Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį, kurioje pažymima, kad Sąjungos vidaus rinka turi skatinti tvarų Europos vystymąsi, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 ir 11 straipsnius bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį, kuriuose raginama apibrėžiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką įtraukti aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 7 d. Komisijos komunikato „2022 m. Valstybės pagalbos klimato politikai, aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ projektą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“ (COM(2021)0660),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ (COM(2020)0562),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, priimtą 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (COP 21) ir 11-ojo Kioto protokolo šalių susitikimo (CMP 11), 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. vykusių Paryžiuje (Prancūzija), metu,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 14 d. Komisijos komunikatą „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (COM(2021)0550),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2021/1749 dėl principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ praktinio taikymo ir jos priede pateikiamas gaires(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos atliktą ES valstybės pagalbos taisyklių įvertinimą,

–  atsižvelgdamas į viešas konsultacijas dėl peržiūrėtų Valstybės pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos srityje gairių,

–  atsižvelgdamas į viešas konsultacijas „Tikslinė Bendrojo bendrosios išimties reglamento (valstybės pagalba) peržiūra: peržiūrėtos valstybės pagalbos taisyklės, kuriomis skatinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją(2) (toliau – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES(4),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo(6),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088(7) (toliau – Taksonomijos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams(8) (toliau – Orhuso reglamentas),

–  atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sistemų integracijos strategijos(9),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (toliau – Europos klimato teisės aktas)(10),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Komisijos 2020 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2021)0373),

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi valstybės pagalbos klimato politikos, energetikos ir aplinkos projektams taisyklės turėtų būti tinkamos darnios pertvarkos požiūriu ir suderinamos su Sąjungos tikslais bei užmojais klimato, energetikos, žiediškumo, nulinės taršos ir biologinės įvairovės srityse;

B.  kadangi 2021 m. gruodžio 31 d. nustos galioti dabartinės 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės;

C.  kadangi būtina atlikti išties išsamią ir nuodugnią Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairių peržiūrą, siekiant jas visapusiškai suderinti su Europos žaliojo kurso, Paryžiaus susitarimo bei ES klimato politikos iki 2030 m. ir 2050 m. tikslais;

D.  kadangi tvirta ir skaidri valstybės pagalbos sistema būtina norint išsaugoti rinkų konkurencingumą ir išvengti neproporcingų bei nepagrįstų rinkos iškraipymų;

E.  kadangi Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse apibrėžtos sąlygos, kuriomis valstybės pagalba energetikai ir aplinkos apsaugai gali būti laikoma suderinama su bendrosios rinkos principais;

F.  kadangi dėl ES plataus užmojo tikslų energetikos ir klimato srityse susiduriama su beprecedenčiais iššūkiais, kurie pareikalaus didžiulių viešojo ir privačiojo sektorių investicijų; kadangi neveiklumas šioje srityje kainuotų brangiau, nes neinvestavimas arba delsimas investuoti į ekologinę pertvarką ES gali atsieiti 5,6 % jos BVP 2050 m.;

G.  kadangi komunikate dėl Europos žaliojo kurso konkrečiai pažymima, jog valstybės pagalbos taisyklės turėtų būti peržiūrėtos, kad atspindėtų Europos žaliojo kurso tikslus, kad būtų remiamas ekonomiškai efektyvus perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui iki 2050 m. ir skatinamas laipsniškas iškastinio kuro, ypač taršiausio, atsisakymas bei taip užtikrinamos vienodos sąlygos vidaus rinkoje;

H.  kadangi Komisijos parengtame Valstybės pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos srityje gairių projekte sutrumpintas energijai imlių sektorių, atitinkančių reikalavimus valstybės pagalbai gauti, sąrašas;

I.  kadangi dabartinėse Valstybės pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos srityje gairėse nesivadovaujama diferencijuotu požiūriu, pagrįstu regionų specifika ir paskirstymu, o tai lemia lėtesnę atsinaujinančiosios energijos plėtrą valstybių narių, kurių gamtinės sąlygos nevienalytės, kaimo vietovėse;

J.  kadangi 2021 m. birželio 7 d. Komisija pradėjo tikslines viešas konsultacijas ir paskelbė Valstybės pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos srityje gairių projektą; kadangi konsultacijų laikotarpis baigėsi 2021 m. rugpjūčio 2 d.;

K.  kadangi Komisija yra pažymėjusi, jog du pagrindiniai stimulai peržiūrėti Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires yra gairių apimties papildymas naujomis sritimis ir visos technologijos, kuriomis gali būti pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai bei užtikrintos lankstesnės suderinamumo taisyklės; kadangi nepaprastai svarbus suderinimas su visais reikiamais ES aplinkos apsaugos ir energetikos teisės aktais bei Sąjungos acquis apskritai bei nuoseklumas jų visų atžvilgiu;

