeninei pertvarkai, ir ragina valstybes nares naudoti priemonės lėšas švietimo sistemų skaitmeniniam pajėgumui stiprinti ir investuoti, pvz., į skaitmeninę infrastruktūrą, skirtą mokykloms, moksleiviams ir pažeidžiamoms grupėms, ypač nuošaliose vietovėse;

7.  akcentuoja Parlamento inicijuotų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų vertę užtikrinant didesnį Sąjungos masto bendradarbiavimą, siekiant spręsti valstybių narių, regionų bei kaimo ir miesto vietovių atotrūkio švietimo srityje problemą: tokie būtų, pvz., nauji parengiamieji veiksmai, kuriais siekiama didinti prieigą prie švietimo priemonių vietovėse ir bendruomenėse, kuriose menkai išvystyta ryšio infrastruktūra, o galimybių naudotis technologijomis nedaug; ragina sėkmingus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus integruoti į Sąjungos programas; šiuo požiūriu teigiamai vertina gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo veiksmų įtraukimą į naująją programą „Kūrybiška Europa“, remiantis sėkmingai įgyvendintu bandomuoju projektu ir parengiamaisiais veiksmais „Visų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis“, bei ragina skirti pakankamą finansavimą naujųjų veiksmų efektyvumui užtikrinti;

8.  pažymi, kad naujajame plane nustatyti konkretūs tikslai nuolatinei atotrūkio skaitmeninio švietimo srityje problemai spręsti, pvz., susiję su ryšio užtikrinimu, skaitmeniniais įgūdžiais ir internetinio mokymosi turiniu; palankiai vertina Komisijos numatomą šio plano laikotarpio vidurio peržiūrą ir jos ketinimą didinti duomenų rinkimą; ragina Komisiją parengti visapusišką visų skaitmeninio švietimo politikos sričių stebėsenos sistemą, kuria naudojantis būtų dalinamasi gerąja praktika visoje ES ir prisidedama prie laikotarpio vidurio peržiūros; pakartoja, kad Parlamentui ir Tarybai turi būti pristatytas aiškus įgyvendinimo tvarkaraštis ir aiškūs kriterijai bei gairės; ir toliau yra įsitikinęs, kad būtina aiškesnė plano valdymo ir koordinavimo struktūra, kuri turėtų apimti Parlamento dalyvavimą, siekiant nuolatos stebėti pokyčius ir veiklos rezultatus; todėl ragina Komisiją įsteigti forumą, kuris telktų valstybes nares, Parlamentą ir kitas susijusias suinteresuotąsias šalis bei ekspertus, įskaitant švietimo paslaugų teikėjus ir pilietinės visuomenės organizacijas;

9.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį švietimo, įskaitant skaitmeninį švietimą, vaidmenį ir matomumą įgyvendinant Europos semestro veiklą, o ypatingą dėmesį tai darant skirti informacijai apie švietimo ekonominį poveikį, kuri apimtų švietimo paslaugų teikimo socialinius tikslus ir kokybę; pažymi, kad, pasibaigus COVID-19 krizei, valstybių narių skola bus pasiekusi istorines aukštumas; pažymi, kad dėl švietimo priskyrimo išlaidoms nacionalinėje apskaitoje būta atvejų, kai per ankstesnes krizes būdavo ženkliai mažinamas švietimo biudžetas; pabrėžia, kad be didelių investicijų skaitmeninė pertvarka švietimo srityje nebus įmanoma;

10.  pažymi, jog COVID-19 krizė akcentavo būtinybę valstybėms narėms veiksmingiau koordinuoti skaitmeninio švietimo politiką ir priemones bei dalintis geriausia praktika vadovaujantis įvairių suinteresuotųjų šalių požiūriu į švietimo politiką, siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų ES piliečių poreikius, o didžiausias dėmesys ją įgyvendinant būtų skiriamas besimokantiesiems; todėl puikiai vertina Komisijos įsipareigojimą sukurti Europos skaitmeninio švietimo centrą: tai pirmas žingsnis į bendro kūrimo procesą ir nuolatinės stebėsenos sistemą, susiejančią nacionalines ir regionines skaitmeninio švietimo strategijas bei įtraukiančią svarbiausias suinteresuotąsias šalis ir ekspertus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, atstovaujančias įvairiems požiūriams, kuriais vadovaujamasi bendrojo švietimo sistemos viduje ir už jos ribų; mano, kad naujasis centras – tai kanalas, kuriuo naudodamosi valstybės narės turėtų puoselėti švietimo ir mokymo įstaigų bendradarbiavimą, siekiant gerinti skaitmeninio švietimo paslaugų teikimą; puikiai vertina užmojį naudotis centru siekiant užmegzti strateginį dialogą su valstybėmis narėmis dėl esminių sėkmingo skaitmeninio švietimo įgalėjimo veiksnių, atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją; ragina Komisiją dirbti greitai, kad rekomendacijos projekto paskelbimo data būtų paankstinta ir perkelta į 2021 m.;

11.  ragina Komisiją laikantis subsidiarumo principo prižiūrėti įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, taip pat užtikrinti teisingą atstovavimą ir nepriklausomumą centruose ir patariamosiose tarnybose bei konsultuojant suinteresuotąsias šalis; ragina Komisiją visapusiškai įtraukti Parlamentą didinant Europos ir nacionalinių centrų bei patariamųjų tarnybų skaičių ir skiriant atitinkamas suinteresuotąsias šalis; primena Komisijai, kad rengdama planuojamos Europos mainų platformos koncepciją ji turėtų vengti centro tikslų pasikartojimo ir dubliavimo;

12.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi būti kokybiško skaitmeninio švietimo pavyzdys visam pasauliu, ir ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su reikiamomis pasaulinėmis ir regioninėmis institucijomis bei suinteresuotosiomis šalimis, siekiant gerinti prieigą prie kokybiško skaitmeninio švietimo visame pasaulyje;

13.  pabrėžia, kad lemiamą vaidmenį įgyvendinant planą ir užtikrinant veiksmingą ir tinkamą skaitmeninį švietimą visiems atlieka moksliniai tyrimai bei džiaugiasi, kad Komisija tai pripažįsta; ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau investuoti į tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, siekiant įvertinti ilgalaikį skaitmeninimo poveikį mokymuisi ir skaitmeninio švietimo politikos veiksmingumą bei šia informacija pagrįsti pastarosios rengimą ir įgyvendinimą ateityje – taip pat ir prognozuojant, kaip keisis darbo pobūdis ir įgūdžiai, bei atitinkamai koreguojant švietimo programas; pabrėžia, kad būtini nuolatiniai įvairaus skaitmeninių technologijų poveikio švietimui ir vaikų raidai moksliniai tyrimai, susiejant švietimo mokslus, pedagogiką, psichologiją, sociologiją, neuromokslą ir kompiuterių mokslą, kad būtų pasiektas kuo gilesnis supratimas, kaip vaikų ir suaugusiųjų protas reaguoja į skaitmeninę aplinką bei kokie skaitmeninio švietimo iššūkiai lydi šį procesą;

Aukšto rezultatyvumo skaitmeninio švietimo ekosistemos puoselėjimas

14.  pabrėžia, jog COVID-19 pandemija parodė, kad ne visiems besimokantiesiems prieinamos skaitmeninio švietimo ir nuotolinio bei internetinio mokymosi galimybės ir, savo ruožtu, jų teikiama nauda; atkreipia dėmesį į atotrūkį tarp valstybių narių ir jų viduje, kuris daro neproporcingai didelį poveikį nepalankioje padėtyje esantiems ir atokiose ar kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms; apgailestauja dėl nuolatinės skaitmeninės atskirties Sąjungoje; apgailestauja, kad, kai kuriose valstybėse narėse žlugus pastangoms užtikrinti prieigą prie kokybiško skaitmeninio švietimo, galimybės mokytis keletą mėnesių neteko pernelyg daug moksleivių; pritaria Komisijos analizės išvadoms, kad greitas ir patikimas internetas bei kokybiška skaitmeninė įranga švietimo įstaigose, neformalioje aplinkoje ir namuose yra veiksmingo skaitmeninio švietimo prielaidos; pažymi, kad sykiu kai kurios valstybės narės stipriai pirmauja skaitmeninės infrastruktūros ir įrangos užtikrinimo bei, savo ruožtu, skaitmeninio švietimo sprendimų taikymo srityje; pabrėžia, kad kovai su skaitmenine atskirtimi turi būti teikiamas absoliutus prioritetas, ir laikosi nuomonės, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kurių veikla grindžiama švietimo įstaigų poreikiais, gali paspartinti sprendimų diegimą;

15.  primygtinai laikosi nuomonės, kad plačiajuostis ryšys turėtų būti laikomas viešąja gėrybe, o jo infrastruktūra – tinkamai finansuojama visuotiniam jo prieinamumui ir įperkamumui užtikrinti, kaip gyvybiškai svarbus žingsnis panaikinant skaitmeninę atskirtį; be to, atkreipia dėmesį į potencialą, kurį gali užtikrinti 5G ryšio diegimas, ir ragina Komisiją tirti galimą 5G indėlį į skaitmeninio švietimo iniciatyvas; ragina taikyti konkrečias priemones ir finansavimo schemas, kad geresnė prieiga būtų užtikrinama visoms švietimo įstaigoms, ypač esančioms atokiose, kaimo ir kalnuotose vietovėse, kuriose ryšio infrastruktūra prasta, o galimybės naudotis tokiomis besiformuojančiomis technologijomis, kaip dirbtinis intelektas, robotika, blokų grandinės, atvirasis kodas, nauji švietimo prietaisai ar žaidimizacija, ribotos, atsižvelgiant į didėjančią pastarųjų svarbą ir potencialą;

16.  palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys plane skiriamas ryšio infrastruktūros mokyklose ir universitetuose rėmimui taikant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, bei pastangas viešinti ES finansavimo galimybes; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, vietos valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis bei užtikrinti, kad ES parama derėtų su nacionalinėmis schemomis, visų pirma siekiant remti nepalankioje padėtyje esančias grupes; ragina Komisiją paramą tikslingai skirstyti ne tik mokykloms, kad ji pasiektų visas formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigas; primena, kad švietimo įstaigoms būtina apmokyto personalo pagalba prižiūrint tinklus ir taikomąsias programas bei kad jose turi būti rengiami mokymai ir teikiama pagalba duomenų apsaugos klausimais;

17.  pabrėžia, jog svarbu, kad Sąjunga imtųsi lyderystės skaitmeninio švietimo srityje, palengvindama prieigą prie inovacijų ir technologijų mokytojams, besimokantiesiems ir tėvams; šiuo požiūriu ragina imtis naujų švietimo iniciatyvų, visapusiškai naudojantis tokiomis naujomis technologijomis, kaip dirbtinis intelektas ir robotika: taip būtų didinamas ir informuotumas apie su šiomis technologijomis susijusias galimybes bei iššūkius švietimo aplinkoje; primena, kad naudojant dirbtinio intelekto ir robotikos technologijas turėtų būti užtikrinamas į etiką ir žmogų orientuotas požiūris; pažymi, kad, išmaniai naudojant dirbtinį intelektą, gali sumažėti personalo darbo krūvis, švietimo turinys gali tapti įdomesnis, mokytis ne vieno dalyko gali tapti lengviau, be to, gali būti remiami specialūs mokymo metodai, pritaikyti atskirų moksleivių reikmėms; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sąjungoje stokojama dirbtiniam intelektui skirtų aukštojo mokslo programų ir mokslinių tyrimų, o taip rizikuojama pakenkti ES konkurenciniam pranašumui; ragina skirti daugiau viešųjų investicijų dirbtiniam intelektui;

18.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti mokykloms (mokytojams ir moksleiviams) ne tik techninę pagalbą ir interneto ryšį, bet ir būtiną pagalbą, susijusią su programinės įrangos saugumu ir patikimumu, bei skatinti lanksčius švietimo modelius ir paramą besimokantiesiems nuotoliniu būdu, naudojant tokias priemones, kaip e. ištekliai, e. priemonės, vaizdo medžiaga, e. mentorystė ir nemokami internetiniai mokymai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad vietos kultūros ir bendruomeninės institucijos, pvz., bibliotekos ir muziejai, yra svarbiausios tokių skaitmeninių išteklių teikėjos; perspėja dėl neigiamo poveikio, kurį pedagoginiam nepriklausomumui daro susisaistymas su švietimo priemonių pardavėju, ir ragina Komisiją bei valstybes nares užtikrinti, kad šis nepriklausomumas būtų apsaugotas nuo bet kokio kišimosi ar interesų; primygtinai laikosi nuomonės, kad būtina turinio, prietaisų ir technologijų požiūriu atvira bei skaidri skaitmeninio švietimo ekosistema; pabrėžia, kad naudojant atviras technologijas puoselėjamas bendradarbiavimo jausmas, taip pat kad nemokamais atvirojo šaltinio sprendimais, pakartotiniu viešosios srities turinio naudojimu ir sąveikiais techninės bei programinės įrangos sprendimais stiprinama prieiga ir kuriama labiau subalansuota skaitmeninė erdvė;

19.  pabrėžia, kad būtina pripažinti teisinius ir etinius principus, susijusius su intelektine nuosavybe, atsižvelgiant į augantį šviečiamojo skaitmeninio turinio kūrimo ir sklaidos mastą; palankiai vertina ir remia Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos administruojamą Intelektinės nuosavybės švietimo srityje tinklą ir ragina ugdyti besimokančiųjų ir mokytojų įgūdžius, susijusius su intelektine nuosavybe; primena autorių teisių išimtį, taikomą tais atvejais, kai kūriniai ir kita dalykinė medžiaga naudojama skaitmeninio ir tarpvalstybinio mokymo veiklai, apibrėžtai Direktyvos (ES) 2019/790 5 straipsnyje;

20.  atkreipia dėmesį į įdomias inovatyvias iniciatyvas, kurias įgyvendinant siekiama, kad internetinė aplinka ir žaidimų erdvė būtų saugios, įdomios ir smagios kiekvienu švietimo etapu; pabrėžia, kad svarbu telkti pedagogines, kognityvines ir psichologines švietimo strategijas bei atitinkamai koreguoti internetinius ir tradicinius formatus; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į metodą, pasiūlytą Europos ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros strategijoje;

21.  primena, jog svarbu, kad mokytojams, moksleiviams ir tėvams būtų siūlomas aukštos kokybės, prieinamas skaitmeninio švietimo turinys iš įvairių šaltinių, ir ragina valstybes nares skirti finansavimą profesionaliai parengtiems ir saugiems skaitmeninio švietimo ištekliams, parengtiems naudojant Europos inovacijas, įskaitant kartu su ekspertais sukurtą kokybišką švietimo turinį, įsigyti; ragina valstybes nares skatinti iniciatyvas, kurias įgyvendinant įmonės ir pilietinės visuomenės organizacijos galėtų dalintis aukštųjų technologijų inovacijomis su švietimo bendruomene;

22.  mano, kad Sąjunga gali atlikti esminį vaidmenį padėdama kurti aukštos kokybės švietimo turinį ir užtikrindama prieigą prie jo; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad daugėja skaitmeninių švietimo platformų, kurios kuriamos siekiant suteikti prieigą prie šaltinių ir dalintis gerąja praktika, pvz., „eTwinning“, Europos suaugusiųjų mokymosi elektroninė platforma (EPALE) ir „School Education Gateway“; ragina Komisiją toliau skatinti ir stiprinti šias sėkmingas iniciatyvas, įgyvendinant tokias susijusias programas, kaip „InvestEU“ ir „Erasmus+“, o valstybes nares – geriau išnaudoti jų potencialą; mano, kad Europos mainų platforma turi potencialo kaip priemonė geresniam suinteresuotųjų šalių ir švietimo sektoriaus dalyvių bendradarbiavimui Europos lygmeniu užtikrinti, ir ragina Komisiją deramu tempu užbaigti savo planuojamą galimybių studiją;

23.  ragina valstybes nares įtraukti inovacijas ir skaitmenines technologijas į savo švietimo ir mokymo sistemas išmaniu, į besimokantįjį orientuotu būdu, kad būtų užtikrintas veiksmingas pažangus mišraus mokymosi principas; nežiūrint į tai primena fundamentalią kontaktinio mokymosi svarbą ir pabrėžia, kad turėtų būti naudojamos skaitmeninės priemonės mokymui klasėje papildyti ir sustiprinti; mano, kad būtina svarstyti klausimą dėl neigiamo poveikio besimokančiųjų gerovei, kurį lemia tai, kad itin daug laiko praleidžiama priešais ekraną; pabrėžia, kad COVID-19 pandemija atskleidė aiškias švietimo paslaugų teikimo spragas, kurių internetinis mokymasis negali lengvai užpildyti, taigi šią problemą būtina spręsti nuodugniau, visų pirma maitinimo mokykloje, rūpinimosi vaikų fizine ir emocine gerove bei fizinio aktyvumo požiūriais;

Gerinti skaitmeninei pertvarkai būtinus skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimus

24.  mano, kad skaitmeninių technologijų integravimas ir visapusiškas jų potencialo išnaudojimas turi vykti kartu su esamų mokymo programų ir mokymosi bei mokymo metodų modernizavimu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu teikti finansinę paramą mokytojams skirtiems mokymo kursams; todėl primygtinai reikalauja įgyvendinant planą daugiau dėmesio skirti prieinamam mokytojų rengimui, siekiant užtikrinti, kad mokytojai ir švietimo darbuotojai ne tik turėtų skaitmeninių įgūdžių, bet ir galėtų juos ugdyti; šiuo klausimu skatina investuoti į skaitmeninių mokymo įgūdžių specializacijos kursus mokytojams ir IT specialistams, kurie siekia mokyti; pabrėžia mentorystės, kaip mokymo ir ugdymo priemonės, vertę; pabrėžia esminį „Erasmus+“ ir mokytojų judumo vaidmenį įgyjant įgūdžių; atkreipia dėmesį į būsimos mokytojų akademijos potencialą ir ragina Komisiją pateikti Parlamentui aiškią koncepciją ir biudžetą; ragina įgyvendinti visos Sąjungos iniciatyvą, kuria siekiama sukurti naujus pedagoginius ir vertinimo metodus skaitmeninei aplinkai, pripažįstant konkrečius skaitmeninius uždavinius, tokius kaip asinchroninis mokymasis ir kritinio požiūrio ugdymo svarba;

25.  pabrėžia, kad nuotolinio mokymosi srityje vis svarbesnį vaidmenį atlieka tėvai, šeimos ir kuratoriai, ir tai, kad jiems būtina turėti gerą interneto ryšį, skaitmeninių ir techninių įgūdžių ir atitinkamą įrangą, ir ragina jiems suteikti specialius mokymo ir paramos mechanizmus; pabrėžia, jog reikia padėti šeimoms naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, kad būtų padidintos galimybės mokytis nuotoliniu būdu; ragina Komisiją atlikti specialų skaitmeninės tėvystės(21) tyrimą, kad būtų parengta nuosekli ir veiksminga strategija siekiant padėti tėvams visose valstybėse narėse;

26.  pabrėžia problemas, kurias kelia žalingas ir neteisėtas turinys ir veikla skaitmeninėje aplinkoje, be kita ko, psichikos sveikatos ir gerovės aspektais, pavyzdžiui, priekabiavimas internete, kuris apima kibernetines grėsmes ir patyčias kibernetinėje erdvėje, vaikų pornografiją ir viliojimą, duomenų ir privatumo pažeidimus, pavojingus internetinius žaidimus, dezinformaciją; todėl labai palankiai vertina tai, kad persvarstytame plane daugiau dėmesio skiriama skaitmeniniam ir informaciniam raštingumui pasitelkiant švietimą ir mokymą; mano, kad sveikatos priežiūros specialistai, švietimo įstaigos, pilietinė visuomenė ir neformaliojo ugdymo paslaugų teikėjai, bendradarbiaudami su tėvais, turi parengti pagal amžių pritaikytą mokymo programą, kuri padėtų besimokantiems asmenims priimti informacija pagrįstus ir tinkamus sprendimus ir vengti žalingo elgesio;

27.  primena, kad žmonėms labai svarbu turėti priemonių ir įgūdžių įvairioms grėsmėms skaitmeninėje aplinkoje valdyti, visų pirma aptikti ir kritiškai įvertinti dezinformaciją ir melagingas naujienas; šiuo klausimu palankiai vertina tai, kad buvo greitai patvirtintas naujas žiniasklaidos veiksmų planas ir kad jame daugiausia dėmesio skiriama gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir ragina Komisiją reguliariai peržiūrėti Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą ir imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad socialinė žiniasklaida kovotų su internetine dezinformacija; nekantriai laukia numatytų mokytojams ir švietimo darbuotojams skirtų gairių dėl skaitmeninio raštingumo skatinimo ir kovos su dezinformacija; ragina Komisiją didinti užmojus ir bendradarbiauti su nacionaliniais ir vietiniais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant pradėti didelio masto skaitmeninio raštingumo kampanijas; pažymi, kad svarbu plačiai populiarinti esamas iniciatyvas, tokias kaip ES programavimo savaitė ir Saugesnio interneto diena;

28.  pabrėžia, kad bet kokia pažanga skaitmeninio švietimo srityje turi būti siejama su patikima duomenų apsaugos sistema ir ja turi būti vengiama bet kokio besimokančių asmenų duomenų panaudojimo komerciniais tikslais; pabrėžia, kad griežčiausios apsaugos priemonės turi būti taikomos nepilnamečių duomenims, įskaitant mokslinių tyrimų ir mokymo tikslais; ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos duomenų apsaugos valdyba apsvarstyti specialų švietimo duomenų ir duomenų, susijusių su mokiniais ir besimokančiais asmenimis, pobūdį;

29.  pabrėžia, kad tradiciniai, humanitariniai ir socialiniai emociniai įgūdžiai, pavyzdžiui, socialiniai įgūdžiai, empatija, problemų sprendimas ir kūrybiškumas, turėtų būti toliau puoselėjami dedant pastangas ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir raštingumą, visų pirma vykdant plataus masto skaitmeninio raštingumo kampanijas; pabrėžia, kad svarbus pilietinio ugdymo skaitmeninis aspektas, ir apgailestauja dėl ribotų naujo Skaitmeninio švietimo veiksmų plano užmojų skatinti skaitmeninį pilietiškumą;

30.  primena, kad reikalingi pažangūs skaitmeniniai įgūdžiai, ir ragina valstybes nares sukurti nacionalines ugdymo programas, kuriomis būtų skatinama didinti IT srities studentų ir absolventų skaičių; pabrėžia, kad aukštųjų technologijų įmonės ir universitetai galėtų parengti tokius kursus;

31.  pabrėžia, koks svarbus ekologinis švietimas ir švietimas apie aplinką, ir ragina parengti specialias mokymo programas visoje Europoje, atsižvelgiant į skaitmeninio švietimo poveikį aplinkai;

32.  pabrėžia, kad pagal Europos socialinių partnerių bendrąjį susitarimą dėl skaitmeninimo naujas ir besiformuojančias technologijas diegiančios įmonės privalo užtikrinti tinkamą visų susijusių darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, kad jie galėtų išmokti naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių ir likti darbo rinkoje; pabrėžia socialinių partnerių vaidmenį kolektyvinėmis sutartimis apibrėžiant ir reguliuojant skaitmeninius įgūdžius ir tęstinį mokymą, nustatant, kokių įgūdžių reikia, plėtojant mokymus darbo vietoje ir atnaujinant švietimo ir mokymo programas; primena dėl pandemijos atsiradusias naujas darbo sąlygas, pvz., nuotolinį darbą, ir ragina švietimo ir mokymo įstaigas ir darbdavius diegti reikiamus mokymus, kurie padėtų paruošti žmones šiai naujai darbo aplinkai;

33.  pabrėžia skaitmeninių įgūdžių vertinimo ir stebėsenos svarbą ir šiuo klausimu atkreipia dėmesį į esamų priemonių, tokių kaip Europos skaitmeninės kompetencijos sistema ir įsivertinimo priemonė SELFIE, vertę; palankiai vertina tai, kad SELFIE pradėta taikyti ir mokytojams; ragina Komisiją skatinti šiuo metu ribotą tokių priemonių naudojimą;

34.  be to, pabrėžia, kad reikalingas geresnis ir naujoviškesnis skaitmeninių įgūdžių, kvalifikacijų ir gebėjimų pripažinimas, patvirtinimas ir sertifikavimas, taigi ir perkeliamumas; palankiai vertina planą sukurti Europos skaitmeninių įgūdžių sertifikatą kaip priemonę, kuri palengvintų patvirtinimą ir perkeliamumą pagal Skaitmeninės kompetencijos sistemą; primena, kad šią sistemą reikia plėtoti glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kad būtų išvengta dubliavimosi ir sutapimo su esamomis sistemomis; ragina Komisiją integruoti šį sertifikatą į sistemą „Europass“ ir galbūt į būsimą Europos studento pažymėjimą;

35.  palankiai vertina Komisijos pastangas suskaitmeninti švietimą ir kvalifikacijas, įskaitant naują „Europass“ platformą ir planuojamą „Europass“ skaitmeninių duomenų infrastruktūrą; kartu atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerinti „Europass“ platformos veiksmingumą, susijusį su darbo ir kursų pasiūlymų paieška ir gavimu, atitinkamai atnaujinti platformoje esančią informaciją apie dabartinius kursus, mokymus, darbo pasiūlymus ir paskirti už šį procesą atsakingas institucijas; ragina valstybes nares geriau populiarinti naująją „Europass“ platformą švietimo ir mokymo įstaigose, tarp jų darbuotojų ir tarp darbdavių;

36.  pabrėžia, kad reikia stiprinti Sąjungos lygmens skaitmeninius išteklius, priemones ir mechanizmus siekiant atverti mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems ir sudaryti sąlygas visapusiškai ir kokybiškai naudotis aukštojo mokslo kursais bei medžiaga; atkreipia dėmesį į naujos globalizuotos aukštojo mokslo skaitmeninės aplinkos ir rinkos plėtrą ir į tai, kad Europos aukštojo mokslo organizacijos turi atitikti laikmetį ir klestėti šioje aplinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares kurti universitetų sinergiją pasitelkiant internetinio Europos universiteto platformą, kad visoje Europoje būtų prieinamas įvairus, daugiakalbis nuotolinis ir internetinis švietimo turinys ir programos;

37.  primena, kad profesinis mokymas ir suaugusiųjų švietimas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį, nes taikant mokymosi visą gyvenimą metodą suteikiamos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybės; palankiai vertina Tarybos rekomendaciją dėl profesinio mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo ir jos bendrus tikslus modernizuoti ES profesinio mokymo politiką, racionalizuoti Europos bendradarbiavimą šiame procese ir supaprastinti profesinio mokymo valdymą; ragina Komisiją laikytis holistinio požiūrio į profesinį mokymą ir suaugusiųjų mokymąsi, kuris apimtų formalųjį, neformalųjį ir savaiminį mokymąsi ir sudarytų sąlygas besimokantiems asmenims įgyti įvairių įgūdžių, kurie yra svarbūs vykdant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, prisidėti prie socialinės įtraukties, aktyvaus pilietiškumo ir asmeninio tobulėjimo ir padėti žmonėms prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos; pabrėžia žaliųjų įgūdžių įgijimo svarbą;

38.  pabrėžia sunkumus, su kuriais susiduria profesinio mokymo įstaigos, kurios remiasi praktiniu mokymu, prisitaikydamos prie skaitmeninės aplinkos; ragina rasti tinkamus sprendimus ir tinkamą finansavimą, siekiant užtikrinti veiksmingą profesinio mokymo paslaugų teikimą; palankiai vertina planuojamą Skaitmeninių galimybių stažuočių išplėtimą įtraukiant į jas pagal profesinio mokymo programas besimokančius asmenis, taip pat mokytojus, bendrųjų ir specialybės dalykų mokytojus ir švietimo srities darbuotojus;

39.  primena, kad skaitmeninių įgūdžių įgijimas yra visą gyvenimą siektinas tikslas, todėl politikos priemonėse dėmesys turėtų būti skiriamas visiems gyventojams, o ne tik darbingo amžiaus žmonėms; pabrėžia, kad tam reikalingas tarpsektorinis holistinis požiūris į švietimą, grindžiamas pripažinimu, kad mokymasis vyksta privalomojo švietimo sistemoje ir už jos ribų ir kad dažnai vyksta neformaliojo ir savaiminio mokymosi sąlygomis; todėl ragina remti neformaliojo mokymosi paslaugų teikėjus, siekiant padidinti pajėgumus ir išteklius, kad jie galėtų pasiūlyti prieinamas kokybiškas skaitmeninio švietimo ir mokymo paslaugas; ragina Komisiją atsižvelgti į skirtingą technologinės pažangos lygį tarp švietimo sektorių ir įstaigų ir rengiant rekomendacijas ir gaires ypatingą dėmesį skirti sunkiau pasiekiamoms teritorijoms ir grupėms;

40.  įspėja, kad socialinė nelygybė ir nelygybė švietimo srityje ankstyvoje vaikystėje turi neigiamos įtakos išsilavinimo lygiui ir užimtumo perspektyvoms tolesniame gyvenime; pakartoja, kad reikia sudaryti galimybių gauti kokybišką išsilavinimą ir dėti daugiau pastangų ankstyvame amžiuje ugdant skaitmeninius ir žiniasklaidos priemonių naudojimo įgūdžius; palankiai vertina Europos Komisijos pranešimą, kad siekiant kovoti su vaikų skurdu bus priimta Europos vaiko garantijų sistema; primygtinai ragina valstybes nares skirti didelę dalį Europos socialinio fondo (ESF+) išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, šiai garantijų sistemai įgyvendinti, visų pirma siekiant remti tikslinius veiksmus ir struktūrines reformas, kuriomis veiksmingai sprendžiamos vaikų skurdo ar socialinės atskirties problemos; primena, kad žemesnis išsilavinimo lygis dažnai pasireiškia prastesniu skaitmeniniu raštingumu, ir todėl palankiai vertina sustiprintoje Jaunimo garantijų iniciatyvoje pateiktą rekomendaciją, pagal kurią nesimokantys, nedirbantys ar mokymuose nedalyvaujantys asmenys turėtų atlikti savo skaitmeninių įgūdžių vertinimą ir mokytis; atkreipia dėmesį į ESF+ programos teikiamas galimybes mokymuisi visą gyvenimą;

41.  pabrėžia, kad būtina panaikinti skaitmeninę atskirtį, ir primena, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti galimybėms gauti kokybišką skaitmeninį išsilavinimą ir turinį užtikrinti ir žemesnės kvalifikacijos suaugusiųjų, neįgaliųjų, pažeidžiamų ar marginalizuotų grupių asmenų, vyresnio amžiaus ir atokiose ar kaimo vietovėse gyvenančių žmonių skaitmeniniam raštingumui gerinti; atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. tik 4,3 proc. žemesnės kvalifikacijos suaugusiųjų dalyvavo kokios nors formos suaugusiųjų mokymesi;

42.  todėl apgailestauja dėl to, kad plane vis dar nėra priemonių, skirtų žemesnės kvalifikacijos suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms; pabrėžia, kad tokių priemonių nebuvimas kenkia esminiam skaitmeninio švietimo aspektui – mokymuisi visą gyvenimą, taip pat varžo pastangas užtikrinti, kad visi turėtų esminių gyvenimo įgūdžių; todėl ragina Komisiją bendradarbiauti su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, kad būtų įgyvendintos tolesnės priemonės suaugusiųjų skaitmeniniam švietimui skatinti, užtikrinant, kad jis būtų pasiekiamas ir prieinamas, nes tai padėtų formalųjį išsilavinimą įgijusiems asmenims pasirengti gyventi ir dirbti skaitmeninėje aplinkoje ir užtikrinti, kad jie galėtų iš tikrųjų pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos teikiama nauda ir padėti ją formuoti;

43.  pabrėžia, jog svarbu parengti politikos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad neįgalieji turėtų tokias pačias galimybes ir prieigą prie kokybiško skaitmeninio švietimo; ragina valstybes nares bendradarbiauti su organizacijomis, atstovaujančiomis skirtingą negalią turintiems asmenims, siekiant išnagrinėti skaitmeninio švietimo keliamus iššūkius ir galimybes ir rengiant veiksmingas skaitmeninio švietimo priemones atsižvelgti į konkrečius neįgaliųjų poreikius; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti specialias skaitmeninio švietimo ypatybes, skirtas ir pritaikytas neįgaliesiems, ir į jas investuoti; mano, kad skaitmeninis švietimas suteikia didelių galimybių mokymosi sunkumų turintiems studentams, nes leidžia pritaikyti pedagoginius metodus prie jų įvairių gebėjimų; ragina skirti daugiau investicijų, kad būtų užtikrinta parama, kurios pernelyg dažnai trūko šioms grupėms;

44.  pabrėžia, kad į visas švietimo, įgūdžių ir skaitmeninimo priemones, ypač į veiksmų planą, reikia integruoti lyčių aspektą; mano, kad skaitmeniniam švietimui turi tekti pagrindinis vaidmuo didinant mergaičių ir moterų dalyvavimą skaitmeniniame amžiuje; pabrėžia, kad vyrų ir moterų skaitmeninis atotrūkis yra ekonominis, visuomeninis ir kultūrinis klausimas, ir ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti šį klausimą taikant daugiapakopį ir holistinį požiūrį; palankiai vertina Komisijos parengtą moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje rezultatų suvestinę ir pabrėžia, jog reikia rinkti pagal lytį ir amžių suskirstytus duomenis, kad būtų galima suprasti skaitmeninę lyčių atskirtį;

45.  pabrėžia, kad reikia sutelkti dėmesį į geresnę mergaičių įtrauktį į skaitmeninį švietimą nuo labai ankstyvo amžiaus; pabrėžia, kad reikia dėti bendras pastangas siekiant paskatinti ir motyvuoti daugiau mergaičių studijuoti STEM ir STEAM dalykus ir lankyti programavimo, kompiuterijos ir IRT kursus mokyklose ir universitetuose; pakartoja, kad lyčių nelygybė švietimo srityje daro poveikį darbo rinkai, ir pabrėžia, kad reikia skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas moterims patekti į aukštųjų technologijų ir skaitmeninį sektorius, taip pat kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu taikant tinkamas strategijas ir finansavimą;

46.  mano, kad labai svarbu sukurti teigiamą ir įtraukią aplinką, kurioje būtų populiarinami moterų sėkmės pavyzdžiai, kad mergaitės būtų motyvuojamos rinktis STEM, STEAM ir IRT dalykus, ir kovoti su nesąmoningu šališkumu ir lyčių stereotipais, susijusiais su dalykų ir karjeros pasirinkimu; mano, kad privatusis sektorius, bendradarbiaudamas su švietimo ir mokymo įstaigomis, NVO ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis, turi atlikti atitinkamą vaidmenį rengiant veiksmingas iniciatyvas ir kampanijas šioje srityje; pabrėžia, kad Komisijos darbo grupė moterų skaitmeninėje ekonomikoje klausimais ir iniciatyva „Digital4Her“ yra labai svarbios;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 130, 2019 5 17, p. 92. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054. (3) OL C 388, 2020 11 13, p. 2. (4) OL C 28, 2020 1 27, p. 8. (5) OL C 337, 2018 9 20, p. 135. (6) OL C 202 I, 2020 6 16, p. 1. (7) OL C 193, 2020 6 9, p. 11. (8) OL C 389, 2019 11 18, p. 12. (9) OL C 189, 2018 6 4, p. 1. (10) OL C 189, 2017 6 15, p. 15. (11) OL C 212, 2016 6 14, p. 5. (12) OL C 484, 2016 12 24, p. 1. (13) OL C 172, 2015 5 27, p. 17. (14) OL C 398, 2012 12 22, p. 1. (15) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/ict-work-digital-skills-workplace, https://futureskills.pearson.com/research/assets/pdfs/technical-report.pdf (16) Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (angl. DESI) ataskaita, 2020 m., Europos Komisija. (17) DESI ataskaita, 2020. (18) Europos Komisija, 2019 m. moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje rezultatų suvestinė. (19) 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatas „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152). (20) https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/how-families-handled-emergency-remote-schooling-during-covid-19-lockdowspring-2020 (21) Skaitmeninė tėvystė apibūdina tėvų pastangas ir praktiką, skirtą vaikų veiklai skaitmeninėje aplinkoje suprasti, ją remti ir reguliuoti, visų pirma padedant jiems saugiai naudotis internetu.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl jūrą teršiančių šiukšlių poveikio žuvininkystei (2019/2160(INI))

P9_TA(2021)0096 A9-0030/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 23 d. Komisijos ataskaitą dėl Komisijos komunikato dėl sustiprintos ir atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais įgyvendinimo (COM(2020)0104),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)(1) (Europos direktyva dėl atsakomybės),

–  atsižvelgdamas į 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo(2),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(3),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus(5) (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis(6) (Žuvininkystės kontrolės reglamentą),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos(8),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo(9) (EJRŽF),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema(10) (Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/850, kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų(12),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų(13),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/852, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų(14),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos(15),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo(16),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 14 DVT: „išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programos 2005 m. ataskaitą dėl jūrą teršiančių šiukšlių („Marine Litter – An analytical overview“),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) 1973 m. priimtą Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos, įskaitant jos V priedą, kuris įsigaliojo 1988 m. gruodžio 31 d.,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą „Gamtos padėtis ES. 2013–2018 m. ataskaitų pagal gamtos direktyvas rezultatai“,

–  atsižvelgdamas į Atlanto vandenyno regionui skirtos ES INTERREG programos lėšomis finansuojamo projekto, skirto kovai su jūrą teršiančiomis šiukšlėmis Atlanto vandenyno regione, (CleanAtlantic) rezultatus,

–  atsižvelgdamas į JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos savanoriškas gaires dėl žvejybos įrankių ženklinimo, kurias Žuvininkystės komitetas priėmė 2018 m. liepos mėn.,

–  atsižvelgdamas į IMO veiksmų planą, skirtą jūrų plastiko šiukšlių iš laivų problemai spręsti,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl vandenynų ir jūrų, kuriose nagrinėjamas tarptautinio susitarimo dėl taršos plastiku parengimo klausimas,

–  atsižvelgdamas į Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvenciją (Barselonos konvenciją), Konvenciją dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos (Bukarešto konvenciją), Konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos (Helsinkio konvenciją) ir Konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR konvenciją),

–  atsižvelgdamas į regioninį jūrą teršiančių šiukšlių valdymo Viduržemio jūros regione planą,

–  atsižvelgdamas į JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), Kioto protokolą ir Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į JT biologinės įvairovės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1973 m. lapkričio 16 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 31 d. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) paskelbtą visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 28 d. ministrų deklaraciją „Baltijos jūros regiono valstybių narių aplinkos, jūrų ekonomikos, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų ir už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingo Komisijos nario deklaracija“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 22 d. Komisijos Geros būklės vandenynų, jūrų ir priekrantės bei vidaus vandenų misijos valdybos ataskaitą „Mission Starfish 2030: restore our Ocean and Waters“,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5°C, į penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą, į specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

–  atsižvelgdamas į 1972 m. JT konvenciją dėl jūros taršos atliekomis ir kitomis išmetamosiomis medžiagomis prevencijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl Europos direktyvos dėl atsakomybės įgyvendinimo(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Europinės plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijos(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. balandžio 4 d. poziciją dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl EJRŽF, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014(19), pasiūlymo,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(21),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0030/2021),

A.  kadangi paplūdimiuose, pakrantėse, pakrančių rajonuose ir jūros paviršiuje matomos jūrą teršiančios šiukšlės iš tiesų slepia daug didesnio masto taršos reiškinį vandens storymėje ir jūros dugne; kadangi didžioji šių šiukšlių dalis (80 %) susidaro ne tik dėl veiklos sausumoje, bet ir dėl veiklos jūroje, nes labai padidėjo didelių ne žvejybos laivų transporto apimtis;

B.  kadangi jūrą teršiančios šiukšlės yra visos į jūros aplinką sąmoningai išmestos ar atsitiktinai patekusios šiukšlės ir jos apibūdinamos pagal dydį (nanoatliekos, mikroatliekos ir megaatliekos) ir pobūdį (konteineriai, stambiosios atliekos vandenyno dugne, plastikas, žvejybos įrankiai, pusiau nuskendusių laivų nuolaužos, pavojingosios atliekos, tokios kaip sprogmenys ir kitos karo liekanos, tekstilės pluoštas, mikroplastikas ir kt.);

C.  kadangi 70 % į jūrą patenkančių ir ją teršiančių šiukšlių galiausiai nusėda jūros dugne, o bendra paviršiuje plūduriuojančių šiukšlių masė sudaro tik 1 % vandenyne esančio plastiko; kadangi iš naujausių mokslinių tyrimų matyti, kad vandenynų taršos plastiku mastas buvo itin nepakankamai įvertintas ir kadangi vis dar yra didelių okeanografijos žinių spragų; kadangi jūrą teršiančių šiukšlių plitimo tyrimai yra labai svarbūs siekiant geriau suprasti jūros taršos mastą;

D.  kadangi pasaulio vandenynas yra ištisinis vandens telkinys ir gera jo aplinkos būklė yra itin svarbi siekiant užtikrinti jo atsparumą ir nuolatinį ekosisteminių paslaugų, pvz., CO2 absorbcijos ir deguonies gamybos, teikimą; kadangi dėl jūrų ir pakrančių ekosistemų pokyčių galėtų sumažėti jo, kaip klimato reguliuotojo, vaidmuo; kadangi jūrą teršiančios šiukšlės kelia grėsmę viso žuvininkystės sektoriaus ateičiai, nes tik švari, geros būklės, naši ir biologiniu požiūriu įvairi pakrančių ir jūros aplinka gali patenkinti ilgalaikius žmonių apskritai ir žvejų, vandens bestuburių rinkėjų ir žvejybos bendruomenių konkrečiai poreikius;

E.  kadangi jūrą teršiančios šiukšlės yra visuotinė problema, nes joms nėra sienų ir srovės bei vėjas jas dideliais atstumais nešioja po pasaulį, jos veikia teritorijas ir sektorius, kurios yra toli nuo jų kilmės vietų ir kurie nėra atsakingi už jų atsiradimą; kadangi visame pasaulyje į jūrą vis dar išmetami dideli šiukšlių kiekiai; kadangi jūros taršos klausimu reikia laikytis holistinio požiūrio ir remti visų lygmenų, pradedant vietos ir baigiant tarptautiniu, veiksmus;

F.  kadangi vandenyno ir jūrų tarša plastikinėmis jūrą teršiančiomis šiukšlėmis ir ypač mikroplastiku didėja dėl meteorologinių reiškinių, kurie sudaro sąlygas mikroplastikui sklisti per orą, lietų ir sniegą, ir dėl to teršiama aplinka, kuri kadaise buvo laikoma nepaliesta, pvz., aukšti kalnai ar Antarktis ir netgi aplinka už Šiaurės poliaračio;

G.  kadangi į Viduržemio jūrą kiekvieną dieną išmetama 730 tonų atliekų; kadangi, Pasaulio gamtos fondo (WWF) 2019 m. birželio mėn. ataskaitos duomenimis, kiekvienais metais 11 200 tonų į aplinką išmesto plastiko patenka į Viduržemio jūrą; kadangi į Viduržemio jūrą kiekvienais metais išmetamas 66 000 atliekų surinkimo mašinų turinį atitinkantis plastiko kiekis; kadangi Viduržemio jūroje esančio mikroplastiko koncentracija siekia rekordinį lygį – 1,25 mln. dalelių 1 km2; kadangi mažos dalelės sudaro apie 90 % viso Viduržemio jūroje plūduriuojančio plastiko, t. y. apie 280 mlrd. plūduriuojančio mikroplastiko dalelių; kadangi vidutinis Viduržemio jūros bestuburių vėžiagyvių vartotojas kiekvienas metais nuryja vidutiniškai 11 000 plastiko dalelių, todėl Viduržemio jūra yra viena iš labiausiai užterštų pasaulio jūrų;

H.  kadangi geriausias būdas sumažinti jūrą teršiančių plastiko šiukšlių kiekį yra stengtis, kad jų susidarytų mažiau arba visai nesusidarytų, ir siekti perdirbti ir pakartotinai naudoti medžiagas ir produktus;

I.  kadangi jūrą teršiančios šiukšlės yra paviršius, į kurį gali įsikibti daug organizmų ir bakterijų, o tai palengvina invazinių rūšių introdukciją, dėl kurios gali pakisti pusiausvyra jūrų ekosistemose, ir kadangi jūrą teršiančiose šiukšlėse esančias bakterijas gali praryti jūrų gyvūnai, kai per apsirikimą palaiko šiukšles maistu;

J.  kadangi jūrą teršiančios šiukšlės daro neigiamą morfologinį poveikį, ypač saloms;

K.  kadangi jūrą teršiančios šiukšlės visų pirma telkiasi aplink mažas atokias salas ir pakrančių zonose; kadangi atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse ir teritorijose aptinkama 80 % Europos jūrų biologinės įvairovės; kadangi jų ekonomika daugiausia grindžiama žvejyba ir turizmu;

L.  kadangi jūrą teršiančių šiukšlių plitimas pasaulyje kenkia besivystančioms trečiosioms valstybėms, ypač pakrančių bendruomenėms, kurios priklauso nuo žvejybos ir kurios ne visada turi pajėgumų ar priemonių, kad galėtų veiksmingai apsisaugoti;

M.  kadangi atliekų jūroje problema daugiausia susijusi su prastu atliekų tvarkymu sausumoje, pvz., vandens keliuose ir upėse esančių atliekų, prastu nuotekų tvarkymu, neteisėtais sąvartynais po atviru dangumi ir šalia vandens kelių esančiais sąvartynais, su tarša šiukšlėmis ir su nuotėkį sukeliančiais reiškiniais, pvz., audromis ir lietumi, taip pat nuo kelių ir šaligatvių nukasto sniego suvertimu tiesiai į jūrą;

N.  kadangi pasklidoji tarša, kaip antai išvalytos ir nevalytos nuotekos, kuriose gali būti cheminių medžiagų ar farmacinių atliekų, arba iš miestų ar žemės ūkio aplinkos nutekantis vanduo ar filtratas, pvz., išleidžiamas azotas ir fosforas, dėl didelės maisto medžiagų koncentracijos kelia eutrofikacijos grėsmę jūros aplinkai, todėl jūros dugne ilgainiui gali imti stigti deguonies ir dėl to rastis vis daugiau vadinamųjų negyvųjų zonų, kurių nuo 1950 m. padaugėjo dešimteriopai; kadangi ji gali nulemti geroką melsvabakterių pagausėjimą, padėti plisti žaliadumbliams ir raudondumbliams ir dideliu mastu užteršti jūrų augalus ir gyvūnus;

O.  kadangi prastas nuotekų tinklų tvarkymas kelia pavojų akvakultūros gamintojams ir austrių augintojams, nes jų produktų kokybei gali kilti grėsmė dėl to, kad juose yra virusų ir bakterijų, tokių kaip norovirusas, todėl, jei jų produktai nebetinkami vartoti, gali būti taikomi laikini jų pardavimo ir platinimo draudimai;

P.  kadangi COVID-19 krizė parodė, kad prastas nuotekų tvarkymas sausumoje gali greitai tapti naujos didelės jūros taršos priežastimi, ypač dėl vienkartinio naudojimo produktų, tokių kaip medicininės kaukės ir vienkartinės pirštinės, naudojimo;

Q.  kadangi didelė dalis plastiko ir mikroplastiko į jūrą patenka iš sausumoje esančių šaltinių;

R.  kadangi plastiko kiekis jūroje taip pat daro didelį poveikį žvejybai, o tas poveikis yra dar didesnis ir brangiau atsieinantis mažos apimties žvejybos atveju;

S.  kadangi, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tabako atliekos yra gausiausia šiukšlių rūšis pagal kiekį pasaulyje; kadangi, JAV nevyriausybinės organizacijos „Ocean Conservancy“ duomenimis, cigarečių nuorūkos yra pirmoje 10 daiktų, kurie dažniausiai surenkami per tarptautines pakrančių valymo operacijas, sąrašo vietoje; kadangi vienoje cigaretės nuorūkoje yra beveik 4 000 cheminių medžiagų ir tam, kad ji suirtų reikia 12 metų; kadangi dėl kiekvienos į vandenynus ir upes patenkančios cigaretės užteršiama 500 litrų vandens;

T.  kadangi jūrą teršiančios šiukšlės labai kenkia jūrų ekosistemų, ypač pačių pažeidžiamiausių, atsparumui ir produktyvumui, o šios ekosistemos jau ir taip patiria didelį bendrą neigiamą poveikį, pvz., klimato kaitą, taršą, neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą, peržvejojimą ir didėjančio masto veiklą, tokią kaip jūrų transportas ir turizmas;

U.  kadangi dėl šio didėjančio neigiamo poveikio jūrų ekosistemoms nyksta biologinė įvairovė ir dūsta dugno organizmai, taip pat kyla pavojus, kad dėl užkrato, kurio atsiradimo priežastis – jūros dugne susikaupusios jūrą teršiančios šiukšlės, labiau plis ligos;

V.  kadangi, nors ES skiria vis daugiau dėmesio prarastų ar paliktų jūroje žvejybos įrankių problemos sprendimui, palikti, prarasti ar kitaip į jūrą išmesti žvejybos įrankiai mėnesiais ir net metais išlieka aktyvūs, kaip matyti iš vaiduoklinių tinklų reiškinio, ir nesirinkdami veikia visus jūrų gyvūnus, įskaitant žuvų išteklius; kadangi NNN žvejyba laikoma vienu iš vadinamųjų vaiduoklinių įrankių šaltinių;

W.  kadangi jūrą teršiančios šiukšlės kelia didelę grėsmę ne tik daugeliui jūrų gyvūnų rūšių, nes jiems kyla pasmaugimo, uždusimo, nurijimo, sužeidimo ir taršos rizika, bet ir kitoms gyvūnų rūšims, pvz., jūrų paukščiams, ir kai kurios iš jų jau nyksta ar netgi sparčiai nyksta;

X.  kadangi žvejai, įskaitant smulkiuosius žvejus, ir akvakultūros gamintojai pirmieji patiria jūrą teršiančių šiukšlių poveikį, kuris kelia didelę grėsmę jų veiklai, nes kyla pavojus, kad jos apgadins žvejybos įrankį, į jį įsipainios, dėl jų žvejybos įrankis bus sugadintas ir prarastas, taip pat kad dėl jų sustos laivo variklis ar aušinimo sistemos; šiukšlės kelia pavojų laive dirbančių jūrininkų saugai, dėl jų jūrininkams reikia papildomai dirbti, kad išvalytų įrankius, taigi jos sukelia didelių ekonominių nuostolių;

Y.  kadangi jūrą teršiančių šiukšlių poveikį žvejybai labiau jaučia mažos apimties žvejybos, o ne pramoninės žvejybos sektorius, nes mažesni laivai yra mažiau apsaugoti nuo žalos, kurią šiukšlės gali padaryti jų sraigtams, varikliams ir žvejybos įrankiams, ir kadangi jūrą teršiančių šiukšlių koncentracija didesnė sekliuose jūrų vandenyse, kuriuose dažniausiai vykdoma mažos apimties žvejyba; kadangi jūrą teršiančios šiukšlės daro poveikį ir laimikio kokybei, nes laimikis gali būti užterštas tomis šiukšlėmis ir jo nebebus galima parduoti, taigi žvejybos ir akvakultūros įmonės patiria papildomų finansinių nuostolių;

Z.  kadangi žvejybos sektorius tam tikrą laiką veikia tarsi pirmoji gynybos nuo taršos jūrą teršiančiomis šiukšlėmis linija ir nors tai nedidelis indėlis siekiant spręsti problemą pasaulio mastu, tačiau žvejai ir akvakultūros gamintojai jau kurį laiką atlieka aktyvų ir iniciatyvų vaidmenį siekiant, kad jūros būtų švaresnės;

AA.  kadangi apskaičiuota, kad dėl jūrą teršiančių šiukšlių žuvininkystės sektorius praranda 1–5 % pajamų(22);

AB.  kadangi perdirbama tik 1,5 %(23) žvejybos įrankių ir būtina skubiai teikti ekonominę paramą visų žvejybos įrankių surinkimui, perdirbimui ir taisymui; kadangi sektorius, dalyvaudamas pažangiu projektavimu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiamoje žiedinėje ekonomikoje, galėtų pasinaudoti naujomis jos teikiamomis ekonominėmis galimybėmis;

AC.  kadangi žvejai, į sausumą pargabenantys žvejojant atsitiktinai sugautas šiukšles, ir jūrą teršiančių šiukšlių surinkimo kampanijos padeda mažinti jūrą teršiančių šiukšlių problemą ir duoda naudos visai bendruomenei;

AD.  kadangi tiesioginės jūrą teršiančių šiukšlių šalinimo sąnaudos labai dažnai padengiamos, o darbo sąnaudos, sąnaudos, kurių atsiranda dėl vietos laivuose trūkumo, ir su žvejybos įrankių ir variklių gedimais susijusios sąnaudos nepadengiamos;

AE.  kadangi negalima tikėtis, kad žvejai ir akvakultūros gamintojai rinks jūrą teršiančias šiukšles, jei nebus jų pastangas atitinkančio kompensavimo mechanizmo; kadangi skaičiuojama, kad apie 80 % žvejų būtų pasirengę dalyvauti jūrą teršiančių šiukšlių rinkimo programose, jei būtų nustatyti paramos mechanizmai(24);

AF.  kadangi žvejai ir žvejų asociacijos jau dirba, kad surinktų šiukšles, ir jau yra sprendimų, kaip panaudoti jūrą teršiančias šiukšles, ypač žvejybos šiukšles;

AG.  kadangi mėlynoji ekonomika, kuri, tikimasi, iki 2030 m. išaugs dvigubai, yra reali galimybė darniai plėtoti jūrinę ir pakrančių veiklą, ypač plėtojant teigiamą poveikį turinčią infrastruktūrą, pvz., dirbtinius rifus ir kitokias inovacijas, kuriomis skatinamas rifų ir rezervatų efektas, nes tai gali padėti atkurti ekosistemas;

AH.  kadangi ES siekia skatinti integruotą požiūrį į jūrinę veiklą ir kadangi jūrą teršiančių šiukšlių klausimas turi būti sprendžiamas labiau atsižvelgiant į jūrinės ir pakrančių veiklos teritorinį aspektą ir, siekiant atspindėti vietos bendruomenių ypatumus, į kovą su jūrą teršiančiomis šiukšlėmis įtraukiant pakrančių bendruomenes ir žvejus, nes žvejybos veikla daugiausia vykdoma pakrančių rajonuose;

AI.  kadangi jūrų ir pakrančių ekosistemų būklės blogėjimas, be kita ko, dėl jūrą teršiančių šiukšlių, kelia pavojų visiems pakrančių zonų ekonominės veiklos vykdytojams, taigi kelia grėsmę pakrančių bendruomenių darnumui, tvarumui ir patrauklumui;

Teisės aktų sistemos ir valdymo jūrą teršiančių šiukšlių srityje gerinimas ir veiksmingumo didinimas

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad geros jūrų ekosistemų būklės išlaikymas ir jūrą teršiančių šiukšlių problemos sprendimas yra klausimai, apimantys daug esamų teisės aktų, ir kad tik laikantis integruoto ir nuoseklaus požiūrio į Europos tikslus bus galima atlikti esamos teisės aktų sistemos patobulinimus ir geriau suprasti bendro poveikio mastą; pabrėžia, kad reikia persvarstyti integruotą jūrų politiką, siekiant sukurti labiau strateginę sistemą, be kita ko, skirtą jūrą teršiančioms šiukšlėms, apimančią įvairius su atliekomis ir jūros aplinka susijusius teisės aktus;

2.  pabrėžia, kad reikia stiprinti valstybių narių ir jūrų baseinų regionų komunikaciją ir veiklos koordinavimą, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomas integruotas požiūris, pagal kurį žvejybos laivai galėtų iškrauti jūrą teršiančias šiukšles bet kuriame Sąjungos uoste; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares skubiai ir nedelsiant įgyvendinti 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos(25); atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti įgyvendinimo aktų, kuriais būtų nustatyti tinkamumo kriterijai, kad vadinamiesiems žaliesiems laivams būtų taikomi mažesni mokesčiai, ir sukurti tinkamas paskatas pristatyti surinktas atliekas į sausumą, įskaitant kompensavimo mechanizmą, atitinkantį žvejų pastangas, ir metodinius pasyviai surinktų atliekų apimties ir kiekio apskaičiavimo kriterijus, kad būtų galima greitai įgyvendinti direktyvoje nustatytus jūrą teršiančių šiukšlių mažinimo tikslus;

3.  pabrėžia, kad, siekiant sumažinti žvejų, kurie žvejodami atsitiktinai sugauna jūrą teršiančias šiukšles, finansines išlaidas ir stengtis neužkrauti jiems pernelyg didelės biurokratinės naštos, reikia patobulinti Europos teisės aktų sistemą; taip pat pabrėžia, kad teisės aktuose dėl jūrą teršiančių šiukšlių turėtų būti skiriama daugiau dėmesio socialiniam problemos aspektui;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad naujose Europos Sąjungos strategijose, visų pirma Europos žaliajame kurse, Biologinės įvairovės strategijoje ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, reikia nedelsiant sustiprinti jūrų perspektyvą;

5.  rekomenduoja sutvirtinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvos nuostatas suderinant geros aplinkos būklės rodiklius, ypač susijusius su 10 deskriptoriumi „jūrą teršiančios šiukšlės“;

6.  ragina Komisiją išplėsti Jūrų strategijos pagrindų direktyvos taikymo sritį, kad ji apimtų atokiausius regionus;

7.  ragina pagerinti Jūrinių teritorijų planavimo direktyvos sandarą, kad pagal ją būtų atsižvelgiama į kovos su jūrą teršiančiomis šiukšlėmis teritorinį aspektą;

8.  primena, kad jūrą teršiančių šiukšlių problemos negalima veiksmingai išspręsti vien tik nacionaliniu lygmeniu, tam reikia bendradarbiavimo visais lygmenimis, įskaitant pasaulinį, Europos ir regioninį; ragina Komisiją pasisakyti už plataus užmojo valdymo modelį JT tarptautinėse derybose dėl jūrų biologinės įvairovės už nacionalinių jurisdikcijų ribų ir pripažinti visas jūras ir vandenyną bendra pasauline gėrybe, kad būtų priimta nauja vizija, pagal kurią individuali ir kolektyvinė atsakomybė viršytų jūrų teisėje įtvirtintus laisvės ar suverenių teisių principus, ir tokiu būdu užtikrinti jūrų apsaugą, be kita ko, nuo žalingo jūrą teršiančių šiukšlių poveikio;

9.  ragina ES stiprinti tarptautines iniciatyvas, pvz., JT aplinkos programos inicijuotą Pasaulinę partnerystę jūrą teršiančių šiukšlių klausimu, kad būtų pasiekti DVT, visų pirma 14 DVT „išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi“ ir 12 DVT dėl atsakingo vartojimo ir gamybos;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares vadovauti pastangoms JT aplinkos asamblėjoje pasiekti plataus užmojo teisiškai privalomą susitarimą dėl taršos plastiku, kuris apimtų visą plastiko gyvavimo ciklą, įskaitant bendrus pasaulinius jūrų taršos plastiku mažinimo tikslus ir perėjimo prie saugios žiedinės plastikų ekonomikos viziją, taip pat veiksmingą pamestų žvejybos įrankių (dar vadinamų vaiduokliniais įrankiais) valdymą pasauliniu mastu, nes jie kelia grėsmę visai jūrinei veiklai ir visoms ekosistemoms pasaulyje;

11.  pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi aktyviau kovoti su NNN žvejyba, nes ji yra savaime tarši ir prisideda prie jūrų taršos šiukšlėmis ir jūros aplinkos būklės blogėjimo, visų pirma dėl neteisėto žvejybos įrankių išmetimo;

12.  pabrėžia, kad 2016 m. gegužės 26 d. JT aplinkos programos JT aplinkos asamblėjos rezoliucijoje 2/11 pripažįstama, kad tai, jog jūros aplinkoje yra plastiko šiukšlių ir mikroplastiko, kelia visuotinį susirūpinimą, ir kad šis susirūpinimas sparčiai didėja ir į jį reikia skubaus visuotinio atsako, kuris apimtų produktų gyvavimo ciklo požiūrį;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis to paties tvarkaraščio, koordinuoti savo veiksmus dirbant prie tokių teisės aktų kaip Jūrų strategijos pagrindų direktyva, Direktyva dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo, Uosto priėmimo įrenginių direktyva ir Jūrinių teritorijų planavimo direktyva, kad būtų padidintas teisės aktų nuoseklumas;

14.  ragina Komisiją surinkti daugiau duomenų apie šiukšlių kiekį ir rūšį Europos vandenyse ir jų poveikį žvejybai, taip pat surinkti daugiau duomenų apie iškrautų, pašalintų ir perdirbimui pateiktų jūrą teršiančių šiukšlių apimtį, kiekį ir kokybę, ir labiau juos suderinti, visų pirma įgyvendinant šiukšlių žvejybos programą „Fishing for litter“ (FLL), be kita ko, nurodant sužvejotų daiktų tūrį, medžiagas ir rūšį; ragina valstybių narių renkamus duomenis apie prarastus, rinkai pateikiamus ir surenkamus žvejybos įrankius ir jūrą teršiančias šiukšles registruoti nacionalinio ar jūros baseino regiono lygmens duomenų bazėje ir juos suderinti teikiant vienodą metinę Europos lygmens ataskaitą, kad būtų lengviau aptikti jūrą teršiančias šiukšles, su jomis kovoti ir užtikrinti geresnį stebėjimą ir vertinimą;

15.  pabrėžia, kad reikia kasmet sudaryti jūrą teršiančių šiukšlių, surinktų pagal FFL programą įvairiuose vandens baseinuose, žemėlapius, siekiant gauti informacijos apie sužvejotų jūrą teršiančių šiukšlių kilmę ir intensyvinti rinkimo kampanijas; pabrėžia, kad tai turi būti susieta su dabartinėmis kartografavimo pastangomis; primygtinai ragina Komisiją parengti metinę ataskaitą dėl vykdant FFL programą uostuose iškrauto jūrą teršiančių šiukšlių kiekio, įskaitant sugautų atliekų tūrį, medžiagas ir rūšis;

16.  ragina sukurti valstybių narių vyriausybių, žvejų asociacijų, darbuotojų organizacijų, nuotekų tvarkymo įstaigų, pakrančių suinteresuotųjų subjektų, uostų, NVO ir regioninių konvencijų bendradarbiavimo tinklus siekiant stiprinti dialogu ir įtrauktimi grindžiamą principą „iš apačios į viršų“ ir skatinti praktinius žuvininkystės sektoriaus darbuotojams skirtus sprendimus, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis taisyklių įgyvendinimas ir suteikta pakankamai išteklių tokiose srityse kaip jūrą teršiančių šiukšlių rinkimas, šalinimas ir perdirbimas;

17.  pabrėžia, kad reikia dalytis geriausia patirtimi su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant piliečius, kuriuos veikia jūrą teršiančių šiukšlių problema, siekiant paskatinti žuvininkystės sektorių padėti apsaugoti jūros aplinką, kovoti su jūrą teršiančiomis šiukšlėmis ir taip užtikrinti tausų jos išteklių naudojimą; palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip Galisijos vyriausybės jūrų ministerijos įgyvendintas projektas „Plan Marlimpo“ (Ispanija), kuriuo siekiama sumažinti atliekų kiekį pakrančių zonose;

18.  pabrėžia, kad, siekiant pagerinti ir padidinti su jūrą teršiančių šiukšlių surinkimu, šalinimu ir perdirbimu susijusios teisinės sistemos ir valdymo veiksmingumą, būtina skatinti aktyvesnį visų žuvininkystės sektoriuje dirbančių subjektų dalyvavimą ir plėsti esamus informuotumo didinimo, prevencijos ir mokymo projektus, siekiant užtikrinti nuolatinį keitimąsi informacija, kad būtų padedama rengti ir atnaujinti atitinkamas taisykles;

19.  ragina visus kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, t. y. žuvininkystės patariamąsias tarybas, remti jūrą teršiančių atliekų kiekio mažinimą veiksmingomis ir efektyviomis priemonėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares priimti JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos savanoriškas gaires dėl žvejybos įrankių ženklinimo siekiant skatinti atsakingą žvejybos įrankių valdymą, dėti daugiau pastangų siekiant aptikti prarastus įrankius ir remti žuvininkystės tvarumą mažinant paliktų, prarastų ar kitaip į jūrą išmestų žvejybos įrankių kiekį, be kita ko, laikantis Žuvininkystės kontrolės reglamento; ragina Komisiją remti pastangas, kuriomis siekiama, kad būtų įgyvendinamas Europos vandenyse pamestų žvejybos įrankių ženklinimas ir pranešimas apie juos, ir, dedant pastangas Tarptautinėje jūrų organizacijoje, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant kovoti su šiuo jūrų taršos plastiku šaltiniu;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad saugomos jūrų teritorijos gali veikti kaip puikios laboratorijos siekiant įgyvendinti kovos su jūrą teršiančiomis šiukšlėmis sprendimus, sudarant sąlygas atsižvelgti į sausumoje ir jūroje vykdomos veiklos sąveiką ir remiant įvairių jūroje ir sausumoje veiklą vykdančių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą sprendžiant jūrų ir pakrančių ekosistemoms kylančias problemas;

21.  pabrėžia, kad, jūrą teršiančių šiukšlių klausimu, Europos direktyva dėl atsakomybės yra nepakankamai veiksminga, be kita ko, dėl ribotos jos taikymo srities ir sunkumų nustatyti teršėjus ir priskirti atsakomybę; primena, kad Parlamentas ragino parengti Europos direktyvos dėl atsakomybės koncepciją, kurioje būtų atsižvelgta į jos veiksmingumo ribas;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares geriau įgyvendinti principą „teršėjas moka“;

Mokslinių tyrimų ir žinių apie jūrą teršiančias šiukšles gerinimas

23.  primygtinai ragina Komisiją atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Jungtinių Tautų vandenynų mokslo dešimtmečio iniciatyvą ir skatinti skaitmeninimą ir dirbtinio intelekto naudojimą, siekiant geresnių žinių apie jūras ir vandenyną ir jūrą teršiančių šiukšlių jiems daromą poveikį;

24.  pabrėžia, kad dėl prieinamų duomenų ir tyrimų trūkumo sunku kiekybiškai tiksliai įvertinti, kokiu mastu jūrą teršiančių šiukšlių daroma žala veikia žuvininkystės sektorių, ir jos neigiamas ekonomines pasekmes žvejams; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares didinti mokslinių tyrimų finansavimą ir rinkti duomenis apie šiukšlių kiekį ir įvairias jų rūšis Europos vandenyse ir jų poveikį žvejybai, akvakultūrai ir ekosistemoms, ir pasiūlyti patikimų priemonių, kuriomis būtų sprendžiamas nanoplastiko ir mikroplastiko poveikio žuvininkystės ištekliams ir žmonių sveikatai klausimas ir to poveikio prevencijos klausimas;

25.  primena, kad Vienkartinių plastikinių gaminių direktyva apima pakrantėse dažniausiai randamas šiukšles; primygtinai ragina Komisiją stiprinti esamas priemones, susijusias su vienkartiniais plastikiniais gaminiais, visų pirma atsižvelgiant į numatomus veiksmus dėl šiukšlių vandens storymėje ir jūros dugne pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, ir apsvarstyti galimybę laipsniškai atsisakyti žvejybos produktams skirtų polistireninio putplasčio konteinerių ir pakuočių, siekiant tikslo vienkartinius plastikinius gaminius pakeisti aplinkos ir žvejų požiūriu patvariomis alternatyvomis;

26.  ragina Komisiją imtis veiksmų dėl misijos „Mission Starfish 2030“ parengtų rekomendacijų dėl jūrą teršiančių šiukšlių problemos sprendimo ir visų pirma įvertinti pasiūlymą ženklinti žvejybos įrankius naudojant naujas geografinės vietos nustatymo technologijas, siekiant padėti surasti ir surinkti prarastus įrankius, kai tai aktualu ir įmanoma; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad Komisija, laikydamasi Maisto ir žemės ūkio organizacijos savanoriškų gairių dėl žvejybos įrankių ženklinimo, turėtų pagerinti žvejybos įrankių ženklinimą ir užtikrinti, kad žvejai ir akvakultūros veiklos vykdytojai pereinamuoju laikotarpiu būtų remiami taikant tinkamas finansavimo programas;

27.  ragina pagerinti ataskaitų dėl jūroje prarastų žvejybos įrankių teikimą ir pabrėžia, kad reikia įtraukti daugiau informacijos, pvz., laivo pavadinimą, naudojamo žvejybos įrankio tipą, įrankio praradimo laiką ir vietą ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant susigrąžinti įrankį, kad surinktus duomenis būtų galima veiksmingiau panaudoti kovojant su jūrų tarša, valstybėms narėms ir ES agentūroms skaidriai ir geriau keičiantis duomenimis ir keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais; pabrėžia, kad reikia kurti naujas jūroje prarastų žvejybos įrankių aptikimo ir sekimo ir duomenų apie jūrą teršiančias šiukšles registravimo priemones, pvz., elektronines taikomąsias programas, padedančias žvejams registruoti duomenis, ir jūrą teršiančių šiukšlių registravimo bei ataskaitų apie jų iškrovimą teikimo sistemas, pvz., taikant atliekų pristatymo patvirtinimą, numatytą Direktyvoje (ES) 2019/883, pagal kurią uosto operatoriai privalo laivų kapitonams išduoti tokį patvirtinimą;

28.  palankiai vertina tai, kad įgyvendinami tokie Europos projektai kaip pagal ES INTERREG Atlanto vandenyno regiono programą finansuojamas projektas CleanAtlantic, kuriuo siekiama gerinti žinias apie jūrą teršiančias šiukšles, didinti gebėjimą jas stebėti, užkirsti joms kelią ir mažinti jų kiekį, taip pat didinti informuotumą apie jų poveikį; primygtinai ragina 19 projekto partnerių iš Airijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos ir ypač projekto koordinatorių – Centro Tecnológico del Mar (Cetmar) – tęsti darbą ir skelbti projekto rezultatus;

29.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad būtų tinkamai valdomi logistikos procesai, susiję su atliekų ir nebenaudojamų įrankių surinkimu, siekiant paremti žvejų šioje srityje daugiausia savanoriškai dedamas pastangas; pažymi, kad tai turėtų apimti suvienodintą žvejybos įrankių rinkimą laivuose – maišuose ar konteineriuose ir tinkamų įrenginių suteikimą uostuose;

Žiedinės ekonomikos vystymosi spartinimas žvejybos ir akvakultūros sektoriuje

30.  pabrėžia, kad norint sumažinti jūrą teršiančių šiukšlių poveikį reikia stiprinti žiedinę ekonomiką ne tik sausumoje (be kita ko, palaipsniui atsisakant nereikalingo plastiko ir pakuočių ir perdirbant atliekas į išteklius), bet ir žvejybos ir akvakultūros sektoriuose taikant gyvavimo ciklo požiūrį; pabrėžia, kad žiedinė ekonomika žuvininkystės sektoriuje turi būti plėtojama labiau remiant sprendimų paiešką, pažangų žvejybos įrankių projektavimą ir žvejybos ir akvakultūros būdų inovacijas, kad būtų ribojamas atliekų išmetimas, surinkimo operacijos taptų patrauklesnės ir būtų labiau plėtojami veiksmingi perdirbimo ciklai;

31.  ragina skatinti ekologinį žvejybos įrankių, kurie turėtų būti praktiški, saugūs ir ekonomiškai efektyvūs, projektavimą sparčiai priimant gaires dėl suderintų žiedinės ekonomikos žvejybos įrankių standartų rengimo; ragina ženklinti žvejybos įrankiams naudojamas medžiagas produktų pasuose; ragina skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriais siekiama rasti alternatyvių ir aplinką tausojančių medžiagų, kurias būtų galima naudoti žvejybos įrankiuose, įskaitant polimerus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad, siekiant palengvinti perėjimą, galėtų būti parengti bandomieji projektai, kuriuos vykdant būtų tiriamas medžiagų kiekio mažinimas, paprastesnis ir greitesnis išmontavimas ir įrankių funkcionalumo testavimas;

32.  pabrėžia, kad, kalbant apie žiedinę žvejybos įrankių ekonomiką, nustatant naujas medžiagas, ekologinį projektavimą, naujų žvejybos įrankių projektavimą ir žvejybos įrankių perdirbimą svarbu visapusiškai įtraukti žvejus, visą žvejybos ir akvakultūros sektorių, startuolius, privačias iniciatyvas ir įmones, įskaitant trečiųjų valstybių lynų ir tinklų gamintojus; be to, pabrėžia, kad reikia stiprinti žuvininkystės ir mokslinių tyrimų sričių sąveikos modelį, todėl primygtinai ragina Komisiją rengti būsimus žvejybos įrankių žiedinės ekonomikos projektus susiejant juos su esamomis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programomis;

33.  pabrėžia, kad siekiant paspartinti žiedinės ekonomikos plėtrą žvejybos ir akvakultūros sektoriuje labai svarbu, kad būsimi teisėkūros sprendimai, skirti jūrą teršiančių šiukšlių surinkimo ir šalinimo problemai spręsti, būtų planuojami susiejant juos su Europos žaliuoju kursu; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares skubiai imtis tolesnių veiksmų nustatant nacionalinį minimalų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, surinkimo rodiklį, kaip nustatyta Vienkartinių plastikinių gaminių direktyvoje; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant nustatyti, ar dėl šių nacionalinių planų didėja žvejybos įrankių surinkimas ir perdirbimas, palyginti su dabartiniu lygiu, ir šiuo klausimu parengti tinkamą ir plataus užmojo planą siekiant paremti žiedinės ekonomikos plėtrą žuvininkystės sektoriuje; pabrėžia, kad esama perdirbtų žvejybos įrankių rinkos, todėl yra galimybių nustatyti teisinį reikalavimą dėl perdirbtų medžiagų naudojimo, kuris, kartu su Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) nuostatomis dėl pasidalijamojo valdymo programavimo, būtų svarbi paskata žvejams ir būdas sužinoti jų indėlio į perdirbimą vertę;

34.  ragina naudoti EJRŽAF siekiant remti žvejybos ir akvakultūros sektoriaus perėjimą prie tvaresnių medžiagų, įsikaitant mažos apimties smulkiosios žvejybos laivynams skirtų naujų, techniškai efektyvesnių ir mažiau taršių laivų įsigijimą, ypač atokiausiuose regionuose;

35.  primygtinai ragina Komisiją kurti žiedinės ekonomikos paskatas visoje žvejybos ir akvakultūros įrankių gamybos grandinėje skatinant mokslinius tyrimus ir remiant įmones, kurios perdirba ir pakartotinai naudoja įrankius; todėl ragina Komisiją sukurti specialų fondą, kurio lėšomis būtų remiamos perdirbtų ir aplinką tausojančių įrankių gamybos grandines kuriančios valstybės narės, naudojant išteklius, pvz., numatytus pagal priemonę „Next Generation EU“, ir išteklius, gautus už mokestines baudas, taikomas po pažeidimų nagrinėjimo procedūrų prieš valstybes nares;

36.  pabrėžia, kad nepaisant didelės pažangos, padarytos įsigaliojus Direktyvai (ES) 2019/883, uosto priėmimo įrenginių klausimu vis dar yra daug problemų ir skirtumų tarp valstybių narių; pabrėžia, kad daugelyje Sąjungos uostų žvejams vis dar labai sunku rasti šiuos įrenginius, jeigu jų yra, ir jais naudotis; pabrėžia, kad visa tai trukdo ir neskatina žuvininkystės veiklos vykdytojų padėti siekti tikslo, kad jūros būtų švaresnės;

37.  remia veiksmingų perdirbimo ciklų plėtrą ir kūrimą modernizuojant visų Europos uostų priėmimo įrenginių infrastruktūrą, kad būtų gerinamas selektyvus atliekų rūšiavimas; todėl pabrėžia, kad valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad modernizuotų uosto logistikos įrenginius pasitelkdamos tinkamai valdomus logistikos procesus, susijusius su atliekų ir nebenaudojamų įrankių surinkimu, suvienodintu įrankių surinkimu laivuose maišuose ar konteineriuose, ir pasirūpindamos tinkamais uosto įrenginiais, siekdamos užtikrinti, kad būtų atitinkamų prarastų žvejybos įrankių ir surinktų jūrą teršiančių šiukšlių priėmimo ir sandėliavimo įrenginių, pakankamai vietos, kad skirtingų rūšių jūrą teršiančios šiukšlės būtų saugomos atskirai, užtektinai darbuotojų, kad iškrautos atliekos būtų tvarkomos tinkamai ir saugiai, ir kad visi laivai būtų aprūpinami jūrą teršiančių šiukšlių surinkimui skirtais konteineriais; ragina padidinti surinkimo operacijų patrauklumą taikant priemones, apimančias atlygio sistemas ir paskatas, pvz., finansines paskatas, kuriomis būtų remiami žvejai ir akvakultūros gamintojai, kurie renka, šalina ir perdirba jūroje sugautas atliekas ir nebenaudojamus savo žvejybos ar akvakultūros įrankius atgabena į uostus;

Jūrą teršiančių šiukšlių rinkimo ir tvarkymo programos

38.  ragina Komisiją parengti ES lygmens veiksmų planą, pagal kurį būtų kovojama su tarša šiukšlėmis Sąjungos hidrosferoje mažinant atliekų susidarymą šaltinio vietoje, mažinant plastiko naudojimą ir vartojimą ir sprendžiant upių, vandens kelių ir pakrančių taršos šiukšlėmis, kurių kiekį galima labai sumažinti vykdant koordinuojamus veiksmus, problemą; ragina kuo labiau sumažinti nuo kelių ir šaligatvių nukasto sniego suvertimą tiesiai į vandenyną, visų pirma remiant alternatyvius surinkimo metodus, kai sninga ypač stipriai;

39.  pabrėžia, kad nuotekų tinklai ir valymo įrenginiai turi būti modernizuoti siekiant sumažinti poveikį akvakultūrai ir jūros bei pakrančių aplinkai apskritai ir ypač akvakultūros produktų užteršimo riziką;

40.  pabrėžia, kad būtina spręsti prasto atliekų tvarkymo sausumoje problemą, visų pirma netinkamo atliekų šalinimo pakrančių miestuose, palei upes pastatytuose miestuose ir salų miestuose problemą;

41.  ragina Komisiją didinti jūrinių operatorių informuotumą apie visą jų galimą sąveiką su jūros aplinka, visų pirma parduodant ar nuomojant laivus;

42.  primygtinai ragina valstybes nares ir regionus rinkti duomenis apie prastą sausumoje esančių atliekų tvarkymą, stebėti šią problemą ir imtis veiksmų siekiant ją išspręsti, kad būtų išvalytos tos upių ir jų žiočių vietos, kuriose susikaupė daugiausia jūrą teršiančių šiukšlių, ir pradėti taikyti prevencines priemones, kad jūrą teršiančios šiukšlės apskritai nepatektų į aplinką; primygtinai ragina skirti pakankamai lėšų visų rūšių plastikiniams teršalams išvalyti;

43.  primena, kad jūrą teršiančių atliekų surinkimo programos gali apimti įvairias operacijas, pvz., jūrą teršiančių šiukšlių rinkimą upėse, žiotyse, įlankose ar uostuose, tyrimo operacijas ir didžiausių šiukšlių sankaupų vietų jūroje aptikimą, ir kad jas gali vykdyti žvejai, pilietinė visuomenė ir vietos valdžios institucijos; pabrėžia, kad atliekų surinkimo programos turėtų būti tvarios, jas vykdant turėtų būti naudojama tinkama atliekų surinkimo įranga, kiek įmanoma siekiama, kad nesusidarytų papildomų išmetamųjų teršalų, pagal jas turėtų būti numatytas bendradarbiavimas su subjektais, kurie turi žinių apie jūrų ekosistemas, ir reikalaujama, kad prieš imantis veiksmų atliekos būtų strategiškai apibūdintos; pabrėžia, kad šios surinkimo programos gali būti vykdomos ne tik pagal ES finansavimo programas, bet ir valstybių narių vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis;

44.  pabrėžia, kad tik septynios valstybės narės dabartinio EJRŽF lėšas panaudojo jūrų atliekų surinkimo programoms, pvz., FFL programai, finansuoti ir kad daugumą veiksmų, kurie sudaro sąlygas aptikti, surinkti ir perdirbti jūrą teršiančias šiukšles, sudaro žvejų, pilietinės visuomenės ir vietos valdžios institucijų savanoriškos iniciatyvos ir programos;

45.  pabrėžia, kad siekiant sumažinti žvejybos laivų išmetamą atliekų kiekį, žvejai turi būti skatinami atliekas pristatyti į perdirbimo įrenginius, be kita ko, taikant finansines paskatas ir atlygio sistemas, kuriomis skatinama geroji praktika; todėl pažymi, kad žvejams turėtų būti kompensuojama už prarastų žvejybos įrankių ir kitų jūrą teršiančių šiukšlių surinkimą arba jie bent jau turėtų turėti galimybę nemokamai šalinti atliekas uosto įrenginiuose;

46.  pabrėžia, kad žvejai turėtų būti atitinkamai mokomi, kaip tinkamai tvarkyti jūrą teršiančias šiukšles jas renkant, iškraunant, šalinant ir pateikiant perdirbti, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika sveikatai ir saugai;

47.  pabrėžia, kad esamos gerosios praktikos įtvirtinimas ir plėtojimas taip pat apima visiems FFL kampanijose dalyvaujantiems laivams taikomų administracinių procedūrų supaprastinimą ir racionalizavimą, neatsižvelgiant į laivų prirašymo uostą ar dydį; todėl pabrėžia, kad reikia suderinti ir taikyti labiau papildomumu grindžiamą požiūrį į vykdant FFL veiksmus surinktų jūrą teršiančių šiukšlių iškrovimo valstybių narių uostuose taisykles;

48.  todėl ragina Komisiją ir valstybes nares remti žvejų vykdomą prarastų žvejybos įrankių ar kitų jūrą teršiančių šiukšlių, visų pirma plastiko, rinkimą jūroje skatinant geriausią praktiką, suteikiant paskatų savanoriškam dalyvavimui į jūrą išmestų šiukšlių rinkimo iniciatyvose ir remiant FFL programų priėmimą; primygtinai ragina valstybes nares įsteigti specialų jūrų valymo fondą, kuris būtų valdomas pasitelkiant naująjį EJRŽAF ar kitas atitinkamas biudžeto eilutes, siekiant finansuoti šiuos veiksmus: 1) žvejų vykdomą jūrų šiukšlių rinkimą jūroje, 2) tinkamų laive esančių atliekų saugojimo įrenginių įrengimą ir pasyviai sužvejojamų šiukšlių stebėjimą, 3) veiklos vykdytojų mokymo tobulinimą, 4) išlaidų, susijusių su atliekų tvarkymu, ir personalo, reikalingo tokioms programoms vykdyti, finansavimą, siekiant išvengti savanoriškai dalyvaujančių žvejų išlaidų padidėjimo, ir, 5), investicijas uostuose, kad būtų galima įrengti tinkamus prarastų žvejybos įrankių ir surinktų jūrą teršiančių šiukšlių priėmimo ir saugojimo įrenginius;

49.  ragina Komisiją atlikti socialinio ir ekonominio žvejų indėlio įgyvendinant FFL projektus vertinimą, siekiant kiekybiškai tiksliau įvertinti žvejybos sektoriaus indėlį į veiksmus, kuriais siekiama, kad jūros būtų švaresnės;

50.  primygtinai ragina Komisiją siekti ne vien tik Direktyvos (ES) 2019/883 tikslų, t. y. ekonominiu požiūriu tirti ir kiekybiškai įvertinti dėl žmogaus veiklos susidariusių jūrą teršiančių šiukšlių daromą žalą aplinkai ir įsteigti jūrą teršiančioms šiukšlėms skirtą fondą, kad būtų kovojama su šiukšlių išmetimu į jūrą, sumažinta žala žuvininkystei ir apsaugotos jūros ir vandenynas;

51.  ragina Komisiją primygtinai raginti valstybes nares užtikrinti tinkamą atsitiktinai sugautų ar vykdant savanoriškas kampanijas surinktų šiukšlių tvarkymą ir tinkamą šalinimą, kad žvejams netektų atsakomybė ir išlaidos už tokių šiukšlių pristatymą, tvarkymą ir šalinimą ir kad būtų išvengta tolesnės žalos aplinkai; todėl pabrėžia, kad reikia sukurti veiksmingas šiukšlių surinkimo ir šalinimo sistemas ir užtikrinti, kad būtų įrengti tinkami uosto atliekų priėmimo įrenginiai;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad jūrą teršiančių šiukšlių problema yra tarpvalstybinio pobūdžio ir kad, siekiant veiksmingiau kovoti su jūrą teršiančiomis šiukšlėmis, turi būti dedamos bendros pastangos su Europos trečiosiomis valstybėmis; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su visomis valstybėmis, kurios ribojasi su Viduržemio jūra, pradėti įgyvendinti Viduržemio jūros taršos panaikinimo planą; ragina Komisiją kuo greičiau nutraukti atliekų vežimą į trečiąsias valstybes;

53.  ragina Komisiją sukurti mechanizmą, pagal kurį būtų remiamas jūrą teršiančių šiukšlių rinkimas atokiausiuose regionuose, atsižvelgiant į natūralų šių regionų pažeidžiamumą, ir taip aprūpinti juos infrastruktūra, skirta gyvavimo ciklu paremtam surinktų šiukšlių tvarkymui;

54.  ragina Komisiją stojimo į ES derybose reikalauti, kad šalyse kandidatėse būtų visiškai įgyvendinti atliekų tvarkymo teisės aktai, be kita ko, sukuriant integruotą atliekų tvarkymo infrastruktūrą;

Geresnės žinios apie taršą mikro- ir nanoplastikais ir jos ribojimas

55.  pabrėžia, kad reikia gilinti žinias ir didinti visuomenės informuotumą apie taršą nano- ir mikroplastikais ir jos poveikį aplinkai, kuri yra jūrų maisto grandinės pagrindas, ir galiausiai žmonių sveikatai, taip pat pabrėžia, kad reikėtų daugiau tyrimų siekiant geriau suprasti šį taršos reiškinį; atkreipia dėmesį į tai, kad poreikis turėti daugiau žinių ir visuomenės informuotumo trūkumas gali nulemti vartotojų nepasitikėjimą žvejybos ir akvakultūros produktų kokybe;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kampanijas, kuriomis didinamas informuotumas apie jūrų taršos plastikais ir mikroplastikais problemą, ir pabrėžia, kad šis reiškinys taip pat dažnai kenkia žvejams, visų pirma kalbant apie mikroplastikus;

57.  palankiai vertina Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) atliktus parengiamuosius veiksmus, siekiant apriboti sąmoningai į produktus dedamų mikroplastikų kiekį; ragina Komisiją imtis plataus užmojo veiksmų įgyvendinant šį pasiūlymą konkrečiomis ir, kai tinkama, teisinėmis priemonėmis, be kita ko, išnagrinėti nano- ir mikroplastikų, ypač tų, kurie į aplinką išleidžiami nesąmoningai, plitimo vandens cikle problemą ir pasiūlyti palaipsnio jų atsisakymo priemonių;

58.  ragina Komisiją spręsti mikroplastikų, pvz. plastiko granulių, praradimo ir plitimo aplinkoje per visą tiekimo grandinę problemą, ypač juos vežant sausumos ir jūrų transportu, ir su tuo susijusios išsiliejimo rizikos klausimą;

o
o   o

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 143, 2004 4 30, p. 56. (2) OL L 135, 1991 5 30, p. 40. (3) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. (4) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (5) OL L 164, 2008 6 25, p. 19 (6) OL L 343, 2009 12 22, p. 1. (7) OL L 20, 2010 1 26, p. 7. (8) OL L 354, 2013 12 28, p. 22. (9) OL L 149, 2014 5 20, p. 1. (10) OL L 257, 2014 8 28, p. 135. (11) OL L 115, 2015 5 6, p. 11. (12) OL L 150, 2018 6 14, p. 100. (13) OL L 150, 2018 6 14, p. 109. (14) OL L 150, 2018 6 14, p. 141. (15) OL L 151, 2019 6 7, p. 116. (16) OL L 155, 2019 6 12, p. 1. (17) OL C 346, 2018 9 27, p. 184. (18) OL C 433, 2019 12 23, p. 136. (19) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0343. (20) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078. (21) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005. (22) „Lost fishing gear: a trap for our ocean“, Europos Komisija. (23) „Lost fishing gear : a trap for our ocean“, Europos Komisija. (24) https://cetmar.org/resultados-cleanatlantic/ (25) OL L 151, 2019 6 7, p. 116.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos ir regioninių aplinkos strategijų kovojant su klimato kaita (2020/2074(INI))

P9_TA(2021)0097 A9-0034/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 ir 21 straipsnius, Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 4, 11, 173, 178, 191 ir 194 straipsnius ir prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 28 dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį, kuriose pripažįstamas klimato kaitos ir klimato politikos vietos, subnacionalinis ir regioninis matmuo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl klimato kaitos,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, į jos penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą šiuo klausimu, į IPCC specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 20 d. Europos aplinkos agentūros paskelbtą rodiklių įvertinimą „Ekonominiai nuostoliai dėl ekstremalių klimato reiškinių Europoje“,

–  atsižvelgdamas į bendrąją Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, Komisijos pasiūlymą dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. ir jos vizijos iki 2050 m.,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 15)(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 4 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (COM(2020)0080),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (COM(2020)0022), ir į iš dalies pakeistą 2020 m. gegužės 28 d. jos pasiūlymą (COM(2020)0460),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 28 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl viešojo sektoriaus paskolų priemonės pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą (COM(2020)0453),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 28 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl išskirtinių papildomų išteklių ir įgyvendinimo taisyklių pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 (COM(2020)0451),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(9),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006(10),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 29 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ (COM(2020)0403),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088(11),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. Europos Parlamento tyrimą „Sanglaudos politika ir klimato kaita“,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir žiedinės ekonomikos(12),

–  atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį, kurį Teisingumo Teismas išaiškino savo 2015 m. gruodžio 15 d. Sprendime Mayotte (sujungtos bylos C-132/14–C-136/14) ir kuriame numatyta galimybė priimti konkrečias nukrypti leidžiančias priemones, taikomas Europos Sąjungos atokiausiems regionams,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0034/2021),

A.  kadangi klimato kaita yra iššūkis, peržengiantis valstybių sienas ir reikalaujantis neatidėliotinų ir plataus užmojo veiksmų pasaulio, Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kad būtų užkirstas kelias masiniam biologinės įvairovės nykimui; kadangi reikia imtis skubių priemonių siekiant užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, nes bet koks biologinės įvairovės praradimas turės didelį poveikį, taip pat ir žemės ūkio produkcijos kokybei;

B.  kadangi planeta gali pakęsti atšilimą, siekiantį ne daugiau kaip 1,5 °C; kadangi, jei temperatūra po 2030 m. didės ir toliau, šimtams milijonų žmonių teks susidurti su dar didesnėmis sausromis, potvyniais, ekstremaliu karščiu ir skurdu, tikėtina, kad pražus pažeidžiamiausios gyventojų grupės, o blogiausiu atveju gali išnykti pati žmonija, kaip nurodyta ES tarpinstitucinėje ataskaitoje „Europos iššūkiai ir pasirinkimo galimybės“;

C.  kadangi Europos aplinkos agentūra apskaičiavo, kad nuo 1980 m. iki 2019 m. ekonominiai nuostoliai dėl ekstremalių klimato reiškinių iš viso sudarė 446 mlrd. EUR EEE valstybėse narėse; kadangi tai atitinka 11,1 mlrd. EUR per metus, o bendri pagal defliatorių pakoreguoti nuostoliai sudaro beveik 3 proc. analizuojamų šalių BVP;

D.  kadangi neseniai atlikti tyrimai rodo, kad naudojant iškastines gamtines dujas (metaną – CH4) visuotinio atšilimo potencialas yra daug didesnis, nei manyta anksčiau;

E.  kadangi visuotinis atšilimas 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, gali būti pasiektas dabartiniu programavimo laikotarpiu, todėl reikia nedelsiant imtis veiksmų siekiant reaguoti į ekstremaliąją klimato padėtį, laikantis ES politikos dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, Europos žaliojo kurso, JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir JT Paryžiaus susitarimo;

F.  kadangi perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos vėliausiai iki 2050 m. yra ir puiki galimybė, ir iššūkis Sąjungai ir jos valstybėms narėms, regionams, miestams, vietos bendruomenėms, žmonėms, darbuotojams, įmonėms ir pramonei; kadangi vis dėlto reikia rasti pusiausvyrą tarp plataus užmojo klimato tikslų ir ekonomikos konkurencingumo išsaugojimo, netrukdant siekti 1,5 °C tikslo;

G.  kadangi šiam tikslui pasiekti reikės visapusiškai pertvarkyti Europos visuomenę ir ekonomiką, nes kai kuriuose sektoriuose negrįžtamai sumažės gamyba ir bus prarastos darbo vietos vykdant ekonominę veiklą, pagrįstą iškastinio kuro gamyba ir naudojimu, o kituose sektoriuose pavyks rasti technologinių alternatyvų;

H.  kadangi tvarumas turėtų būti vertinamas taikant suderintą požiūrį, kad būtų galima tarpusavyje susieti tvarų augimą, socialinę pažangą ir aplinką;

I.  kadangi 2020 m. gruodžio 16 d. Tarpinstituciniame susitarime(13) numatytas bendras tikslas mažiausiai 30 proc. viso Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų skirti klimato srities tikslams ir naujam metiniam 7,5 proc. biologinės įvairovės tikslui nuo 2024 m., kad būtų pasiektas 10 proc. tikslas 2026 m. ir 2027 m.;

J.  kadangi salos, ypač mažos salos, ir atokiausi regionai patiria didžiausią poveikį ir yra labiausiai pažeidžiamos ES teritorijos, turint omenyje klimato kaitos padarinius, ir kadangi pereinamuoju laikotarpiu joms taip pat tenka spręsti specifinius ir papildomus uždavinius bei patirti atitinkamų išlaidų; kadangi klimato kaita ir jos daugialypis poveikis Europos regionams bus skirtingas, taip pat skirsis jos poveikio mastas ir laikotarpiai, o valdant pertvarką įvyks reikšmingi struktūriniai pokyčiai; kadangi dėl to piliečiams ir darbuotojams bus daromas skirtingas poveikis, ne visos šalys bus paveiktos vienodai arba galės tinkamai reaguoti; kadangi šiuo metu rengiant ilgalaikę kaimo vietovių viziją Europoje aiškėja, kad būtina stiprinti kaimo vietovių padėtį ir didinti jų, kaip gyvenamosios ir darbo vietos, patrauklumą;

K.  kadangi salų, atokiausieji ir pakraščio regionai turi labai didelį atsinaujinančiosios energijos gamybos potencialą ir yra strateginės laboratorijos, kuriose galima įgyvendinti novatoriškas politikos priemones ir techninius sprendimus, siekiant įvykdyti energetikos pertvarką, sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir paskatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

L.  kadangi sanglaudos politika ne tik suteikia investavimo galimybių siekiant patenkinti vietos ir regionų poreikius naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų (ESI) fondais, bet ir suteikia integruotą politikos sistemą, kuri leidžia mažinti Europos regionų vystymosi skirtumus ir padėti jiems spręsti įvairius su jų vystymusi susijusius uždavinius, be kita ko, pasitelkiant aplinkos apsaugą, aukštos kokybės užimtumą ir sąžiningą, integracinį ir darnų vystymąsi;

M.  kadangi ekonominiams, socialiniams ir teritoriniams skirtumams, kurių mažinimas yra svarbiausias sanglaudos politikos tikslas, taip pat gali daryti įtaką klimato kaita ir jos ilgalaikiai padariniai, ir kadangi ES klimato politikos priemonėmis turėtų būti remiamas ES sanglaudos politikos tikslų įgyvendinimas;

N.  kadangi sanglaudos politika yra labai svarbi remiant mažiau išsivysčiusius regionus ar vietoves, kuriose esama gamtinių ir geografinių trūkumų, nes tokiems regionams ir tokioms vietovėms dažnai tenka pirmiesiems susidurti su klimato kaitos padariniais, tačiau jie turi mažiau išteklių šiems padariniams šalinti;

O.  kadangi sanglaudos politika yra labai svarbi priemonė siekiant užtikrinti sąžiningą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kurioje niekas neliktų nuošalyje; kadangi žalioji politika, kuria siekiama kovoti su klimato kaita, gali daryti nevienodą poveikį moterims ir vyrams; kadangi taip pat reikėtų atsižvelgti į poveikį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms;

P.  kadangi vietos ir regionų valdžios institucijos bei kiti susiję suinteresuotieji subjektai atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant sanglaudos politiką ir efektyviai reaguojant į neatidėliotiną klimato kaitos grėsmę; kadangi šios institucijos ir šie subjektai yra atsakingi už trečdalį viešųjų išlaidų ir du trečdalius viešųjų investicijų, todėl būtina kurti tokius mechanizmus kaip Merų paktas dėl klimato ir energetikos, kuriais siekiama suburti vietos ir regionų valdžios institucijas, atsakingas už ES klimato ir energetikos sričių tikslų įgyvendinimą;

Q.  kadangi klimato krizė yra glaudžiai susijusi su kitomis krizėmis, pvz., biologinės įvairovės krize, taip pat sveikatos, socialine ir ekonomine krize, kilusia dėl COVID-19 pandemijos; kadangi, nors šias problemas reikia spręsti paraleliai, jos turi būti sprendžiamos skirtingai ir tinkamai;

R.  kadangi nuo ES solidarumo fondo įkūrimo 2002 m. jis buvo panaudotas daugiau nei 90 katastrofiškų įvykių atveju, taip pat buvo sutelkta daugiau kaip 5,5 mlrd. EUR 23 valstybėse narėse ir vienoje narystės siekiančioje šalyje; kadangi ES reaguojant į COVID-19 protrūkį Europos solidarumo fondo taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų dideles visuomenės sveikatos krizes, ir buvo padidintas didžiausias išankstinių mokėjimų lygis;

S.  kadangi perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui, tvarios ir žiedinės ekonomikos turi apimti visus visuomenės suinteresuotuosius subjektus, visų pirma privačiojo sektoriaus atstovus, socialinius partnerius ir piliečius kartu su išrinktais pareigūnais, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, ir turi būti paremtas patikimomis ir įtraukiomis socialinėmis priemonėmis, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir teisingas perėjimas, kuriuo remiamos įmonės bei darbo vietų, visų pirma žaliųjų ir mėlynųjų, išsaugojimas ir kūrimas;

T.  kadangi valstybės narės priėmė nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, o regionai turėtų atitinkamai pateikti regioninius planus, kuriais būtų siekiama sumažinti ir pritaikyti išmetamųjų teršalų kiekį, kad būtų galima nustatyti perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo ne vėliau kaip iki 2050 m. trajektoriją;

U.  kadangi perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ne vėliau kaip iki 2050 m. galima pasiekti derinant viešąjį finansavimą ES ir nacionaliniu lygmenimis ir sudarant tinkamas sąlygas privačiojo sektoriaus finansavimui;

V.  kadangi naudojant iškastinį kurą, visų pirma kietąjį iškastinį kurą, gaunami energijos ištekliai kenkia pastangoms neutralizuoti poveikį klimatui, todėl Europos Sąjunga turėtų sukurti nuoseklią reglamentavimo sistemą, kuria būtų toliau skatinama naudoti atsinaujinančiųjų energijos išteklių energiją, kaip antai saulės ir biomasės energiją, o ne naudojant iškastinį kurą gautus energijos išteklius; kadangi šiuo požiūriu vykdant sanglaudos politiką turėtų būti užtikrinamas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kuriuo siekiama didesnio su energijos poreikiu ir tiekimu susijusio veiksmingumo, ir kadangi šis principas turėtų būti taikomas ir jo turėtų būti paisoma skiriant visas su energija susijusias investicijas sanglaudos politikos srityje; kadangi daugelyje valstybių narių energijos išteklių, grindžiamų gamtinėmis dujomis, naudojimas pereinamuoju laikotarpiu iki 2025 m. gruodžio 31 d. gali būti būtinas siekiant užtikrinti sąžiningą energetikos pertvarką, kuri nekenkia visuomenei, nieko nepaliekant nuošalyje; kadangi regioninės aplinkos strategijos turėtų būti susietos su plačių užmojų klimato tikslais, kurie gali viršyti bendrą tikslą sukurti poveikio klimatui neutralią ES iki 2050 m., ir jomis iki 2025 m. gruodžio 31 d. turėtų būti laipsniškai atsisakyta iškastinio kuro, įskaitant dujų infrastruktūros projektus, remiamas tokio kuro pakeitimas tvariai pagaminta atsinaujinančiąja energija, medžiagomis ir produktais, taip pat skatinamas efektyvus išteklių naudojimas ir apskritai tvarus vystymasis, laikantis ERPF ir Sanglaudos fondo reglamento(14) nuostatų;

W.  kadangi regioninės aplinkos strategijos turėtų padėti siekti visiško ir stabilaus užimtumo kartu su socialine pažanga ir nediskriminavimu, siekiant geriau prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir kovoti su biologinės įvairovės nykimu;

X.  kadangi atliekų tvarkymo planai turėtų atitikti žiedinės ekonomikos principus ir būti regioninių aplinkosaugos strategijų dalis;

Y.  kadangi daugiasluoksnis Europos valdymo modelis, grindžiamas aktyvia ir konstruktyvia įvairių valdymo lygmenų ir suinteresuotųjų subjektų partneryste, yra labai svarbus perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui; kadangi bendruomenių ir piliečių iniciatyvos gali labai padėti remti ekologinę pertvarką ir kovoti su klimato kaita;

Z.  kadangi ES makroregioninės strategijos gali padėti nustatyti skirtingų regionų, kuriuose susiduriama su bendrais iššūkiais, tokias kaip klimato kaita, prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas, biologinė įvairovė, transportas, atliekų tvarkymas, tarpvalstybiniai projektai ir tvarus turizmas, pagrindinius sektorius ir jų bendradarbiavimo sritis;

1.  pabrėžia, kad svarbu kovoti su klimato kaita laikantis pagal Europos žaliąjį kursą Sąjungos prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir darnaus vystymosi tikslus, visapusiškai vadovaujantis ES Taksonomijos reglamentu ir atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir teritorinius aspektus, kad būtų užtikrintas teisingas perėjimas visoms teritorijoms ir jose gyvenantiems žmonėms, nė vieno nepaliekant nuošalyje; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina įtvirtinti ir visoms investicijoms taikyti Taksonomijos reglamento principą „nedaryti reikšmingos žalos“;

2.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos klimato teisės akto, kuriuo į Sąjungos teisės aktus įtraukiamas neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. tikslas ir kuris yra Europos žaliojo kurso pagrindas, ir poreikį jį įgyvendinti konkrečiais vietos veiksmais, kuriuos vykdant būtų paisoma kiekvienai teritorijai būdingų apribojimų ir pabrėžiami pranašumai, įskaitant tarpinius 2030 m. ir 2040 m. tikslus, kaip ragino Europos Parlamentas; atsižvelgdamas į tai, primena, kad Europos žaliuoju kursu siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio;

3.  pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi aiškiai politiškai įsipareigoti pasiekti klimato tikslus, kad būtina stiprinti daugiapakopį nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų dialogą dėl nacionalinių klimato srities priemonių planavimo ir įgyvendinimo, tiesioginę vietos valdžios institucijų prieigą prie finansavimo ir priimtų priemonių pažangos stebėseną, taip pat tai, kad siekiant šių tikslų būtina skubiai aprūpinti jas atitinkamomis finansinėmis ir administracinėmis priemonėmis; be to, mano, kad regionų ir vietos valdžios institucijos turi atlikti pagrindinį vaidmenį visais etapais: projektų planavimo, rengimo ir įgyvendinimo;

4.  ragina nacionalines ir regionines programavimo institucijas rengiant aktualias nacionalines ir regionines programas kuo labiau padidinti klimato ir aplinkos apsaugos priemonių transformacinį poveikį;

5.  pažymi, kad į galimus politikos koregavimus, susijusius su Paryžiaus susitarimo įgyvendinimu ir pagal šį susitarimą kas penkerius metus teikiamomis ataskaitomis, reikėtų atsižvelgti sanglaudos politikai pritaikytu ir tinkamu būdu, kaip tai daroma atliekant ERPF ir Sanglaudos fondo įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą;

6.  ragina visas vietos ir regionų valdžios institucijas priimti vietos ir regionų klimato strategijas, paverčiant ES lygmens tikslus konkrečiais vietiniais tikslais, remiantis visa apimančiu vietos arba regioniniu požiūriu, kuris suteiktų ilgalaikę prisitaikymo prie klimato kaitos viziją ir užtikrintų geresnį finansinių išteklių naudojimą pagal sanglaudos politiką; pabrėžia, kad regioninės aplinkos strategijos turėtų apimti atliekų tvarkymo planus;

7.  pabrėžia itin svarbų sanglaudos politikos (užtikrinant sinergiją su kitomis politikos sritimis) vaidmenį kovojant su klimato kaita ir siekiant ne vėliau kaip iki 2050 m. įgyvendinti neutralaus poveikio klimatui tikslą, o iki 2030 m. ir 2040 m. – atitinkamai tarpinius tikslus, taip pat akcentuoja vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį vykdant plataus masto investicijų politikos reformą;

8.  ragina užtikrinti didesnę sanglaudos politikos ir kitų ES politikos sričių darną ir koordinavimą, siekiant pagerinti klimato aspektų integravimą į politiką, parengti veiksmingesnes taršos susidarymo vieta pagrįstas politikos kryptis, numatyti tikslinį ES finansavimą ir atitinkamai pagerinti klimato politikos įgyvendinimą vietoje;

