Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, visų pirma į 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje bei ES ir Rusijos santykių būklės(1), 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl strateginės karinės padėties Juodosios jūros baseine po Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos(2), 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme(3), 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo(4), 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą(5), 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties(6), 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai(7), 2019 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją dėl Rusijos įstatymo dėl „užsienio agentų“(8), 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją „Padėtis Rusijoje: Aleksejaus Navalno apnuodijimas“(9), 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl Aleksejaus Navalno suėmimo(10), 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Rusijos, Aleksejaus Navalno atvejo, kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir Rusijos išpuolių Čekijoje(11), 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Vokietijos nevyriausybinių organizacijų įtraukimo į Rusijos „nepageidautinų organizacijų“ sąrašą ir Andrejaus Pivovarovo sulaikymo(12),

–  atsižvelgdamas į JT Chartiją, JT jūrų teisės konvenciją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos narystę Europos Taryboje, taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) ir su naryste susijusius jos įsipareigojimus ir pareigas,

–  atsižvelgdamas į ES ribojamąsias priemones, nustatytas reaguojant į krizę Ukrainoje, kurios galioja nuo 2014 metų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. Minske priimtą ir pasirašytą Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketą, kuris buvo visas patvirtintas 2015 m. vasario 17 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2202(2015),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. ES užsienio reikalų tarybos posėdžio rezultatus, ypač į susitarimą dėl penkių pagrindinių Europos Sąjungos politikos Rusijos atžvilgiu principų, taip pat į 2021 m. gegužės 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Rusijos ir 2021 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl išorės santykių,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 16 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „ES ir Rusijos santykiai: spausti, stabdyti ir palaikyti ryšius“ (JOIN(2021)0020),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia – tikri faktai“ (JOIN(2020)0008),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 23 d. Tarptautinės Krymo platformos bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0259/2021),

A.  kadangi Rusija yra neatsiejama Europos žemyno dalis bei didžiausia Sąjungos kaimynė ir kadangi Rusiją ir ES valstybes nares sieja tvirta tarpusavio priklausomybė ir istoriniai, kultūriniai ir žmogiškieji ryšiai; kadangi pokyčiai Rusijoje, susiję su jos politika ir valdžios institucijų ypatumais, daro tiesioginį poveikį ES ir artimiausioms kaimyninėms šalims; kadangi, nepaisant 2014 m. nustatytų kliūčių, ES išlieka didžiausia Rusijos prekybos partnere, o Rusija – penkta pagal dydį ES prekybos partnere; kadangi ES yra didžiausia investuotoja Rusijoje;

B.  kadangi Parlamentas daro skirtumą tarp Rusijos gyventojų ir prezidento V. Putino režimo, kuris yra stagnuojanti autoritarinė kleptokratija, iki gyvos galvos vadovaujama oligarchų apsupto prezidento; kadangi šioje rekomendacijoje siūlomi svarbūs veiksmai nukreipti į prezidento V. Putino režimą, jo nusikalstamus veiksmus ir antidemokratinę politiką ir kartu pabrėžiama neatidėliotina būtinybė užmegzti ryšius su Rusijos piliečiais ir jiems parodyti, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi spręsti jiems rūpimus klausimus;

C.  kadangi pagrindinis ES interesas – Europos žemyne ir už jo ribų išsaugoti laisvę, stabilumą ir taiką, kuriems grėsmę kelia agresyvi Rusijos valdžios institucijų politika, o tai yra vienas iš pagrindinių ES strateginės ir užsienio politikos darbotvarkės uždavinių;

D.  kadangi Rusija gali turėti demokratinę ateitį; kadangi, kaip ir visi žmonės, Rusijos piliečiai siekia visuotinių laisvės ir demokratijos vertybių; kadangi ES turėtų pateikti Rusijos gyventojams konkrečius pasiūlymus dėl abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo;

E.  kadangi ES strategija Rusijos atžvilgiu turi apimti du pagrindinius tikslus: pirma, sustabdyti Kremliaus išorės agresiją ir vidaus represijas ir, antra, bendradarbiauti su Rusijos gyventojais ir padėti jiems kuriant tą kitokią ateitį, kuri būtų naudinga visiems Europos žemyno žmonėms, įskaitant ir Rusijos gyventojus;

F.  kadangi ES santykiai su Rusijos Federacija grindžiami tarptautinės teisės principais, ESBO pamatiniais principais, demokratija, taikiu konfliktų sprendimu ir gerais kaimyniniais santykiais; kadangi dabartinė Rusijos vyriausybė parodė nepagarbą šiems principams, nors ir yra įsipareigusi jų laikytis; kadangi Rusija piktnaudžiauja tarptautinėmis institucijomis, visų pirma JT ir ESBO, kad užkirstų kelią teisingumui ir pasaulinių konfliktų sprendimui;

G.  kadangi 2019 m. Rusija vėl prisijungė prie Europos Tarybos, tačiau toliau plačiu mastu pažeidinėja žmogaus teises, taip pat atsisako laikytis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų;

