Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2021/2035(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0249/2021

Pateikti tekstai :

A9-0249/2021

Debatai :

PV 15/09/2021 - 11
PV 15/09/2021 - 13
CRE 15/09/2021 - 11
CRE 15/09/2021 - 13

Balsavimas :

PV 16/09/2021 - 2
PV 16/09/2021 - 8
CRE 16/09/2021 - 2

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0388

Priimti tekstai
PDF 227kWORD 69k
Ketvirtadienis, 2021 m. rugsėjo 16 d. - Strasbūras
Smurto lyties pagrindu nustatymas nauja nusikaltimų sritimi, nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje
P9_TA(2021)0388A9-0249/2021
Rezoliucija
 Priedas

2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl smurto lyties pagrindu nustatymo nauja nusikaltimų sritimi, nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje (2021/2035(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 10 ir 19 straipsnius, 83 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1–4, 6–8, 10–12, 21, 23–26, 47 ir 49 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės šalių stebėsenos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 24 d. Komisijos komunikatą „2020–2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą „2021–2025 m. ES kovos su prekyba žmonėmis strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(3),

–  atsižvelgdamas į 5-ąjį Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslą „Lyčių lygybė“,

–  atsižvelgdamas į Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2015 m. rugpjūčio 3 d. bendrąją rekomendaciją Nr. 33 dėl moterų teisės kreiptis į teismą,

–  atsižvelgdamas į bendrąją rekomendaciją Nr. 35 dėl smurto lyties pagrindu prieš moteris, kuria atnaujinama Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2017 m. liepos 14 d. bendroji rekomendacija Nr. 19,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros dokumentą „ES masto apklausa „Smurtas prieš moteris“,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Nusikaltimai, saugumas ir aukų teisės“,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas per 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, ir į galutinius dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000), „Pekinas + 10“ (2005), „Pekinas + 15“ (2010) ir „Pekinas + 20“ (2015),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto žodynėlį,

–  atsižvelgdamas į suderintas 2021 m. kovo 15–26 d. vykusios 65-osios Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijos išvadas,

–  atsižvelgdamas į žmogaus teisių srities Jungtinių Tautų teisinių dokumentų nuostatas, ypač susijusias su moterų teisėmis, ir kitus Jungtinių Tautų dokumentus dėl smurto prieš moteris, įskaitant 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

—  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl kovos su smurtu prieš moteris(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl draudimo, de facto taikomo teisei į abortą Lenkijoje(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES lyčių lygybės strategijos(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos įgyvendinimo(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 11 d. rezoliuciją „25 metai po Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos priėmimo: su moterų teisėmis susiję ateities uždaviniai Europoje“(13),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. paskelbtą Jungtinių Tautų pranešimą „COVID-19 ir smurto prieš moteris ir merginas panaikinimas“(14),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato teisinę nuomonę dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo(15), kuria siekiama išsiaiškinti teisinį netikrumą, ar Sąjunga gali sudaryti ir ratifikuoti šią Konvenciją ir kaip ji gali tai padaryti,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į bendrus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0249/2021),

A.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra esminė Sąjungos vertybė, įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje ir pripažįstama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 23 straipsnyje; kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtintų ES sutartyse ir Chartijoje; kadangi vyrų smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimas yra būtina sąlyga, norint pasiekti tikrą moterų ir vyrų lygybę;

B.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje reikalaujama, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siektų pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę;

C.  kadangi smurtas dėl lyties tiek internete, tiek realiame gyvenime ir tinkamos apsaugos nebuvimas yra sunkiausia diskriminacijos dėl lyties apraiška ir Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių, pvz., teisės į žmogaus orumą, teisės į gyvybę, teisės į fizinę ir psichinę neliečiamybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, vergijos ir priverstinio darbo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą ir teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, pažeidimas;

D.  kadangi pagal SESV 83 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, atsižvelgiant į nusikalstamumo raidą, Taryba gali priimti sprendimą, kuriuo nustatomos kitos ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, sritys;

E.  kadangi Taryba, priimdama tokį sprendimą pagal SESV 83 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, veikia gavusi Europos Parlamento pritarimą ir sprendžia vieningai;

F.  kadangi Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) ir Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) smurtą prieš moteris apibrėžia kaip smurtą prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris, arba smurtą, kuris daro neproporcingai didelį poveikį moterims; kadangi sąvoka „smurtas prieš moteris“ reiškia smurtinį veiksmą prieš moteris, kuriuo moterims padaroma ar gali būti padaroma fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala ar sukeliamos kančios, įskaitant grasinimą atlikti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, tiek visuomeniniame, tiek asmeniniame gyvenime;

G.  kadangi LGBTIQ+ asmenys dėl savo socialinės lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir biologinės lyties ypatumų taip pat nukenčia nuo smurto lyties pagrindu;

H.  kadangi prieš LGBTI+ asmenis nukreiptas smurtas lyties pagrindu yra fizinis smurtas, psichologinis smurtas, priverstinės santuokos, seksualinis smurtas, įskaitant prievartavimą siekiant pakeisti seksualines nuostatas ir seksualinį priekabiavimą, moterų ir interseksualų organų žalojimą, priverstinę translyčių ir interseksualių asmenų sterilizaciją, vadinamosios garbės vardan padarytus nusikaltimus, atsivertimo terapiją, internetinę ir gyvą neapykantos retoriką, patyčias ir priekabiavimą, socialinį ir ekonominį nepriteklių ir smurtą šeimoje ir (arba) namų ūkyje;

I.  kadangi pagal Stambulo konvenciją socialinė lytis apibrėžiama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“, ir tuo primenama, kad daugelio smurto prieš moteris formų priežastis yra moterų ir vyrų galios nelygybė;

J.  kadangi šioje rezoliucijoje vartojama sąvoka „įvairios“ primenama pozicija, kad moterys, vyrai ir nebinarinio lytiškumo asmenys gali priklausyti įvairiausioms kategorijoms, susijusioms su rase, odos spalva, tautine ar socialine kilme, kalba, religija ar tikėjimu, politinėmis ar kitokiomis pažiūromis, priklausymu tautinei mažumai, turtine padėtimi, gimimu, negalia, amžiumi, seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška ar lytinėmis savybėmis, sveikatos būkle, civiline būkle ir migracijos ar pabėgėlio statusu; kadangi šia sąvoka patvirtinamas įsipareigojimas nė vieno nepalikti nuošalyje ir užtikrinti lyčių lygybę Europoje visiems; kadangi, nepasitelkus tarpsektorinio požiūrio, negalima pasiekti jokios realios pažangos lyčių lygybės srityje;

K.  kadangi smurto lyties pagrindu priežastis yra lyčių stereotipai, heteropatriarchalinės struktūros, nelygus galios pasiskirstymas ir struktūrinė bei institucinė nelygybė; kadangi smurtas dėl lyties daro poveikį visoms visuomenės sritims;

L.  kadangi smurto lyties pagrindu aukomis tampa įvairiausios moterys, mergaitės ir LGBTI+ asmenys, norint nubausti tuos, kurie matomi kaip pažeidžiantys lyčių hierarchija paremtas socialines normas, lyties išraišką ir dvinares lyčių sistemas; kadangi smurtu lyties pagrindu siekiama sukurti, užtikrinti ar įtvirtinti lyčių nelygybę bei sustiprinti lyčių normas ir stereotipus;

M.  kadangi EIGE moterų žudymą apibrėžia kaip moterų ir mergaičių žudymą dėl jų lyties; kadangi moterų žudymas gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip moterų nužudymas dėl lytinio partnerio smurto, moterų ir mergaičių žudymas dėl jų lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ar lyties požymių, moterų ir interseksualų lyties organų žalojimas ir vadinamieji žudymai dėl garbės; kadangi moterų žudymas dėl lyties yra kraštutinė iš egzistuojančių smurto prieš moteris formų išraiška, taip pat kraštutinis smurtinis veiksmas, kuris patiriamas dėl nenutrūkstamo smurto; kadangi daugelis moterų žudymo dėl lyties formų nėra įtraukiamos į oficialią statistiką ir išlieka nepastebimos;