9.  primena, kad klimato politika turėtų padėti siekti visiško ir stabilaus užimtumo, įskaitant žaliąsias ir mėlynąsias darbo vietas, ir padėti vykdyti atitinkamą mokymą siekiant prisidėti prie sąžiningos socialinės pažangos, be to, mano, kad įgyvendinant klimato politiką turi būti apsaugotos labiausiai klimato kaitos paveiktos darbo vietos, kuriant naujas žaliąsias darbo vietas, kad darbuotojai nebūtų palikti nuošalyje, kai tam tikruose sektoriuose pereinama prie žaliosios ekonomikos; primygtinai ragina valstybes nares teikti pirmenybę kovai su klimato kaita kartu siekiant įtraukaus ir darnaus vystymosi bei socialinio teisingumo, kovojant su skurdu ir energijos nepritekliumi bei šalinant pažeidžiamoms bei marginalizuotoms grupėms naštą sukuriančią politiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikėtų numatyti tolesnius veiksmus siekiant kovoti su energijos nepritekliumi;

10.  palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos poziciją ir Parlamento pozicijos pripažinimą, nes jomis patvirtinama, kad ES išlaidos turėtų atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir Europos žaliojo kurso principą „nedaryti žalos“; taip pat primena, kad naujojoje sanglaudos politikos teisės aktų sistemoje tarp horizontaliųjų principų, taikomų visiems struktūriniams fondams, įtrauktas Taksonomijos reglamento principas „nedaryti didelės žalos“;

11.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir išsaugoti socialinę sanglaudą itin svarbus vaidmuo tenka tvarumui ir perėjimui prie saugios, neutralaus poveikio klimatui, klimato kaitos poveikiui atsparios, efektyviau išteklius naudojančios, prieinamų kainų, žiedinės ir socialiai subalansuotos ekonomikos, taip padedant kurti naujas investicijas į žemės ūkį, prekybą, transportą, energetiką ir infrastruktūrą, skatinant saugesnį bei labiau aplinką tausojantį vartojimą ir išsaugant Europos piliečių gyvenamąją aplinką bei gerovę;

12.  pažymi, kad labai svarbu sanglaudos politikos srityje visapusiškai laikytis daugiapakopio valdymo ir partnerystės principų, įskaitant ir lyčių perspektyvą, nes vietos ir regionų valdžios institucijos turi tiesioginius įgaliojimus aplinkos ir klimato kaitos srityse – jos įgyvendina 90 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos ir 70 proc. klimato kaitos švelninimo veiksmų; primena, kad jos taip pat gali parengti veiksmus, kuriais siekiama skatinti klimatui palankų piliečių elgesį, įskaitant veiksmus, susijusius su atliekų tvarkymu, išmaniuoju judumu ir tvariu būstu; primygtinai teigia, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui turi būti teisingas ir įtraukus, visų pirma dėmesį skiriant kaimo ir atokių regionų gyventojams; pripažįsta, kad būtina remti teritorijas, kurios labiausiai nukentėjo nuo perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo, vengti regioninių skirtumų didėjimo ir labiau įgalinti darbuotojus bei vietos ir regionų bendruomenes; ragina visų valdžios lygmenų atstovus dėti visas pastangas, kad būtų skatinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas, įskaitant įvairių lygmenų vyriausybių bendradarbiavimą, regionų, savivaldybių ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, siekiant dalytis žiniomis ir geriausios patirties pavyzdžiais apie klimato kaitos projektus ir iniciatyvas, finansuojamas pagal sanglaudos politiką;

13.  ragina visa apimančiomis regioninėmis strategijomis užtikrinti tvarų vystymąsi ir sušvelninti klimato kaitos padarinius remiant energetikos pertvarką, kuria siekiama pereiti prie atsinaujinančiųjų išteklių, biologinę įvairovę ir prisitaikymą prie klimato kaitos; mano, kad šiomis regioninėmis strategijomis turėtų būti remiamas piliečių dalyvavimas, vietoje inicijuoti ir valdomi projektai ir stiprinamas regionų bendradarbiavimas, taip pat įgyvendinant tarpvalstybinius projektus; ragina Komisiją teikti paramą ir sudaryti palankesnes sąlygas regionų bendradarbiavimui bei keitimusi praktine patirtimi ir geriausia patirtimi; pabrėžia, kad visoje ES sanglaudos politikos programavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos veikloje svarbu laikytis partnerystės principo ir kurti tvirtus regioninių ir vietos valdžios institucijų, piliečių, NVO ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo ryšius; pabrėžia, kad viešos konsultacijos turėtų būti išsamios ir prasmingos, užtikrinant aktyvų ir atstovaujamąjį bendruomenių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, kad būtų galima skatinti atsakomybę už sprendimus ir planus, iniciatyvas ir įsitraukimą į veiksmus; pabrėžia vietos lygmens iniciatyvų ir projektų, kuriais prisidedama prie poveikio klimatui neutralumo, svarbą;

14.  mano, kad sanglaudos politika turėtų padėti įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), Paryžiaus klimato susitarimą, Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos žaliąjį kursą, siekiant kovoti su klimato kaita ir šiuo tikslu visų pirma taikant veiksmingą, skaidrią, išsamią, į rezultatus orientuotą ir veiklos rezultatais grindžiamą su klimatu susijusių išlaidų stebėsenos metodiką, kuria būtų atsižvelgiama į neigiamą klimato kaitos poveikį visiems ES gyventojams ir regionams; ragina šią metodiką taikyti įgyvendinant visas programas pagal daugiametę finansinę programą ir Europos ekonomikos gaivinimo planą – visų pirma ją taikyti pagrindinei infrastruktūrai svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose, kaip antai energijos gamybos ir skirstymo, transporto, vandentvarkos ir atliekų valdymo, taip pat viešųjų pastatų sektoriuose; mano, kad, jei pažanga siekiant Sąjungos klimato srities tikslų būtų nepakankama, gali prireikti tolesnių veiksmų;

15.  pabrėžia itin svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį siekiant teisingo perėjimo prie visiems skirtos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kurios pagrindas būtų socialinė ir ekonominė sanglauda, ir ragina didinti žaliųjų ir mėlynųjų investicijų bei inovacijų diegimą pagal sanglaudos politiką, taip pat plačiau naudoti gamtos procesais pagrįstus sprendimus; pabrėžia, kad siekiant padidinti regioninių aplinkosaugos strategijų veiksmingumą kovojant su klimato kaita, reikia užtikrinti didesnę sąveiką tarp įvairių finansavimo šaltinių ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, taip pat sustiprinti viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo ryšius; primena, kad šis procesas nebūtų įmanomas, jeigu nebūtų skiriama daug dėmesio įgūdžiams; mano, kad regioninės aplinkos strategijos taip pat turėtų būti nukreiptos į vietos ir regioninių institucijų administracinių gebėjimų stiprinimą ir jų, kaip ekonominio, socialinio ir teritorinio konkurencingumo įgalintojų, potencialo plėtojimą;

16.  pabrėžia, kad bendruomenių ir piliečių iniciatyvos gali labai padėti įgyvendinant ekologinę pertvarką, taip pat švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, ir kad vietos veiklos grupės bei programa LEADER gali būti pagrindinės priemonės to siekiant; todėl ragina valstybių narių ir regionų valdžios institucijas koordinuoti šias programas savo regioninėse aplinkos strategijose;

17.  pabrėžia pažangiųjų kaimų koncepcijos svarbą sprendžiant su klimatu susijusias Sąjungos problemas ir palankiai vertina jos integraciją į būsimą Sąjungos BŽŪP, sanglaudos ir regionų politiką; primygtinai ragina valstybes nares įtraukti pažangiųjų kaimų koncepciją į savo ES sanglaudos politikos įgyvendinimo veiksmų programas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis bei į savo nacionalinius BŽŪP strateginius planus, pagal kuriuos reikės parengti pažangiųjų kaimų strategijas(15) nacionaliniu lygmeniu; pabrėžia LEADER ir (arba) bendruomenės inicijuotos vietos plėtros požiūrio svarbą įgyvendinant pažangiųjų kaimų strategijas, kuriose turėtų būti stipriai akcentuojamas skaitmeninimas, tvarumas ir inovacijos;

18.  pažymi, kad ES makroregioninės strategijos turėtų prisidėti plėtojant bendradarbiavimą, kuriuo siekiama išspręsti regioninius klausimus, susijusius su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, todėl į jas reikėtų atsižvelgti priimant naujas programas, nes integruotas požiūris ir strateginis planavimas yra nepaprastai svarbūs;

19.  ragina į aplinkos apsaugos ir socialinius kriterijus bei gamtos paveldo išsaugojimo tikslą atsižvelgti tokiu pat mastu, kaip į ekonominius kriterijus, nustatant, ar projektai, visų pirma susiję su kultūros ir gamtos paveldu, yra tinkami finansuoti;

20.  pabrėžia būtinybę remti projektus, kuriais susiejamas mokslas, naujovės ir pilietybė; tokio projekto pavyzdys gali būti naujojo europinio bauhauzo projektas, nes jis nukreiptas į kultūros ir architektūros atsparumą klimato kaitai;

21.  primena, kad regioninių aplinkosaugos strategijų sėkmė taip pat priklauso nuo patikimos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos vietos ir regionų lygmeniu; skatina vietos valdžios institucijų, mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių bendradarbiavimą, pvz., Europos inovacijos ir technologijos instituto ir jo žinių ir inovacijų bendrijų (ŽIB) iniciatyvas;

22.  ragina Komisiją stebėti nacionalinių vyriausybių bei vietos ir regionų valdžios institucijų daromą pažangą sprendžiant klimato kaitos problemas visais lygmenimis ir skelbti ataskaitas, naudojant bendrą standartą visoms valstybėms narėms, taip pat įvertinti aplinkos politikos ir ekonomikos sąsajas; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos nacionaliniu lygmeniu turėtų būti veiksmingai įtrauktos į klimato kaitos politikos vertinimo procesą įgyvendinant Europos semestrą; pabrėžia, kad kovojant su klimato kaita reikia didinti Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų, taip pat kitų ES programų ir priemonių, kaip antai EŽŪFKP, EJRŽF, LIFE, „Europos horizontas“ ar „Kūrybiška Europa“, veiksmingumą ir papildomumą; ragina valstybes nares užtikrinti šį papildomumą numatant plataus užmojo teritorinį jų nacionalinio ekonomikos gaivinimo plano taikymą, įtraukiant visus susijusius veikėjus regionuose; be to, ragina valstybes nares skelbti reguliariai atnaujinamą rezultatų suvestinę, kurioje būtų vertinamas nacionalinių ir Europos ekonomikos gaivinimo priemonių teritorinis poveikis, ypač daug dėmesio skiriant šių priemonių indėliui kovojant su klimato kaita;

23.  pritaria susitarimui dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, kuria siekiama vengti kenksmingų subsidijų, remiamas laipsniškas tiesioginių ir netiesioginių iškastinio kuro subsidijų panaikinimas vėliausiai iki 2025 m., užtikrinamas bendras finansavimas ir programos prioritetai, kuriuose atsispindi ekstremalioji klimato padėtis, prisidedama prie klimato veiksmų integravimo ir siekiama bendro tikslo – mažiausiai 30 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti, o tai reiškia, kad mažiausiai 547 mlrd. EUR naujų ES finansavimo išteklių bus skirta žaliajai pertvarkai; pabrėžia, kad įgyvendinant sanglaudos politiką nepaprastai svarbu laikytis tokių principų, kaip JT darnaus vystymosi tikslai, sąžininga ir socialiai įtrauki pertvarka, teisiškai privalomas 30 proc. su klimatu susijusių išlaidų tikslas ir 10 proc. su biologine įvairove susijusių išlaidų tikslas iki programavimo laikotarpio pabaigos; todėl pabrėžia, kad galėtų būti apsvarstyta galimybė skubiai priimti skaidrią, išsamią ir tikslingą su klimato politika ir biologine įvairove susijusių išlaidų stebėjimo metodiką, kuri prireikus galėtų būti koreguojama atliekant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą;

24.  palankiai vertina siūlomo naujojo Bendrųjų nuostatų reglamento(16) 2-ąjį politikos tikslą, kuriuo siekiama sukurti žalesnę, mažo anglies dioksido kiekio ir prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinančią ekonomiką ir atsparią Europą, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie jos ir rizikos prevenciją bei valdymą; primena, kad ERPF teminė 2-ojo politikos tikslo koncentracija būtų geriausiai panaudota regioniniu lygmeniu, siekiant atspindėti skirtingus regioninius ypatumus, susijusius su klimatu;

25.  palankiai vertina trišalio dialogo metu pasiektą susitarimą dėl Teisingos pertvarkos fondo, be kita ko, skiriant papildomų lėšų iš priemonės „Next Generation EU“, ir dviejų papildomų Teisingos pertvarkos mechanizmo ramsčių, t. y. specialios schemos pagal programą „InvestEU“ ir viešojo sektoriaus paskolų priemonės, kurie padės sušvelninti socialinius ir ekonominius perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui padarinius pažeidžiamiausiems ES regionams; pabrėžia, kad Teisingos pertvarkos fondas bus nauja priemonė, kuria bus siekiama remti teritorijas, labiausiai paveiktas perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo, ir išvengti regioninių skirtumų didėjimo; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyta papildoma suma pagal Tarybos susitarimą dėl priemonės „Next Generation EU“ buvo sumažinta dviem trečdaliais – nuo 30 mlrd. EUR iki 10 mlrd. EUR; pabrėžia, kad šitaip sumažinus lėšas kenkiama pagrindinių fondo tikslų įgyvendinimui ir atsiranda papildomas spaudimas nacionaliniams biudžetams; ragina valstybes nares kuo greičiau suplanuoti lėšų panaudojimą, o atitinkamas valstybes nares ragina skirstant lėšas ypatingą dėmesį skirti atokiausiems regionams, nes jie patiria didelį klimato kaitos poveikį ir susiduria su gaivalinėmis nelaimėmis, pvz., ciklonais, ugnikalnių išsiveržimais ir sausromis, taip pat potvyniais ir kylančiu vandens lygiu;

26.  palankiai vertina programą „REACT-EU“, nes ja numatomos tolesnės atsakomosios priemonės reaguojant į krizes ir išplečiamos krizei įveikti skirtos priemonės, skiriant papildomus išteklius esamoms sanglaudos politikos programoms;

27.  dar kartą patvirtina, kad pertvarkos procese turi būti visapusiškai atsižvelgta į visų SESV 174 straipsnyje nustatytų regionų ypatumus, kad nė vienas regionas nebūtų paliktas nuošalyje, visų pirma sutelkiant dėmesį į kaimo vietoves, teritorijas, nukentėjusias nuo pramonės pertvarkos, ir regionus, kurie kenčia nuo didelių ir nuolatinių gamtinių ar demografinių kliūčių, siekiant užtikrinti bendrą darnų visų vietovių vystymąsi; šiuo atžvilgiu mano, kad būtina įvertinti SESV 174 straipsnyje išvardytų regionų ypatumus, jei būtų persvarstomos valstybės pagalbos gairės; pabrėžia, jog būtina, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visapusiškai naudotųsi visomis finansavimo priemonėmis (numatytomis pagal ES biudžetą ir kitų Europos finansinių institucijų, tokių kaip EIB), siekdamos kovoti su klimato krize ir didinti vietos bendruomenių atsparumą, kartu sudarydamos sąlygas atsigauti po COVID-19 pandemijos; pabrėžia, kad, kalbant konkrečiau, turėtų būti nustatytos papildomos priemonės, kuriomis būtų suteikiama tiesioginė prieiga prie ES lėšų, pvz., įgyvendinant novatoriškus veiksmus miestuose pagal ERPF (Reglamento (ES) Nr. 1301/2013, 8 straipsnis) arba būsimą Europos miestų iniciatyvą po 2020 m. pagal ERPF ir Sanglaudos fondo reglamentą (10 straipsnis), visų pirma žaliojo kurso projektams;

28.  mano, kad novatoriški, įtraukūs ir tvarūs kaimo, kaip gyvenamosios ir darbo vietos, stiprinimo ir patrauklumo didinimo sprendimai turėtų būti pagrindinis sanglaudos politikos įgyvendinimo elementas;

29.  primena, kad remiantis SESV 349 straipsniu atokiausiems regionams taikoma speciali tvarka, pagal kurią galima priimti šiems regionams pritaikytas priemones, atitinkančias jų ypatumus; ragina šiems regionams skirti reikiamų finansinių išteklių, kad jie galėtų pereiti prie žaliosios ekonomikos ir prisitaikyti prie poveikio, patiriamo dėl klimato kaitos, kuri dėl šių regionų pažeidžiamumo juose yra ypač akivaizdi; taip pat ragina įsteigti observatoriją, kurios paskirtis būtų užtikrinti darnų vystymąsi ir perėjimą prie žaliosios ekonomikos atokiausiuose regionuose, siekiant dalytis gerąja praktika ir rengti tvarius kovos su klimato kaita sprendimus, kuriuos būtų galima priimti ir pritaikyti kituose Europos Sąjungos regionuose;

30.  yra susirūpinęs dėl ekonominių nuostolių, susijusių su gamtiniais pavojais, ir žalos ES finansuojamiems infrastruktūros projektams, kurią sukelia ekstremalūs oro ir klimato reiškiniai; ragina remti veiklą ir infrastruktūros projektus, kurie atitinka klimato ir aplinkos standartus ir yra atsparesni gamtiniams pavojams;

31.  pabrėžia pagrindinį vaidmenį, kurį salos, ypač mažos salos, ir atokiausi bei periferiniai ar atokūs regionai gali atlikti pereinant prie poveikio klimatui neutralumo kaip švarios energijos plėtros, pažangaus judumo, atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos inovacijų laboratorijos, jei būtų išnaudotos visų jų teikiamos galimybės pasitelkiant tinkamas priemones, paramą ir finansavimą, kad jie galėtų atlikti itin svarbų vaidmenį vykdant mokslinius tyrimus, susijusius su klimato kaita ir biologine įvairove; primena, kad minėtoms saloms ir regionams turėtų būti suteikta galimybė gauti pakankamai ekonominių išteklių ir rengti tinkamus mokymus, kad būtų galima vykdyti integruotas, su sektoriais susietas ir novatoriškas intervencines priemones, skirtas tvariai infrastruktūrai ir vietos ekonomikos plėtrai skatinti; pabrėžia periferinių ir atokiausių regionų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą, susijusį su jų geografinėmis ir klimato ypatybėmis;

32.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti funkcinį perėjimą nuo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio prie 2021–2027 m. programavimo laikotarpio reikia pasinaudoti tokių iniciatyvų kaip „Nauji energetikos sprendimai, optimaliai pritaikyti saloms“ (NESOI), Pažangių salų iniciatyva ir „Švari energija ES saloms“ (CE4EUI), kurios taip pat apima salas, turinčias užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) statusą, rezultatais; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją parengti vartotojui patogius vadovus, skirtus regionų ir vietos valdžios institucijoms, kad jos turėtų galimybę susipažinti su konsoliduota geriausia energetikos pertvarkos ir ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo patirtimi ir ja pasinaudoti; palankiai vertina „Splito memorandumą“, kuriame pripažįstamas pagrindinis salų bendruomenių vaidmuo vykdant energetikos pertvarką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, koks svarbus keitimasis geriausia patirtimi ir tarpusavio mokymosi skatinimas;

33.  pabrėžia, kad regioninėse aplinkosaugos strategijose taip pat turėtų būti remiama atsinaujinančiosios energijos gamyba ir efektyvus išteklių naudojimas ūkininkavimo, maisto gamybos ir miškininkystės sektoriuose, kartu atsižvelgiant į šių sektorių konkurencingumą; siūlo atitinkamoms valdžios institucijoms pirmenybę teikti visoms atsinaujinančiosios energijos gamybos galimybėms, kurios yra naudingos aplinkai, regionų ekonomikai ir susijusių regionų gyventojams; primygtinai teigia, kad regioninėse aplinkos strategijose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas medžiagų, kurioms reikia daug iškastinio kuro, keitimui į atsinaujinančiąsias ir biologines medžiagas, gaunamas iš miškininkystės ir žemės ūkio, nes šiuose dviejuose sektoriuose anglies dioksidas ir išmetamas, ir absorbuojamas; pabrėžia, kad tvari ir gamtai palanki miškotvarka yra nepaprastai svarbi, norint nuolat iš atmosferos absorbuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, taip pat ji suteikia galimybę gauti atsinaujinančiųjų ir klimatui nekenksmingų žaliavų medienos gaminiams, kurie kaupia anglį ir gali būti iškastinių medžiagų ir kuro pakaitalas; pažymi, kad trejopas miškų vaidmuo (absorbentas, saugykla ir pakaitalas) padeda mažinti į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekį, užtikrinant, kad miškai toliau augtų ir atliktų daugybę kitų funkcijų, todėl jie turėtų būti regioninių aplinkos strategijų dalis;

34.  pabrėžia, kad į perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui pramonės procesų turi būti įtraukti ir remiami visi sektoriai, tokiu būdu prisidedant prie Sąjungos tvarumo ir kartu išlaikant tarptautinį konkurencingumą bei išsaugant skirtingų Europos regionų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia strateginį atsinaujinančiųjų išteklių, tvarios ir decentralizuotai tiekiamos energijos vaidmenį vystant ES regionus ir jose esančias įmones, ypač MVĮ; mano, kad veiksmingos regioninės aplinkosaugos strategijos taip pat bus naudingos turizmo sektoriui, nes jos gali padėti sustiprinti daugelio Europos regionų, kaip tvarių paskirties vietų, patrauklumą ir apskritai skatinti naujo tipo atsakingą ir tvarų turizmą;

35.  pabrėžia, kad į dirvožemio naudojimo, ypač jo sandarinimo, masto mažinimą turėtų būti atsižvelgiama kaip į svarbų sprendimų priėmimo kriterijų įgyvendinant sanglaudos politiką ir regionines aplinkos strategijas, kad būtų kuo geriau išsaugotas dirvožemio potencialas ir įvairios funkcijos kovojant su klimato kaita (vandens ir anglies dioksido kaupimas, filtravimo, buferinė ir medžiagų transformavimo funkcijos, apsirūpinimo maistu saugumas, biogeninių išteklių gamyba);

36.  pabrėžia, kad ne vėliau kaip iki 2025 m. reikia peržiūrėti Energijos mokesčių direktyvą(17), laikantis principo „teršėjas moka“, kad būtų skatinama naudoti tvarius energijos šaltinius ir nustoti naudoti iškastinį kurą, ypač daug dėmesio skiriant socialiniam poveikiui;

37.  pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas turėtų būti visiškai įgyvendintas ir įtrauktas kaip horizontalusis principas į visą ES veiklą, politiką ir programas, įskaitant sanglaudos politiką;

38.  palankiai vertina tai, kad pristatyta renovacijos bangos strategija, kaip viena iš svarbiausių strategijų, kuria prisidedama prie siekio, kad iki 2050 m. Europos poveikis klimatui būtų neutralus; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į platesnę Europos kovos su skurdu strategiją, reikia spręsti energijos nepritekliaus problemą įgyvendinant pažeidžiamiems ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams skirtą pastatų renovacijos programą;

39.  ragina atnaujintame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane toliau remti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, orientuotos į pakartotinį naudojimą ir pataisymą, siekiant skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir tvarų vartojimą, pasitelkiant privalomą ženklinimą ir taip informuojant vartotojus apie tvarumą ir galimybę taisyti prekes, kartu nustatant tinkamą reglamentavimo sistemą ir konkrečių, įvairių ir plataus užmojo priemonių rinkinį, skirtą žiedinei ekonomikai ES lygmeniu skatinti; pabrėžia, kad skatinant tvarų augimą ir kuriant žalesnes darbo vietas itin svarbu kurti ir stiprinti regionų ekonominius ciklus, visų pirma naudojant biogenines žaliavas, gaunamas iš žemės ūkio ir miškininkystės veiklos; pabrėžia, kad reikia skubiai toliau remti žiedinės ekonomikos principus ir teikti pirmenybę atliekų tvarkymo hierarchijai; ragina parengti vietos žiedinės ekonomikos planus ir užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos vykdytų prekių ir paslaugų tvarumo požiūriu žaliuosius ir plataus užmojo viešuosius pirkimus, – tai leistų didinti Europos Sąjungos pramonės atsparumą ir ES strateginį savarankiškumą;

40.  ragina toliau investuoti į tvarų judumą, pvz., geležinkelius, ir į tvarų judumą mieste siekiant sukurti žalesnius miestus ir užtikrinti geresnę piliečių gyvenimo kokybę;

41.  palankiai vertina Europos investicijų banko (EIB) pastangas peržiūrėti savo skolinimo energetikos srityje politiką ir 50 proc. savo operacijų skirti kovai su klimato kaita ir aplinkos tvarumui; ragina EIB įsipareigoti siekti tvaraus perėjimo prie poveikio klimatui neutralumo, kartu ypač daug dėmesio skiriant regionams, kuriems pertvarka daro didžiausią poveikį;

42.  skatina aktyvų labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimą pertvarkos procese, taip pat kuriant ir įgyvendinant regionines aplinkosaugos strategijas, nes šie subjektai yra ne tik gerai įsitvirtinę vietos ekonominėje struktūroje, bet jiems taip pat turės įtakos žaliojo kurso politika; mano, kad labai svarbu padėti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti ekologinės pertvarkos galimybėmis, teikiant specialiai pritaikytą paramą kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo procesams;

43.  ragina Komisiją užtikrinti, kad išlaidų planų projektuose būtų orientuojamasi į kuo didesnius klimato srities užmojus;

44.  atkreipia dėmesį į 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje Komisijos pateiktą pasiūlymą, kad daugiau kaip 20 000 gyventojų turintys miestai turėtų parengti miestų žalinimo planus siekiant sukurti biologine įvairove pasižyminčius ir prieinamus miesto miškus, parkus ir sodus, miesto ūkius, žaliuosius stogus, sienas ir medžiais apsodintas gatves; pakartoja teigiamą tokios priemonės poveikį miesto mikroklimatui ir sveikatai, ypač turint omenyje pažeidžiamas grupes; skatina imtis šių veiksmų ir ragina sutelkti politikos, reglamentavimo ir finansines priemones jiems įgyvendinti;

45.  ragina nustatyti veiksmingus regioninio ir tarpregioninio bendradarbiavimo mechanizmus gaivalinių nelaimių prevencijos srityje, įskaitant reagavimo, valdymo ir savitarpio pagalbos pajėgumus įvykus nelaimei;

46.  ragina sanglaudos politikai suteikti svarbesnį vaidmenį remiant rizikos prevencijos veiksmus, kuriais siekiama prisitaikyti prie dabartinio ir būsimo klimato kaitos poveikio regionų ir vietos lygmenimis;

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui bei valstybėms narėms.

(1) OL C 23, 2021 1 21, p. 116. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0015. (6) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (7) OL L 347, 2013 12 20, p. 289. (8) OL L 347, 2013 12 20, p. 470. (9) OL L 347, 2013 12 20, p. 259. (10) OL L 347, 2013 12 20, p. 281. (11) OL L 198, 2020 6 22, p. 13 (12) OL C 28, 2020 1 27, p. 40. (13) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28). (14) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (COM(2018)0372). (15) Europos Parlamento pozicija per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, 72b straipsnis (513 pakeitimas) (Priimti tekstai_P9_TA(2020)0287). (16) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (COM(2018)0375). (17) 2003 m. spalio 27 d. Tarybos Direktyva 2003/96/EB pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos duomenų strategijos (2020/2217(INI))

P9_TA(2021)0098 A9-0027/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173 straipsnį dėl ES pramonės konkurencingumo ir, be kita ko, veiksmų, kuriais siekiama skatinti geriau panaudoti inovacijų ir technologijų plėtros sukuriamą pramonės potencialą,

–  atsižvelgdamas į SESV 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 2 ir 16 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 21 d. Komisijos komunikatą dėl 2020–2023 m. atvirųjų šaltinių programinės įrangos strategijos (C(2020)7149),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066) ir Verslo dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi aukšto lygio ekspertų grupės galutinę ataskaitą „Europos strategijos dėl verslo dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi viešojo intereso labui kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 2 d. Komisijos įžanginį poveikio vertinimą „Teisinė sistema, skirta bendrų Europos duomenų erdvių valdymui“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 17 d. Komisijos komunikatą „Duomenų apsaugos gairės dėl kovai su COVID-19 pandemija naudojamų programėlių“(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2020/518 dėl bendro Sąjungos priemonių rinkinio technologijoms ir duomenims, visų pirma mobiliosioms programėlėms ir anonimintiems judumo duomenims, naudoti kovojant su COVID-19 krize ir siekiant ją įveikti(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (Atvirųjų duomenų direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatą „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“ (COM(2018)0232) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2018)0125),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/790 dėl prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra. Sujungta bendroji skaitmeninė rinka visiems“ (COM(2017)0228) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017)0155),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (COM(2017)0009) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2017)0002),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016)0587) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0300),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0110),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016)0178) ir prie jo pridedamus Komisijos tarnybų darbo dokumentus (SWD(2016)0106) ir (SWD(2016)0107),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB(5) (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau –BDAR),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(7) (Teisėsaugos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2015)0100),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014)0442) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2014)0214),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos(8) (ITS direktyva) ir jos deleguotuosius aktus,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)(9) (E. privatumo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 15 d. Bendras Europos COVID-19 plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 15 d. bendrą valstybių narių deklaraciją „Naujos kartos debesijos įmonėms ir viešajam sektoriui kūrimas ES“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 9 d. Tarybos išvadas dėl Europos skaitmeninės ateities kūrimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 7 d. Tarybos išvadas dėl aukšto skaitmeninimo lygio Europos ateities po 2020 m. „Skaitmeninio ir ekonominio konkurencingumo visoje Sąjungoje ir skaitmeninės sanglaudos stiprinimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą C-311/18 (Schrems II),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl klestinčios, duomenimis grindžiamos ekonomikos kūrimo(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl autonominio vairavimo Europos transporte(16),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (17),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 11 d. paskelbto 2020 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės metinio indekso išvadas,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2020 m. birželio 5 d. ataskaitą „Geresnis atkūrimas: siekiant tvaraus ir atsparaus atsigavimo po COVID-19“,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Teisės reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0027/2021),

A.  kadangi skaitmeninimas toliau keičia ekonomiką, visuomenę ir piliečių kasdienį gyvenimą ir kadangi duomenys, kurių kiekis kas 18 mėnesių padvigubėja, yra šios transformacijos pagrindas; kadangi prognozuojama, jog pasaulyje saugomų duomenų kiekis išaugs nuo 33 zetabaitų (ZB) 2018 m. iki 175 ZB 2025 m.(18); kadangi ateityje šie procesai vyks dar sparčiau;

B.  kadangi skaitmeninimas suteikia ne tik ekonominių galimybių, bet gali būti naudojamas didinant Sąjungos saugumą, geopolitinį atsparumą ir strateginę autonomiją;

C.  kadangi ES būtina sąveiki, lanksti, kintamo masto ir patikima IT struktūra, pritaikyta pažangiausių taikomųjų programų naudojimui; kadangi dirbtinis intelektas (DI) yra viena iš XXI a. strateginių technologijų tiek pasaulio, tiek Europos mastu(19); kadangi ES taip pat reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą, būtent našiąją aparatinę įrangą, skirtą taikomosioms programoms naudoti ir duomenims kaupti;

D.  kadangi duomenys yra svarbus tvaraus ekonomikos atsigavimo, augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo šaltinis; kadangi duomenimis grindžiamos technologijos galėtų suteikti galimybę sumažinti žmonių darbą kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis ir skatinti visuomenės pažangą, taip pat galėtų atlikti svarbų vaidmenį pereinant prie žaliosios ir neutralaus poveikio klimatui visuomenės ir skatinant pasaulinį Europos ir jos įmonių konkurencingumą;

E.  kadangi Europos duomenų strategija turi atitikti MVĮ ir pramonės strategijas, nes ji bus labai svarbi siekiant, be kita ko, pramonės politikos tikslų ir bus naudinga teikiant pagalbą Europos įmonėms, įskaitant MVĮ, kad jos sėkmingai vykdytų skaitmeninę pertvarką; kadangi pažangiųjų skaitmeninių technologijų srityje vis dar esama atotrūkio tarp didžiųjų įmonių ir MVĮ; kadangi duomenų naudojimo skatinimas ir galimybės naudotis duomenimis ir jų prieinamumo didinimas kartu užtikrinant didesnį teisinį tikrumą gali suteikti konkurencinį pranašumą labai mažoms įmonėms, MVĮ ir startuoliams jiems siekiant pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos nauda;

F.  kadangi nacionaliniu ir vietos lygmenimis viešojo sektoriaus ir vyriausybės parengti duomenys yra išteklius, galintis tapti galinga ekonomikos augimo skatinimo ir naujų darbo vietų kūrimo priemone, kuria būtų galima pasinaudoti kuriant DI sistemas ir atliekant duomenų analizę, taip prisidedant prie stipresnės, konkurencingesnės ir labiau tarpusavyje susietos pramonės;

G.  kadangi vykdoma įvairių iniciatyvų siekiant paskatinti moterų dalyvavimą ir įvairovę IRT sektoriuje; kadangi visuose skaitmeninių technologijų sektoriuose tebėra didelis lyčių atotrūkis, o DI ir kibernetinio saugumo sektoriuose šis atotrūkis bene didžiausias; kadangi šis lyčių atotrūkis daro konkrečią įtaką DI vystymui, o šioje srityje daugiausia dirba vyrai, todėl stereotipai ir šališkumas tebėra gajūs ir sunkiai pašalinami;

H.  kadangi savo komunikate dėl Europos duomenų strategijos Komisija nurodo, kad IRT aplinkosauginis pėdsakas sudaro 5–9 proc. viso pasaulyje suvartojamos elektros energijos kiekio ir daugiau kaip 2 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; kadangi skaitmeninis sektorius gali reikšmingai prisidėti prie pasaulinio išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo; kadangi, remiantis 2018 m. Komisijos jungtinių tyrimų centro atliktu tyrimu DI tema, vykdant duomenų centrų veiklą ir perduodant duomenis gali būti suvartojama apie 3–4 proc. viso Sąjungoje suvartojamo elektros kiekio; kadangi Komisija prognozuoja, jog 2018–2030 m. duomenų centrų suvartojamas elektros energijos kiekis padidės 28 proc.(20); kadangi 47 proc. skaitmeninio sektoriaus išmetamo anglies dioksido kiekio sudaro vartotojų įrangos (kompiuterių, išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir kitų susietųjų įrenginių) išmetamas anglies dioksidas; kadangi būtina kuo labiau sumažinti skaitmeninių technologijų ekologinį pėdsaką, ypač elektros ir elektroninės įrangos atliekų apimtį;

I.  kadangi Sąjunga turi skubiai imtis veiksmų, kad pasinaudotų duomenų teikiama nauda, kurdama konkurencingą, palankią inovacijoms, etiniu požiūriu tvarią, į žmogų orientuotą, patikimą ir saugią duomenų visuomenę ir ekonomiką, kurioje paisoma žmogaus teisių, pagrindinių ir darbo teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų, ir kuriais būtų skatinama kurti naują atvirą ir įtraukią žinių ekonomiką, bendradarbiaujant su švietimo sistema ir kultūros įmonėmis, kurią vykdant būtų užtikrinta teisė į kokybišką švietimą ir verslumą, visų pirma jaunajai kartai, ir skatinamos įvairių formų socialinės inovacijos ir nauji verslo modeliai; kadangi investicijos į įgūdžius debesijos ir didžiųjų duomenų srityse gali padėti technologijų dar neįsisavinusioms įmonėms pakeisti savo verslą; kadangi įmonės, laikomos pirmaujančiomis technologijų srityje, turi nuolat domėtis naujovėmis ir pokyčiais, kad neprarastų savo konkurencinio pranašumo;

J.  kadangi debesijos rinkoms (pvz., paslauginei infrastruktūrai, paslauginėms platformoms ir paslauginei programinei įrangai – IaaS, PaaS ir SaaS) būdinga didelė rinkos koncentracija, dėl kurios startuoliai, MVĮ ir kiti Europos subjektai gali patekti į nepalankią konkurencinę padėtį duomenų ekonomikoje; kadangi Komisija turėtų užtikrinti konkurencingas rinkas pasitelkdama sąveikumą, perkeliamumą ir atvirą infrastruktūrą, ir atidžiai stebėti, kad dominuojantys veikėjai nepiktnaudžiautų įtaka rinkoje;

K.  kadangi ES Žemės stebėsenos sistema „Copernicus“ turėtų būti pavyzdys, kokią socialinę ir ekonominę naudą ES piliečiams ir įmonėms gali duoti didelis kiekis laisvai ir atvirai prieinamų duomenų;

L.  kadangi bet koks asmens ir mišrių pramonės duomenų naudojimas turi būti suderinamas su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir E. privatumo direktyva; kadangi, remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, 46 proc. Europos gyventojų norėtų aktyviau dalyvauti kontroliuojant savo asmens duomenų naudojimą, įskaitant duomenis apie sveikatą, energijos suvartojimą ir apsipirkimo įpročius;

M.  kadangi pagal Chartijos 8 straipsnio 1 dalį ir SESV 16 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą;

N.  kadangi Chartijoje taip pat nustatyta, jog kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, įskaitant laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų;

O.  kadangi tvarkyti darbuotojų duomenis tampa vis sudėtingiau; kadangi darbuotojai vis įvairesnėmis aplinkybėmis sąveikauja su technologijomis, taikomosiomis programomis, programine įranga, sekimo įtaisais, socialiniais tinklais arba transporto priemonėse įdiegtais prietaisais, kuriais stebima jų sveikata, biomedicininiai duomenys, ryšiai ir bendravimas su kitais, taip pat jų dalyvavimo ir koncentracijos lygis bei elgsena; kadangi darbuotojai ir profesinės sąjungos turėtų aktyviau dalyvauti duomenų tvarkymo projektavime; kadangi tik vienas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento straipsnis (88 straipsnis) skirtas užimtumui;

P.  kadangi dalijimosi duomenimis tarp verslo įmonių (B2B) ir verslo dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi (B2G) iniciatyvos gali padėti įveikti visuomenės ir aplinkos problemas; kadangi tokios dalijimosi duomenimis iniciatyvos gali, be kita ko, apimti teisingą kompensaciją, keitimąsi geriausia patirtimi ir viešojo pripažinimo programas;

Q.  kadangi turėtų būti užtikrintas tinkamas įgyvendinimas ypač atsižvelgiant į tikslų apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo aspektus; kadangi privatumo apsaugai ir toliau turi būti teikiama pirmenybė; kadangi esama ne asmens ir viešojo sektoriaus duomenų, kurie atitinkamai suderinti su Reglamentu (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo ir Atvirųjų duomenų direktyva;

R.  kadangi sveikata yra ypač opus asmens duomenų tvarkymo sektorius ir kadangi jokia asmeninė informacija apie paciento sveikatą neturėtų būti perduodama be visiško ir informacija pagrįsto asmens sutikimo; kadangi sveikatos sektoriuje ypač svarbu užtikrinti aukštus asmenų teisių apsaugos standartus ir vadovautis duomenų apribojimo ir kiekio mažinimo principais;

S.  kadangi bendra Europos duomenų strategija turėtų būti naudinga Europos transporto ir turizmo sektoriui ir padėti pereiti prie saugios, tvarios ir veiksmingos transporto sistemos, sykiu užtikrinant pakankamą sąveiką su kitais sektoriais;

T.  kadangi dalijantis duomenimis transporto sektoriuje siekiama pagerinti eismo valdymą, taigi ir keleivinio bei krovininio transporto saugumą, tvarumą, veiksmingumą ir duomenų kiekio mažinimą;

U.  kadangi Sąjunga jau pradėjo įgyvendinti veiksmus, kuriais siekia reglamentuoti, kaip transporto sektoriuje reikėtų naudoti ir saugoti duomenis, be kita ko, priėmė Reglamentą (ES) 2020/1056 dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos(21), Direktyvą (ES) 2019/1936 dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo(22), Reglamentą (ES) 2019/1239, kuriuo nustatoma Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka(23), ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, deramai atsižvelgiant į pasaulinę laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/757 (COM(2019)0038);

V.  kadangi Sąjunga turėtų būti aktyvi pasaulinio masto veikėja, nustatanti jos vertybėmis grindžiamas taisykles ir standartus;

W.  kadangi ne mažiau kaip 20 proc. finansavimo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bus skirta skaitmeninei infrastruktūrai ir pajėgumams, o tai paskatins Sąjungos skaitmeninę pertvarką ir tokiu būdu parems duomenų ekonomiką;

Bendroji informacija

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos duomenų strategijos; mano, kad strategija yra būtina Europos įmonių gyvybingumo ir jų konkurencingumo pasaulyje užtikrinimo sąlyga, taip pat universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir kuriamo DI pažangos sąlyga, ir kad tai bus svarbus žingsnis pirmyn kuriant duomenų visuomenę, grindžiamą teisėmis ir ES vertybėmis, ir pagal ją bus apibrėžtos sąlygos siekiant Sąjungos pirmaujančio vaidmens duomenų ekonomikoje, nes tai padės užtikrinti geresnes paslaugas, tvarų augimą ir kokybiškas darbo vietas; mano, kad pasitikėjimo skaitmeninėmis paslaugomis ir saugiais išmaniaisiais produktais užtikrinimas yra itin svarbus bendrajai skaitmeninei rinkai augti ir klestėti ir tam turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys tiek vykdant viešąją politiką, tiek taikant verslo modelius;

2.  pažymi, kad COVID-19 krizė išryškino kokybiškų tikralaikių duomenų bazių, keitimosi informacija ir duomenimis vaidmenį ir poreikį, taip pat valstybių narių infrastruktūros ir sprendimų sąveikumo trūkumus; pabrėžia skaitmeninės transformacijos ir įvairių technologijų prieinamumo poveikį Sąjungos ekonomikai ir visuomenei; palankiai vertina įsipareigojimą kurti sektorių duomenų erdves; laikosi nuomonės, kad būtina sparčiau kurti Europos sveikatos duomenų erdvę ir vykdyti kitas iniciatyvas;

3.  pabrėžia, kad būsimi duomenų teisės aktai turi būti parengti taip, kad jais būtų sudarytos geresnės sąlygos plėtrai, inovacijoms, duomenų prieinamumui, sąveikumui ir tarpvalstybiniam duomenų perkeliamumui; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina Komisiją atlikti išsamų dabartinių teisės aktų vertinimą ir parengti jų apžvalgą, taip siekiant išsiaiškinti, kokius pakeitimus reikėtų atlikti ir kokių papildomų reikalavimų nustatyti, kad būtų galima remti duomenų visuomenę ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir teisinį aiškumą visiems susijusiems veikėjams; ragina Sąjungą imtis lyderės vaidmens kuriant tarptautinę duomenų sistemą, sykiu laikantis tarptautinių taisyklių;

4.  ragina Komisiją atlikti išankstinius poveikio vertinimus, ar kuriant duomenimis grindžiamą skaitmeninę ekonomiką reikia atlikti dabartinės teisinės sistemos, taikomos intelektinės nuosavybės teisėms, pokyčių ar korekcijų, kad būtų skatinamos inovacijos ir naudojamos naujos skaitmeninės technologijos; palankiai vertina Komisijos ketinimą persvarstyti Duomenų bazių direktyvą(24) ir dar išsamiau paaiškinti Direktyvos (ES) 2016/943 dėl komercinių paslapčių apsaugos(25) taikymą;

5.  mano, kad laisvas duomenų judėjimas Sąjungoje turi išlikti pamatinis principas, ir pabrėžia jo ypatingą reikšmę išnaudojant visą duomenų ekonomikos potencialą; atkreipia dėmesį į tai, kad smarkiai padidėjęs prieinamų duomenų kiekis, daugiausia susijęs su išmaniaisiais susietaisiais objektais ir platesnio masto duomenų prieinamumu ir naudojimu, galėtų sudaryti su duomenų kokybe, tendencingumu ir apsauga, saugumu arba nesąžiningomis prekybos sąlygomis susijusių sunkumų, kuriuos reikės įveikti; mano, kad siekiant Duomenų strategijos tikslų Sąjungoje neturi būti nederamai iškraipomos konkurencingos rinkos;

6.  primena, kad tvarkant asmens duomenis, įskaitant jų perdavimą, visada turi būti laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos acquis, o bet kokie būsimi sektorių ar konkrečios paskirties teisės aktai turi jį atitikti;

7.  primena, kad visus būsimus pasiūlymus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, turi prižiūrėti duomenų apsaugos institucijos, kaip numatyta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, siekiant užtikrinti, kad diegiant inovacijas taip pat būtų atsižvelgiama į poveikį piliečių teisėms; ragina teisės aktus grįsti galiojančiais teisės aktais, visų pirma Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, ir su jais derinti;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad esamos direktyvos, pvz., ITS direktyva, neturėtų būti susilpnintos visa apimančiu taisyklių rinkiniu, ir kad artimiausiais metais ES bus labai svarbu sudaryti geresnes sąlygas dalijimosi duomenimis aplinkai; ragina Komisiją atliekant būsimą ITS direktyvos peržiūrą įtraukti dalijimąsi duomenimis, visų pirma bilietų pardavimo ir užsakymo sistemų srityje;

Vertybės ir principai

9.  laikosi nuomonės, kad Sąjunga turi siekti ES lygmens duomenų valdymo ir į žmogų orientuotos, duomenimis grindžiamos ekonomikos ir visuomenės, pagrįstos privatumo, skaidrumo ir pagrindinių teisių ir laisvių paisymo Sąjungos vertybėmis, suteikiančios savo piliečiams galių priimti prasmingus sprendimus dėl jų kuriamų ar su jais susijusių duomenų;

10.  pabrėžia, kad asmenys turėtų turėti visišką savo duomenų kontrolę ir jiems turėtų būti toliau padedama įgyvendinti savo duomenų apsaugos ir privatumo teises, susijusias su jų sukurtais duomenimis; akcentuoja teisę į duomenų perkeliamumą ir duomenų subjekto prieigos prie duomenų, jų ištaisymo ir ištrynimo teises, numatytas Bendrajame duomenų apsaugos reglamente; tikisi, kad būsimais pasiūlymais bus padedama užtikrinti šias teises ir prasmingai jomis naudotis; pabrėžia, kad laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento tikslų apribojimo principo nevaržomas dalijimasis duomenimis turi būti taikomas tik ne asmens duomenims, pvz., pramonės ar komerciniams duomenims, arba saugiai, veiksmingai ir negrįžtamai anonimintiems asmens duomenims, įskaitant duomenis, įtrauktus į mišrių duomenų rinkinius; pabrėžia, kad neturėtų būti leidžiamas joks netinkamas duomenų naudojimas, įskaitant naudojimą masinio sekimo tikslais;

11.  pažymi, kad gerai veikianti duomenų visuomenė ir ekonomika turėtų būti sukurta taip, kad ji būtų naudinga visiems vartotojams, darbuotojams, verslininkams, startuoliams ir MVĮ, taip pat tyrėjams ir vietos bendruomenėms, turėtų paisyti darbo teisių, kurti kokybiškas darbo vietas neprastinant darbo sąlygų ir gerinti ES piliečių gyvenimo kokybę, taip pat mažinti esamą skaitmeninį atotrūkį nesukuriant naujo, ypač pažeidžiamose grupėse ir tarp asmenų, kurie yra nepalankioje padėtyje gebėjimų ir galimybių naudotis skaitmeninėmis priemonėmis požiūriu;

12.  primygtinai ragina Komisiją įgalinti vartotojus, ypač daug dėmesio skiriant tam tikroms vartotojų grupėms, kurios laikomos pažeidžiamomis; mano, kad pramonės duomenys ir piliečių duomenys galėtų padėti kurti novatoriškus skaitmeninius ir tvarius produktų ir paslaugų sprendimus, kurie būtų naudingi Europos vartotojams;

13.  pabrėžia, kad didėjantis pramoninių ir viešųjų duomenų kiekis, jų plėtojimas, dalijimasis jais, jų saugojimas ir apdorojimas Sąjungoje yra tvaraus augimo ir inovacijų šaltinis, kurį reikėtų išnaudoti, laikantis Sąjungos ir valstybių narių teisės aktų tokiose srityse, kaip duomenų apsauga, konkurencija ir intelektinės nuosavybės teisės; pažymi, kad rinka pradeda vis labiau vertinti duomenis; laikosi nuomonės, kad ekonomikos augimą galima užtikrinti sudarius vienodas sąlygas ir konkurencingą, daugialypę ir sąžiningą rinkos ekonomiką, sykiu užtikrinant visų subjektų, neatsižvelgiant į jų dydį, sąveikumą ir prieigą prie duomenų, kad būtų pašalintas rinkos disbalansas;

14.  pabrėžia, kad pagal duomenų strategiją privaloma remti tvarumą, žaliąjį kursą ir Sąjungos klimato tikslus, įskaitant tikslą iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, taip pat atsparų Europos ekonomikos atsigavimą ir socialinę sanglaudą; pažymi, kad IRT gali atlikti teigiamą vaidmenį mažinant išmetamą anglies dioksido kiekį daugelyje sektorių; ragina imtis priemonių siekiant sumažinti IRT sektoriaus anglies pėdsaką užtikrinant energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, visų pirma atsižvelgiant į eksponentinį duomenų apdorojimo augimą ir jo poveikį aplinkai, ir naudodamasis proga primena Sąjungos 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą;

Duomenų valdymas ir erdvės

15.  pritaria tam, kad būtų sukurta bendroms Europos duomenų erdvėms skirta duomenų valdymo sistema, kuriai būtų taikomos ES taisyklės ir kuri apimtų duomenų skaidrumą, sąveikumą, dalijimąsi jais, prieigą prie jų, jų perkeliamumą ir saugumą, siekiant padidinti ne asmens duomenų arba visapusiškai Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas atitinkančių ir saugiai anonimintų asmens duomenų srautą tiek pramoninėje, tiek viešojoje aplinkoje tarpsektoriniu ir konkrečių sektorių lygmeniu;

16.  primygtinai teigia, kad duomenų valdymo modelis, įskaitant bendroms Europos duomenų erdvėms taikomą modelį, turėtų būti grindžiamas decentralizuota duomenų valdymo aplinka, kad būtų kuriamos ir naudojamos sąveikios ir saugios duomenų ekosistemos; pabrėžia, kad šiose erdvėse turėtų būti išnaudojamas esamų ir būsimų duomenų erdvių arba dalijimosi duomenimis sistemų, kurių struktūra gali būti paskirstyta arba centralizuota, potencialas;

17.  mano, kad duomenų valdymo paslaugos ir duomenų struktūra, skirta duomenims saugoti, naudoti, pakartotinai naudoti ir prižiūrėti, yra ypatingos svarbos Europos skaitmeninės ekonomikos vertės grandinių komponentai; pripažįsta, kad didelė dalis duomenų tvarkymo bus nukreipta į kraštinius įrenginius, pvz., į išmaniuosius susietuosius objektus; remia tolesnį decentralizuotų skaitmeninių technologijų, kurios suteikia galimybių asmenims ir organizacijoms patiems valdyti duomenų srautus, naudojimą, pavyzdžiui, paskirstytojo registro technologijų naudojimą; pabrėžia, kad su prieiga prie duomenų ir jų saugojimu susijusios išlaidos ir įgūdžiai lemia skaitmeninės infrastruktūros ir produktų diegimo spartą, skverbtį ir mastą, visų pirma MVĮ ir startuolių atveju;

18.  ragina sudaryti Komisijos vadovaujamą ekspertų grupę, kuri galėtų teikti pagalbą ir patarimų Komisijai rengiant bendras ES masto duomenų valdymo gaires, kad sąveikumas ir dalijimasis duomenimis ES taptų realybe; ragina Komisiją siekti nuolatinio valstybių narių, atitinkamų agentūrų ir kitų organų bei suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, gyventojų, pilietinės visuomenės organizacijų ir įmonių, dalyvavimo dedant pastangas pagerinti valdymo sistemą; pabrėžia, kaip svarbu koordinuoti visas reguliavimo institucijas, susijusias su duomenų ekonomika;

19.  pabrėžia, kad diegiant Europos duomenų erdves pirmenybę reikėtų teikti ypatingos svarbos ekonomikos sektoriams, viešajam sektoriui ir kitoms viešojo intereso sritims; pritaria, kad ateityje būtų suformuota daugiau tokių duomenų erdvių; ragina Komisiją spręsti bendrosios rinkos susiskaidymo ir nepagrįstai skirtingų taisyklių valstybėse narėse problemą, siekiant užtikrinti bendrų duomenų erdvių plėtrą ES;

20.  pažymi, kad bendros Europos duomenų erdvės turi būti prieinamos visiems rinkos dalyviams, tiek komerciniams, tiek nekomerciniams, įskaitant startuolius ir MVĮ, ir turi būti išnaudotos bendradarbiavimo su MVĮ, mokslinių tyrimų institutais, viešojo administravimo institucijomis ir pilietine visuomene galimybės, sykiu didinant teisinį duomenų naudojimo procedūrų tikrumą privatiems ir viešiesiems subjektams, neatsižvelgiant į jų dydį; laikosi nuomonės, kad labai svarbu siekti išvengti bet kokios neteisėtos trečiųjų šalių prieigos prie bendrų Europos duomenų erdvių rizikos ir sukurti kovos su galimu netinkamu elgesiu priemones; pabrėžia kibernetinio saugumo svarbą ir bendradarbiavimo su ES kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) bei ES kibernetinio saugumo kompetencijos centru svarbą;

21.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kurti sąveikias sektorių duomenų erdves, kuriose būtų laikomasi bendrų gairių, teisinių reikalavimų ir dalijimosi duomenimis protokolų, kad nesiformuotų segmentacija ir būtų sudarytos sąlygos tarpsektorinėms inovacijoms; pabrėžia, kad sektoriaus duomenų erdvės turėtų būti valdomos atsižvelgiant į sektorių teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir procedūras; primygtinai teigia, kad visi ES veiklą vykdantys ir Europos duomenų erdvėmis besinaudojantys subjektai privalo laikytis ES teisės aktų;

22.  ragina Komisiją naudoti bendras Europos duomenų erdves pasitikėjimui didinti, bendriems standartams ir taisyklėms nustatyti ir gerai suformuotų programų sąsajų (API) bei patikimų tapatumo nustatymo mechanizmų kūrimui skatinti, taip pat apsvarstyti galimybę naudoti iš anksto sutartą, aiškiai apibrėžtą ir konkrečiam laikui skirtą bandomąją aplinką inovacijoms ir naujiems verslo modeliams bei naujoms duomenų valdymo ir tvarkymo priemonėms išbandyti tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje;

23.  mano, kad tinkamai parengtos programų sąsajos suteiktų pagrindinę prieigą prie duomenų ir sąveikumą duomenų erdvėse, taip pat sudarytų sąlygas automatizuotai ir tikruoju laiku vykdomai skirtingų paslaugų sąveikai viešajame sektoriuje; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti asmenų galimybes naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, užtikrinti skaitmeninių paslaugų sąveikumą bei duomenų perkeliamumą ir visų pirma išnaudoti API, kad naudotojai galėtų tarpusavyje sujungti platformas ir turėtų daugiau galimybių rinktis iš įvairių sistemų ir paslaugų;

24.  pažymi, kad reikia padėti privačiojo ir viešojo sektorių subjektams, visų pirma MVĮ ir startuoliams, nustatyti jų kuriamus ir turimus duomenis ir jais pasinaudoti; ragina imtis veiksmų siekiant pagerinti duomenų, tiekiamų į duomenų erdves, randamumą palengvinant, tvarkant, kataloguojant ir formuojant visuotinai priimtiną taksonomiją ir valant įprastus duomenis; ragina Komisiją teikti gaires, priemones ir finansavimą iš esamų programų, kad būtų galima pagerinti metaduomenų randamumą duomenų erdvėse; atkreipia dėmesį į tokias iniciatyvas, kaip Šiaurės šalių pažangiosios vyriausybės programa, kuria siekiama sudaryti sąlygas MVĮ savanoriškai dalytis duomenimis automatiškai ir tikruoju laiku per decentralizuotą skaitmeninę ekosistemą;

25.  primena esminį duomenų tarpininkų, kurie sudaro struktūrines galimybes tvarkyti duomenų srautus, vaidmenį; palankiai vertina Komisijos planus dėl tarpininkų klasifikavimo ir sertifikavimo, siekiant sukurti sąveikias ir nediskriminacines duomenų ekosistemas; ragina Komisiją parengti būtinuosius duomenų tarpininkų sąveikumo kriterijus ir juos taikant užtikrinti sąveikumą; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos ir tarptautinėmis standartų organizacijomis, kad būtų nustatyti ir panaikinti duomenų standartizavimo trūkumai;

26.  pabrėžia, kad reikia spręsti konkrečias problemas, kurių galėtų kilti dėl prieigos prie vartotojų, ypač tam tikrų pažeidžiamomis laikomų vartotojų grupių, pvz., nepilnamečių, vyresnio amžiaus žmonių ar negalią turinčių asmenų, duomenų ir jų kontrolės; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad visada būtų paisoma visų vartotojų teisių ir kad visi vartotojai galėtų vienodai naudotis sukurtos bendrosios duomenų rinkos teikiamais privalumais; pabrėžia, kad tais atvejais, kai duomenų tvarkymas apima mišrių duomenų rinkinius, šie duomenų rinkiniai turi būti tvarkomi laikantis galiojančių teisės aktų, įskaitant Komisijos gaires dėl Reglamento (ES) 2018/1807 dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo;

27.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti laisvą ne asmens duomenų judėjimą per sienas ir tarp sektorių ir padidinti duomenų srautus tarp įmonių, akademinės bendruomenės, atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir viešojo sektoriaus reikia sukurti bendras Europos duomenų erdves; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares visapusiškai laikytis Reglamento (ES) 2018/1807, kad visoje ES būtų sudarytos galimybės saugoti ir tvarkyti duomenis be nepagrįstų kliūčių ir apribojimų;

28.  primena, kad asmens ir ne asmens duomenis, kaip ir pramonės duomenis, ne visada galima atskirti arba gali būti sudėtinga arba brangu atskirti, todėl šiuo metu didelis kiekis duomenų lieka nepanaudotas; atsižvelgdamas į tai primena, kad duomenų rinkiniai, kuriuose įvairaus tipo duomenys yra neatskiriamai susiję, visuomet traktuojami kaip asmens duomenys, įskaitant atvejus, kai asmens duomenys sudaro tik nedidelę duomenų rinkinio dalį; primygtinai ragina Komisiją ir Europos duomenų apsaugos institucijas pateikti teisėto duomenų tvarkymo ir mišrių duomenų rinkinių naudojimo pramoninėje aplinkoje gaires ir praktiką, sykiu laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1807 nuostatų; laikosi nuomonės, kad turėtų būti skatinamas privatumo apsaugos technologijų naudojimas siekiant padidinti teisinį tikrumą įmonėms, be kita ko, nustatant aiškias veiksmingo anoniminimo gaires ir kriterijų sąrašą; pabrėžia, kad tokių duomenų kontrolė visada tenka asmeniui ir turėtų būti automatiškai apsaugota; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę greta kitų duomenų erdvių sukurti teisinę sistemą ir aiškiai apibrėžti horizontalias ir kompleksines asmens duomenų erdves, ir dar geriau išaiškinti, kokių problemų kelia mišrūs duomenų rinkiniai; ragina Komisiją suteikti galių gyventojams ir įmonėms, pavyzdžiui, pasitelkiant patikimus tarpininkus, pavyzdžiui, „MyData“ operatorius, kurie sudaro sąlygas perduoti duomenis gavę savininkų sutikimą ir numato reikiamą leidimų detalumą; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti skaitmenines tapatybes, kurios yra itin svarbios kuriant patikimą ir daugianarę duomenų ekonomiką; todėl ragina Komisiją persvarstyti Reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje(26) ir paskelbti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl patikimos ir saugios Europos elektroninės atpažinties; taip pat ragina Komisiją išanalizuoti, ar organizacijoms ir produktams, pvz., jutikliams, reikėtų skaitmeninės tapatybės, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu mastu naudotis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, kurios yra labai svarbios daugianarėje duomenų ekonomikoje;

29.  pabrėžia galimybę tobulinti teisėsaugos kokybę ir naikinti šališkumą, kur jo gali pasitaikyti, renkant patikimus duomenis ir padarant juos prieinamus visuomenei, pilietinei visuomenei ir nepriklausomiems ekspertams; primena, kad bet kokia teisėsaugos galimybė susipažinti su viešai ar privačiai saugomais asmens duomenimis duomenų erdvėse turi būti pagrįsta ES ir valstybių narių teisės aktais, ja pasinaudoti galima tik kai būtina ir tik tiek, kiek būtina, kartu taikant atitinkamas apsaugos priemones; pabrėžia, kad valdžios institucijoms asmens duomenis turėtų būti leidžiama naudoti tik užtikrinus griežtą demokratinę priežiūrą ir taikant papildomas apsaugos nuo netinkamo jų naudojimo priemones;

30.  pažymi, kad valstybių narių keitimasis duomenimis teisingumo ir vidaus reikalų srityse yra svarbus stiprinant ES piliečių saugumą, todėl šiam tikslui turėtų būti skiriami atitinkami finansiniai ištekliai; tačiau pabrėžia, kad reikalingos griežtesnės apsaugos priemonės, susijusios su tuo, kaip teisingumo ir vidaus reikalų agentūros tvarko, naudoja ir valdo asmeninę informaciją ir duomenis savo siūlomose duomenų erdvėse;

31.  remia Komisijos ketinimą skatinti kurti devynias bendras Europos duomenų erdves, skirtas pramonei (gamyba), žaliajam kursui, judumui, sveikatos apsaugai, finansams, energetikai, žemės ūkiui, viešajam administravimui ir įgūdžiams; ragina jas nedelsiant sukurti; remia galimybę išplėsti bendrų Europos duomenų erdvių idėją į kitus sektorius;

32.  pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti tam tikriems sektoriams, pvz., sveikatos apsaugos; pritaria Komisijos nuomonei, kad ES piliečiams turi būti užtikrinta saugi prieiga prie išsamių elektroninių jų sveikatos duomenų ir kad jie turi ir toliau kontroliuoti savo sveikatos duomenis ir turėti galimybę jais dalytis su leidimą turinčiomis trečiosiomis šalimis, o bet kokia neleistina prieiga turėtų būti uždrausta, vadovaujantis duomenų apsaugos teisės aktais; pabrėžia, kad draudimo įmonėms ir visiems kitiems paslaugų teikėjams, turintiems teisę susipažinti su e. sveikatos taikomosiose programose saugomais duomenimis, neturėtų būti leidžiama naudotis tais duomenimis diskriminaciniais tikslais, be kita ko, nustatant kainas, nes tai prieštarautų pagrindinei teisei naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;

33.  primena, kad specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 straipsnį iš esmės yra draudžiamas, bet yra numatyta keletas griežtų išimčių, kurios apima konkrečias duomenų tvarkymo taisykles ir visada privaloma atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą; pabrėžia, kad neteisėtas ar nesaugus neskelbtinų duomenų naudojimas gali turėti pražūtingų ir negrįžtamų padarinių susijusiems asmenims;

34.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti Europos duomenų bendrąją rinką, įskaitant bendrą Europos judumo duomenų erdvę, ir pripažįsta jos didžiulį ekonominį potencialą;

35.  pabrėžia, kad ši Europos duomenų erdvė būtų itin svarbi Europos transporto ir logistikos sektoriams, nes ji gali padidinti krovininio ir keleivinio eismo srautų organizavimo ir valdymo veiksmingumą ir užtikrinti, kad visame transeuropinio transporto tinkle (TEN-T) būtų geriau ir veiksmingiau naudojama infrastruktūra ir ištekliai;

36.  be to, pabrėžia, kad šioje Europos duomenų erdvėje taip pat būtų užtikrintas padidintas tiekimo grandinės matomumas, eismo ir krovinių srautų valdymas tikruoju laiku, sąveikumas ir daugiarūšiškumas, taip pat būtų supaprastinta ir sumažinta TEN-T tinklui, visų pirma tarpvalstybinėms atkarpoms, tenkanti administracinė našta;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad dalijimasis duomenimis galėtų pagerinti eismo valdymo veiksmingumą ir visų transporto rūšių saugumą; atkreipia dėmesį į galimą dalijimosi duomenimis, pvz., tikralaikės eismo vengimo navigacijos ir tikralaikių pranešimų apie vėluojantį viešąjį transportą, naudą, kad būtų sutaupyta papildomų darbo valandų, užtikrintas veiksmingumas ir išvengta trikdžių;

38.  siūlo, kad kuriant sąveikaus keitimosi duomenimis reguliavimo sistemą geležinkelio transporto srityje Komisija turėtų persvarstyti Komisijos reglamentą (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos(27) ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1305/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemio techninės sąveikos specifikacijos(28);

39.  palankiai vertina Komisijos paramą kuriant bendrą Europos žemės ūkio duomenų erdvę; primena žemės ūkio duomenų ir plačių galimybių su jais susipažinti potencialą didinant tvarumą, konkurencingumą ir išteklių naudojimą visoje žemės ūkio maisto produktų ir miškininkystės produktų grandinėje, prisidedant prie novatoriškų ir tvarių technologijų plėtros, gerinant vartotojų galimybes gauti aktualią informaciją, mažinant maisto švaistymą ir sektoriaus ekologinį pėdsaką; primygtinai ragina atitinkamas valstybių narių valdžios institucijas gerinti duomenų rinkimo ir tvarkymo priemonių, skirtų žemės ūkio subsektoriams, taip pat duomenų apie žemės ūkio prekių ir produktų eksportą ir importą, kūrimą ir į jas investuoti;

40.  ragina Komisiją išnagrinėti galimus Europos bendros kultūros ir kūrybos sektorių bei pramonės ir kultūros paveldo duomenų erdvės sukūrimo privalumus ir mastą; pažymi, kad kultūros sektoriuje yra daug pakartotinai naudojamų duomenų, kurie kartu su duomenimis iš kitų šaltinių, įskaitant atvirus duomenų šaltinius ir duomenų analizę, galėtų padėti kultūros institucijoms;

41.  ragina sukurti Europos turizmo duomenų erdvę, kurios tikslas būtų padėti visiems sektoriaus veikėjams, visų pirma MVĮ, naudotis dideliais duomenų kiekiais įgyvendinant politiką ir projektus regionų ir vietos lygmenimis ir sudarant geresnes sąlygas ekonomikos atsigavimui bei skatinant skaitmeninimą;

42.  remia Komisijos iniciatyvą sukurti griežtai apibrėžtą ES lygmens duomenų altruizmo sąvoką ir nustatyti aiškią duomenų altruizmo apibrėžtį ir taisykles, atitinkančias ES duomenų apsaugos principus, būtent tikslų apribojimo principą, pagal kurį reikalaujama, kad duomenys būtų tvarkomi „nustatytais, aiškiais ir teisėtais tikslais“; pritaria Komisijos pasiūlymui, kad būtina duomenų altruizmo sąlyga visais atvejais būtų informacija pagrįstas sutikimas, kurį bet kuriuo metu galima atšaukti; pabrėžia, kad laikantis duomenų altruizmo principo dovanoti duomenys turi būti tvarkomi visuotinio intereso tikslais ir neturėtų būti naudojami vien tik siekiant komercinių interesų;

43.  primygtinai ragina, kad duomenų valdymo sistema būtų skatinama laikytis „visuomenės labui svarbių duomenų“ principo, sykiu visada saugant ES piliečių teises;

44.  pabrėžia, kad asmenys neturėtų būti verčiami dalytis savo duomenimis, o sprendimai neturi būti siejami su tiesiogine nauda ar privalumais tiems, kurie nusprendžia leisti naudoti savo asmens duomenis;

Duomenų aktas, prieiga ir sąveikumas

45.  primygtinai ragina Komisiją parengti duomenų aktą, siekiant skatinti ir sudaryti sąlygas didesniam B2B, B2G, verslo dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi (G2B) ir vyriausybių dalijimosi duomenimis tarpusavyje (G2G) duomenų srautui visuose sektoriuose;

46.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas savanoriško dalijimosi duomenimis kultūrai ir sistemoms, pavyzdžiui, įgyvendinant geriausią patirtį, sudarant sąžiningus tipinius susitarimus ir taikant saugumo priemones; pažymi, kad sąlygos savanoriškai dalytis duomenimis turėtų būti sudarytos parengiant solidžią teisės aktų sistemą, kurią taikant būtų užtikrinamas pasitikėjimas, o įmonės būtų skatinamos prieigą prie duomenų suteikti kitiems, ypač užsienyje; primygtinai ragina Komisiją paaiškinti naudojimosi teises, būtent B2B ir B2G rinkos aplinkoje; primygtinai ragina Komisiją skatinti įmones keistis savo pirminiais, išvestiniais ar bendrai parengtais duomenimis, galbūt taikant atlygio sistemą ir kitas paskatas, kartu saugant komercines paslaptis, neskelbtinus duomenis ir intelektinės nuosavybės teises; ragina Komisiją laikytis bendradarbiaujamojo pobūdžio požiūrio į dalijimąsi duomenimis ir standartizuotus duomenų susitarimus, kad būtų pagerintas nuspėjamumas ir patikimumas; pabrėžia, kad sutartyse turi būti nustatyti aiškūs įpareigojimai ir atsakomybė už prieigą prie duomenų, jų tvarkymą, dalijimąsi jais ir jų saugojimą, kad būtų ribojamas netinkamas tokių duomenų naudojimas;

47.  pažymi, kad dėl duomenų koncentracijos atsiradęs rinkos disbalansas riboja konkurenciją, sudaro kliūčių patekti į rinką ir mažina platesnio masto duomenų prieinamumą ir naudojimą; pažymi, kad dėl derybinių įgaliojimų ar kompetencijos skirtumų įmonių tarpusavio sutartimis nebūtinai užtikrinama, kad MVĮ turėtų deramą prieigą prie duomenų; pažymi, kad yra ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, sisteminis disbalansas B2B duomenų vertės grandinėse, kuriose prieiga prie duomenų turėtų būti privaloma, pavyzdžiui, per tinkamai parengtas programų sąsajas (API), kuriomis visiems veikėjams užtikrinamos vienodos sąlygos arba įgyvendinamos konkurencijos taisyklės, kuriomis siekiama kovoti su nesąžininga ar neteisėta įmonių tarpusavio praktika; atkreipia dėmesį į tai, kad tokio disbalanso esama įvairiuose sektoriuose;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti subjektų teises ir pareigas turėti prieigą prie duomenų, kurių generavime jie dalyvavo, ir didinti jų informuotumą, visų pirma apie prieigos prie duomenų teisę, teisę juos kopijuoti, primygtinai raginti kitą šalį nustoti naudoti duomenis, juos ištaisyti arba ištrinti, sykiu nustatant jų turėtojus ir apibrėžiant tokių teisių pobūdį; ragina Komisiją išaiškinti tų subjektų teises naudotis ekonomine verte, sukurta naudojant taikomąsias programas, kurios yra išmokytos naudoti duomenis, kuriuos generuojant jie dalyvavo;

49.  mano, jog svarbu užtikrinti, kad įmonėms būtų lengviau teikti teisinę ir techninę paramą, visų pirma labai mažoms įmonėms, MVĮ ir startuoliams, tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, pavyzdžiui, įgyvendinant Europos skaitmeninių inovacijų centrus pagal Skaitmeninės Europos programą, siekiant padidinti duomenų naudojimą ir dalijimąsi jais ir pagerinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento laikymąsi; mano, kad prieiga prie bendrai generuojamų duomenų turėtų būti teikiama paisant pagrindinių teisių, ir remia vienodas sąlygas bei Europos socialinių partnerių dalyvavimą, taip pat ir įmonių lygmeniu; pabrėžia, kad teisė į tokią prieigą turi būti techniniu požiūriu įmanoma ir užtikrinta taikant standartizuotas sąsajas;

50.  ragina visas ES institucijas ir valstybes nares, taip pat vietos ir regionines administravimo institucijas, rodyti pavyzdį ir teikti tikralaikes paslaugas bei vykdyti tikralaikiais duomenimis grindžiamą politiką; pabrėžia, kad skaitmeninimas viešojo administravimo institucijoms suteikia galimybę sumažinti nereikalingą administracinę naštą ir esamą segmentaciją tarp viešojo sektoriaus institucijų ir valdžios įstaigų, kadangi tai būtų naudinga plėtojant ir teikiant viešąsias paslaugas;

51.  ragina dažniau ir geriau naudoti antrinius saugiai anonimintus asmens duomenis ir privatumo didinimo bei privatumo išsaugojimo technologijas, ypač G2B ir G2G duomenų mainuose, siekiant skatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus ir gerinti paslaugas viešojo intereso tikslais; pabrėžia, kad reikalingos priemonės siekiant užtikrinti, kad toks antrinis naudojimas visada visapusiškai atitiktų ES duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktus; pabrėžia, kad duomenų prieinamumas neprieštarauja privatumui;

52.  taip pat pabrėžia, kad bet koks asmens duomenų, sukauptų iš socialinės žiniasklaidos šaltinių, naudojimas turi atitikti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą arba jie turi būti negrįžtamai nuasmeninti; ragina Komisiją skatinti geriausią patirtį, susijusią su anoniminimo metodais, ir toliau skatinti mokslinius tyrimus dėl duomenų anonimiškumo panaikinimo ir kaip su juo kovoti; ragina Europos duomenų apsaugos valdybą atnaujinti savo gaires šiuo klausimu; vis dėlto įspėja nesikliauti anoniminimu kaip privatumo apsaugos metodu, atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais visiškas nuasmeninimas yra praktiškai neįmanomas;

53.  atkreipia dėmesį į viešojo sektoriaus vaidmenį skatinant novatorišką ir konkurencingą duomenų ekonomiką; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai reikia vengti viešai renkamų duomenų ar viešojo intereso duomenų, kuriuos surinko privatieji subjektai, susiejimo su paslaugų teikėju ar technologinio susaistymo; ragina į viešojo pirkimo procesus ir finansavimo programas įtraukti saugios vėlesnės prieigos prie duomenų teises, sąveikumo ir perkeliamumo reikalavimus, pagrįstus techniniais standartais; pritaria atvirųjų standartų, atvirojo kodo programinės ir aparatinės įrangos, atvirųjų šaltinių platformų ir, tinkamais atvejais, atvirų, gerai suformuotų programų sąsajų naudojimui turint tikslą pasiekti sąveikumą; pabrėžia, kad reikia apsaugoti ir skatinti MVĮ ir ypač startuolių prieinamumą prie viešojo pirkimo procesų, susijusių su viešojo administravimo institucijų skaitmeninimu, kad būtų skatinamas dinamiško ir konkurencingo Europos skaitmeninio sektoriaus kūrimas;

54.  pabrėžia, kad dalijimasis duomenimis turėtų padidinti konkurenciją, ir ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje duomenų rinkoje;

55.  ragina Komisiją papildomai B2G dalijimosi duomenimis srityje apibrėžti aplinkybes, sąlygas ir paskatas, kurioms esant privatusis sektorius būtų įpareigotas dalytis duomenimis su viešuoju sektoriumi, kai jie būtini, pavyzdžiui, teikiant duomenimis grindžiamas viešąsias paslaugas; pabrėžia, kad privalomų verslo dalijimosi duomenimis su valdžios sektoriumi sistemų taikymo sritis ir terminai, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybėmis, turėtų būti aiškiai apibrėžti ir pagrįsti aiškiomis taisyklėmis ir įpareigojimais, kad būtų išvengta nesąžiningos konkurencijos;

56.  ragina gerinti valstybių narių veiksmų koordinavimą, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos valdžios sektoriaus duomenų mainams ir tarpvalstybiniam duomenų srautui tarp sektorių, palaikant vyriausybės ir suinteresuotųjų subjektų dialogą, per kurį būtų siekiama nustatyti bendrą požiūrį į duomenis, pagrįstą randamumo, prieinamumo, sąveikumo ir galimybės pakartotinai naudoti principais; ragina Komisiją išnagrinėti didelio masto duomenų priežiūros galimybes;

57.  primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad, derantis dėl Įgyvendinimo akto dėl didelės vertės duomenų rinkinių, reikia visapusiškai įgyvendinti Atvirųjų duomenų direktyvą, pagerinti jos įgyvendinimą duomenų kokybės ir skelbimo požiūriu ir laikytis jos tikslų; ragina į šiuos duomenų rinkinius, be kita ko, įtraukti įmonių ir verslo registrų sąrašą; pabrėžia socialinę naudą, gaunamą skatinant suteikti geresnę prieigą prie viešojo sektoriaus duomenų taip, kad būtų didinamas jų tinkamumas naudoti visoje Sąjungoje; ragina Komisiją numatyti tvirtą sąsają tarp šių didelės vertės duomenų rinkinių ir būsimų teisės aktų bei bendrų duomenų erdvių įgyvendinimo;

58.  pabrėžia, kad tiek ekonomikai, tiek visuomenei svarbu plačiu mastu pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus duomenis, kurie, jei įmanoma, turėtų būti tikralaikiai ar bent atnaujinti, lengvai prieinami ir tvarkomi, nes teikiami kompiuterio skaitomu ir vartotojui patogiu formatu; ragina Komisiją suderinti su valstybėmis narėmis ir sudaryti geresnes sąlygas dalytis skelbtinais viešajame sektoriuje sugeneruotų duomenų rinkiniais kompiuterio skaitomu formatu, didesniu mastu nei to reikalaujama pagal Atvirųjų duomenų direktyvą, arba nemokamai, kai tik tai įmanoma, arba už savikainą, ir pateikti gaires dėl bendro dalijimosi duomenimis modelio, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų; išsaugant galimybę lanksčiai atnaujinti šiuos didelės vertės duomenų rinkinius, ragina Komisiją išplėsti Atvirųjų duomenų direktyvos taikymo sritį ir į ją įtraukti papildomus viešųjų duomenų rinkinius ir įgyvendinti numanomo skaitmeninio viešojo sektoriaus duomenų skaidrumo principą, kad valstybės narės būtų skatinamos tikruoju laiku skelbti turimus neapdorotus skaitmeninius duomenis;

59.  pažymi, kad greitas modernių transporto ir turizmo sektorių skaitmeninių sprendimų, pvz., savivaldžių transporto priemonių ir intelektinių transporto sistemų, plėtojimas neįmanomas, jeigu Europos lygmeniu nebus nustatyti bendri, vienodi ir struktūruoti kompiuterio skaitomi duomenų formatai, kurie turėtų būti pagrįsti atviraisiais įrašymo standartais;

60.  ragina Komisiją apibrėžti ir sukurti savanorišką, atvirą ir sąveikų aplinkos, socialinių ir valdymo (ASV) duomenų registrą, kuriame būtų įmonių tvarumo ir atsakingo elgesio duomenys, kas yra ypač svarbu siekiant užtikrinti tvarias investicijas ir padėtų pagerinti įmonių veiksmų tvarumo ir atsakingo elgesio srityse skaidrumą, taip pat leistų įmonėms geriau parodyti veiksmus, kurių imtasi siekiant žaliojo kurso tikslų; ragina Komisiją įvertinti, kurie duomenų rinkiniai yra būtini ekologinei pertvarkai, ir ypač pritaria privačių duomenų atvėrimui, kai tai pateisinama viešųjų mokslinių tyrimų tikslais;

Infrastruktūra

61.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant stiprinti Sąjungos technologinį suverenumą, skatinti mokslinius tyrimus ir su inovacijas, taip pat darbą kuriant technologijas, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos bendradarbiauti, keistis duomenimis ir juos analizuoti, investuoti į gebėjimų stiprinimą, didelio poveikio projektus, inovacijas ir skaitmeninių technologijų diegimą, sykiu laikantis technologinio neutralumo principo;

62.  pabrėžia, kad dabartinė COVID-19 krizė atskleidė skaitmeninės srities trūkumus ir pažeidžiamumą tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu; ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau siekti veiksmingai mažinti skaitmeninę atskirtį, tiek tarp valstybių narių, tiek jų viduje, gerinant prieigą prie plačiajuosčio tinklo, itin didelio pralaidumo tinklų ir IRT paslaugų, be kita ko, apgyvendintose atokiausiose ir kaimo vietovėse, taip skatinant sanglaudą ir ekonominę bei socialinę plėtrą; atkreipia dėmesį į galimą palydovinio ryšio vaidmenį ypač atokiose vietovėse;

63.  primena, kad Sąjungos duomenų ir DI strategijų sėkmė priklauso nuo platesnio masto IRT ekosistemos, skaitmeninio atotrūkio mažinimo ir technologinės plėtros spartinimo tokiose srityse, kaip daiktų internetas, DI, kibernetinio saugumo technologijos, šviesolaidis, 5G, 6G, kvantinė ir tinklo paribio kompiuterija, robotika, paskirstytojo registro technologijos, įskaitant blokų grandines, skaitmeniniai dvyniai, itin našios kompiuterinės sistemos, vaizdinės informacijos dorojimo technologijos, pažangusis paribio junglumas, pavyzdžiui, rengiant didelio masto atvirus konkursus dėl projektų, apjungiančių paribio ir daiktų interneto technologijas; pabrėžia, kad technologinė plėtra, pagrįsta duomenų tvarkymu ir skaitmeninių produktų ir paslaugų tarpusavio sąsajomis, turi būti paremta teisiškai privalomais etikos standartais, kuriais būtų sumažinta privatumo ir duomenų apsaugai kylanti grėsmė;

64.  atkreipia dėmesį į sėkmingą Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės darbą; mano, kad tai yra svarbi mokslininkų ir tyrėjų, o platesniu mastu – ir privačiųjų bei viešųjų subjektų – keitimosi informacija ir duomenimis priemonė; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos lyderės vaidmens išsaugojimo ir stiprinimo skaičiavimo superkompiuteriu ir kvantinės kompiuterijos srityse;

65.  pabrėžia, kad skaitmeninis sektorius gali reikšmingai prisidėti prie pasaulinio išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo; pažymi, kad, remiantis vertinimais, skaitmeniniame sektoriuje išmetama daugiau kaip 2 proc. pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; pabrėžia, kad tęsiant šio sektoriaus plėtrą būtina sutelkti dėmesį į energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, kad būtų neutralizuotas poveikis aplinkai; pažymi, kad nauji technologiniai sprendimai, pvz., šviesolaidis (palyginti su variu) ir ekologiškas programavimas lemia gerokai mažesnį anglies pėdsaką; pabrėžia, kad reikia gerinti svarbiausiųjų žaliavų naudojimą ir žiediškumą, kartu mažinant ir perdirbant e. atliekas;

66.  pabrėžia, kad duomenų centruose suvartojama vis didesnė pasaulio suvartojamos elektros energijos dalis, ir jei nesiimsime jokių veiksmų, ji gali toliau didėti; atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą iki 2030 m. sukurti labai efektyviai energiją vartojančius, tvarius ir neutralaus poveikio klimatui duomenų centrus; pritaria tam, kad būtų skatinami novatoriški ir geriausi prieinami sprendimai, atliekų kiekio mažinimas ir ekologiški duomenų saugojimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sinergijai ir atliekinės šilumos, gautos vėsumos duomenų centro įrenginiuose, naudojimui siekiant sumažinti duomenų centrų poveikį aplinkai, ištekliams ir naudojamai energijai; ragina užtikrinti didesnį skaidrumą vartotojams, kiek CO2 išmetama saugant duomenis ir jais dalijantis;

67.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti konkurencingas rinkas stiprinant Europos įmones, ir remti Europos debesijos paslaugų plėtrą; palankiai vertina Europos debesijos federacijos iniciatyvas, pvz., Europos pramonės duomenų ir debesijos aljansą ir finansavimo iniciatyvas, taip pat projektą GAIA-X, kuriuo siekiama sukurti susietą duomenų infrastruktūrą ir sukurti ekosistemą, kuri sudarytų sąlygas duomenų teikėjų plėtimosi, sąveikumo ir apsisprendimo galimybėms, užtikrinant organizacijų arba asmenų apsisprendimo galimybę kontroliuoti savo pačių duomenis; remia konkurencingas ES rinkas IaaS, PaaS ir SaaS srityse ir specializuotų bei nišinių debesijos paslaugų ir taikomųjų programų kūrimą; primygtinai ragina Komisiją budriai stebėti, kad Sąjungos oligopolinėse rinkos struktūrose dominuojantys subjektai nepiktnaudžiautų įtaka rinkoje, nes taip galėtų būti varžoma konkurencija arba vartotojų pasirinkimas; pabrėžia, kad debesijos infrastruktūros turėtų būti grindžiamos pasitikėjimo, atvirumo, saugumo, sąveikumo ir perkeliamumo principais; pabrėžia, kad taikant duomenų perkeliamumo principą turėtų būti nebesvarbi (kiek tai būtina) skirtinga IT paslaugų teikėjų infrastruktūra ir praktika, kad būtų galima užtikrinti, jog naudotojo duomenys perkeliami tinkamai; pažymi, kad naudotojai, perkeliantys savo duomenis iš vieno teikėjo kitam, gali neturėti tokios pačios konfigūracijos ir paslaugų;

68.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, sparčiau rengti „Debesijos taisyklių sąvadą“, kuriame būtų nustatyti konkurencingų debesijos paslaugų teikimo Sąjungoje principai, kuris būtų tvirtas pagrindas siekiant didinti aiškumą ir sudaryti geresnes sąlygas teikti debesijos paslaugas ir pagal kurį, be kita ko, paslaugų teikėjai būtų įpareigoti atskleisti, kur duomenys tvarkomi ir saugomi, ir užtikrinti, kad naudotojai turėtų suverenumą savo duomenų atžvilgiu; pažymi, kad šis taisyklių sąvadas turėtų suteikti naudotojams galimybę naudojantis sąveikiomis sąsajomis sklandžiai perkelti savo duomenis kitiems paslaugų teikėjams; mano, kad priėmus sąvadą turėtų būti siekiama išvengti technologinio susaistymo, ypač viešojo pirkimo srityje; mano, kad Europos standartizacijos komiteto (CEN) darbo grupių susitarimų naudojimas tam tikrose srityse, pvz., debesijos paslaugų srityje, padėtų veiksmingiau kurti darniuosius standartus; pabrėžia, jog nepaisant to, kad debesijos operatorių renkasi verslo įmonė arba vartotojas, visi ES įsisteigę arba veiklą vykdantys debesijos paslaugų teikėjai turi laikytis ES taisyklių, normų ir standartų ir kad tas laikymasis turėtų būti stebimas; pažymi, kad jeigu ES veiklos vykdytojas naudojasi ne ES valstybėse teikiamomis debesijos paslaugomis, svarbu užtikrinti, kad kilus ginčams, įskaitant ginčus, susijusius su intelektine nuosavybe, būtų taikoma aukšto lygio teisinė apsauga;

69.  palankiai vertina tai, kad Komisija naudojasi horizontaliųjų ir vertikaliųjų konkurso gairių peržiūra, kad būtų priimtos naujos priemonės, kuriomis būtų kovojama su pernelyg didele koncentracija rinkoje, neatsiejama nuo duomenų rinkų, įskaitant vykdomą rizikos rinkų stebėseną ir, kai reikia, būtiną ex ante reglamentavimą;

70.  pabrėžia pasitikėjimo ir tvirtesnės kibernetinio saugumo sistemos svarbą stabiliai duomenų ekonomikai, taip pat didelį duomenų kiekį tvarkančių subjektų saugumo kultūros svarbą; pabrėžia naujausios susijusios skaitmeninės infrastruktūros svarbą ir ragina Komisiją ir valstybes nares bendrai investuoti, kad būtų galima užtikrinti jos diegimą; ragina remti tolesnį saugaus dalijimosi duomenimis technologijos plėtojimą, pvz., naudojant saugią daugiašalę kompiuteriją ir šifravimo technologijas; primygtinai ragina Komisiją pateikti sprendimus ir kibernetinio saugumo standartus, tinkamus visų dydžių rinkos dalyviams, įskaitant labai mažas įmones ir MVĮ; remia bendrą ir suderintą požiūrį į ES priemones dėl 5G ryšio kibernetinio saugumo ir saugaus 5G ryšio diegimo ES;

71.  ragina Komisiją skatinti auditą siekiant patikrinti galimybes piktnaudžiauti dalijimosi duomenimis infrastruktūra, tos infrastruktūros pažeidžiamumą ir sąveikumą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl kibernetinių atakų patiriamos didelės išlaidos ir jos sparčiai didėja; primena, kad geresnis junglumas gali padidinti kibernetines grėsmes ir nusikalstamumą, taip pat kibernetinį terorizmą ir įprastų bei technologinių sutrikimų, pvz., poveikį komercinėms paslaptims galinčių padaryti sutrikimų, riziką; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos pasiūlymą persvarstyti Direktyvą (ES) 2016/1148 dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo(29) ir naujai įsteigtą ES kibernetinio saugumo kompetencijos centrą, kuriais siekiama padidinti kibernetinį atsparumą ir veiksmingiau reaguoti į kibernetinius išpuolius;

72.  pabrėžia, kad saugus produktų ir paslaugų naudojimas duomenimis grindžiamose į vartotoją orientuotose ir pramoninėse daiktų interneto Europos ekosistemose turėtų apimti integruotąjį saugumą ir privatumo apsaugą; ragina naudoti priemones, skirtas skaidrumui padidinti; pritaria Komisijos ketinimui sukurti skaitmeninį produkto pasą;

73.  pabrėžia, jog svarbu, kad kompetentingos rinkos priežiūros institucijos turėtų reikalingus įgaliojimus susipažinti su atitinkamais duomenimis, sykiu visapusiškai laikydamosi Reglamento (ES) 2019/1020(30), kai jos turi priežasčių manyti, kad esama galbūt neteisėtos praktikos, siekiant sustiprinti jų veiksmus ir užtikrinti pakankamą produktų saugos kontrolę; pabrėžia, kad priežiūros institucijos turi išlaikyti duomenų, prie kurių buvo gauta prieiga, saugumą ir apsaugą;

74.  ragina stebėti, kaip įgyvendinami transporto teisės aktai, visų pirma Reglamentas (ES) 2020/1056, Direktyva (ES) 2019/1936 ir Reglamentas (ES) 2019/1239, siekiant užtikrinti paramą įmonėms, skatinti skaitmeninimą ir gerinti įmonių ir administravimo įstaigų (B2A), įmonių ir vartotojų (B2C), įmonių tarpusavio (B2B), įmonių ir vyriausybių (B2G) ir vyriausybių ir įmonių (G2B) keitimąsi duomenimis;

Moksliniai tyrimai, įgūdžiai, kompetencija ir DI

75.  pripažįsta prieigos prie duomenų potencialą siekiant paspartinti mokslinius tyrimus ir švietimo programas; palankiai vertina Komisijos darbą sudarant sąlygas dalytis moksliniams tyrimams ir švietimui skirtais duomenimis; palankiai vertina Europos atvirojo mokslo debesijos, kaip atviros, patikimos ir jungtinės aplinkos Europoje, kūrimą, kad mokslinių tyrimų duomenys būtų saugomi, jais būtų dalijamasi ir jie būtų pakartotinai naudojami tarpvalstybiniu mastu; pritaria skatinimui naudotis viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų duomenimis laikantis principo „kiek įmanoma, atvira, bet, kiek būtina, uždara“; atkreipia dėmesį į universitetų strateginių partnerystės susitarimų vertę, siekiant toliau skatinti bendradarbiavimą skirtingose duomenų mokslo srityse;

76.  pabrėžia, kaip svarbu pasiekti aukštą bendro skaitmeninio raštingumo lygį ir skatinti visuomenės informuotumo didinimo veiklą; pabrėžia, kad Sąjungos ekonomikos augimo potencialas priklausys nuo jos gyventojų ir darbuotojų įgūdžių; todėl ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti programinės įrangos inžinerijai, IRT srities talentų pritraukimui ir visų asmenų duomenų raštingumo įgūdžiams, kad būtų kuriama Europos praktinė patirtis, sutelkta į naujos kartos ir pažangiąsias technologijas; pabrėžia, kad teisėsaugos ir teismų administracijos darbuotojai turi turėti tinkamų skaitmeninių įgūdžių, nes jie yra itin svarbūs skaitmeninant teisingumo sistemą visose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija Skaitmeninio švietimo veiksmų plane pasiūlė ES plataus užmojo tikslus skaitmeninių įgūdžių srityje, ir pažymi, kad reikia atidžiai stebėti jo įgyvendinimą, pokyčius ir rezultatus;

77.  pabrėžia, kad konkurencinga prieiga prie duomenų ir palankesnių sąlygų tarpvalstybiniam duomenų naudojimui sudarymas yra itin svarbūs veiksniai kuriant DI, kuris priklauso nuo aukštos kokybės ir didesnio duomenų prieinamumo, siekiant sukurti ne asmens duomenų rinkinius, kurie galėtų lavinti algoritmus ir pagerinti jų veikimą;

78.  pabrėžia, kad įgyvendinant Europos duomenų strategiją turi būti siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp skatinimo plačiau naudoti duomenis ir jais dalytis ir intelektinės nuosavybės teisių, komercinių paslapčių, taip pat pagrindinių teisių, kaip antai privatumo, apsaugos; pabrėžia, kad duomenys, naudojami DI algoritmams lavinti, kai kada grindžiami tokiais struktūrizuotais duomenimis, kaip duomenų bazės, autorių teisėmis saugomi ir kiti kūriniai, kuriems taikoma intelektinės nuosavybės apsauga ir kurie paprastai gali būti ir nelaikomi duomenimis;

79.  pažymi, kad autorių teisėmis saugomo turinio, kaip duomenų įvesties, naudojimas turi būti įvertintas atsižvelgiant į galiojančias taisykles ir Autorių teisių direktyvoje(31) numatytą teksto ir duomenų gavybos išimtį bei susijusias teises bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; ragina Komisiją parengti gaires, kaip centralizuotai viešai skelbti visiems skirtą informaciją apie teisių saugojimą;

80.  pažymi, kad Komisija turėtų toliau vertinti dabartinių teisinių sistemų, kurias apima civilinio proceso teisė, pakeitimus, siekiant mažinti esamas investavimo kliūtis, su kuriomis susiduria privatūs investuotojai; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją nedelsiant ir tinkamai imtis tolesnių veiksmų, nurodytų 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl bendrų būtiniausių civilinio proceso standartų(32);

81.  pabrėžia, kad reikia siekti išvengti bet kokio šališkumo, visų pirma šališkumo lyčių požiūriu, kad jis atsitiktinai neatsispindėtų algoritmais paremtose taikomosiose programose; todėl ragina užtikrinti algoritmų, DI sistemų ir taikomųjų programų kūrimo skaidrumą;

82.  primena, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą ES gyventojai turi teisę gauti paaiškinimą ir ginčyti remiantis algoritmais priimtus sprendimus, turint tikslą mažinti netikrumą ir neskaidrumą, tačiau ypatingą dėmesį reikėtų skirti gerovei ir skaidrumui profesiniame gyvenime;

83.  laikosi nuomonės, kad, nors dabartiniai atsakomybės principai ir technologiniu požiūriu neutralios atsakomybės taisyklės apskritai yra tinkamos skaitmeninei ekonomikai ir daugumai besiformuojančių technologijų, vis tiek esama atvejų, pvz., susijusių su DI sistemų operatoriais, kai būtinos naujos arba papildomos atsakomybės taisyklės, siekiant sustiprinti teisinį tikrumą ir numatyti deramą kompensavimo asmeniui, nukentėjusiam neteisėto duomenų naudojimo atveju, sistemą;

84.  primygtinai ragina Komisiją visapusiškai įvertinti panašias galimas teisines spragas, susijusias su atsakomybe už duomenis, pvz., už DI ir ne DI sistemų sukeltą žalą, kurią lemia duomenų rinkinių trūkumai arba netikslumai, ir, prieš pateikiant naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įvertinti galimus esamų atsakomybės sistemų pakeitimus;

85.  ragina Komisiją skatinti dalytis geriausia patirtimi gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokslų srityse, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei, taip pat skatinti moterų dalyvavimą ir užimtumą technologijų srityje;

86.  palankiai vertina Skaitmeninės Europos programą, programą „Europos horizontas“, Sąjungos kosmoso programą, Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir Europos skaitmeninių inovacijų centrus, kurie padės Europos įmonėms pasinaudoti skaitmeninės pertvarkos galimybėmis; pabrėžia pagal programą „Europos horizontas“ kvantinės srities moksliniams tyrimams numatyto finansavimo svarbą; be to, primena, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė turėtų atlikti svarbų vaidmenį prisidedant prie skaitmeninės darbotvarkės;

87.  ragina ieškoti viešojo ir privačiojo finansavimo galimybių, visų pirma labai mažoms įmonėms ir MVĮ, siekiant remti skaitmeninę pertvarką ir visapusiškai išnaudoti duomenų ekonomikos potencialą, taip pat integruoti skaitmenines technologijas ir įgūdžius; pabrėžia, kad vienodų sąlygų sudarymas labai mažoms įmonėms ir MVĮ apima ne tik prieigą prie duomenų, bet ir reikiamų įgūdžių tokiai informacijai analizuoti ir įžvalgoms parengti užtikrinimą;

88.  ragina socialinius partnerius išnagrinėti skaitmeninimo, duomenų ir DI potencialą siekiant didinti tvarų našumą paisant darbuotojų teisių, didinti darbuotojų gerovę ir galimybes įsidarbinti ir investuoti į kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą, parengimą kitai darbo vietai, mokymąsi visą gyvenimą ir skaitmeninio raštingumo programas; pažymi, kad informuotumo didinimas, švietimas ir mus supančių duomenimis grindžiamų technologijų skaidrumas yra svarbūs, kad ES gyventojai galėtų jas suprasti ir dalyvauti sąžiningai jas įgyvendinant; pabrėžia, kad darbuotojai turėtų turėti teisę žinoti, kur ir kaip jų duomenys renkami, naudojami, saugomi ar platinami; ragina užkirsti kelią neproporcingam ir nepagrįstam stebėjimui darbe; mano, kad nacionalinės profesinės sąjungos turėtų platesniu mastu dalyvauti teikiant rekomendacijas ir gaires duomenų apsaugos ir privatumo darbo vietoje srityse;

Visuotinės taisyklės

89.  mano, kad duomenų naudojimą reguliuojančios visuotinės taisyklės yra netinkamos; ragina Komisiją parengti trečiųjų šalių duomenų reguliavimo aplinkos lyginamąją analizę; pažymi, kad kai kuriose trečiosiose šalyse veiklą vykdančios Europos įmonės vis dažniau susiduria su nepagrįstomis kliūtimis ir skaitmeninės srities apribojimais; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti pastangas su panašių pažiūrų trečiosiomis šalimis tarptautiniuose ir daugiašaliuose forumuose ir vedant dvišales prekybos derybas, siekiant susitarti dėl naujų tarptautinių etinių ir techninių standartų, kuriais vadovaujantis būtų valdomas naujų technologijų naudojimas, pavyzdžiui, DI, daiktų interneto, 5G ir 6G naudojimas, nes taip būtų propaguojamos Sąjungos vertybės, pagrindinės teisės, principai, taisyklės ir standartai, ir užtikrinama, kad šios rinkos išliktų konkurencingos ir atviros likusiam pasauliui; pabrėžia, kad reikia priimti tarptautines taisykles ir standartus, kad būtų skatinamas visuotinis bendradarbiavimas, kurio tikslas – stiprinti duomenų apsaugą ir sudaryti sąlygas saugiam ir tinkamam duomenų perdavimui, sykiu visapusiškai laikantis ES ir valstybių narių teisės aktų ir standartų;

90.  pabrėžia, kad asmens duomenys kitoms jurisdikcijoms visada turi būti perduodami laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, Duomenų apsaugos teisėsaugos srityje direktyvos ir Chartijos, taip pat prieš bet kokį duomenų perdavimą turi būti suderinama su Europos duomenų apsaugos valdybos rekomendacijomis ir gairėmis, ir duomenys gali būti perduodami tik tuo atveju, jei užtikrinamas pakankamas asmens duomenų apsaugos lygis;

91.  ragina užtikrinti laisvą duomenų judėjimą tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių tik tais atvejais, kai užtikrinami duomenų apsaugos, privatumo, saugumo ir kiti aiškiai apibrėžti, tinkamai pagrįsti ir nediskriminaciniai viešosios politikos interesai, pvz., priimant sprendimus dėl tinkamumo; mano, kad laisvas duomenų judėjimas per sienas yra reikalingas, kad būtų galima pasinaudoti visu duomenų ekonomikos potencialu, ir pabrėžia, kad duomenų judėjimo išsaugojimas turi ir toliau būti Europos tikslų pagrindas; pritaria tam, kad suinteresuotiesiems subjektams, kurie visapusiškai laikosi visų atitinkamų Sąjungos teisės aktų, būtų suteikta prieiga prie bendrų Europos duomenų erdvių; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis derėtis dėl naujų pasaulinės skaitmeninės ekonomikos taisyklių, įskaitant nepagrįstų duomenų vietos nustatymo reikalavimų draudimą; primena, kaip svarbu daryti pažangą derybose dėl e. prekybos Pasaulio prekybos organizacijoje, ir ragina į ES laisvosios prekybos susitarimus įtraukti plataus užmojo ir išsamius skyrius dėl skaitmeninės prekybos; remia aktyvų Sąjungos vaidmenį ir dalyvavimą kituose tarptautiniuose forumuose, skirtuose tarptautiniam bendradarbiavimui skaitmeninimo srityje, pvz., JT, EBPO, Tarptautinėje darbo organizacijoje ir UNESCO;

o
o   o

92.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 124 I, 2020 4 17, p. 1. (2) OL L 114, 2020 4 14, p. 7. (3) OL L 172, 2019 6 26, p. 56. (4) OL L 134, 2018 5 31, p. 12. (5) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (6) OL L 303, 2018 11 28, p. 59. (7) OL L 119, 2016 5 4, p. 89. (8) OL L 207, 2010 8 6, p. 1. (9) OL L 201, 2002 7 31, p. 37. (10) OL C 202 I, 2020 6 16, p. 1. (11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054. (12) OL C 449, 2020 12 23, p. 37. (13) OL C 307, 2018 8 30, p. 163. (14) OL C 50, 2018 2 9, p. 50. (15) OL C 162, 2019 5 10, p. 2. (16) OL C 411, 2020 11 27, p. 2. (17) OL C 345, 2017 10 13, p. 130. (18) 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatas „Europos duomenų strategija“, 2 p. (19) Kaip nurodyta 2019 m. vasario 12 d. Parlamento rezoliucijoje dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje. (20) Austrijos aplinkos agentūros ir „Borderstep“ instituto 2020 m. lapkričio mėn. Komisijai parengta galutinė tyrimo ataskaita „Efektyvaus energijos vartojimo debesijos kompiuterijos technologijos ir politika siekiant ekologiškos debesijos kompiuterijos rinkos“. (21) OL L 249, 2020 7 31, p. 33. (22) OL L 305, 2019 11 26, p. 1. (23) OL L 198, 2019 7 25, p. 64. (24) OL L 77, 1996 3 27, p. 20. (25) OL L 157, 2016 6 15, p. 1. (26)  OL L 257, 2014 8 28, p. 73. (27) OL L 123, 2011 5 12, p. 11. (28) OL L 356, 2014 12 12, p. 438. (29) OL L 194, 2016 7 19, p. 1. (30) OL L 169, 2019 6 25, p. 1. (31) OL L 130, 2019 5 17, p. 92. (32) OL C 334, 2018 9 19, p. 39.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 pandemijos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema (COM(2020)0282 – C9-0207/2020 – 2020/0151(COD))

P9_TA(2021)0099 A9-0215/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0282),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0207/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2020 m. gruodžio 16 d. ir 2021 m. kovo 17 d. laiškais Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0215/2020),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. kovo 25 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/557.)

(1) OL C 377, 2020 11 9, p. 1. (2) OL C 10, 2021 1 11, p. 30.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos patikslinimų, padarytų ekonomikos atsigavimui paremti reaguojant į COVID-19 pandemiją, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (COM(2020)0283 – C9-0208/2020 – 2020/0156(COD))

P9_TA(2021)0100 A9-0213/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0283),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9‑0208/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2020 m. gruodžio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0213/2020),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. kovo 25 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, kiek tai susiję su pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos patikslinimais siekiant paskatinti ekonomikos atsigavimą nuo COVID-19 krizės

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/558.)

(1) OL C 377, 2020 11 9, p. 1. (2) OL C 10, 2021 1 11, p. 30.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (nauja redakcija) (COM(2016)0616 – C8-0393/2016 – 2016/0295(COD))

P9_TA(2021)0101 A8-0390/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0616),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0393/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 27 d. Teisės reikalų komiteto laišką Tarptautinės prekybos komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2020 m. lapkričio 18 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0390/2017),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. kovo 25 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., nustatantį Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/821.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl gebėjimų stiprinimo programos, skirtos dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolei

Komisija pripažįsta bendros licencijavimo ir vykdymo užtikrinimo gebėjimų stiprinimo bei mokymo programos svarbą veiksmingai ES eksporto kontrolės sistemai užtikrinti. Siekdama nustatyti gebėjimų stiprinimo ir mokymo programos rengimo ir įgyvendinimo būdus, Komisija, konsultuodamasi su dvejopo naudojimo prekių kontrolės koordinavimo grupe, įsipareigoja tirti, kokį poveikį tokia programa gali turėti žmogiškiesiems ir finansiniams ištekliams.

