2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Filipo De Mano (Filip De Man) imunitetą (2020/2271(IMM))

P9_TA(2021)0116 A9-0134/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Briuselio apeliacinio teismo generalinio prokuroro 2020 m. spalio 30 d. perduotą prašymą atšaukti Filipo De Mano imunitetą, kuris susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla ir kuris buvo paskelbtas 2020 m. gruodžio 14 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Filipo De Mano paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Belgijos Karalystės Konstitucijos 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. sausio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9‑0134/2021),

A.  kadangi Briuselio apeliacinio teismo generalinis prokuroras perdavė prašymą atšaukti Belgijos Karalystėje išrinkto Europos Parlamento nario Filipo De Mano imunitetą dėl jo 2019 m. gegužės 1 d. galimai sukelto kelių eismo įvykio, kurio metu padaryta turtinė žala, sunkinančios aplinkybės – pasišalinimas iš įvykio vietos;

B.  kadangi Filip De Man kaltinamas tuo, kad 2019 m. gegužės 1 d. Vilvordėje atsitrenkė į gatvėje esančią saugumo salelę, nesustojo ir toliau nuvažiavo iki savo namų; kadangi policija nustatė, kad gatvėje mėtėsi Filipo De Mano automobilio nuolaužos ir kad ant gatvės grindinio palikti pėdsakai buvo matomi nuo įvykio vietos iki Parlamento nario namų; kadangi po daugybės šaukimų galiausiai Filipą De Maną apklausė kriminalinė policija ir per apklausą jis paaiškino, kad iš tiesų nuvertė betono stulpą ir negalėjo sustoti, nes gatvėje susibūriavo daug žmonių;

C.  kadangi įtariama nusikalstama veika patenka į 1968 m. kovo 16 d. Belgijos Kelių eismo policijos įstatymo 33 straipsnio taikymo sritį ir už ją baudžiama laisvės atėmimu nuo penkiolikos dienų iki šešių mėnesių ir bauda nuo 200 iki 2000 EUR;

D.  kadangi, pirma, Parlamentas negali būti prilyginamas teismui ir, antra, vykstant imuniteto atšaukimo procedūrai Parlamento narys negali būti laikomas „kaltinamuoju“(2);

E.  kadangi pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio pirmą pastraipą Europos Parlamento nariai savo valstybės narės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje narėje yra suteikiami parlamento nariams, o visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn;

F.  kadangi Belgijos Karalystės Konstitucijos 59 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad „išskyrus atvejus, kai asmuo užklumpamas bedarant nusikaltimą (flagrante delicto), teisėsaugos srityje nė vienas bet kurių Rūmų narys sesijos metu negali būti tiesiogiai perduodamas teismui ar į jį šaukiamas arba suimamas, nebent Rūmai, kurių narys yra tas asmuo, yra tam suteikę leidimą“;

G.  kadangi tik Parlamentas gali nuspręsti, ar konkrečiu atveju atšaukti imunitetą, ar jo neatšaukti; kadangi Parlamentas gali pagrįstai atsižvelgti į Parlamento nario poziciją, kad galėtų priimti sprendimą, ar atšaukti jo imunitetą, ar jo neatšaukti(3);

H.  kadangi nusikalstama veika, kuria įtariamas Filip De Man, nėra tiesiogiai ar akivaizdžiai susijusi su jo, kaip Europos Parlamento nario, vykdomomis pareigomis ir nėra einant Europos Parlamento nario pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

I.  kadangi šiuo atveju Parlamentas neaptiko jokių fumus persecutionis prielaidos įrodymų, t. y. pakankamai tikslių ir rimtų įtarimų, kad procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti Parlamento nario politinei veiklai;

1.  nusprendžia atšaukti Filipo De Mano imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą atitinkamai Belgijos Karalystės valdžios institucijai ir Filipui De Manui.

(1) 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI:EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23; 2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Junqueras Vies, C-502/19, ECLI:EU:C:2019:1115. (2) 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas Briois / Parlamentas, T-214/18, ECLI:EU:T:2019:266. (3) 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440, 28 punktas;

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Zdzisławo Krasnodębskio (Zdzisław Krasnodębski) imunitetą (2020/2224(IMM))

P9_TA(2021)0117 A9-0132/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 9 d. prašymą atšaukti Zdzisławo Krasnodębskio imunitetą, kurį Varšuvos miesto Śródmieście rajono apylinkės teismo X baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas pateikė atsižvelgdamas į baudžiamąją bylą, minėtajam Parlamento nariui iškeltą privataus kaltinimo tvarka, ir kuris buvo paskelbtas 2020 m. spalio 22 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Zdzisławo Krasnodębskio paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. sausio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Lenkijos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 ir 5 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9‑0132/2021),

A.  kadangi 2020 m. sausio 23 d. Lenkijos Varšuvos miesto Śródmieście rajono apylinkės teismo X baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas perdavė prašymą atšaukti Zdzisławo Krasnodębskio parlamentinį imunitetą, kurį dėl tam tikrų Zdzisławo Krasnodębskio pareiškimų, nuskambėjusių per 2019 m. vasario 1 d. radijo interviu, jam pateikė privati šalis; kadangi 2020 m. vasario 19 d. Varšuvos miesto Śródmieście rajono apylinkės teismo X baudžiamųjų bylų skyrius buvo informuotas, kad, vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 ir 12 dalimis, iškilo klausimas dėl valdžios institucijos kompetencijos bei, savo ruožtu, dėl prašymo priimtinumo; kadangi 2020 m. gegužės 18 d. teismas paprašė Generalinės prokuratūros pateikti paaiškinimus ir kadangi 2020 m. rugsėjo 8 d. Generalinė prokuratūra pateikė poziciją, kad „tuo atveju, kai privataus kaltinimo tvarka iškeliama byla, kurią nagrinėjant nedalyvauja prokuroras, vadovaujantis Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 ir 12 dalimis, institucija, kompetentinga perduoti privataus kaltintojo prašymą atšaukti imunitetą, yra teismas“, taip pat kad kompetentingos institucijos samprata turi būti aiškinama atsižvelgiant į Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 12 dalį; kadangi prašymą atšaukti parlamentinį imunitetą perdavė teisminės institucijos, kaip nustatyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 12 dalyje, ir kadangi, vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 dalimi, bet kokį prašymą atšaukti parlamentinį imunitetą turi pateikti „valstybės narės kompetentinga valdžios institucija“, taigi šios dvi sampratos nėra identiškos;

B.  kadangi iš pradžių dėl bylos Zdzisławui Krasnodębskiui iškėlimo privataus kaltinimo tvarka 2019 m. gegužės 6 d. kreiptasi į Krokuvos miesto Krowodrzos rajono apylinkės teismą; kadangi 2019 m. spalio 18 d. šis teismas, ex officio nustatęs, jog pokalbių laida, kurioje dalyvavo Zdzisław Krasnodębski, buvo įrašyta Varšuvos, o ne Krokuvos radijo studijoje, nusprendė, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti bylos, bei pastarąją nukreipė nagrinėti Varšuvos miesto Śródmieście rajono apylinkės teismui;

C.  kadangi 2019 m. vasario 1 d. per rytinę vienos radijo stoties transliuojamą pokalbių laidą Zdzisław Krasnodębski privatų kaltintoją pavadino „neaiškiu teisininku“ ir „gangsteriu“ bei pareiškė, kad šis „švaistosi kaltinimais į kairę ir į dešinę“;

D.  kadangi įtariama, kad šiais pareiškimais Zdzisław Krasnodębski viešai apšmeižė privatų kaltintoją ir dėl to esą pakenkė jo patikimumui, kuris pastarajam būtinas savo profesinei veiklai vykdyti, bei pažemino jį visuomenės akyse, o tai yra nusikalstama veika, už kurią pagal Lenkijos baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 2 dalį gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka;

E.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

F.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

G.  kadangi, vadovaujantis Lenkijos Konstitucijos 105 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos iki dienos, kai nustoja galioti parlamento nario mandatas, iš jo negali būti reikalaujama baudžiamosios atsakomybės tam nepritarus Seimui (žemiesiems parlamento rūmams), ir jis negali būti nei sulaikytas, nei suimtas nepritarus Seimui, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad jis yra padaręs nusikalstamą veiką, ir jo sulaikymas būtinas tinkamai proceso eigai užtikrinti;

H.  kadangi įtariami veiksmai nėra susiję su Zdzisławo Krasnodębskio reikštomis nuomonėmis ar balsavimu einant savo pareigas, apibrėžtas Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

I.  kadangi šiuo atveju Parlamentas nerado įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti fumus persecutionis, t. y. faktinius elementus, kurie leistų manyti, kad šis teismo procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti jo, kaip Europos Parlamento nario, politinei veiklai;

J.  kadangi Parlamentas negali prisiimti teismo funkcijos ir kadangi per imuniteto atšaukimo procedūrą Parlamento narys negali būti laikomas kaltinamuoju(2);

K.  kadangi parlamentinio imuniteto tikslas yra apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo teisinių procesų, susijusių su veikla, kuri yra vykdoma atliekant parlamentines pareigas ir negali būti atsiejama nuo šių pareigų;

1.  nusprendžia atšaukti Zdzisławo Krasnodębskio imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Lenkijos valdžios institucijai ir Zdzisławui Krasnodębskiui.

(1) 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23; 2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Junqueras Vies, C-502/19, ECLI:EU:C:2019:1115. (2) 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas Briois / Parlamentas, T-214/18, ECLI:EU:T:2019:266.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Ioanniso Lagoso (Ioannis Lagos) imunitetą (2020/2240(IMM))

P9_TA(2021)0118 A9-0136/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 23 d. pateiktą Graikijos Respublikos kasacinio teismo prokuroro prašymą atšaukti Ioanniso Lagoso imunitetą, kad būtų galima įvykdyti Atėnų apeliacinio teismo (pirmosios (trijų teisėjų) baudžiamųjų bylų nagrinėjimo kolegijos) apkaltinamuosius nuosprendžius Nr. 2425, 2473, 2506, 2644/2020, apie kurį buvo pranešta 2020 m. lapkričio 11 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Ioanniso Lagoso paaiškinimus, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. sausio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0136/2021),

A.  kadangi už šią bylą atsakingas prokuroras paprašė atšaukti Europos Parlamento nario Ioanniso Lagoso imunitetą, kad jam būtų galima taikyti iš viso trylikos (13) metų ir aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skirti bendrą tūkstančio trijų šimtų (1 300) eurų baudą už vieną sunkų nusikaltimą ir du nusižengimus;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės narės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje narėje yra suteikiami parlamento nariams;

C.  kadangi Ioannis Lagos buvo išrinktas į Europos Parlamentą 2019 m. liepos 2 d., o prašymas atšaukti imunitetą susijęs su faktais ir kaltinimais, pateiktais prieš įgyjant Europos Parlamento nario statusą, taigi ir Europos Parlamento nario imunitetą;

D.  kadangi, remiantis Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsniu, parlamento kadencijos metu parlamento narys be parlamento sutikimo negali būti traukiamas atsakomybėn, suimamas, kalinamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė;

E.  kadangi Ioannis Lagos buvo pripažintas kaltu dėl a) priklausymo nusikalstamam susivienijimui ir vadovavimo jam (Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 ir 3 dalys) – nusikalstama veika vykdyta Atėnuose nuo 2008 m. iki dabar, b) paprasto ginklų laikymo (Įstatymas Nr. 2168/1993) (leidus pakeisi iš kvalifikuoto ginklų laikymo), įvykdyto Peramoje (Atikos regionas) 2013 m. rugsėjo 30 d. ir c) Įstatymo Nr. 456/1976 dėl raketinių pistoletų ir pirotechnikos pažeidimo, įvykdyto Peramoje (Atikos regionas) 2013 m. rugsėjo 29 d.;

F.  kadangi šis Atėnų apeliacinio teismo apkaltinamasis nuosprendis yra nedelsiant vykdytinas, nes teismas nusprendė, kad apeliacinis skundas dėl šio sprendimo neturi suspensyvinio poveikio;

G.  kadangi Teisės reikalų komitetas susipažino su dokumentais, kuriuos pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalį komiteto nariams pateikė Ioannis Lagos ir kuriuos pastarasis manė esant svarbius procedūrai;

H.  kadangi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymas nėra susijęs su Ioanniso Lagoso einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

I.  kadangi, kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 8 dalyje, Teisės reikalų komitetas jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla;

J.  kadangi Europos Parlamentas nekvestionuoja atitinkamų nacionalinių teisinių ir teisminių sistemų privalumų;

K.  kadangi Europos Parlamentas nėra įgaliotas vertinti ar ginčyti nacionalinių teisminių institucijų, atsakingų už atitinkamą baudžiamąjį procesą, kompetencijos;

L.  kadangi Ioannis Lagos yra vienas iš asmenų, kuriems Atėnų apeliacinis teismas skyrė panašią kelerių metų laisvės atėmimo bausmę už nagrinėjamas nusikalstamas veikas, o vienintelis skirtumas tas, kad jis šiuo metu naudojasi imunitetu kaip Europos Parlamento narys;

M.  kadangi, kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalyje, Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija;

N.  kadangi Parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo patraukimo atsakomybėn už veiksmus, kurie yra padaryti vykdant Parlamento nario įgaliojimus ir kurių negalima atskirti nuo tų įgaliojimų;

O.  kadangi inkriminuojamos veikos neturi aiškaus ar tiesioginio poveikio Ioanniso Lagoso, kaip Europos Parlamento nario, pareigų vykdymui;

P.  kadangi inkriminuojamos veikos įvykdytos iki jo išrinkimo į Europos Parlamentą; kadangi tuo remiantis negalima teigti, kad 2014 m. pradėtu teismo procesu buvo siekiama sukliudyti būsimai politinei Ioanniso Lagoso, kaip Europos Parlamento nario, veiklai, nes tuo metu jo, kaip Europos Parlamento nario, statusas buvo dar hipotetinis ir tik ateities galimybė;

Q.  kadangi šiuo atveju Parlamentas neaptiko jokių fumus persecutionis prielaidos įrodymų, t. y. faktinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šis teismo procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti Europos Parlamento nario, taigi ir Europos Parlamento, politinei veiklai;

1.  nusprendžia atšaukti Ioanniso Lagoso imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Graikijos Respublikos kasacinio teismo prokurorui ir Ioannisui Lagosui.

(1) 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI:EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23; 2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Junqueras Vies, C-502/19, ECLI:EU:C:2019:1115.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Ioanniso Lagoso (Ioannis Lagos) imunitetą (2020/2219(IMM))

P9_TA(2021)0119 A9-0135/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuroro 2020 m. spalio 2 d. perduotą prašymą atšaukti Ioanniso Lagoso imunitetą, kuris susijęs su baudžiamaisiais kaltinimais, kuriuos jam galbūt pateiks Atėnų pirmosios instancijos teismo prokuroras (bylos Nr. ABM PB2020/65), kuris buvo paskelbtas 2020 m. spalio 19 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Ioanniso Lagoso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. spalio 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. sausio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9‑0135/2021),

A.  kadangi Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokuroras pateikė prašymą atšaukti Parlamento nario Ioanniso Lagoso imunitetą dėl tam tikrų veiksmų, kuriuos jis atliko sakydamas kalbą Europos Parlamente 2020 m. sausio 29 d.;

B.  kadangi Ioannis Lagos buvo apkaltintas tariamu Turkijos nacionalinio simbolio išniekinimu per 2020 m. sausio 29 d. vykusias plenarinio posėdžio diskusijas dėl migracijos padėties prie Graikijos ir Turkijos sienos ir bendro ES atsako į ją;

C.  kadangi nacionalinio simbolio išniekinimas yra nusikalstama veika pagal 1) Įstatymo 927/1979, kuris įgyvendinamas Įstatymu 4285/2014, 1 straipsnio 1 dalį ir 2) Graikijos baudžiamojo kodekso 155 straipsnį kartu su 1, 12, 14, 26, 27, 51, 53, 57 ir 79 straipsniais;

D.  kadangi Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija;

E.  kadangi, pirma, Parlamento negalima prilyginti teismui ir, antra, vykdant imuniteto atšaukimo procedūrą Europos Parlamento narys negali būti laikomas kaltinamuoju(2);

F.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

G.  kadangi Ioannis Lagos minėtus veiksmus atliko per Europos Parlamento plenarinę sesiją, patalpoje, kurioje vyko plenarinis posėdis, ir tuo metu jis vykdė savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas;

H.  kadangi Ioannis Lagos minėtus veiksmus atliko eidamas savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas ir dirbdamas Europos Parlamente;

1.  nusprendžia neatšaukti Ioanniso Lagoso imuniteto;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Graikijos Respublikos institucijai ir Ioannisui Lagosui.

(1) 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI:EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23; 2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Junqueras Vies, C-502/19, ECLI:EU:C:2019:1115. (2) 2019 m. balandžio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimas Briois / Parlamentas, T-214/18, ECLI:EU:T:2019:266.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXVIII straipsnį dėl visoms į ES skirtą CLXXV sąrašą įtrauktoms tarifinėms kvotoms taikomų nuolaidų pakeitimo, susijusio su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, sudarymo Sąjungos vardu projekto (10643/20 – C9-0424/2020 – 2020/0230(NLE))

P9_TA(2021)0120 A9-0035/2021

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10643/20),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXVIII straipsnį dėl visoms į ES skirtą CLXXV sąrašą įtrauktoms tarifinėms kvotoms taikomų nuolaidų pakeitimo, susijusio su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos (10644/20),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalį (C9-0424/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A9-0035/2021),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Norvegijos Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Hondūro Respublikos savanoriško partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais sudarymo projekto (12543/2020 – C9-0084/2021 – 2020/0157(NLE))

P9_TA(2021)0121 A9-0053/2021

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12543/2020),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Hondūro Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais projektą (10365/2020),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C9-0084/2021),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 27 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A9-0053/2021),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Hondūro Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0129.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Techninės apžiūros dokumentų rinkinyje pateikiamų kelių eismo saugos aspektų įgyvendinimo ataskaitos (2019/2205(INI))

P9_TA(2021)0122 A9-0028/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Techninės apžiūros dokumentų rinkinį, kurį sudaro 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros(1), 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/46/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų(2), ir 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją „Automobilių saugos didinimas ES siekiant išsaugoti žmonių gyvybes“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl odometro duomenų klastojimo motorinėse transporto priemonėse: ES teisinės sistemos peržiūra(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (COM(2010)0389),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programa „Tolesni žingsniai siekiant visiškai saugaus eismo vizijos“ (SWD(2019)0283),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į 3.6 tikslą iki 2020 m. visame pasaulyje per pusę sumažinti mirčių ir sužalojimų kelių eismo avarijose skaičių, ir į 11.2 tikslą iki 2030 m. suteikti galimybę naudotis saugiomis, prieinamomis, pasiekiamomis ir darniomis transporto sistemomis visiems, gerinant kelių eismo saugumą, ypač plečiant viešąjį transportą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų asmenų, moterų, vaikų, neįgaliųjų ir pagyvenusių asmenų poreikiams,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos(6), kurioje Komisija raginama skubiai paskelbti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl prieigos prie transporto priemonėse saugomų duomenų ir išteklių,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 16 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066), kuriame pranešama apie galiojančių teisės aktų dėl prieigos prie transporto priemonėse sukauptų duomenų persvarstymą siekiant užtikrinti sąžiningą prieigą prie tam tikrų automobilių duomenų,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) užsakytą techninės apžiūros dokumentų rinkinio įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą, paskelbtą 2020 m. rugsėjį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 4 d. Komisijos ataskaitą dėl Direktyvos 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros įgyvendinimo (COM(2020)0699),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 3 d. Komisijos ataskaitą dėl Direktyvos 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje įgyvendinimo (COM(2020)0676),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato (DG MOVE) užsakytą ir 2019 m. vasario mėn. paskelbtą tyrimą dėl lengvųjų priekabų ir dviračių arba triračių transporto priemonių įtraukimo į periodinės techninės apžiūros taikymo sritį,

–  atsižvelgdamas į Mobilumo ir transporto GD užsakytą ir 2019 m. vasario mėn. paskelbtą tyrimą dėl pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ įtraukimo į motorinių transporto priemonių periodinę techninę apžiūrą,

–  atsižvelgdamas į Mobilumo ir transporto GD užsakytą ir 2015 m. balandžio mėn. paskelbtą Transporto priemonių informacinės platformos galimybių studiją,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2144 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo reikalavimų, susijusių su jų bendrąja sauga ir transporto priemonėse esančių asmenų bei pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0028/2021),

A.  kadangi 2010 m. ES patvirtino kelių eismo saugumo politiką, kuria siekiama iki 2020 m. 50 proc. sumažinti žūčių keliuose skaičių; kadangi 2011 m. ES nustatė visiškai saugaus eismo vizijos (angl. vision zero) tikslą, pagal kurį numatoma, kad iki 2050 m. keliuose žūstančių žmonių skaičius bus lygus nuliui; kadangi 2019 m. Europos keliuose žuvo apie 22 800 žmonių ir apie 135 000 buvo sunkiai sužeista; kadangi norint pasiekti visiškai saugaus eismo vizijos tikslą reikia imtis veiksmingesnių ir labiau koordinuotų priemonių ES ir valstybių narių lygmenimis;

B.  kadangi, nepaisant pastangų didinti kelių eismo saugumą ES, pažanga mažinant žuvusiųjų keliuose skaičių pastaraisiais metais, nors ir žymi, buvo per lėta; kadangi manoma, kad dėl transporto priemonių techninių defektų įvyksta apie 5 proc. nelaimingų atsitikimų krovininio transporto srityje; kadangi manoma, kad dėl prastos transporto priemonių techninės priežiūros įvyksta 4 proc. eismo įvykių, kuriuose dalyvauja kelių eismo dalyviai;

C.  kadangi iš preliminarių 2019 m. duomenų matyti, kad, palyginti su praėjusiais metais, ES keliuose žuvo mažiau žmonių, tačiau pažanga tebėra per lėta; kadangi aišku, kad bus pasiekta tik maždaug pusė tikslo nuo 2010 m. iki 2020 m. pabaigos perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių, nes iki šiol užregistruotas tik 23 proc. sumažėjimas; kadangi dažni, išsamūs ir periodiniai transporto priemonių patikrinimai, kuriuos atlieka aukštos kvalifikacijos kontrolieriai, taip pat techniniai patikrinimai keliuose yra labai svarbūs siekiant padidinti kelių eismo saugumą;

D.  kadangi dideli žuvusiųjų keliuose skaičiaus skirtumai tarp valstybių narių, kai prasčiausių rezultatų pasiekusioje šalyje žūsta daugiau kaip keturis kartus daugiau nei geriausių rezultatų pasiekusioje šalyje, rodo, kad reikia specialios stebėsenos, partnerystės ir pagalbos valstybėms narėms, kurių rezultatai prasčiausi;