N.  kadangi patyrus lytinio partnerio fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą daromas rimtas poveikis vaikams ir skatinamas ateities kartų išnaudojamas elgesys, nes labiau tikėtina, kad vaikai, patyrę lytinio partnerio smurtą, nukreiptą prieš jų motiną ar vieną iš tėvų, patys patirs tokį smurtą vėlesniuose savo gyvenimo etapuose – kaip aukos arba kaip nusikalstamos veikos vykdytojai; kadangi įstatymai, kuriais saugomas vaikų orumas ir pripažįstama, kad tokiais atvejais vaikai yra aukos, yra itin svarbūs, siekiant apsaugoti moteris ir vaikus – smurto aukas; kadangi teisės aktai, kuriais reglamentuojamos globos teisės, privalo būti parengti taip, kad globos teisės nebūtų suteiktos lytinio partnerio smurto vykdytojams;

O.  kadangi smurtas dėl lyties apima įvairių rūšių smurtą, įskaitant lytinių partnerių smurtą ir smurtą šeimoje; kadangi, panašiai kaip ir Stambulo konvencijoje, EIGE smurtą namuose apibrėžia kaip visus fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio smurto veiksmus, kurie vykdomi šeimoje ar namų ūkyje, nepriklausomai nuo šeimos biologinių ar teisinių ryšių, arba tarp esamų ar buvusių sutuoktinių arba partnerių, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo vykdytojas dalijasi arba dalijosi tuo pačiu būstu su auka ar ne;

P.  kadangi internetinis smurtas lyties pagrindu ir internetinis seksualinis priekabiavimas yra tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimai; kadangi smurtas kibernetinio smurto forma, įskaitant priekabiavimą internete, patyčias kibernetinėje erdvėje, kibernetinį persekiojimą, neapykantą kurstančias seksistines kalbas, seksualinių vaizdų atskleidimą be sutikimo, asmeninės informacijos viešinimą (angl. doxing) ir tapatybės vagystę ar kenkėjišką įsilaužimą, daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms;

Q.  kadangi smurtas prieš moteris ir merginas yra vienas plačiausiai paplitusių moterų teisių pažeidimų Europoje; kadangi iš Sąjungos atliktų tyrimų matyti, kad viena iš trijų moterų Sąjungoje, t. y. 62 mln. moterų, patyrė fizinį ir (arba) seksualinį smurtą nuo 15 metų amžiaus, o viena iš dviejų moterų (55 proc.) patyrė seksualinį priekabiavimą; kadangi, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, pasaulyje trečdalis (27 proc.) santykiuose buvusių 15–49 m. moterų teigia, jog yra patyrusios tam tikros rūšies savo lytinio partnerio fizinį ir (arba) seksualinį smurtą; kadangi, PSO duomenimis, pasaulyje net 38 proc. visų moterų nužudymų yra įvykdomi jų lytinių partnerių;

R.  kadangi nėra atnaujintų visapusiškų ir palyginamų suskirstytų duomenų apie visų formų smurtą lyties pagrindu Sąjungoje; kadangi palyginamų duomenų trūkumas atsiranda dėl nepakankamo apibrėžčių, susijusių su smurtu lyties pagrindu, suderinimo; kadangi visapusiški ir palyginami suskirstyti duomenys yra būtini, siekiant registruoti smurtą lyties pagrindu ir pagrindines jo priežastis; kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra paskutinį tyrimą dėl smurto prieš moteris paskelbė 2014 m. ir kadangi naujausių duomenų nėra;

S.  kadangi smurtas dėl lyties uždeda didelę finansinę naštą mūsų Europos bendruomenėms, nes prarandamas ekonominis našumas ir sutrinka paslaugų teikimas, įskaitant sveikatos, teisines, socialines ir specializuotas paslaugas; kadangi, nepaisant to, didžiausią kainą sumoka smurto dėl lyties aukos, kurios turi nuolat gyventi su emociniais šių traumuojančių patirčių paliktais randais; kadangi Sąjungos veiksmais turi būti siekiama užtikrinti smurto lyties pagrindu aukų gerovę;

T.  kadangi dėl COVID-19 krizės labai išaugo smurtas dėl lyties, ypač lytinių partnerių smurtas, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą, prievartinę kontrolę ir smurtą internete; kadangi Pasaulio sveikatos organizacijai priklausančios Europos valstybės pranešė, kad atvejų, kai moterys kvietė skubią pagalbą nukentėjusios nuo lytinių partnerių smurto, padaugėjo 60 proc.; kadangi izoliavimo priemonės apsunkino lytinio partnerio smurtą patiriančių moterų galimybę ieškoti pagalbos, nes jos dažnai yra uždarytos kartu su savo išnaudotojais ir turi ribotas galimybes pasinaudoti pagalbos paslaugomis, o nepakankamos paramos struktūros ir ištekliai dar labiau apsunkino jau egzistavusią „šešėlinę“ pandemiją;

U.  kadangi švietimui tenka pagrindinis vaidmuo, siekiant užkirsti kelią smurtui lyties pagrindu, ypač keičiant neigiamas socialines normas, kuriomis skatinamas šis reiškinys, taip pat įgalinant jaunimą atpažinti ir spręsti šį elgesį bei užkirsti jam kelią;

V.  kadangi apie smurto dėl lyties atvejus vis dar nepakankamai pranešama ES; kadangi du trečdaliai aukų apie smurtą dėl lyties nepraneša atsakingoms institucijoms(16);

W.  kadangi, remiantis EIGE, antrinė viktimizacija arba pakartotinė viktimizacija nutinka, kai auka toliau kenčia ne tiesiogiai nuo įvykdyto nusikalstamo veiksmo, bet dėl to, kaip institucijos ar kiti asmenys elgiasi su auka; kadangi, remiantis EIGE, antrinė viktimizacija gali būti sukelta aukai pakartotinai susidūrus su nusikalstamos veikos vykdytoju, pakartotinai klausinėjant apie tuos pačius faktus, vartojant netinkamą kalbą arba sulaukus netinkamų komentarų iš visų asmenų, bendraujančių su aukomis;

X.  kadangi smurtas dėl lyties gali būti vykdomas asmenų, esančių galios pozicijoje, nors esančių suvaržytos laisvės aplinkoje, tokioje kaip kalėjimai, psichikos sveikatos įstaigos, sulaikymo centrai, aprūpinimo įstaigos ir pabėgėlių stovyklos; kadangi situacijos, kuomet esama daug žmonių, keliamas stresas arba ribojamas privatumą taip gali paskatinti smurtą lyties pagrindu; kadangi užtikrinant, kad policijos pareigūnai būtų apmokomi socialinių emocinių įgūdžių atidžiai klausyti, suprasti ir gerbti visas moteris, patyrusias smurtą lyties pagrindu, jie galėtų padėti spręsti nepakankamo pranešimo apie nusikaltimus ir pakartotinės viktimizacijos problemas bei sukurtų saugesnę aplinką smurtą lyties pagrindu išgyvenusiems asmenims;

Y.  kadangi įperkamos ir saugios galimybės kreiptis į nepriklausomą teismų sistemą užtikrinimas yra būtinas, siekiant skatinti saugią aplinką smurtą lyties pagrindu išgyvenusiems asmenims; kadangi siekiant veiksmingai spręsti smurto lyties pagrindu problemą reikia parengti mokymo programas atitinkamų sričių specialistams, kaip antai socialiniams darbuotojams, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, teisėsaugos pareigūnams, teisingumo sistemos darbuotojams, kad jie galėtų nustatyti smurtą lyties pagrindu, spręsti smurto dėl lyties problemą ir duoti į jį atsaką;

Z.  kadangi nuteisimo įvykdžiusiems smurtą prieš moteris, ypač seksualinį smurtą, įskaitant išprievartavimą ar seksualinį priekabiavimą, rodikliai yra nepriimtinai žemi visose valstybėse narėse, o tai rodo, jog, teisėsaugos institucijoms sprendžiant smurto lyties pagrindu klausimus, esama sisteminių trūkumų, ir kadangi tai savo ruožtu lemia plačiai paplitusią nebaudžiamumo kultūrą ir labai kenkia lyčių lygybei ir kovai su smurtu lyties pagrindu;

