Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kubos, ypač į 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Kuboje(1), 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl Kubos ir José Danielio Ferrero atvejo(2) ir 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 12 d. pasirašytą ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. laikinai taikomą Europos Sąjungos ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą(4),

–  atsižvelgdamas į oficialų ES ir Kubos dialogą žmogaus teisių klausimais, vykstantį pagal ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą, visų pirma į 2021 m. vasario 26 d. įvykusį trečiąjį dialogą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 29 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl pastarojo meto įvykių Kuboje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kitas tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią Kuba yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į JT Priverstinio dingimo komiteto laišką, kuriame prašoma skubiai imtis veiksmų ir Kubos valdžios institucijos raginamos pateikti atsakymą dėl 187 dingusių asmenų,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle’ės Bachelet 2021 m. liepos 16 d. pareiškimą, kuriame ji paragino Kubą paleisti sulaikytus asmenis,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 15 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (IACHR) ir jos specialiųjų pranešėjų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir į gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją(5), ypač į jos 12 straipsnį dėl susirinkimų ir asociacijų laisvės,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 8 d. Kubos žmogaus teisių stebėsenos centro skundą ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais Eamonui Gilmore’ui dėl represijų prieš protestuotojus,

–  atsižvelgdamas į Kubos Konstituciją ir jos Baudžiamąjį kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Potvarkį Nr. 35 dėl telekomunikacijų, informacinių ir ryšių technologijų ir radijo spektro naudojimo ir į 2021 m. rezoliuciją Nr. 105 dėl reglamento dėl nacionalinės intervencijos modelio, skirto reaguoti į kibernetinio saugumo incidentus Kubos Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2021 m. liepos 11 d. tūkstančiai kubiečių išėjo į gatves daugiau kaip 40-yje miestų protestuodami prieš nuolatinį vaistų ir kitų būtiniausių prekių stygių, bendrą netinkamą COVID-19 pandemijos valdymą ir sistemingus žmogaus teisių, visų pirma žodžio ir susirinkimų laisvės, apribojimus, kuriuos vykdo Kubos valdžios institucijos; kadangi tai buvo didžiausi protestai Kuboje nuo 1994 m. vykusio „Maleconazo“ protesto;

B.  kadangi Kubos valdžios institucijų atsakas buvo itin žiaurus smurtas ir represijos prieš protestuotojus ir žmogaus teisių gynėjus; kadangi prezidentas Díaz-Canel aiškiai kvietė visus vyriausybės rėmėjus, įskaitant specialiųjų pajėgų padalinius, pvz., „Juodąsias beretes“ (tai revoliucinių ginkluotųjų pajėgų rinktinis padalinys), kovoti su taikiais protestuotojais; dėl to paūmėjo smurtas, sužeista šimtai civilių gyventojų, policija vykdė kratas, suiminėjo protestuotojus namuose ir vykdė smurto išpuolius;

C.  kadangi Kubos valdžios institucijos patvirtino naujus represijų metodus, pvz., telekomunikacijų paslaugų sustabdymą, sekimą, cenzūrą ir kontrolę, pažeisdamos tarptautinę žmogaus teisių teisę, siekdamos kontroliuoti ir nuslėpti sunkius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos jos daro; kadangi Kubos valdžios institucijos turi saugoti ir užtikrinti žmogaus teises, kaip antai taikius susirinkimus ir saviraiškos laisvę, nediskriminuodamos dėl politinių pažiūrų, ir laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų bei vadovautis teisėtumo, išimtinumo, atsakomybės ir būtinumo principais;

D.  kadangi Potvarkiu Nr. 35 atnaujinama Kubos teisinė sistema, susijusi su reikiamų leidimų naudoti nacionalinį radijo spektrą gavimo tvarka ir sąlygomis, ir telekomunikacijų operatoriai įpareigojami sustabdyti naudotojų prieigą, juos stebėti, atjungti ir kontroliuoti bei perduoti informaciją apie juos Kubos valdžios institucijoms; kadangi šis potvarkis tarptautiniu mastu laikomas neteisėtu; kadangi Rezoliucija Nr. 105 nustatomas Kibernetinio saugumo reglamentas ir juo suteikiami platūs įgaliojimai ir nustatoma teisinė sistema, leidžianti persekioti asmenis dėl pačių įvairiausių kaltinimų ir skirti jiems sankcijas, konfiskuoti mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, daryti kratas namuose ir netgi suteikti vyriausybei įgaliojimus veikti kaip tarpininkei pradedant baudžiamuosius procesus už nusikaltimus, kurie yra įtraukti į baudžiamąjį kodeksą ir kurių apibrėžtys tarptautiniu mastu laikomos neteisėtomis; kadangi Potvarkis Nr. 370, kuris taip pat buvo priimtas 2019 m. patvirtinus naująją konstituciją, riboja saviraiškos laisvę socialiniuose tinkluose;

