Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. pradėtą ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į 2019 m. balandžio 1–2 d. Briuselyje įvykusį jo 37-ąjį raundą,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. pradėtą ES ir Kinijos strateginę partnerystę,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. ES ir Kinijos strateginę bendradarbiavimo darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998(1) ir į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/1999(2) dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 28 d. Tarybos išvadas dėl Honkongo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, ypač į 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl priverstinio darbo ir uigūrų padėties Sindziango uigūrų autonominiame regione(3), 2019 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl Kinijos, visų pirma dėl religinių ir etninių mažumų padėties(4), 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl masinio uigūrų ir kazachų savavališko sulaikymo Sindziango uigūrų autonominiame regione(5), 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių padėties(6) ir 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų(7),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir rekomendacijas dėl Honkongo, visų pirma į 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Honkongui taikomo Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo ir dėl būtinybės ES ginti Honkongo aukšto lygio autonomiją(8), 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl represijų prieš demokratinę opoziciją Honkonge(9) ir 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Honkongo praėjus 20 metų po perdavimo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl ES prekybos politikos peržiūros(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų, taikomų ES subjektams ir Europos Parlamento nariams bei nacionalinių parlamentų nariams(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl glaudesnių sąsajų ir ES ir Azijos santykių(13),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolą, kurio Kinija nepasirašė,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Paryžiaus susitarimą, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.,

–  atsižvelgdamas į JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), sudarytą 1982 m. gruodžio 10 d. ir įsigaliojusią 1994 m. lapkričio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. NATO generalinio sekretoriaus paskirtos svarstymų grupės ataskaitą „2030 m. NATO: vieningi naujojoje eroje“,

–  atsižvelgdamas į Kinijos 14-ąjį penkmečio planą bei į dvigubos apyvartos ir saugių tiekimo grandinių principus,

–  atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo remiamos tautinių mažumų teisės,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0252/2021),

A.  kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje ES yra įsipareigojusi propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visose be išimties ES išorės veiksmų srityse ir kad žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas;

B.  kadangi dėl spartaus ekonomikos augimo ir ryžtingos užsienio politikos darbotvarkės, visų pirma dėl jos investavimo strategijos, politikos priemonių „Globalizacijos link“ ir „Pagaminta Kinijoje 2025“, taip pat iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, Kinija užsitikrina stipresnį pasaulinį vaidmenį tiek kaip ekonominė galia, tiek kaip užsienio politikos veikėja, kuri kelia rimtų politinių, ekonominių, saugumo ir technologinių iššūkių ES ir turi reikšmingų bei ilgalaikių pasekmių pasaulio tvarkai, taip pat kelia didelę grėsmę taisyklėmis grindžiamam daugiašališkumui ir pagrindinėms demokratinėms vertybėms;

C.  kadangi Kinijos Liaudies Respublika yra unitarinė, vienos partijos komunistinė valstybė, vadovaujama Kinijos komunistų partijos, įsipareigojusios laikytis marksizmo-leninizmo principų; kadangi dėl to ji nesivadovauja demokratinėmis vertybėmis, pvz., asmens laisve, žodžio laisve ir religijos laisve;

D.  kadangi Kinija vis labiau siekia svarbesnio vaidmens pasaulyje, kaip Kinijos Prezidentas Xi Jinping savo pranešime 2017 m. XIX-ajam komunistų partijos kongresui atvirai pažadėjo, kad iki 2049 m. Kinija taps pasaulio lydere nacionalinės galios ir tarptautinės įtakos atžvilgiu;

E.  kadangi Honkongo, Makao ir Taivano ilgalaikės demokratijos tradicijos įrodo, kad Kinijos žmonės vertina demokratiją;

F.  kadangi Makao šią vasarą, uždraudus rengti ceremonijas žudynių Tiananmenio aikštėje sukakčiai pažymėti ir darant spaudimą žiniasklaidos organizacijoms laikytis Kinijai palankaus žurnalistinio požiūrio, Kinijos valdžios institucijos 21 kandidatams, kurių dauguma yra demokratiją remiančių judėjimų nariai, uždraudė dalyvauti kituose parlamento rinkimuose;

G.  kadangi Kinija yra padariusi žmogaus teisių pažeidimų, sąmoningai pažeisdama savo dvišalius ir daugiašalius įsipareigojimus šiose srityse; kadangi Kinija nuolat teikė rezoliucijas Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai, kuriomis siekiama „suverenumą, nesikišimą ir tarpusavio pagarbą“ padaryti pagrindiniais nediskutuotinais principais, kurie būtų svarbesni nei asmenų žmogaus teisių skatinimas ir apsauga; kadangi Kinija vykdo sistemingą uigūrų, tibetiečių, mongolų ir kitų etninių mažumų, žmogaus teisių gynėjų, aktyvių visuomenininkų, religinių grupių, žurnalistų ir peticijų teikėjų bei protestuotojų prieš neteisingumą persekiojimą, taip pat vykdo vis stiprėjančias represijas prieš visus asmenis, kurie reiškia skirtingą ir priešingą nuomonę, ypač Honkonge; kadangi geros valios priemonių ir neprivalomų įsipareigojimų nepakako, kad Kinija stipriau įsipareigotų laikytis esminių Europos Sąjungai vertybių;

H.  kadangi neseniai įvykęs užsienio korespondentų išvykimas iš Kinijos ir Kinijos institucijų nurodymas, kad Užsienio korespondentų klubas yra „neteisėta organizacija“, yra naujausias iš daugelio vis didesnio skaičiaus atvejų, kai užsienio žurnalistai yra persekiojami ir jiems trukdoma, kol jie galiausiai išvyksta iš Kinijos; kadangi tai yra dalis pastangų kontroliuoti kalbą apie Kiniją visame pasaulyje ir spręsti, kokios rūšies kalba ir diskusijos būtų leistinos pasaulio mastu, ir laiko šias pastangas totalitarinės grėsmės dalimi;

I.  kadangi taikant dabartinę ES ir Kinijos strategiją atskleisti jos trūkumai, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius ir Kinijos pasaulio mastu keliamus iššūkius, ir ši strategija turi būti atnaujinta;

J.  kadangi Parlamentas paragino Komisiją pradėti tyrimą taikymo sričiai apibrėžti ir poveikio vertinimą, kad būtų kuo skubiau oficialiai pradėtos derybos su Taivanu;

K.  kadangi nuo 2014 m., kai Kinijos vyriausybė pradėjo vykdyti vadinamąją Aktyvios kovos su smurtiniu terorizmu kampaniją, sparčiai blogėja uigūrų ir kitų etninių mažumų, pirmiausia musulmonų, padėtis Sindziango uigūrų autonominiame regione; kadangi sulaikymo stovyklose, vadinamose politinio perauklėjimo arba mokymo centrais, kuriose uigūrams taikomos sistemingo priverstinio darbo, kankinimo, priverstinio dingimo, masinio sekimo, kultūros ir religijos sunaikinimo, priverstinės moterų sterilizacijos, seksualinio smurto priemonės, pažeidžiamos reprodukcinės teisės ir atskiriamos šeimos, kalinama daugiau kaip milijonas žmonių; kadangi atlikus teisinę analizę padaryta išvada, kad ši nusikalstama veika tarptautinėje teisinėje sistemoje yra vertinama kaip nusikaltimai žmoniškumui ar net tariamas genocidas; kadangi keli nacionaliniai parlamentai priėmė pozicijas šia kryptimi;