AA.  kadangi seksualinis smurtas yra nenutrūkstamos diskriminacijos ir smurto lyties pagrindu dalis, kuri yra glaudžiai susijusi su nuolatine nelygybe ir platesnio masto išpuoliais prieš lyčių lygybę, moterų ir mergaičių žmogaus teises;

AB.  kadangi Stambulo konvencija yra išsamiausia Europos priemonė, siekiant kovoti su tam tikromis vyrų smurto prieš moteris ir mergaites formomis, taip pat su smurtu namuose; kadangi Stambulo konvencijoje numatyta išsami teisinių ir politikos priemonių sistema, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio smurtui, teikiant pagalbą aukoms ir baudžiant nusikalstamos veikos vykdytojus;

AC.  kadangi dezinformacijos kampanijos, kuriomis siekiama pakenkti lyčių lygybei, stabdo pažangą, daromą kovojant su smurtu prieš moteris (kaip, pvz., Stambulo konvencijos atveju), sukeldamos visuomenės pasipriešinimą ir apmaudžius politinius sprendimus kai kuriose valstybėse narėse;

AD.  kadangi Stambulo konvenciją pasirašė visos valstybės narės, o ratifikavo – 21; kadangi Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija dar neratifikavo Stambulo konvencijos; kadangi Lenkija paskelbė ketinanti pasitraukti iš šios konvencijos; kadangi Turkijos pasitraukimu iš Stambulo konvencijos kuriamas blogas precedentas; kadangi Sąjunga dar neratifikavo Stambulo konvencijos;

AE.  kadangi moterų teisių pažeidimai yra tarptautinio, europinio ir tarpvalstybinio pobūdžio; kadangi moterys ir mergaitės Europoje bei kitos smurto lyties pagrindu aukos negali pasinaudoti to paties lygio apsauga prieš smurtą visoje Sąjungoje dėl skirtingų nacionalinių teisės sistemų ir apsaugos bei prevencijos mechanizmų;

AF.  kadangi tam, jog Sąjunga išnaikintų smurtą prieš moteris ir mergaites ir kitų formų smurtą lyties pagrindu, reikia, kad Komisija imtųsi kelių lygiagrečių teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmų, įskaitant pasiūlymą smurtą dėl lyties nustatyti nauja nusikaltimų sritimi, atitinkančia SESV 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, ir kartu – pasiūlymą dėl direktyvos dėl smurto lyties pagrindu, kaip teisiniu pagrindu remiantis tuo pačiu straipsniu;

AG.  kadangi kova su smurtu lyties pagrindu yra pagrindinis Sąjungos lyčių lygybės strategijos ir Sąjungos išorės veiksmų prioritetas; kadangi savo 2021 m. darbo programoje Komisija paskelbė apie naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir su juo kovoti, grindžiamą SESV 82, 83 ir 84 straipsniais, taip pat konkretų pasiūlymą išplėsti SESV 83 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų itin sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį aspektą, sričių sąrašą įtraukiant visų formų neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas; kadangi kova su smurtu dėl lyties yra vienas iš Komisijos pirmininko prioritetų(17);

Smurto lyties pagrindu priežastys ir poveikis ir holistinio požiūrio vykdant jo prevenciją užtikrinimas

1.  smerkia visų formų smurtą prieš visas moteris ir mergaites ir kitų formų smurtą dėl lyties, pvz., smurtą prieš LGBTIQ+ asmenis dėl lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos ar lytinių požymių – laikoma, kad tai apima įvairius smurto internete ir realiame gyvenime veiksmus, dėl kurių padaroma arba gali būti padaryta fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala ar kančios;

2.  pabrėžia, kad COVID-19 pandemijos metu dėl izoliavimo ir saugaus atstumo laikymosi priemonių visoje Sąjungoje pastebimas nerimą keliantis moterų ir mergaičių patiriamo smurtas dėl lyties padidėjimas, įskaitant lytinių partnerių smurtą, fizinį, seksualinį, ekonominį ir psichologinį smurtą, prievartinę kontrolę ir smurtą kibernetinėje erdvėje, todėl šioms aukoms labai reikia paramos paslaugų;

3.  reikalauja, kad sprendžiant smurto prieš moteris problemą į sąvoką „moteris“ turi būti įtrauktos jaunesnės nei 18 metų mergaitės;

4.  smerkia moterų žudymą dėl lyties, nes tai pati ekstremaliausia smurto lyties pagrindu prieš moteris ir mergaites forma; pabrėžia, kad moterų žudymas dėl lyties yra labai sunkus žmogaus teisių pažeidimas ir kad Sąjunga turėtų parengti planą, kaip užkirsti kelią smurtui ir su juo kovoti, nustatyti atitinkamas situacijas, padėti aukoms ir jas apsaugoti;

5.  pabrėžia, kad smurtas prieš moteris ir kitų formų smurtas lyties pagrindu vis dar gaubiamas tylos, jį lemia nuolat pasireiškiančios istoriškai nelygios galimybės pasinaudoti galia bei ištekliais ir nelygus jų pasiskirstymas, dėl to įsivyravo tokia padėtis, kai vyrai dominuoja ir diskriminuoja moteris, taip pat smurtaujama prieš LGBTIQ+ asmenis ir daromas didžiulis poveikis aukoms, jų šeimoms ir bendruomenėms;

6.  palankiai vertina #MeToo judėjimą, kuris simbolizuoja moterų balsą, siekiant nutraukti tylą, supančią seksualinį priekabiavimą ir seksualinį smurtą prieš įvairiausias visų amžiaus grupių, visuose sektoriuose veikiančias ir visose vietose gyvenančias moteris; smerkia tai, jog kai kuriose šalyse seksualinio priekabiavimo ir seksualinio smurto aukos yra kaltinamos šmeižtu ar net už jį teisiamos, taip skatinant neigiamą poveikį, antrinę viktimizaciją ar kalbėti išdrįstančių moterų nutildymą;

7.  pripažįsta, kad pažanga lygybės link įvyko dėl sunkios feministinės kovos su visuotine moterų ir mergaičių priespauda;

8.  pabrėžia, kad tokią padėtį dar labiau apsunkina socialinė ir ekonominė nelygybė ir labai sumažėję turimi finansiniai ištekliai, ypač krizės metu, o tai savo ruožtu lemia darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, mažų garantijų darbo feminizaciją ir sunkesnes moterų gyvenimo sąlygas; pabrėžia, kad ta nelygybė ir netolygus galios paskirstymas yra tarpvalstybinio ir visuotinio pobūdžio, jis būdingas visai Sąjungai, o ne vien atskiroms valstybėms narėms;

9.  pabrėžia, kad patriarchaliniais stereotipais grindžiamos griežtos lyčių normos prisideda prie moterų, įskaitant lesbietes, biseksualias, translytes ir interseksualias moteris, diskriminacijos ir pavergimo, todėl didėja pavojus patirti smurtą dėl lyties visiems, kurie jų nesilaiko, ir prisideda prie homoseksualių, biseksualių ir interseksualių vyrų patiriamo smurto nematomumo;

10.  pabrėžia, kad svarbu pasitelkiant švietimą skatinti ir propaguoti vienodą moterų ir vyrų, berniukų ir mergaičių statusą bei galios santykius, taip pat panaikinti šališkumą lyties atžvilgiu ir lyčių stereotipus, kuriais skatinamos žalingos socialinės lyčių normos; apgailestauja dėl dažno smurto prieš įvairias moteris, įskaitant lesbietes, biseksualias ir transseksualias moteris, taip pat transseksualius, interseksualius ir nebinarinio lytiškumo asmenis;

11.  atkreipia dėmesį į įvairiopą psichologinį smurto lyties pagrindu poveikį aukoms, įskaitant stresą, nesaugumo ir pažeidžiamumo jausmą, dėmesio sutelkimo problemas, nerimą, panikos priepuolius, socialinę atskirtį, žemą savivertę, depresiją, potrauminio streso sutrikimą, pasitikėjimo ir kontrolės jausmo praradimą, taip pat baimę ar net mintis apie savižudybę; pabrėžia psichikos sveikatos paslaugų, kurias dažnai teikia NVO ir pilietinės visuomenės veikėjai, svarbą šių nusikaltimų aukoms;