E.  kadangi režimas keletui dienų atjungė internetą, kad piliečiai negalėtų viešai pranešti apie represinius veiksmus ir žmogaus teisių pažeidimus, su kuriais jie susiduria; kadangi Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodríguez JAV bandymą atnaujinti interneto signalą saloje pavadino agresija;

F.  kadangi Amerikos šalių žmogaus teisių komisija ir JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pasmerkė Kubos vyriausybės represijas ir jėgos naudojimą reaguojant į taikius protestus, taip pat paragino nedelsiant paleisti visus sulaikytus asmenis ir primygtinai paragino Kubos vyriausybę dialogo būdu spręsti pagrindines socialines problemas;

G.  kadangi Kubos žmogaus teisių stebėsenos centras pranešė, jog 2021 m. rugsėjo 5 d. 1 306 asmenys, įskaitant 27 nepilnamečius, buvo laikomi dingusiais arba buvo sulaikyti po 2021 m. liepos 11 d. protestų; kadangi remiantis kitų nevyriausybinių organizacijų, pvz., kalinių gynėjų, pranešimais matyti, jog tuo laikotarpiu buvo sulaikyta daugiau kaip 5 000 žmonių ir kad buvo naudojamas savavališkas kalinimas, kalinimas neleidžiant susisiekti su išoriniu pasauliu, priverstiniai dingimai, nusikaltėlių naudojimas siekiant kriminalizuoti dalyvavimą protestuose, kankinimai ir netinkamas elgesys, sekimas ir namų areštai ir smurtas prieš protestuotojus; kadangi JT Priverstinio dingimo komitetas 2021 m. liepos 15 d. Kuboje inicijavo skubius veiksmus dėl 187 atvejų pagal Konvencijos dėl priverstinio dingimo 30 straipsnį (oficialūs skubūs veiksmai AU Nr. 1200–1386/2021); kadangi Kuba pasaulyje turi šeštą didžiausią skaičių skubių veiksmų dėl priverstinio dingimo atvejų, kurių reikėjo imtis nuo 2017 m., nepaisant to, kad ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas šiuo metu visapusiškai galioja;

H.  kadangi tarp sulaikytųjų buvo daug aktyvistų, žurnalistų ir politinės opozicijos judėjimų lyderių, pvz., Kubos patriotinės sąjungos (isp. Unión Patriótica de Cuba) lyderis José Daniel Ferrer, kurio buvimo vieta iki šiol nežinoma, taip pat mokytojai, studentai ir menininkai, pvz., menininkų grupei „Movimiento San Isidro Luis“ priklausantis Luis Manuel Otero Alcántara; kadangi policija patvirtino Diubiso Laurencio Tejedos mirtį po to, kai į jį, protestuojantį Havanoje, buvo šauta iš nugaros;

I.  kadangi Sacharovo premijos laureatai ir toliau patiria sistemingas represijas, įskaitant savavališkus sulaikymus, jų namuose rengiamus reidus ir stebėjimą, užpuolimus ir savavališkas baudas, kurias dokumentais užfiksavo organizacijos „Kubos žmogaus teisių stebėsenos centras“ (isp. Observatorio Cubano de Derechos Humanos) ir „Kubos žmogaus teisių centras“ (isp. Centro Cubano de Derechos humanos); kadangi per pastaruosius tris mėnesius judėjimo „Baltai vilkinčios moterys“ narės patyrė mažiausiai 318 represinių veiksmų, birželio mėn. – 60, liepos mėn. – 142, o rugpjūčio mėn. – 116; kadangi Sacharovo premijos laureatas Guillermo Fariñas Hernández pareiškė, kad, panašiai, kaip nurodyta pirmiau minėtoje žmogaus teisių organizacijų pateiktoje informacijoje, jau daugelį metų kiekvieną mėnesį jis taip pat patiria nuolatines represijas, kad jo telefono skambučių pasiklausoma ir kad išėjus iš savo namų jis nuolat sulaikomas vos už kelių šimtų metrų, taip pat kad vien rugsėjo mėn. jis buvo savavališkai sulaikytas tris kartus, o paskutinį kartą – 2021 m. rugsėjo 8 d.;

