Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2020/2112(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A9-0239/2021

Pateikti tekstai :

A9-0239/2021

Debatai :

PV 05/10/2021 - 14
CRE 05/10/2021 - 14

Balsavimas :

PV 06/10/2021 - 12
PV 07/10/2021 - 2

Priimti tekstai :

P9_TA(2021)0413

Priimti tekstai
PDF 222kWORD 66k
Ketvirtadienis, 2021 m. spalio 7 d. - Strasbūras
Arktis: galimybės, problemos ir saugumo iššūkiai
P9_TA(2021)0413A9-0239/2021

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Arkties regiono: galimybės, susirūpinimą keliantys klausimai ir saugumo uždaviniai (2020/2112(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, ypač į jos 21, 22, 34 ir 36 straipsnius, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo penktą dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl Arkties regiono valdymo(1), 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje(2), 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES Arkties strategijos(3), 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl integruotos Europos Sąjungos Arkties politikos(4), 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl diplomatijos klimato srityje(5) ir 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties(6),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, kurią 2007 m. gruodžio 13 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą(7),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“ (COM(2008)0763), į 2012 m. birželio 26 d. bendrą komunikatą „Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimas. Nuo 2008 m. padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“ (JOIN(2012)0019) ir 2016 m. balandžio 27 d. bendrą komunikatą „Integruota Europos Sąjungos Arkties politika“ (JOIN(2016)0021),

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Delegacijos bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis klausimais bei ryšiams su Šveicarija ir Norvegija, taip pat ES ir Islandijos jungtiniame parlamentiniame komitete ir Europos ekonominės erdvės (EEE) jungtiniame parlamentiniame komitete (DEEA) rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. sausio mėn. viešų konsultacijų dėl ES Arkties politikos rezultatų santrauką,

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją(8) ir 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą (COM(2019)0640) dėl Europos žaliojo kurso,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. per 21-ąją JTBKKK šalių konferenciją Paryžiuje priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas Arkties klausimais, 2014 m. gegužės 12 d. išvadas dėl su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimo, 2016 m. birželio 20 d. išvadas dėl Arkties regiono, 2019 m. lapkričio 21 d. išvadas „Kosmoso srities sprendimai tvarumui Arktyje užtikrinti“ ir 2019 m. gruodžio 9 d. išvadas dėl ES Arkties politikos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl čiabuvių tautų ir 2016 m. spalio 17 d. bendrą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES išorės politikos dėl čiabuvių tautų įgyvendinimas“ (SWD(2016)0340),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“ (COM(2008)0763),

–  atsižvelgdamas į penkių Arkties pakrantės valstybių (Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Kanados, Norvegijos ir Danijos) priimtą Ilulisato deklaraciją, kuri paskelbta 2008 m. gegužės 28 d. ir dar kartą patvirtinta 2018 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į tai, kad įsteigta Baltijos jūros valstybių taryba (BJVT) ir Barenco jūros Europos ir Arkties taryba (angl. BEAC),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimą 2014/137/ES dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į nacionalines Arkties strategijas, visų pirma Arkties regiono valstybių, t. y. Danijos Karalystės, Švedijos ir Suomijos, taip pat kitų ES ir EEE valstybių narių strategijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos jūrų saugumo strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Komisijos paskelbtą Europos kosmoso strategiją (COM(2016)0705),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS), sudarytą 1982 m. gruodžio 10 d. ir įsigaliojusią 1994 m. lapkričio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 3 d. Susitarimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje (CAO žvejybos susitarimas),

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl Šiaurės ir Rytų Atlanto zonos aplinkos apsaugos (OSPAR),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės jūrų organizacijos priimtą Tarptautinį laivybos poliariniuose vandenyse kodeksą (Poliarinį kodeksą),

–  atsižvelgdamas į 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija) su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu ir 1997 m. protokolu, 1978 m. Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų su pakeitimais, padarytais 1995 m. ir 2010 m., 1972 m. Konvenciją dėl tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių, 1965 m. Konvenciją dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencija) ir 1979 m. Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1920 m. vasario 9 d. Svalbardo sutartį (anksčiau – Sutartį dėl Špicbergeno salyno),

–  atsižvelgdamas į 1996 m. rugsėjo 19 d. Otavos deklaraciją, kuria įsteigiama Arkties taryba,

–  atsižvelgdamas į pareiškimus, priimtus Šiaurės dimensijos parlamentiniame forume, kuris 2019 m. lapkričio mėn. vyko Budėje (Norvegija), 2017 m. lapkričio mėn. – Briuselyje, 2015 m. gegužės mėn. vyko Reikjavike (Islandija), 2013 m. lapkričio mėn. – Archangelske (Rusija), 2011 m. vasario mėn. – Trumsėje (Norvegija) ir 2009 m. rugsėjo mėn. – Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į tris teisiškai privalomus susitarimus, dėl kurių vyko Arkties sąjungos prižiūrimos derybos, būtent 2011 m. susitarimą dėl bendradarbiavimo aeronautinės ir jūrinės paieškos ir gelbėjimo Arktyje klausimais, 2013 m. susitarimą dėl bendradarbiavimo pasirengimo jūrų taršai nafta didinimo ir reagavimo į ją Arkties regione ir 2017 m. susitarimą dėl tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo didinimo Arkties regione,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 13 ir14 d. vykusios 14-osios nuolatinio Arkties regiono šalių parlamentų narių komiteto konferencijos pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Komisijos komunikatą „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“ (COM(2020)0474),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. Umeo (Švedija) vykusį ES Arkties forumą,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitas, visų pirma jos Specialiąją ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos kintant klimatui ir Specialiąją ataskaitą dėl pasaulio klimato atšilimo 1,5°C,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 21 d. paskelbtą Arkties suinteresuotųjų subjektų konsultacijų, kuriomis siekta nustatyti svarbius investavimo prioritetus Arktyje ir būdus geriau integruoti būsimas regionui skirtas ES finansavimo programas, apibendrinamąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. liepos mėn. Europos politinės strategijos centro pranešimą „Vaikščiojimas plonu ledu. Darni ES Arkties strategija“,

–  atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutartį, Varšuvos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo komunikatą, kurį paskelbė valstybių ir vyriausybių vadovai, dalyvavę 2016 m. liepos 8 ir 9 d. Varšuvoje vykusiame Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime, ir NATO generalinio sekretoriaus paskirtos svarstymų grupės ataskaitą „2030 m. NATO: vieningi naujojoje eroje“,

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0239/2021),

A.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais Arktis yra taikos regionas, kuriame tvyro maža įtampa ir aštuonios Arkties regiono valstybės, t. y. Danija, Švedija, Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos, vykdo konstruktyvų tarptautinį bendradarbiavimą; kadangi dėl to Arkties regiono valstybės ir tarptautinė bendruomenė turėtų išlaikyti tokią padėtį ir toliau rodyti politinę valią bendradarbiauti ir spręsti ginčytinus klausimus pagal tarptautinę teisę;

B.  kadangi regiono geopolitinė svarba didėja, o Arkties ateitis ir pasauliniai iššūkiai, su kuriais susiduria Arkties regionas ir kurie apima ne tik Arkties vandenyno pakrantės valstybės, reikalauja daugiapakopio valdymo, todėl reikia regioninio bendradarbiavimo ir tarptautinių sprendimų; kadangi esama tiesioginės Arkties regiono geopolitikos bei saugumo ir jo aplinkosauginės situacijos sąsajos ir tam, savo ruožtu, didelę įtaką daro žmogaus veiklos padariniai kitose planetos vietose;

C.  kadangi pasitvirtino, kad visapusiškas Arkties regiono valdymo modelis, kuris daugiausia grindžiamas tarptautine teise, yra veiksmingas ir patikimas; kadangi pasitvirtino, kad bendradarbiavimas yra naudingiausias Arkties regiono valstybių santykių kūrimo būdas;

D.  kadangi dabartinė Arkties regiono valdymo sistema, kurios pagrindą sudaro Arkties taryba, pastaruosius 25 metus labai prisidėjo prie regiono stabilumo; kadangi Arkties taryba yra pagrindinis bendradarbiavimo Arkties regione forumas, o jos darbo grupės veikia kaip teigiamo ir konstruktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo arena;

E.  kadangi Arkties tarybos darbas itin svarbus siekiant užtikrinti taikų ir konstruktyvų Arkties regiono valstybių bendradarbiavimą, kuris paskatino šias valstybes sudaryti kelis privalomus susitarimus; kadangi anksčiau pasauliniai geopolitiniai konfliktai iš esmės nedarė poveikio Arkties regionui, tačiau jo karinė svarba ir geopolitinis strateginis vaidmuo didėja; kadangi Arkties regiono saugumas ir politika tapo dar labiau susiję su pasauliniais klausimais, nes pokyčiai už Arkties regiono ribų veikiausiai turės padarinių Arkties regiono valstybėms ir atvirkščiai, ir kadangi tapo dar svarbiau vengti šalutinio kituose regionuose tvyrančios geopolitinės įtampos ir konfliktų poveikio Arkties regionui;

F.  kadangi ES visapusiškai remia Arkties tarybos įsipareigojimą užtikrinti Arkties regiono gyventojų gerovę, darnų regiono vystymąsi ir Arkties regiono aplinkos apsaugą, įskaitant ekosistemų būklę, biologinės įvairovės išsaugojimą bei atkūrimą ir gamtos išteklių apsaugą bei tvarų jų valdymą;

G.  kadangi ES jau seniai propaguoja glaudų bendradarbiavimą Arkties regione ir jau dešimtmečius yra susijusi su Arkties regionu, dalyvaudama Šiaurės dimensijos politikoje su Rusija, Norvegija ir Islandija, dalyvaudama Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) steigimo veikloje, bendradarbiaudama Barenco jūros Europos ir Arkties regione, ypač Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje ir Barenco jūros regioninėje taryboje, plėtodama strateginę partnerystę su Kanada ir JAV, taip pat dalyvaudama kaip aktyvi de facto stebėtoja Arkties taryboje; kadangi ES Europos Arkties regiono plėtrai ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skyrė daugiau kaip 1 mlrd. EUR;