12.  primena, kad smurtas lyties pagrindu taip pat daro socialinį poveikį, poveikį demokratijai ir ekonomikai, – pavyzdys gali būti galimybės įsidarbinti neturėjimas, atskirtis, pasitraukiama iš viešojo gyvenimo, materialiniai ir finansiniai nepritekliai, o dėl to moterys atsiduria nepalankioje padėtyje; pažymi, kad smurtas lyties pagrindu yra naudojamas kaip moterų prievartinės kontrolės priemonė, kuria užkertamas kelias lyčių lygybei, socialiniam judumui, ekonominiam įgalėjimui ir jų galimybei naudotis Sąjungos piliečių tiesėmis, taip pat visapusiškam pilietiniam dalyvavimui ir nepriklausomai jų gyvenimų be smurto raidai;

13.  atkreipia dėmesį į žalingą ekonominį poveikį, kurį smurtas dėl lyties ir jį lėmusios psichikos sveikatos problemos gali turėti aukoms, įskaitant jų gebėjimą ieškoti darbo ir joms tenkančią finansinę naštą imantis teisinių veiksmų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad apskaičiuotos metinės išlaidos, kurias visuomenė patiria dėl smurto dėl lyties (290 mlrd. EUR) (nuo 49 mlrd. EUR iki 89,3 mlrd. EUR dėl kibernetinio priekabiavimo ir kibernetinio persekiojimo), viršija apskaičiuotas metines ypač sunkių nusikaltimų, nurodytų SESV 83 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, išlaidas(18);

14.  pabrėžia, kad Stambulo konvencija išlieka tarptautiniu standartu ir pagrindine priemone naikinant smurtą lyties pagrindu, nes padeda laikytis holistinio koordinuoto požiūrio, kuriuo vadovaujantis dėmesys atkreipiamas į aukų teises ir problemos sprendžiamos vertinant iš įvairiopos perspektyvos; primena savo raginimą užbaigti ratifikuoti Stambulo konvenciją Sąjungoje remiantis daugumos prisijungimu, ir pabrėžia, jog svarbu, kad ją ratifikuotų Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija; susirūpinęs atkreipia dėmesį į mėginimus kai kuriose valstybėse narėse skleisti dezinformaciją apie Stambulo konvenciją, pvz., atsisakymą pripažinti, kad smurtas dėl lyties egzistuoja; smerkia tai, kad ši dezinformacija įsitvirtina Europoje ir apsunkina pastangas apsaugoti moterų teises;

15.  pažymi, kad Stambulo konvencija turi būti suprantama kaip minimalus standartas, siekiant panaikinti smurtą lyties pagrindu, ir kad Sąjunga turėtų siekti dar ryžtingesnių ir efektyvesnių teisėkūros priemonių šioje srityje; primena, kad tokios naujos teisinės priemonės bet kuriuo atveju turi būti suderintos su Stambulo konvencijoje numatytomis teisėmis ir įsipareigojimais ir papildyti šios konvencijos ratifikavimą; ragina valstybes nares atsižvelgti į Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės rekomendacijas ir tobulinti nacionalinius teisės aktus, kad jie labiau atitiktų Stambulo konvencijos nuostatas tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamą įgyvendinimą ir vykdymą;

16.  smerkia tai, kad išpuoliai prieš moterų ir mergaičių teises ir lyčių lygybę kenkia kovai su smurtu lyties pagrindu; smerkia prieš socialinės lyties sąvoką ir moteris nukreiptų judėjimų veiksmus Europoje ir visame pasaulyje, kuriais sistemiškai kėsinamasi į moterų ir LGBTIQ+ asmenų teises, įskaitant lytines ir reprodukcines teisės, ir kuriais siekiama panaikinti galiojančius šias teises saugančius teisės aktus, taip keliant pavojų pagarbai žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui; smerkia bet kokią sąmoningai skleidžiamą dezinformaciją apie Stambulo konvenciją ir kitas kovos su smurtu prieš moteris Sąjungoje priemones ir iniciatyvas, kurios trukdo apsaugoti moteris nuo smurto; ragina Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos remiamos ir finansuojamos pilietinės visuomenės organizacijos neskatintų diskriminacijos dėl lyties;

17.  ragina Komisiją padidinti ir užtikrinti ilgalaikį finansavimą, skiriamą, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir mergaites bei kitų formų smurtui lyties pagrindu, ir su juo kovoti, pasitelkiant Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, įskaitant paramą prieglobstį teikiančioms organizacijoms ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, veikiančioms šioje srityje; primena, kad svarbu naudoti lyginamuosius indeksus ir rodiklius, siekiant įvertinti pažangą;

18.  pabrėžia, kad tai, kaip valstybės narės teisiškai apibrėžia ir traktuoja smurtą lyties pagrindu, iš esmės skiriasi; pažymi, kad tai labai kenkia Sąjungos teisiniams veiksmams, kuriais kovojama su smurtu lyties pagrindu, įskaitant direktyvas 2012/29/ES, 2011/36/ES ir 2011/99/ES;

19.  pabrėžia, kad kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites svarbu imtis prevencinių priemonių; pažymi, kad tokioms priemonėms reikia skirti daugiau dėmesio visoje teismų sistemoje, taip pat mokyklose ir sveikatos priežiūros įstaigose, siekiant užkirsti kelią smurto rizikai ir kuo labiau ją sumažinti;

20.  primygtinai ragina imtis veiksmų, kuriais būtų šalinamos esminės lyčių nelygybės priežastys, tarp kurių būtų kova su seksizmu, patriarchalinėmis lyčių normomis, stereotipais ir vertybėmis; apgailestauja, kad trūksta mokslinių tyrimų ir žinių, nes jie yra veiksmingos politikos ir teisėkūros pagrindas smurto dėl lyties prevencijos srityje; todėl ragina EIGE ir Eurostatą būti žinių apie smurtą prieš mergaites Sąjungoje centru; pabrėžia, kad vyrų smurtas prieš moteris prasideda nuo berniukų smurto prieš mergaites; todėl mano, kad prevencinės priemonės turi būti pradėtos taikyti ankstyvame amžiuje; pabrėžia, kad švietime centrinę vietą turi užimti vyrų ir moterų lygybė, ir ragina imtis švietimo priemonių, skirtų jaunimui ir įgyvendinamų su jaunimu, įskaitant pagal amžių pritaikytą informaciją, išsamų lytinį švietimą, nesmurtinių santykių užmezgimą ir savigynos mokymą moterims, siekiant įgyvendinti Stambulo konvencijos 12 straipsnio 6 dalį ir Pekino veiksmų platformos D.1 strateginio tikslo 125 punkto g papunktį, taip pat bendresnių kovos su segregacija, lyčių nelygybe ir diskriminacija priemonių;

21.  pabrėžia, kad išpuoliai prieš moterų teises ir lyčių lygybę dažnai yra vienas iš plačiau vykstančio demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties blogėjimo aspektų, ir todėl ragina Komisiją ir Tarybą pagal vykdomas ES sutarties 7 straipsnio procedūras svarstyti moterų teisių ir LGBTIQ+ asmenų teisių pažeidimus;

22.  pabrėžia, kad reikia Sąjungos masto informuotumo didinimo kampanijų, kurios apimtų informaciją, skirtą jaunųjų Sąjungos piliečių švietimui apie lyčių lygybę ir smurto dėl lyties internete ir realiame gyvenime poveikį, kuriomis būtų remiamos pastangos užtikrinti, kad moterys ir mergaitės galėtų laisvai ir saugiai gyventi visose srityse;

23.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, siekiant užtikrinti, kad smurto lyties pagrindu problema būtų veiksmingai sprendžiama nacionalinėse programose; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl ES masto kampanijos apie lyčių stereotipus, įtrauktą į Lyčių lygybės strategiją, ir jos įsipareigojimą „nuo ankstyvo amžiaus mokyti berniukus ir mergaites lyčių lygybės klausimais ir skatinti nesmurtinių santykių plėtojimą“, nes tai labai svarbu, kad prevencija būtų veiksminga;