L.  kadangi pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą ES gali taikyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, subjektams ir įstaigoms, įskaitant valstybės ir ne valstybės subjektus, kurie yra atsakingi už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, dalyvauja juos vykdant ar yra su jais susiję; kadangi 2021 m. kovo 22 d. keturi Kinijos asmenys ir vienas subjektas, tiesiogiai atsakingi už sunkius žmogaus teisių pažeidimus Sindziango uigūrų autonominiame regione, buvo įtraukti į fizinių ir juridinių asmenų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąrašą; kadangi reaguodama į šias priemones Kinija nustatė atsakomąsias sankcijas dešimčiai Europos asmenų ir keturiems subjektams, įskaitant penkis Europos Parlamento narius ir du ES institucinius organus, Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetį ir Europos Sąjungos Tarybos Politinį ir saugumo komitetą, taip pat dviem Europos mokslininkams, dviem Vokietijos idėjų institutams ir Danijos organizacijai „Alliance of Democracies Foundation“; kadangi Kinijos sankcijos neturi teisinio pagrindimo ir pagrindo ir yra tiesiogiai nukreiptos ne tik į susijusius asmenis ir subjektus, bet ir į visą Europos Sąjungą; kadangi šios sankcijos neabejotinai yra bandymas sulaikyti ES nuo tolesnio jos darbo ir veiksmų, nukreiptų prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje;

1.  rekomenduoja Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis) bei Tarybai:

Atviras dialogas ir bendradarbiavimas atremiant pasaulinius iššūkius

2.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį užtikrinti, kad pagal naują ES ir Kinijos strategiją Kinija būtų įtraukta į principais pagrįstą ir į interesus orientuotą dialogą dėl pasaulinių iššūkių, pavyzdžiui, žmogaus teisių, parengiant plataus užmojo, holistinę ir į rezultatus orientuotą ES strategiją dėl žmogaus teisių Kinijoje, kuri būtų šios naujos ES ir Kinijos strategijos dalis, aplinkos ir klimato kaitos, branduolinio nusiginklavimo, ekonomikos atsigavimo po COVID-19 skatinimo, kovos su pasaulinėmis sveikatos krizėmis ir konkrečių daugiašalių organizacijų reformos; ragina, kad šiame dialoge būtų vadovaujamasi ES pagrindiniais principais ir interesais ir siekiama pagrindinių ES tikslų išorės santykių srityje; pabrėžia, kad abiejų partnerių bendradarbiavimas bus naudingas sprendžiant šias pasaulines problemas; pakartoja, kad Kinija ir toliau yra svarbi ES partnerė;

3.  remia glaudesnį dialogą ir bendradarbiavimą su Kinija taikos ir saugumo klausimu; pripažįsta bendradarbiavimo su Kinija svarbą neleidžiant Afganistanui tapti nauja teroristų baze ir atgrasant Šiaurės Korėją nuo tolesnio branduolinės programos vykdymo; pritaria tam, kad būtų siekiama bendradarbiauti darnaus vystymosi srityje, prisidėti prie humanitarinės pagalbos ir pagalbos nelaimės atveju, aplinkosaugos klausimų, kosmoso bei orlaivių ir erdvėlaivių pramonės, mokslo, technologijų ir inovacijų srityse, kartu visapusiškai pabrėžiant mokslinių tyrimų laisvę; pabrėžia, kad šie dialogai ir bendradarbiavimas turi būti grindžiami bendru įsipareigojimu užtikrinti atvirumą ir bendradarbiauti skaidriu, teisingu ir lygiateisiu būdu, laikantis taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos, kartu užtikrinant, kad būtų apsaugoti Europos interesai ir vertybės, ir plėtojant Europos gebėjimą prireikus konkuruoti su Kinija;

4.  pažymi, kad tam tikros bendradarbiavimo sritys, pvz., IRT, kosmoso bei orlaivių ir erdvėlaivių pramonė, gali būti panaudotos dvejopai ir gali būti naudojamos prieš Kinijos gyventojus ir prieš Vakarus;

5.  pabrėžia, kad svarbu paskatinti Kinijos įsipareigojimą kovoti su klimato kaita ir kitomis aplinkosaugos problemomis stiprinant ES ir Kinijos partnerystę šioje srityje, ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad tiek ES, tiek Kinija laikytųsi atitinkamų savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą; pabrėžia, jog svarbu, kad ES įgyvendintų pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmą; pabrėžia, kad per pastaruosius tris dešimtmečius Kinija patrigubino savo išmetamą anglies dioksido kiekį ir dabar išmeta 27 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp Kinijos skelbiamų pasaulinių užmojų kovojant su klimato kaita ir jos investavimo strategijų savo šalyje bei užsienyje aplinkosauginio poveikio; ragina Kinijos vyriausybę neeksportuoti savo anglies pramonės pajėgumų į trečiąsias šalis, visų pirma įgyvendinant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“;

6.  ragina kasmet rengti ir reguliariai vertinti į rezultatus orientuotus dialogus žmogaus teisių klausimais ir ragina apskritai atlikti solidžią dvišalių dialogų pažangos lyginamąją analizę, siekiant užtikrinti, kad šie mainai duotų iš tikrųjų teigiamų rezultatų Kinijos žmogaus teisių ir žmogaus teisių gynėjų atžvilgiu; prašo skaidriai aptarti lyginamosios analizės rezultatus ir bet kokią pažangą, stagnaciją ar padėties prastėjimą; prašo žmogaus teisių klausimą nuolat kelti aukščiausiu politiniu lygmeniu – tiek ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikimuose, tiek valstybių narių lygmeniu; be to, ragina rengti šešėlinį dialogą žmogaus teisių klausimais, kuriame dalyvautų ES ir valstybių narių diplomatai, Kinijos diaspora, laisvos ir nepriklausomos NVO, akademikai ir teisės aktų rengėjai, siekiant geriau suprasti Kinijos sistemą ir parengti geresnes strategijas, kad būtų galima daryti įtaką Kinijos pažangai žmogaus teisių srityje; pabrėžia, kad šie dialogai žmogaus teisių klausimais turi apimti šiuos klausimus (bet jais neapsiriboti): žiniasklaidos laisvę ir spaudos laisvę, mažumų teises, be kita ko, Sindziango, Vidurio Mongolijos ir Tibeto regionuose, ir laisvą patekimą į šiuos regionus, užtikrinamą, be kita ko, diplomatams ir žurnalistams, Honkongo padėtį, žodžio laisvę, darbuotojų teises, susirinkimų teisę, religijos ar tikėjimo laisvę ir apskritai teisinės valstybės padėtį Kinijoje; palankiai vertina tai, kad paskirtas naujas ES specialusis pasiuntinys religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais, ir ragina naująjį specialųjį pasiuntinį aktyviai dalyvauti padedant visoms religinėms grupėms ir subjektams, įskaitant musulmonus, krikščionis ir budistus, kurie susiduria su persekiojimu žemyninėje Kinijoje ir Honkonge; ragina atitinkamas ES institucijas pasinaudoti šiais dialogais žmogaus teisių klausimais, kad būtų galima aptarti atskirus atvejus; toliau yra labai susirūpinęs dėl to, kad iki šiol kalinamas Švedijos pilietis ir leidėjas Gui Minhai; primygtinai ragina ES ir valstybes nares įsikišti aukščiausiu lygmeniu, kad būtų užtikrintas visų politinių kalinių skubus ir besąlygiškas paleidimas; reiškia susirūpinimą dėl sisteminių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje ir griežtai smerkia visus savavališkų suėmimų ir laisvo informacijos judėjimo bei saviraiškos laisvės slopinimo atvejus;

7.  ragina ES pradėti dialogą su Kinija dėl galimų būdų skaidriai patobulinti pirminio reagavimo į užkrečiamąsias ligas, kurios gali sukelti epidemiją ar pandemiją, pajėgumus, įskaitant atpažinimo, rizikos nustatymo ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, siekiant užtikrinti geresnį pasaulinį pasirengimą reaguoti į pandemijas; taip pat ragina Kiniją leisti atlikti nepriklausomą bei skaidrų SARS-COV-2 kilmės ir plitimo tyrimą;

8.  pritaria tam, kad būtų plečiami abiejų šalių žmonių ryšiai ir studentų tarpusavio mainų vizitai, tačiau ragina valstybes nares geriau stebėti Kinijos vyriausybės kišimosi į akademinę laisvę poveikį;

Didesnis dalyvavimas visuotinių vertybių, tarptautinių normų ir žmogaus teisių srityse