H.  kadangi tarptautinis dalyvavimas ir bendradarbiavimas Arkties regione yra grindžiamas tarptautine teise; kadangi visų pirma reikėtų dar kartą patvirtinti ir sustiprinti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvencijų, kurios yra tarptautinio bendradarbiavimo ir veiksmų, kurių imamasi sprendžiant su Arkties vandenynu susijusius klausimus, pagrindas, vaidmenį; kadangi UNCLOS nustato teisinę sistemą, pagal kurią turi būti vykdoma visa veikla vandenynuose ir jūrose, pakrantės valstybėms suteikiamos ekonominės teisės jų išskirtinėse ekonominėse zonose, taip pat jų kontinentiniuose šelfuose, taip pat nustato, kad atvira jūra nepriklauso jokios valstybės suverenitetui; kadangi Arkties vandenyno pakrantės valstybės Ilulisato deklaracijoje patvirtino, kad jos, valdydamos Arkties vandenyną, laikysis tarptautinės teisės, visų pirma Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS); kadangi Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) nustato pasaulinius tarptautinės laivybos saugos, saugumo ir aplinkosauginio veiksmingumo standartus;

I.  kadangi itin didelis klimato kaitos ir biologinės įvairovės būklės blogėjimas, įskaitant kylančią temperatūrą, ledo būklės pokyčius, gaisrus, kylantį jūros lygį, besikeičiančias oro sąlygas, invazines svetimas rūšis, didelį biologinės įvairovės nykimą ir amžinojo įšalo tirpimą, daro didelį poveikį Arkčiai ir šis poveikis vis didėja, o tai veikia visą planetą, tačiau kelia grėsmę ir vietos infrastruktūrai; kadangi vietos prisitaikymo strategijų ir Arkties ekosistemos apsaugos klausimai negali būti sprendžiami atskirai nuo visuotinių veiksmų klimato srityje ir toks bendradarbiavimas yra grindžiamas Paryžiaus susitarimo įgyvendinimu;

J.  kadangi tam tikrose Arkties regiono vietose yra didžiausia plastiko šiukšlių koncentracija pasaulyje, tai jau kenkia Arkties regiono gyvūnų rūšims ir kelia maisto grandinių tinklo užteršimo pavojų ir galiausiai pakenks žmonėms;

K.  kadangi nerimą keliančią Arkties ledynų tirpimo spartą lemia klimato kaita ir daugiausia už Arkties regiono ribų atsiradę veiksniai; kadangi klimato kaitą reikėtų vertinti kaip grėsmės daugiklį, sustiprinantį esamas tendencijas, įtampą ir nestabilumą;

L.  kadangi tirpstantys Arkties ledynai ir dėl to kylantis jūros lygis turėtų sunkių padarinių aplinkai, ekonomikai ir žmonių saugumui visame pasaulyje; kadangi dėl tirpstančio Grenlandijos ledyno visame pasaulyje jūros lygis galėtų pakilti iki 7,2 m ir dėl to daugybė regionų visoje planetoje atsidurtų po vandeniu; kadangi kai kurie Arkties regiono gyventojai jau dabar patiria tirpstančių ledynų padarinius, todėl susidarė migracijos srautai; kadangi dėl tirpstančio Grenlandijos ledyno taip pat kinta biologinė įvairovė;

M.  kadangi, be kitų įvairių grėsmių, kurios Arkties regionui kyla dėl žmogaus veiklos, ypač didelį susirūpinimą kelią amžinojo įšalo tirpimas; kadangi amžinasis įšalas apima 24 proc. Šiaurės pusrutulio žemės, visų pirma didelius plotus Šiaurės Rusijoje; kadangi amžinajame įšale yra didelis kiekis pavojingo metano ir CO2 ir jam tirpstant į aplinką išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios prisideda prie visuotinio atšilimo; kadangi amžinojo įšalo tirpimas gali pakeisti ekosistemas ir nenumatytai paveikti saugumą;

N.  kadangi, nors Arkties regiono problemas daugiausia lemia pasaulinė klimato kaita ir veikla už Arkties regiono ribų, klimato kaitos poveikis yra ypač pastebimas Arktyje, nes Arkties regionas šyla tris kartus sparčiau nei pasaulio vidurkis ir Arkties jūrų ledas tirpsta precedento neturinčiu greičiu, o tai turi itin didelį socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį poveikį ne tik šiame regione, bet ir visame pasaulyje; kadangi šis poveikis keičia regioninę ekosistemą, geografiją ir ekonomiką, nes gali atverti naujus transporto maršrutus, skatinti prekybą, sudaryti sąlygas naudotis retais gamtos ištekliais ir intensyvinti mokslinių tyrimų veiklą, žvejybą ir turizmą; kadangi kai kurie iš šių pokyčių suteikia didžiulį technologiniu požiūriu pažangios, aplinką tausojančios ir tvarios ekonominės plėtros potencialą; kadangi už šiuos Arkties regiono patiriamus sunkumus, visų pirma klimato kaitą, atsakingas visas pasaulis; kadangi ES turėtų imtis veiksmų šioms problemoms spręsti ir pati prisiimti įsipareigojimus, taip pat teikti pagalbą kitiems;

O.  kadangi sudėtinga sustabdyti ir valdyti žmogaus sukeltas ekologines katastrofas, visų pirma įvykstančias išgaunant naftą ir kitus Arkties išteklius, taip pat jų žalos panaikinimas gali brangiai kainuoti; kadangi didžiausias naftos išsiliejimas Arktyje įvyko 2020 m. gegužės mėn. Sibire, kai per 20 000 tonų dyzelino išsiliejo į aplinkinę žemę ir vandens kelius netoli Rusijos miesto Norilsko; valymo darbai vis dar vykdomi;

P.  kadangi daugiausia pašalinis klimato kaitos poveikis Arktyje ir geopolitinės konkurencijos atsinaujinimas regione sunkina darnų vystymąsi ir tradicinių pragyvenimo šaltinių išsaugojimą pažeidžiamoje Arkties regiono aplinkoje, taip pat gali daryti poveikį regiono saugumui ir tvariam ekonominiam vystymuisi;

Q.  kadangi regiono geoekonominė svarba sparčiai didėja dėl augančio susidomėjimo jo turtingais ir gausiais gamtos ištekliais, įskaitant ypatingos svarbos žaliavas, jo atsirandančių naujų jūrų maršrutų ir jo jūrų transporto potencialo; kadangi Arkties regiono valstybės, nors ir turi teisę naudoti išteklius savo teritorijose, taip pat privalo tai daryti atsakingai; kadangi Arkties išteklių žvalgymas ir naudojimas kelia didelį pavojų regiono pažeidžiamoms ekosistemoms ir vietos gyventojams; kadangi 2019 m. ES ir Jungtinė Karalystė importavo didelę dalį Arkties regiono valstybių energijos, metalų, mineralų ir žuvies eksporto;

R.  kadangi dėl tirpstančio ledo atsiranda Šiaurės vakarų jūrų kelias, Šiaurės jūrų maršrutas ir būsimas poliarinis jūrų maršrutas; kadangi Arkties regiono gamtos ištekliai iš esmės priklauso nacionalinei Arkties regiono valstybių jurisdikcijai ir šių išteklių nuosavybė yra neginčytina; kadangi dėl poreikio rengti ir rasti tvarius energijos gamybos ir transporto sprendimus padidėjo retųjų žemių elementų paklausa, daug dėmesio pradėta skirti iš esmės neeksploatuojamiems Arkties gamtos ištekliams; kadangi Arkties regione esama gausių retųjų žemių elementų išteklių; kadangi šiuo metu 90 proc. pasaulinės retųjų žemių elementų gamybos vykdoma Kinijoje;

S.  kadangi pagrindinė atsakomybė už Arkties darnų vystymąsi tenka Arkties valstybėms, tačiau neįmanoma paneigti didelio išorės veiksnių poveikio, ir dėl to tarptautinė bendruomenė privalo dėti visas pastangas, kad apsaugotų Arkties regioną ir užtikrintų jo stabilumą ir saugumą;

T.  kadangi poliarinio rato Arktyje gyvena daugiau kaip keturi milijonai žmonių, įskaitant daugiau kaip 40 skirtingų čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių ir pusę milijono ES piliečių; kadangi vienintelė pripažinta ES čiabuvių tauta – samiai – gyvena Suomijos ir Švedijos arktiniuose regionuose, taip pat Norvegijoje ir Rusijoje; kadangi čiabuvių tautos ir vietos bendruomenės gali būti gyvybiškai svarbios siekiant tvaraus gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo; kadangi demografija yra svarbi regiono plėtrai;

U.  kadangi bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje dabar kaip niekad svarbus sprendžiant problemas, kylančias dėl smarkiai blogėjančios aplinkos būklės ir klimato kaitos;

V.  kadangi ES, vykdydama programą „Horizontas 2020“, Arkties regiono moksliniams tyrimams skyrė daugiau kaip 200 mln. EUR;

W.  kadangi ES pagal ES pasaulinę strategiją ir ES jūrų saugumo strategiją yra įsipareigojusi siekti atviro ir saugaus pasaulinio jūrų sektoriaus;

X.  kadangi ES veikla, susijusi su Arktimi, grindžiamas istorija, geografija, ekonomika ir moksliniais tyrimais; kadangi reikėtų pabrėžti, koks svarbus yra darnus vystymasis, sanglaudos politika ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant sumažinti geopolitinę įtampą; kadangi ES, kaip pasaulinio masto veikėja, nuosekliai demonstravo savo įsipareigojimą siekti taikaus, ekologiško, bendradarbiavimu grindžiamo, tvaraus ir klestinčio Arkties regiono ir siekia užtikrinti tvarią Arkties regiono gyventojų ateitį; kadangi ES aiškiai nurodė esanti pasirengusi atlikti dar svarbesnį vaidmenį;

Y.  kadangi ES gali įvairiais būdais prisidėti sprendžiant galimus kylančius sunkumus ir užkertant kelią konfliktams Arkties regione;

Z.  kadangi ES prašymas tapti visateise stebėtoja Arkties taryboje, kurį Arkties tarybos nariai patvirtino gavę 2013 m., šiuo metu yra svarstomas; kadangi galutinis sprendimas buvo atidėtas dėl kai kurių Arkties tarybos narių pasipriešinimo; kadangi Parlamentas jau parodė, kad pritaria šiam prašymui; kadangi ES aktyviai dalyvauja atitinkamų Arkties tarybos grupių, darbo grupių ir ekspertų grupių darbe; kadangi platus Europos Sąjungos regioninių kompetencijų, ekspertų žinių ir dabartinių iniciatyvų spektras gali būti bendrų projektų pagrindas;

AA.  kadangi stebėtojų teises Arkties taryboje turinčios Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija ir Italija yra labai aktyvios veiklos Arktyje klausimais ir rodo didelį susidomėjimą dialogu ir bendradarbiavimu su Arkties taryba ateityje; kadangi Estija ir Airija pateikė prašymus dėl stebėtojų statuso suteikimo Arkties taryboje;

