2021 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo taikymo (2021/2018(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 10 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 224 ir 325 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo(1) (toliau – Reglamentas) su pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2018/673/ES(2) ir 2019 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2019/493(3), ypač į jo 38 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių(4) (toliau – Finansinis reglamentas),
– pasikonsultavęs su Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija (toliau – Institucija) ir susipažinęs su jos metinėmis veiklos ataskaitomis,
– atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus ataskaitą Biurui dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo Europos lygmeniu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0294/2021),
A. kadangi stiprios politinės partijos ir stiprūs politiniai fondai ES lygmeniu yra būtini tikrai ES viešajai sferai plėtoti;
B. kadangi Europos politinės partijos turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį Europos Parlamento rinkimų procese ir prisidėti formuojant ES politinį sąmoningumą ir išreiškiant ES piliečių valią; kadangi politinė įvairovė yra labai svarbi viešajam diskursui ir piliečių pasirinkimui išreikšti;
C. kadangi partijos politinės konkurencijos sąlygomis negali būti laikomos nešališkais subjektais ir kadangi jų finansavimas negali apsiriboti vien tik nepolitinėmis išlaidomis;
D. kadangi Europos politinių fondų įgaliojimai apima politinio sąmoningumo didinimą ir indėlį į diskusijas ES politikos klausimais ir apie Europos integracijos procesą ir pagal šiuos įgaliojimus jie taip pat rengia pasiūlymus, kurie yra skirti ne vien tik tam tikros partijos nariams ar rinkėjams, bet visiems vienodomis sąlygomis;
E. kadangi Europos politinės partijos ir politiniai fondai turėtų bendradarbiauti su savo nacionalinėmis partijomis narėmis ir partneriais, kad padėtų jiems priartinti Sąjungą ir jos politiką prie piliečių ir sustiprinti demokratinį legitimumą;
F. kadangi Europos politinės partijos turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis nacionalinėmis partijomis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos interaktyviam dalyvavimui ES klausimais;
G. kadangi, siekiant ir toliau suprasti ir reikšti Sąjungos piliečių valią, labai svarbu, kad Europos politinių partijų ir fondų vaidmuo ir veikimas neapsiribotų Sąjungos lygmeniu sprendžiamais išimtinai Europai svarbiais klausimais; kadangi šioms Europos politinėms partijoms ir šiems politiniams fondams turėtų būti leidžiama naudoti savo lėšas bet kokiai veiklai, kuria prisidedama prie ES piliečių informavimo ir informuotumo su ES politika susijusiais klausimais didinimo, finansuoti;
H. kadangi pakankami finansiniai ištekliai yra būtina sąlyga, kad Europos politinės partijos ir politiniai fondai galėtų vykdyti savo užduotis, o visiškas skaidrumas ir atskaitomybė turėtų būti viešųjų lėšų iš Sąjungos biudžeto gavimo sąlyga;
I. kadangi Europos politinės partijos ir politiniai fondai gali atlikti tam tikrą vaidmenį populiarinant ES politiką kaimyninėse šalyse pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką ir plėtojant Sąjungos išorės santykius; kadangi dėl to partijos ar asmenys iš šių šalių turėtų turėti galimybę tapti jų nariais ir jiems turėtų būti leidžiama mokėti įnašus su sąlyga, kad užtikrinamas visiškas skaidrumas ir laikomasi SESV 325 straipsnio ir Sąjungos kovos su sukčiavimu ir korupcija taisyklių;