H.  kadangi prezidento V. Putino užsienio politika yra akivaizdžiai agresyvi ir revizionistinė, nes jis nori būti laikomas Rusijos interesų gynėju ir bando perimti kontrolę teritorijose, kurios, jo manymu, buvo prarastos žlugus Sovietų Sąjungai ir už jos ribų; kadangi tarp prezidento V. Putino režimo tikslų yra šie tikslai: tvirtinti savo, kaip didelio galios centro, autoritetą; stiprinti režimo įtaką posovietinėse šalyse ir už jų ribų; galingų valstybių suverenumą iškelti aukščiau kitų valstybių suverenumo teisės; naudoti užsienyje esančių etninių rusų apsaugos naratyvą kaip hibridinio karo ir dezinformavimo pretekstą; naudoti įšaldytų konfliktų zonas kaip strateginę kišimosi į nukentėjusiąsias šalis priemonę ir neleisti joms užmegzti glaudesnių santykių su ES ir NATO; naudoti energijos išteklius ir neteisėto pinigų plovimo praktiką kaip manipuliavimo ir šantažavimo priemones; diskredituoti liberalios demokratijos modelį ir vaizduoti Rusiją kaip morališkai viršesnę valstybę, o Vakarų šalis – kaip morališkai degradavusias; slopinti demokratiją, demokratinę opoziciją ir žmonių teisę laisvai reikšti valią Rusijoje; kadangi prezidento V. Putino režimas visų pirma atmeta daugiašališkumą ir teisinės valstybės principais grindžiamą tarptautinę tvarką, nepaiso tarptautinės teisės, įskaitant JT Chartijoje, 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. ESBO Paryžiaus chartijoje įtvirtintus principus, kaip matyti, be kita ko, iš 2020 m. konstitucinių pakeitimų, kurių priėmimo procesą Europos demokratijos per teisę komisija (Venecijos komisija) įvertino kaip „aiškiai netinkamą“ ir kurie pažeidė Rusijos teisę ir prieštaravo Rusijos įsipareigojimams ESBO; kadangi Rusija neįvykdė daugiau nei tūkstančio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų;

I.  kadangi dabartinis Rusijos režimas kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje, nes Rusija toliau sistemingai pažeidinėja savo gyventojų žmogaus teises ir savo užsienio politikoje imasi agresyvių veiksmų, įskaitant (bet tuo neapsiribojant): didelio masto karines pratybas ir karinių pajėgų telkimą, neteisėtą ir smurtinę Krymo okupaciją ir aneksiją, Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos Respublikos teritorinio vientisumo pažeidimą ir destabilizavimą, paramą įšaldytiems konfliktams ir ugnies nutraukimo susitarimų Sakartvele ir Ukrainoje nesilaikymą, kaip įtariama, teroro aktų ES valstybių narių, pavyzdžiui, Čekijos, teritorijose vykdymą, kibernetinius išpuolius ir išpuolius prieš ES valstybėms narėms svarbius infrastruktūros objektus, tarptautinės teisės pažeidimus, kišimąsi į rinkimus ir jūros ir oro erdvės pažeidimus Baltijos ir Juodosios jūrų šalių regionuose; kadangi nuo tada, kai 2008 m. buvo įvykdyta agresija prieš Sakartvelą, ES nesugebėjo tinkamai reaguoti į įvairių rūšių Rusijos agresiją ir tai paskatino Rusiją toliau vykdyti agresyvias karines ir politines kampanijas savo kaimynystėje ir už jos ribų ir taip susilpninti ir pažeisti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir stabilumą Europoje ir kitur;

J.  kadangi Rusijos administracija toliau kaupia puolamųjų ginklų atsargas ir dislokuoja karines pajėgas prie ES sienų Kaliningrado anklave;

K.  kadangi, remiantis neseniai atliktu NATO svarstymų grupės vertinimu, Rusijos dabartinis režimas kelia ilgalaikę grėsmę Europos saugumui; kadangi Rusija įsteigė naujas karines bazes ir atnaujino senas karines bazes šalies šiaurėje; kadangi Rusija savo Šiaurės laivynui suteikė karinės apygardos statusą, išplėtė įvairias savo ginkluotųjų pajėgų rūšis ir siekdama apsaugoti savo strateginius pajėgumus atgaivino bastioninės gynybos koncepciją; kadangi didesnių NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Rytinėje dalyje atliko labai svarbų vaidmenį atgrasant Rusiją nuo destabilizavimo veiklos, įskaitant karinių pajėgų stiprinimą Vakarų karinėje apygardoje; kadangi žlugę susitarimai su Rusija dėl ginklų kontrolės (pvz., Rusijai pasitraukus iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ir Atviros oro erdvės sutarties) ir menka pažanga atsisakant branduolinių ginklų pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, taip pat Rusijos atsisakymas sudaryti naują sutartį dėl branduolinių ginklų uždraudimo kelia didelį susirūpinimą dėl ES piliečių saugumo; kadangi prie to prisideda pavojingas Rusijos branduolinių ir konvencinių ginklų arsenalo ir jų pernešimo priemonių atnaujinimas ir destabilizavimo technologijų sukūrimas (viršgarsinės raketos, torpedos ir pan., galinčios nešti branduolinį užtaisą);

L.  kadangi Kremliaus režimas visų pirma 2021 m. kovo ir balandžio mėn. iš esmės padidino savo karines pajėgas prie Ukrainos rytinės ir šiaurinės sienos su Rusija ir nuo 2014 metų tai yra didžiausia Rusijos karinių pajėgų koncentracija; kadangi Kremliaus režimas sustabdė kitų šalių karinių ir komercinių laivų teisę plaukti per dalį Juodosios jūros link Kerčės sąsiaurio, taip pažeisdamas JT jūrų teisės konvencija, kurios šalimi yra Rusija, garantuojamą laivybos teisę;