AB.  kadangi veiklias ir patikimas partneres Islandiją ir Norvegiją su ES sieja EEE ir Šengeno susitarimai;

AC.  kadangi ilgą laiką Arkties regiono stabilumas buvo palyginti gerai išsaugotas, tačiau jam vis didesnę įtaką daro didėjantis tarptautinis susidomėjimas regionu ir besikeičianti saugumo padėtis, įskaitant vis labiau didėjantį ir nuolatinį Rusijos Federacijos militarizavimąsi regione; kadangi Rusijos Federacijos ekonominės ir karinės investicijas į Arkties regioną smarkiai viršija likusių Arkties regiono valstybių investicijas; kadangi Rusijos Federacija įsteigė naujas ir modernizavo senas karines bazes šiauriniuose regionuose ir sustiprino atsisakymo suteikti prieigą ir išduoti patekimo į teritoriją leidimus (A2/AD) pajėgumus Šiaurės jūrų maršrute, kurį Rusija klaidingai laiko vidaus vandenų keliu; kadangi Rusija savo Šiaurės laivynui suteikė naują karinės apygardos statusą, išplėtė įvairius savo ginkluotųjų pajėgų padalinius, kuriuos, be kita ko, aprūpino naujais povandeniniais laivais, branduoliniais ir tradiciniais ledlaužiais, koviniais radarais ir raketų sistemomis; kadangi Rusija atkūrė bastiono gynybos koncepciją, siekdama apsaugoti savo strateginius pajėgumus nuo Barenco jūros iki Beringo sąsiaurio; kadangi Rusija taip pat padidino savo jūrų ir oro patrulių skaičių, taip pat sustiprino povandeninių laivų veiklą bei elektroninio karo taktiką, o tai kelia didelį susirūpinimą; kadangi tokie geopolitiniai pokyčiai lėmė tai, kad Arkties regione pagausėjo pratybų, dislokavimo operacijų, pareigūnų ir investicijų į pajėgumus; kadangi šiame regione vykdoma militarizacija prieštarauja bendradarbiavimo dvasiai, kuria iki šiol buvo grindžiami Arkties regiono valstybių santykiai;

AD.  kadangi Barenco jūros regionas buvo pagrindinė tiek balistinių, tiek sparnuotųjų raketų sistemų bandymų vieta, o teritorija, esanti į rytus nuo Naujosios Žemės, buvo pagrindinė branduolinių bandymų zona;

AE.  kadangi Rusija pažeidė savo taikių kaimyninių šalių suverenumą ir teritorinį vientisumą, užkirsdama kelią laisvai laivybai Azovo, Juodojoje ir Baltijos jūrose, ir į visa tai būtina atsižvelgti vertinant būsimus dabartinio taikaus sambūvio Arkties regione išsaugojimo scenarijus;

AF.  kadangi Kinijos plataus užmojo projektai ir iniciatyvos kelia didelį susirūpinimą; kadangi Kinija 2018 m. sausio mėn. paskelbė Baltąją knygą dėl Arkties politikos ir dėjo ilgalaikes pastangas, kad sustiprintų savo poziciją Arktyje, pasiskelbdama „šalia Arkties esančia valstybe“ ir siekdama tapti „poliarine galia“ ir stiprinti bendradarbiavimą su Rusija Arkties regione; kadangi Kinija sukūrė poliarinį šilko kelią prekybai per Arkties regioną, kaip iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ tąsą, taip pat suorganizavo regionines mokslinio žvalgymo misijas, įsteigė mokslinių tyrimų centrus Arkties regione ir sukūrė 24 poliarinio stebėjimo palydovus; kadangi Kinija aktyviai dalyvauja Arkties tarybos veikloje ir dalyvavo vykdant dvišalį bendradarbiavimą su atskiromis Arkties regiono valstybėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kad gautų paramos savo iniciatyvoms;

AG.  kadangi daugelis Arkties regiono dalyvių atnaujino savo strategijas, atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančią padėtį Arkties regione ir didėjančią šio regiono ekonominę ir geostrateginę svarbą;

Tarptautinis bendradarbiavimas – saugios, stabilios, klestinčios, lengvai pasiekiamos ir taikios Arkties pamatas

1.  dar kartą pakartoja, kad Arktis yra strateginiu ir politiniu požiūriu svarbi ES, kaip Arkties suinteresuotajam subjektui ir pasaulinio masto veikėjai, ir pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi būti atsakinga dalyve, siekiančia ilgalaikio ir taikaus regiono vystymosi, visapusiškai bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais; mano, jog labai svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant ES ir jos valstybes nares, imtųsi veiksmų siekdami išlaikyti taikų ir intensyvų tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą, mokslinius tyrimus, klestėjimą ir mažą įtampą Arkties regione, taip pat reaguoti į įvairų nerimą keliantį klimato kaitos poveikį ir padarinius regione; mano, kad Arktis atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant planetos aplinkosauginę pusiausvyrą, yra patenkintas, kad šis regionas ilgą laiką buvo taikos ir veiksmingo tarptautinio bendradarbiavimo vieta, ir sveikina Arkties tarybą, kaip pagrindinį Arkties regiono bendradarbiavimo forumą, įrodžiusį savo gebėjimą išsaugoti konstruktyvią ir teigiamą bendradarbiavimo dvasią, 25-ųjų metinių proga;

2.  remia trijų pagrindinių integruotos ES Arkties politikos ramsčių, t. y. plataus masto reagavimo į klimato kaitą ir Arkties regiono aplinkos apsaugos, darnaus vystymosi skatinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo, pagrįstumą; pabrėžia harmoningos ES Arkties politikos svarbą ir laikosi nuomonės, kad ES turi ypatingai geras galimybes padėti koordinuoti ir papildyti valstybių narių Arkties politiką, todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį ES vidaus ir išorės politikos suderinamumą sprendžiant Arkties regiono klausimus; primygtinai ragina ES prireikus įtraukti Arkties aspektą į savo sektorių politiką;

3.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį Arkties taryboje atlieka stebėtojos, turinčios didelės patirties ir seniai dalyvaujančios moksliniame ir politiniame bendradarbiavime Arktyje; šiuo požiūriu teigiamai vertina nuolatinį stebėtojų ir Arkties tarybai pirmininkaujančios valstybės narės dialogą; pritaria ES prašymui tapti visateise stebėtoja Arkties taryboje ir ragina Arkties tarybos narius palankiai vertinti ES prašymą; vis dėlto pabrėžia, kad ES de facto jau turi stebėtojos statusą Arkties taryboje ir galimybę vienodomis sąlygomis su kitomis narėmis stebėtojomis dalyvauti ir prisidėti;

4.  pabrėžia, kad ES turi prisidėti prie geresnio Arkties regiono daugiašalio valdymo, skatinti tausų išteklių naudojimą, taip pat apsaugoti ir išsaugoti Arkties regioną kartu su jo gyventojais; ragina ES toliau teikti Arkties tarybai ekspertines žinias ir finansavimą stiprinant ES dalyvavimą Arkties tarybos darbo grupėse ir įvairiuose jos projektuose; mano, kad Šiaurės regionas turėtų būti laikomas ES Šiaurės kaimynystės dalimi ir jis turėtų aktyviau dalyvauti esamuose forumuose; pabrėžia, kad Šiaurės dimensija yra konstruktyvi tarpvalstybinio bendradarbiavimo zona, turinti sėkmingą sektorių bendradarbiavimo modelį, pagal kurį ES kartu su Rusija, Norvegija ir Islandija bei kitomis valstybėmis stebėtojomis vienodai prisideda prie bendros politikos; palankiai vertina tolesnį praktinį bendradarbiavimą įvairiose srityse; atkreipia dėmesį į vietos ir nacionalinių valstybinių ir nevalstybinių subjektų bendradarbiavimą Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje, kurios visateisė narė yra ES, sprendžiant Barenco jūros regionui itin svarbius klausimus; pažymi, kad Barenco jūros Europos ir Arkties taryba atliko svarbų vaidmenį stiprinant pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą Šiaurėje, kartu stiprinant Arkties valstybių bendradarbiavimą; pažymi, kad ES taip pat turėtų siekti dalyvauti kituose politiniuose forumuose, susijusiuose su Arkties regiono vystymusi;

5.  palankiai vertina vykstantį ES Arkties politikos atnaujinimo procesą, kuris turėtų atspindėti ES interesus Arkties regione ir spręsti bendras problemas, kylančias dėl didesnio tarptautinio dėmesio ir klimato, aplinkos, geopolitinių ir geoekonominių pokyčių regione; mano, kad į šią politiką turėtų būti įtraukti nauji subjektai, pvz., Kinija, ir kad į Arkties saugumo aspektą turėtų būti atsižvelgiama vykdant ES bendrą užsienio ir saugumo politiką; visų pirma mano, kad į ją reikėtų įtraukti visapusišką požiūrį į saugumą, kuris turėtų aiškiai apimti aplinkos ir sveikatos sąvokas, taip pat jūrų saugumo klausimus; pažymi, kad tokia išsami atnaujinta politika, pagrįsta visų valstybių narių sutarimu, sudarys sąlygas ES atlikti veiksmingą, aktyvų ir platesnio užmojo vaidmenį regione, atsižvelgiant į neatidėliotinus uždavinius, susijusius su klimato kaita ir didėjančia geopolitine Arkties regiono svarba, tačiau taip pat atitiks ES piliečių, daugiausia gyvenančių Arkties regione, ir ypač čiabuvių tautų interesus; pabrėžia, kad tokia politika turi atspindėti ES santykių su Arkties regionu vidaus ir išorės aspektus ir turėtų apimti tvaraus sujungiamumo aspektą, kad būtų išspręstos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Arkties regiono gyventojai, pvz., kokybiško interneto ryšio užtikrinimas;

6.  laikosi nuomonės, kad naujoji ES Arkties politika turėtų būti plačiau naudojama kaip galimybė padidinti ES piliečių, akademinės bendruomenės ir įmonių informuotumą ir dalyvavimą sprendžiant Arkties regiono klausimus; ragina kurti bendrą Arkties portalą, apimantį visas Arkties regiono iniciatyvas ir ES institucijų veiklą;

7.  pažymi, kad auga susidomėjimas Arktimi ir jos ištekliais; yra labai susirūpinęs dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, visų pirma dėl greitai tirpstančio ledo ir pernelyg intensyvaus išteklių eksploatavimo, dėl kurio atsiranda naujų elementų ir realijų tam tikrų formų ekonominiam vystymuisi, ir tolesnio vis trapesnių Arkties ekosistemų griovimo;

