Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (ES) 2019/2236, kuriuo nustatomos 2020 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos(2),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 14-ąjį darnaus vystymosi tikslą dėl gyvybės vandenyse,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/982, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų(4),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(5) (Buveinių direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo(7) (EJRŽF),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 768/2008, (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1005/2008 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 nuostatos dėl žuvininkystės kontrolės(8),

–  atsižvelgdamas į GFCM vidutinės trukmės (2017–2020 m.) žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose darnumo strategiją ir sprendimą dėl naujos 2021–2025 m. strategijos,

–  atsižvelgdamas į GFCM sprendimą dėl bendro naujos 2021–2025 m. žvejybos ir akvakultūros Viduržemio ir Juodojoje jūrose strategijos kūrimo, kuris buvo priimtas 2020 m. lapkričio 3 d. aukšto lygio susitikime,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlytą Europos žaliąjį kursą ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 31 d. Burgase ir 2019 m. gegužės 9 d. Bukarešte vykusiuose susitikimuose priimtas ministrų deklaracijas dėl Juodosios jūros bendros jūrų darbotvarkės, kurias pasirašė visos šešios Juodosios jūros pakrantės valstybės,

–  atsižvelgdamas į Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos chartiją, kurios tikslas – gerinti politinį dialogą ir daugelį politikos priemonių aplinkos apsaugos ir keitimosi statistikos duomenimis srityse,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. pradėtą Juodosios jūros strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę, kuria siekiama iki 2030 m. padaryti pažangą įgyvendinant bendrą našios, geros būklės, atsparios ir tvarios Juodosios jūros viziją,

–  atsižvelgdamas į deklaracijas po Bukarešte (2016 m.) ir Sofijoje (2018 m., Sofijos ministrų deklaracija) surengtų aukšto lygio konferencijų žvejybos ir akvakultūros Juodojoje jūroje klausimais,

–  atsižvelgdamas į Bukarešte (2014 m.), Sofijoje (2015 m.), Odesoje (2016 m.) ir Batumyje (2017 m.) vykusias aukšto lygio Juodosios jūros suinteresuotųjų subjektų konferencijas mėlynosios ekonomikos Juodojoje jūroje klausimais,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. Konvenciją dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos (Bukarešto konvencija) ir jos protokolus, kurių šalys yra Bulgarija ir Rumunija ir kurių stebėtojo statusą turi Europos Sąjunga, taip pat atsižvelgdamas į Juodosios jūros apsaugos nuo taršos komisijos darbą pagal šią konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. balandžio 7 d. ministrų deklaraciją dėl Juodosios jūros apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Juodosios jūros apsaugos nuo taršos komisijos 2017–2022 m. integruotą stebėjimo ir vertinimo programą (2017–2022 m. BSIMAP),

–  atsižvelgdamas į projektą „BlackSea4Fish“, kuriam teikiama finansinė ES parama ir kurio metinis biudžetas yra maždaug 1 100 000 EUR, siekiant užtikrinti darnų žvejybos išteklių valdymą Juodojoje jūroje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. GFCM rekomendaciją dėl regioninės jūrinių sraigių (rapanų) rinkimo Juodojoje jūroje mokslinių tyrimų programos, kurios tikslas – pateikti dalyvaujančių šalių (Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos, Sakartvelo ir Ukrainos) gyslotųjų rapanų populiacijų pasiskirstymo, gausos, dydžio ir amžiaus struktūros įvertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 11 d. Komisijos Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ataskaitą „Pagrindinių laivyno segmentų balanso rodiklių vertinimas ir valstybių narių pastangų užtikrinti laivyno pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyrą nacionalinių ataskaitų apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į Parlamento B teminio skyriaus 2010 m. pranešimą „Žuvininkystė Juodojoje jūroje“,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žuvininkystės kodeksą,

–  atsižvelgdamas į ES ir Jungtinių Tautų vystymosi programos regioninę iniciatyvą (projektai EMBLAS-I ir EMBLAS-II), kuri padėjo sustiprinti trijų šalių (Sakartvelo, Ukrainos ir Rusijos) pajėgumą vykdyti biologinę ir cheminę vandens kokybės Juodojoje jūroje stebėseną pagal su vandeniu susijusius ES teisės aktus ir buvo įgyvendinama atitinkamai 2013–2014 m. (EMBLAS-I) ir 2014–2018 m. (EMBLAS-II),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. GFCM rekomendaciją dėl laivų, kurie, kaip manoma, GFCM nuostatų taikymo rajone vykdė neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą, sąrašo sudarymo,

–  atsižvelgdamas į GFCM regioninį nacionalinės teisės aktų registrą (GFCM-Lex) – internetinę platformą, kuri šiuo metu apima nacionalinės teisės aktus dėl jūrų gyvųjų išteklių ir ekosistemų išsaugojimo trijose GFCM šalyse ir kurią GFCM siekia ateityje išplėsti, kad ji apimtų visą GFCM rajoną (įskaitant Juodąją jūrą),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvenciją (Berno konvencija), 1979 m. Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją, 1973 m. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją, 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją ir 2018 m. paneuropinį eršketų apsaugos veiksmų planą, priimtą pagal Berno konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. GFCM ataskaitą apie žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose padėtį,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Juodosios jūros žuvininkystės valdymo dabar ir ateityje(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją „„Daugiau žuvų jūrose? Daugiau nei didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinančios išteklių atsikūrimo skatinimo priemonės, įskaitant žuvų išteklių atkūrimo rajonus ir saugomas jūrų teritorijas“(10),

