Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2021/2874(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B9-0445/2021

Debatai :

PV 16/09/2021 - 6.3
CRE 16/09/2021 - 6.3

Balsavimas :

PV 16/09/2021 - 8
PV 16/09/2021 - 15

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0391

Priimti tekstai
PDF 144kWORD 48k
Ketvirtadienis, 2021 m. rugsėjo 16 d. - Strasbūras
Padėtis Kakumos pabėgėlių stovykloje Kenijoje
P9_TA(2021)0391RC-B9-0445/2021

2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Kakumos pabėgėlių stovykloje Kenijoje (2021/2874(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kenijos, ypač į 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją(1) ir 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Dadaabo pabėgėlių stovyklos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Naujoji ES ir Afrikos strategija. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi“(3),

–  atsižvelgdamas į Kenijos Respublikos ir Europos Sąjungos 2021 m. birželio 21 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. gegužės 17 d. pareiškimą, paskelbtą ES vardu, dėl Tarptautinės kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dienos,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl LGBTI asmenų padėties Ugandoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadas „Somalio pusiasalis. Geostrateginis ES prioritetas“,

–  atsižvelgdamas į Kenijos vyriausybės ir JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) 2021 m. balandžio 29 d. bendrą pareiškimą „Veiksmų gairės dėl Dadaabo ir Kakumos pabėgėlių stovyklų“,

–  atsižvelgdamas į UNHCR 2021 m. kovo 25 d. pareiškimą dėl LGBTIQ+ pabėgėlių padėties Kakumos stovykloje,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus 2021 m. gegužės 17 d. pranešimą Tarptautinės kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dienos proga,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 21, 24, 29 ir 31 straipsnius bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10 ir 215 straipsnius, kuriais ES ir jos valstybės narės įpareigojamos užtikrinti ir skatinti visuotines žmogaus teises bei asmenų apsaugą palaikant santykius su kitomis pasaulio šalimis, o tais atvejais, kai žmogaus teisės šiurkščiai pažeidžiamos, – taikyti ribojamąsias priemones,

–  atsižvelgdamas į žmogaus orumo, lygybės ir solidarumo vertybes, įtvirtintas 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 14 straipsnį, pagal kurį pripažįstama teisė prašyti prieglobsčio kitose šalyse dėl persekiojimo,

–  atsižvelgdamas į ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“(5),

–  atsižvelgdamas į 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas“ (JOIN(2020)0005),

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į UNHCR Visapusišką veiksmų sprendžiant pabėgėlių problemą programą,

–  atsižvelgdamas į Kenijos Aukštojo Teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriuo laikinai sustabdytas Dadaabo ir Kakumos pabėgėlių stovyklų uždarymas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 23 d. Komisijos komunikatą dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto (COM(2020)0609),

–  atsižvelgdamas į JT pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pagal priimamų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų skaičių Kenija yra antra Afrikoje po Etiopijos; kadangi, kaip pažymi UNHCR, 2021 m. gegužės 31 d. duomenimis, Kenijoje gyvenančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų skaičius Kakumos, Dadaabo ir miestų teritorijose siekė 519 989;

B.  kadangi Kakumos stovykla veikia Turkanos apskrityje, kurie yra viena skurdžiausių Kenijoje; kadangi, kaip pažymi UNHCR, gyvenimo sąlygos stovykloje yra sunkios ir nuolat blogėja, įskaitant ypač didelį skurdą, prastą būstą ir infrastruktūrą, vandens, sanitarinių sąlygų ir vaistų trūkumą bei nepakankamą elektros tiekimą; kadangi dėl didžiulio maisto ir vandens stygiaus bei neužtikrinamų pagrindinių poreikių kenčia ir vietos gyventojai, ir pabėgėliai; kadangi dėl COVID-19 pandemijos dar labiau pablogėjo susirūpinimą jau anksčiau kėlusi humanitarinė padėtis stovykloje ir apskrityje, kurioje ji veikia;

C.  kadangi žmogaus teisės ir saugumo padėtis Kenijoje veikiančioje Kakumos pabėgėlių stovykloje blogėja eksponentiškai; kadangi dažnai pranešama apie ginkluotus plėšimus, vagystes, žaginimus ir žmogžudystes, o smurtui pažeidžiamiausi gyventojai yra moterys, vaikai, neįgalieji ir LGBTIQ+ asmenys; kadangi šiuo metu šie išpuoliai tiriami;

