2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomojo direktoriaus skyrimo (N9-0005/2021 – C9-0114/2021 – 2021/0900(NLE))

P9_TA(2021)0217 A9-0137/2021

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Priežiūros tarybos 2021 m. kovo 12 d. pasiūlymą (C9-0114/2021),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(1), 51 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija“(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0137/2021),

A.  kadangi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomojo direktoriaus kadencija baigiasi 2021 m. gegužės 29 d.;

B.  kadangi 2021 m. kovo 12 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Priežiūros taryba, surengusi atvirą atrankos procedūrą, pasiūlė vykdomąja direktore penkerių metų kadencijai skirti Natashą Cazenave, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 51 straipsnio 2 ir 3 dalimis;

C.  kadangi 2021 m. balandžio 22 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Natasha Cazenave, per kurį ji pasakė įžanginę kalbą ir po to atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria tam, kad Natasha Cazenave būtų paskirta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vykdomąja direktore;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 84. (2) OL C 23, 2021 1 21, p. 105. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0017.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) pirmininko skyrimo (N9-0022/2021 – C9-0163/2021 – 2021/0901(NLE))

P9_TA(2021)0218 A9-0162/2021

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos Priežiūros tarybos sudarytą galutinį 2021 m. kovo 22 d. kvalifikuotų kandidatų į jos pirmininko pareigas sąrašą,

–  atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 6 d. Tarybos laišką, kuriame siūloma skirti Petrą Hielkemą Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininke (C9-0163/2021),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB(1), 48 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija“(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 131 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0162/2021),

A.  kadangi Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininko kadencija baigėsi 2021 m. vasario 28 d.;

B.  kadangi 2021 m. gegužės 6 d. Taryba pasiūlė skirti Petrą Hielkemą Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininke penkerių metų kadencijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 48 straipsnio 2 ir 3 dalis;

C.  kadangi 2021 m. gegužės 10 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Petra Hielkema, per kurį ji pasakė įžanginę kalbą ir po to atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;

1.  pritaria Petros Hielkemos skyrimui Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pirmininke;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 331, 2010 12 15, p. 48. (2) OL C 23, 2021 1 21, p. 105. (3) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0017.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (COM(2020)0022 – C9-0007/2020 – 2020/0006(COD))

P9_TA(2021)0219 A9-0135/2020

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2020)0022) ir iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2020)0460),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 175 straipsnio trečią pastraipą ir 322 straipsnio 1 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0007/2020),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—  atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 20 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 2 d. Regionų komiteto nuomonę(3),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį, ir į 2021 m. kovo 3 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0135/2020),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(4);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. gegužės 18 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/..., kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2021/1056.)

(1) OL C 290, 2020 9 1, p. 1. (2) OL C 311, 2020 9 18, p. 55 ir OL C 429, 2020 12 11, p. 240. (3) OL C 324, 2020 10 1, p. 74. (4) Ši pozicija pakeičia 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0223).

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo peržiūros (2020/2087(INI))

P9_TA(2021)0220 A9-0052/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 ir 175 straipsnius, 212 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1) (toliau – ESSF reglamentas), ir paskesnius jo pakeitimus, priimtus 2014 m. gegužės 15 d. ir 2020 m. kovo 20 d.,

–  atsižvelgdamas į visas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos paskelbtas ataskaitas, visų pirma į 2014 m. kovo 31 d. ataskaitą „Klimato kaita 2014 m. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 22 d. pasirašytą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją „Europos solidarumo fondas, įgyvendinimas ir taikymas“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos solidarumo fondas. Vertinimas“(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 15 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos Sąjungos solidarumo fondo 2002–2017 m. vertinimas“ (SWD(2019)0186),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/461, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, siekiant suteikti finansinę paramą valstybėms narėms ir dėl narystės Sąjungoje besiderančioms šalims, labai nukentėjusioms nuo didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais(5),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pozicijos dokumentą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, siekiant suteikti finansinę paramą valstybėms narėms ir dėl narystės Sąjungoje besiderančioms šalims, labai nukentėjusioms nuo didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos (COM(2020)0114),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0052/2021),

A.  kadangi Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF), įsteigtas ESSF reglamentu po 2002 m. Vidurio Europą užklupusių didelių potvynių, teikia finansinę paramą valstybėms narėms ir narystės siekiančioms šalims, nukentėjusioms nuo didelių ar regioninių gaivalinių nelaimių ar didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų; kadangi ESSF kuria tikrą ES pridėtinę vertę ir juo išreiškiamas noras parodyti solidarumą su tokių nelaimių paveiktuose ES regionuose gyvenančiais žmonėmis;

B.  kadangi savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliucijoje dėl suderintų Sąjungos veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais Europos Parlamentas priminė, kad valstybių narių solidarumas yra ne pasirinkimo galimybė, o įsipareigojimas, be kita ko, nustatytas Europos Sąjungos sutarties 2 ir 21 straipsniuose, taip pat mūsų ES vertybių ramstis, kaip nustatyta minėtosios sutarties 3 straipsnyje; kadangi šioje rezoliucijoje Europos Parlamentas primygtinai ragina Komisiją stiprinti visus savo krizių valdymo ir reagavimo į nelaimes mechanizmų komponentus;

C.  kadangi įdomu tai, jog, remiantis neseniai atlikta apklausa, du trečdaliai ES piliečių mano, kad Europos Sąjunga turėtų turėti didesnę kompetenciją kovoti su tokiomis netikėtomis krizėmis kaip COVID-19, ir daugiau kaip pusė jų mano, kad ES turėtų turėti daugiau finansinių išteklių tokioms krizėms įveikti(6); kadangi dabartinei sveikatos krizei itin svarbus žmogiškasis aspektas ir kadangi ES ir valstybės narės, išreikšdamos solidarumą, turėtų imtis atitinkamų veiksmų;

D.  kadangi iki šiol ESSF parama buvo skirta maždaug 100 gaivalinių nelaimių 23 valstybėse narėse ir vienoje narystės siekiančioje šalyje – iš viso apie 6,6 mlrd. EUR(7);

E.  kadangi 2017 m. ir 2018 m. maždaug du trečdaliai visų ESSF pateiktų prašymų buvo susiję su potvynių sukeltomis nelaimėmis, nors per ataskaitinį laikotarpį taip pat kilo didelių audrų, miško gaisrų ir žemės drebėjimų;

F.  kadangi Komisijos vertinime pabrėžiama ESSF nauda, visų pirma siekiant sumažinti visoms nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms tenkančią naštą remiant atkūrimo pastangas po didelių nacionalinių ar regioninių gaivalinių nelaimių arba didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų, kaip apibrėžta ESSF reglamente (su pakeitimais);

G.  kadangi ESSF reguliavimo sistema 2014 m. buvo peržiūrėta iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) Nr. 661/2014(8), visų pirma siekiant supaprastinti procedūras, sutrumpinti atsakymo laiką po prašymų pateikimo, patikslinti paramos prašymų tinkamumo kriterijus regioninių nelaimių atveju, pratęsti įgyvendinimo laikotarpį ir nustatyti išankstinius mokėjimus, kaip ne kartą ragino Parlamentas; kadangi 2020 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus reglamentą padaryta tolesnė pažanga, visų pirma susijusi su padidėjusiu išankstinių mokėjimų lygiu ir supaprastintu ESSF lėšų skyrimo procesu;

H.  kadangi didelių nelaimių atveju paramos prašymų patvirtinimo rodiklis yra 100 proc., o paramos prašymų regioninių nelaimių, kurios sudaro dažniausių reiškinių kategoriją, atveju patvirtinimo rodiklis, 2014 m. peržiūrėjus ESSF reglamentą, padidėjo nuo 32 proc. iki 85 proc.;

I.  kadangi, nepaisant to, kad 2014 m. persvarstant reglamentą prašymo skirti ESSF finansinę paramą parengimo ir pateikimo laikotarpis buvo pailgintas nuo 10 iki 12 savaičių, didelę dalį atvejų vis dar reikia atnaujinti, todėl vėluojama gauti dotacijas; kadangi dėl šios priežasties Komisija turėtų pateikti supaprastintas gaires dėl prašymų teikimo reikalavimų ir taip sumažinti administracinę naštą;

J.  kadangi visos dotacijos skyrimo laikas galėtų būti dar labiau sutrumpintas siekiant patenkinti neatidėliotiną ES solidarumo poreikį;

K.  kadangi ESSF parama apima tik infrastruktūros status quo ante atkūrimą energetikos, vandens ir nuotekų, telekomunikacijų, transporto, sveikatos ir švietimo srityse, bet ne papildomas išlaidas, atsirandančias atkuriant nelaimėms atsparesnes ir didesnį atsparumą klimato kaitai užtikrinančią infrastruktūrą, kaip rekomenduojama Europos žaliajame kurse; paramą gaunanti valstybė šias išlaidas turi finansuoti iš nuosavų išteklių ir iš kitų ES fondų, pvz., Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo;

L.  kadangi su susidomėjimu pažymima, kad, kaip matyti iš COVID-19 krizės, yra poreikis kurti didesnę sanglaudos politikos priemonių ir ESSF sąveiką; kadangi pripažįstama, kad ESSF buvo sukurtas siekiant reaguoti į gaivalines nelaimes trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, o sanglaudos politika (ERPF ir Sanglaudos fondu) siekiama ilgalaikio planavimo ir investicijų, susijusių su civiline sauga, prevencine infrastruktūra, rizikos valdymo infrastruktūra ir atsparumo didinimo priemonėmis, taip prisidedant prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo;

M.  kadangi palankiai vertinamas Komisijos pasiūlymas išplėsti ESSF taikymo sritį į ją įtraukiant ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas, ir paskesnis Reglamento (ES) 2020/461 įsigaliojimas;

N.  kadangi dėl klimato kaitos gaivalinės nelaimės gali suintensyvėti ir jų gali padaugėti; kadangi todėl pabrėžiama 2014 m. įdiegto dinamiško biudžeto paskirstymo mechanizmo, pagal kurį ESSF, be kita ko, galėjo suteikti rekordinę 1,2 mlrd. EUR dydžio ESSF paramą nuo žemės drebėjimų 2016–2017 m. nukentėjusiai Italijai, nauda;

O.  kadangi, kaip nurodyta ESSF reglamento 7 straipsnyje, fondo finansuojama veikla turėtų būti suderinta su SESV nuostatomis ir pagal ją priimtomis priemonėmis, taip pat ES politika ir priemonėmis, visų pirma aplinkos apsaugos, gaivalinių nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo bei prisitaikymo prie klimato kaitos srityse, įskaitant, kai tinkama, ekosistema grindžiamus metodus;

P.  kadangi naujojoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatytas naujas biudžeto paketas, vadinamasis Solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas (SEAR), kuriuo sujungiamas ESSF ir Neatidėliotinos pagalbos rezervas (EAR) ir kuris buvo sukurtas siekiant reaguoti, viena vertus, į ekstremaliąsias situacijas, susidariusias dėl didelių nelaimių valstybėse narėse arba narystės siekiančiose šalyse (ESSF), ir, kita vertus, į konkrečius neatidėliotinus poreikius ES arba ES nepriklausančiose valstybėse, ypač humanitarinių krizių atveju (EAR);

Q.  kadangi, kaip pripažįstama SESV 349 straipsnyje, sudėtinga klimato padėtis yra vienas iš nuolatinių veiksnių, kurie smarkiai kenkia atokiausių regionų vystymuisi; kadangi todėl reikėtų priimti konkrečias priemones, kuriomis būtų nustatytos sutarčių taikymo sąlygos, įskaitant bendrą politiką;

R.  kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atokiausiems regionams, saloms, kalnuotiems regionams, retai apgyvendintiems regionams ir visoms vietovėms, kurioms kyla itin didelė gaivalinių nelaimių rizika;