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2009/81/EB dėl viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityse ir Direktyvos 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo įgyvendinimo (2019/2204(INI))

P9_TA(2021)0102 A9-0025/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančią direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB(1) (toliau – Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(2) (toliau – Siuntimo direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityse direktyvos 2009/81/EB įgyvendinimo, teikiamą pagal šios direktyvos 73 straipsnio 2 dalį (COM(2016)0762),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo įvertinimas“ (COM(2016)0760),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos pranešimą „Dviejų Vyriausybių organizuojamų gynybos ir saugumo srityje sutarčių sudarymo gairės (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB 13 straipsnio f punktas)“ (C(2016)7727),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 20 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/624 dėl gynybos sektoriaus subtiekėjų ir MVĮ patekimo į tarpvalstybinę rinką(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl bendradarbiavimu grindžiamo pirkimo gynybos ir saugumo srityse rekomendacijų (Gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų direktyva 2009/81/EB)(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento Parlamentinių tyrimų paslaugų tarnybos (EPRS) tyrimą „ES gynybos dokumentų rinkinys. Viešųjų pirkimų gynybos srityje ir Siuntimo Bendrijoje direktyvos“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0025/2021),

A.  kadangi Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyva siekiama sukurti sąžiningas ir skaidrias viešųjų pirkimų gynybos srityje taisykles, kad gynybos įmonės valstybėse narėse galėtų patekti į kitų valstybių narių gynybos rinkas;

B.  kadangi Siuntimo direktyva siekiama gerinti Europos gynybos įrangos rinkos (EDEM) veikimą, skatinti ES gynybos tiekimo grandinės integraciją ir didinti tiekimo saugumą supaprastinant su gynyba susijusių produktų siuntimo ES viduje taisykles ir procedūras;

C.  kadangi abiem direktyvomis siekiama remti su gynyba susijusių produktų vidaus rinką ir didinti EDEM konkurencingumą;

D.  kadangi įgyvendinant gynybos dokumentų rinkinio direktyvas reikia toliau plėtoti bendrą Europos saugumo ir gynybos kultūrą, grindžiamą bendromis Sąjungos vertybėmis ir tikslais, atsižvelgiant į valstybių narių įgyvendinamos saugumo ir gynybos politikos specifiką;

E.  kadangi 2016 m. Komisijai atlikus vertinimą buvo padaryta išvada, kad Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos tikslai pasiekti tik iš dalies, kadangi dėl jos ES gynybos srities viešųjų pirkimų rinkoje iš pradžių padidėjo konkurencija, skaidrumas ir nediskriminavimas, bet tam, kad tie tikslai būtų visiškai pasiekti, valstybėse narėse reikia daryti daug didesnę pažangą nuosekliai taikant šią direktyvą;

F.  kadangi EPRS tyrime atkreipiamas dėmesys į nepakankamą Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos poveikį gynybos vertės grandinių europinimui;

G.  kadangi iš 2016 m. Komisijos vertinimo matyti, kad dėl skirtingo Siuntimo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę kilo didelių sunkumų siekiant ją veiksmingai taikyti, dėl to jos taikymas pavienėse valstybėse narėse yra lėtas ar neišsamus, valstybių narių reikalavimai ir procedūros apskritai nėra suderinti ir labai skiriasi valstybių narių skelbiamų bendrųjų siuntimo licencijų (BSL) sąlygos ir apribojimai;

H.  kadangi, be bendrųjų patekimo į rinką kliūčių, susijusių su geografiniu atstumu, kalbinėmis kliūtimis ir nepakankamomis žiniomis apie tarpvalstybinę rinką, gynybos sektoriaus mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) taip pat susiduria su papildomomis administracinėmis kliūtimis, pvz., tiekimo saugumo, subrangos nuostatų sudėtingumo ir didelių sertifikavimo išlaidų problemomis;

I.  kadangi dalyvaujant viešųjų pirkimų procedūrose MVĮ kyla didelių problemų;

J.  kadangi svarbi nepakankamo MVĮ dalyvavimo priežastis yra tarpvalstybinės prieigos prie tiekimo grandinių trūkumas; kadangi gynybos tiekimo grandinės daugiausia sutelktos nacionaliniu lygmeniu, todėl MVĮ, norinčioms patekti į gynybos tiekimo grandines kitose Europos šalyse, kyla papildomų problemų; be to, kadangi pirminės įrangos gamintojai dėl finansinių suvaržymų ir toliau sudaro subrangos sutartis tik su tomis MVĮ, su kuriomis jas sieja anksčiau užmegzti darbiniai santykiai;

K.  kadangi reikia sukurti išsamią ir holistinę Europos gynybos įrangos rinkos koncepciją, kurią įgyvendinant būtų oficialiai sujungti visi esami pavieniai elementai, kaip antai Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP), gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamieji veiksmai (PADR), Europos gynybos fondas (EGF), nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO), Bendroji pozicija dėl ginklų eksporto, Dvejopo naudojimo prekių reglamentas(5), dvi 2009 m. gynybos dokumentų rinkinio direktyvos ir būsimos iniciatyvos, tokios kaip bendros tiekimo saugumo taisyklės;

L.  kadangi nesant politikos nuoseklumo ir pastangų susieti skirtingus politikos elementus kyla rizika, kad ES lygmens veiksmais bus prisidėta prie esamų rinkos iškraipymų ir kitų itin neefektyvių gynybos sektoriaus procesų ir politikos;

Gynybos produktų vidaus rinkos veikimo gerinimas geriau įgyvendinant gynybos dokumentų rinkinį ir geriau užtikrinant jo vykdymą

1.  pakartoja savo paramą gynybos dokumentų rinkinio direktyvų, kurios buvo nustatytos siekiant skatinti tolesnę ES gynybos tiekimo grandinės integraciją ir didinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, skaidrumą, vienodas sąlygas ir bendrą Europos gynybos pramonės konkurencingumą, plataus užmojo siekiams;

2.  pabrėžia, kad veiksmingas direktyvų įgyvendinimas yra žingsnis ES strateginio savarankiškumo ir Europos gynybos sąjungos link; pabrėžia, kad dėl direktyvų ES gynybos politika galėtų tapti nuoseklesnė ir paskatinti Europos gynybos pramonės plėtrą, jeigu valstybės narės turės bendrą viziją ir strateginę perspektyvą Europos gynybos iniciatyvų klausimu;

3.  apgailestauja, kad ES gynybos produktų vidaus rinka tebėra susiskaidžiusi, todėl vis dar atsiranda nereikalingas dubliavimas ir didėja neveiksmingų valstybių narių gynybos išlaidų;

4.  palankiai vertina kai kurias teigiamas tendencijas, stebimas laipsniškai įgyvendinant Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvą, visų pirma didėjantį valstybių narių skelbiamų skelbimų apie pirkimą ir skelbimų apie sutarties skyrimą skaičių ir didėjančią viešųjų pirkimų, dėl kurių konkursai skelbiami platformoje „Tenders Electronic Daily“ (TED) taikant konkurencijos principą, dalį; tačiau pabrėžia, kad labai daug viešųjų pirkimų išlaidų vis dar patiriama netaikant direktyvos ir kad didžiulė procentinė sutarčių dalis vis dar skiriama nacionaliniu lygmeniu; taip pat pabrėžia, kad MVĮ nelengva pasinaudoti procedūromis;

5.  pabrėžia, jog tai, kad valstybės narės sistemingai naudoja nuostatas dėl išimties, visų pirma įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 346 straipsnyje, galėtų trukdyti visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvą;

6.  primena Komisijos aiškinamąsias gaires dėl sąlygų, kuriomis galima taikyti SESV 346 straipsnį su gynyba susijusių viešųjų pirkimų srityje; gairėmis siekiama neleisti valstybėms narėms remtis šia nuostata galimo piktnaudžiavimo tikslais, ja piktnaudžiauti ir neteisingai ją aiškinti; ragina valstybes nares griežtai laikytis Komisijos aiškinamųjų gairių ir prašo Komisijos užtikrinti nuoseklų jų taikymą ir vykdymą;

7.  ragina įsigyjant gynybos įrangą tinkamai taikyti išimtis ir kompensavimo reikalavimus, nes jie riboja sąžiningą konkurenciją Europos gynybos įrangos rinkoje, ir visų pirma pasirūpinti, kad būtų geriau stebima, ar vyriausybių tarpusavyje organizuojamiems pirkimams skirta išimtis taikoma tinkamai, ir geriau užtikrinama, kad ji būtų taikoma tinkamai, laikantis Komisijos 2016 m. pranešimo dėl dviejų vyriausybių organizuojamų pirkimų gairių ir Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos; šiuo atžvilgiu prašo valstybių narių sistemingiau ir išsamiau teikti nuoseklius, tikslius ir palyginamus duomenis apie jų naudojimąsi išimtimis, kad būtų pagerinta atitinkamų Komisijos gairių kontrolė ir įgyvendinimas; mano, kad Komisija turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad būtų stebimas išimčių, kurias valstybės narės taiko skirdamos sutartis, kurios nepatenka į Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos taikymo sritį, būtinumas ir proporcingumas, ir kad ji neturėtų daugiausia vadovautis gautais skundais, kuriuos teikia pramonės atstovai; todėl primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų ir imtis drąsių ir aktyvių priemonių siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui išimtimis, ir vykdyti tvirtesnę vykdymo užtikrinimo politiką, visų pirma užtikrinant pažeidimų nagrinėjimo procedūrų veiksmingumą;

8.  mano, kad vis dar labai reikia skirti daug dėmesio veiksmingam Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui; mano, kad tam valstybės narės turėtų užtikrinti vienodą požiūrį, skaidrumą ir konkurenciją, taip pat galimybę dalyvauti šios srities viešuosiuose pirkimuose ir kad Komisija turėtų skirti daug dėmesio bendrų ataskaitų teikimo standartų įgyvendinimui ir tolesnių gairių bei informacijos dėl direktyvoje išdėstytų nuostatų taikymo teikimui;

9.  ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvą, o tas, kuriose veikia didelė įsitvirtinusi gynybos pramonė, prašo rodyti pavyzdį;

10.  mano, kad siekiant užtikrinti kokybiškus ir dinamiškus viešuosius pirkimus būtų galima patobulinti kai kuriuos Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos įgyvendinimo aspektus, tokius kaip valstybių narių vykdomą atviros procedūros, inovacijų partnerysčių ar kitų naujų procedūrų, kaip numatyta Direktyvoje 2014/24/ES(6), taikymą, ir ragina valstybes nares, kai tik įmanoma, nuosekliai taikyti tą direktyvą; tačiau yra įsitikinęs, kad šiame etape Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos ir Siuntimo direktyvos peržiūrėti nereikia, nes esamos reglamentavimo sistemos pakanka, jei ji bus teisingai įgyvendinama, tinkamai taikoma ir bus tinkamai užtikrinamas jos vykdymas;

11.  todėl ragina Komisiją stebėti direktyvų įgyvendinimą, didinti jų skaidrumą ir teikti gaires valstybėms narėms siekiant užtikrinti nuoseklų ir visapusišką jų vykdymą ir taip visiškai pasiekti jų tikslus, nes abipusiškumo stoka galėtų atbaidyti valstybes nares, kurių įgyvendinimo lygis aukštesnis;

12.  pažymi, kad, kalbant apie Siuntimo direktyvą, naujų priemonių, įskaitant BSL, naudojimo lygis yra gana žemas, palyginti su individualiosiomis siuntimo licencijomis (ISL), kurias buvo numatyta pakeisti naujomis priemonėmis;

13.  taip pat pažymi, kad sertifikavimas įgyvendinamas lėčiau ir prasčiau nei tikėtasi ir kad vis dar yra kliūčių veiksmingai taikyti Siuntimo direktyvą, nes mažai žinoma, ypač tarp MVĮ, apie direktyvoje numatytas priemones ir vidaus rinkoje esančias galimybes, taip pat apie valstybių narių naudojamą sistemą joms vykdant eksporto kontrolę, be to, BSL įgyvendinimas nesuderintas, o tai yra didelės kliūtys siekiant veiksmingai taikyti direktyvą;

14.  todėl mano, kad pagrindiniai Siuntimo direktyvos tikslai, visų pirma tikslas užtikrinti sklandesnę su gynyba susijusių produktų apyvartą vidaus rinkoje ir sukurti veiksmingą vidaus rinką, užtikrinti didesnį tiekimo saugumą ir padidinti konkurenciją, yra įgyvendinti tik iš dalies;

15.  pabrėžia, kad su gynyba susijusių produktų siuntimui ES viduje svarbu sukurti tikrą vidaus rinką, kurioje nacionalinės valdžios institucijos žinotų, kokie produktai ir kam siunčiami, ir kurioje eksporto leidimai ir kiti eksporto apribojimai būtų taikomi tik tiek, kiek būtinai reikia;

16.  atsižvelgdamas į tai, pažymi Komisijos padarytą pažangą jai teikiant rekomendacijas dėl BSL taikymo srities ir sąlygų;

17.  ragina Komisiją tobulinti Siuntimo direktyvos įgyvendinimą pavienėse valstybėse narėse, primygtinai raginant nacionalines valdžios institucijas išspręsti dar neišspręstus klausimus;

18.  ragina užmegzti daugiau ryšių ir vykdyti daugiau mainų tarp nacionalinių siuntimo kontrolės įstaigų visoje ES, siekiant pašalinti esamus siuntimo kontrolės praktikos skirtumus ir pasitikėjimo tarp valstybių narių trūkumą, taip pat įvertinti galimybę paskirti vieną nacionalinį kontaktinį centrą, kuriame būtų sprendžiami su ES viduje vykdomais siuntimais susiję klausimai;

19.  ragina valstybes nares tinkamai atsižvelgti į Komisijos rekomendacijas dėl BSL taikymo srities ir sąlygų ir stengtis nekurti naujų siuntimo pagal BSL taisyklių, kurios prieštarautų ar kenktų rekomendacijose išvardytoms sąlygoms; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad nacionalinės taisyklės, pagal kurias išduodamos siuntimo licencijos, būtų verčiamos bent į anglų kalbą; ragina Komisiją visapusiškai remti valstybes nares ir padėti joms kurti suderintas bendrąsias ir individualiąsias siuntimo licencijas, skirtas Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP) ir EPF projektams;

20.  palankiai vertina Siuntimo direktyvos nuostatas, kuriomis siekiama skatinti bendradarbiavimu grindžiamus viešuosius pirkimus gynybos srityje, ir ragina valstybes nares pasinaudoti visomis direktyvoje numatytomis bendradarbiavimo galimybėmis vadovaujantis tikra solidarumo dvasia, visų pirma pagal EGPPP ir būsimą EPF;

21.  ragina Komisiją prioriteto tvarka imtis tolesnių veiksmų dėl rekomendacijų dėl BSL taikymo srities ir sąlygų, be kita ko, apsvarstyti galimybę rekomendacijas paversti privalomomis nuostatomis, siekiant artimiausiais metais įgyvendinti bendrą tikslą užtikrinti laipsnišką suderinimą;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų didinant informuotumą apie Siuntimo direktyvos priemones ir naudą, visų pirma tarp MVĮ;

23.  atkreipia dėmesį į strateginį kelrodį, kurio paskirtis – atlikti bendrą grėsmių analizę; mano, kad gynybos dokumentų rinkinys turėtų būti viena iš jo sudedamųjų dalių, padedančių vykdyti eksporto kontrolės politiką;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti duomenų kokybę, skaidrumą, nuoseklumą ir prieinamumą ir apsvarstyti galimybę sukurti specialius statistinio klasifikavimo kodus, kad būtų lengviau stebėti šių dviejų direktyvų įgyvendinimą ir vykdyti prasmingą tikrinimą;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad TED platformoje paskelbtų skelbimų apie pirkimą procentinė dalis valstybėse narėse skiriasi; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sertifikuotų su gynyba susijusių įmonių registro (CERTIDER) internetinės duomenų bazės prieinamumą ir galimybes ja naudotis; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti galimybę sistemingai gauti duomenis apie siuntimą ES viduje, įskaitant kiekybinius duomenis ir pagal licencijų kategorijas suskirstytus duomenis, kad būtų galima geriau atsižvelgti į gynybos ir ginklavimosi veiklą; pažymi, kad dėl tokių skirtumų didėja patikimų duomenų trūkumo problema ir gali būti sutrikdyta vidaus rinka, ir kad abipusiškumo stoka gali atbaidyti valstybes nares, kurių įgyvendinimo lygis aukštesnis;

26.  ragina Komisiją atlikti galimybių nustatyti bendras standartines administracines formas studiją, siekiant sumažinti įmonėms, visų pirma MVĮ, tenkančią administracinę naštą, ir suformuoti Europos požiūrį į su gynyba susijusių produktų siuntimą;

27.  ragina Komisiją tvirtai užtikrinti direktyvų vykdymą, be kita ko, pasinaudojant SESV 258 straipsnyje numatyta teise pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras; prašo Komisijos pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, užuot ėmusis veiksmų tik dėl pramonės subjektų pateiktų skundų;

Rinkos susiskaidymo mažinimas ir MVĮ dalyvavimo didinimas

28.  pažymi, kad MVĮ, atrodo, prasčiau sekasi laimėti sutartis pagal Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvą nei apskritai dalyvaujant ES viešuosiuose pirkimuose; taip pat pažymi, kad valstybių narių institucijos akivaizdžiai netaiko direktyvos subrangos nuostatų reguliariai ir struktūriškai; mano, kad kai kurios valstybės narės šias nuostatas laiko sudėtingomis ir sunkiai taikomomis (iš dalies tuo paaiškinamas ribotas direktyvos poveikis) ir kad dėl to reikia skatinti MVĮ dalyvauti šiame procese ir supaprastinti procedūras;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad sertifikavimo procesai vertinami kaip brangūs, ilgai trunkantys ir varginantys, taigi nei prieinami, nei patrauklūs MVĮ;

30.  prašo valstybių narių sistemingai laikytis Komisijos rekomendacijos dėl subtiekėjų ir MVĮ patekimo į tarpvalstybinę gynybos sektoriaus rinką, pvz., reikalavimų dėl informacijos kokybės, sutarčių suskirstymo į dalis ar administracinės naštos, atsirandančios dėl viešųjų pirkimų procedūros, palengvinimo;

31.  todėl mano, kad tikslas padidinti MVĮ dalyvavimą yra pasiektas tik iš dalies;

32.  laikosi nuomonės, kad Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvos nuostatos, susijusios su subrangovų konkurencija, nepadarė jokio poveikio ar padarė labai ribotą poveikį subtiekėjų ir gynybos srities MVĮ patekimui į tarpvalstybinę rinką; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų vidaus procedūromis MVĮ būtų sudarytos sąlygos dalyvauti tarpvalstybiniu lygmeniu, ir supaprastinti prieigą, kad jos galėtų dalyvauti konkursuose gynybos ir saugumo srityse;

33.  pažymi, kad kelios gynybos rinkose veikiančios MVĮ vykdo veiklą, susijusią su dvejopo naudojimo prekėmis, o daugelis vis tik specializuojasi vykdydamos konkrečiai su gynyba susijusią veiklą ir dėl to yra itin priklausomos nuo karinių ir su gynyba susijusių įmonių;

34.  ragina Komisiją tęsti darbą ir nuodugniai išnagrinėti nepakankamo MVĮ dalyvavimo priežastis;

35.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti atnaujintą duomenų apie atitinkamas MVĮ žemėlapį, kuriame, užtikrinant neskelbtinų duomenų ir intelektinės nuosavybės apsaugą, būtų bendrais bruožais nusakyti jų pramoniniai ir technologiniai pajėgumai ir kuriuo būtų galima viešai naudotis pagrindiniams kitų valstybių narių rangovams, siekiant nustatyti MVĮ, turinčias tam tikram projektui būtinus atitinkamus pajėgumus, ir pasiūlyti kitų veiksmingų priemonių, kuriomis būtų galima padidinti MVĮ dalyvavimą viešųjų pirkimų procese;

36.  ragina Komisija pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą;

37.  mano, kad valstybių narių veiksmais galima gerokai padidinti gynybos sektorių MVĮ ir subtiekėjų patekimą į tarpvalstybinę rinką, todėl ragina valstybes nares kuo visapusiškiau įgyvendinti Komisijos rekomendacijas;

38.  ragina valstybes nares sistemingiau naudotis esamomis ES lygmens priemonėmis, kaip antai Europos įmonių tinklu, siekiant remti tarpvalstybinę MVĮ veiklą;

Atviros Europos gynybos įrangos rinkos sukūrimas

39.  mano, kad geresnis direktyvų įgyvendinimas yra būtinas norint pasiekti visą apimantį tikslą pagerinti gynybos produktų vidaus rinkos veikimą ir padėti kurti atvirą EDEM;

40.  ragina Komisiją dirbti siekiant užtikrinti aktyvesnį su gynyba susijusių produktų siuntimo teisės aktų sistemos įgyvendinimą, padidinti BSL prieinamumą visoje ES ir išspręsti riboto sertifikavimo sistemos taikymo klausimą, nes tai gali paskatinti EDEM plėtrą ir taip pagerinti gynybos produktų vidaus rinkos veikimą;

41.  ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų, kurių tikslas – užtikrinti didesnį pasitikėjimą tarp valstybių narių gynybos ir saugumo srityje siekiant skatinti jų bendradarbiavimą ir sukurti tikrą gynybos produktų bendrąją rinką;

42.  mano, kad veiksmingas direktyvų įgyvendinimas dar labiau padidintų per pastaruosius metus pradėtų gynybos iniciatyvų, visų pirma PESCO, suderintos metinės peržiūros gynybos srityje (CARD), EGF ir persvarstyto Pajėgumų plėtojimo plano (PPP), veiksmingumą; visos drauge šios iniciatyvos gali paskatinti bendradarbiavimu grindžiamą gynybos pajėgumų planavimą, plėtrą, viešuosius pirkimus ir veikimą; ragina valstybes nares skatinti EDEM bendradarbiaujant projektuose pagal PESCO ir EGF; šiuo požiūriu konstatuoja, kad siekiant išspręsti nevienodo gynybos dokumentų rinkinio įgyvendinimo klausimą, valstybės narės turėtų dalytis sukaupta patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, susijusiais su iki šiol vykusiu šio rinkinio įgyvendinimu;

43.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į aštuonis ES kriterijus dėl ginklų eksporto, reikia suprantamiau aiškinti ir nuosekliai įgyvendinti ES bendrąją poziciją dėl ginklų eksporto, siekiant apriboti ES gynybos vidaus rinkos susiskaidymą ir padidinti jos užsienio politikos nuoseklumą; ragina imtis veiksmų, kad būtų pašalintos galimos Siuntimo direktyvos, bendrosios pozicijos ir Dvejopo naudojimo prekių reglamento spragos;

44.  ragina valstybes nares parodyti politinę valią ir padidinti gynybos įrangos įsigijimo ES viduje mastą ir bendradarbiavimą MTP srityje, ir pasinaudoti bendraisiais gynybos srities MTP ir įsigijimais, kad būtų skatinamas jų kariuomenių sąveikumas;

45.  ragina atnaujinti pastangas siekiant pašalinti nuolatines technologijų ir inovacijų spragas ir atsilikimą plėtojant EGPTB, kad būtų sumažinta didėjanti Europos priklausomybė nuo gynybos įrangos importo; pabrėžia, kad siekiant sukurti patikimą ir visapusišką Europos gynybos įrangos rinką ir veiksmingą gynybos sektorių Komisija turi pateikti išsamią ES masto tiekimo saugumo režimo strategiją;

46.  pabrėžia, kad prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas netaikomas ES ir JK bendradarbiavimui gynybos srityje, ir rekomenduoja atlikti tinkamą „Brexit’o“ poveikio ES gynybos įrangos rinkai analizę;

47.  mano, kad priėmus šias dvi direktyvas EDEM įvyko daug pokyčių; ragina Komisiją atsižvelgiant į tuos pokyčius ištirti turimų priemonių veiksmingumą;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 216, 2009 8 20, p. 76. (2) OL L 146, 2009 6 10, p. 1. (3) OL L 102, 2018 4 23, p. 87. (4) OL C 157, 2019 5 8, p. 1. (5) 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 134, 2009 5 29, p. 1). (6) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymo (teisinės valstybės sąlygų mechanizmas) (2021/2582(RSP))

P9_TA(2021)0103 B9-0208/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį, 3 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, 4 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 13 straipsnį, 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 17 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) straipsnius, susijusius su pagarba demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, jų apsauga ir skatinimu Sąjungoje, įskaitant SESV 234, 265, 310, 317 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 20 d. Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą (COM(2020)0580),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, Tarpinstitucinio susitarimo, ES ekonomikos gaivinimo priemonės ir Reglamento dėl teisinės valstybės principo(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 11 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 21 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 23 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 17–21 d. neeilinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbą, pasakytą Europos Parlamento plenariniame posėdyje dėl 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Tarybos posėdžio išvadų(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2223, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, kiek tai susiję su bendradarbiavimu su Europos prokuratūra ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos tyrimų veiksmingumu, kuris įsigaliojo 2021 m. sausio 17 d.(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Sąjunga yra grindžiama ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises;

B.  kadangi 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (Teisinės valstybės sąlygų reglamentas) įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. ir nuo to laiko yra taikomas;

C.  kadangi pagal ES sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija „užtikrina, kad Sutartys ir priemonės, kurių jomis vadovaudamosi imasi institucijos, būtų taikomos“;

D.  kadangi, remiantis SESV 234 straipsniu, Europos Parlamentas turi teisę balsuoti dėl pasiūlymo pareikšti nepasitikėjimą Komisijos veikla;

E.  kadangi, remiantis SESV 319 straipsniu, „Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos priimta ir teikiama rekomendacija, patvirtina, kad Komisija biudžetą įvykdė“;

F.  kadangi Reglamente aiškiai apibrėžtas Teisinės valstybės sąlygų reglamento taikymas, tikslas ir taikymo sritis;

1.  pakartoja savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje išdėstytas pozicijas; pabrėžia, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamentas įsigaliojo ir yra privalomas visas teikiant visus įsipareigojimų asignavimus ir mokėjimų asignavimus visose valstybėse narėse ir ES institucijoms; pabrėžia, jog svarbu, kad nuo 2021 m. sausio 1 d., skirstant programos „NextGenerationEU“ lėšas (tai vyks biudžeto ciklo pradžioje), Reglamentas būtų taikomas tiesiogiai;

2.  pažymi, kad pažeidimai, įvykę prieš įsigaliojant Reglamentui, taip pat gali paskatinti priimti priemones pagal šį reglamentą, jeigu jie toliau vykdomi ir daro pakankamai tiesioginį poveikį arba dėl jų kyla rimtas pavojus, kad gali būti daromas poveikis patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai;

3.  pabrėžia, kad svarbu apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir laikytis teisinės valstybės principo; pabrėžia, kad yra aiškus santykis tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto vykdymo vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais;

4.  primena, kad, remiantis Teisinės valstybės principo taikymo sąlygų reglamento 2 straipsniu, „teisinė valstybė – Sąjungos vertybė, įtvirtinta ES sutarties 2 straipsnyje“ ir „tai apima ˂...> teisėtumo principą, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo principą; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo principą; nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos veiksmingos teisminės apsaugos, įskaitant teisę kreiptis į teismą, principą, be kita ko, kiek tai susiję su pagrindinėmis teisėmis; valdžių atskyrimo principą ir nediskriminavimo bei lygybės prieš įstatymą principą“; taip pat primena, kad „teisinė valstybė suprantama atsižvelgiant į kitas Sąjungos vertybes ir principus, įtvirtintus ES sutarties 2 straipsnyje“;

5.  primena, kad, remiantis Teisinės valstybės principo taikymo sąlygų reglamento 5 straipsniu, „Komisija patikrina, ar laikomasi taikytinos teisės, ir prireikus imasi visų tinkamų priemonių Sąjungos biudžetui apsaugoti“;

6.  primena, kad, remiantis ES sutarties 17 straipsnio 3 dalimi ir SESV 245 straipsniu, Komisija „yra visiškai nepriklausoma“ ir „nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybės ˂...> nurodymų“; primena, kad, kaip numatyta ES sutarties 17 straipsnio 8 dalyje, Komisija „yra atskaitinga Europos Parlamentui“;

7.  mano, kad reikia nedelsiant apsvarstyti padėtį, susijusią su teisinės valstybės principų laikymusi kai kuriose valstybėse narėse; primygtinai ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti savo įgaliojimais ir ištirti kiekvieną galimo valstybės narės teisinės valstybės principų pažeidimo atvejį, kuris daro pakankamai tiesioginį poveikį arba dėl kurių kyla rimtas pavojus, kad gali būti daromas poveikis patikimam biudžeto finansų valdymui;

8.  primena, kad peržiūrėtame OLAF reglamente nustatytas bendradarbiavimas su Europos prokuratūra ir stiprinamos OLAF priemonės vykdyti savo tyrimus, visų pirma stiprinant kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų taisykles valstybėse narėse ir OLAF bei nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo taisykles iki tyrimo, jį vykdant ir po jo;

9.  pabrėžia, kad Komisija yra įpareigota Europos Parlamentui ir Tarybai nedelsiant pranešti apie bet kokį valstybėms narėms išsiųstą pranešimą, jeigu ji pagrįstai mano, kad Reglamente nustatytų priemonių priėmimo sąlygos yra įgyvendintos; apgailestaudamas atkreipia dėmesį į tai, kad įsigaliojus Reglamentui valstybėms narėms neišsiųsta jokių raštiškų pranešimų, nepaisant to, kad Komisija 2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje išreiškė didelį susirūpinimą dėl nustatytų teisinės valstybės principo pažeidimų, kurie daro įtaką patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ir kurių valstybės narės dar nepanaikino; pažymi, kad dėl kitų Sąjungos teisės aktuose nustatytų procedūrų Komisija negali veiksmingiau apsaugoti Sąjungos biudžeto;

10.  ragina Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie visus vykdomus tyrimus, susijusius su teisinės valstybės principų pažeidimais, kurie daro pakankamai tiesioginį poveikį arba dėl kurių kyla rimtas pavojus, kad gali būti daromas poveikis patikimam biudžeto finansų valdymui, nes tai – jos pareiga, remiantis Teisinės valstybės principo taikymo sąlygų reglamentu ir Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstituciniu pagrindų susitarimu;

11.  ragina Komisiją į savo metinę Teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą įtraukti skyrių, kuriame būtų pateikta atvejų, kai teisinės valstybės principų pažeidimai konkrečioje valstybėje narėje galėtų daryti pakankamai tiesioginį poveikį arba, kai kyla didelis pavojus, kad jis galėtų daryti tokį poveikį patikimam biudžeto finansų valdymui, analizė;

12.  primena, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) turi įgaliojimą anuliuoti Reglamentą ar bet kurią jo dalį; pakartoja, kad Parlamentas ESTT nagrinėjamose bylose C-156/21 ir C-157/21 gins Reglamento galiojimą ir prašys vykdyti pagreitintą procesą; vis dėlto primena, kad, remiantis SESV 278 straipsniu, bylos iškėlimas ESTT nesustabdo ginčijamo akto galiojimo;

13.  pabrėžia, kad Teisinės valstybės sąlygų reglamento taikymas negali priklausyti nuo gairių priėmimo, ir primygtinai ragina Komisiją stengtis nebeatidėlioti jo taikymo; primena, kad jokiomis gairėmis nėra trukdoma teisėkūros institucijų ketinimams; pažymi, kad Komisija pradėjo rengti gaires dėl Reglamento taikymo; reikalauja, kad, jei Komisija nuspręs, kad tokių gairių reikia, jos būtų kuo greičiau (ne vėliau kaip 2021 m. birželio 1 d.) priimtos, ir reikalauja, kad prieš jas priimant būtų konsultuojamasi su Parlamentu;

14.  jeigu Komisija neįgyvendins savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal šį reglamentą, nepateiks informacijos Parlamentui, kaip nurodyta pirmiau, iki 2021 m. birželio 1 d., Parlamentas tai laikys neveikimu ir, remdamasis SESV 265 straipsniu, imsis veiksmų prieš Komisiją;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 304, 2010 11 20, p. 47. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0360. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0206. (5) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/speech_20_2442. (6) OL L 437, 2020 12 28, p. 49.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento dėl neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimo, dėl tų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos, dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti, ir dėl bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų išteklių tam tikrų aspektų projekto (13142/2020 – C9-0018/2021 – 2018/0131(NLE))

P9_TA(2021)0104 A9-0048/2021

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (13142/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnio 2 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0018/2021),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“(3) ir rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“(7),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto nuomonę (A9-0048/2021),

1.  pritaria Tarybos projektui su pakeitimais;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti savo projektą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Tarybos projektas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Reglamento projektas 13 konstatuojamoji dalis (13)  turėtų būti nustatyta patikima ir greita galimų ginčų, kurie gali kilti tarp valstybės narės ir Komisijos dėl bet kokio sąskaitų, susijusių su neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstais nuosavais ištekliais, koregavimo sumos arba dėl to, ar tariamas duomenų nepateikimas gali būti laikomas priklausančiu nuo valstybės narės, peržiūros procedūra, taip išvengiant daug laiko reikalaujančių ir brangiai kainuojančių pažeidimo procedūrų Europos Sąjungos Teisingumo Teisme; Išbraukta. Pakeitimas 2 Reglamento projektas 15 konstatuojamoji dalis (15)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių ataskaitų formas ir išsamiau apibrėžti peržiūros, skirtos galimiems ginčams tarp valstybės narės ir Komisijos spręsti, vykdymo tvarką. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011; (15)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstų nuosavų išteklių ataskaitų formas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011; Pakeitimas 3 Reglamento projektas 9 straipsnio 4 dalis 4.  Per du mėnesius nuo 3 dalyje nurodyto laiško gavimo dienos atitinkama valstybė narė gali prašyti Komisijos peržiūrėti koregavimą, apie kurį buvo pranešta tuo laišku. Peržiūra užbaigiama sprendimu, kurį Komisija turi priimti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo valstybės narės prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, kai Komisijos sprendimu visiškai arba iš dalies peržiūrimos koregavimą, apie kurį buvo pranešta 3 dalyje nurodytu laišku, atitinkančios sumos, valstybė narė pateikia atitinkamą sumą. Nei valstybės narės prašymas peržiūrėti koregavimą, nei ieškinys dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nedaro poveikio valstybės narės pareigai pateikti koregavimą atitinkančią sumą. Išbraukta. Pakeitimas 4 Reglamento projektas 9 straipsnio 5 dalis 5.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais išsamiai nustatoma šio straipsnio 4 dalyje nurodytos peržiūros vykdymo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Išbraukta. Pakeitimas 5 Reglamento projektas 11 straipsnio 1 dalies 4 pastraipa Valstybės narės ir Komisijos ginčai dėl to, ar šios dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytas tariamas duomenų nepateikimas gali būti laikomas priklausančiu nuo valstybės narės, sprendžiami atliekant 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą peržiūrą. Išbraukta. Pakeitimas 6 Reglamento projektas 11 straipsnio 2 dalis (2)  Kai valstybė narė inicijuoja 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą peržiūrą, delspinigiai skaičiuojami nuo Komisijos nurodytos dienos pagal 9 straipsnio 3 dalį. Išbraukta.

(1) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 28). (2) OL L 424, 2020 12 15, p. 1. (3) OL C 162, 2019 5 10, p. 51. (4) OL C 162, 2019 5 10, p. 71. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449. (7) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0124. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0220.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų išteklių, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių, projekto (12771/2020 – C9-0364/2020 – 2018/0133(NLE))

P9_TA(2021)0105 A9-0049/2021

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (12771/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnio 2 dalį ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0364/2020),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“(3) ir rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“(7),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 10 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir nuosavi ištekliai: laikas pateisinti piliečių lūkesčius“,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. gegužės 15 d. rezoliuciją dėl naujos daugiametės finansinės programos, nuosavų išteklių ir gaivinimo plano(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto(9),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0049/2021),

1.  pritaria Tarybos projektui su pakeitimais;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti savo projektą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Tarybos projektas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Reglamento projektas 1 straipsnio 1 dalies 8 punktas Reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 9 straipsnis „9 straipsnis „9 straipsnis 1.  Visi dėl bet kurios priežasties atliekami 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų už praėjusius finansinius metus taisymai atliekami Komisijos ir atitinkamos valstybės narės sutarimu. 1.  Visi dėl bet kurios priežasties atliekami 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų už praėjusius finansinius metus taisymai atliekami Komisijos ir atitinkamos valstybės narės sutarimu. Jei valstybė narė ir Komisija dėl taisymo nesusitaria, Komisija atitinkamai valstybei narei apie būtiną taisymą praneša laišku. Tas laiškas laikomas „priemonėmis“, nurodytomis Tarybos reglamento Nr. 609/2014 12 straipsnio 2 dalies c punkte. Jei valstybė narė ir Komisija dėl taisymo nesusitaria, Komisija atitinkamai valstybei narei apie būtiną taisymą praneša laišku. Tas laiškas laikomas „priemonėmis“, nurodytomis Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 12 straipsnio 2 dalies c punkte. 2.  Atitinkama valstybė narė per du mėnesius nuo 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto laiško gavimo dienos gali paprašyti Komisijos peržiūrėti taisymą, apie kurį pranešta pagal 1 dalies antrą pastraipą. Ši peržiūros procedūra užbaigiama Komisijos sprendimu, kurį Komisija priima ne vėliau kaip per tris mėnesius po valstybės narės prašymo gavimo dienos. Jeigu Komisijos sprendimu peržiūrima visa taisymą atitinkanti suma arba jos dalis, valstybė narė pateikia atitinkamą sumą. Nei valstybės narės prašymas peržiūrėti taisymą, nei ieškinys dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nedaro poveikio valstybės narės pareigai pateikti taisymą atitinkančią sumą. Visi taisymai įtraukiami į suvestines ataskaitas, kuriomis iš dalies keičiamos ankstesnės atitinkamų finansinių metų ataskaitos. 3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais išsamiau nustatoma 2 dalyje nurodytos peržiūros procedūros vykdymo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tų įgyvendinimo aktų priėmimu nedaromas poveikis 2 dalyje nustatytos peržiūros procedūros taikymui. 4.   7 straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos po ketvirtųjų metų, einančių po atitinkamų finansinių metų, liepos 31 d., daugiau negali būti taisomos, nebent tie taisymai yra susiję su klausimais, dėl kurių Komisija arba atitinkama valstybė narė anksčiau yra pateikusios notifikacijų.“ 2.   7 straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos po ketvirtųjų metų, einančių po atitinkamų finansinių metų, liepos 31 d., daugiau negali būti taisomos, nebent tie taisymai yra susiję su klausimais, dėl kurių Komisija arba atitinkama valstybė narė anksčiau yra pateikusios notifikacijų.“

(1) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (OL L 433I, 2020 12 22, p. 28). (2) OL L 424, 2020 12 15, p. 1. (3) OL C 162, 2019 5 10, p. 51. (4) OL C 162, 2019 5 10, p. 71. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449. (7) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0032. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0124. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0220.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2022 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (2020/2265(BUI))

P9_TA(2021)0106 A9-0046/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(1) (toliau – Finansinis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2) (toliau – DFP reglamentas), ir bendras deklaracijas, dėl kurių šiuo klausimu susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija(3), taip pat į susijusias vienašales deklaracijas(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti(7),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2021 finansinių metų bendrąjį biudžetą(9) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C,

–  atsižvelgdamas į visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą, kurią parengė Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma,

–   atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas „Demografiniai iššūkiai. Tolesni veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kuri įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį ir į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl jo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(11),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 16 d. Tarybos išvadas dėl 2022 m. biudžeto gairių,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „Šengeno acquis nuostatų visapusiškas taikymas Bulgarijoje ir Rumunijoje. Patikrinimų prie sausumos, jūrų ir oro sienų panaikinimas“(12),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (C(2020)1863),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją pakeitimų forma,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto laiškus,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0046/2021),

Grįžimas į vėžes. 2022 m. biudžetas atsigavimui po COVID-19 krizės

1.  mano, kad, atsižvelgiant į itin neaiškias ekonomikos perspektyvas, nes nesitikima, kad ji 2022 m. pasieks iki pandemijos buvusį lygį, ir būtinybę užtikrinti greitą, sąžiningą bei įtraukų atsigavimą po ekonominės, socialinės ir su užimtumu susijusios žalos, kurią padarė COVID-19 pandemija, 2022 m. Sąjungos biudžetas turėtų atlikti dar svarbesnį vaidmenį užtikrinant teigiamą ir apčiuopiamą poveikį piliečių gyvenimui ir prisidedant prie Europos ekonomikos skatinimo, pasinaudojant tvariomis investicijomis ir remiant darbo vietų išsaugojimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą visoje Sąjungoje, taip pat įgyvendinant klimato kaitos ir skaitmeninės pertvarkos uždavinius ir didesnį Sąjungos užmojį klimato srityje iki 2030 m., kad ne vėliau kaip 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas, ir sudarant palankesnes sąlygas mažinti ekonominius, socialinius, teritorinius, švietimo, kartų bei lyčių skirtumus;

2.  todėl ketina sudaryti ateities perspektyvomis grindžiamą biudžetą, kuriuo bus prisidedama prie ekonomikos gaivinimo proceso ir sudaromos sąlygos Sąjungai didinti investicijas ir kovoti su nedarbu, skatinti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, sutelkti dėmesį į tvirtą Europos sveikatos sąjungą, skatinti įtraukų ekonomikos gaivinimą, daug dėmesio skiriant jaunajai kartai, ir užtikrinti saugią bei klestinčią aplinką ES piliečiams; mano, kad, siekiant skatinti ekonomikos gaivinimą ir kurti atsparesnės Sąjungos pagrindus, laikantis Paryžiaus susitarimo, šie prioritetai yra nepaprastai svarbūs;

Gyvybinga ekonomika siekiant skatinti investicijas ir kovoti su nedarbu

3.  primena, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos pagrindas – jos sudaro beveik 99 proc. visų valstybių narių įmonių ir sukuria apie tris ketvirtadalius visų darbo vietų; pabrėžia, kad MVĮ reikšmingai prisideda kuriant darbo vietas, užtikrinant ekonomikos augimą ir stabilumą; yra susirūpinęs dėl sunkių ir ilgalaikių krizės padarinių MVĮ ir ketina užtikrinti joms pakankamą finansavimą pasitelkiant įvairias ES programas;

4.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tinkamai finansuojama Bendrosios rinkos programa yra labai svarbi siekiant didinti konkurencingumą, skatinti verslumą ir gerinti patekimą į rinkas, taip pat veiksmingai remti smulkųjį verslą, be kita ko, ugdant skaitmeninius ir verslumo įgūdžius; be to, pabrėžia programos „InvestEU“ potencialą skatinti tvarias, novatoriškas ir socialines investicijas, taip pat teikti kapitalo paramą toms MVĮ, kurioms krizė padarė neigiamą poveikį; pripažįsta, kad būtina skubiai sukurti MVĮ palankią verslo aplinką ir remti MVĮ klasterius bei tinklus, taip pat mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą; ypač pabrėžia, kad reikia remti ES lygmens iniciatyvas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas kurti naujus startuolius ir gerinti jų galimybes gauti finansavimą, nes taip būtų skatinamos inovacijos, darbo vietų kūrimas ir jaunimo verslumas;

5.  pabrėžia, kad toliau reikia plačiu mastu skatinti investicijas į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, kad ES galėtų būti Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės pertvarkos įgyvendinimo varomoji jėga; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į konkrečius programos „Europos horizontas“ nuopelnus, įskaitant Europos mokslinių tyrimų tarybos veiklą; mano, kad būtina teikti MVĮ, startuoliams ir universitetams tinkamą ir specialiai pritaikytą paramą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti sprendžiant šiuos svarbius uždavinius; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skatinti akademinės bendruomenės ir pramonės bendradarbiavimą; pabrėžia, kad COVID-19 pandemija aiškiai parodė, kokie svarbūs yra Europos moksliniai tyrimai farmacijos produktų ir vakcinų srityje, siekiant sustiprinti ES atsparumą sveikatos krizės atveju;

6.  pabrėžia, kad greitais ir tikslingais biudžeto sprendimais turi būti sudarytos galimybės Sąjungai reaguoti į COVID-19 pandemijos iššūkius; atsižvelgdamas į tai, prašo, kad visi panaikinti įsipareigojimai mokslinių tyrimų srityje, kurių netikėtai yra daug, galėtų būti naudojami pagal programą „Europos horizontas“, visapusiškai laikantis Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalies, – tai būtų vienas iš pagrindinių būdų neutralizuoti naujas viruso atmainas ir kartu numatyti būsimas grėsmes visuomenės sveikatos labui ir siekiant gelbėti gyvybes; pabrėžia, kad šis panaikintų įsipareigojimų lygis nebuvo numatytas ir todėl neįtrauktas į susitarimą dėl daugiametės finansinės programos (DFP);

7.  pabrėžia esminį ES sanglaudos politikos, kaip pagrindinės Sąjungos investicijų politikos ir vieno iš tvaraus ir integracinio atsigavimo kertinių akmenų, vaidmenį ir atkreipia dėmesį į jos unikalią Europos pridėtinę vertę bei indėlį į bendrą darnų ES ir jos valstybių narių bei regionų vystymąsi; ypač pabrėžia jos potencialą skatinti ekonomikos augimą ir kurti daugiau kokybiškų darbo vietų, kurie yra nepaprastai svarbūs ekonomikos gaivinimo procese; pabrėžia jos esminį vaidmenį siekiant ES strateginių tikslų, pvz., ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos bei konvergencijos tarp valstybių narių ir jose, teisingos pertvarkos, kokybiško užimtumo, konkurencingos, socialinės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos, taip pat inovacijų, ir tai, kad ji yra teisingos, įtraukios ir tvarios Sąjungos varomoji jėga;

8.  atkreipia dėmesį į ilgalaikį poveikį, kurį valstybėms narėms, turinčioms ribotas viešąsias lėšas ir ribotus fiskalinius pajėgumus, darys nukrypti nuo valstybės pagalbos taisyklių leidžiančios nuostatos pratęsimas bendrojoje rinkoje dabartinės krizės metu; pabrėžia, kad ES biudžetas atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad valstybės narės ir ES glaudžiai bendradarbiautų siekiant mažinti socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius, tuo pačiu metu ieškant konkrečių sprendimų, kaip išsaugoti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje bei stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą tarp ES regionų;

9.  pabrėžia, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir bendra žuvininkystės politika (BŽP) yra pagrindiniai Europos integracijos elementai, kuriais siekiama europiečiams užtikrinti saugaus, įperkamo ir aukštos kokybės maisto tiekimą ir apsirūpinimo maistu savarankiškumą, tinkamą žemės ūkio rinkų veikimą, tvarią kaimo regionų plėtrą bei ūkininkų kartų atsinaujinimą; primena nepaprastai svarbų šių sričių politikos vaidmenį padedant užtikrinti stabilias ir priimtinas ūkininkų bei žvejų pajamas, ypač dabartinėmis sudėtingomis aplinkybėmis; prašo ypač daug dėmesio skirti smulkiajam žemės ūkiui, jauniesiems ūkininkams ir smulkioms žvejybos įmonėms, taip pat Europos piliečiams užtikrinti stabilią ir saugią maisto grandinę; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriuos žemės ūkio sektorius labai paveikė COVID-19 protrūkis ir kitos krizės, ir prireikus pritaria tiksliniam atitinkamų biudžeto eilučių, skirtų rinkos rėmimo priemonėms, padidinimui; primena, kad reikia spręsti šiuos uždavinius ir tuo pačiu metu rengtis BŽŪP, kuri, kaip tikimasi, atliks svarbesnį vaidmenį įgyvendinant Europos žaliojo kurso užmojus, reformai;

10.  pabrėžia, kad reikia itin skatinti turizmo sektorių, visų pirma apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų pramonę, kurie dėl COVID-19 pandemijos patyrė ypač didelį nuosmukį ir pražūtingą poveikį, pirmiausia tuose regionuose, kurie labai priklauso nuo turizmo; pabrėžia, kad turizmo sektorius yra svarbus Sąjungos ekonomikos ramstis ir jame įdarbinta reikšminga dalis jos darbo jėgos, ypač MVĮ ir šeimos įmonėse; tikisi, kad atitinkamomis ES programomis, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), regioninę politiką, Skaitmeninės Europos programą ar programą „InvestEU“, bus ryžtingai prisidėta prie ilgalaikio sektoriaus konkurencingumo bei tvarumo ir kad iš 2022 m. ES biudžeto bus skirti reikiami ištekliai; pakartoja savo nusivylimą, kad nebuvo atsižvelgta į Parlamento prašymą numatyti specialią ES turizmo programą;

11.  pabrėžia, kad reikia numatyti išsamią Europos kosmoso strategiją, ir pripažįsta ES kosmoso programos pridėtinę vertę; ypač pabrėžia, jog reikia, kad Sąjunga skatintų novatoriškų ir konkurencingų pradinės grandies (sunkiosios kosmoso pramonės) ir galutinės grandies (kosmoso duomenimis pagrįstų taikomųjų programų) sektorių plėtrą; atkreipia dėmesį į svarbų ES kosmoso programos agentūros vaidmenį ir poreikį užtikrinti reikiamą finansavimo lygį ir darbuotojų skaičių;

Skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos klausimo sprendimas

12.  pabrėžia, kad dėl COVID-19 krizės reikia dar skubiau panaikinti skaitmeninę atskirtį, visų pirma užbaigiant kurti Europos švietimo erdvę ir įgyvendinant skaitmeninio švietimo veiksmų planą, kad būtų pasiekti skaitmeninių įgūdžių tikslai, ir skatinant įtraukų mokymąsi, taip pat paspartinti Europos skaitmeninę transformaciją; atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu užtikrinti pakankamą ES programų finansavimą ir sinergiją, kad būtų sudarytos sąlygos sparčiau rinkoje įsisavinti proveržio technologijas bei inovacijas ir suteiktos galimybės Europos ekonomikai ir viešajam sektoriui būti skaitmeninės pertvarkos priešakyje; mano, kad Skaitmeninės Europos programa yra nepaprastai svarbi didinant Europos konkurencingumą pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje ir siekiant technologinio suverenumo; tikisi, kad ši programa paskatins investicijas į ES itin našias kompiuterines sistemas, etinį dirbtinį intelektą, 5G technologiją ir kibernetinį saugumą, taip pat į pažangių skaitmeninių įgūdžių tobulinimą ekonomikoje ir visuomenėje; ragina valstybes nares ir Komisiją laikytis kriterijų, pagal kuriuos mažiausiai 20 proc. EGADP lėšų turėtų būti skiriama skaitmeninei pertvarkai

13.  atkreipia dėmesį į labai svarbų ES biudžeto vaidmenį užtikrinant Europos žaliojo kurso, įskaitant biologinės įvairovės strategiją, sėkmę ir į žalos nedarymo principo taikymą, skatinant valstybių narių ekonominį ir socialinį atsigavimą po koronaviruso krizės paverčiant žaliuosius uždavinius investicijomis ir struktūrinių reformų galimybėmis ir sudarant palankesnes sąlygas sąžiningai pereiti prie tvaresnės, įtraukesnės ir atsparesnės ekonomikos; primena, kad siekiant įgyvendinti šią pertvarką reikia užtikrinti didelius struktūrinius pokyčius ir kad ne visos valstybės narės, regionai ir miestai pradeda pertvarką iš to paties taško arba jie neturi vienodų pajėgumų ją vykdyti; visų pirma pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad nauja augimo strategija būtų pagrįsta pakankamais ištekliais, įskaitant ekonomikos gaivinimo lėšas ir Teisingos pertvarkos mechanizmą, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu užtikrinti, jog nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, ir ketina atidžiai stebėti strategijos įgyvendinimą naudojant 2022 m. biudžeto lėšas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, žiedinę ekonomiką, tvarų ir prieinamą išmanųjį judumą bei modernią ir atsparią ES infrastruktūrą – tai pagrindiniai veiksniai siekiant atkurti konkurencingumą, padėti pasiekti ES klimato srities tikslus ir sustiprinti ES strateginį savarankiškumą, taip pat skatinti tvarias pramonės šakas; be to, pripažįsta pagrindinį Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) vaidmenį sujungiant Sąjungą ir visus jos regionus, įskaitant atokiausius, salų ir retai apgyvendintus regionus, transporto, skaitmeniniame ir energetikos sektoriuose;

14.  pabrėžia, kad svarbu remti klimato srities veiksmus ir aplinkos apsaugą suteikiant papildomų išteklių atitinkamoms ES biudžeto programoms ir priemonėms, visų pirma programai LIFE; be to, pabrėžia, kad, siekiant integruoti klimato aspektą, reikėtų dėti daugiau pastangų visose politikos srityse, kad visoje 2021–2027 m. DFP būtų pasiektas bendras su klimatu susijusių išlaidų tikslas – bent 30 proc. Sąjungos biudžeto ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės išlaidų bendros sumos; be to, pabrėžia, kad reikia nuolat siekti 2024 m. suteikti 7,5 proc. metinių DFP išlaidų biologinės įvairovės tikslams, o nuo 2026 m. – 10 proc.; ragina Parlamentą visapusiškai dalyvauti rengiant patikimesnes, skaidresnes ir išsamesnes tokių išlaidų įgyvendinimo ir stebėjimo metodikas ir laukia metinių konsultacijų su Komisija ir Taryba, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamą finansavimą įgyvendinant ES cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti, be kita ko, skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas siekiant pereiti prie saugiai ir tvariai sukurtų cheminių medžiagų, medžiagų ir produktų bei užtikrinant tinkamus ir tvarius Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) išteklius, įgyvendinant Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, pagrįstą netoksinių medžiagų naudojimo ciklais, ir būsimą nulinės vandens, oro ir dirvožemio taršos veiksmų planą;

Tvirta Europos sveikatos sąjunga

16.  dar kartą patvirtina programos „ES – sveikatos labui“, kuri pagal naują DFP yra didžiausia sveikatos programa, kada nors finansuota iš ES biudžeto, svarbą ir potencialą; tikisi, kad bus padidinta sinergija tarp visų ES programų, kuriomis stiprinami ES sveikatos sistemų pajėgumai, taip pat jų parengties ir prevencijos pajėgumai krizių atveju ir kuriomis suteikiama papildomų investicijų sveikatos sektoriuje, pvz., „Europos socialino fondo +“ (ESF+), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos; mano, kad atsargų kaupimas turėtų išlikti ES biudžeto prioritetu pasitelkiant rezervą „rescEU“ ir programą „ES – sveikatos labui“; pabrėžia, koks svarbus ES civilinės saugos mechanizmas siekiant užtikrinti, kad ES būtų geriau pasirengusi ir galėtų reaguoti į visų rūšių gaivalines nelaimes, pandemijas ir ekstremaliąsias situacijas;

17.  primena, kad dėl COVID-19 krizės valstybių narių sveikatos priežiūros sistemos patyrė precedento neturintį spaudimą ir buvo atskleisti vakcinų ir kitų būtinų medicinos reikmenų gamybos pajėgumų trūkumai Sąjungoje; todėl pabrėžia, kad Sąjungai reikalingas solidarumas ir bendra atsakomybė, o tai reiškia didesnę ES kompetenciją sveikatos srityje ir konkretesnius veiksmus siekiant stipresnės Europos sveikatos sąjungos; pabrėžia, kad dabartinė krizė atskleidė didesnių investicijų į sveikatos priežiūros infrastruktūrą ir įgūdžius poreikį, taip pat būtinybę ištaisyti praeities klaidas dėl nepakankamų investicijų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl HERA inkubatoriaus (COM(2021)0078) kaip priemonę, kuria siekiama padidinti pastangas nustatyti COVID-19 atmainas, pritaikyti vakcinas, padidinti klinikinių tyrimų efektyvumą, paspartinti reguliavimo institucijų patvirtinimą ir padidinti vakcinų gamybą; atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji gamybos pajėgumų dalis yra už Sąjungos ribų ir tai apsunkina vaistų pristatymą, kai jų reikia, ir yra kliūtis, kurią reikia šalinti kuriant Europos sveikatos sąjungą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamai lėšų siekiant padėti didinti vakcinų, priešnuodžių ir kitų pagrindinių vaistų gamybos pajėgumus valstybėse narėse ir sudaryti sąlygas nedelsiant reaguoti 2022 m. ES biudžeto lėšomis ekstremaliosios situacijos atveju;

18.  apgailestauja dėl to, kad 2020 m. ES 2,7 mln. žmonių buvo diagnozuotas vėžys ir apie 1,3 mln. žmonių mirė nuo vėžio; teigiamai vertina Europos kovos su vėžiu planą, kuris yra svarbus tvirtesnės Europos sveikatos sąjungos ramstis; atsižvelgdamas į minėtą planą, pripažįsta, kad reikia numatyti tvirtesnį ir taikomą Sąjungos požiūrį į vėžio prevenciją, gydymą ir priežiūrą; prašo 2022 m. numatyti tinkamas biudžeto lėšas atitinkamoms ES programoms, visų pirma programai „ES – sveikatos labui“, veiksmų grupei „Sveikata“ pagal programos „Europos horizontas“ II ramstį ir Skaitmeninės Europos programai, kad būtų finansuojamos naujos technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos kaip Sąjungos kovos su vėžiu dalis;

19.  ypač atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) vaidmenį dabartinės COVID-19 pandemijos metu; ragina 2022 m. biudžete numatyti tinkamą finansavimą, kad šios labai svarbios agentūros galėtų tęsti savo darbą; laukia pasiūlymo įsteigti Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA), kad būtų užtikrinti veiksmingi ir koordinuoti Sąjungos pasirengimo ir reagavimo pajėgumai būsimų sveikatos krizių atveju; primena, kad HERA reikia skirti naujų išteklių siekiant užtikrinti, kad ji nedarytų neigiamo poveikio esamoms programoms, politikos priemonėms ir agentūroms, ir garantuoti veiksmingą sąveiką su EMA ir ECDC;

Įtraukus ekonomikos atsigavimas daug dėmesio skiriant jaunajai kartai

20.  pabrėžia, kad, kaip ir po 2008 m. finansų krizės, jaunimas ir vėl itin nukentėjo nuo COVID-19 krizės padarinių, nes didėja jaunimo nedarbas ir daromas neigiamas poveikis švietimui bei psichinei sveikatai, visų pirma kalbant apie įsiliejantį į darbo rinką jaunimą; todėl pabrėžia, kad turi būti visapusiškai išnagrinėtos visos finansavimo galimybės siekiant sėkmingai gerinti įtrauktį į darbo rinką, visų pirma pasitelkiant profesinį mokymą, priemones, kuriomis gerinama socialinė įtrauktis, darbo sąlygos ir socialinė apsauga, be kita ko, neįgaliųjų atžvilgiu, taip pat jaunimo šeimos ir gyvenimo perspektyvos, atsižvelgiant į Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą;

21.  tvirtina, kad Sąjunga negalės tvariai atgaivinti ekonomikos be struktūrizuotos strategijos, skirtos jaunajai kartai; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad itin svarbu didinti finansinius išteklius tokioms Sąjungos programoms kaip „Erasmus+“, kurios sėkmingi rezultatai plečiant švietimo, mokymo ir darbo galimybes visoje Sąjungoje yra nepaneigiami; pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ yra Sąjungos pavyzdinė programa, kuri plačiai žinoma jos piliečiams ir kurią įgyvendinant pasiekta apčiuopiamų rezultatų; atkreipia dėmesį į šios programos potencialą skatinant kompetenciją ir užtikrinant jaunimo galimybes naudotis inovacijomis ir verslumu, teikiant įtraukias orientavimo ir švietimo paslaugas, taip pat atkreipia dėmesį į mokymo ir judumo veiksmų suaugusiųjų švietimo srityje poreikį; apgailestauja dėl neigiamo COVID-19 krizės poveikio programai „Erasmus+“, kuris lėmė gerokai sumažėjusį dalyvių, galinčių pasinaudoti šia patirtimi, skaičių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, koks svarbus yra 2022 m. biudžetas siekiant kompensuoti neišnaudotas galimybes; ragina Komisiją toliau skatinti Europos pilietiškumo ugdymą ir piliečių dalyvavimą; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms bent 10 proc. finansavimo pagal savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus skirti kokybiškam ir įtraukiam švietimui;

22.  pabrėžia, kad būtina rasti tvarius ir ilgalaikius sprendimus, kaip sėkmingai spręsti struktūrines demografines problemas ir mažinti protų nutekėjimą kaimo, salų, atokiose ir mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose ir vietovėse; pabrėžia, kad reikia skirti finansinių išteklių siekiant atgaivinti regionus, kuriuose mažėja gyventojų, investuojant į socialinę ir demografinę politiką, kurią vykdant remiamos šeimos, ir teikti senėjančiai Europos visuomenei tinkamą paramą, pvz., sudarant galimybes naudotis sveikatos priežiūros, judumo ir viešosiomis paslaugomis; pabrėžia, kad reikia sukurti tinkamas struktūras, kad būtų galima tirti tendencijas ir siūlyti priemones siekiant tinkamai atsižvelgti į demografinius pokyčius, pavyzdžiui, ateityje į struktūrinių fondų lėšų skyrimo metodiką įtraukiant specialius kriterijus;

23.  pabrėžia, kad moterys neproporcingai kenčia nuo COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių; pabrėžia, kad svarbu, kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą, siekiant užtikrinti, kad viešosios išlaidos būtų vienodai naudingos moterims ir vyrams; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu, kuo greičiau pradėti taikyti veiksmingą, skaidrią ir išsamią metodiką atitinkamoms su lyčių lygybe susijusioms išlaidoms įvertinti, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime, kad būtų galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų rengiant 2022 m. biudžetą ir metodikos taikymą išplėsti, kad ji apimtų visas DFP programas; taip pat ragina sparčiai įgyvendinti ES lyčių lygybės strategiją; atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančią ir didėjančią priešišką reakciją į lyčių lygybę ir moterų teises ir visų ES priemonių sutelkimo svarbą taisant šią padėtį; ragina skirti papildomų išteklių siekiant remti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių apsaugą, skatinimą ir galimybę naudotis jomis visiems, taip pat siekiant remti žmogaus teisių gynėjas moteris;

24.  pabrėžia, kad per ekonomikos gaivinimo procesą niekas neturi būti paliktas nuošalyje ir kad todėl Sąjunga ir valstybės narės turi kovoti su skurdo ir socialinės atskirties pavojumi; pabrėžia, kad Sąjungos 2022 m. biudžetas ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė turėtų padėti pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus ir įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį remiant mokymąsi visą gyvenimą, stiprinant socialinį dialogą ir užtikrinant visiems galimybę naudotis tokiomis gyvybiškai svarbiomis paslaugomis, kaip antai, susijusiomis su sveikatos priežiūra, judumu, tinkama mityba ir deramu būstu; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia pridėtinę ESF+ vertę ir mano, kad turėtų būti skiriamas atitinkamas finansavimas Jaunimo garantijų iniciatyvos ir būsimos Vaiko garantijų iniciatyvos įgyvendinimui pagal pasidalijamojo valdymo principą; palankiai vertina tai, kad kitame Porte vyksiančiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime bus daug dėmesio skiriama Europos socialiniam aspektui;

25.  pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai, taip pat kultūrinis turizmas yra ir išliks sektoriai, labiausiai nukentėję nuo krizės, su kuria susiduria ES; ragina imtis papildomų priemonių šiuose sektoriuose ir skirti papildomą finansavimą susijusioms ES programoms, visų pirma programai „Kūrybiška Europa“; palankiai vertina kūrybinę ir tarpdisciplininę naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą;

Saugios ir klestinčios aplinkos Europos piliečiams užtikrinimas

26.  mano, kad ekonomikos augimas ir klestėjimas, vidaus saugumas, ES išorės sienų apsauga, pagrindinės teisės, tinkamas Šengeno erdvės veikimas ir judėjimo laisvė ES teritorijoje yra neatskiriamai susiję ir vienas kitą naudingai papildantys dalykai; pabrėžia, kad tolesnė su Šengeno erdve susijusi integracija, remiantis ekspertų vertinimais, suteiktų valstybėms narėms prie išorės sienų didesnes finansines sienų valdymo galimybes; primena, kad Šengeno erdvė teikia ekonominę naudą joje dalyvaujančioms valstybėms; pabrėžia, kad ES ekonomiką galėtų paskatinti valstybių kandidačių, kurios jau atitinka visus techninius reikalavimus, prisijungimas prie Šengeno erdvės; pabrėžia, kad šių valstybių narių prisijungimas prie Šengeno erdvės padidintų ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimui skirtų lėšų poveikį ir turėtų tiesioginį poveikį spartesniam ekonomikos atsigavimui; pakartoja savo raginimą skubiai integruoti Rumuniją, Bulgariją ir Kroatiją į Šengeno erdvę; pabrėžia tvirtų ES investicijų vidaus saugumo srityje svarbą, siekiant stiprinti ES teisėsaugą ir teisminį atsaką reaguojant į tarpvalstybines nusikalstamumo grėsmes ir skatinti informacijos mainus;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje migracijos, prieglobsčio ir integracijos politikai įgyvendinti numatytos didesnės lėšos nei ankstesniais metais; tikisi, kad prieglobstis ir migracija išliks svarbūs ES darbotvarkės klausimai; pabrėžia, kad, kol nebus įvykdyta išsami bendros Europos prieglobsčio sistemos reforma, solidarumo priemonės, kaip antai, perkėlimo Europos Sąjungoje programos, perkėlimas į Europos Sąjungą arba humanitarinis priėmimas, išlieka itin svarbūs; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad valstybėms narėms ir toliau reikės finansinės paramos priimant, registruojant ir tikrinant prieglobsčio prašymus, taip pat grąžinant asmenis ir perkeliant asmenis Europos Sąjungoje; ragina daugiau lėšų skirti koordinavimui su tranzito šalimis ir neteisėtos migracijos kilmės šalimis, siekiant kontroliuoti ir sustabdyti prekybą žmonėmis ir neteisėtą žmonių gabenimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Viduržemio jūroje ir toliau žūsta žmonės, ir mano, kad paieška ir gelbėjimas – tai veiksmai, už kuriuos atsakomybė negali būti palikta tik nevalstybiniams subjektams; priduria, kad ES nepriklausančioms trečiosioms šalims prie Sąjungos išorės sienų, susiduriančioms su migracijos srautais į ES, taip pat toliau reikės finansinės paramos; atkreipia dėmesį į svarbų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (FRONTEX) vaidmenį šioje srityje ir neseniai padidintus agentūros įgaliojimus ir ragina skirti tinkamą finansavimą FRONTEX, kad ji galėtų vykdyti veiklą visose jai pagal naujus įgaliojimus numatytos atsakomybės srityse; primygtinai pabrėžia, kad veiksmingas išorės sienų valdymas turi atitikti Sąjungos ir tarptautinę teisę ir visų pirma turi būti gerbiama teisė į prieglobstį ir negrąžinimo principas, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad neseniai pareikšti įtarimai dėl galimo dalyvavimo priverstinio grąžinimo operacijose; todėl primena, kad reikia įdarbinti pagrindinių teisių pareigūnus, kaip numatyta Reglamento (ES) 2019/1896(13) 110 straipsnyje, siekiant prisidėti prie pagrindinių teisių skatinimo vykdant Europos integruotą sienų valdymą; pabrėžia, kad didesni biudžeto asignavimai FRONTEX turi būti skiriami kartu atitinkamai didinant šios agentūros atskaitomybę bei skaidrumą ir priklauso nuo jos pareigos laikytis Sąjungos teisės;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad visoms agentūroms, veikiančioms saugumo, teisingumo, teisėsaugos, pagrindinių teisių, prieglobsčio, migracijos ir sienų valdymo srityse, reikia užtikrinti atitinkamą finansavimą, personalą ir mokymus, kad jos galėtų vykdyti išaugusias jų atsakomybei tenkančias užduotis, taip pat atkreipia dėmesį į šių agentūrų bendradarbiavimo svarbą, technologinių inovacijų ir prisitaikymo būtinybę ir nepaprastai svarbų jų vaidmenį stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą; pabrėžia didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje tinkamo įdiegimo ir operacijų valdymo svarbą;

29.  tvirtai remia ES pastangas kovoti su didėjančiomis grėsmėmis saugumui, pvz., terorizmu, radikalėjimu ir smurtiniu ekstremizmu, neteisėtu žmonių gabenimu, prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais, kibernetiniais nusikaltimais ir hibridinėmis grėsmėmis Europoje ir kaimyninėse šalyse, iš trečiųjų šalių valdomomis dezinformacijos kampanijomis prieš demokratines Europos šalis, taip pat geriau koordinuoti tokias programas ES lygmeniu; primena, kad neseniai surengti teroristiniai išpuoliai rodo, kad, siekiant sustiprinti Sąjungos vidaus saugumą, būtina pagerinti informacinių sistemų teisingumo ir vidaus reikalų srityje sąveiką; pažymi, kad dėl pandemijos kilo naujų su nusikalstamumu susijusių problemų; todėl palankiai vertina 2020 m. liepos 24 d. Komisijos pristatytą Saugumo sąjungos strategiją ir ragina tinkamai finansuoti šioje strategijoje pateiktus veiksmų planus;

30.  primena, kad teisinės valstybės principo laikymasis yra viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų, būtinų, kad būtų laikomasi SESV 317 straipsnyje įtvirtintų patikimo finansų valdymo principų; palankiai vertina tai, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Reglamentas dėl teisinės valstybės principo, kuriuo nustatomas bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas, ir yra tvirtai įsipareigojęs užtikrinti visapusišką, greitą ir tinkamą jo įgyvendinimą; todėl ragina gerokai padidinti finansavimą, skirtą šių pagrindinių principų apsaugai užtikrinti; pabrėžia gerai aprūpintos ir pakankamai personalo turinčios Europos prokuratūros svarbą kovojant su nusikaltimais Sąjungos biudžetui, ir primygtinai pabrėžia, kad ji turi būti pajėgi imtis tolesnių veiksmų, kai susikaupia neišnagrinėtų bylų, vykdyti peržiūrą ir tirti visus naujus atvejus;

31.  pabrėžia, kad propaguojant Europos vertybes ir kultūras aktyviai prisidedama remiant demokratiją, nediskriminavimą ir lyčių lygybę, taip pat kovojant su dezinformacija ir melagingomis naujienomis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse pablogėjo padėtis teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių teisių srityse, ir pabrėžia, kad reikia finansinių išteklių siekiant remti spaudos, žiniasklaidos ir meninę laisvę Sąjungoje; atkreipia dėmesį į strateginę naujosios Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos svarbą stiprinant demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę ES ir teikiant paramą smurto dėl lyties aukoms; be to, primena, kad Teisingumo programa apima konkretų tikslą remti ir skatinti teisininkų mokymą, siekiant puoselėti bendrą teisinės, teisminės ir teisinės valstybės kultūrą; skatina šioms programoms skiriamą finansavimą per DFP laikotarpį naudoti tolygiai ir primygtinai ragina visas metines lėšas panaudoti minėtiems konkretiems tikslams įgyvendinti; taip pat palankiai vertina Pagrindinių teisių agentūros vykdomą nuolatinę ir visapusišką veiklą, susijusią valstybių narių teisės aktais ir praktika minėtose srityse; mano, kad konferencija dėl Europos ateities – tai viena iš priemonių, kuria naudojantis galima spręsti daugelį su demokratija ir pagrindinėmis teisėmis susijusių iššūkių, ir mano, jog itin svarbu, kad kiekviena ES institucija, dalyvaujanti rengiantis būsimai konferencijai ir ją administruojant, turėtų pakankamą administracinį biudžetą;

32.  primena itin svarbų Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) indėlį šalinant pagrindines migracijos ir priverstinio perkėlimo priežastis ir skatinant darnų vystymąsi, demokratiją, politines ir ekonomines reformas, teisinę valstybę ir žmogaus teises, taip pat remiant rinkimų procesus; taip pat atkreipia dėmesį į strateginę plėtros politikos Vakarų Balkanų šalyse svarbą; atsižvelgdamas į tai, ragina skirti papildomą finansavimą Vakarų Balkanams ir rytinėms ir pietinėms kaimyninėms šalims, taip pat Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) ir humanitarinei pagalbai; pabrėžia ES atsakomybę užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai išteklių, kad galėtų reaguoti į geopolitinius COVID-19 krizės padarinius, užtikrinti saugią ir stabilią pasaulinę aplinką ir parodyti solidarumą su labai nukentėjusiomis trečiosiomis šalimis mobilizuodama ES išorės finansavimo priemones, kad padėtų šioms šalims stiprinti jų sveikatos priežiūros sistemų pajėgumus ir, be kita ko, pagerinti jų galimybes gauti vakcinų, taip pat sušvelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį; pabrėžia, kad svarbu paisyti COVID-19 vakcinų platinimo sistemos (COVAX), siekiant užtikrinti vienodas galimybes gauti vakcinų pažeidžiamiausiose šalyse; taip pat palankiai vertina tai, kad ES kaimyninėms šalims ir, visų pirma artimiausioms kaimyninėms šalims, bus teikiama tiesioginė parama;

33.  primena, jog svarbu užtikrinti pakankamai išsamią ES biudžeto nomenklatūrą, kad biudžeto valdymo institucija galėtų veiksmingai atlikti savo sprendimų priėmimo vaidmenį ir Parlamentas, visų pirma, galėtų atlikti savo demokratinės priežiūros ir tikrinimo funkcijas visų išlaidų kategorijų atveju; todėl primygtinai reikalauja, kad biudžeto nomenklatūroje visapusiškai ir kuo greičiau būtų atsižvelgta į susitarimą dėl KVTBP reglamento; todėl ragina Komisiją pateikti 2021 m. ES biudžeto taisomojo biudžeto projektą, kuriuo būtų įgyvendinamas derybose dėl KVTBP reglamento pasiektas susitarimas dėl penkių atskirų finansinių paketų, skirtų geografinėms programoms Azijoje, t. y. Artimuosiuose Rytuose, Pietų Azijoje, Vidurinėje Azijoje, Šiaurės ir Pietryčių Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione, sukuriant atskiras atitinkamas biudžeto eilutes; mano, kad toks suderinimas galėtų ir turėtų būti atliktas prieš 2022 m. biudžeto procedūrą;

34.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą ir valstybių narių, ir per Europos gynybos fondą teikiamą finansinę paramą, kad būtų galima laipsniškai formuoti ES bendrą gynybos politiką ir padidinti ES saugumą ir strateginį savarankiškumą; be to, pabrėžia, kad reikia didinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą ir inovacijas, nes tai gali padėti skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat pabrėžia, kad reikia didinti dislokavimo galimybes ir operacinį veiksmingumą dedant daugiau pastangų ir bendrai plėtojant karinius ir civilinius pajėgumus;

Konkretūs ir kompleksiniai 2022 m. biudžeto klausimai

35.  tikisi, kad ruošiantis priimti 2022 m. biudžetą bus išnaudotas visas DFP paketo potencialas, ir ketina atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami visi pasiekto susitarimo aspektai; primena, kad 2022 m. yra pirmi metai, kai bus taikomi su konkrečiomis programomis susiję tikslinimai pagal DFP reglamento 5 straipsnį dėl, be kita ko, ES pavyzdinių programų paketų finansavimo pagal naują baudomis pagrįstą mechanizmą;

36.  atkreipia dėmesį į didelį vėlavimą įgyvendinant 2014–2020 m. laikotarpio ES programas ir naudojant lėšas, visų pirma tas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas; ragina valstybes nares paspartinti šių programų įgyvendinimą, kad nebūtų trukdoma laiku pradėti įgyvendinti naujas ES programas pagal 2021–2027 m. DFP, taip pat programas, finansuojamas pagal Europos ekonomikos gaivinimo priemonę; yra susirūpinęs dėl pavojaus, kad bus vėluojama įgyvendinti naujas DFP programas, nes valstybės narės pirmiausia turi laikytis galiojančio labai griežto Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo grafiko;

37.  taip pat apgailestauja dėl vėlyvo 2021–2027 m. DFP priėmimo ir mano, kad šio vėlavimo pasekmės bus juntamos visu dabartiniu DFP laikotarpiu; pabrėžia, kad dėl to labai vėluojama pradėti visas ES pavyzdines programas, taip pat finansuoti Europos žaliąjį kursą ir skaitmeninimo strategiją; todėl tikisi, kad bus dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti 2022 m. visapusišką visų naujų ES programų vykdymą; ryšium su tuo primena Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl reagavimo į COVID-19 krizės poveikį, paskelbtą bendrose išvadose dėl 2021 m. biudžeto, kuriame nurodoma, jog ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas labiausiai krizės paveiktiems ekonomikos sektoriams, pvz., turizmo ir MVĮ, taip pat labiausiai krizės paveiktiems žmonėms;

38.  taip pat tikisi, kad 2022 m. biudžete bus numatytas pakankamas mokėjimų asignavimų lygis tiek naujoms programoms, tiek ankstesnėms programoms užbaigti, visų pirma atsižvelgiant į didesnį tikėtiną mokėjimų poreikį sanglaudos ir kaimo plėtros srityse, ir siekiant užtikrinti, kad Sąjungos biudžetas suteiktų reikiamų ekonominių paskatų; yra pasiryžęs užkirsti kelią bet kokioms būsimoms mokėjimų krizėms, tokioms kaip ankstesnės DFP pradžioje, ir šiuo tikslu ketina labai atidžiai stebėti neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) lygį; ragina Komisiją nedelsiant pateikti taisomojo biudžeto projektą, jei būtų manoma, kad jis būtinas, siekiant padidinti mokėjimus ir taip paspartinti ES programų įgyvendinimą;

39.  pabrėžia, kad dėl 2022 m. Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės ES biudžetas gerokai padidės ir kad iki tų metų pabaigos pagal skirtingas programas bus skirta ne mažiau kaip 60 proc. visų asignavimų; pabrėžia, kad Parlamentas atidžiai stebės, kaip apskritai įgyvendinama Europos ekonomikos gaivinimo priemonė ir kad ypatingas dėmesys bus skiriamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikrinimui; vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl vėlavimo pradėti skolinimosi ir skolinimo operacijas pagal šią priemonę, nes naujasis Sprendimas dėl nuosavų išteklių, kuriuo suteikiamas leidimas vykdyti šias operacijas, dar nėra įsigaliojęs; todėl pabrėžia, kad reikia, jog valstybės narės skubiai ratifikuotų naująjį Sprendimą dėl nuosavų išteklių, kad nebūtų trukdoma užtikrinti savalaikį ekonomikos gaivinimą, nes tai pakenktų būsimoms kartoms;

40.  atkreipia dėmesį į teisiškai privalomą veiksmų gairių dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo pagal dabartinę DFP pobūdį, kuris yra įtvirtintas Tarpinstituciniame susitarime, ir dar kartą patvirtina savo tvirtą pritarimą šiam procesui; pabrėžia, kad 2022 m. Sąjungos biudžetas sujungs pirmąjį ir antrąjį šių veiksmų gairių etapus; ragina, visų pirma, Tarybą nedelsiant, kai tik Komisija pateiks, pradėti svarstyti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujų nuosavų išteklių, grindžiamų anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmu, skaitmeniniu mokesčiu ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), siekiant iki 2022 m. liepos 1 d. priimti sprendimą; be to, tikisi, kad diskusijos dėl finansinių sandorių mokesčio vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą bus sėkmingai užbaigtos iki 2022 m. pabaigos, ir tai suteiks galimybę Komisijai pateikti pasiūlymą dėl naujų nuosavų išteklių; todėl pažymi, jog reikia užtikrinti sklandų įgyvendinimą, kad nauji nuosavi ištekliai padengtų bent jau išlaidas, susijusias su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės pagrindinės sumos grąžinimu ir palūkanomis;

41.  taip pat pabrėžia, kad ES biudžetui ir nacionaliniams biudžetams neigiamą poveikį daro mokestinis sukčiavimas, mokesčių vengimas ir mokesčių slėpimas; ragina stiprinti koordinavimą mokesčių srityje siekiant apsaugoti ES ir nacionalinius pajamų šaltinius;

42.  pabrėžia nepaprastai svarbų Sąjungos decentralizuotų agentūrų vaidmenį teikiant operatyvinę paramą ir ekspertines žinias, kad būtų užtikrintas veiksmingas ES politikos tikslų įgyvendinimas; primena, kad agentūros turi turėti pakankamai darbuotojų ir išteklių, kad galėtų visapusiškai vykdyti savo pareigas ir pasiekti geriausių įmanomų rezultatų; pabrėžia, kad agentūrų užduotys kinta atsižvelgiant į politikos prioritetus, ir pažymi, kad numatant naujas pareigas būtina numatyti ir naujus išteklius;

43.  pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų vertę bandant naujas politikos iniciatyvas ir dedant pagrindą būsimiems Sąjungos veiksmams; todėl ketina pasiūlyti politinius prioritetus atitinkančių bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketą; ragina Komisiją užtikrinti, kad biudžete patvirtinti bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai būtų visapusiškai, laiku ir bendradarbiaujant su Parlamentu įgyvendinami, taip pat užtikrinti didesnį jų matomumą siekiant, kad jų poveikis būtų kuo didesnis;

44.  ragina Komisiją rengiant 2022 m. biudžeto projektą tinkamai atsižvelgti į šioje rezoliucijoje išdėstytus Parlamento politinius ir biudžeto prioritetus; vis dėlto yra pasirengęs optimaliai pasinaudoti esamomis lankstumo galimybėmis ir kitomis DFP reglamente ir Finansiniame reglamente išdėstytomis nuostatomis, kad 2022 m. biudžete būtų padidintos pagrindinių ES programų lėšos ir būtų numatytas tinkamas atsakas į neatidėliotinus poreikius, be kita ko, susijusius su COVID-19 sveikatos krize ir ekonomikos gaivinimo procesu; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina laiku pradėti taikyti skubios paramos priemonę ir mobilizuoti specialias DFP priemones, pvz., Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, kad, kai reikia, būtų teikiama finansinė parama;

o
o   o

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (3) OL C 444 I, 2020 12 22. (4) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto, 2 priedas: deklaracijos (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0357). (5) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (6) OL L 424, 2020 12 15, p. 1. (7) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 23. (8) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1. (9) OL L 93, 2021 3 17, p. 1. (10) OL C 242, 2018 7 10, p. 24. (11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005. (12) OL C 388, 2020 11 13, p. 18. (13) 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl aplinkos oro kokybės direktyvų – Direktyvos 2004/107/EB ir Direktyvos 2008/50/EB – įgyvendinimo (2020/2091(INI))

P9_TA(2021)0107 A9-0037/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 191 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje(1),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenių aplinkos ore(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir kuria panaikinama Direktyva 2001/81/EB (INR direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2011/850/ES, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB ir 2008/50/EB įgyvendinimo taisyklės, susijusios su keitimusi aplinkos oro kokybės informacija ir aplinkos oro kokybės ataskaitų teikimu(4),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–   atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. Komisijos komunikatą „Sauganti Europa: švarus oras visiems“ (COM(2018)0330),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 4 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas, COM(2020)0080),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos atliktos Aplinkos oro kokybės direktyvų (2008/50/EB, 2004/107/EB) tinkamumo patikros dokumentą (SWD(2019)0427),

–   atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 26 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pažangos, padarytos įgyvendinant Direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo (COM(2020)0266),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 8 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Antroji švaraus oro apžvalga“ (COM(2021)0003),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos veiksmų gaires dėl įžanginio aplinkos oro kokybės direktyvų peržiūros poveikio vertinimo,

–  atsižvelgdamas į ES darbuotojų saugos ir sveikatos politiką, ypač į 2017 m. sausio 10 d. Europos Komisijos komunikatą „Saugesnės ir sveikesnės darbo vietos visiems. ES darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir politikos modernizavimas“ (COM(2017)0012) ir į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos (COM(2020)0663),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Europos Komisijos komunikatą „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ (COM(2020)0667) ir į 2020 m. liepos 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Sauganti Europa: švarus oras visiems“(8),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(9),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2020 m. liepos 2 d. perspektyvinę nuomonę „ES švaraus oro politikos ateitis atsižvelgiant į nulinės taršos tikslą“(10),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 23/2018 „Oro tarša. Mūsų sveikata vis dar nepakankamai apsaugota“,

–  atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros (EEA) 2020 m. lapkričio 23 d. ataskaitą Nr. 09/2020 „Air Quality in Europe – 2020 report“ („Oro kokybė Europoje. 2020 m. ataskaita“),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2021 m. sausio 18 d. atliktą ES politikos įgyvendinimo vertinimą „EU policy on air quality: implementation of selected EU legislation“ („ES oro kokybės politika: tam tikrų ES teisės aktų įgyvendinimas“) ir į jo I priedą „Mapping and assessing local policies on air quality. What air quality policy lessons could be learnt from the COVID-19 lockdown?“ („Vietos politikos oro kokybės srityje planavimas ir vertinimas. Ko galima pasimokyti iš COVID-19 izoliavimo priemonių?“),

–   atsižvelgdamas į Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos teminio skyriaus 2021 m. sausio mėn. tyrimą „Air pollution and COVID-19“ („Oro tarša ir COVID-19“),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 18 d. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto užsakymu Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos teminio skyriaus atliktą tyrimą „Sampling points for air quality – Representativeness and comparability of measurement in accordance with Directive 2008/50/EC on ambient air quality and cleaner air for Europe“ („Oro kokybės mėginių ėmimo punktai. Matavimo reprezentatyvumas ir palyginamumas pagal Direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje“),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2015 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Health and the environment: addressing the health impact of air pollution“ („Sveikata ir aplinka: oro taršos poveikio sveikatai problemos sprendimas“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0037/2021),

A.  kadangi švarus oras yra labai svarbus žmonių sveikatai, gyvenimo kokybei ir aplinkai ir darnaus vystymosi tiksluose įvardijamas kaip pasaulinis sveikatos srities prioritetas;

B.  kadangi oro tarša nepaiso sienų ir kad valstybės narės tarpusavyje, taip pat ES ir ne ES šalys keičiasi dideliu kiekiu oro teršalų, kaip pažymėta Antrojoje švaraus oro apžvalgoje; kadangi daugeliu atvejų žalingas prastos oro kokybės poveikis tapo vietine problema valstybėms narėms, kurios negali imtis jokių veiksmų dėl taršos šaltinių už jų teritorijos ribų;

C.  kadangi oro tarša kelia didžiausią su aplinka susijusį pavojų sveikatai Europoje(11), kuris nevienodai veikia regionus, socialines ir ekonomines grupes bei amžiaus grupes ir dėl kurio, remiantis naujausiais EAA atliktais oro taršai priskiriamo poveikio sveikatai vertinimais, per metus pirma laiko miršta beveik 400 000 žmonių; kadangi 2018 m. kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracija 28 ES valstybėse narėse sukėlė apytiksliai 379 000 pirmalaikių mirčių, susijusių su ilgalaikiu šių dalelių poveikiu; kadangi apskaičiuota, kad dėl NO2 ir O3 koncentracijos poveikio ES buvo užfiksuota atitinkamai 54 000 ir 19 400 pirmalaikių mirčių(12);

D.  kadangi oro tarša yra susijusi su kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių ligomis, insultais ir vėžiu, o neseniai atliktuose tyrimuose ji taip pat siejama su neigiamu poveikiu vaisingumui, nėštumui ir naujagimiams, taip pat su demencija(13), struktūriniais vaikų smegenų pokyčiais, Alzheimerio liga, sisteminiu uždegimu ir kognityviniais sutrikimais(14) bei mirtingumu nuo diabeto(15); kadangi bendras pirmalaikių mirčių dėl oro taršos skaičius nuo 1990 m. sumažėjo daugiau kaip 50 proc.(16);

E.  kadangi esama įrodymų, kad oro tarša gali turėti poveikį COVID-19 užsikrėtusių žmonių sveikatos rezultatams, visų pirma dėl to, kad ji pažeidžia kvėpavimo ir imunines sistemas ir kad pasigamina baltymai, kurie sudaro sąlygas virusui patekti į ląsteles(17);

F.  kadangi, Komisijos antrosios švaraus oro apžvalgos ataskaitos duomenimis, pirmalaikių mirčių dėl oro taršos skaičius per metus gali sumažėti 55 proc. iki 2030 m., palyginti su 2005 m., jeigu valstybės narės įgyvendins visas pagal dabartinius ES teisės aktus, reglamentuojančius oro taršos šaltinius, nustatytas priemones;

G.  kadangi labiausiai nuo oro taršos kenčia miestų gyventojai ir kadangi pasaulio mastu tik kas dešimtas asmuo gyvena mieste, kuris atitinka PSO parengtas oro kokybės gaires(18); kadangi šiuo metu 75 proc. ES gyventojų gyvena miestuose arba priemiesčiuose(19);

H.  kadangi 98 proc. ES miesto gyventojų poveikį daro ozonas, kurio lygiai viršija nustatytuosius PSO gairėse; kadangi 77 proc. 28 ES valstybių narių gyventojų poveikį daro kietosios dalelės (KD2,5.), kurių lygiai viršija nustatytuosius PSO gairėse(20);

I.  kadangi leidinyje „Lancet Planetary Health“ 2021 m. sausio 19 d. buvo paskelbtas tyrimas dėl oro taršos poveikio mirtingumui vertinimo beveik tūkstantyje Europos miestų(21); kadangi nustatyta, jog 10 didžiausių miestų, kuriuose mirtingumas dėl taršos NO2 ir KD2,5 yra mažiausias, daugiausia yra Šiaurės Europoje; kadangi su oro kokybe susiję uždaviniai įvairiose vietose labai skiriasi ir kadangi pagrindiniai problemų šaltiniai įvairuoja nuo šildymo sistemų iki transporto; kadangi, nepaisant ekonomikos augimo, pastebima bendra oro kokybės gerėjimo tendencija, palyginti su 1990 m.;

J.  kadangi dėl oro taršos patiriamos didžiulės žmogiškosios ir ekonominės sąnaudos, t. y. trumpėja tikėtina gyvenimo trukmė, didėja medicininės išlaidos, mažėja našumas darbe, blogėja ekosistemų būklė, nyksta biologinė įvairovė ir vyksta klimato kaita; kadangi su visuomene, sveikata ir ekonomine veikla susijusios išlaidos, kurias lemia oro tarša, Europoje iš viso siekia nuo 330 iki 940 mlrd. EUR per metus, tačiau visų priemonių, kurios padeda gerinti oro kokybę, išlaidos per metus sudaro 70–80 mlrd. EUR(22); kadangi neveikimo kaina, įskaitant žalingą oro taršos poveikį piliečių sveikatai, ekonomikai ir visuomenei, gerokai viršija veikimo, susijusio su įvairiomis politinėmis priemonėmis, išlaidas; kadangi, Komisijos vertinimu, visapusiškas dabartinių ES švaraus oro teisės aktų įgyvendinimas kasmet iki 2030 m. galėtų duoti iki 42 mlrd. EUR naudos, visų pirma dėl mažesnių mirtingumo ir sergamumo rodiklių(23);

K.  kadangi 1990–2018 m. laikotarpiu ES buvo užfiksuotas mažesnis išmetamųjų teršalų iš visų oro taršos šaltinių kiekis; kadangi labiausiai, t. y. 90 proc., sumažėjo sieros oksidų (SOx) kiekis, taip pat sumažėjo lakių nemetaninių organinių junginių (NMVOC) ir azoto oksidų kiekis (NOx), t. y. atitinkamai maždaug 60 proc. ir 55 proc.; kadangi išmetamas smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) kiekis nuo 1990 m. sumažėjo beveik perpus, o išmetamas amoniako (NH3) kiekis sumažėjo maždaug ketvirtadaliu(24); kadangi nuo 2010 m. išmetamas amoniako (NH3) kiekis nesikeitė;

L.  kadangi pagal naujausius turimus 2018 m. duomenis dešimčiai valstybių narių per mažiau nei dvejus metus reikėjo sumažinti išmetamą NH3 kiekį 10 proc. ar mažiau, o atitinkamai 6 ir 5 valstybėms narėms reikėjo sumažinti išmetamą KD2,5 ir NOx kiekį 30 proc. arba daugiau, siekiant laikytis 2020 m. INR direktyvoje nurodytų ribų(25);

M.  kadangi dėl oro taršos prastėja aplinkos būklė ir tai daro didelį neigiamą poveikį gamtos ekosistemoms ir biologinei įvairovei, įskaitant eutrofikaciją, rūgštėjimą ir žalą augalijai dėl pažemio ozono, vandens ir dirvožemio kokybei ir jais grindžiamoms ekosisteminėms paslaugoms, taip pat klimatui, be to, oro tarša gali pakenkti sukurtai aplinkai ir kultūros paveldui; kadangi dabar didžiausią žalą ekosistemoms darantys oro teršalai yra O3, NH3 ir NOX; kadangi dėl oro taršos šiuo metu maždaug du trečdaliai ES ekosistemų ploto kenčia nuo eutrofikacijos;

N.  kadangi azoto junginių, kurie į orą buvo išmesti kaip NOx ir NH3, nuosėdos gali sukelti eutrofikaciją, t. y. perteklinį maistingųjų medžiagų kiekį; kadangi tiek sieros, tiek azoto junginiai gali sukelti rūgštėjimą; kadangi eutrofikacija ir rūgštėjimas gali daryti poveikį žemės ir vandens ekosistemoms, todėl gali įvykti rūšių įvairovės pokyčiai ir atsirasti naujų invazinių rūšių; kadangi dėl rūgštėjimo taip pat gali padidėti toksinių metalų judumas vandenyje arba dirvožemyje, o tai gali sukelti jų patekimo į maisto grandinę riziką;

O.  kadangi dideli O3 lygiai kenkia augalų ląstelėms, pažeisdami augalų reprodukciją ir augimą ir taip sumažindami žemės ūkio produktų derlių, miškų augimą ir biologinę įvairovę; kadangi kintančios klimato sąlygos ir didėjantis išmetamo anglies dioksido (CO2) ir kitų teršalų, pvz., reaktyviojo azoto, kiekis keičia augalų atsaką į O3; kadangi šie veiksniai turi įtakos augalų lapų sugeriamam O3 kiekiui, taip pakeisdami augalo augimo, javų derliaus ir ekosisteminių paslaugų mastą(26);

P.  kadangi toksiški metalų teršalai, pvz., švinas (Pb), gyvsidabris (Hg) ir kadmis (Cd), gali daryti žalingą poveikį ne tik žmonėms, bet ir augalams bei gyvūnams, ir nors jų koncentracija atmosferoje gali būti žema, jie vis tiek prisideda prie toksiškų metalų nusėdimo ir kaupimosi dirvoje, nuosėdose ir organizmuose; kadangi toksiški metalai ir patvarieji organiniai junginiai ne tik daro toksišką poveikį aplinkai, bet ir yra linkę kauptis gyvūnuose ir augaluose (bioakumuliacija) ir koncentruotis (biomagnifikacija), ir tai reiškia, kad didesnė koncentracija organizmų audiniuose didėja ir maisto grandinėje;

Q.  kadangi visų oro teršalų kiekis kelių transporto sektoriuje gerokai sumažėjo, nepaisant to, kad keleivių ir krovinių transporto srautas nuolat didėja, palyginti su 1990 m.; kadangi kelių transportas vis dar yra pagrindinis išmetamo NOx kiekio šaltinis (jis sudaro 39 proc. viso ES išmetamo NOx kiekio) ir antras pagal dydį išmetamo suodžių (26 proc.) ir švino (16 proc.) kiekio šaltinis ES; kadangi jis yra pagrindinis oro taršos šaltinis miesto teritorijose dėl transporto priemonių išmetamų teršalų (su išmetamosiomis dujomis susiję išmetamieji teršalai), taip pat dėl stabdžių ir padangų dėvėjimosi (su išmetamosiomis dujomis nesusiję teršalai); kadangi dyzelinu varomų transporto priemonių išmetami teršalai lemia maždaug 75 proc. visų oro taršos išlaidų, susijusių su kelių transportu Sąjungoje(27);

R.  kadangi, kaip pabrėžė Europos aplinkos agentūra, žemės ūkis yra trečias pagal dydį pirminio KD10 išmetimo šaltinis ES; kadangi žemės ūkio sektoriuje išmetamas NH3 kiekis prisideda prie didelės kietųjų dalelių koncentracijos, kuri kiekvieną pavasarį susidaro visoje Europoje, taip pat prie trumpalaikio ir ilgalaikio neigiamo poveikio sveikatai(28); kadangi žemės ūkio sektoriuje išmetamas metano kiekis reikšmingai prisideda prie žmonių sveikatai neigiamai veikiančio pažemio ozono susidarymo;

S.  primena, kad 33 EEA šalyse narėse energijos gamybos ir paskirstymo sektoriuje išmetama daugiau nei pusė sieros oksido (SOx) kiekio(29) ir penktadalis azoto oksido (NOx) kiekio(30);

T.  kadangi elektrinės, kuriose naudojama akmens anglis ir rusvoji anglis (lignitas), didele dalimi prisideda prie ES išmetamo gyvsidabrio kiekio ir kadangi 62 proc. ES pramonėje išmetamo gyvsidabrio kiekio išmeta anglimi kūrenamos elektrinės(31); kadangi gyvsidabris yra pavojingas neurotoksinas, kuris daro žalą nervų sistemai net ir esant palyginti mažam poveikio lygiui;

U.  kadangi 2005 m. Europą supančiose jūrose (Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje, šiaurės rytinėje Atlanto dalyje, Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje) tarptautinės laivininkystės sektoriaus išmetamas sieros dioksido (SO2) kiekis per metus apytiksliai sudarė 1,7 mln. tonos, NOx išmesta 2,8 mln. tonos, o kietųjų dalelių (KD2,5) 195 000 tonų(32); kadangi Komisijos užsakytame moksliniame tyrime padaryta išvada, kad nesiėmus tolesnių veiksmų jūroje išmetamas NOx kiekis per dešimtmetį gali susitapatinti su sausumoje išmetamu NOx kiekiu(33);

V.  kadangi, nors ES lauko oro kokybės politikos sistemos struktūra yra gera, ES teisės aktai, kuriais reglamentuojama patalpų oro kokybė, yra fragmentiški; kadangi gali reikėti visapusiškesnio ES požiūrio į oro taršą, taip garantuojant, kad aplinkos oro kokybę, darbuotojų saugą ir sveikatą, chemines medžiagas ir pastatus reglamentuojantys teisės aktai būtų visiškai nuoseklūs ir vienas kitą sustiprinantys, visų pirma siekiant užtikrinti darbuotojų ir piliečių apsaugą nuo vartojimo prekėse esančių pavojingų cheminių medžiagų;

W.  kadangi 13 iš 18 tebevykdomų pažeidimo procedūrų prieš 18 valstybių narių buvo pradėtos dėl to, kad KD10 išmetamųjų teršalų kiekis viršijo ES ribines vertes, 11 – dėl išmetamo NO2 kiekio ir 1 — dėl išmetamo SO2 kiekio, o dar šešios pažeidimo nagrinėjimo procedūros pradėtos dėl to, kad nebuvo įgyvendinti stebėsenos reikalavimai; kadangi KD10 ir SO2 ribinių verčių turėjo būti laikomasi nuo 2005 m.;

X.  pažymi, kad 2019 m. 17 valstybių narių pranešė apie NO2 standartų viršijimą, 14 valstybių narių pranešė apie KD10, 4 valstybės narės – apie KD2,5 ir viena valstybė narė – apie SO2 standartų viršijimą;

Y.  kadangi dabartinėje situacijoje valstybėms narėms reikia suteikti daugiau paramos (technologinės, logistinės ir finansinės paramos bei gairių), kad jos galėtų pagerinti dabartinių teisės aktų įgyvendinimą;

Z.  kadangi neseniai vietos teismo priimtame sprendime nuspręsta, kad Briuselio regiono, kuriame įsikūrusios Europos institucijos, vyriausybė yra teisiškai įpareigota per šešis mėnesius intensyviausiuose keliuose, pavyzdžiui, de la Loi gatvėje (Rue de la Loi), įrengti oro kokybės matavimo sistemas, kurias naudojant būtų matuojama NO2, stambių kietųjų dalelių (KD10) ir smulkių kietųjų dalelių (KD2,5) koncentracija;

AA.  kadangi dauguma ES gyventojų mano, kad gerai oro kokybei skatinti skirta viešoji veikla yra nepakankama, o daugiau nei 70 proc. ES gyventojų tikisi, kad ES pasiūlys papildomų priemonių(34); kadangi oro kokybės gerinimas taip pat susijęs su visuomenės mentaliteto pokyčiais, kurių negalima lengvai pasiekti teisiniais pokyčiais – to veikiau reikėtų siekti informuotumo apie švaraus oro politikos naudą kampanijomis;

Iš dalies veiksminga priemonė, kurią reikia patobulinti

1.  pripažįsta, kad trys ES švaraus oro politikos ramsčiai sėkmingai skatina daugumos oro teršalų išmetimo ir koncentracijos mažėjimo tendenciją Europoje; pabrėžia, kad, nors aplinkos oro kokybės direktyvos buvo veiksmingos nustatant bendrus ES oro kokybės standartus ir palengvinant keitimąsi informacija apie oro kokybę, jomis tik iš dalies pavyko veiksmingai sumažinti oro taršą ir sumažinti jos neigiamą poveikį sveikatai, gyvenimo kokybei ir aplinkai; atkreipia dėmesį į tai, kad daug valstybių narių vis dar nesilaiko dabartinių oro kokybės standartų ir nesiėmė pakankamų veiksmų, kad pagerintų oro kokybę ir užtikrintų, kad normos būtų viršijamos kuo mažiau, net ir Komisijai pradėjus pažeidimo tyrimo procedūras ir teismui priėmus sprendimus, kuriais reikalaujama laikytis aplinkos oro kokybės direktyvų;

2.  pabrėžia, kad didžiojoje Europos teritorijos dalyje padidėjo įvairių su oro tarša susijusių patologijų, pvz., astmos, neurotoksinių ligų ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų sukeliamų ligų, skaičius, ir dėl šios priežasties galima pateisinti ne tik visapusišką Europos teisės aktų taikymą, bet ir greitas ir veiksmingas Komisijos procedūras tuo atveju, kai valstybės nesilaiko reikalavimų;

3.  pripažįsta, kad oro tarša nepaiso sienų ir kad valstybės narės tarpusavyje, taip pat ES ir ne ES šalys keičiasi dideliu kiekiu oro teršalų, kaip pažymėta antrojoje švaraus oro apžvalgoje; pažymi, kad valstybės narės negali imtis jokių veiksmų dėl išmetamų teršalų šaltinių, esančių už jų teritorijos ribų; ragina Komisiją rengiant naują oro kokybės politiką atsižvelgti į sudėtingą oro taršos pobūdį (pavyzdžiui, antrinių kietųjų dalelių susidarymą, oro taršos pernešimą pasauliniu ir ES mastu), kad būtų užtikrintas integruotas visapusiškas požiūris;

4.  pažymi, kad aplinkos oro direktyvos grindžiamos oro kokybės standartais, kurie šiuo metu yra 15–20 metų senumo, ir kad kai kurie iš jų yra daug žemesni nei dabartinėse PSO gairėse nustatyti standartai ir apskaičiuoti orientaciniai lygiai, pagrįsti papildoma vėžio rizika per visą gyvenimą, taip pat vertės, rekomenduojamos pagal naujausius mokslinius poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai duomenis; palankiai vertina Europos žaliajame kurse prisiimtą įsipareigojimą persvarstyti oro kokybės standartus ir ragina Komisija suderinti KD10, KD2,5, SO2 ir O3 vertes su PSO gairėmis, o benzeno (C6H6) ir benzo(a)pireno (BaP) vertes – su orientaciniais PSO lygiais, atliekant aplinkos oro kokybės direktyvų pakeitimus pagal teisėkūros procedūrą po to, kai bus gautos poveikio sveikatai, aplinkai visuomenei ir ekonomikai išsamaus vertinimo išvados; primygtinai tvirtina, kad šiuo metu peržiūrimos PSO gairės ir kad netrukus jos bus paskelbtos; atkreipia dėmesį į būtinybę atnaujinti ES oro kokybės standartus, kai tik bus paskelbtos naujos PSO gairės, ir įtraukti įpareigojimą periodiškai peržiūrėti standartus remiantis naujausiais moksliniais ir techniniais duomenimis, siekiant juos suderinti su reguliariai atnaujinamomis PSO gairėmis; ragina Komisiją taip pat atsižvelgti į Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijoje nustatytas naujausias kritines ekosistemų apkrovas, kuriomis grindžiama ekosistemų apsauga;

5.  pabrėžia, kad, remiantis Europos aplinkos agentūros surinktais duomenimis, ir nepaisant sumažėjusio išmetamo KD10 kiekio, dauguma Europos šalių, kurios buvo stebimos 2000–2015 m., miestų gyventojų kenčia nuo koncentracijų, kurios viršija metinę orientacinę vertę, kuri rekomenduojama PSO gairėse; prašo Komisijos pasiūlyti teisės aktus srityse, kuriose esama teisinių spragų, kartu atsižvelgiant į susijusią kitų taršos šaltinių, pvz., triukšmo, mažinimo naudą; prašo Komisijos išnagrinėti vidaus patalpų oro taršos pasekmes ir galimas teisines teisių gynimo priemones atsižvelgiant į visus vidaus patalpų oro taršos šaltinius;

6.  rekomenduoja užtikrinti, kad persvarstyti oro kokybės standartai ir stebėsenos reikalavimai, kai tikslinga ir remiantis naujausių mokslinių įrodymų vertinimu, taip pat apimtų kitus nereglamentuojamus teršalus, kurių neigiamas poveikis sveikatai ir aplinkai ES įrodytas, pavyzdžiui, itin smulkias daleles, juodąją anglį, gyvsidabrį ir amoniaką; pabrėžia ES siekį pirmauti pertvarkos, kuria siekiama geros planetos būklės, procese ir primena, kad norėdama tapti pasauline lydere, ji turėtų rodyti pavyzdį, be kita ko, nustatydama plataus užmojo kokybės standartus visiems oro teršalams ir užtikrindama jų laikymąsi;

7.  pažymi, kad dauguma pažeidimo tyrimo procedūrų, kurias iki šiol pradėjo Komisija, yra susijusios su ribinių verčių viršijimu, o tai rodo, kad ribinės vertės yra labiausiai užtikrintinos Aplinkos oro kokybės direktyvų aspektais; ragina Komisiją pasiūlyti dabartines tikslines vertes (O3, As, Cd, Ni ir BaP) pakeisti ribinėmis vertėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad metiniai standartai sudaro sąlygas nepastebėti kritinių teršalų koncentracijų, ypač KD2,5 atveju;

8.  ragina Komisija sudaryti visuomenei ar mokslo bendruomenei dėl poveikio sveikatai susirūpinimą keliančių medžiagų ar junginių, pvz., mikroplastiko, stebėjimo sąrašą (toliau – stebėjimo sąrašas), kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų, susijusių su naujomis žiniomis apie šių atsirandančių junginių ir medžiagų sąryšį su žmonių sveikata, ir nustatyti tinkamiausius stebėsenos būdus ir metodikas;

