Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį, kuriose pripažįstamas klimato kaitos ir klimato politikos vietos, subnacionalinis ir regioninis matmuo,

–   atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, jos penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą šiuo klausimu, jos specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir dirvožemio ir specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 15 d. Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į naują Europos Sąjungos 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP), kurią 2020 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 24 d. Komisijos komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021)0082) ir į susijusį atokiausių Europos Sąjungos regionų poveikio ir pažeidžiamumo vertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 23 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui dėl Komisijos komunikato dėl sustiprintos ir atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais įgyvendinimo (COM(2020)0104),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Partnerystė su atokiausiais Europos Sąjungos regionais siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“ (COM(2012)0287),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą „Atokiausi regionai – Europos turtas“ (COM(2008)0642),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos“ (COM(2007)0507),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 26 d. Komisijos komunikatą dėl glaudesnės atokiausių regionų partnerystės (COM(2004)0343),

–   atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 23 d. Tarybos išvadas dėl 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl biologinės įvairovės,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl vandenynų ir jūrų,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10 d. Europos regionų komiteto nuomonę „Europos Komisijos ataskaita dėl atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais įgyvendinimo“ (2021/C 37/10),

–  atsižvelgdamas į atokiausių regionų pirmininkų pareiškimus, visų pirma į pareiškimą, priimtą 2020 m. lapkričio 26–27 d. Majote vykusioje XXV Europos Sąjungos atokiausių regionų pirmininkų konferencijoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos atokiausių regionų pirmininkų konferencijos bendrą deklaraciją, priimtą po 2021 m. gegužės 3 d. ne sesijų metu vykusio posėdžio,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir žiedinės ekonomikos,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“(4),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. Europos Parlamento tyrimą „Sanglaudos politika ir klimato kaita“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimas. SESV 349 straipsnio taikymas“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl atokiausių regionų žvejybos laivynų valdymo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl atokiausių regionų galimybių gerinimo kuriant ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų sąveiką(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos vaidmens atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“(8),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0241/2021),

A.  kadangi Europos žaliasis kursas, reikšmingos žalos nedarymo principas, darnaus vystymosi tikslai (DVT) ir Paryžiaus susitarimas yra svarbūs;

B.  kadangi Europos socialinių teisių ramstyje išdėstyti principai yra svarbūs, įskaitant jo indėlį mažinant nelygybę ir skatinant lyčių lygybę bei lyčių aspekto integravimą;

C.  primindamas, kad atokiausi regionai yra susiję su trimis valstybėmis narėmis (šiuo metu jų yra devyni – Prancūzijos Gviana, Gvadelupa, Reunjonu, Majotas, Martinika ir Sen Martenas (Prancūzija), Azorų salos ir Madeira (Portugalija) ir Kanarų salos (Ispanija)) – jie išsidėstę dviejuose vandenynuose – Atlanto vandenyne ir Indijos vandenyne, ir juose gyvena daugiau kaip 4,8 mln. gyventojų;

D.  pabrėždamas, kad 80 proc. Europos biologinės įvairovės randama Europos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose (UŠT) ir kad šios teritorijos turi strateginę vertę geopolitiniu pasaulinės biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu;

E.  pabrėždamas, kad atokiausi regionai didina Europos Sąjungos jūrinę dimensiją ir suteikia jai didžiausią jūrų erdvę pasaulyje, turinčią daugiau kaip 25 mln. km2 išskirtinės ekonominės zonos (IEZ), ir dideles ekonomines galimybes;

F.  yra susirūpinęs dėl to, kad atokiausi regionai yra labiau paveikti jūros taršos nei bet kuris kitas Europos žemyninis regionas dėl jų izoliuotumo, o tai daro poveikį jų vystymuisi aplinkos ir ekonominiu požiūriu;

G.  apgailestauja, kad atokiausiuose regionuose 18–24 metų jaunuolių mokyklos nebaigimo lygis viršija 20 proc., t. y. gerokai viršija 10 proc. ES vidurkį(9);

H.  pripažindamas, kad atokiausi regionai turi ypatingą kultūros turtingumą, kuris prisideda prie Europos įtakos ir stiprina jos „švelniąją galią“ pasaulyje, ir kad 2017 m. priimtame Komisijos komunikate kultūra įvardijama kaip vienas iš svarbių ir skiriamųjų atokiausių regionų bruožų;

I.  apgailestaudamas, kad per dabartinę COVID-19 krizę išryškėjo jau pažeidžiamos atokiausių regionų ekonomikos pobūdis, ir kadangi ši krizė ir „Brexit’as“ turės ilgalaikių socialinių, ekonominių, ekologinių ir kultūrinių padarinių;

J.  kadangi sveikatos krizė taip pat išryškino atokiausių regionų regioninių sveikatos priežiūros tarnybų trūkumus ir todėl šiuose regionuose reikėjo nustatyti gana griežtas kovos su pandemija priemones;

K.  yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinė pandemijos krizė gali paveikti kelis mėlynosios ekonomikos sektorius, įskaitant pakrančių ir jūrų turizmą;

1 ANTRAŠTINĖ DALIS. Stiprinti atokiausių regionų pažangą, mažinti pažeidžiamumą ir išnaudoti privalumus, kad jie taptų aktyviais Europos veiksmų dalyviais

1.  palankiai vertina 2020 m. kovo mėn. Komisijos ataskaitą, kurioje apžvelgiami 2017 m. spalio mėn. pradėtos atnaujintos ir sustiprintos strateginės partnerystės su atokiausiais regionais įgyvendinimo pirmieji rezultatai ir įvertinamos atokiausių regionų, atitinkamų valstybių narių ir Europos institucijų pastangos ją įgyvendinti praktiškai; ir prašo sustiprinti šiuos poslinkius naujoje šiems regionams skirtoje ES strategijoje;