S.  apgailestauja dėl to, kad šiuo metu pagal ESSF reglamentą neleidžiama teikti tarpvalstybinių paramos prašymų, nors tam tikros gaivalinių nelaimių itin pažeidžiamos vietovės, kaip antai kalnuoti regionai, dažnai peržengia valstybines sienas;

1.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad ekstremalių meteorologinių reiškinių ir gaivalinių nelaimių tik daugės ir jie stiprės kartu su klimato kaita; mano, kad itin svarbu investuoti į prevenciją ir klimato kaitos švelninimą laikantis Europos žaliojo kurso; pabrėžia, kad valstybės narės turi toliau stengtis investuoti į klimato poveikio švelninimo priemones, atsižvelgiant į tai, kad daugelis gaivalinių nelaimių yra tiesioginė žmogaus veiklos pasekmė ir kad potvyniai, žemės drebėjimai, miškų gaisrai, sausros ir kitos gaivalinės nelaimės gali tapti nevaldomos, todėl reikia priimti atitinkamas priemones;

2.  pažymi, kad ESSF yra viena iš konkrečiausių ES solidarumo išraiškos formų ir kad įvykus nelaimėms ar didelio masto ekstremaliosioms visuomenės sveikatos situacijoms visi ES piliečiai tikisi tokio solidarumo;

3.  su nerimu pabrėžia, kad pastaraisiais metais ES gyventojai susidūrė su daugybe nelaimių, dėl kurių buvo prarastos žmonių gyvybės, nuniokotas turtas, aplinka ir kultūros paveldas;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad didelės ir regioninės gaivalinės nelaimės ir didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos šiuo metu vyksta reguliariai, o naujausi tokie pavyzdžiai yra, be kita ko, COVID-19 pandemija, kuri daro didžiulį poveikį visų europiečių gyvenimui ir Europos ekonomikai, taip pat visame žemyne, įskaitant neįprastas vietas, pvz., Arktį, siaučiantys miškų gaisrai ir vienas po kito Europą sukrėtę smarkūs žemės drebėjimai, visų pirma 2016 ir 2017 m. Italijoje, kurie nusinešė šimtus gyvybių ir padarė beveik 22 mlrd. EUR žalos, taip pat 2020 m. kovo mėn. ir 2020 m. gruodžio mėn. Kroatijoje; taip pat primena, kad audros, smarkios liūtys ir potvyniai padarė daug žalos daugelyje miestų ir slėnių ir kad vis smarkesni uraganai sukėlė sumaištį atokiausiuose regionuose, pvz., 2017 m. Sen Martene kilęs uraganas Irma ir 2019 m. Azorų salose kilęs uraganas Lorenzo, kurie padarė itin daug žalos; atsižvelgdamas į tai, primena, kad pažeidžiamos teritorijos, pvz., salos ir kalnuoti, retai apgyvendinti bei atokiausi regionai, dažnai labiausiai kenčia nuo klimato kaitos poveikio;

5.  pažymi, kad labai svarbu kiek įmanoma greičiau, paprasčiau ir lanksčiau suteikti pagalbą ir lėšų nukentėjusiems regionams, ir pabrėžia, kad ESSF ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, ERPF prisitaikymo prie klimato kaitos komponento bei teritorinio bendradarbiavimo programų sąveika yra labai svarbi siekiant sukurti visapusišką reagavimo ir atsparumo didinimo priemonių rinkinį; ragina Komisiją toliau teikti gaires dėl supaprastinto ESSF naudojimo, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų veiksmams; primygtinai pabrėžia, kad ESSF ir pirmiau minėtų ES finansavimo priemonių sąveika, be kita ko, turėtų būti naudojama lanksčiai ir visapusiškai; primena, kad kiekvienos paramą gaunančios šalies įgyvendinimo ataskaitoje turėtų būti išsamiai aprašytos prevencinės priemonės, įskaitant ES struktūrinių fondų naudojimą, kurių imtasi ar siūloma imtis siekiant apriboti būsimą žalą ir kiek įmanoma išvengti panašių gaivalinių nelaimių pasikartojimo;

6.  primena, kad, Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuro duomenimis, per pastaruosius dvidešimt metų (2000–2019 m.) užregistruotos 7 348 didelio masto gaivalinės nelaimės, kurios pasiglemžė 1,23 mln. gyvybių, nuo kurių nukentėjo 4,2 mlrd. žmonių ir kurios visame pasaulyje sukėlė 2,97 trln. USD ekonominių nuostolių;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, dėl su klimatu susijusių ekstremalių meteorologinių reiškinių EEE valstybės narės 1980–2019 m. patyrė apytikriai 446 mlrd. EUR ekonominių nuostolių;

8.  mano, kad didelės ir regioninės gaivalinės nelaimės ir didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos daro didesnį ekonominį ir socialinį poveikį mažiausiai išsivysčiusiose ir pažeidžiamiausiose teritorijose, pvz., salose, kalnuotose vietovėse ir retai apgyvendintuose regionuose, ir kad todėl šiose teritorijose reikėtų imtis tinkamesnių priemonių pagal ESSF;

Nelaimių valdymas, žalos vertinimas ir procedūrų supaprastinimas

9.  atkreipia dėmesį į įvairių rūšių ES patiriamą nelaimių riziką ir pabrėžia, kad kai kurių gaivalinių nelaimių mastą lemia ne tik klimato kaita, bet ir tam tikrais atvejais žmogaus nulemti veiksniai, įskaitant neatsargų teritorijų planavimą; mano, kad labai svarbu investuoti į nelaimių rizikos prevenciją ir valdymą ES kuriant prevencinę infrastruktūrą; šiuo atžvilgiu rekomenduoja valstybėms narėms kartu su Komisija parengti nelaimių prevencijos ir valdymo planus, leidžiančius tiksliai ir greitai įvertinti žalą; pabrėžia, kad ESSF sumanytas kaip nesudėtinga priemonė, kuria ES gali pasiūlyti naudotis nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms;

10.  ragina Komisiją, vykdant būsimą ESSF reformą, tęsti darbą siekiant supaprastinti ir paspartinti prašymų teikimo procedūrą valstybėms narėms, pvz., ypatingą dėmesį skiriant prašymų dėl ESSF paramos teikimo keliuose regionuose supaprastinimui tarpvalstybinių nelaimių atveju, kad būtų užtikrintas spartesnis reagavimas į vis intensyvesnes dideles ir regionines gaivalines nelaimes ir didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas;

11.  mano, kad klimato kaita ir gaivalinių nelaimių intensyvėjimas vis labiau silpnina teritorijas ir regionus; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę peržiūrėti ESSF siekiant geriau atsižvelgti į regioninio masto nelaimes; be to, atkreipia dėmesį į EPRF programų vaidmenį kuriant sąveiką su kaimo plėtros programomis rizikos, pvz., techtoninės ir hidrogeologinės rizikos, prevencijos ir mažinimo srityse; taip pat pripažįsta, kad 2014 m. atliekant ESSF reglamento peržiūrą į jo taikymo sritį buvo įtrauktos sausros, tačiau pažymi, kad jos yra pasikartojantis ES klimato kaitos raidos bruožas ir kad sunku įvertinti jų ekonominį poveikį; ragina Komisiją įvertinti konkretų sausrų daromą poveikį ir tinkamai į jį atsižvelgti vykdant būsimą ESSF reformą;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti mokslinius tyrimus ir švietimą, siekiant įdiegti sistemą, kuria būtų užtikrinamas geresnis pasirengimas užkirsti kelią nelaimėms ir jas valdyti ir kuo labiau sumažinti tokių krizių poveikį;

13.  ragina labiau koordinuoti valstybių narių, ypač susiduriančių su panašiais pavojais, mokslinių tyrimų ir plėtros institucijų veiklą ir stiprinti jų bendradarbiavimą; ragina stiprinti ankstyvojo perspėjimo sistemas valstybėse narėse, sukurti įvairių ankstyvojo perspėjimo sistemų sąsajas ir tas sąsajas stiprinti;

14.  siūlo valstybėms narėms savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatyti investicijas, projektus ir priemones, siekiant užkirsti kelią gaivalinėms ir sveikatos nelaimėms ir apriboti jų daromą žalą;

15.  ragina Komisiją užtikrinti gerosios patirties, susijusios su valdymu ir institucijų koordinavimo struktūrų naudojimu nelaimių atvejais, sklaidą;

16.  atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria paramą gaunančios šalys, nustatydamos tikslų žalos dydį per labai trumpą laiką, ir siūlo Komisijai parengti gaires dėl supaprastintų metodų, naudotinų nustatant ESSF teikiamos paramos sumą, be kita ko, siekiant kuo labiau sumažinti klaidų ir tolesnio vėlavimo tikimybę;

17.  pabrėžia, kad ESSF naudojimas paskatino nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų mokymosi procesą, o tai sudarė joms sąlygas įvertinti savo platesnio masto nelaimių rizikos valdymo politikos priemones; pabrėžia, kad būtina mažinti biurokratinę naštą ir didinti pajėgumus teikiant techninę ir administracinę pagalbą paramą gaunančioms šalims, siekiant padėti joms plėtoti valdymo ir ilgalaikes strategijas, kuriomis siekiama mažinti didelių ir regioninių gaivalinių nelaimių ir didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų poveikį; ragina valstybes nares gerinti ryšius su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis paskesniais prašymų vertinimo ir rengimo bei projektų įgyvendinimo etapais, siekiant paspartinti administracines procedūras;

18.  ragina Komisiją ateityje persvarstant ESSF kuo daugiau dėmesio skirti regionams, kuriuose didelių ar regioninių gaivalinių nelaimių arba didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų rizika yra didžiausia, visų pirma atokiausiems regionams, saloms, kalnuotiems regionams ir didelio seisminio ar vulkaninio intensyvumo regionams, arba būsimoms visuomenės sveikatos krizėms;

19.  mano, kad būtina kruopščiai įvertinti ankstesnius uraganus, kurie sukrėtė užjūrio šalis ir teritorijas (UŠT); laikosi nuomonės, kad neatidėliotinos pagalbos rezervas ir kitos išorės pagalbos priemonės turėtų būti visapusiškai panaudotos patirtai žalai sumažinti; be to, yra įsitikinęs, kad šioms išorės pagalbos priemonėms reikia skirti pakankamai finansinių išteklių siekiant padėti UŠT;

Finansavimo ištekliai ir greitas asignavimų skyrimas

20.  primena, kad persvarstytame 2020 m. gegužės 27 d. pasiūlyme dėl 2021–2027 m. DFP Komisija numatė didžiausią metinį 1 mlrd. EUR (2018 m. kainomis) ESSF biudžetą, tačiau pažymi, kad pagal susitarimo dėl naujosios DFP sąlygas ESSF buvo susietas su neatidėliotinos pagalbos rezervu ir įtrauktas į naują SEAR paketą, kurio bendras metinis biudžetas siekia 1,2 mlrd. EUR;

21.  mano, kad SEAR sukūrimas gali būti naudingas, nes suteiks daugiau lankstumo; vis dėlto pažymi, kad pagal dabartinį modelį ESSF asignavimų skyrimas tebėra neaiškus, nes priklauso nuo sumų, skiriamų pagal EAR; mano, kad reikia atidžiai stebėti SEAR valdymą siekiant nustatyti, ar pagal šią naują finansinę priemonę numatyta finansavimo suma ir lėšų paskirstymo schema atitinka ESSF poreikius, atsižvelgiant į jo taikymo srities išplėtimą ir ekstremaliųjų situacijų, ypač susijusių su didelėmis ir regioninėmis gaivalinėmis nelaimėmis ir didelio masto ekstremaliosiomis visuomenės sveikatos situacijomis, mastą ir skaičiaus didėjimą;