E.  kadangi vis dar esama didelių kelių eismo saugumo skirtumų tarp Rytų Europos ir Vakarų Europos valstybių narių; kadangi naudoti automobiliai iš Vakarų Europos dažnai galiausiai atsiduria Rytų Europoje, o tai gali kelti pavojų žmonių saugumui ir aplinkai, kurį reikia apsvarstyti ES lygmeniu;

F.  kadangi transporto priemonių techninė apžiūra yra ne tik su klimatu ir aplinka, bet ir su visuomenės sveikata susijęs klausimas, tiek kalbant apie kelių eismo saugumo užtikrinimą, tiek atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų poveikį oro kokybei; kadangi pastarojo meto skandalai dėl išmetamųjų teršalų parodė, kad būtina atlikti nepriklausomus patikrinimus per visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, atsižvelgiant į jos faktinį išmetamųjų teršalų kiekį;

G.  kadangi Techninės apžiūros dokumentų rinkinio perkėlimo į valstybių narių nacionalinę teisę ir įgyvendinimo analizė rodo, kad suderinimo procedūros turi būti patobulintos ES lygmeniu;

H.  kadangi naudotų automobilių rinka Europos Sąjungoje yra du ar tris kartus didesnė už naujų automobilių rinką ir kadangi odometro duomenų klastojimas naudotuose automobiliuose labai kenkia kelių eismo saugumui; kadangi atlikus tyrimus nustatyta, kad transporto priemonės su klastojimo požymiais sudaro nuo 5 iki 12 proc. naudotų automobilių nacionalinių pardavimų ir nuo 30 iki 50 proc. tarpvalstybinių pardavimų; kadangi tik šešios valstybės narės pripažįsta odometro duomenų klastojimą nusikaltimu; kadangi, neturėdamos bendros europinės duomenų bazės, taip pat teisėsaugos institucijos negali kovoti su tokia nesąžininga veikla;

I.  kadangi norint dažniau naudoti automatizuotas vairavimo funkcijas, reikia atnaujinti Techninės apžiūros dokumentų rinkinį, į jį įtraukiant naujausių pažangių vairavimo pagalbos funkcijų, kurios turėtų būti įdiegtos nuo 2022 m., patikrinimą ir mokymą jomis naudotis;

J.  kadangi kai kurios valstybės narės jau nustatė priemones, skirtas kuo labiau sumažinti odometro duomenų klastojimą, kaip antai „Car-Pass“ Belgijoje ir „Nationale AutoPas“ (NAP) Nyderlanduose; kadangi abi šios valstybės narės naudoja duomenų bazes, kuriose odometro duomenys kaupiami kaskart atliekant transporto priemonės techninę priežiūrą, teikiant serviso paslaugas, ją taisant ir atliekant periodinę apžiūrą, nerenkant jokių asmens duomenų, ir abi valstybės per trumpą laiką sumažino odometro duomenų klastojimo atvejų skaičių savo teritorijoje beveik iki nulio;

K.  kadangi kelių infrastruktūros kokybė yra nepaprastai svarbi kelių eismo saugumui; kadangi junglumas ir skaitmeninė infrastruktūra yra labai svarbūs ir ateityje taps vis svarbesni kelių eismo saugumui didėjant susietųjų ir autonominių transporto priemonių skaičiui;

Rekomendacijos

Techninės apžiūros dokumentų rinkinio perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas. ES tikslai saugumo srityje

1.  palankiai vertina tai, kad Techninės apžiūros dokumentų rinkinio perkėlimas ir kai kurių jo nuostatų įgyvendinimas parodė geresnį nacionalinių procedūrų suderinimą, ypač kiek tai susiję su transporto priemonių patikrinimo dažnumu, turiniu ir metodais;

2.  palankiai vertina tai, kad Techninės apžiūros dokumentų rinkinio perkėlimas padėjo pagerinti periodinių techninių patikrinimų kokybę, kontrolierių kvalifikaciją ir valstybių narių koordinavimą bei standartus, susijusius su transporto priemonių patikrinimais kelyje, siekiant padidinti kelių eismo saugumą;

3.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant geresnės periodinių techninių patikrinimų kokybės ir teigiamo jų poveikio kelių eismo saugumui, į Techninės apžiūros dokumentų rinkinį buvo įtrauktos kai kurios neprivalomos nuostatos, kurios į nacionalinę teisę buvo perkeltos numatant nepakankamai griežtas nuostatas arba visai nebuvo perkeltos; pabrėžia, kad reikia laipsniškai atsisakyti savanoriškai įgyvendinamų nuostatų ir sukurti privalomų reikalavimų sistemą, kad būtų galima ES lygmeniu geriau suderinti tokius aspektus, kaip krovinių pritvirtinimas, valstybių narių keitimasis informacija ir bendradarbiavimas, ir primena ypatingą šių priemonių svarbą pasienio regionams;

4.  apgailestauja dėl to, kad keletas valstybių narių laiku neperkėlė Techninės apžiūros dokumentų rinkinio, o prieš vieną valstybę narę Komisija turėjo pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras; primygtinai ragina atitinkamas valstybes nares skubiai perkelti trūkstamas Techninės apžiūros dokumentų rinkinio nuostatas į savo nacionalinės teisės aktus ir įgyvendinti visus savo įsipareigojimus rinkti išsamią techninę informaciją, atsižvelgiant į tai, kad kelių eismo saugumas ES piliečiams yra Europos Sąjungos prioritetas;

5.  apgailestauja dėl to, kad nepakankamas tikrinimo veiklos finansavimas, įskaitant tikrinimą atliekančius darbuotojus, įrangą ir mokymą, ir toliau kelia grėsmę techninės apžiūros tikslų įgyvendinimui; pabrėžia, kad nacionalinėms kelių eismo saugumo institucijoms turėtų būti teikiama pakankama finansinė ir administracinė parama, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Techninės apžiūros dokumentų rinkinį ir būsimą persvarstytą jo redakciją;

Apžiūrų dažnumas ir apimtis

6.  palankiai vertina tai, kad įsigaliojus Techninės apžiūros dokumentų rinkiniui, 90 proc. transporto priemonių tikrinimų atlikta tokiais pat arba dar griežtesniais intervalais nei nustatytieji dokumentų rinkinyje, o tai labai padėjo sumažinti ES keliuose važinėjančių nesaugių transporto priemonių skaičių; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės vis dar reikalauja ilgesnių intervalų nei nustatytieji dokumentų rinkinyje, taip sumažindamos eksploatavimo sąlygų saugą; ragina atitinkamas valstybes nares nedelsiant pradėti laikytis dokumentų rinkinyje nustatytų intervalų, nes kyla pavojus ES piliečių saugumui ir gyvybei;

7.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sugriežtinti apžiūros tvarką ir nustatyti įpareigojimą atlikti papildomus patikrinimus pasiekus nurodytą M1 kategorijos transporto priemonių, naudojamų kaip taksi arba greitosios medicinos pagalbos automobiliai, ir N1 kategorijos transporto priemonių, naudojamų teikiant siuntų pristatymo paslaugas, ridą ir apsvarstyti galimybę šį įpareigojimą taikyti ir kitoms tų kategorijų transporto priemonėms, kurios naudojamos kitiems komerciniams tikslams;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo transporto ir (arba) logistikos tikslais vis dažniau naudojamos individualios transporto priemonės ir dalijamasi transporto priemonėmis; prašo Komisijos įvertinti, ar reikėtų atitinkamai padidinti šių transporto priemonių patikrinimų dažnumą, įtraukiant galimybę atlikti privalomą kasmetinį patikrinimą arba atsižvelgiant, pvz., į jų judėjimo intensyvumą ridos ir susijusio sudedamųjų dalių nusidėvėjimo požiūriu, taip pat į vežamų keleivių skaičių;

9.   pažymi, kad iš kitų valstybių narių importuotų naudotų transporto priemonių techninės apžiūros abipusis pripažinimas nenumatytas tais atvejais, kai valstybių narių techninės apžiūros atliekamos skirtingu periodiškumu, todėl šiame dokumentų rinkinyje šiuo atžvilgiu numatytas tik ribotas abipusis pripažinimas; ragina Komisiją į kitą Techninės apžiūros dokumentų rinkinio peržiūrą įtraukti naudotų automobilių ES sertifikavimo sistemą;

10.  pažymi, kad motociklininkai laikomi pažeidžiamais eismo dalyviais, o motociklininkų žūčių skaičius mažėja lėčiausiai tarp visų ES transporto priemonių naudotojų; pažymi, kad mopedų neteisėtas keitimas ir pertvarkymas ypač didina nelaimingų atsitikimų riziką jaunimui ir jauniems suaugusiesiems; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įpareigojimą atlikti patikrinimus kelyje taikyti ir dviratėms bei triratėms transporto priemonėms, įskaitant 5 proc. minimalaus metinio tikrinimo tikslą, nes šios transporto priemonės šiuo metu visiškai nepatenka į Direktyvos 2014/47/ES taikymo sritį;

11.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę panaikinti įpareigojimo reguliariai atlikti techninę apžiūrą išimtis, taikomas dviratėms ir triratėms transporto priemonėms, kaip šiuo metu numatyta Direktyvoje 2014/45/ES; ragina Komisiją būsimame vertinime įvertinti galimybę į privalomą periodinę techninę apžiūrą taip pat įtraukti dviračių ir triračių transporto priemonių, kurių variklio darbinis tūris mažesnis nei 125 cm³, ir lengvųjų priekabų kategorijas, remiantis atitinkamais eismo įvykių duomenimis ir sąnaudų ir naudos veiksniais, pvz., tai, ar atokiose vietovėse netoli yra techninės apžiūros centrų, kokia yra administracine našta ir ES piliečiams tenkančios finansinės išlaidos; prašo Komisijos savo vertinimą grįsti šalių, kuriose visoms šių kategorijų transporto priemonėms jau taikoma periodinė techninė apžiūra, ir šalių, kurios netaiko tokių apžiūrų, rezultatų palyginimu ir poveikiu kelių eismo saugumui; ragina nustatyti papildomą motociklų, naudojamų siuntinių ar maisto pristatymui arba kitokiam komerciniam prekių ar asmenų vežimui, patikrinimų tvarkaraštį;

12.  pažymi, kad leistina vėlavimo riba pasibaigus periodinės techninės apžiūros galiojimui valstybėse narėse labai skiriasi – nuo keturių mėnesių iki visiškai netoleruojamo vėlavimo; ragina Komisiją suderinti leistiną vėlavimo ribą, nustatant kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį, kuris leistų laiku įgyvendinti periodinę techninę apžiūrą, ir padidinti atitinkamas nuobaudas už šios ribos nesilaikymą;

13.  primena, kad transporto priemonės, pritaikytos vairuoti neįgaliesiems, gali turėti tam tikrų funkcijų ir įrangos; atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės, naudojamos neįgaliems keleiviams vežti, turi atitikti specifines technines sąlygas, pvz., turi būti įrengti saugos diržai su tvirtinimo įtaisais, taip pat neįgaliesiems pritaikytos vietos, kad būtų užtikrintas jų saugumas; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad visos šios esminės funkcijos būtų tinkamai įtrauktos į kiekvieną patikrinimą;

14.  apgailestauja, kad iki šiol valstybės narės, perkeldamos į nacionalinę teisę nuostatas dėl sankcijų už odometro duomenų klastojimą, nustatė tik bendro pobūdžio priemones; primygtinai ragina valstybes nares laikytis šio aiškaus Techninės apžiūros dokumentų rinkinio reikalavimo ir nedelsiant į savo nacionalinės teisės aktus perkelti tikslingesnes priemones bei numatyti reikiamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius šio reikalavimo vykdymui; apgailestauja dėl to, kad dabartinė nuostata dėl sankcijų už odometro duomenų klastojimą tebėra silpna, nes pagal ją tik reikalaujama, kad sankcijos būtų „veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminacinės“, o faktinės sumos ir atitinkamos atgrasomosios priemonės iš esmės paliekamos valstybių narių nuožiūrai; mano, kad kitos peržiūros metu reikėtų nustatyti labiau suderintas ir konkretesnes sankcijas už odometro duomenų klastojimą, taip pat papildomas griežtas transporto priemonių pertvarkymą draudžiančias priemones, įskaitant tinkamus kibernetinio saugumo mechanizmus ir šifravimo technologijas, kurios neleistų klastoti elektroninių duomenų ir padėtų lengviau aptikti tokį klastojimą; ragina Komisiją nustatyti, kad tikrinimo organizacijos turėtų garantuotą prieigą prie tam tikrų su transporto priemonėmis susijusių duomenų, funkcijų ir programinės įrangos informacijos; ragina nustatyti reikalavimą valstybėms narėms kurti teisines, technines ir operacines kliūtis, kad odometro duomenų klastojimas taptų neįmanomas; pabrėžia, kad nuoseklios naudotų automobilių ridos duomenų bazės, kurią tarpusavyje pripažintų ir kurios duomenimis keistųsi valstybės narės, nebuvimas yra esminė kliūtis, trukdanti nustatyti odometro duomenų klastotes;

15.  ragina Komisiją į kitą dokumentų rinkinio peržiūrą įtraukti privalomas nuostatas, pagal kurias valstybėms narėms būtų sudarytos sąlygos registruoti privalomus odometro duomenis, vykdant kiekvieną patikrą, teikiant aptarnavimo, techninės priežiūros ir didesnės apimties taisymo paslaugas pradedant nuo tada, kai transporto priemonė buvo užregistruota pirmą kartą;

16.  ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į naujas išmetamųjų teršalų kiekio patikras realiomis važiavimo sąlygomis, numatytas „Euro 6“ reglamente ir galimose būsimose peržiūrose; ragina Komisiją kitą kartą persvarstant Techninės apžiūros dokumentų rinkinį į periodines technines apžiūras įtraukti matavimus, kurie atspindėtų tokias patikras, ir bet kokius kitus galimus pokyčius; ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti išmetamųjų teršalų kiekio matavimo atliekant techninę apžiūrą technologijas ir didžiausius leistinus lygis, siekiant užtikrinti, kad visos Europos keliuose naudojamos transporto priemonės atitiktų išmetamųjų teršalų standartus;

Naudojama įranga ir kontrolierių mokymas

17.   palankiai vertina tai, kad įsigaliojus Techninės apžiūros dokumentų rinkiniui visose valstybėse narėse techninės apžiūros įranga buvo suderinta ir atitinka tam tikrus būtiniausius reikalavimus, taip padidinant techninės apžiūros vienodumą visoje ES;

18.  pažymi, kad nors visos valstybės narės nustatė techninę apžiūrą atliekančių kontrolierių būtiniausią kvalifikaciją, kai kurios valstybės narės nesilaiko Direktyvos 2014/45/ES dėl periodinės techninės apžiūros IV priede nustatytų reikalavimų; ragina tas valstybes nares atitinkamai suderinti savo reikalavimus; prašo Komisijos skatinti valstybes nares keistis gerosios patirties pavyzdžiais ir įgyta patirtimi, kaip įgyvendinti Direktyvos 2014/45/ES IV priedą, ir įvertinti poreikį rengti reguliarius pakartojamuosius mokymus ir atitinkamus egzaminus; ragina Komisiją skatinti valstybes nares reguliariai atnaujinti ir derinti mokymo turinį, kad kontrolierių žinios ir įgūdžiai būtų pritaikyti prie automobilių sektoriaus automatizavimo ir skaitmeninimo proceso raidos, visų pirma kiek tai susiję su pažangia vairavimo pagalba, savivaldėmis sistemomis ir nacionalinių institucijų, atsakingų už kelių eismo saugumą, elektroninių informacijos mainų sistemų naudojimu, be kita ko, saugaus dalijimosi duomenimis, kibernetinio saugumo ir vairuotojų asmens duomenų apsaugos srityse; pabrėžia, kad manipuliavimas elektroninėmis saugos funkcijomis, pvz., pažangiomis pagalbinėmis vairavimo sistemomis, ir jų klastojimas kelia didelę saugos riziką, todėl kontrolieriai turi juos nustatyti; pabrėžia, kad kontrolieriams turėtų būti rengiami specialūs mokymai, kaip tikrinti programinės įrangos vientisumą;

19.  dar kartą pažymi, kad reikėtų imtis veiksmų siekiant užtikrinti kontrolierių ir kontrolės organizacijų nepriklausomumą nuo transporto priemonių prekybos, techninės priežiūros ir remonto pramonės, kad būtų išvengta bet kokių finansinių interesų konfliktų, įskaitant išmetamųjų teršalų tikrinimą, kartu numatant griežtesnes visų šalių civilinės atsakomybės apsaugos priemones;

Techniniai patikrinimai kelyje ir krovinio pritvirtinimas

20.  pažymi, kad, remiantis Komisijos ataskaitomis, per pastaruosius šešerius metus sumažėjo komercinių transporto priemonių patikrinimų kelyje skaičius; apgailestauja dėl šios tendencijos ir primena, kad pagal Techninės apžiūros dokumentų rinkinį, valstybės narės nuo 2018 m. privalo užtikrinti, kad atitinkamai jų teritorijoje registruotų transporto priemonių skaičiui būtų atliekamas bent minimalus patikrinimų kelyje skaičius (5 proc.); ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektas minimalus 5 proc. tikslas, ir primena, kad pirmoji ataskaita (už 2019–2020 m.), kurioje bus vertinamas šis tikslas, turi būti pateikta iki 2021 m. kovo 31 d.; ragina Komisiją į patikrinimų kelyje taikymo sritį įtraukti N1 kategorijos(8) transporto priemones, naudojamas komerciniam krovinių vežimui keliais, atsižvelgiant į padidėjusį jų skaičių ir didelę ridą;

21.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir toliau gerinti šių patikrinimų kelyje kokybę ir nediskriminacinį pobūdį laikantis vidaus rinkos taisyklių, pvz., nustatant ir renkant pagrindinio veiklos rezultatų rodiklio (PVRR) duomenis ir skatinant naudoti rizikos vertinimo profilio sistemas, siekiant geriau atlikti patikrinimus ir skirti sankcijas, ypač už pakartotinius pažeidimus, kartu visapusiškai laikantis ES duomenų apsaugos sistemos;

22.  apgailestauja dėl to, kad nacionalinio biudžeto išlaidų teisėsaugai kelių eismo saugumo srityje ir kelių priežiūrai sumažinimas, regis, lėmė retesnius patikrinimus kelyje per kelis pastaruosius metus; atsižvelgdamas į tai, ragina nacionalines valdžios institucijas užtikrinti didesnį tikrinimo veiklos finansavimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad gali būti nustatyta privaloma naujų rūšių transporto priemonių techninė apžiūra;

23.  apgailestauja dėl to, kad Techninės apžiūros dokumentų rinkinio nuostatos, susijusios su krovinio pritvirtinimo tikrinimu, nėra privalomos, todėl tik kelios valstybės narės į nacionalinę teisę perkėlė atitinkamas saugos priemones; todėl daro išvadą, kad šiuo atžvilgiu derinimas toli gražu nebaigtas; primygtinai ragina Komisiją kitos peržiūros metu siūlyti sugriežtinti šias nuostatas, įskaitant nuostatas dėl suderintų minimalių krovinio pritvirtinimo reikalavimų, privalomos krovinio pritvirtinimo įrangos kiekvienai transporto priemonei ir krovinį tvirtinančių darbuotojų ir kontrolierių būtiniausių gebėjimų, mokymo ir žinių;

Informacijos įrašai ir keitimasis duomenimis tarp valstybių narių

24.  apgailestauja dėl to, kad tik kelios valstybės narės turi nacionalinę elektroninę pagrindinių ir pavojingų trūkumų, nustatytų atlikus patikrinimus kelyje, duomenų bazę ir, kad valstybės narės retai praneša apie šių patikrinimų rezultatus valstybės narės, kurioje transporto priemonė yra registruota, nacionaliniam informaciniam centrui; apgailestauja, kad Techninės apžiūros dokumentų rinkinyje nenustatyta jokių veiksmų, kurių turėtų imtis registracijos valstybė narė, kai jai pranešama apie tokius didelius ir pavojingus trūkumus; primygtinai ragina Komisiją per kitą peržiūrą numatyti griežtesnes nuostatas, be kita ko, numatant suderintą veiksmų, kurių tokį pranešimą gavusi registracijos valstybė narė turėtų imtis, planą;

25.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į transporto priemonių elektroninį duomenų įrašą, numatytą Techninės apžiūros dokumentų rinkinyje, apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti Direktyvą 2014/46/ES dėl transporto priemonių registracijos dokumentų, kad būtų panaikintas įpareigojimas pateikti fizinius dokumentus ir įpareigojimas vairuotojui pateikti atspausdintas registracijos pažymas; pažymi, kad kontrolieriams turėtų būti sudarytos sąlygos visapusiškai naudotis elektroniniais įrašais;

26.  ragina valstybes nares palengvinti sistemingą keitimąsi duomenimis apie techninę apžiūrą ir odometro rodmenis tarp atitinkamų kompetentingų institucijų, atsakingų už transporto priemonių apžiūrą, registraciją ir patvirtinimą, apžiūros įrangos gamintojų ir transporto priemonių gamintojų; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos atliktą Transporto priemonių informacinės platformos galimybių studiją; ragina Komisiją ir valstybes nares siekti užtikrinti, kad atliekant kitą peržiūrą būtų sukurta transporto priemonių informacijos platforma, kuria būtų siekiama paspartinti ir palengvinti valstybių narių keitimąsi duomenimis bei užtikrinti veiksmingesnį koordinavimą; pabrėžia, kad ši transporto priemonių informacijos platforma turėtų sudaryti sąlygas visiškai kompiuterizuotam tikrinimo ir keitimosi duomenimis procesui, visapusiškai atsižvelgiant į kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą trečiųjų šalių atžvilgiu; todėl palankiai vertina Komisijos įdiegtą ES platformą MOVEHUB ir neseniai sukurtą ODOCAR modulį, kuris suteikia keitimosi odometro duomenimis visoje Sąjungoje IT infrastruktūrą, grindžiamą duomenų bazės sprendimu, įskaitant galimybę keistis informacija su tinklu „Eucaris“; ragina Komisiją atliekant būsimą peržiūrą įvertinti, ar valstybėms narėms turėtų būti privaloma naudoti ES MOVEHUB;

27.  ragina Komisiją per kitą peržiūrą įvertinti galimybę į registracijos institucijų privalomą keitimąsi duomenimis apie transporto priemonių istoriją įtraukti ne tik odometro duomenis, bet ir informaciją apie nelaimingus atsitikimus ir reikšmingų gedimų dažnumą, nes taip būtų užtikrinta, kad ES piliečiai būtų apsaugoti nuo klastojimo ir būtų geriau informuojami apie jų transporto priemonių istoriją, būklę ir anksčiau atliktą slepiamą transporto priemones remontą; mano, kad dėl kelių eismo įvykių reikėtų atlikti papildomus patikrinimus, kurie padėtų užtikrinti tinkamą transporto priemonių remontą ir padidinti kelių eismo saugumą;