Oro taršos matavimas

9.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad valstybės narės oro kokybę matuotų atitinkamose vietose ir taršos šaltiniuose, siekiant išvengti atvejų, kai oro tarša įvertinama nepakankamai arba per daug griežtai, ir gauti reprezentatyvius rezultatus; ragina valstybes nares sustiprinti savo stebėjimo tinklus, gauti daugiau ir tikslesnių žinių apie jų teritorijoje esančių teršalų lygius ir įvertinti savo oro kokybės stebėjimo tinklo lygį siekiant nustatyti nuolatines ir epizodines atmosferos taršos aplinkybes ir imtis veiksmų joms pašalinti; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų vykdomi direktyvoje nustatyti su tuo susiję įpareigojimai ir kad mėginių ėmimo vietos konkrečioje teritorijoje būtų palyginamos ir reprezentatyvios, be kita ko, teikiant tiesioginę paramą valstybėms narėms įrengiant įvairias stacionarias stebėjimo stotis, modeliuojant ir galbūt pasirinktinai nustatant pasyvias mėginių ėmimo vietas, siekiant garantuoti reprezentatyvius rezultatus ir išvengti sisteminių trūkumų, taip pat mokant ir įdarbinant ekspertus, užtikrinant didesnį tikrinimo, kontrolės ir stebėjimo tikslumą ir sukuriant keitimosi gerąją patirtimi platformą; pabrėžia, kad reikia nuolat mokyti naujus ekspertus, įskaitant kitose srityse dirbusių žmonių, norinčių aktyviai veikti šioje srityje, perkvalifikavimą ir jaunų bedarbių mokymą; pažymi, kad tai, jog valstybės narės gali pasirinkti stebėjimo vietas, kurių duomenys perduodami EAA, taip pat gali lemti nepakankamą oro teršalų koncentracijų įvertinimą;

10.  palankiai vertina tai, kad valstybės narės sukūrė daugiau kaip 4 000 stebėjimo stočių ir 16 000 mėginių ėmimo vietų vienijantį oro kokybės stebėjimo tinklą, grindžiamą bendrais aplinkos oro kokybės direktyvose apibrėžtais kriterijais; pažymi, kad nuostatos dėl vietos nustatymo apima daug kriterijų ir suteikia tam tikro lankstumo, todėl gali būti sudėtingiau atlikti patikrą, ir dažnai susidaro situacijos, kai miestų stebėsenos tinklai neteikia informacijos apie vietas, kuriose susidaro didžiausia oro teršalų koncentracija, ir taip atsiranda rizika, kad nebus pastebėti ribinių verčių viršijimo atvejai; ragina Komisiją, priimant įgyvendinimo aktą pagal Direktyvos 2008/50/EB 28 straipsnį, nedelsiant valstybėms narėms pateikti rekomendacijas, kaip kurti savo stebėsenos tinklus; ragina Komisiją, teikiant pasiūlymus dėl aplinkos oro kokybės direktyvų persvarstymo, peržiūrėti ir nustatyti naujas privalomas stebėjimo stočių ir mėginių ėmimo vietų nustatymo taisykles, pvz., galimybę Komisijai reikalauti, kad prireikus būtų įrengti papildomi stebėjimo punktai, siekiant užtikrinti geresnį oro taršos matavimą, arba nustatyti mažiausią matavimo stočių skaičių kiekvienam taršos šaltinio tipui (transportas, pramonė, žemės ūkis ar gyvenamasis būstas);

11.  mano, kad veiksmingesnis oro kokybės stebėjimo tinklas taip pat turi galėti įvertinti pagrindinių taršos šaltinių poveikį oro kokybės standartams netoliese esančiuose kaimuose ir saugomose ekosistemose ir suteikti daugiau informacijos apie vertinamų teršalų išmetimo nuotolį;

12.  ragina Komisiją pateikti priemones, kuriomis būtų skatinamos valstybių narių investicijos į stebėsenos tinklų gerinimą, įskaitant stebėsenos stočių statybą, specialistų ir analitikų mokymą ir įdarbinimą, ir remiamas griežtesnių priežiūros, kontrolės ir stebėsenos procedūrų nustatymas;

13.  siūlo nustatyti fiksuotų stebėsenos vietų ir modeliavimo derinį, kurį gali papildyti pasyvus mėginių ėmimas, nes fiksuotose stebėsenos vietose sudėtinga užfiksuoti didelę oro teršalų įvairovę; pabrėžia, kad oro kokybės modeliavimas gali papildyti mėginių ėmimą; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos oro kokybės direktyvose oro kokybės modeliavimas (su tinkama erdvine skyra) turėtų būti aiškiau įtrauktas į oro kokybės vertinimo procesą; pabrėžia tikralaikių oro kokybės duomenų svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija visada turėtų išnagrinėti naujausias technines matavimo sistemas, normas ir standartus;

14.  pabrėžia, kad nors aplinkos oro kokybės direktyvose yra kai kurių nuostatų, susijusių su tuo, kaip mažinti išmetamą teršalų kiekį vietovėse, kuriose žmonės labiausiai kenčia nuo oro taršos arba kuriose teršalų koncentracija yra didžiausia, reikalingos papildomos Komisijos rekomendacijos dėl mėginių ėmimo vietų išdėstymo makroskalėje, siekiant sustiprinti šių konkrečių nuostatų įgyvendinimą; pažymi, kad mažiau pasiturinčios socialinės ir ekonominės grupės patiria didesnį oro taršos poveikį, nes jos dažniau gyvena arti didelės taršos šaltinių, ir tas poveikis pasireiškia tiek lauke, pvz., dėl eismo ir pramonės zonose, tiek namuose, pvz., dėl žemos kokybės kietojo kuro deginimo būstui šildyti; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ES teisėje reikia tinkamai ir geriau apimti oro taršos poveikį žmonėms, ir primygtinai ragina Komisiją rengiant oro kokybės indeksus įtraukti naujus rodiklius, pvz., gyventojų tankį aplink stebėjimo stotis ir mėginių ėmimo vietas, kad būtų galima nustatyti bendro poveikio gyventojams kriterijus ir nuostatas dėl stebėsenos vietų reprezentatyvumo, taip pat šiuo atžvilgiu dalytis esama geriausia patirtimi, pvz., nustatant oro kokybės gerinimo prioritetus; tačiau pažymi, kad šie nauji kriterijai turėtų papildyti ribines vertes, o ne jas pakeisti, nes ribinės vertės, kaip paaiškėjo, iki šiol yra geriausiai įgyvendinami standartai ir kad tie patys oro kokybės standartai turi būti taikomi visoje Europoje;

COVID-19 krizės metu įgyta patirtis

15.  pažymi, kad COVID-19 pandemija yra neatsiejamų žmonių sveikatos ir ekosistemų būklės sąsajų pavyzdys; pabrėžia, kad rengiant naujas politikos priemones reikia atsižvelgti į COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį, susijusią su oro tarša;

16.  pažymi, kad karantino priemonės, skirtos pandemijos plitimui kontroliuoti, lėmė radikalų laikiną su eismu ir pramone susijusios veiklos sumažėjimą, o tai prisidėjo prie beprecedenčio išmetamo teršalų kiekio ir oro taršos sumažėjimo visame žemyne, įskaitant teršalų koncentracijas, kurios buvo gerokai mažesnės, palyginti su PSO gairėse nustatytomis teisinėmis ribomis, taigi, aiškiai matyti, koks yra žmogaus veiklos poveikis aplinkai; siūlo išanalizuoti visas priemones, siekiant suprasti jų poveikį; apgailestaudamas pažymi, kad dėl nuolatinio ilgalaikio oro taršos poveikio gali padidėti neigiamas tokių kvėpavimo takų ligų kaip COVID-19 poveikis; nerimauja dėl rizikos, kad tarša gali vėl pasiekti ankstesnį lygį arba, dar blogiau, pasiekti dar didesnį lygį, ir perspėja dėl vietos lygmens priemonių, kuriomis siekiama mažinti oro taršą, įgyvendinimo atidėjimo arba nutraukimo; atkreipia dėmesį į tai, kad gerokai sumažinus oro taršą ilguoju laikotarpiu, tai būtų labai naudinga žmonių sveikatai, taip pat žemės ūkiui ir natūralioms ekosistemoms; todėl pabrėžia, kad kova su oro tarša turi būti vienas ES ekonomikos gaivinimo plano pagrindinių tikslų ir kad privalomi ES oro kokybės reikalavimai ir jų veiksmingas vykdymas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti piliečių sveikatą ir didinti jų atsparumą būsimoms grėsmėms sveikatai; primygtinai ragina valstybes nares didinti savo švaraus oro politikos užmojus, be kita ko, tikslingai panaudojant ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas;

17.  pažymi, kad COVID-19 krizė parodė, jog variklinio eismo sumažėjimas ir judėjimo būdų pokyčiai yra veiksminga priemonė oro taršai miestuose sumažinti; todėl mano, kad reikėtų skatinti gerąją patirtį, pvz., apsipirkimą netoliese esančiose parduotuvėse, savanorišką nuotolinį darbą, elektroninį administravimą arba lanksčias darbo valandas;

Sėkmingos vietos oro kokybės politikos skatinimas

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad aiškiai mažėjančios oro taršos tendenciją galima iš esmės pastebėti tais atvejais, kai politika įgyvendinama kartu su kitų sričių politika, todėl jų sėkmei labai svarbu visoje ES užtikrinti nuoseklų požiūrį į vietos politikos struktūrą ir įgyvendinimą; pabrėžia, kad siekiant politikos nuoseklumo taip pat reikalingas įvairių valdžios institucijų bendradarbiavimas, ir ragina Komisiją ir valstybes nares šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis; ragina valstybes nares parengti nuoseklias ir ilgalaikes švaresnio oro strategijas; ragina Komisiją aplinkos oro kokybės direktyvose numatyti naujas teisines nuostatas, siekiant užkirsti kelią tam, kad vietos politika ir priemonės, kurios, kaip paaiškėjo, padėjo veiksmingai gerinti oro kokybę, būtų panaikintos neatlikus išsamios analizės ar vertinimo;

19.  palankiai vertina Komisijos 2019 m. paskelbtą aplinkos oro kokybės direktyvų tinkamumo patikrą; ragina Komisiją išnagrinėti greito ir veiksmingesnio bendradarbiavimo su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis priemones, siekiant skatinti laikytis oro kokybės teisės aktų, be kita ko, pasitelkiant ES finansavimą; ragina Komisiją teikti techninę pagalbą ir ekspertines žinias nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, patiriančioms sunkumų užtikrinant ir įgyvendinant oro kokybės teisės aktus;

20.  ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas parengti ir įgyvendinti strateginius ir įrodymais pagrįstus tvaraus judumo mieste planus, kuriais būtų siekiama koordinuotai planuoti įvairiems sektoriams ir transporto rūšims skirtas politikos kryptis, paskatas ir subsidijas, bei investicijas į tvarų ir prieinamą viešąjį transportą, priemones, skirtas esamam transporto priemonių parkui atnaujinti, investicijas į technologijas, susijusias su netaršiomis transporto rūšimis ir judumu kaip paslauga, taip pat į aktyvaus, bendro ir netaršaus judumo infrastruktūrą, mažos taršos zonas, transporto priemonių apmokestinimo sistemas ir su paklausa susijusias priemones, skirtas visuomenės informuotumui didinti ir komunikacijos veiklai, susijusiai su ES vaidmeniu kovojant su oro tarša, stiprinti;

21.  pabrėžia poreikį užtikrinti, kad miestai būtų sveikesni, ir gerokai sumažinti oro taršos lygį; ragina vietos valdžios institucijas parengti tvarių miestų planus, įskaitant tokias priemones, kaip žaliųjų zonų, pėsčiųjų zonų ir zonų be automobilių miestų centruose kūrimas, taip pat ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu skatinimas, prieinamo viešojo transporto, dalijimosi transporto priemonėmis ir tvarių judumo sprendimų naudojimas, kartu užtikrinant sambūvį su motoriniu transportu; atkreipia dėmesį į tai, kad platūs, gerai prižiūrimi ir be kliūčių šaligatviai ir dviračių takai, kurie yra geriau sujungti su pagrindinėmis miestų gatvėmis ir integruoti į esamus kelių tinklus kartu užtikrinant jų saugų atskyrimą nuo eismo juostų, gali paskatinti aktyvias keliones, pvz., važiavimą dviračiu ir vaikščiojimą; atitinkamai ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas priimti plataus užmojo politiką ir priemones; mano, kad „15 minučių miestai“, kuriuose namai, darbo vieta, viešosios paslaugos ir parduotuvės pasiekiamos per 15 minučių einant pėsčiomis arba važiuojant viešuoju transportu, turėtų sudaryti ilgalaikio miestų planavimo pagrindą; ragina Komisiją kasmet skirti apdovanojimą miestams ar regionams, kurie ėmėsi geriausių priemonių, turinčių matomą poveikį ir davusių konkrečių rezultatų mažinant oro taršą, siekiant paskatinti vietos ir nacionalines valdžios institucijas būti aktyvesnes ir efektyvesnes, ir skatinti šias priemones Europos lygmeniu;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad naujausioje Komisijos tvaraus ir pažangaus judumo strategijoje raginama didinti kolektyvinio transporto, ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu, o taip pat automatizuoto, susietojo ir daugiarūšio judumo dalį, kad būtų gerokai sumažinta transporto tarša ir spūstys, ypač miestuose, ir pagerinta piliečių sveikata bei gerovė;

23.  ragina tinkamai investuoti į plataus masto dviračių infrastruktūrą, ypač miestų teritorijose, siekiant užtikrinti visų pažeidžiamų kelių eismo dalyvių saugumą ir padidinti dviračio, kaip veiksmingo ir sveiko važinėjimo į darbą būdo, patrauklumą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sklandų geležinkelių ir dviračių transporto rūšių derinimą, kad būtų užtikrintas tvarus važinėjimas į darbą kaimo ir miesto vietovėse; ragina šiuo tikslu plėsti tinklą „EuroVelo“;

24.  primena, kad viešojo transporto paslaugų teikimas dažnai yra pernelyg nepatrauklus, nereguliarus ir per brangus, ypač kaimo vietovėse;

ES oro kokybės politikos poveikis

25.  palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė priimsianti nulinės taršos veiksmų planą; primena glaudų gamtos išsaugojimo ir oro kokybės ryšį ir pabrėžia, kad oro tarša yra problema, kuriai spręsti reikia holistinio požiūrio, nes dėl eutrofikacijos ir rūgštėjimo ji daro neigiamą poveikį dirvožemio ir vandens augalijai ir gyvūnijai; įspėja, kad bet kokios naujos priemonės bus bevertės, jei oro kokybės klausimui nebus tinkamai teikiama pirmenybė ir jis nebus integruotas į visas ES politikos priemones, remiantis naujausiais moksliniais įrodymais ir ES teisės aktais dėl taršos šaltinių, pvz., klimato, energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio ir atliekų tvarkymo, kartu užtikrinant, kad nebūtų jokių prieštaravimų ir geresnę visų politikos sričių sinergiją; ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti visose srityse ir visais lygmenimis ir apsvarstyti visus techninius sprendimus, kaip sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį technologiniu požiūriu neutraliu būdu, siekiant padėti vietos valdžios institucijoms pradėti plataus užmojo, tačiau nelengvą kelią siekiant nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ir užtikrinti švaresnį orą;

26.  atkreipia dėmesį į oro taršos ir klimato kaitos ryšį, kaip tai matyti iš didėjančios ozono koncentracijos, kurią sukelia didėjanti temperatūra ir vis dažniau pasitaikančios karščio bangos; mano, kad visapusiškas požiūris į kovą su oro tarša yra suderinamas su kiekvienu atveju atliekama konkrečių kiekvienos rūšies teršalų ypatumų analize, pvz., dėl ozono, bespalvių ir aštraus kvapo dujų, kurios nėra pirminis teršalas ir kurių prevencijai reikalingos ilgalaikės pirmtakų (NOx ir VOCs) mažinimo priemonės;

27.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes įvertinti visų su išmetamaisiais teršalais susijusių teisės aktų veiksmingumą ir juos stiprinti, kartu užtikrinant veiksmingą jų įgyvendinimą; pabrėžia, kad išmetamo teršalų kiekio mažinimas šaltinio vietoje yra vienintelis veiksmingas būdas užtikrinti švarų orą; įspėja, kad dauguma valstybių narių neįvykdys 2020 m. ir 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įpareigojimų pagal INR direktyvą; pabrėžia, kad reikia imtis griežtų priemonių siekiant sumažinti visų sektorių, ypač kelių ir jūrų transporto, aviacijos, pramonės įrenginių, pastatų, žemės ūkio ir energijos gamybos sektoriaus išmetamų teršalų kiekį; pabrėžia, kad ES oro kokybės ir išmetamųjų teršalų standartus reikia įtraukti į savo prekybos politiką, siekiant užkirsti kelią teršalų perkėlimui už ES ribų, nes tai dar labiau padidintų tarpvalstybinės oro taršos poveikį ES oro kokybei; rekomenduoja užtikrinti, kad iš esamų ES fondų švaraus oro tikslams būtų skiriama tinkama finansinė parama, siekiant remti valstybių narių įgyvendinamus veiksmus;

28.  ragina Komisiją greitai pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, siekiant užtikrinti su išmetamo teršalų kiekio mažinimu susijusių įsipareigojimų vykdymą pagal INR direktyvą; atkreipia dėmesį į tai, kad ES priemonės, kuriomis siekiama mažinti teršalų išmetimą įvairiuose sektoriuose, turi būti aiškiai orientuotos į nulinį išmetamų teršalų kiekį ir nulinę taršą šiuose sektoriuose; ragina laikytis nuoseklaus politikos požiūrio į ŠESD ir teršalų išmetimo reguliavimą;

29.  apgailestauja dėl Komisijos ataskaitoje „Antroji švaraus oro apžvalga“ INR direktyvos 5 skirsniui pasiūlyto lankstumo mechanizmo; atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. 11 valstybių narių paprašė pakoreguoti jų nacionalines išmetamųjų teršalų ribines vertes; ragina Komisiją koreguoti išmetamųjų teršalų aprašus tik tais atvejais, kai tai griežtai būtina, ir atsižvelgti į tai, ar prieš pateikdamos prašymą pakoreguoti išmetamųjų teršalų aprašą valstybės narės ėmėsi veiksmų galimam nenumatytam teršalų išmetimui tam tikruose sektoriuose kompensuoti;

30.  pabrėžia, kad išmetamo metano kiekis nėra reglamentuojamas pagal ES oro taršos teisės aktus ir nėra konkrečiai reglamentuojamas pagal ES klimato politiką; palankiai vertina neseniai paskelbtą „ES metano teršalų mažinimo strategiją“ ir ragina Komisiją veiksmingai spręsti klausimą, susijusį su poreikiu mažinti išmetamo metano kiekį, visų pirma iš žemės ūkio ir atliekų sektorių;

31.  su nerimu pažymi, kad nors išmetamas oro teršalų kiekis mažėja visoje Europos Sąjungoje, išmetamas amoniako (NH3) kiekis, visų pirma žemės ūkio sektoriuje, toliau didėja ir kelia problemų ES valstybėms narėms stengiantis neviršyti ES oro taršos ribų; pabrėžia, kad miesto teritorijose išmetamam amoniakui tenka apie 50 proc. oro taršos poveikio sveikatai, nes amoniakas yra pagrindinis kietųjų dalelių šaltinis; ragina valstybes nares pasinaudoti savo nacionaliniais bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginiais planais kaip galimybe kovoti su žemės ūkio sektoriaus keliama oro tarša; taip pat prašo Komisijos ir valstybių narių išnagrinėti galimybes sumažinti šių išmetamų teršalų kiekį remiantis Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva(35);

32.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos žaliuoju kursu siekiama sumažinti ES poveikį aplinkai ir kad, atsižvelgiant į svarbų pramonės indėlį į bendrus aplinkai kenkiančius veiksnius, būtina tinkamai prisidėti siekiant šio bendrojo tikslo; reiškia susirūpinimą dėl statomų naujų pramoninių įrenginių, kurių pajėgumai yra vos mažesni, palyginti su Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvoje nustatytomis ribomis, sąmoningai siekiant, kad direktyva jiems nebūtų taikoma; šiuo atžvilgiu palankiai vertina paskelbtą Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos peržiūrą, siekiant geriau spręsti didelių pramonės įrenginių taršos problemą, skatinti pramoninę veiklą, darančią mažiausiai neigiamą poveikį aplinkai, ir užtikrinti visapusišką derėjimą su ES aplinkos, klimato, energijos ir žiedinės ekonomikos politika; ragina Komisiją įpareigoti valstybes nares viešai skelbti informaciją apie atitiktį ir leidimus;

33.  atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtų naudinga į Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą įtraukti kitus sektorius, kuo labiau sumažinti nuo direktyvos nukrypti leidžiančių nuostatų skaičių, peržiūrėti dabartinius geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), patvirtinti nuoseklų į rezultatus orientuotą požiūrį į pramoninės veiklos, darančios mažiausią poveikį aplinkai, skatinimą ir integruoti nuostatas, kuriomis skatinama pažanga leidimų išdavimo etape arba geriausių prieinamų gamybos būdų informacinių dokumentų (GPGBID) rengimo procese;

34.  ragina vietos valdžios institucijas kartu su oro kokybės planais įgyvendinti informacines kampanijas ir paskatų schemas, skirtas pastatų renovacijai ir senų, neefektyvių ir taršių gyvenamųjų pastatų šildymo ir vėsinimo sistemų, kurios atsakingos už didelę dalį oro taršos sveikatai pavojingomis medžiagomis, pakeitimui; mano, kad centralizuotas šilumos tiekimas, pagrįstas tvariais sprendimais, gali būti gera alternatyva išsklaidytiems ir ypač neveiksmingiems individualaus šildymo šaltiniams;

35.  pažymi, kad elektros gamyba naudojant kietąjį kurą artimiausioje ateityje bus pagrindinis į orą išmetamo gyvsidabrio šaltinis Europoje; šiuo požiūriu palankiai vertina bent 10 ES valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus laipsniškai atsisakyti anglių; ragina kitas ES valstybes nares laipsniškai atsisakyti anglių kaip energijos šaltinio ne vėliau kaip iki 2030 m.;

36.  pabrėžia, kad nors su transportu susijusių išmetamų teršalų kiekis pastaraisiais dešimtmečiais labai sumažėjo, ES, ypač miestų teritorijose, išlieka nuolatiniai „karštieji taškai“, kuriuose oro taršos lygis yra per aukštas ir kuriose vis dar beveik vienas iš šešių gyventojų susiduria su oro taršos koncentracija, viršijančia ES oro kokybės standartus, taikomus tam tikriems teršalams; pabrėžia, kad pernelyg didelė transporto keliama oro tarša visų pirma kelia ypatingą pavojų miestų teritorijose ir netoli transporto mazgų gyvenančių asmenų sveikatai;

37.  primena, kad kelių transportas yra pagrindinis NOx šaltinis Europoje; ragina Komisiją parengti griežtus ES automobiliams taikomus išmetamų oro teršalų standartus (būsimi Euro 7 standartai, taikomi lengviesiems automobiliams ir Euro VII standartai, taikomi krovininėms transporto priemonėms) technologiškai neutraliu būdu, nediskriminuojant dėl kuro rūšių; pažymi, kad naujos transporto priemonių bandymų procedūros turėtų būti peržiūrėtos, siekiant išplėsti matuojamų reguliuojamų teršalų taikymo sritį, padidinti jų tikslumą ir veiksmingumą bei pašalinti spragas, taip užtikrinant, kad teršalų standartai iš tiesų atitiktų realias vairavimo sąlygas;

38.  pabrėžia, kad labai svarbu skatinti netaršių ir mažataršių transporto priemonių rinką ir pateikti valstybėms narėms rekomendacijas, kuriomis jos būtų skatinamos įgyvendinti įvairias paskatas netaršioms ir mažataršėms transporto priemonėms, kartu užtikrinant, kad tokios paskatos būtų orientuotos į transporto priemones, kurių realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis yra mažiausias; pabrėžia, kad siekiant didesnio netaršių ir mažataršių transporto priemonių pripažinimo tarp vartotojų, labai svarbu užtikrinti įkrovimo infrastruktūros prieinamumą ir pasiekiamumą, be kita ko, privačiuose ir viešuose pastatuose, kaip nurodyta Pastatų energinio naudingumo direktyvoje(36), ir užtikrinti jų konkurencingumą;

39.  mano, kad siekiant pagerinti oro kokybę „karštuosiuose taškuose“ labai svarbu pereiti prie tvaresnės ir mažiau taršios transporto sistemos ir sukurti judumo infrastruktūrą, kuria būtų siekiama sumažinti spūstis keliuose, ypač miestų teritorijose, kuo veiksmingiau naudojant visas turimas priemones ir atsižvelgiant į naujausius mokslinius įrodymus bei naujausias technologines inovacijas; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms atlikti reguliarius jų transporto infrastruktūros kokybės patikrinimus siekiant nustatyti sritis, kuriose reikia mažinti spūstis ir jas optimizuoti, ir imtis atitinkamų priemonių šiose srityse, kad oro kokybė taptų atskiru prioritetu, be kita ko, pasinaudojant turimomis ES lėšomis ir tikslingiau taikant pagrindinius finansavimo mechanizmus, pvz., Europos regioninės plėtros fondą ir Sanglaudos fondą;

40.  pakartoja, kad svarbu iš esmės pereiti nuo kelių transporto prie mažiau taršių transporto rūšių, pvz., kombinuotojo transporto, vidaus vandenų kelių ir geležinkelių transporto, visų pirma pasinaudojant 2021 m. paskelbtais Europos geležinkelių metais; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia skubiai gerinti ir modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą pagal transeuropinio transporto tinklo sistemą, visapusiškai įdiegiant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), pašalinant kliūtis ir baigiant kurti trūkstamas jungtis, ypač pagal transeuropinio transporto tinklo sistemą, ir toliau lengvinti ir skatinti įvairiarūšį ir daugiarūšį vežimą; mano, kad, kalbant apie paskutinio kilometro ir vidutinių nuotolių atstumus, šis požiūris turėtų būti derinamas su poreikiu užtikrinti, kad kelių transportas taptų veiksmingesnis ir tvaresnis;

41.  pabrėžia, kad veiksmingiausias būdas sumažinti kelių transporto keliamą oro taršą yra skatinti perėjimą nuo įprastinių degalų prie švaresnių alternatyviųjų degalų, kaip aprašyta Direktyvoje 2014/94/ES(37) dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo; mano, kad būsima Reglamento (ES) 2019/631(38), kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, peržiūra paspartintų netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimą;

42.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad dabartiniuose teisės aktuose nustatyti išmetamųjų teršalų standartai būtų geriau įgyvendinami, ir didinti informuotumą apie galimybes suderinti naudotus automobilius su ekologiniais standartais, pvz., juos modifikuojant;

43.  pabrėžia, kad mišrus prekių vežimas prisideda prie transporto išmetamų teršalų kiekio mažinimo, nes skatinama pereiti nuo krovininio kelių transporto prie mažiau taršių transporto rūšių, įskaitant visiškai netaršius upių koridorius;

44.  pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į struktūrinius suvaržymus, kurie gali turėti įtakos alternatyvių transporto rūšių diegimui atokiausiuose regionuose ir salose; ragina Komisiją ir atokiausių regionų vyriausybes parengti veiksmų planą, kuriuo būtų siekiama teikti paskatas ir specialų finansavimą transportui šiuose regionuose;

45.  pažymi, kad dėl jūrų transporto sukeliamos oro taršos ES kasmet miršta daugiau kaip 50 000 žmonių, todėl ji turi būti toliau mažinama(39); pažymi, kad ES reikia patvirtinti tinkamas ir veiksmingas priemones, siekiant reguliuoti jūrų transportą; atkreipia dėmesį į tai, kad uostamiesčiai, susiduriantys su papildoma tarša dėl laivybos, kranų, kruizinių laivų ir įvairių transporto priemonių, turi atsižvelgti į šiuos aspektus, norėdami pagerinti savo oro kokybę; su nerimu pažymi, kad žalingas laivų poveikis oro kokybei augant sektoriui toliau didėja; ragina Komisiją skubiai įvykdyti savo įsipareigojimą reguliuoti taršiausių laivų patekimą į uostus ir įpareigoti prisišvartavusius laivus naudotis prieinama įkrovimo ir kuro papildymo infrastruktūra, pvz., nuo kranto tiekiama elektra, siekiant sumažinti išmetamą oro teršalų kiekį ir taip apsaugoti pakrantės vietoves ir jų gyventojus; ragina Komisiją ir valstybes nares visuose Europos uostuose įgyvendinti netaršios krantinės standartą;

46.  pažymi, kad išmetamųjų teršalų kontrolės rajonai yra esminės priemonės, siekiant riboti oro taršą laivybos sektoriuje, be to, jos padeda kovoti su klimato kaita, mažinti poveikį žmonių sveikatai ir jūrų biologinei įvairovei; todėl ragina išplėsti išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus į visas ES jūras; ragina valstybes nares savo teritoriniuose vandenyse griežtai kontroliuoti išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus;

47.  pabrėžia aviacijos poveikį oro taršai ir atitinkamą neigiamą poveikį sveikatai; atsižvelgdamas į tai primena, kad elektros energijos tiekimas nejudantiems lėktuvams oro uostuose gali pagerinti oro kokybę, todėl primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinėse politikos sistemose būtų atsižvelgiama į poreikį oro uostuose įrengti elektros energijos tiekimą pagal Direktyvą 2014/94/ES;

Oro kokybės planai

48.  pažymi, kad parengti oro kokybės planą yra pagrindinis aplinkos oro kokybės direktyvų reikalavimas, kai valstybė narė neatitinka oro kokybės standartų, tačiau daugeliu atvejų šie planai neveiksmingi siekiant numatytų rezultatų; ragina Komisiją pagal Direktyvos 2008/50/EB 28 straipsnį kuo greičiau priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo būtų nustatyti oro kokybės planų rengimo ir įgyvendinimo būtinieji reikalavimai ir geriausia praktika, siekiant užtikrinti, kad aplinkos oro kokybės planuose būtų nustatyti privalomi terminai veiksmams, atitinkantiems taršos problemos mastą, įgyvendinti; ragina Komisiją užtikrinti pakankamą suplanuotų veiksmų finansavimą bei numatyti patikimus mažinimo apskaičiavimo būdus, kuriuos būtų galima naudoti įgyvendinimui įvertinti; laikosi nuomonės, kad dabartinė ilga oro kokybės planų rengimo procedūra kelia riziką jų efektyvumui ir mano, kad oro kokybės planai turėtų būti tikslingesni ir pirmenybė turėtų būti teikiama trumpalaikėms ir vidutinės trukmės priemonėms, kurios yra orientuotos į rezultatus ir padeda spręsti taršos iš nustatytų pagrindinių taršos šaltinių problemą; pažymi, kad labiau suderintos ir palyginamos priemonės, taikomos visose valstybėse narėse, padidintų jų veiksmingumą ir visuotinį pripažinimą; pabrėžia svarbų savivaldybių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant oro kokybės planus, atsižvelgiant į tai, kad oro taršos veiksniai ir pasekmės yra vietinio pobūdžio;

49.  pažymi, kad valstybės narės rengia viešas metines ataskaitas apie visus teršalus, kuriems taikomos Aplinkos oro kokybės direktyvos, ir kasmet Komisijai teikia ataskaitą pagal Direktyvos 2008/50/EB 27 straipsnį; tačiau apgailestauja dėl to, kad pagal Aplinkos oro kokybės direktyvas nereikalaujama, kad valstybės narės teiktų Komisijai ataskaitas apie oro kokybės planų įgyvendinimą ir juos atnaujintų, kai priimamos naujos priemonės arba kai pažanga nepakankama; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija neanalizuoja ir neteikia grįžtamosios informacijos apie pateiktus oro kokybės planus ir juose numatytas priemones; pažymi, kad tinkama ir kritiška grįžtamoji informacija apie pateiktus oro kokybės planus, galėtų padėti valstybėms narėms parengti geresnius oro kokybės planus, numatant veiksmingesnes priemones, ir padėtų užkirsti kelią oro kokybės standartų nesilaikymui; ragina Komisiją nustatyti skaidresnę ir lankstesnę keitimosi informacija sistemą ir įpareigojimą teikti metines ataskaitas apie oro kokybės planų įgyvendinimą, taip pat pateiktų oro kokybės planų vertinimo procedūrą, siekiant užtikrinti, kad valstybių narių priemonės padėtų greitai ir veiksmingai pagerinti oro kokybę;

50.  pabrėžia, kad vietos ir regionų lygmenimis svarbu turėti pakankamai ekspertinių žinių ir išteklių oro kokybės planams rengti ir oro kokybės gerinimo priemonėms pasirinkti, įgyvendinti ir vertinti; šiuo atžvilgiu pabrėžia poreikį didinti informuotumą apie turimas lėšas, techninius išteklius ir lanksčius būdus, kurie gali būti pritaikyti prie vietos ir regionų realijų;

Aplinkos oro kokybės direktyvų vykdymo užtikrinimas

51.  įspėja, kad 2021 m. vasario mėn. dar nebaigta 31 pažeidimo nagrinėjimo procedūra prieš 20 valstybių narių dėl aplinkos oro kokybės direktyvų įgyvendinimo; pripažįsta, kad kai kurios iš šių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų vykdomos nuo 2009 m. ir kad, nepaisant šiuo metu vykstančių pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, taršos koncentracijos ribos valstybėse narėse ir toliau viršijamos; mano, jog tai, kad valstybėse narėse nuolat ir sistemiškai viršijamos su oro kokybe susijusios normos, rodo, kad joms trūksta ryžto priimti veiksmingesnes priemones savo piliečių sveikatai ir aplinkai apsaugoti ir kad dabartinė direktyvų vykdymo užtikrinimo procedūra yra neveiksminga; primygtinai ragina Komisiją persvarstyti dabartinę aplinkos oro kokybės direktyvų vykdymo užtikrinimo procedūrą;

52.  nerimauja dėl prasto INR direktyvos vykdymo užtikrinimo; perspėja, kad nuo 2010 m. nė viena pažeidimų nagrinėjimo procedūra nebuvo pradėta dėl išmetamo teršalų kiekio, viršijančio INR direktyvoje nustatytas viršutines ribas, nepaisant to, kad trys valstybės narės niekada nepranešė apie išmetamą NH3 teršalų kiekį, mažesnį už jų atitinkamas viršutines ribas;

53.  ragina Komisiją kuo greičiau imtis teisinių veiksmų, kai tik sužinoma apie tai, kad ES oro kokybės teisės aktai neįgyvendinami, ir greitai perduoti klausimus spręsti teismui bei skirti sankcijas nustačius pažeidimus; ragina Komisiją reguliariai teikti aiškias ir išsamias apžvalgas apie vykdomas pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir nedelsiant paskelbti savo komunikaciją su reikalavimų nesilaikančiomis valstybėmis narėmis; ragina Komisiją skirti reikiamų išteklių, kad būtų galima užtikrinti greitus tolesnius veiksmus tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko reikalavimų;

54.  be to, primena, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 23/2018 dėl oro taršos taip pat atkreipiamas dėmesys į didelį pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, susijusių su oro kokybės ribinėmis vertėmis, skaičių ir pastebimą visoje Sąjungoje plačiai paplitusį oro kokybės teisės aktų įgyvendinimo atotrūkį; pažymi, kad šis įgyvendinimo atotrūkis laikui bėgant didėja, be kita ko, dėl nuolatinio ilgo vėlavimo įvairiais pažeidimo nagrinėjimo procedūrų etapais, paprastai trunkančiais nuo šešerių iki aštuonerių metų; mano, kad dvejų metų laikotarpis, Komisijai skirtas informuoti apie ribinių verčių viršijimą, yra per ilgas norint laiku užtikrinti jų įgyvendinimą;

55.  ragina valstybes nares pagerinti dabartinių teisės aktų įgyvendinimą laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų;

Visuomenės informavimo, informuotumo ir dalyvavimo gerinimas

56.  mano, kad sprendžiant oro taršos problemą ir sudarant sąlygas piliečiams tiesiogiai dalyvauti oro kokybės gerinimo veiksmuose itin svarbus vaidmuo tenka visuomenės informavimui ir informuotumui; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės, regionai ir miestai oro kokybės indeksus nustato skirtingai ir kad šiuo metu kai kuriems teršalams informacijos ir pavojaus slenksčiai nenustatyti; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti standartizuotą visoje ES taikomą oro kokybės klasifikavimo sistemą; ragina Komisiją, valstybes nares ir atitinkamas regionines ir vietos valdžios institucijas pradėti įgyvendinti programas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, kuriomis gerinama oro kokybė;

57.  pabrėžia, kad valstybių narių teikiama informacija apie galimą oro taršos poveikį sveikatai yra menka, neaiški ir sunkiai prieinama visuomenei; vis dėlto pažymi, kad valstybių narių pareigų, nustatytų aplinkos oro kokybės direktyvose, praktinio įgyvendinimo srityje pastebimos teigiamos tendencijos, susijusios su visuomenės informavimu apie oro kokybės padėtį; ragina toliau derinti visuomenei prieinamą informaciją apie oro kokybę visais geografiniais lygmenimis visose valstybėse narėse ir regionuose, kartu užtikrinant lengvą prieigą realiuoju laiku prie tikslios informacijos apie oro kokybę; ragina Komisiją, valstybes nares ir atitinkamas regionines ir vietos valdžios institucijas pradėti atnaujintas visuomenės informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas tokiomis temomis kaip skirtingos oro teršalų rūšys ir jų poveikis žmonių sveikatai arba esamas oro taršos lygis teritorijoje, įskaitant pažeidžiamoms grupėms skirtą informaciją, ir paskelbti geriausios ir prasčiausios oro kokybės zonų pažangos reitingus; mano, kad informavimo apie pražūtingus oro taršos padarinius ir apie susijusius taršos šaltinius kampanijos ir (arba) oro kokybės stendų įrengimas taip pat galėtų padėti didinti visuomenės informuotumą ir suteikti informacijos bei paskatinti elgesio ir modelių pokyčius, kurie prisidėtų prie oro kokybės;

58.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti ir remti priemones, kuriomis skatinamas visuomenės dalyvavimas įgyvendinant aplinkos oro kokybės direktyvas, pvz., valstybių narių vykdomą internetinės priemonės ir (arba) programėlės plėtojimą, kuri informuotų piliečius apie oro kokybę ir jos poveikį žmogaus sveikatai, suteiktų jiems galimybę teikti užklausas oro stebėjimo stotims arba mėginių ėmimo vietoms, pranešti apie oro kokybės pažeidimus arba teikti grįžtamąją informaciją Komisijai su valstybių narių veiksmais oro kokybės srityje susijusiais klausimais;

59.  pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijos, aplinkosaugos aktyvistai ir tiriamosios žurnalistikos žurnalistai dėl savo artumo ir tiesioginės prieigos prie duomenų vietoje atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant ir kontroliuojant aplinkos oro kokybės teisės aktų įgyvendinimą, todėl jie turi būti visapusiškai įtraukti į konsultavimosi procedūras;

60.  primygtinai ragina Komisiją atnaujinti aplinkos oro kokybės direktyvas, kad į jas būtų įtrauktos aiškios nuostatos, garantuojančios piliečių teisę į teisingumą pagal Orhuso konvenciją ir ragina Tarybą palengvinti jos įgyvendinimą, nes tai ypač svarbu tais atvejais, kai Taryba veikia kaip teisės aktų leidėja;

Kitos rekomendacijos

61.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nepriklausomai arba tvarių pastatų teisės aktuose, kurie būtų taikomi viešų ir komercinių pastatų uždarų patalpų oro kokybei, reguliuoti vidaus patalpų oro kokybę;

62.  mano, kad labai svarbu atlikti bendrą rezultatų, gautų stebėjimo tinkle, analizę ir teikti metines ataskaitas, kurios pateikiamos viešoje erdvėje ir apima erdvinių ir laiko duomenų analizę ir poveikio gyvenimo kokybei ir ekosistemoms vertinimus, įskaitant rekomendacijas, susijusias su veiksmais, kurių imamasi siekiant pašalinti bet kokią nustatytą nuolatinę arba epizodinę oro taršą;

63.  mano, kad valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad šioje srityje gerąją praktiką taikančių miestų rodomu pavyzdžiu iš esmės turėtų sekti kiti miestai rengdami ir įgyvendinami nenumatytų atvejų ar ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kurie turi būti pradedami įgyvendinti kuo greičiau, kai pateikiamos prognozės dėl didelės taršių dujų ir dalelių, kenkiančių visuomenės sveikatai, koncentracijų arba tokios koncentracijos iš tiesų pasiekiamos;

64.  pabrėžia, kad reikia gerinti transporto darbuotojų darbo sąlygas, geriau apsaugant darbuotojus, kasdien susiduriančius su didele oro tarša ir nuodingais dūmais, bei investuojant į jų perkvalifikavimą, kvalifikacijos kėlimą ir mokymą;

65.  pažymi, kad inovacijos ir moksliniai tyrimai, susiję su mažataršėmis ir išmetamą teršalų kiekį mažinančiomis technologijomis, padės mažinti taršą visuose sektoriuose; ragina Komisiją laikytis technologinio neutralumo principo; pabrėžia, kad reikia inovacinių sprendimų, pvz., įrenti filtravimo sistemas transporto priemonėse ir gatvėse, atnaujinti transporto priemonių parką ir panašių iniciatyvų;

66.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad oro kokybės politika garantuotų inovacijas ir konkurencingumą susijusiuose sektoriuose, kartu stengiantis pasiekti nulinės taršos tikslus;

67.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti forumus ir skatinti konsultacijas su kitomis šalimis stengiantis nustatyti veiksmingus sprendimus ir palengvinti Europos, nacionalinės ir vietos politikos įgyvendinimą, siekiant užtikrinti priimtinus oro kokybės standartus;

o
o   o

68.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 152, 2008 6 11, p. 1. (2) OL L 23, 2005 1 26, p. 3. (3) OL L 344, 2016 12 17, p. 1. (4) OL L 335, 2011 12 17, p. 86. (5) OL L 158, 2004 4 30, p.50. (6) OL L 334, 2010 12 17, p. 17. (7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0201. (8) OL C 23, 2021 1 21, p. 23. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0078. (10) OL C 324, 2020 10 1, p. 35. (11) Pasaulio sveikatos organizacija, Ambient Air Pollution: A global assessment of exposure and burden of disease, Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva, 2016. (12) Europos aplinkos agentūros (EEA) 2020 m. lapkričio 23 d. ataskaita Nr. 09/2020 „Air Quality in Europe – 2020 report“. (13) Chen, H. ir kt. „Living near major roads and the incidence of dementia, Parkinson’s disease, and multiple sclerosis: a population based cohort study“, The Lancet, Vol. 389, Nr. 10070, Elsevier Ltd., 2017, p. 718–726. (14) Guxens, M. et al., „Air Pollution Exposure During Fetal Life, Brain Morphology, and Cognitive Function in School-Age Children“, Biological Psychiatry, Vol. 84, Nr. 4, Elsevier Inc., 2018, p. 295-303. (15) Lim, C. C. ir kt., „Association between long-term exposure to ambient air pollution and diabetes mortality“, US Environmental Research, Vol. 165, Elsevier Inc., 2018, p. 330–336. (16) EEA, „Air pollution: how it affects our health“, EEA, Kopenhaga, 2020, https://www.eea.europa.eu/themes/air/health-impacts-of-air-pollution. (17) Europos Parlamento Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos teminio skyriaus 2021 m. sausio mėn. tyrimas „Air pollution and COVID-19. Including elements of air pollution in rural areas, indoor air pollution, vulnerability and resilience aspects of our society against respiratory disease, social inequality stemming from air pollution“. (18) Pasaulio sveikatos organizacija, „Ambient Air Pollution: A global assessment of exposure and burden of disease“, Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva, 2016. (19) 2016 m. rugsėjo 7 d. Eurostato statistikos knyga „Urban Europe – Statistics on cities, towns and suburbs“. (20) Europos aplinkos agentūros (EEA) 2020 m. lapkričio 23 d. ataskaita Nr. 09/2020 „Air Quality in Europe -– 2020 report“. (21) Khomenko, S. ir kt., „Premature mortality due to air pollution in European cities: a health impact assessment“, The Lancet Planetary Health, Elsevier Inc., 2021. (22) Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2021 m. sausio 18 d. atliktas ES politikos įgyvendinimo vertinimas „EU policy on air quality: implementation of selected EU legislation“, p. 26. (23) Amann, M. ir kt., „Support to the development of the Second Clean Air Outlook – Specific Contract 6 under Framework Contract ENV.C.3/FRA/2017/0012 (Final Report)“, Europos Komisija, Briuselis, 2020. (24) Eurostatas, „Air pollution statistics – emission inventories“, Eurostatas, Liuksemburgas, 2020, www.ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Air_pollution_statistics_-_emission_inventories&oldid=403107. (25) COM(2021)0003. (26) PSO Europos regioninis biuras Kopenhagoje „Air Quality Guidelines for Europe“, European Series, Vol. 2, Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva, 2000. (27) Europos aplinkos agentūros (EEA) 2020 m. lapkričio 23 d. ataskaita Nr. 09/2020 „Air Quality in Europe – 2020 report“. (28) 2018 m. vasario 23 d. EEA rodiklių vertinimas „Emissions of primary PM2.5 and PM10 particulate matter“. (29) EEA 2015 m. birželio 18 d. duomenų vizualizacija „Sector share of sulphur oxides emissions“: https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/daviz/sector-share-of-sulphur-oxides-emissions#tab-chart_1. (30) EEA 2015 m. birželio 18 d. duomenų vizualizacija „Sector share of nitrogen oxides emissions“: https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/daviz/sector-share-of-nitrogen-oxides-emissions#tab-chart_1. (31) EEA 2018 m. rugsėjo 19 d. ataskaita „Mercury in Europe’s environment. A priority for European and global action“. (32) Campling, P. ir kt., „Specific evaluation of emissions from shipping including assessment for the establishment of possible new emission control areas in European Seas“, Flandrijos technologijų tyrimų institutas, N.V., Molas, 2013. (33) Cofala, J. ir kt., „The potential for cost-effective air emission reductions from international shipping through designation of further Emission Control Areas in EU waters with focus on the Mediterranean Sea“, Tarptautinis taikomųjų sistemų analizės institutas, Laksenburgas, 2018. (34) SWD(2019)0427. (35) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17). (36) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13). (37) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1). (38) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos, ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13). (39) Brandt, J., Silver, J. D. ir Frohn, L. M., Assessment of Health-Cost Externalities of Air Pollution at the National Level using the EVA Model System, CEEH Scientific Report No 3, 2011.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujosios ES ir Afrikos strategijos. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi (2020/2041(INI))

P9_TA(2021)0108 A9-0017/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25, 26 ir 27 d. JT aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, taip pat į septyniolika darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Adis Abebos veiksmų darbotvarkę dėl vystymosi finansavimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. pasirašytą naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (toliau – Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 31 d. per 24-ąją eilinę Afrikos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų asamblėjos sesiją Adis Abeboje priimtą Afrikos Sąjungos (AS) darbotvarkę iki 2063 m.,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 9 d. Lisabonoje priimtą bendrą Afrikos ir ES strategiją,

–  atsižvelgdamas į Abidžano deklaraciją, priimtą 2017 m. spalio 11 d. per 4-ąjį Afrikos ir Europos jaunimo aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29 ir 30 d. Abidžane įvykusio penktojo Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Komisijos komunikatą „Naujas Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansas. Investicijų ir darbo vietų partnerystės pakylėjimas į naują lygmenį“ (COM(2018)0643),

–  atsižvelgdamas į keturių darbo grupių dėl skaitmeninės ekonomikos, energetikos, transporto ir žemės ūkio pateiktas išvadas, susijusias su naujuoju aljansu,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 27 d. dešimtojo Europos Komisijos ir Afrikos Sąjungos komisijos narių kolegijos posėdžio bendrą pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004) ir 2020 m. birželio 30 d. šia tema priimtos Tarybos išvados,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir Maputo protokolą,

–  atsižvelgdami į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Tarptautinę vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2020–2024 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios ir tvirtesnę 2020–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. priimtą Afrikos Sąjungos strategiją dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo 2018–2028 m. laikotarpiu,

–  atsižvelgdamas į Antrąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP II) „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės steigimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitą „Pasaulinė maisto ir žemės ūkio biologinės įvairovės padėtis“ ir jos 2016 m. ataskaitą „Pasaulio miškų būklė“,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės mėn. visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą, kurią parengė Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma (IPBES),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. JT priimtą 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitas dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, dėl klimato kaitos ir žemės, ir dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. paskelbtą ES 2030 m. biologinės įvairovės strategiją,

–  atsižvelgdamas į JT Deklaraciją dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos sprendimą 2019–2028 m. laikotarpį paskelbti Šeimų ūkių dešimtmečiu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Skaitmeninimas vystymosi labui: skaitmeninių technologijų ir paslaugų integravimas į ES vystymosi politiką“ (SWD(2017)0157),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. priimtą Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. priimtą Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos konvenciją dėl šalies viduje priverstinai migravusių asmenų apsaugos ir pagalbos jiems Afrikoje (Kampalos konvencija),

–  atsižvelgdamas į JT paskelbtą Tarptautinį Afrikos kilmės asmenų dešimtmetį (2015–2024 m.) ir visų pirma į jo ramstį „Pripažinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 15 d. Komisijos komunikatą „Didesnė šalių partnerių vietos valdžios institucijų autonomija siekiant geresnio valdymo ir konkretesnių vystymosi rezultatų“ (COM(2013)0280),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Tarybos 2019 m. metinę ataskaitą Europos Vadovų Tarybai dėl ES paramos vystymuisi tikslų,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją „ES ir Afrikos strategija: paspirtis vystymuisi“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl vietos valdžios institucijų vaidmens vykdant vystomąjį bendradarbiavimą besivystančiose šalyse(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją „Skaitmeninimas vystymosi labui. Skurdo mažinimas naudojant technologijas“(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl antirasistinių protestų po George’o Floydo mirties(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 27 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (IVCDCI)(5),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES ir Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR) santykių, visų pirma į 2016 m. spalio 4 d(6)., 2018 m. birželio 14 d.(7) ir 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijas(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A9-0017/2021),

A.  kadangi kitame ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikime turėtų būti suteiktas naujas postūmis partnerystei ir parengta bendra strategija su konkrečiais veiksmais bendriems iššūkiams įveikti ir pasinaudoti bendromis galimybėms, vadovaujantis tarptautiniais įsipareigojimais, prisiimtais pagal Darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą;

B.  kadangi labai svarbu, kad šalys daugiau investuotų į sistemingą tikslių ir palyginamų suskirstytų duomenų rinkimą, kad sužinotų, kur ir kokių esama tarpsektorinių aspektų, nustatytų, kaip į juos atsižvelgti, ir išanalizuotų, ar veiksmų, kurių imtasi pagal šią strategiją, rezultatai daro teigiamą poveikį kiekvienam, įskaitant tuos, kurie labiausiai atsilieka; kadangi pagal DVT tikslą Nr. 17.18 duomenys turėtų būti suskirstyti pagal pajamas, lytį, amžių, rasę, etninę kilmę, migracijos statusą, negalią ir geografinę padėtį;

C.  kadangi darbotvarkėje iki 2063 m. suformuluoti Afrikos interesai ir prioritetai turi tapti mūsų naujai apibrėžtų santykių pagrindu;

D.  kadangi Afrikoje gyvena jauniausi pasaulio gyventojai ir joje yra kai kurios pažeidžiamiausios pasaulio valstybės; kadangi kiekvieną mėnesį į darbo rinką patenka maždaug milijonas afrikiečių;

E.  kadangi plėtojant partnerystę su Afrika ES teikiama pridėtinė vertė priklausys nuo ES gebėjimo derinti tarpžemyninį dialogą su aplinkybes paisančiu požiūriu, kuriuo atsižvelgiama į vietos ir regionų ypatumus, šalių partnerių ir esamų socialinių struktūrų pažeidžiamumą, taip pat nuo jos noro kartu kurti ilgalaikę viziją, grindžiamą bendromis vertybėmis, abipusiais interesais ir daugiašališkumo atgaivinimu;

F.  kadangi siekiant sušvelninti migracijos tendenciją būtina turėti galimybę gauti deramą darbą ir turėti tinkamas gyvenimo sąlygas vietos lygmeniu;

G.  kadangi 2018 m. žaliavos sudarė 49 proc. viso ES importo iš Afrikos; kadangi gavybos sektorius yra svarbiausias tiesioginių užsienio investicijų Afrikoje veiksnys;

H.  kadangi saugumas, teisinė valstybė ir geras valdymas yra būtinos ekonomikos augimo ir investicijų sąlygos; kadangi ekonomikos augimas ir investicijos turi būti tvarūs ir neatsiejami nuo kovos su nelygybe, vykdant perskirstymo politiką, stiprinant žmogiškąjį kapitalą, teisingumą, politinį dalyvavimą, socialinės apsaugos sistemas ir DVT įgyvendinimo priemones;

I.  kadangi taika ir saugumas yra būtinos sąlygos siekiant ilgalaikio darnaus vystymosi ir skatinant stabilizavimą ir stiprias institucijas vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, ir yra būtini siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas ir pasiekti DVT;

J.  kadangi valstybės kūrimas yra politiškai nestabilių ir administraciniu požiūriu silpnų Afrikos valstybių prioritetas, o tai reiškia, kad reikia stiprinti jų fiskalinius pajėgumus;

K.  kadangi 94 mln. vaikų iki penkerių metų niekada nebuvo užregistruoti Užsachario Afrikoje, 51 mln. – Rytų ir Pietų Afrikoje ir 43 mln. – Vakarų ir Centrinėje Afrikoje; kadangi teisė būti pripažintu asmeniu pagal įstatymą yra labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti apsaugą visą gyvenimą ir būtina sąlyga norint naudotis visomis kitomis teisėmis; kadangi gimimo liudijimas yra asmens teisinės tapatybės įrodymas, kuriuo užkertamas kelias bepilietybės rizikai ir kuris jo turėtojui suteikia galimybę siekti apsaugos nuo smurto ir išnaudojimo;

L.  kadangi lyčių lygybė turi būti būsimos ES ir Afrikos partnerystės prioritetas, todėl ji turi būti integruota į visą ES ir Afrikos strategiją; kadangi moterys ir jaunimas dažnai susiduria su kliūtimis, trukdančiomis išnaudoti visą jų potencialą, kaip matyti iš padidėjusios seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, ŽIV infekcijos, neplanuoto nėštumo, mokyklos nebaigimo ir ribotų galimybių gauti finansavimą ir užsiimti verslu naštos;

M.  kadangi Afrikoje 390 mln. žmonių šiuo metu gyvena žemiau skurdo ribos, nes trūksta įtraukties, kurios stygius skatina nelygybę; kadangi COVID-19 pandemija padidino Afrikos pažeidžiamumą dėl prasto ekonomikos įvairinimo, mažo vidaus išteklių sutelkimo lygio, neteisėtų finansinių srautų, didelės priklausomybės nuo žaliavų eksporto ir nepastovių biržos prekių kainų; kadangi dėl COVID-19 pandemijos kilusi nauja ekonominė krizė gali sustiprinti nelygybę ir skurdą, o jos netiesioginės pasekmės jau dabar yra didelė našta, visų pirma susijusi su maisto stygiumi, pajamų ir pragyvenimo šaltinių praradimu ir gresiančia skolų krize;

N.  kadangi COVID-19 pandemija atskleidė sveikatos ir maisto sistemų spragas ir neatidėliotiną būtinybę kurti į žmones orientuotas, visuotines ir atsparias sveikatos ir maisto sistemas, grindžiamas žmogaus teisėmis; kadangi dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo ateinančiais dešimtmečiais tokių krizių gali padaugėti; kadangi dėl pandemijos kyla pavojus, kad bus sustabdyta ar net regresuos pažanga, susijusi su trimis esamomis didelėmis epidemijomis, t. y. ŽIV, tuberkuliozės ir maliarijos, dėl kurių reikia taikyti naujoviškus integruotus metodus, kartu įtraukiant nukentėjusias bendruomenes ir įgalinant pilietinę visuomenę, kad būtų pasiekti tie, kuriems reikia gyvybiškai svarbių paslaugų;

O.  kadangi abiejų žemynų ryšiai turėtų būti skatinami visais lygmenimis ir tarp visų visuomenės sektorių;

P.  kadangi 2019 m. AS Taikos ir saugumo taryba klimato kaitą įvardijo kaip didelę grėsmę saugumui;

Q.  kadangi Afrikos žemyną ypač veikia neigiami klimato kaitos padariniai ir įvairūs oro taršos, dirvožemio ir vandens šaltiniai; kadangi Afrikai reikia investicijų į prisitaikymą prie klimato krizės, o 2020 m. kovo 9 d. bendrame komunikate daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitos švelninimui; kadangi sėkmingas Afrikos ir Europos kovos su klimato kaita aljansas galėtų tapti nauja pasaulinės diplomatijos klimato kaitos srityje varomąja jėga;

R.  kadangi 2017 m. gruodžio 20 d. JT Generalinė Asamblėja patvirtino rezoliuciją, pagal kurią 2019–2028 m. paskelbė Šeimų ūkių dešimtmečiu;

S.  kadangi Užsachario Afrikoje galimybės naudotis energija lygis yra žemiausias pasaulyje; kadangi elektros energija pasiekia tik apie pusę jos gyventojų, o maistą gaminti naudojant švarią energiją gali tik trečdalis; kadangi maždaug 600 mln. žmonių trūksta elektros energijos ir 890 mln. gamina maistą naudodami tradicinį kurą;

T.  kadangi privatusis finansavimas taip pat labai svarbus užtikrinant decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos galimybes; kadangi privačios investicijos, decentralizuoti atsinaujinantieji energijos ištekliai ir individualiems poreikiams pritaikyti vartotojų finansavimo verslo modeliai (pvz., einamojo finansavimo ir mobilieji pinigai) gali suteikti galimybę naudotis energija didelėje Afrikos dalyje ir visų pirma Užsachario Afrikoje, kur galimybės naudotis energija lygis yra žemiausias pasaulyje;

U.  kadangi kultūros paveldo ir kultūros bei kūrybos sektorių apsauga, išsaugojimas ir vertinimas gali skatinti darbo vietų kūrimą, suteikti galių jaunimui ir moterims ir prisidėti prie atsparios ir tolerantiškos visuomenės, kurioje gerbiami kultūriniai skirtumai ir mažinama nelygybė tiesiant tiltus tarp skirtingų bendruomenių, kūrimo;

Atnaujinta strategija su Afrika

1.  palankiai vertina 2020 m. kovo 9 d. bendrą komunikatą ir mano, kad tai yra žingsnis kuriant tikrą geopolitinę partnerystę; pabrėžia, kad Europa ir Afrika yra geografiškai arti, turi tvirtus istorinius, kultūrinius, taip pat socialinius ir ekonominius ryšius, kuriuos stiprina gausėjantys bendri iššūkiai ir strateginiai interesai; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės yra didžiausia Afrikos partnerė prekybos, investicijų, oficialios paramos vystymuisi (OPV), humanitarinės pagalbos ir saugumo srityse;

2.  primena, kad Afrikoje gyvena daugiau nei 1 mlrd. žmonių, be to, tikimasi, kad būtent Afrikoje iki 2050 m. bus daugiau nei pusė pasaulio gyventojų prieaugio, o šešios iš dešimties sparčiausiai augančios ekonomikos šalių yra Afrikoje; pabrėžia, kad ES santykiai su Afrika yra itin svarbūs abiejų mūsų žemynų ateičiai ir kad abiejų žemynų klestėjimas yra glaudžiai susijęs; pabrėžia, kad žmogaus socialinė raida ir DVT pasiekimas bei skurdo panaikinimas turi likti ES ir Afrikos santykių pagrindas;

3.  pakartoja savo raginimus sukurti tikrą Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos tarpžemyninę partnerystę; pabrėžia, kad būsimas ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris įvyks 2021 m., turėtų padėti pagrindą strateginei, visiems naudingai ir į rezultatus orientuotai partnerystei , kuri atspindėtų abiejų šalių interesus ir stiprintų abiejų žemynų ryšius;

4.  ragina kurti tikrą lygiateisę partnerystę, grindžiamą tarptautine teise ir tarptautinėmis konvencijomis, susitarimais ir normomis, ir neapsiriboti tik modeliu „paramos teikėjas – paramos gavėjas“; pabrėžia, kad labai svarbu tartis su mūsų Afrikos partneriais, įskaitant Afrikos pilietinę visuomenę ir išeiviją, ir aiškiai nustatyti partnerystės įgyvendinimo ir kiekvieno partnerio atsakomybes sistemą, remiantis aiškiu ankstesnių bendrų susitarimų įgyvendinimo vertinimu;

5.  pažymi, kad Afrikos potencialas pritraukia daugybės pasaulio dalyvių susidomėjimą, ir reiškia susirūpinimą, kad įvairiose srityse Afrika tapo nauja didžiųjų galių varžymosi arena; pabrėžia, kad ES yra viena iš pirmųjų, padedančių Afrikos žemynui, o kitų veikėjų vykdoma žalinga politika kenkia Afrikos valstybėms, o tai daro neigiamą poveikį ir ES; pabrėžia, kad ES siekiai politiniuose ir ekonominiuose santykiuose su trečiosiomis šalimis yra pagrindinių teisių puoselėjimas, parama demokratinėms institucijoms ir demokratinės atskaitomybės užtikrinimas; mano, kad trečiosios šalys, pvz., Kinija, siekia kitų tikslų, kurie kartais mums kelia susirūpinimą; pabrėžia, kad mūsų tikslas yra stiprinti mūsų Afrikos partnerių atsparumą ir nepriklausomumą; todėl apgailestauja, kad kiti veikėjai, ypač Kinija ir Rusija, savo veiksmais siekia savo pačių geopolitinių interesų ir savo dėmesį sutelkia į vis didėjantį vienašališkumą, ir pabrėžia, kad jie savo naudą gauna kenkdami Afrikos šalių suverenumui ir Europos saugumui; ragina ES koordinuoti veiksmus su kiekviena šalimi, kuri iš tikrųjų suinteresuota klestinčiu ir teigiamu ilgalaikiu Afrikos žemyno vystymusi, remiantis visapusiška pagarba žmogaus teisėms, žiniasklaidos laisvei ir atskaitomybei, skaidriu ir lanksčiu valdymu ir kova su korupcija, nes tai yra esminiai elementai siekiant užtikrinti stabilią ir įtraukią politinę, socialinę ir ekonominę aplinką Afrikoje; ragina ES parengti strateginį ir ilgalaikį atsaką į Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, kuris turėtų būti grindžiamas mūsų bendromis vertybėmis, prioritetais ir mūsų kaimynų Afrikoje aiškiai išsakytais poreikiais; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi tapti regiono stabilumo ir patikimumo šaltiniu; mano, kad Europos Sąjunga turi atlikti svarbesnį geopolitinį vaidmenį Afrikoje ir užmegzti santykius, kurie būtų naudingi visiems;

6.  laikosi nuomonės, kad reikėtų stiprinti Šiaurės Afrikos šalių vaidmenį įgyvendinant partnerystę ir skatinti trišalį bendradarbiavimą siekiant suteikti naują postūmį Šiaurės ir Pietų, taip pat Pietų ir Pietų šalių bendradarbiavimui ir padidinti žemyninio požiūrio suderinamumą;

7.  ragina, kad ši partnerystė atspindėtų naujus Afrikos šalių prioritetus, atsirandančius dėl COVID-19 pandemijos protrūkio; remia ES atsaką į krizę, laikantis „Europos komandos“ požiūrio, ir mano, kad tai yra pirminis ir tikras pasaulinio solidarumo ir Europos vertybių ženklas;

8.  pabrėžia, kad žalingas COVID-19 krizės poveikis turi paskatinti abu žemynus siekti partnerystės, kurią plėtojant būtų visapusiškai atsižvelgiama į šios krizės pasekmes ir kuri leistų užtikrinti tvarų ir įtraukų atsigavimą, sutelktą į žmogaus socialinę raidą, visų pirma į švietimą ir į stipresnes sveikatos priežiūros sistemas, siekiant užkirsti kelią naujai atsirandančioms pandemijoms, jas nustatyti ir į jas reaguoti bei paspartinti reagavimą į esamas pandemijas, taip pat sutelktą į lyčių lygybę, tvarų augimą, greitesnę pertvarką, įskaitant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ir gerą valdymą;

9.  primena tarptautinės bendruomenės įsipareigojimus siekti septyniolikos DVT laikantis Darbotvarkės iki 2030 m. principų; mano, kad Afrikos ir ES partnerystė turės lemiamos įtakos šio įsipareigojimo įvykdymui ir kad ji turėtų būti grindžiama strateginiu ir kompleksiniu požiūriu, kuris apimtų visus DVT ir pripažintų jų tarpusavio sąsajas;

10.  primena, kad AS ir ES kartu atstovauja 81 šalies politinei galiai ir pabrėžia partnerystės daugiašalėje sistemoje svarbą; ragina abi šalis stiprinti savo bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose ir ragina užtikrinti glaudų, įtraukų ir sistemingą koordinavimą prieš bet kokį svarbų renginį, susijusį su pasauliniu valdymu;

11.  primena svarbų vaidmenį, kurį Afrikos Sąjunga ir Afrikos valstybės atlieka daugiašalėse organizacijose, visų pirma Jungtinėse Tautose, kuriose 28 proc. narių yra iš Afrikos valstybių; pabrėžia, kad siekiant ES tikslo stiprinti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką ir daugiašalę sistemą būtina skatinti didesnį teisingumą ir lygybę atstovaujant Afrikai pasaulinio valdymo organuose; visų pirma ragina ES paremti Afrikos prašymą išplėsti JT Saugumo Tarybos veiklą, kad būtų įtraukta nuolatinė atstovybė šiame žemyne;

12.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga daro poveikį per atokiausius regionus, esančius Atlanto ir Indijos vandenynuose, ir kad jos atokiausi regionai istoriškai, ekonomiškai ir kultūriniu požiūriu yra susiję su keliomis Afrikos šalimis; todėl ragina geriau integruoti atokiausius regionus į jų regioninę aplinką ir glaudžiau bendradarbiauti su Afrikos šalimis bendrais klausimais, ypač aplinkos apsaugos ir migracijos klausimais;

13.  pabrėžia, kad reikia remtis patirtimi, įgyta įgyvendinant bendrą Afrikos ir ES strategiją, ir užtikrinti, kad naujoji bendra strategija visapusiškai derėtų su būsimo susitarimo, kuris pakeis Kotonu susitarimą, Afrikos ramsčiu ir kitų sričių esama ES politika ir juos papildytų, kad ES vystymosi politika būtų nuoseklesnė; primena, kad reikia užtikrinti, kad abiejų žemynų partnerystė būtų įgyvendinama atsižvelgiant į vietos, nacionalines ir regionines aplinkybes ir konkrečius poreikius;

14.  laikosi nuomonės, kad abu žemynus apimanti holistinė partnerystė taip pat turėtų sudaryti sąlygas tolesniam regionalizavimui; pakartoja, kad ES toliau remia regioninę integraciją (esamomis aplinkybėmis COVID-19 pandemija atskleidė pasaulinės tiekimo grandinės pažeidžiamumą) ir Afrikos regionines organizacijas; pritaria nuomonei, kad ES privalo išlaikyti lankstų požiūrį į kiekvieną šalį ir paregionį, pagal kurį jos dalyvavimas ir parama pritaikomi atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos iš penkiuose Afrikos regionuose esančios šalies poreikius ir aplinkybes; ragina atnaujinti įvairias ES regioninės politikos priemones, susijusias su Afrikos paregioniais; apgailestauja dėl to, kad praėjus 25 metams po vadinamojo Barselonos proceso pradžios dar toli gražu nebaigta kurti bendros su pietinėmis kaimyninėmis šalimis gerovės, stabilumo ir laisvės erdvė;

15.  pabrėžia Afrikos Sąjungos svarbą Afrikos žemyno integracijai, ypač atsižvelgiant į poreikį skatinti Afrikos vidaus prekybą; pabrėžia, kad ši integracija turėtų būti aiškiai apibrėžta ir grindžiama Afrikos visuomenės poreikiais; primena, kad siekiant tvirtos partnerystės būtina ne tik tvirta ES, bet ir tvirta Afrikos Sąjunga; ragina ES remti integracijos pastangas regioniniu ir žemyno lygmenimis, taip pat Afrikos Sąjungos institucionalizavimą ir stiprinimą mažinant jos priklausomybę nuo išorės finansavimo ir gerinant jos valdymo struktūrą, be kita ko, dalijantis geriausia patirtimi ir teikiant techninę bei finansinę pagalbą; palankiai vertina Panafrikos programą, kuri buvo pasiūlyta kartu su Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone (KVTBP) ir kuria siekiama padėti įveikti visame Afrikos žemyne kylančius iššūkius;

16.  labai palankiai vertina Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimą savo kadencijos laikotarpiu itin daug dėmesio skirti santykiams su Afrika; teigiamai vertina neseniai įvykusius ES institucijų vadovų vizitus Adis Abeboje; rekomenduoja stiprinti santykius ir reguliariau rengti susitikimus aukščiausiu politiniu lygiu; laikosi nuomonės, kad reguliarūs bendri Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos vadovų pranešimai padidintų mūsų partnerystės matomumą ir visuomenės informuotumą apie ją atitinkamose nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse ir parodytų jos svarbą abiejų žemynų politinėse darbotvarkėse; mano, kad šie pranešimai galėtų padėti teikiant grįžtamąją informaciją apie partnerystės įgyvendinimą, suinteresuotųjų subjektų įtraukimą į procesą, pažangą siekiant darnaus vystymosi tikslų ir aptariant pagrindinius abiem žemynams bendrus klausimus;

17.  pabrėžia būtinybę įtraukti Afrikos ir Europos pilietinę visuomenę, įskaitant NVO, vietos valdžios institucijas, privatųjį sektorių, išeiviją ir abiejų regionų parlamentų narius, jaunuolius, mažumas ir religines bendruomenes, į naujų ir esamų strategijų plėtojimą ir vertinimą, kad būtų galima kurti į žmones orientuotą, įtraukią ir visiems prieinamą partnerystę;

18.  pabrėžia, kad ES pastangos įtraukti pilietinę visuomenę turi būti skaidrios ir kad turi būti siūloma galimybės, finansiniai ištekliai ir struktūra ir taip sudaromos reikalingos sąlygos dalyvauti visų lygmenų pilietinės visuomenės atstovams, įskaitant vietos ir visuomeninius subjektus; pabrėžia, kad siekiant sukurti į žmones orientuotą partnerystę labai svarbus ne tik minėtas pilietinės visuomenės dalyvavimas, bet ir ES įsipareigojimas kovoti su visų formų rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija ir su tuo susijusia netolerancija savo viduje ir už ES ribų;

19.  ragina, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant Europos ir Afrikos pilietinę visuomenę ir bendruomenes, vietos valdžios institucijas ir nacionalinius parlamentus, vykdytų reguliarią, skaidrią ir įrodymais grindžiamą strategijos įgyvendinimo stebėseną ir kad būtų užtikrintas politikos suderinamumo vystymosi labui bei politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principų laikymasis;

20.  atkreipia dėmesį į parlamentinės diplomatijos svarbą ir mano, kad parlamentinės asamblėjos, pvz., AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja ir Panfrikos Parlamentas, atlieka esminį vaidmenį stiprinant ES ir Afrikos politinį dialogą; pabrėžia Europos Parlamento vaidmenį stebint ir prižiūrint veiksmingą partnerystės įgyvendinimą; primena, kad Parlamentas suorganizavo daug parlamentinių susitikimų ir misijų, ir ragina stiprinti ES ir AS santykių parlamentinį aspektą organizuojant reguliarias misijas, kad pagrindiniai Parlamento komitetai galėtų susitikti ir keistis informacija su kolegomis iš Afrikos;

21.  mano, kad kuriant ryšius ir siekiant abipusio supratimo tarp abiejų žemynų išeivijos vaidmuo dėl perduodamų žinių, investicijų ir pinigų perlaidų yra nepaprastai svarbus ir kad ES turėtų sudaryti sąlygas išeivijai dalyvauti formuojant politiką, skatindama struktūras, užtikrinančias išeivijos grupių dalyvavimą sprendžiant socialinius ir politinius klausimus; ragina Europos Komisiją apsvarstyti, kaip geriausia bendradarbiauti su išeivija įgyvendinant su Afrika visapusišką strategiją, be kita ko, pasinaudojant vidaus ir išorės finansavimo priemonių sąveika, kad būtų galima įveikti bendrus iššūkius;

22.  primena, kad išeivių perlaidos yra labai svarbios vietos ekonomikai; perspėja, kad, remiantis Pasaulio banko duomenimis, prognozuojama, kad dėl COVID-19 krizės 2020 m. perlaidų srautai į Afriką turėtų sumažėti maždaug 20 proc., ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kur perlaidos yra gyvybiškai svarbus neturtingų namų ūkių pajamų šaltinis; todėl ragina ES ir Afrikos šalis imtis veiksmų siekiant iki 2030 m. sumažinti perlaidų išlaidas, kad jos neviršytų 3 proc., laikantis DVT 10.c tikslo;

23.  primena, kad partnerystės sėkmė priklausys nuo jai numatyto finansavimo; ragina pagal būsimą Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę siekti teikti didžiulę paramą Afrikai ir kartu pažymi, kad ES ir toliau yra didžiausia paramos Afrikai teikėja; apgailestauja dėl to, kad didelė dalis valstybių narių nesugebėjo pasiekti tikslo – 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų skirti oficialiai paramai vystymuisi ir kad kai kurios net sumažino savo įnašus, skirtus paramai vystymuisi;

24.  pabrėžia, kad, siekiant ES ir Afrikos santykiuose atsisakyti paramos teikėjo ir gavėjo dinamikos ir suteikti galimybes Afrikos šalims užsitikrinti darnų vystymąsi, atnaujintoje partnerystės programoje turi būti numatyti konkretūs veiksmai, kuriais būtų remiamas didesnis vidaus išteklių mobilizavimas Afrikos šalyse, pvz., parama kovai su korupcija ir sąžiningų ir veiksmingų mokesčių sistemų kūrimui, kova su mokesčių vengimu ir slėpimu;

25.  ragina vystomajam bendradarbiavimui skirti daugiau ES biudžeto išteklių iš naujų nuosavų išteklių, įskaitant finansinių sandorių mokestį;

26.  primena, kad, remiantis šalies atsakomybės principu, vystymosi politika ir programos gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jei joms vadovauja besivystančios šalys ir jei jos yra pritaikytos prie konkrečių šalių padėties ir poreikių; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikia bendradarbiauti su pilietine visuomene ir vietos bendruomenėmis siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į žmonių poreikius ir pažeidžiamumą;

27.  ragina sukurti stebėsenos mechanizmus, taip pat užtikrinti visišką ES finansavimo skaidrumą ir atskaitomybę;

28.  primygtinai pabrėžia, kad ES pagalba neturi būti naudojama konfliktams prailginti ar gruobuoniškam autoritarinių režimų, kurie yra daugybės Afrikos socialinių ir ekonominių problemų ir konfliktų priežastis, elgesiui skatinti; pabrėžia, kad bendrų interesų siekis ir bendradarbiavimas turi derėti su tarptautine teise, ES pagrindinėmis vertybėmis ir demokratijos rėmimo uždaviniais, geru valdymu ir žmogaus teisėmis;

29.  ragina ES institucijas ir valstybes nares, sprendžiant su Afrikos žemynu susijusius klausimus, veikti nuosekliau ir vieningiau ir būtinai koordinuoti savo politiką, savo pastangas sutelkiant į tai, kad būtų sudarytos sąlygos kurti ekonomines galimybes ir darbo vietas;

30.  mano, kad partnerystė turėtų apimti visas 27 ES šalis ir 55 AS šalis; ragina visapusiškai įsitraukti visas ES valstybes nares siekiant padidinti partnerystės matomumą ir viešinti vertę Europos šalyse ir šalyse partnerėse, taip sudarant sąlygas geriau informuoti apie bendrus veiksmus ir užmojus;

Partnerystė žmogaus socialinei raidai ir ekonominei plėtrai

31.  ragina, kad pagal strategiją viena iš centrinių temų būtų žmogaus socialinė raida, siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje ir kad pirmenybė būtų teikiama nelygybės ir skurdo mažinimui ir demokratijos, teisinės valstybės principo, gero valdymo ir žmogaus teisių užtikrinimui visiems, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai marginalizuotoms ir pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms; pabrėžia, kad pirmenybė taip pat turėtų būti teikiama galimybei naudotis pagrindinėmis socialinėmis paslaugomis, pvz., susijusiomis su maistu, vandeniu ir sanitarija, kokybiškoms sveikatos priežiūros sistemoms, kokybiškam švietimui, socialinei apsaugai ir aplinkos išsaugojimui;

32.  mano, kad labai svarbu užtikrinti deramas darbo sąlygas, stiprinti socialines teises, gerinti socialinius ir darbo dialogus, panaikinti vaikų darbą ir priverstinį darbą ir gerinti sveikatos ir saugos sąlygas darbo vietose;

33.  ypač pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka veikiančios valstybinės įstaigos, valdžios institucijos ir infrastruktūra, ir mano, kad jų nebuvimas gali tapti rimta vystymosi, taikos ir pažangos kliūtimi; pabrėžia, kad saugumas, stabilumas ir galiausiai klestėjimas bei darnus vystymasis atitinkamuose regionuose bus pasiekti tik tuo atveju, jei bus vykdoma visa apimanti strategija; pabrėžia demokratinių reformų, gero valdymo ir valstybės stiprinimo svarbą darniam vystymuisi; pabrėžia, kad teisinės valstybės skatinimas, kova su korupcija ir teisės kreiptis į teismą rėmimas labai padėtų užtikrinti naudojimosi pagrindinėmis piliečių teisėmis galimybes abiejuose žemynuose;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors tam tikras skaičius šalių toliau kovoja su korupcija ir stengiasi pašalinti gero valdymo ir socialinių ir politinių laisvių srities trūkumus, daugybė šalių pradėjo perėjimo prie reformų vykdymo ir demokratijos procesą; primena, kad pereinamojo laikotarpio šalys yra ypač pažeidžiamos ir kad jos, kai paprašo paramos, turėtų turėti galimybę pasikliauti ES; todėl ragina teikti gerai koordinuojamą paramą ir pagalbą toms šalims, kad jos galėtų kurti atsparesnę valstybę ir visuomenę, ir taip palaikyti ir paremti teigiamų pokyčių troškimus, kuriuos išreiškė jų žmonės; siūlo Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai sudaryti specialias ad hoc kontaktines grupes siekiant supaprastinti ir palengvinti ES masto paramos teikimą atskiroms pereinamojo laikotarpio šalims; mano, kad reikia įdėti daugiau pastangų skatinant Afrikoje įtraukias daugiapartines politines sistemas ir atskaitingą ir demokratinį valdymą, ypač nestabiliose valstybėse, palengvinant piliečių ir vyriausybės darbo grupių sudarymą ir parlamentinę priežiūrą, be kita ko, pasinaudojant technologinėmis platformomis, siekiant atsižvelgti į piliečių nuomonę politiniais klausimais ir skatinti dalytis geriausia patirtimi vykdant tarpusavio mainus, kad būtų padidinti vyriausybės atskaitomybė ir gebėjimas reaguoti, nes tai nepaprastai svarbu norint užtikrinti darnų vystymąsi, įveikti pasaulinius iššūkius ir sumažinti nestabilumo plitimo riziką;

35.  pabrėžia, kad svarbu remti laisvus, sąžiningus ir konkurencingus rinkimus ir patikimus rinkiminius procesus; remia ES ir Afrikos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijų koordinavimą ir paramą gerinant AS gebėjimus vykdyti ilgalaikį rinkimų stebėjimą ir veiksmus užtikrinant jų atitiktį tarptautiniams standartams, taip pat dvišalį bendradarbiavimą su atitinkamomis šalimis ir jų pilietine visuomene, siekiant, kad Afrikoje rinkimai taptų įtraukūs, skaidrūs ir patikimi; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad ES vykdo daug rinkimų stebėjimo misijų, kurias Europos Parlamentas tvirtai remia; ragina ES, Europos NVO, politines partijas ir pilietinę visuomenę glaudžiai bendradarbiauti su Afrikos partneriais, įskaitant valstybės pareigūnus, kad būtų galima užmegzti esminį politinį dialogą kuriant konkretiems klausimams skirtas politines priemones, skatinti patikimą demokratinio valdymo praktiką, gerinti atstovavimą marginalizuotoms gyventojų grupėms ir užtikrinti jų įtrauktį, taip pat skatinti prasmingą pilietinės visuomenės ir piliečių dalyvavimą visais lygmenimis viešajame gyvenime;

36.  teigiamai vertina pastangas, dėtas siekiant stiprinti pačios Afrikos numatytus žmogaus teisių apsaugos mechanizmus ir taisykles, pvz., Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir jos protokolus, Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją, Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisiją ir Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismą; teigiamai vertina tai, kad tokie mechanizmai ir taisyklės ir toliau padeda Afrikos partneriams tobulinti savo žmogaus teisių priemones ir mechanizmus atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintus principus, teisės aktus ir standartus;

37.  primena svarbų Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu ir puoselėjant taikos, saugumo, lygybės, sąžiningumo, teisingumo vertybes ir užtikrinant kompensacijas; ragina ES ir Afrikos valstybes ir toliau remti Romos statutą ir TBT; ragina visas Afrikos valstybes, kurios dar nepasirašė ir neratifikavo Romos statuto, tai padaryti;

38.  pabrėžia, kad svarbu pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir skatinti visų vaikų teisę į taikią vaikystę ir gerovę; ragina skubiai spręsti vaikų sunkios padėties ir marginalizacijos klausimą, visų pirma, Užsachario Afrikoje ir daugybėje kitų konflikto ar ypač didelio skurdo zonų, kuriose labai dažnai neužtikrinamos pagrindinės jų teisės, pvz., galimybė gauti išsilavinimą ir pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat apskritai teisė į vaikystę; todėl ragina užtikrinti visapusišką Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą;

39.  primena, kad per pastaruosius 30 metų Afrikos gyventojų skaičius padvigubėjo ir kad numatoma, jog artimiausiais dešimtmečiais šis spartus demografinis augimas tęsis; pabrėžia, kad svarbu parengti bendrą AS ir ES strategiją, pagal kurią įgyvendinant partnerystę itin daug dėmesio būtų skiriama jaunimui ir atsižvelgiama į 2017 m. jaunimo aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas;

40.  pabrėžia, kad geriausias būdas įgalinti jaunuolius yra plėtoti ir skatinti jų galimybes daryti pažangą, visų pirma suteikiant užimtumo ir verslumo galimybių, taip pat galimybes dalyvauti demokratiniuose ir sprendimų priėmimo procesuose; mano, kad šia strategija, visų pirma, turėtų būti didinamos jaunimo mainų ir savanoriško darbo galimybės ir kad įgyvendinant pasiūlytus ryšius ir projektus prioritetas turėtų būti teikiamas 17 darnaus vystymosi tikslų;

41.  ragina Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos institucijas sudaryti galimybes jauniems europiečiams stažuotis Afrikos Sąjungos šalyse, o jauniems afrikiečiams – Europos Sąjungoje, kad jie būtų mokomi atitinkamų integracijos procesų;

42.  ragina ES skatinti visuotinę visų ir įvairių pažiūrų jaunuolių, įskaitant paaugles ir neįgalias mergaites, prieigą prie jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros ir infekuotųjų ŽIV sveikatos priežiūros paslaugas, kurios būtų nešališkos, prieinamos, įperkamos ir grindžiamos poreikiais, be kita ko, konfliktų vietovėse ir vietovėse, kur reikalinga humanitarinė pagalba;

43.  nurodo, kad kai kuriose Afrikos šalyse nėra patikimų civilinės metrikacijos biurų, todėl daug jų piliečių neturi oficialaus teisinio statuso, taigi yra netekę savo pilietinių teisių ir negali dalyvauti demokratiniuose procesuose ir balsuoti; pabrėžia, kad dėl to demografiniai statistiniai duomenys yra nepatikimi ir netinkami;

44.  pabrėžia, kad svarbu investuoti į konkrečias ES iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti Afrikos nacionalines civilinės registracijos sistemas ir užtikrinti, kad šios paslaugos būtų prieinamos ir konfidencialios, taip pat remti Afrikos vyriausybes investavimo į saugius ir novatoriškus technologinius sprendimus procesuose, siekiant palengvinti gimimo registravimą pagal DVT 16.9 tikslą;

45.  mano, kad lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimams turi būti teikiama pirmenybė ir į juos turi būti atsižvelgta visuose partnerystės aspektuose; todėl ragina kolegas aktyviai skatinti moterų vaidmenį ir jų indėlį į ekonomiką ir visuomenę, taip pat pripažinti jų pilietines ir juridines teises, įskaitant teisę į nuosavybę ir teisę dalyvauti įvairiuose ekonomikos ir politikos sektoriuose; palankiai vertina tai, kad kai kuriose Afrikos šalyse moterų atstovavimas politiniu lygmeniu padidėjo; tačiau pastebi, kad daugelyje Afrikos žemyno šalių moterims vis dar menkai atstovaujama; pabrėžia, kad pagarba moterų žmogaus teisėms ir jų visapusiškas užtikrinimas – tai baziniai demokratinės visuomenės elementai; todėl mano, kad, siekiant sukurti tikrai demokratinę visuomenę, būtina užtikrinti šių pagrindinių teisių ir tikslų įgyvendinimą;

46.  ragina, kad įgyvendinant neseniai pradėtą Trečiąjį lyčių lygybės veiksmų planą, visų pirma, būtų dedama daugiau pastangų siekiant panaikinti smurtą, moterų lyties organų žalojimą ir priverstines santuokas; ragina Komisiją užtikrinti ES ir Afrikos partnerystės ir Trečiojo lyčių lygybės veiksmų plano sinergiją, kad būtų galima pasiekti lyčių lygybę; ragina, kad ES ir Afrikos partnerystėje būtų akcentuojamas moterų dalyvavimas priimant sprendimus; ragina parengti bendras veiksmų gaires dėl moterų teisių srityje pasiektinų tikslų;

47.  pabrėžia, kad, siekiant pagerinti padėtį lyčių lygybės srityje, pakeisti žalingas su lytimi susijusias normas ir užkirsti kelią seksualiniam smurtui, smurtui dėl lyties ir smurtui namuose, taip pat nenumatytam nėštumui ir ŽIV infekcijai, itin svarbu užtikrinti visapusišką lytinį švietimą;

48.  pabrėžia, kad galimybė naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir susijusiomis teisėmis ir jų paisymas yra nepaprastai svarbi ES ir Afrikos partnerystės dalis; pažymi, jog reikia skubiai imtis veiksmų reaguojant į COVID-19 krizės pasekmes, nes dėl jų dar labiau apriboti galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir šios srities švietimas ir paaštrėjo moterų bei mergaičių diskriminacijos ir smurto prieš jas problema; ragina Komisiją pagal naująją ES ir Afrikos partnerystę pirmenybę teikti lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir įsipareigoti propaguoti, ginti ir įgyvendinti kiekvieno asmens teisę be diskriminacijos, prievartos ir smurto visiškai kontroliuoti ir laisvai ir atsakingai spręsti klausimus, susijusius su savo seksualumu ir lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis;

49.  pažymi, kad neįgalieji vis dar patiria įvairių formų diskriminaciją; ragina, kad į strategiją ir visas sutelktas finansines priemones būtų įtrauktas neįgaliųjų Afrikoje teisių aspektas, taip pat ragina užtikrinti neįgaliųjų aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir sistemingą įtraukimą rengiant ir įgyvendinant strategijas, kuriomis siekiama skatinti jų įtrauktį, visų pirma, švietimo, verslumo ir skaitmeninės transformacijos srityse; mano, kad tai galima pasiekti tik prasmingai dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant neįgaliųjų organizacijas;

50.  yra susirūpinęs dėl tebesitęsiančio smurto prieš LGBTI asmenis ir jų diskriminacijos, visų pirma, kalbant apie galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir ragina abu žemynus dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti jų teises;

51.  pabrėžia ypatingą pilietinės visuomenės, įskaitant NVO, ir saviraiškos laisvės svarbą užtikrinant tinkamą demokratinės valstybės veikimą; primena, kad reikia pripažinti ir skatinti įvairius pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenis ir indėlį; ragina abu žemynus užtikrinti sąlygas, kad pilietinės visuomenės organizacijos galėtų dalyvauti formuojant ir vertinant politiką įvairiais sprendimų priėmimo lygmenimis;

52.  pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka laisvas ir aktyvus žiniasklaidos ir spaudos sektorius, ir primena jo lemiamą vaidmenį užtikrinant gerą visuomenės informavimą, kad ji pati galėtų nustatyti savo prioritetus ir didinti atsparumą melagingoms naujienoms; skatina tolesnius Afrikos veiksmus žiniasklaidos laisvės srityje ir paramą žurnalistams, taip pat pabrėžia svarbų laisvos spaudos vaidmenį kovos su korupcija ir valdžios institucijų priežiūros ir atskaitomybės srityse;

53.  primena, kad sveikata yra būtina žmogaus raidos sąlyga ir kad teisė į sveikatą yra pagrindinė teisė; pabrėžia, kad reikėtų visapusiškai atsižvelgti į daugialypį sveikatos pobūdį; pabrėžia saugios aplinkos svarbą žmonių sveikatos apsaugai ir tai, kad bendros sveikatos koncepcija turėtų būti integruota į būsimą partnerystę;

54.  pabrėžia, kad reikia sukurti tikrą sveikatos srities partnerystę, kuria būtų siekiama stiprinti sveikatos priežiūros sistemas stiprinant bendruomenių vaidmenį; pabrėžia, kad šalių gebėjimų stiprinimas turi būti pagrindas siekiant skatinti visuotinę galimybę visiems naudotis tinkamomis, prieinamomis ir įperkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis stiprinant viešąjį sveikatos priežiūros paslaugų teikimą;

55.  pažymi, kad taip pat įgyvendinant šią partnerystę daug dėmesio reikėtų skirti pasauliniams sveikatos srities moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir ES ir Afrikos bendradarbiavimo sveikatos srities mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje stiprinimui, taip kartu didinant Afrikos ir Europos sveikatos produktų, įrangos ir vaistų gamybos vietos pajėgumus; šiuo tikslu primygtinai ragina ES padėti Afrikos šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, veiksmingai įgyvendinti lanksčias visuomenės sveikatos apsaugos priemones, numatytas Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), kaip antai privalomas licencijavimas ir lygiagretus importas; ragina kurti Afrikos ir Europos mokslo bendruomenių tinklus ir keistis žiniomis bei patirtimi ir pabrėžia, kad reikia įveikti falsifikuotų vaistų reiškinį;

56.  pabrėžia, kad, imantis bet kokių veiksmų, kuriais siekiama gerinti visuomenės sveikatą ir kovoti su ligų plitimu, pirmiausia įvykdytina būtina sąlyga – galimybė naudotis vandens, sanitarijos ir higienos paslaugomis ir kad ji turėtų būti itin svarbi ES ir Afrikos bendradarbiavimo dalis; todėl primygtinai pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų vandentvarkos ir vandens išteklių valdymo, infrastruktūros kūrimo, taip pat higienos skatinimo ir švietimo srityse; ragina tikslingai gerinti galimybes naudotis šiomis paslaugomis, ypač pažeidžiamiausiems ar diskriminuojamiems gyventojams;

57.  pabrėžia naudą sveikatai užtikrinant tęstinę įprastą vaikų imunizaciją ir ragina toliau stiprinti su imunizacija susijusias programas; pabrėžia, kad koronaviruso krizė parodė, jog reikia užtikrinti galimybes skiepytis ir gydytis, ir ragina abu žemynus glaudžiai bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad jomis galėtų naudotis visi;

58.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo kyla vis daugiau tarpusavyje susijusių krizių, t. y. sveikatos, maisto, aplinkos ar saugumo krizių, ir numatoma, kad jos gali paaštrėti, todėl atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu, jog pagal būsimą strategiją ir bendrą reagavimo į pasaulines pandemijas ateityje strategiją būtų visapusiškai stiprinami žmonių ir ekosistemų atsparumas ir pajėgumai užkirsti kelią tarpsektorinėms krizėms, joms pasirengti, jas stebėti, valdyti ir reaguoti į jas; ragina išsamiau apsvarstyti socialinės apsaugos modelius, universaliąsias bazines pajamas ir neformaliosios ekonomikos formalizavimą ir pabrėžia, kad svarbu remti deramą darbą ir socialinį dialogą; ragina remti galimybes gauti išsilavinimą, mokymą ir darbą pažeidžiamumo, krizių ir užsitęsusių krizių atvejais, nes tai yra pagrindiniai stabilumo ir pragyvenimo šaltinių užtikrinimo veiksniai;

59.  pabrėžia, kad įtraukus ir prieinamas kokybiškas švietimas yra viena iš pagrindinių teisių ir būtina sąlyga norint užtikrinti vaikų apsaugą ir, visų pirma, mergaičių įgalėjimą, be kita ko, nepaprastosios padėties atvejais;

60.  primena, kad Afrikoje gyvenančių jaunų žmonių skaičius yra vienas didžiausių pasaulyje, o tai yra didžiulis iššūkis švietimo srityje, tačiau kartu ir turtas turint omenyje žemyno vystymąsi ateityje; primena švietimo svarbą formuojant piliečių politinį vaidmenį visuomenėje ir skatinant tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad neraštingumas, kokybiško švietimo ir kvalifikuotų specialistų trūkumas yra kliūtis darniam vystymuisi; pabrėžia, kad švietimas visiems – tai horizontalusis holistinis klausimas, susijęs su visais DVT aspektais; pabrėžia DVT tikslo Nr. 4.1, pagal kurį numatytas visiems nemokamo 12 metų trukmės pradinio ir vidurinio visapusiško ir kokybiško ugdymo ciklas, svarbą;

61.  yra įsitikinęs, kad švietimas turėtų būti paramos vystymuisi prioritetas, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, ir pagrindinis Afrikos ir ES partnerystės ramstis; ragina pagal naująją partnerystę pirmenybę teikti mokytojų rengimui ir švietimo struktūrų stiprinimui, ypač nestabiliose ir nuo konfliktų nukentėjusiose šalyse; ragina imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią mokyklos nebaigimo reiškiniui, ypač kaimo vietovėse, ir, visų pirma, užtikrinti tinkamas mokyklų valgyklų ir higienos paslaugas; ragina skatinti profesinį mokymą; ragina valstybes daug investuoti į infrastruktūrą ir skaitmeninimą, kad kuo daugiau vaikų ir iš kaimo, ir miesto vietovių galėtų integruotis į mokyklų sistemą;

62.  pabrėžia, kad būtina šalinti kliūtis, su kuriomis mergaitės susiduria siekdamos kokybiško, saugaus ir įtraukaus švietimo ir mokymo visais lygmenimis ir visomis aplinkybėmis, taip pat konfliktų vietovėse ir vietovėse, kur reikalinga humanitarinė pagalba; pabrėžia, kad įtraukus švietimas reiškia, kad visapusiškai gerbiama visų vaikų teisė turėti vienodas galimybes įgyti išsilavinimą, neatsižvelgiant į lytį, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrinę kilmę ir religiją, o ypatingas dėmesys skiriamas marginalizuotoms bendruomenėms ir neįgaliems vaikams;

63.  pabrėžia, kad reikia stiprinti švietimo, įgūdžių ugdymo ir užimtumo sąsajas, siekiant užtikrinti jaunimui sąlygas visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje, ir tuo tikslu, visų pirma, į mokyklų mokymo programas įtraukti skaitmeninius ir žaliuosius įgūdžius; pabrėžia, kad kokybiškam techniniam ir profesiniam rengimui ir mokymui tenka nepaprastai svarbus vaidmuo jaunimo užimtumo srityje ir jį reikėtų skatinti; ragina remti dialogą su privačiuoju sektoriumi siekiant skatinti mokymo derinimą su darbo rinkos poreikiais;

64.  ragina kurti Afrikos ir Europos universitetų tinklus ir paspartinti keitimąsi žiniomis; ragina aktyvinti judumą tarp Šiaurės ir Pietų (abiem kryptimis) tokiose srityse, kaip antai, profesinis mokymas, stipendijos ir universitetinių mainų programos, skirtos Afrikos ir ES jaunimui, ir tuo tikslu pasinaudoti, pvz., programomis „Erasmus“ ir „Erasmus“ jauniems verslininkams, kuriomis siekiama padėti naujiems verslininkams įgyti verslui valdyti reikalingų įgūdžių;

65.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos komunikate nepaisoma užsienio kultūros politikos aspekto ir perspektyvaus potencialo, kurį užtikrintų tvirtesnis Europos ir Afrikos kultūrinis bendradarbiavimas; primena kultūrų dialogo tarp Europos ir Afrikos svarbą ir mano, kad kultūriniai ryšiai ir kultūrų dialogas gali padėti stiprinti pasitikėjimą ir puoselėti bendrumo įgyvendinant partnerystę jausmą; ragina valstybių narių diplomatines ir konsulines atstovybes, ES delegacijas, Europos ir vietos suinteresuotuosius subjektus koordinuoti veiklą tarpusavyje ir su ES nacionalinių kultūros institutų tinklu įgyvendinant trečiosiose šalyse bendrus, kultūrinių santykių principais grindžiamus projektus ir bendrus veiksmus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama Europos ir Afrikos tarpusavio pasitikėjimo ir supratimo stiprinimui pasitelkiant žmonių tarpusavio dialogą;

66.  primena, kad vykdant kultūrinį bendradarbiavimą ES viduje ir su šalimis partnerėmis yra skatinama pasaulio tvarka, grindžiama taikos palaikymu, kova su ekstremizmu ir radikalėjimu pasitelkiant tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą demokratijos, teisinės valstybės, žodžio laisvės, žmogaus teisių ir pagrindinių vertybių klausimais;

67.  pabrėžia, kad svarbu dėmesį skirti Afrikos paveldui, kultūrinei tapatybei, istorijai ir menui; ragina grąžinti kultūros vertybes į Afrikos šalis ir sudaryti sąlygas visam laikui grąžinti Afrikos paveldą į Afriką; ragina ES ir Afriką sukurti atminimo kultūrą ir taip sudaryti galimybes abiem žemynams identifikuoti kolonijinio valdymo likučius dabartiniuose santykiuose ir derėtis dėl tinkamų jų šalinimo priemonių;

68.  primena didelę Afrikos žemyno kalbų įvairovę; ragina ES ir valstybes nares plėtojant ateities santykius ją saugoti; pakartoja, kad būtina glaudžiai bendradarbiauti su UNESCO siekiant užtikrinti kultūrų ir kalbų įvairovės išsaugojimą ir rasti bendrus pamatinius bendradarbiavimo elementus;

Partnerės siekiant darnaus ir integracinio augimo

69.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjunga su Afrikos valstybėmis palaiko svarbius ekonominius ryšius ir kad šiuos ryšius ateityje reikia toliau stiprinti, kad būtų užtikrintos produktyvios regiono permainos ir atsparumo didinimas; pažymi, kad Kinija suintensyvino savo veiklą Afrikoje, o ES valstybės narės rodo tik labai išrankų susidomėjimą prekyba su Afrikos valstybėmis ir investavimu jose, todėl prekybos tarp ES ir daugumos Afrikos valstybių apimtis išlieka palyginti maža; pabrėžia, kad ES reikia visiškai naujo jos ekonominės partnerystės su Afrika pagrindo, o tai reiškia, kad būtina siekti sukurti naują tikrovę, kurioje ES ir Afrika plėtoja abiem pusėms naudingą tvarią partnerystę, pertvarkydamos ekonominius ir prekybinius santykius, kad jie būtų orientuoti į solidarumą ir bendradarbiavimą, ir užtikrindamos sąžiningą ir etišką prekybą; pabrėžia, kad būtina šios partnerystės sąlyga yra tvirtas tolesnis visų Afrikos valstybių darnus vystymasis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia teikti investicijas ir tikslinę paramą ir paisyti politikos suderinamumo vystymosi labui principų;

70.  pabrėžia, kad tiki, jog Afrika, kaip išteklių turtingas žemynas, kurio šalims būdinga dinamiška, besivystanti ir greitai auganti ekonomika, stiprėjanti vidurinioji klasė ir jauni bei kūrybiški gyventojai, yra galimybių žemynas, kuris ne kartą parodė, kad ekonomikos pažanga ir vystymasis yra įmanomi;

71.  pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į visas struktūrines nesaugumo ir skurdo Afrikoje priežastis ir išorės veiksnius šalinant pagrindines konfliktų, bado, klimato kaitos, nelygybės, pagrindinių paslaugų trūkumo, netinkamo žemės ūkio modelių taikymo priežastis, skatinant politinius ir įtraukius konfliktų sprendimus ir įgyvendinant visapusišką požiūrį, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama pažeidžiamiausių gyventojų grupių kančių mažinimui;

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu didinti vidaus produkcijos ir gamybos pajėgumus, nes tai turėtų padėti sumažinti priklausomybę nuo užsienio importo; pabrėžia, kad Afrikoje būtina pramonės ir infrastruktūros pertvarka, kuri įmanoma tik vykdant dideles investicijas, kai viešojo ir privačiojo sektorių veikla užtikrinama perspektyvi galimybė skatinti vystymąsi; pažymi, kad Europos darnaus vystymosi fondas (EDVF) turėtų finansuoti investicijas, kuriomis skatinamas įtraukus ir tvarus ekonomikos ir socialinis vystymasis, remiantis prieinamumo ir tinkamumo visiems principu, tačiau pripažįstant jo trūkumus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse;

73.  pabrėžia, kad privačiojo sektoriaus investicijos turėtų būti naudingos vietos rinkai ir gyventojams ir pirmiausia nukreipiamos siekiant padėti asmenims, turintiems ribotą prieigą prie finansavimo, taip užtikrinant marginalizuotų grupių finansinį įtraukimą, pvz., per tiesiogines investicijas į vietos ypač mažas, mažas ir vidutines įmones ir socialinės ekonomikos verslo modelius, t. y. šeimos įmones;

74.  ragina taikyti griežtus stebėsenos ir vertinimo mechanizmus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių tikslų; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės stiprėjimas ir tokiu būdu socialinio partnerio įtraukimas į investicijų struktūras yra nepaprastai svarbus ES politikos Afrikos valstybių atžvilgiu ir su jomis vykdomos politikos aspektas;

75.  primena apie naujausioje EDVF vertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas, iš kurių matyti, kad trūksta įrodymų apie vystymosi potencialą, papildomumą ir šalių atsakomybę už derinimo mechanizmus;

76.  palankiai vertina G 20 2017 m. pradėtą Susitarimo su Afrika iniciatyvą, siekiant skatinti privačias investicijas Afrikoje, įskaitant investicijas į infrastruktūrą, ir mano, kad tai yra tinkama platforma siekiant įgyvendinti išsamias, koordinuotas ir su konkrečia šalimi susijusias reformų darbotvarkes; palankiai vertina tai, kad prie iniciatyvos šiuo metu yra prisijungusios 12 Afrikos šalių:

77.  pabrėžia, kad vykdant ES ir Afrikos prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą pirmenybė turėtų būti teikiama regioninei integracijai Afrikos žemyne; ragina Sąjungą didinti savo paramą Afrikos integracijos strategijoms ir įgyvendinimo procese užtikrinti jos suderinamumą žemyno, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis;

78.  ragina Komisiją remti Afrikos siekius sukurti žemyno laisvosios prekybos zoną; palankiai vertina Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvės kūrimą ir pažymi jos, kaip Afrikos vidaus prekybos ir regioninės integracijos skatinimo ir Afrikos galimybių patekti į pasaulines rinkas gerinimo priemonės, didžiulį potencialą; pabrėžia, kad Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvė turėtų skatinti integraciją, naudingą visoms Afrikos tautoms, įskaitant labiausiai marginalizuotas grupes; primena, kad Afrikos šalyse esama vystymosi skirtumų, į kuriuos būtina atsižvelgti, kad nedidėtų nelygybė; mano, kad ES teikiant paramą Afrikos žemyninės laisvosios prekybos erdvei, visų pirma, turėtų būti koncentruojamasi į reguliavimo sistemų kūrimą, kad socialinių ir aplinkos apsaugos normų srityje būtų užkirstas kelias lenktynėms dėl žemesnių standartų; mano, kad Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvė ir šiuo metu dedamos regioninės integracijos pastangos suteikia puikią galimybę iš naujo subalansuoti tarptautinį investicijų režimą, kad jis taptų atsakingas, teisingas ir orientuotas į darnų vystymąsi;

79.  pabrėžia, kad Afrikoje reikia kurti ir įvairinti žemynines vertės grandines, kad pačiose Afrikos valstybėse būtų sukurta didesnė pridėtinė vertė; pabrėžia, kad siekiant plėtoti regioninę vertės grandinę būtina teikti techninę pagalbą pasienio bendradarbiavimo srityje ir kitais techniniais klausimais; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tarifinių ir kitų kliūčių, dėl prastos infrastruktūros ir didelių sandorių išlaidų ir toliau tokiai prekybai kyla didelių kliūčių; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerokai daugiau investuoti į transporto infrastruktūrą, siekiant palengvinti prekybą Afrikos viduje;

80.  pabrėžia, kad ES ir Afrikos Sąjungos bendras interesas yra stabili ir taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema, kurios ramstis yra Pasaulio prekybos organizacija (PPO);

81.  primena, kad vienas iš pagrindinių besivystančioms šalims kylančių iššūkių yra pasistūmėti į viršų pasaulinės vertės grandinės skalėje vykdant ekonomikos įvairinimą; ragina ES susilaikyti ir nepatvirtinti prekybos politikos, pagal kurią Afrikos šalims apskritai draudžiama taikyti eksporto mokesčius žaliavoms, jei tai suderinama su PPO taisyklėmis;

82.  primena, kad laisva ir sąžininga prekyba su Afrikos žemynu yra labai svarbi remiant darnų vystymąsi ir skurdo mažinimą; prašo Komisijos įtraukti pilietinę visuomenę į visų lygmenų politinį dialogą, ypač rengiant, stebint ir vertinant prekybos susitarimus; pabrėžia, kad ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) ir bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema (BLS) yra svarbios priemonės palaikant ES ir Afrikos prekybos santykius; visgi primygtinai ragina Komisiją pripažinti skirtingas nuomones dėl ekonominės partnerystės susitarimų ir rasti konkrečius sprendimus, kaip reaguoti į Afrikos šalims susirūpinimą keliančius klausimus, visų pirma, susijusius su jų prioritetu plėtoti regionines vertės grandines ir skatinti prekybą Afrikos viduje; pakartoja savo prašymą atlikti išsamią ekonominės partnerystės susitarimų poveikio analizę;