8.  pabrėžia, kad visapusiškas valdymo modelis, grindžiamas tarptautine teise, buvo naudingas visoms Arkties regiono valstybėms ir visam regionui, taip pat suteikė nuspėjamumo ir stabilumo regione; pabrėžia, kad dabartinėmis regioninėmis struktūromis skatinamas Arkties regiono valstybių tarpusavio pasitikėjimas ir bendradarbiavimas; pabrėžia, kad pagrindinė atsakomybė už problemų sprendimą jų teritorijose tenka Arkties regiono valstybėms; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad išorės jėgos daro svarbų poveikį esamiems ir būsimiems sunkumams regione; pakartoja, kad tarptautinė teisė yra teisinės sistemos, kuria reglamentuojami tarptautiniai santykiai Arktyje, kertinis akmuo, ir pabrėžia UNCLOS, kaip visos veiklos jūrose pagrindo, ir ypač UNCLOS XV dalies, susijusios su taikiu jūrų ginčų sprendimu ir skirtingomis joje pateiktomis ginčų sprendimo procedūromis, svarbą nustatant Arkties kontinentinio šelfo ribas ir taikiai sprendžiant Arkties regiono suverenumo klausimus, susijusius su teritorinėmis jūromis; dar kartą ragina ES ir valstybes nares atlikti tvirtesnį vaidmenį veiksmingai įgyvendinant tarptautines konvencijas ir ragina JAV ratifikuoti UNCLOS; taip pat pabrėžia, kokie svarbūs yra pagal UNCLOS įsteigti tarptautiniai organai, įskaitant Kontinentinio šelfo ribų komisiją (CLCS), Tarptautinę jūros dugno instituciją (ISA) ir Tarptautinį jūrų teisės tribunolą (ITLOS), taip pat kokios svarbios yra platformos, kaip antai Arkties taryba, Arkties regiono parlamentinė konferencija, Barenco jūros Europos ir Arkties taryba, Šiaurės dimensija ir Jungtinės Tautos, ir tebėra įsipareigojęs energingai ir aktyviai dalyvauti parlamentiniame bendradarbiavime Arkties klausimais;

9.  pripažįsta Arkties valstybių suvereniteto statusą ir jų suverenias teises pagal tarptautinę teisę; mano, kad itin svarbu apsaugoti trijų dešimtmečių taikaus bendradarbiavimo laimėjimus; pabrėžia, kad reikėtų visapusiškai išnaudoti ES pajėgumus pateikti galimų saugumo problemų sprendimus; pabrėžia, kad atsižvelgiant į daugybę sudėtingų ir tarpusavyje susipynusių klausimų, susijusių su Arkties regiono ekonomikos, aplinkos ir saugumo vystymusi, dialogas dėl regiono saugumo srities poreikių turi vykti pasaulio, regioniniu ir vietos lygmenimis;

Klimato kaita Arkties regione

10.  reiškia didelį susirūpinimą dėl IPCC specialiosios ataskaitos dėl vandenyno ir kriosferos kintant klimatui išvadų, anot kurių, pastaraisiais dešimtmečiais pasaulinis atšilimas lėmė smarkų kriosferos mažėjimą masiškai tirpstant ledo sluoksniui ir ledynams, mažėjant sniego dangai ir Arkties jūros ledo kiekiui ir storiui, taip pat aukštesnę amžinojo įšalo temperatūrą; reiškia didelį susirūpinimą dėl amžinojo įšalo, kuriame tūno šimtmečius ar tūkstantmečius neaktyvios buvusios bakterijos ir virusai, tirpimo padarinių visuomenės sveikatai ir saugumui;

11.  pabrėžia, kad Arkties regione biologinė įvairovė nyksta nerimą keliančiu greičiu, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) atlikto Pasaulinės biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų vertinimo ataskaitos išvadų; pabrėžia, kad biologinė įvairovė nyksta ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl kasybos vandenyne, kuri, kaip pažymi IPBES, tirpstančiame Arkties regione greičiausiai bus vykdoma vis aktyviau;

12.  yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad dėl tirpstančio amžinojo įšalo į aplinką patenkančios bakterijos išskiria klimatui kenkiantį anglies dioksidą, tačiau taip pat kartu su virusais gali kelti didelę grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai; pažymi, kad klimato kaita ir tirpstantis amžinasis įšalas turi neigiamą poveikį galimybei gyventi ir dirbti regione, abu šie veiksniai paskatino esamos infrastruktūros, kelių ir pastatų nykimą ir būklės blogėjimą, taip pat daugybę nelaimingų atsitikimų pramonės ir transporto srityse, ir kelia grėsmę kultūros ir paveldo vietovėms ir čiabuvių tautų gyvenimo būdui;

13.  pabrėžia, kad ES turėtų vykdyti politiką, kuria būtų užtikrinta, kad taikant aplinkos srities problemoms spręsti skirtas priemones būtų atsižvelgiama į Arkties regiono gyventojų, įskaitant jo čiabuvių tautas, interesus ir regionas būtų saugomas ir plėtojamas;

14.  primygtinai ragina ES imtis vadovaujamo vaidmens rengiant plataus užmojo planą dėl veiksmų klimato srityje Arkties regione, kuriuo būtų sprendžiamas visuotinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas, kartu remiant su Arkties regionu susijusius novatoriškus sprendimus;

Geopolitiniai pokyčiai Arktyje

15.  palankiai vertina tai, kad Arkties stabilumo ilgą laiką santykinai nepaveikė konfliktai kitose pasaulio vietose, ir pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią geopolitinių pokyčių kituose regionuose šalutiniam poveikiui Arkties regione; vis dėlto pažymi, kad pastaraisiais metais Arkties regiono saugumo ir karinė padėtis iš esmės pasikeitė, taip pat pripažįsta šio regiono strateginę svarbą; pažymi, kad saugi, stabili, tvari, taiki ir klestinti Arktis atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant bendrą Europos saugumą ir jos strateginį kontekstą; taip pat pabrėžia, kad karinė veikla Arkties regione turi būti nuspėjama, skaidri ir vykdoma taip, kad būtų skatinamas saugumas ir stabilumas, nes aktyvesnė militarizacija, kartu su visame pasaulyje suprastėjusiais geopolitiniais santykiais, gali lemti incidentus ir didesnę grėsmę saugumui; todėl ragina stiprinti regioninį dialogą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir nuosaikumą karinėje srityje ir skatina derybų procesą ir pasitikėjimo stiprinimo priemones, kuriomis siekiama ilgalaikio tikslo sumažinti karinės įrangos kiekį regione;

16.  atkreipia dėmesį į ypatingą Rusijos Federacijos, kurios teritoriniai vandenys ir ekonominės zonos smarkiai viršija visų kitų Arkties regiono valstybių, geografinę padėtį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Rusija dėl savo ypatingų geografinių savybių yra varžovų neturinti veikėja, tačiau dėl jų jai taip pat tenka didesnė atsakomybė;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Arkties regionas užima svarbią vietą visų regione veikiančių subjektų karinėse strategijose, ir primygtinai ragina šiuos subjektus įgyvendinti savo Arkties politiką visapusiškai laikantis tarptautinės teisės; reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos vykdomo laipsniško karinių pajėgų telkimo, kuris yra plačiausia militarizacija tarp Arkties valstybių ir apima A2/AD pajėgumų plėtojimą, jūrose esančių branduolinių pajėgų ir ledlaužių laivyno reaktyvavimą ir atkūrimą, kai kuriuos iš jų Rusija planuoja aprūpinti sparnuotosiomis raketomis ir elektroninėmis karinėmis sistemomis; mano, kad tokie veiksmai nėra pagrįsti, atsižvelgiant į esamą karinę padėtį vietoje, ir smarkiai viršija teisėtus gynybos tikslus, todėl tai atspindi Rusijos norą pasiekti strateginį karinį pranašumą regione, o tai lemtų nestabilumą ir padidintų konfrontacijos riziką, taip pat tai neatitinka 1987 m. Murmansko iniciatyvos, kuria siekiama, kad Arktis taptų tarptautine „taikos zona“; ragina poliarinio rato regiono tautas nestatyti karinių ar karinių pajėgų saugomų mokslinių postų;

18.  apgailestauja, kad, užuot pabrėždama bendradarbiavimu grindžiamo dalyvavimo naudą, Rusija laikosi gerokai konkurencingesnio, netgi konfrontacinio požiūrio į Arktį, laikydamasi nuomonės, kad Arktis yra karinės, teritorinės ir ekonominės plėtros vietovė ir arena, kurioje galima rodyti didelius užmojus dėl įtakos;

19.  ragina visas Arkties regiono valstybes pradėti konstruktyvų ir abipusiai naudingą dialogą visais klausimais, pradedant aplinkos apsauga ir baigiant ekonominiu vystymusi ir karinėmis operacijomis; pabrėžia, kad ES ir Rusija turi svarbių bendrų interesų įvairiose su Arktimi susijusiose srityse, įskaitant jūrų saugumą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje; vis dėlto pabrėžia, kad konstruktyvus bendradarbiavimas turėtų atitikti atrankinio dalyvavimo principą, be kita ko, klimato ir aplinkos srityse, neturėtų kelti pavojaus sankcijų ir ribojamųjų priemonių, priimtų dėl Rusijos vyriausybės veiksmų kitose pasaulio dalyse, tikslui ir turėtų derėti su ES strategija Rusijos Federacijos atžvilgiu; pažymi, kad Arkties taryba turėtų būti laikoma platforma, padedančia išlaikyti ir tęsti atvirą dialogą su Rusija klausimais, kurie taip pat svarbūs ir ES;

20.  mano, kad ES turi atidžiai stebėti ir įtraukti į savo atnaujintą Arkties politiką tai, jog Kinija įtraukė Arktį į savo ekonominės plėtros programas ir siekia integruoti Arkties Šiaurės jūrų maršrutą į savo iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ (kaip „poliarinį šilko kelią“), nes tokie Kinijos veiksmai verčia abejoti idėja, kad Arktis galėtų būti traktuojama kaip nepriklausomas regionas, apsaugotas nuo pasaulinės geopolitikos; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Kinijos investicijas į mokslinius tyrimus, naujus ledlaužius ir strateginius infrastruktūros projektus Arktyje, kurie primena, kaip šalis veikia kitose pasaulio dalyse, ir primena, kad ES neturėtų prarasti trečiųjų šalių atžvilgiu svarbios pozicijos šioje srityje; reiškia susirūpinimą dėl Kinijos bandymų investuoti į jūrų uostus, esančius Šiaurės jūrų maršrute, ir jos mėginimų gauti teises vykdyti kasybą, inter alia, kaip būdą įtvirtinti savo buvimą Arktyje, ir primygtinai ragina Arkties regiono valstybes išsamiai tikrinti užsienio investicijas į jų strateginės svarbos subjektus ir infrastruktūrą;