2.  atkreipia dėmesį į keletą teigiamų poslinkių atokiausių regionų atžvilgiu naujojoje 2021–2027 m. DFP tiek biudžeto, tiek teisėkūros lygmenimis atlikus konkrečius koregavimus struktūriniuose fonduose ir horizontaliosiose programose, ir palankiai vertina ekonomikos gaivinimo plano „Next Generation EU“ papildomas priemones, skirtas atokiausiems regionams; pabrėžia, kad SESV 349 straipsnį reikia skaityti kartu su 7 straipsniu, kad atokiausiems regionams būtų galima taikyti diferencijuotą požiūrį įgyvendinant ES teisę, visapusiškai atsižvelgiant į jų ypatumus ir struktūrinius suvaržymus, vadovaujantis 2015 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimu;

3.  teigiamai vertina tai, kad iki 2027 m. pratęsiamos ir toliau taikomos kelios atokiausiems regionams numatytos mokesčių išimtys (AIEM mokestis („Arbitrio sobre Importaciones y Entregas de Mercancías en las Islas Canarias“, taikomas Kanarų saloms), doko mokestis, mažesni mokesčių tarifai likeriams, romui ir spiritams iš Azorų salų ir Madeiros, ir Prancūzijos užjūrio departamentuose pagamintam tradiciniam romui; ir primena, kad svarbu įtvirtinti atokiausiems regionams taikomas SESV 349 straipsniu grindžiamas priemones, kurios turi padėti derinti dvejopą būtinybę: apsaugoti vietos gamybą ir spręsti brangaus pragyvenimo problemą, kartu užtikrinant, kad atokiausių regionų piliečiai būtų tinkamai informuojami apie šių priemonių įgyvendinimą;

4.  ragina Komisijos tarnybas, taip pat nacionalines ir regionines valdžios institucijas rasti pusiausvyrą tarp teisėtos ir būtinos ES lėšų naudojimo kontrolės ir administracinių taisyklių supaprastinimo ir lankstumo, būtino jų modernizavimui ir optimizavimui, siekiant skatinti vietos iniciatyvas;

A.Dėmesys Europos atokiausiems regionams turi tapti nuolatiniu įpročiu

5.  norėtų, kad Europos institucijose dėmesys atokiausiems regionams taptų nuolatiniu įpročiu ir kad būtų laikomasi kompleksinio ir integruoto požiūrio į atokiausių regionų padėtį ir iššūkius visose Europos viešosiose politikos srityse;

6.  ragina Komisiją, kaip „Sutarčių sergėtoją“, siekti, kad Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato Atokiausių regionų skyrius taptų „teisingo SESV 349 straipsnio taikymo sergėtoju“, ir apsvarstyti galimybę įsteigti atskirą direktoratą, kuris palaikytų tiesioginius ryšius su kituose generaliniuose direktoratuose dirbančiais atokiausių regionų specialistais;

7.  ragina Tarybą pagal Specialiojo žemės ūkio komiteto (SŽŪK) modelį sukurti Specialųjį atokiausių regionų komitetą, kurio užduotis būtų stebėti, kad atokiausių regionų prioritetai ir jiems aktualūs klausimai būtų integruojami į įvairias Europos iniciatyvas ir teisės aktus;

8.  ragina įsteigti nuolatinio pranešėjo atokiausių regionų klausimais pareigybę siekiant sustiprinti Parlamento stebėseną, ar SESV 349 straipsnis tinkamai taikomas Europos viešajai politikai;

B.Geresnė komunikacija ir informavimas

9.  ragina parengti tikrą komunikacijos strategiją, kuria visų pirma būtų siekiama įtraukti jaunimą ir informuoti jį apie ES teikiamas galimybes, taip pat didinti informuotumą apie kasdien Europos teikiamą naudą; prašo visuose atokiausiuose regionuose įsteigti Komisijos biurą atsižvelgiant į tai, kad daugelį iš šių regionų sudaro salynai ir kelios geografiškai atskiros teritorijos;

10.  rekomenduoja geriau pasinaudoti įvairiomis administracijų mainų platformomis, pavyzdžiui, sanglaudos fondams skirta TAIEX-REGIO tarpusavio priemonių programa arba TAIEX-REGIO tarpusavio priemonių programa aplinkosaugos srityje, arba Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma;

11.  siūlo sukurti programą „Erasmus“, skirtą Europos lėšas atokiausiuose regionuose valdančioms administracijoms, siekiant užtikrinti dalijimąsi geriausia patirtimi ir kuo veiksmingesnį sanglaudos fondų panaudojimą;

12.  pabrėžia tinklalapio(10), sukurto bendradarbiaujant su Portugalijos, Ispanijos ir Prancūzijos bei atokiausių regionų statistikos tarnybomis, kuriame pateikiami statistiniai duomenys apie atokiausius regionus (Eurostatas), svarbą; apgailestauja, kad trūksta išsamių duomenų apie Sen Marteną, todėl neįmanoma atlikti išsamios ir lyginamosios visų atokiausių regionų analizės; primygtinai ragina Europos Komisiją, visų pirma Eurostatą, rinkti patikimus naujausius suvestinius atokiausių regionų duomenis, kad būtų galima atlikti sektorių analizę, taip pat įvertinti Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo atokiausiuose regionuose poveikį;