24.  pabrėžia, kad svarbu skatinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą dėl smurto lyties pagrindu problemos, kuris taip pat teikia galimybę valstybėms narėms, vykdančioms sėkmingą politiką, pasidalyti savo patirtimi keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su Eurostatu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutu, gerinti galimybes reguliariai susipažinti su kokybiškais suskirstytais duomenimis apie visų formų smurtą lyties pagrindu ir šių duomenų palyginamumą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat siekiant suderinti duomenų rinkimo sistemas tarp valstybių narių; tiki, kad kokybiški duomenys bus labai svarbūs nustatant aiškius ir išmatuojamus smurto lyties pagrindu panaikinimo tikslus; palankiai vertina Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros pranešimą apie naują Sąjungos mastu atliekamą visų rūšių smurto prieš moteris paplitimo ir dinamikos tyrimą;

26.  pabrėžia, kad siekiant didinti supratimą apie smurtą lyties pagrindu Sąjungoje būtina užtikrinti, kad renkant duomenis teisėsaugos intervencijų lygmeniu būtų įtraukiamos bent šios duomenų kategorijos: a) aukos lytis; b) smurtautojo lytis; c) aukos ir smurtautojo santykiai; d) ar yra seksualinio smurto aspektas; e) ar yra su lytimi susijusių smurto motyvų ir f) kiti socialiniai ir demografiniai požymiai, svarbūs atliekant tarpsektorinę analizę; pabrėžia, kad be šių duomenų, svarbu turėti bendrus duomenis apie skundų skaičių, išduodamų apsaugos orderių skaičių ir rūšis, atmetamų ir atsiimamų skundų dalį, vykdomų baudžiamųjų procesų ir priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių dalį, bylų nagrinėjimo trukmę, informaciją apie smurtautojams skiriamas bausmes ir aukoms suteikiamą žalos atlyginimą, įskaitant kompensacijas, taip pat informaciją apie incidentus, pranešamus pagalbos linijoms ar sveikatos ir socialinėms tarnyboms, dirbančioms smurto prieš moteris atvejais, ir atrankinius tyrimus;

Visų formų smurto lyties pagrindu naikinimas

27.  pabrėžia, kad siekiant pagerinti spręsti smurto dėl lyties aukų, patiriančių tarpsektorinę diskriminaciją dėl lytinės tapatybės, lyties raiškos ar lyties požymių, taip pat dėl kitų priežasčių, pvz., rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos, sveikatos būklės, šeiminės padėties arba migrantų ar pabėgėlių statuso, padėtį reikia priimti tikslinius teisės aktus ir formuoti politiką, kuriuose būtų laikomasi tarpsektorinio požiūrio; pabrėžia, kad formuojant politiką ir rengiant teisės aktus būtina prisiimti konkrečius ir išmatuojamus įsipareigojimus, be kita ko, susijusius su grupėmis, saugomomis nuo diskriminacijos pagal Sąjungos teisę ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

28.  ragina valstybes nares ir Komisiją savo darbe skirti dėmesį kovai su smurtu lyties pagrindu, užtikrinant, kad visomis teisėkūros ir ne teisėkūros iniciatyvomis būtų siekiama panaikinti visų formų smurtą lyties pagrindu, konkrečiai įtraukiant visas įvairias moterų grupes, taip pat apimant kovą su smurtu prieš LGBTIQ+ asmenis dėl lytinės tapatybės, lyties raiškos ir biologinės lyties ypatumų; primena, kad Parlamentas anksčiau primygtinai ragino valstybes nares priimti įstatymus ir politiką, kuriais būtų draudžiama atvertimo terapija, moterų ir interseksualių asmenų lytinių organų žalojimas ir priverstinė sterilizacija;

29.  pabrėžia, kad smurtas lyties pagrindu yra sunkus žmogaus teisių ir orumo pažeidimas, kuris gali įgyti psichologinio, fizinio, seksualinio ir ekonominio smurto formas ir apima, be kita ko, moterų žudymą dėl lyties, lytinių partnerių smurtą, seksualinį priekabiavimą, kibernetinį smurtą, persekiojimą, išžaginimą, ankstyvą ir priverstinę santuoką, moterų lyties organų žalojimą, vadinamosios garbės vardan padarytus nusikaltimus, priverstinius abortus, priverstinę sterilizaciją, seksualinį išnaudojimą ir prekybą žmonėmis, institucinį smurtą, antrojo laipsnio smurtą, netiesioginį smurtą ir antrinę viktimizaciją;

30.  primena, kad prekyba žmonėmis ir seksualinis išnaudojimas yra viena iš smurto lyties pagrindu prieš moteris ir mergaites formų, ir pabrėžia lyčiai atžvalgaus požiūrio į prekybą žmonėmis svarbą;

31.  smerkia antrinio smurto reiškinį, kurį sudaro fizinis ar psichologinis smurtas, kerštas, žeminimas ir persekiojimas, nukreipti prieš asmenis, teikiančius paramą smurto lyties pagrindu aukoms; pabrėžia, kad tokiais veiksmais kliudoma vykdyti prevenciją, nustatyti moteris, patiriančias smurtą lyties pagrindu, jas remti ir padėti joms atsigauti;

32.  reiškia didelį susirūpinimą dėl smurto ir priekabiavimo lyties pagrindu darbe pobūdžio, masto ir šių pažeidimų sunkumo; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina neseniai priimtą TDO Konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo ir ragina valstybes nares ją nedelsiant ratifikuoti ir įgyvendinti; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai baigti kurti esamą sistemą, apimančią veiksmingas smurto ir priekabiavimo darbe uždraudimo priemones, taip pat prevencines priemones, galimybes veiksmingai naudotis lyčiai atžvalgiais, saugiais ir veiksmingais skundų teikimo bei ginčų sprendimo mechanizmais, mokymą ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, psichologinės pagalbos paslaugas ir teisių gynimo priemones;

33.  atkakliai tvirtina, kad kibernetinis smurtas, įskaitant seksualinį ir psichologinį priekabiavimą internete, patyčias kibernetinėje erdvėje, persekiojimą kibernetinėje erdvėje, seksualinių vaizdų atskleidimą be sutikimo, neapykantą kurstančias seksistines kalbas internete ir naujų formų priekabiavimą internete, kaip antai vaizdo konferencijų trikdymą ar grasinimus internetu, yra smurto dėl lyties formos;

34.  apgailestauja dėl to, kad smurtas kibernetinėje erdvėje neproporcingai veikia moteris ir mergaites ir tampa vis dažnesnis; primena, kad smurtas dėl lyties kibernetinėje erdvėje yra smurto ne internete tęstinis reiškinys ir nuo jo neatskiriamas, nes jie abu yra tarpusavyje susiję; pabrėžia, kad smurtas kibernetinėje erdvėje kelia grėsmę pažangai lyčių lygybės srityje ir daro slopinamąjį poveikį, kuris kenkia Sąjungos demokratiniams principams; apgailestauja, kad visuomenėje žinomos moterys, kaip antai politikės, žurnalistės, menininkės ir aktyvistės, dažnai yra kibernetinio smurto lyties pagrindu taikinys siekiant atgrasyti jas dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir spredimų priėmimo sferose;

35.  pabrėžia smurto kibernetinėje erdvėje tarpvalstybinį pobūdį, kai smurtautojai naudojasi platformomis arba mobiliaisiais telefonais, kurie prijungti prie tinklo ar turi prieglobą kitose valstybėse narėse nei ta, kurioje yra auka, pabrėžia, kad reikia laikytis suderinto Sąjungos požiūrio, kad būtų tobulinamos laiku ir lengvai prieinamos pranešimo apie pažeidimus priemonės, veiksmingi turinio pašalinimo mechanizmai ir veiksmingas internetinių platformų bei valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas siekiant kovoti su smurtu dėl lyties internete visapusiškai laikantis pagrindinių teisių;

36.  ragina valstybes nares ir Komisiją priimti konkrečias visų rūšių internetinio smurto, kuris neproporcingai kenkia moterims ir mergaitėms, panaikinimo priemones, įskaitant tinkamų mokymų teisėsaugos pareigūnams rengimą, ir konkrečiai spręsti tokio smurto atvejų daugėjimo per COVID-19 pandemiją problemą;

37.  primena, kad lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimai, įskaitant seksualinį smurtą, ginekologinį ir akušerinį smurtą ir žalingą praktiką, yra smurto dėl lyties prieš moteris ir mergaites, translyčius ir nebinarinio lytiškumo asmenis forma, kaip nurodyta LGBTIQ lygybės strategijoje, ir yra lyčių lygybės kliūtis;