–  atsižvelgdamas į Juodosios jūros pagalbos mechanizmą, kurio tikslas – teikti rekomendacijas ir paramą vyriausybėms, privatiems investuotojams, prekybos ir pramonės asociacijoms, mokslinių tyrimų įstaigoms, universitetams ir plačiajai visuomenei dėl galimybių dalyvauti mėlynosios ekonomikos jūrinėje veikloje Juodosios jūros regione,

–  atsižvelgdamas į ES Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą ir tris 2008 m. birželio 19 d. (COM(2008)0391), 2015 m. sausio 20 d. (SWD(2015)0006) ir 2019 m. kovo 5 d. (SWD(2019)0100) Komisijos ataskaitas dėl Juodosios jūros sinergijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į ES strategiją dėl Dunojaus regiono, kuria, be kita ko, siekiama palengvinti ir koordinuoti veiksmus pagrindiniais klausimais, pavyzdžiui, biologinės įvairovės ir socialinio bei ekonominio Dunojaus baseino šalių vystymosi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0170/2021),

A.  kadangi Juodoji jūra yra pusiau uždara jūra, ją su vandenynu jungia tik Viduržemio jūra per Marmuro ir Egėjo jūras ir ji ribojasi su šešiomis šalimis (Bulgarija, Rumunija, Turkija, Sakartvelas, Ukraina, Rusija), iš kurių tik dvi yra ES valstybės narės (Bulgarija ir Rumunija);

B.  kadangi nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio Juodojoje jūroje įvyko dramatiški aplinkos pokyčiai, kuriuos lėmė tokie reiškiniai kaip eutrofikacija, invazinių rūšių introdukcija ir peržvejojimas;

C.  kadangi aplinkos sistemos pokyčius Juodojoje jūroje sukėlė stambiausių pelaginės maisto grandinės plėšrūnų populiacijų sunykimas ir atitinkamas planktonu mintančių žuvų skaičiaus mažėjimas;

D.  kadangi Juodojoje jūroje yra didelė anoksinė zona (87 proc.) ir kadangi per pastaruosius 20 metų deguonies turintis sluoksnis suplonėjo 20–25 metrais; kadangi dėl žmogaus veiklos, pvz., taršos, buveinių naikinimo ir peržvejojimo, XX a. 9-ajame dešimtmetyje labai sunyko Juodosios jūros ekosistema; kadangi, išskyrus kelias anaerobines bakterijas, 50–200 m gylyje nėra jūrų gyvybės;

E.  kadangi aštuonių rūšių žuvys, žvejojamos Juodojoje jūroje, yra labai svarbios žvejybos sektoriui (europiniai ančiuviai (Engraulis encrasicolus), atlantiniai šprotai (Sprattus sprattus), viduržeminės stauridės (Trachurus mediterraneus), paprastieji otai (Scophthalmus maximus), paprastieji merlangai (Merlangius merlangus), europinės barzdotės (Mullus barbatus), gyslotosios rapanos (Rapana venosa), paprastieji dygliarykliai (Squalus acanthias)) ir daugumos jų ištekliai yra bendri, o dviejų rūšių ištekliams taikomos kvotos – šprotams taikoma specifinė kvota ir otams taikoma GFCM nustatyto bendro leidžiamo sužvejoti kiekio kvota; kadangi kitos rūšys, pvz., dygliarykliai, merlangai ir ančiuviai, lieka neapsaugotos; kadangi 2020–2022 m. atlantinių šprotų kvota yra tokia pati kaip 2011 m., t. y. 11 445 tonų per metus ES (8 032,5 tonos Bulgarijai ir 3 442,5 tonos Rumunijai), o ES paprastųjų otų kvota padidėjo nuo 114 iki 150 tonų per metus ir vienodai paskirstoma Bulgarijai ir Rumunijai;

F.  kadangi ekonomiškai svarbių rūšių didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio sistema Juodosios jūros šalyse bus naudinga biologinei įvairovei ir žvejybos sektoriaus tvarumui vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu; kadangi Rumunija nustatė nacionalinę kvotą rūšims, kurios nėra tos dvi ES kvotinės rūšys, pvz., gyslotosioms rapanoms, viduržeminėms midijoms (Mytilus galloprovincialis), grundalams (Ponticola cephalargoides), ruožuotosioms veneroms (Chanelea gallina), merlangams ir dygliarykliams;

G.  kadangi, remiantis 2018 m. duomenimis, metinis suvartojamas žuvų kiekis vienam gyventojui Bulgarijoje (7,00 kg) ir Rumunijoje (7,99 kg) yra gerokai mažesnis už ES vidurkį (24,36 kg) – tai galima laikyti galimybe vietos žuvininkystės sektoriui augti;

H.  kadangi vidutiniškai 91 proc. visų šešių pakrantės šalių Juodosios jūros žvejybos laivynų sudaro maži laivai; kadangi beveik 95 proc. Bulgarijos laivyno ir 87 proc. Rumunijos laivyno priklauso šiai kategorijai;

I.  kadangi, GFCM duomenimis, mažos apimties žvejybos sektoriuje Juodojoje jūroje yra didelė pažeidžiamų ryklių ir rajų rūšių ir jūrų žinduolių, pvz., delfinų ir jūrų kiaulių, priegauda;

J.  kadangi mažos apimties žvejyba būdinga Juodosios jūros ir Dunojaus žemupio regionams;

K.  kadangi NNN žvejybos laivai vykdo veiklą Juodojoje jūroje, o pakrantės valstybės turi mažai pajėgumų stebėti žvejybos operacijas; kadangi, remiantis naujausiais turimais GFCM 2019 m. lapkričio 4–8 d. duomenimis, nustatyta, kad 65 laivai yra NNN žvejybos laivai;