C.Ateities kūrimas

13.  prašo labiau įtraukti atokiausius regionus į Konferencijos dėl Europos ateities diskusijas, siekiant praturtinti ją atokiausių regionų aspektais, visų pirma per atokiausių regionų pirmininkų sueigą, ir užtikrinti veiksmingą SESV 349 straipsnio taikymą įvairiose būsimose ES programose ir politikoje;

14.  pabrėžia, kad, skatinant artimesnį atokiausių regionų ir Europos Sąjungoje institucijų bendravimą ir tarpusavio ryšių kūrimą, dialogas su piliečiais yra vienas iš esminių aspektų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją intensyvinti šį dialogą, ypač atokiausiuose regionuose;

15.  ragina Komisiją kartu su atokiausiais regionais parengti naują jiems skirtą strategiją, kuria būtų atsižvelgiama į vietos realijas ir poreikius ir atsižvelgiama į Europos Parlamento rekomendacijas ir kuri būtų grindžiama pagarba jų ypatumams, acquis stiprinimu ir esamų priemonių optimaliu taikymu, naujovių diegimu ir atokiausių regionų kaip „sprendimų įgyvendinimo teritorijų“ prestižo didinimu;

16.  rekomenduoja parengti tikrą šios naujos strateginės partnerystės veiksmų planą, kuriame dalyvautų pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, įskaitant nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, ekonominius ir socialinius subjektus, pilietinę visuomenę, akademinę bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas;

17.  ragina kuo greičiau įgyvendinti naująją strategiją ir jos veiksmų planą, kad būtų prisidėta prie atokiausių regionų ekonominio ir socialinio atsigavimo;

2 ANTRAŠTINĖ DALIS. Investavimas į deramas darbo vietas, solidarumo stiprinimas ir pirmenybės jaunimui teikimas

18.  supranta, kad atokiausi regionai suteikia Sąjungai galimybių rengti bandomuosius projektus sprendžiant socialines, ekonomines ir klimato problemas, tačiau tam reikia sparčiau mažinti atsilikimą šalinant struktūrines kliūtis, taip pat konsoliduoti ir apsaugoti priemones, skirtas šioms struktūrinėms kliūtims, susijusioms su atokumu ir izoliuotumu, kompensuoti, nes labai svarbu, kad atokiausi regionai būtų visapusiškai ir teisingai integruoti į Europos teritoriją;

A.Solidarumo stiprinimas

19.  ragina Komisiją, valstybes nares ir atokiausius regionus siekti, kad skurdo, nedarbo ir socialinės atskirties, įskaitant neįgaliuosius, problemų sprendimas taptų Europos solidarumo prioritetu, kartu siūlo investuoti į švietimą ir mokymą ir į ateities projektus, skirtus inovacijoms, perkvalifikavimui ir įvairinimui;

20.  mano, kad sanglaudos politika turėtų suteikti daugiau naudos atokiausiuose regionuose gyvenančioms moterims ir skatinti lyčių lygybę bei veiksmingą ES lyčių lygybės strategijos įgyvendinimą atokiausiuose regionuose;

21.  pabrėžia svarbų socialinės ir solidarios ekonomikos vaidmenį atokiausiuose regionuose, kai kovojant su dėl jų atokumo atsirandančiais apribojimais, taip pat su skurdu ir socialine atskirtimi, kuriant darbo vietas ir plėtojant iniciatyvas šiuose regionuose pagal įvairias Europos strategijas bendradarbiaujama su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis; ragina šią padėtį pripažinti Europos lygmeniu ir užtikrinti, kad šis ne pelno sektorius galėtų tiesiogiai gauti ES subsidijas;

B.Sveikatos apsauga

22.  pabrėžia, kad dėl atokiausių regionų ypatumų jie tampa labiau pažeidžiami dėl pasaulinių įvykių, pvz., COVID-19 pandemijos; todėl ragina kuo geriau pasimokyti iš šios krizės ir atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų padėtį susiduriant su būsimais tokio pobūdžio įvykiais;

23.  siūlo sukurti mokslinių tyrimų centrą, skirtą tirti tropines infekcines ligas ir atokiausiuose regionuose itin paplitusias patologijas, kaip antai, be kita ko, diabetą, nutukimą ar tam tikras vėžio rūšis, ir skirti reikiamą finansavimą, būtiną siekiant mažinti atsilikimą sveikatos priežiūros srityje atokiausiuose regionuose;

24.  siūlo parengti bandomąjį projektą, pagrįstą iniciatyvos BEST parengiamųjų veiksmų modeliu, kad būtų remiamas darbas vaistinių augalų srityje atokiausiuose regionuose;

C.Jaunimas: veiklos ir rezultatų prioritetas

25.  pakartoja, kad atokiausiuose regionuose jaunimo stiprybė yra didelis privalumas, kuris dažnai nepakankamai vertinamas, ir kad jaunimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys telkiant Europos fondų lėšas konkretiems sprendimams švietimo, mokymo ir paramos, būsto ir deramo kokybiško darbo jaunimui srityse;

26.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina teikti pirmenybę investicijoms į visų lygių švietimą ir mokymą visą gyvenimą atokiausiuose regionuose, nes taip galima užkirsti kelią mokyklos nebaigimui; primygtinai ragina Komisiją švietimą laikyti prioritetiniu atokiausių regionų vystymosi tikslu ir padėti regioninėms ir vietos valdžios institucijoms rengti viešąją politiką, kurią įgyvendinant jaunuoliai būtų skatinami ir jiems būtų suteikiama patrauklių švietimo, mokymo, įgūdžių, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, įgijimo ir perkvalifikavimo vietos ir regionų lygmenimis galimybių tiek tiesioginio, tiek nuotolinio mokymosi sistemoje, kad jie galėtų įgyti pripažintas kompetencijas;