9.  kuo griežčiausiai smerkia Kinijos valdžios institucijų taikomas nepagrįstas ir savavališkas sankcijas, kurios prilygsta išpuoliui prieš žodžio laisvę, akademinę laisvę ir tarptautinį įsipareigojimą ginti visuotines žmogaus teises ir jų sampratą; primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas panaikinti šias nepagrįstas sankcijas; laikosi nuomonės, kad dėl Kinijos valdžios institucijų nustatytų sankcijų toliau mažinamas pasitikėjimas ir trukdoma dvišaliam bendradarbiavimui;

10.  pabrėžia, kad ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų svarstymo ir ratifikavimo procesas negali prasidėti, kol nebus panaikintos Kinijos sankcijos Europos Parlamento nariams ir ES institucijoms;

11.  šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų; ragina Komisiją, laikantis 2021 m. gegužės 20 d. Parlamento rezoliucijos dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų ir Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnio 1 dalies, pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis ir diskusijomis dėl visapusiško susitarimo dėl investicijų kaip svertu siekiant pagerinti žmogaus teisių apsaugą ir paremti pilietinę visuomenę Kinijoje; primygtinai ragina Kiniją imtis konkrečių priemonių siekiant nutraukti kitus žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, pvz., priverstinį darbą ir uigūrų bei kitų turkų musulmonų mažumos grupių, tibetiečių, krikščionių ir kitų religinių bendruomenių bei bažnyčių sisteminį persekiojimą, ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų Honkongui pagal Kinijos ir Didžiosios Britanijos bendrą deklaraciją ir Honkongo Pagrindinį įstatymą sustabdant planuojamas miesto rinkimų sistemos reformas ir paleidžiant į laisvę demokratinius teisės aktų leidėjus bei aktyvistus; taip pat ragina Kiniją paisyti Makao pagrindinio įstatymo, kuris galios iki 2049 m., ir Kinijos ir Portugalijos bendro pareiškimo(14), kuriuo neleidžiama jokiais būdais kištis į šalies rinkimų procesus ir žiniasklaidos veikimą;

12.  pabrėžia, kad Parlamentas, prieš nustatydamas savo poziciją, atsižvelgs į žmogaus teisių padėtį Kinijoje, be kita ko, Honkonge; pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl įvairių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ir primena, kad, nepaisant abiejų sistemų skirtumų, būtina visapusiškai paisyti visuotinių vertybių;

13.  ragina Kiniją laikytis tarptautinių standartų, be kita ko, atsižvelgiant į jos poveikį klimatui, aplinkai, biologinei įvairovei, skurdui, sveikatai, darbo teisėms ir žmogaus teisėms; primygtinai ragina Kiniją, atsižvelgiant į tvarios prekybos ir darnaus vystymosi skatinimą, imtis konkrečių veiksmų siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti keturias likusias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; apgailestauja dėl to, kad kelios tarptautinės bendrovės, konkrečiai drabužių ir tekstilės sektoriuje, buvo plačiai ir dideliu mastu boikotuojamos po to, kai išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų apie priverčiamąjį darbą Sindziange ir priėmė sprendimą nutraukti tiekimo grandinės ryšius su Sindziangu, ir griežtai smerkia politinę prievartą, kurią prieš jas vykdo Kinijos vyriausybė; dar kartą prašo Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) sparčiai užbaigti rekomendacijas tiekimo grandinės verslui ir bendrovėms skirtas gaires dėl rizikos, kylančios naudojant uigūrų priverčiamąjį darbą, ir teikti pagalbą skubiai nustatant alternatyvius tiekimo šaltinius;

14.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad vidaus rinkos teisės aktai bei bet kokia išsamaus patikrinimo sistema ar priverčiamojo darbo importo draudimas būtų veiksmingai ir efektyviai taikomi, kad būtų užkirstas kelias ES vidaus rinkoje veikiantiems subjektams, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais Sindziange; be to, ragina Europos įmones Kinijoje laikytis savo įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimų ir atlikti išsamų tyrimą dėl priverčiamojo darbo naudojimo jų tiekimo grandinėse;

15.  primygtinai ragina JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą pradėti nepriklausomus teisinius tariamo genocido, tariamų nusikaltimų žmoniškumui ir žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant priverčiamojo darbo programas, kurios vykdomos keliuose Kinijos regionuose, tyrimus ir ragina ES ir jos valstybes nares teikti politinę paramą ir sutelkti tarptautinę paramą tokiam tyrimui; ragina Kinijos valdžios institucijas leisti laisvai, prasmingai ir netrukdomai patekti į šį regioną; yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie darbo programas Tibete, kurias Kinijos valdžios institucijos taip pat vadina „profesinio mokymo stovyklomis“; ragina Kiniją laikytis savo įsipareigojimų pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę ir gerbti žmogaus teises, įskaitant Sindziange, Tibete ir Vidurio Mongolijoje gyvenančių mažumų teises;

16.  smerkia tai, kad Kinijoje yra labai ribojama saviraiškos laisvė, asociacijų laisvė ir spaudos laisvė; apgailestauja dėl vykdomo politinio persekiojimo, nukreipto prieš daugelį šiuo metu į užsienį pasitraukusių žurnalistų; ragina Kiniją užtikrinti, kad visi žurnalistai galėtų laisvai vykdyti savo darbą netrukdomi ir nebijodami represalijų; pabrėžia, kad turėtų būti užtikrinta spaudos ir žiniasklaidos laisvė; prašo, kad ES remtų žodžio laisvę ir žiniasklaidos laisvę Kinijoje įsteigdama Europos demokratinės žiniasklaidos fondą nepriklausomai žurnalistikai remti;

17.  ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlytą privalomo išsamaus patikrinimo žmogaus teisių srityje sistemą ir remti pastangas siekiant panašios priemonės priėmimo Jungtinių Tautų sistemoje;

18.  ragina Komisiją išreikšti savo susirūpinimą dėl naujo Įsakymo Nr. 15, kuriuo Kinijos valdžios institucijos dar labiau suvaržo religingus asmenys ir jų lyderius;

19.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti priemonių paketą, dėl kurio buvo susitarta po to, kai 2020 m. liepos mėn. buvo pradėtas taikyti Nacionalinio saugumo įstatymas Honkongui, ir peržiūrėti savo prieglobsčio, migracijos, vizų ir gyvenamosios vietos politiką Honkongo piliečių atžvilgiu; primygtinai ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinį bei Tarybą įvertinti ir atnaujinti išvadas dėl Honkongo; ragina, siekiant reaguoti į represijas Honkonge, prireikus imtis tikslinių priemonių pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą; be to, ragina Kiniją panaikinti 2020 m. birželio mėn. Honkonge pradėtą taikyti Nacionalinio saugumo įstatymą; ragina tas valstybes nares, kurios toliau vadovaujasi galiojančiomis ekstradicijos sutartimis su Kinija ir Honkongu, sustabdyti atskirų asmenų ekstradiciją tais atvejais, kai dėl asmens ekstradicijos kyla pavojus, kad jis bus kankinamas arba su juo bus žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi arba jis bus baudžiamas, jei tam asmeniui bus pareikšti kaltinimai dėl politinių priežasčių, kitais atvejais, kai būtų persekiojamos etninės mažumos, demokratinės opozicijos Honkonge atstovai ir apskritai disidentai ir visais atvejais, kai tai pažeistų ES įsipareigojimus pagal Europos žmogaus teisių konvenciją;

20.  rekomenduoja, kad ES vadovai ir valstybės narės atsisakytų vykti į Pekino žiemos olimpines žaidynes tuo atveju, jei žmogaus teisių padėtis Kinijoje ir Honkonge nepagerėtų ir prieš renginį neįvyktų aukšto lygio ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas / dialogas žmogaus teisių klausimu, per kurį būtų užtikrinti apčiuopiami rezultatai;

21.  apgailestauja dėl Kinijos paramos labiausiai represiniams režimams pasaulyje, visų pirma Sirijoje, Irane ir Šiaurės Korėjoje, taip pat Venesueloje ir Kuboje;