Perspektyvi sistema

28.  ragina Komisiją kitos peržiūros metu deramai atsižvelgti į techninę pažangą transporto priemonių saugos funkcijų srityje; pažymi, kad pagal Reglamentą (ES) 2019/2144 naujose transporto priemonėse nuo 2022 m. reikės pradėti įrengti naujas pažangias saugos ir vairavimo pagalbos sistemas; ragina Komisiją į periodines technines apžiūras įtraukti tokias naujas sistemas, taip pat transporto priemonių kontrolierių įgūdžius ir žinias, ir sumažinti tokių sistemų klastojimo ir manipuliavimo jomis riziką; prašo Komisijos į periodines technines apžiūras įtraukti ir pagalbos iškvietos sistemą „eCall“ bei programinę įrangą ir belaidį jos atnaujinimą(9) ir parengti autonominių ir susietųjų transporto priemonių saugos reguliarių patikrinimų gaires ir standartus; ragina Komisiją išnagrinėti papildomus transporto priemonėse įmontuotų jutiklių naudojimo būdus atliekant patikrinimus kelyje ir ypač atkreipti dėmesį į konkrečius transporto priemonių savidiagnostikos sistemų reikalavimus bei į svarbiausią visuomenės sveikatos principą; šiuo atžvilgiu ragina automobilių gamintojus ir valdžios institucijas bendradarbiauti diegiant naujas vairavimo pagalbos technologijas, siekiant užtikrinti nuolatinę atitiktį standartams ir padėti numatyti būsimas tendencijas;

29.  pažymi, kad viešuosiuose keliuose daugėja naujų transporto priemonių, pavyzdžiui, elektrinių paspirtukų, vienaračių, elektrinių riedžių ir kt.; prašo Komisijos įvertinti, ar šios naujos transporto priemonės turėtų būti aptartos per kitą peržiūrą siekiant didesnio kelių eismo saugumo;

30.  ragina Komisiją, rengiantis 2030 metams, kuriais turi būti pasiektas tarpinis visiškai saugaus eismo vizijos tikslas, vienus iš ateinančių metų paskelbti „Europos kelių eismo saugumo metais“;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą finansavimą kelių infrastruktūros kokybės, ypač techninės priežiūros, srityje; be to, ragina Komisiją sugriežtinti savo požiūrį į techninę priežiūrą imantis atitinkamų priemonių, siekiant pagerinti ilgalaikį techninės priežiūros planavimą valstybėse narėse; pažymi, kad didėjant susietųjų ir autonominių transporto priemonių skaičiui ateityje bus labai svarbūs junglumas ir skaitmeninis saugumas;

o
o   o

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 127, 2014 4 29, p. 51. (2) OL L 127, 2014 4 29, p. 129. (3) OL L 127, 2014 4 29, p. 134. (4) OL C 356, 2018 10 4, p. 2. (5) OL C 76, 2020 3 9, p. 151. (6) OL C 162, 2019 5 10, p. 2. (7) OL L 325, 2019 12 16, p. 1. (8) Kroviniams vežti naudojamos transporto priemonės, kurių didžiausia masė neviršija 3,5 tonų (pvz., pikapai, furgonai). (9) Žr. Direktyvos 2014/45/ES I ir III priedus.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl cheminių medžiagų liekanų Baltijos jūroje, parengtos remiantis peticijomis Nr. 1328/2019 ir Nr. 0406/2020 (2021/2567(RSP))

P9_TA(2021)0123 B9-0224/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į peticijas 1328/2019 ir 0406/2020,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 ir 191 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 1997 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl Baltijos jūros ekologinių problemų(1), 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(2), tikslą sumažinti taršą ir pavojingų medžiagų kiekį ir valstybių narių įsipareigojimą pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą)(3) stebėti po vandeniu esamą cheminę amuniciją,

–  atsižvelgdamas į pagal ES Baltijos jūros regiono strategiją prisiimtą įsipareigojimą „išgelbėti jūrą“ ir siekti, kad Baltijos jūros regionas taptų pasauliniu lyderiu jūrų saugumo srityje, taip pat į ES valstybių narių pagal ES jūrų saugumo strategijos veiksmų planą prisiimtą įsipareigojimą pašalinti į jūrą išmestus cheminius šaudmenis ir nesprogusius sprogmenis,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. gruodžio 11 d. komunikato dėl Europos žaliojo kurso (COM(2019)0640) 2.1.8 skyriuje išdėstytą nulinės taršos tikslą siekiant aplinkos be toksinių medžiagų ir ES įsipareigojimą sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir tapti pasauline lydere sprendžiant pasaulinę biologinės įvairovės krizę vadovaujantis jos biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. ir Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, įsipareigojimus pagal 1992 m. JT Europos ekonomikos komisijos dėl Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos 2 straipsnį ir prie jos pridėto 1999 m. vandens ir sveikatos protokolo 4 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į būsimą Komisijos 2021–2027 m. Baltijos jūros regiono programą „Interreg“,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. Konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos (Helsinkio konvenciją), Baltijos jūros veiksmų planą ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) išvadas dėl į jūrą išmestos cheminės amunicijos,

–  atsižvelgdamas į valstybių įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus, būtent į 3.9 tikslą sumažinti mirčių ir ligų dėl pavojingų cheminių medžiagų ir taršos atvejų skaičių, 6.3 tikslą – pagerinti vandens kokybę atsisakant atliekų išmetimo praktikos ir kuo labiau sumažinant pavojingų cheminių medžiagų patekimą į vandenį, taip pat 14.1 ir 14.2 tikslus dėl jūrų taršos prevencijos ir jūrų ir pakrančių ekosistemų apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 1612(2008) dėl Baltijos jūroje palaidotos cheminės amunicijos ir į prie jos pridėtą 2008 m. balandžio 28 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Peticijų komiteto posėdyje vykusius svarstymus dėl peticijų Nr. 1328/2019 ir 0406/2020,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pasibaigus Antrajam pasauliniam karui į Baltijos jūrą buvo išmesta ne mažiau kaip 50 000 tonų įprastinių ir cheminių ginklų, kuriuose yra pavojingų medžiagų (pvz., garstyčių ir ašarinių dujų, nervus paralyžiuojančių ir dusinančių cheminių medžiagų);

B.  kadangi šios amunicijos irimo procesas yra lėtas ir nuodingos medžiagos palaipsniui patenka į vandenį, o tai kelia pavojų žmonių sveikatai, nes užteršia maistą, o tiesioginio sąlyčio metu sukelia didelius nudegimus ir apsinuodijimą, kenkia jūrų ekosistemoms ir biologinei įvairovei, taip pat vietos ekonominei veiklai, pvz., žvejybai, gamtos išteklių gavybai ir atsinaujinančiosios energijos gamybai elektrinėse;

C.  kadangi dėl savo geografinės padėties Baltijos jūra yra pusiau uždara jūra, kurios vandens apykaita yra lėta, o savaiminio išsivalymo pajėgumai labai maži; kadangi ji laikoma viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, giluminiuose jos vandenyse mažėja deguonies lygis, o tai jau kelia pavojų jūrų gyvūnijai;

D.  kadangi HELCOM laikinoji paskandintų cheminių ginklų darbo grupė (CHEMU), ES finansuojamo projekto „Ekologinės rizikos, kurią kelia į jūrą išmesti cheminiai ginklai, modeliavimas“ (MERCW) vykdytojai ir HELCOM laikinoji ekspertų grupė esamos informacijos apie Baltijos jūroje paskandintus cheminius ginklus atnaujinimo ir peržiūros klausimais (MUNI) bei paskandintų pavojingų cheminių objektų rizikos aplinkai (SUBMERGED) klausimais atliko vertingus mokslinius tyrimus;

E.  kadangi 2019 m. vasario 20 d. Briuselyje surengtame kolokviume dėl nesprogusių sprogmenų jūroje problemų buvo išreikštas glaudesnio bendradarbiavimo poreikis;

F.  kadangi tarptautinė bendruomenė neturi patikimos informacijos apie paskandintų šaudmenų kiekį, pobūdį ir vietas dėl prasto šios veiklos dokumentavimo ir nepakankamų Baltijos jūros dugno tyrimų;

G.  kadangi nebuvo pasiekta sutarimo dėl dabartinės amunicijos padėties, tikslaus keliamo pavojaus apibūdinimo ir galimų problemos sprendimo būdų;

H.  kadangi pagal Baltijos jūros regiono programą „Interreg“ 2011–2014 m. laikotarpiu buvo skiriamas finansavimas cheminių medžiagų paieškos ir vertinimo (CHEMSEA) projektui, 2016–2019 – DAIMON (Pagalbos priimant sprendimus dėl amunicijos jūrose, angl. Decision Aid for Marine Munition) ir 2019–2021 m. – DAIMON 2 projektams; iš viso paskirta 10,13 mln. EUR (iš jų 7,8 mln., arba 77 proc., skirta iš Europos regioninės plėtros fondo); kadangi vykdant šiuos projektus buvo tiriamos paskandinimo vietos, amunicijos turinys ir būklė, kaip ji reaguoja į Baltijos jūros sąlygas, administracijoms buvo suteiktos sprendimų priėmimo priemonės ir mokymai apie technologijas, naudojamas rizikos analizei, taikant žalos ištaisymo metodus ir vykdant poveikio aplinkai vertinimus;

I.  kadangi į jūrą išmestų tradicinių ir cheminių ginklų klausimą sprendžia NATO, kuri turi tinkamų priemonių, galimybių ir patirties, kad galėtų sėkmingai išspręsti tokią problemą;

J.  kadangi vykdant 2014 m. baigtą CHEMSEA projektą buvo padaryta išvada, kad nors cheminių ginklų paskandinimo vietos nekelia tiesioginės grėsmės, jos ir toliau kels problemų Baltijos jūrai;

K.  kadangi dėl didelio transporto srauto ir intensyvios ekonominės veiklos Baltijos jūros regione tai yra ne tik aplinkosaugos klausimas, bet ir didelį ekonominį poveikį, pavyzdžiui, žvejybos pramonei, turinti problema;

1.  pabrėžia, kad į Baltijos jūrą po Antrojo pasaulinio karo išmestų ginklų keliamas pavojus aplinkai ir sveikatai yra ne tik regiono ar Europos masto problema; tai yra pasaulinė problema, galinti turėti nesuspėjamų trumpalaikių ir ilgalaikių tarpvalstybinės reikšmės padarinių;

2.  primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę vadovautis bendradarbiavimo ir tikro solidarumo dvasia siekiant sustiprinti vykdomą išmestos amunicijos stebėseną, kad būtų kuo labiau sumažintas galimas pavojus jūrų aplinkai ir joje vykdomai veiklai; primygtinai ragina visas valstybes, turinčias slaptos informacijos apie ginklų paskandinimą ir tikslią jo vietą, išslaptinti šią informaciją ir leisti susijusioms valstybėms, Komisijai ir Europos Parlamentui skubiai su ja susipažinti;

3.  ragina Komisiją ir „Interreg“ Baltijos jūros regiono jungtinį programavimo komitetą užtikrinti pakankamą finansavimą moksliniams tyrimams ir veiksmams, kurių reikia imtis siekiant pašalinti Baltijos jūroje išmestos amunicijos keliamą pavojų; palankiai vertina HELCOM pastangas ir konstruktyvius mokslinius tyrimus įgyvendinant CHEMSEA, DAIMON ir DAIMON 2 projektus, finansuojamus pagal Baltijos jūros regiono programą „Interreg“;

4.  ragina visas susijusias šalis laikytis tarptautinės aplinkos teisės ir skirti papildomą finansavimą Baltijos jūros regiono programai „Interreg“ 2021–2027 m.; palankiai vertina tarpvalstybinę 2021–2027 m. Baltijos jūros regiono programą „Interreg“, iš kurios bus finansuojamos taršos Baltijos jūroje mažinimo priemonės;

5.  pabrėžia, kad būtina reguliariai stebėti amunicijos korozijos būklę ir atlikti naujausią į jūrą patenkančių teršalų poveikio žmonių sveikatai, jūrų ekosistemoms, regiono biologinei įvairovei ir aplinkai vertinimą;

6.  palankiai vertina nacionalinio lygmens pastangas, pavyzdžiui, paskandintos amunicijos vietų nustatymą, pavojingų medžiagų stebėseną ir šalinimą;

7.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo mechanizmų, laisvos prieigos prie viešos informacijos ir veiksmingo keitimosi mokslo žiniomis bei moksliniais tyrimais svarbą;

8.  ragina Komisiją, siekiant nulinės taršos tikslo kuriant aplinką be toksinių medžiagų, sudaryti ekspertų grupę su paveiktomis valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis bei organizacijomis, kuriai būtų suteikti šie įgaliojimai: i) išsiaiškinti ir nustatyti tikslias užterštų zonų koordinates; ii) pasiūlyti tinkamus aplinką tausojančius ir ekonomiškai naudingus taršos stebėsenos ir valymo sprendimus turint galutinį tikslą pašalinti arba visiškai neutralizuoti kenksmingas medžiagas, jei jų pašalinti neįmanoma; iii) sukurti patikimas pagalbines sprendimų priėmimo priemones; iv) surengti informuotumo didinimo kampaniją siekiant informuoti susijusias grupes (žvejus, vietos gyventojus, turistus ir investuotojus) apie galimą riziką sveikatai ir ekonomikai; v) parengti reagavimo į ekstremalias situacijas gaires ekologinių nelaimių atvejais;

9.  apgailestauja, kad nė kiek iš 8,8 mln. eurų pagal Europos kaimynystės priemonę skirtų lėšų nebuvo panaudota DAIMON arba DAIMON 2 projektams pagal Baltijos jūros regiono programą „Interreg“;

10.  ragina Komisiją įtraukti visas susijusias ES agentūras ir institucijas, įskaitant Europos gynybos agentūrą, ir panaudoti visus turimus išteklius bei užtikrinti, kad ši problema būtų įtraukta rengiant visų susijusių sričių ES politiką ir programavimo procesus, įskaitant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir Jūrų saugumo strategijos veiksmų planą;

11.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos jūrose paskandintos amunicijos klausimas būtų įtrauktas į horizontaliąsias programas, kad būtų galima pateikti projektus, apimančius su ta pačia problema susiduriančius regionus (Adrijos ir Jonijos jūras, Šiaurės jūrą ir Baltijos jūrą) ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

12.  prašo Komisijos bendromis pastangomis spręsti taršos Baltijos jūroje problemą ir skatinti visų rūšių regioninį, nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, be kita ko, pasitelkiant jos partnerystę su NATO;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei kitų susijusių valstybių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 304, 1997 10 6, p. 147. (2) OL L 327, 2000 12 22, p. 1. (3) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (07064/2/2020 – C9-0111/2021 – 2018/0224(COD))

P9_TA(2021)0124 A9-0122/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos poziciją, priimtą per pirmąjį svarstymą (07064/2/2020– C9‑0111/2021),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d.(1) ir 2020 m. liepos 16 d.(2) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(4) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0435) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2020)0459),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9‑0122/2021),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  pritaria pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

4.  atsižvelgia į Tarybos ir Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

5.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

6.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

7.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

PRIEDAS

Bendras politinis pareiškimas dėl panaikintų lėšų pakartotinio panaudojimo programoje „Europos horizontas“

Bendroje deklaracijoje dėl panaikintų lėšų pakartotinio panaudojimo mokslinių tyrimų programoje(5) Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė 2021–2027 m. laikotarpiu mokslinių tyrimų programai vėl suteikti įsipareigojimų asignavimus, kurių suma sudaro iki 0,5 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) panaikintų įsipareigojimų, susidariusių dėl visiško arba dalinio bendrajai programai „Europos horizontas“ arba jos pirmtakei „Horizontas 2020“ priklausančių projektų neįgyvendinimo, kaip nustatyta Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalyje. Nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams ir Komisijos įgaliojimams vykdyti biudžetą, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria, kad ta suma preliminariai paskirstoma taip (ne daugiau kaip):

–  300 000 000 EUR palyginamosiomis 2018 m. kainomis – veiksmų grupei „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“, visų pirma kvantiniams moksliniams tyrimams;

–  100 000 000 EUR palyginamosiomis 2018 m. kainomis – veiksmų grupei „Klimatas, energetika ir judumas“ ir

–  100 000 000 EUR palyginamosiomis 2018 m. kainomis – veiksmų grupei „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“.

Parlamento pareiškimas dėl asociacijos susitarimų

SESV 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto i papunktyje numatytas Europos Parlamento pritarimas asociacijos susitarimams, nurodytiems SESV 217 straipsnyje. Be to, tokiuose asociacijos susitarimuose dažnai reglamentuojamas trečiosios valstybės prisijungimas prie programos „Europos horizontas“. Kad Europos Parlamentas galėtų duoti pritarimą, jis turi būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros etapais, kaip nustatyta SESV 218 straipsnio 10 dalyje. Siekiant užtikrinti tinkamą parlamentinę kontrolę, taip pat būtina, kad šie susitarimai apimtų visus svarbius Sąjungos santykių su konkrečia trečiąja valstybe aspektus, susijusius su programa „Europos horizontas“.

Todėl Europos Parlamentas tikisi, kad, kai pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį Taryba priims sprendimą, kuriuo nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu dėl trečiosios valstybės prisijungimo prie programos „Europos horizontas“ įsteigtame organe, tomis pozicijomis nebus apeinamas reikalavimas gauti Europos Parlamento pritarimą, paliekant šiam organui nustatyti esminius tos trečiosios valstybės dalyvavimo programoje „Europos horizontas“ aspektus.

Dėl šios priežasties Europos Parlamentas mano, kad tokių pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį priimamų Tarybos sprendimų dėl tam tikrų asociacijos susitarimų dalių, susijusių su trečiosios valstybės prisijungimu prie programos „Europos horizontas“, turėtų būti kuo mažiau. Be to, jei apie tokio Tarybos sprendimo priėmimą svarsto Sąjungos derybininkas, Taryba arba, kai duodami nurodymus derybininkui, jos specialus komitetas, Europos Parlamentas tikisi, kad bus nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais procedūros etapais, be kita ko, pateikiant pagrįstą nuomonę, kodėl poziciją Sąjungos vardu turi priimti susitarimu įsteigtas organas, kad būtų pasiekti [Reglamente dėl programos "Europos horizontas"] ir [Tarybos sprendime dėl specialiosios programos nustatymo] nustatyti Sąjungos tikslai.

Komisijos pareiškimas dėl 47 konstatuojamosios dalies

Komisija ketina vykdyti Europos inovacijų tarybos programos „Accelerator“ biudžetą taip, kad būtų užtikrinta, kad tik dotacijų forma skiriama parama MVĮ, įskaitant startuolius, atitiktų paramą, teikiamą iš programos „Horizontas 2020“ MVĮ priemonės biudžeto, laikantis sąlygų, nustatytų Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 48 straipsnio 1 dalyje ir 47 konstatuojamojoje dalyje.

Komisijos pareiškimas dėl 6 straipsnio

Gavusi prašymą, Komisija ketina pasikeisti nuomonėmis su atsakingu Europos Parlamento komitetu dėl: i) galimų partnerysčių remiantis SESV 185 ir 187 straipsniais kandidatų sąrašo, kuris bus įtrauktas į (įžanginius) poveikio vertinimus; ii) preliminarių misijų, kurias nustatė misijų valdybos, sąrašo; iii) strateginio plano rezultatų iki jo oficialaus priėmimo; ir iv) ji pateiks dokumentus, susijusius su darbo programomis, ir jais dalysis.

Komisijos pareiškimas dėl etikos principų / kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų – 19 straipsnis

Europos Komisija siūlo priimant sprendimus dėl ES finansavimo skyrimo žmogaus embriono kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams pagal bendrąją programą „Europos horizontas“ laikytis tų pačių etikos principų kaip ir bendrojoje programoje „Horizontas 2020“.

Europos Komisija siūlo toliau laikytis šių etikos principų, nes, kaip parodė patirtis, jie leido suformuoti atsakingą požiūrį į daug žadančią mokslo sritį. Minėti etikos principai visiškai pasiteisino įgyvendinant mokslinių tyrimų programą, kurioje dalyvauja mokslininkai iš įvairių šalių, turinčių labai skirtingas teisės normas.

1.  Sprendime dėl bendrosios programos „Europos horizontas“ aiškiai numatoma, jog Sąjungos finansavimas nebus skiriamas trims mokslinių tyrimų sritims:

–  mokslinių tyrimų veiklai, skirtai žmonėms klonuoti reprodukcijos tikslais;

–  mokslinių tyrimų veiklai, kuria siekiama pakeisti žmogaus genetinį paveldą, dėl ko šie pakeitimai gali tapti paveldimi;

–  mokslinių tyrimų veiklai, skirtai žmogaus embrionams kurti tik mokslinių tyrimų ar kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą.

2.  Nebus finansuojama jokia visose valstybėse narėse uždrausta veikla. Nebus finansuojama jokia veikla valstybėje narėje, kurioje ji yra uždrausta.

3.  Sprendimas dėl programos „Europos horizontas“ ir nuostatos dėl Sąjungos teikiamo žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų finansavimo etikos principų nėra valstybėse narėse tokiems tyrimams taikomų teisės normų ar etikos principų subjektyvus įvertinimas.

4.  Kviesdama teikti paraiškas Europos Komisija neragina naudoti žmogaus embriono kamieninių ląstelių. Dėl žmogaus, tiek suaugusiojo, tiek embriono, kamieninių ląstelių naudojimo, jei to reikia, sprendžia mokslininkai, atsižvelgdami į norimus pasiekti tikslus. Praktikoje didžioji Sąjungos kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams numatytų lėšų dalis skiriama suaugusiųjų kamieninėms ląstelėms panaudoti. Nėra priežasties, kodėl tai turėtų iš esmės pasikeisti programoje „Europos horizontas“.

5.  Kiekvienas projektas, kuriame siūloma panaudoti žmogaus embriono kamienines ląsteles, privalo gauti teigiamą mokslinį įvertinimą, kurio metu nepriklausomi mokslo ekspertai įvertina, ar būtina tokias kamienines ląsteles naudoti mokslo tikslams.

6.  Griežtai įvertinami pasiūlymų, gavusių teigiamą mokslinį įvertinimą, etikos aspektai; šį vertinimą organizuoja Europos Komisija. Atliekant šį etikos aspektų vertinimą, atsižvelgiama į ES pagrindinių teisių chartijoje ir atitinkamose tarptautinėse konvencijose, pavyzdžiui, 1997 m. balandžio 4 d. Ovjede pasirašytoje Europos Tarybos žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijoje bei jos papildomuose protokoluose ir UNESCO priimtoje Visuotinėje žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytus principus. Atliekant etikos aspektų vertinimą taip pat nustatoma, ar pasiūlymuose laikomasi šalių, kuriose bus atliekami moksliniai tyrimai, taisyklių.