L.  kadangi, siekdama pasirinkti atsakingą kelią ir užtikrinti neutralų poveikį klimatui iki 2050 m., ES nusprendė iki 2030 m. bent 55 % apriboti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o Komisija pasiūlė atitinkamai suderinti visus susijusius klimato politikos ir energetikos teisės aktus, įskaitant pasiūlymą, pagal kurį įgyvendinant 55 % tikslo priemonių rinkinį Sąjungos tikslai iki 2030 m. būtų padidinti bent 40 %, o energijos efektyvumas – bent 36 %;

M.  kadangi Komisija yra pažymėjusi, kad vien šie klimato politikos ir energetikos tikslai pareikalaus 350 mlrd. EUR dydžio papildomų metinių investicijų;

N.  kadangi valstybės pagalbos taisyklės, ypač susijusios su klimato politika, energetika ir aplinkos apsauga, turėtų padėti pamažu atsisakyti iškastinio kuro vadovaujantis Europos klimato teisės aktu, o ne lemti ar paskatinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susaistymo poveikį arba neišnaudojamo turto atsiradimą;

O.  kadangi valstybės pagalbos taisyklės turėtų padėti įgyvendinti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kurį valstybės narės turi taikyti rengdamos savo energetikos veiksmų planus, politiką ir investicijų sprendimus, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo;

P.  kadangi atnaujintas valstybės pagalbos taisykles derėtų parengti ateities iššūkiams, o todėl jos turėtų būti reguliariai stebimos ir peržiūrimos;

Q.  kadangi peržiūrint Valstybės pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos srityje gaires turėtų būti prisidedama prie teisingos pertvarkos, vadinasi, apibrėžiant jos tikslus, įskaitant viešųjų pirkimų mechanizmų gaires, derėtų atsižvelgti į socialinius aspektus, siekiant spręsti neproporcingų ir nenumatytų socialinių padarinių ir nelygybės problemą, atsižvelgiant į tai, kad 30 mln. arba 6,9 % ES gyventojų patiria energijos nepriteklių, o tarp valstybių narių esama ženklių skirtumų;

R.  kadangi tvirta valstybės pagalbos sistema būtina rinkų konkurencingumui palaikyti, be to, ji gali atlikti sistemos, kuri padėtų ES pramonei pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, vaidmenį;

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikato dėl Valstybės pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos srityje gairių projektą, jos pastangas sustiprinti Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires bei tikslą užtikrinti aukštesnio lygio aplinkos apsaugą, įskaitant energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą; teigiamai vertina tai, kad Valstybės pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos srityje gairių projekte daugiau dėmesio skiriama kovai su klimato kaita ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, bei pabrėžia, kad tai turėtų eiti išvien su aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga;

2.  pažymi, kad, atsižvelgiant į technologinius pokyčius, atsiradusius pereinant prie mažesnio anglies dioksido kiekio technologijų modelio, valstybės pagalbos taisyklėse turi būti numatytas tam tikras lankstumas;

3.  primena Sąjungos klimato politikos tikslą iki 2030 m. bent 55 % sumažinti išmetamų teršalų kiekį, kaip nustatyta Europos klimato teisės akte, ir tikslą vėliausiai iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą; pripažįsta, kad šiuo metu peržiūrima nemažai klimato politikos ir energetikos teisės aktų, siekiant juos suderinti su minėtaisiais tikslais, be to, pasiūlyti 2030 m. tikslai atsinaujinančiosios energijos srityje šiuo metu siekia „bent 40 %“, o energijos efektyvumo srityje – „bent 36 %“; pažymi, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos modelio reikalauja didelių tiek privačiojo, tiek viešojo sektorių investicijų; pabrėžia, kad neveiklumo kaina neabejotinai viršija ES tikslų klimato ir energetikos srityse įgyvendinimo kainą;

4.  yra įsitikinęs, kad aplinkos požiūriu tvari valstybės pagalba yra itin svarbi siekiant ES klimato politikos, energetikos ir aplinkos apsaugos tikslų; mano, jog Komisija turėtų duoti aiškų ženklą, kad bet kokia parama turėtų būti suderinama su Paryžiaus susitarimu ir ES žaliosios pertvarkos bei socialiniais tikslais;

