2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sąžiningų darbo sąlygų, teisių ir socialinės apsaugos skaitmeninių platformų darbuotojams. Naujos užimtumo formos, susijusios su skaitmenine plėtra (2019/2186(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo(1),
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje(2),
– atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų(3),
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR)(4),
– atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,
– atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių(5),
– atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 24 d. Tarybos išvadas „Darbo ateitis: Europos Sąjunga propaguoja TDO šimtmečio deklaraciją“(6),
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 13 d. Tarybos išvadas „Kintantis darbo pasaulis: naujų darbo formų apmąstymas ir poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai“(7),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (COM(2020)0825),
– atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingų ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas) (COM(2020)0842),
– atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),
– atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),
– atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikatą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (COM(2020)0014),
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),
– atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 24 d. Komisijos konsultacinį dokumentą „Pirmasis konsultacijų su socialiniais partneriais pagal SESV 154 straipsnį dėl galimų veiksmų sprendžiant sunkumus, susijusius su darbo sąlygomis skaitmeninėse platformose, etapas“ (C(2021)1127),
– atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl teisės atsijungti(8),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti(9),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl 2020 m. euro zonos užimtumo ir socialinės politikos(10),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų etinių aspektų sistemos(11),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: bendrosios rinkos veikimo gerinimas“(12),
– atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių(13),
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos(14),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(15),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės(16),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl interneto platformų ir bendrosios skaitmeninės rinkos(17),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo(18),
– atsižvelgdamas į Komisijos nario Nicolaso Schmito 2019 m. rugsėjo 10 d. įgaliojamąjį raštą ir 2021 m. Komisijos darbo programą,
– atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Deramas darbas platformų ekonomikoje“,
– atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto 2019 m. gruodžio 5 d. nuomonę „Europos reguliavimo priemonių sistema bendro vartojimo ekonomikai“,
– atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo(19),
– atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos rekomendaciją Nr. 198 dėl darbo santykių,
– atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 13 d. Komisijos tyrimą „Faktų apie skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas rinkimo tyrimas“,
– atsižvelgdamas į Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) ataskaitą „Kintantis darbo ir įgūdžių pobūdis skaitmeniniame amžiuje“,
– atsižvelgdamas į Komisijos JTC ataskaitą „Skaitmeninių platformų darbuotojai Europoje“,
– atsižvelgdamas į tyrimą „Skaitmeninių platformų ekonomika ir mažų garantijų darbas“, kurį 2020 m. rugsėjo 11 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas(20),
– atsižvelgdamas į Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato 2017 m. gruodžio 7 d. paskelbtą tyrimą „Socialinė darbuotojų apsauga platformų ekonomikoje“(21),
– atsižvelgdamas į CEDEFOP 2020 m. rugsėjo 24 d. ataskaitą „Įgūdžių ugdymas ir derinimas interneto platformų ekonomikoje“ (angl. Developing and matching skills in the online platform economy),
– atsižvelgdamas į CEDEFOP 2020 m. liepos 30 d. informacinį pranešimą „Darbas ir mokymasis internetu koronaviruso laikotarpiu“ (angl. Online working and learning in the coronavirus era),
– atsižvelgdamas į EUROFOUND 2018 m. rugsėjo 24 d. tyrimą „Užimtumas ir darbo sąlygos atsižvelgiant į atrinktas darbo skaitmeninėse platformose rūšis“ (angl. Employment and working conditions of selected types of platform work),
– atsižvelgdamas į EUROFOUND 2019 m. rugsėjo 23 d. politinį informacinį dokumentą „Darbas skaitmeninėse platformose: kuo didesnis potencialo panaudojimas kartu užtikrinant standartus?“ (angl.Platform work: Maximising the potential while safeguarding standards?),
– atsižvelgdamas į EUROFOUND 2020 m. rugsėjo 21 d. tyrimo ataskaitą „Atgal į ateitį: politikos orientyrai darbo skaitmeninėse platformose scenarijuose“ (angl. Back to the future: Policy pointers from platform work scenarios),
– atsižvelgdamas į EUROFOUND platformų ekonomikos internetinę duomenų saugyklą(22),
– atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2017 m. lapkričio 7 d. tyrimą „Darbuotojų apsauga interneto platformų ekonomikoje: ES reguliavimo ir politikos poslinkių apžvalga“,
– atsižvelgdamas į TDO 2021 m. vasario 23 d. ataskaitą „Užimtumas pasaulyje ir socialinė perspektyva 2021 m.: skaitmeninio darbo platformų įtaka keičiant darbo pasaulį“ (angl. World Employment and Social Outlook 2021: The role of digital labour platforms in transforming the world of work),
– atsižvelgdamas į TDO 2018 m. rugsėjo 20 d. ataskaitą „Skaitmeninės darbo platformos ir darbo ateitis: siekiant deramo darbo interneto pasaulyje“ (angl. Digital labour platforms and the future of work: Towards decent work in the online world),
– atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 21 d. TDO šimtmečio deklaraciją dėl darbo ateities,
– atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto leidinį „2020 m. lyčių lygybės indeksas: skaitmeninimas ir darbo ateitis“ (angl. Gender Equality Index 2020: Digitalisation and the future of work),
– atsižvelgdamas į organizacijos „Data&Society“ 2019 m. vasario mėn. ataskaitą „Darbo vietos stebėjimas ir sekimas“ (angl. Workplace Monitoring & Surveillance) ir „Algoritminis valdymas darbo vietoje“ (angl. Algorithmic Management in the Workplace),
– atsižvelgdamas į Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato 2020 m. gruodžio 23 d. paskelbtą tyrimą „Duomenų subjektai, skaitmeninis sekimas, DI ir darbas ateityje“(23),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0257/2021),
A. kadangi platformų darbuotojai – tai asmenys, kurie dirba arba teikia paslaugas naudodamiesi skaitmenine darbo platforma, o jų darbui taikoma didesnė arba mažesnė kontrolė; kadangi atitinkamai platformoje gali dirbti tiek darbuotojai, tiek iš tikrųjų savarankiškai dirbantys asmenys;