D.  kadangi moterys ir mergaitės stovykloje patiria įvairių formų seksualinį smurtą, dažniausiai išžaginimą; kadangi ypač didelė rizika kyla mergaitėms pabėgėlėms, naujai atvykusioms ir vienišoms moterims, kurios yra namų ūkio galvos; kadangi išžaginimu užsiima pabėgėliai vyrai iš stovyklos, vietos bendruomenės nariai ir (arba) apsaugos darbuotojai; kadangi taip pat paplitusios kitos smurto formos, pvz., vaikų ir priverstinės santuokos, moterų lyties organų žalojimas ir intymių santykių partnerių smurtas;

E.  kadangi 2021 m. kovo 15 d. Kakumos stovyklos 3-ojo sektoriaus 13 korpuse du pabėgėliai patyrė antro laipsnio nudegimus per išpuolį, kurio metu padegėjai į juos miegančius sviedė padegamąjį butelį; kadangi vienas iš nukentėjusiųjų, pabėgėlis iš Ugandos Chriton Atuhwera, dėl patirtų sužalojimų mirė; kadangi išpuolius ir sužalojimus patiria vis daugiau LGBTIQ+ pabėgėlių, kurių daugeliui tenka palikti pabėgėlių stovyklą ir išvykti į vietas, kur jų niekas nesaugo ir kuriose jie negali teisėtai pasilikti;

F.  kadangi, nors pagal Kenijos teisę už savanoriškus tos pačios lyties asmenų santykius baudžiama iki 14 metų kalėjimo, tai vienintelė regiono šalis, kuri priima pabėgėlius nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; kadangi, UNHCR duomenimis, apie 300 pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, užregistruotų Kakumos pabėgėlių stovykloje, yra identifikuoti kaip LGBTIQ+ asmenys, kurių dauguma teigia taikiai gyvenantys Kakumos bendruomenėje;

G.  kadangi, remiantis Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos 2020 m. visuotine peržiūra, beveik pusė viso pasaulio šalių, kuriose homoseksualumas yra paskelbtas už įstatymo ribų, yra Afrikoje; kadangi homoseksualumą yra įteisinusios tik 22 iš 54 Afrikos valstybių;

H.  kadangi daugelyje Afrikos valstybių nusistovėję įstatymai, nukreipti prieš LGBTIQ+ asmenis, buvo priimti dar kolonijinės eros metais;

I.  kadangi 2020 m. kovo mėn. keletas LGBTIQ+ pabėgėlių kreipėsi į UNHCR su prašymu perkelti juos iš Kenijos dėl priešiškumo, savo atžvilgiu patiriamo šioje šalyje; kadangi per keletą pastarųjų mėnesių daugiau nei 30 LGBTIQ+ asmenų buvo perkelti iš Kakumos stovyklos 3-iojo sektoriaus į kitus sektorius po to, kai prisipažino kad baiminasi dėl saugumo, o padėtį vietoje atidžiai įvertino UNHCR; kadangi Europos Parlamento įgaliojimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos lygmens perkėlimo į ES sistema ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 516/2014, raginta bėgant laikui dėti pastangas, kad būtų užtikrintas teisingas perkeltų asmenų paskirstymas valstybėms narėms, o šias pastangas derinti su pastangomis parengti privalomas tarptautines taisykles, susijusias su bendra pasaulinio masto atsakomybe, siekiant perkelti asmenis, kuriems, kaip pažymi UNHCR, tai būtina;

J.  kadangi 2020 m. lapkričio mėn. Kenijos vyriausybė ir organizacija „Human Rights Watch“ patvirtino, kad per COVID-19 pandemiją eksponentiškai daugėjo išpuolių prieš LGBTIQ+ asmenis, tiesa, vertinant bendriau, smurto mastas taip pat išaugo;

K.  kadangi perkeliamų LGBTIQ+ asmenų išvykimo iš Kenijos pabėgėlių stovyklų procesas ir toliau neatitinka faktinių poreikių; kadangi šis procesas sulėtėjo dėl COVID-19 pandemijos; kadangi, UNHCR duomenimis, nuo 2019 m. ketinta perkelti maždaug 235 identifikuotus LGBTIQ+ pabėgėlius, iš kurių šalį paliko 48 proc.;