J. kadangi Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams turėtų būti suteikta galimybė gauti papildomų – kitų nei įnašai ir dovanos – pajamų;
K. kadangi Europos politinių partijų bendro finansavimo normos suderinimas su politiniams fondams nustatytu lygiu užkirstų kelią skolos kaupimuisi;
L. kadangi reikėtų, deramai paisant skaidrumo ir užtikrinant tinkamą viešųjų lėšų naudojimą, supaprastinti administracinės išlaidų kontrolės sistemą ir panaikinti reikalavimą teikti ataskaitas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, nes jis neatitinka Europos politinių partijų ir fondų pobūdžio ir yra nereikalinga daug laiko reikalaujanti ir brangi našta;
M. kadangi perkėlimo laikotarpį Europos politiniams fondams suderinus su politinėms partijoms taikomais reikalavimais padėtų išvengti antro lygmens audito ir taip gerokai sumažintų fondams tenkančią administracinę naštą;
Reglamento taikymo vertinimas
1. primena, kad Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo yra teisinis pagrindas, kuriuo nustatomos jų teisės ir pareigos; pabrėžia, kad pagal Reglamentą skiriamas finansavimas yra Europos Sąjungos bendrojo biudžeto dalis ir todėl turėtų būti vykdomas pagal Finansinį reglamentą, didžiausią dėmesį skiriant bendram patikimo finansų valdymo principui;
2. pažymi, kad 2018 m. buvo pirmieji Reglamento įgyvendinimo metai; palankiai vertina Institucijos pateiktą 2019 m. metinę veiklos ataskaitą; atkreipia dėmesį į pagrindinę veiklą ir iššūkius, su kuriais susidurta 2019 m.; pažymi, kad Institucija atliko pirmąją Europos politinių partijų ir fondų sąskaitų peržiūrą vykstant 2019 m. Europos Parlamento rinkimams, užtikrindama atitiktį Reglamentui, o Europos Parlamento Finansų generalinis direktoratas užtikrino, kad būtų laikomasi Finansinio reglamento; palankiai vertina tai, kad 2019 m. Institucija neturėjo taikyti sankcijų jokiai Europos politinei partijai ar politiniam fondui; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija įstojo į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo bylas ir palaikė ryšius su valstybėmis narėmis, kad būtų sukurtas nacionalinių kontaktinių punktų ir duomenų apsaugos institucijų tinklas;
3. primena, kad pagal Reglamento 38 straipsnį Parlamentas privalo iki 2021 m. pabaigos priimti Reglamento taikymo ataskaitą, o Komisija pateikti ataskaitą tuo pačiu klausimu po to praėjus šešiems mėnesiams, būtinai kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Reglamentui iš dalies pakeisti; pažymi, kad Komisijos veiksmų plane numatyta griežtinti finansines ir vykdymo užtikrinimo taisykles, mažinti administracinę naštą, didinti skaidrumą ir stiprinti tikrą rinkiminį atstovavimą ES piliečiams; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu spręsti užsienio subjektų kišimosi rizikos ir duomenų apsaugos taisyklių pažeidimo problemas;
4. palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė naują Europos demokratijos veiksmų planą, įskaitant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama užtikrinti didesnį mokamos politinės reklamos skaidrumą ir teisės aktų dėl Europos politinių partijų ir fondų finansavimo peržiūrą; pakartoja savo pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą, kaip nurodyta 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliucijoje „EP rinkimų rezultatų apžvalga“(5), kiek tai susiję su dalyvavimu Europos Parlamento rinkimuose, finansavimo skaidrumu ir draudimu priimti dovanas iš ES nepriklausančių valstybių privačių ir viešųjų įstaigų;
5. pripažįsta, kad pagal Reglamentą, palyginti su ankstesne Reglamentu (EB) Nr. 2004/2003(6) nustatyta teisine sistema, pagerintas Europos politinių partijų ir fondų statusas, visų pirma pripažinus, kad šie subjektai turi Sąjungos juridinio asmens statusą, ir įsteigus nepriklausomą Instituciją;