27.  ragina skirti ES finansavimą siekiant atokiausiuose regionuose sukurti „Kvalifikacijos kėlimo centrus“, skatinant atokiausių regionų mokyklų, universitetų ir profesinio rengimo centrų bendradarbiavimą , ir siekiant sukurti mokslinių tyrimų centrus, kad būtų galima labiau ištirti ir geriau pažinti atokiausių regionų biologinę įvairovę;

28.  atsižvelgdamas į atokiausių regionų jaunimo nedarbo lygį, primena, kad būtina sukurti specialias priemones, visų pirma pasitelkiant Jaunimo užimtumo iniciatyvą; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad 2021–2027 m. atokiausiems regionams iš „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) numatyti skirti papildomą asignavimą, ir ragina atitinkamus regionus pasinaudoti šiuo nauju finansavimo šaltiniu įsidarbinamumui, judumui ir mokymui atokiausiuose regionuose remti;

29.  ragina Komisiją remti jaunimo užimtumą atokiausiuose regionuose, sukuriant skaitmeninę vieno langelio principu veikiančią prieigą, susietą su privačiu sektoriumi, universitetais ir vietos valdžios institucijomis, kad būtų teikiama pagalba pirmą kartą ieškant darbo, atokiausiuose regionuose steigiant ar perimant įmonę;

D.Atokiausių regionų tikrovės integravimo į ERASMUS+ stiprinimas

30.  ragina įgyvendinant programą „Erasmus+“ skirti maksimalią pagalbą studentams iš atokiausių regionų, prireikus padidinti finansavimą, kad būtų padengtos realios kelionės išlaidos, ir skatinti judumą trečiosiose šalyse kiekvieno atokiausio regiono geografinėje, kultūrinėje ir istorinėje srityje ir mainams tarp atokiausių regionų;

31.  taip pat pabrėžia, kad labai svarbu kelti atokiausių regionų dalyvavimo įgyvendinant visus programos „Erasmus+“ veiksmus lygį ir skatinti tvirtą švietimo, socialinių ir sporto institucijų bendradarbiavimą ir mainus judumo srityje;

3 ANTRAŠTINĖ DALIS. Tvaraus ir sąžiningo augimo plėtra, žaliosios ir mėlynosios ekonomikos diegimas ir naujų profesijų kūrimas siekiant iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą

32.  pabrėžia, kad svarbu skatinti vietos iniciatyvas remiant visas atokiausių regionų gamybos įmones, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat turizmo, amatų, kultūros, pramonės, pastatų ir skaitmeninį sektorius; pabrėžia tvarių ir atsparių novatoriškų investicijų poreikį;

33.  ragina atokiausius regionus prisijungti prie „Local 2030“ tinklo ir rengti darnaus vystymosi rezultatų suvestines, siekiant geriau skleisti savo patirtį;

34.  pakartoja būtinybę didinti su ūkininkavimu, gyvulininkyste, žuvininkyste, jūra ir aplinkosauga susijusių profesijų patrauklumą atokiausiuose regionuose, atsižvelgiant į tai, kad šie sektoriai sudaro ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę šių regionų struktūrą, ypač remiant jauniausius;

A.Žemės ūkio politika ir žalioji ekonomika

35.  pabrėžia, kad, siekiant labiau regionalizuoto ir lankstesnio požiūrio, į strateginius planus ir BŽŪP kaimo plėtros programų valdymą būtina įtraukti atokiausių regionų ypatumus ir žemės ūkio modelius;

36.  ragina išlaikyti ar net sustiprinti specialias POSEI sistemos priemones ir finansinius asignavimus, kad būtų pasiekti maisto savarankiškumo, perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo, aplinkos atžvilgiu tvaraus augimo, įvairinimo ir reagavimo į rinkos krizes atokiausiuose regionuose tikslai; primena, kad POSEI skiriamos lėšos, kitaip negu kiti mokėjimai pagal BŽŪP, nebuvo atnaujintos atsižvelgiant į infliaciją;

37.  pabrėžia, kad POSEI sistema yra labai svarbi siekiant skatinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Sąjungoje, išsaugoti kaimo aplinką ir kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu atokiausiuose regionuose, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad Komisija teigiamai įvertino POSEI sistemą;

38.  pažymi, kad 2005 m. kartu su bendro cukraus rinkos organizavimo reforma pradėtas kvotų ir garantuotųjų kainų naikinimas daro neigiamą poveikį atokiausių regionų cukranendrių cukraus gamintojams; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tvarų šio pramonės sektoriaus konkurencingumą, būtina išlaikyti visas specialias priemones, nustatytas pagal SESV 349 straipsnį; ragina sukurti cukranendrių augintojams skirtą paramos schemą, taikytiną tuo atveju, jeigu sumažėtų pasaulinės cukraus kainos;

39.  ragina Komisiją padidinti biudžetus, skirtus kampanijoms, kuriomis siekiama skatinti ir didinti informuotumą apie ES kokybės sistemas ir jas vertinti, visų pirma susijusias su:

40.  remia strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, pagal kurią dar labiau ribojamas augalų apsaugos priemonių naudojimas ES, tačiau pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į atokiausių regionų atogrąžų ir subtropinių kultūrų ypatumus ir prisidėti prie pertvarkos;