J.  kadangi daugeliui asmenų buvo surengti skubūs teismo procesai ir skirtos bausmės už įvairių rūšių nusikaltimus, įskaitant terorizmą, viešosios tvarkos pažeidimus, nepagarbą, kurstymą vykdyti nusikaltimus ir epidemijos platinimą, nesuteikus minimalių tinkamo proceso garantijų; kadangi keletas iš šių suimtųjų laikomi sąžinės kaliniais;

K.  kadangi daugiau nei 8 000 žmonių taip pat laikomi kalėjime, nors nepadarė jokio nusikaltimo, už kurį būtų galima bausti, o 2 500 asmenų dėl tos pačios priežasties buvo nuteisti priverstiniam darbui ir kurie visi apkaltinti „socialiniu prieškriminaliniu pavojingumu“, t. y. kaltinimais, kurie grindžiami tik jų „pastebėtu elgesiu, prieštaraujančiu socialistinės moralės normoms“ (Kubos baudžiamojo kodekso 72–84 straipsniai);

L.  kadangi 2017 m. liepos 5 d. Parlamentas pritarė Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui su sąlyga, kad Kuboje bus padaryta aiški pažanga žmogaus teisių ir demokratijos srityje; kadangi Parlamentas ne kartą pasmerkė žmogaus teisių pažeidimus Kuboje, pabrėždamas Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo 1 straipsnio 5 dalies, 2 straipsnio c punkto ir 5, 22 ir 43 straipsnių pažeidimus; kadangi Kuboje nepadaryta konkrečios pažangos įgyvendinant susitarimo bendruosius principus ir tikslus, susijusius su žmogaus teisių padėties gerinimu, ir kadangi, priešingai, Kubos režimas padidino savo represijas ir darbo bei žmogaus teisių pažeidimų skaičių, įskaitant padidėjusį politinių kalinių skaičių; kadangi Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimu nepasiektas pagrindinis tikslas – pagerinti pagrindinių laisvių padėtį Kuboje;

M.  kadangi Kubos valstybė ir toliau sistemingai pažeidinėja sveikatos priežiūros darbuotojų, paskirtų dirbti užsienyje medicinos misijose, darbo ir žmogaus teises, todėl, pasak JT, tai prilygsta šiuolaikinei vergovei;

N.  kadangi savo 2021 m. birželio 10 d. rezoliucijoje Parlamentas primena Europos išorės veiksmų tarnybai, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas politiniuose dialoguose ir susitarimo bendradarbiavimo projektuose yra esminė Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo dalis ir kad turi būti nedelsiant panaikinta tokia nuo pat susitarimo pasirašymo susidariusi padėtis, kai pilietinė visuomenė pašalinama iš bendradarbiavimo fondų ir (arba) dalyvavimo susitarime ir, kita vertus, leidžiama dalyvauti ir naudotis bendradarbiavimo fondais tik toms įmonėms, kuriose valstybė dalyvauja ar kurias ji kontroliuoja;

O.  kadangi į Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą yra įtraukta vadinamoji žmogaus teisių sąlyga – standartinis esminis ES tarptautinių susitarimų elementas, kuriuo remiantis Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo galiojimas gali būti sustabdytas pažeidus nuostatas dėl žmogaus teisių;

P.  kadangi Kubos žmogaus teisių stebėsenos centras oficialiai paprašė „taikyti naująjį Europos Sąjungos sankcijų režimą fiziniams asmenims ar valstybės institucijoms, dalyvaujantiems“ darant sunkius žmogaus teisių pažeidimus Kuboje;

1.  kuo griežčiausiai smerkia itin žiaurų Kubos vyriausybės smurtą ir represijas prieš protestuotojus, žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomus žurnalistus, menininkus, disidentus ir opozicijos politinius lyderius po 2021 m. liepos 11 d. protestų; apgailestauja dėl žmonių žūčių ir reiškia užuojautą jų artimiesiems;