83.  ragina į visus ekonominės partnerystės susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, ir būsimus tokius susitarimus sistemingai įtraukti privalomus ir vykdytinus mechanizmus, skirtus prekybos ir darnaus vystymosi skyriams dėl žmogaus teisių, darbo ir aplinkosaugos standartų įgyvendinti, kartu pabrėždamas, kad šie susitarimai turi būti suderinti su vystymosi politika ir DVT, ypač atsižvelgiant į jų poveikį miškų naikinimui, klimato kaitai ir biologinės įvairovės nykimui;

84.  pažymi, kad Afrikos šalims, nors jos sudaro daugiau nei 50 proc. BLS naudos gavėjų, tenka mažiau nei 5 proc. ES importo pagal BLS; ragina Komisiją padėti lengvatomis besinaudojančių šalių ekonominiams subjektams, be kita ko, laikytis kilmės taisyklių ir įveikti technines kliūtis; apgailestauja dėl to, kad kol kas BLS nebuvo prisidėta prie Afrikos lengvatomis besinaudojančių šalių ekonomikos įvairinimo; pakartoja savo raginimą Komisijai apsvarstyti galimybę išplėsti produktų, kuriems taikomas BLS reglamentas(9), sąrašą;

85.  atsižvelgdamas į dokumentais patvirtintą didėjančią zoonozių plitimo riziką Afrikoje, ragina Komisiją Afrikos šalyse skatinti taikyti griežtesnius standartus sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių bei gyvūnų gerovės srityse, bendradarbiaujant reguliavimo klausimais ir palaikant dialogą;

86.  primena, kad privačiojo sektoriaus investicijos ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės yra nepaprastai svarbios siekiant DVT ir skatinant vietos privačiojo sektoriaus vystymąsi, todėl jos turi būti suderinamos su žmogaus teisėmis, deramo darbo ir aplinkosaugos standartais bei tarptautiniais klimato tikslais bei žaliąja pertvarka, taip pat jos visų pirma turėtų atitikti labai mažų įmonių ir MVĮ finansavimo poreikius; todėl palankiai vertina Komisijos pastangas Afrikos ir Europos aljansą paversti pagrindiniu abiejų žemynų ekonominių santykių ramsčiu;

87.  pažymi, kad MVĮ ir šeimos verslo įmonės atlieka svarbų vaidmenį vystant vietos ekonomiką; primena, kad MVĮ yra pagrindinis darbo vietų kūrimo variklis ir sudaro 95 proc. visų Afrikos įmonių; mano, kad strategijoje pirmenybė turėtų būti teikiama verslumui ir galimybėms gauti finansavimą, kartu sukuriant patikimą verslo aplinką; be to, mano, kad parama vietos privačiajam sektoriui bus labai svarbi atsigaunant po COVID-19 protrūkio; atkreipia dėmesį į ES Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (EASME) suteikiamas galimybes skatinti įmonių tarpusavio bendradarbiavimą ir bendrųjų įmonių steigimą kartu su Afrikos bendrovėmis, kurios ne tik dar labiau padėtų didinti verslo galimybių matomumą, bet ir skatintų ypač reikalingą galimybę gauti finansavimą ir prieigą prie technologijų perduodant praktinę patirtį;

88.  pabrėžia, kad Afrikos ir ES partnerystė privačiojo sektoriaus srityje turėtų apimti griežtas nuostatas dėl atsakingo finansavimo; primena, kad vis dar reikia padaryti didelę pažangą siekiant išvengti įmonių piktnaudžiavimo, todėl pabrėžia, kad ES ir Afrikos partnerystėje kaip svarbus prioritetas turėtų būti aiškiai nustatytas įmonių socialinės atsakomybės, žmogaus teisių ir išsamaus patikrinimo aplinkos srityje principų laikymosi užtikrinimas;

89.  pabrėžia, kad Europos įmonėms tenka atsakomybė už savo tiekimo grandines; ragina Komisiją tęsti darbą, susijusį su plataus užmojo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES įmonėms privalomų išsamaus patikrinimo prievolių žmogaus teisių, socialinių teisių ir aplinkos srityse; primygtinai ragina Komisiją rengiant bet kokius tokius pasiūlymus užtikrinti, kad jie būtų taikomi visai tiekimo grandinei ir atitiktų EBPO gaires dėl socialinės atsakomybės ir žmogaus teisių prekybos srityje bei būtų suderinami su PPO ir kad atidžiai įvertinus pasiūlymus būtų nustatyta, kad jie yra veiksmingi ir taikytini visiems rinkos dalyviams, įskaitant MVĮ, ir apima nuostatas, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos nukentėjusioms šalims naudotis teise kreiptis į teismą;

90.  pabrėžia, kad pritrauktos privačios investicijos turėtų papildyti, o ne pakeisti išsivysčiusių šalių įsipareigojimą skirti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) oficialiai paramai vystymuisi ir 0,15–0,2 proc. BNP numatyti mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

91.  mano, kad ES ir Afrikos strategijoje taip pat turėtų būti numatytos pagalbos Afrikos šalims priemonės, kurios padėtų paversti mineralinių išteklių turtą realiais vystymosi rezultatais, ir ragina persvarstyti esamų priemonių veiksmingumą, be kita ko, atsižvelgiant į abejonių keliantį Kinijos ir Rusijos vykdomą Afrikos išnaudojimą; ragina Komisiją ir ES Afrikos partnerius įgyvendinti priemones, kurių reikalaujama pagal Reglamentą dėl konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų(10), ir nedelsiant paskelbti už ES ribų veikiančių įmonių, kurios neatitinka tame reglamente nustatytų reikalavimų, sąrašą; pabrėžia stipriąsias Europos puses (t. y. skaidrumą, kokybiškas prekes ir paslaugas ir demokratinį valdymą) ir tikisi, kad šios pagrindinės vertybės yra patraukli autoritarinių modelių alternatyva;

92.  pažymi, jog svarbu įgyvendinti 2009 m. Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovų patvirtintą Afrikos kasybos viziją ir taip užtikrinti skaidrų, teisingą ir optimalų mineralinių išteklių naudojimą;

93.  primena, kad gavybos sektorius yra svarbus įvairių Afrikos šalių ekonomikai ir yra susijęs su nevienoda tarpusavio priklausomybe išteklių srityje nuo Europos, ir šią padėtį reikėtų ištaisyti sprendžiant neteisėtų netenkamų mokestinių pajamų srautų ir atlyginimų gavybos sektoriuje problemą taikant Skaidrumo direktyvą(11) ir Apskaitos direktyvą(12);

94.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančio skaičiaus bylų, kurias visų pirma Europos įmonės iškėlė Afrikos valstybėms pagal investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą; ragina ES vyriausybes ir įmones susilaikyti nuo minėto mechanizmo taikymo ir nutraukti daugybę bylų pagal investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmą, iškeltų Afrikos šalims;

95.  mano, kad šia partneryste turėtų būti remiamas kaimo vietovių ir miesto moterų bei jaunimo verslumas, todėl labai svarbu remti vienodas galimybes naudotis ekonominiais ir gamybos ištekliais, pvz., finansinėmis paslaugomis ir teisėmis į žemę; ragina plėtoti mainus tarp Afrikos ir Europos moterų verslininkių pasitelkiant platformas, sudarančias sąlygas kurti tinklus, keistis patirtimi ir rengti bendrus projektus;

96.  primena, kad moterų padėtį galima sustiprinti prekybos susitarimuose numatant griežtas nuostatas dėl lyties ir prekybos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją padėti Afrikos Sąjungai įgyvendinti jos Lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo strategiją, taip pat prekybos susitarimuose su Afrikos šalimis numatyti priemones, kuriomis prisidedama siekiant lyčių lygybės;

97.  atkreipia dėmesį į didžiulius Afrikos fiskalinius suvaržymus siekiant šalinti socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius; primena, kad kai kurios Afrikos šalys panaudoja daugiau lėšų skolos gražinimui nei sveikatos priežiūros paslaugoms; mano, kad reikėtų išsamiai apsvarstyti galimybę sumažinti nepakeliamą skolos naštą, dėl kurios prarandama daug viešųjų paslaugų ir socialinės apsaugos priemonių; atkreipia dėmesį į G 20 pranešimą dėl mažiausiai išsivysčiusioms šalims taikomo laikino skolos grąžinimo moratoriumo, kaip pirmą žingsnį teisinga kryptimi; pakartoja savo raginimą privatiems kreditoriams dalyvauti šioje iniciatyvoje panašiomis sąlygomis ir ragina G 20, Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Pasaulio banką, taip pat daugiašalius plėtros bankus dar labiau mažinti skolos naštą ir išnagrinėti tolesnes galimybes sustabdyti skolos tvarkymo mokėjimus; platesnes prasme, ragina sukurti daugiašalį skolos pertvarkymo mechanizmą siekiant spręsti tiek krizės poveikio, tiek Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. finansavimo reikalavimų klausimus; pabrėžia, kad reikia susieti skolos mažinimo priemones su papildomu oficialios paramos vystymuisi sutelkimu ir teikti pirmenybę dotacijomis grindžiamam finansavimui kaip numatytajai galimybei, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių atveju;

98.  pabrėžia, kad svarbu remti Afrikos šalis didinant jų gebėjimą mobilizuoti vidaus išteklius, kad būtų daugiau investuojama į visuotines pagrindines viešąsias paslaugas; primena, kad neteisėti finansiniai srautai du kartus viršija OPV sumą, kurią gauna Afrikos šalys, – iš viso apie 50 mlrd. JAV dolerių per metus, o tai daro didžiulį poveikį žemyno vystymuisi ir valdymui; ragina ES toliau remti Afrikos partnerius gerinant valdymą, kovojant su korupcija, didinant jų finansų ir mokesčių sistemų skaidrumą ir kuriant tinkamus reguliavimo bei stebėsenos mechanizmus;

99.  rekomenduoja ES ir AS geriau įgyvendinti turimas nacionalines ir tarptautines kovos su korupcija priemones ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat naudotis naujomis technologijomis ir skaitmeninėmis paslaugomis; ragina ES nustatyti griežtą kovos su korupcija reguliavimo sistemą;

Partnerės plėtojant AS ir ES žaliąjį kursą

100.  primena, kad Afrikos šalys ir jų gyventojai ypač kenčia nuo neigiamo klimato kaitos poveikio; primena, kad, Stichinių nelaimių epidemiologijos tyrimų centro (CRED) duomenimis, 2019 m. beveik 16,6 mln. afrikiečių kentėjo nuo ekstremalių oro sąlygų, t. y. 195 proc. daugiau, palyginti su 2018 m.; pabrėžia, kad klimato ir aplinkos apsauga turi būti pagrindinis partnerystės aspektas, atsižvelgiant į ES įsipareigojimą laikytis Paryžiaus susitarimo ir Biologinės įvairovės konvencijos; primena, kad jis prašė 45 proc. būsimos KVTBP biudžeto skirti šiems tikslams;

101.  reiškia susirūpinimą dėl to, kaip klimato kaita galėtų sustabdyti žmogaus socialinę raidą ir pakenkti mažas pajamas gaunančių bei nestabilių Afrikos šalių vystymosi perspektyvoms, ir pabrėžia, kad ji yra destabilizacijos, smurto ir konfliktų rizikos veiksnys; pabrėžia, kad ES turėtų teikti konkrečią, nuspėjamą, atskaitingą ir ilgalaikę finansinę bei techninę paramą Afrikos šalims, kad jos taip pat galėtų sustiprinti savo prisitaikymo prie klimato kaitos (t. y. vykdant projektus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama tvariam žemės ūkiui, ekosistemomis grindžiam prisitaikymui ir tvariems miestams) ir jos švelninimo strategijas, ypatingą dėmesį teikiant nelaimių rizikos prevencijai ir palankių sąlygų neturinčioms bendruomenėms;

102.  atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų diplomatijos vandens srityje vaidmenį, nes dėl klimato kaitos kyla pavojus, kad vanduo taps vis ribotesniu ištekliumi; pabrėžia, kad siekiant skatinti vidaus, užsienio ir tarptautinės klimato politikos ryšius, reikia vykdyti veiksmingesnę diplomatiją klimato kaitos srityje;

103.  ragina teikti ES paramą siekiant padėti Afrikos šalims įgyvendinti ir padidinti jų pagal Paryžiaus susitarimą ir Sendajaus programą nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų užmojus, užtikrinant, kad jos turėtų pakankamai lėšų prisitaikymui prie klimato kaitos, jos švelninimui, nuostoliams ir žalai, taip pat jų nacionalinėms biologinės įvairovės strategijoms ir veiksmų planams finansuoti; pabrėžia, jog tam, kad tokia parama būtų veiksminga, būsima ES ir Afrikos partnerystė pertvarkos srityje turi būti grindžiama bendro, bet diferencijuoto įsipareigojimo ir politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principais, tuo pačiu metu užtikrinant teisingą ir įtraukią žaliąją pertvarką;

104.  pabrėžia, kad prisitaikymo strategijomis Afrikos šalyse turėtų būti skatinami esminiai pokyčiai, grindžiami gamtos procesais pagrįstais sprendimais; ragina skatinti įtraukų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant, be kita ko, nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, nacionalinius prisitaikymo planus ir žemės ūkio investicijų planus;

105.  pabrėžia unikalią mažų besivystančių salų valstybių perspektyvą ir poreikius, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu;

106.  taip pat pabrėžia, kad į kovos su klimato kaita veiksmus reikia įtraukti lyčių aspektą, atsižvelgiant į konkrečias klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo pasekmes moterims ir mergaitėms; ragina Afrikos ir Europos partnerius būsimoje ES ir Afrikos partnerystėje labiau pabrėžti vaidmenį, kurį moterys gali atlikti skatindamos savo bendruomenes taikyti tvaresnę praktiką ir dalyvaudamos priimant sprendimus dėl prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo;

107.  prašo nedelsiant įgyvendinti žaliojo kurso diplomatiją sukuriant darbo grupę Europos žaliojo kurso išorės aspekto klausimais, kuri turėtų parengti AS ir ES žaliojo kurso rekomendacijas, įtraukiant vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, laikantis daugiapakopio bei daugiašalio požiūrio; mano, kad šiuo kursu visų pirma turėtų būti remiamas reguliavimo sistemų, kuriomis sudaromos sąlygos pereiti prie žaliosios ekonomikos, plėtoti žiedinę ekonomiką ir kurti darbo vietas tvariuose sektoriuose, priėmimas;

108.  pabrėžia regioninio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo teikiant techninę paramą, keičiantis informacija ir gerąja patirtimi svarbą; pabrėžia, kad svarbu geriau informuoti apie būsimą klimato ir nelaimių riziką ir skatinti teisėtą klimatui nekenkiančių technologijų perdavimą; ragina ES šiuo tikslu skatinti priimti deklaraciją dėl intelektinės nuosavybės teisių ir klimato kaitos, panašią į 2001 m. Dohos deklaraciją dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos;

109.  pabrėžia, kad reikia įgyvendinti tvarių inovacijų politiką ir projektus, kuriais būtų sudarytos sąlygos Afrikos valstybėms daryti sparčią pažangą nesinaudojant senesnėmis ir labiau teršiančiomis technologijomis, laikantis konkretaus ekologinio ir socialinio tvarumo tikslo, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina išnagrinėti, kaip šia sparčia pažanga būtų galima prisidėti siekiant šių tikslų Afrikos valstybėse;

110.  primena, kad Afrikos biologinė įvairovė yra išskirtinė; reiškia didelį susirūpinimą dėl gamtinių išteklių pereikvojimo ir sumažėjusios biologinės įvairovės poveikio atsparumo lygiui; yra ypač sunerimęs dėl to, kad miškų naikinimo tempas Afrikoje auga; primena, kad naikinant Afrikos atogrąžų miškus negrįžtamai prarandama biologinė įvairovė ir anglies dioksido absorbentai, taip pat nyksta miškuose gyvenančių čiabuvių bendruomenių būstai ir gyvenimo būdas; primena, kad miškai labai padeda siekti klimato tikslų, apsaugoti biologinę įvairovę ir užkirsti kelią dykumėjimui bei ypač aktyviai dirvožemio erozijai;

111.  ragina atsižvelgti į visuomenės sveikatos ir biologinės įvairovės sąsają laikantis koncepcijos „Viena sveikata“; teigiamai vertina tai, kad paskelbta apie iniciatyvą „NaturAfrica“, kuria siekiama apsaugoti laukinius augalus ir gyvūnus bei ekosistemas, ir kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano peržiūrą; pabrėžia, kad iniciatyva „NaturAfrica“ turėtų būti plėtojama konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais, ypatingą dėmesį skiriant vietos bendruomenių, čiabuvių ir moterų teisėms; pabrėžia, kad ja turėtų būti padedama Afrikos vyriausybėms ir vietos gyventojams holistiniu ir sistemingu būdu šalinti pagrindinius biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo veiksnius, be kita ko, teikiant paramą tinkamai valdomiems saugomų teritorijų tinklams; primygtinai ragina ES ir Afriką pripažinti ir apsaugoti čiabuvių tautų teises į paprotinę savo žemės ir gamtos išteklių nuosavybę bei kontrolę, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 169, ir laikytis laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principo;

112.  ragina skirti pakankamai išteklių Komisijos 2015 m. tyrimo „Ne tik drambliai. ES strateginio požiūrio į laukinės gamtos išsaugojimą Afrikoje elementai“ (angl. Larger than elephants: Inputs for an EU strategic approach to wildlife conservation in Africa) ir 2019 m. tyrimo „Saugumo ir laukinės gamtos išsaugojimo Užsachario Afrikoje sąveika“ (angl. Study on the interaction between security and wildlife conservation in sub-Saharan Africa) rekomendacijoms įgyvendinti;

113.  mano, kad reikia didinti pastangas siekiant išsaugoti, pvz., miškus, laukinę gamtą ir jūros bei pakrančių ekosistemas, pasitelkiant reguliavimo sistemas, pakankamus išteklius ir mokslinius duomenis, taip pat atkuriant ekosistemas ir vykdant valdymo veiksmus; ragina ES ir Afriką imtis vadovaujančio vaidmens 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje sudarant plataus užmojo pasaulinį susitarimą;

114.  primena, kad vandenynai – tai didžiausias baltymų šaltinis pasaulyje; primena, kad svarbu siekti geresnio vandenynų valdymo, be kita ko, plėtoti žvejybą ir tvarią akvakultūrą bei mėlynąją ekonomiką, kurios yra vystymosi varomoji jėga; pabrėžia, kad kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba turi būti prioritetas siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir išsaugoti žuvų išteklių tvarumą ir žvejų pajamas;

115.  primygtinai ragina Komisiją stebėti veiklą, susijusią su pramonine žvejyba, nes ji gali kelti grėsmę vietos gyventojų aprūpinimui tradiciniais žuvų ištekliais, tačiau taip pat gali kelti grėsmę geros žuvų išteklių ekologinės būklės pusiausvyrai;

116.  primena, kad Afrika yra mažiausiai elektrifikuotas regionas pasaulyje, ir pabrėžia, kad prieiga prie elektros energijos Afrikos žemyne yra nevienoda; pažymi, kad galimybė naudotis įperkama, patikima, tvaria ir modernia elektros energija yra esminė ekonominio ir socialinio vystymosi priemonė, taip pat ir kaimo vietovėse, ragina plėtoti Afrikos žemyno potencialą atsinaujinančiosios energijos gamybos srityje;

117.  todėl ragina ES ir valstybes nares skatinti ir stiprinti bendradarbiavimą su Afrikos partneriais energetikos ir klimato srityse, atsižvelgiant į žaliojo kurso tikslus; ragina Komisiją pateikti plataus užmojo planą siekiant įgyvendinti partnerystę tvarios energetikos srityje, šiuo tikslu pažymi, kad atsinaujinančioji energija ir energijos vartojimo efektyvumas yra esminiai elementai siekiant panaikinti galimybės naudotis energija skirtumus Afrikos žemyne, kartu užtikrinant būtiną išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą; ragina ES ir atitinkamas Afrikos šalis išnaudoti abipusiai naudingų partnerysčių energetikos klausimais galimybes vandenilio gamybos srityje panaudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

118.  pabrėžia, kad svarbu nukreipti investicijas į anglies dioksido neišskiriančią ekonomiką plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir sudarant palankesnes sąlygas technologijų perdavimui, įskaitant decentralizuotos energijos gamybos, nedidelio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir saulės energijos technologijas, kuriomis būtų patenkinti vietos energijos poreikiai, be kita ko, atsižvelgiant į infrastruktūros ir junglumo aspektus;

119.  pabrėžia, kad Afrikos žemyno urbanizacija suteikia galimybę persvarstyti miestų planavimą ir pradėti taikyti tvarius miestų sprendimus ir kad tai turėtų būti intensyvesnio dialogo su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir abiejų žemynų bendradarbiavimo bei keitimosi geriausia patirtimi tema, visų pirma atsižvelgiant į žaliąją infrastruktūrą, ekosistemomis grindžiamus metodus, atliekų tvarkymo ir sanitarines sistemas, dedant daug pastangų įtraukti jaunimą ir marginalizuotas grupes; ragina remti tvaraus miesto transporto plėtrą, siekiant įtraukesnių bendruomenių ir didesnio prieinamumo, įskaitant vežimą į mokyklas ir medicinos centrus;

Partnerės siekiant tvaraus ir atsparaus žemės ūkio

120.  atkreipia dėmesį į didelę žemės ūkio ir maisto sektoriaus svarbą ekonomikai ir užtikrinant deramas ir tvarias darbo galimybes kaimo vietovėse; pabrėžia, kad tai dažniausiai būdinga smulkiesiems ūkiams ir šeimos ūkiams; pažymi, kad svarbu skatinti ir stiprinti įvairias priemones, kuriomis būtų remiamas produktų kokybės gerinimas, jų įvairovės didinimas, tvarus žemės ūkio praktikos modernizavimas, saugios darbo sąlygos ir priemonės, skirtos ūkininkų atsparumui didinti; mano, kad tvaraus žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių plėtra turėtų būti svarbiausias ES ir Afrikos santykių aspektas;

121.  palankiai vertina tai, kad pagal naują ES ir Afrikos partnerystę propaguojamas aplinką tausojančios žemės ūkio praktikos plėtojimas; primena, kad agroekologijos gebėjimas suderinti ekonominius, aplinkos ir socialinius tvarumo aspektus pripažintas svarbiose Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ir Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) ataskaitose, taip pat Pasaulio banko ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos vadovaujamame pasauliniame žemės ūkio vertinime (IAASTD); pabrėžia, kad, norint visiems užtikrinti aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą, svarbu nacionalinėje politikoje ir tarptautiniuose forumuose skatinti agroekologiją, agrarinę miškininkystę, vietos gamybą ir tvarias maisto sistemas, kuriomis daugiausia dėmesio būtų skiriama trumpų tiekimo grandinių kūrimui, taip pat didinti tvarų žemės ūkio sektoriaus našumą ir šio sektoriaus atsparumą klimato kaitai;

122.  ragina ES atsižvelgti į Afrikos kaimo vietovių klausimų darbo grupės išvadas dėl investicijų į Afrikos maisto grandines poreikio, ypač daug dėmesio skiriant pridėtinę vertę turinčioms prekėms; ragina ES ir valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su Afrikos partneriais, kad būtų sukurta ES ir Afrikos strategijos, žaliojo kurso politikos priemonių, visų pirma strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ išorės aspekto, sąveika;

123.  pabrėžia, kad pesticidų naudojimas vykdant intensyvų ūkininkavimą Afrikoje ne tik daro žalą aplinkai, bet gali daryti poveikį darbuotojų, kurie turi labai mažai galimybių mokytis augalų apsaugos ir sveikatos priežiūros, sveikatai; ragina šviesti ir mokyti apie tvarius augalų apsaugos metodus ir alternatyvas pesticidams ir kuo labiau mažinti pavojingų medžiagų poveikį; smerkia ES taikomus dvejopus standartus pesticidų srityje, pagal kuriuos leidžiama į Afrikos ir kitas trečiąsias šalis eksportuoti pavojingas medžiagas, kurios yra uždraustos ES; todėl prašo, laikantis 1998 m. Roterdamo konvencijos ir žaliojo kurso, pakeisti dabartines ES taisykles, kad būtų panaikintas šis teisinis nenuoseklumas;

124.  yra labai susirūpinęs dėl didelės Afrikos valstybių priklausomybės nuo maisto importo, visų pirma iš Europos Sąjungos, ypač kai importuojami subsidijuojami produktai, dėl kurių mažos kainos sukuriama žalinga konkurencija Afrikos nedidelio masto žemės ūkio sektoriui;

125.  yra susirūpinęs dėl pagal bendrą žemės ūkio politiką remiamo Europos pieno miltelių eksporto į Vakarų Afriką atsižvelgiant į tai, kad tris kartus padidėjęs eksportas po to, kai 2015 m. ES panaikino kvotas pienui, turi pražūtingų pasekmių vietiniams galvijų augintojams ir ūkininkams, kurie negali konkuruoti; ragina Komisiją kartu su Afrikos šalių vyriausybėmis ir suinteresuotaisiais subjektais ieškoti sprendimų;

126.  primena, kad pasaulyje vėl didėja badas ir maisto stygius ir kad jie toliau didės, jei nebus imtasi skubių veiksmų, ir kad Afrika gerokai atsilieka, kad 2030 m. pasiektų bado panaikinimo tikslą (2-asis DVT); primena, kad pagal naująją partnerystę visų formų netinkamos mitybos panaikinimui ir 2-ajam DVT turėtų būti teikiamas prioritetas, ypač daug dėmesio skiriant labiausiai pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims;

127.  pabrėžia, kad dėl ligos COVID-19 ir dėl jos kilusios ekonomikos krizės bei sienų uždarymo, užkrėtimo skėriais ir dykumėjimo pablogėjo ir taip sudėtinga aprūpinimo maistu padėtis Afrikoje ir buvo atskleistas pasaulinės maisto sistemos pažeidžiamumas; atkreipia dėmesį į vietos ir regioninių rinkų potencialą siekiant spręsti dabartines maisto sistemos problemas;

128.  ragina, kad, įgyvendinant ES ir Afrikos partnerystę, žemės ūkio srityje daug pastangų būtų dedama siekiant visų pirma užtikrinti Afrikos valstybių teisę į apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir didinti jų apsirūpinimo maistu saugumą, taip pat stiprinti jų gebėjimą patenkinti savo gyventojų mitybos poreikius;

129.  pabrėžia kaimo vietovių pertvarkos ir vietos bei regioninių skaidrių vertės grandinių stiprinimo svarbą, siekiant kurti tvarias darbo vietas, išvengti žmogaus teisių pažeidimų ir sušvelninti klimato kaitą; pabrėžia būtinybę padėti jaunimui ir moterims, visų pirma rengiant mokymus, suteikiant galimybę gauti kreditą ir patekti į rinką; ragina juos įtraukti į žemės ūkio politikos formavimą ir remti kolektyvinius veiksmus pasitelkiant smulkiųjų gamintojų organizacijas;

130.  pabrėžia esminį Afrikos kaimo vietovių moterų vaidmenį viso Afrikos žemyno žemės ūkio ir kaimo ekonomikoje, visų pirma užtikrinant aprūpinimą maistu; primena, kad beveik pusę žemės ūkio darbų Afrikoje atlieka moterys, o moterys ūkininkės dažniausiai turi smulkius arba natūrinius ūkius ir neturi reikiamų galimybių naudotis informacija, kreditu, žeme, ištekliais arba technologijomis; ragina skatinti moterų ir mergaičių paveldėjimo teises ir ragina ES remti šalis partneres, visų pirma siekiant, kad jos pripažintų moterų visapusiškas žemės naudojimo teises;

131.  pabrėžia, kad dėl prekybos susitarimais numatytos tvirtos naujų augalų veislių apsaugos, kaip nustatyta pagal Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV), natūriniuose ūkiuose dirbančios moterys susiduria su papildomomis kliūtimis, siekdamos išlaikyti apsirūpinimo maistu savarankiškumą;

132.  primena, kad svarbu remti smulkius ūkius ir ganyklinę gyvulininkystę, taip pat kitas tradicines ir (arba) vietos maisto sistemas, kad būtų sustiprintas jų atsparumas ir šie sektoriai galėtų geriau prisidėti siekiant apsirūpinimo maistu saugumo, tvaraus išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo;

133.  ragina spręsti socialinės įtampos tarp įsitvirtinusių žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų ir klajoklių ganykline gyvulininkyste besiverčiančių bendruomenių problemą, ypač regionuose, kuriuose etniniai ir religiniai konfliktai sutampa;

134.  atkreipia dėmesį į mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą skatinant tvarią žemės ūkio praktiką ir produktyvias sausringųjų vietovių žemės ūkio ekosistemas ir maisto sistemas; atsižvelgdamas į tai ragina labiau pasikliauti tradicinėmis Afrikos žiniomis vykdant teisingą pertvarką, ypač susijusiomis su žemės ūkio praktika, žuvininkyste ir miškų apsauga, ir taip suteikti daugiau galių Afrikos žmonėms ir vietos bendruomenėms;

135.  ragina Europos ir Afrikos ūkininkus keistis žiniomis geriausios praktikos pavyzdžiais ir visų pirma plėtoti jaunųjų ūkininkų, moterų ir kaimo bendruomenių atstovų ryšius tvarios gamybos metodų ir biologinės įvairovės apsaugos klausimais, be kita ko, asociacijų tinkle;

136.  palankiai vertina Afrikos kaimo vietovių klausimų darbo grupės pasiūlymą sukurti Europos ir Afrikos porinę programą, kuri sujungtų ES valstybių narių ir Afrikos šalių partnerių žemės ūkio institucijas, siekiant keistis geriausios tvarios praktikos pavyzdžiais ir plėtoti tvirtai įsipareigojusių ir panašių partnerių ryšius;

137.  pabrėžia, kad svarbu į ES ir Afrikos partnerystę įtraukti vietos bendruomenių teisės naudotis gamtos ištekliais, pvz., žeme ir vandeniu, ir juos kontroliuoti apsaugą bei skatinimą; smerkia Afrikoje plačiai paplitusį žemės grobimą; primena, kad tai brutali praktika, nesuderinama su apsirūpinimo maistu savarankiškumo tikslu, ir ji kelia pavojų Afrikos kaimo bendruomenių išlikimui; pabrėžia, kaip svarbu pradėti įtraukų procesą, siekiant užtikrinti veiksmingą pilietinės visuomenės organizacijų bei vietos bendruomenių dalyvavimą formuojant, įgyvendinant ir stebint politiką ir veiksmus, susijusius su žemės grobimu; ragina laikytis Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių įgyvendinant visus projektus, kuriais siekiama skatinti žemės naudojimo teisių apsaugą, be kita ko, prekybos srityje, ir numatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad projektai nekeltų pavojaus smulkiųjų ūkininkų žemės naudojimo teisėms;

138.  apgailestauja dėl to, kad nepakankamai pripažįstama, kokios strateginiu požiūriu svarbios yra natūraliosios ganyklos, kurios apima apie 43 proc. Afrikos žemės paviršiaus ir todėl yra svarbūs anglies dioksido absorbentai; ragina Komisiją kartu su vietos bendruomenėmis ir vietos suinteresuotaisiais subjektais parengti strategiją, kuria būtų siekiama optimizuoti šį potencialą taikant tvarų ganyklų kultivavimą, pvz., kaip tai daro ganykline gyvulininkyste besiverčiantys asmenys;

139.  pažymi, kad, pavyzdžiui, ganymo teisės ir bendruomeninės ganyklos yra tradicinės žemės naudojimo teisės, grindžiamos bendrąja teise, o ne teisiškai įtvirtintomis nuosavybės teisėmis; vis dėlto pabrėžia esminę šių bendrųjų teisių apsaugos svarbą kaimo gyventojams;

Partnerės siekiant, kad skaitmeninimas taptų įtraukties ir vystymosi svertu

140.  pabrėžia, kad skaitmeninė transformacija yra didžiulis vystymosi svertas siekiant užtikrinti galimybes naudotis švietimo, mokymo, užimtumo ir sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat siekiant modernizuoti žemės ūkio sektorių, užtikrinti viešojo sektoriaus pajėgumą teikti skaitmenines paslaugas, pvz., elektroninės atpažinties, e. sveikatos ir e. valdžios paslaugas, ir garantuoti dalyvavimą politiniame sprendimų priėmimo procese, naudojimąsi žmogaus teisėmis bei saviraiškos laisve, tačiau kartu dėl jos gali kilti rizika, kad bus pakenkta demokratijai, pilietinėms bei žmogaus teisėms ir padidinta nelygybė; pabrėžia, kad skaitmenine transformacija turi būti remiama įperkama, vienoda ir įtrauki prieiga prie interneto, taip pat skaitmeninių technologijų paslaugų naudojimas ir kūrimas laikantis atitinkamų tarptautinių ir nacionalinių standartų bei gairių;

141.  pabrėžia, kad reikėtų atsižvelgti į skaitmeninę atskirtį ir tinkamai ją apsvarstyti; pabrėžia, kad, siekiant išvengti didelio atotrūkio tarp kaimo ir miesto gyventojų susiformavimo, visų pirma būtina daugumai marginalizuotų Afrikos bendruomenių užtikrinti prieigą prie interneto; mano, kad būtina panaikinti skaitmeninę lyčių atskirtį, kad būtų skatinama iš tikrųjų įtrauki skaitmeninė transformacija; ragina moteris ir mergaites plėtoti savo potencialą naujų technologijų srityje;

142.  primena apie neigiamą poveikį, kurį socialinei įtraukčiai gali daryti prieš moteris ir mergaites nukreiptas smurtas internete ir seksistinė neapykantos retorika, patyčios kibernetinėje erdvėje, ksenofobija, dezinformacija ir stigmatizacija, ir ragina Afrikos ir Europos partnerius spręsti šiuos klausimus įgyvendinant ES ir Afrikos partnerystę; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog skaitmeninis švietimas ir raštingumas būtų holistinis, įskaitant socialinius emocinius ir universaliuosius įgūdžius, pvz., kritinį mąstymą ir tarpkultūrinį supratimą;

143.  pabrėžia, kad visame pasaulyje susidarančių e. atliekų kiekis kelia sunkumų įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma sveikatos ir aplinkos srityse; ragina ES ir Afriką dėti daugiau pastangų siekiant plėtoti atsakingas investicijas, kad būtų galima kuo labiau sumažinti e. atliekų susidarymą, užkirsti kelią neteisėtam e. atliekų išmetimui ir netinkamam apdorojimui, skatinti veiksmingą išteklių naudojimą ir perdirbimą, taip pat kurti darbo vietas atnaujinimo ir atliekų perdirbimo sektoriuose;

144.  pritaria Afrikos valstybių viešojo administravimo skaitmeninimui ir modernizavimui, visų pirma siekiant sukurti patikimas civilinės metrikacijos įstaigas, teikti saugius tapatybės dokumentus ir skatinti keitimąsi duomenimis; pabrėžia, kad visiems duomenims, kuriais keičiamasi, turi būti taikomi atitinkami duomenų apsaugos ir privatumo įstatymai; ragina ES bendradarbiauti su Afrikos valstybėmis siekiant nustatyti visuotinius duomenų apsaugos standartus, kurie savo ruožtu padės kovoti su nusikalstamumu ir stiprinti kiekvienos šalies ekonomiką;

145.  pabrėžia, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų ir žaliosios pertvarkos būtina diegti inovacijas; pabrėžia, kad partneryste turėtų būti skatinami moksliniai tyrimai ir inovacijos, taip pat galimybės naudotis skaitmeninėmis paslaugomis ir jų prieinamumas, taip stiprinant sanglaudą ir socialinę įtrauktį; tačiau primena, kad skaitmeninė pertvarka negali būti vykdoma neužtikrinus prieigos prie elektros energijos ir kad nereguliarus energijos tiekimas kaimo vietovėse yra didelė kliūtis siekiant užtikrinti prieigą prie skaitmeninių paslaugų;

146.  pabrėžia, kad dėl COVID-19 krizės Afrikoje paspartėjo skaitmeninė pertvarka; teigiamai vertina AS siekį kurti bendrąją skaitmeninę rinką; prašo ES remti Afrikos skaitmeninės pramonės ir tinkamos reguliavimo sistemos kūrimą siekiant plėtoti elektroninę prekybą ir duomenų apsaugą remiantis aukščiausiais galiojančiais standartais, teikiant techninę pagalbą, skatinant investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą ir verslumą, taip pat stiprinant partnerystes su vyriausybiniais, ekonominiais, akademiniais, mokslo ir pilietinės visuomenės veikėjais;

147.  tačiau pabrėžia, kad, remiantis JT darnaus vystymosi tikslų ataskaita (2019 m.), siekiant įgyvendinti DVT dar reikės išspręsti daugybę problemų, visų pirma Afrikoje, susijusių su galimybėmis gauti maisto, energijos, vandens ir sanitarijos, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas; mano, kad finansinė parama ir investicijos visų pirma turėtų būti skirtos patenkinti tiems pagrindiniams žmogiškiesiems poreikiams, kurie yra būtina skurdo panaikinimo ir pažangos žmonių gerovės srityje sąlyga, ypač tuo metu, kai viešieji ištekliai vis labiau ribojami dėl konkuruojančių poreikių, pvz., sveikatos ir švietimo srityse;

148.  pabrėžia tikslių ir palyginamų suskirstytų duomenų rinkimo ir statistinės analizės, paisant duomenų apsaugos ir privatumo teisių, svarbą priimant pagrįstus sprendimus, visų pirma žemės ūkio, gamtos išteklių valdymo ir valdysenos bei sveikatos srityse nacionaliniu ir decentralizuotu lygmenimis;

149.  pabrėžia, kad reikia pasinaudoti skaitmeninės transformacijos galimybėmis siekiant skatinti dviejų žemynų, ypač jaunimo ir pilietinės visuomenės, mainus pasitelkiant platformas;

150.  ragina ES ir Afrikos valstybes dėti daugiau bendrų pastangų siekiant užtikrinti, kad skaitmeninė ekonomika būtų tvari socialiniu ir ekonominiu požiūriu, ir prisidėti siekiant šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standarto nustatymo tikslo;

Partnerės siekiant abipusiai naudingo judumo ir migracijos

151.  pripažįsta dėl migracijos judėjimų Europoje ir Afrikoje kylančius sudėtingus uždavinius ir galimybes, siekiant abiejų žemynų klestėjimo ir vystymosi, ir pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimą šioje srityje; primena, kad pastaraisiais metais migracijos klausimai užėmė svarbiausią vietą Afrikos ir ES santykiuose ir kad tai galėjo turėti neigiamos įtakos tam, kaip žemynai suvokia vienas kitą; pabrėžia, kad migracija yra abipusė darnaus vystymosi priemonė, naudinga abiem regionams;

152.  primena, kad iki 80 proc. visų tarptautinių migrantų iš Afrikos šalių juda Afrikos žemyne; pažymi, kad Afrikos šalyse priglaudžiama didelė dalis visų pasaulio pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų ir kad jų pažeidžiamą padėtį dar labiau apsunkino COVID-19 krizė; ragina pasaulio mastu dalytis atsakomybe už pabėgėlius;

153.  mano, kad reikia atkreipti dėmesį į žmogiškąjį migracijos aspektą ir ypač daug dėmesio skirti nepalankesnėje padėtyje esančių migrantų grupėms; ragina patvirtinti ES ir Afrikos partnerystę migracijos ir judumo srityje, kurioje pagrindinis dėmesys būtų skiriamas pabėgėlių ir migrantų žmogaus orumui, kuri būtų grindžiama solidarumo, bendros atsakomybės ir visapusiškos pagarbos žmogaus teisėms, tarptautinei, ES bei nacionalinei teisei ir pabėgėlių teisei principais;

154.  primena, kad reikėtų imtis konkrečių veiksmų siekiant apsaugoti migrantus nuo mirties, dingimo ir šeimų atskyrimo, taip pat užkirsti kelią jų teisių pažeidimams, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama paisyti negrąžinimo principo ir vaiko interesų;

155.  pabrėžia, kad, skiriant pakankamai finansavimo, reikia šalinti pagrindines neteisėtos migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo priežastis, pvz., politinio nestabilumo, skurdo, nepakankamo saugumo ir aprūpinimo maistu, smurto bei neigiamo klimato kaitos poveikio problemas;

156.  mano, kad partnerystės sėkmė priklausys nuo to, ar bus iš esmės padidintos įvairių Afrikos ir Europos visuomenės grupių judumo galimybės, ir kad tokia partnerystė turėtų būti parengta taip, kad būtų tvari ir lemtų ne protų nutekėjimą, bet protų įtekėjimą; mano, kad siekiant šio tikslo būtų naudinga numatyti veiksmingesnę vizų politiką ir padidinti finansavimą programai „Erasmus+“;

157.  pabrėžia, jog svarbu plėtoti tikros apykaitinės migracijos politiką, kuria kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems darbuotojams būtų sudarytos galimybės pasinaudoti profesinių žinių mainais ir judumu tarp ES ir Afrikos, taip sudarant palankesnes sąlygas žmonėms grįžti į savo kilmės šalis; pritaria tam, kad pirmenybė būtų teikiama reikalavimus atitinkantiems prašymams išduoti darbo ES leidimus, pateiktiems kilmės ir tranzito šalyse (pvz., per ambasadas arba internetu), siekiant atgrasyti migrantus nuo naudojimosi neteisėtais migracijos būdais ir palengvinti prieglobsčio bei migracijos sistemų naštą;

158.  primena, kad darbuotojų judumas galėtų būti vienas iš būdų reaguoti į ES demografinius iššūkius ir darbo rinkos trūkumus bei neatitikimus; ragina sukurti saugius ir teisėtus migracijos kanalus ir skatinti labiau suderintą, visapusišką bei ilgalaikį požiūrį į su darbu susijusią migraciją Europos lygmeniu, grindžiamą partnerystės principu, kuris ilguoju laikotarpiu galėtų būti naudingas abiem partneriams; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Afrikos ir ES dialogą migracijos ir judumo klausimais ir Afrikos ir ES migracijos, judumo ir užimtumo partnerystę;

159.  griežtai smerkia neteisėtą žmonių gabenimą ir prekybą žmonėmis; ragina stiprinti pastangas siekiant atsekti nusikalstamus neteisėtai žmones gabenančių asmenų tinklus ir kovoti su jais ir siekia bendradarbiauti su Afrikos valstybėmis šios kovos srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina visais lygmenimis, bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą teisėsaugos srityje, dėti visapusiškas, daugiadisciplinines pastangas ir koordinuoti veiksmus; mano, kad kovą su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis ir prekiautojais žmonėmis turi vykdyti abi partnerystės šalys kartu, be kita ko, padedant Europolui;

160.  ragina ES ir Afrikos tautas bendradarbiauti siekiant sukurti veiksmingą ir plataus masto informavimo kampaniją apie prekybos žmonėmis ir neteisėto migrantų gabenimo riziką ir pavojus, kad asmenys nerizikuotų savo gyvybe, siekdami neteisėtai patekti į ES;

161.  pabrėžia, kad ES turi imtis nuoseklių veiksmų ir užtikrinti, kad bendradarbiavimas kovos su neteisėta migracija ar integruoto sienų valdymo srityje neturėtų neigiamo poveikio esamoms regioninio judumo Afrikos žemyne sistemoms ar žmogaus teisėms; primena, kad vykdant bet kokią partnerystę migracijos ir judumo srityje būtina atsižvelgti į du pasaulinius susitarimus dėl migracijos ir pabėgėlių (Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių);

162.  mano, kad nacionalinių profesinės migracijos taisyklių fragmentacija, taip pat procedūrų sudėtingumas ir labai biurokratinis pobūdis Europos Sąjungoje atgraso nuo naudojimosi teisėtais ES migracijos kanalais; rekomenduoja pagal ES ir Afrikos partnerystę sukurti suderintą ir nebiurokratinę ES paraiškų teikimo procedūrą;

163.  primena, kad reikia parengti specialias ir bendras Europos civilinės paieškos ir gelbėjimo operacijas, kad jūroje nebežūtų žmonės;

164.  ragina ES didinti savo įsipareigojimus, susijusius su asmenų, kuriems būtina tarptautinė apsauga, perkėlimu ir kitomis teisėtomis galimybėmis gauti šią apsaugą, ir tuo pačiu metu didinti savo politinius ir finansinius įsipareigojimus remti Afrikos partnerius plėtojant tvarius požiūrius į pabėgėlius, šalies viduje perkeltus asmenis ir asmenis be pilietybės, visų pirma bendradarbiaujant su Tarptautine migracijos organizacija (TMO) ir kitomis JT agentūromis siekiant stiprinti vystomąjį bendradarbiavimą ir teikti tiesioginę pagalbą humanitarinės pagalbos organizacijoms, esančioms netoli namų, iš kurių pabėgo pabėgėliai;

165.  rekomenduoja suderinti regioninius mechanizmus, skirtus dėl nelaimių ir klimato kaitos perkeltiems asmenims apsaugoti, laikantis Asmenų, dėl nelaimių ir klimato kaitos perkeltų iš vienos valstybės į kitą, apsaugos darbotvarkės, Perkėlimo įvykus nelaimei platformos ir Kampalos konvencijos nuostatų;

166.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti sąžiningas ir prieinamas prieglobsčio procedūras asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos tiek Europos Sąjungoje, tiek Afrikos šalyse, ir laikytis negrąžinimo principo pagal tarptautinę ir ES teisę; mano, kad bet kokiu susitarimu su kilmės ir tranzito šalimis turėtų būti užtikrinta visapusiška žmogaus gyvybės, orumo ir žmogaus teisių apsauga;

167.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingumą, teisingumą ir tinkamus procesus įgyvendinant grąžinimo politiką, išduodant konsulinius laissez-passer ir sudarant readmisijos susitarimus, pirmenybę teikiant savanoriškam grįžimui ir užtikrinant, kad būtų visapusiškai apsaugotos ir gerbiamos asmenų teisės ir orumas; ragina ES aktyviai dalyvauti laikotarpiu prieš grąžinimą ir po grąžinimo, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tvariai grąžinamų asmenų reintegracijai;

168.  skatina tolesnį TMO ir kitų JT agentūrų bendradarbiavimą, siekiant suteikti papildomą paramą pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims;

169.  pažymi, kad ES derybų įgaliojimuose dėl susitarimo nustojus galioti Kotonu susitarimui, daug daugiau dėmesio skiriama migracijai, visų pirma atsižvelgiant į neteisėtos migracijos stabdymą, o AKR derybų įgaliojimuose, priešingai, daug dėmesio skiriama skurdo panaikinimui, teisėtos migracijos skatinimui, perlaidų srautų svarbai, poreikiui, kad grąžinimas ir readmisija būtų savanoriški, ir galimybės naudoti paramą vystymuisi derantis dėl ribojančios sienų kontrolės pašalinimui; ragina Komisiją atsižvelgti į Afrikos valstybių prioritetus migracijos srityje siekiant sukurti tikrą lygiaverčių partnerių partnerystę;

Partnerės siekiant saugumo

170.  pažymi, jog siekiant spręsti užsitęsusius konfliktus reikia, kad bendrų veiksmų imtųsi humanitarinės pagalbos ir vystymosi srities veikėjai bei partneriai, pasižymintys dideliu teisėtumu ir patikimumu vietos lygmeniu; todėl ragina ES, imantis reagavimo veiksmų, skatinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi tarpusavio sąsajos metodą, daug dėmesio skiriant tvirtai atsakomybei vietos lygmeniu;

171.  palankiai vertina tai, kad taiką ir saugumą Afrikoje ES laiko pagrindinėmis darnaus vystymosi sąlygomis ir kad Sąjunga, bendradarbiaudama su tarptautine bendruomene, yra įsipareigojusi smarkiai padidinti savo paramą Afrikai; pritaria nuomonei, kad saugumo Afrikoje klausimas yra labai svarbus siekiant žemyno vystymosi ir jį remia regioninės ir tarptautinės organizacijos, o Afrikos valstybės yra pagrindiniai savo pačių saugumo garantai; todėl ragina ES toliau dėti pastangas ir bendradarbiauti su Afrikos partneriais toliau plėtojant Afrikos taikos ir saugumo struktūrą (ATSS), siekti ilgalaikės taikos ir stabilumo ir įveikti krizes bei konfliktus šiame žemyne taikant integruotą požiūrį, pagal kurį būtų naudojamos visos turimos priemonės, įskaitant paramą Afrikos saugumo ir gynybos pajėgumų plėtojimui ir jos karinėms operacijoms, civilinėms misijoms, taikos kūrimo ir demilitarizavimo projektams, paisant tarptautinių žmogaus teisių bei humanitarinės teisės ir Afrikos valstybių nepriklausomumo ir suverenumo, taip pat remti Afrikos Sąjungos, regioninių organizacijų, pvz., ECOWAS, ir Sahelio G 5 šalių grupės iniciatyvas; ragina valstybes nares dalyvauti ES misijose ir operacijose ir palankiai vertina dvišalius veiksmus, kuriais prisidedama prie taikos ir stabilumo, ir šiuo atžvilgiu primygtinai ragina Tarybą skubiai patvirtinti Europos taikos priemonę, kad būtų galima teikti visapusiškesnę pagalbą Afrikos partneriams nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose; pabrėžia daugiašalio bendradarbiavimo svarbą AS, ES ir JT formatu vietos, regioninio ir tarptautinio saugumo srityje ir pilietinės visuomenės veikėjų vaidmenį vykdant taikos palaikymo ir taikos kūrimo veiksmus; atsižvelgdamas į tai, primena, kad saugumo sektoriaus reforma, teisingumo reforma, geras valdymas, demokratinė atskaitomybė ir civilių asmenų apsauga yra būtinos sąlygos norint įgyti gyventojų pasitikėjimą savo vyriausybėmis ir saugumo pajėgomis; be to, pabrėžia civilinės ir karinės sričių tarpusavio sąsają ir tai, kad būtina geriau racionalizuoti abi bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų sudedamąsias dalis; remia vis aktyvesnį požiūrį, kurio laikosi bendradarbiaujančios regioninės saugumo organizacijos siekdamos visapusiškai įgyvendinti ATSS, kuri suteikia Afrikos Sąjungai ir regioniniu lygmeniu veikiančioms organizacijoms reikiamas priemones konfliktų prevencijai, valdymui ir sprendimui; labai teigiamai vertina tokias iniciatyvas kaip Sahelio G 5 šalių grupė, atsižvelgiant į jos vis svarbesnį vaidmenį Afrikos valstybėms imantis ryžtingų veiksmų, kad savo kaimynystėje užtikrintų taiką ir saugumą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares didinti politinę, finansinę, veiklos ir logistinę paramą Sahelio G 5 šalių grupei; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tinkamą saugumo ir vystymosi lygį, Afrikos šalys privalo turėti tinkamų pajėgumų visuose esminiuose sektoriuose, visų pirma susijusiuose su saugumu ir gynyba; ragina ES koordinuoti Afrikos žemyno vystymosi ir saugumo iniciatyvas, kuriose ji dalyvauja įgyvendindama integruotą strategiją, kuri apima gerą valdymą, demokratiją, žmogaus teises, teisinę valstybę ir lyčių lygybę, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems ir didžiausios įtampos regionams; palankiai vertina ES ir Afrikos bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir ginkluotomis grupuotėmis, laikantis tarptautinės teisės; ragina kovos su terorizmu politikos srityje sukurti skaidresnius sprendimų priėmimo procesus, labiau laikytis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio ir daugiau bendradarbiauti su bendruomenėmis, kurioms šios priemonės daro poveikį;

172.  atkreipia dėmesį į svarbų strateginį ir su saugumu susijusį Sahelio vaidmenį; todėl ypač palankiai vertina 2014 m. sukurtą Sahelio G 5 šalių grupę, taip pat Sahelio penketuko jungtines pajėgas (G5 Force Conjointe), kurios buvo suformuotos 2017 m. siekiant kovoti su regione kylančiomis saugumo grėsmėmis;

173.  pabrėžia, kad ES turi skubiai spręsti vis didesnę grėsmę keliančio teroristinio sukilimo šiauriniame Mozambike, dėl kurio jau žuvo daugiau nei 1 000 žmonių, o apytiksliai 200 000 žmonių buvo priversti bėgti iš savo namų, ir kuris taip pat gali išplisti visame pietiniame Afrikos regione, problemą; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pasiūlyti ES paramą Mozambikui ir jo piliečiams; pabrėžia, jog ES reagavimo stoka gali lemti tai, kad vadovaujančio vaidmens, kurio ES siekia šiame žemyne, imsis kiti tarptautiniai subjektai;

174.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Botsvana, Gana, Uganda ir Zimbabvė yra įtrauktos į atnaujintą ES šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu (AML / CFT) tvarka turi strateginių trūkumų, juodąjį sąrašą, ir ragina šias šalis nedelsiant imtis reikiamų priemonių siekiant laikytis teisės akto (t. y. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/855(13)) reikalavimų ir jį įgyvendinti; palankiai vertina tai, kad Etiopija ir Tunisas po to, kai įgyvendino reformas, buvo išbraukti iš juodojo sąrašo;

175.  atkreipia dėmesį į tai, kad BSGP misijos įgaliojimai yra visa apimantys ir, be kita ko, skirti saugumo sektoriaus reformai skatinti, teisingumo reformai spartinti, kariniams ir policijos mokymams stiprinti bei priežiūrai gerinti; pabrėžia, kad reikia skubiai gerinti BSGP misijų komunikacijos politiką, taip pat bendrą ES strateginį planavimą, siekiant didinti ES veiksmų ir tikslo apsaugoti Afrikos žmonių saugumą ir gerovę matomumą;

176.  atkreipia dėmesį į ypatingą Afrikos religinių subjektų vaidmenį, kurį jie reguliariai atlieka tarpininkaudami sprendžiant konfliktus, ir su jais reikia užmegzti dialogą ir bendradarbiauti, ypač konflikto zonose, nes religijų dialogas gali prisidėti siekiant taikos ir susitaikymo;

177.  atkreipia dėmesį į tai, kad bendru komunikatu siekiama stiprinti ES paramą Afrikos pastangoms kuriant taiką, šiuo tikslu numatant labiau struktūruotą ir strateginę bendradarbiavimo formą, daugiau dėmesio skiriant Afrikos regionams, kuriuose yra didžiausia įtampa, ir ragina pirmenybę teikti konkrečioms strategijoms konflikto regionuose; ragina ES ir jos valstybes nares toliau dalytis našta su tarptautinėmis organizacijomis ir partneriais, įskaitant sąjungininkus ir Afrikos valstybes, kurios yra patikimos sąjungininkės kovojant su terorizmu, pvz., Kenija, Marokas, Nigerija, Gana ir Etiopija; ragina stiprinti ES santykius su šiomis labai svarbiomis valstybėmis; ragina ES toliau padėti Afrikos partneriams stiprinti savo pajėgų ir už saugumą atsakingų institucijų gebėjimus, kad jos savo piliečiams teiktų veiksmingas ir tvarias saugumo ir teisėsaugos paslaugas, įskaitant Europos taikos priemonės ir BSGP misijų panaudojimą, ir ragina ES daugiau dėmesio skirti integruotam požiūriui į konfliktus ir krizes veikiant visais konflikto ciklo etapais – pradedant konflikto prevencija, reagavimu ir baigiant konflikto valdymu ir išsprendimu;

178.  pabrėžia, kad ES paramos Afrikos saugumo sektoriui tikslas yra skatinti Afrikos atsakomybę sprendžiant saugumo ir gynybos klausimus; mano, kad Afrikos Sąjunga ir Afrikos valstybės yra pagrindinės partnerės, su kuriomis ES prasmingai bendradarbiauja bendrai siekiant darnaus vystymosi ir žmonių saugumo tikslų; šiuo atžvilgiu ypač palankiai vertina Afrikos Sąjungos planus nusiųsti 3 000 karių Sahelio G 5 šalių grupei paremti ir mano, kad tai yra ženklas, jog AS ir ES iš tiesų siekia panašių saugumo tikslų, grindžiamų bendrais uždaviniais ir bendra atsakomybe; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio J. Borrellio pastabas JT Saugumo Tarybos 2020 m. gegužės 28 d. posėdyje, kai jis kalbėjo apie siekį rasti Afrikos sprendimus Afrikos problemoms;

179.  dar kartą patvirtina savo paramą JT taikos palaikymo misijoms Afrikos žemyne ir ragina pagrindinius veikėjus, ypač Jungtines Amerikos Valstijas, Rusiją, Kiniją ir Jungtinę Karalystę, prisijungti prie ES pastangų tarpininkaujant ir darant pažangą bendradarbiavimo ir ilgalaikės taikos užtikrinimo srityje visame Afrikos žemyne; šiuo atžvilgiu pakartoja ES norą didinti savo paramą JT misijoms ir aktyviau koordinuoti įvairias JT ir ES misijas;

180.  palankiai vertina gerokai sumažėjusį piratavimo mastą prie Rytų ir Vakarų Afrikos krantų dėl tarptautinių veiksmų jūrų saugumo srityje, kuriais sukurtas precedentas Europos, Afrikos ir transatlantiniam bendradarbiavimui saugumo srityje;

181.  mano, jog svarbu, kad ES toliau dėtų pastangas siekdama užtikrinti atsparesnes valstybes ir visuomenę pasitelkdama gebėjimų stiprinimą ir saugumo sektoriaus reformas, be kita ko, taikant Europos taikos priemonę ir vykdant BSGP misijas, ir daugiau dėmesio skirtų integruotam požiūriui į konfliktus ir krizes veikdama visais konflikto ciklo etapais;

182.  primena grėsmę, kurią kelia tarpvalstybinis organizuotas nusikalstamumas, civiliniai neramumai ir vidaus nusikalstamumas nestabiliose valstybėse ir valstybėse, kuriose vyko konfliktas, nes jos patiria sunkumų užtikrindamos būtiną savo piliečių saugumą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į gerai parengtų nacionalinių ir regioninių policijos pajėgų svarbą; vis dėlto pažymi, kad policijos pajėgoms dažnai trūksta tinkamo mokymo ir įrangos ir kad, svarbiausia, jos ne visada palaiko gerus ryšius su vietos gyventojais arba neturi jų pasitikėjimo; todėl pabrėžia, kad svarbu stiprinti ir kurti profesionalias policijos struktūras, ir ragina, inter alia, intensyviau teikti koncepcinę, logistinę ir administracinę paramą Alžyre įsikūrusiam Afrikos Sąjungos policijos bendradarbiavimo mechanizmui, kuris pradėjo veikti 2014 m.; mano, kad bendradarbiavimas šioje srityje taip pat padės stiprinti taikos palaikymo misijų pajėgumus ir ATSS policijos komponentą;

183.  pažymi, kad Afrikos informacijos laukui vis didesnę įtaką daro pasauliniai ES konkurentai; todėl ragina EIVT ir Komisiją aktyviai spręsti Europos balso trūkumo Afrikos visuomenėje problemą ir kovoti su klaidingais naratyvais bei tvirčiau tarp Afrikos žmonių populiarinti Europos požiūrį ir demokratines vertybes; pažymi, kad šiuo tikslu reikia numatyti geresnę strateginę komunikaciją, orientuotą į pagrindinius regionus ir šalis, ir būtina sukurti už tokius veiksmus atsakingą specialų padalinį, kuris glaudžiai bendradarbiautų su ES delegacijomis;

184.  atkreipia dėmesį į neteisėto šaulių ginklų platinimo pavojus ir primena, kad šie neoficialūs ir dažniausiai neteisėtai laikomi ginklai ne tik kelia grėsmę bendruomenių saugai ir saugumui, bet ir yra naudojami pavojingų tarpvalstybinių nusikalstamų tinklų, užsiimančių įvairių formų neteisėta prekyba, įskaitant prekybą ginklais, žmonėmis ir neteisėtais narkotikais;

185.  primygtinai ragina tęsti Europos Sąjungos Politinio ir saugumo komiteto ir Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos bendrus metinius konsultacinius susitikimus, siekiant plėsti bendradarbiavimo mastą, kad jis apimtų bendrus vizitus vietoje, bendras sesijas, bendro supratimo apie krizines situacijas ir jų analizių gerinimą, taip pat tirti galimybes imtis bendrų ankstyvų veiksmų, nes tai yra geriausia priemonė gyvybingoms strateginėms partnerystėms sukurti;

186.  primena, kad Afrikoje vykdoma daugiausia taikos paramos operacijų pasaulyje, kurioms ji skiria daugiausia karių ir policijos pareigūnų; atkreipia dėmesį į poreikį taikos paramos operacijas visoje Afrikoje pritaikyti prie naujos su COVID-19 susijusios tikrovės, siekiant tinkamai apsaugoti ir piliečius, ir taikos paramos operacijų darbuotojus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti tinkamą šių misijų finansavimą, atsižvelgiant į neišvengiamos ekonominės krizės baimę ir sumažėjusį turimą finansavimą;

187.  ragina ES užtikrinti, kad BSGP misijos būtų planuojamos veiksmingai, atskaitingai ir patikimai numatant veiksmingas operacijas ir tvirtesnius įgaliojimus, susietus su tvirta politine valia, siekiant išspręsti konfliktus, užuot juos įšaldžius;

188.  ragina EIVT aktyviau dalyvauti ES delegacijose visame žemyne, ypač pagrindinėse AS valstybėse narėse, siekiant toliau stiprinti ES dvišalius ir regioninius santykius ir užtikrinti tinkamą keitimąsi informacija su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad tokie glaudūs ryšiai – tai pagrindas, kuriuo remiantis užtikrinamos tinkamos ir gerai struktūruotos pasaulinės partnerystės, taip pat pritaikytas atsakas; ragina EIVT gerokai pagerinti savo žiniasklaidos ir komunikacijos strategiją, siekiant ne tik skatinti informuotumą apie ES pastangas atitinkamuose regionuose, bet ir didinti ES piliečių informuotumą ir pritarimą intensyvesniam ES ir Afrikos bendradarbiavimui;

189.  primena, kad svarbu koordinuoti ES ir Afrikos strategiją su JT, NATO, ESBO ir kitomis panašiai mąstančiomis šalimis, pvz., Jungtinėmis Valstijomis, Kanada, Jungtine Karalyste, Australija ir Japonija;

o
o   o

190.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 356, 2018 10 4, p. 66. (2) OL C 349, 2017 10 17, p. 11. (3) OL C 363, 2020 10 28, p. 27. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0173. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0298. (6) OL C 215, 2018 6 19, p. 2. (7) OL C 28, 2020 1 27, p. 101. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0084. (9) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1). (10) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo (OL L 130, 2017 5 19, p. 1). (11) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/50/ES (OL L 294, 2013 11 6, p. 13). (12) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų (OL L 182, 2013 6 29, p. 19). (13) 2020 m. gegužės 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/855, kuriuo dėl Bahamų, Barbadoso, Botsvanos, Kambodžos, Ganos, Jamaikos, Mauricijaus, Mongolijos, Mianmaro / Birmos, Nikaragvos, Panamos ir Zimbabvės įtraukimo į priedo I punkto lentelę ir Bosnijos ir Hercegovinos, Etiopijos, Gajanos, Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos, Šri Lankos ir Tuniso išbraukimo iš šios lentelės iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 (OL L 195, 2020 6 19, p. 1).

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES tvaraus turizmo strategijos parengimo (2020/2038(INI))

P9_TA(2021)0109 A9-0033/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 195 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį, kuriuo įsteigiamas specialus atokiausių regionų statusas,

–  atsižvelgdamas į SESV 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl transporto ir turizmo 2020 m. ir vėliau(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Turizmas ir transportas 2020 m. ir vėliau“ (COM(2020)0550) bei į priimtą turizmo ir transporto dokumentų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos ekonomikos atsigavimo poreikių nustatymas“ (SWD(2020)0098),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 11 d. Komisijos ataskaitą dėl ES mėlynosios ekonomikos,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl neigiamo įmonės „Thomas Cook Group“ bankroto poveikio ES turizmui(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 27 d. Tarybos išvadas dėl turizmo sektoriaus konkurencingumo kaip tvaraus augimo, darbo vietų kūrimo ir socialinės sanglaudos variklio Europos Sąjungoje ateinantį dešimtmetį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „2021–2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (COM(2018)0267),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/864 dėl Europos kultūros paveldo metų (2018 m.)(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (COM(2014)0086) ir į 2017 m. kovo 30 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl jūrų turizmo (SWD(2017)0126),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356) ir į 2017 m. birželio 15 d. Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu(5),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 5–6 d. Korko 2.0 deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl naujų turizmo skatinimo Europoje iššūkių ir koncepcijų(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į Europos kultūros paveldą(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl turistų lankomiausio žemyno – Europos (nauja turizmo politika)(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties bei į Europos strategiją dėl negalios 2010 –2020 m.(10) ir į 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m.(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Regionų komiteto nuomonę „Siekiant tvaresnio turizmo ES miestuose ir regionuose“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl turizmo ir transporto 2020 m. ir vėliau,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0033/2021),

A.  kadangi turizmas yra kompleksinė ekonominė veikla, daranti plataus masto poveikį aplinkai ir klimatui bei visai ES ekonomikai, ypač regionų ekonomikos augimui, užimtumui ir socialiniam bei darniam vystymuisi;

B.  kadangi turizmo pramonės srityje tiesiogiai ir netiesiogiai dirba 27 mln. žmonių ir tai sudaro 11,2 proc. bendro ES užimtumo, o 2019 m. šiame sektoriuje buvo sukurta 10,3 proc. ES bendro vidaus produkto (BVP); kadangi turizmas padeda skatinti subalansuotą regioninę struktūrą, daro teigiamą poveikį regioninei plėtrai ir turėtų prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo, socialinės gerovės ir vietos bendruomenių ekonominio saugumo;

C.  kadangi turizmo vertės grandinė yra viena iš pagrindinių Komisijos nustatytų Europos pramonės ekosistemų ir kadangi ji yra sudėtinga ir sudaryta iš keturių glaudžiai susijusių sričių – transporto, apgyvendinimo, patirties ir tarpininkavimo; kadangi šios pramonės sėkmė priklauso nuo šių keturių sričių tarpusavio įtakos masto; kadangi turizmas daro įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro 8 proc. visame pasaulyje išmetamo CO2 kiekio(12); kadangi turizmo sektorius apima daugybę įvairiausių paslaugų ir profesijų; kadangi šiame sektoriuje daugiausia veikia mažosios ir vidutinės įmonės, kurios, vykdydamos savo veiklą, kuria darbo vietas ir gerovę regionuose, kurie priklauso nuo turizmo;

D.  kadangi 2018 m. 51,7 proc. ES turistų apgyvendinimo įstaigų buvo pakrančių ir jūros vietovėse, kurios dėl klimato kaitos poveikio yra labai pažeidžiamos, o 32,9 proc. – kaimo vietovėse; kadangi atokiausiems regionams yra būdingas didelis atokumas, izoliuotumas ir stipri ekonominė ir socialinė priklausomybė nuo turizmo ir transporto sektorių, todėl jie yra dar pažeidžiamesni COVID-19 pandemijos padarinių atžvilgiu;

E.  kadangi turizmo ir transporto sektoriai yra vieni labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusių sektorių; kadangi ES iškilo pavojus prarasti mažiausiai 6 mln. darbo vietų, pvz., sezoninius ir pažeidžiamoje padėtyje esančius darbuotojus; kadangi dėl pandemijos nustatyti kelionių apribojimai ir toliau daro stiprų poveikį pasaulio ir Europos turizmui, o naujausi Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (angl. UNWTO) duomenys rodo, kad per 2020 m. tarptautinių atvykstančių turistų sumažėjo 70 proc.; kadangi programoje „Next Generation EU“ Komisija nurodė, kad turizmo ekosistemai reikalingos pagrindinės 161 mlrd. EUR investicijos, t. y. 22 proc. viso ES investicijų deficito; kadangi COVID-19 krizė padarė labai stiprų poveikį visoms transporto rūšims, ypač oro susisiekimui ir dėl to sumažėjus jo paslaugos, kai kuriais atvejais buvo prarasti maršrutai; kadangi tai turėjo ypač didelį poveikį ES atokiausiems ir salų regionams, kuriuose prieinamumas ir junglumas yra nepaprastai svarbūs; kadangi dėl COVID-19 krizės milijonams keleivių ir vartotojų kilo abejonių dėl jų teisių teikiant sudėtingus prašymus dėl kompensacijos, kurie dažnai lieka nepatenkinti; kadangi vartotojų pasitikėjimo atkūrimas yra labai svarbus sektoriaus ateičiai;

F.  kadangi SESV 195 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turėtų koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus turizmo sektoriuje, visų pirma skatinant Sąjungos įmonių konkurencingumą šiame sektoriuje; kadangi valstybės narės turizmo sektoriuje susiduria su bendrais uždaviniais ir galimybėmis, tokiomis kaip krizių prevencija ir valdymas, pažanga vykdant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką sektoriuje, socialinis ir ekonominis bei aplinkos tvarumas, kokybiškų darbo vietų kūrimas, profesinis kvalifikavimas ir darbuotojų mokymas bei mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rėmimas;

G.  kadangi turizmo ir kelionių pramonei skirtos priemonės yra veiksmingiausios, kai jų imamasi įgyvendinant suderintą ES strategiją, kartu atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius poreikius ir ypatumus;

H.  kadangi sektorius yra įsipareigojęs paspartinti ir įgyvendinti priemones ir veiksmus, kurie padarytų jį tvaresnį ir padėtų greičiau pasiekti ekologinio pėdsako mažinimo tikslus ir pasiekti Europos žaliojo kurso, ypač poveikio klimatui neutralumo, tikslus ne vėliau kaip iki 2050 metų;

I.  kadangi tausojamojo judumo ir susijusių maršrutų srityje daroma pažanga, nes ji yra atsakas į Europos vartotojų norą, kad turizmo galimybės būtų ekologiškesnės ir artimesnės gamtai;

J.  kadangi veiksminga, saugi, daugiarūšė ir tvari bendra transporto sistema teigiamai prisidėtų prie ekonomikos, susijusios su turizmu, poilsio kelionėmis ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugomis, nes suteiktų galimybę priimti tvarius ir lanksčius su judumu susijusius sprendimus visoje ES, padėdama išsaugoti natūralias ekosistemas ir vietinę miesto bei gamtinę aplinką;

K.  kadangi Europos geležinkelių metai turėtų būti ideali iniciatyvų, kuriomis galima skatinti tvarų turizmą, sistema siekiant didinti turistų lankomų vietų patrauklumą;

L.  kadangi transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtra ir jo ryšys su miesto, vietos ir pakrančių teritorijomis atliks lemiamą vaidmenį užtikrinant tvarius, alternatyvius ir lanksčius transporto sprendimus kelionėms ir turizmui;

M.  kadangi naujos turizmo tendencijos atsiranda iš esmės dėl skaitmeninimo, įskaitant alternatyvias turizmo formas, tokias kaip ekologinis turizmas, kaimo ir agrarinis turizmas ir medicininis turizmas;

Atkūrimas: reagavimo į COVID-19 poveikį planai

1.  pabrėžia, kad COVID-19 protrūkis paralyžiavo ES turizmo sektorių, todėl jo ekosistema patyrė precedento neturintį spaudimą; pabrėžia, kad nuolatinė trumpalaikė finansinė parama yra būtina siekiant išsaugoti šį sektorių, ypač atsižvelgiant į antrąją ir trečiąją pandemijos bangas; vis dėlto mano, kad dabartinė krizė turėtų paskatinti Komisiją ir valstybes nares visapusiškai pripažinti turizmo pramonės svarbą, visapusiškai integruoti ją į Europos ir nacionalinius plėtros planus, pagerinti jos pasiūlos kokybę, padaryti ją tvaresne ir prieinamesne visiems ir pradėti įgyvendinti ilgai uždelstas viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į sektoriaus skaitmeninimą ir bendrą modernizavimą;

2.  ragina valstybes nares nedelsiant visapusiškai įgyvendinti bendrus ir suderintus saugios kelionės kriterijus, kuriuos Taryba patvirtino rekomendacijoje dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą(13), kartu sudarant palankesnes sąlygas, kai įmanoma, skaitmeniniu būdu naudoti ES keleivio buvimo vietos anketą, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos taisyklių; pabrėžia savanoriškų, sąveikių ir nuasmenintų stebėjimo, kontaktų atsekimo ir įspėjimo programėlių svarbą naudojantis Komisijos sąveikumo tinklų sietuvu, kai jokie duomenys nenaudojami kitais tikslais, pvz., komerciniais ar teisėsaugos tikslais, ir, kaip svarbu pagrindiniuose transporto mazguose nustatyti bendrus higienos kriterijus;

3.  ragina Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą stebėti ir laiku paskelbti Sąjungos šalių ir regionų, įskaitant salas, žemėlapį, naudojant spalvinį kodą, kai turima pakankamai informacijos, siekiant keliautojams pasiūlyti suderintą ir veiksmingą atsaką; ragina valstybes nares skatinti žemėlapio platinimą per nacionalinius transliuotojus, siekiant užtikrinti, kad žemėlapis taip pat būtų pasiekiamas ir menką plačiajuostę prieigą arba jos neturintiems piliečiams;

4.  ragina valstybes nares, laikantis Komisijos rekomendacijos dėl COVID-19 tyrimų strategijų(14) ir ECDC bei Europos aviacijos saugos agentūros gairių, parengti bendrą ir nediskriminacinį ES sveikatos saugos protokolą dėl tyrimų prieš išvykstant, kuris turėtų būti patikimas ir įperkamas, įskaitant greitųjų testų technologijas, PGR testus ir kt.; primygtinai reikalauja, kad karantinas turėtų būti paskutinė priemonė, tačiau, kai taikytina, jo trukmė turėtų būti sutrumpinta iki minimalaus dienų skaičiaus, kuris turėtų būti suderintas visoje Sąjungoje; pabrėžia, kad bet koks judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas, laikinas ir aiškiai susijęs su COVID-19 pandemija; pažymi, kad siekiant tinkamai įgyvendinti protokolą, visos valstybės narės turėtų gauti paramą iš ES fondų; ragina valstybes nares koordinuoti testavimo vykdymą skirtingais kelionės laikotarpio etapais;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares prioriteto tvarka parengti bendrą skiepijimo pažymėjimą ir skiepijimo procedūrų medicinos tikslais abipusio pripažinimo sistemą, kuri turėtų būti diegiama kartu su skiepų platinimu, kartu išsaugant asmenų teises į privatumą ir duomenų apsaugą; mano, kad kai tik skiepai bus prieinami plačiajai visuomenei ir bus pakankamai mokslinių įrodymų, kad paskiepyti asmenys neplatina viruso, pažymėjimas kelionės tikslais galėtų būti laikomas alternatyva PGR testams ir karantino reikalavimams, kartu išlaikant reikalavimą laikytis galiojančių sanitarinių priemonių, pvz., viešose vietose dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo; pabrėžia, kad būtina ir svarbu atkurti judėjimo laisvę ES ir užtikrinti, kad transporto ir turizmo sektoriai palaipsniui grįžtų prie įprastų sąlygų;

6.  palankiai vertina portalą „Re-open EU“ ir primygtinai ragina valstybes nares reguliariai siųsti Komisijai aiškią informaciją apie būsimų laisvo judėjimo apribojimų taikymą arba jų panaikinimą, kai tik tokie pokyčiai yra priimami, siekiant užtikrinti tokio portalo patikimumą; ragina Komisiją pristatyti mobiliąją programėlę, kad būtų galima geriau skleisti informaciją ir toliau tikruoju laiku teikti informaciją apie padėti prie sienų ir ES šalyse teikiamas transporto ir turizmo paslaugas, įskaitant informaciją apie visuomenės sveikatos ir saugos priemones ir kitą susijusią informaciją; mano, kad valstybės narės turėtų papildyti šį ES portalą informacija apie informacijos centrus atitinkamose paskirties vietose, pvz., viešoje interneto svetainėje ir informaciniame biuletenyje;

7.  ragina Komisiją pradėti specialią ES informavimo kampaniją kelionių ir turizmo klausimais naudojant ES turizmo ženklą, kurios tikslas – skatinti ES keliones ir atkurti piliečių pasitikėjimą kelionėmis ir turizmu COVID-19 laikotarpiu;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti bendrą spalvinio kodo sistemą ir kelionėms į trečiąsias šalims taikytinus bendruosius kriterijus, abipusiškai pripažįstant apsaugos nuo COVID-19 priemones visose transporto rūšyse, ypač aviacijos ir jūsų sektoriuose; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti išankstinio perspėjimo sistemą, kuri naujų technologijų pagalba patogiu būdu įspėtų turistus apie trečiosiose šalyse galimą grėsmę sveikatai; prašo Komisijos ir valstybių narių teikti pagalbą kelionių operatoriams organizuojant kelionių patirties įgijimą pasirinktose trečiųjų šalių teritorijose, kartu visapusiškai laikantis išsamių sveikatos apsaugos protokolų, siekiant kuo labiau sumažinti užsikrėtimo pavojų;

9.  ragina Komisiją įdiegti ES sertifikavimo higienos srityje spaudą, kurį kartu turėtų kurti ECDC ir valstybės narės ir kuriuo reikėtų sertifikuoti turizmo veiklą, užtikrinant atitiktį minimaliems higienos standartams, susijusiems su COVID-19 viruso ir kitų galimų infekcijų prevencija ir kontrole; mano, kad šiuo spaudu turėtų būti siekiama nustatyti visos Europos sveikatos standartus, kurie padėtų atkurti vartotojų pasitikėjimą turizmo sektoriumi ir taip prisidėti prie jo atgaivinimo, kartu išvengiant administracinės naštos labai mažoms įmonėms ir MVĮ;

10.  apgailestauja dėl to, kad priemonė „Next Generation EU“ neapima tiesioginio finansavimo turizmo pramonei, ir ragina valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas įtraukti turizmo ir kelionių sektorius į savo ekonomikos gaivinimo planus ir iniciatyvą REACT-EU, laikantis aplinkosaugos ir socialinių standartų; pabrėžia, kad nors svarbu, jog veiksmai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę būtų prieinami finansuoti šį sektorių atgaline data ir užkertant kelią bankrotams, visgi tik tokių veiksmų nepakanka; ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų, susijusių su Europos regionais, kuriuose turizmas sudaro didesnę BVP dalį, taip pat tai taikyti saloms ir atokiausiems regionams; todėl pabrėžia, kad ES fondų finansinė parama, paskirstyta valstybėms narėms dėl COVID-19 pandemijos, ne visada pasiekia tuos turizmo veiklos vykdytojus, kuriems skubiai reikalingas tiesioginis finansavimas, kad jie galėtų tęsti ir išlaikyti savo ekonominę veiklą;

11.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares laikinai nustatyti kelionių ir turizmo paslaugoms taikomus lengvatinius PVM tarifus kartu su specialiu skatinimo priemonių rinkiniu visoms labai mažoms įmonėms ir MVĮ 2020-2024 m. laikotarpiu, siekiant kuo labiau sumažinti bankrotų skaičių ir išsaugoti darbo vietas bei darbuotojų teises Europos turizmo pramonėje, kartu panaudojant investicijas skatinti perėjimą prie labiau skaitmeninės ir tvaresnės turizmo ekosistemos;

12.  ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas į savo 2021-2027 m. veiksmų programas, pažangiosios specializacijos strategijas ir partnerystės susitarimus įtraukti turizmą kaip horizontalųjį prioritetą, siekiant finansuoti turizmo projektus;

13.  ragina Komisiją kartu su Parlamentu įgyvendinti patvirtintus parengiamuosius veiksmus „Europos turizmo krizių valdymo mechanizmą“, kad būtų pasirengta įveikti būsimas krizes ir padėti turistinėms vietovėms parengti krizių prevencijos planus, nenumatytų atvejų priemones ir parengti pasirengimo planus bei veiksmus;

14.  ragina Komisiją reguliariai informuoti ir bendradarbiausi su Parlamentu apie paremiamąją veiklą ir pažangą, padarytą rengiant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kad šiame procese dalyvautų atsakingas Parlamento komitetas;

Perorientavimas: valdymo politika pagal Sąjungos sistemą

15.  ragina Komisiją sukurti naują ES institucijų valdymo modelį, kuriuo būtų stiprinama naujo direktorato, kuris būtų skirtas turizmui, organizacinė, finansinė ir žmogiškųjų išteklių struktūra, jam skiriant pakankamą finansavimą ir siekiant užtikrinti integruotą ir efektyvų požiūrį į turizmą, remti turizmo atgaivinimą Europos regionuose ir padėti įmonėms įgyvendinti priemones, reikalingas svarbiausiems tikslams tvarumo ir inovacijų srityse pasiekti, taip pat didinti jų konkurencingumą ir patrauklumą;

16.  be to, ragina Komisiją atsižvelgti į galimą įvairių generalinių direktoratų sąveiką, atsižvelgiant į kompleksinį turizmo pobūdį žemės ūkio, transporto, kultūros, jūrų, regioninės plėtros, užimtumo ir klimato srityse;

17.  ragina Konferencijoje dėl Europos ateities pradėti diskusiją, siekiant turizmo sričiai taikyti pasidalijamąja ES kompetenciją, o ne papildomą kompetenciją, kaip yra dabar; pabrėžia, kad šiuo metu turizmo srityje Sutartimis užtikrinamas didelis ES politikos lankstumas, kuriuo Komisija nevisapusiškai naudojasi; todėl ragina Komisiją pradėti visapusiškai pasinaudoti Sutartimis siekiant plėtoti visapusišką Europos turizmo politiką ir sukurti Europos turizmo sąjungą;

18.  apgailestauja dėl to, kad į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą neįtraukta speciali tvaraus turizmo kryptis, kuri reikštų įsipareigojimą įgyvendinti Europos Parlamento patvirtintą Europos turizmo politiką, patvirtintą Parlamento rezoliucijoje dėl transporto ir turizmo 2020 m. ir vėliau; pažymi, kad ši eilutė neturėtų sutapti su finansine parama, kuri teikiama kelionių ir turizmo sektoriui iš esamų ES fondų, ar jos pakeisti; apgailestauja dėl to, kad turizmas dar nebuvo įtrauktas į reglamentus dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų arba į bendrosios rinkos programą kaip savarankiškas tikslas;

19.  ragina Komisiją sukurti ES paramos labai mažoms įmonėms ir MVĮ stebėsenos mechanizmą, daugiausia dėmesio skiriant likvidumui ir užtikrinant ES pridėtinę vertę ir skaidrumą, siekiant padidinti tų įmonių galimybes gauti ir naudotis ES lėšomis ir finansinėmis priemonėmis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos modernizuoti ir įgyvendinti novatoriškus ir tvarius projektus, užtikrinant atskaitomybę ir administracinį supaprastinimą;

20.  pritaria Komisijai dėl Europos turizmo konvencijos rengimo 2020 m. ir ragina 2021 m. pateikti veiksmų planą ir laiku parengti ES tvaraus ir strateginio turizmo strategiją, suderintą su skaitmenine darbotvarke, Žaliuoju kursu ir JT darnaus vystymosi tikslais, ir kuri pakeistų strategiją, patvirtintą 2010 m., siekiant, Europa išlaikytų populiariausios turizmo krypties statusą; primena, kad rengiant šią strategiją turi būti konsultuojamasi su turizmo sektoriaus specialistais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu imtis konkrečių veiksmų siekiant įveikti dabartinę krizę ir skatinti alternatyvias turizmo formas, pvz., kultūrinį ir tvarų turizmą, agroturizmą, laukinės gamtos turizmą, ekologinį turizmą ir kitą patirtį, kuria būtų atsižvelgiama į aplinką ir vietos gyventojų kultūros paveldą, kad būtų išvengta perteklinio turizmo;

21.  mano, kad turizmas yra pasaulinis pramonės sektorius ir, kad būtina skatinti dialogą ir bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (angl. UNWTO), kaip numatyta 2018 m. pasirašytame Parlamento ir UNWTO susitarimo memorandume;

22.  ragina Komisiją atnaujinti ES finansavimo paramos vadovą ir į jį įtraukti nuorodą į nacionalinį informacijos centrą, kuris sudarytų palankesnes sąlygas labai mažoms įmonėms ir MVĮ gauti informaciją, naudojantis vieno langelio principu veikiančia sistema arba internetine priemone, prireikus pasitelkiant valstybių narių pagalbą ir paramą; ragina Komisiją didinti turizmo sektoriaus įmonių ir MVĮ informuotumą apie šį vadovą;

23.  ragina Komisiją kitoje DFP įsteigti Europos turizmo agentūrą ir parengti trumpalaikį sprendimą sukuriant turizmo departamentą vienoje iš esamų vykdomųjų įstaigų, visų pirma MVĮ reikalų vykdomojoje įstaigoje (EASME) arba būsimoje Sveikatos ir skaitmeninės veiklos vykdomojoje įstaigoje;

Privalumai: perėjimas prie tvaraus, atsakingo ir pažangiojo turizmo

24.  pažymi, kad tvariu turizmu turėtų būti atsižvelgiama į dabartinį ir būsimą ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat poveikį aplinkai, turint omenyje lankytojų, pramonės, aplinkos ir vietos bendruomenių poreikius(15); primena, kad turizmo ir kelionių pramonė visame pasaulyje sukuria ekologinį pėdsaką; pabrėžia, kad reikia parengti tvarius ir lanksčius daugiarūšio transporto sprendimus ir plėtoti gamtos paveldo ir biologinės įvairovės išsaugojimo politiką, gerbiant priimančiųjų bendruomenių socialinį ir kultūrinį autentiškumą, užtikrinant tvarumą ir pasiekiant socialinę bei ekonominę naudą, kuria galėtų naudotis visi suinteresuotieji subjektai;

25.  ragina Komisiją skubiai parengti tvaraus turizmo veiksmų planą, į kurį būtų įtrauktos novatoriškos priemonės, kuriomis siekiama mažinti šio sektoriaus poveikį klimatui ir aplinkai plėtojant tvaresnio turizmo formas, įvairinant pasiūlą, skatinant naujas bendradarbiavimo iniciatyvas ir plėtojant naujas skaitmenines paslaugas;

26.  ragina valstybes nares, konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene ir laikantis būsimo Europos tvaraus turizmo veiksmų plano, parengti nacionalinio ir regioninio lygmens tvaraus turizmo veiksmų planus ir visapusiškai pasinaudoti naujos kartos ES lėšomis turizmo pertvarkos veiksmų planams finansuoti;

27.  pabrėžia, kad dėl COVID–19 pandemijos pasikeitė keliautojų poreikių pobūdį reikalaujant „saugaus, švaraus ir tvaresnio“ turizmo; pabrėžia, kad vietos amatų veikla, kaimo turizmas, agroturizmas ir ekoturizmas yra tvaraus turizmo dalis, visų pirma dėl indėlio į tausojamąjį judumą, skatinantį atrasti Europos gamtą ir gamtovaizdžius, keliaujant pėsčiųjų, dviračių ar raitelių takais, į kuriuos turi būti suteikta galimybė patekti;

28.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su regionais, pradėti taikyti Europos turizmo rodiklių sistemą, turinčią nuolatinę valdymo struktūrą, ir įdiegti ją turizmo paskirties vietose kartu su statiškais rodikliais ir tikralaikiais duomenimis, kad jas būtų galima valdyti ir vertinti; pabrėžia, kad Europos turizmo rodiklių sistemos rezultatų suvestinės tikslas – stebėti turizmo ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

29.  ragina Komisiją išnagrinėti ekologinio ženklo gavimo kliūtis ir išplėsti jo taikymo sritį įtraukiant kitas turizmo paslaugas, papildant aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) turizmo srityje, ir nustatyti mechanizmus, kuriais būtų remiamos šios sertifikavimo sistemos ir populiarinami turizmo operatoriai, kurie būtų įdiegią minėtas sistemas;

30.  ragina valstybes nares, nacionalines turizmo įstaigas ir pramonės sektorių stiprinti esamų kokybės ženklų kriterijų ir taikymo Sąjungoje koordinavimą ir skatinti tokį koordinavimą ir skatinti Komisiją vykdyti koordinavimo vaidmenį ir remti vietos iniciatyvas;

31.  giria Komisiją už tai, kad ji įsteigė Turizmo tvarumo grupę (TTG), ir ragina šią grupę atnaujinti savo darbą ir persvarstyti 2012 m. Europos tvaraus ir atsakingo turizmo chartiją, kaip priemonę skatinti dalyvavimą ir gerosios patirties taikymą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; mano, kad ši grupė gali pasitarnauti kaip nuoroda į Europos suinteresuotųjų subjektų tinklą tvaraus turizmo srityje, pasiūlyti naujų priemonių ir iniciatyvų, siekiant įvertinti su turizmu susijusios veiklos socialinį ir ekologinį poveikį, įtraukti keliautojus ir tiek keliautojams, tiek ir turizmo įmonėms suteikti galimybes suprasti jų daromą pėdsaką aplinkai;

32.  pabrėžia, kokia svarbi Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (angl. UNWTO) vykdoma Turizmo tvarumo vertinimo statistinė programa, kuria siekiama įtraukti statistinius duomenis apie tvaraus turizmo ekonominį, aplinkosaugos ir socialinį matmenis;

33.  primena, kad trūkstant tikslių kiekybinių ir kokybinių metrinių duomenų apie turizmo poveikį tvarumui viešojo ir privačiojo sektorių subjektai negali priimti sprendimų; prašo Eurostato nustatyti duomenų rinkimo pagrindą, susijusį su tvarumu, pertekliniu turizmu ir nepakankamu turizmu, ir kriterijus dėl darbo sąlygų, taip pat ragina atnaujinti Reglamentą (ES) Nr. 692/2011(16); pabrėžia, kad didieji duomenys ir naujausi duomenys (pvz., apie rezervavimo kilmę ir tipą, viešnagės trukmę, vidutines išlaidas, suskirstytas pagal tam tikrą kategoriją ir lovų užimtumo rodiklį) suteikia daugiau galimybių geriau suprasti turizmo srautų raidą ir paklausos pokyčius, pritaikyti pasiūlą ir įgyvendinti atitinkamas politikos kryptis;

34.  pritaria Europos duomenų strategijai ir Komisijos pasiūlymui dėl Duomenų valdymo akto; ragina Komisiją įtraukti turizmą į bendrų duomenų erdvių valdymo sistemą ir geriau reguliuoti interneto užsakymo platformų ir kelionių tarpininkų veiklą, kad turizmo įmonės galėtų visapusiškai įsipareigoti diegti inovacijas ir skaitmeninti, nes tai yra labai svarbu visam sektoriui modernizuoti ir naujoms paslaugoms bei platesnei aukštos kokybės pasiūlai plėtoti; be to, ragina Komisiją skatinti turizmo duomenų kaupimą turizmo tikslais ir regioninius turizmo įmonių inkubatorius ir spartintojus, skirtus turizmo įmonėms, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir naujoves, siekiant padėti daugeliui šio sektoriaus MVĮ rinkti, tvarkyti ir panaudoti kuriamus duomenis, taip suteikiant joms galimybę visapusiškai išnaudoti duomenų ekonomiką ir diegti tvarius sprendimus;

35.  pabrėžia, kad vis daugiau turizmo produktų ir paslaugų yra įsigyjama internetu; pripažįsta išaugusį bendradarbiaujamosios ekonomikos platformų, kaip tarpininkių, vaidmenį ir jų nuopelnus inovacijų ir tvarumo srityse; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl Skaitmeninių paslaugų akto ir Skaitmeninių rinkų akto ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti vienodas sąlygas internete ir realioje aplinkoje dirbančioms įmonėms, vengti rinkos iškraipymų ir išsaugoti sveiką konkurenciją, visų pirma susijusią su profesionalių paslaugų teikėjų ir lygiaverčių subjektų skirtumais; pabrėžia įtaką, kurią šioje besikeičiančioje aplinkoje daro internete teikiami įvertinimai bei atsiliepimai apie turizmo patirtį;

36.  mano, kad taip pat svarbu užtikrinti žinių ir inovacijų bendrijų bendradarbiavimą maisto ir kultūros sektoriuose; mano, kad pagrindiniai sėkmingo agrarinio turizmo veiksniai – informuotumo apie rinką skatinimas, geresnės kvalifikacijos, didesnis valdymo veiksmingumas, partnerystė realiomis sąlygomis ir tikslinės tinklaveikos galimybės, taip pat novatoriškų ateities priemonių kūrimas; taip pat mano, kad, siekiant padidinti socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį agrarinio turizmo veiksmingumą, būtinas glaudesnis suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir koordinavimas, aktyvesnis vietos valdžios institucijų dalyvavimas turizmo ir rinkos tyrimuose bei įgyvendinant profesinės komunikacijos ir rinkodaros strategijas;

37.  ragina Komisiją gerbti vietos valdžios institucijų teisę nustatyti reglamentavimo priemones, kad būtų išvengta žalingo perteklinio turizmo poveikio;

38.  pažymėtina, kad turizmas yra glaudžiai susijęs su judumu ir kad valstybės narės, gaudamos ES finansinę paramą, turi didinti investicijas į perėjimą prie švaresnių degalų, kai įmanoma, prie mažataršių ir netaršių transporto priemonių prie prieinamesnių transporto rūšių, įskaitant visas rūšis, skirtas neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, ir remti judumą kaip paslaugą ir platformas, užtikrinančias bilietų pardavimo sistemų sąveikumą ir įviariarūšiškumą, kad būtų galima įsigyti tarpvalstybinius ir įvairiarūšius bilietus „nuo durų iki durų“;

39.  mano, kad turizmo judumo srityje pirmenybę reikėtų atiduoti tvariausių transporto priemonių naudojimui, nes jos palieka mažesnį ekologinį pėdsaką; primena, kad visos valstybės narės privalo turėti modernią, saugią ir tvarią transporto infrastruktūrą, kad galėtų sudaryti palankesnes sąlygas kelionėms ES, o atokiausi regionai, periferinės ir atokios sritys bei salos taptų lengviau pasiekiamos keliaujantiems Europos viduje ir iš kitų šalių atvykstantiems turistams ir stiprinti teritorinę sanglaudą; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti trūkstamoms jungtims tarp valstybių ir jų užbaigimui bei TEN-T 2030 m. ir 2050 m. terminų laikymuisi;

40.  pabrėžia, kad Europos geležinkelių metai galėtų suteikti galimybę geriau informuoti visuomenę apie tvarų turizmą ir naujus tarpvalstybinius maršrutus, kuriuos ES piliečiai gali atrasti dėl geležinkelio jungčių; todėl ragina Komisiją tobulinti Europos geležinkelių tinklą; palankiai vertina Sąjungos iniciatyvą „DiscoverEU“, pagal kurią daugiausia jaunimui suteikiama galimybė atrasti Europą per mokymosi ir kultūrinę patirtį ir populiarinant vietos kultūros paveldą;

41.  pabrėžia, kad kultūra ir kultūros paveldas yra svarbūs Europos turizmui; todėl ragina valstybes nares skirti pakankamai lėšų kultūros ir kultūros paveldo vietoms finansuoti, nepamirštant jų, kaip mūsų kultūros paveldo, kurį reikia saugoti, visų pirma nuo klimato kaitos ir perteklinio turizmo, tikrosios vertės;

42.  pabrėžia, kad būtina gilintis į kultūros paveldo atsparumo klausimą, ir atkreipia dėmesį į tvaraus turizmo ir kultūros paveldo sąsają; laikosi nuomonės, jog kultūrinis turizmas, sudarydamas žmonėms galimybes išsamiai pažinti daugiabriaunį Europos kultūros paveldą, gali tapti žmonių tarpusavio supratimą ES stiprinančiu veiksniu; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į pamokas, išmoktas Europos kultūros paveldo metų laikotarpiu; primena, jog ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis imtasi daugybės iniciatyvų, kad tvarus turizmas būtų gerinamas kultūros paveldą integruojant į aplinkos, architektūros ir planavimo politiką; mano, jog būtina apsaugoti persitvarkančių regionų pramoninį paveldą, kad juose atsivertų naujos ekonominės ir profesinės veiklos galimybės; pakartoja, kad būtina didinti visų subjektų informuotumą paveldo apsaugos klausimais, be kita ko, apie neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis grėsmę; pažymi, kad, svarstant apie tvarų turizmą, taip pat reikia dar kartą aptarti per karus pagrobtų, pavogtų ar neteisėtai įsigytų kūrinių ir kultūros vertybių klausimą; ragina puoselėti tvaraus kultūrinio turizmo srities kompetenciją; ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas kultūrinio turizmo ekspertų bendradarbiavimas ir remiami bendradarbiavimas ir geriausios patirties mainai šiame sektoriuje;

43.  mano, kad Europos Tarybos inicijuota programa „Kultūros maršrutai“ padeda atkreipti dėmesį į Europos istorijos įvairovę ir populiarinti kultūros paveldą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu susieti turistų traukos centrus; laikosi nuomonės, kad programa turi didelį potencialą smulkiam verslui, kultūrų dialogui ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, taigi, turi būti plėtojama vis labiau skatinant turizmo tvarumą, be kita ko, kultūros paveldo apsaugą;

44.  ragina Komisiją išsiaiškinti, ar yra galima sąveika su Europos dviračių takų tinklu ir jo 17 koridorių, visų pirma didinant finansinę paramą, kad Europoje būtų skatinamas dviračių turizmas; ragina Komisiją skatinti atgaivinti apleistas geležinkelių atkarpas, be kita ko, remiant dviračių ir geležinkelių transporto projektus ir aktyviai skiriant paramą dviračių ir traukinių įvairiarūšiam transportui; siūlo populiarinti dviračių paketus kartu su kitais tvariais pasiūlymais; mano, kad tarpvalstybiniai veiklos lauke maršrutai, įskaitant kaimo, kalnų ar jūrų turizmą, populiarinami pasitelkiant specialius ES lėšomis finansuojamus tinklus, gali atlikti pagrindinį vaidmenį sujungiant skirtingus valstybių narių regionus ir veiksmingai nukreipiant turizmo srautus, sykiu suteikiant galimybių skatinti turizmą mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

45.  primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti naują Europos įtraukaus turizmo programą, pagrįstą iniciatyvos „Calypso“ modeliu, kuri sudarytų sąlygas pažeidžiamoms socialinėms grupėms asocijuotosiose subjektuose kitose valstybėse narėse, kurios taip pat siūlo savo piliečiams socialinio turizmo programas, pasinaudoti nacionaliniais turistiniais čekiais; pažymi, kad dauguma valstybių narių, įgyvendindamos tokias programas, pasiekia labai gerų rezultatų, ir mano, kad būtų labai naudinga užtikrinti tokių programų sąveiką ES lygmeniu;

46.  ragina Komisiją pristatyti bandomojo projekto „Pažangiojo turizmo vietovės“ rezultatus ir paaiškinti, kaip ji ketina įgyvendinti jo schemą susiejant inovacijas su UNESCO ir gamtos vietovių, tradicinių vietos gaminių ir kultūros centrų apsauga;

47.  ragina valstybes nares ir Komisiją, taikant platesnius ir teisingesnius kriterijus, Europos pažangiojo turizmo sostinės projektą paversti nuolatiniu projektu ir taip padėti vietos verslui ir vietos tiekimo grandinėms; prašo labiau įsipareigoti palaipsniui didinti tvaraus judumo galimybes visoje Europoje;

48.  palankiai vertina Komisijos sukurtą Geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto apdovanojimą ir ragina įgyvendinti panašias nacionalinio ir regioninio lygmens iniciatyvas;

49.  giria Komisiją už veiklą, vykdytą dirbant su 14 veiksmų, sudarančių Pakrančių ir jūrų turizmo strategiją, ir ragina Komisiją pateikti rezultatus, kuriuos būtų galima panaudoti skiriant finansavimą infrastruktūrai (uostams ir prieplaukoms), logistinei ir veiklos paramai, atliekų prevencijai ir atsinaujinančiosios energijos naudojimui; pabrėžia, kad reikia gerbti jūrų ekosistemą, skatinti dialogą tarp valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų, suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės ir gerinti tvarią pakrančių ir jūrų turizmo plėtrą; ragina Komisiją, sudarius susitarimą su valstybėmis narėmis, imtis priemonių kruizų sektoriui paremti, kuris vis dar patiria didelę COVID-19 pandemijos žalą, ir sudaryti palankesnes sąlygas šio sektoriaus veiklos atnaujinimui, sykiu paisant socialinių ir aplinkos standartų;

50.  ragina Komisiją plėtoti jūrų ir pakrančių turizmo iniciatyvas, susijusias su kapitono kvalifikacijos pripažinimu, laivų, prieplaukų ir tvirtinimo įtaisų PVM taisyklėmis, taip siekiant spręsti sezoniškumo keliamas problemas ir skatinti tarpvalstybinius maršrutus, pvz., jūrų turizmo maršrutų tinklą, taip pat viešai skelbti informaciją apie dabartinę padėtį įgyvendinant bandomąjį projektą „Tvaraus kruizinio turizmo gerosios patirties chartija“ (angl. „Charter of good practices for sustainable cruise tourism“);

51.  ragina Komisiją kaimo ir pakrančių vietovėse dirbančius vietos subjektus įtraukti į pajamų įvairinimo iniciatyvas kuriant turizmo produktus, paslaugas ar potyrius, rengiant naujas iniciatyvas ir ieškant esamų iniciatyvų sąveikos; ragina stengtis į šias iniciatyvas įtraukti pirminio sektoriaus (žemės ūkio, gyvulininkystės ir žuvininkystės) gamintojus ir išsiaiškinti, ar būtų galima jomis pasinaudoti šių subjektų produktų rinkodaros tikslais ir populiarinti kultūrines ar gastronomines tradicijas;

52.  atkreipia dėmesį į tai, kad kaimo vietovėse gali glūdėti užimtumo galimybių teisėtai šalyse gyvenantiems trečiųjų valstybių piliečiams, taip skatinant jų socialinę ir ekonominę įtrauktį;

53.  atkreipia dėmesį į teigiamą kaimo turizmo indėlį užtikrinant nedidelio masto įvairų ūkininkavimą, kovojant su socialine nelygybe ir kuriant užimtumo galimybių moterims (moterų dalis šiame sektoriuje ES sudaro apie 50 proc.), taip prisidedant prie kartų kaitos ir stabdant gyventojų skaičiaus mažėjimą;

54.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į demografinius pokyčius ir didėjantį sąmoningumą visuomenės sveikatos klausimais, į būsimas turizmo plėtros priemones Europoje būtina įtraukti sveikatos turizmą, ypač vandenų procedūrų kurortų ir sveikatingumo turizmą, nes tai yra atskiras sektorius, turintis didelį konkurencinį ir inovacijų potencialą;

Nauja koncepcija – turizmo pramonės ateities planavimas

55.  pabrėžia, kad turizmo pramonę būtina remti įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus, pvz., tiekiant klimato požiūriu neutralius produktus, naudojant švarią energiją, mažinant žalingų cheminių medžiagų ir vienkartinių plastikinių medžiagų naudojimo mastą, gerinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą (teikiant paskatas renovuoti turistinės paskirties pastatus), atliekant lietaus vandens ir buitinių nuotekų perdirbimo procesus, sudarant galimybes perdirbimui ir užkertant kelią atliekų susidarymui;

56.  primygtinai ragina Komisiją per 2021 m. pirmą pusmetį pateikti iš kiekvienos valstybės narės gautų prašymų dėl valstybės pagalbos turizmo pramonei schemų ir ES finansavimo, naudojamo COVID-19 poveikiui šalinti, įskaitant galimybes taikyti programą SURE, analizę; ragina Komisiją, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės, įtvirtinti programą SURE ir pratęsti jos taikymą iki 2022 m. pabaigos;

57.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų dėl nuo COVID-19 krizės nukentėjusio turizmo sektoriaus darbuotojų padėties ir apsvarstyti galimybę sukurti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planui priklausančią ES sistemą, taikomą visoje šio sektoriaus vertės grandinėje, visa tai darant glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir verslo įmonėmis, palaikant konstruktyvų dialogą dėl darbo sąlygų šiame sektoriuje, kuriam būdingas sezoniškumas, darbas ne visą darbo dieną ir netipinės darbo formos; pabrėžia, kad privaloma užtikrinti prieigą prie socialinės apsaugos;

58.  ragina Komisiją kartu su Europos investicijų banku sukurti pakankamos specialiosios paramos turizmo sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, skaitmeninimo ir inovacijų projektams teikimo priemonę ir sudaryti sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms pasinaudoti programa „InvestEU“, kad būtų galima įgyti naujų įgūdžių ir sukurti daugiau darbo vietų; pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti ES ir vietos lygmens veiksmus, taip siekiant išspręsti galimybių gauti finansavimą problemą; pabrėžia, kad tokios naujos technologijos kaip dirbtinis intelektas, robotika, virtualioji ir papildytoji realybė gali turėti didelį poveikį turizmo sektoriui; pažymi, kad, norint juos panaudoti, turizmo subjektams, ypač labai mažoms įmonėms ir MVĮ, reikia deramo finansavimo;

59.  ragina Komisiją pasiūlyti naujas programas, kuriomis siekiama remti turizmo sektoriaus inovacijas, pasitelkiant modeliuojamąjį mąstymą;

60.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis remti geriausią patirtį, kurią šiuo metu naudoja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, perėjimą prie sklandaus transporto įvairiarūšiškumo ir tęstinės kelionės bilietų keliaujant geležinkelių transportu pardavimo plėtojimą; primena, jog modernūs, sklandžiai veikiantys TEN-T tinklai ir sparčiosios tarpvalstybinės paslaugos visoje Europoje yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudotos visos tarptautinio viešojo tvaraus transporto teikiamos galimybės paverčiant turizmą tvaresniu bet kuriuo metų laiku; todėl primena, kad būtina stiprinti miestų transporto mazgus ir gerinti viešąjį transportą, nes jie yra svarbi turistinės patirties ir piliečių kasdienio gyvenimo turistinėse vietovėse dalis;

61.  ragina Komisiją sukurti e. vizą, taip pat kelionės vizą ir kitas priemones, kurios leistų lankytojams teisėtai atvykti į Sąjungą;