Grėsmių, pažeidžiamumo ir iššūkių analizė ir nustatymas

22.  mano, kad būsimoje ES strategijoje dėl Kinijos turėtų būti numatytos reikiamos priemonės ir duomenys, kuriais būtų šalinamos Kinijos keliamos politinės, ekonominės, socialinės ir technologinės grėsmės, įskaitant įgyvendinant jos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, Dvigubos apyvartos strategiją, 14-ąjį penkmečio planą ir iniciatyvas „Pagaminta Kinijoje 2025“, „Kinijos standartai 2035“ bei 16+1 politikos priemones, be kita ko, jos karinį modernizavimą ir pajėgumų stiprinimą, taip pat šalinamas šių priemonių poveikis Sąjungos atviram strateginiam savarankiškumui bei daugiašalei taisyklėmis grindžiamai tvarkai; pažymi, kad būtina skubiai užtikrinti politinę valią ir išteklius ES strategijos dėl glaudesnių sąsajų įgyvendinimui; ragina stipriau koordinuoti ES strategiją dėl glaudesnių sąsajų ir „Mėlynų taškų tinklo“ (angl. Blue Dot Network) iniciatyvą, kad būtų užtikrinta tvari alternatyva iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“; teigiamai vertina G 7 vadovų susitarimą sukurti partnerystę siekiant atkurti geresnį pasaulį – iniciatyvą „Build Back Better World“ (B3W), kuri būtų alternatyva Kinijos iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“; ragina ES valstybes nares ir institucijas palankiai įvertinti iniciatyvą ir prie jos prisidėti;

23.  ragina Komisiją užsakyti ES masto ES priklausomybės nuo Kinijos tam tikruose strategiškai svarbiuose ir ypatingos svarbos sektoriuose, įskaitant vaistų tiekimą, auditą, suskirstytą pagal valstybes nares, jei įmanoma, nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis, remiantis jos naujausia išsamia analize „Strateginė priklausomybė ir pajėgumai“ (SWD(2021)0352), kurioje nustatomi su nepageidaujama priklausomybe susijusios rizikos mažinimo planai, kartu išlaikant bendrus santykius su Kinija, kurie turėtų būti kuo labiau abipusiškesni ir subalansuoti bei suderinti su ES vertybėmis ir strateginiais prioritetais;

24.  ragina Komisiją ir Tarybą parengti mechanizmus, kuriais būtų nuosekliai šalinamos šios grėsmės, visų pirma:

25.  pabrėžia, kad dvišalis ir nekoordinuojamas kai kurių valstybių narių bendradarbiavimas su Kinija ir tai, kad pasirašant susitarimo memorandumus su trečiosiomis šalimis apie tai nepranešama Komisijai, duoda priešingų rezultatų ir kenkia visuotinei ES pozicijai ir derybiniam pranašumui, kurį ES valstybės narės turi, kai veikia bendrai kaip Sąjunga, o ne kaip atskiros valstybės; prašo valstybių narių nepasirašyti tokių memorandumų prieš tai nepasitarus su Taryba ir Komisija; ragina ES lygmeniu sukurti koordinavimo mechanizmą tokiems klausimams spręsti; primena ES sutarties 24 straipsnį, kuriame pažymima, kad „valstybės narės lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia aktyviai ir besąlygiškai remia Sąjungos užsienio ir saugumo politiką“ ir kad jos „nesiima jokių veiksmų, prieštaraujančių Sąjungos interesams arba galinčių sumenkinti jos, kaip tarptautinių santykių darną skatinančios jėgos, veiksmingumą“;

26.  pabrėžia, kad ES ir Kinijos strategijos ir nacionalinių strategijų bei politikos Kinijos atžvilgiu įgyvendinimas turėtų būti reguliariai koordinuojamas tarp ES institucijų, valstybių narių, įvairių Komisijos generalinių direktoratų ir Europos Parlamento, siekiant užtikrinti visapusišką ir nuoseklią politiką, pagal kurią būtų išvengta atskirų politikos sričių suskaidymo; mano, kad politika turėtų būti koordinuojama ir su regioniniais bei vietos veikėjais, kurie kuria ir palaiko ryšius su Kinija;

27.  reiškia susirūpinimą dėl vis dažnesnių hibridinių išpuolių atvejų, Kinijos vykdomo pramoninio šnipinėjimo ir kibernetinių vagysčių, nukreiptų prieš Europos įmones; pabrėžia, kad svarbu stiprinti privačiuosius ir viešuosius kibernetinius pajėgumus; ragina glaudžiau bendradarbiauti ir sukurti sistemą, kuria būtų siekiama nutraukti Kinijos piktavališkus veiksmus kibernetinėje erdvėje, įskaitant kibernetinius išpuolius, priverstinį technologijų perdavimą, kibernetinį šnipinėjimą ir intelektinės nuosavybės vagystes pasinaudojant kibernetine erdve; pabrėžia, kad reikia puoselėti glaudesnį bendradarbiavimą su NATO ir G 7 valstybėmis siekiant kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant kibernetinius išpuolius, ir dezinformacijos kampanijomis, kurios rengiamos Kinijoje, be kita ko, leidžiant valstybėms narėms savanoriškai nustatyti kolektyvines atsakomąsias priemones, net jei išpuolių pobūdis nėra pakankamai rimtas, kad būtų galima taikyti NATO sutarties 5 straipsnį arba ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį;

28.  ragina Komisiją skatinti ir koordinuoti veiksmus, kuriais siekiama atsverti Kinijos užsienio finansų įtaką mūsų demokratiniams procesams, įskaitant elito verbavimo strategiją ir aukščiausio lygmens valstybės tarnautojų bei buvusių ES politikų įtraukimo metodą;

29.  yra susirūpinęs dėl atkaklaus ir kartais agresyvaus diplomatinio Kinijos valdžios institucijų spaudimo, pvz., Čekijos Senato pirmininkui; pabrėžia, kad ES institucijos jokiu būdu negali pasiduoti Kinijos kanalų spaudimui, grasinimams ar cenzūrai; yra susirūpinęs dėl nederamo Kinijos pareigūnų vykdomo spaudimo visoje ES su Kinija susijusį darbą vykdantiems mokslo tyrėjams ir akademikams, įskaitant Konfucijaus institutų veiklą ES;

Partnerystės su panašiai mąstančiais partneriais kūrimas

30.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį koordinuoti Sąjungos veiksmus su panašiai mąstančiais partneriais žmogaus teisių apsaugos ir paramos Kinijos, Honkongo ir Makao žmonėms ir Kinijos išeivijai visame pasaulyje klausimais, taip pat liberalios demokratijos principų gynimo pasaulyje, visų pirma Honkonge ir Taivane, klausimais, taip pat siekiant užtikrinti, kad Kinija laikytųsi tarptautinės teisės, teisės į viešas demonstracijas, per kurias naudojamasi saviraiškos laisve ir susirinkimų laisve, laivybos laisvės, be kita ko, Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose, naudojimosi oro erdve laisvės ir taikaus ginčų sprendimo; be to, pabrėžia, kad tokios partnerystės ir daugiašalis bendradarbiavimas su panašiai mąstančiais partneriais turėtų apimti visus elementus ir priemones, išdėstytus naujojoje ES ir Kinijos strategijoje;