L.  kadangi EJRŽF 2014–2020 m. Bulgarijai skyrė daugiau kaip 88 mln. EUR, o Rumunijai – daugiau kaip 168 mln. EUR; kadangi, remiantis naujausia turima informacija nuo 2020 m. gruodžio 31 d., abiejų valstybių lėšų panaudojimo lygis tebėra vienas mažiausių ES: Bulgarija panaudojo tik 36,34 proc. skirto finansavimo, o Rumunija panaudojo tik 33,72 proc. lėšų; kadangi dėl prastesnio lėšų įsisavinimo gali būti prarastos galimybės šių valstybių žvejų bendruomenėms;

M.  kadangi Juodosios jūros patariamoji taryba veikia ir dalyvauja formuojant ES žuvininkystės Juodojoje jūroje politiką; kadangi Juodosios jūros žvejybos valdymą vykdo GFCM;

N.  kadangi Juodosios jūros apsaugos nuo taršos komisija vykdo įgaliojimus, suteiktus Juodosios jūros šalių (Bulgarijos, Sakartvelo, Rumunijos, Rusijos, Turkijos ir Ukrainos), kurios pasirašė ir netrukus ratifikavo Bukarešto konvenciją; kadangi šioje konvencijoje reikalaujama, kad visos susitariančiosios šalys užkirstų kelią taršai Juodojoje jūroje, ją sumažintų ir kontroliuotų, kad apsaugotų ir išsaugotų šią jūros aplinką;

O.  kadangi klimato kaita prisideda prie oro temperatūros Juodosios jūros regione kilimo, o tai daro poveikį jūros temperatūrai ir atitinkamai daro poveikį biologinei įvairovei ir jūrinėms rūšims; kadangi šis pokytis daro poveikį žvejybos sektoriui, nes daromas poveikis ištekliams, nuo kurių jis priklauso;

P.  kadangi Komisija pasiūlė Europos žaliąjį kursą ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, paklojančius pagrindą teisėkūros dokumentų rinkiniams, kuriais keičiamas aplinkos srities acquis communautaire; kadangi tai atvers naujų galimybių ir sukurs priemonių geriau integruoti aplinkos aspektus į sektorių politiką, atkurti rūšių populiacijas ir buveines ir skatinti labiau aplinką tausojančias investicijas;

Q.  kadangi dėl Juodosios jūros ypatumų, pvz., didelio hidrografinio baseino, ji yra ypač pažeidžiama zona, kuriai gresia tarša šiukšlėmis ir mikroplastiko kaupimasis; kadangi, kaip teigiama ataskaitoje, parengtoje įgyvendinant projektą EMBLAS-Plus Juodojoje jūroje, šioje jūroje yra beveik dvigubai daugiau atliekų nei Viduržemio jūroje, o tai neabejotinai turi pasekmių biologinei įvairovei, žuvų ištekliams ir žvejybos sektoriui;

R.  kadangi Juodojoje jūroje gyvena trys endeminiai bangininių porūšiai: Juodosios jūros paprastasis delfinas (Delphinus delphis ponticus), Juodosios jūros afalina (Tursiops truncatus ponticus) ir Juodosios jūros kiaulė (Phocoena phocoena relicta) — šie porūšiai priskiriami prie nykstančių rūšių, o du iš jų (Juodosios jūros afalina ir jūrų kiaulė) įtraukti į Buveinių direktyvą; kadangi visi šie gyvūnai yra plėšrieji, besimaitinantys daugiausia žuvimis;

S.  kadangi gyslotoji rapana laikoma invazine rūšimi, kuri Juodojoje jūroje neturi natūralių priešų, o tai kelia didelę grėsmę kitų organizmų populiacijoms; kadangi tuo pat metu ji tapo svarbiu pajamų šaltiniu ir yra verslinės žvejybos laivų tikslinė rūšis;

T.  kadangi Juodosios jūros ekosistema priklauso nuo vandens srautų iš didžiųjų Europos upių, pvz., Dunojaus; kadangi dėl šios priklausomybės atsiranda glaudus ryšys tarp Dunojaus ir kitų upių ekologinės būklės ir Juodosios jūros ekologinės būklės; kadangi šios upės perneša didelius gamtinės ir antropogeninės kilmės šiukšlių kiekius iš sausumos šaltinių; kadangi ir Dunojus, ir Juodoji jūra yra tam tikrų rūšių, įskaitant eršketus (Acipenseriformes) ir Juodosios jūros perpelių (Alosa immaculata), buveinė;

U.  kadangi dėl tokių veiksnių, kaip šių rūšių buveinių būklės blogėjimas, jų migracijos koridorių trukdžiai ir jų išteklių pereikvojimas dėl ikrų ir žuvies, taip pat dėl taršos eršketai Dunojuje ir Juodojoje jūroje baigia išnykti; kadangi drastiškai sumažėjus neršiančių eršketų skaičiui šios rūšies natūralus veisimasis šiuo metu labai retas; kadangi ir Dunojuje, ir Juodojoje jūroje anksčiau būta didelių eršketų populiacijų;

V.  kadangi drastiškas neršiančių žuvų skaičiaus mažėjimas, susijęs su populiacijos mažėjimu, lemia natūralios reprodukcijos sutrikimą, nes sumažėja nedaugelio išlikusių patinų ir patelių galimybės susitikti ir neršti;