62.  mano, kad populiarinant Europos turizmo prekių ženklą trečiosiose valstybėse daugiausia dėmesio reikia skirti turizmo produktų įvairinimui, taip siekiant pritraukti platesnio pomėgio rato turistų ir padidinti rinkos dalį, sykiu populiarinant pagrindines vietas, kurios gali pakeisti masinio turizmo vietas; atkreipia dėmesį į tai, kad patrauklūs visos Europos turistiniai produktai ir paslaugos, pvz., daugiašaliai maršrutai;

63.  atkreipia dėmesį į svarbų sporto indėlį Europos turizmui ir į tai, kad sporto renginiuose ir veikloje glūdi galimybių, tačiau nereikėtų pamiršti, kad taip pat svarbu didinti pagrindinių renginių tvarumą; atkreipia dėmesį į Europos gastronomijos, gastronominių maršrutų ir HoReCa (viešbučių, restoranų ir kavinių) sektoriaus svarbą turizmo pramonei; atkreipia dėmesį į sveikatos ir vandens procedūrų kurortų turizmo svarbą ir ragina Komisiją skatinti turistinio pobūdžio iniciatyvas, kurios padėtų sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas taikant prevencines priemones ir mažinant vaistų vartojimo mastą; mano, kad populiarinant Europos turizmo prekių ženklą daugiausia dėmesio, bendradarbiaujant su turistinėmis vietomis ir kelionių organizatoriais, reikia skirti ES kultūros ir gamtos paveldo, maisto ir sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlos įvairinimui;

64.  primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ne žemės ūkio geografinių kilmės vietos nuorodų, atsižvelgiant ir į 2014 m. įvykusios viešosios konsultacijos rezultatus, iš kurių matyti, kad toks pripažinimas būtų naudingas turizmo sektoriui, nes produktas būtų nedelsiant identifikuojamas su tam tikra teritorija;

65.  ragina Komisiją populiarinti meninės pakraipos ir tradicinių amatų profesijas, nes jos, būdamos oficialiai pripažintu Europos kultūros paveldu, įkūnija Europoje pagamintų gaminių, kaip Europos teritorijų tapatybės ir tradicijų išraiškos, meistriškumą, be kita ko, ir turizmo sektoriuje;

66.  ragina Komisiją įvertinti ir, jei reikia, peržiūrėti Kelionių paketų direktyvą(17) ir atnaujinti derybas Taryboje dėl Reglamento (EB) Nr. 261/2004 dėl oro transporto keleivių teisių(18) peržiūros, taip siekiant atsižvelgti į pastarosios krizės padarinius, užkirsti kelią būsimam teisiniam netikrumui ir užtikrinti vartotojų teisių apsaugą; prašo Komisijos išsiaiškinti, ar galima, įtraukiant prevenciją, griežtinti nemokumo apsaugos nuostatas, taip siekiant remti bendroves ir MVĮ ankstyvuoju etapu ir apsaugoti darbuotojus sisteminių sukrėtimų ir (arba) nemokumo atveju;

67.  ragina Komisiją, remiantis COVID-19 krizės metu įgyta patirtimi ir panašiomis sistemomis valstybėse narėse, sukurti Europos kelionių garantijų sistemą, taip siekiant užtikrinti finansinį likvidumą bendrovėms ir garantuoti kompensacijas keliautojams bei padengti repatriacijos išlaidas, sykiu nustatant teisingą kompensaciją už visą galimą bankroto atveju patirtą žalą;

68.  ragina Komisiją sukurti bendrą skaitmeninių inovacijų raštingumo programų platformą, skirtą labai mažų įmonių ir MVĮ vyresniosios grandies vadovams, suteikiant jiems įgūdžių, kurių reikia siekiant optimizuoti gerovės kūrimo potencialą; mano, kad labai svarbūs reguliarūs mokymai esamiems turizmo sektoriaus darbuotojams ir jų perkvalifikavimas, didžiausią dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams ir novatoriškoms technologijoms; ragina Komisiją parengti ES veiksmų gaires dėl šio sektoriaus darbuotojų įgūdžių tobulinimo, įskaitant šiam tikslui skirtą ES finansavimo schemą;

69.  pažymi, kad skirtingose šalyse įgūdžiai ir kvalifikacijos ne visada yra suderinti ir kad trūksta abipusio pripažinimo; todėl ragina Komisiją įvertinti šios srities taisyklių ir teisės aktų suderinimo galimybes;

70.  primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su šio sektoriaus organizacijomis ir pasinaudoti geriausia patirtimi, kad būtų galima parengti rekomendacijas ir teikti finansinę paramą komercinių ir turistinių renginių, mugių, kongresų organizavimui ir turizmui, susijusiam su meniniais ir pramoginiais renginiais, pvz., koncertais ir festivaliais;

71.  prašo Komisijos viešai skelbti gerąją patirtį, susijusią su kelionių vadovų profesine veikla, ir dalytis ja su suinteresuotaisiais subjektais bei valstybėmis narėmis, taip siekiant spręsti šiame sektoriuje kylančias problemas; mano, kad kelionių vadovų profesija atlieka labai svarbų vaidmenį populiarinant kultūros paveldą ir vietos teritoriją, jos tradicijas ir ypatumus; todėl mano, kad reikėtų užtikrinti deramą šios profesijos apsaugą darbo rinkoje, taip siekiant garantuoti kokybiškas paslaugas, sykiu išlaikant atvirą ir sąžiningą konkurenciją; ragina Komisiją išnagrinėti tarpusavio pripažinimo šiame sektoriuje trūkumo problemą, kad būtų galima nustatyti, kuriose srityse Sąjunga gali imtis reikalingų tobulinimų;

72.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti kelionių ir turizmo paslaugų prieinamumą visiems, įskaitant vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ir neįgaliuosius, nepaisant jų ekonominės padėties ar galimo pažeidžiamumo; ragina Komisiją stengtis sudaryti palankesnes sąlygas galimam platesniam ES neįgaliųjų kortelių sistemos įgyvendinimui ir pripažinimui; pabrėžia, kad visiems prieinamą turizmą galima pasiekti tik tinkamai derinant valstybių narių taikomus teisinius standartus, inovacijas ir technologinę plėtrą, darbuotojų mokymą, informuotumo didinimą, tinkamą reklamą ir komunikaciją visoje turizmo pasiūlos tiekimo grandinėje; todėl pabrėžia, kad Europos tinklai, kuriuose viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotieji subjektai gali bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi, yra svarbūs; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai skatinti šiuo metu vykdomą Tarptautinės standartizacijos organizacijos prieinamų turizmo paslaugų standarto rengimą ir užtikrinti, kad šis standartas būtų greitai ir teisingai įgyvendintas, kai tik bus priimtas, kartu užtikrinant, kad paslaugų teikėjai laikytųsi atitinkamų prieinamumo standartų, kurie jau yra nustatyti arba šiuo metu įgyvendinami, ir teiktų informaciją apie savo paslaugų prieinamumą;

73.  ragina Komisiją pasiūlyti standartizuotą pranešimų apie interaktyviuosius atsiliepimus dėl įmonėms ir turistams prieinamų turistinių vietų sistemą ir skatinti ją naudoti visame turizmo sektoriuje;

74.  ragina Komisiją, apibrėžiant ir įvertinant turizmo teisės aktų poveikį, atsižvelgti į tam tikrus atokiausių regionų ypatumus ir papildomas kliūtis, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, nes turizmas turi itin didelę įtaką tų regionų ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam vystymuisi; todėl įspėja, kad būtina užtikrinti tinkamą finansavimą, taip siekiant garantuoti atokiausių regionų prieinamumą; taip pat ragina Komisiją atsižvelgti į su klimatu susijusią pertvarką ir skaitmeninę pertvarką atokiausiuose regionuose;

75.  ragina Komisiją ypač daug dėmesio skirti kalnų regionams, saloms, salų regionams ir kaimo vietovėms ir atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus geros struktūros institucinis bendradarbiavimas su visais suinteresuotaisiais regioniniais veikėjais ir Regionų komitetu;

76.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti judumą teritorijose, kurios, staiga sumažėjus tiekimo apimčiai, susiduria su dvigubai ir trigubai didesniu izoliuotumu; pabrėžia, kad galima sukurti saugius kelionių koridorius į atokiausius regionus ir salas ir iš jų, taip siekiant padėti sumažinti nuolatinį šių teritorijų izoliuotumą;

77.  pabrėžia, kad ES kaimo plėtros priemonėmis padedama stiprinti ES žemės ūkio maisto produktų sektorių, didinti aplinkos tvarumą ir kaimo vietovių gerovę;

o
o   o

78.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0169. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0047. (3) OL C 363, 2020 10 28, p. 179. (4) OL L 131, 2017 5 20, p. 1. (5) OL C 331, 2018 9 18, p. 125. (6) OL C 428, 2017 12 13, p. 10. (7) OL C 355, 2017 10 20, p. 71. (8) OL C 316, 2017 9 22, p. 88. (9) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 41. (10) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9. (11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0156. (12) „Pasaulinio turizmo anglies pėdsakas“, Nature Climate Change, 2018 m. gegužės mėn. (13) 2020 m. spalio 13 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją (OL L 337, 2020 10 14, p. 3). (14) 2020 m. spalio 28 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1595 dėl COVID-19 tyrimų strategijų, įskaitant greitųjų antigenų testų naudojimą (OL L 360, 2020 10 30, p. 43). (15) UNWTO and UN Environment Programme, Making Tourism More Sustainable – A Guide for Policy-Makers, 2005. (16) 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB (OL L 192, 2011 7 22, p. 17). (17) OL L 326, 2015 12 11, p. 1. (18) OL L 46, 2004 2 17, p. 1.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarptautinio euro vaidmens stiprinimo (2020/2037(INI))

P9_TA(2021)0110 A9-0043/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Komisijos nuomonę, pateiktą Europos Vadovų Tarybai ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimui, „Tarptautinio euro vaidmens stiprinimas“ (COM(2018)0796),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 12 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Tarptautinio euro vaidmens stiprinimas. Konsultacijų rezultatai“ (SWD(2019)0600),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Komisijos rekomendaciją dėl tarptautinio euro vaidmens energetikos srityje (C(2018)8111) ir prie jos pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2018)0483),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), ir darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–   atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2020/1308, kuriuo ribotam laikotarpiui nustatoma, kad pagrindinėms sandorio šalims Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje taikoma reguliavimo sistema yra lygiavertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012(1), ypač jo 5 ir 6 konstatuojamąsias dalis,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 9 d. Europos Centrinio Banko (ECB) metinę ataskaitą „Tarptautinis euro vaidmuo“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Tolesnis kapitalo rinkų sąjungos plėtojimas: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionalių investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 18 d. pranešimą su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeniniai finansai: dėl kriptoturto kylanti rizika. Reguliavimo ir priežiūros iššūkiai finansinių paslaugų, institucijų ir rinkų srityje“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją „Tvarios Europos investicijų planas. Žaliojo kurso finansavimas“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją „Bankų sąjunga. 2019 m. metinė ataskaita“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Europos Centrinio Banko 2018 m. metinės ataskaitos(7),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo mėn. pranešimą apie Sąjungos padėtį(8),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. ECB ataskaitą dėl skaitmeninio euro(9),

–  atsižvelgdamas į patikslintą 2020 m. Komisijos darbo programą(10) (COM(2020)0440),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komiteto užsakytą 2020 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Pasaulinė valiutos tvarka po COVID-19 pandemijos: rizika ir euro galimybės“(11),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario mėn. NBER serijos darbiniame dokumente Nr. 26760 pateikiamą Ethano Ilzetzkio (Londono ekonomikos mokykla), Carmen M. Reinhart (Harvardo universitetas) ir Kennetho S. Rogoffo (Harvardo universiteto Kenedžio vyriausybės mokykla) tyrimą „Kodėl neišnaudojamas euro potencialas?“(12),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. idėjų instituto Bruegel politikos dokumentą „Ar COVID-19 krizė suteikia galimybę sustiprinti eurą kaip pasaulinę valiutą?“(13),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato (IPOL GD) tyrimą „Euras 2020 m. Aplinkybių apžvalga – tyrimų ir vertinimų rinkinys“(14),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Charles’io Michelio pagrindinį pranešimą Europos politikos studijų centre dėl tarptautinio euro vaidmens(15),

–  atsižvelgdamas į Pirmininko Charles’io Michelio pastabas po 2019 m. gruodžio 13 d. įvykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų(16),

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto užsakytą išsamią 2020 m. birželio mėn. analizę, kuri įtraukta į 2020 m. birželio mėn. Dialogo pinigų politikos klausimais dokumentus „Tarptautinis euro vaidmuo: padėtis ir ekonominė reikšmė“(17),

–  atsižvelgdamas į ECB pirmininkės Christine Lagarde įžanginę kalbą Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2020 m. birželio 8 d. surengtame klausyme(18),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 7 d. ECB vykdomosios valdybos nario Fabio Panettos kalbą „Neišnaudoto euro potencialo realizavimas pasaulio lygmeniu“(19),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio mėn. Barrio Eichengreeno tyrimą (Kalifornijos Berklio universitetas) „Daugialypio rezervinės valiutos pasaulio valdymas“(20),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 3 d. idėjų instituto Bruegel tinklaraščio įrašą „Tarptautinis euro vaidmuo“(21),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio mėn. Europos Parlamento Parlamentinių tyrimų paslaugų tarnybos (EPRS) tyrimą „Europos Sąjungos ekonomikos ir biudžeto perspektyva“(22),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 2 d. EPRS informacinį pranešimą „Vieningo atstovavimo euro zonai TVF kūrimas“(23),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. Vidaus politikos (IPOL) GD Paramos ekonomikos valdymui skyriaus informacinį pranešimą „ES priežiūros ir pertvarkymo institucijų gairės dėl „Brexit’o“(24),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenis apie oficialiųjų užsienio valiutos atsargų sudėtį (COFER)(25),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 19 d. Eurostato pranešimą spaudai Nr. 84/2020 „2017 m. Tarptautinės palyginimo programos rezultatai“(26),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 16 d. Eurostato pranešimą spaudai Nr. 137/2020 „27,9 mlrd. EUR euro zonos tarptautinės prekybos prekėmis perteklius“(27),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0043/2021),

A.  kadangi per dvidešimt egzistavimo metų euras tapo teigiamu Europos vienybės, integracijos ir ekonominės galios bei jos padėties pasaulyje simboliu, nes tapo Europos demokratijos, laisvų rinkų ir tarptautinio bendradarbiavimo vertybių sklaidos kanalu;

B.   kadangi euras yra oficiali euro zonos, kurią šiuo metu sudaro 19 iš 27 ES valstybių narių, valiuta ir kurią kaip bendrą valiutą remia dauguma visų euro zonos valstybių narių piliečių(28); kadangi Bulgarija, Kroatija ir Danija susiejo savo valiutas su euru, taikydamos valiutų kurso mechanizmą (VKM II), ir kadangi euras taip pat yra oficiali valiuta(29) arba de facto valiuta(30) tam tikrose ne ES teritorijose; kadangi besivystančių šalių sprendimas susieti savo valiutas su euru gali turėti įtakos jų ekonomikai ir ilgalaikėms darnaus vystymosi perspektyvoms;

C.  kadangi, nepaisant euro zonos ekonomikos dydžio ir įtakos pasaulinės prekybos srityje, euras smarkiai atsilieka nuo JAV dolerio naudojant jį kaip tarptautinę atsargų valiutą(31) ir sąskaitų faktūrų išrašymo valiutą(32), taip pat pagal jam tenkančią tarptautinių užsienio valiutos operacijų bei skolos vertybinių popierių dalį(33), tačiau pagal tarptautinių mokėjimų proporciją euro reitingas, palyginti su doleriu, yra beveik vienodas; kadangi euras išlieka antra pagal svarbą valiuta tarptautinėje pinigų sistemoje;

D.  kadangi pasaulinis euro potencialas nėra visiškai išnaudotas ir jo nauda yra nevienodai pasiskirsčiusi tarp euro zonos narių;

E.  kadangi ECB sudėtinio indekso suvestinėje dėl tarptautinio euro vaidmens teigiama, kad euro, kaip tarptautinės valiutos, augimas pasiekė aukščiausią tašką 2005 m., kad vėliau jo tarptautinimas ėmė regresuoti ir kad nuo to laiko euras jau neatgavo savo ankstesnio statuso; kadangi COVID-19 krizė paskatino iš naujo įvertinti argumentą siekti didesnio tarptautinio euro vaidmens;

F.  kadangi didesnis tarptautinis euro vaidmuo leis ES pagerinti Europos piliečių gerovę, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 3 straipsnyje, ir skatinti tarptautinę sistemą, grindžiamą tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir tinkamu pasauliniu valdymu, kaip apibrėžta ES sutarties 21 straipsnyje; kadangi politikos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti tarptautinį euro vaidmenį, turėtų būti įgyvendinamos atsižvelgiant į bendruosius Sąjungos tikslus, įskaitant darnų vystymąsi, visiško užimtumo ir pramonės politiką, ir jomis turėtų būti siekiama didinti euro zonos socialinį atsparumą, vidaus sanglaudą ir veikimą ir propaguoti pasaulinius ekonominius santykius, atitinkančius Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo tikslus, DVT ir ES socialinių teisių ramsčio tikslus;

G.  kadangi dabartiniai geopolitiniai pokyčiai ir tarptautinės prekybos problemos, įskaitant vertės grandinių sutrikdymą, technologinę plėtrą, skaitmeninę transformaciją, Kinijos ekonominės galios didėjimą ir naujausius geopolitinius iššūkius daugiašališkumui, gali paskatinti daugiapolę pasaulio ekonomiką, taip sudarant sąlygas galimam perėjimui prie įvairių valiutų atsargų sistemos, kurioje viso pasaulio rinkos dalyviams euras suteiktų papildomų valiutos pasirinkimo galimybių ir sudarytų sąlygas sumažinti visuotinę riziką finansų srityje;

H.  kadangi stipresnis tarptautinis euro vaidmuo ir didesnis jo kaip rezervinės valiutos naudojimas suteiktų euro zonai didesnį finansinį savarankiškumą, taip apsaugant ją nuo kitų valiutų, kaip kitų nacionalinių administracijų pasitelkiamų užsienio politikos priemonių, naudojimo ir padidinant ES gebėjimą formuoti savo politikos kryptį pasauliniu mastu;

I.  kadangi ES turėtų saugoti savo finansinių infrastruktūrų vientisumą, savo rinkos operatorių ir pasaulinių finansinių sandorių tinklų nepriklausomybę nuo vienašališkos užsienio politikos ir galimų trečiųjų šalių jurisdikcijų taikomų ekstrateritorinių sankcijų, tuo pat metu užtikrinant veiksmingą ES sankcijų politikos įgyvendinimą;

J.  kadangi sprendimą naudoti valiutą iš esmės lemia rinkos dalyvių pageidavimai, o pasitikėjimas valiutos stabilumu yra itin reikšmingas aspektas, kuris daro įtaką jų pasirinkimams, ir svarbus kriterijus, kuriuo vadovaudamiesi centriniai bankai ir vyriausybės nustato savo tarptautinių rezervų sudėtį; kadangi mastas, kuriuo išorės subjektai naudoja tam tikrą valiutą, yra susijęs su jurisdikcijos, kurioje išleidžiama tokia valiuta, vientisumu ir darnumu; kadangi valiutos stabilumą lemia ir su ja susijusių institucijų stabilumas, todėl siekiant užtikrinti papildomą su euru susijusį institucinį ir politinį stabilumą, būtina didesnė Europos integracija;

K.  kadangi tarptautinių valiutų vaidmenį lemia platus veiksnių derinys; kadangi istoriniu požiūriu šalims, išleidžiančioms dominuojančias valiutas, būdinga didelė ir auganti ekonomika, laisvas kapitalo judėjimas, pasiryžimas atlikti tarptautinį vaidmenį, stabilumas, gebėjimas užtikrinti didelę ir elastingą saugaus turto pasiūlą, išvystytos finansų rinkos ir reikšminga geopolitinė įtaka; kadangi ilguoju laikotarpiu tam tikros valiutos patrauklumą lemia ir ją išleidžiančios jurisdikcijos ekonomikos gyvybingumas; kadangi, viena vertus, euro zonos ekonomikos dydis ir laisvas kapitalo judėjimas atitinka pagrindines išankstines sąlygas, suteikiančias galimybę sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį, bet, kita vertus, finansų ir kapitalo rinkos išlieka susiskaidžiusios ir nuo bankų labai priklausoma fiskalinė euro zonos struktūra yra neišbaigta, o patikimas aukštos kokybės turto, kurį naudoja pasauliniai investuotojai, tiekimas yra nepakankamas;

L.  kadangi stipri tarptautinė valiuta suteikia jurisdikcijai galimybę siekti naudos išleidžiant didelius kiekius skolos vertybinių popierių, kurie pasaulio rinkose laikomi nerizikingais, naudotis vadinamosiomis „pernelyg didelėmis privilegijomis“, senjoražu ir galimybe parduoti vyriausybės vertybinius popierius žemomis palūkanomis, taip pat leidžia bendrovėms naudotis stabilumu, kurį suteikia galimybė vykdyti tarptautinius sandorius savo valiuta;

M.  kadangi ilgalaikis tarptautinis euro vaidmuo labai priklausys nuo euro zonos, kaip verslui palankios erdvės, patrauklumo ir valstybių narių fiskalinės politikos patikimumo; kadangi vykdant ekonomikos gaivinimą po pandemijos reikia patikimos pinigų ir biudžeto politikos tiek ES lygmeniu, tiek euro zonos valstybėse narėse; kadangi būtinas tinkamas pinigų ir fiskalinės politikos derinys siekiant sukurti tvirtesnę ir stabilesnę ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), kuri yra būtina norint didinti euro įtaką ir naudą, tenkančią euro zonos nariams;

N.  kadangi euro zona susiduria su dideliais uždaviniais, visų pirma susijusiais su klimato kaita, kibernetiniu saugumu, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, taip pat su geopolitinėmis problemomis, įskaitant Jungtinės Karalystės (JK) išstojimą iš ES;

O.  kadangi nuo 2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES valstybė narė; kadangi JK išstojimas iš ES lėmė struktūrinius ES finansų sistemos ir jos stabilumo pokyčius, dėl jo sustiprėjo poreikis toliau plėtoti ir integruoti ES kapitalo rinkas, kad jos taptų patrauklios, konkurencingos, atsparios ir tvarios, taip išvengiant rinkos susiskaidymo ir sudarant joms sąlygas konkuruoti pasauliniu mastu, kartu išsaugant pasaulinę ir bendradarbiavimu grindžiamą mąstyseną; kadangi daug dėmesio turi būti skiriama siekiui užtikrinti, kad bet kokia policentrinė finansų ir kapitalo rinkos sistema, kuri gali atsirasti dėl Jungtinės Karalystės išstojimo, nepaskatintų finansinio susiskaidymo; kadangi ES priklausomybės nuo JK rinkos infrastruktūros mažinimas yra nepaprastai svarbus tarptautinio euro vaidmens stiprinimui;

P.  kadangi pasaulyje ekonomikos gaivinimas tebėra nevienodas, netvirtas ir nevisapusiškas, o ribojimo politika, kurios imtasi reaguojant į COVID-19 pandemiją, sukelia papildomų sunkumų ekonomikos gaivinimui ir gali paveikti pasaulio valiutų padėtį;

Q.  kadangi siekiant ekonomikos atsigavimo po pandemijos reikia sparčiai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planą „Next Generation EU“, kuris yra Europos fiskalinis atsakas šalinant struktūrinius trūkumus ir diegiant politikos priemones tvariam augimui ir konkurencingumui skatinti, daugiausia dėmesio skiriant i) teisingai žaliajai pertvarkai, ii) skaitmeninei transformacijai, iii) ekonominei sanglaudai, produktyvumui ir konkurencingumui, iv) socialinei ir teritorinei sanglaudai, v) institucijų atsparumui ir vi) naujai kartai skirtoms politikos priemonėms, taip pat investuotojų pasitikėjimo didinimui; kadangi vykdant tokią politiką gali būti svariai prisidedama prie euro stabilumo ir patrauklumo didinimo pasaulyje ir Europos ekonominio ir finansinio savarankiškumo stiprinimo; kadangi prasmingos fiskalinės skatinamosios priemonės, įskaitant jungtines Europos pastangas, kartu su pinigų politika, nukreipta į kainų stabilumo išsaugojimą, sustiprins ES anticiklinius skolinimo pajėgumus ir todėl teigiamai paveiks tarptautinę euro padėtį; kadangi per anksti nutrauktos fiskalinės skatinamosios priemonės ir fiskalinių veiksmų nesuderinimas galėtų pakenkti Sąjungos socialiniam ir ekonominiam atsigavimui, dar labiau padidinti esamus skirtumus euro zonoje, pakenkiant jos sanglaudai ir vientisumui, ir taip pat sumažinti euro, kaip tarptautinės valiutos, patrauklumą;

R.  kadangi 750 mlrd. EUR vertės planas „Next Generation EU“ yra istorinė galimybė sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį prisidedant prie pasaulinio likvidumo didinimo, remiant anticiklines išlaidas ir sudarant palankesnes sąlygas Europos ekonomikos koordinavimui; kadangi obligacijų išleidimas kartu su ekonomikos gaivinimo fondu suteiks galimybę pasaulio investuotojams gauti visos euro zonos pozicijas, taip pat nustatyti tikrą euro zonos pajamingumo kreivę;

S.  kadangi ECB specialioji pandeminė pirkimo programa yra lemiamas elementas siekiant išlaikyti kainų stabilumą ir užtikrinti stabilius finansavimo šaltinius euro zonos ekonomikai;

T.  kadangi veiksminga ir išplėtota finansų sistema, pagrįsta įvairiomis finansinėmis priemonėmis, gerai išvystytomis kapitalo rinkomis ir likvidžiu saugiu turtu, gali sustiprinti tarptautinį pinigų sąjungos vaidmenį;

U.  kadangi kai kuriose strateginėse rinkose daugelis Europos bendrovių vis dar nesirenka euro kaip bazinės valiutos kainodarai ir prekybai;

V.  kadangi dėl naujų įgaliojimų laikinai išleisti ekonomikos gaivinimo skolos vertybinius popierius, įskaitant žaliąsias ir socialines obligacijas, dėl kurių ES taptų didžiausia tokių skolos vertybinių popierių emitente, būtini tinkami įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo pajėgumai, taip pat griežti pajamų, gautų iš žaliųjų obligacijų išleidimo, skaidrumo ir atsekamumo standartai, kad nebūtų pakenkta ilgalaikiam euro, kaip saugios turto saugojimo valiutos, patikimumui;

W.  kadangi dėl pandemijos paspartėjo skaitmeninė finansų pertvarka; kadangi vadovaujant stipriems Europos masto veikėjams vykdomas skaitmeninių finansų ir mokėjimų plėtojimas sustiprintų svarbų tarptautinį euro vaidmenį; kadangi dėl skaitmeninio euro Europos valiuta taps geriau pritaikyta skaitmeniniam pasauliui ir bus galima plačiau taikyti eurą skaitmeninių mokėjimų srityje, jis taps lengviau naudojamas, pigesnis ir veiksmingesnis;

X.  kadangi Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto užsakyti tyrimai parodė, kad tarptautinės valiutos naudojimas platesniu mastu suteikia naudos, tačiau jis taip pat reiškia pasauliniu mastu prisiimamą atsakomybę, priklausomybę ir išlaidas, į kurias reikia atsižvelgti vykdant plataus užmojo pinigų politiką, kuria siekiama, kad euras taptų konkurencingesne valiuta;

Y.  kadangi, siekiant įgyvendinti rinka grindžiamą tarptautinio euro vaidmens stiprinimą, reikia tvirtai įsipareigoti dėl atvirų ir laisvų tarptautinių rinkų ir kartu vykdyti ES ir valstybių narių lygmens tikslinę skatinamąją politiką, kuri būtų suderinta su šiuo tikslu ir būtų įtraukta į visapusiškas veiksmų gaires;

Su tarptautiniu euro vaidmens stiprinimu susijusi nauda ir iššūkiai

1.  atkreipia dėmesį į Sutartyse nustatytą reikalavimą kiekvienai valstybei narei, išskyrus Daniją, įsivesti bendrą valiutą, kai šalis atitinka Mastrichto konvergencijos kriterijus; palankiai vertina Bulgarijos ir Kroatijos prisijungimą prie VKM II 2020 m. liepos mėn. ir pritaria tam, kad abiejose šalyse būtų nustatyta netolima tikslinė euro įvedimo data; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įvertinti galimą tolesnės euro zonos plėtros poveikį tarptautinio euro vaidmens stiprinimo procesui;

2.  pabrėžia negrįžtamą bendros valiutos pobūdį; pabrėžia, kad euras yra ne tik pinigų politikos, bet ir politinis projektas;

3.  mano, kad ne visus euro internacionalizacijos padarinius galima lengvai kiekybiškai įvertinti, tačiau euro, kaip tarptautinės atsargų rezervo ir sąskaitose faktūrose nurodomos valiutos, tarptautinio vaidmens ir jo naudojimo užsienio valiutai, tarptautinei skolai ir paskolų rinkoms stiprinimas gali duoti naudos ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu; vis dėlto pažymi, kad dėl to taip pat atsiranda rizika ir atsakomybė ir į tai būtina atsižvelgti rinkos jėgas papildant politikos priemonėmis; visų pirma pabrėžia, kad dėl tvirtesnio euro, kaip tarptautinės valiutos, statuso gali padidėti jo, kaip atsargų valiutos, naudojimas, rastis nepaprastai didelių privilegijų ir sumažėti išorės finansavimo ir valiutos konvertavimo sandorių išlaidos, taip pat sumažėti Europos įmonių ir namų ūkių patiriamos išlaidos ir rizika; pabrėžia, kad dėl didesnio tarptautinio euro vaidmens palaipsniui bus sukurtos tvirtesnės, likvidesnės ir labiau integruotos Europos finansų rinkos, taigi jos bus mažiau pažeidžiamos įvykus valiutų kurso sukrėtimams, o tai užtikrintų patikimesnę Europos įmonių ir vyriausybių prieigą prie finansavimo; pabrėžia, kad dėl tvirtesnio euro, kaip tarptautinės valiutos, statuso taip pat galėtų padidėti pinigų politikos savarankiškumas, sustiprėti jos poveikis pasaulyje, o ES pinigų politika galėtų tapti mažiau priklausoma nuo išorės ekonominio ir finansinio šalutinio poveikio, taip pat galėtų padidėti pinigų sistemos likvidumas, sumažėti prekybos sąnaudos, padidėti rinkos veiksmingumas ir euro zonos atsparumas finansiniams sukrėtimams, o tai, savo ruožtu, prisidėtų prie ES pinigų ir finansinio stabilumo, be to, būtų užtikrintas sklandus makroekonominio disbalanso koregavimas; mano, kad dėl didesnio tarptautinio euro vaidmens padidės ES gebėjimas formuoti savo politinę poziciją nepriklausomai nuo įvykių pasaulyje; tačiau pažymi, kad kai kuriuose tyrimuose atkreipiamas dėmesys į tai, kad didesnis tam tikros valiutos vaidmuo gali nulemti senjoražo nuostolius, pernelyg didelę valiutos revalvaciją, didesnį kapitalo srauto svyravimą esant nepalankioms pasaulinėms sąlygoms ir didesnę tarptautinę atsakomybę;

4.  pabrėžia, kad dėl svarbesnio euro vaidmens tarptautiniu lygmeniu galėtų sustiprėti tarptautinės finansų sistemos atsparumas, būtų suteiktas didesnis pasirinkimas rinkos dalyviams visame pasaulyje ir tarptautinė ekonomika taptų mažiau pažeidžiama įvykus sukrėtimams, susijusiems su daugelio sektorių stipria priklausomybe nuo vienos valiutos; mano, kad euro internacionalizavimas galėtų būti pagrindinis veiksnys siekiant padėti pagrindus atgaivintai tarptautinei pinigų sistemai, kuri ir toliau priklausys nuo riboto valiutų skaičiaus, kad ji taptų labiau subalansuota ir tvaresnė;

5.  mano, kad ilgalaikis strateginis euro zonos ir jos valstybių narių siekis turėtų būti pasinaudoti visais įmanomais pranašumais, kurių suteikia euro valiutos emisija ir ypač stipresnis tarptautinis jo vaidmuo; pabrėžia, kad norint, jog tokių pranašumų būtų, reikia gerai suderintų Europos ir nacionalinio lygmens politinių pastangų, įskaitant ECB, Bendros pertvarkymo valdybos (BPV), Europos priežiūros institucijų (EPI) ir Europos investicijų banko (EIB) indėlį;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sustiprinti tarptautinį euro vaidmenį Sąjunga turi toliau plėtoti ir užbaigti kol kas neužbaigtą bendros valiutos infrastruktūrą ir pasiekti didesnę pažangą, susijusią su svarbiausiomis jos funkcijomis;

7.  pakartoja, kad reikia stiprinti ir baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą, siekiant padidinti tarptautinį Europos rinkų konkurencingumą, stabilumą ir euro patrauklumą ir galiausiai Sąjungos strateginį savarankiškumą;

8.  primena pažangą, pasiektą kuriant bankų sąjungą, ir atkreipia dėmesį į Euro grupėje pasiektą susitarimą dėl Europos stabilumo mechanizmo reformos ir paspartintą Bendro pertvarkymo fondo bendros finansinio stabilumo stiprinimo priemonės įsigaliojimą; palankiai vertina Komisijos vykdomą krizių valdymo ir indėlių garantijų sistemos peržiūrą siekiant padidinti bankų krizių ES valdymo sistemos veiksmingumą, proporcingumą ir bendrą nuoseklumą;

9.  atkreipia dėmesį į gruodžio 2020 m. gruodžio 11 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime pateiktą prašymą Euro grupei parengti laipsnišką ir laiko atžvilgiu apibrėžtą darbo planą dėl visų neįvykdytų elementų, reikalingų bankų sąjungos užbaigimui; primena, kad bankų sąjungoje vis dar trūksta indėlių garantijų sistemos ir mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinama, kad pertvarkant banką būtų galima suteikti jam likvidumo; todėl pabrėžia, kad baigus kurti bankų sąjungą, visų pirma įdiegus gerai parengtą sistemą, kuria garantuojami ir apsaugomi ES bankų indėliai, ir baigus kurti mechanizmą, taikomą žlungantiems bankams, bus sustiprintas tarptautinis euro vaidmuo;

10.  mano, kad vadinamasis saugaus portfelio požiūris ir įgaliojimų suteikimas BPV pasitelkiant pertvarkymo sistemos reformą, taip pat Europos indėlių garantijų sistemos sukūrimas padės plėtoti Europos bankams skirtą bendrąją rinką ir išeiti iš užburto rato, į kurį pateko valstybės narės ir jų finansų sistemos, taigi padidės euru išreikšto turto patrauklumas ir sustiprės tarptautinis euro vaidmuo;

11.  pabrėžia, kad stiprinant tarptautinį euro vaidmenį taip pat būtų naudinga išnaudoti vienos iš didžiausių ES pridėtinių verčių – jos bendrosios rinkos – teikiamas galimybes; šiuo tikslu ragina baigti kurti bendrąją rinką;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad sukūrus kapitalo rinkų sąjungą būtų didinamas euro vaidmuo tarptautinėje rinkoje, nes stiprios ir likvidžios vidaus, finansų ir eurais išreikštos kapitalo rinkos yra labai svarbios, kad valiuta pasiektų ir sustiprintų savo tarptautinį statusą; pabrėžia, kad dėl pažangos plėtojant kapitalo rinkų sąjungą padidėtų tiek atsparumas įvykiams pasaulyje ir nepriklausomybė nuo jų, tiek euru išreikšto turto patrauklumas; apgailestauja dėl nepakankamai išvystytų euro zonos kapitalo rinkų ir jų segmentacijos nacionaliniu lygmeniu, nes tai nulėmė mažesnio dydžio rinkas; ragina stiprinti bendradarbiavimą finansinių produktų apmokestinimo srityje, ragina sumažinti nacionalines pasirinkimo galimybes ir veiksmų laisvę siekiant sumažinti tarpvalstybines kliūtis ir skatina pradėti laipsnišką etapais vykdomą minimalų nacionalinių nemokumo taisyklių suderinimą; mano, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš ES Sąjunga turėtų dėti visas pastangas, kad, pasinaudodama savo stipriosiomis pusėmis, padidintų savo konkurencingumą pasaulyje, siekdama tapti patrauklia rinka Europos bei tarptautinėms įmonėms ir investuotojams; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad euro galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį švelninant JK išstojimo poveikį Airijos salai;

13.  pabrėžia, kad tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu reikia vykdyti tvarią, teisingą ir patikimą ekonominę, fiskalinę ir našumą bei augimą skatinančią struktūrinę politiką, kuri būtų grindžiama įsipareigojimu laikytis patikimų fiskalinių taisyklių, siekiant išlaikyti euro stabilumą ir vientisumą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina ekonomikos gaivinimo priemonės „Next Generation EU“ dokumentų rinkinyje išdėstytą planą panaudoti fiskalinę paskatą, t. y. pasiskolinti 750 mlrd. EUR kapitalo rinkų obligacijomis, siekiant finansuoti atsigavimą po COVID-19 pandemijos ir paremti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; mano, kad tokiomis aplinkybėmis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas gali pagerinti šiuo metu susiskaidžiusios valstybės skolos rinkos veikimą, padėti baigti kurti bankų sąjungą ir užtikrinti pažangą siekiant baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą; be to, palankiai vertina tai, kad taikant Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) buvo išleista obligacijų už 100 mlrd. EUR; pažymi, kad pastarojo meto patirtis, susijusi su SURE emisija, patvirtina didelį investuotojų susidomėjimą Europos obligacijomis; pripažįsta, kad ekonomikos gaivinimo plano finansavimas pasitelkiant kolektyvinį atsaką į bendrą sukrėtimą yra teisingas požiūris; pabrėžia, kad įvairių mokesčių naudojimas siekiant padidinti ES nuosavus išteklius yra žingsnis teisinga kryptimi, taigi ir euro vaidmens stiprinimas; mano, kad Parlamentui turėtų būti suteiktas svarbesnis demokratinis vaidmuo šio proceso įgyvendinime vykdant politinę kontrolę;

14.  pabrėžia, kad reikalinga patikima fiskalinė sistema, kuri sustiprintų euro patrauklumą skatindama ilgalaikį augimą, užtikrindama stabilumą, kad padidėtų valstybių narių finansų tvarumas, ir kuo labiau mažindama nominalo pakeitimo riziką; šiuo klausimu ragina nuodugniau apsvarstyti dabartinę Stabilumo ir augimo pakto sistemą ir jo vykdymo užtikrinimą, atsižvelgiant į sudėtingas aplinkybes ir išliekančias problemas, kurių kilo dėl atsako į COVID-19 pandemijos sukeltą ekonomikos krizę ir kurios išliks ateinančius dešimtmečius; pažymi, kad kai kurios paramos priemonės bus automatiškai panaikintos, tačiau bus labai svarbu pasirinkti tinkamą likusių priemonių panaikinimo tvarkaraštį, kad nebūtų pakenkta ekonomikos atsigavimui ir augimui, nes tai bus labai svarbu siekiant susidoroti su skola po krizės ir ją sumažinti iki tvaraus lygio;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad pakankama saugaus turto pasiūla yra būtina sąlyga norint užsitikrinti tarptautinės valiutos statusą, ir pabrėžia ribotą euru išreikšto saugaus turto prieinamumą; mano, kad parengus tinkamas politines priemones saugaus turto pasiūla padidėtų, taip pat mano, kad siūloma ekonomikos gaivinimo ir visuomenės atsigavimo finansavimui skirtų bendrų skolos vertybinių popierių emisija leistų sukurti ES lygmens turto atsargų lyginamąjį indeksą ir padidinti euru išreikšto saugaus turto pasiūlą; ragina Europos sisteminės rizikos valdybą atnaujinti savo 2018 m. aukšto lygio darbo grupės saugaus turto klausimais ataskaitą; ragina EIB išleisti daugiau eurais išreikštų obligacijų, nes tai padidintų nerizikingo turto, išreikšto eurais, prieinamumą;

16.  pripažįsta, kad euras jau yra pagrindinė žaliųjų obligacijų emisijos valiuta, nes, ECB duomenimis, 2019 m. daugiau kaip pusė pasaulyje išleistų žaliųjų obligacijų buvo išleistos eurais; mano, kad ES taip pat turėtų tapti pasaulio lydere nustatant žaliųjų obligacijų emisijos standartus; todėl ragina Komisiją pateikti plačių užmojų naują tvaraus finansavimo veiksmų planą ir pasiūlymą dėl patikimo ES žaliųjų obligacijų standarto; mano, kad įtvirtinus ES, kaip pasaulinės žaliųjų finansų ir su jais susijusių standartų nustatymo lyderės, vaidmenį euras galėtų būti sustiprintas kaip valiuta, pasirenkama tvarių finansinių produktų srityje, taip padidinant jo tarptautinį vaidmenį; palankiai vertina Komisijos sprendimą išleisti žaliąsias obligacijas kaip svarbų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondo finansavimo elementą; pakartoja, kad žaliosios obligacijos yra skolos priemonės, kurių pajamomis siekiama finansuoti tvarias ir aplinką tausojančias investicijas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, pasitelkiant tvirtus skaidrumo ir pajamų atsekamumo standartus, suteikti investuotojams aukšto lygio teisinį tikrumą, kad jų investicijos bus naudojamos nustatytiems tikslams pasiekti; atsižvelgdamas į tai, ragina skubiai užbaigti ir įgyvendinti tvarios ekonominės veiklos taksonomiją; atkreipia dėmesį į būtinybę išvengti galimo neigiamo likvidumo poveikio, kuris gali atsirasti dėl Europos saugaus turto suskaidymo į žaliąsias obligacijas, socialinio poveikio obligacijas ir standartines obligacijas, rizikos;

17.  atsižvelgia į geopolitikos įtaką valiutų vaidmeniui pasaulyje; ragina stiprinti ES geopolitinį vaidmenį, siekiant remti svarbesnį euro vaidmenį ir kartu visapusiškai juo pasinaudoti; pabrėžia, kad euro internacionalizavimas suteiks ES daugiau galimybių daryti įtaką pasaulio geopolitiniams sprendimams, dėl to, savo ruožtu, galėtų padidėti euro patrauklumas pasaulyje; pažymi, kad geopolitikos vaidmuo šiandieniame pasaulyje turėtų būti svarstymų apie tarptautinio euro vaidmens stiprinimą dalis, ypač kai valiutos internacionalizavimas gali turėti teigiamą poveikį saugumui, tačiau Sąjunga turėtų atsižvelgti į savo pajėgumus užsienio ir saugumo politikos srityje, kartu skatindama tarptautinę sistemą, pagal kurią būtų atsižvelgiama į daugiašalį bendradarbiavimą ir gerą pasaulinį valdymą;

18.  pažymi, kad trečiosioms valstybėms vienašališkai taikant sankcijas gali kilti eksteritorinio poveikio rizika ir iššūkių ES ir jos valstybių narių sprendimų priėmimo savarankiškumui ir jų teisei reglamentuoti; primygtinai tvirtina, kad didesnio tarptautinio euro vaidmens skatinimas yra priemonė apeiti trečiųjų valstybių sankcijų galią; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina priemones, kurių jau ėmėsi ES, pvz., ES blokavimo statuto aktyvavimą(34) ir paramos prekybos mainams priemonės (INSTEX) nustatymą; ragina Komisiją tęsti darbą, susijusį su jos pačios sankcijų veiksmingumu ir ekstrateritoriniu trečiųjų valstybių sankcijų poveikiu ES veiklos vykdytojams;

19.  yra susirūpinęs dėl to, kad susiskaidžiusi ES institucinė sistema ir negebėjimas laikytis vieningos pozicijos tarptautinėse įstaigose gali pakenkti jos pinigų ir fiskalinės politikos patikimumui ir taip apriboti tolesnę institucinę euro zonos plėtrą ir tarptautinį euro vaidmenį; pakartoja, kad reikia racionalesnio ir labiau kodifikuoto ES atstovavimo daugiašalėse organizacijose ir įstaigose, visų pirma euro zonos atstovavimo TVF, kad būtų galima skatinti euro įtaką pasaulyje; mano, kad tol, kol nebus išspręstas atstovavimo klausimas, veiksmingesnis įvairių ES atstovų veiksmų koordinavimas galėtų padėti stiprinti tarptautinį euro vaidmenį; ragina Komisiją pateikti išsamius atsakymus dėl konkrečių veiksmų, kurių buvo imtasi įgyvendinant pasiūlymus, kuriuos Parlamentas pateikė 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje;

Tarptautinio euro vaidmens stiprinimo politika

20.  pabrėžia, kad stipresnis tarptautinis euro vaidmuo galėtų prisidėti prie Sąjungos atviro strateginio savarankiškumo ir jį padidinti; todėl rekomenduoja imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama tiek rengti ir įgyvendinti politikos priemones, kuriomis būtų stiprinamas tarptautinis euro vaidmuo, tiek remti rinka grindžiamus žingsnius šia linkme, drauge taip pat stiprinant euro zonos veikimą ir sanglaudą viduje ir skatinant siekti svarbių klimato ir darnaus vystymosi tikslų atsižvelgiant į periferinių regionų ypatumus;

21.  mano, kad, papildomai prie EPS stiprinimo ir užbaigimo, politika, kuri yra itin svarbi ir kurią vykdant sudaromos palankios sąlygos tarptautiniam euro vaidmeniui stiprinti, galėtų būti nukreipta, be kita ko, į finansines paslaugas ir kapitalo rinkas, darbo rinką, mokėjimų sistemas, tarptautinę prekybą, energetiką, skaitmeninę pertvarką, kovą su klimato kaita ir užsienio ir saugumo politiką; pabrėžia, kad tokia politika turi būti vykdoma siekiant bendrų Sąjungos tikslų;

22.  pažymi, kad stiprios ir konkurencingos finansų rinkos yra labai svarbios stiprinant tarptautinį valiutos vaidmenį, todėl pabrėžia veiksmingo, proporcingo ir nuspėjamo valiutos reguliavimo poreikį šioje srityje;

23.  pripažįsta, kad centralizuotos tarpuskaitos rinka yra labai koncentruota, ypač eurais išreikštų palūkanų normos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos rinka, kuri labai priklauso nuo JK įsisteigusių pagrindinių sandorio šalių; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Komisijos ribotos trukmės sprendimą dėl lygiavertiškumo ir skatina pramonės atstovus atsižvelgti į Komisijos raginimą sumažinti savo pozicijas trečiosios valstybės pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu ir priklausomybę nuo jų, visų pirma kalbant apie ne biržos išvestinių finansinių priemonių pozicijas, išreikštas eurais ir kitomis Sąjungos valiutomis; atsižvelgdamas į tai, remia ES pagrindinių sandorio šalių pastangas stiprinti tarpuskaitos pajėgumus, taip pat Komisijos, Europos priežiūros institucijos ir ECB pastangas padėti pramonės atstovams ir skatinti juos nustatyti ir ateinančiais mėnesiais spręsti technines pernelyg didelių pozicijų perkėlimo į ES kliūtis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbus ES ir JK bendradarbiavimas reglamentavimo srityje, grindžiamas savanoriška neprivaloma sistema, neįeinančia į prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), kuri leistų vykdyti dialogą visais svarbiais reglamentavimo klausimais, kartu visapusiškai paisant kiekvienos šalies reglamentavimo ir priežiūros savarankiškumo;

24.  pažymi, kad valiutos reikšmė pasaulyje yra tiesiogiai susijusi su emisiją vykdančių valstybių vaidmeniu pasaulinės prekybos srityje; pabrėžia, kad Europos Sąjungai, kaip vienam iš didžiausių prekybos blokų pasaulyje, palaikančių atvirų ir laisvų tarptautinių rinkų idėją, galėtų būti naudingas tvirtesnis tarptautinis jos valiutos vaidmuo; pabrėžia, kad skatinimas pasirinkti eurą prekybos srityje sumažins valiutos kurso riziką ir kitas su valiuta susijusias išlaidas, visų pirma tenkančias Europos MVĮ; vis dėlto pažymi, kad, nepaisant savo, kaip stambių pirkėjų ir gamintojų, pozicijos, Europos įmonės kartais renkasi svarbiose strateginėse rinkose prekiauti kitomis valiutomis arba susiduria su prekybos eurais sunkumais dėl rinkos struktūrų ir priklausomybės nuo ankstesnių modelių; atkreipia dėmesį į tyrimus, kurie rodo, kad įmonių eurais išrašomų sąskaitų faktūrų dalis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant įmonės dydį ir valstybę, kurioje ji yra įsisteigusi, prekių vienalytiškumą ir esamas tiekimo grandines; todėl ragina Komisiją skatinti naudoti eurą komercinių sandorių kainodaros ir sąskaitų faktūrų išrašymo srityje ir pasinaudoti dideliu eurais išreikštų finansinių priemonių potencialu aktyviai bendradarbiaujant su privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais ir prekybos partneriais ir skatinant naudoti eurą ES prekybos susitarimuose; šiame kontekste atkreipia dėmesį į tiekimo grandines, atitinkančias Sąjungos klimato ir darnaus vystymosi tikslus ir kitus atitinkamus standartus;

25.  mano, kad Komisija galėtų toliau skatinti euro naudojimą kainodarai ir sąskaitų faktūrų išrašymui prekybos srityje ir skatinti eurais išreikštas investicijas, palaikydama atvirą dialogą su privačiojo ir viešojo sektorių suinteresuotaisiais subjektais, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir instituciniais investuotojais ir teikdama išsamias žinias bei didindama supratimą apie savo iniciatyvas ir įvairias pastangas, kuriomis siekiama stiprinti euro zonos ir euro patrauklumą ir atsparumą; mano, kad vertėtų padidinti Europos ekonominės diplomatijos poveikį reguliariai keičiantis informacija su G 20 partnerėmis, taip pat su kaimyninėmis šalimis ir šalimis kandidatėmis, siekiant nustatyti konkrečius abipusio intereso politinius veiksmus, kad būtų sustiprintas euro vaidmuo trečiosiose valstybėse;

26.  pažymi, kad didesnė energetikos sutarčių, sudaromų eurais, dalis galėtų sustiprinti tarptautinį bendros valiutos vaidmenį, todėl pritaria politikai, kuria padedama siekti šio tikslo; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kokios svarbios yra žaliosios energijos ir prekių rinkos, kaip visame pasaulyje parduodamoms eurais išreikštoms prekėms skirtos pirmtakės, kuriose apyvartiniai taršos leidimai pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) padėtų stiprinti euro vaidmenį tarptautinėje prekyboje ir siekti ES klimato tikslų; be to, ragina imtis veiksmų siekiant supaprastinti naujas novatoriškas sutartis, visų pirma susijusias su tvariais energijos ištekliais ir besiformuojančiomis energijos rinkomis, nes jos suteiks galimybę sudaryti daugiau energetikos sutarčių eurais ir taip sustiprins tarptautinį euro vaidmenį; ragina Komisiją toliau vykdyti konsultacijas ir rengti tyrimus, kuriais siekiama nustatyti galimybes padidinti euro naudojimą kituose sektoriuose, visų pirma transporto, taip pat žemės ūkio ir maisto prekių sektoriuose, kad būtų toliau remiamas ir skatinamas euro naudojimas šio tipo sandoriams; todėl ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant peržiūrėti finansų rinkų taisykles, įskaitant Finansinių priemonių rinkų direktyvą(35) ir reglamentą(36) (FPRD II / FPRR), supaprastinti ir dar labiau suderinti vertybinių popierių rinkų skaidrumo sistemą, siekiant padidinti antrinę prekybą eurais išreikštomis skolos priemonėmis, taip pat Lyginamųjų indeksų reglamentą, siekiant paremti biržos prekių rinkoms skirtų euro lyginamųjų indeksų kūrimą ir sustiprinti euro, kaip bazinės valiutos, vaidmenį;

27.  atkreipia dėmesį į ECB vaidmenį išsaugant pasitikėjimą euru ir apsaugant monetarinį suverenumą pasaulyje ir kainų stabilumą; pabrėžia, kad ilgalaikės stabilios vertės valiuta skatina šį pasitikėjimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu pasiekti kainų stabilumo tikslus ir užtikrinti pinigų politikos patikimumą, tačiau pažymi, kad sistemingai nebuvo pasiekiamas infliacijos tikslas;

28.  pabrėžia, kad finansų rinkų stabilumas euro zonoje svarbus kaip išankstinė tarptautinės valiutos statuso sąlyga; pabrėžia ECB pinigų politikos poveikį finansų rinkų stabilumui; palankiai vertina greitą ir esminį ECB pinigų politikos atsaką į COVID-19 krizę ekstremaliosios situacijos sąlygomis; pripažįsta teigiamą skubių ECB priemonių poveikį euro zonos ekonominei padėčiai ir finansiniam stabilumui, taip pat euro patrauklumui stabilizuojant finansų rinkas, išsaugant euro likvidumo galimybes, remiant finansavimo sąlygas euro zonoje ir pasaulyje ir stiprinant rinkos pasitikėjimą;

29.  pabrėžia apsikeitimo sandorių ir atpirkimo sandorių linijų svarbą pasauliniu mastu šalinant stygių euro finansavimo rinkose, užtikrinant pakankamą euro likvidumą ir netiesiogiai stiprinant tarptautinį euro vaidmenį; atkreipia dėmesį į Eurosistemos įsipareigojimą remti finansų rinkų likvidumą ir stabilumą krizės metu, taip pat vienalytį jos pinigų politikos poveikį; ragina ECB šiuo atžvilgiu toliau plėsti savo apsikeitimo sandorių linijas ne euro zonos kaimyninėse šalyse ir už jų ribų; ragina ECB ištirti tolesnius euro tarptautinio vaidmens stiprinimo būdus siekiant padidinti savo politikos krypčių nepriklausomumą pasaulyje ir sustiprinti Europos ekonominį ir finansinį savarankiškumą priimant sprendimus;

30.  pabrėžia, kad tuo atveju, jei pasibaigus sistemos TARGET2 (realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos) darbo laikui reikia įvykdyti Europos pagrindinių sandorio šalių įkaito vertės išlaikymo prievolės reikalavimus, Europos bankai atsiduria itin nepalankioje padėtyje, visų pirma esant nepalankioms sąlygoms rinkoje, kaip įvyko pirmosiomis COVID-19 savaitėmis; pabrėžia, kad pailginus TARGET2 darbo laiką siekiant, kad jis atitiktų užsienio valiutų rinkos darbo laiką, sustiprėtų euro vaidmuo ir Europos kapitalo rinkų savarankiškumas ir Europos bankams nereikėtų naudotis ne euro likvidumu, kad įvykdytų pagrindinių sandorio šalių įkaito vertės išlaikymo prievolės reikalavimus; palankiai vertina TARGET2-T2S konsolidavimą pratęsiant darbo laiką, tai numatyta atlikti 2022 m. lapkričio mėn.; primygtinai ragina ECB ir kitus suinteresuotuosius subjektus paspartinti TARGET2 darbo laiko pailginimo procesą;

31.  pabrėžia, kad ECB, be pirminių įgaliojimų palaikyti kainų stabilumą ir antrinių įgaliojimų remti Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatytų Sąjungos tikslų, pavesta užduotis užtikrinti sklandų mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų veikimą; pabrėžia savarankiškų Europos mokėjimo sprendimų svarbą; ragina ECB užtikrinti tinkamą finansinių inovacijų, stabilumo ir vartotojų apsaugos pusiausvyrą; palankiai vertina iniciatyvą, kurios ėmėsi 16 Europos bankų, pradėti Europos mokėjimų iniciatyvą, kurios tikslas – sukurti vienodą mokėjimo sprendimą vartotojams ir prekiautojams visoje Europoje;

32.  palankiai vertina ECB ataskaitą dėl skaitmeninio euro, kurioje pabrėžiama pridėtinė skaitmeninės valiutos vertė stiprinant tarptautinį euro vaidmenį, įskaitant žmonių pasitikėjimą bendra valiuta; atkreipia dėmesį į ECB vykdomosios valdybos nario, atsakingo už Eurosistemos aukšto lygio darbo grupę centrinio banko skaitmeninės valiutos klausimais, Fabio Panetta pareiškimą, kad skaitmeninis euras nepakeistų grynųjų pinigų, bet juos papildytų; ragina ECB tęsti darbą skaitmeninio euro srityje ir tikisi kito ECB žingsnio šiame procese remiantis Valdančiosios tarybos išvadomis, kurios bus paskelbtos 2021 m. viduryje; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aukšto lygio kibernetinį atsparumą ir saugumą, ir remia ECB pastangas siekiant tai skatinti; be to, ragina toliau vertinti skaitmeninės valiutos naudojimo pranašumus ir trūkumus, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp pasaulinio konkurencingumo, inovacijų, saugumo ir privatumo;

33.  pabrėžia, kad stipresnis euro vaidmuo skaitmeniniame amžiuje turi būti paremtas novatoriškais skaitmeninių finansų sprendimais ir veiksmingais skaitmeniniais mokėjimais eurais; ragina tai skatinti įgyvendinant visapusiškas skaitmeninių finansų ir mažmeninių mokėjimų strategijas; mano, kad, atsižvelgiant į skaitmeninę pertvarką, ES, laikydamasi aukščiausių kibernetinio saugumo ir vartotojų apsaugos, įskaitant privatumo ir duomenų apsaugą, standartų, turėtų sukurti sistemą, pagal kurią būtų siekiama išsaugoti finansinį stabilumą ir apsaugoti pažeidžiamiausias grupes, pvz., vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius, kurioms galėtų kilti naujų technologijų naudojimo problemų; pabrėžia, kad būtina tęsti kovą su pinigų plovimu įsteigiant Europos priežiūros instituciją ir finansinės žvalgybos padalinį, atsisakant ekonominio nacionalizmo, kuris nulėmė dabartinę decentralizuotą priežiūros sistemą šioje srityje; pripažįsta EBI pastangas šioje srityje ir tai, kad buvo įsteigtos kovos su pinigų plovimu kolegijos, siekiant, kad priežiūros institucijos susitartų dėl bendro požiūrio, įskaitant koordinuojamus veiksmus, informacijos mainus ir rizikos vertinimą;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad atsirado kriptoturtas, ir pabrėžia, kad svarbu stebėti jo raidą ir riziką, kurią stabilizuotosios kriptovaliutos kelia monetariniam suverenumui; vertina centrinių bankų ir kitų institucijų bei organizacijų vykdomą kriptoturto stebėjimo darbą; pabrėžia, kad reikia aiškių ir nuoseklių ES lygmens gairių dėl dabartinių reglamentavimo ir prudencinių procesų, nes taip bus paskatinta daugiau inovacijų, užtikrintas finansinis stabilumas ir išsaugota vartotojų apsauga; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama padidinti teisinį tikrumą reglamentuojant kriptoturtą;

35.  palankiai vertina 2021 m. sausio 19 d. Komisijos priimtą komunikatą „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“, kuriame išdėstoma visapusiška strategija, skirta Europos atviram strateginiam savarankiškumui makroekonomikos ir finansų srityse stiprinti; visų pirma remia Komisijos pasiūlytus pagrindinius veiksmus, kuriais siekiama skatinti euro naudojimą pasaulyje;

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 306, 2020 9 21, p. 1. (2) OL C 58, 2018 2 15, p. 76. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0266. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0265. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0305. (6) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0165. (7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0034. (8) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/soteu_2020_en.pdf (9) https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/Report_on_a_digital_euro~4d7268b458.en.pdf (10) https://ec.europa.eu/info/publications/2020-commission-work-programme-key-documents_lt (11) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2020/652751/IPOL_STU(2020)652751_EN.pdf (12) https://scholar.harvard.edu/files/rogoff/files/nber26760_why_is_euro_punching_below_its_weight.pdf (13) https://www.bruegel.org/2020/06/is-the-covid-19-crisis-an-opportunity-to-boost-the-euro-as-a-global-currency/ (14) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2019/624431/IPOL_STU(2019)624431_EN.pdf (15) https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2020/03/05/keynote-speech-at-europe-s-next-stage-at-the-centre-for-european-policy-studies-ideas-lab-2020/pdf (16) https://www.consilium.europa.eu/nl/press/press-releases/2019/12/13/remarks-by-president-charles-michel-after-the-european-council-meetings-on-13-december-2019/ (17) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2020/648806/IPOL_IDA(2020)648806_EN.pdf (18) https://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2020/html/ecb.sp200608~4225ba8a1b.lt.html (19) https://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2020/html/ecb.sp200707~3eebd4e721.lt.html (20) https://eml.berkeley.edu/~eichengr/managing_multiple_res_curr_world.pdf (21) https://www.bruegel.org/2018/12/the-international-role-of-the-euro/ (22) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2020/646139/EPRS_STU(2020)646139_EN.pdf (23) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2019/637969/EPRS_BRI(2019)637969_EN.pdf (24) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2020/651369/IPOL_BRI(2020)651369_EN.pdf (25) https://data.imf.org/?sk=E6A5F467-C14B-4AA8-9F6D-5A09EC4E62A4 (26) https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/10868691/2-19052020-BP-EN.pdf/bb14f7f9-fc26-8aa1-60d4-7c2b509dda8e (27) https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/10569467/6-16092020-AP-EN.pdf/861498a9-16ca-3fd1-6434-aee64bfa7192 (28) Remiantis 2019 m. lapkričio mėn. greitosios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 481 duomenimis, pritarimas eurui padidėjo: du trečdaliai respondentų mano, kad euro įvedimas jų šaliai yra naudingas – tai didesnė dalis nei 2018 m. 13 šalių (o keturiose šalyse – mažesnė). (29) Remiantis oficialiu susitarimu su Europos Sąjunga, eurą kaip oficialią valiutą naudoja Monako Kunigaikštystė, San Marino Respublika, Vatikano Miesto Valstybė, Andoros Kunigaikštystė, taip pat Sen Pjeras ir Mikelonas ir Sen Bartelemi sala, kurios abi yra ES nepriklausančios Prancūzijos užjūrio teritorijos. (30) Euras tapo de facto nacionaline valiuta Kosove ir Juodkalnijoje, pakeitusia Vokietijos markę. (31) Remiantis 2020 m. rugsėjo 30 d. TVF duomenimis apie oficialiųjų užsienio valiutos atsargų sudėtį (COFER), 2020 m. viso pasaulio euro atsargos sudarė 20,27 proc., palyginti su 61,26 proc. JAV dolerių atsargomis ir 2,05 proc. ženminbi juanio atsargomis. (32) Euro kaip sąskaitų faktūrų išrašymo valiutos naudojimas atitinka 30 proc. pasaulio prekybos sandorių, susijusių su prekėmis, tačiau jo naudojimas vis dar yra ribotas, kai sandoriai nėra susiję su euro zona, skirtingai nei JAV doleris. (33) Remiantis 2020 m. birželio mėn. ECB ataskaita dėl tarptautinio euro vaidmens, euro dalis tarptautinių skolos vertybinių popierių atsargose 2019 m. pabaigoje sudarė 22 proc., pradėjusi mažėti nuo XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio vidurio, o JAV dolerio nuolat didėjo ir pasiekė apie 64 proc. (34) 1996 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2271/96, saugantis nuo trečiosios šalies priimtų teisės aktų eksteritorialaus taikymo poveikio ir tuo grindžiamų ar iš to kylančių veiksmų (OL L 309, 1996 11 29, p. 1). (35) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349). (36) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos vertinimo ataskaitos dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimo praėjus dvejiems metams nuo jo taikymo pradžios (2020/2717(RSP))

P9_TA(2021)0111 B9-0211/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(1) (toliau – BDAR),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 24 d. Komisijos pareiškimą dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Duomenų apsauga kaip daugiau galių suteikimo piliečiams ir ES požiūrio į perėjimą prie skaitmeninių technologijų pagrindas – dveji metai taikant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“;

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 24 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Duomenų apsauga kaip daugiau galių suteikimo piliečiams ir ES požiūrio į perėjimą prie skaitmeninių technologijų pagrindas – dveji metai taikant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą“ (COM(2020)0264),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Duomenų apsaugos taisyklių kaip priemonės pasitikėjimui didinti ES ir už ES ribų vertinimas“ (COM(2019)0374),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 18 d. Europos duomenų apsaugos valdybos (EDAV) nuomonę vertinant BDAR pagal 97 straipsnį(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 26 d. EDAV Pirmąją BDAR įgyvendinimo ir nacionalinių priežiūros institucijų vaidmens ir išteklių apžvalgą(3),

–  atsižvelgdamas į gaires, kurias EDAV priėmė pagal BDAR 70 straipsnio 1 dalies e punktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi BDAR yra taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d.; kadangi visos valstybės narės, išskyrus Slovėniją, priėmė naujus teisės aktus arba pritaikė savo nacionalinius duomenų apsaugos įstatymus;

B.  kadangi, remiantis Pagrindinių teisių agentūros atlikto pagrindinių teisių tyrimo rezultatais, žmonės vis daugiau žino apie savo teises pagal BDAR; kadangi, nepaisant to, kad organizacijos yra įgyvendinusios priemones, kad duomenų subjektams būtų lengviau naudotis savo teisėmis, žmonės ir toliau susiduria su sunkumais bandant pasinaudoti šiomis teisėmis, visų pirma teise susipažinti su duomenimis, teise perkelti duomenis ir teise į didesnį skaidrumą;

C.  kadangi nuo BDAR taikymo pradžios priežiūros institucijos gavo gerokai daugiau nusiskundimų; kadangi tai rodo, kad duomenų subjektai geriau žino savo teises ir nori apsaugoti savo asmens duomenis pagal BDAR; kadangi tai taip pat rodo, kad vis dar vykdoma daug neteisėtų duomenų tvarkymo operacijų;

D.  kadangi per pereinamąjį laikotarpį tarp BDAR įsigaliojimo ir taikymo pradžios daugelis įmonių atliko kruopštų duomenų tvarkymą siekdamos įvertinti, koks duomenų tvarkymas iš tikrųjų vyksta ir koks duomenų tvarkymas gali būti nebereikalingas ar nepagrįstas;

E.  kadangi dauguma duomenų apsaugos institucijų (DAI) nepajėgia išnagrinėti visų skundų; kadangi daugumai DAI trūksta darbuotojų, joms skiriama per mažai išteklių ir jos neturi pakankamai informacinių technologijų ekspertų;

F.  kadangi BDAR pripažįstama, kad valstybių narių teisėje reikėtų suderinti žodžio ir informacijos laisvę, įskaitant žurnalistinę, akademinę, meninę ir literatūrinę saviraišką, su teise į asmens duomenų apsaugą; kadangi 85 straipsnyje nustatyta, kad valstybių narių teisės aktuose duomenų tvarkymui žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais turi būti numatytos išimtys, jei jos yra būtinos, kad teisė į asmens duomenų apsaugą būtų suderinta su saviraiškos ir informacijos laisvėmis;

G.  kadangi, kaip pabrėžė ir Europos duomenų apsaugos valdyba, žurnalistų šaltinių apsauga yra kertinis spaudos laisvės akmuo; kadangi BDAR neturėtų būti piktnaudžiaujama žurnalistų atžvilgiu ribojant jų galimybę susipažinti su informacija; kadangi nacionalinės institucijos jokiomis aplinkybėmis neturėtų naudoti BDAR žiniasklaidos laisvės slopinimui pateisinti;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina tai, kad BDAR tapo visuotiniu asmens duomenų apsaugos standartu ir yra vienas iš normų raidos konvergencijos veiksnių; palankiai vertina tai, kad pagal BDAR ES tapo tarptautinių diskusijų dėl duomenų apsaugos lydere, o kai kurios trečiosios šalys savo duomenų apsaugos teisės aktus suderino su BDAR; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Tarybos 108-oji konvencija dėl duomenų apsaugos suderinta su BDAR (toliau – 108-oji + konvencija) ir ją jau pasirašė 42 šalys; ragina Komisiją ir valstybes nares išnaudoti pagreitį, kad JT, EBPO, G 8 ir G 20 lygmenimis būtų dedamos pastangos siekiant sukurti Europos vertybėmis ir principais pagrįstus tarptautinius standartus, kartu nepažeidžiant BDAR; pabrėžia, kad Europos dominuojanti padėtis šioje srityje padėtų mūsų žemynui geriau ginti mūsų piliečių teises, apsaugoti mūsų vertybes ir principus, skatinti patikimas skaitmenines inovacijas ir paspartinti ekonomikos augimą išvengiant susiskaidymo;

2.  daro išvadą, kad praėjus dvejiems metams nuo BDAR taikymo pradžios jis iš esmės buvo sėkmingas ir sutinka su Komisija, kad šiuo etapu teisės akto atnaujinti ar peržiūrėti nereikia;

3.  pripažįsta, kad iki kito Komisijos vertinimo daugiausia dėmesio ir toliau turi būti skiriama įgyvendinimo gerinimui ir tam, kad būtų stiprinami BDAR vykdymo užtikrinimo veiksmai;

4.  pripažįsta, kad reikia griežtai ir veiksmingai užtikrinti BDAR taikymą didelėms skaitmeninėms platformoms, integruotoms bendrovėms ir kitoms skaitmeninėms paslaugoms, ypač reklamos internete, itin tikslios reklamos, algoritminio profiliavimo, turinio reitingavimo, sklaidos ir papildymo srityse;

Teisinis duomenų tvarkymo pagrindas

5.  pažymi, kad visi BDAR 6 straipsnyje nustatyti teisiniai pagrindai yra lygiaverčiai, atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymą, ir kad tai pačiai duomenų tvarkymo veiklai gali būti taikomas daugiau nei vienas pagrindas; ragina duomenų priežiūros institucijas konkrečiai nurodyti, kad duomenų valdytojai, vykdydami kiekvieną tvarkymo veiklą, privalo remtis tik vienu teisiniu pagrindu, taip pat nurodyti, kaip vykdant tvarkymo operacijas remiamasi kiekvienu teisiniu pagrindu; yra susirūpinęs dėl to, kad duomenų valdytojai savo privatumo politikoje neretai nurodo visus BDAR numatytus teisinius pagrindus, bet nepateikia išsamesnio paaiškinimo ir konkrečiai nenurodo atitinkamos tvarkymo operacijos; supranta, kad dėl šios praktikos duomenų subjektai ir priežiūros institucijos negali įvertinti, ar šie teisiniai pagrindai yra tinkami; primena, kad siekiant tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis būtina nustatyti teisėtą pagrindą pagal 6 straipsnį ir atskirą tvarkymo sąlygą pagal 9 straipsnį; primena duomenų valdytojams apie jų teisinę prievolę atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą (DPIA), kai tvarkant duomenis tikriausiai kils didelis pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms;

6.  primena, kad nuo BDAR taikymo pradžios „sutikimas“ reiškia bet kokį laisvą, konkretų, informuotą ir nedviprasmišką duomenų subjekto valios išreiškimą; pabrėžia, kad ši taisyklė taip pat taikoma E. privatumo direktyvai; pažymi, kad galiojančio sutikimo įgyvendinimui ir toliau trukdo manipuliacijos metodai, visuotinis sekimas ir kita neetiška praktika; yra susirūpinęs dėl to, kad asmenys dažnai patiria finansinį spaudimą duoti sutikimą mainais už nuolaidas ar kitus komercinius pasiūlymus arba yra priversti duoti sutikimą, su sąlyga, kad bus suteikta galimybė naudotis paslauga taikant susiejimo nuostatas, o taip pažeidžiamas BDAR 7 straipsnis; primena EDAV suderintas taisykles dėl galiojančio sutikimo reikšmės, kuriomis pakeičiami įvairūs daugybės nacionalinių DAI aiškinimai ir padedama išvengti bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymo; taip pat primena EDAV ir Komisijos gaires, kuriose nustatyta, kad tais atvejais, kai duomenų subjektas iš pradžių davė sutikimą, tačiau asmens duomenys toliau tvarkomi kitu tikslu nei tuo, dėl kurio duomenų subjektas davė sutikimą, pradinis sutikimas negali būti laikomas teisėtu pagrindu toliau tvarkyti duomenis, nes galiojantis sutikimas turi būti pagrįstas informacija ir konkretus; atkreipia dėmesį į būsimas EDAV gaires dėl asmens duomenų tvarkymo mokslinių tyrimų tikslais, kuriose bus pateiktas paaiškinimas dėl BDAR 50 konstatuojamosios dalies;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad teisėti interesai labai dažnai nurodomi kaip duomenų tvarkymo teisinis pagrindas tuo piktnaudžiaujant; pažymi, kad duomenų valdytojai ir toliau atsižvelgia į teisėtus interesus netaikydami privalomo interesų pusiausvyros patikrinimo, kuris apima pagrindinių teisių vertinimą; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės priima nacionalinės teisės aktus, kad nustatytų duomenų tvarkymo dėl teisėtų interesų sąlygas, užtikrindamos atitinkamų duomenų valdytojo ir susijusių asmenų interesų pusiausvyrą, o pagal BDAR visi duomenų valdytojai privalo patys užtikrinti šią pusiausvyrą ir remtis tuo teisiniu pagrindu; nerimauja, kad kai kurie nacionaliniai teisėtų interesų išaiškinimai nedera su 47 konstatuojamąja dalimi ir jais iš tiesų draudžiama tvarkyti duomenis remiantis teisėtu interesu; palankiai vertina tai, kad EDAV jau pradėjo dirbti, kad atnaujintų 29 straipsnio darbo grupės (WP 29) nuomonę dėl teisėto intereso, kaip teisėto duomenų tvarkymo pagrindo, taikymo, siekiant išspręsti Komisijos ataskaitoje aptartus klausimus;

Duomenų subjektų teisės

8.  pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas naudotis BDAR numatytomis asmens teisėmis, pavyzdžiui, duomenų perkeliamumu arba teisėmis, susijusiomis su automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą; palankiai vertina EDAV gaires dėl automatizuoto sprendimų priėmimo ir dėl duomenų perkeliamumo; pažymi, kad kai kuriuose sektoriuose nebuvo visiškai įgyvendinta teisė į duomenų perkeliamumą; ragina EDAV remti interneto platformas, siekiant sukurti vieną kontaktinį centrą visoms pagrindinėms skaitmeninėms platformoms, iš kurių naudotojo prašymus būtų galima persiųsti tinkamam gavėjui; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal duomenų minimizavimo principą teisės į anonimiškumą įgyvendinimas faktiškai užkerta kelią neteisėtam atskleidimui, tapatybės vagystei ir kitų formų piktnaudžiavimui asmens duomenimis;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad paisydamos teisės būti informuotam įmonės turi teikti informaciją glaustai, skaidriai ir suprantamai, kad su ja būtų lengva susipažinti, ir vengti teisinės kalbos pranešimuose apie duomenų apsaugą; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios įmonės ir toliau pažeidžia savo prievoles pagal BDAR 12 straipsnio 1 dalį ir nepateikia visos EDAV rekomenduojamos pateikti svarbios informacijos, be kita ko, subjektų, su kuriais jos dalijasi duomenimis, pavadinimų; primena, kad prievolė teikti paprastą ir prieinamą informaciją, yra ypač griežta, kai tai susiję su vaikais; yra susirūpinęs dėl to, kad daug kur trūksta tinkamai veikiančių duomenų subjektų prieigos mechanizmų; atkreipia dėmesį į tai, kad žmonės dažnai nesugeba priversti interneto platformų atskleisti jiems jų elgsenos profilių; yra susirūpinęs dėl to, kad įmonės pernelyg dažnai neatkreipia dėmesio į tai, kad naudojami duomenys taip pat yra asmens duomenys ir jiems taikomos visos BDAR numatytos apsaugos priemonės;

Mažosios įmonės ir organizacijos

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie suinteresuotieji subjektai nurodo, kad Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymas yra itin sudėtingas, visų pirma tai pasakytina apie mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), startuolius, organizacijas, asociacijas, įskaitant mokyklas, klubus ir draugijas; tačiau pažymi, kad daugelis BDAR numatytų teisių ir prievolių nėra naujos ir galiojo dar pagal Direktyvą 95/46/EB(4), bet retai tebuvo įgyvendinamos; mano, kad BDAR ir jo vykdymo užtikrinimas neturi mažesnėms įmonėms sukelti nepageidaujamų su atitiktimi susijusių pasekmių, kurių nepatirtų didžiosios įmonės; mano, kad nacionalinių valdžios institucijų ir Komisijos informacinėse kampanijose reikėtų teikti daugiau paramos, informacijos ir mokymo galimybių siekiant padėti gilinti žinias, gerinti BDAR įgyvendinimo kokybę ir didinti informuotumą apie jo reikalavimus ir tikslą;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ, startuoliams, organizacijoms ir asociacijoms, įskaitant mokyklas, klubus ir draugijas, nenumatytos jokios nukrypti leidžiančios nuostatos, ir kad BDAR joms taikomas visa apimtimi; todėl ragina EDAV suteikti aiškią informaciją siekiant išvengti su BDAR aiškinimu susijusių nesusipratimų ir sukurti praktinę BDAR priemonę, kad MVĮ, startuoliai, organizacijos ir asociacijos, įskaitant mokyklas, klubus ir draugijas, vykdantys nedidelės rizikos duomenų tvarkymo veiklą, galėtų lengviau įgyvendinti BDAR; ragina valstybes nares skirti pakankamus išteklius, kad DAI galėtų informuoti apie tokias praktines priemones; ragina EDAV parengti privatumo politikos šablonus, kuriuos organizacijos gali naudoti ir, nesinaudodamos brangiomis trečiosios šalies paslaugomis, lengviau įrodyti faktinę atitiktį BDAR praktikoje;

Vykdymo užtikrinimas

12.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad DAI, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo BDAR taikymo pradžios, jo vykdymą užtikrina nevienodai, o kartais apskritai neužtikrina jo vykdymo, todėl apgailestauja, kad padėtis vykdymo užtikrinimo srityje iš esmės nepagerėjo, palyginti su padėtimi tuo metu, kai galiojo Direktyva 95/46/EB;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įvairių pažeidimų, padarytų per pirmuosius 18 BDAR taikymo mėnesių, buvo pateikta apytiksliai 275 000 skundų ir skirtos 785 administracinės baudos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tik labai nedidelė pateiktų skundų dalis iki šiol buvo išspręsta; yra susipažinęs su problemomis, kurias sukelia asmens duomenų saugumo pažeidimai, ir primena dabartines EDAV gaires, kuriose paaiškinti pranešimo, duomenų subjektų informavimo ir su teisių gynimo priemonėmis susiję terminai; atkreipia dėmesį į tai, kad europinė standartinė pranešimo apie duomenų saugumo pažeidimą forma galėtų būti naudinga derinant skirtingus nacionalinius požiūrius; tačiau apgailestauja dėl to, kad baudų suma įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi ir kad kai kurios didelėms įmonėms skiriamos baudos yra per mažos, kad turėtų norimą nuo duomenų apsaugos pažeidimų atgrasantį poveikį; ragina DAI sugriežtinti vykdymo užtikrinimą, patraukimą atsakomybėn ir baudas už duomenų apsaugos pažeidimus ir visapusiškai pasinaudoti BDAR numatytomis galimybėmis skirti baudas ir naudoti kitas taisomąsias priemones; pabrėžia, kad draudimai tvarkyti duomenis arba prievolė ištrinti asmens duomenis, kurie buvo įgyti nesilaikant BDAR, gali turėti tokį pat ar net didesnį atgrasomąjį poveikį nei baudos; ragina Komisiją ir EDAV suderinti nuobaudas parengiant gaires ir aiškius kriterijus, kaip tai buvo padaryta Vokietijos priežiūros institucijų konferencijoje, siekiant didesnio teisinio saugumo ir užkirsti kelią įmonėms steigtis ten, kur taikomos mažiausios nuobaudos;

14.  yra susirūpinęs dėl kai kurių duomenų apsaugos institucijų atliekamo bylų tyrimo trukmės ir jo neigiamo poveikio veiksmingam vykdymo užtikrinimui bei piliečių pasitikėjimui; ragina DAI paspartinti bylų sprendimą ir pasinaudoti įvairiomis BDAR numatytomis galimybėmis, visų pirma, jeigu susiduriama su sisteminiais ir nuolatiniais pažeidimais, įskaitant pelningą interesą ir didelį nukentėjusių duomenų subjektų skaičių;

15.  nerimauja, kad 21 valstybės narės iš visų 31 valstybių, taikančių BDAR, t. y. visų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės šalių ir Jungtinės Karalystės priežiūros institucijos aiškiai nurodė, kad jos neturi pakankamai žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių, patalpų ir infrastruktūros, kad galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis ir vykdyti savo įgaliojimus; yra susirūpinęs dėl specialių techninių darbuotojų trūkumo daugumoje priežiūros institucijų visoje ES, dėl kurio sunku atlikti tyrimus ir užtikrinti vykdymą; susirūpinęs pažymi, kad priežiūros institucijos patiria įtampą dėl didėjančios neatitikties tarp jų pareigų apsaugoti asmens duomenis ir tam skirtų išteklių; pažymi, kad skaitmeninės paslaugos taps vis sudėtingesnės dėl dažnesnio tokių inovacijų kaip dirbtinis intelektas naudojimo (t. y. paaštrinama riboto duomenų tvarkymo skaidrumo, ypač algoritminio mokymo srityje, problema); todėl atkreipia dėmesį į tai, jog svarbu, kad ES priežiūros institucijos, taip pat EDAV turėtų pakankamai finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų greitai ir išsamiai nagrinėti vis daugiau daug išteklių reikalaujančių ir sudėtingų bylų, ir koordinuoti bei palengvinti nacionalinių DAI bendradarbiavimą, siekiant tinkamai stebėti BDAR taikymą ir apsaugoti pagrindines teises ir laisves; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl nepakankamų DAI išteklių, visų pirma lyginant jų išteklius su didelių technologijų bendrovių pajamomis, gali būti tariamasi dėl atsiskaitymo, nes taip sumažėtų ilgų ir griozdiškų procedūrų išlaidos;

16.  ragina Komisiją įvertinti galimybę įpareigoti stambias tarptautines technologijų įmones mokėti už savo pačių priežiūrą įvedant ES skaitmeninį mokestį;

17.  su susirūpinimu konstatuoja, kad DAI neužtikrinant vykdymo ir Komisijai nesugebant imtis veiksmų dėl DAI išteklių trūkumo vykdymo užtikrinimo našta tenka pavieniams piliečiams, kurie turi kreiptis su duomenų apsaugos skundais į teismą; nerimauja, kad kartais teismai priteisia pavieniams ieškovams sumokėti kompensacijas ir neįpareigoja organizacijos arba įmonės spręsti struktūrinių problemų; mano, kad dėl privataus vykdymo užtikrinimo gali susiformuoti svarbi jurisprudencija, bet juo nėra pakeičiamas DAI vykdymo užtikrinimo darbas ar Komisijos veiksmai, susiję su išteklių trūkumu; apgailestauja dėl to, kad tos valstybės narės pažeidžia BDAR 52 straipsnio 4 dalį; todėl ragina valstybes nares laikytis savo teisinio įsipareigojimo pagal 52 straipsnio 4 dalį skirti pakankamai lėšų savo DAI, kad jos galėtų atlikti savo darbą kuo geriau ir Europos lygmeniu užtikrinti vienodas sąlygas užtikrinant BDAR vykdymą; apgailestauja, kad Komisija dar nepradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrų prieš valstybes nares, kurios nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų pagal BDAR, ir ragina Komisiją tai nedelsiant padaryti; ragina Komisiją ir EDAV imtis tolesnių veiksmų dėl 2020 m. birželio 24 d. Komisijos komunikato ir įvertinti BDAR veikimą ir vykdymo užtikrinimą;

18.  apgailestauja, kad dauguma valstybių narių nusprendė neįgyvendinti BDAR 80 straipsnio 2 dalies; ragina visas valstybes nares pasinaudoti 80 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendinti teisę teikti skundus ir kreiptis į teismą duomenų subjektui nesuteikus įgaliojimų; ragina valstybes nares patikslinti skundų pateikėjų poziciją procesuose pagal nacionalinių administracinių procedūrų teisės aktus, taikomus priežiūros institucijoms; atkreipia dėmesį į tai, kad taip turėtų būti patikslinta, kad skundų pateikėjai atlieka ne tik pasyvų vaidmenį procese, bet turėtų turėti galimybę įsikišti įvairiuose jo etapuose;

Bendradarbiavimas ir nuoseklumas

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad prastas vykdymo užtikrinimas ypač pastebimas tarpvalstybinių skundų atveju, ir apgailestauja, kad 14 valstybių narių DAI neturi tinkamų išteklių, kad galėtų prisidėti prie bendradarbiavimo ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmų; ragina EDAV labiau stengtis, siekiant užtikrinti teisingą BDAR 60 ir 63 straipsnių taikymą ir primena priežiūros institucijoms, kad jos išimtinėmis aplinkybėmis gali pasinaudoti BDAR 66 straipsnyje numatyta skubos procedūra, visų pirma laikinosiomis priemonėmis;

20.  akcentuoja vieno langelio principu veikiančio mechanizmo svarbą užtikrinant teisinį saugumą ir sumažinant ir įmonėms, ir piliečiams tenkančią administracinę naštą; tačiau išreiškia didelį susirūpinimą dėl mechanizmo veikimo, visų pirma dėl Airijos ir Liuksemburgo DAI vaidmens; pažymi, kad šios DAI atsako už didelio bylų skaičiaus nagrinėjimą, nes daugelio technologijų įmonių ES būstinės yra užregistruotos Airijoje ar Liuksemburge; ypač nerimauja dėl to, kad Airijos duomenų apsaugos institucija, užuot skyrusi sankcijas, daugumą bylų paprastai išsprendžia taikiai, ir kad 2018 m. Airijai perduotos bylose dar nepasiektas sprendimo projekto etapas pagal BDAR 60 straipsnio 3 dalį; ragina šias DAI paspartinti savo vykdomus didelių bylų tyrimus ir taip parodyti ES piliečiams, kad duomenų apsauga yra ES įgyvendinama teisė; pažymi, kad tokio vieno langelio principu veikiančio mechanizmo sėkmę lemia tai, kiek laiko ir pastangų DAI gali skirti pavienių tarpvalstybinių atvejų tyrimui EDAV ir bendradarbiavimui tokiais atvejais, ir kad nepakankama politinė valia ir ištekliai sukelia tiesioginių padarinių tinkamam mechanizmo veikimui;

21.  pastebi valstybių narių gairių ir EDAV gairių neatitikimus; atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės DAI gali skirtingai aiškinti BDAR, todėl valstybėse narėse jis gali būti taikomas nevienodai; pažymi, kad dėl šios situacijos atsiranda geografinių pranašumų, o įmonės atsiduria nepalankioje padėtyje; ragina Komisiją įvertinti, ar nacionalinės administracinės procedūros trukdo visapusiškai veiksmingai bendradarbiauti pagal BDAR 60 straipsnį, taip pat veiksmingai jį užtikrinti; ragina DAI, padedant EDAV, siekti nuoseklaus aiškinimo ir gairių; visų pirma ragina EDAV nustatyti pagrindinius bendros administracinės skundų nagrinėjimo tarpvalstybinėse bylose procedūros elementus taikant 60 straipsnyje nustatytą bendradarbiavimo tvarką; tvirtai mano, kad tai turėtų būti daroma vadovaujantis gairėmis dėl bendrų tyrimų atlikimo ir sprendimų priėmimo terminų; ragina EDAV stiprinti nuoseklumo užtikrinimo mechanizmą ir padaryti jį privalomą visais bendrais atvejais ar visose tarpvalstybinį poveikį darančiose bylose, kad būtų išvengta nenuoseklaus požiūrio ir skirtingų sprendimų pavienėse DAI, nes tai keltų pavojų vienodam BDAR aiškinimui ir taikymui; mano, kad šis bendras aiškinimas, taikymas ir gairės padės sukurti sėkmingą bendrąją skaitmeninę rinką;

22.  ragina EDAV skelbti posėdžio darbotvarkes iki posėdžių ir visuomenei ir Parlamentui teikti išsamesnes posėdžių santraukas;

Fragmentiškai įgyvendinamas BDAR

23.  apgailestauja, kad valstybių narių fakultatyvių specialių sąlygų (pvz., duomenų tvarkymas viešojo intereso labui arba valdžios institucijų vykdomas duomenų tvarkymas remiantis valstybės narės įstatymu ir amžiumi, nuo kurio vaikai duoda sutikimą) taikymas buvo žalingas siekiant visiško duomenų apsaugos suderinimo ir pašalinant skirtingas rinkos sąlygas įmonėms visoje ES, ir reiškia susirūpinimą, kad dėl šios priežasties gali padidėti atitikties BDAR užtikrinimo išlaidos; ragina EDAV pateikti rekomendacijas, kaip spręsti skirtingo valstybių narių fakultatyvių specialių sąlygų įgyvendinimo klausimą; ragina Komisiją pasinaudoti savo įgaliojimais ir įsikišti valstybėse narėse, kai dėl nacionalinių priemonių, veiksmų ir sprendimų nukenčia BDAR dvasia, tikslas ir turinys, siekiant užkirsti kelią nevienodai piliečių apsaugai ir rinkos iškraipymams; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės nustatė skirtingą amžiaus, iki kurio sutikimą duoda tėvai, intervalą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti šio nevienodo požiūrio į vaikų veiklą ir jų apsaugą internete poveikį; pažymi, kad valstybės narės įstatymo ir BDAR kolizijos atveju viršesnės turėtų būti BDAR nuostatos;

24.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad kai kurių valstybių narių valdžios institucijos piktnaudžiauja BDAR apribodamos žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų veiklą; visiškai pritaria Komisijai, kad duomenų apsaugos taisyklės neturėtų daryti poveikio naudojimuisi žodžio laisve ir teise į informaciją, ypač neturėtų turėti neigiamo poveikio arba būti aiškinamos kaip būdas daryti spaudimą žurnalistams, kad jie atskleistų savo šaltinius; tačiau yra nusivylęs dėl to, kad Komisija vis dar neužbaigė asmens duomenų apsaugos teisės ir saviraiškos ir informacijos laisvės pusiausvyros vertinimo, kaip nustatyta BDAR 85 straipsnyje; ragina Komisiją nedelsiant užbaigti šios srities nacionalinės teisės aktų vertinimą ir išnaudoti visas turimas priemones, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi BDAR, ir apriboti duomenų apsaugos sistemos susiskaidymą;

Pritaikytoji duomenų apsauga

25.  ragina priežiūros institucijas įvertinti 25 straipsnio dėl pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos įgyvendinimą, visų pirma siekiant užtikrinti technines ir veiklos priemones, kurios reikalingos duomenų kiekio mažinimo ir tikslų apribojimo principams įgyvendinti, ir išsiaiškinti, kokį poveikį ši nuostata turėjo duomenų tvarkymo technologijų gamintojams; palankiai vertina tai, kad 2020 m. spalio mėn. EDAV priėmė Gaires Nr. 04/2019 dėl pritaikytosios duomenų apsaugos ir standartizuotosios duomenų apsaugos pagal 25 straipsnį, kuriomis siekiama prisidėti prie šių sąvokų teisinio aiškumo; ragina priežiūros institucijas taip pat įvertinti tinkamą standartizuotų parametrų naudojimą, kaip numatyta 25 straipsnio 2 dalyje, įskaitant atvejus, kai juos naudoja pagrindiniai interneto paslaugų teikėjai; rekomenduoja, kad EDAV priimtų gaires, pagal kurias būtų nustatoma, kokiomis konkrečiomis sąlygomis ir kokiais (kokių klasių) atvejais IRT gamintojai turi būti laikomi duomenų valdytojais pagal 4 straipsnio 7 dalį, kalbant apie tai, kad jie nustato duomenų tvarkymo būdus; pažymi, kad duomenų apsauga vis dar didžiąja dalimi užtikrinama atliekant užduotis rankiniu būdu ir įvairia forma, o naudojamos sistemos nėra suderinamos; ragina EDAV parengti gaires, kurios padėtų praktiškai įgyvendinti duomenų apsaugos reikalavimus, įskaitant gaires dėl poveikio duomenų apsaugai vertinimų (35 straipsnis), pritaikytosios duomenų apsaugos ir standartizuotosios duomenų apsaugos (25 straipsnis), informacijos duomenų subjektams (12–-14 straipsniai), naudojimosi duomenų subjektų teisėmis (15–18, 20–21 straipsniai) ir duomenų tvarkymo veiklos įrašų (30 straipsnis); ragina EDAV užtikrinti, kad tokias gaires būtų lengva taikyti ir kad būtų užtikrinama įrenginių tarpusavio sąveika grindžiama komunikacija tarp duomenų subjektų, duomenų valdytojų ir DAI (automatizuota duomenų apsauga); ragina Komisiją glaudžiai derinant veiksmus su EDAV pagal 12 straipsnio 8 dalį kurti kompiuteriu skaitomas piktogramas duomenų subjektams informuoti; ragina EDAV ir priežiūros institucijas pagal 21 straipsnio 5 dalį išnaudoti visą potencialą, susijusį su automatizuotomis priemonėmis nesutikti dėl asmens duomenų tvarkymo;

Gairės

26.  ragina EDAV praktiškai suderinti duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimą šiuo tikslu parengiant gaires, inter alia, atsižvelgiant į poreikį įvertinti riziką, susijusią su duomenų tvarkymu, duomenų subjektų informavimą (12–14 straipsniai), duomenų subjektų teisių įgyvendinimą (15–18, 20–21 straipsniai) ir atskaitomybės principo įgyvendinimą; ragina EDAV paskelbti gaires, kuriose skirtingo teisėto naudojimo atvejai būtų suskirstomi pagal duomenų subjektų teisėms ir laisvėms keliamą pavojų, ir rekomendacijas dėl tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, aiškiai nurodant neteisėto naudojimo atvejus; ragina EDAV peržiūrėti WP 29 2014 m. balandžio 10 d. nuomonę Nr. 05/2014 dėl nuasmeninimo metodų ir sudaryti aiškių kriterijų sąrašą, kuris padėtų užtikrinti anoniminimą; ragina EDAV pateikti paaiškinimą dėl duomenų tvarkymo žmogiškųjų išteklių tikslais; atkreipia dėmesį į EDAV išvadą, kad poreikis įvertinti riziką, susijusią su duomenų tvarkymu, kaip nustatyta BDAR, turėtų būti išlaikytas, nes duomenų subjektams kylanti rizika nėra susijusi su duomenų valdytojų dydžiu; ragina geriau išnaudoti mechanizmą, kurį naudodama Komisija gali konsultuotis su EDAV BDAR reglamentuojamais klausimais;

27.  pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos išryškėjo poreikis, kad DAI ir EDAV parengtų aiškias gaires dėl tinkamo BDAR įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo visuomenės sveikatos srityje; šiuo atžvilgiu primena Gaires Nr. 03/2020 dėl su sveikata susijusių duomenų tvarkymo mokslinių tyrimų tikslais atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos protrūkį, ir Gaires Nr. 04/2020 dėl buvimo vietos duomenų ir kontaktų atsekimo priemonių naudojimo per COVID-19 protrūkį; ragina Komisiją, kuriant bendrą Europos sveikatos erdvę, užtikrinti visišką atitiktį BDAR;

Tarptautiniai asmens duomenų srautai ir bendradarbiavimas

28.  pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas laisvam asmens duomenų judėjimui tarptautiniu lygmeniu, nesumažinant pagal BDAR užtikrinamos apsaugos lygio; remia Komisijos praktiką duomenų apsaugos ir asmens duomenų srautų klausimus spręsti atskirai nuo prekybos susitarimų; mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas duomenų apsaugos srityje ir atitinkamų taisyklių suderinimas su BDAR padidins tarpusavio pasitikėjimą, skatins technologinių ir teisinių sunkumų suvokimą ir galiausiai sudarys palankias sąlygas tarpvalstybiniams duomenų srautams, kurie yra itin svarbūs tarptautinei prekybai; pripažįsta, kad teisiniai reikalavimai duomenų tvarkymo veiklą vykdančioms įmonėms ES ir trečiųjų šalių jurisdikcijose, visų pirma JAV, skiriasi;

29.  pabrėžia, kad sprendimai dėl tinkamumo turėtų būti ne politiniai, o teisiniai; ragina dėti nuolatines pastangas, siekiant skatinti pasaulines teisines sistemas, kuriose duomenis būtų galima perduoti, remiantis BDAR ir Europos Tarybos 108-ąja + konvencija; taip pat pažymi, kad suinteresuotieji subjektai laiko sprendimus dėl tinkamumo esmine tokių duomenų srautų užtikrinimo priemone, nes jie jų nesieja su papildomomis sąlygomis ar leidimais; tačiau akcentuoja, kad iki šiol sprendimai dėl tinkamumo priimti tik dėl devynių šalių, nors daugelyje kitų trečiųjų šalių buvo neseniai priimti nauji duomenų apsaugos įstatymai, kuriuose įtvirtinamos panašios taisyklės ir principai, kaip BDAR; pažymi, kad iki šiol nė vienas mechanizmas, kuriuo garantuojamas teisėtas komercinių asmens duomenų perdavimas tarp ES ir JAV, teisiškai nebuvo patvirtintas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT);

30.  palankiai vertina tai, kad ES ir Japonija priėmė pirmąjį sprendimą dėl tarpusavio tinkamumo, kuriuo sukuriama didžiausia pasaulyje laisvų ir saugių duomenų srautų erdvė; tačiau ragina Komisiją, atliekant pirmąją šios priemonės peržiūrą, atsižvelgti į visus Parlamento iškeltus klausimus ir kuo greičiau viešai paskelbti rezultatus, nes peržiūra turėjo būti patvirtinta iki 2021 m. sausio mėn.;

31.  ragina Komisiją paskelbti kriterijų rinkinį, pagal kurį nustatoma, ar trečioji šalis užtikrina „iš esmės lygiavertį“ apsaugos lygį, kuris užtikrinamas ES, ypač kiek tai susiję su galimybe pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir vyriausybės prieiga prie duomenų; primygtinai reikalauja užtikrinti veiksmingą nuostatų, susijusių su Sąjungos teisėje neleidžiamu duomenų perdavimu ar atskleidimu, taikymą ir laikymąsi, kaip numatyta BDAR 48 straipsnyje, visų pirma kalbant apie trečiosios šalies valdžios institucijų prašymą susipažinti su asmens duomenimis Sąjungoje, ir ragina EDAV ir DAI teikti rekomendacijas ir užtikrinti šių nuostatų vykdymą, be kita ko, vertinant ir kuriant asmens duomenų perdavimo mechanizmus;

32.  ragina Komisiją priimti deleguotuosius aktus, siekiant patikslinti reikalavimus, į kuriuos reikia atsižvelgti pagal 42 straipsnio 1 dalį taikant duomenų apsaugos sertifikavimo mechanizmą, siekiant paspartinti pastarojo naudojimą, įskaitant privalomus ir įgyvendinamus trečiosios šalies duomenų valdytojo arba tvarkytojo įsipareigojimus, ir, atliekant tarptautinį duomenų perdavimą, taikyti tinkamas apsaugos priemones, įskaitant su duomenų subjektų teisėmis susijusias priemones, kaip nustatyta 46 straipsnio 2 dalies f punkte;

33.  pakartoja tai, kad masinio sekimo programos, apimančios masinį duomenų rinkimą, neleidžia įvertinti tinkamumo; ragina Komisiją ESTT išvadomis Sprendimuose Schrems I(5), II(6) ir Privacy International ir kt. (2020 m.)(7) vadovautis visais atvejais persvarstant sprendimus dėl tinkamumo ir dalyvaujant šiuo metu vykstančiose ir būsimose derybose; primena, kad duomenų perdavimas, remiantis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, susijusiomis su konkrečiomis situacijomis, kaip nustatyta BDAR 49 straipsnyje, turėtų būti vykdomas tik išimtiniais atvejais; šiuo atžvilgiu palankiai vertina EDAV ir DAI gaires ir ragina EDAV ir DAI užtikrinti nuoseklų aiškinimą taikant ir kontroliuojant tokias nukrypti leidžiančias nuostatas, laikantis EDAV gairių Nr. 02/2018;

34.  ragina DAI ir Komisiją sistemingai vertinti, ar duomenų apsaugos taisyklės yra praktiškai taikomos trečiosiose šalyse, laikantis ESTT jurisprudencijos;

35.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant paskelbti pagal 1995 m. direktyvą priimtų sprendimų dėl tinkamumo peržiūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad, nesant sprendimo dėl tinkamumo, vykstant tarptautiniam duomenų perdavimui dažniausiai naudojama priemonė yra standartinės sutarčių sąlygos (SSS); pažymi, kad ESTT patvirtino Sprendimo 2010/87/ES dėl SSS(8) galiojimą ir pareikalavo įvertinti apsaugos, kurią perduodamiems duomenims suteikia trečioji šalis, lygį ir atitinkamus tos trečiosios šalies teisinės sistemos aspektus, susijusius su valdžios institucijų prieiga prie perduotų asmens duomenų; ragina Komisiją paspartinti darbą, susijusį su atnaujintomis SSS dėl tarptautinių duomenų perdavimo siekiant užtikrinti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) vienodas sąlygas tarptautiniu lygmeniu; palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė SSS projektą ir tikslą sukurti naudotojams patogesnes SSS ir pašalinti nustatytus dabartinių standartų trūkumus;

36.  primena EDAV Gaires Nr. 1/2019 dėl elgesio kodeksų ir stebėsenos įstaigų pagal Reglamentą (ES) 2016/679; pripažįsta, kad ši priemonė dabar nepakankamai naudojama, nepaisant atitikties BDAR užtikrinimo, kai ji naudojama kartu su privalomais ir užtikrinamais trečiosios šalies duomenų valdytojo arba tvarkytojo įsipareigojimais, siekiant taikyti tinkamas apsaugos priemones; atkreipia dėmesį į šios priemonės potencialą geriau remti MVĮ ir suteikti daugiau teisinio tikrumo tarptautinio duomenų perdavimo skirtinguose sektoriuose atvejais;

Būsimi Sąjungos teisės aktai

37.  pritaria nuomonei, kad technologijų požiūriu neutralus BDAR yra patikima naujų technologijų reglamentavimo sistema; vis dėlto mano, kad reikia labiau stengtis, siekiant spręsti platesnio masto skaitmeninimo klausimus, pvz., monopolines situacijas ir galios pusiausvyros nebuvimą, šiuo tikslu priimant konkretų reglamentą, ir atidžiai išnagrinėti BDAR ryšį su kiekviena nauja teisėkūros iniciatyva, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir pašalinti teisines spragas; primena Komisijai jos įsipareigojimą užtikrinti, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pvz., akto dėl duomenų valdymo, duomenų akto, skaitmeninių paslaugų akto arba akto dėl dirbtinio intelekto, visada turi visiškai atitikti BDAR ir Teisėsaugos direktyvą(9); mano, kad teisės aktų leidėjų per tarpinstitucines derybas priimti galutiniai teisės aktų tekstai turi visiškai atitikti duomenų apsaugos acquis; tačiau apgailestauja, kad pati Komisija pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ne visada laikėsi nuoseklaus požiūrio į duomenų apsaugą; pabrėžia, kad nuoroda į BDAR taikymą arba formuluotė „nepažeidžiant BDAR“, automatiškai nereiškia, kad pasiūlymas atitinka BDAR; ragina Komisiją konsultuotis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP) ir EDAV tais atvejais, kai, dėl asmens duomenų tvarkymo po to, kai buvo priimtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, daromas poveikis asmenų teisių ir laisvių apsaugai; be to, ragina Komisiją, rengiant pasiūlymus arba rekomendacijas, stengtis konsultuotis su EDAPP, siekiant užtikrinti duomenų apsaugos taisyklių nuoseklumą visoje Sąjungoje ir visada atlikti poveikio vertinimą;

38.  pažymi, kad profiliavimas, nors pagal BDAR 22 straipsnį leidžiamas tik griežtomis ir konkrečiomis sąlygomis, naudojamas vis dažniau, nes asmenų veikla internete sudaro sąlygas susidaryti išsamų vaizdą apie jų psichologiją ir privatų gyvenimą; pažymi, kad, pasinaudojant profiliavimu, galima manipuliuoti naudotojų elgesiu, todėl asmens duomenų, susijusių su skaitmeninių paslaugų naudojimu, rinkimas ir tvarkymas turėtų būti susijęs tik su atvejais, kai tai yra griežtai būtina siekiant naudotojams teikti paslaugas ir atsiųsti sąskaitas; ragina Komisiją, jeigu ji to dar nepadarė, pasiūlyti griežtus konkretiems sektoriams skirtus duomenų apsaugos teisės aktus, susijusius su neskelbtinų kategorijų asmens duomenimis; reikalauja asmens duomenų tvarkymo veikloje imtis griežto BDAR vykdymo užtikrinimo;

39.  ragina įgalinti vartotojus, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl naujų technologijų naudojimo poveikio privatumui, ir užtikrinti sąžiningą ir skaidrų duomenų tvarkymą, numatant lengvai naudojamas parinktis duoti ar atšaukti sutikimą tvarkyti vartotojų asmens duomenis, kaip nustatyta BDAR;

Teisėsaugos direktyva

40.  yra susirūpinęs dėl to, kad teisėsaugos tikslais naudojamos duomenų apsaugos taisyklės nėra labai tinkamos, atsižvelgiant į naujas teisėsaugos kompetencijos sritis; todėl ragina Komisiją įvertinti Teisėsaugos direktyvą prieš pasibaigiant direktyvoje nustatytam galutiniam terminui ir leisti su peržiūros rezultatais susipažinti visuomenei;

E.privatumo reglamentas

41.  išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl to, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į BDAR padarytus pakeitimus, nepakankamai įgyvendina E. privatumo direktyvą(10); ragina Komisiją paspartinti savo vertinimą ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš tas valstybes nares, kurios tinkamai neįgyvendino E. privatumo direktyvos; yra labai susirūpinęs dėl to, kad keletą metų vėluojanti e. privatumo reforma lemia nevienodą ES teisinę aplinką, o tai kenkia tiek įmonėms, tiek piliečiams; primena, kad E. privatumo reglamentas(11) buvo parengtas siekiant papildyti ir sukonkretinti BDAR ir kad jis įsigaliojo tuo pat metu kaip ir BDAR; pažymi, kad dėl e. privatumo taisyklių reformos negali sumažėti dabartinis pagal BDAR ir E. privatumo direktyvą suteikiamos apaugos lygis; apgailestauja, kad Tarybai prireikė ketverių metų, kad pagaliau patvirtintų savo derybinę poziciją dėl E. privatumo reglamento pasiūlymo, kai Parlamentas savo derybinę poziciją patvirtino 2017 m. spalio mėn.; primena, kaip svarbu atnaujinti 2002 m. ir 2009 m. e. privatumo taisykles ir papildyti BDAR siekiant padidinti piliečių pagrindinių teisių apsaugą ir teisinį saugumą įmonėms;

o
o   o

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, valstybių narių vyriausybėms nacionaliniams parlamentams, Europos duomenų apsaugos valdybai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

(1) OL L 119, 2016 5 4, p. 1. (2) https://edpb.europa.eu/sites/edpb/files/files/file1/edpb_contributiongdprevaluation_20200218.pdf. (3) https://edpb.europa.eu/sites/edpb/files/files/file1/19_2019_edpb_written_report_to_libe_en.pdf. (4) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31). (5) 2015 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Maximillian Schrems / Data Protection Commissioner, C-362/14, ECLI:EU:C:2015:650. (6) 2020 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo sprendimas Data Protection Commissioner / Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems, C-311/18, ECLI:EU:C:2020:559. (7) Sprendimas Privacy International, C-623/17, ir Sprendimas sujungtose bylose La Quadrature du Net ir kt., C-511/18, French Data Network ir kt., C-512/18 ir Ordre des barreaux francophones et germanophone ir kt., C-520/18. (8) 2010 m. vasario 5 d. Komisijos sprendimas 2010/87/ES dėl sutarčių standartinių sąlygų, nustatytų asmens duomenų perdavimui trečiosiose šalyse įsikūrusiems tvarkytojams pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB nuostatas, iš dalies pakeistas 2016 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/2297 (OL L 39, 2010 2 12, p. 5). (9) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89). (10) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37). (11) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2002/58/EB (COM(2017)0010).