Laivybos laisvės užtikrinimas

21.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. sausio 1 d. priimtas ir įsigaliojo Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Tarptautinis laivybos poliariniuose vandenyse kodeksas (Laivybos poliariniuose vandenyse kodeksas);

22.  ragina įvertinti IMO laivybos poliariniuose vandenyse kodekso, taip pat SOLAS ir MARPOL konvencijose įtvirtintų standartų ir įsipareigojimų įgyvendinimą, siekiant patvirtinti, ar Arkties regione veiklą vykdantys subjektai visapusiškai juos įgyvendina, ir nustatyti spragas ir trūkumus, kuriuos reikėtų toliau šalinti; primygtinai ragina visas Arkties vandenyno pakrantės valstybes skubiai imtis būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai įgyvendintas Laivybos poliariniuose vandenyse kodeksas; ragina laivus, kuriems netaikoma SOLAS konvencija, savanoriškai įgyvendinti tas saugumo priemones ir laikytis kitų saugios ir aplinką tausojančios laivybos ir veiklos Arkties regione priemonių ir gairių;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvesnio vaidmens siekiant skatinti veiksmingai įgyvendinti tarptautines konvencijas, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą, Minamatos konvenciją, Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, Geteborgo protokolą, Stokholmo konvenciją, Laivybos poliariniuose vandenyse kodeksą, Orhuso konvenciją ir Biologinės įvairovės konvenciją;

24.  primygtinai ragina prisiimti bendrą atsakomybę už gyvybės apsaugą jūroje ir poliarinės aplinkos tvarumą, nes ateinančiais metais didės poliarinės laivybos apimtys ir jos pobūdžio įvairovė; atsižvelgdamas į tai, be Laivybos poliariniuose vandenyse kodekso, palankiai vertina laivų maršrutų sudarymo priemones, kuriomis siekiama sumažinti incidentų grėsmę, taip pat zonų, į kurias draudžiama vykti, nustatymą, siekiant padidinti laivybos saugumą ir apsaugoti pažeidžiamą ir ypatingą aplinką; atkreipia dėmesį į ES ir jos valstybių narių vaidmenį padedant užkirsti kelią konfliktams Arkties regione ir juos išspręsti, padedant kurti civilinius saugumo mechanizmus, stiprinti krizės valdymo pajėgumus ir paieškos ir gelbėjimo infrastruktūras; pabrėžia, kad ES gali pasidalyti savo praktine patirtimi jūrų saugumo ir saugos srityje, suteikdama pajėgumų ir informuotumo laivybos ir navigacijos srityse; pripažįsta, kad šiuo metu jau vykdomas aktyvus tarpvalstybinis bendradarbiavimas paieškos ir gelbėjimo operacijų srityje; ragina ES didinti savo indėlį ekstremaliųjų situacijų prevencijos, pasirengimo ir atsako į nelaimes srityse Arkties taryboje, Arkties pakrantės apsaugos pajėgų forume ir Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje; tačiau susirūpinęs atkreipia dėmesį į besivystančią ir sparčiai augančią jūrų transporto plėtrą ir energijos gavybą išilgai Šiaurės jūrų maršruto, kuris tapo geopolitinės įtampos ir aplinkos problemų šaltiniu; atkreipia dėmesį į augantį visų pirma Rusijos ir Kinijos ekonominį interesą plėtosi Šiaurės jūrų maršrutą kaip ekonomikos augimo skatinimo priemonę ir pasaulio mastu konkurencingą nacionalinį transporto tinklą; atkreipia dėmesį į tai, kad vystomi didelio masto energetikos projektai, kaip antai dabartinis Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas dėl Jamalo SGD projekto ir Arkties SGD 2, ir yra susirūpinęs dėl to, kad tokiais projektais smarkiai didinamos Šiaurės jūrų maršruto laivybos apimtys ir daromas didelis spaudimas Arkties ekosistemoms, kurioms ir taip jau kyla didelė grėsmė;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad Rusija turi didelį kiekybinį pranašumą ledlaužių programų kūrimo srityje ir į Kinijos plėtojamas tokias programas bei ragina valstybes nares ir kitas valstybes partneres stiprinti savo pajėgumus šioje srityje; mano, jog ES turėtų skatinti pastatyti ir naudoti daugiau ledlaužių ir ledui atsparių laivų su ES vėliava;

26.  pabrėžia, kad Arkties regione reikia stiprinti jūrų stebėseną ir dalijimąsi informacija; remia tolesnes investicijas į kosmoso stebėseną ir navigaciją, pasitelkiant „Copernicus“ ir GALILEO palydovinius tinklus, taip pat Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą (EMODnet), siekiant gerinti reagavimą į ekstremaliąsias situacijas, saugią laivybą ir žinias apie klimato kaitą; pažymi, kad dėl vis aktyvesnės žmogaus veiklos regione, įskaitant augantį turizmą, kyla didesnis susirūpinimas, susijęs su žmonių saugumu, ypač atsižvelgiant į atšiaurias oro sąlygas ir ribotus paieškos ir gelbėjimo pajėgumus; laikosi nuomonės, kad tarptautinis bendradarbiavimas ir glaudi karinio, viešojo ir nevyriausybinio sektorių partnerystė yra būtini, kad regione būtų užtikrinta tinkama civilių gyventojų apsauga; pabrėžia, kad reikia skatinti geriausią patirtį, susijusią su paieška ir gelbėjimu, ir ja keistis bei prisidėti prie paieškos ir gelbėjimo padalinių sąveikumo didinimo vykdant bendras pratybas; rekomenduoja valstybėms narės apsvarstyti galimybę kurti naujus nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo projektus, pvz., sutelktus į paiešką ir gelbėjimą arba aplinkosauginį atsaką, kuriais siekiama didinti bendros saugumo ir gynybos politikos pajėgumus Arkties regione; ragina ES ir valstybes nares vykdyti pratybas, per kurias būtų simuliuojama, kaip Arkties regione galima plačiai įgyvendinti civilių gyventojų apsaugos mechanizmą;

27.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad Arktyje būtų visapusiškai laikomasi užsienio laivų teisių, nustatytų pagal UNCLOS, visų pirma jos 17–21 ir 37–41 straipsnių, įskaitant taikaus plaukimo teisę, tranzitinio plaukimo ir laivybos laisvės teisę; smerkia Rusijos veiksmus, kuriais ribojamos laivybos Šiaurės jūrų maršrutais teisės, pažymint juos kaip vidaus vandenų kelius, kuriuos ji visiškai nepriklausomai kontroliuotų kurdama reguliavimo ir administracines kliūtis užsienio laivybai šiuo maršrutu, ir nustatant reikalavimus gauti Rusijos leidimą įplaukti į jos išskirtinę ekonominę zoną ir teritorines jūras ir jas perplaukti, skubos tvarka nesuteikiant išimčių suverenų imunitetą turintiems laivams; pabrėžia, kad bet kokios priemonės, kuriomis ribojama laivybos laisvė, turėtų atitikti UNCLOS ir paprotinę tarptautinę teisę; ragina Rusijos Federaciją laikytis taisyklių, susistemintų UNCLOS, ir laikytis įsipareigojimų, prisiimtų prisijungiant prie kasmečių JT sutarties šalių generalinės asamblėjos raginimų užtikrinti, kad jų jūriniai reikalavimai atitiktų UNCLOS;

28.  pabrėžia, kad šiaurinių transporto koridorių plėtra turėtų būti tvari ir prisidėti prie ekologiškesnės pertvarkos; pažymi, kad visų pirma naujos Šiaurės geležinkelių jungtys skatintų Šiaurės ir Baltijos šalių ekonomiką ir gerintų patekimo į rinką Šiaurės–Pietų matmenį; todėl ragina Komisiją spręsti Šiaurės transporto klausimus ir nustatyti Šiaurės dimensijos transporto ir logistikos partnerystės (ŠDTLP) galimybes; pabrėžia, kad Šiaurės dimensijos regione reikia geresnių jungčių, kad būtų sumažintas atokumas ir užtikrintos jungtys, reaguojant į įvykius pasaulyje;

Tvarus vystymasis ir strateginių išteklių naudojimas

29.  pabrėžia Arkties regiono svarbą ES energetiniam saugumui, primygtinai reikalauja, kad Arkties regiono energijos ištekliai būtų naudojami tvariai ir moksliškai pagrįstai, ir pabrėžia, kad reikia sustiprintos ES atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo politikos, kuri gerokai sumažintų Sąjungos priklausomybę nuo išorės šaltinių ir taip pagerintų jos padėtį saugumo požiūriu; pabrėžia, kad reikia kovoti su klimato kaita, laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų;

30.  pažymi, kad dėl klimato kaitos ir jos nulemto ledo kiekio mažėjimo, didesnio milžiniškų angliavandenilio išteklių prieinamumo Arkties regione keičiasi regiono geostrateginė svarba, ir tai gali turėtų padarinių tarptautiniam stabilumui; ragina regiono valstybes tęsti pastangas išspręsti visus dabartinius ar būsimus konfliktus dėl gamtos išteklių prieinamumo Arkties regione vykdant konstruktyvų dialogą, vadovaujantis tarptautine teise, būtent UNCLOS, ir laikantis 2008 m. Ilulisato deklaracijos dvasios;

31.  pripažįsta grėsmę aplinkai, kurią kelia naftos ir dujų išteklių eksploatavimas Arkties regione; pabrėžia, kad ekonominis Arkties regiono vystymasis, visų pirma gamtos išteklių žvalgymas ir naudojimas Arkties regione, turėtų būti vykdomas laikantis tarptautinės teisės, taip pat atitinkamų tarptautinių konvencijų ir taisyklių, ir turėtų atitikti griežtus prevencinius aplinkos apsaugos standartus, ir ragina nustatyti griežtus naujų angliavandenilių išteklių žvalgymo ir naudojimo regione reikalavimus; šiuo atžvilgiu yra susirūpinęs dėl mėginimų, visų pirma Rusijos, taip pat kitų šalių privačių įmonių mėginimų, vykdyti plataus masto ir didelį poveikį darančius eksploatavimo projektus tinkamai neįvertinus jų poveikio aplinkai; todėl primygtinai ragina Arkties regiono valstybes užtikrinti tinkamą ex ante bet kokių eksploatavimo projektų poveikio aplinkai vertinimą ir pabrėžia, kaip svarbu laikytis kontrolės standartų;