38.  ragina Komisiją savo pasiūlymuose dėl papildomų priemonių, skirtų įvairių formų smurto lyties pagrindu prevencijai ir kovai su juo, skatinti reguliarius gerosios patirties mainus tarp valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų dėl lytinės sveikatos ir reprodukcinių teisių;

39.  pabrėžia, kad reprodukcinė prievarta ir atsisakymas suteikti saugaus ir teisėto nėštumo nutraukimo priežiūrą taip pat yra smurto dėl lyties forma; pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą nurodė, kad griežti teisės aktai dėl nėštumo nutraukimo ir nepakankamas jų įgyvendinimas pažeidžia moterų žmogaus teises; pabrėžia, kad mergaičių ir moterų savarankiškumas ir gebėjimas priimti laisvus ir nepriklausomus sprendimus dėl savo kūno ir gyvenimo yra būtinos sąlygos jų ekonominei nepriklausomybei, lyčių lygybei ir smurto dėl lyties panaikinimui; griežtai smerkia išpuolius prieš moterų teises ir lyčių lygybę Sąjungoje, visų pirma kliudymą užtikrinti moterų lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir faktinį saugaus ir teisėto aborto uždraudimą Lenkijoje;

40.  smerkia akivaizdžius teisėsaugos sistemos trūkumus, dėl kurių priimama mažai apkaltinamųjų nuosprendžių bylose dėl smurto lyties pagrindu prieš moteris ir mergaites ir yra įsigalėjęs smurtautojų nebaudžiamumas; ragina visas valstybes nares savo nacionalinėje teisėje iš dalies pakeisti seksualinio smurto ir išžaginimo apibrėžtis, kad ji būtų pagrįsta sutikimo nedavimu, kaip nustatyta Stambulo konvencijoje;

41.  yra susirūpinęs dėl vaikų seksualizavimo, ypač vyrų vykdomo mergaičių seksualizavimo; mano, kad būtina stiprinti baudžiamuosiuose teisės aktuose, susijusiuose su seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, numatytą apsaugą, ypač tais atvejais, kai nusikaltėlis nepaiso vaiko amžiaus;

42.  pabrėžia, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms tikimybė patirti įvairių formų smurtą yra nuo dviejų iki penkių kartų didesnė; pabrėžia, kad Sąjunga, kaip Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos šalis, privalo imtis priemonių, kad užtikrintų visapusišką pagarbą visoms neįgalių moterų ir mergaičių žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; pažymi, kad Sąjunga turėtų daryti pažangą šioje srityje, inter alia, ratifikuodama Stambulo konvenciją;

43.  pabrėžia, kad mažumoms priklausančioms moterims, visų pirma, romų tautybės moterims ir musulmonėms, įskaitant tas, kurios dėvi religinius drabužius, neproporcingai didelį poveikį daro smurtas lyties pagrindu, ypač viešosiose erdvėse, darbe ir internete; pažymi, kad su smurtu lyties pagrindu, nukreiptu prieš romų tautybės moteris ir musulmones, turėtų būti kovojama laikantis tarpsektorinio požiūrio, pagal kurį atsižvelgiama į diskriminacijos dėl lyties sąveiką su diskriminacija dėl religijos ir tautybės;

44.  pažymi, kad Komisija turi imtis veiksmų dėl ypatingos migrančių apsaugos nuo smurto lyties pagrindu padėties, ypač lytinių partnerių smurto atvejų, kai aukos gyventojo statusas priklauso nuo gyvenimo kartu ar santuokinės padėties, ir primena, kad pagal Direktyvą 2012/29/ES galimybės užsitikrinti deramą apsaugą, naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis ir veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis turi būti užtikrintos visiems nuo smurto dėl lyties nukentėjusiems asmenims, taip pat turi būti užtikrinama teisė gauti informaciją ir galimybė dalyvauti baudžiamajame procese, ir kad visos teisės turi būti taikomos nediskriminuojant, taip pat ir dėl gyventojo statuso;

45.  pabrėžia, kad daugumoje dabartinių migracijos ir pabėgėlių teisės aktų Europoje nesprendžiamas migrančių ir moterų pabėgėlių pažeidžiamumo klausimas, dėl to didėja smurto dėl lyties pavojus judant, sudaromos nesaugios priėmimo sąlygos, taikomos nepakankamos apsaugos priemonės ir neužtikrinama migrantų teisė kreiptis į teismą Sąjungoje;

46.  mano, kad lytinių partnerių smurtas yra nusikaltimas ne tik šio smurto aukai, – jis turėtų būti laikomas nusikaltimu ir vaikui, kuriam tenka tai matyti, taip pat todėl, kad tai turi ilgalaikių neigiamų padarinių vaiko gerovei ir raidai; smerkia tai, kad lytinio partnerio smurto atveju smurtautojo vaikai dažnai patiria netinkamą elgesį, kuriuo naudojamasi kaip būdu įgyti galią ir smurtauti prieš vaiko motiną, – šis reiškinys vadinamas netiesioginiu smurtu ir yra viena iš smurto lyties pagrindu formų;

Apsauga, parama ir žalos atlyginimas 

47.  ragina valstybes nares imtis visų būtinų priemonių siekiant skatinti ir remti įvairioms grupėms priklausančių moterų ir mergaičių ir visų smurto dėl lyties aukų apsaugą ir žalos atlyginimą, taip pat skatinti ir užtikrinti jų apsaugą nuo visų formų smurto; primena, kad tokios priemonės turėtų būti tinkamos, taikomos laiku, holistinės ir proporcingos patirtos žalos dydžiui, tinkamai atsižvelgiant į tarpsektorinės diskriminacijos ir smurto aukų poreikius;

48.  ragina valstybes nares laikytis Stambulo konvencijos, suteikiant moterims apsaugos ir paramos priemonių, pagrįstų lytimi pagrįsta smurto prieš moteris ir lytinio partnerio smurto samprata ir orientuotų į žmogaus teises bei aukos saugumą, taigi išvengiant institucinio smurto prieš aukas dėl esamų įstatymų ar administracinės ar vykdymo praktikos, pagal kuriuos nepaisoma lyties aspektų ir (arba) trūksta žinių ir tinkamų procedūrų ir tai gali lemti smurtautojų nebaudžiamumą ir pakartotinę viktimizaciją;

49.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad lytinių partnerių smurto atvejais vaikai taip pat būtų laikomi smurto lyties pagrindu aukomis ir kad prioritetu būtų jų orumas ir saugumas; šiuo atžvilgiu palankiai vertina įstatymus, kuriais kriminalizuojamas smurto artimoje aplinkoje demonstravimas vaikui; taip pat ragina valstybes nares užtikrinti, kad vaiko globą reglamentuojantys įstatymai atitiktų tą principą, kad globos teisės nebūtų suteikiamos tam iš tėvų, kuris buvo smurtaujantis lytinis partneris;

50.  atkreipia dėmesį į valstybių narių prievolę užtikrinti tinkamą paramą ir paslaugas nuo smurto lyties pagrindu nukentėjusiems asmenims, derinamas prie konkrečių kiekvieno tipo smurto lyties pagrindu aukų poreikių, taip pat ir krizės laikotarpiu; atsižvelgdamas į tai primena, kad svarbu teikti paramą nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms ir moterų prieglaudų organizacijoms, t. y. organizacijoms, turinčioms praktinės patirties, reikalingos moterų apsaugai užtikrinti;

51.  ragina valstybes nares užtikrinti aukoms galimybę naudotis paramos paslaugomis ir pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas, ir šią galimybę užtikrinti ir kaimo vietovėse; tvirtai remia viešųjų paslaugų prieinamumą visais žalos atlyginimo proceso etapais, ypač teikiant būtiną psichologinę, teisinę pagalbą ir ieškant darbo;

52.  ragina valstybes nares ir Komisiją didinti informuotumą ir užtikrinti, kad informacija smurto lyties pagrindu aukoms ir šio smurto vykdytojams būtų prieinama visomis Sąjungos kalbomis, taip siekiant užtikrinti aukų teises, kai naudojamasi pagrindine teise laisvai judėti Europos Sąjungoje;