6. pripažįsta Institucijos, kuri prisiėmė pagal Reglamentą jai pavestas užduotis, vaidmenį;
7. vis dėlto pažymi, kad daugelis administracinių ir politinių kliūčių vis dar trukdo Europos politinėms partijoms ir fondams išnaudoti visą savo, kaip aktyvių ir matomų Europos demokratijos subjektų, potencialą Europos lygmeniu ir ES valstybėse narėse;
8. pabrėžia, kad svarbu registruoti Europos politines partijas ir politinius fondus, nes tam jie turi laikytis visų Reglamente nustatytų sąlygų, visų pirma paisyti ES sutarties 2 straipsnyje numatytų Sąjungos vertybių, ir teisė gauti finansavimą iš Sąjungos biudžeto priklauso nuo šio laikymosi, taip pat pabrėžia, kad reikia užtikrinti visišką skaidrumą;
9. todėl mano, jog Reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant aiškiai nustatyti, kad reikalavimas paisyti pagrindinių ES vertybių turėtų būti taikomas ir pačiai Europos politinei partijai, ir jos partijoms narėms;
10. palankiai vertina tai, kad sugriežtintos nuostatos dėl Europos politinių partijų ir nacionalinių fondų pagrindinių Sąjungos vertybių paisymo stebėsenos ir dėl pažeidimų nagrinėjimo procedūros, įskaitant sankcijas ir lėšų susigrąžinimą;
11. mano, kad paskutinis Reglamento pakeitimas, kuriuo nustatytos sankcijos už duomenų apsaugos taisyklių pažeidimus, buvo pirmas naudingas žingsnis, tačiau jį reikėtų dar labiau sugriežtinti;
12. mano, kad dabartinė sistema, pagal kurią tikrinama, ar laikomasi taisyklių dėl įnašų ir dotacijų naudojimo, turėtų būti patobulinta, turint mintyje aiškumą, veiksmingumą ir greitumą;
13. mano, kad tai, jog Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams taikomos ES ir nacionalinės taisyklės, nustatytos įvairiuose teisės aktuose, kelia painiavą ir teisinį netikrumą; todėl siūlo labiau suderinti ir sugriežtinti Europos politines partijas ir politinius fondus reglamentuojančias taisykles, kad būtų užtikrinta Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams taikytina išsami ES teisinė sistema, kurioje visų pirma būtų nustatytos registracijos sąlygos, struktūra ir veikla, matomumas, skaidrumas ir sankcijos;
14. pabrėžia, kad Europos politinių partijų ir fondų finansavimas turi būti skaidrus, jam turi būti taikomas SESV 325 straipsnis, neturi būti galimybės juo piktnaudžiauti ir juo turi būti remiamos tik politinės programos ir veikla, atitinkančios pagrindinius Sąjungos principus, įtvirtintus ES sutarties 2 straipsnyje;
Nustatytos problemos
15. primena, kad Reglamente reikalaujama, kad nacionalinės partijos narės savo interneto svetainėse „aiškiai matomai ir naudotojui patogia forma“ paskelbtų logotipą, politinę programą ir nuorodą į susijusios Europos partijos interneto svetainę, – tai sąlyga, kad Europos politinė partija galėtų gauti lėšų; yra susirūpinęs dėl to, kad, remiantis bendrovės „European Democracy Consulting“ projekto „Logos“ duomenimis, daugelis nacionalinių partijų narių netinkamai įgyvendina Reglamente nustatytą reikalavimą skelbti informaciją, nes tik 15 proc. jų yra paskelbusios logotipą aiškiai ir naudotojui patogia forma;
16. pabrėžia, jog reikia tiksliau ir aiškiau apibrėžti netiesioginį finansavimą, kurį Europos politinės partijos ir politiniai fondai teikia nacionalinėms partijoms bei nacionaliniams fondams ir nariams, kad nebūtų trukdoma reikiamam jų bendradarbiavimui populiarinant ir aiškinant ES politiką ir jų bendravimui su ES piliečiais;
17. pabrėžia, kad draudimas finansuoti referendumų kampanijas ES klausimais prieštarauja Europos politinių partijų ir fondų tikslui;