32.  pabrėžia, kad aplinkos apsauga ir žmogaus vykdomos taršos valdymas turėtų būti svarbus Arkties regiono tikslas; ragina nenaudoti Arkties regiono išteklių, jeigu bus moksliškai įrodyta, kad tai padarys nepataisomą žalą Arkties regione ir už jo ribų esančiai ekosistemai;

33.  palankiai vertina Arkties tarybos darbą kovojant su tarša Arkties regione ir ragina ES atlikti aktyvų vaidmenį ir teikti pagalbą šioje srityje;

34.  reiškia didelį susirūpinimą dėl neseniai „Norilsk Nickel“ sukeltos ekologinės katastrofos, per kurią poliarinėje Arktyje išsiliejo daugiausiai naftos per visą istoriją, taip pat dėl to, kad toksiškos nuotekos yra pumpuojamos iš košimo baseino į tundrą ir nuolat vyksta kiti išsiliejimai, tačiau jie vis dar neįtraukti į oficialią statistiką; palankiai vertina teismo sprendimus skirti baudą už nelaimę atsakingai įmonei, tačiau tuo pat metu reiškia susirūpinimą dėl ribojamos žurnalistų ir ekspertų prieigos prie avarijos vietų ir ragina Rusijos valdžios institucijas parengti skaidrias ir veiksmingas pranešimo apie tokias ekologines nelaimes ir jų sekimo procedūras; apgailestauja, kad tokios nelaimės dažnai įvyksta čiabuvių tautų žemėse ir dėl to jie netenka galimybės tęsti savo tradicinį gyvenimo būdą; ragina ES remti tokius atvejus tiriančius aplinkosaugos teisių gynėjus ir žurnalistus ir naudotis savo ištekliais, kaip antai „Copernicus“, taršai Arkties regione sekti bei atlikti išsamų eksploatavimo tik pelno gavimo tikslais ekologinių padarinių ir padarinių žmonėms vertinimą; ragina bendradarbiauti su Arkties regiono valstybėmis rengiant skubaus atsako sistemas, kad ekologinės nelaimės, įskaitant naftos išsiliejimus, būtų valdomos tikruoju laiku;

35.  apgailestauja dėl to, kad Rusijos įmonės, siekdamos per kuo trumpesnį laiką gauti kuo didesnį pelną, toliau iki minimumo mažina savo investicijas į aplinkos apsaugos ir gamybos įrenginius ir dėl to toksiškos medžiagos nuolat išskiriamos į aplinką ir dauguma Arkties miestų, kaip antai Norilskas, tapo vienais iš labiausiai užterštų miestų pasaulyje;

36.  mano, kad Arktis turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Europos žaliavų aljanse, didinant Europos svarbiausių naudingųjų iškasenų kiekį, mažinant priklausomybę nuo Kinijos retųjų žemių metalų srityje ir plėtojant žaliosios ekonomikos augimo galimybes, nes tai būtina siekiant toliau vystyti žaliąsias technologijas ir kovoti su klimato kaita, kuri šiam regionui kelia didžiausią grėsmę; mano, kad vietos valdžios institucijų sprendimai dėl mineralinių išteklių kasimo turėtų būti priimami skaidriai; palankiai vertina Europos Arkties regione vykdomas iniciatyvas dėl tvarios kasybos ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, pasitelkiant, pavyzdžiui, pasaulyje pirmą geležies gamybos be iškastinio kuro projektą (HYBRIT projektas), atsižvelgiant į vis didesnę plieno paklausą ir vis didesnės visuomenės elektrifikacijos poreikius;

37.  pažymi, kad Arktyje gausu mineralinių išteklių, ir pabrėžia, kad Europos Arkties regionas atlieka svarbų vaidmenį ES žaliavų tiekimo srityje, be kita ko, užtikrinant ypatingos svarbos išteklius, technologijas ir praktinę patirtį, kurie būtini skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai įgyvendinti; pažymi, kad dauguma ES ypatingos svarbos žaliavų yra Arkties regione ir, jeigu jos bus tinkamai ir tvariai valdomos, būtų sustiprinta ES autonomija; atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš veiksnių, skatinančių Pekiną kontroliuoti Arkties išteklius, yra noras išlaikyti dominuojančią padėtį gyvybiškai svarbių išteklių ir pagrindinių besiformuojančių technologijų sudedamųjų dalių tiekimo grandinėse;

38.  ragina didinti skaitmeninės infrastruktūros prieinamumą Arkties regione taip skatinant verslumą, inovacijas ir įvairią ekonominę plėtrą; pabrėžia, kad svarbu skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją atokiose Arkties bendruomenėse; ragina toliau rengti novatoriškus energetikos sprendimus ir susijusį pajėgumų didinimą Arkties regione, siekiant klimato kaitos prevencijos, atsižvelgiant į visuomenės poreikius; pabrėžia telekomunikacijų jūrinių kabelių Šiaurės Atlante, naudojamų teikiant daugiau kaip 95 proc. tarptautinių telekomunikacijų paslaugų, strateginę svarbą; pakartoja, kad svarbu stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą siekiant apsaugoti tarptautines teisines priemones dėl jūrinių kabelių ir užtikrinti pagarbą šioms priemonėms, įskaitant UNCLOS; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį Arkties regionas atlieka atsižvelgiant į jo klimatologinį bei geografinį konkurencinį pranašumą skaitmeninių Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos jungčių srityje ir kaip duomenų saugojimo centrų vieta; pažymi, kad naujuose skaitmeniniuose greitkeliuose, plečiant optinio pluošto kabelių sistemas ir infrastruktūrą, taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos geresniems skaitmeniniams Arkties bendruomenių ryšiams, taip pat paramai sveikatos priežiūrai ir socialinėms paslaugoms (pvz., nuotolinėms sveikatos priežiūros paslaugoms), nuotoliniam švietimui ir bendrai geresnei prieigai prie pasaulio ekonomikos;

39.  pripažįsta, kad nepakankamai investuojama į Arkties regioną; mano, kad ES gali prisidėti prie ekonominio, socialinio ir darnaus vystymosi Arkties bendruomenių labui, ypač energetikos, transporto ir infrastruktūros srityse; mano, kad Arkties regionuose yra daug novatoriškų sektorių, kurie yra itin svarbūs darniam vystymuisi;

40.  pabrėžia, kad dėl didelių atstumų, retai apgyvendintų vietovių, atšiauraus klimato ir demografinio disbalanso būtina didinti bendruomenių sujungiamumą, prieinamumą ir integraciją teikiant investicijas į informacijos ir ryšių technologijų bei transporto infrastruktūras (geležinkelių, jūros, sausumos ir oro), kad būtų didinamas našumas ir prekyba Arkties regione ir už jo ribų; mano, kad geresnės transporto ir plačiajuosčio ryšio jungtys taip pat padidins tarpvalstybinio darbuotojų ir studentų judumo ir tolesnio bendradarbiavimo plėtros galimybes; pabrėžia vieta grindžiamų priemonių, kaip antai pažangiųjų specializacijos strategijų ir teritorinio bendradarbiavimo, naudą pritaikant tvarias investicijas Arkties regione, ir mano, kad ES politika turėtų būti toliau plėtojama ir susieta su ES Arkties politika; ragina bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB) ir Europos investicijų fondu sukurti specialią investicijų platformą, kuri sudarytų geresnes sąlygas glaudesniam ES ir Arkties regiono ekonomikos ekonominiam bendradarbiavimui;

41.  atkreipia dėmesį į privačiojo sektoriaus vaidmenį rengiant tvarius sprendimus Arkties regionui; ragina Komisiją remti Europos įmonių investicijas į pagrindinius sektorius, pvz., atsinaujinančiosios energijos gamybą, logistiką ir elektros energijos tinklo plėtrą, kartu nustatant investavimo galimybes pagal ES investicijų ir finansavimo priemones, kad Europos įmonės galėtų lengviau patekti į Arkties rinką; pabrėžia, kokia svarbi yra prekyba ir investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą, inovacijas ir ekonominę plėtrą Arkties regione, užtikrinant glaudesnį vyriausybės, akademinės bendruomenės ir verslo bendradarbiavimą; ragina ES sumažinti prekybai kylančias technines kliūtis, stiprinti savo bendradarbiavimą su verslo atstovais ir ragina toliau teikti paramą Arkties ekonomikos tarybai; pabrėžia, kad įsisteigusios ar veiklą vykdančios įmonės, vykdydamos visą savo verslo veiklą ir palaikydamos santykius su Arkties regionu, griežtai laikosi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir užtikrina veiksmingas žmogaus teises ir deramo stropumo procesus aplinkos apsaugos srityje; ragina šias įmones visais proceso etapais užtikrinti veiksmingas, prasmingas ir informacija pagrįstas konsultacijas su nukentėjusiais ir suinteresuotaisiais subjektais arba suinteresuotaisiais subjektais, kurie gali nukentėti, įskaitant čiabuvių tautas; pabrėžia, kad visa ekonominė veikla Arkties regione turėtų būti tvari, ir ragina atsižvelgti į jos poveikį, visų pirma klimato kaitai, ir jos socialinius padarinius; pabrėžia, kad reikia toliau skatinti darnų regioninį vystymąsi, naudingą Arkties regiono gyventojams, mažo anglies dioksido kiekio veiklą, žinias ir žiedinę ekonomiką;

42.  iš esmės pritaria Žvejybos Arkties vandenyno centrinėje dalyje susitarime išreikštai nuomonei, kad gamtos ištekliai turėtų būti eksploatuojami tik tada, kai pagrįstai žinoma, jog nebus padaryta žalos aplinkai, ir pabrėžia, kad svarbu visais etapais taikyti atsargumo principą Arkties ir Arkties pakrančių žvejybai; pabrėžia, kokios svarbios yra žvejybos valdymo priemonės, pagrįstos geriausiais turimais moksliniais patarimais, siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą; pažymi, kad Arkties vandenyno pakrantės valstybės susitarė dėl valdymo veiklos sistemos Arkties regione, įskaitant įsipareigojimą išspręsti sutampančių reikalavimų dėl jūrų zonų problemą; reiškia savo paramą esamoms regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms ir pasauliniams susitarimams, susijusiems su žvejyba, laivyba ir jūrų aplinka; pabrėžia, kad, vadovaujantis UNCLOS, ES turėtų dalyvauti valdant išteklius;