22.  palankiai vertina tai, kad peržiūrėjus ESSF, patvirtintą 2020 m. kovo mėn., išankstinių mokėjimų suma buvo padidinta nuo 10 iki 25 proc. numatomo finansinio įnašo, o viršutinė riba – nuo 30 iki 100 mln. EUR; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia išankstinių mokėjimų svarbą siekiant padidinti pagalbos programų veiksmingumą, ypač regionuose ir vietos bendruomenėse, kuriose alternatyvių finansavimo šaltinių kiekis yra ribotas; prašo Komisijos apsvarstyti papildomus būdus, kaip skatinti šią galimybę, ir ragina dėti daugiau operatyvinių pastangų siekiant sutrumpinti vidutinį laikotarpį, per kurį atliekami išankstiniai mokėjimai, kartu užtikrinant ES biudžeto apsaugą;

23.  pabrėžia, kad dauguma atokiausiuose regionuose esančių didelių pastatų (pvz., uostų, oro uostų ir ligoninių) yra viešieji pastatai ir, nepaisant to, kad jie yra labai svarbūs šių mažų teritorijų funkcionavimui, jiems kyla itin didelis ekologinių nelaimių pavojus; todėl mano, kad atokiausiems regionams skiriama ESSF finansinė parama turėtų būti didesnė nei 2,5 proc. ankstesnių nelaimių padariniams ištaisyti gautos sumos, siekiant suteikti jiems galimybę nedelsiant atkurti ir pagerinti savo status quo ante;

24.  pažymi, kad išankstiniams mokėjimams atlikti reikia vidutiniškai penkių mėnesių, ir ragina Komisiją apsvarstyti greitesnio reagavimo galimybes;

25.  be to, pažymi, kad visos ESSF dotacijos sumos perdavimas gavėjui vidutiniškai trunka vienus metus; ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip vykdant būsimą reformą būtų galima supaprastinti fondo lėšų skyrimą ir padaryti jį kiek įmanoma lankstesnį, siekiant užtikrinti greitus veiksmus ir skubią pagalbą nelaimės ištiktiems regionams ir (arba) šalims;

26.  mano, kad, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į fondo veiklos srities išplėtimą, ateityje gali reikėti atlikti ESSF biudžeto vertinimą ir prireikus atitinkamai pakoreguoti finansavimą, kad būtų sukurta tikra ES solidarumo priemonė ir užtikrintas pakankamo dydžio biudžetas siekiant veiksmingai reaguoti į dideles ir regionines gaivalines nelaimes ir didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas ne tik siekiant atitaisyti žalą, bet ir padidinti atsparumą klimato kaitai;

27.  pabrėžia, kad ESSF dotacijų skyrimas, valdymas ir įgyvendinimas turėtų būti kaip įmanoma skaidresni ir kad dotacijos turi būti naudojamos laikantis patikimo finansų valdymo principų.

Rizikos prevencija ir atkūrimo kokybė

28.  ragina nustatant projektų, kurie atitinka reikalavimus fondo paramai gauti, atrankos kriterijus labiau atsižvelgti į naujausius rizikos prevencijos principus, ir prašo atliekant būsimą peržiūrą į ESSF reglamento 3 straipsnį visapusiškai įtraukti tobulinamojo atkūrimo koncepciją, siekiant prisidėti prie šių regionų infrastruktūros kokybės gerinimo atkūrimo metu ir padėti jiems geriau pasiruošti ateityje išvengti nelaimių, tuo tikslu kuriant prevencinę infrastruktūrą;

29.  mano, kad Europos investicijų banko įgyvendinamos bendrųjų paskolų priemonės taip pat galėtų būti naudojamos atsparesnės, saugesnės ir ekologiškesnės infrastruktūros atkūrimui finansuoti;

30.  ragina Komisiją stiprinti ir supaprastinti ESSF ir sanglaudos politikos fondų, taip pat Sąjungos civilinės saugos mechanizmo sinergiją, siekiant užtikrinti veiksmingą ir struktūruotą atstatymo projektų rizikos valdymą trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais, ne tik kuriant tvarią, energiją tausojančią ir efektyviai išteklius naudojančią infrastruktūrą, bet ir taikant prevencines priemones; taip pat ragina Komisiją parodyti lankstumą vykdant programavimą ir iš dalies keičiant nacionalines ar regionines programas, kai susiduriama su didelėmis ir regioninėmis gaivalinėmis nelaimėmis ir didelio masto ekstremaliosiomis visuomenės sveikatos situacijomis; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad teikiant ESSF finansinę paramą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama didesniam atsparumui ir investicijų nukentėjusiose vietovėse tvarumui;

Ekstremaliosios sveikatos situacijos

31.  palankiai vertina tai, kad po 2020 m. kovo 13 d. Komisijos pasiūlytos ESSF reglamento peržiūros fondo reikalavimus atitinkančios operacijos dabar buvo išplėstos įtraukiant didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas ir apima ne tik medicinos pagalbą, bet ir ligų plitimo prevencijos, stebėsenos ar kontrolės priemones;

32.  pabrėžia, kad, išplėtus fondo taikymo sritį siekiant kovoti su COVID-19 pandemijos padariniais, paaiškėjo, kad ESSF gali būti lankstesnis tiek savo taikymo srities, tiek tinkamumo finansuoti požiūriu, nes gali teikti pagalbą ne tik įvykus didelėms gaivalinėms nelaimėms, bet ir suteikti greitą pagalbą kitų didelių nelaimių, pvz., pandemijų, atveju;

33.  mano, kad išplėtus ESSF taikymo sritį reikia padidinti jo biudžetą;

34.  siūlo Komisijai ir valstybėms narėms stiprinti bendradarbiavimą su atitinkamomis Pasaulio sveikatos organizacijos tarnybomis, kurios specializuojasi parengties ekstremaliosioms situacijoms srityje, kad būtų parengti skubaus reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas planai;

Fondo finansinės paramos matomumas

35.  pakartoja, kad svarbu informuoti visuomenę apie ESSF teikiamą apčiuopiamą naudą siekiant dar labiau padidinti piliečių pasitikėjimą ES priemonėmis ir programomis; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti fondo paramos matomumą vykdant ad hoc ir tikslinę komunikacijos veiklą, kartu teikiant pirmenybę greitam reagavimui ir pagalbos teikimui, siekiant konkrečiai pabrėžti ES pridėtinę vertę didelių ir regioninių gaivalinių nelaimių ir didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų atveju, nes tai yra konkreti ES solidarumo išraiška ir rodo Sąjungos gebėjimą praktiškai įgyvendinti tikrą savitarpio pagalbą skiriant didelius biudžeto išteklius; taip pat prašo Komisijos, vykdant būsimą reglamento peržiūrą, įpareigoti paramą gaunančias šalis informuoti savo piliečius apie įgyvendinamiems veiksmams teikiamą ES finansinę paramą;

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3. (2) OL C 440, 2015 12 30, p. 13. (3) OL C 224, 2018 6 27, p. 140. (4) OL L 99, 2020 3 31, p. 9. (5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0054. (6) https://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20201113IPR91602/eu-survey-confirms-citizens-call-for-eu-to-have-more-powers-to-tackle-pandemic (7) https://cohesiondata.ec.europa.eu/stories/s/An-overview-of-the-EU-Solidarity-Fund-2002-2019/qpif-qzyn (8) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 661/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 189, 2014 6 27, p. 143).

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo Reglamento (ES) 2021/..., kuriuo nustatoma 2021–2027 m. mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo (programa „Pericles IV“), ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 331/2014, taikymas išplečiamas nedalyvaujančioms valstybėms narėms, projekto (13255/2020 – C9-0017/2021 – 2018/0219(APP))

P9_TA(2021)0221 A9-0165/2021

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (13255/2020),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnį (C9-0017/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A9-0165/2021),

1.  pritaria Tarybos reglamento projektui;

2.  paveda Pirmininkui paskelbti teisėkūros procedūrą baigta ir perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kubos Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXVIII straipsnį dėl visoms į ES skirtą CLXXV sąrašą įtrauktoms tarifinėms kvotoms taikomų nuolaidų pakeitimo, susijusio su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, sudarymo Sąjungos vardu projekto (10637/2020 – C9-0097/2021 – 2020/0233(NLE))

P9_TA(2021)0222 A9-0129/2021

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10637/2020),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kubos Respublikos susitarimą pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXVIII straipsnį dėl visoms į ES skirtą CLXXV sąrašą įtrauktoms tarifinėms kvotoms taikomų nuolaidų pakeitimo, susijusio su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos (10638/20),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C9-0097/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A9-0129/2021),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kubos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu projekto (COM(2018)0603 – C9-0302/2020 – 2018/0310(NLE))

P9_TA(2021)0223 A9-0150/2021

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12294/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, įsteigiančio asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (12295/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C9-0302/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A9-0150/2021),

1.  pritaria Protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Tuniso Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Sąjungos bei jos valstybių narių vardu projekto (06048/2020 – C9-0383/2020 – 2020/0024(NLE))

P9_TA(2021)0224 A9-0148/2021

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06048/2020),

–  atsižvelgdamas į Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (06049/2020),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C9-0383/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A9-0148/2021),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Centrinės Amerikos valstybių vyriausybėms ir parlamentams.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Islandijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl laiko apribojimų, taikomų orlaivių su įgula teikimo susitarimams, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (11645/2020 – C9-0392/2020 – 2019/0126(NLE))

P9_TA(2021)0225 A9-0125/2021

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11645/2020),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Islandijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl laiko apribojimų, taikomų orlaivių su įgula teikimo susitarimams, projekto (10584/19),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C9-0392/2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 114 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A9-0125/2021),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių, Jungtinių Amerikos Valstijų, Islandijos ir Norvegijos Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl doko mokesčio taikymo Prancūzijos atokiausiuose regionuose tvarkos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 940/2014/ES (COM(2021)0095 – C9-0105/2021 – 2021/0051(CNS))

P9_TA(2021)0226 A9-0138/2021

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2021)0095),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0105/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0138/2021),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įpareigojimo iškrauti laimikį pagal bendros žuvininkystės politikos 15 straipsnį tikslų pasiekimo (2019/2177(INI))

P9_TA(2021)0227 A9-0147/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą dėl bendros žuvininkystės politikos padėties ir konsultacijų dėl 2020 m. žvejybos galimybių (COM(2019)0274),

–   atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Komisijos komunikatą „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“ (COM(2020)0248),

–   atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones(2),

–  atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) ataskaitas, kuriose vertinama, kaip laikomasi įpareigojimo iškrauti laimikį Šiaurės jūroje (2016–2017 m.), šiaurės vakarų vandenyse (2016–2017 m.) ir atlantinių skumbrių atveju Šiaurės jūroje ir šiaurės vakarų vandenyse (2015–2017 m.),

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) plenarinių posėdžių ataskaitas (PLEN 20-01, 19-01, 18-01 ir 17-01) ir jo ataskaitas „Valstybių narių 2019 m. metinių ataskaitų dėl įpareigojimo iškrauti laimikį vertinimas“ (Adhoc-20-02), „Bendros žuvininkystės politikos rezultatų stebėjimas“ (Adhoc-20-01) ir „Bendrų rekomendacijų dėl įpareigojimo iškrauti laimikį ir Techninių priemonių reglamento vertinimas“ (STECF-20-04),

–   atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į leidinyje ICES Journal of Marine Science paskelbtą straipsnį „The unintended impact of the European discard ban“(4),