7.  Ypatingais atvejais etikos aspektų vertinimą galima atlikti projekto įgyvendinimo metu.

8.  Dėl kiekvieno projekto, kuriame siūloma naudoti žmogaus embriono kamienines ląsteles, prieš pradedant atitinkamą veiklą, reikia gauti atitinkamo nacionalinio arba vietos etikos komiteto patvirtinimą. Turi būti laikomasi visų nacionalinių taisyklių ir procedūrų, įskaitant susijusių su tėvų sutikimu, finansinių paskatų nebuvimu ir kt. Bus tikrinama, ar projekte yra nurodytos licencijavimo ir kontrolės priemonės, kurių turi imtis valstybių narių, kuriose bus atliekami moksliniai tyrimai, kompetentingos institucijos.

9.  Gavęs teigiamą mokslinį įvertinimą ir etikos aspektų vertinimą nacionaliniu ar vietos ir Europos lygiu pasiūlymas bus pateiktas patvirtinti kiekvienu atskiru atveju valstybėms narėms, kurios posėdžiauja kaip komitetas laikydamosi nagrinėjimo procedūros. Valstybių narių nepatvirtinti projektai, kuriuose numatyta naudoti žmogaus embriono kamienines ląsteles, nefinansuojami.

10.  Europos Komisija toliau sieks, kad su Sąjungos finansuojamų kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų rezultatais galėtų susipažinti visi mokslininkai tam, kad šie rezultatai galiausiai taptų naudingi pacientams visose šalyse.

11.  Europos Komisija rems veiksmus ir iniciatyvas, kuriais prisidedama prie žmogaus embriono kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų koordinavimo ir racionalizavimo atsakingai laikantis etikos principų. Visų pirma, Komisija toliau rems Europos žmogaus embriono kamieninių ląstelių linijų registrą. Parama tokiam registrui padės užtikrinti egzistuojančių žmogaus embriono kamieninių ląstelių stebėseną Europoje, padės mokslininkams kuo geriau jas panaudoti ir gali padėti išvengti atvejų, kai be reikalo kuriamos naujos kamieninių ląstelių linijos.

12.  Europos Komisija toliau laikysis dabartinės savo praktikos ir neteiks nagrinėjimo procedūrą vykdančiam komitetui pasiūlymų dėl projektų, kurie apima mokslinę veiklą, naikinančią žmogaus embrionus, įskaitant veiklą kamieninėms ląstelėms gauti. Nors šis mokslinių tyrimų etapas nebus finansuojamas, Sąjunga galės finansuoti paskesnius mokslinių tyrimų etapus, kuriuose naudojamos žmogaus embriono kamieninės ląstelės.

Komisijos pareiškimas dėl 5 straipsnio

Komisija atkreipia dėmesį į teisėkūros institucijų pasiektą kompromisą dėl 5 straipsnio formuluotės. Komisijos nuomone, 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta specialioji gynybos srities mokslinių tyrimų programa apima tik mokslinių tyrimų veiksmus pagal būsimą Europos gynybos fondą, o technologinės plėtros veiksmai laikomi nepatenkančiais į šio reglamento taikymo sritį.

Komisijos pareiškimas dėl žmogaus teisių 16 straipsnio 1 dalies d punkto

Komisija visiškai pritaria, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje ir jo antroje pastraipoje: „Sąjunga siekia plėtoti santykius ir kurti partnerystę su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis, regioninėmis arba pasaulinėmis organizacijomis, kurios taip pat laikosi pirmojoje pastraipoje nurodytų principų.“ Tačiau Komisija apgailestauja dėl to, kad pagarba žmogaus teisėms įtraukta į kriterijus, kuriuos turi atitikti prisijungti prie programos norinčios trečiosios šalys pagal 16 straipsnio 1 dalies d punktą. Tokios aiškios nuorodos nereikėjo įtraukti į jokią kitą ES programą pagal būsimą daugiametę finansinę programą, nors nėra abejonių, kad ES, plėtodama savo išorės santykius su trečiosiomis šalimis, siekia laikytis nuoseklaus požiūrio į žmogaus teisių apsaugą visose savo priemonėse ir politikos srityse. Šiuo požiūriu Komisija turėtų vadovautis taikydama šią nuostatą.

Tarybos pareiškimas

Taryba ragina Komisiją užtikrinti kuo didžiausią Tarybos dalyvavimą derybose dėl susitarimų, kuriais trečiosios valstybės prisijungia prie Sąjungos programų, įskaitant ES bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, pagal SESV 218 straipsnį. Šiuo tikslu pagal SESV 218 straipsnio 4 dalį Taryba gali paskirti specialų komitetą, su kuriuo konsultuojantis būtų vedamos derybos, įskaitant derybas dėl tokių susitarimų struktūros ir turinio.

Šiuo atžvilgiu Taryba primena ES sutarties 13 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje ir atitinkamoje ES Teisingumo Teismo praktikoje dėl SESV 218 straipsnio 4 dalies nustatytą ES institucijų lojalaus bendradarbiavimo principą, kuriuo remiantis Komisija privalo tam specialiam komitetui pateikti visą informaciją ir dokumentus, būtinus derybų eigai stebėti, pavyzdžiui, visų pirma paskelbtus bendruosius tikslus ir pozicijas, kurių kitos šalys laikosi derybų metu, likus pakankamai laiko iki derybų susitikimų, kad būtų galima suformuluoti nuomones ir rekomendacijas, susijusias su derybomis(6).

Tais atvejais, kai susitarimai, kuriais trečiosios valstybės prisijungia prie Sąjungos programų, jau yra ir apima nuolatinius įgaliojimus Komisijai nustatyti kiekvienai valstybei taikomus jos dalyvavimo bet kurioje programoje konkrečias sąlygas ir reikalavimus ir kai Komisijai vykdyti šią užduotį padeda specialus komitetas, Taryba primena, kad Komisija derybų proceso metu turi sistemingai konsultuotis su tuo specialiu komitetu, pavyzdžiui, dalydamasi tekstų projektais prieš susitikimus su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis ir reguliariai pateikdama informaciją prieš susitikimus ir po jų.

Tais atvejais, kai susitarimai, kuriais trečiosios valstybės prisijungia prie Sąjungos programų, jau yra, tačiau nenumatyta jokio specialaus komiteto, Taryba mano, kad Komisija taip pat turėtų sistemingai bendradarbiauti su Taryba ir jos parengiamaisiais organais derybų proceso metu, kai nustatomos konkrečios prisijungimo prie programos „Europos horizontas“ sąlygos ir reikalavimai.

Komisijos pareiškimas dėl tarptautinio bendradarbiavimo

Komisija atkreipia dėmesį į vienašalę Tarybos deklaraciją, kurią ji, vadovaudamasi Sutartimi, ES Teisingumo Teismo praktika ir institucinės pusiausvyros principu tinkamai apsvarstys, kai konsultuosis su specialiuoju komitetu pagal SESV 218 straipsnio 4 dalį.

Tarybos pareiškimas dėl 5 straipsnio

Taryba primena, kad iš SESV 179 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies, skaitomų kartu, išplaukia, kad Sąjunga gali priimti tik vieną daugiametę bendrąją programą, kurioje išdėstoma visa Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla. Todėl Taryba laikosi nuomonės, kad Reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos bendroji mokslinių tyrimų programa „Europos horizontas“, 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas Europos gynybos fondas, kurio tiek mokslinių tyrimų, tiek technologinės plėtros veiklą apima šis reglamentas, yra specialioji programa, kuria įgyvendinama Bendroji programa, kaip tai suprantama SESV 182 straipsnio 3 dalyje, ir patenka į reglamento, kuriuo sukuriama ta bendroji programa, taikymo sritį.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 33. (2) OL C 364, 2020 10 28, p. 124. (3) OL C 461, 2018 12 21, p. 79. (4) 2019 4 17 priimti tekstai, P8_TA(2019)0395. (5) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 3. (6) Žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo byloje C-425/13 Komisija prieš Tarybą, EU:C:2015:483, 66 punktą.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatymo projekto (08550/2019 – C9-0167/2020 – 2018/0225(CNS))

P9_TA(2021)0125 A9-0118/2021

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Tarybos projektą (08550/2019),

–  atsižvelgdamas į vėlesnį prašymą dėl konsultacijos, kurį Taryba pateikė savo 2020 m. birželio 18 d. laiške po to, kai buvo pateiktas iš dalies pakeistas Komisijos pasiūlymas (COM(2020)0459), kuriuo buvo papildytas pirminis prašymas dėl konsultacijos,

–  atsižvelgdamas į peržiūrėtą Tarybos projekto redakciją (06199/2021), kurioje atspindimi galutiniai Europos Parlamento ir Tarybos derybų rezultatai,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 182 straipsnio 4 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0167/2020),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 9 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos keitimąsi nuomonėmis pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(1) 25 punktą,

—  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0436),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 ir 40 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9‑0118/2021),

1.  pritaria toliau pateiktam Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. balandžio 27 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2021/..., kuriuo nustatoma specialioji programa, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/743/ES

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos sprendimą (ES) 2021/764.)

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (2) Priimti tekstai, 2019 4 17, P8_TA(2019)0396.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos inovacijų ir technologijos instituto (nauja redakcija) (COM(2019)0331 – C9-0042/2019 – 2019/0151(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0331),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0042/2019),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 10 d. Teisės reikalų komiteto laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 3 dalį pateiktą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. vasario 17 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0120/2020),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. balandžio 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/... dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/819.)

(1) OL C 47, 2020 2 11, p. 69. (2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos inovacijų ir technologijos instituto (EIT) 2021–2027 m. strateginės inovacijų darbotvarkės. Europos inovacijų talentų ir inovacinių pajėgumų skatinimas (COM(2019)0330 – C9-0043/2019 – 2019/0152(COD))

P9_TA(2021)0127 A9-0121/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0330),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0043/2019),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 30 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. vasario 17 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 40 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0121/2020),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  siūlo aktą pavadinti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu dėl Europos inovacijų ir technologijos instituto (EIT) 2021–2027 m. strateginės inovacijų darbotvarkės ir Europos inovacijų talentų ir inovacinių pajėgumų skatinimo;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. balandžio 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2021/... dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) 2021–2027 m. strateginės inovacijų darbotvarkės, siekiant skatinti Europos talentus ir pajėgumus inovacijų srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1312/2013/ES

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2021/820.)

(1) OL C 47, 2020 2 11, p. 69.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (COM(2020)0220 – C9-0160/2020 – 2020/0097(COD))

P9_TA(2021)0128 A9-0148/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0220),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 196 straipsnio 2 dalį bei 322 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0160/2020),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 28 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 29 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Regionų komiteto nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. vasario 17 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 40 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0148/2020),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(4);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. balandžio 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/836.)

(1) OL C 385, 2020 11 13, p. 1. (2) OL C 10, 2021 1 11, p. 66. (3) OL C 440, 2020 12 18, p. 150. (4) Ši pozicija pakeičia 2020 m. rugsėjo 16 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0218).

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Hondūro Respublikos savanoriško partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais sudarymo projekto (12543/2020 – C9-0084/2021 – 2020/0157M(NLE))

P9_TA(2021)0129 A9-0054/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Hondūro Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais sudarymo projektą (12543/2020),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Hondūro Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais projektą (10365/2020),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 ir 4 dalių pirmąsias pastraipas, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C9-0084/2021),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo(1) (FLEGT reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos(2) (ES medienos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus klimato susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į Europos žaliąjį kursą (COM(2019)0640) ir į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją „Hondūras: žmogaus teisių gynėjų padėtis“(6),

–  atsižvelgdamas į šiuo metu atliekamą ES taisyklių, taikomų neteisėtai medienos ruošai, visų pirma ES medienos reglamento ir FLEGT reglamento, tinkamumo patikrą,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. ES veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena ir į jo įgyvendinimo 2018–2022 m. darbo planą,

–  atsižvelgdamas į susitarimą, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija(7),

–  atsižvelgdamas į metinį Hondūro ir ES aukšto lygio politinį dialogą miškų sektoriuje,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 6 d. vyriausiojo įgaliotinio pareiškimą ES vardu dėl Paramos kovai su korupcija ir nebaudžiamumu Hondūre misijos (MACCIH) įgaliojimų pratęsimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 27 d. teisėkūros rezoliuciją(8) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0054/2021),

A.  kadangi beveik pusę Hondūro žemės ploto užima miškai, iš kurių pusė yra atogrąžų miškai; kadangi vis dar yra didžiulių neklasifikuotų medžių ir rūšių išteklių; kadangi Hondūras nuo 2015 m. prarado apie 12,5 proc. savo miškų ploto – daugiausia dėl kenkėjų antplūdžio, kurį greičiausiai sukėlė klimato kaita, o kai kurie miško plotai buvo prarasti dėl gaisrų, miškų naikinimo ir neteisėtos medienos ruošos;

B.  kadangi 2014 m. Hondūras priėmė įstatymą dėl klimato kaitos ir tapo pirmąja valstybe, 2015 m. metais paskelbusia nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą, ir vienas iš jo prisiimtų įsipareigojimų yra atkurti milijoną hektarų miško;

C.  kadangi einant metams dėl Hondūro eksporto rinkose taikomų griežtesnių medienos teisėtumo reikalavimų ir dėl miškų naikinimo miškų sektoriaus dalis Hondūro ekonomikoje sumažėjo ir per pastaruosius 16 metų ji sudaro maždaug 3,6 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BNP); kadangi savanoriško partnerystės susitarimo (SPS) procesas, kuriame pabrėžiamas teisėtumas ir geras valdymas, padeda didinti miškų sektoriaus dalį ekonomikoje, kurti kokybiškas darbo vietas kaimo vietovėse ir Hondūro gyventojams gauti pajamų;

D.  kadangi šiuo metu medienos, kuria prekiaujama tarp Hondūro ir ES, kiekis yra nedidelis ir sudaro mažiau nei 2 proc. viso Hondūro medienos eksporto, ir JAV yra didžiausia prekybos partnerė, taip pat didėja eksporto į kaimynines šalis – Salvadorą ir Nikaragvą – apimtis; kadangi SPS galėtų Hondūrui atverti daugiau eksporto į ES ir naujas rinkas galimybių;

E.  kadangi Hondūras pagal Pasaulio banko klasifikaciją yra mažesnes nei vidutines pajamas gaunanti šalis; kadangi jis yra antra skurdžiausia valstybė Lotynų Amerikoje ir trečia skurdžiausia valstybė Vakarų pusrutulyje; kadangi Hondūras turi įveikti daug iššūkių, kad galėtų kovoti su skurdu, nelygybe, korupcija, smurtu ir nebaudžiamumu, kurie tebėra nuolatinės susirūpinimą keliančios problemos, ir pagerinti savo piliečių gyvenimą, taip pat moterų teisių padėtį, be kita ko, atsižvelgiant į pastaruoju metu pasireiškusią priešišką reakciją į lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimus ir teises;

F.  kadangi atkreiptinas dėmesys į tai, kad Hondūro vyriausybė prisiėmė teigiamus įsipareigojimus ir inicijavo teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti žmogaus teisių gynėjus; kadangi tenka apgailestauti dėl žmogaus, čiabuvių ir žemės teisių gynėjų ir aplinkosaugos aktyvistų persekiojimo, smurto prieš juos, savavališko jų sulaikymo, grasinimų jiems ir jų žudymo; kadangi Hondūras nėra pasirašęs Eskasu regioninio susitarimo dėl galimybės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo ir teisingumo aplinkos apsaugos srityje Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, kuris yra pirmasis aplinkosaugos susitarimas, apimantis specialias nuostatas dėl aplinkosaugos ir žmogaus teisių gynėjų;

G.  kadangi Paramos kovai su korupcija ir nebaudžiamumu Hondūre misijos (MACCIH) įgaliojimai baigėsi 2020 m. sausio mėn. ir nebuvo atnaujinti; kadangi ES ir jos valstybės narės paragino Hondūro vyriausybę atnaujinti šiuos įgaliojimus, kad šalyje būtų sustiprinta teisinė valstybė;

H.  kadangi ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimas sudarytas 2012 m., o prekybos dalis laikinai taikoma nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.;

I.  kadangi 2013 m. Hondūras tapo pirmąja Lotynų Amerikos šalimi, pradėjusia derybas su ES dėl FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimo, ir 2018 m. buvo parafuotas susitarimo projektas;

J.  kadangi SPS tikslas – užtikrinti, kad visos ES rinkai skirtos medienos ir medienos produktų siuntos iš Hondūro atitiktų Hondūro medienos teisėtumo užtikrinimo sistemą ir FLEGT licencijos reikalavimus; kadangi vietos mediena ir mediena, skirta kitoms eksporto rinkoms, taip pat turės atitikti medienos teisėtumo užtikrinimo sistemą ir bus privaloma gauti „H-Legal“ sertifikatą;

K.  kadangi medienos teisėtumo užtikrinimo sistema pagrįsta teisėtumo apibrėžtimi, tiekimo grandinės kontrole, atitikties patikrinimu, FLEGT licencijų išdavimu ir nepriklausomu auditu;

L.  kadangi susitarimas taikomas penkiems privalomiems medienos produktams pagal FLEGT reglamentą – rąstams, pjautinei medienai, geležinkelio pabėgiams, sluoksniuotajai medienai ir fanerai – ir kai kuriems kitiems medienos produktams;

M.  kadangi FLEGT savanoriškais partnerystės susitarimais siekiama ne vien palengvinti prekybą teisėta mediena ir numatoma, kad jie atneš ne vien tokią naudą, jais taip pat siekiama sisteminių pokyčių miškų valdymo, teisėsaugos, įskaitant darbuotojų teises ir čiabuvių teises, ir skaidrumo srityse, taip pat siekiama įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus, ypač pilietinės visuomenės organizacijas ir vietines bendruomenes, į politinių sprendimų priėmimo procesą, remti ekonominę integraciją ir laikytis tarptautinių darnaus vystymosi tikslų; kadangi derybomis, po kurių buvo sudarytas šis SPS, sukurta įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo erdvė aplinkos, žmogaus teisių, socialiniams ir ekonominiams klausimams aptarti; kadangi Hondūras užtikrina, kad įgyvendinant šį SPS ir vykdant jo stebėseną dalyvautų atitinkami suinteresuotieji subjektai, neatsižvelgiant į jų lytį, amžių, vietovę, religiją ar įsitikinimus, etninę kilmę, rasę, kalbą ar negalią, ir skatina privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės, vietinių bendruomenių, Hondūro čiabuvių bei iš Afrikos kilusių tautų ir kitų asmenų, priklausančių nuo miškų, dalyvavimą(9);

N.  kadangi SPS numatytas jungtinis įgyvendinimo komitetas, atsakingas už SPS įgyvendinimą ir stebėseną;

O.  kadangi ES rėmė derybų procesą vykdydama tris dvišales programas savo paramos vystymuisi veiksmais;

P.  kadangi iki 2021 m. pabaigos Hondūre įvyks visuotiniai rinkimai;

Q.  kadangi Hondūras ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir genčių, tačiau ne iki galo ją įgyvendino ir į savo teisės aktus neįtraukė pagrindinio laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principo, kylančio iš Jungtinių Tautų deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių;

1.  palankiai vertina tai, kad užbaigtos derybos dėl ES ir Hondūro SPS, kuriuo bus užtikrinama, kad iš Hondūro į ES būtų importuojama tik teisėtai ruošta mediena, skatinama tvari miškotvarkos praktika ir tvari prekyba teisėtai paruošta mediena, gerinamas miškų valdymas, teisės aktų vykdymas (įskaitant darbo ir profesines, sveikatos ir saugos pareigas), žmogaus teisių įgyvendinimas, skaidrumas, atskaitomybė ir institucijų atsparumas Hondūre, atsižvelgiant į tai, kad miškai yra svarbūs Hondūro ekonomikai ir kad miškų naikinimo problema šioje valstybėje turėtų būti sprendžiama veiksmingiau; ragina abi šalis sparčiai ratifikuoti SPS, kad jis galėtų įsigalioti 2021 m. ir sudaryti sąlygas tolesniems svarbiems įgyvendinimo veiksmams, įskaitant licencijavimo proceso nustatymą;

2.  reiškia savo solidarumą su Hondūru, kuris, be COVID-19 pandemijos, nuo kurios šalis taip pat labai nukentėjo, neseniai išgyveno du uraganus, sukėlusius sunkių padarinių; pabrėžia, kad reikia skubiai ir pasauliniu mastu šalinti pagrindines tokių ekstremalių meteorologinių reiškinių ir zoonozės, susijusių su klimato kaita, miškų naikinimu ir biologinės įvairovės nykimu, priežastis;

3.  labai vertina tai, kad Hondūras sugebėjo užtikrinti savo valdžios sektoriaus institucijų, pilietinės visuomenės, privačiojo sektoriaus, čiabuvių ir iš Afrikos kilusių tautų, akademinės bendruomenės ir bendruomenių dalyvavimą SPS rengimo procese – šie dalyviai priėmė kvietimą ir pateikė savo indėlį; palankiai vertina tai, kad visi šie visuomenės sektoriai sutiko susėsti prie to paties derybų stalo ir buvo užtikrinta įtrauktis bei galimybė prisidėti;

4.  pripažįsta, kad visapusiškas SPS įgyvendinimas bus ilgalaikis procesas ir reikės priimti visą teisės aktų rinkinį, užtikrinti jo įgyvendinimui bei vykdymo užtikrinimui reikiamus administracinius pajėgumus ir žinias; primena, kad FLEGT licencijų išdavimas gali būti pradėtas tik tuomet, kai Hondūras įrodys, jog yra pasirengęs taikyti savo medienos teisėtumo užtikrinimo sistemą;

5.  pabrėžia, kad įgyvendinimo etapui reikės tikrų ir nuolatinių konsultacijų ir aktyvaus įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo, taip pat prasmingo pilietinės visuomenės organizacijų, vietinių ir čiabuvių bendruomenių dalyvavimo priimant sprendimus, siekiant užtikrinti laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą pritarimą; primena, kad reikia didinti skaidrumą ir užtikrinti veiksmingą viešą informacijos atskleidimą ir savalaikį dokumentų pateikimą vietinėms ir čiabuvių tautoms; ragina Komisiją, ES delegaciją Hondūre ir valstybes nares užtikrinti ir suteikti pakankamai didelę paramą pajėgumo stiprinimui, taip pat logistinę ir techninę paramą pagal dabartines ir būsimas vystomojo bendradarbiavimo priemones, kad Hondūras galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su medienos teisėtumo užtikrinimo sistemos ir atitinkamų priemonių įgyvendinimu;

6.  palankiai vertina neseniai priimtą Hondūro SPS įgyvendinimo veiksmų planą ir ragina Hondūro vyriausybę laikytis konkretaus, nustatytais terminais ir išmatuojamais rezultatais pagrįsto metodo;