W.  kadangi mokslinių tyrimų institutų turimi duomenys rodo, kad eršketų rūšių populiacijos yra fragmentuotos ir jose trūksta kai kurių kartų, kad eršketų rūšių natūrali reprodukcija yra nepakankama, kad į Dunojų reprodukcijos tikslais migruojančių subrendusių žuvų skaičius yra itin mažas ir kad penkios eršketų rūšys (sterlė (Acipenser ruthenus), rusinis eršketas (Acipenser gueldenstaedtii), žvaigždėtasis eršketas (Acipenser stellatus), atlantinis eršketas (Acipenser sturio) ir didysis eršketas (Huso huso) jau yra ant išnykimo ribos, o aralinis eršketas (Acipenser nudiventris) jau laikomas išnykusiu;

X.  kadangi ES žvejybos sektorius jau laikosi aukštų standartų, kuriuos reikia persvarstyti ir pakoreguoti, kad būtų užtikrintas darnumas aplinkos ir socialiniu atžvilgiu visoje vertės grandinėje, įskaitant darbuotojų teises ir gyvūnų sveikatą bei gerovę, ir teikia kokybiškus žvejybos produktus;

Y.  kadangi mėgėjų žvejybos sektorius gali suteikti galimybių, pvz., veiklos ar pajamų įvairinimo, ir sykiu tai gali būti suderinama su aplinkos apsaugos tikslais, atsižvelgiant į tai, kad mėgėjų žvejyba meškerėmis yra labai selektyvios žvejybos būdas;

Z.  kadangi COVID-19 epidemija daro didelį poveikį Juodosios jūros žvejybos sektoriui; kadangi tyrimai parodė, kad pandemijos metu žvejybos sektorius Juodojoje jūroje labai nukentėjo – eksploatuojamų laivų veikla susitraukė tiek, kad kartais jos apimtis sumažėjo 80 proc., neskaitant to, kad produkcija iš pradžių sumažėjo maždaug 75 proc.;

AA.  kadangi COVID-19 krizė parodė žvejybos ir akvakultūros svarbą užtikrinant galimybes apsirūpinti maistu;

Didelės ekonominės svarbos Juodosios jūros rūšių išteklių būklė

1.  pabrėžia didelius strateginius ir geopolitinius iššūkius Juodosios jūros baseine, kuriuos, be kita ko, lemia labai specifinės aplinkos sąlygos, ir kurie reikalauja ypatingo dėmesio, pritaikyto požiūrio, plataus užmojo aplinkosaugos standartų ir bendrų veiksmų, kuriais siekiama tvarios mėlynosios ekonomikos ir augimo; pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti ir plėtoti Juodosios jūros pakrantės šalių bendradarbiavimą siekiant veiksmingai valdyti žuvų išteklius ir spręsti problemas, be kita ko, pasitelkiant GFCM; atsižvelgdamas į tai, ragina parengti regioninį pajėgumo planą, kuriuo būtų užtikrinta tinkama turimų gamtos išteklių, aplinkosaugos ir visų Juodosios jūros pakrantės šalių laivyno pajėgumo pusiausvyra;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. birželio 7 d. Sofijos ministrų deklaracijoje jau pabrėžtas poreikis bendradarbiauti sprendžiant su žvejyba susijusius klausimus Juodojoje jūroje, pvz., dėl jūrų išteklių tvarumo, duomenų rinkimo gerinimo ir kovos su NNN žvejyba; ragina Komisiją paskelbti ataskaitą apie Sofijos ministrų deklaracijos įgyvendinimą;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl bendrų išteklių ir pasaulinių iššūkių, kurie nepaiso valstybių sienų, žvejybos valdymo srityje būtinas lygiateisis bendradarbiavimas Juodosios jūros regione;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje visuose 65 laivyno segmentuose, kuriems galima apskaičiuoti vadinamąjį tausios žvejybos laimikio rodiklį, 2018 m. nebuvo pusiausvyros, išskyrus vieną segmentą;

5.  pabrėžia, kad svarbu propaguoti priemones, siekiant remti mokslinių duomenų rinkimą ir analizę;

6.  primygtinai ragina, kad į GFCM-Lex projektą būtų įtrauktos visos Juodosios jūros šalys, siekiant palengvinti bendrą žuvų išteklių valdymą ir geriau bei greičiau jį koordinuoti;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad po dešimtmečius trukusio vis didesnio intensyvaus Juodosios jūros ir Dunojaus upių ekosistemų ir žvejybos išteklių naudojimo naujausi duomenys rodo, kad tik vienas išteklius (šprotai) laikomas tausiai naudojamu ir kad kiti žuvų ištekliai yra peržvejojami tiek, kad kai kurie iš jų yra beveik išeikvoti; pažymi, kad pastaraisiais metais kai kurių išteklių, pvz., paprastųjų otų, kurių bendras leidžiamas sužvejoti kiekis padidintas 2020–2022 m., atveju pastebėta teigiamų tendencijų, tačiau bendra Juodosios jūros išteklių būklė dar nepagerėjo; pabrėžia, kad visi Juodosios jūros paprastųjų otų ir šprotų išteklių žvejybos pakeitimai turi būti daromi nuolat taikant apsaugos priemones, pvz., valdymo planus;

8.  pripažįsta viso Juodosios jūros baseino administracijų, kurios vykdo skirtingą politiką, stebėseną, kontrolę ir darnų valdymą ir prisideda prie žvejybos sektoriaus tvarumo didinimo, vaidmenį;

9.  ragina Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijas padėti sektoriui įsisavinti priemones, specialiai skirtas žvejybos laivų selektyvumui gerinti, kad būtų naudojami geresnių akių tinklai; mano, kad tokia speciali priemonė sumažintų nepageidaujamos priegaudos kiekį ir rūšių skaičių;

10.  ragina Juodosios jūros pakrantės šalių institucinį ir žmogiškąjį kapitalą integruoti į bendrus mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, siekiant pagerinti Juodosios jūros biologinių išteklių ir ekonomiškai svarbių rūšių išteklių būklę;