53.  atsižvelgdamas į diskriminavimo ir nelygybės struktūrines aplinkybes, ragina valstybes nares sparčiau veikti siekiant nukentėjusiesiems užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą ir naudotis nepriklausoma teismų sistema, kuri būtų fiziškai, ekonomiškai, socialiai ir kultūriškai prieinama visoms smurto dėl lyties aukoms, taip pat ragina užtikrinti, kad nukentėjusiųjų teisės būtų laikomos svarbiausiomis, taip siekiant išvengti diskriminacijos, traumavimo ar pakartotinės viktimizacijos teismų, medicinos tarnybų ir policijos vykdomų procesų metu, integruojant lyčių perspektyvą per visą procesą;

54.  susirūpinęs pabrėžia, kad daugumoje valstybių narių tebėra sunkumų visiškai ar tinkamai perkelti į nacionalinę teisę ir (arba) taikyti praktikoje Direktyvą 2012/29/ES, kaip pažymima Komisijos Aukų teisių strategijoje, ir ragina valstybes nares tinkamai ir stropiai ją visą ir be klaidų perkelti į nacionalinę teisę;

55.  pabrėžia, jog nuo smurto lyties pagrindu nukentėjusių asmenų nepasitikėjimu teisėsaugos institucijomis ir teismų sistema smarkiai prisidedama prie to, kad per mažai pranešama apie nusikaltimus; ragina valstybes nares pagerinti išteklius ir pareigūnų praktikų bei teisėsaugos pareigūnų, įskaitant teisėjus, prokurorus, teisminių institucijų darbuotojus, teismo ekspertus ir visus kitus specialistus, dirbančius su nuo smurto lyties pagrindu nukentėjusiais asmenimis, mokymą; ragina valstybes nares įvertinti galimybę šiuo tikslu įsteigti specializuotus teismus; yra įsitikinęs, kad užtikrinant, jog policijos pareigūnai ir teisėjai turėtų daugiau žinių ir būtų ugdomi jų socialiniai emociniai įgūdžiai atidžiai išklausyti, suprasti ir gerbti visus nuo smurto lyties pagrindu nukentėjusius asmenis bus padedama spręsti per mažo pranešimo apie nusikaltimus bei pakartotinės viktimizacijos klausimus ir sukurta saugesnė aplinka nuo smurto lyties pagrindu nukentėjusiems asmenims;

56.  ragina visas valstybes nares visapusiškai laikytis Stambulo konvencijos, priimti gydymo programas, skirtas smurto lyties pagrindu ir smurto šeimoje vykdytojams, kuriomis siekiama užkirsti kelią tolesniam smurtui, pateikti įžvalgų apie griaunamąsias lyčių normas, asimetrinius galios santykius ir vertybes, kuriomis grindžiamas smurtas lyties pagrindu, ir užtikrinti, kad pagrindinis rūpestis būtų aukų saugumas ir žmogaus teisės;

57.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti teisę visiems nuo su konfliktais susijusio smurto lyties pagrindu nukentėjusiems asmenims kreiptis į teismą, įskaitant galimybę gauti kokybišką teisinę pagalbą, ir visišką visų su konfliktais susijusių nusikaltimų dėl lyties prieš moteris ir mergaites, taip pat vyrus ir berniukus vykdytojų atsakomybę, pradedant teisines procedūras nacionaliniu, regionų ir tarptautiniu lygmenimis, visų pirma pasitelkiant Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

58.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti direktyvas 2011/99/ES, 2012/29/ES ir 2011/36/ES;

59.  pabrėžia, kad Sąjungos teisės akto, skirto kovai su smurtu lyties pagrindu, nebuvimas ir valstybių narių nacionalinės teisės aktų skirtumai lemia skirtingus nukentėjusių asmenų apsaugos lygius;

60.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą išplėsti nusikaltimų sritis, išvardytas SESV 83 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, įtraukiant neapykantos nusikaltimus ir neapykantos retoriką; primygtinai ragina Komisiją įtraukti seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, lyties raišką ir biologinės lyties ypatumus kaip diskriminacijos pagrindus, kurie konkrečiai nurodyti straipsnyje; mano, kad tokia priemonė yra būtina siekiant užtikrinti LGBTIQ+ asmenų apsaugą Sąjungoje;

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu visapusiškai pasinaudoti mokymo galimybėmis, kurias valstybėms narėms gali suteikti įvairios Sąjungos programos ir įstaigos, organai ir agentūros, ir ragina valstybes nares rengti nuolatinius ir veiksmingus mokymus, kurie apimtų lyčių ir žmogaus teisių perspektyvą ir tarptautinius standartus; ragina valstybes nares užtikrinti teisę nukentėjusiesiems prieš teisinius procesus ir jų metu pasinaudoti viešąją aukštos kokybės teisine pagalba;

62.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą 2021 m. pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria būtų siekiama užkirsti kelią smurtui lyties pagrindu ir kovoti su juo, siekiant įgyvendinti Stambulo konvencijos standartus; pabrėžia, kad naujoji direktyva turi papildyti esamas ir būsimas teisėkūros ir ne teisėkūros priemones siekiant, kad būtų vykdomi nuoseklūs Sąjungos veiksmai lyčių lygybės srityje ir kad galiausiai būtų ratifikuota Stambulo konvencija; todėl pakartoja savo raginimą Sąjungai ratifikuoti Stambulo konvenciją; be to, primena Komisijos pirmininkės įsipareigojimą išplėsti nusikaltimų sritis įtraukiant konkrečias smurto lyties pagrindu formas pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį;

Tolesni Sąjungos lygmens veiksmai 

63.  pabrėžia, kad smurtas lyties pagrindu tiek internete, tiek realiame gyvenime yra ypač sunkus nusikaltimas ir plačiai paplitęs pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimas Sąjungoje, dėl to būtina jį veiksmingiau ir ryžtingiau visuotinai naikinti; pabrėžia, kad smurtas dėl lyties yra socialinės ir sisteminės struktūrinės lyčių nelygybės, turinčios tarpvalstybinį aspektą, rezultatas; ypač atkreipia dėmesį į besiplečiančius prieš socialinės lyties sampratą, LGBTIQ+ asmenis ir moteris nukreiptus judėjimus, jie yra gerai organizuoti ir tarpvalstybinio pobūdžio; be to, mano, kad tarpvalstybinis kibernetinio smurto dėl lyties aspektas ir didelis smurto dėl lyties poveikis asmenims, ekonomikai ir visuomenei visose valstybėse narėse dar kartą patvirtina, kad reikia kovoti su smurtu dėl lyties įvairiais aspektais remiantis bendru Sąjungos pagrindu;

64.  ragina Sąjungą skubiai spręsti smurto lyties pagrindu atvejų daugėjimo per COVID-19 pandemiją problemą; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją parengti Sąjungos protokolą dėl smurto lyties pagrindu krizės metu ir kaip esmines paslaugas valstybėse narėse įtraukti aukų apsaugos paslaugas, pavyzdžiui, pagalbos linijas, saugaus apgyvendinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, kad per tokias krizes kaip COVID-19 pandemija būtų galima užkirsti kelią smurtui lyties pagrindu ir teikti paramą smurto aukoms;

65.  pabrėžia, kad regioninių ir tarptautinių dokumentų, pvz., Stambulo konvencijos, Jungtinių Tautų deklaracijos dėl smurto prieš moteris panaikinimo ir kitų Jungtinių Tautų rezoliucijų, priėmimas taip pat parodo, kad būtina visuotinai kovoti su visų rūšių smurtu lyties pagrindu;

66.  pabrėžia, kad ypatingas poreikis visuotinai kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites ir kitų formų smurtu lyties pagrindu taip pat kyla iš būtinybės nustatyti būtinąsias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo, įskaitant bendrą smurto lyties pagrindu apibrėžtį, taip pat būtinąsias taisykles dėl pagrindinių prevencijos, nepakankamo pranešimo apie nusikaltimus, aukų apsaugos, paramos joms ir žalos atlyginimo, smurto vykdytojų baudžiamojo persekiojimo aspektų; pabrėžia, kad valstybių narių požiūriai ir įsipareigojimai užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir su juo kovoti labai skiriasi, todėl bendras pamatinis požiūris taip pat padėtų teisėsaugos institucijoms vykdant tarpvalstybines operacijas;