31.  reiškia didelį susirūpinimą dėl atkaklios ir ekspansyvios Kinijos politikos Pietų Kinijos jūroje, Rytų Kinijos jūroje ir Taivano sąsiauryje, ypač dėl Kinijos tebesitęsiančios karinės provokacijos, nukreiptos prieš Taivaną; pabrėžia, kad status quo Taivano sąsiauryje ir laivybos laisvė Indijos ir Ramiojo vandenyno regione yra nepaprastai svarbūs ES ir jos valstybėms narėms; pakartoja, kad prieštarauja bet kokiems vienašaliams veiksmams, kurie galėtų padidinti įtampą ir pakenkti status quo; ragina konstruktyviai plėtoti abiejų sąsiaurio pusių santykius ir pabrėžia, kad neturi būti vykdoma jokių abiejose sąsiaurio pusėse esančių šalių santykių pokyčių, kurie prieštarautų Taivano piliečių valiai; pritaria dideliam Japonijos ir JAV susirūpinimui dėl naujo Kinijos įstatymo, pagal kurį Kinijos pakrančių apsaugos laivams leidžiama naudoti ginklus prieš užsienio laivus, kurie pažeidžia tą zoną, kurią Kinija laiko savo teritorija; ragina ES spręsti šiuos klausimus tiek naujojoje ES ir Kinijos strategijoje, tiek ES bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione strategijoje, ir didinti daugiašalius diplomatinius mainus siekiant taikiai išspręsti ginčus ir nesutarimus pagal tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS);

32.  ragina valstybes nares investuoti į tvirtesnį bendradarbiavimą su kitais demokratiniais ir panašiai mąstančiais partneriais, pavyzdžiui, JAV, Kanada, JK, Japonija, Indija, Pietų Korėja, Australija, Naująja Zelandija ir Taivanu, ir ragina EIVT ir valstybes nares pirmenybę teikti strateginei partnerystei su ASEAN ir Afrikos Sąjunga ir tokią partnerystę stiprinti;

33.  mano, jog itin svarbu, kad ES plėtotų ir skatintų plataus užmojo ir dinamiškus transatlantinius santykius su JAV vyriausybe, grindžiamus mūsų bendra istorija, vertybėmis ir interesais, vykdant transatlantinį dialogą Kinijos klausimais, įskaitant parlamentinį aspektą; pabrėžia, kokia svarbi ES ir JAV partnerystė, be kita ko, kartu dirbant daugiašalėse organizacijose, kad būtų išlaikyta ir pademonstruota vieninga pasaulio liberalių demokratijų galia; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad naujas ES ir JAV dialogas Kinijos klausimais turėtų būti vienas iš mūsų bendrų interesų skatinimo ir mūsų skirtumų valdymo, taip pat daugiašalių organizacijų reformavimo pagal taisyklėmis grindžiamos tvarkos sistemą mechanizmų; mano, kad ES turėtų toliau stiprinti Sąjungos veiklos savarankiškumą ir atsparumą išorės grėsmėms;

34.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir toliau dėmesingai stebėtų kintantį Kinijos vaidmenį ir didėjančią pasaulinę įtaką daugiašalėse organizacijose, įskaitant Jungtines Tautas, kurių antra pagal dydį finansinė rėmėja yra Kinija, ir užtikrintų geresnį valstybių narių ir panašiais mąstančių partnerių veiksmų koordinavimą, kad būtų galima derinti pasaulinių liberalių demokratijų jėgas siekiant reaguoti į tokius pokyčius; pažymi, kad Kinijos vyriausybė aktyvesniu bendradarbiavimu su tarptautinėmis ir daugiašalėmis institucijomis, pvz., JT, Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Interpolu, Maisto ir žemės ūkio organizacija, Tarptautine telekomunikacijų sąjunga ar Tarptautine civilinės aviacijos organizacija (ICAO), įskaitant standartus nustatančias institucijas, siekia visame pasaulyje pakeisti normas, standartus ir praktiką, kad būtų puoselėjama ilgalaikė Kinijos geopolitinė strategija ir ekonominiai interesai; apgailestauja, kad Kinijos vidaus cenzūra, dabar vykdoma, be kita ko, Jungtinėse Tautose, siekiama manipuliuoti procedūromis siekiant kuo labiau sumažinti Kinijos elgesio kontrolę, ypač etninių uigūrų musulmonų ir kitų tiurkų musulmonų mažumų padėties atvejais; ragina ES bendradarbiauti su panašiai mąstančiais partneriais siekiant reaguoti į tokius pokyčius;

35.  pabrėžia, kad iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių Kinija teikia daugiausia taikdarių, tačiau ji atsisakė priimti JT Chartijos VII skyriaus skirsnius ir atsakomybės užtikrinti apsaugą (R2P) dokumentą; pabrėžia, kad ES įtraukė atsakomybės užtikrinti apsaugą principą į savo išorės veiksmus;

36.  ragina ES glaudžiau bendradarbiauti su NATO sprendžiant su Kinija susijusias saugumo problemas; pritaria NATO pasiūlymui parengti politinę strategiją siekiant pasirengti gyventi pasaulyje, kuriame Kinija bus pasaulinė supervalstybė; reikalauja, kad tokia strategija būtų paremta įvairiais santykių su Kinija plėtojimo scenarijais, įskaitant galimybę, kad toliau blogės saugumas Pietų Kinijos jūroje, ir ragina palaikyti dialogą ir koordinuoti veiksmus su Keturšalio saugumo dialogo šalimis; palankiai vertina NATO pastangas atidžiai stebėti didesnio Kinijos fizinio aktyvumo Arktyje ir Afrikoje poveikį saugumui; rekomenduoja rengiant ES strateginį kelrodį ir peržiūrint NATO strateginę koncepciją pakankamai atsižvelgti į ES ir NATO bendradarbiavimą su Kinija susijusių saugumo problemų srityje;

37.  pritaria Tarybos ketinimui sustiprinti ES strateginį dėmesį, buvimą ir veiksmus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, parengiant naują ES bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione strategiją, taip pat naują junglumo strategiją; pažymi, kad bet kokia nauja strategija turėtų būti suderinta su ES ir Kinijos strategija;

38.  mano, jog svarbu, kad Komisija laiku pateiktų išsamias ataskaitas dėl regioninės išsamios ekonominės partnerystės – didžiausio pasaulyje laisvosios prekybos susitarimo –, kad būtų galima įvertinti pokyčius vietoje; ypač domisi tokių klausimų, kaip standartų nustatymas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione ir nuostatos dėl kilmės taisyklių poveikiu ES strateginiams interesams; pažymi, kad, nors ES nėra regioninės išsamios ekonominės partnerystės susitarimo šalis, susitarimas turės poveikį ES; pabrėžia, kad regioninė išsami ekonominė partnerystė neapima nuostatų dėl prekybos ir tvarumo, įskaitant darbo ir socialinius standartus ir klimato bei aplinkos srities tikslus;

39.  atsižvelgdamas į regioninę dinamiką, primena, kokie svarbūs yra ES ir Taivano prekybos ir ekonominiai santykiai, įskaitant klausimus, susijusius su daugiašališkumu ir PPO, technologijomis ir visuomenės sveikata, taip pat koks būtinas bendradarbiavimas ypatingos svarbos išteklių, tokių kaip puslaidininkiai, srityje; pažymi, kad Taivanas yra visateisis PPO narys; pakartoja savo raginimą ir primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą imtis tolesnių veiksmų dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu ir skubiai pradėti poveikio vertinimą, viešas konsultacijas ir tyrimą taikymo sričiai apibrėžti kartu su Taivano valdžios institucijomis;

40.  primygtinai ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų ir pasiūlyti veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Taivanui visapusiškai stebėtojo teisėmis dalyvauti PSO, ICAO ir UNFCCC susitikimuose, mechanizmuose ir veikloje;

Atviro strateginio savarankiškumo skatinimas, be kita ko, prekybos ir investicijų santykių srityse

41.  pabrėžia, kad vien investicijų ir prekybos sąlygų nepakanka norint pasipriešinti Kinijos atkaklumui; mano, kad ES turėtų padidinti strateginį savarankiškumą, spręsdama kitus ES santykių su Kinijos klausimus, visų pirma skaitmeninio ir technologinio savarankiškumo klausimus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina investuoti į inovacijas ir mokslinius tyrimus ir parengti konkurencingą ir savarankišką pramonės strategiją tokiose srityse, kaip integriniai lustai ir puslaidininkių gamyba, retųjų žemių elementų kasyba, debesijos kompiuterija ir telekomunikacijų technologijos, siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo Kinijos, visada siekiant užtikrinti geresnį šios politikos ir kitų panašių pažiūrų liberalių demokratijų politikos koordinavimą, sykiu nagrinėjant galimybes ateityje telkti išteklius ir kurti naujas sąveikas;