11.  pabrėžia, kad pakankamos informacijos apie žvejybos veiklą, laimikio kiekį, laimikio sudėtį ir jos poveikį esamai žuvų išteklių būklei trūkumas yra labai didelė Juodosios jūros regiono problema; todėl pabrėžia, kad reikia skirti pakankamą finansavimą mokslinėms įstaigoms, tiriančioms Juodosios jūros žuvų rūšių išteklius, įskaitant migruojančias rūšis, pvz., eršketus ir Juodosios jūros perpeles, nykstančius banginių būrio gyvūnus ir ne žuvų rūšis (gyslotąsias rapanas, midijas ir t. t.), taip pat susijusius jūrų ekosistemos parametrus; prašo aktyvesnio valstybių narių bendradarbiavimo kontrolės klausimais, naudojant atitinkamas skaitmenines technologijas ir konkrečias privalomas mokslines priemones, pvz., laivo kameras arba privalomas stebėtojų laive priemones, kai taikytina, laikantis taikytinų ES teisės aktų;

12.  palankiai vertina GFCM inicijuotą regioninę gyslotųjų rapanų populiacijos mokslinių tyrimų programą, nes ji padės pasiekti bendrą sutarimą dėl rūšies; mano, kad tai padės plėtoti mokslu grindžiamą naudojimą, kuris, apribojus šios invazinės rūšies poveikį, galėtų duoti socialinę ir ekonominę naudą bendruomenėms ir aplinkosauginę naudą Juodosios jūros ekosistemai;

13.  pabrėžia, kad svarbu pradėti taikyti visiško NNN žvejybos netoleravimo politiką Juodojoje jūroje; palankiai vertina GFCM pastangas šioje srityje ir primygtinai ragina visas pakrantės valstybes dėti bendras pastangas nutraukti NNN žvejybą savo vandenyse;

14.  primygtinai ragina visas pakrantės valstybes skatinti tausią žvejybą, kuri, be kita ko, apima kovą su peržvejojimu ir (arba) užtikrinimą, kad nebebūtų nykstančių rūšių, pvz., eršketų, perpelių ir kt., priegaudos;

15.  primygtinai ragina visas tarpvyriausybines institucijas ir organus drauge su visomis Juodosios jūros pakrantės valstybėmis sudaryti palankesnes sąlygas žvejybos ištekliams, juos stebėti ir, laikantis savo įsipareigojimų, nuodugniai ir įtraukiai dalytis duomenimis apie juos, kad būtų užtikrinta gera šių jūrų buveinių ekosistemų būklė;

16.  primena, kad patikimi oficialūs statistiniai duomenys, reguliariai renkami taikant suderintą metodiką iš visų pakrantės valstybių, reguliari stebėsena ir bendros reguliavimo priemonės yra labai svarbūs norint tinkamai valdyti žuvininkystę Juodojoje jūroje; atsižvelgdamas į tai, ragina atitinkamas valstybių narių ir bendradarbiaujančių šalių valdžios institucijas reguliariai ir nuodugniai ištirti žuvų išteklius – tokiems tyrimams labai svarbus nacionalinis finansavimas ir pagalba;

17.  pabrėžia, kad skirtingoms Juodosios jūros pakrantės valstybėms reikia bendradarbiauti vietos ir regionų lygmeniu, kad būtų galima įgyvendinti bendrą ir nuoseklų požiūrį į žuvų išteklių valdymą;

18.  primena naujų technologijų teikiamas galimybes ir didelę pridėtinę vertę, kurią jos gali suteikti moksliniams tyrimams ir žvejybos valdymo planavimui; primena, kad yra EJRŽF lėšomis finansuojamų projektų, kuriais, be kita ko, siekiama surinkti informaciją apie jūros dugną ir jo mokslinius tyrimus, taip pat apie tai, kiek jame esama plastiko;

19.  primygtinai ragina Juodosios jūros pakrantės valstybes investuoti į statistikos ir duomenų apie žuvų išteklius Juodosios jūros baseine skaitmeninimą, kad būtų galima tuos išteklius valdyti geriau ir darniau; ragina parengti bendrą šių duomenų teikimo ir naudojimo metodiką;

20.  ragina regiono žvejybos pramonę apsvarstyti galimybę naudoti nepakankamai įvertintų ir nenaudojamų žuvų išteklius, kurie taip pat yra baltymų šaltinis;

21.  ragina valstybių narių mokslininkų bendruomenes ištirti aplinkos be deguonies potencialą;

22.  pabrėžia nevyriausybinio sektoriaus vaidmenį sprendimų dėl Juodosios jūros priėmimo procese; rekomenduoja sukurti mechanizmą, pagal kurį į šį procesą būtų įtrauktas nevyriausybinis sektorius;

23.  palankiai vertina paramą, kuri žvejybos ir akvakultūros sektoriams buvo teikiama pagal EJRŽF programas siekiant sušvelninti žalingą COVID-19 pandemijos poveikį vietos žuvininkystės sektoriui; vis dėlto primena, kad ne visi nukentėję suinteresuotieji subjektai galėjo pasinaudoti šia parama, kadangi buvo taikomi administraciniai reikalavimai ir apribojimai, dėl kurių kai kurie iš jų atsidūrė nepalankesnėje padėtyje, palyginti su kitais;

24.  pabrėžia, kad Juodosios jūros patariamoji taryba atlieka svarbų darbą tiek regioniniu, tiek ES lygmeniu teikdama ekspertines žinias apie žvejybos sektorių ir jam įtakos turinčias tendencijas; atsižvelgdamas į tai, ragina Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijas prisidėti prie tarybos veikimo, kad ji galėtų vykdyti savo funkcijas, taip pat leisti visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant smulkiuosius žvejus, dalyvauti tarybos veikloje ir sprendimų priėmimo procese;