B. kadangi skaitmeninė darbo platforma – tai bendrovė, kuri, taikydama daugiau ar mažiau kontrolės. tarpininkauja arba teikia užsakomąsias paslaugas, kurių prašo individualūs klientai arba įmonės ir kurias tiesiogiai ar netiesiogiai teikia asmenys, nepriklausomai nuo to, ar tokios paslaugos teikiamos vietoje ar internetu;
C. kadangi darbas skaitmeninėse platformose – tai pagal užsakymą ir už atlygį skaitmeninių platformų darbuotojų atliekamas darbas ir teikiamos paslaugos nepriklausomai nuo darbuotojų įdarbinimo statuso, skaitmeninės darbo platformos tipo (paslaugos teikiamos vietoje ar internete) arba reikiamo kvalifikacijos lygio;
D. kadangi trūksta pakankamų ir naujų visos Europos duomenų apie darbą platformose ir kadangi duomenų rinkimo metodika valstybėse narėse skiriasi, todėl sunku nustatyti darbo platformose mastą ir susijusių darbuotojų skaičių; kadangi tolesnis darbo platformose augimas darbo rinkoje laikomas labai tikėtinu;
E. kadangi darbas skaitmeninėse platformose gali padėti kurti naujas darbo vietas, didinti pasirinkimo galimybes, suteikti papildomų pajamų ir sumažinti kliūtis patekti į darbo rinką; kadangi darbas platformose gali sudaryti palankesnes sąlygas išteklių lankstumui ir optimizavimui ir sukurti naujų galimybių tiek skaitmeninėse darbo platformose, tiek per jas dirbantiems asmenims ir klientams, taip pat gali padėti derinti paslaugų paklausą ir pasiūlą; kadangi su skaitmeninėmis priemonėmis susijusios inovacijos yra būtina sąlyga skaitmeninių platformų darbui ir jos gali padėti paskatinti augimą krizės ir atsigavimo laikotarpiu; kadangi darbas platformose gali suteikti privalumų studentams ir tiems, kurie tuo pačiu metu nori derinti studijas ir darbą, taip pat suteikti galimybių įsidarbinti nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams (NEET) ir mažiau įgūdžių turintiems asmenims;
F. kadangi darbas skaitmeninėse platformose jokiu būdu negali apsiriboti tik žmonių pervežimu ar maisto pristatymu, nes jis apima ir kitas profesionalų atliekamas užduotis, namų ūkio užduotis ir labai smulkias užduotis;
G. kadangi darbas skaitmeninėse platformose padeda patekti į darbo rinką šiuolaikiškais užimtumo būdais ir skatina plėtoti technologijas, kad skaitmenines platformas būtų lengviau naudoti ir jos taptų prieinamesnės įmonėms ir vartotojams;
H. kadangi darbas skaitmeninėse platformose taip pat kelia susirūpinimą dėl mažų garantijų ir blogų darbo sąlygų, galimybės gauti adekvačią socialinę apsaugą nebuvimo arba sunkumų ją gauti, nesąžiningos konkurencijos, nedeklaruojamo darbo, fragmentiškų ir nenuspėjamų pajamų ir darbo grafikų, taip pat darbuotojų sveikatos ir saugos priemonių trūkumo, visų pirma vietoje dirbančių žemesnės kvalifikacijos skaitmeninių platformų darbuotojų ir labai smulkias užduotis atliekančių darbuotojų atveju, ir tai dar kartą parodė COVID-19 krizė; kadangi prie šios padėties prisideda klaidingas darbuotojų priskyrimas savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai;
I. kadangi per COVID-19 krizę paaiškėjo, kokį svarbų vaidmenį atlieka skaitmeninių platformų darbuotojai užtikrindami tūkstančių mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) veiklos tęstinumą visoje ES, palaikydami labai reikalingą sąsają tarp pagrindinių sektorių, pvz., maitinimo ir transporto paslaugų sektorių, ir vartotojų, o platformų modelis kai kuriems platformų darbuotojams padėjo išlaikyti nuolatines pajamas; kadangi daugiau kaip 60 proc. ES gyventojų teigia, kad net po COVID-19 krizės jie neketina nustoti naudotis internetinėmis paslaugomis, be kita ko, pavyzdžiui, galimybe užsisakyti maisto internetu(24); kadangi pagal nestandartinius susitarimus dirbančių asmenų sveikatai kyla didesnis pavojus nei dirbančių standartinį darbą(25), o ypač platformų darbuotojams dėl jų atliekamo darbo ypatybių dažnai kyla pavojus sveikatai ir saugai, pvz., dviratininkams, kurie yra pažeidžiami eismo dalyviai ir dažnai dirba nepalankiomis ir sudėtingomis oro sąlygomis bei patiria spaudimą greitai ir efektyviai dirbti; kadangi skaitmeninių platformų darbas neturėtų lemti nepatikimų darbo sąlygų, nesaugumo ar pavojaus sveikatai ir saugai; kadangi skaitmeninių platformų darbuotojai, kurių pajamos dėl pandemijos sumažėjo, dažnai negalėjo pasinaudoti pajamų rėmimo priemonėmis, o tai tik parodo jų socialinės apsaugos galimybių trūkumą; kadangi vietoje dirbantys platformų darbuotojai patiria didesnę užsikrėtimo COVID-19 riziką;
J. kadangi, jeigu nebus imtasi atitinkamų veiksmų, dėl minėtų pavojų gali iškilti grėsmė visam Europos socialinės rinkos ekonomikos modeliui ir Europos socialinių teisių ramsčio tikslams; kadangi vystantis technologijoms gali atsirasti sprendimų, kaip pritaikyti Europos socialinį modelį XXI amžiaus realijoms;
K. kadangi 2019 m. skaitmeninės darbo platformos visame pasaulyje sukūrė mažiausiai 52 mlrd. USD pajamų; kadangi apie 70 procentų sukurtų pajamų buvo gautos vos dvejose šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose (49 proc.) ir Kinijoje (22 proc.), o Europoje (11 proc.) ir kituose regionuose (18 proc.) ši dalis buvo daug mažesnė(26);
L. kadangi darbas skaitmeninėse platformose apima įvairias situacijas ir pasižymi didele vykdomos veiklos įvairove; kadangi yra įvairių darbo skaitmeninėse platformose kategorijų, pavyzdžiui, virtualus darbas ar darbas vietoje, kuriam reikia aukštos arba žemos kvalifikacijos, už kurį mokama pagal atliktą užduotį arba mokama už darbo valandas, kuris atliekamas kaip antrinė ar pirminė veikla, ir kadangi skaitmeninių platformų darbuotojų profilis ir pačių skaitmeninių platformų tipai yra labai skirtingi; kadangi, EUROFOUND duomenimis(27), 2017 m. darbas vietoje teikiant profesines paslaugas, pristatymo paslaugas ir keleivių vežimo bei namų ūkio paslaugas buvo būdingiausi darbo platformose atrinktose valstybėse narėse bruožai;
M. kadangi dauguma skaitmeninių platformų darbuotojų turi dar vieną darbą arba kitą pajamų šaltinį; kadangi paprastai skaitmeninių platformų darbuotojams mokama mažai, tačiau kai kurie iš jų gauna palyginti geras pajamas; kadangi skaitmeninių platformų ekonomikoje dirbantys asmenys paprastai yra jaunesni ir turintys aukštesnį išsilavinimą nei didžioji gyventojų dalis(28);
N. kadangi platformų darbuotojai paprastai priskiriami oficialiai savarankiškai dirbantiems asmenims, neatsižvelgiant į faktinę jų užimtumo padėtį ir į tai, kad jie dažnai neturi savarankiškai dirbantiems asmenims būdingo profesinio nepriklausomumo lygio; kadangi dėl šios priežasties daugelis skaitmeninių platformų darbuotojų negali pasinaudoti lygiaverte socialine apsauga, darbuotojų teisėmis ar sveikatos ir saugos sąlygomis, kurios jų atitinkamoje valstybėje narėje yra užtikrinamos darbo sutartimis ar darbo santykiais; kadangi tokiu atveju skaitmeninės darbo platformos nemoka socialinio draudimo įmokų; kadangi nedidelė dalis platformų darbuotojų turi darbuotojo arba laikinojo darbuotojo statusą; kadangi daugelyje teismo ir administracinių sprendimų dėl vietoje atliekamo darbo platformose, visų pirma transporto ir maisto pristatymo sektoriuose keliose valstybėse narėse, įskaitant aukščiausiosios instancijos nacionalinius teismus ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) sprendimus, patvirtinta, kad tarp platformų ir platformų darbuotojų esama darbo santykių, grindžiamų jų veikla ir sąsaja su platforma, ir taikomos atitinkamos teisės ir priklausančios išmokos; kadangi darbuotojai turėtų turėti paprastų priemonių, kad išsiaiškintų ir patvirtintų savo užimtumo statusą, ir neturėtų būti įpareigoti ginti savo teises teismo proceso metu;