L.  kadangi, nepaisant to, jog UNHCR ir jo partneriai pasirūpino atsako į pandemiją priemonėmis, 65 proc. stovyklose gyvenančių pabėgėlių pranešė, kad galimybių gauti sveikatos priežiūros paslaugas po protrūkio, palyginti su padėtimi iki protrūkio 2020 m. kovo mėn., sumažėjo – daugiausia dėl užsikrėtimo baimės ir medikų neprieinamumo; kadangi tik 3 proc. Kenijos gyventojų yra visiškai paskiepyti nuo COVID-19; kadangi vakcinacijos kampanija Kenijos pabėgėlių stovyklose prasidėjo 2021 m. kovo 30 d., o Kakumos stovyklai buvo skirta 2 000 vakcinų dozių;

M.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais Kenijos vyriausybė ne kartą mėgino uždaryti stovyklą; kadangi 2021 m. kovo 24 d., Kenijos vidaus reikalų ministras pateikė UNHCR 14 dienų ultimatumą parengti ir Dadaabo, ir Kakumos stovyklų uždarymo planą; kadangi 2021 m. balandžio 8 d. Kenijos Aukštasis Teismas laikinai atidėjo uždarymą 30-čiai dienų; kadangi 2021 m. balandžio 29 d. UNHCR ir Kenijos vyriausybė susitarė dėl veiksmų gairių, kuriomis vadovaujantis Kakumos ir Dadaabo stovyklos bus uždarytos vėliau, iki 2022 m. birželio 30 d.; kadangi veiksmų gairės apima savanorišką – saugų ir orų – pabėgėlių sugrįžimą į savo kilmės šalis, išvykimą į trečiąsias šalis vadovaujantis įvairiais susitarimais ir alternatyvaus pasilikimo Kenijoje galimybes kai kuriems pabėgėliams iš Rytų Afrikos bendrijos šalių;

N.  kadangi, nors JT supranta susirūpinimą vyriausybei keliančius klausimus ir pripažįsta, kad pabėgėlių stovyklos neturėtų būti ilgalaikiai priverstinės migracijos sprendimai, tarptautinės ir žmogaus teisių organizacijos įspėja, kad staigus ir chaotiškas uždarymas sukeltų humanitarinę katastrofą, o priverstinė repatriacija pažeistų tarptautinę teisę; kadangi pabėgėliai Kakumoje apskritai gyvena bijodami būti deportuoti;

O.  kadangi, nepaisant turtingų gamtos išteklių, Somalio pusiasalis yra vienas skurdžiausių pasaulio regionų; kadangi aprūpinimo maistu padėtis ypač nepatikima, o milijonai šio regiono gyventojų kenčia dėl netinkamos mitybos bei patiria bado grėsmę; kadangi, kaip pabrėžta Nairobio visuotiniame veiksmų plane, 2017 m. kovo 26 d. priimtame per Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos (IGAD) aukščiausiojo lygio susitikimą, sausra ir ginkluoti konfliktai yra dvi pagrindinės asmenų migracijos regione, įskaitant Keniją, priežastys; kadangi dėl tokių konfliktų, kaip vykstantys Somalyje ir Etiopijoje, bei smurto iki ir po rinkimų Ugandoje ir Tanzanijoje daugumai Kakumos stovykloje gyvenančių pabėgėlių savanoriškas grįžimas dėl saugumo ir orumo priežasčių neatrodo pagrįstas; kadangi nuo 2019 m. pabaigos Kenija kenčia dėl beprecedenčių grėsmių derinio ir patiria didžiulį klimato kaitos poveikį: šalis išgyveno didžiausią per pastaruosius 60 metų dykuminių skėrių invaziją, liūčių sezonus paženklinusius potvynius ir su COVID-19 pandemija susijusius apribojimus;

P.  kadangi ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas, įsteigtas 2015 m. lapkričio 12 d. vykusiame Valetos aukščiausiojo lygio susitikime, buvo numatytas pagrindinių destabilizavimo, priverstinės ir neteisėtos migracijos priežasčių klausimui spręsti skatinant atsparumą, ekonomines galimybes, vienodas galimybes, saugumą ir vystymąsi; kadangi ES rūpinasi išgyventi būtinais pagrindiniais Kenijos pabėgėlių stovyklose gyvenančių pabėgėlių poreikiais; kadangi ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas įsteigtas pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir turi atitikti pagrindinį ES vystymosi politikos tikslą, o tai tebėra kova su skurdu;