Prekybos aspektai

25.  pabrėžia, kad žvejybos sektorius suteikia galimybę siūlyti jūros gėrybes prekybai vietos rinkose tose vietovėse, kuriose šių produktų suvartojama mažai; ragina kompetentingas Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijas padėti žvejybos ir akvakultūros sektoriams didinti informuotumą apie vietos vartojimą ir bendrą teigiamą tausios žvejybos ir akvakultūros poveikį vietos ekonomikai;

26.  pripažįsta ir pabrėžia, kad žvejyba Juodojoje jūroje svariai prisideda prie regionų ir vietos ekonomikos, nes suteikia tiesioginių įplaukų ir pajamų, skatina įvairesnes išlaidas ir sukuria svarbias darbo vietas savarankiškai arba bendradarbiaudama su kitais sektoriais, pvz., turizmo ir transporto; ragina stiprinti visų sektorių, kuriuose naudojama jūrų aplinka, bendradarbiavimą siekiant geresnių rezultatų ir geresnės aplinkos, pramonės ir smulkiųjų žvejų interesų pusiausvyros;

27.  primena, kad importuoti produktai sumažino tradiciškai paruoštų produktų populiarumą ir jų kaina tapo mažesnė už pelningumo ribą, o tai kelia pavojų tradiciniams žuvies verslo modeliams;

28.  primena, kad Juodosios jūros žvejybos laivyną daugiausia sudaro mažos apimties žvejybos laivai, o tai aiškiai rodo, kad šiam žvejybos sektoriaus segmentui reikia labiau pritaikytų metodų ir politikos priemonių; yra susirūpinęs dėl to, kad smulkiųjų žvejų pajamos yra nestabilesnės ir mažesnės nei kituose sektoriuose dirbančių pajamos, ir jie yra labiau pažeidžiami, kai atsiranda nenumatytų įvykių ar krizių; ragina pakrančių valstybių narių kompetentingas institucijas į politikos projektus ir diskusijas skaidriai ir įtraukiai įtraukti mažos apimties žvejybos sektoriaus atstovus;

29.  pabrėžia, kad pasaulyje didėja baltymų paklausa ir prie jos tenkinimo gali labai prisidėti ir žvejybos, ir akvakultūros sektoriai; mano, kad parama jūrų akvakultūrai galėtų padėti sektoriui vystytis ir augti ateinančiais metais, taip pat galėtų sumažinti intensyvų gamtinių žuvų išteklių naudojimą; mano, kad darniai akvakultūrai taip pat reikėtų tolesnių mokslinių tyrimų tokiais klausimais kaip tankis ir šalutinis poveikis, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant Juodosios jūros akvakultūros sektoriaus politikos priemones;

30.  ragina vietos žvejų bendruomenes apsvarstyti galimybę įvesti Juodosios jūros regioninės ar vietinės svarbos produktų kilmės nuorodas; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas padėti šioms bendruomenėms tai padaryti;

Sektoriui skirta speciali politika

31.  ragina regiono valstybes nares apsvarstyti galimybę remti šį sektorių įtraukiant jį į savo 2021–2027 m. nacionalines programas ar kitas nacionalines priemones ir skiriant lėšų kampanijoms, kuriomis būtų propaguojama žuvų vartojimo nauda ir iškeliama tausios žvejybos svarba, remti sektorių sukuriant vietos maisto grandines, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos patekti į rinką, ypač smulkiesiems žvejams, ir plėtoti, tobulinti arba palengvinti žuvininkystės infrastruktūros (pvz., žuvų turgų ar žuvų aukcionų patalpų ir kt.) statybą; ragina regiono valstybes nares daugiau investuoti į ES aplinkos ir žuvininkystės teisės aktų įgyvendinimą, stebėseną ir vykdymo užtikrinimą;

32.  primygtinai ragina Rumunijos ir Bulgarijos kompetentingas institucijas į savo atitinkamas 2021–2027 m. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo veiksmų programas įtraukti jauniesiems žvejams skirtą specialią programą, kad žvejybos sektorius atsinaujintų, įskaitant dotacijas pirmojo žvejybos laivo pirkėjams pirmą kartą, taip pat priemones, kuriomis siekiama mažinti taršą subsidijuojant senų žvejybos laivų variklių pakeitimą naujais, labiau aplinką tausojančiais varikliais;

33.  pabrėžia, kad spaudimas prisitaikyti prie naujų iššūkių neturėtų tekti vien tik žvejybos ir akvakultūros sektoriams, nes jie jau taiko aukštus aplinkos apsaugos ir socialinius standartus; todėl primygtinai tvirtina, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir kitai jūrų veiklai, pvz., mėgėjų žvejybai, pakrančių turizmui, uostų ir laivybos veiklai ir išteklių naudojimo veiklai – reikia sugriežtinti tokios veiklos standartus, kad būtų užtikrinta sėkminga mėlynoji pertvarka;

34.  pabrėžia vietos žuvininkystės veiklos grupių vaidmenį atitinkamų žvejų bendruomenių nariams keičiantis mokslo, vietos suinteresuotųjų subjektų ir pramonės geriausios praktikos pavyzdžiais ir juos propaguojant, taip pat vykdant tarptautinį bendradarbiavimą; primygtinai ragina kompetentingas Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijas teikti nacionalinę paramą keitimuisi geriausios praktikos pavyzdžiais su kitomis Juodosios jūros pakrantės valstybėmis, kurios turi gerosios patirties ekonomiškai svarbių rūšių, pvz., paprastųjų otų, išteklių valdymo srityje;