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės (PECH) komiteto užsakytą tyrimą „Valstybių narių vykdomas ES žuvininkystės kontrolės sistemos įgyvendinimas (2014–2019)“,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto užsakytus įpareigojimo iškrauti laimikį ir žvejybą stabdančių žuvų rūšių vykdant daugiarūšę ir mišriąją žvejybą Šiaurės jūroje(5), šiaurės vakarų vandenyse(6) ir pietvakarių vandenyse(7) tyrimus ir į išmetimo į jūrą draudimo, įpareigojimo iškrauti laimikį ir didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) vakarinėje Viduržemio jūros dalyje tyrimus(8),(9),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. išleistą knygą „The European Landing Obligation, Reducing discards in complex, multi-species and multi-jurisdictional fisheries“(10),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. paskelbtą Žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO) ataskaitą „A third assessment of global marine fisheries discards“ (liet. „Trečiasis pasaulyje vykdant jūrų žvejybą į jūrą išmetamo laimikio vertinimas“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0147/2021),

A.  kadangi Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 14 tikslo 14.4 uždavinyje primygtinai reikalaujama, kad tarptautinė bendruomenė ne vėliau kaip 2020 m. pradėtų veiksmingai reguliuoti žvejybą, užkirstų kelią išteklių peržvejojimui, neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai bei žalingai žvejybos praktikai ir įgyvendintų moksliniais duomenimis pagrįstus valdymo planus, kad per trumpiausią įmanomą laikotarpį žuvų ištekliai būtų atkurti bent iki tokio dydžio, kuris užtikrintų MSY, atsižvelgiant į tų išteklių biologines charakteristikas;

B.  kadangi skaičiuojama, kad vykdant jūrų žvejybą pasaulyje kiekvienais metais į jūrą išmetama apie 9,1 mln. tonų laimikio ir tai sudaro 10,8 proc. 2010–2014 m. sužvejoto metinio vidutinio kiekio; kadangi vykdant tunų ir kitų pelaginių žuvų žvejybą išmetimo į jūrą rodiklis buvo mažiausias, o vykdant vėžiagyvių žvejybą – didžiausias; kadangi vykdant demersinių žuvų žvejybą į jūrą išmetamas kiekis buvo didžiausias, o moliuskų (išskyrus galvakojus moliuskus) žvejybą – mažiausias; kadangi pasaulyje kasmet į jūrą išmetamo laimikio kiekis buvo didžiausias 1989 m. – apie 18,8 mln. tonų – ir palaipsniui mažėjo, ir 2014 m. sudarė mažiau nei 10 mln. tonų(11);

C.  kadangi išmetimas į jūrą yra įprasta žvejybos praktika, kai nepageidaujamas laimikis – tiek negyvas, tiek gyvas – grąžinamas į jūrą dėl sužalotų žuvų, per mažo dydžio žuvų (mažiausio dydžio apribojimų), galimybių parduoti priežasčių, kvotų neturėjimo ar laimikio sudėties taisyklių; kadangi prieš įvedant įpareigojimą iškrauti laimikį nebuvo leidžiama laive laikyti neverslinio dydžio žuvų arba jas iškrauti;

D.  kadangi nepageidaujamas laimikis ir išmetimas į jūrą yra didelis žmonių vartojamų gamtos išteklių švaistymas ir gali daryti, o dažnai ir daro neigiamą poveikį tausiam žuvų išteklių bei jūrų ekosistemų naudojimui ir finansiniam žvejybos perspektyvumui; kadangi tam tikras nepageidaujamos priegaudos ir išmetimo į jūrą mastas yra neišvengiamas, ypač mišriosios žvejybos atveju;

E.  kadangi kaip niekad didelis į jūrą išmetamų žuvų kiekis kai kurių tipų ES žvejybos atvejais kelia didelę problemą, susijusią su ilgalaikiu ES žvejybos darnumu, ir kelia abejonių dėl Sąjungos žvejybos politikos patikimumo;

F.  kadangi 2010 m. ES įvestas draudimas atsirinkti geriausias žuvis (išmesti į jūrą tinkamas parduoti žuvis) yra prastai įgyvendintas;

G.  kadangi 2013 m. reformuota bendra žuvininkystės politika (BŽP) turi užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, ir buvo nustatyti šie tikslai: a) „palaipsniui panaikinti išmetimą į jūrą atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, vengiant ir kiek įmanoma mažinant nepageidaujamą priegaudą ir palaipsniui užtikrinant, kad reguliuojamų verslinių rūšių žuvų laimikis būtų iškraunamas, ir b) „prireikus kuo geriau panaudoti nepageidaujamą laimikį nesukuriant tų laimikių, kurie nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, rinkos“;

H.  kadangi nėra patikimų duomenų apie išmetimą į jūrą ar mokslinių įrodymų, kad dėl įpareigojimo iškrauti laimikį buvo gerokai sumažintas nepageidaujamo laimikio kiekis; kadangi dėl prasto jo įgyvendinimo galėjo sumažėti kai kurių tipų žvejybos laimikio matomumas ir pablogėti mokslinių rekomendacijų ir duomenų kokybė;

I.   kadangi žvejybos sektoriuje buvo padaryta pažanga siekiant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) tikslo; kadangi 99 proc. 2020 m. Baltijos jūroje, Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne sužvejotų iškrautų žuvų, kurias išimtinai valdo ES ir kurių moksliniai vertinimai turimi, buvo sužvejotos vykdant darniai valdomą žvejybą; kadangi šiaurės rytų Atlante 2018 m. visapusiškai įvertintų išteklių biomasė buvo 48 % didesnė nei 2003 m.; kadangi tebėra didelių problemų, ypač Viduržemio ir Juodojoje jūrose, kuriose apie 75 % moksliškai įvertintų išteklių yra pereikvojami;

J.  kadangi dėl įpareigojimo iškrauti laimikį, kuris buvo palaipsniui įvestas per ketverius metus (2015–2019 m.), privaloma iškrauti ir iš taikomų kvotų išskaičiuoti visą ES vandenyse arba, tam tikrais atvejais, tarptautiniuose vandenyse ES laivais sužvejotą laimikį tų rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, o Viduržemio jūroje – rūšių, kurioms taikomas mažiausio dydžio reikalavimas, ir draudžiama naudoti neverslinio dydžio žuvis tiesioginiam žmonių vartojimui;

K.  kadangi, pasak ŽMTEK(12), nebuvo pateikta jokios informacijos apie tolimojo plaukiojimo laivynams, vykdantiems veiklą ne Sąjungos vandenyse, taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą; kadangi Tolimojo plaukiojimo laivyno patariamoji taryba pabrėžė, kad įpareigojimas iškrauti laimikį praktiškai netaikomas ES laivams, žvejojantiems ne ES vandenyse;

L.  kadangi iškrautos žuvys, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ir toliau naudojamos žuvų miltams, gyvūnų augintinių ėdalui arba žvejybai bučiais skirtam jaukui gaminti ir gaunama ekonominė grąža yra nedidelė; kadangi šie alternatyvūs panaudojimo būdai yra ekonomiškai galimi tuo atveju, jei šalia iškrovimo uosto yra gamybos įrenginys, bet galimybės mažėja (arba išnyksta), jei reikia logistikos ir vežimo dideliais atstumais infrastruktūros ar investicijų į naujus gamybos įrenginius(13);

M.  kadangi kelios valstybės narės siūlo iš dalies pakeisti teisės aktus, kad atitinkamų mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių nesiekiančios žuvys, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, galėtų būti naudojamos labdaros tikslais;

N.  kadangi įpareigojimas iškrauti laimikį nėra visiškas išmetimo į jūrą draudimas, nes jis taikomas tik reguliuojamoms rūšims (kurioms nustatytas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), kurių žvejybos pastangos reguliuojamos ir kurių mažiausias dydis yra nustatytas) ir apima išimtis dėl plėšrūnų sužalotų žuvų ir dėl didelio išgyvenamumo ir de minimis išimtis iki 5 % tais atvejais, kai padidinti žvejybos selektyvumą yra sudėtinga arba kai tvarkant nepageidaujamą laimikį patiriama neproporcingų išlaidų; kadangi įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus plačiai taikomos laikinos išimtys, kurias reikia peržiūrėti remiantis moksliniu vertinimu, o tam reikia sprendimus priimančių subjektų ir žvejybos sektoriaus laiko ir pastangų;

O.   kadangi išmetimo į jūrą mastas labai skiriasi priklausomai nuo regiono ir rūšių ir žvejybos, kurią vykdant didžioji dalis laimikio arba visas laimikis yra verslinis ir panaudojamas, pvz., mažos apimties ar tradicinės žvejybos ir žvejybos, kurios produkcija skirta tiesiogiai žmonėms vartoti, atveju išmetimo į jūrą mastas yra mažas arba jo visai nėra;

P.  kadangi mažos apimties žvejybos sektoriuje dirba daugiau veiklos vykdytojų ir jame naudojami selektyvesnės žvejybos įrankiai, taigi daroma mažesnė žala aplinkai, ir jis atlieka svarbų socialinį ir ekonominį vaidmenį, kaip pabrėžiama Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) 2018 m. ataskaitoje dėl žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose padėties (SoMFi);

Q.  kadangi žuvų išmetimas į jūrą padeda maitintis įvairių rūšių gyvūnams maitėdoms, pradedant paukščių ir baigiant mezopelaginėmis ir bentoso bendruomenėmis, kurios yra svarbios mitybos ekologijos grandinėje; kadangi mokslinėje literatūroje daroma išvada, kad išmetimo į jūrą sumažinimas nustatant įpareigojimą iškrauti laimikį gali paveikti keleto rūšių populiacijas kai kuriuose rajonuose, tačiau apskritai tai mažai tikėtina;

R.  kadangi žvejybą stabdančių žuvų rūšys yra rūšys ar ištekliai, kurių atveju tam tikra valstybė narė, laivynas ar laivas turi mažiau žvejybos galimybių (mažesnę kvotą) nei kitų rūšių atveju; kadangi visiškas ir griežtas įpareigojimo iškrauti laimikį laikymasis, ypač mišriosios žvejybos atveju, reikštų, kad atitinkama žvejyba būtų nutraukta (sustabdyta) išnaudojus tai rūšiai skirtą (ribotą) kvotą, siekiant, kad tos rūšies žuvys daugiau nebūtų žvejojamos; kadangi galimybė sustabdyti mišriąją žvejybą ir toliau yra rimta problema ir galėjo prisidėti prie mažo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo masto ir riboto valstybių narių keitimosi kvotomis, tokiu būdu padidindama nepakankamo žvejybos galimybių išnaudojimo problemą;

S.  kadangi selektyvumas nepadės visiškai išspręsti šios žvejybos problemų, nes gali būti techniškai sunku sumažinti atitinkamų žvejybą stabdančių žuvų išteklių laimikį nesukeliant didelių kitų parduoti tinkamų laimikių nuostolių, taigi dėl to atitinkamiems laivynams gali kilti didelių ekonominių sunkumų; kadangi, siekiant ištaisyti dėl žvejybą stabdančių žuvų rūšių susidarančią padėtį, neseniai buvo patvirtinti priegaudos rūšių kvotų fondai, kurių veiksmingumą dar reikia įvertinti;

T.  kadangi tinklais sužvejojamų ir į laivą įtraukiamų nepageidaujamų žuvų kiekį galima gerokai sumažinti, visų pirma taikant teritorijų ir laiko atžvilgiu apibrėžtas vengimo ir techninio selektyvumo priemones, taip sutrumpinant tvarkymo laiką ir sumažinant degalų sąnaudas ir sandėliavimo poreikius;

U.  kadangi ŽMTEK pabrėžia, kad valstybių narių regioninių grupių bendrose rekomendacijose dėl įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo 2021 m. pateikiama palyginti nedaug priemonių, kuriomis siekiama didinti selektyvumą; kadangi mažėja pagal BŽP reglamento 14 straipsnį vykdomų bandomųjų projektų, skirtų selektyvesnės žvejybos įrankiams ar vengimo strategijoms išbandyti, skaičius;