Q.  kadangi nuo 2012 m. ES yra suteikusi didesnę nei 200 mln. EUR dydžio humanitarinę pagalbą, o 2014–2020 m. laikotarpiui skyrusi 286 mln. EUR Europos plėtros fondo (EPF) lėšų, ypatingą dėmesį teikdama darbo vietų kūrimui, aprūpinimui maistu, atsparumo ir institucijų stiprinimui, o ypač švietimui; kadangi prieglobsčio prašytojų Kenijoje pagrindiniai poreikiai visiškai priklauso nuo humanitarinės paramos; kadangi pagal naująją Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ Kenijoje bus toliau įgyvendinamos ES programos;

R.  kadangi 2021 m. ES skyrė 15 mln. EUR finansavimą humanitariniams projektams Kenijoje, pirmiausia siekdama padėti pabėgėliams, o nuo 2016 m. ji yra skyrusi 45 mln. EUR ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo lėšų pabėgėliams ir priimančioms bendruomenėms Kenijoje; kadangi Kakumos ir Dadaabo pabėgėlių stovyklose ES toliau remia išgyventi būtinos pagrindinės pagalbos, pvz., pagalbos maisto srityje, sveikatos priežiūros, pagalbos nuo neprievalgio priemonių, vandens, sanitarinių ir higienos sąlygų, apsaugos ir švietimo paslaugų, teikimą;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl humanitarinės padėties ir pranešimų apie tebevykdomą smurtą Kakumos stovykloje; griežtai smerkia 2021 m. kovo 15 d. Kakumos trečiojoje pabėgėlių stovykloje prieš du LGBTIQ+ pabėgėlius įvykdytą išpuolį – padegimą naudojant benzininę bombą; yra labai susirūpinęs dėl nuolatinių grasinimų LGBTIQ+ asmenims Kakumos pabėgėlių stovykloje; primena, kad per pastaruosius kelis mėnesius skubiai perkelta daugiau kaip 30 asmenų;

2.  primygtinai ragina Kenijos valdžios institucijas toliau tirti šį nusikaltimą ir išsiaiškinti visus su juo susijusius faktus, taip pat patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn pagal Kenijos teisę ir tarptautinę žmogaus teisių teisę;

3.  pripažįsta svarbų ir konstruktyvų Kenijos vaidmenį ir primena apie sudėtingą regiono padėtį, kuriai būdingos regioninės krizės ir konfliktai; pripažįsta Kakumos pabėgėlių stovyklos svarbą tūkstančiams pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų kaimyniniuose Kenijos regionuose, įskaitant pažeidžiamiausius iš jų, visų pirma LGBTIQ+ asmenis, kuriems gresia kriminalizavimas ir net mirties bausmė jų kilmės šalyse;

4.  palankiai vertina daugelį metų Kenijos pabėgėlių reikalų sekretoriato, UNHCR ir kitų partnerių vykdytą bendradarbiavimą sprendžiant visų pabėgėlių apsaugos klausimus; vis dėlto pabrėžia, kad dabartinė padėtis Kakumos stovykloje ilguoju laikotarpiu yra netvari ir kad būtinas veiksmingas ir koordinuotas Kenijos vyriausybės, regiono vyriausybių ir visos tarptautinės bendruomenės, įskaitant ES, atsakas; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo klausimu neseniai buvo priimtos veiksmų gairės, skirtos Dadaabo ir Kakumos pabėgėlių stovykloms;

5.  ragina Kenijos vyriausybę bent tol, kol stabilizuosis padėtis regione, išlaikyti Kakumos ir Dadaabo pabėgėlių stovyklas; primygtinai ragina Kenijos vyriausybę užtikrinti, kad priimant bet kokius su šiomis stovyklomis susijusius sprendimus būtų gerbiamos pabėgėlių žmogaus teisės; pabrėžia, kad ES finansinė parama trečiosioms šalims, skiriama pabėgėlių priėmimui, neturėtų būti pakaitalas, panaikinantis ES atsakomybę priimti ir perkelti į ES teisingą asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, dalį;

6.  ragina Kenijos vyriausybę, UNHCR ir tarptautinę bendruomenę įsipareigoti bendradarbiauti ir rasti alternatyvius, ilgalaikius, tinkamus ir teisėmis grindžiamus sprendimus, kurie atitiktų pagal Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių numatytus pasidalijimo principus ir tikslus; rekomenduoja, kad siekiant užtikrinti veiksmingumą tai turėtų apimti ženklaus skaičiaus pabėgėlių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimą į ES;