O. kadangi dėl netinkamo kai kurių platformų darbuotojų priskyrimo savarankiškai dirbantiems asmenims platformų veikloje atsiranda netikrumo ir darbuotojai netenka galimybių naudotis darbo teisėmis, socialine apsauga, teisėmis į išmokas ir taikyti atitinkamas taisykles; kadangi tikėtina, kad ateityje darbas platformose ar panašūs užimtumo modeliai ir skaitmeninimas turės įtakos vis daugiau sektorių, pvz., paslaugų teikimo, transporto, žmogiškųjų išteklių, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros, asmeninių ir namų ūkio paslaugų ir turizmo; kadangi skaitmeninių technologijų plėtra daugelyje sektorių, ypač internetinė prekyba ir paslaugos, suteikia galimybių, tačiau kelia ir pavojų įmonėms bei darbuotojams;
P. kadangi naujos užimtumo formos turėtų išlikti tvarios ir teisingos, o darbas skaitmeninėse platformose turėtų būti grindžiamas Sąjungos vertybėmis, etika ir į žmogų orientuotu požiūriu, kai skaitmeninės technologijos tėra įrankis; kadangi šiuo atžvilgiu labai svarbu, kad įgyvendinant skaitmeninę pertvarką kiekvienas Europos pilietis įgytų skaitmeninių įgūdžių;
Q. kadangi didelis lankstumas yra vertinamas kaip vienas iš didžiausių darbo skaitmeninėse platformose pranašumų;
R. kadangi valstybės narės parengė skirtingus metodus, lėmusius nevienodas taisykles ir iniciatyvas, o dėl to atsirandantis netikrumas daro neigiamą poveikį darbuotojams, įmonėms, įskaitant platformas, ir vartotojams; kadangi, siekiant įveikti dėl to atsirandantį teisinį netikrumą, užtikrinti ir pagerinti platformų darbuotojų teises, darbo sąlygas ir socialinės apsaugos galimybes, padidinti tvarių darbo skaitmeninėse platformose modelių teikiamą inovacijų potencialą ir užtikrinti vienodas sąlygas su „tradiciniais“ ekonominės veiklos vykdytojais reikia Europos lygmens teisėkūros iniciatyvos; kadangi dauguma skaitmeninių platformų veikia skirtingose ES šalyse ir dažnai nėra įsisteigusios šalyje, kurioje jų darbuotojai vykdo veiklą;
S. kadangi Europos lygmeniu nėra „darbuotojo“ apibrėžties, nors ESTT praktikoje apibrėžti darbuotojo ir savarankiškai dirbančio asmens statuso nustatymo kriterijai; kadangi užimtumo ypatybės, leidžiančios jį pripažinti darbo santykiais arba darbo sutartimi, valstybėse narėse skiriasi ir yra nacionalinei kompetencijai priklausantis klausimas; kadangi specialus trečias skaitmeninių platformų darbuotojų statusas dar labiau iškreiptų konkurenciją tarp skaitmeninio darbo platformų ir tradicinės ekonomikos įmonių, ypač MVĮ, ir nebūtų suderinamas su darbuotojų ir tikrai savarankiškai dirbančių asmenų nacionaline klasifikacija valstybėse narėse, o tai turėtų nenuspėjamų teisinių, administracinių ir juridinių pasekmių bei sukeltų darbo rinkos segmentacijos pavojų; kadangi platformų darbuotojai turėtų būti priskirti darbuotojų arba iš tikrųjų savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai pagal jų faktinę padėtį ir turėtų galėti naudotis atitinkamomis teisėmis ir sąlygomis; kadangi paneigiama darbo santykių prezumpcija ir užimtumo statuso įrodinėjimo pareigos perkėlimas palengvintų teisingą platformų darbuotojų klasifikavimą, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai darbuotojai ginčija savo darbo statuso klasifikavimą teisiniuose ar administraciniuose procesuose, šalis, kuri, kaip teigiama, yra darbdavys, turi įrodyti, kad nėra darbo santykių pagal nacionalinius apibrėžimus, kaip nustatyta atitinkamos valstybės narės teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse; kadangi paneigiama darbo santykių prezumpcija neturėtų lemti automatiško visų platformų darbuotojų priskyrimo darbuotojams;
T. kadangi turėtų būti užtikrintas esamų nuostatų taikymas, visų pirma Direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų ir Reglamento dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo;
U. kadangi MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas ir sudaro 99 proc. visų ES įmonių;
V. kadangi darbas skaitmeninėse platformose atkartoja bendros darbo rinkos lyčių nelygybę, pvz., vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir lyčių pasiskirstymą pagal profesijas ar sektorius(29); kadangi darbas platformose gali suteikti galimybę padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje; kadangi vis dėlto moterų ir vyrų skaičius įvairių tipų paslaugų ir platformose skiriasi: vyrai dažniau dirba platformose, kurioms būdingas didesnis darbuotojų savarankiškumas, o moterys dažniau dirba mažų garantijų darbą platformose, o jų savarankiškumas yra ribotas; kadangi svarbių priežiūros ir šeimos pareigų turintys asmenys atsiduria nepalankioje padėtyje ir tai jiems, ypač moterims, gali turėti neigiamų padarinių(30); kadangi skaitmeninių platformų darbuotojoms moterims, visų pirma vairuotojoms ir valymo bei priežiūros paslaugas privačiuose būstuose teikiančioms moterims, gali kilti didesnė rizika tapti seksualinio priekabiavimo ir smurto dėl lyties aukomis(31) ir jos gali nepranešti apie tai, nes trūksta pranešimo priemonių, nėra bendraujama su vadovaujančiu žmogumi arba baiminamasi prasto reitingo ir ateityje negausimo darbo;
W. kadangi darbas platformose nuo savo atsiradimo pradžios sparčiai populiarėja, o šį procesą skatina skaitmeninių technologijų plėtra pastaraisiais metais, ir kadangi šis darbas suteikia darbuotojams, klientams ir verslo įmonėms naujų galimybių ir platesnį pasirinkimą, kiek tai susiję su darbo santykių, įskaitant darbą ir paslaugų teikimą, vieta, laiku, lankstumu ir dažnumu; kadangi, remiantis TDO pasauline ataskaita, daugumos vietoje dirbančių darbuotojų ir trečdalio internetu dirbančių darbuotojų darbas skaitmeninėse darbo platformose yra pagrindinis jų pajamų šaltinis (tai dažniau pasakytina apie besivystančias šalis ir moteris)(32); kadangi, vis dėlto, ES jis kol kas sudaro mažą dalį bendros darbo rinkos, kurioje, 2019 m. duomenimis, apytikriai dirba 11 proc. ES darbuotojų, bent kartą suteikusių paslaugas vietoje arba internetinėse darbo platformose, ir tik 1,4 proc. jų ši veikla yra pagrindinis darbas(33); kadangi skaitmeninimo naudą turi plačiai ir teisingai jausti skaitmeninės platformos, jų darbuotojai, klientai ir apskritai visuomenė; kadangi būtina užtikrinti stiprias apsaugos priemones, kad skaitmeninėse platformose būtų sudarytos deramos darbo sąlygos ir būtų užkirstas kelias darbo rinkos segmentacijai;