2.  ragina Kubos valdžios institucijas nutraukti represijas, paleisti visus politinius kalinius, sąžinės kalinius ir asmenis, savavališkai kalinamus vien dėl to, kad jie taikiai išreiškė savo saviraiškos ir susirinkimų laisvę, ir užtikrinti tinkamą teisinį procesą; smerkia tai, kad vyriausybės atsakas į šiuos protestus buvo atsiųsti juodąsias beretes ir civilines grupuotes, kurios sureagavo į prezidento Miguelio Díazo-Canelio raginimą „apginti revoliuciją“;

3.  apgailestauja dėl to, kad Kubos valdžios institucijos pasinaudojo sulaikymo banga po 2021 m. liepos 11 d. protestų, kad kriminalizuotų teisėtus ir taikius demokratinius gyventojų reikalavimus, jėga susigrąžintų kontrolę, atkurti baimės kultūrą tarp savo gyventojų ir užtildyti kai kuriuos iš pačių charizmatiškiausių šalies oponentų;

4.  ragina užtikrinti Sacharovo premijos laureatų, kurie kenčia nuo nuolatinių represinių veiksmų, žmogaus teises ir smerkia tai, kad jau daugiau nei du mėnesius yra savavališkai suimtas José Daniel Ferrer, kuris buvo atskirtas nuo savo šeimos ir kurio buvimo vieta nežinoma;

5.  pabrėžia, jog itin svarbu, kad Kubos valdžios institucijos įsiklausytų į reikalavimus užtikrinti pilietines ir politines teises ir laisvę ir demokratiją ir juos patenkintų, taip pat pradėtų įtraukų nacionalinį dialogą dėl šalies modernizavimo ir demokratizavimo proceso, siekiant imtis visų būtinų priemonių, kad būtų įgyvendintos labai reikalingos vidaus ekonominės reformos, kartu užtikrinant, kad būtų paisoma gyventojų politinių, pilietinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių ir kad būtų veiksmingai reaguojama į COVID-19 pandemiją;

6.  yra labai susirūpinęs dėl Jungtinių Tautų darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais išvadų dėl savavališko laisvės atėmimo Kuboje – iš tų išvadų matyti, kad esama sistemingos savavališko sulaikymo problemos, kaip patvirtinta tos darbo grupės ataskaitose Nr. 12/2017, 55/2017, 64/2017, 59/2018, 66/2018, 63/2019 ir 4/2020;

7.  smerkia tai, kad Kubos valdžios institucijos negerbia žmogaus teisių ir laisvių, įtvirtintų visuotinėse žmogaus teisių konvencijose, ypač susirinkimų, spaudos ir saviraiškos laisvės internete ir ne internete, taip pat smerkia represijas prieš bet kokios formos demokratinę raišką ir tai, kad nėra pliuralistinio politinio dalyvavimo galimybių; ragina ES viešai tai pasmerkti; apgailestauja dėl neseniai priimto dekretinio įstatymo Nr. 35 ir rezoliucijos Nr. 105, kuriuose numatyti plataus masto teisiniai būdai kriminalizuoti asmenis, dalyvaujančius teisėtuose taikiuose protestuose, kontroliuojant telekomunikacijų priemones ir sudarant sąlygas naujiems represiniams metodams; ragina Kubos valdžios institucijas atnaujinti teisinę sistemą pagal tarptautinę teisę ir panaikinti dekretinį įstatymą Nr. 35 ir visus kitus teisės aktus, kuriais ribojamos pagrindinės šalies piliečių laisvės;

8.  yra susirūpinęs dėl apgailėtinos sulaikytųjų padėties ir dėl to, kad ir toliau nėra sąlygų, kuriomis užtikrinamas teismų nepriklausomumas; reikalauja, kad sulaikytieji turėtų galimybę kreiptis į teisingą teismą, kad jiems būtų leista atlikti nepriklausomus medicininius vertinimus, jiems būtų suteikta pakankamai maisto ir vandens, jiems būtų leidžiama skambinti telefonu ir būtų leidžiama reguliariai lankytis šeimos nariams, draugams, žurnalistams ir diplomatams; ragina atlikti veiksmingus baudžiamuosius ir administracinius tyrimus, kad būtų nustatyti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti už kankinimą ir netinkamą elgesį atsakingi asmenys;