7.  yra labai sunerimęs dėl to, kad nuo to laiko, kai 2018 m. liepos mėn. parafuotas SPS, nužudyta daugiau kaip 20 aplinkosaugos ir čiabuvių tautų teisių aktyvistų; mano, kad susitarimo sėkmė labai priklausys nuo to, ar bus sukurta saugi ir įgalinanti aplinka aplinkosaugos aktyvistams ir žmogaus teisių gynėjams bei informatoriams apsaugoti, užtikrinant veiksmingas žmogaus teisių pažeidimų taisomąsias priemones ir kovojant su nebaudžiamumu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Eskasu susitarimo ratifikavimas būtų svarbus žingsnis teisinga linkme; primygtinai ragina Hondūro vyriausybę imtis veiksmų šioje srityje;

8.  mano, kad kova su korupcija turi būti nuolatinė; palankiai vertina tai, kad skaidrumas pasirodė esąs naudingas šio SPS sudarymo procese ir jis turi būti visapusiškai užtikrintas būsimame įgyvendinimo procese; pabrėžia, kad FLEGT sėkmė taip pat priklauso nuo kovos su sukčiavimu ir korupcija visoje medienos tiekimo grandinėje; šiuo tikslu ragina ES stiprinti ES medienos reglamento aprėptį ir vykdymo užtikrinimą, kad būtų kovojama su korupcijos rizika ES medienos tiekimo grandinėje, be kita ko, vykdant reguliaresnę ir sistemingesnę kontrolę ir patikras ES uostuose; atkreipia dėmesį į Hondūro pastangas užtikrinti didesnį skaidrumą ir primygtinai ragina Hondūro vyriausybę įvairiais miškų vertės grandinės etapais teikti paskatas, kad būtų padidintas skaidrumas ir užtikrinta pažeidžiamiausių veiklos vykdytojų (jaunimo ir moterų iš čiabuvių bendruomenių, Afrikos kilmės asmenų ir smulkiųjų ūkininkų) įtrauktis; be to, primygtinai ragina Hondūro vyriausybę siekti panaikinti plačiai paplitusią korupciją ir pašalinti kitus veiksnius, skatinančius neteisėtą medienos ruošą ir miškų alinimą, ypatingą dėmesį skiriant muitinėms, Hondūro miškų institucijai ir ministerijoms, sprendžiančioms miškų ir žemės teisių klausimus, taip pat kitoms valdžios institucijoms, kurios atliks esminį vaidmenį įgyvendinant SPS ir užtikrinant jo vykdymą; pabrėžia, kad reikia panaikinti nebaudžiamumą miškininkystės sektoriuje, užtikrinant, kad būtų vykdomas persekiojimas už pažeidimus;

9.  primygtinai ragina Hondūro vyriausybę atnaujinti Paramos kovai su korupcija ir nebaudžiamumu Hondūre misijos (MACCIH) įgaliojimus, kurie baigė galioti 2020 m. sausio mėn.;

10.  palankiai vertina tai, kad Hondūras yra pirmoji SPS šalis, kurioje čiabuvių tautos buvo įtrauktos į derybas kaip atskira interesų grupė, taip pat tai, kad čiabuvių tautų grupės aktyviai dalyvavo ir pateikė konkrečių įžvalgų ir savo indėlį; ragina į teisėtumo apibrėžtį skubiai įtraukti laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principą ir priimti atitinkamus teisės aktus Hondūre;

11.  pripažįsta, kad derybų dėl SPS procesas gali suteikti sektoriams galimybę nustatyti bendrus tikslus ir prioritetus siekiant darnios miškotvarkos, taip pat suteikti svarbią galimybę bendruomenėms užtikrinti sąlygas dalyvaujamajam miškų valdymui vietos, bendruomenės, regioniniu ir net nacionaliniu ar federaliniu lygmenimis;

12.  žino, kad reikia paaiškinti esmines naudojimosi žeme teises ir čiabuvių bendruomenių teises Hondūre ir kad vietinėms ir čiabuvių bendruomenėms reikia konkrečių naudojimosi žeme garantijų; primena, kad galimybė naudotis žeme ir ją kontroliuoti yra pagrindinė socialinių konfliktų, smurto ir žmogaus teisių pažeidimų priežastis Hondūre; visų pirma primena, kad, Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, apie 80 proc. privačiai valdomos žemės Hondūre yra arba neįforminta nuosavybės teisėmis, arba netinkamai įforminta, o dėl silpnos teismų sistemos išspręsti ginčus dėl nuosavybės teisių gali prireikti daugybės metų; primygtinai ragina Hondūro vyriausybę skirti daugiau išteklių ir stiprinti susijusių viešųjų institucijų veiklos koordinavimą;

13.  pabrėžia, kad valdant miškus labai svarbus žemės naudojimas ir kad reikia strateginės miškų valdymo vizijos, susijusios su klimato kaitos problemomis; ragina Hondūro vyriausybę užtikrinti glaudų įvairių miškų sektoriuje įgyvendinamų iniciatyvų, pavyzdžiui, dėl miškų naikinimo ir alinimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo besivystančiose šalyse programos (REDD+), FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimo ir nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, koordinavimą;

14.  ragina Hondūro vyriausybę budriau stebėti privačią žemę ir sustiprinti joje esančių miškų priešgaisrinės apsaugos zonas; ragina gyvulininkystės, kavos ir alyvpalmių aliejaus sektoriuose plėtoti tiekimo grandinės valdymo priemones, nes tai labai svarbu siekiant pašalinti pagrindines miškų naikinimo priežastis;

15.  mano, kad sėkmingos derybos dėl šio SPS taip pat įrodo Sąjungos delegacijų trečiosiose šalyse svarbą;

16.  ragina į visą su FLEGT savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimu susijusią veiklą ir projektus įtraukti lyčių aspekto analizę; ragina, kad būtų atlikta kiekybinė ir kokybinė pagal lytį išskaidoma naudojimosi žeme, turto nuosavybės ir finansinės įtraukties sektoriuose, kuriems turi poveikį prekyba, analizė; ragina Komisiją remti šiuos veiksmus techniniais ir žmogiškaisiais ištekliais;

17.  reiškia didelį susirūpinimą dėl abortų įstatymų pakeitimo Hondūre ir kai kuriose ES valstybėse narėse;

18.  pabrėžia darbo vietų miškininkystėje ir užimtumo kaimo vietovėse svarbą Hondūro ekonomikai – į tai reikėtų atsižvelgti įgyvendinant SPS; mano, kad SPS yra deramo darbo skatinimo priemonė; ragina Komisiją ir Hondūro valdžios institucijas atlikti išsamų SPS poveikio sektoriaus darbuotojams ir smulkiems gamintojams, kuriems galėtų turėti įtakos sustiprinta miško kirtimo kontrolė, vertinimą; ragina Komisiją skatinti ir remti poveikį patiriančių darbuotojų ir gamintojų programas, kad jie galėtų išlikti konkurencingi šiame sektoriuje;

19.  prašo Komisiją reguliariai teikti Parlamentui ataskaitas apie susitarimo įgyvendinimą, įskaitant ataskaitas apie jungtinio įgyvendinimo komiteto darbą, ir ragina Komisiją aktyviai bendradarbiauti su Europos Parlamentu, visų pirma pakviesti jį nusiųsti delegaciją, kuri dalyvautų jungtinio įgyvendinimo komiteto veikloje;

20.  ragina valstybes nares visapusiškai laikytis ES medienos reglamento, jį įgyvendinti ir užtikrinti jo vykdymą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę kitos peržiūros metu patobulinti FLEGT reglamento nuostatas dėl licencijavimo, kad ji galėtų greitai reaguoti į didelių SPS įsipareigojimų pažeidimų atvejus;

21.  pabrėžia, kad šalims visame pasaulyje, kurios turi arba siekia turėti reguliuojamas teisėtos medienos importo rinkas, būtų naudinga bendradarbiauti ir, jei įmanoma, patvirtinti viena kitos taisykles ir sistemas, pavyzdžiui ES FLEGT ir SPS; pažymi, kad tarptautiniai standartai būtų veiksmingesni ir padėtų užtikrinti ilgalaikį teisinį saugumą verslui ir vartotojams;

22.  pabrėžia, kad SPS yra svarbi teisinė sistema tiek ES, tiek jos šalims partnerėms – tokie susitarimai įmanomi atitinkamoms šalims glaudžiai bendradarbiaujant ir dalyvaujant; remia Komisijos pastangas rasti papildomų potencialių partnerių būsimiems savanoriškos partnerystės susitarimams pagal FLEGT;

23.  mano, kad ES tenka labai svarbus ir atsakingas vaidmuo ir vykdytina pareiga gerinti tiek medienos pasiūlą, tiek ir paklausą, kad ji atsisakytų neteisėtai pagamintos medienos ir prisidėtų prie eksportuojančių šalių pastangų kovoti su neteisėta medienos ruoša ir korupcija, dėl kurių naikinami miškai, vyksta klimato kaita ir pažeidžiamos žmogaus teisės; pabrėžia, kad šią veiklą reikia papildyti horizontaliuoju ir miškams pavojų keliančioms prekėms skirtu ES išsamaus patikrinimo reglamentu; atkreipia dėmesį į Hondūro, kaip didelio pasaulinio masto kavos gamintojo, svarbą;

24.  pabrėžia, kad savanoriškos partnerystės susitarimai yra neatsiejami nuo ES pastangų pasiekti Paryžiaus susitarime ir Jungtinių Tautų Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus tikslus, ypač darnaus vystymosi tikslus; kviečia Komisiją ir valstybes nares visapusiškai integruoti FLEGT darbotvarkę į naują Europos žaliojo kurso strateginę programą, skatinant jos propagavimą pasauliniu ir regioniniu lygmenimis ir toliau stiprinant šalių gamintojų ir importuojančių valstybių tarptautinį bendradarbiavimą;

25.  ragina ES užtikrinti SPS ir visų ES politikos priemonių suderinamumą darnaus vystymosi labui, įskaitant prekybos, vystymosi, žemės ūkio ir aplinkos sritis, sykiu užtikrinant, kad SPS papildytų ES įsipareigojimus aplinkos ir klimato apsaugos srityse;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Hondūro Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 347, 2005 12 30, p. 1. (2) OL L 295, 2010 11 12, p. 23. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005. (4) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0212. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0285. (6) OL C 58, 2018 2 15, p. 155. (7) OL L 346, 2012 12 15, p. 3. (8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0121. (9) Pagal SPS 16 straipsnį.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro sudarymo (2020/2272(ACI))

P9_TA(2021)0130 A9-0123/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. Pirmininkų sueigos sprendimą, pagal kurį patvirtinamas tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro projektas,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro (toliau – Susitarimas) projektą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio 1 ir 2 dalis,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 295 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos politinio pareiškimo priimant tarpinstitucinį susitarimą dėl privalomo Skaidrumo registro (toliau – politinis pareiškimas) projektą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimą dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką(1) (toliau – 2014 m. susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 28 d. Komisijos pasiūlymą dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro (COM(2016)0627),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento derybų įgaliojimus dėl 2016 m. rugsėjo 28 d. Komisijos pasiūlymo dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro, patvirtintus Pirmininkų sueigos 2017 m. birželio 15 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose(2),

–  atsižvelgdamas į naują Parlamento nariams skirtą skaidrumo priemonių rinkinį, kuriam Pirmininkų sueiga pritarė 2018 m. liepos 27 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimų, taikomų I antraštinės dalies 1 ir 4 skyriams, V antraštinės dalies 3 skyriui, VII antraštinės dalies 4 ir 5 skyriams, VIII antraštinės dalies 1 skyriui, XII antraštinei daliai, XIV antraštinei daliai ir II priedui(3), ypač 11 ir 35 straipsniams,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 148 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0123/2021),

A.  kadangi ES sutarties 11 straipsnio 2 dalyje nurodoma: „[i]nstitucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene“;

B.  kadangi dėl nepaprastosios visuomenės sveikatos padėties, susidariusios dėl COVID pandemijos, atsirado naujų interesų grupių atstovų ir sprendimus priimančių subjektų sąveikos formų;

C.  kadangi Sąjunga įvairiomis formomis skirs precedento neturinčią finansinę paramą valstybėms narėms, kad būtų kovojama su pandemijos padariniais, ir visi su tuo susiję sprendimai turi būti priimami visiškai skaidriai, užtikrinant visapusišką Sąjungos sprendimus priimančių subjektų atskaitomybę;

D.  kadangi piliečiai turėtų kuo labiau pasitikėti Sąjungos institucijomis; kadangi tam, kad šis pasitikėjimas egzistuotų, jį reikia pagrįsti suvokimu, kad atstovavimas interesams yra saistomas aukštų etikos standartų ir kad jų išrinkti atstovai Sąjungos lygmeniu, Komisijos nariai ir Sąjungos pareigūnai yra nepriklausomi, skaidrūs ir atskaitingi; kadangi Sąjungos institucijoms bendra nepriklausoma įstaiga ateityje galėtų prisidėti prie bendros Sąjungos pareigūnų etikos sistemos, kuria būtų reglamentuojamas šių pareigūnų bendravimas su interesų grupių atstovais, sukūrimo; kadangi, kai tinkama, Skaidrumo registro veikimo kontekste turėtų būti atsižvelgiama į tai, kaip pareiškėjai ir įregistruotieji subjektai laikosi Sąjungos vertybių ir bendrųjų etikos standartų;

E.  kadangi atskirų institucinių priemonių, kuriomis įgyvendinamas Susitarimas, Parlamente imamasi įvairiais lygmenimis, pradedant Biuro priimtomis įgyvendinimo taisyklėmis ir baigiant Darbo tvarkos taisyklių pakeitimu;

F.  kadangi Susitarime kiekviena iš trijų Susitarimą pasirašiusių institucijų sutinka priimti atskirus sprendimus, įgaliojančius registro valdančiąją tarybą (toliau – valdančioji taryba) ir sekretoriatą (toliau – sekretoriatas) priimti sprendimus jų vardu pagal Susitarimo 9 straipsnį ir 15 straipsnio 2 dalį;

Tikslas ir taikymo sritis

1.  palankiai vertina Susitarimą kaip tolesnį žingsnį stiprinant etiško interesų atstovavimo standartus; vis dėlto primena, kad pagal SESV 295 straipsnį institucijos gali susitarti tik dėl savo bendradarbiavimo ir todėl jos turi remtis savo organizaciniu suverenumu, kad nustatytų de facto pareigas, pagal kurias trečiosios šalys privalėtų prisijungti prie registro; pakartoja, kad jau ilgą laiką teikia pirmenybę tam, kad Skaidrumo registras būtų įsteigtas teisėkūros procedūra priimtu aktu, nes tai vienintelis būdas, kuriuo galima teisiškai įpareigoti trečiąsias šalis;

2.  primygtinai reikalauja, kad pagal politinį pareiškimą institucijos įsipareigotų laikytis suderinto požiūrio į bendros skaidrumo kultūros stiprinimą, kad būtų pagerintas ir toliau stiprinamas etiškas interesų atstovavimas; pabrėžia savo įsipareigojimą pagal Susitarimą ir pagal ES sutarties 13 straipsnio 2 dalį lojaliai tarpusavyje bendradarbiauti kuriant bendrą sistemą, taigi institucijos turėtų siekti aukščiausio lygio įsipareigojimų; atkreipia dėmesį į tai, kad Susitarime nurodytos priemonės yra minimalios ir galėtų būti toliau plečiamos gavus politinę paramą ir atsižvelgiant į esamus tarpinstitucinio susitarimo konstitucinius ir teisinius apribojimus;

3.  patvirtina, kad reikia tęsti tarpinstitucinį dialogą siekiant sukurti Skaidrumo registrą remiantis teisiškai privalomu Sąjungos antrinės teisės aktu;

4.  siūlo Konferencijoje dėl Europos ateities aptarti galimybę sukurti savarankišką teisinį pagrindą, kuris leistų teisėkūros institucijoms priimti Sąjungos teisėkūros procedūra priimamus aktus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, siekiant nustatyti privalomas etikos taisykles interesų grupių atstovams, kiek tai susiję su jų sąveika su Sąjungos institucijomis;

5.  palankiai vertina tai, kad Europos Sąjungos Tarybos statusas pasikeitė iš stebėtojos statuso į oficialios Susitarimo šalies statusą; vis dėlto mano, kad jos dalyvavimas apsiriboja susitikimais su aukščiausio rango pareigūnais ir – tik pagal savanoriškas sistemas – nuolatinių atstovų ir nuolatinių atstovų pavaduotojų susitikimais jų pirmininkavimo laikotarpiu ir šešis mėnesius prieš šį laikotarpį; primygtinai reikalauja, kad, siekiant bendros sistemos patikimumo, visos nuolatinės atstovybės turėtų aktyviai dalyvauti pagal savo savanoriškas sistemas, toliau jas taikyti pasibaigus pirmininkavimui ir, kiek tai įmanoma, jas taikyti ir kitiems pareigūnams;

6.  pabrėžia, kad vykstant derybų procesui Komisija neprisiėmė jokių esminių papildomų įsipareigojimų dėl bendros sistemos; ypač apgailestauja, kad, kalbant apie taikymo asmenims sritį, ji taikoma tik institucijų aukščiausio lygmens darbuotojams; primygtinai reikalauja, kad atliekant bet kokią sąlygų tvarkos peržiūrą, susijusią su visomis trimis institucijomis, būtų įtraukti susitikimai su kitais institucijų darbuotojais skyrių vadovų ir aukštesniu lygmeniu;

7.  palankiai vertina Parlamento per derybų procesą prisiimtus įsipareigojimus dėl sąlygų ir papildomų skaidrumo priemonių; mano, kad Darbo tvarkos taisyklių 11 ir 35 straipsnių pakeitimas reiškia, kad prisiimtas stiprus įsipareigojimas šiuo klausimu; palankiai vertina tai, kad Susitarimu išsaugoma konstitucinė Parlamento narių teisė laisvai vykdyti savo įgaliojimus;

8.  palankiai vertina Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų savanoriško dalyvavimo galimybę; mano, kad šį dalyvavimą turėtų skatinti Susitarimą pasirašiusios institucijos, laikydamosi savo pareigos skatinti naudotis registru ir skatinti tai daryti kuo plačiau; primygtinai teigia, kad dėl tokio dalyvavimo Susitarimą pasirašiusios institucijos turėtų suteikti registrui papildomų išteklių;

Susitarimo apimama veikla

9.  pabrėžia, kad Susitarimas grindžiamas veikla paremtu požiūriu, kuris apima ir netiesioginę lobistinę veiklą; pabrėžia, kad svarbu įtraukti tokią veiklą, ypač atsižvelgiant į nepaprastąją padėtį, kai kilus pandemijai atsiranda naujų interesų grupių atstovų bendravimo su ES sprendimus priimančiais subjektais formų;

10.  palankiai vertina paaiškinimus dėl Susitarimo apimamos ir neapimamos veiklos, įskaitant spontaniškų susitikimų neįtraukimą ir trečiųjų šalių tarpininkų, kurie neturi diplomatinio statuso, įtraukimą;

11.  mano, kad svarbu apibrėžti susitikimus su interesų grupių atstovais, kurie turėtų būti skelbiami kaip iš anksto numatyti susitikimai; palankiai vertina Komisijos praktiką skelbti ir apie tokius susitikimus, kurie vyksta ne asmenims susitinkant fiziškai, o kitokia forma, pvz., rengiant vaizdo konferencijas; primygtinai reikalauja, kad suplanuotas pokalbis telefonu taip pat būtų laikomas susitikimu;

Sąlygos, metinė ataskaita ir peržiūra

12.  mano, kad įgyvendinant sąlygų laikymosi priemones ir kitas papildomas skaidrumo priemones priimant individualius sprendimus bus paisoma atitinkamų trijų Susitarimą pasirašiusių institucijų vidaus organizacinių įgaliojimų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, jog metinė ataskaita buvo išplėsta, kad apimtų Susitarimą pasirašiusiųjų institucijų patvirtintų priemonių įgyvendinimą;

13.  siūlo į metinę ataskaitą įtraukti informaciją apie įregistruotuosius subjektus, kurių veikla buvo ištirta ir kurie galiausiai buvo išbraukti iš registro dėl elgesio kodekso nesilaikymo;

14.  palankiai vertina tai, kad įgyvendinimo priemonės, kurių imtasi pagal Susitarimo 5 straipsnį, bus peržiūrimos laiku ir reguliariai, siekiant pateikti rekomendacijas dėl tų priemonių tobulinimo ir stiprinimo;

15.  ragina Susitarimą pasirašiusias institucijas prieš kitą registro peržiūrą išanalizuoti naujų skaidrumo taisyklių poveikį sprendimų priėmimo procedūroms, įskaitant sąlygas ir papildomas skaidrumo priemones, kurias institucijos priėmė pagal bendrą sistemą, ir šių taisyklių poveikį piliečių suvokimui Sąjungos institucijų atžvilgiu;

16.  pabrėžia, kad aiškus ir savalaikis sąlygų ir papildomų skaidrumo priemonių paskelbimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti skaidrumą interesų grupių atstovų ir piliečių atžvilgiu, nes jis yra jų pasitikėjimo geru bendros sistemos veikimu pagrindas;

Europos Parlamento vaidmuo

17.  pritaria Parlamento per derybas prisiimtiems įsipareigojimams, visų pirma dėl pasiūlymo „Spragų panaikinimas. Parlamento pasiūlymai dėl sąlygų“, ir primygtinai teigia, kad juos reikia visapusiškai įgyvendinti ir nedelsiant paskelbti pagal Susitarimo 5 straipsnio 3 dalį;

18.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad Parlamente būtų numatyta didelė politinė atsakomybė už įgyvendinimo ir peržiūros procesą; siūlo, kad Susitarimo 14 straipsnyje numatytas peržiūros procesas būtų grindžiamas informacija ir kuriamas glaudžiai bendradarbiaujant su už skaidrumą atsakingu Parlamento pirmininko pavaduotoju;

19.  ragina Biurą ir kitus atitinkamus organus skubiai įgyvendinti šias konkrečias priemones:

20.  ragina konkrečiai Komitetų pirmininkų sueigą:

21.  ragina Konstitucinių reikalų komitetą persvarstant Parlamento Darbo tvarkos taisykles apsvarstyti papildomas skaidrumo priemones, kurios turėtų būti nustatytos siekiant sustiprinti Parlamento įsipareigojimą dėl bendros sistemos; pabrėžia oficialių reikalavimų, taikomų bet kokiam Darbo tvarkos taisyklių persvarstymui, svarbą;

Atitiktis reikalavimams, elgesio kodeksas, informacija, kurią turi pateikti įregistruotieji subjektai

22.  pažymi, kad Susitarimo I priede pateikto elgesio kodekso laikymasis yra tinkamumo kriterijų dalis ir kad įregistruotieji subjektai turi atsižvelgti į konfidencialumo reikalavimus ir taisykles, taikomas buvusiems Parlamento nariams ir institucijų darbuotojams, kurie šiems Parlamento nariams ir darbuotojams taikomi nustojus eiti pareigas;

23.  palankiai vertina paaiškinimą, kad įregistruotieji subjektai neatleidžiami nuo pareigos užtikrinti, kad būtų laikomasi tų pačių etikos standartų, kurie taikomi jiems, kai jie perduoda dalį savo veiklos kitiems;