X. kadangi platformos, kurios veikia kaip darbdaviai, turėtų laikytis visų darbdavių prievolių ir laikytis savo sektoriaus įsipareigojimų;
Y. kadangi skaitmeninėse darbo platformose naudojamos jų verslo modelį sudarančios priemonės, pvz., programėlės, algoritmai ir DI, padedantys suderinti paklausą ir pasiūlą ir įvairiu mastu valdyti darbuotojus; kadangi algoritminis valdymas kelia naujų iššūkių darbo ateičiai ir gali lemti galios disbalansą ir neskaidrumą priimant sprendimus, taip pat technologijomis pagrįstą kontrolę ir sekimą, dėl kurių gali paaštrėti diskriminacinė praktika ir kilti pavojus privatumui, darbuotojų sveikatai ir saugai bei žmogaus orumui(34); kadangi algoritminis valdymas turi būti visiškai skaidrus ir prižiūrimas žmogaus, kad darbuotojai galėtų ginčyti sprendimus taikant veiksmingas procedūras, kai tai būtina, ir jis neturi būti grindžiamas šališkais duomenų rinkiniais, susijusiais su lytimi, etnine kilme ar seksualine orientacija, kad būtų išvengta bet kokios diskriminacijos rizikos jo rezultatuose; kadangi labiau pažeidžiamoms grupėms, pvz., moterims, mažumoms ir neįgaliesiems, kyla didesnė vertinimo šališkumo rizika(35);
Z. kadangi neapmokamo darbo problema yra ypač opi skaitmeninių platformų darbo srityje;
AA. kadangi kooperatyvų kūrimas gali būti svarbi priemonė „iš apačios į viršų“ organizuojant skaitmeninių platformų darbą ir galėtų paskatinti platformų konkurenciją;
AB. kadangi labai reikalingi integruoti transporto sprendimai, pagrįsti plataus spektro paslaugomis, pabrėžiant sistemą, o ne jos sudedamąsias dalis, ir kadangi platformos gali atlikti tam tikrą vaidmenį palengvinant judumą kaip paslaugą (MaaS), logistiką kaip paslaugą (LaaS) ir bendradarbiavimu grindžiamą judumą; kadangi toks skaitmeninimas galėtų suteikti didelių galimybių kurti tvarų, novatorišką ir daugiarūšį transporto sektorių, be kita ko, pasitelkiant viešojo transporto inovacijas; kadangi platformų įmonėms skirta į ateitį orientuota sistema taip pat turi padėti spręsti galimas aplinkos ir sveikatos problemas ir užtikrinti kuo veiksmingesnį judumą, ir kadangi dėl to turėtų būti atliktas išsamus transporto ir turizmo sričių platformų poveikio aplinkai vertinimas, atsižvelgiant į tai, kad nepakankamai žinoma apie jų teigiamą ir neigiamą poveikį;
AC. kadangi dėl to, kad daugėja skaitmeninių tarpininkavimo ir bendradarbiavimo platformų, iš esmės keičiasi keleivių ir krovinių vežimas, visų pirma teikiant naujas paslaugas įmonėms ir asmenims, plėtojant daugiarūšį vežimą, gerinant sujungiamumą izoliuotose vietovėse, didinant judumą mieste ar net optimizuojant srautų valdymą;
AD. kadangi didelės spartos belaidis ir fiksuotasis ryšys yra labai svarbus tolesniam skaitmeninių transporto paslaugų plėtojimui; kadangi ES šiuo metu rengia skaitmeninių paslaugų ir produktų naudojimo reguliavimo standartus, kaip tai padaryta Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) ir Europos skaitmeninėje strategijoje, tačiau ji atsilieka konkurencingų sąlygų sudarymo naujoms skaitmeninėms įmonėms ir platformoms, kad jos galėtų vystytis ir augti ES, srityje;
Europos teisės aktų sistema
1. pažymi, kad dabartinė Europos teisės aktų sistema yra nepatenkinama ir apgailestauja, kad ES teisinės priemonės dažnai netaikomos visiems skaitmeninių platformų darbuotojams dėl neteisingos klasifikacijos ir neatspindi naujų darbo pasaulio realijų; pabrėžia, kad reikia gerinti visų platformų darbuotojų, dirbančių skaitmeninėse darbo platformose, įskaitant iš tikrųjų savarankiškai dirbančius asmenis, darbo sąlygas; yra susirūpinęs, kad dėl šio fragmentiškumo daugelis skaitmeninių platformų darbuotojų gali atsidurti teisiškai nestabilioje padėtyje ir jie gali turėti mažiau arba labiau ribotų teisių nei turėtų būti užtikrinta visiems darbuotojams; mano, kad dėl netinkamo reglamentavimo gali atsirasti skirtingų aiškinimų, kurie lemtų nenuspėjamumą ir atitinkamai neigiamą poveikį įmonėms ir darbuotojams;
2. pabrėžia, kad sąvokos „darbuotojas“ ir „savarankiškai dirbantis“ nėra vienodai apibrėžiamos visose valstybėse narėse; be to, pažymi, kad naujų darbo formų atveju riba tarp šių dviejų sąvokų kartais būna neaiški ir kad dėl to kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys arba darbuotojai gali būti neteisingai priskirti ne savo kategorijai ir negalėti naudotis su jų statusu susijusiomis teisėmis; todėl mano, kad skaitmeninių darbo platformų darbuotojai turėtų turėti tokias pačias teises ir vienodas galimybes naudotis socialine apsauga vienodomis sąlygomis kaip ir tos pačios kategorijos neplatforminiai darbuotojai, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinių darbo rinkos modelių įvairovę, socialinių partnerių autonomiją ir nacionalinę kompetenciją;
3. taip pat pabrėžia, kad tam pačiam skaitmeninių platformų darbuotojų, kurie dirba skirtingose valstybėse narėse arba derina įprastą darbą su darbu skaitmeninėje platformoje skirtingose valstybėse narėse, darbui gali būti taikomos visiškai skirtingos taisyklės;
4. mano, kad šį teisinį netikrumą reikia skubiai spręsti darbuotojų, įmonių, įskaitant platformas, ir vartotojų naudai; mano, kad rengiant bet kokį pasiūlymą turi būti pripažinta skaitmeninių platformų ir jų darbuotojų įvairovė, taip pat skirtingi nacionaliniai darbo teisės aktai, socialinės apsaugos ir sveikatos sistemos, poreikis kurti tvarius skaitmeninių darbo platformų modelius ir paisyti skaitmeninių platformų darbuotojų, kurie iš tiesų yra savarankiškai dirbantys asmenys, statuso; mano, kad turėtų būti sukurta Europos teisės aktų sistema, pagrįsta išsamiu poveikio vertinimu ir konsultacijomis su atitinkamais veikėjais, kuria būtų užtikrinamas darbas platformose ir užtikrinamos deramos darbo sąlygos, kartu kovojant su mažų garantijų darbu platformose, ir kurią galėtų papildyti nacionalinės teisės aktai arba kolektyvinės sutartys; pabrėžia, kad bet kokia ES teisėkūros iniciatyva turėtų būti skatinamos inovacijos, naujų verslo modelių kūrimas, kooperatyvai, startuoliai ir MVĮ, taip pat deramos darbo vietos; pabrėžia, kad turėtų būti įmanoma ir toliau naudotis skaitmeninių darbo platformų teikiamomis galimybėmis ir lanksčiomis darbo sąlygomis su sąlyga, kad dėl jų nemažės socialinė apsauga ir darbuotojų teisės;