V.  kadangi Taryba per pastaruosius kelerius metus išbraukė keletą rūšių iš BLSK sąrašo, taigi joms netaikomas ir įpareigojimas iškrauti laimikį;

W.  kadangi įpareigojimas iškrauti laimikį yra priemonė pasiekti BŽP selektyvumo tikslą, o ne tikslas pats savaime;

X.  kadangi, siekiant ištaisyti dėl žvejybą stabdančių žuvų rūšių susidarančią padėtį, neseniai buvo patvirtinti priegaudos rūšių kvotų fondai;

Y.  kadangi nepageidaujamo laimikio išmetimas į jūrą yra visų tipų žvejybos reiškinys visame pasaulyje, o ne vien tik Europos problema; kadangi ES vandenys pasižymi tuo, kad juose daugiausia vykdoma mišrioji žvejyba; kadangi kelios trečiosios valstybės ir autonominės teritorijos, įskaitant Kanadą, Farerų salas, Norvegiją, Islandiją, Čilę ir Naująją Zelandiją, nustatė skirtingos apimties draudimus išmesti žuvis į jūrą; kadangi kitos trečiosios valstybės, pvz., JAV, neuždraudė išmesti žuvų į jūrą, nes jų žvejybos teisės aktuose laikomasi kitokio požiūrio į nepageidaujamo laimikio mažinimą; kadangi Norvegijos ir Islandijos draudimas išmesti žuvis į jūrą per 30 metų buvo pritaikytas atsižvelgiant į konkrečias problemas; kadangi Čilės draudimo išmesti žuvis į jūrą poveikis dar nėra visiškai žinomas, nes ji ką tik pradėjo jį įgyvendinti; kadangi išmetimas į jūrą tebėra didelė Naujosios Zelandijos žvejybos valdymo problema;

Z.  kadangi pagal santykinio stabilumo principą, pirmą kartą nustatytą 1983 m. BŽP pagrindiniame reglamente ir įgyvendintą tų pačių metų BSLK ir kvotų reglamentu, nustatomas BLSK paskirstymo valstybėms narėms raktas, grindžiamas anksčiau sužvejotų kiekių (1973–1978 m.) paskirstymo principais, priklausomybe, kaip įtvirtinta 1976 m. Hagos preferencijose, ir jurisdikcijos praradimu (1973–1976 m.);

AA.  kadangi buvo paskelbta beveik 4 000 mokslinių dokumentų išmetimo į jūrą tema, iš jų 3 700 yra susiję su pramonine žvejyba ir tik mažiau kaip 200 dokumentų yra skirti mažos apimties priekrantės žvejybai;

AB.  kadangi maždaug nuo 1950 m., reaguojant į vandenynų atšilimą ir biogeocheminius pokyčius buveinėse, pvz., deguonies kiekio mažėjimą, pasikeitė daugelio įvairių grupių jūrinių organizmų geografinis arealas ir sezoninė veikla, todėl – nuo pusiaujo iki polių – pasikeitė ekosistemų rūšių sudėtis, gausa ir biomasės gamyba; kadangi žuvų išteklių pasiskirstymo pokytis daro poveikį būsimam žvejybos valdymui, taigi ir įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimui;

AC.  kadangi Komisija, prieš 2011 m. liepos mėn. pateikdama pasiūlymą dėl naujo BŽP pagrindinio reglamento, atliko išmetimo į jūrą mažinimo politikos socialinio ir ekonominio poveikio vertinimą, tačiau iki šiol išsamiai neišnagrinėjo jo socialinio ir ekonominio poveikio ir poveikio saugai laive ir nepateikė atsakymų į patariamųjų tarybų ir valstybių narių iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus dėl įgyvendinimo;

AD.  kadangi dar nežinoma, kokiu mastu buvo sumažintas laimikio išmetimas į jūrą; kadangi daugiausiai penkios valstybės narės nepateikė atsakymų į Komisijos klausimyną dėl įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo 2019 m., o dvi iš šių valstybių to nepadarė per pastaruosius trejus metus;

AE.  kadangi dėl įpareigojimo iškrauti laimikį kontrolės ir vykdymo užtikrinimo skirtumų gali susidaryti nevienodos sąlygos valstybėse narėse ir tarp jų; kadangi savo ataskaitose, kuriose vertinama, kaip laikomasi įpareigojimo iškrauti laimikį, EŽKA nustatė, kad valstybės narės jį įgyvendina nepakankamai, ir pateikė rekomendacijų, kaip pagerinti kontrolę;

AF.  kadangi Komisija ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl BŽP įgyvendinimo, įskaitant įpareigojimą iškrauti laimikį;

1.  patvirtina bendrą ES tikslą užtikrinti tausų žuvų išteklių naudojimą ir jūrų ekosistemų apsaugą; pabrėžia, kad į jūrą išmetamų žuvų kiekio mažinimas ir kuo didesnis nepageidaujamo laimikio sumažinimas yra viešosios politikos prioritetas, suformuluotas atsižvelgiant į susirūpinimą dėl atsakomybės, gamtos išteklių išsaugojimo ir švaistymo, taip pat į poreikį moksliniais tikslais visapusiškai atsižvelgti į visas mirtingumo dėl žvejybos priežastis;

2.  apgailestauja, kad Komisijos metinėse ataskaitose dėl BŽP padėties pateikiama labai mažai informacijos apie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, kol kas nėra informacijos apie tai, kokiu mastu vykdant įpareigojimą buvo sumažintas išmetimas į jūrą, ir neatlikta įpareigojimo socialinio ir ekonominio poveikio arba jo įgyvendinimo poveikio saugai žvejybos laivuose analizė;

3.  pripažįsta, kad įpareigojimo iškrauti laimikį įvedimas yra esminis pokytis ir vienas iš didžiausių iššūkių ES žvejybos valdymo istorijoje: nuo iškraunamo laimikio registravimo, kartais netgi nustatant privalomą jo išmetimą į jūrą, pereinama prie sistemos, pagal kurią registruojamas visas laimikis ir kuri kartu su MSY politikos taikymu neišvengiamai padarė plataus masto trumpalaikį ir ilgalaikį ekologinį ir socialinį bei ekonominį poveikį; pabrėžia, kad reikia įvertinti socialinį ir ekonominį įpareigojimo iškrauti laimikį poveikį;

4.  pažymi, kad MSY politika nereiškia, kad laimikis į jūrą neišmetamas, o išmetimas į jūrą nereiškia, kad nebus galima pasiekti MSY – abu teiginius patvirtinančių įrodymų galima rasti daugelio išteklių, įskaitant priegaudos rūšis, atveju;

5.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo srityje, ir veiksmus, kurių imtasi siekiant pagerinti žvejybos selektyvumą; vis dėlto pažymi, kad, pasak Komisijos ir ŽMTEK, apskritai įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis įgyvendinimas tebėra menkas ir kad į jūrą išmetama maždaug tiek pat žuvų, kiek buvo išmetama prieš pradedant taikyti įpareigojimą iškrauti visas sužvejotas žuvis;

6.  pripažįsta, kad nuo 2010 m. pagal Žuvininkystės kontrolės reglamentą į jūrą išmetamų žuvų kiekį privaloma registruoti laivo žurnale; apgailestauja, kad, nepaisant įpareigojimo iškrauti laimikį įvedimo, patikimų duomenų ir žinių apie į jūrą išmetamo laimikio kiekį vis dar nedaug, kad pagausėjo atsargumo principu pagrįstų BLSK, o analitiniu įvertinimu pagrįstų BLSK apimtis, priešingai, sumažėjo, ir kad mokslinės informacijos apie išteklių būklę prieinamumas iš esmės nepagerėjo;

7.  pažymi, kad įpareigojimas iškrauti laimikį ir toliau kelia susirūpinimą žvejybos sektoriui ir mokslo bendruomenei dėl įvairaus pobūdžio kliūčių; pabrėžia, kad žuvininkystės sektoriaus susirūpinimą kelia tai, kad uostuose trūksta tinkamos infrastruktūros, didėja veiklos sąnaudos, valdžios institucijos netaiko pakankamai paskatų laikytis reikalavimų, taip pat sunku užtikrinti didesnį kai kurių tipų žvejybos selektyvumą nekeliant pavojaus žvejybos ekonominiam gyvybingumui, ypač mišriosios žvejybos, kurią vykdant gresia didelis pavojus, kad susidarys padėtis, kai žvejyba gali būti sustabdyta, todėl nepakankamai išnaudojamos turimos kvotos ir gali būti anksti uždrausta žvejyba, ir atitinkamiems laivynams kyla didelių ekonominių sunkumų; pažymi, kad iki šiol pranešta tik apie du atvejus: jūrų liežuvių (Belgija) ir didžiaakių tunų (Prancūzija);

8.  apgailestauja, kad dėl sunkumų, patirtų įgyvendinant draudimą išmesti laimikį į jūrą, susidarė neigiamas žvejų ir žvejybos sektoriaus pastangų vaizdas, nepaisant pažangos, padarytos siekiant MSY tikslo;

9.  atkreipia dėmesį į naujausias priemones, kurių iki šiol imtasi – kvotų mainus ir priegaudos rūšių kvotų fondus, nors šios priemonės dažniausiai yra nenuolatinės ir priklauso nuo valstybių narių derybų, o jų veiksmingumą dar reikia nuodugniai įvertinti; pabrėžia, kad reikia pašalinti administracines kliūtis, trukdančias veiksmingai įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, ir padidinti naujų selektyviosios žvejybos įrankių kūrimo bei naudojimo mastą, ir toliau plėtoti veiksmingus priegaudos mažinimo planus, siekiant atkurti pažeidžiamus išteklius;

10.  pabrėžia, kad galima ir reikia naudoti reglamente numatytas išimtis (didelio išgyvenamumo ir de minimis), siekiant palengvinti įgyvendinimą ir neleisti susidaryti padėčiai, kai gali būti stabdoma žvejyba; primena, kad reikia teikti patikimus ir tikslius įrodymus ir duomenis, ir rekomenduoja supaprastinti išimčių darymo procesą, įskaitant geresnį mokslinių duomenų rinkimą;

11.  pabrėžia, kad ŽMTEK pripažino, jog nuo tada, kai 2014 m. buvo pateiktos pirmos bendros rekomendacijos, prašymus taikyti išimtis pagrindžiančių dokumentų kokybė apskritai pagerėjo; pripažįsta, kad duomenų ir informacijos, pagrindžiančių išimtis, teikimas gali būti sudėtingas dėl reikalaujamų duomenų pobūdžio; tačiau susirūpinęs pažymi, kad ŽMTEK pabrėžė, jog yra daug atvejų, kai teikiama informacija ir duomenys nėra susiję su konkrečiomis rūšimis ir (arba) žvejyba, o tie patys tyrimai ir prielaidos naudojami siekiant pagrįsti daugybines išimtis; pabrėžia, kad dėl to, jog nėra su konkrečiomis rūšimis ir žvejyba susijusių duomenų ir informacijos, sunku įvertinti galimą siūlomos išimties poveikį arba tai, ar išimtis atitinka de minimis arba didelio išgyvenamumo išimčių taikymo sąlygas;

12.  yra susirūpinęs dėl to, kad laipsniškas tam tikrų lankstumo priemonių, pvz., de minimis išimties, mažinimas gali sukelti arba sustiprinti žvejybos sustabdymo poveikį ir lemti žvejybos uždraudimą; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti veiksmingus priegaudos mažinimo planus, taikomus vykdant mažiau selektyvią žvejybą, pvz., žvejojant pelaginiais tralais;