41.  pagaliau pabrėžia, kaip svarbu išlaikyti atokiausiems regionams nustatytą 85 proc. bendro finansavimo EŽŪFKP lėšomis normą, visų pirma siekiant atkurti, išsaugoti ir didinti biologinę įvairovę žemės ūkyje ir miškininkystėje ir skatinti atokiausių regionų kaimo vietovių plėtrą;

B.Žuvininkystės politika ir mėlynoji ekonomika

42.  dar kartą patvirtina esminį mėlynosios ekonomikos vaidmenį atokiausiuose regionuose ir jiems; ragina įgyvendinti gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti vandenynų išteklių ir jūrinės veiklos vystymo pusiausvyrą;

43.  ragina Komisiją atokiausiuose regionuose kurti bandomuosius projektus, kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama mėlynajai ekonomikai ir mokymui, kad šie regionai įgytų pirmaujančią poziciją vandenynų valdymo srityje, ir remti inovacijas ir mokslinius tyrimus, įskaitant vandenyje suyrančių medžiagų srityje, siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, tačiau nelaikyti šių medžiagų jūrų taršos mažinimo sprendimu;

44.  ragina stiprinti konkrečias bendros žuvininkystės politikos priemones pasitelkiant Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondą (EJRŽAF), kad būtų pasiektas savarankiško apsirūpinimo maistu tikslas ir remiamas atokiausių regionų mėlynasis augimas, visų pirma teikiant veiksmingus ir pragmatiškus sprendimus, susijusius su atokiausių regionų žuvininkystės produktų vežimu, kad jie greitai ir kuo geresnės kokybės patektų į pirmaujančias rinkas;

45.  yra susirūpinęs dėl kartais pablogėjusios ir senstančios atokiausių regionų žvejybos laivynų būklės ir šio pavojaus poveikio žvejams ir aplinkai; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuose regionuose žvejybos veikla daugiausia grindžiama tradicine praktika, todėl apgailestauja, kad atokiausių regionų smulkiosios žvejybos laivynų atnaujinimas 2021–2027 m. laikotarpiu negali būti remiamas pasitelkiant EJRŽAF, net jei atokiausiuose regionuose bus išlaikyta žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių pusiausvyra ( didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo laikymasis);

46.  ragina Komisiją teikti pagalbą valstybėms narėms, kad būtų pagerintas mokslinių duomenų, reikalingų tam, kad būtų tenkinami tinkamumo gauti valstybės paramą žvejybos laivynų atnaujinimui atokiausiuose regionuose reikalavimai, surinkimas;

47.  primena, kad pagal EJRŽAF reglamento 29d straipsnį Komisija įsipareigojo pateikti laikotarpio vidurio ataskaitą dėl su atokiausiais regionais susijusio skyriaus (V skyrius) ir ištirti poreikį dėl atskiro reglamento, susijusio su žvejyba atokiausiuose regionuose;

48.  ragina Komisiją ir Tarybą nuo 2027 m. sukurti į POSEI panašią paramos priemonę, skirtą atokiausių regionų jūrų ir žuvininkystės sektoriui, siekiant užtikrinti finansavimą konkretiems šių regionų poreikiams patenkinti;

49.  primena, kad sudarant žvejybos susitarimus su trečiosiomis valstybėmis reikia apsaugoti atokiausius regionus;

C.Tvarus turizmas

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares tvirtai remti atokiausių regionų turizmo sektorių, siekiant skatinti ekonomikos atsigavimą ir tvarų augimą ir užtikrinti būtiną sektoriaus, ypač MVĮ, socialinę, aplinkos ir skaitmeninę transformaciją;

51.  pakartoja, kad reikia sutelkti dėmesį į tvarų turizmą remiant novatoriškus bandomuosius projektus, kuriais skatinami ekologiškesni ir skaitmeniniai sprendimai, daugiausia dėmesio skiriant natūraliam regionų potencialui išnaudoti ir jį gerbti įgyvendinant ekologinio turizmo projektus;

52.  ragina ilguoju laikotarpiu sukurti bendrą Europos tvaraus turizmo ženklą, kuris taip pat turėtų apimti kokybės, prieinamumo ir įtraukumo aspektus, ypatingą dėmesį skiriant atokiausiems regionams;

D.Aplinka, biologinė įvairovė, klimatas ir energetika

53.  palankiai vertina tai, kad žaliajame kurse ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje atsižvelgiama į išskirtinį atokiausių regionų potencialą;

54.  tvirtai palaiko pastangas populiarinti JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) bei reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip apibrėžta Taksonomijos reglamento (ES) 2020/852(11) 17 straipsnyje;

55.  yra susirūpinęs dėl to, kad atokiausiuose regionuose daugėja ekstremalių orų reiškinių, kurie tiesiogiai susiję su klimato kaita, ir primena, kad reikia imtis ryžtingų veiksmų visais lygmenimis siekiant koordinuoti investicijas, reikalingas prisitaikymui prie klimato kaitos, atsparumui ir prevencijai, atsižvelgiant į šias padidėjusias klimato grėsmes; rekomenduoja labiau sutelkti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą;

56.  primena, kad dėl specifinių problemų, su kuriomis susiduria atokiausi regionai, įskaitant tokias problemas kaip jūros lygio kilimas, jūros temperatūros didėjimas ir dažnesni žemės drebėjimai bei potvyniai, reikia, kad ES teisės aktuose būtų atsižvelgta į šiuos ypatumus ir prireikus būtų numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos ir finansinės bei techninės paskatos;

57.  pabrėžia, kad biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimas atokiausiuose regionuose turi būti derinamas su tvaria žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros sektorių plėtra šiuose regionuose;