5. pažymi, kad neteisingo klasifikavimo atvejai labiausiai paplitę skaitmeninėse darbo platformose, kuriose tiesiogiai arba naudojant algoritmą aktyviai organizuojamos darbo platformose sąlygos ir atlyginimas; ragina Komisiją, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisingam platformų darbuotojų klasifikavimui, į savo būsimą pasiūlymą įtraukti platformų darbuotojams taikomą paneigiamą darbo santykių prezumpciją, laikantis nacionalinių apibrėžčių, nustatytų atitinkamuose valstybių narių teisės aktuose arba kolektyvinėse sutartyse, kartu su įrodinėjimo naštos perkėlimu ir galbūt papildomomis priemonėmis; todėl pabrėžia, kad tais atvejais, kai platformų darbuotojai užginčija savo darbo statuso klasifikavimą teisme ar administracinėje institucijoje pagal nacionalinės teisės aktus ir praktiką, šalis, kuri, kaip teigiama, yra darbdavys, turi įrodyti, kad nėra darbo santykių; pabrėžia, kad paneigiama darbo santykių prezumpcija neturėtų lemti automatiško visų platformų darbuotojų priskyrimo darbuotojams; mano, kad darbuotojų klasifikavimas turėtų būti grindžiamas faktais, susijusiais su faktiniu darbo atlikimu, ir kriterijais pagal nacionalinės teisės aktus, o ne šalių santykių aprašymu; pabrėžia, kad tokia paneigiama prezumpcija užtikrinama, kad iš tikrųjų savarankiškai dirbantys darbuotojai galėtų tokiais likti ir galėtų toliau dirbti per platformas; be to, ragina Komisiją paaiškinti, kad negalima svarstyti galimybės ES nustatyti naują vadinamąjį trečiąjį darbuotojo ir savarankiškai dirbančio asmens statusą, nes tai nepadėtų išspręsti dabartinių problemų ir galėtų padaryti dar neaiškesnes ir taip painias sąvokas, taip pat užtikrinti, kad platformų darbuotojai pagal nacionalinę teisę būtų priskiriami darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims;
6. pabrėžia, kad teisės aktai valstybėse narėse ir Europos lygmeniu toli gražu neatitinka spartos, kuria vyksta skaitmeninė pertvarka, todėl trūksta naujų užimtumo metodų reglamentavimo ir tai turi tiesioginę įtaką darbuotojų teisėms bei skaitmeninių platformų veikimui;
7. pabrėžia, kad vykdant bet kokį skaitmeninių platformų reguliavimą būtina laikytis subsidiarumo principo ir gerbti skirtingų valstybių narių taikomus metodus, atsižvelgiant į esamus skaitmeninių platformų skirtumus (nuo darbuotojų skaičiaus iki rūpinimosi savo darbuotojų teisėmis), ir toks reguliavimas turi būti tinkamas ilgalaikiu požiūriu ir skaitmeninei pertvarkai;
8. teigiamai vertina Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros iniciatyvos, kuria būtų siekiama iki 2021 m. pabaigos pagerinti skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas, kaip paskelbta Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, prieš tai surengus dviejų etapų konsultacijas su socialiniais partneriais; ragina Komisiją, jei socialiniai partneriai neišreiškia noro inicijuoti SESV 155 straipsnyje numatyto proceso ir remiantis viešųjų konsultacijų išvadomis, pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl platformų darbuotojų, kad būtų užtikrintos visų platformų darbuotojų teisės, ir atsižvelgti į darbo platformose ypatumus, kad būtų užtikrintos teisingos ir skaidrios darbo sąlygos, sveika ir saugi darbo aplinka, suteikiama galimybė naudotis tinkama ir skaidria socialine apsauga, taip pat teise organizuoti, steigti, be kita ko, profesines sąjungas, laisvai į jas burtis ir būti jų atstovaujamiems, derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, galėti mokytis ir įgyti įgūdžių, taip pat kad būtų užtikrinta duomenų apsauga pagal BDAR ir skaidrus, etiškas ir nediskriminacinis algoritminis valdymas, kartu užtikrinant vienodas sąlygas visose valstybėse narėse sukuriant nuspėjamą ir stabilią verslo aplinką, kurioje skatinamos investicijos ir inovacijos;
9. ragina Komisiją pripažinti skaitmeninių darbo platformų, kaip darbdavio, (laikinosios) įdarbinimo agentūros arba tarpininko, statusą, susijusį su jų veiklos sektoriumi, kad būtų užtikrinta, jog bus laikomasi visų su konkrečiu statusu susijusių pareigų, be kita ko, dėl socialinio draudimo įmokų, atsakomybės už sveikatą ir saugą, prievolės mokėti pajamų mokestį, deramo stropumo ir įmonių socialinės atsakomybės, taip pat kad būtų galima išsaugoti vienodas sąlygas su kitomis tame sektoriuje veikiančiomis įmonėmis;
10. pabrėžia, kad reikia veiksmingiau kovoti su fiktyviu savarankišku darbu, parengiant direktyvą, kuri būtų taikoma skaitmeninių platformų darbuotojams, atitinkantiems darbo santykiams būdingas sąlygas, paremtas realiai atliktu darbu, o ne tuo, kaip šalys apibūdina darbo santykius;
11. pabrėžia, kad didelis skaitmeninių platformų poveikis nėra susijęs tik su nauda vartotojams, jo platus poveikis yra susijęs su visa tiekimo grandine, įskaitant tiekėjus, gamintojus, platintojus ir vartotojus, todėl svarstant teisės aktus į jį turėtų būti atitinkamai atsižvelgta;
Teisingos ir skaidrios darbo sąlygos
12. ragina Komisiją, ieškant būdų pagerinti darbo sąlygas:
–
užtikrinti, kad kolektyvinių derybų sistemos veiktų tinkamai ir veiksmingai;
–
geriau įgyvendinti draudimą taikyti išimtinių teisių nuostatas ir užtikrinti, kad visiems platformų darbuotojams būtų leidžiama dirbti keliose skirtingose skaitmeninėse platformose (kai dirbama vienu metu naudojant keletą programėlių, angl. multi-apping) ir dėl to jiems nebūtų taikomos nepalankios sąlygos, kaip tai numatyta Direktyvoje dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų;
–
užtikrinti kompetencijos sertifikatų perkeliamumą ir skatinti reitingų sąveikumą tarp platformų;
–
suteikti daugiau teisių skaitmeninės platformos apribojimo, sustabdymo ar veiklos nutraukimo atveju, užtikrinant, kad visi skaitmeninių platformų darbuotojai turėtų teisę iš anksto gauti motyvuotą pagrindimą ir, jei pirmiau minėti veiksmai ginčijami, teisę į atsakymą ir į veiksmingą ir nešališką ginčo sprendimą, suteikiant galimybę vėl užtikrinti atitiktį arba paneigti pagrindimą, taip pat įskaitant grupinius ieškinius;
–
spręsti dabartinio skaidrumo trūkumo klausimą, kartu saugant verslo paslaptis, pagal Direktyvą (ES) 2016/943(36), ypač jos 13 ir 18 konstatuojamąsias dalis ir 3 ir 5 straipsnius, ir užtikrinant, kad būtų teikiama būtina informacija apie darbo sąlygas, bendradarbiavimo nuostatas, kainos ar mokesčio skaičiavimo metodą, ir užtikrinti skaidrumą pasikeitus laikino ar nuolatinio deaktyvavimo, jeigu toks numatomas, nuostatoms, sąlygoms ir procedūroms, prieš tai surengiant konsultaciją; mano, kad minėta informacija turėtų būti suteikta aiškiai, išsamiai ir suprantamai ir ji turėtų būti perduota tiek darbuotojams, tiek jų atstovams, be to, ji turėtų atitikti esamus ES ir nacionalinės teisės aktus dėl darbuotojų teisių;
–
kai naudojamas dirbtinis intelektas (DI), užtikrinti, kad platformos skaidriai naudotų DI ir algoritminius parametrus, kurie daro įtaką darbo sąlygoms, visų pirmą susijusius su užduočių paskirstymu, reitingais ir interakcija, ir kad teiktų suprantamą ir visada naujausią informaciją apie algoritmo veikimą, nurodant, kokiu būdu priskiriamos užduotys, kaip suteikiami reitingai, kaip vykdoma deaktyvavimo procedūra ir nustatomos kainos; atsižvelgti į tai, kad algoritmai visada turi būti prižiūrimi žmogaus ir kad jų sprendimai turi būti atskaitingi, juos turi būti galima užginčyti ir, atitinkamu atveju, atšaukti;
–
išnagrinėti galimybę sukurti platformoje pasirenkamus ir lengvai prieinamus elementus, kad darbuotojai galėtų savarankiškai ir saugiai vieni kitus atpažinti ir bendrauti tarpusavyje, jei jie būtų suinteresuoti tai daryti;