5.  ragina Komisiją suderinti įvairių kategorijų pagalbą su Europos klimato teisės aktu ir taip paremti ekonomiškai efektyvų ir teisingą perėjimą prie poveikio klimatui neutralumo bei padėti laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro; pabrėžia, kad, laipsniškai atsisakant iškastinio kuro, turėtų būti numatomos mažiau anglies dioksido išskiriančių technologijų rėmimo galimybės vadovaujantis reikšmingos žalos nedarymo principu, kuris paaiškintas Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje, ir nuosekliai einama keliu, kuris leistų iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą;

6.  pažymi, kad valstybės pagalbos gairėmis siekiama padėti laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro; tačiau pabrėžia, kad, teikiant bet kokią likusią paramą iškastinių dujų projektams, turėtų būti padedama iš esmės mažinti bendrą išmetamų teršalų kiekį ir vengiama ilgalaikio iškastinio kuro susaistymo įgyvendinant perspektyvius sumanymus, pvz., dujų projektus, kurie per apibrėžtą laiką turėtų tapti vandeniliui pritaikyta infrastruktūra, kaip nustatyta pagal energetikos infrastruktūros teisės aktus; pažymi, kad būtini atitinkami investicijų į atsinaujinančiuosius išteklius tvarkaraščiai, kuriems būtų keliami kuo kruopštesnio tikrinimo ir griežčiausių kriterijų reikalavimai;

7.  pabrėžia, kad valstybės pagalba klimato, aplinkos apsaugos ir energetikos srityse yra pagrindinė vidutinės trukmės priemonė energijos kainų šuolių problemai spręsti, visų pirma remiant energijos vartojimo efektyvumo priemones ir tvarius atsinaujinančiuosius energijos išteklius; mano, kad energijos vartojimo efektyvumo politika ir priemonės, ypač skirtos pastatams, yra svarbios pažeidžiamiems asmenims; yra susirūpinęs dėl to, kad CEEAG projekte pagalbos kategorija „pastatų energinio naudingumo ir aplinkosauginio veiksmingumo gerinimas“ nėra plataus užmojo, nes joje numatyta tik nedidelio masto renovacija; ragina Komisiją padidinti pagrindinį reikalavimą pirminės energijos poreikį pastatuose sumažinti bent 40 proc., kas yra minimalus dydis norint, kad pastatų sektoriuje iki 2050 m. būtų pasiektas neutralus poveikis klimatui; ragina Komisiją išplėsti galimybę taikyti ne tokias griežtas valstybės pagalbos gaires, skirtas socialinio būsto aplinkos apsaugos priemonėms visoje Sąjungoje;

8.  ragina Komisiją suskirstyti sektorių į gana nedideles kategorijas, kad reikalavimus atitinkančioms įmonėms nebūtų atsisakyta teikti valstybės pagalbos tik dėl nepalankaus sektoriaus skirstymo į kategorijas;

9.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio užmojus, viešosios paramos teikiant valstybės pagalbą gali prireikti daugiau sektorių, o ne mažiau; ragina Komisiją į 2022 m. valstybės pagalbos klimato, aplinkos apsaugos ir energetikos srityje gaires įtraukti daugiau sektorių, kuriems gali būti teikiama valstybės pagalba; visų pirma tai būtų pagalba, teikiama sumažinant elektros mokesčius daug energijos naudojantiems vartotojams;

10.  pabrėžia, kad reikia integruoti ES klimato, aplinkos, nulinės taršos, biologinės įvairovės ir energetikos teisės aktus ir politiką į naująją valstybės pagalbos sistemą, kartu užtikrinant, kad ji būtų nuolat atnaujinama ir atitiktų šiuo metu peržiūrimą atnaujintą klimato ir energetikos strategiją;

11.  pabrėžia, kad nesugebėjimas nustatyti tvirtų valstybės pagalbos taisyklių, atitinkančių 55 dokumentų rinkinį ir Europos žaliąjį kursą, gali turėti neigiamų pasekmių ES pramonės konkurencingumui ir tvarumui, kelti pavojų darbo vietų kūrimui ir ES ekonomikos atsigavimui ir, galiausiai, pakenkti Sąjungos klimato darbotvarkės veiksmingumui;

12.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į 55 dokumentų rinkinio užmojus, reikės, kad tam tikri daug energijos suvartojantys sektoriai, tam, kad jie galėtų susidoroti su pertvarka, gautų tam tikrą viešąją paramą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti sektorių, atitinkančių reikalavimus energijos kainų kompensavimui gauti, sąrašą;

13.  ragina Komisiją sektorių suskirstyti į kategorijas pakankamai išsamiai, kad dėl nepalankių sektorių skirstymo į kategorijas valstybės pagalba būtų teikiama kitais atvejais reikalavimus atitinkančioms įmonėms;