42.  pažymi, kad COVID-19 aplinkybėmis 2020 m. Kinija pirmą kartą tapo didžiausia ES prekybos prekėmis partnere ir prekybos balansas toliau blogėjo ES nenaudai; vis dėlto primena, kad JAV vis dar yra pagrindinė ES partnerė prekybos prekėmis ir paslaugomis (kartu sudėjus) srityje; mano, kad Kinijos ekonomikos pakilimas ir numatomas augimas per ateinantį dešimtmetį darys didelį poveikį pasaulio ekonomikos raidai; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įvairių priežasčių abipusių investicijų lygis tebėra mažesnis už galimą lygį, ir pripažįsta ekonomines galimybes, būdingas platesniam regionui; mano, kad dėl Kinijos ir ES prekybos apimties reikės nustatyti taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamą sistemą, kuri turės būti pagrįsta tarptautinėmis normomis; pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms yra būtina sąlyga siekiant palaikyti prekybos ir investicijų santykius su ES, ir primygtinai ragina Kiniją laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir įsipareigoti gerbti žmogaus teises;

43.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ES bendrą prekybos politiką, dalyvaujant tarptautinėse derybose ir prižiūrint, tikrinant, ratifikuojant bei stebint prekybos ir investicijų susitarimų įgyvendinimą; pabrėžia, kad reikia laiku ir tinkamai konsultuotis su Tarptautinės prekybos komitetu, ir primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą dažnai palaikyti dialogą ir teikti išsamias ataskaitas, kuriose atsispindėtų ES ir Kinijos dvišalės prekybos ir investicijų darbotvarkės pokyčiai;

44.  pabrėžia ES strateginių santykių su Kinija prekybos ir investicijų srityje svarbą ir ragina ES valstybes nares ir institucijas laikytis vieningo požiūrio į Kiniją ir veikti koordinuotai; mano, kad investicijų iniciatyvos pagal 16 + 1 formatą neturi kenkti ES vienybei ir pastangoms laikytis vieningos pozicijos;

45.  ragina Komisiją išanalizuoti ES ekonominę priklausomybę strateginiuose sektoriuose, pvz., svarbiausiųjų žaliavų sektoriuje, nes kai kurios iš žaliavų yra išimtinai Kinijoje, ir pabrėžia, kad reikia skubiai didinti Europos tiekimo grandinių atsparumą; ragina dėti pastangas siekiant įvairinti ir konsoliduoti ES prieigą prie svarbiausių strateginių išteklių, kurių reikia dvejopoms ES ekonomikos augimo varomosioms jėgoms skatinti, ypač daug dėmesio skiriant 30-iai elementų, 2020 m. įtrauktų į atnaujintą ketvirtąjį svarbiausiųjų žaliavų sąrašą; primena bendrą ES tikslą stiprinti savo atvirą strateginį savarankiškumą pagal bendrą prekybos politiką; pakartoja, kad ES tarptautinės prekybos politikoje tampa vis svarbesnis prekybos ir saugumo ryšys;

46.  ragina užtikrinti didesnį skaidrumą, suderinamumą ir koordinavimą tarp valstybių narių klausimais, susijusiais su dvišaliais investicijų projektais ir susitarimais, ypač susitarimais dėl tiesioginių užsienio investicijų (TUI) į ypatingos svarbos turtą ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus; atkreipia dėmesį į ekonominės priklausomybės ir išorės politinės įtakos sąsajas valstybių narių lygmeniu; primena, kad ateityje svarbu stiprinti ES TUI tikrinimo reglamentą siekiant užtikrinti, kad būtų blokuojamos visos galimos investicijos, kurios galėtų kelti grėsmę ES saugumui ir viešajai tvarkai, visų pirma susijusios su valstybės kontroliuojamomis įmonėmis; ragina valstybes nares, laikantis 2020 m. kovo mėn. Komisijos gairių, skubiai patvirtinti nacionalinį tikrinimo mechanizmą, jei jose jo dar nėra;

47.  yra įsitikinęs, kad ES ir Kinijos dvišaliai prekybos ir investicijų santykiai yra strategiškai svarbūs ir turėtų būti grindžiami taisyklėmis, kurių pagrindas būtų daugiašalė prekybos sistema ir abipusiškumo principas; pakartoja, kad yra susirūpinimą keliančių ekonominio atsiejimo tendencijų, taigi būtina numatyti tvirtesnį įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą ir jų laikymąsi visuose prekybos ir investicijų santykiuose; ragina Kiniją aktyviau ir atsakingiau dalyvauti PPO ir kitose daugiašalėse iniciatyvose, suderinant savo ekonominę galią su išsivystymo lygiu, ir visapusiškai laikytis visų savo PPO ir tarptautinių įsipareigojimų; ragina Komisiją ir Kinijos valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti siekiant reformuoti PPO taisyklių sąvadą, kad būtų skatinamas darnesnis vystymasis, skatinama žalioji pertvarka ir skaitmeninė revoliucija ir užtikrinamas stabilumas bei teisinis tikrumas tarptautinėje prekybos arenoje;

48.  yra susirūpinęs dėl vis labiau nesubalansuotų ES ir Kinijos dvišalių ekonominių ir prekybos santykių; pabrėžia, kad pusiausvyros atkūrimas ir vienodesnės sąlygos yra nepaprastai svarbūs ES interesams; mano, kad Kinija ir ES turi sukurti vienodas sąlygas ir produktyvius santykius, nepaisant jų atitinkamų ekonomikos sistemų skirtumų; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į ES vykdomą darbą siekiant sustiprinti savo prekybos priemonių rinkinį, sykiu pripažindamas poreikį toliau palaikyti atvirą dialogą bendrų iššūkių, pvz., pasaulinės kovos su klimato kaita, klausimu; pabrėžia, kad ES turi nedelsiant baigti įgyvendinti savo autonomines priemones, įskaitant griežtesnį ES TUI tikrinimo reglamentą, teisės aktus dėl užsienio subsidijų, kurios iškraipo vidaus rinką, greitą ryžtingos ir veiksmingos tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės priėmimą, dvejopo naudojimo technologijų eksporto priemones, veiksmingą kovos su prievarta priemonę, tvaraus įmonių valdymo teisės aktų rinkinį ir tiekimo grandinės teisės aktus, kuriuose būtų nustatyti privalomi išsamaus patikrinimo reikalavimai, sykiu numatant priverčiamojo darbo prekių importo draudimą; mano, kad reikėtų laikyti būtinomis papildomas tikslines priemones pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą;

49.  dar kartą reiškia didelį susirūpinimą dėl daugybės kliūčių, su kuriomis susiduria Europos įmonės, norėdamos patekti į Kinijos rinką ir joje veikti; yra susirūpinęs dėl to, kad Kinijos „dvigubos apyvartos strategija“, nurodyta jos 14-ajame penkmečio plane, dar labiau pablogins ES įmonių verslo aplinką; dar kartą pabrėžia savo ypatingą susirūpinimą dėl rinką iškraipančios praktikos, pavyzdžiui, be kita ko, pramonės subsidijų, lengvatinio režimo taikymo Kinijos valstybinėms įmonėms, intelektinės nuosavybės vogimo, priverstinio technologijų perdavimo ir duomenų lokalizavimo, perteklinių pramonės pajėgumų tokiuose sektoriuose kaip plienas ir su tuo susijusio eksporto dempingo ir kitos nesąžiningos prekybos praktikos bei apskritai didėjančio politinio kišimosi į verslo aplinką, įskaitant privatųjį sektorių; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo bendradarbiavimą su panašių pažiūrų partneriais Pasaulio prekybos organizacijoje, kad būtų parengtas bendras požiūris siekiant kovoti su tokia nesąžininga Kinijos prekybos praktika; teigiamai vertina ES ir JAV dialogą Kinijos klausimu siekiant bendradarbiauti tokiais klausimais, kaip abipusiškumas, daugiašališkumas, rinką iškraipanti praktika ir ekonominiai bei kiti struktūriniai klausimai, tais atvejais, kai ES ir JAV veiksmų koordinavimas gali suteikti pridėtinės vertės; yra įsitikinęs, kad nepaprastai svarbu turėti teisingą informaciją apie teisėkūros ir reglamentavimo pokyčius Kinijos rinkoje, nes ji neskaidri ir reguliuojama valstybės; todėl primena dažnų atvirų diskusijų su ES institucijomis, Europos Sąjungos prekybos rūmais Kinijoje ir visais mūsų partneriais vietoje svarbą;