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Albanijos (2019/2170(INI))

P9_TA(2021)0112 A9-0041/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Albanijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, 2019 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas ir 2019 m. spalio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriomis atidėti sprendimai dėl stojimo derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradžios,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Tarybos narių bendrą pareiškimą dėl stojimo derybų su Albanija ir Šiaurės Makedonija pradėjimo, kuriuo buvo patvirtintos 2020 m. kovo 25 d. Tarybos išvados dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir Salonikų darbotvarkę Vakarų Balkanų valstybėms,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „2019 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2019)0260) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2019 m. ataskaita dėl Albanijos“ (SWD(2019)0215),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2020)0660) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2020 m. ataskaita dėl Albanijos“ (SWD(2020)0354),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „2020–2025 m. ES kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais veiksmų plano“ (COM(2020)0608),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ (COM(2020)0315),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. įgyvendinant Sofijoje procesą įvykusį ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygmens susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, į kurias įtraukas sprendimas suteikti Albanijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Žiniasklaidos laisvės stiprinimas: žurnalistų apsauga Europoje, neapykantos retorika, dezinformacija ir platformų vaidmuo“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios(3),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į Zagrebo deklaraciją, dėl kurios buvo susitarta 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime vykstant vaizdo konferencijai,

–  atsižvelgdamas į ODIHR (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro) 2019 m. rugsėjo 5 d. rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą dėl 2019 m. birželio 30 d. Albanijos Respublikos vietos rinkimų ir į 2020 m. gruodžio 11 d. Venecijos komisijos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro bendrą nuomonę dėl 2020 m. liepos 30 d. Albanijos Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pakeitimų,

–  atsižvelgdamas į EP Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės 2021 m. metinę darbo programą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. Europos Parlamento rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 8 d. daugiau nei dvidešimties EP narių bendrą pareiškimą dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Albanijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0041/2021),

A.  kadangi plėtra – viena iš veiksmingiausių ES užsienio politikos priemonių, nes ja padedama plėsti pagrindinių Sąjungos vertybių – pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, teisinės valstybės, taikos kūrimo ir pagarbos žmogaus teisėms – taikymo erdvę;

B.  kadangi Albanija toliau dėjo nuolatines pastangas, siekdama narystės ES, ir įvykdė daugumą ES pateiktų sąlygų, siekdama surengti pirmąją tarpvyriausybinę konferenciją;

C.  kadangi teisinės valstybės principas – tai pagrindinis lyginamasis standartas, pagal kurį vertinama šalies kandidatės pažanga siekiant narystės ES;

D.  kadangi Albanija turi toliau daryti pažangą stiprindama demokratines institucijas ir procedūras, užtikrindama tinkamą savo teisminių institucijų veikimą, kovodama su korupcija ir gindama žiniasklaidos laisvę bei mažumų teises;

E.  kadangi norint nuosekliai įgyvendinti pagrindines reformas reikia bendro visų suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimo;

F.  kadangi Albanijos narystės ES, įgyvendinamos remiantis nuopelnais, perspektyva atitinka pačios Sąjungos politinius, saugumo ir ekonominius interesus; kadangi stojimo tvarkaraštį turėtų lemti būtinų reformų kokybė ir šalies įsipareigojimas jas vykdyti;

G.  kadangi vykdant ES plėtrą ir skatinant Vakarų Balkanų pažangą demokratijos, teisinės valstybės ir klestėjimo srityse prisidedama prie Vakarų Balkanų regiono, kuriam priklauso Albanija, saugumo ir stabilumo didinimo;

H.  kadangi visuotiniai rinkimai Albanijoje vyks 2021 m. balandžio 25 d. ir kadangi įgyvendintos ne visos ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos;

I.  kadangi 2020 m. liepos 1 d. Komisija pateikė derybų su Albanija programos projektą;

J.  kadangi vykstanti pandemija aiškiai parodė, kad ES ir Vakarų Balkanai turi ir toliau kartu spręsti bendras problemas;

K.  kadangi šalis vis dar turi atsigauti nuo didelio masto žalos, kurią padarė 2019 m. lapkričio 26 d. įvykęs žemės drebėjimas ir COVID-19 pandemija, gerinti civilinę saugą ir pasirengimą reaguoti į nelaimes, taip pat geriau pasirengti prisijungti prie Sąjungos civilinės saugos mechanizmo;

L.  kadangi atsigavimui ir rekonstrukcijai po žemės drebėjimo ES sutelkė 115 mln. EUR dydžio dotacijas, kurios įtrauktos į įsipareigojimą suteikti 400 mln. EUR paramą;

M.  kadangi COVID-19 pandemija smarkiai kenkia Albanijos ekonomikai ir viruso plitimo prevencijos priemonės daro neigiamą įtaką nacionaliniam biudžetui;

N.  kadangi ES sutelkė 3,3 mlrd. EUR kovai su COVID-19 pandemija Vakarų Balkanuose, įskaitant 38 mln. EUR tiesioginės paramos sveikatos sektoriui, 467 mln. EUR – sveikatos sistemų atsparumui sustiprinti ir pandemijos socialiniam ekonominiam poveikiui sušvelninti, 750 mln. EUR – makrofinansinei paramai, 385 mln. EUR – paramai privačiam sektoriui ir jo gaivinimui ir 1,7 mlrd. EUR Europos investicijų banko lengvatinių paskolų;

O.  kadangi ES sutelkė 51 mln. EUR, kad padėtų Albanijai kovoti su COVID-19 pandemija, ir numatė iki 180 mln. EUR makrofinansinei paramai;

P.  kadangi ES yra didžiausia Albanijos prekybos partnerė ir didžiausia finansinės paramos teikėja ir kadangi nuo 2007 m. šalis gavo 1,25 mlrd. EUR dydžio pasirengimo narystei Europos Sąjungoje finansavimą;

Q.  kadangi Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas sudarys palankesnes sąlygas ilgalaikiam ekonomikos gaivinimui po COVID-19 pandemijos ir pagal jį bus teikiama parama ekonominei plėtrai ir reformoms;

R.  kadangi nuo 2010 m. gruodžio mėn. Albanijos piliečiams taikomas bevizis režimas keliaujant į Šengeno erdvę;

S.  kadangi Albanijos piliečiai nuo 2015 m. gali dalyvauti studentų, akademiniuose ir jaunimo mainuose pagal programą „Erasmus+“;

T.  kadangi ES tebėra visiškai įsipareigojusi remti Albanijos strateginį pasirinkimą integruotis į ES, remiantis teisinės valstybės principu ir gerais kaimyniniais santykiais;

U.  kadangi Albanija tebėra patikima užsienio politikos partnerė dėl jos pastangų plėtoti regioninį bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius;

1.  palankiai vertina Albanijos strateginę orientaciją ir įsipareigojimą integruotis į ES, kurie pasireiškia gerų kaimyninių santykių palaikymu ir tęsiamu su naryste susijusių reformų įgyvendinimu; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos 2020 m. kovo 26 d. pareiškimą dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios; pabrėžia, koks svarbus yra integracijos procesas, nes jis skatina reformas, ir palankiai vertina tai, kad Albanijos piliečiai šiam procesui pritaria;

2.  mano, kad į konferenciją dėl Europos ateities prireikus turėtų būti pakviesti ir joje aktyviai dalyvauti Albanijos ir kitų Vakarų Balkanų šalių vyriausybių ir pilietinės visuomenės, įskaitant jaunimą, atstovai;

3.  pritaria, kad po to, kai bus visiškai įgyvendintos Europos Vadovų Tarybos nustatytos sąlygos ir Taryba priims derybų programą, nedelsiant būtų sušaukta pirmoji tarpvyriausybinė konferencija; primena, kad Albanija yra šalis kandidatė nuo 2014 m., o nuo 2018 m. Komisija rekomenduoja pradėti stojimo derybas;

4.  primena, kad stojimo derybos atneša permainas, ir pažymi, kad siekiant užtikrinti stojimo proceso patikimumą darant narystės ES siekimo pažangą turi matytis, jog įgyvendinami tarpiniai tikslai; primena, kad konkuruojantys veikėjai siekia kenkti tolesnei Vakarų Balkanų šalių integracijai ir politiniam stabilumui;

5.  mano, kad vyriausiojo derybininko ir derybų grupės paskyrimas, taip pat veiksmų plano, kurį įgyvendinant atsižvelgiama į 2020 m. kovo mėn. Tarybos išvadose nustatytus prioritetus, priėmimas rodo aiškų politinį įsipareigojimą aktyviau vykdyti ES integracijos procesą;

6.  pabrėžia, kad pasirengimo stojimui pagal peržiūrėtą plėtros metodiką pažanga priklauso nuo ilgalaikių, esminių ir negrįžtamų reformų visose pagrindinėse srityse, pradedant teisinės valstybės sritimi, demokratinių institucijų veikimu ir viešuoju administravimu ir baigiant ekonomika; atsižvelgdamas į tai, primena teismų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu stiprinimo, taip pat gerų kaimyninių santykių ir regioninio bendradarbiavimo svarbą;

7.  ragina Albanijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti politinį dialogą ir šalies demokratinių institucijų veikimą, kartu gerinant aplinką, skatinančią žiniasklaidos pliuralizmą ir pilietinės visuomenės veikimą;

Demokratinių institucijų veikimas

8.   ragina politinius lyderius Albanijoje sukurti pasitikėjimo atmosferą didinant skaidrumą ir išsprendžiant nepakankamo dialogo problemą ir reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vyrauja politinio susiskaldymo aplinka bei trūksta tvaraus įvairių partijų bendradarbiavimo, o tai toliau trukdo demokratiniam procesui; primena, koks svarbus konstruktyvus politinis dialogas siekiant pažangos reformų procese ir tolesnės pažangos užtikrinant normalų demokratinį Albanijos institucijų veikimą;

9.  primena bendrą politinių jėgų įsipareigojimą atsisakyti abipusių kaltinimų, vienašalių sprendimų ir boikotų ir remtis tinkamais sutarimo ieškojimo pavyzdžiais, pvz., patirtimi, kai 2020 m. birželio 5 d. pasiektas susitarimas dėl rinkimų reformos;

10.  ragina Albanijos viešąsias institucijas veikti skaidriai ir įgyvendinti gero valdymo praktiką; pabrėžia, kad svarbu imtis aktyvių veiksmų siekiant reguliariai ir laiku teikti informaciją pilietinei visuomenei, žiniasklaidai ir plačiajai visuomenei, ypač kai tai susiję su didelį visuomenės susidomėjimą keliančiais klausimais, pvz., šiuo metu vykstančia sveikatos ekstremaliąja padėtimi;

11.  pabrėžia, kad 2021 m. balandžio 25 d. visuotiniai rinkimai bus itin svarbūs stiprinant ir atnaujinant šalies demokratines procedūras ir struktūras ir siekiant didesnio politinio stabilumo; pabrėžia, kad laisvi ir sąžiningi rinkimai yra integracijos į ES pagrindas;

12.  reiškia susirūpinimą dėl kaltinimų balsų pirkimu ir primena, kad baudžiamojo persekiojimo už tai vykdymas yra viena iš 2020 m. kovo 25 d. Tarybos nustatytų sąlygų; pabrėžia, jog svarbu, kad pasirengimas 2021 m. parlamento rinkimams būtų skaidrus ir įtraukus; pažymi, kad visos politinės pajėgos, valstybinės įstaigos, pilietinė visuomenė ir žiniasklaida yra bendrai atsakingos už tai, kad būtų užtikrinta skaidri, patikima ir objektyvi rinkimų kampanija, nevykdant dezinformacijos, bauginimo ir nereiškiant melagingų kaltinimų;

13.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti 2020 m. liepos mėn. kodifikuotas rinkimų reformos priemones, kurios atitinka ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Europos Tarybos rekomendacijas; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai ir laiku įgyvendinti 2020 m. gruodžio mėn. Venecijos komisijos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro bendrą nuomonę; palankiai vertina gerus 2020 m. birželio 5 d. susitarimo, kuriuo įgyvendinamos kai kurios ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos, rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad jomis nebuvo remiamasi ir, nepaisant pakartotinių tarptautinių raginimų laukti Venecijos komisijos nuomonės, buvo imtasi tolesnių veiksmų nepasiekus plataus įvairių partijų sutarimo ir dėl to Albanijos parlamentas 2020 m. spalio mėn. priėmė ginčytinus Rinkimų kodekso pakeitimus;

14.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti aktyvesnį Albanijos parlamento dalyvavimą integracijos į ES procese, toliau stiprinant teisėkūros, priežiūros ir biudžeto kontrolės pajėgumus, siekiant užtikrinti teisės aktų suderinimą su ES acquis;

15.  primygtinai ragina Albaniją gerinti šalies valdymo koordinavimą, pagreitinti decentralizavimą vykdant teritorinio administravimo reformą, gerinti viešąsias konsultacijas vietos lygmeniu ir vykdyti viešojo administravimo reformą;

Teisinė valstybė

16.  primena, kad labai svarbu, įgyvendinant teismų reformą ir vykdant nuolatinį ir nuoseklų aukšto lygio korupcijos baudžiamąjį persekiojimą, apsaugoti teisinę valstybę; palankiai vertina pažangą įgyvendinant visapusišką teismų reformą, grindžiamą precedento neturinčiu tinkamumo eiti pareigas tikrinimo procesu ir atitinkamų institucijų bei specializuotų įstaigų steigimu, ir ragina sparčiau vykdyti šias procedūras siekiant iš tiesų pereiti prie atskaitingos, nepriklausomos ir gerai veikiančios teismų sistemos – tai būtina išankstinė sąlyga pirmajai tarpvyriausybinei konferencijai surengti;

17.  pabrėžia, kad Albanija turi parengti strategiškesnį požiūrį į teisingumo sektoriaus reformą, kad būtų išspręstas vis didėjančio neišspręstų bylų skaičiaus klausimas; ragina užtikrinti aukštus skaidrumo standartus teisingumo sektoriuje ir atnaujinti tokias priemones, kaip anksčiau veikusios internetinės duomenų bazės; palankiai vertina tai, kad paskirti nauji Konstitucinio Teismo nariai ir taip atkurtas jo funkcionalumas, ir ragina Albanijos institucijas greitai užbaigti skyrimo procesą ir atkurti Konstitucinio Teismo gebėjimą visapusiškai ir veiksmingai veikti; pabrėžia, kad reikia užtikrinti nuolatinį apeliacinių teismų veikimą ir numatyti, kad jie turėtų pakankamai darbuotojų;

18.  palankiai vertina tai, kad Aukščiausiasis teismas iš dalies yra vėl pajėgus veikti ir peržiūri daugiau nei tūkstančio bylų priimtinumą, ir ragina jį toliau daryti pažangą skiriant papildomus teisėjus, kad galėtų veikti visu pajėgumu, ir ženkliai mažinant nepriimtiną kiekį neišnagrinėtų bylų;

19.  džiaugiasi, kad įsteigtas Nacionalinis tyrimų biuras, kad jo direktorė vykdo savo pareigas ir kad šiuo metu yra įdarbinami tyrimus atliekantys darbuotojai;

20.  pabrėžia, kad Albanija turi naikinti korupciją visuose visuomenės, vyriausybės ir administracijos lygmenyse; yra susirūpinęs dėl šiuo metu taikomos praktikos, leidžiančios valstybės policijai gauti privačias dotacijas ir paramą; susirūpinęs pažymi, kad įtarimai dėl korupcijos ir toliau kenkia visuomenės pasitikėjimui valdžia ir apskritai demokratinėmis institucijomis;

21.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingą teisminių, teisėsaugos ir kovos su korupcija institucijų veikimą, bendradarbiavimą ir finansinį bei veiklos nepriklausomumą, suteikiant joms pakankamai finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių; pabrėžia, kad svarbu pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir vykdyti nepriklausomus ir nešališkus tyrimus, kurie suteiktų galimybę sėkmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn už didelio atgarsio sulaukusius nusikaltimus, įskaitant korupciją;

22.  palankiai vertina tai, kad steigiamos kovos su korupcija institucijos ir atkreipia dėmesį į padarytą pažangą kovos su korupcija teisės aktų srityje; pripažįsta, kad naujai įsteigtoje Specialiojoje kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu struktūroje atliekami tyrimai, o kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu teismai skelbia kaltinamuosius aktus; pabrėžia, kad reikia išlaikyti jų nepriklausomumą siekiant veiksmingai ir iniciatyviai kovoti su nebaudžiamumu ir aukšto lygio korupcija;

23.  ragina visose ministerijose nedelsiant priimti ir įgyvendinti konkrečius vientisumo planus, kaip numatyta kovos su korupcija sektorių strategijoje ir jos įgyvendinimo veiksmų plane; primena, kad reikia didinti skaidrumą ir prižiūrėti politinių partijų finansavimą pagal iš dalies pakeistą įstatymą dėl politinių partijų finansavimo; pažymi, kad svarbu veiksmingai įgyvendinti Albanijos aukščiausiosios valstybinės audito institucijos rekomendacijas;

24.  pažymi, kad padaugėjo aktyviai vykdomų tyrimų, baudžiamųjų bylų ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių, susijusių su neteisėtai įgytu turtu ir pinigų plovimu, dėl kurių sistemingai įšaldomas ir areštuojamas nusikalstamas turtas, ir ragina sustiprinti baudžiamąjį persekiojimą ir aktyviau priimti galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius tokiose bylose, laikantis teismų nepriklausomumo, tinkamo proceso ir teisingo bylos nagrinėjimo principų; atkreipia dėmesį į tai, kad kyla didelių problemų dėl pinigų plovimo, visų pirma statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose;

25.  palankiai vertina veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant tobulinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktus, ir ragina imtis tolesnių priemonių, skirtų nedelsiant įgyvendinti Finansinių veiksmų darbo grupės veiksmų planą, visų pirma mažinant neoficialiosios ekonomikos mastą;

26.  pabrėžia, kaip svarbu Albanijai toliau dėti pastangas ir sistemingai gerinti kovą su prekyba žmonėmis, neteisėta prekyba ginklais ir prekių klastotėmis, taip pat su kibernetiniais nusikaltimais ir terorizmo grėsmėmis;

27.  ragina Albaniją toliau stiprinti savo visapusiškas ir griežtas pastangas siekiant išardyti vietos ir tarptautinius nusikaltėlių tinklus ir panaikinti narkotikų gamybą ir prekybą jais, remiantis dideliu pastarųjų metų įdirbiu; palankiai vertina aktyvesnį šalies bendradarbiavimą su Europolu ir ES valstybių narių teisėsaugos institucijomis, dėl kurio buvo sėkmingai vykdoma daug didelio masto teisėsaugos operacijų, įskaitant pavyzdinį Albanijos ir Italijos valdžios institucijų bendradarbiavimą prižiūrint jungtinei tyrimų grupei; ragina Albanijos valdžios institucijas kuo greičiau deleguoti Albanijos ryšių prokurorą į Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūrą (Eurojustą); rekomenduoja Albanijai priimti naują strategiją ir veiksmų planą dėl narkotikų, be kita ko, tam kad būtų panaikinta teisėkūros spraga, susijusi su narkotinių medžiagų pirmtakais;

Pagrindinės teisės

28.  išreiškia paramą įtraukiai politikai ir ragina daryti pažangą priimant priemones, skirtas veiksmingai ginti visų žmonių pagrindines laisves ir teises, ypatingą dėmesį skiriant moterims, vaikams, neįgaliesiems, etinėms mažumoms ir LGBTQI+ asmenims;

29.  palankiai vertina tai, kad Albanija paskyrė stebėtoją į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (FRA), ir ragina valdžios institucijas visapusiškai pasinaudoti FRA patirtimi, kad Albanijos teisės aktai ir praktika būtų suderinti su ES acquis ir standartais;

30.  džiaugiasi, kad buvo atnaujinti kovos su diskriminacija teisės aktai, ir ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurta tvirta kovos su diskriminacija teismų praktika; primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti veiksmingą neapykantos retorikos ir neapykantos nusikaltimų, įskaitant antisemitizmą, prevenciją bei baudžiamąjį persekiojimą už juos;

31.  pažymi, kad 2016–2020 m. Albanijos nacionalinio veiksmų plano LGBTI klausimais galiojimas baigėsi, ir ragina vyriausybę, skaidriai ir įtraukiai konsultuojantis su pilietine visuomene, parengti naują veiksmų planą ir užtikrinti, kad jam įgyvendinti būtų skiriama pakankamai išteklių; ragina Albanijos valdžios institucijas skatinti visuomenę priimti LGBTI asmenis, kurie vis dar nuolat patiria diskriminaciją ir neapykantos retoriką; palankiai vertina sprendimą panaikinti nepriimtiną vadinamąją atvertimo terapiją, taip stiprinant teisę į lytinę tapatybę ir lyties išraišką;

32.  ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad atitinkamiems organams, pvz., ombudsmenui, Kovos su diskriminacija komisarui ir Teisės gauti informaciją ir duomenų apsaugos komisarui būtų skiriama pakankamai žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių, o jų atitinkamos rekomendacijos būtų sistemingai įgyvendinamos; pabrėžia, kad į tokią tarnybą turėtų būti galima skirti tik asmenis, kurių nepriklausomybė ir profesionalumas nekelia abejonių;

33.  ragina sukurti veiksmingą smurto dėl lyties, įskaitant priekabiavimą, smurto šeimoje ir smurto prieš vaikus, kurių atvejų padaugėjo dėl COVID-19 pandemijos, prevencijos mechanizmą ir suteikti nukentėjusiesiems apsaugą bei paramą, kartu vykdant veiksmingą ir efektyvų smurtautojų baudžiamąjį persekiojimą;

34.  primena Albanijai savo raginimus užtikrinti galimybę nediskriminuojant naudotis visuomeninėmis paslaugomis ir toliau gerinti neįgaliųjų, romų, egiptiečių ir kitų etninių mažumų švietimą, užimtumo lygį, gyvenimo sąlygas bei sveikatos apsaugą; palankiai vertina 2019 m. Poznanės deklaraciją dėl romų integracijos ES plėtros procese; primygtinai ragina valdžios institucijas vykdyti romų integracijos politiką, laikantis strateginės ES romų programos;

35.  primygtinai ragina nedelsiant priimti likusius penkis poįstatyminius aktus, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintas 2017 m. tautinių mažumų apsaugos įstatymo projektas ir susijusios teisės į tapatybės pasirinkimą, mažumų kalbų vartojimą, jei to reiktų vietos administracijos lygiu, ir teisę į švietimą mažumų kalbomis; ragina Albaniją apsaugoti ir skatinti savo tautinių mažumų kultūros paveldą, kalbas ir tradicijas ir užtikrinti specialią žiniasklaidos erdvę valstybinėse ir vietos žiniasklaidos priemonėse mažumų kalbomis;

36.  palankiai vertina tai, kad 2021 m. rudenį bus vykdomas įstatymas dėl gyventojų surašymo, ir ragina Albaniją imtis visų būtinų veiksmų, kad jis būtų veiksmingai įgyvendintas, be kita ko, parengiant klausimyną ir vadovą, skirtus visoms pripažintoms mažumų grupėms;

37.  ragina Albaniją užtikrinti, kad mažumų grupės turėtų lygias galimybes, joms būtų tinkamai atstovaujama politiniame gyvenime, viešojo administravimo srityje ir teisminėse institucijose;

38.  ragina Albaniją daryti tolesnę pažangą įgyvendinant priemones, kuriomis įtvirtinamos nuosavybės registravimo, grąžinimo ir kompensavimo teisės, įgyvendinant pereinamojo laikotarpio nuosavybės procedūrų įstatymą, pirmiausia tvariai vykdant nuosavybės registracijos procesą, ir užbaigiant visapusišką žemės sektoriaus reformą, įskaitant ir mažumų teritorijose;

39.  palankiai vertina Albanijos pastangas skatinti toleranciją ir įvairias religijas išpažįstančių žmonių santarvę, taip pat spręsti išankstinio nusistatymo ir diskriminacijos, įskaitant antisemitizmą, problemas, kaip patvirtinta parlamentui pritarus Tarptautinio Holokausto aukų atminimo aljanso antisemitizmo apibrėžčiai – dėl to Albanijai tapo pirmąja šiai formuluotei pritarusia šalimi, kurios didžiąją dalį gyventojų sudaro musulmonai; ragina nuolat dėti pastangas užtikrinti saviraiškos laisvę ir įsitikinimų ar religijos laisvę;

40.  ragina valdžios institucijas susirinkimų laisvę užtikrinti kaip pagrindinę teisę, laikantis proporcingumo principo, be kita ko, nepaprastosios padėties ar gaivalinių nelaimių atvejais; atkreipia dėmesį į su tuo susijusias ombudsmeno rekomendacijas;

41.  pažymi, kad svarbu nagrinėti įtarimus dėl policijos nusižengimų ir ištirti bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn už neproporcingą jėgos naudojimą, be kita ko, COVID-19 pandemijos kontekste; primena, kad reikia nutraukti netinkamą elgesį su įtariamaisiais ir kaliniais;

42.  primena valdžios institucijų prievolę užtikrinti tinkamą prieglobsčio suteikimo tvarką, laikantis tarptautinių Albanijos įsipareigojimų, ir tinkamai atsižvelgti į pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų poreikius, sykiu gerinant pasirengimą galimam migracijos srautų didėjimui ir intensyvinant bendradarbiavimą su valstybių narių valdžios institucijomis; ragina didinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo pajėgumus ir ištirti daugiau grąžinimo procedūrų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus;

43.  pabrėžia, kad sienų apsauga ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencija turi būti prioritetas ir privalo būti vykdomi visapusiškai laikantis pagrindinių teisių, įtvirtintų taikomuose tarptautinės ir regionų teisės aktuose ir principuose; palankiai vertina tai, kad pradėta pirmoji visavertė bendra operacija su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) už Europos Sąjungos ribų;

44.  pabrėžia, kad Albanijos indėlis į Europos Sąjungos išorės sienos apsaugą yra itin svarbus, ir ragina ES stiprinti savo paramą sienų apsaugai regione bei teikti paramą Albanijos valdžios institucijoms priimant pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir migrantus;

45.  palankiai vertina nuolatines Albanijos valdžios institucijų pastangas ir ragina laikytis griežto požiūrio į prekybos žmonėmis ir jos aukų, įskaitant vaikus ir kitas pažeidžiamas grupes, išnaudojimo prevenciją, nusikaltimų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir bausmių skyrimą už šiuos nusikaltimus, kad būtų teikiama daugiau reintegracijos paslaugų ir užtikrinta liudininkų apsauga;

46.  palankiai vertina taikomas priemones ir ragina toliau daryti pažangą smarkiai sumažinant neteisėtą migraciją ir Albanijos piliečių teikiamų nepagrįstų prašymų suteikti prieglobstį ES valstybėse narėse skaičių, taip pat į jas atvykstančių nelydimų nepilnamečių skaičių; pažymi, kad Albanija toliau laikosi vizų režimo liberalizavimo lyginamųjų standartų;

Pilietinė visuomenė ir žiniasklaida

47.  pabrėžia, kad Albanijoje reikia sudaryti geresnes sąlygas pilietinei visuomenei veikti ir ragina valdžios institucijas, priimant sprendimus įvairiais valdymo lygmenimis, laiku vykdyti prasmingas konsultacijas su jos atstovais, taip pat tobulinti teisinę ir fiskalinę sistemą, taip didinant nevyriausybinio sektoriaus finansinį tvarumą;

48.  pabrėžia pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo reguliariose konsultacijose dėl visuomenės veikimo svarbą, nes tai sudaro sąlygas piliečiams dalyvauti sprendžiant šalies reikalus;

49.  pabrėžia, kad reikia gerinti sąlygas ir sukurti aplinką, skatinančią viešųjų institucijų atskaitomybę ir tikrinimą, visų pirma vykdant bendradarbiavimą su pilietine visuomene ir žurnalistais, taip pat užtikrinant jų teisę kreiptis į teismą ir teisinį tikrumą; reiškia didelį susirūpinimą dėl nerimą keliančių įtarimų, kad plačiai paplitęs dezinformacijos naudojimas prieš žurnalistus tyrėjus, pilietinės visuomenės aktyvistus ir kitus asmenis, siekiančius, kad įtakingi veikėjai būtų atskaitingi;

50.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į nepakankamą pažangą žodžio laisvės srityje ir kliūtis tinkamai veikti nepriklausomai žiniasklaidai;

51.  primena, kad norint Albanijoje užtikrinti demokratijos veikimą ir kovoti su dezinformacija, neapykantos retorika ir melagingomis naujienomis, svarbu užtikrinti kokybišką žurnalistiką ir didinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją gerinti koordinavimą ir kovoti su dezinformacija ir hibridinėmis grėsmėmis, kuriomis siekiama pakenkti integracijos į ES perspektyvai, labiau strategiškai pabrėžiant ES svarbą Vakarų Balkanų piliečiams, ir ragina jas skatinti kurti į Balkanus orientuotą kompetencijos centrą kovai su dezinformacija;

52.  ragina imtis iniciatyvų, kuriomis būtų skatinama nuo išorės įtakos nepriklausoma ir palankias sąlygas profesionaliai žiniasklaidai sudaranti aplinka žiniasklaidai, įskaitant tiriamąją žurnalistiką;

53.  pabrėžia, kad reikia stiprinti viešųjų ir privačiųjų žiniasklaidos priemonių savireguliaciją, etikos standartus, nepriklausomumą, nešališkumą, finansinį tvarumą ir gerinti ataskaitų teikimo kokybę bei žiniasklaidos nuosavybės, finansavimo ir viešųjų reklamų skaidrumą; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas žiniasklaidos transliavimo bendrovių nuosavybės skaidrumas; pažymi, kad reikia gerinti žiniasklaidos specialistų darbo ir socialines sąlygas, kad būtų užtikrinta kokybiška žurnalistika;

54.  smerkia prieš žurnalistus nukreiptą smurtą, bauginimus, šmeižto kampanijas ir netiesioginį politinį bei finansinį spaudimą, kurie smarkiai apriboja žiniasklaidos laisvę, skatina savicenzūrą ir žlugdo pastangas atskleisti nusikaltimus ir korupciją; ragina valdžios institucijas ištirti neseniai įvykusį smurto protrūkį ir nepagrįstą žurnalistų sulaikymą ir nedelsiant reaguoti į įtarimus, kad policija užpuolė reporterius, taip pat ir sulaikytus reporterius;

55.  palankiai vertina valdžios institucijų įsipareigojimą atšaukti siūlomus žiniasklaidos įstatymo pakeitimų projektus ir visiškai įgyvendinti 2020 m. birželio 19 d. Venecijos komisijos rekomendacijas dėl visų būsimų pasiūlymų; pakartoja savo susirūpinimą dėl priemonių, kurios iš pradžių buvo pasiūlytos pagal vadinamąjį kovos su šmeižtu dokumentų rinkinį, ir pažymi, kad bet koks žiniasklaidos ir komunikacijos teisės aktų persvarstymas turėtų vykti skaidriai ir įtraukiai, užtikrinant, kad būtų išgirstas pilietinės visuomenės balsas ir nuomonės, siekiant pagerinti žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomų žurnalistų darbo aplinką;

Socialinės ir ekonominės reformos

56.  ragina Albanijos Vyriausybę teikti pirmenybę priemonėms, kuriomis siekiama sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį sveikatai ir socialinį ir ekonominį poveikį, ypatingą dėmesį skiriant marginalizuotoms ir pažeidžiamoms grupėms, kaip antai romams, egiptiečiams ir LGBTQI+ bendruomenei, neįgaliesiems ir vienišiems tėvams, sykiu imantis tolesnių veiksmų siekiant pagerinti įvairinimą, konkurencingumą ir skaitmeninimą, sustiprinti socialinio dialogo reprezentatyvumą ir kovoti su plačiai paplitusia neoficialia ekonomika;

57.  primena, kad tvarus ekonomikos augimas priklauso nuo plačiai paplitusios korupcijos panaikinimo, didesnio skaidrumo, teisinio tikrumo ir veiksmingumo, sąžiningos konkurencijos ir administracinių procedūrų supaprastinimo;

58.  ragina Albanijos valdžios institucijas iš esmės didinti socialinės priežiūros paslaugų aprėptį ir gerinti galimybes – ypač pažeidžiamų grupių nariams – gauti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, kad būtų sumažinta skurdo ir socialinės atskirties grėsmė;

59.  ragina aktyviau taikyti konkrečias priemones, skirtas demografinio nuosmukio ir protų nutekėjimo problemai spręsti, įgyvendinant aktyvią darbo rinkos politiką, kuria siekiama spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties klausimą ir sumažinti ilgalaikį nedarbą, visų pirma tarp jaunimo ir labiausiai marginalizuotų grupių nedarbą; pabrėžia, kad svarbu sudaryti jaunimui tvarių ilgalaikio darbo galimybių skatinant prieinamą, kokybišką ir įtraukų švietimą ir sprendžiant su būstu susijusias problemas; ragina Albanijos vyriausybę užtikrinti interneto prieinamumą ir prieinamesnę jo kainą, be kita ko, mokykloms;

60.  palankiai vertina teigiamas moterų dalyvavimo politikoje tendencijas ir ragina imtis papildomų veiksmų, siekiant panaikinti lyčių nelygybę, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus bei diskriminaciją darbo vietoje;

61.  ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti vaikų darbą neoficialiajame sektoriuje ir aktyviau vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už smurtą prieš vaikus;

62.  pabrėžia, kad reikia Albanijoje didinti ES paramos ir Sąjungos finansavimo matomumą ir informavimą apie juos; atsižvelgdamas į tai, primena, kad pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę Šiaurės Makedonijai ir Albanijai teikiamas atlygis už rezultatus ir suteikta didelė ES parama Vakarų Balkanų kovai su COVID-19 pandemija;

63.  palankiai vertina Komisijos pastangas, įgyvendinant specialų Ekonomikos ir investicijų planą, strategiškiau investuoti į Vakarų Balkanus; pabrėžia, kad visos investicijos turi atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus; pabrėžia, kad Ekonomikos ir investicijų planas yra svarbi tvaraus sujungiamumo, žmogiškojo kapitalo, konkurencingumo ir įtraukaus ekonomikos augimo, taip pat regionų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo priemonė; ragina skirti reikiamą bendrą finansavimą ir toliau didinti ES finansavimo skaidrumą ir matomumą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į Albanijos padėtį, reikia skirti finansavimą vykstančiam perėjimo prie demokratijos procesui ir kovai su demografiniu nuosmukiu ir protų nutekėjimu;

Aplinka, energetika ir transportas

64.  primena, kad vis dar reikia didelių pastangų norint pasiekti energijos vartojimo efektyvumo, energijos tiekimo saugumo, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir atsinaujinančiosios energijos bei jos šaltinių įvairinimo tikslus, pereinant prie tvariosios energijos, šildymo ir transporto;

65.  ragina Albaniją įvairinti energijos gamybą, užtikrinant ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu atsakingas investicijas į hidroenergiją ir didinti ekonomiškai efektyvias investicijas į vėjo ir saulės energijos išteklius; primygtinai ragina vyriausybę kuo labiau sumažinti poveikį biologinei įvairovei sustabdant hidroenergijos plėtrą saugomose teritorijose, ypač netoli Valbonos ir Vjosės upių esančiose teritorijose, ir, laikantis savo pranešimo, kuo greičiau įsteigti Vjosės nacionalinį parką, besidriekiantį palei visą upę; pabrėžia, kad reikia gerinti poveikio aplinkai vertinimus, strateginius poveikio aplinkai vertinimus ir skaidrumo procedūras ekologiniu atžvilgiu pažeidžiamuose sektoriuose ir skatinti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus aplinkai; pabrėžia, kad svarbu gerinti Albanijos strategiją, susijusią su branduoline sauga ir apsauga nuo radiacijos; pažymi, kad Albanijos teisės aktai dar nėra visiškai suderinti su 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų;

66.  ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Energijos bendrijos sutarties, be kita ko, užtikrinant, kad Albanijos elektros energijos birža veiktų toliau, atveriant rinką, užtikrinant paskirstymo sistemos operatorių funkcinį atskyrimą ir užtikrinant elektros energijos rinkų susiejimą; pabrėžia, kad neseniai pradėtas eksploatuoti Transadrijos dujotiekis ir būsima pertvarkytos Vliorės šiluminės elektrinės jungtis padeda užtikrinti regiono energetinį saugumą; primena, kad reikia užbaigti elektros energijos rinkos reformą ir paleisti Bitolos-Elbanasio elektros jungiamąją liniją su Šiaurės Makedonija;

67.  ragina toliau daryti pažangą stiprinant strateginius transporto tinklus pagal transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentavimo sistemą ir vykdyti darbus Albanijoje esančiose „Mėlynojo greitkelio“ atkarpose, užbaigti visapusiškas geležinkelio sektoriaus reformas ir toliau gerinti Tiranos-Podgoricos-Duresio geležinkelių jungtį;

68.  reiškia didelį susirūpinimą dėl tam tikrų Albanijoje vykdomų ekonominių projektų, dėl kurių saugomose teritorijose padaryta žala aplinkai; pabrėžia, kad ekologiniu požiūriu svarbių turizmo ir energetikos infrastruktūros projektų planavimas ir statyba, prieš priimant bet kokį sprendimą, turi būti vykdomi visoje šalyje plačiai konsultuojantis su pilietine visuomene ir vietos bendruomenėmis ir turi atitikti tarptautines ir ES normas dėl poveikio vertinimo ir aplinkos apsaugos;

69.  ragina Albanijos valdžios institucijas parengti nacionalinę energetikos strategiją, kuria būtų užtikrintas visiškas suderinamumas su Paryžiaus susitarimu ir atitinkama ES klimato politika, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslais ir anglies dioksido kainodaros priemonėmis ir jų įgyvendinimas, laikantis Europos žaliojo kurso ir 2020 m. Sofijos deklaracijoje prisiimtų politinių įsipareigojimų; ragina valdžios institucijas nedelsiant priimti Klimato kaitos įstatymo projektą ir sprendimą dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmo; reikalauja greičiau užbaigti integruoto nacionalinio energetikos ir klimato plano projektą, kad Energijos bendrijos sekretoriatas galėtų jį peržiūrėti;

70.  ragina imtis papildomų priemonių žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse; mano, kad svarbu sukurti tvirtą politikos formuotojų ir įvairių kaimo vietovių suinteresuotųjų grupių konsultacijų sistemą; pabrėžia, kad reikia kurti šiuolaikišką, ekologišką ir klimatui palankų mažo ir vidutinio masto žemės ūkį, užtikrinant ūkininkų pragyvenimą ir Albanijos gamtos išteklių bei biologinės įvairovės apsaugą;

71.  primena, kad Albanija turi pirmumo tvarka įgyvendinti naują 2020–2035 m. nacionalinės atliekų tvarkymo strategiją ir sukurti integruotą regioninę atliekų tvarkymo sistemą, taip pat skatinti perdirbimą, uždaryti pavojingų atliekų šalinimo vietas, laikytis ES standartų, ypač susijusių su deginimu, ir užkirsti kelią miškų naikinimui ir jūrų taršai plastiku; atkreipia dėmesį į Adrijos jūros taršą ir dažnai išmetamas jūros srovių atplukdytas šiukšles; pabrėžia, kad reikia stiprinti vandens kokybės stebėsenos ir nuotekų valymo pajėgumus ir stiprinti agentūrų, atsakingų už aplinką ir saugomas teritorijas, gebėjimus;

Regioninis bendradarbiavimas ir užsienio politika

72.  palankiai vertina nuolatines Albanijos pastangas skatinti gerus kaimyninius santykius ir regioninę integraciją; primena, kad svarbu imtis tolesnių veiksmų siekiant skatinti susitaikymą su kaimyninėmis šalimis ir regioninį bendradarbiavimą, kuris turėtų būti grindžiamas pagarba pagrindinėms ES vertybėms ir bendrai ateičiai ES;

73.  ragina kurti naujas galimybes aukšto lygio politiniam ir politikos dialogui su Vakarų Balkanų šalimis, reguliariai rengiant ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus ir plėtojant ministrų ryšius, kad būtų stiprinama politinė atsakomybė už plėtros procesą ir užtikrintas tvirtesnis valdymas ir aukšto lygmens dalyvavimas, ko, beje, siekiama pagal peržiūrėtą plėtros metodiką;

74.  teigiamai vertina konstruktyvius veiksmus ieškant sprendimų neišspręstiems dvišaliams klausimams, įskaitant bendrą Graikijos ir Albanijos įsipareigojimą kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl jūrų zonų ribų nustatymo;

75.  palankiai vertina įtraukias priemones regioninei integracijai stiprinti, sudarant palankesnes sąlygas sujungiamumui ir laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui, taip pat prisidedant prie bendros regioninės rinkos kūrimo;

76.  palankiai vertina konstruktyvų Albanijos vaidmenį vykdant daugiašales iniciatyvas, įskaitant pirmininkavimą Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimui ir ESBO;

77.  palankiai vertina tai, kad Albanija dalyvauja mažojo Šengeno iniciatyvoje, taip siekdama gerinti kaimyninius santykius ir suteikti naujų galimybių Albanijos piliečiams ir įmonėms;

78.  ragina visus politinius lyderius skubiai imtis veiksmų, kad būtų įsteigta regioninė komisija, kuri nustatytų faktus apie karo nusikaltimus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus, padarytus buvusios Jugoslavijos teritorijoje (RECOM) nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d., remiantis dideliu RECOM koalicijos atliktu darbu; ragina Vakarų Balkanų politinius lyderius skatinti regioninį susitaikymą ir nelaikyti šių klausimų priemone vidiniams politiniams nesutarimams spręsti;

79.  palankiai vertina tai, kad nuo 2012 m. Albanija visapusiškai užtikrina suderinamumą su bendros užsienio ir saugumo politikos srities sprendimais ir deklaracijomis, teigiamai vertina jos aktyvų dalyvavimą ES vykdomose krizių valdymo misijose ir operacijose, taip pat jos indėlį į ES strategiškai svarbias NATO misijas; primygtinai ragina Albaniją laikytis ES pozicijos dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos;

80.  pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi stiprinti partnerystę ir koordinavimą su Vakarų Balkanais, kad būtų vykdomos svarbios reformos, stiprinamas valdymas ir susitaikymas; ragina EIVT ir Komisiją didinti paramą Albanijai kovojant su piktavališku tokių užsienio šalių, kaip Rusija, Kinija ir Iranas, kišimusi; atsižvelgdamas į pirmiau minėtą suderinamumą ir Albanijos stojimo į ES procesą, mano, kad Tirana turėtų plėtoti dar glaudesnį bendradarbiavimą su ES ir NATO valstybėmis narėmis saugumo ir gynybos klausimais;

o
o   o

81.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Albanijos Respublikos Prezidentui, Vyriausybei ir Parlamentui.

(1) OL L 107, 2009 4 28, p. 166. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0320. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0050. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0168.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Kosovo (2019/2172(INI))

P9_TA(2021)0113 A9-0031/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 11 d. Prištinoje paskelbtą Europos reformų darbotvarkę Kosovui, taip pat į antrąją Europos reformų darbotvarkę, paskelbtą 2020 m. spalio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusį bendrąjį susitarimą su Kosovu dėl jo dalyvavimo Sąjungos programose,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Sofijos deklaraciją ir Sofijos prioritetų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 10 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244, 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamąją nuomonę dėl vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 64/298, kuria pripažįstamas Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonės turinys ir kurioje teigiamai vertinamas ES pasirengimas sudaryti geresnes sąlygas Serbijos ir Kosovo dialogui,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 19 d. pirmąjį susitarimą dėl Serbijos ir Kosovo vyriausybių santykių normalizavimo principų ir 2015 m. rugpjūčio 25 d. susitarimus, taip pat į vykstantį ES tarpininkaujamą dialogą dėl santykių normalizavimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/792, kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO), šiuo sprendimu misijos trukmė buvo pratęsta iki 2021 m. birželio 14 d.,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus pranešimus dėl JT laikinosios administracijos misijos Kosove (UNMIK) veiklos, įskaitant naujausią 2020 m. kovo 31 d. ataskaitą ir 2018 m. vasario 7 d. ataskaitas dėl Taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) operacijų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą,

–  atsižvelgdamas į ES ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) pirmininkų bendrą pareiškimą po 2019 m. vasario 14 d. Strasbūre vykusio šeštojo SAPK posėdžio,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl bendradarbiavimo su Vakarų Balkanų partneriais migracijos ir saugumo srityje stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „2019 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2019)0260) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2019 m. ataskaita dėl Kosovo“ (SWD(2019)0216),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2020)0660) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2020 m. ataskaita dėl Kosovo“ (SWD(2020)0356),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641) ir į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės įgyvendinimo gairės“ (SWD(2020)0223),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Komunikatas dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį“ (JOIN(2020)0011) ir į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ (COM(2020)0315),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 21 d. Komisijos vertinimą dėl 2020–2022 m. Kosovo ekonominių reformų programos (SWD(2020)0065) ir 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos priimtas ES ekonominio ir finansinio dialogo su Vakarų Balkanais ir Turkija bendras išvadas,

–  atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą dėl 2019 m. spalio 6 d. Kosove surengtų išankstinių parlamento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 4 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Kosovas) (COM(2016)0277), ir į 2019 m. kovo 28 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją, kuria priimama jo pozicija per pirmąjį svarstymą(1), perimant Komisijos pasiūlymą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl šios šalies,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo(2),

–  atsižvelgdamas į Zagrebo deklaraciją, kuri priimta 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygmens susitikime vykstant vaizdo konferencijai,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkų aukščiausiojo lygmens susitikimo, kurį 2020 m. sausio 28 d. sušaukė Europos Parlamento pirmininkas ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkai, bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. įgyvendinant Berlyno procesą įvykusį ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygmens susitikimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0031/2021),

A.  kadangi Kosovas reikia vertinti kaip bet kurią šalį, pretenduojančią tapti ES valstybe nare, pagal jos nuopelnus, atsižvelgiant į tai, kaip ji vykdo, įgyvendina įstojimui į ES reikalingus nustatytus kriterijus ir bendras vertybes ir jų laikosi, ir kadangi stojimo tvarkaraštis ir pažanga nustatomi pagal būtinų reformų įgyvendinimo spartą bei jų kokybę;

B.  kadangi Kosovas turi sutelkti dėmesį į pagrindines reformas, kuriomis būtų šalinami struktūriniai trūkumai teisinės valstybės, pagrindinių teisių, demokratinių institucijų veikimo, viešojo administravimo reformų, taip pat ekonominės plėtros ir konkurencingumo srityse;

C.  kadangi Kosove toliau nėra politinio stabilumo, ypač po 2019 m. spalio 6 d. išankstinių parlamento rinkimų; kadangi baigus darbą Albino Kurčio vyriausybei iškilo keli struktūriniai klausimai, įskaitant netinkamą išorės veikėjų kišimąsi į vyriausybės ir Kosovo Asamblėjos darbą, Konstitucinio Teismo nepriklausomumą ir neaiškumą dėl balsavimo dėl vyriausybės teisėtumo;

D.  kadangi pastaruoju metu trūko transatlantinių subjektų koordinavimo, o būsimoji JAV administracija suteiks naują galimybę geresniam bendradarbiavimui;

E.  kadangi Kosovas tebėra vienintelė Vakarų Balkanų šalis, kurios piliečiams reikia vizų, kad galėtų keliauti į Šengeno erdvę, nors nuo 2018 m. įvykdyti visi vizų režimo liberalizavimo kriterijai;

F.  kadangi Kosove klestinti šešėlinė ekonomika sudaro kliūtis gyvybingos ekonomikos vystymuisi visoje šalyje;

G.  kadangi Kosovas turi imtis daugiau veiksmų kovodamas su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir sukurti tvirtas, darnias ir nepriklausomas institucijas, kad būtų galima spręsti šiuos klausimus;

H.  kadangi buvęs prezidentas Hashim Thaçi 2020 m. lapkričio 5 d. atsistatydino, nes Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyriuje Hagoje jam buvo pateikti kaltinimai įvykdžius karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; kadangi 2020 m. lapkričio 30 d. kaltinamasis aktas Hashimui Thaçi buvo patvirtintas; kadangi Kosovo Asamblėjos Pirmininkė Vjosa Osmani laikinai eina Kosovo prezidento pareigas;

I.  kadangi Kosovas, derindamas savo teisinę sistemą su ES acquis, padarė pažangą, tačiau turi imtis daugiau veiksmų ir didinti išteklius, kad būtų galima ryžtingiau ir rimčiau įgyvendinti naujus teisės aktus ir taisykles visų sričių politikoje;

J.  kadangi, remiantis Kosovo vyriausybės duomenimis, 117 šalių pripažino Kosovo nepriklausomybę, įskaitant 22 šalis iš 27 ES valstybių narių;

K.  kadangi dėl COVID-19 pandemijos Kosovo sveikatos, ekonomikos ir socialinės apsaugos sistemos patiria precedento neturinčią naštą ir tai aiškiai rodo, kad ES ir Vakarų Balkanai turi toliau kartu spręsti bendrus uždavinius;

L.  kadangi ES sutelkė daugiau kaip 3,3 mlrd. EUR finansinės paramos Vakarų Balkanų šalims, kad šios galėtų nedelsdamos pradėti kovoti su sveikatos krize ir sušvelninti COVID-19 pandemijos socialinį ir ekonominį poveikį regione;

M.  kadangi ES yra didžiausia paramos ir pagalbos teikėja Kosovui švelninant ekonominius ir socialinius COVID-19 pandemijos padarinius; kadangi Kosovas gavo 5 mln. EUR tiesioginės paramos sveikatos sektoriui, 63 mln. EUR paramos socialiniam ir ekonominiam atsigavimui, 60 mln. EUR paramos fondų lėšų ir 100 mln. EUR makrofinansinės paramos lėšų;

N.  kadangi Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas sudarys palankesnes sąlygas ilgalaikiam atsigavimui po COVID-19 pandemijos, nes pagal jį bus remiama ekonominė plėtra ir reformos regione;

O.  kadangi Kosovas naudojasi antrąja Pasirengimo narystei paramos priemone, kurią įgyvendinant 2014–2020 m. laikotarpiu iš viso preliminariai skirta 602,1 mln. EUR, ir kadangi Kosovui reikia toliau gerinti atitinkamą lėšų panaudojimo gebėjimą;

P.  kadangi ES bendradarbiavimas su Vakarų Balkanais pranoksta bendradarbiavimą su bet kuriais kitais partneriais ir yra grindžiamas abipusiu strateginiu įsipareigojimu;

Įsipareigojimas dėl plėtros

1.  palankiai vertina nuolatinį ir tvirtą Kosovo įsipareigojimą daryti pažangą siekiant narystės ES ir sparčiau vykdyti reformas, taip pat tvirtą Kosovo gyventojų paramą integracijai į Europą ir jo europinei tapatybei;

2.  apgailestauja dėl to, kad padaryta nedidelė pažanga įgyvendinant pirmąją Europos reformų darbotvarkę, kartu pripažįsta vyriausybės įsipareigojimą vykdyti platų ir visa apimantį reformų procesą, kaip numatyta pagal antrąją Europos reformų darbotvarkę; ragina Kosovo valdžios institucijas, siekiant geriau įgyvendinti su ES susijusias reformas, prisiimti atsakomybę už šį procesą, parodyti didesnę politinę valią ir gerinti administracinius gebėjimus;

3.  pareiškia susirūpinimą dėl to, kad panaikinta ES integracijos reikalų ministerija, ir ragina Kosovo vyriausybę visiškai ir tinkamai integruoti buvusias šios ministerijos struktūras, kaip numatyta naujai priimtame Reglamente dėl Ministro pirmininko kanceliarijos organizacinės struktūros, taip pat užtikrinti, kad naujai struktūrai būtų suteiktas toks kompetencijos ir atsakomybės lygis, kurio pakaktų tinkamam integracijos proceso koordinavimui ir valdymui užtikrinti;

4.  teigiamai vertina taikiai ir tvarkingai surengtus išankstinius parlamento rinkimus, kurie įvyko 2019 m. spalio 6 d. ir 2021 m. vasario 14 d., tačiau reiškia susirūpinimą dėl esminio konkurencijos, pasirinkimo laisvės ir žodžio laisvės trūkumo Kosovo serbų bendruomenėje, bei problemų, susijusių su balsais iš už Kosovo ribų; pabrėžia, kad svarbu šalinti visus ES rinkimų stebėjimo misijos nustatytus trūkumus ir atsižvelgti į jos pateiktas rekomendacijas; tikisi, kad visos politinės jėgos, formuodamos naują vyriausybę ir išrinkdamos naują prezidentą, gerbs Kosovo piliečių demokratinę kultūrą ir valią;

5.  apgailestauja, kad Kosove po rinkimų ir toliau trūksta politinio stabilumo, todėl ragina visas politines jėgas Kosove, keičiant Konstituciją, reformuoti politinę sistemą, taip siekiant užtikrinti didesnį teisinį saugumą ir pagerinti naujų vyriausybių formavimo procesą;

6.  palankiai vertina atliekant vertinimą 2020 m. ataskaitoje dėl Kosovo Komisijos pateiktą patvirtinimą, kad Kosovas geba naudotis vizų režimo liberalizavimu, ir ragina Tarybą nedelsiant pradėti taikyti bevizį režimą Kosovo piliečiams; atsižvelgdamas į tai primena, kad Kosovas ir toliau vykdo visus vizų režimo liberalizavimo veiksmų plane nurodytus kriterijus, – šį teiginį nuo 2018 m. liepos mėn. nuosekliai patvirtina Komisija;

7.  apgailestauja, kad per 2020 m. Tarybai nepavyko patvirtinti sprendimo liberalizuoti vizų režimą su Kosovu; mano, kad vizų režimo liberalizavimas padidins stabilumą ir priartins Kosovą prie ES, nes bus sudarytos palankesnės sąlygos kelionėms ir verslo veiklai; pažymi, kad Kosovo piliečių izoliacija daro poveikį ES programų įgyvendinimui ir kad Tarybai nepriėmus sprendimo iš Kosovo piliečių atimamos labai reikalingos galimybės, mažinamas ES patikimumas ir tai gali daryti poveikį Belgrado ir Prištinos dialogui;

8.  ragina ES valstybes nares toliau laikytis su plėtra susijusių įsipareigojimų ir vykdyti veiksmingesnę komunikacijos plėtros klausimais su ES piliečiais politiką; ragina Komisiją ir ES biurą Kosove labiau stengtis propaguoti glaudesnės ES ir Kosovo partnerystės vaidmenį, reikalavimus ir naudą;

9.  palankiai vertina Kosovo vyriausybės sprendimą panaikinti importo iš Serbijos ir Bosnijos ir Hercegovinos tarifus, nes dėl to pavyko atnaujinti ES tarpininkaujamą dialogą;

10.  pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. Vašingtone pasirašyti Kosovo ir Serbijos susitarimai dėl ekonomikos normalizavimo; tačiau apgailestauja dėl šių dokumentų nuostatų, kuriomis reikalaujama, kad Kosovas liautųsi siekęs narystės tarptautinėse organizacijose; palankiai vertina tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos vėl įsitraukė į šį reikalą, ir pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi stiprinti savo partnerystę ir koordinavimą Vakarų Balkanuose; pabrėžia, kad transatlantinis bendradarbiavimas yra svarbus stabilumo užtikrinimo šiame regione veiksnys, ir atkreipia dėmesį į ES, kaip lyderės, vaidmenį tarpininkaujant Kosovo ir Serbijos santykių normalizavimo procesui;

11.  apgailestauja dėl Kosovo ambasados Izraelyje atidarymo Jeruzalėje, kas prieštarauja Europos Sąjungos pozicijai dėl dviejų valstybių sprendimo Izraelio ir Palestinos ginče;

12.  pripažįsta svarbų Taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) ir dalyvaujančių valstybių indėlį palaikant saugią aplinką, užtikrinant visų piliečių Kosove judėjimo laisvę ir sudarant palankesnes sąlygas euroatlantinei Vakarų Balkanų integracijai;

13.  ragina reguliariai vykstančiais ES ir Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygmens susitikimais ir intensyvesniu ministerijų lygmens bendradarbiavimu sudaryti naujas galimybes aukšto lygmens politiniam ir politikos dialogui su Vakarų Balkanų šalimis; ragina Vakarų Balkanų šalis aktyviai dalyvauti Konferencijoje dėl Europos ateities ir tinkamai jas įtraukti į šią konferenciją;

Demokratija ir teisinė valstybė

14.  palankiai vertina pažangą, padarytą pritaikant teisinę sistemą taip, kad ji atitiktų teisinės valstybės principus, įskaitant Įstatymą dėl teisėjų ir prokurorų drausminės atsakomybės ir Įstatymą dėl tarpininkavimo, taip pat elektroninės bylų valdymo sistemos ir centrinio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įdiegimą; vis dėlto apgailestauja dėl menko įgyvendinimo lygmens;

15.  ragina Kosovo valdžios institucijas labiau stengtis užtikrinti įstatymų vykdymą savo piliečių labui, taip pat užtikrinti geresnį įvairių paramos teikėjų remiamų teisinės valstybės programų koordinavimą, įskaitant viso teisinės valstybės sektoriaus bendros peržiūros ir tolesnės strategijos sukūrimą;

16.  pabrėžia, kad reikia aktyviau kovoti su korupcija, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad buvo panaikinta specialios paskirties Kosovo policijos kovos su korupcija grupė; pabrėžia, kad norint iš tiesų kovoti su korupcija reikia stiprios politinės valios, ir ragina Kosovo valdžios institucijas visais lygmenimis parodyti ryžtą kovoje su korupcija;

17.  primygtinai ragina vyriausybę sukurti ir išlaikyti stiprias tikslines struktūras, kurios spręstų su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija susijusius reikalus, ir ragina liautis pagal partinius politinius interesus inicijuoti pokyčius teisėsaugos ir kovos su korupcija institucijose;

18.  ragina Kosovą tobulinti savo reglamentavimo priemonių, susijusių su turto įšaldymu, konfiskavimu ir susigrąžinimu, taip pat galutiniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais didelio masto korupcijos, organizuoto ir finansinio nusikalstamumo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bylose, įskaitant suspendavimo priemones valstybės pareigūnams, kurie kaltinami tokiomis nusikalstamomis veikomis, įgyvendinimą ir užtikrinti, kad nebūtų kišamasi į teisėsaugos institucijų ir prokuratūros operatyvinę veiklą;

19.  yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant tinkamos norminės sistemos, Kosovo teisingumo sistemai ir toliau kenkia su atskaitomybe susiję trūkumai, dėl skaidrumo kylančios problemos ir politinis kišimasis; apgailestauja dėl to, kad nepasiekta apčiuopiamų kovos su organizuotu nusikalstamumu rezultatų, ir tikisi, kad bus pasiekta daugiau pažangos tiriant aukšto lygmens korupciją ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant prekybą žmonėmis ir narkotikais, taip pat kibernetinius nusikaltimus, atvejus ir vykdant jų baudžiamąjį persekiojimą;

20.  palankiai vertina tai, kad Kosovo teismų taryba priėmė priemones, padedančias apriboti išorės kišimąsi į teismo procesus ir nederamą įtaką juose; taip pat džiaugiasi dėl to, kad padaugėjo skelbiamų galutinių teismų sprendimų; mano, kad reikia imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti didesnį teisminių institucijų nepriklausomumą bei depolitizavimą ir užkirsti kelią netinkamam kišimuisi į didelio atgarsio sulaukiančias bylas;

21.  ragina Kosovą užtikrinti, kad būtų nuolat teikiamos politinės partijos finansavimo finansinės ir audito ataskaitos ir būtų taikomos sankcijos, kai šių ataskaitų reikalaujama; be to, pažymi, kad reikia gerinti valstybinių įmonių finansinę priežiūrą ir atskaitomybę; šiuo atveju palankiai vertina pasiūlymą dėl naujo įstatymo dėl politinių partijų finansavimo ir ragina Kosovo Asamblėją priimti teisinę sistemą, kuria pagal Venecijos komisijos rekomendacijas būtų reglamentuojamas politinių partijų finansavimas;

22.  pakartoja, kad vis dar kyla daug susirūpinimo dėl asmenų į aukšto lygio sprendimų priėmimo pareigas valstybės tarnyboje ir valstybinėse įmonėse atrankos ir paskyrimo eiti tokias pareigas, ir pažymi, kad paskyrimas į tokias pareigas turi vykti remiantis nuopelnais, teisingumo ir konkurencija pagrįsta procedūra; pripažįsta Kosovo vyriausybės pastangas sudarant susitarimo memorandumus su Jungtine Karalyste prižiūrėti šį procesą; dar kartą ragina užtikrinti pažangą ir aiškų politinį įsipareigojimą vykdyti viešojo administravimo sistemos reformą, kurią galima įvykdyti sparčiau vykdant atitinkamus teisės aktus;

23.  palankiai vertina tai, kad pagerėjo Kosovo Asamblėjos darbo organizavimas ir plenarinių sesijų valdymas pagal darbo tvarkos taisykles; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad dažnai nebūna kvorumo, ir dėl nuolat stabdomo parlamentinio darbo, – tai itin pakenkė procedūrai priimant su pandemija susijusį pagalbos priemonių rinkinį;

24.  apgailestauja, kad Kosovo Asamblėja per pirmąjį bandymą nepriėmė antro ekonomikos gaivinimo priemonių paketo, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti politinį stabilumą, ir ragina Asamblėją ir vyriausybę konstruktyviai bendradarbiauti ir griežtai laikytis geriausios parlamentinio darbo patirties;

25.  palankiai vertina Kosovo pastangas kovoti su radikalėjimu, terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu, be kita ko, stabdyti užsienio kovotojų išvykstamuosius srautus; pabrėžia, kad reikia labiau stengtis spręsti terorizmo finansavimo keliamas problemas, taip pat užtikrinti užsienio kovotojų reabilitaciją ir reintegraciją;

26.  ragina, kovojant su galima teroristine veikla, užtikrinti aktyvesnį regioninį Kosovo Respublikos saugumo tarnybų ir ES ir jos valstybių narių bendradarbiavimą, platesnio masto koordinavimą ir keitimąsi informacija; primygtinai ragina Kosovą spręsti radikalizacijos internete ir išorinio ekstremistų poveikio problemą ir ragina Komisiją bei valstybes nares padėti Kosovui atliekant šį svarbų darbą;

27.  yra susirūpinęs dėl trečiųjų valstybių pastangų remti (ypač jaunimo) radikalizaciją, dažnai tai daroma skiriant finansavimą ar suteikiant svarių išteklių, pvz., švietimo institucijoms Kosove, – tai gali paskatinti radikalizacijos plitimą, taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinė su COVID-19 susijusi situacija dėl blogėjančios ekonominės padėties gali padaryti neigiamą poveikį deradikalizacijos pastangoms;

28.  palankiai vertina tai, kad sudarytas Kosovo policijos ir Europolo darbo susitarimas, kuris taps tvirtesnio bendradarbiavimo kovojant su terorizmu ir ekstremizmu bei tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu pagrindu, ir ragina kuo greičiau įgyvendinti šį susitarimą;

29.  pažymi, kad, remiantis naujausiais vertinimais, Kosovo piliečiai neteisėtai laiko apie 250 000 ginklų; yra labai susirūpinęs dėl šios nerimą keliančios padėties, darančios neigiamą poveikį visuomenės saugumui; ragina Kosovo valdžios institucijas dėti daugiau pastangų šiai problemai spręsti ir pradėti veiksmingą šių ginklų konfiskavimo ar savanoriško pristatymo policijai programą;

30.  palankiai vertina tai, kad nuolat konstruktyviai bendradarbiaujama migracijos klausimais ir nuolat mažėja Kosovo piliečių pateikiamų prieglobsčio prašymų ir readmisijos atvejų skaičius, taip pat palankiai vertina gerą Kosovo valdžios institucijų bendradarbiavimą readmisijos srityje;

31.  teigiamai vertina tai, kad buvo priimtas reglamentas dėl užsieniečių integracijos, ir ragina jį visapusiškai įgyvendinti; pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti pakankamus administracinius ir vykdymo užtikrinimo gebėjimus sprendžiant migracijos problemas, įskaitant neteisėtą migrantų gabenimą;

32.  pakartoja, kad visiškai remia Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyriaus ir Specialiųjų bylų prokuratūros darbą, nes tai yra svarbus Kosovo įsipareigojimo laikytis teisinės valstybės principo įrodymas, ir jų darbas taip pat atitinka Kosovo interesus; pabrėžia, jog svarbu, kad Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyrius galėtų tęsti savo veiklą nepriklausomai ir nepatirdamas jokio kišimosi iš išorės; palankiai vertina Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyriaus įgaliojimų pratęsimą ir jo darbą Hagoje;

33.  palankiai vertina EULEX misijos įgaliojimų pratęsimą ir prašo Kosovo visapusiškai ir geranoriškai bendradarbiauti su EULEX, Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyriumi ir Specialiųjų bylų prokuratūra; apgailestauja dėl mėginimų pakenkti EULEX įgaliojimams; pakartoja savo raginimą EULEX didinti veiksmingumą ir išlaikyti aukščiausius skaidrumo ir visiško nepakantumo korupcijai standartus;

34.  teigiamai vertina tai, kad priimtas Įstatymas dėl galimybės susipažinti su viešais dokumentais; rekomenduoja labiau stengtis didinti viešųjų išlaidų skaidrumą ir užtikrinti geresnę stebėseną, be kita ko, tobulinant viešųjų pirkimų sistemą;

35.  palankiai vertina veiksmus, kurių buvo imtasi stiprinant kibernetinio saugumo pajėgumus, visų pirma priimant pirmąją nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją; mano, jog labai svarbu išlaikyti šį postūmį, kad būtų galima visiškai įgyvendinti šios srities teisėkūros iniciatyvas ir spręsti kvalifikuotų IRT ir kibernetinio saugumo specialistų trūkumo problemą;

Pagarba pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms

36.  pažymi, kad Kosovo teisine ir institucine sistema iš esmės užtikrinama žmogaus, mažumų ir pagrindinių teisių apsauga; pabrėžia, kad įgyvendinant šią sistemą vis dar kyla problemų, visų pirma susijusių su kalbos teisėmis, įskaitant daugiakalbį transliavimą, kurio trūkumas daro įtaką mažumų bendruomenių galimybėms gauti informaciją ir buvo ypač žalingas per COVID-19 pandemiją;

37.  ragina Kosovą užtikrinti vienodą ir nediskriminacinį valstybinį švietimą mažumų kalbomis, galimybę susipažinti su oficialiaisiais dokumentais visomis oficialiosiomis Kosovo kalbomis, taip pat užtikrinti lygias galimybes, pakankamą atstovavimą politiniame gyvenime ir prieigą prie viešojo administravimo ir teisminių institucijų;

38.  ragina labiau apsaugoti ir įtraukti mažumoms priklausančius asmenis, įskaitant romus, aškalius, egiptiečius, serbus, bosnius, turkus ir goranus, taip pat neįgaliuosius ir šalies viduje perkeltus asmenis, suteikiant jiems tinkamą sveikatos priežiūrą ir socialinę apsaugą, ypač COVID-19 pandemijos metu ir dėl jos socialinių ir ekonominių padarinių;

39.  primygtinai ragina imtis daugiau veiksmų kovojant su diskriminacija ir priešiškumu romams; yra ypač susirūpinęs dėl socialinės romų, aškalių ir egiptiečių bendruomenių diskriminacijos, jų atskirties nuo politinių ir socialinių sprendimų priėmimo ir dėl nuolatinio išteklių ir galimybių įsidarbinti, kreiptis į teismą, naudotis viešosiomis paslaugomis, būsto, sveikatos priežiūros paslaugomis, nuotekų sistemomis ir tekančiu vandeniu trūkumo;

40.  apgailestaudamas pažymi, kad beveik 500 žmonių, istoriškai save pripažįstančių bulgarais, peticija, įregistruota 2018 m. gegužės mėn. Kosovo Asamblėjoje, šalies parlamente vis dar nebuvo svarstyta; pabrėžia, kad į antrąjį nacionalinį gyventojų surašymą Kosove, kuris vyks 2021 m., reikia įtraukti kategoriją „bulgarai“;

41.  pažymi, kad nepavyko užtikrinti visuomeninio transliuotojo finansinės ir redakcinės laisvės; pakartoja, jog būtina užtikrinti žiniasklaidos skaidrumą, be kita ko, ir žiniasklaidos priemonių nuosavybės klausimu, taip pat žiniasklaidos nepriklausomumą, kad ji taptų laisva nuo bet kokios politinės įtakos; ragina nedelsiant paskirti Informacijos ir privatumo agentūros vadovą;

42.  pabrėžia, kad reikia aktyviau kovoti su grasinimais ir išpuoliais prieš žurnalistus ir panaikinti nebaudžiamumą už šiuos nusikaltimus; pripažįsta, kad, nepaisant šių uždavinių, žodžio laisvė yra įtvirtinta Kosovo Konstitucijoje ir yra sukurta pliuralistinė bei gyvybinga žiniasklaidos aplinka;

43.  ragina, sekant ARTE pavyzdžiu, įsteigti daugiašalį ir daugiakalbį visuomeninį transliuotoją, kuris suvienytų žmones ir skatintų taiką bei susitaikymą tarp Pietryčių Europos valstybių;

44.  apgailestauja, kad daugėja vadinamųjų strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (angl. Strategic Litigation Against Public Participation, SLAPP), kai žurnalistams ir asmenims grasinama ir keliamos bylos siekiant juos nutildyti ir padaryti viešus debatus neįmanomais;

45.  palankiai vertina tai, jog priimtas Įstatymas dėl pranešėjų apsaugos, ir ragina priimti visus būtinus poįstatyminius aktus, kad jis būtų veiksmingai iš tiesų įgyvendintas; todėl ragina skubiai paskirti už informacijos ir privatumo agentūrą atsakingą Komisijos narį;

46.  yra susirūpinęs dėl dezinformacijos kampanijų, kuriomis siekiama paneigti Kosovo valstybingumo teisėtumą; ragina stiprinti ES ir Kosovo bendradarbiavimą kovos su dezinformacija ir hibridinėmis grėsmėmis srityje, kuriomis siekiama pakenkti europinei regiono perspektyvai, ir kovoti su regioninėmis dezinformacijos kampanijomis, be kita ko, strategiškiau pabrėžiant ES svarbą šio regiono piliečiams;

47.  primena tvirtą sąsają tarp naudojimosi žiniasklaidos laisve trūkumų ir jos teikiamų galimybių vietos ir užsienio subjektams manipuliuoti faktais ir skleisti dezinformaciją; ragina Komisiją ir EIVT glaudžiai bendradarbiauti dėl šių sąsajų ir sutampančių iššūkių, taip pat labiau stengtis kurti Balkanams skirtą specializuotą dezinformacijai skirtą kompetencijos centrą;

48.  palankiai vertina vieningą 2020 m. rugsėjo 25 d. Kosovo Respublikos Asamblėjos sprendimą tiesiogiai įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija); tikisi, kad Kosovo vyriausybė skubiai įgyvendins šios konvencijos nuostatas ir suteiks tam reikalingus išteklius ir infrastruktūrą;

49.  palankiai vertina tai, kad priimta Kosovo lyčių lygybės programa, taip pat palankiai vertina Moterų grupės Kosovo Asamblėjoje darbą; ragina Kosovo valdžios institucijas imtis daugiau veiksmų siekiant skatinti lyčių lygybę ir stiprinti ekonominę moterų padėtį, be kita ko, pirmenybę teikiant lyčių aspekto integravimui ir aktyvesniam bendradarbiavimui su pilietine visuomene, įskaitant moterų organizacijas, taip pat kuriant aplinką, kuri būtų palanki siekiant užtikrinti, kad daugiau moterų eitų pareigas, kuriose priimami sprendimai, ir užtikrinant, kad mokyklų vadovėliuose nebūtų įtvirtinami stereotipai ir diskriminacija; todėl ragina moteris dalyvauti derybų grupės, atsakingos už Belgrado ir Prištinos dialogą, veikloje; be to, reikalauja, kad ES remtų šiuos veiksmus ir pastangas, pati laikydamasi pirmiau minėtų rekomendacijų;

50.  yra susirūpinęs dėl moterų neveiklumo masto, kurį taip pat lemia dabartinė diskriminacija dėl lyties darbo rinkoje, ir ragina Kosovo valdžios institucijas didinti moterų dalyvavimo darbo rinkoje mastą; primygtinai ragina Kosovą priimti naujus darbo teisės aktus, kuriais taip pat būtų reglamentuojamos atostogos, siekiant išvengti diskriminacijos dėl lyties turint omenyje teises, susijusias su motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogomis;

51.  pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl smurto šeimoje ir smurto dėl lyties masto; palankiai vertina tai, kad atitinkamai peržiūrėtas Baudžiamasis kodeksas, taip pat palankiai vertina patobulinimus, nurodytus EULEX ataskaitoje dėl tam tikrų Kosovo policijos nagrinėtų seksualinio smurto bylų aspektų; vis dėlto, pažymi, kad baudžiamojo persekiojimo trūkumas ir griežtų bausmių nebuvimas, kaltininkų nebaudžiamumas, nepakankamos sekimo ir bylų duomenų bazių sistemos, tinkamų išteklių ir paslaugų aukoms (prieglaudų, medicininių tyrimų centrų, paramos įvykus traumai, konsultavimo) trūkumas, nepatenkinti mokymo poreikiai ir instituciniu lygmeniu patvirtinti elgesio protokolai visoje teisingumo sistemoje vis dar kelia susirūpinimą;

52.  pabrėžia, kad COVID-19 pandemija padarė neigiamą poveikį moterims ir mažumoms, nes sustiprino nelygybę, paaštrino esamas problemas, įskaitant išaugusį smurto šeimoje mastą, ir ragina Kosovo vyriausybę ir valdžios institucijas, kai imamasi veiksmų dėl pandemijos, atsižvelgti į šiuos aspektus;

53.  palankiai vertina tai, kad priimtas Vaiko apsaugos įstatymas, nes tai yra svarbus žingsnis ginant vaikų teises Kosove; pabrėžia, kokia svarbi yra kova su smurtu prieš vaikus; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti veiksmingą šio įstatymo įgyvendinimą, reikalingi pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai; ypač atkreipia dėmesį į būtinybę spręsti nuolatinę vaikų ir priverstinių santuokų problemą, visų pirma romų, aškalių ir egiptiečių bendruomenėse, teisės aktuose nustatant galinčių tuoktis asmenų amžiaus ribą ir užtikrinant tinkamus teisėsaugos ir teisingumo institucijų veiksmus ir pranešimą joms;

54.  palankiai vertina pažangą LGBTI asmenų teisių apsaugos srityje teisėkūros ir politikos lygmenimis; vis dėlto pažymi, kad reikia visapusiškai įgyvendinti esamą kovos su diskriminacija sistemą, ir ragina tinkamai ištirti neapykantos nusikaltimų prieš LGBTI asmenis atvejus; ragina vyriausybę įtraukti tos pačios lyties asmenų partnerystę į Civilinio kodekso projektą, kaip garantuojama šalies Konstitucijoje;

55.  palankiai vertina nuolatines Kosovo valdžios institucijų pastangas stiprinti pilietinės visuomenės gebėjimą svariai prisidėti kuriant politiką; ragina toliau gerinti vyriausybės ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą ir užtikrinti aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą formuojant politiką; pakartoja, kad reikia didinti pilietinei visuomenei skiriamo viešojo finansavimo atskaitomybę ir skaidrumą;

56.  yra susirūpinęs dėl to, kad nekoordinuojama kelių šalyje veikiančių organizacijų nurodytų tarptautinių pagalbos teikėjų veikla; primygtinai ragina Kosovo vyriausybę imtis veiksmų, kuriais būtų užkertamas kelias veiksmų dubliavimuisi, ir veiksmingiau valdyti savo santykius su tarptautiniais pagalbos teikėjais;

57.  palankiai vertina kadenciją baigiančio ombudsmeno darbą propaguojant žmogaus teisių kultūrą ir džiaugiasi, kad Kosovo valdžios institucijos įgyvendina daugiau jo rekomendacijų, taip iš tiesų prisidėdamos, be kita ko, prie kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio prevencijos;

Susitaikymas ir geri kaimyniniai santykiai

58.  palankiai vertina Kosovo pastangas palaikyti konstruktyvius santykius su kaimynais visame regione ir aktyviai derinti veiksmus su ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP); palankiai vertina Kosovo įsipareigojimą vykdyti regionines iniciatyvas ir ragina įgyvendinti įsipareigojimus įvairiose regioninėse sistemose, kuriomis stiprinama bendra regioninė rinka;

59.  pabrėžia, kad Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimas yra prioritetas ir išankstinė abiejų šalių stojimo į ES sąlyga, santykius normalizuoti taip pat svarbu norint užtikrinti stabilumą ir gerovę didesniame regione; pripažįsta, kad abi šalys aktyviau dalyvauja ES tarpininkaujamame dialoge, ir ragina aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti ES tarpininkaujamame dialoge, kuriam vadovauja ES specialusis įgaliotinis, siekiant priimti išsamų, tvarų ir teisiškai privalomą susitarimą pagal tarptautinę teisę;

60.  pakartoja savo raginimą siekti pažangos sąžiningai ir laiku visapusiškai įgyvendinant visus jau pasiektus susitarimus, be kita ko, nedelsiant įsteigti savivaldybių, kuriose serbai sudaro gyventojų daugumą, asociaciją ar bendruomenę; ragina EIVT sukurti mechanizmą, kuriuo būtų stebimas ir tikrinamas visų iki šiol pasiektų susitarimų įgyvendinimas, ir periodiškai pranešti Europos Parlamentui apie esamą padėtį; todėl pakartoja, kad visapusiškai palaiko ES specialųjį įgaliotinį Belgrado ir Prištinos dialogo klausimais Miroslavą Lajčáką;

61.  primygtinai ragina Serbijos ir Kosovo vyriausybes vengti visų veiksmų, kurie galėtų pakenkti šalių tarpusavio pasitikėjimui ir sukelti pavojų konstruktyviam tolesniam dialogui; pakartoja, kad Kosovo ir Serbijos daugiatautiškumas yra svarbus ir tai, kad etniniu požiūriu vienalytės valstybės neturėtų būti šio regiono tikslas;

62.  ragina Kosovą spręsti tebesitęsiančias vidines problemas, susijusias su Kosovo požiūriu į dialogą, įsteigti specialią derybų grupę, taip pat bendrą derybų platformą ir užmegzti dialogą tarp valdančiosios koalicijos ir opozicijos partijų; pabrėžia, kad Belgrado ir Prištinos dialogą reikia vesti atvirai ir skaidriai ir kad už jį atsakingi pareigūnai turėtų nuolat konsultuotis su Kosovo Asamblėja dėl jo raidos; ragina vyriausybę geriau informuoti Kosovo piliečius apie dialogo rezultatus;

63.  pažymi, kad penkios ES valstybės narės dar nėra pripažinusios Kosovo, ir dar kartą ragina jas tai padaryti ir patvirtinti įtikimą ES įsipareigojimą vykdyti plėtrą; pabrėžia, kad Kosovo nepriklausomybė yra nepanaikinama, ir tvirtina, kad pripažinimas padėtų normalizuoti Kosovo ir Serbijos santykius, paskatintų ir sustiprintų regiono stabilumą ir sudarytų palankesnes sąlygas abiejų valstybių integracijai į ES;

64.  palankiai vertina tai, kad Izraelis, laikydamasis Vašingtone pasirašytų susitarimų, neseniai pripažino Kosovo nepriklausomybę, tačiau smerkia tai, kad Serbija vykdo prieš Kosovą nukreiptą nepripažinimo kampaniją, dėl kurios kelios šalys atšaukė pripažinimą;

65.  palankiai vertina gerą Kosovo ir Serbijos regioninį bendradarbiavimą kovojant su COVID-19 pandemijos plitimu, įskaitant Šiaurės ir Pietų Mitrovicos merų bendradarbiavimą ir sveikatos apsaugos ministrų bendravimą;

66.  apgailestauja dėl to, kad nepaisant to, kad užbaigti Mitrovicos tilto renovacijos darbai, juo dar negali naudotis visi eismo dalyviai; ragina Serbijos ir Kosovo valdžios institucijas skatinti vietos bendruomenių žmonių tarpusavio ryšius, taip siekiant sustiprinti dialogą, be kita ko, nevyriausybiniu lygmeniu; ragina Komisiją, EIVT ir Tarybą remti ministrą pirmininką ir jo komandą vidaus susitaikymo dialoge su Kosovo serbais, nes šis dialogas suteiks konkrečių saugumo garantijų ir galimybių socialinei ir ekonominei integracijai;

67.  pažymi, kad bevizis kelionių režimas tarp Bosnijos ir Hercegovinos ir Kosovo yra būtina sąlyga siekiant išplėsti regioninį bendradarbiavimą;

68.  palankiai vertina Komisijos pastangas, įgyvendinant specialų Ekonomikos ir investicijų planą, strategiškiau investuoti į Vakarų Balkanus; pripažįsta Ekonomikos ir investicijų plano svarbą remiant tvarų junglumą, žmogiškąjį kapitalą, konkurencingumą ir integracinį augimą, taip pat stiprinant regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; pabrėžia, kad visos investicijos turi atitikti Paryžiaus susitarimo tikslus ir ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

69.  pakartoja, kad remia iniciatyvą įsteigti faktų apie karo nusikaltimus ir kitus sunkius žmogaus teisių pažeidimus buvusiosios Jugoslavijos teritorijoje nustatymo regioninę komisiją (RECOM); pabrėžia, koks svarbus Regioninio jaunimo bendradarbiavimo biuro (RYCO) atliekamas darbas, ir palankiai vertina aktyvų Kosovo dalyvavimą jame; pakartoja, kad reikia užmegzti ryšius su šiaurinių savivaldybių jaunimu ir integruoti jį į socialines bei ekonomines šalies struktūras;

70.  ragina imtis daugiau veiksmų nagrinėjant dingusių asmenų šeimos narių prašymus, atverti visus karo laiko archyvus ir atskleisti informaciją apie asmenis, kurie vis dar įtraukti į per 1998–1999 m. Kosovo karą dingusių asmenų sąrašą; primygtinai ragina įgyvendinti Kosovo prokuratūros tarybos strategiją dėl karo nusikaltimų, kurią įgyvendinti vis dar labai trukdo politiniai klausimai, išteklių ir tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo trūkumas;

71.  pabrėžia, kokia svarbi informacija apie kapavietes ir visų karo nusikaltimų tyrimą ir sprendimų priėmimą, taip siekiant užtikrinti teisingumą aukoms; ragina Serbiją atlikti 2020 m. lapkričio mėn. rastų trijų palaikų, kurie buvo ekshumuoti atliekant paieškas masinėje kapavietėje Raskos savivaldybės Kizevako kaime netoli Kosovo sienos ir kurie, kaip manoma, yra Kosovo albanų palaikai, tyrimą;

72.  giria Kosovą už taikų religinių bendruomenių sambūvį ir pabrėžia nuolatinės visų religinių bendruomenių kultūros paveldo ir nuosavybės teisių apsaugos svarbą; ragina Kosovo valdžios institucijas kultūros paveldą naudoti kaip įvairių bendruomenių subūrimo priemonę ir veiksmingiau populiarinti daugiatautį šalies kultūros ir religijos paveldą;

73.  yra susirūpinęs dėl vis didėjančios vienkalbystės tendencijos ir nepakankamo įvairių Kosovo bendruomenių kalbų supratimo, visų pirma tarp jaunimo; todėl pabrėžia, kad vieni kitiems reikia mokytis kalbų, kurti sąveikos platformas, pritaikyti švietimo sistemą ir kovoti su nepakankamu daugumai nepriklausančių bendruomenių atstovavimu valstybės tarnyboje;

74.  pabrėžia, kad ilgalaikis Kosovo stabilumas ir gerovė ir toliau priklauso nuo Kosovo albanų ir serbų santykių plėtojimo ir kad visos politinės jėgos yra atsakingos už tolerancijos, įtraukties, tarpusavio supratimo ir pagarbos principais grindžiamos politinės kultūros puoselėjimą ir palaikymą;

Ekonomika

75.  pažymi, kad siekiant kovoti su didele šešėline Kosovo ekonomika, kuri yra rimta kliūtis privačiojo sektoriaus plėtojimui ir turi įtakos valstybės gebėjimui teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, būtina tvirta politinė parama, veiksmingas įgyvendinimas ir atidi stebėsena;

76.  ragina Kosovo valdžios institucijas ir Komisiją, siekiant sukurti gyvybingą Kosovo ekonomiką, toliau remti MVĮ;

77.  pabrėžia, kad reikia skubiai įgyvendinti aktyvią darbo rinkos politiką, įskaitant kvalifikacijos kėlimą, profesinį rengimą ir mokymą darbo vietoje, taip siekiant padidinti pažeidžiamų grupių užimtumą; pabrėžia, kad, siekiant patenkinti darbo ir rinkos poreikius, reikėtų reformuoti mokymo ir švietimo sistemą, ir ragina į su užimtumu susijusių priemonių kūrimą ir įgyvendinimą įtraukti mažumų grupėms priklausančius asmenis; pakartoja, kad svarbu sukurti daugiau galimybių jaunimui ir moterims;

78.  pareiškia esantis labai susirūpinęs dėl didelės aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracijos iš Kosovo ir ragina imtis demografinio nuosmukio problemai spręsti skirtų visapusiškų socialinių ir ekonominių priemonių; ragina Komisiją ir Vakarų Balkanų šalis parengti regioninę strategiją, skirtą nuolatinėms jaunimo nedarbo problemoms spręsti, šalinant įgūdžių pasiūlos ir paklausos atitikties tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos trūkumą, gerinant mokymo kokybę ir užtikrinant pakankamą finansavimą aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir profesinio rengimo programoms, kartu teikiant deramas vaikų priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas;

79.  ragina labai patobulinti švietimą ir padidinti švietimo kokybę; primygtinai ragina Kosovą stengtis užtikrinti pažangą įgyvendinant mokyklų reformas, aprūpinant būtina mokymosi medžiaga ir sudarant tinkamas fizines sąlygas visiems mokiniams, visų pirma sprendžiant su galimybe gauti išsilavinimą susijusias problemas dabartinės pandemijos metu;

80.  palankiai vertina Kosovo sprendimą dalyvauti mažojo Šengeno iniciatyvoje, kuria siekiama pagerinti gerus kaimyninius santykius ir suteikti naujų galimybių Kosovo piliečiams ir verslui;

81.  palankiai vertina tai, kad Kosovas taip pat pasinaudos ES bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamais privalumais, ir pabrėžia, kad reikia investuoti į skaitmeninimą, nes tai yra būdas pagerinti piliečiams teikiamas paslaugas ir sumažinti skaitmeninę atskirtį, taip pat užtikrinti vienodas galimybes naudotis internetu, be kita ko, pažeidžiamiausioms grupėms ir kaimo vietovėse; atkreipia dėmesį į dideles skaitmeninimo galimybes plėtojant Kosovo ekonomiką;

82.  palankiai vertina tai, kad įsigaliojo naujas 2019 m. balandžio mėn. pasirašytas regioninis tarptinklinio ryšio susitarimas – tai aiškus pavyzdys, kokią konkrečią naudą regioninis bendradarbiavimas gali teikti regiono piliečiams ir verslui;

83.  pažymi, kad dėl pandemijos sveikatos priežiūros sistema patiria spaudimą; primygtinai ragina Kosovą stiprinti sveikatos sektorių, kad visiems piliečiams būtų teikiamos tinkamos ir prieinamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, visų pirma skiriant poreikiais grindžiamas socialines išmokas labiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusioms grupėms; pažymi, kad daug sveikatos priežiūros srities specialistų išvyko iš Kosovo, o tai dar labiau sustiprina sveikatos priežiūros srities specialistų trūkumo poveikį ir daro neigiamą įtaką sveikatos priežiūros sistemai;

84.  pažymi, kad COVID-19 pandemija padidino struktūrinius trūkumus, visų pirma dėl vėlavimo priimti Įstatymą dėl ekonomikos gaivinimo, ir primygtinai ragina Kosovo valdžios institucijas įgyvendinti veiksmingas struktūrines reformas, siekiant sušvelninti pandemijos poveikį ir paspartinti ekonomikos atsigavimą po krizės, taip pat atsižvelgiant į valstybinio sveikatos draudimo stoką, bei spręsti prezidento ir ministro pirmininko kompetencijos pasidalijimo valdant pandemiją problemą, kurią atskleidė nepaprastosios padėties paskelbimas, siekiant taikyti izoliavimo priemones visoje šalyje;

85.  pakartoja, jog ES skubiai skyrė neatidėliotiną paramą Vakarų Balkanams, kad būtų galima įveikti su COVID-19 pandemija ir socialiniu bei ekonominiu regiono atsigavimu susijusią sveikatos krizę; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant 2019 m. ir 2020 m. Pasirengimo narystei paramos priemonės programas buvo patvirtinta daugiau nei 138 mln. EUR parama Kosovui, iš kurių 50 mln. EUR buvo perskirstyta kitoms programoms siekiant kovoti su socialiniu ir ekonominiu nuosmukiu dėl dabartinės COVID-19 krizės trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu;

86.  pabrėžia, koks svarbus Europos solidarumas, ir ragina Komisiją toliau remti Kosovo ir kitų Vakarų Balkanų valstybių pastangas suvaldyti pandemiją; ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti Kosovą į bendrą ES vykdomą vakcinų įgijimo procedūrą ir skirti pakankamą kiekį COVID-19 vakcinų visų Vakarų Balkanų šalių piliečiams;

87.  ragina užtikrinti geresnį pajamų surinkimą ir geresnę valstybinių įmonių priežiūrą; palankiai vertina pradinę pažangą, padarytą mažinant mokesčių skolą; pabrėžia, kad reikia toliau stengtis siekti padidinti mokestines pajamas mažinant neoficialią ekonomiką ir didinant mokestinių pajamų surinkimo veiksmingumą, nes tai galėtų užtikrinti didesnį finansavimą prioritetinėms sritims, įskaitant švietimą ir sveikatos apsaugą;

Aplinka, energetika ir transportas

88.  ragina valdžios institucijas užtikrinti suderinamumą su ES klimato apsaugos ir aplinkos standartais ir politikos tikslais, atsižvelgiant į įsipareigojimus, prisiimtus pagal Paryžiaus susitarimą, ir Europos žaliajame kurse iškeltą strateginį tikslą iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą, ir prašo Kosovo stengtis įgyvendinti Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę, kurioje atsispindi Europos žaliojo kurso prioritetai;

89.  palankiai vertina 2020 m. lapkričio 10 d. Sofijoje vykusio Vakarų Balkanų valstybių aukščiausiojo lygmens susitikimo, vykusio pagal Berlyno procesą, rezultatus ir toliau remia bet kokią bendrą iniciatyvą, kuria siekiama pagerinti integraciją ir gerus kaimyninius santykius regione; palankiai vertina tai, kad patvirtinta Deklaracija dėl žaliosios darbotvarkės, kuri yra suderinta su ES žaliuoju kursu, ir lyderių parodytą pasiruošimą imtis priemonių bei suderinti savo politiką su atitinkama ES politika, iškeliant tikslą iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą;

90.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad didžioji dalis energijos Kosove sukuriama iš anglies, taip pat dėl planų statyti naują anglimi kūrenamą elektrinę; primygtinai ragina Kosovą, įvairinant savo energijos išteklius, nedelsiant panaikinant visas reikalavimų neatitinkančias subsidijas anglies gavybai, decentralizuojant energijos gamybą ir pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių, didinti savo energetikos sektoriaus tvarumą;

91.  pažymi, kad valstybės teisinę sistemą reikia suderinti su ES direktyvomis dėl didelių kurą deginančių įrenginių ir pramoninių išmetamųjų teršalų; ragina Kosovą atlikti tarptautinius standartus atitinkančius poveikio aplinkai vertinimus ir priimti būtinas priemones, kad būtų išsaugotos ir apsaugotos aplinkos požiūriu pažeidžiamos teritorijos;

92.  ragina Kosovo valdžios institucijas laikytis savo įsipareigojimo uždaryti Kosovo A elektrinę ir nutraukti jos eksploatavimą; palankiai vertina Europos Komisijos pasiryžimą padėti Kosovo vyriausybei šiame procese tiek finansiniu, tiek techniniu požiūriu;

93.  primena, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonių prioritetų nustatymas ir tobulinimas, įskaitant esamos anglies ir naftos produktais pagrįstos centralizuoto šildymo sistemos pavertimą didelio efektyvumo kogeneracija ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįsta sistema, yra pagrindinis veiksnys siekiant klimato tikslų; pabrėžia, kad svarbu kovoti su energijos nepritekliumi;

94.  reiškia gilų susirūpinimą dėl vis dar didelio pirmalaikių mirčių dėl užteršto oro, kurį lemia teisės aktuose nustatytas didelių deginimo įrenginių viršutines ribas viršijantis išmetamų teršalų kiekis, skaičiaus; primygtinai ragina Kosovo valdžios institucijas nedelsiant spręsti oro taršos problemą ir ekonomiškai efektyviu būdu palaipsniui atsisakyti anglies; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant spręsti šią problemą neseniai persvarstyta Energetikos sektoriaus strategija, ir ragina Kosovą įgyvendinti savo nacionalinį išmetamo teršalų kiekio mažinimo planą;

95.  ragina Kosovo valdžios institucijas ES acquis atitinkančių aplinkosaugos teisės aktų ir biologinės įvairovės standartų vykdymo užtikrinimui teikti aukštesnį prioritetą, taip pat ugdyti Kosovo piliečių sąmoningumą ir gerinti švietimą aplinkosaugos klausimais; ragina Kosovą kuo skubiau priimti įstatymą dėl klimato kaitos ir ragina nedelsiant parengti ir priimti integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą;

96.  ragina Kosovą toliau didinti atliekų surinkimo apimtį, visų pirma gerinti atliekų atskyrimą ir perdirbimą, nustatyti žiedinės ekonomikos priemones, kurių reikia atliekų kiekiui mažinti, ir spręsti neteisėtų sąvartynų problemą, taip pat skubiai rasti pavojingųjų atliekų šalinimo būdų;

97.  yra susirūpinęs dėl mažo prieinamų vandens išteklių kiekio; ragina Kosovo valdžios institucijas, planuojant statyti hidroelektrines, gerbti specialias natūralias ir saugomas zonas ir nekelti pavojaus vandens tiekimo tvarumui;

98.  ragina visapusiškai įgyvendinti Energijos bendrijos sutartį, įskaitant valstybės pagalbos acquis įgyvendinimą ir visišką nacionalinės elektros rinkos atvėrimą, siekiant regioninės rinkos integracijos; ragina siekti užtikrinti regioninį junglumą ir užbaigti kurti regioninę energijos rinką;

99.  ragina Kosovą įgyvendinti patikimą ir tvarią viešojo transporto ir judumo politiką siekiant pašalinti ilgalaikius infrastruktūros trūkumus, be kita ko, kalbant apie nuolatines viešojo transporto jungtis su Šiaurės Mitrovica ir visais pagrindiniais miestais visoje šalyje;

100.  palankiai vertina tai, kad buvo priimta 2020 m. Pasirengimo narystei paramos priemonės metinė veiksmų programa Kosovui, kurios bendra vertė yra 90 mln. EUR, ir reikalauja Pasirengimo narystei paramos priemonės lėšas naudoti žaliajai darbotvarkei skatinti, stiprinant aplinkos apsaugą, prisidedant prie klimato kaitos švelninimo ir didinant atsparumą klimato kaitai, taip pat paspartinant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; ragina užtikrinti didesnį skaidrumą ir kruopštesnę parlamentinę kontrolę dėl Kosovui skirtų lėšų ir prašo Komisijos atidžiau stebėti, kaip naudojamos ES lėšos, ir pranešti apie bet kokį netinkamo lėšų naudojimo atvejį;

101.  ragina Komisiją skirti trečiosios Pasirengimo narystei paramos priemonės lėšas Kosove vykstančiai demokratinei pertvarkai, papildomai prie infrastruktūros projektų, visų pirma atsižvelgiant į nuolatines su investavimo sąlygomis, įsisavinimo pajėgumais ir aplinkos standartais susijusias problemas Kosove;

102.  ragina į būsimą trečiąją Pasirengimo narystei paramos priemonę įtraukti tiek paskatas, tiek sąlygas; mano, jog labai svarbu, kad pagal trečiąją Pasirengimo narystei paramos priemonę būtų remiamas tolesnis pagrindinių vertybių ir gero valdymo stiprinimas ir kad šios priemonės vykdymas būtų nutrauktas kilus sisteminių grėsmių Sąjungos interesams ir vertybėms; mano, kad stojimo proceso grįžtamumo principas pagal atnaujintą metodiką taip pat turėtų aiškiai atsispindėti teikiant pasirengimo narystei finansavimą; pakartoja, kad finansinės paramos mastas turėtų atitikti Kosovo europinės perspektyvos tikslą;

o
o   o

103.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Kosovo prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0319. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0168.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Šiaurės Makedonijos (2019/2174(INI))

P9_TA(2021)0114 A9-0040/2021

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, 2019 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas ir 2019 m. spalio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, dėl kurių buvo atidėti sprendimai dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonijos Respublika ir Albanijos Respublika pradžios,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios, kuriomis buvo patvirtintos 2020 m. kovo 25 d. Tarybos išvados dėl plėtros ir stabilizacijos bei asociacijos proceso,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytą ir 2018 m. sausio mėn. ratifikuotą Bulgarijos Respublikos ir Šiaurės Makedonijos Respublikos draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 17 d. Galutinį susitarimą dėl nesutarimų, aprašytų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose 817 (1993) ir 845 (1993), sprendimo, 1995 m. laikinojo susitarimo galiojimo pabaigos ir strateginės Graikijos ir Šiaurės Makedonijos partnerystės sukūrimo, taip pat vadinamą Prespos susitarimu,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį pagal Berlyno procesą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. kovo 27 d. Šiaurės Makedonija įstojo į NATO,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641), jo priedą ir Komisijos tarnybų darbinį dokumentą – Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės įgyvendinimo gaires,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „2019 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2019)0260) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2019 m. ataskaita dėl Šiaurės Makedonijos“ (SWD(2019)0218),

–  atsižvelgdamas į Zagrebo deklaraciją, dėl kurios buvo susitarta 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime vykstant vaizdo konferencijai,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl bendradarbiavimo su Vakarų Balkanų partneriais migracijos ir saugumo srityje stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Komunikatas dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį“ (JOIN(2020)0011) ir į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ (COM(2020)0315),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2020)0660) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2019 m. ataskaita dėl Šiaurės Makedonijos“ (SWD(2020)0351),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. Sofijoje įvykusį Berlyno proceso aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriam bendrai pirmininkavo Bulgarija ir Šiaurės Makedonija,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Šiaurės Makedonijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą,

–  atsižvelgdamas į Pržino susitarimą, kurį 2015 m. birželio 2 d. ir liepos 15 d. Skopjėje pasiekė keturios pagrindinės politinės partijos, ir į 2016 m. liepos 20 d. ir rugpjūčio 31 d. keturšalį susitarimą dėl jo įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Žiniasklaidos laisvės stiprinimas: žurnalistų apsauga Europoje, neapykantos retorika, dezinformacija ir platformų vaidmuo“(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento narių bendrą pareiškimą dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžios(2),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl šios šalies,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0040/2021),

A.  kadangi Šiaurės Makedonija nuolat darė pažangą ir parodė konkretų įsipareigojimą siekdama narystės ES, sustiprindama tarpusavio pasitikėjimo aplinką, dėl to 2020 m. kovo 26 d. buvo priimtas Europos Vadovų Tarybos sprendimas pradėti stojimo derybas;

B.  kadangi Šiaurės Makedonija turėtų būti vertinama atskirai pagal jos nuopelnus, atsižvelgiant į pažangą, padarytą įgyvendinant Europos Vadovų Tarybos nustatytus kriterijus, o stojimo į ES tvarkaraštį lemia reformų sparta ir kokybė; kadangi narystės ES perspektyva buvo pagrindinė reformų paskata, o plėtros procesas atliko lemiamą vaidmenį stabilizuojant Vakarų Balkanų šalis;

C.  kadangi teisinės valstybės principas yra pagrindinis kriterijus, pagal kurį vertinama demokratinių pokyčių ir pažangos siekiant įstoti į ES padėtis;

D.  kadangi dėl 2019 m. spalio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimo atidėti stojimo derybų su Šiaurės Makedonija pradžią politinė padėtis šalyje tapo nestabili ir 2020 m. buvo paskelbti pirmalaikiai rinkimai;

E.  kadangi 2020 m. liepos 1 d. Europos Komisija pateikė derybų programos projektą;

F.  kadangi dėl piktnaudžiavimo stojimo procesu siekiant išspręsti ES valstybių narių kultūrinius ir istorinius ginčus būtų sukurtas pavojingas precedentas būsimiems likusių Vakarų Balkanų šalių stojimo procesams, ypač atsižvelgiant į šio regiono istorinį kontekstą;

G.  kadangi šalis išlaiko nuolatinį tempą įgyvendindama ES reformas, visų pirma pagrindinėse srityse, pvz., teisinės valstybės, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, žvalgybos tarnybų bei viešojo administravimo reformos, taip pat demokratinių institucijų ir procedūrų veikimo;

H.  kadangi reikia toliau nuosekliai dėti pastangas įgyvendinant strategines su ES susijusias reformas, kurioms reikia bendro visų lyderių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo;

I.  kadangi ES toliau yra visapusiškai įsipareigojusi remti Šiaurės Makedonijos strateginį pasirinkimą siekti Europos integracijos ir galiausiai narystės ES, paremtos teisinės valstybės principu, daugiataute harmonija ir gerais kaimyniniais santykiais, laikantis 2003 m. Salonikų darbotvarkės Vakarų Balkanų valstybėms;

J.  kadangi ES bendradarbiavimas su Vakarų Balkanų šalimis viršija bendradarbiavimą su bet kokiu kitu regionu ir parodo abipusį strateginį įsipareigojimą;

K.  kadangi ES turėtų toliau skatinti investicijas ir plėtoti prekybos santykius su Šiaurės Makedonija, nes šios šalies ekonominis vystymasis yra itin svarbus;

L.  kadangi ES yra didžiausia Šiaurės Makedonijos prekybos partnerė – prekyba su ES sudaro 75 proc. šalies eksporto ir 62 proc. jos importo – ir teikia didžiausią finansinę paramą, dėl kurios šalis nuo 2007 m. naudojosi daugiau kaip 1,25 mlrd. EUR ES pasirengimo narystei lėšų;

M.  kadangi COVID-19 pandemija smarkiai kenkia Šiaurės Makedonijos ekonomikai ir priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią viruso plitimui, daro neigiamą įtaką nacionaliniam biudžetui;

N.  kadangi ES pasiūlė daugiausia pagalbos Šiaurės Makedonijai, kad būtų sušvelnintas COVID-19 pandemijos poveikis, mobilizuodama 66 mln. EUR skubiems sveikatos priežiūros poreikiams ir ekonominiam bei socialiniam atsigavimui po pandemijos; kadangi ES Šiaurės Makedonijai numatė iki 160 mln. EUR makrofinansinės paramos lėšų;

O.  kadangi ES mobilizavo 3,3 mlrd. EUR kovai su koronaviruso pandemija Vakarų Balkanuose, įskaitant 38 mln. EUR neatidėliotinos paramos sveikatos sektoriui, 467 mln. EUR – sveikatos sistemų atsparumui sustiprinti ir pandemijos socialiniam bei ekonominiam poveikiui sušvelninti, 750 mln. EUR – makrofinansinei paramai, 385 mln. EUR – paramai privačiam sektoriui ir jo gaivinimui ir 1,7 mlrd. EUR Europos investicijų banko lengvatinių paskolų;

P.  kadangi Šiaurės Makedonija ir toliau yra vienas iš pagrindinių neteisėtos migracijos tranzito maršrutų;

Q.  kadangi Vakarų Balkanų šalių regioninis bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus siekiant išsaugoti ir sustiprinti šių šalių stabilumą ir padidinti regiono gerovę; kadangi geri kaimyniniai santykiai yra būtini, kad Šiaurės Makedonija darytų pažangą siekdama narystės ES;

R.  kadangi Prespos susitarimas ir Sutartis dėl gerų kaimyninių santykių yra istoriniai susitarimai, kurie yra stabilumo ir susitaikymo visame Vakarų Balkanų regione modelis ir kuriais buvo pagerinta gerų kaimyninių santykių bei regioninio bendradarbiavimo padėtis;

S.  kadangi Europos Vadovų Taryba iki šiol nepatvirtino Šiaurės Makedonijai skirtos derybų programos, taip kenkdama Sąjungos patikimumui ir sumažindama ES pajėgumą skatinti pokyčius Vakarų Balkanuose;