13.  primena, kad įpareigojimas iškrauti visą laimikį yra ne tikslas pats savaime, o priemonė, kuria skatinama tobulinti žvejybą ir veiklos elgseną, skatinti kurti ir naudoti selektyvesnės žvejybos įrankius, siekiant kuo labiau sumažinti nepageidaujamą laimikį, ir tobulinti laimikio dokumentavimą, kad būtų geriau žinomi ir moksliškai vertinami žuvų ištekliai; pažymi, kad daugelis žvejų nesutinka su tuo, kad esama ryšio tarp įpareigojimo iškrauti laimikį tikslų ir jo įgyvendinimo, ir tai trukdo jo laikytis; pripažįsta, kad šiam galutiniam tikslui pasiekti reikia laiko ir pakankamai žinių, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų skatinamas bendras to tikslo supratimas ir kad būtų praktiškai įgyvendinami mokslininkų ir žvejų atliktų tyrimų rezultatai, siekiant pagerinti selektyvumą ir sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį; ragina Komisiją toliau remti selektyvumo gerinimo planus, be kita ko, atitinkamais atvejais taikant paskatas naudoti selektyvesnės žvejybos įrankius;

14.  atkreipia dėmesį į atokiausių regionų ypatumus, visų pirma susijusius su laivais, senstančiais laivynais ir mažesnius sandėliavimo bei perdirbimo pajėgumus turinčiais uostais, dėl kurių gali būti neįmanoma praktiškai įgyvendinti įpareigojimo iškrauti laimikį;

15.  pažymi, kad žuvų išmetimo į jūrą mastas labai skiriasi priklausomai nuo žvejybos tipo ir jūrų baseinų, todėl manytina, kad požiūris „viena taisyklė tinka visiems“ gali nebūti optimali strategija siekiant paskatinti žvejus vykdyti selektyvesnę žvejybą; ragina Komisiją nustatyti pagrindinius trūkumus ir pasiūlyti kiekvienam jūros baseinui ir konkretaus tipo žvejybai pritaikytus sprendimus, ypatingą dėmesį skiriant mažos apimties žvejybai, visų pirma atokiausiuose regionuose;

16.  primena, kad dabartinė teisinė sistema yra teisinis pagrindas valstybėms narėms aktyviai bendradarbiauti siekiant lanksčiau nustatyti selektyviosios žvejybos taisykles ir taikyti moksliškai pagrįstas poveikio švelninimo priemones; ragina valstybes nares stiprinti savo bendradarbiavimą taikant regioninį požiūrį, be kita ko, įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus ir patariamąsias tarybas, ir šiuo tikslu visapusiškai pasinaudoti joms prieinamomis subsidijomis; pakartoja, kad įgyvendinant įpareigojimą iškrauti laimikį reikia užtikrinti vienodas sąlygas;

17.  palankiai vertina naujausių mokslinių tyrimų (pvz., „DiscardLess“, MINOUW ir LIFE iSEAS), susijusių su naujoviškų žvejybos įrankių selektyvumu, vengimo strategijomis ir laivų modifikacijomis siekiant laive tvarkyti nepageidaujamą laimikį, rezultatus; mano, kad reikia tęsti mokslinius tyrimus, siekiant pagerinti įrankių selektyvumą, vengimo strategijas ir nepageidaujamo laimikio tvarkymą; palankiai vertina pasiūlymą „Mission Starfish 2030: restore our Ocean and Waters“ ir mano, kad misija siekiant užtikrinti gerą vandenynų, jūrų, priekrantės ir vidaus vandenų būklę padės parengti skubiai reikalingus sprendimus, darančius tiesioginį poveikį žvejybos sektoriui ir tausiam vandenynų išteklių naudojimui ir valdymui;

18.  pabrėžia, kad veiksmingos žvejybos valdymo sistemos, įskaitant gebėjimą panaudoti visus elementus siekiant tinkamai įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir BŽP tikslus, turi būti grindžiamos tiksliais ir patikimais laimikių dokumentais ir moksliniais duomenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad prireikus būtų visapusiškai įgyvendinti taikytini ES teisės aktai, ir imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti visapusišką dokumentavimą ir duomenų rinkimą taip, kad jis būtų proporcingas mažos apimties priekrantės žvejybos laivynų žvejybos pajėgumui;

19.  yra susirūpinęs dėl to, kad nėra tinkamos įpareigojimo iškrauti laimikį ir jo laikymosi kontrolės, ir pabrėžia, kad tokie trūkumai daro neigiamą poveikį darnumui, be kita ko, dėl BLSK nustatymo remiantis bendru sužvejotų žuvų kiekiu, įskaitant vadinamuosius papildymus, kad būtų įtrauktos anksčiau į jūrą išmestos žuvys;

20.  pabrėžia, kad dėl to, jog yra daug per pastaruosius kelerius metus priimtų taisyklių, išimčių ir nukrypti leidžiančių nuostatų, sudėtingiau įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, o EŽKA – sunkiau įvertinti jo laikymąsi, todėl sunkiau pasiekti žvejybos darnumo apsaugos ir didinimo tikslus; pabrėžia, kad BŽP numatytų išimčių taikymas yra itin svarbus siekiant įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį;

21.  ragina geriau išnaudoti naujas technologijas ir skaitmeninius sprendimus, parengtus bendradarbiaujant su žvejybos sektoriumi ir valstybių narių valdžios institucijomis, kad, visapusiškai paisant teisės į privatumą ir verslo konfidencialumo, būtų pagerintas stebėjimas, kontrolė ir priežiūra;

22.  pabrėžia itin svarbų žvejų ir kitų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį įgyvendinant politiką, taigi skatinant įpareigojimo laikymosi kultūrą ir ilgainiui darant laipsniškus ir koreguojamus įpareigojimo iškrauti laimikį taisyklių pakeitimus; atkreipia dėmesį į papildomą savanoriškų ir su paskatomis susijusių programų naudą siekiant padidinti žvejų dalyvavimą;

23.  pabrėžia, kad selektyvumo gerinimas ir toliau turi būti svarbus prioritetas, tačiau, norint įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, reikia laikytis tarpsektorinio požiūrio ir sukurti aiškias paskatas, kad būtų skatinama geriausia poveikio mažinimo praktika; rekomenduoja šias papildomas priemones ir valdymo priemones:

24.  ragina Komisiją rengiant BŽP įgyvendinimo vertinimo ataskaitą, kurią numatoma pateikti 2022 m., visų pirma:

25.  ragina Komisiją, remiantis šiuo vertinimu ir jei tinkama, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų geriau pasiekti žuvų išmetimo į jūrą mažinimo ir išteklių gerinimo tikslai;

26.  pabrėžia, jog susirūpinimą kelia tai, kad bendriems su trečiosiomis valstybėmis ištekliams ne visada taikomos tos pačios nuostatos dėl žuvų išmetimo į jūrą; pabrėžia, kad reikia laipsniškai suvienodinti pagrindinius žvejybos valdymo tikslus, siekiant užtikrinti aukščiausius standartus, kad būtų užtikrinta gera bendros jūrų ekosistemos aplinkos būklė, žvejybos veiklos darnumas ir išlaikytos vienodos sąlygos trečiųjų valstybių, visų pirma Jungtinės Karalystės, atžvilgiu;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22. (2) OL L 198, 2019 7 25, p. 105. (3) OL L 25, 2017 1 31, p. 12. (4) Borges, L., The unintended impact of the European discard ban, ICES Journal of Marine Science, Volume 78, Issue 1, 2021 m. sausio–vasario mėn., p. 134–141, https://doi.org/10.1093/icesjms/fsaa200 (5) Landing Obligation and Choke Species in Multispecies and Mixed Fisheries - The North Sea. (6) Landing Obligation and Choke Species in Multispecies and Mixed Fisheries - The North Western Waters. (7) Landing Obligation and Choke Species in Multispecies and Mixed Fisheries - The South Western Waters. (8) Discard ban, landing obligation and MSY in the Western Mediterranean Sea - the Spanish case. (9) Discard ban, landing obligation and MSY in the Western Mediterranean Sea - the Italian case. (10) Uhlmann, Sven & Ulrich, Clara & Kennelly, Steven. (2019). The European Landing Obligation. Reducing Discards in Complex, Multi-Species and Multi-Jurisdictional Fisheries: Reducing Discards in Complex, Multi-Species and Multi-Jurisdictional Fisheries. (11) A third assessment of global marine fisheries discards, FAO, 2019. (12) Valstybių narių 2019 m. metinių ataskaitų dėl įpareigojimo iškrauti laimikį vertinimas (STECF-Adhoc-20-02). (13) Market outlets for unwanted catches. EUMOFA. 2020.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl importo ir tam tikrų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo neapmokestinimo PVM, kai taikomos Sąjungos viešojo intereso priemonės (COM(2021)0181 – C9-0132/2021 – 2021/0097(CNS))

P9_TA(2021)0228 A9-0155/2021

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2021)0181),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0132/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0155/2021),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Estijos paraišką „EGF/2020/002 EE/Estonia Tourism“ (COM(2021)0151 – C9-0127/2021 – 2021/0076(BUD))

P9_TA(2021)0229 A9-0158/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0151 – C9-0127/2021),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(3) (toliau – 2020 m. gruodžio 16 d. tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 9 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0158/2021),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones; kadangi ši pagalba yra darbuotojams ir įmonėms, kuriose jie dirbo, teikiama finansinė parama;

B.  kadangi Estija, siekdama gauti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšų po to, kai ekonomikos sektoriuose, kurie priskiriami NACE 2 red. skyriui (45 skyrius (Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir mažmeninė prekyba bei remontas), 49 skyrius (Sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais), 50 skyrius (Vandens transportas), 51 skyrius (Oro transportas), 52 skyrius (Sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla), 55 skyrius (Apgyvendinimo veikla), 56 skyrius (Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla), 74 skyrius (Kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla), 77 skyrius (Nuoma ir išperkamoji nuoma), 79 skyrius (Kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, kitų išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusi veikla), 90 skyrius (Kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla), 91 skyrius (Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla), 92 skyrius (Azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo veikla), 93 skyrius (Sportinė veikla, pramogų ir poilsio organizavimo veikla)) NUTS 2 lygio regione (EE00) Estijoje(4), užimtumas sumažėjo 10 080 darbo vietų(5), pateikė paraišką „EGF/2020/002 EE/Estonia Tourism“ ir nurodė 2020 m. kovo 13 d. – 2020 m. lapkričio 11 d. ataskaitinį laikotarpį;

C.  kadangi paraiška susijusi su 1 715 Estijos turizmo sektoriuje savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko, ir 8 365 darbuotojais, kurie buvo atleisti;

D.  kadangi paraiška pagrįsta EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais intervencijos kriterijais, pagal kuriuos leidžiama išskirtinėmis aplinkybėmis, ypač tais atvejais, kai teikiamos kolektyvinės su MVĮ susijusios paraiškos, paraišką laikyti priimtina, net jei ji nevisiškai atitinka to reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kai darbuotojų atleidimas turi didelės įtakos užimtumo lygiui ir vietos, regioninei ar nacionalinei ekonomikai;

E.  kadangi įvykiai, dėl kurių buvo atleisti darbuotojai ir nutraukta veikla, netikėtai atsirado 2020 m. pradžioje dėl COVID-19 pandemijos plitimo pasaulyje ir susijusios ekonomikos krizės, kuri ypač stipriai paveikė turizmo pramonę, o dėl staigių judėjimo apribojimų tarptautiniu mastu smarkiai ir nenumatytai sumažėjo tarptautinių kelionių ir turizmo mastas;

F.  kadangi COVID-19 pandemija ir po jos kilusi pasaulinė ekonomikos krizė itin sukrėtė Estijos ekonomiką, ypač turizmo sektorių, kuriame prieš krizę 90 proc. turizmo įplaukų Estijoje sudarė tarptautinio turizmo teikiamos įplaukos (EBPO valstybių vidurkis sudaro apie 25 proc.);