M.  kadangi Rusija teikia nuolatinę politinę ir ekonominę paramą neteisėtam ir smerktinam Aliaksandro Lukašenkos režimui Baltarusijoje; kadangi prezidento A. Putino politinės ir ekonominės investicijos į neteisėto A. Lukašenkos režimo išlikimą yra vienintelė priežastis, dėl kurios A. Lukašenka vis dar gali toliau brutaliai persekioti Baltarusijos gyventojus, reikalaujančius paisyti žmogaus teisių, surengti laisvus ir skaidrius rinkimus, laikytis teisinės valstybės ir teisingumo principų; kadangi pastarojo meto politiniai įvykiai Baltarusijoje ir Rusijoje turi daug bendrų bruožų ir abiejose šalyse vykstantys procesai daro viena kitai labai didelę įtaką; kadangi protestai prieš autoritarinį režimą ir reikalavimai vykdyti pokyčius Baltarusijoje įkvepia Rusijos gyventojus kelti panašius reikalavimus; kadangi Kremliaus valdžios institucijos vis intensyviau vykdo represijas prieš politinę opoziciją artėjant 2021 m. rugsėjo mėn. vyksiantiems Dūmos rinkimams, apribodamos ir užblokuodamos galimybę dalyvauti rinkimuose ir užkirsdamos kai kuriems opozicijos politikams kelią juose kandidatuoti, ir taip naikina politinę konkurenciją pavogdamos galimybę surengti sąžiningus rinkimus, kaip tai padarė Baltarusijos diktatūra 2020 m. rugpjūčio mėn.;

N.  kadangi prezidento V. Putino Rusija toliau stengiasi destabilizuoti ES šalis kandidates ir asocijuotąsias Rytų partnerytės šalis, siekdama sukurti kliūtis arba sustabdyti jų Euroatlantinės integracijos procesą; kadangi pasų išdavimo politika naudojama siekiant padidinti Rusijos tėvynainių skaičių ir de facto išplėsti Rusijos jurisdikciją ir taikyti ją jos okupuotose ir atsiskyrusiose teritorijose, visų pirma Padniestrėje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Donbase ir Krymo pusiasalyje; kadangi šiais veiksmais pažeidžiama tarptautinė teisė;

O.  kadangi pagal 2020 m. Rusijos konstitucines reformas buvo peržiūrėta Antrojo pasaulinio karo istorija „apvalant“ sovietų istoriją ir įvardijant Rusiją kaip Sovietų Sąjungos teisių perėmėją, nustatyta teisė imtis tarptautinės intervencijos ginant Rusijos tėvynainius ir uždraustos diskusijos dėl žemių, į kurias Rusija reiškia pretenzijas, grąžinimo užsienio šalims;

P.  kadangi ES turėtų atidžiai stebėti Rusijos poziciją ir dalyvavimą Afganistane, nes Rusija siekia išnaudoti Vakarų pajėgų išvedimą savo naudai ir užpildyti dėl to atsiradusį valdžios vakuumą;

Q.  kadangi ES valstybėms narėms, kurios leidžia turėti dvigubą pilietybę, gresia Rusijos pasų išdavimo politikos keliamas pavojus; kadangi ES valstybės narės, taikančios vadinamąjį „auksinių pasų“ režimą, sudaro sąlygas Kremliui lojaliems asmenims mėgautis europietiškos kokybės gyvenimu naudojant iš Rusijos gyventojų pavogtus pinigus ir plėsti korupciją ES;

R.  kadangi Rusija įgyvendina priešiškumu pasižyminčią „rusų pasaulio“ koncepciją, kad paruoštų dirvą intervencijai į trečiąsias šalis ginant rusų tėvynainius; kadangi „rusų pasaulio“ koncepcija skelbiama ES valstybių narių gimtosiomis kalbomis per valstybei priklausančias žiniasklaidos priemones, tokias kaip „Russia Today“ ir „Sputnik“; kadangi COVID-19 pandemija Kremliaus propagandoje naudojama stiprinant ES valstybių narių susiskaldymą, vaizduojant ES kaip nesugebančią įveikti pandemijos, skleidžiant abejones dėl Europos vaistų agentūros patvirtintų vakcinų, atgrasant ES gyvenančius žmones nuo vakcinacijos ir reabilituojant Rusijos įvaizdį tarp ES gyventojų, visų pirma populiarinant vakciną „Sputnik V“;

S.  kadangi įvairios vietos nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir radikalų grupės, įskaitant politinius judėjimus, gauna finansavimą iš Rusijos;

T.  kadangi Rusija toliau aktyviai veikia įvairiose pasaulio dalyse, įskaitant Vakarų Balkanus, Vidurio Aziją, Artimuosius Rytus, Šiaurės Afriką, Užsachario Afriką, Lotynų Ameriką ir Arkties regioną; kadangi Rusijos vyriausybė naudoja sukarintus dalinius („Vagnerio grupė“) diktatoriškiems režimams visame pasaulyje remti ir kenkia ES ir tarptautinės bendruomenės pastangoms sušvelninti konfliktus, kurti taiką ir užtikrinti stabilumą; kadangi Rusija aktyviai dalyvauja Vakarų Balkanų regiono, kuriam priklauso galimos naujos ES valstybės narės, ypač Serbijos, gyvenime; kadangi 2016 m. Juodkalnijoje Rusijos karinės žvalgybos valdyba (GRU) dalyvavo bandant užimti šalies parlamentą, nužudyti ministrą pirmininką, suformuoti prorusišką ir prieš NATO nukreiptą vyriausybę ir užkirsti kelią Juodkalnijos įstojimui į NATO;

U.  kadangi, kalbant apie ES, Kremliaus režimas, kaip įtariama, įtraukė aktyvius Rusijos žvalgybos pareigūnus organizuojant dviejų šaudmenų sandėlių sprogdinimus 2014 m., per kuriuos žuvo du Čekijos piliečiai ir buvo padaryta didelė materialinė žala; kadangi tie patys GRU agentai 2018 m. Jungtinėje Karalystėje taip pat kėsinosi nužudyti Sergejų ir Juliją Skripalius panaudodami karinę nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“; kadangi GRU agentai taip pat buvo apkaltinti pasikėsinimu 2015 m. nužudyti ginklų gamyklos savininką Emilianą Gebrevą ir du kitus asmenis Bulgarijoje, taip pat Zelimchaną Changošvilį, kurį 2019 m. Berlyne nužudė Rusijos operatyviniai darbuotojai; kadangi neteisėti Kremliaus režimo veiksmai Čekijos, Bulgarijos ir daugelio kitų ES valstybių narių teritorijose, Jungtinėje Karalystėje ir Rytų partnerystės šalyse yra esminis šių šalių suverenumo pažeidimas; kadangi Kremliaus režimas nėra linkęs bendradarbiauti tiriant šiuos nusikaltimus ir suteikia prieglobstį pagrindiniams įtariamiesiems;