24.  palankiai vertina tai, kad įregistruotieji subjektai privalo skelbti tiek klientų, tiek tarpininkų finansinę informaciją ir kad finansinė informacija taip pat reikalaujama iš įregistruotųjų subjektų, kurie neatstovauja komerciniams interesams; palankiai vertina tai, kad užsiregistravę subjektai privalo ne tik kartą per metus skelbti finansinę informaciją, bet ir nuolat ją atnaujinti, ypač tais atvejais, kai iš esmės pasikeičia išsami informacija, kuriai taikomi įgyvendinimo sprendimai;

25.  pabrėžia, kad įregistruotieji subjektai dabar privalo teikti informaciją apie jų tikslinius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, politikos priemonių ar iniciatyvų; mano, kad tai prisidės prie didesnio jų atstovaujamų interesų skaidrumo;

Sekretoriatas ir valdančioji taryba

26.  palankiai vertina įsipareigojimą padidinti registro tvarkymo, plėtojimo ir populiarinimo išteklius, taip pat Tarybos oficialų įnašą sekretoriatui; mano, kad tokie įsipareigojimai dėl bendros sistemos turėtų sustiprinti sekretoriato gebėjimus laiku teikti rekomendacijas įregistruotiesiems subjektams ir padėti jiems registruotis bei atnaujinti prašomus duomenis; ypač pabrėžia, kad, palyginti su panašiomis nacionalinėmis sistemomis, žmogiškieji ištekliai yra labai riboti įregistruotųjų asmenų skaičiaus atžvilgiu ir kad šis apribojimas trukdo veiksmingai valdyti registrą; ragina institucijas užtikrinti išteklių ir darbuotojų, reikalingų tinkamam sekretoriato ir valdančiosios tarybos veikimui užtikrinti, suteikimą;

27.  mano, kad visoms trims institucijoms taikant vienodas sąlygas sekretoriato ir valdančiosios tarybos veikloje turėtų būti užtikrintas bendras sutarimas, plėtojama bendra atsakomybė už sistemą ir puoselėjama bendra skaidrumo kultūra;

28.  palankiai vertina valdančiosios tarybos sukūrimą ir jos uždavinį prižiūrėti bendrą administracinį Susitarimo įgyvendinimą ir veikti kaip sekretoriato taikomų priemonių peržiūros organas; palankiai vertina tai, kad į Susitarimą įtraukta patikima administracinė procedūra, kuria užtikrinamos įregistruotųjų subjektų procedūrinės teisės;

Procedūrinės nuostatos

29.  pritaria šio sprendimo A priede pateikiamo Susitarimo sudarymui;

30.  pritaria šio sprendimo B priede pateiktam Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos politiniam pareiškimui, kuris kartu su Susitarimu bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje;

31.  nusprendžia, kad pagal Susitarimo 9 straipsnį ir 15 straipsnio 2 dalį nuo Susitarimo įsigaliojimo valdančiajai tarybai ir sekretoriatui suteikiami įgaliojimai Europos Parlamento vardu priimti atskirus sprendimus dėl pareiškėjų ir įregistruotųjų subjektų laikantis 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sajungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro nuostatų(4);

32.  paveda Pirmininkui pasirašyti Susitarimą su Tarybos pirmininku ir Komisijos pirmininku ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

33.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedus susipažinti Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

A PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS IR EUROPOS KOMISIJOS TARPINSTITUCINIS SUSITARIMAS DĖL PRIVALOMO SKAIDRUMO REGISTRO

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka tarpinstitucinį susitarimą, kuris buvo paskelbtas 2021 m. birželio 11 d. Oficialiojo leidinio L serijoje 207, p. 1.)

B PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBOS IR EUROPOS KOMISIJOS POLITINIS PAREIŠKIMAS PRIIMANT TARPINSTITUCINĮ SUSITARIMĄ DĖL PRIVALOMO SKAIDRUMO REGISTRO

Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija pripažįsta, kad sąlygų taikymo principas yra itin svarbus suderintam požiūriui, kurio trys institucijos laikosi siekdamos stiprinti bendrą skaidrumo kultūrą ir kartu nustatyti aukštus skaidraus ir etiško atstovavimo interesų grupėms Sąjungos lygmeniu standartus.

Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija pripažįsta, kad nustatytos sąlygų taikymo ir papildomo skaidrumo užtikrinimo priemonės toliau išdėstytais klausimais atitinka Tarpinstitucinį susitarimą dėl privalomo skaidrumo registro, sustiprina jų suderinto požiūrio tikslą ir sudaro tvirtą pagrindą toliau plėtoti ir tobulinti šį požiūrį bei toliau stiprinti etišką atstovavimą interesų grupėms Sąjungos lygmeniu:

—  kai taikoma, sprendimus priimančių asmenų susitikimai su registruotais interesų grupių atstovais(5);

—  kai taikoma, susitikimų su registruotais interesų grupių atstovais viešas paskelbimas(6);

—  darbuotojų, ypač vyresniųjų pareigūnų, susitikimai su registruotais interesų grupių atstovais(7);

—  kalbėjimas Europos Parlamento viešuosiuose klausymuose(8);

—  narystė Komisijos ekspertų grupėse ir dalyvavimas tam tikruose renginiuose, forumuose ar informacinėse sesijose(9);

—  patekimas į institucijų patalpas(10);

—  kai aktualu, registruotiems interesų grupių atstovams skirtų renginių globa;

—  valstybių narių politinis pareiškimas savanoriškai pagal nacionalinę teisę ir kompetenciją savo nuolatinio atstovo ir jo pavaduotojo posėdžiams su interesų grupių atstovais taikyti sąlygų taikymo principą valstybių narių pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu ir ankstesnius šešis mėnesius ir bet kokios kitos tolesnės savanoriškos atskirų valstybių narių priemonės pagal nacionalinę teisę ir kompetenciją, į abi šias priemones atsižvelgiant vienodai.

(1) OL L 277, 2014 9 19, p. 11. (2) OL C 337, 2018 9 20, p. 120. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0046. (4) OL L 207, 2021 6 11, p. 1. (5) Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnio 2 dalis; 2018 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimo dėl Europos Komisijos narių elgesio kodekso (C(2018)0700) (OL C 65, 2018 2 21, p. 7) 7 straipsnis; Europos Komisijos darbo metodų V punktas. (6) Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnio 3 dalis; 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimas 2014/838/ES, Euratomas dėl informacijos apie Komisijos generalinių direktorių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo (OL L 343, 2014 11 28, p. 19); 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimas 2014/839/ES, Euratomas dėl informacijos apie Komisijos narių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo (OL L 343, 2014 11 28, p. 22). (7) Tarybos sprendimo dėl Tarybos generalinio sekretoriato pareigūnų ir interesų grupių atstovų ryšių palaikymo reguliavimo 3 straipsnis; Europos Komisijos darbo metodų V punktas. (8) 2003 m. birželio 18 d. Europos Parlamento Biuro sprendimo dėl viešųjų klausymų taisyklių 7 straipsnis. (9) Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnis; 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimo, kuriuo nustatomos Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliosios taisyklės (C(2016)3301), 8 straipsnis; Tarybos sprendimo dėl Tarybos generalinio sekretoriato pareigūnų ir interesų grupių atstovų ryšių palaikymo reguliavimo 4 ir 5 straipsniai. (10) Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnis, taikomas kartu su 2013 m. gruodžio 13 d. generalinio sekretoriaus sprendimu dėl taisyklių, reglamentuojančių leidimus ir teisę patekti į Europos Parlamento patalpas ir Tarybos sprendimo dėl Tarybos generalinio sekretoriato pareigūnų ir interesų grupių atstovų ryšių palaikymo reguliavimo 6 straipsniu.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl techninių ir veiklos priemonių siekiant veiksmingesnio ir švaresnio jūrų transporto (2019/2193(INI))

P9_TA(2021)0131 A9-0029/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasaulinės laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemos(2),

–  atsižvelgdamas į Trečiąjį Tarptautinės jūrų organizacijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimą(3),

–  atsižvelgdamas į galutinę ataskaitą dėl Ketvirtojo Tarptautinės jūrų organizacijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio mėn. priimtą Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos (Barselonos konvencijos) susitariančiųjų šalių ministrų deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. metinę ataskaitą dėl jūrų transporto išmetamo CO2 kiekio,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0029/2021),

A.  kadangi jūrų transportas ir uostai atlieka esminį vaidmenį ES ekonomikoje, nes beveik 90 proc. ES išorės prekybos kroviniais vykdoma jūra(6), be to, jie labai svarbūs turizmui; kadangi, kaip parodė COVID-19 pandemija, jie yra būtini siekiant užtikrinti nepertraukiamas tiekimo grandines; kadangi ES jūrų sektoriaus bendras ekonominis poveikis ES BVP 2018 m. siekė 149 mlrd. EUR ir jis padeda išlaikyti daugiau kaip 2 mln. darbo vietų(7); kadangi 2018 m. jo tiesioginis ekonominis poveikis buvo 685 000 darbo vietų jūroje ir sausumoje; kadangi 40 proc. pasaulio laivyno pagal bendrąją talpą yra kontroliuojama ES;

B.  kadangi krovinių ir keleivių vežimas jūrų transportu yra pagrindinis ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos veiksnys, ypač kalbant apie susisiekimą su periferiniais, salų ir atokiausiais regionais ir jų pasiekiamumą; kadangi, atsižvelgiant į tai, ES turėtų investuoti į jūrų sektoriaus konkurencingumą ir jo pajėgumą užtikrinti, kad tvari pertvarka taptų realybe;

C.  kadangi ES jūrų sektorius taip pat turėtų prisidėti kovojant su biologinės įvairovės nykimu ir aplinkos būklės blogėjimu ir padėti siekti Europos žaliojo kurso ir 2030 m. biologinės įvairovės strategijos tikslų;

D.  kadangi sveiki vandenynai ir jų ekosistemų išsaugojimas ir atkūrimas yra be galo svarbūs žmonijai, nes vandenynai reguliuoja klimatą, pagamina mažiausiai pusę Žemės atmosferos deguonies, užtikrina biologinę įvairovę, yra pasaulinio apsirūpinimo maistu ir žmonių sveikatos šaltinis, ir sudaro pagrindą ekonominei veiklai, įskaitant žuvininkystę, transportą, prekybą, turizmą, atsinaujinančiąją energiją ir sveikatos produktus, kuri turėtų būti grindžiama tvarumo principu;

E.  kadangi jūrų sektorius yra sektorius, kuris reglamentuojamas tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu ir kuris vis dar labai priklauso nuo iškastinio kuro; kadangi šiuo metu persvarstoma jūrų transporto išmetamo CO2 kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema, siekiant sumažinti laivybos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ES vandenyse;

F.  kadangi šiame sektoriuje nuolat dedamos pastangos pasiekti išmetamo ŠESD mažinimo tikslus, laikantis esamos reglamentavimo sistemos ir įgyvendinant iki šiol pasiektą technologinę pažangą;

G.  kadangi dėl to labai svarbus tinkamas finansavimas norint įgyvendinti šią būtiną pertvarką; kadangi tolesni moksliniai tyrimai ir inovacijos yra labai svarbūs siekiant, kad būtų įgyvendintas netaršus jūrų transportas;

H.  kadangi tarptautinis jūrų transportas per metus išmeta apie 940 mln. tonų CO2 ir jam priskiriama apie 2,5 proc. viso pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio(8); kadangi jūrų transportas daro poveikį aplinkai, nes prisideda prie klimato kaitos, ir dėl įvairių taršos šaltinių, ypač dujų šalinimo, uostuose su veikiančiais varikliais stovinčių laivų, balastinio vandens išleidimo, angliavandenilių, sunkiųjų metalų ir cheminių medžiagų bei jūrose pamestų konteinerių, o tai savo ruožtu daro poveikį biologinei įvairovei ir ekosistemoms; kadangi Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) taisyklės dėl SOx kiekio sumažinimo pirmą kartą įsigaliojo 2005 m. pagal Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija) ir kadangi nuo to laiko SOx išmetimo ribos buvo palaipsniui griežtinamos – didžiausias leistinas sieros kiekis šiuo metu siekia 0,5 proc., o išmetamųjų teršalų kontrolės rajonuose jis yra 0,1 proc.; kadangi šis sprendimas turėtų padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį; kadangi IMO yra pasirengusi 2021 m. susitarti dėl visuotinio reglamento dėl išmetamo juodosios anglies kiekio apribojimo; kadangi jūrų transportas yra efektyviausiai energiją vartojanti transporto rūšis, atsižvelgiant į gabenamų krovinių kiekį ir atitinkamą išmetamųjų teršalų kiekį pagal gabenamų prekių toną ir nuvažiuotus kilometrus;

I.  kadangi, jei klimato kaitos švelninimo priemonės nebus greitai įdiegtos, tarptautinio jūrų transporto išmetamų teršalų kiekis galėtų padidėti nuo maždaug 90 proc. 2008 m. išmetamųjų teršalų kiekio 2018 m. iki 90–130 proc. 2008 m. išmetamųjų teršalų kiekio iki 2050 m.(9), o tai neleistų pakankamai prisidėti siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų;

J.  kadangi būtina riboti ir šalinti visus jūrų sektoriaus išmetamus teršalus, kurie kenkia oro kokybei ir piliečių sveikatai, atlikus atitinkamų teisės aktų poveikio vertinimą;

K.  kadangi ES turėtų ginti aukšto lygio užmojus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį jūrose tiek tarptautiniu, tiek ES lygmeniu;

L.  kadangi švarios technologijos ir sprendimai turėtų būti pritaikyti skirtingiems laivų tipams ir laivyno segmentams; kadangi moksliniai tyrimai ir investicijos bei tinkama parama yra labai svarbūs siekiant užtikrinti novatoriškus sprendimus ir tvarią jūrų sektoriaus pertvarką;

M.  kadangi viešojo ir privačiojo sektorių investicijos, susijusios su jūrų sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, turi būti grindžiamos 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/852(10) dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo ir pagrindiniais teisingos pertvarkos principais, be kita ko, kokybiškų darbo vietų kūrimu, perkvalifikavimo ir perkėlimo garantijomis ir struktūrinėmis sveikatos bei saugos priemonėmis, skirtomis visiems darbuotojams, ypač daug dėmesio skiriant moterų ir jaunų darbuotojų galimybėms, siekiant įvairinti jūrų sektoriaus darbo jėgą; kadangi tinkamas jūrininkų mokymas ir deramos darbo sąlygos yra labai svarbūs siekiant, be kita ko, užkirsti kelią incidentams, įskaitant ekologinius įvykius;

N.  kadangi Komisija šiuo metu rengia poveikio vertinimą dėl jūrų transporto integravimo į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS);

O.  kadangi norint pasiekti Žaliojo kurso tikslus, reikia iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui jūrų transporto sektoriaus;

Švarios energijos paskatų mechanizmai

1.  apgailestauja, kad Europos rinkoje iškraipoma konkurencija tarp iškastinio kuro, kuriam taikoma palankesnė apmokestinimo tvarka, ir alternatyvaus švaraus kuro iš atsinaujinančiųjų išteklių; ragina Komisiją ištaisyti šią padėtį ir pasiūlyti atkurti sąžiningos konkurencijos taisykles, jūrų transportui taikant principą „teršėjas moka“ ir remiant bei toliau skatinant – be kita ko, taikant mokesčių lengvatas – naudoti kitas nei sunkieji naftos produktai alternatyvas, nes tai gerokai sumažintų poveikį klimatui ir aplinkai jūrų sektoriuje;

2.  pripažįsta mazuto naudojimo poveikį; pabrėžia, kad reikia veiksmingai spręsti su laivų išmetamais kuro teršalais susijusią problemą ir laipsniškai atsisakyti naudoti mazutą laivyboje ne tik kaip degalus, bet ir kaip jūrinio kuro sudedamąją dalį; pabrėžia poreikį laikytis technologinio neutralumo principo, jei tai suderinama su ES aplinkos apsaugos tikslais; pažymi, kad jūrų transportui daro poveikį tai, kad trūksta tinkamų ES lygmeniu suderintų atliekų nelaikymo atliekomis kriterijų; pabrėžia, kad reikia užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir išsaugoti Europos jūrų transporto sektoriaus konkurencingumą;

3.  primena, kad jūrų sektorius turėtų prisidėti prie Sąjungos pastangų mažinti išmetamą ŠESD kiekį, kartu užtikrinant sektoriaus konkurencingumą; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti visomis lengvai pritaikomomis jūrų transporto išmetamų teršalų mažinimo galimybėmis ir į jas investuoti, įskaitant pereinamojo laikotarpio technologijas kaip alternatyvas mazutui, tuo pat metu ieškant ilgalaikių netaršių alternatyvų ir jas finansuojant; pripažįsta pereinamojo laikotarpio technologijų, pvz., SGD ir SGD infrastruktūros, svarbą laipsniškai pereinant prie netaršių alternatyvų jūrų sektoriuje;

4.  primena ES įsipareigojimą ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui laikantis Paryžiaus susitarimo; šiuo atžvilgiu pabrėžia vadovaujamą ES vaidmenį ir būtinybę derėtis dėl jūrų transporto sektoriaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo taip pat ir tarptautiniu lygmeniu IMO sistemoje, atsižvelgiant į tarptautinį ir konkurencinį jūrų transporto sektoriaus aspektą; pakartoja ankstesnes Parlamento pozicijas dėl jūrų transporto sektoriaus įtraukimo į ES ATLPS(11), įskaitant dėl poveikio vertinimo atnaujinimo(12);

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į 2018 m. priimtą IMO pradinę laivų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategiją ir būsimą jos peržiūrą, pasinaudoti savo įtaka IMO siekiant užtikrinti, kad ji priimtų konkrečias priemones, kuriomis būtų nustatytas plataus užmojo ir realus planas siekiant pereiti prie visiškai netaršios laivybos, kuri atitiktų Paryžiaus susitarimo temperatūros tikslą, taip prisidedant prie vienodų tarptautinių sąlygų užtikrinimo;

6.  ragina Komisiją pagal iniciatyvą „FuelEU Maritime“(13) spręsti ne tik kuro taršos anglies dioksidu intensyvumo, bet ir techninių ir veiklos priemonių, kurios pagerintų laivų ir jų eksploatavimo efektyvumą, klausimus; primena, kad persvarstant Reglamentą (ES) 2015/757 Parlamentas paragino laivybos bendroves pasiekti tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 40 proc., imant visų laivų, už kuriuos jos yra atsakingos, vidurkį, palyginti su to paties dydžio ir tipo laivų kategorijos vidutiniais veiklos rodikliais; priduria, kad į iniciatyvą taip pat turėtų būti įtrauktas gyvavimo ciklo metodas, apimantis visą išmetamą ŠESD kiekį; pabrėžia, kad alternatyvieji degalai, kurių gyvavimo ciklas neatitinka RED II nurodytos -70 proc. ribinės vertės, neturėtų būti laikomi atitinkančiais reikalavimus;

Uostai ir krovinių vežimas

7.  primena, kad reikia skatinti visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, taip pat uostų, laivybos sektoriaus atstovų ir degalų bei energijos tiekėjų keitimąsi geriausia patirtimi siekiant sukurti bendrą uostų ir pakrančių zonų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos sistemą; ragina uostų administravimo įstaigas diegti tvaraus valdymo metodus ir sertifikuoti juos taikant metodiką, kuri apima uosto paslaugų gyvavimo ciklo analizę, pvz., pateikiamą aplinkosauginėje gaminio deklaracijoje;

8.  pabrėžia, kad užjūrio teritorijos, įskaitant atokiausius regionus ir užjūrio šalis bei teritorijas, ir juose esantys uostai yra nepaprastai svarbūs Europos suverenitetui ir Europos bei tarptautinei jūrų prekybai, atsižvelgiant į jų strateginę padėtį; pabrėžia, kad investicijų į šiuos uostus veiksniai yra labai įvairūs, pradedant nuo jų klasikinio vaidmens priimant laivus (pakraunant, iškraunant, sandėliuojant ir gabenant krovinius) iki daugiarūšio transporto jungčių užtikrinimo, su energija susijusios infrastruktūros kūrimo, atsparumo klimato kaitai stiprinimo ir bendro laivų žalinimo bei skaitmeninimo; ragina toliau investuoti į užjūrio teritorijose esančius uostus, kad jie taptų strateginiais daugiarūšio vežimo, energijos gamybos, kaupimo ir paskirstymo bei turizmo branduoliais;

9.  atkreipia dėmesį į tarpvalstybinį jūrų uostų aspektą; pabrėžia uostų, priklausančių visų rūšių transporto, energetikos, pramonės ir mėlynosios ekonomikos grupėms, vaidmenį; pripažįsta aktyvesnį uostų bendradarbiavimą ir telkimą į grupes;

10.  atkreipia dėmesį į teigiamą Europos jūrų sektoriaus branduolio vaidmenį ir teigiamus pokyčius tarptautiniu mastu remiant inovacijas ir mažinant laivybos sektoriuje išmetamų teršalų kiekį, ir ragina Komisiją ir valstybes nares remti iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie šių teigiamų pokyčių;

11.  ragina Komisiją teisės aktais remti nulinės prišvartuotų laivų taršos (išmetamo ŠESD ir oro teršalų kiekio) tikslą ir skatinti kurti ir diegti švaraus daugiarūšio vežimo sprendimus uostuose, remiant koridoriaus naudojimu grindžiamą požiūrį; ragina Komisiją visų pirma skubiai imtis veiksmų siekiant reguliuoti taršiausių laivų patekimą į ES uostus, remiantis Direktyvos dėl uosto valstybės kontrolės sistema(14), ir skatinti bei remti elektros energijos tiekimą sausumoje naudojant švarią elektros energiją ar kitas energiją taupančias technologijas, kurios daro didelį poveikį išmetamo ŠESD ir oro teršalų kiekio mažinimui; apgailestauja dėl to, kad buvo atidėtas Direktyvos 2014/94/ES persvarstymas; primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti persvarstyti Direktyvą 2014/94/ES siekiant numatyti paskatas tiek valstybėms narėms, tiek uostams plėtoti reikiamos infrastruktūros diegimą; ragina Komisiją taip pat pasiūlyti persvarstyti Direktyvą 2003/96/EB(15);

12.  ragina Komisiją parengti nulinės taršos uostų strategiją ir remti principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas iniciatyvas, įskaitant priemones, kuriomis skatinama žiedinės ekonomikos srityje besispecializuojančių uosto pramonės šakų plėtra, visų pirma geriau panaudojant surenkamas ir uostuose tvarkomas laivų atliekas;