50.  mano, kad tikslinga konkrečiai aptarti neigiamą su prekyba susijusį iškraipymų, atsiradusių dėl pasaulinių perteklinių plieno ir aliuminio pajėgumų, poveikį ir galimas taisomąsias priemones, ir tai, kaip svarbu spręsti pramonės subsidijų klausimą PPO lygmeniu; primygtinai ragina Kiniją vėl dalyvauti Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje veikloje siekiant panaikinti perteklinius pajėgumus ir atkurti vienodas sąlygas; pažymi, kad, nepaisant Kinijos planų uždaryti pasenusias gamyklas ir modernizuoti gamybą, jos metinė neapdoroto plieno gamyba pastaruosius ketverius metus siekė rekordinį lygį; ragina Kinijos valdžios institucijas laikytis savo įsipareigojimų mažinti neapdoroto plieno gamybą;

51.  atsižvelgdamas į tai primena apie prekybos, patentų ir standartų ryšį; mano, kad didėjančios tarptautinės konkurencijos standartizacija ir normatyviniai elementai yra nepaprastai svarbūs ES prekybos politikai ir turėtų būti vienas iš pagrindinių jos strateginės pramonės politikos ramsčių; primena, kad pranešama, jog standartizacija yra rizikos sritis, nes Kinija gali nesilaikyti standartų ir nuo jų atsiskirti; pabrėžia, kad kova su klastojimu yra svarbiausias ES pastangų, susijusių su intelektinės nuosavybės apsaugos prekybos aspektais, prioritetas; yra susirūpinęs dėl to, kad didžiosios į ES patenkančių suklastotų ir piratinių prekių dalies – tiek vertės, tiek kiekio požiūriu – kilmės šalis ir toliau yra Kinija; pabrėžia, kad ES ir Kinijos susitarimas dėl geografinių nuorodų yra pirmasis žingsnis kovojant su klastojimu, ir primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti ES intelektinę nuosavybę, įskaitant patentus; reiškia susirūpinimą dėl atsirandančios praktikos, kai Kinijos teismai tvirtina turintys pasaulinę jurisdikciją nustatyti sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacines esminių standarto patentų licencijų išdavimo sąlygas ir sudaro įmonėms kliūčių apskųsti jų sprendimus; pabrėžia, jog tokia praktika siekiama, kad Kinijos įmonėms būtų sudarytos sąlygos nemokėti sąžiningos kainos už esminių standarto patentų naudojimą, ir tai pavojinga Europos moksliniams tyrimams; prašo Komisijos užmegzti bendradarbiavimą su Kinijos valdžios institucijomis šiuo klausimu; ragina visuose atitinkamuose organuose, įskaitant JT tarptautinę telekomunikacijų sąjungą, kartu su panašiai mąstančiais ES partneriais, visų pirma JAV, daugiau dėmesio skirti pažeidimams skaitmeninimo ir komunikacijų srityse; ragina rengti daugiau politinių diskusijų Kinijos iniciatyvų, tokių kaip „Made in China 2025“ arba iniciatyvos „China Standards 2035“, kuri tampa vis aktualesnė, padarinių tema; atsižvelgdamas į tokias aplinkybes yra susirūpinęs dėl didėjančio Kinijos skaitmeninio autoritarizmo ir jos pastangų skatinti savo skaitmeninio valdymo modelį visame pasaulyje; pabrėžia, kad reikia pagal bendro pareiškimo iniciatyvą sudaryti PPO susitarimą dėl elektroninės prekybos siekiant skatinti bazinį atvirumo lygį ir vienodas su Kinija sąlygas;

52.  ragina daugiau dėmesio skirti prekybos ir investicinius santykius su Kinija palaikančioms Europos MVĮ ir palankiai vertina Komisijos paramą MVĮ palankioms iniciatyvoms, pvz., patekimo į rinką portalui „Access2Markets“, kilmės taisyklių įsivertinimo priemonei (ROSA) ar Kinijos intelektinės nuosavybės teisių MVĮ pagalbos tarnybai;

53.  atkreipia dėmesį į tai, kad politiniu lygmeniu iš esmės sudarytas ES ir Kinijos visapusiškas susitarimas dėl investicijų, sykiu pripažįsta Komisijos pastangas šalinti trūkumus, susijusius su patekimo į rinką asimetrija, vienodomis sąlygomis ir darniu vystymusi, pasitelkiant taisyklėmis grindžiamą bendradarbiavimą; visgi primena, kad prekybos santykiai nevyksta tuštumoje;

54.  ragina Komisiją konsultuotis su Parlamentu prieš imantis bet kokių veiksmų, kuriais siekiama sudaryti ir pasirašyti visapusišką susitarimą dėl investicijų; primygtinai ragina Kiniją imtis konkrečių veiksmų siekiant ratifikuoti ir įgyvendinti pagrindines TDO konvencijas Nr. 29 ir Nr. 105 dėl priverčiamojo darbo; pabrėžia, kad Kinija taip pat įsipareigojo veiksmingai įgyvendinti ratifikuotas TDO konvencijas ir siekti ratifikuoti kitas naujausias pagrindines TDO konvencijas;

55.  pažymi, kad 26 ES valstybės narės yra sudariusios senosios kartos dvišales investicijų sutartis su Kinija;

56.  primena, kad vien visapusišku susitarimu dėl investicijų negali būti išspręstos visos mūsų ekonominius ir politinius santykius veikiančios problemos, todėl jis turėtų būti traktuojamas atsižvelgiant į sustiprintą ir ryžtingesnį ES vienašalių priemonių rinkinį; pabrėžia, kad Europos Parlamentas atidžiai išnagrinės susitarimą, įskaitant skyrių dėl darnaus vystymosi;

57.  pabrėžia, kad tinkamas įgyvendinimas ir veiksmingas vykdymo užtikrinimas bus lemiami veiksniai siekiant nustatyti susitarimo naudą ir sėkmingumą šalinant struktūrinę asimetriją prekybinių ir investicinių santykių srityje; pabrėžia struktūrinio ir dažnai vykdomo keitimosi nuomonėmis su Komisijos už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno biuru vaidmenį ir svarbą siekiant įvertinti būsimą visapusiško susitarimo dėl investicijų įgyvendinimą, jei jis bus priimtas; atsižvelgdamas į tai primena ir patvirtina parlamentinės diplomatijos svarbą sudarant palankesnes sąlygas tarpusavio supratimui, skaidriam bendravimui ir atviram dialogui;

58.  palankiai vertina tai, kad įsigaliojo ES ir Kinijos susitarimas dėl geografinių nuorodų, ir pakartoja, kad svarbu jį veiksmingai įgyvendinti ir užtikrinti jo vykdymą abiejų susitarimo šalių rinkose; palankiai vertina tai, kad dabartinis susitarimas, kaip numatyta, išplėstas į jį įtraukiant abiejų šalių 350 papildomų geografinių nuorodų; pabrėžia, kad šis ribotas susitarimas dėl geografinių nuorodų galėtų būti būsimų susitarimų dėl geografinių nuorodų modelis ir pagrindas; atkreipia dėmesį į esminį vaidmenį, kurį atliks už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingas vyriausiasis pareigūnas stebint ir gerinant šio susitarimo laikymąsi; ragina už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingą vyriausiąjį pareigūną nedelsiant reaguoti tuo atveju, jei susitarimas nebūtų įgyvendinamas tinkamai;