V.  kadangi smerktina tai, kad Rusijos valdžios institucijos tyčia ar netyčia susitelkia į išskirtinę partnerystę su Kinija, nes tai gali tik susilpninti Rusijos Federaciją ir visą Europos žemyną, ir visų pirma sudaryti sąlygas Kinijos valdžios institucijoms plėsti savo dalyvavimą ir įtaką Vidurio Azijoje ir Sibire;

W.  kadangi Kremlius toliau vykdo dezinformaciją, propagandą ir hibridinį kišimąsi į ES vidaus politiką ir demokratinius procesus, o tai kelia grėsmę pagrindinėms ES vertybėms, t. y. pagarbai demokratijai, lygybei, teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms, ir gali pakenkti nacionalinių vyriausybių politikai, skleisti šmeižtą ir vaizduoti Vakarus kaip priešą, kurstyti neapykantą, nepakantumą ir nostalgiją sovietiniams laikams, perrašyti sovietų vykdytų nusikaltimų istoriją ir galiausiai didinti atotrūkį tarp Rusijos ir Europos, ypač anksčiau komunistiniam blokui priklausiusių šalių; kadangi ES ir jos valstybių narių institucijos, taip pat strateginės svarbos objektai ir demokratijos procesai, pvz., rinkimai, nuolat tampa Rusijos kibernetinių išpuolių taikiniais; kadangi Rusijos stačiatikių bažnyčios aukščiausioji valdžia remia Putino režimą; kadangi pagal Rusijos įstatymus leidžiama taikyti represijas religinėms grupėms, kurios laikomos ekstremistinėmis; kadangi reikalingas išsamus tyrimas dėl naujausių išvadų apie glaudžius ir nuolatinius Rusijos pareigūnų, įskaitant saugumo tarnybos narius, ir Ispanijos katalonų separatistų grupės atstovų ryšius; kadangi tai galėtų būti dar vienas Rusijos kišimosi į valstybių narių reikalus ir nuolatinių Rusijos mėginimų pasinaudoti bet kokiu klausimu, kuris jai leistų skatinti ES vidaus destabilizavimą, pavyzdys;

X.  kadangi dėl Vakarų sankcijų Rusijai, mažėjančių pajamų iš iškastinio kuro eksporto, nekonkurencingos ekonomikos, didelių išlaidų kariuomenei ir valstybinių socialinių išmokų Rusija susiduria su finansiniais sunkumais; kadangi 2020 m. korupcijos suvokimo indekse Rusija užėmė 129 vietą iš 180 šalių, o dėl masinės valstybės lygmens korupcijos nukenčia Rusijos gyventojams teikiamų viešų paslaugų, kurios toliau yra nepakankamai finansuojamos, įskaitant visuomenės sveikatos priežiūrą, kuri yra ypač svarbi per pandemiją, kokybė; kadangi beveik 19 milijonų Rusijos piliečių gyvena žemiau skurdo ribos;

Y.  kadangi Rusijos Federacija numatė sankcijas, be kita ko, Parlamento Pirmininkui Davidui Sassoli, Komisijos pirmininko pavaduotojai Věrai Jourovái ir šešiems kitiems ES valstybių narių pareigūnams ir kadangi šios sankcijos yra nepriimtinos ir nepagrįstos, nes neturi jokio teisinio pagrindo; kadangi Rusijos vyriausybė taip pat patvirtino vadinamųjų nedraugiškų šalių sąrašą, į kurį įtrauktos Čekija ir Jungtinės Amerikos Valstijos;

Z.  kadangi 2019 m. energetikos produktai sudarė daugiau nei 60 proc. ES importo iš Rusijos; kadangi ES turėtų sumažinti savo ekonomikos, ypač energetikos sektoriaus, priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo į ES rinkas, kuris dabar sudaro 48 proc. ir yra linkęs didėti; kadangi Europos žaliasis kursas yra pagrindinė ES geopolitinį saugumą užtikrinanti priemonė ir kadangi, remiantis Europos Komisijos prognozėmis, jei Europos žaliasis kursas bus įgyvendintas, numatoma, kad ES naftos ir gamtinių dujų importas po 2030 m. gerokai sumažės – palyginti su 2015 m. duomenimis, naftos importas sumažės 78–79 proc., o gamtinių dujų importas – 58–67 proc.;

AA.  kadangi Europos dujų suvartojimas pasiekė aukščiausią lygį ir šiuo metu išnaudojami ne visi dabartinio dujotiekio „Nord Stream“ pajėgumai; kadangi vienybę skaldantis kai kurių valstybių narių sprendimas tiesti dujotiekį „Nord Stream 2“ yra nesuderinamas su solidarumo ir pasitikėjimo vertybėmis, kuriomis grindžiama energetikos sąjunga; kadangi dujotiekis „Nord Stream 2“ nesuderinamas su Europos žaliojo kurso tikslais, t. y. iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti ES išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

AB.  kadangi ES turėtų raginti Rusiją užtikrinti laisvą ir nekliudomą prieigą prie vadinamųjų trofėjų archyvų, kurie 1944 ir 1945 m. iš Sovietų Sąjungos okupuotų teritorijų buvo perkelti į Maskvą, taip pat prie istorinių archyvų ir kultūros vertybių, kurias iš Europos šalių paėmė Rusijos imperija ir kurios šiuo metu saugomos Rusijoje;