67.  prašo Komisijos, remiantis SESV 83 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl smurto lyties pagrindu nustatymo nauja nusikaltimų sritimi, atitinkančia tame straipsnyje nurodytus kriterijus, vadovaujantis šio dokumento priede pateiktomis rekomendacijomis, ir prašo Komisijos šia nauja nusikaltimų sritimi pasinaudoti kaip teisiniu pagrindu rengiant visapusišką ir į aukas orientuotą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą siekiant užkirsti kelią visų formų smurtui lyties pagrindu internete ir realiame gyvenime ir kovoti su juo;

68.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl išsamios direktyvos dėl smurto lyties pagrindu, kuria įgyvendinami Stambulo konvencijos ir kiti tarptautiniai standartai, kaip antai Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijos, ir kuria būtų reglamentuojami bent šie aspektai:

   ­ prevencinės priemonės, be kita ko, pasitelkiant lyčiai jautrias švietimo programas, skirtas tiek mergaitėms, tiek berniukams, ir moterų ir mergaičių įgalinimas;
   ­ paramos tarnybų paslaugos, apsaugos ir žalos atlyginimo priemonės aukoms;
   ­ kovos su visų formų smurtu dėl lyties, įskaitant smurtą prieš LGBTIQ+ asmenis dėl lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir lytinių požymių, ir smurtą dėl lyties ir seksualinį išnaudojimą bei prievartą internete, priemonės;
   ­ būtinieji teisėsaugos standartai;
   ­ į auką orientuotas ir tarpsektorinis požiūris;
   ­ valstybių narių pareiga užtikrinti, kad smurto dėl lyties atvejais būtų tinkamai atsižvelgiama į globos ir lankymo teises, daugiausia dėmesio skiriant aukų teisėms;
   ­ užtikrinimo, kad informacija būtų pateikiama visomis reikiamomis kalbomis, priemonės ir
   ­ priemonės, kuriomis užtikrinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, informacija ir patirtimi;

69.  ragina Komisiją skirti koordinatorių darbui kovoje su smurtu prieš moteris ir kitų formų smurtu lyties pagrindu;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(2) OL L 338, 2011 12 21, p. 2.
(3) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(4) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.
(5) OL C 285, 2017 8 29, p. 2.
(6) OL C 337, 2018 9 20, p. 167.
(7) OL C 449, 2020 12 23, p. 102.
(8) OL C 232, 2021 6 16, p. 48.
(9) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0336.
(10) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0024.
(11) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0025.
(12) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0041.
(13) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0058.
(14) https://www.unwomen.org/-/media/headquarters/attachments/sections/library/publications/2020/issue-brief-covid-19-and-ending-violence-against-women-and-girls-en.pdf?la=en&vs=5006
(15) https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?docid=238745&doclang=lt
(16) https://www.unwomen.org/en/what-we-do/ending-violence-against-women/facts-and-figures
(17) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/political-guidelines-next-commission_en_0.pdf
(18) EPRS Europos pridėtinės vertės vertinimas dėl smurto lyties pagrindu, p. 35.


REZOLIUCIJOS PRIEDAS

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl smurto lyties pagrindu nustatymo nusikaltimų sritimi, kuri atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 83 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)  Moterų ir vyrų lygybė yra Sąjungos vertybių esmė ir pagrindinis Sąjungos principas, įtvirtintas Sutartyse ir pripažįstamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 23 straipsnyje. Teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtintų Sutartyse ir Chartijoje. Vyrų smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimas yra būtina sąlyga, norint pasiekti tikrą moterų ir vyrų lygybę.

(2)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnyje reikalaujama, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga siektų pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę.

(3)  Pagal SESV 83 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, atsižvelgiant į nusikalstamumo raidą, Taryba gali priimti sprendimą, kuriuo, be SESV 83 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų sričių, nustatomos kitos ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, sritys.

(4)  Taryba, priimdama tokį sprendimą pagal SESV 83 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, veikia gavusi Europos Parlamento pritarimą ir sprendžia vieningai.

(5)  Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) ir Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) smurtą prieš moteris apibrėžia kaip smurtą prieš moterį dėl to, kad ji yra moteris, arba smurtą, kuris daro neproporcingai didelį poveikį moterims. Pagal Stambulo konvenciją smurtas prieš moteris apibrėžiamas kaip „bet koks smurtinis veiksmas lyčių pagrindu, kuriuo moteriai padaroma ar galima padaryti fizinę, seksualinę, psichologinę arba ekonominę žalą ar sukelti kančių, įskaitant grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, tiek visuomeniniame, tiek asmeniniame gyvenime“.

(6)  LGBTIQ+ asmenys dėl savo socialinės lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir biologinės lyties ypatumų taip pat nukenčia nuo smurto lyties pagrindu.

(7)  Prieš LGBTIQ+ asmenis nukreiptas smurtas lyties pagrindu yra fizinis smurtas, psichologinis smurtas, priverstinės santuokos, seksualinis smurtas, įskaitant prievartavimą siekiant pakeisti seksualines nuostatas ir seksualinį priekabiavimą, moterų ir interseksualų organų žalojimą, priverstinę translyčių ir interseksualių asmenų sterilizaciją, taip vadinamus „nusikaltimus dėl garbės“, atsivertimo terapiją, internetinę ir gyvą neapykantos retoriką, patyčias ir priekabiavimą, socialinį ir ekonominį nepriteklių ir smurtą, vykdoma šeimoje ir (arba) namų ūkyje dėl aukos lytinės tapatybės, lyties raiškos ar lyties požymių.

(8)  Smurto lyties pagrindu priežastis yra lyčių stereotipai, heteropatriarchalinės struktūros, nelygus galios pasiskirstymas ir struktūrinė bei institucinė nelygybė. Smurtas dėl lyties daro poveikį visoms visuomenės sritims.

(9)  Pagal Stambulo konvenciją socialinė lytis apibrėžiama kaip „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“, ir tuo primenama, kad daugelio smurto prieš moteris formų priežastis yra moterų ir vyrų galios nelygybė.

(10)  Smurtas dėl lyties tiek internete, tiek realiame gyvenime ir tinkamos apsaugos nebuvimas yra sunkiausia diskriminacijos dėl lyties apraiška ir Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių, pvz., teisės į žmogaus orumą, teisės į gyvybę, į fizinę ir psichinę neliečiamybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, vergijos ir priverstinio darbo uždraudimo, teisės į laisvę ir saugumą ir teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, pažeidimas.

(11)  Smurtas lyties pagrindu tiek internete, tiek realiame gyvenime yra ypač sunkus nusikaltimas ir plačiai paplitęs pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimas Sąjungoje, dėl to būtina jį veiksmingiau ir ryžtingiau visuotinai naikinti.

(12)  Regioninių ir tarptautinių dokumentų, pvz., Stambulo konvencijos, Jungtinių Tautų deklaracijos dėl smurto prieš moteris panaikinimo ir kitų Jungtinių Tautų rezoliucijų, priėmimas parodo, kad būtina visuotinai kovoti su visų rūšių smurtu lyties pagrindu.

(13)  Ypatingas poreikis visuotinai kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites ir kitų formų smurtu lyties pagrindu taip pat kyla iš būtinybės nustatyti būtinąsias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo, įskaitant bendrą smurto lyties pagrindu apibrėžtį, taip pat būtinąsias taisykles dėl pagrindinių prevencijos, nepakankamo pranešimo apie nusikaltimus, aukų apsaugos, paramos joms ir žalos atlyginimo, smurto vykdytojų baudžiamojo persekiojimo aspektų. Valstybių narių požiūriai ir įsipareigojimai užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir su juo kovoti labai skiriasi, todėl bendras pamatinis požiūris taip pat padėtų teisėsaugos institucijoms vykdant tarpvalstybines operacijas.

(14)  Smurtas dėl lyties atitinka kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti naują nusikaltimų sritį pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Smurtas lyties pagrindu nustatomas nusikaltimų sritimi, kuri atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

Atnaujinta: 2022 m. sausio 12 d.Teisinė informacija - Privatumo politika