T.  kadangi 2020 m. kovo mėn. po to, kai įsigaliojo istorinis Prespos susitarimas ir Šiaurės Makedonijos ir Bulgarijos draugystės sutartis, šalis tapo 30-ąja NATO valstybe nare ir ES nusprendė pradėti stojimo derybas;

U.  kadangi prisijungimas prie NATO 2020 m. yra aiškus žingsnis link didesnio stabilumo, sąveikumo ir gynybos integravimo į Euroatlantinę bendruomenę, dėl kurių didėja šalies galimybės galimai įstoti į ES;

V.  kadangi Konferencija dėl Europos ateities gali padėti stiprinti Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES siekius;

W.  kadangi visateisė Šiaurės Makedonijos narystė ES atitinka pačios Sąjungos politinius, saugumo ir ekonominius interesus;

1.  palankiai vertina Šiaurės Makedonijos aiškią strateginę kryptį ir įsipareigojimą siekti ES integracijos, kaip matyti iš tęsiamo su stojimu susijusių reformų įgyvendinimo ir veiksmų siekiant spręsti dvišalius klausimus su kaimyninėmis šalimis;

2.  pakartoja, kad visapusiškai remia 2003 m. Salonikuose Europos Vadovų Tarybos prisiimtą įsipareigojimą, kad Vakarų Balkanų šalių ateitis yra Europos Sąjungoje;

3.  ragina ES valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų ir parodyti aiškią politinę valią, kad Taryba galėtų patvirtinti derybų programą ir kuo greičiau surengti pirmąją tarpvyriausybinę konferenciją su Šiaurės Makedonija siekiant išvengti tolesnio vėlavimo, patvirtinant stojimo proceso patikimumą ir objektyvumą;

4.  primena valstybėms narėms, kad plėtros politika turi būtų grindžiama objektyviais kriterijais ir jai neturi trukdyti vienašaliai interesai; pakartoja, kad ES plėtros politika yra veiksmingiausia Sąjungos užsienio politikos priemonė ir, jei ji ir toliau bus ardoma, padėtis artimiausiose ES kaimyninėse šalyse galėtų tapti nestabili;

5.  reiškia solidarumą su Šiaurės Makedonijos gyventojais ir mano, kad svarbu užtikrinti su pasiryžimu teikiamos aktyvios paramos Šiaurės Makedonijos pažangai siekiant narystės Europos Sąjungoje tęstinumą;

6.  teigiamai vertina tai, kad 2023 m. Šiaurės Makedonija pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO);

7.  mano, kad į Konferencija dėl Europos ateities atitinkamai turėtų būti pakviesti ir joje aktyviai dalyvauti Šiaurės Makedonijos ir kitų Vakarų Balkanų šalių, tiek vyriausybinio, tiek pilietinės visuomenės, įskaitant jaunimą, lygmens atstovai;

8.  primygtinai ragina Šiaurės Makedonijos valdžios institucijas ir politines partijas toliau dėti bendru sutarimu grindžiamas pastangas stiprinti demokratiją ir transformacijos procesą, tęsti kovą su korupcija ir stiprinti teisinę valstybę, gerus kaimyninius santykius bei regioninį bendradarbiavimą, kartu gerinant žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės aplinką;

9.  primena, kad pažanga stojimo derybose, vertinama pagal peržiūrėtą plėtros metodiką, ir toliau priklauso nuo nuolatinių, esminių ir negrįžtamų reformų visose pagrindinėse srityse;

Teisinė valstybė

10.  pabrėžia, kad itin svarbu puoselėti teisinę valstybę vykdant teismų reformas ir nuosekliai vykdant baudžiamąjį persekiojimą aukšto rango pareigūnų korupcijos ir nusikaltėlių tinklų atžvilgiu;

11.  palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant neatidėliotinų reformų prioritetus ir imantis tolesnių veiksmų, atsižvelgiant į Venecijos komisijos bei Vyresniųjų ekspertų grupės sisteminiais teisinės valstybės principo klausimais rekomendacijas;

12.  pripažįsta, kad priimti teisės aktai dėl korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos, lobistinės veiklos, galimybės gauti informaciją, informatorių apsaugos bei prokuratūros, ir ragina juos veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinti;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad vyriausybė priėmė du reformų planus, t. y. „Europe at home“ darbotvarkę ir kovos su korupcija veiksmų planą, kuriais siekiama supaprastinti reformų darbotvarkę atrinktose prioritetinėse srityse pagal peržiūrėtos stojimo metodikos pagrindines grupes;

14.  primena, kad reikalingi pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai siekiant užtikrinti, kad valstybinių įstaigų tarnautojų atžvilgiu būtų veiksmingai ir nuosekliai imamasi atgrasomųjų, prevencinių, nustatymo ir iniciatyvių tyrimų veiksmų bei taikomi sankcijų mechanizmai, taikant priemones, apimančias interesų konfliktus, lobistinę veiklą, etikos kodeksus ir informatorių apsaugą;

15.  palankiai vertina ministro pirmininko pavaduotojo, atsakingo už kovą su korupcija ir nusikalstamumu, tvarų vystymąsi ir žmogiškuosius išteklius, pareigybės sukūrimą, nes tai – aiškus politinio įsipareigojimo prioriteto tvarka spręsti šiuos klausimus ženklas;

16.  primygtinai ragina veiksmingai įgyvendinti priemones, skirtas teismų ir prokuratūros profesionalumui, nepriklausomumui, sąžiningumui ir atskaitomybei užtikrinti, be kita ko, veiksmingai įgyvendinant etikos kodeksus ir svarbų Prokuratūros įstatymą, užtikrinant tvarius sprendimus Specialiosios prokuratūros nagrinėjamų bylų atžvilgiu ir atskaitomybę už nusikaltimus, susijusius su didelio masto neteisėto pokalbių klausymosi byla; ragina visas teismines institucijas dėti papildomas pastangas ir padėti atkurti visuomenės pasitikėjimą teisminėmis institucijomis;

17.  palankiai vertina veiksmus, kuriais stiprinamas teisminių institucijų nešališkumas, skaidrumas ir atskaitomybė Teismų tarybai imantis iniciatyvių veiksmų, ir ragina veiksmingai įgyvendinti peržiūrėtą įstatymą dėl Prokuratūros tarybos; raginai visiškai pasinaudoti mechanizmais siekiant sustiprinti teisminių institucijų profesionalumą ir sąžiningumą, atliekant patikrinimus, finansinius tyrimus ir turto konfiskaciją; yra susirūpinęs dėl ribotos teisės kreiptis į teismą COVID-19 pandemijos metu, ragina valdžios institucijas paspartinti teisminių institucijų ir susijusios administracijos skaitmeninimą;

18.  skatina užbaigti institucines reformas ir įgyvendinti vykdomas reformas saugumo ir žvalgybos sektoriuose, užtikrinant naujos Nacionalinės saugumo agentūros ir Operatyvinės techninės agentūros finansinį, veiklos ir funkcinį nepriklausomumą ir prasmingą slaptųjų tarnybų parlamentinę priežiūrą;

19.  ragina toliau aktyviai dėti pastangas siekiant sistemingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, taikant sistemingas prevencijos priemones, atliekant finansinius tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą už finansinius nusikaltimus, įskaitant pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą, ir patvirtinant atitinkamas sankcijas; ragina toliau dėti pastangas, kad būtų pradėtos operacijos, kuriomis siekiama išardyti nusikaltėlių tinklus, susijusius su įvairių formų neteisėta prekyba, pvz., šaunamaisiais ginklais, žmonėmis ir narkotikais; primygtinai ragina šalį toliau derinti savo teisės aktus su acquis ir atlikti sistemingus finansinius tyrimus bei gerinti neteisėtai įgyto turto nustatymą, paiešką, įšaldymą, konfiskavimą ir valdymą;

20.  ragina taikyti priemones, kuriomis būtų stiprinama neseniai įsteigta Turto susigrąžinimo tarnyba, ir gerinti kovą su pinigų plovimu bei ekonominiais nusikaltimais; ragina dėti daugiau bendrų pastangų siekiant kovoti su organizuotu, ekonominiu ir kibernetiniu nusikalstamumu, be kita ko, gerinant koordinavimą ir partnerystę su Europolu;

21.  pripažįsta pažangą, padarytą kovos su plačiai paplitusia korupcija srityje, be kita ko, gerinant aukšto lygio korupcijos, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto praturtėjimo bylų tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir teismo proceso rezultatus; pažymi sustiprinto vadovaujamo Korupcijos prevencijos komisijos vaidmens ir bendradarbiavimo su ja šiuo atžvilgiu svarbą;

22.  primygtinai ragina prokuratūrą išnagrinėti rimtas bylas ir aktyviai toliau stebėti kovos su korupcija ir audito agentūrų bei informatorių nurodytas svarbias bylas;

23.  primygtinai ragina Šiaurės Makedonijos valdžios institucijas tęsti ir intensyvinti pastangas siekiant kovoti su radikalėjimu ir terorizmu ir spręsti užsienio teroristų kovotojų klausimą nuolat tarpvalstybiniu mastu keičiantis informacija ir stiprinant saugumo agentūrų ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO), religinių lyderių, vietos bendruomenių ir švietimo, sveikatos priežiūros bei socialinių institucijų bendradarbiavimą, taip pat dedant tinkamas reintegracijos pastangas;

Demokratinių institucijų veikimas

24.  primena, kad konstruktyvų vaidmenį atliekanti opozicija yra nepaprastai svarbi Sobranie – Šiaurės Makedonijos Susirinkimo – veikimui ir priimant pagrindinius teisės aktus, pvz., dėl su ES ir NATO susijusių reformų proceso;

25.  palankiai vertina tai, kad valdančiosios ir opozicinės Susirinkimo partijos dalyvavo priimant svarbiausius bendro nacionalinio intereso sprendimus; pažymi, kad tvirtesnis visų politinių partijų politinis dialogas yra išankstinė gero valdymo ir teisėkūros funkcionalumo sąlyga; ragina visas Parlamento partijas išlikti konstruktyvioms, nenaudoti nacionalistinės ir provokacinės retorikos ir gera valia dalyvauti politiniame dialoge, ypač dėl labai svarbių sveikatos srities, ekonominių, socialinių ir politinių pastangų, kuriomis siekiama įveikti COVID-19 krizę;

26.  primena, kad Jeano Monnet dialogo procesas labai svarbus tvirtinant pasitikėjimą, stiprinant demokratinę kultūrą ir didinant parlamentinius gebėjimus sudarant palankesnes sąlygas politiniam dialogui Susirinkime; palankiai vertina konstruktyvų įvairių partijų dalyvavimą Jeano Monnet dialoge ir įsipareigojimą įgyvendinti jo išvadas bei sušaukti jo ketvirtąjį raundą;

27.  primygtinai ragina Susirinkimą tobulinti teisėkūros procesą kuo labiau sumažinant pagreitintų procedūrų naudojimą, didinant skaidrumą, laiku ir įtraukiai užtikrinant galimybes susipažinti su informacija apie teisėkūrą, taip pat rengiant tinkamas konsultacijas ir atliekant poveikio vertinimus; primena, kad reikia bendru sutarimu atnaujinti parlamentines darbo tvarkos taisykles, siekiant suteikti daugiau galių Susirinkimui ir stiprinti teisėkūros, priežiūros bei biudžeto kontrolės mechanizmus; dar kartą primena, kad svarbu bendradarbiauti su pilietine visuomene ir jai skirti tvarų finansavimą, siekiant užtikrinti patikimą viešųjų institucijų kontrolę;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. liepos 15 d. parlamento rinkimai vyko sklandžiai, primena, kad jų teisiniam stabilumui vis dėlto pakenkė dažnos teisinės ir reguliavimo sistemos peržiūros; pabrėžia, kad reikia visapusiškai įgyvendinti likusias rekomendacijas, pateiktas galutinėje ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) ataskaitoje, įskaitant savalaikę, įtraukią ir išsamią rinkimų kodekso peržiūrą prieš būsimus rinkimus, ir toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad rinkėjų sąrašai būtų atnaujinti ir tikslūs;

29.  ragina imtis papildomų priemonių siekiant didinti politinių partijų finansavimo skaidrumą ir užtikrinti demokratinio, konkurencingo ir reprezentatyvaus veikimo partijos viduje mechanizmus, be kita ko, vykdant tinkamą nepriklausomą priežiūrą; primena, kad reikia veiksmingai įgyvendinti Valstybės audito tarnybos rekomendacijas;

30.  ragina naująją vyriausybę pirmenybę teikti viešojo administravimo reformai įtvirtinant ir sistemingai taikant nuopelnais grindžiamus standartus skiriant į valstybines pareigas ir paaukštinant, skatinant skaidrumo kultūrą, profesinį nepriklausomumą, atskaitomybę, sąžiningumą ir teisingą lyčių bei tautinį atstovavimą valstybės tarnyboje ir valstybės valdomose įmonėse, kartu užtikrinant tinkamą informatorių apsaugą; ragina imtis visapusiškų tolesnių veiksmų atsižvelgiant į Valstybinės korupcijos prevencijos komisijos rekomendacijas;

31.  primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti visapusišką skaidrumą toliau gerinant galimybes susipažinti su informacija, įskaitant informaciją apie COVID-19, užtikrinant reguliarų įvairių agentūrų informacijos atnaujinimą per atvirą vyriausybės duomenų portalą ir visapusišką Laisvos prieigos prie viešosios informacijos apsaugos agentūros funkcionalumą;

32.  ragina valdžios institucijas susigrąžinti ir atverti atitinkamus Jugoslavijos slaptosios tarnybos archyvus; mano, kad skaidrus totalitarinio režimo praeities vertinimas, įskaitant slaptųjų tarnybų archyvų atvėrimą, yra dar vienas žingsnis siekiant demokratizacijos, atskaitomybės bei institucijų pajėgumų stiprinimo ir šalyje, ir visame Vakarų Balkanų regione;

33.  tvirtina, kad reikia toliau didinti ES finansavimo skaidrumą ir matomumą, užtikrinant veiksmingą kontrolę, auditą ir tolesnius veiksmus;

Pagrindinės teisės

34.  pabrėžia savo paramą pastangoms užtikrinti įtraukią politiką, skirtą visų piliečių pagrindinėms laisvėms ir teisėms apsaugoti, ypatingą dėmesį skiriant moterims, jaunimui, neįgaliesiems, tautinėms bendruomenėms, daugumai nepriklausančioms tautinėms grupėms, LGBTQI+ asmenims ir nekvalifikuotiems bedarbiams; ragina valdžios institucijas sušvelninti neproporcingai žalingą COVID-19 pandemijos poveikį daugumai nepriklausančioms bendruomenėms ir aktyviau kovoti su nelygybe;

35.  teigiamai vertina tai, kad religijos, minties ir sąžinės laisvė toliau buvo užtikrinama ir kad diskriminacija dėl religijos apskritai yra draudžiama;

36.  ragina nacionalinę koordinavimo įstaigą, atsakingą už nacionalinio veiksmų plano dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą, sistemingai bendradarbiauti su paramos neįgaliesiems organizacijomis; pabrėžia, kad reikia atlikti tolesnį deinstitucionalizavimą ir panaikinti nuostatas, pagal kurias galima nesavanoriškai atimti laisvę; pabrėžia, kad būtinai neįgaliųjų socialinei apsaugai ir deramoms jų gyvenimo sąlygoms užtikrinti reikalingi atitinkami ištekliai ir infrastruktūra; palankiai vertina nacionalinį veiksmų planą dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir tai, kad nacionalinė koordinavimo įstaiga, atsakinga už šios konvencijos įgyvendinimą, reguliariai rengia posėdžius;

37.  palankiai vertina didesnį dėmesį romų įtraukties politikai ir jos finansavimą ir primygtinai ragina valdžios institucijas gerinti įgyvendinimo, koordinavimo, stebėsenos ir lėšų panaudojimo tempą ir pajėgumus, be kita ko, būsto ir aktyvios darbo rinkos politikos srityse, laikantis 2019 m. Poznanės deklaracijos dėl romų integracijos vykdant ES plėtros procesą; ragina valdžios institucijas užtikrinti netrukdomą įstatymo dėl reglamentuojamo civilinio statuso neturinčių asmenų įgyvendinimą ir išspręsti romų asmens dokumentų neturėjimo problemą;

38.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į plačiai paplitusią neapykantos retoriką, be kita ko, socialinėje žiniasklaidoje, visų pirma nukreiptą prieš romus, LGBTI+ asmenis ir kitas pažeidžiamas grupes, šalis ir tautas; ragina veiksmingai įgyvendinti atitinkamą reglamentavimo sistemą, užtikrinant aiškų skirtumą tarp laisvų viešų diskusijų ir neapykantos retorikos, garbės ir orumo įžeidimo ar smurto kurstymo, stiprinant baudžiamojo persekiojimo pajėgumus siekiant apsaugoti nuo neapykantos nusikaltimų, neapykantos retorikos ir smurto dėl lyties; yra susirūpinęs dėl brutalaus policijos elgesio su pažeidžiamomis bendruomenėmis atvejų;

39.  palankiai vertina teigiamus žingsnius siekiant institucinės paramos LGBTI+ asmenų žmogaus teisių skatinimui, tačiau pažymi, kad LGBTI+ bendruomenės diskriminavimas vis dar yra paplitusi problema ir kad valstybės institucijos turėtų teikti pirmenybę reglamentavimo sistemos įgyvendinimui; ragina imtis aktyvesnių veiksmų siekiant kovoti su neapykantos retorika ir neapykantos nusikaltimais prieš LGBTI+ asmenis, skatinti pranešti apie šiuos nusikaltimus ir užkirsti kelią nebaudžiamumui;

40.  palankiai vertina tai, kad vėl priimti kovos su diskriminacija teisės aktai, dėl kurių balsavo visos politinės partijos, ir palankiai vertina skaidrų Apsaugos nuo diskriminacijos komisijos skyrimo procesą, taip užtikrinant visų marginalizuotų grupių apsaugą ir įtrauktį; ragina Susirinkimą priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų galima taikyti supaprastintą, skaidrią ir prieinamą teisinio lyties pakeitimo pripažinimo procedūrą, grindžiamą apsisprendimo teise, ir užkirsti kelią diskriminacijai dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės; atkreipia dėmesį į 2019 m. birželio mėn. pirmą kartą organizuotas Skopjės LGBTI asmenų eitynes;

41.  ragina toliau dėti konstruktyvias pastangas siekiant stiprinti apskritai ramius tautinių grupių tarpusavio santykius, pripažinti, apsaugoti ir teikti tinkamą paramą visoms bendruomenėms ir jų kultūros paveldui; ragina apsaugoti daugumai nepriklausančių bendruomenių teises ir užtikrinti tinkamą jų integraciją bei atstovavimą viešajame gyvenime ir žiniasklaidoje, užtikrinant pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius institucijoms, atsakingoms už su mažumomis susijusią politiką, visapusiškai pasinaudojant didesniais Bendruomenių teisių įgyvendinimo agentūros įgaliojimais stebėti ir orientuoti viešąsias institucijas, joms vykdant teisinius įsipareigojimus mažumoms;

42.  ragina Šiaurės Makedoniją toliau įgyvendinti Ochrido pagrindų susitarimą; pritaria tam, kad būtų iš naujo išnagrinėtas Kalbų vartojimo įstatymas, atsižvelgiant į Venecijos komisijos rekomendacijas, pateiktas konsultuojantis su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais; teigiamai vertina tai, kad įsteigta agentūra ir inspekcija, kurios prižiūri bendrą Kalbų vartojimo įstatymo įgyvendinimą, ir primena, kad reikia suteikti vienodas ir nediskriminacines švietimo mažumų kalbomis galimybes;

43.  ragina Politinės sistemos ir bendruomenių tarpusavio santykių ministeriją didinti socialinę sanglaudą įgyvendinant strategiją „viena visuomenė visiems“ ir primygtinai ragina valdžios institucijas spręsti likusias diskriminacijos, atskirties ir nepakankamo atstovavimo problemas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad visoms Šiaurės Makedonijoje gyvenančioms mažumoms būtų teikiama tinkama parama ir jos gyventų nebauginamos ir niekaip nediskriminuojamos;

44.  teigiamai vertina tai, kad nuolat gerėja padėtis vykdant viešas konsultacijas, ir ragina daryti tolesnę pažangą užtikrinant prasmingą ir savalaikį pilietinės visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus įvairiose politikos srityse, taip pat užtikrinant nevyriausybinio sektoriaus finansinį tvarumą; pažymi, kad turėtų būti rengiamos tinkamos konsultacijos dėl biudžeto pertvarkos, kuri neturėtų pakenkti pilietinės visuomenės sektoriaus tvarumui;

45.  ragina Šiaurės Makedoniją užtikrinti pagrindinių teisių įstaigų funkcinį nepriklausomumą, tinkamą lėšų skyrimą joms ir visiškai skaidrų, įtraukų ir nuopelnais grindžiamą jų narių skyrimą, taip padedant gerinti žmogaus teisių padėtį šalyje; teigiamai vertina tai, kad paskirtas naujas ombudsmenas, ir ragina glaudžiau bendradarbiauti su pilietine visuomene; palankiai vertina ombudsmeno tarnybos stiprinimą ir primygtinai ragina valdžios institucijas aktyviau įgyvendinti jo rekomendacijas; teigiamai vertina tai, kad ombudsmeno tarnyboje sukurtas policijos išorės priežiūros mechanizmas, ir ragina toliau dėti pastangas siekiant spręsti policijos nebaudžiamumo problemą sistemingai įgyvendinant apsaugos nuo netinkamo policijos elgesio priemones, naudojantis tikrai nepriklausomais tyrėjais ir tobulinant policijos stebėsenos mechanizmus;

46.  teigiamai vertina pastarojo meto Smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir apsaugos nuo jo įstatymo atnaujinimą; primygtinai ragina valdžios institucijas veiksmingai įgyvendinti šiuos įstatymus, užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir smurtui prieš vaikus ir suteikti apsaugą nustatant veiksmingą įrodymų rinkimo ir nusikaltėlių baudžiamojo persekiojimo mechanizmą; pabrėžia prevencijos priemonių, taip pat smurto dėl lyties ir smurto šeimoje aukų, kurių dar labiau padaugėjo dėl COVID-19 pandemijos, apsaugos ir paramos joms svarbą;

47.  primygtinai ragina Šiaurės Makedoniją didinti pastangas lyčių lygybės ir moterų teisių srityje, be kita ko, pirmenybę teikiant lyčių aspekto integravimui ir aktyvesniam bendradarbiavimui su pilietine visuomene, visų pirma su moterų organizacijomis;

48.  ragina Šiaurės Makedonijos teisės aktų leidėjus ir visas politines partijas imtis veiksmų siekiant pagerinti atstovavimą moterims visose su sprendimų priėmimu susijusiose pareigose, į kurias renkama arba skiriama, atsižvelgiant į teigiamas atstovavimo parlamente, kuriam, nustačius privalomas lyčių kvotas, buvo sudarytos palankesnės sąlygos, tendencijas; ragina valdžios institucijas toliau spręsti nepakankamo moterų darbuotojų teisių įgyvendinimo, lyčių nelygybės ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo darbo rinkoje problemas, imtis veiksmų dėl lyčių stereotipų, diskriminacijos teisės nuostatose, susijusiose su motinystės atostogomis, ir priekabiavimo darbo vietoje ir užtikrinti pakankamus vaikų priežiūros pajėgumus;

49.  palankiai vertina šalies pastangas gerinti bendradarbiavimą neteisėtos migracijos valdymo, sienų apsaugos ir pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų bei migrantų pagrindinių poreikių tenkinimo srityse; ragina toliau stiprinti tarptautinę apsaugą tiems asmenims, kuriems jos reikia, ir užkirsti kelią tarptautinės teisės pažeidimams, pvz., tariamam priverstiniam išsiuntimui; ragina valdžios institucijas pradėti taikyti aktyvaus stebėjimo mechanizmą ir imtis reikiamų veiksmų siekiant užkirsti kelią šiems tarptautinės teisės pažeidimams; pabrėžia, kad Šiaurės Makedonijos indėlis į Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą yra itin svarbus, ir ragina ES intensyvinti savo paramą sienų apsaugai šiame regione; atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą kovojant su prekyba žmonėmis ir neteisėtu žmonių gabenimu, ir primena, kad reikia sukurti perspektyvų neteisėtos migracijos srautų valdymo mechanizmą, taip pat kovoti su neteisėto žmonių gabenimo tinklais, nes šalis tebėra vieno iš pagrindinių migrantų tranzito maršrutų dalis; atkreipia dėmesį į vykstantį bendradarbiavimą ir remia susitarimo dėl statuso su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos geriau apsaugoti sienas ir kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu visiškai laikantis pagrindinių teisių, galutinį patvirtinimą; ragina šalį imtis tolesnių veiksmų dėl migrantų integracijos, įskaitant grįžusių asmenų reintegraciją, strategijos priėmimo;

Žiniasklaida

50.  pripažįsta, kad apskritai saviraiškos laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomumui palanki aplinka turi būti toliau stiprinama gerinant teisinę sistemą, savireguliavimą ir nuosavybės bei reklamos rinkos skaidrumą, kartu didinant viešųjų ir privačiųjų žiniasklaidos priemonių finansinį tvarumą ir nešališkumą, užtikrinant taisyklėmis grindžiamą žiniasklaidos finansavimą biudžeto lėšomis, skaidrumą ir politinės reklamos mažinimą, taip garantuojant sąžiningą konkurenciją ir nepriklausomą redakcijų politiką;

51.  primygtinai ragina valdžios institucijas sparčiai įgyvendinti sistemines žiniasklaidos reformas, kuriomis būtų sustiprinta konkurencija, padidintas visuomeninio transliuotojo ir žiniasklaidos reguliavimo institucijos nepriklausomumas bei pajėgumai ir remiama tiriamoji žurnalistika;

52.  atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant stiprinti žiniasklaidos savireguliavimą, sukuriant profesionalių internetinės žiniasklaidos priemonių registrą ir tobulinant profesinius standartus, pasinaudojant Žurnalistų darbo sąlygų chartija ir skaitmeninei žiniasklaidai skirtos tinkamų darbo sąlygų sutarties projektu;

53.  primygtinai ragina priimti priemones, skirtas visuomeninio transliuotojo ir Garso ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų agentūros finansiniam ir veiklos nepriklausomumui užtikrinti; palankiai vertina minėtos agentūros pastangas stebėti žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą ir kovoti su neapykantos retorika, diskriminacija ir grasinimais žurnalistams;

54.  ragina visus politinėje ir žiniasklaidos aplinkoje veikiančius subjektus išlikti įtraukiems, taip užtikrinant teisingą atstovavimą visoms atitinkamoms politinėms pažiūroms, siekiant padėti piliečiams priimti informacija pagrįstą demokratinį sprendimą;

55.  ragina toliau tobulinti teisinę sistemą, užtikrinant veiksmingas priemones žurnalistų saugumui didinti ir kovojant su nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš žurnalistus; ragina veiksmingai ištirti fizines grėsmes ir žodinius išpuolius prieš žiniasklaidos specialistus;

56.  yra susirūpinęs dėl dezinformacijos ir užsienio subjektų kišimosi kampanijų, kuriomis siekiama padidinti etninę įtampą, pakenkti šalies tarptautiniams santykiams ir reputacijai, iškreipti visuomenės nuomonę ir rinkimų procesą, taip pat kelti didelį pavojų žiniasklaidos laisvei, demokratinei visuomenei ir institucijoms, pagrindinėms teisėms ir laisvėms bei teisinei valstybei;

57.  pažymi, kad siekiant kovoti su paplitusia dezinformacija, melagingomis naujienomis ir nacionalistine bei neapykantos retorika labai svarbu užtikrinti žiniasklaidos laisvę ir skatinti kokybišką žurnalistiką bei gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis; pabrėžia, kad reikia ištirti dezinformacijos kampanijų ir užsienio subjektų kišimosi žiniasklaidos srityje kilmę; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją gerinti koordinavimą ir strategiškai kovoti su dezinformacija bei hibridinėmis grėsmėmis, kuriomis siekiama pakenkti europinei perspektyvai visame regione; ragina kurti į Balkanų šalis orientuotą kovos su dezinformacija kompetencijos centrą;

Socialinės ir ekonominės reformos

58.  atkreipia dėmesį į žalingą ekonominį ir socialinį COVID-19 poveikį ir reiškia paramą įvairioms priemonėms, kurių buvo imtasi siekiant jį sušvelninti; primygtinai ragina valdžios institucijas visapusiškai panaudoti tęsiamą su COVID-19 susijusią ES paramą ir atitinkamus mechanizmus, pasinaudojant Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų plano, kuriuo siekiama priartinti regioną prie ES bendrosios rinkos, teikiamomis galimybėmis; teigiamai vertina 4 mln. EUR skubią paramą sveikatos sektoriui ir 62 mln. EUR paramą socialiniam ir ekonominiam atsigavimui, kurią ES suteikė Šiaurės Makedonijai prasidėjus pandemijai ir kuri buvo papildyta 160 mln. EUR makrofinansinės pagalbos paskolomis paketu;

59.  teigiamai vertina 70 mln. EUR vertės dotacijų paketą pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II), siekiant finansuoti Vakarų Balkanų partnerių prieigą prie COVID-19 vakcinų; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamą COVID-19 vakcinų kiekį visų Vakarų Balkanų šalių piliečiams; ragina plėtoti regioninį bendradarbiavimą sveikatos, visų pirma tarpvalstybinių ligų, srityje, siekiant sumažinti regionui tenkančią naštą;

60.  ragina vyriausybę pirmenybę teikti priemonėms, kuriomis siekiama sušvelninti ekonomikos nuosmukį ir tenkinti struktūrinius poreikius, pvz., šalinti trūkumus švietimo ir mokymo srityje, taip pat spręsti kvalifikuotų darbuotojų nutekėjimo ir investicijų į infrastruktūrą stokos problemas, skatinti įvairinimą, konkurenciją ir skaitmeninimą bei kovoti su neoficialia ekonomika; primena, kad svarbu stiprinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurenciją;

61.  atkreipia dėmesį į vyriausybės pastangas priimti Minimalaus darbo užmokesčio įstatymą ir išplėsti socialinės paramos aprėptį; ragina valdžios institucijas modernizuoti mokesčių kodeksą, gerinti viešųjų sveikatos priežiūros ir sveikatos draudimo sistemų pajėgumus, aprūpinimą darbuotojais bei darbo sąlygas ir galimybes naudotis šiomis sistemomis; primygtinai ragina patvirtinti tikslines priemones, kuriomis būtų kovojama su vaikų skurdu ir energijos nepritekliumi, kurie padidėjo dėl pandemijos;

62.  ragina stiprinti socialines ir ekonomines priemones demografinio nuosmukio ir protų nutekėjimo problemoms spręsti vykdant aktyvią darbo rinkos politiką, kuria mažinamas ilgalaikis nedarbas;

63.  pabrėžia, kad būtina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti nediskriminacines galimybes ES piliečiams patekti į darbo rinką, laisvę teikti paslaugas, abipusį profesinių kvalifikacijų pripažinimą ir netarifinių prekybos kliūčių pašalinimą;

64.  primena, kad svarbu užtikrinti savalaikius, išsamius ir kokybiškus tarpsektorinius statistinius duomenis, ir primygtinai ragina šalį atlikti ilgai lauktą gyventojų surašymą;

Energetika, transportas ir aplinka

65.  primena, kad vis dar reikia dėti daug pastangų, kad būtų pasiekti energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiosios energijos, tiekimo saugumo ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai;

66.  rekomenduoja sutelkti viešąsias investicijas į tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą ir primygtinai ragina šalį didinti energijos tiekimo saugumą ir tvarumą didinant efektyvumą ir įvairinimą tvariai naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

67.  teigiamai vertina tai, kad priimtas Energijos vartojimo efektyvumo įstatymas ir ragina Šiaurės Makedoniją jį įgyvendinti; teigiamai vertina pažangą, padarytą toliau užtikrinant, kad būtų laikomasi trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio įsipareigojimų, ir kuriant integruotą regioninę energijos rinką pasitelkiant būsimas elektros energijos jungtis ir jungiamuosius dujotiekius su kaimyninėmis šalimis; ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti konkurenciją geležinkelių rinkoje, paspartinti atitinkamų geležinkelių koridorių statybą ir užtikrinti atitinkamų sienos kirtimo punktų funkcionalumą;

68.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į reikšmingą šalies pažangą per ataskaitinį laikotarpį ir kaip Sąjungos solidarumo ženklą, griežtai įgyvendinti principą „parama pagal pažangą“, visų pirma Šiaurės Makedonijos atžvilgiu įgyvendinant PNPP III arba Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą;

69.  palankiai vertina tai, kad priimtas Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas ir žalioji darbotvarkė, kuriais siekiama remti žaliąją ir skaitmeninę regiono pertvarką, taip pat skatinti platesnį regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei energetinį saugumą; primena jų potencialą stiprinti viešąją infrastruktūrą ir regionines jungtis, visų pirma pasitelkiant VIII-ąjį geležinkelių ir greitkelių koridorių su Bulgarija, jungiamuosius dujotiekius su Kosovu, Serbija ir Graikija, taip pat Aleksandrupolio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą; primena, kad svarbu plėtoti oro jungtis Vakarų Balkanų šalyse ir su ES valstybėmis narėmis; pabrėžia, kad visomis investicijomis pagal ekonomikos ir investicijų planą turi būti remiami Paryžiaus susitarimo ir ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai, taip pat jos turėtų apimti ex ante poveikio aplinkai vertinimus; pabrėžia strateginę jungčių ir ekonominės integracijos tarp Šiaurės Makedonijos ir jos kaimyninių šalių didinimo vertę;

70.  giria Šiaurės Makedoniją už tai, kad ji yra pirmoji Vakarų Balkanų šalis, rengianti integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą, kuriuo suteikiamas tvirtas pagrindas plataus užmojo galutiniam planui, kuris bus rengiamas laikantis energijos bendrijos įsipareigojimų;

71.  ragina parodyti politinę valią, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas ir plataus užmojo aplinkos apsaugos bei darnaus vystymosi planai, be kita ko, taikant apribojimus hidroenergijos plėtojimui saugomose teritorijose, išsaugant biologinę įvairovę ir užtikrinant atsakomybę už žalą aplinkai;

72.  pakartoja savo raginimą spręsti nerimą keliančio oro taršos lygio problemą, visų pirma miestų teritorijose, pereinant prie tvarios energijos, šildymo ir transporto, taip pat investuojant į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, gerinant tarpsektorinį koordinavimą, didinant vietos ir nacionalinį finansavimą, užtikrinant, kad būtų laikomasi dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatytų išmetamųjų teršalų ribų, ir rengiant nacionalinę laipsniško anglių atsisakymo strategiją;

73.  teigiamai vertina pažangą, padarytą gerinant vandens kokybę, ir primena, kad reikia didinti nuotekų apdorojimo pajėgumus, mažinti didelį į jūrą patenkančių plastikų kiekį, teikti pirmenybę integruotos regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui ir skatinti perdirbimą;

74.  ragina valdžios institucijas imtis veiksmų, kurių reikia siekiant išsaugoti Ochrido gamtos ir kultūros paveldą, užtikrinant visapusišką UNESCO rekomendacijos dėl Ochrido regiono įgyvendinimą;

Regioninis bendradarbiavimas ir užsienio politika

75.  primena bendradarbiavimu grindžiamą ir konstruktyvų požiūrį, kurio Šiaurės Makedonija laikėsi vykstant deryboms dėl Prespos susitarimo su Graikija ir Sutarties dėl gerų kaimyninių santykių su Bulgarija, parodantį šios šalies strateginį įsipareigojimą Europos integracijai; pažymi, kad ES valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kuo greičiau surengti tarpvyriausybinę konferenciją su Šiaurės Makedonija, siekiant pripažinti šalies pastangas stojimo į ES procese ir, be to, užkirsti kelią tam, kad tolesnis vilkinimas nepakenktų susitaikymo proceso pažangai šiame regione;

76.  apgailestauja dėl nuolatinės nepakankamos pažangos įgyvendinant ankstesnes Europos Parlamento rekomendacijas dėl piliečių, atvirai rodančių bulgarų tautinę tapatybę ir (arba) etninę kilmę, diskriminacijos;

77.  ryžtingai ragina valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę imtis tinkamų priemonių siekiant istorinio susitaikymo, kad būtų panaikinta skirtingų etninių ir nacionalinių grupių, įskaitant bulgarų tautybės piliečius, tarpusavio ir vidinė atskirtis;

78.  pakartoja savo visapusišką paramą tvirtesniam regioniniam bendradarbiavimui ir ragina visas šalis užtikrinti visapusišką, nuoseklų ir geria valia grindžiamą Prespos susitarimo su Graikija ir Sutarties dėl gerų kaimyninių santykių su Bulgarija įgyvendinimą, nes abu susitarimai yra svarbi dvišalių santykių dalis; primygtinai ragina partneres toliau bendradarbiauti ir dvišaliu pagrindu spręsti visus neišspręstus dvišalius klausimus, nesusijusius su stojimo procesu, veikti konstruktyviai ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti Europos integracijai ir platesniems ES interesams;

79.  pažymi, kad regioninis bendradarbiavimas turi būti grindžiamas bendra ateitimi Europos Sąjungoje, atviru dialogu įveikiant regioninius ginčus ir sudėtingą praeitį ir pagarba pagrindinėms Europos vertybėms; ragina kurti naujas aukšto lygmens politinio dialogo ir dialogo politikos klausimais su Vakarų Balkanų šalimis galimybes, reguliariai rengiant ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimus ir intensyviau palaikant ministrų ryšius, kad būtų stiprinama politinė plėtros proceso atsakomybė, užtikrintas geresnis vadovavimas ir aukšto lygmens dalyvavimas – to, be kita ko, siekiama ir peržiūrėta plėtros metodika;

80.  apgailestauja dėl to, kad Taryba nepatvirtino derybų programos; tikisi, kad derybų programa bus greitai priimta, siekiant išvengti tolesnio vilkinimo ir nedelsiant surengti pirmąją tarpvyriausybinę konferenciją, kuria bus suteiktas postūmis stojimo deryboms; remia visas pastangas siekiant palengvinti dialogą ir taip sudaryti sąlygas tvariam susitarimui; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos idėja grindžiama siekiu įveikti regioninius ginčus ir sudėtingą praeitį, kad būtų galima kartu siekti geresnės taikios ateities ir klestėti;

81.  apgailestauja dėl to, kad Bulgarija ir Šiaurės Makedonija dar turi susitarti dėl neišspręstų dvišalių klausimų; primena nuolatinio dialogo svarbą siekiant tvarių rezultatų gera valia įgyvendinant dvišalius susitarimus, visapusiškai pasinaudojant dviejų šalių Draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutarties sistema ir tikslais; teigiamai vertina Šiaurės Makedonijos specialiojo įgaliotinio Bulgarijoje paskyrimą ir pabrėžia, jog svarbu tęsti dialogą, kad būtų pasiektas tvarus susitarimas dėl dabartinių dvišalių klausimų; ragina Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją pasiekti kompromisą dėl konkrečių priemonių veiksmų plano, kurio įgyvendinimas bus reguliariai vertinamas laikantis Draugystės sutarties nuostatų;

82.  giria Šiaurės Makedoniją ir Bulgariją dėl jų sėkmingo bendro pirmininkavimo Vakarų Balkanams skirtame Berlyno procese ir jo svarbių laimėjimų;

83.  ragina numatyti institucionalizuotą Šiaurės Makedonijos ir Graikijos bei Šiaurės Makedonijos ir Bulgarijos jaunimo dialogą, grindžiamą Prancūzijos ir Vokietijos jaunimo biuro (angl. FGYO) modeliu, ir skirti jam tinkamą viešąjį finansavimą;

84.  primygtinai ragina visus regiono politinius lyderius skubiai imtis veiksmų, kad būtų įsteigta regioninė komisija (RECOM), kuriai būtų pavesta nustatyti faktus apie visas karo nusikaltimų ir kitų sunkių žmogaus teisių pažeidimų, padarytų buvusios Jugoslavijos teritorijoje, aukas, remiantis dideliu RECOM koalicijos atliktu darbu;

85.  palankiai vertina Šiaurės Makedonijos prisijungimą prie NATO 2020 m. kovo 27 d. ir jos nuolatinį įsipareigojimą euroatlantinei saugumo sistemai; teigiamai vertina šalies indėlį vykdant NATO vadovaujamas misijas, taip pat Tarptautinių saugumo pajėgų Kosove (KFOR) misijas, pasinaudojant priimančiosios šalies koordinavimo centru, ir jos oficialų bendradarbiavimą su Europos gynybos agentūra; ragina Šiaurės Makedoniją toliau tęsti savo derinimą su kariniais ir operaciniais standartais, siekiant pagerinti sąveikumą ir suderinamumą su ES ir NATO valstybėmis narėmis; teigiamai vertina Šiaurės Makedonijos įsipareigojimą įgyvendinti iniciatyvą „Švarus tinklas“;

86.  pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Valstijos turi stiprinti partnerystę ir koordinavimą su Vakarų Balkanais, kad būtų vykdomos svarbios reformos, stiprinamas valdymas ir susitaikymas;

87.  pripažįsta geresnį Šiaurės Makedonijos suderinamumo su bendra užsienio ir saugumo politika lygį ir ragina šalį toliau jį didinti, visų pirma atsižvelgiant į Rusijai taikomas ribojamąsias priemones; giria Šiaurės Makedoniją už tai, kad ji nuolat prisideda prie vykdomų ES krizių valdymo ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų bei operacijų, ir pabrėžia, jog reikia, kad ji ateityje toliau laikytųsi savo įsipareigojimo; reiškia susirūpinimą dėl jos didėjančios ekonominės ir energetinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių;

88.  teigiamai vertina nuolatinį Šiaurės Makedonijos įsipareigojimą įgyvendinti regionines iniciatyvas ir ragina nuosekliai vykdyti įsipareigojimus įvairiose regioninėse sistemose, kuriomis stiprinama bendra regioninė rinka;

o
o   o

89.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Šiaurės Makedonijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir asamblėjai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0320. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0050.

2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2019–2020 m. Komisijos ataskaitų dėl Serbijos (2019/2175(INI))

P9_TA(2021)0115 A9-0032/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), kuris įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 19 d. Serbijos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos nuomonę dėl Serbijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje (COM(2011)0668), 2012 m. kovo 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Serbijai šalies kandidatės statusą ir 2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Serbija dėl stojimo į ES,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime paskelbtą Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 10 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244, 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamąją nuomonę dėl vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 64/298, kuria pripažįstamas Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas palengvinti Serbijos ir Kosovo dialogą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 19 d. pirmąjį susitarimą dėl principų, kuriais reguliuojamas Serbijos ir Kosovo vyriausybių santykių normalizavimas, ir į 2015 m. rugpjūčio 25 d. susitarimus, taip pat į tebevykstantį ES tarpininkaujamą dialogą dėl santykių normalizavimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Serbijos(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 30–31 d. vykusiame 11-ajame ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) posėdyje priimtą pareiškimą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Komisijos komunikatą „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalimis“ (COM(2020)0057),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl bendradarbiavimo su Vakarų Balkanų partneriais migracijos ir saugumo srityje stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „2019 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2019)0260) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą – 2019 m. ataskaitą dėl Serbijos (SWD(2019)0219),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „2020 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2020)0660) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą – 2020 m. ataskaitą dėl Serbijos (SWD(2020)0352),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas“ (COM(2020)0641) ir į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą – Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės įgyvendinimo gaires (SWD(2020)0223),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 8 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Komunikatas dėl pasaulinio ES atsako į COVID-19 protrūkį“ (JOIN(2020)0011),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 21 d. Komisijos vertinimą, susijusį su 2020–2022 m. Serbijos ekonominių reformų programa (SWD(2020)0064), ir 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos priimtas ES ekonominio ir finansinio dialogo su Vakarų Balkanais ir Turkija bendras išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ (COM(2020)0315),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. 11-ąjį ministrų lygmens stojimo į Europos Sąjungą konferencijos su Serbija susitikimą, kuriame buvo pradėtos derybos dėl 4 skyriaus „Laisvas kapitalo judėjimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tarpininkaujamo šalių tarpusavio dialogo dėl Parlamento rinkimų organizavimo sąlygų gerinimo pirmojo etapo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. paskelbtą ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro specialiosios rinkimų vertinimo misijos parengtą galutinę ataskaitą dėl 2020 m. birželio 21 d. Serbijos parlamento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 11 d. paskelbtą JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ekspertų spaudos pranešimą dėl susirūpinimą keliančių aspektų, susijusių su piktnaudžiavimu įstatymu dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos siekiant pakenkti NVO darbui ir jį pažaboti,

–  atsižvelgdamas į Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) 2020 m. lapkričio 26 d. paskelbtą antrąją atitikties ataskaitą dėl Serbijos, parengtą vykdant ketvirtąjį vertinimo etapą (Parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencija),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 22 d. Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės (GREVIO) pradinę vertinimo ataskaitą dėl Serbijos,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl šios šalies,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. savo rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui dėl Vakarų Balkanų po 2020 m. aukščiausiojo lygio susitikimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkų aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį sušaukė Europos Parlamento pirmininkas ir Vakarų Balkanų parlamentų pirmininkai, bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Zagrebo deklaraciją, dėl kurios buvo susitarta 2020 m. gegužės 6 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime vykstant vaizdo konferencijai,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 10 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį pagal Berlyno procesą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0032/2021),

A.  kadangi Serbija privalo būti vertinama kaip bet kuri šalis, pretenduojanti tapti ES valstybe nare, pagal jos nuopelnus atsižvelgiant į tai, kaip ji įgyvendina, taiko su naryste susijusius būtinus kriterijus ir bendras vertybes ir jų paiso, ir kadangi stojimo tvarkaraštis ir pažanga nustatomi pagal būtinų reformų įgyvendinimo kokybę ir su jomis susijusias pastangas;

B.  kadangi demokratija, žmogaus teisės ir teisinės valstybės principas yra vienos iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama ES ir kurios yra plėtros, stabilizacijos ir asociacijos procesų pagrindas; kadangi reikia tvarių reformų, kad būtų galima įveikti šiose srityse išlikusius didelius iššūkius;

C.  kadangi Serbija turi daryti pažangą be regreso paisydama tokių vertybių, kaip antai pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės principo ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant nacionalinėms ir kitoms mažumoms priklausančių asmenų teises, jas puoselėti ir ginti vidaus ir tarptautiniuose santykiuose;

D.  kadangi nuo derybų su Serbija pradžios atidaryta 18 skyrių, du iš jų buvo preliminariai uždaryti; kadangi Serbija nusprendė priimti naują ES plėtros metodiką;

E.  kadangi dar nėra pasiekta tvarių rezultatų teisminių institucijų ir pagrindinių teisių (23 skyrius) ir teisingumo, laisvės bei saugumo (24 skyrius) srityse; kadangi Taryba nusprendė kol kas neatidaryti daugiau derybų su Serbija skyrių;

F.  kadangi GRECO mano, kad padėtis apskritai yra nepatenkinama, ir nustatyta, kad Serbija nesilaiko GRECO rekomendacijų dėl parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencijos;

G.  kadangi ES įsipareigojimas skatinti teisinę valstybę taikomas ir Serbijai, taigi ES turėtų tęsti bendradarbiavimą su Europos Taryba, kad padėtų Serbijai vykdyti esmines reformas ir organizuoti mokymus, susijusius su teisingumu, kova su korupcija, žmogaus teisių ir laisvos bei nepriklausomos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės vaidmens propagavimu, ir stebėti tose srityse pasiektą pažangą pagal peržiūrėtą plėtros metodiką;

H.  kadangi Serbija yra suinteresuota normalizuoti santykius su Kosovu;

I.  kadangi Serbija toliau laikosi įsipareigojimų dėl regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių;

J.  kadangi Serbija toliau laikosi įsipareigojimo kurti veikiančią rinkos ekonomiką ir toliau vykdo Stabilizacijos ir asociacijos susitarime nustatytas prievoles, nors tebėra daug su reikalavimų laikymusi susijusių problemų; kadangi korupcija toliau trukdo ekonominiam vystymuisi;

K.  kadangi Serbija ratifikavo visas pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas;

L.  kadangi didelį susirūpinimą tebekelia saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo padėtis ir šiam klausimui turi būti teikiama pirmenybė;

M.  kadangi Europos Parlamento tarpininkaujamas šalių tarpusavio dialogas dėl Parlamento rinkimų organizavimo sąlygų gerinimo tebėra unikali platforma siekiant sutarimo dėl įsipareigojimų gerinti rinkimų sąlygas;

N.  kadangi ES sutiko perskirstyti 374 mln. EUR iš Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP), kad padėtų sušvelninti socialinį ir ekonominį COVID-19 poveikį regione;

O.  kadangi ES parodė savo įsipareigojimą atsižvelgti į Vakarų Balkanų šalių europinę perspektyvą ir sutelkė 3,3 mlrd. EUR, kad būtų galima kuo skubiau reaguoti į sveikatos krizę ir sušvelninti COVID-19 pandemijos sukeltus ekonominius ir socialinius padarinius;

P.  kadangi ES yra didžiausia paramos ir pagalbos teikėja Serbijai švelninant ekonominius ir socialinius COVID-19 pandemijos padarinius; kadangi Serbija gavo 15 mln. EUR tiesioginės paramos sveikatos sektoriui, 78,4 mln. EUR paramos socialiniam ir ekonominiam gaivinimui ir 93,4 mln. EUR paramos fondų lėšų;

Q.  kadangi Serbija naudojasi pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP) ES teikiama parama, kuri 2014–2020 m. laikotarpiu preliminariai siekė 1 539,1 mlrd. EUR;

R.  kadangi ES yra didžiausia finansinės paramos Serbijai teikėja; kadangi ES per pastaruosius 18 metų Serbijai skyrė daugiau kaip 3,6 mlrd. EUR dotacijų visose srityse, įskaitant teisinės valstybės, viešojo administravimo reformos, socialinio vystymosi, aplinkos apsaugos ir žemės ūkio sritis; kadangi Serbija pasinaudojo ES parama pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir nuo 2007 m. iš viso gavo 2,79 mlrd. EUR;

S.  kadangi Serbijai buvo labai naudinga prekybos ir ekonominė integracija su ES; kadangi ES yra didžiausia Serbijos prekybos partnerė, su kuria 2018 m. buvo susiję 67 proc. viso Serbijos eksporto ir daugiau nei 60 proc. viso Serbijos prekių importo; kadangi ES investicijos Serbijoje 2010–2018 m. iš viso sudarė daugiau kaip 13 mlrd. EUR;

1.  palankiai vertina tai, kad narystė ES ir toliau yra Serbijos strateginis tikslas ir kad tai yra vienas iš naujai suformuotos vyriausybės prioritetų; atkreipia dėmesį į faktą, kad visos parlamentinės partijos palaiko Serbijos integracijos į ES procesą; ragina Serbijos valdžios institucijas viešosiose diskusijose aktyviau ir nedviprasmiškai kalbėti apie savo įsipareigojimą puoselėti Europos vertybes ir tikisi aiškaus ir nedviprasmiško Serbijos įsipareigojimo tiek žodžiais, tiek veiksmais vykdyti savo su stojimu į ES susijusias pareigas aiškiai ir patikrinamu būdu;

2.  pabrėžia, kad svarbu stojimo deryboms su Serbija suteikti daugiau dinamiškumo ir skubiai įdiegti peržiūrėtą plėtros metodiką, grindžiamą derybų skyrių teminėmis grupėmis ir palaipsniui įsitraukimu į atskiras ES politikos priemones ir programas, kartu akcentuojant aiškias ir apčiuopiamas tiesiogiai Serbijos piliečius dominančias paskatas;

3.  pabrėžia, kad dėl suteikto postūmio, susijusio su nauju mandatu po 2020 m. birželio 21 d. rinkimų Serbijoje, sukuriama galimybė padaryti svarbią pažangą siekiant Serbijos europinės perspektyvos; pritaria tam, kad tolesni derybų skyriai turėtų būti atidaryti tik tada, kai Serbija prisiims būtinus įsipareigojimus ir įgyvendins reformas pagal reikiamus kriterijus; pažymi, kad derybų skyrių atidarymas yra esminė priemonė siekiant tvarių reformų ir proeuropietiškų pokyčių Serbijoje;

4.  ragina Komisiją ir Tarybą, prireikus įtraukiant Serbijos partnerius, imtis būtinų veiksmų siekiant įgyvendinti peržiūrėtos plėtros metodikos nuostatas, ypač susijusias su teminėmis derybų grupėmis, taip pat pasinaudoti šia nauja metodika kaip galimybe paspartinti plėtros procesą Vakarų Balkanuose ir kartu su Serbija nustatyti naujus Serbijos derybų proceso etapus;

5.  palankiai vertina Serbijos vyriausybės ir Nacionalinės asamblėjos bendradarbiavimą dėl Nacionalinio konvento dėl Europos Sąjungos; ragina Serbijos vyriausybę kuo greičiau paskirti naują Serbijos stojimo į Europos Sąjungą derybų grupės vadovą; ragina Serbiją taip pat gerinti Europos integracijos ministerijos administracinius gebėjimus, kad būtų galima geriau vesti derybas dėl narystės ir padaryti viską, kas įmanoma, kad europinės integracijos procesas būtų kuo įtraukesnis ir atviresnis;

6.  pažymi, kad Serbija ir toliau gerino savo teisės aktų derinimą su acquis ir jų įgyvendinimą pagal acquis ir turi tai daryti toliau; apgailestauja dėl to, kad derinimo tempas buvo gerokai lėtesnis, nei vyriausybė iš pradžių planavo; atkreipia dėmesį į ribotą pažangą, susijusią su 23 skyriumi (teisminės institucijos ir pagrindinės teisės) ir 24 skyriumi (teisingumas, laisvė ir saugumas); pabrėžia, kad santykių su Kosovu normalizavimas ir reali pagarba pagrindinėms teisėms tebėra labai svarbūs ir nulems stojimo derybų tempą;

7.  apgailestauja dėl to, kad daugelyje Serbijos reformų darbotvarkės sričių nepasiekta pažangos ir kad netgi pastebėtas regresas esminiais stojimo į ES klausimais; ragina Komisiją pakeisti ataskaitų teikimo metodiką, kad būtų atsižvelgta į reikšmingą regresą, ir perduoti aiškią žinią narystės siekiančioms šalims, įskaitant Serbiją;

8.  pabrėžia Serbijos suinteresuotųjų subjektų strateginės komunikacijos apie stojimo į ES privalumus svarbą; pabrėžia, kad viešos diskusijos stojimo į ES tema privalo būti pagrįstos faktais ir skatinti visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir demokratinėms vertybėms;

9.  ragina Serbijos valdžios institucijas viešose diskusijose aktyviau skelbti apie savo įsipareigojimą puoselėti europines vertybes ir padidinti savo komunikacijos skaidrumą, be kita ko, sudarant plačiajai visuomenei galimybes susipažinti su informacija ir plečiant valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad viešosiomis lėšomis finansuojamos žiniasklaidos priemonės, kuriuose dažnai cituojami pareigūnai, prisideda prie prieš ES nukreiptos retorikos skleidimo Serbijoje;

10.  ragina Serbiją ir ES valstybes nares vykdyti aktyvesnę ir veiksmingesnę komunikacijos politiką europinės perspektyvos klausimais, skirtą tiek Serbijos, tiek ES piliečiams, įskaitant tautinėms mažumoms priklausančius piliečius; pabrėžia istorinius Europos Sąjungos ir Serbijos tautų draugystės ir brolystės ryšius;

11.  atkreipia dėmesį į neproporcingą Serbijos matomumą trečiosioms šalims; ragina Serbiją, Komisiją ir ES delegaciją Serbijoje dėti daugiau pastangų informuojant apie glaudžios ES ir Serbijos partnerystės vaidmenį ir naudą, be kita ko, viešinant ES finansuojamus projektus ir reformas; pažymi, kad būtina skubiai užmegzti ryšį su Serbijos piliečiais ne tik didžiuosiuose miestuose, ir ragina ES toliau didinti paramą vietos lygmens pilietinei visuomenei;

12.  ragina sukurti naujas galimybes vykdyti aukšto lygio politinį dialogą ir dialogą politikos klausimais su Vakarų Balkanų šalimis, kad būtų galima užtikrinti tvirtesnį valdymą ir aukšto lygmens dalyvavimą, kaip reikalaujama ir pagal peržiūrėtą plėtros metodiką; mano, kad konferencijoje dėl Europos ateities turėtų aktyviai dalyvauti ir būti tinkamai įtraukti Serbijos ir kitų Vakarų Balkanų šalių atstovai tiek iš vyriausybės, tiek iš pilietinės visuomenės ir jaunimo organizacijų;

13.  pažymi ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro specialiosios rinkimų vertinimo misijos galutinės ataskaitos išvadas, kad 2020 m. birželio 21 d. parlamento rinkimai buvo administruojami efektyviai, tačiau susirūpinimą kėlė valdančiosios partijos dominavimas, be kita ko, ir žiniasklaidoje; apgailestauja dėl ilgalaikės rinkėjams daromo spaudimo tendencijos, žiniasklaidos šališkumo ir neaiškios ribos tarp valstybės pareigūnų veiklos ir šališkų partinių kampanijų; ryšium su tuo atkreipia dėmesį į valstybės remiamų dezinformacijos kampanijų, kuriomis siekiama pakeisti nuomonę rinkimų tema, vaidmenį;

14.  palankiai vertina tai, kad įsteigta Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų įgyvendinimo darbo grupė; ragina Serbijos valdžios institucijas reaguoti į visas Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas ir visapusiškų veiksmų imtis gerokai iš anksto prieš kitus rinkimus; pabrėžia, kad vietos pilietinės visuomenės organizacijos, turinčios praktinės patirties rinkimų sąlygų srityje, turėtų ir toliau dalyvauti šiame procese;

15.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad svarbių rinkimų sistemos elementų pakeitimai, įskaitant rinkimų slenksčio sumažinimą, buvo priimti parlamente likus vos kelioms savaitėms iki numatytų rinkimų be tinkamų viešų diskusijų; pažymi, kad Venecijos komisija nurodo, pagrindiniai rinkimų įstatymo elementai neturėtų būti reikšmingai keičiami likus mažiau nei vieniems metams iki rinkimų;

16.  apgailestauja dėl dalies opozicijos atstovų sprendimo boikotuoti rinkimus ir pabrėžia, kad, atsižvelgiant į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro specialiosios rinkimų vertinimo misijos išvadas, kuriose pabrėžta, kad Serbijoje nesama tikro pliuralizmo ir politinė arena yra suskaidyta, visos politinės jėgos, ypač valdymo institucijos, yra atsakingos už rinkimų sąlygų gerinimą; pabrėžia, kad vienintelis būdas užtikrinti politinį atstovavimą rinkėjams ir gebėjimą daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui yra dalyvauti politiniuose ir rinkimų procesuose; ragina opoziciją grįžti prie derybų stalo ir atnaujinti savo dalyvavimą politinėje ir parlamentinėje veikloje; pažymi, kad dėl kai kurių opozicinių partijų rinkimų boikotavimo naujai sudarytam Serbijos parlamentui būdinga didžioji valdančiosios koalicijos dauguma ir gyvybingos opozicijos nebuvimas, o tai nepadeda užtikrinti politinio pliuralizmo šalyje;

17.  primena Venecijos komisijos apibrėžtus rinkimų principus ir susirūpinęs pažymi, kad Prezidentas Aleksandar Vučić paskelbė, kad bus rengiami pirmalaikiai rinkimai, nesant konstitucinio pagrindo ir politinės būtinybės, ir kartu, kaip Serbijos prezidentas ir didžiausios politinės partijos pirmininkas, paskelbė, kad vieną dieną 2022 m. pavasarį vyks prezidento, parlamento ir vietos savivaldos Belgrade rinkimai;

18.  palankiai vertina Europos Parlamento tarpininkaujamo šalių tarpusavio dialogo su Serbijos Nacionaline Asamblėja užmezgimą ir pradines rinkimų sąlygoms gerinti skirtas priemones, kurių ėmėsi Serbijos valdžios institucijos ir parlamentinė dauguma; ragina toliau vykdyti likusius įsipareigojimus, prisiimtus vykdant šalių tarpusavio dialogą;

19.  džiaugiasi dėl antrojo Europos Parlamento tarpininkaujamo šalių tarpusavio dialogo su Serbijos Nacionaline Asamblėja etapo, į jį įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus ir proeuropietiškas politines jėgas Serbijoje, siekiant pagerinti politinį klimatą ir pasitikėjimą įvairių politinių jėgų lygmeniu, bei siekiant bendro sutarimo dėl neišspręstų klausimų, susijusių su rinkimų procesu, laikantis tarptautinių stebėjimo misijų rekomendacijų; primygtinai ragina kuo skubiau surengti naujus įtraukesnio šalių tarpusavio dialogo raundus ir ragina visas šalis nustatyti aiškius tikslus, kriterijus, lyginamuosius standartus ir dialogo dalyvius; pabrėžia, kad šalių tarpusavio dialogas turėtų būti užbaigtas gerokai prieš artėjančius rinkimus, kad liktų pakankamai laiko būtiniems teisiniams ir kitiems rinkimų sąlygų pakeitimams įgyvendinti praktiškai, siekiant iki rinkimų sudaryti visiems vienodas sąlygas; primena, kad vyriausybė ir nepriklausomos įstaigos turi užtikrinti visapusišką ir tinkamą teisinių sistemų, susijusių su įsipareigojimais, prisiimtais pagal šalių tarpusavio dialogą, įgyvendinimą;

20.  smerkia nepriimtinus žodinius išpuolius ir neapykantos retorikos, skirtos Europos Parlamento nariams, visų pirma tiems, kurie atstovauja Parlamentui palaikant santykius su Serbija, taip pat Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) delegacijos pirmininkui ir nariams, šalių tarpusavio dialogo koordinatoriams, atvejus, nes tai neatitinka su Serbijos įsipareigojimais pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą susijusių principų; ragina Nacionalinės Asamblėjos pirmininką ir joje atstovaujamų frakcijų pranešėjus laikytis demokratinio diskurso standartų;

21.  ragina naująją vyriausybę imtis veiksmų siekiant įgyvendinti veiksmingas ir patikrinamas esmines reformas, užtikrinti struktūrines reformas ir pašalinti struktūrinius trūkumus teisinės valstybės, pagrindinių teisių, žiniasklaidos laisvės, kovos su korupcija ir demokratinių institucijų veikimo ir viešojo administravimo srityse;

22.  susirūpinęs pažymi, kad apskritai korupcija tebėra problema, ir šioje srityje padaryta pažanga yra ribota; palankiai vertina veiksmus, kurių buvo imtasi užtikrinant Kovos su korupcija agentūros nepriklausomumą, ir iki šiol pasiektus rezultatus baigiant nagrinėti korupcijos bylas; ragina siekti tolesnės pažangos, ypač gerinant aukšto lygio korupcijos bylų tyrimų, kaltinimų ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių rezultatus ir įgyvendinant korupcijos prevencijos įstatymus, laikantis ES acquis ir grupės GRECO rekomendacijų; palankiai vertina tai, kad paskelbta naujausia GRECO ataskaita, ir ragina Teisingumo ministeriją stengtis įgyvendinti jos rekomendacijas;

23.  pažymi, kad naujausioje GRECO ataskaitoje nurodoma, kad Serbija tik iš dalies įgyvendino jos 2015 m. pateiktas rekomendacijas ir kad padėtis šalyje apskritai yra nepatenkinama; pabrėžia, kad svarbu tęsti veiksmingą kovą su korupcija, ir ragina Serbijos valdžios institucijas kuo skubiau įgyvendinti minėtas rekomendacijas; yra susirūpinęs dėl neseniai padarytų korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimų, susijusių su valstybės pareigūnų apibrėžtimi, kurie įvyko neskaidriai ir skubotai ir dėl kurių gerokai apribotas asmenų, kuriems taikomas įstatymas, skaičius, taip dar labiau susilpninant kovos su korupcija mechanizmus ir atveriant galimybes piktnaudžiauti valstybės ištekliais, kurie anksčiau buvo laikomi neteisėtais;

24.  primygtinai ragina Serbiją užtikrinti įtikinamus rezultatus, be kita ko, tvarią pažangą vykdant veiksmingus tyrimus susirūpinimą keliančiose srityse, pavyzdžiui, teisminių institucijų, žodžio laisvės ir kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse, ypač atvejais, sulaukusiais didelio visuomenės susidomėjimo, be kita ko, Krušik, Jovanjica ir Telekom Srbija atveju, taip pat pagerinti padėtį atliekant tyrimus, pareiškiant kaltinimus ir skiriant bausmes aukšto lygio korupcijos bylose, be kita ko, areštuojant ir konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą; pakartoja savo 2018 m. raginimą siekti teisingumo neteisėto privačios nuosavybės griovimo Belgrado kaimyniniame Savamalos rajone atveju; pažymi, kad naujasis Korupcijos prevencijos įstatymas galioja nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.;

25.  primena Serbijai, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai kovoti su korupcija ir daugiausia dėmesio skirti korupcijos prevencijai ir užkardymui ir tuo tikslu, be kita ko, priimti naują kovos su korupcija strategiją, grindžiamą patikimu ir realistišku veiksmų planu ir veiksmingu koordinavimo mechanizmu;

26.  ragina Serbiją gerinti kovą su organizuotu nusikalstamumu ir pereiti nuo į atskirus atvejus koncentruoto požiūrio prie strategijos, orientuotos į kovą su organizacijomis, siekiant išardyti dideles ir tarptautiniu mastu veikiančias organizacijas; mano, kad tokioje strategijoje turėtų būti numatyti veiksmingi tyrimai, baudžiamasis persekiojimas ir galutiniai apkaltinamieji nuosprendžiai sunkių ir organizuotų nusikaltimų atvejais, taip pat finansiniai tyrimai, sistemingas pinigų srautų stebėjimas, patikimas priežiūros mechanizmas, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, ir didesni finansiniai ir žmogiškieji ištekliai už organizuoto nusikalstamumo tyrimą atsakingai prokuratūrai, kuri neturėtų patirti jokios nederamos politinės įtakos;

27.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančio ekstremistinių ir organizuotų nusikalstamų grupuočių smurto ir ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad tiriamosios žurnalistikos atstovų ar informatorių nustatyti atvejai būtų tinkamai ištirti ir kad visi susiję valstybės pareigūnai būtų patraukti atsakomybėn;

28.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į nuolatinę politinę įtaką teisminėms institucijoms ir pažymi, kad reikia stiprinti apsaugos priemones siekiant užtikrinti teisminių institucijų atskaitomybę, profesionalumą ir nepriklausomumą, ir tuo tikslu, be kita ko, jei tinkama, persvarstyti dabartinę įdarbinimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą; pažymi, kad vyriausybė parengė pasiūlymą dėl konstitucinių reformų, kurį teigiamai įvertino Venecijos komisija, ir išsiuntė jį kompetentingam Nacionalinės Asamblėjos komitetui;

29.  pabrėžia plataus masto konsultacijų proceso įgyvendinant konstitucinę reformą svarbą; apgailestauja dėl to, kad ankstesniam Serbijos parlamentui nepavyko priimti konstitucinių reformų, kuriomis siekiama stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą; rekomenduoja kuo greičiau patvirtinti konstitucines reformas, konsultuojantis su teisėjų ir prokurorų asociacijomis ir kitais atitinkamais politiniais veikėjais, įskaitant neparlamentinę opoziciją;

30.  pakartoja, kad svarbu kuo greičiau priimti įstatymą dėl Voivodinos autonominės provincijos finansavimo;

31.  yra susirūpinęs dėl veiksmingo naujojo parlamento, kuriame nėra parlamentinės opozicijos, veikimo, nes šio parlamento teisėtumą ginčija opozicijos partijos, apie jo sutrumpintą kadenciją jau paskelbė Serbijos prezidentas, o jis priima plataus masto konstitucinius pakeitimus be atvirų, įtraukių ir demokratiškų viešų diskusijų, visų pirma, teisminių institucijų srityje;

32.  palankiai vertina Nacionalinės Asamblėjos veiklos pakeitimus siekiant atkurti praktiką ir procedūras ir užtikrinti darbo tvarkos taisyklių laikymąsi; apgailestauja dėl to, kad bendra parlamentinė vykdomųjų institucijų priežiūra išliko gana formali; pabrėžia, kad tolesnės esminės procedūros ir praktikos reformos yra būtinos siekiant pagerinti teisėkūros proceso kokybę, užtikrinti veiksmingą parlamentinę priežiūrą ir pašalinti sisteminius Nacionalinės Asamblėjos trūkumus, taigi, be kita ko, sumažinti obstrukcinę praktiką, skubių procedūrų skaičių ir nesusijusių klausimų pergrupavimo pagal tą patį darbotvarkės punktą praktiką;

33.  pabrėžia, kad vis dar reikia gerinti teisėkūros proceso kokybę didinant skaidrumą, plėtojant socialinį ir politinį dialogą ir užtikrinant, kad nepriklausomos reguliavimo institucijos būtų įgaliotos veiksmingai vykdyti savo priežiūros funkcijas; pažymi, kad Nacionalinės asamblėjos plenariniame posėdyje buvo aptartos nepriklausomų institucijų metinės ataskaitos ir priimtos išvados;

34.  ragina naujai išrinktą parlamentą dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti teisėkūros proceso skaidrumą, įtraukumą ir kokybę, taip pat veiksmingą parlamentinę priežiūrą; taip pat ragina imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti partijų dialogą ir didesnį pilietinės visuomenės vaidmenį, nes tai tebėra esminis gerai veikiančios demokratijos elementas; susirūpinęs pažymi skaidrumo trūkumą, susijusį su Lygybės apsaugos komisaro pakartotinio skyrimo procesu;

35.  ragina veiksmingai bendradarbiauti su nepriklausomomis ir reguliavimo institucijomis ir užtikrinti aktyvesnį Nacionalinės Asamblėjos dalyvavimą vyriausybės ir administracijos priežiūros ir kontrolės procesuose; ragina užtikrinti aktyvų Nacionalinės Asamblėjos dalyvavimą Serbijos stojimo į ES derybų procese atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl Nacionalinės Asamblėjos vaidmens ir principų derybose dėl Serbijos stojimo į ES;

36.  pabrėžia, kad nepriklausomų reguliavimo institucijų, įskaitant šalies ombudsmeną, Kovos su korupcija agentūrą, Nacionalinę audito instituciją ir Visuomeninės svarbos informacijos ir asmens duomenų apsaugos komisarą, vaidmuo turi būti visapusiškai pripažintas ir remiamas; ragina Serbijos Nacionalinę Asamblėją įsitraukti į nepriklausomų reguliavimo institucijų, visų pirma ombudsmeno, išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimo procesą;

37.  primena, kad socialinis dialogas yra vienas iš Europos socialinio modelio ramsčių ir kad reguliarios vyriausybės bei socialinių partnerių konsultacijos yra nepaprastai svarbios siekiant išvengti socialinės įtampos ir konfliktų; pabrėžia, kad socialiniame dialoge būtina ne tik keistis informacija, bet ir konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais dėl svarbių teisės aktų, prieš pradedant jų parlamentinę procedūrą;

38.  susirūpinęs pažymi, kad Nacionalinė Asamblėja susirinko tik praėjus 44 dienoms po nepaprastosios padėties paskelbimo 2020 m. kovo mėn., ir tai pakenkė jos, kaip pagrindinės parlamentinės demokratijos institucijos, kaip įtvirtinta Serbijos Konstitucijoje, pozicijai; susirūpinęs pažymi, kad po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo 2020 m. liepos 5 d. Nacionalinė Asamblėja nedirbo ilgą laiką, nepaisant aiškios parlamento daugumos; ragina Nacionalinę Asamblėją vengti užgaulių provokacinių kalbų ir reaguoti į neapykantos retoriką parlamentinėse diskusijose; pabrėžia opozicijos darbo svarbą demokratinėje šalyje;

39.  pabrėžia, kad parlamento narių Nacionalinės Asamblėjos plenariniame posėdyje vartojama užgauli kalba ir taikomos bauginimo ir šmeižto kampanijos, skirtos politiniams oponentams ir žiniasklaidos atstovams, yra demokratinės praktikos ir pagrindinių demokratinių vertybių pažeidimas, kuris turėtų būti griežtai pasmerktas ir už kurį turėtų būti skirtos sankcijos laikantis darbo tvarkos taisyklių; yra pasibaisėjęs dėl neseniai įvykdytų kelių parlamento narių ir vyriausybę remiančių bulvarinių laikraščių išpuolių prieš tiriamosios žurnalistikos atstovus ir pilietinės visuomenės narius, įskaitant nepriklausomus žiniasklaidos tinklo KRIK narius ir NVO, pvz., CRTA ir Atvirą parlamentą, kuriuose jie vaizduojami kaip organizuotų nusikalstamų grupuočių bendrininkai ir kaip perversmų vykdytojai, o tai šiurkščiai pažeidžia neseniai priimtą parlamento narių elgesio kodeksą;

40.  džiaugiasi, kad priimtas naujas su žiniasklaidos strategija susijęs veiksmų planas ir dėl to, kad buvo įsteigta darbo grupė, kuri stebės strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimą;

41.  yra susirūpinęs dėl tiriamosios žurnalistikos atstovų teiginių, kad vyriausybė manipuliuoja COVID-19 statistika politiniais ir rinkimų tikslais; apgailestauja dėl vyriausybės pareigūnų dezinformacijos kampanijos, susijusios su ES pagalba pandemijos metu; pabrėžia, kad vyriausybei kovojant su COVID-19 yra ypač svarbu užtikrinti pasitikėjimą ir skaidrumą, todėl primygtinai ragina Serbijos vyriausybę suteikti piliečiams visą svarbią informaciją apie pandemiją, įskaitant vakcinas;

42.  mano, kad tai, kad 2018 m. gruodžio mėn. su valdančiąja partija susijęs asmuo įsigijo du televizijos kanalus, transliuojamus nacionaliniu mastu, vertintina kaip valdančiosios partijos žingsnis link šalies žiniasklaidos monopolizavimo; primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti ir išlaikyti būtinas sąžiningos konkurencijos ir skaidrumo sąlygas, susijusias su visais būsimais nuosavybės sandoriais žiniasklaidos srityje; ragina visų televizijos kanalų, transliuojamų visoje Serbijoje, redakcines komandas laikytis aukščiausių profesinių standartų ir sudaryti galimybes reguliariai išklausyti įvairias nuomones;

43.  apgailestauja dėl blogėjančios padėties žiniasklaidos laisvės srityje ir vis dažnesnių užgaulių kalbų, bauginimo ir net neapykantos retorikos, kurie yra skirti parlamentinės opozicijos nariams, nepriklausomiems intelektualams, NVO, žurnalistams ir žinomiems asmenims ir kurių, be kita ko, sulaukiama iš valdančiųjų partijų narių, kuriems tenkanti atsakomybė pagarbiai elgtis su visais žiniasklaidos atstovais yra nepaprastai svarbi; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas imtis neatidėliotinų priemonių žodžio laisvei ir žiniasklaidos nepriklausomumui užtikrinti ir atlikti tinkamus šių atvejų tyrimus;

44.  apgailestauja dėl to, kad per šalių tarpusavio dialogą prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Elektroninės žiniasklaidos reguliavimo taryba (REM) ir visuomeniniu transliuotoju (RTS), Serbijos valdžios institucijos įvykdė tik iš dalies arba jų visai neįgyvendino; primena, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida atlieka itin svarbų vaidmenį demokratinėje šalyje; apgailestauja, kad nuo pirmojo šalių tarpusavio dialogo etapo pabaigos REM ir RTS veikla nesugebėjo atkurti jų patikimumo visuomenėje ir opozicinėse partijose; pažymi, kad vyriausybė įsteigė žurnalistų saugumo darbo grupę, tačiau visos Serbijos nepriklausomų žurnalistų ir žiniasklaidos asociacijos jau pasitraukė iš jos dėl to, kad grupė nereaguoja į vyriausybę remiančios bulvarinės spaudos išpuolius prieš Nusikalstamumo tyrimų ir korupcijos tyrimo tinklo (KRIK) interneto portalo žurnalistus;

45.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) darbas vykdomas aplinkoje, kuri nėra atvira kritikai; primygtinai ragina Serbijos finansų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos administraciją visapusiškai išsiaiškinti tyrimų, susijusių su kaltinimais pilietinės visuomenės organizacijoms ir žurnalistams pinigų plovimu, padėtį ir primygtina ragina valdžios institucijas susilaikyti nuo savavališkų veiksmų, nukreiptų prieš šias organizacijas ir asmenis; ragina Serbijos valdžios institucijas reaguoti į tai, kad mažėja pilietinės visuomenės ir nepriklausomos žiniasklaidos erdvė, ir užtikrinti, kad jos galėtų dirbti be jokių apribojimų ir, kad, be kita ko, šios organizacijos nebūtų bauginimos ar kriminalizuojamos; primygtinai ragina valdžios institucijas kuo greičiau užtikrinti sąlygas, palankias dirbti visoms pilietinės visuomenės organizacijoms;

46.  ragina Komisiją ir EIVT stiprinti savo bendradarbiavimą su pilietine visuomene, NVO ir nepriklausoma žiniasklaida vietoje ir paramą joms; pakartoja, kad remia Europos politinių fondų darbą stiprinant Serbijos demokratinius procesus ir skatinant naują politinių lyderių kartą;

47.  griežtai smerkdamas visus smurto veiksmus pažymi, kad neproporcingo policijos pajėgų naudojimo per 2020 m. liepos mėn. protestus atvejams skirtinas ypatingas valdžios institucijų dėmesys, be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, kad policijos pareigūnai nepakankamai bendradarbiauja su teisingumo sistema ir prokuratūra; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas tinkamai ištirti visus atvejus, kai policijos pajėgos viršijo savo įgaliojimus, siekiant užkirsti kelią nebaudžiamumui ir sustiprinti visuomenės pasitikėjimą policija, sudaryti lengvesnes sąlygas asmenims, teigiantiems, kad jie nukentėjo nuo netinkamų policijos veiksmų, pateikti skundus ir gauti žalos atlyginimą, taip pat rodyti visišką netoleravimą teisėsaugos pareigūnams, pažeidžiantiems profesinę etiką ar baudžiamąją teisę;

48.  pažymi, kad teisinė ir institucinė žmogaus teisių gynimo sistema iš esmės yra formaliai sukurta, tačiau trūksta veiksmingų mechanizmų, kuriais būtų užtikrinta pagarba šioms pagrindinėms teisėms; ragina, kad visi būsimi galiojančių žmogaus teisių užtikrinimo įstatymų, įskaitant įstatymą dėl laisvos prieigos prie visuomenei svarbios informacijos, pakeitimai būtų daromi skaidriai, dalyvaujant visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams; ragina veiksmingiau sistemą įgyvendinti, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, įskaitant tautines mažumas, švietimo srityje; ragina Serbiją užtikrinti ir apsaugoti mažumų kalbų vartojimą nediskriminuojant švietimo srityje, specialiose žiniasklaidos erdvėse valstybinėse žiniasklaidos priemonėse ir vietos žiniasklaidos priemonėse, taip pat užtikrinti lygias tinkamo atstovavimo politiniame gyvenime, viešajame administravime ir teisminėse institucijose galimybes;

49.  palankiai vertina didesnes Serbijos pastangas bendradarbiaujant su ES romų bendruomenės įtraukties srityje, visų pirma gerinant jų padėtį būsto srityje; ragina Serbijos valdžios institucijas kovoti su romų struktūrine diskriminacija, patiriama dėl jų pilietybės statuso, taip pat sveikatos priežiūros, švietimo ir užimtumo srityse; primygtinai ragina Serbiją patobulinti ir supaprastinti institucinę struktūrą, skirtą romų integracijai, ir tuo tikslu, be kita ko, aiškiai paskirstyti užduotis, koordinuoti nacionalines ir vietos valdžios institucijas, taip pat sudaryti biudžetą atsižvelgiant į romų bendruomenių poreikius;

50.  palankiai vertina tai, kad baigta versti pradinių klasių vadovėlius į bulgarų kalbą, nors šis procesas buvo labai uždelstas, nes tai suteiks galimybę Bulgarijos tautinei mažumai mokytis gimtąja kalba; susirūpinęs pažymi, kad vis dar nėra išversti visi vidurinio ugdymo vadovėliai; ragina Serbijos valdžios institucijas užtikrinti šio proceso tvarumą užtikrinant pakankamą mokytojų ir vadovėlių skaičių ir pakankamai papildomos medžiagos (mokyklos dienynai, studentų pažymių knygelės ir pan.), kad būtų galima tinkamai patenkinti mažumoms priklausančių mokinių poreikius;

51.  yra susirūpinęs dėl Serbijos valdžios institucijų negebėjimo skatinti regioninių ar mažumų kalbų vartojimą de facto;

52.  ragina Serbiją stiprinti žmogaus teisių institucijas, garantuoti jų nepriklausomumą, skirti joms būtinus finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir užtikrinti, kad būtų laiku atsižvelgta į jų rekomendacijas, taip pat priimti ir įgyvendinti naują kovos su diskriminacija strategiją;

53.  ragina Serbiją pagerinti savo galimybes teikti statistinius duomenis ir laiku atlikti gyventojų surašymą, laikantis aukščiausių tarptautinių standartų ir įtraukiant nepriklausomus stebėtojus; pakartoja savo raginimą geriau koordinuoti ir įtraukti suinteresuotuosius subjektus, taip pat įgyvendinti tautinių mažumų teisių užtikrinimo veiksmų planą ir vykdyti periodinę jo peržiūrą;

54.  yra labai susirūpinęs dėl įtarimų, kad Serbijos valdžios institucijos sistemingai ir diskriminaciniu būdu piktnaudžiauja įstatymu dėl piliečių gyvenamosios vietos ir albanų etninės kilmės piliečių, gyvenančių Pietų Serbijoje, gyvenamosios vietos adresų „paslėpimo“; ragina nepriklausomai ir nuodugniai ištirti šiuos įtarimus, ir ragina Serbijos valdžios institucijas nutraukti bet kokią diskriminacinę praktiką bei tokių asmenų išskyrimą;

55.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelį nuo smurto ir smurto šeimoje nukentėjusių moterų ir vaikų skaičių; pažymi Serbijos pastangas kovoti su smurtu prieš moteris ir vaikus bei smurtu šeimoje; vis dėlto primygtinai pabrėžia, kad būtina užtikrinti tolesnį ir veiksmingesnį įgyvendinimo procesą ir kad reikia konkrečių patobulinimų, visų pirma, dabartinės pandemijos metu, siekiant pagerinti galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis šioje srityje;

56.  palankiai vertina GREVIO ataskaitą dėl Serbijos, šioje ataskaitoje pabrėžiamas nuoseklaus politinio požiūrio į Stambulo konvencijos įgyvendinimą trūkumas, prevencinių priemonių būtinumas, paslaugų teikimo nukentėjusiesiems spragos, žemas informuotumo, mokymų ir gebėjimų stiprinimo lygis, taip pat ypatingos kliūtys, kylančios daugeliui moterų dėl tarpsektorinių veiksnių, tokių kaip etninė priklausomybė, skurdas, socialinė kilmė ir negalia;

57.  yra susirūpinęs dėl to, kad buvo labai vėluojama priimti naują įstatymą dėl lyčių lygybės, kad šioje srityje vis dar trūksta koordinavimo ir veiksmingos institucinės struktūros, kuri būtų aprūpinta pakankamais ištekliais, ir kad moterų socialinė ir ekonominė padėtis vis dar yra gerokai prastesnė nei vyrų, taip pat dėl patriarchalinio požiūrio ir lyčių stereotipų stipraus vyravimo visuomenėje ir viešosiose diskusijose ir dėl to, kad teisėjams, prokurorams ir teisininkams trūksta šios srities žinių;

58.  ragina Serbiją dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir moterų teises ir ypatingą dėmesį skirti lyčių aspekto integravimui ir glaudesniam bendradarbiavimui su pilietine visuomene, visų pirma su moterų organizacijomis; pabrėžia, kad svarbu lyčių aspektą įtraukti į ekonomines programas;

59.  džiaugiasi dideliu moterų skaičiumi naujame parlamente ir vyriausybėje ir tikisi, kad tai iš esmės paskatins žmogaus teises ir politines moterų ir pažeidžiamų grupių laisves; palankiai vertina nemažą tautinių mažumų atstovų skaičių parlamente;

60.  pabrėžia būtinybę toliau saugoti LGBTI teises; ragina valdžios institucijas tinkamiau ir veiksmingiau reaguoti į neapykantos retoriką ir neapykantos motyvuotus nusikaltimus; palankiai vertina taikų dviejų gėjų paradų surengimą 2019 m.; pabrėžia, kad svarbu visoms institucijoms remti ruošimąsi eitynėms „EuroPride 2022“ ir užtikrinti visų dalyvių saugumą;

61.  pritaria vyriausybės iniciatyvai siekti pažangos įstatymuose dėl tos pačios lyties asmenų sąjungų ir transseksualių asmenų vardų ir lyties keitimo pagal atitinkamą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją bei ragina vyriausybę sukurti saugią aplinką LGBTI asmenims ir skatinti tolerancijos jiems kultūrą;

62.  primygtinai ragina Serbiją pagerinti neįgaliųjų, ŽIV sergančių asmenų, narkotikus vartojančių vaikų ir suaugusiųjų, kalinių, seksualinių paslaugų teikėjų, LGBTI asmenų, šalies viduje perkeltų asmenų ir romų galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, visų pirma atsižvelgiant į besitęsiančią pandemiją ir sveikatos priežiūros sektoriaus problemas;

63.  palankiai vertina Serbijos dalyvavimą regioninio bendradarbiavimo iniciatyvose; ragina Serbiją išlaikyti ir toliau dėti pastangas visais lygmenimis, siekiant susitaikyti ir stiprinti gerus kaimyninius santykius; ragina Serbiją visapusiškai įgyvendinti dvišalius susitarimus ir konstruktyviai ir laiku pradėti spręsti visus likusius ginčus dėl sienų su kaimyninėmis šalimis, įskaitant klausimus, susijusius su susitaikymu kalbant apie buvusios Jugoslavijos praeitį; pažymi, kad turi būti dedamos papildomos pastangos pasienio regionų socialinės ir ekonominės plėtros srityje; palankiai vertina regioninės integracijos iniciatyvą vykdant ekonominę plėtrą;

64.  palankiai vertina konstruktyvų Regioninio bendradarbiavimo tarybos (RBT) vaidmenį ir aktyvų Serbijos dalyvavimą RBT; pabrėžia regioninio bendradarbiavimo svarbą COVID-19 krizės sąlygomis ir pažymi, kad regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra susiję su Serbijos tikslu sėkmingai įgyvendinti europinę perspektyvą;

65.  pabrėžia, kad Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimas yra prioritetas ir išankstinė abiejų šalių stojimo į ES sąlyga ir kad santykius normalizuoti taip pat svarbu norint užtikrinti stabilumą ir gerovę platesniame regione; pripažįsta, kad abi šalys aktyviau dalyvauja ES tarpininkaujamame dialoge, ir ragina aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti ES tarpininkaujamame dialoge, kuriam vadovauja ES specialusis įgaliotinis, siekiant priimti išsamų, tvarų ir teisiškai privalomą susitarimą pagal tarptautinę teisę;

66.  pakartoja savo raginimą siekti pažangos sąžiningai ir laiku visapusiškai įgyvendinant visus jau pasiektus susitarimus, be kita ko, nedelsiant įsteigti savivaldybių, kuriose serbai sudaro gyventojų daugumą, asociaciją ar bendriją; ragina EIVT sukurti mechanizmą, kuriuo būtų stebimas ir tikrinamas visų iki šiol pasiektų susitarimų įgyvendinimas, ir periodiškai pranešti Europos Parlamentui apie esamą padėtį; todėl pakartoja, kad visapusiškai palaiko ES specialųjį įgaliotinį Belgrado ir Prištinos dialogo klausimais Miroslavą Lajčáką;

67.  primygtinai ragina Serbijos ir Kosovo vyriausybes vengti bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti šalių tarpusavio pasitikėjimui ir sukelti pavojų konstruktyviam tolesniam dialogui; pakartoja Serbijos ir Kosovo daugiatautės prigimties svarbą ir tai, kad etniniu požiūriu vienalytės valstybės neturėtų būti šio regiono tikslas;

68.  ragina Serbijos ir Kosovo valdžios institucijas skatinti vietos bendruomenių žmonių tarpusavio ryšius, siekiant sustiprinti dialogą, be kita ko, nevyriausybiniu lygmeniu; pakartoja savo raginimą valdžios institucijoms nevartoti provokacinės retorikos kitų etninių grupių atžvilgiu; apgailestauja dėl to, kad nepaisant to, kad užbaigti Mitrovicos tilto renovacijos darbai, juo dar negali naudotis visi eismo dalyviai;

69.  palankiai vertina aktyvų ir konstruktyvų Belgrado dalyvavimą dialoge su Priština ir sutartų įsipareigojimų pagal Briuselio susitarimą įgyvendinimą;

70.  džiaugiasi geru Serbijos ir Kosovo regioniniu bendradarbiavimu kovojant su COVID-19 pandemijos plitimu, įskaitant Mitrovicos merų bendradarbiavimą ir sveikatos ministrų bendravimą;

71.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti regioninį bendradarbiavimą karo nusikaltimų ir dingusių žmonių atvejų tyrimo klausimais, taip pat dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti teismo nuosprendžių dėl karo nusikaltimų pripažinimą ir vykdymą, tirti kapavietes, netoleruoti neapykantos retorikos ir karo nusikaltėlių šlovinimo, teikti paramą šalies prokurorams, kad nusikaltėliai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina Serbijos valdžios institucijas toliau dėti pastangas kovojant su šiomis problemomis ir pasmerkti visų formų neapykantos retoriką, bauginimo kampanijas, viešą pritarimą genocidui ir jo neigimą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus; apgailestauja dėl to, kad kai kurios Serbijos valdžios institucijos ir kai kurie Serbijos politikai ir toliau neigia Srebrenicos žudynes; palankiai vertina pilietinės visuomenės organizacijų darbą susitaikymo, pereinamojo laikotarpio teisingumo ir tinkamo žalos atlyginimo srityse;

72.  palankiai vertina toliau vykdomą Serbijos bendradarbiavimą įgyvendinant Sarajevo deklaracijos procesą ir primena įsipareigojimą pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), kurio darbas baigtas, ir Jungtinių Tautų Tarptautiniu baudžiamųjų tribunolų likusių funkcijų mechanizmu, taip pat primygtinai ragina Serbiją kovoti su visomis pastangomis pakenkti iki šiol pasiektiems rezultatams ir klastoti TBTBJ nustatytus faktus;

73.  pakartoja, kad remia iniciatyvą įsteigti Regioninę faktų apie karo nusikaltimus ir kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus buvusiosios Jugoslavijos teritorijoje nustatymo komisiją (RECOM); atkreipia dėmesį į Regioninio jaunimo bendradarbiavimo biuro (RYCO) ir jo veiklos svarbą; pažymi, kad dėl koronaviruso pandemijos Europos Komisija siūlo pavėlinti Novi Sado paskelbimą Europos kultūros sostine 2021 m. ir jį perkelti į 2022 m.;

74.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. Serbijai buvo suteiktas programos šalies statusas „Erasmus+“ programoje;

75.  palankiai vertina Serbijos pažangą vystant veikiančią rinkos ekonomiką; ragina Serbiją toliau dėti pastangas ir skatinti konkurencingumą ir ilgalaikį bei integracinį augimą vykdant struktūrines reformas, visų pirma energetikos sektoriuje ir darbo rinkoje, taip pat didinant reglamentavimo aplinkos skaidrumą ir nuspėjamumą; pabrėžia, kad svarbu ugdyti jaunimo verslumo įgūdžius, ir ragina Serbijos vyriausybę tiesiogiai spręsti korupcijos, kuri slopina veikiančios rinkos ekonomikos plėtrą, problemą, taip pat reaguoti į susirūpinimą keliančius klausimus, kuriuos 2020 m. nurodė GRECO;

76.  pažymi, kad Serbijos sveikatos priežiūros sistemoje trūksta išteklių ir patiriamas profesionalių darbuotojų nutekėjimas, todėl COVID-19 pandemijos metu pritrūko medicininės įrangos, medicininių žinių ir laboratorinių tyrimų pajėgumų; ragina Serbiją įgyvendinti reformas siekiant sustiprinti visuomenės sveikatos priežiūros sektorių, pagerinti socialinę apsaugą ir teikti paramą privačiajam sektoriui, kad būtų galima sušvelninti ekonomines COVID-19 pasekmes;

77.  palankiai vertina gerą Serbijos pažangą ekonominėje ir finansinėje srityse, tokiose kaip bendrovių teisė, intelektinės nuosavybės teisė, konkurencija ir finansinės paslaugos, valdymo atskaitomybė ir auditas; vis dėlto pažymi, kad reikia toliau siekti pažangos viešųjų pirkimų srityje;

78.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančios Kinijos įtakos Serbijoje ir Vakarų Balkanuose ir dėl nepakankamo Kinijos investicijų ir paskolų skaidrumo ir poveikio aplinkai bei socialinio poveikio vertinimo; ragina Serbiją didinti atitikties teisiniams reikalavimams standartus Kinijos verslo veiklai;

79.  ragina Serbiją didinti savo energetikos sektoriaus tvarumą įvairinant energijos išteklius, inicijuojant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir mažiau teršiančių degalų ir tuo pat metu panaikinant visas reikalavimų neatitinkančias subsidijas anglims; ragina Serbiją imtis būtinų priemonių aplinkos požiūriu pažeidžiamoms teritorijoms išsaugoti ir apsaugoti ir sustiprinti nacionalinio išmetamųjų teršalų mažinimo plano įgyvendinimo stebėseną;

80.  džiaugiasi tuo, kad pradėjo veikti didžiausias vėjo jėgainių parkas „Čibuk 1“, ir pažanga, padaryta įrengiant jungiamąjį Serbijos ir Bulgarijos dujotiekį; susirūpinęs pažymi, kad vis dar nesilaikoma Energijos bendrijos sutarties, taigi ji ir pažeidžiama; pakartoja savo raginimą ES glaudesnių sąsajų strategijoje skirti itin didelį dėmesį Vakarų Balkanų šalims;

81.  palankiai vertina Serbijos aktyvų dalyvavimą Transporto bendrijoje ir transeuropinio tinklo projektuose, įskaitant greitkelio Nišas-Merdaras-Priština tiesimo projektą;

82.  palankiai vertina tai, kad įsigaliojo naujasis regioninis tarptinklinio ryšio susitarimas, pasirašyto 2019 m. balandžio mėn.;

83.  primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti suderinimą su ES klimato apsaugos ir aplinkos srities, taip pat energijos vartojimo efektyvumo standartais ir politikos tikslais, ypač atsižvelgiant į Sofijos deklaraciją dėl Vakarų Balkanų žaliosios darbotvarkės, ir, be kita ko (tuo neapsiribojant), numatyti anglies dioksido apmokestinimą, atnaujinti energijos vartojimo efektyvumo teisės aktus, parengti ir priimti integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kad būtų galima lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos, taip pat priimti būtinas priemones aplinkos požiūriu pažeidžiamoms teritorijoms išsaugoti ir apsaugoti;

84.  ragina Serbiją iki galo įvykdyti nacionalines elektros energijos ir dujų sektorių reformas ir, visų pirma, užtikrinti sistemos operatorių atskyrimą, taip pat siekti regioninio sujungiamumo ir baigti kurti regioninę energetikos rinką, laikantis Paryžiaus susitarimo ir tarptautinių įsipareigojimų pagal Energijos bendrijos sutartį;

85.  yra sunerimęs dėl aukšto oro taršos lygio Serbijoje ir primygtinai ragina valdžios institucijas nedelsiant imtis priemonių oro kokybei gerinti, visų pirma didžiuosiuose miestuose ir pramoninėse vietovėse, tokiose kaip Smederevas, Boro ir Kolubara; pabrėžia, kad svarbu rasti tvarius sprendimus ir apriboti lignito bei kitų mažo šilumingumo anglių naudojimą energijos gamybai ir šildymui;

86.  apgailestauja dėl to, kad nebuvo imtasi veiksmų dėl Dragovišticos upės taršos iš regione veikiančių kasyklų;

87.  palankiai vertina tai, kad Serbija toliau remia Visuotinę ES užsienio ir saugumo politikos strategiją;

88.  pakartoja suderinimo su ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), kuri palaipsniui turi tapti neatsiejama Serbijos užsienio politikos dalimi, svarbą kaip stojimo proceso sąlygą; yra susirūpinęs dėl Serbijos suderinimo lygio, nes jis yra žemiausias regione; pažymi, kad kai kurie vyriausybės pareigūnai ir kai kurie politikai toliau retkarčiais pateikia pareiškimus, kuriuose kvestionuojama Serbijos užsienio politikos orientacija; yra susirūpinęs dėl to, kad Serbija ne kartą išreiškė paramą Rusijai JT Generalinėje Asamblėjoje dėl Krymo aneksijos;

89.  palankiai vertina tai, kad Serbija suderino savo poziciją su ES pozicija dėl Baltarusijos prezidento rinkimų; vis dėlto išlieka susirūpinęs dėl to, kad Serbija nesugebėjo suderinti savo pozicijos su sankcijomis Baltarusijos pareigūnams ir su ES pozicija dėl naujojo saugumo įstatymo Kinijoje; ragina Serbiją didinti suderinimą su Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaracijomis ES vardu ir Tarybos sprendimais, įskaitant deklaracijas dėl sankcijų;

90.  pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. Vašingtone pasirašyti Serbijos ir Kosovo susitarimai dėl ekonomikos normalizavimo; tačiau apgailestauja dėl šių dokumentų nuostatų, kuriomis reikalaujama, kad Kosovas liautųsi siekęs narystės tarptautinėse organizacijose; palankiai vertina tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos vėl įsitraukė į šį procesą, ir pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos turi stiprinti savo partnerystę ir koordinavimą Vakarų Balkanuose; pabrėžia, kad transatlantinis bendradarbiavimas yra svarbus stabilumo užtikrinimo šiame regione veiksnys, ir atkreipia dėmesį į ES, kaip lyderės, vaidmenį tarpininkaujant Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimo procesui;

91.  primena, kad Serbijos ambasados Izraelyje perkėlimas iš Tel Avivo į Jeruzalę prieštarautų Europos Sąjungos pozicijai dėl dviejų valstybių sprendimo Izraelio ir Palestinos ginče;

92.  ragina stiprinti Europos bendradarbiavimą su Serbija kovojant su manipuliacine dezinformacija ir hibridinėmis grėsmėmis, kuriomis siekiama suskaidyti bendruomenes, diskredituoti ES ir pakenkti europinei regiono perspektyvai; skatina imtis konkrečių veiksmų didinant atsparumą ir kibernetinį saugumą ir ragina Serbiją, Komisiją ir EIVT remti priemones, kuriomis siekiama stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą ir kokybišką žurnalistiką; pabrėžia, kad reikia gerinti Europos lygmens koordinavimą siekiant kovoti su regioninėmis dezinformacijos kampanijomis, kurios dažnai inicijuojamos Serbijoje, pvz., galbūt sukuriant į Balkanus orientuotą kompetencijos centrą dezinformacijos klausimais;

93.  yra ypač susirūpinęs dėl dezinformacijos naratyvų, skleidžiamų iš Kremliaus ir platinamų per „Sputnik“ kanalą Serbijoje ir pasitelkiant kitus šalies veikėjus; ragina Serbijos valdžios institucijas persvarstyti priemones, kuriomis sudaromos sąlygos šiai veiklai, siekiant sumažinti dezinformaciją šalyje ir už jos ribų, ir dėti daugiau pastangų kovojant su dezinformacijos kampanijomis, kurios nuo COVID-19 pandemijos pradžios suintensyvėjo;

94.  pažymi, kad Serbija ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) sudarė susitarimą dėl bendradarbiavimo sienų valdymo srityje, nes tai suteiks galimybę FRONTEX padėti Serbijai valdyti sienas ir vykdyti bendras operacijas; pažymi, kad Serbija atliko aktyvų, kooperacinį ir konstruktyvų vaidmenį ES išorės sienų valdymo srityje;

95.  pakartoja, kad ES yra pagrindinė Serbijos prekybos partnerė, investuotoja ir pagalbos teikėja; pažymi 2019 m. spalio mėn. Serbijos sprendimą pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą su Eurazijos ekonomine sąjunga; tačiau tikisi, kad Serbija susiderins su ES prekybos politika; primena Sąjungos įsipareigojimą ginti savo interesus sušvelninant neigiamą laisvosios prekybos susitarimų su Eurazijos ekonomine sąjunga, kuriuos pasirašė šalys, pateikusios prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje ir pasirašiusios Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), kaip antai Serbija, poveikį; apgailestauja dėl to, kad Serbija vis dar nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė;

96.  ragina Serbiją pagerinti teisės aktų derinimą su ES darbo teise, priimti naują įstatymą dėl teisės streikuoti, kovoti su nedeklaruojamu darbu ir iš dalies pakeisti inspektavimo priežiūros įstatymą, kad jis atitiktų atitinkamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, kurias Serbija ratifikavo;

97.  ragina Serbiją užtikrinti, kad ji turėtų pakankamai finansinių ir institucinių išteklių užimtumo ir socialinei politikai;

98.  palankiai vertina tai, kad Serbija nuolat dalyvauja krizių valdymo misijose ir operacijose pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP); ragina Serbiją laikytis dabartinių įsipareigojimų skiriant personalą keturioms BSGP misijoms ir operacijoms, taip pat siekti tolesnio dalyvavimo ateityje; palankiai vertina ES ir Serbijos pasirašytus kovos su terorizmu susitarimus; šiuo požiūriu palankiai vertina pažangą plėtojant regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu srityje;

99.  reiškia susirūpinimą dėl didėjančios Serbijos priklausomybės nuo Kinijos Liaudies Respublikos gynybos ir saugumo įrangos ir technologijų, įskaitant masinio sekimo sistemą Belgrade ir masinį asmens duomenų rinkimą netaikant atitinkamų apsaugos priemonių, taip pat dėl saugumo sektoriaus viešųjų pirkimų praktikos nepakankamo skaidrumo; ir toliau yra susirūpinęs dėl glaudaus Serbijos politinio ir karinio bendradarbiavimo su Rusija ir, be kita ko, dėl to, kad Niše ir toliau esama Rusijos oro pajėgų įrangos; ragina Serbiją vykdyti derinimą su BSGP ir jos priemonėmis;

100.  dar kartą ragina Serbijos valdžios institucijas toliau stengtis atsikratyti buvusių komunistų slaptųjų tarnybų paveldo viešai paskelbiant jų bylas, nes tai būtų žingsnis Serbijos demokratizacijos link; ragina Serbiją aktyviau vykdyti su pasidalijimu bendru buvusios Jugoslavijos archyvu susijusių teisių perėmimo ir prievolių įgyvendinimo procesą; ryšium su tuo pakartoja, kad yra labai svarbu užtikrinti visapusišką prieigą prie visos archyve saugomos medžiagos, ypač prie buvusios Jugoslavijos slaptųjų tarnybų (UDBA) ir Jugoslavijos liaudies armijos slaptųjų tarnybų (KOS) bylų; pakartoja savo raginimą valdžios institucijoms palengvinti prieigą prie tų archyvų, kurie susiję su buvusiomis Jugoslavijos respublikomis, ir grąžinti juos atitinkamoms vyriausybėms, jei jos paprašytų;

101.  primena, kad ES yra didžiausia finansinės paramos Serbijai teikėja; palankiai vertina Komisijos pastangas strategiškiau investuoti į Vakarų Balkanus įgyvendinant specialų Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą; pripažįsta Ekonomikos ir investicijų plano svarbą remiant tvarų junglumą, žmogiškąjį kapitalą, konkurencingumą ir integracinį augimą, taip pat stiprinant regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir taip siekiant pagerinti vietos ir regionų administracijų galimybes pasinaudoti šių investicijų teikiama nauda; pabrėžia, kad visos investicijos turi atitikti Paryžiaus susitarimo ir Europos žaliojo kurso tikslus;

102.  pabrėžia, kad pagal Ekonomikos ir investicijų planą turėtų būti skatinamos būtinos struktūrinės reformos infrastruktūros, energetikos, aplinkos ir švietimo srityse ir kad jis turėtų būti kuo greičiau ir veiksmingiau įgyvendintas, siekiant pagerinti ES finansuojamų projektų matomumą ir padidinti Serbijos piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga ir jos institucijomis;

103.  ragina teisėkūros institucijas būsimoje Pasirengimo narystei paramos priemonėje (PNPP III) suderinti paskatas ir sąlygas ir pasinaudoti sustabdymo mechanizmais, jei būtų pastebėtas rimtas regresas; mano, jog labai svarbu, kad PNPP III būtų remiamas tolesnis pagrindinių vertybių ir gero valdymo stiprinimas; mano, kad su stojimo proceso grįžtamumu susijęs principas „parama pagal pažangą“ ir „mažiau paramos už mažesnę pažangą“ pagal atnaujintą metodiką taip pat turėtų aiškiai atsispindėti teikiant pasirengimo narystei finansavimą; pakartoja, kad finansinės paramos mastas turėtų atitikti faktinį reformų įgyvendinimo lygį;

104.  ragina Serbijos valdžios institucijas kuo geriau panaudoti ES Pasirengimo narystei pagalbos priemonės lėšų perskirstymu, vykdomu siekiant padėti sušvelninti COVID-19 pandemijos socialinį ir ekonominį poveikį; pabrėžia, kad svarbu itin daug dėmesio skirti pažeidžiamoms grupėms;

105.  pakartoja, kad ES skubiai mobilizavo neatidėliotiną paramą Vakarų Balkanams, kad būtų galima įveikti dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusią ekstremaliąją sveikatos situaciją ir palengvinti socialinį bei ekonominį regiono atsigavimą;

106.  ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamą kiekį COVID-19 vakcinų visų Vakarų Balkanų šalių piliečiams;

107.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Serbijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 363, 2020 10 28, p. 119. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0168.