AC.  kadangi teisinė valstybė, nepriklausomos teisminės institucijos ir laisva spauda yra atsparių demokratinių visuomenių kertinis akmuo;

AD.  kadangi Rusijos Federacija ne tik kelia išorės grėsmę Europos saugumui, bet ir vykdo represijas prieš savo pačios gyventojus; kadangi padėtis Rusijoje smarkiai blogėja dėl to, kad prezidentas V. Putinas vis dažniau vykdo represijas prieš demokratines jėgas, šių represijų tikslas – nutildyti savo šalies kritikus, politinę opoziciją ir kovos su korupcija aktyvistus, apriboti susirinkimų laisvę ir trukdyti jų ir Rusijos pilietinės visuomenės veiklai ir apie tai liudija tai, kad praėjus vos dviem savaitėms po Aleksejaus Navalno suėmimo Rusijos valdžios institucijos sulaikė daugiau nei 11 000 taikių demonstrantų, o nuo 2021 m. sausio mėn. iš viso sulaikyta daugiau kaip 15 000 Rusijos piliečių; kadangi Rusija toliau neteisėtai kalina savo piliečius ir taikosi į opozicijos lyderius, nepriklausomus žurnalistus, protestuotojus ir žmogaus teisių aktyvistus; kadangi kalinimo sąlygos Rusijoje išlieka apgailėtinos ir kadangi kalinami žmonės yra kankinami, bauginami ir fiziškai puolami;

AE.  kadangi Kremliaus režimas, priėmęs įstatymus dėl „užsienio agentų“ ir „nepageidautinų organizacijų“, leidžia stigmatizuoti asmenis, asociacijas ir žiniasklaidos priemones ir taip pažeidžia jų žmogaus teises, žodžio ir asociacijų laisvę, riboja piliečių teises įsipareigoti ir prisidėti prie Rusijos pilietinės visuomenės ir kelia pavojų jų asmeniniam saugumui; kadangi Kremliaus režimas dar labiau sugriežtino šiuos įstatymus numatydamas apribojimus taikyti ir asmenims arba subjektams, remiantiems „užsienio agentus“ ir „nepageidaujamas užsienio organizacijas“, taip sistemingai uždrausdamas pilietinės visuomenės nariams, žmogaus teisių NVO ir opozicijai dalyvauti 2021 m. Rusijos parlamento rinkimuose; kadangi visų pirma pagal 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. sausio mėn. priimtus naujus teisės aktus buvo praplėstas asmenų ir grupių, kuriuos galima pripažinti „užsienio agentais“, ratas, taip pat išplėsta „užsienio lėšų“ apibrėžtis ir reikalavimai ženklinti medžiagas; kadangi naujais, 2021 m. gegužės mėn. pateiktais įstatymo projektais buvo siekiama išplėsti įstatymo poveikį „nepageidaujamoms“ organizacijoms ir nustatyti atgaline data galiojančius draudimus galimiems kandidatams į Rusijos parlamentą; kadangi Rusijos valdžios institucijos toliau persekioja gyventojus dėl tariamų ryšių su grupėmis, kurios pagal pernelyg platų Rusijos kovos terorizmu įstatymą yra priskirtos ekstremistinėms grupėms; kadangi Rusijos valdžios institucijų sprendimas paskelbti Kovos su korupcija fondą, kuriam vadovauja Aleksejus Navalnas, ekstremistine organizacija yra nepagrįstas, diskriminacinis ir buvo priimtas siekiant tik vieno tikslo – sunaikinti opozicijos galimybes veiksmingai dalyvauti rinkimų kampanijose;

AF.  kadangi, remiantis žmogaus teisių centro „Memorial“ duomenimis, Rusijos valdžios institucijos šiuo metu kalina beveik 400 politinių kalinių, taip pažeisdamos Rusijos Federacijos įsipareigojimus pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnį, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsnį ir 1989 m. sausio 5 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos susitikimo Vienoje baigiamojo dokumento 23 straipsnį;

AG.  kadangi per pastaruosius du dešimtmečius buvo nemažai pasikėsinimų arba sėkmingų bandymų nužudyti režimo oponentus ir nepriklausomus žurnalistus pačioje Rusijoje arba užsienio šalyse, įskaitant Aną Politkovskają, Borisą Nemcovą, Aleksandrą Litvinenko, Sergejų ir Juliją Skripalius, Sergejų Protazanovą, Piotrą Verzilovą, Vladimirą Karą-Murzą, Aleksejų Navalną, Zelimchaną Changošvilį ir kitus; kadangi šių nusikaltimų organizatoriai išlieka nenustatyti ir jiems nepareikšti kaltinimai, nes nuolatinį visuomeninio nepritarimo užgniaužimą sustiprina policijos ir saugumo pajėgų nebaudžiamumas ir teismų nenoras baudžiamojon atsakomybėn traukti tikrųjų tų nusikaltimų vykdytojų; kadangi opozicijos atstovai sistemingai patiria vyriausybės arba vyriausybę palaikančios žiniasklaidos žodinių išpuolių, ad hominem kampanijų ir nužmoginančio puolimo; kadangi ESBO Parlamentinės Asamblėjos ataskaitoje dėl Boriso Nemcovo nužudymo prieita prie išvados, kad „pagrindinė nebaudžiamumo problemos priežastis yra ne Rusijos teisėsaugos sugebėjimai, bet politinės valios stoka“; kadangi ESBO Parlamentinės Asamblėjos ataskaitoje taip pat pažymima, kad išsamus nužudymo tyrimas „būtų pirmas žingsnis sprendžiant nebaudžiamumo problemą“ Rusijoje;