35.  pabrėžia, kad būtina išsaugoti gerąją patirtį žvejybos sektoriuje mažinant ekonominę naštą smulkiesiems žvejams ir jų asociacijoms;

36.  ragina didinti sektoriaus mokymo ir švietimo vidurinio ir aukštojo mokslo lygmenimis patrauklumą – rengti, pavyzdžiui, tikslines informavimo kampanijas ir atvirų durų dienas būsimiems studentams, bendradarbiaujant su viešuoju ir privačiuoju sektoriumi;

37.  primena, kad dėl žemo žvejų išsilavinimo lygio (11 proc. Bulgarijos žvejų ir 53 proc. Rumunijos žvejų išsilavinimas žemesnis už vidurinės mokyklos baigimo diplomą) reikia imtis aktyvių priemonių įvairiais lygmenimis, siekiant užtikrinti, kad būtų kvalifikuota ir gerai apmokyta darbo jėga, susipažinusi su būtinais techniniais, socialiniais ir aplinkos apsaugos standartais ir padėsianti pasiekti geresnį išteklių tvarumo lygį; ragina užtikrinti tvirtą Juodosios jūros regiono tvaraus mėlynojo augimo socialinį aspektą, laikantis pagrindinių Europos socialinių teisių ramsčio principų, ypač atsižvelgiant į mažų garantijų, sezoninį ir nedeklaruojamą darbą dirbančius darbuotojus ir moterų galimybes patekti į šį sektorių;

38.  palankiai vertina pastangas bendradarbiaujant su GFCM įsteigti parodomuosius centrus Rumunijoje, Turkijoje ir Bulgarijoje, kurie galėtų padidinti žuvininkystės patrauklumą vietos įmonėms ir suinteresuotiesiems subjektams;

39.  ragina visapusiškai ir skubiai įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą;

Aplinka, biologinė įvairovė ir klimato kaita

40.  ragina imtis tikslinių priemonių ir skirti pakankamai išteklių, kad būtų sumažinta tarša ir pažeidžiamų plokštėtažiaunių (pvz., paprastųjų dygliaryklių) ir jūrų žinduolių priegauda, taip pat skubiai dėti daugiau pastangų apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę visame baseine įgyvendinant bendras programas ir biudžetą, visų pirma naudojant turimus Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo finansinius išteklius; ragina atlikti išsamius plastiko taršos ir plastiko bei kitų teršalų poveikio gyviems organizmams Juodojoje jūroje mokslinius tyrimus ir skaičiavimus; ragina sistemingai matuoti taršą azotu Juodosios jūros baseine; be to, ragina atlikti viso baseino tyrimus, kad būtų galima palyginti jūrą teršiančių šiukšlių sudėtį ir kaupimąsi pagal šalis ir jų teritorijas;

41.  primena, kad žvejybos ir akvakultūros sektoriai ne lemia temperatūros kilimą ir klimato kaitą, bet kenčia nuo jų padarinių, pvz., pakilusios oro temperatūros, dėl kurios kyla temperatūra viršutiniuose jūros sluoksniuose;

42.  ragina sparčiai sukurti stebėsenos tinklus ir programas, kuriuos įgyvendinus būtų galima sistemingai vertinti Juodosios jūros aplinkos būklę, kaip reikalaujama Bukarešto konvencijoje;

43.  pabrėžia NNN žvejybos prevencijos priemonių svarbą; primygtinai ragina pakrantės valstybes laikytis griežtesnės pozicijos NNN žvejybos Juodojoje jūroje klausimu

44.  ragina Juodosios jūros pakrantės valstybes investuoti į klimato kaitos poveikio Juodosios jūros ir Dunojaus žemupio ekosistemoms mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą; primena, kad tai turėtų apimti pakankamų išteklių teikimą mokslo bendruomenei, kad ji galėtų vietoje atlikti migracijos maršrutų, žiemojimo, maitinimosi ir reprodukcinės brandos tyrimus, nes tie veiksniai taip pat turės įtakos išteklių parametrams ir galimybėms tuos išteklius naudoti;

45.  pabrėžia, kad taršos iš šaltinių sausumoje mažinimas yra labai svarbus siekiant mažinti eutrofikacijos mastą ir į jūrą patenkančių kenksmingų medžiagų, turinčių įtakos jūrų gyvųjų išteklių būklei, kiekį;

46.  pabrėžia saugomų jūrų teritorijų svarbą norint išsaugoti biologinę įvairovę ir siekiant sustabdyti dabartinį jūrų aplinkos nykimą arba ją atkurti ir pabrėžia, kad saugomos jūrų teritorijos yra skirtos didelės ekologinės vertės buveinėms apsaugoti; pabrėžia, kad siekiant nustatyti tokių teritorijų ribas būtina atlikti socialinius ir ekonominius tyrimus ir priimti kompensacijų pakrančių bendruomenių nariams sprendimus; mano, kad bet kokios saugomos teritorijos įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas patikimiausiomis turimomis žiniomis, koordinuojant veiksmus su visais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., vietos valdžios institucijomis, mokslo bendruomene ir žvejų organizacijomis;

47.  yra labai susirūpinęs dėl realios likusių penkių eršketų rūšių Juodojoje jūroje ir Dunojaus žemupio baseine išnykimo grėsmės; pripažįsta Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijų pastangas – jos 2008 m. visiškai uždraudė eršketų žvejybą Juodojoje jūroje ir 2011 m. Dunojaus upėje ir ką tik pratęsė draudimo galiojimą dar penkeriems metams (iki 2026 m.); palankiai vertina pastangas atkurti eršketų išteklius šiose teritorijose, kurias įdėjo ir rėmė nevyriausybinių ir valstybinių struktūrų ekspertai ir kurios turėtų būti nuolat stebimos; mano, kad pastangos taip pat turėtų būti susijusios su akvakultūros objektais; ragina visas pakrantės valstybes pradėti taikyti griežtas eršketų išsaugojimo priemones ir įgyvendinti išteklių atkūrimo programas, skirtas visai Juodajai jūrai;