7.  pabrėžia, kad reikia laikytis labiau integruoto ir visapusiškesnio regioninio požiūrio į pabėgėlių srautų valdymą ir stiprinti Kenijos ir jos kaimyninių šalių bendradarbiavimą politiniais, saugumo, humanitariniais ir vystymosi klausimais, kad būtų šalinamos pagrindinės priverstinio perkėlimo priežastys; ragina užtikrinti tinkamą saugumą pabėgėlių stovyklose, taip pat ragina Kenijos vyriausybę didinti saugumą Kakumos stovykloje ir stiprinti pabėgėlių, ypač pažeidžiamiausių grupių, apsaugą; ragina teisėsaugos institucijas ir kitus Kenijos vyriausybės padalinius užtikrinti pabėgėlių apsaugą ir saugumą;

8.  ragina Kenijos vyriausybę ir UNHCR užtikrinti, kad būtų įgyvendinama repatriacijos programa, visapusiškai laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir paisant Kenijos vidaus atsakomybės; primygtinai reikalauja, kad bet koks repatriacijos procesas kilmės šalyje būtų savanoriškas, saugus, tvarus, orus ir pagrįstas teisėmis, kad grąžinami asmenys turėtų galimybę gauti objektyvią, neutralią ir aktualią informaciją apie tai, kas nutiks, jei jie nuspręstų savanoriškai nedalyvauti;

9.  reiškia didelį susirūpinimą dėl padėties Somalio pusiasalyje, ypač dėl skurdo ir maisto stygiaus; ragina Komisiją suteikti skubią humanitarinę pagalbą, kurios reikia siekiant spręsti pabėgėlių problemą ir kovoti su badu regione; ragina, kad ES ir valstybių narių teikiama pagalba Somalio pusiasalyje visų pirma būtų naudojama kovai su smurtu, įskaitant seksualinį smurtą, ir problemoms, susijusioms su itin didele nelygybe, skurdu, nuolatine netinkama mityba, galimybe naudotis sveikatos priežiūros ir viešosiomis paslaugomis, ypač reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, spręsti ir darnaus vystymosi tikslams pasiekti;

10.  ragina ES spręsti maisto stygiaus ir pagrindinių poreikių tenkinimo trūkumo Kakumos stovykloje problemą, įskaitant, be kita ko, prieigą prie vandens, sanitarijos paslaugų, sveikatos priežiūros ir elektros energijos tiekimo paslaugų, šiuo tikslu ne tik teikiant paramą pabėgėliams, bet ir remiant nacionalines vystymosi programas, kurių galimybės užtikrinti vystymosi veiksmingumą buvo patvirtintos ir yra reguliariai vertinamos;

11.  pabrėžia, kad didėjantis nestabilumas regione trukdo pabėgėliams saugiai grįžti į jų kilmės šalis; ragina ES, bendradarbiaujant su tarptautine paramos teikėjų bendruomene, toliau stiprinti savo, kaip tarpininkaujančios partnerės, pastangas ir remti tvarų ir ilgalaikį socialinį ir ekonominį regiono vystymąsi, taip sukuriant palankią ir saugią aplinką savanoriškam grįžimui ir pabėgėlių reintegracijai;

12.  ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti priverstinai perkeltus LGBTIQ+ asmenis ir užtikrinti didesnį tarptautinės bendruomenės solidarumą tenkinant perkėlimo poreikius visame pasaulyje, nes šie poreikiai tebėra daug didesni nei faktinis esamų vietų skaičius;

13.  ragina Komisiją reguliariai teikti Parlamentui ataskaitas apie ES patikos fondo Afrikai įgyvendinimą ir programavimą, taip pat ragina Komisiją, padedant Pagrindinių teisių agentūrai, atlikti specialų poveikio žmogaus teisėms vertinimą; ragina Komisiją laiku pateikti tokio poveikio vertinimo rezultatus Parlamentui, be kita ko, Užsienio reikalų komiteto ir Vystymosi komiteto išorės finansinių priemonių darbo grupei;

14.  ragina ES toliau glaudžiai bendradarbiauti su Kenijos vyriausybe, UNHCR ir platesne tarptautine bendruomene siekiant padėti rasti sprendimus dėl užsitęsusios pabėgėlių padėties regione; ragina ES stiprinti žmogaus teisių apsaugą ir propagavimą Kenijoje;