AH.  kadangi neteisėtais konstituciniais pakeitimais buvo ne tik nuo 2024 m. V. Putinui panaikinti prezidento kadencijų skaičiaus apribojimai, bet ir dar labiau suvaržyta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą Rusijoje, įskaitant tai, kad prezidentui suteikti įgaliojimai paskirti Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir inicijuoti visų federalinių teisėjų paskyrimą ir vyresniųjų federalinių teisėjų atleidimą;

AI.  kadangi žiniasklaidos laisvė Rusijoje prastėja dideliu tempu, nes Rusijos vyriausybė paspartino savo daug metų trunkančią kampaniją likviduoti pilietinę visuomenę ir nepriklausomą spaudą, grasindama tokioms organizacijoms kaip „Meduza“, „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“, „VTimes“, „Už žmogaus teises“, Europos demokratijos fondas ir „Atvira Rusija“, nustatydama didelę teisinę, reguliavimo ir biurokratinę naštą, atimdama prieigą prie visų finansavimo šaltinių, kurių nekontroliuoja vyriausybė ir jos sąjungininkai, apibūdinant jas tokiais epitetais kaip „užsienio agentas“ arba „nepageidaujama“, kurie naudojami siekiant diskredituoti šias grupes ir aukštus žurnalistikos ir žmogaus teisių principus, kuriems jie atstovauja ir be kurių Rusija negali būti demokratiška, klestinti ir laisva; kadangi žiniasklaidos erdvę Rusijoje kontroliuoja ir valdo valstybė, nėra visuomeninio transliuotojo, keletas likusių nepriklausomos žiniasklaidos šaltinių patiria finansinių sunkumų ir yra persekiojami, įskaitant fizinius išpuolius prieš žiniasklaidos darbuotojus ir jų įkalinimą; kadangi nuo 1992 m. Rusijoje nužudyti 58 žurnalistai; kadangi pagal „nepriklausomo interneto“ įstatymą vyriausybė gali blokuoti bet kokį interneto turinį; kadangi laisvas ir nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijų ir žiniasklaidos darbas yra demokratinės visuomenės, pagrįstos teisinės valstybės principo laikymusi, pamatas;

AJ.  kadangi pastarąjį dešimtmetį Rusijoje palaipsniui mažėjo galimybės nešališkai stebėti rinkimus, nes nesant nuostatų, reglamentuojančių tiesioginę rinkimus stebinčių piliečių akreditaciją, piliečiai yra priversti veikti kandidatų arba žiniasklaidos priemonių vardu, o tai prieštarauja pačiai nepriklausomos rinkimų priežiūros, kurią vykdo pilietinė visuomenė, idėjai ir nedera su tarptautiniais standartais; kadangi 2021 m. pasaulio laisvės ataskaitoje Rusija priskiriama „nelaisvų“ šalių kategorijai; kadangi piliečių pagrindinės laisvės Rusijoje yra apribotos ir rinkimų aplinka yra kontroliuojama, Rusijos gyventojai atgrasomi nuo dalyvavimo viešuose protestuose dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų, nustatytų tam, kad piliečiai gautų leidimą, ir dėl policijos smurto per taikius protestus;

AK.  kadangi šie įvykiai šalies viduje yra ženklas, kad padėtis gali dar labiau pablogėti artėjant 2021 m. rugsėjo mėn. Rusijos parlamento rinkimams, ir gali lemti tolesnes represijas prieš politinę opoziciją Rusijoje, įskaitant sunkius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi Rusijos valdžios institucijos pagrindinius parlamento rinkimų kampanijos opozicijos lyderius laiko kalėjime arba namų arešto sąlygomis; kadangi nuolatinės Rusijos valdžios institucijų represijos prieš opozicijos kandidatus piktnaudžiaujant registracijos procedūromis ir pasirinktinai taikantis į politinius oponentus ir pilietinės visuomenės organizacijas gatvėse ir teismuose sufabrikuojant bylas reiškia, kad apie sąžiningus parlamento rinkimus 2021 m. rugsėjo mėn. paprasčiausiai negali būti nė kalbos, nes tokiais veiksmais režimas Rusijoje naikina politinę konkurenciją ir pliuralistinę demokratiją;

AL.  kadangi dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar būsimi parlamento rinkimai bus laisvi ir sąžiningi;

AM.  kadangi Parlamentas daug kartų pareiškė esąs susirūpinęs dėl demokratijos padėties, dėl to, kad sistemingai nesilaikoma teisinės valstybės principo ir nepaisoma pagrindinių teisių ir principų, dėl mažėjančios erdvės nepriklausomiems nepritarimą reiškiantiems veikėjams ir išpuolių prieš žiniasklaidos laisvę Rusijoje; kadangi nepaliaujamai didėjančios Kremliaus sistemingai vykdomos represijos prieš opoziciją Rusijoje atvėrė visai tarptautinei bendruomenei akis ir kadangi ES privalo tam pasirengti ir parengti išsamią atsakomąją strategiją; kadangi visų pirma ES turi daryti vis didesnį spaudimą Kremliaus režimui prieš 2021 m. parlamento rinkimus ir po jų, kad apgintų Rusijos gyventojų teisę į laisvus rinkimus, kuriuose visos politinės partijos turėtų vienodas dalyvavimo teises ir lygias galimybes;

AN.  kadangi LGBTI+ bendruomenė įvairiose Rusijos Federacijos dalyse patiria plataus masto diskriminaciją, įskaitant priekabiavimą, kankinimą, įkalinimą ir žudymus, ir kadangi padėtis ypač pavojinga Čečėnijoje, nes joje 2017 m. pradėtas apsivalymas nuo LGBTI+ asmenų, sulaikant ir kankinant dešimtis asmenų ir nužudant bent du, priverčiant daug žmonių ieškoti saugaus prieglobsčio užsienyje; kadangi pagal dabartinius įstatymus draudžiama bet kokia vieša diskusija „netradicinių seksualinių santykių“ klausimais; kadangi po neteisėtų konstitucinių pakeitimų buvo priimti teisės aktai, kuriais daromas neigiamas poveikis LGBTI+ asmenų teisėms, įskaitant teises tuoktis ir auginti vaikus;