13.  ragina Komisiją kaip tvarią alternatyvą krovinių ir keleivių vežimui kelių ir oro transportu pagal Žaliąjį kursą skatinti perėjimą prie trumpųjų nuotolių jūrų transporto taip pat kaip ir geležinkelių ir vidaus vandenų transporto; pabrėžia, kad trumpųjų nuotolių laivybai tenka svarbus vaidmuo siekiant perėjimo prie kitų transporto rūšių tikslų, kad būtų sumažintos transporto spūstys ir išmetamųjų teršalų kiekis ir žengtas žingsnis kuriant netaršią transporto rūšį; pabrėžia, kad todėl svarbu pradėti įgyvendinti ES laivyno atnaujinimo ir modifikavimo strategiją, siekiant skatinti jo žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir didinti Europos jūrų technologijų sektoriaus konkurencingumą; šiuo tikslu primena, kad būtina turėti infrastruktūros tinklą, galintį užtikrinti šį įvairiarūšį pajėgumą, t. y. vykdyti investicijų į TEN-T tinklą įsipareigojimus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP);

14.  pabrėžia, kad skatinant nenutrūkstamas daugiarūšio transporto jungtis tarp uostų ir TEN-T tinklo, taip pat gerinant įvairių transporto rūšių sąveiką, būtų pašalintos kliūtys ir sumažintos spūstys; pabrėžia, kokie svarbūs jūrų ir vidaus vandenų uostai kaip TEN-T tinklo strateginiai ir daugiarūšio vežimo mazgai;

15.  be to, ragina parengti aiškią strategiją, kaip skatinti krovinių vežimą ro-ro laivais, taip mažinant sunkiųjų transporto priemonių skaičių keliuose; ragina Komisiją imtis konkretesnių veiksmų siekiant suderinti savo jūrų politiką su tikslu vengti ilgai trunkančio ir aplinkai kenksmingo paskirstymo keliais transporto visame žemyne, skatinant trumpesnius pristatymo maršrutus į galutinės paskirties rinkas per mažesnius uostus;

16.  ragina Komisiją atgaivinti jūrų greitkelių, kaip neatsiejamos TEN-T tinklo dalies, koncepciją, nes tai labai svarbu siekiant sudaryti palankesnes sąlygas trumpųjų nuotolių jūrų jungtims ir paslaugoms, kaip tvarioms alternatyvoms sausumos transportui, taip pat palengvinti jūrų uostų bendradarbiavimą ir jų susisiekimą su toliau nuo pakrantės esančiais rajonais, supaprastinant prieigos kriterijus, visų pirma skatinant jungtis tarp pagrindiniam tinklui nepriklausančių uostų, teikiant didelę finansinę paramą jūrų transporto jungtims, kaip alternatyvai sausumos transportui, ir užtikrinant jų prijungimą prie geležinkelių tinklų;

17.  mano, kad tvarus Europos jūrų transporto sektorius ir perspektyvi infrastruktūra, įskaitant TEN-T tinklą ir jo tolesnę plėtrą, itin svarbūs norint pasiekti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką; pabrėžia, kad siekiant padidinti vandens krovininio transporto procentinę dalį, kaip numatyta Europos žaliajame kurse, reikalingas konkretus ES investicijų planas ir konkrečios ES lygmens priemonės;

Išmetamųjų teršalų kontrolės rajonai ir IMO

18.  pabrėžia, kad dėl iškilusio pavojaus sveikatai ir aplinkai reikia skubiai sukurti sieros išmetimo kontrolės rajoną (SECA), apimantį visas Viduržemio jūros valstybes; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti, kad pasiūlymas dėl tokio rajono būtų pateiktas IMO iki 2022 m.; primygtinai ragina valstybes nares taip pat remti principą dėl greito azoto oksidų išmetimo kontrolės rajono (NECA) patvirtinimo, siekiant sumažinti išmetamą azoto kiekį Viduržemio jūros regione;

19.  ragina Komisiją numatyti išplėsti šiuos išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus taip, kad jie apimtų visas Sąjungos jūras, siekiant vienodai sumažinti didžiausio leidžiamo laivų išmetamo NOx ir SOx kiekio ribą; pabrėžia, kad bendro išmetamo sieros oksido ir azoto oksido kiekio mažinimas turi tiesioginį poveikį kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) išmetimo mažinimui;

20.  pabrėžia, kad ES turėtų rodyti pavyzdį priimdama plataus užmojo teisinius reikalavimus dėl švaraus jūrų transporto, kartu remdama ir skatindama priemones, kurios būtų bent tokio pat plataus užmojo, tarptautiniuose forumuose, pvz., IMO, kad būtų sudarytos sąlygos jūrų transportui visame pasaulyje palaipsniui nutraukti ŠESD išmetimą, laikantis Paryžiaus susitarimo;

Laivai ir varymo sistemos

21.  ragina Komisiją, laivų savininkus ir laivų operatorius užtikrinti, kad būtų įgyvendintos visos turimos veiklos ir techninės priemonės, siekiant efektyvaus energijos vartojimo, konkrečiai greičio optimizavimo, įskaitant, kai tinkama, lėtą plaukimą, inovacijas hidrodinamikos srityje, navigacinių maršrutų optimizavimą, naujų varymo būdų diegimą, pvz., pagalbinių vėjo technologijų, laivų optimizavimo ir geresnio jūrų logistikos grandinės optimizavimo priemones;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad jūrų sektoriuje laivo savininkas ne visada yra tas pats asmuo ar subjektas, kuris yra laivo verslinės veiklos vykdytojas; todėl mano, kad principas „teršėjas moka“ turėtų būti taikomas šaliai, kuri yra atsakinga už laivo verslinės veiklos vykdymą, t. y. komerciniam subjektui, kuris moka už laivo sunaudojamus degalus, pvz., laivo savininkui, valdytojui, laikinam laivo frachtuotojui arba laivo be įgulos frachtuotojui, ir jis turėtų būti laikomas už tai atsakingu;

23.  pažymi, kad jūrų sektoriaus, uostų ir laivų skaitmeninimas ir automatizavimas turi didelį potencialą prisidėti prie sektoriaus išmetamų teršalų kiekio mažinimo ir atlieka svarbų vaidmenį mažinant sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, laikantis Žaliojo kurso užmojų, visų pirma aktyviau keičiantis naujausiais ir patikrintais duomenimis, kurie gali būti naudojami atliekant technines operacijas ir techninę priežiūrą, pavyzdžiui, siekiant numatyti ekonomiškiausią būdą eksploatuoti laivą tam tikru maršrutu ir optimizuoti įplaukimo į uostus laiką, nes tai padeda sutrumpinti laivų laukimo uostuose laiką, taigi ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį; pabrėžia, kad skaitmeninimas turi būti naudojamas kaip priemonė siekiant stiprinti sektoriaus suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir taip padidinti laivų energijos vartojimo efektyvumą, kad jie galėtų atitikti išmetamųjų teršalų kontrolės standartus, ir palengvinti rizikos aplinkai valdymą; ragina imtis veiksmų ir investuoti į skaitmeninimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, visų pirma siekiant plėtoti ir suderinti tarpvalstybinį Laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemų (VTMIS) diegimą; pažymi, kad laivybos pramonėje didėjant skaitmeninimui ir automatizavimui, pasikeis individualiam darbui keliami reikalavimai ir reikalingi įgūdžiai; pabrėžia, kad šie skirtingi įgūdžiai ir žinios, ypač susiję su informacinėmis technologijomis, bus reikalingi jūrininkams, kad būtų užtikrinta laivų sauga ir veiklos efektyvumas;

24.  palankiai vertina 2020 m. sausio 1 d. IMO nustatytą naują 0,5 proc. sieros kiekio kure ribą ir pabrėžia, kad negalima leisti, kad dėl to oro tarša būtų perkelta į vandenį; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, laikantis Direktyvos (ES) 2019/883(16), dirbti IMO lygmeniu, kad būtų visapusiškai įvertintas nuotekų iš atvirojo ciklo plautuvų ir kitų krovinių likučių išmetimo į jūrą poveikis aplinkai, ir užtikrinti, kad jie būtų tinkamai surinkti ir apdoroti uosto priėmimo įrenginiuose; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares pagal Direktyvą 2000/60/EB(17) nustatyti draudimą savo teritoriniuose vandenyse išleisti į jūrą nuotekas iš atvirojo ciklo plautuvų ir tam tikrus krovinių likučius; pabrėžia, kad nuo pat pradžių pirmenybė turėtų būti teikiama tvariems sprendimams, grindžiamiems gyvavimo ciklo analize; pažymi, kad atvirojo ciklo plautuvų paskirtis – spręsti oro taršos problemą, ir kad į juos buvo investuota; pažymi, kad atvirojo ciklo plautuvų naudojimas daro poveikį aplinkai, ir palankiai vertina tai, kad IMO šiuo metu tiria jų ilgalaikį poveikį; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją, remiantis poveikio vertinimu, įgyvendinti laipsnišką atvirojo ciklo plautuvų naudojimo nutraukimą, kad būtų laikomasi išmetamųjų teršalų ribinių verčių pagal IMO sistemą ir MARPOL konvenciją;

25.  ragina Komisiją į būsimą iniciatyvą „FuelEU Maritime“ įtraukti alternatyvias varymo sistemas, įskaitant grindžiamas vėjo ir saulės energija; ragina įvertinti dabartines krovininio burinio jūrų transporto iniciatyvas ir projektus ir užtikrinti, kad transportui naudojamos varymo sistemos atitiktų reikalavimus ES finansavimui gauti;

26.  ragina Komisiją nustatyti priemones ir skirti reikiamą finansavimą, kad Europos laivų statykloms būtų suteikta galimybė papildomai investuoti į tvarią, socialinę ir skaitmenizuotą laivų statybos ir laivų remonto pramonę, kuri yra strategiškai svarbi kuriant darbo vietas, taip remiant perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio, pagal kurį atsižvelgiama į visą laivų gyvavimo ciklą; pabrėžia, kad svarbu ES remti ir plėtoti tvarius laivų statybos ir išmontavimo sprendimus, laikantis naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano; todėl pabrėžia, kad laivų statyklos turėtų atlikti išsamų savo vertės grandinių patikrinimą ES ir už jos ribų, laikydamosi EBPO ir JT standartų, kad būtų išvengta neigiamo poveikio aplinkai išmontuojant laivus;

ES finansavimas

27.  ragina Komisiją pagal savo ES finansavimo programas, visų pirma pagal programas „Europos horizontas“ ir „InvestEU“, remti švarių technologijų ir kuro mokslinius tyrimus ir diegimą; atkreipia dėmesį į galimybes, kurias teikia elektros energija, pagaminta iš papildomų atsinaujinančiųjų išteklių, įskaitant žaliąjį vandenilį, amoniaką ir vėjinio varymo sistemas; šiuo atžvilgiu pabrėžia su perėjimu prie švaraus alternatyvaus kuro susijusias finansines pasekmes tiek laivybos pramonei, tiek sausumoje esančiai kuro tiekimo grandinei ir uostams; mano, kad uostai yra natūralūs švaraus alternatyvaus kuro gamybos, sandėliavimo, paskirstymo ir transportavimo centrai; ragina programoje „Europos horizontas“ atnaujinti kvietimus teikti pasiūlymus dėl žaliojo kurso projektų, kuriuos Komisija paskelbė pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma siekiant žalinti jūrų sektorių ir remti mokslinius tyrimus ir inovacijas bei diegti alternatyvius sprendimus sunkiesiems naftos produktams, kurie labai sumažintų poveikį klimatui ir aplinkai jūrų sektoriuje;

28.  ragina Komisiją nustatyti, kad projektai, kuriais siekiama mažinti jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir išmetamą teršalų kiekį, įskaitant būtiną uostų infrastruktūrą ir įrenginius, būtų tinkami finansuoti pagal sanglaudos politiką, Europos struktūrinius ir investicijų fondus, EITP ir Žaliąjį kursą, taip pat skirti lėšų ir numatyti paskatas siekiant remti jūrų sektorių pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, atsižvelgiant į pertvarkos socialinį aspektą; pabrėžia, kad svarbu sukurti įvairių ES finansavimo sprendimų sąveiką ir papildomumą, nesukeliant nereikalingos administracinės naštos, nes tai atgrasytų nuo privačiojo sektoriaus investicijų ir dėl to sulėtėtų technologinė pažanga bei išlaidų veiksmingumo gerinimas; ragina Komisiją, įgyvendinant Europos pramonės atgaivinimo planą, ES teritorijoje skatinti ir vykdyti investicijas į žaliąją Europos jūrų pramonę ir imtis lyderės vaidmens kuriant naujus ekologiškai projektuojamus laivus, atnaujinant ir modernizuojant esamus laivus bei juos išmontuojant;

29.  mano, kad bet kokia reali pertvarka siekiant nulinio išmetamųjų teršalų tikslo turi būti grindžiama sektoriaus suinteresuotųjų subjektų įtraukimu ir dalyvavimu bei ES parama, išreikšta tinkamu biudžetu ir dialogu, lankstumu ir stropumu skatinant būtinas reguliavimo reformas; pažymi, kad šios sąlygos yra būtinos siekiant skatinti į tvarumą orientuotą strateginį bendradarbiavimą, pasitelkiant tokias priemones kaip bendro programavimo partnerystė „jūrų transporto be išmetamųjų teršalų“ klausimais;

30.  primena, kad priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir perėjimo prie kitų transporto rūšių tikslai turėtų būti remiami pagal EITP, kuriai turėtų būti skiriama daugiau biudžeto išteklių;

31.  todėl apgailestauja dėl Tarybos sprendimo sumažinti biudžeto asignavimus į ateitį orientuotoms programoms, pvz., EITP, programai „InvestEU“ ir programai „Europos horizontas“; pažymi, kad plataus užmojo ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkė turi būti paremta atitinkamu finansavimu ir finansavimo priemonėmis;

32.  primena, kad Europos investicijų bankas (EIB) teikia paramą patrauklioms kapitalo paskoloms; tačiau mano, kad turėtų būti sumažinta nedidelio masto projektų finansavimo riba; todėl pažymi, kad programoje „Green Shipping Guarantee“, kuria siekiama sparčiau įgyvendinti Europos laivybos bendrovių investicijas į žalesnes technologijas, taip pat turėtų būti numatyta parama mažesnio masto sandoriams, įskaitant lankstesnes paskolų teikimo sąlygas; be to, mano, kad EIB turėtų teikti finansavimą laivų statytojams tiek prieš pristatymą, tiek po pristatymo, nes tai gerokai padidintų projektų įgyvendinimą ir perspektyvumą;

33.  pabrėžia, kad perėjimas prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir švarios energijos paskatų mechanizmų jūrų transporto sektoriuje skatinimas turėtų apimti darbuotojų perkvalifikavimo ir mokymo poreikį; primena, kad šiuo klausimu turėtų būti numatytas ES ir valstybių narių finansavimas; ragina Komisiją sukurti ES tinklą, kuriame būtų galima keistis gerąja patirtimi, kaip pritaikyti darbo jėgą prie naujų sektoriaus poreikių;

34.  remia Komisijos atliekamą valstybės pagalbos gairių peržiūrą visuose atitinkamuose sektoriuose, įskaitant transportą ir ypač jūrų transportą, kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai taikant teisingos pertvarkos principą ir leidžiant nacionalinėms vyriausybėms tiesiogiai remti investicijas į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir švarią energiją; ragina Komisiją išnagrinėti, ar taikant dabartines mokesčių lengvatas nesudaromos nesąžiningos konkurencijos tarp sektorių sąlygos; primygtinai ragina Komisiją suteikti aiškumo dėl valstybės pagalbos tvarios laivybos projektams;

35.  atkreipia dėmesį į COVID-19 pandemijos padarinius vandens transporto sektoriui, ypač kolektyviniam keleiviniam transportui; ragina valstybes nares į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus įtraukti vandens transporto sektorių kaip prioritetą, siekiant užtikrinti, kad jame būtų galima visapusiškai naudotis ištekliais, skiriamais pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę; be to, prašo Komisijos parengti pažangių investicijų iniciatyvas siekiant tvaraus ir atsparaus sektoriaus gaivinimo;

Stebėsena ir įgyvendinimas

36.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamą skaidrumą ir galimybę gauti informaciją apie laivų poveikį aplinkai ir energinį naudingumą ir, atsižvelgiant į IMO lygmeniu vykdomus veiksmus, įvertinti galimybę sukurti Europos ženklinimo sistemą, kuria turėtų būti siekiama veiksmingai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir teikti pagalbą sektoriui, suteikiant geresnes galimybes gauti finansavimą, paskolas ir garantijas, pagrįstas jo išmetamu teršalų kiekiu, pagerinti išmetamųjų teršalų stebėseną, kurti naudą skatinant uosto administravimo įstaigas diferencijuoti uosto infrastruktūros mokesčius ir didinti sektoriaus patrauklumą; be to, pabrėžia, kad reikia toliau skatinti, plėtoti ir įgyvendinti „žaliojo laivo“ sistemą, pagal kurią turėtų būti atsižvelgiama į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, atliekų tvarkymą ir poveikį aplinkai, visų pirma dalijantis patirtimi ir žiniomis;

37.  ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2021 m. pabaigos pasiūlyti persvarstyti Direktyvą dėl uosto valstybės kontrolės, kaip numatyta Komisijos 2021 m. darbo programoje, kad būtų galima vykdyti veiksmingesnę ir visapusiškesnę laivų kontrolę ir taikyti supaprastintas procedūras, įskaitant paskatas laikytis aplinkos apsaugos, socialinių, visuomenės sveikatos ir darbo teisės standartų, užtikrinti saugą laivuose, įplaukiančiuose į ES uostus, tiek jūrininkams, tiek dokų darbuotojams, taip pat galimybes taikyti veiksmingas proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas, atsižvelgiant į aplinkos, visuomenės sveikatos, mokesčių ir socialinę teisę;

38.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su TDO, stiprinti trečiųjų šalių gebėjimus tikrinimų ir vykdymo užtikrinimo srityje ir pradėti kampanijas su socialiniais partneriais, siekiant geriau informuoti apie teises ir pareigas pagal Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje; ragina Komisiją skatinti TDO sukurti duomenų bazę, kurioje būtų pateikti tikrinimų rezultatai ir jūrininkų skundai, kad jūrininkai ir laivų savininkai galėtų naudotis kompetentingiausiomis įdarbinimo ir mokomosios praktikos tarnybomis, atitinkančiomis Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje reikalavimus;

39.  pabrėžia Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) ir jos palydovinės sistemos „Safe Sea Net“ potencialą stebėti taršą nafta ir neteisėtą kuro likučių išmetimą į jūrą ir tai, kaip įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2015/757; pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas, įskaitant bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, šioje srityje yra itin svarbus, ypač Viduržemio jūroje; todėl ragina Komisiją stiprinti šalių keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą;

40.  pabrėžia, kad numatoma partnerystė, Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos, turėtų užtikrinti tinkamas vienodas sąlygas aplinkos ir socialinėje srityse, nesukeliant trikdžių transporto prekybos ryšiams, įskaitant veiksmingus muitinės patikrinimus, kurie neturėtų pakenkti ES laivyno konkurencingumui ir turėtų užtikrinti sklandžias eksporto ir importo operacijas tarp JK ir ES uostų;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005. (2) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0219. (3) https://gmn.imo.org/wp-content/uploads/2017/05/GHG3-Executive-Summary-and-Report_web.pdf (4) https://safety4sea.com/wp-content/uploads/2020/08/MEPC-75-7-15-Fourth-IMO-GHG-Study-2020-Final-report-Secretariat.pdf (5) OL L 307, 2014 10 28, p. 1. (6) https://ec.europa.eu/transport/modes/maritime_en (7) „Oxford Economics“ (2020): The economic value of the ES shipping industry. (8) Trečiasis IMO ŠESD tyrimas. (9) Ketvirtasis IMO ŠESD tyrimas. (10) OL L 198, 2020 6 22, p. 13. (11) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32). (12) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0219. (13) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55). (14) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57). (15) 2003 m. spalio 27 d. Tarybos Direktyva 2003/96/EB pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51). (16) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/883 dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/65/ES ir panaikinama Direktyva 2000/59/EB (OL L 151, 2019 6 7, p. 116). (17) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos reglamento, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios aklonifeno, akrinatrino, Bacillus pumilus (QST 2808), chlorantraniliprolo, etirimolio, lufenurono, pentiopirado, pikloramo ir Pseudomonas sp. (padermė DSMZ 13134) liekanų koncentracijos tam tikruose produktuose arba ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II, III ir IV priedai, projekto (D070113/03 – 2021/2590(RPS))

P9_TA(2021)0132 B9-0223/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios aklonifeno, akrinatrino, Bacillus pumilus (QST 2808), chlorantraniliprolo, etirimolio, lufenurono, pentiopirado, pikloramo ir Pseudomonas sp. (padermė DSMZ 13134) liekanų koncentracijos tam tikruose produktuose arba ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II, III ir IV priedai, projektą (D070113/03),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augaliniame ir gyvūniniame maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB(1), ir ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies a punktą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 4 d. pateiktą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) priimtą pagrįstą nuomonę, kuri paskelbta 2020 m. rugpjūčio 18 d.(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 18 d. EFSA priimtą pagrįstą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. sausio 5 d.(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 30 d. EFSA patvirtintą mokslinę ataskaitą, kuri paskelbta 2009 m. birželio 22 d.(5),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(6), 5a straipsnio 3 dalies b punktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi lufenuronas yra benzoil-karbamidinis pesticidas, kuris stabdo chitino gamybą vabzdžiuose ir yra naudojamas kaip pesticidas ir fungicidas; kadangi 2019 m. gruodžio 31 d. baigė galioti Sąjungos leidimas naudoti lufenuroną ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009(7) nepateikta paraiška dėl jo pratęsimo; kadangi Sąjungoje nebeleidžiama naudoti lufenurono, tačiau jis yra eksportuojamas kaip žemės ūkio maisto produktų pesticidas; kadangi, remiantis Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros tyrimu(8), lufenuronas atitinka patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų medžiagų kriterijus, kurie yra išdėstyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006(9) XIII priede;

B.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje atsargumo principas įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių Sąjungos principų;

C.  kadangi SESV 168 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“;

D.  kadangi Direktyvoje 2009/128/EB siekiama tausiojo pesticidų naudojimo Sąjungoje sumažinant pesticidų naudojimo keliamus pavojus ir poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, skatinant alternatyvius metodus;

E.  kadangi Jungtinių Tautų Stokholmo konvencijoje dėl patvarių organinių teršalų ir 2012 m. patvarių organinių teršalų peržiūros komiteto posėdyje(10) nustatyta didelė tikimybė, kad lufenuronas atitinka visus patvarių organinių teršalų kriterijus;

F.  kadangi 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“(11) skatinamas „visuotinis perėjimas prie tvarių žemės ūkio maisto produktų sistemų“ ne tik Sąjungos viduje, bet ir už jos ribų, ir siekiama „vertinant leidžiamojo importo nuokrypio paraiškas dėl pesticidų, kurių patvirtinimas ES nebegalioja, atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus, laikantis PPO standartų ir įsipareigojimų“;