13. ragina Komisiją išnagrinėti, kokiu mastu esamos Sąjungos taisyklės taikytinos skaitmeninių darbo platformų rinkai, ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą; ragina valstybes nares, bendradarbiaujat su socialiniais partneriais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, remiantis proaktyvumo principu ir išankstinio pasiruošimo argumentu, įvertinti poreikį atnaujinti esamus teisės aktus, įskaitant socialinės apsaugos sistemas, kad nebūtų atsiliekama nuo technologinės pažangos ir sykiu būtų užtikrinama darbuotojų apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti socialinės apsaugos sistemas, siekiant užtikrinti įgytų teisių perkeliamumą ir laikotarpių sumavimą pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;
Sveika ir saugi darbo aplinka
14. pabrėžia, kad platformų darbuotojų sveikatai ir saugai gali kilti didesnis pavojus – tiek vykdant vietoje atliekamą skaitmeninių platformų darbą (pvz., dėl eismo įvykių arba su mechanizmais ar cheminėmis medžiagomis susijusių kūno sužalojimų), tiek skaitmeninėse platformose atliekamą darbą (pavyzdžiui, dėl kompiuterinių darbo vietų ergonominių sąlygų), ir šis pavojus kyla ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichosocialinei sveikatai dėl tokių rizikos veiksnių kaip nenuspėjamos darbo valandos, darbo intensyvumas, konkurencinga darbo aplinka (reitingavimo sistemos, darbo paskatos naudojant premijas), informacijos perkrova ir izoliacija; pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyme turi būti sprendžiami platformų darbuotojų profesinės sveikatos ir saugos klausimai, atsižvelgiant į Europos sveikatos ir saugos teisinę sistemą, ir sudaromos sąlygos jiems naudotis savo teisėmis, įskaitant teisę atsijungti, atsižvelgiant į Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimo dėl skaitmeninimo įgyvendinimą, už tai nepatiriant nepalankių padarinių; pabrėžia, kad visiems vietoje dirbantiems skaitmeninių platformų darbuotojams turi būti suteiktos tinkamos asmeninės apsaugos priemonės, o veikiantiems pervežimo ir pristatymo srityje turi būti garantuotas draudimas nelaimių atveju; pabrėžia, kad skaitmeninės darbo platformos turi įdiegti apsaugos priemones, kad apsaugotų skaitmeninių platformų darbuotojus nuo prievartos ir priekabiavimo, įskaitant smurtą dėl lyties, ir sukurti patikimus pranešimo mechanizmus;
15. mano, kad visi skaitmeninių platformų darbuotojai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atveju turėtų turėti teisę gauti kompensaciją ir jiems turėtų būti teikiama socialinė apsauga, įskaitant ligos ir invalidumo draudimą; šiuo požiūriu kaip pirmąjį žingsnį teigiamai vertina kai kurių skaitmeninių darbo platformų iniciatyvas drausti darbuotojus ir taikyti sveikatos ir saugos darbe priemones, kol bus sukurta teisės aktų sistema, ir pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį gali atlikti kolektyvinės sutartys;
Tinkama ir skaidri socialinė apsauga
16. yra įsitikinęs, kad oficiali ir veiksminga socialinės apsaugos sistemų aprėptis, pakankamumas ir skaidrumas turėtų būti taikomas visiems darbuotojams, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis; ragina valstybes nares visiškai ir nedelsiant įgyvendinti 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų galimybės gauti socialinę apsaugą ir imtis priemonių platformų darbuotojų socialinei apsaugai užtikrinti; ragina Komisiją rengiant Europos semestro konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas tikrinti valstybių narių pažangą šiuo atžvilgiu;
17. primena, kad socialinė apsauga yra solidarumu pagrįsta apsaugos sistema, kuri yra naudinga ne tik individualiems asmenims, bet ir visai visuomenei; pabrėžia, kad skaitmeninių platformų darbuotojams kyla specifinių sunkumų tenkinant tinkamumo reikalavimus ir siekiant gauti socialinės apsaugos išmokas, o tai savo ruožtu turi įtakos socialinės apsaugos sistemų ateities galimybėms, finansiniam perspektyvumui ir solidarumui; mano, kad platformų darbuotojai turėtų turėti galimybę naudotis visomis socialinės apsaugos sritimis pagal savo statusą; ypač primena, kaip svarbu, kad valstybės narės užtikrintų ir, kai būtina, išplėstų prieigą prie socialinės apsaugos savarankiškai dirbantiems skaitmeninių platformų darbuotojams, įskaitant besikeičiančio statuso arba abu statusus turinčius asmenis, siekiant garantuoti sukauptų socialinių teisių ir išmokų perkeliamumą, ir įskaitant sistemas, kurios apima motinystės ir lygiavertes tėvystės išmokas, nedarbo, nelaimingų atsitikimų, ilgalaikės priežiūros, invalidumo, ligos, sveikatos priežiūros ir senatvės išmokas;
Atstovavimas ir kolektyvinių derybų teisės
18. primena, kad asociacijų laisvė ir teisė į kolektyvines derybas yra pagrindinės visų darbuotojų teisės ir mano, kad direktyva dėl platformų darbuotojų turėtų užtikrinti, kad šios teisės būtų veiksmingos, visapusiškos ir įgyvendinamos; yra susirūpinęs dėl to, kad pasitaiko nesubalansuotų ir asimetriškų skaitmeninių darbo platformų ir darbuotojų santykių, nes pastarieji dažnai neturi individualios derybinės galios susitarti dėl teisingų nuostatų ir sąlygų; taip pat pažymi, kad yra tokių praktinių problemų, kaip bendrų komunikacijos priemonių ir galimybių susitikti virtualiai arba asmeniškai nebuvimas, o tai gali sutrukdyti kolektyviniam atstovavimui praktikoje; taip pat atkreipia dėmesį į novatoriškų metodų potencialą atveriant naujas socialinio dialogo ir veiklos organizavimo naudojant skaitmeninius sprendimus galimybes; ragina Komisiją savo pasiūlyme atsižvelgti į tokias kliūtis; pabrėžia tinkamo skaitmeninių platformų darbuotojų ir skaitmeninių platformų veiklos organizavimo ir atstovavimo būtinybę, kad būtų sudarytos sąlygos socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms;
19. pabrėžia, kad kooperatinė juridinė forma galėtų būti svarbi skaitmeninių platformų veiklos organizavimo „iš apačios į viršų“ priemonė, be to, ji gali turėti teigiamą poveikį vidinei demokratijai ir darbuotojų įgalėjimui;
20. apgailestauja dėl teisinių kolektyvinio atstovavimo sunkumų, su kuriais susiduria skaitmeninių platformų darbuotojai; žino, kad pavieniai savarankiškai dirbantys asmenys bendrai laikomi „įmonėmis“ ir tokiu būdu jiems draudžiami konkurenciją varžantys susitarimai; šiuo požiūriu atsižvelgia į Komisijos paskelbtą įžanginį poveikio vertinimą(37) ir į planuojamą iniciatyvą šiai kliūčiai šalinti, papildysiančią teisėkūros iniciatyvą, kuria siekiama pagerinti skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas kartu laikantis esamų kolektyvinių derybų sistemų; yra įsitikinęs, kad ES konkurencijos teisė neturi trukdyti savarankiškai dirbančių platformos darbuotojų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos gerinimui (įskaitant darbo užmokesčio nustatymą) vykdant kolektyvines derybas, ir primygtinai ragina Komisiją paaiškinti, kad kolektyvinės sutartys nepatenka į konkurencijos teisės taikymo sritį, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų jungtis į profesines sąjungas ir vesti kolektyvines derybas, taip pat užtikrinti geresnę derybinės galios pusiausvyrą ir teisingesnę vidaus rinką;