AO.  kadangi Rusijoje toliau esama didelių trūkumų oficialiai reaguojant į plačiai paplitusį smurtą dėl lyties ir smurtą šeimoje, įskaitant pakankamos nukentėjusiųjų apsaugos ir teisių gynimo priemonių nebuvimą; kadangi įstatymo projekte dėl smurto šeimoje, pasiūlyto 2019 m. lapkričio mėn., nebuvo pateikta išsamios smurto šeimoje apibrėžties; kadangi 2020 m. pradžioje parlamentas atsisakė prioritetinės įstatymo projekto peržiūros, todėl projektas dar neišnagrinėtas; kadangi Rusijos ombudsmenas pažymėjo, kad per COVID-19 pandemiją smurtas šeimoje pasiekė piką, o per pavasario izoliacijos laikotarpį pranešimų apie smurto šeimoje atvejus sulaukta daugiau nei dvigubai daugiau; kadangi dėl to ES strategijoje dėl Rusijos turėtų būti sprendžiami didėjančios diskriminacijos ir lyčių nelygybės, taip pat moterų teisių, LGBTI+ ir kitų mažumų teisių Rusijoje klausimai;

AP.  kadangi demokratiška Rusijos pertvarka yra svarbiausias ES geopolitinio saugumo interesas ir kadangi Rusijos prezidentas V. Putinas išlieka didžiausia Europos saugumo problema;

AQ.  kadangi savo 2020 m. rugsėjo 17 d., 2021 m. sausio 21 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. rezoliucijose Parlamentas paragino Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį persvarstyti ES politiką Rusijos atžvilgiu, įskaitant penkis pagrindinius principus, dėl kurių susitarta 2016 m., pabrėžiant, kad būsimi ES santykiai su Rusija priklausys nuo Rusijos demokratiškos pertvarkos spartos (arba jos nebuvimo); kadangi jis taip pat paragino ES institucijas parengti naują visapusišką strateginį požiūrį, darant prielaidą, kad bet koks dialogas su Rusija turi būti grindžiamas tarptautinės teisės ir žmogaus teisių paisymu;

AR.  kadangi atnaujintoje ES strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į įvairius scenarijus, galimus įvykius ir aiškų atsaką į Rusijos daromus tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant veiksmingas priemones, apsaugančias nuo Rusijos kišimosi ir dezinformacijos sklaidos, ir, kai įmanoma, selektyvaus bendradarbiavimo priemones; kadangi Parlamentas taip pat paprašė Tarybos nedelsiant pradėti rengti ir priimti būsimiems santykiams su demokratiška Rusija skirtą ES strategiją, įskaitant platų paskatų ir sąlygų pasiūlymą siekiant stiprinti laisvei ir demokratijai palankias vidaus tendencijas;

AS.  kadangi penki pagrindiniai ES santykių su Rusija principai neleido Kremliaus režimui vykdyti tolesnės agresijos prieš Ukrainą, tačiau jais nieko nepasakoma apie prezidento V. Putino vykdomų represijų prieš Rusijos gyventojus suvaržymą; kadangi penki pagrindiniai ES santykių su Rusija principai tebegalioja kaip veikiantis pagrindas, tačiau jie turi būti suderinti su faktine strategija, kuria siekiama įgyvendinti ES santykių su Rusija tikslus, be kita ko, kovojant su dabartine priešiška Kremliaus politika ir atgrasant nuo tolesnės agresijos prieš kaimynes, taip pat ir numatant rimtesnes karinių veiksmų, įskaitant tarpininkų ir samdinių veiksmus, užsienio šalyse pasekmes; kadangi, atsižvelgiant į tai, jog nėra tikimybės, kad bus didelių teigiamų pokyčių dabartinėje Rusijos vadovybėje, penki principai turėtų būti papildyti siekiant apriboti prezidento V. Putino represijas prieš Rusijos gyventojus ir platesnę Kremliaus destabilizavimo veiklą;

AT.  kadangi naujojoje ES strategijoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama „atsako, pažabojimo ir ryšių palaikymo“ (angl. push back, contain and engage) principams, kuriais siekiama stiprinti ES gebėjimą kovoti su Kremliaus keliamomis grėsmėmis, ypač Rytų partnerystės regione, įskaitant Baltarusiją, taip pat ir pačioje Rusijoje, ginant žmogaus teises ir padedant Rusijai persitvarkyti ir tapti demokratiška šalimi vadovaujantis principu „pirmiausia – demokratija“; kadangi ES visaapimantis pagrindinis tikslas turėtų būti santykių su Rusijos Federacija stiprinimas tokiu būdu, kad visose ES ir kaimyninėse šalyse būtų išsaugota taika, stabilumas, saugumas, gerovė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas, kad būtų paisoma tarptautinės teisės ir kad žmogaus teisės ir teisinė valstybė išliktų pagrindiniais principais; kadangi iš naujausių įvykių Rusijoje matyti, kad ES strategija Rusijos atžvilgiu turėtų būti daug aktyvesnė ir apimti aiškiai apibrėžtą „bendradarbiavimo“ aspektą, kuris turėtų būti orientuotas ne tik į tradicinį vadinamąjį selektyvų bendradarbiavimą su Kremliumi, bet veikiau „strateginį“ bendradarbiavimą su Rusijos pilietine visuomene, siekiant padėti pertvarkyti Rusiją, kad ji taptų demokratiška šalimi;