G.  kadangi 2019 m. Estijos turizmo pajamos pasiekė naują rekordą – 2,1 mlrd. EUR ir turizmas buvo laikomas svarbiu sektoriumi Estijos konkurencingumui, be to, buvo skirta labai daug investicijų šiam sektoriui plėtoti;

H.  kadangi turizmo sektoriuje vyrauja MVĮ – šios įmonės pasižymi mažesniu atsparumu krizėms, lyginant su didesnėmis bendrovėmis, ir MVĮ sudaro 79,2 proc. visos darbo jėgos Estijoje;

I.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, teikdamas paramą darbuotojams, gali padėti pereiti prie tvaresnio turizmo ir taip sudaryti sąlygas Europai išsaugoti ir populiarinti savo gamtos ir kultūros paveldą bei išteklius, kartu suteikiant naujų galimybių kurti darbo vietas ir steigti novatoriškas įmones;

J.  kadangi Komisija paskelbė, jog COVID-19 sveikatos krizė sukėlė ekonomikos krizę, nustatė ekonomikos gaivinimo planą ir atkreipė dėmesį į tai, kad EGF turi būti naudojamas kaip nepaprastosios padėties priemonė(6) teikiant paramą žmonėms, kurie dėl pasaulinės ekonomikos krizės neteko darbo;

K.  kadangi Estijoje, siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos ir susijusios krizės poveikį darbo rinkai, buvo pasinaudota tiek nacionaline, tiek Europos parama siekiant išlaikyti užimtumą taikant sutrumpinto darbo laiko tvarką ir Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE);

L.  kadangi tai yra pirmasis EGF lėšų mobilizavimas dėl COVID-19 krizės po to, kai į 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (EGF/2020/000 TA 2020 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba)(7) buvo įtrauktas teiginys, kad EGF lėšos gali būti mobilizuotos siekiant remti dėl COVID-19 sukeltos pasaulinės krizės visam laikui atleistus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis nekeičiant reglamento (ES) Nr. 1309/2013;

1.  pritaria Komisijai, kad tenkinamos EGF reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos ir kad Estija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 4 474 480 EUR dydžio paramą, kuri sudaro 60 proc. visų išlaidų, siekiančių 7 457 468 EUR, ir apima prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų išlaidas (7 452 468 EUR) ir parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidas (5 000 EUR);

2.  pažymi, kad Estijos institucijos paraišką pateikė 2020 m. lapkričio 12 d. ir kad Estijai pateikus papildomą informaciją Komisija 2021 m. kovo 31 d. baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;

3.  pažymi, kad paraiška susijusi su iš viso 10 080 Estijos turizmo sektoriaus darbuotojų, 1 715 savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurių veikla nutrūko, ir 8 365 darbuotojais, kurie buvo atleisti; apgailestauja, jog Estija tikisi, kad tik 5 060 iš visų kriterijus atitinkančių paramos gavėjų dalyvaus įgyvendinant šias priemones (tiksliniai paramos gavėjai);

4.  primena, jog manoma, kad turizmo sektoriaus darbuotojų, įskaitant menkai kvalifikuotus darbuotojus, darbuotojus, neturinčius profesinės kvalifikacijos, jaunimą ir sezoninius bei ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus, atleidimas iš darbo turės didelį poveikį visuomenei;

5.  pabrėžia, kad daugiau nei 60 proc. reikalavimus atitinkančių asmenų yra moterys, priklausančios labiausiai nukentėjusiai – 30–64 metų amžiaus – grupei;

6.  pažymi, kad Estija 2021 m. sausio 1 d. pradėjo teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas tiksliniams paramos gavėjams ir kad laikotarpis, kuriuo galima gauti finansinę EGF paramą išlaidoms finansuoti, yra 2021 m. sausio 1 d. – 2023 m. sausio 1 d., išskyrus formaliojo švietimo ar mokymo kursų (įskaitant profesinį mokymą), kurie trunka dvejus ar daugiau metų, išlaidas – jos laikomos tinkamomis finansuoti iki 2023 m. liepos 1 d.;

7.  primena, kad prie asmeninių poreikių pritaikytos paslaugos turi būti teikiamos darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims įgyvendinant šiuos veiksmus: pasiruošimo darbo rinkai mokymus, verslo pradžios subsidijas ir paskesnę paramą, pameistrystę, paramą formaliosioms studijoms ir mokymo išmokas, įskaitant profesinio mokymo išmokas;

8.  pažymi, kad pirmąsias administracines išlaidas, susijusias su EGF paramos įgyvendinimu, Estija patyrė 2021 m. sausio 1 d. ir kad parengiamosios, valdymo, informavimo ir viešinimo, kontrolės ir ataskaitų teikimo veiklos išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti teikiant EGF finansinę paramą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinį išankstinį finansavimą ar bendrąjį finansavimą teikia Darbo rinkos paslaugų ir išmokų fondas, iš kurio lėšų Estijos nedarbo draudimo fondas (EUIF), veikdamas kaip valstybinė užimtumo tarnyba, Estijoje teikia aktyvias darbo rinkos priemones; pažymi, kad Fondas sudarytas iš nedarbo draudimo išmokų patikos fondo – patikos fondo, iš kurio mokamos išmokos darbuotojų atleidimo ir darbdavių nemokumo atvejais, – turto ir lėšų, per Socialinių reikalų ministeriją skiriamų iš valstybės biudžeto;

10.  palankiai vertina tai, kad Estijoje, konsultuojantis su atitinkamomis institucijomis ir atstovų asociacijomis, parengtas bendrai koordinuojamas prie asmeninių poreikių pritaikytų paslaugų paketas ir kad pažangą aptars EUIF priežiūros valdyba, į kurią įeina socialiniai partneriai, būtent: du nariai – Estijos darbdavių konfederacijos atstovai, vienas – Estijos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas, vienas – Estijos darbuotojų sąjungų konfederacijos atstovas; palankiai vertina tolesnes konsultacijas su turizmo sektoriaus atstovais, kurios bus baigtos išanalizavus atleistų darbuotojų profilius;

11.  pažymi, kad išanalizavus atleistų darbuotojų profilius bus vykdomos tolesnės konsultacijos su turizmo sektoriaus atstovais ir kad atsižvelgus į paramos gavėjų amžiaus struktūrą, išsilavinimo profilį ir kitas ypatybes bus nustatyta, kokia parama būtų tinkamiausia; be to, pažymi, kad Estijos viešbučių ir restoranų asociacija planuoja prisidėti rengiant tam tikras su šia ekonomikos sritimi susijusias mokymo priemones;

12.  pažymi, kad Estijos institucijos patvirtino, jog reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama pagalba naudojant kitas Sąjungos lėšas ar kitas finansines priemones;

13.  pakartoja, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, kuriuos įmonės turi vykdyti pagal nacionalinę teisę ar kolektyvines sutartis;

14.  ragina Komisiją kuo greičiau įvertinti EGF paramos prašymus ir mobilizuoti EGF lėšas, kad būtų sumažintas spaudimas nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms COVID-19 krizės sąlygomis;

15.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

16.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Estijos paraišką „EGF/2020/002 EE/Estonia Tourism“

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2021/886.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (4) Estijos Respublika nėra suskirstyta į NUTS 2 lygmens regionus. (5) Kaip tai suprantama EGF reglamento 3 straipsnyje. (6) COM(2020)0442. (7) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0141.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Graikijai ir Prancūzijai dėl stichinių nelaimių ir Airijai, Albanijai, Austrijai, Belgijai, Čekijai, Estijai, Graikijai, Ispanijai, Italijai, Juodkalnijai, Kroatijai, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Portugalijai, Prancūzijai, Rumunijai, Serbijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos (COM(2021)0201 – C9-0117/2021 – 2021/0077(BUD))

P9_TA(2021)0230 A9-0157/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2021)0201 – C9-0117/2021),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/461, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, siekiant suteikti finansinę paramą valstybėms narėms ir dėl narystės Sąjungoje besiderančioms šalims, labai nukentėjusioms nuo didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(3), ypač į jo 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(4), ypač į jo 10 punktą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0157/2021),

1.  palankiai vertina šį sprendimą kaip konkrečią, apčiuopiamą ir matomą Sąjungos solidarumo su Sąjungos piliečiais ir regionais, nukentėjusiais nuo gaivalinių nelaimių ir didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos, 2020 m. susidariusios dėl COVID-19 pandemijos, formą;

2.  puikiai vertina tai, kad, nuo 2020 m. kovo mėn. išplėtus Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 taikymo sritį, į ją įtrauktos tokios didelio masto ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos, kaip užsitęsusi COVID-19 pandemija;

3.  reiškia užuojautą visoms pražūtingų gaivalinių nelaimių ir COVID-19 pandemijos aukoms bei solidarizuojasi su jomis;

4.  pabrėžia, jog būtina nedelsiant leisti pasinaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Fondas) finansine parama ir jog svarbu užtikrinti, kad ji tinkamai pasiektų regionus bei paramos gavėjus nukentėjusiose šalyse;

5.  apgailestauja, kad dėl 2020 m. COVID-19 pandemijos labai užtruko finansinės pagalbos paraiškų, pateiktų iki oficialaus galutinio 2020 m. birželio 24 d. termino, vertinimas: dėl to Komisija savo pasiūlymą dėl Fondo lėšų mobilizavimo pateikė tik 2021 m. kovo mėn. pabaigoje; akcentuoja skubaus Fondo lėšų mobilizavimo ateityje svarbą, siekiant užtikrinti pagalbą, itin reikalingą po didelio masto gaivalinių nelaimių ir ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų;

6.  pažymi, kad dėl klimato kaitos gaivalinės nelaimės darysis vis smarkesnės ir reguliaresnės; pabrėžia, kad kai kuriems regionams, pvz., saloms ir pakrančių regionams, gresia ypač didelis pavojus nukentėti nuo gaivalinių nelaimių; pabrėžia, kad Fondas yra tik taisomoji priemonė, o klimato kaita visų pirma reikalauja imtis prevencinės politikos, siekiant išvengti klimato kaitos padarinių ateityje, kaip numatyta pagal Paryžiaus susitarimą ir Europos žaliąjį kursą; pakartoja, jog svarbu, kad ypač pažeidžiami regionai investuotų į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos ir kad būtų užtikrinama veiksminga Fondo ir susijusių Sąjungos finansavimo programų sąveika;

7.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

8.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Graikijai ir Prancūzijai dėl stichinių nelaimių ir Airijai, Albanijai, Austrijai, Belgijai, Čekijai, Estijai, Graikijai, Ispanijai, Italijai, Juodkalnijai, Kroatijai, Latvijai, Lietuvai, Liuksemburgui, Portugalijai, Prancūzijai, Rumunijai, Serbijai, Vengrijai ir Vokietijai dėl ekstremaliosios visuomenės sveikatos situacijos

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2021/885.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3. (2) OL L 99, 2020 3 31, p. 9. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (4) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2021 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 2/2021 projekto, kuriuo finansuojamos atsako į COVID-19 priemonės ir įtraukiami su galutiniu daugiametės finansinės programos priėmimu susiję patobulinimai ir atnaujinimai (08145/2021 – C9-0155/2021 – 2021/0078(BUD))

P9_TA(2021)0231 A9-0160/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(1), ypač į jo 44 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2021 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, kuris buvo galutinai priimtas 2020 m. gruodžio 18 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa(3) (toliau – DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 2/2021 projektą, kurį Komisija priėmė 2021 m. kovo 24 d. (COM(2021)0200),

–  atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 23 d. priimtą ir 2021 m. balandžio 26 d. Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 2/2021 projekto (08145/2021 – C9‑0155/2021),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 ir 96 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0160/2021),