18. pabrėžia, kad Europos politinių partijų ir fondų finansavimas neatsiejamai susijęs su Reglamente išvardytais registracijos kriterijais; pripažįsta, jog reikia užtikrinti, kad registracijos ir narystės kriterijai padėtų užtikrinti įtraukų ir tikrą atstovavimą politinėms partijoms, kurios veikia ES lygmeniu, kartu išvengiant trukdymo tuo pačiu lygmeniu demokratiškai atstovauti mažesnėms politinėms partijoms; primena Parlamento Konstitucinių reikalų komitete vykusias diskusijas dėl registracijai taikomos ribos ir piliečių paramos; pažymi, kad po „Brexit’o“ padidėjo poreikis persvarstyti įvairių kategorijų narystę partijose ir nario mokesčių surinkimą; todėl siūlo persvarstyti registracijos reikalavimus ir atstovavimo kriterijus, be kita ko, apsvarstant tiesioginės piliečių narystės klausimą;
19. apgailestauja dėl to, kad teismų praktikoje nustatytas siauras narystės sąvokos aiškinimas, Reglamente nėra aiškių narių priėmimo į Europos politines partijas sąlygų apibrėžčių ir skirtingų lygių susiejimo su Europos politiniais fondais, nes tai nesuteikia Europos politinių partijų ir fondų vidaus organizavimo lankstumo, ypač kalbant apie Europos politinių fondų asocijuotuosius narius ir partnerius, įskaitant narius ir partnerius iš buvusių valstybių narių ir kitų Europos šalių; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl tokio siauro aiškinimo Europos politinėms partijoms be jokios rimtos priežasties užkertamas kelias iš tokių narių gauti finansinius įnašus; mano, kad taip pat reikėtų aiškiau nustatyti narių priėmimo į Europos politinius fondus ir susiejimo su jais sąlygas, taip pat mokslinių tyrimų partnerysčių su fondais sąlygas;
20. mano, kad turėtų būti paaiškintas ir išplėstas draudimas priklausyti kelioms partijoms ir keliems fondams;
21. pabrėžia, kad pajamų kategorijos Reglamente apibrėžtos pernelyg siaurai ir visų pirma neatsižvelgiama į kitus galimus teisėtai įgytus nuosavus išteklius;
22. pabrėžia, jog pasirodė, kad bendro finansavimo lygį, ypač taikomą Europos politinėms partijoms, labai sudėtinga pasiekti;
23. mano, jog reikalavimas, kad Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų sąskaitos būtų rengiamos laikantis valstybės narės, kurioje jie yra įsisteigę, nacionalinių audito standartų ir tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, nesuteikia jokios pridėtinės vertės ir lemia nereikalingas išlaidas bei vėlavimą;
24. apgailestauja, kad dėl netinkamo Reglamento modelio Europos politinės partijos iš tikrųjų negali atlikti savo, kaip modernių politinių partijų, užtikrinančių piliečių ir politinės sistemos jungtį, vaidmens, nes jos piliečiams nežinomos dėl ribotos individualios narystės ir riboto jų vaidmens darant įtaką politikos formavimui ir sudarant viešąsias darbotvarkes, taigi jos niekaip nepajėgia sutelkti aktyvių piliečių tokiu mastu, kokiu tai daro nacionalinės ir regioninės partijos;
25. atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija turi ribotus įgaliojimus tikrinti, ar Europos politinė partija arba politinis fondas pažeidžia bendras ES vertybes ir iki šiol niekada nėra pradėjusi sudėtingos vertybių laikymosi vertinimo procedūros; ragina stiprinti Institucijos struktūrą, kad būtų galima geriau stebėti, kaip laikomasi visų Reglamente nustatytų kriterijų, įskaitant Sąjungos vertybių paisymą ir demokratinį Europos politinių partijų ir politinių fondų valdymą, kaip vykdomos atitinkamos taisyklės ir įgyvendinamos sankcijos, taip pat užtikrinti visišką jos autonomiją ir neutralumą;