AU.  kadangi ES strategijos dėl Rusijos pagrindas turėtų būti parama laisvei ir demokratijai; kadangi tokia strategija turėtų atitikti ES saugumo interesus ir pasiūlyti Rusijai konstruktyvų dialogą; kadangi konstruktyvūs santykiai vis tiek atitiktų ES ir Rusijos bei jų gyventojų interesus; kadangi vis dar esama galimybės bendradarbiauti siekiant turėti bendrų interesų, spręsti problemas ir strateginius iššūkius, pvz., klimato politikos ar kovos su terorizmu, sykiu puoselėjant žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos vertybes, ir užtikrinti, kad būsimas dvišalių santykių stiprinimas priklausytų nuo to, ar Rusijos Federacija vykdys savo įsipareigojimus žmogaus teisių ir demokratijos srityje pagal savo Konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus;

AV.  kadangi tuo pačiu metu ES privalo daugiau dėmesio skirti savo patikimumo išsaugojimui viduje atsižvelgiant į elgesį, orientuotą į vertybes, ir daug tiesiau ir sąžiningiau laikytis teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, nes policijos smurtas, pasenę baudžiamieji įstatymai ir priešinimasis lyčių lygybei bei įvairovei kai kuriose valstybėse narėse kenkia jos reputacijai ir patikimumui užsienyje; kadangi ES taip pat privalo parodyti, kad panašių įsipareigojimų tikisi iš visų partnerių, atskleisdama tarptautinės teisės pažeidimus, nuolat taikydama atitinkamas griežtas priemones ir susilaikydama nuo dvigubų standartų taikymo vertinant tokius pažeidimus;

AW.  kadangi ES valstybių narių vienybė yra geriausia politika siekiant atgrasyti Rusiją nuo destabilizuojančių ir ardomųjų veiksmų Europoje; kadangi, spręsdama, kaip koordinuoti atnaujintą strategiją, visų pirma tokiose strateginėse srityse kaip Europos gynybos sąjunga, Europos energetikos sąjunga, kibernetinė gynyba, kibernetinis terorizmas ir strateginės komunikacijos priemonės, ES turėtų būti vieningesnė, nes Rusijos politika jos atžvilgiu jau ilgą laiką yra nustūmusi ES institucijas į šalį ir pirmenybę teikianti dvišaliams santykiams su valstybėmis narėmis, siekdama parodyti ir padidinti ES vidaus susiskaldymą; kadangi konstruktyviam dialogui su Rusijos valdžios institucijomis palaikyti reikėtų glaudesnio valstybių narių koordinavimo, bendradarbiavimo ir vienybės, taip pat daugiau ryžtingumo ir tvirtumo reaguojant į bet kokias Maskvos provokacijas ir agresiją, kad būtų užtikrinta tvirtumo ir atvirumo dialogui bendro intereso klausimais pusiausvyra;

AX.  kadangi ES strategijoje dėl Rusijos turėtų būti remiamas Rusijos kelias siekiant tapti demokratiška šalimi: i) patraukiant iš Kremliaus ir jam artimos aplinkos asmenis, kurie yra pasirengę suklastoti ar papirkti rinkimus arba daryti kitus didelius nusikaltimus žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms Rusijoje ir artimiausiose ES kaimyninėse šalyse, ir nustatant jiems baudžiamąsias sankcijas, ii) teikiant pagalbą Rytų partnerystės šalims: pasiūlant plataus masto ES integracijos politiką ir kuriant ES strateginės atsakomybės ir geopolitinio lyderiavimo gebėjimus, kurie yra reikalingi tokiai politikai įgyvendinti, ir iii) parengiant bendradarbiavimo su prodemokratiška Rusijos visuomene strategiją, kad būtų nustatyta būsimų santykių su demokratiška Rusija kryptis;

AY.  kadangi sėkminga, klestinti ir demokratiška ES rytų kaimynystė, Kremliaus manymu, kelia grėsmę prezidento V. Putino režimo stabilumui, nes gali suteikti paprastiems Rusijos gyventojams „švelniąją galią“; kadangi dėl šios priežasties ES rytų kaimynystės demokratija yra naudinga toms šalims bei ES ir turi esminę reikšmę tolesnei Rusijos demokratizacijai; kadangi tikrasis Kremliaus tikslas, susijęs su konfliktais šiame regione, yra delegitimizuoti demokratinį pokytį, kuriuo perduodama valdžia, siekiant užkirsti kelią sėkmingam šių valstybių vystymuisi, diskredituoti liberaliąją demokratiją ir eksportuoti pačios Rusijos galios sistemą;

AZ.  kadangi ES turėtų siekti ilgalaikės strategijos dėl Rusijos, kuri būtų grindžiama prielaida, kad, kaip ukrainiečiai ir baltarusiai, Rusijos gyventojai gali siekti pertvarkyti savo šalį, kad ji taptų demokratiška; kadangi Rusijos grįžimas į demokratiją priklausys nuo Rusijos gyventojų valios; kadangi ES turi būti pasirengusi padėti Rusijos piliečiams, norintiems gyventi demokratinėje šalyje;

BA.  kadangi reikia stiprinti ES, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį ir ES institucijų užsienio politikos kompetenciją;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai kartu su valstybėmis narėmis persvarstyti ES politiką Rusijos atžvilgiu, įskaitant penkis pagrindinius principus, ir parengti išsamią ES strategiją Rusijos atžvilgiu, grindžiamą šiais principais ir veiksmais:

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rytų partnerystės šalių ir G 7 šalių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 234, 2016 6 28, p. 14. (2) OL C 407, 2016 11 4, p. 74. (3) OL C 263, 2018 7 25, p. 109. (4) OL C 28, 2020 1 27, p. 97. (5) OL C 224, 2018 6 27, p. 58. (6) OL C 23, 2021 1 21, p. 7. (7) OL C 171, 2021 5 6, p. 25. (8) OL C 255, 2021 6 29, p. 54. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0232. (10) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0018. (11) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0159. (12) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0291.