48.  yra susirūpinęs dėl to, kad klimato kaitos ir jos poveikio Juodajai jūrai moksliniai tyrimai yra nepakankami, o ateinančiais metais jie bus labai svarbūs; ragina pakrantės valstybes finansuoti tokius mokslinius tyrimus, apimančius žuvų rūšis (jų fiziologiją, migracijos maršrutus ir reprodukciją) ir jų maitinimosi grandinės pokyčius, kurie daro poveikį ištekliams;

49.  mano, kad norint parengti tinkamas valdymo priemones būtina reguliariai matuoti išteklių dinamiką; primena, kad dėl peržvejojimo ir intensyvaus naudojimo ekonomiškai svarbių rūšių ištekliai yra jautresni klimato kaitai ir jiems gresia didesnis pavojus;

50.  primygtinai ragina atitinkamas stebėsenos institucijas veiksmingai stebėti „Natura 2000“ teritorijas ir saugomas jūrų teritorijas Juodojoje jūroje;

51.  ragina valstybes nares plėtoti eršketų auginimą ex situ siekiant atkurti vietos populiacijas neversliniais tikslais; ragina valstybes nares numatyti eršketų žvejams perkvalifikavimo programas ir kitus pragyvenimo šaltinius, siekiant mažinti neteisėtų laimikių mastą;

52.  ragina valstybes nares remti migracijos koridorių, suteikiančių galimybių eršketams ir kitoms migruojančioms rūšims praplaukti pro hidroelektrinės „Geležiniai vartai“ ir Gabčikovo užtvankas, kūrimą;

53.  pabrėžia, kad būtina skubiai nustatyti teritorijas, kuriose galėtų atsikurti laukinės eršketų, perpelių ir kitų žuvų rūšių populiacijos; ragina atitinkamų valstybių narių kompetentingas institucijas pateikti pasiūlymą šia kryptimi, kuris būtų naudingas ir biologinės įvairovės išsaugojimui, ir žvejybos valdymui;

54.  ragina valstybes nares išnagrinėti galimybę prisijungti prie Barselonos konvencijos dėl Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos, kad joje nustatyti rūšių ir buveinių apsaugos tikslai būtų suderinti su Bukarešto konvencijos tikslais;

55.  primena, kad reikia atlikti tolesnius mokslinius kai kurių moliuskų, pvz., ruožuotųjų venerų (Chamalea gallina), populiacijų mokslinius tyrimus, kad būtų galima geriau nustatyti rūšies arealą ir išnagrinėti galimybę jas naudoti jūrų akvakultūrai;

56.  ragina Juodosios jūros pakrantės valstybes parengti bendrą požiūrį, kaip padėti banginių būrio gyvūnams pasiekti stabilų populiacijos lygį ir pagerinti jų išsaugojimo būklę; ragina diegti tikslines priemones, pvz., akustinius atgrasomuosius prietaisus ir kitas tinkamas priemones, siekiant pagerinti nykstančių rūšių, pvz., delfinų, būklę Juodojoje jūroje;

57.  ragina Komisiją ir kompetentingas Bulgarijos ir Rumunijos institucijas finansuoti šiuo metu į Buveinių direktyvos V priedą įtrauktų Juodosios jūros perpelių (Alosa spp.) būklės mokslinius tyrimus, įskaitant mokslinius ir socialinius bei ekonominius tyrimus, kuriais įvertinamas poreikis perkelti jas į direktyvos II arba netgi I priedą, jei tenkinami būtinieji kriterijai;

58.  ragina Komisiją skubiai apsvarstyti galimybę perkelti eršketą, kuris šiuo metu įtrauktas į Buveinių direktyvos V priedą, į II arba netgi I priedą;

Praktiniai veiksmai

59.  ragina Komisiją išnagrinėti, ar būtų galima parengti Juodajai jūrai skirtą daugiametį valdymo planą, panašų į taikomą kituose jūrų baseinuose;

60.  pažymi, kad Komisija savo komunikate dėl bendros žuvininkystės politikos padėties ir po konsultacijų dėl žvejybos galimybių kasmet praneša, kad ištekliai Juodojoje jūroje yra peržvejojami; todėl mano, kad reikia skubiai imtis veiksmų padėčiai pagerinti;

61.  ragina Komisiją įvertinti padėtį, susijusią su bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimu Juodojoje jūroje, visų pirma dėmesį skiriant tam, kaip pakrantės valstybės narės naudojo 2014–2020 m. EJRŽF lėšas siekdamos užtikrinti, kad ištekliai būtų valdomi darniai ir kad biologinė įvairovė būtų didinama;

o
o   o

62.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ukrainos, Rusijos Federacijos, Sakartvelo, Turkijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams, Bendrajai Viduržemio jūros žvejybos komisijai, Juodosios jūros regiono ekonominio bendradarbiavimo organizacijai ir Juodosios jūros apsaugos nuo taršos komisijai.

(1) OL L 336, 2019 12 30, p. 14. (2) OL L 354, 2013 12 28, p. 22. (3) OL L 164, 2008 6 25, p. 19. (4) OL L 164, 2019 6 20, p. 1. (5) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. (6) OL L 257, 2014 8 28, p. 135. (7) OL L 149, 2014 5 20, p. 1. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0076. (9) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 37. (10) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0017.