26. susirūpinęs pažymi, kad kelioms esamoms tarpvalstybinėms politinėms partijoms, veikiančioms ES politikos arenoje ir atstovaujamoms Europos Parlamente, neleidžiama oficialiai registruotis kaip Europos politinėms partijoms dėl Reglamente nustatytų neproporcingų reikalavimų, o tai trukdo demokratiškai atstovauti mažesnėms politinėms partijoms ES lygmeniu;
Pasiūlymai dėl patobulinimų
27. mano, kad reikėtų nustatyti aiškias Europos politinių partijų ir politinių fondų bei jų narių jungtinės veiklos organizavimo ir bendro finansavimo ES klausimais taisykles ir sąlygas; mano, kad vykdant tokią jungtinę veiklą turėtų būti reikalaujama greta nacionalinės partijos narės logotipo pateikti Europos politinės partijos logotipą;
28. pabrėžia, kad jokia taisykle neturėtų būti užkertamas kelias politinių partijų atstovams ir darbuotojams dalyvauti Europos politinių fondų renginiuose, nes toks dalyvavimas pagrįstas atsižvelgiant į tų renginių pobūdį;
29. ragina Komisiją pateikti aiškius reikalavimus ir išsamias gaires dėl atitinkamos susijusios Europos politinės partijos matomumo, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento 18 straipsnio 2a dalies dėl Europos politinių partijų logotipų demonstravimo greta nacionalinių ar regioninių partijų logotipų;
30. pabrėžia, kad per pirmąją sąskaitų peržiūrą nustatytos patobulinimų galimybės, visų pirma susijusios su Europos partijų ir fondų pateiktos prašomos informacijos išsamumu ir palyginamumu; palankiai vertina tai, kad siekiant palengvinti procesą 2020 m. nustatyti šablonai; pažymi, kad 2019 m. didžioji dalis Europos politinių partijų ir politinių fondų finansinių išteklių buvo išleista personalo, susitikimų ir informacijos rinkimo išlaidoms padengti;
31. mano, kad norint užtikrinti patikimą finansų valdymą ir skaidrumą reikalingos griežtos taisyklės, apibrėžiančios išlaidų tinkamumą finansuoti; prašo parengti aiškias nuostatas dėl veiklos, vykdytos kartu su didesnėmis tarptautinėmis organizacijomis ir partneriais iš ES nepriklausančių valstybių, taip pat išsamias personalui ir posėdžiams skirtų išlaidų taisykles, ypač susijusias su viršutinėmis ribomis ir konkursų procedūromis;
32. ragina panaikinti draudimą finansuoti referendumo kampanijas, kad Europos politinės partijos galėtų finansuoti referendumo kampanijas, susijusias su ES sutarties arba SESV įgyvendinimu;
33. primygtinai reikalauja pripažinti skirtingų kategorijų narystę partijose, fonduose ir mokslinių tyrimų partnerystėse su fondais, kad būtų leidžiama prisijungti nariams iš Europos Tarybos valstybių narių ir kitų Europos šalių tarpo, sukurti mokslinių tyrimų partnerių kategoriją fondams ir leisti Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams teisėtai rinkti narystės mokesčius, remiantis visiems jų nariams vienodai taikytina bendra tvarka dėl įnašų;
34. pabrėžia, kad reikia nustatyti narių apibrėžtį, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, kiek tai susiję su įvairių tipų naryste, narių santykiais su Europos politinėmis partijomis, kurioms jie priklauso, ir reikalavimais, kuriuos jie turi atitikti;
35. siūlo išplėsti narystės keliose partijose draudimo taikymo sritį įtraukiant nacionalinių ir regioninių parlamentų ir asamblėjų narius;
36. pritaria tam, kad būtų sukurtos papildomos pajamų kategorijos, siekiant įtraukti visus politinių partijų pajamų šaltinius, ne tik įnašus ir dovanas, pvz., sukurti naują kategoriją „kiti nuosavi ištekliai“, kuri apimtų įnašus, gautus vykdant jungtinę veiklą, parduodant leidinius, renkant dalyvavimo konferencijose ar seminaruose arba kitoje tiesiogiai su politine veikla susijusioje veikloje mokesčius;
37. pritaria tam, kad reikalaujama politinių partijų nuosavų išteklių norma būtų sumažinta nuo 10 proc. iki 5 proc., siekiant ją suderinti su fondams taikoma norma;