58.  skatina sudaryti sąlygas naujų su aplinka susijusių profesijų atsiradimui, teikti paramą vietos lygmeniu veikiantiems biologinės įvairovės ir aplinkos apsaugos subjektams, visų pirma asociacijoms ir NVO, ir šioje srityje stiprinti partnerystės principą;

59.  ragina užtikrinti, kad ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. numatytas naujas Biologinės įvairovės žinių centras skirtų tinkamesnį dėmesį visų Europos užjūrio teritorijų duomenims ir parengtų atskirą užjūrio teritorijoms skirtą ES gamtos atkūrimo plano skyrių;

60.  ragina Komisiją ir atitinkamas valstybes nares atokiausiuose regionuose skatinti ir aktyviai remti gamtos apsaugos ir atkūrimo tikslus, taip pat ragina sukurti transregioninį atokiausių regionų gamtinį tinklą;

61.  įspėja, kad jaunimo išvykimas iš atokiausių regionų labiausiai izoliuotų vietovių daro neigiamą poveikį miškų priežiūrai ir didėja gaisrų rizika dėl netinkamo šių išteklių valdymo ir invazinių augalų rūšių plitimo; ragina sukurti mūsų aplinkos apsaugos mechanizmus kovojant su gyventojų skaičiaus mažėjimu, į tokias vietoves pritraukiant daugiau žmonių ir juos jose išlaikant bei skatinant su tvariu žemės ūkiu ir gamta susijusią veiklą;

62.  palankiai vertina tai, kad į LIFE programą įtraukta iniciatyva BEST; ragina šiai iniciatyvai BEST kasmet skirti bent 8 mln. eurų, siekiant padėti teritorijoms įgyvendinti naują ES biologinės įvairovės strategiją, pagal kurią reikalaujama, kad būtų apsaugota bent 30 proc. sausumos ir jūros teritorijų; siūlo atlikti galimybių programą „Natura 2000“ įgyvendinti Prancūzijos atokiausiuose regionuose poveikio vertinimą, kad būtų galima nustatyti tinkamiausias šių regionų biologinės įvairovės ir aplinkos apsaugos priemones;

63.  dar kartą patvirtina tikslą pasiekti atokiausių regionų energetinį savarankiškumą ir tvirtai remia siekį užtikrinti šimtaprocentinį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą šiuose regionuose, laipsniškai nutraukiant iškastinio kuro naudojimą ir didinant augantį tvarios ir atsinaujinančiosios energijos potencialą, be kita ko, atvirojoje jūroje, laikantis Paryžiaus susitarimo ir Europos įsipareigojimo ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį ir iki 2030 m. pasiekti klimato srities tikslus;

64.  ragina remti atokiausių regionų gyvenamųjų namų energijos vartojimo efektyvumo didinimą; atkreipia dėmesį į prieigos prie sertifikuotų medžiagų ypatumus ir apribojimus;; patvirtina, kokie svarbūs yra Teisingos pertvarkos fondas ir iniciatyva „REACT-EU“, iš kurių finansuojamos atokiausiuose regionuose vykdomos pertvarkos;

E.Integruota ir pripažinta žiedinė ekonomika

65.  pabrėžia, kad žiedinė ekonomika, nulinės taršos tikslas, energijos vartojimo efektyvumas ir biologinės įvairovės išsaugojimas turi būti pagrindiniai šios naujos atokiausių regionų strategijos principai ir skatinti tvaresnę teritorijų išsaugojimo, ekonominio vystymosi, užimtumo ir sanglaudos praktiką;

66.  ragina Komisiją pasiūlyti tvirtą paramą atokiausiems regionams siekiant remti naują tvarų ekonomikos modelį įgyvendinant iniciatyvas, padedančias siekti žiedinės ekonomikos pažangos, ir skatinti vadinamąsias „žalias“ darbo vietas ir naujas profesijas;

67.  pabrėžia, kad žiedinę ekonomiką reikia integruoti į atokiausių regionų atliekų tvarkymo politiką; ragina kurti novatoriškus atliekų mažinimo ir naudojimo atokiausiuose regionuose sprendimus; įspėja, kad tvarkyti atliekas atokiausiuose regionuose yra sudėtinga ir brangu, nes tam reikia remti investicijas į infrastruktūrą, kad būtų skatinamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos;

68.  taip pat ragina Komisiją atokiausiuose regionuose įsteigti kovos su jūrų tarša centrą ir remti jūrą teršiančių šiukšlių surinkimo ir apdorojimo infrastruktūros plėtrą;

69.  ragina Komisiją, remiantis įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pasiektais laimėjimais, kviesti pagal programą „Europos horizontas“ teikti paraiškas dėl atokiausiems regionams skirtų mokslinių tyrimų projektų;

4 ANTRAŠTINĖ DALIS. Prisitaikymas prie globalizuoto pasaulio iššūkių ir galimybių

70.  primena, kad atokiausi regionai turi daug galimybių ir specifinių privalumų, kurie gali būti naudingi visai Sąjungai, ir kad Europa turi remtis atokiausiais regionais ir jų bendradarbiavimu su kaimyninėmis šalimis, siekdama propaguoti savo demokratines vertybes ir aplinkosaugos bei socialinius tikslus;

71.  ragina Komisiją parengti ir skatinti atitinkamose geografinėse vietovėse esantiems atokiausiems regionams skirtas makroregionines strategijas, sykiu išnagrinėjant visas galimybes geriau praktiškai koordinuoti vienalaikes intervencijas iš įvairių Sąjungos fondų (t. y. ERPF, UŠT sprendimo ir priemonės „Globali Europa“ (Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė));