59.  pabrėžia, kad Kinijos vis dar laukia ilgas kelias siekiant tapti laisvos rinkos ekonomika, atsižvelgiant į labai didelę valstybės įtaką jos ekonomikai priimant sprendimus dėl kainų, sąnaudų, gamybos ir investicijų; atsižvelgdamas į tai, ragina Kiniją imtis labiau liberalizuojančių priemonių savo įmonių ir Kinijoje veikiančių užsienio bendrovių atžvilgiu;

60.  ragina padidinti finansavimą 5G diegimo projektams ir 6G, dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų technologijų moksliniams tyrimams, siekiant užtikrinti būsimą tinklo saugumą ir didesnį skaitmeninį suverenumą, kuris bus gyvybiškai svarbus ne tik skaitmeninimui ir ekonomikos augimui, bet ir technologiniam atotrūkiui nuo Kinijos panaikinti ir rizikai, kuri gali kilti NATO narėms ir jos partneriams integruojant Kinijos 5G technologiją į transatlantinius telekomunikacijų tinklus, pašalinti, nes minėti veiksmai galėtų pakenkti demokratinio valdymo ateičiai; taip pat ragina parengti suderintą ES kibernetinio saugumo strategiją ir padidinti valstybių narių pajėgumus šioje srityje, siekiant, inter alia, sustiprinti apsaugą nuo grėsmių, kylančių ES ypatingos svarbos infrastruktūrai trečiosiose šalyse, įskaitant Kiniją;

61.  pabrėžia, kad svarbu dirbti rengiant dirbtinio intelekto reglamentavimą ir sukurti dirbtinio intelekto sistemų ir susijusių technologijų etikos ir civilinės atsakomybės sistemą, kuria būtų skatinamos į žmogų orientuotos ir privatumą saugančios inovacijos, bendradarbiaujant su pagrindiniais strateginiais partneriais, kurie puoselėja ES taikomas liberalias ir demokratines vertybes; pabrėžia, kad piliečių vertinimo sistemos neatitinka pagrindinių ES vertybių; pabrėžia, kad ES turi išsaugoti asmens teises; todėl pabrėžia, kad tokia stebėjimo politika ir priemonės neturėtų būti naudojamos ES jokiomis aplinkybėmis; todėl pabrėžia, kad ES turi stengtis apriboti tarpvalstybinę skaitmeninių represijų aprėptį ir su ja kovoti;

Pagrindinių Europos interesų ir vertybių gynimas ir propagavimas transformuojant ES į veiksmingesnę geopolitinę veikėją

62.  mano, kad ES turėtų toliau siekti tapti veiksmingesne geopolitine veikėja, užtikrindama vieningesnį valstybių narių geopolitinį požiūrį, taip pat skatindama savo strateginį savarankiškumą ir pajėgumą ir bendradarbiaudama su JAV ir panašiai mąstančiais partneriais;

63.  pabrėžia, kad Europos kaimynystės politikos sėkmė lemia ES gebėjimą imtis pasaulinio masto veikėjos vaidmens; įspėja dėl didėjančio Kinijos vaidmens artimiausioje ES kaimynystėje, įskaitant šalis kandidates; ragina laikytis strateginio požiūrio siekiant kovoti su Kinijos veiksmais investuojant, teikiant paskolas ir vykdant verslo veiklą kaimyninėse valstybėse, ypač Vakarų Balkanuose; ypač ragina ES aktyviai dalyvauti teikiant šioms šalims perspektyvų Kinijos investicijoms alternatyvų sprendimą;

64.  nurodo, kad ES turi stiprinti savo gynybos priemones, didinti savo gebėjimus ginti savo interesus užsienyje, atlikti aktyvesnį, nuoseklesnį ir strategiškesnį vaidmenį savo tiesioginėje kaimynystėje ir užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi vieningo geopolitinio požiūrio;

65.  mano, kad Konferencija dėl Europos ateities turėtų tapti forumu diskusijoms apie ES išorės veiksmus, pvz., žmogaus teisių apsaugos klausimus, ir per ją turėtų būti aptariama, kaip užtikrinti atvirą strateginį savarankiškumą; pabrėžia, kad svarbu diskutuoti apie klausimus, susijusius su ES bendros užsienio ir saugumo politikos gerinimu ir stiprinimu, pavyzdžiui, suteikiant Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai didesnius įgaliojimus veikti ES vardu užsienio politikos srityje, ir imtis reikiamų veiksmų siekiant nustatyti kvalifikuotos daugumos balsavimą tam tikrose užsienio reikalų srityse; ragina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje siekiant stiprinti Europos strateginius gynybos pajėgumus, taip pat sukurti visavertę Europos gynybos sąjungą, kuri apimtų Europos karinius pajėgumus;

66.  nurodo, kad EIVT reikia suteikti įgaliojimus ir būtinus išteklius, kad ji galėtų stebėti Kinijos dezinformacijos operacijas ir spręsti su jomis susijusius klausimus, be kita ko, sukurti specialią strateginės komunikacijos Tolimųjų Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę, kuri daugiausia dėmesio skirtų Kinijos skleidžiamai dezinformacijai; ragina Kiniją susilaikyti nuo paslėptų manipuliavimo viešu diskursu priemonių Europos Sąjungoje; ragina Komisiją sukurti ES masto reguliavimo sistemą, kad, siekiant išsaugoti nepriklausomą ir laisvą žiniasklaidos veiklą ES, trečiųjų šalių vyriausybių finansuojamos arba kontroliuojamos žiniasklaidos įmonės neįsigytų Europos žiniasklaidos įmonių; siūlo įvairinti kinų kalbos žiniasklaidą Europoje skatinant Europos žiniasklaidos ir tarptautinių partnerių, pvz., Taivano, bendradarbiavimą; be to, pabrėžia, kad reikia skubiai gerokai padidinti EIVT ir bendrai Komisijos ekspertų pajėgumus Kinijos klausimais;

67.  atkreipia dėmesį į nepriklausomų Kinijos studijų ir mokslinių tyrimų svarbą visos ES universitetuose, ekspertų grupėse, mokslinių tyrimų institutuose ir mokyklose, kurie būtų nepriklausomi nuo Kinijos finansinės paramos ar įtakos, užtikrinant akademinį sąžiningumą ir žodžio laisvę; taigi ragina ES parengti programą, pagal kurią būtų finansuojami su Kinija susiję moksliniai tyrimai ir kalbų mokymas ES;

68.  nurodo, kad reikia sukurti nuo Kinijos komunistų partijos įtakos nepriklausomas programas, skirtas kinų kultūrai, kalbai ir politikai studijuoti, pvz., palaikant glaudesnius ryšius su Taivano akademine bendruomene ir visuomene;

69.  ragina Komisiją savo strategijoje atsižvelgti į sparčiai didėjantį Kinijos susidomėjimą Arktimi ir jos veiksmus Arktyje ir į minėtą strategiją įtraukti tokį Kinijos susidomėjimą ir veiksmus; ragina pasirengti užtikrinti laivybos laisvę Arkties regiono Šiaurės jūros maršrute; atkreipia dėmesį į Kinijos investicijas į mokslinių tyrimų ir strateginę infrastruktūrą Arkties regione ir pažymi, kad ES turėtų neprarasti pozicijų šiame svarbiame regione;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir susipažinti Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei.

(1) OL L 410 I, 2020 12 7, p. 1. (2) OL L 410 I, 2020 12 7, p. 13. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0375. (4) OL C 158, 2021 4 30, p. 2. (5) OL C 11, 2020 1 13, p. 25. (6) OL C 433, 2019 12 23, p. 103. (7) OL C 238, 2018 7 6, p. 108. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0174. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0027. (10) OL C 369, 2018 10 11, p. 156. (11) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0337. (12) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0255. (13) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0016. (14) 1987 m. balandžio 13 d. Kinijos ir Portugalijos bendras pareiškimas Makao klausimu.