14.  palankiai vertina bendruosius tikslus išplėsti Aplinkos apsaugos ir energetikos gairių (EEAG) taikymo sritį, kad ji apimtų naujas sritis, pvz., netaršų judumą, didesnį lankstumą ir dabartinių taisyklių supaprastinimą; vis dėlto pažymi, kad valstybės pagalbos klimato, aplinkos apsaugos, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektams srityje reikia platesnio užmojo tikslų ir aiškių apibrėžčių bei vertinimo metodikų, susijusių su naujomis Pagalbos klimatui, energetikai ir aplinkos apsaugai gairėmis (CEEAG) nustatytomis koncepcijomis;

15.  pabrėžia, kad CEEAG turėtų tinkamai remti ES įmonių ekologinę pertvarką pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, kartu užtikrinant atsigavimą po COVID-19 krizės, darbo vietų kūrimą ES ir konkurencingumą;

16.  pabrėžia, kad CEEAG tikslas – paaiškinti, kaip valstybės narės gali skatinti ankstyvą anglių, durpių ir skalūnų naftos gavybos uždarymą; tačiau mano, kad šią pagalbos kategoriją reikėtų gerokai patobulinti, pavyzdžiui:

17.  pabrėžia, kad norint iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, reikia nedelsiant ir masiškai taikyti efektyvaus energijos vartojimo priemones ir tvarias atsinaujinančiosios energijos technologijas; pabrėžia, kad valstybės investicijos į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją ilguoju laikotarpiu ne tik sumažins išmetamųjų teršalų kiekį, bet ir sumažins bei stabilizuos energijos kainas, taip atlaisvins didesnes disponuojamąsias pajamas ir galiausiai sustiprins ES gerovę bei energetinį saugumą; susirūpinęs pažymi, kad CEEAG projekte išbraukiama pagalbos kategorija, skirta atsinaujinančiajai energijai remti ir sudaromos sąlygos jai konkuruoti dėl valstybės pagalbos su kitais mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiais, taigi ir iškastiniu kuru grindžiamais, sprendimais; todėl ragina į galutinę CEEAG įtraukti specialų skyrių dėl paramos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir pabrėžti, kad konkrečioms technologijoms skirtos paramos schemos turėtų būti taisyklė, o ne išimtis; taip pat numatyti galimybę regioniniu lygmeniu taikyti diferencijuotus paramos lygius, kad būtų sudarytos sąlygos įvairinti ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos ekonomiškai efektyvią sistemą integruoti regionų lygmeniu; ragina, laikantis Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos, įtraukti specialų skyrių, kuriame būtų numatytos specialios nuostatos, kuriomis būtų remiamos visų dydžių ir mažesnių subjektų atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendruomenės, įskaitant išimtį dėl privalomo pardavimo aukcione ir (arba) iš esmės padidinant jų atleidimo nuo aukcionų ribas arba, jei tai neįmanoma, bent išlaikant jas EEAG lygmenimis

18.  pabrėžia, kad dar vienas svarbus būdas plėsti tarpvalstybines energetikos jungtis, kurių reikia siekiant padidinti energijos tiekimo saugumą, sumažinti nepastovumą ir skatinti ES energetinę autonomiją yra pasiekti 15 proc. tarpvalstybinių elektros energijos tinklų sujungimo tikslą, pašalinti nacionalines kliūtis, didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaupimo pajėgumus ir padaryti perdavimo bei paskirstymo tinklus pažangesniais;

19.  primygtinai reikalauja, kad valstybės pagalbos taisyklės būtų pakankamai pritaikytos tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos integruoti naujus netaršius, žiedinius ir tvarius sprendimus visuose sektoriuose, ypač sunkiai prisitaikančiuose sektoriuose;

20.  prašo, kad į CEEAG būtų integruoti energetikos hierarchijos principai, pagal kuriuos pirmenybė būtų teikiama energijos taupymui ir efektyvumui, o po to – tiesioginei atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrifikacijai ir platesniam atsinaujinančiosios šilumos naudojimui ir, galiausiai, kitų tvarių atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamų išteklių naudojimui tik toms reikmėms, kurios neturi alternatyvų jų pertvarkai; prašo Komisijos taip pat persvarstyti pagalbą mažinant elektros energijos mokesčius daug energijos vartojančioms įmonėms atsižvelgiant į šiuos principus, užtikrinant, kad tokia parama būtų susieta su realiomis investicijomis į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, naudojamą savo veikloje;

21.  ragina Komisiją į CEEAG aiškiai įtraukti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, o ypač:

22.  pabrėžia, kad ES valstybės pagalbos taisyklėmis turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos valstybėms narėms, nes ne visos valstybės narės galės teikti vienodo lygio paramą įmonėms, sukeldamos rinkos iškraipymų, susiskaidymo ir didesnių skirtumų tarp šalių riziką, o tai savo ruožtu lemtų tolesnius socialinius skirtumus bendrojoje rinkoje;

23.  ragina Komisiją labai atidžiai išnagrinėti, ar siūlomi pakeitimai darys konkurencijai ir inovacijoms palankų poveikį, ar labiau tikėtina, kad dėl jų atsiras naujų kliūčių konkurencijai, ypač MVĮ atveju; ragina Komisiją atsižvelgti į ilgalaikes galimo transformacijos kelių siaurinimo pasekmes;

24.  pažymi, kad investicijoms į efektyviai energiją naudojančias ir atsinaujinančiosios energijos technologijas reikalingas ekonominis nuspėjamumas tam, kad būtų kuo labiau sumažinta investavimo rizika; ragina Komisiją patvirtinti pagalbos schemas pakankamai ilgam laikotarpiui, atsižvelgiant į atitinkamų projektų planavimo ir plėtros terminus ir laikantis atitinkamuose teisės aktuose nustatytų nuostatų;

25.  ragina Komisiją užtikrinti teisinį tikrumą paramos schemoms, kurios jau buvo patvirtintos pagal senąją valstybės pagalbos teikimo tvarką; ragina Komisiją į CEEAG įtraukti peržiūros mechanizmą, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir suderinamumas su galutiniais teisės aktais bei įgyvendinimo aktais dėl 55 dokumentų rinkinio;

26.  ragina Komisiją naujose gairėse vengti pernelyg didelės įrodinėjimo naštos ir pagrindimo, kad būtų išvengta biurokratijos ir netikrumo, kurie trukdytų siekti Europos žaliojo kurso politikos tikslų ir 2030 m. sumažinimo tikslų;

27.  pabrėžia, kad vykdant tvarią pertvarką labai svarbu išsaugoti ir kurti tvarias bei kokybiškas darbo vietas;

28.  ragina Komisiją numatyti galimybę teikti išskirtinę valstybės pagalbą tais atvejais, kai kitos gairių dalys neapima tokios paramos, tačiau remiamos inovacijos turės teigiamą poveikį ES visuomenei arba ES ekonomikai, atsižvelgiant į Sąjungos politikos tikslus;

29.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad trūksta skaidrumo, susijusio su Komisijos ir valstybių narių keitimusi informacija apie nacionalines valstybės pagalbos priemones ir jų patvirtinimu, taip pat su kriterijais, taikomais vertinant nacionalinių valstybės pagalbos priemonių atitiktį ES aplinkos, biologinės įvairovės ir klimato apsaugos tikslams bei teisės aktams; ragina Komisiją spręsti šį klausimą, be kita ko, atskleidžiant procedūrinius veiksmus valstybės pagalbos registre, paskelbiant sprendimą dėl išankstinio pranešimo ir raštus valstybėms narėms, kai jų siūlomos priemonės nelaikomos valstybės pagalba, tobulinant valstybių narių naudojamus pranešimo apie valstybės pagalbą šablonus ir tobulinant Komisijos atitikties vertinimus;

30.  primena, kad savo išvadose byloje ACCC/C/2015/128, patvirtintose 2021 m. kovo 17 d., Atitikties Orhuso konvencijai komitetas (ACCC) nustatė, kad ES nesilaiko Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 ir 4 dalių, nes šiuo metu pilietinė visuomenė negali ginčyti Komisijos pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį priimtų sprendimų dėl valstybės pagalbos, o tai gali prieštarauti su aplinka susijusiems ES teisės aktams; ragina Komisiją ir Tarybą parodyti visapusišką įsipareigojimą laikytis ES tarptautinių įsipareigojimų dėl teisingumo aplinkos srityje; ragina Komisiją įvykdyti prie peržiūrėto Orhuso reglamento pridėtame pareiškime prisiimtą įsipareigojimą iki 2022 m. pabaigos įvertinti turimas galimybes atsižvelgti į ACCC išvadas ir prireikus iki 2023 m. pabaigos pasiūlyti priemones;

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 350, 2021 10 4, p. 9. (2) OL L 328, 2018 12 21, p. 82. (3) OL L 328, 2018 12 21, p. 210. (4) OL L 158, 2019 6 14, p. 125. (5) OL L 158, 2019 6 14, p. 54. (6) OL L 328, 2018 12 21, p. 1. (7) OL L 198, 2020 6 22, p. 13. (8) OL L 264, 2006 9 25, p. 13. (9) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0240. (10) OL L 243, 2021 7 9, p. 1.