72.  taip pat ragina Komisiją atsižvelgti į atokiausius regionus Atlanto vandenyno makroregioninėje strategijoje, įtraukiant šiems regionams labiau pritaikytas temas;

73.  ragina į naująją INTERREG programą įtraukti naują bendradarbiavimo su atokiausiais regionais komponentą;

74.  pabrėžia, kad reikia stiprinti, skatinti ir propaguoti įvairių atokiausių regionų bendradarbiavimo projektų plėtojimą, siekiant išnaudoti jų geostrateginę ir geoekonominę padėtį ir dalytis geriausia patirtimi;

A.Sąžininga ir pritaikyta konkurencijos politika

75.  pabrėžia būtinybę apsaugoti atokiausių regionų ekonomiką nuo agresyvios komercinės veiklos, pavyzdžiui, pasiūlos pertekliaus realizavimo rinkos praktikos ir piktnaudžiavimo monopoline padėtimi;

76.  ragina Komisiją įgyvendinant savo konkurencijos politiką tinkamai atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus, ypač į tai, kad jie yra toli nuo Europos žemyno, o jų rinka maža, ir pabrėžia, kad naudinga atokiausiems regionams taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas;

77.  palankiai vertina tai, kad ES teisės aktai dėl valstybės pagalbos pritaikyti prie COVID-19 krizės aplinkybių; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę kai kurias išskirtines priemones atokiausiems regionams taikyti nuolat, kartu išlaikant Bendrajame bendrosios išimties reglamente(12) ir regioninės valstybės pagalbos gairėse šiems regionams numatytas priemones;

78.  reikalauja sukurti specialų atokiausių regionų įmonių statusą, kad būtų padidintas jų konkurencingumas, visų pirma jų regiono teritorijoje;

B.Transportas ir geresnis susisiekimas

79.  tvirtina, kad atokiausi regionai susiduria su didelėmis atokumo lemiamomis kliūtimis, prastu susisiekimu, priklausomybe nuo uostų ir oro uostų ir reljefo; mano, kad būtina, naudojant ERPF ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), įgyvendinti transporto politiką, kuri būtų visiškai pritaikyta prie atokiausių regionų tikrovės; be to, ragina Komisiją sukurti POSEI transporto programą, kaip papildomą priemonę siekiant kompensuoti tokią susikaupusią žalą ir nuostolius;

80.  pabrėžia būtinybę gerinti susisiekimą jūra ir oru tarp atokiausių regionų, šių regionų viduje, taip pat su Europos žemynu ir kaimyninėmis trečiosiomis šalimis ir jį plėtoti, siekiant padėti užtikrinti geresnį susisiekimą;

81.  pabrėžia, kad būtina skatinti šiuose regionuose naudoti tvaresnes ir mažiau taršias transporto priemones skatinant alternatyvas iškastiniam kurui;

82.  remia Europos įsipareigojimą pradėti naudoti ekologišką jūrų transportą ir vykdyti novatorišką uostų veiklą, siekiant Sąjungoje sumažinti anglies dioksido ir aplinkosauginį pėdsaką, ir prašo užtikrinti, kad atokiausi regionai galėtų tuo pasinaudoti;

83.  pabrėžia, kad reikia mažinti keleivinio ir krovininio transporto išlaidas, siekiant užtikrinti teritorinio vientisumo ir teritorinės sanglaudos principo taikymą, taip pat lygias galimybes visiems piliečiams; reikalauja valdyti oro (vykstant į šiuos regionus ir iš jų), sausumos (vidaus, tarp miestų) ir jūrų (tarp regionų ir salų) transporto kainas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad CO2 apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje turėtų būti numatytos atokiausiems regionams taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, susijusios su jūrų ir oro transportu, taip pat, jei reikia, finansinės ir techninės paskatos;

84.  ragina Komisiją pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę paskelbti specialų konkursą ir pritaikyti atokiausiems regionams taikomus tinkamumo kriterijus, kad būtų sukurtas pagrindas remti alternatyvių ir tvarių degalų tiekimo pagrindiniams šių regionų uostams, judumui mieste ir aviacijai infrastruktūrą;

85.  taip pat ragina Komisiją, persvarstant Reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl transeuropinio transporto tinklo(13), įtraukti atokiausių regionų aspektą užtikrinant jungtis tarp pagrindinio ir visuotinio tinklo ir padidinant konceptualios jūrų greitkelių sistemos lankstumą;

86.  mano, kad Komisija turi teikti techninę paramą, kad atokiausiems regionams būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti ES finansavimą, visų pirma projektams, susijusiems su žaliuoju kursu, ir didelių infrastruktūros objektų statybai pagal programą „InvestEU“;

C.Skaitmeninimas ir kosmosas

87.  palankiai vertina Skaitmeninės Europos programos pasiūlymą, kuriuo siekiama atokiausiuose regionuose skatinti geresnį junglumą ir geresnius skaitmeninius įgūdžius; ragina Komisiją teikti reikiamą techninę paramą Europos skaitmeninių inovacijų centrams atokiausiuose regionuose kurti, kaip numatyta Skaitmeninės Europos programoje;

88.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti atokiausių regionų skaitmeninį ryšį pagal Europos skaitmeninę darbotvarkę, nes tai yra ekonominio vystymosi ir lygių galimybių priemonė globalizacijos laikotarpiu ir labai suskaitmenintame pasaulyje;