Mokymas ir įgūdžiai
21. pabrėžia mokymo svarbą, visų pirma būtinybę, kad skaitmeninio darbo platformos teiktų mokymus platformų darbuotojams apie tai, kaip naudotis jų interneto svetaine ar programėle, kokias užduotis reikia atlikti ir apie profesinę sveikatą ir saugą; taip pat pabrėžia, kad skaitmeninių platformų darbuotojams, ypač žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, skaitmeninės platformos turėtų sudaryti galimybę papildomai kelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti, tuo gerinant jų įsidarbinamumą ir karjeros eigą; ragina ne tik sudaryti geresnes sąlygas pripažinti, patvirtinti ir perkelti pasiekimus neformaliojo mokymosi ir savišvietos srityje, bet ir pripažinti dirbant skaitmeninėje platformoje įgytus įgūdžius; mano, kad šiuo požiūriu tokiuose mokymuose dalyvavusiems skaitmeninių platformų darbuotojams būtų galima išduoti „patirties pažymėjimus“, kuriuos būtų galima įkelti į jų individualias mokymosi paskyras; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl Europos požiūrio į mikrokredencialus ir individualiąsias mokymosi sąskaitas spręsti klausimą dėl skaitmeninių platformų darbuotojų švietimo ir mokymo; pažymi kai kurias skaitmeninių platformų sudarytas strategines partnerystes, siekiant užtikrinti platformų darbuotojams galimybę mokytis (pvz., kalbų kursus, asmeninį konsultuojamąjį ugdymą ar vaizdo konsultuojamąjį ugdymą), kad jie galėtų tobulėti savo profesinėje srityje; mano, kad tokią geriausią patirtį reikėtų integruoti visų sektorių skaitmeninėse platformose;
22. pabrėžia, kad skaitmeniniai gebėjimai yra itin svarbūs; mano, kad investicijos į profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą yra būtinos siekiant užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tinkamų įgūdžių, kurių reikia skaitmeninėje eroje; ragina valstybes nares pritaikyti savo švietimo ir mokymų sistemas prie skaitmeninės darbo rinkos, siekiant skatinti skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius bei ugdyti verslumą; pabrėžia, kad darbo platformų ekonomika kol kas sėkmingiausiai plėtojama miesto vietovėse; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų kovojant su skaitmenine atskirtimi ir kiekvienam užtikrinant prieigą prie skaitmeninių paslaugų; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad kaimo vietovėse svarbu diegti 5G plačiajuostį ryšį;
23. pabrėžia būtinybę vadovaujantis nacionaline teise ir praktika platformų darbuotojams užtikrinti tokias pačias galimybes mokytis visą gyvenimą kaip ir tradicinės ekonomikos darbuotojams, kartu skatinant inovacijas, konkurencingą ir įtraukų augimą bei garantuojant vienodas sąlygas įmonėms;
Algoritmai ir duomenų tvarkymas
24. mano, kad darbe naudojami algoritmai turi būti skaidrūs, nediskriminuojantys, patikimi ir etiški visų darbuotojų atžvilgiu; pabrėžia, kad algoritminis skaidrumas ir nediskriminavimas turėtų būti taikomi užduočių paskirstymui ir platinimui, kainų nustatymui, reklamai, reitingams ir interakcijai; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad algoritminio valdymo funkcijos, visų pirma užduočių paskyrimas, reitingai, deaktyvavimo procedūros ir kainų nustatymas, taip pat bet kokie jų pakeitimai turėtų būti suprantamai paaiškinti ir apie juos turi būti suteikta aiški ir naujausia informacija, be to, jie turėtų sudaryti socialinio dialogo dalį, kartu laikantis komercinių paslapčių pagal Direktyvą (ES) 2016/943, ypač jos 13 ir 18 konstatuojamąsias dalis, taip pat jos 3 ir 5 straipsnius; pabrėžia, kad visi algoritminiai sprendimai turi būti etiški, atskaitingi, užginčijami ir, kai tinkama, atšaukiami, ir pabrėžia, kad svarbu, jog atitinkamos valdžios institucijos vykdytų reguliarią kontrolę šiuo klausimu pagal nacionalinę teisę, kad būtų užkirstas kelias klaidingiems dirbtinio intelekto rezultatams; pakartoja, kad bet kokių algoritminių sprendimų atžvilgiu turi būti laikomasi nuostatos, kad sprendimai negali būti pagrįsti vien tik automatizuotu duomenų tvarkymu, kaip įtvirtinta BDAR 22 straipsnio 1 dalyje, o tai reiškia, kad turi būti žmogaus vykdoma priežiūra; pabrėžia, kad skatinimo praktika, pvz., išskirtinės premijos arba baudžiamoji praktika, pvz., reitingai, kurie daro poveikį darbo laikui ir dėl kurių skiriama mažiau darbo, neturi sukelti rizikingo elgesio ar rizikos sveikatai ir saugai, įskaitant psichikos sveikatą; yra įsitikinęs, kad nediskriminaciniai algoritmai yra tie algoritmai, kurie neleidžia atsirasti lyčių, rasiniam ir kitokiam socialiniam šališkumui atrenkant ir vertinant skirtingas grupes, ir nestiprina nelygybės ir stereotipų;
25. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą platformų darbuotojų teisių ir gerovės apsaugą, pvz., jų nediskriminavimą, privatumą, autonomiją ir žmogaus orumą naudojant DI ir algoritminį valdymą, įskaitant prognozės ir ženklinimo priemones elgesiui nuspėti, darbo eigos ir našumo stebėjimą realiuoju laiku ir laiko sekimo programinę įrangą, automatizuotas tam tikro elgesio skatinimo priemones ir nederamą stebėjimą; pabrėžia, kad darbuotojai visada turėtų būti informuojami ir su jais turėtų būti konsultuojamasi prieš naudojant tokius prietaisus ir praktiką; mano, kad reikėtų skatinti rengti mokymus algoritmų kūrėjams etikos, skaidrumo ir nediskriminavimo klausimais;
26. yra susirūpinęs, kad menkai laikomasi intelektinės nuosavybės teisių skaitmeninėse platformose savarankiškai dirbančių darbuotojų kūrinių atžvilgiu, ir ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti šią problemą ir užtikrinti tinkamą galiojančių teisės aktų vykdymą;
27. mano, kad darbuotojai turėtų būti informuojami apie klientų atsiliepimus; pabrėžia, kad darbuotojai turėtų turėti teisę užginčyti nemokėjimo atvejį ir teisę, kad tą ginčą peržiūrėtų skaitmeninės platformos samdomasis darbuotojas;
28. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad laukimo trukmė ir pasiekiamumas skaitmeninėje platformoje būtų vertinami kaip skaitmeninių platformų darbuotojų darbo laikas darbo santykiuose;
29. primena, kad visos interneto platformos privalo užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi ES teisės, įskaitant nediskriminavimo ir duomenų apsaugos teisę; pabrėžia, kad skaitmeninių platformų darbuotojai ir, jiems sutinkant, jų atstovai turėtų turėti visišką prieigą prie visų duomenų apie savo veiklą, turėtų suprasti, kaip apdorojama jų asmeninė informacija, būti informuoti apie bet kokią skaitmeninės platformos vykdomą darbuotojo klasifikaciją ar vertinimą, kurie galėtų turėti įtakos jų įdarbinimo ar darbo sąlygoms, ir turėtų turėti teisę eksportuoti savo reitingus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad skaitmeninių platformų darbuotojai turėtų galimybę veiksmingai pasinaudoti teise į duomenų perkeliamumą, kuri įtvirtinta BDAR 20 ir 88 straipsniuose; mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti perkeliamą darbuotojo įgūdžių, klientų atsiliepimų ir reputacijos reitingų pažymėjimą, kuris būtų pripažįstamas panašiose platformose;