43.  pažymi, kad ES gauna didelę dalį iš Arkties importuojamos žuvies ir žino apie žvejybos srityje vykstančią geoekonominę konkurenciją, kuri didėja, inter alia, dėl tam tikrose vietovėse sumažėjusių žuvų išteklių ir jų migracijos į kitas vietoves, kuriuos iš dalies lemia klimato kaita; palankiai vertina tai, kad yra pasirašytas Žvejybos Arkties vandenyno centrinėje dalyje susitarimas (CAO žvejybos susitarimas), kuriuo siekiama tvarios plėtros Arkties regione ir pagal kurį bus įgyvendinamas atsargumo požiūris į žvejybos valdymą Arkties vandenyno centrinės dalies atviros jūros dalyje, ir ragina, kad jis įsigaliotų; pripažįsta, kokia svarbi yra Oslo deklaracija siekiant sudaryti privalomą susitarimą, susijusį su nereguliuojamos žvejybos atviroje jūroje prevencija Arkties vandenyno centrinėje dalyje; palankiai vertina tai, kad čiabuvių organizacijų atstovai yra įtraukti į šias delegacijas; vis dėlto apgailestauja, kad jų ir NVO atstovai dalyvauja tik kaip stebėtojai;

Pagalba vietos bendruomenėms ir čiabuvių tautų teisių išsaugojimas

44.  palankiai vertina pasiektus laimėjimus, tačiau primena, kad daugelyje Šiaurės šalių Arkties regiono vidurkis tebėra prastesnis už nacionalinį vidurkį skurdo, trumpos gyvenimo trukmės ir labai ribotos žmogaus socialinės raidos ir menko ekonomikos vystymosi požiūriais; žino apie technologinės transformacijos ir klimato kaitos poveikį čiabuvių tautų tradiciniam gyvenimo būdui ir gyvensenai ir dėl to pakartoja savo raginimą aktyviai įtraukti visas Arkties regiono bendruomenes ir visus Arkties regiono gyventojus, ypač čiabuvių tautas, turinčius vietos ir praktinių žinių, į sprendimų, susijusių su plėtros variantais, priėmimo procesus; atsižvelgdamas į tai, tvirtai remia visišką ir veiksmingą Jungtinių Tautų deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių 19 straipsnio įgyvendinimą, ypač kalbant apie poreikį gauti čiabuvių tautų laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą prieš priimant ir įgyvendinant teisėkūros ar administracines priemones arba pradedant įgyvendinti projektus, kurie jiems galėtų daryti įtaką;

45.  pripažįsta, kad dėl tirpstančio ledo ir švelnesnės temperatūros poveikio perkeliamos čiabuvių tautos ir tai kelia grėsmę čiabuvių tautų gyvenimo būdui; pripažįsta Arkties regiono gyventojų ir vyriausybių su suvereniomis teisėmis ir atsakomybe norą ir toliau tęsti tvaraus ekonomikos vystymo procesą, kartu apsaugant tradicinius čiabuvių tautų pragyvenimo šaltinius ir labai jautrias Arkties ekosistemas, atsižvelgiant į šių tautų patirtį regiono įvairių atsinaujinančiųjų išteklių tvaraus naudojimo ir vystymo srityje;

46.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti čiabuvių tautų kultūros, tradicijų ir kalbų išsaugojimą priimant pajėgumų stiprinimo programas, siekiant visame regione padidinti ne tik čiabuvių jaunimo, bet ir ne čiabuvių tautų informuotumą apie čiabuvių tautų įvairovę, istoriją ir teises; ragina ES delegacijas Arkties regiono valstybėse nacionaliniu ir regionų lygmenimis vykdyti nuoširdų ir įtraukų dialogą su čiabuvių tautomis ir tapti pagrindiniais čiabuvių tautų problemas sprendžiančiais centrais; pabrėžia, kad šių ES delegacijų darbuotojai turi gerai išmanyti pagal Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių patvirtintas čiabuvių tautų teises; palankiai vertina tai, kad ES išorės politikoje vis labiau pripažįstamos čiabuvių tautų teisės; ragina užtikrinti didesnį ES vidaus ir išorės Arkties regiono politikos nuoseklumą šioje srityje;

47.  pakartoja savo raginimą aktyviai įtraukti visus Arkties regiono gyventojus, ypač čiabuvių tautas, turinčius vietos ir praktinių žinių, į sprendimų, susijusių su plėtros variantais, priėmimo procesus;

48.  apgailestauja dėl Rusijos vyriausybės pastangų pajungti pilietinę visuomenę, kurios daro itin neigiamą poveikį čiabuvių tautoms, nes taip ribojamas jų atstovavimo ir partnerysčių tarptautiniuose forumuose savarankiškumas, užkertant kelią galimybei gauti išorinių lėšų; panašios problemos kyla kitoms NVO, įskaitant aplinkos apsaugos aktyvistus;

49.  teigia, kad vykdant visą veiklą Arkties regione, įskaitant Arkties gamtos išteklių valdymą ir tausų naudojimą, turėtų būti gerbiamos čiabuvių tautų teisės ir ji turėtų būti naudinga čiabuvių tautoms ir vietos gyventojams; atsižvelgdamas į tai, ragina glaudžiau susieti Arktyje veikiančias įmones ir vietos bendruomenes, siekiant kurti ekonomines ir mokslinių tyrimų galimybes ir darbo vietas, taip pat skatinti tvarų išteklių vystymą, ir remia tokių standartų kaip Arkties investicijų protokolas ir JT pasaulinio susitarimo iniciatyva įgyvendinimą; primena taikomas tarptautines priemones, kuriomis nustatoma valstybių jurisdikcija, teisės ir įsipareigojimai gamtos išteklių valdymo ir tvaraus naudojimo labui, ir pabrėžia, kad šių priemonių toliau visapusiškai laikomasi; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti žmonių tarpusavio bendradarbiavimą, galimybę gauti išsilavinimą ir remti jaunimą Arkties regione;

50.  pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į vietos gyventojų siekius, poreikius ir patiriamus sunkumus, visų pirma susijusius su žmonių tarpusavio bendradarbiavimu, prieiga prie interneto, švietimu, sveikatos priežiūra ir užimtumu, visų pirma kalbant apie jaunimą ir marginalizuotas grupes; pabrėžia, kad į atnaujintą Arkties politiką reikia įtraukti plataus užmojo lyčių aspektą; ragina didinti programų, kaip antai „north2north“ ir kitų judumo programų, visų pirma skirtų Arkties regione gyvenančiam jaunimui, finansavimą, taip pat skirti daugiau paramos ir išteklių, kad Arkties tautos galėtų prisitaikyti prie esminių pokyčių, kuriuos lemia klimato kaita;

51.  pakartoja savo raginimą visoms likusioms valstybėms narėms nedelsiant ratifikuoti 1989 m. TDO Konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų;

Mokslas ir žinios

52.  ragina Arkties regiono valstybes vykdyti savo įsipareigojimus pagal Biologinės įvairovės konvenciją, ypač susijusius su išsaugojimu in situ; ragina visas valstybes užtikrinti, kad Arkties regiono čiabuvių tautos ir vietos bendruomenės būtų įtrauktos į atitinkamų tarptautinių klimato ir biologinės įvairovės diplomatijos forumų svarstymų ir sprendimų priėmimo procesus; remia čiabuvių tautų rekomendaciją turėti galimybę tiesiogiai naudotis žaliojo klimato fondo lėšomis tvarių klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos iniciatyvų reikmėms;

53.  atkreipia dėmesį į svarbų ES ir jos valstybių narių indėlį poliarinio mokslo srityje, kuris bus būtinas norint suprasti pasaulinį ir vietos lygmens klimato kaitos poveikį, ir žinių, kaip politinių sprendimų ir darnaus vystymosi Arkties regione pagrindo, svarbą; pakartoja 14-osios Arkties regiono šalių parlamentų narių konferencijos raginimą stiprinti žinių bazę ir gerinti mokslinį bendradarbiavimą su nauja Tarptautine poliarinių metų iniciatyva; remia tarptautines pastangas mokslo, žinių ir inovacijų, turinčių Arkties dimensiją, srityse ir bendradarbiavimu grindžiamas pastangas mokslinių tyrimų srityje Arkties regione, kaip antai Susitarimo dėl tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo Arkties regione stiprinimo sudarymą ir įgyvendinimą;

54.  pažymi, kad ES, vykdydama tokias programas kaip „Horizontas 2020“, buvo pagrindinė Arkties mokslinių tyrimų finansinė rėmėja; pabrėžia, kad reikia didinti ES finansavimą Arkties regiono moksliniams tyrimams ir plėtrai; ragina užtikrinti didesnį į Arkties regioną orientuotų mokslinių tyrimų ir inovacijų, įskaitant programą „Europos horizontas“, matomumą ir koordinavimą; ragina Komisiją pateikti visapusišką regionui skirto ES finansavimo ir su Arktimi susijusių horizontaliųjų ES programų dalių apžvalgą ir primygtinai ragina ES įgyvendinti plataus užmojo, perspektyvų ir aplinkos požiūriu tvarų Arkties investicijų planą; mano, kad pagal šį planą turėtų būti padidintas finansavimas svarbiausioms sritims, kaip antai moksliniams tyrimams, ir turi būti skiriama daugiau lėšų Arkties moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, kosmoso, skaitmeninei ir transporto infrastruktūrai, kosmoso technologijoms, tvariai laivybai, tvariai žaliavų gavybai ir perdirbimui, atsinaujinančiajai energijai ir kitai mažo anglies dioksido kiekio veiklai ir turizmui; atkreipia dėmesį į būtinybę didinti esamų finansinių priemonių sinergiją, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi ir kuo labiau padidinta ES vidaus ir išorės programų sąveika;

55.  pažymi, kad Arkties regione esama didžiulio inovacijų ir tvaraus išteklių naudojimo potencialo, plėtojant praktiką, kuri vėliau gali būti įgyvendinta pasauliniu mastu, ir šis regionas yra, be kita ko, geoterminės, vėjo ir hidroenergijos projektų, anglies dioksido neišskiriančios plieno gamybos, ekologiškesnės baterijų gamybos bandymų vieta; pripažįsta ES kosmoso programų, kaip antai „Copernicus“, GALILEO, Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos ir palydovinių ryšių indėlį aplinkos apsaugos, jūrų ir žmogaus saugos ir saugumo srityje Arkties regione, be kita ko, sudarant sąlygas stebėti ledo pokyčius, darniai valdyti jūrų išteklius, nustatyti taršą, užtikrinti įspėjimą apie nelaimes, aptikti ir sekti judėjimą jūroje, taip pat teikti paieškos ir gelbėjimo paslaugas; remia tolesnes investicijas į šių pajėgumų plėtojimą ir pataria juos taikyti Arkties regione bendradarbiaujant su Arkties regiono valstybėmis, kurios yra ES ir (arba) NATO narės, ir joms vadovaujant;