38. pritaria tam, kad perkėlimo laikotarpis fondams būtų pratęstas visiems kitiems metams (N+1), suderinant jį su partijoms taikomu laikotarpiu;
39. prašo panaikinti įpareigojimą Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams pateikti savo metines finansines ataskaitas remiantis ne tik bendraisiais apskaitos principais, bet ir tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais;
40. primena apie kitų finansų kontrolės organų vaidmenį pagal atitinkamus jų įgaliojimus, t. y. Europos Audito Rūmų, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ir Europos prokuratūros vaidmenį; atsižvelgdamas į auditą ir kontrolę pažymi, kad svarbu Europos politinių partijų išlaidas pateikti ne tik vidaus audito sistemai ir jų narių vertinimui, bet ir išorės auditoriui, valdžios institucijoms ir viešajai kontrolei;
41. siūlo, kad Europos politinių partijų ir politinių fondų išlaidoms būtų taikomas savikontrolės mechanizmas, kartu su vidaus audito sistema, ir kad jas prižiūrėtų išorės auditorius ir Europos Audito Rūmai bei būtų vykdoma viešoji priežiūra;
42. rekomenduoja naudoti suderintą ataskaitų teikimo ir atitinkamai Europos politinių partijų, Institucijos ir Parlamento vykdomos kontrolės laikotarpį, kad nereikėtų perskaičiuoti galutinių finansavimo sumų, kartu atsižvelgiant į atitinkamose taisyklėse nustatytus terminus;
43. pritaria tam, kad būtų padidintas Europos politinių partijų ir politinių fondų finansavimo skaidrumas įpareigojant Parlamentą naudotojui patogiu būdu skelbti gaunamas metines finansines ataskaitas; pabrėžia, kad turėtų būti viešai skelbiama kuo daugiau informacijos apie Europos politinių partijų ir politinių fondų registraciją ir finansinę padėtį ir ši informacija turėtų būti kuo išsamesnė ir kuo labiau atnaujinta;
44. laikosi nuomonės, kad Parlamento ir Institucijos skelbiama informacija turėtų būti pateikiama atvirais ir kompiuterio skaitomais formatais naudotojui patogiu būdu;
45. mano, kad sustiprinus Institucijos atliekamą bendros dovanotų lėšų sumos, apie kurią pranešta ir kuri viršija 3 000 EUR, tikrinimą būtų skaidriau matoma didelė ir (arba) reikšminga išorės įtaka Europos politinėms partijoms; mano, kad Institucija, atlikdama tokį tikrinimą, turėtų sutelkti dėmesį į pastebėtą didelį ir staigų bendro mažų dovanų skaičiaus padidėjimą;
46. be to, laikosi nuomonės, kad, siekiant padidinti finansavimo skaidrumą, Institucija turėtų viešai paskelbti informaciją apie to paties paramos teikėjo dovanas Europos politinei partijai, jos nacionalinėms partijoms narėms ir jų regioninėms struktūroms; be to, mano, kad ne vėliau kaip iki 2027 finansinių metų turi būti numatytos tinkamos priemonės siekiant užtikrinti, kad dovanos nebūtų skiriamos teisiškai nepriklausomiems subjektams, priklausantiems tai pačiai Europos politinei partijai, norint apeiti skaidrumo taisykles, kai tos dovanos kartu viršytų skaidrumo sumetimais nustatytas ribas;
47. ragina užtikrinti, jog iki 2027 kalendorinių metų būtų nustatyta, kad bet kokia paramos teikėjo dovana Europos politinei partijai pagal mokesčių teisę yra lygiavertė dovanoms, suteiktoms nacionalinėms politinėms partijoms atitinkamoje paramos teikėjo gyvenamojoje šalyje;
48. pritaria minčiai didinti Europos politinių partijų nuosavų išteklių kiekį apskaičiuojant Sąjungos finansuojamą sumą;
49. mano, kad siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo visos Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams taikytinos nuostatos, įskaitant tas, kurios šiuo metu įtrauktos į Finansinį reglamentą, turėtų būti įrašytos į vieną Sąjungos teisės aktą, t. y. į Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;