G.  kadangi po to, kai pateikta leidžiamojo importo nuokrypio paraiška dėl lufenurono, kuris Brazilijoje naudojamas greipfrutams ir cukranendrėms, pateiktas Komisijos reglamento projektas, kuriame nurodyta, kad didesnė didžiausia leidžiamoji liekanų koncentracija (DLK) yra būtina, siekiant išvengti netarifinių prekybos kliūčių tų kultūrų importui;

H.  kadangi Komisijos reglamento projektas kelia susirūpinimą dėl lufenurono saugumo, vadovaujantis atsargumo principu, atsižvelgiant į trūkstamus duomenis, susijusius su lufenurono poveikiu visuomenės sveikatai ir aplinkai;

I.  kadangi 2020 m. liepos 15 d. nuomonėje EFSA pažymi, kad: „remiantis Reglamento (EB) Nr. 396/2005 6 straipsniu, Syngenta Crop Protection AG kompetentingai nacionalinei institucijai Portugalijoje (vertinančioji valstybė narė) pateikė leidžiamojo importo nuokrypio paraišką dėl veikliosios medžiagos lufenurono naudojimo įvairioms kultūroms ir gyvūniniams produktams, remiantis tuo, kad Brazilijoje, Čilėje ir Maroke leidžiama naudoti lufenuroną. Vertinančioji valstybė narė, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 396/2005 8 straipsniu, parengė vertinimo ataskaitą, kuri 2019 m. gegužės 24 d. buvo pateikta Europos Komisijai ir perduota Europos maisto saugos tarnybai (EFSA)“; kadangi vertinančioji valstybė narė pasiūlė padidinti didžiausią leidžiamąją lufenurono liekanų koncentraciją (DLK) greipfrutuose (30 kartų) ir cukranendrėse (2 kartus) iš Brazilijos, taip pat padidinti gyvūninių prekių didžiausią leidžiamąją lufenurono liekanų koncentraciją (DLK);

J.  kadangi savo 2020 m. liepos 15 d. nuomonėje EFSA pateiktose išvadose nurodyta, kad didžiausios leidžiamosios lufenurono liekanų koncentracijos (DLK) didinimas yra pagrįstas tik poreikiu laikytis norminių verčių Brazilijoje, ir į jas neįtrauktas joks argumentas dėl lufenurono ilgalaikio kaupiamojo poveikio reprodukciniam toksiškumui, neurotoksiško poveikio vystymuisi ir jo imunotoksiniam potencialui jį prarijus;

1.  prieštarauja Komisijos reglamento projekto priėmimui;

2.  mano, kad šis Komisijos reglamento projektas nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 396/2005 tikslu ir turiniu;

3.  mano, kad Komisijos reglamento projektu viršijami Reglamente (EB) Nr. 396/2005 nustatyti įgyvendinimo įgaliojimai; pažymi, kad Reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad reikėtų nustatyti žemiausią realiai įmanomą kiekvieno pesticido DLK ribą siekiant apsaugoti pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, vaikus ir dar negimusius kūdikius;

4.  pažymi, kad remiantis Komisijos reglamentu, dabartinė lufenurono DLK padidėtų nuo 0,01 mg/kg iki 0,30 mg/kg greipfrutuose ir nuo 0,01 mg/kg iki 0,02 mg/kg cukranendrėse;

5.  pažymi, kad naujausioje mokslinėje ataskaitoje pateikta išvada, kad lufenuronas gali sukelti teratogeninį poveikį ir histopatologinių pokyčių žiurkių kepenims ir inkstams, ir tai rodo, kad galėtų būti keliamas pavojus besilaukiančioms moterims ir jų dar negimusiems vaikams(12);

6.  pažymi, kad insekticidų poveikis sukelia biocheminių pokyčių, įskaitant oksidacinį stresą, ir kad cheminių teršalų poveikis motinų aplinkai neseniai nurodytas kaip antra pagal svarbą kūdikių mirtingumo priežastis besivystančiose šalyse(13);

7.  pakartoja, kad pesticidų poveikis kelioms kartoms yra nepakankamai tyrinėjamas ir kad pesticidų poveikis žmonėms nėštumo laikotarpiu yra retai tyrinėjamas; pabrėžia, kad esama vis daugiau įrodymų dėl pakartotinio poveikio vaidmens gyvenimo pradžioje;

8.  teigia, kad lufenurono DLK turėtų išlikti žemiausio lygio;

9.  mano, kad sprendimas padidinti lufenurono DLK negali būti pagrįstas, nes turima nepakankamai įrodymų, kad pavojus besilaukiančioms moterims ir jų dar negimusiems vaikams bei maisto saugai yra priimtinas;

10.  prašo Komisijos atsiimti savo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą, laikantis atsargumo principo;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 70, 2005 3 16, p. 1. (2) OL L 309, 2009 11 24, p. 71. (3) EFSA pagrįsta nuomonė dėl lufenurono leidžiamojo importo nuokrypio įvairiose augalinėse ir gyvūninėse prekėse, EFSA Journal 2020 m., 18(8):6228, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2020.6228. (4) EFSA pagrįsta nuomonė dėl nustatytos didžiausios leidžiamosios lufenurono liekanų koncentracijos peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį, EFSA Journal 2017 m., 15(1):4652, https://doi.org/10.2903/j.efsa.2016.4652. (5) EFSA mokslinė ataskaita dėl išvadų, susijusių su aktyviosios medžiagos pesticido lufenurono rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros, EFSA Journal 2009 m., 7(6):189, https://doi.org/10.2903/j.efsa.2009.189r. (6) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (7) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1). (8) R. Altenburger, U. Gündel, S. Rotter, C. Vogs, M. Faust, T. Backhaus, „Establishment of a concept for comparative risk assessment of plant protection products with special focus on the risks to the environment“, 47 tekstas, 2017 m., ataskaita Nr. (UBA-FB) 002256/ENG, https://www.umweltbundesamt.de/sites/default/files/medien/1410/publikationen/2017-06-07_texte_47-2017_umweltrisiken-pflanzenschutzmittel.pdf. (9) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1). (10) UNEP/POPS/POPRC.8/INF/29. (11) COM(2020)0381. (12) W. T. Basal, T. Rahman. A. Ahmed, A. A. Mahmoud, A. R. Omar, „Lufenuron induces reproductive toxicity and genotoxic effects in pregnant albino rats and their fetuses“, Mokslinės ataskaitos, 2020 m., 10:19544, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7658361/. (13) C. Cremonese, C. Freire, A. Machado De Camargo, J. Silva De Lima, S. Koifman, A. Meyer, „Pesticide consumption, central nervous system and cardiovascular congenital malformations in the South and Southeast region of Brazil“, International Journal of Occupational Medicine and Environmental Health, 2014 m., 27(3), p. 474–86, https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24847732/.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos reglamento, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios acekvinocilo, S-metilacibenzolaro, Bacillus subtilis (padermė IAB/BS03), emamektino, flonikamido, flutolanilo, fosetilo, imazamokso ir oksatiapiprolino liekanų koncentracijos tam tikruose produktuose arba ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II, III ir IV priedai, projekto (D063854/04 – 2021/2608(RPS))

P9_TA(2021)0133 B9-0222/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios acekvinocilo, S-metilacibenzolaro, Bacillus subtilis (padermė IAB/BS03), emamektino, flonikamido, flutolanilo, fosetilo, imazamokso ir oksatiapiprolino liekanų koncentracijos tam tikruose produktuose arba ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II, III ir IV priedai, projektą (D063854/04),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB(1), ir ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 1 dalies a punktą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 18 d. pateiktą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 27 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) priimtą pagrįstą nuomonę, kuri paskelbta 2019 m. rugpjūčio 2 d.(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 17 d. EFSA priimtą pagrįstą nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. rugsėjo 25 d.(4),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 29 d. EFSA priimtą pagrįstą nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. rugsėjo 18 d.(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 18 d. EFSA priimtą išvadą, kuri paskelbta 2010 m. gegužės 7 d.(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 5 d. Europos cheminių medžiagų agentūros Rizikos vertinimo komiteto nuomonę(7),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5a straipsnio 3 dalies b punktą ir 5a straipsnio 5 dalį(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.  kadangi 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatu „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“(9) skatinamas „visuotin[is] perėjim[as] prie tvarių žemės ūkio maisto produktų sistemų, vadovau[jantis] šios strategijos ir darnaus vystymosi tikslais“;

B.  kadangi flonikamidas yra selektyvus, sisteminis insekticidas, kuris veikia sutrikdydamas vabzdžių maitinimąsi, judėjimą ir kitą elgseną, ir dėl to vabzdžiai nesimaitina, dehidratuoja ir galiausiai žūsta(10);

C.  kadangi flonikamido, kaip veikliosios medžiagos, patvirtinimo galiojimo laikotarpis buvo pratęstas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/2069(11);

D.  kadangi Europos cheminių medžiagų agentūros Rizikos vertinimo komitetas savo 2013 m. birželio 5 d. nuomonėje(12) praneša apie eksperimentų su žiurkėmis, kuriuos atlikus nustatytas padidėjęs placentos svoris, vėlyvas makšties atsidarymas, sumažėjęs gimdos ir kiaušidžių svoris, sumažėjęs estradiolio ir padidėjęs liuteinizuojančio hormono (LH) kiekis, rezultatus, tačiau mano, kad jie yra nesusiję arba nesvarbūs; kadangi valstybės narės (Danijos) kompetentinga institucija pastebi „aiškų poveikį, lemiantį netaisyklingą triušių vidaus organų vystymąsi ir pasireiškiantį veikiant ne patelei toksiškam kiekiui“(13);

E.  kadangi 2020 m. gruodžio 14 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūros (angl. Environmental Protection Agency, EPA) Preliminariame sprendime dėl registracijos peržiūros (Nr. 7436) dėl flonikamido nustatyta, kad „neturint aukštesnės pakopos duomenų apie apdulkintojus, negalima atlikti išsamesnio bitėms kylančios rizikos vertinimo“, kad „turimas I pakopos ūminio peroralinio toksiškumo tyrimas netiko kiekybinio naudojimo tikslais, o II ir III pakopų apdulkintojų tyrimų, susijusių su flonikamidu, šiuo metu nėra“ ir kad „ reikalavimai, susiję su ūminio peroralinio toksiškumo suaugusioms naminėms bitėms bandymu ir II bei III pakopos duomenimis apie namines bites (t. y. pusiau natūraliomis ir (arba) natūraliomis sąlygomis atliekamais tyrimais), vis dar nevykdomi“(14);

F.  kadangi Kalifornijos generalinis patarėjas teisės klausimais Xavier Becerra savo 2020 m. lapkričio 2 d. pastabose(15) dėl Preliminaraus sprendimo dėl registracijos peržiūros kritiškai vertina tai, jog EPA neturi pakankamos informacijos, kad galėtų apibūdinti flonikamido keliamą pavojų apdulkintojams;

G.  kadangi generalinis patarėjas teisės klausimais, pažymėdamas EPA ekologinės rizikos vertinimą, taip pat paaiškina, kad į naują lėtinės rizikos suaugusioms naminėms bitėms tyrimą įtrauktas pratęstas stebėjimo laikotarpis, per kurį siekiama užfiksuoti flonikamido uždelstą toksiškumą, nes dažnai poveikis pastebimas tik praėjus kelioms dienoms, kai vabzdžiai jau būna badavę; kadangi atlikus naują tyrimą nustatyta, kad flonikamidas yra itin toksiškas suaugusioms bitėms; kadangi, remdamasi šiais rezultatais, EPA nustatė, kad dėl registruoto flonikamido naudojimo bičių gaunamas flonikamido kiekis 17–51 karto viršija ribą, nuo kurios jos patiria didelę žalą; kadangi pratęstu stebėjimo laikotarpiu bičių mirtingumas, esant bet kokiai bandomajai koncentracijai, priklausomai nuo dozės ir toliau didėjo; kadangi iki pratęsto stebėjimo laikotarpio pabaigos mirtingumo rodikliai su flonikamidu susijusiose tyrimo grupėse nesistabilizavo;

H.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje atsargumo principas įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių Sąjungos principų;

I.  kadangi SESV 168 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“;

J.  kadangi Direktyvoje 2009/128/EB siekiama tausiojo pesticidų naudojimo Sąjungoje sumažinant pesticidų naudojimo keliamus pavojus ir poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, skatinant naudoti integruotąją kenkėjų kontrolę ir alternatyvias koncepcijas ar metodus, pvz., nechemines pesticidų alternatyvas;

K.  kadangi nustatant didžiausias leidžiamąsias liekanų koncentracijas (DLK) reikia atsižvelgti į kumuliacinį ir sinerginį poveikį ir itin svarbu skubiai parengti tinkamus šio vertinimo metodus;

L.  kadangi pagal Komisijos reglamentą didžiausios leidžiamosios flonikamido liekanų koncentracijos padidėtų nuo 0,03 mg/kg, o tai atitinka dabartinę radimo ribą, iki 0,7 mg/kg braškėms, 1 mg/kg gervuogėms ir avietėms, 0,7 mg/kg erškėtuogėms, šilkmedžio uogoms, gudobelės vaisiams ir (arba) pietinės gudobelės vaisiams, šeivamedžio uogoms ir kitiems mažiems vaisiams ir uogoms, 0,8 mg/kg mėlynėms, spanguolėms, serbentams, agrastams, 0,3 mg/kg bendrai kitiems šakniavaisiams ir gumbavaisiams, bet iki 0,6 mg/kg ridikėliams, 0,07 mg/kg salotoms ir salotiniams augalams ir 0,8 mg/kg ankštiniams augalams;

1.  prieštarauja Komisijos reglamento projekto priėmimui;

2.  mano, kad šis Komisijos reglamento projektas nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 396/2005 tikslu ir turiniu;

3.  pripažįsta, kad EFSA kuria kaupiamosios rizikos vertinimo metodus, tačiau taip pat pažymi, kad pesticidų ir liekanų kaupiamojo poveikio vertinimo problema žinoma jau dešimtmečius; todėl prašo EFSA ir Komisijos spręsti šią problemą ypatingos skubos tvarka;

4.  mano, kad flonikamido DLK ir toliau turėtų būti 0,03 mg/kg;

5.  prašo Komisijos atsiimti savo reglamento projektą ir pateikti komitetui naują projektą;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 70, 2005 3 16, p. 1. (2) OL L 309, 2009 11 24, p. 71. (3) EFSA pagrįsta nuomonė dėl nustatytos didžiausios leidžiamosios flonikamido koncentracijos braškėse ir kitose uogose keitimo, EFSA Journal, 2019 m., 17(7):5745, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5745. (4) EFSA pagrįsta nuomonė dėl nustatytos didžiausios leidžiamosios flonikamido liekanų koncentracijos įvairiuose kultūriniuose augaluose keitimo, EFSA Journal, 2018 m., 16(9):5410, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5410. (5) EFSA pagrįsta nuomonė dėl nustatytos didžiausios leidžiamosios flonikamido liekanų koncentracijos įvairiuose šakniavaisiuose keitimo, EFSA Journal, 2018 m., 16(9):5414, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5414. (6) EFSA išvada dėl veikliosios medžiagos flonikamido rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros, EFSA Journal, 2010 m.; 8(5):1445, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/1445. (7) 2013 m. birželio 5 d. Rizikos vertinimo komiteto nuomonė, kurioje siūloma ES lygmeniu suderinti flonikamido klasifikavimą ir ženklinimą, https://echa.europa.eu/documents/10162/0916c5b3-fa52-9cdf-4603-2cc40356ed95. (8) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. (9) COM(2020)0381. (10) https://www.regulations.gov/document/EPA-HQ-OPP-2014-0777-0041 (11) 2017 m. lapkričio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2069, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų flonikamido (IKI-220), metalaksilo, penoksulamo ir prokvinazido patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 295, 2017 11 14, p. 51). (12) 2013 m. birželio 5 d. Rizikos vertinimo komiteto nuomonė, kurioje siūloma ES lygmeniu suderinti flonikamido klasifikavimą ir ženklinimą, https://echa.europa.eu/documents/10162/0916c5b3-fa52-9cdf-4603-2cc40356ed95. (13) 2013 m. birželio 5 d. Rizikos vertinimo komiteto nuomonės, kurioje siūloma ES lygmeniu suderinti flonikamido klasifikavimą ir ženklinimą, 2 priedas https://echa.europa.eu/documents/10162/1e59e8be-0905-5fc1-8e76-a35628fa5833. (14) Registracijos numeris EPA-HQ-OPP-2014-0777, https://www.regulations.gov/document/EPA-HQ-OPP-2014-0777-0041, p. 13 ir p. 18. (15) https://oag.ca.gov/sites/default/files/FINAL%20Flonicamid%20PID%20Comment%‌20Letter.pdf

Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2021 m. kovo 24 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2008 dėl žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo nagrinėjimo (C(2021)01603 – 2021/2616(DEA))

P9_TA(2021)0134 B9-0226/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1234/2008 dėl žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo nagrinėjimo (C(2021)01603),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. kovo 9 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto 2021 m. balandžio 16 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus(1), ypač į jos 23b straipsnį ir 121a straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004, nustatantį Sąjungos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantį Europos vaistų agentūrą(2), ypač į jo 16a straipsnio 3 dalį ir į 87b straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2021 m. balandžio 27 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi Komisijos reglamente (EB) Nr. 1234/2008(3) nustatomos žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo nagrinėjimo nuostatos;

B.  kadangi remdamasi Europos vaistų agentūros moksliniu vertinimu Komisija yra leidusi naudoti kelias vakcinas nuo COVID-19;

C.  kadangi siekiant užtikrinti, kad vakcinos nuo COVID-19, kurias leista naudoti, ir toliau būtų veiksmingos, gali reikėti jas modifikuoti keičiant sudėtį, kad jos galėtų užtikrinti apsaugą nuo naujų ar kelių atsiradusių padermių per šią pandemiją ar apskritai;

D.  kadangi Komisija 2021 m. vasario 17 d. komunikate „HERA inkubatorius. Bendrai numatyti COVID-19 atmainų grėsmę“(4) paskelbė keletą priemonių, kurių būtų imtasi siekiant veiksmingai atsižvelgti į padėtį, jei naujos COVID-19 viruso atmainos imtų daryti įtaką kovai su dabartine pandemija; kadangi paskelbtos priemonės apima dabartinės reguliavimo procedūros pakeitimą, kad būtų galima greičiau patvirtinti patobulintas vakcinas nuo naujų COVID-19 atmainų;

E.  kadangi 2021 m. kovo 24 d., Komisijai perdavus Parlamentui deleguotąjį reglamentą, prasidėjo trijų mėnesių tikrinimo laikotarpis, per kurį Parlamentas gali paprieštarauti dėl to deleguotojo reglamento;

F.  kadangi Komisijos deleguotajame reglamente nustatyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, kai trūksta tam tikrų farmacinių, ikiklinikinių ar klinikinių duomenų, Komisija gali išimties tvarka laikinai pritarti vakcinos nuo žmogaus gripo ar vakcinos nuo žmogaus koronaviruso rinkodaros leidimo sąlygų keitimui; kadangi pritarus tokiam sąlygų keitimui, rinkodaros leidimo turėtojas per atitinkamos institucijos nustatytą laikotarpį pateikia trūkstamus farmacinius, ikiklinikinius ir klinikinius duomenis;

G.  kadangi pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą rinkodaros leidimo turėtojo prašymas dėl sąlygų keitimo bus analizuojamas remiantis pradiniu duomenų rinkiniu, kurį po patvirtinimo rinkodaros leidimo turėtojas papildys papildomais duomenimis, todėl reguliavimo institucijoms ir vakcinų kūrėjams reguliavimo procesas taps paprastesnis ir lengvesnis;

H.  kadangi Komisijos deleguotasis reglamentas turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 26 d., siekiant užtikrinti, kad vakcinų kūrėjai, kurie pradeda tobulinti COVID-19 vakcinas nuo viruso atmainų, taip pat reguliavimo institucijos galėtų visapusiškai pasinaudoti pritaikyta sistema;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 311, 2001 11 28, p. 67. (2) OL L 136, 2004 4 30, p. 1. (3) 2008 m. lapkričio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1234/2008 dėl žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo nagrinėjimo (OL L 334, 2008 12 12, p. 7). (4) COM(2021)0078.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma vidaus rinkos, įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo, augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srities ir Europos statistikos programa (Bendrosios rinkos programa) ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014 bei (ES) Nr. 652/2014 (14281/1/2020 – C9-0133/2021 – 2018/0231(COD))

P9_TA(2021)0135 A9-0142/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (14281/1/2020 – C9‑0133/2021),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0441) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9‑0142/2021),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 40. (2) OL C 86, 2019 3 7, p. 259. (3) 2019 2 12 priimti tekstai, P8_TA(2019)0073.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 (05532/1/2021 – C9-0139/2021 – 2018/0202(COD))

P9_TA(2021)0136 A9-0140/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05532/1/2021 – C9‑0139/2021),

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

—  atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2021)0196),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0380) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9‑0140/2021),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 82. (2) OL C 86, 2019 3 7, p. 239. (3) OL C 411, 2020 11 27, p. 300.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013 ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014 (06833/1/2020 – C9-0144/2021 – 2018/0207(COD))

P9_TA(2021)0137 A9-0144/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (06833/1/2020 – C9‑0144/2021),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0383) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9‑0144/2021),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pritaria Europos Parlamento ir Tarybos bendrai deklaracijai, pridėtai prie šios rezoliucijos;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

5.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas kartu su susijusia Europos Parlamento ir Tarybos deklaracija būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

PRIEDAS

Europos Parlamento ir Tarybos bendra deklaracija dėl Sąjungos vertybių paprogramės finansavimo 2021 m.

Nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams, teisėkūros institucijos susitaria, kad Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos Sąjungos vertybių paprogramei nuo 2021 m. sausio 1 d. turėtų būti teikiamas reikšmingas finansavimas.

Teisėkūros institucijos prašo Komisijos imtis atitinkamų veiksmų, kad šis tikslas būtų pasiektas, visų pirma, įvertinti lankstumo priemonių naudojimą remiantis 2021 m. metinio ES biudžeto teisiniu pagrindu, laikantis DFP reglamente nustatytų pasinaudojimo kriterijų.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 178. (2) OL C 461, 2018 12 21, p. 196. (3) 2019 4 17 priimti tekstai, P8_TA(2019)0407.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Teisingumo programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1382/2013 (06834/1/2020 – C9-0138/2021 – 2018/0208(COD))

P9_TA(2021)0138 A9-0146/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (06834/1/2020 – C9-0138/2021),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0384) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingi komitetai patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9‑0146/2021),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 178. (2) 2019 4 17 priimti tekstai, P8_TA(2019)0097.

2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013, (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES (14312/1/2020 – C9-0140/2021 – 2018/0236(COD))

P9_TA(2021)0139 A9-0141/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (14312/1/2020 – C9‑0140/2021),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0447) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9‑0141/2021),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 51. (2) OL C 86, 2019 3 7, p. 365. (3) Priimti tekstai, 2019 4 17, P8_TA(2019)0402.