Daugiau ES Arkties regione, daugiau Arkties ES

56.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. paskirtas specialusis pasiuntinys, atsakingas už Arkties regiono reikalus; pritaria tam, kad jo įgaliojimai būtų tęsiami, ir palankiai vertina dabartinio specialiojo pasiuntinio atliktą darbą; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pagerinti tarnybų bendradarbiavimą ir skirtingų Arkties regione vykdomų programų ir investicijų suderinamumą, taip pat primygtinai ragina Komisiją ir EIVT skirti pakankamai išteklių, kad būtų atspindėta plataus užmojo ES Arkties politika; primygtinai ragina Komisiją sukurti specialią darbo grupę, kuri išsamiai spręstų Šiaurės Europos ir Arkties regiono klausimus; pažymi, kad reikėtų stiprinti tiek Komisijos darbo grupių lygmens, tiek atitinkamų ES agentūrų ES vidaus koordinavimą sprendžiant Arkties regiono klausimus; ragina Komisiją vienam iš jos pirmininko pavaduotojų paskirti Arkties politikos koordinavimo vaidmenį, siekiant išvengti kompetencijos dubliavimosi; ragina Tarybą sukurti darbo grupę, sprendžiančią Šiaurės Europos ir Arkties regiono klausimus, o EIVT – panašų skyrių savo struktūrose; laikosi nuomonės, kad formuojant ir įgyvendinant ES Arkties politiką reikėtų stiprinti Parlamento vaidmenį ir kad Parlamente reikėtų teikti didesnę svarbą Arkčiai, be kita ko, sukuriant specialiai tam skirtą tarpparlamentinę delegaciją, kuri būtų konkrečiai atsakingą už Arkties regiono bendradarbiavimą; ragina platesniu mastu diskutuoti dėl Arkties regiono klausimų kitose ES institucijose ir valstybėse narėse;

57.  mano, kad konsultavimosi dėl naujosios ES Arkties politikos procesas turėtų būti naudojamas ES dabartinės politikos veiksmingumui įvertinti;

58.  laikosi nuomonės, kad ES, kaip pasaulinio lygmens veikėja, turėtų aktyviai dalyvauti dialoge politikos klausimais, reaguoti į didėjančią Arkties regiono strateginę svarbą, ir toliau atlikti savo, kaip Arkties regione patvirtintos ir patikimos veikėjos, vaidmenį, laikantis ypatingų dabartinių Arkties patariamųjų forumų ir sėkmingo valdymo sistemos mechanizmų; mano, kad ES gali būti sąžininga tarpininkė skatinant regiono stabilumą ir gerovę; ragina ES tęsti dialogą ir pasitikėjimo stiprinimo priemones esamose daugiašalėse sistemose ir įtraukti Arkties regioną kaip prioritetą į Visuotinę ES strategiją; be to, ragina vykdyti konkrečią Arkties regiono junglumo politiką (skaitmeninimo, navigacijos, logistikos, transporto); tvirtai tiki, kad Europos žaliuoju kursu užtikrinamas itin reikalingas ilgalaikis atsakas į didėjančius sunkumus dėl klimato kaitos, pasitelkiant tvirtesnę darnaus ekonomikos augimo investicijų darbotvarkę ir visų pirma vietos novatoriškas iniciatyvas, taip pat juo bus smarkiai prisidedama sprendžiant ES strateginės energetinės priklausomybės klausimą; atsižvelgdamas į tai, ragina į Europos žaliąjį kursą ir 2019–2024 m. ES strateginę darbotvarkę, taip pat Visuotinę ES strategiją, ES junglumo strategiją ir ES biologinės įvairovės strategiją įtraukti ES Arkties politikos aspektą;

59.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi palaikyti konstruktyvius santykius su visomis ne Europos Arkties valstybėmis, ir pabrėžia, kad ES, bendradarbiaudama su Arkties čiabuvių tautomis, turi laikytis teisėmis grindžiamo požiūrio ir skatinti jo laikytis; pabrėžia, kad svarbu ES Arkties valstybėms plačiau dalytis informacija apie dabartinius sunkumus regione, didinti savo hibridinio karo pajėgumus, toliau investuoti į gynybą, didinti nuoseklumą, susijusį su dabartine veikla Arkties regione, ir kartu plėtoti jūrų ir oro sektorius; ragina ES ir jos valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant Arkties regiono klausimus regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose, taip pat ragina ES rengiant šiam regionui įtaką darančią politiką platesniu mastu įtraukti vietos ir regiono lygmenų valdžios institucijas;

60.  laikosi nuomonės, kad geriausias atsakas į augantį Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą Arkties regione yra geresnis koordinavimas ES lygmeniu, taip pat konsultavimasis su EEE šalimis, JAV, Kanada, taip pat Jungtine Karalyste, Japonija, Korėjos Respublika, Indija ir kitomis šalimis partnerėmis, įsipareigojusiomis užtikrinti taikų bendradarbiavimą ir laisvą navigaciją Arkties regione ir kuo geriau pasinaudoti galimomis sąveikomis;

61.  atkreipia dėmesį į JAV Arkties regiono saugumo iniciatyvą ir Kanados Arkties ir Šiaurės politikos sistemą ir ragina ES vystyti partnerystę su savo bendramintėmis sąjungininkėmis, prireikus siekiant užtikrinti tinkamą koordinavimą regione; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti patikimą ES ir Arkties regiono dialogą, kuriuo būtų remiamas ES Arkties politikos įgyvendinimas;

62.  mano, kad saugumo Arkties regione klausimai taip pat turėtų būti įtraukti į konsultacijas ir bendradarbiavimą su NATO, kurių metu galėtų būti pasinaudota NATO ir Rusijos tarybos susitikimais siekiant išspręsti nesusipratimus, sumažinti įtampą ir užkirsi kelią krizėms; pripažįsta stebėjimo ir išžvalgymo operacijų regione ir mechanizmų, skirtų keitimuisi informacija stiprinti, sukūrimo svarbą; mano, kad iš anksto pranešus apie karines pratybas Arkties regione galėtų padidėti regione vykdomos karinės veiklos skaidrumas;

63.  pažymi, kad Tolimoji Šiaurė patenka į NATO Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado atsakomybės sritį ir kad bendradarbiavimas su NATO yra būtinas siekiant sukurti visa apimančią Arkties saugumo koncepciją; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina išvadas, kurias pateikė svarstymų grupė, kuriai NATO generalinis sekretorius pavedė vykdyti perspektyvų svarstymų procesą, siekiant įvertinti NATO aljanso politinių aspektų stiprinimo būdus, kuriais NATO turėtų gerinti savo suvokimą apie padėtį Tolimojoje Šiaurėje ir Arkties regione ir turėtų parengti strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į platesnio masto atgrasymo ir gynybos planus, įskaitant nuostatas, kuriomis būtų sprendžiami agresyvūs valstybinių veikėjų veiksmai;

64.  pažymi, kad 2018 m. vykusiose Tridento jungties pratybose, kurios įrodė, kad NATO vykdo operacijas Arkties regione, visų pirma Tolimojoje Šiaurėje (Norvegijos ir Barenco jūrose), laikytasi kuo didesnio skaidrumo: ragina visas šalis, kurios vykdo karinę veiklą Arkties regione, laikytis tokios praktikos, atitinkančios tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant ESBO Vienos dokumentą, taip mažinant grėsmes, išaiškinant galimus nesusipratimus ir skaidriai atskleidžiant ketinimus;

65.  pritaria pastangoms didinti atsparumą galimai Kinijos ar kitų subjektų, kurie neteikia pirmenybės aplinką tausojančiai ir tvariai naudingųjų iškasenų gavybai, atitinkančiai tarptautines normas ir Jungtinių Tautų konvencijas, daromam spaudimui; ragina EIVT Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę stebėti kampanijas, kuriomis siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimo procesams regione vykdomos naudingųjų iškasenų gavybos srityje;

66.  pabrėžia, kad ES ir JAV turi kartu skatinti saugumą ir stabilumą Arkties regione ir tuo pat metu investuoti į nuolatinį savo mokslininkų buvimą regione ir jį plėsti;

67.  ragina Arktį įtraukti į ES strateginio kelrodžio diskusijas ir pabrėžia, kad politiniame ir saugumo komitete ir per Tarybos posėdžius taip pat reikėtų reguliariai spręsti pokyčių Arkties regione klausimą; ragina reguliariau keistis nuomonėmis Arkties regiono klausimais, nes tai – svarbi ES ir NATO konsultacijų dalis;

68.  ragina didinti ES matomumą Arktyje ir ragina ES pradėti tvirtesnį politinį dialogą dėl dvišalio bendradarbiavimo su Farerų Salomis ir Grenlandija bei kartu su Danijos valdžios institucijomis apsvarstyti galimybę įsteigti ES biurus Grenlandijoje ir Farerų salose;

69.  ragina naujos Arkties strategijos tikslus įtraukti į ES programas, pagal kurias skiriamas finansavimas, projektus, finansus ir atitinkamus teisės aktus, taip pat į atitinkamų ES agentūrų darbą;

70.  laikosi nuomonės, kad reikia atnaujinti ES jūrų strategiją, kad ji atspindėtų naujas galimybes ir sunkumus; mano, kad reikėtų atlikti panašius vertinimus ir peržiūras, susijusias su kita ES politika, įskaitant ES kosmoso politiką, siekiant įvertinti dabartinių palydovinių programų plėtrą, kad būtų įtraukti konkretūs Arkties regiono poreikiai, įskaitant „Copernicus“ naudojimą taršai sekti;

o
o   o

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 41.
(2) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 71.
(3) OL C 378, 2017 11 9, p. 174.
(4) OL C 263, 2018 7 25, p. 136.
(5) OL C 118, 2020 4 8, p. 32.
(6) OL C 232, 2021 6 16, p. 28.
(7) OL C 118, 2020 4 8, p. 15.
(8) OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

Atnaujinta: 2021 m. spalio 7 d.Teisinė informacija - Privatumo politika