A.  kadangi Komisijos pasiūlymo tikslas iš esmės yra dvejopas: viena vertus, suteikti papildomą finansavimą COVID-19 pandemijos prevencijai, pasirengimui jai ir reagavimui į ją, saugiam ir tvariam atvėrimui ir galimam tolesnių Europos iniciatyvų, susijusių su atsaku į COVID-19 grėsmę, poveikiui; kita vertus, padaryti techninius pakeitimus atsižvelgiant į politinius susitarimus, pasiektus dėl sektorinių teisinių pagrindų 2020 m. gruodžio mėn. priėmus daugiametę finansinę programą (DFP), taip pat patikslinimus, susijusius su Išorės veiksmų garantijos atidėjiniais; be to, ji siūlo perkelti 47 981 598 EUR sumą iš nepanaudotų 2020 m. ES solidarumo fondo (ESSF) asignavimų tiesiai į ESSF veiklos biudžeto eilutę ir atlikti kitus patikslinimus ir techninius atnaujinimus;

B.  kadangi pasiūlymo grynasis poveikis 2021 m. biudžeto išlaidoms yra 260 681 598 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 252 581 598 EUR mokėjimų asignavimų;

C.  kadangi Parlamentas ne kartą išsakė nuomonę, kad vienu taisomojo biudžeto projektu turėtų būti siekiama tik vieno tikslo;

1.  atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 2/2021 projektą;

2.  pabrėžia, kad visapusiškai remia tvirtą Sąjungos atsaką į COVID-19 pandemiją; pakartoja savo nuomonę, kad turėtų būti dedamos visos pastangos kovoti su pandemija ir sudaryti sąlygas saugiam ir tvariam Europos ekonomikos atsigavimui, be kita ko, pasinaudojant visomis turimomis Sąjungos biudžeto ir Finansinio reglamento teikiamomis galimybėmis;

3.  apgailestauja, kad Komisija, nepaisydama Parlamento primygtinio raginimo, nusprendė pateikti su COVID-19 pandemija susijusius elementus kartu su dalimi, susijusia su DFP programų teisinių pagrindų suderinimu, nors abi šios dalys galėjo ir turėjo būti nagrinėjamos atskirai; pakartoja, kad, siekiant geriau atsižvelgti į biudžeto valdymo institucijos prerogatyvas, Komisija taisomojo biudžeto projektą turėtų pateikti tik vienu tikslu ir neturėtų derinti kelių tikslų viename taisomojo biudžeto projekte;

4.  primygtinai pabrėžia, kad priimtas Taisomojo biudžeto Nr. 2/2021, kuriuo visų pirma sudaromos sąlygos pradėti parengiamąjį darbą siekiant sukurti bendrą skaitmeninio žaliojo pažymėjimo sistemą, projektas jokiu būdu nedaro poveikio Parlamento ir Tarybos derybų dėl Skaitmeninio žaliojo pažymėjimo reglamento rezultatams;

5.  mano, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į derybose dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ pasiektus rezultatus, kalbant apie geografinių programų Azijoje biudžeto nomenklatūrą; prašo Komisijos pateikti naują taisomojo biudžeto projektą, kuriame atsispindėtų sutarti tekstai dėl sektorinių teisinių pagrindų; atsižvelgdamas į savo 2022 m. biudžeto gaires, primygtinai reikalauja, kad toks suderinimas galėtų ir turėtų būti atliktas prieš 2022 m. biudžeto procedūrą;

6.   prašo Komisijos pateikti abiem biudžeto valdymo institucijoms išsamią informaciją apie planuojamus savarankiškus perkėlimus, atliekamus pagal Finansinio reglamento 30 straipsnį, siekiant pakoreguoti 2021 m. biudžetą atsižvelgiant į politinius susitarimus dėl DFP sektorinių teisinių pagrindų, papildant Taisomojo biudžeto Nr. 2/2021 projektą, įskaitant jų sumas, kai jos bus žinomos;

7.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 2/2021 projekto;

8.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 1/2021 yra galutinai priimtas ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1. (2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 23. (3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11. (4) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28. (5) OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2021 m. kovo 24 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl metinių priežiūros mokesčių, kuriuos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija sandorių duomenų saugykloms taiko 2021 m., iš dalies keičiami deleguotieji reglamentai (ES) Nr. 1003/2013 ir (ES) 2019/360 (C(2021)01874 – 2021/2617(DEA))

P9_TA(2021)0232 B9-0265/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2021)01874),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. kovo 25 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2021 m. gegužės 11 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1) (ERIR), ypač į jo 72 straipsnio 3 dalį ir 82 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012(2), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį ir 30 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2021 m. gegužės 18 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) sandorių duomenų saugykloms išduoda veiklos leidimus ir prižiūri, ar jos laikosi atitinkamų norminių reikalavimų. kadangi sandorių duomenų saugyklos ESMA moka vienkartinį registracijos mokestį ir metinį priežiūros mokestį; kadangi nuo 2021 m. sausio 1 d. Sąjungos sandorių duomenų saugyklų padėtis labai pasikeitė, nes tik dvi iš keturių sandorių duomenų saugyklų, kurios buvo įsteigtos Jungtinėje Karalystėje iki 2021 m. sausio 1 d., perkėlė savo veiklą į Sąjungą, kad toliau teiktų savo paslaugas Sąjungoje, Sąjungoje įsteigdamos naujus subjektus, todėl esama mokesčių apskaičiavimo metodika tapo nesuderinama su vyraujančiais mokesčių apskaičiavimo principais;

B.  kadangi siekiant užtikrinti, kad visos Sąjungos sandorių duomenų saugyklos mokėtų priežiūros mokesčius, kurie atitiktų faktinę jų apyvartą Sąjungoje 2021 m., į kiekvieną iš dviejų deleguotųjų reglamentų įtrauktas naujas straipsnis, kuriame, siekiant geriau atspindėti Sąjungos sandorių duomenų saugyklų patiriamus pokyčius, nustatytas specialus bazinis laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojama apyvarta, kuri turi būti imama pagrindu apskaičiuojant sandorių duomenų saugyklų 2021 m. ESMA mokėtinus metinius mokesčius;

C.  kadangi deleguotasis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka, kad Sąjungos sandorių duomenų saugyklų veiklai būtų suteiktas patikimas teisinis pagrindas, būtų užtikrintas aiškumas, reikalingas planuojant biudžetą, ir kuo labiau sumažintas bet koks galimas poveikis jų veiklai dėl skirtingo skaičiavimo, palyginti su 2020 m.;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1. (2) OL L 337, 2015 12 23, p. 1.

Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2021 m. kovo 25 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatomi kriterijai vadovaujamoms pareigoms, kontrolės funkcijoms, reikšmingiems verslo padaliniams ir reikšmingam poveikiui reikšmingo verslo padalinio rizikos pobūdžiui apibrėžti, taip pat kriterijai, pagal kuriuos nustatomi darbuotojai ar kategorijos darbuotojų, kurių profesinės veiklos poveikis įstaigos rizikos pobūdžiui toks reikšmingas, kaip ir direktyvos 92 straipsnio 3 dalyje nurodytų darbuotojų ar darbuotojų kategorijų (C(2021)01906 – 2021/2618(DEA))

P9_TA(2021)0233 B9-0266/2021

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2021)01906),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2021 m. kovo 26 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2021 m. gegužės 10 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB(1) (Kapitalo reikalavimų direktyva, KRD), ypač į jos 94 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į iš dalies keičiančių techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuos 2020 m. birželio 18 d. pateikė Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), vadovaudamasi 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas Nr. 2009/78/EB(2), 10 straipsnio 1 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 111 straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2021 m. gegužės 18 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi, vadovaujantis KRD, deleguotojo reglamento projektą EBI turėjo pateikti iki 2019 m. gruodžio 28 d.; kadangi EBI projektą paskelbė 2020 m. birželio 18 d.; kadangi Komisija savo deleguotojo reglamento projekte padarė tam tikrų redakcinių pakeitimų, palyginti su EBI pateiktu projektu, o EBI 2020 m. gruodžio 16 d. patvirtino, kad tais redakciniais pakeitimais EBI Priežiūros tarybos patvirtinto projekto politinis ar teisinis turinys nekeičiamas, todėl jie neprieštaraus, kad Komisija priimtų projektą, įskaitant tuos pakeitimus, neprašydama oficialios EBI nuomonės;

B.  kadangi deleguotajam reglamentui turėjo įtakos derybos dėl 2021 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/338, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES, kiek tai susiję su informacijos teikimo reikalavimais, produktų valdymu ir pozicijų apribojimais, ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/878, kiek tai susiję su jų taikymu investicinėms įmonėms, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės(3), kuri buvo paskelbta 2021 m. vasario 26 d. ir kurioje buvo persvarstyti EBI įgaliojimai siekiant užtikrinti, kad investicinės įmonės, kurioms šiuo metu taikoma KRD ir kurioms nuo 2021 m. birželio 26 d. bus pradėta taikyti 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES(4) (Investicinių įmonių direktyva, IĮD), neturėtų laikytis deleguotojo reglamento, nes toms investicinėms įmonėms bus priimtas atskiras deleguotasis reglamentas pagal IĮD; kadangi deleguotojo reglamento tikrinimo laikotarpis baigiasi 2021 m. birželio 25 d.;

C.  kadangi deleguotasis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka, kad būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir tikrumas, reikalingas kompetentingoms institucijoms ir kredito įstaigoms, siekiant tinkamai nustatyti reikšmingą riziką prisiimančius asmenis, remiantis 2020 m. gruodžio 28 d. pradėta taikyti KRD sistema;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 338. (2) OL L 331, 2010 12 15, p. 12. (3) OL L 68, 2021 2 26, p. 14. (4) OL L 314, 2019 12 5, p. 64.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa ir panaikinami reglamentai (ES) 2018/1475 ir (ES) Nr. 375/2014 (14153/1/2020 – C9-0143/2021 – 2018/0230(COD))

P9_TA(2021)0234 A9-0156/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (14153/1/2020 – C9-0143/2021),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0440) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9-0156/2021),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

5.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Komisijos pareiškimas dėl vietos subjektų, taikančių žinias, principus ir metodus, įgytus vykdant humanitarinę veiklą, kurioje dalyvavo savanoris ir ekspertai, skaičiaus

Europos Komisija atkreipia dėmesį į Europos Parlamento pasiūlymą, kad į reglamentą įtraukiant nuostatas dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos nustatymo būtų atsižvelgiama į „vietos subjektų, taikančių žinias, principus ir metodus, įgytus vykdant humanitarinę veiklą, kurioje dalyvavo savanoris ir ekspertai, skaičių“.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 201. (2) OL C 86, 2019 3 7, p. 282. (3) OL C 23, 2021 1 21, p. 218.

2021 m. gegužės 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (14148/1/2020 – C9-0135/2021 – 2018/0191(COD))

P9_TA(2021)0235 A9-0159/2021

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (14148/1/2020 – C9-0135/2021),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0367),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A9-0159/2021),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  atsižvelgia į prie šios rezoliucijos pridėtą Komisijos pareiškimą, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

5.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai atliktos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas kartu su susijusiu Komisijos pareiškimu būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Komisijos pareiškimas dėl konkrečių asignavimų profesinės kompetencijos centrų platformoms

Nepažeisdama teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijos įgaliojimų, Komisija įsipareigoja skirti orientacinę 400 mln. EUR sumą dabartinėmis kainomis profesinės kompetencijos centrų platformoms remti visu programos įgyvendinimo laikotarpiu, jei tarpiniu programos vertinimu patvirtinamas teigiamas veiksmų rezultatų įvertinimas.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 194. (2) OL C 168, 2019 5 16, p. 49. (3) OL C 108, 2021 3 26, p. 965.