30. pažymi, kad dėl skaitmeninių platformų darbo pobūdžio ir apibrėžtos darbo vietos nebuvimo, darbuotojų paskyros gali būti pernuomojamos ir tai gali lemti nedeklaruojamą darbą; mano, kad turėtų būti garantuoti patikimi skaitmeninių platformų naudotojų tapatybės patvirtinimo procesai be privalomo biometrinių duomenų apdorojimo;
31. pabrėžia, kad galimi su efektyvumu susiję internetinių darbo platformų pranašumai, palyginti su įprasta darbo rinka, turėtų būti grindžiami sąžininga konkurencija; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas darbo platformoms ir įprastoms įmonėms, ypač MVĮ, platformų ekonomikos sektorius, kaip ir bet koks kitas ekonomikos sektorius, turi mokėti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas ir laikytis darbo ir socialinės apsaugos teisės aktų; pabrėžia, kad prireikus reikia atitinkamai pakoreguoti su tuo susijusią politiką;
32. ragina Komisiją, kad skaitmeninių platformų darbuotojai ir bet kokios panašios užimtumo formos, kurios tapo įmanomos dėl technologinių inovacijų, būtų įtrauktos į pasiūlymus dėl Europos socialinio draudimo numerio (ESSN) sukūrimo ir kad skaitmeninių platformų darbui būtų nediskriminuojant taikomos teisingo judumo taisyklės;
33. pripažįsta, kad skaitmeninių darbo platformų ekonomika galima pasinaudoti siekiant socialinių tikslų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti socialinės ekonomikos modelius skaitmeninių darbo platformų ekonomikoje ir keistis geriausia patirtimi šioje srityje, nes socialinės įmonės pasirodė esančios atsparios COVID-19 krizės metu;
Kitos rekomendacijos
34. primena, kad daug platformų stengiasi įgyvendinti vidaus taisykles ir programas, kad sukurtų saugesnę aplinką savo darbuotojams, ir mano, kad tokią praktiką reikėtų skatinti ES ir nacionaliniais veiksmais šioje srityje; ragina Komisiją, atlikus išsamų poveikio vertinimą, apsvarstyti galimybę sukurti Europos kokybės ženklą, kuris būtų suteikiamas skaitmeninėms platformoms, taikančioms savo darbuotojams geriausią praktiką, kad naudotojai, darbuotojai ir vartotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir kad būtų atkreiptas dėmesys į tas skaitmenines platformas, kuriose taikomos kokybiškos darbo sąlygos, pagrįstos kolektyviniais susitarimais, ir kurioms būdingas didelis skaidrumas;
35. pažymi, kad vis dar nėra nuoseklių duomenų apie skaitmeninių platformų darbuotojų skaičių ir jų pasiskirstymą pagal sektorius; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėms narėmis rinkti patikimus ir palyginamus duomenis apie skaitmeninių platformų darbuotojus, kad būtų galima geriau suvokti platformų ekonomikos mastą ir gauti daugiau žinių apie platformų darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygas, įskaitant taikomą socialinę apsaugą ir pajamų spektrą;
36. ragina nacionalines valstybines užimtumo tarnybas ir Europos užimtumo tarnybų (EURES) tinklą glaudžiau bendradarbiauti galimybių, kurias teikia skaitmeninės darbo platformos, klausimais;
37. ragina valstybes nares skatinti novatoriškas darbo platformose formas laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų ir ragina Komisiją būsimuose teisės aktuose atsižvelgti į kokybiškas darbo sąlygas ir išlaikyti lankstumą, kartu užtikrinant darbuotojų teises;
38. ragina valstybes nares užtikrinti, kad skaitmeninių platformų darbuotojai galėtų atsisakyti darbo užduoties, jei ji turi būti įvykdyta ne apskaitinėmis valandomis ir dienomis arba jei jie nebuvo informuoti apie šią darbo užduotį per sutartą minimalų įspėjimo laikotarpį, ir kad jie nepatirtų jokių neigiamų pasekmių dėl šio atsisakymo;
39. kartu ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti novatoriškus, veiksmingus ir socialiniu požiūriu naudingus tarpvalstybinius sprendimus, kuriais būtų užtikrinta socialinė aprėptis ir apsauga;
40. atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų teisių užtikrinimas yra esminė tvaraus turizmo politikos dalis; pabrėžia vis svarbesnį skaitmeninių platformų ir duomenų rinkimo vaidmenį turizmo veikloje; todėl pabrėžia, kad duomenų apie skaitmeninių platformų darbuotojus rinkimas atliks esminį vaidmenį įgyvendinant iš tiesų tvaraus turizmo projektus, kurie užtikrins, kad investicijos į turizmą ir darbo vietos būtų naudingos vietos bendruomenėms ir darbuotojams, ir kartu sudarys palankesnes sąlygas teisingam pelno paskirstymui;
41. primena, kad moterys sudaro tik 22 proc. transporto pramonės darbuotojų, be to, jos sudaro ir mažumą skaitmeninių platformų darbuotojų transporto ir turizmo pramonėje, taigi iš nepatvirtintų duomenų galima daryti išvadą, kad transporto srities platformų darbuotojos moterys turi prastesnes užimtumo ir darbo sąlygas nei jų kolegos vyrai;
o o o
42. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Tyrimas „Skaitmeninių platformų ekonomika ir mažų garantijų darbas“ (angl. The platform economy and precarious work), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius (Ekonomika, mokslo ir gyvenimo kokybės politika), 2020 m. rugsėjo 11 d.
Tyrimas „Socialinė darbuotojų apsauga platformų ekonomikoje“ (angl. The Social Protection of Workers in the Platform Economy), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius (Ekonomika, mokslo ir gyvenimo kokybės politika), 2017 m. gruodžio 7 d.
Tyrimas „Duomenų subjektai, skaitmeninis sekimas, DI ir darbas ateityje“ (angl. Data subjects, digital surveillance, AI and the future of work), Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, Mokslinių perspektyvų tyrimo skyrius, 2020 m. gruodžio 23 d.
TDO „Užimtumas pasaulyje ir socialinė perspektyva 2021 m.: skaitmeninio darbo platformų įtaka keičiant darbo pasaulį“ (angl. World Employment and Social Outlook 2021: The role of digital labour platforms in transforming the world of work), p. 20.
Tyrimas „Socialinė darbuotojų apsauga platformų ekonomikoje“ (angl. The Social Protection of Workers in the Platform Economy), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, A teminis skyrius (Ekonomika, mokslo ir gyvenimo kokybės politika), 2017 m. gruodžio 7 d., p. 34.
TDO „Užimtumas pasaulyje ir socialinė perspektyva 2021 m.: skaitmeninio darbo platformų įtaka keičiant darbo pasaulį“ (angl. World Employment and Social Outlook 2021: The role of digital labour platforms in transforming the world of work), p. 22.
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, „Platformų darbuotojai Europoje: COLLEEM tyrimo išvados“ (angl. Platform workers in Europe: Evidence from the COLLEEM survey) (2018) ir „Nauji duomenys apie platformų darbuotojus Europoje: antrojo COLLEEM tyrimo rezultatai“ (angl. New evidence on platform workers in Europe: Results from the second COLLEEM survey) (2020).
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).