9.  ragina Kubos valdžios institucijas laikytis Tarptautinės žmogaus teisių komisijos (IACHR) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro rekomendacijų pradėti konstruktyvų dialogą su tikra pilietine visuomene; ragina Kubą nedelsiant suteikti Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai nuomonės ir saviraiškos laisvės klausimais, Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais ir nepriklausomoms žmogaus teisių organizacijoms galimybę šalyje dokumentuoti žmogaus teisių padėtį ir stebėti bei sekti būsimus šimtų tebesulaikytų aktyvistų ir eilinių kubiečių teismo procesus; ragina ES stebėti teismo procesus ir lankyti politinius kalinius kalėjimuose;

10.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant patvirtinto ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, Kuboje demokratijos padėtis nepagerėjo, o žmogaus teisių padėtis tik blogėja; pabrėžia, kad Kuba sistemingai pažeidžia pagrindines šio susitarimo nuostatas nuo jo įsigaliojimo dienos; labai apgailestauja dėl to, kad Kubos režimas nėra įsipareigojęs ir nenori dėti pastangų, kad būtų daroma bent minimali pažanga siekiant pokyčių ar būtų atvertos galimybės, kurios sudarytų sąlygas reformuoti režimą;

11.  pabrėžia, kad, priešingai nei numatyta ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarime, kubietiškoms ir nepriklausomoms Europos pilietinės visuomenės organizacijoms sistemingai užkertamas kelias dalyvauti Kubos ir Europos Sąjungos dialoguose žmogaus teisių klausimais, atsižvelgiant į platesnį to susitarimo dialogo žmogaus teisių klausimais kontekstą, pvz., dialoge, kuris įvyko 2021 m. vasario 26 d.; šiuo atžvilgiu primena, kad bet koks Europos Sąjungos ir Kubos pilietinės visuomenės dialogas ir finansavimo galimybės turi apimti visas pilietinės visuomenės organizacijas be jokių apribojimų;

12.  primena, kad tvirtai remia visus žmogaus teisių gynėjus Kuboje ir jų darbą; ragina ES delegacijas ir valstybių narių atstovybes šalyje labai padidinti savo paramą tikrai ir nepriklausomai pilietinei visuomenei, kai ji bendrauja su Kubos valdžios institucijomis, ir pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant stiprinti žmogaus teisių gynėjų darbą;

13.  mano, kad naujausi Kubos valdžios institucijų represiniai veiksmai prieš piliečius papildo nuolatinius ir sistemingus veiksmus prieš sąžinės kalinius, žmogaus teisių gynėjus, disidentus, opozicijos ir pilietinės visuomenės aktyvistus, menininkus ir žurnalistus – visa tai yra papildomi ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo pažeidimai;

14.  primena, kad Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarime yra žmogaus teisių sąlyga – standartinis esminis ES tarptautinių susitarimų elementas, kuriuo remiantis Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo galiojimas gali būti sustabdytas, jei pažeidžiamos nuostatos dėl žmogaus teisių; ragina Europos Sąjungą pagal 85 straipsnio 3b dalį nedelsiant sušaukti jungtinio komiteto posėdį, atsižvelgiant į Kubos vyriausybės daromus susitarimo pažeidimus, nes tai yra vadinamasis ypatingos skubos atvejis;

15.  ragina Tarybą kuo greičiau pasinaudoti ES Magnitskio akto(6) nuostatomis ir patvirtinti sankcijas asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus Kuboje;

16.  labai apgailestauja dėl Kubos valdžios institucijų atsisakymo leisti Parlamento delegacijoms apsilankyti Kuboje, nepaisant to, kad Parlamentas pritarė ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui; ragina valdžios institucijas nedelsiant leisti delegacijoms atvykti į šalį;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Kubos vyriausybei ir Liaudies valdžios nacionalinei asamblėjai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos valstybių narių vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0292. (2) OL C 232, 2021 6 16, p. 17. (3) OL C 334, 2018 9 19, p. 235. (4) OL L 337 I, 2016 12 13, p. 3. (5) OL C 326, 2012 10 26, p. 391. (6) 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/1998 dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių (OL L 410 I, 2020 12 7, p. 1).