50. laikosi nuomonės, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės yra pernelyg siauros ir kad Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams turėtų būti leidžiama finansuoti bet kokią veiklą, kuri organizuojama ne tik kaip vidaus renginys, bet yra atvira ir visuomenei ir kuria prisidedama prie politinio sąmoningumo ES didinimo ir išreiškiama Sąjungos piliečių valia;
51. siūlo Europos politinėms partijoms ir politiniams fondams nustatyti tikrą ES teisinį statusą ir ES teisinį subjektiškumą, įtvirtinant minimalias Europos politinių partijų ir politinių fondų struktūros ir veikimo sąlygas, kartu užtikrinant, kad jie būtų labiau nepriklausomi nuo nacionalinės teisės;
52. ypač pabrėžia, kad reikia įtraukti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad Europos politinės partijos nebūtų laikomos užsienio teisės subjektais pagal valstybių narių nacionalinę teisę;
53. primygtinai reikalauja, kad Europos politinės partijos ir jų partijos narės turėtų demokratinę struktūrą ir paisytų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, be to, jos turi laikytis demokratinių procedūrų ir skaidrumo, atrinkdamos savo partijų vadovus ir kandidatus į rinkimus, ir demokratiškai balsuodamos patvirtinti savo vidaus taisykles ir politinę programą;
54. primygtinai ragina Komisiją persvarstyti Reglamentą siekiant atnaujinti registracijos, finansavimo, politinių ir rinkimų kampanijų ir narystės taisykles, kad Europos politinės partijos taptų piliečių nuomonės reiškėjomis ES politikos ir politikos formavimo sferoje ir priartintų ES piliečius prie ES sprendimų priėmimo proceso;
55. ypač ragina persvarstyti Reglamentą siekiant palengvinti registracijos sąlygas pagal jo 3 straipsnį ir suteikti galimybę visiems ES piliečiams tapti nariais, siekiant užtikrinti įtraukesnį atstovavimą politinėse partijose, veikiančiose ES lygmeniu;
56. mano, kad reikėtų aiškiau apibrėžti Institucijos mišrų statusą ir iš naujo apibrėžti jos struktūrą, be to, turėtų būti numatyta galimybė pateikti administracinį skundą dėl Institucijos sprendimų, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabartinį Reglamentą skundų pateikėjai gali kreiptis tik į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą;
57. siūlo aiškiai atskirti išregistravimą kaip kraštutinę priemonę nuo finansinių sankcijų ir padidinti finansinių sankcijų sistemos nuoseklumą;
58. mano, kad reikia didinti tam tikrų Reglamento nuostatų nuoseklumą ir teisinį tikrumą, išsamiau apibūdinti ir paaiškinti išregistravimo priežastis, nustatyti bendrą sprendimų dėl išregistravimo skelbimo, įsigaliojimo ir poveikio taisyklių rinkinį ir patikslinti lėšų susigrąžinimo taisykles;
59. mano, jog būtina užtikrinti, kad Europos politinių partijų ir jų fondų finansavimo taisyklės būtų suderinamos su Europos Parlamento rinkimų kampanija visos Europos rinkimų apygardoje;
60. rekomenduoja Komisijai sugriežtinti nuostatas dėl duomenų apsaugos įtraukiant nuorodas į nusikalstamas veikas, apibrėžtas Direktyvos 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas(7) 3–6 straipsniuose; palankiai vertina tai, kad Institucija sukūrė nacionalinių duomenų apsaugos institucijų tinklą, kad naujoji tikrinimo procedūra veiktų visu pajėgumu;
61. ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į šiuos pasiūlymus rengiant ir teikiant savo pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo būtų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014;
o o o
62. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių (OL L 297, 2003 11 15, p. 1).