15.  primena, kad Europos Sąjungoje persekiojimas dėl seksualinės orientacijos laikomas prieglobsčio prašymo ir prieglobsčio suteikimo kriterijumi; ragina ES ir valstybes nares laikytis šio principo; ragina ES, visų pirma ES delegacijas ir ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, vedant dialogą su visomis Afrikos tautomis, kurios vis dar kriminalizuoja homoseksualumą, ir apskritai vedant dialogą su visomis šalimis, kuriose plačiai paplitęs LGBTIQ+ asmenų persekiojimas ar smurtas prieš juos, veiksmingai ir visapusiškai pasinaudoti priemonių LGBTI asmenims rinkiniu ir prie jo pridedamomis gairėmis;

16.  primygtinai reikalauja, kad ES delegacija Kenijoje toliau atidžiai stebėtų pažeidžiamų asmenų, ypač LGBTIQ+ asmenų ir Afrikos juodaodžių moterų, padėtį ir aktyviai remtų pilietinės visuomenės organizacijas, žmogaus teisių gynėjus ir LGBTIQ+ asmenis vietoje;

17.  primygtinai ragina ES toliau dėti pastangas siekiant įtikinti Kenijos vyriausybę ir Afrikos Sąjungą persvarstyti savo požiūrį į LGBTIQ+ asmenis, pažymėdamas, kad dėl jų pozicijos vienaip ar kitaip gali kilti pavojus LGBTIQ+ asmenims patirti nežmonišką ir žeminantį elgesį, o tai prieštarauja teisėje įtvirtintoms lygybės ir vienodos apsaugos vertybėms;

18.  primena Kenijos valdžios institucijoms apie jų įsipareigojimą gerbti teisę į nuomonės ir saviraiškos laisvę, įtvirtintą Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnyje, ir jų įsipareigojimus užtikrinti pagrindines teises, kaip numatyta Afrikos chartijoje ir kitose tarptautinėse ir regioninėse žmogaus teisių priemonėse, įskaitant Kotonu susitarimą, ypač jo 8 ir 96 straipsnius; primygtinai ragina Kenijos vyriausybę bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti visų pabėgėlių fizinę neliečiamybę ir psichologinę gerovę, neatsižvelgiant į jų seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ar lyties raišką;

19.  ragina tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad pabėgėliai būtų įtraukti į vakcinacijos nuo COVID-19 programas; pabrėžia, kad leidimas pabėgėliams naudotis nacionalinėmis paslaugomis ir jų įtraukimas į nacionalinius vystymosi planus yra labai svarbus tiek pabėgėliams, tiek juos priimančioms bendruomenėms ir atitinka Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. prisiimtą įsipareigojimą nė vieno nepalikti nuošalyje;

20.  pakartoja, kad vystymasis negalimas regione nepadidinus saugumo; vis dėlto tvirtai pabrėžia, kad finansavimas turi būti skiriamas ekonominiam vystymuisi, žmogaus ir socialinei raidai regione, ypatingą dėmesį skiriant vystymosi uždaviniams, nustatytiems sprendime dėl patikos fondo; primena, kad Europos plėtros fondo (EPF) ir oficialios paramos vystymuisi (OPV) lėšos turėtų būti naudojamos tik siekiant vystymosi tikslų;

21.  pabrėžia, kad svarbu didelę dalį KVTBP „Globali Europa“ lėšų skirti pilietinės visuomenės organizacijoms trečiosiose šalyse, įskaitant Keniją, kad būtų galima teikti pagalbą ir apsaugoti bei stebėti migrantų teises; ragina ES užtikrinti, kad vykdant programavimą didelė dalis lėšų pagal šią priemonę būtų skirta pabėgėlių, ypač esančių Kenijoje, žmogaus teisių padėčiai ir tarptautinei apsaugai gerinti;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir JT vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui, Kenijos parlamento pirmininkui, Tarpvyriausybinei vystymo institucijai (IGAD), IGAD valstybių narių vyriausybėms, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 346, 2016 9 21, p. 51.
(2) OL C 307, 2018 8 30, p. 131.
(3) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0108.
(4) Priimti tekstai, P9_TA(2019)0042.
(5) OL L 209, 2021 6 14, p. 1.

Atnaujinta: 2022 m. sausio 12 d.Teisinė informacija - Privatumo politika