89.  atkreipia dėmesį į tai, kad palydovai užtikrina nenutrūkstamą itin didelio pajėgumo ryšį, kuris yra itin svarbus norint įveikti skaitmeninę atskirtį, ypač atokiausiuose regionuose; todėl ragina Komisiją atnaujinti Europos kosmoso strategiją priimant konkrečias atokiausiems regionams skirtas priemones;

D.Prekybos politika

90.  įpareigoja Komisiją užtikrinti galimybę atokiausiems regionams visapusiškai pasinaudoti tarptautiniais susitarimais, kuriuos Sąjunga sudarė su trečiosiomis šalimis (ekonominės partnerystės susitarimais (EPS), laisvosios prekybos susitarimais (LPS) ir kt.), sukuriant darbo grupę dėl prekybos politikos poveikio atokiausiems regionams, į kurios darbą būtų veiksmingai įtraukti atokiausi regionai, įskaitant atokiausių regionų sektorių atstovus;

91.  ragina Komisiją atlikti tyrimą, kurio metu būtų įvertintas bendras prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis poveikis atokiausių regionų socialiniam ir ekonominiam vystymuisi;

92.  ragina prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis laikytis Europos aplinkos apsaugos ir socialinių standartų ir ragina užtikrinti, kad šių susitarimų būtų laikomasi taikant veiksmingas ir veiklos priemones;

93.  pažymi, kad prekybos susitarimų, sudarytų su trečiosiomis šalimis, kurios gamina tokius pačius žemės ūkio produktus eksportui kaip ir atokiausi regionai, tačiau kurių socialinės ir aplinkos sąlygos skiriasi, daugėjimas gali iškraipyti konkurenciją ir keisti rinkos pasidalijimą, keliant grėsmę tokių produktų Bendrijos gamintojų konkurencingumui;

94.  ragina visose EPS ir LPS persvarstymo derybose taikyti skirtingas sąlygas atokiausių regionų gamybai, kad būtų užtikrinta tinkama jautrių žemės ūkio produktų apsaugos ir Sąjungos aktyvių interesų apsaugos pusiausvyra, numatant atokiausių regionų produktams apsaugos sąlygas, pereinamuosius laikotarpius ir tinkamas kvotas, taip pat, tam tikrais atvejais, nenumatyti kvotų jautriausiems produktams, pavyzdžiui, specialiajam cukrui;

95.  primena bendrą trijų institucijų pareiškimą, pridėtą prie reglamento dėl stabilizavimo mechanizmo, Ekvadorui prisijungus prie ES ir Peru ir Kolumbijos susitarimo, kuriame teigiama, kad pasibaigus mechanizmo galiojimui Komisija išanalizuos rinkos pokyčius ir kad, jei Europos bananų augintojų padėtis pablogės, ji, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, imsis veiksmų;

96.  rekomenduoja, kad už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingas vyriausiasis pareigūnas (Chief Trade Enforcement Officer) atliktų specialius patikrinimus, siekiant, kad atokiausi regionai nebūtų diskriminuojami, ir ragina ekologiškų produktų importui iš trečiųjų šalių taikyti „atitikties“ principą;

E.Kultūros plėtros skatinimas

97.  pabrėžia, kad atokiausi regionai yra ambasadoriai plečiant ES įtakos sferą ir kad dėl savo artumo ir tiesioginių ryšių su daugeliu trečiųjų šalių jie suteikia realių galimybių Sąjungos išorės politikai;

98.  pabrėžia kai kurių Atlanto vandenyno atokiausių regionų geostrateginės padėties ir istorinių santykių su Amerikos žemynu ir Karibų salų valstybėmis teikiamus privalumus; rekomenduoja pasinaudoti privilegijuota šių teritorijų padėtimi siekiant skatinti Sąjungos tarptautinius santykius regione;

99.  primena, kad kultūra yra asmeninio tobulėjimo ir abipusiai praturtinančio pažinimo pagrindas; mano, kad būtina geriau remti kultūrinius mainus;

100.  ragina saugoti ir remti atokiausių regionų regionines kalbas, kurios tuo pat metu yra kultūrinės vertybės ir makroregioninės integracijos bei bendravimo veiksniai;

F.Migracijos politika

101.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į migracijos srautų poveikį atokiausiuose regionuose; yra susirūpinęs dėl nelydimų nepilnamečių migrantų padėties atokiausiuose regionuose ir ragina taikyti tokiems nepilnamečiams pritaikytus aukščiausius humanitarinio priėmimo standartus; pabrėžia, kad reikia humaniško požiūrio, kurį taikant būtų galima užtikrinti veiksmingą migracijos srautų valdymą laikantis naujo migracijos ir prieglobsčio pakto ir Sąjungos vertybių;

102.  ragina mobilizuoti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo išteklius ir skirti specialių papildomų lėšų siekiant teikti didesnę paramą valstybėms narėms, kurių atokiausi regionai patiria didelį migracijos spaudimą;

o
o   o

103.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos regionų komitetui, valstybėms narėms ir atokiausių regionų pirmininkų sueigai.

(1) OL C 316, 2021 8 6, p. 2. (2) OL C 270, 2021 7 7, p. 2. (3) OL C 28, 2020 1 27, p. 40. (4) OL C 232, 2021 6 16, p. 28. (5) OL C 334, 2018 9 19, p. 168. (6) OL C 298, 2018 8 23, p. 92. (7) OL C 285, 2017 8 29, p. 58. (8) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 1. (9) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/demography_report_2020_n.pdf (10) https://ec.europa.eu/eurostat/cache/RCI/#?vis=outermost.population⟨=fr (11) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13). (12) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1). (13) OL L 348, 2013 12 20, p. 1.